Fęrsluflokkur: Spaugilegt

Mannvitsbrekka Umhverfis- og skipulagsrįšs Reykjavķkur

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš nśverandi formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs Reykjavķkur hefur svo sjaldgęfa sżn, og nżstįrlegan skilning, į umferšarmįlin, skipulag umferšarmannvirkja og rįšstöfun fjįr til umferšarmįla, aš ķ annįla er fęrandi. 

Hefšbundin žarfagreining og tęknilegt mat Vegageršar rķkisins, žar sem fęrir verkfręšingar og hefšbundnir umferšarsérfręšingar sinna störfum sķnum af kostgęfni, bliknar gjörsamlega ķ samanburšinum viš speki Hjįlmars, nokkurs, Sveinssonar, įhugamanns (amatörs) um skipulagsmįlefni borga, um hönnun gatnakerfisins, einkabķla og önnur vélknśin og fótknśin farartęki, sem žar žurfa aš komast leišar sinnar bęši hratt (žó innan setts hįmarkshraša) og örugglega.  Žó berst nś hvašanęva aš meš vindinum, aš keisari skipulagsmįla borgarinnar sé nakinn, žvķ aš heilbrigš skynsemi og Hjįlmar Sveinsson fara illa saman ķ herbergi.

Téš mannvitsbrekka lét žį speki śr vizkubrunni sķnum fljóta į jólaföstunni 2016, aš žaš žżddi ekkert aš bęta nżjum akreinum viš götur borgarinnar eša aš reisa mislęg gatnamót į fjölförnum stöšum, af žvķ aš nżjar akreinar fylltust strax af bķlum. Verkfręšingar hafa af žessu tilefni séš įstęšu til aš rżna fręši sķn argusaraugum, og nišurstašan er sś, aš fernt sé ķ stöšunni viš žessar ašstęšur, og kunni allir valkostirnir aš vera sannir:

1. Mannvirkin eru of seint į feršinni.

2. Mannvirkin eru of lķtil.

3. Keisarinn er ekki ķ neinu.

4. Hjįlmar er barn ķ nżju ęvintżri villta vinstrisins.

Įriš 2012 gerši borgarstjórn furšusamning viš Vegageršina, žar sem sérvizka meirihlutans fęr aš njóta sķn til fullnustu į kostnaš hagsmuna borgarbśa og allra hinna, sem vilja og žurfa aš reka erindi sķn į bķlum sķnum ķ borginni. Samningur sérvitringa/amatöra borgarinnar var um aš fį 1,0 miakr/įr frį Vegageršinni "til aš byggja upp almenningssamgöngur". 

"Gegn žessu muni Reykjavķk ekki rįšast ķ stórar framkvęmdir į borš viš mislęg gatnamót. Aukinheldur segir Hjįlmar sérfręšinga segja žaš engu breyta, žótt byggš verši mislęg gatnamót, žvķ aš framtķšarspįr um umferšaržunga sżni, aš gatnakerfiš muni springa, ef umferš einkabķlsins eykst į sama hraša og hśn hefur gert lišna įratugi."

Til aš lįta kné fylgja kviši hefur téšur Hjįlmar lįtiš fjarlęgja öll ógerš mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Hér eru mikil firn į ferš og skemmdarverk unniš į borginni, lķfęšum og lķfsgęšum hennar ķ nafni fįfręši og svo stękrar forręšishyggju, aš minna tekur į "Raušu khmerana" ķ Kambódķu um įriš, sem knżja vildu alla žjóšfélagsžróun til baka til sjįlfsžurftarbśskapar undir merkjum félagshyggju og eins foringja. 

Ķ tilviki skipulagsfyrirbrigšisins Hjįlmars Sveinssonar - sem er įhugamašur um reišhjóliš sem helzta fararskjóta borgarbśa og sem žess vegna og af mörgu öšru mętti kenna einnig viš "Raušu varšlišana" ķ Kķna Maos (les Reykjavķk Dags), og skolaš hefur įsamt fleiri furšudżrum ķ dżragarš Rįšhśssins ķ Reykjavķk į vegum Samfylkingarinnar - er um aš ręša blint hatur hans į hinni vestręnu "blikkbelju", sem endurspeglast ķ eftirfarandi oršum hans ķ žęttinum, "Ķsland ķ bżtiš", į messu hins sunnlenzka og heilaga Žorlįks Žórhallssonar, Skįlholtsbiskups, aš vetri, 2016:

"Til hvers höfum viš samgöngukerfi ?  Žaš er til aš koma fólki og vörum į milli staša.  Žaš er ekki til žess aš koma žessum jįrnhylkjum, sem heita bķlar, į milli staša", sagši Hjįlmar.

Hjįlmari, žessum, er bezt aš byrja į aš kenna "Gagn og gaman". Sķšan kemur "Litla gula hęnan", en hśn veršur honum, félagshyggjumanninum, um megn: 

Fólk hefur fjįrfest hįar upphęšir ķ bifreišum.  Žaš er hjį fęstum til gamans eins gert, heldur til aš nżta žessi tęki til gagns.  Ķ žvķ felst, aš fjįrfestirinn er ķ góšri trś um, aš yfirvöld samgöngumįla ķ viškomandi sveitarfélagi muni sjį til žess, aš bķllinn hafi fullt notagildi viš aš komast tafalķtiš ķ og śr vinnu, viš aš ferja börnin ķ og śr leikskóla eša ķ annars konar skóla eša frķstundastarfsemi, svo og til aš sinna innkaupum og öšrum žörfum heimilisins.

  Hvašan kemur yfirvöldum leyfi til aš nżta völd sķn til aš beita öllum rįšum til aš tefja žessar feršir og gera žęr eins dżrar, mengandi og óöruggar varšandi tķmasetningar, lķkamstjón og eignatjón, og hugsazt getur ?  Til žess hafa yfirvöld alls enga lżšręšislega heimild, žótt Dagur kunni aš hafa gefiš Hjįlmari žessa heimild, og fólk į aš kasta slķkum yfirvöldum śt ķ hafsauga viš nęstu "stoppistöš", sem eru nęstu sveitarstjórnarkosningar. Fariš hefur fé betra mun žį hrökkva upp śr mörgum ökumanninum. 

Hér er ekki viš yfirvöld samgöngumįla landsins og Vegageršina aš sakast, žvķ aš Vegamįlastjóri hefur ķ raun lżst furšu sinni į rįšslagi Reykjavķkurborgar og telur brżnt aš hefja strax undirbśning aš mislęgum gatnamótum, žar sem Bśstašavegur og Reykjanesbraut mętast, en žar er gripiš ķ tómt, žvķ aš af hugsjónaįstęšum hefur Reykjavķkurborg žetta mannvirki ekki į Ašalskipulagi sķnu. Žaš eru žess vegna ekki sérfręšingar Vegamįlastjóra, sem halda žvķ fram, aš engu breyti aš byggja mislęg gatnamót, žvķ aš žau fullnżtist svo fljótt. Slķkt datt reyndar engum ķ hug.

Hverjir eru žį žessir sérfręšingar, sem téšur Hjįlmar ber fyrir sig, žegar hann vešur elginn ?  Gaman vęri aš horfa framan ķ žann sérfręšing ķ umferšarmįlum, sem heldur fram slķkri žvęlu.  Į mešan enginn kannast viš krógann, veršur hann eignašur Hjįlmari Sveinssyni, einum, žótt višurkenna megi, aš Dagur kunni aš hafa komiš viš sögu. Žó segja sumir, aš Heilagur andi hljóti aš hafa veriš aš verki; svo yfirnįttśrulegt sé mįliš allt. 

Hvar sér žess staš, aš téšur Hjįlmar hafi nżtt fjįrframlög frį Vegageršinni til aš žróa ķ Reykjavķk vistvęnar samgöngur ?  Ķ Reykjavķk slķta engin farartęki malbikinu ķ sama męli og stórir strętisvagnar, sem lišast um göturnar mjög illa nżttir og eru ķ flestum tilvikum enn dķsilknśnir.  Mengun og višhaldskostnašur vegna žessara farartękja er grķšarleg.  Hjįlmari hefši veriš nęr aš nżta umrętt fé til aš lagfęra žetta og panta stutta, rafknśna vagna, og žróa rafhlešslustöšvar og hröš rafgeymaskipti fyrir žį, enda mundu slķkir léttvagnar anna žörfinni lungann af gangtķma strętisvagnanna.  

Ef téšum Sveinssyni hefši einhver framsżni veriš gefin og ef hann vęri ekki blindašur af hatri į einkabķlnum, žį hefši hann gert skuldbindandi samning viš OR-Orkuveitu Reykjavķkur um, aš hśn hęfist žegar ķ staš handa viš žróun dreifikerfis sķns, gegn fjįrframlögum frį borginni (Vegageršinni), til aš žróa naušsynlega hlešsluašstöšu ķ žéttbżlum hverfum borgarinnar fyrir rafknśna einkabķla.  Einkabķllinn į aš meirihluta til aš geta veriš oršinn tiltölulega umhverfisvęnn, ódżr ķ rekstri og knśinn meš innlendum orkuberum innan aldarfjóršungs.

Mesta framfaraskrefiš og bezta nżting fjįrmagnsins er hins vegar fólgin ķ žvķ aš setja ein 10 mislęg gatnamót į Ašalskipulag Reykjavķkur og fjölga akreinum ķ samrįši viš Vegageršina og hefjast strax handa viš deilihönnun og śtbošslżsingar og tķmasetja hverja framkvęmd meš Vegageršinni.  Įšur en aš žvķ kemur er žó brįšnaušsynlegt aš losna viš Hjįlmar Sveinsson og Dag Bergžóruson śr valdastöšum ķ höfušborginni. 

Vaxandi vatnsskortur vķšast hvar  

 


Ķ kjölfar prófkjörs

Vart er hęgt aš sökkva dżpra viš framkvęmd prófkjörs en Pķ-ratar hafa gert aš žessu sinni ķ ašdraganda žingkosninga.  Žeir hafa framkallaš endurtekningu prófkjörs til aš breyta nišurstöšu fyrri atrennunnar.  Eftir hana var sigurvegari prófkjörsins sakašur um smölun inn ķ flokkinn, en erfitt er aš sjį, aš fjölgun flokksfélaga geti veriš į skjön viš lżšręšiš.  Žetta bann viš smölun ber vitni um furšulegan pśrķtanisma, og er tilraun "nómenklatśrunnar", valdaklķkunnar ķ flokkinum ķ anda bolsévķka til aš višhalda völdum ķ žröngum hópi, en žįtttakan ķ prófkjörum pķ-rata var alls stašar mjög lķtil og ķ engu samręmi viš fylgi, sem žeir hafa hingaš til veriš aš męlast meš. 

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur var gerš tilraun til aš sanna "smölun" sigurvegara prófkjörsins ķ NV meš žvķ aš rekja stušningsatkvęši hans til afraksturs smölunarinnar.  Sżnir žetta algert dómgreindarleysi Pķ-rata, žvķ aš meš žessu ganga žeir į svig viš reglur persónuverndar og lög um leynilegar atkvęšagreišslur.  Viršingarleysi Pķ-rata fyrir lögum og reglum skżtur hvaš eftir annaš upp kollinum.

Fólk ķ Pķ-ratahreyfingunni hefur vitnaš um žaš, aš furšufyrirbęriš Birgitta Jónsdóttir hafi ekki linnt lįtum, heldur hringt og sent skeyti til aš reyna aš koma gęšingi sķnum ķ efsta sęti listans ķ NV.  Hafi hśn veriš meš dylgjur ķ garš sigurvegarans, sem passa viš orš Helga Hrafns, žingmanns Pķ-rata, um, aš hśn ręgi fólk bęši oft og mikiš.  Téš Birgitta žrętir svo fyrir allt saman og kannast ekkert viš gjörninga, sem hópur fólks ber upp į hana.  Žaš er įstęša til, eftir žetta, til aš lķta į téša Birgittu sem ómerking įn nokkurrar félagslegrar fęrni.  Aš hśn skuli tróna efst į lista Pķ-rata ķ Reykjavķk meš 15 % fylgi ķ žaš sęti er furšulegt.

Pķ-ratahreyfingin hefur nś opinberaš sig sem mišstżrt apparat "flokkseigenda", žar sem ekkert mark er tekiš į beinu lżšręši, ef nišurstašan er ekki aš skapi "flokkseigenda", žar sem gegnsęi įkvaršanatöku er mjög af skornum skammti og stefnumįl eru į reiki.  Žetta er umfjöllunarefni forystugreinar Morgunblašsins, 12. september 2016,

"Bakherbergi Pķrata":

"Prófkjör var haldiš, og svo var reynt aš fį žvķ breytt eftir kjöriš, og loks žvingaš fram endurkjör til aš losna viš óęskilegan frambjóšanda.  Žegar žessu var lokiš og gagnrżni kom fram frį fólki ķ įbyrgšarstöšum ķ flokknum, var einn gagnrżnandinn lokašur inni ķ bakherbergi meš kapteininum til aš śtkljį mįliš. 

Nišurstašan var sś, aš gagnrżnandinn, sem hafši veriš afar skżr įšur og sagšist hafa vitni aš samskiptum sķnum viš kapteininn, bašst afsökunar į oršum sķnum og óskaši flokknum velfarnašar.  Hann bętti žvķ svo viš, aš hann hefši lokiš afskiptum af stjórnmįlum."

"Hvers konar forystumenn eru žaš, og ķ hvers konar flokki, sem geta setzt meš žessum hętti ofan į gagnrżnendur.  Og hvernig fer žessi atburšarįs saman viš grunnstafnu flokksins."

Svör blekbónda eru į žann veg, aš kapteinninn, Birgitta Jónsdóttir, er uppvakningur śr fjarlęgri fortķš flokksręšis, sem minnir mest į bolsévisma.  Forystumennirnir eru sišblindir og kunna žar af leišandi ekki skil į réttu og röngu.  Ķ augum heišarlegs fólks hlżtur žessi hjörš aš hafa glataš trausti og trśveršugleika.

Fjölžętt óįnęgja rķkir innan Samfylkingarinnar eftir prófkjör žar ķ viku 36/2016.  Ašallega hefur žar boriš į óįnęgju kvenfólksins, žó aš RŚV hafi lįšst aš gera žvķ mįli hįtt undir höfši ķ fréttatķmum sķnum.  Sumar eru konurnar óįnęgšar meš lķtiš brautargengi og hafa jafnvel ķ kjölfariš alveg hrokkiš śr skaptinu, pólitķska, sbr Ólķnu Kjerulv, doktor ķ göldrum aš vestan.  Sumar žeirra eru "hundfślar" yfir žvķ aš hafa veriš fęršar nišur į lista.  Ein sagši įstęšuna žį, aš hśn vęri "gömul kerling", og įtti žar viš, aš Samfylkingin treystir engan veginn hinu beina lżšręši til aš velja į lista sķna, heldur višhefur žį forręšishyggju, aš listinn verši aš endurspegla įkvešna aldursdreifingu og kynjaskiptingu.  Ein žeirra, sem varš fyrir baršinu į žessu, vill nś afnema žessar reglur, af žvķ aš žęr hafi žegar gert sitt gagn, en geri nś ógagn. 

Prófkjör af žessu tagi eru forneskjulegur skrķpaleikur, žar sem "flokksapparatiš" telur sig žess umkomiš aš gefa "grasrótinni" langt nef ķ kjölfar prófkjörs.  Allt upphafna tališ um lżšręšisįst og aš treysta fólkinu fyrir įkvaršanatöku meš beinu lżšręši er innantómur fagurgali.  Žaš er ekkert aš marka  smjašur slķkra stjórnmįlaflokka fyrir kjósendum.

Žann 10. september 2016 hélt Sjįlfstęšisflokkurinn sķn prófkjör į Sušurlandi og ķ Kraganum.  Sjįlfstęšisflokkurinn leyfir "smölun" ķ flokkinn, en žaš er hins vegar ómögulegt aš rekja atkvęši ķ prófkjöri Sjįlfstęšisflokksins til žeirra, sem atkvęšin greiddu; alveg öndvert viš Pķ-ratahreyfinguna. 

Žaš var mikiš lķf ķ prófkjörsbarįttunni, enda kom ķ ljós, aš breytingar uršu į listum, sem flokksmenn völdu fólk į žennan dag.  Hefur nišurstašan fengiš fulltrśa Landssambands Sjįlfstęšiskvenna til aš fara fram į breytingu į skipan lista į Sušurlandi og ķ Kraganum, vęntanlega til aš auka lķkur kvenna į aš hreppa žingsęti ķ haust.  Hvaša kona eša karl, ef žvķ er aš skipta, vill lįta fęra sér žingsęti į silfurfati ?  

Ef žaš er leyfilegt aš hnika til eftir į röšun į lista į grundvelli kynferšis, žį hefur lķka veriš leyfilegt fyrir konurnar aš sameinast um konur ķ įkvešin sęti.  Žaš var t.d. ekki gert ķ Kraganum, heldur böršust žęr žar hver viš ašra um sömu sętin.  Žar af leišandi dreifšust atkvęšin mjög į kvenfólkiš, og žvķ fór sem fór gegn öflugum körlum.  Žaš er frįleitt, aš kosiš hafi veriš gegn konum, flestir hafa vęntanlega haft góša blöndu fólks į sķnum prófkjörssešli. Ķ Kraganum stóš mikiš śrval fólks af bįšum kynjum flokksmönnum til boša til aš velja į milli, og vališ var erfitt.  Lögmįl tölfręšinnar eru miskunnarlaus, og ķ nęstu atrennu, fyrir kosningar į eftir žessum, getur skipting atkvęša į milli kynja falliš meš öšrum hętti. 

Andstęšingar Sjįlfstęšisflokksins skreyta sig meš stolnum fjöšrum lżšręšisįstar sem iškendur beins lżšręšis.  Žaš eru ósannindi, eins og hér hefur veriš rakiš, og ekki tekur žvķ aš minnast į forręšisflokkinn Vinstri hreyfinguna gręnt framboš, garminn Višreisn eša ašra "uppstillingarflokka".  Sjįlfstęšisflokkurinn einn įstundar beint lżšręši, ž.e.a.s. meginašferš hans viš val į frambošslista til Alžingis er prófkjör, žar sem dómur flokksmanna hefur veriš endanlegur ķ hvert skipti įn tillits til kosningažįtttöku.  Hvernig halda menn, aš žįtttakan yrši, ef vikiš yrši frį žessu ?   

 

 


Aflįtsformašur skriftar

Nś hafa žau undur og stórmerki oršiš, aš formašur Jafnašarmannaflokks Ķslands hefur sent śt ķ eterinn bréf, žar sem hann tķundar axarsköpt flokksins sķns į sķšasta kjörtķmabili, žegar hann fór meš stjórnarforystu.  Er ekki aš oršlengja žaš, aš formašurinn tekur žar undir meš žįverandi stjórnarandstöšu um, aš efnistök viš öll helztu mįlefni hinnar afspyrnulélegu rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur hafi veriš mistökunum mörkuš. Formašurinn viršist žarna vera ķ hlutverki hins išrandi syndara, en žar sem hann kennir öšrum um ófarir Samfylkingarinnar, er išrunin ósannfęrandi og žess vegna loku fyrir žaš skotiš, aš hann og flokkur hans veršskuldi nokkra syndakvittun frį almenningi, sem hefur ķ mörgum tilvikum mįtt lķša fyrir afglöpin.

Žaš er įstęša til aš gefa gaum aš téšum mistökum hins aflįtandi formanns, žvķ aš um sögulegan syndalista er aš ręša, hvaš sem öšru lķšur.  Framarlega ķ bréfinu kemur sś furšustašhęfing, aš viš "settum Ķslandsmet ķ samgönguframkvęmdum".  Hiš rétta er, aš rķkisstjórn Jóhönnu skar allar framkvęmdir nišur viš trog, og įstand rķkiseigna ber žess enn merki.  Žį skrifar aflįtsformašurinn, aš "viš gengum inn ķ valdakerfi hinna gömlu flokka (2007)".  Samfylkingarfólkiš hafši sem sagt ekki bein ķ nefinu til aš snśa einu né neinu kerfislega til betri vegar, žrįtt fyrir allan fagurgalann fyrir kosningar, og mistökin veršur žess vegna aš skrifa į kerfiš, ž.e. į alla hina.  Žetta er svo ódżr og ómerkilegur mįlflutningur, aš engu tali tekur.  Hann sżnir ķ sjónhendingu, aš forystufólk Samfylkingar er engan veginn til forystu falliš og žess vegna ķ engu treystandi ķ stjórnmįlum

  1. "Kjarninn okkar:   Viš misstum žaš nįna samband, sem viš höfšum haft viš verkalżšshreyfinguna og talsambandiš viš atvinnulķfiš."                 Žetta er žvęttingur.  Samfylkingin hefur aldrei įtt nįiš samband viš verkalżšshreyfinguna.  Hśn er flokkur menntamanna į rķkisjötunni.  BHMR er skjólstęšingur Samfylkingarinnar. Žar er kjöroršiš aš meta menntun til launa, en meš žvķ aš berjast fyrir žvķ, er Samfylkingin aš berjast fyrir auknum ójöfnuši ķ samfélaginu.  Žaš gengur ekki aš bera kįpuna į bįšum öxlum, ž.e. aš borga fyrir nįmsgrįšur og samtķmis aš žykjast vilja aukinn launajöfnuš.  Žetta sambandsleysi Samfylkingarinnar viš atvinnulķfiš og hręsnin ķ mįlflutninginum įsamt įsamt eintómum žokulśšrum ķ forystunni, sbr Dag B. Eggertsson og verk hans ķ borgarstjórn, eru meginskżringin į hrakfallasögu flokksins.
  2. "Icesave: Viš studdum samning um Icesave, sem varši ekki żtrustu hagsmuni žjóšarinnar, og męltum gegn žjóšaratkvęšagreišslu um hann."          Fyrsti Icesave-samningurinn voru svo hrapalleg mistök aš hįlfu stjórnvalda, aš jafna mį viš landrįš, enda virtust annarleg sjónarmiš vera höfš ķ fyrirrśmi, sem mišušu aš žvķ aš frišžęgja kröfuhafana og Evrópusambandiš, sem gerši allt, sem ķ žess valdi stóš, til aš tryggja rķkisįbyrgš į bankaskuldum hvarvetna ķ Evrópu.  Žrįtt fyrir aš eignir slitabśs Landsbanka Ķslands hafi dugaš til aš greiša allan höfušstól skuldanna viš Breta og Hollendinga, žį hefšu samt falliš 208 milljaršar kr į rķkissjóš žann 5. jśnķ 2016 vegna vaxtakostnašar. Žįverandi stjórnarandstaša Sjįlfstęšisflokks og Framsóknarflokks reyndi mikiš til aš koma vitinu fyrir rķkisstjórn Jóhönnu ķ Icesave-mįlinu, ž.į.m. meš žingsįlyktunartillögu um aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um mįliš, en einstrengingshįtturinn reiš žį ekki viš einteyming, og slķkt er ešli vinstri flokka, sem til valda brjótast.
  3. "Ašildarumsóknin:   Viš byggšum ašildarumsókn aš ESB į flóknu baktjaldasamkomulagi, sem aldrei hélt, ķ staš žess aš fį skżrt umboš frį žjóšinni til aš fara ķ ašildarvišręšur, sem hefši bundiš alla flokka viš umsóknarferliš."  Žessi lżsing į mįlsmešferš ķ örlagarķku mįli, žar sem Samfylkingin stefndi į aš fęra įkvaršanatöku um lķfshagsmuni ķslenzku žjóšarinnar frį Reykjavķk og nišur til meginlands Evrópu, Brüssel eša annarra staša, sżnir ķ hnotskurn fyrirlitningu žingflokks Samfylkingarinnar į nęrlżšręši og beinu lżšręši. Forgangsröšunin er flokkshagsmunir fyrst, og žjóšin getur sķšan étiš žaš, sem śti frżs. Fyrirlitning flokksins į žingręšinu hefur oft komiš skżrt fram, en žarna krystallašist hśn ķ "kattasmölun", sem gekk svo langt, aš "kettirnir" komu rófustżfšir ķ pontu, męltu fyrst gegn ašild Ķslands aš Evrópusambandinu, en samžykktu svo ašildarumsóknina į grundvelli heimskulegustu kenningar ķslenzkra utanrķkismįla "aš kķkja skyldi ķ pakkann", en fulltrśar ESB hafa samt margķtrekaš viš Ķslendinga, aš fullt gegnsęi rķki frį fyrstu stundu um, hvaš ķ pakkann verši sett, žó aš um gildistökuna, ašlögunartķma aš innihaldinu, megi semja.  Žessi kattaržvottur Įrna Pįls dugir ekki til aš sannfęra nokkurn mann um, aš Samfylkingin mundi ekki leika nįkvęmlega sama leikinn aftur, fįi hśn til žess ašstöšu, žvķ aš žetta eru hin "nįttśrulegu" vinnubrögš vinstri manna.
  4. "Skuldir heimilanna:  Žegar fólk var aš drukkna ķ skuldafeni, tókum viš aš okkur ķ of rķkum męli aš śtskżra fyrir fólki, aš žaš ętti aš borga skuldirnar sķnar ķ staš žess aš taka okkur stöšu meš fólki gegn fjįrmįlakerfi."   Ķ rķkisstjórn  Geirs Haarde fór Samfylkingin meš bankamįlin og gerši ekkert til aš draga śr tjóni heimilanna.  Sś vinna var unnin sķšar, ašallega af sjįlfstęšismönnum, meš frumvarpi og sķšar lagasetningu, sem kallast Neyšarlögin.  Ķ rķkisstjórn Jóhönnu gekk Samfylkingin leynt og ljóst erinda fjįrmagnseigenda, kröfuhafa föllnu bankanna, og kórónaši axarsköpt sķn į žessu sviši meš žvķ aš afhenda žeim bankana tvo, Arķon- og Ķslandsbanka, sem rķkiš žó hafši lagt til endurreisnarféš. Hefur oft minni afbrotaferill en žessi veriš rannsakašur. Fólk er enn aš sśpa seyšiš af Įrna Pįls-lögunum, svonefndu, og hversu margar fjölskyldur skyldu hafa misst aleiguna ķ gin bankanna vegna žessara ólaga, sem Hęstiréttur dęmdi, aš strķddu gegn Stjórnarskrį, en hafa samt ekki veriš numin śr gildi af Alžingi.  Allur žessi višbjóšslegi hernašur Samfylkingarinnar gegn fólkinu ķ landinu var samt öšrum aš kenna, af žvķ aš "viš tókum aš okkur", ž.e. einhverjir fólu rįšherrum og žingmönnum Samfylkingarinnar aš haga sér eins og "bestķur".  Lįgkśran rķšur ekki viš einteyming į žeim bęnum.
  5. "Fiskveišistjórnun:     Viš lofušum breytingum į fiskveišistjórnunarkerfinu, en tżndum okkur ķ langvinnum samningum fyrir luktum dyrum viš samstarfsflokkinn um śtfęrslur į breytingum, sem ströndušu svo hver į eftir annarri.  Žess ķ staš hefšum viš sem lżšręšisflokkur įtt aš leita til almennings um stušning ķ glķmunni viš sérhagsmunaöflin."  Hér er ešli vinstri flokksins rétt lżst, hallur undir baktjaldamakk meš gegnsęi į vörunum og įbyrgšarlaus um mestu lķfshagsmuni žjóšarinnar, fiskveišarnar.  Žaš er hent upp ķ loftiš alls kyns ómótušum hugmyndum um annars konar skipan fiskveišanna, žótt aflahlutdeildarkerfiš hafi gefizt frįbęrlega, og svo viš lendinguna brotna žęr allar ķ mél, af žvķ aš žęr reynast meš öllu óraunhęfar, hagfręšilegt órįš og byggšaleg rśstun. Grķšarlegu pśšri var žarna eytt ķ tóma vitleysu.  Žetta sżnir svart į hvķtu, aš žingflokkur Samfylkingarinnar "kunni ekki réttri hendi ķ rass aš taka" og kann ekki enn.
  6. "Stjórnarskrįin:  Viš höfšum forgöngu um stjórnarskrįrbreytingar, en drógum žaš allt of lengi aš įfangaskipta verkefninu til aš koma mikilvęgustu breytingunum ķ höfn.  Ég tók um sķšir af skariš, en ķ staš žess, aš samtališ vęri lifandi og allt uppi į boršum, var upplifun fólks sś, aš ég hefši brugšizt og fórnaš mįlinu og allt hefši klśšrazt."   Žetta er ķ meira lagi ruglingslegur texti um mįl, sem var einn allsherjar Samfylkingarsirkus frį upphafi til enda.  Žetta er žyngra en tįrum taki, žvķ aš mįlefniš er ekki léttvęg mįlfundaręfing, heldur grundvallarlög rķkisins.  Samfylkingin er svo kolrugluš ķ rķminu, aš henni žóknašist aš setja breytingaferli grundvallarlaganna ķ eitt samfellt lżšskrumsferli, žar sem horft var algerlega framhjį žvķ réttarfarslega öngžveiti, sem leitt getur af hrįkasmķš, žar sem hrossakaup eru venjan.  Bezt fer į žvķ hér sem endranęr aš gęta faglegra sjónarmiša, eins og hęgt er aš koma žeim viš, og ķ žessu tilviki žį aš setja valinkunnum hópi stjórnlagafręšinga aš endurskoša afmarkaša žętti Stjórnarskrįarinnar ķ įkvešnu augnamiši.  Žeir gęta žį aš žvķ, aš lögręšileg samfella sé ķ breytingunum og aš žęr stangist ekki į viš ašrar greinar Stjórnarskrįarinnar, alžjóšlega samninga eša žekkta dóma, t.d. Mannréttindadómstóls Evrópu.  Leiš Samfylkingarinnar aš semja algerlega nżja og tętingslega Stjórnarskrį var fallin til aš skapa djśpstęša réttaróvissu og flókin mįlaferli ķ landinu.  Hśn var žess vegna sķzta leišin, sem hęgt var aš velja.  Minnir žetta į efnafręšikennarann ķ MR, Žórarin aš nafni, sem var meš nemanda uppi viš töflu, og žar voru 2 kostir, sem nemandinn įtti aš velja į milli.  Hann valdi ranga kostinn.  Žį sagši Žórarinn, aš žar skildi į milli greindra og heimskra nemenda, aš sį greindi veldi fremur rétta kostinn, en sį heimski skyldi ętķš velja verri kostinn.

Žaš er hęgt aš lżsa umręddu dęmalausa bréfi aflįtandi formanns Samfylkingarinnar meš einu orši: hręsni.        

 

 


Pķ*ratar

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš frį dögum grķsku heimspekinganna og stęršfręšinganna, sem uppi voru nokkrum hundrušum įra fyrir Krists burš og voru upphafsmenn rökhyggjunnar ķ vestręnni menningu, hefur hlutfalliš į milli ummįls hrings og žvermįls hans veriš žekktur fasti og kallašur Pķ.

Pķ er žó óręš tala, žvķ aš žaš er ekki hęgt aš tįkna hana  meš heilli tölu og endanlegum fjölda aukastafa, en góš nįlgun er 3,1415. Fyrirsögnin žżšir žį rśmlega žrefaldur rati, og af öllum sólarmerkjum aš dęma er žaš ekki of ķ lagt um stjórnmįlamennina, sem kalla sig pķrata. Žeir eru lķka óręšir, enda oft į tķšum eins og geimverur śr einhverjum gerviheimi tölvuleikjanna. 

Nżlega varš kapteini pķ*rata į Ķslandi hrošalega į ķ messunni, en af einhverhum įstęšum, sem žessum blekbónda er huliš sjónum, lķkti hśn Skagafirši viš Sikiley į Ķtalķu.  Heimskulegri samanburš er vart hęgt aš hugsa sér, en žarna įtti aš vera einhvers konar skķrskotun til réttarfarsins į bįšum stöšum.  Mann setur hljóšan, en žetta fyrirbrigši, téšur kapteinn, situr į Alžingi og rķfur žar išulega stólpakjaft og hagar sér dólgslega ķ pślti. 

Žaš, sem į Skagfiršinga, ašra Noršlendinga og landsmenn alla er lagt meš fķflaganginum, sem višgengst į žjóšžinginu aš hįlfu allra stjórnarandstöšuflokkanna, er žyngra en tįrum taki. Kapteinninn mį žó eiga žaš, aš hśn hefur bešiš Skagfiršinga afsökunar į téšu frumhlaupi sķnu, og enginn skilur hugrenningatengslin.

Śt er komin bók eftir Margréti Tryggvadóttur, Śtistöšur, žar sem hśn lżsir eldfimu sįlarįstandi félaganna ķ flokksnefnum, sem voru forverar Pķ*rataflokksins.  Žar voru rżtingar ótt og tķtt į lofti og félagsžroski af skornum skammti.  Téšur "kapteinn" virtist hafa litiš į sig sem "prķmadonnu", sem sjįlfkjörin vęri til aš žvęlast śt um allar koppagrundir į kostnaš skattgreišenda, m.a. į Allsherjaržing Sameinušu žjóšanna.   

Afstöšuleysi pķ*ratanna til žingmįla hefur lķka vakiš athygli.  Hafa žeir fęrt fįmenni žingflokksins sem skżringu į žessu undarlega og himinhrópandi skošanaleysi į žingmįlum, sem til umfjöllunar eru hverju sinni. Žeir hafa žó veriš drjśgir ķ umręšum um fundarstjórn forseta, enda lżšręšisįstin borin ķ merg og bein.  Fįmennisśtskżringin er śt ķ hött, žvķ aš žingmönnum ber aš taka afstöšu til mįla sjįlfir og gera upp hug sinn į einstaklingsgrundvelli, grundvelli eigin samvizku, en ekki žess, sem ašrir ķ žingflokkinum kunna aš hafa um mįliš aš segja.  Žetta er aumlegt yfirklór hjį žeim. Engu er lķkara, en žeir upplifi sig ķ gagnvirkum tölvuleik, žar sem žeir setji leikreglurnar sjįlfir.  Margt er nś žröngsżnt, sem į žingiš er vališ og vķša er asklok fyrir himin, en pi*ratarnir fylla žann flokk manna, sem eru svo firrtir, aš žeir lifa ķ gerviheimi, sem žeir halda, aš sé raunheimur.   

Sama er aš segja um mętingar žeirra į žingnefndafundi.  Hśn er afspyrnu léleg.  Žeir viršast einfaldlega vera hśšlatir viš žingstörfin, enda liggja rętur pķratahreyfingarinnar hjį stjórnleysingjum, sem hafa aldrei haft gįning į žingręšinu.  Aš vilja fjölga ķ žessu liši į Alžingi er žess vegna fullkomlega óskiljanlegt, nema sem svišsetning į grķskum harmleik. Vķkur nś sögunni aš Pķ sem leišréttingarstušli opinberra kostnašarįętlana.

Gįrungarnir segja, aš opinberar ķslenzkar kostnašarįętlanir megi margfalda meš Pķ til aš fį śt lokakostnaš.  Žetta er ekki śt ķ hött, og žaš er hęgt aš tilfęra nżlegt og žekkt dęmi, sem styšur žetta, žó aš hlutfalliš sé ekki nįkvęmlega sį flatarmįlsfręšilegi fasti Pķ. Um er aš ręša Hörpuna.  Įętlašur kostnašur Hörpunnar įriš 2002 var ISK 9“736“000“000 eša rśmlega ISK 9,7 milljaršar (mia).  Raunverulegur kostnašur įriš 2010 nam hins vegar ISK 28,0 miö, og lętur nęrri, aš hlutfalliš sé 2,9, sem er tęplega Pķ.

Žetta leišir aušvitaš hugann aš stórverkefni, sem mjög hefur veriš ķ umręšunni, en er undirorpiš grķšarlegri tęknilegri og fjįrhagslegri óvissu, žar sem svo langur og djśpt liggjandi sęstrengur hefur aldrei veriš lagšur sem strengurinn Ķsland-Skotland, sem nś er veriš aš kanna hafsbotninn fyrir aš hįlfu enskra fjįrfesta, aš sagt er. Reka žarf žennan 1200 km langa sęstreng į jafnspennu, sem er svo hį, aš engin žekkt plasteinangrunarefni žola slķkt, heldur brotnar einangrunargildiš fljótlega nišur. Flutningstöpin minnka hratt (kvašratķskt) meš rekstrarspennu, og žar af leišandi veršur rekstrarspennan mikilvęg fyrir hagkvęmnina. 

The Economist hefur birt kostnašartöluna USD 6,0 mia meš öllum tengibśnaši, en įn virkjana.  Ketill Sigurjónsson, sem lętur sig orkumįl miklu varša, opinberlega, og ritar mikiš um žetta hugšarefni sitt į vefsetur sitt, véfengir žessa tölu og telur hana of hįa. Hann gefur žar meš lķtiš fyrir varśšarreglur um kostnašarįętlanir, žegar mikil tęknileg óvissa į ķ hlut, eins og į viš um sęstrenginn og fylgibśnaš hans.  Dr Baldur Elķasson, verkfręšingur, er annarrar hyggju og sagši ķ vištali viš Morgunblašiš, 24. jśnķ 2014, aš įętlaš hafi veriš, aš téšur sęstrengur kosti USD 5,0 milljarša. "Žaš er, aš mķnu mati allt of lįg tala", sagši dr Baldur, sem įętlar kostnašinn "tvöfalda žį tölu og sennilega meira".  Žį eru menn komnir meš Pķ sem leišréttingarstušul į talnabiliš, sem téšur Ketill veifar, į žetta risaverkefni į ķslenzkan męlikvarša, sem nęmi žį einni landsframleišslu Ķslands į įri, og eru žó virkjanirnar enn ótaldar.

Fjarri fer, aš allt of lįgar kostnašarįętlanir séu sérķslenzkt fyrirbęri; skįrra vęri žaš.  Hér verša talin nokkur erlend dęmi, og er hlutfall lokakostnašar og kostnašarįętlunar sżnt meš:

  1. Óeruhśsiš ķ Sidney: 14
  2. Höfušstöšvar norska sešlabankans: 4,4
  3. Hiawatha jįrnbrautarlķnan ķ Minneapolis: 1,9
  4. Nešanjaršarlestakerfi Kaupmannahafnar: 1,5
  5. Jįrnbrautarlķnan Boston-New York-Washington: 1,3

Mešaltal žessarar upptalningar er 4,6, sem er rśmlega Pķ.  Athygli vekur, aš af žessum 5 stórverkefnum eru 3 jįrnbrautarlķnur. 

Nś vill svo til, aš nżlega hefur veriš gerš kostnašarįętlun um hrašlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og samgöngumišstöšvar ķ Vatnsmżri. Žaš er sem sagt įhugi fyrir žessu verkefni ķ vissum pólitķskum krešsum, en enginn einkaašili hefur gefiš sig fram til fjįrfestingar. Verkiš felur ķ sér lagningu tvöfaldra teina fyrir lest, sem gęti nįš yfir 200 km/klst hraša, göng undir Straumsvķk, sem kęmu upp ķ Vatnsmżri auk Lękjargötu ķ Hafnarfirši, viš Vķfilsstaši ķ Garšabę og Smįranum ķ Kópavogi, įsamt rafmagnseimreišum, faržegavögnum og flutningavögnum.  Hugmyndafręšin aš baki er gręn, ž.e. aš spara jaršefnaldsneyti og minnka losun gróšurhśsalofttegunda. 

Runólfur Įgśstsson hjį Rįšgjöf og verkefnastjórnun er forsprakki verkefnisins.  Eftir honum er haft baksvišs ķ Morgunblašinu žann 6. jśnķ 2015 į bls 26 viš hliš leišarans:

"Viš erum aš tala um aš draga śr notkun į innfluttu eldsneyti og nota žess ķ staš rafmagn, sem er framleitt meš endurnżjanlegum og umhverfisvęnum hętti.  Orkunżtingin er allt önnur.  Žaš žykir lķka merkilegt, aš žessi lest veršur aš öllum lķkindum knśin gufu, žótt óbeint sé.  Rafmagniš ķ lestina kemur vęntanlega śr gufuaflsvirkjunum į Hellisheiši eša Reykjanesi."

Žessi röksemdafęrsla fyrir hrašlest į milli Keflavķkurflugvallar og Reykjavķkur er anzi gufuleg.  Fyrir dyrum stendur rafvęšing ķslenzka bķlaflotans, svo aš į vęntanlegum afskriftatķma žessarar jįrnbrautalestar veršur ekki sį eldsneytissparnašur, sem "Rįšgjöf og verkefnastjórnun" vill vera lįta.  Umhverfisverndarhliš mįlsins er žess vegna léttvęg. 

Žaš er óvarlegt aš gaspra um, hvašan raforkan kemur til notenda frį sameiginlegu stofnkerfi.  Raforkufęšing hrašlestarinnar veršur a.m.k. į tveimur stöšum til aš draga śr spennufalli, t.d. inn ķ sitt hvorn enda.  Žegar įlag eykst ķ Helguvķk, mį ętla, aš orkan frį Svartsengi og Reykjanesvirkjun fari aš mestu leyti žangaš.  Orkan frį Hellisheišarvirkjun fer ekki sķšur til Noršurįls en til Reykjavķkur.  Žaš er žess vegna órökstudd vęnting, aš lestin verši "gufuknśin", žó aš gufukatlar hafi knśiš fyrstu jįrnbrautarlestirnar.  Ef mįl skipast meš svo ótrślegum hętti, aš einhver fįist til aš fjįrmagna žetta verkefni, žį veršur sś lest aš megninu til knśin meš raforku śr fallvötnum, enda sjį vatnsorkuver fyrir um 70 % orkunnar inn į stofnkerfiš.

"Viš hittum alla hlutašeigandi bęjarstjóra ķ maķ og erum nś aš kynna žetta fyrir bęjarrįšunum og ķ einhverjum tilfellum bęjarstjórnum."

Samkvęmt žessum oršum Runólfs er undirbśningsvinna fyrir hrašlestarverkefniš į undirbśningsstigi, og žess vegna er full įstęša til aš reikna śt, hvort žaš standist lįgmarks aršsemiskröfur, og žaš hefur žessi blekbóndi hér gert, og er śtkoman falleinkunn fyrir žessa višskiptahugmynd.  Žaš veršur enginn fjįrhagslegur įvinningur fyrir faržega slķkrar hrašlestar, en žeir spara um 20 mķn feršatķma.  Öryggi žeirra į leišinni eykst vęntanlega lķka. 

Nś er veriš aš leggja hrašlestarteina į milli Óslóar og Stokkhólms, og žar spara menn 1,5 klst mišaš viš akstur ķ bķl.  Margir fljśga žarna į milli, og višskiptahugmyndin er aš keppa viš flugiš į žessari leiš og bjóša upp į umhverfisvęnni feršamįta žessa leiš.  

R-listinn ķ Reykjavķk (vinstri menn og framsóknarmenn) sżndi žessu verkefni įhuga į sinni tķš og lét gera kostnašarįętlun upp į ISK 30 milljarša į veršlagi žess tķma.  Įriš 2013 var gerš nż kostnašarįętlun af  Rįšgjöf og verkefnastjórnun, sem er žęttinum Pķ hęrri en hin. Nż kostnašar- og tekjuįętlun fyrir hrašlest, Vatnsmżri samgöngumišstöš-Leifur Eirķksson flugstöš, er į žessa leiš samkvęmt Greinargerš Rįšgjafar- og verkefnastjórnunar ehf til Reita hf 2013:

  • Stofnkostnašur: 70-140 mia kr [vķtt óvissubil]
  • Įrlegur rekstrarkostnašur: 1,3 mia kr [virkar lįgur]
  • Faržegafjöldi įriš 2020: 2“130“000 [virkar hįr]
  • Faržegafjöldi įriš 2030: 3“020“000 [virkar mjög hįr]
  • Tekjur įriš 2020: 4,3-6,4 mia kr [2000-3000 kr/far]
  • Tekjur įriš 2030: 6,0-9,1 mia kr [2000-3000 kr/far]

Į žessum grundvelli er unnt aš finna śt, hvort téš hrašlest veršur aršsöm ešur ei m.v. gefnar forsendur.  Ķ stuttu mįli er nišurstaša nśviršisreikninga blekbónda sś m.v. 20 įra afskriftatķma og 10 % innri vexti, aš hrašlestin veršur ekki aršsöm, žó aš vališ sé hagstęšasta višmiš fyrir samžykkt verkefnisins, ž.e. lįgmarksstofnkostnašur og hįmarkstekjur lestarinnar įriš 2030. 

Įrlegur kostnašur hrašlestarinnar veršur į bilinu 9,7 - 18,1 mia kr.  Hugmyndin um hrašlest į Ķslandi til faržegaflutninga er andvana fędd. Vegna žessarar nišurstöšu orkar eftirfarandi stašhęfing ķ téšu

vištali mjög tvķmęlis, og viršist sett fram ķ blekkingarskyni gagnvart sveitarstjórnarmönnum og öšrum, sem ekki gęta sķn į röngum kostnašar- og tekjuįętlunum og loddaralegum fyllyršingum į borš viš žessa hér um téša hrašlest:

"Rekstrarįętlun fyrstu 10 įra gerir rįš fyrir jįkvęšri afkomu fyrirtękisins allt frį byrjun."

Spyrja veršur: jįkvęšri mišaš viš hvaš ?  Alla vega ekki mišaš viš ešlilega aršsemiskröfu fjįrmagns, sem ķ žetta hrašlestarverkefni yrši lagt. Įstęša er til aš vara stjórnvöld viš aš leggja skattfé borgaranna ķ undirbśning žessa verkefnis.  Sišferšisgrundvöllurinn um minni mengun faržega er brostinn meš vęntanlegri rafbķlavęšingu landsins, og fjįrhagsgrundvöllurinn er langt śti ķ buskanum.

  

Russ Roberts, hagfręšingur, hefur kannaš gęši kostnašarįętlana, sérstaklega fyrir jįrnbrautarlestir, og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš yfirleitt eru įętlanir um fjölda faržega fjarri žvķ aš rętast, og aš mešaltali verša žeir ašeins helmingur af įętlušum fjölda.  Ekki dugar aš hękka veršiš, žvķ aš žį fękkar žeim enn meira.  Sennilega er ofangreindur įętlašur faržegafjöldi sömu annmörkum hįšur og įętlanir um faržegafjölda yfirleitt.  Žį veršur žessi hrašlest aldrei aršsöm, vegna žess aš hśn mun ķ framtķšinni žurfa aš keppa viš rafknśin ökutęki meš rekstrarkostnaši u.ž.b. 1/10 af rekstrarkostnaši nśverandi ökutękja, sem fara meš faržega til og frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar.

Sś er hins vegar hęttan, ef Pķ*ratar stjórnmįlanna nį völdum ķ landinu, aš anaš verši śt ķ eitthvert feigšarflan af žessu tagi meš skattfé almennings, og rķkissjóšur og sveitarsjóšir sitji žį uppi meš bagga, sem numiš gęti 14 miö kr į įri į mešan lestin vęri ķ rekstri.  Žaš er mun verra en Harpan, enda um ferfalt dżrara verkefni aš ręša. Harpan dregur žó aš sér fólk og veitir įnęgju, af žvķ aš hönnunin og framkvęmdin eru aš sumu leyti vel heppnuš, en hępiš er, aš hiš sama geti įtt viš um hrašlest, sem veldur grķšarlegri hįvašamengun, žar sem hśn fer ofanjaršar.

Žaš er ekki sama fyrir pyngju almennings, hvers konar stjórnmįlamenn eru kosnir til valda.  Į sķšasta kjörtķmabili voru hreint ótrślegir ratar ķ fjįrmįlum viš völd.  Žeir skildu ekki, aš óhóflegar skattahękkanir sligušu svo efnahag fjölskyldna og fyrirtękja, aš óhjįkvęmilegum efnahagsbata eftir mikinn hagkerfissamdrįtt seinkaši um a.m.k. 2 įr.  Žeir skildu ekki vofveiflegar afleišingar Icesave-samninganna fyrir kaupmįtt į Ķslandi nęstu įratugina, og žeir skildu ekki afleišingar žess fyrir hag rķkissjóšs Ķslands aš fęra kröfuhöfum föllnu bankanna 2 af nżju bönkunum į silfurfati. 

Žessir margföldu ratar skilja ekki efnahagslögmįlin og skilja ekki, hvernig veršmęti verša til.  Žeir skilja ekki, aš fyrirtęki žurfa gróšahvata til aš stunda veršmętasköpun af hvaša tagi sem er, og til aš stunda sķna starfsemi žurfa fyrirtękin fyrirsjįanlegt rekstarumhverfi og vissu fyrir žvķ, aš stjórnmįlamenn muni ekki gjörbreyta rekstrarumhverfinu meš einu pennastriki.  Af žessum sökum er rétt aš halda margföldum rötum, pķrötum og jafnašarmönnum, sem kunna ekkert annaš viš völd en aš jafna śt eymdinni, frį völdum, og leyfa žeim aš nöldra žar ofan ķ bringu sér.   

 

 

 

 

 

 

 

 


Drekasvęšiš og mistękur stjórnmįlaflokkur

Landsfundur Samfylkingarinnar ķ marz 2015 fletti ofan af flokkinum sem furšufyrirbęri, sem er fjarri žvķ aš vera stjórntękur.  Skipuleggjendum landsfundarins tókst aš flękja fundarbošiš, svo aš nokkrir félagarnir gripu ķ tómt, žegar žeir ętlušu aš fį inngöngu į fundinn og/eša greiša atkvęši.  Höfšu žeir svaraš fundarbošinu, en slķkt taldist vera afbošun. Stjórnmįlaflokkur, sem ekki er žess umkominn aš halda landsfund, skammlaust, įn stórfellds klśšurs, į ekki erindi ķ Stjórnarrįšiš.  Fulltrśar hans geta gaspraš og stundaš einhvers konar mįlfundaręfingar į Alžingi, en žeim er ekki hęgt aš fela aukna įbyrgš.  

Degi fyrir upphaf fundar barst mótframboš viš sitjandi formann, sem kom honum gjörsamlega ķ opna skjöldu, žar sem venjan hefur veriš sś, aš flokksmenn allir hefšu atkvęšisrétt viš formannskjör.  Reyndist hér vera um tilręši viš sitjandi formann aš ręša, sem jafna mį viš rżtingsstungu ķ bak formanninum, žó aš hann lifši žessa atlögu af meš žvķ aš öllum lķkindum aš greiša sjįlfum sér atkvęši.  Pólitķskt mun žessum vesalings formanni hins vegar blęša śt, žvķ aš hann er augljóslega allt of umdeildur į mešal virkra flokksfélaga til aš geta sameinaš sundraš liš aš baki sér, enda į viš hann hiš kunna mįltęki, aš hęst bylur ķ tómri tunnu. 

Žaš eru hins vegar fleiri forkólfar žessarar flokksnefnu umdeildir žar innan stokks.  Fyrrverandi formašur, sem var trśaš fyrir umhverfisrįšuneyti og išnašarrįšuneyti į sinni tķš og skreytti sig į hįtķšarstundum meš skrżtnum titlum, eins og olķumįlarįšherra Ķslands, var gjörsamlega nišurlęgšur į téšum fundi og traškašur nišur ķ svašiš.  Žaš hlżtur aš styttast ķ, aš žarna sjóši upp śr, enda eru engar hugsjónir eftir til aš sameina flokksmenn. Jafnašarstefnan er dauš, enda hefur hśn ekki svör viš vandamįlum samtķmans, eins og nś kemur ķ ljós ķ Frakklandi meš lamašan jafnašarmann ķ Elysée, og um sķšustu helgi var jafnašarmönnum hegnt ķ kosningum til sżslustjórna fyrir óstjórn og įrangursleysi viš fjįrmįlastjórn, žó aš mįlefni innflytjenda, t.d. mśslima, hafi vafalaust lķka boriš į góma. Fjölmenningarsamfélagiš į enn langt ķ land.   

Į Alžingi žann 27. janśar 2015 voru samžykkt lög, mótatkvęšalaust, og meš stušningi allra višstaddra žingmanna Samfylkingar, sem m.a. fela ķ sér eftirfarandi:

"Rįšherra er heimilt aš stofna opinbert hlutafélag, sem veršur aš fullu ķ eigu rķkisins og hefur žaš aš markmiši aš gęta hagsmuna ķslenzka rķkisins vegna žįtttöku žess ķ kolvetnisstarfsemi". 

Össur Skarphéšinsson, fyrrverandi olķumįlarįšherra, var frumkvöšull aš hįlfu ķslenzkrar stjórnsżslu um śtgįfu rannsóknar- og vinnsluleyfa į olķu og gasi į ķslenzka hluta Drekasvęšisins.  Téš lagasetning er til aš létta vissum skyldum af Orkustofnun viš rekstur ķslenzkra vinnslusvęša į Drekanum, austur af Gręnlandi, viš Jan Mayen, į Skjįlfanda, Axarfirši og vķšar. 

Į téšum landsfundi ķ marz 2015 var hleranum kippt undan fyrrverandi išnašarrįšherrum, Össuri og Katrķnu Jślķusdóttur, varaformanni flokksins, žannig aš žau dśsa nś ķ kjallara flokksins, en um leiš er ljóst, aš žessi stjórnmįlaflokkur er svo óstöšugur ķ rįsinni, aš honum er ekki unnt aš treysta, eša hvaš segja menn um eftirfarandi samžykkt flokksins, sem samžykkt var meš öllum greiddum atkvęšum gegn tveimur, undir heitinu:             "Nįttśran er lķfsnaušsyn" (žaš mį til sanns vegar fęra, aš öllum sé lķfsnaušsynlegt aš hafa nįttśru):

"Vinnsla jaršefnaeldsneytis į ķslenzku hafsvęši er ķ ósamręmi viš hagsmuni Ķslendinga ķ loftslagsmįlum. ... Samfylkingin telur, aš mistök hafi veriš gerš, žegar leit var hleypt af staš į Drekasvęšinu.  Nś žarf aš vinda ofan af žeirri leit og vinnsluįformum og lżsa žvķ yfir, aš Ķslendingar hyggist ekki nżta hugsanlega jaršefnaorkukosti ķ lögsögu sinni.  Slķk yfirlżsing verši hluti af framlagi Ķslendinga til heildarsamkomulags um ašgeršir gegn loftslagsvį."

Spyrja mį, hvaša ólyfjan landsfundarfulltrśar hafi gleypt įšur en žeir samžykktu žessa dofrķsku žvęlu. Hugmyndafręšin hér aš baki er röng vegna žess, aš löngu er hętt aš brenna gas į olķuborpöllunum, sem upp kemur meš olķunni.  Žess vegna fylgir žessari vinnslu engin teljandi losun gróšurhśsalofttegunda, žó aš raforkan į borpöllunum verši vęntanlega unnin meš gashverflum.       

Vinnslukostnašur į Drekasvęšinu er ekki undir 110 USD/tunnu, sem er meš žvķ hęsta sem gerist.  Mešalolķuverš į markašinum mun žess vegna ekki lękka viš žessa vinnslu, og af žeim orsökum mun olķunotkun heimsins ekkert aukast, žó aš žarna verši dęlt upp olķu.  Hśn mun ella koma annars stašar frį.  Įlyktun Samfylkingarinnar er žess vegna śt ķ hött, en ef stefnu hennar yrši nś framfylgt, žį mundu ķslenzk stjórnvöld glata öllum trśveršugleika sķnum gagnvart samstarfsašilum ķ Noregi, žar sem žarlendir jafnašarmenn hafa mótaš olķustefnu žess rķkis, og ekki sķzt gagnvart fjįrfestum og sér ķ lagi žeim, sem Össur śthlutaši leyfunum viš hįtķšlega athöfn og innsiglaši gjörninginn meš žvķ aš skįla ķ botn. Viš žaš tilefni var annar rįšherra, sem fagnaši tķmamótunum meš vķnglas ķ hönd, og heitir hann Steingrķmur Jóhann Sigfśsson.

Fyrrverandi rķkisstjórn viršist hafa unniš aš žessu mįli meš öfugum klónum, eins og nįnast aš öllum öšrum mįlum.  Žannig er haft eftir Hjörleifi Guttormssyni, fyrrverandi žingmanni og rįšherra VG og stofnfélaga VG, aš įkvaršanir um olķuleit hafi ekki veriš bornar undir almenna félagsmenn og aš leyfi til leitar og vinnslu hafi gengiš žvert gegn stefnu flokksins, sem gengur undir heitinu "Gręn framtķš".

Žįverandi forysta VG, Steingrķmur J. Sigfśsson, formašur, og Katrķn Jakobsdóttir, varaformašur, stórsköšušu trśveršugleika Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs meš ólżšręšislegum vinnubrögšum sķnum aš hunza flokksstofnanir sķnar og žverbrjóta stefnu flokksins.                     Er nś jafnvel svo komiš, aš skilyrši eru aš skapast fyrir gręningjaflokk, sem žį vęri vęntanlega ekki endilega meš vinstra višskeyti eša forskeyti, heldur gęti höfšaš bęši til vinstri og hęgri.  Er ekki örgrannt um, aš Pķratar séu aš fiska ķ žessu vatni.  Sumt af žessu kom fram ķ vištali Baldurs Arnarsonar viš Kolbrśnu Halldórsdóttur, fyrrverandi umhverfisrįšherra, ķ Morgunblašinu 27. marz 2015.  

Žaš er ekki nema von, aš nśverandi formašur og žįverandi varaformašur, sé stöšugt meš lżšręšisįstina į vörunum, žegar hśn fótumtrešur lżšręšiš ķ eigin flokki.  Hśn gengur meš kįpuna į bįšum öxlum. Nś hefur hśn žó skaraš eld aš eigin höfši meš gešžóttafullri umgengni sinni viš lżšręšiš.  Žaš er ekki hęgt aš fara meš lżšręšiš eins og brókina sķna. Hśn hefur t.d. engu svaraš til um žaš į hvaša vegferš hśn eiginlega er meš žvķ aš heimta žjóšaratkvęšagreišslu ķ haust um spurninguna, hvort halda eigi "višręšum įfram" viš ESB um ašild Ķslands, žó aš žaš sé ekki hęgt, af žvķ aš skuldbindingar Ķslands ķ žessum višręšum hingaš til hafa veriš afturkallašar bréflega meš óafturkręfum hętti, og hśn hefur heldur ekki svaraš žvķ, hvort fella eigi nišur skilyrši Alžingis frį 2009 fyrir samningi, en įn žess er loku fyrir žaš skotiš, aš ašlögunarferliš nįi lengra en reyndin varš ķ marz 2011. Skyldi mašur žó ętla, aš kjósendur VG, jafnvel öšrum kjósendum fremur, ęttu heimtingu į svörum viš žessum spurningum frį Katrķnu Jakobsdóttur, žvķ aš meirihluti stušningsfólks VG er andvķgur ašild Ķslands aš ESB.  Hvers vegna žetta endalausa og nś algerlega vonlausa dašur viš bśrókratana ķ Berlaymont ?

Ķ téšri frétt Baldurs Arnarsonar er eftirfarandi haft eftir Hjörleifi Guttormssyni, sem sżnir, hversu alvarleg stašan er oršin innan VG śt af hrossakaupum og einžykkni forystunnar:

"Undirbśningurinn var mér vitanlega aldrei til umręšu innan VG 2012, en um leyfisveitingarnar var fjallaš ķ umhverfis- og atvinnuvegarįšuneytunum į vegum rįšherra flokksins.  Žar var skrifaš upp į leyfin, vissulega meš įskorunum um varśš vegna mengunarhęttu.  En ķ grundvallaratrišum var ekki lagzt gegn žessu. Žvert į móti geršist formašur flokksins eins konar merkisberi ķ žessum efnum, ķ samkeppni viš Samfylkinguna.  Žarna var ekki ašeins um leit aš hugsanlegum kolvetnum aš ręša, heldur fylgdi žessum leyfisveitingum heimild til olķuvinnslu ķ allt aš 30 įr fram ķ tķmann." 

Žarna er lżst svikum forystu Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs viš kjósendur sķna, sem į dauša sķnum hefšu getaš įtt von, en ekki žessu. Steingrķmur kann aš hafa tališ sig vera aš ganga erinda hagsmunaafla ķ sķnu kjördęmi, en hverra erinda gekk žį Katrķn Jakobsdóttir ?  Vegna svika hennar viš kjósendur VG ķ ESB-mįlinu og ķ žessu olķumįli hlżtur aš vera fariš aš hitna verulega undir henni.  Pólitķskur daušdagi vegna svika gęti jafvel veriš yfirvofandi.  Žaš er lķklega bara eftir aš kasta rekunum.

Žaš, sem hér hefur veriš rakiš, sżnir, aš žessir svo köllušu vinstri flokkar virka ekki eins og stjórnmįlaflokkar ķ venjulegum skilningi, heldur eru žeir  valdastreitusamtök leištoganna, sem gefa ekkert ķ raun fyrir vilja og markaša stefnu félaganna, ef hęgt er aš gera góš hrossakaup og nį auknum völdum.  Af žessum sökum eru kjósendur ķ fullkominni óvissu um žaš til hvers atkvęši greitt žessum flokkum leišir.  Er ekki von, aš flokkaskipanin sé ķ upplausn, žegar grundvallarstefnan er föl ķ hrossakaupum leištoganna um völd ?  Fólk lķtur nś til Pķrata sem valkost viš žessi ósköp, en žar er engin kjölfesta til aš sżna sjįlfstęši og heišarleika gagnvart kjósendum, eša hafa menn oršiš varir viš slķk tilžrif hjį pķratanum ķ meirihluta borgarstjórnar ? 

 

 

    

 

  

  


Jöfnušurinn og réttlętiš

"Sex, brains and inequality" nefndist grein ķ The Economist žann 8. febrśar 2014 meš undirfyrirsögn: "Hvernig jafnrétti kynjanna eykur biliš į milli rķkra og fįtękra fjölskyldna".

"Nś į dögum eru framgangsrķkir karlar lķklegri til aš kvęnast framgangsrķkum konum en įšur var.  Žetta er gott, žvķ aš žaš ber vott um, aš meira er um "hįfleygar" konur en įšur.  Karlkyns lęknar kvęntust hjśkrunarfręšingum į 7. įratugi 20. aldar, af žvķ aš žį voru kvenkyns lęknar sjaldgęfir.  Nś eru žeir algengir.  Hjónabönd jafningja (assortative mating) eykur ójöfnuš į milli fjölskyldna - tveir lögfręšingar ķ sambśš/hjónabandi eru miklu rķkari en einstęš móšir ķ verzlunarvinnu.  Nż rannsókn į hundrušum žśsunda para stašfestir kenninguna, sem hér hefur veriš sett fram.

Launamunur į milli vel menntašs og minna menntašs starfsfólks hefur vaxiš, og sį munur er ekki lengur verulega kynbundinn vegna batnandi menntunar kvenna.  Hefši makaval veriš tilviljanakennt, žį mundu margar hįlaunašar konur hafa kvęnzt illa launušum körlum og öfugt.  Launamunur hefši vaxiš, en munurinn į tekjum heimilanna mundi ekki hafa aukizt.  Žeir, sem rannsakaš hafa žetta, telja, aš Gini-stušullinn, sem er 0 viš algeran jöfnuš og 1 viš algeran ójöfnuš, mundi lķtiš hafa breytzt meš tilviljanakenndu makavali, eša fariš śr 0,33 įriš 1960 ķ 0,34 įriš 2005. 

Reynslan sżnir hins vegar, aš vel menntaš fólk dregst saman og stofnar heimili ķ ę rķkari męli.  Įriš 1960 kvęntust 25 % karla meš hįskólagrįšu konu meš hįskólagrįšu.  Įriš 2005 var žetta hlutfall 48 %.  Af žessum sökum hękkaši Gini śr 0,33 įriš 1960 ķ 0,43 įriš 2005. ...

Kona meš hįskólagrįšu, sem hefši gifzt manni, sem hętt hefši skólagöngu į gagnfręšastigi, hefši samt notiš 40 % hęrri heimilistekna en fjölskylda meš mešallaun įriš 1960, en įriš 2005 hefši slķk fjölskylda haft laun 8 % undir mešaltalinu.  Įriš 1960 voru heimilistekjur hįskólamenntašra hjóna 76 % yfir mešallaunum, en įriš 2005 höfšu žau 119 % yfir mešaltalinu. "

Nišurstöšur žessara félagsfręšilegu rannsókna eru athygliveršar fyrir nokkurra hluta sakir:

  • Vafstur stjórnmįlamanna, sem hallir eru undir forręšishyggju og eru stöšugt meš jafnrétti og jöfnuš į vörunum, er unniš fyrir gżg, vegna žess aš žjóšfélagsžróunin veldur auknum mun į fjölskyldutekjum.  Hvernig ętlar stjórnmįlamašur į borš viš Katrķnu Jakobsdóttur, formašur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, sem kvešur Bjarna Benediktsson, formann Sjįlfstęšisflokksins, vitja sķn ķ draumum, aš bregšast viš nišurstöšum žessarar rannsóknar ?  Mun hśn beita sér gegn žjóšfélagsžróuninni, sem lżst er hér aš ofan, til aš lękka GINI-stušulinn, eša mun hśn halda įfram aš berjast viš vindmyllur, eins og eru hennar ęr og kżr ?  
  • Enginn stöšvar tķmans žunga niš.  Hin glešilega žróun menntunar kvenna veršur ekki sveigš af leiš til aš framkalla meiri jöfnuš ķ tekjum fjölskyldna.  Góš menntun kvenna į borš viš karla žżšir, aš žjóšfélagslega vannżtt aušlind er nś betur nżtt og leysir śr lęšingi veršmętasköpun, sem įšur var ekki fyrir hendi.  Žetta eykur tekjustig samfélagsins, en aukningin dreifist ekki jafnt, eins og rannsóknin sżnir, heldur leitar fé žangaš, sem fé er fyrir.  Katrķn Jakobsdóttir er nś um stundir helzti handhafi žjóšfélagslegs réttlętis, sem hśn er sķknt og heilagt meš į vörunum.  Hśn er sem Don Kķkóti nśtķmans samkvęmt ofangreindri rannsókn.  Ašalbarįttumįl Katrķnar er tķmaskekkja.  Hśn viršist sjaldan vešja į réttan hest, eins og afstaša hennar til ESB 16. jślķ 2009 og aftur ķ febrśar-marz 2014 sżnir.   
  •  Nś mį spyrja, hvort eitthvert réttlęti felist ķ žvķ, aš Katrķn Jakobsdóttir og hennar mešreišarsveinar, žegar žau komast til valda, hękki tekjuskattheimtuna upp śr öllu valdi į menntafólki meš góšar tekjur undir yfirskyni "réttlętis"?  Žaš mun ekki hafa žęr afleišingar, aš slķkt fólk hętti aš draga sig saman til aš skapa meiri jöfnuš ķ fjölskyldutekjum ķ landinu, žó aš forręšishyggjunni vęri vel trśandi til aš vilja stjórna slķkum samdrętti ķ nafni "žjóšfélagsréttlętis".  Menntafólkiš mun hins vegar flżja land undan ofurréttlętisskattheimtu Kötu Jak og hennar nóta.  Slķkt minnkar skattstofninn, dżrmętri fjįrfestingu hins opinbera er fórnaš į altari jöfnušar, žannig aš allir verša fįtękari, nema žeir sem flśšu.  Jafnašarstefna Katrķnar Jakobsdóttur er jafnašarstefna andskotans, af žvķ aš hśn leišir til verri afkomu allra.
  • Žaš er hrošalegt aš hlusta į forsprakka vinstri flokkanna, sem alręmdir uršu af kosningaloforši sķnu 2009 um "skjaldborg heimilanna", sem ķ framkvęmd breyttist ķ "skjaldborg bankanna", tuša um žaš į Alžingi og į vettvangi ASĶ, aš ašgeršir rķkisstjórnar og Tryggva Žórs Herbertssonar gagnist helzt hinum tekjuhęrri žegnum žjóšfélagsins.  Žaš vill svo til, aš hinir tekjuhęrri og skuldsettu eru ķ flestum tilvikum ungt fólk, sem er aš koma sér žaki yfir höfušiš meš mikilli vinnu.  Žetta fólk tók ešlilega hęrri lįn en hinir, af žvķ aš žaš hafši meiri greišslugetu.  Žaš breytir ekki žvķ, aš stökkbreyting lįna og hrun peningakerfisins gat komiš žessu fólki į vonarvöl, og margir žeirra leitušu ķ atvinnuskyni til śtlanda.  Verkefniš er aš fį upp svo góšan hagvöxt į Ķslandi, sem knśinn verši af fjįrfestingum, helzt ķ śtflutningsatvinnuvegum, aš "flóttafólkiš" sjįi sér hag ķ žvķ, žegar öllu er į botninn hvolft, aš leita heim į nż.  Žaš er ljóst, aš spor vinstri stjórnarinnar hręša į öllum svišum, en lįg veršbólga og stöšugur hagvöxtur yfir 3-4 % er bezta bólusetningin gegn žröngsżni, neikvęšni og afturhaldsstefnu vinstri manna.  Ef launahękkanir ķ landinu verša ekki innistęšulausar, ž.e. ekki umfram framleišniaukningu, žį er ekki lögmįl, aš hér verši meiri veršbólga en annars stašar.  Žaš eru žegar ķ gangi ašgeršir til aš hefta aukningu peningamagns ķ umferš.  Mikil aukning peningamagns ķ umferš, ž.e. sešlaprentun bankanna meš miklum lįnveitingum, er veršbólguhvetjandi og ber aš halda ķ skefjum.  

Góšur hagvöxtur er bezta jöfnunartękiš fyrir afkomu žjóšfélagsžegnanna.  Žį eru flest tękifęri til aš bęta kjör sķn, ekki sķzt ķ hópum hinna efnaminnstu, og hękkandi jašarskattur meš tekjustigi hefur śtjafnandi įhrif.  Hagvöxtur bętir einnig hag hins opinbera, svo aš aukiš svigrśm myndast fyrir bętur og millifęrslur. 

Nś eru ljón ķ vegi hagvaxtar.  Bolfiskverš er fremur lįgt og verš į uppsjįvartegundum einnig vegna ansjósuframbošs frį Sušur-Amerķku.  Noršmenn, ESB og Fęreyingar geršu arfavitlausan samning um 50 % aukningu į makrķlveišum, sem öll er umfram rįšgjöf fiskifręšinga og getur valdiš veršfalli į makrķl ķ įr. 

Feršamennskan getur unniš į móti žessu.  Įriš 2013 komu 800 žśsund erlendir feršamenn til landsins, og ķ įr er spįš hįtt ķ einni milljón feršamanna, en feršamenn viršast hafa ę minna fé į milli handanna, svo aš ekki er į vķsan aš róa ķ žessum efnum heldur.

Įlišnašurinn į mjög undir högg aš sękja hérlendis um žessar mundir og hefur neyšzt til aš fękka fólki vegna slęms markašar og óvenju lįgra verša.  Įlišnašurinn skilar tapi, eša afkoma hans er ķ jįrnum vegna markašarins.  Ofan į žessi vandręši bętist heimatilbśinn vandi af völdum orkuskorts ķ landinu, sem hefur valdiš ķslenzkum įlišnaši miklum bśsifjum.  Alžekktur er nišurdrįttur ķ jaršgufuvirkjunum į Hellisheiši, sem Orkuveita Reykjavķkur hefur bętt sér upp meš kaupum į raforku af Landsvirkjun.  Landsvirkjun, į hinn bóginn, er engan veginn aflögufęr, žvķ aš hana skortir bęši mišlunarrżmi og fleiri virkjanir ķ Žjórsį til aš nżta takmarkaš vatn śr Žórisvatni betur. 

Fyrirhyggjuleysiš, sem žetta alvarlega įstand lżsir, hefur nś leitt til forgangsorkuskeršinga til margra notenda, og Žórisvatn kann aš tęmast ķ vor, og žį mun koma til skömmtunar į rafmagni til almenningsveitna.  Hér er ekki ašeins um grķšarlegt fjįrhagstjón aš ręša, tjón sem hleypur į tugum milljarša króna, heldur er stórhętta į feršum fyrir almenning vegna yfirvofandi straumrofs.  Nż stjórn Landsvirkjunar veršur aš sżna meira lķfsmark en sś gamla, žar sem žjóšarhagur liggur viš.  

Yfirvöld ķ landinu eru įbyrg gagnvart almenningi varšandi öruggt ašgengi aš orku.  Žau verša nś aš fara aš taka sér tak.  Žeir, sem alltaf rķsa upp į afturfęturna, žegar aukin mišlunargeta eša nżjar virkjanir koma til tals, eru stikkfrķ, verša ekki krafšir um bętur vegna tjóns af völdum raforkuskorts, enda algerlega įbyrgšarlausir.  Žaš er įbyrgšarleysi aš hįlfu yfirvalda orkumįla ķ landinu aš lįta viš svo bśiš standa.  Mišlunargeta lónanna er allt of lķtil oršin, enda hefur ekkert viš hana bętzt hér sunnanlands sķšan sķšasta įfanga Kvķslaveitu lauk, lķklega um aldamótin, og Hįlslón er sķšasta mišlunarframkvęmd landsins, tekin ķ notkun įriš 2007.  Hiš undarlega gerist, aš žaš fylltist ķ fyrrahaust, en samt hefur žurft aš grķpa til raforkuskeršingar ķ vetur hjį Fjaršaįli, fiskimjölsverksmišjum o.fl. fyrir austan, annaš įriš ķ röš.  Žetta er grafalvarlegt įstand fyrir öryggi landsmanna og fyrir hagkerfiš, sem fyrir vikiš mun verša stöšnun aš brįš.  Aršsömustu fjįrfestingar hins opinbera eru styrking innvišanna, og raforkusalan endurspeglar umsvifin ķ samfélaginu og žar meš landsframleišslu og hagvöxt. 

Nś dugar ekki lengur daušyflishįttur ķ orkumįlunum, framkvęmdir viš virkjanir, mišlanir og flutningslķnur verša aš fara strax af staš.  Raddir um 1650 GWh/a (200 MW) af ónżttri raforku ķ landskerfinu, sem afsetja verši um sęstreng til Skotlands, hafa hljóšnaš, enda hljóma žęr nś sem gjörsamlega śt śr kś.  Afleggiš draumóra og hefjizt handa.

 

 

  

 

 

  

 

 


Umsóknin strandaši fyrir löngu

Umsóknin um ašild aš Evrópusambandinu (ESB) frį 16. jślķ 2009 hefur allt fram aš birtingu skżrslu Hagfręšideildar Hįskóla Ķslands veriš hjśpuš blekkingarskżi.  Össur Skarphéšinsson, žįverandi utanrķkisrįšherra, blekkti meirihluta žingheims įriš 2009 til aš greiša götu umsóknarinnar gegnum Alžingi meš slagoršinu "aš kķkja ķ pakkann", og margar auštrśa sįlir utan žings bitu į agniš. 

Hiš undarlega er, aš allstór hópur fólks skellir skollaeyrum viš žeirri stašreynd hinnar dęmalaust illa undirbśnu umsóknar, aš hśn strandaši į umsóknarskilmįlum Alžingis um landbśnašar- og sjįvarśtvegsmįl įriš 2011, sem höfundar rżniskżrslu stękkunarteymis ESB töldu óašgengilega sem upphaf ašlögunar žessara mįlaflokka aš stjórnkerfi ESB.  Žjóšaratkvęšagreišsla, hvernig sem hśn fęri, fengi engu um žetta breytt.

Ein įstęša žess, aš fólk hefur giniš viš žessari pakkastašleysu er, aš žannig var inngangsferli ESB fram til įrsins 1994, og Noršmenn voru hinir sķšustu til aš fara ķ hiš nś aflagša inngönguferli Evrópusambandsins.  Norsk stjórnvöld meš krata ķ broddi fylkingar reyndu tvisvar sinnum aš semja Noreg inn ķ ESB, en žjóšin synjaši įkvöršun Stóržingsins samžykkis ķ bęši skiptin, įriš 1972 og įriš 1994.  Ein af įstęšunum var ófullnęgjandi fullveldisréttur Noregs yfir landbśnaši, sjįvarśtvegi og orkulindum.  Žaš er eins og ašdįendur ESB hérlendis hafi ekkert fylgzt meš žróun rķkjasambandsins ķ 20 įr.  

Ašlögunarferliš, sem Ķsland var sett ķ eftir móttöku umsóknar, sem varš til į fölskum forsendum, svo aš vęgt sé til orša tekiš, var snišiš viš fyrrverandi kommśnistarķki Miš- og Austur-Evrópu.  Hugmyndin var sś aš umsóknarferliš snerist ekki um samningavišręšur umsóknarrķkis og stękkunarteymis ESB, heldur um ašlögun stjórnkerfis umsóknarrķkisins aš stjórnkerfi ESB.  Lykilatriši žar er, aš klęšskerasaumur er aflagšur, en ein flķk skal nś henta öllum.  Flķkin sś er sett saman śr sįttmįlum ESB. Žaš er óneitanlega žannig, aš ķ žessu ferli er žaš ekki stjórnkerfi ESB, sem er ašlagaš stjórnkerfi umsóknarrķkisins, eins og skilja mį af tali ESB-trśbošanna į Ķslandi um "sérlausnir", heldur er umsóknarrķkiš lagaš aš ESB, eins og viš žekkjum hérlendis nś žegar, meš įkvešnum umsömdum umžóttunartķma.  Vandinn meš framhaldiš nś er, aš Alžingi fyrra kjörtķmabils setti skilmįla um ašlögun, sem ESB-mönnum žóttu óašgengilegir.  Nśverandi Alžingi mun ekki veikja žessa skilmįla.  Hvers vegna er ekki umręša į Alžingi nśna um žessa skilmįla ķ staš ómįlefnalegrar umręšu, jafnvel innantóms gaspurs um "fundarstjórn forseta".  Žessi ašferšarfręši ESB-ašildarsinna er eins vonlaus og hśn er heimskuleg.   

Frį žvķ aš umsóknin strandaši og žar til Össur žóttist leggja hana į ķs (hśn hafši žį žegar veriš kistulögš af ESB), eša ķ hįtt ķ tvö įr, mistókst kumpįnunum Össuri Skarphéšinssyni og Žorsteini Pįlssyni aš lokka "sérlausn" śt śr ESB, žó aš starfsheišur žeirra lęgi viš.  Žaš er žess vegna fullreynt og hįmark ósvķfni og ómerkilegheita žeirra aš tala enn um, aš hęgt sé aš finna "sérlausn" fyrir Ķsland į formi varanlegrar undanžįgu frį sįttmįlum ESB.  Žeir žora ekki aš višurkenna, aš žeir féllu į žessu prófi, heldur reyna nś aš etja öšrum į forašiš meš svikabrigzlum og svigurmęlum.  

Nišurstaša rżniskżrslu stękkunarteymis ESB um stjórnkerfi Ķslands į landbśnašar- og sjįvarśtvegsmįlum var sś, aš himinn og haf skildi aš Ķsland og ESB ķ žessum efnum, og ESB neitaši aš ręša um ašlögun žessara mįlaflokka į grundvelli skilmįla frį Utanrķkismįlanefnd Alžingis, sem Össur Skarphéšinsson og Žorsteinn Pįlsson höfšu ķ farteskinu ķ Brüssel.  Žar meš ströndušu višręšurnar.  Žjóšaratkvęšagreišsla getur engu um žaš breytt.  Žaš er ašeins formsatriši aš slķta žeim, žvķ aš žęr geta ekki hafizt aftur, nema nśverandi Alžingi komi til móts viš rżniskżrslu ESB.  Žaš er hins vegar śtilokaš m.v. samsetningu žingsins. Ašeins nżir og veikari skilmįlar aš hįlfu Alžingis fį žessu breytt, og ekki einu sinni rķkisstjórnin getur knśiš nśverandi žing til žess.  Meirihluti žingheims er hollari Stjórnarskrįnni en svo.  Tal Įrna Pįls, Róberts Marshal o.fl. um trśnašarbrest, ef Alžingi dregur umsóknina til baka įn žess, "aš žjóšin fįi aš koma aš mįlinu" er fullkomiš lżšskrum śr munni žessara bergžursa Icesave-įnaušar og umsóknar aš almenningi forspuršum og fullkomlega órökréttur mįlflutningur.  Viš yršum aš athlęgi ķ Brüssel, žvķ aš žar vita menn manna bezt, hvernig komiš er fyrir umsókninni.   

Žį kumpįna, Össur og Žorstein, skorti djörfung og dug til aš višurkenna oršinn hlut ķ Brüssel fyrir žingi og žjóš, žegar žetta geršist įriš 2011, og žaš er mjög įmęlisvert.  Ķ framhaldinu mistókst įrin 2011-2012 aš finna "sérlausn", sem veršur aš kalla algert klśšur hjį žeim m.v. talsmįta žeirra fyrr og nś, og nś reyna žeir aš breiša yfir eigiš įrangursleysi meš žvķ aš žyrla upp moldvišri um žjóšaratkvęšagreišslu um framhald "višręšnanna", sem Björg Thorarensen, varaformašur "višręšunefndarinnar", sem var, telur stjórnskipulega ótęka ašferš m.v. nśverandi Stjórnarskrį, sem kvešur į um, aš žingmenn séu ašeins bundnir af eigin samvizku, žegar žeir taka afstöšu į žingi.  Žessir tvķmenningar eru oršnir ómarktękir. Žorsteinn Pįlsson, sem öllu snżr į haus nś oršiš, hefur reyndar kvešiš upp śr um žį furšulegu lögskżringu, aš Stjórnarskrįin banni žingmönnum ekki aš hlķta rįšgefandi žjóšaratkvęšagreišslu.  Hundalógķk hefur slķkt jafnan heitiš.

Umsóknin strandaši į samningsskilmįlum Alžingis frį sķšasta kjörtķmabili.  Žaš, sem liggur aš baki kröfunni um žjóšaratkvęši nśna um framhald "višręšna", er hin ólżšręšislega og andvana fędda hugmynd um aš knżja nśverandi Alžingi til aš endurskoša skilmįla fyrra Alžingis ķ įtt aš kröfum stękkunarteymis ESB.  Ef žessi stórbokkalegu og yfirgangssömu įform gengju eftir, mundi nišurstaša sķšustu Alžingiskosninga verša höfš aš engu, og slķkt mundi jafngilda mestu kosningasvikum sögunnar.  Aš sjįlfsögšu mundi slķk endurskošun jafngilda endalokum nśverandi rķkisstjórnar.

Meš öšrum oršum hefur nś aušvaldiš ķ landinu gert bandalag viš stjórnarandstöšuna um aš splundra rétt kjörnum meirihluta į Alžingi.  Aušvaldiš sér inngöngu Ķslands ķ hillingum, sem fyrir žaš hefur žó einvöršungu bókhaldslega žżšingu, žvķ aš žaš getur gert upp ķ žeirri mynt, sem žvķ sżnist, og stjórnarandstašan reynir meš undirferli og flįręši aš fiska ķ gruggugu vatni, hver flokkur meš sķnu lagi og ósamstiga. 

Hér er um andhverfu lżšręšislegra vinnubragša aš ręša meš lżšręšiš į vörunum.  Žarna sést ljóslega, hvernig lżšskrumarar geta afskręmt lżšręšiš, žegar žeir reyna aš brjóta fulltrśalżšręšiš į bak aftur meš afskręmingu beins lżšręšis į vörunum.

  Žess vegna hefur prófessor Björg Thorarensen varaš alvarlega viš žvķ ferli aš setja į laggirnar žjóšaratkvęšagreišslu til aš hafa įhrif į starfsemi Alžingis.  Synjun lögfestingar ķ žjóšaratkvęšagreišslu, eins og t.d. ķ Icesave-mįlunum, er annars ešlis en aš "fjarstżra" stefnumörkun į Alžingi meš "Alžingi götunnar" og rįšgefandi žjóšaratkvęšagreišslu. 

Žaš į aldrei aš halda žjóšaratkvęšagreišslu, ef nišurstaša hennar getur engu breytt į hvorn veginn, sem hśn fer.  Žannig er fariš meš žį žjóšaratkvęšagreišslu, sem ESB-įhangendur hérlendis hafa heimtaš undanfariš.  Ef meirihluti žįtttakenda kżs aš stašfesta stöšvun ašlögunar landsins aš ESB og slķta višręšum, er nišurstašan sś sama og hjį rķkisstjórn og žingmeirihluta hennar.  Ef meirihlutinn kżs įframhaldandi ašlögun meš ęrnum tilkostnaši, mį hugsa sér ķ kjölfariš eftirfarandi samtal ķslenzku višręšunefndarinnar og stękkunarteymis ESB ķ Berlaymont:

  •  Füle: Velkomin aftur.  Eruš žiš tilbśin meš tķmasetta įętlun um ašlögun stjórnkerfis landbśnašar og sjįvarśtvegs Ķslands ķ samręmi viš rżniskżrslu okkar ?  
  • Formašur ašlögunarnefndar Ķslands: Ķslenzka žjóšin tók įkvöršun um žaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu aš senda okkur hingaš į ykkar fund. 
  • Füle: Hvaš ętliš žiš aš bjóša okkur ?  Viš erum fulltrśar 500 milljóna manna, og žiš eruš fulltrśar 330 žśsund manns.  Žiš getiš ekki ętlazt til, aš viš breytum okkar skipulagi ķ įtt aš ykkar, jafnvel žó aš ykkar kerfi hafi yfirburši į sumum svišum.  Viš veršum aš kemba öllum meš einum kambi.
  • Formašur ašlögunarnefndar Ķslands: Žingflokkar rķkisstjórnarflokkanna į Ķslandi voru ófįanlegir til aš hnika til skilmįlum Alžingis frį fyrra kjörtķmabili.  Viš höfum žess vegna ekki umboš til aš samžykkja aš koma til móts viš rżniskżrslu ykkar um landbśnaš og sjįvarśtveg, en viš höfum hug į aš leita meš ykkur aš "sérlausnum" fyrir Ķsland ķ žessum mįlaflokkum. 
  • Füle: Žaš er žegar fullreynt meš herra Skarphéšinssyni og herra Pįlssyni, aš viš höfum ekki umboš frį Framkvęmdastjórn ESB, Leištogarįšinu og žinginu til slķkra sérlausna, sem žessir herramenn sóttust eftir.  Andstęšir hagsmunir innan okkar raša eru of miklir, og įhugi žessara ašila į aš fį Ķsland inn er ekki nęgur, til aš viš viljum leggja ķ alla žį vinnu.  Herrar mķnir og frśr.  Viš komumst greinilega ekkert lengra meš ykkur en fulltrśa rķkisstjórnar Siguršardóttur.  Beriš Alžingi kvešju okkar og žau skilaboš, aš tilslökun aš hįlfu žingsins sé frumskilyrši žess, aš inngönguferli ykkar verši fram haldiš.  Góša ferš heim !  

 

 

   


Mengunarvįbošar

Ķ aprķl 2013 gaf Nįttśrufręšistofnun Ķslands ķ Garšabę śt vandaša rannsóknarskżrslu eftir Sigurš H. Magnśsson, "Žungmįlmar og brennisteinn ķ mosa į Ķslandi 1990-2010 - Įhrif išjuveraØ.  Frumkvęši aš žessari vinnu įttu 4 stórišjufyrirtęki į Ķslandi, og žau stóšu straum af kostnašinum.

Heiti skżrslunnar hljómar vissulega óspennandi fyrir marga, enda lį žessi fróšlega skżrsla ķ lįginni ķ hįlft įr, žar til męt fréttakona, Žórdķs Arnljótsdóttir, sem landsmenn muna eftir inni ķ gosmekki frį Eyjafjallajökli 2010, dustaši rykiš af žessu merka plaggi ķ viku 42/2013 ķ fréttatķma Sjónvarps RŚV.  Umfjöllunin olli reyndar nokkrum ślfažyti, enda efnivišurinn ęsandi.  Af myndefninu meš žessari frétt mįtti rįša, aš įlveriš ķ Straumsvķk vęri aš dreifa žungmįlmum yfir Hafnarfjörš.  Žeir, sem lesa hins vegar skżrsluna, įtta sig žó fljótlega į, aš žaš er ekkert hęft ķ žvķ. 

Almenn nišurstaša skżrslunnar er, aš As (arsen) hefur hękkaš, og žaš er sjįlfstętt rannsóknarefni, hvernig hęgt er aš draga śr losun As śt ķ andrśmsloftiš, sem og Ni (nikkels).  Ęttu viškomandi eftirlitsstofnanir og umhverfisstofnanir, sem teknar voru algerlega ķ bęlinu meš žessari skżrslu og viršast žar aš auki ekkert hafa ętlaš meš hana aš gera, žar til téš Žórdķs tók hana til umfjöllunar, aš hrista af sér sleniš og hefja į žessu kerfisbundnar rannsóknir, svo aš stemma megi stigu viš varasömum efnum.  Žess ber žó aš geta, aš ķ jaršhita- og eldfjallalandi mį bśast viš hęrri gildum žessara efna en annars stašar, žó aš styrkurinn verši ašeins stašbundiš varasamur af nįttśrulegum orsökum.  

Žaš var rétt af Žórdķsi, fréttakonu, aš vekja rękilega athygli į helztu nišurstöšum, en žęr eru mikill įfellisdómur yfir heilbrigšisyfirvöldum Hafnarfjaršarbęjar og bęjaryfirvöldum žar, sem oršiš hefur į alvarleg mistök viš gerš ašalskipulags og deiliskipulags aš leyfa ķbśšahverfi nįnast ofan ķ leyfisskyldri starfsemi.  Žessi óheillažróun skipulagsmįla Hafnarfjaršar, sem er oršlagt kratabęli, eins og kunnugt er, leiddi m.a. til höfnunar Hafnfiršinga į nżjum įlverskerskįlum austan Reykjanesbrautar ķ marz 2007.  Sķšan hefur stöšugt sigiš į ógęfuhlišina ķ fjįrmįlum bęjarfélagsins, enda hefur žvķ lengst af undanfarin įr veriš stjórnaš af vinstri sinnušu fólki, sem er betur gefiš aš ženja śt śtgjaldališina og keyra skattheimtu upp ķ rjįfur en aš sżna rįšdeild ķ rekstri og aš efla skattstofna.  

Nś veršur gripiš nišur ķ téša, vķsindalega unnu skżrslu til aš sżna fram į ķ hversu djśpan skķt Hafnfiršingar hafa rataš meš žvķ aš velja sér stjórnvöld, sem haga sér eins og "saušir ķ saušargęru" gagnvart brżnustu hagsmunamįlum bęjarbśa:

"Viš Straumsvķk hękkar išnašarstarfsemi austan įlversins styrk flestra efna, einkum žó Zn og Pb."

Žarna er um aš ręša žungmįlmana zink og blż, og yfirvöldin eru daufdumb, ef žau geta ekki rakiš uppruna žessara efna og krafizt śrbóta ķ mengunarvörnum viškomandi fyrirtękja, sem duga til aš halda styrk žessara efna ķ gróšri undir višurkenndum og metnašarfullum heilsufarsmörkum.  Önnur tilvitnun: 

"Suš-austan viš įlveriš ķ Straumsvķk er styrkur Cr, Cu, Cd og Zn (króm, kopar, kadmķum og zink) žaš hįr, aš mengun telst veruleg.  Blżmengun er žar enn hęrri eša mjög mikil.  Žessi hįi styrkur er ašallega rakinn til išnašarstarfsemi austan viš įlveriš."

Žaš er reginhneyksli, aš yfirvöld ķ Hafnarfjaršarbę, meš vinstri gręnan bęjarstjóra ķ broddi fylkingar, skuli hafa ętlaš aš stinga žessum upplżsingum undir stól og gera nįkvęmlega ekki nokkurn skapašan hlut meš žęr.  Žykir Hafnfiršingum žaš vera bošleg stjórnunarašferš bęjaryfirvalda aš stinga hausnum ķ sandinn, žegar snśin višfangsefni rekur į fjörur žeirra ?

Hin knįa fréttadķs śr Eyjafjallagosinu, Žórdis Arnljótsdóttir, į heišur skilinn fyrir framtak sitt ķ žįgu almannaheilla, žó aš żmsir misskildu bošskapinn, žegar hann reiš yfir, og teldu įlveriš vera sökudólginn.  Žaš er athyglivert, aš stórfyrirtęki į borš viš ISAL, sem lagt hefur rękt viš mengunarvarnir og ekki tekiš žęr neinum vettlingatökum, hefur tekizt aš halda neikvęšum įhrifum sķnum į lķfrķki lands og sjįvar ķ algeru lįgmarki og langt innan marka.  Til marks um žaš er eftirfarandi śr tilvitnašri skżrslu og er įtt viš Straumsvķk, Grundartanga og Reyšarfjörš:

"Brennisteinsmengun viš išnašarsvęšin žrjś telst engin eša ašeins vķsbending um mengun." 

Žessi nišurstaša slęr śt af boršinu algerlega tilhęfulausa gagnrżni żmissa, verkfręšinga, nįttśrufręšinga o.fl., um hęttulega brennisteinstvķildismengun ķ ķbśabyggš ķ grennd viš įlverin.  Žaš eru talsverš tķšindi, sem eiga sér skżringu ķ vindafarinu og nįttśrulegu sżrustigi ķslenzks jaršvegs (lśtkenndur-basķskur). 

Hręšsluįróšri um brennisteinssżru ķ lungum ungbarna sofandi śti į svölum ķ Vallahverfi Hafnarfjaršar og fleira ķ sama dśr   var m.a. hampaš fyrir ķbśakosningar ķ Hafnarfirši haustiš 2006 og veturinn 2007 um stękkun įlversins ķ Straumsvķk, sem įšur er getiš.  Žį var žvķ m.a. haldiš fram af andstęšingum téšrar stękkunar, aš ISAL yrši aš setja upp votvöskun į brennisteini, ef til slķkrar aukningar į framleišslugetu kęmi.  Talsmenn ISAL héldu allan tķmann fram hinu gagnstęša og aš fé til slķkrar fjįrfestingar yrši illa variš.  Nś er sem sagt komiš į daginn, hvorir fóru meš rétt mįl.

Žaš er mun meiri brennisteins- og svifryksmengun frį umferšinni um Reykjanesbrautina ķ gegnum Hafnarfjörš en frį įlverinu ķ Straumsvķk.  Mengun frį umferš og frį jaršgufuvirkjunum er alvarlegt mįl į höfušborgarsvęšinu.

  Sveitarfélögin bera žar mörg hver mikla įbyrgš.  Žau leggja t.d. sum hver stein ķ götu bķlaumferšarinnar, svo aš gangtķmi kaldra véla er mun lengri en naušsyn krefur.  Dęmi um žetta eru hin dęmalausu borgaryfirvöld ķ höfušborginni, sem sóaš hafa skattpeningum borgarbśa į altari afdęmingarlega sérvizkulegra žrenginga og s.k. skreytinga į Hofsvallagötu og kanski vķšar til aš žrengja kost ökumanna.

  Žetta tefur fyrir fólki į leiš ķ og śr vinnu og annaš, eykur eldsneytiskostnaš og mengun og eykur slysahęttu.  Žetta er dęmi um skrķpalęti Besta flokksins ķ Reykjavķk, sem viršist takast aš breyta öllum hagsmunamįlum borgarbśa ķ farsa.  Sį farsi er žó yfiržyrmandi einfeldningslegur og algerlega laus viš fyndni.

Annaš dęmi um fķflagang Besta flokksins eru mįlefni Reykjavķkurflugvallar.  Öllum, nema skżjaglópum, er ljóst, aš enginn flugvöllur veršur lagšur ķ borgarlandinu eša nęrsveitum nęsta įratuginn og e.t.v. aldrei, enda finnst ekki flugtęknilega betri stašur.  Samt į enn aš kasta fé į glę ķ vonlausri leit aš öšru nothęfu flugvallarlandi ķ Reykjavķk ķ staš žess aš festa flugvöllinn ķ sessi meš nżju ašalskipulagi og žingsįlyktun. 

Vatnsmżrarvöllur getur bśiš ķ góšri sįtt viš nįgranna sķna hér eftir sem hingaš til.  Žetta er ašallega hįskóla- og vķsindasamfélagiš auk Landsspķtalans.  Völlurinn varšveitir betur votlendiš, žar sem eru upptök Tjarnarinnar, sem gęti veriš perla höfušborgarinnar, ef betur vęri hirt, en Besti flokkurinn er of fķnn meš sig til aš leggja rękt viš hreinlęti og žrif. 

Aš leggja Reykjavķkurflugvöll af bżšur upp į aukna mengun, žvķ aš bifreišaakstur kęmi ķ staš flugsins.  Fólk mun įfram feršast. Flugvallarandstęšingar bjóša upp į aukna bķlaumferš um alla vegi śt frį höfušborgarsvęšinu meš aukinni eldsneytisnotkun, koltvķildi, svifryki og vaxandi slysatķšni.  Afleišingin er tķmasóun, versnandi heilsufar og fjölgun slysa.  Fyrir žessu berjast Besti flokkurinn og Samfylkingin ķ Reykjavķk.  Žaš fer ekki į milli mįla, aš žarna er veriš aš fórna hagsmunum fjöldans fyrir hagsmuni fįrra.  Žessir fįu bśa margir ķ 101 Reykjavķk og eru hįvašasamir sérhagsmunaseggir, sem neita aš taka tillit til höfušborgarhlutverks Reykjavķkur og skyldna sem samgöngumišstöšvar.  Fyrir žaš žarf aš refsa žessum flokkum ķ komandi sveitarstjórnarkosningum, eftirminnilega. 

Žegar nżvirki eru į döfinni hérlendis (og erlendis), er sjaldan hörgull į žeim, sem eru bošnir og bśnir aš mįla skrattann į vegginn varšandi afleišingar framkvęmdarinnar.  Svo hefur veriš um margar virkjanir, og stundum meš réttu aš mati höfundar.  Bśrfellsvirkjun fór t.d. ekki varhluta af žessu.  Satt er, aš hśn įtti viš rennslistruflanir aš strķša ķ upphafi vegna grunnstinguls, en einhvern tķma varš aš brjóta ķsinn žar efra og hefja nżtingu į orku Žjórsįr og žverįa hennar.

Hér aš ofan var minnzt į Reykjavķkurtjörn.  Ekki vantaši śrtöluraddir "nįttśruverndarsinna" į sinni tķš, er įform um Rįšhśs viš noršurenda Tjarnarinnar voru kynnt.  Mótmęlendur og mįlarar skrattans vörpušu fram mįli sķnu til stušnings hégilju į borš viš žaš, aš Tjörnin mundi tęmast til sjįvar, žegar grafiš yrši fyrir bķlakjallaranum undir Rįšhśsinu.  Hvaša mismunaržrżsingur įtti aš knżja slķka tęmingu ?  Hugarflug "nįttśruverndarsinna" og višbįrur gegn framkvęmdum sżnir einatt, aš žar fara "įlfar śt śr hóli".

  Mótbįrur viš framkvęmdum eru oft ekki bošlegar, žó aš stundum séu žęr gagnlegar til skemmri og lengri tķma.  Hiš fyrr nefnda į viš um athöfn, sem höfundi er enn ķ fersku minni, er veriš var aš leggja nżjan veg aš Blįa lóninu fyrir nokkrum įrum, en žaš er ķ vķšįttumiklu hrauni, eins og kunnugt er.  Žį lögšust "hraunavinir" į fjóra fętur og tóku aš reyta mosann, sem annars hefši oršiš fyrir żtutönninni.  Žau voru aš "bjarga" mosanum.  Öllum öšrum var ljóst, aš mosi veršur ekki gróšursettur annars stašar.  Žekkingarstig žessara "hraunavina" var ekki upp į marga fiska ķ nįttśrufręši. 

Nś hafa, seint og um sķšir, skotiš upp kollinum gamlir kunningjar ķ hraunavinahópi.  Alls konar tafaašgeršum hefur veriš beitt į formi tilraunar til lögbanns og mįlsókna og nś sķšast, žegar žau höfšu ekki erindi sem erfiši fyrir dómstólum landsins, var haldiš śt ķ Garšahraun til aš tefja vinnuvélar viš lagningu nżs og löngu samžykkts vegar śt į Įlftanes Bessastašabónda. 

Ķ hugum flestra Ķslendinga er miklu meira en nóg til af hrauni, mosavöxnu eša ekki, svo aš žaš hljómar sem įgętis mįlamišlun aš friša Gįlgahrauniš žar noršan hins nżja vegar.  Furšulegt Ķrafįr varš samt ķ kringum vinnuvélarnar, og neyddist lögreglan, seinžreytt til įtaka, sem hśn žó išulega er, til aš handtaka nokkra ellibelgi, sem žó hefur ekki tekizt aš śtskżra almennilega, hvaš žeir voru eiginlega aš žvęlast žarna żtustjórunum til ama.  Flogiš hefur fyrir, aš mótmęlendur og ašrir, sem nęstir bśa hinu fyrirhugaša vegstęši, hafi fengiš afslįtt af lóšarleigunni hjį bęnum, en įlfarnir, sem "hraunavinir" hafa nś loksins nįš sambandi viš og segja vera örvęntingarfulla, hafa enn ekki fengizt til aš stašfesta žaš.

Nś sķšast var verktakanum bakaš tjón meš skemmdum į vinnuvélum hans, en žar er žó svo sannanlega bakari hengdur fyrir smiš.  Viršist ofstęki byrgja "hraunavinum" algerlega sżn ķ žessu mįli, nefnilega žį, aš "hraunavinir" eru ekki handhafar sannleikans og réttlętisins ķ žessu mįli, heldur hlżtur hinn lögformlegi farvegur mįlsins aš vera sį rétti.  Aš ętla meš hjįlp įlfa aš brjóta į bak aftur į sķšustu stundu meš ólögmętum hętti įkvöršun, sem įrum saman hefur veriš ķ sķnu lżšręšislega ferli, getur ekki talizt żkja lżšręšislegt, enda bjuggu įlfar ekki viš lżšręšisskipulag, žegar sķšast fréttist, heldur įlfakóng.

Kaktusblóm og Reykhólakirkja 19082013Laufblaš į steini

       

 

    

  

         

  

 

 

 

 

      

 


"Žannig stjórna jafnašarmenn"

Dómur kjósenda yfir fyrstu villtu vinstri stjórn sögunnar į Ķslandi var kvešinn upp laugardaginn 27. aprķl 2013.  Kjósendur sżndu enga miskunn, heldur gripu til strangasta dóms ķ sögunni sķšan įriš 1931.  Téšur nżuppkvešinn dómur var fullkomlega veršskuldašur.  Einkunnin var lęgsta falleinkunn lżšveldissögunnar.  Afturhaldsstefnan var jöršuš.

Ferill vinstri stjórnarinnar hefur veriš varšašur röš mistaka.  Óžarfi er aš tķunda Icesave, Landsdóm, Stjórnlagažing, -rįš, mešferš žingmeirihlutans į afurš rįšsins, sem kjósendur reyndust engan įhuga hafa į ķ Alžingiskosningunum, skattaįžjįn, ašför aš atvinnuvegum, hįlfvolg umsókn um ašildarferli undir felunafninu "aš kķkja ķ pakkann", o. s. frv.

Meinlokur og mistök viš framkvęmd nįšu slķkum hęšum į ferli frįfarandi rķkisstjórnar, aš segja mį, aš oršiš axarskapt einkenni helzt frįfarandi rķkisstjórn.  Žess vegna vęri viš hęfi aš gefa henni heitiš "Axarskaptiš". 

Nżr formašur jafnašarmanna er lķtiš gęfulegri hinum fyrri og kosningabarįtta hans bar merki hins algera dómgreindarleysis, sem hrjįir Įrna, beizk.  Hann skapaši ringulreiš meš žvķ aš leyfa žeirri gömlu aš sitja įfram ķ embętti, en eitt af seinni mistökum hennar var aš rjśfa ekki žing og boša til kosninga, en sitja fremur eins og lömuš fluga ķ ašgeršarleysi eftir aš meirihlutinn hvarf af žingi meš stofnun Bjartrar framtķšar. 

Sį flokkur mun reynast Samfylkingunni skeinuhęttur, og Vinstri hreyfingin gręnt framboš mun lķka sękja inn į lendur Samfylkingarinnar.  Viš Samfylkingunni blasir aš veslast upp meš Įrna, beizk, meš bśrlyklana.

Įrni, beizkur, gerši žau reginmistök aš įrétta veikleika Samfylkingarinnar gagnvart mįlinu eina, sem öll innanmein ķslenzka žjóšfélagsins į aš leysa aš mati Įrna, beizks.  Hann hefur enn ekki gert sér grein fyrir žvķ, aš helzta kosningamįl Samfylkingarinnar virkar į kjósendur eins og aš vera bošiš aš fara inn ķ brennandi hśs.

Įrni, beizkur, tjįir sig meš eindęma lošmullulegum hętti, svo aš oft er ekki heiglum hent aš įtta sig į, hvert mašurinn er aš fara, eša śr hvaša įtt hann er aš koma.  Hvers vegna ęttu kjósendur aš treysta į holtažokuvęl ? Eftir kosningar hęldi hann sér af žvķ aš hafa alla kosningabarįttuna stašiš dyggan vörš um almannahagsmuni og aldrei falliš ķ freistni fyrir sérhagsmunum.  Hvernig ber aš skilja žetta ?  Setur mašurinn jafnašarmerki į milli žess aš berjast fyrir ašild Ķslands aš Evrópusambandinu, ESB, og fyrir almannahagsmunum ?  Hvernig er hęgt aš vera svona barnalegur og vera į sama tķma formašur ķ stjórnarflokki ?  Ei er kyn, žótt keraldiš leki, sagši karlinn.  Stóraušvald Evrópu stendur į bak viš Berlaymont.  Skriffinnarnir žar böršust gegn Ķslendingum, Grikkjum o.fl. og fyrir fjįrmįlaveldiš.  Einn markašur - eitt regluverk - ein mynt.  Žetta er sköpunarverk stóraušvaldsins framar nokkru öšru.  Įrni, beizkur, sleikir skósóla žess, e.t.v. ómešvitaš.  Vitiš er nś ekki meira en Guš gaf.  Stóraušvaldiš er ekki alslęmt, en žaš er óžarfi aš ganga į eftir žvķ meš lafandi tunguna.  

Kata Jak, žessi bśįlfslegi formašur vinstri gręnna, reisti kosningabarįttu sķna į hreinum hugarórum.  Hśn notaši śrelta spį Sešlabankans um 2,0 % hagvöxt ķ įr til aš bśa til žį spilaborg, sem er algerlega śt ķ loftiš, aš svigrśm mundi skapast til aš auka rķkisśtgjöld um 50 milljarša kr į įri, sem mętti žį setja ķ heilbrigšiskerfi, menntakerfi og annaš.  Bśįlfur žessi er arfaslakur ķ reikningi og tekur ekkert tillit til žess, aš enn er ķ raun bullandi halli į rķkissjóši og hagkerfiš er aš lķkindum nśna komiš ķ svęsinn samdrįtt, ef marka mį kortaveltuna ķ marz 2013.  Enginn virtist telja žaš ómaksins vert aš andmęla žessum rakalausa mįlflutningi bśįlfs vinstri gręnna, sem varaši sterklega viš öllum tilraunum viš aš snśa hjól hagkerfisins ķ gang, žvķ aš nįttśran yrši aš njóta vafans.  Žessu höfnušu kjósendur eftirminnilega.  Vinstri stefnan hefur veriš grafin, hįlfdauš, og žau mistök aš leiša hér til valda loddara og lżšskrumara verša vonandi ekki endurtekin į nęstunni.

Kjósendur höfnušu gjörsamlega afturhaldinu, sem hér hefur veriš viš völd undanfarin rśm 4 įr.  Kjósendur hafa fengiš sig fullsadda į blašri um Stjórnarskrįna, ašför aš sjįvarśtveginum og aš vera bešnir um aš ganga inn ķ hiš brennandi hśs, ESB.  Eyšileggingu įralangrar vinnu sérfręšinga viš Rammaįętlun var heldur ekki fagnaš.  Illyrmislegustu skattpķningu sögunnar var kastaš į öskuhauga sögunnar. Framgöngu, sem jašrar viš landrįš aš hįlfu stjórnarflokkanna ķ s.k. Icesave-mįli, var kvittaš fyrir ķ žessum kosningum.  Tilefni er til Landsdóms. Er einhver hissa į mestu vantraustsyfirlżsingu lżšveldissögunnar aš hįlfu kjósenda nś ?

Viš žessar ašstęšur detta af manni allar daušar lżs viš aš frétta af žvķ, aš ašalsigurvegara kosninganna, manninum meš hiš loftkennda umboš, skyldi verša žaš fyrst fyrir aš ręša myndun nżrrar rķkisstjórnar viš ašaltaparann, Įrna, beizk, af ESB.  Žaš er alger umsnśningur į lżšręšinu, eiginlega er veriš aš gera lķtiš śr dómi kjósenda, aš ręša viš hyskiš Įrna, beizk, og Kötu Jak, um rķkisstjórnarmyndun, fólk, sem žegar er fullreynt, aš ekkert kann og ekkert getur annaš en bullaš og blašraš, enda hafa kjósendur hafnaš žeim meš öllu.                    

  Veršmętarżrnun į heimsvķsu  

 

 

 


Don Kķkóti tengir vindmyllur meš sęstreng

Žaš hefur vakiš furšu, aš nśverandi stjórn Landsvirkjunar og forstjóri fyrirtękisins hafa engum stórsamningi landaš enn um raforkusölu į tęplega fjögurra įra ferli sķnum. 

Žaš er ein augljós įstęša fyrir žessu einstaka įrangursleysi aš sumra mati.  Hśn er sś, aš Landsvirkjun hefur veršlagt sig śt af markašinum.  Hśn viršist hafa hunzaš aš kynna sér af alvöru veršlag į stórišjumörkušum nś um stundir, žar sem nżir samningar eru geršir til langs tķma. Žetta eru skrżtin vinnubrögš og öšruvķsi en įšur var. 

Žess ķ staš viršist hśn horfa til Evrópu og leggja eitthvert hlutfall af veršlagi žar til grundvallar veršlagningu sinni hér.  Žetta er aušvitaš eins og śt śr kś.  Ķ Evrópu er enginn sambęrilegur orkumarkašur viš žann ķslenzka eša viš markašinn ķ löndunum viš Persaflóann, svo aš dęmi sé tekiš af miklu išnvęšingarsvęši.  Ķ Evrópu er stórišjan deyjandi vegna orkuskorts, og žess vegna jafngildir nśverandi stefna Landsvirkjunar alvarlegum mistökum fyrir fyrirtęki į raforkumarkaši.  Landsvirkjun er meš öšrum oršum dęmd til aš verša undir ķ samkeppninni um orkusölu til stórišju meš framferši sķnu.  Skyldu Bryndķs Hlöšversdóttir og Höršur Arnarson aldrei hafa heyrt af samkeppni į žessum markaši ?  Žaš ber brżna naušsyn til aš fį ķ forystu Landsvirkjunar fólk, sem ber raunsętt skynbragš į hlutverk Landsvirkunar ķ orkumįlum Ķslands og stöšu hennar ķ alžjóšlegu samkeppniumhverfi.  Hvort tveggja viršist nś mjög brogaš og hvoru tveggja er įbótavant nś um stundir.

Žegar höfundur žessa pistils var ķ verkfręšihįskóla, sęllar minningar, var honum kennt, hvernig ętti aš leggja reikningslegan grunn aš veršlagningu orku frį nżjum virkjunum.  Žaš įtti ekki žį og į heldur ekki nś aš beita einhverjum hundakśnstum ķ ętt viš śtrįsarvķkinga og spenna veršiš upp śr öllu valdi mišaš viš veršlagningu į óskyldum markaši.  Nei, višmišunarveršiš er svo nefnt jašarkostnašarverš raforkunnar, ž.e.a.s. kostnašurinn viš aš framleiša eina MWh(megawattstund) til višbótar žvķ, sem semja į um, t.d. ķ žar nęstu virkjun, meš tilskilinni aršsemi, sem tekur miš af vaxtastigi į framkvęmdatķma, afskriftatķma, og įhęttunni af framkvęmdinni. Ef afskriftatķminn ķ formślunni er styttri en tęknilegur afskriftatķmi, sem um tęknibśnaš er aš jafnaši 40 įr og 80 įr fyrir steypumannvirki, mį miša viš samningsverš, sem er hęrra en mešalkostnašarverš starfręktra virkjana aš meštöldum jašarkostnašinum.  Žannig er tiltölulega fljótlegt aš reikna śt lįgmarksverš, sem Landsvirkjun žarf aš fį įn įhęttu ķ langtķmasamningum.  Hér skal fullyrša, aš nśverandi veršlagning Landsvirkjunar er "śt śr korti" og žjónar ekki žjóšarhagsmunum, sem snśast um atvinnuuppbyggingu hér og nś ķ landinu. 

Ķ Morgunblašinu 17. maķ 2012 segir svo ķ undirfyrirsögn fréttaskżringar Barkar Gunnarssonar: "Žegar Höršur Arnarson tók viš forstjórastöšu Landsvirkjunar, lofaši hann aš selja orkuna į hęrra verši, en sķšan žį hefur orkuveršiš ķ heiminum stöšugt lękkaš.  Ķ Bandarķkjunum hefur mešalverš lękkaš frį įrinu 2007 śr rśmum 60 USD/MWh og nišur ķ tępa 30 USD/MWh.  Landsvirkjun bżšur 43 USD/MWh, en seldi įšur į rśma 20 USD/MWh.  Forstjóri Landsvirkjunar segir helztu įstęšur fyrir lękkun raforkuveršs į mörkušum vera efnahagslęgšina ķ heiminum og tķmabundiš framboš į ódżru gasi ķ Bandarķkjunum.  Verš hafi žó eingöngu lękkaš į skammtķmasamningum." 

Af žessu mį rįša, aš forysta Landsvirkjunar sé ekki ķ tengslum viš raunveruleikann.  Gefiš er ķ skyn, aš viš komu Haršar til Landsvirkjunar hafi orkuverš ķ langtķmasamningum hękkaš śr 20 USD/MWh.  Žetta er kolrangt.  Samningar geršir ķ tķš forvera hans, Frišriks Sóphussonar, voru a.m.k. 60 % hęrri en žetta.  Aš teygja sig hins vegar nśna yfir 40 USD/MWh er algerlega óraunhęft, enda hafa engir samningar nįšst sķšan žaš var gert.  Aš heimta einingarverš, 43 USD/MWh, ķ stórum langtķmasamningum er algerlega žarflaust, žvķ aš jašarkostnašur Landsvirkjunar er mun lęgri.  Žetta er ašferš žeirra, sem ekki vilja nį samningum.

Sś fullyršing Haršar Arnarsonar, aš framboš į ódżru gasi sé tķmabundin, er röng, ķ venjulegri merkingu oršsins tķmabundins.  Setlagagas mun endast heiminum ķ heila öld m.v. nśverandi notkun į gasi ķ heiminum.  Žetta er žess vegna ein af mörgum stašlausum fullyršingum forstjórans.  Veršiš ķ Įstralķu og BNA hefur m.a. af žessum sökum lękkaš śr 65 USD/MWh ķ 28 USD/MWh eša um 57 % og į norręna markašinum, NordPool śr 48 USD/MWh ķ 38 USD/MWh eša um 21 %.  Žetta sżnir vel, hversu fullkomlega utan gįtta stjórn Landsvirkjunar er, žegar kemur aš veršlagningu raforku frį fyrirtękinu nśna.

Skemmst er aš minnast, aš Landsvirkjun taldi sig ekki fį nóg fyrir ótryggšu orkuna og rifti öllum samningum um slķka orku.  Aš mati margra var žetta mjög misrįšinn gjörningur aš hįlfu rķkisfyrirtękisins, enda ber žvķ aš stušla aš nżtingu innlendra orkugjafa og styšja viš innlenda framleišendur ķ samkeppni žeirra viš erlenda framleišendur.

Ķ téšri fréttaskżringu ķ Morgunblašinu er Höršur Arnarson spuršur um sęstreng.  Af einhverjum furšulegum įstęšum ķmyndar hann sér, aš į nęstunni verši samžykkt į Alžingi aš leggja sęstreng į milli Ķslands og Bretlands eša meginlands Evrópu.  Žaš er engin hętta į, aš žetta verši aš veruleika ķ fyrirsjįanlegri framtķš, žvķ aš engin lįnastofnun mun vilja lįna fé til svo óaršbęrs, dżrs og įhęttusams verkefnis.  Žaš er einfalt aš reikna žaš śt, og hefur veriš gerš grein fyrir žeim śtreikningum į žessu vefsetri, aš 1000 MW sęstrengur til Bretlands getur ekki boriš sig m.v. nśverandi tękni.  Žaš žarf aš verša unnt aš reka strenginn į mun hęrri spennu en nś er unnt til aš žetta verkefni geti skilaš višunandi arši.  Sęstrengur til Fęreyja veršur ekki aršbęr fyrr en viš hrįolķuverš yfir 130 USD/tunnu, og skamma stund hefur žaš haldizt ķ slķkum hęšum hingaš til.  Fęreyingar framleiša meira en helming raforku sinnar meš olķu.   

Allir vita, žó aš téšur Höršur hafi haldiš öšru fram, aš tengist Ķsland viš raforkukerfi Evrópu, mun verša hękkun į raforkuverši hér, sem mun leiša til žess, aš fjöldi fyrirtękja leggi upp laupana.  Žegar téšur Höršur er spuršur, hvers vegna rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun haldi samt įfram aš eyša pśšri ķ sęstrengshugmyndina, vefst honum tunga um tönn: "Žaš, sem viš viljum gera į nęstu tveimur įrum, er aš skoša kosti og galla žess aš leggja strenginn.  Lagning sęstrengsins getur mögulega haft góš įhrif į išnašinn hér į landi.  Enda yrši orkuöryggiš enn meira, žvķ aš einnig vęri hęgt aš flytja orku til landsins, ef einhverjar hamfarir mundu valda ófyrirsjįanlegum skaša į orkuframleišslunni.  Fyrir utan hinn augljósa hagnaš, sem af žvķ hlytist, aš viš gętum selt alla umframorku śt allan įrsins hring.  En grundvallaratrišiš er aš skoša möguleikana til hlķtar og rannsaka, hvaša įhrif žetta gęti haft į samfélagiš, segir Höršur."

Viš žessi orš forstjóra rķkisfyrirtękisins, Landsvirkjunar, er margt aš athuga. 

  1. Žaš er algerlega frįleitt aš halda žvķ fram, aš fjįrhagslega megi réttlęta sęstreng meš auknu afhendingaröryggi til išnašar į Ķslandi.  Afhendingaröryggiš veršur nś žegar aš telja višunandi, žó aš spennugęšin žurfi aš batna, en orka til Ķslands um sęstreng yrši svo dżr, aš sį išnašur, sem hana mundi žurfa aš kaupa, mundi óšara leggja upp laupana.  Fyrir išnašinn vęri ódżrara aš stöšva framleišslu sķna tķmabundiš en aš kaupa raforku į kostnašarverši um sęstreng. Um žetta gildir svipaš og óhóflegt veišigjald į śtgeršina.
  2. Afhendingaröryggi um sęstreng er svo lķtiš, aš engum išnrekanda dettur ķ hug aš reiša sig į slķkt.  Žar viš bętist įstand tengimannvirkja og flutningslķna ķ nįttśruhamförum, sem nefndar voru.  Hvernig dettur žessum forstjóra ķ hug aš bera annaš eins į borš ? Žessi višbįra er algerlega śr lausu lofti gripin.
  3. Sś röksemd, aš mikill hagnašur fįist viš aš selja alla umframorku utan um sęstreng, er grįtlega léleg.  Talaš er um umframorku įriš um kring.  Hefur einhver heyrt um umframorku aš vetrarlagi ?  Į mešan unnt er aš safna öllu vatni ķ lón, er aušvitaš engin umframorka.  Umframorkan, sem til rįšstöfunar er, er svo lķtil, aš ekki er upp ķ nös į ketti į móti kostnašinum af strengnum.  Žessi orka er oršin rįndżr komin gegnum flutningskerfi į Ķslandi, afrišil, sęstreng, įrišil og flutningskerfi erlendis, auk žess, sem hśn hefur rżrnaš um ein 15 % į allri žessari leiš.  Žaš er augljóslega žjóšhagslega miklu hagkvęmara aš endurvekja į Ķslandi markaš fyrir umframorku.  Žaš er unnt aš gera meš rammasamningum til 15 įra um slķk višskipti, og munu ķslenzk fyrirtęki žį fjįrfesta til aš nżta slķka afurš, t.d. fiskimjölsverksmišjur, eigendur rafskautakatla og jafnvel stórišjan.  Framkoma Landsvirkjunar į žessum markaši hérlendis er ruddaleg, svo aš ekki sé nś fastar aš orši kvešiš.
  4. Žaš, sem forstjóri Landsvirkjunar vill eyša fé ķ aš rannsaka, liggur ķ augum uppi.  Sęstrengur er jafngildi glórulausrar ęvintżramennsku ķ fjįrmįlum og tilręši viš afkomu almennings og athafnalķfs į Ķslandi.  Śtlįt Landsvirkjunar ķ žessa veru eru óafsakanleg og ber žegar ķ staš aš stöšva.  Til aš svo verši gert veršur naušsynlegt aš skipta um stjórn Landsvirkjunar og forystusveit eftir nęstu Alžingiskosningar.  

Žann 1. jśnķ 2012 birtist baksvišsgrein ķ Morgunblašinu eftir Börk Gunnarsson, blašamann, undir fyrirsögninni, "Sęstrengur gęti gefiš mikiš af sér".  Žar er sagt frį rįšstefnu ķ Arķon-banka ķ Reykjavķk og vitnaš til Odd Håkon Holsęter, fyrrverandi forstjóra Statnets, sem er Landsnet Noršmanna: "En žegar viš hęttum aš horfa į mešaltalsverš og skošušum möguleikann į žvķ aš selja bara, žegar gott verš gafst, en annars ekki, žį gerbreyttist myndin.  Orkan getur veriš ódżr yfir daginn og dżr į nóttunni."  Hér er furšumįlflutningur į ferš ķ ķslenzku samhengi, sem markast af raunverulegum orkuskorti į Noršurlöndunum.  Nżting strengsins er vęntanlega gerš višunandi meš žvķ aš flytja orku inn, žegar ekki er hagkvęmt aš flytja śt, og spara žannig vatn ķ lónum Noregs og Svķžjóšar.  Į Ķslandi getur žetta ekki įtt viš.  Hagkvęmni strengsins er undir žvķ komin, aš unnt sé aš flytja fullt afl utan samkvęmt aflgetu flutningskerfisins allan įrsins hring meš hagnaši.  Žetta er hins vegar ekki hęgt af tęknilegum įstęšum flutningskerfisins og markašslegum įstęšum ķ Evrópu, ž.e. bilanatķšni, višhaldsžörf og vindmyllurekstri ķ Evrópu.  Žegar vindur blęs, fellur orkuveršiš ķ Evrópu o.s.frv.

Nśverandi forstjóri Landsvirkjunar hefur veriš aš žvķ spuršur, hvašan hann ętli aš fį raforku inn į sęstrenginn sinn.  Hann benti žį į, aš Ķsland vęri óplęgšur akur fyrir vindmyllur !

Nś ętlar Landsvirkjun aš reisa nokkrar vindmyllur ķ grennd viš Bśrfell til reynslurekstrar.  Žaš vekur mikla undrun.  Landsvirkjun hefur įtt ķ höggi viš virkjunarandstęšinga, en hvernig dettur forrįšamönnum hennar ķ hug, aš unnt verši aš réttlęta uppsetningu forljótra mannvirkja, sem blasa viš langar leišir, meš višeigandi jaršraski, valda fugladauša, gefa frį sér óžęgilegan hvin og geta ekki virkaš öšru vķsi į raforkumarkašinn en aš hękka raforkuveršiš ?

Framleišslukostnašur raforku frį vindmyllu er a.m.k. fimmfaldur į viš framleišslukostnaš frį nżrri vatnsaflsvirkjun.  Hvernig Landsvirkjun ętlar žį aš fara aš gręša į vindmyllum er venjulegum daušlegum manni hulin rįšgįta.  Gömul spęnsk skįldsaga segir frį geggjušum riddara, hugumstórum, sem stóš mikil ógn af vindmyllum og baršist viš žęr, en varš aš lįta ķ minni pokann.  Nś hefur mönnum hjį Landsvirkjun hugkvęmzt žaš snilldarrįš aš tengja saman raforkukerfi vindmylla į Ķslandi og ķ Evrópu meš sęstreng.  Er ekki aš efa, aš verkefniš mun njóta velvildar "kommissara" ESB ķ Brüssel, sem hér munu eygja möguleika į aš nį 2020 markmišum Evrópusambandsins um hreina orkunotkun Evrópu.  Ķsland vęri hins vegar aš flytja utan störf meš slķku tiltęki, og tapiš vęri geigvęnlegt af strengnum. Annaš mįl er, hvers konar Evrópusamband veršur viš lżši įriš 2020, eša hvort nokkurt Evrópusamband veršur į dögum žį samkvęmt nśverandi skilningi okkar į žvķ (leiša) fyrirbrigši. 

 

  

        Į illa saman


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband