Fęrsluflokkur: Lķfstķll

Veršmętasköpun og draumóramenn

Öll veršmętasköpun samfélagsins į sér staš ķ fyrirtękjum landsins.  Stjórnmįlamenn, rķkisvald, embęttismenn og sveitarstjórnir, sjį svo um aš eyša jafngildi tęplega helmings vergrar landsframleišslu af veršmętasköpun fyrirtękjanna. 

Skżjaglópar og haršsvķrašir vinstri menn viršast enga grein gera sér fyrir žvķ, hvernig veršmęti verša til.  Verknašir og umręšur sżna žetta ljóslega.  Žeir slįtra  mjólkurkśnni og éta śtsęšiš, ef žeir komast ķ ašstöšu til žess.  Žetta lį ķ augum uppi į dögum vinstri stjórnar Jóhönnu Siguršardóttur, og mįlflutningur rķkisstarfsmannsins, Tómasar Gušbjartssonar, lęknis į Landsspķtalanum, ber dįlķtiš keim af blindu į žaš, hvernig veršmęti verša til, og žeirri rörsżn, aš eitt śtiloki annaš, žegar mismunandi veršmętasköpun er annars vegar.  Žetta hefur einnig veriš nefnt naumhyggja.  Sem dęmi žį finnast engin tilvik um žaš ķ heiminum, aš vatnsaflsvirkjanir hafi haft neikvęš įhrif į feršažjónustu; žvert į móti, vatnsaflsvirkjanir hafa veriš ašdrįttarafl fyrir feršamenn, enda hefur vegalagning fyrir virkjanir vķša aušveldaš feršamönnum aš komast leišar sinnar. 

Tómas, lęknir, skrifar enn eina tilfinningažrungnu greinina ķ Fréttablašiš, 21. september 2017.  Ber žessi grein heitiš:

"Žarfnast móšir nįttśra umbošsmanns ?

Ķ greininni svarar rķkisstarfsmašurinn spurningu sinni jįtandi; žaš sé žörf į aš bęta ķ bįkniš og auka rķkisśtgjöldin til žess eins aš auka tvķverknaš ķ kerfinu og skörun embętta.  Blekbóndi vill aftur į móti halda žvķ fram, aš fyrir sé meira en nóg af silkihśfum į rķkisjötunni, sem geri fįtt gagnlegt til aš létta landanum lķfsbarįttuna, en verji of miklum tķma ķ aš fęgja į sér klęrnar.  

Téš grein Tómasar hefst žannig:

"Žaš er flestum ljóst, sem fylgzt hafa meš umręšunni um fyrirhugaša Hvalįrvirkjun og stórišju ķ Helguvķk, aš nįttśra Ķslands į undir högg aš sękja.  Orkufyrirtęki og erlend stórišja įsęlast vatnsföll okkar og jaršhitasvęši til raforkuframleišslu."

Hér er gamalkunnug klisja į ferš, fimmtug afturganga frį oršafari Einars, heitins, Olgeirssonar, kommśnistaforingja, ķ eldheitri umręšu į Alžingi um Bśrfellsvirkjun og Alusuisse, fyrsta eiganda ISAL ķ Straumsvķk.  Žį var mįliš samsęri erlends aušvalds og innlendrar borgarastéttar gegn verkalżš landsins um aš ręna hann aršinum af orkulindunum į "hausaskeljastaš". 

Žessi įróšur lęknisins er alger tķmaskekkja, žvķ aš nś erum viš reynslunni rķkari og vitum, aš vatnsaflsvirkjanirnar mala alžżšu landsins gull og knżja fyrirmyndar vinnustaši, hvaš ašbśnaš starfsmanna, launakjör og mengunarvarnir snertir.  Svartagallsraus af žessu tagi sęmir illa hįskólaborgara.  Honum vęri nęr aš vara viš mestu umhverfisvį nśtķmans, feršamanninum, og taka upp barįttu til eflingar gróšuržekju lands meš stęrstu eyšimörk Evrópu.  Žaš gerir hann ekki; žvert į móti rįšleggur hann Vestfiršingum aš hętta viš Hvalįrvirkjun, sem žó veršur grundvöllur aš uppbyggingu fjölbreytilegs atvinnulķfs og orkuskiptum į Vestfjöršum, og einbeita sér aš feršažjónustu.  Žaš hefur aldrei žótt rįšlegt aš setja öll eggin ķ eina körfu.  Žetta er afleit rįšgjöf lęknis ķ Reykjavķk til Vestfiršinga.

"Nś eru į teikniboršinu 8 stórvirkjanir į Ķslandi.  Žęr eiga alls aš framleiša 419 MW af orku (sic), sem aš langmestu leyti (80 %) er hugsuš til stórišju, ekki sķzt kķsilvera ķ Helguvķk.  Žessar virkjanir kosta grķšarlegt fé, og aršsemi žeirra er umdeild, enda viršist hagnašur af starfseminni, sem žęr žjóna, oft į tķšum fęršur meš bókfęrslubrögšum til śtlanda."

Žessi mįlflutningur lęknisins orkar tvķmęlis og žarfnast skošunar:

Į Ķslandi er žaš Verkefnisstjórn Rammaįętlunar, sem gerir tillögu til Alžingis um flokkun orkunżtingarkosta ķ nżtingu, biš eša vernd.  Samkvęmt gildandi Rammaįętlun eru 18 virkjanakostir ķ nżtingarflokki aš aflgetu alls 1421 MW.  Žar af eru 6 virkjanir yfir 100 MW og mega e.t.v. kallast stórvirkjanir į ķslenzkan męlikvarša.  Žęr eru (JG=jaršgufa, VA=vatnsafl, VM=vindmyllur):

  • Kröfluvirkjun, JG, 150 MW
  • Austurengjar,  JG, 100 MW
  • Sandfell,      JG, 100 MW
  • Sveifluhįls,   JG, 100 MW
  • Urrišafoss,    VA, 140 MW
  • Blöndulundur,  VM, 100 MW
  • Alls               690 MW

Žaš er įreišanlega ofsögum sagt, aš 4 žessara stórvirkjana séu į hönnunarstigi, hvaš žį aš bśiš sé aš semja um orkusölu frį 4 stórvirkjunum.  Hvašan ķ ósköpunum kemur žį lękninum sś vizka, aš "aršsemi žeirra [sé] umdeild" ?  Hagkvęmniathugun fer ekki fram fyrr en verkhönnun er langt komin og söluverš orku er ljóst.

Lękninum veršur tķšrętt um stórišju og ętķš ķ nišrandi tóni.  Hér skal benda žessum lękni į tvęr stašreyndir ķ sambandi viš stórišju og raforkufyrirtęki į Ķslandi:

  1. Raforkukerfi landsins vęri ašeins svipur hjį sjón įn stórišjunnar, enda mundi žį einingarkostnašur (ISK/kWh eša ISK/MW) vera mun hęrri en nś er.
  2. Ķslendingar bśa viš eitt lęgsta raforkuverš ķ heimi.  Žaš stafar af žvķ, aš markašur var ķ landinu fyrir raforkuvinnslu og raforkuflutning ķ stórum stķl.  Stórišjan hefur gert meira en greiša fyrir sķna hlutdeild ķ raforkukerfiskostnašinum.  Meš öšrum oršum: lęgsta raforkuverš ķ heimi vęri ekki mögulegt į Ķslandi įn mikillar raforkusölu samkvęmt langtķmasamningum viš öflug fyrirtęki, sem njóta trausts lįnastofnana, og žar meš getur virkjunarfyrirtękiš notiš hagstęšari lįnakjara.   

Dylgjur lęknisins um bókhaldssvindl og skattaundanskot alžjóšlegra fyrirtękja hér eru ķ anda annarra einangrunarsinna, sem horn hafa ķ sķšu erlendra fjįrfesta hérlendis.  Allar vestręnar žjóšir keppast žó um aš laša til sķn beinar erlendar fjįrfestingar, žvķ aš žęr hafa góš įhrif į hagvöxt og žekkingarstig ķ žjóšfélaginu og draga śr lįnsfjįržörf atvinnulķfsins.  Višurkennd endurskošunarfyrirtęki rżna og įrita bókhald žessara fyrirtękja, og žaš er ótrślegur barnaskapur hjį lękninum aš vęna öll žessi fyrirtęki um svindl og svķnarķ.  Gengur hann heill til skógar ? 

Aš einu leyti hefur blekbóndi samśš meš sjónarmišum lęknisins, en žaš er, žegar hann gagnrżnir hugmyndina um sęstreng į milli Ķslands og Skotlands.  Hann viršist žó halda, aš višskiptahugmyndin sé sś aš senda Skotum "gręna orku" til notkunar ķ Skotlandi.  Žaš er engin žörf į žvķ.  Skotar eiga nóg af endurnżjanlegum orkulindum.  Hugmyndin er aš selja Englendingum ķslenzka orku og kaupa af žeim raforku, žegar žörf krefst hérlendis.  Slķk tenging mun óhjįkvęmilega hękka raforkuveršiš hérlendis, og ķslenzkar orkulindir hrökkva fyrirsjįanlega ekki til fyrir vaxandi žjóš, orkuskipti og sęstreng. Žessi rök nefnir lęknirinn žó ekki.  

Žaš slęr hins vegar alveg śt ķ fyrir lękninum, žegar hann kvešur "tķmabęrt aš setja į stofn nżtt embętti; Umbošsmann nįttśrunnar, sem gjarna mętti vera kona, žvķ aš žęr viršast išulega vķšsżnni en karlar, žegar kemur aš nįttśruvernd."                                Žaš vęri augljóst brot į jafnréttislögum aš auglżsa eftir öšru kyninu ķ žessa stöšu, en ašalatrišiš er, aš stöšunni yrši algerlega ofaukiš ķ ķslenzku stjórnsżslunni viš hlišina į Umhverfisstofnun og Umhverfisrįšuneytinu, og aš stofnsetja žaš vęri ašeins til aš ženja śt bįkniš og aš fjölga silkihśfunum.  Hver veit, nema žaš verši eitt af gęluverkefnum nżrrar vinstri stjórnar aš stofna žetta žarflausa embętti til žess eins aš koma skattpeningum ķ lóg.  Samkvęmt lögmįli Parkinsons yrši žarna komiš 10 manna starfsliš innan tķšar, sem mundi ekkert annaš gera en aš tefja afgreišslu stjórnsżslunnar, og er hśn žó nógu hęg fyrir.

                                                Lęknirinn gerist skįldlegur į köflum, en žó flękist alltaf rörsżnin fyrir honum, sem t.d. fyrirmunar honum aš skilja slagoršiš:"nżtum og njótum":                 "Ég tel ljóst, aš unašsstundir ķ nįttśru Ķslands séu ķ huga flestra Ķslendinga og erlendra gesta dżrmętari en kķlovattstundir." 

Žetta į ekki aš vera spurning um annašhvort eša, heldur hvort tveggja.  Tęknin leyfir slķkt nś į dögum.  Sjįlfbęr kķlowattstund er unašsleg ķ heimi rafmagnslegrar ósjįlfbęrni, og hśn fer vel meš unašsstundum ķ fašmi nįttśrunnar.    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Syndsamlegt lķferni kostar sitt

Žaš er viškvęšiš, žegar męlt er gegn fķkniefnaneyzlu hvers konar, tóbak og vķnandi žar ekki undanskilin, aš fķklarnir séu samfélaginu dżrir į fóšrum.  

Fķklarnir eru hins vegar sjįlfum sér og sķnum nįnustu verstir.  Nżleg brezk rannsókn sżnir, aš peningalega eru žeir minni samfélagsbyrši ķ Bretlandi en žeir aš lķkindum hefšu veriš, ef žeir mundu hafa lifaš mišlungs heilbrigšu lķfi og žannig nįš mešalaldri brezku žjóšarinnar.  Lķklegt er, aš rannsókn hérlendis mundi leiša til svipašrar nišurstöšu um žetta.  

Höfundurinn Óšinn ritar um žetta ķ Višskiptablašiš, 10. įgśst 2017.  Hann vitnar ķ rannsóknarskżrslu eftir Christofer Snowdon og Mark Tovey, sem gerš var fyrir brezku hugveituna "Institute of Economic Affairs" (IEA). Žar voru reykingamenn og drykkjumenn rannsakašir. Grófasta nįlgun viš heimfęrslu į Ķsland er aš deila meš hlutfalli ķbśafjölda landanna, 185, og aš breyta sterlingspundum ķ ISK. Slķk heimfęrsla gefur ašeins vķsbendingu.  

"Skżrslan er um margt drungaleg vegna žess, aš ķ henni er m.a. reynt aš skjóta į žann sparnaš, sem rķkiš fęr, vegna žess aš reykingafólk deyr almennt fyrr en žeir, sem ekki reykja.  Eins eru teknar meš ķ reikninginn tekjur brezka rķkisins af tóbaksgjöldum."

Skżrsluhöfundar įętla kostnaš rķkissjóšs vegna žjónustu heilbrigšiskerfisins viš reykingafólk nema um miaGBP 3,6, sem gróflega heimfęrt nemur miaISK 2,7.  Til višbótar kemur miaGBP 1,0 vegna óžrifa af völdum reykinga og eldtjóns af völdum glóšar eftir reykingamenn.  Kostnašur alls miaGBP 4,6 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,4.  

Į tekjuhliš rķkissjóšs ķ žessum mįlaflokki eru skattar og gjöld af tóbaksvörum, miaGBP 9,5, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,1. Brezki rķkissjóšurinn er meš rekstrarhagnaš af reykingafólki, sem nemur GBP 4,9 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,7.  

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur veldur sparar rķkissjóšur Bretlands fé į ótķmabęrum daušsföllum reykingamanna.  Tališ er, aš 15,9 % daušsfalla į Bretlandi hafi mįtt rekja til reykinga įriš 2015, og žau bar aš jafnaši 13,3 įrum fyrr aš garši en hjį hinum.  Hér er einmitt um žann hluta ęvinnar hjį flestum aš ręša, žegar fólk žarf mest aš leita til hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu. Žar aš auki verša ellilķfeyrisgreišslur til reykingamanna sįralitlar, en į móti kann aš koma örorkulķfeyrir.  Žetta telst skżrsluhöfundum til, aš spari brezka rķkissjóšinum miaGBP 9,8 į įri, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,3 į į įri.  Žannig mį halda žvķ fram, aš eymd brezkra reykingamanna spari brezka rķkinu miaGBP 14,7 į įri, sem gróflega heimfęrt į ķslenzka reykingamenn yršu miaISK 11,0.  Žetta er nöturlega hį tala m.v. žį eymd og pķnu, sem sjśklingar, t.d. meš sśrefniskśta, mega žjįst af, svo aš ekki sé nś minnzt į ašstandendur.  Kaldhęšnir segja tóbakiš og nikótķnfķknina vera hefnd raušskinnans, en indķįnar voru örugglega ekki meš ķ huga į sķnum tķma aš styrkja rķkissjóši hvķta mannsins.  

Meš svipušum hętti hefur Snowdon ķ skżrslunni "Alcohol and the Public Purse", sem gefin var śt af IEA įriš 2015, afsannaš fullyršingar um kostnaš brezka rķkissjóšsins af ofneyzlu įfengis.  Žvķ er einnig išulega haldiš į lofti hérlendis, aš įfengissjśklingar séu baggi į rķkissjóši, en ętli žaš sé svo, žegar upp er stašiš ? 

Įfengisböliš er hins vegar žyngra en tįrum taki fyrir fjölskyldurnar, sem ķ hlut eiga.  Slķkt ętti žó ekki aš nota sem réttlętingu fyrir įfengiseinkasölu rķkisins, steinrunnu fyrirbrigši, sem bętir sennilega engan veginn śr įfengisbölinu.

Ķ grunnskólum landsins žarf forvarnarašgeršir meš lęknisfręšilegri kynningu į skašsemi vķnanda og annarra fķkniefna į lķkama og sįl, einkum ungmenna.  Žį er žaš žekkt, aš sumir hafa ķ sér meiri veikleika en ašrir gagnvart Bakkusi og verša žar af leišandi aušveld fórnarlömb hans.  Allt žetta žarf aš kynna ungu fólki ķ von um aš forša einhverjum frį forašinu. Vinfengi viš Bakkus ętti helzt aldrei aš verša, en hóflega drukkiš vķn (meš mat ķ góšra vina hópi) glešur žó mannsins hjarta, segir mįltękiš.  

Hvaš skrifar Óšinn um opinberan kostnaš af įfengisbölinu ?:

"Kostnašur hins opinbera vegna įfengisneyzlu er vķštękur.  Kostnašur vegna įfengistengdra ofbeldisglępa er metinn į um miaGBP 1,0, og kostnašur vegna annarra glępa - žar į mešal drukkinna ökumanna - er um miaGBP 0,6.  Kostnašur heilbrigšiskerfisins vegna įfengisdrykkju er metinn į um miaGBP 1,9, og annar kostnašur velferšarkerfisins, t.d. vegna greišslna til fólks, sem drykkjusżki sinnar vegna er ófęrt um vinnu, nemur um miaGBP 0,29."

Į Bretlandi er metinn opinber heildarkostnašur vegna ofdrykkju Kod = miaGBP(1,0+0,6+1,9+0,29)=miaGBP 3,8.  Yfirfęršur til Ķslands meš einfaldasta hętti nemur žessi kostnašur miaISK 2,8. Į Bretlandi er žessi kostnašur lęgri en af tóbaksbölinu, en blekbóndi mundi halda, aš į Ķslandi sé opinber kostnašur af įfengisbölinu hęrri en af tóbaksbölinu og jafnframt hęrri en miaISK 2,8 žrįtt fyrir verra ašgengi aš įfengisflöskum og -dósum hérlendis, eins og allir vita, sem feršazt hafa til Bretlands.  Žaš er barnalegt aš ķmynda sér, aš rķkisverzlanir reisi einhverjar skoršur viš įfengisfķkninni.  Hśn er miklu verri višfangs en svo.

Tekjur brezka rķkisins af af įfengi į formi skatta og įfengisgjalda eru um miaGBP 10,4. Žar aš auki felur skammlķfi drykkjusjśkra ķ sér talsveršan sparnaš, sem Óšinn tķundaši žó ekki sérstaklega. Brezka rķkiš kemur žannig śt meš nettótekjur af įfengi, sem nemur a.m.k. miaGBP(10,4-3,8)=miaGBP 6,6.  Brśttotekjur ķslenzka rķkisins śt frį žessu eru miaISK 7,8, en eru ķ raun miklu hęrri, og nettótekjur žess miaISK 4,9.  Kostnašur ķslenzka rķkissjóšsins af įfengisbölinu er grķšarlegur, svo aš nettótekjur hans af įfenginu eru sennilega ekki hęrri en žessi vķsbending gefur til kynna, en samt örugglega yfir nśllinu, žegar tekiš hefur veriš tillit til styttri ęvi.  

Undir lokin skrifar Óšinn:

"Žaš er engu aš sķšur įhugavert aš sjį, aš žvert į fullyršingar žeirra, sem berjast gegn reykingum og įfengisneyzlu, žį vęri staša brezka rķkissjóšsins verri en ella, ef ekki vęri fyrir reykinga- og drykkjufólkiš."

Rķkissjóšurinn ķslenzki hagnast mikiš į żmsum öšrum hópum, sem sérskattašir eru.  Žar fara eigendur ökutękja framarlega ķ flokki.  Tekjur rķkissjóšs af ökutękjum nema um miaISK 45, en fjįrveitingar til vegageršarinnar nema ašeins rśmlega helmingi žessarar upphęšar, og hefur Vegageršin žó fleira į sinni könnu en vegina, t.d. ferjusiglingar.  Fjįrveitingar til Vegageršarinnar hafa nś ķ 9 įr veriš allt of lįgar m.v. įstand vega og umferšaržunga, en frį 2015 hefur keyrt um žverbak.  Af öryggisįstęšum veršur aš auka įrlegar fjįrveitingar til vegamįla hérlendis um a.m.k. miaISK 10.  

Nś hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra bošaš hękkun kolefnisgjalds į dķsilolķu.  Vinstri stjórnin reyndi fyrir sér į żmsum svišum meš neyzlustżringu, og eitt asnastrikiš var aš hvetja til kaupa į dķsilbķlum fremur en benzķnbķlum meš meiri gjöldum į benzķniš.  Hękkun nś kemur sér aušvitaš illa fyrir  vinnuvélaeigendur, en vinnuvélar eru flestar dķsilknśnar, og žeir eiga ekkert val.  Eigendur annarra dķsilknśinna ökutękja eiga val um ašra orkugjafa, t.d. fossaafl og jaršgufu, sem breytt hefur veriš ķ rafmagn.  

Stöšugt hefur fjaraš undan žessum tekjustofni rķkisins vegna sparneytnari véla.  Innleišing rafbķla kallar į allsherjar endurskošun į skattheimtu af umferšinni.  Strax žarf aš hefja undirbśning aš žvķ aš afleggja gjöld į eldsneytiš og eignarhaldiš (bifreišagjöld) og taka žess ķ staš upp kķlómetragjald.  Bķlaframleišendur eru aš alnetsvęša bķlana og "skattmann" getur fengiš rauntķmaupplżsingar um aksturinn inn ķ gagnasafn sitt og sent reikninga ķ heimabanka bķleigenda mįnašarlega, ef žvķ er aš skipta.  Ķ Bandarķkjunum eru nś geršar tilraunir meš žetta, og er veggjaldiš um 1,1 ISK/km.  Žar er reyndar einnig fylgzt meš stašsetningu og hęrra gjald tekiš ķ borgum, žar sem umferšartafir eru. Į Ķslandi yrši mešalgjaldiš um 5,1 ISK/km m.v. 35 miaISK/įr framlög rķkisins til vegamįla.  

 


Lżšheilsu į hęrri stall

Žaš varš lżšum ljóst, er loks fréttist af bilun ķ skolphreinsistöš žremur vikum eftir aš fariš var aš hleypa óhreinsušu klóaki śt um neyšarlśgu stöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól, aš sumir stjórnmįlamenn og embęttismenn lįta sér ķ léttu rśmi liggja, žótt kólķbakterķur og saurgerlar séu vikum saman ķ margföldum leyfilegum styrk m.v. heilsuverndarmörk śti fyrir strönd, sem er vinsęlt śtivistarsvęši og sjóbašstašur, Nauthólsvķk.  Framferši OR/Veitna var tillitslaust viš ķbśana, sem syntu ķ sjónum og stundušu fjöruferšir ķ góšri trś um, aš hreinsikerfiš vęri fullnęgjandi, enda hefur stjórn OR nś bešiš fólk afsökunar fyrir sķna hönd og hlutašeigandi starfsmanna.  

Af žessu mį žó rįša, aš lżšheilsa sé ekki hįtt skrifuš į žeim bęnum.  Žaš er hiš versta mįl, žvķ aš lżšheilsa hefur versnaš į žessari öld meš alls konar lķfstķlssjśkdómum, sem rżra lķfsgęšin og valda hinu opinbera grķšarlegum kostnaši.  Hugarfarsbreytingar er žörf, og hśn hefur žegar įtt sér staš hjį nokkrum, į aš gizka 20 % fólks, en um 80 % fólks er enn of kęrulaust um heilsu sķna.  

Frį 5. jślķ 1937 hefur Nįttśrulękningafélag Ķslands (NLFĶ) veriš starfandi ķ landinu.  Félagiš varš žannig nżlega įttrętt og er ķ fullu fjöri, t.d. meš starfsemi sķna į Heilsustofnun NLFĶ ķ Hveragerši, HNLFĶ, enda hefur aldrei veriš jafngóšur jaršvegur fyrir félagiš ķ žjóšfélaginu og nś.  Žaš hefur heldur aldrei veriš jafnmikil žörf fyrir starfsemi žess og nś um stundir. Munašarlķf og rangt fęšuval er enn meira įberandi en įšur var.   

Žann 5. jślķ 2017 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Gunnlaug K. Jónsson, forseta NLFĶ og formann rekstrarstjórnar HNLFĶ, undir hinu sķgilda heiti,

"Berum įbyrgš į eigin heilsu !".

Žar sagši um um NLFĶ:

"Tilgangurinn var aš stofna félag, sem hefši žaš aš markmiši aš efla og śtbreiša žekkingu į lögmįlum heilbrigšs lķfs og heilsusamlegum lifnašarhįttum.  Įherzla var lögš į naušsyn žess og mikilvęgi, aš einstaklingurinn bęri įbyrgš į eigin heilsu og velferš.  Sérstaklega var höfšaš til foreldra, hvaš börnin įhręrir.  Allt frį stofnun hafa einkunnarorš NLFĶ veriš:"Berum įbyrgš į eigin heilsu.""

Žessi einkunnarorš eiga einkar vel viš nś į dögum, žegar hiš svo kallaša öryggisnet heilbrigšiskerfisins grķpur žann, sem missir heilsuna, hvort sem žaš er fyrirsjįanlegt sjįlfskaparvķti vegna óhollustusamlegs lķfernis eša af öšrum orsökum.  Žó aš žaš hafi ekki veriš hugmyndin meš hinum rķkisfjįrmögnušu sjśkratryggingum, žį hafa žęr leitt til žess, aš margir segja einfaldlega viš sjįlfa sig: "den tid, den sorg", rķkiš mun sjį um aš fęra mér heilsuna į nż, ef/žegar ég missi hana, og žess vegna get ég étiš, drukkiš, reykt og dópaš, eins og mér sżnist, og ég nenni ekki aš stunda neina lķkamsrękt.  

Žetta er eins skammsżnt, skašlegt og įbyrgšarlaust sjónarmiš og hugsazt getur.  Góš heilsa, sem fer forgöršum, kemur einfaldlega aldrei aftur.  Žaš er hęgt aš lappa ķ fólk golunni, en heilsufariš veršur aldrei, nema svipur hjį sjón.  Aš halda góšri heilsu ķ nśtķmažjóšfélagi er aš hugsa vel um lķkamann meš hollu matarręši og hęfilegri blöndu af įreynslu og hvķld.  

Žetta er lošin uppskrift, žvķ aš hvaš er hollt, og hvaš er hęfilegt ?  Žaš er einmitt hlutverk NLFĶ aš fręša fólk um žetta, en til aš sjį dęmi um hollan og góšan mat og smakka hann, er hęgt aš gera sér leiš ķ HNLFĶ ķ Hveragerši ķ hįdegi (kl. 1145) eša aš kvöldi dags (kl. 1800), panta sér mat og snęša į stašnum.  

Meira um NLFĶ śr téšri grein Gunnlaugs:

"Stefna NLFĶ hefur įvallt veriš sś aš auka og efla žįtt hugtakanna heilbrigši og heilsuvernd ķ umręšu og verkum og aš vķkja frį hinni einlitu sjśkdómaumręšu.  NLFĶ foršast kennisetningar, sem ekki standast vķsindalega gagnrżni.  

Hófsemi ķ lķferni og skilningur į heildstęšum lausnum lęknisfręšinnar, heilbrigt lķferni ķ vķšum skilningi, veršur um ókomna framtķš meginhlutverk félagsins auk umhverfisverndar." 

Sķšan rekur hann innreiš lķfsstķlssjśkdómanna og gagnrżnir heilbrigšisstefnu stjórnvalda, sem meš fjįrveitingum sķnum leggja höfušįherzlu į "višgeršaržjónustu og skyndilausnir ķ staš žess aš fjįrfesta til framtķšar m.a. į žann hįtt aš stórauka fjįrframlög ķ fyrirbyggjandi ašgeršir, t.a.m. meš stóraukinni fręšslu ķ grunnskólum."

Nśverandi léttśš um žau atriši, sem bętt geta lżšheilsuna, hvaš žį žęttina, sem eru henni beinlķnis skašlegir, mun leiša til stjórnlausrar kostnašaraukningar hins opinbera viš "višgeršaržjónustu og skyndilausnir" į nęstu įrum samfara fjölgun eldri borgara.  Įherzla į lżšheilsuna ķ öllum aldursflokkum, mest į mešal ęskunnar, er eitt žeirra rįša, sem dregiš geta śr aukningu į lękningažörf į Hįskólasjśkrahśsinu, bętt lķfsgęšin og ķ sumum tilvikum lengt ęvina, sem ekki žarf žó endilega verša til kostnašarauka hjį rķkissjóši ķ žjóšfélagi sķvaxandi lķfeyrissjóša.  Nś nema eignir ķslenzku lķfeyrissjóšanna um 1,5 landsframleišslu og munu aš 10-20 įrum lišnum lķklega nema žrefaldri landsframleišslu og verša tiltölulega sterkustu lķfeyrissjóšir heims, ef ekki verša stórfelld fjįrfestingarslys, eins og henti fyrir Hruniš. 

Įriš 1946 skrifaši Jónas Kristjįnsson, lęknir, frumkvöšull aš HNLFĶ, sķgilda hugvekju ķ 1. tbl. Heilsuverndar, sem var tķmarit Nįttśrulękningamanna:

"Til aš skapa heilbrigt og dugandi žjóšfélag žarf andlega og lķkamlega heilbrigša žegna.  Undirstaša heilbrigšinnar eru réttir lifnašarhęttir og rétt fręšsla.  En heilsurękt og heilsuvernd žarf aš byrja įšur en til sjśkdóms kemur; įšur en menn verša veikir.  Ķ žessu starfi žurfa allir hugsandi menn aš taka žįtt, allir góšir synir og dętur fósturjaršar vorrar verša aš telja žaš sķna helgustu skyldu aš vernda heilsu sķna ęttjöršinni til handa.  Og takmark allra žarf aš vera žaš aš deyja frį betri heimi en žeir fęddust ķ."

Žann 21. jśnķ 2017 birti Agnes Bragadóttir fréttaskżringu ķ Morgunblašinu um samanburš stofnunarinnar "Social Progress Imperative" į "félagslegum framförum" ķ 128 rķkjum heims.  Žar eru metnir einir 12 žęttir, og eru heilsa og heilbrigši og umhverfisgęši žeirra į mešal.  Ķsland lenti ķ 3. sęti, og voru Danmörk og Finnland rétt fyrir ofan.  Žaš er žannig ljóst, aš lķfsgęši eru tiltölulega mikil į Ķslandi, žótt okkur žyki žeim enn vera įbótavant, en žó vekur furšu og er umhugsunarvert, aš Ķsland lenti ašeins ķ 25. sęti, žegar umhverfisgęši voru metin.  Viš höfum gjarna stašiš ķ žeirri trś, aš Ķsland vęri ķ fremstu röš varšandi loftgęši, vatnsgęši og hreinleika lands, en hreinsun skolps vķtt og breitt um landiš er vissulega įbótavant og mikil plastnotkun er hér į hvern ķbśa. Mikiš af plastleifum lendir ķ hafinu og hafnar ķ lķfkešjunni.  

Žann 30. maķ 2017 skrifaši forseti "Eat Foundation", Gunhild A. Stordalen, grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:,

"Getur norręnn matur oršiš mešal heimsins ?"

Greinin hófst žannig:

""Notum matinn sem mešal" sagši grķski lęknirinn Hippokrates fyrir meira en 2000 įrum.  Hann hafši rétt fyrir sér.  Hollur og kraftmikill matur er forsenda betri heilsu okkar allra, betra lķfs og betri plįnetu. ... Noršurlöndin raša sér ķ efstu sęti į listum heimsins, hvaš varšar heilsu, sjįlfbęrni, jafnrétti og hamingju.  En er žaš vegna žess eša žrįtt fyrir žaš, sem viš leggjum okkur til munns ?  Tķšni offitu og sjśkdóma, sem rekja mį til mataręšis, eykst.  Óhollt mataręši er oršiš stęrra heilbrigšisvandamįl en reykingar.  Žótt viš séum "gręnni" en margir ašrir, er loftslags og umhverfisfótspor fęšunnar, sem viš neytum og hendum, enn stórt."

Hippokrates hitti naglann į höfušiš, en nśtķmamašurinn hefur afvegaleišzt.  Matvęlaišnašurinn į nokkra sök į žessu, og afuršir sęlgętisišnašarins eru stórvarasamar, og margt bakkelsi er skašręši, nema ķ litlu magni sé. Žróun neyzlunnar hlżtur aš verša frį mat śr dżrarķkinu og aš jurtarķkinu.  Žaš er bęši vegna hollustunnar, ž.e. įhrifa fęšunnar į mannslķkamann, og vegna mikils įlags į nįttśruna af völdum landbśnašarins viš kjötframleišsluna, eins og hann er nś rekinn ķ heiminum.  Kolefnisfótspor hans er t.d. helmingi (50 %) stęrra en af völdum allrar umferšar į landi.  Losun gróšurhśsalofttegunda frį landbśnaši heimsins nemur nś 18 % af heild.  

Gunhild A. Stordalen nefnir ķ grein sinni, aš Noršmenn gętu sparaš meira en 150 miaISK/įr ķ heilbrigšisśtgjöld, ef žeir mundu fylgja leišbeiningum norręnu rįšherranefndarinnar um mataręši, sem reistar eru į hugmyndum um sjįlfbęra neyzlu.  Fęrt yfir į Ķsland nemur žessi sparnašur 10 miaISK/įr, 6 % af heildar opinberum kostnaši til heilbrigšismįla, en hérlendis eru sparnašarmöguleikarnir fyrir opinber heilbrigšisśtgjöld meš heilbrigšari lķfstķl lķklega a.m.k. tvöfalt meiri.  Žaš er eftir miklu aš slęgjast.

 

 


Aš hlaupa illilega į sig

Öllum verša į mistök, og "errare humanum est" sögšu Rómverjar, eša žaš er mannlegt aš skjįtlast.  Žetta vita allir og eiga aš taka tillit til žess ķ višbrögšum sķnum og gjöršum öllum ķ staš žess aš hrapa aš nišurstöšum, hrópa ślfur, ślfur og fella sleggjudóma.

Alveg sérstaklega ętti žessi vķsdómur aš eiga viš hiš opinbera vegna žeirrar yfirburšastöšu, sem žvķ hefur veriš fengin yfir einstaklingum og félögum žeirra į mörgum svišum. 

Nś hefur Umhverfisstofnun misstigiš sig herfilega og traškaš ķ salatinu, eins og Noršmenn taka stundum til orša, žegar einhverjum veršur illilega į. Stofnunin kokgleypti męlinišurstöšur verktaka um styrk mengunarefna frį išnfyrirtękinu United Silicon, USi, žó aš einföld rżni į žeim hefši įtt aš gefa til kynna strax, aš žęr voru ótrśveršugar. 

Bįsśnaš var śt, aš krabbameinsvaldandi efni, arsen, vęri losaš śt ķ andrśmsloftiš frį verksmišjunni ķ styrk, sem er yfir heilsuverndarmörkum. Žaš voru 3 atriši, sem hvert og eitt hefšu įtt aš varna žvķ, aš Umhverfisstofnun birti ofurhį męligildi verktakans, Orkurannsókna Keilis, svo aš lokun verksmišjunnar lį ķ loftinu ķ kjölfariš.  Žį hefši stofnunin og rķkissjóšur sem bakhjarl fengiš yfir sig ofurhįar skašabótakröfur.  Žessi atriši voru:

  1. Męligildi verktakans hękkušu įšur en viškomandi verksmišja tók til starfa.
  2. Vindįtt stóš ekki af verksmišjunni ķ įtt aš męlinum, žegar hįu gildin voru męld.
  3. Męlir ķ strompi verksmišjunnar sżndi allan tķmann mun lęgri og ešlilegri gildi.

Viš žessar ašstęšur įtti Umhverfisstofnun aš sannreyna, hvort męlir verksmišjunnar hefši gilt og rekjanlegt kvöršunarskķrteini til fjölžjóšlegra stašla.  Ef svo var, įtti aš fara ofan ķ saumana į verklagi žessa verktaka ķ staš žess aš bįsśna tóman žvętting yfir žjóšina um, aš USi eitraši śt frį sér meš žungmįlmum  og krabbameinsvöldum. 

Um er aš ręša mjög nįkvęmar męlingar į styrk efna u.ž.b. 0,1 % śr mg į m3, žannig aš ekkert mį śt af bregša, svo aš ekki hljótist af stórar skekkjur.  Žarna voru ašdróttanir um sżnu alvarlegri mengun en višarsótsagnir.  Séu hins vegar PAH-tjöruefni śr kolum losuš śt ķ andrśmsloftiš yfir leyfilegum mörkum, veršur skilyršislaust aš stöšva žį mengun strax, žvķ aš žar eru vissulega krabbameinsvaldar į ferš. 

Žį aš öšru mįli, žar sem eftirlitsstofnanir rķkisins brugšust gjörsamlega: 

Nś hefur Rannsóknarnefnd Alžingis um sölu rķkiseignarinnar Bśnašarbankans įriš 2003, sem sett var į laggirnar ķ fyrra, skilaš af sér bitastęšri skżrslu fyrir um MISK 30, sem er einni stęršargrįšu ódżrari skżrsla en gerš var t.d. um fall sparisjóšanna.  Žį hefur t.d. Rķkisendurskošun skilaš skżrslu um žetta efni, sem var vitagagnslaus og beinlķnis villandi, žvķ aš hśn fann ekkert aš žessu ferli.  Viršisauki viš skżrsluskrif er mjög upp og nišur.

Nżja skżrslan leišir žó fram ķ dagsljósiš stórkostlega blekkingaišju, sem var ķ raun gróf markašsmisnotkun, žvķ aš seljandanum var talin trś um, aš kaupandinn vęri ķ raun annar en hann var.  Sökudólgurinn hefur nś bitiš höfušiš af skömminni meš žvķ aš senda frį sér yfirlżsingu, žar sem segir, aš lygarnar hafi engu mįli skipt fyrir seljandann, rķkiš, sem hafi fengiš umsamda upphęš fyrir sinn snśš.  Sišblindinginn er aš sjįlfsögšu dómgreindarlaus og kann engin skil į réttu og röngu.  Borgarstjóra žykir viš hęfi aš gera meirihįttar žróunarsamning um byggingarland viš félag žessa manns.  Reykvķkingar munu tjį hug sinn til slķks athęfis ķ borgarstjórnarkosningum aš vori. 

Žaš kom glögglega ķ ljós viš rannsókn į žessu Bśnašarbankamįli, aš žaš er ekki nóg aš skipa rannsóknarnefnd.  Žaš skiptir öllu mįli, aš nefndarmenn kunni aš vinna og geti leyst sjįlfir vandasöm višfangsefni.  Hinar fyrri nefndir eru žvķ marki brenndar aš hafa veriš dżrar og skilaš af sér innihaldsrżrum došröntum.  Žessum ungu nefndarmönnum, sem krufiš hafa višfangsefni sitt til mergjar, ętti nś aš fela fleiri verkefni af svipušum toga.  Aš rekja slóš peninganna er ķ mörgum tilvikum aškallandi.  Illgresiš veršur aš rķfa upp meš rótum og hindra, aš žaš nįi aš sį fręjum sķnum į nż.   

Žaš er deginum ljósara, aš žeir, sem mestan skķtinn setja ķ tannhjól markašshagkerfisins, eru "klķkukapķtalistarnir", ž.e. žeir, sem ekki vilja eša treysta sér ekki til aš lśta reglum heišviršrar frjįlsrar samkeppni, heldur sękja undir pilsfald rķkisins meš fyrirgreišslu aš hįlfu stjórnmįlamanna og/eša embęttismanna eša nota ašstöšu sķna til aš koma įr sinni fyrir borš meš markašsmisnotkun.  Žetta kallast rentusękni. 

Ķ litlu žjóšfélagi er enn meiri hętta į hvers konar óheišarleika af žessu tagi, og honum veršur aš verjast meš žvķ aš taka mjög hart į samkeppnisbrotum og svindli.  Ef litiš er til annarra vestręnna rķkja, sést, aš refsingar eru hér of vęgar og eftirlit bitlķtiš.  Svik og prettir, sem beinast aš almannahagsmunum, eiga t.d. ekki aš fyrnast. Žeir, sem uppvķsir verša aš slķku, eiga ekki aš fį fleiri tękifęri į višskiptasvišinu.  Miskunnarleysi heitir žaš, sem hér į viš. 

Nś eru kaup vogunarsjóša į allt aš 10 % hlut žrotabśs Kaupžings į undirverši ķ Arion-banka ķ umręšunni. Fįtt eitt er vitaš um fjįreigendur eša uppruna fjįrins.  Žegar eigandi aš stęrsta banka landsins į ķ hlut, er slķkt einfaldlega óvišunandi, og vęri vķšast hvar į Vesturlöndum, enda stafar fjįrmįlastöšugleikanum ógn af.

Vinstri stjórnin, alręmda, fęrši kröfuhöfum föllnu bankanna, Kaupžings og Glitnis, Arion og Ķslandsbanka į silfurfati af einhverjum dularfullum og annarlegum įstęšum įriš 2009, og naušsynlegt er aš komast til botns ķ žeim gjörningum.  Hvaš gekk henni til ?  Grunsemdir eru um žaš, en létta žarf aldarlangri leynd af gjörningum vinstri stjórnarinnar og fęra sönnur į grunsemdir eša afsanna žęr.  

Ķslandsbanki  var fęršur rķkissjóši sem stöšugleikaframlag slitabśs Glitnis ķ fyrra, en nś er eitthvert "skķtamix" aš fara af staš meš 87 % eignarhlut slitabśsins ķ Arion.  Žaš veršur aš rķkja gegnsęi viš sölu į banka, og vogunarsjóšir eru nęstum sķšasta sort, žegar kemur aš eigendum banka.  Žaš žarf aš gera strangar višskiptasišferšiskröfur til eigenda banka, og žeir žurfa aš vera "komnir til aš vera".  Nś reynir į FME, sem į sķnum tķma sį ekkert athugavert viš aškomu Hauck & Aufhäuser. Hefur žeim skįnaš ?

 Einn mašur gerši efnislega athugasemd viš žau sżndarkaup į sķnum tķma.  Žaš var Vilhjįlmur Bjarnason, žįverandi "bara ašjunkt" og nśverandi žingmašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Kraganum.  Hann var hęddur fyrir mįlefnalega gagnrżni sķna m.a. af žeim, sem sķšar voru afhjśpašir sem fśskarar, t.d. hjį Rķkisendurskošun, sem ķ tvķgang hvķtžvoši kaup S-hópsins į Bśnašarbankanum.  Opinbert eftirlitskerfi hérlendis er žvķ mišur vita tannlaust og veršur aš brżna klęrnar ķ staš žess aš fęgja bara neglurnar.

Vilhjįlmur skrifaši góša grein ķ Morgunblašiš 31. marz 2017, "Skśrkar kaupa banka":

"Žaš er sįrt til žess aš vita, aš žeir, sem įttu aš gęta aš hagsmunum ķslenzka rķkisins, žegar heimilissilfriš var selt, lżsa sig jafnfįvķsa og raun ber vitni, žegar žaš koma fram gögn viš ein "merkustu" višskipti žessarar aldar.  Vissi bķlstjóri Olaviusar Olavius [FI] ekki neitt, hafandi veriš višskiptarįšherra og sešlabankastjóri ?

Reyndar er žaš svo, aš Olavius Olavius bżr utan Ķslands flestum stundum, en hefur žó haft ašsetur į sveitasetri į Vesturlandi į stundum.  Hann telur Ķslendinga fįtęka žjóš og telur sig geta komiš fram viš hana, eins og skręlingja, og žess vegna alltaf sagt: ef ég get einhverja ögn af einhverju tagi, sama hvaš žaš er lķtiš, žį geri ég žaš ķ augsżn alls heimsins.  Žannig veršur nišurlęging Ķslendinga mest."

Žarna eru skķrskotanir til "bungaló" ķ Borgarfirši og seinni tķma įmęlisveršra atvika ķ rekstrarsögu Olaviusar į Ķslandi.  Olavius er enginn Pétur, žrķhross, heldur óuppdreginn fjįrplógsmašur, sem komiš hefur óorši į aušvaldsskipulagiš og žannig gefiš afturhaldi rķkiseinokunar į mörgum svišum "blod på tanden".

"Meš žvķ aš lįta višgangast višskiptatilburši, eins og višhafšir voru ķ višskiptum meš Bśnašarbanka Ķslands hf, megnum viš hvorki aš sigla né verzla.  Žess vegna eignumst viš aldrei peninga. Žess vegna veršum viš ekki ašeins kśguš žjóš, heldur einnig žjóš ķ lķfshįska." 

Viš veršum aš gera miklu strangari kröfur til okkar sjįlfra og annarra ķ višskiptasišferšilegum efnum, hafa žar meš varann į okkur og staldra viš, žegar mįlavextir koma undarlega fyrir sjónir, eru óskżrir eša virka óešlilegir.  Nśna er naušsyn sišbótar, eins og var svo sannarlega fyrir 500 įrum, en nś vantar Martin Luther.   

 


Dagur rafmagns

Dagur įn rafmagns er aš vķsu öllu įhugaveršari en dagur rafmagns, žvķ aš rafmagniš er nįnast alls stašar, en žaš er žó vert aš rita pistil ķ tilefni dags rafmagnsins ķ viku 04/2017.  Dagur rafsvišsins eša stöšurafmagnsins var vķst 9. janśar 2017, en nś er komiš aš rafsegulsvišinu og rafstrauminum. 

Rafmagn er nįttśrufyrirbęri, sem hinum viti borna manni (homo sapiens) hefur tekizt aš virkja meš snilldarlegum hętti.  Elding veršur til, žegar rafstraumur (10-100 kA, k=1000) hleypur į milli andstęšra hlešslna.  Rafstraumnum fylgja eldglęringar og drunur, sem vakiš hafa óttablandna viršingu frį örófi alda, enda tengdar gošum. Eldingar hafa klofiš tré og valdiš skógareldum, brunasįrum og daušsföllum. 

Fręg er sagan af Marteini Lśther, 16. aldar žżzkum munki,  sem ofbauš spilling og gušleysi pįfastóls žess tķma.  Hann var į gangi meš vini sķnum, er sį var lostinn eldingu, en Lśther slapp naumlega, žakkaši gušlegri forsjį og efldist aš trśarhita viš atburšinn. Eldingin leitar alltaf ķ hęsta punkt į tilteknu svęši.  Žannig draga eldingavarar, sem eru mįlmtrjónur upp ķ loftiš, til sķn eldingar og verja žannig byggingar.  Gildir koparleišarar eru tengdir viš trjónuna og viš jaršskaut sérstakrar geršar ķ hinn endann. 

Ef slęm spennujöfnun er ķ jaršskautinu, getur mönnum og dżrum, einkum klaufdżrum, sem standa eša eru į gangi yfir jaršleišaranum, stafaš hętta af straumnum ķ leišaranum, sem veldur hęttulegri skrefspennu.  Hafa kżr drepizt į Ķslandi af völdum skrefspennu, reyndar af völdum straums śr einnar lķnu loftlķnukerfi, žar sem straumurinn var leiddur til baka gegnum jöršina til aš spara kopar ķ loftlķnu. 

Žó aš Ķslendingar sem žjóš noti manna mest af rafmagni eša um 56 MWh/ķbśa, samanboriš viš 3,1 MWh/mann į jöršunni aš mešaltali, žį er ķbśum landsins enn mismunaš gróflega um ašgengi aš žriggja fasa rafmagni, žar sem margar blómlegar sveitir meš öflugan bśrekstur, sem virkilega žurfa į žriggja fasa rafmagni aš halda, fį ašeins einfasa rafmagn meš eins- eša tveggja vķra loftlķnu.  Žaš er til vanza, aš stjórnvöld orkumįla og RARIK skuli ekki hafa sett enn meiri kraft en raun ber vitni um ķ žrķfösun sveitanna meš jaršstrengjum og nišurtekt gamalla og lśinna loftlķna.

Öflug hlešslutęki fyrir rafmagnsökutęki, sem hlaša į stytzta tķma, eru žriggja fasa.  Sama veršur um vinnuvélar bęnda og annarra.  Žess vegna er ašgengilegt žrķfasa rafmagn fyrir a.m.k. 32 A alls stašar į landinu forsenda fyrir rafvęšingu ökutękja og vinnuvéla į landinu öllu.  Fyrir RARIK og ašrar rafveitur felur rafvęšing ökutękjaflotans ķ sér višskiptatękifęri um aukna orkusölu, og fyrirtękin standa žess vegna frammi fyrir aršsamri fjįrfestingu, sem réttlętanlegt er aš flżta meš lįntökum.  Žau munu lķka spara višhaldskostnaš į gömlum lķnum meš žessari fjįrfestingu. 

Fį lönd, ef nokkur, standa Ķslendingum į sporši varšandi hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda ķ heildarorkunotkun.  Hlutfalliš er nś um 86 % hérlendis, gęti oršiš um 90 % įriš 2030 og 100 % um mišja 21. öldina, ef myndarlega veršur aš orkuskiptum stašiš.  Į heimsvķsu var hlutdeild jaršefnaeldsneytis af heildarorkunotkun įriš 2013 um 81 %.  Raforkunotkun vex hratt ķ heiminum, og raforkuvinnslan į mestan žįtt ķ miklum og vaxandi styrk koltvķildis ķ andrśmsloftinu, sem er algengasta gróšurhśsalofttegundin. 

Rafmagniš hefur gjörbreytt atvinnuhįttum og daglegu lķfi fólks til hins betra, en žaš gęti oršiš blóraböggull rįndżrra mótvęgisašgerša vegna hlżnandi lofslags, nema tęknižróunin komi innan 10 įra fram į sjónarsvišiš meš orkulind fyrir hreina raforkuvinnslu, sem leyst getur eldsneytisorkuverin af hólmi. 

Raforkuvinnslugeta Ķslendinga śr fallorku vatns og jaršgufužrżstingi er takmörkuš viš 35 TWh/įr af nįttśruverndarsjónarmišum.  Orkuvinnslugeta nśverandi virkjana er um 54 % af žessu.  Fyrir vaxandi žjóš, sem ętlar aš rafvęša samgöngutęki į lįši, legi og ķ lofti, er engin orka afgangs til aš flytja utan um sęstreng, nema til Fęreyja, ef įhugi veršur į slķku.  Stórfelldur raforkuśtflutningur mundi hafa ķ för meš sér įberandi mannvirki og nįttśruinngrip, sem ekki öllum falla ķ geš.  Fyrir svo dżra framkvęmd sem 1200 km sęstreng skiptir hagkvęmni stęršarinnar meginmįli.  Žį er įtt viš orkusölu allt aš 10 TWh/įr, sem eru tęp 30 % af heildarorku, sem e.t.v. fengist leyfi til aš virkja.  Svo hįtt hlutfall skapar flókin tęknileg śrlausnarefni ķ samrekstri lķtils rafkerfis og stórs erlends rafkerfis og mundi vafalaust valda hér miklum veršhękkunum į raforku.  Žaš viljum viš alls ekki.  Žvert į móti viljum viš njóta įvaxta fjįrhagslega afskrifašra virkjana. 

Į degi rafmagns 2017 į Ķslandi eru rafmagnsmįlin alls ekki ķ kjörstöšu.  Verkefnisstjórn um Rammaįętlun žrjózkašist viš aš taka allmarga virkjanakosti frį Orkustofnun til athugunar og rannsakaši ekki samfélagslega kosti annarra.  Sķšustu nišurstöšu var žess vegna verulega įfįtt, of fįir virkjanakostir ķ nżtingarflokki og of margir ķ biš m.v. fyrirsjįanlega raforkužörf landsins fram til 2050. 

Öllu verri er samt staša einokunarfyrirtękisins Landsnets.  Sś markašsstaša er lögbundin, en eignarhaldiš er óešlilegt.  Rétt er, aš rķkissjóšur kaupi sig inn ķ Landsnet og féš verši notaš til aš greiša fyrir lagningu jafnstraumsjaršstrengs undir Sprengisand įn žess aš sprengja gjaldskrį fyrirtękisins upp.  Žessi kaup mį fjįrmagna meš vęntanlegum aršgreišslum frį orkufyrirtękjunum. 

Žį veršur hęgt aš halda Byggšalķnu įfram į 132 kV og grafa hana ķ jörš ķ byggš, žar sem hśn er fólki mest til ama.  Ašalatrišiš er aš eyša žeim flöskuhįlsum, sem nś eru ķ flutningskerfinu og standa atvinnulķfi į Vestfjöršum og Noršurlandi fyrir žrifum.  Vestfirši žarf aš hringtengja meš 132 kV lķnu og meš strengnum undir Sprengisand eykst flutningsgetan til Noršurlands og Norš-Austurlands, svo aš nż fyrirtęki geta fengiš naušsynlega orku, eldri aukiš įlag sitt og hęgt veršur aš leysa olķubrennslu af hólmi ķ verksmišjum, viš hafnir og annars stašar.  Hér bķša veršug verkefni nżs orkumįlarįšherra.  Afleišing eldingar įgśst 2012


Golfstraumur į hverfandi hveli

Nokkur įr eru sķšan kenningar tóku aš birtast um žaš opinberlega, aš Golfstraumurinn mundi lįta į sjį, ef svo héldi fram sem horfir meš hlżnun andrśmslofts.  Sķšan er mikiš vatn runniš til sjįvar og bśiš aš žróa enn öflugri hugbśnašarlķkön, sem spį ekki góšu.

Ef ašeins er tekiš tillit til hlżnunar andrśmslofts af völdum losunar gróšurhśsalofttegunda śt ķ andrśmsloftiš, sem nįlgast meir og meir aš verša óvišrįšanleg, t.d. vegna losunar metans śr žišnandi frešmżrum, žį minnkar Golfstraumurinn hingaš noršur eftir um 20 % samkvęmt reiknilķkani.  Enginn veit, hvaša įhrif slķkt hefur į lķfrķki sjįvar, en vešurfariš į Ķslandi yrši sennilega višrįšanlegt nśtķma mönnum.

Hins vegar veldur hlżnunin auknu afrennsli til sjįvar af ferskvatni brįšnandi jökla, sem dregur śr seltustigi sjįvar.  Mismunur seltustigs (osmósa) hlżsjįvar og kaldsjįvar er talinn vera einn af kröftunum, sem knżja hringrįs hafstrauma.  Nś herma fréttir, aš endurforritaš lķkan af Atlantshafi gefi til kynna, aš vél Golfstraumsins muni stöšvast, ef jöklar hér noršur frį brįšna, og munar žar mestu um Gręnlandsjökul.

Žetta eru hrikaleg tķšindi, žvķ aš mešallofthiti og mešalsjįvarhiti lękka um nokkrar °C.  Žaš žarf ekki mikla mannvitsbrekku til aš draga žį įlyktun af žessu, aš žį mundi a.m.k. "litla ķsöld" halda innreiš sķna  viš Noršur-Atlantshaf og aš Ķsland yrši žį sennilega óbyggilegt flestum mönnum. 

Žetta fęrir loftslagsvįna óžęgilega nįlęgt okkur Ķslendingum og gerir aš verkum, aš žaš er skylda okkar viš komandi kynslóšir aš sporna viš fótum eftir megni, žó aš žaš geti ekki oršiš meira en sem dropi ķ hafiš eša um 0,01 %.  Įhrifamįttur góšs fordęmis veršur žó tiltölulega miklu meiri, og žess vegna er umhverfisįtak hér ekki śt ķ loftiš. 

Žaš veršur senn sorfiš aš išnaši og flugi, sem eru undir sameiginlegum ESB-hatti kolefnisvišskipta, meš koltvķildisskatti.  Andvirši hans ętti eindregiš aš verja til mótvęgisašgerša hérlendis, žar sem skógręktin er vęntanlega öflugasta rįšiš.  Ef vel veršur haldiš į spöšunum, gętu žessir losunarašilar stašiš į nślli losunarlega um mišja 21. öldina, en žį žarf Ķsland endilega aš verša nettó kolefnisfrķtt.  Meš tęknižróun į sviši "orkuskipta" er slķkt raunhęft.

Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt gott fordęmi ķ eldsneytissparnaši ķ aldarfjóršung nś.  Žaš er vegna žess, aš ķ fiskveišistjórnunarkerfi Ķslendinga eru innbyggšir hvatar til umhverfisverndar.  Varšandi lķfrķkiš ķ hafinu er umhverfisverndarhvatinn reistur į einkaeignarréttinum, sem vķšast hvar ķ heiminum er forsenda góšs įrangurs ķ umhverfisvernd. Framhjį žeirri stašreynd veršur ekki gengiš viš mótun umhverfisstefnu og aušlindastefnu.

 Ótķmabundinn afnotaréttur śtgeršarmanna af aušlindinni skapar langtķmahugsun og sjįlfbęra nżtingu aušlindarinnar.  Slķkum afmörkušum rétti er ekki til aš dreifa meš andrśmsloftiš.  Žaš er almannaeign, og žess vegna gengur svo erfišlega aš koma böndum į losun óęskilegra efna śt ķ andrśmsloftiš.  Žjóšum heims mišar enn ekkert įfram ķ žeim efnum, sem heitiš getur, žvķ aš feršalög į rįšstefnur og fagurgali žar duga skammt.  Bezta rįšiš er sennilega aš śthluta rķkjum, stofnunum, fyrirtękjum og einstaklingum sķminnkandi losunarkvótum og leggja kolefnisskatt į žaš, sem umfram er kvóta.  Fyrir andvirši kolefnisskatts į m.a. aš greiša fyrir mótvęgisašgeršir.

Hagkvęmniįstęšur og aršsemishvati hafa drifiš žróun śtgeršanna til minni olķunotkunar.  Žyngst hefur vegiš fękkun skipa og śtgerša.  Žį hefur fiskgengd aukizt, sem aukiš hefur afla "ķ hali" og stytt śthaldstķma.  Viš endurnżjun skipa hafa śtgeršarmenn ennfremur lagt įherzlu į orkusparneytni, og tęknižróunin hefur leitt til orkusparandi ferla, t.d. ofurkęlingar ķ staš ķsingar eša frystingar. 

Allt hefur žetta leitt til 63 kt/įr olķusparnašar fiskiskipa į 25 įrum, sem jafngildir a.m.k. 30 % minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda į įrabilinu 1990-2015, žvķ aš įriš 1990 brenndu fiskiskip 207 kt af olķu og įriš 2015 144 kt.  Hlutdeild veišiskipa ķ heildarlosun Ķslands var žį oršin innan viš 10 %, sem er frįbęr įrangur m.v. žaš, aš hlutdeild sjįvarśtvegsklasans til VLF - vergrar landsframleišslu var um 25 % įriš 2015. 

Žaš er litlum vafa undirorpiš, aš įriš 2030, sem er markmišsįr Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015, mun sjįvarśtvegurinn skila rķflega sķnum hlut til minnkunar į losun Ķslands į gróšurhśsalofttegundum, sem er 40 %, eša minnkun olķunotkunar um a.m.k. 20 kt frį įrinu 2015.  Žetta gerist viš endurnżjun og enn meiri fękkun fiskiskipa, og meš žvķ aš knżja skipin og ljósavélarnar meš išnašareldsneyti og meš rafgeymum og/eša ofuržéttum eša jafnvel meš žórķum-kjarnakljśfi eša meš öšrum umhverfisvęnum hętti, sem enn hefur ekki komiš fyrir almenningssjónir.  Blekbóndi spįir žvķ, aš įriš 2030 muni sjįvarśtvegurinn hafa helmingaš olķunotkun sķna frį įrinu 2015 og aš į įrinu 2050 muni hann engu jaršefnaeldsneyti brenna, žó aš žorskķgildistonnum muni žį hafa fjölgaš frį žvķ, sem nś er (um 600 žķt). 

Um bķlaeignina og bķlanotkunina gilda önnur lögmįl en um fiskiskipaeignina og notkun žeirra, žvķ aš takmarkaš ašgengi aš götum og vegum er enn ekki nęgilega hamlandi til aš draga śr notkun, žó aš ķ Reykjavķk sé mjög skammt ķ žaš, žegar ös er, žökk sé stefnu nśverandi borgaryfirvalda.  Žaš er žó vitaskuld engin lausn aš skapa umferšaröngžveiti meš amlóšahętti ķ skipulagsmįlum, og afleišing slķkrar hringavitleysu er ašeins meiri mengun og auknar slysfarir. 

Lausnin į vanda umferšarinnar eru bętt umferšarmannvirki, sem auka öryggiš og greiša fyrir umferš, og umhverfisvęnir orkugjafar, sem nś žegar eru tiltękir, en verša enn notendavęnni į nęstu įrum.  Til aš gera žį almennt nżtanlega verša orkuyfirvöld hérlendis žó aš hysja upp um sig brękurnar.  Žaš er margbśiš aš benda į, aš ekkert gerist meš fagurgala į tyllidögum, nema kné sé lįtiš fylgja kviši meš skipulagningu, hönnun, fjįrveitingu og framkvęmd. 

Raforkufyrirtękjunum hefur nś vaxiš svo fiskur um hrygg fjįrhagslega, aš žau hafa nęgt bolmagn til aš virkja, efla flutningskerfiš og dreifikerfin og setja upp višeigandi raftengla fram til 2030.  Slķkar fjįrfestingar munu borga sig upp į innan viš 5 įrum, ef rétt er aš verki stašiš. Stjórnvöld landsins žurfa aš koma meš hvetjandi og letjandi ašgeršir į réttum stöšum sem fulltrśar lofthjśpsins og heildarhagsmuna.  Į žessu kjörtķmabili žarf aš verša vendipunktur ķ žessum mįlum, og liggur žį beint viš aš grafast fyrir um žaš, hvers vegna Austmenn (Noršmenn) eru komnir a.m.k. 5 sinnum lengra en viš ķ rafbķlavęšingunni, žegar tekiš er tillit til hlutfallslegs fjölda rafbķla ķ hvoru landi. 

Afleišingin af sofandahętti yfirvalda, stofnana og fyrirtękja hér (samsęri ?) er sś, aš sķšan įriš 1990 hefur notkun jaršefnaeldsneytis landfartękja vaxiš um 95 kt/įr eša um 58 %, žrįtt fyrir mjög bętta nżtni nżrra benzķn- og dķsilvéla ökutękjanna.  Įriš 1990 nam eldsneytisnotkun farartękjanna 164 kt, og įriš 2015 hafši hśn aukizt upp ķ 259 kt og nam žį tęplega 0,94 t/fartęki.  

Samkvęmt markmiši Parķsarsamkomulagsins žarf žessi elsneytisbrennsla aš hafa falliš nišur ķ 98 kt įriš 2030, sem jafngildir brottfalli um 161 kt af jaršefnaeldsneyti eša rśmlega 171“000 eldsneytisbrennandi landfartękja, sem žżšir, aš žį žarf helmingur landfartękjaflotans, fólksbifreišar, hópbifreišar, sendibifreišar og vörubifreišar, aš vera oršinn umhverfisvęnn.  Hlutfalliš er nśna um 0,9 %, svo aš vitundarvakningar er žörf į öllum vķgstöšvum. 

Į žessari stundu er ekkert, sem bendir til, aš naušsynlegt kraftaverk verši.  Žess vegna er brżnt, ef menn eru meš hżrri hį, aš hefjast žegar handa um mótvęgisašgeršir, sem viršast verša hvaš öflugastar meš endurheimt votlendis.  Olķunotkun landfartękja gęti lķklega oršiš 80 kt meiri įriš 2030 en Parķsarmarkmišiš gerir rįš fyrir.  Žetta jafngildir um 250 kt/įr af koltvķildi, sem žį žarf aš śtjafna.  Žetta samsvarar žó ašeins endurheimtum į rśmlega 2 % af nśverandi framręstu landi, ef kenningar um varanlega aukningu į myndun gróšurhśsalofttegunda viš žurrkun lands standast, sem žarfnast nįnari rannsókna (męlinga).

Rķkisvaldiš hefur žannig ķ hendi sér, hvort Ķsland nęr markmišum Parķsarsamkomulagsins.  Žaš verša ófyrirgefanleg afglöp rįšamanna į nęstu 10 įrum, sem ein geta valdiš žvķ, aš Ķslendingum mistakist aš nį žessu markmiši.  Žrķhyrningur


Doši ķ rafvęšingunni

Į Ķslandi er undarlega lķtill hugur ķ mönnum viš inleišingu vistvęnna bķla, ef frį er tališ frošusnakk. Tiltölulega lķtill hugur lżsir sér ķ žvķ, aš fjöldi alrafbķla og tengiltvinnbķla, ž.e. fólksbķla meš aflrafgeyma, sem endurhlašanlegir eru frį veitu (3x32 A eša 1x16 A tenglum), er ašeins um 3,5 % af heildarfjölda nżrra, en ķ Noregi er žetta sama hlutfall um žessar mundir nęstum nķfalt hęrra og er aš nįlgast 30 % og vex hrašar en ķslenzka hlutfalliš. Žetta segir sķna sögu um stjórnsżsluna hér og žar.  Žessi doši er leišinlegur og vitnar um framtaksleysi hérlendis, žótt fjįrveitingavald rķkisins eigi heišur skilinn fyrir sinn žįtt, sem er nišurfelling vörugjalds og viršisaukaskatts, žótt ašeins sé til eins įrs ķ senn, og sjóšframlag, 200 Mkr/įr, en eftirspurnin nemur žó 800 Mkr/įr.  Einkennilega mikilla vinsęlda njóta žó žeir tvinnbķlar hérlendis, sem eru žeirrar nįttśru aš framleiša rafmagn inn į rafgeyma meš afli benzķn- eša dķsilvéla.  Slķkir ęttu ekki aš njóta neinna forréttinda hérlendis, enda frįleitt aš framleiša rafmagn meš eldsneyti ķ landi endurnżjanlegra orkulinda.   

Žaš eru 2 meginskżringar į žessum mikla muni į milli žessara tveggja Noršurlanda, og er önnur fjįrhagslegs ešlis, og hin varšar ašstöšuna, sem notendum er bśin. 

Ķ Noregi er hinn fjįrhagslegi įvinningur notenda rafknśinna ökutękja meiri en hér af tveimur įstęšum.  Jaršefnaeldsneytiš er dżrara ķ olķulindalandinu Noregi en į Ķslandi, sem er enn įn olķulinda og eimingarstöšva fyrir jaršolķu, en kaupir megniš af tilbśnu eldsneyti frį Statoil, hinu rķkisrekna olķufélagi Noregs. 

Ķ Noregi er virkt markašskerfi meš rafmagniš, enda sveiflast raforkuverš til almennings ķ takti viš framboš og eftirspurn rafmagns ķ hverju héraši.    Mešalveršiš er svipaš og į Ķslandi, en notendum eru hins vegar bošin hagkvęm kjör aš nęturlagi, og žį endurhlaša flestir norskir rafbķlaeigendur bķla sķna. 

Į Ķslandi er fjįrhagsleg hagkvęmni žess aš kaupa nżjan rafmagnsbķl, alraf eša tengiltvinn, ķ jįrnum um žessar mundir, en hśn er hins vegar ótvķręš ķ Noregi.  Žjóšhagsleg hagkvęmni rafbķla į Ķslandi er lķka ótvķręš vegna gjaldeyrissparnašar yfir endingartķma bķlsins m.v. mešalakstur eša meiri.  Žį aušvelda rafbķlar landsmönnum aš standa viš skuldbindingar sķnar frį Parķsarrįšstefnunni um loftslagsmįl ķ desember 2015.  

Innvišauppbygging til aš žjóna rafbķlaeigendum er svo langt komin ķ Noregi, aš ķ fęstum tilvikum virkar hśn hamlandi fyrir val bķlkaupenda į rafknśnum bķl.  Ašstaša er til aš hlaša rafgeymana į vinnustöšum, viš heimahśs, ž.m.t. į bķlastęšum og ķ bķlakjöllurum fjölbżlishśsa, og viš hótel og annars konar gistihśs, auk hrašhlešslustöšva viš žjóšvegina og ķ žéttbżli. 

"Som den observante lęser umiddelbart ser", eins og stóš ķ dönsku stęršfręšidošröntunum (Matematisk Analyse) stśdentum til hrellingar yfirleitt, sem hér voru kenndir, eru augljósar skżringar į hinum mikla muni, sem er į framgangi rafvęšingar ķslenzka og norska bķlaflotans.  Hér žarf aš gera gangskör aš eftirfarandi til aš jafna metin:

 

  1. Hefja hrašfara undirbśning aš innleišingu nęturtaxta rafmagns meš žvķ aš setja nżja raforkumęla meš višbótar, tķmastżranlegu teljaraverki fyrir raforkunotkun į lęgri taxta ķ staš gömlu męlanna.  Meš nęturtaxta og jafnvel helgartaxta fį dreifiveitur jafnara įlag yfir sólarhringinn og vikuna og žurfa žannig hvorki aš skipta um spenna né stofnstrengi vegna rafbķlanna, nema žar sem heimtaug er meš of fįa leišara fyrir umbešiš žriggja fasa įlag.  Dreifiveitur og flutningsfyrirtęki og jafnvel virkjunarfyrirtęki hagnast jafnframt į žessu fyrirkomulagi, af žvķ aš žau fį aukin višskipti įn fjįrfestinga ķ sama męli, sem jafngildir bęttri nżtingu bśnašar. Virkjunarfyrirtękin fį betri nżtingu eldri fjįrfestinga, en munu žó žurfa aš bęta viš virkjunum vegna aukinnar raforkužarfar į nęsta įratugi. Įvinninginum af žessu ęttu neytendur og birgjar aš skipta į milli sķn, t.d. ķ hlutföllunum 2/3:1/3, žar sem óhagręši er fyrir neytendur aš binda sig viš įkvešiš hlešslutķmabil. 
  2. Skylda hśsbyggjendur, meš įkvęši ķ byggingarreglugerš og įkvęšum um śtfęrslu raflagnar ķ Reglugerš um raforkuvirki, til aš leggja žrķfasa rafstreng aš hverju bķlastęši og tengidós fyrir śttak aš 1x16 A eša 3x32 A tengli, eftir žörfum, viš allt nżtt hśsnęši. Dreifiveitur skulu jafnframt bśa sig ķ stakkinn fyrir styrkingu dreifikerfa fyrir allt eldra hśsnęši til aš geta oršiš hratt og vel viš óskum ķbśa um tengingu fyrir rafbķla į sanngjörnu verši.  Hér gęti stušningssjóšur rķkisins stutt viš dreifiveiturnar, žar sem dżrast er, gegn žaki į kostnaš neytenda.
  3. Žaš hefur komiš fram, aš flutningskerfi raforku į 132 kV spennu er ekki ķ stakkinn bśiš til aš flytja orku į milli landshluta og héraša vegna višbótar žarfa į borš viš rafvęšingu bķlaflotans og hafnanna eša afnįms olķukatla ķ matvęla- og fóšurišnašinum.  Aušveldast vęri lķklega ķ fyrsta įfanga aš reisa nżja Byggšalķnu į 220 kV spennu og rķfa žį gömlu.  Sś nżja žarf aš fį nżja legu og jafnvel į köflum ķ jöršu, žar sem sś gamla liggur yfir tśn bęnda eša er talin vera mest til lżta og jafnvel aš valda hęttu, t.d. fyrir flugvélar.  

Um hagkvęmni rafbķla:

 

Orkunżtnitölur bķlaframleišenda eru ekki gagnlegri fyrir kaupendur rafbķla (alraf- og tengiltvinnbķla) en fyrir kaupendur benzķn- og dķsilknśinna bķla.  Žannig er orkunżtni žess tengiltvinnbķls, sem blekbóndi žekkir af eigin raun, gefin upp um 0,12 kWh/km, en ķ haust hér į höfušborgarsvęšinu ķ rafhami hefur hśn aš jafnaši veriš 0,354/kWh, eša tęplega žrefalt lakari en upp er gefiš. Blekbóndi męlir orku inn į hlešslutęki og hlešslustreng, og žar meš eru töpin innifalin, ž.e. męlt er, žaš sem greitt er fyrir.  Mikil orkunotkun į km veldur žvķ ķ žessu tilviki, aš dręgnin į hverri hlešslu nęr ašeins 16 km af upp gefnum allt aš 50 km, eša žrišjungi, sem hrekkur oft ekki til fyrir akstur innan höfušborgarsvęšisins, og žį hrekkur benzķnvélin sjįlfvirkt ķ gang. 

Įstęšur fyrir žessu eru m.a. ljósaskyldan į Ķslandi, śtihitastigiš og upphitunaržörf bķls aš haustlagi auk orkukręfs aksturslags ķ umferš meš ójöfnum hraša (tķšum hröšunum).

Villandi upplżsingar, reistar į gjörólķkum, stöšlušum ašstęšum, koma fólki ķ opna skjöldu og geta komiš sér illa.  Žannig er eftirfarandi m.a. haft eftir Tinnu Andrésdóttur, lögfręšingi Hśseigendafélagsins, ķ Morgunblašinu 14. nóvember 2016 ķ grein Gušna Einarssonar:

"Vķša vantar tengla fyrir rafbķlana": 

"Hśn kvašst hafa bśiš ķ fjöleignarhśsi og įtt rafbķl.  "Umbošin, sem selja rafbķla, gefa upp įętlašan kostnaš viš aš hlaša bķlinn yfir įriš.  Hann er svona 10-12 žśsund kr.  Viš greiddum rķflega žessa fjįrhęš ķ hśssjóšinn, svo aš hśsfélagiš vęri ekki aš greiša aukinn rafmagnskostnaš okkar vegna.""

M.v. ofangreinda orkunżtni blekbónda og einingarverš višbótarorku, ž.e. įn fastakostnašar, nemur raforkukostnašur 5,0 kr/km, svo aš téš Tinna hefur ašeins greitt fyrir "rķflega" 2“000-2“400 km akstur.  Langflestum bķlum er ekiš mun meira.  Ef Tinna hefur ekiš 10“000 km/įr, sem er langt undir mešalakstursvegalengd į bķl hérlendis, žį hefur rafmagnskostnašur bķlsins numiš 50“000 kr/įr, og hśssjóšurinn gęti hafa veriš snušašur um allt aš 40“000 kr/įr vegna žessa eina bķls. Žetta dęmi sżnir naušsyn žess aš reisa gjaldtöku og greišslu fyrir bķlrafmagn į raunraforkumęlingu, en alls ekki į upplżsingum frį bķlaumbošunum, nema žau séu meš męligildi héšan frį Ķslandi. Annars eru orkutölur žeirra śt ķ hött.

Žrįtt fyrir mun hęrri raforkukostnaš rafbķla ķ raun en bķlaumbošin hérlendis lįta ķ vešri vaka, geta rafbķlakaup veriš hagkvęm mišaš viš nśverandi ašstęšur, hvort heldur er į alrafbķl eša tengiltvinnbķl (ķ raftvinnbķlum er notaš eldsneyti til aš framleiša rafmagn, sem er mjög kyndug ašferš į Ķslandi), og er žį ekki tekiš tillit til vęntanlega lęgri višhaldskostnašar rafbķla. Kaupin į rafbķl eru óhagkvęm nśna į Ķslandi, ef lķtiš er ekiš (<15 kkm/įr) og selja į bķlinn yngri en 6 įra. Žessar įlyktanir eiga viš sparnaš ķ orkukostnaši m.v. benzķnverš um 190 kr/l og raforkuverš fyrir bķlrafmagn um 14 kr/kWh. Žróun žessara verša er lykilatriši fyrir hagkvęmni rafbķla ķ samanburši viš benzķn- og dķsilbķla. Žį hefur verš bķlrafgeyma fariš hratt lękkandi, og meš vaxandi fjölda framleiddra rafbķla į įri mun veršmunur rafbķla og eldsneytisknśinna bķla fara lękkandi. 

Til aš varpa betra ljósi į žessar kostnašarhugleišingar, veršur hér tekiš dęmi af alrafbķl ķ ódżrari kantinum, žar sem endurgreišslutķmi į veršmun sambęrilegra bķla, sem knśnir eru annars vegar rafmagni og hins vegar benzķni, er tęplega 6 įr viš nśverandi ašstęšur:     

Forsendurnar eru eftirfarandi:

  • Verš rafbķlsins, 4,12 Mkr, er sett 100 %.
  • Verš sambęrilegs benzķnbķls er žį 2,4 Mkr, eša 58 %, samkvęmt Kįra Aušuni Žorsteinssyni, KAŽ, višskiptastjóra hjį Ergo, ķ grein Sęunnar Gķsladóttur ķ Markašinum, 9. nóvember 2016. Ofan į verš jaršefnaeldsneytisbķlanna leggjast nešangreind gjöld:
  • Vörugjöld eru 9 % af verši rafbķlsins og viršisaukaskattur 16 %, en leggjast einvöršungu į jaršefnaeldsneytisbķla samkvęmt Fjįrlögum eitt įr ķ senn.  Įkvöršun um žaš ętti aš festa ķ sessi žar til heildarfjöldi vistvęnna bķla nęr 10 % af fjölda skrįšra fólksbķla ķ landinu į nśmerum, en hlutfalliš er nś ašeins 0,9 %.
  • Téšur 17 % munur į verši nżs rafmagnsbķls og benzķnbķls jafngildir 0,7 Mkr.
  • Samkvęmt KAŽ nemur orkukostnašarmunur žessara tveggja bifreiša 8,7 kr/kWh, sem er trśleg tala m.v. 5,0 kr/km kostnaš tengiltvinnbķls blekbónda ķ rafhami.  Heildarkostnašur hefur numiš 8,5 kr/kWh.
  • Viš bķlkaupin stendur kaupandinn t.d. frammi fyrir vali į milli rafbķls og benzķnbķls.  Velji hann rafbķlinn, žarf hann aš snara śt 0,7 Mkr ofan į verš benzķnbķlsins.  Žaš er nokkru minni veršmunur į tengiltvinnbķlum og jaršefnaeldsneytisbķlum, af žvķ aš aflrafgeymarnir ķ tengiltvinnbķlum eru venjulega innan viš žrišjungur aš orkugetu į viš svipaša alrafbķla. Velji hann benzķnbķlinn og aki 15“000 km/įr, lendir hann ķ 0,131 Mkr hęrri orkuśtgjöldum į įri, en getur į móti įvaxtaš 0,7 Mkr, t.d. meš 3,0 % raunįvöxtun į įri.  Hvor kosturinn er kaupandanum hagkvęmari ?
  • Til aš svara žessu žarf aš nśvirša mismun įrlegs kostnašar žessara tveggja bķla og fęst žį sś nišurstaša, aš ętli kaupandinn aš eiga bķlinn ķ tęplega 6 įr eša lengur, žį er rafbķllinn hagkvęmari.  M.v. nśverandi orkuverš, benzķn um 190 kr/l, og aš öšru óbreyttu, žį er benzķnbķllinn hagkvęmari yfir minna en 6 įra rekstrartķma. 
  • Til aš ljśka žessum samanburši mį bera saman lķklegt endursöluverš žessara bķla aš žessum endurgreišslutķma lišnum, tęplega 6 įrum.  Framleišendur og umbošsmenn žeirra veita a.m.k. 5 įra įbyrgš į rafgeymunum, en upplżsa jafnframt, aš bśast megi viš 10 įra endingu rafgeymanna.  Ending getur hér veriš teygjanlegt hugtak, žvķ aš umtalsverš stytting į dręgni eftir minna en 10 įra notkun er afar lķkleg.  Gerum rįš fyrir versta tilviki fyrir rafbķlinn, ž.e. aš dręgni rafgeymanna sé talin oršin óvišunandi eftir 6 įr.  Hvaš er lķklegt, aš endurnżjun kosti žį ?  Geri rįš fyrir verši aflrafgeyma ķ alrafbķlinn nś um 1,5 Mkr eša 63 kkr/kWh.  Į 8 įra tķmabilinu 2008-2016 hefur verš aflrafgeyma ķ bķla lękkaš um 80 %, og er žį helmingunartķmi veršsins 2-3 įr, ef um algengt veldisfall er aš ręša.  Žaš žżšir, aš žessir rafgeymar munu įriš 2022 kosta aš nśvirši minna en 0,25x1,5 Mkr = 0,38 Mkr.  Viš sölu į 6 įra rafbķl žarf eigandinn aš fį sem nemur žessari upphęš umfram andvirši benzķnbķlsins til aš sleppa jafnvel og eigandi benzķnbķls.  Ef hlutföll eldsneytisveršs og rafmagnsveršs hafa ekki raskazt frį 2016 įriš 2022 og įhugasamur kaupandi framkvęmir  žį nśviršisreikninga, eins og hér aš ofan, žį gęti veršmat hans į bķlnum velt į žvķ, hversu lengi hann hyggst eiga bķlinn.  Žaš eru hins vegar meiri lķkur en minni į žvķ, aš upphaflegur eigandi rafbķlsins sleppi į sléttu eša meš örlķtinn hagnaš frį višskiptunum meš sinn fyrsta rafbķl. 

Meš nśverandi verši į eldsneyti og raforku į Ķslandi og įkvęšum um innflutningsgjöld į bķla er fjįrhagsleg hagkvęmni rafbķla ķ jįrnum.  Meš innleišingu nęturtaxta į rafmagn, sem vęri e.t.v. žrišjungi lęgri en nśgildandi almennir taxtar, mundi hagkvęmni rafbķla verša ótvķręš į Ķslandi, eins og ķ Noregi, žar sem um 30 % nżrra bķla er nś rafdrifinn. 

Annaš, sem margir gęla viš ķ žessu sambandi, er hękkun heimsmarkašsveršs į olķu. Žaš er žó óvarlegt aš reiša sig į slķkt, t.d. ķ aršsemisśtreikningum.  Žann 30. nóvember 2016 tilkynnti OPEC um samdrįtt framleišslu um 1-2 Mtunnur/sólarhr meš gildistöku 1.1.2017. Veršiš hękkaši strax į heimsmörkušum um 9 % og fór yfir 50 USD/tunnu.  Žar var žaš ķ innan viš sólarhring, žvķ aš lķtil trś er į samheldni OPEC, og bošuš framleišsluminnkun nam minna magni  en eldsneytissparnaši bķlaflota heimsins įriš 2015, sem var 2,3 Mtunnur/sólarhr vegna sparneytnari véla.  Žį bķša Bandarķkjamenn eftir veršhękkun, lķklega yfir 60 USD/tunnu, sem dugar žeim til aš endurręsa leirsteinsbrotiš (e. fracking), og Donald Trump ętlar aš heimila mikla olķulögn frį Noršur-Dakóta, žar sem eru eldsneytisrķk leirsteinslög, og frį tjörusöndum Alberta ķ noršri og sušur aš miklum lögnum, sem liggja aš olķuhreinsistöšvum og śtskipunarhöfnum ķ Texas og ķ Louisiana.   

Į mešan heimshagkerfiš er ķ lįdeyšu, žarf ekki aš bśast viš, aš hrįolķuverš verši til lengdar yfir 50 USD/tunnu. Bandarķkjadalur hóf žegar aš styrkjast meš kosningu Donalds (Žorvaldar ?) Trump vegna kosningaloforša hans um aš jafna višskiptajöfnuš BNA, aš stöšva skuldasöfnun alrķkisins og aš auka atvinnužįtttöku į bandarķskum vinnumarkaši.  Žó aš hagvöxtur verši góšur ķ BNA vegna innvišauppbyggingar nżrra valdhafa ķ Washington DC, žį mun bandarķskur olķu-og gasišnašur geta mętt eftirspurnaraukningu eldsneytis žar.

Annars konar og afar athyglisverš žróun į sér nś staš ķ orkumįlum Kķna, en hśn er į sviši sjįlfbęrrar orku, svo aš olķueftirspurn Kķna mun fara minnkandi, žar sem Kķnverjum fękkar og žeir eldast (mešalaldur žjóšanna žar hękkar).  Mengun er oršin aš pólitķsku vandamįli ķ Kķna, vatnsból ganga til žurršar og önnur spillast, og 1,6 M manns deyja įrlega ķ Kķna af völdum loftmengunar. Žar af leišandi hafa yfirvöld rķkar įstęšur til aš stöšva brennslu kola og leysa žau af hólmi meš umhverfisvęnum orkugjöfum.  Įr eru virkjašar, vindorkuver og sólarhlöšur sett upp.  Raforka frį sólarhlöšum er aš verša samkeppnishęf ķ verši viš raforku kolakyntra og jaršgaskyntra orkuvera, sem žurfa 40 USD/MWh.  Raforkuverš frį vindmyllum undan ströndum, t.d. noršanveršrar Evrópu, hefur meira en helmingazt į žremur sķšustu įrum, sem reyndar žżšir um 100 USD/MWh nś.  Til samanburšar er kostnašur orku frį nżjum virkjunum į Ķslandi um 35 USD/MWh.

Įform Kķnverja eru grķšarleg aš umfangi.  Ķ lok žessa įratugar (2020) įforma stjórnvöld aš hafa žrefaldaš nśverandi (2016) uppsett afl sólarhlaša og verša meš 150 GW uppsett afl meš žeim, sem jafngildir 100 GW aukningu į 4 įrum.  Įrleg aukning jafngildir tķföldu uppsettu afli vatnsafls og jaršgufu į Ķslandi. 

Nś fara rafbķlar aš hafa męlanleg įhrif til minnkunar olķueftirspurnar.  Ašalįstęšan er hrašfara lękkun bķlrafgeymakostnašar.  Žannig hefur verš į mešalstórum, hefšbundnum Ližķum rafgeymum lękkaš į 8 įrum um 80 % og er nś um 1,5 Mkr eša 63 kkr/kWh (560 USD/kWh).  Žetta jafngildir helmingunartķma veršs į 2-3 įrum og verši į slķkum rafgeymum um 350 kkr eša um 15 kkr/kWh įriš 2022.  Veriš er aš žróa léttari geršir bķlrafgeyma en 30 kg/kWh, eins og nś eru į markašinum, og geršir, sem geta meš góšu móti tekiš viš hrašari endurhlešslu.  Öll tęknižróun um žessar mundir vinnur gegn hįu olķuverši.  Noršmenn mega žess vegna bśast viš, aš nżhafin töppun žeirra af digrum olķusjóši sķnum til aš létta į hart leiknum rķkissjóši Noregs verši varanleg.  

 


Borgaralaun - paradķsarheimt ?

Hugmyndin um borgarastyrk śr rķkissjóši til allra (fjįrrįša) ķbśa er ekki nż ķ heiminum, žó aš hśn sé nż į stjórnmįlasvišinu į Ķslandi.  Pķratar hafa hérlendis gert žessa stefnu aš sinni.  Hśn snżst um aš greiša öllum fulloršnum fasta upphęš śr rķkissjóši óhįš tekjum žeirra og žörfum.  Žį yršu um leiš ašrir styrkir śr rķkissjóši, į borš viš ellistyrk og örorkustyrk, afnumdir. 

Žaš eru vissar žjóšfélagsašstęšur uppi nśna vķša į Vesturlöndum, sem żta undir umręšur af žessu tagi.  Žęr eru aukin misskipting tekna vķšast hvar ķ heiminum og tęknižróun, sem menn óttast, aš auka muni atvinnuleysi, og sé rót atvinnuleysis, sem vķša er mikiš fyrir, og jafnvel leysa af hólmi żmis lįglaunastörf. Borgarastyrkur kęmi žį ķ staš atvinnuleysisbóta.   

Męlikvarši į téša misskiptingu er Gini-stušullinn.  Fįi allir jafnt, er hann 0.  Žaš er ekki ęskilegt, žvķ aš žį hverfur allur hvati til aš gera betur ķ dag en ķ gęr og til aš bęta kjör sķn og sinna.  Fįi einn allar tekjurnar, er Gini-stušullinn 1,00.  Žetta er sķzti kosturinn, enda jafngildir žetta įstand žręlahaldi, kśgun og uppreisnarįstandi.  Vandinn er aš finna hinn gullna mešalveg, en hann er lķklega nokkuš mismunandi eftir menningu og hefšum hvers lands. 

Mešaltališ ķ OECD-rķkjunum var įriš 2013 0,32 og hafši žį hękkaš śr 0,29 įriš 1985.  Mestur jöfnušur allra OECD-rķkjanna įriš 2013 var į Ķslandi, 0,24 į Gini, og sķšan žį hefur jöfnušurinn enn vaxiš į žennan męlikvarša hérlendis.  Nęst į eftir Ķslandi komu Danmörk og Noregur meš 0,25 og 0,26 ķ sömu röš. Į Noršurlöndunum er kjör-Ginistušull lķklega į bilinu 0,22-0,27, og Ķsland er sem sagt žar viš nešri mörkin um žessar mundir.

Žaš hefur veriš kvartaš undan of miklum launajöfnuši į Ķslandi og aš menntun borgi sig vart fjįrhagslega, af žvķ aš lķfslaun hįskólamanna séu lęgri en t.d. išnašarmanna.  Žetta į ašeins viš sumar stéttir hįskólamanna, og er sennilega undantekning, žó aš BHM hafi lįtiš ófrišlega ķ vinnudeilum ķ vetur og heimtaš hękkanir umfram ašra.  Laun fara yfirleitt eftir įbyrgš og spurn eftir žvķ, sem launžeginn hefur fram aš fęra.  Til aš fį sérfręšinga til landsins śr nįmi og starfi, verša rįšstöfunartekjur hérlendis hins vegar aš vera sambęrilegar viš rįšstöfunartekjur erlendis.  Lķklega mį jöfnušurinn hérlendis ekki aukast śr žessu, svo aš hvati til nįms verši ekki of lķtill og til aš samkeppnishęfni landsins versni ekki.  Hana žarf aš bęta.  Styrking gengisins undanfariš bętir hag almennings til skemmri tķma, en samkeppnisstaša śtflutningsgreinanna versnar, sem getur hefnt sķn ķ lakari stöšu žjóšarbśsins.  Ef višskiptajöfnušurinn veršur neikvęšur, munu lķfskjör óhjįkvęmilega versna aftur.

Nś veršur vitnaš til greinar um borgarastyrk ķ The Economist 4. jśnķ 2016,

"Sighing for paradise to come":

"Sumir segja, aš framtķšin sé paradķs tęknilegrar gnóttar, žar sem launaš starf sé valkvętt og enginn lķši skort.  Ķ sjónhendingu gefur aš lķta ķ Maricį, hvaš žetta getur žżtt, en Maricį er sjįvarbęr skammt frį Rio de Janeiro. Ķ desember 2015 öšlušust allir 150“000 ķbśarnir rétt til mįnašarlegs framfęrslustyrks aš upphęš tęplega USD 3,0, sem er fjįrmagnašur af hlutdeild Maricį ķ olķuvinnslugjaldi rķkisins.

Upphęšin er lįg, en fyrir Washington Quaquį, bęjarstjórann ķ Maricį og höfund borgarastyrkshugmyndarinnar žarna, er hugmyndin stór ķ snišum.  Hann segist stjórnast af sišferšiskennd, sem geti raungert ęvidraum sinn um jafnréttissamfélag.  Verkefni sitt segir hann dęmi um "allsherjar grunnlaun": skilyršislausa greišslu til allra ķ tilteknu lögsagnarumdęmi. 

Hugmyndin į sér langa forsögu, og hana studdu miklir menn upplżsingatķmans, t.d. Marquis de Condorcet og Thomas Paine.  Žremur öldum sķšar hafa nokkrar rķkisstjórnir vķtt um heiminn, ašallega ķ rķkum löndum, sett af staš tilraunaverkefni um fyrirkomulag grunnlauna, eša eru aš ķhuga slķkt.  Finnland mun hefja slķkt tilraunaverkefni 2017, žar sem nokkrir borgarar munu fį óskuldbindandi greišslur ķ reišufé allt aš EUR 800 (kISK 110) į mįnuši.  Svipaš į sér nś staš ķ nokkrum hollenzkum borgum."

Žann 5. jśnķ 2016 greiddu Svisslendingar atkvęši um stjórnarskrįrbreytingu, sem fól ķ sér rétt ķbśanna til slķks grunnframfęrslustyrks.  Um 70 % kjósenda, sem atkvęši greiddu, höfnušu innleišingu slķks įkvęšis ķ stjórnarskrį. 

Žaš, sem męlir gegn slķkum borgaralaunum  eša -styrk, er, aš śr rķkissjóši er žį ausiš fé til žeirra, sem enga žörf hafa fyrir slķka sporslu frį rķkinu, til jafns viš hina, sem raunverulega žurfa framfęrslustyrk, og hvatinn til aš vinna sér inn laun er rżršur.  Bandarķkjamenn hafa gert kostnašargreiningu į žvķ, hvaš USD 1000 (tęplega kISK 125) į mįnuši til allra mundi žżša, žó aš į móti vęru felldar nišur opinberar tryggingar.  Viš žetta mundu rķkisśtgjöldin ženjast śt og nema 35 % af VLF, eins og nś er ķ Žżzkalandi, en ķ BNA nemur žetta hlutfall ašeins um 26 % um žessar mundir.

Žaš viršist vera ótķmabęrt aš innleiša įkvęši af žessu tagi nśna ķ lög eša stjórnarskrį, žvķ aš enn hefur grķšarleg tęknižróun ekki leitt af sér slķkt fjöldaatvinnuleysi, sem sumir hafa spįš.  Störf hafa hins vegar breytzt eša flutzt til į milli starfsstétta fyrir atbeina tękninnar.  Ķ öllum vel heppnušum tilvikum hefur oršiš framleišniaukning og veršmętasköpun hefur vaxiš.  Žetta hefur samt ekki leitt til almennrar aušsöfnunar ķ atvinnulķfi eša minnkandi heildarframbošs į vinnu.  Įstęšur fjöldaatvinnuleysis eru oftast raktar til strangs regluverks varšandi rįšningar og brottrekstur og hįrrar skattheimtu į fyrirtękin. 

Pķratar hafa į Ķslandi gerzt bošberar borgarastyrks.  Fyrirbęriš į illa viš į Ķslandi, žar sem meiniš, sem žaš į aš bęta śr, er vart fyrir hendi į Ķslandi, žar sem jöfnušur er hvergi meiri og nęgt framboš vinnu fyrir alla, sem vilja vinna, žó ekki fyrir alla hįskólaborgara.  Žeir verša žį tķmabundiš aš sętta sig viš vinnu į öšrum svišum en žeir hafa menntaš sig į.  Žetta stefnumįl pķrata, eins og żmislegt annaš hjį žeim, er žess vegna illa ķgrundaš og yrši lķklega žung fjįrhagsleg byrši į rķkissjóši, į kostnašar- og tekjuhliš, žó aš sumir ašrir styrkir yršu felldir nišur um leiš og žessi yrši innleiddur, sem vonandi veršur ekki į vorum dögum.   


Nżr bóndi aš Bessastöšum 2016

Hvernig viš verjum atkvęši okkar ķ forsetakosningum, getur jafnvel oršiš afdrifarķkara en listavališ ķ Alžingiskosningum, žvķ aš į Bessastöšum er bara einn öryggisloki samkvęmt Stjórnarskrį, en į listum er fjöldi manns.  Aš verja atkvęši sķnu aš óathugušu mįli samkvęmt einhvers konar tilfinningalegum įhrifum af silkimjśku hjali hönnušu hjį almannatenglum er óįbyrgt.  Žaš į ekki sķzt viš um forsetakosningar. 

Viš eigum ekki aš kjósa reynslulausan mann ķ stjórnunarlegum efnum ķ embętti forseta Ķslands.  Ķ tilviki Gušna Th. Jóhannessonar getur slķkt jafnvel reynzt hįskalegt, žvķ aš dómgreind hans į atburši lķšandi stundar viršist ekki vera upp į marga fiska, žegar fyrri ummęli hans ķ ręšu og riti er skošuš. 

Žį hefur hann veriš svo ķstöšulaus, aš hann hefur alla kosningabarįttuna veriš į haršahlaupum frį žessu fyrra skjalfesta mati sķnu, hvort sem um er aš ręša atburši ķ fortķš eša nśtķš, t.d. landhelgisdeilurnar, Evrópusambandsašild Ķslands, Neyšarlögin um fjįrmįlakerfiš og Icesave, svo aš nokkuš sé nefnt śr blómagarši Gušna, sem sumir mundu žó fremur vilja kenna viš illgresi. Sżnin er alls stašar brengluš, žar sem hvergi vottar fyrir hlutlęgri greiningu į grundvelli fullveldisréttar Ķslands.  Žaš er eins og forneskjulegt nżlenduhugarfar gegnsżri alla afstöšu sagnfręšingsins til manna og mįlefna.  Žaš er mjög lķklegt, aš honum hugnist ekki "Brexit", sem brezka žjóšin įkvaš ķ gęr, 23. jśnķ 2016, af žvķ aš nįnast öll samfelld "elķtan", hin rįšandi öfl heimsins, rįku hamslausan hręšsluįróšur gegn śrsögn Breta śr Evrópusambandinu, ESB.  ESB hafš žegar steytt į skeri, og brezkur almenningur skynjaši, aš ašild Bretlands var oršin landinu baggi og aš ESB hefur ķ raun gengiš sér til hśšar.  Žvęttingur um naušsyn ESB til varšveizlu frišar ķ Evrópu er grįtlega heimskulegur.  Hver heldur ķ raun og veru, aš Bretar muni nś einangrast višskiptalega ķ Evrópu og fara aš lįta ófrišlega !? 

Nś hįttar žannig til, aš okkur kjósendum er veittur sį valkostur aš velja mann ķ embętti forseta Ķslands, sem hefur alla tķš haft skošanir į öllum ofangreindum ķslenzku mįlefnum, sem eru į öndveršum meiši viš fyrri skošanir Gušna, og um žennan mann, Davķš Oddsson, rķkir alls engin óvissa.  Enginn žarf aš fara ķ grafgötur um, aš hann eša hśn er aš velja heilsteyptan barįttumann, meš skarpa og óbrenglaša dómgreind, fyrir hagsmunum Ķslands ķ hvķvetna meš žvķ aš kjósa Davķš til embęttis forseta Ķslands. 

Hiš sama veršur meš engu móti sagt um Gušna Th. Jóhannesson, eins og hér og vķšar hefur komiš fram.  Sitji kjósandinn uppi meš eitthvaš eftir kosningabarįttu hans, er žaš óvissa; óvissa um višsjįrveršan persónuleika, sem viršist hįll sem įll og ómögulegt aš henda reišur į.  Slķkum manni er alls ekki treystandi fyrir ęšsta embętti lżšveldisins. Forsetaframbjóšandi veršur aš vera hreinn og beinn og žora aš kannast viš verk sķn, eigi aš vera unnt aš treysta honum. Forseti žarf aš vera fastur fyrir, og Gušni hefur ekki sżnt žaš ķ žessari kosningabarįttu, heldur žvert į móti. Ķstöšuleysiš skķn ķ gegnum fagurgalann. 

Sagt er, aš slķkt ķstöšuleysi į Bessastöšum muni ekkert gera til, žvķ aš sį ķstöšulausi hafi lofaš aš vķsa deilumįlum til žjóšarinnar.  Žarna liggur žó einmitt vafinn og hundurinn grafinn.  Hvernig er hęgt aš treysta žvķ, aš ķstöšulaus forseti lįti ekki undan miklum žrżstingi, eins og dr Ólafur hefur lżst opinberlega, aš hann var beittur af innlendum og erlendum valdaöflum varšandi stašfestingu višurhlutamikilla laga frį Alžingi.  Vindhani snżst ašeins eftir vindįtt nęst honum, en ekki samkvęmt vindįtt utan lóšarmarka. Žaš skulum viš kjósendur hafa ķ huga, žegar viš göngum aš kjörboršinu laugardaginn 25. jśnķ 2016, žvķ aš hvesst getur į toppinum.

Sagt er, aš hluti af valdi forseta sé įhrifavald.  Hér skal fullyrša, aš vindhani hefur ekkert įhrifavald į vindstefnuna, hvort sem sį vindur blęs śr Alžingishśsinu, frį Brüssel, London, Berlķn, Washington eša Moskvu, ef svo mį aš orši komast

Žaš er hins vegar vitaš, aš žaš er hlustaš į Davķš Oddsson, hvar sem hann kemur, og ekki sķšur į erlendri grundu en innlendri. Um žaš vitnar ferill hans allur, og hvers vegna ekki aš taka tillit til žess viš žį rįšningu, sem hér fer fram til embęttis ? 

Davķš Oddsson mun žó örugglega ekki dvelja langdvölum erlendis, enda engin žörf į langdvöl til aš tala mįli Ķslands augliti til auglitis viš erlenda rįšamenn.  Til slķks žarf ekki marga daga, hvaš žį margar vikur į įri, og margar ašrar og ódżrari leišir eru til įrangursrķkra samskipta. 

Davķš Oddsson mun ekki verša skattborgurum dżr į fóšrum į Bessastöšum, taki hann žar viš bśsforrįšum, og hann mun ekki fara fram śr fjįrheimildum sķnum.  Kostnašur viš forsetaembęttiš mun stórlękka frį žvķ, sem veriš hefur um langa hrķš, en afrakstur žjóšarinnar sennilega stórhękka, žvķ aš peningunum veršur variš meš skilvirkum hętti og mest hér innanlands, ef marka mį orš Davķšs sjįlfs, og žaš hefur hingaš til mįtt.  Žaš er skošun blekbónda žess, er hér ritstżrir, aš skattborgarar muni fį mest fyrir peningana sķna meš Davķš Oddsson sem forseta, allra žeirra nķu, er nś bjóša sig fram til žjónustu į Bessastöšum.  Fįi hann tękifęri til, mun hann įreišanlega setja litrķkan, farsęlan og skemmtilegan svip į žetta annars nokkuš formfasta og hįtķšlega ęšsta embętti lżšveldisins. 

Verst er, aš heimiliskötturinn Franz žyrfti žį aš skipta um umhverfi. Kettir eru ķhaldssamir, en af lżsingum aš dęma er žessu hśsdżri margt til lista lagt, og sem fyrrverandi villiketti ętti honum ekki aš verša skotaskuld śr bśsetu į Bessastöšum, ef žvķ er aš skipta.  


Orkan er undirstašan

Undirstaša rķkjandi lķfsgęša į Ķslandi eru endurnżjanlegu orkulindirnar jaršvarmi og fallvatnsorka og nżting landsmanna į žessum orkulindum.  Žegar nżting žeirra hófst fyrir um 100 įrum, voru lķfsgęši ķ Evrópu einna rżrust į Ķslandi męld ķ heilsufari, langlķfi, kaupmętti og landsframleišslu į mann.  Nś į įrinu 2016 eru lķfsgęši einna mest į Ķslandi į hvaša męlikvarša sem er. Įn jaršvarma og fallvatnsorku vęru lķfskjör į Ķslandi hins vegar lökust af öllum Noršurlöndunum og sennilega undir mišbiki lķfskjara ķ Evrópu.  Hér vęri allt öšru vķsi umhorfs en nś, og landiš vęri vart samkeppnishęft viš umheiminn. Meš orkunni skilur į milli feigs og ófeigs, hvorki meira né minna.  

Til aš lżsa raunverulegri stöšu efnahagskerfisins į Ķslandi nś um stundir er hęgt aš tilfęra eftirfarandi śr forystugrein Morgunblašsins,

"Bjart śtlit", žann 25. aprķl 2016:  

"En jafnvel vinstri stjórn sķšasta kjörtķmabils, sem taldi sér rétt aš nżta hiš óvęnta tękifęri til aš koma öllum sķnum pólitķsku įhugamįlum ķ framkvęmd į kostnaš efnahagsbatans, tókst ekki aš koma ķ veg fyrir, aš efnahagslķfiš rétti sig viš.  Smįm saman braggašist efnahagurinn afar hęgt, žegar stjórnvöld voru upptekin af eigin kreddum, en hrašar eftir aš kjósendur höfšu rekiš vinstristjórnina śt śr stjórnarrįšinu og kosiš breytta stefnu. 

Margar vķsbendingar hafa komiš um žaš į sķšustu misserum, aš efnahagur landsins hefur veriš aš fęrast ķ rétt horf.  Atvinnuleysi er lķtiš og telst ekki lengur efnahagslegt vandamįl, enda innflutningur į erlendu vinnuafli hafinn į nżjan leik.  Veršbólga hefur veriš lįg, og hagvöxtur er kraftmikill, į sama tķma og og žjóšir Evrusvęšisins bśa viš skuldavanda og stöšnun. 

Ķ riti Sešlabankans um fjįrmįlastöšugleika, sem kom śt ķ lišinni viku (v.16/2016 - innsk. BJo), mį lesa, aš hagur heimilanna hafi sjaldan veriš betri en nś og aš fjįrhagsstaša fyrirtękja haldi įfram aš batna.  Kaupmįttaraukning var meš allra mesta móti ķ fyrra, og ķ įr stefnir ķ svipaša žróun.  Vķsitala kaupmįttar hefur aldrei veriš hęrri en nś, sem leitt hefur til mikillar aukningar einkaneyzlu.

Skuldastaša heimilanna hefur lękkaš mjög, og eru skuldirnar nś svipaš hlutfall af rįšstöfunartekjum og žęr voru um sķšustu aldamót og eru svipašar eša lęgri en ķ mörgum löndum, sem viš berum okkur helzt saman viš."

Žetta er glęsilegur įrangur ķ hagstjórn og vert aš hafa ķ huga, aš honum er aušvelt aš glutra nišur, ef eitruš blanda fįkunnįttu um hagstjórn og įbyrgšarleysis stjórnlyndra frömuša gęluverkefna og tilraunastarfsemi jafnašarmanna tęki viš ķ Stjórnarrįšinu eftir nęstu kosningar, eins og geršist hér eftir kosningarnar ķ aprķl 2009. 

Žvķ mį bęta viš tilvitnunina hér aš ofan, aš atvinnuleysi er nś undir 3,0 % į Ķslandi og minnkandi, en t.d. yfir 10 % į evrusvęšinu, og žar rķkir stöšnun, žrįtt fyrir stanzlausa peningaprentun sķšan fjįrmįlakreppan hélt innreiš sķna fyrir 9 įrum, sem gęti breytzt ķ glundroša vegna mikils śtlįnataps banka og vegna hlutabréfalękkunar og neikvęšra vaxta evrubankans ķ Frankfurt. Grķski harmleikurinn mun brįšlega verša tekinn til sżningar aftur, enda er įstandinu ķ Grikklandi nś lżst sem nżlenduįstandi.  Uppreisn gegn slķkri nišurlęgingu getur brotizt śt ķ Grikklandi hvenęr sem er meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.   

Kaupmįttur launafólks  į Ķslandi er nś ķ hęstu hęšum og jókst um 11 % į 12 mįnaša skeiši til aprķl 2016, sem er einsdęmi į Ķslandi, og žó aš vķšar vęri leitaš. Žetta mį žakka lįgri veršbólgu, sem į sama tķmabili hefur veriš undir 2,0 % og um 1,0 %, ef hśsnęšislišnum vęri sleppt śr neyzluveršsvķsitölunni, eins og margar žjóšir gera. 

Ein af įstęšum lįgrar veršbólgu er, aš rķkissjóšur hefur veriš rekinn meš afgangi į žessu kjörtķmabili og samtķmis hafa beinir og óbeinir skattar veriš lękkašir, sem minnkaš hefur žrżsting į launa- og vöruhękkanir.  Nefna mį lękkun efra žreps viršisaukaskatts śr 25,5 % ķ 24,0 %, afnįm vörugjalda af öllu, nema jaršefnaeldsneyti og farartękjum knśnum žvķ, og tollalękkanir į öšru en matvęlum.  Allt er žetta til mikilla hagsbóta fyrir almenning ķ landinu og styrkir samkeppnisstöšu landsins um fólk og fyrirtęki, enda flykkist fólk nś til landsins, bęši brottfluttir innfęddir og śtlendingar ķ atvinnuleit, sem sumir ķlendast og gerast ķslenzkir rķkisborgarar. Enn fara žau fleiri innfęddir utan en śt, flestir til Noršurlandanna ķ nįm. 

Allt žetta saman tekiš sżnir svart į hvķtu, aš žaš er grundvallarmunur į gjöršum borgaralegrar rķkisstjórnar og vinstri stjórnar, en žessi glęsilega staša žjóšmįla vęri žó śtilokuš įn orkugjafanna ķ išrum jaršar og ķ įnum og įn nśverandi nżtingar žeirra.  Śrtöluraddirnar hefur žó ekki vantaš viš hvert eitt hęnuskref.  Hefši veriš tekiš mark į žeim, vęri Ķsland ekki hreint land og rķkt, heldur sótugt, reykmettaš og fremur fįtękt į evrópskan męlikvarša.  Žeir, sem lagzt hafa gegn framförum, sem dregiš hafa śr fįtękt og lyft lķfskjörum almśgans, hafa meš réttu fengiš stimpilinn "afturhaldsöfl".  Meš žį einhęfni atvinnugreina, sem stefna afturhaldsins bżšur upp į, vęru kjör landsmanna mun lakari en raunin er nś, atvinnustigiš lęgra og fęrri landsmenn sęju sér fęrt aš snśa heim aš nįmi loknu.  Fjölbreytni tryggir farsęld. 

Eitt mesta sameiginlega hagsmunamįl landsmanna nś og į nęstu įrum er aš lękka skuldir alls stašar til aš auka rįšstöfunarféš og til aš efla mótstöšukraftinn, žegar nśverandi hagvaxtarskeiši lżkur, žvķ aš allt gott tekur enda, eins og kunnugt er, og vķša erlendis hefur mjög lķtill hagvöxtur oršiš frį hruni hins alžjóšlega fjįrmįlakerfis įriš 2008. Eignastaša heimilanna hefur ekki veriš betri frį aldamótunum sķšustu, Landsvirkjun hefur lękkaš skuldir sķnar um miakr 100 į um hįlfum įratug, rķkissjóšur lękkaši skuldir sķnar um 10 % įriš 2015 og mun lękka žęr um 10 % ķ įr.  Jafnvel sveitarfélög eru aš lękka skuldir sķnar meš nokkrum undantekningum, og sker höfušborgin sig śr fyrir afspyrnu lélega fjįrmįlastjórnun sķšan 2010, og er hraši skuldaaukningar borgarsjóšs nś um 13 miakr/įr žrįtt fyrir skattheimtu ķ sögulegu hįmarki.  Žetta er engin tilviljun.  Sukk vinstri manna meš fjįrmuni annarra hefur aldrei rišiš viš einteyming og er innbyggt ķ hugmyndafręši žeirra. Žaš er félagshyggjuöflunum sišferšilega um megn aš sżna rįšdeildarsemi, žegar umgengni viš fé annarra į ķ hlut.   

Hvaš sem ólķkri rįšdeildarsemi lķšur, er žó eitt vķst, aš lķfskjör į Ķslandi vęru ekki nema svipur hjį sjón, ef landiš vęri ekki rigningasamt og hįlent eldfjallaland.  Fyrir vikiš er hér vķša mikill jaršhiti og orkumikil fallvötn, sem landsmenn hafa boriš gęfu til aš hagnżta ķ miklum męli meš sjįlfbęrum og afturvirkum hętti og žannig sparaš grķšarlegan gjaldeyri og aflaš enn meiri gjaldeyris, svo aš ekki sé nś minnzt į, aš fyrir vikiš er Ķsland meš hreinasta loft og vatn išnvęddra rķkja, enda fer hér fram endurnżjanleg og mengunarlķtil orkuvinnsla til nįnast allrar hśshitunar og rafmagnsnotkunar, sem vekur heimsathygli og gęti veriš einsdęmi į jöršunni. Ķsland nżtur nś žessarar ķmyndar viš sölu į afuršum og landkynningu fyrir feršamenn. 

Sem dęmi er ašeins rśmlega žrišjungur raforkuvinnslu Žjóšverja og rśmlega fjóršungur raforkuvinnslu Breta śr endurnżjanlegum orkulindum, en tęplega 100 % į Ķslandi.  Raforkuvinnsla Noršmanna er nįnast öll, >95 %, ķ vatnsaflsvirkjunum, og žeir hita hśs sķn aš mestu meš rafmagni frį žeim, en raforkuveršiš er žar sveiflukennt og fer eftir framboši og eftirspurn, svo aš žeir grķpa stundum til annarra śrręša viš hśshitun, t.d. gas- eša višarkyndingar, sem žį veldur slęmu lofti ķ žéttbżli. 

Žaš mį gera rįš fyrir, aš ein af įstęšum žess, aš Ķsland er nś vinsęll viškomustašur erlendra feršamanna, sé sś stašreynd, aš landsmenn eru leišandi į heimsvķsu ķ nżtingu sjįlfbęrra orkulinda meš žeim afleišingum ķ umhverfislegu tilliti, aš hér er skyggni betra en annars stašar į björtum degi og loft og vatn heilnęmara. Ķslenzk jaršhitafyrirtęki į borš viš OR hafa veriš leišandi ķ heiminum viš aš fanga koltvķildi og brennisteinsvetni og binda žessar gastegundir ķ berglögum nešanjaršar.  Fer nś styrkur brennisteinsvetnis frį Hellisheišarvirkjunum ekki lengur yfir  sett hęttumörk.  

Gjaldeyristekjur af feršamönnum, yfir miakr 400 įriš 2015, eru žess vegna aš einhverju leyti svo hįar sem raun ber vitni vegna orkunżtingarinnar, sem hvarvetna žykir til mikillar fyrirmyndar, og gjaldeyristekjur af stórišjunni, um miakr 250 į sama įri, eru alfariš vegna orkuvinnslunnar, svo aš sjįlfbęr orkunżting hefur grķšarlega jįkvęš įhrif į tekjuhliš žjóšarbśsins.   

Sjįvarśtvegurinn, hvers śtflutningsveršmęti nįmu miakr 265 (miakr 151 upp śr sjó) įriš 2015, nżtir enn žį svartolķu og dķsilolķu til aš knżja skipin, en orkubylting mun eiga sér staš ķ sjįvarśtveginum į nęstu 35 įrum, sem mun losa hann viš jaršefnaeldsneytiš.  Žar hefur hins vegar įtt sér staš stöšug jįkvęš žróun ķ orkunżtni į sķšustu 25 įrum, og um žessar mundir vex hraši žeirrar žróunar meš miklum fjįrfestingum ķ fiskiskipum.  Frį 1990-2013 minnkaši losun sjįvarśtvegs į koltvķildi um 181 kt eša 27 %, sem er samdrįttur losunar um 7,9 kt/įr aš jafnaši, og nęgir žessi taktur til til aš nį Parķsarmarkmišinu um 40 % minnkun losunar įriš 2030 m.v. 1990 įn nokkurra višbótar rįšstafana.  Kvótakerfiš hefur knśiš žessa jįkvęšu žróun įfram meš fękkun togara. Losun gróšurhśsslofttegunda fiskiskipa hafši ķ įrslok 2014 minnkaš um 33 % frį 1990 og nam žį ašeins 10 % af heildarlosun landsmanna, en nam 18 % 1990. Ķslenzkur sjįvarśtvegur er framśrskarandi atvinnuvegur į heimsvķsu. 

Sem dęmi um vel heppnaša ašferšarfręši mį taka śtgeršarfélagiš Ramma.  Fyrirtękiš er aš fį nżjan frystitogara, Sólberg ÓF, meš 4640 kW ašalvél.  Žaš leysir af hólmi tvö skip, hvort meš 2000 kW ašalvél.  Viš žetta batnar orkunżtnin śr 5,1 MWh/t olķu ķ 11,1 MWh/t olķu į fullu įlagi viš veišarnar, sem er rķflega tvöföldun.  Į įrabilinu 1998-2015 hefur oršiš 53 % olķusparnašur viš aš sękja aflaheimildir Ramma eša 3,1 % į įri aš jafnaši, og til (og meš) įrsins 2017 veršur 67 % olķusparnašur, sem svarar til 3,5 % olķusparnašar aš mešaltali į įri.  Žaš er sem sagt mjög góšur og stķgandi taktur ķ olķusparnaši śtgeršarinnar samfara fjįrfestingum hennar. 

Ķ Fiskifréttum 28. aprķl 2016 hafši Gušjón Einarsson žetta eftir Ólafi H. Marteinssyni, framkvęmdastjóra Ramma hf.:

"Žaš eru ekki tęknibreytingar, sem hafa gert žetta aš verkum, heldur kvótakerfiš, merkilegasta framlag Ķslendinga til umhverfismįla.  Įriš 2017, žegar nżja skipiš hefur veriš tekiš ķ notkun, stefnum viš aš žvķ aš nota 5 milljónir lķtra til aš veiša sömu aflaheimildir og fyrr" (15 Ml įriš 1998 - innsk. BJo).

Orkusparnašur um 2/3 į hvert veitt tonn į stóran žįtt ķ aš breyta taprekstri śtgerša sveitarfélaga, rķkisins og annarra frį žvķ um 1980 ķ aršsaman rekstur einkafyrirtękja, almenningshlutafélaga ķ sumum tilvikum, į 21. öldinni. 

Į nęstu žremur įratugum munu śtgeršarmenn, vinnuvélaeigendur og bķleigendur fjįrfesta ķ nżrri tękni, sem leysa mun jaršefnaeldsneyti alfariš af hólmi. Aš mestu leyti veršur um aš ręša rafala, rafhreyfla og żmsa orkugjafa til vinnslu rafmagns, t.d. ķ žórķum-kjarnakljśfum og efnarafölum (fuel cells), en einnig sprengihreyfla, sem brenna tilbśnu innlendu eldsneyti śr koltvķildi og vetni, t.d. metanóli.  Žar meš losna śtgerširnar viš fjįrhagslegan bagga koltvķildisskatts og óvissu vegna veršsveiflna į alžjóšlegum olķumarkaši, og žjóšhagsleg hagkvęmni śtgeršanna vex enn, žar sem erlendur tilkostnašur į hvert kg afla snarminnkar. 

Langmesti orkukostnašur ķslenzkra heimila er vegna fjölskyldubķlsins eša bķlanna. Ef reiknaš er meš, aš mešalfjölskyldan aki um 20“000 km/įr og aš mešaleldsneytisnotkunin sé lįg, 0,07 l/km, hjį fjölskyldum landsins, žį notar "mešalfjölskyldan" 1400 l/įr, sem kosta nś um 280“000 kr/įr. 

Sömu fjölskyldu gefst nś kostur į aš kaupa tengiltvinnbķl, žegar hśn hyggur į bķlakaup.  Raforkunotkun mešalbķls af žeirri gerš er undir 0,26 kWh/km ķ rafhami viš ķslenzkar ašstęšur męlt inn į hlešslutęki bķlrafgeymanna.  Sé bķlnum ekiš 15“000 km/įr į rafmagni, notar hann 3900 kWh/įr af raforku, sem kosta um 55“000 kr.  Įętla mį, aš slķkur bķll noti undir 0,05 l/km af eldsneyti žį 5000 km/įr, sem jaršefnaeldsneyti knżr hann, ašallega į langkeyrslu.  Kostnašur žessara 250 l/įr nemur um 50“000 kr/įr.  Žį nemur heildarorkukostnašur žessa tengiltvinnbķls 105“000 kr/įr, sem er tęplega 38 % af orkukostnaši hefšbundins eldsneytisbķls m.v. jaršolķuveršiš 50 USD/tunnu, sem er lįgt til lengri tķma litiš. 

Žar meš er orkukostnašur fararskjóta žessarar fjölskyldu oršinn um 70 % af orkukostnaši ķbśšarinnar hennar, og hśn nęr aš draga śr heildarorkukostnaši sķnum um rśmlega 40 % meš žvķ aš nżta aš mestu innlendar orkulindir. Žessi sparnašur veršur aš sjįlfsögšu enn meiri meš hreinum rafmagnsbķl.

Upphitunarkostnašur blekbónda į 193 m2 hśsnęši nemur 120 kkr/įr meš sköttumĶ alžjóšlegu samhengi er stašan žannig, aš mešalverš į orku til hśshitunar frį hitaveitu įn skatta er 6,5 cEUR/kWh, en į Ķslandi 2,0 cEUR/kWh, og er hlutfalliš um 3,3.  Mešalupphitunarkostnašur įn skatta į ķbśš hérlendis meš jaršvarma gęti hugsanlega numiš 70 kkr/įr, en ef žyrfti aš hita sama hśsnęši upp meš olķu, mundi sį kostnašur nema um 1,0 Mkr/įr eša 14 földum kostnašinum frį ķslenzkri hitaveitu aš jafnaši. 

Rįšstöfunartekjur į hverja fjölskyldu hérlendis įn hefšbundnu innlendu orkugjafanna mundu vera allt aš 30 % minni en raunin er nś, sem mundi gjörbreyta lķfskjörum hérlendis til hins verra. 

Andvirši eldsneytisinnflutnings įriš 2015 nam um 83 miakr FOB.  Eldsneytiskostnašur žjóšfélagsins vęri tvöfaldur aš öšru óbreyttu, ef ekki nyti viš innlendra orkugjafa til upphitunar hśsnęšis, og innflutningskostnašur vöru 2015 hefši žį numiš 730 miakr FOB, eša 12 % hęrri upphęš en raunin varš.

  Óskuldsettur gjaldeyrisforši Sešlabankans er um žessar mundir um 400 miakr, en alls óvķst er, hver hann vęri įn endurnżjanlegra orkulinda landsins.  Hér gęti veriš višvarandi fjįrhagslegur óstöšugleiki og lakari lķfskjör en aš mešaltali ķ Evrópu, en nś eru žau į mešal hinna beztu. 

Žaš er ekki einvöršungu, aš framfęrslukostnašurinn vęri miklu hęrri įn innlendu orkulindanna, heldur vęru gjaldeyristekjurnar jafnvel 40 % lęgri og žjóšartekjur og tekjur launžega aš sama skapi lęgri. 

Eftir öllum sólarmerkjum aš dęma vęri kaupmįttur almennings įn innlendu orkulindanna, jaršhita og fallvatna, ašeins helmingur af nśverandi kaupmętti, og landsframleišsla į mann nęmi ekki kUSD 55, eins og nś, heldur ķ hęsta lagi kUSD 35. 

Nś mun einhver segja, aš hvaš sem jaršhita og vatnsafli lķšur, hefšum viš žó vindinn, og mundum vafalaust hafa nżtt hann ķ miklum męli. Žaš er rétt, en vindorkan hefši ekki lašaš hingaš erlenda fjįrfesta, og raforkuverš į Ķslandi vęri a.m.k. 5-falt dżrara en žaš er nś, ef ašeins nyti viš endurnżjanlegrar orku frį vindmyllum.  Hlutfall orkukaupa (įn bķls) til heimilis ķ 100 m2 hśsnęši af mešallaunum einstaklings er ķ Evrópu utan Ķslands 8,3 %, og er žetta hlutfall į Ķslandi ašeins 1/6 af 8,3 % eša 1,4 %.  Įn jaršhita og vatnsafls į Ķslandi vęri žetta hlutfall į mešal hins hęsta ķ Evrópu vegna legu landsins. 

Af žvķ, sem hér hefur veriš tķnt til, er ljóst, aš jaršhitanżting og virkjun vatnsfalla eru meginskżring žess, aš Ķslendingum tókst į 20. öldinni aš sękja fram śr örbirgš til tiltölulega įgętra lķfskjara og mun takast aš nį einum beztu lķfskjörum ķ Evrópu fyrir mišja 21. öldina, ef fram heldur sem horfir.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband