Fęrsluflokkur: Feršalög

Vįbošar į bęši borš

Aš ofmetnast er daušasynd.  Ķslendingar hafa tilefni til aš lķta til baka yfir tķmabil sķšustu 8 įra meš velžóknun, enda hefur žjóšin į žessu tķmabili risiš śr öskustó eins og fuglinn Fönix.

Žjóšin varš aš standa į eigin fótum ķ hinni alžjóšlegu fjįrmįlakreppu, sem hįmarki nįši į Ķslandi ķ október 2008.  Žaš var lįn ķ ólįni, aš allar lįnalķnur lokušust og rotiš fjįrmįlakerfi hrundi til grunna.  Viš žurftum ekki einu sinni į aš halda lįnum frį Alžjóša gjaldeyrissjóšinum, sem žó voru tekin meš harmkvęlum og hįum vöxtum.  Žau hafa nś öll veriš endurgreidd og gott betur.  Nettó fjįrhagsstaša hins opinbera hefur ekki veriš betri frį žvķ ķ lok Heimsstyrjaldarinnar sķšari.  Žeim auši var sólundaš, svo aš Ķslendingar komust į vonarvöl og voru taldir veršskulda Marshall-ašstoš.  Žaš veršur engin Marshall-ašstoš ķ boši, ef illa tekst aš spila śr nśverandi góšu stöšu og sjóšum veršur sólundaš, eins og veruleg įstęša er til aš bera kvķšboga fyrir.

Nįttśruöflin eru virkari į Ķslandi en vķšast hvar og nįttśran er hér sķkvik.  Žaš į einnig viš um hafiš ķ kringum landiš, sem į sķšustu įrum hefur veriš aš hlżna og lķfrķki žess aš breytast samkvęmt žvķ.  Sunnudaginn 6. nóvember 2016 fengu landsmenn t.d. žęr ķskyggilegu fréttir frį sérfręšingum į žessu sviši, aš nś vęri svo komiš, aš lošnan veigraši sér viš aš ganga vestur meš Sušurströndinni til hrygninga vegna hlżsjįvar.

Ef žetta gengur eftir, mun žaš ekki ašeins hafa neikvęš įhrif į lošnuveiši innan ķslenzkrar fiskveišilögsögu, heldur lķka neikvęš įhrif į fęšuframboš žorskinum til vaxtar og višurvęris, žannig aš jafnvel yrši žorskveišibrestur ķ lögsögunni, og fleiri tegundir mundu kunna aš forša sér ķ kjölfariš. 

Sem betur fer eru žetta enn ašeins vangaveltur į rannsóknarstigi eša tilgįta um žaš, sem lķklegt er, aš gerist, ef svo fer fram sem horfir um hlżnun sjįvar.  Til mótvęgis žessari hlżnun af völdum vaxandi lofthita hlżtur aš koma um sinn brįšnun Noršurskautsķssins og Gręnlandsjökuls.  Er į mešan er.  Vķsindamenn eiga žakkir skildar fyrir aš upplżsa almenning um vķsbendingar, sem žeir komast į snošir um, žótt óžęgilegar séu. 

Žaš, sem varš Ķslendingum til bjargar ķ įšur nefndu hruni var, aš žeir stóšu į rétti sķnum sem fullvalda žjóš og neitušu aš lįta Breta og Hollendinga meš fulltingi Evrópusambandsins troša öfugum ofan ķ kokiš į sér skuldum "óreišumanna", sem almenningur hérlendis bar enga įbyrgš į.  Žetta var sögulegur varnarsigur, žvķ aš žjóšin var žį sem nęst į hnjįnum, er žarna var komiš, umkomulaus ķ įfalli og įn ytri stušnings frį öšrum en sķnum įgętu nįgrönnum og fręndum, Fęreyingum.  Sem betur fór įttum viš žį sem fyrr nokkra kappa, sem ekki lįgu į liši sķnu, heldur sneru vörn ķ sókn meš meistaralegum hętti. 

Žjóšin var meš sķna eigin mynt, og hśn hrapaši aš veršgildi ķ takti viš įstand hagkerfisins.  Žetta skóp landinu višspyrnu, žvķ aš samkeppnishęfnin į erlendum mörkušum batnaši aš sama skapi, og sjįvarśtvegurinn blómstraši viš žessar ašstęšur og ól af sér alls konar hlišargreinar og sprota, sem įsamt miklum fjįrfestingum hjį ISAL ķ Straumsvķk vegna endurnżjunar og stękkunar, og žar af leišandi um saminni nżrri vatnsaflsvirkjun Landsvirkjunar viš Bśšarhįls į milli Tungnaįr og Žjórsįr, įttu žįtt ķ aš snśa viš óheillažróun į vinnumarkaši. Žetta įsamt landflótta hélt atvinnuleysi langt undir žeim tölum, sem illa leiknar žjóšir meš fastgengisstefnu, t.d. evruna, mįttu glķma viš.   

Žaš, sem žó réši śrslitum um višsnśning į vinnumarkaši, var gosiš į Fimmvöršuhįlsi og undir Eyjafjallajökli, sem lamaši innanlandsflug og millilandaflug vķša ķ Evrópu og į milli heimsįlfa vikum saman.  Žetta kom Ķslandi rękilega į kortiš į sama tķma og vinsęlir feršamannastašir lokušust vegna blóšugra įrįsa ofstękisfullra trśmanna ķ mišaldamyrkri eyšimarkanna, og af žvķ aš hugur margra stóš til Noršurslóša vegna afleišinga hlżnunar jaršar, sem žar eru įberandi.

Fjöldi erlendra feršamanna stóš ķ 0,5 M manns 2008-2010, en strax įriš 2011 hófst aukningin, sem hefur veriš veldisaukning sķšan, ž.e. sķvaxandi fjölgun įr frį įri.  Įriš 2016 er bśizt viš 1,8 M manns meš flugi til landsins, og sjóleišina koma lķklega 0,1-0,2 M, svo aš faržegafjöldinn slagar ķ 2,0 M ķ įr.  Arion-banki og Ķslandsbanki spį 2,2-2,4 M manns 2017, og er žį ótalinn sęgur, sem ašeins millilendir og dvelur um skamma hrķš ķ Flugstöš Leifs Eirķkssonar.  

Hér er um aš ręša mešalstigul 0,3 M/įr 2011-2017, og žar sem hann kom algerlega flatt upp į landsmenn, hefur žeim ekki veitzt neitt rįšrśm til aš undirbśa sig.  Fyrir vikiš eru allir innvišir vanbśnir til aš taka viš aukningunni, sem hefur neikvęš įhrif į ķmynd landsins.  Grunnžörfum hreinlętis hefur ekki einu sinni veriš fullnęgt meš hręšilegum sóšaskap,  sóttkveikjuhęttu, vanlķšan og įlitshnekki sem afleišingu. 

Sem dęmi stendur žetta ķ fréttaskżringu Morgunblašsins,

"Innvišauppbygging heldur ekki ķ viš fjölgun feršamanna",

žann 22. september 2016:

"Ķ annarri skżrslunni, sem EFLA skilaši af sér, kom ķ ljós, aš žörf er į allt aš 200 salernum į fjölsóttustu feršamannastöšum landsins.  Žörfin er aš vķsu mišuš viš fjölda feršamanna į stöšunum įriš 2015 [sem er furšulegt, žvķ aš enginn spįši stöšvun fölgunar žaš įr - innsk. BJo], og žvķ mį gera rįš fyrir žvķ, gangi fjöldaspįr eftir [5,0 M įriš 2035-innsk. BJo], aš žörfin muni sķzt minnka į komandi įrum.  Telur verkfręšistofan, aš žaš muni kosta miaISK 1,4-2,1 aš koma salernunum 200 ķ gagniš."

Ašeins salernisvęšingin fyrir spįšan fjölda 2017 mun žį kosta allt aš miaISK 2,8.  Śthlutaš hefur veriš 512 styrkjum śr Framkvęmdasjóši feršamannastaša įrin 2012-2016 aš upphęš alls miaISK 2,9, dreift į alls konar verkefni, og įriš 2016 ašeins miaISK 0,6.  Salernismįlin verša žannig fyrirsjįanlega enn ķ ólestri į nęsta įri.  Ef foršast į öngžveiti į vinsęlustu feršamannastöšunum og/eša meirihįttar nįttśruspjöll, žį veršur aš skammta fjöldann inn į žessi svęši meš svipušum hętti og gert er erlendis. Mótvęgisašgerš er aš stofna til nżrra įfangastaša.  Brżnt er aš lękka opinber gjöld af innanlandsflugi og freista žess žannig aš draga śr įlagi į vegakerfiš, einkum į leišum śt frį Reykjavķk.

Margt getur oršiš til aš stöšva aukningu feršamannafjöldans og jafnvel aš snśa žróuninni į verri veg:

Dżrtķš į Ķslandi:

Gengi sterlingspunds gagnvart USD hefur dalaš um rķflega 20 % sķšan Brexit-var samžykkt ķ žjóšaratkvęšagreišslu og er spįš lękkun um 3 % žar til ķ marz 2017, žegar Theresa May ętlar aš hefja śrsagnarferliš.  Žetta og meira fall pundsins gagnvart ISK en lķklega öllum öšrum myntum įriš 2016 gęti fariš aš hafa įhrif į kauphegšun Breta, fjölmennasta žjóšernis feršamanna į Ķslandi.  Kaupmįttur žeirra fer nś hratt žverrandi, hagvöxtur er lķtill, žótt hann sé meiri en į evrusvęšinu, og atvinnuleysi gęti fariš stķgandi. 

Ķslenzk peningamįlayfirvöld fljóta žvķ mišur sofandi aš feigšarósi og lįta enn hjį lķša aš grķpa til naušsynlegra mótvęgisašgerša til aš snśa žessari óheillažróun viš.  Ķsland er žess vegna į góšri leiš meš aš verša dżrasta land heims fyrir śtlendinga, og slķkt land getur ekki samtķmis veriš mesta feršamannaland heims tališ ķ fjölda erlendra feršamanna per ķbśa.  Staša fiskśtflytjenda į mörkušum er ķ uppnįmi og samkeppnishęfni landsins er ķ voša.

Mettun landsins af feršamönnum:

Žaš er engin launung į žvķ, aš svo mikil įrleg aukning ķ fjölda erlendra feršamanna bżšur hęttunni heim, af žvķ aš landsmönnum gefst žį ekki kostur į nęgum undirbśningi til aš taka vel į móti žeim og įn žess, aš nįttśran bķši tjón af. Žaš veršur hörgull į öllu, sem viš į aš éta, og žjónustan versnar til muna, af žvķ aš landsmenn anna ekki fjöldanum.  Žetta skašar oršsporiš, sem strax mun hafa neikvęš įhrif į eftirspurnina.

Nįttśruhamfarir:

Katla hefur bęrt į sér undanfariš og gęti fariš ķ gang "hvenęr sem er", ef gostķšni er skošuš ķ sögulegu ljósi.  Vonandi er višbśnašur viš Kötlugosi nęgur til aš hindra manntjón af völdum Kötlugoss ķ žetta skiptiš, en žaš mun valda tugmilljaršatjóni į mannvirkjum, kvikfé, landi og löskušu tekjustreymi af völdum rafmagnstruflana og samgöngutruflana. 

Ķslenzk nįttśra er ķ sķfelldri mótun, og hśn er breytingum undirorpin į landi og ķ sę.  Ķbśarnir į landinu lifa aš langmestu leyti į žvķ aš nżta žessa sķkviku nįttśru meš einum eša öšrum hętti, og sś stašreynd skapar óstöšugleika ķ atvinnuumhverfinu.  Hér mį žess vegna alltaf bśast viš sveiflukenndum bśskap.  Viš slķkar ašstęšur er mikilvęgt aš nota "feitu įrin" til aš safna ķ sjóši til "mögru įranna" og aušvitaš til aš greiša nišur skuldir, žannig aš svigrśm verši til lįntöku, žegar aš heršir og naušsyn krefur. 

 

 

 

 


Sterkt gengi ISK ógnar stöšugleika

Gengisvķsitalan er nś komin undir 164 vegna mjög hagstęšs višskiptajafnašar og of hįrra vaxta ķ landinu.  Greiningardeildir bankanna hafa varaš viš žvķ, aš framleišnin ķ landinu aukist ekki ķ takti viš gengishękkunina og aš hśn sé žess vegna ósjįlfbęr.  Krónan (ISK) žarf aš lękka strax aftur og Sešlabankinn žarf aš halda gengisvķsitölunni į bilinu 175-185 til aš tryggja jafnvęgi ķ hagkerfinu til lengdar. Til žess aš Sešlabankinn bregšist almennilega viš žeirri ógn, sem aš landinu stafar vegna tķmabundinnar styrkingar krónunnar žarf aš breyta lögum um Sešlabankann, svo aš Peningastefnunefnd hans taki tillit til fleiri žįtta en nś og horfi til lengri tķma en nś viršist raunin.  Nś dugar ekki aš horfa ķ baksżnisspegilinn, žvķ aš žjóšfélagiš er į nżju breytingaskeiši.

Žetta žżšir, aš gengisskrįningin er farin aš ógna samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna, aš feršažjónustunni meštalinni, og żta undir gjaldeyrisnotkun landsmanna ķ meiri męli en góšu hófi gegnir.  Ef ekkert veršur aš gert, stefnir ķ, aš Ķsland verši dżrasta land ķ heimi, erlendum feršamönnum fękki, śtflutningsfyrirtęki leggi upp laupana og višskiptajöfnušur verši neikvęšur įrin 2018-2019.  Žį mun gengiš hrapa og valda hér veršbólgu yfir efri žolmörkum Sešabankans, 4,0 %, meš öllum žeim neikvęšu kešjuįhrifum, sem hį veršbólga hefur ķ verštryggingarsamfélagi skulda. 

Nś er starfsstjórn viš völd, sem ekkert frumkvęši tekur ķ stefnumarkandi mįlum, enda skortir hana žinglegan stušning.  Sešlabankinn hefur hins vegar frelsi til athafna, eins og įšur, og hann veršur aš taka nś nišur nįmuhesta blöškurnar, sem hann sjįlfur hefur sett upp, og lękka stżrivextina ķ 0,5 % skrefum žar til gengishękkunin stöšvast ķ nafni stöšugleika til lengri tķma litiš.  Žaš er ólķklegt viš nśverandi ašstęšur, žrįtt fyrir fulla nżtingu tiltęks vinnuafls, aš vaxtalękkun muni valda veršlagshękkun.  Žvert į móti lękkar hśn tilkostnaš fyrirtękjanna, sem hafa žį minni tilhneigingu til aš żta hękkunaržörf sinni śt ķ veršlagiš.  Ašstreymi erlends vinnuafls dregur śr ženslu į vinnumarkaši. 

Hęttulega hįtt veršlag:

Samkvęmt Hagspį Greiningardeildar Arion-banka frį 1. nóvember 2016 var gengi ķslenzku krónunnar žį žegar oršiš 8 % - 10 % hęrra en sjįlfbęrt mį telja fyrir hagkerfi landsins.  Žetta žżšir, aš nś er grafiš undan aršsemi śtflutningsatvinnuveganna og višskiptajöfnušinum.  Meš sama įframhaldi er hętta į žvķ, aš višskiptajöfnušurinn verši neikvęšur į įrunum 2018-2019, ef ekki veršur žegar gripiš ķ taumana.  Afleišingin veršur fjöldagjaldžrot, atvinnuleysi og hį veršbólga, og allt veršur vitlaust į vinnumarkaši.  Žar sem viš erum nś žegar į feigšarsiglingu, hlżtur Stöšugleikarįš aš verša aš koma žegar saman og snśa žjóšarskśtunni viš į žessari siglingu.

Sem dęmi um óefniš, sem veršlagiš hér séš frį buddu śtlendinga er komiš ķ, mį nefna, aš žaš er oršiš hęrra en ķ Noregi, sem lengi var dżrasta land ķ heimi.  Žaš var ósjįlfbęrt įstand žar, af žvķ aš hįtt olķuverš gaf Noršmönnum grķšarlegar śtflutningstekjur, en ašrir atvinnuvegir landsins dröbbušust nišur. Olķan tekur enda. Sem dęmi um ósjįlfbęrnina er, aš śtflutningur norska sjįvarśtvegsins er nišurgreiddur žrįtt fyrir gjöful fiskimiš śti fyrir langri ströndu. Hér mį ekki verša "norskt įstand", sem lżsir sér meš 30 % falli gjaldmišilsins, m.v. stęrstu myntir, og veršbólgu, sem gęti oršiš enn meiri hér en ķ Noregi, ef samtķmis veršur uppsveifla ķ heimshagkerfinu.

Nś munar ašeins 7 % į veršlagi Ķslands og Sviss, sem er dżrasta land ķ heimi, en žar er framleišnin hęrri en į Ķslandi, enda eru rķkisumsvifin žar mun minni en hér žrįtt fyrir svissneska herinn. 

Konrįš Gušjónsson hjį Greiningardeild Arion leggur til, aš hluti gjaldeyrisinnflęšisins verši settur ķ "sérstakan aušlegšarsjóš":

"Žaš eru dęmi um, aš rķki hafi safnaš ķ stóran gjaldeyrisforša til aš halda aftur af styrkingu gjaldmišilsins og lagt ķ sérstakan sjóš.  Žessi ašferš er vissulega umdeild, en ķ löndum eins og Singapśr hefur safnazt upp andvirši MISK 6-7 į mann ķ slķkan sjóš.  Sś fjįrhęš hefur aš megninu til komiš ķ gegnum gjaldeyriskaup Sešlabankans."

Į Ķslandi mundi žessi sérstaki aušlegšarsjóšur svara til miaISK 2100, sem er 2/3 af nśverandi stęrš lķfeyrissjóšanna.  Nś er spurningin, hvort stjórnmįlamennirnir hafa bein ķ nefinu til slķkra heilbrigšra ašhaldsašgerša, eša hvort žeir ętla aš verša jólasveinar įn bśnings og hleypa žessu fé lausu, žannig aš žaš kveiki ķ pśšurtunnu hagkerfisins. 

Vöruśtflutningurinn:

Žaš er nś žegar dśndrandi halli eša miaISK 120/įr į vöruskiptum viš śtlönd, ef fyrstu 9 mįnušir 2016 eru framreiknašir til įramóta.  Žetta er 22 % af śtflutningsveršmętum, sem er hęttulega hįtt.  

Alžjóšabankinn spįir versnandi višskiptakjörum, t.d. 28 % veršhękkun į olķu įriš 2017, og hękkun į verši hrįvöru og matar.  Jįkvętt er fyrir ķslenzkar śtflutningstekjur, aš verš į mįlmum er nś tekiš aš žokast upp į viš śr langvinnri, djśpri lęgš, og er t.d. įlverš komiš upp fyrir 1700 USD/t Al og hefur žį hękkaš į einum mįnuši um a.m.k. 5 %, en žaš er ekki fyrr en viš a.m.k. 1850 USD/t Al, sem allur ķslenzki įlišnašurinn fer aš skila hagnaši. Žangaš til eiga įlframleišendur įn orkuveršstengingar viš įlverš mjög undir högg aš sękja.

Framlegš sjįvarśtvegsins įriš 2015 var višunandi m.v. ķslenzk fyrirtęki almennt.  Hśn nam žį miaISK 71, og opinber gjöld hans nįmu žį miaISK 28, sem er 39 % af framlegš, sem er tiltölulega hįtt hlutfall og afsannar meš öllu, aš sjįvarśtvegurinn skili óešlilega lįgum upphęšum til samfélagsins.  Žvert į móti skilar hann mestu ķ sameiginlega sjóši allra atvinnugreina, og ofangreind upphęš er t.d. ferföld opinber gjöld įlišnašarins ķ landinu 2014, en žį įraši reyndar ekki vel į įlmörkušum. 

Skattlagningarvaldinu er reyndar beitt gegn śtgeršinni į fölskum forsendum, eins og žar sé aušlindarenta ķ starfseminni, en žvķ fer fjarri, žar sem aflahlutdeildir ganga kaupum og sölum į frjįlsum markaši og ķslenzki sjįvarśtvegurinn į ķ haršvķtugri samkeppni į alžjóšlegum mörkušum viš sumpart nišurgreiddan sjįvarśtveg, žar sem engum dettur ķ hug aš leggja į veišigjöld, svo aš ekki sé nś minnzt į fyrningarhörmungina og uppboš fyrntra eigna, sem dęmd hefur veriš ónothęf ašferš til skattheimtu į žeim fįu stöšum, žar sem tilraunir meš hana hafa veriš geršar. 

Nś eru blikur į lofti hjį sjįvarśtveginum vegna lošnubrests, veršlękkunar į makrķl og gengishękkunar ISK og mikillar lękkunar sterlingspundsins, en frį Englendingum hefur fimmtungur tekna sjįvarśtvegsins  komiš.  Spįš er 30 % minni framlegš sjįvarśtvegs įriš 2016 en įriš į undan m.v. gengiš 1.11.2016.  Žetta jafngildir rśmlega miaISK 20 tekjutapi eša rśmlega 8 % m.v. įriš į undan.  Ef gengiš styrkist um 10 % til višbótar, žį veršur framlegšin ašeins 54 % af žvķ, sem hśn var 2015, og fer nišur ķ miaISK 38.  Žetta er svo lķtil framlegš, aš fjįrfestingargeta sjįvarśtvegsins og opinber gjöld hans munu stórlękka.  Skuldalękkun hans mun stöšvast, og fjįrhagsafkomu veikburša fyrirtękja veršur stefnt ķ voša.  Žessa óheillažróun verša stjórnvöld aš stöšva og snśa henni viš ķ tęka tķš. Slķkt mun gagnast samkeppnishęfni landsins almennt.

Feršažjónustan:

Stigullinn ķ straumi erlendra feršamanna til Ķslands hefur komiš öllum ķ opna skjöldu eša sem "julen på kjerringa", eins og Noršmenn orša žaš.  Į 4 įrum hefur fjöldinn tvöfaldazt og nęr lķkla 2 milljóna markinu įriš 2017.  Ķsland er nś žegar mesta feršamannaland Evrópu aš tiltölu meš yfir 5 erlenda feršamenn į ķbśa. Žessi snöggi vöxtur hefur valdiš alls konar vandkvęšum, sem landsmenn hafa enn ekki nįš tökum į, og hann veldur hér óstöšugleika og įhęttu, žvķ aš žaš sem vex hratt, getur yfirleitt lķka falliš hratt meš alvarlegum afleišingum:

Hagręn įhrif:

Mjög jįkvętt er, aš gjaldeyrisvarasjóšurinn skuli nś nema miaISK 800 eša žrišjungi af VLF/įr. Į sama tķma og erlendur gjaldeyrir streymir til landsins aš mestu frį feršamönnum, magnar Sešlabankinn vandann, sem af žessu leišir, meš žvķ aš halda hér uppi himinhįum vöxtum ķ samanburši viš višskiptalönd okkar, svo aš śtstreymi gjaldeyris til fjįrfestinga er lķtiš, en of mikil hękkun gengisins hefur žrefaldaš vöruskiptahallann sķšan 2015 og aušvitaš aukiš feršagleši landans til śtlanda.  Brżnt er aš stöšva gengishękkun og lękka gengiš nišur ķ žaš, sem tališ er langtķma jafnvęgisgengi ķ kringum USD/ISK = 125. Žetta er t.d. gert meš mikilli vaxtalękkun og fjįrbindingu ķ jöfnunarsjóš, sem žį mętti lķkja viš s.k. olķusjóš Noršmanna, sem reyndar er žeirra framtķšar lķfeyrissjóšur, žvķ aš žeir eiga ekki söfnunarsjóši, eins og viš. 

Įlag į feršamannastaši:

Siguršur Siguršsson, byggingaverkfręšingur, ritaši greinina:

"Hrollkaldur veruleiki feršažjónustunnar į Ķslandi"

ķ Morgunblašiš 13. október 2016.  Žar segir m.a. af varnašaroršum Önnu Dóru Sęžórsdóttur, feršamįlafręšings viš Hįskóla Ķslands ķ višamiklum skżrslum og sorglega litlum višbrögšum viš žeim.  Hvers vegna hafa yfirvöld stungiš hausnum ķ sandinn aš hętti strśtsins varšandi feršažjónustuna ?  Lķklega er hśn, eins og żmislegt annaš, dreifš um smįkóngaveldi embęttismannakerfisins, bįknsins, og full žörf į aš sameina mįlefni stęrstu atvinnugreinar landsins ķ eitt rįšuneyti:

"Aš lokum kom yfir 200 bls. skżrsla fręšimannsins į vegum Hįskóla Ķslands og Feršamįlastofu um allt žetta efni saman tekiš.  Tugir eša hundruš skżrslna um žessi feršamįl hafa veriš birt įn žess, aš žaš hafi boriš neinn įrangur til śrbóta.  Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, feršamįlarįšherra, gat žess į žingi Samtaka atvinnulķfsins nś ķ september, aš skśffur hennar vęru fullar af skżrslum um feršažjónustuna. 

Nišurstöšur ķ skżrslum Önnu Dóru Sęžórsdóttur eru mjög slįandi.  Rįšamenn hafa ekki hlustaš į vķsindalegar įbendingar um žaš ķ hvaš stefndi, eins og fagleg rannsóknarvinna og skżrslur žessa fręšimanns og Hįskóla Ķslands hafa bent į įr eftir įr og Feršamįlastofa hefur gefiš śt į undanförnum įrum."

Žaš hefnir sķn alltaf aš hunza beztu žekkingu į hverju sviši, og viš svo bśiš mį alls ekki standa.  Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi, og undirstöšur stęrstu tekjulindarinnar geta hęglega hruniš vegna vanrękslu og skipulagsleysis.  Hvorki žessi né önnur starfsemi mį einkennast af gullgrafaraęši. 

Samgöngumįl:

Fólksbķlafjöldinn eykst um yfir 2 % į įri, og fjöldi bķlaleigubķla og langferšabķla enn meira, og er nś fjöldi hinna fyrr nefndu um 20“000 ķ landinu.  Umferšin eykst hlutfallslega enn meir en bķlafjöldinn vegna mikils hagvaxtar, 4 %-5 %, grķšarlegrar aukningar rįšstöfunartekna heimilanna, um 10 %/įr žessi misserin, og lįgs eldsneytisveršs. Į höfušborgarsvęšinu hefur umferšin aukizt 6,5 % fyrstu 10 mįnuši įrsins 2016 m.v. sama tķmabil 2015. Nś rķkir "framkvęmdastopp" stórframkvęmda til gatnakerfisbóta ķ Reykjavķk eftir samning Reykjavķkurborgar og Vegageršar um, aš Vegageršin setti ķ stašinn "stórfé" ķ strętisvagnasamgöngur į milli Reykjavķkur og fjarlęgra staša.  Rafvęšing bķlaflotans mun framkalla aukningu į umferš, af žvķ aš orkukostnašur į hvern ekinn km minnkar um 2/3 m.v. nśverandi orkuverš. 

Viš žessari žróun er brįšnaušsynlegt aš bregšast viš af myndarskap, en žį vill svo óheppilega til, aš ķ Reykjavķk ręšur afturhald rķkjum, sem vill synda į móti straumnum og er meš kenningar um, aš yfirvöld eigi aš vinna gegn umferšaraukningu af völdum einkabķlsins meš žvķ aš halda nżjum umferšarmannvirkjum ķ lįgmarki og tefja för vegfarenda meš žrengingum gatna og öšru įmóta. Į sama tķma eru gęlur geršar viš "Borgarlķnu".  Žetta nęr engri įtt. 

Höggva žarf į žennan hnśt og setja nś žegar ķ gang verkefni viš Sundabraut og tvöföldun Hvalfjaršarganga. Spölur mun afhenda Vegageršinni Hvalfjaršargöngin ķ įrslok 2018, og allt bendir til, aš įriš 2019 verši mešalumferš žar ķ gegn yfir 8000 farartęki į sólarhring, sem er višmišunar hįmark.  Strax žarf aš hefja undirbśning tvöföldunar, og žessi 2 nefndu verkefni eru upplögš ķ einkaframkvęmd og vegtollheimtu, af žvķ aš leiširnar verša valfrjįlsar.  Fjįrveitingu til Vegageršarinnar žarf jafnframt aš auka um 40 % upp ķ a.m.k. 35 miaISK/įr.

Fjįrmögnun innvišaframkvęmda:

Feršamennskan hefur ekki ašeins valdiš auknu įlagi į vegakerfiš, heldur lķka į heilbrigšiskerfiš og löggęzluna, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Hér gęti veriš um 10 % aukningu įlags aš ręša af völdum feršamanna, sem bregšast veršur viš meš auknum fjįrveitingum śr rķkissjóši aš sama skapi.  

Žetta kallar į nżja fjįrmögnun, og er įlagning gistiskatts ķ staš gistinįttagjalds, e.t.v. 1000 kr/fulloršinn per nótt, og hękkun viršisaukaskatts upp ķ 24 % og afnįm undanžįga, leiš til aš fjįrmagna hin auknu śtgjöld. 

Jafnframt žarf aš fara aš huga aš śtjöfnun hinna grķšarlegu gróšurhśsaįhrifa af völdum flugsins, sem fyrir 2,0 milljónir gesta til Ķslands gęti numiš 2,3 Mt, sem er helmingur af allri losun  į landi og sjó hérlendis.  Til žess mętti leggja į hóflegt komugjald, t.d. 2“000 kr į hvern fulloršinn, og leggja žetta fé til skógręktar og landgręšslu. 

Nįttśruhamfarir:

Feršažjónustan getur bešiš mikinn hnekki af völdum goss undir jökli, eins og dęmin sanna.  Flutningar ķ lofti aš og frį landinu geta teppzt um tķma, og jökulflóš geta rofiš hringveginn, og verulegar truflanir geta oršiš į afhendingu rafmagns.  Ašrar atvinnugreinar en feršažjónustan munu aš vķsu verša fyrir meira tjóni af völdum rafmagnsleysis, en hętt er viš stórįfalli ķ feršažjónustunni, žvķ meiru žeim mun fleiri feršamenn, sem eru staddir į landinu, žegar ósköpin dynja yfir, fyrirvaralķtiš.  Žess vegna er brįšnaušsynlegt aš fjölga įfangastöšum erlendra feršamanna utan gosbeltisins, t.d. į Snęfellsnesi, Vestfjöršum, Noršurlandi vestra og Austurlandi. 

Samantekt:

Feršažjónustan stendur aš baki nśverandi hagvexti og velmegun į Ķslandi aš miklu leyti.  Hśn er hins vegar afar viškvęm atvinnugrein, og meš afturkippi ķ henni er efnahagsstöšugleika į Ķslandi ógnaš.  Veldisvöxtur greinarinnar er ekki einvöršungu blessun, heldur getur hann leitt til hruns žessarar stęrstu atvinnugreinar landsins meš fjöldagjaldžrotum og fjöldaatvinnuleysi sem afleišingu.  Sumu er hęgt aš stemma stigu viš, en öšru ekki meš góšu móti.

 

 

 

 


Vįbošar ķ vęndum

Gott gengi ķslenzks efnahagslķfs stingur algerlega ķ stśf viš bįgboriš efnahagsįstand annars stašar į Vesturlöndum.  Žar rķkir vķšast stöšnun, ž.e. sįralķtill hagvöxtur, og barįtta viš hinn illa spķral veršhjöšnunar meš stżrivöxtum um og undir 0. 

Žetta hefur valdiš bönkum miklum rekstrarerfišleikum, og jafnvel "klettar ķ hafinu" riša nś til falls.  Į sama tķma viršist andstaša viš frjįls heimsvišskipti aukast vķša samfara vaxandi einangrunarhyggju.  Žetta birtist t.d. ķ žvķ, aš samningavišręšur ESB og BNA um brotfellingu į višskiptahömlum į milli žessara stóru višskiptasvęša hafa stöšvazt vegna andstöšu beggja vegna Atlantshafs. 

Viš žessar erfišu ašstęšur įkvįšu Bretar aš segja sig śr ESB og viršast nś stefna į frķverzlunarsamning viš bęši žessi svęši og Brezku samveldislöndin. Reyndar sló Theresa May algerlega nżjan tón į nżafstöšnu flokksžingi Ķhaldsmanna, žar sem hśn kvaš įkvöršun meirihluta kjósenda um aš segja skiliš viš ESB eiga sér margvķslegar orsakir, sem rķkisstjórn Ķhaldsflokksins ętlar aš bregšast viš meš žvķ aš halda inn į mišju stjórnmįlanna, enda er Verkamannaflokkurinn žar ekki lengur, heldur hefur gufaš upp į leiš sinni langt til vinstri.

 Žaš er rétt viš žessar ašstęšur aš huga aš žeim įhęttužįttum, sem helzt stešja aš Ķslendingum į vissum tķmamótum ķ vįlyndum heimi.

Stjórnmįlin: 

Ķ Alžingiskosningunum 29. október 2016 eru 13 stjórnmįlaflokkar nefndir til sögunnar, hvernig sem frambošum žeirra veršur hįttaš.  Dreifing atkvęša veršur vęntanlega mikil, svo aš myndun tveggja flokka rķkisstjórnar veršur vart ķ boši.  Žetta bżšur upp į langdregnar stjórnarmyndunarvišręšur og aš lokum stjórnarmyndun, kannski utanžings ķ boši forseta lżšveldisins eftir mikiš japl og jaml og fušur, žar sem stefnumörkun veršur óljós og rķkisstjórnarsamstarfiš brothętt. 

Slķkt įstand bżšur ekki upp į efnahagslega festu og ašhald viš stjórnun rķkisfjįrmįlanna, eins og žó rķšur į nś, heldur lausatök, gįleysislega aukningu rķkisśtgjalda og skattahękkanir į fyrirtęki og einstaklinga, ef eitthvaš er aš marka mįlflutning nśverandi stjórnarandstöšu.  Samfylkingin, sem er ķ śtrżmingarhęttu undir stjórn Oddnżjar Haršardóttur, hefur ķ örvęntingu sinni bošaš fyrirfram greiddar bętur (vaxtabętur) śr rķkissjóši.  Žetta er eitt hępnasta gyllibošiš, sem heyrzt hefur į žessu hausti.

Stjórnkerfisįstand af žessu tagi leišir óhjįkvęmilega til žess, aš veršlagsstöšugleikanum veršur kastaš į glę, og veršbólgan mun žess vegna hefja innreiš sķna į nż vegna skilningsleysis į efnahagsįhrifum skattahękkana og opinberra framkvęmda og getuleysis valdhafa viš jafnvęgisstillingu hagkerfisins.  Žetta įsamt ytra įfalli getur oršiš upphafiš aš nżrri kreppu hérlendis eftir hagvaxtarskeiš 2011-2016, sem leitt hefur til hęrri VLF/mann nś en 2008 į föstu veršlagi, sem er meira en annars stašar frį hefur frétzt af.

Žį er afar ólķklegt, aš fjölflokkastjórn, og žašan af sķšur utanžingsstjórn, muni hafa žann innri styrk og bolmagn, sem žarf til aš halda įfram vegferš mikilvęgra kerfisbreytinga, sem nśverandi rķkisstjórn hóf.  

Peningamįlin:   

Sešlabankinn hefur ekki veriš meš į nótunum, heldur haldiš veršbólguvęntingum viš meš of hįum veršbólguspįm ķ 2-3 įr. Lķkön hans af hagkerfinu žarfnast endurbóta, t.d. įhrif innflutts vinnuafls į launaskriš.  Meš žessu hefur hann valdiš of hįum breytilegum vöxtum į óverštryggšum lįnum, og meš allt of hįum stżrivöxtum hefur hann valdiš įsókn spįkaupmanna ķ ISK og žrżst upp gengi ISK, sem er til óžurftar fyrir hagkerfiš viš nśverandi ašstęšur.

Sešlabankinn hefur meš óžarflega hįum stżrivöxtum valdiš miklum kostnašarauka į öllum stigum samfélagsins og aušvitaš aukiš samtķmis sparnašinn, en hann hefši įtt aš nżta sér innflutta veršhjöšnun og lękkun innflutningsgjalda aš hįlfu rķkissjóšs til aš feta vaxtalękkunarbraut nišur fyrir 4 % ķ staš nśverandi 5,25 %. 

Hann er nś aš gefast upp viš gjaldeyriskaup, sem ašallega eru ętluš til aš vinna gegn hękkun ISK. Gengisvķsitalan er nśna a.m.k. 5 % of lįg, og bankinn veršur aš lękka stżrivexti, žar til gengisvķsitalan hękkar ķ 180-190 (er rśmlega 170 ķ byrjun október 2016). 

Hįtt gengi ISK hefur nś žegar veikt samkeppnisstöšu ķslenzkra śtflutningsgreina um of.  Bretland er helzta višskiptaland Ķslands, og gengi sterlingspunds hefur į skömmum tķmum lękkaš śr 210 ISK/GBP ķ 140 ISK/GBP eša um 33 %.  Žetta hefur žegar haft mjög tekjurżrandi įhrif į fyrirtęki, sem flytja śt į Bretlandsmarkaš, t.d. ķ sjįvarśtvegi, og žaš hlżtur aš fara aš nįlgast žolmörk brezkra feršamanna hingaš til lands.

Sešlabankinn notaši ekki tękifęriš 5. október 2016 į vaxtaįkvöršunardegi aš lękka stżrivexti sķna.  Žaš sżnir, aš kominn er tķmi til aš endurnżja Peningastefnunefnd, sem viršist vera ķ öšrum heimi. 

Alžingi hefur nś samžykkt verulegar tilslakanir į fjįrmagnshöftum.  Ętla mį, aš vinstri stjórn ķ landinu hefši ekki įtt neitt frumkvęši aš slķku, žvķ aš Samfylkingin hefur lįtiš ķ ljós, aš žaš vęri ekki hęgt, nema aš ganga ķ ESB, og Vinstri hreyfingin gręnt framboš er haftaflokkur, žvķ aš žannig halda stjórnmįlamenn fleiri valdataumum ķ sķnum höndum.  Rķkisforsjįrflokkar losa aldrei um gjaldeyrishöft né önnur höft į einkaframtakiš.

 

Veršlagsmįlin:

Hjörtur H. Jónsson, forstöšumašur įhętturįšgjafar hjį ALM Veršbréfum, skrifaši Sjónarhól Morgunblašsins, 22. september 2016,

"Hver er hręddur viš veršbólgu ?":

"En hvaš hefur stušlaš aš lįgri veršbólgu sķšustu įr ?  Ef viš skošum žróunina frį 2014, t.d. meš vķsan til hrįvöruvķsitalna Deutsche Bank, hefur orka lękkaš um 60 % [Nś er afkoma stęrstu ķslenzku orkufyrirtękjanna, LV og OR, oršin svo góš, aš svigrśm hefur skapazt til aš lękka raforkuverš og verš į heitu vatni, en ekkert hefur frétzt um, aš slķkt sé ķ bķgerš.  Žvert į móti hefur frétzt af įformum um auknar aršgreišslur til eigendanna. - innsk. BJo], landbśnašarvörur um į milli 20 % og 25 % og mįlmar um 20 %.  Og į sama tķma og innlend ašföng hafa lękkaš umtalsvert ķ erlendri mynt, hefur krónan styrkzt um nęrri 20 %. [Hśn žarf aš lękka aftur um 5 %, sjį "Peningamįlin" aš ofan. - innsk. BJo.] Žessar miklu lękkanir į innfluttri vöru [Hér mį minna į afnįm vörugjalda, oft 15 %, af öllu, nema jaršefnaeldsneyti og bifreišum, sem knśnar eru slķku, afnįm tolla af fötum & skóm og lękkun žeirra į öšru en matvęlum.]  hafa unniš gegn innlendum hękkunum, en launavķsitalan hefur t.d. hękkaš u.ž.b. um 20 % frį 2014. 

Mikiš hefur hins vegar dregiš śr erlendum lękkunum aš undanförnu, og orkuverš fer t.d. aftur hękkandi.  Žótt ekki sé śtilokaš, aš feršažjónustan haldi įfram aš vaxa og skila gjaldeyri inn ķ landiš meš tilheyrandi styrkingu krónu, er ólķklegt, aš ytri ašstęšur verši įfram jafnhagstęšar, ž.e. aš innfluttar vörur haldi įfram aš lękka jafnhratt og žęr hafa gert aš undanförnu, aš žvķ ógleymdu, aš styrking krónu grefur undan vöruskiptajöfnušinum og vinnur gegn vexti feršažjónustunnar.  Žaš er žvķ lķklega kominn tķmi til, aš fyrirtęki, sem nota verštryggš lįn sem óbeina gengisvörn, hafi varann į." 

Af žessu er ljóst, aš nś mun reyna meira į innlenda hagstjórn til aš halda veršbólgunni ķ skefjum en į tķma erlendra veršlękkana.  Žį žarf aš grķpa til žeirra veršlękkunarleiša, sem fęrar eru.  Fjįrfestingar heimila og fyrirtękja eru ekki žensluhvetjandi nśna, žar sem nettó skuldastaša žeirra hefur lękkaš.  Lękkun vaxtastigs ķ landinu mun valda kostnašarlękkunum og žannig draga śr ženslu. Žetta viršist žó ekki fįst śt śr hagkerfislķkönum Sešlabankans.  Kannski er žetta bara almannarómur ?  

Hagvöxtur:

Hagvöxtur er naušsynlegur hjį vaxandi žjóš til aš tryggja kjarabętur, nż atvinnutękifęri og jöfnuš ķ samfélaginu.  Vinstri flokkarnir og Pķratar hafa horn ķ sķšu hagvaxtar, og žeir skilja žess vegna ekki mikilvęgi žess, aš valdhafar skapi grundvöll hagvaxtar.  Žeir viršast ekki įtta sig į neikvęšum įhrifum skattahękkana į hagvöxtinn, eša žeim er alveg sama. Žaš er einmitt eitt įhęttuatrišiš nśna fyrir velferšaržjóšfélag į Ķslandi, aš slķkt fólk komist til valda ķ Stjórnarrįšinu ķ vetur, žvķ aš žį mun žar hefjast sama dęmalausa gešžóttastjórnun sérvizku og efnahagslegrar fįvizku og nś blasir viš ķ Reykjavķkurborg.  

Žar rķšur  nś lestarsérvizka hśsum, og er fjöldi manns sendur ķ heimsreisur til aš kynna sér rekstur sporvagna, žótt kunnįttumašur um aršsemisśtreikninga žyrfti ašeins eina klst til aš sżna fram į glapręši slķkrar fjįrfestingar ķ borginni yfir 100 miakr, og aš miklu aršsamara er aš verja fé borgarinnar og Vegageršarinnar til aš auka flutningsgetu nśverandi gatnakerfis ķ Reykjavķk.  Sérvizka vinstri manna rķšur ekki viš einteyming, og hśn reynist skattborgurum jafnan dżrkeypt. 

Hagvöxtur 2016 veršur um 4,5 %, sem er einn mesti hagvöxtur į Vesturlöndum, en hann er lķklega svipašur į Ķrlandi.  Žar er hann knśinn įfram af beinum erlendum fjįrfestingum ķ krafti lįgs tekjuskatts į fyrirtęki eša um 12 %, en hér er hann enn 20 %.  Į Ķslandi er hagvöxturinn lķka knśinn įfram af fjįrfestingum, en hér eru žęr bęši innlendar og erlendar.  Nś horfir aš vķsu óbjörgulega fyrir erlendri fjįrfestingu į Bakka viš Hśsavķk og innlendri fjįrfestingu į Žeistareykjum, og er žaš žyngra en tįrum taki aš sjį skemdarverkamenn komast upp meš aš kasta rżrš į oršspor Ķslands sem įreišanlegs lands, žar sem af öryggi mį fjįrfesta ķ trausti žess, aš stašiš verši viš samninga.  Žetta er įhęttuatriši fyrir framtķšar fjįrfestingar ķ landinu. 

Atvinnuvegafjįrfesting jókst um 15,1 % įriš 2014 m.v. 2013, en žį var 6,7 % samdrįttur ķ fjįrfestingum.  Aukningin 2015 m.v. 2014 varš um 21 %, og spįš er 18 % vexti atvinnuvegafjįrfestinga 2016.  Žar munar töluvert um innflutning skipa og flugvéla įsamt bśnaši ķ stórišjuver, virkjanir og flutningslķnur.  Stórišjuframkvęmdir munu nį hįmarki 2016-2017, enda hörgull aš verša į raforku, sem takmarka mun hagvöxtinn. 

Nś kann oršspor Ķslands sem įreišanlegt land varšandi umsamda raforkuafhendingu aš vera ķ hśfi vegna tafaleikja andstęšinga loftlķnulagna, sem hefur neikvęš įhrif į samningsstöšu Ķslands viš erlenda fjįrfesta.  Hętta ętti reyndar öllum skattalegum ķvilnunum ķ žeirra garš og annarra fjįrfesta, svo aš allur atvinnurekstur sitji viš sama borš gagnvart hinu opinbera hérlendis.  Andstęšingar hagvaxtar berjast meš kjafti og klóm gegn framkvęmdum, žótt žęr hafi fariš ķ umhverfismat og framkvęmdaleyfi veriš gefiš.  Įbyrgšarlausar śrskuršarnefndir ęttu ekki aš geta stöšvaš framkvęmdir.  Ašeins lögbann dómstóls ętti aš geta stöšvaš framkvęmdir, sem hlotiš hafa framkvęmdaleyfi.     

Til aš tryggja framtķšartekjur ķ žjóšfélaginu įn žensluįhrifa į framkvęmdastigi žurfa fjįrfestingar atvinnuvega aš vera į bilinu 20 % - 25 % af VLF, og įriš 2016 eru žęr aš öllum lķkindum į žessu bili.  Žaš vitnar um styrk hagkerfisins, aš žrįtt fyrir miklar fjįrfestingar og 4,5 % hagvöxt 2016, žį stefnir samt ķ yfir 4,0 % af VLF jįkvęšan višskiptajöfnuš . 

Žetta getur hratt snśizt viš.  Hęgt er aš kyrkja fjįrfestingargetu meš hękkašri skattheimtu, t.d. sértękri į sjįvarśtveginn, eins og nokkrir stjórnmįlaflokkar hafa bošaš, og gjaldeyristekjur geta hrapaš meš óhóflegri hękkun gengis eša nįttśruhamförum (Katla).  Nś stefnir t.d. ķ mun minni hagnaš sjįvarśtvegsfyrirtękja en į įrabilinu 2012-2015 vegna óhóflegrar gengishękkunar, sem Sešlabankinn illu heilli heyktist į aš vinna gegn meš vaxtalękkun ķ byrjun október 2016.  Vitnar žaš um ótrślegt sinnuleysi um hag atvinnulķfsins og skrżtna forgangsröšun.  Er oršiš brżnt aš endurskoša lög um Sešlabankann, sem alręmdur vinstri meirihluti setti į sķšasta kjörtķmabili, og velja žangaš nżtt fólk til forystu.  Nśverandi Sešlabanki er įhęttužįttur fyrir hagkerfiš. 

Skattheimta:

Mišaš viš umręšuna nśna er lķklegt, aš į nęsta kjörtķmabili muni koma fram frumvarp į Alžingi um breytingar į skattalögunum.  Innihald slķks frumvarps er algerlega hįš žvķ, hvernig śrslit kosninganna verša.  Vinstri menn munu vilja fęra allt ķ svipaš horf og var hjį žeim į sķšasta kjörtķmabili, žar sem ekkert var hirt um einföldun og aukna skilvirkni skattkerfisins, heldur hlaupiš eftir pólitķskum duttlungum og sérvizku um aš rķfa sem mest af žeim, sem hęrri hafa tekjurnar, og aušvitaš uršu millistéttin, menntašri hluti hennar ašallega, og gamlingjar, sem įttu nokkrar eignir, en voru jafnvel mjög tekjulitlir, helztu fórnarlömbin.  Žetta skilaši litlu ķ rķkiskassann, enda var ekkert hugaš aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum.  Žaš er miklu įhrifarķkara fyrir tekjustreymiš til rķkissjóšs aš stękka skattstofninn en aš auka skattheimtuna. 

Borgaralega sjónarmišiš er žaš, aš skattkerfiš sé tekjuöflunarkerfi hins opinbera, rķkissjóšs og sveitarsjóša, og žaš beri aš gera žannig śr garši, aš žaš virki sem minnst letjandi til vinnu og framtaks.  Góš laun, sem fengin eru į heišviršan hįtt, skaša engan, og žvķ ber alls ekki aš refsa neinum löghlżšnum borgara fyrir hįar tekjur. Žaš er misnotkun į valdi rķkisins aš refsa fólki fyrir hįar tekjur.

Nś hefur forsętisrįšherra og formašur Framsóknarflokksins višraš hugmynd um skattkerfisbreytingu, sem felur ķ sér lękkun į nešsta žrepi tekjuskatts einstaklinga śr rśmlega 37 % ķ 25 % (vonandi er žaš aš meštöldu śtsvari, žvķ aš annars er žetta engin lękkun), og lękkun efra žreps śr rśmlega 46 % ķ 43 %, og hękkun byrjunarupphęšar žess śr ISK 836“990  ķ ISK 970“000 .  Mišžrepiš, 38,35 %, fellur brott ķ įrslok 2016. 

Lękkun lęgra žrepsins er sanngjörn fyrir alla, ekki sķzt hina tekjulęgri.  Viš žetta mętti bęta aš fella nišur skattheimtu af greišslum frį TR.  Žaš er einfalt, skilar sér aš miklu leyti aftur ķ rķkiskassann og er sanngjarnt fyrir žį, sem ekki hafa ašrar tekjur. 

Jašarskattheimtan, 43 %, er svo hį, aš hśn hvetur til undanskota og virkar hamlandi į aukiš vinnuframlag og framtak fólks.  Ef žessi tillaga er mišuš viš lungann śr millistéttinni, ętti aš lękka žetta jašarskattstig nišur ķ 35 %, enda ęttu ekki aš vera meira en 10 % į milli skattžrepa.  Annars verša jašarįhrifin of tilfinnanleg.  

Ef rķkissjóšur kveinkar sér undan žessu og ef hętt veršur aš heimta skatt af greišslum frį TR, mętti jafnvel fella persónuafslįttinn į brott. 

Verkefnisstjórn um śttekt į ķslenzka skattkerfinu undir formennsku Daša Mįs Kristóferssonar, hagfręšings, leggur til, aš viršisaukaskattstigin tvö, 11 % og 24 %, verši sameinuš ķ eitt skattžrep, 18,6 %.  Žrišja skattžrepiš er fyrir hendi, og žaš er 0.  Žar er menntastarfsemi, og žar ętti menningarstarfsemi og śtgįfa hugverka lķka aš vera įsamt allri heilbrigšisžjónustu, nuddi, nįlastungum, grasalękningum, smįskammtalękningum o.s.frv., lyfjum og bętiefnum. 

Til aš draga śr hękkun matarkostnašar viš einföldunina ķ eitt žrep, er rįš aš setja allar innlendar landbśnašarvörur ķ nśll viršisaukaskattsflokk.  Jafnframt yršu tollar į erlendum mat, sem ekki er fįanlegur frį innlendum framleišendum, felldur nišur ķ įföngum, og lękkašur umtalsvert į öšrum gegn frķum ašgangi aš erlendum mörkušum fyrir įkvešiš magn ķslenzkra landbśnašarvara. Algert skilyrši fyrir upplżst kaup neytenda er aš upprunamerkja allar landbśnašarvörur kyrfilega, svo aš neytandinn fari ekki ķ neinar grafgötur um uppruna matfanganna, sem hann er aš festa kaup į.  

Fjįrmįlažjónusta og tryggingastarfsemi eru erlendis undanžegnar viršisaukaskatti, og svo er einnig hérlendis, og hefur ekki veriš gerš tillaga um annaš, enda er žessi žjónusta nś ķ hęstu hęšum kostnašarlega fyrir ķslenzka neytendur. 

Nśverandi rķkisstjórn hefur fękkaš undanžįgum feršažjónustu frį VSK, og afnema ętti unanžįgur žessar meš öllu.  Sérskilmįla bķlaleiga viš innkaup į bķlum į aš fella nišur, žó aš žęr verši žį aš hękka leiguveršiš.  Meš yfir 20 žśsund bķla ķ śtleigu lungann śr įrinu eru slķkar ķvilnanir tķmaskekkja. 

Feršažjónustan:

Ofbošsleg įrlega aukning į fjölda erlendra feršamanna hefur komiš öllum hérlendis ķ opna skjöldu.  Noršurslóšir njóta vinsęlda um žessar mundir sem įfangastašur feršamanna, af žvķ aš žar blasa afleišingar hlżnunar andrśmsloftsins viš, žar er nįttśran tiltölulega óspillt og žar er frišsęlt og tiltölulega öruggt. Žessi atvinnugrein er hins vegar viškvęm gagnvart kostnašarbreytingum, ekki sķzt į stöšnunar- og samdrįttartķmum, eins og nś rķkja.

Yfir 21 žśsund launžegar eru įriš 2016 starfandi aš mešaltali yfir įriš ķ feršažjónustu, en voru įriš 2009 um 11 žśsund talsins, ž.e. 13 % aukning į įri aš mešaltali.  Ķ greininni eru til višbótar tęplega 3 žśsund verktakar.

Til samanburšar er fjöldi beinna starfa ķ mįlmframleišslufyrirtękjunum 1900 eša 9 % af fjöldanum ķ feršageiranum, sjómenn eru um 4400 talsins, 21 %, og ķ fiskišnaši eru 4700 manns. Žaš er athyglivert, aš fjöldi starfsmanna ķ hinum meginśtflutningsgreinunum er ašeins um helmingur af fjölda starfsmanna ķ feršageiranum, aš verktökum meštöldum ķ öllum geirum, og žar eru yfir 13 % starfanna ķ landinu. Ef eitthvaš bregšur śt af ķ feršageiranum, er vošinn vķs fyrir atvinnustigiš į Ķslandi og gjaldeyristekjur landsins.

Eftirfarandi tilvitnun ķ Böšvar Žórisson, skrifstofustjóra fyrirtękjasvišs Hagstofunnar, ķ Višskipta-Mogganum 13. įgśst 2015, sżnir mikil rušningsįhrif feršageirans ķ ķslenzku atvinnulķfi:

"Žaš hefur ekki oršiš nein breyting aš rįši į heildarfjölda starfa ķ landinu frį įrinu 2008, og hafa žvķ žessi nżju störf, sem hafa skapazt ķ feršažjónustunni, komiš ķ staš starfa ķ öšrum atvinnugreinum."

Allt sżnir žetta, hversu grķšarlega er bśiš aš magna umfang feršažjónustu ķ ķslenzku samfélagi.  Žessu fylgir mikil fjįrhagsleg įhętta, žvķ aš tekjustreymiš, sem ašallega er hįš fjölda erlendra feršamanna, getur hęglega snarminnkaš af völdum nįttśruhamfara, t.d. Kötlugoss, eša vegna fjįrmįla, t.d. mikillar lękkunar sterlingspunds, en fjölmennasta žjóšerniš, sem hér gistir ķ orlofi, er brezkt.  Meiri hękkun ISK en žegar er oršin, gęti leitt til višsnśnings ķ fjölgun feršamanna.  Afleišingarnar yršu fjöldagjaldžrot og fjöldaatvinnuleysi.  Sem mótvęgisašgerš er tķmabęrt aš stofna jöfnunarsjóš feršageirans, t.d. meš komugjöldum, 2000 ISK per einstakling, 18 įra og eldri, yfir hįannatķmann. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Mengunarvaldurinn mikli

Mesta bįbilja umręšunnar um ķslenzku atvinnuvegina sem mengunarvalda er, aš feršažjónustan sé umhverfisvęnst.  Žessu er žveröfugt fariš; hśn er verst, žegar aš er gįš, og kemst upp meš žaš, enn sem komiš er, įn žess aš greiša fyrir tjóniš.  Lįgmark er, aš hśn greiši fyrir žęr mótvęgisašgeršir, sem tiltękar eru.  Ofurvöxtur ķ greininni sżnir, aš žaš er borš fyrir bįru hjį henni aš hękka veršiš til aš męta slķkum umhverfiskostnaši, enda er fįtt um fķna drętti hjį feršamönnum, žegar kemur aš staškvęmni fyrir Ķsland.

Landnotkun feršažjónustunnar, eins og hśn er nś rekin į Ķslandi, mį vķša kalla įnķšslu, sem fer jafnvel ver meš landiš en ofbeit saušfjįr og hrossa.  Nś mótar loksins fyrir vitręnum tillögum til aš stemma stigu viš įtrošslunni, ž.e. aš landeigandi og/eša umrįšaašili lands taki bķlastęšagjald, sem standi undir uppbyggingu  ašstöšusköpunar og žjónustu į stašnum.  Žessi ašferš felur ķ sér möguleika į aš stjórna fjöldanum meš veršlagningu, eins og vķša er gert.

Žaš er lķka ešlilegt aš taka gistinįttagjald, sem renni aš mestu leyti til viškomandi sveitarfélags, žvķ aš mešhöndlun śrgangs, ž.m.t. skólps, frį 2,0 M feršamönnum, lendir į sveitarfélaginu og śtheimtir miklar fjįrfestingar, ef vel į aš standa aš hreinsun, svo aš śrgangurinn, sem jafngildir śrgangi frį a.m.k. 50 žśsund manna sveitarfélagi, verši ekki stórskašlegur umhverfinu. Nżlega hefur komiš fram, aš mešhöndlun skólps hérlendis nęr ekki mįli og er til skammar, žegar boriš er saman viš sķun skólps į hinum Noršurlöndunum, sem er 50 sinnum öflugri en hér.   

Akkilesarhęll feršažjónustunnar ķ mengunarmįlum er žó loftmengunin. Žaš eru um 20 k (žśsund) bķlaleigubķlar ķ rekstri hér, sem er tęplega 9 % bķlaflotans, og erlendir feršamenn eru stęrsti višskiptamannahópurinn.  Žessum bķlum er ekiš margfalt meira en öšrum bķlum landsmanna aš mešaltali, eša lķklega um 100 kkm/įr.  Žannig gęti eldsneytisnotkun feršamannanna į vegum numiš um žrišjungi heildareldsneytisnotkunar bķlaflotans, sem įriš 2015 nam 260 kt, og veriš valdur aš 6 % losun gróšurhśsalofttegunda įn flugs og millilandaskipa. 

Žetta stendur žó til bóta vegna umhverfisvęnni bķla, ašallega rafbķla, sem senn munu taka viš af bķlum knśnum jaršefnaeldsneyti.  Nś (2015) er innlend olķunotkun 523 kt/įr.  Henni er spįš hęgt vaxandi fram til 2020, žegar hśn gęti numiš tęplega 600 kt vegna hagvaxtarins, en eftir žaš fari hśn minnkandi vegna minni eldsneytisnotkunar bķlaflotans, fiskiskipaflotans og išnašarins. 

Įriš 2035 gęti olķunotkun į Ķslandi (įn millilandaflutninga) hafa minnkaš um helming nišur ķ 300 kt, sem skiptist žannig:

  • bķlaflotinn              57 % (nś 50 %)
  • fiskiskip                35 % (nś 40 %)
  • landb.& išn.& innanl.fl.  8 % (nś 10 %)

Žessar tölur eru įgizkun blekbónda, og žróun bķlaflotans veršur vonandi hrašari en žarna er gert  rįš fyrir. Allt önnur og verri svišsmynd er uppi į teninginum, žegar eldsneytisnotkun millilandaflugvéla og -skipa er tekin meš ķ reikninginn. 

Įriš 2015 nam hśn 261 kt eša 33 % af heild.  Įriš 2025 er žessari notkun spįš 463 kt, sem jafngildir 77 % aukningu į 10 įrum og aš hśn nemi žį 44 % af heildarnotkun Ķslendinga į olķuvörum ęttušum śr išrum jaršar. 

Įriš 2035  veršur notkun millilandaflugvéla og millilandaskipa ķslenzkra komin upp ķ 562 kt samkvęmt spį og er žį oršin 2,15-föld į viš notkunina 20 įrum fyrr og nemur žį 65 % af heildar jaršefnaeldsneytisnotkun landsmanna. 

Megniš af žessu er vegna flugsins og mį segja, aš žessi mengunaržróun stefni ķ algert óefni, eins og bezt sést į žvķ, aš įriš 2035 mun losun gróšurhśsalofttegunda samkvęmt žessari spį nema 100 % af allri nśverandi losun Ķslands į CO2 jafngildum įn millilandaflutninga. 

Millilandafluginu ber sjįlfu aš mynda mótvęgi viš žessu.  Žaš er t.d. hęgt aš gera meš skógrękt.  Setjum sem svo, aš millilandafluginu verši gert aš mynda mótvęgi įriš 2035 viš allri aukningunni sķšan įriš 2015, ž.e. mótvęgi viš 2,7 Mt af CO2 jafngildum.  Til žess žarf skógrękt į um 6000 km2 lands.  Kostnašurinn er um 30 Mkr/km2, svo aš heildarkostnašur nemur 180 miakr eša 9 miakr/įr.  Kostnašinn mį lękka meš endurheimt votlendis til aš męta voveiflegri aukningu aš hluta, sem er mun ódżrari ašgerš. 

Žetta mundi ašeins jafngilda 2-3 kkr/farmiša fram og tilbaka, ef millilendingarfaržegum er sleppt og faržegaaukningunni vindur fram, eins og feršažjónustumenn gera skóna, svo aš žaš er alls engin gošgį aš lįta flugfaržega śtjafna kolefnisspor sitt meš žessum hętti.  Augljóslega stendur feršažjónustan ķ mikilli skuld viš landsmenn og heimsbyggšina alla, sem veršur fyrir baršinu į hlżnandi loftslagi. 

 


Vakna žś mķn Žyrnirós

"Sofa forystumenn flugžjóšar af sér flugiš ?", er heiti forystugreinar Morgunblašsins 29. įgśst 2016.  Hśn hefst žannig:

"Į dögunum geršist sį undarlegi atburšur, aš undirritaš var afsal um sölu į landi viš Reykjavķkurflugvöll til Reykjavķkurborgar.  Seljandinn var rķkiš, og er mįliš žeim mun sérkennilegra, žegar haft er ķ huga, aš mįliš tengist lokun neyšarbrautarinnar og framtķš flugvallarins ķ Vatnsmżrinni, sem nś er mjög til umręšu; m.a. sį möguleiki, aš žingiš grķpi inn ķ og tryggi framtķš flugvallarins."

Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra birti žann 26. įgśst 2016 yfirlżsingu "vegna sölu į landi ķ Skerjafirši".  Af henni er ljóst, aš rįšherrann telur rįšuneyti sitt vera bundiš af samkomulagi fyrirrennara sķns frį ķ marz 2013 og dómi Hęstaréttar žann 9. jśnķ 2016 ķ mįli nr 268/2016, žar sem "fallizt var į kröfu Reykjavķkurborgar um, aš ķslenzka rķkinu vęri gert skylt aš loka NA/SV flugbraut Reykjavķkurflugvallar.  Ķ kjölfar nišurstöšunnar var Isavia ohf fališ aš hįlfu innanrķkisrįšuneytisins aš loka flugbrautinni og taka hana śr notkun. .... Samkvęmt įkvęšum samningsins kom fram, aš žegar brautinni yrši formlega lokaš, myndi rķkiš afsala Reykjavķkurborg rśmlega 11 ha svęši undir sušurhluta brautarinnar." 

Ljóst er, aš spyrna žarf viš fótum, og getur rokiš śr, žegar žaš er gert.  Žaš hvķlir sś lagaskylda į rķkisstjórninni aš leita heimildar Alžingis fyrir sölu į hvers konar eigum rķkisins.  Samkvęmt grein ķ Morgunblašinu ķ viku 34/2016, sķšustu viku, eftir fyrrverandi Hęstaréttardómara, Jón Steinar Gunnlaugsson, dugar įkvęši ķ fjįrlögum ekki eitt og sér til žess, og vķsaši hann til samdóma įlits fręšimanna į sviši lögfręši ķ žessum efnum. 

Ķ dag, 30. įgśst 2016, birtist ķtarlegri grein ķ Morgunblašinu um žetta efni, žar sem hann ķtrekar, aš hefš framkvęmdavaldsins um aš lįta įkvęši fjįrlaga duga, žegar kemur aš sölu fasteigna rķkisins, dragi ekki śr gildi 40. greinar Stjórnarskrįrinnar, heldur sé įfellisdómur yfir stjórnsżslunni, sem snišgangi Stjórnarskrįna.  Nś skal vitna ķ grein Jóns, 30.08.2016:

"Minnisblaš fjįrmįlarįšherra um afsal lands":

"Frįleitt er aš halda žvķ fram, aš ķ žessum oršum [Hęstaréttar] hafi falizt dómur um, aš ekki žyrfti aš uppfylla kröfuna ķ 40. gr. stjórnarskrįr, žegar slķkur samningur yrši geršur [um afsal lands].  .... Ķ slķkri skuldbindingu felst žį fyrirheit um, aš žess verši freistaš aš uppfylla lagaskilyrši fyrir afsali fasteignar į žann veg, sem stjórnarskrį męlir fyrir um.

Žaš fęr žvķ ekki stašizt, aš ķ dómi Hęstaréttar 9. jśnķ sl. hafi falizt žau stórtķšindiaš 40. gr. stjórnarskrįr hafi veriš breytt į žann veg, sem fjįrmįlarįšherra nś heldur fram." 

Žarna var augljós višspyrnumöguleiki fyrir rįšherrann, ef hann vildi halda ķ heišri stušningsyfirlżsingu Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins viš Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni meš žremur flugbrautum.  Hann gat lagt fram frumvarp til laga fyrir Alžingi um aš banna sölu į umręddu landi. Žaš hefši aš lķkindum veriš samžykkt, og žar meš hefši samsęriš gegn Vatnsmżrarvelli falliš, eins og spilaborg. 

40. gr. Stjórnarskrįr hljóšar svo:

"Engan skatt mį į leggja né breyta né af taka, nema meš lögum.  Ekki mį heldur taka lįn, er skuldbindi rķkiš né selja eša meš öšru móti lįta af hendi neina af fasteignum landsins né afnotarétt žeirra, nema samkvęmt lagaheimild."

Nś verša žingmenn, sem óska endurkjörs, aš draga af sér slyšruna og gera žęr rįšstafanir strax, sem žeir telja duga til aš tryggja starfsemi flugs og flugtengdrar žjónustu ķ Vatnsmżrinni į žremur flugbrautum.  Žar kemur til greina aš taka af öll tvķmęli um heimildarleysi til landsölunnar ķ Skerjafirši meš žvķ aš leggja fram frumvarp til laga, sem bannar alla landsölu rķkislands viš flugvelli landsins įn sérstakrar lagasetningar til višbótar viš fjįrlög.  Slķk lagasetning mundi styrkja mįlflutning fyrir dómstólum um riftun hins alręmda afsals į žeim grundvelli, aš gjörninginn skorti lagastoš.  Žeir žingmenn, sem nś bķta ķ skjaldarrendurnar, auka lķkur sķnar į endurkjöri, en hinir mega bišja Guš um aš gleypa sig. 

Žaš eru fleiri en žingmenn eins og fljótandi aš feigšarósi ķ žessu flugvallarmįli.  Žorkell Įsgeir Jóhannsson, flugstjóri hjį Mżflugi, sem sér um sjśkraflutninga ķ lofti, nefnir Samband ķslenzkra sveitarfélaga ķ žvķ sambandi, sem ekki viršist hafa lyft litla fingri til stušnings barįttunnar gegn skertri nothęfni Reykjavķkurflugvallar ķ Vatnsmżrinni. 

Hann ber kvķšboga fyrir vetrinum vegna sjśkraflugs, sem skiliš getur į milli lķfs og dauša.  Vegna slęmra lendingarskilyrša ķ Reykjavķk į tveimur brautum, sem eftir standa ķ rekstri, kann svo aš fara, aš ekki verši flogiš ķ tęka tķš, žó aš lendingarhęft sé į Neyšarbrautinni.  Hann sér fyrir sér mikinn hįska ķ sumum žeim 100-200 flugferšum aš vetri, sem flokkašar eru sem forgangsflugferšir.  Tęplega 20 % fjölgun er į sjśkraflugum žessi misserin frį įri til įrs. 

Aš bśiš skuli vera aš stefna öryggismįlum landsmanna allra ķ žvķlķkt uppnįm meš "salami-ašferšinni" og bandalagi vinstri flokkanna, bęši ķ borgarstjórn og į Alžingi, viš byggingarverktaka ķ Reykjavķk, er žyngra en tįrum taki.  Viš svo bśiš mį ekki standa.

Ķ lok téšrar forystugreinar stendur:

"Žaš er löngu tķmabęrt, aš Alžingi taki ķ taumana og komi ķ veg fyrir, aš innanlandsflugiš renni landsmönnum śr greipum fyrir einhvern óskiljanlegan sofandahįtt gagnvart hatrammri barįttu fįmenns en śtsmogins hóps andstęšinga flugsins." 

Fyrir tilstilli slęmrar lögfręšilegrar rįšgjafar hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra oršiš į ķ messunni varšandi landsölu ķ Skerjafirši til Reykjavķkurborgar.  Žaš er enn hęgt aš bęta fyrir žaš.  Vilji er allt, sem žarf.  Óhjįkvęmilegt viršist aš höfša mįl gegn rķkinu fyrir brot gegn 40. gr. Stjórnarskrįr ķ téšu afsalsmįli. 

150787boeing


Kosningar og flugvöllur

Afgreišsla żmissa žjóšžrifamįla er sett aš skilyrši fyrir žvķ aš stytta kjörtķmabiliš.  Ķ ljósi žess, aš Stjórnarskrįin gerir rįš fyrir kosningum til Alžingis į fjagra įra fresti, sé starfhęfur žingmeirihluti fyrir hendi, žį er bżsna andkannalegt aš verša vitni aš bollaleggingum žingmanna um aš stytta kjörtķmabiliš, og sumir mega vart vatni halda śt af óvissu um kjördag.  Žar er mįlefnaleysiš ķ fyrirrśmi. 

Eitt er žó žaš mįl, sem enga biš žolir, hvort sem kjósa į ķ haust eša ķ vor, og žaš er nż lagasetning, sem tryggir framtķš Reykjavķkurflugvallar ķ sessi sem öruggasta flugvöll, sem völ er į fyrir sjśkraflug, kennsluflug, einkaflug og faržegaflug. 

Mįlefnum Vatsmżrarinnar hefur nś veriš stefnt ķ žvķlķkt óefni, aš ekkert getur oršiš til bjargar hefšbundinni starfsemi žar annaš en lagasetning, sem bannar allar framkvęmdir, ž.m.t. trjįrękt, sem rżrt geta nothęfisstušul flugvallarins.  Hvort lagasetningin mun kveša į um skipulagsvald rķkisins į öllum flugvöllum landsins, žar sem almannahagsmunir eru taldir rķkari en žröngir hagsmunir sveitarfélaga, verktaka eša félagasamtaka, er lögfręšilegt śtfęrsluatriši lagatextans, en hann žarf aš vera sem allra skżrastur og lögfręšilega sterkur, helzt pottžéttur, žvķ aš hętt er viš, aš sótt verši aš hinum nżju lögum. Hvaš sem öšru lķšur, verša žar augljóslega žröngir sérhagsmunir į ferš gegn almannahagsmunum. 

Ekki skal gera lķtiš śr mikilvęgi žeirra mįla, sem rķkisstjórnin ętlar aš fį Alžingi til aš afgreiša fyrir žingrof žessa kjörtķmabils, en žaš er varla nokkurt mįl ķ jafnmikilli tķmažröng nś og mįlefni blessašs flugvallarins.  Žaš veršur fylgzt gaumgęfilega meš afdrifum og atkvęšagreišslum į Alžingi um flugvallarfrumvarpiš į sķšustu metrum žingsins fyrir Alžingiskosningar.

Sólknśin flugvél 


Reykjavķkurflugvöllur eftir dóminn

Dómur Hęstaréttar žann 9. jśnķ 2016 sżnir ašeins, hve illa innanrķkisrįšherrann, Hanna Birna Kristjįnsdóttir, hélt į hagsmunamįlum rķkisins ķ október 2013.  Henni varš žį į sį fingurbrjótur aš afhenda Jóni Gnarr ķ umboši borgarinnar įn skilyrša rķkisland, sem SV-NA-braut Reykjavķkurflugvallar stendur į, og samžykkja um leiš lokun flugbrautarinnar žrįtt fyrir mikilvęgi brautarinnar fyrir nżtingu vallarins viš viss vešurskilyrši. Gjörningur žessi var atlaga aš nothęfi flugvallarins og aš öryggi ört vaxandi fólksflutninga į Ķslandi. Um lögmęti žessa landafsals rķkisins mį deila, en Hęstiréttur var einfaldlega ekki bešinn um aš śrskurša um žaš aš žessu sinni. 

Įšur hafši jafnan veriš mišaš viš, aš afnįm téšrar flugbrautar į Reykjavķkurflugvelli vęri ógjörningur aš hįlfu rķkisins fyrr en samsvarandi braut į Keflavķkurflugvelli hefši veriš enduropnuš.  Til žessa liggja rķkar öryggisįstęšur. Heilbrigšiskerfi landsbyggšarinnar meš Landsspķtalann viš Hringbraut sem žrautalendingu er t.d. skipulagt śt frį greišum samgöngum ķ lofti viš höfušborgina. Meš afnįmi einnar brautar af žremur er ómótmęlanlega rżrt nothęfi flugvallarins. Er žaš sišferšislega, öryggislega og efnahagslega verjanlegur gjörningur ?Sjśkraflugiš hefur fariš ört vaxandi į sķšustu įrum, og um helmingur sjśkraflugs til Reykjavķkur er ķ tķmažröng, žar sem flugmenn og heilbrigšisstarfsfólk er bókstaflega meš lķfiš ķ lśkunum.  Rķkisvaldiš hefur viš žessar ašstęšur og rķkjandi ašstęšur ķ samgöngumįlum landsins ekki leyfi til aš hlaupa eftir einhverjum byggšažéttingarduttlungum ķ borgarstjórn, nema gera samhliša vķštękar hlišarrįšstafanir.  Žęr eru ekki į döfinni, enda eru žęr margfalt dżrari en nśverandi fyrirkomulag og žau įform, sem nś eru uppi og hafin viš Landsspķtalann og ljśka į aš mestu įriš 2022.   

Įriš 2013 var feršamannaflaumur frį śtlöndum žegar hratt vaxandi til Ķslands, og įriš 2014 nam fjöldi erlendra feršamanna til Ķslands um einni milljón manns.  Lķklega bjuggust žó fįir žį viš, aš fjöldinn meš flugvélum til landsins į įrinu 2017 mundi tvöfaldast į žremur įrum og nį 2,0 milljónum, eins og nś er spįš, og forstjóri Icelandair Group, kjölfestunnar ķ ķslenzku feršažjónustunni, hefur sagt ķ blašavištali, aš landsmenn ęttu aš bśast viš 3-5 milljónum ķ framtķšinni.  Žetta er ofbošsleg flóšbylgja fólks, sem mun flest feršast ķ meiri eša minni męli um landiš, žó aš sumir lįti nęgja aš dvelja į höfušborgarsvęšinu. Nśverandi samgöngukerfi landsins ber ekki žennan fjölda, og fjįrveitingar til samgöngumįla verša a.m.k. aš vaxa um 40 % aš raungildi og nema a.m.k. 35 miakr/įr nęstu 15 įrin, ef örygginu į ekki aš verša alvarlega ógnaš.   

Téšur flaumur felur ķ sér ögrandi višfangsefni į mörgum svišum, ekki sķzt į sviši samgöngumįla, og viš žessar ašstęšur er fullkomin tķmaskekkja aš fękka kostum ķ samgöngumįlum, sem dregiš geta śr umferš į vegunum.  Reykjavķkurborg, eins og fyrri daginn, spilar einleik, er śti aš aka ķ samgöngumįlum og skynjar ekkert annaš ķ skipulagsmįlum en žéttingu byggšar.  Žaš er brennt fyrir žaš, aš borgaryfirvöld axli įbyrgš af höfušborgarhlutverki sķnu.  Borgin skynjar ekki samįbyrgš sķna varšandi flutningakerfi landsins og naušsynleg umferšarmannvirki, enda hefur nśverandi meirihluti Samfylkingar, vinstri gręnna, Bjartrar framtķšar og pķrata samžykkt ašalskipulag, žar sem önnur flugbraut er tekin śt af kortinu įriš 2024, og meš eftirstandandi einni flugbraut veršur starfręksla flugvallar ķ Vatnsmżri ķ raun gerš ómöguleg.  Landsstjórnin veršur nś žegar aš binda enda į žessa óheillažróun og marka stefnu til framtķšar um skipulagsmįl į rķkislandinu ķ Vatnsmżrinni.  Of lengi hefur drįttur oršiš į žvķ.

Žetta setur ķ uppnįm śrlausn žess višfangsefnis aš sjį allt aš 5 milljónum feršamanna auk hįlfri til einni milljón ķbśa į žessu landi fyrir öruggum samgönguleišum til og frį höfušborgarsvęšinu til framtķšar.  Lķklega kostar nż og sambęrileg mišstöš innanlandsflugs ekki undir miakr 150 meš vegtengingum.  Slķka fjįrfestingu veršur ekki fjįrhagslegt svigrśm til aš fara ķ ķ fyrirsjįanlegri framtķš, žegar naušsynleg innvišauppbygging er talin śtheimta miakr 500 til višbótar nśverandi fjįrveitingum į nęstu 10 įrum, žar af a.m.k. miakr 100 til samgöngubóta (įn nżs flugvallar ķ staš Vatnsmżrarvallar).  Vegakerfiš hrópar į framkvęmdir viš višhald, breikkun, brżr, jaršgöng og klęšningu. 

Žaš žarf meš veršstżringu aš beina fleirum ķ loftiš.  Einfaldast er aš lękka opinber gjöld af flugstarfseminni, sem lögš hafa veriš į į sķšustu 7 įrum, svo aš ódżrara verši aš fljśga innanlands.  Jįrnbrautarlestir eru hér óraunhęfar, en flugiš ber aš efla.  Um įriš 2040 veršur innanlandsflugiš sennilega rafknśiš, sem žżšir mengunarlaust flug og mun ódżrara en nś. 

Viš žessa stöšu mįla eftir téšan Hęstaréttardóm veršur ekki unaš.  Dómurinn um téšan ólįnsgjörning stendur og mun standa, en meš lögum mį fęra rķkisvaldinu skipulagsréttinn į landsvęši Reykjavķkurflugvallar til jafns viš žaš, sem tķškast į Keflavķkurflugvelli, enda er umrętt land ķ eigu rķkisins.  Landiš undir flugbrautunum žremur er ekki falt og veršur varla nęstu hįlfa öldina, og žess vegna getur landiš undir SV-NA-braut Reykjavķkurflugvallar ekki gengiš rķkinu śr greipum meš dęmafįum gjörningi fyrrverandi rįšherra, enda jafngildir hann stórtapi fyrir rķkissjóš og žjóšfélagiš ķ heild.  Ef landiš undir téšri flugbraut ętti aš ganga til borgarinnar, eins og fyrrverandi innanrķkisrįšherra (og forsętisrįšherra ?) skrifaši undir, žį vęri slķkt gjafagjörningur, žar sem rķkinu er bakaš mikiš fjįrhagstjón, og svigrśm rķkisvaldsins til aš skipuleggja samgöngumįl landsins stórlega skert. Hvort tveggja strķšir gegn Stjórnarskrį. Žess vegna gęti rķkiš höfšaš mįl til riftunar hinum alręmda samningi.  Lögfręšingurinn, sem nś vermir stól innanrķkisrįšherra, er hins vegar ekki į žeim buxunum, og žį mun viš fyrsta tękifęri koma til kasta Alžingis sem aš ofan greinir, og Höskuldur Žórhallsson, Alžingismašur, hefur lżst yfir.

Eftir žaš, sem į undan er gengiš, kemst rķkiš žó vart klakklaust frį žessu mįli meš vęntanlegri lagasetningu einni saman.  Fébętur į einu eša öšru formi verša aš koma til, enda vofa yfir Reykjavķkurborg févķtur vegna vanefnda viš verktakann, sem hafiš hefur undirbśning vegna bygginga ķ ašflugslķnu hinnar umdeildu flugbrautar.  Rķkiš, sem hiš nżja skipulagsvald į svęšinu, žarf žį aš gera Reykjavķkurborg og verktakanum, Valsmönnum, grein fyrir žvķ, aš öll leyfi fyrir mannvirkjum ķ ašflugslķnu margumręddrar flugbrautar yfir tiltekinni hęš séu afturkölluš af öryggisįstęšum og fyrir žann gjörning muni rķkiš greiša bętur, sem ašilar semji um, ellegar verši greitt samkvęmt mati dómkvaddra matsmanna.  Ķ heildina séš viršist śtlįtalķtiš fyrir verktakann aš halda téšri ašflugslķnu lķtt snertri, ef götur eru undan skildar.

Sķšan žyrfti rķkiš aš koma aš fjįrmögnun umferšarmišstöšvar ķ Vatnsmżrinni fyrir farartęki af flestu tagi ķ samvinnu viš hagsmunaašilana ķ Vatnsmżri, og borgin mun žar aušvitaš fį fasta tekjulind, m.a. į formi fasteignagjalda, sem hśn metur mikils til tekjuöflunar. Mega žį allir una glašir viš sitt nęstu hįlfu öldina eša svo ?

Mįlefni Reykjavķkurflugvallar er dęmi um žaš, hvernig stjórnmįlamenn meš asklok fyrir himin geta klśšraš einföldum hagsmunamįlum žjóšar.  Ķ ašdraganda forsetakosninganna 2016 hefur mönnum oršiš tķšrętt um mismunandi leišir fyrir beina aškomu kjósenda aš lagasetningu, sem kallar į Stjórnarskrįrbreytingu.  Vęri nś ekki nęr aš hefja žessa vegferš ķ sveitarfélögunum og bśa meš lögum til leiš eša ašferšarfręši fyrir kjósendur žar aš ógilda t.d. ašalskipulag viškomandi sveitarfélags, sem, eins og dęmin sanna, getur veriš "alger steypa" ?  Ein leiš er t.d., aš žrišjungur sveitarstjórnarfulltrśa geti framkallaš almenna atkvęšagreišslu viškomandi kosningabęrra ķbśa um ašalskipulag vegna eins tiltekins atrišis. Hafni meirihluti kjósenda umręddu atriši, verši sveitarstjórnin aš endurskoša ašalskipulagiš til samręmis.

 

 


Fjįrfestingar ķ feršageira og orkumannvirkjum

Žrķr hįskólakennarar hafa misstigiš sig illilega meš žvķ aš rita grein ķ Morgunblašiš žann 15. marz 2016, sem vart samręmist fręšimannsheišri slķkra. Žeir gera lķtiš śr hagkvęmni raforkuvirkjana landsmanna, en žeim mun meira śr fjįrfestingum fyrir feršamannaišnašinn įn žess aš fęra sannfęrandi rök fyrir sķnu mįli. Er hulin rįšgįta, hvernig Landsvirkjun, stęrsta raforkufyrirtękiš og langstęrsti söluašili orku til stórišju į Ķslandi, getur veriš meš eiginfjįrhlutfall 40 %, framlegš MUSD 332 upp ķ nettóskuldir MUSD 2190 (6,6 įr aš greiša upp eftirstöšvar skulda) og hagnaš 2014 upp į MUSD 78,4 eša miaISK 10,2, ef fjįrfestingar fyrirtękisins hafa ekki veriš aršsamar. Ķ grein hįskólakennaranna vantar öll rök gegn žvķ, aš orkuišnašur og feršažjónusta geti lifaš hliš viš hliš ķ landinu ķ sįtt og samlyndi, en fordómarnir fį aftur į móti aš leika lausum hala. 

Nś veršur gripiš nišur ķ villugjörnum texta hįskólakennaranna Arnar D. Jónssonar, Edwards H. Huijbens og Bjarna Frķmanns Karlssonar, ķ grein žeirra:

"Rangar įherzlur ķ opinberri fjįrfestingu".

"Helztu röksemdir sķšustu įr fyrir žvķ, aš opinberir ašilar fari ķ stórtękar fjįrfestingar ķ raforkuframleišslu, hafa veriš, aš draga žurfi śr slaka og koma hjólum atvinnulķfsins aftur ķ gang."

Žetta er rangt.  Helztu rökin fyrir virkjunum, lķnulögnum og stórsölu raforku til išnašar, hafa alla tķš veriš aš afla gjaldeyristekna fyrir žjóšarbśiš į sjįlfbęran, afturvirkan og aršsaman hįtt, og žannig aš bęta kjör landsmanna. Žetta gerist meš sköpun traustra og varanlegra starfa af fjölžęttu tagi allt įriš um kring.  Ķ heild verša lķklega til 3 störf fyrir hvert 1 starf hjį žessum išnfyrirtękum, svo aš atvinnuleysiš hefur jafnan minnkaš į framkvęmdatķmanum, og žegar žessi fyrirtęki hefja störf.  Eftirminnilegast er žetta į įrabilinu 1967-1972, žegar virkjaš var viš Bśrfell og ISAL-verksmišjan var reist ķ Straumsvķk ķ kjölfar efnahagsįfalls žjóšarinnar meš hvarfi sķldarinnar, sem žį hafši veriš mesta tekjulind landsins. 

Žessi saga endurtók sig, žegar kerskįli 3 var reistur ķ Straumsvķk 1996-1998 meš stękkun rafveitu og steypuskįla, og 2010-2013 meš breytingum į ISAL-verksmišjunni til aš gera kleift aš auka framleišsluna enn ķ kerskįlunum žremur meš gömlu kerunum aš breyttu breytanda og aš auka veršmęti hennar ķ steypuskįla meš žvķ aš framleiša sķvalninga fyrir žrżstimótun ķ staš völsunarbarra.

"Rśmum žrišjungi allra fjįrfestinga hins opinbera įriš 2016 į aš verja ķ innviši fyrir frekari stórišju, sęstreng eša önnur raforkustórvirki, sem alls er óljóst um, hvort af verši, og aršsemi ķ bezta falli umdeild.  Žessar fjįrfestingar munu binda hendur okkar strax, en tekjurnar, algjörlega óvissar, skila sér į löngum tķma, sem męlist ķ įratugum."

Hér er ritaš af žröngsżni um efniviš, sem hįskólakennararnir žrķr hafa ekki į valdi sķnu. Žaš er śt ķ hött aš telja upp sęstreng til Bretlands ķ sömu andrį og virkjanir og lķnulagnir, "raforkustórvirki", fyrir innlenda stórišju.  Hvaš hafa žessir hįskólakennarar ķ höndunum, sem styšur žaš, aš nżgeršir raforkusamningar viš tvö kķsilver séu e.t.v. óaršsamir ?  Žaš lętur nęrri, aš vinnslukostnašur raforku ķ Žeistareykjavirkjun m.v. uppsett afl 90 MW, nżtingartķma uppsetts afls 8000 klst/įr og įvöxtunarkröfu fjįrmagns 8,0 %, sé 36 USD/MWh.  Hafa hįskólakennararnir žrķr įreišanlegar heimildir fyrir žvķ, aš umsamiš raforkuverš sé lęgra ?  Žaš er óbošlegt, hvort sem hįskólakennarar eša ašrir eiga ķ hlut, aš dylgja meš žessum hętti į opinberum vettvangi ķ žvķ skyni aš kasta ryki ķ augun į almenningi.

Landsvirkjun hefur žegar gert raforkusamning viš PCC į Bakka, United Silicon ķ Helguvķk og Thorsil ķ Helguvķk, og samningar standa yfir viš hreinkķsilframleišandann į Grundartanga.  Langtķmasamningar viš išnfyrirtęki hafa hingaš til veriš geršir meš kauptryggingarįkvęši um 85 % af orkunni.  Žaš vęri stķlbrot af Landsvirkjun aš brjóta žį hefš, og žaš er engin įstęša til aš ętla samningamönnum hennar žaš aš óreyndu aš semja um lakari afhendingarskilmįla en įšur.  Hvers vegna žį aš skrifa Morgunblašsgrein, žar sem lįtiš er aš žvķ liggja, aš Landsvirkjun muni skašast vegna žess, aš orkukaupandinn hętti viš, eša hvaš ķ ósköpunum er įtt viš meš žvķ, aš tekjurnar séu óvissar og skili sér į löngum tķma ? 

Lķklega hafa hįskólakennararnir gefiš sér einhverja dómadags vitleysu um orkusöluna.  Ef umsamiš orkuverš er hęrra en 36 USD/MWh, sem er ekki ólķklegt, žar sem višmišunarverš Landsvirkjunar er 43 USD/MWh, žį fęr hśn hęrri įvöxtun af fjįrfestingu sinni, eftir aš orkusalan hefst, en 8,0 % į įri.  Žetta er dįgóš įvöxtun m.v. öruggar tekjur af fjįrfestingu, og Landsvirkjun fęr lįn į mun hagstęšari kjörum en žetta til Žeistareykjavirkjunar.  Žess vegna er vęgast sagt undarlegt aš taka svo til orša, aš fjįrfestingin skili sér seint og illa.  Hins vegar mun virkjunin mala eiganda sķnum gull, žegar lįnin vegna hennar hafa veriš upp greidd. Žremenningarnir fiska ķ gruggugu vatni, en žaš er augljóslega ekki mark į žeim takandi, enda engar röksemdir reiddar fram, sem vatni halda. Eiga žeir eitthvert duliš erindi viš lesendur ?  Eru žeir į svo lįgu plani, aš žeir ķ sameiningu telji sig žurfa aš rakka nišur eina atvinnugrein landsmanna til aš upphefja ašra ?

Žį skrifa žremenningarnir:

"Frį hruni hefur feršažjónusta Ķslendinga innanlands sem utan boriš uppi gjaldeyrisöflun landsmanna"

Hér er nś fariš dįlķtiš frjįlslega meš, žvķ aš žaš er ašeins frį įrinu 2014, sem brśttó gjaldeyrisöflun feršažjónustu hefur siglt fram śr brśttó gjaldeyrisöflun sjįvarśtvegs og išnašar, hvors um sig, og töluveršan gjaldeyri žarf aš nota ķ žessa öflun, t.d. aš kaupa žotur og kaupa į žęr eldsneyti, kaupa bķlaleigubķla og eldsneyti į žį, og flytja inn heilmikinn višurgjörning, sem feršamenn sķšan kaupa hér. Žaš, sem skiptir mįli, er viršisaukinn, sem hver atvinnugrein skapar, og žar hallar į feršažjónustuna, žó aš veltan sé mikil. 

Fróšlegt er aš virša fyrir sér, hvernig heildarvelta af rekstri gististaša og veitingasölu og žjónustu samkvęmt viršisaukaskattsskżrslum hefur žróazt į įrunum 2008-2015 ķ milljöršum króna m.v. veršlagsvķsitölu ķ įrslok 2015. Prósentutölur eru aukning veltu frį fyrra įri:

  • 2008 miakr  75
  • 2009 miakr  75    0 %
  • 2010 miakr  77    3 %
  • 2011 miakr  84    8 %
  • 2012 miakr  91    8 %
  • 2013 miakr 102   13 %
  • 2014 miakr 119   16 %
  • 2015 miakr 137   15 % 

Ef ofangreindar tölur Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 12. marz 2016 eru reiknašar śt frį nettóviršisaukaskattgreišslum fyrirtękjanna, er žó hęttulegt aš draga of miklar įlyktanir af žeim vegna mikilla fjįrfestinga undanfariš ķ žessum greinum og žar meš hįs innskatts, 24 %, į mešan śtskattur er ašeins 11 %. Allt ber žó aš sama brunni.  Viršisaukaskattgreišslur feršažjónustu eru óešlilega lįgar m.v. sömu veltu ķ öšrum greinum, og žęr vaxa ekki ķ sama takti og fjölgun feršamanna nemur. Ekki er lengur markašsleg žörf fyrir yfirvöld į aš sérmešhöndla žessa starfsgrein skattalega, heldur rétt aš flytja hana ķ heilu lagi ķ almenna VSK-žrepiš, sem nś er 24,0 %.

Įfram vaša žremenningarnir elginn:

"Ljósleišaravęšing landsins, sem metin er į um 6 milljarša, myndi skipta sköpum fyrir forsendur feršažjónustu.  Fjįrfesting ķ samžęttingu samgönguinnviša mundi einnig breyta miklu fyrir greinina.  Auk žessa veršur žó aš koma til hugarfarsbreyting ķ atvinnumįlum landsmanna, žar sem bśiš er ķ haginn fyrir sjįlfbęr, framlegšardrifin einkafyrirtęki, en žar er feršažjónustan einmitt įsamt t.d. skapandi greinum og hugbśnašargerš."

Ķ žessa upptalningu žrķeykisins vantar hinar 2 meginśtflutningsgreinarnar, ž.e. sjįvarśtveg og išnaš, žvķ aš žar eru aušvitaš sérlega "framlegšardrifin einkafyrirtęki." Hins vegar aš taka meš "skapandi greinar" ķ žessu sambandi orkar tvķmęlis, žvķ aš slķk starfsemi er ķ mörgum tilvikum nišurgreidd eša öšru vķsi studd fjįrhagslega af hinu opinbera, og stendur varla į eigin fótum. Meš žvķ aš hętta aš halda skattalegum hlķfiskildi yfir feršažjónustu, skapast fjįrhagsgrundvöllur hjį hinu opinbera til žeirrar innvišauppbyggingar, sem feršažjónustan kallar į og žremenningarnir nefna hér aš ofan.

Undir lokin fatast žremenningunum enn flugiš og kóróna žį upphafningu feršažjónustunnar į kostnaš stórišju.  Žetta er óttalega leišigjörn og barnaleg įrįtta sumra umhverfispostula, en skilar aušvitaš engu, enda gerš af vanefnum, eins og žessi rżni hefur leitt ķ ljós.  Klykkt er śt meš eftirfarandi metingsśtgįfu žremenninganna:

"Grundvallarmunurinn į feršažjónustu og stórišju er sį, aš feršažjónustan byggist ekki į žvķ aš stórauka vöruśtflutning meš rķkistryggšum, erlendum lįnum upp į hundruš milljarša į örfįum įrum, sem mögulega verša ekki endurgreidd įn aškomu hins opinbera."

Landsvirkjun hefur keypt rķkisįbyrgš į sķn lįn hingaš til, og hefur žess vegna fengiš hagstęšari lįnskjör en ella vęru ķ boši į fjįrmįlamarkašinum.  Žetta hefur aukiš samkeppnishęfni Landsvirkjunar, žvķ aš vinnslukostnašur hennar ķ USD/MWh lękkar umtalsvert viš hvert eins prósents lękkun į vöxtum lįna, sem hśn tekur.  Žetta leišir til lęgra raforkuveršs ķ landinu og/eša aukins hagnašar Landsvirkjunar.  Aš gera žvķ skóna, aš įhętta ķ rekstri rķkissjóšs aukist teljandi viš žetta er frįleitur mįlflutningur og órökstuddar dylgjur, sem sęma ekki hįskólakennurum.  Įstęšan er sś, aš ķ stórišjusamningum Landsvirkjunar eru kauptryggingarįkvęši, sem skuldbinda orkukaupandann til aš kaupa aš lįgmarki 85 % umsaminnar orku į hverju įri, og er krafa žessi forgangskrafa ķ žrotabś orkukaupandans.  

Af samkeppnisįstęšum hefur veriš rętt um aš fella žessa rķkisįbyrgš į nżjum lįnum nišur, og er lķklegt, aš svo verši gert innan tķšar, ef žaš er ekki um garš gengiš nś žegar, svo aš žessar fįrįnlegu įhyggjur žremenninganna ęttu senn aš verša śr sögunni. 

"Feršažjónustan skapar žjónustutekjur, sem nota mį strax til aš rįšast ķ vegagerš, ljósleišaravęša landiš og auka öryggi og efla upplifun meš smķši og hönnun metnašarfullra mannvirkja į helztu įfangastöšum."

Meš žessum texta er enn fiskaš ķ gruggugu vatni meš žokukenndum dylgjum um žaš, aš orkusala til stórišju skili ekki tekjum strax til samfélagsins.  Aušvitaš gerir hśn žaš, og ekki er skattspor fyrir hverja fjįrfesta krónu ķ virkjunum minna en af hverri krónu ķ fjįrfestingum feršaišnašarins, žegar aš er gįš.  Skattskil af feršažjónustu til uppbyggingar į m.a. žeim innvišum, sem téšir höfundar telja upp hér aš ofan, hafa einmitt veriš til sérstakrar skošunar Rķkisskattstjóra undanfariš, svo aš žaš er óskiljanlegt, aš žessir seinheppnu og mistęku metingshöfundar fyrir hönd feršageirans skuli hafa fundiš žörf hjį sér til aš kasta steinum śr glerhśsi meš žessum hętti og verša sér um leiš til minnkunar. 

Žaš lżsir vanžroska og naušhyggju aš efna til rķgs į milli atvinnugreina.  Ķ tilvitnašri grein er reynt aš upphefja feršažjónustuna į kostnaš orkuišnašar, en žaš misheppnast algerlega vegna blöndu vanžekkingar og fordóma. Žar sem hagsmunir nįttśruverndar, feršažjónustu og orkunżtingar, skarast į įkvešnu svęši, er lausnin sś aš gera kostnašar- og įbatagreiningu fyrir viškomandi svęši meš mismunandi svišsmyndum.  Žaš er tilgįta höfundar žessa pistils, aš ķ flestum tilvikum muni blanda af žessum žremur žįttum skila žjóšinni hįmarks įbata, og eitt śtilokar ekki annaš, ef rétt er į haldiš.

  

    

 


Feršažjónusta į krossgötum

Öryggismįl feršamanna į Ķslandi eru ķ skötulķki, og žar eru śtlendingar aušvitaš berskjaldašri en innfęddir, žar sem ašstęšur į Ķslandi eru flestum feršamönnunum framandi. Ķ fréttum hefur veriš greint frį atburšum, žar sem legiš hefur viš stórslysi, og žį mį nęrri geta, aš heildarfjöldi slķkra hér um bil slysa skiptir hundrušum į įrinu 2016.  Žetta er žrišja heims įstand, og mį furšu gegna, aš ekki skuli hafa veriš gerš gangskör aš róttękum śrbótum į helztu feršamannastöšunum enn žį, žvķ aš frį įrinu 2013 hefur veriš ljóst, aš róttękra ašgerša er žörf. Ekki vantar nś silkihśfurnar, sem um žessi mįl eiga aš véla. 

Ķ Fréttablašinu, föstudaginn 11. marz 2016, var t.d. frétt um algert ašbśnašar- og eftirlitsleysi į einum ašalferšamannastaš landsins, viš Gullfoss.  Žetta er gjörsamlega fyrir nešan allar skrišur, og engu er lķkara en bešiš sé eftir nęsta stórslysi įšur en žessum vinsęla feršamannastaš veršur hreinlega lokaš af öryggisįstęšum, a.m.k. aš vetrarlagi.  Lausnin blasir žó viš. 

Gera žarf eiganda/umrįšaašila viškomandi stašar įbyrgan fyrir öryggi gesta og umgengni žeirra viš stašinn, um leiš og honum er veitt heimild til aš innheimta komugjald af hverjum feršamanni, enda hafi hann eftirlitsmenn og leišbeinendur į stašnum og veiti a.m.k. fyrstu hjįlpar ašstoš og hreinlętisžjónustu auk žess aš koma upp og višhalda göngustķgum og śtsżnispöllum, žannig aš engum stafi bein hętta af heimsókninni og allir geti notiš heimsóknarinnar, kvķšalausir. 

Af žessu komugjaldi žarf sķšan aš innheimta fullan viršisaukaskatt, og er žar meš komiš aušlindagjald ķ rķkissjóš, og sveitarfélagiš fęr fasteignagjöld af ašstöšusköpun og jafnvel śtsvar af starfsmönnum. 

Nś veršur vitnaš til fréttarinnar um hiš hęttulega įstand viš Gullfoss, sem viršist vera ķ boši rķkisstofnunar, eins og fram kemur ķ fréttinni:

"Flughįlir svellbunkar liggja bókstaflega yfir öllu viš Gullfoss žessa dagana.  Feršamenn flykkjast aš ķ žśsundatali į hverjum degi, en ekkert er gert til aš draga śr hįlkunni į leiš žeirra aš śtsżnisstašnum.  Lögregluborša hefur žó veriš komiš fyrir til aš hindra ašgang aš stķgnum, sem liggur lokaspottann aš fossinum."

"Žessa stund, sem stoppaš var viš Gullfoss, virtust margir gestir žar komnir vel af léttasta skeiši.  Var meš ólķkindum, aš žeir skyldu allir hafa stašiš ķ fęturna alla leiš aš handrišunum, sem hęgt var aš styšja sig viš į mešan fossinn var skošašur śr fjarska."

"Um įrabil hefur veriš rętt um, aš śrbętur žurfi viš Gullfoss.  Įsborg Arnžórsdóttir, feršamįlafulltrśi uppsveita Įrnessżslu, segir fossinn ķ umsjón Umhverfisstofnunar, sem annist žar hįlkuvarnir, söltun og söndun.  Ekki var sandkorn aš sjį į svęšinu, žegar Fréttablašiš var žar į ferš.  Ekki nįšist ķ fulltrśa Umhverfisstofnunar ķ gęr."

Andvaraleysi og įbyrgšarleysi umsjónarašila og įbyrgšarašila stašarins er algert.  Žaš er vķtavert og sętir sennilega refsingu aš lögum, ef einhver kęrir, svo aš ekki sé nś talaš um, ef slys veršur, er leišir til tķmabundinnar eša varanlegrar örorku, t.d. beinbrots.  Langlundargeš hagsmunaašila ķ feršažjónustunni sętir tķšindum, žvķ aš ķ raun vęri réttast, aš sżslumašur mundi loka feršamannastöšum, žar sem lķfi og limum gesta er augljós hętta bśin, eins og viš Gullfoss viš vissar ašstęšur.

Feršamįlafulltrśi sżslunnar į svęšinu er greinilega gjörsamlega rįšžrota, en einhver myndi kalla slķkan mįlflutning holtažokuvęl ķ žessari stöšu:

""Žetta er mjög erfiš staša aš eiga viš ķ alla staši.  Žaš viršist einhvern veginn ekki vera hęgt aš landa žessu almennilega", segir Įsborg. "Viš ķ feršažjónustunni erum nśna ķ svo nżjum ašstęšum.  Žaš var ekki svona ofbošslegur fjöldi hér įšur fyrr į žessum tķma.""

Žetta er óbošlegur mįlflutningur, og ef hann er talinn vera gjaldgengur, žį mun žetta įstand vara žar til stašnum veršur hreinlega lokaš.

Björn Brynjślfur Björnsson, hagfręšingur hjį Višskiptarįši, velkist ekki ķ vafa um, hvaš er til rįša, og gefur yfirvöldum rįšleggingar ķ "Kynningarblaši um fjįrfestingu ķ feršažjónustu", dagsettu 27. febrśar 2016:

"Framleišni er lęgri ķ feršažjónustu en hjį atvinnulķfinu ķ heild.  Ef greinin heldur įfram aš vaxa įn žess aš žaš breytist, munum viš ekki njóta įvinningsins ķ formi bęttra lķfskjara.  Lykilverkefni stjórnvalda er žvķ aš styšja viš framleišnivöxt ķ greininni.  Žaš veršur gert meš žvķ aš horfa ķ meiri męli į veršmęti hvers feršamanns heldur en fjölda žeirra.  Žar skiptir mįli aš stżra feršamannastrauminum og aš auka tekjur af hverjum feršamanni meš fjįrfestingu ķ tekjuskapandi verkefnum. 

Višskiptarįš hefur talaš fyrir žvķ, aš tekin verši upp ašgangsgjöld į vinsęlustu įfangastöšunum.  Žaš dregur śr įtrošningi, dreifir įlagi į fleiri feršamannastaši, eykur tekjur į hvern feršamann og skapar hvata til aš fjįrfesta og byggja upp."

Yfirvöld hafa brugšizt ķ žvķ aš skapa naušsynlega lagaumgjörš til ęskilegrar framleišniaukningar ķ feršamannageiranum. Samt eru įgęt fordęmi, og nefnir Björn Brynjślfur Blįa lóniš til sögunnar um vel heppnaša nįttśrunżtingu meš ašgöngugjaldi fyrir gesti.  Blįa lóniš er sem kunnugt er affallsvatn frį jaršgufuvirkjun ķ Svartsengi og er hluti af aušlindagöršum Hitaveitu Sušurnesja.  Blįa lóniš er lżsandi dęmi um žaš, hversu afskaplega vel orkunżting og feršažjónusta geta haldizt ķ hendur, og žetta fordęmi mį vera til eftirbreytni um allt land, žó aš mörgum innfęddum blöskri nś ašgangseyririnn. 

Alls stašar, žar sem virkjanir į Ķslandi eru opnar feršamönnum til sżnis og fróšleiks, eru žęr vinsęlir viškomustašir.  Sömu sögu er aš segja śr öšrum löndum, t.d. Bandarķkjunum, žar sem stórar vatnsaflsvirkjanir eru į mešal vinsęlustu feršamannastaša, og virkjašir fossar, t.d. Niagara, hafa engan veginn misst ašdrįttarafl sitt, žvķ aš um ašalferšamannatķmann er um 30 % upprunalegs mešalrennslis hleypt į fossana, og veršur upplifunin žį mjög nįlęgt žvķ, sem vęri viš upprunalegt mešalrennsli. 

Žaš vęri mikill bjarnargreiši viš višleitnina til aukinnar framleišni ķ feršamannaišnašinum, svo aš ekki sé nś minnzt į tekjustreymiš af aušlindanżtingu landsins almennt, aš breyta öllu mišhįlendi landsins, 40 % af heildarflatamįli žess, ķ einn žjóšgarš, ef meš žjóšgarši er įtt viš aš śtiloka landgręšslu, almennilega vegagerš, virkjanir og loftlķnu- og jaršstrengjalagnir, į svęšinu.  Slķk tillaga mundi jafngilda žvķ aš varpa strķšshanzka aš fjölmörgum ašilum, t.d. ašliggjandi sveitarfélögum, sem hafa fjölbreytilegri hugmyndir um sjįlfbęra og žjóšhagslega hagkvęma nżtingu hįlendisins en hrossatront og skakstur į nišurgröfnu žvottabretti ķ rykmekki.  Sum žeirra segja farir sķnar ekki ķ sléttar ķ višskiptunum viš nśverandi žjóšgarša.

Žaš er mun vęnlegri leiš til sįtta aš lįta markašinn śrskurša um žaš, innan marka lögformlegs umhverfismats, ķ staš einstrengingslegrar forsjįrhyggju misviturrar mišstjórnar, hvernig hagnżtingu nįttśrunnar veršur hįttaš.  Žegar meiri reynsla kemst į stjórnsżslu og opinberan kostnaš af Vatnajökulsžjóšgarši, stęrsta žjóšgarši Evrópu, og meiri upplżsingar verša tiltękar um kosti og galla slķkra risažjóšgarša, mętti hugsa sér žjóšaratkvęšagreišslu um žetta stórmįl.

Hvaš sagši hinn męti hagfręšingur, Björn Brynjślfur, um Blįa lóniš ?:

""Žar er rukkašur ašgangseyrir, sem skilar sér ķ hvata til uppbyggingar.  Nśna er žar ķ gangi uppbyggingarverkefni fyrir um miakr 6,0.  Til samanburšar nam fjįrfesting rķkissjóšs ķ feršažjónustu ķ heild sinni Mkr 25 įriš 2014 samkvęmt Hagstofunni (sem er 0,4 % af téšri fjįrfestingu Blįa lónsins - innskot BJo).  Žetta er stęrsta įstęša žess, aš fjįrfesting ķ greininni er lįg.  Į mešan viš rukkum ekki feršamenn fyrir ašgang aš vinsęlustu feršamannastöšunum, fįum viš ekki tekjur, sem nżtast til aš byggja žį upp.  Viš njótum žvķ ekki įvinnings af nįttśruaušlindum okkar", śtskżrir Björn Brynjślfur."

Hér er komiš aš kjarna mįlsins.  Framleišnin ķ feršamannaišnašinum er lįg, af žvķ aš feršamašurinn er ekki rukkašur fyrir ašgang aš nįttśruperlum, og žar af leišandi er ašstašan til móttöku žeirra fyrir nešan allar hellur vķšast hvar, jafnvel stórhęttuleg, heilsuspillandi og gróšureyšandi.  Žaš er flotiš sofandi aš feigšarósi varšandi umhverfisspjöll af völdum of mikils įgangs feršamanna og fjölda žeirra ķ viškvęmum nįttśruperlum.  Žegar um slķka "ofnżtingu" nįttśruaušlindar er aš ręša, er lausnin sś alls stašar aš hefta ašgengiš og taka skattgjald af žeim, sem inn į svęšiš er hleypt, sbr fiskveišiaušlindina. 

Žegar um er aš ręša įgreining um nżtingu į nįttśrunni, er hęgt aš lįta markašinn höggva į hnśtinn meš žvķ aš lįta hagsmunaašilana bjóša ķ nżtingarréttinn til įkvešins tķma, t.d. 40 įra.  Žannig gętu feršažjónustufyrirtęki og virkjunarfyrirtęki t.d. bošiš ķ einhvern virkjunarstaš į mišhįlendinu, svo aš dęmi sé tekiš. 

Žjóšhagslega hagkvęmast er žó, aš mati blekbónda, aš virkja, ef a.m.k. 10 %/įr raunįvöxtun er tryggš af fjįrfestingunni meš orkusölu, og selja feršamönnum sķšan ašgang aš virkjuninni og veita žeim žar góšan višurgjörning.  Dęmin sżna, aš slķkur "aušlindagaršur" hįmarkar afrakstur aušlindarinnar og sjįlfbęr virkjun og feršamennska fara įgętlega saman. Aš stilla virkjunarfyrirtękjum og feršažjónustufyrirtękjum upp sem andstęšingum er bįbilja, sprottin śt śr hugskoti einsżnna ofstękismanna. 

Žaš er jafnvel hęgt aš fara svipaša tilbošsleiš meš loftlķnuleišir, žar sem landnżtingin er umdeild, t.d. yfir Sprengisand.  Žar gęti Landsnet, ef žaš hreppir tķmabundinn nżtingarrétt į loftlķnu- og jaršstrengjaleiš, veriš meš myndarlega sżningu į nżstįrlegu mannvirki, spanspóluvirki, sem naušsynlegt er aš setja upp meš um 25 km millibili til aš unnt sé aš reka 220 kV jaršstreng įn žess aš setja raforkukerfi landsins į hlišina vegna spennusveiflna. Slķk mannvirki munu ašeins spanna örlķtinn hluta hįlendisins og megniš af žvķ verša įfram "ósnortin vķšerni". 


Um daginn og veginn

Ķslenzka vegakerfiš hefur veriš hornreka hjį rķkissjóši sķšan įriš 2010. Hér veršur ömurlegt įstand gatnakerfis Reykjavķkurborgar ekki gert aš umtalsefni, enda er rįšsmennskan ķ Rįšhśsinu viš Reykjavķkurtjörn sorglegri en tįrum taki. 

Fjįrveitingar undir žjóšhagslegum mörkum til Vegageršar rķkisins eiga ķ senn viš fjįrfestingar og višhald.  Į sama tķma hefur umferšin vaxiš meš hverju įrinu, og munar žar mest um erlenda feršamenn, en žaš stefnir ķ, aš 40 žśsund erlendir feršamenn verši į landinu dag hvern aš mešaltali, og žį jafnvel 80 žśsund aš sumrinu.  Megniš af žeim er į feršinni į vegum landsins flesta daga įrsins į alls konar farartękjum, ž.m.t. langferšabķlum.  Žetta jafngildir 12 % višbót viš ķbśatölu landsins. 

Bśizt er viš, aš bķlainnflutningur įriš 2016 slįi met frį 2007 og verši um 17“000 bķlar. Fįtt vitnar betur um grózkuna ķ ķslenzka hagkerfinu og góšan įrangur nśverandi rķkisstjórnar viš efnahagsstjórnunina. Hugsanlega žżšir žessi bķlainnflutningur 3 % nettófjölgun bifreiša į vegum landsins ķ įr aš jafnaši, og žar viš bętast erlendir feršamenn, sem koma į eigin fararskjótum meš ferjunni til Seyšisfjaršar. 

Žaš er žess vegna ljóst, aš mikil įlagsaukning į sér staš um žessar mundir į vegakerfi landsins vegna aukinnar hagsęldar landsins og grķšarlegrar aukningar į fjölda erlendra feršamanna ķ landinu.  Hvernig skyldu yfirvöldin nś bregšast viš žessari stöšu ?  Ętli sé sofiš į veršinum į žessum vķgstöšvum, eins og varšandi sómasamlega móttöku feršamanna ķ nįttśru Ķslands, žar sem öryggi og umhverfisvernd sitja gjörsamlega į hakanum, į mešan silkihśfur kasta į milli sķn fjöregginu, žó aš nęg śrręši séu fyrir hendi til aš grķpa til, ef nęgur dugnašur vęri fyrir hendi ? Lķtum į, hvaš fram kom ķ frétt Morgunblašsins, 1. marz 2016, hjį Birni Jóhanni Björnssyni,

"Višhaldiš fylgir ekki umferšinni":

"Įętluš framlög til vegageršarinnar į žessu įri eru rśmlega miakr 24,1.  Žaš er um Mkr 900 (3,6 %-innsk. BJo) minna en įriš 2015, žegar framlögin voru rśmir miakr 25,0, samkvęmt fjįrlögum og fjįraukalögum."

Žetta er alger ósvinna og mį tślka sem skilningsleysi žingmanna į žvķ, aš vegakerfiš er algerlega ófullnęgjandi ķ sinni nśverandi mynd til aš fullnęgja lįgmarks öryggiskröfum og til aš žjóna athafnalķfinu, eins og vert er.  Samkvęmt alžjóšlegu mati er ķslenzka vegakerfiš aftarlega į merinni, og ķ lestarlausu vestręnu landi er slķkt įstand samgönguinnvišanna óžolandi. Fjįrframlag til višhalds veganna er skoriš nišur um miakr 0,5 eša tęp 8 %, og framlag til nżframkvęmda er skoriš nišur um miakr 0,2 eša um 2 %, nišur ķ miakr 9,7 og nema žį innan viš tķund af heildarfjįrfestingum rķkisins.  Žetta er algerlega įbyrgšarlaus stjórnvaldsrįšstöfun ķ tvenns konar ljósi:

Ķ fyrsta lagi hękkar nś slysatķšni į vegunum, og fjarlęgist hśn nśverandi višmiš stjórnvalda.  Hönnun og įstand vegakerfisins hefur mikil įhrif į öryggi bķlaumferšar.  Skortur į fjįrveitingum til Vegageršarinnar į žess vegna sinn žįtt ķ žvķ, aš įriš 2015 var fjöldi lįtinna og alvarlega slasašra 3,2 % hęrri en nemur mešaltali 9 įra žar į undan og 24 % hęrri en višmišun stjórnvalda nś um stundir, sem er 156.  Žetta er óvišunandi. 

Žróun minni hįttar meišsla ķ umferšarslysum gefur til kynna, hvers mį vęnta um žróun alvarlegra slysa.  Umferšarslys, žar sem uršu minni hįttar meišsli, voru įriš 2015 1130 talsins eša 14 % fleiri en įriš 2014.  Žetta sżnir grafalvarlega žróun į vegum landsins, og Vegagerš rķkisins veršur aš fį tękifęri til aš hrinda žegar ķ staš af stokkunum įętlunum sķnum um tafarlausar śrbętur. 

Ķ öšru lagi žjónar nśverandi vegakerfi ekki nęgilega vel atvinnuvegum landsins, sem leišir til lengri flutningstķma og hęrri rekstrarkostnašar.  Žetta skeršir samkeppnishęfni landsins, eins og alžjóšlegur samanburšur gefur til kynna.

Žaš žarf aš leyfa einkaframkvęmd, žar sem raunhęft er aš rukka inn veggjald, eins og t.d. fyrir akstur į nżrri Sundabraut og fyrir tvöföldun Hvalfjaršarganga, žegar žar aš kemur, og veršur vęntanlega viš Vašlaheišargöng.  Žaš eru vanhöld į, aš tekjur rķkissjóšs af umferšinni renni allar til Vegageršarinnar og žarf aš leišrétta žaš ķ įföngum. 

Fjįrveitingar til Vegageršarinnar į fjįrlögum 2016 eru rśmlega miakr 24, en žurfa aš hękka į žremur įrum um u.ž.b. miakr 11 į įri upp ķ u.ž.b. miakr 35 aš raunvirši til aš fękka slysum og til aš vegakerfiš styrki samkeppnishęfni landsins frį žvķ, sem nś er.

  Ķ fjįröflunarskyni žarf aš gera gangskör aš žvķ aš draga śr skattaundanskotum, t.d. ķ feršageiranum, žvķ aš samkvęmt Rķkisskattstjóra gętu žessi undanskot alls numiš miakr 80 į įri, og žaš eru vķsbendingar um, aš til feršageirans sé nokkuš aš sękja ķ žessum efnum. Ķ Morgunblašinu 5. marz 2016 var upplżst, aš Rķkisskattstjóri hefši viršisaukaskattskil feršažjónustunnar til rannsóknar.

Nś er žaš vitaš, aš erlendir feršamenn voru rśmlega 30 % fleiri į Ķslandi įriš 2015 en įriš 2014. Hvernig mį žaš žį vera, heildarvelta gisti- og veitingažjónustu į sama tķmabili samkvęmt viršisaukaskattskżrslum jókst ašeins um 16,5 % hjį gististöšum og ašeins um 14,0 % ķ veitingasölu ? Žaš rķkir gullgrafaraęši ķ feršažjónustunni nśna, sem er įvķsun į kollsteypu.  Munurinn į erlendri tekjuöflun virkjunarfyrirtękjanna og feršažjónustufyrirtękjanna er sį, aš lįgmarkstekjur hinna fyrr nefndu eru tryggšar til įratuga meš langtķmasamningum, en tekjur hinna sķšar nefndu geta horfiš, eins og dögg fyrir sólu.  Hvaš veršur žį um skuldsettar fjįrfestingar og 20 žśsund launžega ?

Ef hiš rétta er, sem rannsókn Rķkisskattstjóra į eftir aš leiša ķ ljós, og ekki er unnt aš fullyrša į žessu stigi, aš viršisaukaskyld velta hafi ķ raun aukizt um 30 % ķ staš 15 % įriš 2015 m.v. 2014, žį nemur vangoldinn viršisaukaskattur žessa hluta feršageirans aš lįgmarki miakr 2,2 įriš 2015.  Žaš er lįgmark, af žvķ aš žaš er lķka óśtskżrt misręmi į milli fjölgunar feršamanna og aukningar į téšri veltu į fyrri įrum, žó e.t.v. minna. 

Meš fjįrlögum 2016 fękkaši undanžįgum feršaišnašarins frį viršisaukaskattskyldu, sem enn ętti aš bęta innheimtu VSK.  Žaš er enn fremur oršiš tķmabęrt aš fęra žessa miklu vaxtargrein śr nešra VSK-žrepinu ķ hiš efra, og žį e.t.v. aš lękka žaš um leiš fyrir heildina. Meš žvķ móti gętu skatttekjur af feršageiranum vaxiš um miakr 20. Nśna žarf aš endurgreiša sumum feršažjónustufyrirtękjum viršisaukaskatt, af žvķ aš innskattur žeirra er hęrri en śtskatturinn.  Žaš er tķmabęrt aš taka žessa grein śr bómull, og žar meš aš jafna samkeppnishęfni hennar viš ašrar atvinnugreinar ķ landinu. 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband