Fęrsluflokkur: Sveitarstjórnarkosningar

Kolröng įlyktun og dżr

Žaš hefur komiš fram, aš hlutdeild Strętó ķ umferš fólks į götum höfušborgarsvęšisins įriš 2011 sé talin hafa numiš 4,5 % og hafi hękkaš upp ķ 4,8 % įriš 2015 į 4 įrum.  Įriš 2011 var jafnframt ķ samrįši viš rķkisstjórnina og meš framlögum śr rķkissjóši af vegafé sett markmiš um tvöföldun hlutdeildar almenningssamgangna įriš 2021 upp ķ 9,0 %. 

Meš sama framhaldi og hingaš til veršur žessi hlutdeild hins vegar 5,3 % įriš 2021, žó aš fjįrveitingar hins opinbera, sveitarfélaganna og rķkisins, hafi į žessu fjagra įra tķmabili aukizt um tęplega miaISK 1,4 eša tęp 60 % og aksturinn aukizt um 42 % ķ km tališ.  Meiri fjįrveitingar og aukiš framboš žjónustu hrķfa ekki į almenning, af žvķ aš hann hefur ekki hug į žessum samgöngumįta, ef hann į kost į fjölskyldubķl.

Žessi aukning opinbers kostnašar til almenningssamgangna er žó hjóm eitt ķ samanburši viš žaš, sem koma skal meš Borgarlķnu, eins og leitt veršur ķ ljós ķ žessari vefgrein.

Įlyktunin, sem rökrétt er aš draga af žessum stašreyndum, er, aš ķbśar höfušborgarsvęšisins verša ekki lokkašir śr fjölskyldubķlnum og ķ strętó meš auknum akstri almenningsvagnanna og forgangsakreinum fyrir žį, sem sums stašar er bśiš aš koma upp og óneitanlega hefur žrengt aš annarri umferš. Tilraunin undanfarin įr sżnir žetta svart į hvķtu. Žaš er algerlega öndvert viš heilbrigša skynsemi aš halda, aš stórfelldar fjįrfestingar nś ķ žįgu almenningssamgangna og margfaldur rekstrarkostnašur žeirra muni einhverju breyta ķ žessum efnum.  Žaš er hins vegar dęmigeršur forsjįrhyggjuhugsunarhįttur, aš hiš opinbera geti haft stakkaskipti į hegšunarmynztri fólks og minnir mjög į tķšindi af slķku ķ hinum föllnu Rįšstjórnarrķkjum.  Žaš er žį ekki leišum aš lķkjast fyrir rįšstjórnina ķ Reykjavķk, eša hitt žó heldur. 

 Geta veriš einhver rök dulin fyrir žvķ aš stofna nś til fjįrfestinga ķ įföngum, sem aš byrjunargildi nema um miaISK 70, en vegna óvissu geta fariš vel į annaš hundraš milljarša króna, žegar upp veršur stašiš ?  Reynum aš kryfja mįliš:

Umhverfismįl:

Tvenns konar umhverfisvį stafar af umferš vélknśinna farartękja. 

Ķ fyrsta lagi er žaš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og skašlegra gastegunda og fastra efna fyrir öndunarfęrin.  Žar eru t.d. żmis brennisteinssambönd, ašallega frį dķsilvélum, og sótagnir, sem einnig koma ašallega frį dķsilvélum.  Af žessum sökum kunna dķsilvélar aš verša bannašar ķ fólksbķlum į nęsta įratugi.  Til langs tķma mun žessi tegund mengunar hverfa bęši frį strętisvögnum og fólksbķlum, žvķ fyrr žeim mun betra.  Frį strętisvögnum sennilega um 2025 og frį fólksbķlum 15 įrum seinna.  Śtblįstursvandamįl eru žess vegna ekki rök fyrir öflugri almenningssamgöngum.  

Ķ öšru lagi er žaš rykmengun ķ lofti vegna vegslits.  Įrlega deyja 50-100 manns ótķmabęrum dauša į höfušborgarsvęšinu vegna loftmengunar, sem aš töluveršu leyti kemur frį snertingu dekkja viš vegyfirborš, og žaš er ótrślegt, hvaš borgaryfirvöld og Umhverfisstofnun taka mótvęgisašgeršir gegn rykvįnni miklum lausatökum.  Rykbinding er ekki stunduš og sópun er mjög strjįl.  Sóšaskapur einkennir stjórnarfariš ķ borginni. Fķnagnir undir 2,5 mķkrón eru ekki einu sinni męldar, og engar reglur gilda um leyfilegan hįmarksstyrkleika žeirra ķ andrśmslofti. Bandarķkjamenn hafa žó lengi vitaš, aš žęr eru hęttulegastar allra borgarrykagna fyrir lungun.  Slen žetta og doši yfirvalda į öllum svišum mengunarvarna ķ borginni er vķtavert og ķ raun brottrekstrarsök śr valdastólunum.

Žaš er hęgt aš leggja mat į žaš, hvort almenningsvagnar eša fólksbķlar valda meiri rykmyndun śt frį vegsliti.  Strętisvagn, 20 t, veldur 8000 sinnum meira vegsliti per km en fólksbķll, sem vegur 1 t.  Fólksbķlarnir į höfušborgarsvęšinu leggja lķklega aš baki 133 sinnum lengri vegaleng en strętisvagnarnir į įri (160k x 7,5k = 1200 Mkm/įr og strętisvagnar 9,0 Mkm įriš 2015).  Af žessu leišir, aš strętisvagnarnir valda 60 sinnum meiri rykmyndun og kostnaši viš višhald gatna en fólksbķlarnir.  Śt frį žessari nišurstöšu ętti fremur aš létta vagnana og draga śr akstri almenningsvagna en aš žyngja žį og auka aksturinn, eins og žó er įformaš.  

Fjįrhagsmįl:

Nś nemur kostnašur į hvern faržega Strętó alls ISK 506 (per ferš).  Ętla mį, aš helmingur aksturs hvers fólksbķls, 15000 km/įr, sé į höfušborgarsvęšinu, og aš farnar séu 1000 feršir į įri og ķ bķlnum sé aš mešaltali 1,5 mašur.  Žį fęst mešalkostnašur feršar ķ fólksbķl 233 ISK/mann.  Einingarkostnašur Strętó er žį meira en tvöfalt hęrri en fólksbķlsins, svo aš žjóšhagslega borgar sig ekki aš efla almenningssamgöngur, žó aš sérstakir įhugamenn um žęr haldi öšru fram.  

Nišurstaša žessarar greiningar er sś, aš nśverandi almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu valdi margfalt meira vegsliti og rykmengun af völdum žess en fólksbķlarnir og aš almenningssamgöngur séu žjóšhagslega óhagkvęmar, enda er feršakostnašur į mann meira en tvöfaldur m.v. fjölskyldubķlinn.  Hvers konar fordild og botnlaus sérvizka bżr eiginlega aš baki žessu opinbera dekri viš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu ?

Nś ętla borgaryfirvöld og skipulagspįfar höfušborgarsvęšisins aš halda enn lengra śt ķ ófęruna.  Žessir ašilar ętla aš leggja śt ķ a.m.k. miaISK 70 fjįrfestingu vegna Borgarlķnu, sem ętlaš er aš nį žvķ markmiši aš auka hlutdeild almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu śr nśverandi 4,8 % ķ 12 % įriš 2040.  Žetta žżšir, ef įętlanir nį fram aš ganga, aš žį mun Strętó flytja um 36 M (milljón) faržega (įriš 2040).  Ef gert er rįš fyrir, aš hlutdeild hins opinbera ķ kostnaši viš flutning hvers faržega verši žį sś sama og įriš 2015, ž.e. 351 ISK/fž (=70 % af heild nś), sem mun žżša mikla hękkun fargjalda žį, žį mun rekstrarlegur kostnašarauki hins opinbera, sem žį verša vęntanlega ašeins sveitarfélögin, sem aš Strętó standa (ef rķkiš hęttir nišurgreišslum), nema 9 miaISK/įr !  

Žį er eftir aš taka meš ķ reikninginn fjįrmagnskostnaš Borgarlķnu, en hann mun vęgt reiknaš (5 %/įr vextir og 30 įra afskriftatķmi) nema 5 miaISK/įr (afborganir og vextir). 

Heildarkostnašarauki žessara sveitarfélaga vegna Borgarlķnu mun žannig nema 9+5=14 miaISK/įr.  Žetta mun bętast ofan į nśverandi kostnaš, 3,8 miaISK/įr, hins opinbera af Strętó, og veršur heildarkostnašur hins opinbera žį a.m.k. 17,8 miaISK/įr. 

Afleišing Borgarlķnu fyrir fjįrhag sveitarfélaganna į höfušborgarsbęšinu veršur grafalvarlegur, žvķ aš kostnašur viš Strętó tęplega fimmfaldast aš raunvirši m.v. 2015, og įvinningurinn er neikvęšur ķ öllu tilliti.  Žetta er meš öšrum oršum algerlega glórulaust gęluverkefni. 

Žaš er full įstęša fyrir fulltrśa į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins, sem bošašur hefur veriš ķ nóvember 2017, aš stilla saman strengi į höfušborgarsvęšinu gegn vinstri sinnušu žokurįfi, sem leitt er af nśverandi meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur.  Žaš er jafnframt įstęša fyrir fulltrśa utan höfušborgarsvęšisins aš gjalda varhug viš žessu, žvķ aš Reykjavķk er į hausnum og hefur enga fjįrhagslega burši ķ žetta verkefni.  Žaš mun verša leitaš eftir framlögum śr rķkissjóši ķ žetta óžurftarverkefni og rķkisįbyrgšum, sem ber aš hafna.  Framlög til Borgarlķnu śr rķkissjóši mundu verša tekin frį öšrum verkefnum į Vegaįętlun, sem flest, ef ekki öll, eru brįšnaušsynleg og hafa dregizt śr hömlu.

Žaš eru fleiri en žessi blekbóndi hér, sem hafa komizt meš sķnu lagi aš žeirri efnislegu nišurstöšu, sem hér hefur veriš kynnt.  Mį žar fyrst nefna ritstjórn Morgunblašsins, sem žann 30. jśnķ 2017 sendi frį sér forystugreinina,

"Ķbśarnir hafa hafnaš stefnunni":

"Žaš er meš miklum ólķkindum aš sjį, hvernig žeir, sem įkvaršanir taka um samgöngumįl į höfušborgarsvęšinu, hundsa skżr skilaboš almennings.  Ekki žarf aš bķša til 2022 til aš sjį, aš nišurstaša tilraunar um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu er, aš almenningur vill ekki stórauknar almenningssamgöngur  į kostnaš fjölskyldubķlsins.  Komiš hefur ķ ljós, aš žó aš žrengt hafi veriš aš fjölskyldubķlnum, en żtt undir annan feršamįta, vill langstęrstur hluti almennings feršast um į eigin bķlum.  Er ekki sjįlfsagt aš virša žaš val og hętta aš žrengja aš almennri umferš ?"

Sś įkvöršun vinstri rķkisstjórnarinnar 2011 aš setja hįtt ķ einn milljarš króna ķ aš efla almenningssamgöngur į og aš höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fjįrfesta ekkert ķ samgöngubótum į stofnęšum höfušborgarsvęšisins var stórskašleg fyrir umferšaröryggi žar og heilsufar ķbśanna og var žar aš auki žjóšhagslega skašleg, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein. Téšur samningur hefur nś ķ mešförum borgaryfirvalda framkallaš skrķmsli, sem kallaš er Borgarlķna. Žetta samkomulag rķkis og borgar į sinni tķš ber aš afturkalla strax og bįšir ašilar verša um žaš sammįla, en žaš veršur ekki, nema nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk verši felldur, helzt kolfelldur.  Lķkja mį hinum ófrżnilega meirihluta viš dreka, og nś er bešiš riddarans hugumprśša į hvķtum hesti, sem stingur dreka žennan į hol meš spjóti sķnu, eins og vel žekkt er śr sagnaarfleifšinni.  

Ķ annan staš mį nefna prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ, sem 28. jśnķ 2017 ritaši ķ Morgunblašiš greinina, 

"Borgarlķnurugl ķ Reykjavķk":

"Almenningssamgöngum veršur aš sjįlfsögšu aš halda uppi [blekbóndi er sammįla], en ķ staš žess aš gera žennan mikilvęga valkost margfalt dżrari ķ rekstri en nś er [blekbóndi fékk śt, aš įrlegur kostnašur mundi 4,7 faldast], hlżtur aš standa borgaryfirvöldum öllu nęr aš leita hagkvęmari og ódżrari lausna [t.d. meš minni, rafknśnum vögnum utan annatķma - innsk. BJo].   Žess mį svo geta, aš borgarstjóri og skipulagshetjur hans ęttu ķ raun aš vera borgarbśum žakklįtir fyrir yfirburšastöšu einkabķlsins, žar sem žaš gefur Reykjavķkurborg kost į aš veita margfalt einfaldari,  ódżrari og hagkvęmari žjónustu en ella [bķlaeign er almennari į Ķslandi en ķ öšrum löndum, um 0,72 fólksbķlar į ķbśa, og skipulagsyfirvöld komast ekki meš góšu móti hjį aš taka miš af žvķ.  Fjölskyldubķllinn er aušvitaš nżttur įriš um kring, einnig til feršalaga utan höfušborgarsvęšisins. - innsk. BJo].  

Sķšan setur Jónas fram žį skošun, aš hin annarlega Borgarlķnuhugmynd sé sótt til Kaupmannahafnar, enda sé rįšgjafinn danskur.  Žetta setur fįrįnleika hugmyndarinnar ķ nżtt ljós.  Danskir rįšgjafar eru į launum (hver borgar žau laun ?) viš aš troša žekktum og gildum dönskum lausnum inn ķ framandi umhverfi, žar sem engin žörf er fyrir svo stórtęk og dżr śrręši:

"Žaš er einfalt, afköst vegakerfis [Kaupmannahafnar] eru ekki nęg, og žess vegna žarf Kaupmannahöfn og nįgrenni lestarkerfi.  Reykjavķk og nįgrenni žarf ekki lestarkerfi, ofurstrętókerfi eša žvķ um lķkt.  Žaš, sem žarf, er borgarstjórn, sem kann eitthvaš fyrir sér ķ borgarskipulagningu, borgarrekstri og umhverfismįlum borga og hęttir aš safna skuldum."

Žaš er naušsynlegt, aš žetta ljós renni upp fyrir meirihluta Reykvķkinga eigi sķšar en į vori komanda.  Vinstri flokkarnir og Pķratar bjóša ašeins upp į glópa ķ fjįrmįlum og rata ķ skipulags- og rekstrarmįlum, eins og dęmin sanna.  Žetta liš er sneytt dómgreind og heilbrigšri skynsemi, og žess vegna verša žau aušveld brįš stórra hugmynda, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzkt umhverfi:  

"Afleišingar žessa, verši žessi umhverfisdraumur aš veruleika, eru ekki uppörvandi.  Svo aš strętó fįi meira plįss til aš aka nęstum galtómur um, stendur til aš žrengja götur enn frekar og hęgja žar meš enn meira į umferšinni.  Verri og lengri umferšarstķflur ęttu jafnframt aš "hvetja" fólk til aš taka frekar strętó, svo aš žarna telur borgarstjórn sig lķklega slį tvęr flugur ķ einu höggi.  Gallinn er bara sį, aš Reykjavķk er ekki nęgilega stór og fjölmenn borg, til žess aš slķkar ašgeršir fįi einar og sér hrakiš fólk śt śr einkabķlnum og upp ķ strętó.  

Vissulega mun žetta tefja og lengja enn frekar bišraširnar, lķklega um 20 mķnśtur eša svo [sem jafngildir meira en tvöföldun į algengasta nśverandi bištķma ķ ös - innsk. BJo], sem mun žį auka mengunina af kyrrstęšum bķlum sem žvķ nemur."

Sżnt hefur veriš fram į žaš ķ žessari vefgrein, aš sś rįšstöfun borgaryfirvalda og annarra aš auka umferš stórra og žungra strętisvagna verulega sķšan 2011, hefur aukiš mengun į höfušborgarsvęšinu, ašallega ķ Reykjavķk, grķšarlega og žannig valdiš fjölda manns aukinni vanlķšan og fjölgaš ótķmabęrum daušsföllum um nokkra tugi į įri.  Nś į sem sagt meš Borgarlķnu aš höggva ķ sama knérunn meš dęmalausu falsi og blekkingum, žvķ aš žaš er gert ķ nafni umhverfisverndar.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.

 

 

 

 


Borgin er aš sökkva ķ skuldafen

Samkvęmt įrsreikningi Reykjavķkurborgar fyrir įriš 2016 nema heildarskuldir borgarinnar af eigin rekstri og hjį dótturfyrirtękjum miaISK 290, og er žetta 187 % af heildartekjum sömu ašila.  

Ķ 64. grein Sveitarstjórnarlaga segir, aš skuldir og skuldbindingar sveitarstjórnar, kjarna og dótturfyrirtękja, skuli vera innan viš 150 % af tekjum samstęšunnar.  Hjį Reykjavķk er žetta hlutfall 187 %.  Žaš er meš öšrum oršum bśiš aš kollsigla fjįrhag borgarinnar, svo aš viš blasir aš skipa henni tilsjónarmann.  Einhvern tķma hefši žaš žótt saga til nęsta bęjar, ef fjįrmįlastjórnun höfušborgarinnar vęri meš žeim endemum, aš hśn stefndi ķ aš verša svipt fjįrhagslegu sjįlfstęši sķnu.  Nś eru hins vegar nżir tķmar meš endemis bśskussa viš völd ķ Reykjavķk.  

Skuldir kjarnans (A-hluta) nema miaISK 84 og fara vaxandi ķ bullandi góšęri.  Žaš sżnir, aš rekstur borgarinnar er ósjįlfbęr, en ķ lögum segir, aš rekstur heildar, A og B hluta, skuli į hverju žriggja įra skeiši vera réttum megin viš nślliš.  Ašalfyrirtęki B-hluta er Orkuveita Reykjavķkur, OR, meš sķn dótturfyrirtęki, ON og Veitur.  Žar hefur loksins tekizt aš bjarga orkusamstęšu frį greišslužroti meš žvķ aš lįta borgarana, notendur žjónustu OR, borga brśsann af röngum fjįrfestingarįkvöršunum į tķmum R-listans og mjög įhęttusömum samningum um raforkusölu til stórišju frį jaršgufuorkuveri į fallandi fęti, ž.e. orkuveri meš mjög hįum  rekstrarkostnaši vegna mikillar višhaldsžarfar af völdum tęringa, śtfellinga, og gufuöflunar.  Ašrir višskiptavinir ON en viškomandi stórišja eru lįtnir gjalda fyrir sķfellda nżja orkuöflun ķ staš minnkandi afkasta į mešan orkusamningur til žessarar stórišju tekur ekkert tillit til višbótar kostnašar vegna oflestunar į jaršgufuforša Hellisheišarvirkjunar.  

Hafa almennir notendur hins vegar mįtt axla um 50 % gjaldskrįrhękkun sķšan įriš 2010, sem er um 25 % umfram hękkun neyzluveršsvķsitölu.  Eru nś jafnvel bošašar aršgreišslur til borgarinnar frį OR, og er žaš til aš bķta höfušiš af skömminni.  Žaš nęr aušvitaš engri įtt, og vęri OR öllu nęr aš skila veršhękkunum umfram vķsitölu til baka til neytenda.  Fyrirtękiš er įfram lįgt metiš af matsfyrirtękjum, og įkvaš eitt žeirra, Moody“s, 15. jśnķ 2017, aš halda lįnshęfiseinkunn óbreyttri, Ba2, sem er óvenjulega léleg einkunn til orkusamstęšu.  

Žaš er žess vegna allsendis undir hęlinn lagt, aš Reykjavķk takist aš sleppa undir 150 % mark sveitarstjórnarlaga fyrir 2023, en žį fellur śr gildi undanžįga ķ lögum um žessi mörk til sveitarfélaga, sem eiga orkufyrirtęki.  

Vegna bįgborinnar skuldastöšu Reykjavķkur hefur borgin ekki efni į neinum stórframkvęmdum, allra sķzt algerlega óaršbęrum, dżrum framkvęmdum į borš viš Borgarlķnuna, sem ķ fyrsta įfanga er įętlaš, aš kosta muni miaISK 22 og aš lokum miaISK 70, en sį kostnašur fer yfir miaISK 100, ef aš lķkum lętur meš gęluverkefni stjórnmįlamanna, sem engin spurn er eftir į mešal notenda.  Framtķš Borgarlķnu veltur žess vegna alfariš į žvķ, hvort Alžingi samžykkir Borgarlķnu inn į Samgönguįętlun  rķkisins, en žar er barizt um hvern bita, og žaš vęri glórulaust athęfi aš forgangsraša rķkisfjįrmunum ķ žįgu gęluverkefnis, sem ętlaš er aš leysa umferšarvanda, sem miklu raunhęfara er aš bregšast viš ķ žįgu allra vegfarenda į höfušborgarsvęšinu meš gerš mislęgra gatnamóta og fjölgun akreina į stofnęšum žéttbżlisins fyrir mun lęgri upphęš en nemur kostnaši viš Borgarlķnuna.  

Jónas Elķasson, prófessor emeritus, vakti mįls į grafalvarlegri fjįrhagsstöšu Reykjavķkurborgar meš grein ķ Morgunblašinu, 13. jśnķ 2017, 

"Óstjórn ķ Reykjavķk",

sem lauk meš žessum oršum:

"Bjarga mį fjįrmįlum venjulegra bęjarfélaga meš góšum vilja og samningum viš lįnadrottna, en 380 milljarša króna skuld Reykjavķkurborgar [mismunur 380 og 290 miaISK er e.t.v. vegna ófjįrmagnašra lķfeyrisskuldbindinga Reykjavķkurborgar - innsk. BJo] veršur vart bjargaš meš slķkum hętti.  Til aš svo megi verša, žarf žjóšarįtak.  Skuldastaša Reykjavķkur er žjóšhęttuleg.  

Hér er svo lķklega skżringin komin į žvķ, hve hęgt gengur aš višhalda götum, aš engar marktękar framkvęmdir eru ķ samgöngum og lagnakerfum eša žróun nżrra byggingarsvęša, svo aš fįtt eitt sé nefnt um stöšnun höfušborgarinnar į flestum svišum verklegra framkvęmda.  Žetta er kannski einnig skżringin į žvķ, aš pótintįtar borgarinnar tala um fįtt annaš en umhverfisvęna hjólreišastķga eša įlķka gęluverkefni, verkefni, sem žeir vita, sem vilja, aš leysir ekki umferšar- og skipulagsvanda borgarinnar - hvorki ķ brįš né langd - en eru žeim óneitanlega kosti bśin aš kosta lķtiš ķ samanburši viš allar žęr framkvęmdir, sem ępandi žörf er į.

Į sama tķma er skuldahamarinn į leišinni nišur, og viš žvķ veršur vęntanlega aš bregšast ?"

Žaš er bśiš aš keyra höfušborgina ķ fjįrhagslegt fśafen, og nśverandi valdhafar žar hafa hvorki getu né vilja til aš draga hana žašan upp.  Til žess žarf nżja vendi ķ valdastólana, sem hafa bein ķ nefinu til aš gera uppskurš į stjórnkerfi borgarinnar til aš gera žaš bęši skilvirkara og ódżrara.  Jafnframt žarf aš auka tekjur borgarinnar enn meir meš žvķ aš bjóša upp į mikla fjölbreytni lóša, og umfram allt aš auka heildarlóšaframboš į sanngjörnu verši, ž.e. sem nęst upphafskostnaši viš innviši til aš žjóna nżjum hśsbyggjendum.  Meš žessum hętti mun skattstofn borgarinnar vaxa meira en ella. Žį misheppnušu stefnu aš lįta allt snśast um žéttingu byggšar, svo aš almenningssamgöngur verši raunhęfur valkostur fyrir fleiri en nś, veršur aš leggja fyrir róša. 

Stašan er oršin grafalvarleg, žegar prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ kallar hana žjóšhęttulega.  

 

 


Gręšgi og geggjun

Į hśsnęšismarkaši höfušborgarsvęšisins rķkir nś óšaveršbólga, og hśn hefur nįš til nįgrannasveitarfélaganna, t.d. fyrir austan fjall. Kaupendur hśsnęšis žurfa aš gera sér grein fyrir grķšarlegri fjįrfestingarįhęttu viš žessar ašstęšur, m.ö.o. eru miklar lķkur į, aš veršlag hśsnęšis muni hafa lękkaš aftur frį nśverandi veršlagi, žegar nśverandi kaupandi žarf aš selja, og žį situr hann uppi meš milljónatap og getur hęglega oršiš gjaldžrota. 

Dęmi mį taka af nįgrannasveitarfélögunum Hveragerši og Selfossi. Samkvęmt Fasteignablaši Višskiptablašsins 27. aprķl 2017 hefur verš per m2 ķ sérbżli, 100-400 m2, hękkaš ķ Hveragerši um 42 % frį fyrsta įrsfjóršungi 2015 til fyrsta įrsfjóršungs 2017, ž.e. hękkun śr 154,5 kISK/m2 ķ 220,1 kISK/m2, og į Selfossi hękkaši einingarveršiš śr 166,9 kISK/m2 ķ 218,7 kISK/m2 eša um 31 %.  Žessar miklu hękkanir stafa af aukinni eftirspurn, žar sem fólk hrökklast śr lóšaskortinum og okrinu į höfušborgarsvęšinu, en fer nś oršiš śr öskunni ķ eldinn vegna ķbśšaskorts į markaši. 

Įkvešin 100 m2 ķbśš ķ rašhśsi į öšrum tilgreindra staša er um 10 įra gömul.  Įsett verš var MISK 38 ķ byrjun maķ 2017, svo aš žar er einingarveršiš komiš upp ķ 380 kkr/m2, sem er 73 % hęrra en aš mešaltali į fyrsta įrfjóršungi 2017 fyrir sérbżli aš stęrš 100-400m2.  Brunabótamat ķbśšarinnar var MISK 27 ķ fyrra og veršmęti lóšar metiš į MISK 3.  Byggingarkostnaš mį žannig ętla um MISK 30 meš hagnaši byggingarverktaka, en įsett verš er 27 % hęrra į notašri ķbśš.  Einhverjum kann aš žykja žaš engin ósköp, en žį žarf aš vega og meta lķkindi žess, aš veršiš haldist svona hįtt til frabśšar. 

Ķ ljósi hinna miklu hękkana undanfariš mį bśast viš lękkun markašsveršs žarna, žegar jafnvęgi kemst į markašinn meš auknu framboši hśsnęšis, minna ašstreymi fólks til tķmabundinnar eša varanlegrar bśsetu į landinu og hęgari aukningu į feršamannafjöldanum frį śtlöndum.  Meš öšrum oršum; žegar markašurinn nęr jafnvęgi, munu žeir tapa talsveršum upphęšum, sem nś festa fé ķ ķbśš į žessum afarkjörum.  Žaš veršur aš vara eindregiš viš žvķ aš gera kaupsamninga um žessar mundir, žar sem gręšgi ręšur för į söluvęngnum, žvķ aš ekki er aš vęnta neinna "skuldaleišréttingarašgerša" aš hįlfu stjórnvalda aftur.   

Sams konar ašvaranir koma fram ķ greiningu Reykjavik Economics:

"Blikur į lofti į ķbśšamarkaši: Frambošstregša į höfušborgarsvęšinu żtir undir bólumyndun",

sem unnin var fyrir Ķslandsbanka.

Laugardaginn 6. maķ 2017 birti Baldur Arnarson vištal sitt ķ Morgunblašinu viš Magnśs Įrna Skślason, hagfręšing hjį Reykjavik Economics undir fyrirsögninni,

"Skortur į byggingarlóšum į žįtt ķ hękkandi fasteignaverši": 

"Magnśs Įrni bendir į, aš frį marz 2016 til marz 2017 hafi raunverš ķbśšarhśsnęšis į höfušborgarsvęšinu hękkaš um 19 % og um 20,9 % aš nafnverši."

Žetta er helmingur hękkunarinnar, sem įtti sér staš į tvöföldu žessu tķmabili sums stašar fyrir austan fjall, sem sżnir, aš žaš eru "flóttamenn" undan hśsnęšisokri į höfušborgarsvęšinu, sem skapa eftirspurn umfram framboš og fara śr öskunni ķ eldinn 50-60 km leiš til austurs um žessar mundir. 

"Jafnframt hafi hśsnęšisverš hękkaš aš mešaltali um 52,1 % aš raungildi sķšan vķsitala ķbśšaveršs į höfušborgarsvęšinu nįši lįgmarki ķ desember 2010."

Žetta sżnir, hversu grķšarlegar sveiflur geta oršiš ķ bįšar įttir į hśsnęšismarkašinum.  Lįgmarkiš varš óešlilega lįgt, žvķ aš žaš var mun lęgra en nam byggingar- og lóšarkostnaši. Žar meš misstu verktakar hvatann til aš byggja.  Ešlilegt og langtķma jafnvęgisverš er 0-5 % yfir brunabótamati og lóšarveršmęti į nżju hśsnęši, og sķšan žarf aš taka tillit til afskrifta vegna aukinnar višhaldsžarfar meš įrunum.

"Meš žessa žróun ķ huga hvetur Magnśs Įrni fólk til varkįrni ķ fasteignakaupum.  Žaš geti ekki lengur reiknaš meš, aš ķbśšarverš hękki." 

""Žaš er enn mikill frambošsskortur į ķbśšum.  Nokkrar skżringar eru į žvķ.  Žar kemur til takmörkuš afkastageta byggingarišnašarins.  Sś afkastageta fór lķklega aš miklum hluta ķ hótelbyggingar, og svo fóru margir išnašarmenn śr landi eftir hruniš.  Til višbótar hefur skort lóšir m.a. vegna tregšu ķ skipulagsferlinu.  Ég hef rętt viš nokkra verktaka.  Žeir segja erfitt aš fį lóšir, og aš žęr séu dżrar.  Kerfiš ķ borginni er lķka hęgvirkt.  Ķ einu tilviki tók um 3 įr aš breyta atvinnulóš ķ ķbśšalóš.  Žaš tafši byggingu fjölda ķbśša", segir Magnśs Įrni.

Žį bendir hann į, aš sķšustu įr hafi um 8000 fleiri flutt til landsins en fluttu frį landinu.  Žaš hafi aftur aukiš eftirspurn eftir hśsnęši. Jafnframt sé mikil eftirspurn til komin vegna stórra įrganga ungs fólks, sem ķhugar fasteignakaup. Loks segir ķ skżrslunni, aš miklar veršhękkanir į hśsnęši séu varasamar.

"Öfgakenndar sveiflur ķ ķbśšaverši eru ekki ęskilegar hvorki śt frį lįnveitanda né lįntaka.  Ķbśšarkaupandi, sem keypti ķbśš įriš 2007 meš 65 % skuldsetningu sį allt eigiš fé sitt brenna upp fyrir skuldaleišréttingar, en sį, sem keypti ķ lok įrs 2010, jafnvel meš 100 % lįni (t.d. meš eiginfjįrframlagi frį ašstandendum), hefur notiš eiginfjįrįvinnings allt til dagsins ķ dag.""

Žessi lżsing sżnir ķ hnotskurn, hversu skeinuhęttur hśsnęšismarkašurinn getur oršiš fjįrhag einstaklinga.  Hvernig sem kaupin gerast į eyrinni, er um aš ręša stęrstu einstöku fjįrfestingu flestra į ęvinni, og žess vegna rķšur į fyrir fjįrhaginn til lengdar, aš traust undirstaša sé fyrir fjįrfestinguna.  Nśna er mżri undir žeirri fjįrfestingu, sem getur rišiš efnahag fjölskyldna svo į skakkinn, er frį lķšur,aš žęr verši enn skuldugar, žegar ellilķfeyrisaldri er nįš, og slķkt er žungbęr baggi aš bera inn ķ ellina. 

Stjórnvöld, einkum sveitarstjórnir, bera hér įbyrgš.  Žau hafa flest sinnt lóšaundirbśningi meš hangandi hendi og voru tekin ķ bólinu, žegar eftirspurnin jókst og hagkerfiš fór į fullan snśning eftir vitlausa vinstri stefnu 2009-2013 viš landsstjórnina.  Uppsöfnuš žörf į landinu er talin vera 5000 ķbśšir og til višbótar žarf framboš lóša fyrir allar geršir ķbśša, mest 70-110 m2, aš svara til įrlegs frambošs 2000 ķbśša.  Žetta žżšir, aš byggingarišnašurinn žarf aš framleiša aš jafnaši 2500 ķbśšir/įr.  Žaš getur hann, fįi hann til žess svigrśm.  Žaš hjįlpar til, aš flestir, sem flśšu land į vinstristjórnar įrunum undan atvinnuleysi ķ žessum geira, eru nś komnir til baka til starfa, enda yfir litlu aš voka erlendis. 

Žegar hillir undir samdrįtt hagkerfisins žurfa sveitarfélögin aš hafa ręnu į aš draga tķmabundiš śr framboši lóša nišur ķ sem svarar 1000-1500 ķbśšum, svo aš ekki verši mikiš veršfall į markaši vegna mikils frambošs umfram eftirspurn.  Eitt af ašalstefnumišum stjórnvalda hjį rķki og annars stašar į aš vera aš draga śr hagsveiflum, bęši upp og nišur.

 Marz - 2 2012


Er spurn eftir Borgarlķnu ?

Borgararnir hafa ekki bešiš um žessa nżjustu śtgįfu af Kleppi-hrašferš, heldur er um hreinręktaš gęluverkefni stjórnmįlamanna aš ręša meš dyggum stušningi skipulagsmanna höfušborgarsvęšisins.  Spurningunni ķ fyrirsögninni er žess vegna fljótsvaraš: nei, žaš hafa ašeins örfįir menn įhuga fyrir Borgarlķnu, enda mun hśn fįum gagnast og verša rekin meš dśndrandi tapi į kostnaš skattborgaranna, ef žröngsżnar og fordómafullar hugmyndir sśrrealistanna ķ meirihluta borgarstjórnar fį brautargengi.  Verst er, aš "borgarlķna" er yfirvarp fyrir opnun nżrrar vķglķnu fyrir hernaš gegn einkabķlnum og notendum hans.  

Margt bendir žar aš auki til, aš Dagur B., borgarstjóri, og pótintįtar hans, séu meš lęvķslegum hętti aš ljśga léttlest inn į almenning meš dagdraumum sķnum um téša Borgarlķnu, léttlest, sem meš tķš og tķma verši hluti af fluglest til Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar, en žį vonlausu višskiptahugmynd dagaši uppi ķ vetur, sem leiš, enda leggur enginn eyrun viš svo vitlausri višskiptahugmynd, nema dagdraumamenn (ķ dagrenningu og jafnvel į dagpeningum). 

Borgarlķnan veršur, ef af veršur, lögš į fjįrhagslegu kviksyndi, enda heyrist nś žegar peningażlfriš ķ Degi, borgarstjóra.  Hann ętlar aš leggja "innvišagjald" į hśsbyggjendur ķ tilraun til aš sešja žetta svarthol.  Til žess hefur hann hvorki sišferšislega né lagalega heimild.  Engin gjöld mį leggja į borgarana įn lagaheimildar, og meirihluti žingheims hefur vonandi bein ķ nefinu til aš hafna žessu frįleita veggjaldi į formi skattheimtu į hśsbyggjendur, sem aušvitaš munu sķšan seilast enn dżpra ofan ķ vasa ķbśšakaupenda.  Žaš eru engin takmörk fyrir hernaši borgarstjórans į hendur hśseigendum og bķleigendum, nśverandi og vęntanlegum. Žarna er nįhirš Marxismans aš verki.  Žaš į aš troša ķslenzkri śtgįfu hans ofan ķ borgarana meš valdnķšslu.  Žaš eru sķšustu forvöš aš hreinsa žennan óskapnaš śt meš lżšręšislegum hętti.   

"Rök" borgarstjórans eru fįrįnleg.  Hann heldur žvķ fram, aš veršgildi (endursöluverš) hśseigna ķ grennd viš žessa Borgarlķnu muni hękka vegna tilkomu hennar.  Žaš veršur aušvitaš algerlega hįš notagildi Borgarlķnu fyrir ķbśana.  Verši hin sśrrealķska hugmynd fereykisins ķ borgarstjórn aš veruleika, veršur žaš ekki marktękt meira en notagildi strętisvagnanna, sem nś aka nęstum tómir um götur höfušborgarsvęšisins lungann śr sólarhringnum, mynda illvķgar rįsir ķ göturnar, tęta upp malbikiš og brenna meira eldsneyti per haus ķ vagni en einkabķllinn.  

Borgarstjórinn er žar aš auki svo skyni skroppinn, aš hann ętlar aš fękka bķlastęšum ķ grennd viš téša Borgarlķnu, af žvķ aš hann heldur, aš tveggja bķla fjölskyldur muni losa sig viš annan bķlinn meš tilkomu Borgarlķnu.  Kjįnaskapur borgarstjóra kann sér ekkert mešalhóf.  Žaš eru hreinir rugludallar, sem nś fara meš stjórn borgarinnar, og žaš veršur aš gera žį kröfu til borgaralegra stjórnmįlamanna ķ sveitarstjórnum į höfušborgarsvęšinu, aš žeir lįti ekki žetta liš teyma sig į asnaeyrunum śt į forašiš. 

Ķ frétt Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 3. maķ 2017:

"Borgarlķna fęrist nęr veruleika" ,

stendur žetta ķ upphafi:

"Į nęstu vikum munu skipulagsnefndir 6 sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu taka til afgreišslu, hvort breyta eigi ašalskipulagi sveitarfélaganna žannig, aš innvišir nżrrar borgarlķnu séu festir ķ sessi.  Aš žvķ loknu er stefnt aš žvķ aš hefja forkynningu aš drögum aš žessum innvišum.  Lokatillaga veršur svo unnin į sķšari stigum mįlsins. 

Sveitarfélögin, sem um ręšir, eru Hafnarfjöršur, Garšabęr, Kópavogur, Reykjavķk, Seltjarnarnes og Mosfellsbęr. Borgarlķnunni er ętlaš aš tengja žessi sveitarfélög betur saman.  Horft er til žvertenginga viš Borgarlķnuna į nokkrum stöšum, jafnframt žvķ, sem kerfiš veršur tengt viš strętisvagnakerfiš."

Žaš er sjįlfsagt af žessum sveitarfélögum aš taka frį myndarlegt land fyrir stofnbraut į milli sķn meš mislęgum gatnamótum samkvęmt rįšleggingum, hönnun og kostnašaržįtttöku Vegageršar rķkisins samkvęmt gildandi lögum um stofnbrautir ķ žéttbżli.  Žar į hins vegar skilyršislaust aš leyfa alla umferš, ž.e. einkabķla, langferšabķla, flutningabķla, vinnuvéla og strętisvagna, og žar į aš gera rįš fyrir hjólreišabraut lķka.  Aš einskorša Borgarlķnu viš einhverja sérvagna į gśmmķhjólum eša stįlhjólum į teinum er śt ķ hött vegna lélegrar nżtingar į mikilli fjįrfestingu meš žvķ móti og vegna žess, aš almenn umferš į höfušborgarsvęšinu er oršin ašžrengd og žarfnast verulegra umbóta į gatnakerfinu, sem auknar almenningssamgöngur geta ekki leyst śr. 

Žar vega žyngst frumstęš, tafsöm og hęttuleg gatnamót m.v. umferšaržunga.  Žaš er žörf į Sundabraut (ķ einkaframkvęmd meš gjaldtöku vegna valmöguleika į aš fara ašra leiš) og allt aš 10 mislęgum gatnamótum auk mislęgra gatnamóta viš Borgarlķnu į nęstu 20 įrum.  Vegageršin er nś žegar tilbśin til aš reisa brżnustu mislęgu gatnamótin aš hennar mati, žar sem Bśstašavegur og Reykjanesbraut mętast ķ Reykjavķk.  Sį er žar žó hęngurinn į, aš mannvitsbrekkur borgarstjórnarmeirihlutans tóku öll mislęg gatnamót śt af Ašalskipulagi, eftir aš gerš var "Egilsstašasamžykkt" ķ hópi trśbręšra og systra hinnar heilögu forręšishyggju, um, aš umferšarhnśtarnir skyldu leystir meš žvķ aš bjóša upp į meiri almenningssamgöngur. Žetta gengur mętavel upp ķ sértrśarsöfnuši Marxista og sśrrealista, en afleitlega ķ raunheimi. 

Strśtar sértrśarsafnašarins stinga hausnum ķ sandinn, žegar minnzt er į naušsyn žess aš greiša fyrir umferšinni.  Įšur en žeir stungu hausnum ķ sandinn sögšu žeir, aš mislęg gatnamót vęru ekki lausn aš sķnu skapi, žvķ aš žau tękju upp ķbśša-og hótelplįss, žar sem ętlunin vęri aš žétta byggš, og eftir nokkurn tķma yršu umferšarhnśtarnir jafnfast reyršir og įšur en lagt var upp meš mislęg gatnamót.  "Die Endlösung", sem mannvitsbrekkurnar sjį į umferšarvandanum (ekki "die Judenfrage" ķ žessu tilviki) er aš žvinga bķlstjórana og faržega žeirra śt śr bķlunum og upp ķ Klepp hrašferš. Žessi ósköp hafa Reykvķkingar kosiš yfir sig ķ hįlfkęringi "postmodernismans", sem hentar afleitlega til aš stjórna samfélagi, eins og dęmin sanna, nema žį beint til Heljar, eins og Venezśela er nżjasta dęmiš um.    

Um įętlašan kostnaš Borgarlķnunnar segir ķ frétt ķ Morgunblašinu 3. maķ 2017,

"Kostnašurinn talinn allt aš 72 milljaršar":

""Gert er rįš fyrir, aš kostnašur vegna hönnunar og naušsynlegs rekstrarlegs og tęknilegs undirbśnings fyrir verklegar framkvęmdir verši um miaISK 1,5 į įrunum 2017-2018.  Fjįrfesting ķ naušsynlegum innvišum alls kerfisins er įętluš alls um miaISK 47-73.  Gert er rįš fyrir, aš fyrsti įfangi kerfisins verši byggšur upp 2019-2022 og aš kostnašur žess įfanga verši um miaISK 30-40", segir oršrétt ķ bréfinu [frį Samtökum sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu, SSH, til fjįrlaganefndar Alžingis] um kostnašinn."

Hér er um frumdrög aš kostnašarįętlun aš ręša.  Samt er óvissa kostnašarįętlunarinnar ašeins metin +/- 22 %, sem lķkast til er mikiš ofmat į getu viškomandi til aš gera nįkvęmar kostnašarįętlanir įšur en hönnun er hafin.  Žegar sękja į fé ķ rķkissjóš fyrir gęluverkefni af žessari tegund, hafa gįrungar fyrir satt, aš vissara sé aš margfalda frumdrög kostnašarįętlunar meš fastanum pķ (hlutfall ummįls og žvermįls hrings, hefur ekkert aš gera meš hina sśrrealistķsku pķrata) til aš fara nęrri um endanlegan raunkostnaš (žį hefur veriš reiknaš meš vöxtum fjįrfestingarinnar į byggingarskeiši, eins og alvörumenn gera).  Meš žessum reynsluvķsindum fęst endanlegur kostnašur Borgarlķnu, KBORGL=miaISK 188. 

Forrįšamenn rķkiskassans ęttu ekki aš ljį mįls į neinum framlögum śr rķkissjóši į mešan SSH fer meš forręši mįlsins og Borgarlķnan er hönnuš sérvitringslega meš mjög takmörkušu notagildi.  Hins vegar sé sjįlfsagt, aš Vegageršin komi aš gerš žessarar stofnbrautar ķ žéttbżli, en žį veršur hśn aš vera fyrir alla umferš, eins og ašrar slķkar stofnbrautir eru  og fara inn į Vegaįętlun Alžingis.  Žetta "skķtamix" SSH framhjį Vegageršinni og višeigandi snķkjur śr rķkissjóši eru undarleg vinnubrögš, sem vekja tortryggni.  Miklabraut


Saušargęrur borgarstjórnar

Ķ hverju stórmįlinu į fętur öšru taka borgaryfirvöld illa upplżsta įkvöršun, móta stefnu ķ anda sérvitringa og afturhaldssinna gegn almannahag. Žaš er pólitķskt slys, aš slķku hyski skuli hafa skolaš ķ valdastóla höfušborgarinnar og mįl, aš žeirri óįran og óstjórn, sem žvķ fylgir, linni. 

Sem dęmi skal hér tilfęra 4 mįl eša mįlaflokka śr umręšunni: Reykjavķkurflugvöll, Sundabraut, mislęg gatnamót og lóšaśthlutanir.

1) Meirihluti borgarstjórnar undir forystu Samfylkingar, žar sem innanboršs eru Vinstri gręnir, Björt framtķš og Pķratar, gegn vilja minnihlutans, hefur rekiš einarša stefnu sem liš ķ žéttingu byggšar ķ Reykjavķk aš afleggja Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni.  Aš lįta skipulagsmįl hverfast um žéttingu byggšar ķ ört vaxandi borg er einsdęmi og ķ žvķ eru fólgin grundvallarmistök į skipulagssviši borgarinnar, reist į žröngsżni og žekkingarleysi.

Gert er rįš fyrir žvķ ķ Ašalskipulagi borgarinnar, aš flugvöllurinn hverfi į skipulagstķmabilinu.  Žaš er skipulagsslys, stórslys, žvķ aš žjónustan į Vatnsmżrarvelli er höfušborgarsvęšinu og landinu öllu mikilvęg, og borgin hefur af honum drjśgar tekjur.  Eru mörg dęmi frį öšrum höfušborgum, sem telja sér skylt ķ nafni greišra samgangna aš hafa slķka žjónustu innan sinna vébanda, t.d. Lundśnir og Berlķn.  Žó aš lóšir séu žar dżrari en hér, dettur žar engum ķ hug ķ nafni žrengingar byggšar eša "žéttingar" aš fórna flugvelli fyrir byggingarlóšir. 

Borgaryfirvöld ętla aš kyrkja starfsemi flugvallarins meš žvķ aš skera af honum eina flugbraut ķ einu. Į mįli lękna mundi slķkt kallast "amputering" eša aflimun. Žaš er ekki einasta einkar ógešfelld aftaka į flugvallarstarfsemi, heldur stórhęttuleg ašferš fyrir notendur flugvallarins. Ašeins vinstra hyski getur fengiš svo ógešfellda hugmynd.

Dómur Hęstaréttar, sem lokun Neyšarbrautarinnar (SV-NA) var reist į, śrskuršaši, aš samningar skuli standa.  Svo er aš öllu ešlilegu, en hvaš, ef svo kemur ķ ljós, aš viškomandi samningur var geršur ķ skugga öryggisśttektar į flugvelli, sem rökstuddur vafi leikur į um, aš sé lögmęt eša faglega óvéfengjanleg ?  Žį getur ekki gilt gamla heišursmannareglan, žvķ aš jafna mį žessum ašdraganda viš blekkingarleik.  Žar sem svik eru ķ tafli, er samningur ógildur.

Žaš er žess vegna fullt tilefni til aš halda barįttu įfram fyrir tilvist Vatnsmżrarvallar meš žremur flugbrautum, enda er hvorki önnur samgöngulausn ķ sjónmįli né fé til aš leysa hann af hólmi meš góšu móti. Almannahagsmunir eru ķ hśfi, og ašrir hagsmunir verša žį aš vķkja.  Lišur ķ žeirri barįttu er aš koma nśverandi, óhęfa meirihluta borgarstjórnar, meš lękninn lošna ķ broddi fylkingar, frį völdum og endurskoša Ašalskipulagiš ķ veigamiklum atrišum.  

Žann 25. febrśar 2017 skrifušu Gušfinna Jóhanna Gušmundsdóttir og Greta Björg Egilsdóttir, borgarfulltrśi og varaborgarfulltrśi, grein ķ Morgunblašiš,

"Alžjóša flugmįlastofnunin stašfestir, aš forsendur voru ekki réttar", sem hófst žannig:

"Öryggisnefnd Félags ķslenskra atvinnuflugmanna (ÖFĶA) hefur ķtrekaš lżst yfir efasemdum sķnum um, aš žęr skżrslur, sem Efla, verkfręšistofa, vann fyrir ISAVIA um nothęfisstušul og nothęfistķma Reykjavķkurflugvallar, séu ķ samręmi viš alžjóšareglur, en įhęttumatsskżrsla ISAVIA vegna lokunar s.k. Neyšarbrautar, flugbrautar 06/24, var unnin meš hlišsjón af žeim.  Taldi ÖFĶA, aš skżrslan um nothęfisstušul vęri ekki rétt, žar sem leggja bęri fleiri forsendur til grundvallar śtreikningunum. Hefur žaš nś veriš stašfest af Alžjóša flugmįlastofnuninni."

Ķ žessu mįli žurfa minni hagsmunir aš vķkja fyrir meiri.  Hinir meiri hagsmunir snśast um flugöryggi, ekki sķzt sjśkraflugsins, sem tvķmęlalaust hefur veriš skert aš óžörfu, og enginn samningur į milli rķkis og borgar eša annarra, sem felur ķ sér aukna hęttu į flugslysum, getur stašizt lög landsins. Hafi slķkir samningar veriš geršir meš villandi eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ höndunum um veigamikla almannahagsmuni, hljóta aš vera fyrir žvķ lögformlegar og sišferšislegar įstęšur aš rifta žeim.  2)  Vegagerš rķkisins hefur vališ s.k. Innri leiš fyrir Sundabraut, vegna žess aš hśn er hagkvęmust, bęši krefst hśn lęgsta fjįrmagnskostnašarins og rekstrarkostnašur mannvirkja hennar veršur lęgstur. Žaš gęti munaš um miaISK 50 ķ heild į fjįrfestingarupphęš valkosts Vegageršarinnar og valkosts Reykjavķkurborgar.  Žaš er žannig engin skynsemi ķ valkosti vinstri meirihlutans ķ Reykjavķk, enda viršist hann ašallega vera fram settur til aš žvęlast fyrir framkvęmdinni og tefja fyrir brįšnaušsynlegum samgönguumbótum viš höfušborgarsvęšiš.  Fjįrhagur borgarsjóšs er mjög bįgborinn og sker sig žannig algerlega frį fjįrhag nįgrannasveitarfélaganna. Samkvęmt lögum žarf sveitarfélag, sem velur dżrari kost en Vegageršin, aš greiša mismunarkostnašinn.  Eru ķbśar Reykjavķkur reišubśnir aš kasta fé į glę meš žessum hętti ?

Sigtryggur Sigtryggsson segir svo frį žessum skęruhernaši borgarskipulagsfśskaranna, sem nś rįša illu heilli feršinni ķ Reykjavķk, flestum til ómęlds ama, ķ Morgunblašinu 14. marz 2017:

"Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, og forrįšamenn fasteignafélagsins Festis ehf [Er ekki rétt, aš Dagur upplżsi um raunverulega eigendur žessa fyrirtękis og um tilurš žess fjįr, sem žarna į aš fjįrfesta meš ?-innsk. BJo].  Hverjir eru eigendur Festis, sem  undirritušu sķšastlišinn föstudag samning um uppbyggingu 332 ķbśša ķ 5 hśsum į Gelgjutanga.  Ķ sķšustu viku samžykkti borgarrįš žrjį samninga, sem tengjast fyrirhugašri uppbyggingu į žessu svęši ķ Vogabyggš viš Ellišaįrvog. 

Meš žessum samningi er endanlega ljóst, aš ekki veršur rįšizt ķ gerš Sundabrautar samkvęmt svo nefndri Innri leiš. Samkvęmt žeirri leiš, ž.e. leiš 3, įtti Sundabrautin aš taka land į Gelgjutanga og liggja aš mislęgum gatnamótum į Sębraut.  Žetta stašfestir Jónas Snębjörnsson, framkvęmdastjóri Žróunarsvišs Vegageršarinnar."

Žessu framferši Dags & Co er ekki hęgt aš lżsa öšru vķsi en sem skęruhernaši gegn Vegageršinni og almannahagsmunum.  Hvers vegna ķ ósköpunum er lśšunum ķ borgarstjórn svo umhugaš aš halda samgöngunum til og frį borginni ķ óvišunandi įstandi sem allra lengst ?

3) Žaš er ekki nóg meš, aš mislęg gatnamót ķ staš ljósastżršra gatnamóta auki flutningsgetu vega um a.m.k. 50 %, spari žannig vegfarendum feršatķma og orku (dragi śr mengun), heldur eykst öryggi vegfarendanna mikiš.  Tölfręšin sżnir, aš žar sem mislęg gatnamót hafa veriš byggš, žar hefur slysum fękkaš um 46 % - 67 %.  Meš žessa miklu kosti mislęgra gatnamóta skjalfesta hlżtur landiš, sem undir žau fer, aš vera tiltölulega lįgt gjald fyrir framfarirnar.  Eingöngu fśskarar draga aršsemi mislęgra gatnamóta, sem Vegageršin męlir meš, ķ efa. 

Vinstri menn ķ borgarstjórn hafa lįtiš fjarlęgja öll mislęg gatnamót af Ašalskipulagi Reykjavķkur. Hvers vegna ķ ósköpunum ? Žaš er óhętt aš fullyrša, aš višlķka flónska rįšamanna skipulagsmįla og skeytingarleysi meš lķf og heilsu vegfarenda fyrirfinnst ekki ķ nokkurri annarri höfušborg į Vesturlöndum um žessar mundir, og eru žęr žó ekki undanskildar, žar sem jafnašarmenn og gręningjar hafa fengiš aš véla um mįlefni borgar.  Hér rķkir forstokkun heimsku og žekkingarleysis, sem krystallast ķ undirfuršulegu hatri į einkabķlnum, sem minnir į Raušu Khmerana, sem vildu af stjórnmįlalegum įstęšum knżja ķbśa Kambódķu aftur ķ sjįlfsžurftarbśskap.   

4) Vitleysan į sviši skipulagsmįla hefur einnig birzt meš įtakanlegum hętti viš lóšaśthlutanir ķ borginni. Skipulagsyfirvöld hafa einblķnt į žrengingu byggšar, og žar meš hefur lóšaśthlutun į nżju landi setiš į hakanum.  Dómgreindarleysi og žekkingarleysi borgaryfirvalda į skipulagsmįlum höfušborgar viš ašstęšur, eins og į Ķslandi į žessum įratugi, birtist ķ svo litlu lóšaframboši ķ höfušborginni, aš ķbśšamarkašurinn į höfušborgarsvęšinu er žjakašur af skorti į ķbśšum, einkum litlum ķbśšum, 50-70 m2, og žar af leišandi veršsprengingu, sem lķkja mį viš katastrófu, žjóšfélagslegt stórslys, sem verst bitnar į žeim, sem eru aš stofna til heimilis, eiga litlar sem engar eignir, jafnvel žungar nįmsskuldir, og verša į sama tķma fyrir tiltölulega miklum tķmabundnum śtgjöldum, t.d. vegna ómegšar.

Žrenging byggšar er dżr og seinleg.  Ef Dagur & Hjįlmar vissu žetta ekki, voru žeir einir um slķka fįvizku.  Ef žeir vissu žetta, var žeim alveg sama, žvķ aš annars hefšu žeir gętt aš žvķ aš hafa hlutfall lóša į žrengingarsvęšum ekki hęrra en 10 % af heild og ķ heildina vęri śthlutaš lóšum ķ Reykjavķk undir 1000-2500 ķbśšir į įri eftir žörfum markašarins į sanngjörnu verši (įn okurs, eins og nś).  Reykjavķk į nóg landrżmi undir lóšir, en hiš sama veršur ekki sagt um öll hin sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu.  Aš móta byggingarstefnu įn nokkurs tillits til žarfa og óska almennings er pólitķsk daušasök.  Pólitķskar fallaxir borgarstjórnarkosninganna munu vonandi hreinsa til ķ borgarstjórn 2018.  Nęg eru sakarefnin.

Nżir valdhafar verša aš móta stefnu, sem lękkar fermetraverš ķbśša umtalsvert og eykur mest framboš lķtilla ķbśša.  Žeir geta leitaš vķša ķ smišju eftir slķkum hugmyndum, og eina gat aš lķta ķ Morgunblašinu, 28. marz 2017, ķ grein Alberts Žórs Jónssonar, višskiptafręšings:

"Einfaldar og hagkvęmar lausnir ķ hśsnęšismįlum:"

"Einfaldar og hagkvęmar lausnir ķ ķbśšamįlum geta falizt ķ žvķ aš byggja ódżrar og hagkvęmar ķbśšir, sem eru 50-60 m2 aš stęrš, meš haganlegu fyrirkomulagi.  Į 6. įratuginum voru t.a.m. byggš hįhżsi viš Austurbrśn ķ Reykjavķk, sem eru 12 hęšir, en stęrš ķbśšanna er į bilinu 45-60 m2. 

Sams konar ķbśšir gętu mętt žeirri brżnu eftirspurn, sem er nś į ķbśšamarkaši.  Ég tel, aš sveitarfélög į höfušborgarsvęšinu eigi aš hafa nęgilegt lóšaframboš til bygginga į slķkum hįhżsum meš ķbśšum, sem vęru į bilinu 50-60 m2.  Hęgt er aš hugsa sér, aš į hverri hęš vęru 6 ķbśšir, žannig aš 48 ķbśšir vęru ķ einu slķku hįhżsi.  Gera mį rįš fyrir 6 hįhżsum ķ sama klasa eša samtals 288 ķbśšum, og žar af leišandi 1152 ķ 4 klösum.  Gera mį rįš fyrir, aš ķ hverju sveitarfélagi į höfušborgarsvęšinu vęru byggšar 1152 ķbśšir og žar af leišandi 4608 ķbśšir ķ 4 sveitarfélögum.  Reykjavķkurborg gęti veriš meš 8 klasa, sem eru žį 2304 ķbśšir ķ Reykjavķk. 

Ślfarsįrdalur er kjöriš svęši undir slķkar lausnir ķ ķbśšamįlum.  Ef gert er rįš fyrir, aš verš į m2 sé 350“000 kr, mundi verš į slķkum ķbśšum verša į bilinu 17,5-21,0 milljón kr eftir stęrš ķbśša."

 


Mannvitsbrekka Umhverfis- og skipulagsrįšs Reykjavķkur

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš nśverandi formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs Reykjavķkur hefur svo sjaldgęfa sżn, og nżstįrlegan skilning, į umferšarmįlin, skipulag umferšarmannvirkja og rįšstöfun fjįr til umferšarmįla, aš ķ annįla er fęrandi. 

Hefšbundin žarfagreining og tęknilegt mat Vegageršar rķkisins, žar sem fęrir verkfręšingar og hefšbundnir umferšarsérfręšingar sinna störfum sķnum af kostgęfni, bliknar gjörsamlega ķ samanburšinum viš speki Hjįlmars, nokkurs, Sveinssonar, įhugamanns (amatörs) um skipulagsmįlefni borga, um hönnun gatnakerfisins, einkabķla og önnur vélknśin og fótknśin farartęki, sem žar žurfa aš komast leišar sinnar bęši hratt (žó innan setts hįmarkshraša) og örugglega.  Žó berst nś hvašanęva aš meš vindinum, aš keisari skipulagsmįla borgarinnar sé nakinn, žvķ aš heilbrigš skynsemi og Hjįlmar Sveinsson fara illa saman ķ herbergi.

Téš mannvitsbrekka lét žį speki śr vizkubrunni sķnum fljóta į jólaföstunni 2016, aš žaš žżddi ekkert aš bęta nżjum akreinum viš götur borgarinnar eša aš reisa mislęg gatnamót į fjölförnum stöšum, af žvķ aš nżjar akreinar fylltust strax af bķlum. Verkfręšingar hafa af žessu tilefni séš įstęšu til aš rżna fręši sķn argusaraugum, og nišurstašan er sś, aš fernt sé ķ stöšunni viš žessar ašstęšur, og kunni allir valkostirnir aš vera sannir:

1. Mannvirkin eru of seint į feršinni.

2. Mannvirkin eru of lķtil.

3. Keisarinn er ekki ķ neinu.

4. Hjįlmar er barn ķ nżju ęvintżri villta vinstrisins.

Įriš 2012 gerši borgarstjórn furšusamning viš Vegageršina, žar sem sérvizka meirihlutans fęr aš njóta sķn til fullnustu į kostnaš hagsmuna borgarbśa og allra hinna, sem vilja og žurfa aš reka erindi sķn į bķlum sķnum ķ borginni. Samningur sérvitringa/amatöra borgarinnar var um aš fį 1,0 miakr/įr frį Vegageršinni "til aš byggja upp almenningssamgöngur". 

"Gegn žessu muni Reykjavķk ekki rįšast ķ stórar framkvęmdir į borš viš mislęg gatnamót. Aukinheldur segir Hjįlmar sérfręšinga segja žaš engu breyta, žótt byggš verši mislęg gatnamót, žvķ aš framtķšarspįr um umferšaržunga sżni, aš gatnakerfiš muni springa, ef umferš einkabķlsins eykst į sama hraša og hśn hefur gert lišna įratugi."

Til aš lįta kné fylgja kviši hefur téšur Hjįlmar lįtiš fjarlęgja öll ógerš mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Hér eru mikil firn į ferš og skemmdarverk unniš į borginni, lķfęšum og lķfsgęšum hennar ķ nafni fįfręši og svo stękrar forręšishyggju, aš minna tekur į "Raušu khmerana" ķ Kambódķu um įriš, sem knżja vildu alla žjóšfélagsžróun til baka til sjįlfsžurftarbśskapar undir merkjum félagshyggju og eins foringja. 

Ķ tilviki skipulagsfyrirbrigšisins Hjįlmars Sveinssonar - sem er įhugamašur um reišhjóliš sem helzta fararskjóta borgarbśa og sem žess vegna og af mörgu öšru mętti kenna einnig viš "Raušu varšlišana" ķ Kķna Maos (les Reykjavķk Dags), og skolaš hefur įsamt fleiri furšudżrum ķ dżragarš Rįšhśssins ķ Reykjavķk į vegum Samfylkingarinnar - er um aš ręša blint hatur hans į hinni vestręnu "blikkbelju", sem endurspeglast ķ eftirfarandi oršum hans ķ žęttinum, "Ķsland ķ bżtiš", į messu hins sunnlenzka og heilaga Žorlįks Žórhallssonar, Skįlholtsbiskups, aš vetri, 2016:

"Til hvers höfum viš samgöngukerfi ?  Žaš er til aš koma fólki og vörum į milli staša.  Žaš er ekki til žess aš koma žessum jįrnhylkjum, sem heita bķlar, į milli staša", sagši Hjįlmar.

Hjįlmari, žessum, er bezt aš byrja į aš kenna "Gagn og gaman". Sķšan kemur "Litla gula hęnan", en hśn veršur honum, félagshyggjumanninum, um megn: 

Fólk hefur fjįrfest hįar upphęšir ķ bifreišum.  Žaš er hjį fęstum til gamans eins gert, heldur til aš nżta žessi tęki til gagns.  Ķ žvķ felst, aš fjįrfestirinn er ķ góšri trś um, aš yfirvöld samgöngumįla ķ viškomandi sveitarfélagi muni sjį til žess, aš bķllinn hafi fullt notagildi viš aš komast tafalķtiš ķ og śr vinnu, viš aš ferja börnin ķ og śr leikskóla eša ķ annars konar skóla eša frķstundastarfsemi, svo og til aš sinna innkaupum og öšrum žörfum heimilisins.

  Hvašan kemur yfirvöldum leyfi til aš nżta völd sķn til aš beita öllum rįšum til aš tefja žessar feršir og gera žęr eins dżrar, mengandi og óöruggar varšandi tķmasetningar, lķkamstjón og eignatjón, og hugsazt getur ?  Til žess hafa yfirvöld alls enga lżšręšislega heimild, žótt Dagur kunni aš hafa gefiš Hjįlmari žessa heimild, og fólk į aš kasta slķkum yfirvöldum śt ķ hafsauga viš nęstu "stoppistöš", sem eru nęstu sveitarstjórnarkosningar. Fariš hefur fé betra mun žį hrökkva upp śr mörgum ökumanninum. 

Hér er ekki viš yfirvöld samgöngumįla landsins og Vegageršina aš sakast, žvķ aš Vegamįlastjóri hefur ķ raun lżst furšu sinni į rįšslagi Reykjavķkurborgar og telur brżnt aš hefja strax undirbśning aš mislęgum gatnamótum, žar sem Bśstašavegur og Reykjanesbraut mętast, en žar er gripiš ķ tómt, žvķ aš af hugsjónaįstęšum hefur Reykjavķkurborg žetta mannvirki ekki į Ašalskipulagi sķnu. Žaš eru žess vegna ekki sérfręšingar Vegamįlastjóra, sem halda žvķ fram, aš engu breyti aš byggja mislęg gatnamót, žvķ aš žau fullnżtist svo fljótt. Slķkt datt reyndar engum ķ hug.

Hverjir eru žį žessir sérfręšingar, sem téšur Hjįlmar ber fyrir sig, žegar hann vešur elginn ?  Gaman vęri aš horfa framan ķ žann sérfręšing ķ umferšarmįlum, sem heldur fram slķkri žvęlu.  Į mešan enginn kannast viš krógann, veršur hann eignašur Hjįlmari Sveinssyni, einum, žótt višurkenna megi, aš Dagur kunni aš hafa komiš viš sögu. Žó segja sumir, aš Heilagur andi hljóti aš hafa veriš aš verki; svo yfirnįttśrulegt sé mįliš allt. 

Hvar sér žess staš, aš téšur Hjįlmar hafi nżtt fjįrframlög frį Vegageršinni til aš žróa ķ Reykjavķk vistvęnar samgöngur ?  Ķ Reykjavķk slķta engin farartęki malbikinu ķ sama męli og stórir strętisvagnar, sem lišast um göturnar mjög illa nżttir og eru ķ flestum tilvikum enn dķsilknśnir.  Mengun og višhaldskostnašur vegna žessara farartękja er grķšarleg.  Hjįlmari hefši veriš nęr aš nżta umrętt fé til aš lagfęra žetta og panta stutta, rafknśna vagna, og žróa rafhlešslustöšvar og hröš rafgeymaskipti fyrir žį, enda mundu slķkir léttvagnar anna žörfinni lungann af gangtķma strętisvagnanna.  

Ef téšum Sveinssyni hefši einhver framsżni veriš gefin og ef hann vęri ekki blindašur af hatri į einkabķlnum, žį hefši hann gert skuldbindandi samning viš OR-Orkuveitu Reykjavķkur um, aš hśn hęfist žegar ķ staš handa viš žróun dreifikerfis sķns, gegn fjįrframlögum frį borginni (Vegageršinni), til aš žróa naušsynlega hlešsluašstöšu ķ žéttbżlum hverfum borgarinnar fyrir rafknśna einkabķla.  Einkabķllinn į aš meirihluta til aš geta veriš oršinn tiltölulega umhverfisvęnn, ódżr ķ rekstri og knśinn meš innlendum orkuberum innan aldarfjóršungs.

Mesta framfaraskrefiš og bezta nżting fjįrmagnsins er hins vegar fólgin ķ žvķ aš setja ein 10 mislęg gatnamót į Ašalskipulag Reykjavķkur og fjölga akreinum ķ samrįši viš Vegageršina og hefjast strax handa viš deilihönnun og śtbošslżsingar og tķmasetja hverja framkvęmd meš Vegageršinni.  Įšur en aš žvķ kemur er žó brįšnaušsynlegt aš losna viš Hjįlmar Sveinsson og Dag Bergžóruson śr valdastöšum ķ höfušborginni. 

Vaxandi vatnsskortur vķšast hvar  

 


Umferšaröngžveiti ķ boši sérvitringa

Ef ekkert veršur aš gert, sem aš kvešur ķ gatnakerfi höfušborgarinnar, žį stefnir ķ žreföldun feršatķma žar į įlagstķmum m.v. feršatķmann įriš 2007, sem žó var ęrinn. Aš 7 įrum lišnum, įriš 2023, mun žaš taka aš jafnaši eina klukkustund aš komast leišar sinnar į milli heimilis og vinnu og til baka, ef svo heldur fram sem horfir, sem tók aš jafnaši 21 mķn įriš 2007. 

Žetta er algerlega óvišunandi, hrikalega dżrt į formi tķmaeyšslu og eldsneytis og mun rżra loftgęši į höfušborgarsvęšinu til mikilla muna, žvķ aš vélarnar ganga megniš af žessum tķma kaldar ķ lausagangi viš ašstęšur, žar sem žęr sóta sig og menga mest. Ekki žarf aš oršlengja žaš, aš loftgęši eru daušans alvara, žvķ aš įrlega verša nokkur snemmbśin daušsföll af völdum mengunar andrśmslofts af völdum umferšar į höfušborgarsvęšinu, og vanlķšan margra eykst, žegar loftgęšin eru léleg.

Žaš er ekki nįttśrulögmįl, aš svona žurfi žetta aš vera, eins og er erlendis vegna fjölmennis, langra vegalengda, stilltara vešurfars og mengunar af öšrum völdum.  Žetta er heimatilbśiš vandamįl heimaalninga ķ vinstri meirihlutanum ķ Reykjavķk, žar sem vel aš merkja glęrir Pķratar hafa sameinazt hinum hefšbundnu raušlišum viš stjórnun borgarinnar įn žess, aš hśn hafi batnaš merkjanlega viš žaš. 

Af hugsjónaįstęšum neitar borgarstjórnarmeirihlutinn aš horfast ķ augu viš vandamįliš meš raunsęjum hętti, ž.e. meš žvķ aš auka flutningsgetu helztu umferšaręša ķ Reykjavķk į annatķmum, ž.e. hįmarksflutningsgetuna, en įkvaš žess ķ staš aš fara ķ strķš viš 78 % vegfarenda, sem kjósa aš fara ferša sinna ķ einkabķl.  Žetta strķš forręšishyggjunnar viš einkabķlinn hefur boriš žann įrangur, aš fękkaš hefur hlutfallslega ķ hópi vegfarenda ķ einkabķl um 9 %, en 87 % vegfarenda voru ķ einkabķlum fyrir 9 įrum, įriš 2007, ž.e. fękkun um 1 %/įr. 

Engu aš sķšur varš 6,5 % aukning umferšar ķ dęmigeršum talningasnišum Vegageršarinnar tķmabiliš janśar-október 2016 m.v. sama tķmabil 2015, og er umferšin žar nś 153“021 farartęki į sólarhring, sem er 9,5 % meira en įriš 2007. Aukningin stafar af erlendum feršamönnum, fjölgun bķla og rżmri fjįrhag landsmanna, žó aš borgarbśar séu skattlagšir upp ķ rjįfur af vinstri flokkunum, eins og žeim einum er lagiš.

  Vegfarendur voru spuršir um mešaltķmalengd sķna į leišinni frį heimili til vinnu, og var nišurstašan 14,0 mķn įriš 2016 og 10,5 mķn įriš 2007.  Į žessum grundvelli mį bśast viš hįlftķma ašra leiš eigi sķšar en įriš 2023 ķ boši meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur, sem ķ blóra viš Sjįlfstęšisflokkinn ķ minnihlutanum hefur sett framkvęmdastopp į allar meirihįttar fjįrfestingar ķ gatnakerfi Reykjavķkur meš samningi viš Vegageršina um fjįrframlög hennar til strętisvagnasamgangna į milli Reykjavķkur og hinna dreifšu byggša landsins.  Ótrślegt, en satt.  Vegir Dags eru aš sönnu órannsakanlegir. 

Ķ Morgunblašinu 8. nóvember 2016 birtist fréttin "Mikiš įlag į gatnakerfiš",

žar sem vištal var viš Ólaf Kristin Gušmundsson, umferšarsérfręšing og stjórnarmann ķ FĶB, Félagi ķslenskra bifreišaeigenda:

"Ólafur Kr. Gušmundsson segir, aš įstandiš į Vesturlandsvegi į įlagstķmum į morgnana gefi glögga mynd af žeim vanda, sem viš sé aš etja.  Žį nįi bķlaröšin išulega frį Grensįsvegi alla leiš upp aš Mosfellsbę.  Ķ bķlunum sé fólk į leiš ķ vinnu og skóla.

""Miklabrautin annar bara um 60 % af umferšinni meš góšu móti.  Žaš er vegna umferšarljósanna.  Žaš eina, sem dugir er aš setja mislęg gatnamót viš öll helztu gatnamótin į Miklubraut og viš Sębraut lķka", segir Ólafur. 

Hann segir, aš setja žurfi mislęg gatnamót į öllum gatnamótum Miklubrautar, viš Grensįsveg, Hįaleitisbraut, Kringlumżrarbraut og Lönguhlķš.

"Žessi framkvęmd var į ašalskipulagi, en nś er bśiš aš henda henni śt", segir Ólafur.  Hann segir, aš žaš sama eigi viš um Sębrautina.  Žar séu fjölmörg ljós, sem tefji umferšina, og į annatķmum seinni part dags myndist bķlaröš frį mišborginni alla leiš austur aš Reykjanesbraut.  Umferšin komi ķ gusum vegna ljósanna, og žess į milli sé brautin tóm."

Meš mislęgu gatnamótunum, sem umferšarsérfręšingurinn nefnir, mį a.m.k. tvöfalda nśverandi snuršulausa flutningsgetu Miklubrautar og žannig vinna góšan tķma unz Sundabrśin kemst ķ gagniš. Žaš er ekki til neins fyrir sérvitringana ķ meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur aš stinga hausnum ķ sandinn aš hętti strśtsins og neita aš horfast ķ augu viš višfangsefni borgar og Vegageršar, sem er aš greiša śr umferšaröngžveitinu ķ Reykjavķk og nęrsveitum meš žvķ aš setja mislęg gatnamót į helztu umferšaręšar, fyrst inn į Ašalskipulag, sķšan ķ forhönnun og deiliskipulag og aš lokum ķ verkhönnun į vegum Vegageršarinnar, og vinna žetta skipulega, hratt og fumlaust. 

Žaš er žó vķšar pottur brotinn en hjį garminum honum Degi, žvķ aš Vegageršin er meš "mörg svķn į skóginum" vegna fjįrsveltis frį įrinu 2011.  Slķkum sparnašarrįšstöfunum rķkissjóšs mį lķkja viš "aš mķga ķ skóinn sinn", og sannast žar enn, aš dżrt er aš vera fįtękur.  Hér fer į eftir lżsing śr fréttaskżringu Morgunblašsins, 22. september 2016:

"Nżjar tölur sżna, aš vetrarumferš į leišinni į milli Gullfoss og Geysis hefur į 5 įrum aukizt um 185 %.

Ólafur Kr. Gušmundsson, sem er tęknistjóri EuroRAP į Ķslandi, sem er vegamatsįętlun fyrir öryggi vegakerfis į Ķslandi, er ómyrkur ķ mįli, žegar hann er inntur eftir stöšu vegakerfisins:

"Žaš er aš hruni komiš mjög vķša.  T.d. er vegurinn nišur į Hakiš viš Almannagjį žannig, aš hann er allur ķ holum, sprunginn og brotinn og allar yfirboršsmerkingar horfnar.  Vegurinn upp aš Gjįbakka er aš molna nišur, ekki sķzt austanmegin, og hann lifir vart sumariš.  Vegurinn į milli Gullfoss og Geysis er mjög illa farinn, siginn, risastórar holur og kantarnir aš gefa sig.  Žetta eru fjölfarnir feršamannavegir og ašeins 2 dęmi af fjölmörgum um įstandiš, eins og žaš er." 

Hann segir, aš žaš dugi engan veginn til aš leggja um miaISK 10 til kerfisins į įri. 

"Viš žurfum aš komast ķ rķflega miaISK 20 į įri, sem er tvöföldun frį žvķ, sem nś er.  Viš vorum aš eyša um 2,5 % af VLF ķ vegakerfiš fyrir hrun.  Nś erum viš aš verja um 1 %, og žaš er einfaldlega allt of lķtiš.  Žetta birtist t.d. ķ žvķ, aš hlutfall erlendra feršamanna ķ hópi alvarlega slasašra og lįtinna hefur hękkaš stöšugt.  Žaš var 12 % įriš 2014 og er nś komiš ķ 23 %, žaš sem af er žessu įri [2016].""

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žetta mat og rįšleggingu umferšar-og vegasérfręšingsins.  Nś er variš śr rķkissjóši um miaISK 25 til Vegageršarinnar, en sś upphęš dreifist į ólķka liši, t.d. ferjusiglingar, og hśn žarf aš hękka um aš lįgmarki 10 miaISK/įr til vegavišhalds einvöršungu, og heildarfjįrfestingar og rekstur vegakerfisins aš einkaframkvęmdum meštöldum aš nema um 50 miaISK/įr.   

 

 


Maškur ķ mysunni hjį OR

Višskiptablašiš (Vb) hefur fjallaš ķtarlega um fjįrhagslegan rekstur Orkuveitu Reykjavķkur, OR, sem samanstendur af orkuvinnslužęttinum innan vébanda Orku nįttśrunnar, ON, og deifingaržęttinum innan vébanda Veitna. Fengizt er viš öflun og dreifingu į heitu og köldu vatni, flutning og hreinsun frįrennslis, gagnadreifingu, vinnslu og dreifingu rafmagns.  Tekjustoširnar eru žannig margar undir fyrirtękinu, og įhöld um ašskilnaš tekjulinda.  Žaš liggur t.d. ekki ķ augum uppi, aš komiš sé ķ veg fyrir flutning fjįrmagns frį hitaveituhlutanum, sem ķ ešli sķnu er einokunarstarfsemi, til rafmagnsvinnslunnar, sem er į samkeppnismarkaši meš almenning og orkufrekan išnaš sem višskiptavini.

Bošskapur Vb er sį, aš tekjur af raforkusölu ON til įlvers Noršurįls į Grundartanga, NĮ, séu óešlilega lįgar m.v. kostnaš raforkuvinnslu ķ jaršgufuverum ON og tekjur af orkusölu ON til almennings. Eins og stašan er nśna, er rétt hjį Vb, aš raforkuveršiš til NĮ er of lįgt til aš žaš geti stašiš undir kostnašinum af raforkuöflun fyrir fyrirtękiš ķ jaršgufuverum ON.  Nśverandi raforkuverš til NĮ er ennfremur allt of lįgt m.v. mešalraforkuverš til almennra višskiptavina ON samkvęmt upplżsingum Vb śr gögnum OR og OS (Orkustofnunar). Žetta er grafalvarlegt fjįrhagsmįl og sanngirnismįl, og spjótin beinast óneitanlega aš borgarstjóranum ķ Reykjavķk og borgarstjórnarmeirihluta hans, sem viršist döngunarlaus, žó aš almannahagsmunir séu ķ hśfi. 

Orkuverš til NĮ 2015, PNĮ:

Samkvęmt Vb 20. október 2016 voru orkusölutekjur ON įriš 2015 af višskiptum meš raforku viš NĮ MUSD 37,4, sem į mešalgengi įrsins 2015, 131 ISK/USD, jafngildir miaISK 4,9. Samkvęmt upplżsingum forstjóra Noršurįls ķ Vb 27. október 2016, žar sem hann skżrir frį žvķ, aš greišslur NĮ til OR hafi įriš 2015 losaš mia ISK 6, mį ętla, aš sś upphęš spanni flutningsgjald frį virkjunum til Grundartanga og andvirši raforkusölu frį jaršgufuvirkjunum ON, Nesjavallavirkjun og Hellisheišarvirkjun, įsamt raforku frį Landsvirkjun, LV, sem ON kaupir og selur. Raforkan frį jaršgufuverunum nam hins vegar 2277 GWh (2476-199=2277, žar sem 199 GWh er orka keypt af LV og seld til NĮ).

Žį er hęgt aš reikna śt mešalverš raforku 2015 frį jaršgufuvirkjunum ON til NĮ:

PNĮ = 37,4/2,277 = 16,4 USD/MWh, jafngildi 2,1 ISK/kWh

Er žetta verš of lįgt, ešlilegt eša of hįtt ?

Til aš svara žessari spurningu, žarf aš bera žetta verš saman viš endurnżjunarverš jaršgufuvirkjananna, sem ķ hlut eiga, og raforkuverš til almennings frį sömu virkjunum.

Vinnslukostnašur ķ jaršgufuvirkjun, KJG:

Hęgt er aš miša viš einingarkostnaš Žeistareykjavirkjunar, 2,1 MUSD/MW, og veršur žį stofnkostnašur viš žann hluta virkjunarinnar, sem NĮ nżtir, ž.e. 265 MW, tęplega MUSD 560. 

Ef reiknaš meš įrlegum višhaldskostnaši og kostnaši viš gufuöflun til mótvęgis viš glataša gufu ķ gufuforšabśri virkjunar, 5 % af stofnkostnaši, fęst  upphęšina MUSD 28, sem er varlega įętlašur jafnašarlegur įrlegur rekstrar- og višhaldskostnašur ON viš sķnar jaršgufuvirkjanir. Hann er fremur hįr, t.d. MUSD 62 įriš 2015, vegna žess, aš gufuforšabśriš, sem Hellisheišarvirkjun nżtir, hefur ekki stašiš undir fullu įlagi virkjunarinnar. Meš öšrum oršum var rennt blint ķ sjóinn į sķnum tķma meš sjįlfbęra įlagsgetu Hellisheišarvirkjunar, žegar samiš var um raforkusölu žašan. Meš 8,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns og 30 įra afskriftartķma virkjunar, gefa žessar kostnašartölur įrlegan fjįrmagnskostnaš MUSD 49 og rekstrarkostnaš MUSD 28, alls MUSD 77. Raforka frį jaršgufuverunum til NĮ var 2277 GWh įriš 2015. Žį fęst einingarkostnašur raforku, sem vinna žarf meš jaršgufu fyrir NĮ:

KJG = 77/2,277 = 34 USD/MWh

Samanburšur raunveršs NĮ og vinnslukostnašar raforku:

PNĮ/KJG = 16,4/34 = 0,48 = 48 %

Žetta lįga hlutfall gengur ekki til lengdar, enda kemur žaš žunglega nišur į hagsmunum eigenda OR og višskiptavina dótturfyrirtękja hennar. Įbyrgšin hvķlir žyngst į borgarstjórn Reykjavķkur, enda ekki vitaš til, aš OR hafi óskaš eftir višręšum viš NĮ um endurskošun rafmagnssamnings aš hętti Landsvirkjunar, LV, žó aš enn rķkari įstęša sé til aš bregšast viš forsendubresti fyrir OR en LV.

Raunveršiš 2015 var ašeins 48 % af naušsynlegu jafnašarverši fyrir orku frį jaršgufuvirkjunum ON.  Ętla mį reyndar, aš raunveršiš 2015 hafi veriš nįlęgt lįgmarki ķ rafmagnssamningi, af žvķ aš raforkuveršiš  til NĮ er tengt įlverši.  Žaš er afar ólķklegt, aš žetta raforkuverš sveiflist nokkurn tķmann upp ķ vinnslukostnašinn frį nżjum, sams konar virkjunum, 34 USD/MWh, og žess vegna getur andvirši orkusölunnar frį NĮ ekki stašiš undir endurnżjun eša stękkun kerfisins.  Žaš er ekki žar meš sagt, aš tap verši allt samningstķmabiliš į žessari orkusölu.  Svo veršur žó lķklega į mešan į mikilli gufuöflun stendur til aš višhalda afli Hellisheišarvirkjunar, sbr Vb 20.10.2016:

"Heildarrekstrarkostnašur ON ķ fyrra [2015] nam tępum MUSD 62 eša miöISK 8,1, žar af fóru miaISK 1,3 [16 %] ķ višhald."

Raforkuverš til almennings frį jaršgufuvirkjunum OR:

NĮ notar um 265 MW/423 MW = 63 % af afkastagetu jaršgufuvirkjananna og 2277 GWh/3211 = 71 % af orkuvinnslunni 2015 og borgaši fyrir žį orku ašeins sem nemur 60 % af rekstrarkostnaši žess įrs, miaISK 4,9/miaISK 8,1 = 0,6.  Allur fjįrmagnskostnašur og 40 % af rekstrarkostnaši lendir žį į almenningi, sem nżtir 37 % af afkastagetu virkjananna og 29 % orkuvinnslunnar, og į efnahagsreikningi (skuldsetningu) ON.  Žessi misserin er fjįrhagurinn bįgborinn, en lķtum į, hvernig fjįrhagsmįlin lķta śt frį bęjardyrum almennra raforkukaupenda af ON:

Samkvęmt Vb 20.10.2016 nįmu heildar raforkusölutekjur ON 2015 MUSD 91,8, jafngildi miaISK 12,0.  Til aš finna śt söluandvirši raforku til almennings žarf aš draga frį heildinni andvirši raforkusölu til NĮ frį jaršgufuverum og söluandvirši raforku frį LV:

SGA = 91,8 - 37,4 - 3,3 = MUSD 51,1 = miaISK 6,7

Raforkan frį jaršgufuvirkjununum til almenningsveitna:

EGA = 3211 - 2277 = 934 GWh/įr

Mešalraforkuverš frį jaršgufuverum til almennings:

PAL = 51,1/0,934 = 54,7 USD/MWh = 7,2 kr/kWh

Samanburšur raforkuveršs til NĮ og til almennings:

PNA/PAL = 16,4/54,7 = 0,3 = 30 % 

Hęgt er aš sżna fram į śt frį žvķ, sem aš ofan er skrįš, aš ešlilegt hlutfall PNAe/PALe=0,66 (0,64*0,63 + 0,36*0,71 = 0,66), ž.e. nśverandi veršhlutfall žarf aš tvöfaldast, ef almenningur į ekki aš verša hlunnfarinn til lengdar.

Hvaša veršbreytingar į raforku eru sanngjarnar:

 Ef mišaš er viš nśverandi verš til almennings, žarf mešalveršiš fyrir raforku jaršgufuveranna til Noršurįls, PNA“aš verša PNA“= 36 USD/MWh. Annars greišir almenningur nišur raforkuveršiš til Noršurįls. 

Mįliš er žó enn verra, žvķ aš samkvęmt Vb hefur verš į raforku og dreifingu hękkaš um 55 % į tķmabilinu 2010-2016, į mešan vķsitala neyzluveršs hefur ašeins hękkaš um 23 %.  Žetta er óįsęttanleg staša mįla, og er naušsynlegra aš leišrétta žetta meš 20 % lękkun raforkuveršs ON en OR fari aš greiša Reykjavķkurborg og öšrum eigendum sķnum nokkra milljarša ISK ķ arš, eins og ętlunin er į nęstunni.

Žį veršur veršiš til almennings: 0,794*7,2=5,7 kr/kWh = 43,5 USD/MWh.  Til aš veršhlutfalliš endurspegli hlutfall kostnašar ķ jaršgufuvirkjunum fyrir žessa tvo notendahópa, 0,66, žį žarf veršiš til NĮ aš hękka upp ķ 29 USD/MWh viš žessar ašstęšur.  Meš žessum breytingum nęst sanngjörn tekjuskipting fyrir orkuna og hęfileg aršsemi jaršgufuveranna.   

Žetta er ešlilegt verš til stórišjufyrirtękis į Ķslandi į tķmum ešlilegs afuršaveršs, sem er reyndar ekki um žessar mundir.  Įlveršiš er nśna 20 % undir ešlilegu botnverši.  Raforkuverš til ISAL įn flutningsgjalds er nśna um 35 USD/MWh, enda er žaš ótengt įlverši, en er hins vegar tengt neyzluveršsvķsitölu ķ Bandarķkjunum.  Žetta verš er of hįtt fyrir fjįrhag minni įlverksmišju en NĮ viš nśverandi óvenjulegu markašsašstęšur, og žyrfti žaš aš lękka til brįšabirgša, žar til LME-įlverš verš nęr 1850 USD/t (er nś um 1700 USD/t og hękkandi) um 5-10 USD/MWh.

Um gjaldskrįrbreytingar OR skrifar Trausti Haflišason eftirfarandi ķ Vb 20. október 2016:

"Ķ haust hefur hękkun gjaldskrįrinnar komiš inn į borš borgarstjórnar og borgarrįšs.  Hafa borgarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins lagt til, aš žvķ yrši beint til "Orkuveitu Reykjavķkur aš skoša og gera įętlun um, hvernig og hvenęr lękka megi orkugjöld į heimili". 

Ķ bókun Sjįlfstęšismanna kemur fram, aš žeir telji sanngjarnt, aš almenningur, sem tók į sig hękkanir, fįi aš njóta įrangurs fyrirtękisins.  Hafa fulltrśar Samfylkingarinnar, Vinstri gręnna og Pķrata, sem mynda meirihluta ķ borginni, ķ tvķgang fellt tillöguna og ķ bókun sagt ótķmabęrt aš skoša gjaldskrįrlękkanir."

Žaš felst mikill įfellisdómur yfir vinstri meirihlutanum ķ borgarstjórn Reykjavķkur ķ žessu aš neita aš horfast ķ augu viš žęr stašreyndir, sem ķ Vb hafa veriš dregnar fram ķ dagsljósiš og rökstuddar eru enn ķtarlegar hér aš ofan meš aršsemisśtreikningum og sanngirnisrökum.  Meš óyggjandi rökum er hér sżnt fram į, aš meš ósanngjörnum hętti m.v. notkunarmynztur og vinnslukostnaš hafa of žungar byršar veriš lagšar į almenna višskiptavini OR og of litlar į ašalvišskiptavininn, sem fęr yfir 70 % raforkunnar frį jaršgufuvirkjunum OR, en önnur žeirra, Hellisheišarvirkjun, er ašalorsök žess alvarlega skuldavanda, sem herjaši į OR 2009-2014.

Sķšan er haldiš įfram ķ Vb:

"Ķ byrjun mįnašarins [október 2016] birti Orkuveita Reykjavķkur skżrslu, žar sem fariš er yfir fjįrhagsstöšu fyrirtękisins og langtķmaspį. Ķ skżrslunni segir, aš į tķmabilinu frį 2018-2022 sé gert rįš fyrir miaISK 5 aršgreišslu til eigenda.  Reykjavķkurborg į 93,5 % hlut ķ OR, Akraneskaupstašur 5,5 % og Borgarbyggš 1,0 %."

Af žessu er ljóst, aš žegar į nęsta įri veršur borš fyrir bįru ķ fjįrhagslegum rekstri OR žrįtt fyrir naušsynlegt og kostnašarsamt gufuöflunarįtak fyrir Hellisheišarvirkjun įsamt žróun nišurdęlingar m.a. til aš losa ķbśa į höfušborgarsvęšinu, ķ Hveragerši og nęrsveitum viš skašlegar lofttegundir śr išrum jaršar.  Žess vegna ętti nś žegar aš taka įkvöršun um 20 % lękkun orkuveršs og dreifingargjalds ķ gjaldskrį OR (ON og Veitna) meš virkni frį 1. janśar 2017 til aš samręma veršbreytingar OR viš vķsitölu neyzluveršs frį 2009.

Jafnframt ętti OR nś žegar aš leita hófanna viš NĮ um stigvaxandi hękkun į raforkuverši til fyrirtękisins upp ķ a.m.k. 29 USD/MWh, enda viršist heimsmarkašsverš įls nś vera komiš į hękkunarbraut.  Forsendur OR fyrir orkusamninginum į sķnum tķma eru brostnar, žar sem mešalįlverš į tķmabilinu 1997-2016 hefur veriš mun lęgra en bśizt var viš vegna óvęntrar markašsžróunar ķ Kķna og lįdeyšu ķ heimshagkerfinu 2008-2016, og af žvķ aš rekstrarkostnašur jaršgufuvirkjunarinnar į Hellisheiši hefur reynzt hęrri en reiknaš var meš vegna ónógra undirbśningsrannsókna į jaršgufuforšanum.  Tķmaskorturinn var ašallega vegna raforkusamningsins viš NĮ, žar sem leitast var viš aš verša viš óskum fyrirtękisins um snemmbśna orkuafhendingu til fyrirtękisins. 

Žaš eru įgętisrök, sem liggja til grundvallar raforkuveršlękkun OR til almennings og raforkuveršhękkun til NĮ, eins og hér hafa veriš rakin. Hvaš dvelur orminn langa ķ ormagryfju borgarstjórnar Reykjavķkur, žar sem duglausir jafnašarmenn žvķ mišur enn rįša rķkjum ?  Hvers vegna draga žeir lappirnar ķ stjórn OR og lįta hagsmuni almennings lönd og leiš ? 

 


Hręšslubandalagiš

Nśverandi stjórnarandstaša hefur enga sameiginlega sżn į višfangsefni stjórnmįla nśtķmans og nęsta kjörtķmabils. Hiš eina, sem sameinar hana, er valdafķknin og hatriš į borgaralegum öflum.  Furšumįlum sérvitringa er veifaš framan ķ kjósendur annaš veifiš, en žeim er žó lķtt hampaš, žegar ķ ljós kemur, aš žau standast illa gagnrżni, eins og t.d. öll vitleysan, sem borin er į borš um stjórnun fiskveiša.  Stjórnarandstašan hefur gripiš til žess hįlmstrįs aš krefjast kosninga strax, sem er bęši ólżšręšisleg afstaša vegna ónógs undirbśnings og óžingręšisleg afstaša, žar sem góšur žingmeirihluti er starfhęfur į Alžingi. Samkvęmt žingręšisreglunni mį ekki rjśfa žing fyrir lok kjörtķmabils, ef starfhęfur meirihluti er fyrir hendi į Alžingi. Žaš veršur hins vegar ekki sagt, aš minnihlutinn į Alžingi sé starfhęfur, žvķ aš hann einkennist af rįšleysi og hugmyndafįtękt, oršhįkum, innantómum gķfuryršum og óžingręšislegu atferli.

Žetta undirmįlsliš rembist nś viš aš mynda hręšslubandalag gegn borgaralegum öflum fyrir nęstu kosningar.  Žessi myrkraöfl samfélagsins reyna nś aš rotta sig saman undir einkennisheitinu "umbótaöfl", en slķkt heiti į žessu tętingsliši eru alger öfugmęli, žvķ aš miklu nęr er aš gefa žeim heitiš "afturhaldsöflin".  Atvinnustefna žessara lżšskrumara  minnir į eyšimörk, og mį žį lżsa erindrekstrinum sem eyšimerkurgöngu. 

Žaš mį t.d. varla reisa nokkra virkjun, žó aš ępandi raforkuskortur sé ķ landinu, og ekki verši stašiš viš skuldbindingar landsmanna gagnvart Parķsarsamkomulaginu ķ desember 2015 įn verulegrar aukningar raforkuvinnslunnar.  Žį er allt gert til aš tefja naušsynlega samtengingu raforkukerfa Noršur- og Sušurlands, og žvęlzt er fyrir frekari išnvęšingu.

  Alžjóšlega višurkennt fiskveišistjórnunarkerfi er sagt óalandi og óferjandi og verši kastaš śt ķ hafsauga, ef trśšarnir komast ķ fęri til žess.  Fórna į hinum heilnęma ķslenzka landbśnaši fyrir innflutning į kjöti af sżklalyfjafylltum slįturfénaši, og žar fram eftir götunum. 

Ķ nśverandi stjórnarandstöšu eru ekki umbótaöfl, heldur kostasnauš afturhaldsöfl.  Ętlar almśginn aš hverfa af leiš stöšugt batnandi lķfskjara og verša leiksoppur sundurlyndis, hęfileikaleysis, vanžekkingar, ofstękis og trśšslįta ķ Stjórnarrįšinu aš afstöšnum nęstu Alžingiskosningum ?  Er fólk bśiš aš gleyma hörmulegu stjórnarfarinu į sķšasta kjörtķmabili ?  Halda menn, aš stušningur stjórnleysingja viš vinstri stjórn gangi raunverulega upp ?  Stefna pķrata og vinstri gręnna blandast įlķka vel saman og olķa og vatn. 

Um žessi mįl varš Óla Birni Kįrasyni, varažingmanni Sjįlfstęšisflokksins, tķšrętt ķ Morgunblašsgrein 20. aprķl 2016:

"Klisjur, frasar og umbśšastjórnmįl "umbótaaflanna".:

"Reykvķkingar hafa kynnzt "umbótaöflunum" sķšustu įrin; gatnakerfiš er ķ molum, fjįrhagur borgarsjóšs ósjįlfbęr, enda eytt um efni fram, skoriš er nišur hjį leik- og grunnskólum, en rįšizt ķ fjįrfrek gęluverkefni, stjórnkerfiš žaniš śt, žjónusta viš eldri borgara skert, götur eru skķtugar og borgin sóšaleg."

Žegar jafnsundurleitir hópar og vinstri gręnir og pķratar eru leiddir saman ķ eina sęng til aš stjórna borg eša rķki, žį śtheimtir žaš góša stjórnunarhęfileika aš mynda skilvirkt stjórnendateymi.  Stjórnunarhęfileikum er alls ekki fyrir aš fara hjį nśverandi borgarstjóra, og reynslan af sķšasta kjörtķmabili į žingi segir okkur, aš hęfileikaleysiš tröllrķši hśsum į vinstri vęngnum, og pķratar eru į móti stjórnun og stjórnendum, eins og stjórnleysingjarnir eru.  Žetta kemur fram ķ flokkstarfi pķrata, en žar mį enginn formašur vera og stöšugt er veriš aš skipta um t.d. žingflokksformann.

Žegar svona er ķ pottinn bśiš, myndast engin stjórnarstefna, og engin markmiš standast, tekjur hins opinbera aukast lķtiš žrįtt fyrir aukna skattheimtu, śtgjöldin ženjast stjórnlaust śt og bįkniš sömuleišis.  Žjónustan viš borgarana košnar nišur, og innvišir grotna nišur.  Žetta var reynslan af sķšustu rķkisstjórn, og žetta er reynslan af nśverandi borgarstjórn.  Ętla kjósendur aš setja hag sinn og samborgaranna ķ uppnįm meš žvķ aš kjósa hęfileikaleysiš til valda į nż ?  Žaš getur oršiš dżrt spaug.

Óli Björn vitnar ķ einn af formannsframbjóšendum Samfylkingarinnar, Magnśs Orra, til aš gefa lesendum nasasjón af tśšrinu og innihaldsleysinu, sem streymir frį lżšskrumurunum į vinstri vęngnum.  Žar į bę telja menn alls ekki vęnlegt aš sżna sitt hatursfulla stéttastrķšsfés fyrir kosningar, sem snżst um aš hękka jašarskattheimtuna og žrśkka žannig nišur rįšstöfunartekjum žeirra, sem mikiš hafa į sig lagt til aukinnar tekjuöflunar, annašhvort meš löngu og dżru nįmi eša meš löngum vinnutķma, nema hvort tveggja sé.

Žį er aušlegšarskattur vinstri stjórnarinnar, sem borgaralega rķkisstjórnin framlengdi ekki 2014, alręmt dęmi um óréttlįta skattheimtu.  Gamalt og tekjulįgt fólk hafši sumt hvert önglaš saman eignum į starfsęvinni, sem vinstri stjórninni žótti refsivert, svo aš hśn lagši į žetta fólk eignaskatt.  Sś skattheimta gat hęglega į hverju įri numiš u.ž.b. öllum tekjum gamlingjans og jafnvel hęrri upphęš en tekjurnar nįmu.  Žį neyddist sį aldraši eša sś aldraša ķ mörgum tilvikum til aš losa um eignir, og stundum varš viškomandi aš selja ofan af sér til aš borga "aušlegšarskattinn".  Allt var žetta argasta óréttlęti og tvķsköttun ķ ešli sķnu, en samt dirfšust vinstri menn aš halda žvķ fram, aš meš žvķ aš framlengja ekki aušlegšarskattinn vęri hin borgaralega rķkisstjórn "aš afsala rķkissjóši tekjum".  Žaš er engu lķkara, en hinir dómgreindarskertu vinstri menn telji rķkissjóš eiga meiri rétt til eigna fólks og sjįlfsaflafjįr en sjįlfa eigendurna.  Žarna skķn gamli Karl Marx ķ gegn um lygahjśpinn, sem vinstra lišiš telur venjulega bezt viš hęfi aš hylja sig undir. 

"Žaš eru öfl, sem vilja nżja gerš af pólitķk og nżjar įherzlur ķ stjórn landsmįla.  Žaš er mikill įhugi į aš reka nżja gerš af pólitķk, segja skiliš viš žessa gömlu pólitķk og reka framtķšarpólitķk."

Žetta gól Magnśsar Orra er eitt versta holtažokuvęliš, sem heyrzt hefur frį ķslenzkum stjórnmįlamanni um langa hrķš.  Aš bjóša kjósendum upp į fullkomlega innihaldslausar umbśšir af žessu tagi er móšgun viš žį. Stjórnmįlamašurinn, sem hér į ķ hlut, er reyndar svo lķtill bógur, aš hann er sennilega alls ekki ķ fęrum til aš śtskżra nįnar, hvaš hann į viš.  Žessa heimskulegu frasa lepja vinstri menn og pķratar hver eftir öšrum, en žaš vantar allt kjöt į beiniš.  Ętla žeir aš fara kviknaktir og kjötlausir ķ kosningar ?

Įgętri grein sinni lżkur Óli Björn žannig:

"Žannig er "heišarlegri" pólitķk fólgin ķ žvķ aš hafa endaskipti į hlutunum, og ganga gegn meginreglu réttarrķkisins um, aš enginn sęti įkęru, nema žvķ ašeins, aš meiri lķkur en minni séu taldar į sakfellingu. (S.b.r. Landsdóm į sķšasta kjörtķmabili - innsk. BJo.) Dómstólar eru ekki tilraunastofur eša afgreišslustofnanir, sem gefa "stimpla".

Fundurinn ķ Išnó sķšasta laugardag (16. aprķl 2016 - innsk. BJo) kann aš reynast fyrsta skrefiš ķ samvinnu og jafnvel kosningabandalagi fögurra stjórnarandstöšuflokka į Alžingi, sem mynda einnig meirihluta ķ borgarstjórn.  Žannig skżrst lķnurnar ķ ķslenzkum stjórnmįlum, žótt kjósendur séu lķtt fróšari um stefnu "umbótaaflanna", sem hafa tileinkaš sér frasa og fagurgala, umśšastjórnmįl įn innihalds."

Žessi tilraun afturhaldsaflanna til aš rotta sig saman bendir til uppgjafar žeirra gagnvart žeirri lżšręšislegu skyldu hvers starfandi stjórnmįlaflokks aš kynna barįttumįl sķn fyrir kjósendum fyrir kosningar, žvķ aš frį hręšslubandalagi kemur aldrei annaš en mošsuša, sem er lķtt eša alls ekki upplżsandi um žį stjórnarstefnu, sem kjósendur eiga ķ vęndum, ef žeir styšja žetta mošverk. Žį er žaš og ķ hęsta mįta ólżšręšislegt, aš stjórnmįlaflokkar berjist ekki ķ kosningabarįttu į eigin veršleikum, heldur ašeins til aš hindra framgang annarra.  Žaš er refshįttur, sem kjósendur kunna ekki aš meta.

 

 


Rįšsmennskan ķ Rįšhśsinu viš Tjörnina

 

Ķ höfušstaš landsins rķkir nś vinstri stjórn undir forsęti jafnašarmannsins Dags B. Eggertssonar.  Žessi ólukkulegi vagn er meš varadekk śr flokki pķrata, žannig aš Sjįlfstęšisflokkurinn og Framsóknarflokkurinn og flugvallarvinir eru ķ minnihluta ķ borgarstjórn į žessu kjörtķmabili sveitarstjórna. Nś horfir žunglega ķ mįlefnum borgarinnar, sem stingur ķ stśf viš stöšu rķkisins, og żmissa annarra nįgrannasveitarfélaga, og er įstęša til aš gera frammistöšu jafnašarmanna og sjóręningja viš stjórnvölinn nokkur skil.

Vel aš merkja flugvallarvinir.  Žeir söfnušu tęplega 70 000 undirskriftum til stušnings viš óskertan flugvöll, svo aš innanlandsflugiš mętti dafna og žroskast į 21. öldinni og taka viš hluta af žeirri grķšarlegu umferšaraukningu, sem sprenging ķ feršamannageiranum hefur ķ för meš sér. Hér er um aš ręša umtalsverša tekjulind fyrir Reykjavķkurborg, sem hleypur į milljöršum króna, žegar allt er tališ. Hvorki Jón Gnarr, fyrrverandi borgarstjóri, Dagur B. Eggertsson, nśverandi borgarstjóri, né fulltrśi pķrata ķ meirihluta nśverandi borgarstjórnar, viršast gera nokkurn skapašan hlut meš žessa fjölmennustu undirskriftasöfnun Ķslandssögunnar. Lżsir žaš lżšręšisįst og grasrótarsamkennd ?  Hvernig ķ ósköpunum stendur į žvķ, aš pķratinn viršir ašalstefnumiš Pķrataflokksins um opna stjórnsżslu og virkjun almennings viš įkvaršanatöku aš vettugi ķ žessu mįli, sem svo mikinn įhuga hefur vakiš į mešal almennings ?  Śr žvķ aš žannig er ķ pottinn bśiš, aš Pķratar vilja heldur ekki vķsa žessu įgreiningsmįli ķ žjóšaratkvęšagreišslu, veršur aš įlykta sem svo, aš lżšręšishjal pķratanna sé einvöršungu ķ nösunum į žeim.  "Sorry, Stķna." Lżšręšishjal jafnašarmanna og pķrata er lżšskrum.  Žaš sżna efndirnar, žar sem žessir ašilar fara meš völdin. Žeir, sem vegsama beint lżšręši ķ orši, en snišganga žaš į borši, skulu loddarar heita.

Višskiptablašiš birti fimmtudaginn 3. september 2015 vandaša śttekt į fjįrhag Reykjavķkurborgar. Śttektin sżnir žvķ mišur, aš fjįrmįl höfušborgarinnar eru ķ megnasta ólestri, og stjórnunin er ķ lamasessi, žvķ aš engir tilburšir eru sjįanlegir til aš snśa af braut skuldasöfnunar.  Undir stjórn jafnašarmanna og pķrata er flotiš sofandi aš feigšarósi. Dagur B. Eggertsson er sem įhorfandi, en ekki gerandi, og leikur į fišlu į mešan Róm brennur.  Slķka menn dęmir sagan haršlega.

Višvaranir fjįrmįlaskrifstofu borgarinnar virka į Dag B. eins og aš stökkva vatni į gęs.  Draumóramašurinn Dagur vill žó afleggja mikla tekjulind borgarinnar, sem er Vatnsmżrarvöllur. Reykjavķk į gnęgš byggingarlands, en žaš er samt hörgull į tilbśnum lóšum, og borgin okrar į žeim. Allt snżst um sérvizkuna "žéttingu byggšar" og "žrengingu gatna". Śtsvarsheimildin er fullnżtt, en fasteignagjöldin ekki.  Jafnašarmennirnir og pķratinn kunna žvķ aš seilast enn dżpra ofan ķ vasa hśseigenda, og eru žó hśsnęšiskostnašur og hśsaleiga allt of hį ķ borginni, sem er ungu fólki žungt ķ skauti. 

Vandamįliš er hins vegar į kostnašarhliš borgarrekstrarins, eins og nś veršur stiklaš į stóru um, og žar veršur aš koma til uppskuršar, sem lęknirinn žó veigrar sér viš af óskiljanlegum įstęšum, žó aš öllum megi ljóst vera, aš meiniš veršur aš fjarlęgja.  Aš öšrum kosti deyr sjśklingurinn (borgarsjóšur lendir ķ greišslužroti). Įšur en aš žvķ kemur veršur hann žó settur ķ öndunarvél tilsjónarmanns.  Nišurlęging höfušborgarinnar ķ boši jafnašarmanna veršur žį alger.

Ašgeršarleysi Dags mį e.t.v. skżra meš žvķ, aš hann bķši eftir kraftaverki, einhvers konar Wunderwaffen, aš hętti žjóšernisjafnašarmanna 1944-1945.  Eitt slķkt undravopn gęti veriš OR-Orkuveita Reykjavķkur, en fjįrhagur hennar hefur veriš bįgborinn, og hśn veršur ekki sérlega aflögufęr į mešan įlveršiš er ķ lęgš, og žaš mun verša ķ lęgš žar til Kķna nęr sér į strik, en undir žaš hillir ekki, nema sķšur sé.  Tilraun kķnverska Kommśnistaflokksins meš aušvaldskerfi undir einręši kommśnista hefur mistekizt, og žar veršur eitthvaš undan aš lįta. Hrįvörumarkašir o.fl. verša fórnarlömb kķnverskrar kreppu.

"Veltufé frį grunnrekstri Reykjavķkurborgar dugši ekki fyrir afborgunum af lįnum į fyrri hluta žessa įrs.  Śtgjöld hafa aukist um marga milljarša umfram veršlag, fólksfjöldažróun og kostnaš viš nżja mįlaflokka.  Stöšugildum hefur hlutfallslega fjölgaš helmingi hrašar en ķbśum ķ Reykjavķk frį 2009.  Aukiš lįnsfé žarf til aš fjįrmagna grunnžjónustu."

Žessi nišurstaša Višskiptablašsins sżnir ķ hnotskurn, aš borgin eyšir um efni um fram, og meginskżringin er hömlulaus fjölgun starfsmanna borgarinnar.  Žaš eru of margar silkihśfur aš rįšstafa fjįrmunum borgarinnar og spyrja mį, hvort hlöšukįlfum jafnašarmanna sé rašaš į garšann ?  Žaš er gamla sagan meš jafnašarmenn.  Žeir sżna af sér algert įbyrgšarleysi ķ opinberum fjįrmįlum og stjórna aldrei meš hagsmuni skattborgaranna aš leišarljósi, heldur ženja bįkniš fyrirhyggjulaust śt og vęnta meš žvķ sęlurķkis sameignarstefnunnar, sem aušvitaš aldrei kemur, žvķ aš žetta er botnlaus hķt. Žetta er nś aš koma jafnašarmönnum ķ koll um alla Evrópu.

"Śtgjöld Reykjavķkurborgar hafa eftir sem įšur aukist um 18,45 % umfram veršlag, ķbśafjölgun og śtgjaldaaukningu vegna mįlefna fatlašra frį įrinu 2010."

Žessi hömlulausa śtgjaldaaukning sżnir svart į hvķtu, aš Reykjavķk er stjórnlaus.  Mżsnar dansa į boršinu, og kötturinn liggur į meltunni og rumskar ekki.  Parkinsonslögmįliš rķkir ķ Rįšhśsinu ķ Reykjavķkurtjörn. 

Žessi óöld hófst fyrir alvöru meš Besta flokkinum, sem var beztur viš aš sólunda almannafé, en óöldin hefur haldiš įfram į fullum hraša į vakt Dags B. Eggertssonar.  Sumum uršu žaš vonbrigši, en ašrir vissu, aš jafnašarmenn yršu ófęrir um aš snśa af žessari óheillabraut.  Žį skortir bęši getu og vilja til stórręšanna.  Žaš fjarar hratt undan žeim nśna. Fariš hefur fé betra.

"Ķ fyrri śttekt Višskiptablašsins frį 7. maķ sķšastlišnum um fjįrhag Reykjavķkurborgar var greint frį žvķ, aš borgaryfirvöld hafa fengiš višvaranir frį fjįrmįlaskrifstofu borgarinnar vegna hęttumerkja ķ rekstrinum, žegar įrsreikningi fyrir seinasta įr var skilaš.  Višvaranir fjįrmįlaskrifstofunnar beindust fyrst og fremst aš śtgjöldum, en žar var til aš mynda bent į, aš laun og annar rekstrarkostnašur vęru oršin 123 % af skatttekjum.  Samkvęmt įrshlutareikningi er žetta hlutfall komiš ķ 129 % į fyrri helmingi įrsins 2015, bęši vegna launahękkana hjį borginni og fjölgunar stöšugilda." 

Žegar rekstur stórfyrirtękis į borš viš borgina er oršinn jafndśndrandi ósjįlfbęr og žessi lżsing ber meš sér, er meš öllu ófyrirgefanlegt aš grķpa ekki ķ taumana žrįtt fyrir, aš öll višvörunarljós blikki raušu ķ Rįšhśsinu.  Žar hlżtur aš vera lömun į ęšstu stöšum į feršinni og įkvaršanafęlni į sjśklega hįu stigi. Kjósendur geta žvķ mišur ekki skipt um įhöfn į skśtunni fyrr en ķ sveitarstjórnarkosningum 2018, en žį mega žeir heldur ekki lįta nein trśšslęti villa sér sķn.   

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband