Fęrsluflokkur: Tölvur og tękni

Kostir og tķmabundnir gallar rafmagnsbķla

Rafmagnsbķlar komu fram į sjónarsvišiš strax ķ upphafi bķlaaldar, enda einfaldari ķ hönnun og smķši en bķlar knśnir sprengihreyfli, en rafbķlar stóšust hinum ekki snśning, hvaš dręgni og "įfyllitķma" varšaši.  Žį entust blżrafgeymarnir illa, svo aš rafbķlar hurfu fljótlega af sjónarsvišinu.  

Įriš 1973 varš olķukreppa ķ heiminum, og OPEC-samtök olķuframleišslurķkja, beittu samtakamętti sķnum ķ fyrsta sinn til aš žvinga fram margföldun olķuveršs.  Į sama tķma kom fram į sjónarsvišiš kraftrafeindatękni ("power electronics") meš žróun tżristorsins, sem gerši aflstżringu bęši jafnstraums- og rišstraumsbśnašar (DC og AC) mun einfaldari og fyrirferšarminni en įšur hafši veriš. Viš žessar višskiptalegu og tęknilegu ašstęšur gengu rafbķlar ķ  fyrsta sinn ķ endurnżjun lķfdaganna, en žeir nįšu žó enn ekki hylli vegna rafgeymanna, sem enn voru gömlu blżrafgeymarnir meš brennisteinssżru.  

Vegna tżristortękninnar og žróunar tölvutękninnar varš į lokaįratugi 20. aldarinnar tęknilegur grundvöllur fyrir žvķ aš nżta hinn margreynda, trausta og endingargóša AC-hreyfil, sem er notendavęnni en DC-hreyfillinn, žvķ aš hann slitnar hęgar, žarfnast minna višhalds og hefur meira vęgi (torque) viš hįan snśningshraša.  Gallarnir viš hann eru fólgnir ķ įrišlinum, sem er višbótar kraftrafeindabśnašur, meš rafmagnstöpum, til aš breyta jafnstraumi ķ rišstraum. 

Į žessari öld hefur svo oršiš gegnumbrot fyrir rafbķlinn inn į bķlamarkašinn meš nżrri gerš rafgeyma, s.k. ližķum-jón rafgeymar, og vegna örvęntingarfullrar leitar aš möguleikum til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Ližķum-jón rafgeymar hafa marga kosti umfram hina hefšbundnu blżrafgeyma, s.s. a.m.k. žrefaldan orkužéttleika (yfir 100 Wh/kg), meiri endingu (a.m.k. 1200 hlešslur), og flestir Li-jón bķlrafgeymar žola hrašhlešslu į margföldu venjulegu hlešsluafli upp ķ 80 % mįlorku rafgeymanna.

Žrennt er nś helzt haft uppi gegn rafbķlum: 

  1. Verš rafbķla er hęrra en eldsneytisknśinna bķla vegna žess, aš hinir fyrr nefndu hafa enn į sér įhvķlandi žróunarkostnaš og eru framleiddir ķ litlu upplagi, innan viš 3 % af hinum (tengiltvinnbķlar žį taldir meš rafbķlum).  Žaš eru žó fęrri ķhlutir ķ rafbķlum, og žeir eru ķ raun einfaldari aš gerš.  Žegar fram ķ sękir geta žeir žess vegna oršiš ódżrari en eldsneytisknśnir bķlar, vegna žess aš verš Li-jón rafgeymanna fer enn lękkandi, og kostnašur žeirra  er lķtt hįšur verši į ližķum. Višhaldskostnašur rafbķla er lęgri, žótt endurnżjunarkostnašur rafgeyma sé tekinn meš ķ reikninginn. Orkukostnašur rafbķla į Ķslandi er innan viš 40 % af orkukostnaši benzķnbķla m.v. nśverandi raforkuverš og benzķnverš, aš meštöldum töpum viš hlešsluna og žrįtt fyrir lįgt mešalhitastig hérlendis.  Įriš 2018 mį bśast viš, aš 4 įra eignarhaldskostnašur rafbķla og tengiltvinnbķla į Ķslandi verši lęgri en eldsneytisbķla vegna lękkandi framleišslukostnašar. Samt er ekki bśizt viš, aš sala rafbķla hinna hefšbundnu bķlaframleišenda fari aš skila hagnaši fyrr en um og eftir mišjan nęsta įratug. 
  2. Akstursdręgni į hverri rafgeymahlešslu žykir of stutt.  Mešalakstur fjölskyldubķla hérlendis er um 35 km/dag.  Aš sumarlagi endist hlešsla tengiltvinnbķla fyrir žennan akstur (orkunżtnin versnar viš kólnandi vešur um allt aš 3 %/°C frį mešalnżtni įrsins), og minni rafgeymana ķ rafbķlum žarf žį aš hlaša į 2-4 daga fresti.  Nś eru hins vegar aš koma į markašinn rafbķlar (Chevrolet Bolt, Tesla Model 3) meš 75 kWh rafgeyma, og enn stęrri rafgeymar eru ķ stęrri Teslu-geršum.  Į 75 kWh komast menn žó 300 km į hlešslu aš sumarlagi, sem dugar flestum, a.m.k. į milli hrašhlešslustaša. 
  3. Langan endurhlešslutķma setja margir fyrir sig.  Full endurhlešsla į 75 kWh rafgeymum meš 15 kW (3x32 A tengill) getur nś fariš fram į 5 klst, sem dugir fyrir ódżrasta orkukaupatķmabiliš erlendis, į milli kl. 0100-0600, en žį fęst orkan sums stašar į hįlfvirši, og žannig žarf žaš aš verša hér til aš nżta raforkukerfiš meš bezta móti og lįgmarka fjįrfestingaržörf. Innleišing slķkrar gjaldskrįr er tķmabęr og jįkvęšur, žjóšhagslega hagkvęmur hvati fyrir rafbķlainnleišingu hérlendis.   

Nś er aš renna upp fyrir bķlaframleišendum, sem įkvešiš hafa aš venda sķnu kvęši ķ kross og auka framboš į rafbķlum til mikilla muna į fyrri hluta nęsta įratugar, aš framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna ķ heiminum er of lķtil.  Nś eru framleiddar um 2,0 M/įr bifreiša, sem knśnar eru aš einhverju leyti meš ližķum-jón rafgeymum.  Ef mešalstęrš rafgeyma ķ žessar 2 M bifreiša er 25 kWh, žį žarf įrleg framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna aš vera 50 GWh/įr, og hśn er lķklega nįlęgt žessu gildi nśna.  Ef framleiša į 10 M rafbķla įriš 2025, eins og hugur bķlaframleišenda stendur til (13 % nżrra fjölskyldubķla), t.d. 6 M meš dręgni 300 km og 4 M meš dręgni 100 km eša minni (tengiltvinn), žį žį žarf aš 11-falda žessa framleišslugetu į 7 įrum. Žaš er grķšarlegt fjįrfestingarįtak og gott dęmi um žau śtlįt, sem orkubyltingin śtheimtir.  

Žį vaknar spurningin um žaš, hversu lengi žekktar birgšir ližķums ķ nįttśrunni munu endast ?   

Žaš žarf um 160 g Li/kWh.  Fyrir įrsframleišsluna 550 GWh af rafgeymum (įętluš žörf 2025) žarf 88 kt af Li.  Žekktur forši af hreinu Li ķ heiminum er 14 Mt, svo aš hann mundi endast ķ 160 įr, ef hann fęri bara ķ bķlarafgeyma.  

Um mišja 21. öldina gęti framleišsla rafbķla hafa aukizt ķ 70 M bķla meš aš mešaltali 75 kWh rafgeyma hver.  Žį žarf framleišslugetan aš hafa tķfaldazt į viš 2025 og nema 5250 GWh/įr.  Žaš žżšir įrlega žörf fyrir Li ķ bķlarafgeyma 0,84 Mt.  Ef 14 Mt verša til rįšstöfunar ķ bķlarafgeyma, veršur hęgt aš halda uppi žessum afköstum ķ 17 įr.  Fyrir mišja öldina veršur žess vegna aš finna meira af ližķum, og svo vill til, aš ķ höfunum er tališ vera grķšarlegt magn eša 230 mia t af Li.  Įreišanlega mun ližķum verša ķ samkeppni viš önnur efni og rafgeymar ķ samkeppni viš annars konar orkuform (geymsluašferšir orku), er hér veršur komiš sögu.  

Žaš er reyndar ekki lķklegt, aš į miklu ližķum śr hafinu verši žörf.  Lķklegra er, aš žegar į nęsta įratugi komi fram nżir orkugjafar, t.d. lķtil žórķum kjarnorkuver, sem endast muni allan notkunartķma bķlsins, og mengunarfrķir eldsneytisrafalar, sbr vetnsisknśnir rafalar, eiga mikla žróunarmöguleika fyrir höndum.  

D2409TQ37

 

 

 


Sęstreng bar ekki hįtt ķ kosningabarįttu 2017

Sęstrengur į milli Ķslands og Skotlands hefur stundum vakiš talsverša umręšu hérlendis, en hafi hann boriš į góma ķ nżafstašinni kosningabarįttu um sęti į Alžingi, hefur slķkt fariš fram hjį blekbónda.  Žann 19. október 2017 birtist žó skrżtin grein ķ sérblaši Višskiptablašsins, "Orka & išnašur", žó ótengd kosningabarįttunni aš žvķ, er viršist, og veršur vikiš aš téšri grein ķ žessum pistli.

Aš lķtt rannsökušu mįli ętlar blekbóndi aš halda žvķ fram, aš stjórnmįlaflokkarnir hafi ekki tekiš skżra afstöšu meš eša į móti aflsęstreng til śtlanda.  Slķkt afstöšuleysi er hęgt aš réttlęta meš žvķ, aš enginn viti enn, hvernig kaupin muni gerast į eyrinni og fyrr sé ekki tķmabęrt aš taka afstöšu.  Hér veršur sżnt fram į ķ stuttu mįli, aš enginn višskiptagrundvöllur er eša veršur fyrir žessari hugmynd.  Įšur en menn fara aš męla žessu verkefni bót ęttu žeir aš sjį sóma sinn ķ aš leggja fram śtreikninga, sem benda til žjóšhagslegrar hagkvęmni verkefnisins. Annars er įróšur fyrir žessum sęstreng śr lausu lofti gripinn. 

Meš vķsun til grundvallarafstöšu ęttu stjórnmįlaflokkarnir hins vegar aš vera ķ fęrum nś žegar aš styšja viš hugmyndina um téšan sęstreng eša aš hafna henni.  Žessi grundvallarafstaša snżst um žaš, hvernig sišferšilega er réttmętt aš nżta nįttśruaušlindir Ķslands.  Į aš reyna aš hįmarka veršmętasköpun śr aušlindunum hér innanlands og žar meš aš nżta žęr til aš skapa fjölbreytilega atvinnu hér innanlands, eša į aš senda žęr utan sem hrįvöru og lįta ašra um aš beita hugviti sķnu og markašssamböndum til veršmętasköpunar ?  Žrišji kosturinn er, eins og vant er, aš gera ekki neitt.  Žaš heitir ķ munni sumra "aš lįta nįttśruna njóta vafans" og er ofnotuš klisja.

Tökum dęmi af įlišnašinum į Ķslandi. Hann notar mikla raforku, eša um 14,5 MWh/t Al og framleišslan er um 0,98 Mt/įr Al. Ętla mį, af upplżsingum um tekjur hans og kostnaš aš dęma, aš jafnašarlega verši um 40 % af veltu hans eftir ķ landinu. 

Įlverin eru fjölžęttir og flóknir vinnustašir, sem gera miklar kröfur til sjįlfra sķn um gęši, umhverfisvernd og öryggi starfsmanna.  Allt krefst žetta hįtęknilausna, enda eru fjölmargir verkfręšingar, tęknifręšingar, išnfręšingar o.fl. sérfręšingar aš störfum fyrir ķslenzku įlverin, bęši į launaskrį žeirra og sem verktakar. 

Žess vegna er afuršaverš ķslenzku įlveranna talsvert hęrra en hrįįlsveršiš, s.k. LME.  Mį reikna meš 20 % "premķu" eša višbót aš jafnaši, svo aš um USD 2500 fįist nś fyrir tonniš af įli frį Ķslandi.  Žessi framleišsla vęri śtilokuš hérlendis įn nżtingar hinna endurnżjanlegu orkulinda Ķslands, og žess vegna mį draga žį įlyktun, aš meš veršmętasköpun hérlendis śr raforkunni fįist: 69 USD/MWh (=2500 x 0,4/14,5) fyrir raforkuna ķ staš um 30 USD/MWh, sem įlverin kaupa raforkuna į.  Veršmętasköpunin innanlands nemur tęplega 40 USD/MWh, sem žżšir 2,3 földun orkuveršmętanna fyrir landsmenn meš žvķ aš nżta orkuna innanlands.  

Er mögulegt fyrir sęstreng aš keppa viš 69 USD/MWh ?  Svariš er nei, śtreikningar blekbónda hér aš nešan benda eindregiš til, aš sęstrengur sé engan veginn samkeppnisfęr viš stórišju um raforkuna į Ķslandi.  Til marks um žaš er śtboš į vegum National Grid, brezka Landsnets, ķ haust um kaup į umhverfisvęnni orku inn į landskerfiš.  Mun lęgri verš voru bošin en įšur hafa žekkzt, t.d. var raforka frį vindmyllum śti fyrir ströndum ("offshore windmills") bošin į 57,5 GBP/MWh, sem samsvaraši 76 USD/MWh.  Žaš veršur alls ekki séš, aš Englendingar (Skota vantar ekki umhverfisvęna raforku) muni vilja kaupa raforku frį Ķslandi viš hęrra verši en žeir geta fengiš innlenda, endurnżjanlega orku į.

Gerum samt rįš fyrir, aš vegna nišurgreišslna brezka rķkisins til vindmyllufyrirtękjanna mundu Englendingar vilja kaupa orku frį Ķslandi viš enda sęstrengsins ķ Skotlandi (žį er eftir aš flytja orkuna til Englands meš talsveršum kostnaši) fyrir 80 USD/MWh.  

Žetta er raunar hęrra en žjóšhagslegt virši raforkunnar į Ķslandi, en munu ķslenzku virkjanafyrirtękin fį į bilinu 30 - 69 USD/MWh ķ sinn hlut fyrir raforkuvišskiptin viš Englendinga ?  Lęgra veršiš lętur nęrri aš vera mešaltal nśverandi verša fyrir orku til įlveranna, og hęrra veršiš er lįgmark žjóšhagslega hagkvęms raforkuśtflutnings.

  Virkjanafyrirtękin mundu fį ķ sinn hlut śr Englandsvišskiptunum: VV=80-FG = 0 (sbr śtskżringar aš nešan).   

ž.e. mismun enska orkuveršsins og orkuflutningsgjaldsins um sęstrenginn og endamannvirki hans.  Blekbóndi gerši sér lķtiš fyrir og reiknaši śt, hvaša gjald eigandi sęstrengskerfisins yrši aš taka, svo aš fjįrfesting hans gęti skilaš 8 %/įr aršsemi yfir 25 įra afskriftartķma aš teknu tilliti til 10 % orkutapa um žessi mannvirki og 2 %/įr af stofnkostnaši ķ annan rekstrarkostnaš. 

Ef gert er rįš fyrir 1200 MW flutningsgetu mannvirkjanna og 90 % nżtingu į žeim į įri aš jafnaši m.v. fullt įlag, nemur orkusalan śt af mannvirkjunum 8,6 TWh/įr.  (Žetta er um 45 % af nśverandi orkusölu į Ķslandi.)  Sé gert rįš fyrir stofnkostnaši sęstrengsmannvirkja 4,7 MUSD/km, eins og gefiš hefur veriš upp fyrir sambęrilegt sęstrengsverkefni į milli Ķsrael og meginlands Grikklands, žį mun "ĶSSKOT" verkefniš kosta MUSD 5“640.

Nišurstaša śtreikninganna į žessum forsendum er sś, aš fjįrmagnskostnašur (vextir og afskriftir) nema 535 MUSD/įr og rekstrarkostnašur alls er 149 MUSD/įr.  

Heildarkostnašurinn nemur 684 MUSD/įr, sem śtheimtir flutningsgjald um mannvirkin: FG=80 USD/MWh. 

Įsgeir Magnśsson, blašamašur, er höfundur įšur nefndrar greinar,

"Hverfandi įhrif sęstrengs į orkuverš".  

Heiti greinarinnar er illa rökstutt, en hśn er reist į skżrslu frį brezku Landsvirkjun.  Mį benda į žveröfuga reynslu Noršmanna, en norskir raforkuseljendur hafa freistazt til aš selja of mikla orku utan og žį lękkaš svo mikiš ķ mišlunarlónum Noregs, aš žeir hafa oršiš aš flytja inn rįndżra orku til aš koma ķ veg fyrir orkuskort.  Į Ķslandi er mišlunargetan tiltölulega mun minni en ķ Noregi, og hér veršur aš sama skapi meiri hętta į vatnsleysi į veturna, sem žį mundi śtheimta innflutning į margföldu innlendu raforkuverši.  Hér er um hreinręktaša spįkaupmennsku aš ręša meš alla raforkunotendur hérlendis sem tilraunadżr og hugsanleg fórnarlömb. 

Žaš er ótrślega yfirboršsleg umfjöllun um orkumįl ķ téšri grein Andrésar, žar sem hvaš rekur sig į annars horn.  Hér veršur birtur śrdrįttur til aš sżna, hversu lįgt er hęgt aš leggjast ķ įróšri fyrir samtengingu raforkukerfa Ķslands og Englands (um Skotland), sem į sér marga tęknilega og umhverfislega annmarka, sem ekki verša geršir aš umręšuefni hér:

"Kęmi til žess [tengingar raforkukerfa Englands og Ķslands-innsk.BJo], mį ljóst vera [svo !], aš sęstrengur myndi auka tekjur af orkusölu hér į landi [ofangreindir śtreikningar benda til annars-innsk.BJo], auka gjaldeyrisflęši til landsins og rjśfa markašseinangrun raforkumarkašarins hér į landi [Englendingar mundu verša stęrsti einstaki raforkukaupandinn.  Žaš felur ķ sér mikla višskiptalega įhęttu. - innsk. BJo].  Ķ framhaldi af žvķ myndu rekstrarskilyrši stórišju į Ķslandi taka aš breytast [eru refirnir ekki til žess skornir ? - innsk.BJo], žó aš žaš tęki sinn tķma vegna žeirra löngu samninga, sem žar eru ķ gildi. [Orkusamningar til langs tķma, 25-35 įra, eru ekki sķšur ķ hag virkjanafjįrfestisins, žvķ aš meš slķka afkomutryggingu fęr hann hagstęšari lįnakjör - innsk. BJo.]  Segja mį, aš stórišjan hafi veriš notuš til orkuśtflutnings, en hśn getur tęplega keppt viš beinan orkuśtflutning um sęstreng til lengdar.  [Fyrri setningin er rétt, en sś seinni kolröng, eins og śtreikningar blekbónda hér aš ofan sżna - innsk. BJo.]

Įhrif sęstrengs į atvinnulķf gętu žvķ reynzt töluverš, en sjįlfsagt žykir mörgum ekki sķšri įvinningur ķ umhverfisįhrifum žess, aš stórišjan geti vikiš. [Žetta er amböguleg mįlsgrein og viršist reist į dylgjum um, aš stórišjan mengi.  Žegar um stęrstu raforkunotendurna hérlendis, įlverin, er aš ręša, er umhverfissporiš hverfandi og t.d. ekki merkjanlegt ķ gróšri viš Straumsvķk og ķ lķfrķkinu śti fyrir ströndinni vegna öflugra mengunarvarna - innsk. BJo.]  Fyrir nś utan hitt, aš žannig leysi hrein og endurnżjanleg ķslenzk orka af hólmi mengandi og óafturkręfa orkugjafa erlendis. [Žetta er hundalógķk, žvķ aš orkukręf išjuver hérlendis, sem hętta rekstri, verša aš öllum lķkindum leyst af hólmi meš mengandi og ósjįlfbęrum orkugjöfum erlendis - innsk. BJo.]

Žekkingarlaust fólk um orku- og išnašarmįl finnur oft hjį sér žörf til aš tjį sig opinberlega meš afar neikvęšum og grunnfęrnislegum hętti um žennan mįlaflokk.  Žaš viršist skorta skynsemi til aš įtta sig į žvķ, aš žaš hlżtur aš gera mįlstaš sķnum óleik meš žvķ aš tśšra tóma vitleysu.

Hér hefur veriš sżnt fram į, aš orkuśtflutningur um sęstreng frį Ķslandi til Skotlands meš landtengingu viš England getur ekki stašiš undir neinum virkjanakostnaši į Ķslandi vegna naušsynlegs flutningsgjalds um sęstrengsmannvirkin.  Sęstrengurinn veršur sennilega aldrei samkeppnisfęr viš orkusękinn išnaš į Ķslandi.   

Tröllkonuhlaup

 

 

 

 

 

 


Oft er fall fararheill

Žaš er einstętt į Ķslandi, aš forstjóri fyrirtękis sé bošašur į fund fastanefndar Alžingis til aš gera grein fyrir tęknilegum vandamįlum ķ starfsemi fyrirtękis sķns.

Žaš geršist ķ vor, aš Helgi Žórhallsson, forstjóri United Silicon, USi, mętti į fund Umhverfisnefndar Alžingis śt af ólykt, sem žjakar suma ķbśa og žeir telja stafa frį fyrirtęki téšs Helga.  Žaš, sem blekbóndi sį ķ sjónvarpi af žessum fundi, skżrši orsakir vandans ekki hót fyrir honum, en helzt er žó minnisstętt, aš téšur forstjóri kvaš ekki eitt vera aš verksmišjunni, heldur allt.  Er slķk einkunnargjöf (0,0) forstjóra yfir starfsemi sinni einstęš į Ķslandi, og žótt vķšar vęri leitaš.  Téš fyrirtęki og forstjóri eru žegar bśin aš tryggja sér sess ķ annįlum.  Hvernig eftirmęlin verša, er žó enn į huldu.

Um tķma bįsśnaši Umhverfisstofnun (UST) śt kolvitlaus męligildi į hęttulegum efnum frį verksmišjunni og varš starfsmönnum sķnum til minnkunar fyrir vikiš. Viršist žeim allnokkur sįlarhįski bśinn, sem nįlęgt žessari starfsemi koma, og er žaš sjįlfstętt rannsóknarefni atferlisfręšinga. Um meinta mengun skrifaši téšur Helgi ķ Fréttablašiš, 3. aprķl 2017,

"Mengunarmęlingar og rekstur United Silicon":

"Nżjar męlingar į gildi žungmįlma og PAH-efna, sem nś hafa borizt og veriš kynntar Umhverfisstofnun og United Silicon, benda til, aš rekstur verksmišjunnar hafi ekki męlanleg įhrif į magn žessara efna ķ umhverfinu.  Samkvęmt sķšustu męlingum viršist ekki skipta mįli, hvort verksmišjan er ķ rekstri eša ekki; gildi žessara efna ķ umhverfinu męlast žau sömu."

Žetta er glešileg nišurstaša, žvķ aš hvort heldur sem styrkur žungmįlma eša PAH (polyaromatiske hydrokarboner-fjöllišusambönd vetniskolefnis) hefši veriš yfir heilsuverndarmörkum, hefši oršiš aš stöšva verksmišjuna ķ heilsuverndarskyni fyrir starfsmenn og nįgranna, žar til višeigandi hreinsibśnašur hefši veriš settur upp.  Öšru mįli gegnir um ólykt.  Žar er UST į hįlum ķs.

Framkoma umhverfisrįšherra og UST ķ žessu mįli er forkastanleg, žvķ aš margt benti žegar ķ upphafi upphlaupsins til, aš hinar kolvitlausu męlingar (67 sinnum of hį męligildi) vęru einmitt žaš, kolvitlausar. 

Nś hefur rekstur žessarar nżju kķsilmįlmverksmišju samt veriš stöšvašur, og er žaš vegna ólyktar, sviša ķ augum og sįrinda ķ hįlsi, sem kennd eru aldehżšum, acetónum eša ketónum śr ófullkomnum bruna ķ ljósbogaofni verksmišjunnar. Rót vandans liggur žó annars stašar, en af henni segir žó fįtt. Hvers vegna ?

Žaš eru mjög óljósar fregnir af bilanagreiningunni, og annašhvort vilja forrįšamenn USi ekki upplżsa um hana eša žeir eru sjįlfir engu nęr.  Žaš hefur žó komiš fram, aš rekstur ofnsins er "óstöšugur".  Af žessu mundi blekbóndi, sem hefur įratugareynslu af aš stżra miklu afli, margföldu žvķ, sem žarna um ręšir, draga žį įlyktun, aš aflstżring ofnsins sé ófullkomin og magni jafnvel upp sveiflur afls og spennu meš śtslętti ofnsins sem afleišingu aš lokum.

Žaš er vel žekkt, aš framleišendur kasta höndunum til forritsins, sem stżra į ferlisbreytunum, hvort sem žęr eru spenna, straumur, afl eša annaš, og ętla višskiptavinunum og rįšgjöfum žeirra aš laga hugbśnašinn aš ašstęšum į hverjum staš.  Žaš į nįnast alltaf viš, ef annaš er ekki skilgreint ķ kaupsamningi.  Slķk hugbśnašaržróun getur kostaš žśsundir manntķma hjį forritara hérlendis, t.d. ķ įlveri, žvķ aš ašstęšur eru hér sjaldgęfar, svo aš feta žarf sig įfram.  Rafkerfiš hérlendis er veikt, sérstaklega į jöšrunum, t.d. į Reykjanesi, sem žżšir óvenjumiklar og tķšar spennusveiflur.  Hafa ķbśar ekki oršiš varir viš žęr ?

Ljósbogaofn er mjög erfitt įlag fyrir stofnkerfi landsins, žvķ aš žaš skiptast į skammhlaup og rof ķ ofninum, sem valda spennuhöggum į kerfiš.  Žegar stżrikerfi ofnsins veršur vart viš spennusveiflur į netinu, getur žaš brugšizt ranglega viš og annašhvort keyrt ofnafliš nišur eša fariš aš sveifla žvķ.  Starfsmenn viršast ekkert hafa rįšiš viš ofninn, sem kemur heim viš žessa lżsingu.  Fróšlegt vęri aš frétta af žvķ, hvort ašrir rafmagnsnotendur į Sušurnesjum hafi oršiš varir viš spennusveiflur, t.d. ljósaflökt, žegar téšur ljósbogaofn var ķ rekstri. 

Sennilegast er aš mati blekbónda, aš hönnun rafkerfis ofnsins, sem deyfa į spennusveiflur af hans völdum, sé įbótavant og henti ekki ķslenzkum ašstęšum, og aš hugbśnašur aflstżringarinnar sé "hrįr" og ekki ašlagašur ķslenzkum ašstęšum. 

USi hefur fengiš norska rįšgjafarfyrirtękiš Multikonsult sér til ašstošar viš greiningu og śrbętur auk tęknimanna frį framleišanda ofnbśnašarins.  Ekki liggur ķ augum uppi, hvers vegna Multikonsult varš fyrir valinu, žegar nęr vęri aš rįšfęra sig viš innlendar verkfręšistofur, sem reynslu hafa af aš fįst viš vandamįl tengd miklu įlagi į veiku stofnkerfi rafmagns.  Hvaš sem öšru lķšur, eru miklar lķkur į, aš reynda hugbśnašarmenn žurfi til aš bezta stżrikerfi ofnsins.  Verši enn óstöšugleiki ķ rekstri, žegar ofninn veršur prófašur eftir endurbętur, žį hafa žęr brugšizt. 

Alvarleiki mįlsins kom berlega fram ķ frétt Morgunblašsins 27. aprķl 2017,:

"Tölvukerfi stillt og tękjum skipt śt" (betra er skipt um tęki), sem hófst žannig:

"Ekki liggur fyrir, hvenęr svo nefndur ljósbogaofn kķsilmįlmverksmišju United Silicon ķ Helguvķk veršur ręstur, aš sögn Kristleifs Andréssonar, sem stżrir öryggis- og umhverfismįlum fyrirtękisins.  Ķ gęr [26.04.2017] sendi Umhverfisstofnun frį sér tilkynningu um, aš rekstur verksmišjunnar hefši veriš stöšvašur og fęri ekki ķ gang fyrr en stofnunin gęfi gręnt ljós."

Ekki er ljóst meš hvaša réttarheimildum UST stöšvaši verksmišjuna, žvķ aš hśn hefur ekki vķsaš ķ neina reglugerš, hvaš žį lög, sem verksmišjan hafi brotiš.  UST veit ekki einu sinni um styrk lyktarefnanna, sem um ręšir, og hefur ekki sett fram nein višmišunarmörk um žau.  Fyrir aš fara offari ķ sinni stjórnsżslu gęti UST įtt yfir höfši sér skašabótakröfu. 

Um žįtt norsku rįšgjafanna, Multikonsult, segir ķ téšri frétt:

"Noršmennirnir séu ekki ósįttir viš bśnaš verksmišjunnar, en żmislegt žurfi žó aš laga [bendir til, aš Multikonsult hafi ekki komiš aš hönnun verksmišjunnar-innsk. BJo].  Tillögurnar lśti aš žvķ aš fį meira jafnvęgi og stöšugleika ķ rekstur ofnsins [aflstżringar višfangsefni ?], en lyktin, sem frį verksmišjunni berst og margir kvarta yfir, berst, žegar ofninn er undir įkvešnu įlagi eša slokknar į honum."

Nokkru sķšar ķ annars anzi lošmullulegri frétt, žar sem fulltrśar verksmišjunnar fara, eins og venjulega, sem kettir ķ kringum heitan graut, kannski af žvķ aš žeir hafa ekki meira vit į ofnkerfinu en venjulegur hśsköttur, kemur žó fram, aš ófullburša hönnun, kannski hreint fśsk, er įsamt žekkingarleysi rekstrarašila (hvernig var hįttaš žjįlfun žeirra ?)grunnorsök vandręša verksmišjunnar:

"Menn frį framleišanda ofnsins eru einnig hér į landi og vinna aš endurbótum į bśnaši, sem ekki hefur virkaš sem skyldi, segir Kristleifur, sem tiltekur žar stillingar į tölvubśnaši [žetta oršalag er śt ķ hött, žvķ aš vafalķtiš er um töluveršar hugbśnašar breytingar aš ręša-innsk. BJo].  Žį sé veriš aš skipta um żmis tęki, sem ekki žyki starfa rétt [rangur bśnašur valinn upphaflega-innsk. BJo].  Verša sérfręšingar žessir, svo og rįšgjafarnir norsku frį Multikonsult, į svęšinu, unz bśiš er aš koma ofninum ķ stöšuga og ešlilega virkni."

Žaš er ógęfulegt aš standa svona aš mįlum, žvķ aš įreišanlega munu koma upp óvęntir atburšir, eftir aš bśiš veršur aš endurręsa ofninn, og žį verša śtlendingarnir į bak og burt, og engin žekking fyrir hendi hérlendis į žvķ, sem žeir geršu, eša į žessu ofnkerfi.  Žaš eru grundvallarmistök aš tryggja ekki žekkingu ķ landinu į öllum tęknibśnaši, sem žar er ķ notkun.  Vanir rekstrarmenn śr išnaši gera ekki slķk mislök.  Vķtin eru til aš varast žau, og vona veršur, aš tęknileg stjórnun kķsilvera, sem eru ķ bķgerš, verši traustari en žetta, og blekbóndi hefur įstęšu til aš ętla, aš svo verši, a.m.k. hvaš varšar PCC Bakka.Kjarnorka ķ samkeppni viš kol

 


Seinlęti hjį Landsneti

Landsnet hefur enn ekki tekiš neitt róttękt skref ķ įtt aš raunhęfri tillögugerš um aš leysa brżn flutningsvandamįl rafmagns į Noršurlandi.  Žaš er enn hjakkaš ķ gamla farinu meš 220 kV loftlķnu ķ Skagafirši og Eyjafirši. Blekbóndi hefur ekkert į móti slķkri lķnu, ef valin er skįrsta lķnuleiš m.t.t. minnstu truflunar į śtsżni, en heimamenn sętta sig ekki viš slķkt mannvirki viš tśnfótinn, žótt gamla 132 kV loftlķnan hverfi, og žess vegna er žaš ekki til annars en aš tefja brżnt mįl aš halda žessum valkosti til streitu.

Ķ frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu žann 27. marz 2017, "Tęknin takmarkar notkun jaršstrengja", kemur fram, aš ašeins sé hęgt aš leggja 12 % fyrirhugašrar styrkingar Byggšalķnu į Noršurlandi ķ jöršu, ž.e. 37 km af 310 km leiš 220 kV lķnu frį Blönduvirkjun til Fljótsdalsvirkjunar vegna veiks kerfis og hęttu į miklum spennuhękkunum og ódeyfšum aflsveiflum į milli virkjana. 

Žessi višbįra orkar tvķmęlis, žvķ aš rżmdarįhrif jaršstrengsins mį vega upp meš spanspólum į leišinni.  Sś lausn er žó dżr og óttalegt neyšarbrauš vegna žess og flękjustigs. 

Af fréttinni aš dęma eru Landsnetsmenn nś fyrst aš rumska eftir harša andstöšu viš hįspennulķnur ķ byggš, sem ķbśunum eru žyrnir ķ augum, og sveitarfélögin hafa litlar eša engar beinar tekjur af. 

Rumskiš hefur leitt til žess, aš Landsnetsmenn eru nś aš skoša "mótvęgisašgeršir", sem žeir nefna svo, en ganga lķklega ekki nógu langt:

"Ķ kjölfar žessarar vinnu er Landsnet aš skoša mótvęgisašgeršir viš Byggšalķnuna.  Nefnir Magni [Žór Pįlsson, verkefnastjóri rannsókna hjį Landsneti] sem dęmi, aš kannaš verši, hvort hęgt sé aš setja stóran hluta nśverandi Byggšalķnu, sem er į 132 kV spennu, ķ jaršstreng samhliša uppbyggingu nżju lķnunnar į 220 kV spennu. 

Gamla Byggšalķnan mundi žį fį nżtt hlutverk; nżtast meira til aš žjóna byggšarlögunum.  Žį gętu minni virkjanir og vindorkuver tengst inn į hana."

Žaš er glešiefni, aš Landsnetsmenn hafa loksins įttaš sig į žvķ, aš tķmabęrt er aš endurnżja Byggšalķnuna meš 132 kV jaršstreng.  Žaš er hins vegar mišur, aš žeir skuli enn berja hausnum viš steininn og telja raunhęft aš leggja 220 kV loftlķnu um sveitir Noršurlands til orkuflutninga į milli landshluta. 

Nś žarf aš huga aš nżrri leiš til aš tengja saman virkjanirnar Blöndu og Kröflu meš žvķ aš fara "ofan byggša", ž.e. į heišum sunnan dala Noršurlands.  Framtķšar jafnstraumsjaršstrengur af Sprengisandi mundi žį tengjast inn į žessa samtengilķnu helztu virkjana Noršurlands, en styrking samtengingar žessara kerfa er naušsynleg stöšugleikaumbót ķ truflanatilvikum. 

Jaršstrengur Byggšalķnu meš loftlķnubśtum, 132 kV, mundi tengja saman Hrśtatungu ķ Hrśtafirši, Laxįrvatn viš Blönduós, Blönduvirkjun, Varmahlķš ķ Skagafirši, Rangįrvelli viš Akureyri og Kröflu, en tenging Kröflu og Fljótsdals žarf aš vera 220 kV og loftlķna af fjįrhagsįstęšum.  Sprengisandsjaršstreng mętti žį fresta um a.m.k. einn įratug, og mun hann žį verša fjįrhagslega višrįšanlegri en nś, og ekki vanžörf į žessari styrkingu tengingar raforkukerfa Noršur- og Sušurlands, einnig vegna aukinnar flutningsžarfar meš auknu įlagi raforkukerfis landsins. Žar mun vęntanlega verša um jafnstraumsstreng aš ręša meš flutningsgetu ķ sitt hvora įttina. 

Forstjóri OR gerši ķ kvöldfréttatķma RŚV sjónvarps 3. aprķl 2017 lķtiš śr orku- og aflžörf vegna rafbķlavęšingar og nefndi Sprengisandslķnu ķ žvķ sambandi.  Hann er greinilega ķ gufumekki Hellisheišarvirkjunar, žvķ aš hann viršist ekki hafa heyrt af žvķ vandamįli Landsnets og landsmanna allra, aš Byggšalķnan er fulllestuš, og žaš er brżnt aš rįšast ķ ašgeršir til aš auka flutningsgetu hennar og/eša draga śr flutningsžörfinni eftir henni.  Hiš sķšar nefnda er hęgt aš gera meš virkjunum fyrir noršan eša nżrri tengingu Noršur- og Sušurlands. 

Žį gerir forstjórinn sig sekan um alvarlegt vanmat į orkužörf rafmagnsbķla, sem gęti stafaš af žvķ, aš hann leggi orkunżtnitölur bķlaframleišendanna til grundvallar.  Žaš er algerlega óraunhęft į Ķslandi, žar sem bęta žarf viš orku til upphitunar, afķsingar og lżsingar.  Žaš er ekki óhętt aš reikna meš betri orkunżtni en 0,35 kWh/km, og vęgt įętlaš veršur mešalakstur 100“000 rafbķla įriš 2030 (žennan fjölda nefndi Bjarni Bjarnason ķ téšu vištali) 15“000 km į bķl.  Žessi bķlafloti žarf žį a.m.k. 550 GWh orkuvinnslu ķ virkjunum eša um 65 MW aš jafnaši. Žetta er um 15 % višbót viš almenna raforkumarkašinn ķ landinu, og aš halda žvķ blįkalt fram opinberlega, aš engin žörf sé į aš virkja vegna žessarar višbótar, er villandi og ķ raun įbyrgšarleysi. 

Ef tekiš yrši mark į slķku, mundi žaš hafa alvarlegan og rįndżran orkuskort ķ för meš sér.  Er forstjórinn "aš taka skortstöšu" į markašnum til aš bśa ķ haginn fyrir enn meiri raforkuveršshękkanir ?  Žęr hafa oršiš tugum prósenta yfir vķsitöluhękkunum neyzluveršs sķšan 2010 hjį dótturfélögum OR, og žaš er tķmabęrt aš snśa žeirri öfugžróun viš. 

 


Orkuöflun og -flutningar

"Žegar kyndugur kemur til kęns, hefur kęnn ekki viš", segir mįltękiš.  Kyndug frįsögn birtist ķ Morgunblašinu, 7. febrśar 2017, skrifuš af Žorsteini Įsgrķmssyni undir fyrirsögninni:

"Ašgerša žörf ķ orkumįlum",

um skżrslu erlendra sérfręšinga fyrir Orkustofnun, Landsvirkjun og Landsnet.  Af frįsögninni aš dęma spannar skżrslan ašallega "selvfölgeligheder", einföld, vel žekkt sannindi, og meira eša minna hępnar nišurstöšur höfundanna.  Frįsögnin hófst žannig:

"Haldi almennur vöxtur ķ raforkunotkun įfram hér į landi į nęstu įrum įn žess, aš fjįrfest verši ķ frekari orkuframleišslu, munu Ķslendingar standa frammi fyrir mögulegum vanda varšandi orkuöryggi į komandi įrum.  Žetta kemur fram ķ skżrslu, sem unnin var af sérfręšingum frį hįskólastofnununum MIT ķ Bandarķkjunum og IIT Comillas į Spįni um orkuöryggi fyrir Orkustofnun, Landsvirkjun og Landsnet."

Žaš lżsir ótrślegu rįšleysi og vandręšagangi į raforkumįlasvišinu hérlendis, aš talin skuli vera žörf į žvķ aš semja sennilega rįndżra skżrslu ķ śtlöndum um framboš og eftirspurn raforku į Ķslandi.  Žaš blasir viš, aš vegna rafvęšingar samgöngutękja į landi einvöršungu muni almenn raforkunotkun į Ķslandi vaxa um 40 % į nęstu 20 įrum, og er žį ótalin rafvęšing skipaflotans og flugflotans į įrunum 2030-2050.  Žessu til višbótar blasir viš ķ nįnustu framtķš įlagsaukning upp į 525 MW vegna rafvęšingar framleišsluferla og nżrra verksmišja til kķsilframleišslu. Žetta nżja įlag, 525 MW, jafngildir fjóršungsaukningu nśverandi vetrarįlags.  Į móti žessu viršast ašeins vera į döfinni virkjanir aš aflgetu 480 MW (Žeistareykir, Bśrfell 2, Tungufljót, Reykjanes, Hvammsvirkjun, Bjarnarflag, Krafla 2, Blönduveita), svo aš stašan er óbjörguleg. Žessar višbętur fela ķ sér nįnast enga aukningu mišlunargetu sunnan heiša. Um žaš er hęgt aš vera skżrsluhöfundunum sammįla, aš orkuskortur blasir viš, en dugir ekki heilbrigš skynsemi til aš segja mönnum žaš.  Ef heilbrigš skynsemi hefur ekki hrifiš, žį gerir śtlend skżrsla žaš varla heldur. 

Ętlar Landsvirkjun kannski aš halda uppteknum hętti og fęla menn frį rafvęšingu, eins og hśn hefur hagaš sér gagnvart fiskimjölsverksmišjunum meš žreföldun raforkuveršsins ?  

Eigandinn veršur aš grķpa ķ taumana, žegar višhaldiš er orkuskorti meš litlu framboši til žess aš spenna upp veršiš į ótryggšu rafmagni.  Žessi bolabrögš nį engri įtt.  

Ritstjórn Morgunblašsins hefur įhyggjur af varasamri og viškvęmri stöšu raforkumįlanna, og žaš er góšra gjalda vert, en įhyggjurnar žurfa aš nį til ęšstu stjórnar rķkisins og krystallast ķ raunhęfum višbrögšum.  Forystugrein Morgunblašsins,

"Orkuöryggi er forgangsmįl",

žann 10. febrśar 2017, endar žannig:

"Sjįlfsagt er oršiš aš leggja rķka įherzlu į aš bęta bęši flutningskerfi og framleišslu orku hér į landi.  Žaš felur óhjįkvęmilega ķ sér, aš leggja žarf lķnur og byggja virkjanir.  Slķkt žarf aš gera, svo aš vel fari ķ umhverfinu, en orkuöryggiš veršur aš vera forgangsmįl."

Allt er žetta satt og rétt, og blekbóndi getur auk žess fullyrt, aš žaš er tęknilega mögulegt og fjįrhagslega višrįšanlegt aš sameina žetta tvennt, ž.e. aš sjį öllum landslżš fyrir nęgri orku af beztu gęšum įn stórkarlalegra inngripa ķ įsżnd landsins į viškvęmum stöšum.  Vilji og pólitķsk forysta er allt, sem žarf.

Eitt af vandamįlunum er, aš žaš er enginn įbyrgur aš lögum gagnvart žvķ, aš hér verši ekki afl- og orkuskortur.  Žaš vęri engin gošgį aš fela stęrsta leikaranum į svišinu, Landsvirkjun, žetta hlutverk meš lagasetningu, um leiš og fyrirtękinu vęri mörkuš eigendastefna, en hana vantar sįrlega nśna, enda örlar į vindhanahegšun ķ ęšstu stjórn fyrirtękisins.

"Ignacio J. Perez-Arriaga, prófessor viš MIT, kynnti skżrsluna og sagši vandamįliš hér į landi vera rafmagnskerfi, sem er einangraš og geti žar af leišandi lent ķ vandręšum, ef upp koma vandamįl viš orkuframleišslu, t.d. ef vetur er hlżr og lķtiš um vatn til aš fylla mišlunarlón.  Sagši hann einnig flutningskerfiš hér ekki vera nęgilega gott, žar sem stķfla gęti myndazt į milli vestur- og austurhlutans." 

Blekbóndi er helzt į žvķ, aš téšur prófessor viš MIT ķ Boston taki hér rangan pól ķ hęšina.  Meš auknum hlżindum į Noršur-Atlantshafi bśast flestir viš aukinni śrkomu į eyjunum žar.  Ef frį er talin veiking Golfstraumsins, virka loftslagsbreytingarnar til aukinnar vinnslugetu raforku ķ vatnsaflsvirkjunum og fremur minna įlags en hitt vegna hlżinda, žegar lónsstašan er lęgst. 

Öllum var ljóst fyrir śtkomu žessarar skżrslu, aš Akkilesarhęll ķslenzka raforkukerfisins er flutningskerfi Landsnets.  Fyrirtękiš kemst hvorki lönd né strönd meš naušsynlegar framkvęmdir sķnar, af žvķ aš skilningsleysi er of śtbreitt ķ žjóšfélaginu į mikilvęgi žeirra og grķšarlegum žjóšhagslegum kostnaši af žvķ, aš Byggšalķnan skuli vera fulllestuš įrum saman og geti žannig ekki flutt afl aš višbótar įlagi.   Fyrirtękiš ber žó vafalaust sķna sök į žvķ framkvęmdaleysi, sem leitt hefur til stórtjóns ķ samfélaginu.  Kannski hefur žaš ekki veriš ķ stakkinn bśiš stjórnkerfislega og fjįrhagslega til aš leysa mįlin.  Žvķ veršur aš breyta strax, enda fer hęttan į hagsmunaįrekstrum vegna óešlilegs eignarhalds Landsnets ekkert į milli mįla.

 Ef ętti hins vegar aš tengja rafkerfiš viš śtlönd, mundi žaš žżša grķšarlegar lķnubyggingar frį virkjunum og nišur aš landtökustaš sęstrengs eša sęstrengja. Aš koma ķ veg fyrir orkuskort į Ķslandi meš žvķ aš leggja sęstreng til Skotlands er "overkilling", sem lķkja mį viš aš skjóta gęs meš eldflaug. Slķkt er algert órįš, og er betur lįtiš ógert. Ef erfitt er aš fį leyfi til aš styrkja nśverandi stofnkerfi fyrir innanlandsnotkun, žį mun nś seint sękjast aš fį leyfi fyrir lķnulögnum žvers og kruss aš landtökustaš sęstrengs.  Um hann er algerlega tómt mįl aš tala.  Žvķ fyrr sem stjórnvöld įtta sig į žvķ, žeim mun betra. 

Hvaš er til rįša meš Landsnet ?  Fyrirtękiš er į milli steins og sleggju og eiginlega į milli vita, žvķ aš žaš er ķ eigu 4 stęrstu raforkufyrirtękja landsins, Landsvirkjunar (64,7 %), RARIK (22,5 %), OR (6,8 %) og OV (6,0 %), en "stjórn Landsnets skal vera sjįlfstęš gagnvart öšrum fyrirtękjum, sem stunda vinnslu, dreifingu eša sölu raforku".  Žessi tvķskinnungur hefur veriš viš lżši frį stofnun fyrirtękisins įriš 2005, og gęti hafa stašiš žvķ fyrir žrifum. Mįl er aš linni, enda aldrei ętlaš aš vara til frambśšar. 

Landsnet starfar samkvęmt sérleyfi į markaši, žar sem engin samkeppni er leyfš.  Viš slķkar ašstęšur er ešlilegast, aš rķkissjóšur yfirtaki eignarhaldiš hiš fyrsta į fyrirtękinu meš samningum viš gömlu eigendurna um afsal eigna og fjįrmögnun kaupanna į 10 įrum meš aršgreišslum frį orkufyrirtękjum, sem žaš į eša į hlut ķ. 

Žaš žarf aš efla fjįrhag Landsnets samhliša žessu og veita žvķ jafnframt svigrśm til skuldabréfaśtgįfu og lįntöku, svo aš hęgt verši aš auka fjįrfestingar verulega og borga žęr nišur į löngum tķma ķ staš gegndarlausra hękkana į gjaldskrį, eins og veriš hafa, sem eiga ekki śr žessu aš verša umfram byggingarvķsitölu, til almennings.

Meš žessum hętti fęr fyrirtękiš fjįrhagslegt svigrśm til aš semja viš heimamenn um raunhęfar lausnir į flutningaleišum raforku, sem nś eru meira og minna strandašar.  Žaš veršur ekki hęgt aš leysa flutningsvandamįlin įn meira af jaršstrengjum į 132 kV og 220 kV en veriš hafa į döfinni, og slķkt kostar meira fé ķ brįš, en afhendingaröryggi gęti vaxiš ķ kjölfariš og višhaldskostnašur minnkaš. 

Byggšalķnan veršur aš fara  vķša ķ jöršu ķ byggš, og tęknilega og fjįrhagslega veršur hęgt aš koma į naušsynlegri tengingu į milli Noršur- og Sušurlands meš jafnstraumsstreng "undir" hįlendiš į nęsta įratugi.  Leysa mį fyrst śr brįšum vanda Eyjafjaršar og Norš-Austurlands meš meiri orkuvinnslu ķ Žingeyjarsżslum og flutningi orku žašan ķ vestur, noršur og austur meš nżjum loftlķnum og jaršstrengjum.  Žar meš veršur létt į flutningsžörf eftir Byggšalķnu frį Vesturlandi til Noršurlands. Vestfiršir meš hratt vaxandi laxeldi og ķbśafjölgun žarfnast hringtengingar innan 5 įra į 132 kV.  

Ennfremur er haft eftir prófessor Perez-Arriaga

""En meš vaxandi eftirspurn žurfiš žiš aš framleiša meira rafmagn", segir hann og vķsar žar til lķtilla og mešalstórra notenda.  [Žetta er eins vķst og 2x2=4 og mikils vert aš fį stašfestingu į žvķ eša hitt žó-innsk. BJo]  "Vandamįliš meš uppbygginguna hér er aš hans sögn, aš žaš vantar oft frumkvęšiš, auk žess sem engin opinber orkustefna er til um, hvert stefna skuli ķ žessum efnum, ž.e. hvort auka eigi framleišslu og žį hversu mikiš, og hvernig orkuvinnsla eigi aš vera ķ forgangi.""

Žetta er hįrrétt athugaš hjį skżrsluhöfundum og mį žį segja, aš glöggt sé gests augaš.  Orkustofnun veitir virkjanaleyfi, en ręšur ekki tķmasetningu virkjunar.  Hśn ętti aš fį slķka žvingunarheimild gagnvart Landsvirkjun, ef stefnir ķ óefni meš orku- eša afljafnvęgiš.  Orkustefnu rķkisins er brżnt aš móta nś į kjörtķmabilinu aš beztu manna yfirsżn og ķ kjölfariš, einnig į kjörtķmabilinu, eigendastefnu rķkisins fyrir Landsvirkjun, svo aš žeir grķšarlegu fjįrmunir rķkisins, sem žar eru bundnir, nżtist į žjóšhagslega hagkvęmastan hįtt. Er žaš meš sęstrengsdašri og vindmyllulundum ? 

Žaš er tvennt af žvķ, sem žarf aš leiša til lykta meš ofangreindri vinnu.  Žegar orkustefna landsins veršur mótuš, er brżnt aš taka Verkefnastjórn Rammaįętlunar til endurskošunar, svo aš meira faglegt jafnvęgi verši ķ mati į röšun virkjanakosta.  Orkustofnun gęti hęglega yfirtekiš žessa vinnu. 

Prófessor Perez-Arriaga skriplar į skötunni ķ lok frįsagnarinnar:

"Perez-Arriaga segir, aš mišaš viš stöšuna ķ dag og įętlaša žróun ķ raforkunotkun ęttu Ķslendingar aš geta stundaš "business as usual" įfram til 2020 og aš ekki sé hętta į skertu orkuöryggi, nema ķ algerum undantekningartilvikum, t.d. ef komi mjög hlżir vetur eša žurrir og ef ekki nęst aš safna nęgjanlegu miklu ķ mišlunarlónin yfir sumartķmann."

Žetta er mjög vafasöm framsetning į stöšu raforkuafhendingar og jafnvęgis į milli frambošs og eftirspurnar til 2020.  Ķ fyrsta lagi fara ekki saman hlżir vetur og vatnsskortur, eins og įšur er bent į, ķ öšru lagi er atvinnulķfiš į öllu noršanveršu landinu nś žegar svelt af völdum flutningsfyrirtękisins og Landsvirkjunar (allt of dżr ótryggš orka) og ķ žrišja lagi veršur afljafnvęgiš ķ jįrnum į veturna eftir aš Thorsil kemur inn meš fyrri įfanga sinn, 87 MW, žangaš til nęsta heilsįrsvirkjun į eftir Žeistareykjum kemst ķ gagniš. (Bśrfell 2 er bara sumarvirkjun.) 

Nżr išnašarrįšherra og žar meš orkurįšherra žarf aš lįta hendur standa fram śr ermum og brjóta blaš aš hįlfu rķkisvaldsins ķ mįlaflokki, žar sem rķkiš er beinn gerandi og örlagavaldur um mikla hagsmuni.   

 Aflmestu spennar landsins

 h_my_pictures_falkinn


Af orkumįlum Englands

 

 

Bretar, og einkum munu žaš hafa veriš Englendingar, sżndu ótrślegt stjórnmįlalegt sjįlfstęši og žrek 23. jśnķ 2016, žegar meirihluti kjósenda žar į bę, um 52 %, hafnaši įframhaldandi veru Stóra-Bretlands ķ Evrópusambandinu, ESB, žvert gegn mesta og haršvķtugasta įróšursmoldvišri sem sézt hefur frį bęši innlendum og erlendum stjórnmįlamönnum, višskiptamönnum og fręšimönnum. 

Var hér s.k. "elķta" eša hin rįšandi öfl saman komin.  Minnti žetta moldvišri marga Ķslendinga óžyrmilega į hręšsluįróšur gegn höfnun "Icesave"-samninganna, žar sem vinstra lišiš og rebbarnir, sem nś skrķša ķ "Višreisnar"-greniš, vildu į ķsmeygilegan hįtt smeygja drįpsklyfjum um hįls ķslenzkum skattborgurum vegna gjaldžrots einkabanka. Hér, eins og į Bretlandi ķ ašdraganda "Brexit", mįlušu hįskólastarfsmenn og forkólfar ķ samtökum atvinnulķfsins skrattann į vegginn ķ mjög sterkum litum. Žó dró verkalżšsforystan į Bretlandi lappirnar, en hér dró hśn ekki af sér.   

Blekbóndi vonašist eftir nišurstöšunni, sem varš į Bretlandi, og telur, aš Bretar hafi hér tekiš "rétta" įkvöršun, bęši hvaš eigin hagsmuni og framtķš Evrópu varšar.  Įkvöršunin veldur vatnaskilum ķ Evrópusögunni, eins og įkvöršun Breta um aš stemma stigu viš veldi Frakka og berjast gegn Napóleóni, keisara, sem žeir réšu aš lokum nišurlögum į ķ bandalagi viš Prśssa įriš 1815, eftir aš franski herinn hafši oršiš aš hörfa, stórlaskašur, frį Moskvu  1812. 

Rśmlega hįlfri öld sķšar hreyfšu Bretar hvorki legg né liš, žegar Prśssar žrömmušu alla leiš inn ķ Parķs, enda sat žį klękjarefur mikill aš völdum ķ Berlķn, Ottó von Bismarck.  Um svipaš leyti sameinaši hann žżzku rķkin "meš blóši og jįrni", og tók žį aš fara um brezka ljóniš, hvers mottó var aš "deila og drottna" ķ Evrópu. 

Žvķ mišur tók įbyrgšarlaus gemlingur, strķšsęsingamašurinn Vilhjįlmur 2. viš keisaratign ķ Berlķn, og hann tók sér stöšu viš hliš kollega sķns ķ Vķn eftir moršiš į krónprinsi Habsborgara ķ Sarajevo 1914.  Ķ oflęti sķnu atti hann Reichswehr til aš berjast bęši į austur- og vesturvķgstöšvum. 

Ķ žetta skipti sneru Bretar viš blašinu og tóku afstöšu gegn Prśssum og meš Frökkum.  Brezki herinn stöšvaši framrįs žżzka hersins ķ Frakklandi og bjargaši žessum forna andstęšingi Englendinga frį falli meš ęgilegum blóšfórnum ķ ömurlegum og langdregnum skotgrafahernaši, žar sem eiturgasi var beitt į bįša bóga.

Bretar reyndu lengi vel aš frišžęgja foringja Žrišja rķkisins, en var aš lokum nóg bošiš meš śtženslutilburšum og samningasvikum hans og sögšu Stór-Žżzkalandi strķš į hendur 3. september 1939, sem um hįlfum mįnuši fyrr hafši gert grišasįttmįla viš Sovétrķkin. Af žessum sökum męttu Žjóšverjar vanbśnir "til leiks", žó aš Albert Speer, sem geršur var aš vķgbśnašarrįšherra ķ febrśar 1942, hafi nįš eindęma afkastaaukningu ķ framleišslu hergagna fyrir Wehrmacht, en žaš var žį of seint, enda mesta išnveldi heimsins komiš ķ strķšiš gegn Žrišja rķkinu.  

Leištogar Žjóšverja, Angela Merkel, Wolfgang Schäuble og išnjöfrar Žżzkalands, hafa gert sér grein fyrir vatnaskilunum, sem śrsögn Breta veldur fyrir ESB, ž.e. žróun ķ įtt til stórrķkis Evrópu hefur veriš stöšvuš, og hér eftir mun ESB lķklega žróast meira ķ žį įtt, sem Bretar böršust jafnan fyrir, žegar žeir voru innanboršs, ž.e. ķ įtt til višskiptabandalags, en hin stjórnmįlalega sameining hefur mistekizt.  Hiš sama mį segja um hina fjįrmįlalegu og peningalegu sameiningu.  Žaš eru žverbrestir ķ peningabandalaginu (monetary union), sem hljóta aš leiša til žess, aš śr žvķ kvarnast fyrr en sķšar. Hvergi žykir lengur eftirsóknarvert aš komast ķ žetta myntbandalag, nema ķ hópi sérvitringa į Ķslandi, sem finna mį unnvörpum undir merkjum Pķratahreyfingarinnar, Samfylkingar og Višreisnar.   

Hver er staša orkumįlanna ķ Evrópu į žessum umbrotatķmum ?  Hśn er žannig, aš verš į allri frumorku, olķu, gasi, kolum og rafmagni, hefur lękkaš mikiš sķšan 2014.  Hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda, vinds og sólar, hefur vaxiš, en skuldbindingar rķkjanna um minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda uxu ķ flestum tilvikum lķka į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015, svo aš flest rķkin munu eiga fullt ķ fangi meš aš nį markmišum sķnum 2030.  Hlutdeild kolakyntra orkuvera er hį og eykst enn ķ sumum löndum, žvķ aš kolaverš hefur lękkaš į markašinum, eftir aš offramboš varš į žeim ķ Bandarķkjunum, sem žį hófu śtflutning, žegar jaršgasvinnslan tók stökk žar ķ landi meš nżrri tękni, leirsteinsbroti (e. fracking).  Allar Evrópužjóšir, sem nś nota kjarnorku til raforkuvinnslu, viršast stefna į aš draga śr hlutdeild hennar eša aš leggja nišur öll sķn kjarnorkuver af ótta viš kjarnorkuslys og óvišrįšanlega geislun į žéttbżlum svęšum.  Ekki bętir śr skįk, aš mešferš geislavirks śrgangs śran-kjarnakljśfanna er įbótavant.   

Af žessum sökum er ekki ljóst, hvernig żmsar Evrópužjóšir ętla aš brśa biliš į milli gömlu kolefnistękninnar og nęstu orkubyltingar.  Til aš žjóširnar verši óhįšar jaršefnaeldsneyti, veršur aš öšru óbreyttu aš koma nż tękni fram į sjónarsvišiš, sem stašiš getur undir grunnraforkuvinnslunni.  Vonir eru bundnar viš žórķum-kjarnakljśfana, sem hęgt verši aš klęšskerasauma aš žörfum notenda, og aš žess vegna verši ekki žörf į stórum flutningslķnum til višbótar viš nśverandi öflugu lķnur. 

Lķtum nś į, hvaš Bretar eru aš hugsa ķ žessum efnum, og drepum nišur ķ grein ķ The Economist, 6. įgśst 2016, "When the facts change ... "

"Fyrir tęplega 3 įrum gerši brezka rķkisstjórnin samning viš EdF, sem er Landsvirkjun og Landsnet Frakka undir einum hatti ķ eigu franska rķkisins, um aš nišurgreiša orkuverš frį fyrsta kjarnorkuveri, sem reist hefur veriš į Bretlandi sķšan 1995: Hinkley Point C viš strönd Somerset.

Žann 28. jślķ 2016, nokkrum klukkustundum eftir aš stjórn EdF samžykkti meš litlum meirihluta aš halda įfram meš Hinkley Point fjįrfestinguna upp į miaGBP 18, jafngildi miaUSD 24 (miaISK 2800), steig rķkisstjórn Theresu May óvęnt į bremsurnar og bošaši verkefnisrżni, sem ljśka mundi haustiš 2016.  Haldiš er, aš rķkisstjórnin vilji gera samning viš China General Nuclear Power, kķnverskan risa, sem hefur bošizt til aš leggja fram žrišjung fjįrfestingarfjįr ķ Hinkley Point og ķ stašinn fį aš reisa eigiš kjarnorkuver ķ Bradwell ķ Essex, en rżni nżju rķkisstjórnarinnar kann aš leiša til kśvendingar.   

Hinkley er "stór og žar er um aš ręša tękni sķšustu aldar, sem er ekki žaš, sem brezka orkukerfiš žarfnast ķ framtķšinni", segir Michael Grubb ķ Lundśnahįskóla. 

Įriš 2012 spįšu brezkir orkuspekingar žvķ, aš veršiš į öšrum orkuuppsprettum en kjarnorku, t.d. jaršgasi, mundi ķ fyrirsjįnlegri framtķš verša meira en tvöfalt nśverandi verš.  Žannig spįšu žeir, aš heildsöluverš raforku, sem er višmiš fyrir nišurgreišslur til EdF, mundi verša yfir 70 GBP/MWh eša  yfir 110 USD/MWh. Heildsöluveršiš er nśna undir 40 GBP/MWh eša undir 50 USD/MWh.  Ķ jślķ 2016 tilkynnti rķkisendurskošunin brezka, The National Audit Office, aš skekkjan ķ žessum spįm hefši nęstum fimmfaldaš nišurgreišsluupphęširnar yfir 35 įra rekstrartķmabil Hinkley Point C-kjarnorkuversins, ž.e. śr miaGBP 6 ķ miaGBP 30. 

Žarna er um grķšarlegar upphęšir aš ręša ķ nišurgreišslur į orkuverši, svo aš ešlilegt er, aš rķkisstjórn, sem ber įbyrgš į ašžrengdum rķkissjóši, staldri viš. 

Hérlendis birti Landsvirkjun įriš 2010 svipaša spį um žróun raforkuveršs į Englandi, og stjórn fyrirtękisins mótaši sķšan žį fįrįnlegu stefnu aš lįta raforkuverš į Ķslandi hękka ķ sama hlutfalli og į Englandi, ž.e. aš raunvirši yrši žaš nś oršiš tvöfalt hęrra en nś hérlendis, ef žessari stefnu hefši veriš fylgt. Hśn kom eins og skrattinn śr saušaleggnum, og var ķ raun tilręši viš neytendur, sem fór hljótt, enda gekk hśn alls ekki eftir. 

Lišur ķ aš žrżsta upp raforkuveršinu hérlendis įtti einmitt aš vera aš samtengja raforkukerfi Englands og Ķslands.  Žetta fįrįnlega uppįtęki mun ekki ganga eftir af żmsum įstęšum, t.d. vegna žróunar orkuveršs og vegna einaršrar andstöšu hér innanlands, en žyngst į metunum vegur žó, aš, eins og nś horfir meš Rammaįętlun, munu ekki nógu margir virkjunarkostir verša settir ķ nżtingarflokk til aš standa undir vaxandi innanlandsžörf og śtflutningi raforku um sęstreng.   

Nś veršur sżnt, hvernig spįr um raforkuverš įriš 2025 śr öllum helztu orkulindum, nema śranķum ķ kjarnakljśfi, hafa lękkaš į tķmabilinu 2012-2016 ķ USD/MWh:

  • kjarnorka 2025, spį 2012: 110-160; mišg.135
  • kjarnorka 2025, spį 2016: 120-190; mišg.155
  • vindorka į hafi,spį 2012: 190-260; mišg.225
  • vindorka į hafi,spį 2016: 100-160; mišg.130
  • vindorka į landi,sp 2012: 110-180; mišg.145
  • vindorka į landi,sp 2016:  60-100; mišg. 80
  • sólarorka 2025, spį 2012: 200-380; mišg.290
  • sólarorka 2025, spį 2016:  60-100; mišg. 80
  • jaršgas 2025,   spį 2012: 140-150; mišg.145
  • jaršgas 2025,   spį 2016:  90-100; mišg. 95

Samkvęmt žessu mį bśast viš markašsverši raforku į Englandi įriš 2025 aš jafngildi um 90 USD/MWh, sem er 80 % hęrra en var ķ raun įriš 2016, aš žvķ tilskildu, aš Bretar haldi įfram aš nišurgreiša raforku frį vindorkuverum śti fyrir ströndinni og aš žeir hętti viš Hinkley Point C. 

Žetta verš, 90 USD/MWh, er fjarri žvķ aš geta stašiš undir kostnaši viš virkjanir  og flutningslķnur į Ķslandi og 1200 km sęstreng įsamt endamannvirkjum og skilaš eigendunum įsęttanlegum arši.  Til žess žarf veršiš į Englandi aš verša 130 USD/MWh, og žaš er mjög ólķklegt langvarandi verš žar įn uppbóta śr rķkissjóši.  Įstęšan er tęknižróunin viš vinnslu rafmagns į sjįlfbęran hįtt og mikiš framboš į jaršgasi.  Įriš 2025 kunna žórķum-kjarnorkuverin aš hafa rutt sér til rśms og munu žį um 2030 hafa lękkaš markašsverš raforku frį žvķ, sem er į įrinu 2016.  Viš žetta er aš bęta, aš žróun rafgeyma tekur nś stórstķgum framförum, og verš žeirra lękkar aš sama skapi.  Risa rafgeymasett munu gera kleift aš safna og geyma umframorku frį vindorkuverum og sólarorkuverum og nota hana į hįįlagstķmum. 

Į tķmabilinu 2016-2030 ętla Bretar aš loka öllum kolakyntum orkuverum sķnum og öllum, nema einu, kjarnorkuverum.  Žannig falla 23 GW į brott śr stofnkerfi Breta eša tęplega helmingur aflgetunnar.  Hinkley Point C, 3,2 GW, įtti aš bęta žetta brottfall upp meš žvķ aš verša upphafiš aš byggingu fleiri kjarnorkuvera.  Einingarkostnašurinn er 7,5 USD/MW, sem er žrefaldur einingarkostnašur mešalstórra virkjana į Ķslandi. 

Ef nišurstaša rżni rķkisstjórnar Theresu May veršur sś aš hętta viš risastór orkuver knśin įkvešinni śranķum-samsętu, žį veršur stefnan tekin į gaskynt raforkuver, žó aš slķkt žżši, aš brezk orkumįl verši hįšari Rśssum en nś er.  Gasverin fęru žį ķ gang, žegar vantar vind og/eša sól.  Žetta mundi žżša, aš Bretar gętu ekki stašiš viš markmiš meš lögum frį 2008 um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda um 80 % įriš 2050 m.v. 1990, žvķ aš gaskynt raforkuver mundu žurfa aš standa undir allt aš 75 % af raforkuvinnslunni, žar til nż orkutękni ryšur sér rśms. Um er aš ręša fjölžrepa ver, CCGTS (Combined-cycle gas turbines), žar sem varmi kęlibśnašarins veršur nżttur ķ mörgum tilvikum. 

 

 

 


Fjölhęfni tengiltvinnbķla

Žann 18. įgśst 2016 birtist śttekt į horfum į ķslenzka bķlaeldsneytismarkašinum eftir Įsdķsi Aušunsdóttur ķ Višskiptablašinu.  Žar kom fram, aš fjöldi skrįšra vistvęnna bķla įriš 2014 nam 2386 bķlum eša ašeins 1,1 % af heild, sem sżnir, hversu skammt į veg komin žessi žróun er.  

Ķ įr, 2016, viršist innflutningur žessara bķla taka umtalsvert viš sér, žvķ aš samkvęmt téšri śttekt voru hlutfallstölur ķ bķlanżskrįningum fram ķ įgśst 2016 eftirfarandi eftir orkuformi:

  1. Dķselolķa                  47 %
  2. Benzķn                     39 %
  3. Tvinn benzķn/rafmagn        7 %
  4. Tengiltvinn benzķn          3 %
  5. Rafmagn                     2 %
  6. Benzķn/metan                2 %

Frį umhverfis- og heilsufarssjónarmišum getur hįtt hlutfall dķsilbķla valdiš vonbrigšum, žó aš žeir gefi vissulega minna frį sér af gróšurhśsalofttegundum, vegna žess aš žeir eru sparneytnari en benzķnbķlar.  Žess vegna hafa evrópskar bķlaverksmišjur lagt höfušįherzlu į sparneytnar dķsilvélar fram aš žessu. Breyting į žessu er nś ķ ašsigi eftir įfall VW-samsteypunnar o.fl.  ķ Bandarķkjunum ķ fyrra, sem skekur fjįrhagslegar undirstöšur žessa risa. 

Hins vegar sjį t.d. Žjóšverjar fram į leiftursókn bandarķska rafbķlaframleišandans TESLA inn į evrópska markašinn, og bśast um til varnar og gagnsóknar ķ krafti fjįrhagslegra yfirburša og mikilla fjįrveitinga til rannsókna og žróunar.

Um žetta fjallar Patrick McGee frį Frankfurt ķ grein ķ Financial Times, sem Višskipta Mogginn birti 18. įgśst 2016:

"Nśna fyrst eru žeir žżzku farnir aš skipta almennilega um gķr og setja aukinn kraft ķ framleišslu rafbķla.  Og žökk sé mikilli įherzlu į aršbęrni ķ rekstri eru žeir ķ ašstöšu til aš geta hnyklaš fjįrhagslegu vöšvana og nį ķ skottiš į Tesla aš mati margra sérfręšinga.

VW eyddi į sķšasta įri miaEUR 11,8 ķ rannsóknir og žróun, BMW miaEUR 4,3 og Daimler Benz miaEUR 6,0. Samanlögš śtgjöld žeirra til žróunardeildanna eru žvķ miaEUR 22,1.  Tesla eyddi į sama tķma MUSD 718 [=miaEUR 0,6 eša tęplega 3 % af žżzka rannsóknar- og žróunarfénu - innsk. BJo].  Reyndar snżr ašeins lķtill hluti rannsóknar- og žróunarkostnašar žżzku bķlaframleišendanna aš rafbķlum, en žaš mun fljótlega breytast.  Arndt Ellinghorst, greinandi hjį Evercore ISI, įętlar, aš hlutfalliš hafi veriš 5 % fyrir 5 įrum [2011], en verši lķklega 10 % ķ įr [2016] og 40 % aš 5 įrum lišnum."

Žetta žżšir, aš ofangreindir žżzkir bķlaframleišendur munu setja tęplega miaEUR 9 ķ žróun rafmagnsbķla įriš 2021.  Žessi frįsögn gefur skżrt til kynna, aš Žjóšverjar hafa nś markaš žį stefnu aš taka forystu ķ hönnun og smķši rafknśinna farartękja. 

Akkilesarhęll rafbķlanna eru rafgeymarnir.  Žeir žykja dżrir, og orkuinnihald žeirra er of lķtiš.  Ližķumjónarafgeymar eru algengastir ķ rafbķlum um žessar mundir.  Žeir kosta nś um 250 EUR/kWh, en spįš er veršlękkun į žeim um 36 % fram til įrsins 2021.  Žaš žżšir, aš rafgeymarnir ķ tengiltvinnbķl blekbónda munu lękka um a.m.k. 100 žśsund kr fram aš žeim tķma, aš hann žarf hugsanlega aš endurnżja žį. 

Žeim žżzka tengiltvinnbķl er hęgt aš aka ķ eftirfarandi 4 orkuhömum:

  • Rafmagn
  • Rafmagn og benzķn
  • Benzķn
  • Benzķn og hlaša samtķmis inn į geymana

Rafhamurinn er nżttur ķ žéttbżli og endist 25-35 km, ašallega hįš śtihitastigi. Orkunżtnin er um 233 Wh/km, žegar męlt er viš tengil framan hlešslutękis, ž.e. orkan, sem keypt er frį orkusalanum, er öll męld ķ žessu tilviki.  Raforkukostnašurinn er žį 3,3 kr/km.

 

Rafmagn og benzķn saman eru notuš į langakstri.  Hemlunarorkan fer žį aš stórum hluta inn į rafgeymana og rafhreyfillinn léttir undir meš benzķnvélinni.  Benzķnnotkunin į langakstri er 5,8 l/100 km, og orkukostnašurinn er žį 10,6 kr/km.

Benzķnhamurinn er notašur ķ undantekningartilvikum, t.d. žegar bśiš er į rafgeymunum og stutt er ķ įfangastaš meš hlešsluašstöšu. 

Aš lįta benzķnvélina knżja rafala, sem hlešur inn į rafgeymanna, kostar aukna benzķnnotkun.  Hjį blekbónda nemur hśn 3,3 l/100 km eša 57 % aukningu.  Viš fyrstu sżn viršist žess vegna órįš aš nota žennan ham, nema til aš tryggja rafmagnsnotkun, žegar komiš er ķ žéttbżli aftur. 

Ķ žessu samhengi er rétt aš virša fyrir sér yfirlitiš hér aš ofan um hlutdeild nżskrįšra vistvęnna bķla af heildarfjölda nżskrįšra. Tvinn benzķn/rafmagn er meš langhęsta hlutdeild eša 7 %, en tengiltvinnbķlar meš 3 %.  Hvernig mį žetta vera ķ landi hreinnar og ódżrrar raforku ?  Borgar sig aš framleiša rafmagn meš orku benzķnvélarinnar ?

Svariš er jįkvętt, žaš borgar sig, vegna žess aš orkunżtni rafhreyfilsins er mun betri en benzķnvélarinnar, en žaš er hins vegar mun hagkvęmara į Ķslandi aš aka į tengiltvinnbķl meš möguleika į aš lįta benzķnvélina knżja rafala, sem hlešur inn į rafgeymana.  Blekbóndi įętlar, aš į langakstri sé žį unnt aš nį benzķnnotkun tengiltvinnbķls nišur, śr 5,8 l/100 km ķ 2,6 l/100 km, en hann į eftir aš prófa žetta.  Žaš veršur ašeins gert į langakstri.  Žį er skipt ķ hlešsluhaminn, žegar rafgeymar tęmast, en skilyršiš er, aš fariš sé nógu langt til aš aftur tęmist af geymunum įšur en komiš er ķ įkvöršunarstaš, žar sem hęgt er aš hlaša meš tengiltengingu, žvķ aš hlešsla frį tengiltengdu hlešslutęki er mun ódżrari en benzķnknśin hlešsla, eins og gefur aš skilja.   

 

 

 


Vanįętluš raforkužörf samgöngutękja hérlendis

Ķ raforkuspį Orkuspįrnefndar frį 2015 er reiknaš meš hęgari žróun ķ innleišingu rafbķla į Ķslandi en umhverfisyfirvöld landsins įętla og sem naušsynleg er til aš standa viš skuldbindingar Ķslands gagnvart hinu alžjóšlega Parķsarsamkomulagi um loftslagsmįl frį desember 2015. Žaš er t.d. ašeins reiknaš meš raforkužörf žar fyrir 61 % bķlaflotans įriš 2050, en žetta hlutfall žarf aš verša 100 %, svo aš Ķsland verši nettó kolefnisfrķtt žį, eins og stefna ber aš.  Hluti bķlaflotans kann aš verša knśinn vetni eša tilbśnu eldsneyti įriš 2050, en žaš žarf orku śr virkjunum landsins til aš framleiša slķkt eldsneytni. Bezta orkunżtnin nęst žó meš žvķ aš nota rafmagniš millilišalaust į bķlinn.

Til aš įętla raforkužörf rafbķla er naušsynlegt aš vita orkunżtni žeirra, og skekkjur žar auka mjög ónįkvęmni įętlanageršar um virkjanažörf. Tölur framleišenda eru mišašar viš stašlašar kjörašstęšur, og raunverulegar ašstęšur į Ķslandi gefa meira en tvöfalt hęrra gildi eša 250 Wh/km +/- 20 Wh/km fyrir um 1650 kg rafmagnsbķl, įn faržega og farangurs.  "The US Department of Energy" gefur upp orkunżtni "minni fólksbķla" į bilinu 160-250 Wh/km.  Įstęša žess, aš orkunżtnin į Ķslandi er ķ verri kantinum, er tiltölulega lįgt mešalśtihitastig yfir įriš, en raforkunotkun rafbķla eykst meš lękkun śtihitastigs. Einnig kann vindasamt vešurfar og mishęšótt landslag aš hafa įhrif til sömu įttar.  Lįgur hįmarkshraši į vegum virkar hins vegar til sparnašar. Töp ķ hlešslutęki rafgeyma bķlsins eru innifalin ķ ofangreindri nżtnitölu blekbónda, svo aš hśn endurspeglar raforkukostnaš bķlsins, sem žį nemur 3,5 kr/km, sem er ašeins fjóršungur af orkukostnaši sambęrilegs benzķnbķls. 

Orkuspįrnefnd Orkustofnunar (OSN) notaši gildiš 200 Wh/km viš įętlanagerš įriš 2015, sem er 20 % of lįgt.  Hśn įętlar, aš gildiš muni hafa hękkaš įriš 2030 upp ķ 250 Wh/km vegna žess, aš stęrri farartęki verši žį knśin rafmagni aš mešaltali.  Hér er sennilega enn 25 % vanįętlun.  Įriš 2050 bżst Orkuspįrnefnd hins vegar viš lękkun ķ 230 Wh/km, en aš mati blekbónda getur sś tala žó vegna tękniframfara oršiš enn lęgri eša t.d. 200 Wh/km.  Į móti mį bśast viš auknum akstri į hvern ķbśa, er fram lķša stundir, af žvķ aš rafmagnsbķlar eru mun ódżrari ķ rekstri en eldsneytisbķlar og af žvķ aš bķlaleigubķlum mun fjölga hlutfallslega meira en öšrum bķlum vegna feršamannafjölgunar.  

Įriš 2020 metur OSN raforkužörf til samgangna į landi ašeins 12 GWh, reist į fjölda rafmagnsbķla 1,5 % af heildarfjölda.  Lķklegra hlutfall m.v. nśverandi žróun er 3 %, og aš orkužörf samgangna verši žį a.m.k. 30 GWh eša 2,6 x įętlun OSN.

Įriš 2030 metur OSN raforkužörf til samgangna į landi ašeins 220 GWh, reist į fjölda rafmagnsbķla 23 % af heildarfjölda.  Ef 50 % nżrra bķla veršur rafknśinn įriš 2025, eins og spįš er, žį er lķklegt, aš įriš 2030 verši žeir a.m.k. 70 % af nżjum, og aš af heildarfjölda verši žeir žį 30 %.  Raforkužörf landsamgangna mį žį įętla a.m.k. 460 GWh eša 2,1 x įętlun OSN.

Innifalin ķ spį OSN er samt orkunotkun hrašlestar į milli Reykjavķkur (Vatnsmżrar) og flugstöšvar Leifs Eirķkssonar, 30 GWh įriš 2030.  Žaš er undarlegt aš taka žetta verkefni meš ķ reikninginn, žvķ aš aršsemi žess er lķtil og óviss, hśn hefur neikvęš įhrif į umhverfiš vegna töluveršrar landnotkunar mešfram ströndinni og hįvaša frį teinum, og žar af leišandi er ósennilegt, aš fjįrfestar fįi į žessu verkefni įhuga.  Ef hins vegar žessi hrašlest veršur komin ķ reglubundinn rekstur įriš 2030, mį śt frį massa og mešalhraša reikna meš mešalįlaginu 10 MW ķ 20 klst/d, 365 d į įri, sem gefur orkunotkun rśmlega 70 GWh/įr. Blekbóndi reiknar hins vegar ekki meš žessu, en reiknar hins vegar meš, aš įriš 2030 verši flestar rśtur og bķlaleigubķlar oršnar umhverfisvęnar. 

Įriš 2040 žurfa allir nżir bķlar annašhvort aš vera knśnir umhverfisvęnu eldsneyti eša rafmagni, ef allur landtękjaflotinn į aš verša įn nettó kolefnislosunar įriš 2050.  Žetta er tęknilega raunhęft markmiš og ętti eindregiš aš stefna aš žvķ, aš nettó kolefnislosun į ķslenzku lįši, legi og ķ lofti verši engin.  Žess mį geta ķ framhjįhlaupi, aš Noršmenn ręša nś löggjöf, sem banna mundi nżja óumhverfisvęna bķla f.o.m. įrinu 2025. Įriš 2040 mį žį reikna meš, aš 70 % bķlaflotans į Ķslandi verši rafknśinn meš einum eša öšrum hętti og noti žį 1200 GWh af raforku.

Įriš 2050 metur OSN raforkužörf til samgangna į landi ašeins 885 GWh, reist į fjölda rafmagnsbķla 61 % af heildarfjölda, sem vonandi er allt of lįgt hlutfall.  Žaš er ekki einber óskhyggja, aš svo sé, heldur mun markašurinn knżja fram hrašari žróun, žar sem orkukostnašur rafmagnsbķla er nś žegar (jślķ 2016) ašeins um fjóršungur af eldsneytiskostnaši jafnstórra bensķnbķla (benzķnverš tęplega 200 kr/l). Sé mišaš viš 100 % bķlaflotans rafknśinn įriš 2050, og aš orkunżtnin hafi žį batnaš ķ 200 Wh/km, žį veršur raforkužörfin fyrir landsamgöngur a.m.k. 1500 GWh eša 1,71 x OSN spįin.

Orkuspįrnefnd (OSN) hefur lagt fram allt of lįga spį um orkužörf samgöngugeirans, og lķkleg skekkja setur įętlanagerš um virkjanažörf ķ uppnįm, sem getur tafiš fyrir rafvęšingunni og valdiš žvķ, aš į Ķslandi verši ekki unnt aš nį markmišum um kolefnislaust land, eins og aš er stefnt, žó aš slķkt sé bęši tęknilega raunhęft og rekstrarlega og žjóšhagslega hagkvęmt. 

Hér hefur ekki veriš minnzt einu orši į raforkužörf annarra samgöngužįtta, en telja mį lķklegt, aš įriš 2030 hafi umskipti ķ vélarśmi fiskiskipaflotans hafizt fyrir alvöru, og įriš 2040 er lķklegt, aš tilraunarekstur hafi veriš hafinn meš ašra orkugjafa en jaršefnaeldsneyti um borš ķ faržegažotum, žó aš hefšbundnir žotuhreyflar verši til vara. 

Žaš er ekki ólķklegt, aš į seinni hluta 21. aldar muni žurfa um 4 GWh/įr af raforku fyrir allan ķslenzka samgöngugeirann, en žaš er um 22 % af nśverandi raforkunotkun landsins. 

 

  

 

 

 

 


Borgaralaun - paradķsarheimt ?

Hugmyndin um borgarastyrk śr rķkissjóši til allra (fjįrrįša) ķbśa er ekki nż ķ heiminum, žó aš hśn sé nż į stjórnmįlasvišinu į Ķslandi.  Pķratar hafa hérlendis gert žessa stefnu aš sinni.  Hśn snżst um aš greiša öllum fulloršnum fasta upphęš śr rķkissjóši óhįš tekjum žeirra og žörfum.  Žį yršu um leiš ašrir styrkir śr rķkissjóši, į borš viš ellistyrk og örorkustyrk, afnumdir. 

Žaš eru vissar žjóšfélagsašstęšur uppi nśna vķša į Vesturlöndum, sem żta undir umręšur af žessu tagi.  Žęr eru aukin misskipting tekna vķšast hvar ķ heiminum og tęknižróun, sem menn óttast, aš auka muni atvinnuleysi, og sé rót atvinnuleysis, sem vķša er mikiš fyrir, og jafnvel leysa af hólmi żmis lįglaunastörf. Borgarastyrkur kęmi žį ķ staš atvinnuleysisbóta.   

Męlikvarši į téša misskiptingu er Gini-stušullinn.  Fįi allir jafnt, er hann 0.  Žaš er ekki ęskilegt, žvķ aš žį hverfur allur hvati til aš gera betur ķ dag en ķ gęr og til aš bęta kjör sķn og sinna.  Fįi einn allar tekjurnar, er Gini-stušullinn 1,00.  Žetta er sķzti kosturinn, enda jafngildir žetta įstand žręlahaldi, kśgun og uppreisnarįstandi.  Vandinn er aš finna hinn gullna mešalveg, en hann er lķklega nokkuš mismunandi eftir menningu og hefšum hvers lands. 

Mešaltališ ķ OECD-rķkjunum var įriš 2013 0,32 og hafši žį hękkaš śr 0,29 įriš 1985.  Mestur jöfnušur allra OECD-rķkjanna įriš 2013 var į Ķslandi, 0,24 į Gini, og sķšan žį hefur jöfnušurinn enn vaxiš į žennan męlikvarša hérlendis.  Nęst į eftir Ķslandi komu Danmörk og Noregur meš 0,25 og 0,26 ķ sömu röš. Į Noršurlöndunum er kjör-Ginistušull lķklega į bilinu 0,22-0,27, og Ķsland er sem sagt žar viš nešri mörkin um žessar mundir.

Žaš hefur veriš kvartaš undan of miklum launajöfnuši į Ķslandi og aš menntun borgi sig vart fjįrhagslega, af žvķ aš lķfslaun hįskólamanna séu lęgri en t.d. išnašarmanna.  Žetta į ašeins viš sumar stéttir hįskólamanna, og er sennilega undantekning, žó aš BHM hafi lįtiš ófrišlega ķ vinnudeilum ķ vetur og heimtaš hękkanir umfram ašra.  Laun fara yfirleitt eftir įbyrgš og spurn eftir žvķ, sem launžeginn hefur fram aš fęra.  Til aš fį sérfręšinga til landsins śr nįmi og starfi, verša rįšstöfunartekjur hérlendis hins vegar aš vera sambęrilegar viš rįšstöfunartekjur erlendis.  Lķklega mį jöfnušurinn hérlendis ekki aukast śr žessu, svo aš hvati til nįms verši ekki of lķtill og til aš samkeppnishęfni landsins versni ekki.  Hana žarf aš bęta.  Styrking gengisins undanfariš bętir hag almennings til skemmri tķma, en samkeppnisstaša śtflutningsgreinanna versnar, sem getur hefnt sķn ķ lakari stöšu žjóšarbśsins.  Ef višskiptajöfnušurinn veršur neikvęšur, munu lķfskjör óhjįkvęmilega versna aftur.

Nś veršur vitnaš til greinar um borgarastyrk ķ The Economist 4. jśnķ 2016,

"Sighing for paradise to come":

"Sumir segja, aš framtķšin sé paradķs tęknilegrar gnóttar, žar sem launaš starf sé valkvętt og enginn lķši skort.  Ķ sjónhendingu gefur aš lķta ķ Maricį, hvaš žetta getur žżtt, en Maricį er sjįvarbęr skammt frį Rio de Janeiro. Ķ desember 2015 öšlušust allir 150“000 ķbśarnir rétt til mįnašarlegs framfęrslustyrks aš upphęš tęplega USD 3,0, sem er fjįrmagnašur af hlutdeild Maricį ķ olķuvinnslugjaldi rķkisins.

Upphęšin er lįg, en fyrir Washington Quaquį, bęjarstjórann ķ Maricį og höfund borgarastyrkshugmyndarinnar žarna, er hugmyndin stór ķ snišum.  Hann segist stjórnast af sišferšiskennd, sem geti raungert ęvidraum sinn um jafnréttissamfélag.  Verkefni sitt segir hann dęmi um "allsherjar grunnlaun": skilyršislausa greišslu til allra ķ tilteknu lögsagnarumdęmi. 

Hugmyndin į sér langa forsögu, og hana studdu miklir menn upplżsingatķmans, t.d. Marquis de Condorcet og Thomas Paine.  Žremur öldum sķšar hafa nokkrar rķkisstjórnir vķtt um heiminn, ašallega ķ rķkum löndum, sett af staš tilraunaverkefni um fyrirkomulag grunnlauna, eša eru aš ķhuga slķkt.  Finnland mun hefja slķkt tilraunaverkefni 2017, žar sem nokkrir borgarar munu fį óskuldbindandi greišslur ķ reišufé allt aš EUR 800 (kISK 110) į mįnuši.  Svipaš į sér nś staš ķ nokkrum hollenzkum borgum."

Žann 5. jśnķ 2016 greiddu Svisslendingar atkvęši um stjórnarskrįrbreytingu, sem fól ķ sér rétt ķbśanna til slķks grunnframfęrslustyrks.  Um 70 % kjósenda, sem atkvęši greiddu, höfnušu innleišingu slķks įkvęšis ķ stjórnarskrį. 

Žaš, sem męlir gegn slķkum borgaralaunum  eša -styrk, er, aš śr rķkissjóši er žį ausiš fé til žeirra, sem enga žörf hafa fyrir slķka sporslu frį rķkinu, til jafns viš hina, sem raunverulega žurfa framfęrslustyrk, og hvatinn til aš vinna sér inn laun er rżršur.  Bandarķkjamenn hafa gert kostnašargreiningu į žvķ, hvaš USD 1000 (tęplega kISK 125) į mįnuši til allra mundi žżša, žó aš į móti vęru felldar nišur opinberar tryggingar.  Viš žetta mundu rķkisśtgjöldin ženjast śt og nema 35 % af VLF, eins og nś er ķ Žżzkalandi, en ķ BNA nemur žetta hlutfall ašeins um 26 % um žessar mundir.

Žaš viršist vera ótķmabęrt aš innleiša įkvęši af žessu tagi nśna ķ lög eša stjórnarskrį, žvķ aš enn hefur grķšarleg tęknižróun ekki leitt af sér slķkt fjöldaatvinnuleysi, sem sumir hafa spįš.  Störf hafa hins vegar breytzt eša flutzt til į milli starfsstétta fyrir atbeina tękninnar.  Ķ öllum vel heppnušum tilvikum hefur oršiš framleišniaukning og veršmętasköpun hefur vaxiš.  Žetta hefur samt ekki leitt til almennrar aušsöfnunar ķ atvinnulķfi eša minnkandi heildarframbošs į vinnu.  Įstęšur fjöldaatvinnuleysis eru oftast raktar til strangs regluverks varšandi rįšningar og brottrekstur og hįrrar skattheimtu į fyrirtękin. 

Pķratar hafa į Ķslandi gerzt bošberar borgarastyrks.  Fyrirbęriš į illa viš į Ķslandi, žar sem meiniš, sem žaš į aš bęta śr, er vart fyrir hendi į Ķslandi, žar sem jöfnušur er hvergi meiri og nęgt framboš vinnu fyrir alla, sem vilja vinna, žó ekki fyrir alla hįskólaborgara.  Žeir verša žį tķmabundiš aš sętta sig viš vinnu į öšrum svišum en žeir hafa menntaš sig į.  Žetta stefnumįl pķrata, eins og żmislegt annaš hjį žeim, er žess vegna illa ķgrundaš og yrši lķklega žung fjįrhagsleg byrši į rķkissjóši, į kostnašar- og tekjuhliš, žó aš sumir ašrir styrkir yršu felldir nišur um leiš og žessi yrši innleiddur, sem vonandi veršur ekki į vorum dögum.   


Vantar hrašlest ?

Fyrsta spurningin, sem fjįrfestir, sem fęr kynningu um verkefniš "Hrašlest Reykjavķk-Flugstöš Leifs Eirķkssonar", žarf aš fį svaraš, er žessi: "Er spurn eftir žessari hrašlest ?

Fljótt į litiš gętu veriš 3 hvatar, sem mundu gera slķka hrašlest eftirsóknarverša:

  1.  Umhverfismįl.  Lestin yrši rafknśin og mundi hugsanlega nota rśmlega 70 GWh/įr af raforku śr endurnżjanlegum og umhverfisvęnum orkulindum.  Gallinn er hins vegar sį, aš hin samgöngutękin į žessari leiš, almenningsvagnar (flugrśtan), leigubķlar, bķlaleigubķlar og einkabķlar verša lķklega aš töluveršu leyti knśin meš öšru en jaršefnaeldsneyti skömmu eftir, aš téš hrašlest į aš taka til starfa (2024), svo aš loftmengun mun ekkert minnka viš žessa framkvęmd. Hins vegar veršur hrikalegur brautarhvinur frį lestinni, sem į aš nį hįmarkshrašanum 250 km/klst.  Gerš brautarinnar mun krefjast mikils jaršrasks į 35 km leiš, og ętlunin er aš sprengja fyrir 14 km löngum jaršgöngum undir Hafnarfirši, Garšabę, Kópavogi og Reykjavķk.  Žetta verša langlengstu jaršgöng į Ķslandi, žó aš žau verši innan viš fjóršungur af nżju Gotthards-lestargöngunum.  Žar er hins vegar ólķku saman aš jafna meš umferšaržungann. Helgunarsvęši brautarinnar mun e.t.v. nema 50 m til hvorrar hlišar, svo aš brautin žarf um 4,0 km2 lands. 
  2. Tķmasparnašur:  Reikna mį meš, aš lestin nįi mešalhrašanum 170 km/klst į žessari 49 km leiš meš stoppum og veršur žį 17 mķn į leišinni hvora leiš.  Langferšabķll veršur e.t.v. 45 mķn meš stoppum frį Flugstöš aš Umferšarmišstöš, eftir aš lokiš hefur veriš viš tvöföldun Reykjanesbrautar.  Feršatķminn į žennan įfangastaš feršamannsins styttist žį um 28 mķn, sem er umtalsvert, en žaš er heildartķmi feršalangsins į įkvöršunarstaš, sem skiptir faržegann mįli.   Žegar žess er gętt, aš flugrśtur geta fariš beint į hótel meš faržega, veršur ķ sumum tilvikum enginn tķmasparnašur aš taka lestina, og žaš mun taka faržega lestarinnar lengri tķma aškomast į įkvöršunarstaš en ökumenn og faržega ķ bķlum, sem komast beint žangaš. Heildartķmasparnašur meš žessum nżja feršamįta nęst ķ fęstum tilvikum.  
  3. Kostnašur:  Ķ vištali Trausta Haflišasonar viš Runólf Įgśstsson (RĮ) ķ Višskiptablašinu  12. maķ 2016 kvešur RĮ stofnkostnašinn verša MEUR 730 (miaISK 103).  Į žessu stigi mį ętla óvissu kostnašarįętlunar +/- 30 %.  Įrlegan rekstrarkostnaš kvešur RĮ munu verša MEUR 44, sem žį felur ķ sér ašallega višhald, orku- og starfsmannakostnaš. Į tekjuhliš ętlar RĮ aš lįta mešalfargjald meš lestinni kosta 22 EUR/fž (um 3000 ISK į faržega).  Hann ętlar lestinni aš nį ķ 40 % flugfaržega og aš auki žį, sem reglubundiš eiga leiš į milli Reykjanesbęjar og Höfušborgarsvęšisins.  Įriš 2015 voru aš jafnaši 12“400 bķlaleigubķlar ķ śtleigu af um 18“200 bķla flota, ž.e. mešalnżtni flotans nam 68 %.  Ef aš jafnaši voru 2,0 ķ bķl og mešalleigutķmi var ein vika, žį voru tęplega 1,3 milljónir ķ žessum bķlaleigubķlum įriš 2015. Séu um 45 % bķlaleigubķlanna leigšir frį og aš Flugstöš Leifs Eirķkssonar, žį munu 40 % flugfaržeganna taka bķlaleigubķl ķ Flugstöšinni, og ekki mun žeim fękka viš rafbķlavęšinguna, žvķ aš orkukostnašur rafbķls į Ķslandi er ašeins um 3,5 kr/km eša um fjóršungur af orkukostnaši sambęrilegs bensķnbķls.  Rafvędd flugrśta meš orkukostnaš innan viš 10 kr/km, veršur įreišanlega skęšur keppinautur lestarinnar um hin 60 % faržeganna, og blekbóndi sér ekki, hvers vegna meirihluti žeirra ętti aš velja dżrari feršarmįtann, eins og RĮ bżst viš, žar sem hann įętlar, aš 40 % faržeganna taki lestina, en blekbóndi reiknar hins vegar hér meš 30 % ķ aršsemiśtreikningum, og 30 % skiptist žį į milli leigubķla, einkabķla og flugrśtu. RĮ fullyršir, aš innri įvöxtun verkefnisins muni meš kostnašar- og tekjutölum sķnum į 30 įra skeiši nema 15,1 % į įri.  Žetta er mjög vafasamt. Blekbóndi notaši hęstu įętlun, sem hann hefur séš feršageirann tilfęra um įrlegan fjölda flugfaržega til landsins ķ framtķšinni, 5,0 milljónir į įri, sem er ógnvekjandi hį tala.  Hrašlestin mun žį ķ hęsta lagi flytja 3,0 Mfž/įr, en RĮ reiknar meš óskiljanlega hįrri faržegatölu meš lestinni eša 4,5 Mfž/įr.  Įrlegur heildarkostnašur m.v. forsendur RĮ mun nema 156 MEUR/įr, og žannig mun mešalkostnašur į faržega m.v. 4,5 Mfž/įr verša 35 EUR, sem er 59 % hęrra verš en RĮ fékk śt.  Meš faržegafjöldanum, sem blekbóndi telur hins vegar hįmarksfjölda, 3,0 Mfž/įr, mun mešalfargjaldiš žurfa aš kosta 52 EUR/fž eša 7300 ISK/fž fyrir 15,1 % įvöxtun fjįrfestingarinnar į įri, og er žaš 2,4 sinnum hęrra en RĮ gaf upp ķ téšu vištali. Žaš er maškur ķ mysunni hjį RĮ, og hugsanlegir fjįrfestar munu fljótlega verša žess įskynja, žegar žeir fara aš reikna, og RĮ mun žį sjį undir iljar žeim.

Ef mešalfargjaldiš žarf aš nema yfir 5000 kr, žį mun faržegafjöldi hrašlestarinnar hrynja m.v. įętlun, og višskiptagrundvöllur hennar veršur alls enginn.  Žaš er meš ólķkindum, aš ekki skuli vera bśiš aš grafa žessa daušu višskiptahugmynd, en draugurinn gengur ljósum logum ķ stjórnkerfinu. 

Téš vištal viš frumkvöšulinn RĮ ķ Višskiptablašinu ber yfirskriftina:

"Hrašlest er oršin mjög raunhęfur kostur". 

Žessi lżsing į verkefninu er mjög villandi, eins og fram kemur hér aš ofan.  Žaš er mikilvęgt, aš stjórnmįlamenn og embęttismenn lįti ekki meš glamuryršum slį ryki ķ augu sér, og fari žannig aš leggja śt fé skattborgara fyrir undirbśning žessarar framkvęmdar, eša aš gefa įdrįtt um slķkt. 

Um undirbśninginn segir RĮ, aš einkafyrirtęki séu komin į fremsta hlunn meš aš skrifa undir samning um žįtttöku, en enn er ekki vitaš um neinn, sem ķ alvöru hyggur į fjįrmögnun žessa glęfraspils. 

"Verkefninu er skipt ķ žrennt.  Žaš er bśiš aš vera į undirbśningsstigi ķ 3 įr, og nś er žaš aš fęrast yfir į annaš stig, sem felur ķ sér skipulagsžįttinn, mat į umhverfisįhrifum, hönnun og fjįrmögnun. Sķšasti fasinn er framkvęmdin sjįlf, sem tekur 5 įr.

Kostnašur viš žennan annan fasa verkefnisins nemur 1,5 miaISK, og viš eigum nś ķ višręšum viš erlenda fjįrfesta um fjįrmögnun į žessum hluta.  Višręšurnar eru langt komnar, og vęntanlega veršur skrifaš undir eftir u.ž.b. 3 vikur.  Žegar žvķ er lokiš, veršur bśiš aš tryggja fjįrmagn śt žetta įr.  Žaš fé mun standa straum af rannsóknarkostnaši ķ sumar og haust."

Ašdragandinn aš žessu vonlausa verkefni hefur veriš langdreginn, og hér skal efast um, aš fjįrmögnun į öšrum žętti žessa leikrits verši, eins og RĮ vonast eftir, en žaš kemur žį ķ ljós fyrir mišjan jślķ 2016.

Svariš viš spurningunni, sem hugsanlegum fjįrfesti var lögš ķ munn ķ upphafi, er nei; žaš er enginn aš bišja um žessa hrašlest, nema Runólfur Įgśstsson.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband