Fęrsluflokkur: Menning og listir

Heilsustofnun og gelķsk įhrif

Um pįskana dvaldi blekbóndi ķ góšu yfirlęti į HNLFĶ-Heilsustofnun Nįttśrulękningafélags Ķslands ķ hressingarskyni.  Žar var višamikil sameiginleg dagskrį, sem hver og einn gat spunniš viš aš vild.  Įrangur af slķkri vist nęst ašeins meš góšum vilja til virkrar žįtttöku ķ žvķ, sem er į bošstólum.  Žį er žar sannarlega ekkert letilķf.

Mataręšiš er reist į gręnmetishrįfęši og baunum, en fiski bregšur žó einnig fyrir. Žį eru margs konar gręnmetissśpur, grjónagrautur og jafnvel braušsśpa meš žeyttum rjóma į bošstólum.  Į morgnana er bošiš upp į frįbęran hafragraut įsamt ab-sśrmjólk og įvöxtum og alls konar korni og kryddi. 

Ekki er félagslegi žįtturinn minnsts virši, en dvalargestur getur kynnzt fjölda manns viš matboršiš, ķ dagskrįratrišunum og į kvöldvökum, ef hann leggur sig eftir žvķ.  Blekbóndi er žakklįtur fyrir góš kynni viš alls konar fólk į HNLFĶ, m.a. viš samstśdent śr MR, sem hann hefur varla séš ķ tępa hįlfa öld. 

Fyrsta kvöldvakan, eftir aš blekbóndi mętti į svęšiš, fólst ķ įtakamiklum sópransöng Bjargar Žórhallsdóttur viš pķanóundirleik Hilmars Arnar Agnarssonar og fyrirlestri Žorvaldar Frišrikssonar, fornleifafręšings og śtvarpsmanns, um gelķsk įhrif ķ ķslenzku. 

Žar er fyrst til aš taka, aš af hįlfu Ķslenskrar erfšagreiningar hefur veriš sżnt fram į, aš rśmlega 60 % af kvenfólki ķ hópi landnįmsmanna hefur veriš af keltneskum (gelķskum) uppruna.  Sagnir eru til um stórhöfšingja ķ hópi landnįmsmanna frį Sušureyjum, og mį žar nefna Auši, djśpśšgu, og fjölda höfšingja, sem meš henni komu, dreifšust um landiš og tóku sér mannaforrįš, en hśn settist aš ķ Hvammi ķ Dölum og er ęttmóšir Sturlunga. Žannig veršur bókmenntaįhugi og snilldartök Sturlunga aušskilinn.   

Fólkiš frį Sušureyjum og annars stašar frį Skotlandi var kristiš aš keltneskum hętti, en kristin trś Kelta var meš öšru sniši en rómversk-katólska kristnin, og Keltar višurkenndu ekki pįfann ķ Róm.  Biskupar Kelta höfšu lķtil völd, en valdamest voru įbótar og abbadķsir, enda hįmenning stunduš ķ klaustrum Kelta, t.d. į sviši ritlistar.  Fjölmenni frį Skotlandi og Ķrlandi į Ķslandi er skżringin į žvķ, aš hérlendis varš ekki borgarastyrjöld viš kristnitökuna, eins og į hinum Noršurlöndunum, žar sem lķtill minnihluti tróš trś sinni upp į alla hina.  Hérlendis gęti meirihluti ķbśanna hafa veriš kristinnar trśar eša velviljašur žeim trśarbrögšum įšur en kristnitakan var formlega samžykkt į Alžingi vegna offors, hótana og ofbeldis Ólafs, Noregskonungs, Tryggvasonar. 

Rķkur gelķskur arfur hérlendis er skżringin į einstęšri bókmenningu, sem hér reis hęst į įrunum 1100-1300. Hvers vegna hefši bókmenning įtt aš rķsa hįtt į Ķslandi afkomenda Noršmanna, žótt engin bókmenntahefš vęri žį ķ Noregi ?  Slķkt er óhugsandi, nema fólk hefši tekiš meš sér bókmenntaarf.  Žaš er hins vegar einkennandi fyrir sagnaritarana, t.d. Ara, fróša, aš žeir draga fjöšur yfir eša gera lķtiš śr hinum gelķska uppruna žjóšarinnar, žętti Vestmanna, en gera sem mest śr landnįmi Austmanna (Noršmanna) og nįnum tengslum viš Noreg.  Žetta kann aš hafa veriš gert aš undirlagi rómversk-katólsku kirkjunnar, sem stóš žį aš žvķ aš brjóta fornkirkju Keltanna į bak aftur og innleiša rétttrśnašinn frį Róm į gelķskum įhrifasvęšum. 

Žaš eru aušvitaš mörg spor gelķsku ķ ķslenzku og fjöldi orša, sem engar rętur eiga ķ hinum norręnu mįlunum, en finna mį ķ gelķsku. Žorvaldur Frišriksson gaf mörg dęmi ķ fyrirlestri sķnum į HNLFĶ ķ dymbilviku 2017 um orš ķ ķslenzku af gelķskum uppruna og fjöldamörg örnefni eru af gelķskum stofni. T.d. bęjarheitiš Saurbęr hefur veriš reynt aš kenna viš mżri, en meš gelķskri skķrskotun žżšir žaš "miklibęr", og žaš er mun nęrtękari skżring, žvķ aš flestir Saurbęir eru kostajaršir, en mżri einkennir žį ekki umfram ašrar jaršir. 

Žį eru fjöldamörg örnefni kennd viš tröllkarla, skessur eša annars óžekkta landnįmsmenn.  Mest er žaš tilbśningur sagnaritara, sem annašhvort hafa ekki skiliš merkingu orša af gelķskum uppruna eša viljaš breiša yfir hana meš skįldskap. 

Veršur mikill fengur aš bók Žorvaldar um žessi efni, og er löngu tķmabęrt aš draga huluna af hinum gelķska žętti ķ uppruna og menningu Ķslendinga. Frį hefšbundnum fręšimönnum į žessu sviši hefur hann ekki hlotiš gegnrżni, žegar hann hefur kynnt kenningar sķnar, enda eru žęr studdar sterkari rökum en žeir sjįlfir eru ķ fęrum til aš styšja sitt mįl. 

Ķ Ķslendingabók skrifar Ari Žorgilsson, aš hann hafi viljaš varpa ljósi į uppruna Ķslendinga til aš kveša nišur illmęlgi śtlendinga um, aš Ķslendingar vęru af žręlum komnir, og er žį ašallega įtt viš fólk af gelķskum uppruna.  Žetta er fįsinna.  Ķ fyrsta lagi voru fjölmargir frjįlsir menn ķ žeim hópi, sem kaus af pólitķskum og öšrum įstęšum aš flżja til Ķslands eša leita žar betra lķfs.  Ķ öšru lagi var vęnn hópur, sem Austmenn hnepptu ķ žręldóm og höfšu meš sér til Ķslands sem naušsynlegt vinnuafl og eru į engan hįtt verri fyrir žaš.  Ķ žrišja lagi höfšu Austmenn bśiš į Skotlandi og į skozku eyjunum ķ eina öld og blandazt Keltunum, er Ķsland byggšist.  Žaš var žannig mestmegnis blandaš fólk, sem bjó viš kraftmikla menningu, sem hingaš kom frį gelķskum įhrifasvęšum, og engin skömm aš žvķ. Einhvers stašar liggur hér fiskur undir steini. Žaš er lķklegt, aš trśarbragšadeilur og yfirgangur Rómarkirkjunnar gagnvart Keltakirkjunni hafi byrgt hérlendum mönnum sżn. 

Blekbóndi óskar lesendum glešilegs sumars. 


Nżtt upphaf

Jólahįtķšin markar nżtt upphaf.  Hśn er haldin į įrstķma stytzta sólargangs.  Héšan ķ frį mun sól hękka į lofti, sem aš lokum mun duga til aš kveikja nżtt lķf; nįttśran mun lifna viš enn į nż.  Žetta er gušdómleg endurnżjun og hringrįs. 

Jólasaga kristinna manna snżst um žetta; fęšingu barns, sem reyndar hafši oršiš til meš yfirskilvitlegum hętti ķ móšurkviši.  Barn žetta óx og dafnaši og tók śt mikinn andlegan žroska, eins og sögur herma.

Ešlilega hefur bošskapur Jesś, Krists, haft mikil įhrif ķ mannheimi, en hann hefur samt ekki breytt ešli mannsins.  Žaš eru žó fjölmörg dęmi um breytta hegšun vegna kristins bošskapar, en mikil illska er žó ķ kristnum samfélögum, eins og öšrum, og ókristileg hegšun.

Kristnir menn verša lķka aš višurkenna, aš sterkar sišferšiskenningar eru bošašar af fleirum en kristnum mönnum, og ekki mį fordęma gušleysingja.  Žeir geta veriš sišavandir, tillitssamir viš mešborgara sķna og hinir mętustu menn ekki sķšur en kristnir.  "Homo sapiens", hinn viti borni mašur, hefur nįš žroskastigi sišvędds dżrs, žó aš sišmenning hans sé brotakennd į köflum. 

Śt af fyrir sig ęttu allir aš geta sameinazt um fegurš jólabošskapar kristinna manna.  Sannleiksgildi sögunnar er ašalatriši fyrir trśaša, en bošskapurinn getur oršiš hinum ašalatriši.  Fólk į aš geta tekiš sér til fyrirmyndar kristilegan bošskap um umburšarlyndi, miskunnsemi, tillitssemi og stušning viš sķna minnstu bręšur, žó aš žaš trśi ekki biblķunni.  Žaš er vegna žess, aš slķk hegšun höfšar til žess ķ manninum, sem honum žykir vera gott og rétt.

Žetta er śt af žvķ, aš mašurinn hefur samvizku.  Hann getur greint į milli góšs og ills, žó aš hann geri žaš ekki alltaf.  Žess vegna getur mašurinn tileinkaš sér góša siši og lifaš ķ sišušu samfélagi.

Annaš mjög athyglivert viš manninn er, aš samfélög hans geta aušveldlega lent ķ höndum kśgara, en hann viršist aš lokum alltaf nį aš slķta af sér heljarfjötrana.  Žetta upplifšum viš ķ rķkum męli į 20. öldinni, sem var öld öfganna.  Lénsskipulagiš, sem veriš hafši viš lżši frį upphafi fastrar bśsetu, leiš undir lok ķ Evrópu ķ heimsstyrjöldinni fyrri, 1914-1918, og ešlilega tóku žį viš umbrotatķmar eftir slķk Ragnarök.  Einręši skólagenginna kaffihśsasnata, sem smjöšrušu fyrir verkalżšnum, tók viš ķ Rśsslandi, sem leiddi af sér hręšilegar hörmungar fyrir rśssnesku žjóšina og allar žjóšir Rįšstjórnarrķkjanna. 

Ķ öšru höfušrķki Evrópu, Žżzkalandi, var keisaranum steypt af stóli, og viš tók lżšręši meš miklu frelsi einstaklinganna ķ Weimarlżšveldinu, tęknižróun og žjóšfélagslegri gerjun, žar sem borgarastéttin nįši žjóšfélagslegum undirtökum af ašlinum.  Versalasamningurinn 1919 batt žó Žjóšverjum slķka skuldaklafa, aš rķkiš įtti sér ekki višreisnar von.  Saman fór geigvęnlegt atvinnuleysi og óšaveršbólga, sem varš Weimarlżšveldinu aš falli ķ lok janśar įriš 1933.

Upp śr žessum jaršvegi spratt žjóšernisjafnašarstefnan.  Adolf Hitler, formašur žjóšernisjafnašarmanna, lofaši Žjóšverjum hefnd eftir ófarir heimsstyrjaldarinnar fyrri og hefnd fyrir Versalasamningana.  Žjóšernisjafnašarmenn kyntu undir ólgu meš svikabrigzlum ķ garš Reichswehr, hers keisaradęmisins, og ķ garš samningamanna Žjóšverja, sem voru žvingašir til aš skrifa undir Versalasamningana. Žjóšernisjafnašarmenn nįšu um žrišjungi atkvęša, sem dugši žeim til aš hrifsa til sķn völdin įriš 1933 vegna veiks forseta, Hindenburgs, hershöfšingja.  Reichstag undir stjórn žjóšernisjafnašarmanna hętti strax aš greiša strķšsskašabętur, og rķkisstjórn žeirra sett alla menn til verka.  Žjóšverjar hófu framleišslu Volkswagen, alžżšuvagnsins,  handa verkamönnum Žżzkalands, og reistir voru verkamannabśstašir.

Ķ stefnu žjóšernisjafnašarmanna voru hins vegar efnisatriši, sem įttu eftir aš leiša til tortķmingar og óžarft er aš rekja hér. Žrišja rķkiš, sem stundum var kallaš žśsund įra rķkiš, stóš ašeins ķ 12 įr.  Žvķ var tortķmt.  Ķ grundvöll rķkisins vantaši algerlega hin kristnu gildi, sem tķunduš eru hér aš ofan og eru naušsynleg ķ hverju sišušu samfélagi.  Žau geta heitiš eitthvaš annaš en kristni, en innihaldiš er ętķš hiš sama.  Žau eru hverjum manni naušsyn, ef hann og hans fjölskylda į aš eiga möguleika į aš nį nokkrum žroska og aš lifa hamingjusömu lķfi.  Viš žurfum ętķš aš huga aš hinu sišręna, žegar viš hrķfumst af einhverjum bošskap, og setja frelsi einstaklingsins ofar réttindum rķkisins ķ nafni einhverja stjórnmįlakenninga.   

     Ķslenzki žjóšfįninn

  

    

 


Finnsku hrossin og markaširnir

Į fjölum Žjóšleikhśssins er nś finnska verkiš, "Finnski hesturinn".  Žar greinir frį örlögum finnskrar bęndafjölskyldu eftir inngöngu Finnlands ķ Evrópusambandiš, ESB.  Er žar skemmst frį aš segja, aš allri framleišslu į bśinu hefur veriš hętt, en gert er śt į styrkveitingar ESB til finnskra bęnda til ašgeršarleysis.  Žetta leišir aušvitaš til sišferšisupplausnar ķ rótgrónu bęndasamfélagi og endar meš gjaldžroti og žvķ, aš bęndurnir flosna upp af jöršum sķnum.

Kvešur hér viš töluvert annan tón en Finnar lįta uppi opinberlega, en žó er žetta ķ samręmi viš mįlflutning ķslenzku bęndasamtakanna, sem kynnt hafa sér stöšu landbśnašar į Noršurlöndum śt ķ hörgul.  Er einbošiš, aš innganga Ķslands ķ ESB vęri lķkleg til aš leiša svipuš örlög yfir ķslenzka bęndur og žį finnsku.  Slķkt viljum viš alls ekki hafa, heldur kaupa innlendar landbśnašarafuršir sem einhverja žį mestu gęšavöru į sviši matvęla, sem fįanleg er.  Meš śtflutningi til žjóša, sem komnar eru ķ įlnir, en anna žörf sinni į sviši matvęla ekki lengur, mį auka framleišni og lękka framleišslukostnaš ķslenzks landbśnašar į hverja framleidda einingu.

Nei viš ESBFešgarnir ķ téšu leikverki reyna fyrir sér meš hrossaprangi innan Evrópu, langt sušur ķ įlfu, meš hrapallegum afleišingum.  Nś hefur forstjóri Landsvirkjunar tjįš įhuga sinn į, aš Landsvirkjun reyni fyrir sér meš orkuvišskiptum į meginlandi Evrópu eša į Stóra-Bretlandi.  Hér veršur sżnt fram į, aš sęstrengur žangaš yrši skelfilegt śtrįsaręvintżri, ž.e. žetta er hugmynd, sem tiltölulega aušvelt er aš reikna śt, aš hęglega getur oršiš aš martröš grķšarlegs taps, verši hśn aš veruleika.  Er ömurlegt til žess aš vita, aš Landsvirkjun skuli nś vera į braut spįkaupmennsku meš orkulindir landsins ķ staš žess aš nżta žęr meš öruggum og traustum hętti innanlands til framleišslu į śtflutningsvörum eša gjaldeyrissparandi vörum til eflingar ķslenzku athafnalķfi og hagkerfi. 

Af žessu tilefni er rétt aš rifja upp, žaš sem ritaš var um žennan forstjóra ķ Reykjavķkurbréfi Morgunblašsins 19.11.2010, "Draugurinn vakinn upp":  "Steingrķmur J. er aftur tekinn til viš aš panta yfirlżsingar frį stórforstjórum, ž.į.m. frį rķkisforstjóranum ķ Landsvirkjun.  Sį setti ofan meš undirlęgjuhętti sķnum.  Forstjórinn vildi, aš žjóšin tęki į sig tugi eša hundruš milljarša, svo aš hann gęti įtt žęgilegra spjall viš erlenda bankamenn.  Yfirlęti stórforstjóra ķ garš ķslensku žjóšarinnar hefur lķtiš breyst frį 2007.  Og kanski hafa slķkir ekki įttaš sig į, aš viršing hennar fyrir slķkum er minni en hśn var." 

Hér er vitaskuld Icesave umręšuefniš, en žaš er margt fleira skrżtiš ķ kżrhausnum.  Eitt er undirbśningur Landsvirkjunar aš uppsetningu vindmylla į Ķslandi, en hitt eru gęlur forstjórans viš hugmyndina um sęstreng til meginlands Evrópu eša Stóra-Bretlands.  Žaš skżtur skökku viš, aš rķkisfyrirtęki į Ķslandi sé aš eyša fé ķ andvana fęddar hugmyndir fyrir ķslenzkt umhverfi.

Engin žjóš, meš alla sķna raforkuvinnslu śr afar samkeppnihęfum og sjįlfbęrum orkulindum, lętur sér til hugar koma aš setja upp vindmyllur, sem eru svo óhagkvęmar, aš orkan frį žeim er alls stašar nišurgreidd, žó aš žar sé aš stofni til um aš ręša eldsneytisknśin raforkuver og žar af leišandi hęrra raforkuverš en į Ķslandi.  Vindmyllur į Ķslandi, žar sem raforkuverš er nś einna lęgst ķ heiminum, mundu einvöršungu leiša til hękkunar raforkuveršs til notenda eša śtgjalda śr rķkissjóši.  Rętt er um, aš vindmyllur gętu sparaš vatn ķ mišlunarlónum, en žį er hinn kosturinn ólķkt hagkvęmari og umhverfisvęnni aš auka mišlunargetu safnlónanna. Vindmyllur mundu verša til mikilla lżta, žęr valda fugladauša og eru hįvašasamar ķ grennd.  Fyrir feršamennskuna vęru žęr frįhrindandi, en ekki ašdrįttarafl, eins og vatnsafls-og jaršvarmavirkjanir žó klįrlega eru.

norned_hvdc-cable-work-3Į vegum Pöyry Management Consulting (Norway) AS og Thema Consulting Group ķ Noregi hefur veriš gerš mjög ķtarleg skżrsla um višskipti į milli norręna og evrópska raforkumarkašarins į meginlandinu, sem heitir: Challenges for Nordic Power: How to handle the renewable electricity surplus. 

Žar eru leidd rök aš žvķ, aš 20-20-20 markmiš ESB, ž.e. lękkun orkunotkunar um 20 %, aukning orkunżtni um 20 % og minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda vegna raforkuvinnslu um 20 %, allt į įrinu 2020, muni leiša til virkjunarįtaks į Noršurlöndunum og umframorku žar af žeim sökum um allt aš 46 TWh/a, sem er 2,7 sinnum nśverandi raforkuvinnsla Ķslands.  Veršiš, sem skżrsluhöfundar telja, aš fengist į hinum evrópska markaši meginlandsins įriš 2020 er afar breytilegt eša į bilinu 29 evrur/MWh - 76 evrur/MWh, allt eftir įrferši. 

Viš žessar markašsašstęšur mundi Landsvirkjun žurfa aš keppa, ef hśn sendir orku um sęstreng nišur til Evrópu.  Sęstrengur er feiknadżr, į öšrum enda hans žarf aš reisa afrišlavirki og į hinum įrišlavirki.  Auk virkjana aš afli į borš viš Kįrahnjśkavirkjun žarf aš styrkja stofnkerfiš, ž.e. meginflutningskerfi raforkunnar, umtalsvert.  Grķšarleg orkutöp, ķ heild e.t.v. um 20 %, verša ķ öllum žessum mannvirkjum.  Bilunum mį bśast viš ķ bśnaši, sem er ķ raun ķ žróun og į mörkum tęknigetunnar.  Af öllum žessum įstęšum mundi Landsvirkjun žurfa 130 - 150 evrur/MWh, eša tvöfalt til fimmfalt veršiš, sem ķ boši veršur. 

Landsvirkjun hefur gert ofurbjartsżnilega frumkostnašarįętlun um sęstreng til Skotlands, 1170 km aš lengd.  Viš gerš žessarar įętlunar er teflt į tępasta vaš, reiknaš meš 700 MW flutningsgetu og orkusölu 5200 GWh/a, sem jafngildir 7430 klst (85 %) nżtingartķma į įri, töpum ķ streng 6 %, strengendingu 30 įrum og raforkuverši 60 EUR/MWh.  Telja veršur hępiš aš reisa aršsemiśtreikninga į raušlitušu tölunum.  Jafnvel aš žeim forsendum gefnum fęr höfundur žessa pistils, aš verš raforkunnar viš móttökuenda verši aš nį 130 EUR/MWh.  Gręna talan hér aš ofan, sem Landsvirkjun gefur sér sem fįanlegt verš, er alveg śt ķ hött įriš 2020 m.v. nišurstöšur téšrar norsku skżrslu um fįanlegt orkuverš į meginlandinu 2020, sem er žó mun hęrra en veršlag orku į Skotlandi. 

Žaš er erfišleikum hįš aš senda orkuna įfram sušur frį Skotlandi vegna takmarkašrar flutningsgetu.  Landsvirkjun viršist ekki hafa reiknaš meš neinum kostnaši viš styrkingu flutningskerfisins į Skotlandi vegna žessara 700 MW.  Einfaldir śtreikningar sżna, aš enginn višskiptalegur grundvöllur er fyrir sęstreng frį Ķslandi, hvorki til Noregs, Skotlands né meginlands Evrópu.  Norska skżrslan gerir rįš fyrir orkuverši 60-89 EUR/MWh į meginlandinu įriš 2030, og žaš er langt undir lįgmarksveršinu, sem Landsvirkjun žyrfti. Landsvirkjun undir nżrri stjórn viršist ekki žekkja sinn vitjunartķma.  

norned_hvdc_europeRķkisfyrirtęki į borš viš Landsvirkjun į ašeins aš fįst viš žjóšhagslega hagkvęm verkefni.  Žaš gefur t.d. auga leiš, aš miklu hagkvęmara er aš framleiša įl į Ķslandi og aš flytja žaš meš skipi til meginlandsins en aš flytja orku um streng til Evrópu og framleiša žar įl meš "sömu" orku.  Įstęšan er sś, aš flutningskostnašur raforku um sęstreng er margfaldur į viš flutningskostnaš įls meš skipi. 

Hér hefur veriš sżnt fram į, aš stórkostlegt žjóšhagslegt tap yrši af raforkuśtflutningi um sęstreng, en aš sama skapi er verulegur žjóšhagslegur gróši af sölu raforku til įlvera og af starfsemi žessara sömu įlvera į Ķslandi.  Įstęšan er sś, aš féš, sem eftir veršur af veltu įlvers innanlands, nemur a.m.k. tvöföldun žess fjįr, sem einvöršungu fęst fyrir orkuna.  Frį sjónarmiši samfélagshagkvęmni er žess vegna einbošiš, aš Landsvirkjun į aš einhenda sér ķ aš virkja og selja meiri orku til įlvera, og landsmenn aš styrkja višskiptastöšu sķna gagnvart Evrópu meš žvķ aš selja žangaš meira af įli ķ takti viš samdrįtt įlframleišslu annars stašar ķ Evrópu vegna skorts žar į sjįlfbęrum og hagkvęmum orkulindum. 

Landsvirkjun viršist nś um stundir vera sama markinu brennd og rķkisstjórnin.  Forgangsröšunin er óskiljanleg og įherzlurnar viršast vera į gęluverkefnum, sem eiga hvergi annars stašar heima en ķ ruslafötunni.

 

 

 

 

 

 

 

 

       


Ķsland er land žitt

Viš įramót er viš hęfi aš lķta fram į veginn og einnig aš horfa til baka.  Horft er til baka til aš draga lęrdóma af hinu lišna til gagns fyrir stefnumörkunina į žessari vegferš.  Augljóslega mun įrsins 2008 verša getiš ķ Ķslandssögunni og ķ mannkynssögunni vegna žess, aš atburšir žess munu hafa langvarandi įhrif į žróun samfélagsins į Ķslandi og um allan heim. 

Ķ žessu sambandi er vert aš minnast afmęlis Žróunarkenningarinnar, en į įrinu 2009 verša 150 įr lišin frį śtgįfu ritverks Charles Darwins, "Um uppruna tegundanna".  Er furšulegt til žess aš hugsa, aš fyrir 5 kynslóšum var Sköpunarsaga Gamla testamentisins, "Genesis", enn vištekin skżring į lķfrķki jaršar.   

En žróunarkenningin hefur veriš mistślkuš og misnotuš herfilega, t.d. af stjórnmįlaöflum, sem geršu śt į kynžįttafordóma meš įróšri um yfirburši eiginn kynstofns.  Įtti m.a. aš sanna žessar kenningar į Olympķuleikunum ķ Berlķn 1936, en žaš mistókst, eins og kunnugt er.  Žróunarkenningin sżnir ekki fram į yfirburši neins kynstofns, hvaš žį žjóšar, en hśn sżnir okkur, hvaša öfl eru aš verki ķ sķfelldri lķfsbarįttu tegunda og einstaklinga. 

Enn vinna vķsindamenn meš žróunarkenninguna, žróa hana og skżra margt ķ mannlegu ešli og hegšun meš henni.  Samkvęmt žróunarkenningunni knżja tveir frumkraftar žróunina įfram, ž.e. barįttan um aš komast af, lķfsbarįttan, og barįttan um aš dreifa erfšamengi sķnu, genum, meš öruggum hętti fyrir framtķšina, eignast afkomendur.  Af žessu tvennu er hiš sķšar nefnda sterkara. 

Darwinistar hafa sżnt fram į, aš sameignarstefnan strķšir gegn žróunarkenningunni, ž.e. ofangreindir tveir frumkraftar ķ mannešlinu grafa undan mišstjórnarvaldi, sem reynir aš gera alla jafnfįtęka.  Jafnašarstefna, sem ekki leysir śr lęšingi öfl frjįlsrar samkeppni, skilar žjóšfélaginu lęgri hagvexti en frjįls markašsbśskapur.  Žaš liggur hins vegar ķ mannlegu ešli aš leitast viš aš losa sig viš samkeppni.  Verši sś raunin į ķ višskiptalķfinu, dregur lķka śr ęskilegri valddreifingu, sem endar meš óžolandi spillingu.  Hlutverk valdhafa ķ lżšręšis žjóšfélagi er žess vegna aš hlśa aš heilbrigšri samkeppni į öllum svišum. 

Samkvęmt žróunarkenningunni er "homo sapiens", hinn vitiborni mašur, reistur api.  Til aš hįmarka afkomumöguleika sķna héldu menn saman ķ hópum, en žessir hópar eldušu išulega grįtt silfur saman ķ barįttunni um lķfsgęšin, t.d. veišilendur og sķšar ręktarland.  Hugarfariš "viš og hinir" er mjög rķkt ķ manninum.  Žaš er mjög lķtill munur į mönnum, sem hundstungan finnur ekki.  T.d. sį enginn mun į Króata og Serba.  Eini munurinn voru rómversk og grķsk katólsk trśarbrögš, ž.e.a.s. munur var į menningunni.  Žaš dugši til aš hleypa öllu ķ bįl og brand į milli žeirra.  Tungumįl er annaš, sem nęgir til aš skilja į milli hópa, aš ekki sé nś minnzt į hörundslitinn.  

Višvarandi ófrišarįstand mįttu žjóšir Evrópu lengi vel bśa viš og eftir heimsstyrjöldina sķšari, žegar Evrópa var ķ efnislegum og sišferšislegum rśstum, var svo komiš, aš flestir sįu, aš viš svo bśiš mįtti ekki standa.  Gušfešur forvera Evrópusambandsins, ESB, Frakkarnir Schuman og Monét, beittu sér fyrir žvķ, aš hagsmunir Frakka og Žjóšverja yršu svo samtvinnašir, aš bįšum yrši hagfelldast aš halda frišinn. Žetta stendur enn, en vandinn viš ESB er sį, aš enginn veit, hvaša stefnu sambandiš tekur, žó aš mantran ķ Brüssel sé "an ever closer union". 

Rauši žrįšurinn ķ ESB, nś sķšast evran, er ótti viš mįtt Žżzkalands og tilraunir til aš halda Žżzkalandi ķ skefjum.  Stjórnvöldin ķ Berlķn eru hins vegar nś um stundir höršustu talsmenn žess aš breyta rķkjasambandinu, ESB, ķ sambandsrķki Evrópu meš stjórnarskrį Sambandsrķkisins Žżzkalands aš fyrirmynd.  Höršustu andstęšingar žessa fyrirkomulags eru Bretar, sem vilja hvorki fórna sjįlfstęši "The Parliament" né sterlingspundinu.  Bretar kjósa helzt, aš ESB starfi sem tollabandalag, og vilja žeir geta ręktaš samband sitt viš Brezka heimsveldiš og Noršur-Amerķku óhįšir afskiptum Berlķnar, Parķsar, Madrķdar eša Rómar.   

Nżja Sjįland 2008-001Žaš er fagnašarefni, aš frišur skuli hafa haldizt ķ Evrópu frį lokum Ragnarakanna 1939-1945, ef undan er skilinn ófrišurinn į Balkanskaga, žegar Jśgóslavķa leystist upp.  Viš Ķslendingar eigum mikiš undir žvķ, aš Evrópu vegni vel og viljum taka žįtt ķ samstarfi Evrópu rķkjanna į višskipta svišinu.  Į hernašarsvišinu ķ samstarfi Evrópu höfum viš ekkert fram aš fęra og veršum aš lįta ašildina aš NATO duga, sem er naušsynlegt og nęgjanlegt fyrir okkur į žvķ sviši.  Įgreiningurinn innanlands snżst ašallega um samstarfiš viš ESB į stjórnmįlasvišinu. 

Andleg uppgjöf hérlendis nś um stundir lżsir sér m.a. ķ skošunum af žvķ tagi, aš óstjórn og spilling geti ekki versnaš viš aš fęra völdin til Brüssel.  Žaš er žó nęsta vķst, aš meš slķku rįšslagi vęri fariš śr öskunni ķ eldinn.  Spillingin grasserar ķ Brüssel.  Hundrušir milljóna evra tżnast į hverju įri ķ mešförum embęttismanna sambandsins.  Hrossakaup og klķkuskapur einkenna fjįrveitingar og styrki af öllu mögulegu og ómögulegu tagi innan ESB.  Bullandi óįnęgja rķkir meš fjįrreišurnar.  Bókhald rekstrarreiknings ESB hefur ekki hlotiš samžykki lögformlegra stašfestingarašila um įrabil.  Ķ Brüssel rķkir sem sagt sukk og svķnarķ, enda er skortur į lżšręšislegu ašhaldi žar į bę.  

Žaš er alrangt, sem sagt er, aš žeir, sem gjalda vilja varhug viš fullri ašild aš ESB, séu einangrunarsinnar.  Žetta eru ķ raun örgustu öfugmęli um marga žeirra, sem kenna vilja sig viš alžjóšahyggju og frelsi ķ višskiptum heimshorna į milli. Į žetta bęši viš um hęgri-og vinstri menn ķ hópi fullveldissinna.  Sumir vinstri menn eru į móti ESB af žvķ, aš žeir telja žaš vera brimbrjót aušvaldsins, sem leiši til valdaójafnvęgis verkalżš hvarvetna ķ óhag, og aš žaš sé verkęri til aš svęla undir sig nżja markaši, t.d. ķ Austur-Evrópu.  Hęgri menn óttast į hinn bóginn aukna mišstżringu, hįskattasamręmingu  og reglugeršafargan, sem leiši til minni hagvaxtar en ella.  Fullveldissinnar, bęši ķ hópum hęgri-og vinstri manna, óttast jafnframt ólżšręšislega uppbyggingu ESB, žar sem stefnumótun og dagleg vinna fer fram į vegum framkvęmdastjórnar ESB, sem skipuš er til 5 įra ķ senn og žarf ekki aš standa neinum kjósendum reikningsskap gerša sinna.  Žing ESB er sundurleitt og valdalķtiš og getur ekki veitt framkvęmdastjórninni ašhald ķ sama męli og žjóškjörin žing veita rķkisstjórnum ašhald. 

Sś klisja gengur, aš meš ESB sé loksins kominn vettvangur fyrir smįrķki Evrópu til aš hafa įhrif į stefnumótun Evrópu.  Stóru rķkin eru oršin žreytt į möguleikum minni rķkja til aš "žvęlast fyrir įkvaršanatöku" og vilja formleg völd ķ hlutfalli viš mannfjölda.  Žetta var megininntak stjórnarskrįarinnar, sem felld var ķ kosningum af Frökkum og Hollendingum, og er megininntak arftaka hennar, Lissabon sįttmįlans, sem nś er ķ stašfestingarferli og Ķrar felldu, en verša lįtnir greiša atkvęši um aš nżju įriš 2009.

Sagt er, aš andstaša viš fullveldisframsal sé tķmaskekkja į tķmum alžjóšavęšingar.  Žarna stendur einmitt hnķfurinn ķ kśnni.  Meš fullri ašild aš ESB fórnum viš fullveldinu į altari "Evrópuhugsjónar", sem enginn getur lengur skilgreint, hvaš er, en getur hęglega leitt til myndunar stórrķkis Evrópu.  Viš getum ekki gert okkur neinar vonir um įhrif į stefnumörkun ķ mannhafi 400-500 milljóna manna.  Viš mundum viš inngöngu kasta frį okkur stjórntękjum eigin rķkis ķ gin žessa tępa hįlfa milljaršs.  Um mótun utanrķkisstefnu og gerš višskiptasamninga vęri ķslenzka rķkiš gjörsamlega hįš fulltrśum žessara tęplega 500 milljóna ķbśa.

Sķšast en ekki sķzt felst mikil įhętta ķ žvķ fyrir aušlindastjórnun og frelsi Alžingis į öšrum svišum, t.d. til aš įkveša skattlagningu žegnanna, aš deila fullveldi öržjóšar meš risarķki. 

Alžingishśsiš Sagt hefur veriš, aš sameining Evrópu sé söguleg žróun og Ķsland fįi ekki stašizt utan hennar og sé nśverandi staša landsins til marks um žetta.  Hér er hęttuleg naušhyggja į ferš, fordómar og žröngsżni.  Meš žetta sjónarmiš aš leišarljósi vęrum viš enn ķ rķkjasambandi viš Dani.  Žaš er grundvallar atriši fyrir óhefta žróun ķslenzks efnahags-og menningarlķfs aš hafa fullt svigrśm til samstarfs ķ allar įttir, t.d. viš Bandarķkin, sem léku lykilhlutverk hér viš lżšveldisstofnunina 1944 og viš varnir landsins ķ heimsstyrjöldinni sķšari og į dögum Kalda strķšsins.  Enn höfum viš varnarsamning viš BNA, sem er eina rķkiš ķ NATO, sem veitt getur okkur raunhęfa hervernd, ef ķ haršbakka slęr. Žį eru okkur og mikils um verš samböndin viš Kanada, žar sem fjölmargir fręndur okkar og fręnkur flestra bśa.  Ekki mį gleyma Rśssum, feiknaaušugum aš aušlindum, sem brugšizt hafa vel viš hjįlparbeišni okkar oftar en einu sinni, žegar Vesturveldin brugšust, enda minnast žeir enn skipalestanna til Murmansk, į tķmum heljarįtaka Žżzkalands og Rśsslands, sem višdvöl höfšu ķ Hvalfirši.  

Mörgum er staša gjaldmišils okkar hugleikin og velta fyrir sér, hvaša stefnumörkun muni verša affarasęlust ķ gjaldmišilsmįlum.  Höfundur žessarar vefsķšu hefur ekki komizt aš nišurstöšu ķ žeim efnum, en telur, aš unnt eigi aš vera aš nįlgast hagkvęmustu lausn meš žvķ aš reikna śt, hver gjaldmišlanna, ISK, evru, bandarķkjadals, CHF, NOK, jafnvel sterlingspunds, hefšu gefiš okkur hęstan hagvöxt sķšast lišinn įratug.  Ljóst er, aš ķ fjįrmįlaumróti undanfarinna mįnaša hefur evran veitt skjól, sem minni rķki evrusvęšisins hefur munaš mest um.  Hins vegar hefur evran ekki stašiš undir hagvaxtarvęntingum höfunda sinna.  Žeir reiknušu meš skarpari samkeppni ķ kjölfar evru, sem knżja mundi hagvöxt.  Hagvöxtur į evrusvęšinu hefur hins vegar helmingazt frį upptöku hennar og veriš ašeins 0,8 % aš mešaltali.  Žetta er sumpart skżrt meš žvķ, aš evran veiti skjól og sé žess vegna letjandi fyrir umbętur. Tekjur į mann eru į evrusvęšinu enn ašeins 70 % af žvķ, sem žęr eru ķ Bandarķkjunum, BNA. 

Hękkun launa į evru svęšinu 1999-2007

Gjaldmišillinn er mikilvęgasti stiki (e."parameter") efnahagskerfisins.  Žetta fį nś žjóšir innan og utan evru svęšisins glögglega aš reyna.  Sśluritiš hér til hlišar sżnir launažróun į evru svęšinu. Efstu löndin eiga nś ķ stórfelldum śtflutningserfišleikum, žvķ aš framleišniaukning hélzt ekki ķ hendur viš launahękkun.  Žżzkaland er žarna nešst og stendur nś meš pįlmann ķ höndunum.  Bretland lenti ķ verri žrengingum en flest löndin į evru svęšinu.  Nś lagar sterlingspundiš sig hins vegar aš erfišri stöšu Breta, gengi žess fellur og léttir žar meš Bretum róšurinn. 

Žaš er algert įbyrgšarleysi aš kasta krónunni aš óathugušu mįli. Žaš žarf aš fara ķ vandašar įhęttugreiningar įšur en viš veljum okkur framtķšar mynt.  Enginn veit, hvaš framtķšin ber ķ skauti sér, og žess vegna er ekki hęgt aš yfirfęra nišurstöšu śr fortķšarśtreikningum yfir į framtķšina óvissulaust. Menn draga śr óvissunni meš nęmnigreiningu į mismunandi valkostum.  Nišurstašan ręšst lķka ķ vištölum viš viškomandi sešlabanka og rķkisstjórnir.  Gjaldmišilsval er flókiš hagfręšilegt og stjórnmįlalegt śrlausnarefni, og beita veršur beztu žekktu ašferšum viš undirbśning slķkrar įkvöršunar.  Undirbśningur ętti aš hefjast strax, ef gagnasöfnun er ekki žegar hafin.

Undirrót fjįrmįlakreppunnar nś og įšur telja sumir menn megi rekja til rangrar peningamagnsstefnu flestra sešlabanka heimsins.  Of mikiš peningamagn ķ umferš mišaš viš žróun sparnašar blįsi śt veršlagsbólur, sem springi meš voveiflegum afleišingum.  Žessi skošun styšst viš kenningar austurrķsku hagfręšinganna Ludwig von Mises og Friedrich Hayeks.  Af žessari kenningu mį draga žį įlyktun, aš réttast sé aš einkavęša peningaśtgįfuna, gefa hana frjįlsa.  Er e.t.v. unnt fyrir Ķsland aš komast hjį notkun rķkisgjaldmišils ?  Myndin hér aš nešan sżnir, aš evran er engin trygging fyrir sama vaxtastigi į evru svęšinu.

Įvöxtunarkrafa 10 įra rķkisskuldabréfa

Hér aš nešan er tengill aš undurfagurri myndasżningu frį Ķslandi, sem gęti boriš heiti žessarar greinar, en er Ķsland séš meš augum Svisslendingsins Ursulu Riesen, sem hér hefur feršazt um į reišhjóli.  Undir žessari sżningu er tilvališ aš leika hiš tilfinningažrungna "Tearing and Breaking" meš Phil Collins, sem er žarna einnig undir tengli. Undir žrišja tenglinum er sama myndasżning meš fyrrgreindri tónlist samfléttašri.

 

  

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrirheitna landiš

Nś er jólamįnušurinn genginn ķ garš.  Mjög snögg umskipti til hins verra hafa oršiš į flestum heimilum landsins, margir verša aš breyta hįttum sķnum, sumir Ķslendingar upplifa nś skort ķ fyrsta sinn.  Orsök žessa hörmulega įstands mį rekja til fjįrmįlakreppu um allan heim af völdum óhóflegrar skuldsetningar vķša meš Japan og Žżzkaland sem undantekningar.   Efnahagskreppan fer samt ekki framhjį žessum löndum, sem sżnir glögglega, aš hér er um heimskreppu aš ręša. Feiknarleg skuldsetning ķslenzkra banka, margra annarra innlendra fyrirtękja og einstaklinga er meginorsök žess, aš "ķslenzka efnahagsundriš" hrundi eins og spilaborg. 

FVišskiptajöfnušur og neyzla ķ Žżzkalandi og Japanyrir um 2500 įrum leiddi Móses žjóš sķna śr įnauš Faraóa Egyptalands.  Fyrir nešan žessa vefgrein er tengill aš stórkostlegri myndasżningu frį Egyptalandi, sem mér barst nżlega frį Svisslendinginum Ursulu Riesen.  Eru lesendur hvattir til aš koma sér vel fyrir og hverfa ķ huganum til Egyptalands į mešan žeir njóta einstakra mynda og gullkorna frį Ursulu Riesen. 

Nś žurfa Ķslendingar į žvķ aš halda aš verša leiddir śt śr eyšimörk efnahagsófara.  Eftir er aš sjį, hvort einhver nżr foringi stķgur fram į svišiš til aš veita žjóš sinni leišsögn śt śr žessari eyšimörk.  Móses er ašeins eitt af mörgum dęmum um mikilhęfa forystumenn, sem komiš hafa fram į örlagastundu. 

Dansinn ķ kringum gullkįlfinn gekk hér śt ķ öfgar.  Nżtt gildismat žarf aš eiga sér staš.  Hins vegar er efnaleg velferš ķslenzka žjóšfélaginu naušsyn, ef žaš į aš standast öšrum snśning.  Eiga Ķslendingar enn möguleika ķ samkeppni viš önnur efnahagskerfi ? Svariš er, aš meš dugnaši og rįšdeild, góšu skipulagi, hugkvęmni, jöfnun tękifęra, umbun eftir framlagi og öflugum stušningi viš žį, sem minna mega sķn, eru góšir möguleikar į, aš lķfskjör hérlendis verši aftur į mešal žess bezta, sem žekkist. 

Hvernig į aš fjįrmagna žessar framfarir ?  Aušlindir Ķslendinga eiga aš verša undirstaša sóknar til bęttra lķfskjara.  Fiskimiš, įr og vötn, ręktarland, śthagi og lindarvatn eru lķtt eša jafnvel ómengašar matarkistur hverra veršmęti fara vaxandi ķ heimi sķvaxandi fólksfjölda, žar sem mengun og vešurfarsbreytingar gera manninum ę erfišara fyrir.  Skógrękt og landgręšsla eru stórverkefni, sem unnt veršur aš fjįrmagna meš sölu koltvķildiskvóta. 

Mikiš veršfall afurša og eigna, fasteigna og hlutafjįr, ofan ķ mikla skuldsetningu, hefur žrengt stöšu margra fjįrfesta til muna.  Žegar žeir rétta śr kśtnum, munu žeir hyggja fljótt į fjįrfestingar til aš verša tilbśnir ķ nęstu uppsveiflu.  Viš Ķslendingar bśum aš orkulindum, sem heiminn žyrstir ķ.  Viš eigum aš grķpa tękifęrin strax og žau gefast og virkja vatnsföll og jaršgufu til aš knżja išjuver af žvķ tagi, sem fįanleg eru hingaš til lands.  Žannig breytum viš orku ķ gjaldeyri, sem knżr efnahagslķfiš įfram.  Innlend orka mun einnig knżja fiskiskipaflotann, er fram lķša stundir, og Ķslendingar geta innan tveggja įratuga oršiš sjįlfum sér nęgir meš orku.  Žeir geta oršiš fyrsta išnašaržjóš heims, sem alfariš losnar śr višjum jaršefnaeldsneytisins. 

Viš getum reyndar einnig į sama įrabili oršiš olķu-og gasvinnslužjóš meš grķšarlegar śtflutningstekjur af slķkri vinnslu, eins og fręndur okkar Noršmenn.  Viš veršum aš halda vel į spilunum til aš okkur nżtist allar žessar aušlindir.  Til žess žurfum viš aš leggja įherzlu į góša verkkunnįttu, góša efnahagsstjórnun, markašskerfi meš dreifšri eignarašild og samfélagslegri įbyrgšarkennd meš langtķma įrangur heildarinnar aš markmiši ķ staš skammtķma įvinnings fįrra.  Hugarfar "Casino" hagkerfisins veršur aš vķkja fyrir sköpun handfastra veršmęta.  Bréfaleikrit og launatengingar viš einkennileg skammtķmamarkmiš eru lišin tķš.  Hégómleikinn vķki fyrir įbyrgum stjórnum hlutafélaga, sem geri rįšningarsamninga į grundvelli fastra launa eša langtķmaįrangurs, sem męlanlegur sé meš įžreifanlegum hętti, en ekki sem žrżstingur ķmyndašrar bólu.  Lykilorš eru valddreifing og dreifš eignarašild ķ anda Sambandslżšveldisins Žżzkalands į dögum Konrads Adenauers og Ludwig Erhards, fešra žżzka efnahagsundursins.

Viš žurfum snjalla samningamenn, sem standast erlendri įsęlni snśning, žannig aš forręši aušlindanna og efnahagsstjórn og dreifing aršsins af vinnu Litlu-Gunnu og Litla-Jóns lendi ekki ķ hundskjafti. 

Ašild aš ESB er stórįhęttusöm og mį hvorki flana aš né rįšast ķ į röngum forsendum eins og gjaldmišilsmįlum.  Samžykkt Evrópubankans og ESB į evru sem rķkisgjaldmišli Ķslands er ekki handan viš horniš, žvķ aš uppfylling allra Maastricht krafnanna er algert skilyrši og vegna skuldabagganna, sem viršast verša hnżttir rķkissjóši, er evran óraunhęfur kostur fyrr en um 2020.  Allar žjóšir eru nś uppteknar viš aš bjarga eigin skinni og samningavišręšur um myntsamstarf, t.d. viš Bandarķkjamenn, žess vegna ótķmabęrt.  Hvaš sem draumórum lķšur, er enginn annar kostur fyrir okkur en aš reyna aš koma efnahagslķfinu į réttan kjöl meš okkar gamla gjaldmišli, meš kostum hans og göllum.  

Žaš veršur aš gera žį kröfu til Alžingis, aš žaš kryfji afleišingar ašildar til mergjar og miši žį viš, aš ESB er breytingum undirorpiš, getur sundrazt, getur žrózt į mismunandi brautum fyrir mismunandi lönd, en sterk öfl vinna hins vegar aš žróun žess ķ įtt aš sambandsrķki ķ ętt viš Sambandslżšveldiš Žżzkaland.  Hvaša rök hnķga aš žvķ, aš örlögum Ķslands verši betur borgiš viš Kurfürstendamm og Brandenburger Tor en viš Austurvöll og Lękjartorg ? Ķslendingar eiga įgęta vini ķ Berlķn, og ašild Ķslands mundi fremur styrkja noršurvęng ESB en hitt, en vandséš er, aš fjarbśšarstjórnsżsla geti oršiš vandašri en umsżslan į landinu sjįlfu, žó aš brokkgeng sé į köflum, enda ekki allt jafnvakurt hér į vegum hins opinbera.  Meš öšrum oršum žarf aš vera skżr og augljós įvinningur fyrir landiš sem heild til langrar framtķšar af inngöngu til aš rétt sé aš hętta į fęra įkvaršanatöku um lykilmįl til skrifręšisbįkns Evrópusambandsins.  Slķk rök fyrir inngöngu hafa ekki komiš og höfundi žessara hugleišinga er til efs, aš žau séu til.  Norska žjóšin fann žau ekki fyrir sitt leyti, žar sameinušust reyndar Hęgri flokkurinn og Verkamannaflokkurinn um aš styšja ašild į sinni tķš, žó aš mikils klofnings gętti.  Margt er lķkt meš hagsmunum Ķslendinga og Noršmanna, vatnsorkulindir, įlišnašur, aušug og vķšfešm fiskimiš og olķulindir.  ESB žyrstir ķ žetta allt og žeim yrši vel tekiš sem fjįrfestum, en forręšiš, lagasetningarvaldiš, fullveldisrétturinn veršur aš vera ķ Reykjavķk til aš landiš breytist ekki ķ verstöš, hverrar rįšum er rįšiš ķ Brussel, Berlķn, Parķs og London. 

Spilling og hrikaleg hrossakaup tröllrķša hśsum į stjórnarskrifstofum ESB.  Ķ žeim vargahópi mętti rödd okkar lķtils. Į hinn bóginn yršum viš krafin um hęstu gjöld į mann til sambandsins, žegar viš nįum efnahagskerfinu aftur į snśning.  Žaš eru blóšpeningar, sem fara ķ nišurgreišslu-og fyrirgreišsluhķt blżantsnagaranna ķ Brussel.  Göngum viš į mįla hjį ESB, veršur vart aftur snśiš, og landiš getur hafnaš sem afkķmi Stór-Evrópu, įn nokkurra umtalsveršra įhrifa, hvorki innan né utan ESB.  Žaš hlżtur aš koma betur śt fyrir smįžjóš aš semja sjįlf um hagsmuni sķna en aš fela öšrum žaš hlutverk. 

Įhugi Austur-Evrópu žjóša į inngöngu ķ ESB į sér rętur ķ žįttum, sem eru óskyldir hagsmunum Ķslendinga.  Žęr sjį fyrir sér bętt lķfskjör viš inngöngu, žvķ aš mešaltekjur į mann eru mun lęgri en aš jafnaši ķ ESB.  Žessu er öfugt fariš meš okkur.  Žį telja žessar žjóšir sér vera vörn ķ ašild gegn hugsanlegri įsęlni og ķtökum Rśssa. 

Tiltölulega margir starfa ķ landbśnaši ķ žessum löndum, og bęndur žar hafa mjög horft til framlaga śr sjóšum ESB til landbśnašar.  Hętt er viš, aš hinn mjög svo nišurgreiddi landbśnašur ESB mundi ganga af ķslenzkum landbśnaši daušum ķ samkeppninni af nįttśrufarslegum įstęšum.  Sjįvarśtvegur ESB er lķka stórlega rķkisstyrktur, og žess vegna er fiskiskipaflotinn žar allt of stór mišaš viš veišiheimildir.  Žetta er meš eindęmum ógęfuleg blanda fyrir ķslenzkan sjįvarśtveg, sem er mun betur rekinn en sį evrópski og gengur lķklega einnig mun betur um mišin.  Hvort išnašurinn veršur betur settur innan ESB en utan er óvķst, žvķ aš hann hefur nś žegar fullt ašgengi aš mörkušum ESB. 

Hverra hagsmunum vęri žį veriš aš žjóna meš inngöngu ķ ESB ?  Tępast hagsmunum höfušatvinnuveganna, en e.t.v. einhverjum sérhagsmunum.

 

    

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband