Fęrsluflokkur: Samgöngur

Kostir og tķmabundnir gallar rafmagnsbķla

Rafmagnsbķlar komu fram į sjónarsvišiš strax ķ upphafi bķlaaldar, enda einfaldari ķ hönnun og smķši en bķlar knśnir sprengihreyfli, en rafbķlar stóšust hinum ekki snśning, hvaš dręgni og "įfyllitķma" varšaši.  Žį entust blżrafgeymarnir illa, svo aš rafbķlar hurfu fljótlega af sjónarsvišinu.  

Įriš 1973 varš olķukreppa ķ heiminum, og OPEC-samtök olķuframleišslurķkja, beittu samtakamętti sķnum ķ fyrsta sinn til aš žvinga fram margföldun olķuveršs.  Į sama tķma kom fram į sjónarsvišiš kraftrafeindatękni ("power electronics") meš žróun tżristorsins, sem gerši aflstżringu bęši jafnstraums- og rišstraumsbśnašar (DC og AC) mun einfaldari og fyrirferšarminni en įšur hafši veriš. Viš žessar višskiptalegu og tęknilegu ašstęšur gengu rafbķlar ķ  fyrsta sinn ķ endurnżjun lķfdaganna, en žeir nįšu žó enn ekki hylli vegna rafgeymanna, sem enn voru gömlu blżrafgeymarnir meš brennisteinssżru.  

Vegna tżristortękninnar og žróunar tölvutękninnar varš į lokaįratugi 20. aldarinnar tęknilegur grundvöllur fyrir žvķ aš nżta hinn margreynda, trausta og endingargóša AC-hreyfil, sem er notendavęnni en DC-hreyfillinn, žvķ aš hann slitnar hęgar, žarfnast minna višhalds og hefur meira vęgi (torque) viš hįan snśningshraša.  Gallarnir viš hann eru fólgnir ķ įrišlinum, sem er višbótar kraftrafeindabśnašur, meš rafmagnstöpum, til aš breyta jafnstraumi ķ rišstraum. 

Į žessari öld hefur svo oršiš gegnumbrot fyrir rafbķlinn inn į bķlamarkašinn meš nżrri gerš rafgeyma, s.k. ližķum-jón rafgeymar, og vegna örvęntingarfullrar leitar aš möguleikum til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Ližķum-jón rafgeymar hafa marga kosti umfram hina hefšbundnu blżrafgeyma, s.s. a.m.k. žrefaldan orkužéttleika (yfir 100 Wh/kg), meiri endingu (a.m.k. 1200 hlešslur), og flestir Li-jón bķlrafgeymar žola hrašhlešslu į margföldu venjulegu hlešsluafli upp ķ 80 % mįlorku rafgeymanna.

Žrennt er nś helzt haft uppi gegn rafbķlum: 

  1. Verš rafbķla er hęrra en eldsneytisknśinna bķla vegna žess, aš hinir fyrr nefndu hafa enn į sér įhvķlandi žróunarkostnaš og eru framleiddir ķ litlu upplagi, innan viš 3 % af hinum (tengiltvinnbķlar žį taldir meš rafbķlum).  Žaš eru žó fęrri ķhlutir ķ rafbķlum, og žeir eru ķ raun einfaldari aš gerš.  Žegar fram ķ sękir geta žeir žess vegna oršiš ódżrari en eldsneytisknśnir bķlar, vegna žess aš verš Li-jón rafgeymanna fer enn lękkandi, og kostnašur žeirra  er lķtt hįšur verši į ližķum. Višhaldskostnašur rafbķla er lęgri, žótt endurnżjunarkostnašur rafgeyma sé tekinn meš ķ reikninginn. Orkukostnašur rafbķla į Ķslandi er innan viš 40 % af orkukostnaši benzķnbķla m.v. nśverandi raforkuverš og benzķnverš, aš meštöldum töpum viš hlešsluna og žrįtt fyrir lįgt mešalhitastig hérlendis.  Įriš 2018 mį bśast viš, aš 4 įra eignarhaldskostnašur rafbķla og tengiltvinnbķla į Ķslandi verši lęgri en eldsneytisbķla vegna lękkandi framleišslukostnašar. Samt er ekki bśizt viš, aš sala rafbķla hinna hefšbundnu bķlaframleišenda fari aš skila hagnaši fyrr en um og eftir mišjan nęsta įratug. 
  2. Akstursdręgni į hverri rafgeymahlešslu žykir of stutt.  Mešalakstur fjölskyldubķla hérlendis er um 35 km/dag.  Aš sumarlagi endist hlešsla tengiltvinnbķla fyrir žennan akstur (orkunżtnin versnar viš kólnandi vešur um allt aš 3 %/°C frį mešalnżtni įrsins), og minni rafgeymana ķ rafbķlum žarf žį aš hlaša į 2-4 daga fresti.  Nś eru hins vegar aš koma į markašinn rafbķlar (Chevrolet Bolt, Tesla Model 3) meš 75 kWh rafgeyma, og enn stęrri rafgeymar eru ķ stęrri Teslu-geršum.  Į 75 kWh komast menn žó 300 km į hlešslu aš sumarlagi, sem dugar flestum, a.m.k. į milli hrašhlešslustaša. 
  3. Langan endurhlešslutķma setja margir fyrir sig.  Full endurhlešsla į 75 kWh rafgeymum meš 15 kW (3x32 A tengill) getur nś fariš fram į 5 klst, sem dugir fyrir ódżrasta orkukaupatķmabiliš erlendis, į milli kl. 0100-0600, en žį fęst orkan sums stašar į hįlfvirši, og žannig žarf žaš aš verša hér til aš nżta raforkukerfiš meš bezta móti og lįgmarka fjįrfestingaržörf. Innleišing slķkrar gjaldskrįr er tķmabęr og jįkvęšur, žjóšhagslega hagkvęmur hvati fyrir rafbķlainnleišingu hérlendis.   

Nś er aš renna upp fyrir bķlaframleišendum, sem įkvešiš hafa aš venda sķnu kvęši ķ kross og auka framboš į rafbķlum til mikilla muna į fyrri hluta nęsta įratugar, aš framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna ķ heiminum er of lķtil.  Nś eru framleiddar um 2,0 M/įr bifreiša, sem knśnar eru aš einhverju leyti meš ližķum-jón rafgeymum.  Ef mešalstęrš rafgeyma ķ žessar 2 M bifreiša er 25 kWh, žį žarf įrleg framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna aš vera 50 GWh/įr, og hśn er lķklega nįlęgt žessu gildi nśna.  Ef framleiša į 10 M rafbķla įriš 2025, eins og hugur bķlaframleišenda stendur til (13 % nżrra fjölskyldubķla), t.d. 6 M meš dręgni 300 km og 4 M meš dręgni 100 km eša minni (tengiltvinn), žį žį žarf aš 11-falda žessa framleišslugetu į 7 įrum. Žaš er grķšarlegt fjįrfestingarįtak og gott dęmi um žau śtlįt, sem orkubyltingin śtheimtir.  

Žį vaknar spurningin um žaš, hversu lengi žekktar birgšir ližķums ķ nįttśrunni munu endast ?   

Žaš žarf um 160 g Li/kWh.  Fyrir įrsframleišsluna 550 GWh af rafgeymum (įętluš žörf 2025) žarf 88 kt af Li.  Žekktur forši af hreinu Li ķ heiminum er 14 Mt, svo aš hann mundi endast ķ 160 įr, ef hann fęri bara ķ bķlarafgeyma.  

Um mišja 21. öldina gęti framleišsla rafbķla hafa aukizt ķ 70 M bķla meš aš mešaltali 75 kWh rafgeyma hver.  Žį žarf framleišslugetan aš hafa tķfaldazt į viš 2025 og nema 5250 GWh/įr.  Žaš žżšir įrlega žörf fyrir Li ķ bķlarafgeyma 0,84 Mt.  Ef 14 Mt verša til rįšstöfunar ķ bķlarafgeyma, veršur hęgt aš halda uppi žessum afköstum ķ 17 įr.  Fyrir mišja öldina veršur žess vegna aš finna meira af ližķum, og svo vill til, aš ķ höfunum er tališ vera grķšarlegt magn eša 230 mia t af Li.  Įreišanlega mun ližķum verša ķ samkeppni viš önnur efni og rafgeymar ķ samkeppni viš annars konar orkuform (geymsluašferšir orku), er hér veršur komiš sögu.  

Žaš er reyndar ekki lķklegt, aš į miklu ližķum śr hafinu verši žörf.  Lķklegra er, aš žegar į nęsta įratugi komi fram nżir orkugjafar, t.d. lķtil žórķum kjarnorkuver, sem endast muni allan notkunartķma bķlsins, og mengunarfrķir eldsneytisrafalar, sbr vetnsisknśnir rafalar, eiga mikla žróunarmöguleika fyrir höndum.  

D2409TQ37

 

 

 


Reykjavķkurflugvöllur į nęsta kjörtķmabili

Allir žekkja hug nśverandi vinstri meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur til Reykjavķkurflugvallar.  Meirihluti Samfylkingar, Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs og Pķrataflokksins vill eindregiš loka žessari samgöngumišstöš landsins alls įriš 2024.  Enginn žarf heldur aš velkjast ķ vafa um, aš flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni į hauk ķ horni, žar sem er nśverandi samgöngurįšherra, Jón Gunnarsson, enda hefur hann hvatt til byggingar nżrrar flugstöšvar viš Reykjavķkurflugvöll. 

Ef sams konar meirihluti og nś er ķ borgarstjórninni, nęr völdum ķ Stjórnarrįšinu eftir nęstu Alžingiskosningar, veršur sótt aš starfsemi flugvallarins śr tveimur įttum, gerš aš honum tangarsókn, og kraftaverk žarf žį til aš bjarga honum śr žeirri kló.  Žetta ęttu žeir, sem annt er um įframhald flugvallarstarfsemi ķ Vatnsmżrinni aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, hvar sem er į landinu.  

Flugvöllur veršur aldrei byggšur ķ Hvassahrauni.  Stašsetning innanlands- og varaflugvallar žar er glórulaus af tveimur įstęšum.  Önnur er sś, aš umrętt flugvallarstęši er į vatnsverndarsvęši Sušurnesjamanna, og hin er sś, aš žaš er į virku jaršeldasvęši. Um fyrra atrišiš sagši Ólafur Žór Ólafsson, forseti bęjarstjórnar Sandgeršis og formašur Svęšisskipulags Sušurnesja ķ vištali viš Baldur Arnarson, sem birtist ķ baksvišsgrein hans ķ Morgunblašinu, 27. maķ 2017,

"Flugvöllur gęti ógnaš vatnsbóli ķ Hvassahrauni":

"Žaš eru skilgreind vatnsverndarsvęši ķ Svęšisskipulagi Sušurnesja.  Hvassahrauniš liggur į vatnsverndarsvęši į svo köllušu fjarsvęši vatnsverndar.  Žaš eru takmarkanir į žvķ, hvers konar starfsemi mį fara fram į vatnsverndarsvęši.  Vęntanlega žyrfti skipulagsbreytingar, ef eitthvaš ętti aš hreyfa žaš svęši."

Žaš er alveg įreišanlegt, aš flugvallarstarfsemi og vatnsverndarsvęši, nęr eša fjęr, fara ekki saman.  Žaš er alltof mikil mengunarįhętta į byggingartķma og į rekstrartķma flugvalla til aš mótvęgisašgeršir geti lękkaš įhęttuna nišur fyrir įsęttanleg mörk. 

Žaš er stórfuršulegt, aš tillaga um jafnilla reifaša hugmynd skyldi koma frį "Rögnunefndinni" į sinni tķš og aš slķkt skyldi flögra aš meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur, žvķ aš flokksfélagar žar į bę eru stöšugt meš nįttśruvernd į vörunum ķ öšru samhengi, žar sem hśn žó orkar mjög tvķmęlis m.t.t. hagsmuna, sem vķša eru af nįttśruaušlindanżtingu. Hugmyndir vinstri gręnna um umhverfisvernd eru greinilega afstęšar. Žar sem flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni žjónar įgętlega sķnu hlutverki fyrir landiš allt meš žremur flugbrautum, er engin brżn žörf į aš leggja śt ķ įhęttusamt og rįndżrt verkefni ķ Hvassahrauni.  

Žaš er fullkomlega frįleitt, ķ ljósi eftirfarandi ummęla Ólafs Žórs, aš eyša meira pśšri į Hvassahraun sem flugvallarstęši:

"Fyrir utan aš grunnvatnsstraumar, sem liggja undan Reykjanesinu og til vesturs, renna allir eftir žessum leišum [įhrifasvęši flugvallar - innsk. BJo]. Heilbrigšiseftirlitiš segir, aš į fjarsvęšum skuli gęta fyllstu varśšar ķ mešferš efna.   Stęrri geymsluhylki eru t.d. bönnuš į slķku svęši.  Sķšan getur Heilbrigšisnefnd Sušurnesja gefiš frekari fyrirmęli um takmarkanir į umferš og byggingu mannvirkja į slķku svęši."  

Žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um žaš eftir žennan lestur, aš flugvöllur veršur aldrei leyfšur ķ Hvassahrauni.  Žeir, sem halda žvķ fram, aš Hvassahraun sé raunhęfur kostur fyrir flugvöll, eru annaš hvort einfeldningar eša blekkingameistarar.  

"Allt neyzluvatn į Sušurnesjum rennur žarna undir [flugvallarstęšiš], og viš hér sušur frį hljótum aš fara vandlega yfir žaš, hvaša mannvirki geta risiš į slķku svęši.  Žį, hvort sem žaš er sveitarfélagiš Vogar, sem hefur skipulagsvaldiš, eša viš hjį Samtökum sveitarfélaga į Sušurnesjum um svęšisskipulagiš."

Drykkjarhęft vatn beint śr nįttśrunni hefur veriš nefnt "olķa 21. aldarinnar".  Nś žegar er tęplega 60 % meiri spurn eftir henni en framboš į markaši, og meš loftslagsbreytingum, fjölgun mannkyns og vaxandi kaupmętti žorra fólks ķ heiminum er lķklegt, aš eftirspurnin vaxi mikiš į nęstu įratugum.  Til Ķslands gętu siglt risatankskip til aš sękja vatn į verši, sem gęti veriš um 1 kUSD/t til seljanda hérlendis.  Meš žeim hętti yršu Ķslendingar "olķusjeikar noršursins" į 21. öld. 

Į Sušurnesjum er neyzluvatniš tandurhreint, sķaš ķ gegnum hraunlög.  Žaš er makalaust, aš nokkur skuli halda žvķ til streitu nś meš žessar upplżsingar ķ höndunum aš flytja Vatnsmżrarvöllinn sušur ķ Hvassahraun, en vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar standa enn į žvķ fastar en fótunum og žrengja stöšugt aš flugvellinum meš lóšaskipulagningu og lóšaśthlutun.  Žar meš sannast, aš hugtakiš nįttśruvernd er ekki hugsjón žeirra, heldur yfirvarp til aš breiša yfir "óhreinu börnin hennar Evu", forręšishyggju og rķkisrekna einokun, sem į ekki upp į pallboršiš hjį mörgum, hvorki hérlendis né annars stašar.  

Į fundi borgarstjórnar 19. september 2017 var til umręšu skżrsla Žorgeirs Pįlssonar, fyrrverandi flugmįlastjóra og kennara blekbónda ķ stęršfręši Laplace viš Verkfręšideild HĶ, um hlutverk Reykjavķkurflugvallar ķ öryggiskerfi landsins.  Žar kemur fram, aš Vatnsmżrarvöllurinn hefur žjónaš öryggishlutverki sķnu afar vel og aš naušsynlegt er, aš į SV-horni landsins séu hiš minnsta 2 flugvellir.   Žar meš hefur įbyrgšarleysi vinstri gręnna, samfylkinga og pķrata gagnvart flugfaržegum og flugįhöfnum veriš afhjśpaš, žvķ aš žessir blindingjar berjast um į hęl og hnakka til aš fį Reykjavķkurflugvelli lokaš įriš 2024, hvaš sem flugvelli ķ Hvassahrauni lķšur.  Žetta vinstra liš vinnur žannig aš grķšarlegri sóun skattfjįr og spilar rśssneska rśllettu meš lķf og limi flugfaržega og įhafna, svo aš ekki sé nś minnzt į brįšveika sjśklinga.  Er hęgt sökkva öllu dżpra ķ pólitķska eymd ? 

Hvernig halda menn, aš verši fyrir velunnara flugvallarins aš halda merkjum hans į lofti, ef vinstri gręnir munu rįša feršinni ķ Stjórnarrįšinu og ķ Rįšhśsinu viš Reykjavķkurtjörn į sama tķma ?

Njįll Trausti Frišbertsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins fyrir NA-kjördęmi og flugumferšarstjóri, hefur kynnt sér lokunarmįl Neyšarflugbrautarinnar, 06/24, rękilega, og bent į faglega veikleika ferlisins, sem leiddi til lokunar flugbrautarinnar, sem séu svo alvarlegir, aš lokun brautarinnar sé ķ raun ólögmęt.  Njįll Trausti sat ķ Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis į sķšasta kjörtķmabili.  Žessi nefnd hefur óskaš eftir žvķ, aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į ašdraganda žess, aš Neyšarbrautinni var lokaš eftir dóm Hęstaréttar ķ mįli nr 268/2016. Ekki var vanžörf į žvķ.

Įhęttugreiningin fyrir Reykjavķkurflugvöll, sem lokun Neyšarbrautarinnar var reist į, hefur veriš haršlega gagnrżnd af Félagi ķslenskra atvinnuflugmanna (FĶA) og öryggisnefnd félagsins (ÖFĶA).  Gagnrżnin er reist į faglegum rökum, žar sem sżnt er fram į, aš śtreikningur nothęfisstušuls flugvallarins įn Neyšarbrautarinnar gefi of hįa nišurstöšu ķ téšri įhęttugreiningu, og žar af leišandi sé óverjandi aš loka neyšarbrautinni śt frį öryggissjónarmišum.  Ef starfrękja į Reykjavķkurflugvöll sem mišstöš innanlandsflugs, sjśkraflugs, kennsluflugs og sem neyšarflugvöll fyrir millilandaflugiš, veršur hann aš hafa 3 flugbrautir įfram.  

Ķ baksvišsgrein Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 5. jślķ 2017, Flugvallarmįliš sé rannsakaš, segir um žįtt Samgöngustofu ķ žessu mįli:

"Žį segir Njįll Trausti, aš nefndin telji rétt, aš śttektin nįi til umsagnar Samgöngustofu um įhęttumat Isavia vegna lokunar į Neyšarbrautinni.  Ķ umsögn Samgöngustofu komi m.a. fram, aš įhęttumatiš nįi ekki til įhrifa į flugvallakerfiš ķ landinu ķ heild sinni né til neyšarskipulags Almannavarna eša įhrifa į sjśkraflutninga.  Žį nįi žaš ekki til fjįrhagslegra įhrifa į flugrekstur.  Jafnframt hafi Samgöngustofa rifjaš upp, aš gera žurfi sérstakt įhęttumat, komi til žess, aš Neyšarbrautinni verši lokaš.  Ķ ljósi žessa telji nefndin spurningar vakna um, hvort ķslenzka rķkiš hafi aflaš sér gagna eša unniš gögn, sem snśa aš umręddum öryggishagsmunum.  Skoša žurfi stjórnvaldsįkvaršanir ķ žessu ferli."

Žaš hefur veriš skošun blekbónda, aš hrapaš hafi veriš aš lokun flugbrautar 06/24, og Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis viršist aš meirihluta til vera sama sinnis.  Vonandi leišir śttekt Rķkisendurskošunar til žess, aš flugbrautin verši opnuš į nż, enda muni Reykjavķkurflugvöllur gegna mikilvęgu hlutverki fyrir flugsamgöngur landsins um ófyrirsjįanlega framtķš.  

Žaš getur veriš fróšlegt aš bera saman geršir annarra žjóša ķ mįlum af svipušu tagi.  London City Airport er ekki į förum, žótt į döfinni hafi veriš aš bęta viš einni flugbraut į Heathrow. Ķ Berlķn er enn veriš aš byggja nżjan flugvöll.  Hvorki tķma- né kostnašarįętlanir fyrir nżja Berlķnarflugvöllinn hafa stašizt og skeikar žar miklu.  Hęšast Sušur-Žjóšverjar aš hrakförum žessa verkefnis Prśssanna, žótt žeim sé ekki hlįtur ķ hug vegna mikilla tafa og kostnašar viš žennan nżja žjóšarflugvöll. Berlķnarbśar voru nżlega spuršir, hvort žeir mundu vilja leggja nišur hinn sögugręga Tempelhof flugvöll ķ Berlķn, žegar hinn loksins kęmist ķ notkun.  Žaš vildu žeir ekki, heldur vilja žeir halda starfrękslu gamla Tempelhofs įfram.  

Njįll Trausti sagši ķ vištalinu eftirfarandi um landsölu rķkisins eftir téšan Hęstaréttardóm:

"Viš teljum rétt, aš śttektin nįi til žess, hvort ešlilega hafi veriš stašiš aš sölu lands ķ eigu rķkisins m.t.t. žeirra nżju upplżsinga, sem komiš hafa fram į undanförnum vikum, aš flugbraut 06/24 hafi ekki veriš varanlega lokaš sķšast lišiš sumar, heldur hafi veriš um tķmabundna lokun aš ręša, enda hafi samžykki Samgöngustofu um lokun ekki legiš fyrir."

Žétting byggšar ķ Vatnsmżri er vanhugsuš śt frį umhverfisverndarsjónarmišum og af umferšartęknilegum įstęšum.  Žaš er eins og strśtar rįši feršinni ķ skipulagsmįlum borgarinnar, sem stinga bara hausnum ķ sandinn, žegar žeim er bent į, aš ašeins lķtiš brot af vęntanlegum ķbśum ķ žessu dżra hverfi mun nota almenningssamgöngutęki, reišhjól eša tvo jafnfljóta, til aš komast leišar sinnar.  Žetta er eftir öšru ķ sżndarveruleika sossanna.

 


Landshlutahagsmunir og fiskeldi

Samkvęmt athugunum bandarķskra fręšimanna (Fiskifréttir 14.09.2017) er fręšilega mögulegt aš ala 15 mia t (milljarša tonna) af fiski ķ heimshöfunum.  Žetta er 100 falt nśverandi eldi, svo aš nęgt próteinframboš į aš verša ķ framtķšinni fyrir vaxandi mannkyn aš žvķ tilskildu, aš höfin verši ekki of menguš fyrir allt žetta eldi.  Žaš horfir óbjörgulega meš höfin nśna, t.d. vegna plastagna, sem sleppt er ķ gegnum sķur frįveitukerfa śt ķ hafiš, og vegna plasts į reki ķ höfunum, og brotnar žar nišur.  Plast ķ vefjum lķkama dżra og manna er žeim hęttulegt. Ķslenzk heilbrigšis- og umhverfisverndaryfirvöld eru svo aftarlega į merinni, aš žau hafa ekki hugmynd um, hvort žetta er vandamįl ķ hafinu viš Ķsland eša ķ ķslenzkum vatnsveitum.  Žau hafa sofiš į veršinum og ekki ķ fyrsta sinn. 

Aš fęra śt kvķarnar frį landeldi og strandeldi til opinna hafsvęša er mögulegt vegna hönnunar öflugra sjókvķa, sem reist er į hönnun olķuborpalla og olķuvinnslupalla.  Noršmenn eru žar ķ fararbroddi, og į žessu įri munu žeir koma fyrir fyrstu eldiskvķum žessarar geršar į norsku hafsvęši.  Strandeldi žeirra viš Noreg hefur framleišslugetu um 1,3 Mt/įr (M=milljón) af laxi, en stjórnvöld įforma tvöföldun į nęstu 10 įrum og fimmföldun, žegar full tök hafa nįšst į starfseminni.  Aukningin veršur langmest ķ hafeldinu. 

Žį er ekki śtilokaš, aš ķslenzk stjórnvöld muni heimila slķkt hafeldi viš Ķsland, žegar strandeldiš hefur nįš višurkenndum buršaržolsmörkum, sem nś er ašeins 71 kt/įr (k=žśsund).  Žetta kann aš aukast ķ tķmans rįš, og framleišslan aš nį 100 kt/įr įriš 2040 meš eldi ķ landkerum lķka. Žaš veršur įhugavert fyrir hérlandsmenn aš fylgjast meš hinu nżja hafeldi Noršmanna, aršsemi žess og rekstrarlegu öryggi, t.d. mešal strokhlutfalli į įri śr kvķunum.

Meš nśverandi buršaržolsmati var Austfiršingum śthlutaš 21 kt laxeldis og Vestfiršingum 50 kt.  Einkum var lįgt buršaržolsmat fyrir Austfirši gagnrżnt og žótti hępiš, aš sušurfirširnir, t.d. Berufjöršur, žyldu ekki meira en metiš var.  Į Austfjöršum er atvinnuįstand gott og fjölbreytilega atvinnu aš finna, sem tengist landbśnaši, sjįvarśtvegi, feršažjónustu, samgöngum og išnaši.  Svo er t.d. kjölfestufyrirtękinu ķ fjóršunginum, Fjaršaįli į Reyšarfirši, fyrir aš žakka. 

Žvķ fer fjarri, aš jafnöflugt atvinnulķf sé fyrir hendi į Vestfjöršum.  Af žessum sökum rķšur Vestfiršingum į, aš eldisfyrirtęki, sem sótt hafa um starfsleyfi, fįi žau sem fyrst.  Žar er stęrsti hęngurinn į, aš Hafrannsóknarstofnun telur ekki žorandi aš hefja starfsleyfisśthlutanir ķ Ķsafjaršardjśpi og į Jökulfjöršum.  

Hvers vegna er žetta ekki réttlętanleg nišurstaša Setjum sem svo, aš sś mįlamišlun verši gerš sökum hagsmunaįrekstra, viš t.d. feršažjónustu, aš leyfa ekki starfrękslu eldiskvķa ķ Jökulfjöršum.  Žį standa eftir um 25 kt ķ Ķsafjaršardjśpi samkvęmt nśverandi buršaržolsmati.  Ķ ljósi žess, aš įrin 2016-2017 hefur ekki veriš tilkynnt um neitt strok śr laxeldiskvķum į Vestfjöršum og enginn eldislax hefur veišzt žar, sem ętla megi, aš sloppiš hafi į žessu tķmabili, mį įlykta, aš gjörbylting til hins betra hafi oršiš ķ rekstri laxeldiskvķanna meš nżrri hönnun žeirra og vinnu viš žau samkvęmt ströngum norskum stašli.  

Ef gert er rįš fyrir mešalfjölda eldislaxa ķ kvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 10 M m.v. 25 kt og hįmarks leyfilega blöndun 4 % viš villta stofna žar ķ įm, žį veršur hįmarks leyfilegt sleppihlutfall śr kvķunum og upp ķ įrnar 4 ppm/įr.  Žaš eru meiri lķkur en minni į, aš laxeldisfyrirtękin į Vestfjöršum hafi žegar nįš žessu, og rekstraröryggiš mun bara vaxa meš tķmanum.  

Žaš er almennur vilji fyrir žvķ į Vestfjöršum, aš strax verši veitt starfsleyfi ķ Ķsafjaršardjśpi upp aš buršaržolsmörkum. Til marks um žaš var samžykkt fjölsótts fundar į vegum Fjóršungssambands Vestfjarša 24. september 2017 meš 4 rįšherrum um aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Ķ ljósi atvinnumįla į noršanveršum Vestfjöršum er nś rétt aš snśa viš slagorši vinstri gręnna og taka įkvöršun į grundvelli mikils rekstraröryggis strandkvķanna og žeirrar afstöšu "aš leyfa ķbśunum (homo sapiens) aš njóta vafans".

Hvaš gęti ķ versta tilviki tapazt ?  

Ekki lķffręšileg fjölbreytni, žvķ aš ólķkt laxastofnunum į Sušurfjöršunum eru laxarnir ķ įnum, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, ekki af gamalgrónum vestfirzkum stofnum, mynda ekki sjįlfstęšan erfšahóp, heldur hafa veriš ręktašir tiltölulega nżlega ķ įnum.  Žaš veršur žar af leišandi enginn óafturkręfur erfšafręšilegur missir, žótt meira en 4 % laxanna ķ įnum verši eldislaxar.

Į Sušurfjöršunum hefur žetta (eldislaxar ķ įm > 4 % af villtum löxum) aš lķkindum gerzt į fyrri įrum ķ einhverjum tilvikum, en žaš hefur samt ekki veriš sżnt fram į skašlegar erfšabreytingar eša śrkynjun laxastofnanna žar, sem eru hins vegar upprunalegir og mynda sjįlfstęšan erfšahóp.  Eldislaxinn hefur blandazt urriša žar, en afkvęmin eru ófrjó.

Nś hefur Arnarlax starfsleyfi fyrir 14,5 kt af laxi ķ Patreksfirši, Tįlknafirši og Arnarfirši og hefur sótt um leyfi fyrir 10 kt ķ Ķsafjaršardjśpi og sama ķ Jökulfjöršum.  Žaš veršur aš gęta samręmis viš įhęttumatiš og nżta nżjustu gögn hvers tķma. 

Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi į Vestfjöršum, og žess vegna er ekki verjanlegt aš draga lappirnar aš óžörfu.  KPMG metur žaš svo, aš į Vestfjöršum verši til 16 nż störf fyrir hvert framleitt kt.  Ef leyft veršur aš hafa 25 kt ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi, eins og ešlilegt mį telja, e.t.v. ķ įföngum, žį munu verša til 400 nż störf į Vestfjöršum (um 13 % aukning) og allt aš 150 nż störf annars stašar į landinu (samkvęmt norskum rannsóknum verša til alls 22 nż störf per kt laxeldis). 

Samkvęmt KPMG mun veltan nema 57,5 MISK/starf, en betri męlikvarši er veršmętasköpunin sjįlf, sem styšur viš hagvöxtinn ķ landinu.  Samkvęmt norskum rannsóknum nemur hśn 2,7 MNOK/starf eša 37 MISK/starf. Žetta gefur tęplega 15 miaISK/įr aukna veršmętasköpun į Vestfjöršum og gęti aukiš verga landsframleišslu Ķslands um tęplega 1 %, svo aš hér er um hagsmunamįl landsins alls aš ręša.  

Vestfiršingar hafa mįtt bśa viš žį slęmu stöšu įšur en fiskeldiš kom til skjalanna, aš ķbśum ķ landshlutanum hefur fękkaš.  Ef stjórnvöld setja ekki óžarfar hömlur į vöxt og višgang laxeldisins upp aš metnu buršaržoli fjaršanna, žį mun fólksfękkun verša snśiš ķ fólksfjölgun, svo aš įriš 2040 gęti hafa oršiš 5000 manna fjölgun žar eša 100 %. Žótt žessi jįkvęša žróun Vestfjarša verši knśin įfram af einkaframtakinu, eins og ešlilegt er, setja stjórnvöld starfseminni umgjörš meš leyfisveitingum og innvišauppbyggingu og geta hęglega kastaš skķt ķ tannhjólin.  Žetta ęttu Vestfiršingar aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, og huga aš žvķ, hvaša stjórnmįlaflokkur er lķklegastur til aš styšja viš bakiš į žeim ķ žeirri merkilegu atvinnu- og žyggšažróun, sem getur nś veriš framundan į Vestfjöršum.  

Til žess aš tękifęrin verši nżtanleg, verša stjórnvöld nefnilega aš hjįlpa til viš uppbyggingu naušsynlegra innviša.  Žau mega ekki leggja stein ķ götu Hvalįrvirkjunar, og žau verša aš flżta įętlunum Landsnets um aš reisa ašveitustöš į Nauteyri, sem veršur lykillinn aš langžrįšri hringtengingu Vestfjarša um Ķsafjörš og ašveitustöš Mjólkį į traustu 132 kV/66 kV flutningskerfi.

Upphleyptur og klęddur vegur į lįglendi frį Ķsafirši sušur til Patreksfjaršar og žašan austur ķ Žorskafjörš er annaš skilyrši fyrir žvķ, aš mannlķfiš fįi aš blómstra meš žessum hętti į Vestfjöršum, sbr slagoršiš: "Ķsland allt blómstri".  Af žvķ, sem fram kemur hér aš ofan, yršu fjįrveitingar rķkissjóšs til žessara verkefna žjóšhagslega aršbęrar, og ber aš einhenda sér ķ žęr tafarlaust.  

Hvaša stjórnmįlaflokkum er trśandi fyrir žessu verkefni ? 

Alls ekki vinstri gręnum, af žvķ aš žessi atvinnuuppbygging strķšir gegn grundvallar stefnu žeirra ķ atvinnumįlum, žar sem hér er um beinar erlendar fjįrfestingar aš ręša og aukna nżtingu į nįttśruaušlindum öšru vķsi en meš tronti feršamanna um landiš.  (Undantekning viš stefnu VG er rįšstöfun rķkisins vegna PCC-kķsilversins į Bakka.) Alręmt og heimskulegt slagorš žeirra, "lįtum nįttśruna njóta vafans", getur bęši beinzt gegn auknu laxeldi og nżjum vatnsaflsvirkjunum į borš viš Hvalįrvirkjun.  Vinstri gręnum er ekki treystandi til aš styšja nein atvinnutengd framfaramįl, sem tengjast nįttśruaušlindum.  Žeirra hjartans mįl er stofnun žjóšgarša meš ęrnum kostnaši fyrir rķkissjóš, og mundu žeir įreišanlega gjarna vilja breyta Vestfjöršum ķ einn samfelldan žjóšgarš, žar sem ķbśarnir vęru hluti af verndašri nįttśru svęšisins.  Žetta vilja ķbśarnir einmitt alls ekki, og skyldi engan undra.

Framsóknarflokkurinn veršur vķsast ekki til stórręšanna eftir kosningarnar 28. október 2017 og mun žurfa langan tķma til aš sleikja sįr sķn, ef žau žį leiša hann ekki til ólķfis. Hjašningavķgin į mišjunni verša henni vart til framdrįttar. 

Pķratar hafa engan įhuga fyrir atvinnumįlum og sjįlfbęrri nżtingu nįttśruaušlinda, enda nenna žeir ekki aš żja einni hugsun aš žessum mįlum.  Frķtt nišurhal af netinu og nż Stjórnarskrį eru žeirra mįl.  Af fyrra mįlinu hafa žeir sjįlfsagt marghįttaša reynslu, en į seinna mįlinu hafa žeir ekkert vit, enda um margbrotiš mįl aš ręša, sem stjórnlagafręšingar žurfa aš véla um. Žaš er hins vegar hęgt endalaust aš tśšra af takmarkašri žekkingu um flókiš og fjarlęgt mįl eins og nżja Stjórnarskrį.   

Um ašra flokka žarf varla aš véla og lķtiš vitaš um.  Afl žeirra veršur annašhvort ekkert eša sįralķtiš į Alžingi, ef svo fer fram sem horfir.  Dreifbżlisfólk mį ekki viš žvķ aš dreifa kröftunum um of eina feršina enn.  

 

 


Mikilvęg fundarsókn į Ķsafirši

Sunnudaginn 24. september 2017 var haldinn fjölsóttur fundur į Ķsafirši um lķfshagsmuni Vestfiršinga.  Athygli vakti, aš 4 rįšherrar sóttu fundinn.  Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra var žar, en hśn hefur reynzt hagsmunum Vestfiršinga hinn versti dragbķtur, kallaš stöšu fiskeldismįla į Vestfjöršum ķtrekaš "villta vestriš" og reynt aš troša upp į žį steinbarni sķnu, sem er uppboš į starfsleyfum laxeldis, žótt ķ samrįšsnefnd rįšuneytisins meš hagsmunaašilum hafi veriš sętzt į įrlega greišslu aušlindargjalds 6 įrum frį fyrstu slįtrun. Žaš er ofsköttun daušans į eina atvinnugrein aš beita bįšum ašferšunum viš aš hafa fé af henni.   

Žį mętti ešlilega į fundinn žingmašur kjósenda ķ Norš-Vestur kjördęmi, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, feršamaįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra.  Vestfiršir eru aš miklu leyti óplęgšur akur fyrir feršažjónustu, žótt žeir hafi upp į fjölmargt aš bjóša ķ žeim efnum, bęši öšrum landsmönnum og śtlendingum.  Žį stendur fyrir dyrum aš umbylta raforkumįlum Vestfiršinga, reisa hryggjarstykkiš ķ framtķšar orkuöflun landshlutans, Hvalįrvirkjun, sem tengja į ašveitustöš į Nauteyri ķ Ķsafjaršardjśpi, en hśn veršur mišpunkturinn ķ hringtengingu Vestfjarša meš 132 kV og 66 kV loftlķnum, sęstrengjum og jaršstrengjum noršvestur til Ķsafjaršarkaupstašar og sušvestur til Mjólkįrvirkjunar.  Žessar framkvęmdir įsamt styrkingu flutningskerfis og dreifikerfis Vestfjarša, Mjólkįrveitu, munu fęra raforkumįl Vestfiršinga inn ķ nśtķmann, og er löngu kominn tķmi til. 

Žetta er ķ raun skilyrši fyrir uppbyggingu öflugs atvinnulķfs og lķfsnaušsynlegri fjölgun ķbśa į Vestfjöršum.  Žó aš virkjunarašilinn sé ekki rķkisfyrirtęki, sem betur fer, og Landsnet ekki heldur, nema óbeint aš hluta sem dótturfyrirtęki Landsvirkjunar o.fl., žį er stušningur "Išnašarrįšuneytisins" žó afar mikilvęgur fyrir framgang žessa žjóšžrifamįls, žrķfösunar sveitanna og orkuskiptanna.

Sjįlfstęšisflokkurinn stendur nś frammi fyrir gullnu tękifęri ķ Noršurlandskjördęmi vestra aš sameina öll borgaraleg öfl ķ kjördęminu vegna sundrungarinnar ķ Framsóknarflokkinum.  Sjįlfstęšisflokkurinn er meš hįspil į hendi sem eini bakhjarl "litla atvinnurekandans", framkvęmdamannsins og frumkvöšulsins, hvort sem hann stundar landbśnaš, sękir sjóinn, žjónustar feršamenn eša stundar verktakastarfsemi fyrir Vegageršina, Orkubśiš eša Arnarlax, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Sjįlfstęšisflokkurinn styšur framfarasókn Vestfiršinga ķ atvinnumįlum, orkumįlum og samgöngumįlum afdrįttarlaust.  

 Į téšan fund voru einnig męttir tveir ašrir rįšherrar Sjįlfstęšisflokksins, bįšir śr Kraganum.  Annar var samgöngu- og sveitarstjórnarįšherrann, Jón Gunnarsson,  og fór vel į žvķ, af žvķ aš samgöngumįl Vestfjarša hafa dregizt langt aftur śr öšrum hérušum og eru óvišunandi.  Heišarvegirnir vestan Žorskafjaršar eru stórhęttulegir, og malarslóšarnir žola ekki žungaumferš, sem fer žó vaxandi.  Žaš rķšur į fyrir ķbśana į Vestfjöršum og athafnalķfiš žar aš fį almennilegan upphleyptan og klęddan veg į lįglendi frį Žorskafirši til Patreksfjaršar og sömuleišis varanlega tengingu frį Patreksfirši og alla leiš noršur ķ Ķsafjaršardjśp. Įfangi ķ hinu sķšar nefnda er žegar hafinn meš Dżrafjaršargöngum.  Žau verša lķka notuš fyrir jaršstrengi ķ staš loftlķnu yfir illvišrasama heiši fyrir 60 kV tengingu til Önundarfjaršar. Dżrafjaršargöng munu bęta samgöngur og raforkukerfi Vestfjarša og verša atvinnulķfi og mannlķfi öllu lyftistöng. Samgöngurįšherra hefur stutt žessa framkvęmd meš rįšum og dįš.  

Sķšastan en ekki sķztan skal nefna forsętisrįšherrann, Bjarna Benediktsson, sem 4. rįšherrann į téšum fundi.  Męting hans į fundinn geta Vestfiršingar tślkaš sem sišferšilegan og stjórnmįlalegan stušning Sjįlfstęšisflokksins viš žann réttmęta barįttuhug, sem nś hefur oršiš til į mešal Vestfiršinga fyrir framgangi lķfshagsmunamįla žeirra, sem helzt hafa veriš ķ svišsljósinu aš undanförnu į sviši orkumįla, samgöngumįla og atvinnumįla.  Af öllum sólarmerkjum aš dęma, mįlflutningi og sterkri višveru rįšherra flokksins, mun Sjįlfstęšisflokkurinn į komandi kjörtķmabili beita öllu afli sķnu, hvort sem hann veršur ķ stjórn eša stjórnarandstöšu, til aš jafna ašstöšu Vestfiršinga į viš ašra landsmenn į öllum žessum svišum.

Vestfiršingar skyldu nś ķ ašdraganda kosninganna 28. október 2017 gjalda alveg sérstaklega varhug viš smjašri žingmanna į borš viš Lilju Rafneyju Magnśsdóttur.  Hśn ber kįpuna į bįšum öxlum og er vķs til aš svķkja mįlstaš Vestfiršinga į žingi, žegar kemur aš atvinnumįlum og orkumįlum.  Hér skal tilfęra, hvers vegna:

  1. Eitt ašalslagorša Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs er "lįtum nįttśruna njóta vafans".  Žetta sama skķn ķ gegn um skżrslu Hafrannsóknarstofnunar sumariš 2017, žar sem lagt var til aš veita ekki starfsleyfi til laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og ķ Jökulfjöršum aš svo stöddu.  Ef mįliš kemur til kasta Alžingis, er žetta alveg nóg, til aš vinstri gręnir muni greiša atkvęši gegn starfsleyfisveitingu fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi og ķ Jökulfjöršum.  
  2. Laxeldi į Vestfjöršum eflist nś fyrir tilstyrk beinna erlendra fjįrfestinga, nįnar tiltekiš stórra norskra laxeldisfyrirtękja.  Eignarhald śtlendinga į ķslenzkum fyrirtękjum hefur alla tķš veriš eitur ķ beinum vinstri gręnna og forvera žeirra ķ Alžżšubandalaginu.  Žetta er višbótar įstęša fyrir vinstri gręna til aš greiša į Alžingi atkvęši gegn veitingu starfsleyfa fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  
  3. Vinstri hreyfingin gręnt framboš er afturhaldsflokkur ķ atvinnumįlum, sem hengir sig ķ forneskjulega fordóma og furšulegar kennisetningar, sem oftar en ekki strķša algerlega gegn hagsmunum almennings.  Žess vegna er žingmönnum flokksins engan veginn treystandi.
  4. Žaš er mikill andróšur nśna rekinn ķ fjölmišlum og į samfélagsmišlum gegn hagsmunum Vestfiršinga į raforkusvišinu.  Lęknirinn, Tómas Gušbjartsson, hefur žar fariš mikinn gegn Hvalįrvirkjun, sem žó er naušsynleg, til aš Vestfiršingar verši sjįlfum sér nógir meš rafmagn, en öšru vķsi veršur afhendingaröryggi raforku ekki tryggt į Vestfjöršum meš góšu móti, žvķ aš Vesturlķnan er vangęf, einkum į vetrum.  Tómas hefur haldiš žvķ fram, aš Vestfiršingar hafi ekkert meš virkjun af žessari stęrš aš gera.  Žaš er kolrangt. Ef laxeldiš fęr aš dafna į Vestfjöršum, eins og nįttśrulegar og markašslegar forsendur leyfa, gęti mannfjöldaaukning žar įriš 2040 numiš 5 k (k=žśsund).  Žessi višbótar mannfjöldi žarf 20 MW afl; višbótar aflžörf fiskeldis o.fl. veršur žį 30 MW, repjuvinnsla fyrir fiskeldiš gęti žurft 6 MW og orkuskipti viš hafnir og ķ landumferš žarf 24 MW įriš 2040.  Alls er žetta 80 MW aflžörf til višbótar viš nśverandi 42 MW aflžörf, og į Vestfjöršum er ašeins 19 MW uppsett afl ķ sjįlfbęrum virkjunum. Žaš er žess vegna ekki vanžörf į 50 MW Hvalįrvirkjun fyrir Vestfirši. Žaš er lķklegt, aš afturhaldsflokkurinn Vinstri hreyfingin gręnt framboš, meš litlu borgarstślkuna meš eldspżturnar ķ broddi fylkingar, leggist gegn Hvalįrvirkjun meš vķsun til sams konar mannvistarfjandsamlegu klisju og Tómas Gušbjartsson um, "aš nįttśran verši aš njóta vafans", en fólkiš geti setiš ķ myrkri og kulda, žegar verst gegnir, eša brennt olķu ķ 16 MW neyšarrafstöšvum į Vestfjöršum.  
  5. Um sorgarsögu undirbśnings vegageršar vestan Žorskafjaršar skal ekki fjölyrša hér, en minna į, aš žaš eru einmitt umhverfisverndarleg rök (verndun birkikvęmis), sem teflt er fram nś og tafiš hefur Vegageršina.  Af žessu sést, aš Vestfiršingar vęru aš kaupa köttinn ķ sekknum, ef žeir kjósa vinstri gręna, og vinstri gręnir eiga ekkert traust skiliš į Vestfjöršum. Lķfshęttir og athafnalķf į Vestfjöršum falla engan veginn aš VG-101. Svipušu mįli gegnir um pķrata ķ Noršurlandskjördęmi vestra.  Pķratar eru pólitķsk višrini, įkvaršanafęlnir meš afbrigšum, enda aš mestu samsafn firrtra borgarbarna meš frķtt nišurhal og nżja stjórnarskrį efst į stefnuskrįnni, sem enga samleiš eiga meš landsbyggšinni. Žeir hafa engan įhuga į atvinnumįlum, en žeim mun meiri į borgaralaunum fyrir žaš eitt aš vera til. Atkvęši greitt žeim, er atkvęši į glę kastaš.   

 

 


Bķlaframleišendur į krossgötum

Evrópa snżr nś baki viš śtblįstursspśandi bifreišum, žó helzt dķsilbķlum.  Žżzkir bķlasmišir standa nś frammi fyrir įsökunum um vķštękt samrįš, m.a. um svindl viš śtblįstursmęlingar dķsilbķla.  Harald Krüger, stjórnarformašur Bayerische Motoren Werke, BMW, hefur hafnaš slķkum įsökunum og enn į eftir aš leiša hiš sanna ķ ljós. Bķlaframleišsla er nś į óvenjumiklu breytingaskeiši.  

Sala dķsilbķla ķ Evrópu fellur hratt.  Įšur en VW-möndliš meš męlingar į śtblęstrinum komst ķ hįmęli voru dķsilbķlar helmingur af nżjum bķlum ķ stęrstu löndum Evrópu og vķšar. Morgan Stanley-bankinn hefur birt nżjar sölumęlingar frį jśnķ 2017 ķ Žżzkalandi.  Žar kom fram, aš dķsilbķlar voru undir 39 % af seldum nżjum fólksbķlum.  Annar banki spįir žvķ, aš markašshlutdeild dķsilbķla ķ nżjum fólksbķlum verši senn komin nišur ķ 30 % um alla Evrópu.  

Ein įstęša žessa er ķmigustur į ótķmabęrum daušsföllum af völdum mengunar.  Samkvęmt Umhverfisstofnun Evrópu er mengunarmistur ("smog") orsök aš dauša tęplega hįlfrar milljónar manna į įri ķ Evrópu. Lķklega er įtt viš vestan Rśsslands. Nķturildi frį dķsilbķlum gengur inn ķ žetta mengunarmistur. 

Yfirfęrt į Ķsland nemur žetta 400 manns į įri, sem er ferfalt hęrri tala en įšur hefur komiš fram.  Lķklega er hlutfall ótķmabęrs daušdaga af völdum bķlmengunar hęrra, žar sem hśn bętist ofan į slęmt loft annnars stašar frį, t.d. frį kolaorkuverum.  Į höfušborgarsvęšinu eru nokkrir dagar į įri yfir hęttumörkum H2S, brennisteinsvetnis, sem ašallega kemur žį frį Hellisheišarvirkjun. Žaš ku standa til bóta. Žar aš auki eru stilludagar fįir hér, svo aš tķš loftskipti verša oftast.  Lķklegast eru ótķmabęrir daušdagar hérlendis hlutfallslega fęrri en helmingur slķkra daušdaga ķ Evrópu. Žaš er žess vegna ekki žörf į bošum og bönnum į dķsilvélinni hérlendis eša sprengihreyflunum yfirleitt, eins og ķ stórborgum Evrópu.   

Yfirvöld hafa žar reitt hįtt til höggs.  Dķsilbķlar kunna senn aš verša bannašir ķ nokkrum borgum, t.d. ķ Parķs,  London, Ósló og jafnvel ķ heimalandi Rudolfs Diesel. Ķ Ósló er furšumikil mengun į veturna vegna višarkyndingar ķ sparnašarskyni, og žar eru langvarandi stillur. Heimaborg Daimler Benz, höfušborg Schwaben, Stuttgart, hefur lķka veriš nefnd, enda stendur hśn ķ dalverpi, žar sem stillur eru tķšar.

Ķ sumum löndum, ž.m.t. į Ķslandi, er bošuš hękkun į olķugjaldi eša kolefnisgjaldi į dķsilolķu, svo aš hśn hafi ekki lengur kostnašarforskot į benzķniš. Į Ķslandi er óvišeigandi aš jafna mun į benzķn- og dķsilolķuverši til neytenda meš žvķ aš hękka opinber gjöld į dķsilolķu, vegna žess aš tekjur rķkisins af bifreišum og notkun žeirra eru óhóflegar m.v. fjįrveitingar śr rķkissjóši til vega, brśa og bķlferja.  Hlutfall śtgjalda rķkisins til vegamįla og gjalda bķleigenda af bķlum sķnum og notkun žeirra, 55 %, mundi lķtiš hękka, žótt rķkisstjórn og Alžingi mundu lękka įlögur sķnar į benzķniš til aš hafa žęr svipašar og af dķsilolķu.  Dķsilolķan knżr flesta atvinnuvegi landsins.  Žaš mundi létta undir meš žeim aš lękka verš į henni og draga um leiš śr undirliggjandi veršbólgužrżstingi. Žetta mundi ekki tefja merkjanlega fyrir orkuskiptunum.     

Sum lönd hafa kvešiš upp daušadóm yfir sprengihreyflinum ķ fólksbķlum.  Ķ jślķ 2017 kvaš franska rķkisstjórnin upp śr meš, aš sala nżrra benzķn- og dķsilbķla yrši bönnuš f.o.m. 2040.  Ķ Bretlandi mun slķkt bann taka gildi įriš 2050.  Noršmenn slį alla śt į žessu sviši og ętla aš banna sprengihreyfla ķ nżjum bķlum įriš 2025. Žetta er mögnuš afstaša ķ ljósi žess, aš Noršmenn eru enn žį olķuframleišslužjóš.

Skilyrši fyrir svona framśrstefnulegri afstöšu rķkisvalds er, aš innviširnir hafi veriš žróašir fyrir žaš, sem taka į viš.  Ķ Noregi er fjóršungur nżrra bķla umhverfisvęnn, en į Ķslandi 8 %.  Skżringin į mismuninum er markvissari stefnumörkun og eftirfylgni į öllum svišum orkuskiptanna ķ Noregi. Žvķ fer vķšs fjarri, aš hérlendis sé raunhęft aš setja markmiš af žessu tagi, og slķkt er lķka óskynsamlegt. Viš getum ekki veriš į undan tęknižróuninni ķ heiminum, enda til hvers ?  Losun umferšar į Ķslandi af heildarlosun landsmanna nemur ašeins 8 %, žegar tekiš hefur veriš tillit įhrifa losunar flugvéla ķ hįloftunum.  Vķsbending um nęgilega žróaša innviši fyrir rafmagnsbķlinn veršur, aš bķlaleigurnar sjįi sér hag ķ aš kaupa nżja rafmagnsbķla.  Žį fyrst mun komast skrišur į rafbķlavęšinguna hérlendis.

Talsmašur einnar af stęrstu bķlaleigunum hér, sem į 25 rafbķla, lét nżlega hafa eftir sér ķ blaši, aš rafmagnsbķlar vęru versta fjįrfesting, sem fyrirtęki hans hefši lagt ķ.  Įstęšan er léleg nżting į bķlunum vegna langs endurhlešslutķma og ónógrar langdręgni.  Mjög margir bķlar eru leigšir śt frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og Isavia veršur aš sjį sóma sinn ķ aš setja upp višeigandi tengla viš bķlastęši bķlaleiganna žar og ķ samrįši viš žęr.  

Slķka tengla (ekki hrašhlešslustöšvar) žarf aš setja upp į bķlastęšum gististašanna vķtt og breitt um landiš, og ķbśar fjölbżlishśsanna verša į hverju kvöldi aš hafa ašgang aš tengli til aš tengja hlešslutęki sitt viš, sem og ašrir ķbśar.  Hrašhlešslustöšvar ęttu aš vera į hverri eldsneytisstöš, sem ętlar aš halda įfram starfrękslu.

  Bķlasmišir skynja vel, hvaš til žeirra frišar heyrir og hafa komiš fram meš loforš um aš framleiša ašeins tvinnbķla (sem sagt ekki einvöršungu tengiltvinnbķla) og rafmagnsbķla.  Volvo hefur tekiš forystuna meš markmiši um žetta f.o.m. 2019.  Daimler og VW hafa uppi įform um fjöldaframleišslu į rafhlöšuknśnum bķlum, en žeir eru nś framleiddir ķ svo litlum męli hjį žeim, aš sś framleišsla er meš tapi.  Hjį Audi var ķ fyrra bśizt viš, aš svo mundi verša til 2028, en nś er skammt stórra högga į milli. Nś er bśizt til varnar ķ Evrópu, "Festung Europa", gegn bandarķskri innrįs fjöldaframleidds rafmagnsbķls frį hinum ótrślega frumkvöšli, rafmagnsverkfręšinginum Elon Musk. Žaš veršur lķf ķ tuskunum į rafbķlamarkašinum.    

Žżzku risarnir vilja žó enn ekki gefa dķsilinn upp į bįtinn.  Žeir hafa nįš eyrum bśrókratanna ķ Brüssel um, aš strķš gegn dķsilnum muni draga svo mjög fjįrhagslegan žrótt śr žeim, aš žį muni skorta fé til aš žróa umhverfisvęna og samkeppnishęfa valkosti ķ tęka tķš.  Elzbieta Bienkowska, "kommissar" išnašarmįla ķ Berlaymont, varaši nżlega viš žvķ, aš bann viš notkun dķsils gęti valdiš hruni į dķsilmarkašinum.  Hśn hefur fallizt į röksemdir Žjóšverjanna og bošar žróun įn gösslaragangs og bošafalla.  

Ķ bķlablaši Fréttablašsins var 17. įgśst 2017 undir fyrirsögninni,

"Dķsilvélar munu įfram gegna mikilvęgu hlutverki ķ bķlasamgöngum", 

vitnaš ķ Harald Krüger, stjórnarformann BMW Group, og hófst fréttin žannig:

"Ķ ręšu, sem Harald Krüger, stjórnarformašur BMW Group, hélt ķ sķšustu viku [v.32/2017] viš upphaf rįšstefnu Innanrķkisrįšuneytis Žżzkalands, sem bar yfirskriftina "National Diesel Forum", kom m.a. fram, aš fyrirtękiš ętlaši sér aš vera įfram ķ fremstu röš žżzkra bķlaframleišenda viš žróun bķla, sem nota rafmagn sem orkugjafa.  Hann sagši einnig, aš BMW myndi halda įfram žróun dķsilvéla, sem uppfylla muni alla ströngustu mengunarstašla heims, žar į mešal Euro 6."

Engum blandast hugur um, aš "Bayerische Motoren Werke" er ķ fremstu röš bķlaframleišenda og nęgir aš nefna til sögunnar koltrefjar, tengiltvinnbķla og hįnżtni sprengihreyfla. Téšur Haraldur veit, hvaš hann syngur. Dagar dķsilvélarinnar eru ekki taldir.  Hérlendis ęttu yfirvöld aš foršast ótķmabęr bönn į notkun véla, en lįta duga aš leggja sitt lóš į vogaskįlar nżrra innviša og halda sig eingöngu viš jįkvęša hvata til markašarins til aš örva orkuskiptin. 

Žegar bķlasmišir hafa nįš betri tökum į framleišslutękni rafmagnsbķla og nįš hagkvęmni fjöldans, žį verša rafbķlar jafnvel ódżrari ķ innkaupum, og eru nś žegar sannarlega mun ódżrari ķ rekstri, žar sem raforkuverš er almenningi hagstętt.  Žį verša innviširnir hérlendis aš verša tilbśnir, ž.į.m. virkjanir, flutningskerfi og dreifikerfi, og mun žį ekki standa į bķlkaupendum meš orkuskiptin.  Žetta er ekki blśndulagt verkefni, heldur įtakaverkefni, žar sem fįst žarf viš tregšulögmįliš į żmsum svišum.  Žaš kostar klof aš rķša röftum, segir žar.

 


Kolröng įlyktun og dżr

Žaš hefur komiš fram, aš hlutdeild Strętó ķ umferš fólks į götum höfušborgarsvęšisins įriš 2011 sé talin hafa numiš 4,5 % og hafi hękkaš upp ķ 4,8 % įriš 2015 į 4 įrum.  Įriš 2011 var jafnframt ķ samrįši viš rķkisstjórnina og meš framlögum śr rķkissjóši af vegafé sett markmiš um tvöföldun hlutdeildar almenningssamgangna įriš 2021 upp ķ 9,0 %. 

Meš sama framhaldi og hingaš til veršur žessi hlutdeild hins vegar 5,3 % įriš 2021, žó aš fjįrveitingar hins opinbera, sveitarfélaganna og rķkisins, hafi į žessu fjagra įra tķmabili aukizt um tęplega miaISK 1,4 eša tęp 60 % og aksturinn aukizt um 42 % ķ km tališ.  Meiri fjįrveitingar og aukiš framboš žjónustu hrķfa ekki į almenning, af žvķ aš hann hefur ekki hug į žessum samgöngumįta, ef hann į kost į fjölskyldubķl.

Žessi aukning opinbers kostnašar til almenningssamgangna er žó hjóm eitt ķ samanburši viš žaš, sem koma skal meš Borgarlķnu, eins og leitt veršur ķ ljós ķ žessari vefgrein.

Įlyktunin, sem rökrétt er aš draga af žessum stašreyndum, er, aš ķbśar höfušborgarsvęšisins verša ekki lokkašir śr fjölskyldubķlnum og ķ strętó meš auknum akstri almenningsvagnanna og forgangsakreinum fyrir žį, sem sums stašar er bśiš aš koma upp og óneitanlega hefur žrengt aš annarri umferš. Tilraunin undanfarin įr sżnir žetta svart į hvķtu. Žaš er algerlega öndvert viš heilbrigša skynsemi aš halda, aš stórfelldar fjįrfestingar nś ķ žįgu almenningssamgangna og margfaldur rekstrarkostnašur žeirra muni einhverju breyta ķ žessum efnum.  Žaš er hins vegar dęmigeršur forsjįrhyggjuhugsunarhįttur, aš hiš opinbera geti haft stakkaskipti į hegšunarmynztri fólks og minnir mjög į tķšindi af slķku ķ hinum föllnu Rįšstjórnarrķkjum.  Žaš er žį ekki leišum aš lķkjast fyrir rįšstjórnina ķ Reykjavķk, eša hitt žó heldur. 

 Geta veriš einhver rök dulin fyrir žvķ aš stofna nś til fjįrfestinga ķ įföngum, sem aš byrjunargildi nema um miaISK 70, en vegna óvissu geta fariš vel į annaš hundraš milljarša króna, žegar upp veršur stašiš ?  Reynum aš kryfja mįliš:

Umhverfismįl:

Tvenns konar umhverfisvį stafar af umferš vélknśinna farartękja. 

Ķ fyrsta lagi er žaš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og skašlegra gastegunda og fastra efna fyrir öndunarfęrin.  Žar eru t.d. żmis brennisteinssambönd, ašallega frį dķsilvélum, og sótagnir, sem einnig koma ašallega frį dķsilvélum.  Af žessum sökum kunna dķsilvélar aš verša bannašar ķ fólksbķlum į nęsta įratugi.  Til langs tķma mun žessi tegund mengunar hverfa bęši frį strętisvögnum og fólksbķlum, žvķ fyrr žeim mun betra.  Frį strętisvögnum sennilega um 2025 og frį fólksbķlum 15 įrum seinna.  Śtblįstursvandamįl eru žess vegna ekki rök fyrir öflugri almenningssamgöngum.  

Ķ öšru lagi er žaš rykmengun ķ lofti vegna vegslits.  Įrlega deyja 50-100 manns ótķmabęrum dauša į höfušborgarsvęšinu vegna loftmengunar, sem aš töluveršu leyti kemur frį snertingu dekkja viš vegyfirborš, og žaš er ótrślegt, hvaš borgaryfirvöld og Umhverfisstofnun taka mótvęgisašgeršir gegn rykvįnni miklum lausatökum.  Rykbinding er ekki stunduš og sópun er mjög strjįl.  Sóšaskapur einkennir stjórnarfariš ķ borginni. Fķnagnir undir 2,5 mķkrón eru ekki einu sinni męldar, og engar reglur gilda um leyfilegan hįmarksstyrkleika žeirra ķ andrśmslofti. Bandarķkjamenn hafa žó lengi vitaš, aš žęr eru hęttulegastar allra borgarrykagna fyrir lungun.  Slen žetta og doši yfirvalda į öllum svišum mengunarvarna ķ borginni er vķtavert og ķ raun brottrekstrarsök śr valdastólunum.

Žaš er hęgt aš leggja mat į žaš, hvort almenningsvagnar eša fólksbķlar valda meiri rykmyndun śt frį vegsliti.  Strętisvagn, 20 t, veldur 8000 sinnum meira vegsliti per km en fólksbķll, sem vegur 1 t.  Fólksbķlarnir į höfušborgarsvęšinu leggja lķklega aš baki 133 sinnum lengri vegaleng en strętisvagnarnir į įri (160k x 7,5k = 1200 Mkm/įr og strętisvagnar 9,0 Mkm įriš 2015).  Af žessu leišir, aš strętisvagnarnir valda 60 sinnum meiri rykmyndun og kostnaši viš višhald gatna en fólksbķlarnir.  Śt frį žessari nišurstöšu ętti fremur aš létta vagnana og draga śr akstri almenningsvagna en aš žyngja žį og auka aksturinn, eins og žó er įformaš.  

Fjįrhagsmįl:

Nś nemur kostnašur į hvern faržega Strętó alls ISK 506 (per ferš).  Ętla mį, aš helmingur aksturs hvers fólksbķls, 15000 km/įr, sé į höfušborgarsvęšinu, og aš farnar séu 1000 feršir į įri og ķ bķlnum sé aš mešaltali 1,5 mašur.  Žį fęst mešalkostnašur feršar ķ fólksbķl 233 ISK/mann.  Einingarkostnašur Strętó er žį meira en tvöfalt hęrri en fólksbķlsins, svo aš žjóšhagslega borgar sig ekki aš efla almenningssamgöngur, žó aš sérstakir įhugamenn um žęr haldi öšru fram.  

Nišurstaša žessarar greiningar er sś, aš nśverandi almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu valdi margfalt meira vegsliti og rykmengun af völdum žess en fólksbķlarnir og aš almenningssamgöngur séu žjóšhagslega óhagkvęmar, enda er feršakostnašur į mann meira en tvöfaldur m.v. fjölskyldubķlinn.  Hvers konar fordild og botnlaus sérvizka bżr eiginlega aš baki žessu opinbera dekri viš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu ?

Nś ętla borgaryfirvöld og skipulagspįfar höfušborgarsvęšisins aš halda enn lengra śt ķ ófęruna.  Žessir ašilar ętla aš leggja śt ķ a.m.k. miaISK 70 fjįrfestingu vegna Borgarlķnu, sem ętlaš er aš nį žvķ markmiši aš auka hlutdeild almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu śr nśverandi 4,8 % ķ 12 % įriš 2040.  Žetta žżšir, ef įętlanir nį fram aš ganga, aš žį mun Strętó flytja um 36 M (milljón) faržega (įriš 2040).  Ef gert er rįš fyrir, aš hlutdeild hins opinbera ķ kostnaši viš flutning hvers faržega verši žį sś sama og įriš 2015, ž.e. 351 ISK/fž (=70 % af heild nś), sem mun žżša mikla hękkun fargjalda žį, žį mun rekstrarlegur kostnašarauki hins opinbera, sem žį verša vęntanlega ašeins sveitarfélögin, sem aš Strętó standa (ef rķkiš hęttir nišurgreišslum), nema 9 miaISK/įr !  

Žį er eftir aš taka meš ķ reikninginn fjįrmagnskostnaš Borgarlķnu, en hann mun vęgt reiknaš (5 %/įr vextir og 30 įra afskriftatķmi) nema 5 miaISK/įr (afborganir og vextir). 

Heildarkostnašarauki žessara sveitarfélaga vegna Borgarlķnu mun žannig nema 9+5=14 miaISK/įr.  Žetta mun bętast ofan į nśverandi kostnaš, 3,8 miaISK/įr, hins opinbera af Strętó, og veršur heildarkostnašur hins opinbera žį a.m.k. 17,8 miaISK/įr. 

Afleišing Borgarlķnu fyrir fjįrhag sveitarfélaganna į höfušborgarsbęšinu veršur grafalvarlegur, žvķ aš kostnašur viš Strętó tęplega fimmfaldast aš raunvirši m.v. 2015, og įvinningurinn er neikvęšur ķ öllu tilliti.  Žetta er meš öšrum oršum algerlega glórulaust gęluverkefni. 

Žaš er full įstęša fyrir fulltrśa į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins, sem bošašur hefur veriš ķ nóvember 2017, aš stilla saman strengi į höfušborgarsvęšinu gegn vinstri sinnušu žokurįfi, sem leitt er af nśverandi meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur.  Žaš er jafnframt įstęša fyrir fulltrśa utan höfušborgarsvęšisins aš gjalda varhug viš žessu, žvķ aš Reykjavķk er į hausnum og hefur enga fjįrhagslega burši ķ žetta verkefni.  Žaš mun verša leitaš eftir framlögum śr rķkissjóši ķ žetta óžurftarverkefni og rķkisįbyrgšum, sem ber aš hafna.  Framlög til Borgarlķnu śr rķkissjóši mundu verša tekin frį öšrum verkefnum į Vegaįętlun, sem flest, ef ekki öll, eru brįšnaušsynleg og hafa dregizt śr hömlu.

Žaš eru fleiri en žessi blekbóndi hér, sem hafa komizt meš sķnu lagi aš žeirri efnislegu nišurstöšu, sem hér hefur veriš kynnt.  Mį žar fyrst nefna ritstjórn Morgunblašsins, sem žann 30. jśnķ 2017 sendi frį sér forystugreinina,

"Ķbśarnir hafa hafnaš stefnunni":

"Žaš er meš miklum ólķkindum aš sjį, hvernig žeir, sem įkvaršanir taka um samgöngumįl į höfušborgarsvęšinu, hundsa skżr skilaboš almennings.  Ekki žarf aš bķša til 2022 til aš sjį, aš nišurstaša tilraunar um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu er, aš almenningur vill ekki stórauknar almenningssamgöngur  į kostnaš fjölskyldubķlsins.  Komiš hefur ķ ljós, aš žó aš žrengt hafi veriš aš fjölskyldubķlnum, en żtt undir annan feršamįta, vill langstęrstur hluti almennings feršast um į eigin bķlum.  Er ekki sjįlfsagt aš virša žaš val og hętta aš žrengja aš almennri umferš ?"

Sś įkvöršun vinstri rķkisstjórnarinnar 2011 aš setja hįtt ķ einn milljarš króna ķ aš efla almenningssamgöngur į og aš höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fjįrfesta ekkert ķ samgöngubótum į stofnęšum höfušborgarsvęšisins var stórskašleg fyrir umferšaröryggi žar og heilsufar ķbśanna og var žar aš auki žjóšhagslega skašleg, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein. Téšur samningur hefur nś ķ mešförum borgaryfirvalda framkallaš skrķmsli, sem kallaš er Borgarlķna. Žetta samkomulag rķkis og borgar į sinni tķš ber aš afturkalla strax og bįšir ašilar verša um žaš sammįla, en žaš veršur ekki, nema nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk verši felldur, helzt kolfelldur.  Lķkja mį hinum ófrżnilega meirihluta viš dreka, og nś er bešiš riddarans hugumprśša į hvķtum hesti, sem stingur dreka žennan į hol meš spjóti sķnu, eins og vel žekkt er śr sagnaarfleifšinni.  

Ķ annan staš mį nefna prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ, sem 28. jśnķ 2017 ritaši ķ Morgunblašiš greinina, 

"Borgarlķnurugl ķ Reykjavķk":

"Almenningssamgöngum veršur aš sjįlfsögšu aš halda uppi [blekbóndi er sammįla], en ķ staš žess aš gera žennan mikilvęga valkost margfalt dżrari ķ rekstri en nś er [blekbóndi fékk śt, aš įrlegur kostnašur mundi 4,7 faldast], hlżtur aš standa borgaryfirvöldum öllu nęr aš leita hagkvęmari og ódżrari lausna [t.d. meš minni, rafknśnum vögnum utan annatķma - innsk. BJo].   Žess mį svo geta, aš borgarstjóri og skipulagshetjur hans ęttu ķ raun aš vera borgarbśum žakklįtir fyrir yfirburšastöšu einkabķlsins, žar sem žaš gefur Reykjavķkurborg kost į aš veita margfalt einfaldari,  ódżrari og hagkvęmari žjónustu en ella [bķlaeign er almennari į Ķslandi en ķ öšrum löndum, um 0,72 fólksbķlar į ķbśa, og skipulagsyfirvöld komast ekki meš góšu móti hjį aš taka miš af žvķ.  Fjölskyldubķllinn er aušvitaš nżttur įriš um kring, einnig til feršalaga utan höfušborgarsvęšisins. - innsk. BJo].  

Sķšan setur Jónas fram žį skošun, aš hin annarlega Borgarlķnuhugmynd sé sótt til Kaupmannahafnar, enda sé rįšgjafinn danskur.  Žetta setur fįrįnleika hugmyndarinnar ķ nżtt ljós.  Danskir rįšgjafar eru į launum (hver borgar žau laun ?) viš aš troša žekktum og gildum dönskum lausnum inn ķ framandi umhverfi, žar sem engin žörf er fyrir svo stórtęk og dżr śrręši:

"Žaš er einfalt, afköst vegakerfis [Kaupmannahafnar] eru ekki nęg, og žess vegna žarf Kaupmannahöfn og nįgrenni lestarkerfi.  Reykjavķk og nįgrenni žarf ekki lestarkerfi, ofurstrętókerfi eša žvķ um lķkt.  Žaš, sem žarf, er borgarstjórn, sem kann eitthvaš fyrir sér ķ borgarskipulagningu, borgarrekstri og umhverfismįlum borga og hęttir aš safna skuldum."

Žaš er naušsynlegt, aš žetta ljós renni upp fyrir meirihluta Reykvķkinga eigi sķšar en į vori komanda.  Vinstri flokkarnir og Pķratar bjóša ašeins upp į glópa ķ fjįrmįlum og rata ķ skipulags- og rekstrarmįlum, eins og dęmin sanna.  Žetta liš er sneytt dómgreind og heilbrigšri skynsemi, og žess vegna verša žau aušveld brįš stórra hugmynda, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzkt umhverfi:  

"Afleišingar žessa, verši žessi umhverfisdraumur aš veruleika, eru ekki uppörvandi.  Svo aš strętó fįi meira plįss til aš aka nęstum galtómur um, stendur til aš žrengja götur enn frekar og hęgja žar meš enn meira į umferšinni.  Verri og lengri umferšarstķflur ęttu jafnframt aš "hvetja" fólk til aš taka frekar strętó, svo aš žarna telur borgarstjórn sig lķklega slį tvęr flugur ķ einu höggi.  Gallinn er bara sį, aš Reykjavķk er ekki nęgilega stór og fjölmenn borg, til žess aš slķkar ašgeršir fįi einar og sér hrakiš fólk śt śr einkabķlnum og upp ķ strętó.  

Vissulega mun žetta tefja og lengja enn frekar bišraširnar, lķklega um 20 mķnśtur eša svo [sem jafngildir meira en tvöföldun į algengasta nśverandi bištķma ķ ös - innsk. BJo], sem mun žį auka mengunina af kyrrstęšum bķlum sem žvķ nemur."

Sżnt hefur veriš fram į žaš ķ žessari vefgrein, aš sś rįšstöfun borgaryfirvalda og annarra aš auka umferš stórra og žungra strętisvagna verulega sķšan 2011, hefur aukiš mengun į höfušborgarsvęšinu, ašallega ķ Reykjavķk, grķšarlega og žannig valdiš fjölda manns aukinni vanlķšan og fjölgaš ótķmabęrum daušsföllum um nokkra tugi į įri.  Nś į sem sagt meš Borgarlķnu aš höggva ķ sama knérunn meš dęmalausu falsi og blekkingum, žvķ aš žaš er gert ķ nafni umhverfisverndar.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.

 

 

 

 


Innvišir ķ svelti

Ķslenzka hagkerfiš hefur hrist af sér fjįrhagslegar afleišingar falls fjįrmįlakerfisins fyrir tępum 9 įrum, haustiš 2008, og hiš nżja fjįrmįlakerfi viršist vera traustara en įšur hefur žekkzt į Ķslandi og traustara en vķša erlendis, nęr og fjęr. 

Jón Danķelsson, prófessor viš "London School of Economics", varar jafnvel viš of mikilli varfęrni og regluvišjum um fjįrmįlafyrirtękin, žvķ aš hśn dragi śr skilvirkni fjįrmįlakerfisins.  Til žess mį örugglega flokka hugmyndina um aš kljśfa fjįrfestingarstarfsemi bankanna frį almennri inn- og śtlįnastarfsemi.  Fjįrfestingarstarfsemin er svo lķtill žįttur af heildarstarfseminni, aš hśn er hverfandi įhęttužįttur.  Aš kljśfa hana frį er žess vegna alger óžarfi og veršur ekki til annars en aš veikja fjįrmįlastofnanirnar, gera žęr óskilvirkari og dżrari ķ rekstri.  Allt žaš óhagręši bitnar į višskiptavinum bankanna meš hęrri umsżslugjöldum og vöxtum. Umręšan ber vitni um forręšishyggju žeirra, sem lķtt žekkja til fyrirtękjarekstrar į fjįrmįlamarkaši.  Rķkiš situr nś uppi meš hundruši milljarša ISK bundna ķ žremur stęrstu bönkunum.  Žaš er lķklega einsdęmi innan OECD, aš rķkiš eigi jafnstóran skerf af bankakerfinu og reyndin er hér.  Nęr vęri aš setja hluti ķ bönkunum hęgt og rólega į markaš, greiša upp skuldir fyrir andviršiš og losa žannig um framvęmdafé hjį rķkissjóši fyrir brżna og aršbęra innvišauppbyggingu.   

Ķslenzkir innvišir hafa veriš sveltir frį og meš įrinu 2009, svo aš uppsöfnuš fjįrfestingaržörf ķ innvišum nemur nś um miaISK 230.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš góšir og nęgir innvišir fyrir atvinnuvegina eru forsenda hagvaxtar og žar meš velferšar.  Viš höfum undanfariš bśiš aš žvķ, aš į įrunum 1990-2008 nam įrleg nżfjįrfesting ķ innvišum um 5,5 % af VLF (vergri landsframleišslu) aš jafnaši, og žetta hlutfall aš stašaldri er tališ geta višhaldiš 2,5 %-3,0 % hagvexti hérlendis, ž.e.a.s. innvišafjįrfesting er aš öšru jöfnu mjög aršsöm og getur ein og sér knśiš framleišniaukningu og aukningu landsframleišslunnar, sem nemur helmingi fjįrfestingarinnar. Til innviša ķ žessum skilningi eru taldar hafnir, flugvellir, vegir, brżr, jaršgöng, flutningskerfi raforku, ljósleišaralagnir, sjśkrahśs og skólar.  

Žar sem Ķsland er strjįlbżlt  meš ašeins 3,3 ķbśa/km2, į pari viš Kanada, en t.d. Bretland og Žżzkaland eru meš 70-80 sinnum fleiri ķbśa į flatareiningu, žį veršur kostnašur į ķbśa miklu hęrri viš innvišauppbyggingu hérlendis en annars stašar ķ Evrópu.  Žó aš landsframleišsla į mann į Ķslandi sé į mešal žess hęsta, sem gerist innan OECD, žį fer samt ekki hjį žvķ, aš landsmenn verši aš verja hęrra hlutfalli af VLF til innvišafjįrfestinga en ašrir innan OECD til aš framkalla sama hagvöxt.

Hagfręšingar OECD telja naušsynlegt mišgildi innvišafjįrfestingar ķ löndum samtakanna sé 4,1 % af VLF til aš framkalla 2,5 % - 3,0 % hagvöxt.  Bęši innvišafjįrfesting og hagvöxtur hafa minnkaš į tķmabilinu 1990-2016 innan OECD. Žannig nam fjįrfesting ķ innvišum innan OECD 5,0 % af VLF įriš 1990, en hafši helmingazt įriš 2016.  Žetta er įvķsun į afar lįgan hagvöxt į nęstu įrum og hrörnun samfélaganna, ž.e. aš fjįrmunastofn innviša skreppi saman, enda hafa hagfręšingar OECD komizt aš žeirri nišurstöšu, aš fjįrfestingaržörfin nemi žar nś yfirleitt 4,1 % af VLF į įri, en į Ķslandi er žetta hlutfall tališ žurfa aš vera 5,5 % til aš višhalda hagvexti, sem tryggir fullt atvinnustig, ž.e. atvinnuleysi undir 3,0 % af fjölda į vinnumarkaši aš mešaltali yfir įriš.  Žetta jafngildir įrlegri innvišafjįrfestingu hérlendis a.m.k. miaISK 130, en įriš 2016 nam hśn ašeins 3,8 % af VLF eša um miaISK 90.  Žį er uppsafnaša žörfin ekki talin meš.  

Hiš opinbera, rķki og sveitarfélög, žurfa sem sagt aš bęta um 40 miaISK/įr viš fjįrfestingarnar ķ fyrra, og eftir žvķ sem skuldabyrši og vaxtakostnašur žessara ašila lękkar og skattstofnar stękka, veršur raunhęfara aš nį žvķ marki įn žess aš auka skattheimtuna eša aš gefa śt skuldabréf.  Žį stendur hins vegar eftir uppsafnaši stabbinn upp į miaISK 230, sem ęskilegt er aš vinna upp innan nęstu 8 įra eša tęplega 30 miaISK/įr.  

Hvernig er bezt aš leysa žetta ?  Um žaš ritaši Sölvi Blöndal, hagfręšingur hjį GAMMA Capital Management, ķ Markaš Fréttablašsins, 14. jśnķ 2017,

"Innvišafjįrfesting į Ķslandi ķ lįgmarki":

"Eina įstęšu fyrir takmörkušum fjįrfestingum opinberra ašila ķ hefšbundnum innvišafjįrfestingum mį rekja til sķvaxandi śtgjalda til heilbrigšismįla, menntamįla og félagsžjónustu.  Til aš fjįrmagna aukna fjįrfestingu ķ innvišum geta stjórnvöld hękkaš skatta og aukiš śtgįfu rķkisskuldabréfa [leiš Katrķnar Jakobsdóttur og félaga - innsk. BJo], en žį aš sama skapi įtt žaš į hęttu aš lękka ķ lįnshęfi [sem hękkar vaxtakostnaš rķkissjóšs, sveitarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga - innsk. BJo].

Stjórnvöld hafa hins vegar einnig leitaš nżrra leiša til uppbyggingar innviša meš aškomu einkaašila.  Markmišiš meš žvķ er aš draga śr rķkisskuldum og hallarekstri, flżta uppbyggingu žjóšhagslega aršbęrra verkefna, auka kostnašaržįtttöku žeirra, sem nżta opinbera žjónustu, og nżta almennt kosti einkaframtaks.  

Viš įkvešnar kringumstęšur er einkaframkvęmd talin vera hagkvęmur kostur, og er žį helzt horft til, hversu mikil įhętta fylgir framkvęmdinni, hvort einkaašili bśi yfir meiri fęrni en opinberir ašilar, eša hvort einkaašili geti nįš fram samlegšarįhrifum meš annarri starfsemi sinni.

Einkaframkvęmd fylgja lęgri śtgjöld ķ upphafi fyrir rķkiš, og kostnašur dreifist yfir lengra tķmabil.  

Mótrök gegn aškomu einkaašila aš innvišafjįrfestingum er, aš fjįrmagnskostnašur sé aš jafnaši hęrri en hjį opinberum ašilum.  Hins vegar mį ętla, aš sį munur minnki, ef opinberir ašilar skuldsetja sig fyrir öllum žessum verkefnum, žvķ aš žį kemur aš žvķ, aš lįnshęfi žeirra lękkar, sem leišir til žess, aš fjįrmagnskostnašur opinberra ašila hękkar."

Viš ašstęšur, eins og nś eru uppi, žar sem žörfin fyrir nżja innviši hefur hrśgazt upp, er alveg boršleggjandi aš selja rķkiseignir og fara einnig leiš einkaframkvęmdar.  Žetta į t.d. viš um samgönguleiširnar aš höfušborgarsvęšinu, Sundabraut, Reykjanesbraut og leišina austur fyrir fjall aš Selfossi įsamt nżjum Hvalfjaršargöngum.  Einnig nęstu jaršgöng gegnum fjall. Žaš mį koma gjaldtökunni žannig fyrir, aš ašeins žurfi aš hęgja feršina į mešan samskipti fara sjįlfvirkt fram į milli ašgangskorts ķ bķl og lesara ķ vegtollsstöš.  Meš žessu móti munu tęplega 25“000 bķlaleigubķlar, sem aka svipaš og 36“000 ašrir bķlar landsmanna į įri eša 15 % fólksbķlafjöldans, létta undir viš žessa naušsynlegu innvišafjįrmögnun.  

 

 

 

 

 

 

 


Lestarstjórar į hlišarspori

Žeir, sem halda žvķ fram, aš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar (FLR) og Umferšarmišstöšvarinnar (UMS) ķ Vatnsmżri geti ķ fyrirsjįanlegri framtķš oršiš aršbęr, vaša reyk, og žeir eru į villigötum bęši varšandi kostnaš verkefnisins og tekjur af lestinni.  Kvešur svo rammt aš žessu, aš afskrifa žyrfti meira en 60 % kostnašarins viš verklok, svo aš reksturinn stęši undir öllum kostnaši m.v. 9,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns, sem bundiš er ķ žessu verkefni.  Žaš eru alls engin žjóšhagsleg eša umhverfisleg rök fyrir svo frįleitum gerningi, sem aš öllum lķkindum vęri žį afskrifašur į kostnaš skattborgaranna, eins og rakiš er ķ lok žessa pistils.  

Hér er um aš ręša "offjįrfestingu daušans", žvķ aš megniš af leiš lestarinnar liggur hśn samhliša vegi, sem mun geta flutt 100“000 manns į sólarhring, žegar hann hefur veriš tvöfaldašur alla leiš og tengdur gatnakerfi allra sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu, nema Seltjarnarness, meš mislęgum gatnamótum viš stofnęšar. Žetta žarf aš framkvęma sem fyrst af öryggisįstęšum, t.d. vegna mikillar fjölgunar erlendra feršamanna į bķlaleigubķlum og kostar smįręši m.v. lestarkostnašinn.   

Umferšaržunginn į Reykjanesbraut frį Njaršvķkum til Hafnarfjaršarfjaršar (2x2 brautir) um žessar mundir er aš jafnaši vel innan viš fimmtungur af flutningsgetu vegarins, og er naušsynlegt aš vinda brįšan bug aš 2x2 braut alla leiš.  Ef žessi flutningsgeta veršur einhvern tķma fullnżtt, žį er hęgurinn į aš bęta viš akrein ķ sitt hvora įtt fyrir kostnaš, sem nemur rśmlega tķunda hluta lestarkostnašarins.    

"Lestarstjórarnir" (fluglestarfélagiš) įętla, aš flutningsgeta lestarinnar muni verša um 10“000 faržegar į sólarhring. Aš leggja śt ķ grķšarlega fjįrfestingu, miaISK 175, til aš bęta 10 % viš flutningsgetu, žar sem nżtingin er nś minni en 20 %, er žaš, sem įtt er viš meš "offjįrfestingu daušans" ķ žessu sambandi. Hvernig stendur į žvķ, aš stjórnmįlamenn, sem vilja lįta taka sig alvarlega, ljį mįls į, aš viškomandi sveitarfélög taki žįtt ķ aš undirbśa žessa endileysu ?

Forsvarsmašur undirbśningsfélags "fluglestarinnar" hefur upplżst, aš farmiši meš lestinni muni kosta ISK 5000 ašra leiš.  Faržeginn borgar žį 100 ISK/km, en til samanburšar nemur rekstrarkostnašur rafmagnsbķls (orka, višhald, tryggingar, opinber gjöld) um 6,0 kr/km.  Žaš eru einmitt rafmagnsbķlar, sem lestin mun žurfa aš keppa viš, bķlaleigubķlar, rśtur, leigubķlar og einkabķlar. 

Lestin getur ekki keppt į tķma, žótt hśn verši einungis 20 mķn ķ förum, nema viš rśturnar, vegna bištķma į endastöšvunum og millibišstöšvum, og feršatķma aš og frį žeim öllum, nema flugstöšinni.  Hśn mun heldur ekki geta keppt į verši, eins og kom fram hér aš ofan. 

Jįrnbrautarlest į milli FLR og UMS hefur ekkert samkeppnisforskotHvernig į hśn žį aš ryšja sér til rśms į markašinum ?

Jónas Elķasson, prófessor emeritus og įhugamašur um betri borg, ritaši fróšlega grein ķ Morgunblašiš 19. jśnķ 2017, um žessa jįrnbrautarlest, og žar er hann ómyrkur ķ mįli um žetta gęluverkefni.  Fyrirsögn greinarinnar var,

"Illa grundaš gęluverkefni": 

Um kostnašarįętlun verkefnisins reit hann eftirfarandi:

"Einnig upplżsti forsvarsmašurinn [fluglestarfélagsins ķ śtvarpsvištali - innsk. BJo], aš engar rannsóknir hefšu fariš fram vegna 12 km af jaršgöngum, sem gert er rįš fyrir frį Straumsvķk inn į BSĶ. Reyndar er heill hellingur af rannsóknum til, en sem dęmi žį er vitaš, aš grunnberg ķ Straumsvķk er į 20 m dżpi.  Ofan į žvķ liggja mķglek hraun og Reykjavķkurgrįgrżti, og žaš er žvķ nokkuš ljóst, aš įętlun félagsins upp į 100 milljarša fęr vart stašizt.  Um 150-200 milljaršar eru nęr lagi."

Ķ aršsemisśtreikningum blekbónda, sem raktir  verša hér aš nešan, er fariš bil beggja og reiknaš meš stofnkostnašinum A=miaISK 175.

Gert er rįš fyrir višhaldskostnaši, VHA=miaISK 1,0, starfsmannakostnaši, STA=miaISK 1,0 og orkukostnaši, ORK=miaISK 0,2.  Alls veršur žį įrlegur rekstrarkostnašur, B=miaISK 2,2, sem er lįgmark til žessara žarfa.  

Verkefniš er įhęttusamt, og žess vegna mį reikna meš, aš fjįrfestar sętti sig ekki viš minni įvöxtun en 9,0 % į įri.  Einhvern tķmann nefndi forsvarsmašur undirbśningsfélags fluglestarinnar reyndar, aš hśn mundi skila 15 % įvöxtun.  

Eimreiš og vagnar endast e.t.v. ķ 15 įr, spor ķ 40 įr og jaršgöng ķ 60 įr įn verulegs višhalds.  Į žessum grunni er valinn afskriftatķmi verkefnisins 40 įr.

Meš nśviršisreikningum mį finna śt, aš įrlegur fjįrmagnskostnašur verkefnisins, KF=miaISK 16,3, og įrlegur rekstrarkostnašur er samkvęmt ofangreindu a.m.k., B=miaISK 2,2.  Žetta saman lagt gefur heildarkostnaš af verkefninu į įri: K=miaISK 18,5. 

Žį er aušvitaš nęsta spurning, hvort įrlegar tekjur af jįrnbrautarlestinni muni hrökkva fyrir žessum kostnaši.  Įętlanir "lestarstjóranna" munu snśast um aš flytja 10“000 manns į sólarhring fyrir 5000 kr/mann aš jafnaši.  Gangi žessi ofurbjartsżnisspį eftir, žį gengur dęmiš upp, žvķ aš įrlegar tekjur munu žį nema: T=10k x 5 kISK x 0,365k = miaISK 18,3.

Žaš er hins vegar nįnast alveg śtilokaš, aš jįrnbrautarlestin hreppi svona stóran skerf af heildarfaržegafjöldanum į milli FLR og höfušborgarsvęšisins, sem m.v. 3,0 M erlenda feršamenn, 1,0 M innlenda feršamenn (ķ bįšar įttir) og 10 % ķbśa Reykjanesbęjar og nįgrennis ķ förum til vinnu eša skóla eru tęplega 8,0 M/įr eša tęplega 22 k į sólarhring aš mešaltali.

Meginįstęšan fyrir žvķ, aš nįnast śtilokaš er, aš lestin hreppi 10/22=0,45=45 % heildarfaržegafjöldans,  er sķvaxandi notkun erlendra feršamanna į bķlaleigubķlum.  Žegar žeir verša rafvęddir (dręgni rafbķla į einni rafgeymahlešslu er nś žegar meiri en mešalakstursvegalengd erlendra feršamanna į dag), žį veršur orkukostnašur žeirra ašeins 1/3 af nśverandi eldsneytiskostnaši, og veršiš į rafmagnsbķlum er aš verša svipaš og į sambęrilegum eldsneytisbķlum vegna nišurfellingar rķkissjóšs į vörugjöldum og viršisaukaskatti og sķvaxandi framleišslufjölda rafmagnsbķlanna.  

Žann 17. marz 2017 birtist ķ Morgunblašinu frétt undir fyrirsögninni, "Stóraukin notkun bķlaleigubķla".

Žar var vitnaš ķ skżrsluna "Akstur og öryggi erlendra feršamanna 2016", sem fyrirtękiš "Rannsóknir og rįšgjöf feršažjónustunnar ehf" samdi meš tilstyrk Rannsóknarsjóšs Vegageršarinnar.

"Įętlaš er, aš įriš 2016 hafi um 960 žśsund erlendir feršamenn nżtt sér bķlaleigubķla į Ķslandi (56 % gestanna) samanboriš viš um 480 žśsund įriš 2014 (48 %) og 166 žśsund įriš 2009 (33 %)."

Af žessu sést, aš žaš er stķgandi ķ hlutfalli erlendra feršamanna, sem skiptir viš bķlaleigurnar.  Žetta hlutfall stefnir vel yfir 60 %, og hér veršur gert rįš fyrir, aš 60 % erlendra feršamanna leigi sér bķl ķ FLR og skili honum žar, og 20 % žeirra noti ašra feršamįta en bķlaleigubķl og lest.  Žannig veršur hlutdeild lestarinnar ķ flutningum erlendra feršamanna śr og aš FLR ašeins 20 %, sem er innan viš helmingur žess, sem "Fluglestin-žróunarfélag" hefur gefiš śt. 

Žį veršur gert rįš fyrir, aš sem svarar 5 % ķbśa ķ Reykjanesbę taki lestina 200 daga į įri og 50 žśsund ķslenzkir feršamenn taki hana fram og til baka į įri.  

M.v. 3,0 M erlendra feršamanna veršur faržegafjöldinn meš fluglestinni samkvęmt žessu: FŽF=4700 manns/įr.

Žetta er innan viš helmingur žess faržegafjölda, sem lestarstjórarnir reikna meš, og meš mešalmišaverši ISK 5000 verša įrlegar tekjur 8,5 miaISK/įr.

Įrlegur kostnašur er sem sagt rķflega tvöfaldar įrlegar tekjur ķ žessu dęmi.  Hér hefur žó kostnašur sķzt veriš ofįętlašur og tekjurnar ekki veriš vanįętlašar, nema sķšur sé.  Fluglestarhugmyndin er annarleg og sem višskiptahugmynd hreint glapręši, sem opinberir ašilar į Ķslandi, rķki og sveitarfélög, verša aš halda sig frį, žótt a.m.k. sum sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu hafi hug į aš tengja hugarfóstur vissra stjórnmįlamanna žar, Borgarlķnuna, viš Fluglestina.  Hvaš hefur Jónas Elķasson aš segja um žessi mįl ?:

"Ķ žeim borgum, sem lestir eru reknar, er žaš undantekningarlaust vegna žess, aš vegasamgöngur hafa ekki undan.  Vegir anna meš öšrum oršum ekki einir sér žeim fjölda fólks, sem žarf til aš komast inn ķ London, Parķs, Tokyo, New York og Kaupmannahöfn, svo aš algeng dęmi séu nefnd.  Engum slķkum rökum er žó hér til aš dreifa.  Vegirnir ķ Reykjavķk hafa žrįtt fyrir allt viš, og tiltölulega litlu žyrfti aš kosta til, svo aš umferš į höfušborgarsvęšinu komist ķ gott lag.  

Nęsta mannsaldurinn eša svo (rśmlega 30 įr) er bśizt viš 70 žśsund manna fjölgun į höfušborgarsvęšinu.  Mannfjöldinn veršur žar samt um eša undir kvartmilljón, sem er fįtt m.v. mannfjöldann ķ ofangreindum borgum og fęrra en alls stašar, žar sem tališ hefur veriš naušsynlegt aš létta į vegumferš meš jįrnbrautarlest.  Jįrnbrautarlest til aš tengja höfušborgarsvęšiš viš stęrsta alžjóšaflugvöll landsins er žess vegna verkefni įn fordęma erlendis frį aš teknu tilliti til ašstęšna.  Žetta er sérvizkugrilla, sem ekki er reist į raunverulegri žörf eša vandašri žarfagreiningu.

  Mislęgu gatnamótin, sem nś er veriš aš byggja į mótum Reykjanesbrautar og Krżsuvķkurvegar ķ Hafnarfirši kosta "ašeins" miaISK 1,2.  Žaš žarf aš byggja allt aš 10 slķk mislęg gatnamót į höfušborgarsvęšinu og fjölga akreinum į stofnęšum til aš greiša śr umferšarhnśtunum.  Slķk fjįrfesting fyrir e.t.v. miaISK 25 leysir umferšarvandann fyrir einvöršungu žrišjung af kostnaši viš Borgarlķnu, sem žó mun alls engan vanda leysa.  

"Svo viršist sem gylliboš um erlent fjįrmagn hafi sannfęrt rįšherrann og sżnt honum fram į, aš rķkissjóšur vęri žar meš śr allri hęttu.  Žaš er reyndar į töluveršum misskilningi byggt.  Meš hlišsjón af žeim neikvęša hagnaši (tapi), sem lestarreksturinn stefnir aš óbreyttu ķ, er afar ólķklegt, aš fjįrfestar komi aš mįlinu öšruvķsi en meš žvķ skilyrši, aš rķki og borg įbyrgist eins og 50-100 milljarša króna lįn[reyndar lķklega 60%x175miaISK = miaISK 105 - innsk. BJo] til einkahlutafélags, sem byggja į lestina.  Fjįrfestar, og alls ekki erlendir, eru ekki žekktir aš žvķ aš hętta eigin fjįrmagni ķ framkvęmdir meš litla sem enga hagnašarvon.  

Aš umsömdum byggingartķma lišnum, žegar hin gamalkunnuga Vašlaheišarstaša veršur komin upp meš öllum sķnum forsendubrestum, hvaša tryggingu hafa skattgreišendur fyrir žvķ, aš fjįrfestarnir verši ekki farnir og fjįrmagniš meš; aš rķki og borg sitji ekki eftir meš lestarrekstur ķ fanginu ?

Aš erlendir fjįrfestar taki fjįrhagslega įbyrgš į umręddri lest meš eigin peningum - menn geta rólega gleymt žvķ.  Žaš er žvķ harla ólķklegt, aš einkahlutafélag sveitarfélaga fįi svo mikiš sem krónu af innvišagjaldi ķ svona lestarrekstur, jafnvel žó aš gjaldiš verši sett į (sem veršur žó vonandi ekki), enda er mįliš tóm vitleysa frį upphafi, sprottiš upp af óstjórninni ķ Reykjavķk."

Hugmynd um aš leggja jįrnbrautarteina į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og Umferšarmišstöšvarinnar er afspyrnu léleg višskiptahugmynd, sem strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og vitnar um meira en litla veruleikafirringu.  Žegar mun hafa veriš variš MISK 200 til skżrsluskrifa, sem ętlaš er aš tęla einfalda stjórnmįlamenn og ašra auštrśa til fylgilags viš fluglestina.  Hver hefur veriš svo įbyrgšarlaus aš ljį mįls į žessum blekkingum ?  Eru žaš sveitarstjórnarmenn ?  Jónas Elķasson heldur žvķ fram, aš žetta vitlausa mįl sé "sprottiš upp af óstjórninni ķ Reykjavķk".  Žar eru menn, eins og žeir eru, gaddfrešnir į lestarspori til heljar, en ķ öšrum sveitarfélögum ęttu menn ekki aš lįta hafa sig aš ginningarfķflum meš žvķ aš veita fluglestarfélaginu įdrįtt um aš taka frį veršmętt land undir teina og bišstöšvar, sem aš öllum lķkindum aldrei munu verša aš veruleika.

Nżjustu fregnir herma žó, aš undirbśningur aš "Lava Express" sé aš komast į flugstig aš tilstušlan viškomandi sveitarfélaga į Sušurnesjum og į höfušborgarsvęšinu.  Žannig birtist kortskreytt frétt af legu jaršganganna eftir Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu į Jónsmessunni, 24. jśnķ 2017, undir hinni ķskyggilegu fyrirsögn:

"Nżr kafli aš hefjast ķ žróun fluglestar":

"Samtök sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu [SSH] og Fluglestin - žróunarfélag hafa gert meš sér samstarfssamning um žróun skipulagsmįla vegna hrašlestar, sem ętlaš er aš tengja saman Keflavķkurflugvöll og höfušborgarsvęšiš.  Hann bķšur nś samžykkis sveitarfélaga."

Ķbśar eiga heimtingu į žvķ aš fį aš vita, hvaš hér er veriš aš bralla.  Er žessu ęvintżrafélagi, Fluglestinni - žróunarfélagi, veittur įdrįttur um aš taka dżrmętt land frį undir grķšarlegan hįvašavald mešfram ströndinni į Sušurnesjum ķ samningum žess viš sveitarfélög žar og land fyrir bišstöšvar og op nišur ķ lestargöngin ķ Hafnarfirši, Garšabę, Kópavogi og Reykjavķk ?  Af fréttum aš dęma eru yfirvöld einum um of leišitöm; sumir mundu jafnvel kveša svo rammt aš orši, aš žau lįti ęvintżramenn teyma sig į asnaeyrunum.  Ef žessi sömu sveitarfélög ętla aš samžykkja aš taka žįtt ķ fjįrmögnun undirbśningsfélags, sem į aš fį miaISK 1,5 til rįšstöfunar ķ rannsóknir, umhverfismat og frumhönnun, žį er of langt gengiš, og munu žį vęntanlega margir kjósendur sżna hug sinn ķ verki į vori komanda.  

Ķ fréttinni var žetta haft eftir Runólfi Įgśstssyni, framkvęmdastjóra Fluglestarinnar - žróunarfélags um nżgeršan samning į milli félags hans og SSH:

"Runólfur segir samninginn mikinn įfanga.  "Žetta hefur žį žżšingu, aš viš getum fariš ķ nęsta fasa, og fariš aš fjįrmagna hann, sem eru skipulagsmįl, mat į umhverfisįhrifum, frumhönnun og rannsóknir, sérstaklega į berglögum ķ gangastęšinu.  Žessi fasi kostar ķ heild 1,5 milljarša [ISK] og tekur 3 įr.  Viš stefnum į aš fjįrmagna žennan pakka ķ haust.""

Žaš vęri synd aš segja, aš žęr sveitarstjórnir og hugsanlega ašrir stjórnmįlamenn, sem viš žessa fluglest eru rišnir, hafi ekki veriš varašir rękilega viš.  Allur kostnašur, beinn og óbeinn, sem af žessum skżjaborgum hlżzt, mun fara ķ sśginn.  Ķ žeim tilvikum, aš um skattfé verši aš ręša, verša viškomandi stjórnmįlamenn lįtnir standa umbjóšendum sķnum reikningsskil gerša sinna.  

 

 

 

 

 

 

  

 


Borgarlķna bętir ekki śr skįk

Hugmyndafręšin aš baki Borgarlķnu er reist į sandi, og efnivišurinn ķ henni stenzt illa tķmans tönn.  Žaš er meš öšrum oršum veruleg fjįrfestingarįhętta fólgin ķ Borgarlķnu, sem ber aš vara sterklega viš.  Hugmyndin er reist į óskhyggju, sem mun rżra lķfskjör og lķfsgęši allra landsmanna, mest žó ķbśa höfušborgarsvęšisins. Įstęšan er sś, aš ętlunin er aš leggja śt ķ mjög mikla fjįrfestingu eša um miaISK 70 į tęplega 60 km löngum vegi, sem hęglega getur oršiš miklu dżrari.  Vegurinn veršur ętlašur til forgangsaksturs um 30 m langra rafknśinna langvagna, sem er mjög hętt viš, aš verši illa nżttur, og žessi vegur, Borgarlķna, mun óhjįkvęmilega žrengja aš almennri bķlaumferš, sem alls ekki mį viš slķku, og sjśga til sķn fjįrmagn, sem kęmi sér mun betur fyrir almenning aš nżta til aš auka flutningsgetu nśverandi vegakerfis meš uppsetningu nokkurra vel valinna mislęgra gatnamóta og fjölgun akreina į höfušborgarsvęšinu.  

Įriš 2009 var gert óžurftarsamkomulag į milli rķkis og sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu, sem standa aš Strętó BS samlagsfélagi, um, aš rķkissjóšur legši samlagsfélaginu įrlega til einn milljarš króna, miaISK 1,0, til uppbyggingar almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu til įrsins 2018 gegn žvķ, aš Vegageršin žyrfti ekki aš leggja neitt fé aš mörkum til nżrra umferšarmannvirkja į borš viš mislęg gatnamót og fjölgun akreina į stofnęšum.

Žetta var óžurftarsamkomulag vegna žess, aš žaš hafši ķ för meš sér afar óhagkvęma rįšstöfun almannafjįr, sem margfalt hagkvęmara hefši veriš aš rįšstafa til aš greiša för almennrar umferšar meš žvķ aš auka flutningsgetu lykilęša.  

Įriš 2009 er tališ, aš 4 % af feršum hafi veriš meš almenningsvögnum og aš žetta hlutfall sé nśna 5 %, en markmišiš er 8 % įriš 2018, sem fyrirsjįanlega nęst ekki. Yfirgengilegur fjįraustur til almenningssamgangna hefur sįralķtilli faržegaaukningu skilaš, og žrįtt fyrir żmiss konar žvingunarrįšstafanir aš hįlfu borgaryfirvalda į borš viš žrengingu gatna og fękkun bķlastęša ķ grennd viš Borgarlķnuna, eru sįralitlar lķkur į, aš aukningin muni verša meiri en 1 % ķ staš 7 %, ž.e. 20 % fjölgun faržega, meš Borgarlķnu, svo aš markmišiš um 12 %, eša meira en tvöföldun faržegafjölda meš strętisvögnum į höfušborgarsvęšinu, įriš 2040 mun aš öllum lķkindum ekki nįst vegna ašstęšna į Ķslandi, erfišari og tķmafrekari feršamįta meš strętó auk sķvaxandi bķlaeignar almennings og lęgri rekstrarkostnašar bķla ķ tķmans rįs, t.d. meš orkuskiptum.   

Žį sitjum viš uppi meš stórtap į fjįrfestingu, sem lķklega veršur yfir miaISK 100, ef af veršur, og 94 % feršanna veršur meš einkabķlum, sem Borgarlķnan hefur žrengt hręšilega aš bęši rżmislega og fjįrhagslega, žvķ aš hśn veršur plįssfrek og fjįrsveltir allar ašrar samgönguframkvęmdir į höfušborgarsvęšinu og vķšar.  

Helga Ingólfsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Hafnarfirši og formašur umhverfis- og framkvęmdarįšs žar, skrifaši fróšlega grein ķ Morgunblašiš 27. maķ 2017, sem hśn nefndi:

"Mun Borgarlķna fjölga faržegum Strętó ?:

"Įvinningurinn af Borgarlķnunni, ef vel tekst til, ętti aš koma fram ķ sparnaši į fjįrfrekum framkvęmdum viš ašra samgöngukosti, en žennan įvinning žarf aš sżna, žannig aš verkefniš fįi žann almenna stušning, sem sótzt er eftir af žeim ašilum, sem hafa boriš hitann og žungann af undirbśningi žess. "

"Ašrir samgöngukostir" hafa nś veriš sveltir ķ 8 įr ķ tilraun til aš efla almenningssamgöngur.  95 % fólks į feršinni hefur oršiš fyrir baršinu į žvķ meš įrlegri lengingu farartķma į virkum dögum. Žaš er aš öllum lķkindum ranglega veriš aš gefa sér, aš Borgarlķnan fękki fólki ķ bķlum śr 95 % ķ 88 % af heild įriš 2040, en į žessu 23 įra tķmabili mun ķbśum fjölga um meira en 30 %, ef aš lķkum lętur. Aš teknu tilliti til uppsafnašrar žarfar ķ innvišauppbyggingu samgöngukerfisins er mjög órįšlegt nśna aš reikna meš nokkrum einasta sparnaši vegna Borgarlķnu.  Žaš er nóg komiš af žessari sérvizkulegu forgangsröšun.  

Žegar ķ staš ber aš leggja į hilluna öll įform um forgangsakreinar fyrir Strętó, en žess ķ staš beina fjįrmagni ķ aš leysa śr umferšarhnśtum allrar umferšar, lķka strętó, meš višbótar akreinum og nżjum mislęgum gatnamótum. Žaš er ódżr lausn į umferšarvandanum m.v. Borgarlķnu, og slķk fjįrfesting mun nżtast allri umferšinni ķ staš lķtils hluta hennar.

Žaš er ekki nóg meš, aš Borgarlķna feli ķ sér stórfellt brušl meš skattfé ķ verkefni, sem mun nżtast fįum og hį mörgum, heldur hefur boriš į žeim skošunum, aš um žęr mundir, er hśn veršur tilbśin fyrir miaISK 70 - 150, žį verši hśn śrlelt oršin.  Žį skošun lét t.d. Elķas Elķasson, verkfręšingur, ķ ljós ķ Morgunblašinu 13. jśnķ 2017 ķ greininni,

"Ó, žétta borg".  Greinin hófst žannig:

"Draumar um, aš almenningssamgöngur ķ Reykjavķk gętu veriš svona nokkurn veginn sjįlfbęrt fyrirbęri, eru bżsna gamlir og hafa breytzt ķ įranna rįs.  Žrįtt fyrir aš ętķš hafi žaš sżnt sig, aš samfélagiš ķ Reykjavķk sé of lķtiš og dreift, til aš draumurinn sį geti rętzt, hafa menn haldiš įfram aš leita leišar, og vinstri menn ķ Reykjavķk telja sig nś hafa fundiš hana.  Leišin er sś aš žétta byggš ķ Reykjavķk, žar til draumurinn veršur aš veruleika.  Skipuleggja skal borgina kringum samgöngukerfiš, sem hefur hlotiš nafniš "Borgarlķna".

Žvķ fer fjarri, aš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu séu fjįrhagslega sjįlfbęrar, žvķ aš rekstrartekjur frį faržegum standa ašeins undir fjóršungi kostnašarins.  Žęr verša seint sjįlfbęrar, af žvķ aš ķbśafjöldinn veršur ekki ķ fyrirsjįanlegri framtķš slķkur, aš samkeppnisforskot skapist gagnvart einkabķlnum.  Žótt vinstri menn ķ Reykjavķk žétti byggš, lįti annaš sitja į hakanum og valdi stórfelldu efnahagstjóni meš žessu sérvizkulega uppįtęki, žį snżst žessi forręšishyggja algerlega ķ höndunum į žeim, žvķ aš fólkiš leitar einfaldlega ķ önnur sveitarfélög, og ķbśar höfušborgarsvęšisins munu vonandi krefjast žess, aš fjandskap yfirvalda ķ Reykjavķk gagnvart einkabķlnum linni og aš opinberu fé verši variš meš skilvirkari hętti til śrbóta į umferšarkerfinu.  

"Žétting borgarinnar er žegar hafin.  Ķ žvķ skyni er framboš lóša takmarkaš sem mest viš dżrari lóšir ķ gömlu hverfunum og śr veršur lóšaskortur. Žar sem borgin hefur markašsrįšandi stöšu į lóšamarkaši, getur hśn spennt upp lóšaverš, svo aš hinar dżru žéttingarlóšir seljast, en žetta heitir markašsmisnotkun ķ annars konar višskiptum.

Markašurinn svarar aušvitaš į sinn hįtt meš žvķ, aš žeim fękkar, sem byggja vilja hśs sķn og borga sķn gjöld ķ Reykjavķk, žannig aš śtsvarstekjur borgarinnar lękka.  Nįgrannasveitarfélögum finnst aušvitaš gott aš fį nżja, góša śtsvarsgreišendur og taka žeim opnum örmum.  

Til višbótar ofurgjaldi į lóširnar er fyrirhugaš aš leggja innvišagjöld į ķbśa ķ grennd viš Borgarlķnu og fjįrmagna hana meš žeim hętti.  Sķšan fullyršir borgarstjóri, aš žarna sé um aš ręša aršsama framkvęmd, sem borginni stendur til boša."

Žegar litiš er į glórulausar fyrirętlanir meirihluta borgarstjórnar um rįšstöfun fjįr borgarbśa, žarf engan aš undra, aš fjįrhagur borgarinnar sé svo illa staddur, aš litlu megi muna, aš rķkisvaldiš žurfi samkvęmt lögum aš taka fjįrrįšin af borgaryfirvöldum meš skipun tilsjónarmanns.  Žar sem skattheimta borgarinnar er ķ leyfilegu hįmarki, er ljóst, aš tvęr įstęšur liggja til žessarar slęmu fjįrhagsstöšu.  Er önnur sś, sem Elķas nefnir, aš borgin hefur fęlt frį sér vel borgandi ķbśa og fyrirtęki meš glórulausri lóšaskortsstefnu, og hin er brušl meš rįšstöfunarfé borgarinnar, auk hįs vaxtakostnašar af himinhįum skuldum.

Ķ lokin fęrir Elķas eftirfarandi įstęšur fyrir žvķ, aš Borgarlķnuhugmynd borgarforkólfa veršur śrelt įšur en hśn kemst į koppinn:

"Žó žeir séu til, sem dįsama lķf įn bķls, žį stefna lķfshęttir okkar ķ ašra įtt.  Viš sjįum hilla undir byggš įn umferšartafa, mengunarfrķa, sjįlfkeyrandi bķla og netžjónustu ķ fólksflutningum, meš mķnar dyr sem mķna bišstöš ķ staš sérbyggšra bišstöšva meš lķnum į milli.

Žess sjįst žegar merki, aš žrenging byggšar hvetur efnameiri borgara til bśsetu annars stašar, og fyrirtęki eru farin aš flytja til rżmri svęša utan borgar.  

Borgarlķnudraumurinn er śreltur og oršinn skašlegur.  Žetta finna borgarbśar į sér og munu tryggja, aš draumar um žéttingu byggšar og Borgarlķnu verši draumar lišins dags eftir nęstu kosningar."

Ķ Hafnarfirši, sem veršur į sušurjašri Borgarlķnunnar, gętir nś raunsęislegra višhorfa til hennar.  Ķ Morgunblašinu birtist 15. jśnķ 2017 grein til merkis um žetta eftir Rósu Gušbjartsdóttur, formann bęjarrįšs Hafnarfjaršar, og Inga Tómasson, formann skipulags- og byggingarrįšs Hafnarfjaršar, undir fyrirsögninni, "Mikilvęgar samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu".  

Žar er lögš įherzla į, aš Borgarlķna muni mynda greiša samgönguleiš į milli sveitarfélaga höfušborgarsvęšisins fyrir öll samgöngutęki og verši t.d. meš forgangsakrein fyrir öll samgöngutęki, žar sem ķ eru tveir eša fleiri.  Žį segir:

"Žrįtt fyrir bjartsżnustu spįr um 12 % notkun almenningssamgangna įriš 2040 gera umferšarspįr rįš fyrir allt aš 46“000 bķlum į žessari leiš [Reykjanesbrautinni, sem er 53 % aukning frį įrinu 2016 - innsk. BJo].  Fyrir okkur Hafnfiršinga er įstandiš óįsęttanlegt.  Umferšarvandinn veršur ekki leystur meš tilkomu Borgarlķnu.  Įn annarra ašgerša mun vandinn halda įfram aš vaxa."

Höfundarnir hafa lög aš męla og ķ lok sinnar įgętu greinar rita žau:

"Žótt flestir séu sammįla žvķ, aš stefna beri aš bęttum almenningssamgöngum, žarf aš vinna heildręnt og į raunhęfan mįta aš žvķ aš bęta samgöngurnar į svęšinu.  Fjįrmagn til samgöngumįla er af skornum skammti, og žegar žvķ er śtdeilt, veršur aš taka tillit til hagsmuna fjöldans og žess, aš vegfarendur hafa mismunandi žarfir og gera ólķkar kröfur."

Kjarni mįlsins er einmitt sį, aš fjįrmagni til samgöngumįla er žröngur stakkur skorinn.  Af žeim sökum er naušsynlegt aš forgangsraša.  Forgangsröšunin į aš verša ķ žįgu hinna mörgu, en ekki ķ žįgu hinna fįu, sem fęstir hafa fariš fram į eša bķša spenntir eftir löngum hrašvögnum į forgangsakreinum.  Žaš er allt ķ lagi aš setja Borgarlķnu į Ašalskipulag höfušborgarsvęšisins, en ekki ķ žeim gęluverkefnisdśr, sem Dagur og Hjįlmar ķ borgarstjórn Reykjavķkur hugsa sér, heldur į žį leiš ķ žįgu almannahagsmuna, sem Rósa og Ingi nefna hér aš ofan, ž.e. ein forgangsakrein fyrir faržegaflutninga af öllu tagi, og 2-3 akreinar fyrir hvers konar umferš.   

 

 

 


Borgin og Vegageršin ķ hįr saman

Naušhyggja, brušl meš skattfé og skipulagslegt fśsk Dags B. Eggertssonar og Hjįlmars Sveinssonar er oršiš aš žjóšfélagsvandamįli vegna stęršar og mikilvęgis Reykjavķkurborgar. 

Žaš steytir į mörgu, žegar skżjaborgir rekast į kostnašarvitund, aršsemi fjįrfestinga og rekstrar og fagleg sjónarmiš.  Reykjavķk er nś stjórnaš af hreinręktušum skżjaglópum, sem svķfast einskis viš aš koma gerręšislegum įformum sķnum ķ framkvęmd og fjįrmagna žjóšhagslega óhagstęšar framkvęmdir meš žvķ aš seilast enn dżpra ofan ķ vasa skattborgaranna. 

Sem dęmi žessum fullyršingum til stušnings mį nefna Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni, sem er žjóšhagslega mjög hagkvęmur, žvķ aš hann kemur ķ staš nżs flugvallar, sem kosta mundi um miaISK 100, hann styttir feršaleiš og feršatķma žeirra, sem nżta völlinn, og hann žjónar, meš žremur flugbrautum, hlutverki varaflugvallar fyrir Keflavķkurflugvöll, sem sparar millilandaflugvélum talsvert eldsneyti og eykur nettó flutningsgetu žeirra.  Skżjaglóparnir hafa tekiš žennan flugvöll śt af Ašalskipulagi og ętla aš skipuleggja žar ķbśšahverfi.  Vešurfarslega er Vatnsmżrin kjörlendi fyrir flugvöll, en žaš veršur mjög dżrt aš byggja žar hśsnęši, žvķ aš djśpt er į fast undir sökkla og nįttśrulegu votlendi, flóru og fįnu, stendur ógn af žéttbżli ķ grennd.  Slķkt žéttbżli hlżtur aš kalla į dżrar samgöngulausnir, žvķ aš barnaskapur er aš ķmynda sér, aš megniš af ķbśunum geti nżtt Borgarlķnu til allra sinna ferša.  Flugvallarstašsetning ķ Hvassahrauni er śt ķ hött t.d. vegna žess, aš žar er verndarsvęši fyrir vatnsöflun Sušurnesjamanna.  Flugvöllur og vatnsverndarsvęši fara frįleitlega saman.

Skżjaglóparnir ętla aš leggja ķ allt aš miaISK 200 fjįrfestingu ķ s.k. Borgarlķnu, sem į einvöršungu aš vera fyrir einhverja nżja tegund almenningssamgangna, hrašvagna į gśmmķhjólum eša jįrnbrautarlest, sem veršur reyndar enn dżrari.  Žetta fyrirbrigši er hugmyndin aš tengja viš fluglest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og Umferšarmišstöšvar ķ Vatnsmżri.  Fluglest žessi er sögš losa miaISK 100 ķ fjįrfestingu, veršur vafalaust enn dżrari, sé mišaš viš svipašar framkvęmdir erlendis, og er višskiptalega séš andvana fędd hugmynd, žvķ aš fluglest veršur ósamkeppnishęf viš rafknśnar langferšabifreišir.  

Ef samstaša er į milli sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu um aš taka frį land fyrir  samgönguęš į milli žeirra, sem viršist lķklegt, er naušsynlegt, aš hśn fįi aš žjóna öllum geršum samgöngutękja og aš hugmyndir um léttlest eša einhvers konar hrašvagna ašra en hefšbundna strętisvagna verši lagšar į hilluna.  Meš žessu móti getur Borgarlķna stašiš undir nafni, žjónaš öllum ķbśum höfušborgarsvęšisins og aškomufólki utan af landi og erlendis frį, og žannig oršiš žjóšhagslega aršbęr.  Žar meš kęmi Vegagerš rķkisins aš žessu mįli sem hönnunar- og framkvęmdarašili, sem tryggir naušsynlega fagmennsku viš stórt verkefni.  Fįrįnlegt samkomulag frį 2009 į milli Reykjavķkurborgar og Vegageršar um 1,0 miaISK/įr framleg Vegageršar til almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fresta öllum samgöngubótum žar til 2018 hefur engu skilaš öšru en vaxandi umferšaröngžveiti og slysatķšni, žvķ aš markmišiš um 8 % hlut Strętó ķ fólksflutningum įriš 2018 er fjarri žvķ aš nįst.  Hlutdeild Strętó hefur hękkaš śr 4 % ķ 5 %.  Hvaš gera Bakkabręšurnir žį ?  Žeir įforma aš fleygja miaISK 200 ķ Borgarlķnu og hękka markmišiš ķ 12 % įriš 2040 !

Undirbśningur Sundabrautar er sżnidęmi um kęruleysi nśverandi borgaryfirvalda gagnvart kostnaši borgarinnar og ķ raun andstöšu žeirra viš raunverulegar samgöngubętur, žvķ aš žessari naušsynlegu samgöngubót er teflt ķ tvķsżnu meš framferši borgarinnar.  Frį žessu er skżrt ķ frétt Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu 20. maķ 2017, "Ytri leišin er talin 10 milljöršum dżrari":

"Vegageršin lķtur svo į, aš Reykjavķkurborg beri aš fjįrmagna aukinn kostnaš af lagningu Sundabrautar, verši ódżrasta lausnin ekki valin.  Hér getur veriš um 10 milljarša kr kostnaš aš ręša.  Žetta įlit Vegageršarinnar kemur fram ķ bréfi, sem Hreinn Haraldsson, vegamįlastjóri, hefur sent umhverfis- og skipulagssviši borgarinnar."

Rekstur borgarinnar er ķ molum og afkoma hennar hefur veriš slęm undanfarin įr, nema 2016 vegna góšęrisins.  Hśn er stórskuldug.  Hvernig ętla Dagur og Hjįlmar aš fjįrmagna skuld viš Vegageršina, ef žeir žvinga hana ķ dżrari kostinn ?  Kannski meš žvķ aš vķsa greišslum til framtķšarinnar ?

"Ķ bréfinu segir vegamįlastjóri oršrétt: "Nś hafa Vegageršinni borizt fregnir af žvķ [Dagur og Hjįlmar sżndu žį ókurteisi aš upplżsa Vegageršina ekki fyrirfram], aš borgin hafi śthlutaš lóšum į Gelgjutanga, sem eru į vegstęši Innri leišar Sundabrautar og mun uppbygging žar śtiloka, aš hęgt verši aš velja žann kost fyrir Sundabraut."

Žaš er ljóst, aš žeir, sem meš skipulagsmįlin fara fyrir Reykjavķkurborg nś um stundir kunna sig engan veginn.  Aš semja viš byggingabraskara um heimild til aš byggja į vegstęši, sem Vegageršin var bśin aš męla meš sem fyrsta vali fyrir Sundabraut, įn samrįšs viš Vegageršina, er tuddaskapur og sżnir jafnframt, aš skipulagsyfirvöld Reykjavķkur hafa engan įhuga fyrir samgönguumbótum viš Reykjavķk, enda stefna žau leynt og ljóst aš žvķ aš gera bķlstjórum ķ borginni lķfiš óbęrilegt, svo aš žeir "nżti almenningssamgöngutęki" ķ stašinn. 

"Hér er vegamįlastjóri aš vķsa til samnings, sem Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, gerši viš fasteignafélagiš Festi ehf ķ marz s.l. um uppbyggingu 332 ķbśša ķ 5 hśsum į Gelgjutanga.  Fasteignafélagiš Festir er ķ eigu hjónanna Ólafs Ólafssonar, athafnamanns, og Ingibjargar Kristjįnsdóttur.

Ķ bréfi vegamįlastjóra kemur fram, aš Reykjavķkurborg hafi frį įrinu 2014 lįtiš vinna deiliskipulag af svokallašri Vogabyggš.  Vegageršin hafi gert athugasemdir viš žessa vinnu į öllum stigum hennar, žar sem lögš var meginįherzla į, aš ekki yrši rįšstafaš lóšum noršur aš Kleppsmżrarvegi fyrr en fyrir lęgi samkomulag milli Vegageršarinnar og Reykjavķkurborgar. 

Oršrétt segir ķ bréfi Hreins Haraldssonar [vegamįlastjóra]:

"Ķ erindi Vegageršarinnar til Skipulagssvišs borgarinnar, dags. 26. febrśar 2014, er m.a. vakin athygli borgarinnar į įkvęši 2. mgr. 28. gr. Vegalaga nr 80/2007, en žar segir: "Įkveša skal legu žjóšvega ķ skipulagi aš fenginni tillögu Vegageršarinnar, aš höfšu samrįši Vegageršarinnar og skipulagsyfirvalda.  Fallist sveitarfélag ekki į tillögu Vegageršarinnar, skal žaš rökstyšja žaš sérstaklega."  Umrętt lagaįkvęši var ķtrekaš ķ sķšari erindum Vegageršarinnar um mįliš.

Ķ 3. mgr. vegalaga segir svo: "Ef žjóšvegi er aš ósk sveitarstjórnar valinn annar stašur en sį, sem Vegageršin telur betri m.t.t. kostnašar og tęknilegrar śtfęrslu og žaš leišir til aukins kostnašar, er heimilt aš krefja viškomandi sveitarfélag um kostnašarmuninn.""

Hér mį greina hrokafulla afstöšu Skipulags- og umhverfissvišs Reykjavķkur gagnvart Vegageršinni, sem viršist vart virt svars, hvaš žį, aš gefinn hafi veriš kostur į lögbundnu samrįši.  Hjį Vegagerš rķkisins starfa mestu sérfręšingar landsins ķ žeim mįlaflokki, sem hér er til umręšu, ž.e. skipulagning og hönnun meirihįttar umferšarmannvirkja, en borgin hunzar žį, žótt lög standi til annars.  Žetta er gjörsamlega óafsakanleg framkoma hjį Hjįlmari Sveinssyni og yfirmanni hans, Degi B. Eggertssyni.  Žaš vill svo til, aš kjósendur ķ Reykjavķk, sem blöskrar žessi framkoma, geta snišgengiš žessa menn ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum og sżnt žeim žį žumalinn. 

Nś hafa žeir kumpįnar séš sitt óvęnna, žvķ aš žeir óttast, aš Samgöngurįšherra muni halda žeim viš efniš og skikka borgina til aš greiša fyrir afglöp fśskaranna:

"Į fundi borgarstjórnar Reykjavķkur 21. marz sķšast lišinn var samžykkt tillaga borgarfulltrśa Sjįlfstęšisflokksins um aš hefja višręšur viš rķkiš vegna Sundabrautar.  Markmiš višręšnanna fęlist ķ žvķ aš vinna aš aršsemismati og kostnašargreiningu, įkvarša endanlega śtfęrslu og legu brautarinnar og tķmasetja framkvęmdina."

Ķ Morgunblašinu 20. maķ 2017 birtist Baksvišsgrein eftir Baldur Arnarson, blašamann, undir žeirri skelfilegu fyrirsögn:

"Reykjavķkurflugvöllur muni vķkja". 

Nśverandi meirihluta borgarstjórnar dreymir um žaš, en allar samgöngutęknilegar forsendur fyrir slķkri įkvöršun vantar.  Žvert į móti er öflugra innanlandsflug forsenda fyrir meiri dreifingu erlendra feršamanna um landiš.  Į Keflavķkurflugvelli hefur SV-NA flugbraut ekki veriš tekin ķ brśk og ekki eru nein tök į aš bęta innanlandsflugi viš oflestaša flughöfn, enda fer ekki vel į slķku samkrulli žar.  Ekki mį gleyma, aš Fęreyjaflug, Gręnlandsflug og nś flug til Ķrlands er stundaš frį Reykjavķkurflugvelli, svo aš ekki sé minnzt į kennsluflug og einkaflug. 

Ķ téšri Baksvišsgrein er vitnaš ķ Dag B. Eggertsson um mislęg gatnamót:

"Viš erum bśin aš skoša, hverju žaš [mislęg gatnamót]myndi skila fyrir umferšina, og žaš er sįralķtiš.  Žaš myndi bara flytja vandamįlin į nęstu gatnamót.  Žess vegna žurfum viš aš hverfa frį gömlu hugsuninni frį 1960, eins og meira og minna öll borgarsvęši ķ heiminum hafa gert, og innleiša afkastameiri almenningssamgöngur, fjölbreyttari feršamįta og gefa fólki val um, hvernig žaš vilji komast til og frį vinnu."

Žaš er ljóst af žessum ummęlum, aš žarna talar fśskari ķ umferšarskipulagningu.  Mestu sérfręšingar į žvķ sviši hérlendis starfa hjį Vegageršinni, og hśn męlir enn meš mislęgum gatnamótum til lausnar į umferšarhnśtum.  Hśn er t.d. tilbśin til aš reisa mislęg gatnamót į mótum Bśstašavegar og Reykjanesbrautar, strax og Reykjavķkurborg heimilar slķkt, en žaš veršur aldrei, į mešan Dagur og Hjįlmar rįša för. 

Fólk hefur miklu fjölbreytilegri erindi en aš fara ķ vinnu og til baka.  Žaš žarf aš selflytja börnin, verzla og sinna öšrum śtréttingum.  Žetta er ekki hęgt aš gera į višrįšanlegum tķma, žótt hrašfara og tķšir vagnar aki eftir einhverjum įsum og sķšan strętisvagnar žvert į žį įsa.  Fólk er ešlilega ekki reišubśiš aš lengja daglegan feršatķma sinn umtalsvert, og slķkt gengur hreinlega ekki upp ķ dagskrį margra, svo aš ekki sé minnzt į skert žęgindi. Af žessum įstęšum er engin spurn hjį almenningi eftir žessu hugarfóstri Dags og Hjįlmars.  Žeir ętla aš kasta hįtt ķ miaISK 200 ķ umferšarmannvirki, sem engin not eru fyrir, bara af žvķ aš slķkt er ķ samręmi viš stjórnmįlaskošun žeirra.  Žaš er hęgt aš leysa umferšarvanda höfušborgarsvęšisins til nęstu 30 įra meš 10 nżjum mislęgum gatnamótum og višbótar akreinum į umferšaręšum fyrir brot af žeirri fjįrupphęš, sem Borgarlķnan ķ dagdraumum félaganna mun kosta.  Žetta er skżr valkostur, sem ekki mun śtiloka neinar lausnir, ž.m.t. einhvers konar Borgarlķnu um mišja 21. öldina. 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband