Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Kolefnissektir, kolefnisbinding og rafbķlavęšing

Žaš er mikiš fjasaš um loftslagsmįl, og Katrķn Jakobsdóttir talaši um žau sem eitt ašalmįla vęntanlegrar rķkisstjórnar hennar, Framsóknar, Samfylkingar og pķrata, sem aldrei kom žó undir ķ byrjun nóvember 2017, žótt eggjahljóš heyršist vissulega śr żmsum hornum. Žaš er žó alls ekki sama, hvernig į žessum loftslagsmįlum er haldiš fyrir hönd Ķslendinga, og landsmönnum hefur nś žegar veriš komiš ķ alveg afleita stöšu ķ žessum efnum meš óraunsęrri įętlanagerš um losun CO2 og lķtilli eftirfylgni meš sparnašar- og mótvęgisašgeršum. Vonandi breytir komandi rķkisstjórn um takt ķ žessum efnum, žannig aš fé verši beint til mótvęgisašgerša innanlands ķ staš sektargreišslna til śtlanda.  

Afleišing óstjórnarinnar į žessum vettvanfi er sś, aš bśiš er aš skuldbinda landsmenn til stórfelldra sektargreišslna til śtlanda vegna framśrkeyrslu į koltvķildiskvótanum, sem yfirvöldin hafa undirgengizt.  Žessi kvóti spannar 8 įr, 2013-2020. 

Ķslenzk yfirvöld hafa samžykkt, aš Ķslendingar mundu losa aš hįmarki 15,327 Mt (M=milljón) af koltvķildi, CO2, į žessu tķmabili meš žeim hętti, sem skilgreind er ķ Kyoto-bókuninni.  Žetta var frį upphafi gjörsamlega óraunhęft, enda nam losunin į 3 fyrstu įrunum, 2013-2015, 8,093 Mt, ž.e. 53 % kvótans į 38 % tķmabilsins.

  Vegna mikils hagvaxtar į tķmabilinu 2016-2020 og hęgrar framvindu mótvęgisašgerša mį bśast viš įrlegri aukningu į žessu tķmabili žrįtt fyrir 3,5 %/įr sparneytnari bķlvélar og jafnvel 5 %/įr nżtniaukningu eldsneytis į fiskiskipaflotanum, svo aš losunin verši žį 14,2 Mt įrin 2016-2020.  Heildarlosunin 2013-2020 gęti žį numiš 22,3 Mt, en yfirvöldin eru viš sama heygaršshorniš og įętla ašeins 21,6 Mt.  Hvar eru samsvarandi mótvęgisašgeršir stjórnvalda ?  Skrifboršsęfingar bśrókrata af žessu tagi eru landsmönnum of dżrkeyptar.

Žaš er jafnframt śtlit fyrir, aš skipuleg binding koltvķildis meš skógrękt og landgręšslu į žessu seinna Kyoto-tķmabili verši minni en stjórnvöld settu fram ķ ašgeršaįętlun įriš 2010. Žaš er einkennilegur doši, sem gefur til kynna, aš of mikiš er af fögrum fyrirheitum og blašri ķ kringum žessa loftslagsvį og of lķtiš af beinum ašgeršum, t.d. til aš stemma stigu viš afleišingum óhjįkvęmilegrar hlżnunar, s.s. hękkandi sjįvarboršs. Žaš er ekki rįš, nema ķ tķma sé tekiš, žegar kemur aš varśšarrįšstöfunum.  Žaš žarf strax aš rįšstafa fé ķ sjóš til žessara verkefna.

Ein talsvert mikiš rędd ašgerš til aš draga śr losun CO2 er aš moka ofan ķ skurši til aš stöšva rotnunarferli ķ žornandi mżrum, sem losar ķ meiri męli um gróšurhśsalofttegundir en mżrarnar.  Įšur var tališ, aš žurrkun ylli losun, sem nęmi 27,6 t/ha į įri, og žar sem framręst land nęmi 0,42 Mha (=4200 km2), vęri įrleg losun framręsts lands 11,6 Mt/įr CO2.

Nś hafa nżjar męlingar starfsmanna Landbśnašarhįskóla Ķslands sżnt, aš žessi einingarlosun er tęplega 30 % minni um žessar mundir en įšur var įętlaš eša 19,5 t/ha koltvķildisjafngilda, eins og fram kemur ķ Bęndablašinu, bls. 2, 2. nóvember 2017. 

Losun Ķslendinga į koltvķldi vegna orkunotkunar, śrgangs, mżraržurrkunar og annars įriš 2016, var žį žannig:

Losun Ķslendinga į koltvķildi, CO2, įriš 2017:

  • Millilandaflug:        7,1 Mt   35 %
  • Išnašur:               2,3 Mt   11 %
  • Samgöngur innanlands:  0,9 Mt    4 %
  • Landbśnašur:           0,7 Mt    3 %
  • Millilandaskip:        0,6 Mt    3 %
  • Fiskiskip:             0,4 Mt    2 %
  • Śrgangur:              0,3 Mt    1 %
  • Orkuvinnsla:           0,2 Mt    1 %
  • Żmislegt:              0,1 Mt    0 %
  • Framręst land:         8,2 Mt   40 %
  • Heildarlosun:         20,8 Mt  100 %

 

 Til aš nżta fjįrmuni sem bezt viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda vegna starfsemi Ķslendinga er skilvirkast aš beina fé ķ stęrstu losunaržęttina. 

Framręst land vegur žyngst, 40 %.  Moka žarf ofan ķ skurši óręktašs lands, sem ekki er ętlunin aš rękta ķ fyrirsjįanlegri framtķš, og samtķmis aš planta žar skógarhrķslum til mótvęgis viš losun, sem ekki er tęknilega unnt aš minnka aš svo stöddu.  Žar vegur millilandaflugiš og išnašurinn žyngst.  Žessir ašilar eru örugglega fśsir til aš fjįrfesta ķ slķkri bindingu į Ķslandi fremur en aš greiša stórfé fyrir losun umfram kvóta til śtlanda, enda er slķk rįšstöfun fjįr hagstęš fyrir žį, eins og sżnt veršur fram į hér aš nešan.  

Mismunur į įętlašri heildarlosun Ķslendinga tķmabiliš 2013-2020 og śthlutušum losunarheimildum til žeirra er:

ML= 22,3 Mt-15,3 Mt = 7,0 Mt

Mešaleiningarverš yfir žetta "seinna Kyoto-tķmabil" veršur e.t.v. 5 EUR/t CO2, en žaš rķkir žó enn mikil óvissa um žetta verš.  Hitt eru menn sammįla um, aš žaš veršur hęrra į tķmabilinu 2021-2030, e.t.v. 30 EUR/t. 

Lķkleg kaupskylda į kvóta įriš 2021 fyrir tķmabiliš 2013-2020 er žannig:

K=7 Mt x 5 EUR/t = MEUR 35  = miaISK 4,4.

Nś er įhugavert aš finna śt, hversu miklu framręstu landi er hęgt aš bleyta ķ (meš žvķ aš moka ofan ķ skurši) og sķšan aš planta hrķslum ķ sama landiš fyrir žessa upphęš (og veršur žį engin mżri til aftur), og sķšan hver einingarkostnašurinn er į koltvķildinu ķ žessum tvenns konar mótvęgisašgeršum, ž.e. samdrętti losunar og meš bindingu. Svariš veršur įkvaršandi um hagkvęmni žess fyrir rķkissjóš og einkafyrirtęki aš fjįrfesta fremur innanlands en erlendis ķ koltvķildiskvótum.

Samkvęmt Umhverfisrįšgjög Ķslands, 2.11.2017, eru afköst og einingarkostnašur viš žrenns konar ręktunarlegar mótvęgisašgeršir eftirfarandi:

  • Landgręšsla:  2,1 t/ha/įr og 167 kkr/ha
  • Skógrękt:     6,2 t/ha/įr og 355 kkr/ha
  • Bleyting:    19,5 t/ha/įr og  25 kkr/ha

Žį er hęgt aš reikna śt, hversu mörgum hekturum žurrkašs lands, A, er hęgt aš bleyta ķ og planta ķ  hrķslum fyrir miaISK 4,4:

A x (355+25) = 4,4;  A = 11,6 kha = 116 km2

Skógręktin bindur CO2: mBI=6,2 x 11,6k=72  kt/įr.

Bleyting minnkar losun:mBL=19,5x 11,6k=226 kt/įr.

Alls nema žessar mótvęgisašgeršir: 298 kt/įr.

Eftir 25 įr hefur žessi bleyting minnkaš losun um 5650 kt CO2 og skógrękt bundiš (ķ 20 įr) um 1440 kt CO2.

Alls hefur žį miaISK 4,4 fjįrfesting skapaš 7090 kt kvóta į einingarkostnaši 621 ISK/t = 5,0 EUR/t.  

Sé reiknaš meš, aš skógurinn standi sjįlfur undir rekstrarkostnaši meš grisjunarviši, žį viršast mótvęgisašgeršir innanlands nś žegar vera samkeppnishęfar į višskiptalegum forsendum, svo aš ekki sé nś minnzt į žjóšhagslegu hagkvęmnina, žar sem um veršmętasköpun innanlands, nż störf og aukningu landsframleišslu er aš ręša.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš stjórnvöld og fyrirtęki į borš viš millilandaflugfélögin, skipafélögin og stórišjufyrirtękin eiga aš semja viš bęndur og Skógrękt rķkisins um žessa leiš.  

Er nóg landrżmi ?  

Framręst land er um 4200 km2 aš flatarmįli og óręktaš land er 85 % af žvķ, ž.e. 3570 km2.  Sé helmingur af žvķ tiltękur til žessara nota, žarf téš miaISK 4,4 fjįrfesting žį ašeins 6,5 % af tiltęku, óręktušu og framręstu landi, og žaš veršur vafalaust til reišu, ef samningar takast.  

 

 

 


Aukiš andrżmi

Žeir eru nokkrir, einnig hérlendis, sem goldiš hafa varhug viš kenningum um hlżnun jaršar af völdum s.k. gróšurhśsalofttegunda, einkum lķfsandans, CO2, sem kallašur hefur veriš koltvķildi į ķslenzku (ildi=sśrefni).  Efasemdarmenn töldu sig fį byr ķ seglin ķ sumar, er upplżst var um, aš andrśmsloft jaršar hefši ķ raun hlżnaš 0,3°C minna įriš 2015 frį įrinu 1870 en spįš hafši veriš meš žvķ aš bęta 2,0 trilljónum (trn) tonna (1 trilljón=1000 milljaršar) af koltvķildi inn ķ lofthjśp jaršar ķ lķkönum IPCC (International Panel on Climate Change), eins og tališ er, aš bętzt hafi viš ķ raun frį 1870-2015. Lofthjśpurinn hefur hingaš til sżnt meiri tregšu til hlżnunar en reiknilķkön höfšu veriš forrituš fyrir.

Žetta žżšir, aš jaršarbśar fį aukiš andrśm til aš kljįst viš hlżnun jaršar, žvķ aš samkvęmt žessu eykst magn koltvķildisins, sem óhętt er aš losa śt ķ andrśmsloftiš įn hlżnunar um meir en 1,5°C, śr 2,25  trn t ķ 2,75 trn t CO2.  Žetta žżšir, aš "kvóti" andrśmsloftsins fyrir CO2 fylist ekki į 7 įrum frį 2015, heldur į 21 įri, ž.e. įriš 2036, m.v. losun įrsins 2015. Žetta gefur von um, aš unnt verši aš halda afleišingum hlżnunar ķ skefjum, en žį veršur aš bregšast viš strax og draga śr losun um 1,2 mia t/įr til aš nį nśll nettó losun įriš 2055. Žess mį geta hér, aš heildarlosun Ķslands įn tillits til žurrkašs lands, en aš stęrsta losunarvaldinum, millilandafluginu, meštöldum, nemur um žessar mundir tęplega 12 Mt/įr eša rśmlega 300 ppm (hlutar śr milljón) af heildarlosun ķ heiminum (įn įhrifa breyttrar nżtingar lands).   

Nś žegar viršist hįmarkslosun hafa veriš nįš, um 38 mia t/įr, og žróun sjįlfbęrra orkulinda gengur vel.  Ekki heyrist žó mikiš af žróun kjarnorku eša samrunaorku, en žróun vindmyllna og sólarhlašna gengur vel.  Į orkuuppboši į Bretlandi ķ september 2017 tókust samningar um raforku frį vindmyllum śti fyrir ströndu į 57,50 GBP/MWh eša 76 USD/MWh (aš vķsu enn nišurgreidd af brezka rķkinu), og raforka frį sólarhlöšum į sólrķkum stöšum er nś žegar samkeppnishęf viš orku frį jaršefnaeldsneytisverum, ž.e. vinnslukostnašur er kominn undir 40 USD/MWh.  Rannsóknarstofnun ķ Potsdam um įhrif loftslagsbreytinga įętlar, aš raforka frį sólarhlöšum muni nema 30 %-50 % af raforkunotkun heimsins įriš 2050, en hśn nemur 2 % nśna.  Žetta kallar į framleišslu grķšarlegs magns af sólarkķsli, og žótt nśverandi framleišslutękni śtheimti tiltölulega mikiš magn af kolum ķ rafskaut ljósbogaofnanna, spara sólarhlöšurnar andrśmsloftinu miklu meira af CO2 į endingartķma sķnum en losaš er viš framleišsluna.  Sama mį segja um įliš.  Fullyršingar um, aš žessi efni, kķsill og įl, hafi slęm įhrif į andrśmsloftiš, eru śr lausu lofti gripnar, žegar minnkun losunar viš notkun žessara efna er tekin meš ķ reikninginn.  Eina višurkennda ašferšafręšin ķ žessum efnum er aš horfa į allt ferli žessara efna frį öflun hrįefna til endanlegrar förgunar.   

Žann 12. október 2017 birtist ķ Morgunblašinu fréttin: "Draga koltvķoxķš śr andrśmslofti":

Žar er sagt frį samstarfi ON-Orku nįttśrunnar viš svissneska fyrirtękiš Climeworks um prófun koltvķildisgleypis viš Hellisheišarvirkjun.  Christoph Gebald, annar stofnenda žessa frumkvöšlafyrirtękis, segir:

"Allar rannsóknir  benda til žess, aš viš nįum ekki markmišum Parķsarsamkomulagsins, ž.e. aš stöšva aukningu į śtblęstri gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu og nį aš halda hnattręnni hlżnun innan viš 2°C, meš žvķ einu aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Viš veršum lķka aš vinna aš žvķ aš hreinsa andrśmsloftiš."

Žessar fullyršingar Svisslendingsins orka mjög tvķmęlis.  Ķ fyrsta lagi hefur nś žegar tekizt aš stöšva įrlega aukningu losunar gróšurhśsalofttegunda, og ķ öšru lagi eru nś 66 % lķkur į žvķ aš mati IPCC, aš takast megi aš halda hlżnun innan viš 1,5 °C.

Žaš mun flżta fyrir žvķ aš nį nśll nettó losun aš draga koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš eru hins vegar nś žegar til ašrar mun umhverfisvęnni og ódżrari ašferšir til žess.  Žar į blekbóndi viš bindingu meš landgręšslu og skógrękt.  Slķkt śtheimtir aš vķsu mikiš landrżmi, en žaš er einmitt fyrir hendi į Ķslandi, og žess vegna į žessi gleypir og nišurdęling uppleysts CO2 ekki erindi viš ķslenzkar ašstęšur og er einvöršungu akademķskt įhugaverš tilraun.  

Gasgleypir Svisslendinganna vegur um 50 t, og žess vegna er ljóst, aš framleišsla hans skilur eftir sig talsvert kolefnisspor.  Ferliš er orkukręft og žarfnast mikils heits vatns.  Žaš er žess vegna rįndżrt og kostar um 65 kISK/t CO2.  Til samanburšar mį ętla, aš binding meš skógrękt į Ķslandi kosti innan viš 4 kISK/t CO2. Gleypisašgeršin er meira en 16 sinnum dżrari en hin ķslenzka skógrękt, sem višurkennd hefur veriš af IPCC sem fullgild ašferš viš bindingu. Afköst téšs gasgleypis og nišurdęlingar eru sįralķtil eša 50 t/įr CO2.  Til samanburšar nįst sömu afköst į 6,5 ha lands hérlendis aš mešaltali meš skógrękt.  

Žaš vęri miklu ódżrara og žjóšhagslega hagkvęmara fyrir ON og önnur CO2 myndandi fyrirtęki aš semja viš ķslenzka skógarbęndur um bindingu koltvķildis en aš standa ķ žessum akademķsku ęfingum į Hellisheiši, sem eru e.t.v. PR-vęnar, en hvorki sérlega umhverfisvęnar né geta žęr nokkru sinni oršiš samkeppnishęfar.   

 Kjarnorka ķ samkeppni viš kol


Of hįreistar hugmyndir

Velgengni fiskeldis hér viš land og į landi er fagnašarefni.  Į tękni- og rekstrarsviši starfseminnar mį žakka velgengnina beinni norskri fjįrfestingu ķ 4 fyrirtękjanna, sem hefur gert žeim kleift aš fjįrfesta fyrir um 10 miaISK/įr aš undanförnu, og į nęstu įrum er bśizt viš fjįrfestingu ķ fiskeldi um 5 miaISK/įr  Nįnast allt er žetta bein norsk fjįrfesting, sem eflir ķslenzka hagkerfiš. 

Nemur hinn norski eignarhlutur į bilinu 34 %-60 % ķ žessum fyrirtękjum. Framlegš fyrirtękjanna hefur jafnframt veriš góš eša yfir 20 % af söluandvirši afuršanna.  Hį framlegš helgast af skorti į heimsmarkaši fyrir lax vegna frambošsbrests um 7 % af völdum fiskisjśkdóma, m.a. ķ Noregi.  Markašsįhrifin hafa oršiš 50 % hękkun į laxi upp ķ um 1000 ISK/kg, sem tępast veršur žó varanleg.

Žaš er engum blöšum aš fletta um byggšalegt mikilvęgi fiskeldisins, žar sem žaš er stundaš, enda hefur žaš sums stašar snśiš fólksfękkun upp ķ fólksfjölgun, og sömuleišis um žjóšhagslegt mikilvęgi žess.  Um žessar mundir er hallinn mjög mikill į vöruvišskiptum viš śtlönd eša um 150 miaISK/įr.  Hluti af žessu er vegna fjįrfestinga, en megniš eru neyzlu- og rekstrarvörur.  Žetta gengur ekki til frambśšar og brżn žörf į aš auka tekjur af vöruśtflutningi, žvķ aš endi žetta meš halla į višskiptajöfnuši (žjónustujöfnušur (feršamennskan) meštalin), eins og stefnir ķ nś, žį hefst skuldasöfnun viš śtlönd og ISK hrynur.

Ef laxeldiš fęr aš tķfaldast m.v. nśverandi framleišslu og vaxa upp ķ 100 kt/įr, munu gjaldeyristekjur aukast um 90 miaISK/įr m.v. nśverandi veršlag į laxi, en į móti kemur innflutningskostnašur ašfanga.  Žar vegur fóšriš mest, og žaš er óskandi, aš innlend hlutdeild ķ fóšrinu margfaldist, t.d. meš framleišslu repjumjöls og sérverkašs fiskimjöls fyrir laxinn.  

Žaš žarf greinilega mun meiri višbót viš vöruśtflutninginn en laxeldiš, og žar mun vęntanlegur kķsilśtflutningur vega žungt, en starfsemi eins kķsilframleišandans af 4, sem oršašir hafa veriš viš žessa starfsemi hérlendis, PCC į Bakka viš Hśsavķk, mun hefjast ķ desember 2017, ef įętlanir ganga eftir.

Žótt mikil žörf sé į auknum gjaldeyri inn ķ landiš į nęstu įrum, žį ber aš gjalda varhug viš stórkarlalegum hugmyndum um vaxtarhraša og lokaumfang laxeldis ķ sjókvķum viš Ķsland.  Žessir villtu draumar komu fram ķ vištali viš Knut Erik Lövstad hjį Beringer Finance ķ sjįvarśtvegsblaši Morgunblašsins 6. jślķ 2017:

""Eldisfyrirtękin hafa fengiš leyfi fyrir framleišslu į 40 kt/įr af laxi, og žau hafa lagt inn umsóknir fyrir 130 kt/įr [til višbótar].  Ef umsóknirnar verša samžykktar, gęti framleišslan oršiš 170 kt/įr", segir hann."

Žaš er ljóst, aš Lövstad bżst viš mjög örum vexti, žvķ aš hann nefnir tvöföldun įriš 2018 upp ķ 21 kt, og aš įriš 2020 muni hśn verša 66 kt, ž.e. meira en sexföldun į žremur įrum.  Žetta jafngildir įrlegum mešalvexti um 87 %.  Ef sį vöxtur héldi įfram upp ķ 170 kt/įr, nęšist sś framleišsla įriš 2022.  Hér er allt of geist fariš og öllu nęr aš reikna meš, aš įriš 2022 hafi framleišslan nįš 60 kt/įr, verši um mišbik nęsta įratugar 75 kt/įr og nįlgist e.t.v. 100 kt/įr undir 2030 ķ sjókvķum, en žį žvķ ašeins, aš reynslan gefi tilefni til 30 kt/įr aukningar į starfsleyfum m.v. frumrįšleggingu Hafrannsóknarstofnunar.  

Rökin fyrir žessum varśšarsjónarmišum eru ķ fyrsta lagi umhverfisverndarlegs ešlis, og ķ öšru lagi žurfa innvišir žessarar atvinnugreinar tķma til aš žroskast og laga sig aš žörfum greinarinnar.  

Žaš er enn ekki komin nein teljandi reynsla af hinni nżju tękni fiskeldisfyrirtękjanna, ž.į.m. nżrri hönnun eldiskvķanna.  Viš žurfum haldfastar tölur um stroktķšnina śr hinum nżju eldiskerum til aš unnt sé aš leggja mat į, hversu marga fiska mį leyfa ķ hverjum firši Vestfjarša og Austfjarša auk Eyjafjaršar.  Slķk reynsla fęst tępast fyrr en įriš 2022, og žangaš til er ekki rįšlegt aš leyfa yfir 50 kt/įr į Vestfjöršum og 20 kt/įr į Austfjöršum, alls 70 kt/įr samkvęmt frumįhęttumati Hafró.  Žetta frummat vķsindamanna stofnunarinnar kemur blekbónda ekki mikiš į óvart, žótt talan fyrir Austfirši virki nokkuš lįg. 

Ef fyrirtękin vilja meira, eiga žau kost į aš fara śt ķ laxeldi ķ landkerum og losna žannig viš įhęttu stroks og lśsar, en į móti kemur aukinn orkukostnašur vegna nżtingar hitaveitu til upphitunar į sjó, sem  getur gefiš meiri vaxtarhraša en ķ sjó.  Žį žarf öflugt hreinsikerfi. Rafmagnskostnašur er einnig meiri vegna dęlingar, en žetta viršist samt įlitlegur kostur, žegar skortur er į laxi į markašina.

Žaš er mikil veršmętasköpun per tonn ķ laxeldi um žessar mundir, jafnvel meiri en ķ ķslenzka sjįvarśtveginum, sem į žó heimsmet ķ veršmętasköpun sjįvarśtvegs.  Žannig segir Daši Mįr Kristófersson, prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, aš samkvęmt mati Noršmanna skapi hvert įrsverk ķ laxeldi MNOK 2,7 eša um MISK 33.  Žį hafi fjöldi įrsverka ķ greininni ķ Noregi įriš 2014 viš eldi, slįtrun, vinnslu og markašssetningu veriš 9“500, og afleidd störf hafi žį reynzt vera 19“000, eša tvö fyrir hvert beint starf, svo aš heildarfjöldi įrsverka var 28“500.

Žar sem Noršmenn framleiddu um 1,3 Mt įriš 2014 af laxi ķ sjóeldiskvķum viš Noreg, žżšir žetta, aš framleišsla į 1,0 kt śtheimtir 22 įrsverk (mannįr).  Žetta žżšir, aš til aš framleiša 40 kt/įr, sem ętla mį, aš verši raunin hér įriš 2020, žarf tęplega 900 įrsverk, žar af tęplega 300 bein störf.  Allir sjį, hvķlķkur bśhnykkur hér er į feršinni.

Hins vegar sér prófessor Daši Mįr įstęšu, eins og blekbóndi, til aš slį varnagla viš vaxtarhugmyndum, sem uppi eru:

""Žetta er lyftistöng fyrir žessi samfélög [fiskeldis].  Og žaš er ķ sjįlfu sér įstęša til aš vera jįkvęšur gagnvart fiskeldi sem grundvallar atvinnugrein į Ķslandi, eins og annars stašar."

Hins vegar žurfi fiskeldismenn og stjórnvöld aš stķga varlega til jaršar.  Żmis žjóšhagslegur kostnašur fylgi atvinnugreininni.

"Umhverfisįhrifin af fiskeldi eru umtalsverš.  Žau eru mjög vandlega stašfest ķ nįgrannalöndunum, og žaš er einnig vandlega stašfest, aš žeir, sem hafa slakaš verulega į kröfum ķ umhverfismįlum, hafa išulega séš eftir žvķ til lengri tķma litiš.  Viš ęttum aš lįta žaš verša lexķu fyrir okkur.""

Žaš er ekki sanngjarnt aš velta laxeldisfyrirtękjum į Ķslandi upp śr mengunarsögu laxeldisfyrirtękja ķ öšrum löndum.  Žaš er vegna žess, aš ķslenzku fyrirtękin hafa lęrt af įföllum annars stašar og innleitt nżjustu tękni og ašferšir viš eldiš.  Žar mį nefna traustari sjóeldiskvķar, myndavélavętt eftirlit ķ kringum žęr og meš fóšruninni, svo aš hśn er stöšvuš, žegar gręšgin minnkar ķ fiskinum.  Žį ętla fiskeldisfyrirtękin hér aš hvķla eldissvęšin ķ eitt įr af žremur til aš leyfa svęšinu aš hreinsast.  Allt er žetta til fyrirmyndar. Stroktķšnin er lykilstęrš fyrir įkvöršun um hįmark starfsleyfa.  Enn tröllrķšur hśsum sś śrelta stroktķšni, aš einn lax sleppi upp ķ įrnar śr hverju tonni ķ sjóeldiskvķum.  Hafi einhvern tķmann veriš eitthvaš hęft ķ žvķ hlutfalli, er alveg vķst, aš žaš į ekki viš laxeldi viš strendur Ķslands nś, enda mundi žaš jafngilda stroklķkindum 0,5 %/įr=5000 ppm, en fyrir nokkrum įrum voru stroklķkindi ķ sjókvķaeldi viš Noreg 20 ppm.  Nżjar rauntölur vantar, en ef vel į aš vera, žurfa žessi lķkindi viš Ķslandsstrendur aš minnka um eina stęršargrįšu og verša 2 ppm.  Žaš mundi žżša, aš meš 70 kt ķ sjóeldiskvķum, mundu 70 laxar sleppa į įri upp ķ įrnar.  Žaš gęti numiš 1 % af ķslenzku hrygningarstofnunum ķ įnum, sem falla ķ firši, žar sem sjókvķaeldi er leyft.  Erfšafręšingar žurfa aš meta hęttuna į śrkynjun ķslenzku laxastofnana viš žessar ašstęšur, en įgizkun leikmanns er, aš hśn sé hverfandi.  

Nišurstašan er žessi: Fiskeldiš, einkum laxeldiš, er hvalreki fyrir byggšir Vestfjarša og Austfjarša, sem stašiš hafa höllum fęti.  Mikil veršmętasköpun į sér staš, og 2 óbein störf fylgja hverju starfi beint viš eldiš. 

Stefnumörkun skortir aš hįlfu stjórnvalda um śtreikning og töku sanngjarns aušlindagjalds af greininni og um vaxtarhraša hennar.  Stjórnvöld verša aš leyfa henni aš nį lįgmarks hagkvęmni stęršarinnar sem fyrst, t.d. įriš 2022, s.s. 60 kt/įr til slįtrunar, en eftir žaš ber aš hęgja į framleišsluaukningu į mešan frekari reynslu af starfseminni er safnaš.  Ólķklegt er, aš verjandi žyki nokkurn tķma aš taka įhęttu af meira en 100 kt/įr sjókvķaeldi, en fyrirtękin gętu aftur į móti fljótlega fęrt śt kvķarnar meš verulegu eldi ķ landkerum.  

 

 

 

 

 


Forstjóri gripinn glóšvolgur

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš ötulasti bošberi fagnašarerindisins um gull og gręna skóga Ķslendingum til handa, ef žeir bara ganga draumsżninni į hönd um aš selja hluta af orku landsins beint um sęstreng til Bretlands, hefur jafnan haldiš žeirri firru blįkalt aš landsmönnum, aš ekki žyrfti aš virkja mikiš af nżjum vatnsvirkjunum til aš fullnęgja hugsanlegum orkusölusamningi viš Breta.  Slķkur samningur fyrir 1000 MW sęstreng gęti žó numiš 8,0 TWh/įr, sem er um 40 % aukning į nśverandi raforkuvinnslugetu landsins.  

Téšur bošberi, Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, hefur haldiš žvķ blįkalt fram, aš sęstrengsvišskiptin mundu gera kleift aš auka nżtingu ķslenzka vatnsorkukerfisins umtalsvert.  Hvernig honum gat dottiš žaš ķ hug įn žess aš auka mišlunargetuna, ž.e. aš stękka nśverandi mišlunarlón og/eša taka nż ķ notkun, hefur alltaf veriš žeim blekbónda, er žetta ritar, hulin rįšgįta, og žaš hefur margoft komiš fram į žessu vefsetri.  Nś hefur galdrakarlinn veriš afhjśpašur opinberlega.  Žaš gerši rękilega Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, ķ įgętri grein ķ Morgunblašinu 20. jśnķ 2017,

"Aflaukning ķ vatnsaflsvirkjunum". 

Lķtum fyrst į firrur forstjórans.  Žęr komu t.d. fram ķ vištali viš hann ķ Fréttablašinu, 14. jślķ 2016, 

"Žarf ekki stórvirkjun fyrir sęstrenginn":

"Orkužörf sęstrengs frį Ķslandi til Bretlands veršur aš miklu leyti uppfyllt meš bęttri nżtingu į nśverandi kerfum.  [Žessi fullyršing forstjórans er ótrślega bķręfin, og hann hefur aldrei boriš žaš viš aš rökstyšja hana, enda er hśn bull, eins og Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, sżndi fram į ķ tilvitnašri grein sinni - innsk. BJo.]  

Gert er rįš fyrir, aš einungis komi 250 MW śr hefšbundnum virkjanakostum [vęntanlega vatnsafls- og jaršgufuvirkjanir - innsk. BJo], ķgildi innan viš helmings Kįrahnjśkavirkjunar."

Aflinu, 250 MW, mį umbreyta ķ lķklega orkuvinnslugetu į įri meš žvķ aš reikna meš nżtingartķma toppsins 90 % [=hlutfall mešalafls og toppafls].  Žį fęst, aš 250 MW hefšbundnar virkjanir geta framleitt 2,0 TWh/įr eša fjóršung žess, sem sęstrengsorkusamningur vęntanlega krefst af forgangsorku.  

"Höršur segir, aš orkužörfin fyrir sęstreng komi aš mjög miklu leyti śt śr nżjum smęrri kostum, eins og litlum vatnsaflsvirkjunum, vindorku og lįghita jaršhita, sem ekki er veriš aš nżta ķ dag.  "Žetta er ekki fyrst og fremst stór virkjanaframkvęmd.""

Žetta er alveg stórfuršulegur mįlflutningur, enda órökstuddur og žess vegna óbošlegur.  Nišurstaša Skśla, sem rakin veršur hér į eftir, er, aš svo kölluš bętt nżting į nśverandi vatnsorkuverum muni žżša innan viš 0,1 TWh/įr (< 100 GWh/įr) ķ višbótar orkuvinnslugetu landskerfisins, og ķ nśverandi jaršgufuver er ekkert aš sękja; žvert į móti žyrfti aš létta į žeim sumum, t.d. hinni stęrstu, Hellisheišarvirkjun, til aš stöšva hrašan nišurdrįtt ķ jaršgufugeyminum og nį nokkurn veginn sjįlfbęrum rekstri.  

Samtķningur smįvirkjana, ž.m.t. vindrafstöšva, žarf žį aš gefa orkuna E=8,0-2,0-0,1=5,9 TWh/įr.  Er manninum ekki sjįlfrįtt ?

Til aš vinna žessa orku śr vindi ķ slitróttum rekstri į Ķslandi žarf eigi fęrri en 350 stk 5,0 MW vindmyllur, og slķkur vindmyllureitur mundi žekja um 10 km2.  Hvar į aš finna žeim vindmyllum staš ?  Fyrirhugašur vindmyllulundur į Hafinu ofan Bśrfells var Skipulagsstofnun ekki žóknanlegur, žegar hann og umhverfisįhrif hans voru kynnt, og var hann žó ašeins fjóršungur af žessum ósköpum.  Setjum svo, aš įkvešiš verši aš žrišjungur af 5,9 TWh/įr verši lįtinn koma frį vindmyllum, eša 2,0 TWh/įr.  Žar sem vindmyllur geta ekki lįtiš ķ té forgangsorku af vešurfarslegum įstęšum, veršur aš setja upp varaafl fyrir žęr, 250 MW.  Virkjanir af hefšbundna taginu verša žį aš vera aš uppsettu afli 750 MW.  

Forstjórinn ętlar reyndar ekki aš lįta vindmyllur fylla alfariš upp ķ skaršiš, heldur verša žęr žį eitthvaš fęrri, en ķ stašinn koma smįvirkjanir. Žęr žurfa žį ekki ašeins aš framleiša upp ķ samning, žegar vindar blįsa og gefa fullt afl, heldur einnig, žegar lygnt er, og fylla žį ķ skarš vindmyllnanna. Varla hefur téšum forstjóra žó komiš til hugar aš leita eftir virkjunarleyfi ķ bęjarlęknum hjį bęndum landsins, en hann hefur e.t.v. ķ huga virkjanir 50-100 MW aš stęrš.  Sį er hęngurinn į, aš žar er um rennslisvirkjanir aš ręša, nema hann ętli ķ meiri hįttar rask meš gerš fjölda mišlunarlóna, eitt fyrir hverja litla virkjun. 

Žaš er meirihįttar annmarki į bęši rennslisvirkjunum og vindmyllum.  Į hvorugri virkjanageršinni er unnt aš grundvalla samning um sölu į forgangsorku vegna slitrótts rekstrar, og žaš hefur komiš fram, aš öšru hafa Englendingar ekki hug į frį Ķslandsstreng, enda dettur engum vitibornum manni ķ hug aš leggja 1300 km sęstreng įn žess aš ętla aš nżta hann til fullnustu.  Bilanir setja svo strik ķ reikninginn, eins og dęmin sanna.

Žaš rekur sig hvaš į annars horn ķ mįlflutningi forstjóra Landsvirkjunar um sęstreng til Skotlands, og orkuöflunarhugmyndir hans fyrir strenginn ganga engan veginn upp.  Žaš er ekki nóg fyrir hann aš segja, aš talsmenn stórišju hafi rétt į aš setja fram gagnrżni sķna.  Žaš er tķmabęrt, aš hann setji fram haldbęra röksemdafęrslu, tęknilega, umhverfislega og višskiptalega. Aš ķslenzk raforkufyrirtęki leggi ķ risafjįrfestingar fyrir sölu um sęstreng, sem getur ekki boriš sig įn mikilla nišurgreišslna śr brezka rķkissjóšnum, er algerlega fjarstęšukennd hugdetta.

Žį aš grein Skśla Jóhannssonar, verkfręšings.  Hann hefur greinina žannig:

"Komiš hafa fram upplżsingar um, aš meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum vęri hęgt aš auka orkugetu landskerfisins um samtals 840-960 GWh/įr.  Óhętt er aš fullyrša, aš stękkun Bśrfellsvirkjunar er ekki hluti af žessu mati."

Hér į hann sennilega viš ósundurlišašar upplżsingar frį Landsvirkjun um 900 GWh/įr +/- 60 GWh/įr = 0,9 TWh/įr.  Žetta į sennilega aš vera eitt af žvķ, sem fyllir upp ķ 6,0 TWh/įr skarš ķ orkusölusamningi inn į sęstreng, en er žaš raunhęft ?: 

"230 MW uppsett afl ķ Kįrahnjśkavirkjun II [til aš  hindra yfirfall į Kįrahnjśkastķflu ķ fossinn Hverfanda ofan ķ įrfarveg Jöklu, Kįrahnjśkavirkjun I er 690 MW - innsk. BJo] mundi auka orkugetu kerfisins um 50 GWh/įr.  Aukning į afli Kįrahnjśkavirkjunar um 33 % eykur žvķ orkugetu virkjunarinnar ašeins um 1 %. Nżtingartķmi uppsetts afls ķ stękkuninni veršur ašeins 220 klst/įr og nżting į aflinu žvķ ašeins um 2,5 %.  Hin lįga nżting mundi örugglega leiša til žess, aš stękkunin vęri langt frį žvķ aš vera hagkvęm.  Ekki eru tök į aš fara nįnar śt ķ žį sįlma hér, enda žyrfti aš hanna śtfęrslu į hinni nżju virkjun og reikna stofnkostnaš."

Aš óreyndu gętu menn haldiš, aš mestu mundi muna um aflaukningu Kįrahnjśkavirkjunar, og žaš er sennilega rétt, en bęši er, aš um hana munar sįralķtiš, og hśn er svo dżr, aš kostnašur viš hverja unna orkueiningu veršur svo hįr, aš valkosturinn er ósamkeppnishęfur.  Ekki veršur žvķ aš óreyndu trśaš, aš sérfręšingar Landsvirkjunar og rįšgjafar hennar hafi ekki fyrir löngu gert sér grein fyrir žessu.  Samt hamrar forstjóri fyrirtękisins į žvķ sem višskiptaįvinningi sęstrengsins, aš hann geri kleift aš bęta nżtingu žeirra orkulinda, sem žegar eru virkjašar ķ landinu.  Žessa meinloku viršist hann hafa boriš meš sér inn ķ Landsvirkjun, nżgręšingur į orkusviši, og sennilega reynt aš selja stjórn fyrirtękisins sęstrengshugmyndina śt į žessa vitleysu.  Žaš er löngu kominn tķmi til, aš stjórn fyrirtękisins įsamt rįšherrum rķkisstjórnarinnar, išnašar-, feršamįla- og nżsköpunar og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, sem fer meš hlut rķkisins ķ fyrirtękinu, kveši skżrt upp śr um afstöšu sķna til žessa mįls.  Mįliš hefur allt of lengi valdiš óžarfa misklķš ķ žjóšfélaginu og óvissu um, hvert yfirvöld stefna meš ķslenzkar orkulindir.

"Hugmyndir um Kįrahnjśkavirkjun II geta enn žį varla talizt meira en létt hjal.  Nišurstöšurnar hér aš framan benda eindregiš til žess, aš borin von sé aš koma žarna upp hagkvęmum virkjunarkosti.

Aukning į uppsettu afli ķ öšrum vatnsaflsvirkjunum skilar sįralķtilli aukningu ķ orkugetu fyrir hina hefšbundnu markaši, sem eru ķ gangi allt įriš. Hér er įtt viš Sogsvirkjanir, Sultartangavirkjun, Bśšarhįlsvirkjun, Hrauneyjafossvirkjun, Sigölduvirkjun, Vatnsfellsvirkjun og Blönduvirkjun.

Sęmileg stękkun į afli hverrar virkjunar fyrir sig mun leiša til aukningar ķ orkugetu kerfisins į bilinu 0-10 GWh/įr, ķ flestum tilvikum nęr nśllinu.  Žaš vantar vatn til aš knżja višbótarafliš, žegar žess er žörf.  

Eins og vikiš hefur veriš aš ķ greininni, er fjarstęša aš halda žvķ fram, aš hęgt sé aš fį aukningu ķ orkugetu upp į 840-960 GWh/įr meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum.

Engu aš sķšur hefur žessi orka veriš ķ boši bęši fyrir orkuskipti į bķlaflota og ķ fiskimjölsverksmišjum og fyrir sęstreng til Bretlands.

Er ekki žarna veriš tvķbjóša einhverja orku, sem žvķ mišur er bara ekki til ?"

Žaš er meš ólķkindum, aš žessi umręša skuli vera uppi.  Žaš er vel rökstutt, aš talsmašur Landsvirkjunar fer meš fleipur eitt og hefur meš óvöndušum mįlatilbśnaši tekizt aš rugla umręšuna um hinn mikilvęga mįlaflokk, orkumįl.  Žaš er brżnt, aš stjórnvöld rétti kśrsinn af, komist śt śr žoku sęstrengsumręšunnar og móti landinu orkustefnu til langs tķma, sem setji orkuskipti į oddinn og innlenda notendur, fjölskyldur og fyrirtęki hérlendis, ķ forgang.  Žaš hefur veriš sżnt fram į, t.d. į žessu vefsetri, aš vegna verndunarsjónarmiša og umhverfisverndar verša orkulindirnar ekki til skiptanna į milli innanlandsnotkunar og orkuśtflutnings um sęstreng, nema til Fęreyja, ef Fęreyingar telja sér hag ķ aš kaupa raforku į žvķ verši héšan, sem spannar kostnaš allra mannvirkjanna aš sęstreng meštöldum.  Žaš er hins vegar lķklegt, aš hagkvęmara verši fyrir žį aš setja upp lķtil žórķum-kjarnorkuver į eyjunum į nęsta įratugi.  

 

 

 


Heilbrigšiskerfi į villigötum

Į Vesturlöndum vex kostnašur viš heilbrigšiskerfin linnulaust, svo aš stefnir ķ algert óefni.  Meginįstęšan eru rangir lifnašarhęttir mišaš viš žaš, sem bezt žjónar góšu heilsufari og lengra ęviskeiš.  Forsętisrįšherra minntist į ķ įgętri žjóšhįtķšarręšu 17. jśnķ 2017, aš mešalęvi Ķslendinga hefši į lżšveldistķmanum lengzt um 15 įr, en hann gat ešlilega ekki um, hvernig hįttaš er lķfsgęšunum į žessu 15 įra ęvilengingartķmabili.  Žau eru mjög misjöfn.  Algengt er, aš lyf séu notuš ķ skašlegum męli, og margir eldri borgarar nota allt of mikiš af lyfjum og eru žar staddir ķ vķtahring.  Vitund almennings um kostnaš viš lęknisžjónustu og sjśkrahśsžjónustu er įbótavant.  Žar sem miklar opinberar nišurgreišslur eiga sér staš, žar myndast venjulega langar bišrašir.  Eftirspurnin vex meir en opinbert framboš getur annaš.  Žetta er alls stašar vandamįl ķ heilbrigšisgeiranum.  Žaš veršur aš fękka sjśklingum meš žvķ aš efla įbyrgšartilfinningu almennings gagnvart eigin heilsu til aš komast śt śr vķtahring versnandi heilsufars žjóšarinnar og sķvaxandi kostnašar viš heilbrigšiskerfiš.   

Žann 16. jśnķ 2017 birtist ķ Morgunblašinu hugvekja ķ žessa veru, žar sem var vištal viš bandarķskan lękni, Gilbert Welch, prófessor viš Dartmouth-stofnun ķ BNA. Vištal Gušrśnar Erlingsdóttur bar fyrirsögnina, "Prófessor hręddur um ofnotkun lękninga":

"Ég er hręddur um, aš žaš sé veriš aš draga okkur inn ķ of mikla "lękningavęšingu" [hefur einnig veriš nefnt "sjśklingavęšing" heilbrigšra hérlendis - innsk. BJo]. Lęknar geta gert margt gott fyrir fólk, sem er veikt eša slasaš.  Žeir geta žó gert illt verra, žegar žeir mešhöndla fólk, sem er ekki veikt."

Žessi gagnrżni hefur einnig heyrzt śr lęknastétt hérlendis, aš leit aš sjśkdómum sé hér oršin of umfangsmikil.  Betra sé fyrir skjólstęšinga lękna og hagkvęmara fyrir žjóšfélagiš og skjólstęšingana sjįlfa, aš žeir taki įbyrgš į eigin heilsufari meš heilbrigšu lķferni og leiti ekki til lęknis fyrr en einkenni koma ķ ljós.

"Ég óttast, aš viš séum aš ofnota lękningar ķ staš žess aš horfa į žaš, sem einstaklingarnir sjįlfir geta gert."

Mįttur tękninnar er eitt, en annaš er, hvernig viš nżtum hana okkur til framdrįttar.  Viš megum ekki gleyma žvķ, aš mannslķkaminn er enn ķ grundvallaratrišum sį sami og fyrir meira en 100 žśsund įrum, ž.e.a.s. hann hefur alls ekki lagaš sig aš nśtķma umhverfi og lifnašarhįttum, hvaš žį tęknilegri getu lyflękninganna.  Heilbrigt lķferni er bezta vörnin gegn sjśkdómum, en žaš er vissulega vandrataš ķ öllu upplżsingaflóšinu og skruminu og erfitt aš greina hismiš frį kjarnanum. 

Sķšar ķ vištalinu vķkur prófessor Welch aš sjśkdómaskimunum, sem verša ę meira įberandi nś um stundir:

"Žaš getur orkaš tvķmęlis aš skima fyrir brjóstakrabbameini.  Žaš er hęgt aš finna hnśta, sem ekki eru og verša aldrei krabbamein.  Stundum er veriš aš leggja óžarfa aukaverkanir og óžęgindi į fólk."

Segja mį, aš ver sé af staš fariš en heima setiš, žegar alls kyns aukaverkanir leiša af skimunum og lyfjagjöf.  Slķkt mį kalla misnotkun į tękninni, og aš gert sé śt į ótta fólks.  Žaš er vandfundiš, mešalhófiš. 

"Stór hluti karlmanna, kominn į minn aldur, er meš meiniš [blöšruhįlskirtilskrabbamein] įn žess, aš af žvķ stafi nokkur hętta.  Ristilkrabbamein er hins vegar ekki ofgreint, og af völdum žess fer daušsföllum fjölgandi.  Žaš er hętta į, aš ofgreining fęrist yfir į ašra sjśkdóma, og žar skiptir įstin į tölfręši miklu mįli."

Žaš eru feiknarlegir hagsmunir undir, sem žrżsta į um óžarfar greiningar og mešferšir, sem skjólstęšingarnir verša aušveld fórnarlömb fyrir og tryggingar taka žįtt ķ.  Bošskapur Gilberts Welch er sį, aš žessi žróun lęknisfręšinnar žjóni ekki hugsjóninni um betra lķf, og varla heldur hugmyndum um lengra lķf.

"Ég hef ekki oršiš fyrir lķkamlegri įreitni aš hįlfu hagsmunaašila, en žaš hafa veriš geršar tilraunir til žess aš lįta reka mig śr starfi.  Peningarnir tala alltaf.  Lękningaišnašurinn er stór hluti efnahagskerfisins, sem vill endalaust stękka og žróa nżja hluti.  Hjįlpar žaš raunverulega fólki, eša veršur žaš taugaveiklašra, kvķšnara og hręddara ?  

Ekki leita til lęknis, ef žś ert ekki veikur.  Veriš efagjörn, spyrjiš spurninga.  Hverjir eru valkostirnir, hvaš getur fariš śrskeišis ?  Gefiš ykkur tķma til žess aš melta upplżsingarnar, nema um sé aš ręša miklar blęšingar eša hjartaįfall.  Heilsan er į ykkar įbyrgš, lęknar geta ekki tryggt hana."

Hér er į ferš nżstįrlegur mįlflutningur frį hendi reynds lęknis og hįskólakennara.  Žessi bošskapur į fullan rétt į sér og eru orš ķ tķma töluš.  Lęknar hafa veriš hafnir į stall töframanna fyrri tķšar, og töfralęknirinn hafši lķklega svipaša stöšu og presturinn ķ fornum samfélögum, ž.e. hann var tengilišur viš almęttiš eša andaheiminn. Žaš er engu lķkara en fjöldi fólks treysti nś į getu lęknavķsindanna til aš lappa upp į bįgboriš heilsufar, sem oftast er algert sjįlfskaparvķti.  Slķk afstaša er misnotkun į lęknavķsindunum og į almannatryggingakerfinu.  

Dęmi um sjįlfskaparvķti er offita.  Rangt fęšuval, ofįt og hreyfingarleysi, eru oftast sökudólgarnir.  Yfirdrifiš kjötįt, saltur matur, braušmeti śr hvķtu hveiti, kökur og önnur sętindi, įfengisneyzla og neyzla orkudrykkja eru sökudólgarnir ķ mörgum tilvikum.  Matvęlaišnašurinn lętur frį sér fara of mikiš af varasömum matvęlum, sem innihalda óholl efni, litarefni, rotvarnarefni, salt, hvķtan sykur o.s.frv.

Ķ Evrópu er įstandiš verst ķ žessum efnum ķ Ungverjalandi, en žar voru įriš 2015 yfir 30 % fulloršinna of feitir eša meš BMI>30,0.  (BMI stušull er reiknašur śt frį hęš og žyngd lķkamans, og er tališ ešlilegt aš vera į bilinu 18,5-24,9.)  Ķ Ungverjalandi voru žį 2/3 fulloršinna of žungir meš BMI 25,0-29,9. Žetta žżšir, aš sįrafįir fulloršinna voru meš ešlilega lķkamsžyngd m.v. hęš.  Žaš er ótrślegt, ef satt er.  Ungverjar borša minna af gręnmeti en flestir ķ velmegunarlöndum og meira af salti en ašrir ķ ESB.  Fyrir vikiš eru lķfslķkur Ungverja 5 įrum styttri en mešaltal ķbśa ķ ESB eša 76 įr.

Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands, tilkynnti įriš 2011, aš žeir, sem lifa "óheilsusamlegu lķfi, yršu aš greiša hęrri skatt".  Fyrir 3 įrum var innleiddur neyzluskattur į sykur, salt, fitu, įfengi og orkudrykki.  Skattur žessi nemur rśmlega 90 ISK/l af orkudrykk og 180 ISK/kg af sultu.  Įrangur hefur oršiš nokkur viš aš beina fólki til hollustusamlegri neyzluhįtta.  Um 40 % matvęla- og sęlgętisframleišenda hafa fękkaš eša minnkaš magn óhollra efna ķ vörum sķnum, og neytendur hafa dįlķtiš breytt neyzluvenjum sķnum.  Neyzla sykrašra drykkja hefur minnkaš um 10 %.  Tekjum af žessari skattheimtu er beint til heilbrigšisžjónustunnar.  

Į Ķslandi var į vinstristjórnarįrunum sķšustu viš lżši neyzlustżring meš skattheimtu, s.k. sykurskattur, en hann hafši lķtil önnur įhrif en aš hękka neyzluveršsvķsitöluna.  Žessi ašferš viš neyzlustżringu sętti gagnrżni, enda kom hśn afkįralega śt ķ sumum tilvikum, žar sem illskiljanlegt var, hvers vegna sumt var sérskattaš, en annaš ekki.  Žį er ķ raun of mikil forręšishyggja fólgin ķ neyzlustżringu af žessu tagi, sem litlu skilaši, žegar upp var stašiš, öšru en aukinni dżrtķš og vķsitöluhękkun neyzluveršs. Lķklega eru ašrar leišir skilvirkari, strangari reglur um vörumerkingar og aš auškenna innihald varasamra efna, og almenn fręšsla um afleišingar óhollrar neyzlu fyrir lķkamann, sem hefja ętti žegar ķ grunnskóla.      

 

 

 

 

 


Höfin eru ķ hęttu

Donald Trump, Bandarķkjaforseti, hefur nś efnt eitt kosningaloforša sinna, sem var um aš hefja ferli, sem losar Bandarķkin (BNA) undan Parķsarsįttmįlanum frį desember 2015 um losun gróšurhśsalofttegunda.  Žetta er mjög umdeild įkvöršun ķ BNA og įhrifin af henni verša lķklega ašallega pólitķsk og sparnašur fyrir rķkissjóš BNA um 3 miaUSD/įr ķ styrki til fįtękra landa vegna orkuskipta.  Bandarķkin eru, eins og ašrar žróašar žjóšir, į óstöšvandi vegferš til kolefnisfrķrrar tilveru.  Žau eru leišandi į żmsum svišum mengunarvarna, eins og nżlega kom fram ķ vištali į RŚV viš sérfręšing frį Cleveland um fķnkornótt ryk undir 2,5 mķkron ķ borgum.  

Höfin spanna 3/4 yfirboršs jaršar og eru matarkista mannkyns.  Žau sjį 3 milljöršum manna (af um 7 milljöršum) fyrir allt aš fimmtungi próteinžarfar žeirra og eru žannig stęrri uppspretta próteins (eggjahvķtuefna) en nautakjöt. Mešalneyzla fiskmetis ķ heiminum er 20 kg/mann og hefur aldrei veriš meiri, en aukningin kemur nįnast öll frį fiskeldi, žvķ aš afli śr hafi stendur ķ staš.  Helmingur neyzlunnar kemur frį fiskeldinu, sem er umsvifamest ķ Kķna. Tķundi hluti jaršarbśa hefur framfęri sitt af veišum śr sjó og af fiskeldi.  

Žessum lķfshagsmunum mannkyns er ógnaš śr žremur įttum.  Ķ fyrsta lagi af losun manna į gróšurhśsalofttegundum.  Hafiš sogar ķ sig hluta af koltvķildinu (CO2) og sśrnar viš žaš. Viš lęgra pH-gildi (aukna sśrnun) eykst hęttan į upplausn kalks, og žį veršur öllum skeldżrum hętta bśin.  Vķsindamenn bśast viš, aš öll kóralrif verši horfin įriš 2050, en žau eru mikilvęgur hlekkur ķ lķfkešjunni, žar sem žau eru nś.

Hlżnun andrśmslofts vęri mun meiri en sś u.ž.b. 1,0°C hlżnun frį išnbyltingu (1750), sem raunin er nśna, ef ekki nyti viš hafanna, žvķ aš žau taka til sķn yfir 90 % varmaaukningarinnar į jöršinni, sem af gróšurhśsalofttegundum af mannavöldum leišir. Žetta hefur žegar leitt til mešalhlżnunar hafanna um 0,7°C. Afleišingin af žvķ er t.d. hękkun sjįvarboršs og tilfęrsla įtu og annarra lķfvera ķ įtt aš pólunum.

Önnur hętta, sem stešjar aš höfunum, er mengun frį föstum og fljótandi efnum.  "Lengi tekur sjórinn viš" er orštak hérlendis.  Vķšįtta og grķšarlegt rśmtak hafanna gaf mönnum lengi vel žį tilfinningu, aš ķ žau gęti allur śrgangur og rusl fariš aš ósekju og aš frį höfunum mętti taka takmarkalaust .  Nś vita menn betur.  Rusl į alls ekki heima žar og skolp veršur aš hreinsa, fjarlęgja eiturefni og föst efni nišur ķ 0,1 mķkron, ef žau leysast treglega upp.  

Plastefni eru mikil ógn fyrir lķfrķki hafanna og fyrir a.m.k. 40 % mannkyns, sem neytir mikils fiskmetis śr sjó. Tališ er, aš 5 trilljónir (=žśsund milljaršar) plastagna séu ķ höfunum nśna og 8 milljónir tonna  bętist viš įrlega, Mt/įr.  Įętlaš er, aš verši ekkert aš gert, žį muni plastmassinn ķ höfunum verša meiri en massi fiskistofnanna fyrir 2050.  Žetta er ógnun viš allt lķfrķki, sem hįš er höfunum, ekki sķzt tegundinni, sem efst trónir ķ fęšukešjunni.  Fjölmargt annaš mengar höfin, t.d. afrennsli ręktarlands, žar sem tilbśinn įburšur og eiturefni eru notuš til aš auka framleišsluna.  Žetta hefur žegar valdiš mörgum lķfkerfum hafanna skaša.  

Žrišja ógnin viš lķfrķki hafsins stafar af ofveiši.  Į tķmabilinu 1974-2013 hefur žeim stofnum, sem ofveiddir eru, fjölgaš grķšarlega, eša śr 10 % ķ 32 %, og žeim fer enn fjölgandi.  Aš sama skapi hefur vannżttum tegundum fękkaš śr 40 % ķ 10 % į sama tķmabili.  Fullnżttir eru žį 58 % stofnanna.  

Ofveiši skapar ekki einvöršungu hęttu į hruni fiskistofna og žar meš minni afla, heldur er ofveiši fjįrhagslega óhagkvęm.  Nś nemur heimsaflinn um 95 Mt/įr, en vęru veišar allra tegunda rétt undir sjįlfbęrnimörkum žeirra, žį mundi veišin geta aukizt um 16,5 Mt/įr eša um 17 %, og tekjur af veišinni mundu aukast um 32 miaUSD/įr.

Ķ brezka tķmaritinu The Economist birtist žann 27. maķ 2017 grein um įstand hafanna undir heitinu,

"All the fish in the sea".  

Žar stóš žetta m.a. um fiskveišistjórnun:

"Meš góšri stjórnun ętti fręšilega aš vera hęgt aš stękka fiskistofnana meš innleišingu kvótakerfis tengdu eignarrétti įsamt öšrum takmörkunum į óheftri nżtingu.  Kvótar og svipuš stjórntęki hafa virkaš vel sums stašar.  Į bandarķsku hafsvęši voru 16 % nytjastofna ofveiddir įriš 2015, og hafši ofveiddum stofnum fękkaš śr 25 % įriš 2000.  En žaš eru annmarkar į kerfinu.  Af žvķ aš śtgerširnar vilja koma meš vęnsta fiskinn ķ land, žį į sér staš brottkast minni eintaka, sem oft drepast ķ kjölfariš, og žar sem mismunandi tegundir eru hverjar innan um ašra, er mešafla fleygt fyrir borš, ef skipiš er ekki meš kvóta ķ žeirri tegund.

Žar aš auki er įkvöršunartaka um kvótann oft meš böggum hildar.  Stofnanir og stjórnmįlamenn gefa oft of mikiš eftir gagnvart valdamiklum hagsmunaašilum ķ sjįvarśtvegi samkvęmt Rainer Fröse hjį Helmholtz hafrannsóknarstofnuninni ķ Kiel ķ Žżzkalandi.  Žrżstihópar, sem fęra sér ķ nyt mikilvęgi sjįvarśtvegs fyrir įkvešin byggšarlög, žrżsta į um skammtķmaįvinning ķ staš langtķma sjįlfbęrni.  "Žeir nį ķ eplin meš žvķ aš saga trjįgreinarnar af", segir herra Fröse." 

Hér er vakiš mįls į göllum, sem komiš hafa ķ ljós eftir innleišingu į kvótakerfi viš fiskveišar.  Brottkast smįfiskjar er hins vegar ekki dęmigert fyrir kvótakerfi.  Žaš tķškast vķša, žar sem lęgra verš fęst fyrir slķkan.  Bezta rįšiš gegn brottkasti er, aš ótķmabundiš eignarhald į afnotarétti aušlindarinnar festi sig ķ sessi.  Žegar śtgeršir og sjómenn taka aš treysta į eignarhaldiš, rennur upp fyrir žeim, aš brottkast vinnur gegn langtķma hagsmunum žeirra. Žetta viršist hafa gerzt į Ķslandi, žvķ aš brottkast smįfiskjar er tališ hafa minnkaš umtalsvert į žessari öld m.v. žaš, sem var.  

Lżsingin aš ofan er af of stķfu kvótakerfi.  Įrangursrķkt fiskveišistjórnunarkerfi žarf aš vera sveigjanlegt į milli tegunda, į milli įra, į milli skipa og į milli fyrirtękja og tegunda svo aš nokkuš sé nefnt.  Sé svo, hverfur hvati til aš kasta mešafla fyrir borš, sem enginn kvóti er fyrir, enda er slķkt brottkast bęši kostnašarsamt og felur ķ sér sóun į aušlindinni. Žessi sveigjanleiki er fyrir hendi hérlendis, svo aš umgengni ķslenzkra sjómanna og śtgeršarmanna um aušlindina er talin vera til fyrirmyndar į heimsvķsu. 

Žaš, sem Rainer Fröse hjį hafrannsóknarstofnuninni ķ Kiel kvartar undan, er vel žekktur galli į fiskveišistjórnun Evrópusambandsins, ESB.  Bretar hafa fundiš žetta į eigin skinni, žvķ aš fiskveišiflotar ESB-landanna hafa ašgang aš fiskveišilögsögu Bretlands upp aš 12 sjómķlum, og brezk fiskimiš eru ekki svipur hjį sjón eftir ofveiši žessa mikla flota.  

Įriš 2019 munu Bretar losna śr višjum ESB, öšlast fullveldi į nż og žar meš rįša yfir allri fiskveišilögsögu sinni.  Žar meš mun framboš fiskmetis af brezkum skipum stóraukast į Bretlandi, sem mun minnka spurn eftir fiski frį Ķslandi og e.t.v. lękka fiskverš į Bretlandi.  Žetta aš višbęttu falli sterlingspundsins mun gera śtflutning sjįvarafurša til Bretlands óhagkvęmari héšan en įšur.  Aftur į móti mun eftirspurnin aš sama skapi aukast fyrst um sinn į meginlandi Evrópu.

Sjįvarśtvegsyfirvöld į Bretlandi eru farin aš ķhuga, hvers konar fiskveišistjórnunarkerfi hentar Bretum bezt, og einn valkostanna er aflahlutdeildarkerfi aš ķslenzkri fyrirmynd.  Ef Bretar taka upp aflareglu ķ lķkingu viš žį ķslenzku og fylgja henni stranglega eftir, žį mun žeim meš tķš og tķma takast aš reisa nytjastofna sķna viš, en žeir eru flestir illa farnir. Gangi žetta eftir, mun sjįvarśtvegur žeirra ekki ašeins verša rekinn meš hagkvęmari hętti en nś og meš minni nišurgreišslum, heldur mun framboš fisks į brezkum fiskmörkušum śr brezkri lögsögu aukast enn.

Fjįrstušningur viš sjįvarśtveg śr rķkissjóšum er vandamįl um allan heim.  Nišurgreišslurnar stušla aš ofveiši nytjastofna bęši į śthafsmišum og innan lögsögu rķkja, og žęr skekkja samkeppnisstöšuna.  Hjį Alžjóša višskiptamįlastofnuninni, WTO, hyggjast menn leggja fram tillögur um nżjar reglur um opinberar nišurgreišslur fiskveiša į rįšherrasamkomu ķ desember 2017.  Žęr eru taldar nema 30 miaUSD/įr ķ heiminum og 70 % žeirra koma frį vel stęšum rķkjum, sem vęntanlega halda śtgeršum į floti af byggšalegum įstęšum.  Ķsland, eitt örfįrra rķkja, hefur ekki greitt nišur sjįvarśtveg sinn frį innleišingu aflahlutdeildarkerfisins.  Žvert į móti greišir ķslenzkur sjįvarśtvegur mjög hį opinber gjöld, sem hafa numiš um 30 % af framlegš ķ góšęri.  Veišigjaldafyrirkomulagiš į Ķslandi er žeirrar nįttśru, aš žaš tekur tillit til afkomunnar meš allt aš žriggja įra töf, sem er alvarlegur galli.  

Umręšan um sjįvarśtveginn ķslenzka er meš röngum formerkjum.  Ķ staš žess aš reyna aš bęta rekstrarumhverfi hans og gera žaš sanngjarnara nś į tķmum rekstrarerfišleika vegna lįgs fiskveršs ķ ISK, žį er rekinn įróšur gegn honum meš rangtślkunum į lögum um stjórnun fiskveiša og žvķ haldiš blįkalt fram, aš honum beri og hann geti borgaš enn meir til samfélagsins.  Žetta eru žó fullyršingar greinilega višhafšar aš órannsökušu mįli.  Villtustu hugmyndirnar snśast jafnvel um aš kollvarpa nśverandi stjórnkerfi og taka upp bastarš, sem alls stašar hefur gefizt hrošalega, žar sem hann hefur veriš reyndur og sķšan fljótlega aflagšur.  Žetta er hin meingallaša hugmynd um uppboš aflamarks eša hluta žess.  Sérfręšingar um aušlindastjórnun og uppboš segja žau ekki henta ķ greinum, sem žegar hafa vel virkandi stjórnkerfi reist į varanlegum og framseljanlegum afnotarétti.  Nęr vęri stjórnvöldum aš hanna aušlindamat og samręmt og sanngjarnt aušlindagjald fyrir allar nżttar nįttśruaušlindir utan einkaeigna.  Žaš į ekki aš žurfa aš vefjast fyrir stjórnvöldum.  Žaš hefur birzt sitthvaš į prenti um žann efniviš, t.d. į žessu vefsetri.  

Žann 8. jśni 2017 birtist fróšleg grein um fiskveišistjórnun Ķslendinga ķ Fréttablašinu eftir Kristjįn Žórarinsson, stofnvistfręšing SFS, sem bar heitiš:

"Sjįlfbęr nżting ķslenzka žorskstofnsins".  

Hśn hófst žannig:

"Vel heppnuš endurreisn ķslenzka žorskstofnsins er aš mķnu mati langmikilvęgasti įrangur į sviši sjįlfbęrni, sem nįšst hefur ķ stjórn fiskveiša į Ķslandsmišum.  

Žar sem sjįvarśtvegur er mikilvęg stoš efnahagslķfs okkar, įttum viš engan annan kost en aš takast į viš tvķžęttan vanda ofveiši og óhagkvęmni af fullri alvöru. Žetta var gert meš žvķ aš innleiša markvissa fiskveišistjórnun meš naušsynlegri festu viš įkvöršun leyfilegs heildarafla įsamt eftirfylgni meš aflaskrįningu og eftirliti.  Žannig var kerfi aflakvóta viš stjórn fiskveiša komiš į ķ įföngum į nķunda įratugi sķšustu aldar, og žaš sķšan žróaš ķ įtt til virkari stjórnunar heildarafla og aukins sveigjanleika meš framsali į tķunda įratuginum og sķšar.  

Ķ kjölfar rįšgjafar frį įrinu 1992 um alvarlega stöšu žorskstofnsins var dregiš verulega śr veišiįlaginu.  Um mišjan tķunda įratuginn voru Ķslendingar sķšan į mešal leišandi žjóša ķ žróun langtķma aflareglna ķ fiskveišum.  Aflareglum er ętlaš aš tryggja, aš veišiįlag sé hóflegt og nżtingin sjįlfbęr.  Mikilvęgt markmiš meš minnkun veišiįlags į žorskinn var aš gera stofninum mögulegt aš stękka og nį fyrri stęrš, en stór veišistofn gerir veišar hagkvęmari, og stór og fjölbreyttur hrygningarstofn er talinn hafa meiri möguleika į aš geta af sér stęrri nżlišunarįrganga.

Įriš 2007 var veišihlutfall žorsks samkvęmt aflareglu lękkaš śr 25 % ķ 20 % af višmišunarstofni fiska fjögurra įra og eldri."

Frį žvķ aš "Svarta skżrslan" kom śt hjį Hafrannsóknarstofnun įriš 1975 hefur įstand og žróun žorskstofnsins löngum veriš įhyggjuefni hérlendis.  Žannig hafa Ķslendingar horfzt ķ augu viš hrörnun fiskistofna, eins og allir ašrirĮriš 1955 var višmišunarstofn žorsks um 2,4 Mt og hrygningarstofninn um 1,0 Mt.  Višmišunarstofninn hrapaši į 35 įrum um 1,8 Mt (51 kt/įr) nišur ķ lįgmark um 0,6 Mt. Hrygningarstofninn hagaši sér dįlķtiš öšruvķsi.  Hann hrapaši śr um 1,0 Mt/įr įriš 1955 og nišur ķ varśšarmark, 0,15 Mt, įriš 1980, en nešan varśšarmarks er žrautalendingin frišun stofnsins.  Hrygningarstofninn sveiflašist sķšan į milli ašgeršarmarks, 0,2 Mt og varśšarmarks um aldamótin, en meš hinni nżju aflareflu frį įrinu 2007 hefur hrygningarstofninn rétt śr kśtnum og er nś kominn ķ um 0,5 Mt, og ķ kjölfariš hefur višmišunarstofninn stękkaš upp ķ um 1,3 Mt, sem žį gefur aflamark ķ žorski 260 kt/įr, sem er nįlęgt rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Žaš eru aušvitaš strax komnir fram į sjónarsvišiš beturvitringar, sem fullyrša aš veiša megi umtalsvert meira af žorski hér viš land.  Brjóstvitiš hefur mörgum reynzt notadrjśgt, žegar öšru var ekki til aš dreifa, en žaš veršur aušvitaš aš sżna fram į meš rökum og tilvķsunum ķ rannsóknir, aš 20 % sé of lįgt veišihlutfall m.v. hįmörkun afrakstrar til langs tķma.  Annars eru upphrópanir gegn Hafró broslegar ķ bezta falli.    

Į Ķslandi var mikiš ķ hśfi, žvķ aš sjįvarśtvegur aflaši mests gjaldeyris allra atvinnuveganna, žegar žorskstofninn hrundi.  Hann hrundi vegna langvarandi ofveiši innlendra og erlendra togara, og viš lok sķšustu landhelgisdeilunnar 1976 voru meš opinberri hvatningu og tilstyrk pöntuš yfir 100 öflug veišiskip.  Žessa miklu sóknargetu stóšu landsmenn uppi meš, žegar višmišunarstofninn hafši hrapaš nišur fyrir 1,0 Mt og hrygningarstofninn nišur ķ varśšarmörk.

Neyšin kennir nakinni konu aš spinna, og stjórnmįlamönnum 9. įratugar 20. aldar tókst meš ašstoš hęfra sérfręšinga aš setja į laggirnar fiskveišistjórnunarkerfi, sem leysti samtķmis 2 meginvišfangsefni: aš endurreisa žorskstofninn og nżta sjįvaraušlindina meš sjįlfbęrum hętti og aš fénżta hana meš aršbęrum hętti.  Žaš er žó vert aš gefa žvķ gaum, aš žorskstofninn er fjarri žvķ aš hafa endurheimt stęrš sķna frį mišjum 6. įratuginum, heldur er hann nęlęgt žvķ, sem hann var į mišjum 7. įratugi 20. aldar.  Meš 20 % aflareglunni gęti hann stefnt ķ hįmark sitt, ef nįttśruleg skilyrši fyrir hann hafa ekki versnaš, sem hętt er viš.  Meš 25 % aflareglu gerši hann žaš ekki. 

"Į nżlišnum įrum hafa stjórnvöld sett aflareglur um veišar žriggja tegunda botnfiska - żsu, ufsa og gullkarfa - til višbótar viš žorskinn.  Žessar veišar hafa sķšan fengiš vottun eftir alžjóšlegum sjįlfbęrnikröfum samkvęmt fiskveišistjórnunarstašli Įbyrgra fiskveiša, sem gerir kröfu um formlega nżtingarstefnu (aflareglu) stjórnvalda, byggša į svokallašri varśšarleiš [varśšarleiš er reikniašferš fyrir višmišunarstofn, sem t.d. var beitt viš įkvöršun aflamarks į lošnu ķ vetur - innsk. BJo].  Sömu veišar, auk annarra, hafa einnig hlotiš vottun samkvęmt MSC-stašli.

Įbyrg, sjįlfbęr og hagkvęm nżting fiskistofna er naušsynleg undirstaša öflugs sjįvarśtvegs.  Mikilvęgt er, aš nżting fiskistofna į Ķslandsmišum byggi įvallt į žessum grunni."

Ljóst er, aš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš nżtur viršingar og trausts erlendis, bęši į vettvangi fręšimanna į sviši sjįvarlķffręši/sjįvarśtvegs og į markaši sjįvarafurša. Aš hękka aflaregluna nśna gęti stefnt žessari višurkenningu ķ tvķsżnu. Žaš skżtur mjög skökku viš, aš hjįróma raddir innanlands skuli enn heyrast um aš bylta žessu kerfi eša aš auka opinbera gjaldtöku af śtveginum.  Til žess standa engin haldbęr rök, hvorki sanngirnis- né efnahagsleg rök. 

Aš auka aušlindargjaldiš enn frekar er einhvers konar lżšskrum af ómerkilegasta tagi, sem er bęši efnahagslegt og byggšalegt órįš.  Nęr vęri aš finna sameiginlegan grundvöll fyrir veršmętamat į öllum nżttum nįttśruaušlindum, sem ekki eru ķ einkaeign, og taka hóflegt (innan viš 5 % af framlegš og ekkert, fari hśn undir 20 %) aušlindargjald af žeim öllum.  Nśverandi rįšherra sjįvarśtvegsmįla viršist žvķ mišur vera stödd į algerum villigötum (eša hafvillu), hvaš žetta varšar.   

 

 

   

 

 

 

 

 


Af laxalśs og öšru fįri

Sitt sżnist hverjum um vöxt og višgang laxeldis hér viš land.  Hin hagręnu og byggšarlegu įhrif af fiskeldinu hafa veriš góš undanfarin įr, en umhverfisleg įhętta žessa rekstrar fer vaxandi meš auknu laxeldi, og fyrir eru ķ eldisfjöršunum atvinnugreinar, sem gętu bešiš tjón af sambżlinu.  Žó aš žęr sumar hverjar hafi minna efnahagslegt vęgi, eiga žęr žó ekki minni tilverurétt en fiskeldiš.

  Hlutverk yfirvalda er aš finna śt, meš hvaša hętti žessi "nżja" og vaxandi grein getur ašlagaš sig ķslenzkum ašstęšum, žannig aš mengun frį henni valdi engu tjóni į ķslenzku lķfrķki og geri hefšbundnum greinum ekki erfišara um vik viš markašssetningu į "hreinum nįttśruafuršum" sķnum.  Tól yfirvalda til aš sinna žessu mikilvęga hlutverki eru rannsóknir.  Žaš žarf t.d. miklar višbótar rannsóknir į lķfrķki eldisfjaršanna.  Žar til žeim rannsóknum er lokiš, ętti ekki aš leyfa sżklalyfjagjöf eša eitrun fyrir lśs ķ opnum eldiskerum.  Žaš er ekki nóg aš benda į lķtinn styrk eiturefna, ef óvissa rķkir um hęttumörkin fyrir viškomandi lķfrķki, hvort sem žaš eru žorskaseiši, rękja, skeljar og flęr ķ flęšarmįlinu eša annaš.

Žann 9. maķ 2017 birtist fróšleg grein ķ Fréttablašinu,

"Umręša um fiskeldi",

eftir Soffķu Karen Magnśsdóttur, fagsvišsstjóra hjį Matvęlastofnun, MAST.  Nś veršur vitnaš ķ hana og lagt śt af henni:

"Til aš draga śr lķkum į sleppingum er veriš aš innleiša auknar kröfur um bśnaš, og skal hann standast kröfur stašals, sem notazt er viš ķ Noregi og hefur dregiš žar śr fjölda fiska, sem sleppa śr kvķum."

Hér skortir sįrlega tölulegar upplżsingar um strok laxfiska śr opnum eldiskvķum nżrrar geršar ķ Noregi og į Ķslandi.  Tölfręšileg stroklķkindi śt frį rekstrarreynslu eru grundvallargögn, žegar meta skal, hversu marga fiska mį ala samtķmis ķ einum firši.  Stroklķkindi, sem blekbóndi gat lesiš śt śr upplżsingum frį Noregi eftir innleišingu NS 9415, voru 20 ppm į įri, en ķ ljósi fįrra göngulaxa ķ fjöršum, žar sem fiskeldi er leyft į Ķslandi, eru žessi lķkindi jafnvel of hį til aš koma ķ veg fyrir merkjanlega erfšablöndun norska eldislaxins og ķslenzkra, villtra laxastofna.  Laxeldi hérlendis žyrfti aš geta sżnt fram į, aš ašeins um 1 ppm af eldislaxinum komist aš lķkindum upp ķ įr įrlega aš mešaltali, svo aš hęttan į erfšablöndun verši višunandi lķtil.   

"Žį skal sżna fram į, aš bśnašurinn standist kröfur, og žarf rekstrarašili skķrteini frį faggiltri skošunarstofu, sem stašfestir, aš bśnašurinn sé öruggur og standist m.a. strauma og ölduhęš į eldissvęšinu.  Eldri bśnašur er į śtleiš, en ķ kvķum, sem ekki standast nżjar kröfur, er alinn regnbogasilungur.  Sleppingar sķšustu mįnaša mį rekja til slķkra kvķa, sem veršur skipt um meš vottušum bśnaši.  Slysasleppingar geta žó įtt sér staš, en žęr žarf aš fyrirbyggja eftir beztu getu og bregšast viš į višeigandi hįtt, ef slys verša."

Af žessu er ljóst, aš traustustu eldiskvķar, sem nś eru ķ venjulegum rekstri ķ Noregi og vķšar, eru notašar hér, og žaš er villandi mįlflutningur hjį andstęšingum laxeldis ķ nśverandi mynd viš Ķslandsstrendur, aš opnu sjókvķarnar fyrir norska laxinn séu śreltur bśnašur.  Žį er veriš aš rugla venjulegum rekstri saman viš tilraunarekstur ķ lokušum eldiskvķum śti fyrir strönd.  Sķšan er laxeldi ķ žróm į landi allt önnur Ella, og žaš tķškast hvergi ķ miklum męli, hvaš sem veršur. 

Sķšan fjallar Soffķa Karen um "stöšu fisksjśkdóma":

"Sjśkdómastaša ķ fiskeldi į Ķslandi er ein sś bezta ķ heiminum, og engin sżklalyf eru notuš ķ sjókvķaeldi hér, andstętt fullyršingum um annaš.  Žį er tķšręddur misskilningur um, aš ķ fiskeldi į Ķslandi rķki lśsafįr, sem villtum laxastofnum stafi hętta af.  Stašreyndin er sś, aš laxalśs hefur aldrei valdiš vandręšum ķ ķslenzku sjókvķaeldi.  Įstęšan er lįgur sjįvarhiti yfir vetrartķmann, en laxalśs berst meš villtum fiski ķ kvķar aš vori, og žar nęr hśn aš fjölga sér lķtillega fram į haust.  Meš vetri lękkar sjįvarhiti, og lśsin hverfur śr kvķunum.  Žegar laxaseiši ganga til sjįvar aš vori, er žvķ lķtiš eša ekkert um lśs ķ eldiskvķum.  Ķ vetur var sjįvarhiti žó heldur hęrri en vanalega, sem er laxalśs hagstętt.  Žaš sżnir mikilvęgi žess aš vaka yfir breyttum ašstęšum, en "lśsafįr" hefur veriš óžekkt ķ ķslenzku eldi."

Žaš er vafalaust rétt hjį Soffķu Karen, aš eldisfiskar viš Ķslandsstrendur hafi veriš hraustastir eldisfiska og ekki žurft į sżklalyfjum aš halda.  Žaš er įstęša til aš lįta kné fylgja kviši og banna alla sżklalyfjagjöf įn žarfagreiningar lęknis fiskisjśkdóma į MAST, sem ekki megi heimila slķkt, nema vissa sé fyrir, aš lķfrķki viškomandi fjaršar eša strandlengju stafi engin hętta af ķ brįš og lengd.  Slķkt bann mun vafalķtiš takmarka eldisžéttleikann, ž.e. mešaleldisfiskafjölda į flatareiningu į įri.

Svo viršist sem fullyršing Soffķu Karenar um, aš "laxalśs hafi aldrei valdiš vandręšum ķ ķslenzku sjókvķaeldi" sé ekki lengur rétt, žvķ aš Arnarlax mun hafa sótt um leyfi til MAST veturinn 2017 og fengiš leyfi til aš beita lśsaeitri ķ Arnarfirši.  Stafar žetta af hęrra sjįvarhitastigi haustiš 2016 og veturinn eftir um 2°C-3°C, sem er bżsna mikiš og skipti sköpum fyrir lśsina ķ kvķunum, svo aš hśn lifši af og nįši aš fjölga sér.  Hvort gönguseišum ķ vor stafar einhver hętta af žessu, er allt önnur saga, en žetta dęmi sżnir, aš hlżnandi vešurfar og sjór er aš fjarlęgja žį nįttśrulegu vörn, sem hér hefur veriš gegn laxalśs. 

Fęreyingar o.fl. nota hrognkelsaseiši til aš kroppa lśsina af laxinum og hérlendis sjį menn nś fram į aš žurfa aš beita sömu rįšum til aš foršast lśsaeitriš, sem ekki ętti aš heimila hér fyrr en aš loknum ķtarlegum rannsóknum į lķfrķkinu.  Agnar Steinarsson, sérfręšingur hjį Hafrannsóknarstofnun, sagši ķ vištali viš Morgunblašiš 5. maķ 2017:

"Žaš er lśs ķ hafinu, og žar hefur alltaf veriš lśs; žaš er bara ešlilegur hluti af fįnunni.  Lśsin er ekki oršin vandamįl hér viš land, en ég veit til žess, aš menn ķ sjókvķaeldi fyrir vestan ętla aš taka hrognkelsaseiši ķ haust.  Žeir vilja hafa vašiš fyrir nešan sig og hyggjast prófa sig įfram til aš lęra į žetta. 

Ef sjórinn heldur įfram aš hlżna og vetur mildir, samhliša auknu laxeldi, žį eiga sumir von į žvķ, aš lśsin geti nįš sér į strik hérna.  Žegar hitastig er komiš nišur ķ 2°C-3°C, vex lśsin hins vegar ekki og fjölgar sér ekki, og kuldinn er žvķ nįttśruleg vörn gegn lśsinni."

Andstęšingar laxeldis viš Ķslandsstrendur hafa žyrlaš upp miklu moldvišri śt af meintu lśsafįri hér.  Žar fara fremstir ķ flokki veiširéttareigendur villtra laxastofna ķ ķslenzkum įm.  Jón Helgi Björnsson, formašur Landssambands veišifélaga, skrifaši žann 18. maķ 2017 grein ķ žessum anda ķ Fréttablašiš undir fyrirsögninni:

"Leynir MAST upplżsingum um lśsasmit ?"

Žarna er strax dylgjaš um, aš hér kunni aš geisa lśsafįr og aš MAST hylmi yfir glępinn meš eldisfélögunum.  Žessi mįlflutningur er ósęmilegur, og gerir žennan hagsmunahóp ótrśveršugan.  Greinin hófst žannig:

"Ķ desember sķšast lišnum óskaši Landssamband veišifélaga (LV) eftir žvķ viš Matvęlastofnun (MAST) aš fį afrit af öllum eftirlitsskżrslum frį sjókvķaeldi, sem stofnunin hefši undir höndum.  Beišninni var hafnaš į grundvelli žess, aš hśn vęri of vķštęk. 

Aušvitaš var įstęša beišninnar, aš LV hefur ekki fullt traust į žeim takmörkušu upplżsingum, sem MAST veitir um umrędda starfsemi.  Hins vegar eru hagsmunir LV af žvķ aš fį afrit af upplżsingum miklir, žar sem fjallaš er um įform fyrirtękja um aš auka sjókvķaeldi į frjóum norskum laxi upp ķ 200 kt ķ öllum fjöršum, žar sem slķkt eldi er heimilt."

Eftirlitsskżrslur opinberra ašila eru yfirleitt ekki opinber gögn, heldur einkamįl eftirlitsašila og viškomandi fyrirtękis.  Žaš er ekki fyrr en śrbótaóskum er hafnaš eša žęr hunzašar, sem hagsmunir žrišja ašila kunna aš vakna, t.d. neytenda eša samkeppnisašila.  Höfnun MAST viršist žess vegna hafa veriš réttmęt ķ žessu tilviki. 

Žaš er órökstutt ķ grein Jóns Helga, hvers vegna LV treystir ekki nśverandi upplżsingagjöf frį MAST.  Aš blanda eftirlitsskżrslum viš įform og umsagnir um framtķšar uppbyggingu laxeldis ķ ķslenzkum fjöršum viršist heldur ekki eiga viš rök aš styšjast, enda eru įr og dagur žar til eldiš nęr nefndum hęšum. 

Einar K. Gušfinnsson, formašur Landssambands fiskeldisstöšva, ritaši grein ķ Fréttablašiš į žjóšhįtķšardegi Noršmanna, 17. maķ 2017, og tętti žar ķ sundur rökleysur og innihaldslausar fullyršingar Orra Vigfśssonar, sem hann kynnir sem formann NASF og svarinn andstęšing laxeldis.  Greinin hefur fyrirsögnina,

"Fiskeldi į öruggri framabraut":

Hann hrekur fullyršingu Orra um mengun frį laxeldisstöšvum meš eftirfarandi upplżsingum frį norsku Fiskistofunni:

"Įrleg umhverfisvöktun Fiskistofu Noregs undir og umhverfis eldiskvķar įriš 2016 stašfestir góša žróun fyrri įra.  Rķflega 90 % stašsetninga er meš gott eša mjög gott įstand bęši undir og umhverfis eldiskvķarnar."

Viš žetta er aš athuga, aš fyrir ķslenzkar ašstęšur žurfum viš vottun frį Umhverfisstofnun (UST) um 100 % stašssetninga meš gott eša mjög gott įstand undir og umhverfis eldiskvķarnar į mešan eldiš er lķtiš aš umfangi.  Vonandi er UST ķ stakk bśin til aš upplżsa um žessa hlutfallstölu į Ķslandi, svo og hlutfall norskra laxa, sem komast upp ķ ķslenzkar įr į hverju įri.  Aš halda įfram į braut laxeldis įn žekkingar į žessum stęršum er eins og aš feta einstigi meš bundiš fyrir bęši augu. 

Ein af töfralausnum fulltrśa veiširéttarhafa villtra laxfiska į Ķslandi er aš gelda fiskinn, og jafnvel er lįtiš ķ vešri vaka, aš sś sé aš verša meginreglan ķ laxeldi annars stašar.  Žaš er ósatt.  Soffķa Karen skrifar:

"Fisk mį gelda meš breytingum į erfšamengi, eša meš žvķ aš setja hrogn undir mikinn žrżsting.  Fiskur śr žeim hrognum veršur ófrjór og getur ekki blandazt viš villta laxastofna.  Gallinn viš geldan lax er, aš hann žarf sérhęft og dżrt fóšur til aš bein žroskist ešlilega, afföll aukast og vansköpunartķšni getur veriš hį.  Auk žess er hętt viš, aš višbrögš markaša viš vörunni verši neikvęš.  Ręktun į geldfiski gaf žó nżlega góša raun ķ köldum sjó ķ Noregi, sem gaf tilefni til tilraunar meš geldfisk viš strendur Ķslands.  Veršur hśn framkvęmd af Stofnfiski, Hįskólanum į Hólum, Landssambandi fiskeldisstöšva, Hafrannsóknarstofnun og Arctic Sea Farm.  Tķminn leišir žvķ ķ ljós, hvort žetta sé raunhęfur möguleiki ķ fiskeldi hér." 

Eins og sjį mį į žessari frįsögn, fer žvķ vķšs fjarri, aš žessi eldisašferš sé tęknilega tilbśin fyrir eldisfyrirtękin aš taka upp ķ venjulegan rekstur sinn.  Ašferšin er dżr og óešlileg, og erfšabreytt matvęli eiga ekki upp į pallboršiš ķ Evrópu.  Žessi ašferš gęti kallaš fram haršvķtug mótmęli og jafnvel markašshindranir aš hįlfu samtaka um heilnęm matvęli og dżravernd.  Žetta eru of mikil inngrip ķ nįttśruna fyrir smekk margra neytenda nś į tķmum.  Lķklega er žessi ašferš daušadęmd. 

Laxeldi viš Ķsland er lķtiš aš umfangi saman boriš viš laxeldi nįgrannalandanna og įętlaš "buršaržol" žeirra fjarša, žar sem fiskeldi er leyfilegt samkvęmt nśgildandi lögum.  Ętli hafi ekki veriš slįtraš um 10 kt af eldislaxi įriš 2016, 80 kt ķ Fęreyjum og 160 kt ķ Skotlandi ?  Blekbónda segir svo hugur um, aš frekari rannsóknir og žekking į laxeldinu muni lękka buršaržolsįętlun umtalsvert nišur fyrir 200 kt/įr, žannig aš ķ mesta lagi verši slįtraš hérlendis 100 kt/įr af eldislaxi ķ framtķšinni. Lķklegt vaxtarskeiš śr 10 kt/įr slįturmassa ķ 100 kt/įr eru 20 įr, og į žeim tķma gefst nęgur tķmi til rannsókna, ef yfirvöld bregšast snöfurmannlega viš. 

Žaš er önnur hliš į žessu mįli, sem krefst skjótra ašgerša aš hįlfu yfirvalda, og žaš er gjaldtaka fyrir afnot nįttśruaušlindar viš ströndina.  Fyrst žarf aš leggja mat į veršmęti nįttśruaušlindarinnar sjįlfrar, og sķšan aš leggja į aušlindagjaldiš.  Blekbóndi hefur sżnt į žessu vefsetri, hvernig nįlgast mį žetta višfangsefni fyrir allar nįttśruaušlindir landsins.  Žaš er höfušatriši, aš allir žeir, sem ašstöšu hafa fengiš til aš skapa veršmęti śr nįttśrunni į landi eša hafsvęši, sem žeir eiga ekki sjįlfir, borgi samręmt aušlindagjald. 

Hluta af aušlindagjaldinu, sem innheimt veršur af fiskeldisfyrirtękjunum, ętti aš nota til aš fjįrmagna žęr rannsóknir og eftirlit, sem naušsynlegar eru vegna fiskeldisins og geršar hafa veriš aš umfjöllunarefni hér. 

 

 

 


Fiskeldi ķ farvatni annarra

Fiskeldi ķ nįgrannalöndum okkar viš Atlantshafiš er miklu lengra komiš en hér aš umfangi, en tęknin er svipuš, og nś siglir greinin hrašbyri hér viš land.  Įstęšan er miklar fjįrfestingar Noršmanna, sem nįš hafa undraveršum įrangri viš laxeldi ķ norskum fjöršum sķšan 1970. Ekki hefur žróunin veriš įfallalaus, og sumt er óafturkręft, s.s. mikil stašbundin erfšablöndun villtra stofna og erfšabreytts eldislax. 

Viš  munum aldrei verša hįlfdręttingar į viš Noršmenn ķ žessari grein vegna vķštękra takmarkana į starfssvęšum sjókvķaeldis hér viš land samkvęmt verndarlögum fyrir ķslenzka laxfiskastofna frį įrinu 2004.  Er ekki hafšur uppi įgreiningur um žį lagasetningu, svo aš blekbónda sé kunnugt um.

Nś mun slįtrun eldisfisks ķ heiminum nema um 90 Mt/įr.  Til samanburšar munu fiskveišar hvers konar ķ heiminum nema um 80 Mt/įr og vera fallandi, en verši ofveiši hętt og sóknargetu stillt ķ hóf m.v. aršsemi af sjįlfbęrum veišum, er tališ, aš jafnstöšuaflinn muni nema 90 Mt/įr.  Veišar į villtum sjįvardżrum munu fyrirsjįanlega ekki anna vaxandi matvęlažörf heimsins og vaxandi spurn eftir dżraeggjahvķtuefni.  Höfin verša nś ašeins viš 20 % af eftirpurninni, žótt žau žeki um 70 % af yfirborši jaršar.  Af žessum sökum lofar markašur fyrir eldisfisk góšu, ekki sķzt śr hreinu umhverfi, žar sem beitt er tiltölulega litlu af sżklalyfjum.

Grķšarleg vaxtarįform eru hjį fiskeldisfyrirtękjum um allan heim, sem gefur til kynna góša aršsemi ķ greininni.  Įform um framleišsluaukningu eru sķšur en svo einsdęmi hér į Ķslandi, og nęgir aš horfa til nįgrannalandanna, Noregs, Fęreyja og Skotlands, ķ žeim efnum.

Noršmenn slįtra nśna um 1,3 Mt/įr af eldislaxi og fį um 800 ISK/kg. Žaš er um tvöfalt hęrra en fęst fyrir žorskķgildiskķlógrammiš, žķgkg, į mörkušum. Andstętt žvķ, sem margir halda, hafa Noršmenn alls ekki fullnżtt framleišslugetuna ķ eldiskvķum ķ norskum fjöršum, heldur hafa žeir įform um nęstum fjórföldun į rśmlega 30 įrum fram til įrsins 2050.  Žaš er athyglisvert ķ ljósi įhyggju hérlendis af erfšablöndun.  Ķ raun vantar fleiri stašreyndir į boršiš um skašsemi erfšablöndunar, og hversu stór hluti eldislax ķ įnum mį verša af villtum laxi įšur en sį fyrrnefndi getur gert usla ķ erfšaeiginleikum seišanna. 

Samt eru talsverš afföll ķ norska laxeldinu af völdum fiskisjśkdóma og snķkjudżra, sem hękkar kostnaš og draga śr tekjum, žannig aš aršsemin veršur minni en ella. 

Mesta ógnin mun stafa af s.k. laxalśs, sem er blóšsuga, dregur śr vexti og getur leitt til dauša bęši seiša og fulloršinna fiska. Noršmenn rannsaka hana af miklu kappi til aš finna rįš gegn henni, sem dugar. Hśn drepst viš sjįvarhita undir 3,5 °C, og viš Vestfirši og Austfirši fer sjįvarhiti undir žau mörk į veturna. Žetta er mikill kostur fyrir heilbrigt eldi. Jafnvel viš Noršur-Noreg er sjįvarhiti hęrri en viš Ķsland, svo aš lśsavandamįl hér viš land er ekkert ķ lķkingu viš žaš, sem viš er aš glķma viš Noreg, Fęreyjar eša Skotland, hvaš sem veršur, ef sjįvarhiti hękkar enn meira en nś hefur oršiš reyndin viš Ķsland. Af žessum sökum eru lyfjagjöf og afföll minni hér en žar ķ eldinu, en aftur į móti er vaxtarhrašinn hér minni.  Žaš ętti aš vera möguleiki į hęrra verši per kg fyrir eldislax frį Ķslandi vegna heilnęmara umhverfis og uppvaxtar og žar meš meiri gęša vörunnar.

Vegna hękkandi sjįvarhita eru vaxtarskilyrši lax betri viš Ķsland nś en fyrir 30 įrum.  Noršmenn hafa eygt ķ žessu višskiptatękifęri og hafa fjįrfest ķ fiskeldi hér viš land fyrir tugi milljarša ISK.  Žaš er fagnašarefni, žvķ aš žeir horfa til starfrękslu hér um įratugaskeiš, žeir bśa yfir beztu fįanlegu tękni (BAT=best available technology), žeir hafa góš višskiptasambönd og menningarheimur žeirra er af sama toga og okkar. 

Ķ Noregi hefur veriš innleiddur strangur stašall fyrir žessa starfsemi, NS 9415,og fyrirtęki meš norskt eignarhald og norska tękni hérlendis starfa eftir žessum stašli. Ķ žvķ felst gęšatrygging, og žaš er sjįlfsagt mįl aš innleiša žennan stašal į Ķslandi ķ ķslenzka stašlasafniš, ĶST nnnn (NS 9415). 

Aš vinna eftir žessum stašli veitir įkvešna gęšatryggingu, m.a. fyrir umhverfiš einnig. Ašalįhęttan fyrir umhverfiš er fólgin ķ erfšablöndun hins norsk ęttaša eldislax viš villta laxa ķ ķslenzkum įm.  Fjöldi strokulaxa śr eldiskvķum į įri, sem nęr upp ķ įrnar, skiptir höfušmįli fyrir žessa įhęttu.  Leyfilegur lķklegasti mešalfjöldi į įri er hįšur fjölda villtra laxa ķ įm, sem renna ķ viškomandi fjörš og ašliggjandi firši. Į Vestfjöršum eru villtir laxar tiltölulega fįir, sennilega innan viš 10 % af heildarfjölda göngulaxa į įri.  Žetta gerir Vestfirši enn viškvęmari en ella gagnvart strokulöxum.

Ętlunin meš nżjum og traustbyggšum eldiskvķum og fastmótušum verklagsreglum, sem uppfylla kröfur téšs stašals, er aš lįgmarka hęttu į stroki, og ef strok veršur, aš žaš uppgötvist svo fljótt, aš hafa megi hendur ķ hįri strokulaxanna įšur en žeir nį upp ķ įrnar. 

Eftir žvķ sem blekbóndi kemst nęst, eru lķkur į stroki, og aš strokulaxar nįi upp ķ norskar įr śr eldisstöšvum, žar sem stašallinn NS 9415 hefur veriš innleiddur, 20 ppm/įr, ž.e. śr hópi einnar milljónar fiska ķ eldisstöš strjśka aš jafnaši 20 laxar į įri.  Į Vestfjöršum hefur buršaržol 4 fjarša veriš metiš 80 kt/įr, og ekki er ólķklegt, aš 2 ómetnir firšir gefi 20 kt/įr til višbótar, eša aš metiš buršaržol Vestfjarša verši 100 kt/įr.  Blekbóndi skilur žetta buršaržol žannig, aš žaš vķsi til heildarlķfmassans ķ eldisstöšvum fjaršarins, en ekki įrlegs slįtrunarmassa.  Ętla mį, aš žį verši įrleg eldisafköst til slįtrunar um 2/3 af buršaržolinu. 

Setjum sem svo, aš žetta gefi slįtrunarafkastagetu tęplega 70 kt/įr og aš mešalslįtrunarmassi fisks sé 5,0 kg; žį verša ķ eldiskvķum į Vestfjöršum um 27 M eldislaxar į sama tķma.  Samkvęmt norskum stroklķkindum mį žį bśast viš 540 stroklöxum upp ķ vestfirzkar įr į įri.  Ef 5000 villtir laxar ganga ķ vestfirzkar įr į įri, sem er um 7 % af heildarfjölda göngulaxa upp ķ ķslenzkar įr aš jafnaši, žį veršur hlutfall eldislaxa žar af villtum hrygningarlaxi um 11 %.  Blekbóndi gizkar į, aš śt frį sjónarmišum erfšablöndunar sé žetta hlutfall hįtt yfir öryggismörkum, en žaš er einmitt hlutverk eftirlitsstofnana aš skera śr um žetta. Hefur žaš veriš gert opinberlega ? 

Žaš er sem sagt hugsanlegt, aš buršaržoliš verši ekki takmarkandi žįttur fyrir stęrš leyfis, heldur erfšafręšileg įhętta.  Žetta sżnir, aš lķkindi į stroki eldislaxa upp ķ įrnar er alger lykilstęrš varšandi vöxt sjókvķaeldis viš Ķsland, ef fiskur er ógeltur. Ķslenzkt laxeldi veršur aš róa aš žvķ öllum įrum aš nį mešaltali stroks nišur fyrir norsku brįšabirgša reynslutöluna 20 ppm, helzt nišur um heila stęršargrįšu.  Žaš er bżsna ströng krafa, en žaš ber aš hafa ķ huga, aš 3. hvert įr mun vera meiningin aš hvķla kvķasvęšin.  Žaš fękkar stroklöxum nišur ķ 360 m.v. fullnżtt 100 kt buršaržol og hlutfall žeirra af villtum veršur rśmlega 7 %, sem er strax ķ įttina.

Buršaržol fjarša, sem žegar hafa veriš metnir viš Ķsland fyrir sjókvķaeldi, er sem stendur 125 kt/įr.  Eldisfyrirtękin hafa lżst hug į 185 kt/įr, og žaš er hugsanlegt, aš matiš į Vestfjöršum, Austfjöršum, ķ Eyjafirši og Axarfirši, nįi upp ķ 200 kt/įr.  Žegar reynsla fęst af stroktķšni eldislaxanna ķ Noregi og į Ķslandi meš nżrri tękni og nżjum vinnubrögšum undir hinum nżja stašli, žį veršur hęgt aš stilla leyfisveitingar eftir leyfilegu hlutfalli eldislaxa af villtum löxum ķ hverjum firši, og leyfin kunna žį aš verša umtalsvert minni en buršaržoliš. 

Ķ Skotlandi er nś slįtraš um 160 kt/įr af eldislaxi, og Skotar hafa įform um 25 % aukningu eša upp ķ 200 kt/įr įriš 2020.  Žar nema veršmęti laxeldisafurša um 40 % af heildarveršmętum matvęla, sem flutt eru śt, žrįtt fyrir, aš Skotar fįi ašeins 560 ISK/kg, sem er umtalsvert lęgra en Noršmenn og Ķslendingar fį (um 800 ISK/kg).  Meš 100 kt/įr framleišslu af fiskeldisafuršum  į Ķslandi og 800 ISK/kg (7,1 USD/kg), mundu śtflutningsveršmęti fiskeldis nema 25 % af heildarśtflutningsveršmętum matvęla frį Ķslandi. Žetta er dįlagleg bśbót fyrir ķslenzka žjóšarbśiš. 

Žaš er ekki bara sungiš halelśja, žegar kemur aš laxeldinu.  Orri Vigfśsson, formašur NASF, Verndarsjóšs villtra laxastofna, skrifaši 22. marz 2017 ķ Fréttablašiš greinina,

"Óraunhęfir fiskeldisdraumar", sem hefst žannig:

"Opiš sjókvķaeldi į laxfiskum er stórhęttulegt og hefur valdiš ómęldum og óafturkręfum skaša ķ vistkerfum, žar sem žaš hefur veriš reynt ķ nįgrannalöndum okkar." 

Hér eru stór orš höfš uppi, en aš blekbónda sękir sį grunur, aš höfundurinn magni žarna upp fortķšardraug meš įstandslżsingu, sem aš einhverju leyti gat įtt viš į sķšustu öld eša fyrir einum mannsaldri, 30 įrum.  Sķšan er mikiš vatn runniš til sjįvar, og miklu fé hefur veriš variš til rannsókna, og mikiš er bśiš aš fjįrfesta ķ nżjum bśnaši meš góšum įrangri, t.d. viš aš draga śr lķkum į žvķ, aš strokulaxar komist upp ķ įrnar.  Orri gefur ķ skyn, aš hérlendis eigi ekki aš nota beztu fįanlegu tękni (BAT) viš kvķaeldiš.  Hvaš į hann viš meš žvķ ?  Einn af kostunum viš miklar norskar fjįrfestingar ķ greininni hérlendis er einmitt, aš žannig fį eldisfyrirtękin hérlendis ašgang aš BAT og gildandi  verklagsreglum samkvęmt strangasta stašli, sem ķ notkun er ķ žessum efnum.

"Gamla tęknin, sem į aš nota hér į landi, hefur nś žegar skašaš vistkerfiš į flestum stöšum, žar sem hśn hefur veriš reynd."

Hér reynir höfundurinn aš koma žvķ inn hjį almenningi, aš beitt sé śreltri tękni viš fiskeldi į Ķslandi.  Žar meš sįir hann efasemdum aš ósekju um trśveršugleika fiskeldisfyrirtękjanna, sem hafa lżst žvķ yfir, aš žau noti nś nżjustu og öruggustu śtfęrslu af sjókvķum, beiti öflugra eftirliti meš įstandi žeirra og meiri sjįlfvirkni viš fóšrun og annaš en įšur hefur žekkzt ķ žessari starfsemi į Ķslandi.  Žį gerir hann meš žessum dylgjum lķtiš śr viškomandi eftirlitsstofnunum og leyfisśtgefendum, sem vissulega vęru aš bregšast hlutverki sķnu meš stórauknum leyfisveitingum, ef metin įhętta vęri of mikil fyrir villta ķslenzka laxastofna.

Einkennandi fyrir mįlflutning allra gagnrżnenda sjókvķaeldis viš Ķslandsstrendur er klisjan um, aš einn lax sleppi śr hverju tonni eldisfiskjar ķ sjókvķum.  Hér skal fullyrša, aš hafi žessi strokfjöldi einhvern tķmann veriš raunverulegur, er hann löngu śreltur og į engan veginn viš lengur.  Aš bera slķk ósannindi į borš veršur mįlstaš veiširéttarhafa og annarra, sem honum hampa, til minnkunar. 

Hvaša stroklķkindum jafngildir žessi fjöldi, 1 lax/t ?  Hann jafngildir u.ž.b. lķkindunum 0,4 % ķ samanburši viš gildandi stroklķkur ķ Noregi nśna um 0,002 %.  Žumalfingursregla hagsmunaašila laxveiširéttinda o.fl. felur ķ sér grófa villu, sem nemur tveimur stęršargrįšum, eša nįnar tiltekiš er višmišunartalan žeirra 200 sinnum of hį.  Hitt er annaš mįl, aš fyrir ašstęšur į Vestfjöršum og Austfjöršum, žar sem villtir laxar eru tiltölulega fįir ķ įnum, eru lķkindin 0,002 % of hį til aš erfšafręšilega skašlaust geti talizt.  Žess vegna er naušsynlegt aš fara hęgt ķ sakirnar og fylgjast grannt meš laxastrokum nęstu įrin įšur en leyfi verša gefin fyrir meira laxeldi en 40 kt samtķmis ķ sjókvķum hér viš landiš.  Til aš heimila eldi umfram 40 kt žyrftu stroklķkur aš lękka um allt aš heilli stęršargrįšu ķ 2 ppm.

Tilvitnašri grein sinni lżkur Orri Vigfśsson žannig:

"Nś er rétti tķminn til aš horfa til vistvęnna ašferša ķ fiskeldi ķ staš žess aš setja viškvęmt lķfrķkiš hér viš land ķ uppnįm meš śreltri eldistękni, sem mengar śt frį sér, veldur erfšablöndun viš villta stofna og magnar upp lśsafaraldra og sjśkdóma, sem hafa reynzt illvišrįšanlegir ķ nįgrannalöndum okkar."

Eina ašferšin, sem fullnęgir skilyršum Orra, er laxeldi ķ eldiskerum į landi.  Žar er ašsemin hins vegar ekki sambęrileg, žótt sums stašar mętti nota jaršhita til aš auka vaxtarhraša laxins.  Til aš śtiloka erfšablöndun hefur sums stašar ķ litlum męli veriš beitt geldingu į lax ķ sjókvķum.  Allt er žetta į tilraunastigi og kann aš verša sett sem skilyrši fyrir fullnżtingu buršaržols ķslenzkra fjarša, ž.e. eldi į erfšabreyttum norskum laxi į bilinu 100 kt - 200 kt.  Mikiš vatn į eftir aš renna til sjįvar įšur en hęgt veršur aš leyfa svo mikiš laxeldi af vķsindalegu öryggi meš beztu fįanlegu žekkingu (BAT) aš vopni. 


Nįttśruaušlind ķ naušum

Fiskistofnar ķ höfum og vötnum heimsins hafa um įratuga skeiš lįtiš undan sķga vegna of mikillar sóknar og ofveiši, en einnig vegna mengunar.  Hér er um aš kenna žvķ, sem enskumęlandi kalla "tragedy of the commons" og nefna mętti "harmleik almenningsins", og sannast žar, aš žaš sem allir eiga, žaš į enginn. 

Ķ lok sķšustu aldar nįmu veišar hvers konar fiska og skeldżra yfir 100 Mt/įr (Mt=milljón tonn), en įriš 2012 nam aflinn ašeins tęplega 80 Mt.  Var hann śr stofnum, sem metnir voru tęplega 215 Mt, ž.e. afrįn veišimanna var 37 %, sem er mjög hįtt m.v. sjįlfbęran veišistušul, sem fyrir margar tegundir er talinn vera į bilinu 15 % - 25 %.

Vegna rįnyrkju af völdum allt of mikillar sóknar eru veišarnar fyrir löngu oršnar óhagkvęmar į heimsvķsu.  Žetta eru algeng örlög almenninga.  Lausnaroršiš er einkaeignarréttur į aušlindinni eša į afnotarétti hennar.  Žį verša til hagsmunir af aš draga śr heildarsókninni til aš byggja upp lķfmassann og hįmarka afraksturinn. 

Stjórnvöld geta hér leikiš lykilhlutverk meš žvķ aš įkvarša aflamark į grundvelli beztu fįanlegu žekkingar.  Varšandi śthöfin vandast mįliš, žvķ aš engin stjórnvöld eiga enn lögsögu žar.  Žį reynir mjög į alžjóšasamstarf og hefur gengiš brösuglega. Žaš er hęgt aš sżna fram į lķnulegt samband į milli žess, hversu vel eignarrétturinn er verndašur ķ mismunandi löndum og hversu vel umhverfiš er verndaš ķ sömu löndum. 

Prófessor viš Hįskóla Ķslands, Ragnar Įrnason, hagfręšingur, hefur žróaš fiskihagfręši og unniš aš rannsókn į žvķ fyrir Alžjóšabankann, hvaš hęgt vęri aš auka veršmętasköpunina mikiš śr fiskistofnum heimshafanna.

Prófessor Ragnar rįšleggur aš draga śr sókninni um 44 %, og žį muni lķfmassi fiskistofnanna 2,7-faldast upp ķ tęplega 580 Mt, sem sé hagkvęmasta sjįlfbęra staša žeirra.  Hann rįšleggur 16 % nżtingarhlutfall į įri eša hįmark sjįlfbęrs afla tęplega 90 Mt/įr, sem er tęplega 13 % aukning frį nśverandi afla.

Mestu umskiptin meš žessari breytingu eru ķ nettó aršsemi veišanna.  Nś er tap į veišunum, en žęr njóta opinberra styrkja, svo aš śtgerširnar sżna 3,0 MUSD/įr ķ nettó aršsemi į kostnaš skattborgara.  Ef fylgt yrši rįšleggingum prófessors Ragnars, telur hann, aš nettó aršsemin mundi tęplega žrķtugfaldast og verša rśmlega 86 MUSD/įr įn nišurgreišslna. Fyrsta rįšiš til aš draga śr ofveiši er aš stöšva nišurgreišslur til śtgeršanna. Hiš opinbera er oft helzti skašvaldurinn.

Ķ Morgunblašinu 9. marz 2017 birtist vištal viš Ragnar Įrnason, en žess mį geta, aš hann var stjórnvöldum hérlendis innan handar viš mótun ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins į sķnum tķma, svo aš žar réši engin happa og glappa ašferš.  Žaš leikur ekki į tveimur tungum, aš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš nżtur alžjóšlegrar višurkenningar fyrir sjįlfbęrni og skilvirkni, en aš auki hefur veriš sżnt fram į, aš viš innleišingu žess var sżnd sanngirni og mešalhófsreglu var gętt, žvķ aš stjórnvöld żttu žį engum śt af mišunum, heldur mišušu aflahlutdeild viš veišireynslu, eins og er algengast viš slķka innleišingu nś į dögum. 

Grundvöllur aš velgengni sjįvarśtvegsins undir žessu kerfi er sjįlfur eignarrétturinn, ž.e.a.s. varanlegur afnotaréttur takmarkašrar aušlindar.  Śtgeršarmenn, sem kaupa sér aflahlutdeild, mega žį eignfęra hann, og hann veršur vešsetjanlegur, sem eflir fjįrhagslegt sjįlfstęši śtgeršanna. Reynslan hefur einfaldlega dęmt önnur kerfi, sem komiš hafa fram į sjónarsvišiš, śr leik. Er žaš żmist vegna ofveiši eša slęmrar fjįrhagslegrar afkomu śtgeršanna. Vķtin eru til aš varast žau, og stjórnmįlamenn ęttu aš foršast ķžyngjandi inngrip ķ atvinnugrein, sem gengur vel.  Žeir hafa ekki leyfi til aš setja grundvallaratvinnugrein ķ uppnįm meš žvķ aš troša sérsinnašri og vanhugsašri hugmyndafręši sinni upp į hana.  Žeir hafa nóg annaš žarfara aš gera.  Aš żja aš žvķ aš taka aflóga góss upp hér meš stjórnvaldsįkvöršun aš einhverju leyti stappar nęrri sjįlfseyšingarhvöt, og veršur nś vitnaš ķ prófessor Ragnar: 

"Ég var vķsindamašurinn ķ žessu verki, en starfsmenn Alžjóšabankans settu skżrsluna ķ žann endanlega bśning, sem Alžjóšabankinn vill hafa į svona vinnu. 

Ķ framhaldinu hafa forrįšamenn Alžjóšabankans kynnt skżrsluna vķša um heim.  Žeir eru aš berjast fyrir žvķ, aš fiskveišižjóšir heimsins bęti sķna fiskveišistjórnun.  Meš žvķ sé hęgt aš nį umtalsveršum hluta af žessum miaUSD 83 [hagnaši], sem glatast į hverju įri [samkvęmt nišurstöšu Ragnars].  Žaš veršur ekki gert, nema meš žvķ aš bęta fiskveišistjórnun ķ heiminum, og žar nęst ekki umtalsveršur įrangur, nema meš žvķ aš taka upp einhvers konar veiširéttarkerfi.  Į sumum stöšum er hęgt aš taka upp aflakvótakerfi ķ lķkingu viš žaš, sem viš höfum į Ķslandi.  Į öšrum stöšum žarf aš byggja fiskveišistjórnun į žvķ, sem kalla mętti sameiginlegan veiširétt hópa eša byggšarlagarétt.  Slķkur sameiginlegur réttur gęti t.d. veriš réttur einstakra fiskižorpa til aš nżta fiskistofna į sķnu svęši.  Žaš er lķklegt, aš žetta fyrirkomulag geti nżtzt vel ķ žróunarlöndunum, žar sem erfitt er aš koma viš aflakvótakerfum, en fiskveišižorpin eru hins vegar oft ķ góšri stöšu til žess aš stżra fiskveišum į sķnum svęšum og rįšstafa kvótum śr sameiginlegum fiskistofnum.  Ašalatrišiš er, aš žaš žarf aš byggja į sterkum réttindum viškomandi ašila, hvort sem žaš eru einstaklingar, fyrirtęki eša hópur fiskimanna."

Hér į landi tķškast byggšakvóti, sem įrlega er į valdi hins opinbera. Rįšstöfun hans žarfnast endurskošunar. Śthlutun hans į bįta orkar oft tvķmęlis veldur žį deilum ķ byggšarlögum, og žaš er tķmabęrt aš minnka byggšakvótann, žótt 5,3 % hlutfalli heildaraflamarks sé haldiš fyrir hina żmsu "potta", og einskorša byggšakvótann viš tķmabundnar mótvęgisašgeršir viš atvinnulegum įföllum ķ byggšarlagi, og aš byggšakvóti sé einvöršungu til stušnings "brothęttum byggšum", sem Byggšastofnun skilgreinir. 

Nś hefur žeim fękkaš, og eru jafnvel teljandi į fingrum annarrar handar, žökk sé grķšarlegri eflingu fiskeldis į Vestfjöršum og Austfjöršum, sem er aš snśa til betri vegar öfugžróun byggša, t.d. į sunnanveršum Vestfjöršum.  Ef allt gengur aš óskum hjį žessari atvinnugrein, mun hśn, įsamt feršažjónustu, verša kjölfesta aš fjölgun fólks į Vestfjöršum.  Žetta žżšir, aš Vestfiršir munu enn į nż bjóša upp į fjölbreytt og samkeppnishęft atvinnulķf og hśsnęši veršur aušseljanlegt į višunandi verši. 

Śti fyrir Vestfjöršum eru einnig gjöful fiskimiš, svo aš žašan hefur alltaf veriš hagstętt aš gera śt, og svo mun įfram verša.  Į Ķsafirši er öflugt tęknisamfélag, svo aš framtķš heilbrigšs og fjölbreytts athafnalķfs blasir viš į Vestfjöršum. Tķmabili brothęttra byggša lżkur žar sennilega meš gagngerum samgöngubótum.

Ķ lok téšs vištals viš Ragnar Įrnason hafši hann žetta aš segja um hagkvęmni fiskveiša:

""Sķšan gerist žaš lķka, sem er e.t.v. ekki eins augljóst, aš ef fiskistofnum er leyft aš stękka, veršur fiskurinn aš mešaltali stęrri og yfirleitt veršmętari.  Ofnżttustu stofnarnir ķ heiminum eru žeir veršmętustu.  Heimsfiskveišarnar hafa fariš śr veršmętum stofnum yfir ķ sķšur veršmęta stofna, śr dżrum botnfiskum ķ uppsjįvarfiska, sem eru fęša fyrir botnfiska.  Žvķ er įętlaš ķ skżrslunni, aš mešalverš af löndušum afla muni hękka um 24 %", segir Ragnar [śr 1,26 USD/kg ķ 1,57 USD/kg].  Um leiš geti kostnašur lękkaš um 44 %.  Žaš sé fyrst og fremst vegna žess, aš fiskveišiskipum fękki.  Ragnar segir opinbera styrki til sjįvarśtvegs eiga verulegan žįtt ķ ofveiši."

 


Verkefnastjórnun hér og žar

Žann 31. október 2016 var meš ljósasżningu utan į nżrri tónleikahöll į hafnarbakka ķ Hamborg viš mynni Saxelfar myndaš žżzka oršiš "fertig" eša tilbśin til merkis um langžrįš verklok.  Harpa žeirra Hamborgara heitir "Elbphilharmonie" eftir įnni Elbe, Saxelfi. 

Hamborgarar drógu andann léttar, žvķ aš lengi framan af verkefninu sį ekki til lands ķ žessu ofbošslega metnašarfulla, nįnast ęvintżralega verkefni, sem hefur sett alls konar met.  Hśsageršarlistin setti nż verkfręšileg og framleišsluleg višmiš, og śrlausnirnar uršu dżrari og tķmafrekari en dęmi eru um į seinni tķmum meš tónleikahöll.  Verkefnisstjórnunarlega er hins vegar um hneyksli aš ręša, žó aš hljómburšurinn žyki framśrskarandi, žvķ aš raunkostnašur varš tķfaldur įętlašur kostnašur, og verkefniš tók 7 įrum lengri tķma en įformaš var. Žetta er saga til nęsta bęjar ķ Žżzkalandi.  

Įriš 2003 hljóšaši kostnašarįętlunin upp į MEUR 77, en verkefniš endaši ķ um MEUR 770 og hafši žį stašiš yfir ķ meira en tvöfalt lengri tķma en įętlun stóš til.  Harpa kostaši um MEUR 250 og er minni aš rśmtaki og ekki višlķka verkfręšilegt undur og Elbphilharmonie, sem er hęsta bygging Hamborgar, og öll įheyrendasęti eru ķ innan viš 30 m fjarlęgš frį hljómsveit.  Žaš er undur. 

Menn hljóta aš spyrja sig, hvernig žaš hafi gerzt, aš verkefniš fór svo algerlega śr böndunum, og žaš er vert aš velta vöngum yfir žvķ ķ ljósi žess, aš hęgt er aš beita alžekktri og žróašri ašferšarfręši, kerfisbundinni verkefnastjórnun, į öll verkefni, og rįšlegast er aš gera žaš, žegar um hįar fjįrhęšir er aš tefla, tķminn er naumur og/eša flókin śrlausnarefni eru framundan. 

Fręši verkefnastjórnunar eru einmitt samin til aš koma ķ veg fyrir verkefnastjórnunarlegt slys af žvķ tagi, sem aš ofan er nefnt.  Žaš skal taka fram, aš įnęgja rķkir nś ķ Hansaborginni Hamborg meš nżju tónleikahöllina, enda er hśn verkfręšilegt afrek og žegar oršin tįkn borgarinnar.  Afrek eru hins vegar oft bęši dżr og tķmafrek, og žar sem Hamborg er rķk milljónaborg, veršur fjįrhagsbaggi ķbśanna (eigendanna) minni en reyndin varš meš Hörpu og eigendur hennar.  Die Elbphilharmonie er nś žegar oršiš megintįkn Hamborgarar, og hljómgęšin hafa komiš öllum žęgilega į óvart m.v. byggingarlagiš, sem er mjög į hęšina og meš sveigša fleti. 

Žann 18. febrśar 2017 ritušu 2 verkfręšingar um verkefnastjórnun almennt ķ Morgunblašiš og nefndu grein sķna:

"Hvernig stjórnun - til aš tryggja samkeppnisfęrni ķslenzks atvinnulķfs ?"

Eins og fyrirsögn Helga Žórs Ingasonar og Siguršar Ragnarssonar į grein žeirra ber meš sér, į greinin brżnt erindi og varšar hagsmuni allra:

"Verkefnastjórnun er tęki til aš koma breytingum ķ framkvęmd, og Ķslendingar geta tryggt og eflt stöšu sķna meš eflingu verkefnastjórnunar į öllum stigum samfélagsins."

Ein undirgreina verkefnastjórnunar er reyndar breytingastjórnun, og hśn er yfirleitt vanrękt ķ fyrirtękjum og stofnunum, t.d. žegar fyrirhugaš er aš skipta um bśnaš eša aš setja upp višbótarbśnaš, eša skipulagsbreyting er į döfinni. Framkvęmd verkefnis getur veriš vel heppnuš aš öšru leyti en žvķ, aš mjög skorti į samrįš viš hśsrįšanda og starfsmenn į vinnustašnum, žar sem breytingin fór fram.  Žį hefur breytingastjórnun mistekizt og hętt viš, aš innleišing verši tķmafrekari og dżrari en ella, sem gefur annars tęknilega vel heppnušu verkefni slęman blę ķ byrjun. 

"Įherzlan į verkefnastjórnun hefur um langa hrķš veriš įberandi ķ mörgum öflugum ķslenzkum fyrirtękjum, sem starfa ķ kröfuhöršu, alžjóšlegu samkeppnisumhverfi. [Žetta į t.d. viš um fyrirtęki, sem stofnsett eru hérlendis meš beinum erlendum fjįrfestingum, og er kerfisbundin verkefnastjórnun dęmi um žekkingu, sem berst hingaš og žróast fyrir tilstilli erlendra fyrirtękja - innsk. BJo.] 

En verkefnastjórnun er ekki einungis stjórnunarašferš fyrirtękja, sem skila virši til višskiptavina ķ formi verkefna.  Hśn er ķ raun mikilvęgari sem tęki til aš bęta įrangur, draga śr sóun, bęta skilvirkni, auka nżtni, draga śr orkunotkun [į hverja framleidda einingu - innsk. BJo], innleiša nżja tękni, styrkja innviši og vinna markaši.  Žessi upptalning snżst einmitt um kjarna mįlsins, um žį hugmyndafręši, sem stjórnendur innleiša, um žį menningu, sem žeir byggja upp innan fyrirtękja sinna. Žeir verša aš byggja upp menningu, sem styšur viš bętta samkeppnisfęrni, og žar meš getu fyrirtękja sinna til aš standa sig betur en samkeppnin, žegar žau bjóša vörur sķnar og žjónustu į markaši, hvort heldur sem hann er hér heima eša alžjóšlegur."

Verkefnastjórnun er meš öšrum oršum lausnarmišaš verkfęri fyrir hvern sem er til aš nį markmišum sķnum, og žaš er oft įrangursrķkt aš brjóta stórt višfangsefni upp ķ undirverkefni meš sértękum markmišum.  Einfalt dęmi um žaš, er deildaskipt fyrirtęki, sem nęr heildarmarkmiši meš žvķ, aš hver deild setji sér undirmarkmiš og setji af staš sķn verkefni til aš nį žeim. Öll undirmarkmišin eiga aš styšja viš heildarmarkmišiš. 

"Til aš tryggja samkeppnisfęrni ķslenzks atvinnulķfs dugar ekki aš eiga dęmi um nokkur verkefnamišuš fyrirtęki, sem standa sig vel į alžjóšamarkaši.  Sś menning, sem vķsaš var til hér į undan, žarf aš vera rķkjandi menning ķ öllum fyrirtękjum og stofnunum.  Viš kjósum aš kalla žetta verkefnamenningu.  Ķ slķkri menningu er fyrir hendi getan til aš sjį višfangsefnin fyrir sér sem afmörkuš verkefni meš skżr markmiš og meš upphaf og endi.  Žessi verkefni eru undirbśin, ef žau eru ķ samręmi viš stefnu fyrirtękisins og ķ sįtt viš višhorf helztu hagsmunaašila."

Af nżrri sögu stórverkefnis frį Hamborg, sem minnzt var į ķ upphafi, sjįum viš, aš jafnvel ķ hinu tęknilega og verkefnalega žróaša og įrangursrķka samfélagi Žżzkalands er pottur brotinn ķ žessum efnum.  Žaš er vert aš hafa ķ huga, aš jafnvel žótt fylgt sé formlega stjórnkerfi verkefnastjórnunar, getur verkefni fariš ķ handaskolum, ef hugur fylgir ekki mįli hjį ašstandendum verkefnis eša žess er ekki gętt, aš rétt fagžekking sé fyrir hendi innan verkefnisstjórnarinnar, eša verkefnisstjórinn gengur meš böggum hildar til leiks. 

Lķklega eru algengustu mistökin viš verkefnastjórnun aš kasta höndunum til undirbśningsins. Verkefni, sem eru rękilega undirbśin, eru sögš vera "front end loaded" į ensku eša framhlašin.  Žar eru 3 undirbśningsįfangar og "hliš" ķ lok hvers, sem hagsmunašilar opna eftir vandlega rżni į kynningu verkefnisstjórans, ef žeir samžykkja fjįrveitingu til  nęsta įfanga. 

Viš fyrsta hlišiš er hugmyndin kynnt rżnihópi hagsmunaašila, veikleikar, styrkleikar, ógnanir og tękifęri, metnir įsamt kynningu į grófri kostnašar- og tķmaįętlun.  Viš annaš hlišiš er fżsileikakönnun (e. feasibility study) kynnt įsamt įhęttugreiningu og sundurlišašri kostnašarįętlun.  Viš žrišja hlišiš er framkvęmdaįętlun kynnt meš nįkvęmri kostnašar- og tķmaįętlun, sem reist er į takmarkašri verkhönnun og višręšum viš verktaka. Ef rżninefndin opnar žetta 3. hliš, hefur žar meš kynnt hönnun, kostnašar- og tķmaįętlun, veriš samžykkt, og žar meš er veitt fé til verkefnisins samkvęmt greišsluflęši kostnašarįętlunar.  Žar meš getur hönnun til śtbošs og gerš verklżsinga hafizt fyrir alvöru. 

Žegar įętlanir verkefnisstjórnar standast jafnilla og ķ tilviki Elbphilharmonie eša Hörpunnar, hefur undirbśningur verkefnisins örugglega ekki veriš sannarlega framhlašinn.  Žaš er enn of algengt aš samžykkja verkefni į grundvelli ófullnęgjandi gagna, žar sem hönnun er svo skammt į veg komin, aš slembilukku žarf til aš gera kostnašarįętlun innan +/- 5,0 % skekkjumarka.  Almennileg kostnašarįętlun veršur ašeins gerš, ef forhönnun hefur veriš gerš og skżr mynd fengizt af helztu verkžįttum. 

Mesta verkefnisįhęttan er fyrir hendi, žar sem um brautryšjendaverk er aš ręša.  Ef um hernašarlegt verkefni er aš ręša, gefa menn sér išulega ekki tķma til vandašs undirbśnings, heldur eru reikningar greiddir į žeim hraša, sem žeir streyma inn.  Um borgaraleg verkefni gildir hins vegar reglan aš hanna fyrst og framkvęma svo, žó aš misbrestur verši į aš fylgja henni, og žį fer kostnašurinn nįnast alltaf śr böndunum.   

Sum verkefni eru óneitanlega žannig vaxin, aš óvęnt vandamįl er ekki unnt aš foršast įn mjög kostnašarsamra rannsókna, sem menn žį ešlilega veigra sér viš, lįta žį slag standa og hefja verkefniš. Žetta kann t.d. aš eiga viš um Vašlaheišarverkefniš, žótt blekbóndi hafi ekki kannaš žaš sérstaklega.  Óvķst er, aš meiri tilraunaboranir hefšu skilaš upplżsingum, sem leitt hefšu til annarrar stašsetningar ganganna, og nś munu žau fyrirsjįanlega verša a.m.k. miaISK 3,2 eša  30 % dżrari en kostnašarįętlun hljóšaši upp į, og tafir af völdum vatnsagans, heits og kalds, nema tveimur įrum. 

Afleišingin af ófyrirséšum vandamįlum viš framkvęmd žessa verkefnis ętti aš verša, aš dżrara verši aš fara um göngin en įformaš var. Ökumenn hafa ķ žessu tilviki val um ašra leiš, Vķkurskarš, nema žaš sé ófęrt.  Veršur ķ sambandi viš gjaldtökuna aš benda į, aš slit vega fylgir öxulžunga ķ 4. veldi.  Žetta žżšir, aš stór bķll meš tķfaldan öxulžunga į viš lķtinn bķl, slķtur vegi 10 žśsund sinnum meira en sį litli ķ hvert sinn, og žaš ętti aš endurspeglast aš meira leyti en nś tķškast ķ gjaldtöku af umferš og opinberum gjöldum af farartękjum.   

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband