Fęrsluflokkur: Fjölmišlar

Marteinn Lśther, 1483-1546

Upprifjun į ęvi žżzka gušfręšiprófessorsins Marteins Lśthers ķ sjónvarpi undanfariš ķ žżzkum og ķslenzkum fręšslužįttum hefur kastaš ljósi į, hvķlķkur eldhugi og byltingarmašur Marteinn Lśther var.  Ęvistarf hans bylti samtķš hans į trśmįlasvišinu og lagši grunninn aš žróun Evrópu og Vesturlanda allra ķ įtt til upplżsts sjįlfsįkvöršunarréttar einstaklingsins og andlegs frelsis hans, einstaklingshyggju meš samfélagslegri įbyrgš ķ anda kristilegs kęrleika. Įn starfa Lśthers og samverkamanna hans vęru Vesturlönd lķklega aš mörgu leyti lakar sett en reyndin er į okkar dögum.

Lśther var Saxi og fęddist og dó ķ Eisleben ķ Saxlandi, en starfaši ašallega ķ Wittenberg ķ Saxlandi, sem žį var sennilega mišstöš frjįlslyndis og fróšleiksleitar žar um slóšir. Lśther geršist ungur aš įrum munkur af reglu Įgśstķnusar og einhvern tķmann į įrabilinu 1513-1517 varš hinn rśmlega žrķtugi munkur fyrir vitrun Gušs og fannst hann vera "endurborinn og hafa gengiš gegnum opnar dyr inn ķ paradķs". Žessi upplifun hans breytti vafalaust sjįlfsmynd hans og sjįlfstrausti og varš honum sennilega eldsneyti til mikilla afreka sem barįttumašur gegn valdakerfi kažólsku kirkjunnar og fyrir andlegu frelsi og žekkingu lżšnum til handa. Hann var hins vegar ekki slķkur hefšbundinn byltingarforingi, sem berst fyrir auknum hlut alžżšunnar af auši ašalsins og annarra stóreignamanna. 

 Lśther einbeitti sér alla tķš aš trśmįlum, og honum ofbauš spilling rómversk-kažólsku kirkjunnar, sem hann kynntist sem munkur, og fann sig knśinn til žess 31. október 1517 aš tjį opinskįtt hneykslun sķna į framferši kirkjunnar manna.  Dropinn, sem fyllti męlinn, var sala sendimanna pįfans į aflįtsbréfum, sem voru eins konar skuldabréf, sem endurgreidd voru meš rķkulegum vöxtum hinum megin meš žvķ aš létta og stytta veru breyskra manna og kvenna ķ hreinsunareldinum, jafnvel löngu framlišinna. Ķ krafti fręša sinna sem Biblķufręšingur sį Lśther ķ gegnum žennan višurstyggilega blekkingarvef og fjįrplógsstarfsemi, žvķ aš hvergi var ķ Biblķunni minnzt į neinn hreinsunareld, svo aš ekki sé nś minnzt į aflįtsbréf eša eitthvaš keimlķkt.  Pįfastóllinn hafši innleitt hreinsunareldinn ķ kenningakerfi sitt til aš nį tangarhaldi į lżšnum og beitti ógnarstjórn meš žvķ aš skapa skelfingu syndugs lżšsins gagnvart daušanum.  Var žetta hinn lśalegasti gjörningur Rómverjanna gagnvart fįvķsum og fįtękum almśga.

Mótmęli Marteins Lśthers, sem hann negldi upp į ašalhurš hallarkirkjunnar ķ Wittenberg ķ Saxlandi, vafalaust meš samžykki kjörfurstans, voru ķ 95 lišum, sem voru einn samfelldur reišilestur śt af andlegri kśgun og spillingu kirkjunnar manna.  Ęšsti veraldlegi valdhafinn ķ Saxlandi var į žeim tķma tiltölulega frjįlslyndur og hafši stofnaš tiltölulega frjįlslyndan hįskóla ķ Wittenberg.  Žar stundaši Lśther fręšistörf į sérsviši sķnu, Biblķunni. Kirkjunnar mönnum lķkaši ekki alls kostar viš žau fręšistörf, sem ķ žessum hįskóla voru stunduš, m.a. śtleggingar Lśthers į Nżja Testamentinu og rök hans fyrir žvķ, aš "hiš heilaga orš" yrši aš nį beint til fólksins, meš žvķ aš bošskapurinn vęri į móšurmįli žess, og hann žżddi sjįlfur Biblķuna į alžżšumįl Saxa, sem sķšan varš grundvöllurinn aš ritmįli allra žżzkumęlandi manna, sem tala fjölbreytilegar mįllżzkur.  Nokkru seinna vann Oddur Gottskįlksson andlegt žrekvirki viš grśtartķru ķ fjósinu ķ Skįlholti ķ óžökk žįverandi Skįlholtsbiskups, Ögmundar Pįlssonar, og myndaši aš sama skapi grundvöll ķslenzks ritmįls meš verki sķnu.  

Žaš er óvķst, aš Lśther hefši opinberaš andśš sķna į gjöršum kirkjunnar žjóna og śtleggingum žeirra į fagnašarerindinu meš jafnögrandi hętti og raunin varš, ef hann hefši ekki veriš hvattur įfram af veraldlegum höfšingjum ķ Saxlandi, ž.į.m. téšum kjörfursta.  Žar, eins og į Ķslandi, hafši lengi veriš togstreita į milli kirkjuvaldsins og veraldlegra höfšingja um veraldlegar eignir, t.d. jaršnęši.  Veraldlegir höfšingjar Saxlands sįu sér nś leik į borši, er sterkrar gagnrżni į kirkjuna gętti innan hennar, aš grafa undan įhrifamętti hennar meš beinum og óbeinum stušningi viš haršvķtuga og fręšilega gagnrżni į störf kirkjunnar žjóna frį munkum og prelįtum og upp ķ pįfastól sjįlfan. Sennilega voru Sišaskipti samt ekki ętlun höfšingjanna, en fljótlega varš ekki aftur snśiš, og śr varš alger višskilnašur viš rómversk kažólsku kirkjuna, og höfšingjarnir tóku viš hlutverki pįfastóls sem verndarar kirkjunnar. Žar meš sópušu žeir grķšarlegum veršmętum kirkna og klaustra ķ gullkistur sķnar, og höfšu žį hvorir um sig ķ hópi mótmęlenda, trśmennirnir og aušmennirnir, nokkuš fyrir sinn snśš, og alžżšan uppskar sem sįš var meš tķš og tķma.  

Höfšingjar Saxlands horfšu aušvitaš blóšugum augum eftir hįum fjįrhęšum, sem runnu frį žeim og almśganum til Rómarborgar ķ formi skattheimtu, og steininn tók śr, žegar pįfinn tók aš fjįrmagna byggingu stórhżsis ķ Róm, Péturskirkjuna, meš sölu fyrrnefndra aflįtsbréfa.  Leiša mį getum aš žvķ, aš megniš af fjįrmögnun žessa stórhżsis hafi komiš frį Žżzkalandi, enda stöšvašist bygging kirkjunnar um tķma, žegar įhrifa andmęlanna 95 į kirkjuhuršinni ķ Wittenberg tók aš gęta um allan hinn žżzkumęlandi heim fyrir tilstyrk mestu tękninżjungar žess tķma.  

Fullyrša mį, aš įhrifa róttękrar fręšilegrar gagnrżni og réttlįtrar reiši Marteins Lśthers į andlega kśgun kirkjunnar, vafasamar śtleggingar prelįta og biskupa į Biblķunni, m.a. ķ krafti žess, aš fįir utan prelįtastéttar voru ķ fęrum aš kynna sér Biblķuna af eigin raun į latķnu, hefšu oršiš miklu stašbundnari, minni og hęgvirkari, ef Lśther og barįttufélagar hans ķ hópi gušfręšinga og höfšingja hefšu ekki tekiš ķ gagniš byltingarkenndustu hönnun og nżsmķši žess tķma, prentsmišju Jóhannesar Gśtenbergs, 1400-1468, frį 1439, sem žį var bśiš aš setja upp og žróa enn frekar ķ 70 įr į nokkrum stöšum ķ Žżzkalandi og vķšar ķ Evrópu.  Aušvitaš var prentun rįndżr ķ įrdaga prenttękninnar, en bandamenn Lśthers hafa vafalaust fjįrmagnaš fyrirtękiš meš glöšu geši, žvķ aš įhrifamįttur bošskapar į móšurmįlinu hefur veriš oršinn vel žekktur.  

Andmęlin 95 og rit Lśthers, ž.į.m. Biblķužżšing hans į žżzku, sem varš grundvöllur hįžżzku, žżzka ritmįlsins, dreifšust eins og eldur ķ sinu um Žżzkaland og tendrušu žar frelsisbįl.  Bęndur landsins sįu nś kjör sķn og ašstöšu ķ nżju ljósi; žeir žyrftu ekki um aldur og ęvi aš bśa viš žręldóm, haršżšgi, kśgun og gripdeildir aš hįlfu landeigenda og kirkju og geršu uppreisn gegn yfirvöldunum og kröfšust frelsis fyrir sig og fjölskyldur sķnar auk eigin landnęšis. 

Sundrung hefur frį upphafi einkennt lśtherska söfnuši, enda vantaši söfnušina mišstjórnarvald ķ lķkingu viš pįfadóminn til aš śrskurša um deilumįl og halda hjöršinni saman. Einn fyrsti klofningurinn ķ röšum fylgismanna Lśthers var vegna afstöšunnar til vopnašrar uppreisnar bęnda ķ Žżzkalandi 1524-1525, sem var innblįsin af andlegri byltingu Lśthers.  Sumir barįttufélaga Lśthers tóku einarša afstöšu meš almśga sveitanna og blöndušu sér beinlķnis ķ barįttuna, en Marteinn Lśther var hins vegar eindregiš į móti žvķ aš reyna aš rétta hlut almśgans snögglega gagnvart ašlinum meš ofbeldi og blóšsśthellingum, enda ętti slķkt aš verša frišsamlegt žróunarferli.  Hér veršur fernt nefnt, sem kann aš hafa rįšiš afstöšu Lśthers til bęndauppreisnarinnar:

  1. Biblķufręšingurinn, Lśther, fann žvķ hvergi staš ķ bošskap biblķunnar, aš Guši vęri žaš žóknanlegt, aš almśginn gripi til vopna gegn valdhöfum og raskaši žar meš gildandi žjóšfélagsskipan.
  2. Lśther vildi aš sönnu rétta kjör almśgans, en taldi skyndilausn į borš viš vopnaša uppreisn ekki vęnlega leiš til žess, heldur žyrftu réttarbętur og bęttur hagur aš fylgja auknum žroska og menntun alžżšu, sem hann vissulega hafši hrundiš af staš og vann alla tķš aš.
  3. Lśther gerši sér grein fyrir žvķ, aš viš ofurefli var aš etja į vķgvellinum, žar sem voru brynjašir riddarar ašalsins og vel vopnum bśnir og žjįlfašir fótgöngulišar gegn óžjįlfušum og illa bśnum bęndunum.  Uppreisn myndi ašeins leiša til blóšbašs og auka enn viš sįra neyš og eymd bęnda, hvaš og į daginn kom.  
  4. Lśther var ķ bandalagi viš saxneska höfšingja, sem verndušu hann gegn hefndarašgeršum kažólsku kirkjunnar, enda vildu žeir losna undan andlegri og skattalegri kśgun kažólsku kirkjunnar. Annars hefši Lśther lķklega ekki kembt hęrurnar. Hagsmunir höfšingjanna og Marteins Lśthers skörušust, og hann taldi réttilega órįšlegt aš rjśfa bandalagiš viš žį, žvķ aš žį stęši hann į berangri. Lśther leit jafnan svo į, aš hagsmunir mótmęlendasafnašanna og veraldlegu höfšingjanna fęru saman.  Žeir uršu sķšan verndarar hinnar lśthersku kirkju, og žašan höfum viš ķ raun nśverandi tengingu rķkis og kirkju į Noršurlöndunum, žar sem rķkisvaldiš er bakhjarl lśthersku kirkjunnar, žótt fullt trśfrelsi rķki.   

Lśther var agndofa yfir žeim frelsisöflum, sem hann hafši leyst śr lęšingi, og sama hefur vafalaust įtt viš um höfšingjana, sem studdu hann meš rįšum og dįš ķ skefjalausri valdabarįttu sinni viš kirkjuvaldiš ķ Róm.  Žeir stóšu aš mörgu leyti ķ pólitķskri žjóšfrelsisbarįttu fyrir sjįlfstęši lands sķns og hagsmunum žjóšar sinnar gagnvart fornu drottinvaldi hins gķruga Rómarvaldis. 

Žessir umbrotatķmar minna į okkar eigin tķma, žegar megn óįnęgja er vķša aš brjótast śt meš Brüssel-valdiš, sem reisir valdheimildir sķnar gagnvart ašildaržjóšunum einmitt į Rómarsįttmįlanum og sķšari sįttmįlum Evrópusambandsrķkjanna. Brüssselvaldiš grķpur nś žegar inn ķ daglegt lķf almennings įn žess aš hafa hlotiš til žess lżšręšislegt umboš eša bera lżšręšislega įbyrgš gagnvart almśganum. Žessi óįnęgja almennings brauzt sķšast śt ķ žjóšaratkvęšagreišslu į Bretlandi ķ jśnķ 2016, žegar meirihluti kjósenda fól žingi og rķkisstjórn aš draga Bretland undan stofnanavaldi og skattheimtu ESB. Nś sżnir Brüsselvaldiš samningamönnum Bretlands um śtgönguna klęrnar, og enginn veit enn, hvernig samskiptum śtgöngurķkisins viš ESB-rķkin veršur hįttaš. 

Lśther skrifaši bók til aš reyna aš stöšva ofbeldiš, en žaš var žį um seinan.  Bókin hét: "Gegn gripdeildum og drįpum bęndamśgs".  Lśther var augsżnilega enginn lżšskrumari, og hann var ekki lżšręšissinni ķ okkar skilningi hugtaksins. Lżšurinn lét ekki segjast viš žetta andóf Lśthers. Hann hafši veriš leystur śr andlegum višjum aldalangrar kśgunar Rómarkirkjunnar.  Śr žvķ aš Guš hafši talaš beint til hans meš hinu ritaša orši Biblķunnar, hvaš var žį aš óttast frį hendi kónga og biskupa ?

Žaš er óyggjandi, aš andleg bylting Marteins Lśthers lagši grunninn aš einstaklingsfrelsi, einkaframtaki, mannréttindum og upplżsingastefnunni, sem žróašist ķ Evrópu, einkum ķ löndum mótmęlenda.  Upplżsingastefnan lagši grunninn aš grunnmenntun almennings ķ lestri, skrift og reikningi, sem var stęrsta einstaka skrefiš ķ įtt aš auknum lżšréttindum, jafnręši og lżšręši.  "Kirkjur [mótmęlenda] voru skólar lżšręšis", hefur The Economist eftir brezkum trśar žjóšfélagsfręšingi ķ ķtarlegri umfjöllun um Martein Lśther 4. nóvember 2017, sem blekbóndi hefur stušzt viš ķ žessari umfjöllun um žann mann, sem mestum vatnaskilum olli į mišöldum um žróun vestręnnar menningar, svo aš ekki sé nś skafiš utan af žvķ.

Blekbóndi hafši frį grunnskólaįrum sķnum frekar horn ķ sķšu Marteins Lśthers, žvķ aš strįksi kenndi honum hįlft ķ hvoru um meinleg örlög Jóns, biskups, Arasonar ķ Skįlholti ķ nóvember 1550 įsamt tortķmingu menningarveršmęta klaustranna og rįnsferšum Dana žangaš.  Ķ kjölfariš fór hagur landsmanna versnandi og viš tóku hindurvitni og lögleysa meš galdraofsóknum.  Ómögulegt er hins vegar aš segja um, hvernig žróunin hefši oršiš hér į landi, ef kažólikkar hefšu nįš aš koma ķ veg fyrir Sišaskiptin hér į landi.  Eitt er vķst, aš eftir mikla óįran hérlendis vegna "Litlu ķsaldar", eldgosa og landlęgs afturhalds ķ atvinnulegum efnum, nįšu Ķslendingar aš hrista af sér andlega og stjórnarfarslega hlekki og beinlķnis aš rķsa śr öskustó ķ krafti "upplżsingarinnar", einkaframtaks og einaršrar stjórnmįlaforystu ķ anda Jóns Siguršssonar, forseta, og var ekki linnt lįtunum fyrr en fullveldi var endurheimt og fullt frelsi meš stofnun lżšveldis į Žingvöllum 1944.  

Ķ krafti dugnašar og žekkingaröflunar ķ śtlöndum meš innleišingu nżjustu tękni į hverju sviši tókst landsmönnum aš bęta hag sinn į um 150 įrum frį žvķ aš vera ein bįgstaddasta žjóš Evrópu ķ efnalegu tilliti ķ žaš er vera ein sś bezt stęša um žessar mundir.  Ekki er žó sopiš kįliš, žótt ķ ausuna sé komiš, žvķ aš veldur hver į heldur, og varšveizla gęšanna er lķka vandasöm.   

 

 

 


Žjóšernisjafnašarstefnan

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš vinstri flokkarnir ķslenzku hįšu misheppnaša kosningabarįttu sķna fyrir Alžingiskosningarnar 28.10.2017 undir formerkjum meiri jafnašar.  Žessi įróšur stóš į braušfótum andspęnis žeim alžjóšlega višurkenndu stašreyndum, aš um žessar mundir er hvergi meiri tekjujöfnušur en į Ķslandi og eignajöfnušurinn į Ķslandi er sį mesti į Noršurlöndum, og jafnframt sį mesti į mešal aušugra žjóša. 

Žegar félagshyggjumašur er spuršur, hversu langt hann vilji ganga viš aš jafna lķfskjör žegnanna, vefst honum skiljanlega tunga um tönn, žvķ aš žaš er jafnframt vel žekkt, aš of mikil jöfnun dregur įberandi mikiš śr hvata fólks til aš bęta lķfskjör sķn, og žar meš gerir hiš opinbera žį skyssu aš verša valdur aš stöšnun hagkerfisins vegna minna vinnuframlags og minni nżsköpunar og frumkvęšis ķ atvinnulķfinu.

Félagshyggjumašurinn svarar žess vegna spurningunni gjarna į lošinn hįtt, t.d. aš hann vilji enn auka jöfnuš.  Žetta er mergurinn mįlsins, og sannazt hefur į vinstri stjórnum um allan heim, aš žęr streša stöšugt viš aš auka jöfnuš, en veršmętaskapandi hvatar verša algerlega śtundan.  Žęr hafa stöšugt aukiš viš skattheimtuna, žar til hśn varš hreinręktuš eignaupptaka og aš lokum žjóšnżting atvinnutękjanna, eins og umheimurinn hefur undanfarin įr haft fyrir augunum ķ Venezśela. Į kaldastrķšsįrunum fram aš valdatķma Margrétar Thatcher var žaš segin saga, žegar Verkamannaflokkurinn brezki komst til valda, žį žjóšnżtti hann nokkur stór fyrirtęki.  

Žegar žessar rķkisreknu gripdeildir eru komnar upp į visst stig, ž.e.a.s. ekki hefur tekizt aš velta vinstri stjórnum śr sessi ķ tęka tķš, veršur rķkisvaldiš aš verjast óįnęgju almśgans meš jöfnun lķfskjara, sem alltaf er nišur į viš, meš haršżšgi og haršstjórn.  Jafnašarstefnan hefur žį breytzt ķ einręšis sósķalisma, kommśnisma, sem Karl Marx nefnir "alręši öreiganna".  

Lżsingu į žessu ferli mótmęla félagshyggjumenn stundum į ódżran hįtt meš vķsun ķ bįbilju, sem ęttuš er frį grimmdarsegginum frį Georgķu, Jósef Stalķn, arftaka Vladimirs Lenķn sem einręšisherra Sovétrķkjanna til 1953, og hann setti fram eftir upphaf "Raušskeggsašgeršar" Žrišja rķkisins, 22. jśnķ 1941, sem var dulnefni žżzka herrįšsins į innrįsinni ķ Sovétrķkin, sem endaši meš ósköpum fyrir Žjóšverja, m.a. vegna žess, aš Japansstjórn efndi ekki samkomulag viš valdhafana ķ Berlķn um aš rįšast į Rśssa śr austri.  "Raušskeggsašgeršin" įtti aš tryggja Žrišja rķkinu ašgang aš miklum nįttśruaušlindum og śtrżma kommśnismanum, sem vissulega keppti žį vķša viš nazismann um hylli almśgans.

Lķfseig villukenning Stalķns var į žį lund, aš lokastig lżšręšislegs aušvaldskerfis, kapķtalismans, vęri valdataka einręšissinnašra og žjóšernissinnašra hęgri afla ķ samfélaginu į borš viš "Žjóšernissósķalistķska žżzka verkamannaflokkinn" - NSDAP - "Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei", aš undirlagi aušvaldsins.

Hindenburg, žįverandi forseti Weimarlżšveldisins, skipaši Adolf Hitler, formann žessa žżzka nazistaflokks, kanzlara Žżzkalands ķ janśarlok 1933 eftir nokkra velgengni flokksins ķ kosningum til Reichstag skömmu įšur, žar sem flokkurinn hlaut um žrišjung atkvęša. Sami Hindenburg, fręgur hershöfšingi śr Fyrri heimsstyrjöldinni 1914-1918, hafši įšur sagt, aš téšur Hitler vęri svo litlum hęfileikum bśinn, aš hann myndi ekki einu sinni gera hann aš póstmįlarįšherra Weimarlżšveldisins. Hann varš aš éta žetta ofan ķ sig og lézt įriš eftir.  Žį sölsaši Adolf Hitler öll völd til sķn ķ kjölfar brunans ķ Reichstag, sem sennilega var svišsettur af honum sjįlfum.     

Villan ķ téšri kenningasmķši Stalķns, sem heimur ķ styrjaldarįstandi gleypti viš og vinstri menn hafa haldiš daušahaldi ķ ę sķšan til aš hylja skyldleika žessara tveggja "sósķalisma", er sś, aš téšur žżzki nazistaflokkur var alla tķš sósķalistaflokkur, eins og nafngiftin tjįir raunar greinilega.  Žaš var žó blębrigšamunur į žżzkum og rśssneskum sósķalisma, eins og pistlahöfundurinn Óšinn śtskżrši meš sögulegum tilvķsunum ķ Višskiptablašinu, 9. nóvember 2017, en alręši rķkisins yfir framleišslutękjunum undir žjóšernissósķalisma var žó sambęrilegt viš alręši rśssneska kommśnistaflokksins, žegar hann hafši nįš völdunum ķ sķnar hendur ķ Rįšstjórnarrķkjunum. Žaš er žetta efnahagslega og atvinnulega alręši rķkisins, sem greinir vinstri flokka frį hęgri flokkum.  Hinir sķšar nefndu leggja įherzlu į valddreifingu, einkaframtak, jöfn tękifęri og frjįlsa samkeppni.   

Veršur nś vitnaš ótępilega ķ Óšin, mönnum til glöggvunar um félagshyggjuešli žjóšernisjafnašarmanna:

"Ein slķk lygi, žrautseig og śtsmogin, er enn į haršahlaupum.  Hśn gengur ķ einfaldri mynd śt į žaš, aš žżzkir nazistar hafi veriš kapķtalistar og hęgri menn og séu žvķ um margt lķkari ķhalds- og frjįlslyndisflokkum nśtķmans en jafnašarmönnum og sósķalistum.  Žetta er ekki eingöngu sagnfręšileg "kśrķósa" [sérvizka], heldur er nazista- og fasistakylfan reglulega lįtin dynja į hęgrimönnum dagsins ķ dag. Hitler var andsnśinn sovétkommśnismanum, og žvķ hlżtur sį, sem agnśst śt ķ sósķalisma nśtķmans aš eiga eitthvaš sameiginlegt meš Hitler."

Žessi einfalda röksemdafęrsla hefur gengiš eins og raušur žrįšur gegnum mįlflutning félagshyggjufólks öll kaldastrķšsįrin og einnig eftir fall Rįšstjórnarrķkjanna 1991, žótt hśn sé afar yfirboršsleg og standist ekki skošun.  Austurrķski hagfręšingurinn, Ludwig von Mises, skrifaši t.d. um sósķalistķskt ešli nazismans ķ ritgeršinni,

"Skipulögš óreiša", sem śt kom įriš 1951.  

"Žegar sósķalisminn var aš nį vinsęldum ķ Evrópu į 19. öldinni, var ekki geršur neinn greinarmunur į sósķalisma og kommśnisma.  Vissulega voru til mismunandi śtgįfur af sósķalisma, en sama kenniheitiš var notaš yfir žęr allar.  

Ķ Žżzkalandi voru menn farnir aš skilgreina og skrifa um rķkissósķalisma įšur en Marx og Engels ritušu sķnar fręgu bękur.  Johann Karl Rodbertus hafnaši til aš mynda mörgum kenningum sósķalisma žess tķma og sagši žęr óraunhęfar.  Eina leišin til aš nį fram raunverulegum sósķalisma vęri meš žvķ, aš rķkiš tęki yfir bęši framleišslu og dreifingu į vörum og žjónustu."

Žar meš hafnaši Rodbertus ķ raun leiš sósķaldemókrata-jafnašarmanna sem sósķalisma, en jafnašarstefnan er žó vissulega leiš til sósķalisma, ef menn fylgja trśaratrišinu um ę meiri jöfnuš. Margir halda, aš Karl Marx hafi veriš fyrstur til aš setja fram kenningar um kommśnisma, en žarna kemur fram, aš Rodbertus var į undan žeim kumpįnum meš bošun sęlurķkis sósķalismans, žar sem hver fęr eftir žörfum og lętur af höndum eftir getu. Ķ mannlegu samfélagi gengur žessi draumsżn letingjans ekki upp.

Austurrķski hagfręšingurinn Mises gerši žį grundvallargreiningu ķ sambandi viš kommśnisma ķ anda Marx, Lenķns og Stalķns annars vegar og hins vegar žjóšernisjafnašarstefnuna, aš til vęri sósķalismi žżzkrar geršar og sósķalismi rśssneskrar geršar:

"Samkvęmt žżzkri gerš sósķalismans var einkaeignarrétturinn ekki afnuminn aš nafninu til.  Verksmišjur įttu ķ žessu samfélagi enn aš vera ķ eigu einstaklinga, en öllu skipulagi hagkerfisins var stżrt af rķkinu.  Ķ rśssnesku geršinni var ašeins gengiš einu skrefi lengra, og rķkiš tók verksmišjurnar eignarnįmi."

Dęmi um žennan mun er, aš ķ Žrišja rķkinu héldu bęndur įfram jöršum sķnum, en lutu agavaldi rķkisins um framleišslu og verš.  Markašsbśskapur var afnuminn, en einkaeignarrétturinn hélzt. Ķ Rśsslandi (og Kķna Maós) var hins vegar tekinn upp samyrkjubśskapur meš skelfilegum afleišingum fyrir bęndur og verkamenn vegna grimmdarlegrar innleišingar og framleišsluhraps ķ kjölfariš, sem leiddi til hungursneyšar.

Žżzki žjóšernissósķalisminn minnir óneitanlega um atvinnulķfsstefnuna nokkuš į hina kķnversku śtfęrslu kommśnismans eftir daga Maos.  Deng Hsiao Ping og arftakar skilušu jaršnęšinu til bęnda, og žį fóru Kķnverjar aš braušfęša sig aš nżju eftir įrvissa hungursneyš. Kķnverska rķkiš leggur lķnuna um fjįrfestingar og framleišslu undir handleišslu alls rįšandi kommśnistaflokks, en einkaframtakiš fęr aš spreyta sig ķ samkeppni viš rķkisfyrirtęki.  Žetta kerfi hefur ališ af sér mikinn, en skuldsettan hagvöxt, lyft hįlfum milljarši manna śr örbirgš til bjargįlna, skapaš mikinn ójöfnuš og valdiš ofbošslegri mengun lands, lofts og lagar.

Įfram meš Óšin:  

"Nazistaflokkurinn var gegnsósa af žessum žżzka sósķalisma. Ķ Žżzkalandi Hitlers voru eigendur kallašir verksmišjustjórar.  Rķkiš gaf skipanir um žaš, hvaš žeir ęttu aš framleiša, hverjir birgjar žeirra ęttu aš vera, til hverra žeir ęttu aš selja og į hvaša verši.  Laun verkafólks voru įkvešin af rķkinu, og žaš var rķkisins aš įkveša, hvernig "kapķtalistarnir" ęttu aš įvaxta arš sinn."

Af žessari lżsingu į framkvęmd žjóšernisjafnašarstefnunnar er eins ljóst og verša mį, aš markašsöflin voru algerlega aftengd og hugsanlegur gróši af starfseminni svo gott sem žjóšnżttur.  Aš halda žvķ fram, aš aušvaldiš hafi afnumiš lżšręšiš ķ Weimarlżšveldinu, tekiš völdin og leikiš lausum hala ķ Žrišja rķkinu, er hrein fįsinna.  Žjóšernisjafnašarstefnan var hreinręktašur sósķalismi, sem stóš į gömlum merg žżzkrar hugmyndafręši um rķkissósķalisma.  Žjóšernisjafnašarstefnan er žess vegna ekki lengst til hęgri ķ hinu pólitķska litrófi, eins og haldiš hefur veriš lengi fram og er helber sögufölsun, heldur yzt til vinstri į svipušum slóšum og kommśnistaflokkar heimsins eru.  Nazistaflokkurinn įtti ekkert sameiginlegt meš borgaralegum hęgri flokkum fortķšar og markašssinnušum hęgri flokkum nśtķmans, heldur var hann nįskyldur öšrum sósķalistķskum flokkum.  

Śtlistanir Ludwigs von Mises į hagkerfi nazismans voru t.d. eftirfarandi:

"Višskipti į markaši eru óraunveruleg viš žessar ašstęšur.  Žar sem öll veršlagning, laun og vaxtastig eru įkvešin af hinu opinbera, eru žau ašeins aš nafninu til verš, laun og vextir.  ... Žetta er sósķalismi ķ gervi kapķtalisma.  Sum hugtök aušhyggju- markašshagkerfis eru notuš įfram, en merking žeirra hefur breytzt ķ grundvallaratrišum."

Meš žessu benti Mises į, aš meš stjórnun ķ anda žjóšernisjafnašarstefnunnar, eins og aš ofan var lżst, įkvaršar rķkiš tekjur, neyzlu og lķfskjör hvers einasta žegns.  Rķkiš, ekki neytendur, stjórnar framleišslunni, eins og ķ öšrum sósķalistķskum samfélögum.

Óšinn skrifaši įfram um nazismann:

"Nazistaflokkurinn leit enn žį [eftir valdatökuna] į sig sem sósķalistķskan flokk og stjórnaši žżzka hagkerfinu sem slķkur.  Hatur Hitlers į sovétkommśnismanum var afsprengi kynžįttahaturs hans.  Hann var haldinn sjśklegu Gyšingahatri og leit į slava sem kynžįtt, sem ętti aš hneppa ķ žręldóm og śtrżma meš tķš og tķma.  Rśssneskur kommśnismi var, ķ hans huga, hugmyndafręši slavneskra Gyšinga og hęttulegur sem slķkur.  Hatriš var meš öšrum oršum ekki hugmyndafręšilegt [,heldur reist į kynžįttafordómum-innsk. BJo]."

"Žegar žżzki herinn réšist inn ķ Sovétrķkin įriš 1941 [Operation Barbarossa-innsk. BJo], lenti margur sósķalistinn ķ samvizkukrķsu.  Žarna voru ķ raun tvö sósķalistķsk rķki aš takast į.  Žeir tóku žvķ fagnandi söguskżringu Jósefs Stalķn um, aš žjóšernissósķalismi Hitlers, sem vissulega įtti ekki rętur sķnar ķ kenningum Marx, vęri ķ raun ekki sósķalismi, heldur kapķtalismi [aušhyggja] į lokastigi."

Aš lokum kemur tilvitnun ķ Óšin, sem skķrskotar til öfugsnśinnar umfjöllunar vinstri sinnašra fréttamanna og annarra blašamanna, sem tślka atburši lķšandi stundar sķfellt meš hagsmuni pólitķskra samherja sinna ķ stjórnmįlabarįttunni ķ huga.  Blašamenn ķ öllum löndum kalla žess vegna pólitķsk fyrirbrigši ekki sķnum réttu nöfnum, heldur reyna aš klķna óęskilegum stimpli į sķna helztu stjórnmįlaandstęšinga ķ leišinni.  

"Žaš er stórmerkilegt ķ raun, aš žessi sögufölsun hafi tekizt svo vel sem raun ber vitni.  Nżnazistar eru reglulega kallašir "öfgahęgrimenn" ķ vestręnum fjölmišlum og ķ hvert sinn, sem upp sprettur žjóšernissinnašur flokkur, sem ber śt bošskap um hatur į öšru fólki, žį er sį hinn sami stimplašur hęgri flokkur, hversu vinstri sinnuš, sem stefna hans aš öšru leyti kann aš vera."

Žegar staša nżrra flokka ķ hinu pólitķska litrófi er greind, er sem sagt ófullnęgjandi aš fullyrša, aš žjóšernissinnašur stjórnmįlaflokkur sé hęgra megin į įsnum.  Hann er žar einvöršungu réttilega stašsettur, ef hann jafnframt ašhyllist borgaraleg gildi, ž.e. lżšręši, mannréttindi, einstaklingshyggju og markašshyggju meš mismiklu félagslegu ķvafi.

Žjóšernissinnašir stjórnmįlaflokkar, sem ašhyllast mikil og vaxandi rķkisafskipti, eru vissulega vinstra megin į stjórnmįlaįsnum.  Vladimir Putin hefur t.d. slegiš mjög į žjóšernisstrengi Rśssa, og hann hefur eflt rķkisvaldiš grķšarlega, og forsetaembęttiš rśssneska hefur mjög vķštęk völd.  Žaš mį jafnvel halda žvķ fram, aš rķkisvaldiš segi einkaframtakinu rśssneska aš einhverju leyti fyrir verkum.  

Ef stefnuskrį Žjóšfylkingarinnar frönsku er grannt skošuš, kemur ķ ljós, aš hśn sé bżsna sósķalistķsk, og žaš er ekki einleikiš, hversu miklir kęrleikar eru į milli Pśtķn-stjórnarinnar ķ Rśsslandi og hinna żmsu žjóšernishreyfinga ķ Evrópu.  Sękjast sér um lķkir.

Žaš er misskilningur, reistur į fįfręši um söguna og vanžekkingu į ešli stjórnmįlanna, aš skilgreina žjóšernissinnaša stjórnmįlaflokka sjįlfvirkt sem hęgri flokka og žį oftar en ekki "öfgahęgriflokka".  Oftast er stefna žessara flokka ķ atvinnumįlum og efnahagsmįlum langt til vinstri, og vęri žį nęr aš kalla žį "öfga vinstri flokka".  Sannleikurinn er sį, aš höfušeinkenni hęgri flokka er varšstaša um borgaralegar dyggšir, umburšarlyndi, lżšręši, jafnręši, frjįlsa samkeppni, frjįlsa verzlun og einstaklingsframtak.  

Marine Le Pen 2014Eva og Adolf 1941 

 

 

 

 

 

 


Leišindafénašur

Engum heilvita manni žarf aš koma į óvart, aš Umbošsmašur Alžingis skyldi komast aš žeirri nišurstöšu ķ vikunni eftir stjórnarslit ķ gešshręringu į heimili Óttars Proppés, formanns flokksnefnunnar BF og svo kallašs heilbrigšisrįšherra, aš embęttisfęrsla rįšherranna Sigrķšar Andersen, dómsmįlarįšherra, og Bjarna Benediktssonar, forsętisrįšherra, vęri óašfinnanleg ķ hinu alręmda mįli um mešmęlabréf föšur forsętisrįšherra sem vinnuveitanda dęmds afbrotamanns af verra taginu.

Žar meš er kominn śrskuršur óvilhalls og žar tilbęrs ašila ķ žjóšfélaginu um, aš upphlaup Óttars Proppés og félaga ķ stjórn BF į heimili hans eftir netkönnun ašfararnótt 15. september 2017, sem endaši meš yfirlżsingu žessarar flokksnefnu um stjórnarslit, var algerlega śr lausu lofti gripiš.  Nś verša žau sjįlf aš svara žvķ ķ kosningabarįttunni, hvort mįliš var tylliįstęša til aš losna śr stjórnarsamstarfi, eša hvort um var aš ręša hreina ķmyndun um mįlsatvik.  Hvort tveggja vitnar um fullkomiš dómgreindarleysi, og tvķskinnungur téšs Óttars Proppés viršist ekki rķša  viš einteyming, žegar haft er ķ huga, aš skömmu fyrir fundinn tölušust žeir viš ķ sķma, forsętisrįšherrann og heilbrigšisrįšherrann, og žį minntist sį sķšar nefndi ekki į žaš einu orši, aš hann eša flokksmenn hans hefšu įhyggjur af "trśnašarbresti".  Öll er framkoma téšs Proppés ķ žessu stjórnarslitamįli svo ómerkileg, aš engu tali tekur.    

Žessi stjórnarslit eiga eftir aš verša žjóšinni dżr.  Sighraši ISK jókst og föstudaginn 16. september 2017 hafši markašsvirši fyrirtękja lękkaš um a.m.k. miaISK 36, og höfšu lķfeyrissjóširnir tapaš um žrišjunginum.  M.v. hlutdeild žeirra ķ atvinnulķfinu mį reikna meš, aš tap žeirra hafi oršiš enn meira, enda héldu hlutabréf įfram aš lękka alla vikuna eftir stjórnarslitin, og samkvęmt forstjóra Kauphallarinnar rżrnaši virši veršbréfa um miaISK 60 į einni viku.  Lķfeyrissjóširnir gętu žar hafa tapaš miaISK 25-30 eša allt aš 1 % af eignum sķnum. 

Ręfildómur formanns BF ętlar aš verša žjóšinni dżr.  Ef Sešlabankinn sér sig knśinn til aš hękka vextina vegna óvissunnar ķ stjórnmįlunum, mun tap lįntakenda geta numiš tugum miaISK į einu įri.  Aš žurfa aš reiša sig į smįflokka meš böggum hildar félagslegs vanžroska getur oršiš dżrkeypt.  Žetta žurfa kjósendur aš hafa ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017.   

Žį er ótalinn tķmabundinn įlitshnekkir erlendis af völdum rętinna rógsrotta, sem lugu erlenda fréttamenn fulla af óžverra um stöšu mįla ķ ķslenzka žjóšfélaginu.  Fyrir vikiš birtust óžverralegar fréttir ķ erlendum fjölmišlum um ķslenzka žjóšfélagiš, stjórnarfariš og dómskerfiš.  Óhrošinn hefur veriš rakinn til pķrata og fréttastofu rķkisśtvarpsins, FRŚ, žar sem vinstri slagsķša ber faglega fréttamennsku algerlega ofurliši hvaš eftir annaš.  Hvers vegna fara žessir slagsķšu-fréttamenn į RŚV ekki sjįlfir ķ framboš ķ staš žess aš misnota ašstöšu sķna herfilega til pólitķsks įróšurs undir żmsu yfirskini ?  Žarna eru til góšir og faglegir fréttamenn, en undirmįlsmennirnir eru fleiri.  Į bįšum stöšum, hjį pķrötum og FRŚ, viršist vera sįlsżkisleg žörf hjį mönnum til aš höggva til samlanda sinna śr launsįtri.  Allt er žaš framferši fyrirlitlegt og raunalega heimskulegt.  

 


Vönduš vinnubrögš eša hitt žó

Stjórnmįlafyrirbrigšiš Björt framtķš, BF, hefur tönnlazt į slagorši sķnu, "Vönduš vinnubrögš", ķ tķma og ótķma og eiginlega ekki haft neitt annaš fram aš fęra ķ ķslenzk stjórnmįl.  

Nś hefur BF opinberaš fyrir žjóšinni, aš fólkiš žar innanboršs hefur ekki einu sinni hugmynd um, hvaš vönduš vinnubrögš eru ķ raun, hvaš žį aš žaš stundi žau.  Rįšsmennska rįšherra flokksins var mörkuš įkvaršanafęlni annars žeirra og upphlaupum og fljótfęrnislegum yfirlżsingum hins, svo aš ekki sé nś minnzt į furšufatasżningu hennar ķ ręšusal Alžingis ķ auglżsingaskyni fyrir vinkonu sķna.  Sišlaust athęfi samkvęmt reglum žingsins. Furšufyrirbrigši smįflokkanna eru reyndar "legķó" (fleiri en tölu verši į komiš).

Allt sżndi žetta, aš hvorugt žeirra bar nokkurt skynbragš į vönduš vinnubrögš.  Žetta er einkenni margra stjórnmįlaflokka, ekki sķzt af nżrra taginu, aš fólk žar slęr um sig meš gjörsamlega innihaldslausum frösum og slagoršum.  Žegar til kastanna kemur, veršur strax ljóst, aš fólkiš, sem gaf sig śt fyrir aš ętla aš moka flórinn og sżna gott fordęmi, hefur nįkvęmlega ekki nokkurn skapašan hlut til brunns aš bera ķ leišsagnarskyni fyrir annaš fólk, hvaš žį til aš veita forystu ķ neinu, sem mįli skiptir, svo aš ekki sé nś talaš um aš halda į fjósrekunni sjįlft.  Upphlaup, lżšskrum og loddarahįttur er allt og sumt, sem "andlegir buršir" žeirra hafa upp į aš bjóša. Allt er žaš einskis nżtt.

Ętli rķkisstjórnarslit hafi nokkru sinni oršiš meš óvandašri hętti en fimmtudagskvöldiš 14. september 2017 ?  Fundur viršist hafa veriš bošašur ķ stjórn BF ķ skyndingu aš kvöldi fimmtudagsins, og žar höfšu augljóslega veriš lögš į rįšin um aš rjśfa nįin pólitķsk tengsl į milli formannanna, Óttars Proppé og Benedikts Jóhannessonar.  Undir mišnętti var svo samžykkt aš višhafri netkönnun į mešal flokksmanna aš slķta stjórnarsamstarfi įn nokkurs pólitķsks rökstušnings eša tilraunar til aš leita upplżsinga beint frį forsętisrįšherra įšur en višurhlutamikil įkvöršun fyrir žjóšina alla er tekin um aš slķta stjórnarsamstarfi.  Žvķlķkt sandkassališ ! Žvert į móti er žjóšinni sżndur žumallinn nišur, hagsmunir hennar einskis metnir, en įkvöršun tekin ķ tilfinningavķmu aš nęturlagi.  Žessi framkoma gagnvart samstarfsflokkunum og sér ķ lagi gagnvart forsętisrįšherra landsins er ķ senn fordęmalaus og forkastanleg.  Žessari flokksnefnu veršur vonandi śtrżmt sem illgresi ķ Alžingisgaršinum ķ komandi Alžingiskosningum.    

Stašreyndir įsteytingarsteinsins eru žęr, aš forsętisrįšherra kom hvergi nįlęgt mįlsmešferš dómsmįlarįšuneytisins į žessum višbjóšslegu mįlum um uppreista ęru, sem aušvitaš getur aldrei oršiš uppreist ķ raun eftir višurstyggilegan glęp.  Žaš hefur ekki nokkra minnstu pólitķska žżšingu ķ žessu samhengi, hvaš fašir forsętisrįšherrans skrifaši undir.  Žaš višbjóšsmįl hlaut nįkvęmlega sömu mįlsmešferš og önnur mįl af sama toga hjį dómsmįlarįšuneytinu.  

Žaš er ekki annaš en sjśkleg samsęriskenning, aš gerš hafi veriš tilraun til sérmešhöndlunar į višbjóšsmįlinu, žar sem fašir forsętisrįšherra ritaši undir mešmęlabréf sem atvinnurekandi.  Forsętisrįšherra hefur lżst žvķ yfir, aš sjįlfur mundi hann aldrei semja og/eša undirrita slķkt bréf. Žannig er flestum fariš.  Aš reynt hafi veriš meš nokkrum hętti aš hylma yfir žetta mįl, į sér enga stoš ķ raunveruleikanum, en gaggandi hęnsni geta žó komizt aš žeirri nišurstöšu ķ skjóli myrkurs og upplżsingaleysis.  

Dómsmįlarįšherra veitti forsętisrįšherra upplżsingar um téš bréf föšur forsętisrįšherra strax og hśn var upplżst um mįliš ķ jślķ 2017 ķ dómsmįlarįšuneytinu.  Upplżsingar um uppreista ęru hafa alla tķš veriš mešhöndlašar sem trśnašarupplżsingar ķ dómsmįlarįšuneytinu, og žess vegna fékk forsętisrįšherra žessar fregnir sem trśnašarupplżsingar frį dómsmįlarįšherra.  Dómsmįlarįšherra og forsętisrįšherra landsins verša aš geta skipzt į trśnašarupplżsingum og geta treyst žvķ, aš sį trśnašur haldi.  Annars vęri landiš óstjórnhęft.  Forsętisrįšherra var bundinn žessum trśnaši, žar til "Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl" śrskuršaši į žann veg, aš um žau skyldi almennt ekki rķkja leynd, en žó skyldi gęta laga og reglna um persónuvernd.   Leyndarhyggjan var ekki rįšherrans, heldur lagatślkun og löng hefš innan dómsmįlarįšuneytisins. 

Forsętisrįšherra greip fyrsta tękifęri, sem honum gafst eftir téšan śrskurš, mįnudaginn 11. september 2017, til aš upplżsa hina flokksformennina ķ rķkisstjórninni um žetta mįl, en žeir viršast ekki hafa gefiš žvķ nokkurn gaum né hirt um aš upplżsa samflokksmenn sķna um žaš. Stafar fżlan ķ flokkum žeirra e.t.v. af žessari bitru stašreynd ?

 


Óvišunandi staša Sešlabanka Ķslands

Bankastjóri Sešlabankans og nokkrir ęšstu stjórnendur bankans hafa nś aš upp kvešnum sżknudómi yfir Samherja ķ Hérašsdómi Reykjavķkur 24. aprķl 2017, žar sem allur mįlflutningskostnašur var felldur į Sešlabankann, oršiš uppvķsir aš mestu afglöpum embęttismanna ķ starfi į landi hér um langa hrķš.  Kostnašur brambolts Gjaldeyriseftirlitsins fyrir Sešlabankann fer aš slaga ķ miaISK 2,0 įn nokkurs įrangurs.  Kostnašur og miski fjölmargra fórnarlamba er allt of mikill og algerlega óžarfur.  Žetta kallar į įvķtur og brottvikningu.

Žaš er meš öllu óvišunandi fyrir almenning ķ žessu landi aš bśa viš žaš, aš peningamįlastjórnun landsins sé ķ höndum fólks, sem hefur veriš dęmt óhęft til aš fara meš mikil völd.  Peningamįlastjórnunin sjįlf sętir vķštęku įmęli, og hér kom dropinn, sem fyllir męli Sešlabankans. Traust almennings er Sešlabanka naušsyn, eigi hann aš virka vel. Hvarvetna mundu hausar fjśka eftir slķkan dóm ķ tilraun til aš endurvinna glataš traust. Hér eru mikil firn į ferš, sem įstęša er til aš reifa ķ pistli.

Óšinn į Višskiptablašinu gerir žetta alręmda mįl aš umfjöllunarefni sķnu 27. aprķl 2017, og hefst greinin žannig:

"Fyrir rétt rśmum 5 įrum, nįnar tiltekiš ķ lok marz 2012, lét Sešlabanki Ķslands framkvęma hśsleit į skrifstofum śtgeršarfélagsins Samherja ķ Reykjavķk og į Akureyri.  Starfsmenn Sešlabankans įsamt lögreglufulltrśum frį embętti Sérstaks saksóknara höfšu flogiš noršur daginn įšur og fóru leynt įšur en žeir geršu atlögu aš fyrirtękinu daginn eftir.  Žó ekki žaš leynt, aš fjölmišlar vęru ekki ręstir śt į sama tķma, og voru [žeir] męttir į stašinn rétt įšur en hśsleitin hófst.  Reyndar voru žaš ekki fjölmišlar ķ fleirtölu, heldur ašeins fréttastofa RŚV-en hśsleitin var gerš ķ nįnu samstarfi viš RŚV, svo ešlilegt sem žaš er."

Žetta er lżsing į kommśnistķskri tilraun Sešlabankans til aš knésetja öflugt einkafyrirtęki. Mįr, bankastjóri, kom fram ķ fjölmišlum viš žetta tękifęri, og gaf ķ skyn, aš bankinn hefši rökstuddan grun um sök į alvarlegu gjaldeyrismisferli. Varaši hann erlenda višskiptavini fyrirtękisins viš samskiptum viš žetta fyrirtęki meš yfirlżsingu į ensku. Ķslendingar mįttu eftir allar žessar ašfarir halda, aš Hrói höttur hefši nś haft hendur ķ hįri aušmannsins og mundi senn rżja hann inn aš skinninu og dreifa gullinu į mešal fįtękra.  

Ašförina sjįlfa reyndist samt viš rannsókn annarra embętta skorta allan lagalegan grundvöll, og sś įkvöršun bankans aš gera ašförina ķ beinni śtsendingu Sjónvarps og gefa ķ kjölfariš śt fréttatilkynningu į ensku fyrir alžjóšlegar fréttaveitur sżnir algert dómgreindarleysi forystu Sešlabankans. Hśn er heillum horfin, enda Trotzky slęmur lęrifašir.   

Sešlabankaforystan kann meš žessum fréttasendingum aš hafa ętlaš aš nżta ašgeršina til aš fęla ašra ķ brotahugleišingum frį aš brjóta lög og reglur gjaldeyrishaftanna, en forysta bankans hafši ekki sišferšilegan rétt til aš ganga žar meš svo freklega gegn hagsmunum hins grunaša.  Ķ žessu birtist mikiš ofrķki og sannarlega fór Sešlabankinn žarna offari.

Sešlabankinn sżndi svo einbeittan brotavilja gegn téšu fyrirtęki, aš óbeit vekur, og ašfarirnar į öllum stigum mįlsins sżna óyggjandi, aš sešlabankastjóri, ašstošarsešlabankastjóri og yfirmenn gjaldeyriseftirlits og lögfręšisvišs bankans, verša aš vķkja śr embęttum, ef dómur Hérašsdóms mun standa.  Aš öšrum kosti veršur girt fyrir, aš Sešlabankinn öšlist traust į nż į nęstunni, og žaš er nokkuš boršleggjandi, aš höfšaš veršur skašabótamįl į hendur bankanum, ef žessi forysta nżtur stušnings bankarįšs og rķkisstjórnar. 

Bankarįš Sešlabankans og rķkisstjórnin verša aš gera sér grein fyrir, aš enginn frišur fęst um bankann įn žess, aš rįšamenn hans verši lįtnir axla įbyrgš meš žvķ aš axla sķn skinn.  Aš öšrum kosti sitja bankarįšiš og viškomandi rįšherrar uppi meš Svarta-Pétur. 

Ferill mįlsins var ķ grófum drįttum žannig:

  1.  Dómari žurfti aš veita hśsleitarheimildina, og žaš vęri fróšlegt aš lesa rökstušning dómara fyrir henni.  Dómarar eiga ekki aš veita sjįlfsafgreišslužjónustu. Gögn mįlsins voru eftir rannsókn Sešlabankans send til Sérstaks saksóknara, af žvķ aš, Guši sé lof, Sešlabankanum hefur ekki veriš veitt įkęruvald.  Sérstakur stöšvaši rannsókn mįlsins, žegar starfsmönnum embęttisins žótti oršiš ljóst, aš engar lķkur vęru į sakfellingu.  Žess vegna var engin įkęra gefin śt eftir allt brambolt, reykbombur og skothrķš Sešlabankans śt ķ loftiš.  Sešlabankinn mótmęlti frįvķsuninni, en Rķkissaksóknari stašfesti įkvöršun Sérstaks.  Žegar svo var komiš, mundi dómgreind segja stjórnendum Sešlabanka meš heilbrigša skynsemi aš lįta mįliš nišur falla, en žar į bę er hvorugu til aš dreifa.
  2. Sešlabankinn var ekki af baki dottinn og sendi nś hluta rannsóknargagna til Skattrannsóknarstjóra, žótt hśsleitirnar hefšu ekki veriš geršar vegna gruns um skattalagabrot.  Žetta hįlmstrį Sešlabankans brįst lķka, žvķ aš Skattrannsóknarstjóri fann ekkert athugunarvert viš skattframtöl og skattskil Samherja į grundvelli rannsóknargagnanna, endursendi gögnin og gaf enga įkęru śt.  Hernašurinn leiddi ekki til neinnar įkęru. Hvers konar lögfręši er eiginlega stunduš ķ Sešlabanka Ķslands ?  Į mešan žessi staša er uppi, og enginn er dreginn til įbyrgšar, veršur aš kenna vinnubrögšin viš fśsk. Žjóšin getur ekki setiš uppi meš fśskara ķ fķlabeinsturni viš Arnarhól.
  3. Nś var hverju barni oršiš ljóst, aš engin įkęra yrši gefin śt į hendur nokkrum starfsmanni hins ofsótta fyrirtękis. Žį bauš Sešlabankinn fram "sįtt" ķ mįlinu, sem fęlist ķ greišslu MISK 8,5 til bankans.  Heilbrigš skynsemi segir žó, aš tjónžoli hefši įtt aš fį greišslu ķ sįttaskyni, reyndar miklu hęrri en žetta, enda var žessari "sįtt" hafnaš.  Žį setti bankinn upp į sig snśš og lagši į stjórnvaldssekt aš upphęš MISK 15 į fyrirtękiš.  Hśn var kęrš, og žann 24. aprķl 2017 felldi Hérašsdómur Reykjavķkur sektina śr gildi, m.a. meš žeirri röksemd, aš Sešlabankinn hafi ekki heimild til aš leggja į stjórnvaldssekt vegna mįls, sem hann hefur įšur fellt nišur.  Enn kemur ķ ljós, aš annašhvort er lögfręšisviš bankans hunzaš af yfirmönnum hans eša žar er allsendis ófullnęgjandi lagažekking fyrir hendi. Embęttisdrżld og hroki tröllrķšur Sešlabankanum um žessar mundir.  

Hér er stórmįl į feršinni fyrir persónuvernd og einstaklingsfrelsi ķ landinu gagnvart rķkisvaldinu. Einstaklingurinn į undir högg aš sękja gagnvart śtblįsnu rķkisvaldi, žar sem offors viš aš knésetja fórnarlambiš ręšur of oft för.  Śt yfir allan žjófabįlk tekur, žegar žetta sama rķkisvald veršur uppvķst aš svo bįgborinni lagažekkingu, aš žaš er gert afturreka meš allar kröfur sķnar į hendur einstaklingum og félögum žeirra.  Žį er bśiš aš draga hiš sama rķkisvald nišur ķ svaš götustrįka, sem stunda einelti gegn žeim, sem žeir telja sig eiga ķ fullu tré viš.  Mįl er aš linni. 

Jóni Steinari Gunnlaugssyni, hrl., er einnig nóg bošiš og fęr ekki orša bundizt.  Hann ritar ķ Morgunblašiš 1. maķ 2017:

"Ašför įn įbyrgšar":

"Nżjasta dęmiš er löglaust framferši stjórnenda Sešlabankans gegn śtgeršarfyrirtękinu Samherja, sem stašiš hefur yfir um nokkurra įra skeiš.  Komiš er ķ ljós, aš žar var valdi gróflega misbeitt.  Nś ętlar Mįr, bankastjóri, bara aš sitja žetta af sér, og žį helzt įn žess aš žurfa aš segja mikiš.  Og hann mun komast upp meš žaš, žvķ aš žeir, sem um eiga aš žinga, munu ekkert gera."

Žvķ skal ekki trśa fyrr en į veršur tekiš, aš "žeir, sem um eiga aš žinga", lįti kyrrt liggja.  Heišur Sešlabankans og alls stjórnkerfis rķkisins er ķ hśfi.    


Ósjįlfbęrt hneyksli į Hellisheiši

Žaš er aš bera ķ bakkafullan lękinn aš minnast į oflestun gufuforšans ķ išrum jaršar vegna Hellisheišarvirkjunar.  Afleišing gösslaragangs viš uppbyggingu žessarar stórvirkjunar gegn rįšum jaršvķsindamanna er skelfileg fyrir afkomu žessarar virkjunar og eigenda hennar, sem aš stęrstum hluta eru Reykvķkingar. Rżrnun į afkastagetu upprunalegs gufuforšageymis virkjunarinnar, įsamt hįum rekstararkostnaši vegna gufuöflunar, er svo mikil, aš įvöxtun fjįrmagns ķ 303 MW virkjunarfjįrfestingu er minni en 4 %/įr, sem jafngildir stórtapi į virkjun, žar sem gera veršur a.m.k. 9 %/įr įvöxtunarkröfu til verkefna meš višlķka rekstraróvissu. 

Til aš kóróna vitleysuna var OR (Orkuveita Reykjavķkur) skuldbundin meš langtķmasamningi til aš afhenda megniš af raforkunni. Hellisheišarvirkjun reyndist ekki geta stašiš undir žeim skuldbindingum um forgangsorkuafhendingu. Žaš viršist į sinni tķš algerlega hafa veriš horft framhjį möguleikanum į žvķ, aš innstreymi gufu kynni aš verša ónógt til aš vega upp į móti brottnįmi gufunnar um borholurnar.

Nś er hins vegar komiš ķ ljós, aš jaršgufunżtingin lżtur lögmįli nįmuvinnslu, og enginn veit, hvenęr nįmuna žrżtur örendi.  Žannig sśpa eigendurnir seyšiš af flausturslegum įkvöršunum stjórnmįlamanna Reykvķkinga, sem vélušu um fjįrhag žeirra og mįlefni Hellisheišarvirkjunar į blómaskeiši R-listans, alręmda.

Ķ fróšlegri frétt Svavars Hįvarssonar ķ Fréttablašinu, 23. febrśar 2017,

"Hverahlķš bjargaši rekstri į Hellisheiši",

žar sem fléttaš er inn vištali viš nśverandi forstjóra OR og stjórnarformann ON, Bjarna Bjarnason, kemur fram, hversu grķšarlega var offjįrfest ķ vinnslugetu virkjunarinnar, žar sem afkastageta virkjunarinnar viršist hafa veriš komin nišur ķ 224 MW įšur en holurnar ķ Hverahlķš voru tengdar viš Hellisheišarvirkjun. Enginn veit, hvort įframhaldandi gufuöflunarįform ON duga, en žau eiga aš vega upp į móti 8,5 MW/įr rżrnun, sem er um 3,0 %/įr rżrnun gufustreymisins.   

Orkuveita Reykjavķkur (OR) var į gjaldžrotsbarmi įriš 2010.  Meginskżringin į žeim ósköpum er lķklega offjįrfesting į Hellisheiši og allt of litlar tekjur af virkjuninni m.v. fórnarkostnaš hennar.  Žį žegar var orkuvinnslugeta virkjunarinnar farin aš lįta į sjį, sem leiddi til lakari nżtingar virkjunarinnar, sem OR bętti upp meš auknum orkukaupum af Landsvirkjun til aš uppfylla žarfir višskiptavina sinna, m.a. til aš uppfylla skuldbindingar sķnar ķ langtķmasamningi um raforkuafhendingu. 

Žį var samt enn ekki kominn fram af fullum žunga aukinn rekstrarkostnašur Hellisheišarvirkjunar vegna mjög mikillar višhaldsžarfar į gufuöflun og nišurdęlingar į jaršvökva.  Žeim vanda var żtt į undan sér til įrsins 2013, žegar hętt var viš aš reisa virkjun ķ Hverahlķš, en įkvešiš aš nżta 50 MW afl, sem žar var žį žegar fyrir hendi ķ borušum holum, inn į hverfla Hellisheišarvirkjunar. Žetta kostaši aušvitaš sitt og jók vinnslukostnaš virkjunarinnar enn meira, en annars hefši oršiš orkuskortur ķ landinu og skašabótakröfur frį ašalvišskiptavininum, Noršurįli, getaš vofaš yfir.

Įriš 2014 fundu menn śt, aš orkuforši Hellisheišarvirkjunar dvķnaši žrefalt hrašar en įriš įšur eša um 20 MW/įr (6,6 % af uppsettu afli), og stefndi žetta orkuöryggi landsins og fjįrhag OR ķ algert óefni.  Var žį gerš neyšarįętlun um borun į 23 holum į Hellisheiši fyrir miaISK 24 į 5 įrum.  Sżnir žetta, hvers konar kviksyndi eitt stórt jaršgufuverkefni getur oršiš, žegar varkįrni er ekki gętt og bezta fįanlega žekking er ekki nżtt.

Įriš 2016 voru Hverahlķšarholurnar tengdar viš Hellisheišarvirkjun, og hafši žaš fljótlega jįkvęš įhrif į dvķnunarhraša gufuaflsins, sem nś viršist vera 8,5 MW/įr eša 58 % hęgari en įšur.  Dvķnunin er žį um 3,0 % į įri, sem er trślega meira en žaš, sem bśast mį viš af slķkum virkjunum, svo aš virkjunin er alls ekki sjįlfbęr.  Afköst upprunalega svęšisins viršast nśna vera 235 MW eša 78 % af uppsettu afli, en jafnvęgisįstand meš undir 2 %/įr rżrnun gęti veriš viš nżtingu į 200 MW eša 66 % af uppsettu afli.  Žaš er offjįrfesting um 100 MW eša um MUSD165 ķ boši meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur į sinni tķš. 

OR var bjargaš frį gjaldžrotsbarmi meš fjöldauppsögnum, eignasölum og stórfelldri hękkun į öllum töxtum OR til almennings.  "Leišrétting į veršskrį" hefur t.d. žżtt hękkun į raforku og dreifingu hennar um 55 % į tķmabilinu 2010-2016, žegar vķsitala neyzluveršs hękkaši um 23 %.   S.k. leišrétting felur ķ sér oftöku fjįr af višskiptavinum, sem er ósanngjörn į sama tķma og megintapiš af Hellisheišarvirkjun viršist stafa af langtķmasamningi viš Noršurįl.  Samningurinn er į huldu, en ekki veršur annaš séš en forsendubrestur hafi oršiš, hvaš hann varšar, vegna hremminganna į Hellisheiši.  Ekkert heyrist žó um endurskošun į žessum samningi.  Er ekki tķmabęrt aš hefja žį vinnu nś og fylgja žar fordęmi Landsvirkjunar, žar sem žó voru minni hagsmunir ķ hśfi en hjį OR ? 

Į sviši orkusölu rafmagns į aš heita, aš frjįls samkeppni rķki, og žar er ON (Orka nįttśrunnar-dótturfélag OR) ķ vandręšum, žegar kemur aš vinnslukostnaši į Hellisheiši, sem er žeirra ašalvirkjun. 

Vinnslugeta upphaflega vinnslusvęšis Hellisheišarvirkjunar hafši rżrnaš śr u.ž.b. 303 MW og nišur ķ 224 MW fyrir tengingu viš Hverahlķš, en viršist vera 235 MW eftir žį tengingu.  Rżrnun vinnslugetu um tęplega 70 MW hefur aušvitaš mikil įhrif til hękkunar į vinnslukostnaši ķ virkjun reiknaš į orkueiningu, žar sem fjįrfest er fyrir 303 MW afkastagetu.  Įrlegur fórnarkostnašur fjįrmagns ķ 303 MW jaršgufuvirkjun er 8,1 miaISK (m.v. 1 USD=110 ISK), og įrleg orkuvinnsla m.v. 235 MW er 1850 GWh, svo aš stofnvinnslukostnašur raforku meš tiltękri gufu śr upprunalega svęšinu er 4,4 ISK/kWh.

Žetta er aušvitaš ekki eini fórnarkostnašur fjįrmagns žarna, žvķ aš reikna mį meš, aš gufuöflun ķ Hverahlķš į gufu, sem gefur 50 MW, nemi miaISK 7,0, og tenging Hverahlķšar viš Hellisheišarvirkjun kostaši miaISK 3,5, svo aš stofnkostnašur Hverahlķšar til aš nżta gufu hennar ķ mannvirkjum Hellisheišar nam miaISK 10,5.  Įrlegur fórnarkostnašur žessarar nżtingar er miaISK 1,1, og hśn gefur 390 GWh/įr.  Stofnvinnslukostnašur Hverahlķšar er žį 2,8 ISK/kWh.

Heildarvinnslukostnašur ķ samtengdri Hellisheišarvirkjun og Hverahlķš er 7,2 ISK/kWh įn rekstrarkostnašar. Žetta er hįr kostnašur, en žį er eftir aš taka tillit til mjög hįs rekstrarkostnašar, svo aš sagan er engan veginn öll sögš. 

Rekstrarkostnašur jaršgufuvirkjunar er višhaldskostnašur į bśnaši, t.d. vegna tęringar, višhaldsboranir, tengingar nżrra hola og nišurdęling.  Višhaldskostnašur jaršguvirkjana er tiltölulega mun hęrri en af annars konar virkjunum į Ķslandi vegna tęringar ķ hverflum og lögnum af völdum ętandi jaršefnasambanda. Žį eru rekin į Hellisheiši gufuhreinsivirki, sem eiga aš draga śr losun skašręšisgasa į borš viš brennisteinsvetni, H2S.  Sś hreinsun viršist žó vera meira eša minna ķ skötulķki, žvķ aš ef vešur dreifir ekki gösunum, heldur žau leggur meš austanstęšri golu til höfušborgarsvęšisins, žį slį męlar strax upp fyrir heilsuverndarmörk, 50 ug/m3.  Hvers konar "hśmbśkk" er žessi hreinsun eiginlega og eftirlitiš meš henni ?  Er nišurdęling koltvķildis, CO2, viš virkjunina į sömu bókina lęrš ?   Afar varlega įętlašur višhaldskostnašur į bśnaši Hellisheišarvirkjunar er 0,7 miaISK/įr.

Rįšgeršur gufuöflunarkostnašur til aš vega upp į móti įętlašri aflrżrnun um 8,5 MW/įr eftir tengingu Hverahlķšargufu viš Hellisheišarvirkjun er 15 miaISK/6 įr=2,5 miaISK/įr.  Žį kemur nišurdęlingarkostnašur vegna jaršhitavökva til višbótar, en hann er um 0,8 miaISK/įr.  Alls nemur žį rekstrarkostnašurinn 4,0 miaISK/įr, sem žarf til aš višhalda gufu til aš framleiša W=1850+390=2240 GWh/įr af raforku ķ samtengdri Hellisheišarvirkjun og Hverahlķš.  Žetta gefur žį rekstrarkostnaš į orkueiningu 1,8 ISK/kWh.

Til aš finna śt heildarvinnslukostnaš Hellisheišarvirkjunar og samtengdrar Hverahlķšar žarf aš leggja saman stofnvinnslukostnašinn og rekstrarkostnašinn.Žį fęst:

K=4,4+2,8+1,8=9,0 ISK/kWh.

Ķ bandarķkjadölum tališ er žetta rśmlega:

K = 80 USD/MWh.

Til samanburšar mį ętla, aš vinnslukostnašur raforku ķ vindmyllulundi į Ķslandi sé nś kominn nišur ķ 60 USD/MWh, svo aš orkan frį Hellisheiši er nś žrišjungi dżrari en frį vindmyllulundi, t.d. viš Blöndu, og 2-3 sinnum hęrri en ķ nżju vatnsorkuveri yfir 100 MW.   

Almenningur fęr orku frį ON fyrir 5,7 ISK/kWh įn VSK eftir hękkun į orkuverši um sķšast lišin įramót, sem mörgum kom spįnskt fyrir sjónir ķ ljósi grķšarlegra veršhękkana undanfarinna įra langt umfram hękkun vķsitölu neyzluveršs. Til aš fį žann vinnslukostnaš į Hellisheiši, sem er ašalvirkjun ON, žarf aš lękka įvöxtunarkröfu fjįrmagns, sem ķ fjįrfestinguna žar er lagt, śr 9 % og nišur fyrir 4 %.  Žetta sżnir, aš į mešan afskriftir žessarar fjįrfestingar standa yfir, sem veršur til u.ž.b. 2030, žį veršur žjóšhagslegt tap į žessari orkuvinnslu og raunverulegt tap, nema lįnin vegna mannvirkjanna séu į óvenju hagstęšum kjörum. 

Žetta dęmi sżnir, hvķlķkt glapręši žaš er aš gera langtķmasamning um heildsölu į rafmagni frį jaršgufuvirkjun įšur en haldgóš žekking fęst į įlagsžoli gufuforšageymisins, sem virkjašur er.  Ķ žessu tilviki jafngildir offjįrfestingin lķklega 100 MW m.v. innan viš 2 % nišurdrįtt į įri, og stjórnendur virkjunarfélagsins verša aš hafa sig alla viš aš bora efir gufu meš ęrnum tilkostnaši til aš geta uppfyllt skilmįla um raforkuafhendingu.  Enginn veit, hversu stöšugt nśverandi gufuašstreymi veršur. 

Žaš mį draga enn vķštękari įlyktun af žvķ kviksyndi, sem OR (ON) hefur rataš ķ į Hellisheiši.  Ef jaršfręšilegur vafi leikur į um orkuvinnslugetu jaršgufuvirkjunarsvęšis, og žannig hįttar yfirleitt alltaf til, žį er glapręši aš gera bindandi samning til įratuga um stöšuga hįmarksorkuafhendingu frį jaršgufuvirkjun.  Žessu flöskušu stjórnmįlamennirnir į, sem geršu orkusamninginn viš Noršurįl į sinni tķš.  Vonandi hįttar öšru vķsi til ķ samskiptum Landsvirkjunar og PCC į Bakka, žvķ aš žar viršist ašeins vera komin į skuldbinding fyrir innan viš helming af įętluši vinnslužoli Žeistareykja.     

Megniš af orku ON frį Hellisheišarvirkjun fer til Noršurįls ķ Hvalfirši.  Ekki hefur veriš upplżst um orkuveršiš.  Žaš hefur hękkaš sķšan ķ fyrra meš įlveršinu og gęti veriš komiš upp ķ 25 USD/MWh.  Ef reiknaš er meš, aš žaš komist senn ķ 30 USD/MWh, žį veršur tap ON 50 USD/MWh, sem sżnir kviksyndiš, sem OR er komiš śt ķ eftir sķšustu žróun į Hellisheiši. 

 

 


Žverstęšukennd frįsögn

"Óžarft aš virkja til aukinna orkuskipta" hljómaši fyrirsögn ķ Fréttablašinu į bls. 6 žann 17. janśar 2017.  Hśn er vęgast sagt afar villandi og ber ekki góšum vinnubrögšum vitni, svo aš ekki sé sterkar aš orši kvešiš.

Ónįkvęmnin er yfiržyrmandi, žvķ aš viš hvaš eru "aukin orkuskipti" mišuš ?  Višbót viš hvaša orkuskipti ? Sķšan kemur ķ ljós, hvašan blašamašurinn hefur vizku sķna:

"Framkvęmdastjóri Orkuseturs telur hęgt aš orkuskipta öllum bķlaflota Ķslendinga meš žeirri orku, sem nś er fyrir hendi. 

Siguršur Frišleifsson, framkvęmdastjóri Orkuseturs, segir orkuskipti ķ samgöngum möguleg įn žess aš virkja žurfi frekar.  "Tķu prósent landsmanna hita hśs sķn meš rafmagni.  Žaš er hęgt aš fękka žeim meš varmadęlum.  Ef viš myndum losa helminginn af žvķ rafmagni, sem fer ķ hśshitun, gęti žaš rafmagn dugaš į um 116 žśsund rafbķla.  Einnig mį nį miklum sparnaši ķ raforku meš LED-lżsingu į götum sveitarfélaga.  Rafmagniš er til, viš žurfum aš nżta žaš betur", sagši Siguršur."

Hér er vašiš į sśšum meš villandi og óįbyrgum hętti, eins og nś skal sżna fram į:

  1. Jaršefnaeldsneytisbķlar į landinu voru ķ įrslok 2016 um 240“000 talsins, en meš hópbifreišum, sendibifreišum og vörubifreišum taldi flotinn tęplega 280“000 bķla.  Gerum rįš fyrir, aš ķ tilvitnun sé įtt sé viš fólksbķlaflotann.  Įętla mį įrlega raforkužörf hans eftir rafvęšingu žannig: E=4,5 MWh/b x 240 kb = 1,1 TWh/įr.  Žessi raforkužörf samsvarar mešalįlagi yfir įriš 125 MW, en žvķ fer fjarri, aš rafbķlaįlag į rafkerfiš verši jafnt.  Uppsett afl hlešslutękja žessara 240“000 bķla gęti oršiš 3600 MW.  Ef samtķmažįttur er 0,2, žį veršur hįmarksįlag um 720 MW af 240“000 fólksbķlum og jeppum. 
  2. Į móti žessari įlagsaukningu leggur téšur Siguršur til, aš fjįrfest verši ķ varmadęlum, sem spari helming raforkunnar, sem nś fer ķ rafhitun hśsnęšis.  Ętla mį, aš įrleg orka til rafhitunar hśsnęšis sé: Eh=40 MWh/ķb įr x 7000 ķb = 280 GWh/įr meš toppafli 50 MWHelmingurinn jafngildir 140 GWh/įr og 25 MW.
  3. Žaš er einnar stęršargrįšu munur į žvķ, sem Siguršur Frišleifsson telur vera lausn og višfangsefninu, sem er rafvęšing bķlaflotans
  4. Hvaš dugir "varmadęlulausnin" til aš rafvęša marga bķla ?  M.v. ķslenzkar ašstęšur mį reikna meš raforkunotkun mešalfólksbķls 0,3 kWh/km, og ef mešalaksturinn er 15“000 km/įr, mun einn bķll žurfa raforkuna: Eb=0,3 kWh/km x 15000 km/įr = 4,5 MWh/įr.  Žį dugir "varmadęlulausnin" fyrir: n=140000/4,5 = 31“000 bķlar eša 13 % af fólksbķlaflotanum.  Žetta eru 85“000 fęrri bķlar en Siguršur Frišleifsson slengir fram ķ tilvitnušu vištali. 
  5. Orkusparnašur meš LED-vęšingu götulampa um land allt gęti e.t.v. haft ķ för meš sér helmingsorkusparnaš į viš "varmadęlulausnina", svo aš alls mundu žessar tvęr orkusparnašarašferšir gefa um 210 GWh/įr, sem er innan viš 20 % af raforkunni, sem žarf fyrir nśverandi fjölda fólksbķla, sem brenna jaršefnaeldsneyti.  Bęši er, aš žeim fer fjölgandi og aš žeir eru ašeins hluti af heildarflotanum eša innan viš 86 %.
  6. Kostnašarlega er žaš alveg śt śr kś aš tengja žessi tvö sparnašarverkefni saman viš orkuskipti.  Žaš er miklu ódżrara aš virkja og framleiša višbótar MWh, eins og žarf, en fjįrfesta ķ varmadęlum og ķ mörgum tilvikum vatnsofnum og pķpulögnum ķ staš žilofna eša ķ LED-lömpum, žar sem meginsparnašurinn er fólginn ķ minna višhaldi, en ekki ķ orkusparnaši.

Žaš er mjög įmęlisvert aš fara meš fleipur um mikilvęg verkefni į landsvķsu.  Orkuflutningsfyrirtękiš Landsnet hefur aftur į móti lagt spilin į boršiš, og eftirfarandi er skrifaš ķ žessari umręddu frétt:

"Ķ skżrslu Landsnets er dregiš fram, aš ef eigi aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, meš orkuskiptum, upp į 1,5 milljónir tonna į įri, žurfi um 880 MW af rafmagni til žess."

Megniš af žeirri losun, sem į aš hverfa samkvęmt žessari svišsmynd, kemur frį landumferš.  Žaš er himinn og haf į milli mįlflutnings Orkuseturs og Landsnets.  Blekbóndi telur mįlflutning Landsnets og téša svišsmynd um aflžörf į réttu róli, ef įlaginu veršur ekki stżrt.  Blekbóndi hefur hins vegar bent į, aš draga mį verulega śr aflžörfinni meš žvķ aš bjóša hagstęšan nęturtaxta.  Slķkt breytir žó engu um orkužörfina.  Aš vanmeta hana getur oršiš afdrifarķkt. Hitastigshękkun ķ andrśmslofti 

 


Heilnęmi matvęla ķ mengašri veröld

Hneyksli ķ samskiptum eggjaframleišanda og eftirlitsstofnunar rķkisins meš heilnęmi matvęla skók samfélagiš um mįnašamótin nóvember-desember 2016. Hneyksliš var žrķžętt. 

Ķ fyrsta lagi illur ašbśnašur, a.m.k. hluta hęnsna, į eggjabśum tilgreinds fyrirtękis.  Žetta varšar bęši dżravernd og hollustu matvęla. 

Ķ öšru lagi ašgeršarleysi eftirlitsašilans, Matvęlastofnunar, MAST, eftir aš upp komst um óleyfilegan fjölda fugla į flatareiningu og ljóst var, aš umtalsveršur fjöldi žeirra var vanhaldinn og žreifst illa. Myndskeiš norskęttaša dżralęknisins talaši sķnu mįli um žaš. Hinu brotlega fyrirtęki voru gefnir frestir į fresti ofan og hótaš refsiašgeršum, ef ekki yrši oršiš viš ašfinnslunum, en yfirstjórn eftirlitsstofnunarinnar heyktist alltaf į aš lįta kné fylgja kviši. Slķkt viljaleysi į ekki erindi į žann staš, en fśsk embęttismanna er žvķ mišur landlęgt į Ķslandi. Er slķkt tekiš aš reyna į žolrif almennings ķ landinu, sem žarf aš leita til eftirlitsstofnana og er aušvitaš hįšur žeim, t.d. varšandi gęši og heilnęmi matvęla.   

Ķ žrišja lagi var hjį žessari eftirlitsstofnun rķkisins, Matvęlastofnun, lįtiš hjį lķša aš upplżsa neytendur um žaš, aš eggjabś žessa fyrirtękis uppfylltu ekki lįgmarks gęšakröfur varšandi alifuglarękt og aš merking į vöru fyrirtękisins um "vistvęna framleišslu" vęri žess vegna afar villandi og ķ hróplegu ósamręmi viš veruleikann. Meš žessu hįttarlagi var grafiš undan bęndum meš metnaš og dug, sem lagt hafa ķ talsveršan fórnarkostnaš til aš žjóna neytendum og dżrum sķnum af trśmennsku.  Žeir, sem lengst eru komnir žar į bę, hafa nįš erfišum hjalla, sem er alžjóšlega faggilt vottun um lķfręnan bśskap.   

Hér er ekki viš starfsfólk eftirlitsstofnunarinnar aš sakast, žvķ aš viškomandi dżralęknar geršu drög aš fréttatilkynningu til fjölmišla į grundvelli athugana og athugasemda sinna, og hefur annar dżralęknirinn gert grein fyrir afstöšu sinni ķ vištali viš RŚV frį Noregi į lżtalausri ķslenzku meš hugljśfum, syngjandi norskum hreim, sem unun var į aš hlżša, žótt mįlefniš vęri óskemmtilegt. 

Forstjóri MAST hefur tekiš į sig įbyrgšina į aš banna birtingu žessarar sjįlfsögšu tilkynningar til almennings um heilnęmi matvęla, sem neytendur leggja sér til munns ķ góšri trś. Eru žar hafšar uppi hępnar lagarefjar.  Forstjórinn segist  žó vilja lęra af margķtrekušum mistökum sķnum, en rķgfulloršnir menn lęra ekki dómgreind.  Af dómgreindarleysi var leyndarhjśpi sveipaš yfir stofnunina ķ hverju mįlinu į fętur öšru.  Almenningur, sem aš miklu leyti fjįrmagnar žessa stofnun, į rétt į öllum upplżsingum įn tafar, sem įhrif geta haft į lķšan hans og heilsufar, svo og um blekkingarišju gagnvart neytendum. Efnisatriši mįlsins eru svo alvarleg, aš rökréttast er fyrir žennan forstjóra aš axla sķna įbyrgš ķ verki og rétta žar meš hlut stofnunar sinnar.  Annaš er óvišunandi fyrir bęši heišvirša framleišendur og alla neytendur.

Hiš sama į viš um hefšbundin bęndabżli og stórvaxinn bśskap.  Žaš er hreinn fyrirslįttur hjį yfirstjórn MAST, aš vegna įkvęša ķ persónuverndarlögum megi hśn ekki upplżsa opinberlega um slęma mešferš dżra į almennum bśum.  Hvert bś er ķ raun lögašili, sem haft getur fjölbreytilegt eignarhald, en einkaeign eins bónda eša sameign hjóna eša fjölskyldu er algengast.  Aš opinber stofnun, aš miklu leyti į framfęri almennings, haldi žvķ fram, aš ašfinnslur um bśfjįrhald eigi ekki erindi til almennings, er fįsinna į 21. öld.  Almenningur į hér hagsmuna aš gęta, af žvķ aš slęm mešferš dżra hefur óhjįkvęmilega neikvęš įhrif į gęši afurša žeirra. Sjónarmiš forstjórans er śrelt og į skjön viš nśtķmakröfur um dżravernd og neytendavernd. 

Skilyrši eindregins stušnings ķslenzkra neytenda viš ķslenzka matvęlaframleišendur er, aš allt sé uppi į boršum hjį bęndum, er varšar hvašeina, sem haft getur įhrif į gęši framleišslu žeirra.  Žarna žarf fullkomiš gegnsęi aš rķkja og žeir, sem skyggja į žaš eša hindra, grafa um leiš undan trausti į ķslenzkum bęndum.  Sterkasta tromp bęndanna er heilbrigšur gróšur og vel haldnir og heilbrigšir dżrastofnar, sem fį minnst allra bśstofna og nytjajurta Vesturlanda af sżklalyfjum, skordżraeitri og tilbśnum įburši og fį jafnframt hreinasta vatniš og lifa į minnst mengašri jörš.  Žess vegna kjósa flestir landsmenn ķslenzka bęndur, žegar žeir verzla ķ matinn, enda er vistspor žeirra minna en samkeppnisašila žeirra erlendis. 

Ķ Fréttablašinu, 3. desember 2016, į bls. 6 er frétt um dżravernd undir fyrirsögninni,

"Ekki upplżst um ašbśnaš hjį bęndum":

"Matvęlastofnun neitar aš afhenda Fréttablašinu upplżsingar um ašfinnslur hérašsdżralękna stofnunarinnar varšandi ašbśnaš og umhiršu dżra į lögbżli į Vesturlandi.

Neitun Matvęlastofnunar barst Fréttablašinu sama dag og forstjóri stofnunarinnar lofaši bót og betrun og rķkari upplżsingagjöf til almennings ķ Kastljósvištali.  MAST mun ekki veita upplżsingar um dżravelferš hjį ķslenzkum bęndum."

Matvęlastofnun starfar undir stjórn atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins.  Rįšherra ber pólitķska įbyrgš į starfseminni.  Umburšarlyndi landsmanna gagnvart hegšun yfirstjórnar MAST er žrotin.  Stjórnmįlaflokkunum er hollt aš hugleiša žetta, bęši nśverandi valdhöfum og komandi, og leggja fram og samžykkja frumvarp um lagabreytingar, ef žęr eru taldar naušsynlegar til aš nį fram įsęttanlegri stöšu žessara mįla. Skemmd epli mega ekki fį aš skemma meira śt frį sér.

"Hallgeršur Hauksdóttir, formašur Dżraverndarsambands Ķslands, segir mikilvęgt, aš upplżsingum sé ekki haldiš leyndum.  "Žaš skiptir grķšarlega miklu mįli, aš gögn um illa mešferš bśfjįr séu opinber almenningi, svo aš neytendur geti vališ og hafnaš", segir Hallgeršur.  "Mér sżnist, mišaš viš žessa neitun, aš Matvęlastofnun ętli sér ekki aš bęta rįš sitt varšandi upplżsingagjöf til almennings"."

Aušvitaš er illmannleg mešferš dżra ein hlišin į žessu mįli.  Óheft upplżsingagjöf opinberrar eftirlitsstofnunar til almennings er sjįlfsagt og beitt vopn ķ barįttunni gegn dżranķši.  Žaš er tilhneiging til mešvirkni fólgin ķ aš žegja ķ hel pervisalegt og skašlegt framferši manna gegn öšrum mönnum og mįlleysingjum. Svipta ber hulunni miskunnarlaust ofan af žvķ öllu og refsa haršlega. 

Žóra Kristķn Įsgeirsdóttir skrifaši frétt ķ Fréttatķmann į fullveldisdaginn, 1. desember 2016, og birti vištal viš mann, sem skrifstofustjóri ķ atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneyti, fyrrverandi yfirdżralęknir, fól afgreišslu erindis um hiš alręmda eggjabś, meš fyrirsögninni:

"Stóreinkennileg framkoma rįšuneytis": 

"Žaš er stórkostlegt, aš rįšherra skuli draga mig upp śr hattinum til aš vķsa frį sér įbyrgš ķ mįlinu", segir Kristinn Hugason, bśfjįrkynbóta- og stjórnsżslufręšingur og fyrrverandi starfsmašur atvinnuvegarįšuneytisins, en rįšherra hefur sagt brotthvarf hans śr rįšuneytinu įstęšu žess, aš mįl Brśneggja sofnaši ķ rįšuneytinu.  .....

Hann segir mįliš allt fyrir nešan allar hellur, og mįlsmešferš Matvęlastofnunar ķ žessu mįli ķ gegnum įrin sé mjög įmęlisverš og višbrögš rįšuneytisins stóreinkennileg.  "Ill mešferš į varphęnum hjį Brśneggjum kom aldrei inn į borš til mķn ķ rįšuneytinu.  Žetta mįl, sem barst žangaš ķ desember 2013, snżst um vistvęna vottun.  ....

Žaš er įkaflega mišur aš horfa upp į žetta klśšur; žaš er til aš mynda frįleitt aš nema reglugerš um vistvęnar merkingar śr gildi įn žess aš tryggja, aš slķkar merkingar séu ekki leyfšar į neytendaumbśšum.  Žaš er algerlega ljóst, aš žar bar Matvęlastofnun aš grķpa strax til ašgerša, žar sem hśn fylgist meš löglegum merkingum matvęla"."

Žaš viršist vera fullt tilefni til aš framkvęma stjórnsżslurannsókn į žessu rįšuneyti, žvķ aš axarsköpt žess eru legķo.  Aš fyrirspurn undirstofnunar rįšuneytisins til rįšuneytisins skuli ekki vera skrįš į framvinduskrį žess og henni fylgt eftir af rįšuneytisstjóra eša skrifstofustjóra, vitnar um stjórnsżslulega óreišu ķ rįšuneytinu. Fróšlegt vęri aš vita, hverjum stjórnendur žessa rįšuneytis telja sig ķ raun vera aš žjóna.  Stjórnunarlegt fśsk kemur upp ķ hugann ķ žessu sambandi. Nś er aš sjį, hvort nżr rįšherra gerir gangskör aš brżnum śrbótum į vinnubrögšum.

Žegar gęšatryggš vottun um lķfręna ręktun meš rekjanleika til alžjóšlegra stašla var tekin upp į Ķslandi, mįtti rįšuneytinu vera žaš ljóst, aš leyfilegar fśskmerkingar į neytendaumbśšum matvęla, sem voru til žess fallnar aš afvegaleiša neytendur, mundu grafa undan framleišendum, meš fagtryggša vottun um lķfręna framleišslu, vegna žess aš fjöldi neytenda mundi ekki įtta sig į, aš ķ öšru tilvikinu er um raunverulega og kostnašarsama hollustu aš ręša, en ķ hinu tilvikinu getur hęglega veriš um vörusvik aš ręša, eins og reyndin var ķ téšu eggjamįli.  Aš lįta duga aš nema reglugerš śr gildi um vistvęna framleišslu var hįlfkįk eitt og vitnar um ófagleg vinnubrögš. Mįl er, aš linni.

 


Vinstriš slegiš śt af laginu

Hvarvetna um heim hallar į vinstri menn ķ kosningum til žjóšžinga og ķ embętti žjóšhöfšingja.  Stundaglas vinstri manna er aš tęmast, enda er ferill žeirra ömurlegur ķ sögulegu samhengi.  Žaš flęšir um žessar mundir hratt undan žeim. 

Nżjustu dęmin eru frį Ķslandi og Bandarķkjunum, BNA. Į Ķslandi var mynduš vinstri blokk fyrir kosningar meš bramli og brauki, sem kjósendur  sķšan höfnušu sem misheppnušu tiltęki.  Ķ BNA unnu repśblikanar, sem į 20. og 21. öldinni hafa yfirleitt veriš taldir vera hęgra megin viš demókrata,  meirihluta ķ bįšum žingdeildum, og frambjóšandi žeirra til forsetaembęttisins vann kosningarnar, žótt hann tapaši ķ flestum skošanakönnunum og vęri "underdog-tapari" ķ umsögnum flestra fréttastofanna og meira eša minna óalandi og óferjandi ķ munni flestra įlitsgjafanna.  "Elķtan" į öllum svišum, sem borin er uppi af "Wall Street", hefur demókrata ķ vasanum og hiršir lķtt um hagsmuni almśgans, mįtti lśta ķ gras og sleikir nś sįr sķn, urrandi ill, eins og Samfylkingin į Ķslandi, sem kjósendur sżndu rauša spjaldiš og fékk ašeins einn kjördęmakjörinn žingmann 29. október 2016, žótt 2 ašrir flytu į fjörur Alžingis sem hvert annaš strandgóss. Fyrrverandi varaformašur žeirra er nś komin ķ embętti hjį samtökum fjįrmįlafyrirtękja.

Žó aš blekbóndi sé ekki stjórnmįlafręšingur, tekur hann sér Bessaleyfi og skżrir stefnu og sigur Donalds Trumps žannig, aš hśn miši öll aš žvķ aš endurreisa framleišslukerfi Bandarķkjanna, BNA, išnašinn, og skapa žannig grundvöll nżrra, vel launašra og gefandi starfa, draga žannig śr atvinnuleysi bandarķskra rķkisborgara, svo aš bandarķski Mešal-Jóninn sjįi aftur fjölgun dollara į launasešli sķnum eftir 40 įra hlé į žvķ ķ raundölum tališ. 

Ķ žessu ljósi ber aš lķta į afstöšu Donalds til ólöglegra innflytjenda ķ landinu og rįša hans til aš stemma stigu viš innflęši fólks yfir landamęrin.  Frķverzlunarsamninga hefur hann sömuleišis gagnrżnt, žvķ aš ódżr innflutningur hefur ógnaš framleišslustörfum ķ BNA og haldiš launum nišri ķ slķkum geirum. 

Hatur spįkaupmanna, sem kenndir eru viš veršbréfahöllina į "Wall Street", į Donald Trump,  mį skżra meš žvķ, aš stefna hans miši aš žvķ, aš aukinn hluti veršmętasköpunar bandarķska hagkerfisins lendi ķ vasa launžeganna.  Aukinn launakostnašur fyrirtękjanna dregur aš öšru jöfnu śr hagnaši žeirra, og žį minnka aršgreišslur til fyrirtękjanna, og pappķrssnatarnir į "Wall Street" hafa žį minna upp śr krafsinu.  Kosningasigur Trumps og Repśblikanaflokksins og įtökin ķ kosningabarįttunni verša vel skiljanleg ķ žessu ljósi, en žeir, sem kenna sig viš fręšiheitiš Stjórnmįlafręši į Ķslandi hafa ekki boriš viš aš setja stöšu mįla ķ žetta samhengi, heldur fjargvišrazt einfeldningslega śt af einstökum atrišum, aš žvķ er viršist vegna andśšar og/eša samśšar meš persónum og leikendum.  Veršur ekki séš til hvers slķk "fręšimennska" er eiginlega nżt.

 Stjórnmįlaflokkar, sem stašsetja sjįlfa sig vinstra megin viš mišju ķ stjórnmįlum, žó aš sś mišja sé breytileg frį einu landi til annars, og breytist lķka ķ tķma, eins og Bandarķkin eru skżrt dęmi um, eru ķ hugmyndafręšilegri ślfakreppu, sem kemur fram ķ kosningaósigrum um vķša veröld.  Vinstri menn į Ķslandi, sem 29. október 2016 töpušu kosningum til Alžingis, žegar žeir töldu sér sigurinn vķsan vegna  skošanakannana, sem vitaš er nś, t.d. eftir bandarķsku kosningarnar, aš er lķtiš aš marka, og er ķ sumum tilvikum hrein "manipślasjón", ž.e. misnotkun ķ žvķ augnamiši aš afvegaleiša kjósendur. 

Rķkisstjórn Siguršar Inga, vinsęls og vel metins dżralęknis af Sušurlandi, féll aš vķsu, en tilburšir Pķrata til aš mynda vinstri stjórn fyrir kosningar reyndust alls ekki falla meirihluta kjósenda ķ geš.  Svikabrigzl sjóręningjadrottningarinnar eftir kosningar ķ garš žeirra (BF), sem žįšu boš hennar um myndun sżndarrķkisstjórnar, sem aldrei varš barn ķ brók, hljóma eins og spangól kjölturakka. Įšur lżsti hśn žvķ yfir, aš Pķratar vildu ekki setjast ķ rķkisstjórn, en nś vilja žeir ķ rķkisstjórn meš Teflon-Kötu.  Hringlandahįtturinn rķšur ekki viš einteyming į žeim bęnum.  Tilburšir til stjórnarmyndunar meš žessu tętingsliši į vinstri kantinum eru einber tķmasóun. 

Aumkvunarveršar tilraunir vinstri flokkanna til stefnumörkunar eru allar reistar į sandi vanžekkingar og/eša rangtślkunar į stašreyndum.  Meš žvķ aš sigla undir fölsku flaggi komast žeir einatt til valda og žį bregst ekki, aš žeir nota völdin til aš hrinda óvinsęlli sérvizku sinni ķ framkvęmd. Sem dęmi mį taka hundakśnstir talsmanna vinstri flokkanna, er žeir fiskušu ķ gruggugu vatni jöfnunar tekna og eigna ķ landinu fyrir kosningar til aš fį įtyllu til skattahękkana eftir kosningar:

Teflon-Kata, formašur VG, lapti eins og vel strokinn köttur upp śr Kjarnanum og Fréttablašinu į sķšustu dögum sķšasta žings, žar sem hśn reyndi aš gera dreifingu fjįrmagnstekna og launatekna tortryggilega.  Svandķs Svavarsdóttir, SS, illyrtur og hugmyndasnaušur sameignarsinni, bętir jafnan um betur til aš falla samt ekki ķ skugga Teflon-Kötu, enda er hśn meira ķ ętt viš broddgölt įferšar en Teflon-Kata, og sagši į žingi af žessu tilefni, aš barįttan į Ķslandi stęši nś um žaš, hvort lķtill hópur eigi aš taka til sķn miklu meira en ašrir og klykkti svo śt žannig:

"Hvort śtgeršarašallinn og Panama-yfirstéttin eigi įfram aš efnast meira į kostnaš hinna.  Viš sjįum žaš į hverjum einasta degi, aš hinir rķku verša rķkari, og misskipting er aš aukast dag frį degi."

Žessi tilvitnun ķ Alžingismanninn SS er groddaleg blanda hįlfkvešinna vķsna og ósanninda ķ anda stéttastrķšs upp į gamla móšinn.  SS viršist vera genetķsk afęta. Téšum žingmanni hentar afar illa aš fara meš rétt mįl, enda helgar tilgangurinn mešališ hjį ómerkilegum stjórnmįlamönnum. ("Der Erfolg berechtigt den Mittel" var mottó annarra einręšisafla, sem sölsušu undir sig rķkisstjórnarvald ķ veiku  Weimar-lżšveldi eftir žingkosningar ķ janśar 1933.)

Gunnar Jörgen Viggósson gerši ašdróttanir Teflon-Kötu į žingi um aukna misskiptingu tekna og eigna aš umręšuefni ķ pistli, sem hann fékk birtan į Stundinni fyrir kosningar 29.10.2016. 

Hann hrekur allan vašalinn ķ Teflon-Kötu og endar pistilinn žannig:

"Meirihluti žeirra fullyršinga, sem Katrķn Jakobsdóttir hafši eftir Fréttablašinu ķ gęr į Alžingi voru rangar.  Į undanförnum įrum hefur žróunin ekki veriš sś, aš 2 tekjuhęstu tekjutķundir fįi greiddan stęrri hlut af launum landsmanna.  Sömu tekjutķundir fengu ekki 2 krónur af 3 af aukningu launatekna, og aukning launatekna nam ekki miakr 200 į milli įranna 2013 og 2015."

Teflon-Kata fęr hér falleinkunn fyrir slęleg vinnubrögš og skįldskap, žar sem hśn vešur aš óathugušu mįli upp ķ ręšupślt Alžingis og slęr um sig meš upplżsingum frį fjölmišli įn žess aš kynna sér sannleiksgildiš.  Žaš litla, sem hśn kom ķ verk ķ rįšherratķš sinni, var reyndar žessu markinu brennt aš standast illa gagnrżni, t.d. frumvarp hennar um lįnsfé til stśdenta erlendis įn greiningar į lįnsfjįržörf ķ hverju landi. 

Hvaš hefur Óšinn aš skrifa um žetta ķ greininni, "Vopnabśr vinstrimanna er tómt"

ķ Višskiptablašinu, 13. október 2016 ?: 

"Tekjujöfnušur eftir skatta er mestur į Ķslandi af rķkjum OECD, var žaš ķ tķš sķšustu rķkisstjórnar [Jóhönnu Siguršardóttur] og er enn. Samkvęmt GINI stušlinum hefur heldur dregiš saman meš tekjuhįum og tekjulįgum sķšastlišin įr, og var stušullinn 0,4 stigum lęgri (meiri jöfnušur) įriš 2015 en viš lok sķšasta kjörtķmabils.

Einnig er hęgt aš skoša žróun eigin fjįr einstaklinga sķšustu įr, en eigiš fé er ķ einföldu mįli eignir aš frįdregnum skuldum.  Eigiš fé einstaklinga į Ķslandi hefur aukizt verulega frį įrinu 2010, žegar žaš var ķ lįgmarki eftir fall bankanna.  Alls nemur aukning eigin fjįr einstaklinga miökr 1“384,3, sem er 88 % aukning į milli įranna 2010 og 2015. 

Hlutfallslega hefur staša einstęšra foreldra og hjóna meš börn batnaš mest.  Įriš 2010 var eiginfjįrstaša einstęšra foreldra neikvęš um miakr 6,0, en var ķ įrslok 2015 jįkvęš um miakr 69,4.  Eiginfjįrstaša hjóna meš börn hefur batnaš um 184 % og fariš śr miökr 184,8 ķ miakr 524,3.  Til samanburšar hefur eiginfjįrstaša hjóna įn barna batnaš um 60 % į tķmabilinu."

Žessar tölur sżna, svo aš ekki veršur um villzt, aš eignastaša hinna lakar settu ķ žjóšfélaginu hefur tekiš stakkaskiptum į fįeinum įrum, og žvert ofan ķ getsakir žeirra tveggja sameignarsinnušu og žó ólķku kvenna, sem vitnaš var til hér aš ofan, žį hefur hagur hinna lakast settu skįnaš hlutfallslega mest, sem hefur haft jįkvęš įhrif į jöfnušinn.  Žęr hafa žannig bįšar oršiš berar aš gaspri um mįl, sem hvorug žeirra hefur žó meiri įhuga į en svo, aš hvorki formašur VG né formašur žingflokks hennar nennir aš kynna sér mįliš.  Žar er hinum rįšandi öflum rétttrśnašarsafnašarins rétt lżst. Žau vaša į sśšum.

Óšinn heldur įfram:  

"Hinir efnušustu eru vissulega aš auka verulega viš eignir sķnar ķ krónum tališ, en hlutfallslega hefur hagur allra annarra batnaš meira en žeirra.  Sést žetta til aš mynda į žvķ, aš įriš 2010 įtti efnamesta tķundin um 86 % af heildareiginfé landsmanna, en įriš 2015 var hlutfalliš komiš nišur ķ um 64 %."

Sś spurning vaknar, hvort žaš sé hlutverk rķkisvaldsins aš amast viš žvķ, aš einhverjum vegni fjįrhagslega betur en öšrum ?  Ef féš er heišarlega fengiš, žį hefur sjaldnast nokkur skašast į velgengni annars.  Oft er um aš ręša hįskólafólk, sem hefur aušgazt af menntun sinni og sérfręšižekkingu, t.d. lęknar, lögfręšingar, verkfręšingar og višskiptafręšingar, svo aš ekki sé nś minnzt į eftirsótta skipsstjórnendur og flugstjóra.  Žaš er einmitt hin eftirsóknarverša žjóšfélagslega afleišing menntunar, aš hśn eykur s.k. žjóšfélagslegan hreyfanleika, ž.e. tilfęrslu fólks į milli stétta og tekjuhópa.  Žessi žjóšfélagslegi hreyfanleiki eftir launastiganum er óvķša meiri en į Ķslandi, og hann er miklu eftirsóknarveršara og heilbrigšara žjóšfélagseinkenni en tekju- og/eša eignajöfnušur, sem dregur dįm af rķkisvęddu rįni, dregur śr hagvexti og minnkar eša dregur śr vexti skattstofnanna.  Meš öšrum oršum į rķkisvaldiš aš leggja meiri įherzlu į jöfnun tękifęra en jöfnun tekna og/eša eigna, sem rķkiš gerir einatt meš ranglįtri skattheimtu.  Žaš orkar mjög tvķmęlis aš mismuna žegnunum meš misharšri skattheimtu og žannig draga śr hvatanum til aš sękja sér menntun eša öšruvķsi aš leggja haršar aš sér viš tekjuöflun og eignamyndun. 

"Nęr hvernig sem į žaš er litiš, hefur jöfnušur veriš aš aukast sķšustu įr, og er allt tal um annaš ķ bezta falli į misskilningi byggt.  Hitt er svo annaš, aš jöfnušur į ekki aš vera sérstakt markmiš ķ sjįlfu sér.  Ašalatrišiš er žaš, hvort almenn velsęld sé aš aukast eša minnka.  Žaš, aš nįgranni Óšins eigi meira ķ dag en ķ gęr, hefur ekkert meš žaš aš gera, hvort hagur Óšins sjįlfs hafi vęnkazt eša ekki."

Žarna drepur Óšinn į žjóšfélagslega meinsemd, sem er metingur nįgranna, kunningja eša stétta um lķfskjör.  Žetta kom sķšast fram, žegar Kjararįš kvaš upp śrskurš um laun Alžingismanna.  Žegar betur var aš gįš, fylgdi Kjararįš bara žróun launavķsitölu, žó aš stökkiš vęri hįtt, en žau hafa veriš tiltölulega fį.  Verkalżšsforingjar réšust aš Kjararįši fyrir žennan śrskurš, og fór forseti ASĶ žar fremstur.  Žaš hefur veriš upplżst, aš hann sé į hęrri launum en Alžingismenn verša eftir téšan śrskurš.  Er žaš ešlilegt ?  Nei, žaš er ekkert vit ķ žvķ, aš verkalżšsforingi sé į margföldum launum sinna félagsmanna og į hęrri launum en žeir/žau, sem setja eiga žjóšinni allri lög, og sjįi svo ekki sóma sinn ķ žvķ aš halda žverrifunni saman, žegar öšrum er dęmd leišrétting launa sinna. 

Į Ķslandi eru heimilin aš fį rķflega sinn skerf af batnandi hag fyrirtękja og hins opinbera.  Žaš er ekki svo alls stašar.  Ķ Bandarķkjunum hafa t.d. mišlungstekjur hvķtra karla, mišgildi launatekna žeirra, "median white male earnings", fremur lękkaš aš raungildi ķ 40 įr, ž.e. frį 8. įratuginum, raungildi tekna vel ofan mišgildis hafa žó hękkaš, en nešan mišgildis lękkaš.  Žetta er algerlega óešlileg launažróun, og óįnęgjan brauzt śt meš sigri "utangaršsmanns" ķ forkosningum repśblikana og sķšar sigri hans ķ kosningunum 8. nóvember 2016, žar sem hann fékk yfir 300 kjörmenn, aš kjörmönnum Michigan meštöldum, sem vafi leikur um į žessari stundu, af 528, meš sigri ķ um 70 % rķkjanna, meirihluta flokks hans ķ bįšum žingdeildumm og nś eru um 70 % rķkisstjóranna repśblikanar.  Žótt Donald Trump hafi e.t.v. ekki fengiš fleiri atkvęši en Mitt Romney 2012, žį fékk Hillary Clinton mun fęrri atkvęši, um 6 milljónum, en Barack Obama žį, og žetta er žess vegna einn versti ósigur demókrata ķ manna minnum į landsvķsu, žótt halda beri til haga, aš žeir fengu fleiri atkvęši alls en repśblikanar ķ forsetakosningunum, af žvķ aš stušningur er mikill viš žį ķ fjölmennustu rķkjunum, New York rķki og Kalifornķu.  Slķkt nżtist ekkert ķ kjörmannakerfi BNA.

Įfram skal vitna ķ Óšin:

"Ķ žessu ljósi er vert aš benda į, aš rįšstöfunartekjur heimila [į Ķslandi] jukust įriš 2015 um 10,8 % frį fyrra įri.  Rįšstöfunartekjur į mann jukust um 9,6 % į milli įra, og kaupmįttur rįšstöfunartekna į mann jókst um 7,9 %.  Žį jukust heildartekjur heimila um 9,5 % į milli įranna 2014 og 2015."

Hér er um einstęšar tölur aš ręša ķ sögulegu samhengi į Ķslandi, og į seinni įrum finnst svo hröš kaupmįttaraukning vart annars stašar į Vesturlöndum.  Ķslendingar eru žess vegna įn nokkurs vafa "į réttri leiš", enda hafa vinstri flokkarnir engan höggstaš fundiš į efnahagsstjórnuninni 2013-2016. 

Žaš er fullkomiš vindhögg hjį žeim aš reyna aš gera sér mat śr tekju- eša eignadreifingunni į Ķslandi.  Hśn er nįnast hvergi jafnari en hér, og alžjóšlegir rįšgjafar hafa bent į, aš jafnari tekjudreifing geti oršiš skašleg fyrir samfélagiš, žvķ aš ķ tekjumuni felist hvati til aš komast ķ hęrra tekjužrep.  Žvķ fleiri leišir sem einstaklingarnir hafa til slķks, žeim mun betra.  Žaš er jafnframt kunnara en frį žurfi aš segja, aš hį sérfręšingslaun eru stór žįttur ķ samkeppnishęfni landa um fólk meš veršmęta alžjóšlega žekkingu fyrir stofnanir og fyrirtęki.  Sķšast sannašist žaš įžreifanlega eftir lęknaverkfalliš į Ķslandi 2015, žó aš nokkrir ķslenzkir lęknar į erlendri grundu bķši bęttrar og langžrįšrar vinnuašstöšu į Landspķtalanum.     

 


Rįšandi öfl hlutu rįšningu

Bandarķkjamenn kusu žrišjudaginn 8. nóvember 2016 til forseta alrķkisins mann, sem helztu forkólfar repśblikanaflokksins og fyrrverandi forsetar į vegum žess flokks höfšu neitaš aš styšja.  Svo kölluš elķta Bandarķkjanna og annarra Vesturlanda vildi ekki sjį Donald Trump ķ Hvķta hśsinu. Žaš var vegna žess, aš žessi aušjöfur var ómešfęrilegur og ekki ķ vasa valdamikilla sérhagsmunahópa. Donald J. Trump var ekki til sölu. Ekki žarf aš hafa mörg orš um fréttastofur og įlitsgjafa ķ žessu sambandi.  Žar er rķkjandi vķšast hvar vinstri slagsķša og ósvķfnin og hrokinn nęg til, aš ekki er reynt aš draga fjöšur yfir svo ófagmannlega starfshętti. Į "The New York Times" hefur śtgefandinn nś séš aš sér og sent afsökunarbréf til įskrifenda og lofaš žar bót og betrun.  Hvenęr skyldi skylduįskrifendum RŚV berast afsökunarbeišni frį Śtvarpsrįši vegna hlutdręgs fréttaflutnings af atburšum, mönnum og mįlefnum, innanlands og utan ?  Ķ tilviki nżafstašinna kosninga ķ Bandarķkjunum hefur keyrt um žverbak į RŚV og fréttastofan sett nżtt met ķ ófaglegri umfjöllun, sem er lituš af persónulegum višhorfum fréttamanna og valinna įlitsgjafa žeirra, sem hunza gjörsamlega hugtakiš hlutlęgni, eins og žeir eigi fjölmišilinn sjįlfir.

Mišvikudagsśtgįfa Morgunblašsins, daginn eftir, var enn undir įhrifum stjórnmįlafręšinga og fréttastofa, sem lagt höfšu allt sitt traust į višhorfsmęlingar, sem lįtiš var ķ vešri vaka, aš meš 85 %-95 % öryggi ("confidence level") bentu til, aš frambjóšandi demókrata mundi bera sigur śr bżtum.  Jafnan var fariš meš tugguna um, aš Hillary Clinton (HC) nyti svo og svo mikils stušnings umfram frambjóšanda repśblikana ķ forsetakjörinu, oft meira en 5 %, žótt žetta vęru augljóslega villandi upplżsingar, žvķ aš 538 kjörmenn allra rķkjanna velja forseta og til aš fį stušning žeirra allra dugar ķ flestum tilvikum aš fį meirihluta greiddra atkvęša, og HC naut stušnings drjśgs meirihluta ķ fjölmennustu rķkjunum. Žess vegna endaši hśn meš fleiri atkvęši ķ heild, en fęrri kjörmenn.

Žaš var mikiš fimbulfambaš į fréttastofum og į mešal įlitsgjafa um meiri stušning rómansks fólks viš HC, en žessir ašilar hefšu įtt aš staldra viš könnun, sem sżndi Donald J. Trump (DJT) meš meirihluta į mešal kažólskra, og reyndar einnig į mešal evangelķskra.  Fréttum, sem vilhallar fréttastofur mįtu ķ hag repśblķkananum, var einfaldlega ekki hampaš.  Į fréttastofum er vitaš, aš fréttaflutningur getur veriš skošanamyndandi, og demókratar ķ Bandarķkjunum, sem rįša yfir flestum fjölmišlum og fréttastofum ķ BNA, hafa išulega unniš dyggilega ķ žįgu mįlstašarins, žó aš žeir žar meš hafi gert sig seka um žöggun og aš žegja óžęgilegar stašreyndir ķ hel. Kannast einhver viš žessa lżsingu śr heimahögunum ?  Vinstri slagsķša į fréttastofum rķšur ekki viš einteyming. 

Žótt undarlega hljómi ķ Evrópu, žį mį ętla, aš flestir Bandarķkjamenn séu žeirrar skošunar nś, aš "litli mašurinn", sem śtblįsinn stjórnmįlafręšiprófessor viš HĶ kallar "taparann", hrósi nś happi ķ BNA yfir žvķ, aš aušjöfurinn, aušvaldsseggurinn Donald J. Trump, skyldi bera sigur śr bżtum ķ nżafstöšnum forsetakosningum ķ Bandarķkjunum. 

Žaš er m.a. vegna žess, aš hann var algerlega upp į kant viš kerfiš, "The Establishment", hin rįšandi öfl alls stašar ķ žjóšfélaginu, sem mótaš hafa umręšuna, rįšiš feršinni, sett fram og variš "rétttrśnašarstefnu" fjįrmagnsins į "Wall Street", sem svęlt hefur undir sig samfélagiš į kostnaš hins vinnandi manns, sem vill geta aflaš sér og sķnum tekna į heišarlegan hįtt og gat žaš, žar til hann var ręndur lķfsvišurvęrinu meš žvķ aš flytja framleišsluna į ódżrari staši. 

Meirihluta Bandarķkjamanna žykir lķklega, sem "landi tękifęranna-Gušs eigin landi" hafi veriš ręnt ķ dagsbirtu rétt framan viš nefiš į žeim.  "Litli mašurinn", sem stjórnmįlafręšiprófessorinn Ólafur Ž. Haršarson, svo ósmekklega kallar "taparann", af žvķ aš hann missti starfiš sitt, veit, aš žaš er ekki hęgt aš kaupa Donald J. Trump.  Hiš sama varš hins vegar ekki sagt um mótherjann.  Hśn var undirlęgja fjįrmįlaaflanna. Žaš sżnir mįtt lżšręšisins ķ BNA, aš meirihluti kjósenda žar (žaš voru mun fleiri en HC og DJT ķ kjöri) skuli hafa žrek til aš andęfa žessu ofurvaldi.  HC hefur nś kennt yfirmanni FBI, Comey, um ósigur sinn.  Žaš er ódrengilegt, žvķ aš hann hélt augljóslega yfir henni hlķfiskildi, žó aš hśn hefši gerzt sek um athęfi, sem stofnaši öryggishagsmunum Bandarķkjanna ķ hęttu.  Žaš er sjaldgęft, aš tapari ķ forsetakjöri tilnefni blóraböggul fyrir sig.

Nś veršur vitnaš ķ 3 forystugreinar Morgunblašsins ķ kjölfar kosninganna og ķ Hjörleif Guttormsson, nįttśrufręšing og fyrrverandi išnašarrįšherra:

Forystugreinin "Loksins lokiš", 9. nóvember 2016:

"Fjölmišlar į Vesturlöndum eru langflestir yfirmannašir af vinstri sinnušum blašamönnum.  Hlutfalliš er allt annaš en almennt gerist ķ löndunum sjįlfum."

Almenningur į Vesturlöndum hefur gert sér grein fyrir žessu og sprautaš sig meš móteitri gegn einhliša og oft einfeldningslegum frįsögnum blašamanna af mönnum og mįlefnum.  Žaš er hęgt aš skynja vinnustašaleišann, sem fęšir af sér óįnęgju meš hlutskipti sitt, mikla gagnrżnisžörf į žjóšfélagiš vegna eigin stöšu og öfund gagnvart öllum, sem betur vegnar. 

Ķ forystugreininni, "Žaš óvęnta geršist", 10. nóvember 2016, stóš m.a. žetta:

"Kannanir helztu fyrirtękja į žessu sviši sögšu hana [Hillary] hafa 4 % - 7 % stiga forskot į andstęšinginn, utan viš öll vikmörk.  Örstutt var til kjördags og óįkvešnir fįir.  Į žaš var bent hér, aš žessar kannanir į landsvķsu segšu ekki allt.  Rķkin, žar sem minnstu munaši į milli frambjóšenda, segšu ašra sögu."

Vinnubrögš fyrirtękjanna, sem leggja fyrir sig aš leggja męlistiku į fylgi kjósenda viš fólk og flokka, sęta furšu, žvķ aš augljóslega įttu žau aš einbeita sér aš męlingum ķ vafarķkjunum, žvķ aš fylgi į landsvķsu skiptir engu mįli.  Allt fylgi umfram 50,01 % kjósenda fellur vķšast hvar dautt.  Žvķ veršur ekki trśaš, aš "fagfólkiš" hafi ekki gert sér grein fyrir žessu.  Var veriš aš afvegaleiša almenning og umheiminn meš žvķ aš gefa ķ skyn, aš HC hefši, žrįtt fyrir einkanetžjóna og fleiri "svķn į skóginum", byr ķ seglin ?

"Sérfręšingar sögšu, aš "latinos" bęru žungan hug til Trumps eftir glannaleg ummęli hans um innflytjendur (ólöglega) frį Mexikó og öšrum nįgrannarķkjum ķ sušri.  Śtgöngukannanir sżndu hins vegar, aš Trump fékk yfir 29 % atkvęša ķ žessum hópi, hęrra hlutfall en Romney ķ barįttunni viš Obama.

Ljóst žótti, aš Hillary hefši forskot į mešal kvenna.  Nś sżna fyrrnefndar athuganir, aš 53 % hvķtra kvenna kusu Trump, en ašeins 44 % žeirra Hillary. 

Żmsar mżtur kosninganna stóšust illa.  Oft er nefnt réttilega, aš Trump sé milljaršamęringur.  En fyrir liggur, aš demókratar eyddu margfalt hęrri fjįrhęšum ķ kosningarnar en Trump gerši.  Fullyrt var, aš fjöldafundir, sem Trump hélt meš tugžśsundum ķ hvert sinn, skilušu sér sjaldnast ķ kjörklefana.  Raunin varš önnur."

Demókratar viršast hafa rekiš lyga- og ófręgingarherferš į hendur Trump og reynt aš breiša yfir žaš, hversu veikur frambjóšandi HC ķ raun var, hvort sem hśn er meš Parkinson-veikina, sem kölluš var lungnabólga, ešur ei.  Veikleiki hennar lżsti sér t.d. ķ žvķ, hversu illa henni gekk aš viš aš yfirbuga hinn "róttęka" Sanders.  Aš meirihluti hvķtra kvenna skyldi hafna henni, kórónar getuleysiš.  Ķ örvęntingu sinni gripu demókratar til žess rįšs aš birta klśrt myndband og leiša fram konur, sem Trump įtti aš hafa "kįfaš" į.  Allt var žetta fremur klént og ekki eins krassandi og sögurnar af Bill, eiginmanni frambjóšandans og hjįlparhellu, en žessi įburšur leiddi óneitanlega hugann aš lęrlingnum ķ Hvķta hśsinu og Miss Jones. 

Nś vķkur sögunni aš rannsóknum į višhorfum fólks og atferlisrannsóknum, sem aušvitaš eru mikla lengra komnar en misheppnašar višhorfskannanir fyrir kosningarnar ķ BNA gefa til kynna.  Fyrirtękin, sem aš žeim stóšu, eru rśin trausti, enda viršast žau bara hafa veriš aš dreifa bošskap, sem žeim var žóknanlegur, svo aš ekki sé nś minnzt į garmana, įlitsgjafana:

"Einn af fréttamönnum sjónvarpsstöšvarinnar CBS sagši um kosninganóttina, aš ķ herbśšum Trumps hefši veriš stušzt viš rannsóknir brezks fyrirtękis aš nafni "Cambridge Analytica" og žaš hefši nokkurn veginn greint, hvernig landiš lęgi.

Ķ frétt ķ blašinu Chicago Tribune segir, aš Cambridge Analytica segist geta sagt fyrir um žaš, hvernig flestir kjósendur muni verja atkvęši sķnu meš žvķ aš greina margvķslegar upplżsingar um hvern kjósanda.  Ķ greininni segir, aš fyrirtękiš skoši 5 žśsund atriši um hvern og einn og keyri saman viš mörg hundruš žśsund persónuleika- og atferliskannanir til aš bera kennsl į milljónir kjósenda, sem lķtiš žurfi til aš telja į aš kjósa skjólstęšinga žess, ķ žessu tilviki Trump.  Segir fyrirtękiš, aš grundvallarmunur sé į žessu og algengustu ašferšunum, sem felast ķ aš nota lżšfręšileg gögn og keyra saman viš upplżsingar į borš viš įskriftir aš tķmaritum og ašild aš samtökum til aš įtta sig į pólitķskum tilhneigingum fólks."

"Now you are talking, man."  Žaš er aušvitaš bśiš aš žróa tękni fyrir kosningaherferšir, sem eru mun lengra komnar og nįkvęmari en skošanakannanir, sem okkur eru birtar.  Donald Trump viršist einfaldlega hafa variš fé sķnu mun betur en forrįšamenn kosningasjóša andstęšingsins.  Donald Trump hafši lag į aš koma sér ķ fréttirnar meš atferli sķnu og fékk žannig ókeypis auglżsingar.  Herfręši hans var śthugsuš, og hann sló gervallri "elķtunni" viš. Žaš hlęgir blekbónda óneitanlega, aš "elķtan" skilur ekki enn, aš hśn hefur oršiš aš athlęgi.

Hjörleifur Guttormsson įtti aš vanda góša grein ķ Morgunblašinu, og aš žessu sinni žann 10. nóvember 2016 um téšar kosningar, žar sem hann greinir stöšuna aš sķnum hętti ķ greininni:

"Bandarķsku kosningarnar snerust um afleišingar hnattvęšingar":

"Įstęšur stóryrtari umręšu nś en įšur eru margžęttar og endurspegla djśpstęšari klofning ķ bandarķsku samfélagi en dęmi eru um frį lokum Vķetnamstrķšsins.  Meginorsökin er aš margra mati nżfrjįlshyggja og hnattvęšing efnahagslķfsins, sem mjög var hert į meš frjįlsum fjįrmagnsflutningum fyrir aldarfjóršungi.  Verkafólk og millistéttir, sem uršu bjargįlna į eftirstrķšsįrunum, hafa mįtt žola ört dvķnandi tekjur og atvinnumissi į stórum svęšum žar vestra įn žess aš eiga sér öfluga mįlsvara.  Lengi vel voru demókratar ķ žvķ hlutverki, en ķ forsetatķš Bill Clintons eftir 1992 var žaš merki fellt, og forysta demókrata gekk til lišs viš peningaöflin į Wall Street."

Sé žetta rétt greining hjį Hjörleifi, sem vart žarf aš efast um, žį er ei kyn, žó aš keraldiš leki, ž.e. žó aš meirihluti rķkjanna og kjörmanna žeirra hafi hafnaš frś Clinton.  Stašan er žó skrżtin frį evrópsku sjónarhorni séš.  Aušjöfur tekur upp hanzkann fyrir lķtilmagnann og lofar aš berjast fyrir mįlstaš hans. Aušjöfurinn lofar aš fęra launamanninum aftur sjįlfsviršingu hans og vinnu meš žvķ aš byggja upp innviši landsins aš nżju og endurheimta störfin.  Aušjöfrinum er treyst til aš fįst viš hin geysivaldamiklu fjįrplógsöfl og rétta viš hag "litla mannsins".  Žetta er klassķsk uppskrift.  Hvorum megin skyldi sį meš horn, klaufir og hala halda sig ķ žessum hildarleik ? 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband