Fęrsluflokkur: Evrópumįl

Bķlaframleišendur į krossgötum

Evrópa snżr nś baki viš śtblįstursspśandi bifreišum, žó helzt dķsilbķlum.  Žżzkir bķlasmišir standa nś frammi fyrir įsökunum um vķštękt samrįš, m.a. um svindl viš śtblįstursmęlingar dķsilbķla.  Harald Krüger, stjórnarformašur Bayerische Motoren Werke, BMW, hefur hafnaš slķkum įsökunum og enn į eftir aš leiša hiš sanna ķ ljós. Bķlaframleišsla er nś į óvenjumiklu breytingaskeiši.  

Sala dķsilbķla ķ Evrópu fellur hratt.  Įšur en VW-möndliš meš męlingar į śtblęstrinum komst ķ hįmęli voru dķsilbķlar helmingur af nżjum bķlum ķ stęrstu löndum Evrópu og vķšar. Morgan Stanley-bankinn hefur birt nżjar sölumęlingar frį jśnķ 2017 ķ Žżzkalandi.  Žar kom fram, aš dķsilbķlar voru undir 39 % af seldum nżjum fólksbķlum.  Annar banki spįir žvķ, aš markašshlutdeild dķsilbķla ķ nżjum fólksbķlum verši senn komin nišur ķ 30 % um alla Evrópu.  

Ein įstęša žessa er ķmigustur į ótķmabęrum daušsföllum af völdum mengunar.  Samkvęmt Umhverfisstofnun Evrópu er mengunarmistur ("smog") orsök aš dauša tęplega hįlfrar milljónar manna į įri ķ Evrópu. Lķklega er įtt viš vestan Rśsslands. Nķturildi frį dķsilbķlum gengur inn ķ žetta mengunarmistur. 

Yfirfęrt į Ķsland nemur žetta 400 manns į įri, sem er ferfalt hęrri tala en įšur hefur komiš fram.  Lķklega er hlutfall ótķmabęrs daušdaga af völdum bķlmengunar hęrra, žar sem hśn bętist ofan į slęmt loft annnars stašar frį, t.d. frį kolaorkuverum.  Į höfušborgarsvęšinu eru nokkrir dagar į įri yfir hęttumörkum H2S, brennisteinsvetnis, sem ašallega kemur žį frį Hellisheišarvirkjun. Žaš ku standa til bóta. Žar aš auki eru stilludagar fįir hér, svo aš tķš loftskipti verša oftast.  Lķklegast eru ótķmabęrir daušdagar hérlendis hlutfallslega fęrri en helmingur slķkra daušdaga ķ Evrópu. Žaš er žess vegna ekki žörf į bošum og bönnum į dķsilvélinni hérlendis eša sprengihreyflunum yfirleitt, eins og ķ stórborgum Evrópu.   

Yfirvöld hafa žar reitt hįtt til höggs.  Dķsilbķlar kunna senn aš verša bannašir ķ nokkrum borgum, t.d. ķ Parķs,  London, Ósló og jafnvel ķ heimalandi Rudolfs Diesel. Ķ Ósló er furšumikil mengun į veturna vegna višarkyndingar ķ sparnašarskyni, og žar eru langvarandi stillur. Heimaborg Daimler Benz, höfušborg Schwaben, Stuttgart, hefur lķka veriš nefnd, enda stendur hśn ķ dalverpi, žar sem stillur eru tķšar.

Ķ sumum löndum, ž.m.t. į Ķslandi, er bošuš hękkun į olķugjaldi eša kolefnisgjaldi į dķsilolķu, svo aš hśn hafi ekki lengur kostnašarforskot į benzķniš. Į Ķslandi er óvišeigandi aš jafna mun į benzķn- og dķsilolķuverši til neytenda meš žvķ aš hękka opinber gjöld į dķsilolķu, vegna žess aš tekjur rķkisins af bifreišum og notkun žeirra eru óhóflegar m.v. fjįrveitingar śr rķkissjóši til vega, brśa og bķlferja.  Hlutfall śtgjalda rķkisins til vegamįla og gjalda bķleigenda af bķlum sķnum og notkun žeirra, 55 %, mundi lķtiš hękka, žótt rķkisstjórn og Alžingi mundu lękka įlögur sķnar į benzķniš til aš hafa žęr svipašar og af dķsilolķu.  Dķsilolķan knżr flesta atvinnuvegi landsins.  Žaš mundi létta undir meš žeim aš lękka verš į henni og draga um leiš śr undirliggjandi veršbólgužrżstingi. Žetta mundi ekki tefja merkjanlega fyrir orkuskiptunum.     

Sum lönd hafa kvešiš upp daušadóm yfir sprengihreyflinum ķ fólksbķlum.  Ķ jślķ 2017 kvaš franska rķkisstjórnin upp śr meš, aš sala nżrra benzķn- og dķsilbķla yrši bönnuš f.o.m. 2040.  Ķ Bretlandi mun slķkt bann taka gildi įriš 2050.  Noršmenn slį alla śt į žessu sviši og ętla aš banna sprengihreyfla ķ nżjum bķlum įriš 2025. Žetta er mögnuš afstaša ķ ljósi žess, aš Noršmenn eru enn žį olķuframleišslužjóš.

Skilyrši fyrir svona framśrstefnulegri afstöšu rķkisvalds er, aš innviširnir hafi veriš žróašir fyrir žaš, sem taka į viš.  Ķ Noregi er fjóršungur nżrra bķla umhverfisvęnn, en į Ķslandi 8 %.  Skżringin į mismuninum er markvissari stefnumörkun og eftirfylgni į öllum svišum orkuskiptanna ķ Noregi. Žvķ fer vķšs fjarri, aš hérlendis sé raunhęft aš setja markmiš af žessu tagi, og slķkt er lķka óskynsamlegt. Viš getum ekki veriš į undan tęknižróuninni ķ heiminum, enda til hvers ?  Losun umferšar į Ķslandi af heildarlosun landsmanna nemur ašeins 8 %, žegar tekiš hefur veriš tillit įhrifa losunar flugvéla ķ hįloftunum.  Vķsbending um nęgilega žróaša innviši fyrir rafmagnsbķlinn veršur, aš bķlaleigurnar sjįi sér hag ķ aš kaupa nżja rafmagnsbķla.  Žį fyrst mun komast skrišur į rafbķlavęšinguna hérlendis.

Talsmašur einnar af stęrstu bķlaleigunum hér, sem į 25 rafbķla, lét nżlega hafa eftir sér ķ blaši, aš rafmagnsbķlar vęru versta fjįrfesting, sem fyrirtęki hans hefši lagt ķ.  Įstęšan er léleg nżting į bķlunum vegna langs endurhlešslutķma og ónógrar langdręgni.  Mjög margir bķlar eru leigšir śt frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og Isavia veršur aš sjį sóma sinn ķ aš setja upp višeigandi tengla viš bķlastęši bķlaleiganna žar og ķ samrįši viš žęr.  

Slķka tengla (ekki hrašhlešslustöšvar) žarf aš setja upp į bķlastęšum gististašanna vķtt og breitt um landiš, og ķbśar fjölbżlishśsanna verša į hverju kvöldi aš hafa ašgang aš tengli til aš tengja hlešslutęki sitt viš, sem og ašrir ķbśar.  Hrašhlešslustöšvar ęttu aš vera į hverri eldsneytisstöš, sem ętlar aš halda įfram starfrękslu.

  Bķlasmišir skynja vel, hvaš til žeirra frišar heyrir og hafa komiš fram meš loforš um aš framleiša ašeins tvinnbķla (sem sagt ekki einvöršungu tengiltvinnbķla) og rafmagnsbķla.  Volvo hefur tekiš forystuna meš markmiši um žetta f.o.m. 2019.  Daimler og VW hafa uppi įform um fjöldaframleišslu į rafhlöšuknśnum bķlum, en žeir eru nś framleiddir ķ svo litlum męli hjį žeim, aš sś framleišsla er meš tapi.  Hjį Audi var ķ fyrra bśizt viš, aš svo mundi verša til 2028, en nś er skammt stórra högga į milli. Nś er bśizt til varnar ķ Evrópu, "Festung Europa", gegn bandarķskri innrįs fjöldaframleidds rafmagnsbķls frį hinum ótrślega frumkvöšli, rafmagnsverkfręšinginum Elon Musk. Žaš veršur lķf ķ tuskunum į rafbķlamarkašinum.    

Žżzku risarnir vilja žó enn ekki gefa dķsilinn upp į bįtinn.  Žeir hafa nįš eyrum bśrókratanna ķ Brüssel um, aš strķš gegn dķsilnum muni draga svo mjög fjįrhagslegan žrótt śr žeim, aš žį muni skorta fé til aš žróa umhverfisvęna og samkeppnishęfa valkosti ķ tęka tķš.  Elzbieta Bienkowska, "kommissar" išnašarmįla ķ Berlaymont, varaši nżlega viš žvķ, aš bann viš notkun dķsils gęti valdiš hruni į dķsilmarkašinum.  Hśn hefur fallizt į röksemdir Žjóšverjanna og bošar žróun įn gösslaragangs og bošafalla.  

Ķ bķlablaši Fréttablašsins var 17. įgśst 2017 undir fyrirsögninni,

"Dķsilvélar munu įfram gegna mikilvęgu hlutverki ķ bķlasamgöngum", 

vitnaš ķ Harald Krüger, stjórnarformann BMW Group, og hófst fréttin žannig:

"Ķ ręšu, sem Harald Krüger, stjórnarformašur BMW Group, hélt ķ sķšustu viku [v.32/2017] viš upphaf rįšstefnu Innanrķkisrįšuneytis Žżzkalands, sem bar yfirskriftina "National Diesel Forum", kom m.a. fram, aš fyrirtękiš ętlaši sér aš vera įfram ķ fremstu röš žżzkra bķlaframleišenda viš žróun bķla, sem nota rafmagn sem orkugjafa.  Hann sagši einnig, aš BMW myndi halda įfram žróun dķsilvéla, sem uppfylla muni alla ströngustu mengunarstašla heims, žar į mešal Euro 6."

Engum blandast hugur um, aš "Bayerische Motoren Werke" er ķ fremstu röš bķlaframleišenda og nęgir aš nefna til sögunnar koltrefjar, tengiltvinnbķla og hįnżtni sprengihreyfla. Téšur Haraldur veit, hvaš hann syngur. Dagar dķsilvélarinnar eru ekki taldir.  Hérlendis ęttu yfirvöld aš foršast ótķmabęr bönn į notkun véla, en lįta duga aš leggja sitt lóš į vogaskįlar nżrra innviša og halda sig eingöngu viš jįkvęša hvata til markašarins til aš örva orkuskiptin. 

Žegar bķlasmišir hafa nįš betri tökum į framleišslutękni rafmagnsbķla og nįš hagkvęmni fjöldans, žį verša rafbķlar jafnvel ódżrari ķ innkaupum, og eru nś žegar sannarlega mun ódżrari ķ rekstri, žar sem raforkuverš er almenningi hagstętt.  Žį verša innviširnir hérlendis aš verša tilbśnir, ž.į.m. virkjanir, flutningskerfi og dreifikerfi, og mun žį ekki standa į bķlkaupendum meš orkuskiptin.  Žetta er ekki blśndulagt verkefni, heldur įtakaverkefni, žar sem fįst žarf viš tregšulögmįliš į żmsum svišum.  Žaš kostar klof aš rķša röftum, segir žar.

 


Myntžrefiš

Žaš vakti vissulega athygli ķ jślķ 2017, er fjįrmįla- og efnahagsrįšherra Ķslands reit greinarstśf ķ Fréttablašiš, žar sem rįšherra peningamįlanna įskildi sér rétt til žess aš hafa žį skošun, aš réttast vęri aš leggja ķslenzku myntina, ISK, nišur.  Lķklegt og ešlilegt er, aš žetta sjónarmiš rįšherrans hafi falliš ķ grżttan jaršveg į mešal landsmanna, žvķ aš flokkur rįšherrans tók dżfu ķ skošanakönnunum ķ kjölfariš.  Skyldi engan undra, enda er hér um einsdęmi aš ręša frį stofnun embęttis fjįrmįlarįšherra.  Žótt žessi fjįrmįlarįšherra ynni sér ekkert annaš til fręgšar, er hann žar meš kominn ķ annįla.  Lķklega er žessi sprungna blašra bara til aš undirstrika mįlefnafįtękt flokks rįšherrans, sem er eins mįls flokkur, og žetta eina mįl er nś sem steinbarn ķ kviši flokksins.

Rįšherrann varši sig meš žvķ aš vķsa til Evrópu, en til höfušstöšva Evrópusambandsins, ESB, ķ Brüssel liggja pólitķskar taugar rįšherrans, eins og kunnugt er.  Hann hélt žvķ fram, aš fjįrmįlarįšherrar evrulandanna hefšu ķ raun gert žaš sama og hann, žegar žessi lönd fórnušu gjaldmišlum sķnum fyrir evruna.  Žetta er röng og óvišeigandi samlķking hjį rįšherranum, enda ber ašildarlöndum ESB, sem uppfylla Maastricht-skilyršin, aš taka upp evru.  

Žaš er žó vitaš, aš evran er pólitķskt hrśgald, sem hróflaš var upp ašallega aš ósk Frakka, sem žoldu ekki samanburšinn į milli sterks Deutsche Mark, DEM, og veiks fransks franka.  Misjafn styrkur žessara tveggja gjaldmišla endurspeglaši žó ašeins muninn į efnahagsstjórn žessara rķkja, skipulagshęfni og dugnaši. Nś heldur Žżzkaland uppi gengi evrunnar, sem t.d. hefur styrkzt um 15 % gagnvart GBP frį Brexit kosningunum ķ jśnķ 2016.  

Žegar kommśnistastjórnir Austur-Evrópu voru komnar aš fótum fram, žį fengu Vestur-Žjóšverjar gulliš tękifęri meš beitingu DEM gegnvart rįšstjórninni ķ Moskvu til aš lįta draum allra Žjóšverja um endursameiningu Žżzkalands rętast.  Enginn veggur, heldur ekki Kremlarmśrar, er svo hįr, aš asni, klyfjašur gulli, komist ekki yfir hann. Bandarķkjamenn voru hlynntir endursameiningunni, en hin hernįmsveldin tvö, Bretar og Frakkar, drógu lappirnar.  Žį įkvaš Helmut Kohl, žįverandi kanzlari Vestur-Žżzkalands, aš egna fyrir Francois Mitterand, žįverandi forseta Frakklands, meš įstfóstri Frakka, evrunni.  Hann lofaši žvķ, aš ef Frakkar samžykktu endursameiningu Žżzkalands, žį mundu Žjóšverjar fórna žżzka markinu, DEM, og taka upp evru.  Mitterand gekk aš žessu, og žegar Bretar voru einir eftir, samžykktu žeir meš semingi endursameiningu Žżzkalands. Žaš hefur žó frį fyrstu tķš veriš žįttur ķ utanrķkisstefnu Englands aš halda Žjóšverjum sundrušum.  Žeir tķmar eru lišnir, žótt Žjóšverjar hafi tapaš grķšarlegum landsvęšum ķ umróti 20. aldarinnar.  Nś sękir sundrungarhęttan Bretana sjįlfa heim.   

Sķšla vetrar įriš 2000, eftir aš evran leit dagsins ljós og var komin ķ veski Evrópumanna, var blekbóndi į feršinni ķ vestanveršu Žżzkalandi į bķlaleigubķl og ók eftir sveitavegum, sem sumir hverjir voru fyrstu hrašbrautir Žżzkalands (žį Žrišja rķkisins).  Hann mętti žį bęndum og bśališi į drįttarvélum meš heyvagna ķ eftirdragi, fulla af glašbeittum Germönum į leiš į Karnival, kjötkvešjuhįtķš.  Į einn vagnanna var strengdur borši meš ógleymanlegum texta, sem blekbónda fannst stafa beint śt śr žżzku žjóšarsįlinni:"D-Mark, D-Mark, Schade das du alles vorbei ist".  

Žżzka žjóšin saknaši myntar sinnar, sem vaxiš hafši meš henni śr rśstum heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 og  endurspeglaši sparsemi, eljusemi, heišarleika, kunnįttu og seiglu žżzks almennings, des deutschen Volkes, og hśn įtti erfitt meš aš sętta sig viš žessa fórn, enda var hśn afrakstur pólitķskra hrossakaupa.   Die Bundesbank, eša žżzki Sešlabankinn, hafši alla tķš, og hefur enn, miklar efasemdir um grundvöll evrunnar, enda er stöšugur reipdrįttur ķ höfušstöšvum evrubankans ķ Frankfurt am Main um peningamįlastjórnunina į milli lķfsvišhorfa rómanskra og germanskra žjóša.

Ķ stjórnartķš Tonys Blair, formanns Verkamannaflokksins brezka, sem vildi, aš Bretar fórnušu sterlingspundinu og tękju upp evru, var unnin ķtarleg greining į kostum žess og göllum fyrir Breta aš taka upp evru.  Žį var Gordon Brown fjįrmįlarįšherra, sį sem varš sķšar alręmdur sem forsętisrįšherra fyrir aš beita hryšjuverkalögum į Ķslendinga ķ Hruninu, sem olli m.a. hruni ķslenzkra banka ķ London.  Žessi greining leiddi ķ ljós, aš frumskilyrši žess, aš upptaka evru gęti gagnazt Bretum, en ekki skašaš žį, vęri, aš hagkerfi Bretlands og Žżzkalands vęru ķ fasa.  Svo var ekki žį og er ekki enn, og žess vegna hafnaši rķkisstjórn Bretlands upptöku evrunnar.  Hęgt er aš efast um, aš til žjóšaratkvęšagreišslu hefši komiš į Bretlandi ķ jśnķ 2016 um ašildina aš ESB, ef GBP hefši veriš fórnaš į sinni tķš.  

Hvalreka fyrir įhugafólk um myntmįl Ķslands mį nefna fręšandi og röggsamlega samda grein, "Misskilningur um krónuna leišréttur", sem Višskiptablašiš birti žann 27. jślķ 2017, eftir hagfręšiprófessor viš Hįskóla Ķslands, Ragnar Įrnason.  Greinin hófst žannig:

"Barįttumenn fyrir žvķ aš leggja ķslenzku krónuna nišur, byggja mįl sitt aš verulegu leyti į misskilningi og jafnvel stašleysum.  Žeir halda žvķ fram, aš [ķslenzka] krónan valdi sveiflum og óstöšugleika ķ efnahagslķfinu.  Žeir fullyrša, aš krónan sé orsökin fyrir hęrri vöxtum į Ķslandi en ķ nįgrannalöndunum.  Hvort tveggja er ķ grundvallardrįttum rangt."

Hér kvešur viš nżjan tón og allt annan en žann, sem m.a. heyrist nś klifaš į ķ fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu.  Prófessor Ragnar bendir sķšan į 2 raunverulegar orsakir óstöšugleika ķ ķslenzku efnahagslķfi hingaš til.  Hin fyrri er smęš hagkerfisins, sem veldur žvķ, aš fęrri stošir eru undir žvķ.  Ef ein stošin brestur, t.d. af markašsįstęšum, er hętt viš, aš hinar gefi eftir vegna ofįlags, og žį myndast óstöšugleiki meš veršbólgu og jafnvel atvinnuleysi.

Hin įstęšan, sem prófessorinn tilgreinir, er, "aš grunnatvinnuvegir į Ķslandi eru ķ óvenju rķkum męli byggšir į nįttśrugęšum".  Žetta į viš um landbśnaš, sjįvarśtveg og feršažjónustuna og aš vissu leyti um orkukręfan išnaš, en žessi nįttśrugęši, sem landsmenn nżta nśoršiš, eru af misjöfnum toga, svo aš įhęttudreifingin er žar meš allt öšrum og betri hętti fyrir afkomu hagkerfisins en įšur var.  Žetta žżšir, aš žótt sveiflur ķ nįttśrunni og į viškomandi mörkušum hafi įhrif upp og nišur į afkomu hverrar greinar, žį er sveiflan sjaldnast ķ fasa hjį tveimur, hvaš žį öllum.  Nįttśrunżtingin er miklu fjölbreyttari en įšur, sem žżšir minni hęttu į efnahagslegum óstöšugleika af völdum nįttśrunnar.  

"Žannig mętti fara yfir hverja hagsveifluna į fętur annarri į Ķslandi.  Raunveruleikinn er aušvitaš sį, aš žęr eiga rętur sķnar aš rekja til breytinga ķ raunverulegum framleišslutękifęrum og framleišslugetu, en ekki žess gjaldmišils, sem notašur hefur veriš ķ landinu."

Žį andmęlir prófessor Ragnar meš kröftugum hętti žeirri stašhęfingu, aš gjaldmišillinn, ISK, sé orsök hįrra vaxta į Ķslandi, enda hafi raunvextir alls ekki alltaf veriš hįir hér į landi.  Hann kvešur įstęšu hįrra vaxta vera, "aš hiš opinbera, ž.e. sį armur žess, sem nefnist Sešlabanki Ķslands, hefur einfaldlega įkvešiš aš hafa hįa vexti į Ķslandi."

"Žaš er ekki heldur rétt, žótt Sešlabankinn reyni aš halda žvķ fram, aš hįir vextir séu naušsynlegir vegna žess, hvaš krónan er smį.  Žvert į móti mį fęra aš žvķ sterk rök, aš žaš sé einmitt vegna smęšar myntarinnar, sem ófęrt sé aš halda uppi hęrri vöxtum į Ķslandi en annars stašar."

Myntin endurspeglar ašeins žjóšarbśskapinn og įrangur efnahagsstjórnunarinnar.  Hśn er ekki sjįlfstęšur gerandi öšru vķsi en žannig, aš breytingar į gengi ISK leiša hagkerfiš ķ įtt aš nżju jafnvęgisįstandi.  Žannig leišir góšur įrangur śtflutningsgreina til hękkunar gengis og veikir žar meš samkeppnisstöšu žessara greina.  Žetta getur žó haft ķ för meš sér óęskileg rušningsįhrif, eins og landsmenn hafa oršiš įžreifanlega varir viš undanfarin misseri.  Žaš hęgir į aukningu feršamannastraums til landsins vegna styrkingar ISK, en allar ašrar śtflutningsgreinar lķša fyrir vikiš.  Tiltölulega hįir stżrivextir Sešlabankans, sem eru dęmi um ranga efnahagsstjórnun viš nśverandi ašstęšur, hafa magnaš vandann, žvķ aš minna fé leitar śr landi og meira inn en ella.

Nišurlagi greinar Ragnars Įrnasonar er vert aš gefa góšan gaum:

"Ķ hagfręši eru til kenningar um hagkvęmustu myntsvęši.  Žar togast į kostir žess aš eiga ķ višskiptum į milli landsvęša ķ einni mynt, og ókostir žess aš žurfa aš hafa sömu peningastjórn ķ žeim bįšum. Eitt af skilyršunum fyrir žvķ, aš hagkvęmt geti veriš aš sameina myntir tveggja landsvęša, er, aš hagsveiflur viškomandi svęša séu svo samstilltar, aš sama peningastjórn henti bįšum.  Hvaš Ķsland og flest nįgrannalöndin beggja vegna Atlantshafs snertir, er žessu ekki aš heilsa.  Žvert į móti er žaš eiginlega merkilegt, hversu lķtil (og jafnvel neikvęš) fylgni er į milli hagsveiflna į Ķslandi og hagsveiflna ķ Evrópu og Noršur-Amerķku.  Žvķ myndi peningastjórn žessara landa aš öllum lķkindum henta Ķslandi afar illa og hugsanlega valda alvarlegum bśsifjum.  Efnahagsžróunin ķ Grikklandi ķ kjölfar fjįrmįlahrunsins er dęmi um, hversu illa getur fariš, žegar sjįlfstęšum gjaldmišli hefur veriš varpaš fyrir róša."

Ef Žjóšverjar vęru enn meš DEM, er tališ, aš žaš vęri nś allt aš 40 % sterkara en evran er nś, ž.e.a.s. ķ staš hlutfallsins EUR/USD=1,17 vęri žaš nś 1,64.  Žetta er merki um grķšarlega samkeppnishęfni žżzka hagkerfisins, vegna žess aš framleišni (tęknistig) Žjóšverja er hį, reglubundnar launahękkanir eru lįgar (um 2 %/įr), og Žjóšverjar spara hįtt hlutfall launa sinna.  Žetta veldur grķšarlegum višskiptaafgangi hjį Žjóšverjum įr eftir įr, sem nemur um 7 % af VLF  žeirra.  Į Ķslandi hefur hann undanfariš veriš um 6 % af VLF, en fer minnkandi. Rķkisbśskapur Žjóšverja er ķ jafnvęgi, į mešan rómönsku žjóširnar safna rķkisskuldum.  Žetta ójafnvęgi er tekiš śt meš miklu atvinnuleysi į evrusvęšinu.  Žaš hefur žó lękkaš śr 12 % ķ kjölfar fjįrmįlakreppunnar og nišur ķ 9,1 % ķ jśnķ 2017 samkvęmt Eurostat, Hagstofu ESB, ašallega vegna rķfandi gangs ķ Žżzkalandi, sem bżr viš óešlilega lįga vexti og lįgt gengi m.v. stöšu hagkerfisins.  Ef Ķslendingar byggju viš "fastgengi" EUR, USD, GBP eša annarrar myntar, og hefšu afhent peningamįlastjórnunina öšrum, žį mundi hagkerfiš sveiflast stjórnlaust į milli hįrrar veršbólgu og mikils atvinnuleysis.  Žaš, sem skiptir landsmenn mįli, er ekki heiti myntarinnar, heldur kaupmįttur rįšstöfunartekna.

Af žessum samanburši aš dęma mį bśast viš meiri óstöšugleika ķ hagkerfinu įn ISK, žar sem hśn er ekki sveifluvaldur sjįlf, eins og hver hefur žó hugsunarlaust étiš upp eftir öšrum.  Įhrif ISK eru aš nokkru sveiflujafnandi, eins og sannašist eftir Hruniš og er aš sannast nśna, meš žvķ aš višskiptajöfnušur Ķslands fer minnkandi, og žróun ISK mun žį fyrr en sķšar endurspegla versnandi višskiptajöfnuš.  

Ķ raun žarf aš kryfja žessi mįl ķtarlega til aš komast til botns ķ žvķ, hvaša lausn er lķklegust til aš gefa hęstan kaupmįtt, en žaš viršist einfaldlega alls ekki vera įhęttunnar virši fyrir kaupmįtt landsmanna til lengdar aš fórna ķslenzku krónunni.   

 

 

 

 

 


Höfin eru ķ hęttu

Donald Trump, Bandarķkjaforseti, hefur nś efnt eitt kosningaloforša sinna, sem var um aš hefja ferli, sem losar Bandarķkin (BNA) undan Parķsarsįttmįlanum frį desember 2015 um losun gróšurhśsalofttegunda.  Žetta er mjög umdeild įkvöršun ķ BNA og įhrifin af henni verša lķklega ašallega pólitķsk og sparnašur fyrir rķkissjóš BNA um 3 miaUSD/įr ķ styrki til fįtękra landa vegna orkuskipta.  Bandarķkin eru, eins og ašrar žróašar žjóšir, į óstöšvandi vegferš til kolefnisfrķrrar tilveru.  Žau eru leišandi į żmsum svišum mengunarvarna, eins og nżlega kom fram ķ vištali į RŚV viš sérfręšing frį Cleveland um fķnkornótt ryk undir 2,5 mķkron ķ borgum.  

Höfin spanna 3/4 yfirboršs jaršar og eru matarkista mannkyns.  Žau sjį 3 milljöršum manna (af um 7 milljöršum) fyrir allt aš fimmtungi próteinžarfar žeirra og eru žannig stęrri uppspretta próteins (eggjahvķtuefna) en nautakjöt. Mešalneyzla fiskmetis ķ heiminum er 20 kg/mann og hefur aldrei veriš meiri, en aukningin kemur nįnast öll frį fiskeldi, žvķ aš afli śr hafi stendur ķ staš.  Helmingur neyzlunnar kemur frį fiskeldinu, sem er umsvifamest ķ Kķna. Tķundi hluti jaršarbśa hefur framfęri sitt af veišum śr sjó og af fiskeldi.  

Žessum lķfshagsmunum mannkyns er ógnaš śr žremur įttum.  Ķ fyrsta lagi af losun manna į gróšurhśsalofttegundum.  Hafiš sogar ķ sig hluta af koltvķildinu (CO2) og sśrnar viš žaš. Viš lęgra pH-gildi (aukna sśrnun) eykst hęttan į upplausn kalks, og žį veršur öllum skeldżrum hętta bśin.  Vķsindamenn bśast viš, aš öll kóralrif verši horfin įriš 2050, en žau eru mikilvęgur hlekkur ķ lķfkešjunni, žar sem žau eru nś.

Hlżnun andrśmslofts vęri mun meiri en sś u.ž.b. 1,0°C hlżnun frį išnbyltingu (1750), sem raunin er nśna, ef ekki nyti viš hafanna, žvķ aš žau taka til sķn yfir 90 % varmaaukningarinnar į jöršinni, sem af gróšurhśsalofttegundum af mannavöldum leišir. Žetta hefur žegar leitt til mešalhlżnunar hafanna um 0,7°C. Afleišingin af žvķ er t.d. hękkun sjįvarboršs og tilfęrsla įtu og annarra lķfvera ķ įtt aš pólunum.

Önnur hętta, sem stešjar aš höfunum, er mengun frį föstum og fljótandi efnum.  "Lengi tekur sjórinn viš" er orštak hérlendis.  Vķšįtta og grķšarlegt rśmtak hafanna gaf mönnum lengi vel žį tilfinningu, aš ķ žau gęti allur śrgangur og rusl fariš aš ósekju og aš frį höfunum mętti taka takmarkalaust .  Nś vita menn betur.  Rusl į alls ekki heima žar og skolp veršur aš hreinsa, fjarlęgja eiturefni og föst efni nišur ķ 0,1 mķkron, ef žau leysast treglega upp.  

Plastefni eru mikil ógn fyrir lķfrķki hafanna og fyrir a.m.k. 40 % mannkyns, sem neytir mikils fiskmetis śr sjó. Tališ er, aš 5 trilljónir (=žśsund milljaršar) plastagna séu ķ höfunum nśna og 8 milljónir tonna  bętist viš įrlega, Mt/įr.  Įętlaš er, aš verši ekkert aš gert, žį muni plastmassinn ķ höfunum verša meiri en massi fiskistofnanna fyrir 2050.  Žetta er ógnun viš allt lķfrķki, sem hįš er höfunum, ekki sķzt tegundinni, sem efst trónir ķ fęšukešjunni.  Fjölmargt annaš mengar höfin, t.d. afrennsli ręktarlands, žar sem tilbśinn įburšur og eiturefni eru notuš til aš auka framleišsluna.  Žetta hefur žegar valdiš mörgum lķfkerfum hafanna skaša.  

Žrišja ógnin viš lķfrķki hafsins stafar af ofveiši.  Į tķmabilinu 1974-2013 hefur žeim stofnum, sem ofveiddir eru, fjölgaš grķšarlega, eša śr 10 % ķ 32 %, og žeim fer enn fjölgandi.  Aš sama skapi hefur vannżttum tegundum fękkaš śr 40 % ķ 10 % į sama tķmabili.  Fullnżttir eru žį 58 % stofnanna.  

Ofveiši skapar ekki einvöršungu hęttu į hruni fiskistofna og žar meš minni afla, heldur er ofveiši fjįrhagslega óhagkvęm.  Nś nemur heimsaflinn um 95 Mt/įr, en vęru veišar allra tegunda rétt undir sjįlfbęrnimörkum žeirra, žį mundi veišin geta aukizt um 16,5 Mt/įr eša um 17 %, og tekjur af veišinni mundu aukast um 32 miaUSD/įr.

Ķ brezka tķmaritinu The Economist birtist žann 27. maķ 2017 grein um įstand hafanna undir heitinu,

"All the fish in the sea".  

Žar stóš žetta m.a. um fiskveišistjórnun:

"Meš góšri stjórnun ętti fręšilega aš vera hęgt aš stękka fiskistofnana meš innleišingu kvótakerfis tengdu eignarrétti įsamt öšrum takmörkunum į óheftri nżtingu.  Kvótar og svipuš stjórntęki hafa virkaš vel sums stašar.  Į bandarķsku hafsvęši voru 16 % nytjastofna ofveiddir įriš 2015, og hafši ofveiddum stofnum fękkaš śr 25 % įriš 2000.  En žaš eru annmarkar į kerfinu.  Af žvķ aš śtgerširnar vilja koma meš vęnsta fiskinn ķ land, žį į sér staš brottkast minni eintaka, sem oft drepast ķ kjölfariš, og žar sem mismunandi tegundir eru hverjar innan um ašra, er mešafla fleygt fyrir borš, ef skipiš er ekki meš kvóta ķ žeirri tegund.

Žar aš auki er įkvöršunartaka um kvótann oft meš böggum hildar.  Stofnanir og stjórnmįlamenn gefa oft of mikiš eftir gagnvart valdamiklum hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi samkvęmt Rainer Fröse hjį Helmholtz hafrannsóknarstofnuninni ķ Kiel ķ Žżzkalandi.  Žrżstihópar, sem fęra sér ķ nyt mikilvęgi sjįvarśtvegs fyrir įkvešin byggšarlög, žrżsta į um skammtķmaįvinning ķ staš langtķma sjįlfbęrni.  "Žeir nį ķ eplin meš žvķ aš saga trjįgreinarnar af", segir herra Fröse." 

Hér er vakiš mįls į göllum, sem komiš hafa ķ ljós eftir innleišingu į kvótakerfi viš fiskveišar.  Brottkast smįfiskjar er hins vegar ekki dęmigert fyrir kvótakerfi.  Žaš tķškast vķša, žar sem lęgra verš fęst fyrir slķkan.  Bezta rįšiš gegn brottkasti er, aš ótķmabundiš eignarhald į afnotarétti aušlindarinnar festi sig ķ sessi.  Žegar śtgeršir og sjómenn taka aš treysta į eignarhaldiš, rennur upp fyrir žeim, aš brottkast vinnur gegn langtķma hagsmunum žeirra. Žetta viršist hafa gerzt į Ķslandi, žvķ aš brottkast smįfiskjar er tališ hafa minnkaš umtalsvert į žessari öld m.v. žaš, sem var.  

Lżsingin aš ofan er af of stķfu kvótakerfi.  Įrangursrķkt fiskveišistjórnunarkerfi žarf aš vera sveigjanlegt į milli tegunda, į milli įra, į milli skipa og į milli fyrirtękja og tegunda svo aš nokkuš sé nefnt.  Sé svo, hverfur hvati til aš kasta mešafla fyrir borš, sem enginn kvóti er fyrir, enda er slķkt brottkast bęši kostnašarsamt og felur ķ sér sóun į aušlindinni. Žessi sveigjanleiki er fyrir hendi hérlendis, svo aš umgengni ķslenzkra sjómanna og śtgeršarmanna um aušlindina er talin vera til fyrirmyndar į heimsvķsu. 

Žaš, sem Rainer Fröse hjį hafrannsóknarstofnuninni ķ Kiel kvartar undan, er vel žekktur galli į fiskveišistjórnun Evrópusambandsins, ESB.  Bretar hafa fundiš žetta į eigin skinni, žvķ aš fiskveišiflotar ESB-landanna hafa ašgang aš fiskveišilögsögu Bretlands upp aš 12 sjómķlum, og brezk fiskimiš eru ekki svipur hjį sjón eftir ofveiši žessa mikla flota.  

Įriš 2019 munu Bretar losna śr višjum ESB, öšlast fullveldi į nż og žar meš rįša yfir allri fiskveišilögsögu sinni.  Žar meš mun framboš fiskmetis af brezkum skipum stóraukast į Bretlandi, sem mun minnka spurn eftir fiski frį Ķslandi og e.t.v. lękka fiskverš į Bretlandi.  Žetta aš višbęttu falli sterlingspundsins mun gera śtflutning sjįvarafurša til Bretlands óhagkvęmari héšan en įšur.  Aftur į móti mun eftirspurnin aš sama skapi aukast fyrst um sinn į meginlandi Evrópu.

Sjįvarśtvegsyfirvöld į Bretlandi eru farin aš ķhuga, hvers konar fiskveišistjórnunarkerfi hentar Bretum bezt, og einn valkostanna er aflahlutdeildarkerfi aš ķslenzkri fyrirmynd.  Ef Bretar taka upp aflareglu ķ lķkingu viš žį ķslenzku og fylgja henni stranglega eftir, žį mun žeim meš tķš og tķma takast aš reisa nytjastofna sķna viš, en žeir eru flestir illa farnir. Gangi žetta eftir, mun sjįvarśtvegur žeirra ekki ašeins verša rekinn meš hagkvęmari hętti en nś og meš minni nišurgreišslum, heldur mun framboš fisks į brezkum fiskmörkušum śr brezkri lögsögu aukast enn.

Fjįrstušningur viš sjįvarśtveg śr rķkissjóšum er vandamįl um allan heim.  Nišurgreišslurnar stušla aš ofveiši nytjastofna bęši į śthafsmišum og innan lögsögu rķkja, og žęr skekkja samkeppnisstöšuna.  Hjį Alžjóša višskiptamįlastofnuninni, WTO, hyggjast menn leggja fram tillögur um nżjar reglur um opinberar nišurgreišslur fiskveiša į rįšherrasamkomu ķ desember 2017.  Žęr eru taldar nema 30 miaUSD/įr ķ heiminum og 70 % žeirra koma frį vel stęšum rķkjum, sem vęntanlega halda śtgeršum į floti af byggšalegum įstęšum.  Ķsland, eitt örfįrra rķkja, hefur ekki greitt nišur sjįvarśtveg sinn frį innleišingu aflahlutdeildarkerfisins.  Žvert į móti greišir ķslenzkur sjįvarśtvegur mjög hį opinber gjöld, sem hafa numiš um 30 % af framlegš ķ góšęri.  Veišigjaldafyrirkomulagiš į Ķslandi er žeirrar nįttśru, aš žaš tekur tillit til afkomunnar meš allt aš žriggja įra töf, sem er alvarlegur galli.  

Umręšan um sjįvarśtveginn ķslenzka er meš röngum formerkjum.  Ķ staš žess aš reyna aš bęta rekstrarumhverfi hans og gera žaš sanngjarnara nś į tķmum rekstrarerfišleika vegna lįgs fiskveršs ķ ISK, žį er rekinn įróšur gegn honum meš rangtślkunum į lögum um stjórnun fiskveiša og žvķ haldiš blįkalt fram, aš honum beri og hann geti borgaš enn meir til samfélagsins.  Žetta eru žó fullyršingar greinilega višhafšar aš órannsökušu mįli.  Villtustu hugmyndirnar snśast jafnvel um aš kollvarpa nśverandi stjórnkerfi og taka upp bastarš, sem alls stašar hefur gefizt hrošalega, žar sem hann hefur veriš reyndur og sķšan fljótlega aflagšur.  Žetta er hin meingallaša hugmynd um uppboš aflamarks eša hluta žess.  Sérfręšingar um aušlindastjórnun og uppboš segja žau ekki henta ķ greinum, sem žegar hafa vel virkandi stjórnkerfi reist į varanlegum og framseljanlegum afnotarétti.  Nęr vęri stjórnvöldum aš hanna aušlindamat og samręmt og sanngjarnt aušlindagjald fyrir allar nżttar nįttśruaušlindir utan einkaeigna.  Žaš į ekki aš žurfa aš vefjast fyrir stjórnvöldum.  Žaš hefur birzt sitthvaš į prenti um žann efniviš, t.d. į žessu vefsetri.  

Žann 8. jśni 2017 birtist fróšleg grein um fiskveišistjórnun Ķslendinga ķ Fréttablašinu eftir Kristjįn Žórarinsson, stofnvistfręšing SFS, sem bar heitiš:

"Sjįlfbęr nżting ķslenzka žorskstofnsins".  

Hśn hófst žannig:

"Vel heppnuš endurreisn ķslenzka žorskstofnsins er aš mķnu mati langmikilvęgasti įrangur į sviši sjįlfbęrni, sem nįšst hefur ķ stjórn fiskveiša į Ķslandsmišum.  

Žar sem sjįvarśtvegur er mikilvęg stoš efnahagslķfs okkar, įttum viš engan annan kost en aš takast į viš tvķžęttan vanda ofveiši og óhagkvęmni af fullri alvöru. Žetta var gert meš žvķ aš innleiša markvissa fiskveišistjórnun meš naušsynlegri festu viš įkvöršun leyfilegs heildarafla įsamt eftirfylgni meš aflaskrįningu og eftirliti.  Žannig var kerfi aflakvóta viš stjórn fiskveiša komiš į ķ įföngum į nķunda įratugi sķšustu aldar, og žaš sķšan žróaš ķ įtt til virkari stjórnunar heildarafla og aukins sveigjanleika meš framsali į tķunda įratuginum og sķšar.  

Ķ kjölfar rįšgjafar frį įrinu 1992 um alvarlega stöšu žorskstofnsins var dregiš verulega śr veišiįlaginu.  Um mišjan tķunda įratuginn voru Ķslendingar sķšan į mešal leišandi žjóša ķ žróun langtķma aflareglna ķ fiskveišum.  Aflareglum er ętlaš aš tryggja, aš veišiįlag sé hóflegt og nżtingin sjįlfbęr.  Mikilvęgt markmiš meš minnkun veišiįlags į žorskinn var aš gera stofninum mögulegt aš stękka og nį fyrri stęrš, en stór veišistofn gerir veišar hagkvęmari, og stór og fjölbreyttur hrygningarstofn er talinn hafa meiri möguleika į aš geta af sér stęrri nżlišunarįrganga.

Įriš 2007 var veišihlutfall žorsks samkvęmt aflareglu lękkaš śr 25 % ķ 20 % af višmišunarstofni fiska fjögurra įra og eldri."

Frį žvķ aš "Svarta skżrslan" kom śt hjį Hafrannsóknarstofnun įriš 1975 hefur įstand og žróun žorskstofnsins löngum veriš įhyggjuefni hérlendis.  Žannig hafa Ķslendingar horfzt ķ augu viš hrörnun fiskistofna, eins og allir ašrirĮriš 1955 var višmišunarstofn žorsks um 2,4 Mt og hrygningarstofninn um 1,0 Mt.  Višmišunarstofninn hrapaši į 35 įrum um 1,8 Mt (51 kt/įr) nišur ķ lįgmark um 0,6 Mt. Hrygningarstofninn hagaši sér dįlķtiš öšruvķsi.  Hann hrapaši śr um 1,0 Mt/įr įriš 1955 og nišur ķ varśšarmark, 0,15 Mt, įriš 1980, en nešan varśšarmarks er žrautalendingin frišun stofnsins.  Hrygningarstofninn sveiflašist sķšan į milli ašgeršarmarks, 0,2 Mt og varśšarmarks um aldamótin, en meš hinni nżju aflareflu frį įrinu 2007 hefur hrygningarstofninn rétt śr kśtnum og er nś kominn ķ um 0,5 Mt, og ķ kjölfariš hefur višmišunarstofninn stękkaš upp ķ um 1,3 Mt, sem žį gefur aflamark ķ žorski 260 kt/įr, sem er nįlęgt rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Žaš eru aušvitaš strax komnir fram į sjónarsvišiš beturvitringar, sem fullyrša aš veiša megi umtalsvert meira af žorski hér viš land.  Brjóstvitiš hefur mörgum reynzt notadrjśgt, žegar öšru var ekki til aš dreifa, en žaš veršur aušvitaš aš sżna fram į meš rökum og tilvķsunum ķ rannsóknir, aš 20 % sé of lįgt veišihlutfall m.v. hįmörkun afrakstrar til langs tķma.  Annars eru upphrópanir gegn Hafró broslegar ķ bezta falli.    

Į Ķslandi var mikiš ķ hśfi, žvķ aš sjįvarśtvegur aflaši mests gjaldeyris allra atvinnuveganna, žegar žorskstofninn hrundi.  Hann hrundi vegna langvarandi ofveiši innlendra og erlendra togara, og viš lok sķšustu landhelgisdeilunnar 1976 voru meš opinberri hvatningu og tilstyrk pöntuš yfir 100 öflug veišiskip.  Žessa miklu sóknargetu stóšu landsmenn uppi meš, žegar višmišunarstofninn hafši hrapaš nišur fyrir 1,0 Mt og hrygningarstofninn nišur ķ varśšarmörk.

Neyšin kennir nakinni konu aš spinna, og stjórnmįlamönnum 9. įratugar 20. aldar tókst meš ašstoš hęfra sérfręšinga aš setja į laggirnar fiskveišistjórnunarkerfi, sem leysti samtķmis 2 meginvišfangsefni: aš endurreisa žorskstofninn og nżta sjįvaraušlindina meš sjįlfbęrum hętti og aš fénżta hana meš aršbęrum hętti.  Žaš er žó vert aš gefa žvķ gaum, aš žorskstofninn er fjarri žvķ aš hafa endurheimt stęrš sķna frį mišjum 6. įratuginum, heldur er hann nęlęgt žvķ, sem hann var į mišjum 7. įratugi 20. aldar.  Meš 20 % aflareglunni gęti hann stefnt ķ hįmark sitt, ef nįttśruleg skilyrši fyrir hann hafa ekki versnaš, sem hętt er viš.  Meš 25 % aflareglu gerši hann žaš ekki. 

"Į nżlišnum įrum hafa stjórnvöld sett aflareglur um veišar žriggja tegunda botnfiska - żsu, ufsa og gullkarfa - til višbótar viš žorskinn.  Žessar veišar hafa sķšan fengiš vottun eftir alžjóšlegum sjįlfbęrnikröfum samkvęmt fiskveišistjórnunarstašli Įbyrgra fiskveiša, sem gerir kröfu um formlega nżtingarstefnu (aflareglu) stjórnvalda, byggša į svokallašri varśšarleiš [varśšarleiš er reikniašferš fyrir višmišunarstofn, sem t.d. var beitt viš įkvöršun aflamarks į lošnu ķ vetur - innsk. BJo].  Sömu veišar, auk annarra, hafa einnig hlotiš vottun samkvęmt MSC-stašli.

Įbyrg, sjįlfbęr og hagkvęm nżting fiskistofna er naušsynleg undirstaša öflugs sjįvarśtvegs.  Mikilvęgt er, aš nżting fiskistofna į Ķslandsmišum byggi įvallt į žessum grunni."

Ljóst er, aš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš nżtur viršingar og trausts erlendis, bęši į vettvangi fręšimanna į sviši sjįvarlķffręši/sjįvarśtvegs og į markaši sjįvarafurša. Aš hękka aflaregluna nśna gęti stefnt žessari višurkenningu ķ tvķsżnu. Žaš skżtur mjög skökku viš, aš hjįróma raddir innanlands skuli enn heyrast um aš bylta žessu kerfi eša aš auka opinbera gjaldtöku af śtveginum.  Til žess standa engin haldbęr rök, hvorki sanngirnis- né efnahagsleg rök. 

Aš auka aušlindargjaldiš enn frekar er einhvers konar lżšskrum af ómerkilegasta tagi, sem er bęši efnahagslegt og byggšalegt órįš.  Nęr vęri aš finna sameiginlegan grundvöll fyrir veršmętamat į öllum nżttum nįttśruaušlindum, sem ekki eru ķ einkaeign, og taka hóflegt (innan viš 5 % af framlegš og ekkert, fari hśn undir 20 %) aušlindargjald af žeim öllum.  Nśverandi rįšherra sjįvarśtvegsmįla viršist žvķ mišur vera stödd į algerum villigötum (eša hafvillu), hvaš žetta varšar.   

 

 

   

 

 

 

 

 


Bretland byrjar illa

Forsętisrįšherra Breta, Theresa May, tók žarflitla įkvöršun ķ aprķl um žingkosningar 8. jśnķ 2017 , žótt kjörtķmabiliš žyrfti ekki aš enda fyrr en 2020, ž.e. aš afloknum skilnaši Bretlands viš Evrópusambandiš, ESB.  Virtist hśn žį treysta žvķ, aš męlingar ķ skošanakönnun héldust og skilušu sér ķ kjörkassana 7 vikum sķšar.  Žaš er af, sem įšur var, aš brezki forsętisrįšherrann geti tekiš andstęšinginn ķ bólinu og bošaš til kosninga meš žriggja vikna fyrirvara.  Žessi mismunur į lengd kosningabarįttu reyndist Theresu May afdrifarķkur, og fyrsti rįšherra Skotlands og flokkur hennar beiš reyndar afhroš.  Žar meš er bśinn draumur Nicola Sturgeon um nżtt žjóšaratkvęši um ašskilnaš Skotlands frį Englandi, Wales og Noršur-Ķrlandi.

May hafši viš valdatöku sķna haustiš 2016 aš afloknu formannskjöri ķ brezka Ķhaldsflokkinum ķ kjölfar BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslunnar ķ jśnķ sagt, aš nęstu žingkosningar yršu 2020.  Ķhaldsflokkurinn hafši 5 sęta meirihluta į žingi, og hśn hefur vęntanlega veriš spurš aš žvķ ķ heimsókn sinni til Berlķnar og vķšar ķ vetur, hvort hśn gęti tryggt samžykki žingsins į śtgöngusamningi meš svo tępan meirihluta, enda voru žaš meginrök hennar fyrir įkvöršun um flżtingu kosninga, aš "Westminster" vęri regandi, en žjóšin įkvešin ķ aš fara śr ESB.  Hśn vildi "hard Brexit", sem žżšir alskilnaš viš stofnanir ESB og ekki ašild aš Innri markašinum um EFTA og EES, heldur skyldi Bretland gera tvķhliša višskiptasamning viš ESB og öll rķki, sem gęfu kost į slķku.  Bretland yrši ekki innan "Festung Europa" - varnarvirkis Evrópu, sem er žżzkt hugtak śr Heimsstyrjöldinni sķšari.

Theresa May hafši sem rįšherra hjį Cameron stutt veru Bretlands ķ ESB.  Žegar śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar um ašildina uršu ljós, sneri hśn viš blašinu og tók upp harša afstöšu gegn ESB og fór fram undir žeim merkjum ķ formannskjörinu.  Kosningaklękir įttu lķklega žar žįtt, žvķ aš öllum var ljóst, aš dagar brezka Sjįlfstęšisflokksins, UKIP, voru taldir, um leiš og Bretland tók stefnuna śt śr ESB.  Hśn ętlaši aš hremma atkvęšin, en krókur kom į móti bragši frį "gamla kommanum" Corbyn.  Hann sneri viš stefnu Verkamannaflokksins um, aš Bretar skyldu halda įfram ķ ESB, og studdi śrsögnina į žinginu og ķ kosningabarįttunni.  Viš žetta gįtu stušningsmenn UKIP, sem flestir komu reyndar frį Verkamannaflokkinum, snśiš aftur til föšurhśsanna.  

Žaš var einmitt žetta, sem geršist, žvķ aš flest kjördęmin, žar sem mjótt var į munum į milli stóru flokkanna tveggja, féllu Verkamannaflokkinum ķ skaut, Ķhaldsmönnum til furšu og sįrra vonbrigša.  Žannig varš Verkamannaflokkur Jeremy Corbyns sigurvegari kosninganna meš um 40 % atkvęša, jók fylgi sitt um ein 10 % og žingmannafjölda um 33 eša rśmlega 14 %.  Kosningarnar reistu formann Verkamannaflokksins, Jeremy Corbyn, śr öskustó, pólitķskt séš, og žaš veršur ómögulegt fyrir Theresu May aš kveša hann ķ kśtinn.  Hann er einfaldlega meiri barįttumašur en hśn og naut sķn vel ķ kosningabarįttunni, en hśn gerši hver mistökin į fętur öšrum.  Theresa May sęršist til stjórnmįlalegs ólķfis ķ žessari kosningabarįttu, įstęša er til aš draga dómgreind hennar ķ efa, hśn er lélegur leištogi ķ kosningabarįttu og hvorki sterk né stöšug, eins og hśn hamraši žó stöšugt į.  

Ķhaldsflokkurinn fékk žó meira fylgi kjósenda en hann hefur fengiš ķ hįa herrans tķš eša 42,4 %, sem er fylgisaukning um rśmlega 5 % frį sķšustu žingkosningum.  Žrįtt fyrir žaš mun Theresa May aš lķkindum verša sett af innan tķšar, žvķ aš hśn lét kosningarnar snśast um sig aš miklu leyti, tapaši 12 žingmönnum og glutraši nišur 5 sęta žingmeirihluta.  Hśn žykir ekki į vetur setjandi sem leištogi, og menn vilja alls ekki fara ķ nżjar žingkosningar undir forystu hennar.  Žaš žykja vera alvarlegar eyšur ķ žekkingu hennar, t.d. um efnahagsmįl, og hśn hefur ekki haft lag į aš fylla ķ eyšur veršleikanna meš réttu vali į rįšgjöfum, heldur setur hśn ķ kringum sig fįmennan hóp rįšgjafa, sem er meš sömu annmarkana og hśn sjįlf.  Nś hefur hśn fórnaš tveimur ašalrįšgjöfunum, en žaš mun hrökkva skammt.  Lķklegt er, aš minnihlutastjórn hennar verši skammlķf og aš bošaš verši til kosninga aftur sķšar į žessu įri.  Žį veršur einhver annar ķ brśnni hjį Ķhaldsflokkinum, en žaš er óvķst, aš žaš dugi.  Vindar blįsa nś meš Verkamannaflokkinum, sem fer aš lįta snķša rauš gluggatjöld fyrir Downing stręti 10.  Yngstu kjósendurnir eru Corbyn hlynntir, eins og hinum hįlfįttręša Sanders ķ BNA, og žeir hafa aftur fengiš nęgan įhuga į pólitķk til aš fara į kjörstaš.  

"It is the economy, stupid", var einu sinni sagt sem svar viš spurningunni um, hvaš réši helzt gjöršum kjósenda ķ kjörklefanum.  Ķ žvķ ljósi var ekki óešlilegt, aš Verkamannaflokkurinn ynni sigur, žvķ aš hagur Breta hefur versnaš mikiš frį fjįrmįlakreppunni 2007-2008 og kaupmįttur hjį mörgum lękkaš um 10 % aš raunvirši sķšan žį vegna lķtilla nafnlaunahękkana, veršlagshękkana og mikils gengisfalls sterlingspundsins.  Aš flżta kosningum aš žarflitlu viš slķkar ašstęšur ber vott um lélegt jaršsamband.  

Nśverandi staša į Bretlandi er hörmuleg m.t.t. žess, aš brezka rķkisstjórnin žarf į nęstu dögum aš hefja mjög erfišar višręšur viš meginlandsrķkin undir hjįlmi ESB um śtgöngu śr žeim félagsskapi. Samninganefnd ESB sezt žį nišur meš Bretum, sem vinna fyrir rķkisstjórn flokks, sem tapaši meirihluta sķnum ķ nżafstöšnum kosningum.  Theresu May mistókst aš styrkja stöšu sķna og er nś augljóslega veikur leištogi, sem ekki getur tryggt samžykki žingsins į śtgöngusamningi sķnum.  Staša brezku samninganefndarinnar er veikari fyrir vikiš, og af žessum įstęšum veršur May aš taka pokann sinn og hreint umboš aš koma frį žjóšinni nżrri rķkisstjórn til handa. 

Liggur viš, aš žörf sé į žjóšstjórn nś ķ London til aš styrkja stöšuna śt į viš.  Žessar višręšur verša strķš aš nśtķmahętti, enda tekizt į um framtķšarskipan Evrópu, sem hęglega geta endaš įn nokkurs samnings.  Nś er ekki lengur sterkur foringi ķ stafni hjį Bretum, eins og 1939, žegar stašfastur dagdrykkjumašur (aš mati pśrķtana) og stórreykingamašur var settur ķ stafn žjóšarskśtunnar, sem į tķmabili ein atti kappi viš meginlandsrķkin, sem žį lutu forręši gręnmetisętunnar og bindindismannsins  alręmda ķ Berlķn.  Bretar unnu sigur ķ žeim hildarleik.  Žessi lota getur oršiš lengri en lota misheppnaša mįlarans frį Linz. Sennilega munu Bretar einnig hafa betur ķ žessari višureign, žegar upp veršur stašiš, žó aš žaš muni ekki koma strax ķ ljós.  

 

 


Sjįvarśtvegur ķ stórsjó

Stjórnendur ķ sjįvarśtvegi horfast nś ķ augu viš óhagstęš višskiptakjör vegna sterkrar krónu, ISK, fremur lįgs fiskveršs, aš neikvęšum įhrifum  hįsetaverkfalls ógleymdum, og aukins kostnašar viš mannahald ķ kjölfar sama tveggja mįnaša verkfalls. Aš geta ekki sinnt föstum višskiptavinum um langa hrķš tekur tķma aš bęta fyrir į erlendum mörkušum. 

Til aš létta lundina eru žó fremur jįkvęš tķšindi af lķfrķki hafsins um žessar mundir, sem gefa von um lękkašan tilkostnaš į sóknareiningu og fleiri žorskķgildistonn į fiskveišiįrinu 2017/2018 en į yfirstandandi fiskveišiįri. Um žetta segir ķ Morgunblašsfrétt, 19. aprķl 2017, undir fyrirsögninni:

"Žorskstofninn hefur ekki męlst sterkari":

"Verkefnastjóri [Hafrannsóknarstofnunar ķ marzralli 2017] var Jón Sólmundsson, fiskifręšingur, og segir hann ķ samtali viš Morgunblašiš, aš ķ heildina séu nišurstöšur rallsins jįkvęšar.  Žęr megi einkum žakka góšu įstandi ķ sjónum viš landiš, og aš skynsamlega sé stašiš aš veišum, žar sem byggt er į aflareglu ķ mörgum tegundum."

Sem kunnugt er hefur aflamark ķ žorski og fleiri tegundum išulega frį mišjum 9. įratug sķšustu aldar veriš skoriš stórlega nišur meš lękkandi stofnvķsitölum samkvęmt męlingum og rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar, frį žvķ aš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi var tekiš upp, og į fiskveišiįrinu 2016/2017 er rįšgjöfin enn undir žvķ marki, sem rįšlagt var fyrir 40 įrum. 

Uppbygging stofnanna hefur kostaš langvinnar fórnir, en žaš er tvķmęlalaust heillavęnlegt aš ganga ekki of nęrri hrygningarstofnunum meš žvķ aš beita aflareglu į hverja tegund samkvęmt višurkenndri vķsindalegri žekkingu.  Hitt er annaš mįl, aš žessi žekking er enn gloppótt og efla žarf mjög vķsindarannsóknir į lķfrķki hafsins til aš skjóta traustari stošum undir veiširįšgjöfina. Eyrnamerkja į hluta veišigjaldanna rannsóknarverkefnum og fjįrfestingum ķ bśnaši hjį Hafrannsóknarstofnun, eins og ętlunin var viš setningu laga um žessa umdeilanlegu gjaldtöku.

Samkeppnin knżr fyrirtękin til frekari hagręšingar; ekki sķzt į tķmum minnkandi tekna og lakari framlegšar.  Žaš blasir t.d. viš hjį HB Granda aš sameina žurfi bolfiskvinnslu ķ Reykjavķk og į Akranesi į einum staš.  Nś er lagt upp ķ Reykjavķk og ekiš meš óunninn fisk žašan til vinnslu į Akranesi, og tilbśinni vöru er ekiš til baka eša til Keflavķkurflugvallar.  Žessi akstur bętir ekki gęši vörunnar, er óumhverfisvęnn, eykur viš mikla vegumferš og er kostnašarsamur.  Žar sem ašstaša fyrir alla starfsemina er ófullnęgjandi į Akranesi, en fullnęgjandi ķ Reykjavķk, er ešlilegt, aš fyrirtękiš kjósi aš sameina alla starfsemina ķ Reykjavķk. 

Akranes er ekki "brothętt byggš", heldur kaupstašur meš mikla atvinnustarfsemi og nżtur góšs af mikilli išnašarstarfsemi į Grundartanga.  Fyrirtęki, sem starfa į frjįlsum markaši, verša aš hafa svigrśm til žeirrar hagręšingar, sem žau telja gagnast bezt til lengdar starfsemi sinni.  Reykjavķk, Akranes og Grundartangi eru ķ raun eitt atvinnusvęši vegna Hvalfjaršarganga, og nś eru jafnvel ferjusiglingar yfir til Reykjavķkur ķ bķgerš. 

Ef Faxaflóahafnir ętla aš byggja samkeppnishęfa bryggjuašstöšu į Akranesi til aš žjóna HB Granda žar, er fyrirtękiš komiš meš mjög sterka samningsstöšu og getur ķ raun "deilt og drottnaš".  Er žaš įkjósanleg staša fyrir Akranes og Reykjavķk ?  Hefur mįliš veriš hugsaš til enda ?

Morgunblašiš gerši skilmerkilega grein fyrir žessum hagręšingarmįlum HB Granda 29. marz 2017 undir fyrirsögnunum:

"Vildu flutning til Akraness 2007" og "Sameina vinnslurnar til aš hagręša".

Undir žeirri seinni skrifaši Gušni Einarsson:

"HB Grandi er aš setja upp botnfiskvinnslu į Vopnafirši.  Vilhjįlmur [Vilhjįlmsson, forstjóri HB Granda] sagši žaš gert til aš skapa vinnu allt įriš fyrir fólk, sem starfar žar ķ uppsjįvarvinnslu.  Stefnt er aš žvķ aš vinna žar um 700 t af žorski ķ įr į milli uppsjįvarvertķša.  Um 40 starfsmenn uppsjįvarfiskvinnslunnar munu starfa viš botnfiskvinnsluna.  Til samanburšar voru unnin um 7300 t af žorski į Akranesi ķ fyrra. 

HB Grandi keypti ķ haust veišiheimildir upp į 1600 žķt, og veršur hluti heimildanna unninn į Vopnafirši. HB Grandi keypti hįtt ķ 4000 t af botnfiski į mörkušum ķ fyrra [2016].  Žar af voru rśm 3000 t af ufsa, sem unnin voru ķ Reykjavķk.  Félagiš ętlar aš hętta aš kaupa fisk į mörkušum.  Vilhjįlmur sagši, aš gengju įform félagsins eftir, yrši vinnsla 7300 t flutt frį Akranesi til Reykjavķkur.  Heildarvinnslan žar mundi žį aukast śr um 21 kt ķ 24 kt į įri."

Stefna HB Granda er af žessu aš dęma aš styrkja tvęr vinnslustöšvar ķ sessi hérlendis; ašra į sušvestur horninu og hina į noršaustur horninu.  Žaš er veriš aš styrkja samkeppnisstöšu fyrirtękisins meš žvķ aš auka framleišnina og framleišsluna į bįšum stöšunum, tryggja viršiskešjuna frį veišum til višskiptavinar ķ sessi og draga śr įhęttu varšandi landshlutatengd įföll og bęta gęšatryggingu vörunnar.  Allt rķmar žetta vel viš heilbrigša skynsemi, og yfirvöld ęttu ekki aš reyna meš yfirlżsingum śt ķ loftiš eša skammsżnum ašgeršum aš reyna aš hafa įhrif į žį óhjįkvęmilegu og aš mörgu leyti jįkvęšu atvinnužróun, sem hér fer fram. 

Žegar stjórnendur sjįvarśtvegsfyrirtękja standa frammi fyrir eša hafa tekiš erfišar, en aš sķnum dómi naušsynlegar įkvaršanir ķ hagręšingarskyni, žį skal ekki bregšast, aš upp hefjist ógešfelld umręša, oft pólitķskt lituš, um sérgęzku og jafnvel mannvonzku žeirra, sem įbyrgšina bera, svo aš ekki sé nś minnzt į hinn sķgilda blóraböggul žeirra mannvitsbrekkna, sem hér eiga ķ hlut, fiskveišistjórnunarkerfiš.  Žessi umręša minnir aš mörgu leyti į löngu śreltan stéttastrķšstalsmįta, sem er ekkert annaš en innantómt glamur nś į dögum.  Žetta varš Gunnari Žóršarsyni, višskiptafręšingi, aš umritunarefni ķ Fiskifréttum 21. aprķl 2017 undir fyrirsögninni,

"Óįbyrg umręša":

"Ķ raun er ašeins veriš aš benda į žį stašreynd, aš meš hękkun krónunnar aukast lķkurnar į, aš fiskvinnslan flytjist śr landi, alla vega ef gengiš er śt frį žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur sé rekinn į markašslegum forsendum.  Hér er engin hótun į feršinni, heldur ašeins bent į žį stašreynd, aš fiskvinnsla veršur ekki rekin į landinu, nema hśn standist samkeppni viš erlenda keppinauta.  Ekki er langt sķšan óunninn gįmafiskur var fluttur til vinnslu ķ Evrópu ķ miklu magni, sem hefur nįnast veriš óžekkt undanfarin įr.  Fullvinnsla hefur hins vegar aukizt mikiš į Ķslandi undanfarin įr, bęši ķ bolfiski og uppsjįvarfiski.  Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt mikla ašlögunarhęfni og brugšizt viš hękkun į innlendum kostnaši meš aukinni hagręšingu og tęknivęšingu."

Žarna er drepiš į žį grķšarlegu ógn, sem atvinnu og veršmętasköpun ķ landinu stafar af gengisžróun ISK, sem er um 20 % of hį aš veršgildi m.v. okkar helztu višskiptamyntir um žessar mundir. Žetta hįgengi vinnur gegn hagsmunum landsins, žvķ aš žaš mun senn svipta fólk atvinnu og kippa stošunum undan veršmętasköpun.  Sešlabankinn og nśverandi peningastefnunefnd hafa brugšizt hlutverki sķnu, sem er varšveizla peningalegs stöšugleika ķ brįš og lengd. 

Norska krónan, NOK, hefur falliš um helming, 50 %, frį 2014 til 2017 gagnvart ISK, žrįtt fyrir miklar gjaldeyristekjur af olķu- og gassölu og varasjóš frį žeim tekjum, sem nemur um miaUSD 800.  Hvers vegna er ekki beitt sömu rįšum hér til aš stemma stigu viš skašlegum įhrifum mikils gjaldeyrisinnstreymis į ķslenzka hagkerfiš, ž.e. meš žvķ aš taka žetta fé tķmabundiš śt śr innlenda hagkerfinu og fjįrfesta erlendis žar til slaki eša jafnvel kreppa ógnar žvķ ? Žess ķ staš hlešur Sešlabankinn undir ISK meš žvķ aš safna gildum gjaldeyrissjóši, sem er honum svo dżrkeyptur, aš bankinn er bśinn aš glutra nišur nįnast öllu eigin fé sķnu.

Evra er augljóslega ekki svariš viš žessum erfišleikum, žvķ aš Sešlabanki evrunnar er aš berjast viš hagkerfissamdrįtt, en hér er hagkerfisžensla nśna.  Žannig er žaš išulega, aš hagkerfissveifla į Ķslandi er ķ mótfasa viš hagkerfissveiflu į meginlandi Evrópu.  Ķslandi hentar žannig engan veginn aš gerast ašili aš žessu myntbandalagi.  Ekkert okkar helztu višskiptalanda er į svipušum staš, ž.e. į toppi hagsveiflunnar, eins og Ķsland um žessar mundir.  Okkar bezta śrręši er aš stjórna efnahagskerfinu og peningamįlunum af skynsamlegu viti.  Žekking, geta og vilji er žaš, sem žarf, eins og venjulega.  Skussar rįša ekki viš višfangsefni af žessu tagi.

"Stór fyrirtęki, sem rįša yfir allri viršiskešjunni frį veišum til heildsölu, munu einfaldlega yfirtaka smęrri fyrirtęki, sem ekki hafa borš fyrir bįru til aš standa undir ķžyngjandi skattlagningu.  Žetta er ķ sjįlfu sér ekki alvont, žar sem žaš eykur framleišni og veršmętasköpun, en rétt, aš menn geri sér grein fyrir žessu og lįti žaš ekki koma sér į óvart, žegar žaš raungerist. Séu žį meš įętlun um, hvernig bregšast eigi viš t.d. byggšaröskun, sem óumflżjanlega fylgir slķku róti ķ atvinnugreininni.  Žaš veldur vonbrigšum aš heyra sjįvarśtvegsrįšherra hóta hękkun į veišigjöldum til aš neyša sjįvarśtveginn til aš uppfylla žaš, sem honum finnst vera samfélagsleg įbyrgš.  Žaš er mikilvęgt, aš rįšamenn geri sér grein fyrir įhrifum veišigjalda, og hękkun į žeim veršur varla gerš ķ sįtt viš atvinnugreinina."

 Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš snarast hefur į merinni, žegar afkoma sjįvarśtvegsins ķ įr er borin saman viš įriš 2015.  Vegna mjög afturvirkrar įlagningar veišigjalda og brottfalls tķmabundins afslįttar į veišigjöldum munu śtgeršarfélögin žurfa aš bera hękkun veišigjalda į fiskveišiįrinu 2017/2018.  Žaš er brżnt aš endurskoša žessa skattheimtu, svo aš ekki sé horft lengra aftur ķ tķmann en eitt įr, og aš sett verši žak į veišigjöldin, t.d. 5 % af framlegš og aš engin veišigjöld verši innheimt af fyrirtękjum meš framlegš undir 20 % af tekjum.  Nśverandi skattheimta er flókin, ósanngjörn og mešalhófs er ekki gętt.

Jafnframt žarf aušvitaš aš samręma įlagningu aušlindagjalds af öllum fyrirtękjum, sem nżta nįttśruaušlindir, t.d. virkjanafyrirtękin, flutningsfyrirtękiš Landsnet, feršažjónustan og fiskeldiš.  Žaš er hęgt aš beita samręmdri ašferšarfręši į allar žessar greinar.  Spangól sjįvarśtvegsrįšherra um naušsyn hękkunar į eina žessara greina ķ einhvers konar refsingarskyni er algerlega śt ķ loftiš og sżnir ķ senn įbyrgšarleysi og getuleysi hennar viš aš leggja eitthvaš uppbyggilegt aš mörkum sem rįšherra.

Tęknižróun ķ flestum greinum atvinnulķfsins leišir til aukinnar afkastagetu og aukinnar sjįlfvirkni.  Žetta er nś um stundir aš stękka og fękka vinnslustöšvum fiskišnašarins.  Žaš vęri glapręši aš reyna aš sporna viš žessari žróun og ekki gęfulegra en aš hverfa aftur ķ torfkofana.  Um žessa žróun skrifaši Gunnar Žóršarson ķ téšri grein:

"Meš nżrri tękni, eins og vatnsskuršarvélum og žjörkum, aukast afköst į manntķma, og žannig mun starfsmönnum og vinnsluhśsum fękka.  Slķkri žróun geta žó fylgt mikil tękifęri, žar sem ķ staš erfišisvinnu verša til betur launuš tęknistörf.  Žaš ętti aš vera forgangsmįl hjį sveitarfélögum og launžegahreyfingunni aš taka žįtt ķ slķkum breytingum meš sjįvarśtvegsfyrirtękjum og tryggja hlutdeild starfsmanna ķ aukinni framleišni ķ framtķšinni.  Žaš er hin raunverulega samfélagslega įbyrgš, aš fyrirtęki, starfsmenn og samfélög leggist į eitt til aš višhalda samkeppnishęfni og veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi til framtķšar.  Aš taka žįtt ķ žróuninni og hafa įhrif į hana į jįkvęšan hįtt er einmitt samfélagsleg įbyrgš."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žessa žörfu hugvekju Gunnars Žóršarsonar, og įlyktun hans um hvaš felst ķ samfélagslegri įbyrgš į fullan rétt į sér.  Hiš sama į viš um flestar atvinnugreinar og sjįvarśtveginn, aš žęr auka framleišni sķna meš sjįlfvirknivęšingu.  Žetta er žeim einfaldlega naušsyn til aš standast samkeppnina.  Žaš er óviturlegt af sveitarfélögum og launžegafélögum aš reyna aš stöšva "tķmans žunga niš".  Mun gęfulegra er, eins og téšur Gunnar bendir į, aš vinna meš fyrirtękjunum aš žessari žróun sjįlfum sér og umbjóšendum sķnum til hagsbóta.  Į stéttabarįttuvindgangi tapa allir, en gręša aš sama skapi į stéttasamvinnu.  Žaš er lķka ešlilegt og almenningi til hagsbóta, aš sveitarfélög keppi upp aš vissu marki um hylli fyrirtękja og fólks, t.d. meš góšri fjįrmįlastjórnun.

 


Ķslenzk og erlend raforkumįl

Vķša ķ Evrópu er raforkumarkašurinn ķ sįrum vegna opinberra nišurgreišslna į mannvirkjum til raforkuvinnslu śr endurnżjanlegum orkulindum. Rótgróin raforkufyrirtęki, sem įšur fyrr voru eftirsóknarveršir fjįrfestingarkostir, berjast nś ķ bökkum. Grķšarlegum upphęšum hefur veriš variš ķ žróun vind- og sólarhlaša, sem sįralķtiš munar enn um.  Žaš hefur veriš farin Krżsuvķkurleiš aš žvķ aš leysa jaršefnaeldsneytiš af hólmi.  Betra hefši veriš aš setja féš ķ žróun stórra raforkuvera, sem gengiš geta stöšugt.  Orkumįl Evrópu eru af žessum sökum ķ ólestri, og yfirvöldin viršast allsendis ófęr um aš móta sjįlfbęra orkustefnu.   

Raforkukerfi Evrópu er žannig upp byggt, aš žegar hillir undir skort į raforkumarkaši, žį hękkar raforkuveršiš, sem į endanum veršur fyrirtękjum nęgur hvati til aš reisa nżtt orkuver.  Menn hafa žį vališ žess konar raforkuver, sem framleiša meš lęgstum jašarkostnaši hverju sinni.  Hefšbundiš hefur žetta jafngilt žvķ aš velja hagkvęmasta eldsneytiš, t.d. aš reisa gaskynt raforkuver. Žetta gekk žokkalega vel upp įšur en hiš opinbera raskaši jafnvęginu į žessum markaši meš žvķ aš draga taum endurnżjanlegra orkulinda, sem žó geta ekki leyst jaršefnaeldsneytiš af hólmi meš nśverandi tękni.   

Til skjalanna eru komin sól og vindur meš miklum opinberum fjįrhagslegum stušningi.  Slķk orkuver eru meš mjög lįgan breytilegan kostnaš, žvķ aš hvorki kosta sólargeislar né vindgustur fé enn sem komiš er.  Fastur kostnašur žeirra er hins vegar svo hįr, aš slķk orkuver hafa hingaš til veriš ósamkeppnisfęr įn stórfelldra opinberra nišurgreišslna.  

Af žessum įstęšum geta orkuver endurnżjanlegrar orku bolaš hefšbundnum eldsneytisverum śt af markašinum, žegar byrlega blęs eša sólin skķn.  Žeim er samt ekki lokaš, af žvķ aš rekstur hinna er stopull og hįšur birtu og lofthraša, eins og kunnugt er.  Žessi breytti rekstrarhamur eldsneytisorkuveranna hefur kippt fótunum undan aršsemi žeirra, og enginn hefur įhuga į aš endurnżja žau įn opinberra styrkja. Raforkukerfi Evrópu er komiš į opinbert framfęri.   

Allt hefur žetta leitt til ofgnóttar raforku į evrópskum orkumarkaši meš žeim afleišingum, aš raforkuverš er meš lęgsta móti nś, enda er hvorki hagvexti né mannfjöldaaukningu til aš dreifa yfirleitt ķ žessum rķkjum.  Ķ žessu ljósi er eftirfarandi stašhęfing hins fullyršingasama forstjóra Landsvirkjunar, Haršar Arnarsonar, viš Trausta Haflišason į Višskiptablašinu, sem birtist žar 2. marz 2017 undir fyrirsögninni:

"Hillir undir milljarša króna aršgreišslu",

ankannaleg:

"Ég tel, aš įlverš sé enn of lįgt.  Žaš hefur lķka veriš sveifla upp į viš annars stašar, eins og t.d. į olķu-, raforku- og stįlmarkaši."

Olķuverš hękkaši mun minna en olķusjeikarnir ętlušust til, žegar žeir drógu śr framboši jaršolķu um sķšast lišin įramót. Olķuverš fer nś lękkandi meš vorinu į noršurhveli.

 Hvar hefur raforkuverš hękkaš annars stašar en į Ķslandi undanfariš ?  Er forstjórinn hér enn einu sinni aš slį um sig meš innistęšulitlum fullyršingum ? 

Sami forstjóri hefur rofiš įlveršstenginguna ķ orkusamningi viš ISAL, og sama veršur lķklega uppi į teninginum 2019 hjį Noršurįli, žegar nżr orkusamningur fyrirtękjanna tekur gildi.  Meš žessu hefur žessi forstjóri ręnt Landsvirkjun įvinningi af hękkušu įlverši, nema meš orkusölu til Fjaršaįls.  Jafnframt gerir hann viškomandi įlfyrirtękjum mjög erfitt aš standast öšrum snśning, žegar įlverš er lįgt. Umhyggja hans fyrir įlverunum į Ķslandi er einskęr hręsni.

 Žaš er til lķtils aš kaupa skżrslur um ķslenzk orkumįl frį śtlöndum, ef žęr žjóna ekki öšru hlutverki en aš planta hér stašleysum um ešli ķslenzks orkukerfis og aš koma hér į framfęri falsbošskap um naušsyn orkuveršshękkunar hérlendis, sem er algerlega śt śr kś viš ķslenzkar ašstęšur.  Žaš eru kolrangar greiningar į orkukerfinu hérlendis, sem leiša til slķkrar nišurstöšu.  Nśverandi forstjóri Landsvirkjunar er bśinn aš gera margar misheppnašar atrennur aš slķkum tillöguflutningi, en ašeins maurapśkar eru lķklegir til aš kaupa žęr, og er žį mikiš sagt.

Nżlega kynnti Landsvirkjun enn eina skrżtnu śtlendu skżrsluna og nś frį danska rįšgjafarfyrirtękinu Copenhagen Economics varšandi fyrirkomulag ķslenzkra orkumįla.  Žaš var rétt hjį Dönunum, aš naušsynlegt er aš setja varnagla ķ lög um, aš hlutlaus ašili į markaši, t.d. Orkustofnun, gęti hagsmuna almennings og ašvari opinberlega um yfirvofandi skort į afli og/eša raforku, og geti sį ašili žį tekiš upp višręšur viš orkufyrirtękin um, hvernig žjóšhagslega er hagkvęmast aš rįša bót į slķkri stöšu. Į žetta hefur įšur veriš bent, m.a. į žessu vefsetri, svo aš žetta er ekki nż hugmynd.

Óbeint er jafnframt lżst stušningi viš aušlindagjaldtöku, sem ķ tilviki orkufyrirtękjanna ķslenzku mundi verša į formi fasteignagjalds fyrir vatnsréttindi og jaršhitaréttindi, en śtfęrslu į slķku hefur blekbóndi lżst į žessu vefsetri. Stjórnvöld žurfa hins vegar aš koma į samręmdu fyrirkomulagi um gjaldtöku af vatnsréttindum, jaršhitaréttindum, vindréttindum o.s.frv.  Žessi mįl hafa žegar žroskazt nóg ķ mešförum hagsmunaašila og dómstóla til aš tķmabęrt sé aš reka endahnśtinn į žau.    

Landsvirkjun fékk Copenhagen Economics til žessara skżrsluskrifa, en žaš er eins og fyrri daginn, žegar kemur aš skrifum śtlendinga um ķslenzk orkumįl, aš žau draga um of dįm af venjubundnu umhverfi höfundanna, sem ekki hafa kynnt sér ašstęšur hér į landi til hlķtar.  Žannig viršast žeir telja, aš raforkuverš hérlendis sé of lįgt og aš žaš verši aš hękka til aš orkufyrirtękin fįist til aš virkja. Žaš er kerfiš, sem gilt hefur į meginlandi Evrópu og vķšar og lżst er hér aš ofan.

Raforkuverš virkjunareigenda hérlendra hlżtur aš rįšast af vegnum mešalkostnaši orku frį öllum virkjunum žeirra.  Vinnslukostnašurinn er lęgstur ķ elztu virkjununum og hęstur ķ nżjustu virkjununum.  Žetta kemur ekki fram ķ tślkun Dananna į hękkunaržörfinni, sem er eins og bśktal frį Herši Arnarsyni, og felur žess vegna ekki ķ sér nein nżmęli.  

Žaš eru tvenns konar veršlagskraftar ķ gangi hérlendis fyrir raforku.  Sį fyrri er, aš yfirleitt eru nżir virkjanakostir dżrari ķ kr/kWh (föstu veršlagi) en hinir eldri.  Žetta virkar til hękkunar į orkuverši til almennings og hękkunar į orkuverši ķ nżjum langtķmasamningum. 

Sį seinni er sį, aš vinnslukostnašur ķ starfręktum virkjunum fer lękkandi eftir žvķ, sem afskriftir žeirra lękka.  Mį sem dęmi nefna Bśrfell #1, sem er 46 įra gömul virkjun og aš mestu fjįrhagslega afskrifuš, žó aš hśn framleiši į fullu meš sįralitlum tilkostnaši, eša e.t.v. 0,2 kr/kWh.

Žessi seinni kraftur er aš verša öflugri en hinn vegna vaxandi vęgis eldri virkjana ķ heildarsafni virkjana, og žess vegna er engin įstęša til aš hękka raforkuverš til almennings, žótt jašarkostnašur fari hękkandi. Ef nżjar virkjanir žyrfti ekki, ętti orkuverš til almennings aš lękka af žessum sökum. 

Į Ķslandi hefur sś stefna veriš viš lżši aš selja megniš af raforku frį nżjum virkjunum ķ heildsölu samkvęmt langtķmasamningum į verši, sem standa mundi vel undir kostnaši viš žį orkuvinnslu ķ viškomandi nżrri virkjun meš įkvešinni įvöxtunarkröfu, og almenningur nyti jafnframt góšs af sömu virkjun meš lęgra orkuverši en ella vegna hagkvęmni stęršarinnar.

Žetta lķkan er alls ekki fyrir hendi erlendis og hefur augljóslega ekki veriš śtskżrt fyrir Dönunum, žvķ aš žeir enduróma bara falskan tón verkkaupans, Landsvirkjunar, um hagkvęmni sęstrengs til Bretlands og naušsyn mikillar raforkuveršhękkunar į Ķslandi. Er ekki betri einn fugl ķ hendi en tveir ķ skógi, ž.e.a.s. er ekki hagsmunum almennings į Ķslandi betur borgiš meš lįgu raforkuverši, eins og hann bżr viš nś, en hįu raforkuverši og fjįrhagslega mjög įhęttusömum framkvęmdum tengdum aflsęstreng til Bretlands ?

Til fróšleiks og samanburšar viš skrżtinn mįlflutning Landsvirkjunarforystu um framtķšina hérlendis er hér snarašur śtdrįttur śr grein ķ The Economics 25. febrśar 2017,

"Clean Energy“s dirty secret":

"Nęstum 150 įrum eftir frumhönnun ljósrafhlöšunnar (e. photovoltaic cell) og vindrafstöšvar žį framleiša žau enn ašeins 7 % af raforkunotkun heimsins.  Samt er nokkuš eftirtektarvert aš gerast ķ žessum efnum. Žessar orkustöšvar hafa tekiš stakkaskiptum į sķšast lišnum 10 įrum frį žvķ aš gegna smįvęgilegu hlutverki ķ orkukerfum heimsins yfir ķ aš sżna mesta vöxt allra orkulinda fyrir raforkuvinnslu, og fallandi kostnašur į orkueiningu gerir žęr nś samkeppnishęfar viš jaršefnaeldsneyti. Olķurisinn BP bżst viš, aš žessar endurnżjanlegu orkulindir muni standa undir helmingi aukningar raforkunotkunar heimsins į nęstu 20 įrum.  Žaš er ekki lengur langsótt, aš handan viš horniš sé hrein, ótakmörkuš og ódżr raforka; og kominn tķmi til.

Žaš er žó triUSD 20 hindrun ķ veginum (triUSD 1=miaUSD 1000), žar sem er fjįrfestingažörf į allra nęstu įratugum til aš leysa af hólmi reykspśandi orkuver og styrkja orkuflutningskerfiš.  Fjįrfestar hafa gjarna fjįrmagnaš verkefni ķ orkugeiranum, af žvķ aš žau hafa skilaš traustum arši, en gręna orkan er meš böggum hildar.  Žvķ meira sem fjįrfest er ķ žessari gręnu orku, žeim mun meira lękkar veršiš frį öllum orkulindunum.  Žetta veldur erfišleikum viš orkuskiptin, žvķ aš allar orkulindir žurfa aš skila įgóša į mešan į orkuskiptunum stendur, ef hindra į afl- og orkuskort.  Ef žessum markašsvanda er ekki kippt ķ lišinn, munu nišurgreišslurnar fara vaxandi."

Af žessari frįsögn af orkumįlum heimsins, sem į algerlega viš Evrópu, geta Ķslendingar dregiš 2 mikilvęgar įlyktanir og samręmist hvorug įróšurstilburšum Landsvirkjunar, sem er į mjög einkennilegri vegferš sem rķkisfyrirtęki:

Ķ fyrsta lagi er raforkuverš ķ Evrópu ekki į uppleiš, og ķ öšru lagi veršur žar enginn hörgull į umhverfisvęnni raforku eftir um 10-20 įr.

Af žessum įstęšum eru žaš falsspįmenn, sem reyna aš telja Ķslendingum trś um hiš gagnstęša.  Sęstrengur er svo dżr, aš hann veršur ekki fjįrhagslega sjįlfbęr um fyrirsjįanlega framtķš.  Į žetta er margbśiš aš sżna fram į meš śtreikningum, m.a. į žessu vefsetri.

Žaš er svo önnur saga, aš m.v. žrišju śtgįfu Rammaįętlunar veršur engin raforka aflögu til beins śtflutnings sem hrįvara um sęstreng.  Ķslendingar munu žurfa į öllum sķnum orkulindum aš halda innanlands til aš knżja vaxandi atvinnulķf į landi, samgöngutęki og atvinnutęki į lįši, lofti og legi. 

Žaš eru falsspįmenn, sem boša, aš ašeins žurfi aš virkja svo sem 250 MW rafafl fyrir 1300 km sęstreng.  Naušsynlegri višbót megi nį śt śr kerfi, sem annars er ętlaš til innlendrar notkunar.  Žaš er fķfldjörf įhęttusękni aš ętla aš keyra orkukerfiš ķ žrot hér (tęma mišlunarlónin) og ętla sķšan aš reiša sig į "hund aš sunnan".  Bili hann, sem töluveršar lķkur eru į, žegar verst gegnir (lögmįl Murphys), eins og dęmin annars stašar frį sanna, myrkvast Ķsland. 

Žaš žarf ekki aš fjölyrša um žaš neyšarįstand, sem hér mun žį verša. Halda menn, aš forstjóri Landsvirkjunar eša einhver stjórnmįlamašur, sem žetta glapręši kynni aš styšja, sé sį bógur, aš hann geti tekiš įbyrgš į slķku įstandi ?  Žeir munu žį ekki žurfa aš kemba hęrurnar.  Žaš fęri bezt į žvķ, aš henda öllum sęstrengsįformum į bįliš og einbeita sér žess ķ staš aš raunhęfum verkefnum. Nóg hefur veriš bullaš um įvinning žess aš virkja lķtils hįttar og gręša sķšan stórkostlega į raforkuśtflutningi um sęstreng, sem er svo dżr, aš flutningskostnašur einn og sér veršur miklu hęrri per MWh en fęst fyrir žį MWh (megawattstund) į Englandi. 

Sķšan heldur The Economist įfram aš lżsa ömurlegri stöšu orkumįla ķ Evrópu.  Er žį ekki viš hęfi aš fį "sérfręšinga aš sunnan" til aš kenna oss, fįvķsum og "jašarsettum" ?:

"Ķ fyrsta lagi hafa rausnarlegar opinberar nišurgreišslur, um miaUSD 800 sķšan 2008 (100 miaUSD/įr) afmyndaš markašinn. Žęr komu af viršingarveršum įstęšum - til aš vinna gegn gróšurhśsaįhrifunum og örva žróun dżrrar tękni, ž.į.m. vindrafstöšvar og sólarhlöšur.  Nišurgreišslurnar fóru aš bķta į sama tķma og stöšnun tröllreiš raforkumörkušum žróašra landa vegna bęttrar orkunżtni og fjįrmįlakreppunnar 2008.  Afleišingin varš offramboš į raforku, sem hefur mjög komiš nišur į tekjum raforkuframleišendanna į heildsölumarkaši raforku og fęlt žį frį fjįrfestingum.

Ķ öšru lagi er gręn orka slitrótt.  Breytileiki vinda og sólskins - sérstaklega ķ löndum óheppilegs vešurfars fyrir žessar rafstöšvar - hefur ķ för meš sér, aš vindmyllur og sólarhlöšur framleiša raforku bara stundum.  Til aš višhalda orkuflęši til višskiptavinanna žarf aš reiša sig į hefšbundin orkuver, s.s. kolaver, gasver eša kjarnorkuver, aš žau fari ķ gang, žegar endurnżjanlega orkan bregst. Žar sem žau standa ónotuš ķ löngum lotum, hafa fjįrfestar lķtinn įhuga į žeim.  Til aš halda žeim viš og tiltękum žurfa žau žį opinberan stušning. 

Allir ķ orkugeiranum verša fyrir įhrifum af žrišja žęttinum: raforkuver endurnżjanlegrar orku hafa hverfandi eša engan rekstrarkostnaš - af žvķ aš vindur og sólskin kosta ekkert.  Į markaši, sem metur mest raforku, sem framleidd er į lęgsta skammtķma kostnaši, taka vind- og sólarorkuver višskipti frį birgjum meš hęrri rekstrarkostnaš, eins og kolaorkuverum, žrżsta nišur raforkuverši og žannig lękka tekjur allra birgjanna į žessum markaši."

Af žessari tilvitnun sést, aš staša orkumįla ķ Evrópu er algerlega ósjįlfbęr.  Ķ Evrópu eykst losun koltvķildis vegna raforkunotkunar žessi misserin, žótt orkunotkunin vaxi ekkert.  Žetta er vegna misheppnašrar orkustefnu og įkvöršunar um aš draga śr notkun kjarnorkuvera įšur en žróašir hafa veriš umhverfisvęnir valkostir til aš taka viš af henni, t.d. "žórķum-kjarnorkuver", en slys af žeirra völdum eru enn ólķklegri en af völdum öruggustu śranķum-vera, og helmingurnartķmi śrgangsins er ašeins nokkrir įratugir. 

Beitum heilbrigšri skynsemi.  Raforkukerfi landsins į aš žjóna atvinnulķfinu hérlendis og fólkinu, sem hér bżr.  Raforkukerfi landsins į ekki aš nota ķ braski meš orku inn og śt af um 1200 MW sęstreng til śtlanda.  Hvers vegna gefur Alžingi stjórn Landsvirkjunar ekki til kynna, aš hśn sé į kolrangri braut meš tilraunum til aš skjóta falsrökum undir įróšur fyrir sęstreng og naušsyn mikillar hękkunar į raforkuverši til almennings ? 

    

 


Žżzkaland į tķmabili Trumps

Forseti Bandarķkjanna, Donald Trump, į ęttir aš rekja til Žżzkalands og Bretlandseyja.  Afi hans, Friedrich Trump, var frį Kallstadt ķ Pfalz. Nś hafa ummęli rįšamanna ķ Washington, žar sem köldu hefur blįsiš til Žżzkalands, NATO og Evrópusambandsins, ESB, valdiš Žjóšverjum miklum vonbrigšum, jafnvel hugarangri.  Įstęšan er sś, aš auk Žjóšverja sjįlfra įttu Bandarķkjamenn mestan žįtt ķ vel heppnašri endurreisn Vestur-Žżzkalands, Sambandslżšveldisins, eftir heimsįtökin og hildarleikinn 1939-1945, og Bandarķkjamenn eiga heišurinn af traustri stašsetningu žżzku žjóšarinnar ķ samtökum vestręnna lżšręšisžjóša, žótt Bandarķkjamenn hafi žar aušvitaš veriš aš gęta eigin hagsmuna ekki sķšur en annarra Vesturlanda ķ barįttunni viš Jósef Stalķn og eftirmenn hans ķ Kreml.  Žjóšverjar hafa sķšan vanizt žvķ aš njóta skjóls af Bandarķkjamönnum, og nęgir aš nefna loftbrśna miklu til Vestur-Berlķnar og ręšu Johns Fitzgeralds Kennedys viš Berlķnarmśrinn, "Ich bin ein Berliner", žegar allt ętlaši um koll aš keyra af hrifningu ķ Žżzkalandi.  "Žį var öldin önnur, er Gaukur bjó į Stöng."

Nś hefur efnahagsrįšgjafi Trumps, Peter Navarro, įsakaš žżzku stjórnina um aš möndla ("manipulate") meš gengi evrunnar og žannig aš misnota Bandarķkin og ašra, af žvķ aš evran sé veikari en žżzka markiš vęri, ef žaš vęri enn ķ brśki.  Žetta er ķ raun og veru óbošlegur mįlflutningur frį ęšstu stöšum ķ BNA.

Žessari gagnrżni śr Hvķta hśsinu kunna Žjóšverjar gizka illa, enda er hśn afar ósanngjörn.  Žetta kemur ķ kjölfar hótunar Trumps um aš setja 35 % toll į BMW og lķtilsviršandi ummęla um NATO og ESB. Berlķn stjórnar brśšuleikhśsinu ķ Brüssel og hefur undirtökin ķ Evrópu į öllum svišum, nema hernašarsvišinu, en veršur nś aš hękka framlög sķn til varnarmįla upp ķ 2,0 % af VLF eša upp ķ 60 miaEUR/įr aš kröfu Hvķta hśssins.  Žetta höfšu ašildarrķkin reyndar skuldbundiš sig til, žegar ógnin śr austri jókst, en flestir hunzaš.  Ef Ķslendingar žyrftu aš gera hiš sama, mundu slķk śtgjöld rķkissjóšs nema 50 miaISK/įr, sem er talsvert lęgra en įrlegar vaxtagreišslur rķkissjóšs. Ķslendingar gętu žetta, en žaš mundi vissulega koma nišur į öllu öšru, sem rķkissjóšur fjįrmagnar.   

Žjóšverjar telja, aš Trump eigi sjįlfur "sök" į hękkun bandarķkjadals meš žvķ aš lofa skattalękkunum og auknum fjįrfestingum ķ innvišum, sem hafi leitt til vaxtahękkana Sešlabanka BNA og žar af leišandi styrkingar bandarķkjadals, USD.  Mikill halli er į višskiptum BNA viš śtlönd, og ętlar Trump aš breyta žeim halla ķ afgang.  Žį mun bandarķkjadalur styrkjast enn.  Donald Trump siglir hins vegar ekki lygnan sjó, og viršast demókratar stefna į aš koma honum frį völdum ("impeachment"), eins og Richard Nixon, en žó strax į fyrra kjörtķmabilinu.  Ef žeir nį meirihluta į žingi įriš 2018, gętu žeir rekiš karlinn frį völdum ķ kjölfariš. Žį  veršur lķf ķ tuskunum. 

Forseti bankastjórnar Sešlabanka evrunnar, Ķtalinn Mario Draghi, heldur stżrivöxtum bankans viš nślliš og kaupir alls konar skuldabréf, rusl segja sumir, til aš örva efnahagslķfiš utan Žżzkalands.  Fjįrmįlarįšherra Žżzkalands, Wolfgang Schäuble, varaši Draghi viš aš halda śt į žessa braut, en af viršingu viš sjįlfstęši Sešlabankans lofaši hann Draghi žvķ aš gagnrżna hann ekki opinberlega fyrir tiltękiš.  Žaš hafa hins vegar mikilsvirtir žżzkir hagfręšingar gert, t.d. einn af hugmyndafręšingum evrunnar, dr Otmar Issing.

Ein af įstęšum andstöšu Žjóšverja viš žessa slökun į peningamįlastefnunni var einmitt, aš žį mundi višskiptajöfnušur Žjóšverja vaxa mjög. Fyrirsjįanlegt var, aš slķkt mundi skapa óstöšugleika ķ įlfunni og óįnęgju vķša. Nś gera Bandarķkjamenn Žjóšverja aš blóraböggli fyrir stefnu, sem hinir sķšar nefndu eru andsnśnir, žó aš žeir viršist hafa grętt mest į henni.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.  Hinir lįgu vextir eru eitur ķ beinum Žjóšverja, žvķ aš žį minnkar įvöxtun af sparnaši žeirra hjį bönkum og lķftryggingafélögum, sem starfa lķka sem lķfeyrissjóšir. Fjįrmögnun ellilķfeyris žżzkrar alžżšu er ķ uppnįmi, žvķ aš framlög žżzka rķkissjóšsins til sķvaxandi fjölda ellibelgja munu lķklega lękka, žvķ aš žżzkur vinnumarkašur mun senn skreppa saman, af žvķ aš Žjóšverjum hefur brugšizt bogalistin viš aš fjölga sér.

Višskiptajöfnušur Žjóšverja er stęrri en višskiptajöfnušur Kķnverja, og žar meš sį mesti ķ heimi, og nemur 9,0 % af landsframleišslu žeirra.  Žetta eru um 3375 EUR/ķb eša 412 kISK/ķb, og til samanburšar nam višskiptajöfnušur Ķslendinga įriš 2016 um 7,1 % af landsframleišslu, en žar sem landsframleišsla į mann er hér hęrri en ķ Žżzkalandi, žį var višskiptajöfnušur į mann hér hęrri eša 507 kISK/ķb. Ķsland og Žżzkaland skera sig aš žessu leyti śr ķ Evrópu meš jįkvęšum hętti, og žótt vķšar vęri leitaš.

Stęršarmunur žjóšanna gerir žaš hins vegar aš verkum, aš Ķslendingar liggja ekki undir įmęli fyrir sinn góša įrangur, en Žjóšverjar hafa mįtt sęta gagnrżni fyrir vikiš aš hįlfu Framkvęmdastjórnar ESB ķ Brüssel, AGS ķ Washington, fjįrmįlarįšuneyti BNA og OECD sķšan įriš 2005, er žeir tóku įkvöršun um aš bęta samkeppnishęfni Žżzkalands.  Ašilar vinnumarkašarins beggja vegna boršsins tóku žį įkvöršun um aš halda mjög aftur af umsömdum launahękkunum. Vegna žess aš laun ķ öšrum evrulöndum hękkušu meira en ķ Žżzkalandi eftir žetta, virkaši įkvöršun verkalżšssambanda og samtaka atvinnurekenda ķ Žżzkalandi sem gengislękkun į efnahagskerfiš, žżzkar vörur hękkušu minna en ašrar ķ verši, eša jafnvel ekkert vegna framleišniaukningar, og atvinna jókst ķ Žżzkalandi. Įriš 2005 var atvinnuleysi ķ Žżzkalandi 10,3 %, en įriš 2015 ašeins 4,3 %.  Stefnan kennd viš Peter Hartz undir forystu jafnašarmanna viš stjórnvölinn ķ Berlķn svķnvirkaši. Nś hafa laun tekiš aš hękka ķ Žżzkalandi į nż, og įriš 2016 hękkušu žau aš jafnaši um 2,3 %, sem er žó innan viš žrišjungur raunlaunahękkunar į Ķslandi ķ fyrra. 

Žar sem Ķsland er oršiš eitt dżrasta land Evrópu, er nś höfušnaušsyn aš fylgja fordęmi Žjóšverja og spenna bogann lįgt ķ komandi kjarasamningum, žvķ aš annars brestur strengurinn meš žeim afleišingum, aš veršbólgan losnar śr lęšingi, öllum til tjóns, og veldur žar mestu tjóni, sem minnst borš er fyrir bįru nś. 

Žaš eru vįbošar framundan hjį Žjóšverjum, eins og fleirum. Framleišnin frį įrinu 2008 hefur ašeins aukizt um 0,5 % į įri m.v. 3,25 %/įr įšur ķ vöruframleišslugeiranum. Ķ flestum žjónustugeirum hefur framleišniaukning veriš svipuš, og ķ fjįrmįlageiranum og ķ opinbera geiranum hefur hśn minnkaš.  Hiš sama er uppi į teninginum vķšast hvar ķ OECD, og žar meš ķ ašalvišskiptalöndum Ķslands. 

Mikil skuldsetning dregur śr fjįrfestingargetu, sem hęgir į tękniframförum, sem yfirleitt leiša til aukinnar framleišni.  Óšinn ķ Višskiptablašinu var hins vegar 9. febrśar 2017 meš merkilega kenningu ķ ljósi stefnu Trumps um "America First" og innvistun framleišslunnar, sem hefur žegar įtt sér staš ķ Žżzkalandi.  Fylgir Trump bara strauminum ?:

"Annaš, sem gerzt hefur į sķšustu įrum, er, aš višsnśningur hefur oršiš ķ śthżsingu verkefna til annarra rķkja.  Undanfarna įratugi hafa žróašri rķki, einkum Vesturlönd og Japan, flutt stóra hluta af frumframleišslu til rķkja į borš viš Kķna.  Lengi vel var talaš um Kķna sem vinnustofu heimsins.  Undanfarin įr hefur oršiš višsnśningur į žessari žróun, og töluvert af framleišsluferlum, sem įšur fóru fram erlendis, hafa veriš fluttir heim aftur til Žżzkalands [heim ins Reich - gamalt oršalag - innsk. BJo].  Mį sem dęmi nefna, aš ķ mįlmišnaši jókst hlutur innlendra ašila ķ vergri viršisaukningu śr 34 % įriš 2008 ķ 37 % ķ fyrra.  Ķ framleišslu į raftękjum hefur hlutfalliš aukizt śr 31 % ķ 34 % į sama tķma.  Žegar afkastaminni žęttir ķ framleišsluferlinu eru fluttir heim, kemur žaš nišur į framleišni ķ geiranum ķ heild sinni."

Žrįtt fyrir hęrri launakostnaš heima fyrir, taka framleišendur žetta skref til baka af ótta viš žróun stjórnmįla og efnahagsmįla erlendis.  Kommśnisminn ķ Kķna gęti veriš kominn aš leišarlokum.  Mikiš er um uppžot ķ Kķna og fjöldamótmęli vegna spillingar og ódugnašar embęttismanna og svakalegrar loft- og vatnsmengunar.  Aš lokum skrifaši Óšinn:

"Hér į landi er vandinn vissulega ekki fólginn ķ of lįgum vöxtum, heldur er žvert į móti ęskilegt aš lękka vexti verulega.  Žetta [lįgir vextir - innsk. BJo] undirstrikar hins vegar žann vanda, sem sem evrusvęšiš - og reyndar Vesturlönd almennt, standa frammi fyrir.  Skżrsluhöfundar Commerzbank klykkja svo śt meš žvķ aš benda į, aš verši ekki gripiš inn ķ žessa žróun, sé hętt viš žvķ, aš Žżzkaland stefni ķ japanskar ašstęšur - ž.e. mjög lķtinn hagvöxt til lengri tķma litiš."

Śtlitiš ķ Evrópu er óbeysiš.  Ķ Žżzkalandi sparar fólk mjög til elliįranna meš žvķ aš leggja fyrir į banka.  Žar er mun minna um fjįrfestingar fólks ķ ķbśšarhśsnęši til eigin nota.  Neyzlustigiš er tiltölulega lįgt, enda Žjóšverjar nżtnir og sparneytnir frį fornu fari.  Žar er sparsemi dyggš.  Žegar gamlingjar Žżzkalands verša oršnir enn fleiri en nś eša um 2035, veršur žó enn meira tekiš śt śr žżzkum bönkum en lagt veršur fyrir, og žį mun hagkerfi landsins hafa veikzt svo mjög, aš nįgrannarnir žurfa ekki lengur aš kvarta.  Žį veršur margt annaš lķka meš öšru móti en nś.  Framtķšin viršist vera ósjįlfbęr, en hver veit, nema Eyjólfur hressist.     

 

 


Kśreki kveikir upp

45. forseti Bandarķkja Noršur-Amerķku, BNA, er bśinn aš kveikja upp ķ "Oval Office", embęttisskrifstofu sinni, hagar sér eins og villtur kśreki, rķšur mikinn ķ kringum hjöršina og žyrlar upp stórum rykmekki.  Žar fer augljóslega óhefšbundinn forseti meš slķka lyndiseinkunn, aš öruggt mį telja, aš žaš į eftir aš skerast ķ odda į milli hins sjįlfumglaša hśsbónda ķ Hvķta hśsinu og bandarķska žingsins ķ Washington D.C.

Forsetinn hefur undirritaš eina tilskipun į dag, fyrstu dagana ķ embętti, ķ kastljósi fjölmišla, sem hann annars hefur sagt strķš į hendur.  Eru žessir stórkarlalegu tilburšir fremur broslegir, en žaš er ómögulegt aš segja fyrir um, hvernig žessu leikriti "hins afburšasnjalla og vķšfręga" sonar Fred Trumps, kaupsżslumanns, sem ęttašur var frį hinu huggulega vķnyrkjuhéraši Žżzkalands, Pfalz, lyktar. 

Fyrsta tilskipun Donalds Trumps mun hafa fjallaš um aš draga BNA śt śr višskiptasamkomulagi Kyrrahafsrķkja.  Žetta er fyrsta skrefiš ķ aš stöšva flóš kķnverskra vara og fjįrmagns til BNA og draga žannig śr samkeppni bandarķsks vinnuafls viš hiš kķnverska.  Į sama tķma er Donald hvassoršur um śtženslu Kķnverja į Kķnahafi, žar sem žeir eru aš koma sér upp flotastöšvum ķ óžökk allra nįgrannanna.  Žį ögrar Donald valdhöfum kķnverska kommśnistaflokksins ķ Peking meš žvķ aš ręša viš forseta Taiwan (Formósu).  Donald Trump ętlar aš stöšva framsókn Kķnverja sem alheimsstórveldis, er ógnaš geti BNA. Žetta mun ekki ganga įtakalaust. 

Donald Trump viršist vera upp sigaš viš Evrópusambandiš, ESB, sem er alveg nż afstaša ķ Hvķta hśsinu.  Viršist hann helzt vilja sundra Evrópu, e.t.v. svo aš hśn ógni ekki BNA į višskiptasvišinu, og hann hefur skotiš Evrópumönnum, utan Rśsslands, skelk ķ bringu meš žeim palladómi, aš NATO sé śrelt žing.  Hefur hann gefiš ķ skyn, aš NATO žjóni ekki hagsmunum BNA į mešan hinar NATO-žjóširnar dragi lappirnar ķ śtgjöldum til hermįla og taki sér far į vagni, sem Bandarķkjamenn dragi.  Krafan er 2,0 % af VLF til hermįla, sem į Ķslandi žżšir rśmlega miaISK 50 til varnar- og öryggismįla.  Ętli fari ekki innan viš 1/10 af žeirri upphęš ķ mįl, sem mį flokka sem slķk hérlendis nś ?  Hvaš gerir Donald, žegar honum veršur sagt frį žvķ og hinum sérstaka varnarsamningi į milli Ķslands og BNA ?  Žaš er eins gott, aš skrifstofan er įvöl, žvķ aš annars gęti komiš hljóš śr horni. 

Donald rekur hornin ķ ESB śr vestri og virtist ķ kosningabarįttunni vilja vingast viš Vladimir Putin,fyrrverandi KGB-foringja og nśverandi Kremlarbónda, sem hefur heldur betur rekiš hornin ķ ESB śr austri.  Žaš į sem sagt aš žrengja aš ESB śr tveimur įttum į sama tķma og fjandsamlegir vindar blįsa ķ įtt aš BNA śr austri, sušri (Mexķkó) og vestri.  Žaš er sem sagt allt upp ķ loft. 

Upp ķ loft er lķka allt hér ķ Evrópu, žar sem Bretar eru į leiš śt śr ESB.  Theresa May, forsętisrįšherra Bretlands, hefur nś ķ ręšu ķ Leicester House gert opinbera grein fyrir žvķ, hvaša lķnu rķkisstjórnin ķ Lundśnum ętlar aš taka ķ žessu ferli.  Žaš veršur "hreinn" višskilnašur, sagši hśn, sem er rökrétt afstaša rķkisstjórnarinnar eftir žjóšaratkvęšagreišsluna og felur ķ sér, aš Bretar munu ekki sękjast eftir veru į Innri markaši ESB/EFTA meš "frelsunum fjórum", heldur losa sig algerlega undan tilskipanafargani bśrókratanna ķ Brüssel og taka fulla stjórn į landamęrum sķnum. 

Meš žessu móti hafa Bretar frjįlsar hendur um višskiptasamninga viš ESB og alla ašra.  Žaš var alger hvalreki fyrir žį aš fį yfirlżsingu frį Donald Trump  um, aš hann mundi liška fyrir yfirgripsmiklum višskiptasamningi į milli Bretlands og BNA.  Bretar geta žannig oršiš stjórnmįlalegur og višskiptalegur millilišur į milli BNA og ESB, sem er draumastaša fyrir žį. 

Eftir téša ręšu Theresu May ķ Leicester House hvein ķ tįlknum ķ Edinborg.  Žjóšarflokkur Skota, sem Sturgeon, yfirrįšherra Skota fer fyrir, viršist telja hag sķnum betur borgiš į Innri markaši ESB en meš óheftan ašgang aš Englandi, Noršur-Ķrlandi og ašild aš öllum višskiptasamningum Englendinga.  Hefur hśn hótaš ašskilnaši viš England, ef veršur af "hardest of hard Brexits" og inngöngu ķ ESB.  Žetta er hins vegar kolrangt mat hjį henni, žvķ aš žaš sķšasta, sem framkvęmdastjórninni og leištogarįšinu ķ Berlaymont kann aš detta ķ hug er aš veita klofningsrķki ķ Evrópu ašild, žvķ aš žar meš yrši fjandinn laus ķ fjölda ašildarrķkja.  Nęgir aš nefna Katalónķu į Spįni. Skotar munu žess vegna ekki fį ašild aš ESB ķ sinni nśverandi mynd, og žar meš minnkar hvatinn til aš rjśfa sig frį Englandi.  Allt er žetta "skuespill for galleriet".

Hvaša įhrif hefur žessi hręrigrautur hérlendis ?  Ķ öryggismįlum veršum viš aš reiša okkur į NATO nś sem endranęr og vona, aš Bandarķkjažing slaki ekki į varnarskuldbindingum Bandarķkjastjórnar og bandarķska heraflans gagnvart NATO-rķkjum. 

Ķ višskiptamįlum žurfum viš frķverzlunarsamning viš Bretland, sem tryggir ķslenzkum śtflytjendum tollfrjįlsan ašgang aš Bretlandsmarkaši.  Ef Bretar nį hagstęšum frķverzlunarsamningi viš ESB, žarf aš athuga, hvort viš getum fengiš tollfrjįlsan ašgang aš ESB-löndunum, og getum žį gengiš śr EES, ef okkur sżnist svo. 

Žrišja stoš utanrķkisstefnunnar ętti aš vera aš rękta sambandiš viš Berlķn, žvķ aš žar er frjór jaršvegur fyrir nįiš samstarf og žangaš er nś komin valdamišstöš meginlands Evrópu vestan Rśsslands.  Ef žessar 3 stošir eru ķ lagi, er öryggishagsmunum og višskiptahagsmunum Ķslands borgiš.

Varšandi frjįlsa fjįrmagnsflutninga į milli Bretlands og Ķslands žarf aš gęta aš žvķ, aš Bretar hafa undir rós hótaš ESB žvķ, aš ętli samningamenn ESB um višskilnaš Bretlands aš verša erfišir og leišinlegir, žį geti Bretar breytt hagkerfi sķnu ķ skattaparadķs til aš strķša ESB-mönnum og draga frį žeim fjįrmagn.  Bretar hafa sterk spil į hendi, af žvķ aš öflugasta fjįrmįlamišstöš Evrópu er ķ Lundśnum, og žar fara jafnvel mestu višskiptin meš evrur fram. 

Um žetta skrifar Wolfgang Münchau į Financial Times ķ Morgunblašiš 26. janśar 2017:

"Ķ žrišja lagi į Bretland sęti ķ Öryggisrįši Sameinušu žjóšanna, er mešlimur G-20 hópsins og einnig G-7 hópsins.  Ef ašildarrķki ESB vilja stemma stigu viš skattasnišgöngu alžjóšafyrirtękja, stušla aš sanngjarnari įhrifum hnattvęšingar, draga śr losun gróšurhśsalofttegunda eša finna lausnir til aš berjast gegn alžjóšlegri hryšjuverkastarfsemi, žį munu žau žurfa į Bretlandi aš halda."

Ķ framkvęmdastjórn ESB eru jaxlar, sem vilja hręša önnur rķki frį aš feta ķ fótspor Breta meš žvķ aš sżna žeim ķ tvo heimana, žegar tekiš veršur til viš aš semja um višskilnašinn.  Ķ leištogarįšinu er stemningin önnur.  Mikiš mun velta į žvķ, hvernig žingkosningar fara ķ Hollandi ķ vor, forsetakosningar ķ Frakklandi ķ sumar og sķšast, en ekki sķzt, hver nišurstaša kosninganna til Sambandsžingsins ķ Berlķn veršur.  Munu Žjóšverjar refsa Merkel ?  Žeir viršast vera ķ skapi til žess nśna. 

Bretar hafa żmislegt uppi ķ erminni.  Spenna eykst ķ Evrópu, en višskilnašarsamningar verša ekki leikur kattarins aš mśsinni, heldur miklu lķkari višskiptum Tomma og Jenna.  Münchau skrifar:

"Ef til "haršrar śtgöngu" kemur, myndi hśn żta Bretlandi ķ įtt aš annars konar višskiptalķkani, eins og Philip Hammond, fjįrmįlarįšherra, komst aš orši.  Mętti lķka orša žetta sem svo, aš ķ staš žess aš leiša hinn vestręna heim ķ barįttunni viš skattasnišgöngu, gęti Bretland oršiš enn eitt skattaskjóliš.  Žaš vęri ekki snišugt fyrir land į stęrš viš Bretland aš taka upp sama lķkan og Singapśr, aš mķnu mati.  Sķšar nefnda landiš er ķ raun einungis fjįrmįlamišstöš, en hiš fyrr nefnda bżr aš fjölbreyttu hagkerfi og žarf fyrir vikiš aš móta vķštękari stefnu.  Hyggilegra vęri aš leggja įherzlu į nżsköpun og marka stefnu til aš auka framleišni.  Žótt lįgskattaleišin vęri sennilega ekki sś hagkvęmasta, žį skapar hśn engu aš sķšur ógn fyrir ESB." 

Ekki er ólķklegt, aš vinsamleg stefna Trumps gagnvart Rśssum og fjandsamleg afstaša hans gagnvart ESB, muni brįšlega leiša til žess, aš višskiptabann Vesturlanda į Rśssa og innflutningsbann Rśssa į matvörum, verši felld nišur.  Eftir er aš sjį, hvort Ķslendingar verša žį fljótir aš endurvekja višskiptasambönd sķn viš Rśssa.  Žaš yrši sjįvarśtveginum og žjóšarbśinu kęrkomin bśbót į tķmum tekjusamdrįttar af öšrum völdum, en įrlegt sölutap vegna lokunar Rśsslands hefur numiš 20-30 miaISK/įr. 

Hjörleifi Guttormssyni, nįttśrufręšingi, er įstand alžjóšamįla hugleikiš.  Hann varpar fram eftirfarandi śtskżringu į óįnęgju vestręnna kjósenda, t.d. bandarķskra, sem komu Trump til valda, ķ Morgunblašsgrein, 26. janśar 2017,

"Vesturlönd į afdrifarķkum krossgötum":

"Hnattvęšing efnahags- og fjįrmįlastarfsemi hefur į sama tķma gerbreytt leikreglum ķ alžjóša višskiptum og leitt til gķfurlegrar aušsöfnunar fįrra.  Eignir 8 rķkustu manna heims eru nś metnar til jafns viš samanlagšan hlut 3“500 milljóna manna eša um helmings mannkyns.  Inn ķ žetta fléttast örar tęknibreytingar, sem gera žorra mannkyns aš žįtttakendum ķ samfélagsumręšu óhįš hefšbundnum fjölmišlum."

Hér fellur Hjörleifur ķ gryfju Oxfam, sem tiltekur heildareignir manna, en ekki hreinar eignir.  Hinir aušugri skulda margfalt meira en hinir, eins og nżlega kom fram į Ķslandi vegna "skuldaleišréttingarinnar".  Žį ber aš halda žvķ til haga, aš téš hnattvęšing hefur lyft a.m.k. einum milljarši manna śr fįtękt ķ bjargįlnir, og įttamenningarnir hafa sumir hverjir veitt gķfurlegum upphęšum til fįtękra og sumir įnafnaš góšgeršarstofnunum öllum auši sķnum.  Flestir ķ žessum įtta manna hópi voru frumkvöšlar, m.a. Zuckerberg į Fésbók, sem ekki hafa tekiš fé af neinum, heldur oršiš aušugir, af žvķ aš fólk vildi gjarna kaupa nżjungar, sem žeir höfšu į bošstólum į undan öšrum mönnum. Er žaš gagnrżnivert ? Aš stilla žessum įttmenningum upp sem óvinum almennings og vandamįli er ķ ętt viš Marxisma, sem er algerlega gagnslaus sem žjóšfélagsgreining nś sem įšur. 

 


Af sišferši sannfęringar og įbyrgšar

Hrikalegum limlestingum mįttu yfir 60 manns sęta, og žar af męttu 12 dauša sķnum strax, ķ žröngri Berlķnargötu aš kvöldi 19. desember 2016, er Noršur-afrķkanskur glępamašur į snęrum ISIS, ofstękisfullra Mśhamešstrśarmanna ķ heilögu strķši (Jihad) gegn kristnum frelsis- og lżšręšisgildum og nśtķmalegum lifnašarhįttum, ók stórum hlöšnum flutningabķl miskunnarlaust į fólk, sem įtti sér einskis ills von į jólamarkaši.  Žetta er illvirki óšra moršhunda af meiši Sśnnķ-mśslima ķ heilögu strķši ķ nafni trśar sinnar og helgiritsins Kóransins. Žetta vošaverk getur kveikt ķ pśšurtunnu, sem Angela Merkel, kanzlari, ber įbyrgš į meš žvķ žann 4. september 2015 aš opna landamęri Žżzkalands fyrir flóttamönnum Miš-Austurlanda, og Noršur-Afrķkumenn fylgdu ķ kjölsoginu. Ašrar Evrópužjóšir kunna Žjóšverjum litlar žakkir fyrir žetta "góšverk" og saka žį nś um sišferšilega śtženslustefnu ("moral imperialism").  Žaš er vandlifaš ķ žessum heimi. Laun heimsins eru vanžakklęti.    

Žjóšverjar hafa frį lokum Sķšari heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 lķtiš sem ekkert beitt sér ķ löndum Mśhamešstrśarmanna, en žeir hafa aftur į móti veriš allra manna rausnarlegastir og hjįlplegastir gagnvart Mśhamešstrśarmönnum ķ neyš, nś sķšast meš žvķ aš opna landamęri sķn fyrir straumi flóttamanna af hörmungarsvęšum, t.d. Sżrlandi ķ borgarastyrjöld. Žessi góšmennska og rausnarskapur er goldin meš vanžakklęti, og gjöršin er nś mjög umdeild ķ Žżzkalandi og ķ öšrum löndum Evrópusambandsins, ESB. 

Žeir hafa mikiš til sķns mįls, sem halda žvķ fram, aš menningarmunur aškomufólksins og Evrópumanna sé óbrśanlegur, žvķ aš "Ķmanarnir", ķslömsku prelįtarnir į Vesturlöndum, halda įfram heilažvotti sķnum ķ moskum og öšrum samkomustöšum Mśhamešstrśarmanna, žar sem brżnt er fyrir aškomufólkinu aš ganga ekki vestręnum sišum "heišingjanna" og lķfsgildum žeirra į hönd, heldur aš halda sem fastast ķ forneskjulega lifnašarhętti sķna og siši aš višlögšum refsingum žessa heims og annars. 

Ašlögun er ómöguleg viš žessar ašstęšur, og aškomufólkiš veršur įfram ķ ormagryfju sjśkdóma, fordóma, trśargrillna, kvennakśgunar og haturs į vestręnu fólki og sišum žeirra. Žetta er frjór jaršvegur glępamanna. Slķkur forneskjuhópur į Vesturlöndum er sem žjóšfélagsleg tķmasprengja. 

Žjóšverjar eru NATO-žjóš, en žeir tóku hins vegar engan hernašarlegan žįtt ķ misheppnušum ašgeršum Frakka, Breta, Bandarķkjamanna o.fl. śt af hinu misheppnaša "arabķska vori", t.d. loftįrįsunum į Lķbżju. Žvert į móti vörušu žeir viš slķkum rķkisreknum ofbeldisašgeršum gegn Mśhamešstrśarmönnum, žótt žeim aš nafninu til vęri beint gegn brjįlušum einręšisherra, Gaddafi. Mśhamešsmenn eru ekki og verša seint tilbśnir til aš innleiša vestręna stjórnarhętti heima hjį sér.  Aš halda slķkt er vanmat į mętti aldalangs heilažvottar og heimska. 

Žjóšverjar hafa veriš meš fįmennt stušningsliš ķ Afghanistan į vegum NATO, og er žaš eiginlega eina hernašaržįtttaka žeirra į mśslķmsku landi frį Sķšari heimsstyrjöld.  Žrįtt fyrir žessa tiltölulega frišsamlegu afstöšu Žjóšverja gagnvart Mśhamešsmönnum er nś rįšizt į žį ķ žeirra helgasta véi, į jólaföstunni sjįlfri ķ höfušborg žeirra, og hefur fallandi Kalķfadęmiš lżst fyrirlitlegum verknašinum į hendur sér. Sišleysi žessa hugleysislega glęps téšrar Ķslamsgreinar er algert, og hśn veršskuldar śtskśfun. 

Žjóšverjum hafa lengi veriš hugstęš hugtökin "Gesinnungsethik" og "Verantwortungsethik", sem kannski mętti žżša sem sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši.  Į milli žessara tveggja heimspekilegu hugtaka er spenna, sem endurspeglast ķ muninum į hugsjónahyggju og raunhyggju, sem žekkist alls stašar, en hugtökin varpa lķka ljósi į sišferšisspennu, sem er "mjög žżzk" samkvęmt žjóšfélagsfręšinginum Manfred Güllner. Įtökin žarna į milli mį sjį ķ öllum stórmįlum Žjóšverja į stjórnmįlasvišinu, t.d. evruvandręšunum og flóttamannavandanum. 

Žjóšverjar hafa marga fjöruna sopiš ķ seinni tķma sögu sinni allt frį 30 įra strķšinu 1618-1648, sem var trśarbragšastyrjöld, žar sem erlendir konungar og keisarar blöndušu sér ķ barįttuna.  Styrjöldin gekk mjög nęrri žjóšinni, sem svalt heilu og hįlfu hungri og er sögš hafa bjargaš sér į kartöflunni, sem žį var nżkomin til Evrópu.  Frišrik, mikli, Prśssakóngur, stóš ķ vopnaskaki viš nįgranna sķna og Rśssa og nįši naumlega aš forša prśssneska hernum frį ósigri fyrir rśssneska birninum į 18. öld.  19. öldin var blómaskeiš Žjóšverja, en hernįm Napóleóns mikla blés Žjóšverjum sjįlfstęšisbarįttu ķ brjóst, sem nefnd var rómantķska stefnan, og fangaši hśn athygli ungra ķslenzkra sjįlfstęšisfrumkvöšla ķ Kaupmannahöfn, sem var margt til lista lagt og lögšu grundvöllinn aš ķslenzku sjįlfstęšisbarįttunni. Sagt er, aš Ķslendingar verši jafnan varir viš žaš, žegar Žjóšverjar bylta sér. Žjóšverjum sjįlfum er hlżtt til sögueyju vķkinganna ķ noršri. 

Hinn menningarlegi grundvöllur fyrir sameiningu Žżzkalands var lagšur meš rómantķsku stefnunni, og stjórnmįlaskörungurinn Otto von Bismarck rak smišshöggiš į sameininguna 1871 meš klękjum, eldi og blóši.  

Žegar Vilhjįlmur 2. varš Žżzkalandskeisari rak hann Bismarck, jįrnkanzlarann, og var žaš ógęfuspor, enda reyndist žessi keisari hęfileikasnaušur sem stjórnmįlamašur og herstjórnandi og hinn mesti óžurftarmašur, sem hratt Žjóšverjum śt ķ styrjöldina 1914-1918.  Ósigurinn leiddi til landmissis, Versalasamninganna, Weimar-lżšveldisins og Žrišja rķkisins meš öllum žess hörmungum. Žżzka žjóšin mįtti ķ raun žola sitt annaš 30 įra strķš 1914-1945, aš breyttu breytanda.

Hugtökin sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši komu fyrst fram hjį žjóšfélagsfręšinginum Max Weber, sem notaši žau ķ janśar 1919 ķ ręšu, sem hann hélt fyrir vinstri sinnaša stśdenta ķ bókabśš ķ München.  Žżzki herinn hafši gefizt upp į öllum vķgstöšvum fyrir 2 mįnušum.  Keisarinn hafši sagt af sér, Žżzkaland var į barmi öreigabyltingar, og München var aš verša höfušborg skammlķfs "Rįšstjórnarlżšveldis Bęjara". Žessi ręša Webers er talin vera sķgilt innlegg ķ stjórnmįlafręšina.  Ręšan var haldin til aš slį į draumórakenndar deilur hugsjónamanna um, hvaša stefnu nišurlęgt og sveltandi Žżzkaland ętti aš taka. 

Weber lżsti ginnungagapi į milli žessa tvenns konar sišferšis.  Žeir, sem fylgja sannfęringu sinni vilja halda ķ hreinleika sišferšis sķns alveg įn tillits til afleišinga stefnumörkunar žeirra fyrir raunheiminn: 

"Ef verknašur ķ góšu skyni leišir til slęmrar nišurstöšu, žį, ķ augum gerandans, er hann sjįlfur ekki įbyrgur fyrir slęmum afleišingum, heldur heimurinn eša heimska annarra manna eša Gušs vilji, sem skóp žį žannig."

Į hinn bóginn, sį sem lętur stjórnast af įbyrgšartilfinningu "tekur meš ķ reikninginn nįkvęmlega mešaltal mannlegra galla ... hann hefur ekki einu sinni rétt til aš gera fyrirfram rįš fyrir góšsemi manna og fullkomnun". 

Žessi tegund stjórnmįlamanna mun svara fyrir allar afleišingar gjörša sinna, einnig óvęntar afleišingar.  Weber lét įheyrendur sķna ekki velkjast ķ vafa um, hvort sišferšiš ętti hug hans. Hann kvaš žį, sem ašhylltust sišferši sannfęringar, vera "vindbelgi ķ 9 af 10 tilvikum".

Hr Güllner segir, aš almennt sé sišferši sannfęringar algengast į mešal vinstri manna, mótmęlenda og ķ minni męli į mešal ķhaldsmanna og kažólikkka.

Žannig viršast jafnašarmenn, sem lķta į sig sem krossfara žjóšfélagslegs réttlętis, ekki ašeins vera "ófęrir og ófśsir" til aš stjórna, žó aš žeir beri raunverulega įbyrgš aš mati hr Güllners.  Žetta gęti śtskżrt, hvers vegna jafnašarmašur hefur ašeins veriš kanzlari ķ 20 įr sķšan 1949 boriš saman viš 47 įr undir Kristilegum demókrötum. 

Sišferši sannfęringar er žó einnig fyrir hendi ķ röšum miš-hęgrimanna, sem sķšan į 6. įratuginum hafa nįlgazt Evrópuverkefniš eins og leišarenda sem leiš fyrir Žżzkaland til aš žróast upp śr žjóšrķkinu og leysa upp sekt sķna um leiš og fullveldiš er gefiš upp į bįtinn.  Ķ žessu ferli lįšist Žjóšverjum aš koma auga į, aš fęstar ašrar Evrópužjóšir deildu žessu markmiši meš žeim. Žegar evru-vandręšin gusu upp, žį lżstu margir ķhaldsmenn yfir andstöšu viš fjįrstušning į grundvelli sišferšis sannfęringar, segir Thilo Sarrazin, umdeildur įlitsgjafi.  Žeir vildu lżsa reglubrotum rķkja ķ vandręšum sem slęmum ķ ešli sķnu, jafnvel žótt žaš mundi žżša hrun myntsamstarfsins. 

Samkvęmt sišferši įbyrgšar er slķk afstaša ekki einvöršungu óraunhęf, heldur röng, og žaš, sem ekki gengur upp, geti ekki veriš sišlegt. Stjórnendur Žżzka sambandslżšveldisins hafa flestir veriš af žessu saušahśsi. 

Į 9. įratugi 20. aldar fóru milljónir Žjóšverja ķ mótmęlagöngur gegn žróun kjarnorkuvopnabśrs NATO, en Helmut Schmidt, kanzlari, sem lét koma žessum vopnum fyrir, féllst žannig į hernašarleg rök fęlingarmįttarins.  Aš launum frį félögum sķnum ķ Jafnašarmannaflokkinum, SPD, fékk hann ašallega fordęmingu.  Ķ evru-vandręšunum féllst Angela Merkel hikandi į fjįrstušning viš veikburša rķki til aš halda myntsamstarfinu įfram. Brandenburger Tor

Gagnvart flóttamannastrauminum sneri Merkel viš blašinu og tók upp sišferši sannfęringar. Žaš var ólķkt henni. Hśn var samt įkaft vöruš viš žessu af fólki sišferšilegrar įbyrgšar, og Merkel snerist 180° seint į įrinu 2016. Uppi sitja žó Žjóšverjar meš eina milljón nżkominna mśslima frį żmsum löndum og kunna į žeim engin skil, flestum. Žaš felur ķ sér stórvandamįl aš hleypa svo stórum og framandi hópi fólks inn ķ land, žegar aškomufólkiš er haldiš trśargrillum og prelįtar žess halda įfram aš ala į tortryggni og jafnvel hatri į gestgjöfunum. 

Žaš er himinn og haf į milli hugarheims hins venjulega Žjóšverja og Ķslamista, og žegar öfgamenn śr röšum gestgjafa eša gesta gera sig seka um hryšjuverk ķ landinu gagnvart andstęšum hópi, žį getur hiš pólitķska įstand fljótt oršiš eldfimt og žaš komiš fram žegar haustiš 2017 ķ gjörbreyttum valdahlutföllum į Sambandsžinginu ķ Berlķn (Reichstag) meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Nś veršur hręrt ķ gruggugu vatni į bįša bóga. Dagar dóttur mótmęlendaprestsins ķ DDR (Deutsche Demokratische Republiblik), frś Merkel, sem kanzlara eru sennilega taldir vegna umręddra mistaka hennar.

Žżzkt ESB 

 

  

 


Söguleg umbrot

Sé litiš yfir Evrópusöguna sķšustu 2000 įrin, mį įlykta, aš upphaf stefnumarkandi žróunar į hverjum tķma eigi sér jafnan staš ķ Róm og/eša Lundśnum.  Rómarrķkiš lagši grundvöll aš samfélagi og menningu Evrópu fram į žennan dag og mótaši žį landaskipan, sem viš nś bśum viš. Rómarkirkjan klofnaši į fyrri hluta 16. aldar vegna spillingar Pįfadóms aš tilstušlan Englendinga og Žjóšverja, og oft hafa Žjóšverjar žróaš hugmyndir og ašferšir hinna tveggja af sinni alkunnu skipulagsgįfu, festu og nįkvęmni. 

Išnbyltingin hófst į Bretlandi um 1760 meš mikilvęgri tęknižróun, žar sem gufuvél James Watt markaši tķmamót ķ frelsun manna undan lķkamlegu oki erfišisvinnunnar, og žar meš kippti tęknižróunin fótunum undan žręlahaldi, sem hafši afar lengi veriš undirstaša aušsköpunar hvarvetna.  Um svipaš leyti lagši Adam Smith fram fręšilegan grundvöll aš markašshagkerfinu, sem įsamt enska žingręšiskerfinu hefur knśiš įfram vestręn žjóšfélög til nśtķma velferšarsamfélags og stašiš af sér ofstęki einręšisafla, išulega meš miklum blóšfórnum.   

Uppruna žjóšernisjafnašarmanna 20. aldar mį rekja til nišurlęgingar Fyrri heimsstyrjaldarinnar fyrir nokkur rķki Evrópu, žar sem Bretland og Bandarķkin réšu śrslitum į vķgvöllunum, og stjórnmįlaflokks Benitos Mussolinis, sem var fyrirrennari og aš sumu leyti fyrirmynd žjóšernisjafnašarmannaflokks žżzkra verkamanna Austurrķkismannsins  Adolfs Hitlers. Sį flokkur var vissulega vinstri flokkur aš nśtķma skilningi, žó aš hann stillti sér upp sem höfušandstęšingi kommśnismans, af žvķ aš hann vildi spenna aušvaldskerfiš fyrir vagn rķkisvaldsins. Einstaklingarnir voru tannhjól ķ samfélagsvél rķkisins. Žaš er vinstrimennska. Aš sumu leyti svipar kķnverskum kommśnisma til žessa kerfis.  Žar eru jafnvel stundašar žjóšernishreinsanir, t.d. ķ Tķbet, og Han fólkiš talinn yfirburša stofn kķnverska rķkisins. 

Evrópusambandiš (ESB) er reyndar hvorki ęttaš ķ Róm né ķ Lundśnum, heldur ķ Stįl- og kolabandalagi Benelux-landanna įsamt Frakklandi og Žżzkalandi um 1950, en stofnsįttmįli Evrópubandalagsins frį 1957 er žó tengdur viš og kenndur viš Róm. Vatnaskil uršu hins vegar ķ žróun Evrópusambandsins, žegar Bretar samžykktu 23. jśnķ 2016 aš segja sig śr ESB. Brezka žingiš hefur nś innsiglaš žį stefnumörkun. Žar meš stöšvušu Bretar stöšuga śtženslu žess, og samdrįttur yfirrįšasvęšis žess hófst.  ESB mun ekki bera sitt barr eftir žetta, enda gętu fleiri, t.d. Danir, fylgt ķ kjölfariš og gengiš ķ višskiptabandalag meš Bretum. Hafinn er nżr kafli ķ stjórnmįlažróun Evrópu aš frumkvęši Lundśna. 

Žann 4. desember 2016 gengu Ķtalir aš kjörboršinu og kusu um stjórnarskrįrbreytingar, sem forsętisrįšherrann, Matteo Renzi, hafši haft forgöngu um.  Žęr snerust um aš styrkja mišstjórnarvaldiš ķ Róm, og reyndist slķkt eitur ķ beinum Ķtala.  Renzi ętlaši aš auka skilvirkni og draga śr spillingu meš žvķ aš draga völd frį hérušunum og til Rómar.  Sagšist hann draga burst śr nefi Mafķunnar meš slķku, en Ķtalir gįfu lķtiš fyrir žaš, enda hafa žeir aldrei veriš hallir undir Rómarvaldiš.  Hinir fornu Rómverjar létu sér žaš ķ léttu rśmi liggja, svo lengi sem žeir fengu skattfé af ķbśunum og lišsmenn ķ Rómarherinn. Allir kunnu žó aš meta vegakerfi og įveitukerfi Rómverja, sem höfšu į aš skipa beztu verkfręšingum Evrópu žess tķma, og Pax Romana, friši innan landamęra Rómarveldis.

Samkvęmt lagabreytingu, aš frumkvęši Renzis, įtti stjórnmįlaflokkur, sem hlyti yfir 40 % fylgi ķ žingkosningum, aš fį meirihluta žingsęta ķ nešri deild žingsins į silfurfati, og efri deild įtti bara aš verša rįšgefandi.  Žetta hugnašist Ķtölum illa. 

Renzi sagši strax af sér eftir ósigurinn, og formašur Fimm stjörnu hreyfingarinnar, Beppe Grillo, trśšur aš atvinnu, krafšist tafarlausra žingkosninga ķ kjölfariš, en flokki hans er spįš sigri ķ nęstu kosningum.  Eftir žęr mun trśšurinn trślega mynda rķkisstjórn į Ķtalķu. 

Beppe Grillo styšur ašild Ķtalķu aš ESB, en hefur lofaš Ķtölum rįšgefandi žjóšaratkvęšagreišslu um ašild landsins aš myntbandalagi ESB, evrunni, komist hann til valda.  Sķšan Ķtalir tóku upp evruna ķ byrjun aldarinnar, hefur hagkerfi Ķtalķu ekki boriš sitt barr, hagvöxtur veriš sįralķtill, rįšstöfunartekjum almennings hrakaš, atvinnuleysi vaxiš, einkum į mešal ungvišis og ķ sušurhlutanum, og skuldsetning allra kima žjóšfélagsins keyrt śr hófi fram, ekki sķzt rķkissjóšs.  Nś er mikiš um vanskil ķ bönkum, og ķtalska fjįrmįlakerfiš stendur tępt, verst žrišji stęrsti banki landsins og sį elzti, starfandi, kenndur viš hina fögru borg Toscana, Siena.  Hlutabréf hans hafa falliš um 85 %, sem segir sķna sögu, og hlutabréf hafa almennt falliš į Ķtalķu eftir ósigur Renzis og evran tekiš dżfu. Fjįrmįlamarkašir finna į sér óvešur ķ ašsigi. 

Berlķn hefur frestaš gjaldžroti Grikklands og hjįlpaš Kżpverjum, Ķrum, Spįnverjum og Portśgölum, en Berlķn ręšur ekki viš aš bjarga Ķtalķu. Greišslužrot Ķtalķu og brottfall śr myntbandalaginu veršur reišarslag fyrir myntsamstarfiš, sem mun leika į reišiskjįlfi, og e.t.v. fį rothögg meš heilablęšingu.  Mikil atburšarįs var žess vegna ręst ķ Evrópu sunnudaginn 4. desember 2016. Ekki er śtlitiš björgulegt fyrir ķslenzka śtflytjendur og feršažjónustu, ef svo fer fram sem horfir. 

Lķtum nś į, hvaš fyrsti ašalhagfręšingur Evrubankans, Žjóšverjinn Otmar Issing, sagši um framferši Ķtalans Mario Draghi og evrubanka hans įsamt stjórnmįlamönnum  evrulands haustiš 2016 meš tilvitnunum ķ grein Andrésar Magnśssonar ķ Višskiptablašinu, 20. október 2016:

"Spilaborg evrunnar mun óhjįkvęmilega hrynja:

""Einn dag mun žessi spilaborg hrynja" var į mešal žess, sem Issing sagši ķ vištali viš Central Banking į dögunum, en žaš er eitt vinsęlasta tķmarit sešlabankaheimsins.  Hann sagši, aš evran hefši veriš svikin ķ tryggšum af stjórnmįlunum og harmaši, aš tilraunin hefši mistekizt allt frį upphafi, en hefši sķšan śrkynjazt ķ fjįrmįlapólitķsk įflog, žar sem engin fantabrögš vęru undanskilin.

"Ef viš leggjum kalt mat į framhaldiš, žį mun evran böšlast įfram, skjögrandi frį einni kreppunni til hinnar nęstu.  Žaš er erfitt aš spį fyrir um, hversu lengi žaš mun ganga žannig til, en žaš getur ekki gengiš aš eilķfu.""

Žaš er hafiš yfir vafa, aš hinn skeleggi Otmar Issing hefur lög aš męla.  Žaš, sem hann į viš, er, aš stjórnmįlamenn brutu reglurnar, sem aš tilstušlan žżzkra hagfręšinga voru settar um evruna, žegar hśn var grundvölluš, t.d. meš žvķ aš bjarga bönkum og rķkjum frį greišslužroti meš rķkisfé og peningaprentun, meš žvķ aš brjóta reglur Maastricht samkomulagsins um hįmarks halla į rķkissjóšum 3 % af VLF įr eftir įr og meš dśndrandi višskiptahalla vķša. 

Issing spįir hruni evrunnar eftir ótilgreindan tķma, og nś bendir żmislegt til, aš sį tķmi sé aš renna upp meš hruni fjįrmįlakerfis Ķtalķu og/eša śrsögn Ķtalķu śr myntsamstarfinu eftir žjóšaratkvęšagreišslu ķ kjölfar valdatöku yfirtrśšs Ķtalķu og Fimm stjörnu hreyfingar hans, sem žegar hefur nįš völdum ķ Róm.   

Heyrzt hefur, aš eitt af "erfišu mįlunum" ķ stjórnarmyndunarvišręšunum hérlendis ķ vetur hafi veriš krafa tiltekinna stjórnmįlaflokka um aš setja ašildarumsókn Ķslands aš ESB į dagskrį aftur.  Ķ ljósi raunveruleikans į Ķslandi og ķ Evrópu er žetta alveg dęmalaus žrįhyggja og pólitķskur saušshįttur.  Nęgir aš benda į, aš evran er į hverfanda hveli og aš Samfylkingin fékk einn mann kjörinn ķ sķšustu Alžingiskosningum (og 2 uppbótarmenn), sem mį tślka sem höfnun kjósenda į stefnu hennar, m.a. um ašild Ķslands aš ESB og upptöku evru sem lögeyris į Ķslandi.  Ašrir flokkar héldu žessari stefnu lķtiš sem ekkert į lofti, og žess vegna er ķ meira lagi ólżšręšislegt og einstaklega óskynsamlegt aš eyša pśšri į žetta mįl ķ ķslenzkum stjórnmįlum nś og į nęstunni.  Hvaš hafši Issing aš segja um stjórnendur ESB ķ Brüssel ?:

"Issing, prófessor, śthśšaši framkvęmdastjórn ESB, sagši hana pólitķska ókind, sem gęfist upp į aš framfylgja grundvallarreglum sambandsins ķ öllum meginatrišum. "Freistnivandinn er yfiržyrmandi", segir hann um kommissara framkvęmdastjórnarinnar. 

Hann var engu mjśkmįlli um Sešlabanka Evrópu, sem hann segir vera į hįlli braut til Heljar og hafa ķ raun eyšilagt hiš sameiginlega myntkerfi meš žvķ aš koma gjaldžrota rķkjum til bjargar žvert į vinnureglur bankans, lög og undirliggjandi millirķkjasįttmįla.  "Stöšugleikabandalagiš hefur meira eša minna misheppnazt, og agi į markaši veriš lįtinn lönd og leiš meš afskiptum Sešlabanka Evrópu.  Fyrir vikiš eru engin fjįrmįlaleg stjórntęki lengur tiltęk, hvorki markašsleg né pólitķsk", sagši Issing og bętti viš: "Žetta er allt, sem žarf til aš kalla hamfarir yfir myntsamstarfiš"."

""Efnisgreinin, sem bannar Sešlabanka Evrópu aš hlaupa undir bagga meš gjaldžrota rķkissjóšum, er žverbrotin daglega", segir Issing. Hann vķsar śrskuršum Evrópudómstólsins um, aš žęr rįšstafanir sé lögmętar, į bug og segir žį einfeldningslega og dómarana blindaša af Evrópuhugsjóninni."

Žaš er ómetanlegt, aš hinn vel upplżsti og hreinskilni Otmar Issing skuli tjį sig opinberlega um morkna innviši bęši ESB og ECB.  Hann er ķ raun og veru aš segja, aš framkvęmdastjórn ESB og bankastjórn evrubankans, ECB, hafi lįtiš reka į reišanum og ekki haft bein ķ nefinu til aš halda sjó ķ stormvišrum og miklum žrżstingi frį stjórnmįlamönnum, forstjórum og bankastjórum ķ ašildarrķkjunum, žegar framkvęmdastjórn og bankastjórn bar skylda til aš standa vörš um grundvallaratriši, sem njörvuš höfšu veriš nišur ķ samningum į milli ašildarrķkjanna.  Meš žessu hafi žeir grafiš svo undan trausti į Evrópusambandinu og evrunni, aš hvort tveggja sé nś sęrt til ólķfis. 

Hér eru žessir tveir sjśklingar, ESB og ECB, śrskuršašir daušvona įn lķfsvonar.  Nįiš samband ólķkra rķkja Evrópu er aš leiša til skilnašar, af žvķ aš sišferšiskenndin er ólķk og ósamrżmanleg.  Žaš er andstętt mannlegu ešli, aš svo ólķkt hugarfar, sem hér um ręšir, geti deilt sömu örlögum.  Martin Luther var aš breyttu breytanda talsmašur sömu višhorfa og grundvallarafstöšu og Otmar Issing.  Žaš veršur aš halda sig viš Bókina ķ fjölžjóšasamstarfi, en prelįtarnir mega ekki tślka hana śt og sušur aš eigin vild, og slķkt hefur žį alvarlegar afleišingar ķ för meš sér.

Upp śr žessu umróti gętu risiš "Sušur-Kirkjan" og Noršur-Kirkjan" meš frķverzlunarsvęši og sameiginlega mynt innbyršis og višskiptasamning sķn į milli.  Bretland mun standa utan viš bįšar Kirkjurnar meš sitt sterlingspund og frķverzlunarbandalag meš žeim, sem ekki kęra sig um aš vera ķ fyrrgreindum tveimur "Kirkjum" og aušvitaš višskiptasamning viš žęr. 

Hvar halda menn, aš Ķsland eigi bezt heima ķ žessu tilliti ?  Vęri ekki rįš aš staldra viš, leyfa žróun Evrópu aš hafa sinn gang og umrótinu aš linna įšur en gösslazt er śt ķ višręšur viš samband į fallanda fęti ?  ESB hefur hvort eš er lżst žvķ yfir, aš engin nż rķki verši tekin inn fyrir 2020.  Žaš er fullkomin tķmaskekkja af tilteknum stjórnmįlaflokkum į Ķslandi aš ręša žaš af tilfinningažrunginni alvöru dag eftir dag ķ stjórnarmyndunarvišręšum aš lįta žjóšina kjósa um framhald ašildarvišręšna eša um ašild aš ESB.  Verši sś reyndin, veršur hlegiš um alla Evrópu, žótt Evrópumönnum sé sķzt hlįtur ķ hug, žegar tališ berst aš ESB.   


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband