Fęrsluflokkur: Samgöngur

Bķlaframleišendur į krossgötum

Evrópa snżr nś baki viš śtblįstursspśandi bifreišum, žó helzt dķsilbķlum.  Žżzkir bķlasmišir standa nś frammi fyrir įsökunum um vķštękt samrįš, m.a. um svindl viš śtblįstursmęlingar dķsilbķla.  Harald Krüger, stjórnarformašur Bayerische Motoren Werke, BMW, hefur hafnaš slķkum įsökunum og enn į eftir aš leiša hiš sanna ķ ljós. Bķlaframleišsla er nś į óvenjumiklu breytingaskeiši.  

Sala dķsilbķla ķ Evrópu fellur hratt.  Įšur en VW-möndliš meš męlingar į śtblęstrinum komst ķ hįmęli voru dķsilbķlar helmingur af nżjum bķlum ķ stęrstu löndum Evrópu og vķšar. Morgan Stanley-bankinn hefur birt nżjar sölumęlingar frį jśnķ 2017 ķ Žżzkalandi.  Žar kom fram, aš dķsilbķlar voru undir 39 % af seldum nżjum fólksbķlum.  Annar banki spįir žvķ, aš markašshlutdeild dķsilbķla ķ nżjum fólksbķlum verši senn komin nišur ķ 30 % um alla Evrópu.  

Ein įstęša žessa er ķmigustur į ótķmabęrum daušsföllum af völdum mengunar.  Samkvęmt Umhverfisstofnun Evrópu er mengunarmistur ("smog") orsök aš dauša tęplega hįlfrar milljónar manna į įri ķ Evrópu. Lķklega er įtt viš vestan Rśsslands. Nķturildi frį dķsilbķlum gengur inn ķ žetta mengunarmistur. 

Yfirfęrt į Ķsland nemur žetta 400 manns į įri, sem er ferfalt hęrri tala en įšur hefur komiš fram.  Lķklega er hlutfall ótķmabęrs daušdaga af völdum bķlmengunar hęrra, žar sem hśn bętist ofan į slęmt loft annnars stašar frį, t.d. frį kolaorkuverum.  Į höfušborgarsvęšinu eru nokkrir dagar į įri yfir hęttumörkum H2S, brennisteinsvetnis, sem ašallega kemur žį frį Hellisheišarvirkjun. Žaš ku standa til bóta. Žar aš auki eru stilludagar fįir hér, svo aš tķš loftskipti verša oftast.  Lķklegast eru ótķmabęrir daušdagar hérlendis hlutfallslega fęrri en helmingur slķkra daušdaga ķ Evrópu. Žaš er žess vegna ekki žörf į bošum og bönnum į dķsilvélinni hérlendis eša sprengihreyflunum yfirleitt, eins og ķ stórborgum Evrópu.   

Yfirvöld hafa žar reitt hįtt til höggs.  Dķsilbķlar kunna senn aš verša bannašir ķ nokkrum borgum, t.d. ķ Parķs,  London, Ósló og jafnvel ķ heimalandi Rudolfs Diesel. Ķ Ósló er furšumikil mengun į veturna vegna višarkyndingar ķ sparnašarskyni, og žar eru langvarandi stillur. Heimaborg Daimler Benz, höfušborg Schwaben, Stuttgart, hefur lķka veriš nefnd, enda stendur hśn ķ dalverpi, žar sem stillur eru tķšar.

Ķ sumum löndum, ž.m.t. į Ķslandi, er bošuš hękkun į olķugjaldi eša kolefnisgjaldi į dķsilolķu, svo aš hśn hafi ekki lengur kostnašarforskot į benzķniš. Į Ķslandi er óvišeigandi aš jafna mun į benzķn- og dķsilolķuverši til neytenda meš žvķ aš hękka opinber gjöld į dķsilolķu, vegna žess aš tekjur rķkisins af bifreišum og notkun žeirra eru óhóflegar m.v. fjįrveitingar śr rķkissjóši til vega, brśa og bķlferja.  Hlutfall śtgjalda rķkisins til vegamįla og gjalda bķleigenda af bķlum sķnum og notkun žeirra, 55 %, mundi lķtiš hękka, žótt rķkisstjórn og Alžingi mundu lękka įlögur sķnar į benzķniš til aš hafa žęr svipašar og af dķsilolķu.  Dķsilolķan knżr flesta atvinnuvegi landsins.  Žaš mundi létta undir meš žeim aš lękka verš į henni og draga um leiš śr undirliggjandi veršbólgužrżstingi. Žetta mundi ekki tefja merkjanlega fyrir orkuskiptunum.     

Sum lönd hafa kvešiš upp daušadóm yfir sprengihreyflinum ķ fólksbķlum.  Ķ jślķ 2017 kvaš franska rķkisstjórnin upp śr meš, aš sala nżrra benzķn- og dķsilbķla yrši bönnuš f.o.m. 2040.  Ķ Bretlandi mun slķkt bann taka gildi įriš 2050.  Noršmenn slį alla śt į žessu sviši og ętla aš banna sprengihreyfla ķ nżjum bķlum įriš 2025. Žetta er mögnuš afstaša ķ ljósi žess, aš Noršmenn eru enn žį olķuframleišslužjóš.

Skilyrši fyrir svona framśrstefnulegri afstöšu rķkisvalds er, aš innviširnir hafi veriš žróašir fyrir žaš, sem taka į viš.  Ķ Noregi er fjóršungur nżrra bķla umhverfisvęnn, en į Ķslandi 8 %.  Skżringin į mismuninum er markvissari stefnumörkun og eftirfylgni į öllum svišum orkuskiptanna ķ Noregi. Žvķ fer vķšs fjarri, aš hérlendis sé raunhęft aš setja markmiš af žessu tagi, og slķkt er lķka óskynsamlegt. Viš getum ekki veriš į undan tęknižróuninni ķ heiminum, enda til hvers ?  Losun umferšar į Ķslandi af heildarlosun landsmanna nemur ašeins 8 %, žegar tekiš hefur veriš tillit įhrifa losunar flugvéla ķ hįloftunum.  Vķsbending um nęgilega žróaša innviši fyrir rafmagnsbķlinn veršur, aš bķlaleigurnar sjįi sér hag ķ aš kaupa nżja rafmagnsbķla.  Žį fyrst mun komast skrišur į rafbķlavęšinguna hérlendis.

Talsmašur einnar af stęrstu bķlaleigunum hér, sem į 25 rafbķla, lét nżlega hafa eftir sér ķ blaši, aš rafmagnsbķlar vęru versta fjįrfesting, sem fyrirtęki hans hefši lagt ķ.  Įstęšan er léleg nżting į bķlunum vegna langs endurhlešslutķma og ónógrar langdręgni.  Mjög margir bķlar eru leigšir śt frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og Isavia veršur aš sjį sóma sinn ķ aš setja upp višeigandi tengla viš bķlastęši bķlaleiganna žar og ķ samrįši viš žęr.  

Slķka tengla (ekki hrašhlešslustöšvar) žarf aš setja upp į bķlastęšum gististašanna vķtt og breitt um landiš, og ķbśar fjölbżlishśsanna verša į hverju kvöldi aš hafa ašgang aš tengli til aš tengja hlešslutęki sitt viš, sem og ašrir ķbśar.  Hrašhlešslustöšvar ęttu aš vera į hverri eldsneytisstöš, sem ętlar aš halda įfram starfrękslu.

  Bķlasmišir skynja vel, hvaš til žeirra frišar heyrir og hafa komiš fram meš loforš um aš framleiša ašeins tvinnbķla (sem sagt ekki einvöršungu tengiltvinnbķla) og rafmagnsbķla.  Volvo hefur tekiš forystuna meš markmiši um žetta f.o.m. 2019.  Daimler og VW hafa uppi įform um fjöldaframleišslu į rafhlöšuknśnum bķlum, en žeir eru nś framleiddir ķ svo litlum męli hjį žeim, aš sś framleišsla er meš tapi.  Hjį Audi var ķ fyrra bśizt viš, aš svo mundi verša til 2028, en nś er skammt stórra högga į milli. Nś er bśizt til varnar ķ Evrópu, "Festung Europa", gegn bandarķskri innrįs fjöldaframleidds rafmagnsbķls frį hinum ótrślega frumkvöšli, rafmagnsverkfręšinginum Elon Musk. Žaš veršur lķf ķ tuskunum į rafbķlamarkašinum.    

Žżzku risarnir vilja žó enn ekki gefa dķsilinn upp į bįtinn.  Žeir hafa nįš eyrum bśrókratanna ķ Brüssel um, aš strķš gegn dķsilnum muni draga svo mjög fjįrhagslegan žrótt śr žeim, aš žį muni skorta fé til aš žróa umhverfisvęna og samkeppnishęfa valkosti ķ tęka tķš.  Elzbieta Bienkowska, "kommissar" išnašarmįla ķ Berlaymont, varaši nżlega viš žvķ, aš bann viš notkun dķsils gęti valdiš hruni į dķsilmarkašinum.  Hśn hefur fallizt į röksemdir Žjóšverjanna og bošar žróun įn gösslaragangs og bošafalla.  

Ķ bķlablaši Fréttablašsins var 17. įgśst 2017 undir fyrirsögninni,

"Dķsilvélar munu įfram gegna mikilvęgu hlutverki ķ bķlasamgöngum", 

vitnaš ķ Harald Krüger, stjórnarformann BMW Group, og hófst fréttin žannig:

"Ķ ręšu, sem Harald Krüger, stjórnarformašur BMW Group, hélt ķ sķšustu viku [v.32/2017] viš upphaf rįšstefnu Innanrķkisrįšuneytis Žżzkalands, sem bar yfirskriftina "National Diesel Forum", kom m.a. fram, aš fyrirtękiš ętlaši sér aš vera įfram ķ fremstu röš žżzkra bķlaframleišenda viš žróun bķla, sem nota rafmagn sem orkugjafa.  Hann sagši einnig, aš BMW myndi halda įfram žróun dķsilvéla, sem uppfylla muni alla ströngustu mengunarstašla heims, žar į mešal Euro 6."

Engum blandast hugur um, aš "Bayerische Motoren Werke" er ķ fremstu röš bķlaframleišenda og nęgir aš nefna til sögunnar koltrefjar, tengiltvinnbķla og hįnżtni sprengihreyfla. Téšur Haraldur veit, hvaš hann syngur. Dagar dķsilvélarinnar eru ekki taldir.  Hérlendis ęttu yfirvöld aš foršast ótķmabęr bönn į notkun véla, en lįta duga aš leggja sitt lóš į vogaskįlar nżrra innviša og halda sig eingöngu viš jįkvęša hvata til markašarins til aš örva orkuskiptin. 

Žegar bķlasmišir hafa nįš betri tökum į framleišslutękni rafmagnsbķla og nįš hagkvęmni fjöldans, žį verša rafbķlar jafnvel ódżrari ķ innkaupum, og eru nś žegar sannarlega mun ódżrari ķ rekstri, žar sem raforkuverš er almenningi hagstętt.  Žį verša innviširnir hérlendis aš verša tilbśnir, ž.į.m. virkjanir, flutningskerfi og dreifikerfi, og mun žį ekki standa į bķlkaupendum meš orkuskiptin.  Žetta er ekki blśndulagt verkefni, heldur įtakaverkefni, žar sem fįst žarf viš tregšulögmįliš į żmsum svišum.  Žaš kostar klof aš rķša röftum, segir žar.

 


Kolröng įlyktun og dżr

Žaš hefur komiš fram, aš hlutdeild Strętó ķ umferš fólks į götum höfušborgarsvęšisins įriš 2011 sé talin hafa numiš 4,5 % og hafi hękkaš upp ķ 4,8 % įriš 2015 į 4 įrum.  Įriš 2011 var jafnframt ķ samrįši viš rķkisstjórnina og meš framlögum śr rķkissjóši af vegafé sett markmiš um tvöföldun hlutdeildar almenningssamgangna įriš 2021 upp ķ 9,0 %. 

Meš sama framhaldi og hingaš til veršur žessi hlutdeild hins vegar 5,3 % įriš 2021, žó aš fjįrveitingar hins opinbera, sveitarfélaganna og rķkisins, hafi į žessu fjagra įra tķmabili aukizt um tęplega miaISK 1,4 eša tęp 60 % og aksturinn aukizt um 42 % ķ km tališ.  Meiri fjįrveitingar og aukiš framboš žjónustu hrķfa ekki į almenning, af žvķ aš hann hefur ekki hug į žessum samgöngumįta, ef hann į kost į fjölskyldubķl.

Žessi aukning opinbers kostnašar til almenningssamgangna er žó hjóm eitt ķ samanburši viš žaš, sem koma skal meš Borgarlķnu, eins og leitt veršur ķ ljós ķ žessari vefgrein.

Įlyktunin, sem rökrétt er aš draga af žessum stašreyndum, er, aš ķbśar höfušborgarsvęšisins verša ekki lokkašir śr fjölskyldubķlnum og ķ strętó meš auknum akstri almenningsvagnanna og forgangsakreinum fyrir žį, sem sums stašar er bśiš aš koma upp og óneitanlega hefur žrengt aš annarri umferš. Tilraunin undanfarin įr sżnir žetta svart į hvķtu. Žaš er algerlega öndvert viš heilbrigša skynsemi aš halda, aš stórfelldar fjįrfestingar nś ķ žįgu almenningssamgangna og margfaldur rekstrarkostnašur žeirra muni einhverju breyta ķ žessum efnum.  Žaš er hins vegar dęmigeršur forsjįrhyggjuhugsunarhįttur, aš hiš opinbera geti haft stakkaskipti į hegšunarmynztri fólks og minnir mjög į tķšindi af slķku ķ hinum föllnu Rįšstjórnarrķkjum.  Žaš er žį ekki leišum aš lķkjast fyrir rįšstjórnina ķ Reykjavķk, eša hitt žó heldur. 

 Geta veriš einhver rök dulin fyrir žvķ aš stofna nś til fjįrfestinga ķ įföngum, sem aš byrjunargildi nema um miaISK 70, en vegna óvissu geta fariš vel į annaš hundraš milljarša króna, žegar upp veršur stašiš ?  Reynum aš kryfja mįliš:

Umhverfismįl:

Tvenns konar umhverfisvį stafar af umferš vélknśinna farartękja. 

Ķ fyrsta lagi er žaš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og skašlegra gastegunda og fastra efna fyrir öndunarfęrin.  Žar eru t.d. żmis brennisteinssambönd, ašallega frį dķsilvélum, og sótagnir, sem einnig koma ašallega frį dķsilvélum.  Af žessum sökum kunna dķsilvélar aš verša bannašar ķ fólksbķlum į nęsta įratugi.  Til langs tķma mun žessi tegund mengunar hverfa bęši frį strętisvögnum og fólksbķlum, žvķ fyrr žeim mun betra.  Frį strętisvögnum sennilega um 2025 og frį fólksbķlum 15 įrum seinna.  Śtblįstursvandamįl eru žess vegna ekki rök fyrir öflugri almenningssamgöngum.  

Ķ öšru lagi er žaš rykmengun ķ lofti vegna vegslits.  Įrlega deyja 50-100 manns ótķmabęrum dauša į höfušborgarsvęšinu vegna loftmengunar, sem aš töluveršu leyti kemur frį snertingu dekkja viš vegyfirborš, og žaš er ótrślegt, hvaš borgaryfirvöld og Umhverfisstofnun taka mótvęgisašgeršir gegn rykvįnni miklum lausatökum.  Rykbinding er ekki stunduš og sópun er mjög strjįl.  Sóšaskapur einkennir stjórnarfariš ķ borginni. Fķnagnir undir 2,5 mķkrón eru ekki einu sinni męldar, og engar reglur gilda um leyfilegan hįmarksstyrkleika žeirra ķ andrśmslofti. Bandarķkjamenn hafa žó lengi vitaš, aš žęr eru hęttulegastar allra borgarrykagna fyrir lungun.  Slen žetta og doši yfirvalda į öllum svišum mengunarvarna ķ borginni er vķtavert og ķ raun brottrekstrarsök śr valdastólunum.

Žaš er hęgt aš leggja mat į žaš, hvort almenningsvagnar eša fólksbķlar valda meiri rykmyndun śt frį vegsliti.  Strętisvagn, 20 t, veldur 8000 sinnum meira vegsliti per km en fólksbķll, sem vegur 1 t.  Fólksbķlarnir į höfušborgarsvęšinu leggja lķklega aš baki 133 sinnum lengri vegaleng en strętisvagnarnir į įri (160k x 7,5k = 1200 Mkm/įr og strętisvagnar 9,0 Mkm įriš 2015).  Af žessu leišir, aš strętisvagnarnir valda 60 sinnum meiri rykmyndun og kostnaši viš višhald gatna en fólksbķlarnir.  Śt frį žessari nišurstöšu ętti fremur aš létta vagnana og draga śr akstri almenningsvagna en aš žyngja žį og auka aksturinn, eins og žó er įformaš.  

Fjįrhagsmįl:

Nś nemur kostnašur į hvern faržega Strętó alls ISK 506 (per ferš).  Ętla mį, aš helmingur aksturs hvers fólksbķls, 15000 km/įr, sé į höfušborgarsvęšinu, og aš farnar séu 1000 feršir į įri og ķ bķlnum sé aš mešaltali 1,5 mašur.  Žį fęst mešalkostnašur feršar ķ fólksbķl 233 ISK/mann.  Einingarkostnašur Strętó er žį meira en tvöfalt hęrri en fólksbķlsins, svo aš žjóšhagslega borgar sig ekki aš efla almenningssamgöngur, žó aš sérstakir įhugamenn um žęr haldi öšru fram.  

Nišurstaša žessarar greiningar er sś, aš nśverandi almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu valdi margfalt meira vegsliti og rykmengun af völdum žess en fólksbķlarnir og aš almenningssamgöngur séu žjóšhagslega óhagkvęmar, enda er feršakostnašur į mann meira en tvöfaldur m.v. fjölskyldubķlinn.  Hvers konar fordild og botnlaus sérvizka bżr eiginlega aš baki žessu opinbera dekri viš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu ?

Nś ętla borgaryfirvöld og skipulagspįfar höfušborgarsvęšisins aš halda enn lengra śt ķ ófęruna.  Žessir ašilar ętla aš leggja śt ķ a.m.k. miaISK 70 fjįrfestingu vegna Borgarlķnu, sem ętlaš er aš nį žvķ markmiši aš auka hlutdeild almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu śr nśverandi 4,8 % ķ 12 % įriš 2040.  Žetta žżšir, ef įętlanir nį fram aš ganga, aš žį mun Strętó flytja um 36 M (milljón) faržega (įriš 2040).  Ef gert er rįš fyrir, aš hlutdeild hins opinbera ķ kostnaši viš flutning hvers faržega verši žį sś sama og įriš 2015, ž.e. 351 ISK/fž (=70 % af heild nś), sem mun žżša mikla hękkun fargjalda žį, žį mun rekstrarlegur kostnašarauki hins opinbera, sem žį verša vęntanlega ašeins sveitarfélögin, sem aš Strętó standa (ef rķkiš hęttir nišurgreišslum), nema 9 miaISK/įr !  

Žį er eftir aš taka meš ķ reikninginn fjįrmagnskostnaš Borgarlķnu, en hann mun vęgt reiknaš (5 %/įr vextir og 30 įra afskriftatķmi) nema 5 miaISK/įr (afborganir og vextir). 

Heildarkostnašarauki žessara sveitarfélaga vegna Borgarlķnu mun žannig nema 9+5=14 miaISK/įr.  Žetta mun bętast ofan į nśverandi kostnaš, 3,8 miaISK/įr, hins opinbera af Strętó, og veršur heildarkostnašur hins opinbera žį a.m.k. 17,8 miaISK/įr. 

Afleišing Borgarlķnu fyrir fjįrhag sveitarfélaganna į höfušborgarsbęšinu veršur grafalvarlegur, žvķ aš kostnašur viš Strętó tęplega fimmfaldast aš raunvirši m.v. 2015, og įvinningurinn er neikvęšur ķ öllu tilliti.  Žetta er meš öšrum oršum algerlega glórulaust gęluverkefni. 

Žaš er full įstęša fyrir fulltrśa į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins, sem bošašur hefur veriš ķ nóvember 2017, aš stilla saman strengi į höfušborgarsvęšinu gegn vinstri sinnušu žokurįfi, sem leitt er af nśverandi meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur.  Žaš er jafnframt įstęša fyrir fulltrśa utan höfušborgarsvęšisins aš gjalda varhug viš žessu, žvķ aš Reykjavķk er į hausnum og hefur enga fjįrhagslega burši ķ žetta verkefni.  Žaš mun verša leitaš eftir framlögum śr rķkissjóši ķ žetta óžurftarverkefni og rķkisįbyrgšum, sem ber aš hafna.  Framlög til Borgarlķnu śr rķkissjóši mundu verša tekin frį öšrum verkefnum į Vegaįętlun, sem flest, ef ekki öll, eru brįšnaušsynleg og hafa dregizt śr hömlu.

Žaš eru fleiri en žessi blekbóndi hér, sem hafa komizt meš sķnu lagi aš žeirri efnislegu nišurstöšu, sem hér hefur veriš kynnt.  Mį žar fyrst nefna ritstjórn Morgunblašsins, sem žann 30. jśnķ 2017 sendi frį sér forystugreinina,

"Ķbśarnir hafa hafnaš stefnunni":

"Žaš er meš miklum ólķkindum aš sjį, hvernig žeir, sem įkvaršanir taka um samgöngumįl į höfušborgarsvęšinu, hundsa skżr skilaboš almennings.  Ekki žarf aš bķša til 2022 til aš sjį, aš nišurstaša tilraunar um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu er, aš almenningur vill ekki stórauknar almenningssamgöngur  į kostnaš fjölskyldubķlsins.  Komiš hefur ķ ljós, aš žó aš žrengt hafi veriš aš fjölskyldubķlnum, en żtt undir annan feršamįta, vill langstęrstur hluti almennings feršast um į eigin bķlum.  Er ekki sjįlfsagt aš virša žaš val og hętta aš žrengja aš almennri umferš ?"

Sś įkvöršun vinstri rķkisstjórnarinnar 2011 aš setja hįtt ķ einn milljarš króna ķ aš efla almenningssamgöngur į og aš höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fjįrfesta ekkert ķ samgöngubótum į stofnęšum höfušborgarsvęšisins var stórskašleg fyrir umferšaröryggi žar og heilsufar ķbśanna og var žar aš auki žjóšhagslega skašleg, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein. Téšur samningur hefur nś ķ mešförum borgaryfirvalda framkallaš skrķmsli, sem kallaš er Borgarlķna. Žetta samkomulag rķkis og borgar į sinni tķš ber aš afturkalla strax og bįšir ašilar verša um žaš sammįla, en žaš veršur ekki, nema nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk verši felldur, helzt kolfelldur.  Lķkja mį hinum ófrżnilega meirihluta viš dreka, og nś er bešiš riddarans hugumprśša į hvķtum hesti, sem stingur dreka žennan į hol meš spjóti sķnu, eins og vel žekkt er śr sagnaarfleifšinni.  

Ķ annan staš mį nefna prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ, sem 28. jśnķ 2017 ritaši ķ Morgunblašiš greinina, 

"Borgarlķnurugl ķ Reykjavķk":

"Almenningssamgöngum veršur aš sjįlfsögšu aš halda uppi [blekbóndi er sammįla], en ķ staš žess aš gera žennan mikilvęga valkost margfalt dżrari ķ rekstri en nś er [blekbóndi fékk śt, aš įrlegur kostnašur mundi 4,7 faldast], hlżtur aš standa borgaryfirvöldum öllu nęr aš leita hagkvęmari og ódżrari lausna [t.d. meš minni, rafknśnum vögnum utan annatķma - innsk. BJo].   Žess mį svo geta, aš borgarstjóri og skipulagshetjur hans ęttu ķ raun aš vera borgarbśum žakklįtir fyrir yfirburšastöšu einkabķlsins, žar sem žaš gefur Reykjavķkurborg kost į aš veita margfalt einfaldari,  ódżrari og hagkvęmari žjónustu en ella [bķlaeign er almennari į Ķslandi en ķ öšrum löndum, um 0,72 fólksbķlar į ķbśa, og skipulagsyfirvöld komast ekki meš góšu móti hjį aš taka miš af žvķ.  Fjölskyldubķllinn er aušvitaš nżttur įriš um kring, einnig til feršalaga utan höfušborgarsvęšisins. - innsk. BJo].  

Sķšan setur Jónas fram žį skošun, aš hin annarlega Borgarlķnuhugmynd sé sótt til Kaupmannahafnar, enda sé rįšgjafinn danskur.  Žetta setur fįrįnleika hugmyndarinnar ķ nżtt ljós.  Danskir rįšgjafar eru į launum (hver borgar žau laun ?) viš aš troša žekktum og gildum dönskum lausnum inn ķ framandi umhverfi, žar sem engin žörf er fyrir svo stórtęk og dżr śrręši:

"Žaš er einfalt, afköst vegakerfis [Kaupmannahafnar] eru ekki nęg, og žess vegna žarf Kaupmannahöfn og nįgrenni lestarkerfi.  Reykjavķk og nįgrenni žarf ekki lestarkerfi, ofurstrętókerfi eša žvķ um lķkt.  Žaš, sem žarf, er borgarstjórn, sem kann eitthvaš fyrir sér ķ borgarskipulagningu, borgarrekstri og umhverfismįlum borga og hęttir aš safna skuldum."

Žaš er naušsynlegt, aš žetta ljós renni upp fyrir meirihluta Reykvķkinga eigi sķšar en į vori komanda.  Vinstri flokkarnir og Pķratar bjóša ašeins upp į glópa ķ fjįrmįlum og rata ķ skipulags- og rekstrarmįlum, eins og dęmin sanna.  Žetta liš er sneytt dómgreind og heilbrigšri skynsemi, og žess vegna verša žau aušveld brįš stórra hugmynda, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzkt umhverfi:  

"Afleišingar žessa, verši žessi umhverfisdraumur aš veruleika, eru ekki uppörvandi.  Svo aš strętó fįi meira plįss til aš aka nęstum galtómur um, stendur til aš žrengja götur enn frekar og hęgja žar meš enn meira į umferšinni.  Verri og lengri umferšarstķflur ęttu jafnframt aš "hvetja" fólk til aš taka frekar strętó, svo aš žarna telur borgarstjórn sig lķklega slį tvęr flugur ķ einu höggi.  Gallinn er bara sį, aš Reykjavķk er ekki nęgilega stór og fjölmenn borg, til žess aš slķkar ašgeršir fįi einar og sér hrakiš fólk śt śr einkabķlnum og upp ķ strętó.  

Vissulega mun žetta tefja og lengja enn frekar bišraširnar, lķklega um 20 mķnśtur eša svo [sem jafngildir meira en tvöföldun į algengasta nśverandi bištķma ķ ös - innsk. BJo], sem mun žį auka mengunina af kyrrstęšum bķlum sem žvķ nemur."

Sżnt hefur veriš fram į žaš ķ žessari vefgrein, aš sś rįšstöfun borgaryfirvalda og annarra aš auka umferš stórra og žungra strętisvagna verulega sķšan 2011, hefur aukiš mengun į höfušborgarsvęšinu, ašallega ķ Reykjavķk, grķšarlega og žannig valdiš fjölda manns aukinni vanlķšan og fjölgaš ótķmabęrum daušsföllum um nokkra tugi į įri.  Nś į sem sagt meš Borgarlķnu aš höggva ķ sama knérunn meš dęmalausu falsi og blekkingum, žvķ aš žaš er gert ķ nafni umhverfisverndar.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.

 

 

 

 


Innvišir ķ svelti

Ķslenzka hagkerfiš hefur hrist af sér fjįrhagslegar afleišingar falls fjįrmįlakerfisins fyrir tępum 9 įrum, haustiš 2008, og hiš nżja fjįrmįlakerfi viršist vera traustara en įšur hefur žekkzt į Ķslandi og traustara en vķša erlendis, nęr og fjęr. 

Jón Danķelsson, prófessor viš "London School of Economics", varar jafnvel viš of mikilli varfęrni og regluvišjum um fjįrmįlafyrirtękin, žvķ aš hśn dragi śr skilvirkni fjįrmįlakerfisins.  Til žess mį örugglega flokka hugmyndina um aš kljśfa fjįrfestingarstarfsemi bankanna frį almennri inn- og śtlįnastarfsemi.  Fjįrfestingarstarfsemin er svo lķtill žįttur af heildarstarfseminni, aš hśn er hverfandi įhęttužįttur.  Aš kljśfa hana frį er žess vegna alger óžarfi og veršur ekki til annars en aš veikja fjįrmįlastofnanirnar, gera žęr óskilvirkari og dżrari ķ rekstri.  Allt žaš óhagręši bitnar į višskiptavinum bankanna meš hęrri umsżslugjöldum og vöxtum. Umręšan ber vitni um forręšishyggju žeirra, sem lķtt žekkja til fyrirtękjarekstrar į fjįrmįlamarkaši.  Rķkiš situr nś uppi meš hundruši milljarša ISK bundna ķ žremur stęrstu bönkunum.  Žaš er lķklega einsdęmi innan OECD, aš rķkiš eigi jafnstóran skerf af bankakerfinu og reyndin er hér.  Nęr vęri aš setja hluti ķ bönkunum hęgt og rólega į markaš, greiša upp skuldir fyrir andviršiš og losa žannig um framvęmdafé hjį rķkissjóši fyrir brżna og aršbęra innvišauppbyggingu.   

Ķslenzkir innvišir hafa veriš sveltir frį og meš įrinu 2009, svo aš uppsöfnuš fjįrfestingaržörf ķ innvišum nemur nś um miaISK 230.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš góšir og nęgir innvišir fyrir atvinnuvegina eru forsenda hagvaxtar og žar meš velferšar.  Viš höfum undanfariš bśiš aš žvķ, aš į įrunum 1990-2008 nam įrleg nżfjįrfesting ķ innvišum um 5,5 % af VLF (vergri landsframleišslu) aš jafnaši, og žetta hlutfall aš stašaldri er tališ geta višhaldiš 2,5 %-3,0 % hagvexti hérlendis, ž.e.a.s. innvišafjįrfesting er aš öšru jöfnu mjög aršsöm og getur ein og sér knśiš framleišniaukningu og aukningu landsframleišslunnar, sem nemur helmingi fjįrfestingarinnar. Til innviša ķ žessum skilningi eru taldar hafnir, flugvellir, vegir, brżr, jaršgöng, flutningskerfi raforku, ljósleišaralagnir, sjśkrahśs og skólar.  

Žar sem Ķsland er strjįlbżlt  meš ašeins 3,3 ķbśa/km2, į pari viš Kanada, en t.d. Bretland og Žżzkaland eru meš 70-80 sinnum fleiri ķbśa į flatareiningu, žį veršur kostnašur į ķbśa miklu hęrri viš innvišauppbyggingu hérlendis en annars stašar ķ Evrópu.  Žó aš landsframleišsla į mann į Ķslandi sé į mešal žess hęsta, sem gerist innan OECD, žį fer samt ekki hjį žvķ, aš landsmenn verši aš verja hęrra hlutfalli af VLF til innvišafjįrfestinga en ašrir innan OECD til aš framkalla sama hagvöxt.

Hagfręšingar OECD telja naušsynlegt mišgildi innvišafjįrfestingar ķ löndum samtakanna sé 4,1 % af VLF til aš framkalla 2,5 % - 3,0 % hagvöxt.  Bęši innvišafjįrfesting og hagvöxtur hafa minnkaš į tķmabilinu 1990-2016 innan OECD. Žannig nam fjįrfesting ķ innvišum innan OECD 5,0 % af VLF įriš 1990, en hafši helmingazt įriš 2016.  Žetta er įvķsun į afar lįgan hagvöxt į nęstu įrum og hrörnun samfélaganna, ž.e. aš fjįrmunastofn innviša skreppi saman, enda hafa hagfręšingar OECD komizt aš žeirri nišurstöšu, aš fjįrfestingaržörfin nemi žar nś yfirleitt 4,1 % af VLF į įri, en į Ķslandi er žetta hlutfall tališ žurfa aš vera 5,5 % til aš višhalda hagvexti, sem tryggir fullt atvinnustig, ž.e. atvinnuleysi undir 3,0 % af fjölda į vinnumarkaši aš mešaltali yfir įriš.  Žetta jafngildir įrlegri innvišafjįrfestingu hérlendis a.m.k. miaISK 130, en įriš 2016 nam hśn ašeins 3,8 % af VLF eša um miaISK 90.  Žį er uppsafnaša žörfin ekki talin meš.  

Hiš opinbera, rķki og sveitarfélög, žurfa sem sagt aš bęta um 40 miaISK/įr viš fjįrfestingarnar ķ fyrra, og eftir žvķ sem skuldabyrši og vaxtakostnašur žessara ašila lękkar og skattstofnar stękka, veršur raunhęfara aš nį žvķ marki įn žess aš auka skattheimtuna eša aš gefa śt skuldabréf.  Žį stendur hins vegar eftir uppsafnaši stabbinn upp į miaISK 230, sem ęskilegt er aš vinna upp innan nęstu 8 įra eša tęplega 30 miaISK/įr.  

Hvernig er bezt aš leysa žetta ?  Um žaš ritaši Sölvi Blöndal, hagfręšingur hjį GAMMA Capital Management, ķ Markaš Fréttablašsins, 14. jśnķ 2017,

"Innvišafjįrfesting į Ķslandi ķ lįgmarki":

"Eina įstęšu fyrir takmörkušum fjįrfestingum opinberra ašila ķ hefšbundnum innvišafjįrfestingum mį rekja til sķvaxandi śtgjalda til heilbrigšismįla, menntamįla og félagsžjónustu.  Til aš fjįrmagna aukna fjįrfestingu ķ innvišum geta stjórnvöld hękkaš skatta og aukiš śtgįfu rķkisskuldabréfa [leiš Katrķnar Jakobsdóttur og félaga - innsk. BJo], en žį aš sama skapi įtt žaš į hęttu aš lękka ķ lįnshęfi [sem hękkar vaxtakostnaš rķkissjóšs, sveitarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga - innsk. BJo].

Stjórnvöld hafa hins vegar einnig leitaš nżrra leiša til uppbyggingar innviša meš aškomu einkaašila.  Markmišiš meš žvķ er aš draga śr rķkisskuldum og hallarekstri, flżta uppbyggingu žjóšhagslega aršbęrra verkefna, auka kostnašaržįtttöku žeirra, sem nżta opinbera žjónustu, og nżta almennt kosti einkaframtaks.  

Viš įkvešnar kringumstęšur er einkaframkvęmd talin vera hagkvęmur kostur, og er žį helzt horft til, hversu mikil įhętta fylgir framkvęmdinni, hvort einkaašili bśi yfir meiri fęrni en opinberir ašilar, eša hvort einkaašili geti nįš fram samlegšarįhrifum meš annarri starfsemi sinni.

Einkaframkvęmd fylgja lęgri śtgjöld ķ upphafi fyrir rķkiš, og kostnašur dreifist yfir lengra tķmabil.  

Mótrök gegn aškomu einkaašila aš innvišafjįrfestingum er, aš fjįrmagnskostnašur sé aš jafnaši hęrri en hjį opinberum ašilum.  Hins vegar mį ętla, aš sį munur minnki, ef opinberir ašilar skuldsetja sig fyrir öllum žessum verkefnum, žvķ aš žį kemur aš žvķ, aš lįnshęfi žeirra lękkar, sem leišir til žess, aš fjįrmagnskostnašur opinberra ašila hękkar."

Viš ašstęšur, eins og nś eru uppi, žar sem žörfin fyrir nżja innviši hefur hrśgazt upp, er alveg boršleggjandi aš selja rķkiseignir og fara einnig leiš einkaframkvęmdar.  Žetta į t.d. viš um samgönguleiširnar aš höfušborgarsvęšinu, Sundabraut, Reykjanesbraut og leišina austur fyrir fjall aš Selfossi įsamt nżjum Hvalfjaršargöngum.  Einnig nęstu jaršgöng gegnum fjall. Žaš mį koma gjaldtökunni žannig fyrir, aš ašeins žurfi aš hęgja feršina į mešan samskipti fara sjįlfvirkt fram į milli ašgangskorts ķ bķl og lesara ķ vegtollsstöš.  Meš žessu móti munu tęplega 25“000 bķlaleigubķlar, sem aka svipaš og 36“000 ašrir bķlar landsmanna į įri eša 15 % fólksbķlafjöldans, létta undir viš žessa naušsynlegu innvišafjįrmögnun.  

 

 

 

 

 

 

 


Lestarstjórar į hlišarspori

Žeir, sem halda žvķ fram, aš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar (FLR) og Umferšarmišstöšvarinnar (UMS) ķ Vatnsmżri geti ķ fyrirsjįanlegri framtķš oršiš aršbęr, vaša reyk, og žeir eru į villigötum bęši varšandi kostnaš verkefnisins og tekjur af lestinni.  Kvešur svo rammt aš žessu, aš afskrifa žyrfti meira en 60 % kostnašarins viš verklok, svo aš reksturinn stęši undir öllum kostnaši m.v. 9,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns, sem bundiš er ķ žessu verkefni.  Žaš eru alls engin žjóšhagsleg eša umhverfisleg rök fyrir svo frįleitum gerningi, sem aš öllum lķkindum vęri žį afskrifašur į kostnaš skattborgaranna, eins og rakiš er ķ lok žessa pistils.  

Hér er um aš ręša "offjįrfestingu daušans", žvķ aš megniš af leiš lestarinnar liggur hśn samhliša vegi, sem mun geta flutt 100“000 manns į sólarhring, žegar hann hefur veriš tvöfaldašur alla leiš og tengdur gatnakerfi allra sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu, nema Seltjarnarness, meš mislęgum gatnamótum viš stofnęšar. Žetta žarf aš framkvęma sem fyrst af öryggisįstęšum, t.d. vegna mikillar fjölgunar erlendra feršamanna į bķlaleigubķlum og kostar smįręši m.v. lestarkostnašinn.   

Umferšaržunginn į Reykjanesbraut frį Njaršvķkum til Hafnarfjaršarfjaršar (2x2 brautir) um žessar mundir er aš jafnaši vel innan viš fimmtungur af flutningsgetu vegarins, og er naušsynlegt aš vinda brįšan bug aš 2x2 braut alla leiš.  Ef žessi flutningsgeta veršur einhvern tķma fullnżtt, žį er hęgurinn į aš bęta viš akrein ķ sitt hvora įtt fyrir kostnaš, sem nemur rśmlega tķunda hluta lestarkostnašarins.    

"Lestarstjórarnir" (fluglestarfélagiš) įętla, aš flutningsgeta lestarinnar muni verša um 10“000 faržegar į sólarhring. Aš leggja śt ķ grķšarlega fjįrfestingu, miaISK 175, til aš bęta 10 % viš flutningsgetu, žar sem nżtingin er nś minni en 20 %, er žaš, sem įtt er viš meš "offjįrfestingu daušans" ķ žessu sambandi. Hvernig stendur į žvķ, aš stjórnmįlamenn, sem vilja lįta taka sig alvarlega, ljį mįls į, aš viškomandi sveitarfélög taki žįtt ķ aš undirbśa žessa endileysu ?

Forsvarsmašur undirbśningsfélags "fluglestarinnar" hefur upplżst, aš farmiši meš lestinni muni kosta ISK 5000 ašra leiš.  Faržeginn borgar žį 100 ISK/km, en til samanburšar nemur rekstrarkostnašur rafmagnsbķls (orka, višhald, tryggingar, opinber gjöld) um 6,0 kr/km.  Žaš eru einmitt rafmagnsbķlar, sem lestin mun žurfa aš keppa viš, bķlaleigubķlar, rśtur, leigubķlar og einkabķlar. 

Lestin getur ekki keppt į tķma, žótt hśn verši einungis 20 mķn ķ förum, nema viš rśturnar, vegna bištķma į endastöšvunum og millibišstöšvum, og feršatķma aš og frį žeim öllum, nema flugstöšinni.  Hśn mun heldur ekki geta keppt į verši, eins og kom fram hér aš ofan. 

Jįrnbrautarlest į milli FLR og UMS hefur ekkert samkeppnisforskotHvernig į hśn žį aš ryšja sér til rśms į markašinum ?

Jónas Elķasson, prófessor emeritus og įhugamašur um betri borg, ritaši fróšlega grein ķ Morgunblašiš 19. jśnķ 2017, um žessa jįrnbrautarlest, og žar er hann ómyrkur ķ mįli um žetta gęluverkefni.  Fyrirsögn greinarinnar var,

"Illa grundaš gęluverkefni": 

Um kostnašarįętlun verkefnisins reit hann eftirfarandi:

"Einnig upplżsti forsvarsmašurinn [fluglestarfélagsins ķ śtvarpsvištali - innsk. BJo], aš engar rannsóknir hefšu fariš fram vegna 12 km af jaršgöngum, sem gert er rįš fyrir frį Straumsvķk inn į BSĶ. Reyndar er heill hellingur af rannsóknum til, en sem dęmi žį er vitaš, aš grunnberg ķ Straumsvķk er į 20 m dżpi.  Ofan į žvķ liggja mķglek hraun og Reykjavķkurgrįgrżti, og žaš er žvķ nokkuš ljóst, aš įętlun félagsins upp į 100 milljarša fęr vart stašizt.  Um 150-200 milljaršar eru nęr lagi."

Ķ aršsemisśtreikningum blekbónda, sem raktir  verša hér aš nešan, er fariš bil beggja og reiknaš meš stofnkostnašinum A=miaISK 175.

Gert er rįš fyrir višhaldskostnaši, VHA=miaISK 1,0, starfsmannakostnaši, STA=miaISK 1,0 og orkukostnaši, ORK=miaISK 0,2.  Alls veršur žį įrlegur rekstrarkostnašur, B=miaISK 2,2, sem er lįgmark til žessara žarfa.  

Verkefniš er įhęttusamt, og žess vegna mį reikna meš, aš fjįrfestar sętti sig ekki viš minni įvöxtun en 9,0 % į įri.  Einhvern tķmann nefndi forsvarsmašur undirbśningsfélags fluglestarinnar reyndar, aš hśn mundi skila 15 % įvöxtun.  

Eimreiš og vagnar endast e.t.v. ķ 15 įr, spor ķ 40 įr og jaršgöng ķ 60 įr įn verulegs višhalds.  Į žessum grunni er valinn afskriftatķmi verkefnisins 40 įr.

Meš nśviršisreikningum mį finna śt, aš įrlegur fjįrmagnskostnašur verkefnisins, KF=miaISK 16,3, og įrlegur rekstrarkostnašur er samkvęmt ofangreindu a.m.k., B=miaISK 2,2.  Žetta saman lagt gefur heildarkostnaš af verkefninu į įri: K=miaISK 18,5. 

Žį er aušvitaš nęsta spurning, hvort įrlegar tekjur af jįrnbrautarlestinni muni hrökkva fyrir žessum kostnaši.  Įętlanir "lestarstjóranna" munu snśast um aš flytja 10“000 manns į sólarhring fyrir 5000 kr/mann aš jafnaši.  Gangi žessi ofurbjartsżnisspį eftir, žį gengur dęmiš upp, žvķ aš įrlegar tekjur munu žį nema: T=10k x 5 kISK x 0,365k = miaISK 18,3.

Žaš er hins vegar nįnast alveg śtilokaš, aš jįrnbrautarlestin hreppi svona stóran skerf af heildarfaržegafjöldanum į milli FLR og höfušborgarsvęšisins, sem m.v. 3,0 M erlenda feršamenn, 1,0 M innlenda feršamenn (ķ bįšar įttir) og 10 % ķbśa Reykjanesbęjar og nįgrennis ķ förum til vinnu eša skóla eru tęplega 8,0 M/įr eša tęplega 22 k į sólarhring aš mešaltali.

Meginįstęšan fyrir žvķ, aš nįnast śtilokaš er, aš lestin hreppi 10/22=0,45=45 % heildarfaržegafjöldans,  er sķvaxandi notkun erlendra feršamanna į bķlaleigubķlum.  Žegar žeir verša rafvęddir (dręgni rafbķla į einni rafgeymahlešslu er nś žegar meiri en mešalakstursvegalengd erlendra feršamanna į dag), žį veršur orkukostnašur žeirra ašeins 1/3 af nśverandi eldsneytiskostnaši, og veršiš į rafmagnsbķlum er aš verša svipaš og į sambęrilegum eldsneytisbķlum vegna nišurfellingar rķkissjóšs į vörugjöldum og viršisaukaskatti og sķvaxandi framleišslufjölda rafmagnsbķlanna.  

Žann 17. marz 2017 birtist ķ Morgunblašinu frétt undir fyrirsögninni, "Stóraukin notkun bķlaleigubķla".

Žar var vitnaš ķ skżrsluna "Akstur og öryggi erlendra feršamanna 2016", sem fyrirtękiš "Rannsóknir og rįšgjöf feršažjónustunnar ehf" samdi meš tilstyrk Rannsóknarsjóšs Vegageršarinnar.

"Įętlaš er, aš įriš 2016 hafi um 960 žśsund erlendir feršamenn nżtt sér bķlaleigubķla į Ķslandi (56 % gestanna) samanboriš viš um 480 žśsund įriš 2014 (48 %) og 166 žśsund įriš 2009 (33 %)."

Af žessu sést, aš žaš er stķgandi ķ hlutfalli erlendra feršamanna, sem skiptir viš bķlaleigurnar.  Žetta hlutfall stefnir vel yfir 60 %, og hér veršur gert rįš fyrir, aš 60 % erlendra feršamanna leigi sér bķl ķ FLR og skili honum žar, og 20 % žeirra noti ašra feršamįta en bķlaleigubķl og lest.  Žannig veršur hlutdeild lestarinnar ķ flutningum erlendra feršamanna śr og aš FLR ašeins 20 %, sem er innan viš helmingur žess, sem "Fluglestin-žróunarfélag" hefur gefiš śt. 

Žį veršur gert rįš fyrir, aš sem svarar 5 % ķbśa ķ Reykjanesbę taki lestina 200 daga į įri og 50 žśsund ķslenzkir feršamenn taki hana fram og til baka į įri.  

M.v. 3,0 M erlendra feršamanna veršur faržegafjöldinn meš fluglestinni samkvęmt žessu: FŽF=4700 manns/įr.

Žetta er innan viš helmingur žess faržegafjölda, sem lestarstjórarnir reikna meš, og meš mešalmišaverši ISK 5000 verša įrlegar tekjur 8,5 miaISK/įr.

Įrlegur kostnašur er sem sagt rķflega tvöfaldar įrlegar tekjur ķ žessu dęmi.  Hér hefur žó kostnašur sķzt veriš ofįętlašur og tekjurnar ekki veriš vanįętlašar, nema sķšur sé.  Fluglestarhugmyndin er annarleg og sem višskiptahugmynd hreint glapręši, sem opinberir ašilar į Ķslandi, rķki og sveitarfélög, verša aš halda sig frį, žótt a.m.k. sum sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu hafi hug į aš tengja hugarfóstur vissra stjórnmįlamanna žar, Borgarlķnuna, viš Fluglestina.  Hvaš hefur Jónas Elķasson aš segja um žessi mįl ?:

"Ķ žeim borgum, sem lestir eru reknar, er žaš undantekningarlaust vegna žess, aš vegasamgöngur hafa ekki undan.  Vegir anna meš öšrum oršum ekki einir sér žeim fjölda fólks, sem žarf til aš komast inn ķ London, Parķs, Tokyo, New York og Kaupmannahöfn, svo aš algeng dęmi séu nefnd.  Engum slķkum rökum er žó hér til aš dreifa.  Vegirnir ķ Reykjavķk hafa žrįtt fyrir allt viš, og tiltölulega litlu žyrfti aš kosta til, svo aš umferš į höfušborgarsvęšinu komist ķ gott lag.  

Nęsta mannsaldurinn eša svo (rśmlega 30 įr) er bśizt viš 70 žśsund manna fjölgun į höfušborgarsvęšinu.  Mannfjöldinn veršur žar samt um eša undir kvartmilljón, sem er fįtt m.v. mannfjöldann ķ ofangreindum borgum og fęrra en alls stašar, žar sem tališ hefur veriš naušsynlegt aš létta į vegumferš meš jįrnbrautarlest.  Jįrnbrautarlest til aš tengja höfušborgarsvęšiš viš stęrsta alžjóšaflugvöll landsins er žess vegna verkefni įn fordęma erlendis frį aš teknu tilliti til ašstęšna.  Žetta er sérvizkugrilla, sem ekki er reist į raunverulegri žörf eša vandašri žarfagreiningu.

  Mislęgu gatnamótin, sem nś er veriš aš byggja į mótum Reykjanesbrautar og Krżsuvķkurvegar ķ Hafnarfirši kosta "ašeins" miaISK 1,2.  Žaš žarf aš byggja allt aš 10 slķk mislęg gatnamót į höfušborgarsvęšinu og fjölga akreinum į stofnęšum til aš greiša śr umferšarhnśtunum.  Slķk fjįrfesting fyrir e.t.v. miaISK 25 leysir umferšarvandann fyrir einvöršungu žrišjung af kostnaši viš Borgarlķnu, sem žó mun alls engan vanda leysa.  

"Svo viršist sem gylliboš um erlent fjįrmagn hafi sannfęrt rįšherrann og sżnt honum fram į, aš rķkissjóšur vęri žar meš śr allri hęttu.  Žaš er reyndar į töluveršum misskilningi byggt.  Meš hlišsjón af žeim neikvęša hagnaši (tapi), sem lestarreksturinn stefnir aš óbreyttu ķ, er afar ólķklegt, aš fjįrfestar komi aš mįlinu öšruvķsi en meš žvķ skilyrši, aš rķki og borg įbyrgist eins og 50-100 milljarša króna lįn[reyndar lķklega 60%x175miaISK = miaISK 105 - innsk. BJo] til einkahlutafélags, sem byggja į lestina.  Fjįrfestar, og alls ekki erlendir, eru ekki žekktir aš žvķ aš hętta eigin fjįrmagni ķ framkvęmdir meš litla sem enga hagnašarvon.  

Aš umsömdum byggingartķma lišnum, žegar hin gamalkunnuga Vašlaheišarstaša veršur komin upp meš öllum sķnum forsendubrestum, hvaša tryggingu hafa skattgreišendur fyrir žvķ, aš fjįrfestarnir verši ekki farnir og fjįrmagniš meš; aš rķki og borg sitji ekki eftir meš lestarrekstur ķ fanginu ?

Aš erlendir fjįrfestar taki fjįrhagslega įbyrgš į umręddri lest meš eigin peningum - menn geta rólega gleymt žvķ.  Žaš er žvķ harla ólķklegt, aš einkahlutafélag sveitarfélaga fįi svo mikiš sem krónu af innvišagjaldi ķ svona lestarrekstur, jafnvel žó aš gjaldiš verši sett į (sem veršur žó vonandi ekki), enda er mįliš tóm vitleysa frį upphafi, sprottiš upp af óstjórninni ķ Reykjavķk."

Hugmynd um aš leggja jįrnbrautarteina į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og Umferšarmišstöšvarinnar er afspyrnu léleg višskiptahugmynd, sem strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og vitnar um meira en litla veruleikafirringu.  Žegar mun hafa veriš variš MISK 200 til skżrsluskrifa, sem ętlaš er aš tęla einfalda stjórnmįlamenn og ašra auštrśa til fylgilags viš fluglestina.  Hver hefur veriš svo įbyrgšarlaus aš ljį mįls į žessum blekkingum ?  Eru žaš sveitarstjórnarmenn ?  Jónas Elķasson heldur žvķ fram, aš žetta vitlausa mįl sé "sprottiš upp af óstjórninni ķ Reykjavķk".  Žar eru menn, eins og žeir eru, gaddfrešnir į lestarspori til heljar, en ķ öšrum sveitarfélögum ęttu menn ekki aš lįta hafa sig aš ginningarfķflum meš žvķ aš veita fluglestarfélaginu įdrįtt um aš taka frį veršmętt land undir teina og bišstöšvar, sem aš öllum lķkindum aldrei munu verša aš veruleika.

Nżjustu fregnir herma žó, aš undirbśningur aš "Lava Express" sé aš komast į flugstig aš tilstušlan viškomandi sveitarfélaga į Sušurnesjum og į höfušborgarsvęšinu.  Žannig birtist kortskreytt frétt af legu jaršganganna eftir Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu į Jónsmessunni, 24. jśnķ 2017, undir hinni ķskyggilegu fyrirsögn:

"Nżr kafli aš hefjast ķ žróun fluglestar":

"Samtök sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu [SSH] og Fluglestin - žróunarfélag hafa gert meš sér samstarfssamning um žróun skipulagsmįla vegna hrašlestar, sem ętlaš er aš tengja saman Keflavķkurflugvöll og höfušborgarsvęšiš.  Hann bķšur nś samžykkis sveitarfélaga."

Ķbśar eiga heimtingu į žvķ aš fį aš vita, hvaš hér er veriš aš bralla.  Er žessu ęvintżrafélagi, Fluglestinni - žróunarfélagi, veittur įdrįttur um aš taka dżrmętt land frį undir grķšarlegan hįvašavald mešfram ströndinni į Sušurnesjum ķ samningum žess viš sveitarfélög žar og land fyrir bišstöšvar og op nišur ķ lestargöngin ķ Hafnarfirši, Garšabę, Kópavogi og Reykjavķk ?  Af fréttum aš dęma eru yfirvöld einum um of leišitöm; sumir mundu jafnvel kveša svo rammt aš orši, aš žau lįti ęvintżramenn teyma sig į asnaeyrunum.  Ef žessi sömu sveitarfélög ętla aš samžykkja aš taka žįtt ķ fjįrmögnun undirbśningsfélags, sem į aš fį miaISK 1,5 til rįšstöfunar ķ rannsóknir, umhverfismat og frumhönnun, žį er of langt gengiš, og munu žį vęntanlega margir kjósendur sżna hug sinn ķ verki į vori komanda.  

Ķ fréttinni var žetta haft eftir Runólfi Įgśstssyni, framkvęmdastjóra Fluglestarinnar - žróunarfélags um nżgeršan samning į milli félags hans og SSH:

"Runólfur segir samninginn mikinn įfanga.  "Žetta hefur žį žżšingu, aš viš getum fariš ķ nęsta fasa, og fariš aš fjįrmagna hann, sem eru skipulagsmįl, mat į umhverfisįhrifum, frumhönnun og rannsóknir, sérstaklega į berglögum ķ gangastęšinu.  Žessi fasi kostar ķ heild 1,5 milljarša [ISK] og tekur 3 įr.  Viš stefnum į aš fjįrmagna žennan pakka ķ haust.""

Žaš vęri synd aš segja, aš žęr sveitarstjórnir og hugsanlega ašrir stjórnmįlamenn, sem viš žessa fluglest eru rišnir, hafi ekki veriš varašir rękilega viš.  Allur kostnašur, beinn og óbeinn, sem af žessum skżjaborgum hlżzt, mun fara ķ sśginn.  Ķ žeim tilvikum, aš um skattfé verši aš ręša, verša viškomandi stjórnmįlamenn lįtnir standa umbjóšendum sķnum reikningsskil gerša sinna.  

 

 

 

 

 

 

  

 


Borgarlķna bętir ekki śr skįk

Hugmyndafręšin aš baki Borgarlķnu er reist į sandi, og efnivišurinn ķ henni stenzt illa tķmans tönn.  Žaš er meš öšrum oršum veruleg fjįrfestingarįhętta fólgin ķ Borgarlķnu, sem ber aš vara sterklega viš.  Hugmyndin er reist į óskhyggju, sem mun rżra lķfskjör og lķfsgęši allra landsmanna, mest žó ķbśa höfušborgarsvęšisins. Įstęšan er sś, aš ętlunin er aš leggja śt ķ mjög mikla fjįrfestingu eša um miaISK 70 į tęplega 60 km löngum vegi, sem hęglega getur oršiš miklu dżrari.  Vegurinn veršur ętlašur til forgangsaksturs um 30 m langra rafknśinna langvagna, sem er mjög hętt viš, aš verši illa nżttur, og žessi vegur, Borgarlķna, mun óhjįkvęmilega žrengja aš almennri bķlaumferš, sem alls ekki mį viš slķku, og sjśga til sķn fjįrmagn, sem kęmi sér mun betur fyrir almenning aš nżta til aš auka flutningsgetu nśverandi vegakerfis meš uppsetningu nokkurra vel valinna mislęgra gatnamóta og fjölgun akreina į höfušborgarsvęšinu.  

Įriš 2009 var gert óžurftarsamkomulag į milli rķkis og sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu, sem standa aš Strętó BS samlagsfélagi, um, aš rķkissjóšur legši samlagsfélaginu įrlega til einn milljarš króna, miaISK 1,0, til uppbyggingar almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu til įrsins 2018 gegn žvķ, aš Vegageršin žyrfti ekki aš leggja neitt fé aš mörkum til nżrra umferšarmannvirkja į borš viš mislęg gatnamót og fjölgun akreina į stofnęšum.

Žetta var óžurftarsamkomulag vegna žess, aš žaš hafši ķ för meš sér afar óhagkvęma rįšstöfun almannafjįr, sem margfalt hagkvęmara hefši veriš aš rįšstafa til aš greiša för almennrar umferšar meš žvķ aš auka flutningsgetu lykilęša.  

Įriš 2009 er tališ, aš 4 % af feršum hafi veriš meš almenningsvögnum og aš žetta hlutfall sé nśna 5 %, en markmišiš er 8 % įriš 2018, sem fyrirsjįanlega nęst ekki. Yfirgengilegur fjįraustur til almenningssamgangna hefur sįralķtilli faržegaaukningu skilaš, og žrįtt fyrir żmiss konar žvingunarrįšstafanir aš hįlfu borgaryfirvalda į borš viš žrengingu gatna og fękkun bķlastęša ķ grennd viš Borgarlķnuna, eru sįralitlar lķkur į, aš aukningin muni verša meiri en 1 % ķ staš 7 %, ž.e. 20 % fjölgun faržega, meš Borgarlķnu, svo aš markmišiš um 12 %, eša meira en tvöföldun faržegafjölda meš strętisvögnum į höfušborgarsvęšinu, įriš 2040 mun aš öllum lķkindum ekki nįst vegna ašstęšna į Ķslandi, erfišari og tķmafrekari feršamįta meš strętó auk sķvaxandi bķlaeignar almennings og lęgri rekstrarkostnašar bķla ķ tķmans rįs, t.d. meš orkuskiptum.   

Žį sitjum viš uppi meš stórtap į fjįrfestingu, sem lķklega veršur yfir miaISK 100, ef af veršur, og 94 % feršanna veršur meš einkabķlum, sem Borgarlķnan hefur žrengt hręšilega aš bęši rżmislega og fjįrhagslega, žvķ aš hśn veršur plįssfrek og fjįrsveltir allar ašrar samgönguframkvęmdir į höfušborgarsvęšinu og vķšar.  

Helga Ingólfsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Hafnarfirši og formašur umhverfis- og framkvęmdarįšs žar, skrifaši fróšlega grein ķ Morgunblašiš 27. maķ 2017, sem hśn nefndi:

"Mun Borgarlķna fjölga faržegum Strętó ?:

"Įvinningurinn af Borgarlķnunni, ef vel tekst til, ętti aš koma fram ķ sparnaši į fjįrfrekum framkvęmdum viš ašra samgöngukosti, en žennan įvinning žarf aš sżna, žannig aš verkefniš fįi žann almenna stušning, sem sótzt er eftir af žeim ašilum, sem hafa boriš hitann og žungann af undirbśningi žess. "

"Ašrir samgöngukostir" hafa nś veriš sveltir ķ 8 įr ķ tilraun til aš efla almenningssamgöngur.  95 % fólks į feršinni hefur oršiš fyrir baršinu į žvķ meš įrlegri lengingu farartķma į virkum dögum. Žaš er aš öllum lķkindum ranglega veriš aš gefa sér, aš Borgarlķnan fękki fólki ķ bķlum śr 95 % ķ 88 % af heild įriš 2040, en į žessu 23 įra tķmabili mun ķbśum fjölga um meira en 30 %, ef aš lķkum lętur. Aš teknu tilliti til uppsafnašrar žarfar ķ innvišauppbyggingu samgöngukerfisins er mjög órįšlegt nśna aš reikna meš nokkrum einasta sparnaši vegna Borgarlķnu.  Žaš er nóg komiš af žessari sérvizkulegu forgangsröšun.  

Žegar ķ staš ber aš leggja į hilluna öll įform um forgangsakreinar fyrir Strętó, en žess ķ staš beina fjįrmagni ķ aš leysa śr umferšarhnśtum allrar umferšar, lķka strętó, meš višbótar akreinum og nżjum mislęgum gatnamótum. Žaš er ódżr lausn į umferšarvandanum m.v. Borgarlķnu, og slķk fjįrfesting mun nżtast allri umferšinni ķ staš lķtils hluta hennar.

Žaš er ekki nóg meš, aš Borgarlķna feli ķ sér stórfellt brušl meš skattfé ķ verkefni, sem mun nżtast fįum og hį mörgum, heldur hefur boriš į žeim skošunum, aš um žęr mundir, er hśn veršur tilbśin fyrir miaISK 70 - 150, žį verši hśn śrlelt oršin.  Žį skošun lét t.d. Elķas Elķasson, verkfręšingur, ķ ljós ķ Morgunblašinu 13. jśnķ 2017 ķ greininni,

"Ó, žétta borg".  Greinin hófst žannig:

"Draumar um, aš almenningssamgöngur ķ Reykjavķk gętu veriš svona nokkurn veginn sjįlfbęrt fyrirbęri, eru bżsna gamlir og hafa breytzt ķ įranna rįs.  Žrįtt fyrir aš ętķš hafi žaš sżnt sig, aš samfélagiš ķ Reykjavķk sé of lķtiš og dreift, til aš draumurinn sį geti rętzt, hafa menn haldiš įfram aš leita leišar, og vinstri menn ķ Reykjavķk telja sig nś hafa fundiš hana.  Leišin er sś aš žétta byggš ķ Reykjavķk, žar til draumurinn veršur aš veruleika.  Skipuleggja skal borgina kringum samgöngukerfiš, sem hefur hlotiš nafniš "Borgarlķna".

Žvķ fer fjarri, aš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu séu fjįrhagslega sjįlfbęrar, žvķ aš rekstrartekjur frį faržegum standa ašeins undir fjóršungi kostnašarins.  Žęr verša seint sjįlfbęrar, af žvķ aš ķbśafjöldinn veršur ekki ķ fyrirsjįanlegri framtķš slķkur, aš samkeppnisforskot skapist gagnvart einkabķlnum.  Žótt vinstri menn ķ Reykjavķk žétti byggš, lįti annaš sitja į hakanum og valdi stórfelldu efnahagstjóni meš žessu sérvizkulega uppįtęki, žį snżst žessi forręšishyggja algerlega ķ höndunum į žeim, žvķ aš fólkiš leitar einfaldlega ķ önnur sveitarfélög, og ķbśar höfušborgarsvęšisins munu vonandi krefjast žess, aš fjandskap yfirvalda ķ Reykjavķk gagnvart einkabķlnum linni og aš opinberu fé verši variš meš skilvirkari hętti til śrbóta į umferšarkerfinu.  

"Žétting borgarinnar er žegar hafin.  Ķ žvķ skyni er framboš lóša takmarkaš sem mest viš dżrari lóšir ķ gömlu hverfunum og śr veršur lóšaskortur. Žar sem borgin hefur markašsrįšandi stöšu į lóšamarkaši, getur hśn spennt upp lóšaverš, svo aš hinar dżru žéttingarlóšir seljast, en žetta heitir markašsmisnotkun ķ annars konar višskiptum.

Markašurinn svarar aušvitaš į sinn hįtt meš žvķ, aš žeim fękkar, sem byggja vilja hśs sķn og borga sķn gjöld ķ Reykjavķk, žannig aš śtsvarstekjur borgarinnar lękka.  Nįgrannasveitarfélögum finnst aušvitaš gott aš fį nżja, góša śtsvarsgreišendur og taka žeim opnum örmum.  

Til višbótar ofurgjaldi į lóširnar er fyrirhugaš aš leggja innvišagjöld į ķbśa ķ grennd viš Borgarlķnu og fjįrmagna hana meš žeim hętti.  Sķšan fullyršir borgarstjóri, aš žarna sé um aš ręša aršsama framkvęmd, sem borginni stendur til boša."

Žegar litiš er į glórulausar fyrirętlanir meirihluta borgarstjórnar um rįšstöfun fjįr borgarbśa, žarf engan aš undra, aš fjįrhagur borgarinnar sé svo illa staddur, aš litlu megi muna, aš rķkisvaldiš žurfi samkvęmt lögum aš taka fjįrrįšin af borgaryfirvöldum meš skipun tilsjónarmanns.  Žar sem skattheimta borgarinnar er ķ leyfilegu hįmarki, er ljóst, aš tvęr įstęšur liggja til žessarar slęmu fjįrhagsstöšu.  Er önnur sś, sem Elķas nefnir, aš borgin hefur fęlt frį sér vel borgandi ķbśa og fyrirtęki meš glórulausri lóšaskortsstefnu, og hin er brušl meš rįšstöfunarfé borgarinnar, auk hįs vaxtakostnašar af himinhįum skuldum.

Ķ lokin fęrir Elķas eftirfarandi įstęšur fyrir žvķ, aš Borgarlķnuhugmynd borgarforkólfa veršur śrelt įšur en hśn kemst į koppinn:

"Žó žeir séu til, sem dįsama lķf įn bķls, žį stefna lķfshęttir okkar ķ ašra įtt.  Viš sjįum hilla undir byggš įn umferšartafa, mengunarfrķa, sjįlfkeyrandi bķla og netžjónustu ķ fólksflutningum, meš mķnar dyr sem mķna bišstöš ķ staš sérbyggšra bišstöšva meš lķnum į milli.

Žess sjįst žegar merki, aš žrenging byggšar hvetur efnameiri borgara til bśsetu annars stašar, og fyrirtęki eru farin aš flytja til rżmri svęša utan borgar.  

Borgarlķnudraumurinn er śreltur og oršinn skašlegur.  Žetta finna borgarbśar į sér og munu tryggja, aš draumar um žéttingu byggšar og Borgarlķnu verši draumar lišins dags eftir nęstu kosningar."

Ķ Hafnarfirši, sem veršur į sušurjašri Borgarlķnunnar, gętir nś raunsęislegra višhorfa til hennar.  Ķ Morgunblašinu birtist 15. jśnķ 2017 grein til merkis um žetta eftir Rósu Gušbjartsdóttur, formann bęjarrįšs Hafnarfjaršar, og Inga Tómasson, formann skipulags- og byggingarrįšs Hafnarfjaršar, undir fyrirsögninni, "Mikilvęgar samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu".  

Žar er lögš įherzla į, aš Borgarlķna muni mynda greiša samgönguleiš į milli sveitarfélaga höfušborgarsvęšisins fyrir öll samgöngutęki og verši t.d. meš forgangsakrein fyrir öll samgöngutęki, žar sem ķ eru tveir eša fleiri.  Žį segir:

"Žrįtt fyrir bjartsżnustu spįr um 12 % notkun almenningssamgangna įriš 2040 gera umferšarspįr rįš fyrir allt aš 46“000 bķlum į žessari leiš [Reykjanesbrautinni, sem er 53 % aukning frį įrinu 2016 - innsk. BJo].  Fyrir okkur Hafnfiršinga er įstandiš óįsęttanlegt.  Umferšarvandinn veršur ekki leystur meš tilkomu Borgarlķnu.  Įn annarra ašgerša mun vandinn halda įfram aš vaxa."

Höfundarnir hafa lög aš męla og ķ lok sinnar įgętu greinar rita žau:

"Žótt flestir séu sammįla žvķ, aš stefna beri aš bęttum almenningssamgöngum, žarf aš vinna heildręnt og į raunhęfan mįta aš žvķ aš bęta samgöngurnar į svęšinu.  Fjįrmagn til samgöngumįla er af skornum skammti, og žegar žvķ er śtdeilt, veršur aš taka tillit til hagsmuna fjöldans og žess, aš vegfarendur hafa mismunandi žarfir og gera ólķkar kröfur."

Kjarni mįlsins er einmitt sį, aš fjįrmagni til samgöngumįla er žröngur stakkur skorinn.  Af žeim sökum er naušsynlegt aš forgangsraša.  Forgangsröšunin į aš verša ķ žįgu hinna mörgu, en ekki ķ žįgu hinna fįu, sem fęstir hafa fariš fram į eša bķša spenntir eftir löngum hrašvögnum į forgangsakreinum.  Žaš er allt ķ lagi aš setja Borgarlķnu į Ašalskipulag höfušborgarsvęšisins, en ekki ķ žeim gęluverkefnisdśr, sem Dagur og Hjįlmar ķ borgarstjórn Reykjavķkur hugsa sér, heldur į žį leiš ķ žįgu almannahagsmuna, sem Rósa og Ingi nefna hér aš ofan, ž.e. ein forgangsakrein fyrir faržegaflutninga af öllu tagi, og 2-3 akreinar fyrir hvers konar umferš.   

 

 

 


Borgin og Vegageršin ķ hįr saman

Naušhyggja, brušl meš skattfé og skipulagslegt fśsk Dags B. Eggertssonar og Hjįlmars Sveinssonar er oršiš aš žjóšfélagsvandamįli vegna stęršar og mikilvęgis Reykjavķkurborgar. 

Žaš steytir į mörgu, žegar skżjaborgir rekast į kostnašarvitund, aršsemi fjįrfestinga og rekstrar og fagleg sjónarmiš.  Reykjavķk er nś stjórnaš af hreinręktušum skżjaglópum, sem svķfast einskis viš aš koma gerręšislegum įformum sķnum ķ framkvęmd og fjįrmagna žjóšhagslega óhagstęšar framkvęmdir meš žvķ aš seilast enn dżpra ofan ķ vasa skattborgaranna. 

Sem dęmi žessum fullyršingum til stušnings mį nefna Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni, sem er žjóšhagslega mjög hagkvęmur, žvķ aš hann kemur ķ staš nżs flugvallar, sem kosta mundi um miaISK 100, hann styttir feršaleiš og feršatķma žeirra, sem nżta völlinn, og hann žjónar, meš žremur flugbrautum, hlutverki varaflugvallar fyrir Keflavķkurflugvöll, sem sparar millilandaflugvélum talsvert eldsneyti og eykur nettó flutningsgetu žeirra.  Skżjaglóparnir hafa tekiš žennan flugvöll śt af Ašalskipulagi og ętla aš skipuleggja žar ķbśšahverfi.  Vešurfarslega er Vatnsmżrin kjörlendi fyrir flugvöll, en žaš veršur mjög dżrt aš byggja žar hśsnęši, žvķ aš djśpt er į fast undir sökkla og nįttśrulegu votlendi, flóru og fįnu, stendur ógn af žéttbżli ķ grennd.  Slķkt žéttbżli hlżtur aš kalla į dżrar samgöngulausnir, žvķ aš barnaskapur er aš ķmynda sér, aš megniš af ķbśunum geti nżtt Borgarlķnu til allra sinna ferša.  Flugvallarstašsetning ķ Hvassahrauni er śt ķ hött t.d. vegna žess, aš žar er verndarsvęši fyrir vatnsöflun Sušurnesjamanna.  Flugvöllur og vatnsverndarsvęši fara frįleitlega saman.

Skżjaglóparnir ętla aš leggja ķ allt aš miaISK 200 fjįrfestingu ķ s.k. Borgarlķnu, sem į einvöršungu aš vera fyrir einhverja nżja tegund almenningssamgangna, hrašvagna į gśmmķhjólum eša jįrnbrautarlest, sem veršur reyndar enn dżrari.  Žetta fyrirbrigši er hugmyndin aš tengja viš fluglest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og Umferšarmišstöšvar ķ Vatnsmżri.  Fluglest žessi er sögš losa miaISK 100 ķ fjįrfestingu, veršur vafalaust enn dżrari, sé mišaš viš svipašar framkvęmdir erlendis, og er višskiptalega séš andvana fędd hugmynd, žvķ aš fluglest veršur ósamkeppnishęf viš rafknśnar langferšabifreišir.  

Ef samstaša er į milli sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu um aš taka frį land fyrir  samgönguęš į milli žeirra, sem viršist lķklegt, er naušsynlegt, aš hśn fįi aš žjóna öllum geršum samgöngutękja og aš hugmyndir um léttlest eša einhvers konar hrašvagna ašra en hefšbundna strętisvagna verši lagšar į hilluna.  Meš žessu móti getur Borgarlķna stašiš undir nafni, žjónaš öllum ķbśum höfušborgarsvęšisins og aškomufólki utan af landi og erlendis frį, og žannig oršiš žjóšhagslega aršbęr.  Žar meš kęmi Vegagerš rķkisins aš žessu mįli sem hönnunar- og framkvęmdarašili, sem tryggir naušsynlega fagmennsku viš stórt verkefni.  Fįrįnlegt samkomulag frį 2009 į milli Reykjavķkurborgar og Vegageršar um 1,0 miaISK/įr framleg Vegageršar til almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fresta öllum samgöngubótum žar til 2018 hefur engu skilaš öšru en vaxandi umferšaröngžveiti og slysatķšni, žvķ aš markmišiš um 8 % hlut Strętó ķ fólksflutningum įriš 2018 er fjarri žvķ aš nįst.  Hlutdeild Strętó hefur hękkaš śr 4 % ķ 5 %.  Hvaš gera Bakkabręšurnir žį ?  Žeir įforma aš fleygja miaISK 200 ķ Borgarlķnu og hękka markmišiš ķ 12 % įriš 2040 !

Undirbśningur Sundabrautar er sżnidęmi um kęruleysi nśverandi borgaryfirvalda gagnvart kostnaši borgarinnar og ķ raun andstöšu žeirra viš raunverulegar samgöngubętur, žvķ aš žessari naušsynlegu samgöngubót er teflt ķ tvķsżnu meš framferši borgarinnar.  Frį žessu er skżrt ķ frétt Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu 20. maķ 2017, "Ytri leišin er talin 10 milljöršum dżrari":

"Vegageršin lķtur svo į, aš Reykjavķkurborg beri aš fjįrmagna aukinn kostnaš af lagningu Sundabrautar, verši ódżrasta lausnin ekki valin.  Hér getur veriš um 10 milljarša kr kostnaš aš ręša.  Žetta įlit Vegageršarinnar kemur fram ķ bréfi, sem Hreinn Haraldsson, vegamįlastjóri, hefur sent umhverfis- og skipulagssviši borgarinnar."

Rekstur borgarinnar er ķ molum og afkoma hennar hefur veriš slęm undanfarin įr, nema 2016 vegna góšęrisins.  Hśn er stórskuldug.  Hvernig ętla Dagur og Hjįlmar aš fjįrmagna skuld viš Vegageršina, ef žeir žvinga hana ķ dżrari kostinn ?  Kannski meš žvķ aš vķsa greišslum til framtķšarinnar ?

"Ķ bréfinu segir vegamįlastjóri oršrétt: "Nś hafa Vegageršinni borizt fregnir af žvķ [Dagur og Hjįlmar sżndu žį ókurteisi aš upplżsa Vegageršina ekki fyrirfram], aš borgin hafi śthlutaš lóšum į Gelgjutanga, sem eru į vegstęši Innri leišar Sundabrautar og mun uppbygging žar śtiloka, aš hęgt verši aš velja žann kost fyrir Sundabraut."

Žaš er ljóst, aš žeir, sem meš skipulagsmįlin fara fyrir Reykjavķkurborg nś um stundir kunna sig engan veginn.  Aš semja viš byggingabraskara um heimild til aš byggja į vegstęši, sem Vegageršin var bśin aš męla meš sem fyrsta vali fyrir Sundabraut, įn samrįšs viš Vegageršina, er tuddaskapur og sżnir jafnframt, aš skipulagsyfirvöld Reykjavķkur hafa engan įhuga fyrir samgönguumbótum viš Reykjavķk, enda stefna žau leynt og ljóst aš žvķ aš gera bķlstjórum ķ borginni lķfiš óbęrilegt, svo aš žeir "nżti almenningssamgöngutęki" ķ stašinn. 

"Hér er vegamįlastjóri aš vķsa til samnings, sem Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, gerši viš fasteignafélagiš Festi ehf ķ marz s.l. um uppbyggingu 332 ķbśša ķ 5 hśsum į Gelgjutanga.  Fasteignafélagiš Festir er ķ eigu hjónanna Ólafs Ólafssonar, athafnamanns, og Ingibjargar Kristjįnsdóttur.

Ķ bréfi vegamįlastjóra kemur fram, aš Reykjavķkurborg hafi frį įrinu 2014 lįtiš vinna deiliskipulag af svokallašri Vogabyggš.  Vegageršin hafi gert athugasemdir viš žessa vinnu į öllum stigum hennar, žar sem lögš var meginįherzla į, aš ekki yrši rįšstafaš lóšum noršur aš Kleppsmżrarvegi fyrr en fyrir lęgi samkomulag milli Vegageršarinnar og Reykjavķkurborgar. 

Oršrétt segir ķ bréfi Hreins Haraldssonar [vegamįlastjóra]:

"Ķ erindi Vegageršarinnar til Skipulagssvišs borgarinnar, dags. 26. febrśar 2014, er m.a. vakin athygli borgarinnar į įkvęši 2. mgr. 28. gr. Vegalaga nr 80/2007, en žar segir: "Įkveša skal legu žjóšvega ķ skipulagi aš fenginni tillögu Vegageršarinnar, aš höfšu samrįši Vegageršarinnar og skipulagsyfirvalda.  Fallist sveitarfélag ekki į tillögu Vegageršarinnar, skal žaš rökstyšja žaš sérstaklega."  Umrętt lagaįkvęši var ķtrekaš ķ sķšari erindum Vegageršarinnar um mįliš.

Ķ 3. mgr. vegalaga segir svo: "Ef žjóšvegi er aš ósk sveitarstjórnar valinn annar stašur en sį, sem Vegageršin telur betri m.t.t. kostnašar og tęknilegrar śtfęrslu og žaš leišir til aukins kostnašar, er heimilt aš krefja viškomandi sveitarfélag um kostnašarmuninn.""

Hér mį greina hrokafulla afstöšu Skipulags- og umhverfissvišs Reykjavķkur gagnvart Vegageršinni, sem viršist vart virt svars, hvaš žį, aš gefinn hafi veriš kostur į lögbundnu samrįši.  Hjį Vegagerš rķkisins starfa mestu sérfręšingar landsins ķ žeim mįlaflokki, sem hér er til umręšu, ž.e. skipulagning og hönnun meirihįttar umferšarmannvirkja, en borgin hunzar žį, žótt lög standi til annars.  Žetta er gjörsamlega óafsakanleg framkoma hjį Hjįlmari Sveinssyni og yfirmanni hans, Degi B. Eggertssyni.  Žaš vill svo til, aš kjósendur ķ Reykjavķk, sem blöskrar žessi framkoma, geta snišgengiš žessa menn ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum og sżnt žeim žį žumalinn. 

Nś hafa žeir kumpįnar séš sitt óvęnna, žvķ aš žeir óttast, aš Samgöngurįšherra muni halda žeim viš efniš og skikka borgina til aš greiša fyrir afglöp fśskaranna:

"Į fundi borgarstjórnar Reykjavķkur 21. marz sķšast lišinn var samžykkt tillaga borgarfulltrśa Sjįlfstęšisflokksins um aš hefja višręšur viš rķkiš vegna Sundabrautar.  Markmiš višręšnanna fęlist ķ žvķ aš vinna aš aršsemismati og kostnašargreiningu, įkvarša endanlega śtfęrslu og legu brautarinnar og tķmasetja framkvęmdina."

Ķ Morgunblašinu 20. maķ 2017 birtist Baksvišsgrein eftir Baldur Arnarson, blašamann, undir žeirri skelfilegu fyrirsögn:

"Reykjavķkurflugvöllur muni vķkja". 

Nśverandi meirihluta borgarstjórnar dreymir um žaš, en allar samgöngutęknilegar forsendur fyrir slķkri įkvöršun vantar.  Žvert į móti er öflugra innanlandsflug forsenda fyrir meiri dreifingu erlendra feršamanna um landiš.  Į Keflavķkurflugvelli hefur SV-NA flugbraut ekki veriš tekin ķ brśk og ekki eru nein tök į aš bęta innanlandsflugi viš oflestaša flughöfn, enda fer ekki vel į slķku samkrulli žar.  Ekki mį gleyma, aš Fęreyjaflug, Gręnlandsflug og nś flug til Ķrlands er stundaš frį Reykjavķkurflugvelli, svo aš ekki sé minnzt į kennsluflug og einkaflug. 

Ķ téšri Baksvišsgrein er vitnaš ķ Dag B. Eggertsson um mislęg gatnamót:

"Viš erum bśin aš skoša, hverju žaš [mislęg gatnamót]myndi skila fyrir umferšina, og žaš er sįralķtiš.  Žaš myndi bara flytja vandamįlin į nęstu gatnamót.  Žess vegna žurfum viš aš hverfa frį gömlu hugsuninni frį 1960, eins og meira og minna öll borgarsvęši ķ heiminum hafa gert, og innleiša afkastameiri almenningssamgöngur, fjölbreyttari feršamįta og gefa fólki val um, hvernig žaš vilji komast til og frį vinnu."

Žaš er ljóst af žessum ummęlum, aš žarna talar fśskari ķ umferšarskipulagningu.  Mestu sérfręšingar į žvķ sviši hérlendis starfa hjį Vegageršinni, og hśn męlir enn meš mislęgum gatnamótum til lausnar į umferšarhnśtum.  Hśn er t.d. tilbśin til aš reisa mislęg gatnamót į mótum Bśstašavegar og Reykjanesbrautar, strax og Reykjavķkurborg heimilar slķkt, en žaš veršur aldrei, į mešan Dagur og Hjįlmar rįša för. 

Fólk hefur miklu fjölbreytilegri erindi en aš fara ķ vinnu og til baka.  Žaš žarf aš selflytja börnin, verzla og sinna öšrum śtréttingum.  Žetta er ekki hęgt aš gera į višrįšanlegum tķma, žótt hrašfara og tķšir vagnar aki eftir einhverjum įsum og sķšan strętisvagnar žvert į žį įsa.  Fólk er ešlilega ekki reišubśiš aš lengja daglegan feršatķma sinn umtalsvert, og slķkt gengur hreinlega ekki upp ķ dagskrį margra, svo aš ekki sé minnzt į skert žęgindi. Af žessum įstęšum er engin spurn hjį almenningi eftir žessu hugarfóstri Dags og Hjįlmars.  Žeir ętla aš kasta hįtt ķ miaISK 200 ķ umferšarmannvirki, sem engin not eru fyrir, bara af žvķ aš slķkt er ķ samręmi viš stjórnmįlaskošun žeirra.  Žaš er hęgt aš leysa umferšarvanda höfušborgarsvęšisins til nęstu 30 įra meš 10 nżjum mislęgum gatnamótum og višbótar akreinum į umferšaręšum fyrir brot af žeirri fjįrupphęš, sem Borgarlķnan ķ dagdraumum félaganna mun kosta.  Žetta er skżr valkostur, sem ekki mun śtiloka neinar lausnir, ž.m.t. einhvers konar Borgarlķnu um mišja 21. öldina. 

 

 


Er spurn eftir Borgarlķnu ?

Borgararnir hafa ekki bešiš um žessa nżjustu śtgįfu af Kleppi-hrašferš, heldur er um hreinręktaš gęluverkefni stjórnmįlamanna aš ręša meš dyggum stušningi skipulagsmanna höfušborgarsvęšisins.  Spurningunni ķ fyrirsögninni er žess vegna fljótsvaraš: nei, žaš hafa ašeins örfįir menn įhuga fyrir Borgarlķnu, enda mun hśn fįum gagnast og verša rekin meš dśndrandi tapi į kostnaš skattborgaranna, ef žröngsżnar og fordómafullar hugmyndir sśrrealistanna ķ meirihluta borgarstjórnar fį brautargengi.  Verst er, aš "borgarlķna" er yfirvarp fyrir opnun nżrrar vķglķnu fyrir hernaš gegn einkabķlnum og notendum hans.  

Margt bendir žar aš auki til, aš Dagur B., borgarstjóri, og pótintįtar hans, séu meš lęvķslegum hętti aš ljśga léttlest inn į almenning meš dagdraumum sķnum um téša Borgarlķnu, léttlest, sem meš tķš og tķma verši hluti af fluglest til Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar, en žį vonlausu višskiptahugmynd dagaši uppi ķ vetur, sem leiš, enda leggur enginn eyrun viš svo vitlausri višskiptahugmynd, nema dagdraumamenn (ķ dagrenningu og jafnvel į dagpeningum). 

Borgarlķnan veršur, ef af veršur, lögš į fjįrhagslegu kviksyndi, enda heyrist nś žegar peningażlfriš ķ Degi, borgarstjóra.  Hann ętlar aš leggja "innvišagjald" į hśsbyggjendur ķ tilraun til aš sešja žetta svarthol.  Til žess hefur hann hvorki sišferšislega né lagalega heimild.  Engin gjöld mį leggja į borgarana įn lagaheimildar, og meirihluti žingheims hefur vonandi bein ķ nefinu til aš hafna žessu frįleita veggjaldi į formi skattheimtu į hśsbyggjendur, sem aušvitaš munu sķšan seilast enn dżpra ofan ķ vasa ķbśšakaupenda.  Žaš eru engin takmörk fyrir hernaši borgarstjórans į hendur hśseigendum og bķleigendum, nśverandi og vęntanlegum. Žarna er nįhirš Marxismans aš verki.  Žaš į aš troša ķslenzkri śtgįfu hans ofan ķ borgarana meš valdnķšslu.  Žaš eru sķšustu forvöš aš hreinsa žennan óskapnaš śt meš lżšręšislegum hętti.   

"Rök" borgarstjórans eru fįrįnleg.  Hann heldur žvķ fram, aš veršgildi (endursöluverš) hśseigna ķ grennd viš žessa Borgarlķnu muni hękka vegna tilkomu hennar.  Žaš veršur aušvitaš algerlega hįš notagildi Borgarlķnu fyrir ķbśana.  Verši hin sśrrealķska hugmynd fereykisins ķ borgarstjórn aš veruleika, veršur žaš ekki marktękt meira en notagildi strętisvagnanna, sem nś aka nęstum tómir um götur höfušborgarsvęšisins lungann śr sólarhringnum, mynda illvķgar rįsir ķ göturnar, tęta upp malbikiš og brenna meira eldsneyti per haus ķ vagni en einkabķllinn.  

Borgarstjórinn er žar aš auki svo skyni skroppinn, aš hann ętlar aš fękka bķlastęšum ķ grennd viš téša Borgarlķnu, af žvķ aš hann heldur, aš tveggja bķla fjölskyldur muni losa sig viš annan bķlinn meš tilkomu Borgarlķnu.  Kjįnaskapur borgarstjóra kann sér ekkert mešalhóf.  Žaš eru hreinir rugludallar, sem nś fara meš stjórn borgarinnar, og žaš veršur aš gera žį kröfu til borgaralegra stjórnmįlamanna ķ sveitarstjórnum į höfušborgarsvęšinu, aš žeir lįti ekki žetta liš teyma sig į asnaeyrunum śt į forašiš. 

Ķ frétt Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 3. maķ 2017:

"Borgarlķna fęrist nęr veruleika" ,

stendur žetta ķ upphafi:

"Į nęstu vikum munu skipulagsnefndir 6 sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu taka til afgreišslu, hvort breyta eigi ašalskipulagi sveitarfélaganna žannig, aš innvišir nżrrar borgarlķnu séu festir ķ sessi.  Aš žvķ loknu er stefnt aš žvķ aš hefja forkynningu aš drögum aš žessum innvišum.  Lokatillaga veršur svo unnin į sķšari stigum mįlsins. 

Sveitarfélögin, sem um ręšir, eru Hafnarfjöršur, Garšabęr, Kópavogur, Reykjavķk, Seltjarnarnes og Mosfellsbęr. Borgarlķnunni er ętlaš aš tengja žessi sveitarfélög betur saman.  Horft er til žvertenginga viš Borgarlķnuna į nokkrum stöšum, jafnframt žvķ, sem kerfiš veršur tengt viš strętisvagnakerfiš."

Žaš er sjįlfsagt af žessum sveitarfélögum aš taka frį myndarlegt land fyrir stofnbraut į milli sķn meš mislęgum gatnamótum samkvęmt rįšleggingum, hönnun og kostnašaržįtttöku Vegageršar rķkisins samkvęmt gildandi lögum um stofnbrautir ķ žéttbżli.  Žar į hins vegar skilyršislaust aš leyfa alla umferš, ž.e. einkabķla, langferšabķla, flutningabķla, vinnuvéla og strętisvagna, og žar į aš gera rįš fyrir hjólreišabraut lķka.  Aš einskorša Borgarlķnu viš einhverja sérvagna į gśmmķhjólum eša stįlhjólum į teinum er śt ķ hött vegna lélegrar nżtingar į mikilli fjįrfestingu meš žvķ móti og vegna žess, aš almenn umferš į höfušborgarsvęšinu er oršin ašžrengd og žarfnast verulegra umbóta į gatnakerfinu, sem auknar almenningssamgöngur geta ekki leyst śr. 

Žar vega žyngst frumstęš, tafsöm og hęttuleg gatnamót m.v. umferšaržunga.  Žaš er žörf į Sundabraut (ķ einkaframkvęmd meš gjaldtöku vegna valmöguleika į aš fara ašra leiš) og allt aš 10 mislęgum gatnamótum auk mislęgra gatnamóta viš Borgarlķnu į nęstu 20 įrum.  Vegageršin er nś žegar tilbśin til aš reisa brżnustu mislęgu gatnamótin aš hennar mati, žar sem Bśstašavegur og Reykjanesbraut mętast ķ Reykjavķk.  Sį er žar žó hęngurinn į, aš mannvitsbrekkur borgarstjórnarmeirihlutans tóku öll mislęg gatnamót śt af Ašalskipulagi, eftir aš gerš var "Egilsstašasamžykkt" ķ hópi trśbręšra og systra hinnar heilögu forręšishyggju, um, aš umferšarhnśtarnir skyldu leystir meš žvķ aš bjóša upp į meiri almenningssamgöngur. Žetta gengur mętavel upp ķ sértrśarsöfnuši Marxista og sśrrealista, en afleitlega ķ raunheimi. 

Strśtar sértrśarsafnašarins stinga hausnum ķ sandinn, žegar minnzt er į naušsyn žess aš greiša fyrir umferšinni.  Įšur en žeir stungu hausnum ķ sandinn sögšu žeir, aš mislęg gatnamót vęru ekki lausn aš sķnu skapi, žvķ aš žau tękju upp ķbśša-og hótelplįss, žar sem ętlunin vęri aš žétta byggš, og eftir nokkurn tķma yršu umferšarhnśtarnir jafnfast reyršir og įšur en lagt var upp meš mislęg gatnamót.  "Die Endlösung", sem mannvitsbrekkurnar sjį į umferšarvandanum (ekki "die Judenfrage" ķ žessu tilviki) er aš žvinga bķlstjórana og faržega žeirra śt śr bķlunum og upp ķ Klepp hrašferš. Žessi ósköp hafa Reykvķkingar kosiš yfir sig ķ hįlfkęringi "postmodernismans", sem hentar afleitlega til aš stjórna samfélagi, eins og dęmin sanna, nema žį beint til Heljar, eins og Venezśela er nżjasta dęmiš um.    

Um įętlašan kostnaš Borgarlķnunnar segir ķ frétt ķ Morgunblašinu 3. maķ 2017,

"Kostnašurinn talinn allt aš 72 milljaršar":

""Gert er rįš fyrir, aš kostnašur vegna hönnunar og naušsynlegs rekstrarlegs og tęknilegs undirbśnings fyrir verklegar framkvęmdir verši um miaISK 1,5 į įrunum 2017-2018.  Fjįrfesting ķ naušsynlegum innvišum alls kerfisins er įętluš alls um miaISK 47-73.  Gert er rįš fyrir, aš fyrsti įfangi kerfisins verši byggšur upp 2019-2022 og aš kostnašur žess įfanga verši um miaISK 30-40", segir oršrétt ķ bréfinu [frį Samtökum sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu, SSH, til fjįrlaganefndar Alžingis] um kostnašinn."

Hér er um frumdrög aš kostnašarįętlun aš ręša.  Samt er óvissa kostnašarįętlunarinnar ašeins metin +/- 22 %, sem lķkast til er mikiš ofmat į getu viškomandi til aš gera nįkvęmar kostnašarįętlanir įšur en hönnun er hafin.  Žegar sękja į fé ķ rķkissjóš fyrir gęluverkefni af žessari tegund, hafa gįrungar fyrir satt, aš vissara sé aš margfalda frumdrög kostnašarįętlunar meš fastanum pķ (hlutfall ummįls og žvermįls hrings, hefur ekkert aš gera meš hina sśrrealistķsku pķrata) til aš fara nęrri um endanlegan raunkostnaš (žį hefur veriš reiknaš meš vöxtum fjįrfestingarinnar į byggingarskeiši, eins og alvörumenn gera).  Meš žessum reynsluvķsindum fęst endanlegur kostnašur Borgarlķnu, KBORGL=miaISK 188. 

Forrįšamenn rķkiskassans ęttu ekki aš ljį mįls į neinum framlögum śr rķkissjóši į mešan SSH fer meš forręši mįlsins og Borgarlķnan er hönnuš sérvitringslega meš mjög takmörkušu notagildi.  Hins vegar sé sjįlfsagt, aš Vegageršin komi aš gerš žessarar stofnbrautar ķ žéttbżli, en žį veršur hśn aš vera fyrir alla umferš, eins og ašrar slķkar stofnbrautir eru  og fara inn į Vegaįętlun Alžingis.  Žetta "skķtamix" SSH framhjį Vegageršinni og višeigandi snķkjur śr rķkissjóši eru undarleg vinnubrögš, sem vekja tortryggni.  Miklabraut


Saušargęrur borgarstjórnar

Ķ hverju stórmįlinu į fętur öšru taka borgaryfirvöld illa upplżsta įkvöršun, móta stefnu ķ anda sérvitringa og afturhaldssinna gegn almannahag. Žaš er pólitķskt slys, aš slķku hyski skuli hafa skolaš ķ valdastóla höfušborgarinnar og mįl, aš žeirri óįran og óstjórn, sem žvķ fylgir, linni. 

Sem dęmi skal hér tilfęra 4 mįl eša mįlaflokka śr umręšunni: Reykjavķkurflugvöll, Sundabraut, mislęg gatnamót og lóšaśthlutanir.

1) Meirihluti borgarstjórnar undir forystu Samfylkingar, žar sem innanboršs eru Vinstri gręnir, Björt framtķš og Pķratar, gegn vilja minnihlutans, hefur rekiš einarša stefnu sem liš ķ žéttingu byggšar ķ Reykjavķk aš afleggja Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni.  Aš lįta skipulagsmįl hverfast um žéttingu byggšar ķ ört vaxandi borg er einsdęmi og ķ žvķ eru fólgin grundvallarmistök į skipulagssviši borgarinnar, reist į žröngsżni og žekkingarleysi.

Gert er rįš fyrir žvķ ķ Ašalskipulagi borgarinnar, aš flugvöllurinn hverfi į skipulagstķmabilinu.  Žaš er skipulagsslys, stórslys, žvķ aš žjónustan į Vatnsmżrarvelli er höfušborgarsvęšinu og landinu öllu mikilvęg, og borgin hefur af honum drjśgar tekjur.  Eru mörg dęmi frį öšrum höfušborgum, sem telja sér skylt ķ nafni greišra samgangna aš hafa slķka žjónustu innan sinna vébanda, t.d. Lundśnir og Berlķn.  Žó aš lóšir séu žar dżrari en hér, dettur žar engum ķ hug ķ nafni žrengingar byggšar eša "žéttingar" aš fórna flugvelli fyrir byggingarlóšir. 

Borgaryfirvöld ętla aš kyrkja starfsemi flugvallarins meš žvķ aš skera af honum eina flugbraut ķ einu. Į mįli lękna mundi slķkt kallast "amputering" eša aflimun. Žaš er ekki einasta einkar ógešfelld aftaka į flugvallarstarfsemi, heldur stórhęttuleg ašferš fyrir notendur flugvallarins. Ašeins vinstra hyski getur fengiš svo ógešfellda hugmynd.

Dómur Hęstaréttar, sem lokun Neyšarbrautarinnar (SV-NA) var reist į, śrskuršaši, aš samningar skuli standa.  Svo er aš öllu ešlilegu, en hvaš, ef svo kemur ķ ljós, aš viškomandi samningur var geršur ķ skugga öryggisśttektar į flugvelli, sem rökstuddur vafi leikur į um, aš sé lögmęt eša faglega óvéfengjanleg ?  Žį getur ekki gilt gamla heišursmannareglan, žvķ aš jafna mį žessum ašdraganda viš blekkingarleik.  Žar sem svik eru ķ tafli, er samningur ógildur.

Žaš er žess vegna fullt tilefni til aš halda barįttu įfram fyrir tilvist Vatnsmżrarvallar meš žremur flugbrautum, enda er hvorki önnur samgöngulausn ķ sjónmįli né fé til aš leysa hann af hólmi meš góšu móti. Almannahagsmunir eru ķ hśfi, og ašrir hagsmunir verša žį aš vķkja.  Lišur ķ žeirri barįttu er aš koma nśverandi, óhęfa meirihluta borgarstjórnar, meš lękninn lošna ķ broddi fylkingar, frį völdum og endurskoša Ašalskipulagiš ķ veigamiklum atrišum.  

Žann 25. febrśar 2017 skrifušu Gušfinna Jóhanna Gušmundsdóttir og Greta Björg Egilsdóttir, borgarfulltrśi og varaborgarfulltrśi, grein ķ Morgunblašiš,

"Alžjóša flugmįlastofnunin stašfestir, aš forsendur voru ekki réttar", sem hófst žannig:

"Öryggisnefnd Félags ķslenskra atvinnuflugmanna (ÖFĶA) hefur ķtrekaš lżst yfir efasemdum sķnum um, aš žęr skżrslur, sem Efla, verkfręšistofa, vann fyrir ISAVIA um nothęfisstušul og nothęfistķma Reykjavķkurflugvallar, séu ķ samręmi viš alžjóšareglur, en įhęttumatsskżrsla ISAVIA vegna lokunar s.k. Neyšarbrautar, flugbrautar 06/24, var unnin meš hlišsjón af žeim.  Taldi ÖFĶA, aš skżrslan um nothęfisstušul vęri ekki rétt, žar sem leggja bęri fleiri forsendur til grundvallar śtreikningunum. Hefur žaš nś veriš stašfest af Alžjóša flugmįlastofnuninni."

Ķ žessu mįli žurfa minni hagsmunir aš vķkja fyrir meiri.  Hinir meiri hagsmunir snśast um flugöryggi, ekki sķzt sjśkraflugsins, sem tvķmęlalaust hefur veriš skert aš óžörfu, og enginn samningur į milli rķkis og borgar eša annarra, sem felur ķ sér aukna hęttu į flugslysum, getur stašizt lög landsins. Hafi slķkir samningar veriš geršir meš villandi eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ höndunum um veigamikla almannahagsmuni, hljóta aš vera fyrir žvķ lögformlegar og sišferšislegar įstęšur aš rifta žeim.  2)  Vegagerš rķkisins hefur vališ s.k. Innri leiš fyrir Sundabraut, vegna žess aš hśn er hagkvęmust, bęši krefst hśn lęgsta fjįrmagnskostnašarins og rekstrarkostnašur mannvirkja hennar veršur lęgstur. Žaš gęti munaš um miaISK 50 ķ heild į fjįrfestingarupphęš valkosts Vegageršarinnar og valkosts Reykjavķkurborgar.  Žaš er žannig engin skynsemi ķ valkosti vinstri meirihlutans ķ Reykjavķk, enda viršist hann ašallega vera fram settur til aš žvęlast fyrir framkvęmdinni og tefja fyrir brįšnaušsynlegum samgönguumbótum viš höfušborgarsvęšiš.  Fjįrhagur borgarsjóšs er mjög bįgborinn og sker sig žannig algerlega frį fjįrhag nįgrannasveitarfélaganna. Samkvęmt lögum žarf sveitarfélag, sem velur dżrari kost en Vegageršin, aš greiša mismunarkostnašinn.  Eru ķbśar Reykjavķkur reišubśnir aš kasta fé į glę meš žessum hętti ?

Sigtryggur Sigtryggsson segir svo frį žessum skęruhernaši borgarskipulagsfśskaranna, sem nś rįša illu heilli feršinni ķ Reykjavķk, flestum til ómęlds ama, ķ Morgunblašinu 14. marz 2017:

"Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, og forrįšamenn fasteignafélagsins Festis ehf [Er ekki rétt, aš Dagur upplżsi um raunverulega eigendur žessa fyrirtękis og um tilurš žess fjįr, sem žarna į aš fjįrfesta meš ?-innsk. BJo].  Hverjir eru eigendur Festis, sem  undirritušu sķšastlišinn föstudag samning um uppbyggingu 332 ķbśša ķ 5 hśsum į Gelgjutanga.  Ķ sķšustu viku samžykkti borgarrįš žrjį samninga, sem tengjast fyrirhugašri uppbyggingu į žessu svęši ķ Vogabyggš viš Ellišaįrvog. 

Meš žessum samningi er endanlega ljóst, aš ekki veršur rįšizt ķ gerš Sundabrautar samkvęmt svo nefndri Innri leiš. Samkvęmt žeirri leiš, ž.e. leiš 3, įtti Sundabrautin aš taka land į Gelgjutanga og liggja aš mislęgum gatnamótum į Sębraut.  Žetta stašfestir Jónas Snębjörnsson, framkvęmdastjóri Žróunarsvišs Vegageršarinnar."

Žessu framferši Dags & Co er ekki hęgt aš lżsa öšru vķsi en sem skęruhernaši gegn Vegageršinni og almannahagsmunum.  Hvers vegna ķ ósköpunum er lśšunum ķ borgarstjórn svo umhugaš aš halda samgöngunum til og frį borginni ķ óvišunandi įstandi sem allra lengst ?

3) Žaš er ekki nóg meš, aš mislęg gatnamót ķ staš ljósastżršra gatnamóta auki flutningsgetu vega um a.m.k. 50 %, spari žannig vegfarendum feršatķma og orku (dragi śr mengun), heldur eykst öryggi vegfarendanna mikiš.  Tölfręšin sżnir, aš žar sem mislęg gatnamót hafa veriš byggš, žar hefur slysum fękkaš um 46 % - 67 %.  Meš žessa miklu kosti mislęgra gatnamóta skjalfesta hlżtur landiš, sem undir žau fer, aš vera tiltölulega lįgt gjald fyrir framfarirnar.  Eingöngu fśskarar draga aršsemi mislęgra gatnamóta, sem Vegageršin męlir meš, ķ efa. 

Vinstri menn ķ borgarstjórn hafa lįtiš fjarlęgja öll mislęg gatnamót af Ašalskipulagi Reykjavķkur. Hvers vegna ķ ósköpunum ? Žaš er óhętt aš fullyrša, aš višlķka flónska rįšamanna skipulagsmįla og skeytingarleysi meš lķf og heilsu vegfarenda fyrirfinnst ekki ķ nokkurri annarri höfušborg į Vesturlöndum um žessar mundir, og eru žęr žó ekki undanskildar, žar sem jafnašarmenn og gręningjar hafa fengiš aš véla um mįlefni borgar.  Hér rķkir forstokkun heimsku og žekkingarleysis, sem krystallast ķ undirfuršulegu hatri į einkabķlnum, sem minnir į Raušu Khmerana, sem vildu af stjórnmįlalegum įstęšum knżja ķbśa Kambódķu aftur ķ sjįlfsžurftarbśskap.   

4) Vitleysan į sviši skipulagsmįla hefur einnig birzt meš įtakanlegum hętti viš lóšaśthlutanir ķ borginni. Skipulagsyfirvöld hafa einblķnt į žrengingu byggšar, og žar meš hefur lóšaśthlutun į nżju landi setiš į hakanum.  Dómgreindarleysi og žekkingarleysi borgaryfirvalda į skipulagsmįlum höfušborgar viš ašstęšur, eins og į Ķslandi į žessum įratugi, birtist ķ svo litlu lóšaframboši ķ höfušborginni, aš ķbśšamarkašurinn į höfušborgarsvęšinu er žjakašur af skorti į ķbśšum, einkum litlum ķbśšum, 50-70 m2, og žar af leišandi veršsprengingu, sem lķkja mį viš katastrófu, žjóšfélagslegt stórslys, sem verst bitnar į žeim, sem eru aš stofna til heimilis, eiga litlar sem engar eignir, jafnvel žungar nįmsskuldir, og verša į sama tķma fyrir tiltölulega miklum tķmabundnum śtgjöldum, t.d. vegna ómegšar.

Žrenging byggšar er dżr og seinleg.  Ef Dagur & Hjįlmar vissu žetta ekki, voru žeir einir um slķka fįvizku.  Ef žeir vissu žetta, var žeim alveg sama, žvķ aš annars hefšu žeir gętt aš žvķ aš hafa hlutfall lóša į žrengingarsvęšum ekki hęrra en 10 % af heild og ķ heildina vęri śthlutaš lóšum ķ Reykjavķk undir 1000-2500 ķbśšir į įri eftir žörfum markašarins į sanngjörnu verši (įn okurs, eins og nś).  Reykjavķk į nóg landrżmi undir lóšir, en hiš sama veršur ekki sagt um öll hin sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu.  Aš móta byggingarstefnu įn nokkurs tillits til žarfa og óska almennings er pólitķsk daušasök.  Pólitķskar fallaxir borgarstjórnarkosninganna munu vonandi hreinsa til ķ borgarstjórn 2018.  Nęg eru sakarefnin.

Nżir valdhafar verša aš móta stefnu, sem lękkar fermetraverš ķbśša umtalsvert og eykur mest framboš lķtilla ķbśša.  Žeir geta leitaš vķša ķ smišju eftir slķkum hugmyndum, og eina gat aš lķta ķ Morgunblašinu, 28. marz 2017, ķ grein Alberts Žórs Jónssonar, višskiptafręšings:

"Einfaldar og hagkvęmar lausnir ķ hśsnęšismįlum:"

"Einfaldar og hagkvęmar lausnir ķ ķbśšamįlum geta falizt ķ žvķ aš byggja ódżrar og hagkvęmar ķbśšir, sem eru 50-60 m2 aš stęrš, meš haganlegu fyrirkomulagi.  Į 6. įratuginum voru t.a.m. byggš hįhżsi viš Austurbrśn ķ Reykjavķk, sem eru 12 hęšir, en stęrš ķbśšanna er į bilinu 45-60 m2. 

Sams konar ķbśšir gętu mętt žeirri brżnu eftirspurn, sem er nś į ķbśšamarkaši.  Ég tel, aš sveitarfélög į höfušborgarsvęšinu eigi aš hafa nęgilegt lóšaframboš til bygginga į slķkum hįhżsum meš ķbśšum, sem vęru į bilinu 50-60 m2.  Hęgt er aš hugsa sér, aš į hverri hęš vęru 6 ķbśšir, žannig aš 48 ķbśšir vęru ķ einu slķku hįhżsi.  Gera mį rįš fyrir 6 hįhżsum ķ sama klasa eša samtals 288 ķbśšum, og žar af leišandi 1152 ķ 4 klösum.  Gera mį rįš fyrir, aš ķ hverju sveitarfélagi į höfušborgarsvęšinu vęru byggšar 1152 ķbśšir og žar af leišandi 4608 ķbśšir ķ 4 sveitarfélögum.  Reykjavķkurborg gęti veriš meš 8 klasa, sem eru žį 2304 ķbśšir ķ Reykjavķk. 

Ślfarsįrdalur er kjöriš svęši undir slķkar lausnir ķ ķbśšamįlum.  Ef gert er rįš fyrir, aš verš į m2 sé 350“000 kr, mundi verš į slķkum ķbśšum verša į bilinu 17,5-21,0 milljón kr eftir stęrš ķbśša."

 


Hęttuleg velgengni

Mannkyniš hefur tekiš stakkaskiptum frį upphafsskeiši išnvęšingar til vorra daga, e.t.v. ekki ķ žroska, heldur ķ ašbśnaši öllum og lķfshįttum. Framfarir ķ raunvķsindum voru forsenda žess upphafs žeirra tękniframfęra, sem oft er kennt viš smķši gufuvélar James Watt um 1750.  Hśn markaši mannkyninu braut orkunżtingar til aš leysa af hólmi vöšvaafl manna og dżra lķfsframfęris og veršmętasköpunar. 

Ašalorkugjafinn til aš knżja vélar og til upphitunar hvers konar frį žessum tķma og hingaš til hefur veriš jaršefnaeldsneyti, kol, olķa og jaršgas.  Viš bruna žessara efna, eins og viš bruna į viši fyrr og nś, myndast żmis skašleg efni, mengunarefni, slęm fyrir öndunarfęri og ašra lķkamsstarfsemi manna og dżra, sót, rykagnir, žungmįlmar o.fl., en lķka gastegund, sem er ekki mengunarefni, heldur ešlileg og naušsynleg ķ andrśmsloftinu fyrir višgang lķfsins, en styrkur hennar ķ andrśmslofti og uppleyst ķ vatni hefur margvķsleg įhrif. 

Gastegundin, CO2, koltvķildi, hefur safnazt upp ķ andrśmsloftinu, og styrkur žess hefur vaxiš um tęplega 50 % eša um 130 ppm frį žvķ fyrir išnbyltingu. Styrkurinn er lķtill, en aukningin er hlutfallslega mikil og matiš įreišanlegt. Efnagreining į ķs śr jökli hefur leitt žetta ķ ljós.  Ešlisfręšileg įhrif slķkrar uppsöfnunar eru žekkt.  Gasiš endurkastar og sżgur ķ sig hluta af varmaśtgeislun jaršarinnar; mun meira en af varmaśtgeislun sólar til jaršar (önnur bylgjulengd). Afleišingarnar eru allt aš 1,0°C hlżnun nešstu laga lofthjśps jaršar og hlżnun sjįvar į 270 įrum meš vaxandi stigli. 

Koltvķildiš sést ekki, en afleišingarnar af auknum styrk žess ķ andrśmsloftinu leyna sér ekki.  Brįšnun jökla, brįšnun ķshellunnar į pólunum, hękkandi yfirborš sjįvar, auknar vešurfarsöfgar og hitamet vķša į jöršunni nįnast įrlega.  Alvarlegast er, aš hękki mešalhitastig į jöršunni yfir 2°C (um ašra grįšu ķ višbót), žį losna kraftar śr lęšingi, sem geta gert hitastigshękkunina stjórnlausa og óafturkręfa.  Framtķš lķfs į jöršunni ķ sinni nśverandi mynd er ķ hśfi.

Ķ žessu ljósi ętti aš vera mikiš įhyggjuefni fyrir mannkyn allt, aš forseti Bandarķkjanna, mesta stórveldis heims, ętlar aš hafa Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015 aš engu.  Žetta veršur Bandarķkjamönnum til minnkunar.  Žaš hlįlega er, aš Donald Trump segir mikilvęgara aš vernda bandarķsk störf en aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Žeir, sem žannig tala, skilja ekki, aš aršsömum störfum mun óhjįkvęmilega fękka mjög viš stjórnlausa hlżnun į jöršunni og aš kostnašurinn viš aš verjast skašlegum afleišingum hennar mun kyrkja efnahagslķfiš. 

Losun vegna starfsemi į landi į Ķslandi er mikil į hvern ķbśa eša 13,7 t/ķb eša 85 % meiri en ķ Evrópusambandinu, ESB.  Išnašurinn losar helminginn af žessu, svo aš meš žvķ aš leggja nišur orkusękinn išnaš, kęmumst viš undir ESB-mešaltališ.  Žaš mundi hins vegar ekki leysa śr hinni hnattręnu hlżnun aš fórna viškomandi störfum og veršmętasköpun į Ķslandi, žvķ aš žaš er eins vķst og 2x2=4, aš nżjar verksmišjur yršu reistar erlendis ķ stašinn eša afköstin aukin ķ eldri verksmišjum til mótvęgis viš tapaša framleišslu hér.  Vegna losunar gróšurhśsalofttegunda ķ raforkuverum erlendis mundi framleišsla į sama magni mįlma erlendis og nś eru framleiddir į Ķslandi hafa ķ för meš sér losun į a.m.k. 10 Mt/įr af CO2 ķgildi (Mt=milljón tonn), sem er meira en losun allrar landstarfsemi į Ķslandi įsamt fiskveišiflota og losun alls faržegaflugs til og frį Ķslandi įsamt flutningum į sjó til samans. 

Žetta vita žeir, sem um žessi mįl fjalla innanlands og utan, og žess vegna žurfa Ķslendingar ekki aš bera kinnroša fyrir žvķ, aš losun išnašar į gróšurhśsalofttegundum sé mikil og vaxandi hérlendis eša sęti įmęli įbyrgra ašila erlendis.  Žessi starfsemi fellur undir "Emission Trade System"-ETS hjį ESB, sem śthluta mun sķminnkandi losunarheimildum, og žurfa losunarfyrirtękin aš kaupa sér heimildir, sem umfram eru śthlutunina eša aš jafna hana śt meš ręktun.  Verš er nśna innan viš 10 EUR/t CO2, en lķklegt verš er um 30 EUR/t CO2 aš įratug lišnum.  Hagkvęmast veršur fyrir viškomandi fyrirtęki aš kaupa sér heimildir į kvótamarkaši į Ķslandi, žar sem kvótinn kemur frį bindingu CO2 meš żmiss konar ręktun, t.d. skógrękt. Žaš vęri klókt aš gera nś žegar samninga viš skógarbęndur um slķk višskipti. 

Ręktašur skógur er nś į 430 km2 hérlendis.  Ef hann veršur tķfaldašur, mun heildarflatarmįl skógar śtjafna alla losun išnašarins į gróšurhśsalofttegundum (žaš er vęntanlega ašeins skógur yngri en frį 1990, sem taka mį meš ķ reikninginn).  Žaš er nęgt landrżmi til žess, žvķ aš flatarmįl framręsts lands og óręktašs nemur 80 % af flatarmįli slķks skóglendis, og žaš ętti aš vera talsvert af annars konar landi, söndum og melum, til rįšstöfunar fyrir landgręšslu af żmsu tagi, t.d. repjuręktun. 

Bleiki fķllinn ķ "gróšurhśsinu" er millilandaflugiš.  Losun gróšurhśsalofttegunda ķ hįloftunum hefur žreföld gróšurhśsaįhrif fyrir hvert tonn śtblįsturs į viš losun į jöršu nišri.  Į įrinu 2017 er bśizt viš 2,4 M feršamönnum meš flugi til landsins.  Ef žeir fljśga aš jafnaši 8“000 km alls hver um sig, žarf um 0,48 Mt af eldsneyti ķ žessa flutninga, og losun gróšurhśsalofttegunda viš bruna į žvķ nemur 4,3 Mt af koltvķildisķgildum, og varlega įętlaš veršur žį losun af völdum žessara feršamanna 4,4 Mt meš losun hér innanlands.  Žetta er 85 % af allri losun Ķslendinga į sjó og landi, sem sżnir ķ hnotskurn, aš umhverfinu stafar nś um stundir langmest hętta af feršažjónustunni, og svo mun verša allan nęsta įratug, en eftir 2030 standa vonir til, aš orkuskipti geti oršiš ķ flugvélum, t.d. meš rafknśnum hreyflum, fyrst ķ innanlandsflugi og sķšan ķ tvinnflugvélum į lengri vegalengdum.  Žegar rušningsįhrif einnar atvinnugreinar ķ atvinnulķfinu og umhverfisįhrif eru oršin jafngeigvęnleg og feršažjónustunnar į Ķslandi, žar sem ķ įr er bśizt viš 7,2 erlendum feršamönnum į ķbśa landsins, žį hefur vöxturinn veriš allt of hrašur og tķmabęrt aš spyrna viš fótum.  Ķsland er reyndar nś žegar oršiš dżrasta land ķ heimi, en žaš toppsęti er mjög óžęgilegt aš verma.   

Losun Ķslendinga og faržegaflugs til og frį Ķslandi į gróšurhśsalofttegundum į įrinu 2017 veršur lķklega eftirfarandi ķ milljónum tonna og sem hlutfall af heild ķ svigum:

  • Išnašur         2,3 Mt (24 %)
  • Landumferš      0,9 Mt ( 9 %)
  • Landbśnašur     0,7 Mt ( 7 %)
  • Sjįvarśtvegur   0,5 Mt ( 5 %)
  • Millilandaskip  0,3 Mt ( 3 %)
  • Śrgangur        0,3 Mt ( 3 %)
  • Virkjanir       0,2 Mt ( 2 %)
  • Feršažjónusta   4,4 Mt (47 %)

Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš sjįvarśtvegurinn er sś  grein, sem er til fyrirmyndar į Ķslandi um tęknižróun og hagnżtingu tękninnar til bęttrar nżtingar hrįefnisins og bęttrar orkunżtingar, reiknaš ķ orkunotkun į hvert framleitt afuršatonn.  Žannig hefur olķunotkun flotans minnkaš śr 207 kt įriš 1990 ķ um 130 kt įriš 2016 eša um 77 kt, sem eru 37 %.  Ef tekinn er meš olķusparnašur fiskvinnslunnar, hafši sjįvarśtvegurinn ķ heild įriš 2014 dregiš śr losun sinni į gróšurhśsalofttegundum um 43 % samkvęmt nżlegri skżrslu Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands fyrir Umhverfisrįšuneytiš, 16 įrum fyrr en markmiš Parķsarsamkomulagsins tilgreindi 40 % minnkun. Žar munar um, aš įriš 2014 höfšu fiskimjölsverksmišjurnar minnkaš losun sķna um 95 % frį 1990. Žaš er alveg įreišanlegt, aš sjįvarśtvegurinn mun ekki lįta žar viš standa, en žaš stendur upp į yfirvöldin aš ryšja burt nokkrum hindrunum.  Žar er t.d. um aš ręša aš efla flutningskerfi raforku, svo aš žaš hefti ekki orkuskiptin, eins og žaš gerir nś, og aš efla rafdreifikerfi hafnanna, svo aš žaš anni žörfum skipaflotans fyrir orkunotkun viš  bryggju og til aš hlaša stóra rafgeyma um borš ķ framtķšinni. 

Hallveig Ólafsdóttir, hagfręšingur hjį SFS, segir ķ vištali viš sjįvarśtvegsśtgįfu Morgunblašsins, 2. marz 2017:
"Žegar tęknin um borš ķ žessum 12 nżju skipum, sem eru żmist komin til landsins eša vęntanleg, er skošuš, žį sést, aš olķunotkun žeirra er oftast į bilinu 30 % - 40 % minni en hjį gömlu skipunum.  Ekki nóg meš žaš, heldur er oft veriš aš skipta śt tveimur eldri skipum fyrir eitt nżtt."

 Žetta žżšir, aš m.v. óbreyttan afla veršur olķunotkun nżju skipanna ašeins 33 % į hvert tonn fiskjar af olķunotkun skipanna, sem žau leysa af hólmi, sem er frįbęr įrangur.

Annaš sviš, žar sem olķan veršur leyst af hólmi meš umhverfisvęnum hętti, eru farartęki og vinnuvélar į landi. Žar sżna nś fręndur vorir, Noršmenn, fagurt fordęmi.  Ķ janśar 2017 var helmingur innfluttra bķla til Noregs rafknśinn, alraf- eša tengiltvinnbķlar.  Hérlendis er sambęrilegt hlutfall ašeins 14 %.  Hver er skżringin į žessari forystu Noršmanna ?

Žeir hafa fellt nišur opinber gjöld į rafbķla, sem eru jafnvel hęrri en hér.  Eldsneytisveršiš žar er hęrra en hér, og raforkuveršiš er yfirleitt lįgt (hękkar žó viš lįgstöšu ķ mišlunarlónum), svo aš hinn fjįrhagslegi hvati bķlkaupenda er meiri žar en hér.  Žar aš auki hafa norsk yfirvöld veriš ķ fararbroddi viš innvišauppbyggingu fyrir rafbķlana, og žar eru ekki višlķka flöskuhįlsar ķ flutningskerfi raforku og hér.  Žvķ hefur heyrzt fleygt, aš Noršmenn ętli aš banna innflutning dķsil- og jafnvel benzķnknśinna fólksbķla įriš 2025. Miklir opinberir hvatar og hreinar orkulindir raforkuvinnslunnar eru meginskżringin į forystu Noršmanna, og er žó ekki gert lķtiš śr umhverfisvitund Noršmanna.

Stefįn E. Stefįnsson skrifar eftirfarandi ķ VišskiptaMoggann 23. marz 2017:

"Ķ nżju mati Alžjóša orkustofnunarinnar kemur fram, aš ef takast į aš halda hnattręnni hlżnun innan viš 2°C fram til įrsins 2050, sé naušsynlegt aš auka hlutdeild rafbķla ķ heiminum žannig, aš 70 % allra bķla verši einungis knśin raforku um mišja öldina. Ķ dag er hlutfalliš hins vegar 1 %.  Žvķ er ljóst, aš mikiš verk er aš vinna." 

Erlendis eru a.m.k. 3/4 raforkunnar unnin śr jaršefnaeldsneyti, aš hluta til frį Noršmönnum, en Noršmenn hyggjast hins vegar śtvega nęga raforku fyrir rafbķla sķna meš grķšarlegum vindmyllulundum, sem spara munu vatn ķ mišlunarlónunum, en sennilega hękka raforkuveršiš. 

Hérlendis hefur veriš haldiš į lofti villandi sjónarmišum um, aš nóg sé aš spara og aš ekkert žurfi aš virkja til aš rafvęša bķlaflotann.  Til aš leysa alla jaršefnaeldsneytisnotkun ķ landinu af hólmi, žarf aš virkja 6,0 TWh/įr į nęstu 50 įrum, og žaš er yfir 30 % aukning į nśverandi raforkuvinnslu ķ landinu. 

Viš eigum ašra hagkvęmari og umhverfisvęnni virkjunarkosti hérlendis en vindmyllulundi, og žaš er mikilvęgt aš loka ekki dyrunum į žį meš skammsżnum og žröngsżnum ašgeršum į borš viš stofnsetningu žjóšgaršs į öllu mišhįlendinu, eins og žingflokkur vinstri-gręnna hefur gert aš tillögu sinni į Alžingi. Slķkt er alls ekki ķ žįgu umhverfisverndar, enda hafa helztu talsmenn žessarar hugmyndar lofaš prķsaš feršažjónustuna sem umhverfisvęnan valkost ķ atvinnumįlum landsmanna.  Slķkt vitnar um dómgreindar- og žekkingarleysi, og meš tillögu um samfelldan žjóšgarš į öllu mišhįlendinu gętir ofurtrśar į mišstżringu og forręši rķkisvaldsins, sem oftast snżst til verri vegar ķ höndum valdsmanna og leišir til ófarnašar įšur en upp er stašiš.  Fjölbreytileg notkun og skżr įbyrgš sveitarfélaganna er gęfulegri. Landsvirkjun hefur t.d. ķ umsögn sinni bent į tylft virkjunarkosta, sem fórnaš yrši į altari slķks žjóšgaršs, og segir žar ennfremur:

"Landsvirkjun hefur ekki ašra skošun į žvķ, hvort myndašur verši žjóšgaršur, sem kenndur er viš mišhįlendiš, en hann verši afmarkašur meš langtķma hagsmuni žjóšarinnar ķ huga, ž.į.m. žörf okkar fyrir raforku til brżnna eigin žarfa, svo sem samgangna, og til aš efla og višhalda fjölbreytni ķ atvinnulķfi landsmanna, m.a. meš žvķ aš taka aš okkur verkefni, sem annars mundu unnin meš ašstoš ósjįlfbęrrar orkuvinnslu." 

 

 

 


Stórfelld repjuręktun

Repjuręktun gefur meira af sér nś en įšur vegna hęrri lofthita og aukinnar eftirspurnar afuršanna.  Žęr eru ašallega olķa, t.d. į dķsilvélar, og kjarnfóšur, sem hentar laxeldinu o.fl. vel.  Įvinningurinn viš žessa ręktun hérlendis er binding koltvķildis į nęgu landi, jafnvel óręktarlandi, og gjaldeyrissparnašur vegna minni innflutningsžarfar dķsilolķu og kjarnfóšurs. Ręktun og vinnslu mį lķklega stunda į samkeppnishęfan hįtt  hérlendis meš lķtilshįttar ķvilnunum fyrstu 10 įrin ķ nafni gjaldeyrissparnašar, byggšastefnu og umhverfisverndar. Žaš getur varla talizt gošgį.   

Kunn eru įform Evrópusambandsins (ESB) um aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda innan sinna vébanda um 40 % m.v. įriš 1990. Žar er Ķsland samferša varšandi stórišju og flug. Nś įforma menn žar į bę (Brüssel) aš setja ESB markmiš um 80 % minnkun įriš 2050.  Žaš hentar Ķslandi įgętlega aš taka žįtt ķ žvķ vegna žess, aš orkukerfi landsins er nįnast kolefnislaust og nęgt landrżmi er til ręktunar og bindingar kolefnis. Ķsland nżtur aš žessu leyti sérstöšu og nįttśrulegs forskots til aš verša kolefnishlutlaust įriš 2050. Žaš mun žó ekki gerast įreynslulaust.

Ašalstjórnvaldstękiš til aš beina starfsemi į kolefnisfrķar brautir veršur įlagning koltvķildisskatts į fyrirtęki, sem losa gróšurhśsalofttegundir śt ķ andrśmsloftiš. Žann 15. febrśar 2017 samžykkti ESB-žingiš, aš hann skyldi fyrst um sinn verša 30 EUR/t af CO2.  Til aš jafna samkeppnisstöšu fyrirtękja innan og utan ESB er ętlunin aš leggja koltvķildisskatt į innflutning til ESB-landa.  Žį veršur kolefnisspor vörunnar įętlaš og lagt į sama kolefnisgjald og gildir innan ESB į hverjum tķma, og žaš mun sennilega hękka į nęstu įrum.

Hér er um hagsmunamįl fyrir ķslenzk śtflutningsfyrirtęki aš ręša, t.d. sjįvarśtveg og įlišnaš.  Žau geta jafnaš śt sķn kolefnisspor meš ódżrari hętti en aš borga kolefnisskatt meš samningum um landgręšslu, t.d. viš Skógrękt rķkisins eša Hérašsskóga, en olķunotendur į borš viš śtgerširnar geta einnig meš hagkvęmum hętti fyrir žęr samiš um kaup į "kolefnishlutlausri" repjuolķu, sem ręktuš yrši į Ķslandi.  Minna kolefnisspor en hjį öšrum mun veita samkeppnisforskot. Meš langtķma sölusamninga ķ farteskinu yrši fjįrmögnun repjuolķuverksmišju ódżrari en ella (minni vaxtakostnašur).

Eins og fram kemur ķ vištali Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu 23. febrśar 2017 viš verkfręšingana Jón Bernódusson og Gylfa Įrnason undir fyrirsögninni: "Repjuręktun heppilegur kostur",

žį er raunhęft aš įforma hérlendis framleišslu į 50 kt/įr af repjuolķu.  Til žess žarf aš rękta 150 kt af repju į 50 kha (50 žśsund ha = 500 km2), sem er allt aš žśsundföldun į nśverandi framleišslu.  Skiptiręktun er ęskileg, žar sem repja er ręktuš į 2/3 ręktunarlandsins ķ einu, svo aš leggja žarf 75 kha (750 km2) undir žessa ręktun. Žetta er ašeins rśmlega fimmtungur af öllu žurrkušu og óręktušu landi hérlendis, svo aš hér er ašeins um lķtiš brot af öllu óręktušu, ręktanlegu landi aš ręša, žegar t.d. sandarnir eru teknir meš ķ reikninginn. 

Af hverjum hektara lands fįst um 3,0 t af repjufręjum.  Ķ repjuverksmišju verša m.a. til afurširnar repjuolķa: 1,0 t og repjumjöl: 2,0 t.  Olķuna, 50 kt/įr, mį bjóša śtgeršunum, sem nota um žessar mundir tęplega žrefalt žetta repjuolķumagn sem flotaolķu į skipin. 

Fiskeldisfyrirtękin framleiddu įriš 2016 um 15 kt af markašshęfum fiski og nota lķklega nśna um 50 kt/įr af fóšri.  Ekki er ósennilegt, aš framleišsla žeirra muni hafa tvöfaldazt įriš 2025.  Žaš veršur góšur markašur fyrir kjarnfóšurafurš verksmišjunnar, 100 kt/įr, hjį innlendum landbśnaši og laxeldisfyrirtękjunum.  Žau gętu žannig aš langmestu leyti sneitt hjį kolefnisskatti ESB eša annarra fyrir sinn śtflutning frį Ķslandi, en laxeldisfyrirtękin flytja nįnast alla sķna framleišslu utan. 

Eru žetta loftkastalar eša aršsöm starfsemi ?  Um žaš er fjallaš į sama staš og stund ķ Morgunblašinu ķ vištali viš Vķfil Karlsson, hagfręšing hjį Samtökum sveitarfélaga į Vesturlandi, undir fyrirsögninni:

"Hugaš verši aš eldsneytisöryggi":

"Įętlaš er, aš stofnkostnašur verksmišju, sem gęti framleitt 5000 t af lķfdķsli į įri, verši um 500 MISK.  Samkvęmt višskiptaįętlun, sem Ólöf Gušmundsdóttir, rįšgjafi, og Vķfill Karlsson, hagfręšingur hjį Samtökum sveitarfélaga į Vesturlandi, hafa gert fyrir Samgöngustofu, myndi verksmišjan skila 15 % hagnaši m.v. gefnar forsendur."

Žetta er įgętis aršsemi fyrir verksmišju af žessu tagi, og tķfalt stęrri verksmišja, sem henta mundi vel innanlandsmarkaši, ętti aš verša enn aršsamari vegna meiri framleišni. Gylfi Įrnason hefur hins vegar orš į žvķ ķ téšu vištali, aš hagkvęmni olķuframleišslu śr repju sé tvķsżn hérlendis m.v. nśverandi verš į jaršefnaeldsneyti, en hękkun į heimsmarkašsverši į olķu mundi breyta stöšunni. 

Blekbóndi hefur lauslega reiknaš śt heildarframleišslukostnaš og heildartekjur 50 kt/įr repjuolķuverksmišju og fundiš śt, aš m.v. jaršolķuverš (crude oil) 55 USD/tunnu og koltvķildisskatt 30 EUR/tonn CO2 (=3600 ISK/t olķu), žį stendur reksturinn ķ jįrnum.  Žaš er žess vegna įhugavert fyrir hagsmunaašila aš safna saman meiri upplżsingum um žetta verkefni og reikna hagkvęmnina nįkvęmar. 

Slķka verksmišju vęri kjöriš aš stašsetja ķ Hśnavatnssżslu viš hafnarašstöšu, žvķ aš beggja vegna viš sżsluna eru öflugir śtgeršarstašir og śtgeršir yršu lķklega ašalvišskiptavinirnir.  Repjan kęmi hvašanęva aš af landinu, og raforkan kęmi eftir jaršstreng frį nęstu ašveitustöš. Vegna nįlęgšarinnar viš Blönduvirkjun, ętti Byggšalķnan aš vera aflögufęr į žessu svęši.   

    


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband