Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Landbśnašur ķ mótbyr

"Ķslenzkur landbśnašur getur gegnt lykilhlutverki ķ žvķ mikilvęga verkefni, aš viš sem žjóš nįum įrangri ķ loftslagsmįlum.  Bęndur ęttu aš senda stjórnvöldum tilboš strax ķ dag um aš gera kolefnisbśskap aš nżrri bśgrein."

Žannig hóf Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, merka grein sķna ķ Morgunblašinu 26. įgśst 2017,

"Tękifęriš er nśna".

Hann męlir žar fyrir žvķ, sem viršist vera upplagt višskiptatękifęri og hefur veriš męlt meš į žessu vefsetri. Ef vitglóra vęri ķ hafnfirzka kratanum į stóli landbśnašarrįšherra, hefši hśn tekiš saušfjįrbęndur į oršinu sķšla vetrar, er žeir bentu henni į ašstešjandi vanda vegna markašsbrests, og lįnaš žeim ónotašar rķkisjaršir, sem eru margar, til aš rękta nytjaskóg, sem fljótlega yrši hęgt aš nota til kolefnisjöfnunar gegn hękkandi gjaldi.

Haraldur skrifar:

"Saušfjįrbęndur hafa įlyktaš, aš bśgrein žeirra verši kolefnisjöfnuš.  Innan tķšar į aš liggja fyrir fyrsta tilraun til śtreiknings į bindingu og losun saušfjįrbśa."

Meš vottaša kolefnisjöfnun ķ farteskinu viš markašssetningu lambakjöts öšlast bęndur višspyrnu į markaši, sem rķkisvaldiš į aš ašstoša žį viš.  Rįšherra landbśnašar og sjįvarśtvegs viršist hins vegar bara vera fśl į móti öllum žeim atvinnugreinum, sem eiga meš réttu aš vera skjólstęšingar hennar.  Žaš er alveg sama, hvort hér um ręšir sjįvarśtveg, laxeldi eša landbśnaš, rįšherrann hlustar ekki og hreyfir hvorki legg né liš til aš koma til móts viš žessar greinar og ašstoša žęr til aš žróast til framtķšar. Menn įtta sig ekki vel į, hvar stefnu žessa rįšherra ķ atvinnumįlum er aš finna.  Er hennar e.t.v. aš leita ķ Berlaymont ķ Brüssel ? Žessum rįšherra viršist aldrei detta neitt ķ hug sjįlfri, heldur reišir sig į ašra meš žvķ aš skipa nefndir.  Žaš er allur vindur śr žessum hafnfirzka krata, sem pólitķskt mį lķkja viš undna tusku.  

Af hverju bregzt hśn ekki kampakįt viš herhvöt Haraldar ķ nišurlagi greinar hans ?:

"Gerum įriš 2017 aš tķmamótaįri, žar sem viš leggjum grunn aš nżrri og öflugri bśgrein, kolefnisbśskap, sem getur fęrt okkur sem žjóš mikil tękifęri til aš takast į viš skuldbindingar okkar og ekki sķzt aš skapa meš žvķ grunn aš styrkari byggš ķ sveitum.  Žaš er óžarfi aš gefast upp fyrir žessu verkefni meš žvķ aš senda mikla fjįrmuni til annarra landa [ESB-innsk. BJo] ķ žvķ skyni aš kaupa losunarheimildir, žegar vel mį kaupa slķka žjónustu af landbśnaši og ķslenzkum bęndum."

Žetta er hverju orši sannara, og blekbóndi hefur bent į žaš į žessu vefsetri, aš nś stefnir ķ milljarša ISK yfirfęrslur til ESB śt af žvķ, aš embęttismenn og rįšherrar hafa skrifaš undir óraunhęfar skuldbindingar fyrir hönd Ķslands um minnkun į losun koltvķildis.  Žessi lömun rįšherranna umhverfis og landbśnašar er oršin landsmönnum öllum dżrkeypt, en sį fyrrnefndi viršist ašeins rumska, ef mįl į hennar könnu komast ķ fréttirnar.  Annars er hśn gjörsamlega utan gįtta, nema ef halda į tķzkusżningu innan gįttar.  Žį er hśn til ķ tuskiš, enda vill hśn sżna, hvernig "sterk kona" hagar sér.  Žvķ mišur er Stjórnarrįš Ķslands hér til umfjöllunar, en ekki Sirkus Ķslands.  Sį sķšar nefndi er žó įhugaveršari, enda er žar hęft fólk į sķnu sviši.  

Haraldur Benediktsson fręddi okkur į žvķ ķ téšri grein, aš "[sem] dęmi mį nefna, aš męlingar hérlendis hafa sżnt, aš losun vegna tiltekinnar landnotkunar, t.d. framręslu į mżrartśni, er um 80 % minni en žau višmiš, sem alžjóšlegar leišbeiningar styšjast viš."

Žetta eru allnokkur tķšindi. Lengi hefur veriš hnjóšaš ķ landbśnašinn fyrir ótępilegan skuršgröft, sem hafi oršiš valdur aš losun į 11,6 Mt/įr af koltvķildisjafngildum, sem er svipaš og öll losun vegna orkunotkunar į Ķslandi į lįši, ķ lofti og į legi, aš teknu tilliti til žrefaldra gróšurhśsaįhrifa af losun žotna ķ hįloftunum m.v. brennslu į jöršu nišri.  Žessi įhrif hafa žį lękkaš nišur ķ 2,3 Mt/įr, sem er svipaš og af völdum išnašarins į Ķslandi.  Žessi mikla losun, 11,6 Mt/įr CO2eq, frį uppžornušum mżrum įtti aš vera vegna nišurbrots gerla (bakterķa) į lķfręnum efnum, en fljótt hęgist į slķku nišurbroti, og hitt vill gleymast, aš frį mżrum losnar metan, CH4, sem er meir en 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.

Saušfjįrbęndur hafa oršiš fyrir baršinu į žeirri stjórnvaldsįkvöršun aš taka žįtt ķ efnahagslegum refsiašgeršum Vesturveldanna gegn Rśssum.  Enn muna menn eftir Gunnari Braga, žįverandi utanrķkisrįšherra, er hann óš gleišgosalegur um lendur Kęnugaršs og hafši ķ hótunum viš gerzka stórveldiš.  Rśssar svörušu įri seinna meš žvķ aš setja innflutningsbann į żmis matvęli frį Ķslandi. 

Var lambakjöt į bannlista Rśssanna ?  Žaš hefur ekki veriš stašfest.  Žaš, sem meira er; Jón Kristinn Snęhólm hafši žaš eftir sendiherra Rśssa į Ķslandi ķ žętti į ĶNN 1. september 2017, aš hjį Matvęlastofnun (MAST) lęgi nś rśssneskur spurningalisti.  Ef MAST svarar honum į fullnęgjandi hįtt fyrir Rśssa, žį er ekkert ķ veginum fyrir žvķ aš flytja ķslenzkt lambakjöt śt til Rśsslands, var haft eftir sendiherranum.  Žaš er įstęša fyrir nśverandi utanrķkisrįšherra Ķslands aš komast til botns ķ žessu mįli og gefa yfirlżsingu śt um mįlefniš.  Ennfremur ętti hann aš beita utanrķkisrįšuneytinu til aš semja viš Rśssa um kaup į t.d. 10 kt af lambakjöti į žriggja įra skeiši aš uppfylltum gęšakröfum gerzkra.  

 

 

 


Bretland byrjar illa

Forsętisrįšherra Breta, Theresa May, tók žarflitla įkvöršun ķ aprķl um žingkosningar 8. jśnķ 2017 , žótt kjörtķmabiliš žyrfti ekki aš enda fyrr en 2020, ž.e. aš afloknum skilnaši Bretlands viš Evrópusambandiš, ESB.  Virtist hśn žį treysta žvķ, aš męlingar ķ skošanakönnun héldust og skilušu sér ķ kjörkassana 7 vikum sķšar.  Žaš er af, sem įšur var, aš brezki forsętisrįšherrann geti tekiš andstęšinginn ķ bólinu og bošaš til kosninga meš žriggja vikna fyrirvara.  Žessi mismunur į lengd kosningabarįttu reyndist Theresu May afdrifarķkur, og fyrsti rįšherra Skotlands og flokkur hennar beiš reyndar afhroš.  Žar meš er bśinn draumur Nicola Sturgeon um nżtt žjóšaratkvęši um ašskilnaš Skotlands frį Englandi, Wales og Noršur-Ķrlandi.

May hafši viš valdatöku sķna haustiš 2016 aš afloknu formannskjöri ķ brezka Ķhaldsflokkinum ķ kjölfar BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslunnar ķ jśnķ sagt, aš nęstu žingkosningar yršu 2020.  Ķhaldsflokkurinn hafši 5 sęta meirihluta į žingi, og hśn hefur vęntanlega veriš spurš aš žvķ ķ heimsókn sinni til Berlķnar og vķšar ķ vetur, hvort hśn gęti tryggt samžykki žingsins į śtgöngusamningi meš svo tępan meirihluta, enda voru žaš meginrök hennar fyrir įkvöršun um flżtingu kosninga, aš "Westminster" vęri regandi, en žjóšin įkvešin ķ aš fara śr ESB.  Hśn vildi "hard Brexit", sem žżšir alskilnaš viš stofnanir ESB og ekki ašild aš Innri markašinum um EFTA og EES, heldur skyldi Bretland gera tvķhliša višskiptasamning viš ESB og öll rķki, sem gęfu kost į slķku.  Bretland yrši ekki innan "Festung Europa" - varnarvirkis Evrópu, sem er žżzkt hugtak śr Heimsstyrjöldinni sķšari.

Theresa May hafši sem rįšherra hjį Cameron stutt veru Bretlands ķ ESB.  Žegar śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar um ašildina uršu ljós, sneri hśn viš blašinu og tók upp harša afstöšu gegn ESB og fór fram undir žeim merkjum ķ formannskjörinu.  Kosningaklękir įttu lķklega žar žįtt, žvķ aš öllum var ljóst, aš dagar brezka Sjįlfstęšisflokksins, UKIP, voru taldir, um leiš og Bretland tók stefnuna śt śr ESB.  Hśn ętlaši aš hremma atkvęšin, en krókur kom į móti bragši frį "gamla kommanum" Corbyn.  Hann sneri viš stefnu Verkamannaflokksins um, aš Bretar skyldu halda įfram ķ ESB, og studdi śrsögnina į žinginu og ķ kosningabarįttunni.  Viš žetta gįtu stušningsmenn UKIP, sem flestir komu reyndar frį Verkamannaflokkinum, snśiš aftur til föšurhśsanna.  

Žaš var einmitt žetta, sem geršist, žvķ aš flest kjördęmin, žar sem mjótt var į munum į milli stóru flokkanna tveggja, féllu Verkamannaflokkinum ķ skaut, Ķhaldsmönnum til furšu og sįrra vonbrigša.  Žannig varš Verkamannaflokkur Jeremy Corbyns sigurvegari kosninganna meš um 40 % atkvęša, jók fylgi sitt um ein 10 % og žingmannafjölda um 33 eša rśmlega 14 %.  Kosningarnar reistu formann Verkamannaflokksins, Jeremy Corbyn, śr öskustó, pólitķskt séš, og žaš veršur ómögulegt fyrir Theresu May aš kveša hann ķ kśtinn.  Hann er einfaldlega meiri barįttumašur en hśn og naut sķn vel ķ kosningabarįttunni, en hśn gerši hver mistökin į fętur öšrum.  Theresa May sęršist til stjórnmįlalegs ólķfis ķ žessari kosningabarįttu, įstęša er til aš draga dómgreind hennar ķ efa, hśn er lélegur leištogi ķ kosningabarįttu og hvorki sterk né stöšug, eins og hśn hamraši žó stöšugt į.  

Ķhaldsflokkurinn fékk žó meira fylgi kjósenda en hann hefur fengiš ķ hįa herrans tķš eša 42,4 %, sem er fylgisaukning um rśmlega 5 % frį sķšustu žingkosningum.  Žrįtt fyrir žaš mun Theresa May aš lķkindum verša sett af innan tķšar, žvķ aš hśn lét kosningarnar snśast um sig aš miklu leyti, tapaši 12 žingmönnum og glutraši nišur 5 sęta žingmeirihluta.  Hśn žykir ekki į vetur setjandi sem leištogi, og menn vilja alls ekki fara ķ nżjar žingkosningar undir forystu hennar.  Žaš žykja vera alvarlegar eyšur ķ žekkingu hennar, t.d. um efnahagsmįl, og hśn hefur ekki haft lag į aš fylla ķ eyšur veršleikanna meš réttu vali į rįšgjöfum, heldur setur hśn ķ kringum sig fįmennan hóp rįšgjafa, sem er meš sömu annmarkana og hśn sjįlf.  Nś hefur hśn fórnaš tveimur ašalrįšgjöfunum, en žaš mun hrökkva skammt.  Lķklegt er, aš minnihlutastjórn hennar verši skammlķf og aš bošaš verši til kosninga aftur sķšar į žessu įri.  Žį veršur einhver annar ķ brśnni hjį Ķhaldsflokkinum, en žaš er óvķst, aš žaš dugi.  Vindar blįsa nś meš Verkamannaflokkinum, sem fer aš lįta snķša rauš gluggatjöld fyrir Downing stręti 10.  Yngstu kjósendurnir eru Corbyn hlynntir, eins og hinum hįlfįttręša Sanders ķ BNA, og žeir hafa aftur fengiš nęgan įhuga į pólitķk til aš fara į kjörstaš.  

"It is the economy, stupid", var einu sinni sagt sem svar viš spurningunni um, hvaš réši helzt gjöršum kjósenda ķ kjörklefanum.  Ķ žvķ ljósi var ekki óešlilegt, aš Verkamannaflokkurinn ynni sigur, žvķ aš hagur Breta hefur versnaš mikiš frį fjįrmįlakreppunni 2007-2008 og kaupmįttur hjį mörgum lękkaš um 10 % aš raunvirši sķšan žį vegna lķtilla nafnlaunahękkana, veršlagshękkana og mikils gengisfalls sterlingspundsins.  Aš flżta kosningum aš žarflitlu viš slķkar ašstęšur ber vott um lélegt jaršsamband.  

Nśverandi staša į Bretlandi er hörmuleg m.t.t. žess, aš brezka rķkisstjórnin žarf į nęstu dögum aš hefja mjög erfišar višręšur viš meginlandsrķkin undir hjįlmi ESB um śtgöngu śr žeim félagsskapi. Samninganefnd ESB sezt žį nišur meš Bretum, sem vinna fyrir rķkisstjórn flokks, sem tapaši meirihluta sķnum ķ nżafstöšnum kosningum.  Theresu May mistókst aš styrkja stöšu sķna og er nś augljóslega veikur leištogi, sem ekki getur tryggt samžykki žingsins į śtgöngusamningi sķnum.  Staša brezku samninganefndarinnar er veikari fyrir vikiš, og af žessum įstęšum veršur May aš taka pokann sinn og hreint umboš aš koma frį žjóšinni nżrri rķkisstjórn til handa. 

Liggur viš, aš žörf sé į žjóšstjórn nś ķ London til aš styrkja stöšuna śt į viš.  Žessar višręšur verša strķš aš nśtķmahętti, enda tekizt į um framtķšarskipan Evrópu, sem hęglega geta endaš įn nokkurs samnings.  Nś er ekki lengur sterkur foringi ķ stafni hjį Bretum, eins og 1939, žegar stašfastur dagdrykkjumašur (aš mati pśrķtana) og stórreykingamašur var settur ķ stafn žjóšarskśtunnar, sem į tķmabili ein atti kappi viš meginlandsrķkin, sem žį lutu forręši gręnmetisętunnar og bindindismannsins  alręmda ķ Berlķn.  Bretar unnu sigur ķ žeim hildarleik.  Žessi lota getur oršiš lengri en lota misheppnaša mįlarans frį Linz. Sennilega munu Bretar einnig hafa betur ķ žessari višureign, žegar upp veršur stašiš, žó aš žaš muni ekki koma strax ķ ljós.  

 

 


Loftslagsvį, kķsill og orkuskipti

Forseti Bandarķkjanna (BNA) og rķkisstjórn hans viršast ekki gefa mikiš fyrir Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, en öšru mįli gegnir um Xi Jinping, forseta Kķna, sem hringdi ķ Emmanuel Macron, stuttu eftir kjör hans sem forseta Frakklands, til aš tilkynna, aš hann stęši stašfastur viš skuldbindingar Kķnverja ķ Parķsarsamkomulaginu, hvaš sem liši afstöšu annarra rķkja, ž.į.m. žess rķkis, sem losar nęstmest af gróšurhśsalofttegundum śt ķ andrśmsloftiš nęst į eftir Kķnverska alžżšulżšveldinu.  Kķna er aš breytast śr žróunarrķki meš höfušįherzlu į framleišsludrifiš hagkerfi ķ žróaš rķki meš blandaš hagkerfi, žar sem žjónusta er verulegur hluti landsframleišslunnar. 

Fyrir žessari afstöšu kķnverska kommśnistaflokksins eru skżrar įstęšur ķ brįš og lengd.  Žaš er oršin pólitķsk og heilsufarsleg naušsyn ķ Kķna aš sveigja af leiš mengunar, og žaš hefur žegar veriš gert.  Žaš hefur lķka veriš gert ķ BNA, og afneitun forsetaefnis og jafnvel forseta nś į vandamįlinu mun litlu breyta um óhjįkvęmilega žróun og varśšarašgeršir žróašra rķkja og annarra mikilla mengunarvalda.  Žar aš auki fjarar fyrr og hrašar undan įhrifamętti Donalds Trumps en menn įttu von į, og viršist stutt ķ, aš hann verši "ein lahmer Vogel", óflugfęr fugl.  Ein af mörgum greinum um loftslagsbreytingar birtist ķ The Economist,

"No cooling", žann 22. aprķl 2017:  

"Ķbśar hafa fundiš nżjan blóraböggul vegna eitrašs misturs, sem hvķlir yfir mörgum kķnverskum borgum mikinn hluta įrsins.  Žar til nżlega voru sökudólgarnir, sem venjan var aš benda į, hinir augljósu: losun śt ķ andrśmsloftiš frį kolakyntum orkuverum, śtblįstur frį bifreišum og ryk frį byggingarsvęšum.  Į žessu įri hafa aftur į móti tekiš aš birtast frįsagnir ķ rķkisfjölmišlum ķ Kķna um, aš loftslagsbreytingar eigi sinn žįtt ķ loftmenguninni.

Kķnverskir vķsindamenn segja, aš ķ Austur-Kķna hafi hlżnun jaršar leitt til minna regns og minni vinds, sem hreinsaš hafi loftiš hingaš til."

"Ķ Kķna er nś fyrir hendi skilningur stjórnvalda, og ķ vaxandi męli hjį almenningi, į žvķ, aš af loftslagsbreytingum stafar raunveruleg hętta; aš loftslagsbreytingar valda hękkun sjįvarboršs, sem ógnar strandbyggš, og valda einnig vaxandi alvarlegum žurrkum ķ noršri, flóšum ķ sušri, og eiturmistri ķ žéttbżli." 

Žaš eru enn nokkrir sérvitringar, einnig hérlendis, sem berja hausnum viš steininn og telja kenninguna um hęttuna af tengslum vaxandi styrks koltvķildis ķ andrśmslofti jaršar og hękkandi lofthitastigs vera oršum aukna, žvķ aš fleiri žęttir vegi žungt fyrir lofthitastigiš, og žeir muni į endanum snśa nśverandi žróun hitastigsins viš. 

Hvaš sem lķšur sannfęrandi röksemdafęrslu žeirra, er stašan nśna óyggjandi alvarleg, og hśn er žaš vegna gróšurhśsaįhrifanna.  Efasemdarmennirnir hafa ekki hrakiš, aš til er "point of no return", ž.e. hitastig andrśmslofts, žar sem óvišrįšanleg kešjuvirkni tekur viš til hękkunar hitastigs, sem gjörbreyta mun lķfinu į jöršinni, vķšast hvar til hins verra, og margar tegundir dżra og gróšurs munu ekki lifa žęr breytingar af.  Hvort "homo sapiens" veršur žar į mešal, er ekki vķst, en vafalaust mun fękka verulega einstaklingum innan žessarar afvegaleiddu dżrategundar, hverrar forfešur og -męšur tóku upp į žvķ aš ganga upprétt viš ašrar loftslagsbreytingar og villtust aš lokum śt śr Afrķku og fóru į flandur um heiminn į tveimur jafnfljótum meš börn og buru. 

Žaš standa engin rök til žess nśna aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša žess, sem verša vill, enda vęri žaš ólķkt hinum athafnasama "homo sapiens", sem hefur meiri ašlögunarhęfni en flestar ašrar tegundir og hefur nś bśsetu um alla jörš. 

Žetta er hins vegar ekki ašeins varnarbarįtta, heldur ber aš hefja sókn til śrbóta og lķta į žessa stöšu mįla sem tiltekna žróun, og nżta sér višskiptatękifęrin, sem ķ henni felast.  Žaš gera Žjóšverjar meš orkustefnu sinni, " die Energiewende", og žaš ętla Kķnverjar nś aš gera:

"Kķnverjar vonast eftir įgóša meš žvķ aš žróa "gręna tękni", sem žeir geti selt į heimsmarkaši. Žeir fjįrfesta nś feiknarlega ķ henni.  Ķ janśar 2017 kynntu žeir įętlun um aš fjįrfesta miaUSD 360 fram aš įrslokum 2020 ķ raforkuvinnslubśnaši, sem notar endurnżjanlegar eša lįgkolefnis orkulindir, ž.į.m. sól, vind, fallorku vatns og kjarnorku.  Žetta į aš skapa 13 M störf og žżša, aš helmingur nżrra raforkuvera į įrabilinu 2016-2020 muni nota endurnżjanlega orku eša kjarnorku."

Žetta eru glešitķšindi frį mesta mengunarvaldinum og ekki oršin tóm, žvķ aš įriš 2013 nįši kolanotkun orkuvera hįmarki sķnu ķ Kķna, um 2,8 milljöršum tonna.  Olķunotkun fer žó enn vaxandi žar og er aš orkujafngildi 0,8 milljaršar t af kolajafngildi, og gasnotkun eykst lķka og er um 0,3 milljaršar t af kolajafngildi ķ orku.  Til samanburšar nemur virkjuš fallvatns-, kjarn- og vindorka ķ Kķna ašeins 0,5 milljöršum tonna af kolum ķ orkujafngildi. 

Į Ķslandi er yfir 99 % raforkunnar frį vatnsaflsvirkjunum eša jaršgufuvirkjunum, sem eru aš mestu lausar viš gróšurhśsaįhrif.  Nś berast fregnir af grķšarlegum įformum Kķnverja um nżtingu jaršhita til upphitunar hśsnęšis. 

Žvķ mišur vantar nś hreina raforku į Ķslandi til aš anna eftirspurn, žvķ aš olķu er brennt ķ varakötlum, žar sem žó er bśiš aš rafvęša fiskimjölsverksmišjur og hitaveitur, og orkufyrirtękin eru ekki ķ stakk bśin til aš afhenda raforku til allra išjuvera, sem žó hafa fengiš starfsleyfi, fyrr en įriš 2020.  Žaš er of lķtiš borš fyrir bįru.  Engin gošgį vęri, til aš auka öryggi raforkuafhendingar og efla sveigjanleika til aš anna eftirspurn, aš skylda hvert raforkuvinnslufyrirtęki til lįgmarksframleišslugetu 3 % umfram sölusamninga, enda megi fyrirtękin umsetja žessa orku į markaši fyrir ótryggša orku. 

Flutningskerfi raforku um landiš er svo bįgboriš, aš straumrof aš kerskįla įlvers ķ Hvalfirši rżfur flutning Byggšalķnu śr noršurįtt og sušurįtt til Austurlands meš miklu framleišslutjóni, rofi į samskiptakerfum, óžęgindum og sums stašar neyšarįstandi ķ allt aš 2,0 klst sem afleišingu. Samt hjakkar allt ķ sama farinu hjį Landsneti.    

Notendur į bišlista eftir raforku eru t.d. kķsilverin Thorsil og Silicor, sem reyndar hefur gengiš brösuglega aš fjįrmagna.  Fjįrfestingaržörf fyrsta įfanga (2 ofnar) Thorsil ķ Helguvķk er talin nema MUSD 275, og žar verša til 130 störf viš rekstur, višhald og stjórnun.  Žetta jafngildir fjįrfestingu 2,1 MUSD/starf, sem er mikiš og ķ raun bezta atvinnutrygging starfsmanna, žvķ aš mikiš er ķ hśfi fyrir fjįrfestana aš halda svo dżrri starfsemi gangandi.  Žessir starfsmenn munu framleiša sem svarar til 415 t/mann, sem er lķtil framleišni į męlikvarša įlveranna, en žar er reyndar mikiš um verktakavinnu til višbótar viš eigin starfsmenn. 

John Fenger er stjórnarformašur Thorsil.  Hann hefur langa og vķštęka išnašarreynslu.  Agnes Bragadóttir birti žann 20. febrśar 2016 vištal viš hann ķ Morgunblašinu:

""Öllum framleišendum, sem fylgir slķkur śtblįstur, er fyrir lagt aš starfa innan strangs sameiginlegs evrópsks regluverks.  Regluverkiš (EU ETS) mišar aš žvķ aš lįgmarka umhverfisįhrif rekstrarašila innan EES, og byggir kerfiš į metnašarfullum markmišum um 43 % samdrįtt losunar gróšurhśsalofttegunda į milli įranna 2005 og 2030.  Thorsil mun starfa innan žessara reglna. 

Žaš hafa veriš geršar greiningar į žvķ, hvert kolefnisfótspor kķsilvinnslu sé.  Ķ žeim efnum er athyglisvert aš benda į, aš kķsilmįlmur er notašur ķ margs konar framleišslu, sem fyrirbyggir eša dregur śr śtblęstri į koltvķsżringi.  Žar mį nefna sólarkķsilišnašinn; notkun sólarkķsils kemur ķ stašinn fyrir kolaver; kķsill er notašur ķ framleišslu bķla og annarra farartękja til žess aš létta žau, og žvķ kemur minni śtblįstur frį farartękjum.  Žį er hann einnig notašur ķ żmiss konar žéttiefni til einangrunar og orkusparnašar.  Śtkoman samkvęmt žessum greiningum er žessi: hvert kg [CO2], sem fylgir vinnslunni ķ okkar kķsilveri, sparar 9 kg af śtblęstri viš notkun į vörum, sem kķsilmįlmur frį okkur er notašur ķ

Viš fįum rafmagniš hér, viš erum meš mjög gott vinnuafl, og hér er mjög góš ašstaša.  Viš erum meš flutninga, sem eru mjög hagkvęmir, og hér er kominn markašur fyrir kķsilmįlm.  Įlišnašurinn į Ķslandi notar kķsilmįlm, og einnig gęti byggzt hér upp sólarkķsilvinnsla.  Hér ętti žvķ aš verša til markašur fyrir umtalsvert magn af kķsilmįlmi innan fįrra įra, sem nżttur vęri į Ķslandi", segir John Fenger." 

Žetta eru athyglisveršar upplżsingar frį innanbśšarmanni ķ kķsilišnašinum.  Hann upplżsir, aš kolefnisfótspor kķsilvinnslunnar er ekkert; žvert į móti mun framleišslan hér draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu. 

Žaš hefur lķka veriš sżnt fram į, aš notkun įls frį Ķslandi dregur meira śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu en nemur losuninni viš framleišslu žess hérlendis.  Žį er sleppt įvinninginum hérlendis vegna grķšarlegrar losunar viš raforkuvinnslu til įlframleišslu erlendis. Ķ kķsilvinnslunni er įvinningur andrśmsloftsins nķfaldur, og hann er hlutfallslega svipašur ķ innlendri įlvinnslu aš losun viš orkuvinnsluna meštalinni.

Žaš er žess vegna fjarstęšukennt, aš umhverfisrįšherrann ķ nśverandi rķkisstjórn Bjarna Benediktssonar skuli helzt ekkert tękifęri lįta ónotaš til aš reka horn ķ sķšu ķslenzks išnašar.  Er rįšherrann enn į röngu róli varšandi umhverfisįhrif ķslenzks išnašar, og fer nś aš verša tķmabęrt fyrir hana aš kynna sér stašreyndir um hann. Žaš er leišigjarnt aš heyra hana japla ķ fjįrfestingarķvilnunum.  Žęr voru allar samžykktar af ESA, svo aš žęr eru aš lķkindum ekki hęrri en tķškast ķ EES.  Fęri vel į žvķ, aš hśn [Björt] legši eitthvaš jįkvętt og frumlegt til mįlanna įšur en hśn fer ķ įrįsarham nęst, žvķ aš hśn vinnur umhverfinu ašeins ógagn meš žvķ aš dreifa ósannindum um ķslenzkan išnaš. 

Į Ķslandi er misjafnt, hvernig gengur aš draga śr eldsneytisnotkun, enda hvatarnir misjafnir, žótt allir ęttu aš skilja, hver śrslitahvatinn er, en hann mį orša meš oršum Hamlets: "to be or not to be [homo sapiens]". 

Śtgeršarfyrirtękin hafa stašiš sig mjög vel viš aš draga śr olķunotkun og um leiš śr orkukostnaši sķnum, žannig aš m.v. įrangurinn frį 1990 munu žau nį markmišinu um 40 % minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 m.v. 1990.  Hinn fjarstęšukenndi og öfugsnśni refsivöndur sjįvarśtvegsrįšherrans aš auka veišigjöldin, ef fyrirtękin hagręša ķ rekstri sķnum, svo aš störf flytjist til og/eša žeim fękki, mun hvorki aušvelda śtgeršarfyrirtękjunum olķusparnaš né żta undir s.k. byggšafestu.  Sjįvarśtvegsrįšherra sęmir ekki aš ógna atvinnugrein, sem henni ber aš efla, en allt hefur hingaš til veriš į sömu bókina lęrt hjį henni ķ embętti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra. 

Žaš hefur enn ekki oršiš sį vendipunktur hjį hinum ašalnotanda jaršefnaeldsneytis į vökvaformi hérlendis, aš dugi til aš nį sams konar markmiši og śtgerširnar.  Rķkisvaldiš hefur žó lagt sitt lóš į vogarskįlarnar, en sveitarfélögin og raforkufyrirtękin hafa dregiš lappirnar viš aš laga byggingarskilmįla aš aukinni raforkužörf vegna hlešslutękja rafbķlanna og viš aš styrkja stofna, svo aš fyrirtęki, hśsfélög og einstaklingar geti sett upp nęgilega öfluga tengla fyrir hlešslutękin.  Į mešan naušsynlegir innvišir ekki blasa viš vęntanlegum notendum, munu višskiptavinir meš bķlrafmagn lįta bķša eftir sér.

Sumir forsvarsmenn raforkufyrirtękja hafa jafnvel gert mįlstašnum ógagn meš belgingi um, aš ekkert žurfi aš virkja eša fjįrfesta ķ flutnings- eša dreifikerfum vegna orkuskipta ķ samgöngum.  Žaš gerši t.d. Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, OR, į įrsfundi félagsins 2017.  Bjarni Mįr Jślķusson, BMJ,framkvęmdastjóri Orku Nįttśrunnar, ON, dótturfyrirtękis OR, tók ekki svo djśpt ķ įrinni ķ fréttaskżringu Skapta Hallgrķmssonar ķ Morgunblašinu 5. maķ 2017, undir fyrirsögninni:

"Rafbķlavęšing gęti sparaš sex milljarša",

en hann vanmat žar gróflega sparnašinn og kostnašinn viš orkuskiptin.  Žar sem hinn fjįrhagslegi įvinningur, nettó sparnašurinn, er mismunur žessara stęrša, žį varš įętlašur sparnašur "ašeins" žrišjungi of lįgur ķ mįlflutningi BMJ.  Nś veršur gerš grein fyrir óvandašri talnamešferš ON/OR, hvaš orkuskiptin varšar:

Eldsneytissparnašur:

BMJ sagši um 200“000 bķla ķ notkun į Ķslandi.  Hiš rétta er, aš fólksbķlarnir voru um 240 k ķ lok įrs 2016, og heildarbķlafjöldinn var um 277 k.  Sé mišaš viš fólksbķla einvöršungu ķ žessu dęmi, er bķlafjöldinn 17 % of lįgur hjį BMJ. Žaš hefur įhrif į reiknašan eldsneytissparnaš og raforkužörf.  Enn stęrri villu, 54 %, gerši hann, žegar hann hélt žvķ fram, aš eldsneyti į žessa bķla vęri flutt inn fyrir um miaISK 12 į įri.  Sś tala er śt ķ loftiš, žvķ aš žessi 240 k farartęki brenna um 300 kt/įr aš andvirši um MUSD 240 eša miaISK 26.  BMJ telur eldsneytiskostnašinn (CIF) vera miaISK 14 lęgri en hann er ķ raun. 

Žį er komiš aš raforkuöfluninni įsamt flutningi og dreifingu hennar til rafbķlanotendanna, en žar keyrir vitleysan um žverbak hjį ON/OR:

"Rafmagniš kostar vitaskuld sitt, en nį mętti fram verulegum sparnaši meš rafvęšingu bķlaflotans og Bjarni Mįr segir nęga raforku til."

Blekbóndi hefur undirstrikaš žaš, sem BMJ lepur upp eftir forstjóra sķnum, og blekbóndi leyfir sér aš kalla žvętting.  Žaš er engin raforka til rįšstöfunar nśna, sem neinu nemur, hvorki hjį ON, sem berst viš fallandi framleišslugetu stęrstu virkjunar sinnar, Hellisheišarvirkjunar vegna minnkandi jaršgufuforša, né hjį stęrsta félaginu, Landsvirkjun, sem hefur lżst žvķ yfir, aš engin raforka umfram gerša samninga sé til reišu fyrr en įriš 2020.  Skortstašan endurspeglast ķ svo hįu verši ótryggšrar raforku, aš hśn er ósamkeppnishęf viš svartolķu. 

Er žetta eitthvert smįręši, sem žarf af orku fyrir rafbķlana ? Ķ heildina er frįleitt um smįręši aš ręša, og žaš er žörf į virkjun og eflingu flutningskerfisins og dreifikerfanna strax, žótt aukning į fjölda rafbķla sé hęg, žvķ aš žaš er ekkert borš fyrir bįru ķ raforkukerfinu. 

Žaš er hęgt aš fara 2 leišir til žess aš finna śt raforkužörf rafmagnsbķla.  Annars vegar meš žvķ aš margfalda saman fjölda bķla, įętlašan mešalakstur į įri og orkunżtni ķ kWh/km.  Blekbóndi žekkir af eigin raun sķšast nefndu stęršina śt frį męlingum inn į hlešslutęki eigin tengiltvinnbķls, og er nišurstašan 0,35 kWh/km aš mešaltali yfir įriš.

E=240 k x 15 k km x 0,35 = 1,3 TWh/įr

Žetta jafngildir mešalaflžörf 150 MW yfir įriš, en toppaflžörf veršur ekki undir 300 MW, og veršur įlagiš vegna hlešslu rafbķlanna vęntanlega mest į kvöldin.  Orkan er meira en žrišjungur af nśverandi orkužörf almenningsveitna, og afliš er um 12 % af nśverandi toppįlagi landsins.  Žaš munar mikiš um žessa aukningu raforkunotkunar, og žaš dugar skammt aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart hinu óumflżjanlega. 

Hin ašferšin er aš reikna orkuinnihald olķunnar, sem rafmagniš į aš leysa af hólmi.  Ef orkunżtni rafbśnašarins er įętluš 2,5 föld į viš sprengihreyflana, žį fęst raforkužörfin 1,3 TWh/įr.  Bįšar ašferširnar gefa sömu śtkomu, sem alltaf žykir trśveršugt fyrir įreišanleika nišurstöšunnar. 

Um fjįrhagshlišina fimbulfambar BMJ meš eftirfarandi hętti:

"Varlega mį įętla, aš verja žurfi innan viš helmingi žessarar upphęšar [meints miaISK 12 innflutningskostnašar fólksbķlaeldsneytis-innsk. BJo], ef viš skiptum yfir ķ hreina ķslenzka orku.  Žannig mętti spara um miaISK 6 ķ gjaldeyri į įri, sem fęru einhvern veginn öšruvķsi inn ķ hagkerfiš.  Žetta skiptir žvķ miklu mįli, og ekki sķšur vegna samninga um loftslagsmarkmiš, sem Ķslendingar hafa skrifaš undir." 

Žaš er kolrangt, aš ašeins žurfi aš fjįrfesta fyrir miaISK 6 ķ raforkukerfinu vegna rafbķlavęšingar.  Ef reiknaš er meš 300 MW virkjunaržörf vegna hennar, jafngildir žaš fjįrfestingaržörf ķ virkjunum upp į um miaISK 70, og meš styrkingu flutnings- og dreifikerfa mun kostnašurinn fara yfir miaISK 100, og rķflega helmingur žess kostnašar er ķ erlendum gjaldeyri.  Žaš er rķfleg stęršargrįšuvilla į feršinni ķ upplżsingunum, sem BMJ bżšur blašamanni og lesendum Morgunblašsins upp į.  Hvaš vakir fyrir honum ķ žessum gufumekki ?

Žetta er hins vegar ekki rétta ašferšin viš aš bera saman kostnašinn.  Žaš er ešlilegra aš athuga, hvaš raforkan į rafbķlana kostar notandann įn skatta og bera saman viš eldsneytiskostnašinn įn skattheimtu.

Ef gert er rįš fyrir, aš orkuveršiš viš stöšvarvegg sé 6,1 kr/kWh, flutningsgjald žašan og til dreifiveitu sé 1,7 kr/kWh og dreifingargjaldiš sé 5,7 kr/kWh, žį fęst įrlegur raforkukostnašur: Kr=1,3 TWh/įr x 13,5 kr/kWh = 18 miaISK/įr, samanboriš viš eldsneytiskostnašinn 26 miaISK/įr.  Nettó sparnašur į įri: S = (26-18) miaISK = miaISK 8.  Gjaldeyrissparnašurinn er enn meiri, svo aš žjóšhagslegur sparnašur er verulegur af žessum orkuskiptum.  BMJ er reyndar žeirrar skošunar lķka, en meš öllu er į huldu, hvernig hann komst aš žvķ, enda eru tölur hans rangar og sennilega ašferšarfręšin lķka. 

Aš lokum veršur vitnaš ķ téša fréttaskżringu:

"Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, segir ekkert land betur til žess falliš en Ķsland aš rafbķlavęšast.  "Fyrir žvķ eru nokkrar įstęšur. Allt rafmagn er gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš, žaš er ódżrt og loftslagiš hér er įkjósanlegt, žvķ aš rafhlöšur žola vel kulda, en ekki mikinn hita.""

Hér orkar żmislegt tvķmęlis hjį téšum forstjóra.  Žaš er t.d. mjög dregiš ķ efa, aš rafmagniš, sem dótturfyrirtęki OR, ON, framleišir, sé "gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš."  Jaršgufugeymirinn, sem Hellisheišarvirkjun nżtir nešanjaršar, žolir ekki nśverandi įlag, um 280 MW, og alls ekki fullnżtingu uppsetts afls, 303 MW, svo aš afköst hans minnka, ef ekki er variš umtalsveršum fjįrmunum til aš bora "višhaldholur".  Žessi nżting er strangt tekiš ósjįlfbęr, og forstjórinn ętti ekki aš leggja lykkju į leiš sķna til aš reyna aš breiša yfir žaš meš frošusnakki. 

Er hęgt aš kalla žaš mengunarlitla vinnslu, sem veldur žvķ, aš styrkur eiturgufunnar brennisteinsvetnis fer yfir heilsuverndarmörk į höfušborgarsvęšinu, ef vindįttin er óhagstęš ?  Aušvitaš ekki, og umhverfiš allt hefur lįtiš mjög į sjį vegna žessarar mengunar, brennisteins og annars frį virkjuninni. 

Žegar svo téšur forstjóri fer aš tjį sig um samband lofthitastigs og rafgeymanżtingar, er hann kominn śt į hįlan ķs.  Sannleikur mįlsins er sį, aš mešallofthitastig į Ķslandi hentar algengustu rafgeymum rafbķla um žessar mundir ekki sérlega vel.  Žannig er brśttó mešalnżtni žeirra į veturna um 30 % lakari en į sumrin, sem žżšir, aš į bilinu -5°C til 15°C er stigull nżtninnar 3 %/°C. Hér žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš öll upphitun og lżsing bķlsins kemur frį rafgeymunum.  Vegna lęgra mešalhitastigs į Ķslandi en vķšast hvar annars stašar er ekki hęgt aš halda žvķ blįkalt fram, aš Ķsland henti rafbķlum betur en önnur lönd.  Mengunarlega séš į žó sś fullyršing rétt į sér. 

Žaš er hvimleitt, aš forrįšamenn raforkufyrirtękjanna vandi sig ekki betur en raun ber vitni um, sumir hverjir, žegar žeir bera į borš upplżsingar fyrir almenning um mįlefni, sem hann aš óreyndu gęti gert rįš fyrir, aš talsmennirnirnir kynnu skil į og fęru rétt meš.  Aš tśšra śt ķ loftiš blekkir marga ašeins  einu sinni. Žar meš missa blekkingasmišir strax trśveršugleika sinn.    

 


Kolefnisgjald hér og žar

Aš hįlfu rķkisstjórnar Ķslands hefur veriš bošuš tvöföldun kolefnisgjalds į jaršefnaeldsneyti. Žaš er stórt stökk og ósanngjarnt, nema neytendur hafi skżran valkost til aš beina orkunotkun sinni į umhverfisvęnni braut. Hiš sama žarf helzt aš vera fyrir hendi, žar sem fjįrmagna į samgöngubętur neš veggjaldi, t.d. żmis jaršgöng, Sundabraut o.s.frv.  

Svo er ekki, į mešan flutningskerfi og jafnvel dreifikerfi raforku er meš žeim hętti ķ landinu, aš žaš annar nįnast engri višbótar raforkunotkun.  Jafnvel fiskimjölsverksmišjur, sem fjįrfest hafa stórfé ķ rafmagnskötlum, fį ekki rafmagn, og ašrar fį žaš meš afarkostum vegna skorts į nżjum virkjunum.  Framboš raforku er of lķtiš, og svo mun išulega verša, į mešan virkjunarašilar gręša meira į skorti en auknu framboši.  Žarna verša neytendur fórnarlömb, og stjórnvöldum ber aš breyta žessu meš hvötum til nżrra virkjana, žegar hillir undir orku- eša aflskort. Slķkt ętti aš setja fram ķ orkustefnu rķkisins, sem nś er ķ smķšum. 

Helztu raforkufyrirtęki landsins eru alls ekki į sömu blašsķšunni ķ žessum efnum.  Forstjóri stęrsta fyrirtękisins, Landsvirkjunar, hefur lżst žvķ yfir, aš hękka verši raforkuveršiš, og hann beitir alls konar mešulum ķ žį įtt.  Forstjóri žess nęststęrsta segir, aš ekkert žurfi aš virkja fyrir orkuskiptin, hvaš žį fyrir ašra almenna notkun į nęstunni.  Forstjóri HS Orku segir aftur į móti, aš orkuskortur sé og aš naušsynlegt sé aš virkja.  Tveir hinir fyrrnefndu, fulltrśar fyrirtękja ķ opinberri eigu, hafa rangt fyrir sér, en sį žrišji, fulltrśi einkafyrirtękis, hefur rétt fyrir sér.  Meš orkustefnu rķkisins žarf aš stilla saman strengi, svo aš allir haldi ķ sömu įtt, žangaš sem er nęgt framboš į orku įn raunveršhękkana m.v. nśverandi veršlag, og žangaš sem allir geta fengiš žį orku, sem žį lystir, į samkeppnishęfu verši.    

Žaš veršur aš gera žį sanngirniskröfu til stjórnvalda, aš žessi mikla hękkun į kolefnisgjaldi, sem er réttlętanleg viš réttar ašstęšur, komi ekki til framkvęmda fyrr en flutnings- og dreifikerfiš hefur veriš styrkt, svo aš fullnęgjandi sé fyrir orkuskiptin, og virkjaš hefur veriš nęgjanlega fyrir rafkatlamarkašinn og önnur orkuskipti. 

Kanada er grķšarlegt vatnsorkuland, sem Ķsland į ķ samkeppni viš um orkuverš til stórišju, en Kanada er lķka mikiš eldsneytisland, sem brennir kolum til raforkuvinnslu og vinnur olķu meš "sóšalegum" hętti śr tjörusandi og sendir hana til risans sunnan landamęranna, sem er eldsneytishķt.

Kanadamönnum hefur gengiš illa meš skuldbindingar sķnar um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda og sögšu sig žess vegna frį Kyoto-samkomulaginu.  Ķslendingar fengu hins vegar sérįkvęši žar um 10 % aukningu m.v. 1990 vegna stórišju, sem knśin vęri endurnżjanlegri orku.  Žaš hefur sparaš andrśmsloftinu a.m.k. 10 Mt/įr af gróšurhśsagösum. Samt setja sumir upp žröngsżnisgleraugun og gagnrżna žetta įkvęši samningsins.  Žeir munu seint verša taldir vera lausnarmišašir. 

Nś eru Kanadamenn aš snśa žróuninni viš og ętla ķ fyrsta sinn aš mynda landsstefnu ķ staš einvöršungu fylkjastefnu um leišir til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Hér veršur endursagšur hluti af greininni "Walking the walk" (ekki "Walking the Talk") ķ The Economist 17. desember 2016, sem fjallar į įhugaveršan hįtt um žetta:

"Aš tala er aušvelt.  Sķšan 1997 hefur Kanada stašfest 5 alžjóšlega samninga og lofaš aš minnka losun gróšurhśsagasa.  Samt hefur aldrei veriš mynduš rķkisstefna um mįlefniš. Žess ķ staš hafa fylkin 10 og svęšin 3 haft frelsi til athafna aš eigin vild. 

Fylki, sem aušug voru af fossorku, s.s. Quebec og Ontario, lögšu sig ķ framkróka, og ķ Brezku Kólumbķu, BC, var jafnvel lagšur į kolefnisskattur.  Aftur į móti sįtu miklir framleišendur jaršefnaeldsneytis į borš viš Alberta ašgeršalausir.

Nišurstašan var fyrirsjįanlega slęm.  Į įrinu 1990, višmišunarįri Kyoto, nam losun landsins 613 Mt af koltvķildisķgildum og hafši įriš 2014 hękkaš upp ķ 732 Mt, sem var 9. mesta losun ķ heiminum.  Kanada dró sig śt śr Kyoto-samkomulaginu 2011, žegar ljóst var, aš landiš nęši ekki įformum sķnum. 

Eftir nęrri tvo įratugi ašgeršaleysis gęti Kanada nś hafa nįš vendipunkti ķ žessum efnum.  Žann 9. desember 2016 lżstu forsętisrįšherra Kanada, Justin Trudeau, og 11 af 13 forsętisrįšherrum fylkja og svęša, žvķ yfir, aš žeir hefšu nįš samkomulagi um loftslagsįętlun. 

Įętlunin felur ķ sér mismunandi leišir fyrir fylki og svęši og tvö forgangsatriši rķkisins: įriš 2018 veršur hvert fylki aš hafa innleitt annašhvort kolefnisgjald eša framseljanlegt kvótakerfi į koltvķildi aš veršgildi CAD 10 (USD 7,5, EUR 7,0, ISK 849) į tonniš, sem skuli hafa hękkaš upp ķ CAD 50 (USD 37,5, EUR 35,0, ISK 4245) įriš 2022.  Įriš 2030 veršur ekki lengur heimilt aš brenna kolum ķ raforkuverum.  Verši žetta raungert, žį mun landiš eiga möguleika į aš nį markmiši sķnu 2030 um losun aš hįmarki 523 Mt." 

Žaš eru nokkur atriši, sem vekja athygli ķ žessari frįsögn af gangi loftslagsmįla ķ Kanada.  Ķ fyrsta lagi lausatök rķkisstjórnarinnar ķ Ottawa fram aš žessu, sem eru dęmigerš um kęruleysi flestra rķkisstjórna frį Kyoto-samkomulaginu um 1995 til Prķsarsamkomulagsins 2015.  Žessi léttśš getur oršiš afdrifarķk fyrir hitastig lofthjśpsins, žó aš öll nótt sé ekki śti enn.

Žį er athyglisvert, aš ašferš Kanadamanna til aš knżja fram minnkandi losun gróšurhśsalofttegunda er tvķžętt, žegar žeir loksins taka viš sér.  Annars vegar fara žeir markašsleišina meš kvótavišskiptum, stigminnkandi śthlutunum į losunarheimildum til fyrirtękja, sem žeir bśast viš, aš leiši til 5-földunar kvótaveršs į 5 įra tķmabilinu 2018-2022, og hins vegar beita žeir skattlagningu į jaršefnaeldsneytiš og ętla aš banna kolabrennslu įriš 2030.  Hiš sķšast nefnda eru stórtķšindi ķ Vesturheimi.  Reyndar hefur nżting kolavera ķ Kķna minnkaš śr 60 % įriš 2010 og undir 50 % 2017 og į Indlandi śr 75 % og ķ 55 % į sama tķmabili vegna samkeppni frį öšrum orkugjöfum.

Sunnan landamęranna ętlar Bandarķkjaforseti aš aflétta hömlum af kolaišnašinum.  Hann mun ekki geta snśiš žróuninni viš.  Hann er eins og fornaldarešla aš žessu leyti, og įhrif hans munu ekki marka nein framtķšarspor, heldur verša Bandarķkjunum  tķmabundiš til trafala og minnkunar og ašeins tefja fyrir naušsynlegri žróun ķ įtt til kolefnisfrķrrar framtķšar; žó ekki einu sinni um 4 įr, žvķ aš sum rķki BNA munu einfaldlega halda sķnu striki ķ žessum efnum, sbr Kalifornķa og Nżja Jórvķk. 

Žaš vekur jafnframt athygli, aš markmiš Kanadamanna er um ašeins 15 % minni losun įriš 2030 en 1990, sem er helmingurinn af hlutfallslegu markmiši EES-rķkjanna.  Žetta sżnir, aš ESB ętlar aš ganga į undan meš góšu fordęmi į pappķrnum, en hver reyndin veršur er önnur saga, žvķ aš t.d. brennsla kola ķ orkuverum Evrópu hefur vaxiš į undanförnum įrum vegna misheppnašrar orkustefnu, eins og rakiš hefur veriš į žessu vefsetri. 

Ķslendinga bķša mikil tękifęri ķ hlżnandi loftslagi og viš aš fįst viš hlżnun andrśmslofts.  Gręnkustušull landsins, ž.e. magn gręns gróšurs, hefur į 30 įra tķmabili, 1980-2010, aukizt um 80 %, og vaxtarhraši birkis hefur 8-faldazt m.v. įrin ķ kringum 1970.  Žetta hefur góš og marktęk įhrif į framleišni og samkeppnishęfni ķslenzks landbśnašar og gerir kleift aš rękta meš góšum įrangri tegundir, sem įšur var undir hęlinn lagt meš, s.s. korntegundir og repju.  Bošuš hękkun kolefnisgjalds mun sennilega gera žaš aš verkum, aš stórfelld repjuręktun til framleišslu į t.d. 50 kt/įr af eldsneyti og 100 kt/įr af mjöli veršur aršsöm.  Markašur veršur fyrir alla žessa framleišslu innanlands, žar sem eru olķufélögin og laxeldisfyrirtękin o.fl.

Žį mun binding koltvķildis į hvern ha skóglendis hérlendis vaxa, sem gerir ķslenzka skógarbęndur vel samkeppnishęfa um verš į koltvķildiskvóta į Evrópumarkaši, ef hann žróast meš svipušum hętti og rįšgert er ķ Kanada, en m.v. bindingu į 5,0 t/ha CO2 var kostnašurinn hérlendis 2015 undir 30 USD/t, og hefur lękkaš sķšan vegna gengisstyrkingar. 


Rįšherra og lošnan

Ķslenzkir framleišendur lošnuafurša hafa įtt stóra markašshlutdeild į lošnumörkušum, enda hafa ķslenzkar śtgeršir lengi veitt meira af lošnu en śtgeršir annars stašar. Žar af leišandi eru hagsmunir Ķslendinga meiri en annarra žjóša viš Noršur-Atlantshaf į lošnumörkušum, og žar meš įbyrgš gagnvart višskiptavinum.

 Nś er svo komiš, aš ķslenzki sjįvarśtvegsrįšherrann hefur fęrt Noršmönnum frumkvęši į žessu sviši og viršist ekkert frumkvęši ętla sjįlf aš sżna, žegar miklir hagsmunir landsins eru ķ hśfi.  Žaš er alvarlegur sofandahįttur aš hafa ekki krafizt endurskošunar į skiptisamningum viš Noršmenn um lošnu ķ landhelgi Ķslands og žorsk ķ Hvķtahafinu, žegar gildandi samningar skyndilega veita Noršmönnum yfirburšastöšu į lošnumörkušunum.  Vegna lošnubrests eru forsendur žessara samninga fallnar, en rįšherrann viršist skorta dug til aš reisa burst gagnvart fręndum okkar, sem eru haršdręgir sem kunnugt er.  Žaš veršur stundum aš berja ķ boršiš til aš standa į rétti sķnum. Hverra hagsmunum er hśn eiginlega aš žjóna ķ sķnu hįa embętti ?

Žaš hefur ekki fariš żkja hįtt, aš ķ lok janśar 2017 śthlutaši sjįvarśtvegsrįšherra Noršmönnum bróšurpartinum, 70 %, af žvķ litla aflamarki, sem Hafrannsóknarstofnun rįšlagši ķ fyrstu atrennu į žessu įri, 57 kt, og ķ hlut Ķslendinga koma ašeins 21 % af 81 %, sem er okkar skiptahlutfall ķ samningum um deilistofna.  Er žessi rįšherra ekki ķ vinnu hjį okkur ?

  Mįliš er, aš žessi samningur viš Noršmenn um 31 kt til žeirra į grundvelli "Smugusamningsins" er meingallašur, žvķ aš enginn varnagli er ķ honum um minni lošnuheimildir til handa Noršmönnum ķ lošnubresti.  Rįšherrann skilur ekki, aš nś eru uppi ašstęšur, sem śtheimta, aš hśn stigi į neyšarhemlana, eša hśn hreinlega nennir žvķ ekki, en skrifar heldur undir einhverja bölvaša vitleysu ķ rįšuneytinu, sem aš henni er rétt, og vill helzt reka "business as usual"  ķ staš žess aš brjóta blaš. Situr illa forritašur róbóti ķ rįšherrastóli ?

Stefįn Frišriksson, forstjóri Ķsfélags Vestmannaeyja, sagši eftirfarandi ķ vištali viš Gušjón Einarsson į Fiskifréttum 2. febrśar 2017:

"Žorskkvóti Ķslendinga ķ Barentshafi minnkar og stękkar ķ samręmi viš įstand žorskstofnsins žar.  Žegar lošnustofninn viš Ķsland er stór, eru įkvęši Smugusamningsins kannski ķ lagi, en žegar illa įrar ķ lošnunni, eins og nśna, hljóta allir aš sjį, aš žaš er ekki ešlilegt, aš svona stór hluti af lošnukvóta Ķslendinga fari ķ aš borga Noršmönnum veišiheimildir ķ Barentshafi.  Enginn, sem er meš veiširéttindi ķ lošnu, sér vitglóru ķ žvķ, aš svona stór hluti af žeim sé notašur ķ millirķkjasamningi um tegundir, sem žeir hafa enga aškomu aš.  Žaš er augljóslega vitlaust gefiš."

Sjįvarśtvegsrįšherra er algerlega śti aš aka ķ žessum mįlum.  Ef hśn stęši ķ ķstašinu, hefši hśn sagt viš sinn norska starfsbróšur, aš gagnkvęmniregla yrši aš gilda ķ skiptum į veiširéttindum ķ ķslenzkri lögsögu og ķ Hvķtahafinu, sem žżšir t.d., aš Noršmenn geta ekki fengiš meira en sķn umsömdu 8 % af aflamarki lošnu, į mešan žaš er undir 100 kt.  Viš aflamark 100 kt fįi žeir 10 kt + 8 %, og viš 200 kt aflamark lošnu ķ ķslenzkri lögsögu fįi žeir sķn 31 kt + 8 % gegn umsömdum réttindum Ķslendinga ķ Hvķtahafinu.  Hvaša erindi į Žorgeršur Katrķn ķ embętti sjįvarśtvegsrįšherra, ef žaš er ekkert bein ķ nefinu į henni ?  Nś vill svo vel til, aš ķ dag, 14. febrśar 2017, var aflamarkiš hękkaš ķ 299 kt, og veršur žį heildarhlutur Ķslendinga 208 kt.

Nśgildandi skiptiregla į lošnu ķ ķslenzkri lögsögu į milli strandrķkja er žessi (tonnafjöldi ķ sviga m.v. 57 kt (k=1000) aflamark: 

  • Ķsland fęr 81 % (46,17 kt)
  • Gręnland fęr 11 % (6,27 kt)
  • Noregur fęr 8 % (4,56 kt)
Nś lįta Ķslendingar frį sér 31,165 kt til Noršmanna og verša aš taka žvķ, ef Noršmenn girša fyrir žorskveišar Ķslendinga ķ Hvķtahafi, fįi žeir žetta ekki, enda hafa žorskveišar braggast hér viš land, sķšan "Smugusamningurinn" var geršur. 
Žaš er meira virši aš hindra Noršmenn ķ aš yfirtaka lošnumarkašinn.  Noršmenn eru meš tangarsókn inn į hann, žvķ aš žeir hafa gert samning viš ESB um vęnan skerf af aflahlutdeild Gręnlendinga.  Žannig nęstum tķfalda Noršmenn skerf sinn af lošnu ķ ķslenzku lögsögunni og standa nś meš pįlmann ķ höndunum og um 40 kt, og Ķslendingar fį ašeins 21 % ķ staš 81 % eftir aš hafa afhent Fęreyingum 2,85 kt.  Žaš er grįtlegt aš horfa upp į sjįvarśtvegsrįšherra kissa į vöndinn, og hśn viršist ekki einu sinni skilja, aš um vönd er aš ręša.

 

 


Kśreki kveikir upp

45. forseti Bandarķkja Noršur-Amerķku, BNA, er bśinn aš kveikja upp ķ "Oval Office", embęttisskrifstofu sinni, hagar sér eins og villtur kśreki, rķšur mikinn ķ kringum hjöršina og žyrlar upp stórum rykmekki.  Žar fer augljóslega óhefšbundinn forseti meš slķka lyndiseinkunn, aš öruggt mį telja, aš žaš į eftir aš skerast ķ odda į milli hins sjįlfumglaša hśsbónda ķ Hvķta hśsinu og bandarķska žingsins ķ Washington D.C.

Forsetinn hefur undirritaš eina tilskipun į dag, fyrstu dagana ķ embętti, ķ kastljósi fjölmišla, sem hann annars hefur sagt strķš į hendur.  Eru žessir stórkarlalegu tilburšir fremur broslegir, en žaš er ómögulegt aš segja fyrir um, hvernig žessu leikriti "hins afburšasnjalla og vķšfręga" sonar Fred Trumps, kaupsżslumanns, sem ęttašur var frį hinu huggulega vķnyrkjuhéraši Žżzkalands, Pfalz, lyktar. 

Fyrsta tilskipun Donalds Trumps mun hafa fjallaš um aš draga BNA śt śr višskiptasamkomulagi Kyrrahafsrķkja.  Žetta er fyrsta skrefiš ķ aš stöšva flóš kķnverskra vara og fjįrmagns til BNA og draga žannig śr samkeppni bandarķsks vinnuafls viš hiš kķnverska.  Į sama tķma er Donald hvassoršur um śtženslu Kķnverja į Kķnahafi, žar sem žeir eru aš koma sér upp flotastöšvum ķ óžökk allra nįgrannanna.  Žį ögrar Donald valdhöfum kķnverska kommśnistaflokksins ķ Peking meš žvķ aš ręša viš forseta Taiwan (Formósu).  Donald Trump ętlar aš stöšva framsókn Kķnverja sem alheimsstórveldis, er ógnaš geti BNA. Žetta mun ekki ganga įtakalaust. 

Donald Trump viršist vera upp sigaš viš Evrópusambandiš, ESB, sem er alveg nż afstaša ķ Hvķta hśsinu.  Viršist hann helzt vilja sundra Evrópu, e.t.v. svo aš hśn ógni ekki BNA į višskiptasvišinu, og hann hefur skotiš Evrópumönnum, utan Rśsslands, skelk ķ bringu meš žeim palladómi, aš NATO sé śrelt žing.  Hefur hann gefiš ķ skyn, aš NATO žjóni ekki hagsmunum BNA į mešan hinar NATO-žjóširnar dragi lappirnar ķ śtgjöldum til hermįla og taki sér far į vagni, sem Bandarķkjamenn dragi.  Krafan er 2,0 % af VLF til hermįla, sem į Ķslandi žżšir rśmlega miaISK 50 til varnar- og öryggismįla.  Ętli fari ekki innan viš 1/10 af žeirri upphęš ķ mįl, sem mį flokka sem slķk hérlendis nś ?  Hvaš gerir Donald, žegar honum veršur sagt frį žvķ og hinum sérstaka varnarsamningi į milli Ķslands og BNA ?  Žaš er eins gott, aš skrifstofan er įvöl, žvķ aš annars gęti komiš hljóš śr horni. 

Donald rekur hornin ķ ESB śr vestri og virtist ķ kosningabarįttunni vilja vingast viš Vladimir Putin,fyrrverandi KGB-foringja og nśverandi Kremlarbónda, sem hefur heldur betur rekiš hornin ķ ESB śr austri.  Žaš į sem sagt aš žrengja aš ESB śr tveimur įttum į sama tķma og fjandsamlegir vindar blįsa ķ įtt aš BNA śr austri, sušri (Mexķkó) og vestri.  Žaš er sem sagt allt upp ķ loft. 

Upp ķ loft er lķka allt hér ķ Evrópu, žar sem Bretar eru į leiš śt śr ESB.  Theresa May, forsętisrįšherra Bretlands, hefur nś ķ ręšu ķ Leicester House gert opinbera grein fyrir žvķ, hvaša lķnu rķkisstjórnin ķ Lundśnum ętlar aš taka ķ žessu ferli.  Žaš veršur "hreinn" višskilnašur, sagši hśn, sem er rökrétt afstaša rķkisstjórnarinnar eftir žjóšaratkvęšagreišsluna og felur ķ sér, aš Bretar munu ekki sękjast eftir veru į Innri markaši ESB/EFTA meš "frelsunum fjórum", heldur losa sig algerlega undan tilskipanafargani bśrókratanna ķ Brüssel og taka fulla stjórn į landamęrum sķnum. 

Meš žessu móti hafa Bretar frjįlsar hendur um višskiptasamninga viš ESB og alla ašra.  Žaš var alger hvalreki fyrir žį aš fį yfirlżsingu frį Donald Trump  um, aš hann mundi liška fyrir yfirgripsmiklum višskiptasamningi į milli Bretlands og BNA.  Bretar geta žannig oršiš stjórnmįlalegur og višskiptalegur millilišur į milli BNA og ESB, sem er draumastaša fyrir žį. 

Eftir téša ręšu Theresu May ķ Leicester House hvein ķ tįlknum ķ Edinborg.  Žjóšarflokkur Skota, sem Sturgeon, yfirrįšherra Skota fer fyrir, viršist telja hag sķnum betur borgiš į Innri markaši ESB en meš óheftan ašgang aš Englandi, Noršur-Ķrlandi og ašild aš öllum višskiptasamningum Englendinga.  Hefur hśn hótaš ašskilnaši viš England, ef veršur af "hardest of hard Brexits" og inngöngu ķ ESB.  Žetta er hins vegar kolrangt mat hjį henni, žvķ aš žaš sķšasta, sem framkvęmdastjórninni og leištogarįšinu ķ Berlaymont kann aš detta ķ hug er aš veita klofningsrķki ķ Evrópu ašild, žvķ aš žar meš yrši fjandinn laus ķ fjölda ašildarrķkja.  Nęgir aš nefna Katalónķu į Spįni. Skotar munu žess vegna ekki fį ašild aš ESB ķ sinni nśverandi mynd, og žar meš minnkar hvatinn til aš rjśfa sig frį Englandi.  Allt er žetta "skuespill for galleriet".

Hvaša įhrif hefur žessi hręrigrautur hérlendis ?  Ķ öryggismįlum veršum viš aš reiša okkur į NATO nś sem endranęr og vona, aš Bandarķkjažing slaki ekki į varnarskuldbindingum Bandarķkjastjórnar og bandarķska heraflans gagnvart NATO-rķkjum. 

Ķ višskiptamįlum žurfum viš frķverzlunarsamning viš Bretland, sem tryggir ķslenzkum śtflytjendum tollfrjįlsan ašgang aš Bretlandsmarkaši.  Ef Bretar nį hagstęšum frķverzlunarsamningi viš ESB, žarf aš athuga, hvort viš getum fengiš tollfrjįlsan ašgang aš ESB-löndunum, og getum žį gengiš śr EES, ef okkur sżnist svo. 

Žrišja stoš utanrķkisstefnunnar ętti aš vera aš rękta sambandiš viš Berlķn, žvķ aš žar er frjór jaršvegur fyrir nįiš samstarf og žangaš er nś komin valdamišstöš meginlands Evrópu vestan Rśsslands.  Ef žessar 3 stošir eru ķ lagi, er öryggishagsmunum og višskiptahagsmunum Ķslands borgiš.

Varšandi frjįlsa fjįrmagnsflutninga į milli Bretlands og Ķslands žarf aš gęta aš žvķ, aš Bretar hafa undir rós hótaš ESB žvķ, aš ętli samningamenn ESB um višskilnaš Bretlands aš verša erfišir og leišinlegir, žį geti Bretar breytt hagkerfi sķnu ķ skattaparadķs til aš strķša ESB-mönnum og draga frį žeim fjįrmagn.  Bretar hafa sterk spil į hendi, af žvķ aš öflugasta fjįrmįlamišstöš Evrópu er ķ Lundśnum, og žar fara jafnvel mestu višskiptin meš evrur fram. 

Um žetta skrifar Wolfgang Münchau į Financial Times ķ Morgunblašiš 26. janśar 2017:

"Ķ žrišja lagi į Bretland sęti ķ Öryggisrįši Sameinušu žjóšanna, er mešlimur G-20 hópsins og einnig G-7 hópsins.  Ef ašildarrķki ESB vilja stemma stigu viš skattasnišgöngu alžjóšafyrirtękja, stušla aš sanngjarnari įhrifum hnattvęšingar, draga śr losun gróšurhśsalofttegunda eša finna lausnir til aš berjast gegn alžjóšlegri hryšjuverkastarfsemi, žį munu žau žurfa į Bretlandi aš halda."

Ķ framkvęmdastjórn ESB eru jaxlar, sem vilja hręša önnur rķki frį aš feta ķ fótspor Breta meš žvķ aš sżna žeim ķ tvo heimana, žegar tekiš veršur til viš aš semja um višskilnašinn.  Ķ leištogarįšinu er stemningin önnur.  Mikiš mun velta į žvķ, hvernig žingkosningar fara ķ Hollandi ķ vor, forsetakosningar ķ Frakklandi ķ sumar og sķšast, en ekki sķzt, hver nišurstaša kosninganna til Sambandsžingsins ķ Berlķn veršur.  Munu Žjóšverjar refsa Merkel ?  Žeir viršast vera ķ skapi til žess nśna. 

Bretar hafa żmislegt uppi ķ erminni.  Spenna eykst ķ Evrópu, en višskilnašarsamningar verša ekki leikur kattarins aš mśsinni, heldur miklu lķkari višskiptum Tomma og Jenna.  Münchau skrifar:

"Ef til "haršrar śtgöngu" kemur, myndi hśn żta Bretlandi ķ įtt aš annars konar višskiptalķkani, eins og Philip Hammond, fjįrmįlarįšherra, komst aš orši.  Mętti lķka orša žetta sem svo, aš ķ staš žess aš leiša hinn vestręna heim ķ barįttunni viš skattasnišgöngu, gęti Bretland oršiš enn eitt skattaskjóliš.  Žaš vęri ekki snišugt fyrir land į stęrš viš Bretland aš taka upp sama lķkan og Singapśr, aš mķnu mati.  Sķšar nefnda landiš er ķ raun einungis fjįrmįlamišstöš, en hiš fyrr nefnda bżr aš fjölbreyttu hagkerfi og žarf fyrir vikiš aš móta vķštękari stefnu.  Hyggilegra vęri aš leggja įherzlu į nżsköpun og marka stefnu til aš auka framleišni.  Žótt lįgskattaleišin vęri sennilega ekki sś hagkvęmasta, žį skapar hśn engu aš sķšur ógn fyrir ESB." 

Ekki er ólķklegt, aš vinsamleg stefna Trumps gagnvart Rśssum og fjandsamleg afstaša hans gagnvart ESB, muni brįšlega leiša til žess, aš višskiptabann Vesturlanda į Rśssa og innflutningsbann Rśssa į matvörum, verši felld nišur.  Eftir er aš sjį, hvort Ķslendingar verša žį fljótir aš endurvekja višskiptasambönd sķn viš Rśssa.  Žaš yrši sjįvarśtveginum og žjóšarbśinu kęrkomin bśbót į tķmum tekjusamdrįttar af öšrum völdum, en įrlegt sölutap vegna lokunar Rśsslands hefur numiš 20-30 miaISK/įr. 

Hjörleifi Guttormssyni, nįttśrufręšingi, er įstand alžjóšamįla hugleikiš.  Hann varpar fram eftirfarandi śtskżringu į óįnęgju vestręnna kjósenda, t.d. bandarķskra, sem komu Trump til valda, ķ Morgunblašsgrein, 26. janśar 2017,

"Vesturlönd į afdrifarķkum krossgötum":

"Hnattvęšing efnahags- og fjįrmįlastarfsemi hefur į sama tķma gerbreytt leikreglum ķ alžjóša višskiptum og leitt til gķfurlegrar aušsöfnunar fįrra.  Eignir 8 rķkustu manna heims eru nś metnar til jafns viš samanlagšan hlut 3“500 milljóna manna eša um helmings mannkyns.  Inn ķ žetta fléttast örar tęknibreytingar, sem gera žorra mannkyns aš žįtttakendum ķ samfélagsumręšu óhįš hefšbundnum fjölmišlum."

Hér fellur Hjörleifur ķ gryfju Oxfam, sem tiltekur heildareignir manna, en ekki hreinar eignir.  Hinir aušugri skulda margfalt meira en hinir, eins og nżlega kom fram į Ķslandi vegna "skuldaleišréttingarinnar".  Žį ber aš halda žvķ til haga, aš téš hnattvęšing hefur lyft a.m.k. einum milljarši manna śr fįtękt ķ bjargįlnir, og įttamenningarnir hafa sumir hverjir veitt gķfurlegum upphęšum til fįtękra og sumir įnafnaš góšgeršarstofnunum öllum auši sķnum.  Flestir ķ žessum įtta manna hópi voru frumkvöšlar, m.a. Zuckerberg į Fésbók, sem ekki hafa tekiš fé af neinum, heldur oršiš aušugir, af žvķ aš fólk vildi gjarna kaupa nżjungar, sem žeir höfšu į bošstólum į undan öšrum mönnum. Er žaš gagnrżnivert ? Aš stilla žessum įttmenningum upp sem óvinum almennings og vandamįli er ķ ętt viš Marxisma, sem er algerlega gagnslaus sem žjóšfélagsgreining nś sem įšur. 

 


Af sišferši sannfęringar og įbyrgšar

Hrikalegum limlestingum mįttu yfir 60 manns sęta, og žar af męttu 12 dauša sķnum strax, ķ žröngri Berlķnargötu aš kvöldi 19. desember 2016, er Noršur-afrķkanskur glępamašur į snęrum ISIS, ofstękisfullra Mśhamešstrśarmanna ķ heilögu strķši (Jihad) gegn kristnum frelsis- og lżšręšisgildum og nśtķmalegum lifnašarhįttum, ók stórum hlöšnum flutningabķl miskunnarlaust į fólk, sem įtti sér einskis ills von į jólamarkaši.  Žetta er illvirki óšra moršhunda af meiši Sśnnķ-mśslima ķ heilögu strķši ķ nafni trśar sinnar og helgiritsins Kóransins. Žetta vošaverk getur kveikt ķ pśšurtunnu, sem Angela Merkel, kanzlari, ber įbyrgš į meš žvķ žann 4. september 2015 aš opna landamęri Žżzkalands fyrir flóttamönnum Miš-Austurlanda, og Noršur-Afrķkumenn fylgdu ķ kjölsoginu. Ašrar Evrópužjóšir kunna Žjóšverjum litlar žakkir fyrir žetta "góšverk" og saka žį nś um sišferšilega śtženslustefnu ("moral imperialism").  Žaš er vandlifaš ķ žessum heimi. Laun heimsins eru vanžakklęti.    

Žjóšverjar hafa frį lokum Sķšari heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 lķtiš sem ekkert beitt sér ķ löndum Mśhamešstrśarmanna, en žeir hafa aftur į móti veriš allra manna rausnarlegastir og hjįlplegastir gagnvart Mśhamešstrśarmönnum ķ neyš, nś sķšast meš žvķ aš opna landamęri sķn fyrir straumi flóttamanna af hörmungarsvęšum, t.d. Sżrlandi ķ borgarastyrjöld. Žessi góšmennska og rausnarskapur er goldin meš vanžakklęti, og gjöršin er nś mjög umdeild ķ Žżzkalandi og ķ öšrum löndum Evrópusambandsins, ESB. 

Žeir hafa mikiš til sķns mįls, sem halda žvķ fram, aš menningarmunur aškomufólksins og Evrópumanna sé óbrśanlegur, žvķ aš "Ķmanarnir", ķslömsku prelįtarnir į Vesturlöndum, halda įfram heilažvotti sķnum ķ moskum og öšrum samkomustöšum Mśhamešstrśarmanna, žar sem brżnt er fyrir aškomufólkinu aš ganga ekki vestręnum sišum "heišingjanna" og lķfsgildum žeirra į hönd, heldur aš halda sem fastast ķ forneskjulega lifnašarhętti sķna og siši aš višlögšum refsingum žessa heims og annars. 

Ašlögun er ómöguleg viš žessar ašstęšur, og aškomufólkiš veršur įfram ķ ormagryfju sjśkdóma, fordóma, trśargrillna, kvennakśgunar og haturs į vestręnu fólki og sišum žeirra. Žetta er frjór jaršvegur glępamanna. Slķkur forneskjuhópur į Vesturlöndum er sem žjóšfélagsleg tķmasprengja. 

Žjóšverjar eru NATO-žjóš, en žeir tóku hins vegar engan hernašarlegan žįtt ķ misheppnušum ašgeršum Frakka, Breta, Bandarķkjamanna o.fl. śt af hinu misheppnaša "arabķska vori", t.d. loftįrįsunum į Lķbżju. Žvert į móti vörušu žeir viš slķkum rķkisreknum ofbeldisašgeršum gegn Mśhamešstrśarmönnum, žótt žeim aš nafninu til vęri beint gegn brjįlušum einręšisherra, Gaddafi. Mśhamešsmenn eru ekki og verša seint tilbśnir til aš innleiša vestręna stjórnarhętti heima hjį sér.  Aš halda slķkt er vanmat į mętti aldalangs heilažvottar og heimska. 

Žjóšverjar hafa veriš meš fįmennt stušningsliš ķ Afghanistan į vegum NATO, og er žaš eiginlega eina hernašaržįtttaka žeirra į mśslķmsku landi frį Sķšari heimsstyrjöld.  Žrįtt fyrir žessa tiltölulega frišsamlegu afstöšu Žjóšverja gagnvart Mśhamešsmönnum er nś rįšizt į žį ķ žeirra helgasta véi, į jólaföstunni sjįlfri ķ höfušborg žeirra, og hefur fallandi Kalķfadęmiš lżst fyrirlitlegum verknašinum į hendur sér. Sišleysi žessa hugleysislega glęps téšrar Ķslamsgreinar er algert, og hśn veršskuldar śtskśfun. 

Žjóšverjum hafa lengi veriš hugstęš hugtökin "Gesinnungsethik" og "Verantwortungsethik", sem kannski mętti žżša sem sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši.  Į milli žessara tveggja heimspekilegu hugtaka er spenna, sem endurspeglast ķ muninum į hugsjónahyggju og raunhyggju, sem žekkist alls stašar, en hugtökin varpa lķka ljósi į sišferšisspennu, sem er "mjög žżzk" samkvęmt žjóšfélagsfręšinginum Manfred Güllner. Įtökin žarna į milli mį sjį ķ öllum stórmįlum Žjóšverja į stjórnmįlasvišinu, t.d. evruvandręšunum og flóttamannavandanum. 

Žjóšverjar hafa marga fjöruna sopiš ķ seinni tķma sögu sinni allt frį 30 įra strķšinu 1618-1648, sem var trśarbragšastyrjöld, žar sem erlendir konungar og keisarar blöndušu sér ķ barįttuna.  Styrjöldin gekk mjög nęrri žjóšinni, sem svalt heilu og hįlfu hungri og er sögš hafa bjargaš sér į kartöflunni, sem žį var nżkomin til Evrópu.  Frišrik, mikli, Prśssakóngur, stóš ķ vopnaskaki viš nįgranna sķna og Rśssa og nįši naumlega aš forša prśssneska hernum frį ósigri fyrir rśssneska birninum į 18. öld.  19. öldin var blómaskeiš Žjóšverja, en hernįm Napóleóns mikla blés Žjóšverjum sjįlfstęšisbarįttu ķ brjóst, sem nefnd var rómantķska stefnan, og fangaši hśn athygli ungra ķslenzkra sjįlfstęšisfrumkvöšla ķ Kaupmannahöfn, sem var margt til lista lagt og lögšu grundvöllinn aš ķslenzku sjįlfstęšisbarįttunni. Sagt er, aš Ķslendingar verši jafnan varir viš žaš, žegar Žjóšverjar bylta sér. Žjóšverjum sjįlfum er hlżtt til sögueyju vķkinganna ķ noršri. 

Hinn menningarlegi grundvöllur fyrir sameiningu Žżzkalands var lagšur meš rómantķsku stefnunni, og stjórnmįlaskörungurinn Otto von Bismarck rak smišshöggiš į sameininguna 1871 meš klękjum, eldi og blóši.  

Žegar Vilhjįlmur 2. varš Žżzkalandskeisari rak hann Bismarck, jįrnkanzlarann, og var žaš ógęfuspor, enda reyndist žessi keisari hęfileikasnaušur sem stjórnmįlamašur og herstjórnandi og hinn mesti óžurftarmašur, sem hratt Žjóšverjum śt ķ styrjöldina 1914-1918.  Ósigurinn leiddi til landmissis, Versalasamninganna, Weimar-lżšveldisins og Žrišja rķkisins meš öllum žess hörmungum. Žżzka žjóšin mįtti ķ raun žola sitt annaš 30 įra strķš 1914-1945, aš breyttu breytanda.

Hugtökin sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši komu fyrst fram hjį žjóšfélagsfręšinginum Max Weber, sem notaši žau ķ janśar 1919 ķ ręšu, sem hann hélt fyrir vinstri sinnaša stśdenta ķ bókabśš ķ München.  Žżzki herinn hafši gefizt upp į öllum vķgstöšvum fyrir 2 mįnušum.  Keisarinn hafši sagt af sér, Žżzkaland var į barmi öreigabyltingar, og München var aš verša höfušborg skammlķfs "Rįšstjórnarlżšveldis Bęjara". Žessi ręša Webers er talin vera sķgilt innlegg ķ stjórnmįlafręšina.  Ręšan var haldin til aš slį į draumórakenndar deilur hugsjónamanna um, hvaša stefnu nišurlęgt og sveltandi Žżzkaland ętti aš taka. 

Weber lżsti ginnungagapi į milli žessa tvenns konar sišferšis.  Žeir, sem fylgja sannfęringu sinni vilja halda ķ hreinleika sišferšis sķns alveg įn tillits til afleišinga stefnumörkunar žeirra fyrir raunheiminn: 

"Ef verknašur ķ góšu skyni leišir til slęmrar nišurstöšu, žį, ķ augum gerandans, er hann sjįlfur ekki įbyrgur fyrir slęmum afleišingum, heldur heimurinn eša heimska annarra manna eša Gušs vilji, sem skóp žį žannig."

Į hinn bóginn, sį sem lętur stjórnast af įbyrgšartilfinningu "tekur meš ķ reikninginn nįkvęmlega mešaltal mannlegra galla ... hann hefur ekki einu sinni rétt til aš gera fyrirfram rįš fyrir góšsemi manna og fullkomnun". 

Žessi tegund stjórnmįlamanna mun svara fyrir allar afleišingar gjörša sinna, einnig óvęntar afleišingar.  Weber lét įheyrendur sķna ekki velkjast ķ vafa um, hvort sišferšiš ętti hug hans. Hann kvaš žį, sem ašhylltust sišferši sannfęringar, vera "vindbelgi ķ 9 af 10 tilvikum".

Hr Güllner segir, aš almennt sé sišferši sannfęringar algengast į mešal vinstri manna, mótmęlenda og ķ minni męli į mešal ķhaldsmanna og kažólikkka.

Žannig viršast jafnašarmenn, sem lķta į sig sem krossfara žjóšfélagslegs réttlętis, ekki ašeins vera "ófęrir og ófśsir" til aš stjórna, žó aš žeir beri raunverulega įbyrgš aš mati hr Güllners.  Žetta gęti śtskżrt, hvers vegna jafnašarmašur hefur ašeins veriš kanzlari ķ 20 įr sķšan 1949 boriš saman viš 47 įr undir Kristilegum demókrötum. 

Sišferši sannfęringar er žó einnig fyrir hendi ķ röšum miš-hęgrimanna, sem sķšan į 6. įratuginum hafa nįlgazt Evrópuverkefniš eins og leišarenda sem leiš fyrir Žżzkaland til aš žróast upp śr žjóšrķkinu og leysa upp sekt sķna um leiš og fullveldiš er gefiš upp į bįtinn.  Ķ žessu ferli lįšist Žjóšverjum aš koma auga į, aš fęstar ašrar Evrópužjóšir deildu žessu markmiši meš žeim. Žegar evru-vandręšin gusu upp, žį lżstu margir ķhaldsmenn yfir andstöšu viš fjįrstušning į grundvelli sišferšis sannfęringar, segir Thilo Sarrazin, umdeildur įlitsgjafi.  Žeir vildu lżsa reglubrotum rķkja ķ vandręšum sem slęmum ķ ešli sķnu, jafnvel žótt žaš mundi žżša hrun myntsamstarfsins. 

Samkvęmt sišferši įbyrgšar er slķk afstaša ekki einvöršungu óraunhęf, heldur röng, og žaš, sem ekki gengur upp, geti ekki veriš sišlegt. Stjórnendur Žżzka sambandslżšveldisins hafa flestir veriš af žessu saušahśsi. 

Į 9. įratugi 20. aldar fóru milljónir Žjóšverja ķ mótmęlagöngur gegn žróun kjarnorkuvopnabśrs NATO, en Helmut Schmidt, kanzlari, sem lét koma žessum vopnum fyrir, féllst žannig į hernašarleg rök fęlingarmįttarins.  Aš launum frį félögum sķnum ķ Jafnašarmannaflokkinum, SPD, fékk hann ašallega fordęmingu.  Ķ evru-vandręšunum féllst Angela Merkel hikandi į fjįrstušning viš veikburša rķki til aš halda myntsamstarfinu įfram. Brandenburger Tor

Gagnvart flóttamannastrauminum sneri Merkel viš blašinu og tók upp sišferši sannfęringar. Žaš var ólķkt henni. Hśn var samt įkaft vöruš viš žessu af fólki sišferšilegrar įbyrgšar, og Merkel snerist 180° seint į įrinu 2016. Uppi sitja žó Žjóšverjar meš eina milljón nżkominna mśslima frį żmsum löndum og kunna į žeim engin skil, flestum. Žaš felur ķ sér stórvandamįl aš hleypa svo stórum og framandi hópi fólks inn ķ land, žegar aškomufólkiš er haldiš trśargrillum og prelįtar žess halda įfram aš ala į tortryggni og jafnvel hatri į gestgjöfunum. 

Žaš er himinn og haf į milli hugarheims hins venjulega Žjóšverja og Ķslamista, og žegar öfgamenn śr röšum gestgjafa eša gesta gera sig seka um hryšjuverk ķ landinu gagnvart andstęšum hópi, žį getur hiš pólitķska įstand fljótt oršiš eldfimt og žaš komiš fram žegar haustiš 2017 ķ gjörbreyttum valdahlutföllum į Sambandsžinginu ķ Berlķn (Reichstag) meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Nś veršur hręrt ķ gruggugu vatni į bįša bóga. Dagar dóttur mótmęlendaprestsins ķ DDR (Deutsche Demokratische Republiblik), frś Merkel, sem kanzlara eru sennilega taldir vegna umręddra mistaka hennar.

Žżzkt ESB 

 

  

 


Hvaš er tromp ?

Kjör Donalds Trump sem 45. forseti Bandarķkjanna (BNA) hefur valdiš ślfažyt į vinstri vęngnum.  Sumpart er žaš vegna žess, aš sigur hans kom eins og žruma śr heišskķru lofti žvert į skošanakannanir og umsagnir įlitsgjafa um frammistöšu frambjóšenda ķ sjónvarpseinvķgjum, vištölum og į fundum.  Sumpart stafar ślfažyturinn af róttękri stefnu Trumps žvert į vištekna stefnu rįšandi afla ķ Washington, į "Wall Street" og vķšar.  Vķxlararnir į "Wall Street" hafa veriš stefnumarkandi į stjórnarįrum demókrata og lengra aftur. Donald Trump ętlar aš velta viš boršum vķxlaranna.  Slķkt žżšir óhjįkvęmilega mikla drullu ķ viftuspašana.

Ótta hefur gętt vķša um, hvaš valdataka svo róttęks manns muni hafa ķ för meš sér, t.d. į sviši hernašar, višskipta og umhverfisverndar.  Žessar įhyggjur eru óžarfar, nema į žeim svišum, žar sem stefna tilvonandi forseta og meirihluta ķ hvorri žingdeild fara saman.  

Donald Trump var vanmetinn frambjóšandi ķ forkosningum og ķ forsetakjörinu sjįlfu.  Hann beitti annarri tękni en andstęšingarnir og uppskar vel.  Hann var ekki meš fjölmargar kosningaskrifstofur hringjandi ķ fólk meš hvatningu um aš skrį sig ķ kosningarnar og kjósa sig.  Hann hélt hins vegar fjöldafundi, žar sem hann blés stušningsmönnum og hugsanlegum stušningsmönnum kapp ķ kinn.  Hann var meš į sķnum snęrum greinendur, sem beittu nżrri tękni viš aš finna śt, hverjir gętu hugsanlega kosiš Donald Trump, og hvaš hann žyrfti lķklega aš segja eša gera, lofa, til aš slķkir kjósendur tękju af skariš og styddu Trump. 

Minnir žetta į barįttuašferš Hśnvetningsins Björns Pįlssonar į Löngumżri, er hann vann žingsęti fyrir Framsóknarflokkinn ķ Hśnažingi 1959 meš žvķ aš einbeita sér aš Sjįlfstęšismönnum.  Var hann spuršur aš žvķ, hvers vegna hann heimsękti bara Sjįlfstęšismenn, en vanrękti Framsóknarmennina.  Sagšist hann žį vita, hvar hann hefši hefši Framsóknarfólkiš, žaš žekkti hann vel, en hann yrši aš snśa nokkrum Sjįlfstęšismönnum į sitt band til aš komast į žing.  Fór svo, aš Björn felldi Sjįlfstęšismanninn, höfšingjann Jón į Akri, žingforsetann,m.a. meš žessari ašferšarfręši.   

Repśblikanaflokkurinn hefur um langa hrķš stutt heimsvęšingu višskiptanna, "globalisation", og į žvķ hefur engin breyting oršiš meš sigri Trumps.  Trump mun ekki skrifa undir neina nżja frķverzlunarsamninga, eins og t.d. viš Evrópusambandiš, ESB, enda er sį samningur strandašur nś žegar į andstöšu og tortryggni Evrópumanna. Hann mun lķklega binda enda į frķverzlunarsamning yfir Kyrrahafiš til Asķu, en žingiš mun tęplega leyfa honum aš rifta samningum viš Kanada ķ noršri og Mexķkó og fleiri rķki ķ sušri. Kķnverjar hafa žegar tekiš frumkvęši um aš bjarga Asķusamninginum, žótt BNA dragi sig śt.  Vķsar žaš til žess, sem koma skal, ef/žegar Bandarķkjamenn draga sig inn ķ skel sķna.

Hins vegar mun hann lķklega fį fjįrveitingu ķ vegg/giršingu į landamęrunum viš Mexķkó til aš draga śr straumi eiturlyfja og ólöglegra innflytjenda til BNA. Tališ er, aš žeir séu 11 milljónir talsins ķ BNA eša 3 % af fjölda bandarķskra rķkisborgara. Slķkir undirbjóša bandarķska launžega og verktaka og eru undirrót vķštękrar óįnęgju ķ BNA.

Finnur Magnśsson, lögmašur og ašjunkt viš Lagadeild HĶ, birti grein į Sjónarhóli Morgunblašsins, 20. október 2016,

"Blikur į lofti", um hnattvęšinguna, "globalisation":

"Undanfarin 30 įr hefur oršiš "hnattvęšing" veriš einkennandi fyrir pólitķska umręšu į Vesturlöndum.  Stjórnmįlamönnum, embęttismönnum, verkalżšsleištogum o.fl. hefur oršiš tķšrętt um sķaukna hnattvęšingu.  Įriš 2000, ķ sķšustu stefnuręšu sinni ķ bandarķska žinginu, fullyrti Bill Clinton, forseti Bandarķkjanna,aš ekki yrši hęgt aš vinda ofan of hnattvęšingu žess tķma - hśn yrši varanleg.

Einungis rśmum įratug sķšar hefur aftur į móti įtt sér staš žróun, sem bezt veršur lżst sem bakslagi ķ višhorfum kjósenda vestręnna rķkja til hnattvęšingar."

Žaš er nęsta vķst, aš hinn sķkįti Bill hafši rangt fyrir sér, žegar hann taldi hnattvęšinguna hafa fest sig ķ sessi.  Hśn er ekki varanlegt fyrirkomulag ķ sinni nśverandi mynd, heldur hljóta agnśar hennar aš verša snišnir af, svo aš flestir geti samžykkt hana.  Hśn hefur gagnast Žrišja heiminum vel og lyft hundrušum milljóna manna śr örbirgš til bjargįlna.  Neikvęša hlišin er gjaldžrot fyrirtękja į Vesturlöndum, sem ekki hafa getaš lagaš starfsemi sķna aš breyttum ašstęšum.  Fólk hefur žį oršiš atvinnulaust eša oršiš aš samžykkja lęgri laun viš sömu eša önnur störf.  Ķ sumum tilvikum er endurhęfing og/eša endurmenntun lausn į žessum vanda, en slķkt krefst vilja og getu starfsmanna til aš gangast undir slķkt og nżrra atvinnutękifęra, sem hörgull er į ķ stöšnušum žjóšfélögum. 

Ķslendingar hafa oršiš įžreifanlega varir viš žetta įstand hjį mįlmframleišslufyrirtękjunum, įlverum og jįrnblendiverksmišju, en mikil veršlękkun hefur oršiš į mörkušum žeirra vegna offramleišslu Kķnverja, sem fyllt hafa markašina af ódżrri og jafnvel nišurgreiddri vöru frį kķnverskum rķkisverksmišjum.  Erlendis hefur komiš til minni framleišslu fyrirtękjanna af žessum sökum eša jafnvel lokun, en į Ķslandi hefur afleišingin oršiš mikiš ašhald og sparnašur ķ rekstri žessara fyrirtękja og litlar fjįrfestingar įsamt tapi ķ žeim tilvikum, žar sem raforkuveršiš hefur ekki fylgt afuršaveršinu.  Um žaš eru dęmi hérlendis, t.d. ķ elzta įlverinu.  Žjóšhagslega hefur žetta ekki komiš aš sök vegna ótrślegrar fjölgunar erlendra feršamanna į Ķslandi, sem sumir koma frį Kķna og hefšu ekki haft rįš į slķku feršalagi įn hnattvęšingarinnar. Sķšan 2009 hefur aukning gjaldeyristekna feršageirans veriš tvöföld saman lögš aukning sjįvarśtvegs og orkukręfs išnašar. 

Hnattvęšingin hefur lękkaš verš į išnašarvörum og hękkaš verš į matvęlum, af žvķ aš fleiri hafa nś rįš į aš kaupa matvęli.  Fyrir ķslenzka hagkerfiš er litlum vafa undirorpiš, aš frjįls višskipti žjóna almennt hagsmunum fyrirtękjanna, hagsmunum almennings og efla hagvöxtinn.  Hin pólitķska mótsögn Trumps er sś, aš hęgri menn eru mun hrifnari af hagvexti en vinstri menn, sem tala margir hverjir nišrandi um hann, og ofstękisfullir umhverfisverndarsinnar telja jöršina ekki žola hagvöxt. Trump er reyndar hrifinn af hagvexti, en ętlar aš beita öšrum ašferšum en frjįlsum utanrķkisvišskiptum honum til eflingar.  Hugmyndafręši bókarinnar  "Endimarka vaxtar" eša "Limits to Growth" lifir enn góšu lķfi ķ vissum krešsum, en žaš eru ekki krešsar Donalds Trump, og nś óttast menn, aš hann muni losa BNA undan skuldbindingum Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015, en žaš yrši žeim ekki til vegsauka. 

Tęknivęšingin hefur gert hnattvęšinguna ķ sinni nśverandi mynd mögulega.  Tęknivęšingin og hnattvęšingin ķ sameiningu hafa knśiš  framleišniaukningu undanfarinna įratuga um allan heim.  Framleišniaukning er undirstaša sjįlfbęrs hagvaxtar og varanlegra kjarabóta almennings.  Donald Trump mun sem forseti hafa nokkuš vķštęk völd ķ utanrķkismįlum og getur žess vegna meš fyrirvara afturkallaš skuldbindingar Bandarķkjamanna ķ samningum viš erlend rķki.  Žar sem hann er sjóašur višskiptamašur, mun hann vęntanlega ašeins gera žaš aš vel athugušu mįli, ef hann er t.d. sannfęršur um, aš slķkt sé naušsynlegt til aš draga śr miklum halla Bandarķkjanna į višskiptum viš śtlönd.

Lķtum į, hvaš Finnur Magnśsson skrifar meira um hnattvęšingu:  

"Hvaš er hnattvęšing ?  Ķ bók sinni, "Hnattvęšing og gagnrżni hennar", śtskżrir Joseph Stiglitz, Nóbelsveršlaunahafi ķ hagfręši, hugtakiš žannig, aš um sé aš ręša nįnari samskipti rķkja og einstaklinga ķ heiminum, sem eru afleišing af lękkun flutningskostnašar og aukinna samskipta og śtrżmingar į hindrunum, sem standa ķ vegi fyrir frjįlsum vöruvišskiptum, žjónustuvišskiptum, fjįrmagnsvišskiptum og skošanaskiptum į milli fólks ķ ólķkum löndum. - Žaš er einmitt brottfall žessara hindrana, sem gerir fólki kleift aš auka lķfsgęši sķn.  Svo aš dęmi sé nefnt, lękkaši kostnašur vegna 3 mķn sķmtals į milli New York og London śr USD 300 įriš 1930 nišur ķ USD 1 įriš 1997.  Žessi lękkun į kostnaši getur af sér aukin samskipti, žar sem allur almenningur hefur rįš į aš notfęra sér žessa žjónustu, og leišir žaš ekki sķšur til aukinna višskipta į milli landa, sem skapa gķfurleg efnahagsleg gęši."

Af žessum sökum eru miklir hagsmunir ķ uppnįmi ķ Evrópu eftir Brexit.  Žaš er mjög mikiš ķ hśfi fyrir Breta og hin rķkin ķ Evrópusambandinu, ESB, aš frjįls višskipti haldist viš Breta.  Heyrzt hefur, aš brezka rķkisstjórnin kjósi helzt aš gera sjįlfstęšan frķverzlunarsamning viš ESB, BNA, Brezka samveldiš, Kķna og önnur mikilvęg višskiptasvęši Breta.  EES, Evrópska efnahagssvęšiš, freistar rķkisstjórnarinnar ekki sérstaklega, af žvķ aš žį situr hśn uppi meš frjįlsa för EES-žegna til Bretlands, žótt Bretar séu ekki ašilar aš hinu alręmda Schengensamkomulagi um opin innri landamęri ašildarlandanna. Skotar eru meš žreifingar ķ Brüssel og Reykjavķk um ašild aš ESB eša EES.  Ķ rķkjasambandi viš Englendinga er hvorugt mögulegt.  Skeri žeir į böndin viš Lundśni, veršur ašild ekki samžykkt ķ Brüssel vegna óvinsęls fordęmis, en yrši samžykkt ķ Reykjavķk, Ósló og Liechtenstein, ef aš lķkum lętur. 

Jafnframt hefur framkvęmdastjórn ESB lįtiš śt berast, aš hśn vilji hörkulegt Brexit til aš önnur ašildarlönd ESB falli ekki ķ freistni og yfirgefi ESB lķka.  Žvķ veršur samt ekki aš óreyndu trśaš, žótt žvķ sé trśandi upp į bśrókratana ķ Brüssel, aš ESB muni stofna til višskiptastrķšs innan Evrópu. 

Lars Christensen, alžjóšahagfręšingur, ritar įhugaverša pistla ķ "Markašinn", sem er hluti af Fréttablašinu į mišvikudögum.  Greinin, 16. nóvember 2016, heitir:

""Trumpbólga" er yfirvofandi":

"...., en ég hef lagt įherzlu į, aš ég byggist ekki viš, aš veršbólgan fęri yfir 2,0 % ķ Bandarķkjunum og į evrusvęšinu ķ nįinni framtķš.  Žaš var hins vegar įšur en Donald Trump vann óvęntan sigur ķ bandarķsku forsetakosningunum 8.11.2016.  Meš Trump sem forseta Bandarķkjanna mun veršbólgan stefna hęrra.

Nęstum öll stefnumįl Donalds Trump munu żta upp veršlagi ķ BNA - bęši frį frambošshlišinni (kostnašur) og frį eftirspurnarhlišinni (aukning). Ef viš byrjum į frambošshlišinni, žį munu fyrirętlanir Trumps um um aš herša innflytjendastefnuna og jafnvel aš reka ólöglega innflytjendur śr landi örugglega leiša til hękkunaržrżstings, hvaš launakostnaš varšar.  Auk žess mun afstaša Trumps til verndartolla hękka innflutningsverš.  Sem betur fer viršist ekki vera meirihluti fyrir žvķ aš koma öllum stefnumįlum Trumps, hvaš varšar innflytjendur og verndartolla, gegnum žingiš, en honum mun sennilega takast aš koma einhverjum žeirra ķ gegn.

Hvaš eftirspurnarhlišina varšar, hefur Trump sagzt vilja "tvöfalda hagvöxt" - viš ašstęšur, žar sem vöxtur vergrar landsframleišslu aš raunvirši er sennilega nś žegar farinn aš nįlgast mögulegan vöxt.  Hann hyggst auka hagvöxt meš žvķ, sem bezt veršur lżst sem gamaldags stefnu Keynes - miklum vanfjįrmögnušum skattalękkunum  og umfangsmiklum fjįrfestingum ķ innvišum."

Meginvandi hagkerfis heimsins hefur veriš stöšnun og veršhjöšnun.  Donald J. Trump mun setja bandarķska hagkerfiš į fullan snśningshraša og fį öllum vinnufśsum höndum betur launuš verk aš vinna en fįanleg hafa veriš lengi ķ BNA. Vęntingar um žessa stefnubreytingu hófu žegar um 10.11.2016 aš hękka bandarķkjadalinn, USD, og hann er nś t.d. oršinn veršmętari en CHF og mun vafalķtiš įriš 2017 sigla fram śr EUR.  Įstęšan fyrir žvķ er aukiš fjįrstreymi til BNA ķ vęntingu um hękkun stżrivaxta bandarķska sešlabankans til aš sporna viš veršbólgu vegna aukins peningamagns ķ umferš af völdum hugsanlegs tķmabundins aukins hallarekstrar rķkissjóšs BNA. 

Ef Donald ętlar aš girša fyrir aukinn innflutning til BNA af völdum aukins hagvaxtar og kaupmįttar almennings meš innflutningshömlum, žį verša įhrif Trump-sveiflunnar ķ BNA takmörkuš į umheiminn, en annars er aukinn kraftur ķ bandarķsku hageimreišinni einmitt žaš, sem hagkerfi flestra landa heimsing žarf į aš halda nśna.  Žaš eru spennandi tķmar framundan, eins og alltaf, žegar jįkvęšra breytinga er aš vęnta meš nżjum leištogum.  Er óskandi, aš Evrópumenn og ašrir lįti af fordómum og sleggjudómum um vęntanlega embęttistķš nżkjörins Bandarķkjaforseta, en dęmi hann, rķkisstjórn hans og Bandarķkjažing af verkum sķnum ķ fyllingu tķmans.  Slķkt er sišašra manna hįttur. 


Rįšandi öfl hlutu rįšningu

Bandarķkjamenn kusu žrišjudaginn 8. nóvember 2016 til forseta alrķkisins mann, sem helztu forkólfar repśblikanaflokksins og fyrrverandi forsetar į vegum žess flokks höfšu neitaš aš styšja.  Svo kölluš elķta Bandarķkjanna og annarra Vesturlanda vildi ekki sjį Donald Trump ķ Hvķta hśsinu. Žaš var vegna žess, aš žessi aušjöfur var ómešfęrilegur og ekki ķ vasa valdamikilla sérhagsmunahópa. Donald J. Trump var ekki til sölu. Ekki žarf aš hafa mörg orš um fréttastofur og įlitsgjafa ķ žessu sambandi.  Žar er rķkjandi vķšast hvar vinstri slagsķša og ósvķfnin og hrokinn nęg til, aš ekki er reynt aš draga fjöšur yfir svo ófagmannlega starfshętti. Į "The New York Times" hefur śtgefandinn nś séš aš sér og sent afsökunarbréf til įskrifenda og lofaš žar bót og betrun.  Hvenęr skyldi skylduįskrifendum RŚV berast afsökunarbeišni frį Śtvarpsrįši vegna hlutdręgs fréttaflutnings af atburšum, mönnum og mįlefnum, innanlands og utan ?  Ķ tilviki nżafstašinna kosninga ķ Bandarķkjunum hefur keyrt um žverbak į RŚV og fréttastofan sett nżtt met ķ ófaglegri umfjöllun, sem er lituš af persónulegum višhorfum fréttamanna og valinna įlitsgjafa žeirra, sem hunza gjörsamlega hugtakiš hlutlęgni, eins og žeir eigi fjölmišilinn sjįlfir.

Mišvikudagsśtgįfa Morgunblašsins, daginn eftir, var enn undir įhrifum stjórnmįlafręšinga og fréttastofa, sem lagt höfšu allt sitt traust į višhorfsmęlingar, sem lįtiš var ķ vešri vaka, aš meš 85 %-95 % öryggi ("confidence level") bentu til, aš frambjóšandi demókrata mundi bera sigur śr bżtum.  Jafnan var fariš meš tugguna um, aš Hillary Clinton (HC) nyti svo og svo mikils stušnings umfram frambjóšanda repśblikana ķ forsetakjörinu, oft meira en 5 %, žótt žetta vęru augljóslega villandi upplżsingar, žvķ aš 538 kjörmenn allra rķkjanna velja forseta og til aš fį stušning žeirra allra dugar ķ flestum tilvikum aš fį meirihluta greiddra atkvęša, og HC naut stušnings drjśgs meirihluta ķ fjölmennustu rķkjunum. Žess vegna endaši hśn meš fleiri atkvęši ķ heild, en fęrri kjörmenn.

Žaš var mikiš fimbulfambaš į fréttastofum og į mešal įlitsgjafa um meiri stušning rómansks fólks viš HC, en žessir ašilar hefšu įtt aš staldra viš könnun, sem sżndi Donald J. Trump (DJT) meš meirihluta į mešal kažólskra, og reyndar einnig į mešal evangelķskra.  Fréttum, sem vilhallar fréttastofur mįtu ķ hag repśblķkananum, var einfaldlega ekki hampaš.  Į fréttastofum er vitaš, aš fréttaflutningur getur veriš skošanamyndandi, og demókratar ķ Bandarķkjunum, sem rįša yfir flestum fjölmišlum og fréttastofum ķ BNA, hafa išulega unniš dyggilega ķ žįgu mįlstašarins, žó aš žeir žar meš hafi gert sig seka um žöggun og aš žegja óžęgilegar stašreyndir ķ hel. Kannast einhver viš žessa lżsingu śr heimahögunum ?  Vinstri slagsķša į fréttastofum rķšur ekki viš einteyming. 

Žótt undarlega hljómi ķ Evrópu, žį mį ętla, aš flestir Bandarķkjamenn séu žeirrar skošunar nś, aš "litli mašurinn", sem śtblįsinn stjórnmįlafręšiprófessor viš HĶ kallar "taparann", hrósi nś happi ķ BNA yfir žvķ, aš aušjöfurinn, aušvaldsseggurinn Donald J. Trump, skyldi bera sigur śr bżtum ķ nżafstöšnum forsetakosningum ķ Bandarķkjunum. 

Žaš er m.a. vegna žess, aš hann var algerlega upp į kant viš kerfiš, "The Establishment", hin rįšandi öfl alls stašar ķ žjóšfélaginu, sem mótaš hafa umręšuna, rįšiš feršinni, sett fram og variš "rétttrśnašarstefnu" fjįrmagnsins į "Wall Street", sem svęlt hefur undir sig samfélagiš į kostnaš hins vinnandi manns, sem vill geta aflaš sér og sķnum tekna į heišarlegan hįtt og gat žaš, žar til hann var ręndur lķfsvišurvęrinu meš žvķ aš flytja framleišsluna į ódżrari staši. 

Meirihluta Bandarķkjamanna žykir lķklega, sem "landi tękifęranna-Gušs eigin landi" hafi veriš ręnt ķ dagsbirtu rétt framan viš nefiš į žeim.  "Litli mašurinn", sem stjórnmįlafręšiprófessorinn Ólafur Ž. Haršarson, svo ósmekklega kallar "taparann", af žvķ aš hann missti starfiš sitt, veit, aš žaš er ekki hęgt aš kaupa Donald J. Trump.  Hiš sama varš hins vegar ekki sagt um mótherjann.  Hśn var undirlęgja fjįrmįlaaflanna. Žaš sżnir mįtt lżšręšisins ķ BNA, aš meirihluti kjósenda žar (žaš voru mun fleiri en HC og DJT ķ kjöri) skuli hafa žrek til aš andęfa žessu ofurvaldi.  HC hefur nś kennt yfirmanni FBI, Comey, um ósigur sinn.  Žaš er ódrengilegt, žvķ aš hann hélt augljóslega yfir henni hlķfiskildi, žó aš hśn hefši gerzt sek um athęfi, sem stofnaši öryggishagsmunum Bandarķkjanna ķ hęttu.  Žaš er sjaldgęft, aš tapari ķ forsetakjöri tilnefni blóraböggul fyrir sig.

Nś veršur vitnaš ķ 3 forystugreinar Morgunblašsins ķ kjölfar kosninganna og ķ Hjörleif Guttormsson, nįttśrufręšing og fyrrverandi išnašarrįšherra:

Forystugreinin "Loksins lokiš", 9. nóvember 2016:

"Fjölmišlar į Vesturlöndum eru langflestir yfirmannašir af vinstri sinnušum blašamönnum.  Hlutfalliš er allt annaš en almennt gerist ķ löndunum sjįlfum."

Almenningur į Vesturlöndum hefur gert sér grein fyrir žessu og sprautaš sig meš móteitri gegn einhliša og oft einfeldningslegum frįsögnum blašamanna af mönnum og mįlefnum.  Žaš er hęgt aš skynja vinnustašaleišann, sem fęšir af sér óįnęgju meš hlutskipti sitt, mikla gagnrżnisžörf į žjóšfélagiš vegna eigin stöšu og öfund gagnvart öllum, sem betur vegnar. 

Ķ forystugreininni, "Žaš óvęnta geršist", 10. nóvember 2016, stóš m.a. žetta:

"Kannanir helztu fyrirtękja į žessu sviši sögšu hana [Hillary] hafa 4 % - 7 % stiga forskot į andstęšinginn, utan viš öll vikmörk.  Örstutt var til kjördags og óįkvešnir fįir.  Į žaš var bent hér, aš žessar kannanir į landsvķsu segšu ekki allt.  Rķkin, žar sem minnstu munaši į milli frambjóšenda, segšu ašra sögu."

Vinnubrögš fyrirtękjanna, sem leggja fyrir sig aš leggja męlistiku į fylgi kjósenda viš fólk og flokka, sęta furšu, žvķ aš augljóslega įttu žau aš einbeita sér aš męlingum ķ vafarķkjunum, žvķ aš fylgi į landsvķsu skiptir engu mįli.  Allt fylgi umfram 50,01 % kjósenda fellur vķšast hvar dautt.  Žvķ veršur ekki trśaš, aš "fagfólkiš" hafi ekki gert sér grein fyrir žessu.  Var veriš aš afvegaleiša almenning og umheiminn meš žvķ aš gefa ķ skyn, aš HC hefši, žrįtt fyrir einkanetžjóna og fleiri "svķn į skóginum", byr ķ seglin ?

"Sérfręšingar sögšu, aš "latinos" bęru žungan hug til Trumps eftir glannaleg ummęli hans um innflytjendur (ólöglega) frį Mexikó og öšrum nįgrannarķkjum ķ sušri.  Śtgöngukannanir sżndu hins vegar, aš Trump fékk yfir 29 % atkvęša ķ žessum hópi, hęrra hlutfall en Romney ķ barįttunni viš Obama.

Ljóst žótti, aš Hillary hefši forskot į mešal kvenna.  Nś sżna fyrrnefndar athuganir, aš 53 % hvķtra kvenna kusu Trump, en ašeins 44 % žeirra Hillary. 

Żmsar mżtur kosninganna stóšust illa.  Oft er nefnt réttilega, aš Trump sé milljaršamęringur.  En fyrir liggur, aš demókratar eyddu margfalt hęrri fjįrhęšum ķ kosningarnar en Trump gerši.  Fullyrt var, aš fjöldafundir, sem Trump hélt meš tugžśsundum ķ hvert sinn, skilušu sér sjaldnast ķ kjörklefana.  Raunin varš önnur."

Demókratar viršast hafa rekiš lyga- og ófręgingarherferš į hendur Trump og reynt aš breiša yfir žaš, hversu veikur frambjóšandi HC ķ raun var, hvort sem hśn er meš Parkinson-veikina, sem kölluš var lungnabólga, ešur ei.  Veikleiki hennar lżsti sér t.d. ķ žvķ, hversu illa henni gekk aš viš aš yfirbuga hinn "róttęka" Sanders.  Aš meirihluti hvķtra kvenna skyldi hafna henni, kórónar getuleysiš.  Ķ örvęntingu sinni gripu demókratar til žess rįšs aš birta klśrt myndband og leiša fram konur, sem Trump įtti aš hafa "kįfaš" į.  Allt var žetta fremur klént og ekki eins krassandi og sögurnar af Bill, eiginmanni frambjóšandans og hjįlparhellu, en žessi įburšur leiddi óneitanlega hugann aš lęrlingnum ķ Hvķta hśsinu og Miss Jones. 

Nś vķkur sögunni aš rannsóknum į višhorfum fólks og atferlisrannsóknum, sem aušvitaš eru mikla lengra komnar en misheppnašar višhorfskannanir fyrir kosningarnar ķ BNA gefa til kynna.  Fyrirtękin, sem aš žeim stóšu, eru rśin trausti, enda viršast žau bara hafa veriš aš dreifa bošskap, sem žeim var žóknanlegur, svo aš ekki sé nś minnzt į garmana, įlitsgjafana:

"Einn af fréttamönnum sjónvarpsstöšvarinnar CBS sagši um kosninganóttina, aš ķ herbśšum Trumps hefši veriš stušzt viš rannsóknir brezks fyrirtękis aš nafni "Cambridge Analytica" og žaš hefši nokkurn veginn greint, hvernig landiš lęgi.

Ķ frétt ķ blašinu Chicago Tribune segir, aš Cambridge Analytica segist geta sagt fyrir um žaš, hvernig flestir kjósendur muni verja atkvęši sķnu meš žvķ aš greina margvķslegar upplżsingar um hvern kjósanda.  Ķ greininni segir, aš fyrirtękiš skoši 5 žśsund atriši um hvern og einn og keyri saman viš mörg hundruš žśsund persónuleika- og atferliskannanir til aš bera kennsl į milljónir kjósenda, sem lķtiš žurfi til aš telja į aš kjósa skjólstęšinga žess, ķ žessu tilviki Trump.  Segir fyrirtękiš, aš grundvallarmunur sé į žessu og algengustu ašferšunum, sem felast ķ aš nota lżšfręšileg gögn og keyra saman viš upplżsingar į borš viš įskriftir aš tķmaritum og ašild aš samtökum til aš įtta sig į pólitķskum tilhneigingum fólks."

"Now you are talking, man."  Žaš er aušvitaš bśiš aš žróa tękni fyrir kosningaherferšir, sem eru mun lengra komnar og nįkvęmari en skošanakannanir, sem okkur eru birtar.  Donald Trump viršist einfaldlega hafa variš fé sķnu mun betur en forrįšamenn kosningasjóša andstęšingsins.  Donald Trump hafši lag į aš koma sér ķ fréttirnar meš atferli sķnu og fékk žannig ókeypis auglżsingar.  Herfręši hans var śthugsuš, og hann sló gervallri "elķtunni" viš. Žaš hlęgir blekbónda óneitanlega, aš "elķtan" skilur ekki enn, aš hśn hefur oršiš aš athlęgi.

Hjörleifur Guttormsson įtti aš vanda góša grein ķ Morgunblašinu, og aš žessu sinni žann 10. nóvember 2016 um téšar kosningar, žar sem hann greinir stöšuna aš sķnum hętti ķ greininni:

"Bandarķsku kosningarnar snerust um afleišingar hnattvęšingar":

"Įstęšur stóryrtari umręšu nś en įšur eru margžęttar og endurspegla djśpstęšari klofning ķ bandarķsku samfélagi en dęmi eru um frį lokum Vķetnamstrķšsins.  Meginorsökin er aš margra mati nżfrjįlshyggja og hnattvęšing efnahagslķfsins, sem mjög var hert į meš frjįlsum fjįrmagnsflutningum fyrir aldarfjóršungi.  Verkafólk og millistéttir, sem uršu bjargįlna į eftirstrķšsįrunum, hafa mįtt žola ört dvķnandi tekjur og atvinnumissi į stórum svęšum žar vestra įn žess aš eiga sér öfluga mįlsvara.  Lengi vel voru demókratar ķ žvķ hlutverki, en ķ forsetatķš Bill Clintons eftir 1992 var žaš merki fellt, og forysta demókrata gekk til lišs viš peningaöflin į Wall Street."

Sé žetta rétt greining hjį Hjörleifi, sem vart žarf aš efast um, žį er ei kyn, žó aš keraldiš leki, ž.e. žó aš meirihluti rķkjanna og kjörmanna žeirra hafi hafnaš frś Clinton.  Stašan er žó skrżtin frį evrópsku sjónarhorni séš.  Aušjöfur tekur upp hanzkann fyrir lķtilmagnann og lofar aš berjast fyrir mįlstaš hans. Aušjöfurinn lofar aš fęra launamanninum aftur sjįlfsviršingu hans og vinnu meš žvķ aš byggja upp innviši landsins aš nżju og endurheimta störfin.  Aušjöfrinum er treyst til aš fįst viš hin geysivaldamiklu fjįrplógsöfl og rétta viš hag "litla mannsins".  Žetta er klassķsk uppskrift.  Hvorum megin skyldi sį meš horn, klaufir og hala halda sig ķ žessum hildarleik ? 

 

 


Hnignun Vesturlanda

Forysturķki Vesturlanda, Bandarķki Noršur-Amerķku, BNA, er ķ ślfakreppu.  Kynžęttirnir eiga žar ķ stöšugum erjum, žar sem skotvopnum er beitt į bįša bóga aš hętti kśrekanna, og grķšarleg ólga er undir nišri, svo aš įstandiš er vķša eldfimt, žó aš sś sé ekki reglan.  Tvķmęlalaust viršist vera frišsamlegra, žar sem ķbśarnir eru einsleitir m.t.t. uppruna. 

Žar sem meiri kynžįttaleg einsleitni rķkir, er mišstéttin hins vegar hundóįnęgš meš  sitt hlutskipti og sinn skerf af kökunni, en raunlaun mišstéttarinnar hafa litlum breytingum tekiš ķ yfir 25 įr žrįtt fyrir framleišniaukningu og vöxt landsframleišslu į mann.  Tekju- og eignalegur ójöfnušur hefur žannig vaxiš ķ BNA į žessu tķmabili, og er žaš meginskżringin į vinsęldum öldungsins, jafnašarmannsins Bernie Sanders, ķ forkosningum demókrata og almennri žjóšfélagsóįnęgju ķ flestum rķkjum landsins, sem er nż af nįlinni ķ "Gušs eigin landi", landi tękifęranna.  Helzt aš vaxandi olķu- og gasvinnsla meš leirbroti ("fracking") hafi hresst upp į kjörin, žar sem hśn hefur veriš innleidd. 

Žegar žegnarnir fį į tilfinninguna, aš ekki séu allir jafnir fyrir lögunum, žį grefur um sig vantraust į yfirvöldum, og skrattinn getur losnaš śr grindum. Eitt dęmi um, aš ekki er sama Jón og séra Jón varš skömmu eftir žjóšhįtķšardag Bandarķkjamanna 2016, er James Comey, yfirmašur alrķkislögreglunnar, FBI, gerši grein fyrir rannsókn sinna manna į netžjónsmįli utanrķkisrįšherrans, žįverandi, Hillary Clinton, en hśn lét beina öllum embęttisnetpósti sķnum um einkanetžjón sinn, sem žį var haršbannaš af öryggisįstęšum ķ utanrķkisrįšuneytinu og er enn, og jafnframt bannaši hśn undirmönnum sķnum aš višhafa žetta fyrirkomulag. Brot žeirra hefši framkallaš tafarlausa brottvķsun śr starfi og saksókn. Hvaš hafši hśn aš fela fyrir hinum opinbera netžjóni ?  Hér er einbeittur brotavilji į ferš, sem vitnar um meiri dómgreindarskort en svo, aš žorandi sé aš fela henni embętti forseta Bandarķkjanna, sem hśn nś svo įkaft sękist eftir.  Donald Trump er strigakjaftur, en hefur hann oršiš uppvķs aš verknaši, sem vitnar um alvarlegan dómgreindarbrest ?  Af tvennu illu viršist Donald vera skįrri kostur ķ "sķvölu skrifstofuna" (oval office), og lķklega nęr hann žangaš, ef draga mį įlyktun af gengi beggja ķ kosningabarįttu.

Ķ 12 mķnśtur lżsti Comey miklum įviršingum į hendur Hillary Clinton į blašamannafundi, sem sannfęršu įheyrendur um, aš FBI mundi kęra hana fyrir žjóšhęttulegt hįtterni.  Comey sneri hins vegar viš blašinu, žegar 3 mķnśtur voru eftir af ręšunni, meš žeirri haldlitlu skżringu, aš hann vęri ekki viss um, aš gjörningurinn hefši veriš "aš yfirlögšu rįši".  Vissi žį Hillary Clinton ekki, hvaš hśn var aš ašhafast meš žessu framferši ?  Er žaš ekki sżnu verst, žegar meta į hęfni hennar til aš gegna stöšu forseta Bandarķkjanna ?

Bandarķkjamenn hljóta nś aš spyrja sig, hvort žaš hafi įšur gerzt, aš

"stórkostleg vanręksla samfara yfirgengilegu kęruleysi ķ umgengni viš viškvęmustu trśnašarmįl žjóšarinnar"

dygšu ekki til įkęru ?  Žaš er augljóslega ekki sama, hver brżtur af sér ķ BNA, og žaš hlżtur aš draga m.a. žann dilk į eftir sér, aš almenningur snśist til varnar og kjósi andstęšinginn, žó aš hann sé enginn engill sjįlfur. Hętt er viš, aš pólitķskur tilgangur Comeys snśist upp ķ mikinn og réttmętan ęsing yfir žvķ, aš allir séu ekki jafnir fyrir lögunum.  Gildir žį hiš fornkvešna:

"Ef vér slķtum ķ sundur lögin, žį munum vér og frišinn ķ sundur slķta".

Ķ Evrópu er fķll ķ stofunni, sem heitir Evrópusamband, ESB.  Fyrirbrigšiš veršur sķfellt óvinsęlla ķ ašildarlöndunum, einkum ķ kjarnarķkjunum, sem tekiš hafa upp evru, žvķ aš myntinni er kennt um efnahagslega stöšnun, skuldasöfnun og geigvęnlegt atvinnuleysi, einkum į mešal fólks undir žrķtugu.  Almenningur hefur um hrķš tortryggt bśra ķ Brüssel į skattfrķum hįum launum, sem žurfa ekki aš standa kjósendum reikningsskap gjörša sinna og unga śt ķžyngjandi tilskipunum og reglugeršum og viršast vinna umbošslaust aš myndum Sambandsrķkis Evrópu, sem į lķtinn hljómgrunn į mešal ašildaržjóšanna.  Evrópusambandiš hefur žannig veriš į lestarspori, sem almenningur samsamar ekki sķnum hagsmunum.  Žetta veldur einnig vaxandi tortryggni almennings ķ garš rįšandi afla ķ eigin löndum, sem vinna meš Brüssel.  Žann 23. jśnķ 2016 fékk almenningur ķ Bretlandi śtrįs fyrir óįnęgju sķna og sagši žinginu, žar sem meirihlutinn er samdauna rįšandi öflum ķ Brüssel, fyrir verkum um aš draga Bretland śt śr öngžveiti meginlandsins og aš taka žess ķ staš stjórn landsins ķ eigin hendur, ž.į.m. stjórn į umferš um landamęrin. 

Mesti ótti forkólfa ESB stafar nś ekki af Rśssum, sem žó stunda vopnaskak ašallega til innanhśssbrśks, heldur af fordęminu, sem Brexit, śtganga Bretlands śr ESB, gefur hinum ašildaržjóšunum.  Frakkar og Hollendingar höfnušu į sinni tķš stjórnarskrį ESB, sem kennd var viš franska ašalsmanninn Giscard d“Estaing og įtti aš varša veginn til eins rķkis.  Henni var žį lķtillega hnikaš til og skķrš "Lissabon-sįttmįlinn". Hįlfkįk af žessu tagi og snišganga meirihlutaviljans mun į endanum verša ESB og sameiningarhugsjóninni dżrkeypt. 

Žaš mun lķklega verša krafizt žjóšaratkvęšagreišslu ķ žessum tveimur löndum og vķšar um ašildina aš ESB aš fengnu fordęminu frį Bretlandi.  Verši slķk atkvęšagreišsla haldin ķ žessum löndum, eru meiri lķkur en minni į, aš "Frexit" og "Nexit" verši samžykkt; svo mikiš er vantraustiš ķ garš "elķtunnar" - hinna rķkjandi afla į stjórnmįla- og fjįrmįlasviši. Kann nś leiš Marie le Pen til bśsforrįša ķ Elysée-höllinni ķ Parķs aš verša greišari en veriš hefur.  Stjórnleysingjar og nżkommar Evrópu mega žį snapa gams.   

Svipaša sögu mį segja af noršurvęngnum, Danmörku, Svķžjóš, og jafnvel Finnlandi, og af sušurvęngnum, Kżpur, Grikklandi og Ķtalķu.  Į Ķtalķu hefur enginn hagvöxtur veriš ķ einn įratug, skuldastaša rķkisins er žung (130 % af VLF) og bankakreppa er žar yfirvofandi eftir įlagspróf evrubankans ķ haust.  Eina śrręši margra ašildarlandanna er aš losa sig viš helsiš, sem fólgiš er ķ evrunni, jafnvel žótt hśn hafi falliš um 10 % gagnvart bandarķkjadal į 2 įrum. 

Į Ķslandi į žaš einnig viš, aš almenningur ber takmarkaš traust til löggjafarsamkomunnar og stjórnmįlamanna og kaupsżslumanna almennt.  Ķslenzkir stjórnmįlamenn voru žó ekki valdir aš hruni fjįrmįlakerfisins, heldur fylgdu framan af reglum EES, en žeir tóku žó žveröfugan pól ķ hęšina 2008, gegn vilja ESB, varšandi endurreisn fjįrmįlastofnana mišaš viš erlenda stjórnmįlamenn, žvķ aš ķ október 2008 samžykkti Alžingi s.k. Neyšarlög, sem björgušu žjóšinni undan žeirri kvöš aš įbyrgjast skuldir bankanna, en rķkistryggšu hins vegar innlendar bankainnistęšur. Mį žakka žessum gjörningi hrašari višsnśning hérlendis en erlendis eftir fjįrmįlakreppuna 2007-2008, sem hefši veriš óhugsandi meš landiš innan vébanda ESB. 

Valdhafarnir ķ vinstri stjórninni 2009-2013 létu reyndar sķšan brezka og hollenzka stjórnmįlamenn svķnbeygja sig og kśga til aš semja samt sem įšur um, aš ķslenzka rķkiš gengist ķ įbyrgš fyrir skuldir ķslenzkra banka ķ žessum löndum.  Žetta var ófyrirgefanleg eftirgjöf óžjóšlegra afla til aš žóknast lįnadrottnum og bśrum ķ Brüssel, en žjóšin hafnaši ķ tvķgang, og eftir situr vantraust almennings.  Vinstri stjórnin ętlaši meš žessum risaskuldbindingum rķkisins aš greiša leiš landsins inn ķ ESB.  Žaš var bęši óžjóšholl og heimskuleg įkvöršun, žvķ aš stękkunarstjóri ESB hefši ekki veriš ķ neinum fęrum til aš veita Ķslandi afslįtt af sįttmįlum ESB.  Allt, sem Alžingi hefši upp skoriš meš žessum gerningi, hefši veriš stórfelld og langdregin kjaraskeršing almennings į Ķslandi.  Hrikalegt dómgreindarleysi fylgjenda forręšishyggju og sameignarstefnu ķ hnotskurn.  

Nś sķšast hafa uppljóstranir ķ s.k. Panamaskjölum um geymslu fjįr ķ skattaskjólum oršiš tilefni vantrausts almennings ķ garš stjórnmįla- og kaupsżslustéttarinnar.  Enn sżndi vinstri stjórnun žżlindi sitt ķ garš fésżsluaflanna meš žvķ aš stytta verulega fyrningartķma fjįrmįlaflutninga ķ skattaskjól fyrir gjaldžrot. Žį setti nś skrattinn upp į sér skottiš, žegar Katrķn Jakobsdóttir kvaš sér og sķnum pótintįtum bezt treystandi til aš fįst viš skattaskjólin.  Žaš er nś lķka betra aš hafa eitthvert fjįrmįlavit meš ķ för, žegar leggja į til atlögu viš skattaskjólin.  Annars veršur sś barįtta hįlfkįk eitt, eins og allur hennar rįšherraferill reyndist. Stjórnleysingjum og nżkommum er ķ engu treystandi.

Hins vegar er allt annaš uppi į teninginum ķ efnahagsmįlum Ķslendinga nś en allra annarra rķkja Evrópu og reyndar vķšast hvar um heiminn.  Stöšnun hefur rķkt ķ Evrópu og vķšast hvar annars stašar sķšan 2008, en sķšan 2011 hefur veriš hér žokkalegur hagvöxtur og rķfandi gangur sķšan 2013, eins og hér veršur tķundaš. Hiš merkilega er, aš žrįtt fyrir 11 % kaupmįttaraukningu undanfariš įr hefur veršbólgu hérlendis veriš haldiš ķ skefjum, žó aš Sešlabankinn hafi gert sitt til aš auka veršbólguvęntingar meš allt of hįum veršbólguspįm.  Žjóšhagslķkön bankans eru meingölluš.

Alžżšusamband Ķslands (ASĶ) spįir žvķ, aš įriš 2016 verši 4,9 % hagvöxtur hérlendis, sem yrši mesti hagvöxtur sķšan 2007, er hann var 9,5 %.  Ķ endurskošašri žjóšhagsspį hagdeildar ASĶ, sem birt var 3. maķ 2016, segir, aš feršažjónustan, aukin einkaneyzla og fjįrfesting, muni drķfa hagvöxtinn įfram nęstu įr.  Traustar undirstöšur sjįvarśtvegs og išnašar, grķšarleg fjölgun erlendra feršamanna og traust efnahagsstjórn hafa framkallaš nśverandi velmegun.  Į aš tefla žessu öllu ķ tvķsżnu meš žvķ aš kasta perlu fyrir svķn og kjósa hér glópa til valda ?

Sešlabankinn hefur žaš lögbundna hlutverk m.a. aš halda veršbólgunni undir 2,5 %/įr, og hefur žaš tekizt sķšan ķ febrśar 2014, eša ķ 30 mįnuši, žótt ķ fyrra hafi veriš samiš um almennar 30 % launahękkanir  į vinnumarkaši.  Ķ fyrra jókst lķka einkaneyzlan um 4,8 %, og ķ įr spįir ASĶ 6,0 % vexti einkaneyzlu, sem žżšir aš hśn nęr methęšum įrsins 2007.  Hagfręšingar ASĶ skrifa:


"Aukin neyzla heimilanna į rętur aš rekja til jįkvęšrar žróunar efnahgslķfsins, žar sem m.a. aukinn kaupmįttur, meiri vęntingar, efnahagslegur stöšugleiki og fjölgun starfa hafa gefiš heimilum rżmi til aš auka neyzlu sķna.  Žetta er ólķkt žróuninni fyrir hrun aš žvķ leyti, aš skuldastaša heimilanna hefur hingaš til fariš batnandi m.a. vegna skuldalękkunar stjórnvalda og nżtingar séreignarsparnašar til nišurgreišslu hśsnęšislįna."

Samanburšur į žessari lżsingu į efnahagsstöšu Ķslendinga og t.d. efnahagsstöšunni ķ ESB-löndunum sżnir svart į hvķtu, hvers virši sjįlfstęši landsins er, og hversu hįrrétt stefna žaš er hjį nśverandi stjórnvöldum landsins aš leita ekki inngöngu ķ ESB.

Žeim mun hlįlegra er, aš nżstofnašur stjórnmįlaflokkur, Višreisn, hefur žaš į sinni stefnuskrį aš leita inngöngu ķ žennan klśbb fyrir landsins hönd og leiša "samningavišręšur" til lykta.  Žaš mun koma ķ ljós nś į nęstu mįnušum, hvernig žróun ESB veršur eftir Brexit, og hvers konar aukaašildarkjör, ef nokkur, Bretum munu bjóšast, en af ummęlum forystumanna ESB hingaš til mį rįša, aš ašeins sé hęgt aš vera ķ ESB og lśta sįttmįlum žess ķ einu og öllu eša aš vera utan viš.  Žetta er ķ samręmi viš žaš, sem andstęšingar ašildarumsóknar hafa ętķš haldiš fram.    

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband