Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Kostir og tķmabundnir gallar rafmagnsbķla

Rafmagnsbķlar komu fram į sjónarsvišiš strax ķ upphafi bķlaaldar, enda einfaldari ķ hönnun og smķši en bķlar knśnir sprengihreyfli, en rafbķlar stóšust hinum ekki snśning, hvaš dręgni og "įfyllitķma" varšaši.  Žį entust blżrafgeymarnir illa, svo aš rafbķlar hurfu fljótlega af sjónarsvišinu.  

Įriš 1973 varš olķukreppa ķ heiminum, og OPEC-samtök olķuframleišslurķkja, beittu samtakamętti sķnum ķ fyrsta sinn til aš žvinga fram margföldun olķuveršs.  Į sama tķma kom fram į sjónarsvišiš kraftrafeindatękni ("power electronics") meš žróun tżristorsins, sem gerši aflstżringu bęši jafnstraums- og rišstraumsbśnašar (DC og AC) mun einfaldari og fyrirferšarminni en įšur hafši veriš. Viš žessar višskiptalegu og tęknilegu ašstęšur gengu rafbķlar ķ  fyrsta sinn ķ endurnżjun lķfdaganna, en žeir nįšu žó enn ekki hylli vegna rafgeymanna, sem enn voru gömlu blżrafgeymarnir meš brennisteinssżru.  

Vegna tżristortękninnar og žróunar tölvutękninnar varš į lokaįratugi 20. aldarinnar tęknilegur grundvöllur fyrir žvķ aš nżta hinn margreynda, trausta og endingargóša AC-hreyfil, sem er notendavęnni en DC-hreyfillinn, žvķ aš hann slitnar hęgar, žarfnast minna višhalds og hefur meira vęgi (torque) viš hįan snśningshraša.  Gallarnir viš hann eru fólgnir ķ įrišlinum, sem er višbótar kraftrafeindabśnašur, meš rafmagnstöpum, til aš breyta jafnstraumi ķ rišstraum. 

Į žessari öld hefur svo oršiš gegnumbrot fyrir rafbķlinn inn į bķlamarkašinn meš nżrri gerš rafgeyma, s.k. ližķum-jón rafgeymar, og vegna örvęntingarfullrar leitar aš möguleikum til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Ližķum-jón rafgeymar hafa marga kosti umfram hina hefšbundnu blżrafgeyma, s.s. a.m.k. žrefaldan orkužéttleika (yfir 100 Wh/kg), meiri endingu (a.m.k. 1200 hlešslur), og flestir Li-jón bķlrafgeymar žola hrašhlešslu į margföldu venjulegu hlešsluafli upp ķ 80 % mįlorku rafgeymanna.

Žrennt er nś helzt haft uppi gegn rafbķlum: 

  1. Verš rafbķla er hęrra en eldsneytisknśinna bķla vegna žess, aš hinir fyrr nefndu hafa enn į sér įhvķlandi žróunarkostnaš og eru framleiddir ķ litlu upplagi, innan viš 3 % af hinum (tengiltvinnbķlar žį taldir meš rafbķlum).  Žaš eru žó fęrri ķhlutir ķ rafbķlum, og žeir eru ķ raun einfaldari aš gerš.  Žegar fram ķ sękir geta žeir žess vegna oršiš ódżrari en eldsneytisknśnir bķlar, vegna žess aš verš Li-jón rafgeymanna fer enn lękkandi, og kostnašur žeirra  er lķtt hįšur verši į ližķum. Višhaldskostnašur rafbķla er lęgri, žótt endurnżjunarkostnašur rafgeyma sé tekinn meš ķ reikninginn. Orkukostnašur rafbķla į Ķslandi er innan viš 40 % af orkukostnaši benzķnbķla m.v. nśverandi raforkuverš og benzķnverš, aš meštöldum töpum viš hlešsluna og žrįtt fyrir lįgt mešalhitastig hérlendis.  Įriš 2018 mį bśast viš, aš 4 įra eignarhaldskostnašur rafbķla og tengiltvinnbķla į Ķslandi verši lęgri en eldsneytisbķla vegna lękkandi framleišslukostnašar. Samt er ekki bśizt viš, aš sala rafbķla hinna hefšbundnu bķlaframleišenda fari aš skila hagnaši fyrr en um og eftir mišjan nęsta įratug. 
  2. Akstursdręgni į hverri rafgeymahlešslu žykir of stutt.  Mešalakstur fjölskyldubķla hérlendis er um 35 km/dag.  Aš sumarlagi endist hlešsla tengiltvinnbķla fyrir žennan akstur (orkunżtnin versnar viš kólnandi vešur um allt aš 3 %/°C frį mešalnżtni įrsins), og minni rafgeymana ķ rafbķlum žarf žį aš hlaša į 2-4 daga fresti.  Nś eru hins vegar aš koma į markašinn rafbķlar (Chevrolet Bolt, Tesla Model 3) meš 75 kWh rafgeyma, og enn stęrri rafgeymar eru ķ stęrri Teslu-geršum.  Į 75 kWh komast menn žó 300 km į hlešslu aš sumarlagi, sem dugar flestum, a.m.k. į milli hrašhlešslustaša. 
  3. Langan endurhlešslutķma setja margir fyrir sig.  Full endurhlešsla į 75 kWh rafgeymum meš 15 kW (3x32 A tengill) getur nś fariš fram į 5 klst, sem dugir fyrir ódżrasta orkukaupatķmabiliš erlendis, į milli kl. 0100-0600, en žį fęst orkan sums stašar į hįlfvirši, og žannig žarf žaš aš verša hér til aš nżta raforkukerfiš meš bezta móti og lįgmarka fjįrfestingaržörf. Innleišing slķkrar gjaldskrįr er tķmabęr og jįkvęšur, žjóšhagslega hagkvęmur hvati fyrir rafbķlainnleišingu hérlendis.   

Nś er aš renna upp fyrir bķlaframleišendum, sem įkvešiš hafa aš venda sķnu kvęši ķ kross og auka framboš į rafbķlum til mikilla muna į fyrri hluta nęsta įratugar, aš framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna ķ heiminum er of lķtil.  Nś eru framleiddar um 2,0 M/įr bifreiša, sem knśnar eru aš einhverju leyti meš ližķum-jón rafgeymum.  Ef mešalstęrš rafgeyma ķ žessar 2 M bifreiša er 25 kWh, žį žarf įrleg framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna aš vera 50 GWh/įr, og hśn er lķklega nįlęgt žessu gildi nśna.  Ef framleiša į 10 M rafbķla įriš 2025, eins og hugur bķlaframleišenda stendur til (13 % nżrra fjölskyldubķla), t.d. 6 M meš dręgni 300 km og 4 M meš dręgni 100 km eša minni (tengiltvinn), žį žį žarf aš 11-falda žessa framleišslugetu į 7 įrum. Žaš er grķšarlegt fjįrfestingarįtak og gott dęmi um žau śtlįt, sem orkubyltingin śtheimtir.  

Žį vaknar spurningin um žaš, hversu lengi žekktar birgšir ližķums ķ nįttśrunni munu endast ?   

Žaš žarf um 160 g Li/kWh.  Fyrir įrsframleišsluna 550 GWh af rafgeymum (įętluš žörf 2025) žarf 88 kt af Li.  Žekktur forši af hreinu Li ķ heiminum er 14 Mt, svo aš hann mundi endast ķ 160 įr, ef hann fęri bara ķ bķlarafgeyma.  

Um mišja 21. öldina gęti framleišsla rafbķla hafa aukizt ķ 70 M bķla meš aš mešaltali 75 kWh rafgeyma hver.  Žį žarf framleišslugetan aš hafa tķfaldazt į viš 2025 og nema 5250 GWh/įr.  Žaš žżšir įrlega žörf fyrir Li ķ bķlarafgeyma 0,84 Mt.  Ef 14 Mt verša til rįšstöfunar ķ bķlarafgeyma, veršur hęgt aš halda uppi žessum afköstum ķ 17 įr.  Fyrir mišja öldina veršur žess vegna aš finna meira af ližķum, og svo vill til, aš ķ höfunum er tališ vera grķšarlegt magn eša 230 mia t af Li.  Įreišanlega mun ližķum verša ķ samkeppni viš önnur efni og rafgeymar ķ samkeppni viš annars konar orkuform (geymsluašferšir orku), er hér veršur komiš sögu.  

Žaš er reyndar ekki lķklegt, aš į miklu ližķum śr hafinu verši žörf.  Lķklegra er, aš žegar į nęsta įratugi komi fram nżir orkugjafar, t.d. lķtil žórķum kjarnorkuver, sem endast muni allan notkunartķma bķlsins, og mengunarfrķir eldsneytisrafalar, sbr vetnsisknśnir rafalar, eiga mikla žróunarmöguleika fyrir höndum.  

D2409TQ37

 

 

 


Kolefnissektir, kolefnisbinding og rafbķlavęšing

Žaš er mikiš fjasaš um loftslagsmįl, og Katrķn Jakobsdóttir talaši um žau sem eitt ašalmįla vęntanlegrar rķkisstjórnar hennar, Framsóknar, Samfylkingar og pķrata, sem aldrei kom žó undir ķ byrjun nóvember 2017, žótt eggjahljóš heyršist vissulega śr żmsum hornum. Žaš er žó alls ekki sama, hvernig į žessum loftslagsmįlum er haldiš fyrir hönd Ķslendinga, og landsmönnum hefur nś žegar veriš komiš ķ alveg afleita stöšu ķ žessum efnum meš óraunsęrri įętlanagerš um losun CO2 og lķtilli eftirfylgni meš sparnašar- og mótvęgisašgeršum. Vonandi breytir komandi rķkisstjórn um takt ķ žessum efnum, žannig aš fé verši beint til mótvęgisašgerša innanlands ķ staš sektargreišslna til śtlanda.  

Afleišing óstjórnarinnar į žessum vettvanfi er sś, aš bśiš er aš skuldbinda landsmenn til stórfelldra sektargreišslna til śtlanda vegna framśrkeyrslu į koltvķildiskvótanum, sem yfirvöldin hafa undirgengizt.  Žessi kvóti spannar 8 įr, 2013-2020. 

Ķslenzk yfirvöld hafa samžykkt, aš Ķslendingar mundu losa aš hįmarki 15,327 Mt (M=milljón) af koltvķildi, CO2, į žessu tķmabili meš žeim hętti, sem skilgreind er ķ Kyoto-bókuninni.  Žetta var frį upphafi gjörsamlega óraunhęft, enda nam losunin į 3 fyrstu įrunum, 2013-2015, 8,093 Mt, ž.e. 53 % kvótans į 38 % tķmabilsins.

  Vegna mikils hagvaxtar į tķmabilinu 2016-2020 og hęgrar framvindu mótvęgisašgerša mį bśast viš įrlegri aukningu į žessu tķmabili žrįtt fyrir 3,5 %/įr sparneytnari bķlvélar og jafnvel 5 %/įr nżtniaukningu eldsneytis į fiskiskipaflotanum, svo aš losunin verši žį 14,2 Mt įrin 2016-2020.  Heildarlosunin 2013-2020 gęti žį numiš 22,3 Mt, en yfirvöldin eru viš sama heygaršshorniš og įętla ašeins 21,6 Mt.  Hvar eru samsvarandi mótvęgisašgeršir stjórnvalda ?  Skrifboršsęfingar bśrókrata af žessu tagi eru landsmönnum of dżrkeyptar.

Žaš er jafnframt śtlit fyrir, aš skipuleg binding koltvķildis meš skógrękt og landgręšslu į žessu seinna Kyoto-tķmabili verši minni en stjórnvöld settu fram ķ ašgeršaįętlun įriš 2010. Žaš er einkennilegur doši, sem gefur til kynna, aš of mikiš er af fögrum fyrirheitum og blašri ķ kringum žessa loftslagsvį og of lķtiš af beinum ašgeršum, t.d. til aš stemma stigu viš afleišingum óhjįkvęmilegrar hlżnunar, s.s. hękkandi sjįvarboršs. Žaš er ekki rįš, nema ķ tķma sé tekiš, žegar kemur aš varśšarrįšstöfunum.  Žaš žarf strax aš rįšstafa fé ķ sjóš til žessara verkefna.

Ein talsvert mikiš rędd ašgerš til aš draga śr losun CO2 er aš moka ofan ķ skurši til aš stöšva rotnunarferli ķ žornandi mżrum, sem losar ķ meiri męli um gróšurhśsalofttegundir en mżrarnar.  Įšur var tališ, aš žurrkun ylli losun, sem nęmi 27,6 t/ha į įri, og žar sem framręst land nęmi 0,42 Mha (=4200 km2), vęri įrleg losun framręsts lands 11,6 Mt/įr CO2.

Nś hafa nżjar męlingar starfsmanna Landbśnašarhįskóla Ķslands sżnt, aš žessi einingarlosun er tęplega 30 % minni um žessar mundir en įšur var įętlaš eša 19,5 t/ha koltvķildisjafngilda, eins og fram kemur ķ Bęndablašinu, bls. 2, 2. nóvember 2017. 

Losun Ķslendinga į koltvķldi vegna orkunotkunar, śrgangs, mżraržurrkunar og annars įriš 2016, var žį žannig:

Losun Ķslendinga į koltvķildi, CO2, įriš 2017:

  • Millilandaflug:        7,1 Mt   35 %
  • Išnašur:               2,3 Mt   11 %
  • Samgöngur innanlands:  0,9 Mt    4 %
  • Landbśnašur:           0,7 Mt    3 %
  • Millilandaskip:        0,6 Mt    3 %
  • Fiskiskip:             0,4 Mt    2 %
  • Śrgangur:              0,3 Mt    1 %
  • Orkuvinnsla:           0,2 Mt    1 %
  • Żmislegt:              0,1 Mt    0 %
  • Framręst land:         8,2 Mt   40 %
  • Heildarlosun:         20,8 Mt  100 %

 

 Til aš nżta fjįrmuni sem bezt viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda vegna starfsemi Ķslendinga er skilvirkast aš beina fé ķ stęrstu losunaržęttina. 

Framręst land vegur žyngst, 40 %.  Moka žarf ofan ķ skurši óręktašs lands, sem ekki er ętlunin aš rękta ķ fyrirsjįanlegri framtķš, og samtķmis aš planta žar skógarhrķslum til mótvęgis viš losun, sem ekki er tęknilega unnt aš minnka aš svo stöddu.  Žar vegur millilandaflugiš og išnašurinn žyngst.  Žessir ašilar eru örugglega fśsir til aš fjįrfesta ķ slķkri bindingu į Ķslandi fremur en aš greiša stórfé fyrir losun umfram kvóta til śtlanda, enda er slķk rįšstöfun fjįr hagstęš fyrir žį, eins og sżnt veršur fram į hér aš nešan.  

Mismunur į įętlašri heildarlosun Ķslendinga tķmabiliš 2013-2020 og śthlutušum losunarheimildum til žeirra er:

ML= 22,3 Mt-15,3 Mt = 7,0 Mt

Mešaleiningarverš yfir žetta "seinna Kyoto-tķmabil" veršur e.t.v. 5 EUR/t CO2, en žaš rķkir žó enn mikil óvissa um žetta verš.  Hitt eru menn sammįla um, aš žaš veršur hęrra į tķmabilinu 2021-2030, e.t.v. 30 EUR/t. 

Lķkleg kaupskylda į kvóta įriš 2021 fyrir tķmabiliš 2013-2020 er žannig:

K=7 Mt x 5 EUR/t = MEUR 35  = miaISK 4,4.

Nś er įhugavert aš finna śt, hversu miklu framręstu landi er hęgt aš bleyta ķ (meš žvķ aš moka ofan ķ skurši) og sķšan aš planta hrķslum ķ sama landiš fyrir žessa upphęš (og veršur žį engin mżri til aftur), og sķšan hver einingarkostnašurinn er į koltvķildinu ķ žessum tvenns konar mótvęgisašgeršum, ž.e. samdrętti losunar og meš bindingu. Svariš veršur įkvaršandi um hagkvęmni žess fyrir rķkissjóš og einkafyrirtęki aš fjįrfesta fremur innanlands en erlendis ķ koltvķildiskvótum.

Samkvęmt Umhverfisrįšgjög Ķslands, 2.11.2017, eru afköst og einingarkostnašur viš žrenns konar ręktunarlegar mótvęgisašgeršir eftirfarandi:

  • Landgręšsla:  2,1 t/ha/įr og 167 kkr/ha
  • Skógrękt:     6,2 t/ha/įr og 355 kkr/ha
  • Bleyting:    19,5 t/ha/įr og  25 kkr/ha

Žį er hęgt aš reikna śt, hversu mörgum hekturum žurrkašs lands, A, er hęgt aš bleyta ķ og planta ķ  hrķslum fyrir miaISK 4,4:

A x (355+25) = 4,4;  A = 11,6 kha = 116 km2

Skógręktin bindur CO2: mBI=6,2 x 11,6k=72  kt/įr.

Bleyting minnkar losun:mBL=19,5x 11,6k=226 kt/įr.

Alls nema žessar mótvęgisašgeršir: 298 kt/įr.

Eftir 25 įr hefur žessi bleyting minnkaš losun um 5650 kt CO2 og skógrękt bundiš (ķ 20 įr) um 1440 kt CO2.

Alls hefur žį miaISK 4,4 fjįrfesting skapaš 7090 kt kvóta į einingarkostnaši 621 ISK/t = 5,0 EUR/t.  

Sé reiknaš meš, aš skógurinn standi sjįlfur undir rekstrarkostnaši meš grisjunarviši, žį viršast mótvęgisašgeršir innanlands nś žegar vera samkeppnishęfar į višskiptalegum forsendum, svo aš ekki sé nś minnzt į žjóšhagslegu hagkvęmnina, žar sem um veršmętasköpun innanlands, nż störf og aukningu landsframleišslu er aš ręša.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš stjórnvöld og fyrirtęki į borš viš millilandaflugfélögin, skipafélögin og stórišjufyrirtękin eiga aš semja viš bęndur og Skógrękt rķkisins um žessa leiš.  

Er nóg landrżmi ?  

Framręst land er um 4200 km2 aš flatarmįli og óręktaš land er 85 % af žvķ, ž.e. 3570 km2.  Sé helmingur af žvķ tiltękur til žessara nota, žarf téš miaISK 4,4 fjįrfesting žį ašeins 6,5 % af tiltęku, óręktušu og framręstu landi, og žaš veršur vafalaust til reišu, ef samningar takast.  

 

 

 


Rafbķlavęšing og heildarlosun CO2

Rafgeymarnir eru Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar, enn sem komiš er.  Nś er aš koma fram į sjónarsvišiš tękni til aš hlaša žį žrįšlaust, jafnvel į ferš, og er notuš til žess hefšbundin 20. aldar rafsegulsvišstękni, reist į kenningum Michaels Faradays frį 1831 og ešlisfręšilķkingum Mawells, og veršur gerš grein fyrir žessari tęknižróun ķ žessari vefgrein, en fyrst veršur umhverfislegur įvinningur rafbķlavęšingarinnar į Ķslandi settur ķ samhengi viš ašra losun.

Özur Lįrusson įvarpar hinn dęmigerša frambjóšanda til Alžingis ķ Morgunblašsgrein, 26. október 2017,

"Kynntu žér gögnin, įgęti frambjóšandi".

Hann deilir žar réttilega į marga stjórnmįlamenn, sem eru meš loftslagsmįl į vörunum ķ tķma og ótķma, og leggja žį höfušįherzlu į rafbķlavęšinguna, įn žess aš athuga, hvaš landumferšin vegur hlutfallslega lķtiš ķ heildarlosuninni og įn žess aš gera um leiš grein fyrir trśveršugri og skynsamlegri įętlun um aš koma žeim innvišum į laggirnar, sem eru forsenda rafbķla ķ tugžśsunda tali hérlendis.

Özur bendir į ķ téšri grein, aš eldsneytisnżtni farartękja hafi batnaš um 35 % undanfarin 10 įr eša um 3,5 %/įr aš jafnaši, sem er grķšarlega góšur įrangur hjį hönnušum bķlvéla, grindar, yfirbyggingar og innmats.  Hér leggst į eitt beztun bķlvéla meš hermun ķ tölvum, žróun efnistękni og val į ešlisléttari efnum en įšur, og lįgmörkun loftmótstöšu.  

Įriš 2016 notušu landfartęki 274 kt af jaršefnaeldsneyti.  Bętt nżtni um 35 % jafngildir tęplega 150 kt/įr elsdsneytissparnaši įriš 2016 m.v. eldsneytisnżtnina įriš 2006 og minni losun gróšurhśsalofttegunda um rśmlega 470 kt/įr, sem er 4,0 % af heildarlosun Ķslendinga vegna orkunotkunar įriš 2016. Landfartęki losušu žį 864 kt af CO2 eša 7,4 % af heildarlosun Ķslendinga vegna orkunotkunar, sem nam 11,7 Mt. 

"Žį komum viš aš umręšunni um heildarlosun, en žar er rétt aš benda žér į umręšur, sem voru į Alžingi į haustmįnušum 2015.  Ķ svari viš fyrirspurn, er žįverandi umhverfisrįšherra fékk, kemur fram, aš ašeins 4 % af heildargróšurhśsalofttegundum komi frį fólksbķlum hér į landi, 96 % af žeim eru af öšrum völdum !"

Skošum žessar stašhęfingar nįnar:

Landfartęki eru talin nota 93 % eldsneytis samgöngutękja innanlands, og ętla mį, aš fólksbķlar noti 65 % af žvķ.  Eldsneytisnotkun žeirra er žį:

MF=0,93x0,65x295 kt/įr=178 kt įriš 2016, sem veldur koltvķildislosun 561 kt/įr.  Sem hlutfall af heildarlosun vegna orkunotkunar er žetta: 0,561/11,67=4,8 %.  Viškomandi rįšherra hefur į sinni tķš vafalķtiš bętt viš losun frį landbśnaši og śr uppžurrkušum mżrum.  Frį landbśnaši mį ętla, aš komiš hafi 0,7 Mt af CO2eq.  Losun frį framręstu landi var žį (2015) talin nema 11,61 Mt/įr CO2eq, en er nśna talin vera 29,5 % minni samkvęmt Umhverfisrįšgjöf Ķslands ķ Bęndablašinu, 2. nóvember 2017.  Žar er getiš um einingarlosun śr žurrkušum mżrum 19,5 t/ha koltvķildisjafngilda į įri, en hśn var įšur talin vera 27,64 t/ha per įr CO2eq.  Žetta žżšir, aš žurrkašar mżrar senda nś frį sér:

MŽM=19,5x420“000=8,2 Mt/įr CO2eq.  

Žį veršur hlutfall fólksbķla ķ heildarlosun:

0,561/20,6=2,7 %.

Skekkja rįšherrans er sennilega fólgin ķ vanmati į grķšarlegum gróšurhśsaįhrifum millilandaflugsins.  Ķslenzk millilandaflugfélög notušu įriš 2016 32 PJ (Petajoule) af orku, sem samsvarar 66 % af raforkuvinnslu allra vatnsaflsvirkjana landsins, og višurkennt er, aš gróšurhśsaįhrif viš losun gastegunda og fastra agna śr žotuhreyflum ķ hįloftunum eru tęplega žreföld į viš sams konar losun į jöršu nišri.  Žannig nįmu žessi jafngildisįhrif 7,11 Mt CO2 (M=milljón) įriš 2016 eša 59 % af allri losun Ķslendinga vegna orkunotkunar eša 34 % af heild aš losun framręsts lands meštalinni.  Meš žvķ aš bęta henni viš losun vegna orkunotkunar, 11,67 Mt, fęst heildarlosun af mannavöldum į Ķslandi 2016:

MH=20,6 Mt CO2, og losun vegna orkunotkunar er 57 % af heild.

Özur notar of lįg losunargildi fyrir millilandaflug og śreltu töluna fyrir losun framręsts lands, og žess vegna eru hlutfallstölur hans ekki alveg réttar, en įbending hans er rétt: žaš er grķšarlegu pśšri eytt ķ aš minnka mjög litla tölu, 2,7 %. Sķšan įvarpar hann frambjóšandann aftur:

"Žį komum viš aš žvķ, sem žś, įgęti frambjóšandi, telur oftar en ekki [vera] lausnina, sem viš eigum aš drķfa ķ, og žaš helzt į morgun.  Rafbķlavęša žjóšina !  Žaš markmiš er mjög gott og myndi henta okkur sérstaklega vel, svo aš, ef žaš er framkvęmanlegt į žeim hraša, sem žś leggur til, vęri žaš hreint śt sagt frįbęrt.  Žaš er bara ekki svo, žvķ mišur."

Blekbóndi er žó ósammįla Özuri ķ žvķ, aš "frįbęrt" vęri aš "rafbķlavęša žjóšina" į žeim hraša, sem sumir stjórnmįlamenn hafa tjįš sig um, ef žaš vęri hęgt, sem spannar lķklega tķmabiliš 2030-2040 fyrir verklok.  Įstęšan fyrir žvķ, aš žessi mikli hraši er óheppilegur, er sś, aš mótuš tękni er enn ekki komin fram į sjónarsvišiš, heldur er grķšarlega hröš žróun į žessu sviši žessi įrin ķ vetnisrafölum og rafgeymum, svo og ķ endurhlešslu rafgeymanna.

Ķ "The Economist", 28. október 2017, er gerš grein fyrir žróun žrįšlausrar endurhlešslu rafgeymanna ķ greininni, "Proof by induction",  sem reyndar er stęršfręšilegt hugtak og heitir "žrepasönnun" į ķslenzku, svo aš žetta er oršaleikur hjį Englendingunum.

Žessi žrįšlausa hlešslutękni er reist į rafsegulsviši frį segulspólu meš jįrnkjarna ķ mišju, einni eša fleiri ķ palli, sem komiš er fyrir viš yfirborš jaršar og spanar upp straum ķ spólum, sem komiš er fyrir ķ undirvagni rafbķla, sem lagt er yfir pallinum. Žennan straum žarf aš afriša įšur en hann er sendur til rafgeymasetts bķlsins.  Töpin ķ žessu hlešsluferli eru sögš vera 11 %, sem er svipaš og bśast mį viš frį hśstöflu gegnum hlešslutęki og hlešslustreng og aš rafgeymasetti bķls.  Žessum töpum er yfirleitt alltaf sleppt, žegar fjallaš er um orkunżtni rafbķla, sem augljóslega gefur villandi nišurstöšu.  Žessi žróun er frumkvöšlastarfsemi, ašallega ķ Bandarķkjunum, og kostar pallur og móttökubśnašur kominn ķ bķl og tengdur kUSD 2,5-4,0.

Frumkvöšlafyrirtęki ķ New York vill fį aš koma mörgum hlešslupöllum fyrir ķ borginni og leigja ašgang aš žeim.  Bķlstjórar geta žį pantaš tķma gegnum snjallsķmann sinn til pallafnota.  

Bķlaframleišendur eru nś aš taka viš sér meš žetta.  Athygli vekur, aš Toyota hefur tryggt sér afnotarétt af einkaleyfi WiTricity, fyrirtękis ķ Massachusetts, į spanmóttökubśnaši ķ bķla, žótt Toyota vešji į vetnisknśna rafala ķ rafbķlum, en önnur fyrirtęki eru aš žróa eigin bśnaš, t.d. Audi, BMW, Daimler, Ford, Jaguar og Volvo.

Fyrirtękiš Wave ķ Utah įformar aš setja upp aflmikinn pall viš höfnina ķ Los Angeles, sem risagįmalyftari į aš nota žar.  

Af öšrum lķklegum notendum mį nefna leigubķla og strętisvagna.  Žar sem leigubķlar bķša ķ röš og fęra sig smįm saman framar, er upplagt aš koma fyrir spanpalli, og žurfa leigubķlstjórar žį ekki aš fara śt śr bķl til aš hlaša, en nota samt bištķmann til žess.

Sama mį segja um strętisvagnana.  Žeir geta notaš bištķmann til aš hlaša, og geta žeir žį ekiš ķ 16 klst og fullhlašiš sķšan ķ 8 klst.  Žetta er žegar tķškaš ķ Milton Keynes, borg noršvestur af London.  Žar er spanpallur viš sitt hvora endastöš Leišar 7, žar sem hvor spannpallur hżsir 4 spólur, og er heildarafl palls 120 kW.  Hvor spanpallur kostar kUSD 130.  Hjį rekstrarašilanum, eFIS, hefur samt veriš reiknaš śt, aš kostnašur viš hvern slķkan strętisvagn er 0,5 USD/km (54 ISK/km) lęgri en fyrir dķsilknśinn vagn vegna lęgri orku- og višhaldskostnašar.  Įtta vagnar į Leiš 7 aka alls 700“000 km/įr, svo aš sparnašur į Leiš 7 er 350 kUSD/įr.  Žetta žżšir, aš spanpallar og móttökubśnašur ķ vögnum borga sig upp į rśmlega 2 įrum.  Į Ķslandi ętti žessi fjįrfesting aš verša enn aršsamari vegna lęgra raforkuveršs en ķ Milton Keynes. 

Hvers vegna heyrist ekkert frį almenningsfyrirtękinu "Strętó" hér og borgaryfirvöldum annaš en skrautlegar draumsżnir um "Borgarlķnu", sem er svo dżr og óhagkvęm, aš sliga mundi fjįrhag sveitarfélaga höfušborgarsvęšisins um ókomin įr ?  Er ekki kominn tķmi til aš velta um boršum forręšishyggju og flautažyrla, og hefja žess ķ staš samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu, sem kosta miklu minna og gagnast öllum žorra fólks ?

 

Miklabraut 

 

 

 

 

 

 

 

 


Ķslenzk matvęlaframleišsla

Žaš er rétt, sem haldiš er fram, gagnstętt śrtöluröddum, aš vaxandi višskiptatękifęri bķša ķslenzks landbśnašar.  Hann mun hvorki keppa į magni né verši, heldur į gęšum, vottušum gęšum, į öllum svišum ręktunar og eldis.  Įstęšurnar fyrir tiltölulega björtum horfum eru hlżnandi loftslag og vaxandi mešvitund neytenda um mikilvęgi matvęlagęša fyrir heilsufar og vellķšan. Grundvöllur gęšanna er takmarkalķtiš hreint vatn, lķtil loftmengun utan žéttbżlis, hreinn jaršvegur og sęmilega hrein strandlengja og sjór nęst landi, žótt mikiš verk sé óunniš hérlendis til aš koma skolphreinsun ķ bezta mögulega horf.  Hreinsun žess er įbótavant og ekki nóg aš dęla óžverranum śt fyrir stórstraumsfjöru.

Innan ķslenzka landbśnašarins er almenn vitund um styrkleika og veikleika, tękifęri og įhęttur innan žessarar margbreytilegu atvinnugreinar.  Sem dęmi hafa saušfjįrbęndur sett sér markmiš um, aš kolefnisfótspor lambakjötsins hverfi įriš 2022, en žaš nemur nś 28,6 kg CO2eq/kg lambakjöts.  Žetta markmiš er til mikillar fyrirmyndar, mun skipa ķslenzkri saušfjįrrękt ķ fremstu röš ķ umhverfisvernd og mun styrkja samkeppnishęfni hennar innanlands og utan. 

Um framtķš ķslenzks landbśnašar tjįši dr Sęmundur Sveinsson, rektor Landbśnašarhįskóla Ķslands, LbhĶ, sig ķ vištali viš Sigurš Boga Sęvarsson ķ Morgunblašinu, 2. október 2017, undir fyrirsögninni,

"Styrkist sem matvęlaland":

"Hlżnun andrśmsloftsins af völdum gróšurhśsalofttegunda gęti skapaš nżjan veruleika og ašstęšur ķ landbśnaši į Ķslandi.  Višbśiš er, aš hlżnun raski öllum skilyršum til jarš- og kornyrkju ytra, en aftur gętu žau oršiš hagfelldari į Ķslandi."

Žetta žżšir, aš framleišni ķ ķslenzkum landbśnaši mun vaxa į žessari öld, og į sama tķma mun verš į matvęlum fara hękkandi.  Alžjóšleg samkeppnishęfni ķslenzks landbśnašar mun žar af leišandi batna.  Žessar višskiptalega góšu horfur hans įsamt lķfsnaušsynlegu hlutverki viš fęšuöflun handa landsmönnum, bęši viš venjulegar og óvenjulegar ytri ašstęšur, leggur yfirvöldum hérlendis žęr skyldur į heršar aš styšja viš landbśnašinn, žegar į móti blęs, og efla višgang hans og vöxt.  Ķsland er matvęlaframleišsluland og getur oršiš enn meira framleišsluland į lķfmassa jurta og dżra, žegar fram ķ sękir, ef skynsamlega er haldiš į spilunum. Aš mati blekbónda er gręnmeti hvergi betra en frį ķslenzkum bęndum og svo mį lengi telja.

Įfram meš dr Sęmund:

"Žį vitum viš lķka, aš, ef tekst meš ręktun og frišun aš koma gróšurhulu į ķslenzkan eldfjallajaršveg, sem er mjög algeng jaršvegsgerš hér į landi, getur hann bundiš mjög mikiš af koltvķsżringi ķ sig, og žaš vęri mótvęgi viš loftslagsbreytingarnar.  Ķ žessum verkefnum hafa ķslenzkir bęndur hlutverki aš gegna, enda eru žeir mikilvęgir vörzlumenn landsins."

Hér er komiš aš efnilegri nżsköpun innan ķslenzks landbśnašar, sem yfirvöldum ber aš stušla aš, aš hefjist strax, svo aš įvinningur mótvęgisašgerša fari aš gera sig gildandi innan 5 įra.  Žaš er naušsynlegt til aš koma ķ veg fyrir slagsmįl viš ESB śt af tugmilljarša ISK greišslum žangaš frį ķslenzkum fyrirtękjum og rķkissjóši eftir CO2 losunaruppgjör 2031 ķ tengslum viš skuldbindingar Ķslands į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015 og ašild Ķslands aš sameiginlegri markmišasetningu EES um losun frį stórišjunni, millilandaflugi og millilandasiglingum.

  Į skal aš ósi stemma, og žaš jafngildir žvķ aš kasta atvinnutękifęrum og višskiptatękifęrum į glę aš lįta hjį lķša aš nżta mikiš tiltękt landrżmi į Ķslandi til aš binda koltvķildi.  Einkar athyglisvert, aš ķslenzkur eldfjallajaršvegur getur bundiš óvenjumikiš koltvķildi.  Mešalbinding meš skógrękt hérlendis mun nś nema 7,7 t CO2/ha į įri.  Koltvķildisbindingin getur veriš sameiginlegt verkefni bęnda, stjórnvalda og fyrirtękja, sem sjį fram į, aš žau muni vanta koltvķildiskvóta į nęsta įratugi og e.t.v. sķšar ķ staš žess aš greiša svipašar eša hęrri upphęšir til erlendra ašila fyrir koltvķildiskvóta. Sem dęmi munu įlverin žurfa aš kaupa sér sķvaxandi koltvķildiskvóta, sem gęti numiš 1,0 Mt įriš 2030.  Hann er hęgt aš śtjafna hér meš skógrękt į 130 kha lands.  Žetta landrżmi er fyrir hendi, sem sżnir grķšarlega möguleika ķslenzkra bęnda aš sękja fram ķ atvinnulegum efnum.  Žaš er žjóšhagslega hagkvęmt aš śtjafna CO2 hérlendis ķ staš žess aš senda fślgur fjįr utan.  Rķkissjóšur er eigandi mikilla landareigna, sem leggja mį undir žessa starfsemi, og įbyrgšarmenn hans eiga aš sżna frumkvęši viš aš żta žessari starfsemi śr vör.

Ķ žessu ljósi er s.k. "eyšibżlastefna", sem frįfarandi landbśnašarrįšherra hefur veriš sökuš um aš reka gagnvart saušfjįrbęndum ķ naušum, algert glapręši og eins skammsżn og mest getur veriš.  Žaš į ekki aš kaupa bęndur til aš hętta bśskap vegna tķmabundinna markašserfišleika ķ tiltekinni grein, heldur aš ašstoša žį viš aš koma fleiri stošum undir starfsemina, eins og hér hefur veriš gert aš umręšuefni.  Stęrsta umhverfisvį Ķslands er uppblįstur lands, og öll landgręšsla er vörn gegn žeirri vį, og ķ henni felst mikil umhverfisvernd, žótt hśn feli ķ sér byltingarkennda breytingu į gróšurfari.  

"Viš [LbhĶ] žurfum klįrlega aš styrkja tengslin viš bęndur.  Žvķ vil ég, aš nś verši fariš ķ stefnumótunarvinnu meš bęndum, fulltrśum hagsmunafélaga žeirra og afuršastöšva og leitaš eftir sjónarmišum fólks um, hver žróunin ķ landbśnašinum verši į nęstu įrum - sś vinna veršur grķšarlega žżšingarmikil fyrir mótun į įherzlum skólans til nęstu įra."

Žetta er skynsamlega męlt hjį Sęmundi, rektor.  Afrakstur žessarar vinnu veršur vafalaust tekinn saman ķ skżrslu, sem stjórnvöld landbśnašarmįla geta notfęrt sér og fellt inn ķ sķna stefnumörkun.  Aš lokum sagši Sęmundur ķ žessu vištali:

"Viš žurfum lķka aš horfa til žess, hvernig megi auka virši framleišslu landbśnašarafurša frekar en magn.  Enn fremur veršur aš tryggja sjįlfbęrni ķ framleišslu žessara afurša.  Hér innanlands žarf ekki endilega aš auka framleišsluna, en hśn žarf klįrlega aš verša viršismeiri og til žess žarf žekkingu, og žar gegnir LbhĶ lykilhlutverki."  

Vegna veršfalls erlendis blasir viš fjįrhagsvandi saušfjįrbęnda, vegna žess aš 35 % framleišslunnar eru flutt utan um žessar mundir.  Žaš er engin įstęša fyrir rķkissjóš aš greiša meš śtflutningsvöru, en žaš er full įstęša til aš višhalda lambakjötsframleišslu ķ landinu, m.a. til aš draga śr lķkum į fęšuskorti viš hęttuašstęšur innanlands eša utan. Žį žarf aš styšja viš framleišslu fyrir innanlandsmarkašinn, žegar verš erlendis eru undir kostnaši viš framleišsluna hér. Žetta veršur lķklega bezt gert meš beingreišslum, t.d. į 90 % af innanlandsneyzlunni, sem žį nemur um 5900 t.  Til aš jafna veršsveiflur nišur į viš mį t.d. miša viš afuršaverš til bęnda sķšustu 9 įr į nśvirši.  Žaš nemur 582 ISK/kg, en afuršaverš ķ įr er 369 ISK/kg.  Mismunurinn er 213 ISK/kg, og uppbótin veršur žį 213 kISK/t x 5900 t/įr = 1,3 miaISK/įr.  Žessu fé er betur variš til aš višhalda byggš og atvinnustarfsemi ķ dreifbżli en til aš leggja nišur bśskap, sem meš žvķ aš ašlaga sig markašsašstęšum er lķkleg til bęttrar afkomu og aršsemi ķ framtķšinni, eins og rektorinn benti į.

Ein er sś grein landbśnašarins, sem meiri opinbera umfjöllun hefur hlotiš en saušfjįrręktin, og žaš er fiskeldiš, sem żmist er stundaš sem strandeldi eša landeldi, en veršur ķ framtķšinni e.t.v. stundaš ķ stórkvķum fyrir utan firšina, eins og Noršmenn eru aš hefja tilraunir meš nśna.  Mestur vöxtur hérlendis er ķ laxeldi, en žar hefur įsteytingarsteinninn veriš strok eldislaxa śr strandkvķum, og sķšan ganga žeirra upp ķ nęrliggjandi įr og hrygning žeirra žar.  

Hnķfurinn stendur ķ kśnni meš žaš, hvort įhęttan sé nś oršin įsęttanlega lķtil til aš leyfa umtalsvert laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, a.m.k. 15 kt/įr ķ fyrsta įfanga.  Laxeldisfyrirtękin į Ķslandi, sem sjókvķaeldi stunda, hafa nś innleitt nżja og traustari gerš eldiskvķa og tileinkaš sér nż og stranglega skjalfest vinnubögš samkvęmt norskum gęšastašli.  Fyrsta reynslan af žessari nżju tękni er svo jįkvęš, aš af henni mį draga žį įlyktun, aš strokhlutfalliš śr eldiskvķunum sé svo lįgt, aš m.v. 30 kt/įr ķ Ķsafjaršardjśpi žurfi ekki aš bśast viš hęrra hlutfalli eldislax ķ įm Ķsafjaršardjśps en 4 % af villtum laxi žar, sem er leyfilegt hįmark samkvęmt Hafrannsóknarstofnun.  

Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi fyrir žróun byggšar og atvinnustarfsemi į Vestfjöršum, aš yfirvöld dragi ekki lappirnar viš aš opna į žessa starfsemi ķ Ķsafjaršardjśpi, svo aš einhverju nemi.  Žaš hangir reyndar svo mikiš į spżtunni, aš varšar žjóšarhag, žvķ aš laxeldiš er svo öflug grein, aš framtķšar starfsemi hennar ķ Ķsafjaršardjśpi getur haft męlanleg įhrif į landsframleišsluna.  Žess vegna vęri engin gošgį, aš Alžingi mundi setja sérlög um laxeldi žar, sem mundi žį verša fordęmisgefandi rammi fyrir sjókvķaeldi almennt.

Geldlax hefur veriš nefndur sem valkostur, en geldingin veriš bęši ómannśšleg og dżr og fiskurinn žrifizt illa ķ kjölfariš.  Sś ašferš hefur ekki veriš vęnleg, en nś berast tķšindi frį Noregi um lķffręšilega ašferš, sem hindrar myndun kynkirtla ķ fiskinum.  Ašferšin žykir lofa góšu, og hśn snżst ekki um erfšabreytingu.  Fiskifréttir sögšu frį žessu 19. október 2017 ķ greininni:

"Risaskref ķ įttina aš eldi į geldlaxi":

"Ķ fréttatilkynningu frį Nofima [rannsóknarstofnun norska matvęlaišnašarins] segir, aš fiskurinn, sem um ręšir, lķti eins śt og hegši sér rétt eins og frjór lax.  Hins vegar mętti hugmyndin, sem žessi nišurstaša byggir į, mikilli tortryggni, žegar hśn var upphaflega kynnt, en ašferšin byggir į žvķ, aš fiskurinn er ekki erfšabreyttur, heldur įtt viš myndun įkvešinna bošefna, svo aš kynkirtlamyndun veršur fiskinum ómöguleg."

Mikiš vatn į eftir aš renna til sjįvar įšur en eldi geldfisks hefst į Ķslandi, žar sem téš ašferš er nż af nįlinni, miklar rannsóknir eftir ķ Noregi og sķšan leyfisferli į Ķslandi.  Aš bķša eftir geldfiski er ekki gild afsökun stjórnvalda fyrir žvķ aš draga lappirnar ķ žessu leyfismįli fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Žaš er ekki eftir neinu aš bķša fyrir Hafró aš endurskoša afstöšu sķna į grundvelli nżrra upplżsinga eša ella fyrir Alžingi aš setja sérlög um žessa starfsemi.  

 

 

 

 

 

 


Orkuflutningskerfi ķ bóndabeygju

Rafmagn śr sjįlfbęrum orkulindum, hitaveitur frį jaršvarmalindum og hagkvęm nżting sjįvaraušlindanna umhverfis Ķsland, mynda undirstöšu samkeppnishęfs nśtķma samfélags į Ķslandi.  Įn einhvers žessa vęru žjóšartekjur į mann ekki į mešal hinna hęstu ķ heimi, heldur jafnvel undir mišbiki ķ Evrópu, orkukostnašur landsmanna vęri hundrušum milljarša ISK hęrri į įri en nś er, og mengun vęri svo miklu meiri, aš sjóndeildarhringur vęri ekki ķ meira en 100 km fjarlęgš, heldur e.t.v. ķ 50 km fjarlęgš.  Allar žessar 3 nįttśruaušlindir skipta žess vegna sköpum fyrir landsmenn ķ brįš og lengd.

Žaš er hins vegar ekki nóg aš virkja endurnżjanlegar orkulindir og setja žar upp rafala meš višeigandi bśnaši, aš bora holur eftir heitu vatni og aš veiša fiskinn; žaš veršur aš koma vörunni til neytandans, svo aš allir framleišsluliširnir gręši, birgirinn, notandinn og hiš opinbera.  Žetta er yfirleitt ekki vandamįl, en žaš er žó oršiš aš meiri hįttar žjóšarvandamįli, hversu miklir annmarkar eru af mannavöldum į žvķ aš flytja raforkuna frį afhendingarstaš virkjunar og til dreifiveitu, sem flytur hana til kaupandans. Rķkisvaldiš getur ekki lišiš, aš eitt įr lķši į eftir öšru, įn žess aš mikilvęg atvinnusvęši fįi nęgt rafmagn, svo aš ekki sé nś minnzt į ófullnęgjandi afhendingaröryggi į Vestfjöršum.  Vekur furšu langlundargerš žingmanna ķ NA-kjördęmi, aš žeir skuli ekki hafa lagt fram žingsįlyktunartillögu um žetta mikla hagsmunamįl Eyfiršinga.  

Ašallega stafar žetta af andstöšu ķbśa viš loftlķnulögn ķ sjónmįli śr hlašvarpanum.  Stundum finnst žeim, aš žeir njóti ekki įvinnings af lķnunni til samręmis viš óžęgindi og "sjónmengun", sem žeir telja sér trś um, aš  stafa muni af nżrri loftlķnu, jafnvel žótt sś gamla hverfi.  

Landsnet (LN) žarf ķ slķkum tilvikum aš koma til móts viš ķbśana og sżna žeim fram į, aš fyrirtękiš hafi lįgmarkaš sjónręn įhrif mannvirkisins, eins og tęknilega er hęgt.  Žetta žżšir, aš minnst įberandi lķnustęši er vališ, t.d. frį žjóšvegi séš, lķnuturnar valdir žeirrar geršar, aš žeir falli sem bezt aš landslaginu og lķna fęrš ķ jöršu į viškvęmustu stöšunum (aš dómi sveitarstjórnar) ķ žeim męli, sem tęknilega er fęrt.  Hafi žetta allt veriš skipulagt og kynnt, ętti viškomandi sveitarstjórn aš bera skylda til aš samžykkja framkvęmdina įn tafar og veita henni öll tilskilin leyfi, enda hlżtur andstęš afstaša aš valda sveitarfélaginu stórtjóni, a.m.k. til lengdar.  

Sem dęmi um kreppuįstand ķ einu héraši vegna ófullnęgjandi flutningsgetu raforku žangaš mį taka Eyjafjörš og vitna ķ baksvišsgrein Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu, 13. október 2017,

"Kreppir aš um orku į Eyjafjaršarsvęšinu":

""Stašan er vond og langt ķ śrbętur", segir Elva Gunnlaugsdóttir, verkefnastjóri hjį Atvinnužróunarfélagi Eyjafjaršar.  Hśn segir, aš orkuskortur hamli uppbyggingu.

"Viš höfum veriš aš reyna aš koma okkar svęši aš, m.a. hjį Ķslandsstofu, en žar hrista menn bara hausinn.  Viš erum ekki aš ręša um stórišju, en til aš atvinnulķfiš geti haldiš įfram aš blómstra, žarf orku, sem er til ķ kerfinu.  Žaš vantar bara leišir til aš koma henni til okkar", segir Elva."

Hömlur af žessu tagi eru verri en nokkur višskiptahöft, žęr eyšileggja alls konar tękifęri fyrirtękja og einstaklinga og lama samkeppnihęfni svęšisins.  Žaš varšar žjóšarhag, aš stjórnvöld taki žessi mįl föstum tökum strax.

"Įrni V. Frišriksson, formašur samtaka atvinnurekenda į Akureyri og ķ nįgrenni, segir, aš vegna žess, hversu flutningsgetan er lķtil til og frį Akureyri, séu fyrirtękin eins og į enda kerfisins.  Žegar önnur hvor leišin lokast, sérstaklega austurlķnan, sem er öflugri en vesturlķnan, skapist vandamįl hjį notendum.  Žeir, sem séu viš endann, verši verr śti en ašrir, žegar flökt verši į rafmagninu.  Bilanir, sem verši langt ķ burtu, geti bitnaš į žeim.  

Öflug fyrirtęki eru ķ matvęlaframleišslu į Akureyri, eins og mjólkursamlag og bjórgerš.  Einnig žjónustufyrirtęki og fyrirtęki ķ mįlmišnaši."

Hér kemur fram, aš gagnvart öšrum mesta žéttbżliskjarna landsins getur LN ekki uppfyllt grundvallarreglu sķna um afhendingaröryggi raforku, s.k. (n-1) reglu, sem snżst um, aš notendur eigi ekki aš verša fyrir tjóni af einni stakri bilun ķ flutningskerfinu.  Jafnframt žekkist žaš hvergi ķ žróušum löndum, aš bilun hjį öšrum raforkunotanda ķ meira en 200 km fjarlęgš valdi flökti į spennu og tķšni hjį öšrum notanda, langt śt fyrir fjölžjóšleg višmišunarmörk, svo aš tjón verši į bśnaši og framleišslu.  Žetta setur ķslenzka flutningskerfiš ķ hóp frumstęšra flutningskerfa og hamlar veršmętasköpun ķ landinu.  Žetta įstand er gjörsamlega óvišunandi, og nżkjöriš Alžingi veršur aš fjalla af festu og alvöru um śrlausnir, vęntanlega undir forystu žingmanna NA-kjördęmis.

Įrlegur mešalkostnašur vegna ófyrirséšra bilana į stofnkerfi raforku 2005-2015 var miaISK 1,5 į veršlagi 2015.  Žį er ótališ tjón af völdum bilana ķ dreifiveitum og hjį notendum, en stundum verša bilanir hjį notendum af völdum spennusveiflna meš upptök ķ stofnkerfi eša dreifiveitu.  Langflestar fyrirvaralausar bilanir uršu į Vestfjöršum, 150 hjį Orkubśi Vestfjarša (OV) įriš 2016, og ķ flutningskerfi Landsnets verša įrlega um 30 slķkar bilanir į 132 kV Vesturlķnu og ķ 66 kV kerfinu į Vestfjöršum, alls um 180 raforkutruflanir į įri eša annan hvern dag aš jafnaši.  Algerlega óvišunandi įstand raforkukerfis į stóru og sķfellt mikilvęgara landsvęši.   

Eftir žvķ, sem įlagiš į Vestfjöršum eykst meš miklum fjįrfestingum ķ atvinnulķfi žar, t.d. ķ laxeldi, žį veršur hver straumleysismķnśta dżrari.  Meš sama įframhaldi veršur žess ekki langt aš bķša, aš ófullnęgjandi raforkugęši kosti Vestfiršinga 2,0 miaISK/įr, ef ekkert veršur aš gert. Meš svo frumstętt raforkukerfi veršur ekki unnt aš efla atvinnulķf į Vestfjöršum sem vert vęri og annars vęri raunhęft.  Samkvęmt nśverandi buršaržolsmati Hafrannsóknarstofnunar bera Vestfiršir u.ž.b. 50 kt/įr af laxi til slįtrunar.  Varlega įętlaš mun žaš standa undir 40 miaISK/įr ķ veltu, en įrlegt tjón vegna rafmagnstruflana gęti numiš 5 %/įr af žessari veltu.   Žetta er fyrir nešan allar skrišur og sżnir, aš OV og LN verša aš einhenda sér žegar ķ staš ķ naušsynlegar umbętur.  Žęr hafa žegar bešiš allt of lengi. 

Rafmagnsgęši į Vestfjöršum geta ekki oršiš fullnęgjandi meš žvķ einvöršungu aš fęra loftlķnur ķ jöršu og mynda hringtengingu allra helztu ašveitustöšva.  Til višbótar er Vestfiršingum naušsyn aš verša sjįlfum sér nógir um raforku, en žvķ fer fjarri, aš svo sé nś og vantar rśmlega helming af aflžörfinni eša um 22 MW.

Orku- og aflžörf Vestfiršinga mun vaxa hratt į nęstu įrum, ef žróun atvinnulķfsins žar gengur aš óskum, og gęti aflžörfin numiš 120 MW įriš 2040 meš 80 kt/įr fiskeldi (landker meštalin), 10“000 manna byggš, rafbķlavęšingu, rafvęšingu hafnanna og repjuvinnslu fyrir fiskeldiš.

Aš rįšast fljótlega ķ virkjun Hvalįr į Ströndum, 55 MW, er alls engin gošgį, žvķ aš sś žróun atvinnulķfs, sem aš ofan er nefnd, felur ķ sér 80 MW višbótar aflžörf įriš 2040 m.v. 2016 og fullnżtingu virkjunarinnar strax eftir gangsetningu meš sölu į orku śt fyrir Vestfirši.  Į innan viš einum įratugi munu Vestfiršir geta tekiš til sķn alla orku Hvalįrvirkjunar og Vestfiršingar žurfa žį nżja vatnsaflsvirkjun.

Hér er um aš ręša byltingu į högum Vestfiršinga, sem er framkölluš meš öflugri uppbyggingu fiskeldis, sem flestir žingmanna NV-kjördęmis geta vafalķtiš stutt.  Slķkur stušningur er naušsynlegur, žvķ aš žessi atvinnužróun er śtilokuš įn innvišauppbyggingar, sem m.a. felur ķ sér klęddan og buršarmikinn lįglendisveg frį Bolungarvķk og sušur til Bķldudals og frį Patreksfirši til Bjarkarlundar.  

ipu_dec_5-2011 

 

 


Sęstreng bar ekki hįtt ķ kosningabarįttu 2017

Sęstrengur į milli Ķslands og Skotlands hefur stundum vakiš talsverša umręšu hérlendis, en hafi hann boriš į góma ķ nżafstašinni kosningabarįttu um sęti į Alžingi, hefur slķkt fariš fram hjį blekbónda.  Žann 19. október 2017 birtist žó skrżtin grein ķ sérblaši Višskiptablašsins, "Orka & išnašur", žó ótengd kosningabarįttunni aš žvķ, er viršist, og veršur vikiš aš téšri grein ķ žessum pistli.

Aš lķtt rannsökušu mįli ętlar blekbóndi aš halda žvķ fram, aš stjórnmįlaflokkarnir hafi ekki tekiš skżra afstöšu meš eša į móti aflsęstreng til śtlanda.  Slķkt afstöšuleysi er hęgt aš réttlęta meš žvķ, aš enginn viti enn, hvernig kaupin muni gerast į eyrinni og fyrr sé ekki tķmabęrt aš taka afstöšu.  Hér veršur sżnt fram į ķ stuttu mįli, aš enginn višskiptagrundvöllur er eša veršur fyrir žessari hugmynd.  Įšur en menn fara aš męla žessu verkefni bót ęttu žeir aš sjį sóma sinn ķ aš leggja fram śtreikninga, sem benda til žjóšhagslegrar hagkvęmni verkefnisins. Annars er įróšur fyrir žessum sęstreng śr lausu lofti gripinn. 

Meš vķsun til grundvallarafstöšu ęttu stjórnmįlaflokkarnir hins vegar aš vera ķ fęrum nś žegar aš styšja viš hugmyndina um téšan sęstreng eša aš hafna henni.  Žessi grundvallarafstaša snżst um žaš, hvernig sišferšilega er réttmętt aš nżta nįttśruaušlindir Ķslands.  Į aš reyna aš hįmarka veršmętasköpun śr aušlindunum hér innanlands og žar meš aš nżta žęr til aš skapa fjölbreytilega atvinnu hér innanlands, eša į aš senda žęr utan sem hrįvöru og lįta ašra um aš beita hugviti sķnu og markašssamböndum til veršmętasköpunar ?  Žrišji kosturinn er, eins og vant er, aš gera ekki neitt.  Žaš heitir ķ munni sumra "aš lįta nįttśruna njóta vafans" og er ofnotuš klisja.

Tökum dęmi af įlišnašinum į Ķslandi. Hann notar mikla raforku, eša um 14,5 MWh/t Al og framleišslan er um 0,98 Mt/įr Al. Ętla mį, af upplżsingum um tekjur hans og kostnaš aš dęma, aš jafnašarlega verši um 40 % af veltu hans eftir ķ landinu. 

Įlverin eru fjölžęttir og flóknir vinnustašir, sem gera miklar kröfur til sjįlfra sķn um gęši, umhverfisvernd og öryggi starfsmanna.  Allt krefst žetta hįtęknilausna, enda eru fjölmargir verkfręšingar, tęknifręšingar, išnfręšingar o.fl. sérfręšingar aš störfum fyrir ķslenzku įlverin, bęši į launaskrį žeirra og sem verktakar. 

Žess vegna er afuršaverš ķslenzku įlveranna talsvert hęrra en hrįįlsveršiš, s.k. LME.  Mį reikna meš 20 % "premķu" eša višbót aš jafnaši, svo aš um USD 2500 fįist nś fyrir tonniš af įli frį Ķslandi.  Žessi framleišsla vęri śtilokuš hérlendis įn nżtingar hinna endurnżjanlegu orkulinda Ķslands, og žess vegna mį draga žį įlyktun, aš meš veršmętasköpun hérlendis śr raforkunni fįist: 69 USD/MWh (=2500 x 0,4/14,5) fyrir raforkuna ķ staš um 30 USD/MWh, sem įlverin kaupa raforkuna į.  Veršmętasköpunin innanlands nemur tęplega 40 USD/MWh, sem žżšir 2,3 földun orkuveršmętanna fyrir landsmenn meš žvķ aš nżta orkuna innanlands.  

Er mögulegt fyrir sęstreng aš keppa viš 69 USD/MWh ?  Svariš er nei, śtreikningar blekbónda hér aš nešan benda eindregiš til, aš sęstrengur sé engan veginn samkeppnisfęr viš stórišju um raforkuna į Ķslandi.  Til marks um žaš er śtboš į vegum National Grid, brezka Landsnets, ķ haust um kaup į umhverfisvęnni orku inn į landskerfiš.  Mun lęgri verš voru bošin en įšur hafa žekkzt, t.d. var raforka frį vindmyllum śti fyrir ströndum ("offshore windmills") bošin į 57,5 GBP/MWh, sem samsvaraši 76 USD/MWh.  Žaš veršur alls ekki séš, aš Englendingar (Skota vantar ekki umhverfisvęna raforku) muni vilja kaupa raforku frį Ķslandi viš hęrra verši en žeir geta fengiš innlenda, endurnżjanlega orku į.

Gerum samt rįš fyrir, aš vegna nišurgreišslna brezka rķkisins til vindmyllufyrirtękjanna mundu Englendingar vilja kaupa orku frį Ķslandi viš enda sęstrengsins ķ Skotlandi (žį er eftir aš flytja orkuna til Englands meš talsveršum kostnaši) fyrir 80 USD/MWh.  

Žetta er raunar hęrra en žjóšhagslegt virši raforkunnar į Ķslandi, en munu ķslenzku virkjanafyrirtękin fį į bilinu 30 - 69 USD/MWh ķ sinn hlut fyrir raforkuvišskiptin viš Englendinga ?  Lęgra veršiš lętur nęrri aš vera mešaltal nśverandi verša fyrir orku til įlveranna, og hęrra veršiš er lįgmark žjóšhagslega hagkvęms raforkuśtflutnings.

  Virkjanafyrirtękin mundu fį ķ sinn hlut śr Englandsvišskiptunum: VV=80-FG = 0 (sbr śtskżringar aš nešan).   

ž.e. mismun enska orkuveršsins og orkuflutningsgjaldsins um sęstrenginn og endamannvirki hans.  Blekbóndi gerši sér lķtiš fyrir og reiknaši śt, hvaša gjald eigandi sęstrengskerfisins yrši aš taka, svo aš fjįrfesting hans gęti skilaš 8 %/įr aršsemi yfir 25 įra afskriftartķma aš teknu tilliti til 10 % orkutapa um žessi mannvirki og 2 %/įr af stofnkostnaši ķ annan rekstrarkostnaš. 

Ef gert er rįš fyrir 1200 MW flutningsgetu mannvirkjanna og 90 % nżtingu į žeim į įri aš jafnaši m.v. fullt įlag, nemur orkusalan śt af mannvirkjunum 8,6 TWh/įr.  (Žetta er um 45 % af nśverandi orkusölu į Ķslandi.)  Sé gert rįš fyrir stofnkostnaši sęstrengsmannvirkja 4,7 MUSD/km, eins og gefiš hefur veriš upp fyrir sambęrilegt sęstrengsverkefni į milli Ķsrael og meginlands Grikklands, žį mun "ĶSSKOT" verkefniš kosta MUSD 5“640.

Nišurstaša śtreikninganna į žessum forsendum er sś, aš fjįrmagnskostnašur (vextir og afskriftir) nema 535 MUSD/įr og rekstrarkostnašur alls er 149 MUSD/įr.  

Heildarkostnašurinn nemur 684 MUSD/įr, sem śtheimtir flutningsgjald um mannvirkin: FG=80 USD/MWh. 

Įsgeir Magnśsson, blašamašur, er höfundur įšur nefndrar greinar,

"Hverfandi įhrif sęstrengs į orkuverš".  

Heiti greinarinnar er illa rökstutt, en hśn er reist į skżrslu frį brezku Landsvirkjun.  Mį benda į žveröfuga reynslu Noršmanna, en norskir raforkuseljendur hafa freistazt til aš selja of mikla orku utan og žį lękkaš svo mikiš ķ mišlunarlónum Noregs, aš žeir hafa oršiš aš flytja inn rįndżra orku til aš koma ķ veg fyrir orkuskort.  Į Ķslandi er mišlunargetan tiltölulega mun minni en ķ Noregi, og hér veršur aš sama skapi meiri hętta į vatnsleysi į veturna, sem žį mundi śtheimta innflutning į margföldu innlendu raforkuverši.  Hér er um hreinręktaša spįkaupmennsku aš ręša meš alla raforkunotendur hérlendis sem tilraunadżr og hugsanleg fórnarlömb. 

Žaš er ótrślega yfirboršsleg umfjöllun um orkumįl ķ téšri grein Andrésar, žar sem hvaš rekur sig į annars horn.  Hér veršur birtur śrdrįttur til aš sżna, hversu lįgt er hęgt aš leggjast ķ įróšri fyrir samtengingu raforkukerfa Ķslands og Englands (um Skotland), sem į sér marga tęknilega og umhverfislega annmarka, sem ekki verša geršir aš umręšuefni hér:

"Kęmi til žess [tengingar raforkukerfa Englands og Ķslands-innsk.BJo], mį ljóst vera [svo !], aš sęstrengur myndi auka tekjur af orkusölu hér į landi [ofangreindir śtreikningar benda til annars-innsk.BJo], auka gjaldeyrisflęši til landsins og rjśfa markašseinangrun raforkumarkašarins hér į landi [Englendingar mundu verša stęrsti einstaki raforkukaupandinn.  Žaš felur ķ sér mikla višskiptalega įhęttu. - innsk. BJo].  Ķ framhaldi af žvķ myndu rekstrarskilyrši stórišju į Ķslandi taka aš breytast [eru refirnir ekki til žess skornir ? - innsk.BJo], žó aš žaš tęki sinn tķma vegna žeirra löngu samninga, sem žar eru ķ gildi. [Orkusamningar til langs tķma, 25-35 įra, eru ekki sķšur ķ hag virkjanafjįrfestisins, žvķ aš meš slķka afkomutryggingu fęr hann hagstęšari lįnakjör - innsk. BJo.]  Segja mį, aš stórišjan hafi veriš notuš til orkuśtflutnings, en hśn getur tęplega keppt viš beinan orkuśtflutning um sęstreng til lengdar.  [Fyrri setningin er rétt, en sś seinni kolröng, eins og śtreikningar blekbónda hér aš ofan sżna - innsk. BJo.]

Įhrif sęstrengs į atvinnulķf gętu žvķ reynzt töluverš, en sjįlfsagt žykir mörgum ekki sķšri įvinningur ķ umhverfisįhrifum žess, aš stórišjan geti vikiš. [Žetta er amböguleg mįlsgrein og viršist reist į dylgjum um, aš stórišjan mengi.  Žegar um stęrstu raforkunotendurna hérlendis, įlverin, er aš ręša, er umhverfissporiš hverfandi og t.d. ekki merkjanlegt ķ gróšri viš Straumsvķk og ķ lķfrķkinu śti fyrir ströndinni vegna öflugra mengunarvarna - innsk. BJo.]  Fyrir nś utan hitt, aš žannig leysi hrein og endurnżjanleg ķslenzk orka af hólmi mengandi og óafturkręfa orkugjafa erlendis. [Žetta er hundalógķk, žvķ aš orkukręf išjuver hérlendis, sem hętta rekstri, verša aš öllum lķkindum leyst af hólmi meš mengandi og ósjįlfbęrum orkugjöfum erlendis - innsk. BJo.]

Žekkingarlaust fólk um orku- og išnašarmįl finnur oft hjį sér žörf til aš tjį sig opinberlega meš afar neikvęšum og grunnfęrnislegum hętti um žennan mįlaflokk.  Žaš viršist skorta skynsemi til aš įtta sig į žvķ, aš žaš hlżtur aš gera mįlstaš sķnum óleik meš žvķ aš tśšra tóma vitleysu.

Hér hefur veriš sżnt fram į, aš orkuśtflutningur um sęstreng frį Ķslandi til Skotlands meš landtengingu viš England getur ekki stašiš undir neinum virkjanakostnaši į Ķslandi vegna naušsynlegs flutningsgjalds um sęstrengsmannvirkin.  Sęstrengurinn veršur sennilega aldrei samkeppnisfęr viš orkusękinn išnaš į Ķslandi.   

Tröllkonuhlaup

 

 

 

 

 

 


Aukiš andrżmi

Žeir eru nokkrir, einnig hérlendis, sem goldiš hafa varhug viš kenningum um hlżnun jaršar af völdum s.k. gróšurhśsalofttegunda, einkum lķfsandans, CO2, sem kallašur hefur veriš koltvķildi į ķslenzku (ildi=sśrefni).  Efasemdarmenn töldu sig fį byr ķ seglin ķ sumar, er upplżst var um, aš andrśmsloft jaršar hefši ķ raun hlżnaš 0,3°C minna įriš 2015 frį įrinu 1870 en spįš hafši veriš meš žvķ aš bęta 2,0 trilljónum (trn) tonna (1 trilljón=1000 milljaršar) af koltvķildi inn ķ lofthjśp jaršar ķ lķkönum IPCC (International Panel on Climate Change), eins og tališ er, aš bętzt hafi viš ķ raun frį 1870-2015. Lofthjśpurinn hefur hingaš til sżnt meiri tregšu til hlżnunar en reiknilķkön höfšu veriš forrituš fyrir.

Žetta žżšir, aš jaršarbśar fį aukiš andrśm til aš kljįst viš hlżnun jaršar, žvķ aš samkvęmt žessu eykst magn koltvķildisins, sem óhętt er aš losa śt ķ andrśmsloftiš įn hlżnunar um meir en 1,5°C, śr 2,25  trn t ķ 2,75 trn t CO2.  Žetta žżšir, aš "kvóti" andrśmsloftsins fyrir CO2 fylist ekki į 7 įrum frį 2015, heldur į 21 įri, ž.e. įriš 2036, m.v. losun įrsins 2015. Žetta gefur von um, aš unnt verši aš halda afleišingum hlżnunar ķ skefjum, en žį veršur aš bregšast viš strax og draga śr losun um 1,2 mia t/įr til aš nį nśll nettó losun įriš 2055. Žess mį geta hér, aš heildarlosun Ķslands įn tillits til žurrkašs lands, en aš stęrsta losunarvaldinum, millilandafluginu, meštöldum, nemur um žessar mundir tęplega 12 Mt/įr eša rśmlega 300 ppm (hlutar śr milljón) af heildarlosun ķ heiminum (įn įhrifa breyttrar nżtingar lands).   

Nś žegar viršist hįmarkslosun hafa veriš nįš, um 38 mia t/įr, og žróun sjįlfbęrra orkulinda gengur vel.  Ekki heyrist žó mikiš af žróun kjarnorku eša samrunaorku, en žróun vindmyllna og sólarhlašna gengur vel.  Į orkuuppboši į Bretlandi ķ september 2017 tókust samningar um raforku frį vindmyllum śti fyrir ströndu į 57,50 GBP/MWh eša 76 USD/MWh (aš vķsu enn nišurgreidd af brezka rķkinu), og raforka frį sólarhlöšum į sólrķkum stöšum er nś žegar samkeppnishęf viš orku frį jaršefnaeldsneytisverum, ž.e. vinnslukostnašur er kominn undir 40 USD/MWh.  Rannsóknarstofnun ķ Potsdam um įhrif loftslagsbreytinga įętlar, aš raforka frį sólarhlöšum muni nema 30 %-50 % af raforkunotkun heimsins įriš 2050, en hśn nemur 2 % nśna.  Žetta kallar į framleišslu grķšarlegs magns af sólarkķsli, og žótt nśverandi framleišslutękni śtheimti tiltölulega mikiš magn af kolum ķ rafskaut ljósbogaofnanna, spara sólarhlöšurnar andrśmsloftinu miklu meira af CO2 į endingartķma sķnum en losaš er viš framleišsluna.  Sama mį segja um įliš.  Fullyršingar um, aš žessi efni, kķsill og įl, hafi slęm įhrif į andrśmsloftiš, eru śr lausu lofti gripnar, žegar minnkun losunar viš notkun žessara efna er tekin meš ķ reikninginn.  Eina višurkennda ašferšafręšin ķ žessum efnum er aš horfa į allt ferli žessara efna frį öflun hrįefna til endanlegrar förgunar.   

Žann 12. október 2017 birtist ķ Morgunblašinu fréttin: "Draga koltvķoxķš śr andrśmslofti":

Žar er sagt frį samstarfi ON-Orku nįttśrunnar viš svissneska fyrirtękiš Climeworks um prófun koltvķildisgleypis viš Hellisheišarvirkjun.  Christoph Gebald, annar stofnenda žessa frumkvöšlafyrirtękis, segir:

"Allar rannsóknir  benda til žess, aš viš nįum ekki markmišum Parķsarsamkomulagsins, ž.e. aš stöšva aukningu į śtblęstri gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu og nį aš halda hnattręnni hlżnun innan viš 2°C, meš žvķ einu aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Viš veršum lķka aš vinna aš žvķ aš hreinsa andrśmsloftiš."

Žessar fullyršingar Svisslendingsins orka mjög tvķmęlis.  Ķ fyrsta lagi hefur nś žegar tekizt aš stöšva įrlega aukningu losunar gróšurhśsalofttegunda, og ķ öšru lagi eru nś 66 % lķkur į žvķ aš mati IPCC, aš takast megi aš halda hlżnun innan viš 1,5 °C.

Žaš mun flżta fyrir žvķ aš nį nśll nettó losun aš draga koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš eru hins vegar nś žegar til ašrar mun umhverfisvęnni og ódżrari ašferšir til žess.  Žar į blekbóndi viš bindingu meš landgręšslu og skógrękt.  Slķkt śtheimtir aš vķsu mikiš landrżmi, en žaš er einmitt fyrir hendi į Ķslandi, og žess vegna į žessi gleypir og nišurdęling uppleysts CO2 ekki erindi viš ķslenzkar ašstęšur og er einvöršungu akademķskt įhugaverš tilraun.  

Gasgleypir Svisslendinganna vegur um 50 t, og žess vegna er ljóst, aš framleišsla hans skilur eftir sig talsvert kolefnisspor.  Ferliš er orkukręft og žarfnast mikils heits vatns.  Žaš er žess vegna rįndżrt og kostar um 65 kISK/t CO2.  Til samanburšar mį ętla, aš binding meš skógrękt į Ķslandi kosti innan viš 4 kISK/t CO2. Gleypisašgeršin er meira en 16 sinnum dżrari en hin ķslenzka skógrękt, sem višurkennd hefur veriš af IPCC sem fullgild ašferš viš bindingu. Afköst téšs gasgleypis og nišurdęlingar eru sįralķtil eša 50 t/įr CO2.  Til samanburšar nįst sömu afköst į 6,5 ha lands hérlendis aš mešaltali meš skógrękt.  

Žaš vęri miklu ódżrara og žjóšhagslega hagkvęmara fyrir ON og önnur CO2 myndandi fyrirtęki aš semja viš ķslenzka skógarbęndur um bindingu koltvķildis en aš standa ķ žessum akademķsku ęfingum į Hellisheiši, sem eru e.t.v. PR-vęnar, en hvorki sérlega umhverfisvęnar né geta žęr nokkru sinni oršiš samkeppnishęfar.   

 Kjarnorka ķ samkeppni viš kol


Haltrandi rafvęšing

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš Landsnet er į eftir tķmaįętlunum sķnum um uppbyggingu raforkuflutningskerfis landsins.  Fyrir vikiš er 132 kV flutningskerfiš oflestaš (Byggšalķnuhringurinn), og višskiptavinir fyrirtękisins, dreifiveitur og endanlegir rafmagnsnotendur lķša fyrir žessa stöšu.  Žetta hefur komiš nišur į atvinnužróun ķ landinu, t.d. ķ Eyjafirši, og hefur tafiš rafkatlavęšingu fiskimjölsverksmišja. Mįliš er ķ öngstręti og žarfnast atbeina stjórnmįlamanna til aš uppręta žaš samfélagslega tjón, sem af žessu hlżzt.

 Įstandiš veršur verra meš hverju įrinu, sem lķšur, og kerfiš er oršiš mjög veikt, žegar žaš annar ekki toppįlagi og hrynur viš eina truflun į kerfinu, sem oršiš getur fyrirvaralaust vegna atburša ķ rekstri stórra išnfyrirtękja, eins og dęmin sanna, eša vegna vešurs.  Til aš afnema flöskuhįlsana, veršur aš veita įętlunum fyrirtękisins brautargengi strax, enda eru framkvęmdir žess afturkręfar, ef seinni kynslóšir sętta sig ekki viš mannvirkin.

Nś eru stjórnarskipti framundan og samkvęmt skošanakönnunum frį žvķ sķšla ķ september 2017 veršur Vinstri hreyfingin gręnt framboš forystuafl innan nęstu rķkisstjórnar.  Vegna hefšbundinnar andstöšu žessa stjórnmįlaflokks viš nżjar virkjanir og flutningslķnur blęs ekki byrlega fyrir raforkumįlum landsins nęstu įrin.  Landiš, sérstaklega landsbyggšin, mį ekki viš frekari stöšnun į žessu sviši.  Hér er um aš ręša stórfellt hagsmunamįl byggšanna.  Žaš skyldu landsbyggšarmenn hafa rķkulega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017.

Žaš blasir viš, aš flokkur, sem ķ orši kvešnu styšur hröš orkuskipti, leggur ķ raun stein ķ götu žeirra meš andstöšu sinni viš nżjar virkjanir og styrkingu flutningskerfisins.  Žaš er frįleitt, sem t.d. Bjarni Bjarnason, forstjóri OR, hefur haldiš opinberlega fram, aš rafbķlavęšing jafngildi ašeins 1-2 % aukningu raforkunotkunar ķ landinu.  Gnżr Gušmundsson, rafmagnsverkfręšingur, hefur komizt aš žeirri nišurstöšu ķ lokaritgerš sinni til meistaraprófs ķ rafmagnsverkfręši voriš 2017, aš įriš 2030 verši rafmagnsžörf rafmagnsfartękja į vegum landsins 769 GWh (rśmlega 4 % af nśverandi notkun) og aflžörfin 172 MW (rśmlega 8 % af nśverandi mešalafli) og aš į įrinu 2040 verši žessar tölur 1276 GWh (tęplega 7 %) og 324 MW (rśmlega 15 %).  Viš žetta mį bęta 62 MW įriš 2030 vegna rafvęšingar fiskimjölsverksmišja, yfir 100 MW vegna rafvęšingar hafnanna og 87 MW vegna aukningar almennrar notkunar įriš 2030 frį 2016, alls a.m.k. 420 MW (20 %) višbótar aflžörf įn stórišju įriš 2030. Aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart žessum stašreyndum jafngildir žvķ aš grafa undan orkuskiptunum. Žaš er žó "system ķ galskapet" hjį vinstri gręnum, žvķ aš žeirra hįttur er einmitt aš stinga hausnum ķ sandinn, žegar raunveruleikinn knżr dyra ķ gerviveröld žeirra.

Ef orkuskiptin eiga aš verša barn ķ brók, veršur žegar ķ staš aš hefja undirbśning aš orkuöflun og orkuflutningi fyrir žau.  Treysta menn Vinstri hreyfingunni gręnu framboši til aš hafa forystu um žessi mįl ?  Ef sś forysta į aš verša öšru vķsi en ķ skötulķki, veršur sį flokkur aš söšla um, og žaš eru litlar lķkur į, aš hugmyndafręšilega gaddfrešnir tréhestar sjįi žörf į žvķ eša geti žaš yfirleitt.

Žaš mį gera žvķ skóna, aš kķnversk stjórnvöld ętli aš leiša Kķna til forystu į mörgum tęknisvišum og ķ heimsvišskiptum og -stjórnmįlum, en žau eru ekki gaddfrešnir tréhestar, žótt žau ašhyllist sķna eigin śtgįfu af kommśnisma. Ķ Kķna er nś stęrsti rafbķlamarkašur heims, og stjórnvöld ķ Peking įforma aš banna sölu į nżjum bķlum, sem einvöršungu eru knśnir jaršefnaeldsneyti, til aš draga śr mengun ķ kķnverskum borgum, sem fyrir löngu er oršin hįskaleg heilsu manna.  Noršmenn eru aš ķhuga aš setja į slķkt bann hjį sér įriš 2025 og Frakkar og Bretar 2040. Viš hérlendis höfum gullin tękifęri ķ žessum efnum vegna endurnżjanlegrar og mengunarlķtillar raforkuvinnslu og veršum aš taka žessi mįl föstum tökum, ef viš eigum ekki aš verša eftirbįtar annarra į žessu sviši.  Er vinstri gręnum treystandi til forystu ķ žessum efnum ?  Stefna žeirra og mįlflutningur bendir ķ ašra įtt. Žetta og önnur innvišauppbygging mun sitja į hakanum, žvķ aš öllum višbótar skatttekjum mun verša sóaš ķ rekstur, sbr loforšaflaum upp į 200 miaISK/įr.  

Nś eru framleiddar um 1,2 M rafbķla į įri ķ heiminum, en įriš 2025 er bśizt viš, aš fjöldi žeirra hafi a.m.k. tķfaldazt ķ 12 M og nemi žį um 10 % markašarins.  Į Ķslandi gengur rafbķlavęšing óžarflega hęgt, og er žaš vegna vanburšugrar hlešsluašstöšu. Žaš er įtaks žörf viš fjölbżlishśs og gististaši. 

Um 46 % nżrra bķla fara til bķlaleiganna, og žęr telja sér enn ekki fęrt aš rafvęša flota sinn af ofangreindum orsökum.  Hlutfall tengiltvinnbķla og alrafbķla af heildarsölu nżrra bķla er žess vegna ašeins 9,0 % ķ įr, žótt hlutfalliš til almennra nota sé 16,6 %.  Žaš vęri rįš til aš hraša žessari žróun aš forgangsraša uppsetningu hlešslustöšva ķ samrįši viš samtök bķlaleiganna.

Hafnir landsins hafa ekki fjįrhagslegt bolmagn til eflingar rafkerfis sķns fyrir landtengingu allra skipa ķ höfn, ž.į.m. skemmtiferšaskipa.  Žar af leišandi žarf rķkissjóšur aš efla orkusjóš, svo aš hann geti veitt höfnunum styrki til aš fara af staš meš hönnun og hįspennulagnir ķ samvinnu viš dreifiveiturnar. Rķkissjóšur mun sķšan fį til baka viršisaukaskatt af raforkusölunni.     

  

 


Veršmętasköpun og draumóramenn

Öll veršmętasköpun samfélagsins į sér staš ķ fyrirtękjum landsins.  Stjórnmįlamenn, rķkisvald, embęttismenn og sveitarstjórnir, sjį svo um aš eyša jafngildi tęplega helmings vergrar landsframleišslu af veršmętasköpun fyrirtękjanna. 

Skżjaglópar og haršsvķrašir vinstri menn viršast enga grein gera sér fyrir žvķ, hvernig veršmęti verša til.  Verknašir og umręšur sżna žetta ljóslega.  Žeir slįtra  mjólkurkśnni og éta śtsęšiš, ef žeir komast ķ ašstöšu til žess.  Žetta lį ķ augum uppi į dögum vinstri stjórnar Jóhönnu Siguršardóttur, og mįlflutningur rķkisstarfsmannsins, Tómasar Gušbjartssonar, lęknis į Landsspķtalanum, ber dįlķtiš keim af blindu į žaš, hvernig veršmęti verša til, og žeirri rörsżn, aš eitt śtiloki annaš, žegar mismunandi veršmętasköpun er annars vegar.  Žetta hefur einnig veriš nefnt naumhyggja.  Sem dęmi žį finnast engin tilvik um žaš ķ heiminum, aš vatnsaflsvirkjanir hafi haft neikvęš įhrif į feršažjónustu; žvert į móti, vatnsaflsvirkjanir hafa veriš ašdrįttarafl fyrir feršamenn, enda hefur vegalagning fyrir virkjanir vķša aušveldaš feršamönnum aš komast leišar sinnar. 

Tómas, lęknir, skrifar enn eina tilfinningažrungnu greinina ķ Fréttablašiš, 21. september 2017.  Ber žessi grein heitiš:

"Žarfnast móšir nįttśra umbošsmanns ?

Ķ greininni svarar rķkisstarfsmašurinn spurningu sinni jįtandi; žaš sé žörf į aš bęta ķ bįkniš og auka rķkisśtgjöldin til žess eins aš auka tvķverknaš ķ kerfinu og skörun embętta.  Blekbóndi vill aftur į móti halda žvķ fram, aš fyrir sé meira en nóg af silkihśfum į rķkisjötunni, sem geri fįtt gagnlegt til aš létta landanum lķfsbarįttuna, en verji of miklum tķma ķ aš fęgja į sér klęrnar.  

Téš grein Tómasar hefst žannig:

"Žaš er flestum ljóst, sem fylgzt hafa meš umręšunni um fyrirhugaša Hvalįrvirkjun og stórišju ķ Helguvķk, aš nįttśra Ķslands į undir högg aš sękja.  Orkufyrirtęki og erlend stórišja įsęlast vatnsföll okkar og jaršhitasvęši til raforkuframleišslu."

Hér er gamalkunnug klisja į ferš, fimmtug afturganga frį oršafari Einars, heitins, Olgeirssonar, kommśnistaforingja, ķ eldheitri umręšu į Alžingi um Bśrfellsvirkjun og Alusuisse, fyrsta eiganda ISAL ķ Straumsvķk.  Žį var mįliš samsęri erlends aušvalds og innlendrar borgarastéttar gegn verkalżš landsins um aš ręna hann aršinum af orkulindunum į "hausaskeljastaš". 

Žessi įróšur lęknisins er alger tķmaskekkja, žvķ aš nś erum viš reynslunni rķkari og vitum, aš vatnsaflsvirkjanirnar mala alžżšu landsins gull og knżja fyrirmyndar vinnustaši, hvaš ašbśnaš starfsmanna, launakjör og mengunarvarnir snertir.  Svartagallsraus af žessu tagi sęmir illa hįskólaborgara.  Honum vęri nęr aš vara viš mestu umhverfisvį nśtķmans, feršamanninum, og taka upp barįttu til eflingar gróšuržekju lands meš stęrstu eyšimörk Evrópu.  Žaš gerir hann ekki; žvert į móti rįšleggur hann Vestfiršingum aš hętta viš Hvalįrvirkjun, sem žó veršur grundvöllur aš uppbyggingu fjölbreytilegs atvinnulķfs og orkuskiptum į Vestfjöršum, og einbeita sér aš feršažjónustu.  Žaš hefur aldrei žótt rįšlegt aš setja öll eggin ķ eina körfu.  Žetta er afleit rįšgjöf lęknis ķ Reykjavķk til Vestfiršinga.

"Nś eru į teikniboršinu 8 stórvirkjanir į Ķslandi.  Žęr eiga alls aš framleiša 419 MW af orku (sic), sem aš langmestu leyti (80 %) er hugsuš til stórišju, ekki sķzt kķsilvera ķ Helguvķk.  Žessar virkjanir kosta grķšarlegt fé, og aršsemi žeirra er umdeild, enda viršist hagnašur af starfseminni, sem žęr žjóna, oft į tķšum fęršur meš bókfęrslubrögšum til śtlanda."

Žessi mįlflutningur lęknisins orkar tvķmęlis og žarfnast skošunar:

Į Ķslandi er žaš Verkefnisstjórn Rammaįętlunar, sem gerir tillögu til Alžingis um flokkun orkunżtingarkosta ķ nżtingu, biš eša vernd.  Samkvęmt gildandi Rammaįętlun eru 18 virkjanakostir ķ nżtingarflokki aš aflgetu alls 1421 MW.  Žar af eru 6 virkjanir yfir 100 MW og mega e.t.v. kallast stórvirkjanir į ķslenzkan męlikvarša.  Žęr eru (JG=jaršgufa, VA=vatnsafl, VM=vindmyllur):

  • Kröfluvirkjun, JG, 150 MW
  • Austurengjar,  JG, 100 MW
  • Sandfell,      JG, 100 MW
  • Sveifluhįls,   JG, 100 MW
  • Urrišafoss,    VA, 140 MW
  • Blöndulundur,  VM, 100 MW
  • Alls               690 MW

Žaš er įreišanlega ofsögum sagt, aš 4 žessara stórvirkjana séu į hönnunarstigi, hvaš žį aš bśiš sé aš semja um orkusölu frį 4 stórvirkjunum.  Hvašan ķ ósköpunum kemur žį lękninum sś vizka, aš "aršsemi žeirra [sé] umdeild" ?  Hagkvęmniathugun fer ekki fram fyrr en verkhönnun er langt komin og söluverš orku er ljóst.

Lękninum veršur tķšrętt um stórišju og ętķš ķ nišrandi tóni.  Hér skal benda žessum lękni į tvęr stašreyndir ķ sambandi viš stórišju og raforkufyrirtęki į Ķslandi:

  1. Raforkukerfi landsins vęri ašeins svipur hjį sjón įn stórišjunnar, enda mundi žį einingarkostnašur (ISK/kWh eša ISK/MW) vera mun hęrri en nś er.
  2. Ķslendingar bśa viš eitt lęgsta raforkuverš ķ heimi.  Žaš stafar af žvķ, aš markašur var ķ landinu fyrir raforkuvinnslu og raforkuflutning ķ stórum stķl.  Stórišjan hefur gert meira en greiša fyrir sķna hlutdeild ķ raforkukerfiskostnašinum.  Meš öšrum oršum: lęgsta raforkuverš ķ heimi vęri ekki mögulegt į Ķslandi įn mikillar raforkusölu samkvęmt langtķmasamningum viš öflug fyrirtęki, sem njóta trausts lįnastofnana, og žar meš getur virkjunarfyrirtękiš notiš hagstęšari lįnakjara.   

Dylgjur lęknisins um bókhaldssvindl og skattaundanskot alžjóšlegra fyrirtękja hér eru ķ anda annarra einangrunarsinna, sem horn hafa ķ sķšu erlendra fjįrfesta hérlendis.  Allar vestręnar žjóšir keppast žó um aš laša til sķn beinar erlendar fjįrfestingar, žvķ aš žęr hafa góš įhrif į hagvöxt og žekkingarstig ķ žjóšfélaginu og draga śr lįnsfjįržörf atvinnulķfsins.  Višurkennd endurskošunarfyrirtęki rżna og įrita bókhald žessara fyrirtękja, og žaš er ótrślegur barnaskapur hjį lękninum aš vęna öll žessi fyrirtęki um svindl og svķnarķ.  Gengur hann heill til skógar ? 

Aš einu leyti hefur blekbóndi samśš meš sjónarmišum lęknisins, en žaš er, žegar hann gagnrżnir hugmyndina um sęstreng į milli Ķslands og Skotlands.  Hann viršist žó halda, aš višskiptahugmyndin sé sś aš senda Skotum "gręna orku" til notkunar ķ Skotlandi.  Žaš er engin žörf į žvķ.  Skotar eiga nóg af endurnżjanlegum orkulindum.  Hugmyndin er aš selja Englendingum ķslenzka orku og kaupa af žeim raforku, žegar žörf krefst hérlendis.  Slķk tenging mun óhjįkvęmilega hękka raforkuveršiš hérlendis, og ķslenzkar orkulindir hrökkva fyrirsjįanlega ekki til fyrir vaxandi žjóš, orkuskipti og sęstreng. Žessi rök nefnir lęknirinn žó ekki.  

Žaš slęr hins vegar alveg śt ķ fyrir lękninum, žegar hann kvešur "tķmabęrt aš setja į stofn nżtt embętti; Umbošsmann nįttśrunnar, sem gjarna mętti vera kona, žvķ aš žęr viršast išulega vķšsżnni en karlar, žegar kemur aš nįttśruvernd."                                Žaš vęri augljóst brot į jafnréttislögum aš auglżsa eftir öšru kyninu ķ žessa stöšu, en ašalatrišiš er, aš stöšunni yrši algerlega ofaukiš ķ ķslenzku stjórnsżslunni viš hlišina į Umhverfisstofnun og Umhverfisrįšuneytinu, og aš stofnsetja žaš vęri ašeins til aš ženja śt bįkniš og aš fjölga silkihśfunum.  Hver veit, nema žaš verši eitt af gęluverkefnum nżrrar vinstri stjórnar aš stofna žetta žarflausa embętti til žess eins aš koma skattpeningum ķ lóg.  Samkvęmt lögmįli Parkinsons yrši žarna komiš 10 manna starfsliš innan tķšar, sem mundi ekkert annaš gera en aš tefja afgreišslu stjórnsżslunnar, og er hśn žó nógu hęg fyrir.

                                                Lęknirinn gerist skįldlegur į köflum, en žó flękist alltaf rörsżnin fyrir honum, sem t.d. fyrirmunar honum aš skilja slagoršiš:"nżtum og njótum":                 "Ég tel ljóst, aš unašsstundir ķ nįttśru Ķslands séu ķ huga flestra Ķslendinga og erlendra gesta dżrmętari en kķlovattstundir." 

Žetta į ekki aš vera spurning um annašhvort eša, heldur hvort tveggja.  Tęknin leyfir slķkt nś į dögum.  Sjįlfbęr kķlowattstund er unašsleg ķ heimi rafmagnslegrar ósjįlfbęrni, og hśn fer vel meš unašsstundum ķ fašmi nįttśrunnar.    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Fasteignir, fiskeldi og orkuöflun

Vestfiršingar berjast nś fyrir žvķ aš mega nżta landsins gęši alžżšu allri til hagsbóta.  Žaš er ekki vanžörf į auknum umsvifum athafnalķfs į Vestfjöršum, eins og fasteignaveršiš er vķsbending um, enda er jįkvętt samband į milli fasteignaveršs og atvinnuframbošs. 

Žetta mį lesa śt śr nżlegum upplżsingum Byggšastofnunar, sem fékk Žjóšskrį Ķslands til aš bera saman fasteignaverš ķ 31 bę og žorpi vķšs vegar um landiš m.v. 161,1 m2 einbżlishśs.  Sams konar samanburšur hefur įtt sér staš undanfarin įr.

Eignin er ódżrust į Bolungarvķk, en hefur undanfarin įr veriš ódżrust żmist į Patreksfirši eša į Vopnafirši.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš fasteignamatiš hękkaši hlutfallslega mest 2016-2017 į žessum tveimur stöšum.  Er engum blöšum um žaš aš fletta, aš meginskżringin eru miklar fjįrfestingar ķ fiskeldi į Sušurfjöršum Vestfjarša undanfarin misseri og miklar fjįrfestingar HB Granda į Vopnafirši ķ atvinnutękjum og kaup į žorskkvóta fyrir skip, sem žašan eru gerš śt.  

Višmišunarhśsiš į Bolungarvķk kostar ašeins MISK 14,4, en mišgildi fasteignaveršsins į samanburšarstöšunum er MISK 26.  Nęr žaš varla kostnaši viš slķkt fullfrįgengiš hśs.  Aš byggja hśs į Bolungarvķk er greinilega mjög įhęttusamt, žvķ aš žurfi hśsbyggjandi aš selja, fęr hann ašeins um helming upp ķ kostnašinn.  Žetta er vķtahringur fyrir staši ķ žessari stöšu.  Į Höfn ķ Hornafirši er sveitarfélagiš nśna aš reyna aš rjśfa žennan vķtahring meš žvķ aš stušla aš nżbyggingum ķbśšarhśsnęšis fyrir fólk, sem vantar ķ vinnu žar. Žar sem vinnu vantar, er eina rįšiš til aš rjśfa žann vķtahring aš efla framboš fjölbreytilegra starfa.

Nś vill svo til fyrir ķbśa viš Ķsafjaršardjśp, aš slķk efling athafnalķfs er innan seilingar.  Fyrir hendi eru fyrirtęki, sem sękjast eftir aš hefja laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Allt bendir til, aš umskipti til hins betra hafi įtt sér staš viš hönnun og rekstur laxeldissjókvķa, svo aš stroktķšni sé innan marka, sem talizt geta skašleg fyrir "hreint" kyn villtra laxa ķ laxįm, sem ósa eiga śt ķ Ķsafjaršardjśp, hvaš žį annars stašar. 

Žaš er žess vegna fullt tilefni fyrir Hafrannsóknarstofnun aš endurskoša fljótlega įhęttumat sitt, enda veršur įrlegt hįmarkstjón ķ Ķsafjaršardjśpi innan viš 5 % af nęsta öruggri įrlegri veršmętasköpun 30 kt laxeldis žar.  Raunveruleg įhęttugreining vegur saman lķkindi tjóns og įvinnings, og nišurstašan veršur žį ótvķrętt almannahagsmunum ķ vil.  

Buršaržolsmat Vestfjarša fyrir laxeldi hljóšar upp į 50 kt.  Žaš er varfęrnislegt og mun sennilega hękka ķ tķmans rįs.  Žar viš bętist möguleikinn į laxeldi ķ landkerum.  Ķ heild gęti laxeldi į Vestfjöršum numiš 80 kt įriš 2040.  Orkužörf žess mį įętla 160 GWh/įr og aflžörfina 30 MW.

Ef svo vindur fram sem horfir um atvinnužróun, mun ķbśum į Vestfjöršum fjölga um 5 k (k=žśsund) 2017-2040.  Vegna almennrar rafhitunar munu žeir žurfa tiltölulega mikla orku, sem gęti numiš 125 GWh/įr og 20 MW.

Rafbķlavęšing er framundan į Vestfjöršum, eins og annars stašar į landinu, og gęti žurft 64 GWh/įr og 16 MW aš 23 įrum lišnum.

Hafnirnar veršur aš rafvęša meš hįspenntri dreifingu og gętu stór og smį skip žurft 35 GWh/įr og 8 MW įriš 2040 į Vestfjöršum.

Ef spurn veršur eftir repjumjöli ķ fóšur fyrir laxinn, gęti vinnsla žess og repjuolķu į skipin žurft 12 GWh/įr og 8 MW.  

Alls eru žetta tęplega 400 GWh/įr og 80 MW.  Žaš er alveg śtilokaš fyrir ķbśa og atvinnurekstur į Vestfjöršum aš reiša sig į tengingu viš landskerfiš um Vesturlķnu fyrir žessa aukningu.  Ķ fyrsta lagi er žessi orka ekki fyrir hendi ķ landskerfinu, og eftirspurnin er og veršur sennilega umfram framboš į landinu ķ heild.  Ķ öšru lagi er afhendingaröryggi raforku į Vestfjöršum algerlega óbošlegt um žessar mundir, og į tķmum orkuskipta er óįsęttanlegt aš reiša sig į rafmagn frį dķsilknśnum rafölum.  

Žį er enginn annar raunhęfur kostur en aš virkja vatnsafl į Vestfjöršum, og samkvęmt gildandi Rammaįętlun, sem er mišlunarleiš rķkisins viš val į milli nżtingar orkulinda og verndunar, eru Hvalįrvirkjun og Austurgilsvirkjun ķ nżtingarflokki į Vestfjöršum.  Lķklega er nś veriš aš vinna aš lögformlegu umhverfismati fyrir žį fyrrnefndu aš stęrš 340 GWh/įr og 55 MW.  Hśn mun ein ekki duga fyrir aukninguna nęstu 2 įratugina į Vestfjöršum.  Bęndavirkjunum mun fjölga, en meira veršur aš koma til, svo aš Vestfiršir verši raforkulega sjįlfbęrir, og orkulindirnar eru žar fyrir hendi. 

Hęgt er aš nśvirša framlegš Hvalįrvirkjunar fyrstu 20 įr starfseminnar, og fęst žį andvirši vatnsréttindanna ķ įnum, sem leggja virkjuninni til orku.  Andviršiš er žannig reiknaš miaISK 14,4.  Hęstiréttur hefur dęmt, aš sveitarfélögum sé heimilt aš leggja fasteignagjald į andvirši vatnsréttinda.  Sé notaš įlagningarhlutfalliš 0,5 %, fęst įrleg upphęš ķ sveitarsjóš af vatnsréttindum Hvalįrvirkjunar 72 MISK/įr.  Soltinn sveitarsjóš munar um minna.

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, heldur įfram aš skrifa greinar ķ Fréttablašiš meš įróšri um žaš, aš "nįttśran skuli njóta vafans" og homo sapiens af kvķslinni Vestfiršingar, bśsettir į Vestfjöršum, geti étiš, žaš sem śti frżs, hans vegna.  Svo hvimleišur sem žessi mįlflutningur hans kann aš žykja, į hann fullan rétt į aš hafa žessa skošun og tjį hana, žar sem honum sżnist.  Rökin eru samt varla tęk fyrir nokkurt eldhśsborš į Ķslandi.  Žann 8. september 2017 birtist eftir téšan lękni grein ķ Fréttablašinu:

"Umręša um Hvalįrvirkjun į villigötum":

"Įstęšan [fyrir kynningarįtaki Tómasar og Ólafs Mįs Björnssonar, augnlęknis, į landslagi ķ Įrneshreppi] er sś, aš okkur hefur fundizt skorta mjög į upplżsingagjöf um framkvęmdina og viš teljum, aš nįttśran į žessu stórkostlega svęši hafi ekki fengiš aš njóta vafans.  Viš erum ekki ašeins aš beina spjótum okkar aš framkvęmdaašilum virkjunarinnar, HS Orku og Vesturverki, heldur ekki sķšur aš žeim, sem veitt hafa virkjuninni brautargengi ķ Rammaįętlun og sveitarstjórn Įrneshrepps.

Einnig truflar okkur, aš eigandi Eyvindarfjaršarįr sé ķtalskur huldubarón, sem selt hefur vatnsréttindi sķn til kanadķsks milljaršamęrings, Ross Beaty, sem er eigandi 68 % hlutar ķ HS Orku - fyrirtęki, sem sķšan į 70 % ķ Vesturverki, framkvęmdaašila virkjunarinnar.  Žvķ er vandséš, aš ķslenzkir eša vestfirzkir hagsmunir séu ķ forgangi."

Hér er hreinn tittlingaskķtur į feršinni, nöldur af lįgkśrulegum toga, sem engan veginn veršskuldar flokkun sem rökstudd, mįlefnaleg gagnrżni.  Sķšasta mįlsgrein lęknisins sżnir, aš hann er algerlega blindur į hina hliš mįlsins, sem eru hagsmunir fólksins, sem į Vestfjöršum bżr og mun bśa žar.  Žetta "sjśkdómseinkenni" hefur veriš kallaš aš hafa rörsżn į mįlefni.  Žaš var sżnt fram į žaš ķ fyrrihluta žessarar vefgreinar, aš nżtt framfaraskeiš į Vestfjöršum stendur og fellur meš virkjun, sem annaš getur žörfum vaxandi fiskeldis, vaxandi ķbśafjölda og orkuskiptum į Vestfjöršum.  Aš leyfa sér aš halda žvķ fram, aš slķk virkjun žjóni hvorki hagsmunum Vestfiršinga né žjóšarinnar allrar, ber vitni um žjóšfélagslega blindu og tengslaleysi viš raunveruleikann, en e.t.v. er einnig um aš ręša hroka beturvitans.  

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband