Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Fasteignir, fiskeldi og orkuöflun

Vestfiršingar berjast nś fyrir žvķ aš mega nżta landsins gęši alžżšu allri til hagsbóta.  Žaš er ekki vanžörf į auknum umsvifum athafnalķfs į Vestfjöršum, eins og fasteignaveršiš er vķsbending um, enda er jįkvętt samband į milli fasteignaveršs og atvinnuframbošs. 

Žetta mį lesa śt śr nżlegum upplżsingum Byggšastofnunar, sem fékk Žjóšskrį Ķslands til aš bera saman fasteignaverš ķ 31 bę og žorpi vķšs vegar um landiš m.v. 161,1 m2 einbżlishśs.  Sams konar samanburšur hefur įtt sér staš undanfarin įr.

Eignin er ódżrust į Bolungarvķk, en hefur undanfarin įr veriš ódżrust żmist į Patreksfirši eša į Vopnafirši.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš fasteignamatiš hękkaši hlutfallslega mest 2016-2017 į žessum tveimur stöšum.  Er engum blöšum um žaš aš fletta, aš meginskżringin eru miklar fjįrfestingar ķ fiskeldi į Sušurfjöršum Vestfjarša undanfarin misseri og miklar fjįrfestingar HB Granda į Vopnafirši ķ atvinnutękjum og kaup į žorskkvóta fyrir skip, sem žašan eru gerš śt.  

Višmišunarhśsiš į Bolungarvķk kostar ašeins MISK 14,4, en mišgildi fasteignaveršsins į samanburšarstöšunum er MISK 26.  Nęr žaš varla kostnaši viš slķkt fullfrįgengiš hśs.  Aš byggja hśs į Bolungarvķk er greinilega mjög įhęttusamt, žvķ aš žurfi hśsbyggjandi aš selja, fęr hann ašeins um helming upp ķ kostnašinn.  Žetta er vķtahringur fyrir staši ķ žessari stöšu.  Į Höfn ķ Hornafirši er sveitarfélagiš nśna aš reyna aš rjśfa žennan vķtahring meš žvķ aš stušla aš nżbyggingum ķbśšarhśsnęšis fyrir fólk, sem vantar ķ vinnu žar. Žar sem vinnu vantar, er eina rįšiš til aš rjśfa žann vķtahring aš efla framboš fjölbreytilegra starfa.

Nś vill svo til fyrir ķbśa viš Ķsafjaršardjśp, aš slķk efling athafnalķfs er innan seilingar.  Fyrir hendi eru fyrirtęki, sem sękjast eftir aš hefja laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Allt bendir til, aš umskipti til hins betra hafi įtt sér staš viš hönnun og rekstur laxeldissjókvķa, svo aš stroktķšni sé innan marka, sem talizt geta skašleg fyrir "hreint" kyn villtra laxa ķ laxįm, sem ósa eiga śt ķ Ķsafjaršardjśp, hvaš žį annars stašar. 

Žaš er žess vegna fullt tilefni fyrir Hafrannsóknarstofnun aš endurskoša fljótlega įhęttumat sitt, enda veršur įrlegt hįmarkstjón ķ Ķsafjaršardjśpi innan viš 5 % af nęsta öruggri įrlegri veršmętasköpun 30 kt laxeldis žar.  Raunveruleg įhęttugreining vegur saman lķkindi tjóns og įvinnings, og nišurstašan veršur žį ótvķrętt almannahagsmunum ķ vil.  

Buršaržolsmat Vestfjarša fyrir laxeldi hljóšar upp į 50 kt.  Žaš er varfęrnislegt og mun sennilega hękka ķ tķmans rįs.  Žar viš bętist möguleikinn į laxeldi ķ landkerum.  Ķ heild gęti laxeldi į Vestfjöršum numiš 80 kt įriš 2040.  Orkužörf žess mį įętla 160 GWh/įr og aflžörfina 30 MW.

Ef svo vindur fram sem horfir um atvinnužróun, mun ķbśum į Vestfjöršum fjölga um 5 k (k=žśsund) 2017-2040.  Vegna almennrar rafhitunar munu žeir žurfa tiltölulega mikla orku, sem gęti numiš 125 GWh/įr og 20 MW.

Rafbķlavęšing er framundan į Vestfjöršum, eins og annars stašar į landinu, og gęti žurft 64 GWh/įr og 16 MW aš 23 įrum lišnum.

Hafnirnar veršur aš rafvęša meš hįspenntri dreifingu og gętu stór og smį skip žurft 35 GWh/įr og 8 MW įriš 2040 į Vestfjöršum.

Ef spurn veršur eftir repjumjöli ķ fóšur fyrir laxinn, gęti vinnsla žess og repjuolķu į skipin žurft 12 GWh/įr og 8 MW.  

Alls eru žetta tęplega 400 GWh/įr og 80 MW.  Žaš er alveg śtilokaš fyrir ķbśa og atvinnurekstur į Vestfjöršum aš reiša sig į tengingu viš landskerfiš um Vesturlķnu fyrir žessa aukningu.  Ķ fyrsta lagi er žessi orka ekki fyrir hendi ķ landskerfinu, og eftirspurnin er og veršur sennilega umfram framboš į landinu ķ heild.  Ķ öšru lagi er afhendingaröryggi raforku į Vestfjöršum algerlega óbošlegt um žessar mundir, og į tķmum orkuskipta er óįsęttanlegt aš reiša sig į rafmagn frį dķsilknśnum rafölum.  

Žį er enginn annar raunhęfur kostur en aš virkja vatnsafl į Vestfjöršum, og samkvęmt gildandi Rammaįętlun, sem er mišlunarleiš rķkisins viš val į milli nżtingar orkulinda og verndunar, eru Hvalįrvirkjun og Austurgilsvirkjun ķ nżtingarflokki į Vestfjöršum.  Lķklega er nś veriš aš vinna aš lögformlegu umhverfismati fyrir žį fyrrnefndu aš stęrš 340 GWh/įr og 55 MW.  Hśn mun ein ekki duga fyrir aukninguna nęstu 2 įratugina į Vestfjöršum.  Bęndavirkjunum mun fjölga, en meira veršur aš koma til, svo aš Vestfiršir verši raforkulega sjįlfbęrir, og orkulindirnar eru žar fyrir hendi. 

Hęgt er aš nśvirša framlegš Hvalįrvirkjunar fyrstu 20 įr starfseminnar, og fęst žį andvirši vatnsréttindanna ķ įnum, sem leggja virkjuninni til orku.  Andviršiš er žannig reiknaš miaISK 14,4.  Hęstiréttur hefur dęmt, aš sveitarfélögum sé heimilt aš leggja fasteignagjald į andvirši vatnsréttinda.  Sé notaš įlagningarhlutfalliš 0,5 %, fęst įrleg upphęš ķ sveitarsjóš af vatnsréttindum Hvalįrvirkjunar 72 MISK/įr.  Soltinn sveitarsjóš munar um minna.

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, heldur įfram aš skrifa greinar ķ Fréttablašiš meš įróšri um žaš, aš "nįttśran skuli njóta vafans" og homo sapiens af kvķslinni Vestfiršingar, bśsettir į Vestfjöršum, geti étiš, žaš sem śti frżs, hans vegna.  Svo hvimleišur sem žessi mįlflutningur hans kann aš žykja, į hann fullan rétt į aš hafa žessa skošun og tjį hana, žar sem honum sżnist.  Rökin eru samt varla tęk fyrir nokkurt eldhśsborš į Ķslandi.  Žann 8. september 2017 birtist eftir téšan lękni grein ķ Fréttablašinu:

"Umręša um Hvalįrvirkjun į villigötum":

"Įstęšan [fyrir kynningarįtaki Tómasar og Ólafs Mįs Björnssonar, augnlęknis, į landslagi ķ Įrneshreppi] er sś, aš okkur hefur fundizt skorta mjög į upplżsingagjöf um framkvęmdina og viš teljum, aš nįttśran į žessu stórkostlega svęši hafi ekki fengiš aš njóta vafans.  Viš erum ekki ašeins aš beina spjótum okkar aš framkvęmdaašilum virkjunarinnar, HS Orku og Vesturverki, heldur ekki sķšur aš žeim, sem veitt hafa virkjuninni brautargengi ķ Rammaįętlun og sveitarstjórn Įrneshrepps.

Einnig truflar okkur, aš eigandi Eyvindarfjaršarįr sé ķtalskur huldubarón, sem selt hefur vatnsréttindi sķn til kanadķsks milljaršamęrings, Ross Beaty, sem er eigandi 68 % hlutar ķ HS Orku - fyrirtęki, sem sķšan į 70 % ķ Vesturverki, framkvęmdaašila virkjunarinnar.  Žvķ er vandséš, aš ķslenzkir eša vestfirzkir hagsmunir séu ķ forgangi."

Hér er hreinn tittlingaskķtur į feršinni, nöldur af lįgkśrulegum toga, sem engan veginn veršskuldar flokkun sem rökstudd, mįlefnaleg gagnrżni.  Sķšasta mįlsgrein lęknisins sżnir, aš hann er algerlega blindur į hina hliš mįlsins, sem eru hagsmunir fólksins, sem į Vestfjöršum bżr og mun bśa žar.  Žetta "sjśkdómseinkenni" hefur veriš kallaš aš hafa rörsżn į mįlefni.  Žaš var sżnt fram į žaš ķ fyrrihluta žessarar vefgreinar, aš nżtt framfaraskeiš į Vestfjöršum stendur og fellur meš virkjun, sem annaš getur žörfum vaxandi fiskeldis, vaxandi ķbśafjölda og orkuskiptum į Vestfjöršum.  Aš leyfa sér aš halda žvķ fram, aš slķk virkjun žjóni hvorki hagsmunum Vestfiršinga né žjóšarinnar allrar, ber vitni um žjóšfélagslega blindu og tengslaleysi viš raunveruleikann, en e.t.v. er einnig um aš ręša hroka beturvitans.  

 

 

 

 


Landbśnašur ķ mótbyr

"Ķslenzkur landbśnašur getur gegnt lykilhlutverki ķ žvķ mikilvęga verkefni, aš viš sem žjóš nįum įrangri ķ loftslagsmįlum.  Bęndur ęttu aš senda stjórnvöldum tilboš strax ķ dag um aš gera kolefnisbśskap aš nżrri bśgrein."

Žannig hóf Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, merka grein sķna ķ Morgunblašinu 26. įgśst 2017,

"Tękifęriš er nśna".

Hann męlir žar fyrir žvķ, sem viršist vera upplagt višskiptatękifęri og hefur veriš męlt meš į žessu vefsetri. Ef vitglóra vęri ķ hafnfirzka kratanum į stóli landbśnašarrįšherra, hefši hśn tekiš saušfjįrbęndur į oršinu sķšla vetrar, er žeir bentu henni į ašstešjandi vanda vegna markašsbrests, og lįnaš žeim ónotašar rķkisjaršir, sem eru margar, til aš rękta nytjaskóg, sem fljótlega yrši hęgt aš nota til kolefnisjöfnunar gegn hękkandi gjaldi.

Haraldur skrifar:

"Saušfjįrbęndur hafa įlyktaš, aš bśgrein žeirra verši kolefnisjöfnuš.  Innan tķšar į aš liggja fyrir fyrsta tilraun til śtreiknings į bindingu og losun saušfjįrbśa."

Meš vottaša kolefnisjöfnun ķ farteskinu viš markašssetningu lambakjöts öšlast bęndur višspyrnu į markaši, sem rķkisvaldiš į aš ašstoša žį viš.  Rįšherra landbśnašar og sjįvarśtvegs viršist hins vegar bara vera fśl į móti öllum žeim atvinnugreinum, sem eiga meš réttu aš vera skjólstęšingar hennar.  Žaš er alveg sama, hvort hér um ręšir sjįvarśtveg, laxeldi eša landbśnaš, rįšherrann hlustar ekki og hreyfir hvorki legg né liš til aš koma til móts viš žessar greinar og ašstoša žęr til aš žróast til framtķšar. Menn įtta sig ekki vel į, hvar stefnu žessa rįšherra ķ atvinnumįlum er aš finna.  Er hennar e.t.v. aš leita ķ Berlaymont ķ Brüssel ? Žessum rįšherra viršist aldrei detta neitt ķ hug sjįlfri, heldur reišir sig į ašra meš žvķ aš skipa nefndir.  Žaš er allur vindur śr žessum hafnfirzka krata, sem pólitķskt mį lķkja viš undna tusku.  

Af hverju bregzt hśn ekki kampakįt viš herhvöt Haraldar ķ nišurlagi greinar hans ?:

"Gerum įriš 2017 aš tķmamótaįri, žar sem viš leggjum grunn aš nżrri og öflugri bśgrein, kolefnisbśskap, sem getur fęrt okkur sem žjóš mikil tękifęri til aš takast į viš skuldbindingar okkar og ekki sķzt aš skapa meš žvķ grunn aš styrkari byggš ķ sveitum.  Žaš er óžarfi aš gefast upp fyrir žessu verkefni meš žvķ aš senda mikla fjįrmuni til annarra landa [ESB-innsk. BJo] ķ žvķ skyni aš kaupa losunarheimildir, žegar vel mį kaupa slķka žjónustu af landbśnaši og ķslenzkum bęndum."

Žetta er hverju orši sannara, og blekbóndi hefur bent į žaš į žessu vefsetri, aš nś stefnir ķ milljarša ISK yfirfęrslur til ESB śt af žvķ, aš embęttismenn og rįšherrar hafa skrifaš undir óraunhęfar skuldbindingar fyrir hönd Ķslands um minnkun į losun koltvķildis.  Žessi lömun rįšherranna umhverfis og landbśnašar er oršin landsmönnum öllum dżrkeypt, en sį fyrrnefndi viršist ašeins rumska, ef mįl į hennar könnu komast ķ fréttirnar.  Annars er hśn gjörsamlega utan gįtta, nema ef halda į tķzkusżningu innan gįttar.  Žį er hśn til ķ tuskiš, enda vill hśn sżna, hvernig "sterk kona" hagar sér.  Žvķ mišur er Stjórnarrįš Ķslands hér til umfjöllunar, en ekki Sirkus Ķslands.  Sį sķšar nefndi er žó įhugaveršari, enda er žar hęft fólk į sķnu sviši.  

Haraldur Benediktsson fręddi okkur į žvķ ķ téšri grein, aš "[sem] dęmi mį nefna, aš męlingar hérlendis hafa sżnt, aš losun vegna tiltekinnar landnotkunar, t.d. framręslu į mżrartśni, er um 80 % minni en žau višmiš, sem alžjóšlegar leišbeiningar styšjast viš."

Žetta eru allnokkur tķšindi. Lengi hefur veriš hnjóšaš ķ landbśnašinn fyrir ótępilegan skuršgröft, sem hafi oršiš valdur aš losun į 11,6 Mt/įr af koltvķildisjafngildum, sem er svipaš og öll losun vegna orkunotkunar į Ķslandi į lįši, ķ lofti og į legi, aš teknu tilliti til žrefaldra gróšurhśsaįhrifa af losun žotna ķ hįloftunum m.v. brennslu į jöršu nišri.  Žessi įhrif hafa žį lękkaš nišur ķ 2,3 Mt/įr, sem er svipaš og af völdum išnašarins į Ķslandi.  Žessi mikla losun, 11,6 Mt/įr CO2eq, frį uppžornušum mżrum įtti aš vera vegna nišurbrots gerla (bakterķa) į lķfręnum efnum, en fljótt hęgist į slķku nišurbroti, og hitt vill gleymast, aš frį mżrum losnar metan, CH4, sem er meir en 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.

Saušfjįrbęndur hafa oršiš fyrir baršinu į žeirri stjórnvaldsįkvöršun aš taka žįtt ķ efnahagslegum refsiašgeršum Vesturveldanna gegn Rśssum.  Enn muna menn eftir Gunnari Braga, žįverandi utanrķkisrįšherra, er hann óš gleišgosalegur um lendur Kęnugaršs og hafši ķ hótunum viš gerzka stórveldiš.  Rśssar svörušu įri seinna meš žvķ aš setja innflutningsbann į żmis matvęli frį Ķslandi. 

Var lambakjöt į bannlista Rśssanna ?  Žaš hefur ekki veriš stašfest.  Žaš, sem meira er; Jón Kristinn Snęhólm hafši žaš eftir sendiherra Rśssa į Ķslandi ķ žętti į ĶNN 1. september 2017, aš hjį Matvęlastofnun (MAST) lęgi nś rśssneskur spurningalisti.  Ef MAST svarar honum į fullnęgjandi hįtt fyrir Rśssa, žį er ekkert ķ veginum fyrir žvķ aš flytja ķslenzkt lambakjöt śt til Rśsslands, var haft eftir sendiherranum.  Žaš er įstęša fyrir nśverandi utanrķkisrįšherra Ķslands aš komast til botns ķ žessu mįli og gefa yfirlżsingu śt um mįlefniš.  Ennfremur ętti hann aš beita utanrķkisrįšuneytinu til aš semja viš Rśssa um kaup į t.d. 10 kt af lambakjöti į žriggja įra skeiši aš uppfylltum gęšakröfum gerzkra.  

 

 

 


Raforkumįl ķ öngstręti

Ķ hverri viku įrsins veršur tjón hjį višskiptavinum raforkufyrirtękjanna ķ landinu, sem rekja mį til veiks raforkukerfis. Oft er žaš vegna žess, aš notendur eru ašeins tengdir einum legg viš stofnkerfiš, ž.e. naušsynlega hringtengingu vantar.

Nżlegt dęmi um žetta varš austur į Breišdalsvķk ķ viku 34/2017, žar sem stofnstrengur bilaši meš žeim afleišingum, aš straumlaust varš ķ 7 klst.  Aušvitaš veršur tilfinnanlegt tjón ķ svo löngu straumleysi, og hurš skall nęrri hęlum ķ brugghśsi į stašnum, žar sem mikil framleišsla hefši getaš fariš ķ sśginn, ef verr hefši hitzt į.  

Flestar fréttir eru af tjóni hjį almennum notendum, en stórnotendur verša žó fyrir mestu tjóni, žvķ aš žar er hver straumleysismķnśta dżrust.  Žar, eins og vķšar, er lķka viškvęmur rafmagnsbśnašur, sem ekki žolir spennu- og tķšnisveiflur, sem hér verša nokkrum sinnum į įri.  Getur žetta hęglega leitt til framlegšartaps yfir 11 MISK/įr og svipašrar upphęšar ķ bśnašartjóni.

Į žessari öld hafa Vestfiršingar oršiš haršast fyrir baršinu į raforkutruflunum į stofnkerfi landsins og  straumleysi, enda er landshlutinn hįšur einum 132 kV legg frį Glerįrskógum ķ Dölum til Mjólkįrvirkjunar, og sś virkjun įsamt öšrum minni į Vestfjöršum annar ekki rafmagnsžörf Vestfiršinga.  Hśn er ašeins 10,6 MW, 70 GWh/įr eša um žrišjungur af žörfinni um žessar mundir. Žess ber aš geta, aš talsveršur hluti įlagsins er rafhitun hśsnęšis, sem gerir Vestfiršinga aš meiri raforkukaupendum en flesta landsmenn ķ žéttbżli.

Vestfiršingar verša įrlega fyrir meiri truflunum og tjóni į bśnaši og framleišslu en flestir ašrir af völdum ófullnęgjandi raforkuframleišslu og flutningskerfis.  Til śrbóta er brżnt aš koma į hringtengingu į Vestfjöršum.  Beinast liggur viš aš gera žaš meš 132 kV tengingu Mjólkįrvirkjunar viš nżja virkjun, Hvalįrvirkjun, 50 MW, 360 GWh/įr, ķ Ófeigsfirši į Ströndum.  Žessa nżju virkjun, sem er ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar III, žarf jafnframt aš tengja viš nżja 132 kV ašveitustöš ķ Ķsafjaršardjśpi, sem Landsnet žarf aš reisa og tekiš getur viš orku frį fleiri vatnsaflsvirkjunum žar ķ grennd og veitir kost į hringtengingu Ķsafjaršarkaupstašar og allra bęjanna į Noršur- og Sušurfjöršunum. Meš žvķ jafnframt aš leggja allar loftlķnur, 60 kV og į lęgri spennu, ķ jöršu, mį meš žessu móti koma rafmagnsmįlum Vestfiršinga ķ višunandi horf. Višunandi hér er hįmark 6 straumleysismķnśtur į įri hjį hverjum notanda aš mešaltali vegna óskipulagšs rofs. 

Žegar raforkumįl landsins eru reifuš nś į tķmum, veršur aš taka fyrirhuguš orkuskipti ķ landinu meš ķ reikninginn.  Įn mikillar styrkingar raforkukerfisins er tómt mįl aš tala um orkuskipti. Žaš er mikil og vaxandi hafnlęg starfsemi į Vestfjöršum, sem veršur aš rafvęša, ef orkuskipti žar eiga aš verša barn ķ brók.  Aflžörf stęrstu hafnanna er svo mikil, aš hśn kallar į hįspennt dreifikerfi žar og įlagsaukningu į aš gizka 5-20 MW eftir stęrš hafnar.  Öll skip ķ höfn verša aš fį rafmagn śr landi og bįtarnir munu verša rafvęddir aš einum įratug lišnum.

Laxeldinu mun vaxa mjög fiskur um hrygg og e.t.v. nema 80 kt/įr į Vestfjöršum.  Žaš veršur alfariš rafdrifiš og mun e.t.v. śtheimta 30 MW auk įlagsaukningar vegna fólksfjölgunar, sem af žvķ leišir.  Fólkiš į sinn fjölskyldubķl, reyndar 1-2, og rafknśin farartęki į Vestfjöršum munu śtheimta 20 MW.  Fólksfjölgun til 2030 gęti žżtt įlagsaukningu 10 MW.  Alls gęti įlagsaukning į raforkukerfi Vestfjarša į nęstu 15-20 įrum vegna atvinnuuppbyggingar, fólksfjölgunar og orkuskipta oršiš um 100 MW.

Viš žessu veršur aš bregšast meš žvķ aš efla orkuvinnslu ķ landshlutanum og hringtengja allar ašveitustöšvar į svęšinu.  Dreifikerfiš žarf eflingar viš til aš męta žessu aukna įlagi, og allar loftlķnur 60 kV og į lęgri spennu žurfa aš fara ķ jöršu af rekstraröryggislegum og umhverfisverndarlegum įstęšum.  

 

 

 

 


Flaustursleg reglugerš

Sjįvarśtvegsrįšherra setti žann 13. jślķ 2017 reglugerš um įlagningarašferš og innheimtu veišigjalds fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Reglugeršin er m.a. reist į lögum frį 2012 um veišigjöld.  Segja mį, aš rįšherra žessi hafi hrakizt frį einu axarskaptinu til annars, sķšan hśn tók viš žessu embętti.  Hśn glutraši hér nišur gullnu tękifęri til aš sżna, aš hśn hefši loks nįš tökum į žessu vandasama starfi, sem rįšherra sjįvarśtvegs- og landbśnašarmįla gegnir.  Žar sem hśn kaus aš sveigja hvergi af leiš, žótt allar ašstęšur ķ sjįvarśtvegi byšu svo į aš horfa, stefnir hśn nś į aš magna ósanngirnina, sem ķ žessari endemis skattheimtu, veišigjöldum, felst.  Veršur hér reifaš ķ hverju žessi ósanngirni felst.  Rįšherra žessi ber kįpuna į bįšum öxlum ķ samskiptum sķnum viš hagsmunaašila, sem til rįšuneytis hennar leita, eins og nżjustu fréttir af višskiptum hennar viš bęndaforystuna benda til.

Fyrst veršur vitnaš ķ lok forystugreinar Morgunblašsins 14. jślķ 2017, 

"Afkįralegir ofurskattar":

"Allt frį žvķ aš vinstri stjórnin setti nż lög um veišigjöld sem hluta af umfangsmikilli skattahękkunarstefnu sinni, hefur veriš varaš viš žvķ, aš gjöldin vęru allt of hį og aš afleišingarnar gętu oršiš žęr, sem nś hefur komiš ķ ljós.  Žaš blasir viš, aš ekki er hęgt aš bjóša undirstöšu atvinnuvegi žjóšarinnar upp į slķka ofurskatta, sem aš auki eru svo afkįralegir ķ framkvęmd."

Žaš er enn lįtiš višgangast, aš sjįvarśtvegurinn, einn allra, greiši fyrir ašganginn aš nįttśruaušlind allra landsmanna, en žęr eru žónokkrar, eins og kunnugt er.  Žetta veikir samkeppnisstöšu sjįvarśtvegsins bęši innanlands og utan og er hrópandi óréttlęti til lengdar.  Dęmi um greinar, sem nżta nįttśruaušlindir ķ almannaeign, eru fjarskiptafyrirtękin, feršažjónustustarfsemi ķ žjóšlendum, virkjunarfyrirtękin og fyrirtęki meš fiskeldi ķ sjókvķum.  Žaš er óskiljanlegt, aš ekki skuli enn vera geršur reki aš samręmdu nżtingargjaldi nįttśruaušlinda.  Halda rįšherrar, aš nóg sé aš sżna myndavélum tanngaršinn ?

Ķ ljósi žess, aš staša śtgeršanna tók stakkaskiptum til hins betra eftir aš full innleišing fiskveišistjórnunarkerfisins frį 1984 var farin aš virka į hag śtgeršanna, žį er ekki óešlilegt, aš śtgerširnar greiši af aušlindarentunni, en žaš strķšir gegn Stjórnarskrį rķkisins aš heimta ekki aš sama skapi aušlindagjald af öllum nżtingarašilum į landi, ķ lofti og į sjó, meš sömu śtreikningsašferšum, svo aš jafnręšis atvinnustarfsemi sé gętt.  Sżnir žaš mikiš döngunarleysi stjórnvalda aš hafa enga sżnilega tilburši uppi ķ žessa įtt.

 Hallveig Ólafsdóttir, hagfręšingur Samtaka fyrirtękja ķ Sjįvarśtvegi, SĶF, hafši žetta aš segja viš Kjartan Stefįnsson hjį Fiskifréttum, 11. maķ 2017, um tekjurżrnun sjįvarśtvegsins įriš 2017 m.v. 2015, sem er višmišunarįr veišigjaldanna fiskveišiįriš 2017/2018:

"Ef tekiš er tillit til gengis og veršvķsitölu sjįvarśtvegsins, žį mį įętla, aš tekjur vegna bolfiskafurša, svo aš dęmi sé tekiš, verši um miaISK 25-30 lęgri įriš 2017 en žęr voru įriš 2015."

Žetta er meira en fjóršungslękkun tekna ķ žessari grein, enda hefur gengiš styrkzt um 26 % frį upphafi įrs 2014.  Į kostnašarhliš hefur oršiš lękkun į olķuverši um 20 %-30 % 2015-2017 og hękkun į launališ, žar sem launavķsitala gagnvart sjįvarśtvegi hefur hękkaš um 27 % į sama tķma (laun ķ landvinnslu hafa hękkaš um 25 % - 30 %). 

Heildarįhrif žessara breytinga eru mikil į framlegšina, sem er žaš, sem eftir er, žegar rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį tekjunum, og veršur žį til skiptanna til aš greiša afborganir og vexti, skatta, veišigjöld, arš og aš fjįrfesta fyrir.  Žessi mismunur žarf aš vera yfir 20 % af tekjum, svo aš vel sé, ella er śt ķ hött aš tala um aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, sem myndi andlag veišigjalds.  Framtķšarkerfi ętti žess vegna aš miša viš, aš falli framlegš undir 20 %, žį falli aušlindagjald į viškomandi fyrirtęki nišur fyrir sama tķmabil. 

Įriš 2015 įraši vel ķ sjįvarśtvegi, enda nam vegiš mešaltal framlegšar botnfiskveiša og botnfiskvinnslu žį um 27 %.  Įętlun SFS um framlegš sömu ašila įriš 2017 er ašeins 16 %.  Af žessum įstęšum er nżsett reglugerš sjįvarśtvegsrįšherra um forsendur veišigjalds fiskveišiįriš 2017/2018 óskiljanleg, og engu er lķkara en žar fari efnahagslegur blindingi meš völdin.  Žessi įkvöršun mun hękka veišigjöldin upp ķ um miaISK 11, sem er meira en tvöföldun frį fiskveišiįrinu 2016/2017 og mun rķša allmörgum śtgeršum aš fullu og skerša getu hinna til nżsköpunar.  

Rįšherrann lét hjį lķša aš taka tillit til mikillar lękkunar fiskveršs viš įkvöršun sķna og į žeim grundvelli aš framlengja įšur gildandi afslįtt į veišigjöldum til skuldsettra fyrirtękja.  Žetta er óafsakanlegt ķ ljósi stöšunnar.  Žį hefši hśn įtt aš gera rįšstafanir til aš taka tillit til minni framlegšar lögašila, sem veišigjöld eru lögš į.   Hlutfall ofangreindra heildarframlegša er 16/27=59 %.  Ef žvķ vęri beitt į śtreiknaš veišigjald og sķšan veittur hefšbundinn afslįttur vegna skuldsetningar fyrirtękis, žį yrši sennilega lķtil breyting į upphęš veišigjalda nś į milli fiskveišiįra. Óbreytt veišigjöld į nęsta fiskveišiįri m.v. nśverandi er hįmark žess, sem sanngjarnt getur talizt.  Sjįvarśtvegsrįšherra er ekki aš vinna vinnuna sķna.  Hverra erinda gengur hśn eiginlega ?

Sjįvarśtvegsrįšherra segir nś, aš hśn hafi lengi veriš talsmašur breytinga į veišigjöldum.  Talsmįti hennar hingaš til hefur hins vegar allur veriš til hękkunar į žeim, og opinberar hśn žannig skilningsleysi sitt į sambandi skattheimtu, nżsköpunar og fjįrfestinga.  Žaš er mjög bagalegt aš sitja uppi meš slķkan sjįvarśtvegsrįšherra.

Ķ žessu sambandi skal vitna til nišurlags téšs vištals Fiskifrétta viš Hallveigu Ólafsdóttur:  

"Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš nefna umręšu um aš auka gjaldtöku ķ sjįvarśtvegi.  Sérstakar įlögur eru nś žegar fyrir hendi ķ formi veišigjalda, og heildarfjįrhęš žeirra hefur į umlišnum įrum veriš įžekk žeim tekjuskatti, sem sjįvarśtvegur greišir.  Žaš er žvķ mikilvęgt, žegar kallaš er eftir auknum sérstökum įlögum į atvinnugreinina, aš stjórnmįlamenn horfi bęši į žau rekstrarskilyrši, sem fyrirtęki standa frammi fyrir, og taki tillit til žeirrar fjölbreyttu flóru ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem nś er raunin. Sjįvarśtvegsfyrirtęki eru jafnmisjöfn og žau eru mörg, bęši aš žvķ er stęrš og fjįrhagslega stöšu varšar.  Žau eru žvķ mjög misjafnlega ķ stakk bśin til aš takast į viš auknar gjaldtökur.  

Fjölbreytileiki er einn af styrkleikum ķslenzks sjįvarśtvegs og lykill aš samkeppnishęfni greinarinnar.  Žaš er mikilvęgt aš gleyma ekki žessari stašreynd, žegar rętt er um aukna gjaldtöku."

Sjįvarśtvegsrįšherra gerir sig nś lķklega til aš vega aš sjįvarśtveginum, eins og rakiš hefur veriš.  (Žaš, sem saušfjįrbęndur hafa til mįlanna aš leggja viš hana varšandi markašsstöšu lambakjötsins erlendis og mótvęgisašgeršir fer inn um annaš eyraš og śt um hitt.) Hśn mun žar meš draga śr žeim styrkleika, sem hagfręšingur SFS nefnir og er fjölbreytni fyrirtękjanna.  Nś reka um 1000 lögašilar śtgerš ķ landinu.  Ętlar sjįvarśtvegsrįšherra meš sinni hugsunarlausu reglugerš mešvitaš meš atbeina skattheimtuvalds rķkisins aš fękka žeim ?  Aš óreyndu hefši mašur haldiš, aš rķkisvaldiš, rįšherra, myndi foršast aš gera erfitt įstand śtgeršanna enn verra og verša žar meš valdur aš óžarfa fękkun śtgeršanna. Rįšherra, sem vinnur gegn hagsmunum śtgeršanna ķ landinu, vinnur gegn hagsmunum hagkerfisins og žar meš heildarinnar.  

Sjįvarśtvegsrįšherra skżtur sér gjarna į bak viš nefnd, sem hśn skipaši ķ byrjun maķ 2017 undir formennsku Žorsteins Pįlssonar, flokksbróšur sķns og fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra.  Nefnd žessi į aš skila af sér drögum aš lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. desember 2017.  Viš žvķ er ekki aš bśast, aš lög, sem reist yršu į vinnu žessarar nefndar, taki gildi fyrr en į fiskveišiįrinu 2018/2019, og žess vegna hefši rįšherrann įtt aš gera brįšabirgša bragarbót į reiknireglum veišigjalds ķ nżju reglugeršinni, sbr žaš, sem sett er fram hér aš ofan.

Rįšherrann hefur hreykt sér af žvķ aš hafa skipaš "žverpólitķska" nefnd, sem leita eigi sįtta um sjįvarśtvegsmįl.  Rįšherrann fór žó illa aš rįši sķnu viš samsetningu žessarar nefndar.  Ef hśn į annaš borš įtti aš vera "žverpólitķsk", žį žurfti hśn aušvitaš aš endurspegla styrkleikahlutföllin į žingi.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri, og getur hśn vart kallast lżšręšislega valin.  

Žaš er svo önnur saga, aš žessi ašferšarfręši rįšherrans er ólķkleg til įrangurs, hvaš žį aš nį sįttum į pólitķskum forsendum ķ žessu mikla hagsmunamįli žjóšarinnar.  Miklu nęr hefši veriš aš leita til fiskihagfręšinga, innlendra og jafnvel erlendra, og hagsmunaašilanna ķ greininni, sem ķ sameiningu mundu reyna aš finna žjóšhagslega hagkvęmustu stjórnunarašferšina ķ ljósi reynslunnar bęši innan lands og utan.  Samkvęmt žvķ, sem gerst er vitaš nś, er slķkt framtķšarstjórnkerfi fiskveiša keimlķkt nśverandi kerfi.  

Śtgeršarfyrirtękin, stór og smį, eru kjölfesta byggšarinnar viš strandlengju landsins.  Žau standa ķ haršri samkeppni innanlands og utan og žurfa svigrśm til hagręšingar til aš standast samkeppnina.  Ķ fordómafullri umręšu ķ garš žessara fyrirtękja, sem gjarna gżs upp, žegar hagrętt er, og rįšherrann er ekki saklaus žar, gleymist oft, aš ekki er allt sem sżnist; fyrir tilverknaš śtgeršarfélaga hefur vaxiš upp klasi sprotafyrirtękja, sem allmörgum hefur vaxiš fiskur um hrygg meš auknum fjįrfestingum śtgerša og fiskvinnslufyrirtękja.  Žetta gerši Jens Garšar Helgason, formašur SFS, aš umręšuefni į įrsfundi samtakanna 19. maķ 2017:

"Į Akranesi hefur byggzt upp žekkingarfyrirtękiš Skaginn meš 170 starfsmenn, sem einmitt byggir į žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er aš fjįrfesta til framtķšar og ķ framtķšinni.

Sumir hafa jafnvel gengiš svo langt aš śthrópa HB Granda fyrir aš standa ekki viš samfélagslegar skuldbindingar og stušla ekki aš byggšafestu.  Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš komast aš žessari nišurstöšu, žegar fyrirtękiš er aš fękka śr 270 starfsmönnum į Akranesi ķ 185, og fyrirheit eru um aš reyna aš finna sem flestum vinnu annars stašar hjį fyrirtękinu - annašhvort į Akranesi eša ķ Reykjavķk ?  Akranes er 6“800 manna samfélag ķ hįlftķma akstri frį Reykjavķk.  Į sama tķma hefur HB Grandi fjįrfest fyrir 10 milljarša ķ atvinnutękjum og kvóta til aš styrkja 600 manna byggšarlag austur į fjöršum.  Tķu milljaršar, sem hafa tryggt starfsöryggi og byggšafestu Vopnafjaršar til framtķšar.  Samfélag, sem er einn tķundihluti Akraness ķ 700 km fjarlęgš frį Reykjavķk.  Aš halda žvķ fram, aš stefna HB Granda sé ekki samfélagslega įbyrg, er ķ einu orši sagt "gališ"."

Į žessum sama įrsfundi benti Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš HĶ, į, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur hefši ekki oršiš aršbęr fyrr en į 21. öldinni.  Žessi stašreynd er naušsynlegt skilyrši, en ekki nęgilegt, fyrir žvķ aš įlykta, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut meš innleišingu ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins įrin 1984 og 1990.  Žessi hagnašur er undirstaša velmegunar ķ flestum ķslenzkum sjįvarplįssum, sem er žį algerlega hįš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi, frjįlsu framsali aflaheimilda og frjįlsri rįšstöfun aflans, eins og téšur Įsgeir hélt fram. Jafnframt sagši hann, "aš žaš vęri mżta [gošsögn], aš kvótakerfiš hefši komiš landsbyggšinni į kaldan klaka.  Samkeppnishęfur sjįvarśtvegur vęri forsenda fyrir samkeppnishęfum lķfskjörum śti į landi".  

Stjórnmįlafólk, sem ekki įttar sig į žessum stašreyndum, į vart erindi į Alžingi Ķslendinga, hvaš žį ķ rķkisstjórn.  

Hitt skilyršiš, sem meš aršsemisžęttinum leyfir aš įlykta sem svo, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut viš innleišingu nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis, er, aš žaš felur ķ sér hvata til sjįlfbęrrar nżtingar veišistofnanna og aš žaš hefur ķ raun umbylt veišunum viš Ķsland śr ósjįlfbęrri nżtingu aušlindarinnar ķ sjįlfbęra nżtingu, eins og višsnśningur žorskstofnsins til hins betra er gleggsta dęmiš um. 

 

 

 

 

 

 


Of hįreistar hugmyndir

Velgengni fiskeldis hér viš land og į landi er fagnašarefni.  Į tękni- og rekstrarsviši starfseminnar mį žakka velgengnina beinni norskri fjįrfestingu ķ 4 fyrirtękjanna, sem hefur gert žeim kleift aš fjįrfesta fyrir um 10 miaISK/įr aš undanförnu, og į nęstu įrum er bśizt viš fjįrfestingu ķ fiskeldi um 5 miaISK/įr  Nįnast allt er žetta bein norsk fjįrfesting, sem eflir ķslenzka hagkerfiš. 

Nemur hinn norski eignarhlutur į bilinu 34 %-60 % ķ žessum fyrirtękjum. Framlegš fyrirtękjanna hefur jafnframt veriš góš eša yfir 20 % af söluandvirši afuršanna.  Hį framlegš helgast af skorti į heimsmarkaši fyrir lax vegna frambošsbrests um 7 % af völdum fiskisjśkdóma, m.a. ķ Noregi.  Markašsįhrifin hafa oršiš 50 % hękkun į laxi upp ķ um 1000 ISK/kg, sem tępast veršur žó varanleg.

Žaš er engum blöšum aš fletta um byggšalegt mikilvęgi fiskeldisins, žar sem žaš er stundaš, enda hefur žaš sums stašar snśiš fólksfękkun upp ķ fólksfjölgun, og sömuleišis um žjóšhagslegt mikilvęgi žess.  Um žessar mundir er hallinn mjög mikill į vöruvišskiptum viš śtlönd eša um 150 miaISK/įr.  Hluti af žessu er vegna fjįrfestinga, en megniš eru neyzlu- og rekstrarvörur.  Žetta gengur ekki til frambśšar og brżn žörf į aš auka tekjur af vöruśtflutningi, žvķ aš endi žetta meš halla į višskiptajöfnuši (žjónustujöfnušur (feršamennskan) meštalin), eins og stefnir ķ nś, žį hefst skuldasöfnun viš śtlönd og ISK hrynur.

Ef laxeldiš fęr aš tķfaldast m.v. nśverandi framleišslu og vaxa upp ķ 100 kt/įr, munu gjaldeyristekjur aukast um 90 miaISK/įr m.v. nśverandi veršlag į laxi, en į móti kemur innflutningskostnašur ašfanga.  Žar vegur fóšriš mest, og žaš er óskandi, aš innlend hlutdeild ķ fóšrinu margfaldist, t.d. meš framleišslu repjumjöls og sérverkašs fiskimjöls fyrir laxinn.  

Žaš žarf greinilega mun meiri višbót viš vöruśtflutninginn en laxeldiš, og žar mun vęntanlegur kķsilśtflutningur vega žungt, en starfsemi eins kķsilframleišandans af 4, sem oršašir hafa veriš viš žessa starfsemi hérlendis, PCC į Bakka viš Hśsavķk, mun hefjast ķ desember 2017, ef įętlanir ganga eftir.

Žótt mikil žörf sé į auknum gjaldeyri inn ķ landiš į nęstu įrum, žį ber aš gjalda varhug viš stórkarlalegum hugmyndum um vaxtarhraša og lokaumfang laxeldis ķ sjókvķum viš Ķsland.  Žessir villtu draumar komu fram ķ vištali viš Knut Erik Lövstad hjį Beringer Finance ķ sjįvarśtvegsblaši Morgunblašsins 6. jślķ 2017:

""Eldisfyrirtękin hafa fengiš leyfi fyrir framleišslu į 40 kt/įr af laxi, og žau hafa lagt inn umsóknir fyrir 130 kt/įr [til višbótar].  Ef umsóknirnar verša samžykktar, gęti framleišslan oršiš 170 kt/įr", segir hann."

Žaš er ljóst, aš Lövstad bżst viš mjög örum vexti, žvķ aš hann nefnir tvöföldun įriš 2018 upp ķ 21 kt, og aš įriš 2020 muni hśn verša 66 kt, ž.e. meira en sexföldun į žremur įrum.  Žetta jafngildir įrlegum mešalvexti um 87 %.  Ef sį vöxtur héldi įfram upp ķ 170 kt/įr, nęšist sś framleišsla įriš 2022.  Hér er allt of geist fariš og öllu nęr aš reikna meš, aš įriš 2022 hafi framleišslan nįš 60 kt/įr, verši um mišbik nęsta įratugar 75 kt/įr og nįlgist e.t.v. 100 kt/įr undir 2030 ķ sjókvķum, en žį žvķ ašeins, aš reynslan gefi tilefni til 30 kt/įr aukningar į starfsleyfum m.v. frumrįšleggingu Hafrannsóknarstofnunar.  

Rökin fyrir žessum varśšarsjónarmišum eru ķ fyrsta lagi umhverfisverndarlegs ešlis, og ķ öšru lagi žurfa innvišir žessarar atvinnugreinar tķma til aš žroskast og laga sig aš žörfum greinarinnar.  

Žaš er enn ekki komin nein teljandi reynsla af hinni nżju tękni fiskeldisfyrirtękjanna, ž.į.m. nżrri hönnun eldiskvķanna.  Viš žurfum haldfastar tölur um stroktķšnina śr hinum nżju eldiskerum til aš unnt sé aš leggja mat į, hversu marga fiska mį leyfa ķ hverjum firši Vestfjarša og Austfjarša auk Eyjafjaršar.  Slķk reynsla fęst tępast fyrr en įriš 2022, og žangaš til er ekki rįšlegt aš leyfa yfir 50 kt/įr į Vestfjöršum og 20 kt/įr į Austfjöršum, alls 70 kt/įr samkvęmt frumįhęttumati Hafró.  Žetta frummat vķsindamanna stofnunarinnar kemur blekbónda ekki mikiš į óvart, žótt talan fyrir Austfirši virki nokkuš lįg. 

Ef fyrirtękin vilja meira, eiga žau kost į aš fara śt ķ laxeldi ķ landkerum og losna žannig viš įhęttu stroks og lśsar, en į móti kemur aukinn orkukostnašur vegna nżtingar hitaveitu til upphitunar į sjó, sem  getur gefiš meiri vaxtarhraša en ķ sjó.  Žį žarf öflugt hreinsikerfi. Rafmagnskostnašur er einnig meiri vegna dęlingar, en žetta viršist samt įlitlegur kostur, žegar skortur er į laxi į markašina.

Žaš er mikil veršmętasköpun per tonn ķ laxeldi um žessar mundir, jafnvel meiri en ķ ķslenzka sjįvarśtveginum, sem į žó heimsmet ķ veršmętasköpun sjįvarśtvegs.  Žannig segir Daši Mįr Kristófersson, prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, aš samkvęmt mati Noršmanna skapi hvert įrsverk ķ laxeldi MNOK 2,7 eša um MISK 33.  Žį hafi fjöldi įrsverka ķ greininni ķ Noregi įriš 2014 viš eldi, slįtrun, vinnslu og markašssetningu veriš 9“500, og afleidd störf hafi žį reynzt vera 19“000, eša tvö fyrir hvert beint starf, svo aš heildarfjöldi įrsverka var 28“500.

Žar sem Noršmenn framleiddu um 1,3 Mt įriš 2014 af laxi ķ sjóeldiskvķum viš Noreg, žżšir žetta, aš framleišsla į 1,0 kt śtheimtir 22 įrsverk (mannįr).  Žetta žżšir, aš til aš framleiša 40 kt/įr, sem ętla mį, aš verši raunin hér įriš 2020, žarf tęplega 900 įrsverk, žar af tęplega 300 bein störf.  Allir sjį, hvķlķkur bśhnykkur hér er į feršinni.

Hins vegar sér prófessor Daši Mįr įstęšu, eins og blekbóndi, til aš slį varnagla viš vaxtarhugmyndum, sem uppi eru:

""Žetta er lyftistöng fyrir žessi samfélög [fiskeldis].  Og žaš er ķ sjįlfu sér įstęša til aš vera jįkvęšur gagnvart fiskeldi sem grundvallar atvinnugrein į Ķslandi, eins og annars stašar."

Hins vegar žurfi fiskeldismenn og stjórnvöld aš stķga varlega til jaršar.  Żmis žjóšhagslegur kostnašur fylgi atvinnugreininni.

"Umhverfisįhrifin af fiskeldi eru umtalsverš.  Žau eru mjög vandlega stašfest ķ nįgrannalöndunum, og žaš er einnig vandlega stašfest, aš žeir, sem hafa slakaš verulega į kröfum ķ umhverfismįlum, hafa išulega séš eftir žvķ til lengri tķma litiš.  Viš ęttum aš lįta žaš verša lexķu fyrir okkur.""

Žaš er ekki sanngjarnt aš velta laxeldisfyrirtękjum į Ķslandi upp śr mengunarsögu laxeldisfyrirtękja ķ öšrum löndum.  Žaš er vegna žess, aš ķslenzku fyrirtękin hafa lęrt af įföllum annars stašar og innleitt nżjustu tękni og ašferšir viš eldiš.  Žar mį nefna traustari sjóeldiskvķar, myndavélavętt eftirlit ķ kringum žęr og meš fóšruninni, svo aš hśn er stöšvuš, žegar gręšgin minnkar ķ fiskinum.  Žį ętla fiskeldisfyrirtękin hér aš hvķla eldissvęšin ķ eitt įr af žremur til aš leyfa svęšinu aš hreinsast.  Allt er žetta til fyrirmyndar. Stroktķšnin er lykilstęrš fyrir įkvöršun um hįmark starfsleyfa.  Enn tröllrķšur hśsum sś śrelta stroktķšni, aš einn lax sleppi upp ķ įrnar śr hverju tonni ķ sjóeldiskvķum.  Hafi einhvern tķmann veriš eitthvaš hęft ķ žvķ hlutfalli, er alveg vķst, aš žaš į ekki viš laxeldi viš strendur Ķslands nś, enda mundi žaš jafngilda stroklķkindum 0,5 %/įr=5000 ppm, en fyrir nokkrum įrum voru stroklķkindi ķ sjókvķaeldi viš Noreg 20 ppm.  Nżjar rauntölur vantar, en ef vel į aš vera, žurfa žessi lķkindi viš Ķslandsstrendur aš minnka um eina stęršargrįšu og verša 2 ppm.  Žaš mundi žżša, aš meš 70 kt ķ sjóeldiskvķum, mundu 70 laxar sleppa į įri upp ķ įrnar.  Žaš gęti numiš 1 % af ķslenzku hrygningarstofnunum ķ įnum, sem falla ķ firši, žar sem sjókvķaeldi er leyft.  Erfšafręšingar žurfa aš meta hęttuna į śrkynjun ķslenzku laxastofnana viš žessar ašstęšur, en įgizkun leikmanns er, aš hśn sé hverfandi.  

Nišurstašan er žessi: Fiskeldiš, einkum laxeldiš, er hvalreki fyrir byggšir Vestfjarša og Austfjarša, sem stašiš hafa höllum fęti.  Mikil veršmętasköpun į sér staš, og 2 óbein störf fylgja hverju starfi beint viš eldiš. 

Stefnumörkun skortir aš hįlfu stjórnvalda um śtreikning og töku sanngjarns aušlindagjalds af greininni og um vaxtarhraša hennar.  Stjórnvöld verša aš leyfa henni aš nį lįgmarks hagkvęmni stęršarinnar sem fyrst, t.d. įriš 2022, s.s. 60 kt/įr til slįtrunar, en eftir žaš ber aš hęgja į framleišsluaukningu į mešan frekari reynslu af starfseminni er safnaš.  Ólķklegt er, aš verjandi žyki nokkurn tķma aš taka įhęttu af meira en 100 kt/įr sjókvķaeldi, en fyrirtękin gętu aftur į móti fljótlega fęrt śt kvķarnar meš verulegu eldi ķ landkerum.  

 

 

 

 

 


Efling į réttum tķma

Hröš žróun į sér nś staš ķ sjįvarśtvegi til aš treysta samkeppnistöšu greinarinnar į tķmum lękkandi fiskveršs, a.m.k. ķ krónum (ISK) tališ.  Grķšarlegar og tķmabęrar fjįrfestingar eiga sér nś staš ķ nżjum fiskiskipum, sem leiša munu til mikillar hagręšingar, žvķ aš ķ mörgum tilvikum kemur eitt skip ķ staš tveggja.  Žetta mun lękka sóknarkostnaš į hverja veidda einingu vegna minna mannahalds og grķšarlegs olķusparnašar.  Einnig styttist śthaldstķmi, en žaš er žó ašallega vegna gjöfulli miša, sem eru beinn afrakstur af fórnum fyrri įra viš uppbyggingu veišistofnanna. Aš sjįlfsögšu eiga hinir sömu nś aš njóta eldanna, sem kveiktu žį.  

Fjöldi launžega ķ sjįvarśtvegi nįši hįmarki žessarar aldar įriš 2013 og nam žį 10“200 manns, en įriš 2017 er bśizt viš, aš mešalfjöldi launžega verši 8“500 ķ sjįvarśtvegi.  Launžegum ķ greininni fękkaši um 600 į 12 mįnaša skeiši į milli aprķlmįnaša 2016 og 2017. Žetta sżnir hraša breytinganna, sem nś ganga yfir.

Sem dęmi um tęknižróun togskipanna mį taka frįsögn Baksvišs Gušna Einarssonar į bls. 18 ķ Morgunblašinu, 17. jśnķ 2017, af nżjum skipum Vinnslustöšvarinnar:

"Skrokklag nżju togaranna er meš nżju sniši og skrśfurnar žęr stęrstu, sem žekkjast, mišaš viš vélarafl.  Skrśfan er 4,7 m ķ žvermįl.  Meš žvķ į aš stytta togtķmann og nżta vélarafliš til hins żtrasta.  Įętlaš er, aš eldsneytissparnašur verši allt aš 40 % m.v. hefšbundna togara.  Togararnir geta dregiš tvö troll samtķmis og hafa žannig 60 % meiri veišigetu en togari meš eitt troll.  Ganghraši Breka ķ reynslusiglingu var 14 sjómķlur."

Žetta eru byltingarkenndar breytingar, og viš žessar ašstęšur fyllir fiskeldi nś upp ķ skarš, sem myndast viš hagręšingu ķ sjįvarśtvegi, heldur uppi atvinnustigi og snżr jafnvel viš óheillavęnlegri margra įra ķbśažróun, eins og į Vestfjöršum.  Atvinnugreinin er žó ekki gallalaus frekar en önnur atvinnustarfsemi.  Mestar įhyggjur stafa af stroki laxa śr sjókvķaeldiskerum.  Hafrannsóknarstofnun hefur nś lagt fram sķnar rįšleggingar um stefnumörkun ķ greininni, og eru žęr naušsynlegt vegarnesti.  Žar gętir ešlilegrar varfęrni nś į byrjunarstigum mikils vaxtarhraša, žar sem rįšlagt hįmarkseldi į Vestfjöršum er 50 kt/įr og 20 kt/įr į Austfjöršum.  Meš meiri reynslu af sjókvķaeldinu og aukinni žekkingu į starfseminni og umhverfisįhrifum hennar veršur grundvöllur til endurskošunar į žessum tillögum.  Žęr fela ķ sér talsvert vaxtarsvigrśm fyrir sjókvķaeldi į laxi eša sjöföldun m.v. nśverandi framleišslustig.  

Almenningur hefur of lķtiš veriš fręddur um lķkindi seišastroks śr nżrri gerš sjóeldiskvķa og afleišingar žess af vķsindamönnum, og upphrópanir og stašleysur hafa sett of mikinn svip į umręšuna.  Žess vegna var grein Arnars Pįlssonar, erfšafręšings, ķ Fréttablašinu 8. jśnķ 2017, vel žegin.  Hann nefndi hana:

"Įhrif erfšamengunar į villta laxastofna"

og henni lauk žannig:

"Nišurstöšur Bolstad [Geir Bolstad er norskur vķsindamašur į sviši erfšafręši - innsk. BJo] og félaga eru óvissu hįšar, eins og allar rannsóknir į nįttśrunni.  En spurningin er ekki lengur, hvort gen frį eldisfiski hafi įhrif į villta laxastofna, heldur hversu mikil og hvers ešlis žau eru.  Stóra spurningin er: leišir erfšablöndunin til hnignunar og śtdauša villtra stofna ? [Žaš er nįnast śtilokaš, aš slķkt geti gerzt hérlendis, žvķ aš laxeldi ķ sjókvķum er bannaš mešfram ströndinni, žar sem helztu laxveišiįr landsins renna ķ sjó fram. - innsk. BJo]  

Žaš er full įstęša til aš endurskoša laxeldi ķ sjókvķum hérlendis.  Sérstaklega žar sem ķslenzkir laxar eru fjarskyldir eldislaxi.  Įstęšan er sś, aš flęši gena frį eldisfiskum getur breytt eiginleikum villtra ķslenzkra laxastofna, gert žį minna hęfa ķ lķfsbarįttunni og dregiš śr getu žeirra til aš žróast ķ framtķšinni.  

Fręndur vorir ķ Noregi og vinir ķ Sķle hafa brennt sig į flestu, sem hęgt er ķ laxeldi.  Vonandi berum viš gęfu til aš lęra af mistökum žeirra og fórna ekki lķfrķki vatna og hafs fyrir ódżrar og skammsżnar lausnir ķ laxeldi."

Žaš vildi okkur Ķslendingum til happs, aš išnaši óx ekki fiskur um hrygg hérlendis fyrr en tęknižróunin var komin svo langt, aš hęgt var aš koma viš įrangursrķkum mengunarvörnum.  Hiš sama į viš um laxeldiš.  Žar er nś aš ryšja sér til rśms norsk hönnun sjókvķa, sem mjög (a.m.k. um eina stęršargrįšu)hefur dregiš śr stroki laxa žar.  Jafnframt eru settar upp nešansjįvareftirlitsmyndavélar, og fylgzt er meš myndum frį žeim allan sólarhringinn.  Žannig er hęgt aš bregšast strax viš stroki og fanga laxinn įšur en hann sleppur upp ķ įrnar. 

Meš innleišingu nżrrar tękni į žessu sviši er bśiš aš draga śr lķkum į stroki laxaseiša, sem eru reyndar ekki oršin kynžroska, og jafnframt bśiš aš innleiša mótvęgisašgeršir viš stroki.  Allt žetta hefur minnkaš lķkur į stroki upp ķ įrnar, sem blekbóndi mundi ętla, aš sé nįlęgt 1 ppm viš eldi samkvęmt gildandi norskum stašli um sjókvķaeldi, ž.e. meš 95 % vissu mį ętla, aš af einni milljón seiša į einu eldissvęši sleppi aš jafnaši eitt upp ķ įrnar ķ viškomandi firši į įri.  Slķkt sleppihlutfall er skašlaust fyrir ķslenzka nįttśru.  Reynslutölur og/eša įętluš gildi um žetta žurfa endilega aš birtast frį eldisfyrirtękjunum, samtökum žeirra eša eftirlitsašilunum, žvķ aš framtķš fyrirtękjanna veltur į frammistöšu žeirra ķ žessum efnum.  

Hins vegar į sér staš annars konar og afar markverš žróun į sviši fiskeldis, sem nįnast śtilokar žessa įhęttu.  Žar er įtt viš fiskeldi ķ landkerum.  Į Ķslandi njóta žau jaršhita, jafnvel affallsvatns, en raforkunotkun er talsverš vegna dęlingar, og žurfa slķk fyrirtęki langtķmasamning um heildsöluverš į raforku.  Viršisaukaskattur af jaršvarma og raforku er endurgreiddur til śtflutningsišnašar.  

Matorka hefur hefur hafiš eldi į bleikju og laxi į Reykjanesi og įformar aš framleiša 3,0 kt/įr f.o.m. 2018.  Fyrirtękiš rekur seišaeldisstöš aš Fellsmśla ķ Landssveit.  Framleišslugetan žar er 1,0 M (milljón) seiši į įri.  Fyrri įfangi Reykjanesstöšvarinnar getur framleitt 1,5 kt/įr af slįturfiski ķ 6 kerum.  

Afuršaveršiš į slęgšri bleikju um žessar mundir er um 800 ISK/kg og um 1710 ISK/kg af flökum.  Fyrir laxinn fęst enn hęrra verš.  

Įrni Pįll Einarsson, framkvęmdastjóri Matorku, sagši eftirfarandi ķ samtali viš Gušjón Gušmundsson hjį Fiskifréttum į bls. 5, fimmtudaginn 22. jśnķ 2017,:

"Viš erum meš samning viš HS Orku um nżtingu į affallsvarma, sem gerir eldisstöšina hérna einstaka į heimsvķsu, og erum ašilar aš Aušlindagaršinum [žaš er fjölnżting į jaršgufu, sem HS Orka aflar ķ Svartsengi og vķšar og er til stakrar fyrirmyndar - innsk. BJo].  Ķslendingar eru meš einstaka möguleika į landeldi, sem til aš mynda bjóšast ekki ķ öšrum löndum [undirstr. BJo]."

Laxeldi ķ sjókvķum er žröngur stakkur skorinn, žar sem Sušurströndin hentar ekki, Vesturströndin sunnan Lįtrabjargs er lokuš laxeldi ķ sjó og sömuleišis Noršurströndin, nema Eyjafjöršur. Nżleg rįšlegging Hafrannsóknarstofnunar śtilokar lķka Ķsafjaršardjśp, og Stöšvarfjörš frį laxeldi og leggst gegn aukningu ķ Berufirši. Žótt buršaržol Vestfjarša, Eyjafjaršar og Austfjarša hafi įšur veriš lauslega įętlaš 200 kt/įr af fiskmassa ķ sjókvķum, er ólķklegt, aš slįturmassinn śr sjókvķum fari nokkurn tķma yfir 100 kt/įr hérlendis af umhverfisverndarįstęšum, og frumrįšlegging Hafró er 70 kt/įr ķ sjóeldiskvķum.  Žetta veršur žó hęgt aš bęta upp hringinn ķ kringum landiš, žar sem jaršhita og hagstętt rafmagn er aš hafa, meš fiskeldi ķ landkerum.  Lķklegt er, aš téš frumrįšlegging Hafró um starfsleyfi fyrir ašeins helmingi žeirrar framleišslugetu, sem žegar hefur veriš sótt um, muni flżta fyrir žróun landkereldis hérlendis.   

Til aš nį framleišslugetu slįturfisks 100 kt/įr į landi žarf 400 framleišsluker į stęrš viš kerin, sem Matorka notar nś.  

Į Austfjöršum fer nś fram įnęgjuleg uppbygging laxeldis, sem kemur sér vel fyrir byggšir žar, sem stóšu höllum fęti vegna hagręšingar innan sjįvarśtvegsins, sem talin var naušsynleg til aš halda velli ķ samkeppninni.  Žann 20. jśnķ 2017 birtist um žetta frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu,

"10 žśsund tonna laxaframleišsla hafin":

"Įfangar nįst žessa dagana hjį austfirzku laxeldisfyrirtękjunum.  Nżjar og öflugar sjókvķar hafa veriš settar upp ķ Berufirši og Reyšarfirši og norskt leiguskip, svokallašur brunnbįtur, er aš flytja laxaseiši frį seišastöšvum fyrirtękjanna ķ Žorlįkshöfn.  Į bilinu 1800 - 1900 žśsund seiši eru sett śt žessa dagana, og mun žaš skila um 10 žśsund tonnum af laxi ķ fyllingu tķmans."

Žó aš hér sé um dįgott magn aš ręša, er žaš samt of lķtiš fyrir hagkvęman rekstur.  Einingarkostnašur veršur of hįr fyrir samkeppnishęfni į alžjóšlegum markaši, nema hagkvęmni stęršarinnar fįi aš njóta sķn.  Žess vegna sękjast laxeldisfyrirtękin eftir starfsleyfi og rekstrarleyfi fyrir auknu magni.  Mį ętla, aš stęrš eldisfyrirtękjanna hérlendis nįi naušsynlegu lįgmarki um 2020 og verši žį slįtraš a.m.k. 40 kt.  Stjórnvöld verša aš įtta sig į žessu, ž.e. naušsyn į aš nį hagkvęmni stęršarinnar, og žaš eru įbyrgšarlausar śrtölur hjį sjįvarśtvegs- og landśnašarrįšherra, aš nś žurfi aš hęgja į leyfisveitingaferlinu, enda vęru slķk stjórnvaldsinngrip óleyfileg samkvęmt nśgildandi lögum.  Vęri rįšherranum nęr aš leggja hönd į plóg viš žróun sanngjarns afgjaldskerfis fyrir afnot af nįttśruaušlind viš strendur landsins, eša ętlar hśn kannski aš innleiša uppboš į téšri aušlind ? 

Eftir aš "krķtķskum massa" er nįš hérlendis, e.t.v. um 60 kt/įr ķ slįtrun hjį öllum sjókvķa eldisfyrirtękjunum, mį žó segja, aš 5 %- 15 % įrlegur vöxtur sé ešlilegur upp ķ žaš gildi, sem tališ veršur verjanlegt śt frį rekstrarreynslunni, stroklķkindum og metnu buršaržoli fjarša.  Žetta gildi veršur lķklega 70 - 100 kt/įr ķ sjókvķum hérlendis.

"Bęši fyrirtękin [Fiskeldi Austfjarša og Laxar fiskeldi - innsk. BJo] hafa veriš aš byggja sig upp, tęknilega.  Hafa [žau] keypt stóra fóšurpramma og žjónustubįta.  

Fiskeldi Austfjarša er meš ašstöšu į Djśpavogi og slįtrar žar sķnum laxi.  Laxar hafa komiš sér upp starfsstöš į Eskifirši.  Ekki hefur veriš įkvešiš, hvar fiskinum veršur slįtraš.  Laxar hafa leyfi til framleišslu į 6 žśsund tonnum ķ Reyšarfirši og fullnżta žaš leyfi ķ įr.  Einar Örn Gunnarsson, stjórnarmašur og einn stofnenda, segir, aš sótt hafi veriš um leyfi til stękkunar, og vonast hann til žess, aš žaš fįist, žannig aš hęgt verši aš halda įfram uppbyggingunni į nęsta įri."

Žaš er brżnt, aš stjórnvöld virki ekki sem dragbķtar į žessa mikilvęgu starfsemi fyrir byggširnar og žjóšarhag.  Fyrirtękin žurfa sem fyrst aš fį vitneskju um žaš magn, sem ķ byrjun er ętlunin aš leyfa į hverjum staš įsamt fyrirhugašri aukningu, og žau skilyrši, sem leyfunum fylgja, įsamt aušlindagjaldinu, sem žau mega bśast viš aš greiša, aš mestu til viškomandi sveitarfélaga, vonandi. 

Frétt Helga Bjarnasonar um Fiskeldi Austfjarša, sem birtist į bls. 26 ķ Morgunblašinu, 30. jśnķ 2017, lauk žannig:

"Fiskeldi Austfjarša er tilbśiš til įframhaldandi stękkunar.  [Fyrirtękiš] er vel fjįrmagnaš og hefur ašgang aš naušsynlegri žekkingu, aš sögn Gušmundar, og markašur fyrir laxaafuršir er mjög góšur.  "Viš viljum halda įfram fjįrfestingum, rįša fleira fólk og byggja fyrirtękiš frekar upp.  Til žess žurfum viš skżra framtķšarsżn [stjórnvalda].  Allir, sem aš fiskeldi koma, žurfa aš ganga ķ takti", segir Gušmundur Gķslason."

Nś er framtķšarsżn stjórnvalda hérlendis į laxeldi ķ sjó aš fęšast.  Sumir hafa gagnrżnt erlenda hlutdeild ķ fiskeldi į Ķslandi.  Afstaša žeirra einkennist af žröngsżni fremur en žekkingu į gildi beinna erlendra fjįrfestinga.  Žeir hafa ekki gert sér grein fyrir mikilvęgi nżrrar tękni- og stjórnunaržekkingar, sem jafnan berst meš erlendum fjįrfestum, auk fjölžęttra markašssambanda žeirra į birgja- og söluhliš višskiptanna.  Žaš er hörmung aš hlżša į steinrunninn mįlflutning um brottflutning aršs erlendra hluthafa.  Žį gleymist, aš allt fé kostar og žaš er sanngjarnt, aš sį, sem hęttir fé sķnu til atvinnustarfsemi hér, njóti ešlilegrar įvöxtunar į sķnu fé, ekki sķšur en ašrir.  Ķ įhęttustarfsemi į borš viš laxeldi er allt aš 15 %/įr ešlileg įvöxtunarkrafa af eigin fé, en į uppbyggingarskeiši veršur įvöxtunin mun minni eša engin, af žvķ aš fiskeldi er fjįrmagnsfrek starfsemi.  Ķslenzkar lįnastofnanir voru ófśsar aš lįna innlendum ašilum til uppbyggingar fiskeldis eftir Hrun fjįrmįlakerfisins, og žį var ešlilegt og lķklega affarasęlt aš leita śt fyrir landsteinana, enda er žar jafnframt tęknižekkingu į starfseminni aš finna.  

Ętli sé į nokkurn hallaš, žótt sagt sé, aš Arnarlax sé leišandi fiskeldisfélag į Vestfjöršum.  Ķ 200 mķlum Morgunblašsins, 31. maķ 2017, gat aš lķta eftirfarandi frįsögn Skśla Halldórssonar:

"Fiskeldisfyrirtękiš Arnarlax hefur tekiš ķ notkun nżjan og öflugan fóšurpramma, sem boriš getur 650 t af fóšri.  Til samanburšar geta hinir tveir prammarnir ķ eldinu, sem fyrir voru, ašeins boriš 300 t hvor.

Vķkingur Gunnarsson, framkvęmdastjóri Arnarlax, segir ķ samtali viš Morgunblašiš, aš kaupin į prammanum séu lišur ķ öruggri sókn fyrirtękisins, sem stofnaš var įriš 2009.  

"Žetta er merki um, hvaš ķslenzkt fiskeldi er oršiš faglegt og er aš nota nżjustu tękni og tól til uppbyggingar į greininni hér į Ķslandi", segir Vķkingur.

Pramminn var smķšašur ķ Eistlandi og kostaši MISK 300 aš sögn Vķkings.  Allt er til alls žar um borš, eldhśs og kįetur auk stjórnstöšvar meš kraftmiklar ljósavélar. [Starfsemi į borš viš žessa er alveg kjöriš aš rafvęša og jafnvel aš vera meš rafstreng śr landi. - innsk. BJo]

Arnarlax mun žó ekki lįta žar stašar numiš. "Viš reiknum meš, aš viš smķšum annan pramma af svipašri stęrš.  Žaš sżnir bara, hversu mikil uppbygging er ķ žessum geira, sem er ķ raun oršinn stór išnašur hér į landi", segir Vķkingur.

Pramminn veršur settur nišur ķ Tįlknafirši sķšar ķ vikunni af sérśtbśnu skipi, sem Arnarlax leigir aš utan til verksins.

"Žaš er mjög öflugur vinnubįtur, sem er m.a. meš kafbįt til aš skoša allar festingar.  Allt er žetta gert eftir ströngustu kröfum, žvķ aš žaš er žaš, sem viš viljum gera til aš koma ķ veg fyrir hvers kyns óhöpp og slys."

Hérlendis eru hannašir og smķšašir fjarstżršir dvergkafbįtar.  Žaš er ekki ólķklegt, aš žaš muni žykja hagkvęmt aš fį slķkan dvergkafbįt til eftirlits meš eldiskvķum ķ sjó.  Višurlög viš stroki ógeldra eldislaxa śr sjókvķum žurfa aš vera žungbęr rekstrarašilum, svo aš žeir sjįi sér augljósan hag ķ aš fjįrfesta ķ traustasta bśnašinum og aš hafa meš honum reglubundiš, strangt eftirlit, žar sem beitt sé tękni, sem gefur kost į aukinni nįkvęmni viš eftirlitiš.  

""Viš [hjį Arnarlaxi] slįtrum 10 kt į žessu įri.  Héšan frį Bķldudal flytjum viš žvķ 10 kt af ferskum laxi śt um allan heim."

Stór hluti laxins fer śt til Bandarķkjanna og er seldur ķ Whole Foods-verzlunum žar ķ landi, en sömuleišis er hann fluttur śt til Evrópu og Asķu."

Žessi markašssetning gefur vęntanlega hęsta mögulega veršiš.  Žaš hefur undanfariš veriš um 1000 ISK/kg, en veršiš hefur ekki alltaf veriš svona hįtt.  Įriš 2015 fór aš gęta minnkandi frambošs af völdum sjśkdóma ķ laxeldi ķ Noregi og ķ Sķle, og įriš 2016 nam samdrįttur frambošs 7 % frį hįmarkinu.  Afleišingin var 50 % hęrra verš en 2014 ķ USD tališ.  Venjulegt verš hafši meš öšrum oršum veriš undir 700 ISK/kg aš nśvišri lengst af.  Framlegšin er af žessum sökum hį um žessar mundir, og žaš kemur sér vel fyrir laxeldisfyrirtękin į Ķslandi, sem standa ķ miklum fjįrfestingum viš uppbygginguna eša fyrir a.m.k. 4,0 miaISK/įr. 

Sjórinn viš Ķsland er kaldari en vķšast hvar, žar sem laxeldi ķ sjó er stundaš, svo aš fiskurinn veršur hęgvaxnari en ella, en į móti kemur, aš hann er hraustari og žarf jafnvel ekki lyfjagjöf.  Takmörkuš eša engin lyfjagjöf ętti aš verša eitt af skilyršum starfsleyfis.  

Hérlendis hlżtur aš verša žróun ķ žį įtt, aš innlendir framleišendur til sjós og lands anni žörfum innlends fiskeldis fyrir fóšur.  Śr repjuręktun hérlendis į aš verša unnt aš vinna 50 kt/įr af laxafóšri sem aukaafurš viš repjuolķuvinnslu, en fiskeldiš hérlendis gęti žurft į aš halda 200 kt/įr af fóšri ķ sjókvķum og landkerum.  Hér er kominn traustur markašur fyrir ķslenzka fiskimjölsframleišendur, ef žeir fara ķ įkvešiš žróunarstarf fyrir žennan markaš:

"Fóšriš er allt fengiš aš utan aš sögn Vķkings, žar sem enga fóšurverksmišju er aš finna į Ķslandi, sem bśiš getur til fóšur af réttum gęšum.  

Styrking ISK hefur žvķ ekki haft jafnslęm įhrif į eldiš og raun ber vitni hjį śtgeršunum.

"Fóšriš er nįttśrulega stęrsti kostnašarlišurinn, og žetta kemur ekki eins hart nišur į okkur og öšrum sjįvarśtvegsfyrirtękjum.  En žetta [gengiš] hefur samt talsvert aš segja.""

 

Kjartan Ólafsson er stjórnarformašur Arnarlax. Eftir honum er haft ķ Markaši Fréttablašsins, 29. jśnķ 2017, aš framlegš, EBITDA, įriš 2017 sé įętluš um MEUR 20 eša um miaISK 2,3.  Ętla mį, aš žetta jafngildi rķflega 20 % af söluandvirši framleišslunnar, sem er dįgóš framlegš, sem gęti stašiš undir aušlindagjaldi, t.d. allt aš 5 % af framlegš. 

Hins vegar žurrkast framlegšin meš öllu śt og myndast tap af rekstrinum, ef afuršaveršiš lękkar um 12 %.  Ķ ljósi žess, aš nś er tķmabundiš yfirverš į markašinum vegna skorts į laxi, žį er brįšnaušsynlegt fyrir žetta fyrirtęki, og önnur ķ greininni, aš lękka hjį sér einingarkostnaš, ž.e. aš auka framleišnina.  Mest munar žį um framleišsluaukningu, eins og vant er: 

"Kjartan segir fyrirtękiš stefna aš žvķ aš auka framleišsluna ķ 12,5 kt/įr į nęstu tveimur įrum.  Leyfamįlin séu žó žröskuldur.  Til žess aš hęgt sé aš byggja upp meiri afkastagetu ķ seišaframleišslu, žurfi stjórnvöld aš skżra stöšu leyfamįla og śtgįfu nżrra leyfa til eldis."

Žaš er ótķmabęrt og beinlķnis skašlegt aš hęgja sérstaklega į śtgįfu laxeldisleyfa fyrr en žau nema um 60 kt/įr til slįtrunar.  Hįmarkslķfmassi ķ kvķum er meiri en slįturmassinn.  Žaš er jafnframt ljóst, aš leyfi fyrir 60 kt/įr-100 kt/įr ętti ekki aš veita fyrr en į tķmabilinu 2020-2025, aš öšru óbreyttu, žegar reynsla hefur fengizt viš ķslenzkar ašstęšur af hinni nżju tękni viš sjókvķaeldiš, sem nś er veriš aš innleiša, og žegar haldgóš tölfręši er fyrir hendi um umhverfisįhrifin, ž.į.m. strokin śr kvķunum.  

 

 

  

 

 

 

 

 


"Costco-įhrifin"

Ķ viku 21/2017 hófst eldsneytissala og önnur vörusala Costco ķ Kauptśni, Garšabę.  Blekbóndi telur hafa oršiš vatnaskil ķ višskiptasögu Ķslands meš žessum atburši.

Alla sķna tķš hafa Ķslendingar mįtt bśa viš litla samkeppni söluašila neyzluvarnings og fjįrfestingarvara ķ landinu. Aš sumu leyti hefur įhugaleysi birgja stafaš af smęš markašarins og żmsum višskiptahömlum, en kaupmįttur žessa markašar hefur vaxiš mikiš og hömlum veriš aflétt.  Afleišingar takmarkašrar samkeppni voru hįtt vöruverš, lķtiš vöruśrval og oft takmörkuš gęši. Um žverbak keyrši ķ žessum efnum į einokunartķmanum.  Samvinnuhreyfingin hélt um tķma uppi samkeppni viš kaupmenn, en hśn dó drottni sķnum af innanmeinum, eins og kunnugt er. Kaupfélagshugsjónin stóšst innlenda framtaksmanninum ekki snśning, og danski kaupmašurinn lagši upp laupana. 

Hingaš hafa hvorki sótt erlendir bankar né neyzluvöruseljendur į smįsölumarkaši fyrr en nś, aš tuskusalar og hin alžjóšlega Costco-samsteypa opna hér śtibś.  Hér hefur rķkt fįkeppni og veršlag haldizt of hįtt af žeim sökum. Til aš neytendur hafi hag af markašslögmįlunum, veršur aš rķkja raunveruleg samkeppni, en ekki sżndarsamkeppni.   

Nś hillir undir raunverulega samkeppni į sviši neyzluvarnings og żmissar fjįrfestingarvöru heimilanna almenningi til hagsbóta, einnig žeim į höfušborgarsvęšinu og vķšar, sem verzla annars stašar.  Skammtķmaįhrifin eru minni ös į annatķmum ķ "gömlu" verzlununum og lękkaš vöruverš žar. 

Hvernig bregšast įlitsgjafar viš žessum tķšindum ?  Almennt er žessu framfaraskrefi fagnaš, en žó heyrist fżlutónn śr herbśšum vinstri manna.  Žeir finna nżrri samkeppni allt til forįttu ?  Hvernig skyldi standa į žvķ ?

Skżringarnar liggja grafnar djśpt ķ hugskoti vinstri mannsins.  Aš vissu leyti er glęp aušvaldsins stoliš frį honum.  Hatur vinstri manna į kaupmönnum hérlendis hefur lengi veriš viš lżši, og ekki dró śr žvķ, žegar samvinnuhreyfingin varš undir ķ samkeppninni, nema į skagfirzka efnahagssvęšinu.  Hatriš hefur veriš nęrt į meintu okri kaupmanna, sem neytendur geta nś sżnt vanžóknun sķna į meš fótunum.  Įnęgjan meš rķkjandi žjóšfélagsskipulag er lķkleg til aš vaxa viš žessar ašstęšur, og ekki mun uppdrįttarsżki vinstri armsins dvķna viš žaš. 

Önnur hliš į fżlunni śt ķ Costco er, aš žar fer bandarķsk verzlunarsamsteypa, jafnvel sś nęststęrsta žar ķ landi, og žar meš telja kommar, aš bandarķska aušvaldiš hafi nįš aš lęsa klóm sķnum ķ ķslenzka neytendur.  Žaš telur "Ķslandskomminn" vera įfall fyrir vķgstöšu sķna.  "Ķslandskomminn" hugsar sem svo, aš nś muni bandarķska aušvaldiš maka krókinn į ķslenzkri alžżšu og flytja allan aršinn śr landi, sem sé alger frįgangssök, og žess vegna beri aš berjast gegn žessu fyrirbrigši meš kjafti og klóm.  Vindmylluriddararnir lįta ekki aš sér hęša.

Žetta er sama vitleysan og haldiš hefur veriš fram gagnvart allri erlendri atvinnustarfsemi į Ķslandi.  Žaš er horft framhjį meginatriši mįlsins, aš hinir erlendu fjįrfestar, ķ žessu tilviki Costco, hafa fjįrfest talsvert, sumir mikiš į ķslenzkan męlikvarša, fjįrmagn kostar, og žess vegna eiga hinir erlendu fjįrfestar rétt į aš njóta aršs af fjįrfestingum sķnum.  Žeir greiša hį opinber gjöld vegna fjįrfestingarinnar og rekstrarins, og sömu sögu er aš segja af starfsmönnum žeirra hérlendis, žótt ķ tilviki Costco muni vera margir Bretar a.m.k. fyrst um sinn.  Žaš léttir į žöndum atvinnumarkaši į Ķslandi.  Nś reynir į utanrķkisrįšuneyti Ķslands aš gera vitręnan samning viš brezku rķkisstjórnina um frelsin fjögur, sem taki viš, žegar Bretar ganga śr Brüssel-hnappheldunni. 

Mašur er nefndur Svavar Gestsson, lęrisveinn Magnśsar Kjartanssonar ritstjóra Žjóšviljans og rįšherra, og hefur stundum veriš kenndur viš erlendan sparnašarreikning hins fallna Landsbanka frį 2008, sem Svavar samdi um, aš ķslenzkir skattgreišendur skyldu įbyrgjast greišslur į.  Var sį gjörningur alveg dęmigeršur fyrir dómgreindarleysi og getuleysi vinstri forkólfanna, žegar til stykkisins kemur.  Veršur hann lengi ķ minnum hafšur sem vķti til varnašar.  Er saga vinstri manna į Ķslandi e.t.v. eitt samfleytt feigšarflan ?   

Lķklega er téšur Svavar eins konar Nestor vinstra lišsins į Ķslandi, og af žvķ mį rįša, hvers konar liš žar er į feršinni. Žar leišir blindur haltan. Seint veršur sagt, aš sį söfnušur stigi ķ vitiš.  Téšur Svavar mun hafa tjįš sig meš fżlufullum hętti um opnun Costco verzlunarinnar ķ Kauptśni.  Ķ ljósi skżringanna, sem hér hafa veriš hafšar uppi um žessa fjandsamlegu afstöšu gegn hagsmunum almennings, žarf engan aš undra, aš hljóš komi śr žessari įtt. Marxistum margra gerša er sama um hagsmuni alžżšunnar.  Žaš, sem skiptir žį mįli, er, aš marxistķskt žjóšskipulag sé viš lżši, meš öšrum oršum rķkiseinokun.

Sóley Tómasdóttir, fyrrverandi borgarfulltrśi Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, gat ekki duliš önuglyndi sitt og öfuguggahįtt, žegar hśn gaf eftirfarandi ritaša umsögn um opnun Costco:

"Vond įhrif į vöruverš, skipulag og samgönguhętti og mannlķf ķ byggš til lengri tķma, og žaš veršur alltaf erfišara og erfišara aš vinda ofan af henni." 

"Nomenklatśran" telur sem sagt samkeppni hafa vond įhrif į vöruverš.  Žaš er įgętt fyrir almenning aš fį žaš į hreint, aš ef fyrirtęki neyšast til aš lękka vöruverš til aš missa ekki alla višskiptavinina til samkeppnisašilanna, žį eru žaš "vond įhrif į vöruverš" aš dómi rįšandi afla lengst til vinstri ķ stjórnmįlunum.  Žetta mat hlżtur aš stafa af žvķ, aš Sóley Tómasdóttir og skošanasystkini hennar óttist, aš einhverjir kaupahéšnar leggi upp laupana.  Žaš er hins vegar lögmįl markašarins, aš hinir hęfustu lifa af.  "Nómenklatśran" vill aušvitaš rįša žvķ, hverjir lifa og hverjir ekki.  Fįir telja, aš tilveran yrši betri, ef mįlum vęri žannig fyrir komiš. 

Sóley telur, aš "skipulag og samgönguhęttir" lķši fyrir Costco.  Žaš fellur ekki aš gešžótta hennar, aš Costco sé ķ deiliskipulagi Garšabęjar (hafnaši ekki Sóley og skošanasystkini hennar um umsókn Costco um lóš ķ Reykjavķk į sķnum tķma ?) og aš fólk aki žangaš į sķnum einkabķl, birgi sig upp af vörum og fylli eldsneytistank einkabifreišarinnar af benzķni eša dķsilolķu ķ leišinni, nś eša hlaši rafgeyma rafmagnsbķlsins.  Žetta er ekki mögulegt ķ draumaheimi Sóleyjar, žar sem almenningssamgöngur eru alfa & omega. 

Žaš er ekki ljóst, hvers konar sveitarómantķk bżr aš baki fortķšaržrį eftir "mannlķfi ķ byggš".  Žaš er nokkuš ljóst, aš sveitafólk, sem leiš į "ķ bęinn", ž.e. Garšabę, mun birgja sig upp, eins og žaš getur, og fara langt meš aš borga feršakostnašinn meš žeim hętti.

Aš lokum hugsar Sóley Tómasdóttir til byltingarinnar, sem į aš koma höfšingjum vinstri manna, Marxistunum, til valda. Žeir munu žurfa aš byrja į žvķ "aš vinda ofan af vitleysunni".  Žį munu žeir loka fyrirtękjum alžjóšlegs aušvalds og žjóšnżta önnur, reka almenning meš haršri hendi upp ķ strętisvagna og einoka fjölmišlana. 

Aš verša vitni aš Costco-įhrifunum į vinstri menn er jafngildi žess aš lķta ofan ķ ormagryfju.  Fólk, sem snżr öllu į haus, getur ekki gengiš heilt til skógar

 


Śr heimi Marxismans

Marxisminn er löngu daušur, en nįhirš hans lętur samt öllum illum lįtum til aš lįta lķta śt fyrir annaš.  Engu er lķkara en hśn viti ekki af stjórnmįlažróuninni erlendis. Į Ķslandi lżsir žessi fįrįnlega hegšun sér t.d. meš fordęmingu į einkarekstri ķ heilbrigšisgeiranum og ķ menntageiranum. 

Verktakar selja rķkinu žjónustu sķna į fjölmörgum svišum.  Hvers vegna umturnast "nįhirš Marxismans", žegar verktaki bżšst til aš létta undir meš Landsspķtalanum og létta kvöldu fólki lķfiš meš žvķ aš bjóša sérhęfša sjśkrahśsžjónustu meš bęklunarlękningum og allt aš 5 sólarhringa sjśkrahśsslegu ķ kjölfariš meš 5 % afslętti m.v. kostnašinn į žjóšarsjśkrahśsinu ? 

Svandķs Svavarsdóttir, Alžingismašur, lżsti žvķ yfir ķ śtvarpsžętti į Gufunni 20.05.2017, aš hśn vildi ekki, aš menn aušgušust af aš žjóna sjśklingum.  Hvķlķk firra og fordómar !  Žar meš er hśn aš lżsa žvķ yfir, aš hśn vilji ekki, aš lęknar, hjśkrunarfręšingar og ašrir ķ sjśkrageiranum hafi góš laun.  Žaš hefur einmitt komiš fram, aš žessar stéttir į Ķslandi hafa hęstu laun stéttarbręšra og -systra į Noršurlöndunum.  Žaš hefši aldrei oršiš meš Marxisma Svandķsar ķ Stjórnarrįši Ķslands.  Heldur vill hśn, aš sęnskir lęknar aušgist į žjónustu viš Ķslenzka sjśklinga.  Žaš er ekki heil brś ķ mįlflutningi "nįhiršar Marxismans" į Ķslandi.  Hśn er andlega helsjśk. 

Žessi fordómafulla og kaldrifjaša afstaša "nįhiršar Marxismans" er enn öfugsnśnari ķ ljósi žess, aš nįhiršin yppir öxlum yfir žvķ, aš sjśklingar, sem bešiš hafa ašgeršar ķ meira en žrjį mįnuši (margir hafa bešiš margfalt lengur) neyti réttar sķns samkvęmt reglum EES og fari utan ķ ašgerš į einkasjśkrahśsi meš a.m.k. 80 % hęrri kostnaši en Sjśkratryggingar Ķslands žyrftu aš greiša Klķnķkinni Įrmśla.

Ķ nżlegum tilvikum af žessu tagi fóru sjśklingarnir til Svķžjóšar, sem einu sinni var vagga jafnašarstefnunnar, sem er eins konar lżšręšisśtgįfa af Marxisma.  Žessi deyfša śtgįfa Marxisma reyndist žó hagkerfinu sęnska žung ķ skauti, skattar lömušu einkaframtakiš, enda uršu žeir um tķma hinir hęstu į byggšu bóli, og rķkissjóšur sökk ķ skuldir, svo aš lįnshęfnin hrundi.  Hagkerfiš var stopp, žegar žessum kerfiskörlum og -kerlingum var hent į haugana ķ kosningum. 

Borgaralegu flokkarnir endurreistu Svķžjóš meš sįrsaukafullum nišurskurši rķkisśtgjalda og sparnaši, t.d. meš žvķ aš leyfa einkaframtak į svišum, sem rķkiš hafši įšur einokaš, s.s. ķ heilbrigšisžjónustu og menntun.  Įrangurinn af žessari nżbreytni var ljómandi góšur, aukin gęši, stytting eša śtrżming bišlista og lękkun kostnašar fyrir rķkissjóš į hvern sjśkling og ķ heild.  

Žaš er gjörsamlega óžolandi, aš "nįhirš Marxismans"  hérlendis komist upp meš žaš aš koma ķ veg fyrir sams konar žróun ķ įtt til fjölbreyttra rekstrarforma į žjónustusvišum rķkisins.  Ķslendingar verša aš athlęgi fyrir fķflaganginn aš senda sjśklinga utan ķ ašgeršir, sem bęši mannskapur og ašstaša er til aš framkvęma hér heima.  Žaš žarf nś į tķmum aš fara alla leiš til Venezśela til aš finna jafnvišundurslega stjórnarhętti.  Er ekki réttast aš senda Svandķsi & Co. til Maduros, eftirmanns Chaves, honum til halds og trausts viš aš innleiša einręši ķ Venezśela, en žaš er endastöš Marxismans. 

Žaš er engin hętta į žvķ, aš Landsspķtalinn verši meš einhverjum hętti undir ķ samkeppninni viš einkaframtakiš.  Hann nżtur forskots sem hįskólasjśkrahśs, og samkeppnin mun leiša til žess, eins og į öšrum svišum, aš hver gerir žaš, sem hann er beztur ķ, ž.e. samkeppnin mun leiša til aukinnar sérhęfingar, sem bęši mun auka gęši og afköst.  Öll sś žróun er sjśklingum og skattborgurum ķ vil.  

Thomas Piketty heitir Frakki nokkur og falsspįmašur, enda įtrśnašargoš "nįhiršar Marxisma" allra landa.  Hann skrifaši fyrir nokkrum įrum bók, "Fjįrmagn į 21. öld", sem Hernando de Soto, hagfręšingur frį Perś, hefur tętt ķ sundur sem bölvašan bolaskķt. 

Helzta kenning bókarinnar er žessi:

"fjįrmagn "bżr til, meš sjįlfvirkum hętti, ósjįlfbęran og órökréttan ójöfnuš", sem óumflżjanlegt er, aš leiši yfir heimsbyggšina eymd, ofbeldi og strķšsįtök, og mun halda įfram į sömu braut į žessari öld".

Žetta er kenningarlegt hįlmstrį "nįhiršar Marxismans" į okkar dögum.  Meš žvķ eru réttlęttir ofurskattar į fyrirtęki og einstaklinga įsamt sķvaxandi rķkisumsvifum, m.a. ķ samkeppni viš einkaframtakiš, og einokun rķkisins, hvar sem henni veršur viš komiš.  De Soto hefur meš vķsindalegum rannsóknum sķnum afhjśpaš Piketty sem lżšskrumara og fśskara.  Almenningur į Vesturlöndum hefur įttaš sig į, aš tķmi stéttastrķšs er lišinn og jafnašarstefnan er ašeins fyrir "bśrókratana", enda passa žeir jafnan upp į, aš "sumir séu jafnari en ašrir".

Hernando de Soto skrifaši 24. įgśst 2015 grein ķ Morgunblašiš,

"Fįtęka fólkiš gegn Piketty":

"Hingaš til hafa gagnrżnendur Pikettys eingöngu gert tęknilegar ašfinnslur viš mešferš hans į talnagögnum, en ekki hrakiš žį pólitķsku kenningu hans, sem er svo bersżnilega röng, aš viš stefnum öll til glötunar.  Žetta veit ég, žvķ aš į undanförnum įrum hafa rannsóknarhópar undir minni stjórn gert vettvangsrannsóknir ķ löndum, žar sem 21. öldin hefur einkennzt af eymd, ofbeldi og strķšsįtökum.  Žaš, sem viš uppgötvušum, var, aš žaš, sem flest fólk vill ķ raun, er meira fjįrmagn frekar en minna, og žaš vill, aš fjįrmagniš byggi į raunverulegum veršmętum frekar en sżndarauši."

Öfugt viš žaš, sem Marxistar halda fram um meinta heimsveldisstefnu aušmagnsins, hafa vestręn fyrirtęki leyst hundruši milljóna fólks śr fįtęktarfjötrum, svo aš žetta fólk myndar nś nżja mišstétt, ašallega ķ austanveršri Asķu, hefur tök į aš kosta menntun barna sinna, hefur efni į aš feršast um heiminn og er oršiš mešvitaš um rétt sinn.  Afleišingin er sś, aš žaš er ekki lengur ótvķrętt hagkvęmt fyrir vestręn fyrirtęki aš framleiša vörur ķ žessum löndum, og žau eru žess vegna farin aš flytja starfsemi sķna heim.  Žessi žróun hefur veriš įberandi ķ Žżzkalandi undanfarin 5 įr og er ein af įstęšum góšs atvinnuįstands žar. Donald Trump er ašeins aš fylgja žróuninni, žegar hann hvetur bandarķsk fyrirtęki til aš flytja framleišslustarfsemi sķna, atvinnu og veršmętasköpun, heim. 

Aftur aš Hernando de Soto:  

"Yfir tveggja įra tķmabil höfum viš tekiš vištöl viš um helming žeirra 37 frumkvöšla, sem lifšu af eigin sjįlfsmoršstilraunir, og viš fjölskyldur žeirra.  Kom ķ ljós, aš allir voru žeir knśnir til aš reyna aš svipta sig lķfi, žvķ aš žaš litla fjįrmagn, sem žeir įttu, hafši veriš hrifsaš af žeim. 

Um 300 milljónir Araba bśa viš žessar sömu ašstęšur.  Viš getum lęrt margt af žeim. 

Ķ fyrsta lagi er fjįrmagniš ekki uppspretta eymdar og ofbeldis, heldur frekar vöntun į fjįrmagni.  Versta form ójafnašar er aš eiga ekkert fjįrmagn. 

Ķ öšru lagi: fyrir flest okkar, sem bśum ekki į Vesturlöndum og erum ekki fangar hins evrópska flokkunarkerfis [viš hagskżrslugerš], eru fjįrmagn og vinnuafl ekki nįttśrulegir óvinir, heldur tvęr samtvinnašar hlišar į samfelldu ferli.

Ķ žrišja lagi er žaš ašallega vangetan viš aš afla sér fjįrmagns og geta variš eign sķna, sem stendur ķ vegi fyrir žvķ, aš žeir fįtęku geti bętt hag sinn. 

Ķ fjórša lagi er žaš ekki eingöngu vestręnn hęfileiki, aš einstaklingar bjóši valdamönnum byrginn.  Bouazizi og hver og einn einasti af mönnunum, sem reyndu aš svipta sig lķfi fyrir mįlstašinn, eru engu sķšur merkilegir en Charlie Hebdo."

Žarna greinir de Soto frį rannsóknum sķnum į örlögum "arabķska vorsins", sem hófst ķ desember 2010 ķ Tśnis og hefur žvķ mišur litlu sem engu skilaš ķ auknum mannréttindum og einstaklingsfrelsi ķ Arabalöndunum, nema žį helzt ķ Tśnis, hinni fornu Karžago. 

Žessi lönd eru ķ heljarklóm argvķtugra stjórnmįlalegra trśarbragša, og prelįtarnir eru eins konar andlegir fangelsisstjórar meš heljartök į fólkinu. Į mešan svo er, mun svartnętti afturhalds, kvennakśgunar og einręšis halda aftur af žróun Arabalandanna. Žaš er himinn og haf į milli lifnašarhįtta Vesturlandamanna og Araba, žar sem hinir sķšar nefndu flestir eru hlekkjašir viš trśarkenningar ķ mišaldamyrkri fįfręši, fordóma og kśgunar. 

Žaš hefur fjaraš undan efnahag olķurķkjanna ķ Arabaheiminum viš helmingun olķuveršs og aukiš framboš annars stašar frį.  Ef samansśrraš einveldi sjeika og trśarhöfšingja grotnar nišur, žegar žessi öfl hafa ekki lengur efni į aš halda helmingi fólksins ķ sżndarvinnu meš olķupeningum, žį mun eitthvaš nżtt nį aš rķsa śr rśstunum, verši eignarrétturinn tryggšur.  Hann er alls stašar undirstaša žess, aš almenningur komist til bjargįlna og aš framtaksmenn nįi aš rķfa upp lķfskjörin meš frumkvęši sķnu og dugnaši.   

Óli Björn Kįrason (ÓBK) er skeleggasti barįttumašur ķslenzka framtaksmannsins į Alžingi um žessar mundir.  Hann er jafnframt óžreytandi į ritvellinum, žar sem hann bregšur beittum brandi sķnum af vķgfimi og gerši t.d. sem fyrrverandi ritstjóri Žjóšmįla og Višskiptablašsins į žeim vettvöngum.  Óli Björn birti mišvikudaginn 3. maķ 2017 eina af sķnum betri greinum ķ Morgunblašinu,

"Óvild ķ garš framtaksmannsins".

Hśn hófst žannig:

"Sjįlfstęši atvinnurekandinn į enn undir högg aš sękja.  Žaš hefur ekki tekizt aš hrinda atlögunni, sem stašiš hefur yfir linnulķtiš ķ mörg įr.  Fjandskapur rķkir gagnvart einkaframtakinu og žaš gert tortryggilegt.  Įrangur ķ rekstri er litinn hornauga. 

Į Ķslandi starfa žśsundir lķtilla og mešalstórra fyrirtękja.  Eigendur hafa sett allt sitt undir, en hafa aldrei fariš fram į aš njóta sérréttinda; ašeins, aš sanngirni sé gętt og regluverk rķkis og sveitarfélaga sé stöšugt."

Žaš vantar mikiš upp į, aš stöšugleika hafi veriš gętt aš hįlfu yfirvalda undanfarin įr. Yfir 100 skattalagabreytingar į nišurlęgingarkjörtķmabilinu 2009-2013 og langflestar til hękkunar, t.d. į tekjuskatti fyrirtękja og einstaklinga, fjįrmagnstekjuskatti og tryggingagjaldi, og nśverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra er aš heykjast į aš standa viš handsal forvera sķns ķ starfi um įfangaskiptar lękkanir hins ķžyngjandi tryggingagjalds nokkuš jafndreift yfir kjörtķmabiliš. 

Hagstjórnin hefur ekki rįšiš viš hömlulausa styrkingu ISK, sem nś er ķ hęstu hęšum, og skrįning hennar žar er gjörsamlega ósjįlfbęr, žvķ aš fyrirtęki, sem hįš eru veršlagningu į erlendum mörkušum, rįša ekki viš žetta gengi gjaldmišilsins.  Žaš er a.m.k. 20 % of hįtt skrįš til aš śtflutningsatvinnuvegirnir séu samkeppnisfęrir og skili lįgmarksframlegš fyrir vöxt og višgang sinn.  

Žetta žżšir, aš framlegš framtaksmannsins žurrkast upp, žótt stęrri fyrirtęki skrimti meš um 15 % framlegš, eins og var nįlęgt mešaltali hjį sjįvarśtveginum 2016.  Viš žęr ašstęšur er fullkomlega ešlilegt aš fella veišigjöldin nišur, en žį er hins vegar hękkun žeirra ķ farvatninu vegna mikillar afturvirkni reikningsašferšar veišigjaldanna og vegna tķmabundins afslįttar vegna skulda, sem ekki er lengur viš lżši.  Aš leggja aušlindagjald į fyrirtęki meš undir 20 % framlegš er stórskašlegt og mį lķkja viš aš éta śtsęšiš.  Svandķs Svavarsdóttir er hins vegar jafnkokhraust og įšur og segir stjórnmįlamenn skorta žrek til aš sękja meira fé ķ rķkissjóš frį žeim, sem veršmętin skapa.  Hver vill strita sem žręll fyrir Svandķsi Svavarsdóttur, sem segir ķ raun viš veršmętaskaparana: "allt žitt er mitt", og svo skammtar hśn žeim hungurlśs til aš hanga į horriminni.  Žessi hörmulegi hugsunarhįttur lagši rķkt land, Venezśela, ķ rśst, svo aš žar rķkir nś hungursneyš. 

Til aš kóróna stjórnleysiš hefur sjįvarśtvegsrįšherra, sem ekkert viršist fylgjast meš starfsumhverfi greinarinnar, skipaš nefnd, sem réttara vęri aš nefna rammpólitķska en žverpólitķska, sem viršist hafa žaš hlutverk aš finna leišir til aš auka opinbera gjaldtöku af greininni.  Žetta er svo óvišeigandi, aš engu tali tekur.  Žaš, sem er brżnt aš gera ķ žessu sambandi, er aš žróa samręmda ašferšarfręši til aš meta nįttśruaušlindir til fjįr og samręmda reikniašferš fyrir "aušlindagjald", sem runniš getur ķ rķkissjóš og/eša viškomandi sveitarsjóš eftir atvikum.  Grunnur aš slķkri ašferšarfręši hefur veriš kynntur į žessu vefsetri. 

Hvaš hefur ÓBK aš skrifa um verktöku fyrir Sjśkratryggingar Ķslands ?:

"Ķ žingsal er ališ į fjandskap ķ garš einkarekstrar ķ heilbrigšiskerfinu.  Margir fjölmišlungar eru duglegir viš aš sį fręjum tortryggni og óvildar ķ garš žeirra, sem hafa haslaš sér sjįlfstęšan völl ķ heilbrigšisžjónustu.  Góš reynsla af einkarekstri skiptir litlu, fjölbreyttari og betri žjónusta er aukaatriši, lęgri kostnašur rķkisins (skattgreišenda) er léttvęgur.  Stytting bišlista eftir ašgeršum er ekki ašalatrišiš, heldur, aš komiš sé ķ veg fyrir einkarekstur, jafnvel žótt žaš leiši til žjóšhagslegrar sóunar og lakari lķfskjara einstaklinga, sem žurfa aš bķša mįnušum saman eftir śrlausn sinna mįla.  Fjandmenn einkarekstrar vilja miklu fremur senda sjśklinga til annarra landa en tryggja ašgengi almennings aš naušsynlegri žjónustu hér į landi.  Ķ staš žess aš tryggja öllum landsmönnum góša og trausta heilbrigšisžjónustu er rekstrarformiš mikilvęgast - trśaratriši.  Hinir "sanntrśušu" leiša aldrei hugann aš mikilvęgi einkarekstrar s.s. į sviši heilsugęzlu, sérfręšižjónustu, endurhęfingar og hjśkrunarheimila. 

Óvild ķ garš einkarekinna skóla er sama markinu brennd, og afleišingar eru minni samkeppni og fįbreyttari valkostir.  Kostnašinn bera nemendur, kennarar og samfélagiš allt."

Žaš er meš ólķkindum, aš ofangreind lżsing ÓBK af stöšu heilbrigšis- og menntamįla į Ķslandi įriš 2017 skuli vera rétt.  Blekbóndi fullyršir, aš Ķslendingar skjóta sig ķ fótinn meš žvķ aš lįta "nįhirš Marxismans", sem ÓBK af sinni skagfirzku hógvęrš kallar "hina sanntrśušu", komast upp meš aš žvęlast fyrir sjįlfsögšum framfaramįlum į sviši rķkisrekstrar į Ķslandi. 

Aš Ķsland skuli vera eftirbįtur nįgrannalandanna aš žessu leyti er ekki lengur višunandi, og hinn nżi heilbrigšisrįšherra veršur aš setja į sig gula gśmmķhanzkann, sem var įšur hans vörumerki, og taka af skariš um žessi mįl meš žvķ aš heimila Sjśkratryggingum Ķslands aš gera žį samninga viš Klķnķkina Įrmśla og ašra faglega samžykkta ašila, sem duga til aš vinna upp samkeppnisforskot nįgrannanna aš žessu leyti.  Drįttur į žvķ er žjóšfélagslegt sjśkdómseinkenni, molbśahįttur, sem stafar af einangrun landsins, sem er furšu mikil į vissum svišum, žrįtt fyrir allt. 

Į Alžingi 15. maķ 2017 tróš Katrķn Jakobsdóttir ķ pontu og brżndi heilbrigšisrįšherra aš setja meira fé til Landsspķtalans til aš stytta hina hręšilega löngu bišlista eftir alls konar bęklunarašgeršum.  Žarna stendur einmitt hnķfurinn ķ kśnni.  Yfirvinna į Landsspķtalanum nam ķ fyrra 15 % af venjulegum vinnustundum.  Žaš er a.m.k. 10 % of hįtt, sem sżnir, aš spķtalinn er nś žegar yfirlestašur og getur ekki bętt viš sig verkefnum meš góšu móti.  Öll višbót kemur vęntanlega nišur į annarri starfsemi og veršur mun dżrari en einkaframtakiš getur bošiš aš aršgreišslum meštöldum.  Žaš er til of mikils męlzt, aš marxistar skilji, aš allt fjįrmagn kostar, og aršgreišslur eru ašeins įvöxtun žess fjįr, sem einkaframtakiš er bśiš aš festa ķ ašstöšu til aš geta žjónaš višskiptavinunum (sjśklingunum).  Ef banna į aršgreišslur, hverfa fjįrfestingar.  Jafnvel Maduro ķ Venezśela mun skilja žetta "the hard way" į undan "nįhirš Marxismans" į Ķslandi.

Blekkingarišja og ófręgingarherferš "nįhiršar Marxismans" snżst um aš telja fólki trś um žau margafsönnušu ósannindi, aš hagsmunir launžega og framtaksmannsins séu ósamrżmanlegir.  Hiš sanna er, aš hagur beggja fer saman.  Framtaksmašurinn er hįšur góšu og hęfu starfsfólki til aš standast samkeppnina viš ašra framtaksmenn, svo aš ekki sé nś minnzt į samkeppnina viš rótgróin stórfyrirtęki į markašinum.  Framtaksmašurinn lašar til sķn gott og hęft fólk meš žvķ aš gera vel viš žaš.  Žaš getur hann ašeins, ef honum vegnar vel. 

Til aš žetta gangi allt upp, žarf aš rķkja efnahagslegt jafnvęgi ķ landinu og skipting į veršmętasköpun į milli framtaksmannsins og hans fólks žannig, aš fyrirtękiš skili framlegš til fjįrfestinga, afskrifta, aršgreišslu og skattgreišslna.  Naušsynlegt jafnvęgi er ekki fyrir hendi nś, žvķ aš hiš opinbera hrifsar til sķn of stóra sneiš af kökunni og gengi gjaldmišilsins er of hįtt fyrir getu framtaksmannsins, ef afuršaverš hans er hįš verši į erlendum mörkušum.

Samkvęmt stefnu Sjįlfstęšisflokksins fara ekki ašeins saman hagur framtaksmannsins og landsins, heldur er hann aflvaki veršmętasköpunar ķ landinu. 

ÓBK oršaši žetta vel og eftirminnilega ķ téšri Morgunblašsgrein:

"Framtaksmašurinn er og hefur alltaf veriš drifkraftur framfara og žar meš bęttra lķfskjara. Hann er aflvaki breytinga - kemur auga į tękifęrin, bżšur nżja vöru og žjónustu, skapar störf og eykur lķfsgęši samferšamanna sinna.  Meš nżrri hugsun og nżjum ašferšum ógnar framtaksmašurinn hinum stóru og knżr hjól samkeppninnar."

Žjóšfélagskerfi, žar sem framtaksmašurinn žrķfst, hafa fyrir löngu sannaš gildi sitt og yfirburši gagnvart žjóšfélagskerfi Marxismans og daufari śtgįfu hans, jafnašarstefnunni.  Žaš er tķmaskekkja į Ķslandi aš ljį eyra viš nįgauli "nįhiršar Marxismans" įriš 2017. 

 

  sovetisland

   


Loftslagsvį, kķsill og orkuskipti

Forseti Bandarķkjanna (BNA) og rķkisstjórn hans viršast ekki gefa mikiš fyrir Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, en öšru mįli gegnir um Xi Jinping, forseta Kķna, sem hringdi ķ Emmanuel Macron, stuttu eftir kjör hans sem forseta Frakklands, til aš tilkynna, aš hann stęši stašfastur viš skuldbindingar Kķnverja ķ Parķsarsamkomulaginu, hvaš sem liši afstöšu annarra rķkja, ž.į.m. žess rķkis, sem losar nęstmest af gróšurhśsalofttegundum śt ķ andrśmsloftiš nęst į eftir Kķnverska alžżšulżšveldinu.  Kķna er aš breytast śr žróunarrķki meš höfušįherzlu į framleišsludrifiš hagkerfi ķ žróaš rķki meš blandaš hagkerfi, žar sem žjónusta er verulegur hluti landsframleišslunnar. 

Fyrir žessari afstöšu kķnverska kommśnistaflokksins eru skżrar įstęšur ķ brįš og lengd.  Žaš er oršin pólitķsk og heilsufarsleg naušsyn ķ Kķna aš sveigja af leiš mengunar, og žaš hefur žegar veriš gert.  Žaš hefur lķka veriš gert ķ BNA, og afneitun forsetaefnis og jafnvel forseta nś į vandamįlinu mun litlu breyta um óhjįkvęmilega žróun og varśšarašgeršir žróašra rķkja og annarra mikilla mengunarvalda.  Žar aš auki fjarar fyrr og hrašar undan įhrifamętti Donalds Trumps en menn įttu von į, og viršist stutt ķ, aš hann verši "ein lahmer Vogel", óflugfęr fugl.  Ein af mörgum greinum um loftslagsbreytingar birtist ķ The Economist,

"No cooling", žann 22. aprķl 2017:  

"Ķbśar hafa fundiš nżjan blóraböggul vegna eitrašs misturs, sem hvķlir yfir mörgum kķnverskum borgum mikinn hluta įrsins.  Žar til nżlega voru sökudólgarnir, sem venjan var aš benda į, hinir augljósu: losun śt ķ andrśmsloftiš frį kolakyntum orkuverum, śtblįstur frį bifreišum og ryk frį byggingarsvęšum.  Į žessu įri hafa aftur į móti tekiš aš birtast frįsagnir ķ rķkisfjölmišlum ķ Kķna um, aš loftslagsbreytingar eigi sinn žįtt ķ loftmenguninni.

Kķnverskir vķsindamenn segja, aš ķ Austur-Kķna hafi hlżnun jaršar leitt til minna regns og minni vinds, sem hreinsaš hafi loftiš hingaš til."

"Ķ Kķna er nś fyrir hendi skilningur stjórnvalda, og ķ vaxandi męli hjį almenningi, į žvķ, aš af loftslagsbreytingum stafar raunveruleg hętta; aš loftslagsbreytingar valda hękkun sjįvarboršs, sem ógnar strandbyggš, og valda einnig vaxandi alvarlegum žurrkum ķ noršri, flóšum ķ sušri, og eiturmistri ķ žéttbżli." 

Žaš eru enn nokkrir sérvitringar, einnig hérlendis, sem berja hausnum viš steininn og telja kenninguna um hęttuna af tengslum vaxandi styrks koltvķildis ķ andrśmslofti jaršar og hękkandi lofthitastigs vera oršum aukna, žvķ aš fleiri žęttir vegi žungt fyrir lofthitastigiš, og žeir muni į endanum snśa nśverandi žróun hitastigsins viš. 

Hvaš sem lķšur sannfęrandi röksemdafęrslu žeirra, er stašan nśna óyggjandi alvarleg, og hśn er žaš vegna gróšurhśsaįhrifanna.  Efasemdarmennirnir hafa ekki hrakiš, aš til er "point of no return", ž.e. hitastig andrśmslofts, žar sem óvišrįšanleg kešjuvirkni tekur viš til hękkunar hitastigs, sem gjörbreyta mun lķfinu į jöršinni, vķšast hvar til hins verra, og margar tegundir dżra og gróšurs munu ekki lifa žęr breytingar af.  Hvort "homo sapiens" veršur žar į mešal, er ekki vķst, en vafalaust mun fękka verulega einstaklingum innan žessarar afvegaleiddu dżrategundar, hverrar forfešur og -męšur tóku upp į žvķ aš ganga upprétt viš ašrar loftslagsbreytingar og villtust aš lokum śt śr Afrķku og fóru į flandur um heiminn į tveimur jafnfljótum meš börn og buru. 

Žaš standa engin rök til žess nśna aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša žess, sem verša vill, enda vęri žaš ólķkt hinum athafnasama "homo sapiens", sem hefur meiri ašlögunarhęfni en flestar ašrar tegundir og hefur nś bśsetu um alla jörš. 

Žetta er hins vegar ekki ašeins varnarbarįtta, heldur ber aš hefja sókn til śrbóta og lķta į žessa stöšu mįla sem tiltekna žróun, og nżta sér višskiptatękifęrin, sem ķ henni felast.  Žaš gera Žjóšverjar meš orkustefnu sinni, " die Energiewende", og žaš ętla Kķnverjar nś aš gera:

"Kķnverjar vonast eftir įgóša meš žvķ aš žróa "gręna tękni", sem žeir geti selt į heimsmarkaši. Žeir fjįrfesta nś feiknarlega ķ henni.  Ķ janśar 2017 kynntu žeir įętlun um aš fjįrfesta miaUSD 360 fram aš įrslokum 2020 ķ raforkuvinnslubśnaši, sem notar endurnżjanlegar eša lįgkolefnis orkulindir, ž.į.m. sól, vind, fallorku vatns og kjarnorku.  Žetta į aš skapa 13 M störf og žżša, aš helmingur nżrra raforkuvera į įrabilinu 2016-2020 muni nota endurnżjanlega orku eša kjarnorku."

Žetta eru glešitķšindi frį mesta mengunarvaldinum og ekki oršin tóm, žvķ aš įriš 2013 nįši kolanotkun orkuvera hįmarki sķnu ķ Kķna, um 2,8 milljöršum tonna.  Olķunotkun fer žó enn vaxandi žar og er aš orkujafngildi 0,8 milljaršar t af kolajafngildi, og gasnotkun eykst lķka og er um 0,3 milljaršar t af kolajafngildi ķ orku.  Til samanburšar nemur virkjuš fallvatns-, kjarn- og vindorka ķ Kķna ašeins 0,5 milljöršum tonna af kolum ķ orkujafngildi. 

Į Ķslandi er yfir 99 % raforkunnar frį vatnsaflsvirkjunum eša jaršgufuvirkjunum, sem eru aš mestu lausar viš gróšurhśsaįhrif.  Nś berast fregnir af grķšarlegum įformum Kķnverja um nżtingu jaršhita til upphitunar hśsnęšis. 

Žvķ mišur vantar nś hreina raforku į Ķslandi til aš anna eftirspurn, žvķ aš olķu er brennt ķ varakötlum, žar sem žó er bśiš aš rafvęša fiskimjölsverksmišjur og hitaveitur, og orkufyrirtękin eru ekki ķ stakk bśin til aš afhenda raforku til allra išjuvera, sem žó hafa fengiš starfsleyfi, fyrr en įriš 2020.  Žaš er of lķtiš borš fyrir bįru.  Engin gošgį vęri, til aš auka öryggi raforkuafhendingar og efla sveigjanleika til aš anna eftirspurn, aš skylda hvert raforkuvinnslufyrirtęki til lįgmarksframleišslugetu 3 % umfram sölusamninga, enda megi fyrirtękin umsetja žessa orku į markaši fyrir ótryggša orku. 

Flutningskerfi raforku um landiš er svo bįgboriš, aš straumrof aš kerskįla įlvers ķ Hvalfirši rżfur flutning Byggšalķnu śr noršurįtt og sušurįtt til Austurlands meš miklu framleišslutjóni, rofi į samskiptakerfum, óžęgindum og sums stašar neyšarįstandi ķ allt aš 2,0 klst sem afleišingu. Samt hjakkar allt ķ sama farinu hjį Landsneti.    

Notendur į bišlista eftir raforku eru t.d. kķsilverin Thorsil og Silicor, sem reyndar hefur gengiš brösuglega aš fjįrmagna.  Fjįrfestingaržörf fyrsta įfanga (2 ofnar) Thorsil ķ Helguvķk er talin nema MUSD 275, og žar verša til 130 störf viš rekstur, višhald og stjórnun.  Žetta jafngildir fjįrfestingu 2,1 MUSD/starf, sem er mikiš og ķ raun bezta atvinnutrygging starfsmanna, žvķ aš mikiš er ķ hśfi fyrir fjįrfestana aš halda svo dżrri starfsemi gangandi.  Žessir starfsmenn munu framleiša sem svarar til 415 t/mann, sem er lķtil framleišni į męlikvarša įlveranna, en žar er reyndar mikiš um verktakavinnu til višbótar viš eigin starfsmenn. 

John Fenger er stjórnarformašur Thorsil.  Hann hefur langa og vķštęka išnašarreynslu.  Agnes Bragadóttir birti žann 20. febrśar 2016 vištal viš hann ķ Morgunblašinu:

""Öllum framleišendum, sem fylgir slķkur śtblįstur, er fyrir lagt aš starfa innan strangs sameiginlegs evrópsks regluverks.  Regluverkiš (EU ETS) mišar aš žvķ aš lįgmarka umhverfisįhrif rekstrarašila innan EES, og byggir kerfiš į metnašarfullum markmišum um 43 % samdrįtt losunar gróšurhśsalofttegunda į milli įranna 2005 og 2030.  Thorsil mun starfa innan žessara reglna. 

Žaš hafa veriš geršar greiningar į žvķ, hvert kolefnisfótspor kķsilvinnslu sé.  Ķ žeim efnum er athyglisvert aš benda į, aš kķsilmįlmur er notašur ķ margs konar framleišslu, sem fyrirbyggir eša dregur śr śtblęstri į koltvķsżringi.  Žar mį nefna sólarkķsilišnašinn; notkun sólarkķsils kemur ķ stašinn fyrir kolaver; kķsill er notašur ķ framleišslu bķla og annarra farartękja til žess aš létta žau, og žvķ kemur minni śtblįstur frį farartękjum.  Žį er hann einnig notašur ķ żmiss konar žéttiefni til einangrunar og orkusparnašar.  Śtkoman samkvęmt žessum greiningum er žessi: hvert kg [CO2], sem fylgir vinnslunni ķ okkar kķsilveri, sparar 9 kg af śtblęstri viš notkun į vörum, sem kķsilmįlmur frį okkur er notašur ķ

Viš fįum rafmagniš hér, viš erum meš mjög gott vinnuafl, og hér er mjög góš ašstaša.  Viš erum meš flutninga, sem eru mjög hagkvęmir, og hér er kominn markašur fyrir kķsilmįlm.  Įlišnašurinn į Ķslandi notar kķsilmįlm, og einnig gęti byggzt hér upp sólarkķsilvinnsla.  Hér ętti žvķ aš verša til markašur fyrir umtalsvert magn af kķsilmįlmi innan fįrra įra, sem nżttur vęri į Ķslandi", segir John Fenger." 

Žetta eru athyglisveršar upplżsingar frį innanbśšarmanni ķ kķsilišnašinum.  Hann upplżsir, aš kolefnisfótspor kķsilvinnslunnar er ekkert; žvert į móti mun framleišslan hér draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu. 

Žaš hefur lķka veriš sżnt fram į, aš notkun įls frį Ķslandi dregur meira śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu en nemur losuninni viš framleišslu žess hérlendis.  Žį er sleppt įvinninginum hérlendis vegna grķšarlegrar losunar viš raforkuvinnslu til įlframleišslu erlendis. Ķ kķsilvinnslunni er įvinningur andrśmsloftsins nķfaldur, og hann er hlutfallslega svipašur ķ innlendri įlvinnslu aš losun viš orkuvinnsluna meštalinni.

Žaš er žess vegna fjarstęšukennt, aš umhverfisrįšherrann ķ nśverandi rķkisstjórn Bjarna Benediktssonar skuli helzt ekkert tękifęri lįta ónotaš til aš reka horn ķ sķšu ķslenzks išnašar.  Er rįšherrann enn į röngu róli varšandi umhverfisįhrif ķslenzks išnašar, og fer nś aš verša tķmabęrt fyrir hana aš kynna sér stašreyndir um hann. Žaš er leišigjarnt aš heyra hana japla ķ fjįrfestingarķvilnunum.  Žęr voru allar samžykktar af ESA, svo aš žęr eru aš lķkindum ekki hęrri en tķškast ķ EES.  Fęri vel į žvķ, aš hśn [Björt] legši eitthvaš jįkvętt og frumlegt til mįlanna įšur en hśn fer ķ įrįsarham nęst, žvķ aš hśn vinnur umhverfinu ašeins ógagn meš žvķ aš dreifa ósannindum um ķslenzkan išnaš. 

Į Ķslandi er misjafnt, hvernig gengur aš draga śr eldsneytisnotkun, enda hvatarnir misjafnir, žótt allir ęttu aš skilja, hver śrslitahvatinn er, en hann mį orša meš oršum Hamlets: "to be or not to be [homo sapiens]". 

Śtgeršarfyrirtękin hafa stašiš sig mjög vel viš aš draga śr olķunotkun og um leiš śr orkukostnaši sķnum, žannig aš m.v. įrangurinn frį 1990 munu žau nį markmišinu um 40 % minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 m.v. 1990.  Hinn fjarstęšukenndi og öfugsnśni refsivöndur sjįvarśtvegsrįšherrans aš auka veišigjöldin, ef fyrirtękin hagręša ķ rekstri sķnum, svo aš störf flytjist til og/eša žeim fękki, mun hvorki aušvelda śtgeršarfyrirtękjunum olķusparnaš né żta undir s.k. byggšafestu.  Sjįvarśtvegsrįšherra sęmir ekki aš ógna atvinnugrein, sem henni ber aš efla, en allt hefur hingaš til veriš į sömu bókina lęrt hjį henni ķ embętti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra. 

Žaš hefur enn ekki oršiš sį vendipunktur hjį hinum ašalnotanda jaršefnaeldsneytis į vökvaformi hérlendis, aš dugi til aš nį sams konar markmiši og śtgerširnar.  Rķkisvaldiš hefur žó lagt sitt lóš į vogarskįlarnar, en sveitarfélögin og raforkufyrirtękin hafa dregiš lappirnar viš aš laga byggingarskilmįla aš aukinni raforkužörf vegna hlešslutękja rafbķlanna og viš aš styrkja stofna, svo aš fyrirtęki, hśsfélög og einstaklingar geti sett upp nęgilega öfluga tengla fyrir hlešslutękin.  Į mešan naušsynlegir innvišir ekki blasa viš vęntanlegum notendum, munu višskiptavinir meš bķlrafmagn lįta bķša eftir sér.

Sumir forsvarsmenn raforkufyrirtękja hafa jafnvel gert mįlstašnum ógagn meš belgingi um, aš ekkert žurfi aš virkja eša fjįrfesta ķ flutnings- eša dreifikerfum vegna orkuskipta ķ samgöngum.  Žaš gerši t.d. Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, OR, į įrsfundi félagsins 2017.  Bjarni Mįr Jślķusson, BMJ,framkvęmdastjóri Orku Nįttśrunnar, ON, dótturfyrirtękis OR, tók ekki svo djśpt ķ įrinni ķ fréttaskżringu Skapta Hallgrķmssonar ķ Morgunblašinu 5. maķ 2017, undir fyrirsögninni:

"Rafbķlavęšing gęti sparaš sex milljarša",

en hann vanmat žar gróflega sparnašinn og kostnašinn viš orkuskiptin.  Žar sem hinn fjįrhagslegi įvinningur, nettó sparnašurinn, er mismunur žessara stęrša, žį varš įętlašur sparnašur "ašeins" žrišjungi of lįgur ķ mįlflutningi BMJ.  Nś veršur gerš grein fyrir óvandašri talnamešferš ON/OR, hvaš orkuskiptin varšar:

Eldsneytissparnašur:

BMJ sagši um 200“000 bķla ķ notkun į Ķslandi.  Hiš rétta er, aš fólksbķlarnir voru um 240 k ķ lok įrs 2016, og heildarbķlafjöldinn var um 277 k.  Sé mišaš viš fólksbķla einvöršungu ķ žessu dęmi, er bķlafjöldinn 17 % of lįgur hjį BMJ. Žaš hefur įhrif į reiknašan eldsneytissparnaš og raforkužörf.  Enn stęrri villu, 54 %, gerši hann, žegar hann hélt žvķ fram, aš eldsneyti į žessa bķla vęri flutt inn fyrir um miaISK 12 į įri.  Sś tala er śt ķ loftiš, žvķ aš žessi 240 k farartęki brenna um 300 kt/įr aš andvirši um MUSD 240 eša miaISK 26.  BMJ telur eldsneytiskostnašinn (CIF) vera miaISK 14 lęgri en hann er ķ raun. 

Žį er komiš aš raforkuöfluninni įsamt flutningi og dreifingu hennar til rafbķlanotendanna, en žar keyrir vitleysan um žverbak hjį ON/OR:

"Rafmagniš kostar vitaskuld sitt, en nį mętti fram verulegum sparnaši meš rafvęšingu bķlaflotans og Bjarni Mįr segir nęga raforku til."

Blekbóndi hefur undirstrikaš žaš, sem BMJ lepur upp eftir forstjóra sķnum, og blekbóndi leyfir sér aš kalla žvętting.  Žaš er engin raforka til rįšstöfunar nśna, sem neinu nemur, hvorki hjį ON, sem berst viš fallandi framleišslugetu stęrstu virkjunar sinnar, Hellisheišarvirkjunar vegna minnkandi jaršgufuforša, né hjį stęrsta félaginu, Landsvirkjun, sem hefur lżst žvķ yfir, aš engin raforka umfram gerša samninga sé til reišu fyrr en įriš 2020.  Skortstašan endurspeglast ķ svo hįu verši ótryggšrar raforku, aš hśn er ósamkeppnishęf viš svartolķu. 

Er žetta eitthvert smįręši, sem žarf af orku fyrir rafbķlana ? Ķ heildina er frįleitt um smįręši aš ręša, og žaš er žörf į virkjun og eflingu flutningskerfisins og dreifikerfanna strax, žótt aukning į fjölda rafbķla sé hęg, žvķ aš žaš er ekkert borš fyrir bįru ķ raforkukerfinu. 

Žaš er hęgt aš fara 2 leišir til žess aš finna śt raforkužörf rafmagnsbķla.  Annars vegar meš žvķ aš margfalda saman fjölda bķla, įętlašan mešalakstur į įri og orkunżtni ķ kWh/km.  Blekbóndi žekkir af eigin raun sķšast nefndu stęršina śt frį męlingum inn į hlešslutęki eigin tengiltvinnbķls, og er nišurstašan 0,35 kWh/km aš mešaltali yfir įriš.

E=240 k x 15 k km x 0,35 = 1,3 TWh/įr

Žetta jafngildir mešalaflžörf 150 MW yfir įriš, en toppaflžörf veršur ekki undir 300 MW, og veršur įlagiš vegna hlešslu rafbķlanna vęntanlega mest į kvöldin.  Orkan er meira en žrišjungur af nśverandi orkužörf almenningsveitna, og afliš er um 12 % af nśverandi toppįlagi landsins.  Žaš munar mikiš um žessa aukningu raforkunotkunar, og žaš dugar skammt aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart hinu óumflżjanlega. 

Hin ašferšin er aš reikna orkuinnihald olķunnar, sem rafmagniš į aš leysa af hólmi.  Ef orkunżtni rafbśnašarins er įętluš 2,5 föld į viš sprengihreyflana, žį fęst raforkužörfin 1,3 TWh/įr.  Bįšar ašferširnar gefa sömu śtkomu, sem alltaf žykir trśveršugt fyrir įreišanleika nišurstöšunnar. 

Um fjįrhagshlišina fimbulfambar BMJ meš eftirfarandi hętti:

"Varlega mį įętla, aš verja žurfi innan viš helmingi žessarar upphęšar [meints miaISK 12 innflutningskostnašar fólksbķlaeldsneytis-innsk. BJo], ef viš skiptum yfir ķ hreina ķslenzka orku.  Žannig mętti spara um miaISK 6 ķ gjaldeyri į įri, sem fęru einhvern veginn öšruvķsi inn ķ hagkerfiš.  Žetta skiptir žvķ miklu mįli, og ekki sķšur vegna samninga um loftslagsmarkmiš, sem Ķslendingar hafa skrifaš undir." 

Žaš er kolrangt, aš ašeins žurfi aš fjįrfesta fyrir miaISK 6 ķ raforkukerfinu vegna rafbķlavęšingar.  Ef reiknaš er meš 300 MW virkjunaržörf vegna hennar, jafngildir žaš fjįrfestingaržörf ķ virkjunum upp į um miaISK 70, og meš styrkingu flutnings- og dreifikerfa mun kostnašurinn fara yfir miaISK 100, og rķflega helmingur žess kostnašar er ķ erlendum gjaldeyri.  Žaš er rķfleg stęršargrįšuvilla į feršinni ķ upplżsingunum, sem BMJ bżšur blašamanni og lesendum Morgunblašsins upp į.  Hvaš vakir fyrir honum ķ žessum gufumekki ?

Žetta er hins vegar ekki rétta ašferšin viš aš bera saman kostnašinn.  Žaš er ešlilegra aš athuga, hvaš raforkan į rafbķlana kostar notandann įn skatta og bera saman viš eldsneytiskostnašinn įn skattheimtu.

Ef gert er rįš fyrir, aš orkuveršiš viš stöšvarvegg sé 6,1 kr/kWh, flutningsgjald žašan og til dreifiveitu sé 1,7 kr/kWh og dreifingargjaldiš sé 5,7 kr/kWh, žį fęst įrlegur raforkukostnašur: Kr=1,3 TWh/įr x 13,5 kr/kWh = 18 miaISK/įr, samanboriš viš eldsneytiskostnašinn 26 miaISK/įr.  Nettó sparnašur į įri: S = (26-18) miaISK = miaISK 8.  Gjaldeyrissparnašurinn er enn meiri, svo aš žjóšhagslegur sparnašur er verulegur af žessum orkuskiptum.  BMJ er reyndar žeirrar skošunar lķka, en meš öllu er į huldu, hvernig hann komst aš žvķ, enda eru tölur hans rangar og sennilega ašferšarfręšin lķka. 

Aš lokum veršur vitnaš ķ téša fréttaskżringu:

"Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, segir ekkert land betur til žess falliš en Ķsland aš rafbķlavęšast.  "Fyrir žvķ eru nokkrar įstęšur. Allt rafmagn er gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš, žaš er ódżrt og loftslagiš hér er įkjósanlegt, žvķ aš rafhlöšur žola vel kulda, en ekki mikinn hita.""

Hér orkar żmislegt tvķmęlis hjį téšum forstjóra.  Žaš er t.d. mjög dregiš ķ efa, aš rafmagniš, sem dótturfyrirtęki OR, ON, framleišir, sé "gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš."  Jaršgufugeymirinn, sem Hellisheišarvirkjun nżtir nešanjaršar, žolir ekki nśverandi įlag, um 280 MW, og alls ekki fullnżtingu uppsetts afls, 303 MW, svo aš afköst hans minnka, ef ekki er variš umtalsveršum fjįrmunum til aš bora "višhaldholur".  Žessi nżting er strangt tekiš ósjįlfbęr, og forstjórinn ętti ekki aš leggja lykkju į leiš sķna til aš reyna aš breiša yfir žaš meš frošusnakki. 

Er hęgt aš kalla žaš mengunarlitla vinnslu, sem veldur žvķ, aš styrkur eiturgufunnar brennisteinsvetnis fer yfir heilsuverndarmörk į höfušborgarsvęšinu, ef vindįttin er óhagstęš ?  Aušvitaš ekki, og umhverfiš allt hefur lįtiš mjög į sjį vegna žessarar mengunar, brennisteins og annars frį virkjuninni. 

Žegar svo téšur forstjóri fer aš tjį sig um samband lofthitastigs og rafgeymanżtingar, er hann kominn śt į hįlan ķs.  Sannleikur mįlsins er sį, aš mešallofthitastig į Ķslandi hentar algengustu rafgeymum rafbķla um žessar mundir ekki sérlega vel.  Žannig er brśttó mešalnżtni žeirra į veturna um 30 % lakari en į sumrin, sem žżšir, aš į bilinu -5°C til 15°C er stigull nżtninnar 3 %/°C. Hér žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš öll upphitun og lżsing bķlsins kemur frį rafgeymunum.  Vegna lęgra mešalhitastigs į Ķslandi en vķšast hvar annars stašar er ekki hęgt aš halda žvķ blįkalt fram, aš Ķsland henti rafbķlum betur en önnur lönd.  Mengunarlega séš į žó sś fullyršing rétt į sér. 

Žaš er hvimleitt, aš forrįšamenn raforkufyrirtękjanna vandi sig ekki betur en raun ber vitni um, sumir hverjir, žegar žeir bera į borš upplżsingar fyrir almenning um mįlefni, sem hann aš óreyndu gęti gert rįš fyrir, aš talsmennirnirnir kynnu skil į og fęru rétt meš.  Aš tśšra śt ķ loftiš blekkir marga ašeins  einu sinni. Žar meš missa blekkingasmišir strax trśveršugleika sinn.    

 


Orkustefna ķ smķšum

Ķslendingar nota allra manna mest af orku, žegar lögš eru saman jaršhiti, vatnsorka, olķuvörur og kol. Sumpart stafar žetta af tiltölulega mikilli upphitunaržörf hśsnęšis vegna vešurfarsins og sumpart af žvķ, aš bifreišaeign er hvergi meiri aš tiltölu, en ašallega stafar mikil orkunotkun žó af miklum orkusęknum išnaši. Stašsetning hans į Ķslandi hlķfir andrśmsloftinu viš meira af gróšurhśsagösum įrlega en nemur allri losun Ķslendinga aš fluginu meštöldu vegna annars ešlis orkulinda hérlendis en ķ lķklegum stašsetningarlöndum stórišju.    

Nś er hins vegar spurningin, hvert viš viljum halda į orkunotkunarsvišinu, og um žaš hlżtur orkustefna sś, sem nś er ķ smķšum hjį rįšherra feršamįla, išnašar og nżsköpunar, aš snśast.  Ekki er śr vegi, aš almenningur leggi žar eitthvaš "ķ pśkkiš". 

Eftirfarandi tilvitnun ķ rįšherrann birtist ķ Fréttablašinu 5. aprķl 2017 undir fyrirsögninni:

"Orkustefnan upp śr skśffunni": 

""Stašreyndin er sś, aš ķ raun er ekki til formleg orkustefna fyrir Ķsland.  Ég tel žaš bagalegt, og mér finnst mikilvęgt, aš stjórnvöld taki af skariš og marki formlega orkustefnu til lengri tķma.  Sś vinna er raunar žegar hafin innan mķns rįšuneytis", sagši Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, feršamįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra, į įrsfundi Landsnets ķ gęr."

Spyrja mį, hvaša gagn sé aš orkuįętlun rķkisins.  Į móti mį segja, aš žaš jašri viš ósvinnu, aš land, sem stįtar af mestu orkunotkun į mann ķ heiminum, hafi enga formlega orkustefnu aš fara eftir. Žaš er nįnast ósvinna, en um gagnsemina gildir, aš veldur hver į heldur. 

Orkustefna felur ķ sér leišbeiningar til allra hagsmunaašila į sviši orkumįla um, hvert rķkisvaldiš hyggst stefna ķ žessum žjóšhagslega mikilvęga og vķšfešma mįlaflokki, og hvers vegna, og žį eru meiri lķkur į en nś, aš ašalleikendur į svišinu muni ganga ķ takti. Orkumįl eru alls stašar umdeild, ekki sķzt į Ķslandi orkugnęgtar, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Žaš er vandasamt og e.t.v. ekki hęgt aš móta orkustefnu, sem ólķkar rķkisstjórnir og Alžingi geta unniš eftir. Nś eru 5 įra įętlanir ķ tķzku ķ Stjórnarrįšinu, en Orkuįętlun fyrir Ķsland žarf aš spanna ferfalt lengri tķma.

Stefna į ekki aš vera nįkvęmlega śtfęrš įętlun meš nįkvęmum magnsetningum og tķmasetningum, žvķ aš į grundvelli stefnunnar eru sķšan sett markmiš, og žar eru verkefni magnsett og tķmasett.  Til aš nį markmišunum žarf ennfremur verkįętlun, žar sem fram kemur, hvernig markmišum į aš nį.  Orkustefna mun žannig hafa stefnumótandi įhrif fyrir įkvaršanatöku alls athafnalķfs og mun hafa įhrif į flest sviš žjóšlķfsins, er fram ķ sękir. 

Įriš 2016 varš stórmerkileg žróun ķ ķslenzka hagkerfinu.  Hagvöxtur varš 7,2 %, sem er meš žvķ mesta, sem žekkist um žessar mundir, en raforkuvinnslan minnkaši į sama tķma um 1,3 %; hjį stórnotendum dróst raforkunotkun saman um 0,5 % og hjį almenningi um 4,2 %. Žetta er merki um sveigju hagkerfisins frį framleišslu til žjónustu.  Sem dęmi mį nefna til samanburšar, aš į Indlandi varš hagvöxtur svipašur eša um 7 %, en hann var orkudrifinn, žvķ aš raforkunotkun jókst um 5 %. 

Yfirleitt hefur hagvöxtur į Ķslandi og annars stašar veriš orkudrifinn.  Var hann žaš kannski, žótt hann vęri ekki knśinn rafmagni į Ķslandi 2016 ?  Jaršhitanotkun minnkaši um 4,5 % m.v. 2015, sem mį skżra meš hęrra mešalhitastigi utanhśss og bęttri hitastżringu, og falliš gefur til kynna, aš rśmtak hśsnęšis hafi aukizt sįralķtiš, enda įherzla į žéttingu byggšar ķ Reykjavķk, žar sem gamalt hśsnęši (illa einangraš) var išulega rifiš til aš rżma fyrir öšru meš minni varmatöpum. 

Aftur į móti kemur ķ ljós viš tölurżni, aš notkun į eldsneyti śr jaršolķu jókst um 8,8 %, og kolanotkun jókst um 14,2 %. Žetta er hrošaleg tilhneiging ķ landi endurnżjanlegra orkugjafa aš mestu, žar sem rķkisvaldiš hefur skuldbundiš landsmenn til 40 % minni eldsneytisnotkunar įriš 2030 en 1990.  Žjónustuhagkerfiš veršur aš söšla um ķ vali į orkugjöfum eša hefja meirihįttar mótvęgisašgeršir meš fjįrmögnun ręktunar, sem bindur mikiš koltvķildi į hvern hektara.  Forysta Landverndar į ekki aš komast upp meš aš reka hornin ķ öll vatsaflsvirkjunarįform ķ landinu, nś sķšast į Vestfjöršum, og reka samtķmis įróšur fyrir stofnun žjóšgaršs og aukinni feršamennsku į sömu landsvęšum, sem er sś starfsemi, sem mestri mengun veldur į lįši, legi og ķ lofti. 

Hagvöxturinn var sem sagt eldsneytisdrifinn, žegar betur er aš gįš.  Sś žróun hefur įtt sér staš sķšan 2012, žegar hlutdeild endurnżjanlegrar orku nįši hįmarki sķnu, 86,8 %, en įriš 2016 féll sś hlutdeild nišur ķ 82,4 %. Sś óheillažróun heldst ķ hendur viš stękkun žjónustugeirans umfram ašrar greinar. Hér skal varpa fram žeirri fullyršingu, aš fyrir hverja krónu ķ tekjur ķ erlendum gjaldeyri er sóšaskapur og mengun nįttśrunnar mest af völdum feršažjónustu af öllum greinum ķslenzks atvinnulķfs. 

Žaš blasir nś viš, aš meginhlutverk orkustefnu veršur aš snśa žessari öfugžróun viš hiš snarasta.  Sökudólgurinn er žekktur.  Hann heitir feršažjónusta. Rķkiš getur beitt hvötum til aš draga śr eldsneytisnotkun į hvern faržegakķlómeter meš eldsneytissköttum eša kolefnisgjaldi.  Noršmenn leggja t.d. eldsneytisskatt į allar flugvélar, sem fara frį Noregi.  Eigum viš ekki aš fylgja fordęmi žeirra ?  Žaš er bara tķmaspurning, hvenęr ESB o.fl. munu halda į sömu braut. Ķvilnanir viš kaup bķlaleiga į bķlum ęttu ennfremur aš verša bundnar viš "umhverfisvęna" bķla. Žetta mun flżta rafvęšingu bķlaflotans, žegar innvišauppbygging leyfir, en kolefnisgjaldinu ętti hiklaust aš verja til aš styrkja og aš bśa ķ haginn fyrir orkuskiptin. 

Orkustefnan veršur aš styšja viš markmiš Ķslands ķ loftslagsmįlum.  Hvernig gerir hśn žaš bezt ? 

Ķ fyrsta lagi meš žvķ aš stušla aš nęgu kolefnisfrķu orkuframboši į samkeppnishęfu verši, og ķ öšru lagi meš žvķ aš stušla aš afnįmi allra flöskuhįlsa ķ flutningskerfi og dreifikerfum raforku. Ķ žessu skyni žarf blöndu af hvötum og hrķsvöndum ķ stefnuna. 

Meš auknum rannsóknum į hagkvęmum virkjunarkostum skal leitast viš aš fękka virkjunarkostum ķ bišflokki, svo aš virkjunarfyrirtękin hafi um fleiri virkjunarkosti aš velja ķ nżtingarflokkinum, žar sem žau geta virkjaš og framleitt raforku įn žess aš hękka raforkuveršiš umfram neyzluveršsvķsitölu.  Slķkt er naušsynlegt til aš tryggja snuršulaus orkuskipti, sem samfélagiš allt hagnast į. 

Til aš tryggja nęgt framboš raforku ķ landinu, einnig žegar óvęntir atburšir verša, bilanir eša nįttśruhamfarir, skal meš lagasetningu skylda  virkjanafyrirtęki meš starfsleyfi yfir 10 MW, sem selja orku inn į stofnkerfiš, til aš vera meš framleišslugetugetu ķ venjulegu įrferši, t.d. mešalvatnsįri, sem er aš lįgmarki 3 % umfram umsamda forgangsorkusölu hvers fyrirtękis į įri og aflgetan skal aldrei fara undir 5 % umfram umsamiš forgangsafl.  Orkustofnun skal fylgjast meš žessu og hafi heimild til stjórnvaldssekta samkvęmt reglugerš išnašarrįšuneytis, ef śt af bregšur, nema um óvišrįšanlega atburši (force majeure) sé aš ręša.  Žetta knżr fyrirtękin til aš virkja ķ tęka tķš įšur en stórtjón veršur af völdum orku- og aflskorts.

Öllum almennum notendum skal standa til boša sś orka, sem hann kżs. Žannig er žaš ekki nś. Til žess žarf aš styrkja flutningskerfiš og dreifikerfin.  Ef Landsneti veršur ekki įgengt gagnvart viškomandi sveitarfélögum og landeigendum meš lķnulagnir ķ lofti eša jöršu, skal fyrirtękiš leggja alla valkosti fyrir rįšherra išnašar, sem śrskuršar eša leggur mįliš fyrir Alžingi til įkvöršunar. 

Dreifingarfyrirtękjum ber aš hanna og setja upp dreifikerfi, sem fullnęgja žörfum allra ķbśa og fyrirtękja, sem fį rafmagn į mįlspennu undir 72 kV.  Allir ķbśar landsins og lögašilar skulu eiga rétt į žriggja fasa rafmagni, enda er snuršulaust ašgengi aš žriggja fasa rafmagni forsenda orkuskipta.  Samhliša žrķfösun sveitanna skal leggja stofn og heimtaugar ķ jöršu og taka nišur loftlķnur.  RARIK og ašrir dreifingarašilar skulu žess vegna flżta įętlunum sķnum, eins og tęknilegur kostur er, meš fjįrhagslegu fulltingi rķkisins. Žetta er hagkvęmt, og žetta er jafnréttismįl.

Į heimsvķsu er stašan mjög slęm m.t.t. grķšarmikillar notkunar į jaršefnaeldsneyti sem orkulind. Orka jaršefnaeldsneytisins er leyst śr lęšingi viš bruna, sem myndar heilsuskašleg efni og gróšurhśsalofttegundina CO2.  Įriš 2014 nam hlutdeild jaršefnaeldsneytis 81,6 % af heildarorkunotkun heimsins, og endurnżjanlegir orkugjafar voru ašeins 14,0 % af heild.  Žar aš auki komu 4,4 % frį kjarnorku. 

Yfirlit orkunotkunar į heimsvķsu eftir orkulindum leit žannig śt 2014 samkvęmt IEA-International Energy Agency:

  1. Olķa:        31,6 %
  2. Kol:         28,7 %
  3. Gas:         21,3 %
  4. Lķfmassi:    10,3 %
  5. Kjarnorka:    4,4 %
  6. Fossorka:     2,2 %
  7. Vindur, sól:  1,5 %

Įriš 2014 voru notašir 4,3 milljaršar (mia) tonna af olķu, og meš nśverandi žróun veršur notkunin 4,8 mia t įriš 2040, sem jafngildir 12 % aukningu eša tęplega 0,5 % į įri.  Žetta er feigšarbraut, žvķ aš fręšimenn į vegum IEA telja, aš til aš halda hękkun hitastigs andrśmslofts jaršar ķ skefjum, žannig aš įriš 2040 hafi heildarhitastigshękkun frį 1750 oršiš innan viš 2°C, žį verši įrleg olķunotkun manna aš minnka um 1,1 mia t fram til 2040, ž.e. nišur ķ 3,2 mia t eša um rķflega fjóršung.  Žaš eina, sem getur snśiš žessari óheillažróun viš, er tęknibylting į sviši kolefnisfrķrrar raforkuvinnslu.  Hśn gęti oršiš snemma į nęsta įratugi į formi umhverfisvęnna kjarnorkuhvarfa, sem kljśfa t.d. frumefniš žórķum.

Žjóšir standa misvel aš vķgi viš aš minnka olķunotkun.  Ķslendingar standa žar vel aš vķgi, af žvķ aš žeir hafa bolmagn til fjįrfestinga ķ nżrri tękni, sem leysa mun olķužörfina af hólmi, og žeir bśa yfir orkulindum, hverra nżting leišir til tiltölulega lķtillar losunar gróšurhśsalofttegunda.  Ķ mišlunarlónum į sér staš rotnun jurtaleifa, sem leišir til myndunar metangass, og koltvķildi losnar śr jaršgufunni.  Žetta er žó hverfandi į hverja orkueiningu ķ samanburši viš bruna jaršefnaeldsneytis.  Žess vegna ber aš fjölga vatnsvirkjunarkostum ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar meš žvķ aš gefa eldsneytissparnaši vatnsaflsvirkjana og almennum hreinleika viš vinnsluna meira vęgi viš val į milli nżtingar- og verndarflokks.

Orkustefna stjórnvalda į hiklaust aš marka leišina aš uppfyllingu skuldbindinga Ķslands samkvęmt Parķsarsamkomulaginu ķ desember 2015 og aš Ķslandi įn nettó losunar gróšurhśsalofttegunda um mišja žessa öld.  Hvort tveggja śtheimtir fjölžętta markmišasetningu og verkįętlanir um allt žjóšfélagiš, žvķ aš žjóšarįtak žarf til.  Lķtiš bólar į slķku.

Viš skulum ekki fara ķ grafgötur meš, aš öll starfsemi Ķslendinga į lįši, legi og ķ lofti hefur sįralķtil hękkunarįhrif į hitastig jaršar, žvķ losunin nemur lęgra hlutfalli en 0,03 % į įri af įętlašri heildarlosun vegna eldsneytisbruna.  Engu aš sķšur ber okkur aš taka fullan žįtt ķ žessari barįttu, žvķ aš allt er undir.  Žjóšhagslega munum viš hagnast strax į orkuskiptunum, žvķ aš rķflega 10 % af gjaldeyrisśtlįtum vegna vöruinnflutnings munu sparast viš aš losna viš benzķn, dķsilolķu, flotaolķu og svartolķu.

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband