Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Lżšheilsa og heilsufar bśfjįrstofna ķ hśfi

Slęmar fréttir bįrust hingaš til lands frį EFTA-dómstólinum 14. nóvember 2017.  Hann śrskuršaši, aš bann ķslenzkra stjórnvalda viš innflutningi į hrįu, ófrystu kjöti, ógerilsneyddri mjólk og eggjum og vörum śr žessum afuršum, svo og leyfiskvöš į innflutningi žessara vara, bęri aš flokka meš ólögmętum višskiptahindrunum samkvęmt matvęlalöggjöf ESB og įkvęšum EES-samningsins, sem Ķsland er ašili aš.

Viš žennan dóm er margt aš athuga, bęši lögfręšilega og heilsufarslega.  Margir kunnįttumenn hérlendis į svišum lżšheilsu, meinafręši og sżklafręši manna og dżra gjalda svo mjög varhug viš žessum dómi, aš žeir fullyrša blįkalt, aš fullnusta dómsins mundi stefna heilsufari manna og dżra ķ hęttu hérlendis. Viš svo bśiš mį ekki standa, og afgreišsla žessa mįls veršur įkvešinn prófsteinn į nżja rķkisstjórn landsins. Žaš er algert įbyrgšarleysi af nśverandi brįšabirgša stjórnvöldum aš skella skollaeyrum viš ašvörunaroršum fjölmargra sérfręšinga m.v. geigvęnlegar afleišingar žess, aš allt fari hér į versta veg ķ žessum efnum.

Frįfarandi landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšherra er sem fyrr śti į žekju og skautar léttilega yfir slķkar hindranir og sannar meš žvķ, hversu sneydd hęfileikum hśn er til aš fara meš žetta veigamikla embętti ķ Stjórnarrįši Ķslands.  Žaš er gušsžakkarvert, aš hśn skuli vera žašan į förum, enda įtti hśn žangaš aldrei erindi.  Helgi Bjarnason hefur t.d. eftirfarandi eftir téšri Žorgerši ķ frétt sinni ķ Morgunblašinu, 15. nóvember 2017:

"Breyta žarf reglum um innflutning":

"Žorgeršur Katrķn segir, aš ķslenzk stjórnvöld žurfi aš breyta žessum lögum, svo aš Ķslendingar standi viš sķnar alžjóšlegu skuldbindingar."

Žorgeršur žessi leyfir sér aš boša žaš aš gösslast įfram gegn rįšleggingum okkar fęrustu vķsindamanna, žótt afleišingarnar geti oršiš geigvęnlegar fyrir bęndastéttina, dżrastofnana, heilsufar og hag žjóšarinnar og rķkissjóšs.  Blekbóndi er gjörsamlega gįttašur į fljótfęrni og hugsunarleysi žessa rįšherra, sem dęmir sjįlfa sig śr leik ķ pólitķkinni meš žessari einstęšu afstöšu.  Enn bętti Žorgeršur žó um betur:

"Žorgeršur Katrķn lżsir žeirri skošun sinni, aš hręšsluįróšur hafi veriš notašur gegn innflutningi į fersku kjöti og telur, aš meiri hętta stafi af feršamönnum og innflutningi į fersku gręnmeti."

Mann rekur ķ rogastanz viš lestur texta, sem vitnar um jafnhelbert dómgreindarleysi og blinda trś į regluverk og eftirlitskerfi ESB og hér er į ferš.  Rįšherrann, frįfarandi, hraunar hér yfir faglega og rökstudda skošun fjölda innlendra sérfręšinga og kallar "hręšsluįróšur".  Slķkur stjórnmįlamašur og stjórnmįlaflokkur, sem aš slķkum rįšherra stendur, er einskis trausts veršur og hlżtur aš lenda į ruslahaugum sögunnar eigi sķšar en ķ nęstu Alžingiskosningum, enda hvert ver eiginlega erindi Višreisnar ķ stjórnmįlin ?  Kerfisuppstokkun ?  Heyr į endemi !  

Nż rķkisstjórn ķ landinu veršur aš taka téšan dóm föstum tökum og semja vķsindalega trausta greinargerš til ESA og ESB, žar sem rökstutt er, aš ķslenzk stjórnvöld sjįi sér engan veginn fęrt aš fullnusta žennan dóm EFTA-dómstólsins vegna mikillar įhęttu fyrir hag landsins, sem slķkt hefši ķ för meš sér.  Leita žarf lögfręšilegra leiša til aš renna stošum undir slķka afstöšu, ella verša Ķslendingar aš leita eftir breytingum į skuldbindingum sķnum viš EES ķ krafti fullveldisréttar sķns.  Undanžįgur ķ žessa veru verša lķka aš koma fram ķ vęntanlegum frķverzlunarsamningi Ķslands og Bretlands, sem taka žarf gildi ķ kjölfar haršsóttrar śtgöngu Bretlands śr ESB.  Bretar hafa lżst žvķ yfir, aš ķ staš žess aš dvelja ķ skjóli "Festung Europa", vilji žeir hafa forgöngu um vķštęka frķverzlun, og žeir eru lķklegir til aš skapa EFTA-žjóšunum ašgang aš vķštęku frķverzlunarneti um heiminn.

Ašstošarframkvęmdastjóri Bęndasamtaka Ķslands sagši ķ ofangreindri frétt:

""Žessi orrusta er töpuš, en kanna veršur, hvort strķšiš er tapaš", segir Erna. Hśn nefnir, aš EFTA-dómstóllinn hafi ekki tališ reglur Ķslands falla undir žį grein EES-samningsins, sem heimilar rķkjunum aš grķpa til sérstakra rįšstafana til aš vernda lķf og heilsu manna og dżra.  Žaš verši athugaš, hvort einhverjar leišir séu til aš virkja žetta įkvęši."

Spyrja mį, hvort öryggishagsmunum Ķslands hafi veriš teflt nęgilega skilmerkilega og ķtarlega fram aš Ķslands hįlfu gagnvart dómstólinum.  Mįliš er ekki višskiptalegs ešlis, heldur varšar žaš žjóšaröryggi, ef meš stjórnvaldsašgeršum er veriš aš opna nżjum fjölónęmum sżklum og veirum greiša leiš inn ķ landiš og žar meš tefla lżšheilsu hérlendis į tępasta vaš og setja heilsufar bśfjįr ķ uppnįm.

Žaš er lķklega ekkert sambęrilegt tilvik ķ Evrópu viš sjśkdómastöšuna į Ķslandi, og žess vegna ekkert fordęmi ķ Evrópu til aš lķta til viš dómsuppkvašninguna, en ef žessari hliš mįlsins hefši veriš teflt fram af fullri festu, hefši mįtt benda dómstólnum į fordęmi annars stašar ķ heiminum, t.d. frį Nżja-Sjįlandi.  Nś žarf aš tefla fram ķtarlegri röksemdafęrslu okkar fęrustu vķsindamanna į žessu sviši gegn žeim rökum, sem EFTA-dómstóllinn hefur lagt til grundvallar, og veršur žį ekki öšru trśaš en minni hagsmunir verši lįtnir vķkja fyrir meiri.  Aš öšrum kosti veršur Ķsland aš grķpa til einhliša rįšstafana aš beztu manna yfirsżn til aš varšveita žį heilsufarslegu stöšu, sem 1100 hundruš įra einangrun hefur fęrt ķslenzkum bśfjįrstofnum.  

Hvaš segir Margrét Gušnadóttir, prófessor emeritus ķ sżklafręši viš Hįskóla Ķslands af žessu tilefni ?:

"Žaš er alvarlegt mįl, ef hér koma upp nżir dżrasjśkdómar eša ólęknandi mannasjśkdómar.  Ég treysti ekki žeim mönnum, sem vilja flytja inn hrįtt, ófrosiš kjöt, til aš verja okkur fyrir žeim.  Kannski af žvķ, aš ég er oršin svo gömul, aš ég hef séš of margt."

Ķ Morgunblašinu 16. nóvember 2017,

"Segja, aš veikindaįlagiš muni aukast",

mįtti greina miklar įhyggjur Vilhjįlms Svanssonar, dżralęknis og veirufręšings į Tilraunastöš Hįskóla Ķslands ķ meinafręši į Keldum, og Karls G. Kristinssonar, prófessors og yfirlęknis į sżkla- og veirufręšideild Landsspķtalans:

""Žessi nišurstaša hefur žżšingu fyrir lżšheilsu og mögulega einnig dżraheilsu.  Žaš er alveg óumdeilt ķ fręšaheiminum, aš smitsjśkdómastaša ķslenzku bśfjįrkynjanna er einstök į heimsvķsu.  Žess nżtur ķslenzkur landbśnašur og almenningur hérlendis", segir Vilhjįlmur."

Į aš fórna "einstakri stöšu į heimsvķsu" vegna žrżstings frį Samtökum verslunar og žjónustu og Félagi atvinnurekenda, sem kęrt hafa ķslenzk yfirvöld fyrir ESA og krefjast žess aš fį aš flytja hömlulaust inn frį ESB og selja hér ferskt kjöt, ógerilsneydd egg og vörur śr žessum afuršum ? Žaš kemur ekki til mįla. Žaš mun aušvitaš sjįst undir iljar žessara ašila, žegar fólk og fénašur tekur aš veikjast hér af fjölónęmum sżklum, sem engar varnir eru gegn, og bśfé aš hrynja nišur, eins og fordęmi eru um, af rišuveiki og męšiveiki.  Žessir innflytjendur og seljendur verša žį fljótir aš benda į eftirlitsašilana sem sökudólga, en pottžétt heilbrigšiseftirlit meš žessum innflutningi er óframkvęmanlegt. Sį beinharši kostnašur, sem af slķku mundi leiša fyrir skattborgarana, er margfaldur sį sparnašur, sem neytendur kynnu aš njóta um hrķš vegna lękkašs matvöruveršs.  

""Sżklalyfjaónęmi er ein af helztu ógnunum viš lżšheilsu ķ heiminum ķ dag.  Žaš skiptir žvķ miklu mįli fyrir okkur aš reyna aš višhalda okkar góšu stöšu, eins lengi og hęgt er", segir Karl."

Ķ žessu mįli eru ekki öll kurl komin til grafar, og žaš hlżtur aš verša eitt fyrsta meginverkefni nżs utanrķkisrįšherra, heilbrigšisrįšherra og landbśnašarrįšherra aš stilla upp varnarlķnu fyrir Ķsland gagnvart ESB ķ žessu mįli og sķšan aš sękja žašan fram til aš hnekkja žessum dómi, hugsanlega meš sérsamningi Ķslands eša EFTA viš ESB, žvķ aš meš hann į bakinu er Ķslandi ekki vęrt innan EES.  Žaš er utanrķkispólitķskt stórmįl meš miklum afleišingum fyrir Ķsland, eins og śrsögn Bretlands śr ESB er stórmįl fyrir Breta, en reyndar lķka fyrir mörg fyrirtęki ķ ESB-rķkjunum.   

 Berlaymont sekkur

 

 

 

 


Kolefnissektir, kolefnisbinding og rafbķlavęšing

Žaš er mikiš fjasaš um loftslagsmįl, og Katrķn Jakobsdóttir talaši um žau sem eitt ašalmįla vęntanlegrar rķkisstjórnar hennar, Framsóknar, Samfylkingar og pķrata, sem aldrei kom žó undir ķ byrjun nóvember 2017, žótt eggjahljóš heyršist vissulega śr żmsum hornum. Žaš er žó alls ekki sama, hvernig į žessum loftslagsmįlum er haldiš fyrir hönd Ķslendinga, og landsmönnum hefur nś žegar veriš komiš ķ alveg afleita stöšu ķ žessum efnum meš óraunsęrri įętlanagerš um losun CO2 og lķtilli eftirfylgni meš sparnašar- og mótvęgisašgeršum. Vonandi breytir komandi rķkisstjórn um takt ķ žessum efnum, žannig aš fé verši beint til mótvęgisašgerša innanlands ķ staš sektargreišslna til śtlanda.  

Afleišing óstjórnarinnar į žessum vettvanfi er sś, aš bśiš er aš skuldbinda landsmenn til stórfelldra sektargreišslna til śtlanda vegna framśrkeyrslu į koltvķildiskvótanum, sem yfirvöldin hafa undirgengizt.  Žessi kvóti spannar 8 įr, 2013-2020. 

Ķslenzk yfirvöld hafa samžykkt, aš Ķslendingar mundu losa aš hįmarki 15,327 Mt (M=milljón) af koltvķildi, CO2, į žessu tķmabili meš žeim hętti, sem skilgreind er ķ Kyoto-bókuninni.  Žetta var frį upphafi gjörsamlega óraunhęft, enda nam losunin į 3 fyrstu įrunum, 2013-2015, 8,093 Mt, ž.e. 53 % kvótans į 38 % tķmabilsins.

  Vegna mikils hagvaxtar į tķmabilinu 2016-2020 og hęgrar framvindu mótvęgisašgerša mį bśast viš įrlegri aukningu į žessu tķmabili žrįtt fyrir 3,5 %/įr sparneytnari bķlvélar og jafnvel 5 %/įr nżtniaukningu eldsneytis į fiskiskipaflotanum, svo aš losunin verši žį 14,2 Mt įrin 2016-2020.  Heildarlosunin 2013-2020 gęti žį numiš 22,3 Mt, en yfirvöldin eru viš sama heygaršshorniš og įętla ašeins 21,6 Mt.  Hvar eru samsvarandi mótvęgisašgeršir stjórnvalda ?  Skrifboršsęfingar bśrókrata af žessu tagi eru landsmönnum of dżrkeyptar.

Žaš er jafnframt śtlit fyrir, aš skipuleg binding koltvķildis meš skógrękt og landgręšslu į žessu seinna Kyoto-tķmabili verši minni en stjórnvöld settu fram ķ ašgeršaįętlun įriš 2010. Žaš er einkennilegur doši, sem gefur til kynna, aš of mikiš er af fögrum fyrirheitum og blašri ķ kringum žessa loftslagsvį og of lķtiš af beinum ašgeršum, t.d. til aš stemma stigu viš afleišingum óhjįkvęmilegrar hlżnunar, s.s. hękkandi sjįvarboršs. Žaš er ekki rįš, nema ķ tķma sé tekiš, žegar kemur aš varśšarrįšstöfunum.  Žaš žarf strax aš rįšstafa fé ķ sjóš til žessara verkefna.

Ein talsvert mikiš rędd ašgerš til aš draga śr losun CO2 er aš moka ofan ķ skurši til aš stöšva rotnunarferli ķ žornandi mżrum, sem losar ķ meiri męli um gróšurhśsalofttegundir en mżrarnar.  Įšur var tališ, aš žurrkun ylli losun, sem nęmi 27,6 t/ha į įri, og žar sem framręst land nęmi 0,42 Mha (=4200 km2), vęri įrleg losun framręsts lands 11,6 Mt/įr CO2.

Nś hafa nżjar męlingar starfsmanna Landbśnašarhįskóla Ķslands sżnt, aš žessi einingarlosun er tęplega 30 % minni um žessar mundir en įšur var įętlaš eša 19,5 t/ha koltvķildisjafngilda, eins og fram kemur ķ Bęndablašinu, bls. 2, 2. nóvember 2017. 

Losun Ķslendinga į koltvķldi vegna orkunotkunar, śrgangs, mżraržurrkunar og annars įriš 2016, var žį žannig:

Losun Ķslendinga į koltvķildi, CO2, įriš 2017:

  • Millilandaflug:        7,1 Mt   35 %
  • Išnašur:               2,3 Mt   11 %
  • Samgöngur innanlands:  0,9 Mt    4 %
  • Landbśnašur:           0,7 Mt    3 %
  • Millilandaskip:        0,6 Mt    3 %
  • Fiskiskip:             0,4 Mt    2 %
  • Śrgangur:              0,3 Mt    1 %
  • Orkuvinnsla:           0,2 Mt    1 %
  • Żmislegt:              0,1 Mt    0 %
  • Framręst land:         8,2 Mt   40 %
  • Heildarlosun:         20,8 Mt  100 %

 

 Til aš nżta fjįrmuni sem bezt viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda vegna starfsemi Ķslendinga er skilvirkast aš beina fé ķ stęrstu losunaržęttina. 

Framręst land vegur žyngst, 40 %.  Moka žarf ofan ķ skurši óręktašs lands, sem ekki er ętlunin aš rękta ķ fyrirsjįanlegri framtķš, og samtķmis aš planta žar skógarhrķslum til mótvęgis viš losun, sem ekki er tęknilega unnt aš minnka aš svo stöddu.  Žar vegur millilandaflugiš og išnašurinn žyngst.  Žessir ašilar eru örugglega fśsir til aš fjįrfesta ķ slķkri bindingu į Ķslandi fremur en aš greiša stórfé fyrir losun umfram kvóta til śtlanda, enda er slķk rįšstöfun fjįr hagstęš fyrir žį, eins og sżnt veršur fram į hér aš nešan.  

Mismunur į įętlašri heildarlosun Ķslendinga tķmabiliš 2013-2020 og śthlutušum losunarheimildum til žeirra er:

ML= 22,3 Mt-15,3 Mt = 7,0 Mt

Mešaleiningarverš yfir žetta "seinna Kyoto-tķmabil" veršur e.t.v. 5 EUR/t CO2, en žaš rķkir žó enn mikil óvissa um žetta verš.  Hitt eru menn sammįla um, aš žaš veršur hęrra į tķmabilinu 2021-2030, e.t.v. 30 EUR/t. 

Lķkleg kaupskylda į kvóta įriš 2021 fyrir tķmabiliš 2013-2020 er žannig:

K=7 Mt x 5 EUR/t = MEUR 35  = miaISK 4,4.

Nś er įhugavert aš finna śt, hversu miklu framręstu landi er hęgt aš bleyta ķ (meš žvķ aš moka ofan ķ skurši) og sķšan aš planta hrķslum ķ sama landiš fyrir žessa upphęš (og veršur žį engin mżri til aftur), og sķšan hver einingarkostnašurinn er į koltvķildinu ķ žessum tvenns konar mótvęgisašgeršum, ž.e. samdrętti losunar og meš bindingu. Svariš veršur įkvaršandi um hagkvęmni žess fyrir rķkissjóš og einkafyrirtęki aš fjįrfesta fremur innanlands en erlendis ķ koltvķildiskvótum.

Samkvęmt Umhverfisrįšgjög Ķslands, 2.11.2017, eru afköst og einingarkostnašur viš žrenns konar ręktunarlegar mótvęgisašgeršir eftirfarandi:

  • Landgręšsla:  2,1 t/ha/įr og 167 kkr/ha
  • Skógrękt:     6,2 t/ha/įr og 355 kkr/ha
  • Bleyting:    19,5 t/ha/įr og  25 kkr/ha

Žį er hęgt aš reikna śt, hversu mörgum hekturum žurrkašs lands, A, er hęgt aš bleyta ķ og planta ķ  hrķslum fyrir miaISK 4,4:

A x (355+25) = 4,4;  A = 11,6 kha = 116 km2

Skógręktin bindur CO2: mBI=6,2 x 11,6k=72  kt/įr.

Bleyting minnkar losun:mBL=19,5x 11,6k=226 kt/įr.

Alls nema žessar mótvęgisašgeršir: 298 kt/įr.

Eftir 25 įr hefur žessi bleyting minnkaš losun um 5650 kt CO2 og skógrękt bundiš (ķ 20 įr) um 1440 kt CO2.

Alls hefur žį miaISK 4,4 fjįrfesting skapaš 7090 kt kvóta į einingarkostnaši 621 ISK/t = 5,0 EUR/t.  

Sé reiknaš meš, aš skógurinn standi sjįlfur undir rekstrarkostnaši meš grisjunarviši, žį viršast mótvęgisašgeršir innanlands nś žegar vera samkeppnishęfar į višskiptalegum forsendum, svo aš ekki sé nś minnzt į žjóšhagslegu hagkvęmnina, žar sem um veršmętasköpun innanlands, nż störf og aukningu landsframleišslu er aš ręša.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš stjórnvöld og fyrirtęki į borš viš millilandaflugfélögin, skipafélögin og stórišjufyrirtękin eiga aš semja viš bęndur og Skógrękt rķkisins um žessa leiš.  

Er nóg landrżmi ?  

Framręst land er um 4200 km2 aš flatarmįli og óręktaš land er 85 % af žvķ, ž.e. 3570 km2.  Sé helmingur af žvķ tiltękur til žessara nota, žarf téš miaISK 4,4 fjįrfesting žį ašeins 6,5 % af tiltęku, óręktušu og framręstu landi, og žaš veršur vafalaust til reišu, ef samningar takast.  

 

 

 


Ķslenzk matvęlaframleišsla

Žaš er rétt, sem haldiš er fram, gagnstętt śrtöluröddum, aš vaxandi višskiptatękifęri bķša ķslenzks landbśnašar.  Hann mun hvorki keppa į magni né verši, heldur į gęšum, vottušum gęšum, į öllum svišum ręktunar og eldis.  Įstęšurnar fyrir tiltölulega björtum horfum eru hlżnandi loftslag og vaxandi mešvitund neytenda um mikilvęgi matvęlagęša fyrir heilsufar og vellķšan. Grundvöllur gęšanna er takmarkalķtiš hreint vatn, lķtil loftmengun utan žéttbżlis, hreinn jaršvegur og sęmilega hrein strandlengja og sjór nęst landi, žótt mikiš verk sé óunniš hérlendis til aš koma skolphreinsun ķ bezta mögulega horf.  Hreinsun žess er įbótavant og ekki nóg aš dęla óžverranum śt fyrir stórstraumsfjöru.

Innan ķslenzka landbśnašarins er almenn vitund um styrkleika og veikleika, tękifęri og įhęttur innan žessarar margbreytilegu atvinnugreinar.  Sem dęmi hafa saušfjįrbęndur sett sér markmiš um, aš kolefnisfótspor lambakjötsins hverfi įriš 2022, en žaš nemur nś 28,6 kg CO2eq/kg lambakjöts.  Žetta markmiš er til mikillar fyrirmyndar, mun skipa ķslenzkri saušfjįrrękt ķ fremstu röš ķ umhverfisvernd og mun styrkja samkeppnishęfni hennar innanlands og utan. 

Um framtķš ķslenzks landbśnašar tjįši dr Sęmundur Sveinsson, rektor Landbśnašarhįskóla Ķslands, LbhĶ, sig ķ vištali viš Sigurš Boga Sęvarsson ķ Morgunblašinu, 2. október 2017, undir fyrirsögninni,

"Styrkist sem matvęlaland":

"Hlżnun andrśmsloftsins af völdum gróšurhśsalofttegunda gęti skapaš nżjan veruleika og ašstęšur ķ landbśnaši į Ķslandi.  Višbśiš er, aš hlżnun raski öllum skilyršum til jarš- og kornyrkju ytra, en aftur gętu žau oršiš hagfelldari į Ķslandi."

Žetta žżšir, aš framleišni ķ ķslenzkum landbśnaši mun vaxa į žessari öld, og į sama tķma mun verš į matvęlum fara hękkandi.  Alžjóšleg samkeppnishęfni ķslenzks landbśnašar mun žar af leišandi batna.  Žessar višskiptalega góšu horfur hans įsamt lķfsnaušsynlegu hlutverki viš fęšuöflun handa landsmönnum, bęši viš venjulegar og óvenjulegar ytri ašstęšur, leggur yfirvöldum hérlendis žęr skyldur į heršar aš styšja viš landbśnašinn, žegar į móti blęs, og efla višgang hans og vöxt.  Ķsland er matvęlaframleišsluland og getur oršiš enn meira framleišsluland į lķfmassa jurta og dżra, žegar fram ķ sękir, ef skynsamlega er haldiš į spilunum. Aš mati blekbónda er gręnmeti hvergi betra en frį ķslenzkum bęndum og svo mį lengi telja.

Įfram meš dr Sęmund:

"Žį vitum viš lķka, aš, ef tekst meš ręktun og frišun aš koma gróšurhulu į ķslenzkan eldfjallajaršveg, sem er mjög algeng jaršvegsgerš hér į landi, getur hann bundiš mjög mikiš af koltvķsżringi ķ sig, og žaš vęri mótvęgi viš loftslagsbreytingarnar.  Ķ žessum verkefnum hafa ķslenzkir bęndur hlutverki aš gegna, enda eru žeir mikilvęgir vörzlumenn landsins."

Hér er komiš aš efnilegri nżsköpun innan ķslenzks landbśnašar, sem yfirvöldum ber aš stušla aš, aš hefjist strax, svo aš įvinningur mótvęgisašgerša fari aš gera sig gildandi innan 5 įra.  Žaš er naušsynlegt til aš koma ķ veg fyrir slagsmįl viš ESB śt af tugmilljarša ISK greišslum žangaš frį ķslenzkum fyrirtękjum og rķkissjóši eftir CO2 losunaruppgjör 2031 ķ tengslum viš skuldbindingar Ķslands į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015 og ašild Ķslands aš sameiginlegri markmišasetningu EES um losun frį stórišjunni, millilandaflugi og millilandasiglingum.

  Į skal aš ósi stemma, og žaš jafngildir žvķ aš kasta atvinnutękifęrum og višskiptatękifęrum į glę aš lįta hjį lķša aš nżta mikiš tiltękt landrżmi į Ķslandi til aš binda koltvķildi.  Einkar athyglisvert, aš ķslenzkur eldfjallajaršvegur getur bundiš óvenjumikiš koltvķildi.  Mešalbinding meš skógrękt hérlendis mun nś nema 7,7 t CO2/ha į įri.  Koltvķildisbindingin getur veriš sameiginlegt verkefni bęnda, stjórnvalda og fyrirtękja, sem sjį fram į, aš žau muni vanta koltvķildiskvóta į nęsta įratugi og e.t.v. sķšar ķ staš žess aš greiša svipašar eša hęrri upphęšir til erlendra ašila fyrir koltvķildiskvóta. Sem dęmi munu įlverin žurfa aš kaupa sér sķvaxandi koltvķildiskvóta, sem gęti numiš 1,0 Mt įriš 2030.  Hann er hęgt aš śtjafna hér meš skógrękt į 130 kha lands.  Žetta landrżmi er fyrir hendi, sem sżnir grķšarlega möguleika ķslenzkra bęnda aš sękja fram ķ atvinnulegum efnum.  Žaš er žjóšhagslega hagkvęmt aš śtjafna CO2 hérlendis ķ staš žess aš senda fślgur fjįr utan.  Rķkissjóšur er eigandi mikilla landareigna, sem leggja mį undir žessa starfsemi, og įbyrgšarmenn hans eiga aš sżna frumkvęši viš aš żta žessari starfsemi śr vör.

Ķ žessu ljósi er s.k. "eyšibżlastefna", sem frįfarandi landbśnašarrįšherra hefur veriš sökuš um aš reka gagnvart saušfjįrbęndum ķ naušum, algert glapręši og eins skammsżn og mest getur veriš.  Žaš į ekki aš kaupa bęndur til aš hętta bśskap vegna tķmabundinna markašserfišleika ķ tiltekinni grein, heldur aš ašstoša žį viš aš koma fleiri stošum undir starfsemina, eins og hér hefur veriš gert aš umręšuefni.  Stęrsta umhverfisvį Ķslands er uppblįstur lands, og öll landgręšsla er vörn gegn žeirri vį, og ķ henni felst mikil umhverfisvernd, žótt hśn feli ķ sér byltingarkennda breytingu į gróšurfari.  

"Viš [LbhĶ] žurfum klįrlega aš styrkja tengslin viš bęndur.  Žvķ vil ég, aš nś verši fariš ķ stefnumótunarvinnu meš bęndum, fulltrśum hagsmunafélaga žeirra og afuršastöšva og leitaš eftir sjónarmišum fólks um, hver žróunin ķ landbśnašinum verši į nęstu įrum - sś vinna veršur grķšarlega žżšingarmikil fyrir mótun į įherzlum skólans til nęstu įra."

Žetta er skynsamlega męlt hjį Sęmundi, rektor.  Afrakstur žessarar vinnu veršur vafalaust tekinn saman ķ skżrslu, sem stjórnvöld landbśnašarmįla geta notfęrt sér og fellt inn ķ sķna stefnumörkun.  Aš lokum sagši Sęmundur ķ žessu vištali:

"Viš žurfum lķka aš horfa til žess, hvernig megi auka virši framleišslu landbśnašarafurša frekar en magn.  Enn fremur veršur aš tryggja sjįlfbęrni ķ framleišslu žessara afurša.  Hér innanlands žarf ekki endilega aš auka framleišsluna, en hśn žarf klįrlega aš verša viršismeiri og til žess žarf žekkingu, og žar gegnir LbhĶ lykilhlutverki."  

Vegna veršfalls erlendis blasir viš fjįrhagsvandi saušfjįrbęnda, vegna žess aš 35 % framleišslunnar eru flutt utan um žessar mundir.  Žaš er engin įstęša fyrir rķkissjóš aš greiša meš śtflutningsvöru, en žaš er full įstęša til aš višhalda lambakjötsframleišslu ķ landinu, m.a. til aš draga śr lķkum į fęšuskorti viš hęttuašstęšur innanlands eša utan. Žį žarf aš styšja viš framleišslu fyrir innanlandsmarkašinn, žegar verš erlendis eru undir kostnaši viš framleišsluna hér. Žetta veršur lķklega bezt gert meš beingreišslum, t.d. į 90 % af innanlandsneyzlunni, sem žį nemur um 5900 t.  Til aš jafna veršsveiflur nišur į viš mį t.d. miša viš afuršaverš til bęnda sķšustu 9 įr į nśvirši.  Žaš nemur 582 ISK/kg, en afuršaverš ķ įr er 369 ISK/kg.  Mismunurinn er 213 ISK/kg, og uppbótin veršur žį 213 kISK/t x 5900 t/įr = 1,3 miaISK/įr.  Žessu fé er betur variš til aš višhalda byggš og atvinnustarfsemi ķ dreifbżli en til aš leggja nišur bśskap, sem meš žvķ aš ašlaga sig markašsašstęšum er lķkleg til bęttrar afkomu og aršsemi ķ framtķšinni, eins og rektorinn benti į.

Ein er sś grein landbśnašarins, sem meiri opinbera umfjöllun hefur hlotiš en saušfjįrręktin, og žaš er fiskeldiš, sem żmist er stundaš sem strandeldi eša landeldi, en veršur ķ framtķšinni e.t.v. stundaš ķ stórkvķum fyrir utan firšina, eins og Noršmenn eru aš hefja tilraunir meš nśna.  Mestur vöxtur hérlendis er ķ laxeldi, en žar hefur įsteytingarsteinninn veriš strok eldislaxa śr strandkvķum, og sķšan ganga žeirra upp ķ nęrliggjandi įr og hrygning žeirra žar.  

Hnķfurinn stendur ķ kśnni meš žaš, hvort įhęttan sé nś oršin įsęttanlega lķtil til aš leyfa umtalsvert laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, a.m.k. 15 kt/įr ķ fyrsta įfanga.  Laxeldisfyrirtękin į Ķslandi, sem sjókvķaeldi stunda, hafa nś innleitt nżja og traustari gerš eldiskvķa og tileinkaš sér nż og stranglega skjalfest vinnubögš samkvęmt norskum gęšastašli.  Fyrsta reynslan af žessari nżju tękni er svo jįkvęš, aš af henni mį draga žį įlyktun, aš strokhlutfalliš śr eldiskvķunum sé svo lįgt, aš m.v. 30 kt/įr ķ Ķsafjaršardjśpi žurfi ekki aš bśast viš hęrra hlutfalli eldislax ķ įm Ķsafjaršardjśps en 4 % af villtum laxi žar, sem er leyfilegt hįmark samkvęmt Hafrannsóknarstofnun.  

Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi fyrir žróun byggšar og atvinnustarfsemi į Vestfjöršum, aš yfirvöld dragi ekki lappirnar viš aš opna į žessa starfsemi ķ Ķsafjaršardjśpi, svo aš einhverju nemi.  Žaš hangir reyndar svo mikiš į spżtunni, aš varšar žjóšarhag, žvķ aš laxeldiš er svo öflug grein, aš framtķšar starfsemi hennar ķ Ķsafjaršardjśpi getur haft męlanleg įhrif į landsframleišsluna.  Žess vegna vęri engin gošgį, aš Alžingi mundi setja sérlög um laxeldi žar, sem mundi žį verša fordęmisgefandi rammi fyrir sjókvķaeldi almennt.

Geldlax hefur veriš nefndur sem valkostur, en geldingin veriš bęši ómannśšleg og dżr og fiskurinn žrifizt illa ķ kjölfariš.  Sś ašferš hefur ekki veriš vęnleg, en nś berast tķšindi frį Noregi um lķffręšilega ašferš, sem hindrar myndun kynkirtla ķ fiskinum.  Ašferšin žykir lofa góšu, og hśn snżst ekki um erfšabreytingu.  Fiskifréttir sögšu frį žessu 19. október 2017 ķ greininni:

"Risaskref ķ įttina aš eldi į geldlaxi":

"Ķ fréttatilkynningu frį Nofima [rannsóknarstofnun norska matvęlaišnašarins] segir, aš fiskurinn, sem um ręšir, lķti eins śt og hegši sér rétt eins og frjór lax.  Hins vegar mętti hugmyndin, sem žessi nišurstaša byggir į, mikilli tortryggni, žegar hśn var upphaflega kynnt, en ašferšin byggir į žvķ, aš fiskurinn er ekki erfšabreyttur, heldur įtt viš myndun įkvešinna bošefna, svo aš kynkirtlamyndun veršur fiskinum ómöguleg."

Mikiš vatn į eftir aš renna til sjįvar įšur en eldi geldfisks hefst į Ķslandi, žar sem téš ašferš er nż af nįlinni, miklar rannsóknir eftir ķ Noregi og sķšan leyfisferli į Ķslandi.  Aš bķša eftir geldfiski er ekki gild afsökun stjórnvalda fyrir žvķ aš draga lappirnar ķ žessu leyfismįli fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Žaš er ekki eftir neinu aš bķša fyrir Hafró aš endurskoša afstöšu sķna į grundvelli nżrra upplżsinga eša ella fyrir Alžingi aš setja sérlög um žessa starfsemi.  

 

 

 

 

 

 


Orkuflutningskerfi ķ bóndabeygju

Rafmagn śr sjįlfbęrum orkulindum, hitaveitur frį jaršvarmalindum og hagkvęm nżting sjįvaraušlindanna umhverfis Ķsland, mynda undirstöšu samkeppnishęfs nśtķma samfélags į Ķslandi.  Įn einhvers žessa vęru žjóšartekjur į mann ekki į mešal hinna hęstu ķ heimi, heldur jafnvel undir mišbiki ķ Evrópu, orkukostnašur landsmanna vęri hundrušum milljarša ISK hęrri į įri en nś er, og mengun vęri svo miklu meiri, aš sjóndeildarhringur vęri ekki ķ meira en 100 km fjarlęgš, heldur e.t.v. ķ 50 km fjarlęgš.  Allar žessar 3 nįttśruaušlindir skipta žess vegna sköpum fyrir landsmenn ķ brįš og lengd.

Žaš er hins vegar ekki nóg aš virkja endurnżjanlegar orkulindir og setja žar upp rafala meš višeigandi bśnaši, aš bora holur eftir heitu vatni og aš veiša fiskinn; žaš veršur aš koma vörunni til neytandans, svo aš allir framleišsluliširnir gręši, birgirinn, notandinn og hiš opinbera.  Žetta er yfirleitt ekki vandamįl, en žaš er žó oršiš aš meiri hįttar žjóšarvandamįli, hversu miklir annmarkar eru af mannavöldum į žvķ aš flytja raforkuna frį afhendingarstaš virkjunar og til dreifiveitu, sem flytur hana til kaupandans. Rķkisvaldiš getur ekki lišiš, aš eitt įr lķši į eftir öšru, įn žess aš mikilvęg atvinnusvęši fįi nęgt rafmagn, svo aš ekki sé nś minnzt į ófullnęgjandi afhendingaröryggi į Vestfjöršum.  Vekur furšu langlundargerš žingmanna ķ NA-kjördęmi, aš žeir skuli ekki hafa lagt fram žingsįlyktunartillögu um žetta mikla hagsmunamįl Eyfiršinga.  

Ašallega stafar žetta af andstöšu ķbśa viš loftlķnulögn ķ sjónmįli śr hlašvarpanum.  Stundum finnst žeim, aš žeir njóti ekki įvinnings af lķnunni til samręmis viš óžęgindi og "sjónmengun", sem žeir telja sér trś um, aš  stafa muni af nżrri loftlķnu, jafnvel žótt sś gamla hverfi.  

Landsnet (LN) žarf ķ slķkum tilvikum aš koma til móts viš ķbśana og sżna žeim fram į, aš fyrirtękiš hafi lįgmarkaš sjónręn įhrif mannvirkisins, eins og tęknilega er hęgt.  Žetta žżšir, aš minnst įberandi lķnustęši er vališ, t.d. frį žjóšvegi séš, lķnuturnar valdir žeirrar geršar, aš žeir falli sem bezt aš landslaginu og lķna fęrš ķ jöršu į viškvęmustu stöšunum (aš dómi sveitarstjórnar) ķ žeim męli, sem tęknilega er fęrt.  Hafi žetta allt veriš skipulagt og kynnt, ętti viškomandi sveitarstjórn aš bera skylda til aš samžykkja framkvęmdina įn tafar og veita henni öll tilskilin leyfi, enda hlżtur andstęš afstaša aš valda sveitarfélaginu stórtjóni, a.m.k. til lengdar.  

Sem dęmi um kreppuįstand ķ einu héraši vegna ófullnęgjandi flutningsgetu raforku žangaš mį taka Eyjafjörš og vitna ķ baksvišsgrein Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu, 13. október 2017,

"Kreppir aš um orku į Eyjafjaršarsvęšinu":

""Stašan er vond og langt ķ śrbętur", segir Elva Gunnlaugsdóttir, verkefnastjóri hjį Atvinnužróunarfélagi Eyjafjaršar.  Hśn segir, aš orkuskortur hamli uppbyggingu.

"Viš höfum veriš aš reyna aš koma okkar svęši aš, m.a. hjį Ķslandsstofu, en žar hrista menn bara hausinn.  Viš erum ekki aš ręša um stórišju, en til aš atvinnulķfiš geti haldiš įfram aš blómstra, žarf orku, sem er til ķ kerfinu.  Žaš vantar bara leišir til aš koma henni til okkar", segir Elva."

Hömlur af žessu tagi eru verri en nokkur višskiptahöft, žęr eyšileggja alls konar tękifęri fyrirtękja og einstaklinga og lama samkeppnihęfni svęšisins.  Žaš varšar žjóšarhag, aš stjórnvöld taki žessi mįl föstum tökum strax.

"Įrni V. Frišriksson, formašur samtaka atvinnurekenda į Akureyri og ķ nįgrenni, segir, aš vegna žess, hversu flutningsgetan er lķtil til og frį Akureyri, séu fyrirtękin eins og į enda kerfisins.  Žegar önnur hvor leišin lokast, sérstaklega austurlķnan, sem er öflugri en vesturlķnan, skapist vandamįl hjį notendum.  Žeir, sem séu viš endann, verši verr śti en ašrir, žegar flökt verši į rafmagninu.  Bilanir, sem verši langt ķ burtu, geti bitnaš į žeim.  

Öflug fyrirtęki eru ķ matvęlaframleišslu į Akureyri, eins og mjólkursamlag og bjórgerš.  Einnig žjónustufyrirtęki og fyrirtęki ķ mįlmišnaši."

Hér kemur fram, aš gagnvart öšrum mesta žéttbżliskjarna landsins getur LN ekki uppfyllt grundvallarreglu sķna um afhendingaröryggi raforku, s.k. (n-1) reglu, sem snżst um, aš notendur eigi ekki aš verša fyrir tjóni af einni stakri bilun ķ flutningskerfinu.  Jafnframt žekkist žaš hvergi ķ žróušum löndum, aš bilun hjį öšrum raforkunotanda ķ meira en 200 km fjarlęgš valdi flökti į spennu og tķšni hjį öšrum notanda, langt śt fyrir fjölžjóšleg višmišunarmörk, svo aš tjón verši į bśnaši og framleišslu.  Žetta setur ķslenzka flutningskerfiš ķ hóp frumstęšra flutningskerfa og hamlar veršmętasköpun ķ landinu.  Žetta įstand er gjörsamlega óvišunandi, og nżkjöriš Alžingi veršur aš fjalla af festu og alvöru um śrlausnir, vęntanlega undir forystu žingmanna NA-kjördęmis.

Įrlegur mešalkostnašur vegna ófyrirséšra bilana į stofnkerfi raforku 2005-2015 var miaISK 1,5 į veršlagi 2015.  Žį er ótališ tjón af völdum bilana ķ dreifiveitum og hjį notendum, en stundum verša bilanir hjį notendum af völdum spennusveiflna meš upptök ķ stofnkerfi eša dreifiveitu.  Langflestar fyrirvaralausar bilanir uršu į Vestfjöršum, 150 hjį Orkubśi Vestfjarša (OV) įriš 2016, og ķ flutningskerfi Landsnets verša įrlega um 30 slķkar bilanir į 132 kV Vesturlķnu og ķ 66 kV kerfinu į Vestfjöršum, alls um 180 raforkutruflanir į įri eša annan hvern dag aš jafnaši.  Algerlega óvišunandi įstand raforkukerfis į stóru og sķfellt mikilvęgara landsvęši.   

Eftir žvķ, sem įlagiš į Vestfjöršum eykst meš miklum fjįrfestingum ķ atvinnulķfi žar, t.d. ķ laxeldi, žį veršur hver straumleysismķnśta dżrari.  Meš sama įframhaldi veršur žess ekki langt aš bķša, aš ófullnęgjandi raforkugęši kosti Vestfiršinga 2,0 miaISK/įr, ef ekkert veršur aš gert. Meš svo frumstętt raforkukerfi veršur ekki unnt aš efla atvinnulķf į Vestfjöršum sem vert vęri og annars vęri raunhęft.  Samkvęmt nśverandi buršaržolsmati Hafrannsóknarstofnunar bera Vestfiršir u.ž.b. 50 kt/įr af laxi til slįtrunar.  Varlega įętlaš mun žaš standa undir 40 miaISK/įr ķ veltu, en įrlegt tjón vegna rafmagnstruflana gęti numiš 5 %/įr af žessari veltu.   Žetta er fyrir nešan allar skrišur og sżnir, aš OV og LN verša aš einhenda sér žegar ķ staš ķ naušsynlegar umbętur.  Žęr hafa žegar bešiš allt of lengi. 

Rafmagnsgęši į Vestfjöršum geta ekki oršiš fullnęgjandi meš žvķ einvöršungu aš fęra loftlķnur ķ jöršu og mynda hringtengingu allra helztu ašveitustöšva.  Til višbótar er Vestfiršingum naušsyn aš verša sjįlfum sér nógir um raforku, en žvķ fer fjarri, aš svo sé nś og vantar rśmlega helming af aflžörfinni eša um 22 MW.

Orku- og aflžörf Vestfiršinga mun vaxa hratt į nęstu įrum, ef žróun atvinnulķfsins žar gengur aš óskum, og gęti aflžörfin numiš 120 MW įriš 2040 meš 80 kt/įr fiskeldi (landker meštalin), 10“000 manna byggš, rafbķlavęšingu, rafvęšingu hafnanna og repjuvinnslu fyrir fiskeldiš.

Aš rįšast fljótlega ķ virkjun Hvalįr į Ströndum, 55 MW, er alls engin gošgį, žvķ aš sś žróun atvinnulķfs, sem aš ofan er nefnd, felur ķ sér 80 MW višbótar aflžörf įriš 2040 m.v. 2016 og fullnżtingu virkjunarinnar strax eftir gangsetningu meš sölu į orku śt fyrir Vestfirši.  Į innan viš einum įratugi munu Vestfiršir geta tekiš til sķn alla orku Hvalįrvirkjunar og Vestfiršingar žurfa žį nżja vatnsaflsvirkjun.

Hér er um aš ręša byltingu į högum Vestfiršinga, sem er framkölluš meš öflugri uppbyggingu fiskeldis, sem flestir žingmanna NV-kjördęmis geta vafalķtiš stutt.  Slķkur stušningur er naušsynlegur, žvķ aš žessi atvinnužróun er śtilokuš įn innvišauppbyggingar, sem m.a. felur ķ sér klęddan og buršarmikinn lįglendisveg frį Bolungarvķk og sušur til Bķldudals og frį Patreksfirši til Bjarkarlundar.  

ipu_dec_5-2011 

 

 


Sęstreng bar ekki hįtt ķ kosningabarįttu 2017

Sęstrengur į milli Ķslands og Skotlands hefur stundum vakiš talsverša umręšu hérlendis, en hafi hann boriš į góma ķ nżafstašinni kosningabarįttu um sęti į Alžingi, hefur slķkt fariš fram hjį blekbónda.  Žann 19. október 2017 birtist žó skrżtin grein ķ sérblaši Višskiptablašsins, "Orka & išnašur", žó ótengd kosningabarįttunni aš žvķ, er viršist, og veršur vikiš aš téšri grein ķ žessum pistli.

Aš lķtt rannsökušu mįli ętlar blekbóndi aš halda žvķ fram, aš stjórnmįlaflokkarnir hafi ekki tekiš skżra afstöšu meš eša į móti aflsęstreng til śtlanda.  Slķkt afstöšuleysi er hęgt aš réttlęta meš žvķ, aš enginn viti enn, hvernig kaupin muni gerast į eyrinni og fyrr sé ekki tķmabęrt aš taka afstöšu.  Hér veršur sżnt fram į ķ stuttu mįli, aš enginn višskiptagrundvöllur er eša veršur fyrir žessari hugmynd.  Įšur en menn fara aš męla žessu verkefni bót ęttu žeir aš sjį sóma sinn ķ aš leggja fram śtreikninga, sem benda til žjóšhagslegrar hagkvęmni verkefnisins. Annars er įróšur fyrir žessum sęstreng śr lausu lofti gripinn. 

Meš vķsun til grundvallarafstöšu ęttu stjórnmįlaflokkarnir hins vegar aš vera ķ fęrum nś žegar aš styšja viš hugmyndina um téšan sęstreng eša aš hafna henni.  Žessi grundvallarafstaša snżst um žaš, hvernig sišferšilega er réttmętt aš nżta nįttśruaušlindir Ķslands.  Į aš reyna aš hįmarka veršmętasköpun śr aušlindunum hér innanlands og žar meš aš nżta žęr til aš skapa fjölbreytilega atvinnu hér innanlands, eša į aš senda žęr utan sem hrįvöru og lįta ašra um aš beita hugviti sķnu og markašssamböndum til veršmętasköpunar ?  Žrišji kosturinn er, eins og vant er, aš gera ekki neitt.  Žaš heitir ķ munni sumra "aš lįta nįttśruna njóta vafans" og er ofnotuš klisja.

Tökum dęmi af įlišnašinum į Ķslandi. Hann notar mikla raforku, eša um 14,5 MWh/t Al og framleišslan er um 0,98 Mt/įr Al. Ętla mį, af upplżsingum um tekjur hans og kostnaš aš dęma, aš jafnašarlega verši um 40 % af veltu hans eftir ķ landinu. 

Įlverin eru fjölžęttir og flóknir vinnustašir, sem gera miklar kröfur til sjįlfra sķn um gęši, umhverfisvernd og öryggi starfsmanna.  Allt krefst žetta hįtęknilausna, enda eru fjölmargir verkfręšingar, tęknifręšingar, išnfręšingar o.fl. sérfręšingar aš störfum fyrir ķslenzku įlverin, bęši į launaskrį žeirra og sem verktakar. 

Žess vegna er afuršaverš ķslenzku įlveranna talsvert hęrra en hrįįlsveršiš, s.k. LME.  Mį reikna meš 20 % "premķu" eša višbót aš jafnaši, svo aš um USD 2500 fįist nś fyrir tonniš af įli frį Ķslandi.  Žessi framleišsla vęri śtilokuš hérlendis įn nżtingar hinna endurnżjanlegu orkulinda Ķslands, og žess vegna mį draga žį įlyktun, aš meš veršmętasköpun hérlendis śr raforkunni fįist: 69 USD/MWh (=2500 x 0,4/14,5) fyrir raforkuna ķ staš um 30 USD/MWh, sem įlverin kaupa raforkuna į.  Veršmętasköpunin innanlands nemur tęplega 40 USD/MWh, sem žżšir 2,3 földun orkuveršmętanna fyrir landsmenn meš žvķ aš nżta orkuna innanlands.  

Er mögulegt fyrir sęstreng aš keppa viš 69 USD/MWh ?  Svariš er nei, śtreikningar blekbónda hér aš nešan benda eindregiš til, aš sęstrengur sé engan veginn samkeppnisfęr viš stórišju um raforkuna į Ķslandi.  Til marks um žaš er śtboš į vegum National Grid, brezka Landsnets, ķ haust um kaup į umhverfisvęnni orku inn į landskerfiš.  Mun lęgri verš voru bošin en įšur hafa žekkzt, t.d. var raforka frį vindmyllum śti fyrir ströndum ("offshore windmills") bošin į 57,5 GBP/MWh, sem samsvaraši 76 USD/MWh.  Žaš veršur alls ekki séš, aš Englendingar (Skota vantar ekki umhverfisvęna raforku) muni vilja kaupa raforku frį Ķslandi viš hęrra verši en žeir geta fengiš innlenda, endurnżjanlega orku į.

Gerum samt rįš fyrir, aš vegna nišurgreišslna brezka rķkisins til vindmyllufyrirtękjanna mundu Englendingar vilja kaupa orku frį Ķslandi viš enda sęstrengsins ķ Skotlandi (žį er eftir aš flytja orkuna til Englands meš talsveršum kostnaši) fyrir 80 USD/MWh.  

Žetta er raunar hęrra en žjóšhagslegt virši raforkunnar į Ķslandi, en munu ķslenzku virkjanafyrirtękin fį į bilinu 30 - 69 USD/MWh ķ sinn hlut fyrir raforkuvišskiptin viš Englendinga ?  Lęgra veršiš lętur nęrri aš vera mešaltal nśverandi verša fyrir orku til įlveranna, og hęrra veršiš er lįgmark žjóšhagslega hagkvęms raforkuśtflutnings.

  Virkjanafyrirtękin mundu fį ķ sinn hlut śr Englandsvišskiptunum: VV=80-FG = 0 (sbr śtskżringar aš nešan).   

ž.e. mismun enska orkuveršsins og orkuflutningsgjaldsins um sęstrenginn og endamannvirki hans.  Blekbóndi gerši sér lķtiš fyrir og reiknaši śt, hvaša gjald eigandi sęstrengskerfisins yrši aš taka, svo aš fjįrfesting hans gęti skilaš 8 %/įr aršsemi yfir 25 įra afskriftartķma aš teknu tilliti til 10 % orkutapa um žessi mannvirki og 2 %/įr af stofnkostnaši ķ annan rekstrarkostnaš. 

Ef gert er rįš fyrir 1200 MW flutningsgetu mannvirkjanna og 90 % nżtingu į žeim į įri aš jafnaši m.v. fullt įlag, nemur orkusalan śt af mannvirkjunum 8,6 TWh/įr.  (Žetta er um 45 % af nśverandi orkusölu į Ķslandi.)  Sé gert rįš fyrir stofnkostnaši sęstrengsmannvirkja 4,7 MUSD/km, eins og gefiš hefur veriš upp fyrir sambęrilegt sęstrengsverkefni į milli Ķsrael og meginlands Grikklands, žį mun "ĶSSKOT" verkefniš kosta MUSD 5“640.

Nišurstaša śtreikninganna į žessum forsendum er sś, aš fjįrmagnskostnašur (vextir og afskriftir) nema 535 MUSD/įr og rekstrarkostnašur alls er 149 MUSD/įr.  

Heildarkostnašurinn nemur 684 MUSD/įr, sem śtheimtir flutningsgjald um mannvirkin: FG=80 USD/MWh. 

Įsgeir Magnśsson, blašamašur, er höfundur įšur nefndrar greinar,

"Hverfandi įhrif sęstrengs į orkuverš".  

Heiti greinarinnar er illa rökstutt, en hśn er reist į skżrslu frį brezku Landsvirkjun.  Mį benda į žveröfuga reynslu Noršmanna, en norskir raforkuseljendur hafa freistazt til aš selja of mikla orku utan og žį lękkaš svo mikiš ķ mišlunarlónum Noregs, aš žeir hafa oršiš aš flytja inn rįndżra orku til aš koma ķ veg fyrir orkuskort.  Į Ķslandi er mišlunargetan tiltölulega mun minni en ķ Noregi, og hér veršur aš sama skapi meiri hętta į vatnsleysi į veturna, sem žį mundi śtheimta innflutning į margföldu innlendu raforkuverši.  Hér er um hreinręktaša spįkaupmennsku aš ręša meš alla raforkunotendur hérlendis sem tilraunadżr og hugsanleg fórnarlömb. 

Žaš er ótrślega yfirboršsleg umfjöllun um orkumįl ķ téšri grein Andrésar, žar sem hvaš rekur sig į annars horn.  Hér veršur birtur śrdrįttur til aš sżna, hversu lįgt er hęgt aš leggjast ķ įróšri fyrir samtengingu raforkukerfa Ķslands og Englands (um Skotland), sem į sér marga tęknilega og umhverfislega annmarka, sem ekki verša geršir aš umręšuefni hér:

"Kęmi til žess [tengingar raforkukerfa Englands og Ķslands-innsk.BJo], mį ljóst vera [svo !], aš sęstrengur myndi auka tekjur af orkusölu hér į landi [ofangreindir śtreikningar benda til annars-innsk.BJo], auka gjaldeyrisflęši til landsins og rjśfa markašseinangrun raforkumarkašarins hér į landi [Englendingar mundu verša stęrsti einstaki raforkukaupandinn.  Žaš felur ķ sér mikla višskiptalega įhęttu. - innsk. BJo].  Ķ framhaldi af žvķ myndu rekstrarskilyrši stórišju į Ķslandi taka aš breytast [eru refirnir ekki til žess skornir ? - innsk.BJo], žó aš žaš tęki sinn tķma vegna žeirra löngu samninga, sem žar eru ķ gildi. [Orkusamningar til langs tķma, 25-35 įra, eru ekki sķšur ķ hag virkjanafjįrfestisins, žvķ aš meš slķka afkomutryggingu fęr hann hagstęšari lįnakjör - innsk. BJo.]  Segja mį, aš stórišjan hafi veriš notuš til orkuśtflutnings, en hśn getur tęplega keppt viš beinan orkuśtflutning um sęstreng til lengdar.  [Fyrri setningin er rétt, en sś seinni kolröng, eins og śtreikningar blekbónda hér aš ofan sżna - innsk. BJo.]

Įhrif sęstrengs į atvinnulķf gętu žvķ reynzt töluverš, en sjįlfsagt žykir mörgum ekki sķšri įvinningur ķ umhverfisįhrifum žess, aš stórišjan geti vikiš. [Žetta er amböguleg mįlsgrein og viršist reist į dylgjum um, aš stórišjan mengi.  Žegar um stęrstu raforkunotendurna hérlendis, įlverin, er aš ręša, er umhverfissporiš hverfandi og t.d. ekki merkjanlegt ķ gróšri viš Straumsvķk og ķ lķfrķkinu śti fyrir ströndinni vegna öflugra mengunarvarna - innsk. BJo.]  Fyrir nś utan hitt, aš žannig leysi hrein og endurnżjanleg ķslenzk orka af hólmi mengandi og óafturkręfa orkugjafa erlendis. [Žetta er hundalógķk, žvķ aš orkukręf išjuver hérlendis, sem hętta rekstri, verša aš öllum lķkindum leyst af hólmi meš mengandi og ósjįlfbęrum orkugjöfum erlendis - innsk. BJo.]

Žekkingarlaust fólk um orku- og išnašarmįl finnur oft hjį sér žörf til aš tjį sig opinberlega meš afar neikvęšum og grunnfęrnislegum hętti um žennan mįlaflokk.  Žaš viršist skorta skynsemi til aš įtta sig į žvķ, aš žaš hlżtur aš gera mįlstaš sķnum óleik meš žvķ aš tśšra tóma vitleysu.

Hér hefur veriš sżnt fram į, aš orkuśtflutningur um sęstreng frį Ķslandi til Skotlands meš landtengingu viš England getur ekki stašiš undir neinum virkjanakostnaši į Ķslandi vegna naušsynlegs flutningsgjalds um sęstrengsmannvirkin.  Sęstrengurinn veršur sennilega aldrei samkeppnisfęr viš orkusękinn išnaš į Ķslandi.   

Tröllkonuhlaup

 

 

 

 

 

 


Hęgir į hjólum efnahagslķfsins

Žann 4. október 2017 įkvaš Peningastefnunefnd Sešlabanka Ķslands aš lękka stżrivexti bankans um 0,25 %.  Žetta er stašfesting Sešlabankans į žvķ, aš nś hęgir į hjólum efnahagslķfsins, spurn eftir vinnuafli og hagvöxtur fer minnkandi. Samt er enn góšur hagvöxtur, en hann fer minnkandi, og hagkerfiš viršist stefna inn til mjśkrar lendingar. 

Frekari rök fyrir vaxtalękkun er veršhjöšnun ķ landinu sķšustu 12 mįnuši 3,1 % į helztu vörum og žjónustu, sem almenningur notar, en 1,4 % veršbólga, sé hśsnęšiskostnaši, sem e.t.v. vigtar of mikiš ķ vķsitölunni, bętt viš. Nżleg rannsókn leiddi ķ ljós, aš veršlękkunarašgeršir Bjarna Benediktssonar, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra į sķšasta kjörtķmabili, ž.e. afnįm almennra vörugjalda og tolla įsamt lękkun VSK į flestum vörum śr 25,5 % ķ 24,0 %, hafa nś skilaš sér aš fullu til neytenda.  Žį breyttist višskiptaumhverfiš til hins betra viš žetta, svo aš COSTCO og Hennes & Mauritz įkvįšu aš hasla sér völl į Ķslandi.  Öllu žessu voru vinstri gręnir į móti, eins og sönnum afturhaldsflokki sęmir, sem lķtur į neytendur og skattborgara sem jarmandi saušfé ķ rétt, sem rķkiš eigi aš rżja inn aš skinni. Žvķ mišur viršast vinstri gręnir alltaf velja verri kostinn, eigi žeir tveggja kosta val.  Ef žessum fķl veršur hleypt inn ķ postulķnsbśšina, žį mun verša hér hörš lending hagkerfisins og kaupmįttur rįšstöfunartekna alls žorra žjóšarinnar mun hrynja.  Žaš er nefnilega engan veginn sama, hvaša stjórnarstefnu er fylgt um okkar sameiginlega sjóš, rķkissjóšinn, blessaša. 

Viš žessar ašstęšur er von į vinstri stjórn eftir Alžingiskosningar 28. október 2017.  Žį mį žvķ mišur bśast viš "haršri lendingu" hagkerfisins af sömu įstęšum og bķša varš uppsveiflu eftir samdrįttinn mikla 2008-2009 allt žar til 2013, en žį tók nż rķkisstjórn viš, sem jók mönnum bjartsżni. Hagvöxtur fór reyndar aš taka viš sér įriš 2012 vegna makrķlgengdar og fjölgunar erlendra feršamanna.

Įstęšur langdreginnar kreppu į Ķslandi voru stęrsti hugmyndafręšilegi sigur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, VG, fram aš žeim tķma, ž.e. 132 skattahękkanir vinstri stjórnarinnar 2009-2013.  Mun vinstri gręnum takast aš slį žetta met į nęsta kjörtķmabili meš rķkisstjórn undir forsęti frasa lżšskrumarans Katrķnar Jakobsdóttur, sem gerš hefur veriš afturreka meš grundvöll kosningabarįttu sinnar, margtugginnar žvęlu um ójafna tekju- og eignaskiptingu į Ķslandi og hįr aršgreišslur ķ sjįvarśtvegi, sem eru einfaldlega miklu lęgri en gengur og gerist ķ ķslenzkum fyrirtękjum sem hlutfall af hagnaši. Aršur af fyrirtękjum eru sambęrilegir vöxtum af öšrum fjįrfestingum.  Žetta skilja ekki vinstri gręnir og kalla žjófnaš.  Er žetta fólk "med fulle fem" ?

Viš vitum a.m.k. um hvaš draumfarir vinstri manna į sķšasta žingi snerust.  VG gerši tillögu um 333 miaISK auknar įlögur į 5 įrum, ž.e. įriš 2018 miaISK 53, 2019 miaISK 64, 2020 miaISK 69, 2021 miaISK 72 og 2022 miaISK 75.  Ķ įrslok 2022 munu žessar auknu skattbyršar hafa numiš 0,99 MISK į hvert mannsbarn ķ landinu eša 3,9 MISK į hverja 4 manna fjölskyldu.  Aušvitaš munu žessar auknu byršar lenda žyngst į žeim, sem nś žegar standa undir bróšurpartinum af tekjuskattsbyršinni, ž.e. 4 hęstu tekjutķundunum, žeim einstaklingum, sem eru meš um 5 MISK/įr ķ tekjur og hęrra. Aš reyna aš halda žvķ fram, aš žessum hękkunum sé hęgt aš nį įn žess aš auka viš skattbyrši almennings, eins og Katrķn Jakobsdóttir hefur gert, er aumkvunarveršur loddarahįttur.  Katrķn žessi er fullkominn saušur ķ saušargęru, žegar kemur aš fjįrmįlum rķkisins og efnahagsmįlum almennt, enda hefur hśn veriš gerš afturreka meš vitleysuna meš opinberum śtreikningum, sem sżna, aš hśn getur ķ mesta lagi kreist 15 miaISK/įr śt śr launafólki meš 25 MISK/įr eša meir,śt śr eigendum yfir MISK 150 og sparendum.  Žaš vellur meš öšrum oršum upp śr henni vitleysan.

Žaš verša žess vegna vafalaust fleiri fyrir baršinu į vinstri flokkunum, žegar žeir taka til viš aš hękka skattana, žvķ aš ekki er ólķklegt, aš žeir hękki tekjuskatt į fyrirtęki og viršisaukaskattinn.  Fjįrmagnstekjuskattur er hagfręšilega skašlegasta skattahękkunarašgeršin.

Um hugsanlegar skattahękkanir fórust Alžingismanni vinstri gręnna svo orš ķ andsvörum viš fyrirspurn Samfylkingaržingmanns, samkvęmt grein Óla Björns Kįrasonar ķ Morgunblašinu 4. október 2017:

"Hugmyndafręši skattheimtuflokkanna er skżr":

"Ég get žó upplżst hįttvirtan žingmann um, aš žaš liggur fyrir, aš viš höfum rętt um tekjuskatt, ž.e. žrepaskipt tekjuskattskerfi [tekjuskattskerfiš er nś žegar žrepaskipt, svo aš VG ętlar lķklega aš bęta viš žrepi, hugsanlega 75 %, eins og sossarnir ķ Frakklandi geršu, en neyddust svo til aš afnema-innsk. BJo].  Viš höfum talaš um aušlegšarskatt [eignaskatt, afar óréttlįtt tvķsköttun, sem leggst žungt į suma eldri borgara-innsk. BJo], aušlindagjöld [vegna jafns atvinnuréttar mį ekki undanskilja neina nįttśruaušlind aušlindaskatti, ef ein er skattlögš], fjįrmagnstekjuskatt [dregur śr naušsynlegum sparnaši-innsk. BJo], kolefnisgjald [mjög žungbęr fyrir atvinnulķf og samgöngur, byggšaskattur, dregur śr hagvexti-innsk. BJo], gjöld į feršažjónustu [meiri en hękkun VSK ?-innsk. BJo], bętta skattheimtu, sykurskatt [bitnar verst į efnaminna fólki, óréttlįtur] o.s.frv. Žetta er ekkert nżtt ķ mįlflutningi vinstri gręnna, og žaš hefur ķ sjįlfu sér ekkert breytzt, frį žvķ aš viš vorum saman ķ rķkisstjórn, hvar viš viljum helzt taka tekjurnar og setja žęr nišur."

Nś er aftur komiš eggjahljóš ķ Samfylkingu og vinstri gręna, og žį er staglazt į žvķ, aš hękka eigi skattbyrši tekjuhęrri hópanna.  Fjórar tekjuhęstu tķundirnar, ž.e. meš tekjur yfir 5 MISK/įr, standa nś žegar undir bróšurpartinum af skatttekjum rķkissjóšs, lķklega yfir 90 % af tekjuskattinum.  Žaš er ešlilegt, enda eru ķ nešri hópunum fólk, sem bśiš er aš ljśka meginstarfsferli sķnum eša er aš undirbśa hann.  Žar eru aušvitaš lķka ašrir hópar, sem eiga erfitt uppdrįttar af żmsum fullgildum įstęšum, tķmabundnum eša varanlegum.  Til aš létta žessu fólki lķfsbarįttuna er rétt aš nota bętta stöšu rķkissjóšs meš lękkandi vaxtabyrši til aš hękka persónuafslįttinn. 

Formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur sagzt vilja beita sér fyrir um tvöföldun hans į nęsta kjörtķmabili ķ 100 kkr/mįn.  Žaš er snöfurmannlega bošiš, enda rķk sanngirnisįstęša til.  Śrręši vinstri manna aš hękka jašarskattinn er hins vegar falliš til aš veikja skattstofninn og minnka skatttekjurnar til lengdar, žvķ aš skattheimtan į Ķslandi er nś žegar ķ hęstu hęšum, t.d. ķ samanburši viš önnur OECD-lönd. Žaš er nefnilega hęgt aš mótmęla meš fótunum og hefur įšur gerzt.  

Vinstri menn hafa ašra sżn į "veikingu skattstofna", enda eru žeir vanir aš snśa stašreyndum į haus.  Žegar fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, Bjarni Benediktsson, lagši žaš til viš žingiš ķ tķš rķkisstjórnar Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks 2013-2016, aš efra žrep viršisaukaskatts yrši lękkaš śr 25,5 % ķ 24,0 %, tölušu vinstri menn um "veikingu skattstofna" ķ staš lękkunar vöruveršs.  

""Žęr breytingar, sem geršar hafa veriš undanfarin įr [į sköttum] fólu ķ flestum tilfellum ķ sér afsal į tekjum rķkissjóšs, en eru lįtnar heita einfaldanir, en ekki skattalękkanir, eins og rétt vęri", sagši fulltrśi Vinstri gręnna ķ umręšum um fjįrmįlaįętlunina ķ maķ sķšastlišnum."

Aš lokum er hér rétt aš vitna ķ leišara Fréttablašsins 2. október 2017 eftir Žorbjörn Žóršarson:

"Óhįš stušningi viš einstaka flokka er mikilvęgt, aš kjósendur geri sér grein fyrir, aš atkvęši meš auknum rķkisśtgjöldum mun til lengri tķma żta undir óstöšugleika ķ hagkerfinu hér į landi og veikja žį vinnu, sem rįšizt hefur veriš ķ į undanförnum įrum til aš styrkja umgjörš peningastefnunnar.  Įn įbyrgrar stefnu ķ rķkisfjįrmįlum veršur aldrei hęgt aš treysta stošir velferšarkerfisins til langframa."

Žaš var žarft hjį Žorbirni aš benda į órjśfanleg tengsl į milli ašhaldssamrar og agašrar rķkisfjįrmįlastefnu og heilbrigšra peningamįla meš um 3 % vaxtamun viš stóru myntsvęšin, hįan kaupmįtt m.v. śtlönd og stöšugt veršlag ķ landinu.

 


Landsbyggšarskattur

Vinstri hreyfingin gręnt framboš er uppruna sķnum trś og kżs aš vera ķ strķši viš athafnalķfiš ķ landinu, ef hśn į žess nokkurn kost.  Žess vegna hefur hśn bošaš hękkun skatta į fyrirtękin ķ landinu, almennra og sértękra, t.d. verulega hękkun veišigjalda į sjįvarśtveginn, sem er sértękasta skattlagning į Ķslandi, žvķ aš ašrir nżtendur nįttśruaušlinda greiša ekki aušlindagjald.  Žaš er réttlętismįl aš jafna ašstöšu atvinnugreinana gagnvart skattlagningarvaldinu aš žessu leyti. 

Viš nśverandi ašstęšur eru auknar almennar įlögur į atvinnulķfiš hagfręšilegt glapręši, sem leiša mun til efnahagslegrar kollsteypu.  Hękkun aušlindagjalds nś į grein, žar sem engin aušlindarenta er lengur fyrir hendi, jafngildir fólskulegri ašför aš viškomandi fyrirtękjum og setur fjölda starfa ķ uppnįm.  Framlegš (EBITDA) sjįvarśtvegsins ķ įr samkvęmt nżrri įętlun Deloitte veršur ašeins um 20 % af tekjum hans, en til samanburšar var hśn 22,5 % ķ fyrra og 25,8 % į višmišunarįri veišigjalda nśverandi fiskveišiįrs, 2015, sem var sjįvarśtveginum tiltölulega hagfellt. Meš ašeins 20 % framlegš, er engin aušlindarenta lengur fyrir hendi, og viš žęr ašstęšur er enginn sišferšilegur grundvöllur fyrir įlagningu aušlindagjalds.

Stašan er stórvarasöm ķ ljósi žess, aš lķklegt mį heita, aš vinstri gręnir verši stefnumótandi innan nęstu rķkisstjórnar, og žeir ganga meš böggum hildar, žar sem eru kolröng mynd af raunveruleikanum og bilašur stefnuviti aš žjóšhagslega hagkvęmu marki.  Nęsta rķkisstjórn gęti oršiš undir leišsögn strandkapteins meš biluš siglingatęki. Hęttan, sem vofir yfir, er ekki ašallega af völdum lošmullulegrar stefnuskrįar, heldur af hinu, aš vinstri gręnir ętla sér śt ķ alls konar žjóšfélagstilraunir, sem hvergi koma fram ķ hinni opinberu stefnuskrį og tilgreint veršur dęmi um hér į eftir. 

Framundan eru kjarasamningar.  Eftir sögulega einstęša hękkun kaupmįttar rįšstöfunartekna į 4 įra tķmabili, 2014-2017, er nś svo komiš į 4. įrsfjóršungi 2017, aš Sviss er eina Evrópulandiš meš meiri kaupmįtt rįšstöfunartekna en Ķsland aš mešaltali.  Keppikefli landsmanna į aš vera aš verja žessa stöšu, og žaš heimskulegasta, sem menn gera viš žessar ašstęšur, er aš boša skattahękkanir į fólk og fyrirtęki, og žį gera blindingjarnir ķ VG einmitt žaš.  Heimskinginn velur alltaf vitlausasta möguleikann, sagši kennari nokkur ķ MR fyrir hįlfri öld viš nemanda uppi viš töflu. Sį var reyndar jafnan illa lesinn ķ tķmum.  

Viš žessar ašstęšur bošar Sjįlfstęšisflokkurinn skattalękkanir.  Hann vill t.d. lękka nešra žrep tekjuskatts einstaklinga nišur ķ 35 %, og formašur flokksins hefur lżst žvķ yfir, aš hann telji ešlilegt aš stefna aš žvķ, aš jašarskatturinn verši ekki hęrri en 35 %, sem žżšir vęntanlega eitt tekjuskattsžrep į endanum.  Žessi rįšstöfun auk lękkunar tryggingargjalds mundi aš sjįlfsögšu verša mjög jįkvętt innlegg ķ kjaravišręšur og bęta horfur į sjįlfbęrum kjarasamningum, sem ekki mundu ógna atvinnuöryggi og ekki yršu eldsneyti fyrir veršbólgubįl.  Stefna vinstri flokkanna passar engan veginn viš raunveruleikann; hśn hentar einhverju allt öšru žjóšfélagi, žjóšfélagi villurįfandi og illa lesnum vinstri mönnum.  

Žann 12. október 2017 skrifaši Teitur Björn Einarsson, Alžingismašur, sem nś skipar 3. sętiš į frambošslista Sjįlfstęšisflokksins ķ NV-kjördęmi, ötulasti barįttumašur į žingi fyrir hagsmunum Vestfiršinga, sem nś berst tvķsżnni barįttu fyrir žingsęti sķnu, m.a. viš erkiafturhald ķ atvinnumįlum, grein ķ Morgunblašiš:

"Veišigjöld eru óréttlįtur landsbyggšarskattur":

"Žaš [įgreiningur stjórnmįlaflokka] į t.d viš um skatta og sérstaklega žó žaš, sem viškemur įlögum į atvinnulķfiš.  Vinstri flokkarnir stefna į aš hękka skatta og draga žannig śr athafnasemi fólks [og myndun eigin fjįr hjį fólki og fyrirtękjum - innsk. BJo] og žar meš žrótt śr allri veršmętasköpun ķ landinu.  Sjįlfstęšisflokkurinn ętlar aftur į móti aš lękka skatta og stušla žannig aš sem mestri hagsęld fyrir alla, vegna žess aš kröftugt atvinnulķf er forsenda öflugs velferšarsamfélags.  Fyrir okkur öll."

Žvķ hefur veriš haldiš fram hér į žessu vefsetri, aš vinstri gręnir séu ślfar ķ saušargęru.  Meš žvķ er įtt viš, aš komist žeir ķ ašstöšu til, muni žeir framkvęma róttękari og skašlegri uppskurš į atvinnulķfinu og žar meš hagkerfinu en brosmildur formašurinn lętur ķ vešri vaka fyrir kosningar og fram kemur ķ opinberri stefnuskrį flokksins.  Žetta hefur nś einn žingmanna flokksins, Kolbeinn Óttarsson Proppé, stašfest į fundi Ufsa, félags ungs įhugafólks um sjįvarśtveg, žar sem hann lżsti žeim įsetningi Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, sem hvergi kemur žó fram ķ stefnuskrį flokksins, aš žjóšnżta śtgerširnar.  Žar meš er grķma kommśnistanna fallin gagnvart sjįvarśtveginum.  Žetta mun ķ framkvęmd setja allt į annan endann ķ žjóšfélaginu, eyšileggja margra įra žróunar- og markašsstarf og fęra sjįvarśtveginn ķ hendur stjórnmįlamanna, sem aldrei hafa rįšiš viš slķk verkefni, enda eru žau ekki ķ žeirra verkahring.  Žaš eru ekki fullnęgjandi višbrögš vinstri gręnna aš setja upp smešjusvip viš žessum tķšindum.  Žaš er nįkvęmlega ekkert aš marka žį, žegar žeir bregša yfir sig saušargęrunni.  Um žessar ašfarir sagši ķ leišara Morgunblašsins, 16. október 2017:

"ANDLITIŠ SEGIR EKKI ALLT; žegar grķman fellur, blasa hętturnar viš":

"Kolbeinn Óttarsson Proppé śtskżrši nįnar, hvernig markašslögmįlin yršu aftengd ķ sjįvarśtvegi og rįšstjórnarkerfi innleitt: žrišjungur fiskveišiheimilda skyldi fara į leigumarkaš [leigulišar eru uppįhalds skjólstęšingar VG-innsk. BJo] til įkvešins įrafjölda.  Žį skyldi žrišjungur renna ķ byggšafestukvóta [fyrir stjórnmįlamenn aš rįšskast meš-innsk. BJo], sem vęri žó ekki sį byggšakvóti, sem nś vęri viš lżši [fyrir brothęttar byggšir-innsk. BJo].  Loks skyldi žrišjungur fara til śtgerša gegn hóflegu gjaldi, žar sem sjįvarśtvegurinn žyrfti aš bśa viš įkvešinn fyrirsjįanleika.

Augljóst er, aš žeir sem tala meš žessum hętti hafa engan skilning į rekstri sjįvarśtvegsfyrirtękja eša fyrirtękja yfirleitt.  Žaš er vitaskuld enginn fyrirsjįanleiki ķ žvķ fyrir sjįvarśtvegsfyrirtęki aš halda žrišjungi fiskveišiheimilda.

Žaš er įstęša fyrir žvķ, aš VG felur žessa stefnu sķna, en birtir hana ekki ķ stefnuskrįnni į heimasķšunni.  Ķ sjįvarśtvegsmįlum lķkt og į öšrum svišum er huggulega andlitiš birt almenningi, en aš baki leynist stefna, sem valda mundi uppnįmi og efnahagslegu įfalli fyrir žjóšarbśiš ķ heild og landsmenn alla, nęši hśn fram aš ganga."

Nś er komiš ķ ljós, aš opinber stefnuskrį VG eru "pótemkķntjöld" til aš dylja sżn į žjóšfélagiš, sem minnir mest į žjóšfélagssżn Hugos Chavez, sem įsamt arftakanum, strętisvagnabķlstjóranum Nicolas Maduro, keyrši aušugasta rķki Sušur-Amerķku ķ fen fįtęktar og eymdar "alręšis öreiganna". 

Kjósendur geta meš engu móti treyst frambjóšendum VG til Alžingis.  Žeir eru Trójuhestar brenglašrar žjóšfélagssżnar og heimskulegrar hugmyndafręši, sem žeir vilja beita til aš vinna bug į įstandi, sem er ekki fyrir hendi.  Einhver mundi vķst segja, aš žetta sé kolruglaš liš.  

Hin opinbera stefna VG til sjįvarśtvegsins er aš stórhękka veišigjöld į śtgerširnar.  Sś stefna mun reyndar rśsta sjįvarśtveginum ķ sinni nśverandi mynd, svo aš kannski er meiningin aš koma honum žannig ķ žrot, yfirtaka hann sķšan meš žjóšnżtingu og fara sķšan leišina, sem Kolbeinn Proppé lżsti og tķunduš er hér aš ofan.    

Į yfirstandandi fiskveišiįri mį bśast viš tvöföldun veišigjalda m.v. sķšasta fiskveišiįr vegna stórgallašra reikningsašferša viš įlagninguna og brottfalls fjįrfestingarafslįttar.  Ef veišigjöldin nį žannig miaISK 12, munu žau nema um 22 % af įętlašri framlegš įrsins 2017, sem veršur allt aš miaISK 20 lęgri en į višmišunarįrinu 2015.  Žessi skattheimta er himinhrópandi óréttlįt vegna žess, aš hlutfall skattgjaldsins af framlegš, EBITDA, jafnast į viš hreinręktaša rįnyrkju, er a.m.k. fjórfalt m.v. fjįrhagslega sjįlfbęr velsęmismörk ķ žokkalegu įrferši, og žetta er ķ ešli sķnu landsbyggšarskattur, sem dregur fjįrmagn śr sjįvarbyggšum hringinn ķ kringum landiš og ķ rķkissjóš, sem dreifir fénu ašallega til höfušborgarsvęšisins.  

Ętlar landsbyggšin aš draga Trójuhestinn VG, t.d. Lilju Rafneyju Magnśsdóttur ķ NV-kjördęmi, sjįlfviljug inn fyrir sķna "borgarmśra" ?

 

 


Haltrandi rafvęšing

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš Landsnet er į eftir tķmaįętlunum sķnum um uppbyggingu raforkuflutningskerfis landsins.  Fyrir vikiš er 132 kV flutningskerfiš oflestaš (Byggšalķnuhringurinn), og višskiptavinir fyrirtękisins, dreifiveitur og endanlegir rafmagnsnotendur lķša fyrir žessa stöšu.  Žetta hefur komiš nišur į atvinnužróun ķ landinu, t.d. ķ Eyjafirši, og hefur tafiš rafkatlavęšingu fiskimjölsverksmišja. Mįliš er ķ öngstręti og žarfnast atbeina stjórnmįlamanna til aš uppręta žaš samfélagslega tjón, sem af žessu hlżzt.

 Įstandiš veršur verra meš hverju įrinu, sem lķšur, og kerfiš er oršiš mjög veikt, žegar žaš annar ekki toppįlagi og hrynur viš eina truflun į kerfinu, sem oršiš getur fyrirvaralaust vegna atburša ķ rekstri stórra išnfyrirtękja, eins og dęmin sanna, eša vegna vešurs.  Til aš afnema flöskuhįlsana, veršur aš veita įętlunum fyrirtękisins brautargengi strax, enda eru framkvęmdir žess afturkręfar, ef seinni kynslóšir sętta sig ekki viš mannvirkin.

Nś eru stjórnarskipti framundan og samkvęmt skošanakönnunum frį žvķ sķšla ķ september 2017 veršur Vinstri hreyfingin gręnt framboš forystuafl innan nęstu rķkisstjórnar.  Vegna hefšbundinnar andstöšu žessa stjórnmįlaflokks viš nżjar virkjanir og flutningslķnur blęs ekki byrlega fyrir raforkumįlum landsins nęstu įrin.  Landiš, sérstaklega landsbyggšin, mį ekki viš frekari stöšnun į žessu sviši.  Hér er um aš ręša stórfellt hagsmunamįl byggšanna.  Žaš skyldu landsbyggšarmenn hafa rķkulega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017.

Žaš blasir viš, aš flokkur, sem ķ orši kvešnu styšur hröš orkuskipti, leggur ķ raun stein ķ götu žeirra meš andstöšu sinni viš nżjar virkjanir og styrkingu flutningskerfisins.  Žaš er frįleitt, sem t.d. Bjarni Bjarnason, forstjóri OR, hefur haldiš opinberlega fram, aš rafbķlavęšing jafngildi ašeins 1-2 % aukningu raforkunotkunar ķ landinu.  Gnżr Gušmundsson, rafmagnsverkfręšingur, hefur komizt aš žeirri nišurstöšu ķ lokaritgerš sinni til meistaraprófs ķ rafmagnsverkfręši voriš 2017, aš įriš 2030 verši rafmagnsžörf rafmagnsfartękja į vegum landsins 769 GWh (rśmlega 4 % af nśverandi notkun) og aflžörfin 172 MW (rśmlega 8 % af nśverandi mešalafli) og aš į įrinu 2040 verši žessar tölur 1276 GWh (tęplega 7 %) og 324 MW (rśmlega 15 %).  Viš žetta mį bęta 62 MW įriš 2030 vegna rafvęšingar fiskimjölsverksmišja, yfir 100 MW vegna rafvęšingar hafnanna og 87 MW vegna aukningar almennrar notkunar įriš 2030 frį 2016, alls a.m.k. 420 MW (20 %) višbótar aflžörf įn stórišju įriš 2030. Aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart žessum stašreyndum jafngildir žvķ aš grafa undan orkuskiptunum. Žaš er žó "system ķ galskapet" hjį vinstri gręnum, žvķ aš žeirra hįttur er einmitt aš stinga hausnum ķ sandinn, žegar raunveruleikinn knżr dyra ķ gerviveröld žeirra.

Ef orkuskiptin eiga aš verša barn ķ brók, veršur žegar ķ staš aš hefja undirbśning aš orkuöflun og orkuflutningi fyrir žau.  Treysta menn Vinstri hreyfingunni gręnu framboši til aš hafa forystu um žessi mįl ?  Ef sś forysta į aš verša öšru vķsi en ķ skötulķki, veršur sį flokkur aš söšla um, og žaš eru litlar lķkur į, aš hugmyndafręšilega gaddfrešnir tréhestar sjįi žörf į žvķ eša geti žaš yfirleitt.

Žaš mį gera žvķ skóna, aš kķnversk stjórnvöld ętli aš leiša Kķna til forystu į mörgum tęknisvišum og ķ heimsvišskiptum og -stjórnmįlum, en žau eru ekki gaddfrešnir tréhestar, žótt žau ašhyllist sķna eigin śtgįfu af kommśnisma. Ķ Kķna er nś stęrsti rafbķlamarkašur heims, og stjórnvöld ķ Peking įforma aš banna sölu į nżjum bķlum, sem einvöršungu eru knśnir jaršefnaeldsneyti, til aš draga śr mengun ķ kķnverskum borgum, sem fyrir löngu er oršin hįskaleg heilsu manna.  Noršmenn eru aš ķhuga aš setja į slķkt bann hjį sér įriš 2025 og Frakkar og Bretar 2040. Viš hérlendis höfum gullin tękifęri ķ žessum efnum vegna endurnżjanlegrar og mengunarlķtillar raforkuvinnslu og veršum aš taka žessi mįl föstum tökum, ef viš eigum ekki aš verša eftirbįtar annarra į žessu sviši.  Er vinstri gręnum treystandi til forystu ķ žessum efnum ?  Stefna žeirra og mįlflutningur bendir ķ ašra įtt. Žetta og önnur innvišauppbygging mun sitja į hakanum, žvķ aš öllum višbótar skatttekjum mun verša sóaš ķ rekstur, sbr loforšaflaum upp į 200 miaISK/įr.  

Nś eru framleiddar um 1,2 M rafbķla į įri ķ heiminum, en įriš 2025 er bśizt viš, aš fjöldi žeirra hafi a.m.k. tķfaldazt ķ 12 M og nemi žį um 10 % markašarins.  Į Ķslandi gengur rafbķlavęšing óžarflega hęgt, og er žaš vegna vanburšugrar hlešsluašstöšu. Žaš er įtaks žörf viš fjölbżlishśs og gististaši. 

Um 46 % nżrra bķla fara til bķlaleiganna, og žęr telja sér enn ekki fęrt aš rafvęša flota sinn af ofangreindum orsökum.  Hlutfall tengiltvinnbķla og alrafbķla af heildarsölu nżrra bķla er žess vegna ašeins 9,0 % ķ įr, žótt hlutfalliš til almennra nota sé 16,6 %.  Žaš vęri rįš til aš hraša žessari žróun aš forgangsraša uppsetningu hlešslustöšva ķ samrįši viš samtök bķlaleiganna.

Hafnir landsins hafa ekki fjįrhagslegt bolmagn til eflingar rafkerfis sķns fyrir landtengingu allra skipa ķ höfn, ž.į.m. skemmtiferšaskipa.  Žar af leišandi žarf rķkissjóšur aš efla orkusjóš, svo aš hann geti veitt höfnunum styrki til aš fara af staš meš hönnun og hįspennulagnir ķ samvinnu viš dreifiveiturnar. Rķkissjóšur mun sķšan fį til baka viršisaukaskatt af raforkusölunni.     

  

 


Fasteignir, fiskeldi og orkuöflun

Vestfiršingar berjast nś fyrir žvķ aš mega nżta landsins gęši alžżšu allri til hagsbóta.  Žaš er ekki vanžörf į auknum umsvifum athafnalķfs į Vestfjöršum, eins og fasteignaveršiš er vķsbending um, enda er jįkvętt samband į milli fasteignaveršs og atvinnuframbošs. 

Žetta mį lesa śt śr nżlegum upplżsingum Byggšastofnunar, sem fékk Žjóšskrį Ķslands til aš bera saman fasteignaverš ķ 31 bę og žorpi vķšs vegar um landiš m.v. 161,1 m2 einbżlishśs.  Sams konar samanburšur hefur įtt sér staš undanfarin įr.

Eignin er ódżrust į Bolungarvķk, en hefur undanfarin įr veriš ódżrust żmist į Patreksfirši eša į Vopnafirši.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš fasteignamatiš hękkaši hlutfallslega mest 2016-2017 į žessum tveimur stöšum.  Er engum blöšum um žaš aš fletta, aš meginskżringin eru miklar fjįrfestingar ķ fiskeldi į Sušurfjöršum Vestfjarša undanfarin misseri og miklar fjįrfestingar HB Granda į Vopnafirši ķ atvinnutękjum og kaup į žorskkvóta fyrir skip, sem žašan eru gerš śt.  

Višmišunarhśsiš į Bolungarvķk kostar ašeins MISK 14,4, en mišgildi fasteignaveršsins į samanburšarstöšunum er MISK 26.  Nęr žaš varla kostnaši viš slķkt fullfrįgengiš hśs.  Aš byggja hśs į Bolungarvķk er greinilega mjög įhęttusamt, žvķ aš žurfi hśsbyggjandi aš selja, fęr hann ašeins um helming upp ķ kostnašinn.  Žetta er vķtahringur fyrir staši ķ žessari stöšu.  Į Höfn ķ Hornafirši er sveitarfélagiš nśna aš reyna aš rjśfa žennan vķtahring meš žvķ aš stušla aš nżbyggingum ķbśšarhśsnęšis fyrir fólk, sem vantar ķ vinnu žar. Žar sem vinnu vantar, er eina rįšiš til aš rjśfa žann vķtahring aš efla framboš fjölbreytilegra starfa.

Nś vill svo til fyrir ķbśa viš Ķsafjaršardjśp, aš slķk efling athafnalķfs er innan seilingar.  Fyrir hendi eru fyrirtęki, sem sękjast eftir aš hefja laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Allt bendir til, aš umskipti til hins betra hafi įtt sér staš viš hönnun og rekstur laxeldissjókvķa, svo aš stroktķšni sé innan marka, sem talizt geta skašleg fyrir "hreint" kyn villtra laxa ķ laxįm, sem ósa eiga śt ķ Ķsafjaršardjśp, hvaš žį annars stašar. 

Žaš er žess vegna fullt tilefni fyrir Hafrannsóknarstofnun aš endurskoša fljótlega įhęttumat sitt, enda veršur įrlegt hįmarkstjón ķ Ķsafjaršardjśpi innan viš 5 % af nęsta öruggri įrlegri veršmętasköpun 30 kt laxeldis žar.  Raunveruleg įhęttugreining vegur saman lķkindi tjóns og įvinnings, og nišurstašan veršur žį ótvķrętt almannahagsmunum ķ vil.  

Buršaržolsmat Vestfjarša fyrir laxeldi hljóšar upp į 50 kt.  Žaš er varfęrnislegt og mun sennilega hękka ķ tķmans rįs.  Žar viš bętist möguleikinn į laxeldi ķ landkerum.  Ķ heild gęti laxeldi į Vestfjöršum numiš 80 kt įriš 2040.  Orkužörf žess mį įętla 160 GWh/įr og aflžörfina 30 MW.

Ef svo vindur fram sem horfir um atvinnužróun, mun ķbśum į Vestfjöršum fjölga um 5 k (k=žśsund) 2017-2040.  Vegna almennrar rafhitunar munu žeir žurfa tiltölulega mikla orku, sem gęti numiš 125 GWh/įr og 20 MW.

Rafbķlavęšing er framundan į Vestfjöršum, eins og annars stašar į landinu, og gęti žurft 64 GWh/įr og 16 MW aš 23 įrum lišnum.

Hafnirnar veršur aš rafvęša meš hįspenntri dreifingu og gętu stór og smį skip žurft 35 GWh/įr og 8 MW įriš 2040 į Vestfjöršum.

Ef spurn veršur eftir repjumjöli ķ fóšur fyrir laxinn, gęti vinnsla žess og repjuolķu į skipin žurft 12 GWh/įr og 8 MW.  

Alls eru žetta tęplega 400 GWh/įr og 80 MW.  Žaš er alveg śtilokaš fyrir ķbśa og atvinnurekstur į Vestfjöršum aš reiša sig į tengingu viš landskerfiš um Vesturlķnu fyrir žessa aukningu.  Ķ fyrsta lagi er žessi orka ekki fyrir hendi ķ landskerfinu, og eftirspurnin er og veršur sennilega umfram framboš į landinu ķ heild.  Ķ öšru lagi er afhendingaröryggi raforku į Vestfjöršum algerlega óbošlegt um žessar mundir, og į tķmum orkuskipta er óįsęttanlegt aš reiša sig į rafmagn frį dķsilknśnum rafölum.  

Žį er enginn annar raunhęfur kostur en aš virkja vatnsafl į Vestfjöršum, og samkvęmt gildandi Rammaįętlun, sem er mišlunarleiš rķkisins viš val į milli nżtingar orkulinda og verndunar, eru Hvalįrvirkjun og Austurgilsvirkjun ķ nżtingarflokki į Vestfjöršum.  Lķklega er nś veriš aš vinna aš lögformlegu umhverfismati fyrir žį fyrrnefndu aš stęrš 340 GWh/įr og 55 MW.  Hśn mun ein ekki duga fyrir aukninguna nęstu 2 įratugina į Vestfjöršum.  Bęndavirkjunum mun fjölga, en meira veršur aš koma til, svo aš Vestfiršir verši raforkulega sjįlfbęrir, og orkulindirnar eru žar fyrir hendi. 

Hęgt er aš nśvirša framlegš Hvalįrvirkjunar fyrstu 20 įr starfseminnar, og fęst žį andvirši vatnsréttindanna ķ įnum, sem leggja virkjuninni til orku.  Andviršiš er žannig reiknaš miaISK 14,4.  Hęstiréttur hefur dęmt, aš sveitarfélögum sé heimilt aš leggja fasteignagjald į andvirši vatnsréttinda.  Sé notaš įlagningarhlutfalliš 0,5 %, fęst įrleg upphęš ķ sveitarsjóš af vatnsréttindum Hvalįrvirkjunar 72 MISK/įr.  Soltinn sveitarsjóš munar um minna.

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, heldur įfram aš skrifa greinar ķ Fréttablašiš meš įróšri um žaš, aš "nįttśran skuli njóta vafans" og homo sapiens af kvķslinni Vestfiršingar, bśsettir į Vestfjöršum, geti étiš, žaš sem śti frżs, hans vegna.  Svo hvimleišur sem žessi mįlflutningur hans kann aš žykja, į hann fullan rétt į aš hafa žessa skošun og tjį hana, žar sem honum sżnist.  Rökin eru samt varla tęk fyrir nokkurt eldhśsborš į Ķslandi.  Žann 8. september 2017 birtist eftir téšan lękni grein ķ Fréttablašinu:

"Umręša um Hvalįrvirkjun į villigötum":

"Įstęšan [fyrir kynningarįtaki Tómasar og Ólafs Mįs Björnssonar, augnlęknis, į landslagi ķ Įrneshreppi] er sś, aš okkur hefur fundizt skorta mjög į upplżsingagjöf um framkvęmdina og viš teljum, aš nįttśran į žessu stórkostlega svęši hafi ekki fengiš aš njóta vafans.  Viš erum ekki ašeins aš beina spjótum okkar aš framkvęmdaašilum virkjunarinnar, HS Orku og Vesturverki, heldur ekki sķšur aš žeim, sem veitt hafa virkjuninni brautargengi ķ Rammaįętlun og sveitarstjórn Įrneshrepps.

Einnig truflar okkur, aš eigandi Eyvindarfjaršarįr sé ķtalskur huldubarón, sem selt hefur vatnsréttindi sķn til kanadķsks milljaršamęrings, Ross Beaty, sem er eigandi 68 % hlutar ķ HS Orku - fyrirtęki, sem sķšan į 70 % ķ Vesturverki, framkvęmdaašila virkjunarinnar.  Žvķ er vandséš, aš ķslenzkir eša vestfirzkir hagsmunir séu ķ forgangi."

Hér er hreinn tittlingaskķtur į feršinni, nöldur af lįgkśrulegum toga, sem engan veginn veršskuldar flokkun sem rökstudd, mįlefnaleg gagnrżni.  Sķšasta mįlsgrein lęknisins sżnir, aš hann er algerlega blindur į hina hliš mįlsins, sem eru hagsmunir fólksins, sem į Vestfjöršum bżr og mun bśa žar.  Žetta "sjśkdómseinkenni" hefur veriš kallaš aš hafa rörsżn į mįlefni.  Žaš var sżnt fram į žaš ķ fyrrihluta žessarar vefgreinar, aš nżtt framfaraskeiš į Vestfjöršum stendur og fellur meš virkjun, sem annaš getur žörfum vaxandi fiskeldis, vaxandi ķbśafjölda og orkuskiptum į Vestfjöršum.  Aš leyfa sér aš halda žvķ fram, aš slķk virkjun žjóni hvorki hagsmunum Vestfiršinga né žjóšarinnar allrar, ber vitni um žjóšfélagslega blindu og tengslaleysi viš raunveruleikann, en e.t.v. er einnig um aš ręša hroka beturvitans.  

 

 

 

 


Landbśnašur ķ mótbyr

"Ķslenzkur landbśnašur getur gegnt lykilhlutverki ķ žvķ mikilvęga verkefni, aš viš sem žjóš nįum įrangri ķ loftslagsmįlum.  Bęndur ęttu aš senda stjórnvöldum tilboš strax ķ dag um aš gera kolefnisbśskap aš nżrri bśgrein."

Žannig hóf Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, merka grein sķna ķ Morgunblašinu 26. įgśst 2017,

"Tękifęriš er nśna".

Hann męlir žar fyrir žvķ, sem viršist vera upplagt višskiptatękifęri og hefur veriš męlt meš į žessu vefsetri. Ef vitglóra vęri ķ hafnfirzka kratanum į stóli landbśnašarrįšherra, hefši hśn tekiš saušfjįrbęndur į oršinu sķšla vetrar, er žeir bentu henni į ašstešjandi vanda vegna markašsbrests, og lįnaš žeim ónotašar rķkisjaršir, sem eru margar, til aš rękta nytjaskóg, sem fljótlega yrši hęgt aš nota til kolefnisjöfnunar gegn hękkandi gjaldi.

Haraldur skrifar:

"Saušfjįrbęndur hafa įlyktaš, aš bśgrein žeirra verši kolefnisjöfnuš.  Innan tķšar į aš liggja fyrir fyrsta tilraun til śtreiknings į bindingu og losun saušfjįrbśa."

Meš vottaša kolefnisjöfnun ķ farteskinu viš markašssetningu lambakjöts öšlast bęndur višspyrnu į markaši, sem rķkisvaldiš į aš ašstoša žį viš.  Rįšherra landbśnašar og sjįvarśtvegs viršist hins vegar bara vera fśl į móti öllum žeim atvinnugreinum, sem eiga meš réttu aš vera skjólstęšingar hennar.  Žaš er alveg sama, hvort hér um ręšir sjįvarśtveg, laxeldi eša landbśnaš, rįšherrann hlustar ekki og hreyfir hvorki legg né liš til aš koma til móts viš žessar greinar og ašstoša žęr til aš žróast til framtķšar. Menn įtta sig ekki vel į, hvar stefnu žessa rįšherra ķ atvinnumįlum er aš finna.  Er hennar e.t.v. aš leita ķ Berlaymont ķ Brüssel ? Žessum rįšherra viršist aldrei detta neitt ķ hug sjįlfri, heldur reišir sig į ašra meš žvķ aš skipa nefndir.  Žaš er allur vindur śr žessum hafnfirzka krata, sem pólitķskt mį lķkja viš undna tusku.  

Af hverju bregzt hśn ekki kampakįt viš herhvöt Haraldar ķ nišurlagi greinar hans ?:

"Gerum įriš 2017 aš tķmamótaįri, žar sem viš leggjum grunn aš nżrri og öflugri bśgrein, kolefnisbśskap, sem getur fęrt okkur sem žjóš mikil tękifęri til aš takast į viš skuldbindingar okkar og ekki sķzt aš skapa meš žvķ grunn aš styrkari byggš ķ sveitum.  Žaš er óžarfi aš gefast upp fyrir žessu verkefni meš žvķ aš senda mikla fjįrmuni til annarra landa [ESB-innsk. BJo] ķ žvķ skyni aš kaupa losunarheimildir, žegar vel mį kaupa slķka žjónustu af landbśnaši og ķslenzkum bęndum."

Žetta er hverju orši sannara, og blekbóndi hefur bent į žaš į žessu vefsetri, aš nś stefnir ķ milljarša ISK yfirfęrslur til ESB śt af žvķ, aš embęttismenn og rįšherrar hafa skrifaš undir óraunhęfar skuldbindingar fyrir hönd Ķslands um minnkun į losun koltvķildis.  Žessi lömun rįšherranna umhverfis og landbśnašar er oršin landsmönnum öllum dżrkeypt, en sį fyrrnefndi viršist ašeins rumska, ef mįl į hennar könnu komast ķ fréttirnar.  Annars er hśn gjörsamlega utan gįtta, nema ef halda į tķzkusżningu innan gįttar.  Žį er hśn til ķ tuskiš, enda vill hśn sżna, hvernig "sterk kona" hagar sér.  Žvķ mišur er Stjórnarrįš Ķslands hér til umfjöllunar, en ekki Sirkus Ķslands.  Sį sķšar nefndi er žó įhugaveršari, enda er žar hęft fólk į sķnu sviši.  

Haraldur Benediktsson fręddi okkur į žvķ ķ téšri grein, aš "[sem] dęmi mį nefna, aš męlingar hérlendis hafa sżnt, aš losun vegna tiltekinnar landnotkunar, t.d. framręslu į mżrartśni, er um 80 % minni en žau višmiš, sem alžjóšlegar leišbeiningar styšjast viš."

Žetta eru allnokkur tķšindi. Lengi hefur veriš hnjóšaš ķ landbśnašinn fyrir ótępilegan skuršgröft, sem hafi oršiš valdur aš losun į 11,6 Mt/įr af koltvķildisjafngildum, sem er svipaš og öll losun vegna orkunotkunar į Ķslandi į lįši, ķ lofti og į legi, aš teknu tilliti til žrefaldra gróšurhśsaįhrifa af losun žotna ķ hįloftunum m.v. brennslu į jöršu nišri.  Žessi įhrif hafa žį lękkaš nišur ķ 2,3 Mt/įr, sem er svipaš og af völdum išnašarins į Ķslandi.  Žessi mikla losun, 11,6 Mt/įr CO2eq, frį uppžornušum mżrum įtti aš vera vegna nišurbrots gerla (bakterķa) į lķfręnum efnum, en fljótt hęgist į slķku nišurbroti, og hitt vill gleymast, aš frį mżrum losnar metan, CH4, sem er meir en 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.

Saušfjįrbęndur hafa oršiš fyrir baršinu į žeirri stjórnvaldsįkvöršun aš taka žįtt ķ efnahagslegum refsiašgeršum Vesturveldanna gegn Rśssum.  Enn muna menn eftir Gunnari Braga, žįverandi utanrķkisrįšherra, er hann óš gleišgosalegur um lendur Kęnugaršs og hafši ķ hótunum viš gerzka stórveldiš.  Rśssar svörušu įri seinna meš žvķ aš setja innflutningsbann į żmis matvęli frį Ķslandi. 

Var lambakjöt į bannlista Rśssanna ?  Žaš hefur ekki veriš stašfest.  Žaš, sem meira er; Jón Kristinn Snęhólm hafši žaš eftir sendiherra Rśssa į Ķslandi ķ žętti į ĶNN 1. september 2017, aš hjį Matvęlastofnun (MAST) lęgi nś rśssneskur spurningalisti.  Ef MAST svarar honum į fullnęgjandi hįtt fyrir Rśssa, žį er ekkert ķ veginum fyrir žvķ aš flytja ķslenzkt lambakjöt śt til Rśsslands, var haft eftir sendiherranum.  Žaš er įstęša fyrir nśverandi utanrķkisrįšherra Ķslands aš komast til botns ķ žessu mįli og gefa yfirlżsingu śt um mįlefniš.  Ennfremur ętti hann aš beita utanrķkisrįšuneytinu til aš semja viš Rśssa um kaup į t.d. 10 kt af lambakjöti į žriggja įra skeiši aš uppfylltum gęšakröfum gerzkra.  

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband