Fęrsluflokkur: Trśmįl og sišferši

Alvarlegar įsakanir

Mjög óžęgilegt mįl fyrir žjóšina hefur undanfarin misseri grafiš um sig varšandi 3. stoš rķkisvaldsins, dómsvaldiš, en žaš eru įsakanir hęstaréttarlögmanns og fyrrverandi dómara viš Hęstarétt, Jóns Steinars Gunnlaugssonar, JSG, ķ garš fyrrverandi mešdómara sinna, sem eftir öllum sólarmerkjum aš dęma hafa veriš vanhęfir til aš dęma um lögbrot fyrrverandi bankamanna og viršast hafa beitt sér meš ósęmilegum hętti gegn honum ķ ašdraganda skipunar hans ķ stöšu hęstaréttardómara. 

Jón Steinar hefur birt nokkrar greinar ķ Morgunblašinu og skrifaš bękur um efniviš, sem er žess ešlis, aš ekki er hęgt aš lįta liggja ķ žagnargildi, nema enn meira tjón hljótist af.  Ef Alžingi og Innanrķkisrįšherra ętla į nżju įri, 2017, aš stinga höfšinu ķ sandinn, žegar jafnalvarlegar įsakanir eru hafšar uppi af fyrrverandi innanbśšarmanni ķ Hęstarétti ķ garš nokkurra dómara ęšsta dómstigs landsins, einkum žess įhrifamesta og langvarandi forseta réttarins, žį bregšast hinar stošir rķkisvaldsins lķka skyldum sķnum.  Er žį fokiš ķ flest skjól, og ekki veršur žį önnur įlyktun dregin en alvarleg meinsemd (rotnun) hafi nįš aš grafa um sig į ęšstu stöšum.  Žaš er óhjįkvęmilegt aš stinga į slķku kżli, žótt sįrsaukafullt verši,  og fjarlęgja gröftinn. 

Grein JSG ķ Morgunblašinu 2. janśar 2017:

"Hvaš lįta Ķslendingar bjóša sér ?",

hefst žannig:

"Frįfarandi forseti Hęstaréttar og samdómarar hans hafa brotiš gegn lagaskyldum sķnum og misfariš meš vald sitt.  Žį žarf aš kalla til įbyrgšar."

Fram kemur ķ greininni, aš stašfest leyfi rétt bęrs ašila til handa hęstaréttardómara aš eiga įkvešin hlutabréf og fjalla samtķmis um mįlefni sakborninga ķ sama eša tengdum félögum (banka), hafi ekki veriš lagt fram. Sķšan segir:

"Hęstiréttur komst aš žeirri nišurstöšu, aš vķsa skyldi ętlušum sökum hinna įkęršu ķ žessum mįlum frį dómi ķ stórum stķl.  Allir sįu, aš hér voru į feršinni śrlausnir, sem engu vatni héldu.  Er gerš grein fyrir žessu į bls. 378-384 ķ bók minni, "Ķ krafti sannfęringar", sem śt kom į įrinu 2014."

Sķšan er drepiš į mįlaferli gegn bankamönnum fyrir verknaši, er tališ var, aš veikt hefšu bankana ķ Hruninu og e.t.v. įtt žįtt ķ žvķ:

"Sumir dómaranna höfšu veriš žįtttakendur ķ fjįrmįlaumsvifum į vettvangi bankanna fyrir hruniš, mismiklum žó.  Žar viršist frįfarandi forseti réttarins hafa veriš sżnu stórtękari en ašrir.  Žeir uršu svo fyrir umtalsveršu fjįrtjóni af völdum žess.  Um žetta vissi enginn. 

Žetta aftraši žeim ekki frį aš taka sęti ķ žessum mįlum og fella žunga dóma yfir hinum įkęršu.  Žaš hefur vakiš athygli, aš ķ mörgum žessara mįla hafa hinir įkęršu veriš sakfelldir fyrir umbošssvik įn žess, aš fyrir hafi legiš įsetningur žeirra til aušgunar į kostnaš viškomandi banka og įn žess aš sérstök hętta hafi einu sinni veriš į slķku."

Ķ augum leikmanns eru dómarar viš Hęstarétt hér sakašir um aš hafa lįtiš sķn višskiptatengsl viš fjįrmįlastofnun hafa veruleg įhrif į śrskurš sinn ķ mikilsveršum dómsmįlum.  Eins og allt er ķ pottinn bśiš, gefur augaleiš, aš ekki veršur undan žvķ vikizt aš fį botn ķ mįliš og leiša žaš til lykta, svo aš žeir axli sķn skinn, sem brotiš hafa af sér, en hinir verši sżknir saka. 

Sķšan skżrir JSG frį illvķgri ašför dómara viš Hęstarétt aš sér ķ žremur lišum til aš hręša hann frį aš sękja um embętti hęstaréttardómara 2004 meš hótunum um misbeitingu meirihluta dómaranna į umsagnarrétti sķnum um umsękjendur.  Žetta er gjörsamlega sišlaust athęfi dómaranna, ef satt er, og rżrir svo mjög traust til žeirra, aš Alžingi og Innanrķkisrįšherra er meš engu móti stętt į öšru en aš hleypa opinberri rannsókn af stokkunum til aš komast til botns ķ mįlinu. 

Nś skal ekki fella dóm hér, enda engin efni til žess, en ef samsęri į vinnustaš gegn umsękjanda um starf į sama vinnustaš kęmist upp og sannašist, vęri žaš hvarvetna tališ ólķšandi óžokkabragš, žar sem vegiš vęri freklega aš borgaralegum réttindum einstaklings og aš oršstķr hans, og einnig vinnur einelti af žessu tagi augljóslega gegn hagsmunum vinnustašarins og vinnuveitandans, sem kappkostar aš rįša starfsmann meš eftirsótta hęfileika, getu og žekkingu, en alls ekki žann, sem lķklegastur er til aš falla bezt ķ klķkukramiš į vinnustašnum og lįta bezt aš stjórn klķkustjórans į hverjum tķma, ef slķkur er į viškomandi vinnustaš.  Ef rökstuddur grunur kemur upp um, aš eitthvaš žessu lķkt višgangist ķ Hęstarétti Ķslands, eins og nś hefur komiš į daginn, eru viškomandi stjórnvöld, Alžingi og Innanrķkisrįšherra, aš lżsa yfir blessun sinni į slķku ófremdarįstandi meš ašgeršarleysi. Slķkt hlżtur žį aš lokum aš hafa stjórnmįlalegar afleišingar.

"Dómarar viš Hęstarétt hafa ekki hikaš viš aš brjóta gegn lagaskyldum sķnum og misfara meš vald sitt til aš koma fram nišurstöšum, sem žeim hafa fundizt ęskilegar, hvaš sem réttum lagareglum lķšur.  Žeir hafa žį aš lķkindum treyst žvķ, aš žeir gętu fariš fram ķ skjóli leyndar um atriši, sem skipt hafa meginmįli fyrir dómsżslu žeirra." 

Nś stendur svo į, aš žetta er lķklega haršasta og alvarlegasta gagnrżni, sem komiš hefur fram į störf hęstaréttardómara frį stofnun Hęstaréttar Ķslands.  Vęri žį ekki viš hęfi, aš yfirvöldin rękju af sér slyšruoršiš og gripu til réttmętra ašgerša til aš komast til botns ķ mįlinu og bęta oršstķr Hęstaréttar ķ brįš og lengd ?

Lokahluti greinar JSG ber einmitt yfirskriftina:

"Glatašur oršstķr":

"Žaš er naušsynlegur žįttur ķ ašgeršum til aš endurvekja traust žjóšarinnar til Hęstaréttar Ķslands, aš dómarar viš réttinn verši, žar sem žaš į viš, lįtnir bera įbyrgš į afar įmęlisveršu hįttalagi sķnu į undanförnum įrum."rosabaugur251px1

 

 


Mśhamešstrś og Vesturlönd

Mśhamešstrśarmenn, Islamistar, hafa eldaš grįtt silfur viš kristna Evrópumenn sķšan Mįrar réšust inn ķ Spįn og lögšu megniš af Pżreneaskaganum undir sig į įrunum 711-718.  Kristnir höfšingjar nįšu ekki aš jafna hlut sinn žar fyrr en į 13. öld, og nokkru lengur héldu Mįrar nokkrum borgum ķ Andalśsķu.

Į 8. öld og lengur mį hiklaust telja, aš Mįrarnir hafi haft į valdi sķnu meiri žekkingu en kristnir Evrópumenn.  Įstęšan er sś, aš žeir höfšu ķ herförum sķnum, t.d. ķ Noršur-Afrķku, tekiš menningarborgir herskildi og slegiš eign sinni į forn bókasöfn og tileinkaš sér speki fornaldar, sem žar var aš finna, ž.į.m. um byggingarlist. 

Afrakstur žessa var meiri žekking į stęršfręši, ešlisfręši, stjörnufręši og verkfręši en žį var fyrir hendi ķ Evrópu.  Įhrifarķkt dęmi um žetta er kastalinn, Alhambra-Rauši kastalinn, ķ Granada, sem engan lętur ósnortinn, sem įhuga hefur į hśsageršarlist og verkfręši.  Žar var og er rennandi vatn notaš į snilldarlegan hįtt til loftkęlingar.

Į mišöldum stóš kristinni Evrópu mikil ógn af Ottomanaveldinu, tyrkneska, sem stundaši śtženslustefnu og gerši usla į Balkanskaga, žar sem leifar įhrifa žeirra eru enn. Hluti af illindunum į milli žjóša og žjóšabrota žar stafar af žvķ, aš žeir, sem gengu į mįla hjį Tyrkjum tóku upp trś žeirra, og voru hatašir sem svikarar eftir žaš af öšrum ķbśum svęšisins.   

Eftir Heimsstyrjöldina sķšari hófst mikill straumur Mśhamešstrśarmanna til Evrópu, t.d. sem "Gastarbeiter" (farandverkamenn) til Vestur-Žżzkalands frį Tyrklandi og frį frönskum įhrifasvęšum ķ Austurlöndum nęr og Noršur-Afrķku til Frakklands.  Er nś svo komiš, aš fjöldi Mśslima ķ nokkrum rķkjum Evrópu er eins og aš nešan greinir sem hlutfall af ķbśatölu viškomandi lands.  Ķ svigum er hlutfalliš, sem ašrir ķbśar landanna telja, aš eigi viš fjölda Ķslamista ķ sķnu heimalandi:

  • Frakkland    8 % (31 %)
  • Belgķa       6 % (29 %)
  • Žżzkaland    6 % (19 %)
  • Bretland     5 % (21 %)
  • Svķžjóš      5 % (17 %)
  • Ķtalķa       4 % (20 %)
  • Spįnn        2 % (16 %)

Tvennt vekur athygli viš žessa töflu.  Annars vegar grķšarlegur fjöldi mśhamešstrśarmanna ķ fjölmennustu löndum įlfunnar og hins vegar, hversu grķšarlegt ofmat rķkir ķ öllum žessum löndum, og reyndar, žar sem męlt hefur veriš, į fjölda mśhamešstrśarmanna ķ viškomandi landi.  Ašrir ķbśar telja mśslima ķ sķnu landi vera žrefalt til įttfalt fleiri en žeir žó enn eru, en žaš ber aš hafa ķ huga, aš fęstir tileinka žeir sér vestręna siši alfariš, og sumir alls ekki, svo aš žeim fjölgar margfalt hrašar en kristnum frumbyggjum landanna. Žetta vekur mörgum ugg ķ brjósti, og er PEGIDA-hreyfingin ķ Evrópu skilgetiš afkvęmi islamvęšingar Evrópu.  Hugmyndin er sś, aš žaš sem herjum soldįnsins ķ Miklagarši ekki tókst meš innrįs ķ Evrópu, žaš eigi nś aš raungera meš žvķ aš taka völdin innanfrį.

Žetta ofmat į nśverandi fjölda islamista ķ Evrópu mį žannig skżra meš almennri tortryggni ķbśanna ķ garš fólks meš framandi og ķ augum margra Vesturlandabśa frumstęša trśarsiši.  Evrópumenn finna sig ķ varnarstöšu gagnvart įgengum trśarbrögšum, sem beita miskunnarlausu ofbeldi ķ barįttu sinni viš vestręna menn og vestręna menningu, sem žeim žykir einkennast af trśleysi. Ķ žessu sambandi er rétt aš hafa ķ huga, aš ķslam eru engin venjuleg trśarbrögš, heldur blanda af stjórnkerfi heimilis og žjóšfélags meš fastmótušum sišum, t.d. um klęšaburš, og trśarsišum.  Žetta veldur žvķ, aš ķ rķkjum mśslima eru engin skil į milli rķkis og trśarbragša, nema helzt ķ Tyrklandi.  Žetta stendur žessum rķkjum fyrir žrifum, žvķ aš fyrir vikiš verša žau aušveldlega fórnarlömb afturhalds og ofstękis, sem hamlar žróun ķ anda Vesturlanda eša Kķna. Stjórnmįl og trśmįl eru eldfim blanda.

Bretar voru spuršir aš žvķ įriš 2003 og aftur įriš 2013, hvort Bretar mundu glata žjóšareinkennum sķnum, ef fleiri mśhamešstrśarmenn flyttust til landsins.  Ķ fyrra skiptiš svörušu 48 % žessu jįtandi og ķ seinna skiptiš 62 %.  Žetta undirstrikar grķšarlega samskiptaöršugleika "frumbyggja" viš žetta aškomufólk, sem heldur fast ķ sķna trśarsiši og neitar aš laga sig aš almennum sišum innfęddra, t.d. klęšaburši, svo aš įberandi einkenni sé nefnt. 

Žaš, sem alvarlegast er viš skort į ašlögun mśhamešstrśarmanna aš hįttum, sišum og löggjöf Vesturlanda, er aš višhalda forneskjulegum lögum Kóransins, s.k. sjarķa-lögum.  Beiting žeirra er grimmdarleg, ķ mörgum tilvikum nķšingsleg, og felur ķ sér mannréttindabrot af grófasta tagi.  Žaš er algerlega óįsęttanlegt, aš einhver trśarhópur taki upp į žvķ aš stunda lögbrot og mannréttindabrot aš žvķ er viršist vegna sjśklegrar kśgunaržarfar og ofbeldishneigšar gagnvart safnašarmešlimum. Žaš er enn ķ fullu gildi, sem Žorgeir, Ljósvetningagoši, kvaš upp śr meš į žingi foršum, aš ef viš slķtum ķ sundur lögin, žį munum viš og frišinn ķ sundur slķta.  Žarna ęttu Vesturlönd aš draga lķnu ķ sandinn, og einfaldlega aš vķsa žeim til föšurhśsanna, sem ekki vilja žķšast žessi skilyrši.

Ķ Evrópu hafa stjórnmįlaleištogar, margir hverjir, lagt sig ķ framkróka viš aš breiša yfir žaš ginnungagap, sem skilur aš gildismat mśhamešstrśarmanna og flestra annarra ķbśa Evrópu, hvort sem žeir telja sig kristna ešur ei. Dęmi um slķkt eru ummęli fyrrverandi forseta Sambandslżšveldisins Žżzkalands, Christian Wulff, įriš 2010, nokkru įšur en hann hrökklašist śr embętti sökum spillingarmįla į mešan hann var forsętisrįšherra eins žżzka fylkisins.  Wulff sagši ķ ręšu:

"Ķslam er hluti af Žżzkalandi".

Margir Žjóšverjar eru ósammįla žessari fullyršingu, og til marks um žaš er hin sjįlfsprottna grasrótarhreyfing, PEGIDA - Patriotische Europäer gegen die Islamisierung des Abendlandes - Föšurlandsvinir ķ Evrópu gegn Ķslamsvęšingu Vesturlanda.  Sķšan ķ október 2014 hefur hśn nįnast į hverjum mįnudegi stašiš fyrir fjöldagöngum og śtifundum ķ mörgum borgum Žżzkalands, žar sem lżst er įhyggjum af Ķslam sem rķki ķ rķkinu, žar sem ķbśunum fjölgar mun hrašar en öšrum hópum Žżzkalands. PEGIDA leggur įherzlu į frišsamleg mótmęli.  Žaš er ekki hęgt meš hlutlęgum hętti aš kalla žetta öfgahreyfingu, žó aš hśn tjįi žį skošun meš įberandi hętti, aš islamistum ętti ekki aš lķšast aš mynda rķki ķ rķkinu, heldur verši aš gera žį kröfu til žeirra, aš žeir lagi sig aš lögum og rétti Vesturlanda og afleggi žį kvennakśgun og karlaharšręši, sem nś višgengst ķ "gettóum" islamista ķ Evrópu.

Kanzlari Žżzkalands, Angela Merkel, įvarpaši žjóšina 11. janśar 2015, žegar hśn var ķ losti eftir hryšjuverkin ķ Parķs, sem framin voru sem hefndarrįšstöfun i nafni Allah fyrir skopteikningar, sem islamistar tóku įkaflega nęrri sér. Žar rįkust illilega saman vestręnar hugmyndir um tjįningarfrelsi og trśartilfingar mśhamešstrśarmanna og sś hefš žeirra, aš lįta vera aš gera hvers konar myndir eša eftirlķkingar af Mśhameš spįmanni og Allah. 

Ešlilega vissu Evrópumenn ekki ķ kjölfar hryšjuverkanna, hvašan į žį stóš vešriš, og ótti greip um sig. Frś Merkel sagši viš žaš tękifęri: 

"Ég er kanzlari allra Žjóšverja"     

og įtti žar greinilega viš islamista, bśsetta ķ Žżzkalandi, 4-5 milljónir talsins.  Samt gętir ótta og haturs i garš islamista ķ Evrópu, en žaš er einmitt keppikefli jihadistana, sem eru i heilögu strķši gegn kristnu fólki og vestręnum gildum, aš skapa andrśmsloft tortryggni og heiftar. Žaš veršur aš sigla į milli skers og bįru, ef ekki į aš sjóša illilega upp śr, og žess vegna er įstęšulaust aš storka islamistunum į trśarsvišinu, en standa žeim mun keikari į kröfum um jafnręši kynjanna, almenn mannréttindi öllum til handa og, aš allir séu jafnir fyrir lögunum. 

Žaš hefur vakiš furšu margra i Evrópu, hversu margt ungt fólk, fętt og uppališ ķ Evrópu af kristnum eša trślausum foreldrum, hefur gengiš til lišs viš ISIS, hryšjuverkasamtök, sem fremja hryllilega glępi og skemmdarverk į fornum menningarveršmętum ķ nafni Mśhamešstrśarinnar, og styšur barįttu žessa hryllingsanga jihadistanna meš vopnavaldi viš aš koma į kalķfadęmi ķ Ķrak, Sżrlandi og vķšar.  Hvernig ķ ósköpunum mį žetta vera ?

Böndin berast aš trśboši islamistanna og žeim heilažvotti, sem fram fer ķ sumum moskum Evrópu. Žaš setur óneitanlega aš manni ugg varšandi fyrirhugaša mosku ķ Reykjavķk, aš frétzt hefur, aš hśn verši fjįrmögnuš af Saudi-Aröbum, en ķ Saudi-Arabķu hefur ofstękisfullur islamista-söfnušur töglin og hagldirnar ķ trśarlegum og veraldlegum efnum. Sjeikarnir óttast žennan söfnuš og stunda grimmdarstjórnun ķ anda Kóransins, eins og margoft hefur komiš fram varšandi refsingar fyrir meint afbrot. Mį žį geta nęrri, hvers konar bošskapur kann aš verša fram reiddur ķ téšri Reykjavķkur-mosku. Žaš er furšulega grunnfęriš af borgaryfirvöldum Reykjavķkur aš setja, aš žvķ er viršist, engin skilyrši fyrir byggingu žessarar mosku, önnur en hefšbundna lóšaskilmįla og byggingarreglugerš.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš vitaš er, aš moskur eru bęši andlegar og veraldlegar mišstöšvar mśhamešsmanna og hęttan er sś, aš žetta verši einhvers konar śtungunarstöš ofbeldis og ofstękis, eins og dęmin um stušninginn viš ISIS į hinum Noršurlöndunum, į Bretlandi og vķšar, sanna.

Žann 22. aprķl 2015 birtist ķ Morgunblašinu fréttaskżring eftir Boga Žór Arason, sem varpar ljósi į, aš jihadistar islamistanna eru ķ śtrżmingarherferferš gegn kristnu fólki.  Žeir myrša fólkiš og eyšileggja kirkjurnar.  Žaš žarf ekki aš hafa mörg orš um žaš, aš islamistar samžykkja ekki, aš kristnir söfnušir reisi kirkjur ķ löndum islamista, svo aš engin gagnkvęmni į sér staš varšandi žaš aš veita leyfi fyrir tilbeišslubyggingum.  Žaš ętti aš gjalda mikinn varhug viš moskum į Vesturlöndum um žessar mundir.  Veršur nś vitnaš ķ frétt Boga Žórs:

"Óttast aš samfélög kristinna hverfi".

"Milljónir manna hafa žurft aš flżja heimkynni sķn ķ Sżrlandi, žeirra į mešal hundruš žśsunda kristinna manna, sem hafa flśiš strķšshörmungar og įrįsir lišsmanna Rķkis islams, samtaka islamista, sem hafa nįš svęšum ķ Sżrlandi og Ķrak į sitt vald.  Óttast er, aš samfélög kristinna manna hverfi ķ löndunum tveimur, m.a. trśarhópar, sem tóku kristni į fyrstu öld eftir Krist og eiga sér žvķ um 2000 įra sögu.  Į mešal žeirra er hópur, sem talar aramķsku, forna tungumįliš, sem kristur talaši.

Į yfirrįšasvęšum islamistanna hafa vķgamenn samtakanna drepiš kristna ķbśa, sem hafa neitaš aš snśast til islamskrar trśar.  Óttast er, aš vķgamennirnir hafi ręnt hundrušum kristinna manna ķ įrįsum ķ noršurhluta landsins [Ķrak] ķ febrśar [2015].  Önnur samtök islamista, Nusra-fylkingin, er einnig talin hafa ręnt kristnum prestum ķ Sżrlandi."

Žaš dylst engum, sem horfir yfir svišiš, aš islamistar eru nś ķ jihad-hami, heilögu strķši gegn kristnum mönnum hvarvetna um heim.  Islamistarķki hafa ekki lyft litla fingri til aš stöšva žessar vitfyrringslegu ofbeldisašgeršir trśbręšra sinna, hafa ekki heyrzt fordęma žęr heldur og viršast žar meš styšja žęr.

Aftur į móti stóš ekki į sśnnķtunum ķ Sįdi-Arabķu aš beita hervaldi ķ Jemen nś um daginn, žegar önnur grein islamista, sótti žar fram til įhrifa meš hervaldi, sjķtar, studdir af ajatollum ķ Ķran. 

Ķ žessu ljósi ber aš skoša gjörninginn ķ Feneyjum, žar sem ķslenzka rķkiš tók žįtt ķ fjįrmögnun į uppsetningu mosku ķ afhelgašri kirkju ķ žessari sökkvandi borg.  Žetta var gert ķ trįssi viš vilja borgaryfirvalda žar, sem įsamt kažólsku kirkjunni höfšu sett skilyrši fyrir afnotum kirkjubyggingarinnar, sem žarna voru brotin. Endaši žetta meš žeirri hneisu, aš ķslenzka sżningarskįlanum ķ Feneyjum var lokaš af yfirvöldum meš skömm.

 Žaš er alveg dęmalaust, aš ķslenzka rķkiš skuli meš žessum hętti taka žįtt ķ aš storka kirkjunni og Feneyingum, sem um aldir bįrust į banaspjótum viš Ottómanaveldiš, og uršu išulega fyrir blóšsśthellingum af völdum hins ottómanska rķkis Tyrkja. 

Viš žessar ašstęšur eru Ķsraelsmenn, žótt mannfręšilega séu skyldir aröbum, einu bandamenn vestręnna žjóša ķ Austurlöndum nęr.  Į sama tķma hefur kastazt ķ kekki į milli Bandarķkjamanna, hefšbundinna bakjarla Gyšinga, og Ķsraelsmanna.  Stašan ķ samskiptum kristinna og frjįlslyndra Vesturlanda annars vegar og forstokkašra islamista ķ mišaldamyrkri er einstaklega viškvęm og flókin.  Žį er rétt af Vesturlandamönnum aš įtta sig į žvķ, aš yfirleitt greina islamistar ekki į milli rķkis og trśarbragša (Kemal Ataturk reyndi žó aš koma į žessum ašskilnaši ķ Tyrklandi), og žess vegna birtist śtženslustefna islamista sem heimsyfirrįšastefna, sem Vesturlandamönnum er naušugur einn kostur aš andęfa į heimavelli og alls stašar annars stašar.  

 

  

       

       

 

 

 


Af hlerunum og fleiri óyndisśrręšum

Engir atburšir hafa haft verri įhrif į samskipti forystumanna Vesturveldanna og reyndar um heimsbyggš alla um įratuga skeiš en uppljóstranir Bandarķkjamannsins Edwards Snowdens.  Edward vann hjį verktaka į mįla hjį NSA, National Security Agency, sem mun hafa veriš stofnaš til eftir 9/11 2001, en žį losnaši djöfullinn śr grindum.

Uppljóstranir ES bera vott um vęskilsleg višhorf ķ Washington DC, žar sem svikizt er aftan aš nįnustu bandamönnum, hvaš žį öšrum, meš vęgšarlausum hlerunum frį kanzlara og nišur śr.  Žeir, sem njósnaš er um, eru aušvitaš ekki allir hvķtžvegnir englar, og stunda vafalķtiš margir hverjir svipaša išju sjįlfir, žó aš lķklega ekki ķ svo miklu umfangi sem bandarķsk stjórnvöld. 

Hvar er keppnisandinn og ķžróttamennskan aš gera sig sekan um slķka lįgkśru ?  Sišleysiš og tvķskinnungurinn ķ Gušs eigin landi rķšur ekki viš einteyming.  Sķzt skal žó halda žvķ fram hér, aš ašrir séu meš englavęngi.  Sé svo, eru žeir a.m.k. anzi svišnir oršnir.  Ķ Lundśnum hafa menn t.d. löngum ęriš kręfir veriš į sviši njósna og afkóšunar dulmįls, eins og fręgt er frį višureigninni viš Žrišja rķkiš, en radarinn, leynižjónustan og rįšning į dulkóša Wehrmacht įttu drjśgan žįtt ķ aš snśa taflinu viš ķ hildarleik Sķšari heimsstyrjaldarinnar.  

Edward Snowden viršist nś vera oršinn óvinur Bandarķkjanna nr 1 og var fyrir vikiš um tķma eins og hundeltur héri, og forkólfur Pķrata hérlendis lét um tķma sem hśn ynni aš žvķ aš śtvega honum landvistarleyfi į Ķslandi.  Hvers konar stjórnmįlaįstand hefši žį myndazt į milli BNA og Ķslands ?  Frį žvķ aš Bandarķkjaher hvarf af Mišnesheiši, hefur vinskapurinn ekki veriš upp į marga fiska, og engu var lķkara en Ķslendingar vęru ķ ónįš hjį Sešlabanka Bandarķkjanna įriš 2008, žegar hęst įtti aš hóa og landiš var skiliš eftir į flęšiskeri statt į mešan ašrar Noršurlandažjóšir, sem um žaš bįšu, fengu opna lįnalķnu frį "Federal Reserve" og til sešlabanka sinna. 

Framkoma Engilsaxa ķ Whitehall, ķ Englandsbanka, ķ Hvķta hśsinu og Sešlabanka BNA gagnvart ķslenzku rķkisstjórninni og Sešlabanka Ķslands ķ október 2008 var fyrir nešan allar hellur og hefur enn ekki veriš skżrš aš neinu marki fyrir ķslenzku žjóšinni. 

Žaš veršur ennfremur aš fįst śtskżring į žvķ, hvers vegna brezka Verkamannaflokksstjórnin gerši sér far um aš gera Ķslendingum allt til miska, sem hśn gat, og magna žann vanda, sem aš fjįrmįlakerfi Ķslands stešjaši.  Brezka rķkisstjórnin lagši lykkju į leiš sķna meš virkjun hryšjuverkalaga til aš koma Ķslandi į kné, į sama tķma og hśn bjargaši öllum öšrum bönkum į brezkri grundu.  Žetta er almenningi enn rįšgįta.  Bretar verša aš gera hreint fyrir sķnum dyrum ķ žessum efnum til aš um heilt geti gróiš į milli žjóšanna.  Hafši brezka leynižjónustan upplżsingar, sem mönnum eru ekki haldbęrar į Ķslandi enn žann dag ķ dag ?  Žaš er ekki allt sem sżnist og ekki unnt aš śtiloka neitt ķ žessum efnum.     

Bandarķkjastjórn reyndi mikiš til aš hafa hendur ķ hįri téšs Snowdens, en įn įrangurs, og leikur kattarins aš mśsinni endaši meš žvķ, aš sjįlfur Vladimir Putin skaut yfir Snowden tķmabundnu skjólshśsi.  Nišurlęging hins hnignandi vesturheimska stórveldis varš enn sįrari fyrir vikiš. 

Žaš žarf enga mannvitsbrekku til aš geta sér til um fyrirętlun Rśssa.  Hśn er aš reka fleyg ķ samstöšu Vesturveldanna.  Žjóšverjar eru mjög sįrir vegna žess vantrausts og jafnvel tortryggni, sem njósnir NSA og MI5 sżna, aš rķkir ķ garš endursameinašs Žżzkalands į mešal Engilsaxa, žrįtt fyrir fagurgala žeirra.  Žeir ķhuga žess vegna aš skjóta yfir Snowden skjólshśsi, žegar tķmi hans hjį Rśssum veršur į enda runninn.  Žaš yrši óneitanlega sterkur leikur ķ žeirri refskįk, sem uppljóstranir Snowdens hafa fram kallaš, en yrši fleinn ķ holdi vestręnnar samvinnu, sem leitt gęti til upplausnar NATO.  Slķkur gjörningur žjónar varla langtķma hagsmunum Žżzkalands. 

Nś er komiš ķ ljós, hverju žessi įkafi viš aš handsama žrjótinn Snowden sętti.  Žaš er svo mikiš ķ hśfi, aš naušsynlegt er aš koma žeim bošskapi greinilega til skila, aš žeir, sem ķhuga aš leka viškvęmum upplżsingum śt um hegšun bandarķskra stjórnvalda, skuli hundeltir, ofsóttir og handteknir og Guš mį vita hvaš, hvar sem til žeirra nęst. Žetta er ófélegt višhorf forystumanna forysturķkis lżšręšisrķkjanna ķ heiminum, ef satt er.

Um mįnašamótin nóvember-desember 2013 kynntust Ķslendingar žvķ į eigin skinni, hvaš žaš getur žżtt, aš persónulegar upplżsingar um fólk verši fyrir hunda og manna fótum.  Įbyrgšarlaus varzla persónulegra gagna er hneyksli, en hvaš mį žį segja um tilraun til aš breiša yfir ósómann, sem virtist vera į feršinni ķ upphafi ?  Allt veršur žetta mįl mun ömurlegra, žegar fréttir berast af žvķ 3. desember 2013, aš tvisvar - žrisvar sinnum į tveggja įra tķmabili hafi meš nokkrum įrangri veriš rįšizt til atlögu viš tölvukerfi viškomandi sķmafyrirtękis įn žess aš gripiš vęri til teljandi varna ķ kjölfariš.  Slķkt andvaraleysi er vķtavert og veršur aš draga hęfni stjórnenda, sem slķkt lįta henda sig, til aš bera įbyrgš į tęknilegri starfsemi og umsżslu viškvęmra gagna fyrir fjölda fólks, ķ efa. Enn og aftur opinbera opinberir eftirlitsašilar algert haldleysi sitt.  Vissi Póst-og fjarskiptastofnun ekkert um fyrri įrįsirnar ?  Póst- og fjar viršist ekki hafa rennt grun ķ slęlega frammistöšu undir sķnum verndarvęng.  Svariš į ekki aš vera aš ausa fé ķ eftirlitiš.  Žvert į móti.  Žaš į aš draga śr fjįrveitingum žangaš, en auka kröfur um innra eftirlit og herša višurlög viš brotum leyfishafa.  Lagarammi starfsemi sķmafyrirtękjanna ber vott um veiklyndi.  Fyrir vanrękslu af žessu tagi eiga aš liggja višurlög um hįar fébętur til višskiptavina og heimild til sviptingar rekstrarleyfis, ef allt keyrir um žverbak.  Markašurinn mun reyndar vafalaust refsa viškomandi grimmilega fyrir amlóšahįttinn.   

Bandarķkjamenn hafa bakaš grundvelli vestręns lżšręšis, frelsi einstaklingsins til athafna įn žess yfirvöldin horfi beinlķnis yfir öxlina į honum, ómęlanlegt tjón.  Stóri bróšir Orson Wells frį 1984 er į mešal vor ķ öllum sķnum ömurleika.  Hvķlķk nišurlęging og sišleysi. 

Leynižjónustur hafa stundaš žennan óskunda aš hlera sķmtöl frį žvķ, aš nżting į gagnmerkri uppfinningu Bells hófst.  Margir fleiri hafa gerzt sekir um hleranir og einnig sį, er hér knżr lyklaborš.  Žaš var fyrir hįlfri öld, žegar strįksi af einhverjum įstęšum var inni ķ bę og ekki sįst til.  Žį var lyft upp tóli og hlustaš į samtöl, einkum ef hringt var į vissa bęi žar ķ Vatnsdalnum, og förum ekki nįnar śt ķ žaš, aš hętti Kristjįns Ólafssonar.

Hérlendis žarf aš sżna dómara fram į, aš rķkir hagsmunir séu ķ hśfi viš rannsókn sakamįls og aš lķklegt sé, aš hlerun sķmtala einstaklinga geti aušveldaš rannsókn og/eša sönnunarfęrslu.  Ef rök eru tilfęrš um, aš rķkir almannahagsmunir séu ķ hśfi, er lķklegt, aš dómari hlusti į žaš og taki tillit til ķ dómsśrskurši. 

Žaš gefur auga leiš, aš hlerun hins opinbera į sķmtölum og samtölum innan veggja heimila meš upptökutękjum, er alvarleg įrįs į frišhelgi einkalķfs.  Persónuvernd er į yfirboršinu meš strangar kröfur um lögmęti sķmtalaupptöku og myndatöku hvers konar, en žegar til kastanna kemur, er einkalķf almennings berskjaldaš og nįnast ekkert einkalķf, ef einhverjum žursum dettur ķ hug, aš žaš kunni aš vera įhugavert fyrir hiš opinbera aš komast aš, hvers kyns er.  Žursar misnota hér tęknina skefjalaust, og hérlendis hafa żmsir į tilfinningunni, aš dómarar séu nokkuš lausbeizlašir, žegar saksóknarar standa andspęnis žeim meš beišni um rof į frišhelgi einkalķfs.  Hér eru menn komnir śt į hęttulega braut, og ekki sér fyrir endann į žessari öfugžróun.   

Žjóšverjar eru mörgum öšrum viškvęmari ķ žessum efnum, žó aš žeir lįti sér ekki allt fyrir brjósti brenna.  Žaš stafar af fortķš žżzku žjóšarinnar į 20. öldinni, sem var rysjótt og stormasöm undir heimsveldissinnušum keisara, foringja og žżlyndra alręšissinnašra stjórnmįlaflokka, enda lénsskipulagiš žį aš lķša undir lok, og hinar vinnandi stéttir borgara og verkamanna aš taka viš valdataumunum.  Mišstéttin var aš brjótast til valda og żta ašlinum til hlišar.  Žaš kostaši blóš, svita og tįr. 

GESTAPO (Leynižjónusta rķkislögreglunnar) hélt uppi öflugri upplżsingaöflun og persónunjósnum ķ Žrišja rķkinu og hernumdum löndum Wehrmacht undir stjórn Heinrichs Himmlers, Rķkislögreglustjóra og ęšsta stjórnanda SS-varnarsveitanna (Schutzstaffel).  Meš žessum hrikalegu valdatękjum Žrišja rķkisins var megniš af Evrópu tekin hrešjataki į strķšsįrunum og žjóšernishreinsanir framkvęmdar.  Žaš eimir enn eftir af hugarfari žjóšernishreinsana ķ Evrópu, sbr Balkanstrķšiš, hręšilega, ķ lok 20. aldarinnar, og mešferšina į Sķgaunum (Rómafólki) vķša um Evrópu ķ upphafi 21. aldarinnar.     

STASI (Öryggislögregla rķkisina) ķ lepprķki Rįšstjórnarrķkjanna į hernįmssvęši Rśssa ķ Žżzkalandi var meš nefiš ofan ķ hvers manns koppi ķ DDR og hélt uppi miklu snušri vestan megin einnig.  Almenningur fór ekki varhluta af žessu og var įkaflega var um sig og varkįr ķ oršavali.  Aš bśa ķ einręšisrķki er žrśgandi, af žvķ aš engum er aš treysta, og Stóri bróšir gat leynzt alls stašar, og žaš hefur veriš grķšarlegur léttir fyrir žżzku žjóšarsįlina aš losna viš žessa andlegu kśgun.  Allt var žaš framferši valdhafanna fyrirlitlegt.  

Žess vegna hefur žaš veriš reišarslag fyrir Žjóšverja nśtķmans aš frétta af hlerunum Bandarķkjastjórnar į einkasķma kanzlara Žżzkalands, hvaš žį öšrum, öflugasta og einum nįnasta bandamanni sķnum.  Hvaš mega kažólikkar heimsins segja nśna, žegar komiš hefur ķ ljós, aš pįfinn ķ Róm er einnig fórnarlamb žessara dęmalausu hlerana ?  Hvaš į žetta eiginlega aš žżša ?  Er žetta fķflagangur óvita, sem kunna ekki meš öfluga tękni aš fara, svo aš sišlegt sé ? 

Allt spratt žetta upp eftir hryšjuverk ofstękisfullra hatursmanna vestręns frelsis og lżšręšis, en višbrögšin, hnżsnin, sem nś hefur veriš flett ofan af, grefur undan grunngildum hins vestręna heims.  Žaš eru grunngildin, sem hryšjuverkamenn vilja feig.  Sjįlfir eru žeir andlega į steinaldarstigi.  Žaš mun reynast skammgóšur vermir aš hafa yfirburši ķ tękni, vķsindum og hergögnum, ef sįlarlķfiš er morkiš og andinn vesęll.  

Umfang hlerana Bandarķkjamanna er meš ólķkindum og opinberar sišlausa embęttismenn ķ Gušs eigin landi.  Žetta framferši vitnar um rotnun og heigulshįtt ķ forysturķki hins vestręna heims.  Mįliš er žess vegna grafalvarlegt, vegna žess aš engrar išrunar og yfirbótar sér merki, eins og Žjóšverjar žó höfšu manndóm til aš sżna, eftir aš žeir stofnušu sitt Sambandslżšveldi įriš 1949, Bundesrepublik Deutschland.  Forystumenn Žjóšverja meš Dr Konrad Adenauer, kanzlara og fyrrverandi borgarstjóra ķ Köln, tóku af skariš og lżstu óbeit og andśš į gjöršum fyrirrennara sinna, og žjóšin tók undir meš žeim.  Engrar išrunar veršur į hinn bóginn vart ķ Hvķta hśsinu.  Slķkt er ills viti.  Forseti BNA varš sér og žjóš sinni til minnkunar, žegar hann sagšist vera hęttur ķ bili aš hlera sķma Angelu Merkel, en ekki sżndi hann išrun, žó aš hann léti sem hann mundi ekki taka upp sömu hįttsemi į nż.  Žaš er vel skiljanlegt, aš Žjóšverjar kunni ekki aš meta žessa framkomu.      

Heimurinn allur er nś ķ hlutverki indķįnanna, frumbyggja Noršur-Amerķku, sem įttu sér stórmerkilega menningu, en kśrekarnir léku hörmulega og kśgušu illilega.  Ķ žetta sinn er žó lķklegast, aš hin svķviršilega įrįs į einkalķf bandamanna Bandarķkjamanna verši aš bjśgverpli, sem hitti žį sjįlfa illa fyrir.  Hver žarfnast óvina, sem į slķka vini ?  Sišbótar er žörf.  Hvar er Marteinn Lśther nśtķmans ?  Er hann į róandi lyfjum og mun žess vegna aldrei hafa sig neitt ķ frammi ?  Gerilsneyšing, andleysi og flatneskja rétttrśnašarins tröllrķšur hśsum.

Nś į vel viš Heimsósómakvęši Skįld-Sveins frį 1614 meš žessu erindi:

"Vesöl og snauš er veröld af žessu klandri,

völdin efla flokkadrįtt ķ landi,

harkamįlin hyljast mold og sandi,

hamingjan bannar, aš žetta óhóf standi."

Heimsósómi Skįld-Sveins 1614

 

  

Žżzkaland eftir 1989

 

    

      

 


Nżtt upphaf

Jólahįtķšin markar nżtt upphaf.  Hśn er haldin į įrstķma stytzta sólargangs.  Héšan ķ frį mun sól hękka į lofti, sem aš lokum mun duga til aš kveikja nżtt lķf; nįttśran mun lifna viš enn į nż.  Žetta er gušdómleg endurnżjun og hringrįs. 

Jólasaga kristinna manna snżst um žetta; fęšingu barns, sem reyndar hafši oršiš til meš yfirskilvitlegum hętti ķ móšurkviši.  Barn žetta óx og dafnaši og tók śt mikinn andlegan žroska, eins og sögur herma.

Ešlilega hefur bošskapur Jesś, Krists, haft mikil įhrif ķ mannheimi, en hann hefur samt ekki breytt ešli mannsins.  Žaš eru žó fjölmörg dęmi um breytta hegšun vegna kristins bošskapar, en mikil illska er žó ķ kristnum samfélögum, eins og öšrum, og ókristileg hegšun.

Kristnir menn verša lķka aš višurkenna, aš sterkar sišferšiskenningar eru bošašar af fleirum en kristnum mönnum, og ekki mį fordęma gušleysingja.  Žeir geta veriš sišavandir, tillitssamir viš mešborgara sķna og hinir mętustu menn ekki sķšur en kristnir.  "Homo sapiens", hinn viti borni mašur, hefur nįš žroskastigi sišvędds dżrs, žó aš sišmenning hans sé brotakennd į köflum. 

Śt af fyrir sig ęttu allir aš geta sameinazt um fegurš jólabošskapar kristinna manna.  Sannleiksgildi sögunnar er ašalatriši fyrir trśaša, en bošskapurinn getur oršiš hinum ašalatriši.  Fólk į aš geta tekiš sér til fyrirmyndar kristilegan bošskap um umburšarlyndi, miskunnsemi, tillitssemi og stušning viš sķna minnstu bręšur, žó aš žaš trśi ekki biblķunni.  Žaš er vegna žess, aš slķk hegšun höfšar til žess ķ manninum, sem honum žykir vera gott og rétt.

Žetta er śt af žvķ, aš mašurinn hefur samvizku.  Hann getur greint į milli góšs og ills, žó aš hann geri žaš ekki alltaf.  Žess vegna getur mašurinn tileinkaš sér góša siši og lifaš ķ sišušu samfélagi.

Annaš mjög athyglivert viš manninn er, aš samfélög hans geta aušveldlega lent ķ höndum kśgara, en hann viršist aš lokum alltaf nį aš slķta af sér heljarfjötrana.  Žetta upplifšum viš ķ rķkum męli į 20. öldinni, sem var öld öfganna.  Lénsskipulagiš, sem veriš hafši viš lżši frį upphafi fastrar bśsetu, leiš undir lok ķ Evrópu ķ heimsstyrjöldinni fyrri, 1914-1918, og ešlilega tóku žį viš umbrotatķmar eftir slķk Ragnarök.  Einręši skólagenginna kaffihśsasnata, sem smjöšrušu fyrir verkalżšnum, tók viš ķ Rśsslandi, sem leiddi af sér hręšilegar hörmungar fyrir rśssnesku žjóšina og allar žjóšir Rįšstjórnarrķkjanna. 

Ķ öšru höfušrķki Evrópu, Žżzkalandi, var keisaranum steypt af stóli, og viš tók lżšręši meš miklu frelsi einstaklinganna ķ Weimarlżšveldinu, tęknižróun og žjóšfélagslegri gerjun, žar sem borgarastéttin nįši žjóšfélagslegum undirtökum af ašlinum.  Versalasamningurinn 1919 batt žó Žjóšverjum slķka skuldaklafa, aš rķkiš įtti sér ekki višreisnar von.  Saman fór geigvęnlegt atvinnuleysi og óšaveršbólga, sem varš Weimarlżšveldinu aš falli ķ lok janśar įriš 1933.

Upp śr žessum jaršvegi spratt žjóšernisjafnašarstefnan.  Adolf Hitler, formašur žjóšernisjafnašarmanna, lofaši Žjóšverjum hefnd eftir ófarir heimsstyrjaldarinnar fyrri og hefnd fyrir Versalasamningana.  Žjóšernisjafnašarmenn kyntu undir ólgu meš svikabrigzlum ķ garš Reichswehr, hers keisaradęmisins, og ķ garš samningamanna Žjóšverja, sem voru žvingašir til aš skrifa undir Versalasamningana. Žjóšernisjafnašarmenn nįšu um žrišjungi atkvęša, sem dugši žeim til aš hrifsa til sķn völdin įriš 1933 vegna veiks forseta, Hindenburgs, hershöfšingja.  Reichstag undir stjórn žjóšernisjafnašarmanna hętti strax aš greiša strķšsskašabętur, og rķkisstjórn žeirra sett alla menn til verka.  Žjóšverjar hófu framleišslu Volkswagen, alžżšuvagnsins,  handa verkamönnum Žżzkalands, og reistir voru verkamannabśstašir.

Ķ stefnu žjóšernisjafnašarmanna voru hins vegar efnisatriši, sem įttu eftir aš leiša til tortķmingar og óžarft er aš rekja hér. Žrišja rķkiš, sem stundum var kallaš žśsund įra rķkiš, stóš ašeins ķ 12 įr.  Žvķ var tortķmt.  Ķ grundvöll rķkisins vantaši algerlega hin kristnu gildi, sem tķunduš eru hér aš ofan og eru naušsynleg ķ hverju sišušu samfélagi.  Žau geta heitiš eitthvaš annaš en kristni, en innihaldiš er ętķš hiš sama.  Žau eru hverjum manni naušsyn, ef hann og hans fjölskylda į aš eiga möguleika į aš nį nokkrum žroska og aš lifa hamingjusömu lķfi.  Viš žurfum ętķš aš huga aš hinu sišręna, žegar viš hrķfumst af einhverjum bošskap, og setja frelsi einstaklingsins ofar réttindum rķkisins ķ nafni einhverja stjórnmįlakenninga.   

     Ķslenzki žjóšfįninn

  

    

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband