Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Aš ganga ķ endurnżjun lķfdaganna

Ķslenzka hagkerfiš hefur tekiš stakkaskiptum į einum įratugi.  Į ytra borši lżsir žetta sér ķ lengra hagvaxtarskeiši og peningalegu stöšugleikaskeiši en įšur, og aš eignastaša landsins viš śtlönd er oršin jįkvęš, sem vonandi veršur višvarandi staša.  Sama mį segja um višskiptajöfnušinn viš śtlönd.  Hann bętir stöšugt gjaldeyrisstöšu landsins. Skuldir rķkisins eru žó enn žungbęrar,  miaISK 900, žótt žęr hafi veriš lękkašar um miaISK 600 eša 40 % sķšan įriš 2012.   

Į innra borši hefur oršiš grundvallarbreyting į eignarhaldi fyrirtękja.  Óžarft er aš minnast į mikla rķkiseign ķ fjįrmįlakerfinu, um 400 miaISK, sem er ķ senn óešlilegt og óhagkvęmt įstand og breytist vonandi til batnašar į nęsta kjörtķmabili, žótt nś um stundir blįsi ekki byrlega fyrir borgaralegri rķkisstjórn eftir nęstu kosningar. Žaš viršast of margir ętla aš renna blint ķ sjóinn og lįta pķrata og enn smęrri flokka fį atkvęši sitt, svo aš ekki sé nś minnzt į ótrślega mikiš fylgi Vinstri hreyfingarinnar gręns framboš ķ męlingum į fylgi flokkanna, en sį flokkur er gaddfrešinn rķkiseinokunarflokkur og hįskattaflokkur.

Meš andvirši eigna rķkissjóšs ķ fjįrmįlakerfinu mętti tęplega helminga śtistandandi skuldir rķkisins. Auk skuldalękkunar rķkissjóšs hefur sś róttęka breyting oršiš į eignamyndun ķ žjóšfélaginu, aš lķfeyrissjóšum landsmanna hefur vaxiš mjög fiskur um hrygg, og nemur andvirši eignar žeirra um žessar mundir um miaISK 3“500 eša um 1,4 x VLF.

Innflęši išgjalda er enn mun meira en śtflęši lķfeyris śr lķfeyrissjóšum landsmanna, og mun įrleg fjįrfestingaržörf žeirra žar af leišandi vera yfir miaISK 100.  Į haftaįrunum eftir hrun fjįrmįlamarkašarins 2008 fjįrfestu lķfeyrissjóširnir grķšarlega innanlands, og enn fjįrfesta žeir mikiš hér vegna meiri aršsemi og hęrra vaxtastigs.  Allur gangur er į skynseminni ķ žessum fjįrfestingum.  Ótrślega óvandaš var af nokkrum sjóšum og banka aš leggja lag sitt viš ęvintżramann ķ Helguvķk, sem ekkert kunni til verka viš uppbyggingu išnašarfyrirtękis, heldur keypti allt sitt śr hverri įttinni, žar sem ódżrast var.  Hönnunin varš žį ķ skötulķki og miklir hnökrar reyndust viš samtengingar, eins og bśast mįtti viš.  Žetta er daušadómur yfir verksmišju nś į dögum, žegar allur bśnašur žarf aš geta "talaš saman" um samskiptakerfi verksmišjunnar.  Gagnstęš ašferšarfręši er višhöfš ķ žżzku kķsilverksmišjunni, PCC, į Bakka viš Hśsavķk, žar sem verksmišjuhönnun, hönnun bśnašar og innkaup eru į einni hendi, svo aš allt framleišsluferliš veršur samhęft.  Žarf ekki annaš en aš bera saman śtlit verksmišjanna ķ Helguvķk og į Bakka til aš įtta sig į, aš meš ólķkum hętti er stašiš aš hönnun žessara tveggja verksmišja.  

Nišurstašan varšandi lķfeyrissjóšina ķ landinu er oršin sś, aš žeir eru nś rķki ķ rķkinu, stęrsti eigandinn aš ķslenzku athafnalķfi, žegar litiš er į žį sem heild.  Žetta er ķslenzk śtgįfa af "Mitbestimmungsberechtigkeit" eša mešįkvöršunarrétti starfsmanna um stjórnun žżzkra fyrirtękja.  Hagsmunir starfsmanna og eigenda fara saman; ķ raun og veru ķ meiri męli į Ķslandi en ķ Žżzkalandi vegna žess, aš ķslenzkir starfsmenn eiga oršiš stóran hlut ķ mörgum fyrirtękjum į Ķslandi meš ašild lķfeyrissjóšanna, og fulltrśar starfsmanna og atvinnurekenda skipa stjórnir fyrirtękjanna, en ķ Žżzkalandi er yfirleitt ekki žessu sterka eignarhaldi starfsmanna til aš dreifa. 

Žetta eru sterk rök fyrir friši hér į vinnumarkaši og hófsömum launahękkunum ķ takti viš framleišniaukningu fyrirtękjanna og samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna vegna žess, aš hagur fyrirtękjanna er nś oršinn hagur launžeganna. Ef fyrirtękjunum gengur illa, žį mun lķfeyrir launžeganna skeršast aš sama skapi.  Allir eru ķ sama bįti. Žessi žróun er śtfęrsla į hinum gömlu og góšu slagoršum Sjįlfstęšisflokksins, "Eign handa öllum" og "Stétt meš stétt".

Sį, sem liggur óbęttur hjį garši hér, er žó litli atvinnurekandinn, einyrkinn, sem byrjaši meš tvęr hendur tómar, og efldi fyrirtęki sitt meš elju og žrautseigju, svo aš žaš er e.t.v. komiš meš 10 manns eša fleiri ķ vinnu, stundum.  

Žessi mašur bżr viš mjög erfiša samkeppnisstöšu oft og tķšum, og žarf oftar en ekki aš berjast viš risana, sem t.d. lķfeyrissjóšir hafa fjįrfest ķ.  Hér er komiš aš litlum og mešalstórum fyrirtękjum, eins manns og upp ķ 80 manna fyrirtęki.  Žau braušfęša flesta launamenn og standa oft ķ haršri samkeppni viš fyrirtęki meš opinberu ķvafi og viš stórfyrirtęki, sem m.a. lķfeyrissjóširnir eiga.  Žaš er kominn tķmi til aš létta žessum litlu og mešalstóru fyrirtękjum lķfiš meš minni skriffinnskukröfum aš hįlfu hins opinbera og skattalękkunum, t.d. žannig, aš af fyrstu 20 starfsmönnum hvers fyrirtękis žurfi ašeins aš greiša 50 % tryggingagjald.

Rįšdeild žarf almennt aš efla ķ žjóšfélaginu.  Žess vegna žarf aš żta undir sparnaš, og žaš getur hiš opinbera gert meš žvķ aš draga śr skattheimtu į fjįrmagnstekjur, fara aftur nišur ķ 10 % fjįrmagsntekjuskatt og hętta aš skattleggja veršbętur į sparnaš. 

Hśsnęši er of dżrt, hvort sem er eignarhśsnęši eša leiguhśsnęši.  Žetta er litlum fyrirtękjum, ungu fólki og eldri borgurum, žungt ķ skauti.  Alžingi getur sett lög til aš stemma stigu viš žessu, sem įkvarši hįmark heildar fasteignagjalda 0,2 %/įr af veršmęti fasteignar og lóšar (fasteignamati) og afnemi lįgmarkiš.  Žar meš skapast samkeppni į milli sveitarfélaga um ķbśa og fyrirtęki, sem er veitir sveitarstjórnum ašhald. 

Sérstaka lagasetningu žarf um aušlindargjald af vatnsréttindum, sem Hęstiréttur hefur śrskuršaš, aš viškomandi sveitarfélög megi innheimta af virkjunareiganda sem fasteignagjald af metnu veršmęti vatnsréttindanna. Žar kemur 0,5 %/įr, til greina.

Fartękjaśtgerš er töluveršur kostnašaržįttur hjį litlum fyrirtękjum og hjį fjölskyldunum.  Ķ fjįrlagafrumvarpi 2018 er gert rįš fyrir óhóflegri aukningu į gjaldtöku af eldsneyti meš 18 kr/l hękkun į dķsilolķu og 8 kr/l hękkun į benzķni og tvöföldun kolefnisgjalds til višbótar, auk VSK.  Sjįlfstęšismenn į žingi hafa gert athugasemdir viš žessar grķšarlegu hękkanir,  enda nį žęr engri įtt og ętti aš lękka hękkunina į bįšum eldsneytistegundunum um 8 kr/l og fresta kolefnishękkuninni.  Stjórnvöld geta enn ekki meš réttu réttlętt miklar eldsneytishękkanir og hękkun kolefnisgjalds meš žörfinni į aš hraša rafbķlavęšingu, af žvķ aš innvišauppbygging fyrir rafvęšingu bķlaflotans er allt of skammt komin til aš rafbķlavęšing geti oršiš almenn. Žaš stendur enn upp į yfirvöld aš hraša styrkingu dreifiveitna og uppsetningu tengla, 1x16 A, 3x16 A, 3x32 A, 3x63 A, viš fjölbżlishśs og į bķlastęšum.   

Ķ tilefni frumvarps til fjįrlaga er mjög viršingarvert, aš sjįlfstęšismenn velti fyrir sér, hvers vegna er žörf į aš styrkja hugmyndafręšilegan grundvöll Sjįlfstęšisflokksins, og horfi žį gjarna til "systurflokks", sem stöšugt heldur fylgi sķnu ķ grennd viš 40 % žrįtt fyrir aš leiša rķkisstjórn sķšan 2005 ?  Grein Björns Jóns Bragasonar, lögfręšings og sagnfręšings, ķ Morgunblašinu, 11. september 2017," Frś Merkel og Sjįlfstęšisflokkurinn" , var mjög gott innlegg ķ žessar hugleišingar.  Meira um žaš sķšar.

Žaš er m.a. vegna žess, aš naušsynlegt er aš hamla gegn sósķalistunum, sem boša, eins og vant er, algerlega įbyrgšarlausa stefnu ķ fjįrmįlum rķkisins, sem strax mundi leiša til hallarekstrar, skuldasöfnunar og hįrrar veršbólgu.  Sósķalistarnir lifa ķ hugmyndafręšilegri gerviveröld, ķ sżndarveruleika, sem afneitar stašreyndum.  Žeir reyna aš telja fólki trś um, aš žeir muni og geti bętt kjör fólks meš žvķ aš auka samneyzluna upp śr öllu valdi.  Žeir reyna meira aš segja aš telja fólki trś um, aš afkoma žess hafi veriš betri įšur.  Samt segja tölur, aš samneyzlan hefur aldrei veriš hlutfallslega hęrri en nś į Ķslandi og er į mešal žess hęsta, sem žekkist innan OECD.  Skattheimta hins opinbera er svo hį, aš hśn virkar hamlandi į getu atvinnulķfsins til fjįrfestinga og kjarabóta launžeganna.  Skattheimtan į Ķslandi heggur stórt skarš ķ kaupmįtt almennings, ekki sķzt žeirra, sem eru undir mišgildi tekna. 

Dęmi um žennan falsbošskap vinstri manna gat aš lķta ķ Morgunblašinu 11. september 2017 ķ vištali Siguršar Boga Sęvarssonar viš Kolbein Óttarsson Proppé, žingmann VG:

"Ég hef oft velt fyrir mér, hvort fjölskylda į lįgmarkslaunum hafi fyrir 30-40 įrum [um 1982-innsk. BJo] hugsanlega haft žaš betra en nś, aš teknu tilliti til margs žess, sem fólk žarf aš greiša sjįlft fyrir, en var įšur samfélagslegt. [Žessi fortķšaržrį er fįrįnleg.  Žį rķkti hér óšaveršbólga og skortur į fjölbreytilegum atvinnutękifęrum, og lķfsbarįttan var mun erfišari en nś er.  Annašhvort er žessum manni, Proppé, ekki sjįlfrįtt eša hann er loddari af lökustu sort. - innsk. BJo]  Žvķ mišur er įbyrgšin ķ dag ķ allt of rķkum męli sett į hvern og einn, óhįš tekjum og stöšu viškomandi. [Žetta eru ótrśleg öfugmęli forręšishyggjumanns m.v. öryggisnetiš, sem velferšarkerfiš ķslenzka hefur strengt į svišum menntunar, sjśkdóma og elli, svo aš eitthvaš sé nefnt. - innsk. BJo] Svo viršist sem skattar og samneyzla séu oršin neikvęš orš, og sjįlfur hef ég oft veriš snuprašur fyrir aš segjast vilja samneyzlu, sósķalisma. [Žarna talar mašur, sem gefur skķt ķ eignarréttinn og telur, aš hiš opinbera eigi heilagan rétt į aš gera eins stóran hlut af sjįlfsaflafé almennings upptękan og žvķ sżnist hverju sinni. - innsk. BJo]  Mér finnst žvķ mjög mišur og ķ raun hęttulegt, aš sett hafi veriš rķkisfjįrmįlaįętlun, žar sem kvešiš er į um, aš rķkisśtgjöld megi aldrei fara yfir 41,5 % af VLF.  Žaš žżšir ķ raun, aš ekki verši hęgt aš beita rķkissjóši til jöfnunar, ef haršnar į dalnum.  Žetta er stóra myndin, og henni viljum viš ķ VG breyta."

 

Hįmark rķkisśtgjalda af VLF į Ķslandi, sem Kolbeinn Óttarsson nefnir, er meš žvķ hęsta ķ heimi, og hęrra hlutfall er algerlega ósjįlfbęrt og sligandi fyrir hagkerfiš.  Žaš er engum til framdrįttar, nema sķšur sé, aš hękka žaš. Slķkt mundi draga alla nišur ķ sósķalistķskt svaš. Aš nefna aukna jöfnun sem įstęšu  aukinnar skattheimtuer er śt ķ hött ķ landi, žar sem jöfnušur er žegar sį mesti, sem žekkist samkvęmt alžjóšlegum stušli, GINI.  Sósķalistar eru blindingjar, sem hugsa mjög skammt fram į veg (og sennilega dauflega, žį sjaldan tżrir į žeim), svo aš žeir gera sér ekki grein fyrir afleišingum hįskattastefnu sinnar.  Žeir eru žess vegna ómarktękir ķ žessum efnum.

Menn į borš viš téšan Proppé, sem hrópa śt um borg og bķ, aš "samneyzlan sé svelt" ķ landi, žar sem śtgjöld rķkissjóšs til heilbrigšismįla 2018 eru įętluš miaISK 201 og śtgjöld til félags-, hśsnęšis- og tryggingamįla, eru įętluš miaISK 208, eru hugmyndafręšilega į sömu vegferš og Hugo Chavez og Nicólas Maduro, sem komust til valda ķ Venezśela undir slagoršum sósķalismans um aukinn jöfnuš ķ rķkasta landi Sušur-Amerķku, en tókst į 10 įrum aš koma landinu į vonarvöl hungursneyšar og hruns velferšarkerfisins. 

Gammur vokir yfir hręiVetur į Ķslandi

 

 

 

 


Vönduš vinnubrögš eša hitt žó

Stjórnmįlafyrirbrigšiš Björt framtķš, BF, hefur tönnlazt į slagorši sķnu, "Vönduš vinnubrögš", ķ tķma og ótķma og eiginlega ekki haft neitt annaš fram aš fęra ķ ķslenzk stjórnmįl.  

Nś hefur BF opinberaš fyrir žjóšinni, aš fólkiš žar innanboršs hefur ekki einu sinni hugmynd um, hvaš vönduš vinnubrögš eru ķ raun, hvaš žį aš žaš stundi žau.  Rįšsmennska rįšherra flokksins var mörkuš įkvaršanafęlni annars žeirra og upphlaupum og fljótfęrnislegum yfirlżsingum hins, svo aš ekki sé nś minnzt į furšufatasżningu hennar ķ ręšusal Alžingis ķ auglżsingaskyni fyrir vinkonu sķna.  Sišlaust athęfi samkvęmt reglum žingsins. Furšufyrirbrigši smįflokkanna eru reyndar "legķó" (fleiri en tölu verši į komiš).

Allt sżndi žetta, aš hvorugt žeirra bar nokkurt skynbragš į vönduš vinnubrögš.  Žetta er einkenni margra stjórnmįlaflokka, ekki sķzt af nżrra taginu, aš fólk žar slęr um sig meš gjörsamlega innihaldslausum frösum og slagoršum.  Žegar til kastanna kemur, veršur strax ljóst, aš fólkiš, sem gaf sig śt fyrir aš ętla aš moka flórinn og sżna gott fordęmi, hefur nįkvęmlega ekki nokkurn skapašan hlut til brunns aš bera ķ leišsagnarskyni fyrir annaš fólk, hvaš žį til aš veita forystu ķ neinu, sem mįli skiptir, svo aš ekki sé nś talaš um aš halda į fjósrekunni sjįlft.  Upphlaup, lżšskrum og loddarahįttur er allt og sumt, sem "andlegir buršir" žeirra hafa upp į aš bjóša. Allt er žaš einskis nżtt.

Ętli rķkisstjórnarslit hafi nokkru sinni oršiš meš óvandašri hętti en fimmtudagskvöldiš 14. september 2017 ?  Fundur viršist hafa veriš bošašur ķ stjórn BF ķ skyndingu aš kvöldi fimmtudagsins, og žar höfšu augljóslega veriš lögš į rįšin um aš rjśfa nįin pólitķsk tengsl į milli formannanna, Óttars Proppé og Benedikts Jóhannessonar.  Undir mišnętti var svo samžykkt aš višhafri netkönnun į mešal flokksmanna aš slķta stjórnarsamstarfi įn nokkurs pólitķsks rökstušnings eša tilraunar til aš leita upplżsinga beint frį forsętisrįšherra įšur en višurhlutamikil įkvöršun fyrir žjóšina alla er tekin um aš slķta stjórnarsamstarfi.  Žvķlķkt sandkassališ ! Žvert į móti er žjóšinni sżndur žumallinn nišur, hagsmunir hennar einskis metnir, en įkvöršun tekin ķ tilfinningavķmu aš nęturlagi.  Žessi framkoma gagnvart samstarfsflokkunum og sér ķ lagi gagnvart forsętisrįšherra landsins er ķ senn fordęmalaus og forkastanleg.  Žessari flokksnefnu veršur vonandi śtrżmt sem illgresi ķ Alžingisgaršinum ķ komandi Alžingiskosningum.    

Stašreyndir įsteytingarsteinsins eru žęr, aš forsętisrįšherra kom hvergi nįlęgt mįlsmešferš dómsmįlarįšuneytisins į žessum višbjóšslegu mįlum um uppreista ęru, sem aušvitaš getur aldrei oršiš uppreist ķ raun eftir višurstyggilegan glęp.  Žaš hefur ekki nokkra minnstu pólitķska žżšingu ķ žessu samhengi, hvaš fašir forsętisrįšherrans skrifaši undir.  Žaš višbjóšsmįl hlaut nįkvęmlega sömu mįlsmešferš og önnur mįl af sama toga hjį dómsmįlarįšuneytinu.  

Žaš er ekki annaš en sjśkleg samsęriskenning, aš gerš hafi veriš tilraun til sérmešhöndlunar į višbjóšsmįlinu, žar sem fašir forsętisrįšherra ritaši undir mešmęlabréf sem atvinnurekandi.  Forsętisrįšherra hefur lżst žvķ yfir, aš sjįlfur mundi hann aldrei semja og/eša undirrita slķkt bréf. Žannig er flestum fariš.  Aš reynt hafi veriš meš nokkrum hętti aš hylma yfir žetta mįl, į sér enga stoš ķ raunveruleikanum, en gaggandi hęnsni geta žó komizt aš žeirri nišurstöšu ķ skjóli myrkurs og upplżsingaleysis.  

Dómsmįlarįšherra veitti forsętisrįšherra upplżsingar um téš bréf föšur forsętisrįšherra strax og hśn var upplżst um mįliš ķ jślķ 2017 ķ dómsmįlarįšuneytinu.  Upplżsingar um uppreista ęru hafa alla tķš veriš mešhöndlašar sem trśnašarupplżsingar ķ dómsmįlarįšuneytinu, og žess vegna fékk forsętisrįšherra žessar fregnir sem trśnašarupplżsingar frį dómsmįlarįšherra.  Dómsmįlarįšherra og forsętisrįšherra landsins verša aš geta skipzt į trśnašarupplżsingum og geta treyst žvķ, aš sį trśnašur haldi.  Annars vęri landiš óstjórnhęft.  Forsętisrįšherra var bundinn žessum trśnaši, žar til "Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl" śrskuršaši į žann veg, aš um žau skyldi almennt ekki rķkja leynd, en žó skyldi gęta laga og reglna um persónuvernd.   Leyndarhyggjan var ekki rįšherrans, heldur lagatślkun og löng hefš innan dómsmįlarįšuneytisins. 

Forsętisrįšherra greip fyrsta tękifęri, sem honum gafst eftir téšan śrskurš, mįnudaginn 11. september 2017, til aš upplżsa hina flokksformennina ķ rķkisstjórninni um žetta mįl, en žeir viršast ekki hafa gefiš žvķ nokkurn gaum né hirt um aš upplżsa samflokksmenn sķna um žaš. Stafar fżlan ķ flokkum žeirra e.t.v. af žessari bitru stašreynd ?

 


"Villta vestriš" ?

Hérlendis hefur žvķ veriš haldiš fram, aš Noršmenn vęru komnir aš žolmörkum norskra fjarša fyrir laxeldi.  Žeir hafa mest framleitt 1,3 Mt/įr (M=milljón), en ķ fyrra minnkaši framleišslan viš Noregsstrendur ķ 1,2 Mt vegna sjśkdóma og laxalśsar. Veršiš er hįtt um žessar mundir, svo aš markašurinn mun taka viš meiru. 

Noršmenn eru ekki af baki dottnir frekar en fyrri daginn.  Nś hafa borpallahönnušir žeirra hannaš risavaxna eldiskvķ, sem ętlunin er aš stašsetja utan fjarša viš strendur Noregs.  Žar meš hefst nżtt "marnįm" fyrir fiskeldi.  Fimm slķkar kvķar eru nś ķ smķšum ķ Kķna fyrir SalMar, og ein į leišinni frį Kķna til Noregs.  SalMar er hluthafi ķ Arnarlaxi į Ķslandi. 

"Ocean Farm 1" eldisstöš mun lķklega samanstanda af 6 slķkum risakvķum.  Meš žessum hętti hyggjast Noršmenn tvöfalda framleišslu sķna innan įratugar, og rįšagerš starfsleyfisveitenda ķ Noregi er, aš framleišsla eldislax viš Noreg muni nema 5 Mt/įr innan tveggja įratuga.  Framleišsla Ķslendinga veršur žį et.v. 2 % af norsku framleišslunni, žvķ aš tęplega veršur stašsetning risakvķa leyfš hérlendis utan fjarša.   

Žetta er djarfhuga rįšagerš Noršmanna, sem er reist į beztu tękni į öllum svišum, sem aš žessu koma.  Ašeins 3-7 starfsmenn verša stašsettir viš eldisstöšina, og munu žeir fylgjast meš 20“000 nemum og sęg myndavéla.  Žarna veršur minni hętta į mengun og minni hętta į sjśkdómum og lśs vegna sterkari strauma og lęgra sjįvarhitastigs, en flutningar munu verša kostnašarsamari.  Framleišnin veršur hins vegar grķšarleg.  

Aflśsunarlyfin eru varasöm, og Hafrannsóknarstofnunin ķslenzka telur, aš notkun aflśsunarlyfja ķ fiskeldi geti haft skašleg įhrif į rękjustofna og lagši ešlilega til bann viš notkun žeirra į rękjusvęšum ķ frummatsskżrslu um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Ętti žaš alls stašar aš verša viš lżši ķ a.m.k. 5 km fjarlęgš frį rękjusvęšum.

Hins vegar er ekki hęgt aš segja, aš įhęttugreining į sjókvķaeldi lax ķ Ķsafjaršardjśpi réttlęti įkvöršun um aš fresta um óįkvešinn tķma leyfisveitingum um žetta eldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Žar vegast einfaldlega į miklir almannahagsmunir og litlir sérhagsmunir.  Žaš er ósišlegt aš lįta almannahagsmunina vķkja ķ ljósi žess, aš žaš er hęgt aš skilyrša leyfisveitingu viš skašabótaįbyrgš, ef illa fer.  Samkvęmt nżjum upplżsingum frį Hafrannsóknarstofnun hafa 59 hnśšlaxar og 8 regnbogasilungar bitiš į agn stangsveišimanna ķ sumar.  Um žetta hefur Einar Kristinn Gušfinnsson, formašur stjórnar Landssambands fiskeldisstöšva eftirfarandi aš segja samkvęmt Fréttablašinu, 8. september 2017:

"Žessar tölur gefa žaš til kynna, aš ķslenzkt sjókvķaeldi sé ekki vandamįl fyrir ķslenzkar įr.  Ķ tölunum er enginn lax śr ķslenzku sjókvķaeldi. Einnig eru mjög fį tilvik um veiddan regnbogasilung.  Žessar tölur gefa žvķ vķsbendingar um, aš vel sé haldiš į spöšunum ķ fiskeldi į Ķslandi og slysasleppingar ekki vandamįl žar."

Aš enginn eldislax skuli veišast ķ įnum nś, žegar framleišslan nemur 10 kt ķ įr, bendir til, aš nż tękni og nż vinnubrögš samkvęmt ströngum norskum stašli, standi undir mestu vęntingum, sem til žeirra voru geršar, ž.e. strokhlutfall undir 5 ppm.  Žar meš stafar nįttśrulegum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi ekki hętta af kynblöndun viš eldislaxa ķ 15 kt laxeldi žar m.v. varśšarreglu Hafrannsóknarstofnunar um hįmark 4 % eldislax ķ laxveišiį.  

Ķ ljósi ašstęšna vęri rétt aš stķga žegar ķ staš skrefiš til hįlfs ķ Ķsafjaršardjśpi og veita leyfi fyrir 15 kt sem upphafsmagni fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra talar digurbarkalega um viškvęm mįl, sem varša lķfshagsmuni fólks:

"Meš tillögunum [Starfshóps um stefnumörkun ķ fiskeldi] er leitazt eftir žvķ aš aš śtrżma žvķ villta vesturs įstandi, sem rķkt hefur ķ greininni",

hafši Fréttablašiš eftir rįšherranum 24. įgśst 2017.  Ekki veršur betur séš en žetta sé afar ósanngjarnt oršalag ķ ljósi žess, aš sķšasta įriš hefur rķkt stöšnun ķ śtgįfu starfsleyfa til laxeldisfyrirtękjanna, sennilega aš undirlagi žessa sama rįšherra, žvķ aš hśn ętlar sjįlf aš koma į stjórnleysi į žessu sviši, meš žvķ aš leiša aušvaldiš til öndvegis og lįta peningana rįša žvķ, hverjir fį starfsleyfi.  Ķ žvķ felst stjórnunarleg uppgjöf hennar sem fulltrśa almennings, sem į aš stjórna meš almannahag ķ fyrirrśmi, en ekki aš draga taum rķkustu fyrirtękjanna, sem hug hafa į aš fęra śt kvķarnar viš Ķsland.  Hvers vegna ekki aš leyfa öllum, sem įhuga hafa og fullnęgja hęfnisskilyršum, aš stunda laxeldi viš Ķsland og gera žaš į landfręšilega skipulegan hįtt ?

Mogginn hefur eftir žessum angurgapalega rįšherra, 24. įgśst 2017, aš "tillaga um nżtt fyrirkomulag viš śtgįfu leyfa sé um leiš grķšarlega mikilvęg".

"Žetta er svolķtiš eins og villta vestriš ķ dag, og viš žurfum aš koma böndum į žaš."

Sį rįšherra, sem višhefur žetta groddalega oršalag um nśverandi fyrirkomulag leyfisveitinga, sem óneitanlega hefur veriš hęgvirkt aš undanförnu, ętlar sjįlf aš koma hér į öngžveiti meš žvķ aš bjóša starfsleyfin hęstbjóšanda.  Hśn mun neyšast til aš binda śtbošiš alls kyns skilyršum og takmörkunum, svo aš žvķ fer fjarri, aš frjįls markašur fįi aš rįša vali į fyrirtękjum.  Hins vegar getur hśn endaš meš krašak fyrirtękja ķ sama firši, og žaš hentar engum. Uppboš starfsleyfa viš fiskeldi geta leitt til fęrri fyrirtękja ķ žessari starfsemi, sem er ekki hagfellt m.t.t. samkeppni žeirra į milli um starfsfólk og žjónustu, svo og fyrir eftirsóknarverša įhęttudreifingu.  Uppbošsleišin er algerlega vanhugsuš ašferšarfręši į žessu sviši.  

Fjįrhagslega er uppbošsleiš ofaukiš ķ starfsemi, žar sem ašilar hafa komiš sér saman um, aš fiskeldisfyrirtękin skuli greiša įrlegt aušlindargjald.  Rįšherrann fer offari ķ skattheimtu af fyrirtękjunum aš ętla bęši aš bjóša śt leyfi og aš taka įrlegt aušlindargjald.  Hśn stórskašar ekki ašeins starfsemina, heldur einnig starfsfólkiš og byggširnar meš žessari skattpķningu.  Žingiš veršur aš koma vitinu fyrir rįšherrann.  Svona gera menn ekki.  

  

 


Veršur aukin skattbyrši umflśin ?

"Skattbyrši launafólks aš teknu tilliti til tekjuskatts, śtsvars og persónuafslįttar auk barna- og vaxtabóta hefur žyngzt ķ öllum tekjuhópum frį įrinu 1998 t.o.m. įrinu 2016, en žó mest frį įrinu 2010."

Žetta er nišurstaša śr rannsókn Hagdeildar ASĶ, sem birt var 28. įgśst 2017.  Ķ žessu eru engar fréttir, og sama nišurstaša gildir um allan hinn vestręna heim.  Flest önnur vestręn rķki glķma viš hagvaxtartregšu, sem kann aš halda innreiš sķna hér fyrr en margan grunar, žvķ aš mjög sķgur nś į ógęfuhliš meš s.k. framfęrsluhlutfall, sem er fjöldi fólks utan vinnumarkašar sem hlutfall af fjölda į vinnumarkaši.

Höfušmįli skiptir fyrir tekjuöflun hins opinbera, aš hagkerfiš hiksti ekki og sżni helzt hagvöxt yfir 3 %/įr aš raunvirši.  Žį žarf skattgrunnurinn aš vera sem breišastur, svo aš skattheimtan (skatthlutfalliš) geti oršiš sem lęgst.  Nś mun rķša į aš sigla į milli skers og bįru varšandi skattheimtuna, svo aš hśn hafi sem minnzt lamandi įhrif į hagkerfiš, en afli hinu opinbera žó nęgra tekna til aš standa straum af óumflżjanlega vaxandi śtgjöldum af völdum öldrunar.  Žaš vitlausasta, sem yfirvöld geta gert ķ žessari stöšu, er aš drepa mjólkurkśna.  Žaš er mišstéttin og hįtekjufólk, sem stendur undir rekstri opinbera kerfisins aš meginhluta, og gegndarlausar skattahękkanir į žetta fólk eru ķgildi žess aš drepa mjólkurkśna, žvķ aš žar meš er veriš aš letja fólk til tekjuöflunar, sem gefin er upp til skatts, og į endanum veršur landflótti sérfręšinga, sem er eitt žaš versta, sem fyrir landiš getur komiš.  Til žess er blindinginn Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, hins vegar albśin, ef hśn kemst til valda.  Ķ anda Hugo Chavez og Nicholas Maduros, geggjušu sósķalistaforingjanna ķ Venezśela, mun téš Katrķn ekki hika viš aš saga ķ sundur greinina, sem viš öll žó sitjum į.

Ķ téšri skżrslu kvartar ASĶ undan žvķ, aš skattbyrši lįgtekjufólks hafi hękkaš mest.  Skattkerfiš og bótakerfiš mynda eina flękju, sem fįir hafa fullan skilning į.  Til einföldunar ętti aš hękka skattleysismörkin upp ķ 250-300 kISK/mįn (k=žśsund) og fella bętur nišur į móti, t.d. vaxtabętur og barnabętur.  Allir njóta góšs af hękkušum skattleysismörkum, en lįgtekjufólk žó lang mest.  

Fasteignagjöld sveitarfélaganna nį ekki lengur neinni įtt og eru oršin refsing fyrir aš eiga hśsnęši. Fyrir skuldugt ungt fólk og tekjulitla gamlingja eru fasteignagjöldin žungbęr. Hśseigendur borga sveitarfélögum margfaldan žann kostnaš, sem žau bera af žjónustu vegna hśsnęšisins.  Fasteignagjöld į höfušborgarsvęšinu eru nś 0,20 %-0,31 %.  Meš lögum ętti aš lękka hįmarksfasteignagjöld ķ 0,2 %, fjarlęgja gólfiš og fella žau nišur af eldri borgurum til aš aušvelda žeim aš dvelja įfram ķ eigin hśsnęši, öllum til hagsbóta.  Sömu sveitarfélög leggja 1,18 %-1,65 % į atvinnuhśsnęši. Žetta jašrar viš eignaupptöku og er oršiš mjög ķžyngjandi fyrir atvinnuvegina og ętti meš lögum aš lękka ķ hįmark 1,0 %. Lįgmarkiš ętti aš afnema. 

Śtflutningsfyrirtękin berjast mörg ķ bökkum, žótt ISK lįti nś undan sķga.  Til aš bęta samkeppnishęfni fyrirtękjanna vęri rįš aš lękka tekjuskatt žeirra nišur ķ 12 % - 15 %.  Žetta mundi örva fjįrfestingar hérlendis, auka nżsköpunarkraft fyrirtękjanna og gera žeim kleift aš leggja meira fé ķ rannsóknir.  Óšinn skrifar um žetta ķ Višskiptablašiš, 13. jślķ 2017, og vitnar ķ nafngreinda fręšimenn:

"Ķ einföldu mįli komast žau aš žeirri nišurstöšu, aš nżsköpun innan fyrirtękjanna minnkar ķ kjölfar hękkunar tekjuskatts į fyrirtęki ķ žeirra heimarķki.  Hękkun tekjuskatts um 1,5 % (frį mišgildinu 7 %) leišir til žess, aš um 37 % fyrirtękja sękja um einu fęrra einkaleyfi į nęstu tveimur įrum.  Mišgildi einkaleyfaumsókna fyrirtękja er 9,1 umsókn į įri.  Žegar hafšur er ķ huga sį grķšarlegi fjöldi fyrirtękja, sem ķ Bandarķkjunum eru, žį er um verulega mikil įhrif aš ręša."

Breyttar žjóšfélagsašstęšur gera enn meiri kröfur til yfirvalda en įšur um gęši skattheimtu.  Frį 2007 hefur tekjuskattur einstaklinga hękkaš um 34 %, śtsvariš hękkaš um 11 %, fjįrmagnstekjuskattur og erfšafjįrskattur um 100 % og tekjuskattur fyrirtękja um 33 % (śr 15 % ķ 20 %).Fjįrmagnstekjuskattur er skašlegur fyrir sparnaš. Hann ętti aš helminga og ekki aš skattleggja veršbętur.  Erfšafjįrskattur ętti aš fara (aftur) ķ 5 %.  

Katrķn Jakobsdóttir og fylgifiskar viršast aldrei leiša hugann aš afleišingum skattheimtubreytinga į hegšun skattborgarans.   Slķka greiningu er naušsynlegt aš gera til aš leggja mat į afleišingarnar fyrir hagkerfiš.  Gösslaragangur og einsżni vinstri manna ķ umgengni viš skattkerfiš gerir žį óhęfa til setu ķ rķkisstjórn į tķmum aukinnar fjįržarfar og minnkandi tekjustofna. Slķk hegšun veršur enn skašlegri fyrir hagkerfiš, žegar rekstur rķkissjóšs veršur ķ jįrnum, eins og fyrirsjįanlegt er meš minnkandi tekjuaukningu og sķšan tekjusamdrętti og hratt vaxandi śtgjaldažörf.   

 

 

 

 


Af hęfni og žjónustulund

Allir hafa mismunandi hęfni til aš sinna žeim störfum, sem žeir eru settir til, og žjónustulund og hęfni žurfa ekki endilega aš fara saman.  Ķ samskiptum opinberra stofnana viš almenning veršur žetta tvennt žó aš fara saman, ef vel į aš vera, og žaš er į įbyrgš viškomandi yfirmanns, aš svo sé.  

Ķ įr, og um žverbak hefur keyrt ķ sumar, hafa kvartanir vegna žjónustu sumra opinberra stofnana veriš sérlega įberandi.  Nefna mį Umhverfisstofnun, sem birti athugasemdalaust kolvitlausar męlinišurstöšur frį verktaka, sem sį um męlingar ķ grennd viš nżja kķsilverksmišju ķ Helguvķk.  Męlinišurstöšurnar voru alveg śt śr korti og gįfu Umhverfisstofnun fullt tilefni til aš staldra viš įšur en hśn skyti ķbśum skelk ķ bringu og ylli fyrirtękinu  tjóni.  Skiptir žį ekki mįli ķ žessu sambandi, žótt žar hafi allt gengiš į afturfótunum frį fyrsta degi. 

Mest hefur žó reykvķskum stofnunum og fyrirtękjum Reykjavķkurborgar veriš legiš į hįlsi hęfniskortur og žjónustulundarvöntun, og stingur žaš ķ stśf viš žį stašreynd, aš ķ Reykjavķk ętti mannvališ mest aš vera śt frį höfšatölunni.  Žetta žarf žó ekki undrun aš sęta, žegar haft er ķ huga, aš žjónustukönnun į vegum sveitarfélaganna ķ fyrra gaf Reykjavķk lęgstu einkunn.  Višbrögšin sżndu žį, aš eftir höfšinu dansa limirnir.  Ķ ęšstu stjórn borgarinnar var hugarfariš greinilega, eins og hjį einvaldskóngum sķšmišalda ķ Evrópu: "Vér einir vitum", og Reykjavķk var einfaldlega dregin śt śr žessari žjónustukönnun, sem var hugsuš sem hjįlpartęki fyrir stjórnendur sveitarfélaganna, sem žįtt tóku.

Um 12. jśnķ 2017 kom ķ ljós bilun į neyšarśtrįsarlśgu skolphreinsistöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól ķ vesturbę Reykjavķkur, sem leiddi til žess, aš hśn opnašist og ekki var hęgt aš loka henni aftur fyrr en mįliš komst ķ seinni fréttir sjónvarps RŚV 5. jślķ 2017.  Heilbrigšiseftirliti Reykjavķkur var tilkynnt strax um atburšinn, en hvorki žvķ né OR/Veitum žóknašist aš tilkynna Reykvķkingum um atburšinn, sem žó eru hagsmunaašilar sem eigendur og notendur bašstrandar og fjöru ķ grennd.  Yfirvöldin gįfu ķbśunum langt nef.

Heilbrigšiseftirlitiš mun hafa gert eina męlingu ķ jśnķ į fjölda saurgerla ķ 100 ml sjįvar, sem voru fleiri en heilsuverndarmörk kveša į um, og samt var lįtiš hjį lķša aš fylgjast grannt meš įstandinu, hvaš žį aš vara fólk viš.  Almenningur stóš ķ žeirri trś, aš Heilbrigšiseftirlitiš vęri starfrękt til verndar lżšheilsu, en meš žessu atferli hafa stjórnendur žar į bę sįš fręjum efasemda um, aš svo sé, ef fyrirtęki borgarinnar eiga ķ hlut.  Jafnvel umhverfisrįšherra vill nś yfirtaka yfirstjórn žessa mįlaflokks af Degi, borgarstjóra.  Bragš er aš, žį barniš finnur, eša kannski kjólakynnir ķ ręšusal Alžingis. 

Ef rennsliš gegnum téša neyšarlśgu hefur numiš 750 l/s, eins og fréttir hermdu, og rennsliš hefur varaš ķ žrjįr vikur, žį hefur magn óhreinsašs skolps śt ķ sjó frį žessari einu stöš numiš tęplega 1,4 Mm3 (milljón rśmmetrum).  Aš tęknilegur višbśnašur OR/Veitna sé svo bįgborinn, aš slķk mengun žyrfti aš višgangast, sżnir, aš žar į bę er skipulag višhalds- og rekstrarmįla óvišunandi, og veršur aš fara fram rótargreining į atburšinum, birta nišurstöšu hennar opinberlega og tilkynna, hvaša hįmarks opnunartķma megi bśast viš ķ kjölfar śrbóta.  Er bśiš aš gera tęknilegar rįšstafanir til aš stytta ótrślega langan višbragšstķma, og ķ hverju eru žęr žį fólgnar ?

Upp į sķškastiš hefur ašalathyglin į sviši žjónustu borgarinnar beindst aš Byggingarfulltrśanum ķ Reykjavķk.  Um žetta skrifaši Baldur Arnarson ķ Morgunblašiš 25. jślķ 2017 undir fyrirsögninni:

"Segja starfsmenn misnota valdiš":

"Samtök išnašarins hafa komiš į framfęri formlegum kvörtunum yfir framgöngu byggingarfulltrśa ķ Reykjavķk.  Fundiš er aš fjölda atriša varšandi mįlsmešferš og framkomu starfsfólks byggingarfulltrśa.  Verktakar og veitingamenn, sem Morgunblašiš ręddi viš, sögšu sömu sögu.  Framganga embęttismanna hefši kostaš fyrirtęki mikiš fé.  Fjöldi verkefna hefši tafizt.

Samtök išnašarins sendu formlega kvörtun vegna žessa meš tölvubréfi til Péturs Ólafssonar, ašstošarmanns Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra Reykjavķkur, 22. maķ s.l.  Nišurstašan er, aš fulltrśum samtakanna veršur bošiš til fundar um mįliš ķ sķšari hluta įgśstmįnašar eša um einum įrsfjóršungi sķšar."

Žaš er sjaldgęft, aš heildarsamtök kvarti opinberlega undan žjónustu yfirvalda viš félagsmenn sķna.  Ljóst er, aš bullandi óįnęgja er meš žjónustu žessa grķšarlega mikilvęga embęttis.  Hvernig ętli stašan vęri, ef byggt vęri fimmfalt meira ķ Reykjavķk en reyndin er og full žörf er į ?

"Sķšan eru talin upp dęmi: erfišara sé aš nį sambandi viš starfsmenn, afgreišsla mįla taki lengri tķma, žjónustulund fari žverrandi, framkoma starfsmanna ķ garš žeirra, sem žjónustu žurfa, sé neikvęš, flękjustig hafi veriš aukiš, mįlum sé frestaš vegna óvišeigandi athugasemda, višvarandi óljós og margręš skilaboš séu gefin, žegar mįlum er frestaš; žar sé jafnvel į ferš breytileg afstaša, sem byggist į persónulegri afstöšu viškomandi starfsmanns."

Sķšan er rakinn fjöldi frestana į afgreišslu mįla, sem višskiptavinir embęttisins telja oft ómįlefnalegar og óžarfar.

"Meš žetta ķ huga óskušu samtökin eftir greiningu borgarinnar į "žessari óįsęttanlega lélegu skilvirkni".  Ķ öšru lagi žurfi aš leggja mat į, aš "hve miklu leyti megi rekja žetta įstand til slakra vinnubragša višskiptavina embęttisins".  Ķ žrišja lagi žurfi aš "krefjast endurskilgreiningar į hlutverki embęttisins frį žvķ aš vera ķ regluvörzlu ķ žaš aš vera žjónustu- og rįšgjafarstofnun ķ žįgu borgaranna".  Ķ fjórša lagi žurfi aš "stórbęta rįšgjöfina og samskiptin, ekki ašeins meš śtgįfu leišbeininga, heldur og meš nįmskeišum og kynningarfundum um žaš, sem betur mį fara.""

Ķ Morgunblašinu 27. jślķ 2017 birtist sķšan vištal Magnśsar Heimis Jónassonar viš byggingarfulltrśann, žar sem hann śtskżrir sķna hliš mįlsins:

"Nikulįs Ślfar Mįsson, byggingarfulltrśi Reykjavķkur, er ósammįla žeim fullyršingum frį Samtökum išnašarins (SI), aš mįlsmešferš byggingarleyfa taki of langan tķma vegna vinnubragša embęttisins.  "Mįlsmešferš hjį okkur er ķ beinu samręmi viš gęši žeirra gagna, sem okkur berast.  Okkur er mjög umhugaš um žaš aš afgreiša mįl sem fyrst, sem berast okkur, enda erum viš meš allt aš 110 mįl į vikulegum afgreišslufundum og viljum žvķ afgreiša žau og samžykkja sem fyrst.""

Hér viršist vera hjakkaš ķ sama farinu ķ staš upplżsingagjafar og ašstošar viš višskiptamenn embęttisins til aš kenna žeim til hvers er ętlazt af umsękjanda.  Žį ętti aš vera óžarfi aš leggja venjubundin mįl af einfaldara taginu fyrir fund. 

"Ašspuršur segir Nikulįs, aš bezta leiš fyrir umsóknarašila til aš stytta mįlsmešferšartķmann sé aš koma meš vel undirbśnar umsóknir, en hann segir żmis gögn og upplżsingar oft vanta."

Gagnvart umsękjanda um byggingarleyfi til borgarinnar žarf aš vera ein įsjóna ķ staš žess aš vķsa umsękjendum į milli Pontķusar og Pķlatusar.  Žetta žżšir, aš embętti byggingarfulltrśa į sjįlft aš sjį um, aš ašilar į borš viš heilbrigšisfulltrśa og eldvarnarfulltrśa rżni umsóknina.  Embęttiš į ekki aš taka viš umsókninni, nema hśn sé fullnęgjandi, og žaš į  strax aš leiša umsękjanda fyrir sjónir, hvaš vantar.  Žannig mį flżta fyrir afgreišslu.  

Ķ lokin sagši byggingarfulltrśinn ķ žessari frétt:

"Ašspuršur segir hann, aš embęttiš muni hlusta į gagnrżni frį SI, en bendir hins vegar į, aš slķkar breytingar gętu žurft aškomu löggjafans.  

"Aš sjįlfsögšu ętlum viš aš hlusta į žessi samtök og ķgrunda vel og vandlega žessar tillögur, sem žau koma meš, en viš teljum okkur vera aš vinna mjög góša vinnu hérna.  Viš erum hér meš vottaš gęšakerfi, sem var tekiš upp til aš tryggja sem faglegustu og beztu afgreišsluna fyrir okkar višskiptavini.""

Žaš er sammerkt öllum gęšastjórnunarkerfum, aš žau setja žarfir višskiptavinanna į oddinn.  Gęšastjórnunarkerfi tryggir višskiptavininum rekjanlega verkferla hjį birginum, ž.į.m. fyrir kvartanir višskiptavina.  Ef gęšastjórnunarkerfiš virkar rétt, getur višskiptavinur fengiš aš sjį slóš umsóknar sinnar til byggingarfulltrśa og einnig slóš kvörtunar.  Birginum, hér byggingarfulltrśa, ber samkvęmt gęšastjórnunarkerfi aš mynda umbótaferli, sem į aš uppręta gallann, sem kvartaš var yfir.  Žetta hefur augljóslega ekki veriš gert hjį embętti byggingarfulltrśa, žvķ aš žaš er stöšugt veriš aš kvarta undan hinu sama, ž.e. skorti į žjónustulund, t.d. leišbeiningum fyrir umsękjendur um form og innihald umsóknar, seinlęti og duttlungum starfsmanna.

Vegna žrįlįtra og tķšra kvartana višskiptavina liggur beint viš aš įlykta, aš gęšastjórnunarkerfi byggingarfullrśans ķ Reykjavķk virki alls ekki.  Žaš žarf greinilega aš straumlķnulaga žessa starfsemi og einfalda višskiptavinum hennar lķfiš, svo aš žeir viti nįkvęmlega til hvers er ętlazt af žeim, og žaš į aš taka af žeim ómakiš aš hlaupa į milli embętta Reykjavķkurborgar. 

Embętti byggingarfulltrśa Reykjavķkur viršist ķ stuttu mįli vera illa skipulagt og hafa falliš ķ žį gryfju gęšastjórnunarkerfa aš taka upp mikla skriffinnsku įn žess aš starfsmönnum žess hafi lįnazt aš nżta kosti gęšastjórnunarkerfis til sķfelldra endurbóta, sem sjįnlega gagnist višskiptavinunum. 

Ein žessara stofnana, sem višskiptavinir byggingarfulltrśans žurfa aš leita til, er Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur.  Ķ Morgunblašinu 28. jślķ 2017 įtti Baldur Arnarson vištal viš Įrnżju Siguršardóttur, framkvęmdastjóra Heilbrigšiseftirlits Reykjavķkur, undir fyrirsögninni:

Mistókst aš einfalda kerfiš:

"Viš getum öll veriš sammįla um, aš lög og reglugeršir, sem Heilbrigšiseftirlitiš į aš framfylgja, og svo rekstrarašilar og almenningur aš fara eftir, geta veriš ķžyngjandi, og žvķ mišur hefur ekki tekizt aš einfalda regluverk ķ raun, eins og vonir stóšu til.  Hins vegar er žaš svo, aš Heilbrigšiseftirlitiš hefur ekki heimildir til aš gefa afslįtt af regluverki; žaš getur einungis löggjafinn eša rįšuneytin gert.  Sķšan er gjarnan kallaš eftir auknu eftirliti og kröfum eina stundina, og svo hins vegar minna eftirliti žį nęstu."

Žetta er ósannfęrandi mįlflutningur eftir žaš, sem į undan er gengiš.  Hvaš hefur Įrnż Siguršardóttir gert til aš "einfalda regluverkiš", og hver stóš gegn žvķ, aš svo yrši gert ?  Žaš er ekki hęgt aš kasta fram fullyršingu, eins og hśn gerir hér, og sķšan aš skilja alla enda eftir lausa.  Almenningur į rétt į aš vita hiš sanna ķ žessu mįli, sérstaklega ef žaš eru einhverjir stjórnmįlamenn, sem vilja gera almenningi óžarflega erfitt fyrir meš dżrri og óžarfri skriffinnsku.  

Žį varš stofnun Įrnżjar, Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur, einmitt bert aš žvķ ķ sumar aš veita OR/Veitum ekkert ašhald varšandi opnunartķma neyšarlśgu fyrir óhreinsaš skolp śt ķ sjó, žótt mengun sjįvar vęri hįtt yfir heilsuverndarmörkum.  Žį gaf žetta Heilbrigšiseftirlit einmitt annarri borgarstofnun verulegan "afslįtt af regluverki".  Meira aš segja umhverfisrįšherra hefur įttaš sig į žessu algerlega óvišunandi framferši stofnunar Įrnżjar Siguršardóttur og hefur ķ kjölfariš heitiš žvķ aš fęra žetta eftirlit frį borg til rķkis.  Veršur fróšlegt aš fylgjast meš efndunum.  

 

 

 

 

 

 

 

 


Flaustursleg reglugerš

Sjįvarśtvegsrįšherra setti žann 13. jślķ 2017 reglugerš um įlagningarašferš og innheimtu veišigjalds fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Reglugeršin er m.a. reist į lögum frį 2012 um veišigjöld.  Segja mį, aš rįšherra žessi hafi hrakizt frį einu axarskaptinu til annars, sķšan hśn tók viš žessu embętti.  Hśn glutraši hér nišur gullnu tękifęri til aš sżna, aš hśn hefši loks nįš tökum į žessu vandasama starfi, sem rįšherra sjįvarśtvegs- og landbśnašarmįla gegnir.  Žar sem hśn kaus aš sveigja hvergi af leiš, žótt allar ašstęšur ķ sjįvarśtvegi byšu svo į aš horfa, stefnir hśn nś į aš magna ósanngirnina, sem ķ žessari endemis skattheimtu, veišigjöldum, felst.  Veršur hér reifaš ķ hverju žessi ósanngirni felst.  Rįšherra žessi ber kįpuna į bįšum öxlum ķ samskiptum sķnum viš hagsmunaašila, sem til rįšuneytis hennar leita, eins og nżjustu fréttir af višskiptum hennar viš bęndaforystuna benda til.

Fyrst veršur vitnaš ķ lok forystugreinar Morgunblašsins 14. jślķ 2017, 

"Afkįralegir ofurskattar":

"Allt frį žvķ aš vinstri stjórnin setti nż lög um veišigjöld sem hluta af umfangsmikilli skattahękkunarstefnu sinni, hefur veriš varaš viš žvķ, aš gjöldin vęru allt of hį og aš afleišingarnar gętu oršiš žęr, sem nś hefur komiš ķ ljós.  Žaš blasir viš, aš ekki er hęgt aš bjóša undirstöšu atvinnuvegi žjóšarinnar upp į slķka ofurskatta, sem aš auki eru svo afkįralegir ķ framkvęmd."

Žaš er enn lįtiš višgangast, aš sjįvarśtvegurinn, einn allra, greiši fyrir ašganginn aš nįttśruaušlind allra landsmanna, en žęr eru žónokkrar, eins og kunnugt er.  Žetta veikir samkeppnisstöšu sjįvarśtvegsins bęši innanlands og utan og er hrópandi óréttlęti til lengdar.  Dęmi um greinar, sem nżta nįttśruaušlindir ķ almannaeign, eru fjarskiptafyrirtękin, feršažjónustustarfsemi ķ žjóšlendum, virkjunarfyrirtękin og fyrirtęki meš fiskeldi ķ sjókvķum.  Žaš er óskiljanlegt, aš ekki skuli enn vera geršur reki aš samręmdu nżtingargjaldi nįttśruaušlinda.  Halda rįšherrar, aš nóg sé aš sżna myndavélum tanngaršinn ?

Ķ ljósi žess, aš staša śtgeršanna tók stakkaskiptum til hins betra eftir aš full innleišing fiskveišistjórnunarkerfisins frį 1984 var farin aš virka į hag śtgeršanna, žį er ekki óešlilegt, aš śtgerširnar greiši af aušlindarentunni, en žaš strķšir gegn Stjórnarskrį rķkisins aš heimta ekki aš sama skapi aušlindagjald af öllum nżtingarašilum į landi, ķ lofti og į sjó, meš sömu śtreikningsašferšum, svo aš jafnręšis atvinnustarfsemi sé gętt.  Sżnir žaš mikiš döngunarleysi stjórnvalda aš hafa enga sżnilega tilburši uppi ķ žessa įtt.

 Hallveig Ólafsdóttir, hagfręšingur Samtaka fyrirtękja ķ Sjįvarśtvegi, SĶF, hafši žetta aš segja viš Kjartan Stefįnsson hjį Fiskifréttum, 11. maķ 2017, um tekjurżrnun sjįvarśtvegsins įriš 2017 m.v. 2015, sem er višmišunarįr veišigjaldanna fiskveišiįriš 2017/2018:

"Ef tekiš er tillit til gengis og veršvķsitölu sjįvarśtvegsins, žį mį įętla, aš tekjur vegna bolfiskafurša, svo aš dęmi sé tekiš, verši um miaISK 25-30 lęgri įriš 2017 en žęr voru įriš 2015."

Žetta er meira en fjóršungslękkun tekna ķ žessari grein, enda hefur gengiš styrkzt um 26 % frį upphafi įrs 2014.  Į kostnašarhliš hefur oršiš lękkun į olķuverši um 20 %-30 % 2015-2017 og hękkun į launališ, žar sem launavķsitala gagnvart sjįvarśtvegi hefur hękkaš um 27 % į sama tķma (laun ķ landvinnslu hafa hękkaš um 25 % - 30 %). 

Heildarįhrif žessara breytinga eru mikil į framlegšina, sem er žaš, sem eftir er, žegar rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį tekjunum, og veršur žį til skiptanna til aš greiša afborganir og vexti, skatta, veišigjöld, arš og aš fjįrfesta fyrir.  Žessi mismunur žarf aš vera yfir 20 % af tekjum, svo aš vel sé, ella er śt ķ hött aš tala um aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, sem myndi andlag veišigjalds.  Framtķšarkerfi ętti žess vegna aš miša viš, aš falli framlegš undir 20 %, žį falli aušlindagjald į viškomandi fyrirtęki nišur fyrir sama tķmabil. 

Įriš 2015 įraši vel ķ sjįvarśtvegi, enda nam vegiš mešaltal framlegšar botnfiskveiša og botnfiskvinnslu žį um 27 %.  Įętlun SFS um framlegš sömu ašila įriš 2017 er ašeins 16 %.  Af žessum įstęšum er nżsett reglugerš sjįvarśtvegsrįšherra um forsendur veišigjalds fiskveišiįriš 2017/2018 óskiljanleg, og engu er lķkara en žar fari efnahagslegur blindingi meš völdin.  Žessi įkvöršun mun hękka veišigjöldin upp ķ um miaISK 11, sem er meira en tvöföldun frį fiskveišiįrinu 2016/2017 og mun rķša allmörgum śtgeršum aš fullu og skerša getu hinna til nżsköpunar.  

Rįšherrann lét hjį lķša aš taka tillit til mikillar lękkunar fiskveršs viš įkvöršun sķna og į žeim grundvelli aš framlengja įšur gildandi afslįtt į veišigjöldum til skuldsettra fyrirtękja.  Žetta er óafsakanlegt ķ ljósi stöšunnar.  Žį hefši hśn įtt aš gera rįšstafanir til aš taka tillit til minni framlegšar lögašila, sem veišigjöld eru lögš į.   Hlutfall ofangreindra heildarframlegša er 16/27=59 %.  Ef žvķ vęri beitt į śtreiknaš veišigjald og sķšan veittur hefšbundinn afslįttur vegna skuldsetningar fyrirtękis, žį yrši sennilega lķtil breyting į upphęš veišigjalda nś į milli fiskveišiįra. Óbreytt veišigjöld į nęsta fiskveišiįri m.v. nśverandi er hįmark žess, sem sanngjarnt getur talizt.  Sjįvarśtvegsrįšherra er ekki aš vinna vinnuna sķna.  Hverra erinda gengur hśn eiginlega ?

Sjįvarśtvegsrįšherra segir nś, aš hśn hafi lengi veriš talsmašur breytinga į veišigjöldum.  Talsmįti hennar hingaš til hefur hins vegar allur veriš til hękkunar į žeim, og opinberar hśn žannig skilningsleysi sitt į sambandi skattheimtu, nżsköpunar og fjįrfestinga.  Žaš er mjög bagalegt aš sitja uppi meš slķkan sjįvarśtvegsrįšherra.

Ķ žessu sambandi skal vitna til nišurlags téšs vištals Fiskifrétta viš Hallveigu Ólafsdóttur:  

"Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš nefna umręšu um aš auka gjaldtöku ķ sjįvarśtvegi.  Sérstakar įlögur eru nś žegar fyrir hendi ķ formi veišigjalda, og heildarfjįrhęš žeirra hefur į umlišnum įrum veriš įžekk žeim tekjuskatti, sem sjįvarśtvegur greišir.  Žaš er žvķ mikilvęgt, žegar kallaš er eftir auknum sérstökum įlögum į atvinnugreinina, aš stjórnmįlamenn horfi bęši į žau rekstrarskilyrši, sem fyrirtęki standa frammi fyrir, og taki tillit til žeirrar fjölbreyttu flóru ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem nś er raunin. Sjįvarśtvegsfyrirtęki eru jafnmisjöfn og žau eru mörg, bęši aš žvķ er stęrš og fjįrhagslega stöšu varšar.  Žau eru žvķ mjög misjafnlega ķ stakk bśin til aš takast į viš auknar gjaldtökur.  

Fjölbreytileiki er einn af styrkleikum ķslenzks sjįvarśtvegs og lykill aš samkeppnishęfni greinarinnar.  Žaš er mikilvęgt aš gleyma ekki žessari stašreynd, žegar rętt er um aukna gjaldtöku."

Sjįvarśtvegsrįšherra gerir sig nś lķklega til aš vega aš sjįvarśtveginum, eins og rakiš hefur veriš.  (Žaš, sem saušfjįrbęndur hafa til mįlanna aš leggja viš hana varšandi markašsstöšu lambakjötsins erlendis og mótvęgisašgeršir fer inn um annaš eyraš og śt um hitt.) Hśn mun žar meš draga śr žeim styrkleika, sem hagfręšingur SFS nefnir og er fjölbreytni fyrirtękjanna.  Nś reka um 1000 lögašilar śtgerš ķ landinu.  Ętlar sjįvarśtvegsrįšherra meš sinni hugsunarlausu reglugerš mešvitaš meš atbeina skattheimtuvalds rķkisins aš fękka žeim ?  Aš óreyndu hefši mašur haldiš, aš rķkisvaldiš, rįšherra, myndi foršast aš gera erfitt įstand śtgeršanna enn verra og verša žar meš valdur aš óžarfa fękkun śtgeršanna. Rįšherra, sem vinnur gegn hagsmunum śtgeršanna ķ landinu, vinnur gegn hagsmunum hagkerfisins og žar meš heildarinnar.  

Sjįvarśtvegsrįšherra skżtur sér gjarna į bak viš nefnd, sem hśn skipaši ķ byrjun maķ 2017 undir formennsku Žorsteins Pįlssonar, flokksbróšur sķns og fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra.  Nefnd žessi į aš skila af sér drögum aš lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. desember 2017.  Viš žvķ er ekki aš bśast, aš lög, sem reist yršu į vinnu žessarar nefndar, taki gildi fyrr en į fiskveišiįrinu 2018/2019, og žess vegna hefši rįšherrann įtt aš gera brįšabirgša bragarbót į reiknireglum veišigjalds ķ nżju reglugeršinni, sbr žaš, sem sett er fram hér aš ofan.

Rįšherrann hefur hreykt sér af žvķ aš hafa skipaš "žverpólitķska" nefnd, sem leita eigi sįtta um sjįvarśtvegsmįl.  Rįšherrann fór žó illa aš rįši sķnu viš samsetningu žessarar nefndar.  Ef hśn į annaš borš įtti aš vera "žverpólitķsk", žį žurfti hśn aušvitaš aš endurspegla styrkleikahlutföllin į žingi.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri, og getur hśn vart kallast lżšręšislega valin.  

Žaš er svo önnur saga, aš žessi ašferšarfręši rįšherrans er ólķkleg til įrangurs, hvaš žį aš nį sįttum į pólitķskum forsendum ķ žessu mikla hagsmunamįli žjóšarinnar.  Miklu nęr hefši veriš aš leita til fiskihagfręšinga, innlendra og jafnvel erlendra, og hagsmunaašilanna ķ greininni, sem ķ sameiningu mundu reyna aš finna žjóšhagslega hagkvęmustu stjórnunarašferšina ķ ljósi reynslunnar bęši innan lands og utan.  Samkvęmt žvķ, sem gerst er vitaš nś, er slķkt framtķšarstjórnkerfi fiskveiša keimlķkt nśverandi kerfi.  

Śtgeršarfyrirtękin, stór og smį, eru kjölfesta byggšarinnar viš strandlengju landsins.  Žau standa ķ haršri samkeppni innanlands og utan og žurfa svigrśm til hagręšingar til aš standast samkeppnina.  Ķ fordómafullri umręšu ķ garš žessara fyrirtękja, sem gjarna gżs upp, žegar hagrętt er, og rįšherrann er ekki saklaus žar, gleymist oft, aš ekki er allt sem sżnist; fyrir tilverknaš śtgeršarfélaga hefur vaxiš upp klasi sprotafyrirtękja, sem allmörgum hefur vaxiš fiskur um hrygg meš auknum fjįrfestingum śtgerša og fiskvinnslufyrirtękja.  Žetta gerši Jens Garšar Helgason, formašur SFS, aš umręšuefni į įrsfundi samtakanna 19. maķ 2017:

"Į Akranesi hefur byggzt upp žekkingarfyrirtękiš Skaginn meš 170 starfsmenn, sem einmitt byggir į žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er aš fjįrfesta til framtķšar og ķ framtķšinni.

Sumir hafa jafnvel gengiš svo langt aš śthrópa HB Granda fyrir aš standa ekki viš samfélagslegar skuldbindingar og stušla ekki aš byggšafestu.  Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš komast aš žessari nišurstöšu, žegar fyrirtękiš er aš fękka śr 270 starfsmönnum į Akranesi ķ 185, og fyrirheit eru um aš reyna aš finna sem flestum vinnu annars stašar hjį fyrirtękinu - annašhvort į Akranesi eša ķ Reykjavķk ?  Akranes er 6“800 manna samfélag ķ hįlftķma akstri frį Reykjavķk.  Į sama tķma hefur HB Grandi fjįrfest fyrir 10 milljarša ķ atvinnutękjum og kvóta til aš styrkja 600 manna byggšarlag austur į fjöršum.  Tķu milljaršar, sem hafa tryggt starfsöryggi og byggšafestu Vopnafjaršar til framtķšar.  Samfélag, sem er einn tķundihluti Akraness ķ 700 km fjarlęgš frį Reykjavķk.  Aš halda žvķ fram, aš stefna HB Granda sé ekki samfélagslega įbyrg, er ķ einu orši sagt "gališ"."

Į žessum sama įrsfundi benti Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš HĶ, į, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur hefši ekki oršiš aršbęr fyrr en į 21. öldinni.  Žessi stašreynd er naušsynlegt skilyrši, en ekki nęgilegt, fyrir žvķ aš įlykta, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut meš innleišingu ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins įrin 1984 og 1990.  Žessi hagnašur er undirstaša velmegunar ķ flestum ķslenzkum sjįvarplįssum, sem er žį algerlega hįš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi, frjįlsu framsali aflaheimilda og frjįlsri rįšstöfun aflans, eins og téšur Įsgeir hélt fram. Jafnframt sagši hann, "aš žaš vęri mżta [gošsögn], aš kvótakerfiš hefši komiš landsbyggšinni į kaldan klaka.  Samkeppnishęfur sjįvarśtvegur vęri forsenda fyrir samkeppnishęfum lķfskjörum śti į landi".  

Stjórnmįlafólk, sem ekki įttar sig į žessum stašreyndum, į vart erindi į Alžingi Ķslendinga, hvaš žį ķ rķkisstjórn.  

Hitt skilyršiš, sem meš aršsemisžęttinum leyfir aš įlykta sem svo, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut viš innleišingu nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis, er, aš žaš felur ķ sér hvata til sjįlfbęrrar nżtingar veišistofnanna og aš žaš hefur ķ raun umbylt veišunum viš Ķsland śr ósjįlfbęrri nżtingu aušlindarinnar ķ sjįlfbęra nżtingu, eins og višsnśningur žorskstofnsins til hins betra er gleggsta dęmiš um. 

 

 

 

 

 

 


Forstjóri gripinn glóšvolgur

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš ötulasti bošberi fagnašarerindisins um gull og gręna skóga Ķslendingum til handa, ef žeir bara ganga draumsżninni į hönd um aš selja hluta af orku landsins beint um sęstreng til Bretlands, hefur jafnan haldiš žeirri firru blįkalt aš landsmönnum, aš ekki žyrfti aš virkja mikiš af nżjum vatnsvirkjunum til aš fullnęgja hugsanlegum orkusölusamningi viš Breta.  Slķkur samningur fyrir 1000 MW sęstreng gęti žó numiš 8,0 TWh/įr, sem er um 40 % aukning į nśverandi raforkuvinnslugetu landsins.  

Téšur bošberi, Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, hefur haldiš žvķ blįkalt fram, aš sęstrengsvišskiptin mundu gera kleift aš auka nżtingu ķslenzka vatnsorkukerfisins umtalsvert.  Hvernig honum gat dottiš žaš ķ hug įn žess aš auka mišlunargetuna, ž.e. aš stękka nśverandi mišlunarlón og/eša taka nż ķ notkun, hefur alltaf veriš žeim blekbónda, er žetta ritar, hulin rįšgįta, og žaš hefur margoft komiš fram į žessu vefsetri.  Nś hefur galdrakarlinn veriš afhjśpašur opinberlega.  Žaš gerši rękilega Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, ķ įgętri grein ķ Morgunblašinu 20. jśnķ 2017,

"Aflaukning ķ vatnsaflsvirkjunum". 

Lķtum fyrst į firrur forstjórans.  Žęr komu t.d. fram ķ vištali viš hann ķ Fréttablašinu, 14. jślķ 2016, 

"Žarf ekki stórvirkjun fyrir sęstrenginn":

"Orkužörf sęstrengs frį Ķslandi til Bretlands veršur aš miklu leyti uppfyllt meš bęttri nżtingu į nśverandi kerfum.  [Žessi fullyršing forstjórans er ótrślega bķręfin, og hann hefur aldrei boriš žaš viš aš rökstyšja hana, enda er hśn bull, eins og Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, sżndi fram į ķ tilvitnašri grein sinni - innsk. BJo.]  

Gert er rįš fyrir, aš einungis komi 250 MW śr hefšbundnum virkjanakostum [vęntanlega vatnsafls- og jaršgufuvirkjanir - innsk. BJo], ķgildi innan viš helmings Kįrahnjśkavirkjunar."

Aflinu, 250 MW, mį umbreyta ķ lķklega orkuvinnslugetu į įri meš žvķ aš reikna meš nżtingartķma toppsins 90 % [=hlutfall mešalafls og toppafls].  Žį fęst, aš 250 MW hefšbundnar virkjanir geta framleitt 2,0 TWh/įr eša fjóršung žess, sem sęstrengsorkusamningur vęntanlega krefst af forgangsorku.  

"Höršur segir, aš orkužörfin fyrir sęstreng komi aš mjög miklu leyti śt śr nżjum smęrri kostum, eins og litlum vatnsaflsvirkjunum, vindorku og lįghita jaršhita, sem ekki er veriš aš nżta ķ dag.  "Žetta er ekki fyrst og fremst stór virkjanaframkvęmd.""

Žetta er alveg stórfuršulegur mįlflutningur, enda órökstuddur og žess vegna óbošlegur.  Nišurstaša Skśla, sem rakin veršur hér į eftir, er, aš svo kölluš bętt nżting į nśverandi vatnsorkuverum muni žżša innan viš 0,1 TWh/įr (< 100 GWh/įr) ķ višbótar orkuvinnslugetu landskerfisins, og ķ nśverandi jaršgufuver er ekkert aš sękja; žvert į móti žyrfti aš létta į žeim sumum, t.d. hinni stęrstu, Hellisheišarvirkjun, til aš stöšva hrašan nišurdrįtt ķ jaršgufugeyminum og nį nokkurn veginn sjįlfbęrum rekstri.  

Samtķningur smįvirkjana, ž.m.t. vindrafstöšva, žarf žį aš gefa orkuna E=8,0-2,0-0,1=5,9 TWh/įr.  Er manninum ekki sjįlfrįtt ?

Til aš vinna žessa orku śr vindi ķ slitróttum rekstri į Ķslandi žarf eigi fęrri en 350 stk 5,0 MW vindmyllur, og slķkur vindmyllureitur mundi žekja um 10 km2.  Hvar į aš finna žeim vindmyllum staš ?  Fyrirhugašur vindmyllulundur į Hafinu ofan Bśrfells var Skipulagsstofnun ekki žóknanlegur, žegar hann og umhverfisįhrif hans voru kynnt, og var hann žó ašeins fjóršungur af žessum ósköpum.  Setjum svo, aš įkvešiš verši aš žrišjungur af 5,9 TWh/įr verši lįtinn koma frį vindmyllum, eša 2,0 TWh/įr.  Žar sem vindmyllur geta ekki lįtiš ķ té forgangsorku af vešurfarslegum įstęšum, veršur aš setja upp varaafl fyrir žęr, 250 MW.  Virkjanir af hefšbundna taginu verša žį aš vera aš uppsettu afli 750 MW.  

Forstjórinn ętlar reyndar ekki aš lįta vindmyllur fylla alfariš upp ķ skaršiš, heldur verša žęr žį eitthvaš fęrri, en ķ stašinn koma smįvirkjanir. Žęr žurfa žį ekki ašeins aš framleiša upp ķ samning, žegar vindar blįsa og gefa fullt afl, heldur einnig, žegar lygnt er, og fylla žį ķ skarš vindmyllnanna. Varla hefur téšum forstjóra žó komiš til hugar aš leita eftir virkjunarleyfi ķ bęjarlęknum hjį bęndum landsins, en hann hefur e.t.v. ķ huga virkjanir 50-100 MW aš stęrš.  Sį er hęngurinn į, aš žar er um rennslisvirkjanir aš ręša, nema hann ętli ķ meiri hįttar rask meš gerš fjölda mišlunarlóna, eitt fyrir hverja litla virkjun. 

Žaš er meirihįttar annmarki į bęši rennslisvirkjunum og vindmyllum.  Į hvorugri virkjanageršinni er unnt aš grundvalla samning um sölu į forgangsorku vegna slitrótts rekstrar, og žaš hefur komiš fram, aš öšru hafa Englendingar ekki hug į frį Ķslandsstreng, enda dettur engum vitibornum manni ķ hug aš leggja 1300 km sęstreng įn žess aš ętla aš nżta hann til fullnustu.  Bilanir setja svo strik ķ reikninginn, eins og dęmin sanna.

Žaš rekur sig hvaš į annars horn ķ mįlflutningi forstjóra Landsvirkjunar um sęstreng til Skotlands, og orkuöflunarhugmyndir hans fyrir strenginn ganga engan veginn upp.  Žaš er ekki nóg fyrir hann aš segja, aš talsmenn stórišju hafi rétt į aš setja fram gagnrżni sķna.  Žaš er tķmabęrt, aš hann setji fram haldbęra röksemdafęrslu, tęknilega, umhverfislega og višskiptalega. Aš ķslenzk raforkufyrirtęki leggi ķ risafjįrfestingar fyrir sölu um sęstreng, sem getur ekki boriš sig įn mikilla nišurgreišslna śr brezka rķkissjóšnum, er algerlega fjarstęšukennd hugdetta.

Žį aš grein Skśla Jóhannssonar, verkfręšings.  Hann hefur greinina žannig:

"Komiš hafa fram upplżsingar um, aš meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum vęri hęgt aš auka orkugetu landskerfisins um samtals 840-960 GWh/įr.  Óhętt er aš fullyrša, aš stękkun Bśrfellsvirkjunar er ekki hluti af žessu mati."

Hér į hann sennilega viš ósundurlišašar upplżsingar frį Landsvirkjun um 900 GWh/įr +/- 60 GWh/įr = 0,9 TWh/įr.  Žetta į sennilega aš vera eitt af žvķ, sem fyllir upp ķ 6,0 TWh/įr skarš ķ orkusölusamningi inn į sęstreng, en er žaš raunhęft ?: 

"230 MW uppsett afl ķ Kįrahnjśkavirkjun II [til aš  hindra yfirfall į Kįrahnjśkastķflu ķ fossinn Hverfanda ofan ķ įrfarveg Jöklu, Kįrahnjśkavirkjun I er 690 MW - innsk. BJo] mundi auka orkugetu kerfisins um 50 GWh/įr.  Aukning į afli Kįrahnjśkavirkjunar um 33 % eykur žvķ orkugetu virkjunarinnar ašeins um 1 %. Nżtingartķmi uppsetts afls ķ stękkuninni veršur ašeins 220 klst/įr og nżting į aflinu žvķ ašeins um 2,5 %.  Hin lįga nżting mundi örugglega leiša til žess, aš stękkunin vęri langt frį žvķ aš vera hagkvęm.  Ekki eru tök į aš fara nįnar śt ķ žį sįlma hér, enda žyrfti aš hanna śtfęrslu į hinni nżju virkjun og reikna stofnkostnaš."

Aš óreyndu gętu menn haldiš, aš mestu mundi muna um aflaukningu Kįrahnjśkavirkjunar, og žaš er sennilega rétt, en bęši er, aš um hana munar sįralķtiš, og hśn er svo dżr, aš kostnašur viš hverja unna orkueiningu veršur svo hįr, aš valkosturinn er ósamkeppnishęfur.  Ekki veršur žvķ aš óreyndu trśaš, aš sérfręšingar Landsvirkjunar og rįšgjafar hennar hafi ekki fyrir löngu gert sér grein fyrir žessu.  Samt hamrar forstjóri fyrirtękisins į žvķ sem višskiptaįvinningi sęstrengsins, aš hann geri kleift aš bęta nżtingu žeirra orkulinda, sem žegar eru virkjašar ķ landinu.  Žessa meinloku viršist hann hafa boriš meš sér inn ķ Landsvirkjun, nżgręšingur į orkusviši, og sennilega reynt aš selja stjórn fyrirtękisins sęstrengshugmyndina śt į žessa vitleysu.  Žaš er löngu kominn tķmi til, aš stjórn fyrirtękisins įsamt rįšherrum rķkisstjórnarinnar, išnašar-, feršamįla- og nżsköpunar og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, sem fer meš hlut rķkisins ķ fyrirtękinu, kveši skżrt upp śr um afstöšu sķna til žessa mįls.  Mįliš hefur allt of lengi valdiš óžarfa misklķš ķ žjóšfélaginu og óvissu um, hvert yfirvöld stefna meš ķslenzkar orkulindir.

"Hugmyndir um Kįrahnjśkavirkjun II geta enn žį varla talizt meira en létt hjal.  Nišurstöšurnar hér aš framan benda eindregiš til žess, aš borin von sé aš koma žarna upp hagkvęmum virkjunarkosti.

Aukning į uppsettu afli ķ öšrum vatnsaflsvirkjunum skilar sįralķtilli aukningu ķ orkugetu fyrir hina hefšbundnu markaši, sem eru ķ gangi allt įriš. Hér er įtt viš Sogsvirkjanir, Sultartangavirkjun, Bśšarhįlsvirkjun, Hrauneyjafossvirkjun, Sigölduvirkjun, Vatnsfellsvirkjun og Blönduvirkjun.

Sęmileg stękkun į afli hverrar virkjunar fyrir sig mun leiša til aukningar ķ orkugetu kerfisins į bilinu 0-10 GWh/įr, ķ flestum tilvikum nęr nśllinu.  Žaš vantar vatn til aš knżja višbótarafliš, žegar žess er žörf.  

Eins og vikiš hefur veriš aš ķ greininni, er fjarstęša aš halda žvķ fram, aš hęgt sé aš fį aukningu ķ orkugetu upp į 840-960 GWh/įr meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum.

Engu aš sķšur hefur žessi orka veriš ķ boši bęši fyrir orkuskipti į bķlaflota og ķ fiskimjölsverksmišjum og fyrir sęstreng til Bretlands.

Er ekki žarna veriš tvķbjóša einhverja orku, sem žvķ mišur er bara ekki til ?"

Žaš er meš ólķkindum, aš žessi umręša skuli vera uppi.  Žaš er vel rökstutt, aš talsmašur Landsvirkjunar fer meš fleipur eitt og hefur meš óvöndušum mįlatilbśnaši tekizt aš rugla umręšuna um hinn mikilvęga mįlaflokk, orkumįl.  Žaš er brżnt, aš stjórnvöld rétti kśrsinn af, komist śt śr žoku sęstrengsumręšunnar og móti landinu orkustefnu til langs tķma, sem setji orkuskipti į oddinn og innlenda notendur, fjölskyldur og fyrirtęki hérlendis, ķ forgang.  Žaš hefur veriš sżnt fram į, t.d. į žessu vefsetri, aš vegna verndunarsjónarmiša og umhverfisverndar verša orkulindirnar ekki til skiptanna į milli innanlandsnotkunar og orkuśtflutnings um sęstreng, nema til Fęreyja, ef Fęreyingar telja sér hag ķ aš kaupa raforku į žvķ verši héšan, sem spannar kostnaš allra mannvirkjanna aš sęstreng meštöldum.  Žaš er hins vegar lķklegt, aš hagkvęmara verši fyrir žį aš setja upp lķtil žórķum-kjarnorkuver į eyjunum į nęsta įratugi.  

 

 

 


Innvišir ķ svelti

Ķslenzka hagkerfiš hefur hrist af sér fjįrhagslegar afleišingar falls fjįrmįlakerfisins fyrir tępum 9 įrum, haustiš 2008, og hiš nżja fjįrmįlakerfi viršist vera traustara en įšur hefur žekkzt į Ķslandi og traustara en vķša erlendis, nęr og fjęr. 

Jón Danķelsson, prófessor viš "London School of Economics", varar jafnvel viš of mikilli varfęrni og regluvišjum um fjįrmįlafyrirtękin, žvķ aš hśn dragi śr skilvirkni fjįrmįlakerfisins.  Til žess mį örugglega flokka hugmyndina um aš kljśfa fjįrfestingarstarfsemi bankanna frį almennri inn- og śtlįnastarfsemi.  Fjįrfestingarstarfsemin er svo lķtill žįttur af heildarstarfseminni, aš hśn er hverfandi įhęttužįttur.  Aš kljśfa hana frį er žess vegna alger óžarfi og veršur ekki til annars en aš veikja fjįrmįlastofnanirnar, gera žęr óskilvirkari og dżrari ķ rekstri.  Allt žaš óhagręši bitnar į višskiptavinum bankanna meš hęrri umsżslugjöldum og vöxtum. Umręšan ber vitni um forręšishyggju žeirra, sem lķtt žekkja til fyrirtękjarekstrar į fjįrmįlamarkaši.  Rķkiš situr nś uppi meš hundruši milljarša ISK bundna ķ žremur stęrstu bönkunum.  Žaš er lķklega einsdęmi innan OECD, aš rķkiš eigi jafnstóran skerf af bankakerfinu og reyndin er hér.  Nęr vęri aš setja hluti ķ bönkunum hęgt og rólega į markaš, greiša upp skuldir fyrir andviršiš og losa žannig um framvęmdafé hjį rķkissjóši fyrir brżna og aršbęra innvišauppbyggingu.   

Ķslenzkir innvišir hafa veriš sveltir frį og meš įrinu 2009, svo aš uppsöfnuš fjįrfestingaržörf ķ innvišum nemur nś um miaISK 230.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš góšir og nęgir innvišir fyrir atvinnuvegina eru forsenda hagvaxtar og žar meš velferšar.  Viš höfum undanfariš bśiš aš žvķ, aš į įrunum 1990-2008 nam įrleg nżfjįrfesting ķ innvišum um 5,5 % af VLF (vergri landsframleišslu) aš jafnaši, og žetta hlutfall aš stašaldri er tališ geta višhaldiš 2,5 %-3,0 % hagvexti hérlendis, ž.e.a.s. innvišafjįrfesting er aš öšru jöfnu mjög aršsöm og getur ein og sér knśiš framleišniaukningu og aukningu landsframleišslunnar, sem nemur helmingi fjįrfestingarinnar. Til innviša ķ žessum skilningi eru taldar hafnir, flugvellir, vegir, brżr, jaršgöng, flutningskerfi raforku, ljósleišaralagnir, sjśkrahśs og skólar.  

Žar sem Ķsland er strjįlbżlt  meš ašeins 3,3 ķbśa/km2, į pari viš Kanada, en t.d. Bretland og Žżzkaland eru meš 70-80 sinnum fleiri ķbśa į flatareiningu, žį veršur kostnašur į ķbśa miklu hęrri viš innvišauppbyggingu hérlendis en annars stašar ķ Evrópu.  Žó aš landsframleišsla į mann į Ķslandi sé į mešal žess hęsta, sem gerist innan OECD, žį fer samt ekki hjį žvķ, aš landsmenn verši aš verja hęrra hlutfalli af VLF til innvišafjįrfestinga en ašrir innan OECD til aš framkalla sama hagvöxt.

Hagfręšingar OECD telja naušsynlegt mišgildi innvišafjįrfestingar ķ löndum samtakanna sé 4,1 % af VLF til aš framkalla 2,5 % - 3,0 % hagvöxt.  Bęši innvišafjįrfesting og hagvöxtur hafa minnkaš į tķmabilinu 1990-2016 innan OECD. Žannig nam fjįrfesting ķ innvišum innan OECD 5,0 % af VLF įriš 1990, en hafši helmingazt įriš 2016.  Žetta er įvķsun į afar lįgan hagvöxt į nęstu įrum og hrörnun samfélaganna, ž.e. aš fjįrmunastofn innviša skreppi saman, enda hafa hagfręšingar OECD komizt aš žeirri nišurstöšu, aš fjįrfestingaržörfin nemi žar nś yfirleitt 4,1 % af VLF į įri, en į Ķslandi er žetta hlutfall tališ žurfa aš vera 5,5 % til aš višhalda hagvexti, sem tryggir fullt atvinnustig, ž.e. atvinnuleysi undir 3,0 % af fjölda į vinnumarkaši aš mešaltali yfir įriš.  Žetta jafngildir įrlegri innvišafjįrfestingu hérlendis a.m.k. miaISK 130, en įriš 2016 nam hśn ašeins 3,8 % af VLF eša um miaISK 90.  Žį er uppsafnaša žörfin ekki talin meš.  

Hiš opinbera, rķki og sveitarfélög, žurfa sem sagt aš bęta um 40 miaISK/įr viš fjįrfestingarnar ķ fyrra, og eftir žvķ sem skuldabyrši og vaxtakostnašur žessara ašila lękkar og skattstofnar stękka, veršur raunhęfara aš nį žvķ marki įn žess aš auka skattheimtuna eša aš gefa śt skuldabréf.  Žį stendur hins vegar eftir uppsafnaši stabbinn upp į miaISK 230, sem ęskilegt er aš vinna upp innan nęstu 8 įra eša tęplega 30 miaISK/įr.  

Hvernig er bezt aš leysa žetta ?  Um žaš ritaši Sölvi Blöndal, hagfręšingur hjį GAMMA Capital Management, ķ Markaš Fréttablašsins, 14. jśnķ 2017,

"Innvišafjįrfesting į Ķslandi ķ lįgmarki":

"Eina įstęšu fyrir takmörkušum fjįrfestingum opinberra ašila ķ hefšbundnum innvišafjįrfestingum mį rekja til sķvaxandi śtgjalda til heilbrigšismįla, menntamįla og félagsžjónustu.  Til aš fjįrmagna aukna fjįrfestingu ķ innvišum geta stjórnvöld hękkaš skatta og aukiš śtgįfu rķkisskuldabréfa [leiš Katrķnar Jakobsdóttur og félaga - innsk. BJo], en žį aš sama skapi įtt žaš į hęttu aš lękka ķ lįnshęfi [sem hękkar vaxtakostnaš rķkissjóšs, sveitarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga - innsk. BJo].

Stjórnvöld hafa hins vegar einnig leitaš nżrra leiša til uppbyggingar innviša meš aškomu einkaašila.  Markmišiš meš žvķ er aš draga śr rķkisskuldum og hallarekstri, flżta uppbyggingu žjóšhagslega aršbęrra verkefna, auka kostnašaržįtttöku žeirra, sem nżta opinbera žjónustu, og nżta almennt kosti einkaframtaks.  

Viš įkvešnar kringumstęšur er einkaframkvęmd talin vera hagkvęmur kostur, og er žį helzt horft til, hversu mikil įhętta fylgir framkvęmdinni, hvort einkaašili bśi yfir meiri fęrni en opinberir ašilar, eša hvort einkaašili geti nįš fram samlegšarįhrifum meš annarri starfsemi sinni.

Einkaframkvęmd fylgja lęgri śtgjöld ķ upphafi fyrir rķkiš, og kostnašur dreifist yfir lengra tķmabil.  

Mótrök gegn aškomu einkaašila aš innvišafjįrfestingum er, aš fjįrmagnskostnašur sé aš jafnaši hęrri en hjį opinberum ašilum.  Hins vegar mį ętla, aš sį munur minnki, ef opinberir ašilar skuldsetja sig fyrir öllum žessum verkefnum, žvķ aš žį kemur aš žvķ, aš lįnshęfi žeirra lękkar, sem leišir til žess, aš fjįrmagnskostnašur opinberra ašila hękkar."

Viš ašstęšur, eins og nś eru uppi, žar sem žörfin fyrir nżja innviši hefur hrśgazt upp, er alveg boršleggjandi aš selja rķkiseignir og fara einnig leiš einkaframkvęmdar.  Žetta į t.d. viš um samgönguleiširnar aš höfušborgarsvęšinu, Sundabraut, Reykjanesbraut og leišina austur fyrir fjall aš Selfossi įsamt nżjum Hvalfjaršargöngum.  Einnig nęstu jaršgöng gegnum fjall. Žaš mį koma gjaldtökunni žannig fyrir, aš ašeins žurfi aš hęgja feršina į mešan samskipti fara sjįlfvirkt fram į milli ašgangskorts ķ bķl og lesara ķ vegtollsstöš.  Meš žessu móti munu tęplega 25“000 bķlaleigubķlar, sem aka svipaš og 36“000 ašrir bķlar landsmanna į įri eša 15 % fólksbķlafjöldans, létta undir viš žessa naušsynlegu innvišafjįrmögnun.  

 

 

 

 

 

 

 


Lestarstjórar į hlišarspori

Žeir, sem halda žvķ fram, aš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar (FLR) og Umferšarmišstöšvarinnar (UMS) ķ Vatnsmżri geti ķ fyrirsjįanlegri framtķš oršiš aršbęr, vaša reyk, og žeir eru į villigötum bęši varšandi kostnaš verkefnisins og tekjur af lestinni.  Kvešur svo rammt aš žessu, aš afskrifa žyrfti meira en 60 % kostnašarins viš verklok, svo aš reksturinn stęši undir öllum kostnaši m.v. 9,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns, sem bundiš er ķ žessu verkefni.  Žaš eru alls engin žjóšhagsleg eša umhverfisleg rök fyrir svo frįleitum gerningi, sem aš öllum lķkindum vęri žį afskrifašur į kostnaš skattborgaranna, eins og rakiš er ķ lok žessa pistils.  

Hér er um aš ręša "offjįrfestingu daušans", žvķ aš megniš af leiš lestarinnar liggur hśn samhliša vegi, sem mun geta flutt 100“000 manns į sólarhring, žegar hann hefur veriš tvöfaldašur alla leiš og tengdur gatnakerfi allra sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu, nema Seltjarnarness, meš mislęgum gatnamótum viš stofnęšar. Žetta žarf aš framkvęma sem fyrst af öryggisįstęšum, t.d. vegna mikillar fjölgunar erlendra feršamanna į bķlaleigubķlum og kostar smįręši m.v. lestarkostnašinn.   

Umferšaržunginn į Reykjanesbraut frį Njaršvķkum til Hafnarfjaršarfjaršar (2x2 brautir) um žessar mundir er aš jafnaši vel innan viš fimmtungur af flutningsgetu vegarins, og er naušsynlegt aš vinda brįšan bug aš 2x2 braut alla leiš.  Ef žessi flutningsgeta veršur einhvern tķma fullnżtt, žį er hęgurinn į aš bęta viš akrein ķ sitt hvora įtt fyrir kostnaš, sem nemur rśmlega tķunda hluta lestarkostnašarins.    

"Lestarstjórarnir" (fluglestarfélagiš) įętla, aš flutningsgeta lestarinnar muni verša um 10“000 faržegar į sólarhring. Aš leggja śt ķ grķšarlega fjįrfestingu, miaISK 175, til aš bęta 10 % viš flutningsgetu, žar sem nżtingin er nś minni en 20 %, er žaš, sem įtt er viš meš "offjįrfestingu daušans" ķ žessu sambandi. Hvernig stendur į žvķ, aš stjórnmįlamenn, sem vilja lįta taka sig alvarlega, ljį mįls į, aš viškomandi sveitarfélög taki žįtt ķ aš undirbśa žessa endileysu ?

Forsvarsmašur undirbśningsfélags "fluglestarinnar" hefur upplżst, aš farmiši meš lestinni muni kosta ISK 5000 ašra leiš.  Faržeginn borgar žį 100 ISK/km, en til samanburšar nemur rekstrarkostnašur rafmagnsbķls (orka, višhald, tryggingar, opinber gjöld) um 6,0 kr/km.  Žaš eru einmitt rafmagnsbķlar, sem lestin mun žurfa aš keppa viš, bķlaleigubķlar, rśtur, leigubķlar og einkabķlar. 

Lestin getur ekki keppt į tķma, žótt hśn verši einungis 20 mķn ķ förum, nema viš rśturnar, vegna bištķma į endastöšvunum og millibišstöšvum, og feršatķma aš og frį žeim öllum, nema flugstöšinni.  Hśn mun heldur ekki geta keppt į verši, eins og kom fram hér aš ofan. 

Jįrnbrautarlest į milli FLR og UMS hefur ekkert samkeppnisforskotHvernig į hśn žį aš ryšja sér til rśms į markašinum ?

Jónas Elķasson, prófessor emeritus og įhugamašur um betri borg, ritaši fróšlega grein ķ Morgunblašiš 19. jśnķ 2017, um žessa jįrnbrautarlest, og žar er hann ómyrkur ķ mįli um žetta gęluverkefni.  Fyrirsögn greinarinnar var,

"Illa grundaš gęluverkefni": 

Um kostnašarįętlun verkefnisins reit hann eftirfarandi:

"Einnig upplżsti forsvarsmašurinn [fluglestarfélagsins ķ śtvarpsvištali - innsk. BJo], aš engar rannsóknir hefšu fariš fram vegna 12 km af jaršgöngum, sem gert er rįš fyrir frį Straumsvķk inn į BSĶ. Reyndar er heill hellingur af rannsóknum til, en sem dęmi žį er vitaš, aš grunnberg ķ Straumsvķk er į 20 m dżpi.  Ofan į žvķ liggja mķglek hraun og Reykjavķkurgrįgrżti, og žaš er žvķ nokkuš ljóst, aš įętlun félagsins upp į 100 milljarša fęr vart stašizt.  Um 150-200 milljaršar eru nęr lagi."

Ķ aršsemisśtreikningum blekbónda, sem raktir  verša hér aš nešan, er fariš bil beggja og reiknaš meš stofnkostnašinum A=miaISK 175.

Gert er rįš fyrir višhaldskostnaši, VHA=miaISK 1,0, starfsmannakostnaši, STA=miaISK 1,0 og orkukostnaši, ORK=miaISK 0,2.  Alls veršur žį įrlegur rekstrarkostnašur, B=miaISK 2,2, sem er lįgmark til žessara žarfa.  

Verkefniš er įhęttusamt, og žess vegna mį reikna meš, aš fjįrfestar sętti sig ekki viš minni įvöxtun en 9,0 % į įri.  Einhvern tķmann nefndi forsvarsmašur undirbśningsfélags fluglestarinnar reyndar, aš hśn mundi skila 15 % įvöxtun.  

Eimreiš og vagnar endast e.t.v. ķ 15 įr, spor ķ 40 įr og jaršgöng ķ 60 įr įn verulegs višhalds.  Į žessum grunni er valinn afskriftatķmi verkefnisins 40 įr.

Meš nśviršisreikningum mį finna śt, aš įrlegur fjįrmagnskostnašur verkefnisins, KF=miaISK 16,3, og įrlegur rekstrarkostnašur er samkvęmt ofangreindu a.m.k., B=miaISK 2,2.  Žetta saman lagt gefur heildarkostnaš af verkefninu į įri: K=miaISK 18,5. 

Žį er aušvitaš nęsta spurning, hvort įrlegar tekjur af jįrnbrautarlestinni muni hrökkva fyrir žessum kostnaši.  Įętlanir "lestarstjóranna" munu snśast um aš flytja 10“000 manns į sólarhring fyrir 5000 kr/mann aš jafnaši.  Gangi žessi ofurbjartsżnisspį eftir, žį gengur dęmiš upp, žvķ aš įrlegar tekjur munu žį nema: T=10k x 5 kISK x 0,365k = miaISK 18,3.

Žaš er hins vegar nįnast alveg śtilokaš, aš jįrnbrautarlestin hreppi svona stóran skerf af heildarfaržegafjöldanum į milli FLR og höfušborgarsvęšisins, sem m.v. 3,0 M erlenda feršamenn, 1,0 M innlenda feršamenn (ķ bįšar įttir) og 10 % ķbśa Reykjanesbęjar og nįgrennis ķ förum til vinnu eša skóla eru tęplega 8,0 M/įr eša tęplega 22 k į sólarhring aš mešaltali.

Meginįstęšan fyrir žvķ, aš nįnast śtilokaš er, aš lestin hreppi 10/22=0,45=45 % heildarfaržegafjöldans,  er sķvaxandi notkun erlendra feršamanna į bķlaleigubķlum.  Žegar žeir verša rafvęddir (dręgni rafbķla į einni rafgeymahlešslu er nś žegar meiri en mešalakstursvegalengd erlendra feršamanna į dag), žį veršur orkukostnašur žeirra ašeins 1/3 af nśverandi eldsneytiskostnaši, og veršiš į rafmagnsbķlum er aš verša svipaš og į sambęrilegum eldsneytisbķlum vegna nišurfellingar rķkissjóšs į vörugjöldum og viršisaukaskatti og sķvaxandi framleišslufjölda rafmagnsbķlanna.  

Žann 17. marz 2017 birtist ķ Morgunblašinu frétt undir fyrirsögninni, "Stóraukin notkun bķlaleigubķla".

Žar var vitnaš ķ skżrsluna "Akstur og öryggi erlendra feršamanna 2016", sem fyrirtękiš "Rannsóknir og rįšgjöf feršažjónustunnar ehf" samdi meš tilstyrk Rannsóknarsjóšs Vegageršarinnar.

"Įętlaš er, aš įriš 2016 hafi um 960 žśsund erlendir feršamenn nżtt sér bķlaleigubķla į Ķslandi (56 % gestanna) samanboriš viš um 480 žśsund įriš 2014 (48 %) og 166 žśsund įriš 2009 (33 %)."

Af žessu sést, aš žaš er stķgandi ķ hlutfalli erlendra feršamanna, sem skiptir viš bķlaleigurnar.  Žetta hlutfall stefnir vel yfir 60 %, og hér veršur gert rįš fyrir, aš 60 % erlendra feršamanna leigi sér bķl ķ FLR og skili honum žar, og 20 % žeirra noti ašra feršamįta en bķlaleigubķl og lest.  Žannig veršur hlutdeild lestarinnar ķ flutningum erlendra feršamanna śr og aš FLR ašeins 20 %, sem er innan viš helmingur žess, sem "Fluglestin-žróunarfélag" hefur gefiš śt. 

Žį veršur gert rįš fyrir, aš sem svarar 5 % ķbśa ķ Reykjanesbę taki lestina 200 daga į įri og 50 žśsund ķslenzkir feršamenn taki hana fram og til baka į įri.  

M.v. 3,0 M erlendra feršamanna veršur faržegafjöldinn meš fluglestinni samkvęmt žessu: FŽF=4700 manns/įr.

Žetta er innan viš helmingur žess faržegafjölda, sem lestarstjórarnir reikna meš, og meš mešalmišaverši ISK 5000 verša įrlegar tekjur 8,5 miaISK/įr.

Įrlegur kostnašur er sem sagt rķflega tvöfaldar įrlegar tekjur ķ žessu dęmi.  Hér hefur žó kostnašur sķzt veriš ofįętlašur og tekjurnar ekki veriš vanįętlašar, nema sķšur sé.  Fluglestarhugmyndin er annarleg og sem višskiptahugmynd hreint glapręši, sem opinberir ašilar į Ķslandi, rķki og sveitarfélög, verša aš halda sig frį, žótt a.m.k. sum sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu hafi hug į aš tengja hugarfóstur vissra stjórnmįlamanna žar, Borgarlķnuna, viš Fluglestina.  Hvaš hefur Jónas Elķasson aš segja um žessi mįl ?:

"Ķ žeim borgum, sem lestir eru reknar, er žaš undantekningarlaust vegna žess, aš vegasamgöngur hafa ekki undan.  Vegir anna meš öšrum oršum ekki einir sér žeim fjölda fólks, sem žarf til aš komast inn ķ London, Parķs, Tokyo, New York og Kaupmannahöfn, svo aš algeng dęmi séu nefnd.  Engum slķkum rökum er žó hér til aš dreifa.  Vegirnir ķ Reykjavķk hafa žrįtt fyrir allt viš, og tiltölulega litlu žyrfti aš kosta til, svo aš umferš į höfušborgarsvęšinu komist ķ gott lag.  

Nęsta mannsaldurinn eša svo (rśmlega 30 įr) er bśizt viš 70 žśsund manna fjölgun į höfušborgarsvęšinu.  Mannfjöldinn veršur žar samt um eša undir kvartmilljón, sem er fįtt m.v. mannfjöldann ķ ofangreindum borgum og fęrra en alls stašar, žar sem tališ hefur veriš naušsynlegt aš létta į vegumferš meš jįrnbrautarlest.  Jįrnbrautarlest til aš tengja höfušborgarsvęšiš viš stęrsta alžjóšaflugvöll landsins er žess vegna verkefni įn fordęma erlendis frį aš teknu tilliti til ašstęšna.  Žetta er sérvizkugrilla, sem ekki er reist į raunverulegri žörf eša vandašri žarfagreiningu.

  Mislęgu gatnamótin, sem nś er veriš aš byggja į mótum Reykjanesbrautar og Krżsuvķkurvegar ķ Hafnarfirši kosta "ašeins" miaISK 1,2.  Žaš žarf aš byggja allt aš 10 slķk mislęg gatnamót į höfušborgarsvęšinu og fjölga akreinum į stofnęšum til aš greiša śr umferšarhnśtunum.  Slķk fjįrfesting fyrir e.t.v. miaISK 25 leysir umferšarvandann fyrir einvöršungu žrišjung af kostnaši viš Borgarlķnu, sem žó mun alls engan vanda leysa.  

"Svo viršist sem gylliboš um erlent fjįrmagn hafi sannfęrt rįšherrann og sżnt honum fram į, aš rķkissjóšur vęri žar meš śr allri hęttu.  Žaš er reyndar į töluveršum misskilningi byggt.  Meš hlišsjón af žeim neikvęša hagnaši (tapi), sem lestarreksturinn stefnir aš óbreyttu ķ, er afar ólķklegt, aš fjįrfestar komi aš mįlinu öšruvķsi en meš žvķ skilyrši, aš rķki og borg įbyrgist eins og 50-100 milljarša króna lįn[reyndar lķklega 60%x175miaISK = miaISK 105 - innsk. BJo] til einkahlutafélags, sem byggja į lestina.  Fjįrfestar, og alls ekki erlendir, eru ekki žekktir aš žvķ aš hętta eigin fjįrmagni ķ framkvęmdir meš litla sem enga hagnašarvon.  

Aš umsömdum byggingartķma lišnum, žegar hin gamalkunnuga Vašlaheišarstaša veršur komin upp meš öllum sķnum forsendubrestum, hvaša tryggingu hafa skattgreišendur fyrir žvķ, aš fjįrfestarnir verši ekki farnir og fjįrmagniš meš; aš rķki og borg sitji ekki eftir meš lestarrekstur ķ fanginu ?

Aš erlendir fjįrfestar taki fjįrhagslega įbyrgš į umręddri lest meš eigin peningum - menn geta rólega gleymt žvķ.  Žaš er žvķ harla ólķklegt, aš einkahlutafélag sveitarfélaga fįi svo mikiš sem krónu af innvišagjaldi ķ svona lestarrekstur, jafnvel žó aš gjaldiš verši sett į (sem veršur žó vonandi ekki), enda er mįliš tóm vitleysa frį upphafi, sprottiš upp af óstjórninni ķ Reykjavķk."

Hugmynd um aš leggja jįrnbrautarteina į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og Umferšarmišstöšvarinnar er afspyrnu léleg višskiptahugmynd, sem strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og vitnar um meira en litla veruleikafirringu.  Žegar mun hafa veriš variš MISK 200 til skżrsluskrifa, sem ętlaš er aš tęla einfalda stjórnmįlamenn og ašra auštrśa til fylgilags viš fluglestina.  Hver hefur veriš svo įbyrgšarlaus aš ljį mįls į žessum blekkingum ?  Eru žaš sveitarstjórnarmenn ?  Jónas Elķasson heldur žvķ fram, aš žetta vitlausa mįl sé "sprottiš upp af óstjórninni ķ Reykjavķk".  Žar eru menn, eins og žeir eru, gaddfrešnir į lestarspori til heljar, en ķ öšrum sveitarfélögum ęttu menn ekki aš lįta hafa sig aš ginningarfķflum meš žvķ aš veita fluglestarfélaginu įdrįtt um aš taka frį veršmętt land undir teina og bišstöšvar, sem aš öllum lķkindum aldrei munu verša aš veruleika.

Nżjustu fregnir herma žó, aš undirbśningur aš "Lava Express" sé aš komast į flugstig aš tilstušlan viškomandi sveitarfélaga į Sušurnesjum og į höfušborgarsvęšinu.  Žannig birtist kortskreytt frétt af legu jaršganganna eftir Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu į Jónsmessunni, 24. jśnķ 2017, undir hinni ķskyggilegu fyrirsögn:

"Nżr kafli aš hefjast ķ žróun fluglestar":

"Samtök sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu [SSH] og Fluglestin - žróunarfélag hafa gert meš sér samstarfssamning um žróun skipulagsmįla vegna hrašlestar, sem ętlaš er aš tengja saman Keflavķkurflugvöll og höfušborgarsvęšiš.  Hann bķšur nś samžykkis sveitarfélaga."

Ķbśar eiga heimtingu į žvķ aš fį aš vita, hvaš hér er veriš aš bralla.  Er žessu ęvintżrafélagi, Fluglestinni - žróunarfélagi, veittur įdrįttur um aš taka dżrmętt land frį undir grķšarlegan hįvašavald mešfram ströndinni į Sušurnesjum ķ samningum žess viš sveitarfélög žar og land fyrir bišstöšvar og op nišur ķ lestargöngin ķ Hafnarfirši, Garšabę, Kópavogi og Reykjavķk ?  Af fréttum aš dęma eru yfirvöld einum um of leišitöm; sumir mundu jafnvel kveša svo rammt aš orši, aš žau lįti ęvintżramenn teyma sig į asnaeyrunum.  Ef žessi sömu sveitarfélög ętla aš samžykkja aš taka žįtt ķ fjįrmögnun undirbśningsfélags, sem į aš fį miaISK 1,5 til rįšstöfunar ķ rannsóknir, umhverfismat og frumhönnun, žį er of langt gengiš, og munu žį vęntanlega margir kjósendur sżna hug sinn ķ verki į vori komanda.  

Ķ fréttinni var žetta haft eftir Runólfi Įgśstssyni, framkvęmdastjóra Fluglestarinnar - žróunarfélags um nżgeršan samning į milli félags hans og SSH:

"Runólfur segir samninginn mikinn įfanga.  "Žetta hefur žį žżšingu, aš viš getum fariš ķ nęsta fasa, og fariš aš fjįrmagna hann, sem eru skipulagsmįl, mat į umhverfisįhrifum, frumhönnun og rannsóknir, sérstaklega į berglögum ķ gangastęšinu.  Žessi fasi kostar ķ heild 1,5 milljarša [ISK] og tekur 3 įr.  Viš stefnum į aš fjįrmagna žennan pakka ķ haust.""

Žaš vęri synd aš segja, aš žęr sveitarstjórnir og hugsanlega ašrir stjórnmįlamenn, sem viš žessa fluglest eru rišnir, hafi ekki veriš varašir rękilega viš.  Allur kostnašur, beinn og óbeinn, sem af žessum skżjaborgum hlżzt, mun fara ķ sśginn.  Ķ žeim tilvikum, aš um skattfé verši aš ręša, verša viškomandi stjórnmįlamenn lįtnir standa umbjóšendum sķnum reikningsskil gerša sinna.  

 

 

 

 

 

 

  

 


Stjórnarandstaša ķ ruslflokki

Stjórnarandstašan į Ķslandi hefur engan annan valkost viš rķkisstjórnina fram aš fęra en stórhękkaša skattbyrši į mišstéttina, śtženslu rķkisbįknsins meš hallarekstri, veršbólgu og vinnudeilum sem afleišingu.  

Nś sķšast hafa talsmenn Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, Katrķn Jakobsdóttir, Steinunn Žóra Įrnadóttir o.fl., tekiš aš fjargvišrast śt af sżnilegum višbśnaši lögreglunnar į mannamótum ķ Reykjavķk gegn illvirkjum. Er svo aš skilja af mįlflutninginum, aš slķk nįvist lögreglunnar sé višstöddum hęttuleg; hśn dragi aš illvirkja.  

Hér er svo nżstįrlegur mįlflutningur į ferš, aš naušsynlegt er aš deila žessari speki meš lögregluyfirvöldum ķ öšrum löndum, sem tekin eru upp į žessu sama ķ kjölfar višbjóšslegra hryšjuverka Mśhamešstrśarmanna į Vesturlöndum, sem standa nś ķ forneskjulegu "heilögu strķši", Jihad, gegn Vesturlöndum og žeirri menningu, sem žau standa fyrir. 

Hér er į feršinni eitt dęmiš af mörgum um glópsku fólksins ķ stjórnarandstöšunni.  Žau hafa löngum haldiš žvķ fram, aš vörnum landsins yrši bezt fyrir komiš įn hervarna og įn ašildar aš NATO.  Nś halda žau žvķ meš sama hętti fram, aš hęttulegt sé aš hafa ķ frammi sżnilegar varnir og višbśnaš gegn hryšjuverki.  Vinstri menn eru öfugmęlaskįld okkar tķma, og enginn kemst meš tęrnar, žar sem žeir hafa hęlana ķ fķflaganginum. Eru vinstri menn margir hverjir hérlendir sennilega lengst til vinstri ķ vinstra litrófinu į Vesturlöndum og svipar til "Die Linke" ķ Žżzkalandi, sem eru arftakar SED, "Sozialistische Einheitspartei Deutschlands", sem fór meš alręšisvald ķ DDR į sinni tķš.  Er žaš ekki leišum aš lķkjast, eša hitt žó heldur.   

Kįri er mašur nefndur, Stefįnsson, kenndur viš Erfšagreiningu, sonur Stefįns Jónssonar, frįbęrs fréttamanns og lištęks penna, fyrrverandi žingmanns Alžżšubandalagsins, sem var arftaki Kommśnistaflokks Ķslands į sinni tķš.  Žrįtt fyrir aš vera framtaksmašur viršist Kįri, žessi, vera bżsna langt til vinstri ķ żmsum skošunum, en žaš aftrar honum žó ekki frį žvķ aš gefa nśverandi stjórnarandstöšu į Ķslandi falleinkunn fyrir ferlega frammistöšu.  Hann lķkir henni viš sveitahund, sem beit ķ įlfótlegg föšur hans foršum og vissi ekki, hvašan į sig stóš vešriš.  Kįri ritaši um žetta óvenju skemmtilega grein ķ Fréttablašiš 6. jśnķ 2017,

"Heppin žjóš":

"Og ég prķsa okkur samt sęl, žótt undarlegt megi viršast.  Žegar bölvunin veršur blessun, sem gerist af og til [danskt oršalag-innsk. BJo], minnir žaš mig gjarnan į sögu, sem ég hef oft sagt af žvķ, žegar fašir minn sté śt śr bķl viš bę ķ Sušursveit, og hundur rauk į hann og beit hann  ķ hęgri fótlegginn.  Fašir minn var einfęttur og meš gervifótlegg śr įli hęgra megin, žannig aš hundgreyiš fékk taugaįfall og žaut żlfrandi frį bęnum, nišur brekkuna, fyrir fjóshorn og sįst ekki aftur ķ nokkra daga.  En fašir minn leit į mig og sagši brosandi śt undir eyru: "žarna séršu, strįkur, žaš er ekki alltaf vont aš hafa glataš fęti".

Stjórnarandstašan į Žingi er sį hundur, sem hefur sannfęrt mig um, aš nśverandi rķkisstjórn sé ekki žaš versta, sem hefši getaš komiš fyrir okkur.  Stjórnarandstašan er gagnslaus, hugmyndasnauš og mįlstola.  Hvar eru tillögur stjórnarandstöšunnar um endurreisn heilbrigšiskerfisins, til minnkunar į muninum į žeim, sem eiga og eiga ekki, aš heilbrigšu bankakerfi og til žess aš takast į viš įrekstra hagsmuna samfélagsins og hagsmuna žeirra, sem samfélagiš hefur kosiš til žess aš stjórna sér ?  Hvar er stjórnarandstašan ?  Skyldi hśn halda, aš hśn sé aš ferja okkur inn ķ betri heim og aš leišin liggi ķ gegnum Vašlaheišargöngin ?  Žaš er eins gott fyrir hana aš gera sér grein fyrir žvķ, aš ķ žį ferš fer hśn ein.  Žaš fylgir henni enginn.  

Aš lokum rįš til lesandans: žegar žś fyllist örvęntingu śt af vesöld rķkisstjórnarinnar, mundu, aš žetta hefši geraš veriš verra.  Viš hefšum getaš endaš meš nśverandi stjórnarandstöšu ķ rķkisstjórn, og žaš er stašreynd, aš žótt rķkisstjórnin sé bżsna slöpp, er stjórnarandstašan lķklega verri.  Žar af leišandi eigum viš kannski aš prķsa okkur sęl fyrir žann gervifót, sem rķkisstjórnin er, žótt žaš žżši, aš viš veršum ein og óstudd aš sjį um aš veita henni ašhald.  Stjórnarandstašan į Žingi leggur žar nęstum ekkert af mörkum."

Hér tekur framtaksmašur af ešalkommaętt stjórnarandstöšuna į kné sér og lętur hana hafa žaš óžvegiš aš hętti hśssins.  Hér er enginn aukvisi į ferš og augljóst, aš getuleysi, flumbrugangur, kjaftavašall og rangar įherzlur stjórnarandstöšunnar hafa gengiš svo fram af vinstri manninum, aš hann sér žann kost vęnstan aš stofna nżjan stjórnmįlaflokk, "Kįrķnurnar", til aš freista žess aš berjast fyrir hugšarefnum sķnum į Alžingi, žar sem žar sé enginn, sem talar mįli hans.  Žetta eru nokkur tķšindi ofan į "ekki-fréttina" af stofnun Sósķalistaflokks Ķslands.  Skyldu ekki vinstri menn fyllast valkvķša, žegar žeir ganga aš kjörboršinu nęst ?  Kannski žeir gefist žį upp į aš gera upp į milli fulltrśa hins eina sannleika og kjósi bara Pķratana, sem hvarvetna annars stašar eru aš hverfa af vettvangi stjórnmįlanna.  

Hvernig svara stjórnmįlaflokkarnir kalli framtķšarinnar ?  Hvaš bķšur okkar ķ framtķšinni ?  Um žaš skrifaši Žorkell Sigurlaugsson, višskiptafręšingur og formašur menntamįlanefndar Sjįlfstęšisflokksins, įhugaverša grein ķ Višskiptablašiš 8. jśnķ 2017,

"Er erfitt aš spį fyrir um framtķšina ?:

"Feršažjónustan er gott dęmi um undirbśningsleysi stjórnvalda, en fiskveišistjórnun og stżring į žvķ sviši er aš flestu leyti til fyrirmyndar.  Stefnumörkun, t.d. ķ atvinnumįlum, menntamįlum og į öšrum svišum, žarf aš vera mun skżrari og byggja į meira samstarfi stjórnvalda og atvinnufyrirtękja."

Er stjórnarandstašan lķkleg til afreka į žessu sviši ?  Hśn vill rķfa nišur fiskveišistjórnunarkerfiš. Afstaša hennar til atvinnulķfsins er bęši einhęf og neikvęš, enda reist į skilningsleysi į žörfum žess og getu.  Stjórnarandstašan lķtur į atvinnulķfiš sem skattstofn, og er sjįvarśtvegurinn gott dęmi um žaš, en hśn hefur lżst fyrirętlunum sķnum um stórfellt aukna skattheimtu af honum til aš fjįrmagna aukin rķkisumsvif.  Viš nśverandi ašstęšur mundi slķkt hafa hrun hinna minni fyrirtękja vķtt og breitt um landiš ķ för meš sér, sem oft eru reist į dugnaši eins framtaksmanns eša framtakshjóna.  

"Žetta [nż išnbylting] kallar į nżja hugsun, alveg eins og rafmagniš umbreytti žjóšfélaginu.  Viš hęttum fyrir löngu aš tala um rafmagniš og mikilvęgi žess.  Žaš er oršiš sjįlfsagšur hlutur, og allt okkar lķf og starf byggist į žvķ.  Sama gildir um Internetiš, žaš er oršiš 40 įra gamalt.  Viš tölum um žaš meš öšrum hętti en įšur, og žaš er oršiš sjįlfsagt til samskipta og višskipta.  Nżting Internetsins, žrįšlausra og stafręnna lausna og nżting gervigreindar, er rétt aš byrja."

Žaš er ekki rķkisvaldiš, heldur einkaframtakiš, stórfyrirtęki, framtaksmenn og frumkvöšlar, sem eru ķ fararbroddi žessarar žróunar.  Stjórnarandstašan vill bara skattleggja einkaframtakiš undir drep og ženja śt rķkisbįkniš.  Žar meš kęfir hśn žróun og frumkvöšlastarfsemi hérlendis og veldur atgervisflótta og flótta veršmętra starfa til śtlanda.  Stefna ķslenzku stjórnarandstöšunnar er ķ žįgu nżrra starfa į erlendri grundu.  

"Viš veršum aš taka žįtt ķ žessari 4. išnbyltingu, žvķ aš lķfskjör Ķslendinga, lķfsgęši og lķfsgleši, munu rįšast af žvķ, hvernig til tekst.  Veršmętasköpun mun ķ vaxandi męli byggja į hugviti, sköpun og žekkingu til aš auka framleišni og veršmętasköpun.  Žekkingin getur aušveldlega flutzt af landi brott, ef viš sköpum ekki tękifęri hér į landi.  Hśn veršur ekki ķ höftum eša bundin viš Ķsland, eins og fasteignir, fiskveišikvóti eša ašrar nįttśruaušlindir.  Auk innlendrar žekkingar veršur aš laša til landsins erlenda žekkingu, erlenda nemendur og erlent vinnuafl į sviši žekkingarsköpunar, en ekki eingöngu lįglaunastarfa."

Tęknibyltingin, sem Žorkell Sigurlaugsson lżsir hér, veršur reist į tęknižekkingu einstaklinga, frumkvöšlum og einkaframtaksmönnum, en ekki į frumkvęši aš hįlfu rķkisvaldsins.  Hlutverk stjórnmįlamanna ķ žessari žróun er aš skapa hagstęša efnahagslega umgjörš um žessa starfsemi, sem flyzt óhjįkvęmilega žangaš, sem starfsskilyršin eru bezt, eins og Žorkell bendir į.  Stjórnarandstašan hefur margsżnt žaš, žegar hluti hennar hefur veriš viš völd og meš mįlflutningi sķnum į sķšasta og nśverandi kjörtķmabili, aš hśn hefur engan skilning į žörfum framtaksmanna, og hśn hefur žannig dęmt sig śr leik sem valkostur til aš leiša žjóšina inn ķ framtķšina, enda getur hśn ekki haft augun af baksżnisspeglinum.    

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband