Fęrsluflokkur: Bloggar

Bķlaframleišendur į krossgötum

Evrópa snżr nś baki viš śtblįstursspśandi bifreišum, žó helzt dķsilbķlum.  Žżzkir bķlasmišir standa nś frammi fyrir įsökunum um vķštękt samrįš, m.a. um svindl viš śtblįstursmęlingar dķsilbķla.  Harald Krüger, stjórnarformašur Bayerische Motoren Werke, BMW, hefur hafnaš slķkum įsökunum og enn į eftir aš leiša hiš sanna ķ ljós. Bķlaframleišsla er nś į óvenjumiklu breytingaskeiši.  

Sala dķsilbķla ķ Evrópu fellur hratt.  Įšur en VW-möndliš meš męlingar į śtblęstrinum komst ķ hįmęli voru dķsilbķlar helmingur af nżjum bķlum ķ stęrstu löndum Evrópu og vķšar. Morgan Stanley-bankinn hefur birt nżjar sölumęlingar frį jśnķ 2017 ķ Žżzkalandi.  Žar kom fram, aš dķsilbķlar voru undir 39 % af seldum nżjum fólksbķlum.  Annar banki spįir žvķ, aš markašshlutdeild dķsilbķla ķ nżjum fólksbķlum verši senn komin nišur ķ 30 % um alla Evrópu.  

Ein įstęša žessa er ķmigustur į ótķmabęrum daušsföllum af völdum mengunar.  Samkvęmt Umhverfisstofnun Evrópu er mengunarmistur ("smog") orsök aš dauša tęplega hįlfrar milljónar manna į įri ķ Evrópu. Lķklega er įtt viš vestan Rśsslands. Nķturildi frį dķsilbķlum gengur inn ķ žetta mengunarmistur. 

Yfirfęrt į Ķsland nemur žetta 400 manns į įri, sem er ferfalt hęrri tala en įšur hefur komiš fram.  Lķklega er hlutfall ótķmabęrs daušdaga af völdum bķlmengunar hęrra, žar sem hśn bętist ofan į slęmt loft annnars stašar frį, t.d. frį kolaorkuverum.  Į höfušborgarsvęšinu eru nokkrir dagar į įri yfir hęttumörkum H2S, brennisteinsvetnis, sem ašallega kemur žį frį Hellisheišarvirkjun. Žaš ku standa til bóta. Žar aš auki eru stilludagar fįir hér, svo aš tķš loftskipti verša oftast.  Lķklegast eru ótķmabęrir daušdagar hérlendis hlutfallslega fęrri en helmingur slķkra daušdaga ķ Evrópu. Žaš er žess vegna ekki žörf į bošum og bönnum į dķsilvélinni hérlendis eša sprengihreyflunum yfirleitt, eins og ķ stórborgum Evrópu.   

Yfirvöld hafa žar reitt hįtt til höggs.  Dķsilbķlar kunna senn aš verša bannašir ķ nokkrum borgum, t.d. ķ Parķs,  London, Ósló og jafnvel ķ heimalandi Rudolfs Diesel. Ķ Ósló er furšumikil mengun į veturna vegna višarkyndingar ķ sparnašarskyni, og žar eru langvarandi stillur. Heimaborg Daimler Benz, höfušborg Schwaben, Stuttgart, hefur lķka veriš nefnd, enda stendur hśn ķ dalverpi, žar sem stillur eru tķšar.

Ķ sumum löndum, ž.m.t. į Ķslandi, er bošuš hękkun į olķugjaldi eša kolefnisgjaldi į dķsilolķu, svo aš hśn hafi ekki lengur kostnašarforskot į benzķniš. Į Ķslandi er óvišeigandi aš jafna mun į benzķn- og dķsilolķuverši til neytenda meš žvķ aš hękka opinber gjöld į dķsilolķu, vegna žess aš tekjur rķkisins af bifreišum og notkun žeirra eru óhóflegar m.v. fjįrveitingar śr rķkissjóši til vega, brśa og bķlferja.  Hlutfall śtgjalda rķkisins til vegamįla og gjalda bķleigenda af bķlum sķnum og notkun žeirra, 55 %, mundi lķtiš hękka, žótt rķkisstjórn og Alžingi mundu lękka įlögur sķnar į benzķniš til aš hafa žęr svipašar og af dķsilolķu.  Dķsilolķan knżr flesta atvinnuvegi landsins.  Žaš mundi létta undir meš žeim aš lękka verš į henni og draga um leiš śr undirliggjandi veršbólgužrżstingi. Žetta mundi ekki tefja merkjanlega fyrir orkuskiptunum.     

Sum lönd hafa kvešiš upp daušadóm yfir sprengihreyflinum ķ fólksbķlum.  Ķ jślķ 2017 kvaš franska rķkisstjórnin upp śr meš, aš sala nżrra benzķn- og dķsilbķla yrši bönnuš f.o.m. 2040.  Ķ Bretlandi mun slķkt bann taka gildi įriš 2050.  Noršmenn slį alla śt į žessu sviši og ętla aš banna sprengihreyfla ķ nżjum bķlum įriš 2025. Žetta er mögnuš afstaša ķ ljósi žess, aš Noršmenn eru enn žį olķuframleišslužjóš.

Skilyrši fyrir svona framśrstefnulegri afstöšu rķkisvalds er, aš innviširnir hafi veriš žróašir fyrir žaš, sem taka į viš.  Ķ Noregi er fjóršungur nżrra bķla umhverfisvęnn, en į Ķslandi 8 %.  Skżringin į mismuninum er markvissari stefnumörkun og eftirfylgni į öllum svišum orkuskiptanna ķ Noregi. Žvķ fer vķšs fjarri, aš hérlendis sé raunhęft aš setja markmiš af žessu tagi, og slķkt er lķka óskynsamlegt. Viš getum ekki veriš į undan tęknižróuninni ķ heiminum, enda til hvers ?  Losun umferšar į Ķslandi af heildarlosun landsmanna nemur ašeins 8 %, žegar tekiš hefur veriš tillit įhrifa losunar flugvéla ķ hįloftunum.  Vķsbending um nęgilega žróaša innviši fyrir rafmagnsbķlinn veršur, aš bķlaleigurnar sjįi sér hag ķ aš kaupa nżja rafmagnsbķla.  Žį fyrst mun komast skrišur į rafbķlavęšinguna hérlendis.

Talsmašur einnar af stęrstu bķlaleigunum hér, sem į 25 rafbķla, lét nżlega hafa eftir sér ķ blaši, aš rafmagnsbķlar vęru versta fjįrfesting, sem fyrirtęki hans hefši lagt ķ.  Įstęšan er léleg nżting į bķlunum vegna langs endurhlešslutķma og ónógrar langdręgni.  Mjög margir bķlar eru leigšir śt frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og Isavia veršur aš sjį sóma sinn ķ aš setja upp višeigandi tengla viš bķlastęši bķlaleiganna žar og ķ samrįši viš žęr.  

Slķka tengla (ekki hrašhlešslustöšvar) žarf aš setja upp į bķlastęšum gististašanna vķtt og breitt um landiš, og ķbśar fjölbżlishśsanna verša į hverju kvöldi aš hafa ašgang aš tengli til aš tengja hlešslutęki sitt viš, sem og ašrir ķbśar.  Hrašhlešslustöšvar ęttu aš vera į hverri eldsneytisstöš, sem ętlar aš halda įfram starfrękslu.

  Bķlasmišir skynja vel, hvaš til žeirra frišar heyrir og hafa komiš fram meš loforš um aš framleiša ašeins tvinnbķla (sem sagt ekki einvöršungu tengiltvinnbķla) og rafmagnsbķla.  Volvo hefur tekiš forystuna meš markmiši um žetta f.o.m. 2019.  Daimler og VW hafa uppi įform um fjöldaframleišslu į rafhlöšuknśnum bķlum, en žeir eru nś framleiddir ķ svo litlum męli hjį žeim, aš sś framleišsla er meš tapi.  Hjį Audi var ķ fyrra bśizt viš, aš svo mundi verša til 2028, en nś er skammt stórra högga į milli. Nś er bśizt til varnar ķ Evrópu, "Festung Europa", gegn bandarķskri innrįs fjöldaframleidds rafmagnsbķls frį hinum ótrślega frumkvöšli, rafmagnsverkfręšinginum Elon Musk. Žaš veršur lķf ķ tuskunum į rafbķlamarkašinum.    

Žżzku risarnir vilja žó enn ekki gefa dķsilinn upp į bįtinn.  Žeir hafa nįš eyrum bśrókratanna ķ Brüssel um, aš strķš gegn dķsilnum muni draga svo mjög fjįrhagslegan žrótt śr žeim, aš žį muni skorta fé til aš žróa umhverfisvęna og samkeppnishęfa valkosti ķ tęka tķš.  Elzbieta Bienkowska, "kommissar" išnašarmįla ķ Berlaymont, varaši nżlega viš žvķ, aš bann viš notkun dķsils gęti valdiš hruni į dķsilmarkašinum.  Hśn hefur fallizt į röksemdir Žjóšverjanna og bošar žróun įn gösslaragangs og bošafalla.  

Ķ bķlablaši Fréttablašsins var 17. įgśst 2017 undir fyrirsögninni,

"Dķsilvélar munu įfram gegna mikilvęgu hlutverki ķ bķlasamgöngum", 

vitnaš ķ Harald Krüger, stjórnarformann BMW Group, og hófst fréttin žannig:

"Ķ ręšu, sem Harald Krüger, stjórnarformašur BMW Group, hélt ķ sķšustu viku [v.32/2017] viš upphaf rįšstefnu Innanrķkisrįšuneytis Žżzkalands, sem bar yfirskriftina "National Diesel Forum", kom m.a. fram, aš fyrirtękiš ętlaši sér aš vera įfram ķ fremstu röš žżzkra bķlaframleišenda viš žróun bķla, sem nota rafmagn sem orkugjafa.  Hann sagši einnig, aš BMW myndi halda įfram žróun dķsilvéla, sem uppfylla muni alla ströngustu mengunarstašla heims, žar į mešal Euro 6."

Engum blandast hugur um, aš "Bayerische Motoren Werke" er ķ fremstu röš bķlaframleišenda og nęgir aš nefna til sögunnar koltrefjar, tengiltvinnbķla og hįnżtni sprengihreyfla. Téšur Haraldur veit, hvaš hann syngur. Dagar dķsilvélarinnar eru ekki taldir.  Hérlendis ęttu yfirvöld aš foršast ótķmabęr bönn į notkun véla, en lįta duga aš leggja sitt lóš į vogaskįlar nżrra innviša og halda sig eingöngu viš jįkvęša hvata til markašarins til aš örva orkuskiptin. 

Žegar bķlasmišir hafa nįš betri tökum į framleišslutękni rafmagnsbķla og nįš hagkvęmni fjöldans, žį verša rafbķlar jafnvel ódżrari ķ innkaupum, og eru nś žegar sannarlega mun ódżrari ķ rekstri, žar sem raforkuverš er almenningi hagstętt.  Žį verša innviširnir hérlendis aš verša tilbśnir, ž.į.m. virkjanir, flutningskerfi og dreifikerfi, og mun žį ekki standa į bķlkaupendum meš orkuskiptin.  Žetta er ekki blśndulagt verkefni, heldur įtakaverkefni, žar sem fįst žarf viš tregšulögmįliš į żmsum svišum.  Žaš kostar klof aš rķša röftum, segir žar.

 


Syndsamlegt lķferni kostar sitt

Žaš er viškvęšiš, žegar męlt er gegn fķkniefnaneyzlu hvers konar, tóbak og vķnandi žar ekki undanskilin, aš fķklarnir séu samfélaginu dżrir į fóšrum.  

Fķklarnir eru hins vegar sjįlfum sér og sķnum nįnustu verstir.  Nżleg brezk rannsókn sżnir, aš peningalega eru žeir minni samfélagsbyrši ķ Bretlandi en žeir aš lķkindum hefšu veriš, ef žeir mundu hafa lifaš mišlungs heilbrigšu lķfi og žannig nįš mešalaldri brezku žjóšarinnar.  Lķklegt er, aš rannsókn hérlendis mundi leiša til svipašrar nišurstöšu um žetta.  

Höfundurinn Óšinn ritar um žetta ķ Višskiptablašiš, 10. įgśst 2017.  Hann vitnar ķ rannsóknarskżrslu eftir Christofer Snowdon og Mark Tovey, sem gerš var fyrir brezku hugveituna "Institute of Economic Affairs" (IEA). Žar voru reykingamenn og drykkjumenn rannsakašir. Grófasta nįlgun viš heimfęrslu į Ķsland er aš deila meš hlutfalli ķbśafjölda landanna, 185, og aš breyta sterlingspundum ķ ISK. Slķk heimfęrsla gefur ašeins vķsbendingu.  

"Skżrslan er um margt drungaleg vegna žess, aš ķ henni er m.a. reynt aš skjóta į žann sparnaš, sem rķkiš fęr, vegna žess aš reykingafólk deyr almennt fyrr en žeir, sem ekki reykja.  Eins eru teknar meš ķ reikninginn tekjur brezka rķkisins af tóbaksgjöldum."

Skżrsluhöfundar įętla kostnaš rķkissjóšs vegna žjónustu heilbrigšiskerfisins viš reykingafólk nema um miaGBP 3,6, sem gróflega heimfęrt nemur miaISK 2,7.  Til višbótar kemur miaGBP 1,0 vegna óžrifa af völdum reykinga og eldtjóns af völdum glóšar eftir reykingamenn.  Kostnašur alls miaGBP 4,6 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,4.  

Į tekjuhliš rķkissjóšs ķ žessum mįlaflokki eru skattar og gjöld af tóbaksvörum, miaGBP 9,5, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,1. Brezki rķkissjóšurinn er meš rekstrarhagnaš af reykingafólki, sem nemur GBP 4,9 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,7.  

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur veldur sparar rķkissjóšur Bretlands fé į ótķmabęrum daušsföllum reykingamanna.  Tališ er, aš 15,9 % daušsfalla į Bretlandi hafi mįtt rekja til reykinga įriš 2015, og žau bar aš jafnaši 13,3 įrum fyrr aš garši en hjį hinum.  Hér er einmitt um žann hluta ęvinnar hjį flestum aš ręša, žegar fólk žarf mest aš leita til hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu. Žar aš auki verša ellilķfeyrisgreišslur til reykingamanna sįralitlar, en į móti kann aš koma örorkulķfeyrir.  Žetta telst skżrsluhöfundum til, aš spari brezka rķkissjóšinum miaGBP 9,8 į įri, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,3 į į įri.  Žannig mį halda žvķ fram, aš eymd brezkra reykingamanna spari brezka rķkinu miaGBP 14,7 į įri, sem gróflega heimfęrt į ķslenzka reykingamenn yršu miaISK 11,0.  Žetta er nöturlega hį tala m.v. žį eymd og pķnu, sem sjśklingar, t.d. meš sśrefniskśta, mega žjįst af, svo aš ekki sé nś minnzt į ašstandendur.  Kaldhęšnir segja tóbakiš og nikótķnfķknina vera hefnd raušskinnans, en indķįnar voru örugglega ekki meš ķ huga į sķnum tķma aš styrkja rķkissjóši hvķta mannsins.  

Meš svipušum hętti hefur Snowdon ķ skżrslunni "Alcohol and the Public Purse", sem gefin var śt af IEA įriš 2015, afsannaš fullyršingar um kostnaš brezka rķkissjóšsins af ofneyzlu įfengis.  Žvķ er einnig išulega haldiš į lofti hérlendis, aš įfengissjśklingar séu baggi į rķkissjóši, en ętli žaš sé svo, žegar upp er stašiš ? 

Įfengisböliš er hins vegar žyngra en tįrum taki fyrir fjölskyldurnar, sem ķ hlut eiga.  Slķkt ętti žó ekki aš nota sem réttlętingu fyrir įfengiseinkasölu rķkisins, steinrunnu fyrirbrigši, sem bętir sennilega engan veginn śr įfengisbölinu.

Ķ grunnskólum landsins žarf forvarnarašgeršir meš lęknisfręšilegri kynningu į skašsemi vķnanda og annarra fķkniefna į lķkama og sįl, einkum ungmenna.  Žį er žaš žekkt, aš sumir hafa ķ sér meiri veikleika en ašrir gagnvart Bakkusi og verša žar af leišandi aušveld fórnarlömb hans.  Allt žetta žarf aš kynna ungu fólki ķ von um aš forša einhverjum frį forašinu. Vinfengi viš Bakkus ętti helzt aldrei aš verša, en hóflega drukkiš vķn (meš mat ķ góšra vina hópi) glešur žó mannsins hjarta, segir mįltękiš.  

Hvaš skrifar Óšinn um opinberan kostnaš af įfengisbölinu ?:

"Kostnašur hins opinbera vegna įfengisneyzlu er vķštękur.  Kostnašur vegna įfengistengdra ofbeldisglępa er metinn į um miaGBP 1,0, og kostnašur vegna annarra glępa - žar į mešal drukkinna ökumanna - er um miaGBP 0,6.  Kostnašur heilbrigšiskerfisins vegna įfengisdrykkju er metinn į um miaGBP 1,9, og annar kostnašur velferšarkerfisins, t.d. vegna greišslna til fólks, sem drykkjusżki sinnar vegna er ófęrt um vinnu, nemur um miaGBP 0,29."

Į Bretlandi er metinn opinber heildarkostnašur vegna ofdrykkju Kod = miaGBP(1,0+0,6+1,9+0,29)=miaGBP 3,8.  Yfirfęršur til Ķslands meš einfaldasta hętti nemur žessi kostnašur miaISK 2,8. Į Bretlandi er žessi kostnašur lęgri en af tóbaksbölinu, en blekbóndi mundi halda, aš į Ķslandi sé opinber kostnašur af įfengisbölinu hęrri en af tóbaksbölinu og jafnframt hęrri en miaISK 2,8 žrįtt fyrir verra ašgengi aš įfengisflöskum og -dósum hérlendis, eins og allir vita, sem feršazt hafa til Bretlands.  Žaš er barnalegt aš ķmynda sér, aš rķkisverzlanir reisi einhverjar skoršur viš įfengisfķkninni.  Hśn er miklu verri višfangs en svo.

Tekjur brezka rķkisins af af įfengi į formi skatta og įfengisgjalda eru um miaGBP 10,4. Žar aš auki felur skammlķfi drykkjusjśkra ķ sér talsveršan sparnaš, sem Óšinn tķundaši žó ekki sérstaklega. Brezka rķkiš kemur žannig śt meš nettótekjur af įfengi, sem nemur a.m.k. miaGBP(10,4-3,8)=miaGBP 6,6.  Brśttotekjur ķslenzka rķkisins śt frį žessu eru miaISK 7,8, en eru ķ raun miklu hęrri, og nettótekjur žess miaISK 4,9.  Kostnašur ķslenzka rķkissjóšsins af įfengisbölinu er grķšarlegur, svo aš nettótekjur hans af įfenginu eru sennilega ekki hęrri en žessi vķsbending gefur til kynna, en samt örugglega yfir nśllinu, žegar tekiš hefur veriš tillit til styttri ęvi.  

Undir lokin skrifar Óšinn:

"Žaš er engu aš sķšur įhugavert aš sjį, aš žvert į fullyršingar žeirra, sem berjast gegn reykingum og įfengisneyzlu, žį vęri staša brezka rķkissjóšsins verri en ella, ef ekki vęri fyrir reykinga- og drykkjufólkiš."

Rķkissjóšurinn ķslenzki hagnast mikiš į żmsum öšrum hópum, sem sérskattašir eru.  Žar fara eigendur ökutękja framarlega ķ flokki.  Tekjur rķkissjóšs af ökutękjum nema um miaISK 45, en fjįrveitingar til vegageršarinnar nema ašeins rśmlega helmingi žessarar upphęšar, og hefur Vegageršin žó fleira į sinni könnu en vegina, t.d. ferjusiglingar.  Fjįrveitingar til Vegageršarinnar hafa nś ķ 9 įr veriš allt of lįgar m.v. įstand vega og umferšaržunga, en frį 2015 hefur keyrt um žverbak.  Af öryggisįstęšum veršur aš auka įrlegar fjįrveitingar til vegamįla hérlendis um a.m.k. miaISK 10.  

Nś hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra bošaš hękkun kolefnisgjalds į dķsilolķu.  Vinstri stjórnin reyndi fyrir sér į żmsum svišum meš neyzlustżringu, og eitt asnastrikiš var aš hvetja til kaupa į dķsilbķlum fremur en benzķnbķlum meš meiri gjöldum į benzķniš.  Hękkun nś kemur sér aušvitaš illa fyrir  vinnuvélaeigendur, en vinnuvélar eru flestar dķsilknśnar, og žeir eiga ekkert val.  Eigendur annarra dķsilknśinna ökutękja eiga val um ašra orkugjafa, t.d. fossaafl og jaršgufu, sem breytt hefur veriš ķ rafmagn.  

Stöšugt hefur fjaraš undan žessum tekjustofni rķkisins vegna sparneytnari véla.  Innleišing rafbķla kallar į allsherjar endurskošun į skattheimtu af umferšinni.  Strax žarf aš hefja undirbśning aš žvķ aš afleggja gjöld į eldsneytiš og eignarhaldiš (bifreišagjöld) og taka žess ķ staš upp kķlómetragjald.  Bķlaframleišendur eru aš alnetsvęša bķlana og "skattmann" getur fengiš rauntķmaupplżsingar um aksturinn inn ķ gagnasafn sitt og sent reikninga ķ heimabanka bķleigenda mįnašarlega, ef žvķ er aš skipta.  Ķ Bandarķkjunum eru nś geršar tilraunir meš žetta, og er veggjaldiš um 1,1 ISK/km.  Žar er reyndar einnig fylgzt meš stašsetningu og hęrra gjald tekiš ķ borgum, žar sem umferšartafir eru. Į Ķslandi yrši mešalgjaldiš um 5,1 ISK/km m.v. 35 miaISK/įr framlög rķkisins til vegamįla.  

 


Er rörsżn vęnleg ?

Feguršin ķ samneyti manns og nįttśru er fólgin ķ hógvęrš og tillitssemi ķ umgengni viš hana, žannig aš nżting į gjöfum hennar į hverjum tķma beri glögg merki um beitingu vits og beztu fįanlegu žekkingar (tękni) į hverjum tķma.  Į okkar tķmum žżšir žetta lįgmörkun į raski ķ nįttśrunni og aš fella mannvirki vel aš henni eša augljóslega eins vel og unnt er.  

Žetta į t.d. viš um orkunżtingarmannvirki og flutningsmannvirki fyrir umferš ökutękja eša raforku.  Į žessari öld og nokkru lengur hefur veriš uppi įgreiningur meš žjóšinni um mannvirkjagerš utan žéttbżlis og alveg sérstaklega į stöšum, žar sem lķtil eša engin bein ummerki eru um manninn, en óbein ummerki um mannvist blasa žó vķšast viš žeim, sem eru meš augun opin, ķ "stęrstu eyšimörk Evrópu", žar sem gróšurfariš er hryggšarmynd mannvistar og bśfjįrhalds ķ landinu.  Žaš er skylda okkar hérlendra nśtķmamanna og afkomenda aš stöšva frekari eyšingu jaršvegs og klęša landiš aftur gróšri.  Žetta fellur žeim žó ekki ķ geš, sem engu vilja breyta.  Slķkir eru ekki ķhaldsmenn, žvķ aš žeir vilja ašeins halda ķ žaš, sem vel hefur gefizt, heldur afturhaldsmenn. Žį kemur ofstękisfull andśš į "erlendum" gróšri į borš viš lśpķnu og barrtré spįnskt fyrir sjónir ķ landi, sem kalla mį gróšurvana.   

Hugmyndin aš baki Rammaįętlun var aš skapa sįttaferli meš kerfisbundnu vali į milli verndunar og orkunżtingar.  Nżtingarhugtakiš žyrfti aš vķkka śt, svo aš žaš spanni nżtingu feršamanna į landinu, nś žegar tala erlendra af žvķ saušahśsi fer yfir 2,0 milljónir į įri. Išnašar-, feršamįla- og nżsköpunarrįšherra żjaši aš slķku ķ Morgunblašsgrein laugardaginn 12. įgśst 2017.  

Blekbóndi er žó ekki hrifinn af framkvęmdinni į mati Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun fyrirkomulaginu, og telur mat į virkjunarkostum vera hlutverk Orkustofnunar, en ekki pólitķsks skipašrar "Verkefnisstjórnar um Rammįįętlun" virkjunarkosta, enda hefur išulega veriš slagsķša į žessu mati.  Af einhverjum įstęšum hefur Verkefnisstjórnin ekki tekiš neinn vindorkukost til mats, og skżtur žaš skökku viš, žvķ aš umhverfisįhrif vindmyllna, hvaš žį vindmyllulunda upp į 100 MW eša meir, eru mikil aš mati blekbónda, en sķnum augum lķtur hver į silfriš. Hins vegar hefur Verkefnisstjórn hneigzt til verndunar į vatnsföllum og lausbeizlašrar flokkunar jaršhitasvęša sem nżtingarstaša.  Ekki er vķst, aš žetta sjónarmiš žjóni umhverfisvernd vel, žegar upp er stašiš.   

Engu aš sķšur er hér um lżšręšislegt ferli aš ręša, žar sem Alžingi į lokaoršiš, og žaš ber aš virša, hver sem skošun manna er į nišurstöšunni, enda geta frekari rannsóknir og breyttar ašstęšur breytt nišurstöšunni.

Žeim, sem hafna nišurstöšu žessa ferlis og andmęla hįstöfum virkjunarįformum um valkosti, sem lent hafa ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar, mį lķkja viš mann, sem er of seinn aš nį strętisvagni, en hleypur samt į eftir honum, žar sem hann fer af staš, og śr barka hans berast hljóš, sem ólķklegt er, aš nįi eyrum bķlstjóra lokašs strętisvagnsins.

Žann 8. įgśst 2017 birtist ķ Fréttablašinu grein meš žeirri fordómafullu fyrirsögn,

"Stórišju- og virkjanaįrįtta - strķš į hendur ósnortnum vķšernum".  

Greinarhöfundur er žekktur lęknir, hér og t.d. į "Karolinska" ķ Svķžjóš, Tómas Gušbjartsson.  Fyrirsögnin lżsir rörsżn hans į višfangsefni landsmanna, sem er aš skapa öflugt og sem fjölbreytilegast atvinnulķf ķ landi gjöfullar og viškvęmrar nįttśru, svo aš landiš verši samkeppnishęft viš ašra um fólk meš alls konar žekkingu, getu og įhugamįl.  Greinin ber meš sér sorglega višleitni til aš etja saman atvinnugreinum, og veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta misskilning og aš hrekja rangfęrslur höfundarins, eins og nś skal rekja.  Hśn hófst žannig:

"Undanfariš hefur skapazt töluverš umręša um fyrirhugašar virkjanaframkvęmdir į Ķslandi, enda viršist sem stjórnvöld ętli įfram aš greiša götu mengandi stórišju."

Lęknirinn stóš ķ sumar sjįlfur fyrir umręšu um Hvalįrvirkjun, 55 MW, 320 GWh/įr, į Vestfjöršum.  Sagšist hann reyndar sjįlfur žį hafa mestar įhyggjur af loftlķnum žar ķ "ósnortnum vķšernum" Vestfjarša.  Nś vill svo til, aš HS Orka ętlar aš hafa allar lagnir nešanjaršar aš og frį stöšvarhśsi Hvalįrvirkjunar, svo aš žetta var tómt pķp ķ lękninum.  Stöšvarhśsiš veršur lķtt įberandi, gott ef žaš veršur ekki sprengt inn ķ bergiš, eins og stęrsta stöšvarhśs landsins ķ Fljótsdal.  

Žaš er enn fremur alveg śt ķ hött hjį téšum Tómasi aš tengja žessa mišlungsstóru virkjun viš orkukręfa stórišju.  Hann hlżtur aš hafa heyrt um žjóšžrifaverkefniš orkuskipti, og aš žau standa fyrir dyrum į Ķslandi, žótt hęgt fari enn.  Stjórnvöld hafa sem undirmarkmiš varšandi Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, aš aš mešaltali 40 % af ökutękjaflotanum į Ķslandi verši oršinn umhverfisvęnn įriš 2030.  Žaš dugar reyndar ekki til aš nį markmišinu um 40 % minni losun umferšar žį en įriš 1990, heldur žarf umhverfisvęnn ökutękjafloti žį aš nema 60 % af heildarfjölda.  Ef 40 % ökutękjaflotans eiga aš verša rafknśnir žį, žarf aš virkja a.m.k. 170 MW afl og 770 GWh/įr orku fyrir įriš 2030 til višbótar viš Bśrfell 2 og Žeistareyki 1 og 2.  Orkuskiptin žurfa įriš 2030 miklu meiri raforku en žetta, žvķ aš žaš er lķka annars konar eldsneytisnotkun, sem žarf aš leysa af hólmi, t.d. fiskimjölsverksmišjur.  Ętla virkjana- og loftlķnuféndur aš reyna aš hindra žessa sjįlfsögšu žróun ?  Žį hefur nż vķglķna veriš mynduš ķ umhverfisvernd į Ķslandi.  

Nęst fór lęknirinn śt ķ "samanburšarfręši".  Fór hann nišrandi oršum um mįlmframleišsluišnaš ķ landinu og reyndi aš upphefja feršažjónustu į kostnaš hans.  Žaš er ótrślegt af Tómasi Gušbjartssyni, lękni, aš hann skuli ekki upp į eigin spżtur geta gert sér grein fyrir žvķ, aš slķk skrif eru fleipur eitt, eins og nś skal rekja:

"Ašstęšur į Ķslandi eru gjörbreyttar, og stašreynd er, aš stórišja fer illa saman viš blómstrandi feršamannaišnaš, sem er oršin sś atvinnugrein, sem skapar langmestar gjaldeyristekjur og veitir miklu fleiri Ķslendingum atvinnu en stórišja."

Žęr stašreyndir, sem blekbónda eru tiltękar, styšja žaš žvert į móti, aš stórišja og feršažjónusta fari įgętlega saman.  Įrlega kemur fjöldi fólks gestkomandi ķ įlverin og óskar eftir kynningu į starfseminni.  Enn fleiri koma ķ virkjanir, sem sjį stórišjunni fyrir raforku, til aš kynnast žessari nįttśrunżtingu Ķslendinga, bęši ķ jaršgufuverum og fallvatnsorkuverum.  Lęknirinn mįlar hér skrattann į vegginn og bżr til vandamįl.  Til hvers žennan barnalega meting ?  "Cuo bono" ? Hann er ekki ašeins illa haldinn af rörsżn, heldur undirlagšur af ranghugmyndum um grundvallaratvinnuvegi landsins.

Umhverfisįlag af völdum erlendra feršamanna į Ķslandi er margfalt į viš umhverfisįlag orkukręfs išnašar į Ķslandi.  Hafa menn heyrt um mannasaur og fjśkandi višbjóš ķ ķslenzkri nįttśru af völdum išnašarins ?  Śti fyrir strönd Straumsvķkur eru ummerki eftir ISAL ekki męlanleg ķ lķfrķkinu.  Halda menn, aš 2,0 milljónir erlendra feršamanna reyni ekki verulega į frįveitur landsins ?  Žaš er ekkert smįręši af skolpi, žvottaefnum og annarri mengun, śti fyrir ströndum landsins og jafnvel ķ įm og stöšuvötnum af völdum žessara feršamanna, sem minna stundum į engisprettufaraldur.  Įtrošningar og įnķšsla į viškvęmum gróšri landsins er vķša žannig, aš stórsér į. 

Įlverin bśa viš ströngustu mengunarkröfur ķ heimi, og opinbert eftirlit er meš žvķ, aš žau uppfylli žessar kröfur.  Ķ grennd viš įlveriš ķ Straumsvķk er flśor ķ gróšri ekki merkjanlegur nś oršiš umfram žaš, sem hann var fyrir 1969, t.d. vegna eldgosa.  Aš lįta sér detta žaš ķ hug aš bera saman hįtękni og hįborgandi atvinnugrein og lįgt borgandi atvinnugrein, sem snżst um aš éta og drekka, tronta į nįttśrunni og spśa eiturefnum og koltvķildi śr jaršefnaeldsneytisbrennandi ökutękjum, er ósvķfni.

Žaš mį tķna fleira til, eins og aukna hęttu į vegum landsins og sżkingarhęttu af völdum erlendra feršamanna, og eru berklar, lifrarbólga A og nóruveiran fį dęmi śr fślum flór, en alvarlegasta umhverfisógnunin er af völdum losunar millilandaflugvélanna į gróšurhśsalofttegundum ķ hįloftunum. 

Losun į 1 kg af CO2 ķ hįloftunum er į viš losun į tęplega 3 kg af CO2 į jöršu nišri.  Žegar tekiš hefur veriš tillit til žessa, nam losun ķslenzkra flugvéla ķ millilandaflugi įriš 2016 7,1 Mt (milljón tonn), sem var 59 % af heildarlosun landsmanna žį.  Losun išnašarins nam žį 2,3 Mt eša innan viš žrišjungi af losun millilandaflugsins.  Žaš kemst engin atvinnugrein ķ hįlfkvisti viš feršažjónustuna varšandi illa mešferš į nįttśrunni.  

Ķ žessu ljósi er ekki bošlegt aš skrifa um "mengandi stórišju" og dįsama um leiš feršažjónustuna, žvķ aš mengun "fjöldaferšamennskunnar" į Ķslandi er margföld į viš mengun orkukręfs išnašar, eins og rökstutt hefur veriš:

"Stórišja er ekki ašeins mengandi, heldur krefst hśn mikillar orku, sem fęst meš žvķ aš virkja vatnsföll og hįhitasvęši.  Žessar virkjanir eru nęr undantekningarlaust nįlęgt nįttśruperlum, sem bęši Ķslendingar og erlendir feršamenn lašast aš.  Auk žess rjśfa žęr ósnortin vķšerni, sem hafa minnkaš um 70 % į s.l. 70 įrum hér į landi."

Stęrsta virkjanasvęši landsins er Žjórsįr/Tungnaįr svęšiš.  Žar eru landspjöll hverfandi, en įvinningurinn feiknarlegur fyrir žjóšina.  Žar hefur Landsvirkjun žess vegna tekizt mjög vel upp viš aš sękja gull ķ greipar nįttśrunni meš sjįlfbęrum og sumir segja afturkręfum hętti.

Žaš er įstęša til aš bera brigšur į žessa 70 % rżrnun Tómasar. Męlingin viršist tilfinningablendin, žvķ aš sumum dugar aš vita af mannvirki utan sjónsvišs til aš upplifa truflun af žvķ.  Er žaš ekki sjśkleg ofurviškvęmni, sem ekki ętti aš hafa įhrif į žetta mat ? Blekbónda rekur minni til aš hafa lesiš grein eftir fyrrverandi Orkumįlastjóra og lęrimeistara blekbónda śr Verkfręšideild HĶ, Jakob Björnsson, žar sem hann hélt žvķ fram, aš meint rżrnun "ósnortinna vķšerna" gęti seint (og ekki į okkar dögum) fariš yfir 10 % į Ķslandi, svo vķšįttumikil vęru žau.

Žaš er engu lķkara af ofangreindum oršum Tómasar en hann skilji ekki, aš feršamannaišnašurinn er knśinn įfram af grķšarlegri orku, en sś orka kemur hins vegar nįnast öll śr jaršolķunni.  Tómas viršist vera žeirrar skošunar, aš slķk orkunżting sé vęnlegri kostur fyrir mannkyniš en aš afla orkunnar meš endurnżjanlegum hętti śr nįttśrunni į Ķslandi. Slķkt sjónarmiš veršskuldar heitiš "rörsżn". 

Įriš 2016 brenndu millilandaflugvélar Ķslendinga um 0,79 Mt af eldsneyti, sem var 0,17 Mt meira en allir ašrir jaršefnaeldsneytisbrennarar į Ķslandi til samans, ž.e. landsamgöngur, fiskiskipaflotinn og millilandaskipin.  Aš hampa slķkri starfsemi lżsir afar undarlegu lķfsvišhorfi.  Tómas, lęknir, hefur fullt leyfi til slķks lķfsvišhorfs, en žaš veršur aldrei ofan į į Ķslandi. 

Įriš 2050, žegar orkuskiptin į lįši og legi (ekki ķ lofti) verša vonandi um garš gengin hérlendis, munu bķlaleigubķlar, smįrśtur og langrśtur, žurfa 180 MW af rafafli og 626 GWh af raforku frį nżjum virkjunum į Ķslandi.  Millilandaflug Ķslendinga gęti žurft į tķfaldri žessari orku aš halda, žegar žar verša orkuskipti. Į aš lįta afturhaldsmenn komast upp meš aš žvęlast fyrir žeirri sjįlfsögšu og ešlilegu žróun, sem orkuskiptin fela ķ sér ? 

Lokadęmiš um hugrenningar lęknisins:

"Ķslenzk orka er heldur ekki ókeypis, og aš baki hverri virkjun er grķšarleg fjįrfesting, žar sem tekin hafa veriš stór lįn - oft ķ samvinnu viš erlend risafyrirtęki.  Stórišja hefur vissulega skapaš störf og tekjur hér į landi, en žaš hefšu peningarnir lķka gert, hefšu žeir veriš nżttir til annarrar atvinnustarfsemi."

Hér vešur lęknirinn reyk, žótt af öšrum toga sé en įšur.  Hvaš er athugunarvert viš aš taka lįn til atvinnu- og veršmętaskapandi athafna, ef žęr eru aršsamar, eins og raforkusala ķ heildsölu samkvęmt langtķmasamningum hefur veriš ?  Žessi ašferš hefur reynzt giftudrjśg viš aš lįgmarka raforkuverš til almennings, sem er ólķtill žįttur ķ velferš hér og samkeppnishęfni. Žaš er hundalógķk aš halda žvķ fram, aš lįnsfé, sem eyrnamerkt fékkst til įkvešinnar fjįrfestingar, sem reist var į tekjutryggingu aš stórum hluta til įratuga frį alžjóšlegum stórfyrirtękjum, hefši fengizt ķ "eitthvaš annaš".  Heldur margtéšur Tómas, lęknir, Gušbjartsson žvķ fram, aš lįnastofnanir hefšu lįnaš Ķslendingum į sömu kjörum ķ mengandi įhęttufjįrfestingu, sem hótelbygging er, svo aš dęmi af eftirlęti hans ķ hópi śtflutningsgreinanna sé tekiš ?

Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta eina tölulega villu lęknisins ķ tilvitnašri grein um 3 stęršargrįšur, ž.e. um er aš ręša žśsundfalda villu.  Mį draga žį įlyktun, aš sį, sem gerir sig sekan um svo stóra villu, beri lķtiš skynbragš į umręšuefniš, sem hann hefur žó sjįlfur kosiš sér ?  Er žetta allt bara einhvers konar PR eša skrum fyrir gallerķiš ? Hann heldur žvķ fram, aš raforkuvinnsla į hvern ķbśa Ķslands nemi 54 kWh/ķb.  Žaš er mjög langt sķšan, aš svo var. Hiš rétta er 55 MWh/ķb į įri.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Skringilegur rįšherra

Umhverfis- og aušlindarįšherra braut sķšareglur Alžingis meš žvķ uppįtęki sķnu aš fara ķ einhvers konar fyrirsętuhlutverk ķ ręšusal hins hįa Alžingis fyrir  kjólahönnuš.  Fyrir vikiš fęr rįšherrann ekki lengur aš njóta vafans, en hśn hefur veriš meš stórkarlalegar  yfirlżsingar um atvinnuvegi landsmanna, t.d. orkukręfan išnaš. Viš žetta hefur hśn misst allt pólitķskt vęgi og er oršin žung pólitķsk byrši fyrir Bjarta framtķš og er ekki rķkisstjórninni til vegsauka.   

Ķ kjölfar hinnar alręmdu kjólasżningar ķ Alžingishśsinu, sem afhjśpaši dómgreindarleysi rįšherrans, birtist hśn ķ fréttavištali į sjónvarpsskjįm landsmanna meš barn sitt į handlegg og lżsti žvķ yfir, aš hśn vildi, aš bķlaumferšin vęri oršin kolefnisfrķ įriš 2030 !  Žetta er ómögulegt og er ekki ķ samręmi viš stefnu rķkisstjórnarinnar, sem mišar viš, aš 40 % bķlaflotans ķ heild sinni verši knśinn raforku įriš 2030. 

Žetta undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar dugar žó ekki til žess aš nį heildarmarkmišinu um 40 % minni koltvķildislosun frį innanlandsnotkun jaršefnaeldsneytis utan ETS (višskiptakerfis ESB meš losunarheimildir).  Til žess veršur olķu- og benzķnnotkun um 60 kt of mikil įriš 2030, sem žżšir, aš hękka žarf undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar śr 40 % ķ 60 % til aš nį yfirmarkmišinu.  Hröšun į žessu ferli nęst hins vegar ekki įn ķžyngjandi og letjandi ašgerša stjórnvalda gagnvart kaupendum og eigendum eldsneytisbķla og hvetjandi ašgeršum til aš kaupa rafknśna bķla, t.d. skattaķvilnanir.  Žį veršur einnig aš flżta allri innvišauppbyggingu.  Allt žetta žarf aš vega og meta gagnvart gagnseminni fyrir hitafariš į jöršunni og loftgęšin į Ķslandi.  Įhrifin af žessu į hitafariš verša nįnast engin. 

Rįšherra umhverfis- og aušlindamįla gerši sig enn einu sinni aš višundri meš yfirlżsingu, sem er óframkvęmanleg.  Fyrsta undirmarkmiš rķkisstjórnar ķ žessum efnum er frį 2010 og var einnig alveg śt ķ hött, en žaš var um, aš 10 %  ökutękjaflotans yršu oršin umhverfisvęn įriš 2020.  Nś er žetta hlutfall um 1,0 %, og meš mikilli bjartsżni mį ętla, aš 5,0 % nįist ķ įrslok 2020.  

Žetta illa ķgrundaša undirmarkmiš vinstri stjórnarinnar var skuldbindandi gagnvart ESB, og žaš mun kosta rķkissjóš um miaISK 1,0 ķ greišslur koltvķildisskatts, aš óbreyttu til ESB, en vonandi veršur bróšurparti upphęšarinnar beint til landgręšslu į Ķslandi, sem jafnframt bindur koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš er žó ķ verkahring rķkisstjórnarinnar (téšs umhverfisrįšherra ?) aš vinna žvķ mįli brautargengi innan ESB.

Vegna žess, aš koltvķildisgjaldiš mun hękka į nęsta įratug śr nśverandi 5 EUR/t CO2 ķ a.m.k. 30 EUR/t, žį gętu kolefnisgjöld rķkissjóšs vegna óuppfyllts markmišs ķslenzkra stjórnvalda fariš yfir miaISK 5,0 į tķmabilinu 2021-2030.  Žaš er veršugt višfangsefni ķslenzkra stjórnvalda aš fį ESB til aš samžykkja, aš žetta fé renni t.d. til Skógręktarinnar og Landgręšslunnar.  Er rįšherrum į borš viš Björt Ólafsdóttur treystandi ķ slķk alvöruverkefni ?

 

 

 


Myntžrefiš

Žaš vakti vissulega athygli ķ jślķ 2017, er fjįrmįla- og efnahagsrįšherra Ķslands reit greinarstśf ķ Fréttablašiš, žar sem rįšherra peningamįlanna įskildi sér rétt til žess aš hafa žį skošun, aš réttast vęri aš leggja ķslenzku myntina, ISK, nišur.  Lķklegt og ešlilegt er, aš žetta sjónarmiš rįšherrans hafi falliš ķ grżttan jaršveg į mešal landsmanna, žvķ aš flokkur rįšherrans tók dżfu ķ skošanakönnunum ķ kjölfariš.  Skyldi engan undra, enda er hér um einsdęmi aš ręša frį stofnun embęttis fjįrmįlarįšherra.  Žótt žessi fjįrmįlarįšherra ynni sér ekkert annaš til fręgšar, er hann žar meš kominn ķ annįla.  Lķklega er žessi sprungna blašra bara til aš undirstrika mįlefnafįtękt flokks rįšherrans, sem er eins mįls flokkur, og žetta eina mįl er nś sem steinbarn ķ kviši flokksins.

Rįšherrann varši sig meš žvķ aš vķsa til Evrópu, en til höfušstöšva Evrópusambandsins, ESB, ķ Brüssel liggja pólitķskar taugar rįšherrans, eins og kunnugt er.  Hann hélt žvķ fram, aš fjįrmįlarįšherrar evrulandanna hefšu ķ raun gert žaš sama og hann, žegar žessi lönd fórnušu gjaldmišlum sķnum fyrir evruna.  Žetta er röng og óvišeigandi samlķking hjį rįšherranum, enda ber ašildarlöndum ESB, sem uppfylla Maastricht-skilyršin, aš taka upp evru.  

Žaš er žó vitaš, aš evran er pólitķskt hrśgald, sem hróflaš var upp ašallega aš ósk Frakka, sem žoldu ekki samanburšinn į milli sterks Deutsche Mark, DEM, og veiks fransks franka.  Misjafn styrkur žessara tveggja gjaldmišla endurspeglaši žó ašeins muninn į efnahagsstjórn žessara rķkja, skipulagshęfni og dugnaši. Nś heldur Žżzkaland uppi gengi evrunnar, sem t.d. hefur styrkzt um 15 % gagnvart GBP frį Brexit kosningunum ķ jśnķ 2016.  

Žegar kommśnistastjórnir Austur-Evrópu voru komnar aš fótum fram, žį fengu Vestur-Žjóšverjar gulliš tękifęri meš beitingu DEM gegnvart rįšstjórninni ķ Moskvu til aš lįta draum allra Žjóšverja um endursameiningu Žżzkalands rętast.  Enginn veggur, heldur ekki Kremlarmśrar, er svo hįr, aš asni, klyfjašur gulli, komist ekki yfir hann. Bandarķkjamenn voru hlynntir endursameiningunni, en hin hernįmsveldin tvö, Bretar og Frakkar, drógu lappirnar.  Žį įkvaš Helmut Kohl, žįverandi kanzlari Vestur-Žżzkalands, aš egna fyrir Francois Mitterand, žįverandi forseta Frakklands, meš įstfóstri Frakka, evrunni.  Hann lofaši žvķ, aš ef Frakkar samžykktu endursameiningu Žżzkalands, žį mundu Žjóšverjar fórna žżzka markinu, DEM, og taka upp evru.  Mitterand gekk aš žessu, og žegar Bretar voru einir eftir, samžykktu žeir meš semingi endursameiningu Žżzkalands. Žaš hefur žó frį fyrstu tķš veriš žįttur ķ utanrķkisstefnu Englands aš halda Žjóšverjum sundrušum.  Žeir tķmar eru lišnir, žótt Žjóšverjar hafi tapaš grķšarlegum landsvęšum ķ umróti 20. aldarinnar.  Nś sękir sundrungarhęttan Bretana sjįlfa heim.   

Sķšla vetrar įriš 2000, eftir aš evran leit dagsins ljós og var komin ķ veski Evrópumanna, var blekbóndi į feršinni ķ vestanveršu Žżzkalandi į bķlaleigubķl og ók eftir sveitavegum, sem sumir hverjir voru fyrstu hrašbrautir Žżzkalands (žį Žrišja rķkisins).  Hann mętti žį bęndum og bśališi į drįttarvélum meš heyvagna ķ eftirdragi, fulla af glašbeittum Germönum į leiš į Karnival, kjötkvešjuhįtķš.  Į einn vagnanna var strengdur borši meš ógleymanlegum texta, sem blekbónda fannst stafa beint śt śr žżzku žjóšarsįlinni:"D-Mark, D-Mark, Schade das du alles vorbei ist".  

Žżzka žjóšin saknaši myntar sinnar, sem vaxiš hafši meš henni śr rśstum heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 og  endurspeglaši sparsemi, eljusemi, heišarleika, kunnįttu og seiglu žżzks almennings, des deutschen Volkes, og hśn įtti erfitt meš aš sętta sig viš žessa fórn, enda var hśn afrakstur pólitķskra hrossakaupa.   Die Bundesbank, eša žżzki Sešlabankinn, hafši alla tķš, og hefur enn, miklar efasemdir um grundvöll evrunnar, enda er stöšugur reipdrįttur ķ höfušstöšvum evrubankans ķ Frankfurt am Main um peningamįlastjórnunina į milli lķfsvišhorfa rómanskra og germanskra žjóša.

Ķ stjórnartķš Tonys Blair, formanns Verkamannaflokksins brezka, sem vildi, aš Bretar fórnušu sterlingspundinu og tękju upp evru, var unnin ķtarleg greining į kostum žess og göllum fyrir Breta aš taka upp evru.  Žį var Gordon Brown fjįrmįlarįšherra, sį sem varš sķšar alręmdur sem forsętisrįšherra fyrir aš beita hryšjuverkalögum į Ķslendinga ķ Hruninu, sem olli m.a. hruni ķslenzkra banka ķ London.  Žessi greining leiddi ķ ljós, aš frumskilyrši žess, aš upptaka evru gęti gagnazt Bretum, en ekki skašaš žį, vęri, aš hagkerfi Bretlands og Žżzkalands vęru ķ fasa.  Svo var ekki žį og er ekki enn, og žess vegna hafnaši rķkisstjórn Bretlands upptöku evrunnar.  Hęgt er aš efast um, aš til žjóšaratkvęšagreišslu hefši komiš į Bretlandi ķ jśnķ 2016 um ašildina aš ESB, ef GBP hefši veriš fórnaš į sinni tķš.  

Hvalreka fyrir įhugafólk um myntmįl Ķslands mį nefna fręšandi og röggsamlega samda grein, "Misskilningur um krónuna leišréttur", sem Višskiptablašiš birti žann 27. jślķ 2017, eftir hagfręšiprófessor viš Hįskóla Ķslands, Ragnar Įrnason.  Greinin hófst žannig:

"Barįttumenn fyrir žvķ aš leggja ķslenzku krónuna nišur, byggja mįl sitt aš verulegu leyti į misskilningi og jafnvel stašleysum.  Žeir halda žvķ fram, aš [ķslenzka] krónan valdi sveiflum og óstöšugleika ķ efnahagslķfinu.  Žeir fullyrša, aš krónan sé orsökin fyrir hęrri vöxtum į Ķslandi en ķ nįgrannalöndunum.  Hvort tveggja er ķ grundvallardrįttum rangt."

Hér kvešur viš nżjan tón og allt annan en žann, sem m.a. heyrist nś klifaš į ķ fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu.  Prófessor Ragnar bendir sķšan į 2 raunverulegar orsakir óstöšugleika ķ ķslenzku efnahagslķfi hingaš til.  Hin fyrri er smęš hagkerfisins, sem veldur žvķ, aš fęrri stošir eru undir žvķ.  Ef ein stošin brestur, t.d. af markašsįstęšum, er hętt viš, aš hinar gefi eftir vegna ofįlags, og žį myndast óstöšugleiki meš veršbólgu og jafnvel atvinnuleysi.

Hin įstęšan, sem prófessorinn tilgreinir, er, "aš grunnatvinnuvegir į Ķslandi eru ķ óvenju rķkum męli byggšir į nįttśrugęšum".  Žetta į viš um landbśnaš, sjįvarśtveg og feršažjónustuna og aš vissu leyti um orkukręfan išnaš, en žessi nįttśrugęši, sem landsmenn nżta nśoršiš, eru af misjöfnum toga, svo aš įhęttudreifingin er žar meš allt öšrum og betri hętti fyrir afkomu hagkerfisins en įšur var.  Žetta žżšir, aš žótt sveiflur ķ nįttśrunni og į viškomandi mörkušum hafi įhrif upp og nišur į afkomu hverrar greinar, žį er sveiflan sjaldnast ķ fasa hjį tveimur, hvaš žį öllum.  Nįttśrunżtingin er miklu fjölbreyttari en įšur, sem žżšir minni hęttu į efnahagslegum óstöšugleika af völdum nįttśrunnar.  

"Žannig mętti fara yfir hverja hagsveifluna į fętur annarri į Ķslandi.  Raunveruleikinn er aušvitaš sį, aš žęr eiga rętur sķnar aš rekja til breytinga ķ raunverulegum framleišslutękifęrum og framleišslugetu, en ekki žess gjaldmišils, sem notašur hefur veriš ķ landinu."

Žį andmęlir prófessor Ragnar meš kröftugum hętti žeirri stašhęfingu, aš gjaldmišillinn, ISK, sé orsök hįrra vaxta į Ķslandi, enda hafi raunvextir alls ekki alltaf veriš hįir hér į landi.  Hann kvešur įstęšu hįrra vaxta vera, "aš hiš opinbera, ž.e. sį armur žess, sem nefnist Sešlabanki Ķslands, hefur einfaldlega įkvešiš aš hafa hįa vexti į Ķslandi."

"Žaš er ekki heldur rétt, žótt Sešlabankinn reyni aš halda žvķ fram, aš hįir vextir séu naušsynlegir vegna žess, hvaš krónan er smį.  Žvert į móti mį fęra aš žvķ sterk rök, aš žaš sé einmitt vegna smęšar myntarinnar, sem ófęrt sé aš halda uppi hęrri vöxtum į Ķslandi en annars stašar."

Myntin endurspeglar ašeins žjóšarbśskapinn og įrangur efnahagsstjórnunarinnar.  Hśn er ekki sjįlfstęšur gerandi öšru vķsi en žannig, aš breytingar į gengi ISK leiša hagkerfiš ķ įtt aš nżju jafnvęgisįstandi.  Žannig leišir góšur įrangur śtflutningsgreina til hękkunar gengis og veikir žar meš samkeppnisstöšu žessara greina.  Žetta getur žó haft ķ för meš sér óęskileg rušningsįhrif, eins og landsmenn hafa oršiš įžreifanlega varir viš undanfarin misseri.  Žaš hęgir į aukningu feršamannastraums til landsins vegna styrkingar ISK, en allar ašrar śtflutningsgreinar lķša fyrir vikiš.  Tiltölulega hįir stżrivextir Sešlabankans, sem eru dęmi um ranga efnahagsstjórnun viš nśverandi ašstęšur, hafa magnaš vandann, žvķ aš minna fé leitar śr landi og meira inn en ella.

Nišurlagi greinar Ragnars Įrnasonar er vert aš gefa góšan gaum:

"Ķ hagfręši eru til kenningar um hagkvęmustu myntsvęši.  Žar togast į kostir žess aš eiga ķ višskiptum į milli landsvęša ķ einni mynt, og ókostir žess aš žurfa aš hafa sömu peningastjórn ķ žeim bįšum. Eitt af skilyršunum fyrir žvķ, aš hagkvęmt geti veriš aš sameina myntir tveggja landsvęša, er, aš hagsveiflur viškomandi svęša séu svo samstilltar, aš sama peningastjórn henti bįšum.  Hvaš Ķsland og flest nįgrannalöndin beggja vegna Atlantshafs snertir, er žessu ekki aš heilsa.  Žvert į móti er žaš eiginlega merkilegt, hversu lķtil (og jafnvel neikvęš) fylgni er į milli hagsveiflna į Ķslandi og hagsveiflna ķ Evrópu og Noršur-Amerķku.  Žvķ myndi peningastjórn žessara landa aš öllum lķkindum henta Ķslandi afar illa og hugsanlega valda alvarlegum bśsifjum.  Efnahagsžróunin ķ Grikklandi ķ kjölfar fjįrmįlahrunsins er dęmi um, hversu illa getur fariš, žegar sjįlfstęšum gjaldmišli hefur veriš varpaš fyrir róša."

Ef Žjóšverjar vęru enn meš DEM, er tališ, aš žaš vęri nś allt aš 40 % sterkara en evran er nś, ž.e.a.s. ķ staš hlutfallsins EUR/USD=1,17 vęri žaš nś 1,64.  Žetta er merki um grķšarlega samkeppnishęfni žżzka hagkerfisins, vegna žess aš framleišni (tęknistig) Žjóšverja er hį, reglubundnar launahękkanir eru lįgar (um 2 %/įr), og Žjóšverjar spara hįtt hlutfall launa sinna.  Žetta veldur grķšarlegum višskiptaafgangi hjį Žjóšverjum įr eftir įr, sem nemur um 7 % af VLF  žeirra.  Į Ķslandi hefur hann undanfariš veriš um 6 % af VLF, en fer minnkandi. Rķkisbśskapur Žjóšverja er ķ jafnvęgi, į mešan rómönsku žjóširnar safna rķkisskuldum.  Žetta ójafnvęgi er tekiš śt meš miklu atvinnuleysi į evrusvęšinu.  Žaš hefur žó lękkaš śr 12 % ķ kjölfar fjįrmįlakreppunnar og nišur ķ 9,1 % ķ jśnķ 2017 samkvęmt Eurostat, Hagstofu ESB, ašallega vegna rķfandi gangs ķ Žżzkalandi, sem bżr viš óešlilega lįga vexti og lįgt gengi m.v. stöšu hagkerfisins.  Ef Ķslendingar byggju viš "fastgengi" EUR, USD, GBP eša annarrar myntar, og hefšu afhent peningamįlastjórnunina öšrum, žį mundi hagkerfiš sveiflast stjórnlaust į milli hįrrar veršbólgu og mikils atvinnuleysis.  Žaš, sem skiptir landsmenn mįli, er ekki heiti myntarinnar, heldur kaupmįttur rįšstöfunartekna.

Af žessum samanburši aš dęma mį bśast viš meiri óstöšugleika ķ hagkerfinu įn ISK, žar sem hśn er ekki sveifluvaldur sjįlf, eins og hver hefur žó hugsunarlaust étiš upp eftir öšrum.  Įhrif ISK eru aš nokkru sveiflujafnandi, eins og sannašist eftir Hruniš og er aš sannast nśna, meš žvķ aš višskiptajöfnušur Ķslands fer minnkandi, og žróun ISK mun žį fyrr en sķšar endurspegla versnandi višskiptajöfnuš.  

Ķ raun žarf aš kryfja žessi mįl ķtarlega til aš komast til botns ķ žvķ, hvaša lausn er lķklegust til aš gefa hęstan kaupmįtt, en žaš viršist einfaldlega alls ekki vera įhęttunnar virši fyrir kaupmįtt landsmanna til lengdar aš fórna ķslenzku krónunni.   

 

 

 

 

 


Af hęfni og žjónustulund

Allir hafa mismunandi hęfni til aš sinna žeim störfum, sem žeir eru settir til, og žjónustulund og hęfni žurfa ekki endilega aš fara saman.  Ķ samskiptum opinberra stofnana viš almenning veršur žetta tvennt žó aš fara saman, ef vel į aš vera, og žaš er į įbyrgš viškomandi yfirmanns, aš svo sé.  

Ķ įr, og um žverbak hefur keyrt ķ sumar, hafa kvartanir vegna žjónustu sumra opinberra stofnana veriš sérlega įberandi.  Nefna mį Umhverfisstofnun, sem birti athugasemdalaust kolvitlausar męlinišurstöšur frį verktaka, sem sį um męlingar ķ grennd viš nżja kķsilverksmišju ķ Helguvķk.  Męlinišurstöšurnar voru alveg śt śr korti og gįfu Umhverfisstofnun fullt tilefni til aš staldra viš įšur en hśn skyti ķbśum skelk ķ bringu og ylli fyrirtękinu  tjóni.  Skiptir žį ekki mįli ķ žessu sambandi, žótt žar hafi allt gengiš į afturfótunum frį fyrsta degi. 

Mest hefur žó reykvķskum stofnunum og fyrirtękjum Reykjavķkurborgar veriš legiš į hįlsi hęfniskortur og žjónustulundarvöntun, og stingur žaš ķ stśf viš žį stašreynd, aš ķ Reykjavķk ętti mannvališ mest aš vera śt frį höfšatölunni.  Žetta žarf žó ekki undrun aš sęta, žegar haft er ķ huga, aš žjónustukönnun į vegum sveitarfélaganna ķ fyrra gaf Reykjavķk lęgstu einkunn.  Višbrögšin sżndu žį, aš eftir höfšinu dansa limirnir.  Ķ ęšstu stjórn borgarinnar var hugarfariš greinilega, eins og hjį einvaldskóngum sķšmišalda ķ Evrópu: "Vér einir vitum", og Reykjavķk var einfaldlega dregin śt śr žessari žjónustukönnun, sem var hugsuš sem hjįlpartęki fyrir stjórnendur sveitarfélaganna, sem žįtt tóku.

Um 12. jśnķ 2017 kom ķ ljós bilun į neyšarśtrįsarlśgu skolphreinsistöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól ķ vesturbę Reykjavķkur, sem leiddi til žess, aš hśn opnašist og ekki var hęgt aš loka henni aftur fyrr en mįliš komst ķ seinni fréttir sjónvarps RŚV 5. jślķ 2017.  Heilbrigšiseftirliti Reykjavķkur var tilkynnt strax um atburšinn, en hvorki žvķ né OR/Veitum žóknašist aš tilkynna Reykvķkingum um atburšinn, sem žó eru hagsmunaašilar sem eigendur og notendur bašstrandar og fjöru ķ grennd.  Yfirvöldin gįfu ķbśunum langt nef.

Heilbrigšiseftirlitiš mun hafa gert eina męlingu ķ jśnķ į fjölda saurgerla ķ 100 ml sjįvar, sem voru fleiri en heilsuverndarmörk kveša į um, og samt var lįtiš hjį lķša aš fylgjast grannt meš įstandinu, hvaš žį aš vara fólk viš.  Almenningur stóš ķ žeirri trś, aš Heilbrigšiseftirlitiš vęri starfrękt til verndar lżšheilsu, en meš žessu atferli hafa stjórnendur žar į bę sįš fręjum efasemda um, aš svo sé, ef fyrirtęki borgarinnar eiga ķ hlut.  Jafnvel umhverfisrįšherra vill nś yfirtaka yfirstjórn žessa mįlaflokks af Degi, borgarstjóra.  Bragš er aš, žį barniš finnur, eša kannski kjólakynnir ķ ręšusal Alžingis. 

Ef rennsliš gegnum téša neyšarlśgu hefur numiš 750 l/s, eins og fréttir hermdu, og rennsliš hefur varaš ķ žrjįr vikur, žį hefur magn óhreinsašs skolps śt ķ sjó frį žessari einu stöš numiš tęplega 1,4 Mm3 (milljón rśmmetrum).  Aš tęknilegur višbśnašur OR/Veitna sé svo bįgborinn, aš slķk mengun žyrfti aš višgangast, sżnir, aš žar į bę er skipulag višhalds- og rekstrarmįla óvišunandi, og veršur aš fara fram rótargreining į atburšinum, birta nišurstöšu hennar opinberlega og tilkynna, hvaša hįmarks opnunartķma megi bśast viš ķ kjölfar śrbóta.  Er bśiš aš gera tęknilegar rįšstafanir til aš stytta ótrślega langan višbragšstķma, og ķ hverju eru žęr žį fólgnar ?

Upp į sķškastiš hefur ašalathyglin į sviši žjónustu borgarinnar beindst aš Byggingarfulltrśanum ķ Reykjavķk.  Um žetta skrifaši Baldur Arnarson ķ Morgunblašiš 25. jślķ 2017 undir fyrirsögninni:

"Segja starfsmenn misnota valdiš":

"Samtök išnašarins hafa komiš į framfęri formlegum kvörtunum yfir framgöngu byggingarfulltrśa ķ Reykjavķk.  Fundiš er aš fjölda atriša varšandi mįlsmešferš og framkomu starfsfólks byggingarfulltrśa.  Verktakar og veitingamenn, sem Morgunblašiš ręddi viš, sögšu sömu sögu.  Framganga embęttismanna hefši kostaš fyrirtęki mikiš fé.  Fjöldi verkefna hefši tafizt.

Samtök išnašarins sendu formlega kvörtun vegna žessa meš tölvubréfi til Péturs Ólafssonar, ašstošarmanns Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra Reykjavķkur, 22. maķ s.l.  Nišurstašan er, aš fulltrśum samtakanna veršur bošiš til fundar um mįliš ķ sķšari hluta įgśstmįnašar eša um einum įrsfjóršungi sķšar."

Žaš er sjaldgęft, aš heildarsamtök kvarti opinberlega undan žjónustu yfirvalda viš félagsmenn sķna.  Ljóst er, aš bullandi óįnęgja er meš žjónustu žessa grķšarlega mikilvęga embęttis.  Hvernig ętli stašan vęri, ef byggt vęri fimmfalt meira ķ Reykjavķk en reyndin er og full žörf er į ?

"Sķšan eru talin upp dęmi: erfišara sé aš nį sambandi viš starfsmenn, afgreišsla mįla taki lengri tķma, žjónustulund fari žverrandi, framkoma starfsmanna ķ garš žeirra, sem žjónustu žurfa, sé neikvęš, flękjustig hafi veriš aukiš, mįlum sé frestaš vegna óvišeigandi athugasemda, višvarandi óljós og margręš skilaboš séu gefin, žegar mįlum er frestaš; žar sé jafnvel į ferš breytileg afstaša, sem byggist į persónulegri afstöšu viškomandi starfsmanns."

Sķšan er rakinn fjöldi frestana į afgreišslu mįla, sem višskiptavinir embęttisins telja oft ómįlefnalegar og óžarfar.

"Meš žetta ķ huga óskušu samtökin eftir greiningu borgarinnar į "žessari óįsęttanlega lélegu skilvirkni".  Ķ öšru lagi žurfi aš leggja mat į, aš "hve miklu leyti megi rekja žetta įstand til slakra vinnubragša višskiptavina embęttisins".  Ķ žrišja lagi žurfi aš "krefjast endurskilgreiningar į hlutverki embęttisins frį žvķ aš vera ķ regluvörzlu ķ žaš aš vera žjónustu- og rįšgjafarstofnun ķ žįgu borgaranna".  Ķ fjórša lagi žurfi aš "stórbęta rįšgjöfina og samskiptin, ekki ašeins meš śtgįfu leišbeininga, heldur og meš nįmskeišum og kynningarfundum um žaš, sem betur mį fara.""

Ķ Morgunblašinu 27. jślķ 2017 birtist sķšan vištal Magnśsar Heimis Jónassonar viš byggingarfulltrśann, žar sem hann śtskżrir sķna hliš mįlsins:

"Nikulįs Ślfar Mįsson, byggingarfulltrśi Reykjavķkur, er ósammįla žeim fullyršingum frį Samtökum išnašarins (SI), aš mįlsmešferš byggingarleyfa taki of langan tķma vegna vinnubragša embęttisins.  "Mįlsmešferš hjį okkur er ķ beinu samręmi viš gęši žeirra gagna, sem okkur berast.  Okkur er mjög umhugaš um žaš aš afgreiša mįl sem fyrst, sem berast okkur, enda erum viš meš allt aš 110 mįl į vikulegum afgreišslufundum og viljum žvķ afgreiša žau og samžykkja sem fyrst.""

Hér viršist vera hjakkaš ķ sama farinu ķ staš upplżsingagjafar og ašstošar viš višskiptamenn embęttisins til aš kenna žeim til hvers er ętlazt af umsękjanda.  Žį ętti aš vera óžarfi aš leggja venjubundin mįl af einfaldara taginu fyrir fund. 

"Ašspuršur segir Nikulįs, aš bezta leiš fyrir umsóknarašila til aš stytta mįlsmešferšartķmann sé aš koma meš vel undirbśnar umsóknir, en hann segir żmis gögn og upplżsingar oft vanta."

Gagnvart umsękjanda um byggingarleyfi til borgarinnar žarf aš vera ein įsjóna ķ staš žess aš vķsa umsękjendum į milli Pontķusar og Pķlatusar.  Žetta žżšir, aš embętti byggingarfulltrśa į sjįlft aš sjį um, aš ašilar į borš viš heilbrigšisfulltrśa og eldvarnarfulltrśa rżni umsóknina.  Embęttiš į ekki aš taka viš umsókninni, nema hśn sé fullnęgjandi, og žaš į  strax aš leiša umsękjanda fyrir sjónir, hvaš vantar.  Žannig mį flżta fyrir afgreišslu.  

Ķ lokin sagši byggingarfulltrśinn ķ žessari frétt:

"Ašspuršur segir hann, aš embęttiš muni hlusta į gagnrżni frį SI, en bendir hins vegar į, aš slķkar breytingar gętu žurft aškomu löggjafans.  

"Aš sjįlfsögšu ętlum viš aš hlusta į žessi samtök og ķgrunda vel og vandlega žessar tillögur, sem žau koma meš, en viš teljum okkur vera aš vinna mjög góša vinnu hérna.  Viš erum hér meš vottaš gęšakerfi, sem var tekiš upp til aš tryggja sem faglegustu og beztu afgreišsluna fyrir okkar višskiptavini.""

Žaš er sammerkt öllum gęšastjórnunarkerfum, aš žau setja žarfir višskiptavinanna į oddinn.  Gęšastjórnunarkerfi tryggir višskiptavininum rekjanlega verkferla hjį birginum, ž.į.m. fyrir kvartanir višskiptavina.  Ef gęšastjórnunarkerfiš virkar rétt, getur višskiptavinur fengiš aš sjį slóš umsóknar sinnar til byggingarfulltrśa og einnig slóš kvörtunar.  Birginum, hér byggingarfulltrśa, ber samkvęmt gęšastjórnunarkerfi aš mynda umbótaferli, sem į aš uppręta gallann, sem kvartaš var yfir.  Žetta hefur augljóslega ekki veriš gert hjį embętti byggingarfulltrśa, žvķ aš žaš er stöšugt veriš aš kvarta undan hinu sama, ž.e. skorti į žjónustulund, t.d. leišbeiningum fyrir umsękjendur um form og innihald umsóknar, seinlęti og duttlungum starfsmanna.

Vegna žrįlįtra og tķšra kvartana višskiptavina liggur beint viš aš įlykta, aš gęšastjórnunarkerfi byggingarfullrśans ķ Reykjavķk virki alls ekki.  Žaš žarf greinilega aš straumlķnulaga žessa starfsemi og einfalda višskiptavinum hennar lķfiš, svo aš žeir viti nįkvęmlega til hvers er ętlazt af žeim, og žaš į aš taka af žeim ómakiš aš hlaupa į milli embętta Reykjavķkurborgar. 

Embętti byggingarfulltrśa Reykjavķkur viršist ķ stuttu mįli vera illa skipulagt og hafa falliš ķ žį gryfju gęšastjórnunarkerfa aš taka upp mikla skriffinnsku įn žess aš starfsmönnum žess hafi lįnazt aš nżta kosti gęšastjórnunarkerfis til sķfelldra endurbóta, sem sjįnlega gagnist višskiptavinunum. 

Ein žessara stofnana, sem višskiptavinir byggingarfulltrśans žurfa aš leita til, er Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur.  Ķ Morgunblašinu 28. jślķ 2017 įtti Baldur Arnarson vištal viš Įrnżju Siguršardóttur, framkvęmdastjóra Heilbrigšiseftirlits Reykjavķkur, undir fyrirsögninni:

Mistókst aš einfalda kerfiš:

"Viš getum öll veriš sammįla um, aš lög og reglugeršir, sem Heilbrigšiseftirlitiš į aš framfylgja, og svo rekstrarašilar og almenningur aš fara eftir, geta veriš ķžyngjandi, og žvķ mišur hefur ekki tekizt aš einfalda regluverk ķ raun, eins og vonir stóšu til.  Hins vegar er žaš svo, aš Heilbrigšiseftirlitiš hefur ekki heimildir til aš gefa afslįtt af regluverki; žaš getur einungis löggjafinn eša rįšuneytin gert.  Sķšan er gjarnan kallaš eftir auknu eftirliti og kröfum eina stundina, og svo hins vegar minna eftirliti žį nęstu."

Žetta er ósannfęrandi mįlflutningur eftir žaš, sem į undan er gengiš.  Hvaš hefur Įrnż Siguršardóttir gert til aš "einfalda regluverkiš", og hver stóš gegn žvķ, aš svo yrši gert ?  Žaš er ekki hęgt aš kasta fram fullyršingu, eins og hśn gerir hér, og sķšan aš skilja alla enda eftir lausa.  Almenningur į rétt į aš vita hiš sanna ķ žessu mįli, sérstaklega ef žaš eru einhverjir stjórnmįlamenn, sem vilja gera almenningi óžarflega erfitt fyrir meš dżrri og óžarfri skriffinnsku.  

Žį varš stofnun Įrnżjar, Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur, einmitt bert aš žvķ ķ sumar aš veita OR/Veitum ekkert ašhald varšandi opnunartķma neyšarlśgu fyrir óhreinsaš skolp śt ķ sjó, žótt mengun sjįvar vęri hįtt yfir heilsuverndarmörkum.  Žį gaf žetta Heilbrigšiseftirlit einmitt annarri borgarstofnun verulegan "afslįtt af regluverki".  Meira aš segja umhverfisrįšherra hefur įttaš sig į žessu algerlega óvišunandi framferši stofnunar Įrnżjar Siguršardóttur og hefur ķ kjölfariš heitiš žvķ aš fęra žetta eftirlit frį borg til rķkis.  Veršur fróšlegt aš fylgjast meš efndunum.  

 

 

 

 

 

 

 

 


Snarazt hefur į meri orkuhlutdeildarinnar

Žaš hefur heldur betur snarazt į merinni, hvaš hlutdeild jaršefnaeldsneytis ķ heildarorkunotkun landsmanna varšar. Hlutdeild fljótandi jaršefnaeldsneytis, svartolķu, flotaolķu, dķsilolķu og benzķns, gasefna, própangass og kósangass, og fastra efna, kola og koks, hefur lengi vel veriš undir 15 % af heildarorkunotkun landsmanna, en įriš 2016 var svo komiš, aš hlutdeild žessa kolefniseldsneytis nam tępum fjóršungi eša 24,4 %. Lķtiš hefur fariš fyrir kynningu į žessari breytingu og ekki śr vegi aš fjalla lķtillega um hana hér.  Hvernig stendur į žessari einstęšu öfugžróun ?

Svar viš žessari įleitnu spurningu fęst meš žvķ aš virša fyrir sér nešangreinda töflu um skiptingu olķunotkunar landsmanna (benzķn hér tališ til olķvara) įriš 2016 (Mt=milljón tonn):

  1. Flugvélar og flutningaskip:  0,980 Mt eša 68 %
  2.  Samgöngur į landi:          0,295 Mt eša 20 %
  3. Fiskiskip:                   0,135 Mt eša  9 %
  4. Išnašur:                     0,050 Mt eša  3 %

_____________________________________________________

 

Heildarnotkun į fljótandi eldsneyti 2016: 1,46 Mt

Af žessu mikla magni nam innlend notkun, ž.e. sś, sem Parķsarsamkomulagiš frį 2015 spannar, ašeins 0,48 Mt eša 33 %.  

2/3 hlutar falla undir ETS-višskiptakerfi ESB meš losunarheimildir, og žar af eru į aš gizka 80 % notkun flugfélaganna eša 0,79 Mt.  Žeir ašilar munu žurfa aš greiša hundruši milljóna ISK į įri śr žessu fyrir alla sķna losun gróšurhśsalofttegunda utan heimilda.  Žetta mun bitna sérstaklega harkalega į fyrirtękjum ķ miklum vexti, eins og t.d. Icelandair og VOW-air. 

Ef eitthvaš vęri spunniš ķ ķslenzka umhverfisrįšherrann, mundi hśn beita sér fyrir žvķ, aš drjśgur hluti af žessu mikla fé fengi aš renna til landgręšslu į Ķslandi, žar sem er stęrsta samfellda eyšimörk ķ Evrópu.  Annaš heyrist varla frį henni en hnjóšsyrši ķ garš ķslenzkra stórišjufyrirtękja.  Nś sķšast gelti hśn ķ įtt aš PCC-kķsilverinu į Bakka viš Hśsavķk, sem Žjóšverjar reisa nś meš Ķslendingum og sem fariš hefur fram į 2 įra ašlögunartķma aš nżįkvöršušum ströngum rykkröfum.  Alls stašar tķškast, aš fyrirtękjum er gefinn slķkur umžóttunartķmi, į mešan verksmišjur eru teknar ķ notkun, framleišslubśnašur beztašur, męlitęki stillt og kvöršuš og mannskapur žjįlfašur.  Téšur žingmašur og nśverandi rįšherra tjįir sig išulega įšur en hśn hugsar, og žį vella upp śr henni löngu įunnir fordómarnir.  Vinnubrögšin viš frišlżsingu Breišamerkurlóns og grenndar voru sama flaustursmarkinu brennd.  

 Hśn hefur lķklega ekki gert sér grein fyrir žvķ, hver mesti mengunarvaldurinn af ķslenzkri starfsemi er nś um stundir.  Žaš er flugiš, sem losar yfir 7,1 Mt/įr af kolefnisķgildum.  Žaš, sem losaš er ķ hįloftunum hefur tęplega 3 sinnum meiri gróšurhśsaįhrif en žaš sem losaš er į jöršu nišri į hvert tonn eldsneytis, sem brennt er.  Flugiš hefur 45 % meiri gróšurhśsaįhrif en öll önnur starfsemi į Ķslandi aš millilandasiglingum meštöldum.

Eldsneytisnżtni hefur batnaš mikiš ķ öllum geirum, einna mest ķ samgöngutękjum į landi.  Įriš 2016 var umferšin 21 % meiri en įriš 2008.  Samt nam eldsneytisnotkun umferšarinnar ašeins 95 % įriš 2016 af notkuninni 2008.  Žetta žżšir, aš eldsneytisnotkun per km hefur minnkaš um 27 % į 8 įrum. Eldsneytisnotkun ökutękja hefur vaxiš um 54 % frį višmišunarįrinu 1990 og nam įriš 2016 62 % af notkun fljótandi eldsneytis innanlands.  Įriš 1990 nam eldsneytisnotkun ökutękja um 192 kt, og markmišiš um 40 % samdrįtt žeirrar notkunar įriš 2030 žżšir, aš žessi eldsneytisnotkun žarf žį aš hafa minnkaš nišur ķ 115 kt, sem aftur į móti žżšir minnkun frį nśverandi gildi um a.m.k. 180 kt/įr eša yfir 60 %.  

Žetta jafngildir fękkun jaršefnaeldsneytisknśinna ökutękja um 225“000 (225 k) į nęstu 13 įrum.    

Er raunhęft, aš unnt verši aš nį žessu markmiši ?  Nei, žaš er śtilokaš, žegar žess er gętt, aš nż umhverfisvęn ökutęki ķ įr verša ašeins um 1/10 af žeim fjölda, sem žau žurfa aš verša įrlega aš mešaltali fram til 2030.  Žaš hefur of miklum tķma veriš sóaš, og naušsynlegar forsendur, sem eru innvišauppbygging, eru allt of sein į ferš.  Yfirvöld verša aš venja sig af žvķ aš setja markmiš śt ķ loftiš. Žaš hafa oft veriš sett erfiš markmiš, en hafi žeim veriš nįš, hefur undantekningarlaust žegar veriš hafizt handa kerfisbundiš viš aš nį žeim.   

Žaš į alls ekki aš reyna aš žvinga fram meiri hraša į orkuskiptum meš vanbśna innviši meš illa ķgrundušum og ķžyngjandi ašgeršum, t.d. meš hękkun kolefnisgjalds.  Fjölskyldubķllinn er žarfažing, og sumir eru į mörkunum aš hafa rįš į honum.  Žaš er ósęmilegt aš gera žessu og öšru fólki lķfsbarįttuna enn erfišari meš žvķ hagfręšilega glapręši aš hękka enn opinberar įlögur į eldsneyti, sem žegar eru um helmingur af söluveršinu til neytenda, žótt ašeins helmingur skattteknanna skili sér til Vegageršarinnar.  Vegageršin žarf žegar ķ staš um helming af žvķ, sem rķkissjóšur fęr ekki af bķlakaupum landsmanna og rekstri bķlaflotans eša um 15 miaISK/įr ķ višbótar framlög frį rķkissjóši til aš koma vegakerfinu ķ mannsęmandi horf į einum įratugi.  

Til aš flżta fyrir orkuskiptum ķ umferšinni er hins vegar rįš aš efla enn innvišina, t.d. aš gera öllum bķleigendum kleift aš hlaša rafgeyma viš sķn heimahśs og į viškomustöšum į feršum um landiš, t.d. viš hótel og gististaši og į tjaldsvęšum.  Aušvitaš žarf jafnframt aš virkja og aš efla stofn- og dreifikerfi raforku til aš anna aukinni raforkužörf. Hér er um stórfelldar fjįrfestingar aš ręša, en žęr eru žjóšhagslega hagkvęmar vegna gjaldeyrissparnašar, og žęr eru hagkvęmar fyrir bķleigandann, žvķ aš rekstrarkostnašur bķlsins lękkar um allt aš 75 % m.v. nśverandi orkuverš, sé bķllinn alfariš knśinn rafmagni. 

Žaš er tęknilega og fjįrhagslega raunhęft, aš ķslenzka vegaumferšin verši oršin kolefnisfrķ įriš 2050, en til žess žurfa forsendur aš vera ķ lagi, og žaš žarf enn meiri tķmabundna hvata, t.d. skattaafslįtt viš kaup į nżjum umhverfisvęnum bķl, fasta upphęš į bilinu MISK 1,0-2,0.  Žaš kostar klof aš rķša röftum.  

Nęst mesti jaršefnaeldsneytisnotandinn innanlands eru śtgerširnar, stórar og smįar, meš sķn fiskiskip. Į žeim vettvangi hefur einnig oršiš mikil orkunżtniaukning frį višmišunarįrinu 1990, er olķunotkun śtgeršanna var nįnast sś sama og ökutękjanna eša um 200 kt.  Įriš 2016 nam hśn ašeins um 135 kt, og höfšu śtgerširnar žį sparaš 95 kt/įr eša 33 %.  Žetta hafa žęr ašallega gert meš fękkun togskipa og endurnżjun žeirra, žar sem nżju skipin eru hönnuš m.v. hįmarks orkusparnaš.  Žaš er lķka žróun ķ hönnun veišarfęra m.a. til aš minnka orkunotkun skipanna viš togiš. Žar sem "veišanleiki" hefur vaxiš meš aukinni fiskigengd ķ lögsögu Ķslands, tekur styttri tķma en įšur aš sękja hvert tonn.  Allt hefur žetta leitt til žess, aš flotinn notar nś minni olķu en įšur til aš sękja hvert tonn sjįvarafla.  

Žaš er eldsneytiskostnašur, sem įšur knśši į um orkusparnaš, og nś hafa aukin umhverfisvitund og skuldbindingar Ķslands ķ loftslagsmįlum bętzt viš.  Śtgeršarmönnum mun alveg įreišanlega takast meš frekari fjįrfestingum aš draga śr olķunotkun sinni um 40 % frį 1990 og komast nišur ķ 125 kt įriš 2030 og losna žar meš viš kolefnisrefsingu Rannsóknarréttarins nżja.  Žar aš auki hafa śtgeršarmenn veriš ķ višręšum viš Skógrękt rķkisins um bindingu koltvķildis meš trjįrękt.  Hver veit, nema śtgeršarmenn muni selja koltvķildiskvóta įšur en yfir lżkur ?

Žaš, sem stjórnvöld hérlendis žurfa aš gera nśna, er aš rafvęša hafnirnar rękilega, svo aš śtgeršir žurfi ekki aš brenna olķu, žegar skipin eru bundin viš bryggju.  Žį er žegar oršiš raunhęft aš knżja bįta meš rafmagni, svo aš brżnt er aš fį rafmagn śr landi.  Um borš er žį lķtil dķsil-ljósavél til aš hlaša rafgeymana, ef žörf krefur.  Žetta krefst hįspennts dreifikerfis um helztu hafnir landsins.  Hönnun į žvķ žarf aš hefjast strax, og rķkiš žarf aš leggja fram jįkvęša hvata fyrir dreifiveiturnar til žessara verkefna.  Lķtiš hefur heyrzt af slķku frumkvęši aš hįlfu rķkisvaldsins, žótt ekki skorti nś fimbulfambiš um orkuskipti. 

Stęrri skipin geta brennt blöndu af lķfdķselolķu og skipaolķu allt upp ķ 20 % af lķfdķsel og meir meš breytingum į vél.  Nota mį repjuolķu sem lķfdķsel.  Repju er hęgt aš framleiša hérlendis, svo aš reisa žarf verksmišju fyrir olķuvinnslu og mjölvinnslu.  Ef hęgt veršur aš selja mjöliš į 100 ISK/kg, t.d. til innlends laxeldis, žį veršur žessi olķuvinnsla hagkvęm viš olķuveršiš 1100 USD/t, CIF. Hér gęti rķkisvaldiš einnig komiš aš meš fjįrhagslega hvata, svo aš hęgt vęri aš hefjast handa strax.  Sem dęmi mį nefna aš veita tķmabundinn afslįtt į skattheimtu af rafmagni til slķkrar verksmišju.  Um mišja žessa öld veršur ķslenzki sjįvarśtvegurinn vafalaust oršinn kolefnisfrķr.

Išnašurinn hefur einnig stašiš sig mjög vel, žvķ aš įriš 2016 hafši hann dregiš śr olķubrennslu sinni um 44 kt/įr frį višmišunarįrinu.  Žetta hefur hann gert meš žvķ aš rafvęša kyndingu hjį sér.  Sem dęmi mį taka ISAL.  Fyrirtękiš hefur ekki ašgang aš jaršhitaveituvatni, svo aš fyrstu tvo įratugina voru notašir tveir olķukyntir gufukatlar, en ķ lok 9. įratugarins var keyptur 5,0 MW, 11 kV, rafhitašur gufuketill af innlendum framleišanda, sem um žęr mundir leysti fjölda olķukatla af hólmi hérlendis meš framleišslu sinni.

Heildarlosun mannkyns į koltvķildi, CO2, nam įriš 2016 um 34 milljöršum tonna.  Heildarlosun Ķslendinga er sem dropi ķ hafiš, og žaš skiptir engu mįli fyrir hlżnun jaršar, hvort markmišiš um minnkun losun landumferšar į Ķslandi um 40 % įriš 2030 m.v. 1990 nęst eša ekki.  Ašalatrišiš ķ žessu samhengi er, aš landiš verši oršiš kolefnisfrķtt įriš 2050 aš mešreiknušum mótvęgisašgeršum į svišum, žar sem tęknin bżšur žį enn ekki upp į kolefnisfrķar lausnir.  Žaš er žess vegna meš öllu óžarft af stjórnvöldum aš leggja ķžyngjandi įlögur į landsmenn ķ einhvers konar tķmahraki, sem stjórnvöld eiga sjįlf sök į meš sinnuleysi.   

 

 

 

 


Dżrkeypt markmiš

"Śtlit er fyrir, aš ķslenzka rķkiš muni žurfa aš verja milljöršum [ISK] til kaupa į kolefniskvóta į nęsta įratug. Įstęšan er aukning ķ losun gróšurhśsalofttegunda žvert į žaš markmiš stjórnvalda, aš hśn verši um 20 % minni įriš 2020 en 2005."

Žetta kom fram ķ frétt Baldurs Arnarsonar,

"Losunin eykst žvert į markmišin",

sem Morgunblašiš birti 21. jślķ 2017.  Ekki er vķst, aš allir landsmenn hafi veriš mešvitašir um skuldbindandi markmiš landsins fram til 2020. Fram kom ķ fréttinni, aš sį žįttur losunarinnar, sem yfirvöld hérlendis hafa skuldbundiš sig til aš minnka, nemur um žessar mundir ašeins um 40 % af heildarlosun Ķslendinga, en 60 % falla undir višskiptakerfi Evrópusambandsins, ESB, meš losunarheimildir, s.k. ETS-kerfi. 

Žar undir eru fyrirtęki į sviši orkukręfs išnašar, skipafélögin og flugfélögin, sem munu fį sķminnkandi įrlegan losunarkvóta śthlutašan og verša aš kaupa sér losunarheimildir į markaši, ef žau ekki draga śr losun sinni aš sama skapi.  Veršiš er um žessar mundir um 5 EUR/t CO2, en gęti fariš yfir 30 EUR/t CO2 fljótlega į nęsta įratugi til žessara fyrirtękja, en kannski fį rķkisstjórnir afslįtt.  Žeir, sem minnkaš hafa sķna losun, eru aflögufęrir, og sé hagnašur sįralķtill af starfsemi, getur borgaš sig hreinlega aš loka og selja losunarkvóta sinn į hverju įri.  Ekki er ólķklegt, aš ķslenzkar śtgeršir og išnašur (utan stórišju) muni geta selt losunarheimildir, žvķ aš losun žeirra frį 1990 hafši įriš 2016 minnkaš um 35 % og 47 % (ķ sömu röš).

Sķšan segir ķ fréttinni:

"Fram kom ķ Višskipta-Mogganum ķ gęr, aš Icelandair hefši keypt kolefniskvóta fyrir tępan milljarš [ISK] frį įrsbyrjun 2012 [ķ 5 įr-innsk. BJo].  Hugi [Ólafsson, skrifstofustjóri ķ Umhverfisrįšuneytinu] segir, ašspuršur, aš kaup rķkisins gętu oršiš af žeirri stęršargrįšu vegna tķmabilsins 2013-2020 [8 įr].  Sķšan kunni aš taka viš frekari kvótakaup."

Fram kemur ķ fréttinni, aš upphafshugmyndir um įform į braušfótum hafi komiš fram ķ ašgeršarįętlun Umhverfisrįšuneytisins įriš 2010 um loftslagsmįl.  Žar var žį rįšherra Svandķs nokkur Svavarsdóttir og viršist téš "ašgeršaįętlun" aš mestu hafa veriš innantómt plagg, ž.e. nįnast engin eftirfylgni viršist hafa įtt sér staš.  Samt mįtti hśn vita, aš hśn var aš skuldbinda rķkissjóš til fjįrśtlįta śt fyrir landsteinana meš žessari illa ķgrundušu įętlun. Žetta kallast fjįrmįlalegt įbyrgšarleysi.   

Žessi "ašgeršaįętlun" viršist vera upphafiš aš žeim vķtaveršu skuldbindingum, sem nś eru aš binda rķkissjóši milljarša ķslenzkra króna (ISK) bagga.  Žetta er algerlega įbyrgšarlaust atferli embęttismanna, sem gera įętlanir, reistar į sandi (kolröngum forsendum, sem žeir gefa sér śt ķ loftiš) og gera litlar eša alls ófullnęgjandi rįšstafanir til, aš žróun eldsneytisnotkunar verši, eins og žeir lįta sig dreyma um.  Žar liggur įbyrgšarleysiš.  Umhverfisrįšherrarnir skrifa svo undir vitleysuna og botna ekkert ķ žvķ, aš žaš eru allt ašrir kraftar aš verki śti ķ žjóšfélaginu en ķ fundarherberginu, žar sem fallegu glęrurnar eru til sżnis.

Žegar ašgeršarįętlunin um losun frį landumferš var samin fyrir įratuginn 2011-2020, žį rķkti enn samdrįttur ķ hagkerfinu.  Žaš er vel žekkt, aš jįkvętt samband rķkir į milli umferšaržróunar og breytinga į vergri landsframleišslu.  Žaš dęmalausa fólk, sem įriš 2010 gerši įętlun um 23 % minni losun koltvķildis frį landfartękjum įriš 2020 en įriš 2008, ž.e. śr 974 kt ķ 750 kt, hlżtur aš hafa reiknaš meš efnahagsstöšnun langleišina til 2020.  Hvķlķk framtķšarsżn žessa starfsfólks vinstri stjórnarinnar, sįlugu.  (Vinstri gręnir eru reyndar į móti hagvexti.)

Stjórnvöld 2009-2013 lögšu reyndar lóš sķn į vogarskįlar samdrįttar og sķšar stöšnunar meš gegndarlausum skattahękkunum, og žaš hefši vafalaust veriš haldiš įfram į sömu braut į sķšasta kjörtķmabili, ef kjósendur hefšu ekki fleygt yfirlżstum andstęšingum hagvaxtar śt śr Stjórnarrįšinu voriš 2013.  Tekjuakattur var ķ kjölfariš lękkašur hjį flestum, og almenn vörugjöld og tollar afnumin, auk žess sem viršisaukaskattkerfiš var lagfęrt.  Skattar eru samt ķ hęstu hęšum į Ķslandi.  Byrja mętti meš aš lękka fjįrmagnstekjuskatt nišur ķ 15 % til aš efla sparnaš, hękka frķtekjumarkiš til jöfnunar og lękka tekjuskatt fyrirtękja nišur ķ 15 % til aš styrkja samkeppnisstöšu atvinnulķfsins į Ķslandi.   

Žróun umferšar varš sś, aš strax įriš 2013 varš višsnśningur, og hśn tók žį aš aukast.  Losun jókst žó ekki įriš 2013, žegar hśn nam 851 kt CO2, sennilega vegna sparneytnari ökutękja, en strax įriš eftir tók losun frį umferš aš aukast, og įriš 2016 var svo komiš, aš hśn nam um 932 kt CO2 og var žį um 115 kt meiri en embęttismenn höfšu gert rįš fyrir įriš 2010.

Žaš er til merkis um bętta eldsneytisnżtni bķlvéla į 8 įra tķmabilinu 2008-2016, aš žótt umferšin vęri 21 % meiri ķ lok tķmabilsins en ķ upphafi žess, hafši eldsneytisnotkunin samt dregizt saman um 5 %. Žetta žżšir, aš eldsneytisnotkun į hvern ekinn km hefur minnkaš um 27 %.  

 

Ef gert er rįš fyrir, aš umferšin verši 15 % meiri įriš 2020 en įriš 2016 og bętt eldsneytisnżtni og umhverfisvęnar vélar leiši af sér ašeins 10 % elsneytisaukningu į žessu 4 įra tķmabili, mun losun landumferšar nema 1,0 Mt CO2 įriš 2020, sem er 0,25 Mt eša žrišjungi meira en "ašgeršaįętlun" embęttismanna hljóšaši upp į įriš 2010. Žetta er stór og dżr villa viš įętlanagerš.   

Sś vitlausa įętlun var nefnilega skuldbindandi gagnvart ESB, svo aš losun umfram įętlun žarf aš greiša kolefnisskatt af.  Ef rķkissjóšur žarf aš greiša fyrir žennan kvóta nśgildandi verš ķ Evrópu, um 5 EUR/t CO2, žżšir žaš śtgjöld vegna heimskulegrar "ašgeršaįętlunar" ķslenzkra embęttismanna og rįšherra upp į MEUR 1,3 = MISK 150 fyrir įriš 2020 og sennilega 3,0 MEUR = MISK 370 vegna įranna į undan, žegar losunin var meiri en samkvęmt įętluninni. Uppsafnašur kolefnisskattur į Ķslendinga til ESB fram til 2020 vegna illa kynntrar og illa unninnar įętlunar ķslenzkra embęttismanna mun nema a.m.k. hįlfum milljarši ISK.  Žetta nęr engri įtt, nema fénu verši öllu veitt til landgręšslu į Ķslandi til mótvęgis.  

Įrni Finnsson, formašur Nįttśruverndarsamtaka Ķslands, er meš lausn į takteinum, sem felur ķ sér "neikvęšan hvata" fyrir kaupendur nżrra bķla til aš kaupa jaršefnaeldsneytisknśna bķla.  Hann sagši ķ vištali viš Baldur Arnarson, sem birtist ķ frétt ķ Morgunblašinu 18. jślķ 2017 undir fyrirsögninni:

"Loftslagsstefna ķ hęttu":

 "Sķšasta rķkisstjórn byrjaši į žvķ aš lękka skatta į kolefni og gaf žau skilaboš, aš ekki stęši til aš draga śr umferš [žaš var veriš aš koma hjólum atvinnulķfsins ķ gang, eftir aš vinstri stjórnin hafši sett skķt ķ tannhjólin meš miklum skattahękkunum - innsk. BJo].  Įriš 2013 tók bķlasala kipp, og hefur hśn aukizt sķšan.  Stór hluti af žeirri aukningu er vegna feršažjónustu.  Žessi stjórn hefši žurft aš hękka gjöld į losun kolefnis frį samgöngum og annarri starfsemi."

Žetta er ašferš vinstri aflanna viš neyzlustżringu.  Hśn er ekki vęnleg til įrangurs, og hśn hefur neikvęš aukaįhrif, eins og hękkun veršlags og dregur śr hagvexti.  Hśn kemur illa viš bķleigendur, sem reka bķl af litlum efnum og nį vart endum saman. 

Miklu vęnlegra er aš fara leiš jįkvęšra hvata til aš kaupa bķla, sem alls engu jaršefnaeldsneyti brenna, ž.e. rafbķla og vetnisbķla.  Žegar hafa veriš felld nišur vörugjöld og viršisaukaskattur į žessi ökutęki.  Nś er brżnt aš hraša uppsetningu hlešsluašstöšu rafbķla į bķlastęšum ķ žéttbżli og dreifbżli, einkum viš ķbśšarhśs.  

Žegar almenningur metur innviši fyrir umhverfisvęna bķla fullnęgjandi fyrir sig, mun hann vafalaust ķ auknum męli velja žį frekar en hina, žvķ aš rekstrarkostnašur žeirra er allt aš 75 % lęgri en hinna.  Žį žarf aš lįta kné fylgja kviši og veita skattaafslįtt viš slķk kaup.  Er ekki vitlegra aš leyfa fólki og fyrirtękjum aš draga MISK 1,0-2,0 frį skattskyldum tekjum sķnum viš kaup į nżjum rafbķl eša vetnisbķl til aš flżta fyrir orkuskiptunum en aš greiša hundruši milljóna ISK į įri ķ refsingu til ESB į hverju įri ?  Hvaš veršur eiginlega um allt žetta refsigjald ?  Mun vitlegra vęri aš beina žessu fé til landgręšslu į Ķslandi til bindingar į kolefni śr andrśmsloftinu en aš senda žaš ķ einhverja svikamyllu nišri ķ Evrópu.  

 

   

 


Flaustursleg reglugerš

Sjįvarśtvegsrįšherra setti žann 13. jślķ 2017 reglugerš um įlagningarašferš og innheimtu veišigjalds fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Reglugeršin er m.a. reist į lögum frį 2012 um veišigjöld.  Segja mį, aš rįšherra žessi hafi hrakizt frį einu axarskaptinu til annars, sķšan hśn tók viš žessu embętti.  Hśn glutraši hér nišur gullnu tękifęri til aš sżna, aš hśn hefši loks nįš tökum į žessu vandasama starfi, sem rįšherra sjįvarśtvegs- og landbśnašarmįla gegnir.  Žar sem hśn kaus aš sveigja hvergi af leiš, žótt allar ašstęšur ķ sjįvarśtvegi byšu svo į aš horfa, stefnir hśn nś į aš magna ósanngirnina, sem ķ žessari endemis skattheimtu, veišigjöldum, felst.  Veršur hér reifaš ķ hverju žessi ósanngirni felst.  Rįšherra žessi ber kįpuna į bįšum öxlum ķ samskiptum sķnum viš hagsmunaašila, sem til rįšuneytis hennar leita, eins og nżjustu fréttir af višskiptum hennar viš bęndaforystuna benda til.

Fyrst veršur vitnaš ķ lok forystugreinar Morgunblašsins 14. jślķ 2017, 

"Afkįralegir ofurskattar":

"Allt frį žvķ aš vinstri stjórnin setti nż lög um veišigjöld sem hluta af umfangsmikilli skattahękkunarstefnu sinni, hefur veriš varaš viš žvķ, aš gjöldin vęru allt of hį og aš afleišingarnar gętu oršiš žęr, sem nś hefur komiš ķ ljós.  Žaš blasir viš, aš ekki er hęgt aš bjóša undirstöšu atvinnuvegi žjóšarinnar upp į slķka ofurskatta, sem aš auki eru svo afkįralegir ķ framkvęmd."

Žaš er enn lįtiš višgangast, aš sjįvarśtvegurinn, einn allra, greiši fyrir ašganginn aš nįttśruaušlind allra landsmanna, en žęr eru žónokkrar, eins og kunnugt er.  Žetta veikir samkeppnisstöšu sjįvarśtvegsins bęši innanlands og utan og er hrópandi óréttlęti til lengdar.  Dęmi um greinar, sem nżta nįttśruaušlindir ķ almannaeign, eru fjarskiptafyrirtękin, feršažjónustustarfsemi ķ žjóšlendum, virkjunarfyrirtękin og fyrirtęki meš fiskeldi ķ sjókvķum.  Žaš er óskiljanlegt, aš ekki skuli enn vera geršur reki aš samręmdu nżtingargjaldi nįttśruaušlinda.  Halda rįšherrar, aš nóg sé aš sżna myndavélum tanngaršinn ?

Ķ ljósi žess, aš staša śtgeršanna tók stakkaskiptum til hins betra eftir aš full innleišing fiskveišistjórnunarkerfisins frį 1984 var farin aš virka į hag śtgeršanna, žį er ekki óešlilegt, aš śtgerširnar greiši af aušlindarentunni, en žaš strķšir gegn Stjórnarskrį rķkisins aš heimta ekki aš sama skapi aušlindagjald af öllum nżtingarašilum į landi, ķ lofti og į sjó, meš sömu śtreikningsašferšum, svo aš jafnręšis atvinnustarfsemi sé gętt.  Sżnir žaš mikiš döngunarleysi stjórnvalda aš hafa enga sżnilega tilburši uppi ķ žessa įtt.

 Hallveig Ólafsdóttir, hagfręšingur Samtaka fyrirtękja ķ Sjįvarśtvegi, SĶF, hafši žetta aš segja viš Kjartan Stefįnsson hjį Fiskifréttum, 11. maķ 2017, um tekjurżrnun sjįvarśtvegsins įriš 2017 m.v. 2015, sem er višmišunarįr veišigjaldanna fiskveišiįriš 2017/2018:

"Ef tekiš er tillit til gengis og veršvķsitölu sjįvarśtvegsins, žį mį įętla, aš tekjur vegna bolfiskafurša, svo aš dęmi sé tekiš, verši um miaISK 25-30 lęgri įriš 2017 en žęr voru įriš 2015."

Žetta er meira en fjóršungslękkun tekna ķ žessari grein, enda hefur gengiš styrkzt um 26 % frį upphafi įrs 2014.  Į kostnašarhliš hefur oršiš lękkun į olķuverši um 20 %-30 % 2015-2017 og hękkun į launališ, žar sem launavķsitala gagnvart sjįvarśtvegi hefur hękkaš um 27 % į sama tķma (laun ķ landvinnslu hafa hękkaš um 25 % - 30 %). 

Heildarįhrif žessara breytinga eru mikil į framlegšina, sem er žaš, sem eftir er, žegar rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį tekjunum, og veršur žį til skiptanna til aš greiša afborganir og vexti, skatta, veišigjöld, arš og aš fjįrfesta fyrir.  Žessi mismunur žarf aš vera yfir 20 % af tekjum, svo aš vel sé, ella er śt ķ hött aš tala um aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, sem myndi andlag veišigjalds.  Framtķšarkerfi ętti žess vegna aš miša viš, aš falli framlegš undir 20 %, žį falli aušlindagjald į viškomandi fyrirtęki nišur fyrir sama tķmabil. 

Įriš 2015 įraši vel ķ sjįvarśtvegi, enda nam vegiš mešaltal framlegšar botnfiskveiša og botnfiskvinnslu žį um 27 %.  Įętlun SFS um framlegš sömu ašila įriš 2017 er ašeins 16 %.  Af žessum įstęšum er nżsett reglugerš sjįvarśtvegsrįšherra um forsendur veišigjalds fiskveišiįriš 2017/2018 óskiljanleg, og engu er lķkara en žar fari efnahagslegur blindingi meš völdin.  Žessi įkvöršun mun hękka veišigjöldin upp ķ um miaISK 11, sem er meira en tvöföldun frį fiskveišiįrinu 2016/2017 og mun rķša allmörgum śtgeršum aš fullu og skerša getu hinna til nżsköpunar.  

Rįšherrann lét hjį lķša aš taka tillit til mikillar lękkunar fiskveršs viš įkvöršun sķna og į žeim grundvelli aš framlengja įšur gildandi afslįtt į veišigjöldum til skuldsettra fyrirtękja.  Žetta er óafsakanlegt ķ ljósi stöšunnar.  Žį hefši hśn įtt aš gera rįšstafanir til aš taka tillit til minni framlegšar lögašila, sem veišigjöld eru lögš į.   Hlutfall ofangreindra heildarframlegša er 16/27=59 %.  Ef žvķ vęri beitt į śtreiknaš veišigjald og sķšan veittur hefšbundinn afslįttur vegna skuldsetningar fyrirtękis, žį yrši sennilega lķtil breyting į upphęš veišigjalda nś į milli fiskveišiįra. Óbreytt veišigjöld į nęsta fiskveišiįri m.v. nśverandi er hįmark žess, sem sanngjarnt getur talizt.  Sjįvarśtvegsrįšherra er ekki aš vinna vinnuna sķna.  Hverra erinda gengur hśn eiginlega ?

Sjįvarśtvegsrįšherra segir nś, aš hśn hafi lengi veriš talsmašur breytinga į veišigjöldum.  Talsmįti hennar hingaš til hefur hins vegar allur veriš til hękkunar į žeim, og opinberar hśn žannig skilningsleysi sitt į sambandi skattheimtu, nżsköpunar og fjįrfestinga.  Žaš er mjög bagalegt aš sitja uppi meš slķkan sjįvarśtvegsrįšherra.

Ķ žessu sambandi skal vitna til nišurlags téšs vištals Fiskifrétta viš Hallveigu Ólafsdóttur:  

"Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš nefna umręšu um aš auka gjaldtöku ķ sjįvarśtvegi.  Sérstakar įlögur eru nś žegar fyrir hendi ķ formi veišigjalda, og heildarfjįrhęš žeirra hefur į umlišnum įrum veriš įžekk žeim tekjuskatti, sem sjįvarśtvegur greišir.  Žaš er žvķ mikilvęgt, žegar kallaš er eftir auknum sérstökum įlögum į atvinnugreinina, aš stjórnmįlamenn horfi bęši į žau rekstrarskilyrši, sem fyrirtęki standa frammi fyrir, og taki tillit til žeirrar fjölbreyttu flóru ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem nś er raunin. Sjįvarśtvegsfyrirtęki eru jafnmisjöfn og žau eru mörg, bęši aš žvķ er stęrš og fjįrhagslega stöšu varšar.  Žau eru žvķ mjög misjafnlega ķ stakk bśin til aš takast į viš auknar gjaldtökur.  

Fjölbreytileiki er einn af styrkleikum ķslenzks sjįvarśtvegs og lykill aš samkeppnishęfni greinarinnar.  Žaš er mikilvęgt aš gleyma ekki žessari stašreynd, žegar rętt er um aukna gjaldtöku."

Sjįvarśtvegsrįšherra gerir sig nś lķklega til aš vega aš sjįvarśtveginum, eins og rakiš hefur veriš.  (Žaš, sem saušfjįrbęndur hafa til mįlanna aš leggja viš hana varšandi markašsstöšu lambakjötsins erlendis og mótvęgisašgeršir fer inn um annaš eyraš og śt um hitt.) Hśn mun žar meš draga śr žeim styrkleika, sem hagfręšingur SFS nefnir og er fjölbreytni fyrirtękjanna.  Nś reka um 1000 lögašilar śtgerš ķ landinu.  Ętlar sjįvarśtvegsrįšherra meš sinni hugsunarlausu reglugerš mešvitaš meš atbeina skattheimtuvalds rķkisins aš fękka žeim ?  Aš óreyndu hefši mašur haldiš, aš rķkisvaldiš, rįšherra, myndi foršast aš gera erfitt įstand śtgeršanna enn verra og verša žar meš valdur aš óžarfa fękkun śtgeršanna. Rįšherra, sem vinnur gegn hagsmunum śtgeršanna ķ landinu, vinnur gegn hagsmunum hagkerfisins og žar meš heildarinnar.  

Sjįvarśtvegsrįšherra skżtur sér gjarna į bak viš nefnd, sem hśn skipaši ķ byrjun maķ 2017 undir formennsku Žorsteins Pįlssonar, flokksbróšur sķns og fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra.  Nefnd žessi į aš skila af sér drögum aš lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. desember 2017.  Viš žvķ er ekki aš bśast, aš lög, sem reist yršu į vinnu žessarar nefndar, taki gildi fyrr en į fiskveišiįrinu 2018/2019, og žess vegna hefši rįšherrann įtt aš gera brįšabirgša bragarbót į reiknireglum veišigjalds ķ nżju reglugeršinni, sbr žaš, sem sett er fram hér aš ofan.

Rįšherrann hefur hreykt sér af žvķ aš hafa skipaš "žverpólitķska" nefnd, sem leita eigi sįtta um sjįvarśtvegsmįl.  Rįšherrann fór žó illa aš rįši sķnu viš samsetningu žessarar nefndar.  Ef hśn į annaš borš įtti aš vera "žverpólitķsk", žį žurfti hśn aušvitaš aš endurspegla styrkleikahlutföllin į žingi.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri, og getur hśn vart kallast lżšręšislega valin.  

Žaš er svo önnur saga, aš žessi ašferšarfręši rįšherrans er ólķkleg til įrangurs, hvaš žį aš nį sįttum į pólitķskum forsendum ķ žessu mikla hagsmunamįli žjóšarinnar.  Miklu nęr hefši veriš aš leita til fiskihagfręšinga, innlendra og jafnvel erlendra, og hagsmunaašilanna ķ greininni, sem ķ sameiningu mundu reyna aš finna žjóšhagslega hagkvęmustu stjórnunarašferšina ķ ljósi reynslunnar bęši innan lands og utan.  Samkvęmt žvķ, sem gerst er vitaš nś, er slķkt framtķšarstjórnkerfi fiskveiša keimlķkt nśverandi kerfi.  

Śtgeršarfyrirtękin, stór og smį, eru kjölfesta byggšarinnar viš strandlengju landsins.  Žau standa ķ haršri samkeppni innanlands og utan og žurfa svigrśm til hagręšingar til aš standast samkeppnina.  Ķ fordómafullri umręšu ķ garš žessara fyrirtękja, sem gjarna gżs upp, žegar hagrętt er, og rįšherrann er ekki saklaus žar, gleymist oft, aš ekki er allt sem sżnist; fyrir tilverknaš śtgeršarfélaga hefur vaxiš upp klasi sprotafyrirtękja, sem allmörgum hefur vaxiš fiskur um hrygg meš auknum fjįrfestingum śtgerša og fiskvinnslufyrirtękja.  Žetta gerši Jens Garšar Helgason, formašur SFS, aš umręšuefni į įrsfundi samtakanna 19. maķ 2017:

"Į Akranesi hefur byggzt upp žekkingarfyrirtękiš Skaginn meš 170 starfsmenn, sem einmitt byggir į žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er aš fjįrfesta til framtķšar og ķ framtķšinni.

Sumir hafa jafnvel gengiš svo langt aš śthrópa HB Granda fyrir aš standa ekki viš samfélagslegar skuldbindingar og stušla ekki aš byggšafestu.  Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš komast aš žessari nišurstöšu, žegar fyrirtękiš er aš fękka śr 270 starfsmönnum į Akranesi ķ 185, og fyrirheit eru um aš reyna aš finna sem flestum vinnu annars stašar hjį fyrirtękinu - annašhvort į Akranesi eša ķ Reykjavķk ?  Akranes er 6“800 manna samfélag ķ hįlftķma akstri frį Reykjavķk.  Į sama tķma hefur HB Grandi fjįrfest fyrir 10 milljarša ķ atvinnutękjum og kvóta til aš styrkja 600 manna byggšarlag austur į fjöršum.  Tķu milljaršar, sem hafa tryggt starfsöryggi og byggšafestu Vopnafjaršar til framtķšar.  Samfélag, sem er einn tķundihluti Akraness ķ 700 km fjarlęgš frį Reykjavķk.  Aš halda žvķ fram, aš stefna HB Granda sé ekki samfélagslega įbyrg, er ķ einu orši sagt "gališ"."

Į žessum sama įrsfundi benti Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš HĶ, į, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur hefši ekki oršiš aršbęr fyrr en į 21. öldinni.  Žessi stašreynd er naušsynlegt skilyrši, en ekki nęgilegt, fyrir žvķ aš įlykta, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut meš innleišingu ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins įrin 1984 og 1990.  Žessi hagnašur er undirstaša velmegunar ķ flestum ķslenzkum sjįvarplįssum, sem er žį algerlega hįš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi, frjįlsu framsali aflaheimilda og frjįlsri rįšstöfun aflans, eins og téšur Įsgeir hélt fram. Jafnframt sagši hann, "aš žaš vęri mżta [gošsögn], aš kvótakerfiš hefši komiš landsbyggšinni į kaldan klaka.  Samkeppnishęfur sjįvarśtvegur vęri forsenda fyrir samkeppnishęfum lķfskjörum śti į landi".  

Stjórnmįlafólk, sem ekki įttar sig į žessum stašreyndum, į vart erindi į Alžingi Ķslendinga, hvaš žį ķ rķkisstjórn.  

Hitt skilyršiš, sem meš aršsemisžęttinum leyfir aš įlykta sem svo, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut viš innleišingu nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis, er, aš žaš felur ķ sér hvata til sjįlfbęrrar nżtingar veišistofnanna og aš žaš hefur ķ raun umbylt veišunum viš Ķsland śr ósjįlfbęrri nżtingu aušlindarinnar ķ sjįlfbęra nżtingu, eins og višsnśningur žorskstofnsins til hins betra er gleggsta dęmiš um. 

 

 

 

 

 

 


Lżšheilsu į hęrri stall

Žaš varš lżšum ljóst, er loks fréttist af bilun ķ skolphreinsistöš žremur vikum eftir aš fariš var aš hleypa óhreinsušu klóaki śt um neyšarlśgu stöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól, aš sumir stjórnmįlamenn og embęttismenn lįta sér ķ léttu rśmi liggja, žótt kólķbakterķur og saurgerlar séu vikum saman ķ margföldum leyfilegum styrk m.v. heilsuverndarmörk śti fyrir strönd, sem er vinsęlt śtivistarsvęši og sjóbašstašur, Nauthólsvķk.  Framferši OR/Veitna var tillitslaust viš ķbśana, sem syntu ķ sjónum og stundušu fjöruferšir ķ góšri trś um, aš hreinsikerfiš vęri fullnęgjandi, enda hefur stjórn OR nś bešiš fólk afsökunar fyrir sķna hönd og hlutašeigandi starfsmanna.  

Af žessu mį žó rįša, aš lżšheilsa sé ekki hįtt skrifuš į žeim bęnum.  Žaš er hiš versta mįl, žvķ aš lżšheilsa hefur versnaš į žessari öld meš alls konar lķfstķlssjśkdómum, sem rżra lķfsgęšin og valda hinu opinbera grķšarlegum kostnaši.  Hugarfarsbreytingar er žörf, og hśn hefur žegar įtt sér staš hjį nokkrum, į aš gizka 20 % fólks, en um 80 % fólks er enn of kęrulaust um heilsu sķna.  

Frį 5. jślķ 1937 hefur Nįttśrulękningafélag Ķslands (NLFĶ) veriš starfandi ķ landinu.  Félagiš varš žannig nżlega įttrętt og er ķ fullu fjöri, t.d. meš starfsemi sķna į Heilsustofnun NLFĶ ķ Hveragerši, HNLFĶ, enda hefur aldrei veriš jafngóšur jaršvegur fyrir félagiš ķ žjóšfélaginu og nś.  Žaš hefur heldur aldrei veriš jafnmikil žörf fyrir starfsemi žess og nś um stundir. Munašarlķf og rangt fęšuval er enn meira įberandi en įšur var.   

Žann 5. jślķ 2017 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Gunnlaug K. Jónsson, forseta NLFĶ og formann rekstrarstjórnar HNLFĶ, undir hinu sķgilda heiti,

"Berum įbyrgš į eigin heilsu !".

Žar sagši um um NLFĶ:

"Tilgangurinn var aš stofna félag, sem hefši žaš aš markmiši aš efla og śtbreiša žekkingu į lögmįlum heilbrigšs lķfs og heilsusamlegum lifnašarhįttum.  Įherzla var lögš į naušsyn žess og mikilvęgi, aš einstaklingurinn bęri įbyrgš į eigin heilsu og velferš.  Sérstaklega var höfšaš til foreldra, hvaš börnin įhręrir.  Allt frį stofnun hafa einkunnarorš NLFĶ veriš:"Berum įbyrgš į eigin heilsu.""

Žessi einkunnarorš eiga einkar vel viš nś į dögum, žegar hiš svo kallaša öryggisnet heilbrigšiskerfisins grķpur žann, sem missir heilsuna, hvort sem žaš er fyrirsjįanlegt sjįlfskaparvķti vegna óhollustusamlegs lķfernis eša af öšrum orsökum.  Žó aš žaš hafi ekki veriš hugmyndin meš hinum rķkisfjįrmögnušu sjśkratryggingum, žį hafa žęr leitt til žess, aš margir segja einfaldlega viš sjįlfa sig: "den tid, den sorg", rķkiš mun sjį um aš fęra mér heilsuna į nż, ef/žegar ég missi hana, og žess vegna get ég étiš, drukkiš, reykt og dópaš, eins og mér sżnist, og ég nenni ekki aš stunda neina lķkamsrękt.  

Žetta er eins skammsżnt, skašlegt og įbyrgšarlaust sjónarmiš og hugsazt getur.  Góš heilsa, sem fer forgöršum, kemur einfaldlega aldrei aftur.  Žaš er hęgt aš lappa ķ fólk golunni, en heilsufariš veršur aldrei, nema svipur hjį sjón.  Aš halda góšri heilsu ķ nśtķmažjóšfélagi er aš hugsa vel um lķkamann meš hollu matarręši og hęfilegri blöndu af įreynslu og hvķld.  

Žetta er lošin uppskrift, žvķ aš hvaš er hollt, og hvaš er hęfilegt ?  Žaš er einmitt hlutverk NLFĶ aš fręša fólk um žetta, en til aš sjį dęmi um hollan og góšan mat og smakka hann, er hęgt aš gera sér leiš ķ HNLFĶ ķ Hveragerši ķ hįdegi (kl. 1145) eša aš kvöldi dags (kl. 1800), panta sér mat og snęša į stašnum.  

Meira um NLFĶ śr téšri grein Gunnlaugs:

"Stefna NLFĶ hefur įvallt veriš sś aš auka og efla žįtt hugtakanna heilbrigši og heilsuvernd ķ umręšu og verkum og aš vķkja frį hinni einlitu sjśkdómaumręšu.  NLFĶ foršast kennisetningar, sem ekki standast vķsindalega gagnrżni.  

Hófsemi ķ lķferni og skilningur į heildstęšum lausnum lęknisfręšinnar, heilbrigt lķferni ķ vķšum skilningi, veršur um ókomna framtķš meginhlutverk félagsins auk umhverfisverndar." 

Sķšan rekur hann innreiš lķfsstķlssjśkdómanna og gagnrżnir heilbrigšisstefnu stjórnvalda, sem meš fjįrveitingum sķnum leggja höfušįherzlu į "višgeršaržjónustu og skyndilausnir ķ staš žess aš fjįrfesta til framtķšar m.a. į žann hįtt aš stórauka fjįrframlög ķ fyrirbyggjandi ašgeršir, t.a.m. meš stóraukinni fręšslu ķ grunnskólum."

Nśverandi léttśš um žau atriši, sem bętt geta lżšheilsuna, hvaš žį žęttina, sem eru henni beinlķnis skašlegir, mun leiša til stjórnlausrar kostnašaraukningar hins opinbera viš "višgeršaržjónustu og skyndilausnir" į nęstu įrum samfara fjölgun eldri borgara.  Įherzla į lżšheilsuna ķ öllum aldursflokkum, mest į mešal ęskunnar, er eitt žeirra rįša, sem dregiš geta śr aukningu į lękningažörf į Hįskólasjśkrahśsinu, bętt lķfsgęšin og ķ sumum tilvikum lengt ęvina, sem ekki žarf žó endilega verša til kostnašarauka hjį rķkissjóši ķ žjóšfélagi sķvaxandi lķfeyrissjóša.  Nś nema eignir ķslenzku lķfeyrissjóšanna um 1,5 landsframleišslu og munu aš 10-20 įrum lišnum lķklega nema žrefaldri landsframleišslu og verša tiltölulega sterkustu lķfeyrissjóšir heims, ef ekki verša stórfelld fjįrfestingarslys, eins og henti fyrir Hruniš. 

Įriš 1946 skrifaši Jónas Kristjįnsson, lęknir, frumkvöšull aš HNLFĶ, sķgilda hugvekju ķ 1. tbl. Heilsuverndar, sem var tķmarit Nįttśrulękningamanna:

"Til aš skapa heilbrigt og dugandi žjóšfélag žarf andlega og lķkamlega heilbrigša žegna.  Undirstaša heilbrigšinnar eru réttir lifnašarhęttir og rétt fręšsla.  En heilsurękt og heilsuvernd žarf aš byrja įšur en til sjśkdóms kemur; įšur en menn verša veikir.  Ķ žessu starfi žurfa allir hugsandi menn aš taka žįtt, allir góšir synir og dętur fósturjaršar vorrar verša aš telja žaš sķna helgustu skyldu aš vernda heilsu sķna ęttjöršinni til handa.  Og takmark allra žarf aš vera žaš aš deyja frį betri heimi en žeir fęddust ķ."

Žann 21. jśnķ 2017 birti Agnes Bragadóttir fréttaskżringu ķ Morgunblašinu um samanburš stofnunarinnar "Social Progress Imperative" į "félagslegum framförum" ķ 128 rķkjum heims.  Žar eru metnir einir 12 žęttir, og eru heilsa og heilbrigši og umhverfisgęši žeirra į mešal.  Ķsland lenti ķ 3. sęti, og voru Danmörk og Finnland rétt fyrir ofan.  Žaš er žannig ljóst, aš lķfsgęši eru tiltölulega mikil į Ķslandi, žótt okkur žyki žeim enn vera įbótavant, en žó vekur furšu og er umhugsunarvert, aš Ķsland lenti ašeins ķ 25. sęti, žegar umhverfisgęši voru metin.  Viš höfum gjarna stašiš ķ žeirri trś, aš Ķsland vęri ķ fremstu röš varšandi loftgęši, vatnsgęši og hreinleika lands, en hreinsun skolps vķtt og breitt um landiš er vissulega įbótavant og mikil plastnotkun er hér į hvern ķbśa. Mikiš af plastleifum lendir ķ hafinu og hafnar ķ lķfkešjunni.  

Žann 30. maķ 2017 skrifaši forseti "Eat Foundation", Gunhild A. Stordalen, grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:,

"Getur norręnn matur oršiš mešal heimsins ?"

Greinin hófst žannig:

""Notum matinn sem mešal" sagši grķski lęknirinn Hippokrates fyrir meira en 2000 įrum.  Hann hafši rétt fyrir sér.  Hollur og kraftmikill matur er forsenda betri heilsu okkar allra, betra lķfs og betri plįnetu. ... Noršurlöndin raša sér ķ efstu sęti į listum heimsins, hvaš varšar heilsu, sjįlfbęrni, jafnrétti og hamingju.  En er žaš vegna žess eša žrįtt fyrir žaš, sem viš leggjum okkur til munns ?  Tķšni offitu og sjśkdóma, sem rekja mį til mataręšis, eykst.  Óhollt mataręši er oršiš stęrra heilbrigšisvandamįl en reykingar.  Žótt viš séum "gręnni" en margir ašrir, er loftslags og umhverfisfótspor fęšunnar, sem viš neytum og hendum, enn stórt."

Hippokrates hitti naglann į höfušiš, en nśtķmamašurinn hefur afvegaleišzt.  Matvęlaišnašurinn į nokkra sök į žessu, og afuršir sęlgętisišnašarins eru stórvarasamar, og margt bakkelsi er skašręši, nema ķ litlu magni sé. Žróun neyzlunnar hlżtur aš verša frį mat śr dżrarķkinu og aš jurtarķkinu.  Žaš er bęši vegna hollustunnar, ž.e. įhrifa fęšunnar į mannslķkamann, og vegna mikils įlags į nįttśruna af völdum landbśnašarins viš kjötframleišsluna, eins og hann er nś rekinn ķ heiminum.  Kolefnisfótspor hans er t.d. helmingi (50 %) stęrra en af völdum allrar umferšar į landi.  Losun gróšurhśsalofttegunda frį landbśnaši heimsins nemur nś 18 % af heild.  

Gunhild A. Stordalen nefnir ķ grein sinni, aš Noršmenn gętu sparaš meira en 150 miaISK/įr ķ heilbrigšisśtgjöld, ef žeir mundu fylgja leišbeiningum norręnu rįšherranefndarinnar um mataręši, sem reistar eru į hugmyndum um sjįlfbęra neyzlu.  Fęrt yfir į Ķsland nemur žessi sparnašur 10 miaISK/įr, 6 % af heildar opinberum kostnaši til heilbrigšismįla, en hérlendis eru sparnašarmöguleikarnir fyrir opinber heilbrigšisśtgjöld meš heilbrigšari lķfstķl lķklega a.m.k. tvöfalt meiri.  Žaš er eftir miklu aš slęgjast.

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband