Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Fasteignir, fiskeldi og orkuöflun

Vestfiršingar berjast nś fyrir žvķ aš mega nżta landsins gęši alžżšu allri til hagsbóta.  Žaš er ekki vanžörf į auknum umsvifum athafnalķfs į Vestfjöršum, eins og fasteignaveršiš er vķsbending um, enda er jįkvętt samband į milli fasteignaveršs og atvinnuframbošs. 

Žetta mį lesa śt śr nżlegum upplżsingum Byggšastofnunar, sem fékk Žjóšskrį Ķslands til aš bera saman fasteignaverš ķ 31 bę og žorpi vķšs vegar um landiš m.v. 161,1 m2 einbżlishśs.  Sams konar samanburšur hefur įtt sér staš undanfarin įr.

Eignin er ódżrust į Bolungarvķk, en hefur undanfarin įr veriš ódżrust żmist į Patreksfirši eša į Vopnafirši.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš fasteignamatiš hękkaši hlutfallslega mest 2016-2017 į žessum tveimur stöšum.  Er engum blöšum um žaš aš fletta, aš meginskżringin eru miklar fjįrfestingar ķ fiskeldi į Sušurfjöršum Vestfjarša undanfarin misseri og miklar fjįrfestingar HB Granda į Vopnafirši ķ atvinnutękjum og kaup į žorskkvóta fyrir skip, sem žašan eru gerš śt.  

Višmišunarhśsiš į Bolungarvķk kostar ašeins MISK 14,4, en mišgildi fasteignaveršsins į samanburšarstöšunum er MISK 26.  Nęr žaš varla kostnaši viš slķkt fullfrįgengiš hśs.  Aš byggja hśs į Bolungarvķk er greinilega mjög įhęttusamt, žvķ aš žurfi hśsbyggjandi aš selja, fęr hann ašeins um helming upp ķ kostnašinn.  Žetta er vķtahringur fyrir staši ķ žessari stöšu.  Į Höfn ķ Hornafirši er sveitarfélagiš nśna aš reyna aš rjśfa žennan vķtahring meš žvķ aš stušla aš nżbyggingum ķbśšarhśsnęšis fyrir fólk, sem vantar ķ vinnu žar. Žar sem vinnu vantar, er eina rįšiš til aš rjśfa žann vķtahring aš efla framboš fjölbreytilegra starfa.

Nś vill svo til fyrir ķbśa viš Ķsafjaršardjśp, aš slķk efling athafnalķfs er innan seilingar.  Fyrir hendi eru fyrirtęki, sem sękjast eftir aš hefja laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Allt bendir til, aš umskipti til hins betra hafi įtt sér staš viš hönnun og rekstur laxeldissjókvķa, svo aš stroktķšni sé innan marka, sem talizt geta skašleg fyrir "hreint" kyn villtra laxa ķ laxįm, sem ósa eiga śt ķ Ķsafjaršardjśp, hvaš žį annars stašar. 

Žaš er žess vegna fullt tilefni fyrir Hafrannsóknarstofnun aš endurskoša fljótlega įhęttumat sitt, enda veršur įrlegt hįmarkstjón ķ Ķsafjaršardjśpi innan viš 5 % af nęsta öruggri įrlegri veršmętasköpun 30 kt laxeldis žar.  Raunveruleg įhęttugreining vegur saman lķkindi tjóns og įvinnings, og nišurstašan veršur žį ótvķrętt almannahagsmunum ķ vil.  

Buršaržolsmat Vestfjarša fyrir laxeldi hljóšar upp į 50 kt.  Žaš er varfęrnislegt og mun sennilega hękka ķ tķmans rįs.  Žar viš bętist möguleikinn į laxeldi ķ landkerum.  Ķ heild gęti laxeldi į Vestfjöršum numiš 80 kt įriš 2040.  Orkužörf žess mį įętla 160 GWh/įr og aflžörfina 30 MW.

Ef svo vindur fram sem horfir um atvinnužróun, mun ķbśum į Vestfjöršum fjölga um 5 k (k=žśsund) 2017-2040.  Vegna almennrar rafhitunar munu žeir žurfa tiltölulega mikla orku, sem gęti numiš 125 GWh/įr og 20 MW.

Rafbķlavęšing er framundan į Vestfjöršum, eins og annars stašar į landinu, og gęti žurft 64 GWh/įr og 16 MW aš 23 įrum lišnum.

Hafnirnar veršur aš rafvęša meš hįspenntri dreifingu og gętu stór og smį skip žurft 35 GWh/įr og 8 MW įriš 2040 į Vestfjöršum.

Ef spurn veršur eftir repjumjöli ķ fóšur fyrir laxinn, gęti vinnsla žess og repjuolķu į skipin žurft 12 GWh/įr og 8 MW.  

Alls eru žetta tęplega 400 GWh/įr og 80 MW.  Žaš er alveg śtilokaš fyrir ķbśa og atvinnurekstur į Vestfjöršum aš reiša sig į tengingu viš landskerfiš um Vesturlķnu fyrir žessa aukningu.  Ķ fyrsta lagi er žessi orka ekki fyrir hendi ķ landskerfinu, og eftirspurnin er og veršur sennilega umfram framboš į landinu ķ heild.  Ķ öšru lagi er afhendingaröryggi raforku į Vestfjöršum algerlega óbošlegt um žessar mundir, og į tķmum orkuskipta er óįsęttanlegt aš reiša sig į rafmagn frį dķsilknśnum rafölum.  

Žį er enginn annar raunhęfur kostur en aš virkja vatnsafl į Vestfjöršum, og samkvęmt gildandi Rammaįętlun, sem er mišlunarleiš rķkisins viš val į milli nżtingar orkulinda og verndunar, eru Hvalįrvirkjun og Austurgilsvirkjun ķ nżtingarflokki į Vestfjöršum.  Lķklega er nś veriš aš vinna aš lögformlegu umhverfismati fyrir žį fyrrnefndu aš stęrš 340 GWh/įr og 55 MW.  Hśn mun ein ekki duga fyrir aukninguna nęstu 2 įratugina į Vestfjöršum.  Bęndavirkjunum mun fjölga, en meira veršur aš koma til, svo aš Vestfiršir verši raforkulega sjįlfbęrir, og orkulindirnar eru žar fyrir hendi. 

Hęgt er aš nśvirša framlegš Hvalįrvirkjunar fyrstu 20 įr starfseminnar, og fęst žį andvirši vatnsréttindanna ķ įnum, sem leggja virkjuninni til orku.  Andviršiš er žannig reiknaš miaISK 14,4.  Hęstiréttur hefur dęmt, aš sveitarfélögum sé heimilt aš leggja fasteignagjald į andvirši vatnsréttinda.  Sé notaš įlagningarhlutfalliš 0,5 %, fęst įrleg upphęš ķ sveitarsjóš af vatnsréttindum Hvalįrvirkjunar 72 MISK/įr.  Soltinn sveitarsjóš munar um minna.

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, heldur įfram aš skrifa greinar ķ Fréttablašiš meš įróšri um žaš, aš "nįttśran skuli njóta vafans" og homo sapiens af kvķslinni Vestfiršingar, bśsettir į Vestfjöršum, geti étiš, žaš sem śti frżs, hans vegna.  Svo hvimleišur sem žessi mįlflutningur hans kann aš žykja, į hann fullan rétt į aš hafa žessa skošun og tjį hana, žar sem honum sżnist.  Rökin eru samt varla tęk fyrir nokkurt eldhśsborš į Ķslandi.  Žann 8. september 2017 birtist eftir téšan lękni grein ķ Fréttablašinu:

"Umręša um Hvalįrvirkjun į villigötum":

"Įstęšan [fyrir kynningarįtaki Tómasar og Ólafs Mįs Björnssonar, augnlęknis, į landslagi ķ Įrneshreppi] er sś, aš okkur hefur fundizt skorta mjög į upplżsingagjöf um framkvęmdina og viš teljum, aš nįttśran į žessu stórkostlega svęši hafi ekki fengiš aš njóta vafans.  Viš erum ekki ašeins aš beina spjótum okkar aš framkvęmdaašilum virkjunarinnar, HS Orku og Vesturverki, heldur ekki sķšur aš žeim, sem veitt hafa virkjuninni brautargengi ķ Rammaįętlun og sveitarstjórn Įrneshrepps.

Einnig truflar okkur, aš eigandi Eyvindarfjaršarįr sé ķtalskur huldubarón, sem selt hefur vatnsréttindi sķn til kanadķsks milljaršamęrings, Ross Beaty, sem er eigandi 68 % hlutar ķ HS Orku - fyrirtęki, sem sķšan į 70 % ķ Vesturverki, framkvęmdaašila virkjunarinnar.  Žvķ er vandséš, aš ķslenzkir eša vestfirzkir hagsmunir séu ķ forgangi."

Hér er hreinn tittlingaskķtur į feršinni, nöldur af lįgkśrulegum toga, sem engan veginn veršskuldar flokkun sem rökstudd, mįlefnaleg gagnrżni.  Sķšasta mįlsgrein lęknisins sżnir, aš hann er algerlega blindur į hina hliš mįlsins, sem eru hagsmunir fólksins, sem į Vestfjöršum bżr og mun bśa žar.  Žetta "sjśkdómseinkenni" hefur veriš kallaš aš hafa rörsżn į mįlefni.  Žaš var sżnt fram į žaš ķ fyrrihluta žessarar vefgreinar, aš nżtt framfaraskeiš į Vestfjöršum stendur og fellur meš virkjun, sem annaš getur žörfum vaxandi fiskeldis, vaxandi ķbśafjölda og orkuskiptum į Vestfjöršum.  Aš leyfa sér aš halda žvķ fram, aš slķk virkjun žjóni hvorki hagsmunum Vestfiršinga né žjóšarinnar allrar, ber vitni um žjóšfélagslega blindu og tengslaleysi viš raunveruleikann, en e.t.v. er einnig um aš ręša hroka beturvitans.  

 

 

 

 


Aušlindastjórnun ķ ljósi reynslunnar

Frį öndveršu nżttu Ķslendingar ašallega gögn og gęši landsins sér til lķfsvišurvęris, žótt sjórinn vęri ętķš nżttur meš. Takmörkušu vinnuafli var ašallega beint aš landbśnašarstörfum, žótt ungir menn vęru sendir ķ veriš.  Sjórinn tók hins vegar ęgilegan toll af sjómönnum, allt žar fiskiskipin uršu öflugri undir lok 19. aldar.  Kann hręšilegur fórnarkostnašur aš hafa rįšiš nokkru um, aš sjįvarśtvegur varš ekki undirstöšuatvinnuvegur hér fyrr en skömmu fyrir aldamótin 1900.

Nś tękni ruddi žį sjįvarśtvegi brautina.  Žilskipin gjörbreyttu ašstöšu sjómanna, hafnargerš hófst og vélvęšing skipanna hóf innreiš sķna.  Hvalveišar Noršmanna upp śr 1870 hér viš land og hvalvinnsla į Vestfjöršum og Austfjöršum umbyltu atvinnuhįttum og žar meš žjóšlķfinu öllu.  Įriš 1890 nįmu śtflutningstekjur af sjįvarafuršum hęrri upphęš en śtflutningstekjur af landbśnašarafuršum, sem veriš höfšu ašalśtflutningsvörur landsmanna frį upphafi, ķ vöruskiptum og sem gjaldeyrislind. Sķšan hefur sjįvarśtvegur veriš undirstöšu atvinnugrein landsmanna.   

Nżlega gaf Įgśst Einarsson, prófessor emeritus viš Hįskólann į Bifröst, śt bókina "Fagur fiskur ķ sjó".  Aš žvķ tilefni birti Gušsteinn Bjarnason vištal viš fręšimanninn ķ Fiskifréttum, 31. įgśst 2017:

"Žaš mį segja, aš hinar hefšbundnu veišar og vinnsla standi undir 9 %-11 % af landsframleišslunni, en žegar sjįvarśtvegurinn er skošašur ķ heild, žį skilar hann okkur rķflega 20 %, žvķ aš sjįvarśtvegurinn hér į landi er svo miklu meira en bara veišar og vinnsla.  Til hans veršur lķka aš telja t.d. veišarfęragerš og vélsmķši ķ tengslum viš sjįvarśtveg, en žar erum viš meš stórfyrirtęki į heimsmęlikvarša, eins og Hampišjuna og Marel og mörg önnur fyrirtęki.  Žarna hefur oršiš bylting, og žetta gerir sjįvarśtveginn aš mikilvęgustu atvinnugrein landsmanna."

Ekki skal ķ efa draga, aš sjįvarśtvegurinn skapi landsmönnum mestan aušinn allra atvinnugreina, en reiknaš meš sama hętti stendur išnašurinn undir um 20 % landsframleišslunnar lķka.  Ķ sambandi viš raforkuišnašinn ķ landinu mį geta žess, aš ef flytja žyrfti inn olķu til aš framleiša žęr 18,5 TWh/įr af raforku, sem framleiddar eru meš vatnsafli og jaršgufu, sem er aušvitaš óraunhęft dęmi, žį nęmi andvirši žess innflutnings um 280 miaISK/įr um žessar mundir. Orkuvinnslan ķ landinu lyftir lķfskjörunum og gerir landiš samkeppnishęft viš śtlönd um fólk og fyrirtęki.   

Įgśst ręddi einnig um fiskveišistjórnunina:

"Įstęšan fyrir žvķ, aš žaš hafa veriš svo miklar deilur um fiskveišistjórnina, er sś, aš žetta kerfi bżr til veršmęti, sem heitir aušlindarenta, og žaš gerist vegna žess, aš ašgangurinn er takmarkašur, en žį vakna spurningar um žaš, hver į rentuna ?  Į aš skattleggja žetta sérstaklega t.d. til aš efla byggšir landsins."  

Umrędd skattlagning er veikasti hlekkur fiskveišistjórnunarkerfisins.  Hśn er reist į röngum og śreltum forsendum.  Spyrja mį grundvallarspurningar varšandi veršmętasköpun sjįvarśtvegsins į borš viš žį, hvers virši óheftur réttur aš mišunum sé, žegar ljóst er, aš hann mundi valda tapi allra śtgeršanna.  Hann er einskis virši.  Žess vegna er engin įstęša til sérskattlagningar į nśverandi śtgeršir.  Hins vegar mį til sanns vegar fęra, aš śtgerširnar standa ķ žakkarskuld viš rķkisvaldiš fyrir aš hafa skapaš umgjörš sjįlfbęrrar nżtingar į sjįvaraušlindunum.  Žess vegna er hóflegt aušlindagjald af śtgeršunum sanngjarnt, en afraksturinn į ekki aš renna ķ rķkissjóš, heldur ķ sjįvarśtvegssjóš til sveiflujöfnunar innan sjįvarśtvegsins og fjįrfestinga tengdum sjįvarśtveginum, s.s. ķ nżju hafrannsóknarskipi Hafrannsóknarstofnunar, žyrlum Landhelgisgęzlu, hafnabótum, rafkerfisstyrkingu hafnanna o.s.frv.  

Nśverandi afturvirka ašferšarfręši viš śtreikning aušlindagjalds af sjįvarśtvegi er ótęk, og mun ganga af litlum og mešalstórum śtgeršum daušum.  Hśn getur valdiš ofsaskattheimtu, žar sem andvirši skattheimtunnar getur numiš žrišjungi framlegšar fyrirtękis. 

Žaš er algerlega óskiljanlegt, aš sjįvarśtvegsrįšherra skuli leggja blessun sķna yfir žį ofstopaskattheimtu af einni atvinnugrein, sem nśverandi ašferšarfręši felur ķ sér, og girša fyrir breytingar fiskveišiįriš 2017/2018, sem henni vęri žó ķ lófa lagiš aš gera.  Reikna ber veršmęti aušlindarinnar, sem er tiltölulega einfalt meš nśviršisreikningum mešalframlegšar, deila henni į aflahlutdeildir og taka sķšan įkvešna rentu af žessu, allt aš 0,5 %/įr, en įrleg upphęš mętti aldrei fara yfir 5 % framlegšar į sķšasta fiskveišiįri.  

Žann 15. jśnķ 2017 birtist vištal Įsgeirs Ingvarssonar viš Hjört Gķslason ķ Sjįvarśtvegi-riti Morgunblašsins, ķ tilefni žżšingar Hjartar į nżrri bók Óla Samró, fęreysks sjįvarśtvegsrįšgjafa og hagfręšings, um mismunandi fiskveišistjórnunarkerfi:

"Óli Samró kemst aš žeirri nišurstöšu ķ bókinni, aš hvergi sé til fiskveišistjórnunarkerfi, sem gerir ekkert rangt og allt rétt, en kerfi eins og žaš ķslenzka og nżsjįlenzka komist nęst žvķ aš stżra fiskveišum meš hvaš skynsamlegustum hętti."

"Ķ Lettlandi og į Kamchatka ķ Rśsslandi var sś leiš [uppbošsleiš] prófuš, og ķ bįšum tilvikum var uppbošstilraununum hętt, žvķ aš įvinningurinn var ekki sį, sem vonazt hafši veriš eftir.  Ķ Rśsslandi keyptu Kķnverjar allan kvótann, sem var ķ boši, og ķ Lettlandi voru žaš Ķslendingar."

Hvernig į aš koma ķ veg fyrir, aš fjįrsterkir ašilar, innanlands eša utan, bjóši hęsta verš ķ fiskveišiheimildarnar meš leppa sem skjöld og landi sķšan aflanum, žar sem žeim sżnist ?  Žaš eru einfeldningar, sem halda, aš hęgt sé aš hafa stjórn į žeim öflum, sem śr lęšingi sleppa, žegar slķk óžurftar tilraunastarfsemi meš grunnatvinnuveg er sett ķ gang.

Hjörtur żjar aš sjśkdómseinkenni krata og sósķalista, žegar aš veišigjaldaumręšu kemur:

"Žaš viršist ę algengara, aš stjórnmįlamenn reyni aš afla sér vinsęlda meš loforšum um aš taka enn meira frį sjįvarśtveginum og nota til żmissa verkefna.  En hafa veršur ķ huga, aš sjįvarśtvegurinn gerir nś žegar mikiš fyrir žjóšarhag meš beinum og óbeinum störfum, og tķškast nįnast hvergi annars stašar ķ heiminum, aš śtgeršir greiši aušlindagjald.  Žvert į móti skekkir žaš samkeppnisstöšu ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, aš keppinautar žeirra ķ öšrum löndum njóta styrkja frį hinu opinbera."

Skipum, sem śthlutaš er veišiheimildum viš Ķslandsstrendur, fer fękkandi meš hverju įrinu og śtgeršum fękkar einnig.  Hvort tveggja er vķsbending um hagręšingu ķ kerfinu.  Hins vegar leikur ekki į tveimur tungum, aš nśverandi veišigjaldakerfi flżtir fyrir žessari žróun, og yfirvöld stušla žannig meš ósanngjörnum gjöršum sķnum aš hrašari samžjöppun ķ greininni en ella, alveg sérstaklega viš nśverandi ašstęšur mikils tekjusamdrįttar ķ sjįvarśtvegi. 

Alžingi samžykkti ķ órįši įriš 2012 reglur, sem hafa afleišingar, sem enginn stjórnmįlaflokkur vill gangast viš sem sinni stefnu.  Samt lemur nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra hausnum viš steininn, af žvķ aš hśn gengur meš steinbarn ķ maganum, sem hefur fengiš nafniš "uppbošsleiš".  

Orkulindir landsins eru lķka takmörkuš aušlind, žótt takmörkunin sé annars ešlis en ķ sjįvarśtveginum.  Yfirvöld śthluta fyrirtękjum virkjanaleyfum, og ekki fį žau öll leyfi til aš virkja, žar sem žau hafa hug į og hafa jafnvel rannsakaš virkjanasvęši, eins og nišurstaša Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun er órękt vitni um. 

Žar aš auki hefur Hęstiréttur dęmt sveitarfélagi ķ vil um, aš žaš mętti leggja fasteignaskatt į vatnsréttindi ķ fljóti, sem rennur um sveitarfélagiš, ķ hlutfalli viš lengd fljótsins ķ viškomandi sveitarfélagi (Fljótsdalshreppi).  Eina śtistandandi įgreiningsefniš viš eiganda virkjunarinnar, Landsvirkjun, er, hvaša gjaldflokk megi nota. 

Fulltrśar sveitarstjórna ķ sveitarfélögum, žar sem virkjuš į rennur um, en fįar eša engar fasteignir virkjunarinnar eru stašsettar, berja lóminn og kvarta undan žvķ, aš lķtiš af aušlindarentunni verši eftir ķ hérašinu.  Hvers vegna lįta žau ekki meta vatnsréttindin til fjįr og leggja sķšan į fasteignagjald, sem žau hafa nś réttarheimild til samkvęmt dómafordęmi Hęstaréttar ?  Veršmętamatiš žarf aš vera samkvęmt višurkenndri reikniašferš um nśviršingu framtķšarframlegšar allra virkjana ķ įnni. Fyrir t.d. Žjórsį er ekki um neinar smįupphęšir aš ręša og fara vaxandi.

Haršar deilur geisa um laxeldi ķ sjókvķum hér viš land.  Sumpart eiga žęr deilur rót aš rekja til lišins tķma horfinna vinnubragša viš žessa atvinnugrein.  Undanfarar įkvaršanatöku um starfsleyfi og rekstrarleyfi laxeldisstöšva eru tvķžęttir.  Ķ fyrsta lagi buršaržolsmat Hafró į lķklegri getu viškomandi fjaršar til aš hreinsa sig af śrgangi og ašskotaefnum frį fiskeldinu og ķ öšru lagi įhęttugreining, žar sem metnar eru lķkur į neikvęšum atburšum į borš viš eldislaxastrok alla leiš upp ķ nęrliggjandi įr, sem leiši til meira en 4 % af eldislaxi ķ einni į. 

Til aš reka endahnśtinn į įhęttugreininguna žarf hins vegar aš meta lķklegt fjįrhagstjón af neikvęšum fylgifiskum laxeldis į móti samfélagslegum fjįrhagsįvinningi af laxeldinu. Bęši fólk og nįttśra verša aš fį aš njóta vafans til lengdar.  Einnig mį lķta svo į, aš ķbśarnir séu hluti af nįttśrunni į viškomandi svęši. Sé žetta gert, t.d. fyrir Ķsafjaršardjśp, mun koma ķ ljós, ef lausleg athugun blekbónda er rétt, aš hįmarkstjóniš er vel innan viš 5 % af lķklegum fjįrhagsįvinningi samfélagsins (veršmętasköpun) į hverju įri.  Slķkt veršur aš telja, aš réttlęti 30 kt/įr leyfisveitingu ķ Ķsafjaršardjśpi, enda sé skašabótaskylda eldisfyrirtękjanna nišur njörvuš.

Ķ sķšari hluta įgśstmįnašar 2017 skilaši "Starfshópur um stefnumótun ķ fiskeldi" skżrslu sinni til sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra.  Žar var lagt til aš bjóša śt starfsleyfi til sjókvķaeldis, og fer nś fram vinna viš śtfęrslu žeirra tillagna.  Fyrirtękin eiga aš fį 6 įra tķmabil frį upphafsslįtrun śr kvķunum aš fyrstu greišslu aušlindagjalds.

Hér er fariš offari ķ gjaldtöku af atvinnustarfsemi, sem mun koma nišur į fjįrfestingum og nżsköpun ķ greininni og klįrlega veikja samkeppnishęfni fyrirtękjanna į erlendum mörkušum, žvķ aš žessi hegšun yfirvalda žekkist ekki annars stašar. Annašhvort bjóša menn upp eša leggja į įrlegt aušlindagjald, en alls ekki hvort tveggja. 

Veršmętamat į laxeldisaušlindinni gęti numiš 4,0 MISK/t.  Reksturinn stendur ekki undir svo hįu kaupverši, en e.t.v. mį vęnta tilbošs, sem nęr 0,5 MISK/t. Til samanburšar hefur gangverš į žorskkvóta numiš 2,5 MISK/t, en žar er yfirleitt um aš ręša jašarverš, žar sem śtgeršir eru aš bęta viš sig kvóta. Ef žessi (0,5 MISK/t) yrši raunin ķ śtbošum, mun kostnašur af leyfiskaupunum, jafnašur į 20 fyrstu rekstrarįrin, nema um 6 % af framlegš.  Žetta er hįtt og skżrir, hvers vegna hįmark įrlegs aušlindargjalds var ķ skżrslu téšs starfshóps sett föst upphęš, 15 ISK/kg af slįturlaxi.  Ķ heildina verša leyfisgjöld og aušlindargjald žungur baggi į starfseminni fyrstu įrin, jafnvel 10 % af framlegš.  Undir nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra mį žó sjįvarśtvegurinn bśa viš enn verri kjör, žar sem veišileyfagjöldin munu nema um miaISK 11 ķ heildina fiskveišiįriš 2017/2018 samkvęmt reglugerš hennar frį ķ sumar.  Žetta gęti aš mešaltali numiš 30 % af framlegš, sem er glórulaus gjaldtaka rķkisins.  

Til aš gera sér ķ hugarlund, hversu grķšarlegar upphęšir kunna aš verša greiddar fyrir laxeldisleyfin, er hęgt aš taka dęmi af Ķsafjaršardjśpi, žar sem buršaržolsmatiš hljóšar upp į 30 kt.  Ef žetta magn yrši bošiš upp, gęti andviršiš numiš miaISK 15.  Hvert į žaš aš renna ?  Réttast vęri aš stofna sjóš, sem veitir fé til uppbyggingar innviša, sem tengjast fiskeldinu beint.  

Įlyktunin af öllu žessu er, aš žaš stefnir ķ ringulreiš ķ aušlindastjórnun landsmanna.  Ķ sjįvarśtveginum er viš lżši ofurgjaldtaka.  Veišileyfagjaldiš raskar samkeppnisstöšu ķslenzkra śtgerša viš śtlönd og viš ašrar atvinnugreinar hérlendis.  Samžjöppun ķ greininni veršur svo hröš, aš sumar byggšir munu vart fį svigrśm til ašlögunar.  Veišileyfagjaldiš į sjįvarśtveginn er miskunnarlaus rįnyrkja rķkisins, sem mį ekki standa.

Ķ orku- og fjarskiptageiranum fer ekki fram śtboš į virkjanaleyfum eša fjarskiptarįsum.  Gjald fyrir leyfisveitingar er mjög lįgt, og ekkert aušlindargjald er innheimt.  

Žetta ósamręmi er óvišunandi og ber vott um afleita stjórnsżslu.  Hóflegt gjald ber aš taka fyrir ašgang aš nįttśruaušlind "ķ sameign žjóšarinnar" eša afnotaréttinn, en žaš į ekki aš refsa fyrirtękjum fyrir žessa nżtingu meš žvķ aš rukka fyrir hvort tveggja.  Heildarkostnašur fyrirtękis af ašgangs- og/eša afnotarétti ętti aldrei aš fara yfir 5 % af framlegš žess įriš į undan.

Uppbošsleišin er stórgölluš.  Hśn getur aldrei fariš fram óheft, nema menn sętti sig viš, aš allur ašgangurinn geti lent hjį öflugasta fyrirtękinu.  Aš hafa öll eggin ķ einni körfu er of įhęttusamt fyrir yfirvöldin. Į keyptur ašgangur aš vera framseljanlegur hverjum sem er ? Žaš veršur aš leggja żmsar hömlur į bjóšendur.  Žaš er mun ešlilegra, aš raša fyrirtękjunum landfręšilega rökrétt nišur į strandsvęšin og leggja sķšan į žau hóflegt įrlegt aušlindargjald, t.d. 20 ISK/kg, žó aš hįmarki 5,0 % af framlegš sķšasta įrs.      

 

 

 

 

 

 

 

 


Orkuskipti śtheimta nżjar virkjanir

Vestfiršingar standa nś frammi fyrir byltingu ķ atvinnuhįttum sķnum.  Žaš mun verša grķšarleg vķtamķnsprauta ķ samfélag žeirra og ķ žjóšfélagiš allt, žegar laxeldi nęr tugžśsundum tonna į hverju įri eša į bilinu 50-80 kt/įr, sumt hugsanlega ķ landkerum. Žarna er aš koma til skjalanna nż meiri hįttar śtflutningsatvinnugrein meš öllum žeim jįkvęšu hlišarįhrifum, sem slķkum fylgja.  

Nż framleišsla mun śtheimta nżtt fólk.  Af žeim orsökum mun verša mikil fólksfjölgun į Vestfjöršum į nęstu tveimur įratugum.  Hagvöxtur veršur e.t.v. hvergi į landinu meiri en žar, žar sem Vestfiršingum gęti fjölgaš śr 7 k (k=žśsund) ķ 12 k eša um 70 % į tveimur įratugum.  Žetta veršur žó ekki hęgt įn žess aš hleypa nżju lķfi ķ innvišauppbygginguna, skólakerfi, heilbrigšiskerfi, vegakerfi og raforkukerfi, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Fyrstu hreyfingarnar ķ žessa veru mį merkja meš Dżrafjaršargöngum į milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar, sem einnig mun hżsa hįspennustrengi, og nišur fara į móti loftlķnur ķ 600 m hęš. Žį er einnig glešiefni margra, aš bśiš er aš auglżsa deiliskipulag fyrir 55 MW Hvalįrvirkjun.

Žörf fyrir raforku og rafafl mun aukast grķšarlega į Vestfjöršum samhliša vexti atvinnulķfsins og fólksfjölgun.  Žaš dregur ekki śr aukningunni, aš megniš af hśsnęšinu er rafhitaš, żmist meš žilofnum eša heitu vatni frį rafskautakötlum.  Ętla mį, aš starfsemi laxeldisfyrirtękjanna og ķbśafjölgunin henni samfara įsamt óbeinu störfunum, sem af henni leiša, muni į tķmabilinu 2017-2040 leiša til aukningar į raforkunotkun Vestfjarša um tęplega 300 GWh/įr og aukinni aflžörf 56 MW.  Viš žessa aukningu bętist žįttur orkuskiptanna, sem fólgin verša ķ styrkingu į rafkerfum allra hafnanna og rafvęšingu e.t.v. 70 % af fartękjaflotanum. 

Nżlega kom fram ķ fréttum, hversu brżnt mengunarvarnamįl landtenging skipa er.  Žżzkur sérfręšingur stašhęfši, aš mengun frį einu faržegaskipi į sólarhring vęri į viš mengun alls bķlaflota landsmanna ķ 3 sólarhringa.  Yfir 100 faržegaskip venja nś komur sķnar til Ķslands.  Žau koma gjarna viš ķ fleiri en einni höfn.  Ef višvera žeirra hér er aš mešaltali 3 sólarhringar, liggja žau hér viš landfestar ķ meira en 300 sólarhringa.  Žetta žżšir, aš įrlega menga žessi faržegaskip 2,5 sinnum meira en allur fartękjafloti landsmanna į landi.  Žetta hefur ekki veriš tekiš meš ķ reikninginn, žegar mengun af völdum feršamanna hérlendis er til umręšu.  Gróšurhśsaįhrif millilandaflugs eru 7,6 sinnum meiri en landumferšarinnar.  Žetta fer lįgt ķ umręšunni, af žvķ aš millilandaflugiš er ekki inni ķ koltvķildisbókhaldi Ķslands.  Er ekki kominn tķmi til, aš menn hętti aš vķsa til feršažjónustu sem umhverfisvęns valkosts ķ atvinnumįlum ?  

Stašreyndirnar tala sķnu mįli, en aftur aš aukinni raforkužörf Vestfjarša.  Orkuskiptin munu śtheimta tęplega 100 GWh/įr og 24 MW.  Alls mun aukin raforkužörf įriš 2040 m.v. 2016 nema tęplega 400 GWh/įr og 80 MW. Žetta er 58 % aukning raforkužarfar og 92 % aukning aflžarfar.  Aš stinga hausnum ķ sandinn śt af žessu og bregšast ekki viš į annan hįtt mundi jafngilda žvķ aš lįta gulliš tękifęri śr greipum sér ganga.  

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, hefur samt skoriš upp herör gegn virkjun Hvalįr į Ströndum.  Hann hefur hlaupiš śt um vķšan völl og žeyst į kśstskapti į milli Sušurnesja og Stranda ķ nżlegum blašagreinum.  Lęknir, žessi, berst gegn lķfshagsmunamįli Vestfiršinga meš śreltum rökum um, aš nż raforka, sem veršur til į Vestfjöršum, muni fara til stórišjuverkefna į  "SV-horninu".  Žetta eru heldur kaldar kvešjur frį lękninum til Vestfiršinga, og hrein bįbilja.  Žróun atvinnulķfs og orkuskipta į Vestfjöršum er algerlega hįš styrkingu rafkerfis Vestfjarša meš nżjum virkjunum til aš auka žar skammhlaupsafl og spennustöšugleika, sem gera mun kleift aš stytta straumleysistķma hjį notendum og fęra loftlķnur ķ jöršu.  Tvöföldun Vesturlķnu kemur engan veginn aš sama gagni.   

Skuršlęknirinn skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 1. september 2017,

"Fyrst Sušurnes - sķšan Strandir:

"Virkjunin er kennd viš stęrsta vatnsfall Vestfjarša, Hvalį, og er sögš "lķtil og snyrtileg".  Samt er hśn 55 MW, sem er langt umfram žarfir Vestfjarša.  Enda er orkunni ętlaš annaš - einkum til stórišju į SV-horninu."

Hér er skuršlęknirinn į hįlum ķsi, og hann ętti aš lįta af ósęmilegri įrįttu sinni aš vega ódrengilega aš hagsmunum fólks meš fjarstęšukenndum ašdróttunum.  Honum viršist vera annt um vatn, sem fellur fram af klettum ķ tiltölulega vatnslitlum įm į Ströndum, en hann rekur ekki upp ramakvein sem stunginn grķs vęri, žótt Landsvirkjun dragi mikiš śr vatnsrennsli yfir sumartķmann ķ Žjófafossi og Tröllkonuhlaupi ķ įrfarvegi stórfljótsins Žjórsįr og žurrki žessa fossa  upp frį september og fram um mišjan maķ meš Bśrfellsvirkjun II.  Hvers vegna er ekki "system i galskapet" ? 

Mismikiš vatnsmagn ķ žessu sambandi er žó aukaatriši mįls.  Ašalatrišiš er, aš žaš er fyrir nešan allar hellur, aš nokkur skuli, meš rangfęrslum og tilfinningažrungnu tali um rennandi vatn, gera tilraun til aš knésetja ferli Alžingis um virkjanaundirbśning, sem hefst meš Rammaįętlun, žar sem vališ er į milli nżtingar og verndunar, og heldur svo įfram meš umhverfismati, verkhönnun, upptöku ķ deiliskipulag og framkvęmdaleyfi.  Žessi sjįlflęgni og rörsżn er vart bošleg į opinberum vettvangi.   


Raforkumįl ķ öngstręti

Ķ hverri viku įrsins veršur tjón hjį višskiptavinum raforkufyrirtękjanna ķ landinu, sem rekja mį til veiks raforkukerfis. Oft er žaš vegna žess, aš notendur eru ašeins tengdir einum legg viš stofnkerfiš, ž.e. naušsynlega hringtengingu vantar.

Nżlegt dęmi um žetta varš austur į Breišdalsvķk ķ viku 34/2017, žar sem stofnstrengur bilaši meš žeim afleišingum, aš straumlaust varš ķ 7 klst.  Aušvitaš veršur tilfinnanlegt tjón ķ svo löngu straumleysi, og hurš skall nęrri hęlum ķ brugghśsi į stašnum, žar sem mikil framleišsla hefši getaš fariš ķ sśginn, ef verr hefši hitzt į.  

Flestar fréttir eru af tjóni hjį almennum notendum, en stórnotendur verša žó fyrir mestu tjóni, žvķ aš žar er hver straumleysismķnśta dżrust.  Žar, eins og vķšar, er lķka viškvęmur rafmagnsbśnašur, sem ekki žolir spennu- og tķšnisveiflur, sem hér verša nokkrum sinnum į įri.  Getur žetta hęglega leitt til framlegšartaps yfir 11 MISK/įr og svipašrar upphęšar ķ bśnašartjóni.

Į žessari öld hafa Vestfiršingar oršiš haršast fyrir baršinu į raforkutruflunum į stofnkerfi landsins og  straumleysi, enda er landshlutinn hįšur einum 132 kV legg frį Glerįrskógum ķ Dölum til Mjólkįrvirkjunar, og sś virkjun įsamt öšrum minni į Vestfjöršum annar ekki rafmagnsžörf Vestfiršinga.  Hśn er ašeins 10,6 MW, 70 GWh/įr eša um žrišjungur af žörfinni um žessar mundir. Žess ber aš geta, aš talsveršur hluti įlagsins er rafhitun hśsnęšis, sem gerir Vestfiršinga aš meiri raforkukaupendum en flesta landsmenn ķ žéttbżli.

Vestfiršingar verša įrlega fyrir meiri truflunum og tjóni į bśnaši og framleišslu en flestir ašrir af völdum ófullnęgjandi raforkuframleišslu og flutningskerfis.  Til śrbóta er brżnt aš koma į hringtengingu į Vestfjöršum.  Beinast liggur viš aš gera žaš meš 132 kV tengingu Mjólkįrvirkjunar viš nżja virkjun, Hvalįrvirkjun, 50 MW, 360 GWh/įr, ķ Ófeigsfirši į Ströndum.  Žessa nżju virkjun, sem er ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar III, žarf jafnframt aš tengja viš nżja 132 kV ašveitustöš ķ Ķsafjaršardjśpi, sem Landsnet žarf aš reisa og tekiš getur viš orku frį fleiri vatnsaflsvirkjunum žar ķ grennd og veitir kost į hringtengingu Ķsafjaršarkaupstašar og allra bęjanna į Noršur- og Sušurfjöršunum. Meš žvķ jafnframt aš leggja allar loftlķnur, 60 kV og į lęgri spennu, ķ jöršu, mį meš žessu móti koma rafmagnsmįlum Vestfiršinga ķ višunandi horf. Višunandi hér er hįmark 6 straumleysismķnśtur į įri hjį hverjum notanda aš mešaltali vegna óskipulagšs rofs. 

Žegar raforkumįl landsins eru reifuš nś į tķmum, veršur aš taka fyrirhuguš orkuskipti ķ landinu meš ķ reikninginn.  Įn mikillar styrkingar raforkukerfisins er tómt mįl aš tala um orkuskipti. Žaš er mikil og vaxandi hafnlęg starfsemi į Vestfjöršum, sem veršur aš rafvęša, ef orkuskipti žar eiga aš verša barn ķ brók.  Aflžörf stęrstu hafnanna er svo mikil, aš hśn kallar į hįspennt dreifikerfi žar og įlagsaukningu į aš gizka 5-20 MW eftir stęrš hafnar.  Öll skip ķ höfn verša aš fį rafmagn śr landi og bįtarnir munu verša rafvęddir aš einum įratug lišnum.

Laxeldinu mun vaxa mjög fiskur um hrygg og e.t.v. nema 80 kt/įr į Vestfjöršum.  Žaš veršur alfariš rafdrifiš og mun e.t.v. śtheimta 30 MW auk įlagsaukningar vegna fólksfjölgunar, sem af žvķ leišir.  Fólkiš į sinn fjölskyldubķl, reyndar 1-2, og rafknśin farartęki į Vestfjöršum munu śtheimta 20 MW.  Fólksfjölgun til 2030 gęti žżtt įlagsaukningu 10 MW.  Alls gęti įlagsaukning į raforkukerfi Vestfjarša į nęstu 15-20 įrum vegna atvinnuuppbyggingar, fólksfjölgunar og orkuskipta oršiš um 100 MW.

Viš žessu veršur aš bregšast meš žvķ aš efla orkuvinnslu ķ landshlutanum og hringtengja allar ašveitustöšvar į svęšinu.  Dreifikerfiš žarf eflingar viš til aš męta žessu aukna įlagi, og allar loftlķnur 60 kV og į lęgri spennu žurfa aš fara ķ jöršu af rekstraröryggislegum og umhverfisverndarlegum įstęšum.  

 

 

 

 


Um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi

Nżleg skżrsla Hafrannsóknarstofnunar - Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar į milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi - olli Vestfiršingum og fleirum grķšarlegum vonbrigšum.  Žetta var žó ekki įhęttumat, heldur lķkindamat, žvķ aš įhęttumat fęst bęši viš lķkindi og afleišingar atburšar.  Į grundvelli lķkinda į, aš strokulax śr kvķum nįi aš ęxlast meš nįttśrulegum laxi ķ tveimur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, lagšist stofnunin gegn sjókvķaeldi į ógeltum norskum laxi ķ Ķsafjaršardjśpi žrįtt fyrir, aš opinbert buršaržolsmat gęfi til kynna, aš lķfrķki Ķsafjaršardjśps mundi žola 30 kt (k=žśsund) af laxi ķ sjókvķum įn tillits til erfšablöndunar.  Hver er įhęttan ?  Hér veršur litiš į afleišingar žess aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi į mannlķfiš viš Djśpiš og į laxalķfiš. 

Žegar vandaš er til įkvöršunar, er įvinningur metinn hlutlęgt į móti tjóninu.  Hlutlęgur męlikvarši er ętlašur fjįrhagslegur įvinningur og ętlaš fjįrhagslegt tap.

Fyrst aš meintum įvinningi.  Mikiš hefur veriš skrifaš ķ blöšin um mįlefniš og margt tilfinningažrungiš, svo aš ljóst er, aš mörgum er heitt ķ hamsi, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Teitur Björn Einarsson, Alžingismašur, reit įgęta hugvekju ķ Morgunblašiš, 22. jślķ 2017, 

"Frį yztu nesjum samtķmans":

"Višfangsefniš er lķka annaš, žar sem spurningunni um, hvort hęgt sé aš lifa af landsins gęšum frį įri til įrs, hefur veriš skipt śt fyrir ašra um, hvernig bęta į lķfskjör ķ landinu įn žess aš mega nżta frekar aušlindir žess meš sjįlfbęrum hętti."

Žetta er rétt greining hjį žingmanninum į nśverandi stöšu atvinnužróunar ķ landinu.  Megniš af hagkerfi landsins er reist į hagnżtingu nįttśrugęša, og nś er aš bętast viš žį flóru fiskeldi, sem getur oršiš veršmęt stoš, sem hefur tekjuaukandi og sveiflujafnandi įhrif į efnahagslķfiš.  Fyrir landiš allt er žess vegna til mikils aš vinna, žar sem fiskeldiš jafnar atvinnuréttindi fólks ķ landinu vegna nżrra og veršmętra tękifęra į landsbyggšinni.  

Vestfiršingum žykir aš sér žrengt aš hįlfu rķkisvaldsins varšandi atvinnuuppbyggingu ķ sinni heimabyggš, og žaš er aušskiliš.  Teitur Björn tekur dęmi:

"Žrjś brżn framfaramįl ķ deiglunni į Vestfjöršum eru nokkuš lżsandi dęmi fyrir barįttu byggšanna hringinn um landiš.  Žetta eru ķ fyrsta lagi vegur um Baršaströnd ķ staš vegslóša, ķ öšru lagi raforkuflutningskerfi, sem slęr ekki śt viš fyrsta snjóstorm hvers vetrar og ķ žrišja lagi skynsamleg uppbygging į einni umhverfisvęnstu matvęlaframleišslu, sem völ er į."

Hvaš er "skynsamleg uppbygging" fiskeldis ?  Er hśn ašeins fyrir hendi, ef engin stašbundin óafturkręf breyting veršur į lķfrķki nįttśrunnar, eša er hęgt aš samžykkja slķkar breytingar, ef metiš fjįrhagstjón er t.d. innan viš 5 % af metnum fjįrhagslegum įvinningi ?

Alžingismašurinn skrifar sķšan, sennilega fyrir hönd langflestra Vestfiršinga, sem nś sjį breytta og bętta tķma innan seilingar, ef rķkisvaldiš ekki leggst žversum:

"Žess vegna er žaš ekki ķ boši, aš sanngjarnri kröfu ķbśa į Vestfjöršum um ešlilega uppbyggingu innviša sé nś svaraš meš skeytingarleysi eša hiki af hįlfu rķkisvaldsins og stofnana žess.  Žaš er lķka ótękt, aš į lokametrum langs og lögbundins stjórnsżsluferils sé öllu til tjaldaš af hįlfu žrżstihópa til aš stöšva mįl og teflt af óbilgirni til aš knżja fram sérhagsmuni į kostnaš almannahagsmuna."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žaš, aš rķkisvaldinu ber aš veita almannahagsmunum brautargengi.  Ef žeir brjóta į lögvöršum réttindum einstaklinga, komi fullar bętur fyrir aš Stjórnarskrį og lögum.  Žetta getur įtt viš um vegalögn, raflķnulögn og fiskeldi śti fyrir strönd og ķ grennd viš įrósa. 

Kristķn Hįlfdįnsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Ķsafjaršarbę, talar sennilega fyrir munn margra žar.  Hśn hóf grein ķ Morgunblašinu 15. įgśst 2017,žannig:

"Laxeldi ķ Djśpinu":

"Fyrir ķbśa į noršanveršum Vestfjöršum er ekkert mįl stęrra eša mikilvęgara en, hvort laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi fįi brautargengi.  Engin önnur atvinnu- og veršmętasköpun er sjįanleg til aš byggja upp nżjar meginstošir ķ atvinnulķfi į žessu svęši til framtķšar.  Skapaš vel launuš og fjölbreytt störf, sem munu hafa śrslitaįhrif į byggšažróun og snśa įratuga langri hnignun ķ sókn fyrir ķbśana."

Hér er ekki lķtiš undir, heldur getur įkvöršun um sjókvķaeldi ķ Djśpinu skipt sköpum um, hvort byggšin fęr aš blómstra ķ fjölbreytileika atvinnulķfs og mannlķfs eša žarf enn aš heyja varnarbarįttu.

Hver yrši įvinningurinn af 30 kt/įr sjókvķaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi ?  

Samkvęmt Pétri G. Markan, sveitarstjóra Sśšavķkurhrepps og formanni Fjóršungssambands Vestfiršinga, eru nś "180 bein störf ķ kringum fiskeldi į Vestfjöršum, skattspor nęr milljarši. Ķ įętlunum fiskeldisfyrirtękja er gert rįš fyrir 700-800 beinum störfum - sé mišaš viš, aš varfęrnislegt buršaržol Hafrannsóknarstofnunar verši nżtt.  Ķ veršmętum mį reikna meš 60 milljöršum [ISK] ķ śtflutningstekjum."

Buršaržolsmat Hafró fyrir Ķsafjaršardjśp hljóšaši upp į 30 kt/įr.  Frumrįšlegging stofnunarinnar var um aš sleppa sjókvķaeldi norsks lax ķ Ķsafjaršardjśpi, sem gęti hrygnt ķ tveimur laxveišiįm žar meš ósa śt ķ Djśpiš, af ótta viš kynblöndun og erfšabreytingar.  Žęr geta ķ versta tilviki oršiš svo skašlegar, aš laxastofnar žessara tveggja įa deyi śt, ž.e. śrkynjist og lifi ekki af veruna ķ hafinu.  

Hafrannsóknarstofnun rįšleggur aš leyfa allt aš 50 kt/įr laxeldi ķ sjókvķum Vestfjarša įn Ķsafjaršardjśps.  Pétur G. Markan gęti žess vegna įtt viš, aš 700-800 įrsverk hjį fiskeldisfyrirtękjunum sinni fiskmassa ķ sjókvķum aš jafnaši 80 kt/įr įsamt skrifstofustörfum og annarri naušsynlegri žjónustu viš framleišsluna. Žetta žżšir 10 įrsverk/kt, žegar fullri framleišslu veršur nįš og žar af leišandi hįmarks framleišni. 

Žetta passar viš upplżsingar frį Noregi um 9500 bein įrsverk (og 19000 óbein) eša 7,3 bein störf/kt.  Žaš er reiknaš meš lęgri framleišni ķ fiskeldi į Ķslandi en ķ Noregi, af žvķ aš framleišslan veršur vęntanlega alltaf meira en tķföld ķ Noregi. Samkvęmt upplżsingum frį Noregi skapar hvert beint įrsverk MNOK 2,7, sem er um MISK 36.  Vegna minni framleišni verša žetta e.t.v. 0,75 x 36 = MISK 27 į Ķslandi.  

Heimfęrt į 30 kt/įr laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi er žar um aš ręša 300 bein įrsverk og 600 óbein įrsverk dreifš um landiš, žó trślega mest į Vestfjöršum. Žetta gęti žżtt fólksfjölgun ķ Ķsafjaršardjśpi um 2400 manns. Veršmętasköpun žessara beinu įrsverka veršur V=300 x 36 MISK/įr = 11 miaISK/įr.  Žetta er hinn stašbundni fjįrhagslegi įvinningur af aš leyfa 30 kt/įr laxeldi (ķ sjókvķum) ķ Ķsafjaršardjśpi.  

Hvert getur hįmarks tjóniš af aš leyfa žetta fiskeldi oršiš ?  Žaš veršur vęntanlega, ef laxinn hverfur śr Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį, en žar hefur mešalveišin veriš um 500 laxar/įr.  Žvķ var haldiš fram af Magnśsi Skślasyni, formanni Veišifélags Žverįr og bónda ķ Norštungu ķ Fréttablašsgrein 18. jślķ 2017, "Aš skapa störf meš žvķ aš eyša žeim annars stašar", aš meš allri žjónustu skili sala veišileyfa um 20 miaISK/įr inn ķ landiš.  Ef žessu er deilt į 30“000 fiska/įr, žį skila žessar veišileyfatekjur 670 kISK/fiskHįmarkstjón ķ Djśpinu er žį 670 kISK/fisk x 500 fiskar/įr = 335 MISK/įr eša 3 % af įvinninginum.  Laxeldisfyrirtękin gętu tryggt sig fyrir žessu tjóni eša lagt brotabrot af sölutekjum sķnum ķ tjónasjóš į hverju įri.  Ef veišin ķ įnum tveimur minnkar meira en aš mešaltali yfir landiš, myndavélar sżna eldislax viš ósana og hann veišist ķ meira en 4 % magni ķ įnum, žį verši skylt aš bęta tjóniš.

Ef gert er rįš fyrir stęrš hrygningarstofns 700 löxum ķ téšum tveimur įm, žį kvešur varśšarregla Hafrannsóknarstofnunar į um, aš ekki megi fleiri en 0,04 x 700 = 28 eldislaxar ganga ķ įrnar.  Hvert er žį hįmarks leyfilegt strokhlutfall upp ķ įrnar til aš hrygna, SHmax, af fjölda eldislaxa ?

Įętlašur fjöldi fiska ķ eldi er 30 kt/2 kg = 15 M fiskar.  15 M x SHmax = 28 ;  SHmax = 1,9 ppm/įr.  Žetta er sį "hįmarksleki", sem laxeldisfyrirtękin ęttu aš keppa aš.

Geta laxeldisfyrirtękin sżnt fram į, aš žau geti uppfyllt žessa kröfu ?  Į Ķslandi er lķklega ekki enn til marktękur gagnagrunnur fyrir slķka tölfręši, en hann mun koma, žegar laxeldinu vex fiskur um hrygg.

Fyrst er žess žį aš geta, aš meš tiltękum mótvęgisašgeršum viršist, aš ķ Noregi komist ašeins lķtill hluti strokufiska upp ķ įrnar og hrygni žar, e.t.v. innan viš 2 %. Žaš hękkar aušvitaš leyfilegt strokhlutfall śr eldiskvķunum, e.t.v. upp ķ 126 ppm.

Magnśs Skślason skrifar:

"Samkvęmt norskum rannsóknum liggur fyrir, aš einn lax sleppur aš mešaltali fyrir hvert ališ tonn af eldislaxi."  Ef žetta ętti viš um Ķsafjaršardjśp meš 30 kt eldismassa, žį slyppu žar įrlega śt 30 žśsund laxar, og sleppihlutfalliš vęri 2000 ppm.  Žetta stenzt ekki skošun į upplżsingum frį norsku Umhverfisstofnuninni.

Ķ Fiskifréttum birtist 17. įgśst 2017 fróšleg grein um žetta efni eftir Svavar Hįvaršsson, blašamann,

"Kolsvört skżrsla um villtan lax ķ Noregi".

Greinin hófst žannig:

"Mikil hętta stešjar aš norskum villtum laxastofnum, og allar helztu įstęšur hennar eru raktar til laxeldis ķ sjókvķum.  Erfšablöndun er žegar oršin śtbreidd og mikil."

Ašstęšur į Ķslandi og ķ Noregi eru ósambęrilegar aš žessu leyti, žvķ aš laxeldiš er žar stundaš śti fyrir ósum allra helztu laxveišiįa Noregs, en ķ tķš Gušna Įgśstssonar, landbśnašarrįšherra, var sjókvķaeldi bannaš įriš 2004 śti fyrir ströndum Vesturlands, Noršurlands (nema Eyjafirši) og Norš-Austurlands, og veršur ekki stundaš śti fyrir Sušurlandi fyrir opnu hafi. Fjarlęgšin er bezta vörnin gegn genaflęši į milli stofna. Fįeinir laxar geta villzt af leiš, en žaš getur engin teljandi įhrif haft į ešli ķslenzku laxastofnanna, nema stašbundin ķ viškomandi firši. 

Žaš er lykilatriši viš aš meta lķkur į erfšabreytingum į ķslenzkum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi, hvaš bśast mį viš miklum "fiskaleka" śr kvķunum.  Tölur frį Noregi geta veriš leišbeinandi ķ žeim efnum, žvķ aš unniš er eftir sama stranga stašli bįšum löndunum. Af tilvitnašri Fiskifréttargrein mį "slį į laxalekann" ķ Noregi:

"Norsk fyrirtęki framleiddu 1,2 Mt af eldislaxi įriš 2016.  Frį žessum fyrirtękjum var tilkynnt um 131 k laxa, sem sloppiš höfšu śr kvķum - samanboriš viš 212 k laxa aš mešaltali įratuginn į undan.  Žessum tölum taka vķsindamennirnir meš fyrirvara; segja, aš rannsóknir sanni, aš tvisvar til fjórum sinnum fleiri laxar séu lķklegir til aš hafa sloppiš en tilkynnt er um."

Ef reiknaš er meš, aš 393 k laxar hafi sloppiš śr norskum eldiskvķum įriš 2016, žį gęti lekahlutfalliš hafa veriš: LH=393 k/720 M=550 ppm, sem er óvišunandi hįtt fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žaš mundi t.d. žżša, aš 8250 laxar slyppu śr sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt eldismassa. Žetta er tķfaldur hrygningarstofn laxa ķ Ķsafjaršardjśpi, en žess ber aš gęta, aš meš eftirliti og mótvęgisašgeršum er hęgt aš fanga megniš af žessum fiskum įšur en žeir nį aš hrygna ķ įnum.  

Jón Örn Pįlsson, sjįvarlķffręšingur, hefur sagt, aš 6000 eldislaxar į įri hafi leitaš ķ norskar įr įrin 2014-2015.  Ef 6 k af 393 k eldislaxar hafa leitaš ķ norskar įr įriš 2016, žį er žaš 1,5 % af žeim, sem sluppu.  Heimfęrt į Ķsafjaršardjśp žżšir žaš, aš 0,015x8250=124 eldislaxar sleppa upp ķ įr, žar sem stofninn er um 700 fiskar.  Hlutfalliš er tęplega 18 %, en varśšarmark Hafrannsóknarstofnunar er 4 %.  Samkvęmt žessu mį telja fullvķst, aš ķ umręddum tveimur įm muni verša erfšabreytingar į laxastofnum. Žaš er hins vegar algerlega hįš sleppihlutfallinu og virkum mótvęgisašgeršum.  Žaš er žess vegna ekki hęgt aš slį žvķ föstu į žessari stundu, aš meš žvķ aš leyfa 30 kt laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, verši žar skašlegar erfšabreytingar į villtum laxastofnum ķ žeim męli, aš löxum taki žar aš fękka. 

Fjįrhagslegur įvinningur er svo miklu meiri en hugsanlegt tjón, aš réttlętanlegt er aš leyfa aš fara af staš meš lķfmassa ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 15 kt og stunda um leiš vķsindarannsóknir į lķfrķkinu og fylgjast nįiš meš "lekanum" og fjölda eldislaxa, sem nį upp ķ įrnar.  Tķmabundin rannsóknar- og eftirlitsįętlun vęri samin af viškomandi fiskeldisfyrirtękjum og Umhverfisstofnun og kostuš af hinum fyrrnefndu.  Mótvęgisašgerš gęti lķka veriš fólgin ķ fjölgun nįttśrulegra laxa ķ Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį.

Nś hefur starfshópur Landssambands fiskeldisfyrirtękja, Veiširéttarhafa ķ ķslenzkum įm o.fl. skilaš skżrslu til rįšherra sjįvarśtvegs og landbśnašar, žar sem reifuš er uppstokkun į umgjörš fiskeldis į Ķslandi.  Flest stendur žar til bóta, en ķ ljósi óljósra lķkinda į hugsanlegu tjóni af völdum laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og grķšarlegra hagsmuna ķbśanna į svęšinu, sem eru meira en žrķtugfaldir hugsanlegt hįmarkstjón, er ekki hęgt aš rökstyšja bann meš nišurstöšu "įhęttugreiningar".  Rökrétt hefši veriš į grundvelli "įhęttugreiningar" aš leyfa minna laxeldi, meš ströngum skilyršum, en buršaržolsmat Hafrannsóknarstofnunar į Ķsafjaršardjśpi skilgreindi.  Hver veit, nema Alžingi komist aš slķkri nišurstöšu ? 

 

 

 

 

 

 

 


Bķlaframleišendur į krossgötum

Evrópa snżr nś baki viš śtblįstursspśandi bifreišum, žó helzt dķsilbķlum.  Žżzkir bķlasmišir standa nś frammi fyrir įsökunum um vķštękt samrįš, m.a. um svindl viš śtblįstursmęlingar dķsilbķla.  Harald Krüger, stjórnarformašur Bayerische Motoren Werke, BMW, hefur hafnaš slķkum įsökunum og enn į eftir aš leiša hiš sanna ķ ljós. Bķlaframleišsla er nś į óvenjumiklu breytingaskeiši.  

Sala dķsilbķla ķ Evrópu fellur hratt.  Įšur en VW-möndliš meš męlingar į śtblęstrinum komst ķ hįmęli voru dķsilbķlar helmingur af nżjum bķlum ķ stęrstu löndum Evrópu og vķšar. Morgan Stanley-bankinn hefur birt nżjar sölumęlingar frį jśnķ 2017 ķ Žżzkalandi.  Žar kom fram, aš dķsilbķlar voru undir 39 % af seldum nżjum fólksbķlum.  Annar banki spįir žvķ, aš markašshlutdeild dķsilbķla ķ nżjum fólksbķlum verši senn komin nišur ķ 30 % um alla Evrópu.  

Ein įstęša žessa er ķmigustur į ótķmabęrum daušsföllum af völdum mengunar.  Samkvęmt Umhverfisstofnun Evrópu er mengunarmistur ("smog") orsök aš dauša tęplega hįlfrar milljónar manna į įri ķ Evrópu. Lķklega er įtt viš vestan Rśsslands. Nķturildi frį dķsilbķlum gengur inn ķ žetta mengunarmistur. 

Yfirfęrt į Ķsland nemur žetta 400 manns į įri, sem er ferfalt hęrri tala en įšur hefur komiš fram.  Lķklega er hlutfall ótķmabęrs daušdaga af völdum bķlmengunar hęrra, žar sem hśn bętist ofan į slęmt loft annnars stašar frį, t.d. frį kolaorkuverum.  Į höfušborgarsvęšinu eru nokkrir dagar į įri yfir hęttumörkum H2S, brennisteinsvetnis, sem ašallega kemur žį frį Hellisheišarvirkjun. Žaš ku standa til bóta. Žar aš auki eru stilludagar fįir hér, svo aš tķš loftskipti verša oftast.  Lķklegast eru ótķmabęrir daušdagar hérlendis hlutfallslega fęrri en helmingur slķkra daušdaga ķ Evrópu. Žaš er žess vegna ekki žörf į bošum og bönnum į dķsilvélinni hérlendis eša sprengihreyflunum yfirleitt, eins og ķ stórborgum Evrópu.   

Yfirvöld hafa žar reitt hįtt til höggs.  Dķsilbķlar kunna senn aš verša bannašir ķ nokkrum borgum, t.d. ķ Parķs,  London, Ósló og jafnvel ķ heimalandi Rudolfs Diesel. Ķ Ósló er furšumikil mengun į veturna vegna višarkyndingar ķ sparnašarskyni, og žar eru langvarandi stillur. Heimaborg Daimler Benz, höfušborg Schwaben, Stuttgart, hefur lķka veriš nefnd, enda stendur hśn ķ dalverpi, žar sem stillur eru tķšar.

Ķ sumum löndum, ž.m.t. į Ķslandi, er bošuš hękkun į olķugjaldi eša kolefnisgjaldi į dķsilolķu, svo aš hśn hafi ekki lengur kostnašarforskot į benzķniš. Į Ķslandi er óvišeigandi aš jafna mun į benzķn- og dķsilolķuverši til neytenda meš žvķ aš hękka opinber gjöld į dķsilolķu, vegna žess aš tekjur rķkisins af bifreišum og notkun žeirra eru óhóflegar m.v. fjįrveitingar śr rķkissjóši til vega, brśa og bķlferja.  Hlutfall śtgjalda rķkisins til vegamįla og gjalda bķleigenda af bķlum sķnum og notkun žeirra, 55 %, mundi lķtiš hękka, žótt rķkisstjórn og Alžingi mundu lękka įlögur sķnar į benzķniš til aš hafa žęr svipašar og af dķsilolķu.  Dķsilolķan knżr flesta atvinnuvegi landsins.  Žaš mundi létta undir meš žeim aš lękka verš į henni og draga um leiš śr undirliggjandi veršbólgužrżstingi. Žetta mundi ekki tefja merkjanlega fyrir orkuskiptunum.     

Sum lönd hafa kvešiš upp daušadóm yfir sprengihreyflinum ķ fólksbķlum.  Ķ jślķ 2017 kvaš franska rķkisstjórnin upp śr meš, aš sala nżrra benzķn- og dķsilbķla yrši bönnuš f.o.m. 2040.  Ķ Bretlandi mun slķkt bann taka gildi įriš 2050.  Noršmenn slį alla śt į žessu sviši og ętla aš banna sprengihreyfla ķ nżjum bķlum įriš 2025. Žetta er mögnuš afstaša ķ ljósi žess, aš Noršmenn eru enn žį olķuframleišslužjóš.

Skilyrši fyrir svona framśrstefnulegri afstöšu rķkisvalds er, aš innviširnir hafi veriš žróašir fyrir žaš, sem taka į viš.  Ķ Noregi er fjóršungur nżrra bķla umhverfisvęnn, en į Ķslandi 8 %.  Skżringin į mismuninum er markvissari stefnumörkun og eftirfylgni į öllum svišum orkuskiptanna ķ Noregi. Žvķ fer vķšs fjarri, aš hérlendis sé raunhęft aš setja markmiš af žessu tagi, og slķkt er lķka óskynsamlegt. Viš getum ekki veriš į undan tęknižróuninni ķ heiminum, enda til hvers ?  Losun umferšar į Ķslandi af heildarlosun landsmanna nemur ašeins 8 %, žegar tekiš hefur veriš tillit įhrifa losunar flugvéla ķ hįloftunum.  Vķsbending um nęgilega žróaša innviši fyrir rafmagnsbķlinn veršur, aš bķlaleigurnar sjįi sér hag ķ aš kaupa nżja rafmagnsbķla.  Žį fyrst mun komast skrišur į rafbķlavęšinguna hérlendis.

Talsmašur einnar af stęrstu bķlaleigunum hér, sem į 25 rafbķla, lét nżlega hafa eftir sér ķ blaši, aš rafmagnsbķlar vęru versta fjįrfesting, sem fyrirtęki hans hefši lagt ķ.  Įstęšan er léleg nżting į bķlunum vegna langs endurhlešslutķma og ónógrar langdręgni.  Mjög margir bķlar eru leigšir śt frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og Isavia veršur aš sjį sóma sinn ķ aš setja upp višeigandi tengla viš bķlastęši bķlaleiganna žar og ķ samrįši viš žęr.  

Slķka tengla (ekki hrašhlešslustöšvar) žarf aš setja upp į bķlastęšum gististašanna vķtt og breitt um landiš, og ķbśar fjölbżlishśsanna verša į hverju kvöldi aš hafa ašgang aš tengli til aš tengja hlešslutęki sitt viš, sem og ašrir ķbśar.  Hrašhlešslustöšvar ęttu aš vera į hverri eldsneytisstöš, sem ętlar aš halda įfram starfrękslu.

  Bķlasmišir skynja vel, hvaš til žeirra frišar heyrir og hafa komiš fram meš loforš um aš framleiša ašeins tvinnbķla (sem sagt ekki einvöršungu tengiltvinnbķla) og rafmagnsbķla.  Volvo hefur tekiš forystuna meš markmiši um žetta f.o.m. 2019.  Daimler og VW hafa uppi įform um fjöldaframleišslu į rafhlöšuknśnum bķlum, en žeir eru nś framleiddir ķ svo litlum męli hjį žeim, aš sś framleišsla er meš tapi.  Hjį Audi var ķ fyrra bśizt viš, aš svo mundi verša til 2028, en nś er skammt stórra högga į milli. Nś er bśizt til varnar ķ Evrópu, "Festung Europa", gegn bandarķskri innrįs fjöldaframleidds rafmagnsbķls frį hinum ótrślega frumkvöšli, rafmagnsverkfręšinginum Elon Musk. Žaš veršur lķf ķ tuskunum į rafbķlamarkašinum.    

Žżzku risarnir vilja žó enn ekki gefa dķsilinn upp į bįtinn.  Žeir hafa nįš eyrum bśrókratanna ķ Brüssel um, aš strķš gegn dķsilnum muni draga svo mjög fjįrhagslegan žrótt śr žeim, aš žį muni skorta fé til aš žróa umhverfisvęna og samkeppnishęfa valkosti ķ tęka tķš.  Elzbieta Bienkowska, "kommissar" išnašarmįla ķ Berlaymont, varaši nżlega viš žvķ, aš bann viš notkun dķsils gęti valdiš hruni į dķsilmarkašinum.  Hśn hefur fallizt į röksemdir Žjóšverjanna og bošar žróun įn gösslaragangs og bošafalla.  

Ķ bķlablaši Fréttablašsins var 17. įgśst 2017 undir fyrirsögninni,

"Dķsilvélar munu įfram gegna mikilvęgu hlutverki ķ bķlasamgöngum", 

vitnaš ķ Harald Krüger, stjórnarformann BMW Group, og hófst fréttin žannig:

"Ķ ręšu, sem Harald Krüger, stjórnarformašur BMW Group, hélt ķ sķšustu viku [v.32/2017] viš upphaf rįšstefnu Innanrķkisrįšuneytis Žżzkalands, sem bar yfirskriftina "National Diesel Forum", kom m.a. fram, aš fyrirtękiš ętlaši sér aš vera įfram ķ fremstu röš žżzkra bķlaframleišenda viš žróun bķla, sem nota rafmagn sem orkugjafa.  Hann sagši einnig, aš BMW myndi halda įfram žróun dķsilvéla, sem uppfylla muni alla ströngustu mengunarstašla heims, žar į mešal Euro 6."

Engum blandast hugur um, aš "Bayerische Motoren Werke" er ķ fremstu röš bķlaframleišenda og nęgir aš nefna til sögunnar koltrefjar, tengiltvinnbķla og hįnżtni sprengihreyfla. Téšur Haraldur veit, hvaš hann syngur. Dagar dķsilvélarinnar eru ekki taldir.  Hérlendis ęttu yfirvöld aš foršast ótķmabęr bönn į notkun véla, en lįta duga aš leggja sitt lóš į vogaskįlar nżrra innviša og halda sig eingöngu viš jįkvęša hvata til markašarins til aš örva orkuskiptin. 

Žegar bķlasmišir hafa nįš betri tökum į framleišslutękni rafmagnsbķla og nįš hagkvęmni fjöldans, žį verša rafbķlar jafnvel ódżrari ķ innkaupum, og eru nś žegar sannarlega mun ódżrari ķ rekstri, žar sem raforkuverš er almenningi hagstętt.  Žį verša innviširnir hérlendis aš verša tilbśnir, ž.į.m. virkjanir, flutningskerfi og dreifikerfi, og mun žį ekki standa į bķlkaupendum meš orkuskiptin.  Žetta er ekki blśndulagt verkefni, heldur įtakaverkefni, žar sem fįst žarf viš tregšulögmįliš į żmsum svišum.  Žaš kostar klof aš rķša röftum, segir žar.

 


Er rörsżn vęnleg ?

Feguršin ķ samneyti manns og nįttśru er fólgin ķ hógvęrš og tillitssemi ķ umgengni viš hana, žannig aš nżting į gjöfum hennar į hverjum tķma beri glögg merki um beitingu vits og beztu fįanlegu žekkingar (tękni) į hverjum tķma.  Į okkar tķmum žżšir žetta lįgmörkun į raski ķ nįttśrunni og aš fella mannvirki vel aš henni eša augljóslega eins vel og unnt er.  

Žetta į t.d. viš um orkunżtingarmannvirki og flutningsmannvirki fyrir umferš ökutękja eša raforku.  Į žessari öld og nokkru lengur hefur veriš uppi įgreiningur meš žjóšinni um mannvirkjagerš utan žéttbżlis og alveg sérstaklega į stöšum, žar sem lķtil eša engin bein ummerki eru um manninn, en óbein ummerki um mannvist blasa žó vķšast viš žeim, sem eru meš augun opin, ķ "stęrstu eyšimörk Evrópu", žar sem gróšurfariš er hryggšarmynd mannvistar og bśfjįrhalds ķ landinu.  Žaš er skylda okkar hérlendra nśtķmamanna og afkomenda aš stöšva frekari eyšingu jaršvegs og klęša landiš aftur gróšri.  Žetta fellur žeim žó ekki ķ geš, sem engu vilja breyta.  Slķkir eru ekki ķhaldsmenn, žvķ aš žeir vilja ašeins halda ķ žaš, sem vel hefur gefizt, heldur afturhaldsmenn. Žį kemur ofstękisfull andśš į "erlendum" gróšri į borš viš lśpķnu og barrtré spįnskt fyrir sjónir ķ landi, sem kalla mį gróšurvana.   

Hugmyndin aš baki Rammaįętlun var aš skapa sįttaferli meš kerfisbundnu vali į milli verndunar og orkunżtingar.  Nżtingarhugtakiš žyrfti aš vķkka śt, svo aš žaš spanni nżtingu feršamanna į landinu, nś žegar tala erlendra af žvķ saušahśsi fer yfir 2,0 milljónir į įri. Išnašar-, feršamįla- og nżsköpunarrįšherra żjaši aš slķku ķ Morgunblašsgrein laugardaginn 12. įgśst 2017.  

Blekbóndi er žó ekki hrifinn af framkvęmdinni į mati Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun fyrirkomulaginu, og telur mat į virkjunarkostum vera hlutverk Orkustofnunar, en ekki pólitķsks skipašrar "Verkefnisstjórnar um Rammįįętlun" virkjunarkosta, enda hefur išulega veriš slagsķša į žessu mati.  Af einhverjum įstęšum hefur Verkefnisstjórnin ekki tekiš neinn vindorkukost til mats, og skżtur žaš skökku viš, žvķ aš umhverfisįhrif vindmyllna, hvaš žį vindmyllulunda upp į 100 MW eša meir, eru mikil aš mati blekbónda, en sķnum augum lķtur hver į silfriš. Hins vegar hefur Verkefnisstjórn hneigzt til verndunar į vatnsföllum og lausbeizlašrar flokkunar jaršhitasvęša sem nżtingarstaša.  Ekki er vķst, aš žetta sjónarmiš žjóni umhverfisvernd vel, žegar upp er stašiš.   

Engu aš sķšur er hér um lżšręšislegt ferli aš ręša, žar sem Alžingi į lokaoršiš, og žaš ber aš virša, hver sem skošun manna er į nišurstöšunni, enda geta frekari rannsóknir og breyttar ašstęšur breytt nišurstöšunni.

Žeim, sem hafna nišurstöšu žessa ferlis og andmęla hįstöfum virkjunarįformum um valkosti, sem lent hafa ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar, mį lķkja viš mann, sem er of seinn aš nį strętisvagni, en hleypur samt į eftir honum, žar sem hann fer af staš, og śr barka hans berast hljóš, sem ólķklegt er, aš nįi eyrum bķlstjóra lokašs strętisvagnsins.

Žann 8. įgśst 2017 birtist ķ Fréttablašinu grein meš žeirri fordómafullu fyrirsögn,

"Stórišju- og virkjanaįrįtta - strķš į hendur ósnortnum vķšernum".  

Greinarhöfundur er žekktur lęknir, hér og t.d. į "Karolinska" ķ Svķžjóš, Tómas Gušbjartsson.  Fyrirsögnin lżsir rörsżn hans į višfangsefni landsmanna, sem er aš skapa öflugt og sem fjölbreytilegast atvinnulķf ķ landi gjöfullar og viškvęmrar nįttśru, svo aš landiš verši samkeppnishęft viš ašra um fólk meš alls konar žekkingu, getu og įhugamįl.  Greinin ber meš sér sorglega višleitni til aš etja saman atvinnugreinum, og veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta misskilning og aš hrekja rangfęrslur höfundarins, eins og nś skal rekja.  Hśn hófst žannig:

"Undanfariš hefur skapazt töluverš umręša um fyrirhugašar virkjanaframkvęmdir į Ķslandi, enda viršist sem stjórnvöld ętli įfram aš greiša götu mengandi stórišju."

Lęknirinn stóš ķ sumar sjįlfur fyrir umręšu um Hvalįrvirkjun, 55 MW, 320 GWh/įr, į Vestfjöršum.  Sagšist hann reyndar sjįlfur žį hafa mestar įhyggjur af loftlķnum žar ķ "ósnortnum vķšernum" Vestfjarša.  Nś vill svo til, aš HS Orka ętlar aš hafa allar lagnir nešanjaršar aš og frį stöšvarhśsi Hvalįrvirkjunar, svo aš žetta var tómt pķp ķ lękninum.  Stöšvarhśsiš veršur lķtt įberandi, gott ef žaš veršur ekki sprengt inn ķ bergiš, eins og stęrsta stöšvarhśs landsins ķ Fljótsdal.  

Žaš er enn fremur alveg śt ķ hött hjį téšum Tómasi aš tengja žessa mišlungsstóru virkjun viš orkukręfa stórišju.  Hann hlżtur aš hafa heyrt um žjóšžrifaverkefniš orkuskipti, og aš žau standa fyrir dyrum į Ķslandi, žótt hęgt fari enn.  Stjórnvöld hafa sem undirmarkmiš varšandi Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, aš aš mešaltali 40 % af ökutękjaflotanum į Ķslandi verši oršinn umhverfisvęnn įriš 2030.  Žaš dugar reyndar ekki til aš nį markmišinu um 40 % minni losun umferšar žį en įriš 1990, heldur žarf umhverfisvęnn ökutękjafloti žį aš nema 60 % af heildarfjölda.  Ef 40 % ökutękjaflotans eiga aš verša rafknśnir žį, žarf aš virkja a.m.k. 170 MW afl og 770 GWh/įr orku fyrir įriš 2030 til višbótar viš Bśrfell 2 og Žeistareyki 1 og 2.  Orkuskiptin žurfa įriš 2030 miklu meiri raforku en žetta, žvķ aš žaš er lķka annars konar eldsneytisnotkun, sem žarf aš leysa af hólmi, t.d. fiskimjölsverksmišjur.  Ętla virkjana- og loftlķnuféndur aš reyna aš hindra žessa sjįlfsögšu žróun ?  Žį hefur nż vķglķna veriš mynduš ķ umhverfisvernd į Ķslandi.  

Nęst fór lęknirinn śt ķ "samanburšarfręši".  Fór hann nišrandi oršum um mįlmframleišsluišnaš ķ landinu og reyndi aš upphefja feršažjónustu į kostnaš hans.  Žaš er ótrślegt af Tómasi Gušbjartssyni, lękni, aš hann skuli ekki upp į eigin spżtur geta gert sér grein fyrir žvķ, aš slķk skrif eru fleipur eitt, eins og nś skal rekja:

"Ašstęšur į Ķslandi eru gjörbreyttar, og stašreynd er, aš stórišja fer illa saman viš blómstrandi feršamannaišnaš, sem er oršin sś atvinnugrein, sem skapar langmestar gjaldeyristekjur og veitir miklu fleiri Ķslendingum atvinnu en stórišja."

Žęr stašreyndir, sem blekbónda eru tiltękar, styšja žaš žvert į móti, aš stórišja og feršažjónusta fari įgętlega saman.  Įrlega kemur fjöldi fólks gestkomandi ķ įlverin og óskar eftir kynningu į starfseminni.  Enn fleiri koma ķ virkjanir, sem sjį stórišjunni fyrir raforku, til aš kynnast žessari nįttśrunżtingu Ķslendinga, bęši ķ jaršgufuverum og fallvatnsorkuverum.  Lęknirinn mįlar hér skrattann į vegginn og bżr til vandamįl.  Til hvers žennan barnalega meting ?  "Cuo bono" ? Hann er ekki ašeins illa haldinn af rörsżn, heldur undirlagšur af ranghugmyndum um grundvallaratvinnuvegi landsins.

Umhverfisįlag af völdum erlendra feršamanna į Ķslandi er margfalt į viš umhverfisįlag orkukręfs išnašar į Ķslandi.  Hafa menn heyrt um mannasaur og fjśkandi višbjóš ķ ķslenzkri nįttśru af völdum išnašarins ?  Śti fyrir strönd Straumsvķkur eru ummerki eftir ISAL ekki męlanleg ķ lķfrķkinu.  Halda menn, aš 2,0 milljónir erlendra feršamanna reyni ekki verulega į frįveitur landsins ?  Žaš er ekkert smįręši af skolpi, žvottaefnum og annarri mengun, śti fyrir ströndum landsins og jafnvel ķ įm og stöšuvötnum af völdum žessara feršamanna, sem minna stundum į engisprettufaraldur.  Įtrošningar og įnķšsla į viškvęmum gróšri landsins er vķša žannig, aš stórsér į. 

Įlverin bśa viš ströngustu mengunarkröfur ķ heimi, og opinbert eftirlit er meš žvķ, aš žau uppfylli žessar kröfur.  Ķ grennd viš įlveriš ķ Straumsvķk er flśor ķ gróšri ekki merkjanlegur nś oršiš umfram žaš, sem hann var fyrir 1969, t.d. vegna eldgosa.  Aš lįta sér detta žaš ķ hug aš bera saman hįtękni og hįborgandi atvinnugrein og lįgt borgandi atvinnugrein, sem snżst um aš éta og drekka, tronta į nįttśrunni og spśa eiturefnum og koltvķildi śr jaršefnaeldsneytisbrennandi ökutękjum, er ósvķfni.

Žaš mį tķna fleira til, eins og aukna hęttu į vegum landsins og sżkingarhęttu af völdum erlendra feršamanna, og eru berklar, lifrarbólga A og nóruveiran fį dęmi śr fślum flór, en alvarlegasta umhverfisógnunin er af völdum losunar millilandaflugvélanna į gróšurhśsalofttegundum ķ hįloftunum. 

Losun į 1 kg af CO2 ķ hįloftunum er į viš losun į tęplega 3 kg af CO2 į jöršu nišri.  Žegar tekiš hefur veriš tillit til žessa, nam losun ķslenzkra flugvéla ķ millilandaflugi įriš 2016 7,1 Mt (milljón tonn), sem var 59 % af heildarlosun landsmanna žį.  Losun išnašarins nam žį 2,3 Mt eša innan viš žrišjungi af losun millilandaflugsins.  Žaš kemst engin atvinnugrein ķ hįlfkvisti viš feršažjónustuna varšandi illa mešferš į nįttśrunni.  

Ķ žessu ljósi er ekki bošlegt aš skrifa um "mengandi stórišju" og dįsama um leiš feršažjónustuna, žvķ aš mengun "fjöldaferšamennskunnar" į Ķslandi er margföld į viš mengun orkukręfs išnašar, eins og rökstutt hefur veriš:

"Stórišja er ekki ašeins mengandi, heldur krefst hśn mikillar orku, sem fęst meš žvķ aš virkja vatnsföll og hįhitasvęši.  Žessar virkjanir eru nęr undantekningarlaust nįlęgt nįttśruperlum, sem bęši Ķslendingar og erlendir feršamenn lašast aš.  Auk žess rjśfa žęr ósnortin vķšerni, sem hafa minnkaš um 70 % į s.l. 70 įrum hér į landi."

Stęrsta virkjanasvęši landsins er Žjórsįr/Tungnaįr svęšiš.  Žar eru landspjöll hverfandi, en įvinningurinn feiknarlegur fyrir žjóšina.  Žar hefur Landsvirkjun žess vegna tekizt mjög vel upp viš aš sękja gull ķ greipar nįttśrunni meš sjįlfbęrum og sumir segja afturkręfum hętti.

Žaš er įstęša til aš bera brigšur į žessa 70 % rżrnun Tómasar. Męlingin viršist tilfinningablendin, žvķ aš sumum dugar aš vita af mannvirki utan sjónsvišs til aš upplifa truflun af žvķ.  Er žaš ekki sjśkleg ofurviškvęmni, sem ekki ętti aš hafa įhrif į žetta mat ? Blekbónda rekur minni til aš hafa lesiš grein eftir fyrrverandi Orkumįlastjóra og lęrimeistara blekbónda śr Verkfręšideild HĶ, Jakob Björnsson, žar sem hann hélt žvķ fram, aš meint rżrnun "ósnortinna vķšerna" gęti seint (og ekki į okkar dögum) fariš yfir 10 % į Ķslandi, svo vķšįttumikil vęru žau.

Žaš er engu lķkara af ofangreindum oršum Tómasar en hann skilji ekki, aš feršamannaišnašurinn er knśinn įfram af grķšarlegri orku, en sś orka kemur hins vegar nįnast öll śr jaršolķunni.  Tómas viršist vera žeirrar skošunar, aš slķk orkunżting sé vęnlegri kostur fyrir mannkyniš en aš afla orkunnar meš endurnżjanlegum hętti śr nįttśrunni į Ķslandi. Slķkt sjónarmiš veršskuldar heitiš "rörsżn". 

Įriš 2016 brenndu millilandaflugvélar Ķslendinga um 0,79 Mt af eldsneyti, sem var 0,17 Mt meira en allir ašrir jaršefnaeldsneytisbrennarar į Ķslandi til samans, ž.e. landsamgöngur, fiskiskipaflotinn og millilandaskipin.  Aš hampa slķkri starfsemi lżsir afar undarlegu lķfsvišhorfi.  Tómas, lęknir, hefur fullt leyfi til slķks lķfsvišhorfs, en žaš veršur aldrei ofan į į Ķslandi. 

Įriš 2050, žegar orkuskiptin į lįši og legi (ekki ķ lofti) verša vonandi um garš gengin hérlendis, munu bķlaleigubķlar, smįrśtur og langrśtur, žurfa 180 MW af rafafli og 626 GWh af raforku frį nżjum virkjunum į Ķslandi.  Millilandaflug Ķslendinga gęti žurft į tķfaldri žessari orku aš halda, žegar žar verša orkuskipti. Į aš lįta afturhaldsmenn komast upp meš aš žvęlast fyrir žeirri sjįlfsögšu og ešlilegu žróun, sem orkuskiptin fela ķ sér ? 

Lokadęmiš um hugrenningar lęknisins:

"Ķslenzk orka er heldur ekki ókeypis, og aš baki hverri virkjun er grķšarleg fjįrfesting, žar sem tekin hafa veriš stór lįn - oft ķ samvinnu viš erlend risafyrirtęki.  Stórišja hefur vissulega skapaš störf og tekjur hér į landi, en žaš hefšu peningarnir lķka gert, hefšu žeir veriš nżttir til annarrar atvinnustarfsemi."

Hér vešur lęknirinn reyk, žótt af öšrum toga sé en įšur.  Hvaš er athugunarvert viš aš taka lįn til atvinnu- og veršmętaskapandi athafna, ef žęr eru aršsamar, eins og raforkusala ķ heildsölu samkvęmt langtķmasamningum hefur veriš ?  Žessi ašferš hefur reynzt giftudrjśg viš aš lįgmarka raforkuverš til almennings, sem er ólķtill žįttur ķ velferš hér og samkeppnishęfni. Žaš er hundalógķk aš halda žvķ fram, aš lįnsfé, sem eyrnamerkt fékkst til įkvešinnar fjįrfestingar, sem reist var į tekjutryggingu aš stórum hluta til įratuga frį alžjóšlegum stórfyrirtękjum, hefši fengizt ķ "eitthvaš annaš".  Heldur margtéšur Tómas, lęknir, Gušbjartsson žvķ fram, aš lįnastofnanir hefšu lįnaš Ķslendingum į sömu kjörum ķ mengandi įhęttufjįrfestingu, sem hótelbygging er, svo aš dęmi af eftirlęti hans ķ hópi śtflutningsgreinanna sé tekiš ?

Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta eina tölulega villu lęknisins ķ tilvitnašri grein um 3 stęršargrįšur, ž.e. um er aš ręša žśsundfalda villu.  Mį draga žį įlyktun, aš sį, sem gerir sig sekan um svo stóra villu, beri lķtiš skynbragš į umręšuefniš, sem hann hefur žó sjįlfur kosiš sér ?  Er žetta allt bara einhvers konar PR eša skrum fyrir gallerķiš ? Hann heldur žvķ fram, aš raforkuvinnsla į hvern ķbśa Ķslands nemi 54 kWh/ķb.  Žaš er mjög langt sķšan, aš svo var. Hiš rétta er 55 MWh/ķb į įri.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Skringilegur rįšherra

Umhverfis- og aušlindarįšherra braut sķšareglur Alžingis meš žvķ uppįtęki sķnu aš fara ķ einhvers konar fyrirsętuhlutverk ķ ręšusal hins hįa Alžingis fyrir  kjólahönnuš.  Fyrir vikiš fęr rįšherrann ekki lengur aš njóta vafans, en hśn hefur veriš meš stórkarlalegar  yfirlżsingar um atvinnuvegi landsmanna, t.d. orkukręfan išnaš. Viš žetta hefur hśn misst allt pólitķskt vęgi og er oršin žung pólitķsk byrši fyrir Bjarta framtķš og er ekki rķkisstjórninni til vegsauka.   

Ķ kjölfar hinnar alręmdu kjólasżningar ķ Alžingishśsinu, sem afhjśpaši dómgreindarleysi rįšherrans, birtist hśn ķ fréttavištali į sjónvarpsskjįm landsmanna meš barn sitt į handlegg og lżsti žvķ yfir, aš hśn vildi, aš bķlaumferšin vęri oršin kolefnisfrķ įriš 2030 !  Žetta er ómögulegt og er ekki ķ samręmi viš stefnu rķkisstjórnarinnar, sem mišar viš, aš 40 % bķlaflotans ķ heild sinni verši knśinn raforku įriš 2030. 

Žetta undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar dugar žó ekki til žess aš nį heildarmarkmišinu um 40 % minni koltvķildislosun frį innanlandsnotkun jaršefnaeldsneytis utan ETS (višskiptakerfis ESB meš losunarheimildir).  Til žess veršur olķu- og benzķnnotkun um 60 kt of mikil įriš 2030, sem žżšir, aš hękka žarf undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar śr 40 % ķ 60 % til aš nį yfirmarkmišinu.  Hröšun į žessu ferli nęst hins vegar ekki įn ķžyngjandi og letjandi ašgerša stjórnvalda gagnvart kaupendum og eigendum eldsneytisbķla og hvetjandi ašgeršum til aš kaupa rafknśna bķla, t.d. skattaķvilnanir.  Žį veršur einnig aš flżta allri innvišauppbyggingu.  Allt žetta žarf aš vega og meta gagnvart gagnseminni fyrir hitafariš į jöršunni og loftgęšin į Ķslandi.  Įhrifin af žessu į hitafariš verša nįnast engin. 

Rįšherra umhverfis- og aušlindamįla gerši sig enn einu sinni aš višundri meš yfirlżsingu, sem er óframkvęmanleg.  Fyrsta undirmarkmiš rķkisstjórnar ķ žessum efnum er frį 2010 og var einnig alveg śt ķ hött, en žaš var um, aš 10 %  ökutękjaflotans yršu oršin umhverfisvęn įriš 2020.  Nś er žetta hlutfall um 1,0 %, og meš mikilli bjartsżni mį ętla, aš 5,0 % nįist ķ įrslok 2020.  

Žetta illa ķgrundaša undirmarkmiš vinstri stjórnarinnar var skuldbindandi gagnvart ESB, og žaš mun kosta rķkissjóš um miaISK 1,0 ķ greišslur koltvķildisskatts, aš óbreyttu til ESB, en vonandi veršur bróšurparti upphęšarinnar beint til landgręšslu į Ķslandi, sem jafnframt bindur koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš er žó ķ verkahring rķkisstjórnarinnar (téšs umhverfisrįšherra ?) aš vinna žvķ mįli brautargengi innan ESB.

Vegna žess, aš koltvķildisgjaldiš mun hękka į nęsta įratug śr nśverandi 5 EUR/t CO2 ķ a.m.k. 30 EUR/t, žį gętu kolefnisgjöld rķkissjóšs vegna óuppfyllts markmišs ķslenzkra stjórnvalda fariš yfir miaISK 5,0 į tķmabilinu 2021-2030.  Žaš er veršugt višfangsefni ķslenzkra stjórnvalda aš fį ESB til aš samžykkja, aš žetta fé renni t.d. til Skógręktarinnar og Landgręšslunnar.  Er rįšherrum į borš viš Björt Ólafsdóttur treystandi ķ slķk alvöruverkefni ?

 

 

 


Snarazt hefur į meri orkuhlutdeildarinnar

Žaš hefur heldur betur snarazt į merinni, hvaš hlutdeild jaršefnaeldsneytis ķ heildarorkunotkun landsmanna varšar. Hlutdeild fljótandi jaršefnaeldsneytis, svartolķu, flotaolķu, dķsilolķu og benzķns, gasefna, própangass og kósangass, og fastra efna, kola og koks, hefur lengi vel veriš undir 15 % af heildarorkunotkun landsmanna, en įriš 2016 var svo komiš, aš hlutdeild žessa kolefniseldsneytis nam tępum fjóršungi eša 24,4 %. Lķtiš hefur fariš fyrir kynningu į žessari breytingu og ekki śr vegi aš fjalla lķtillega um hana hér.  Hvernig stendur į žessari einstęšu öfugžróun ?

Svar viš žessari įleitnu spurningu fęst meš žvķ aš virša fyrir sér nešangreinda töflu um skiptingu olķunotkunar landsmanna (benzķn hér tališ til olķvara) įriš 2016 (Mt=milljón tonn):

  1. Flugvélar og flutningaskip:  0,980 Mt eša 68 %
  2.  Samgöngur į landi:          0,295 Mt eša 20 %
  3. Fiskiskip:                   0,135 Mt eša  9 %
  4. Išnašur:                     0,050 Mt eša  3 %

_____________________________________________________

 

Heildarnotkun į fljótandi eldsneyti 2016: 1,46 Mt

Af žessu mikla magni nam innlend notkun, ž.e. sś, sem Parķsarsamkomulagiš frį 2015 spannar, ašeins 0,48 Mt eša 33 %.  

2/3 hlutar falla undir ETS-višskiptakerfi ESB meš losunarheimildir, og žar af eru į aš gizka 80 % notkun flugfélaganna eša 0,79 Mt.  Žeir ašilar munu žurfa aš greiša hundruši milljóna ISK į įri śr žessu fyrir alla sķna losun gróšurhśsalofttegunda utan heimilda.  Žetta mun bitna sérstaklega harkalega į fyrirtękjum ķ miklum vexti, eins og t.d. Icelandair og VOW-air. 

Ef eitthvaš vęri spunniš ķ ķslenzka umhverfisrįšherrann, mundi hśn beita sér fyrir žvķ, aš drjśgur hluti af žessu mikla fé fengi aš renna til landgręšslu į Ķslandi, žar sem er stęrsta samfellda eyšimörk ķ Evrópu.  Annaš heyrist varla frį henni en hnjóšsyrši ķ garš ķslenzkra stórišjufyrirtękja.  Nś sķšast gelti hśn ķ įtt aš PCC-kķsilverinu į Bakka viš Hśsavķk, sem Žjóšverjar reisa nś meš Ķslendingum og sem fariš hefur fram į 2 įra ašlögunartķma aš nżįkvöršušum ströngum rykkröfum.  Alls stašar tķškast, aš fyrirtękjum er gefinn slķkur umžóttunartķmi, į mešan verksmišjur eru teknar ķ notkun, framleišslubśnašur beztašur, męlitęki stillt og kvöršuš og mannskapur žjįlfašur.  Téšur žingmašur og nśverandi rįšherra tjįir sig išulega įšur en hśn hugsar, og žį vella upp śr henni löngu įunnir fordómarnir.  Vinnubrögšin viš frišlżsingu Breišamerkurlóns og grenndar voru sama flaustursmarkinu brennd.  

 Hśn hefur lķklega ekki gert sér grein fyrir žvķ, hver mesti mengunarvaldurinn af ķslenzkri starfsemi er nś um stundir.  Žaš er flugiš, sem losar yfir 7,1 Mt/įr af kolefnisķgildum.  Žaš, sem losaš er ķ hįloftunum hefur tęplega 3 sinnum meiri gróšurhśsaįhrif en žaš sem losaš er į jöršu nišri į hvert tonn eldsneytis, sem brennt er.  Flugiš hefur 45 % meiri gróšurhśsaįhrif en öll önnur starfsemi į Ķslandi aš millilandasiglingum meštöldum.

Eldsneytisnżtni hefur batnaš mikiš ķ öllum geirum, einna mest ķ samgöngutękjum į landi.  Įriš 2016 var umferšin 21 % meiri en įriš 2008.  Samt nam eldsneytisnotkun umferšarinnar ašeins 95 % įriš 2016 af notkuninni 2008.  Žetta žżšir, aš eldsneytisnotkun per km hefur minnkaš um 27 % į 8 įrum. Eldsneytisnotkun ökutękja hefur vaxiš um 54 % frį višmišunarįrinu 1990 og nam įriš 2016 62 % af notkun fljótandi eldsneytis innanlands.  Įriš 1990 nam eldsneytisnotkun ökutękja um 192 kt, og markmišiš um 40 % samdrįtt žeirrar notkunar įriš 2030 žżšir, aš žessi eldsneytisnotkun žarf žį aš hafa minnkaš nišur ķ 115 kt, sem aftur į móti žżšir minnkun frį nśverandi gildi um a.m.k. 180 kt/įr eša yfir 60 %.  

Žetta jafngildir fękkun jaršefnaeldsneytisknśinna ökutękja um 225“000 (225 k) į nęstu 13 įrum.    

Er raunhęft, aš unnt verši aš nį žessu markmiši ?  Nei, žaš er śtilokaš, žegar žess er gętt, aš nż umhverfisvęn ökutęki ķ įr verša ašeins um 1/10 af žeim fjölda, sem žau žurfa aš verša įrlega aš mešaltali fram til 2030.  Žaš hefur of miklum tķma veriš sóaš, og naušsynlegar forsendur, sem eru innvišauppbygging, eru allt of sein į ferš.  Yfirvöld verša aš venja sig af žvķ aš setja markmiš śt ķ loftiš. Žaš hafa oft veriš sett erfiš markmiš, en hafi žeim veriš nįš, hefur undantekningarlaust žegar veriš hafizt handa kerfisbundiš viš aš nį žeim.   

Žaš į alls ekki aš reyna aš žvinga fram meiri hraša į orkuskiptum meš vanbśna innviši meš illa ķgrundušum og ķžyngjandi ašgeršum, t.d. meš hękkun kolefnisgjalds.  Fjölskyldubķllinn er žarfažing, og sumir eru į mörkunum aš hafa rįš į honum.  Žaš er ósęmilegt aš gera žessu og öšru fólki lķfsbarįttuna enn erfišari meš žvķ hagfręšilega glapręši aš hękka enn opinberar įlögur į eldsneyti, sem žegar eru um helmingur af söluveršinu til neytenda, žótt ašeins helmingur skattteknanna skili sér til Vegageršarinnar.  Vegageršin žarf žegar ķ staš um helming af žvķ, sem rķkissjóšur fęr ekki af bķlakaupum landsmanna og rekstri bķlaflotans eša um 15 miaISK/įr ķ višbótar framlög frį rķkissjóši til aš koma vegakerfinu ķ mannsęmandi horf į einum įratugi.  

Til aš flżta fyrir orkuskiptum ķ umferšinni er hins vegar rįš aš efla enn innvišina, t.d. aš gera öllum bķleigendum kleift aš hlaša rafgeyma viš sķn heimahśs og į viškomustöšum į feršum um landiš, t.d. viš hótel og gististaši og į tjaldsvęšum.  Aušvitaš žarf jafnframt aš virkja og aš efla stofn- og dreifikerfi raforku til aš anna aukinni raforkužörf. Hér er um stórfelldar fjįrfestingar aš ręša, en žęr eru žjóšhagslega hagkvęmar vegna gjaldeyrissparnašar, og žęr eru hagkvęmar fyrir bķleigandann, žvķ aš rekstrarkostnašur bķlsins lękkar um allt aš 75 % m.v. nśverandi orkuverš, sé bķllinn alfariš knśinn rafmagni. 

Žaš er tęknilega og fjįrhagslega raunhęft, aš ķslenzka vegaumferšin verši oršin kolefnisfrķ įriš 2050, en til žess žurfa forsendur aš vera ķ lagi, og žaš žarf enn meiri tķmabundna hvata, t.d. skattaafslįtt viš kaup į nżjum umhverfisvęnum bķl, fasta upphęš į bilinu MISK 1,0-2,0.  Žaš kostar klof aš rķša röftum.  

Nęst mesti jaršefnaeldsneytisnotandinn innanlands eru śtgerširnar, stórar og smįar, meš sķn fiskiskip. Į žeim vettvangi hefur einnig oršiš mikil orkunżtniaukning frį višmišunarįrinu 1990, er olķunotkun śtgeršanna var nįnast sś sama og ökutękjanna eša um 200 kt.  Įriš 2016 nam hśn ašeins um 135 kt, og höfšu śtgerširnar žį sparaš 95 kt/įr eša 33 %.  Žetta hafa žęr ašallega gert meš fękkun togskipa og endurnżjun žeirra, žar sem nżju skipin eru hönnuš m.v. hįmarks orkusparnaš.  Žaš er lķka žróun ķ hönnun veišarfęra m.a. til aš minnka orkunotkun skipanna viš togiš. Žar sem "veišanleiki" hefur vaxiš meš aukinni fiskigengd ķ lögsögu Ķslands, tekur styttri tķma en įšur aš sękja hvert tonn.  Allt hefur žetta leitt til žess, aš flotinn notar nś minni olķu en įšur til aš sękja hvert tonn sjįvarafla.  

Žaš er eldsneytiskostnašur, sem įšur knśši į um orkusparnaš, og nś hafa aukin umhverfisvitund og skuldbindingar Ķslands ķ loftslagsmįlum bętzt viš.  Śtgeršarmönnum mun alveg įreišanlega takast meš frekari fjįrfestingum aš draga śr olķunotkun sinni um 40 % frį 1990 og komast nišur ķ 125 kt įriš 2030 og losna žar meš viš kolefnisrefsingu Rannsóknarréttarins nżja.  Žar aš auki hafa śtgeršarmenn veriš ķ višręšum viš Skógrękt rķkisins um bindingu koltvķildis meš trjįrękt.  Hver veit, nema śtgeršarmenn muni selja koltvķildiskvóta įšur en yfir lżkur ?

Žaš, sem stjórnvöld hérlendis žurfa aš gera nśna, er aš rafvęša hafnirnar rękilega, svo aš śtgeršir žurfi ekki aš brenna olķu, žegar skipin eru bundin viš bryggju.  Žį er žegar oršiš raunhęft aš knżja bįta meš rafmagni, svo aš brżnt er aš fį rafmagn śr landi.  Um borš er žį lķtil dķsil-ljósavél til aš hlaša rafgeymana, ef žörf krefur.  Žetta krefst hįspennts dreifikerfis um helztu hafnir landsins.  Hönnun į žvķ žarf aš hefjast strax, og rķkiš žarf aš leggja fram jįkvęša hvata fyrir dreifiveiturnar til žessara verkefna.  Lķtiš hefur heyrzt af slķku frumkvęši aš hįlfu rķkisvaldsins, žótt ekki skorti nś fimbulfambiš um orkuskipti. 

Stęrri skipin geta brennt blöndu af lķfdķselolķu og skipaolķu allt upp ķ 20 % af lķfdķsel og meir meš breytingum į vél.  Nota mį repjuolķu sem lķfdķsel.  Repju er hęgt aš framleiša hérlendis, svo aš reisa žarf verksmišju fyrir olķuvinnslu og mjölvinnslu.  Ef hęgt veršur aš selja mjöliš į 100 ISK/kg, t.d. til innlends laxeldis, žį veršur žessi olķuvinnsla hagkvęm viš olķuveršiš 1100 USD/t, CIF. Hér gęti rķkisvaldiš einnig komiš aš meš fjįrhagslega hvata, svo aš hęgt vęri aš hefjast handa strax.  Sem dęmi mį nefna aš veita tķmabundinn afslįtt į skattheimtu af rafmagni til slķkrar verksmišju.  Um mišja žessa öld veršur ķslenzki sjįvarśtvegurinn vafalaust oršinn kolefnisfrķr.

Išnašurinn hefur einnig stašiš sig mjög vel, žvķ aš įriš 2016 hafši hann dregiš śr olķubrennslu sinni um 44 kt/įr frį višmišunarįrinu.  Žetta hefur hann gert meš žvķ aš rafvęša kyndingu hjį sér.  Sem dęmi mį taka ISAL.  Fyrirtękiš hefur ekki ašgang aš jaršhitaveituvatni, svo aš fyrstu tvo įratugina voru notašir tveir olķukyntir gufukatlar, en ķ lok 9. įratugarins var keyptur 5,0 MW, 11 kV, rafhitašur gufuketill af innlendum framleišanda, sem um žęr mundir leysti fjölda olķukatla af hólmi hérlendis meš framleišslu sinni.

Heildarlosun mannkyns į koltvķildi, CO2, nam įriš 2016 um 34 milljöršum tonna.  Heildarlosun Ķslendinga er sem dropi ķ hafiš, og žaš skiptir engu mįli fyrir hlżnun jaršar, hvort markmišiš um minnkun losun landumferšar į Ķslandi um 40 % įriš 2030 m.v. 1990 nęst eša ekki.  Ašalatrišiš ķ žessu samhengi er, aš landiš verši oršiš kolefnisfrķtt įriš 2050 aš mešreiknušum mótvęgisašgeršum į svišum, žar sem tęknin bżšur žį enn ekki upp į kolefnisfrķar lausnir.  Žaš er žess vegna meš öllu óžarft af stjórnvöldum aš leggja ķžyngjandi įlögur į landsmenn ķ einhvers konar tķmahraki, sem stjórnvöld eiga sjįlf sök į meš sinnuleysi.   

 

 

 

 


Dżrkeypt markmiš

"Śtlit er fyrir, aš ķslenzka rķkiš muni žurfa aš verja milljöršum [ISK] til kaupa į kolefniskvóta į nęsta įratug. Įstęšan er aukning ķ losun gróšurhśsalofttegunda žvert į žaš markmiš stjórnvalda, aš hśn verši um 20 % minni įriš 2020 en 2005."

Žetta kom fram ķ frétt Baldurs Arnarsonar,

"Losunin eykst žvert į markmišin",

sem Morgunblašiš birti 21. jślķ 2017.  Ekki er vķst, aš allir landsmenn hafi veriš mešvitašir um skuldbindandi markmiš landsins fram til 2020. Fram kom ķ fréttinni, aš sį žįttur losunarinnar, sem yfirvöld hérlendis hafa skuldbundiš sig til aš minnka, nemur um žessar mundir ašeins um 40 % af heildarlosun Ķslendinga, en 60 % falla undir višskiptakerfi Evrópusambandsins, ESB, meš losunarheimildir, s.k. ETS-kerfi. 

Žar undir eru fyrirtęki į sviši orkukręfs išnašar, skipafélögin og flugfélögin, sem munu fį sķminnkandi įrlegan losunarkvóta śthlutašan og verša aš kaupa sér losunarheimildir į markaši, ef žau ekki draga śr losun sinni aš sama skapi.  Veršiš er um žessar mundir um 5 EUR/t CO2, en gęti fariš yfir 30 EUR/t CO2 fljótlega į nęsta įratugi til žessara fyrirtękja, en kannski fį rķkisstjórnir afslįtt.  Žeir, sem minnkaš hafa sķna losun, eru aflögufęrir, og sé hagnašur sįralķtill af starfsemi, getur borgaš sig hreinlega aš loka og selja losunarkvóta sinn į hverju įri.  Ekki er ólķklegt, aš ķslenzkar śtgeršir og išnašur (utan stórišju) muni geta selt losunarheimildir, žvķ aš losun žeirra frį 1990 hafši įriš 2016 minnkaš um 35 % og 47 % (ķ sömu röš).

Sķšan segir ķ fréttinni:

"Fram kom ķ Višskipta-Mogganum ķ gęr, aš Icelandair hefši keypt kolefniskvóta fyrir tępan milljarš [ISK] frį įrsbyrjun 2012 [ķ 5 įr-innsk. BJo].  Hugi [Ólafsson, skrifstofustjóri ķ Umhverfisrįšuneytinu] segir, ašspuršur, aš kaup rķkisins gętu oršiš af žeirri stęršargrįšu vegna tķmabilsins 2013-2020 [8 įr].  Sķšan kunni aš taka viš frekari kvótakaup."

Fram kemur ķ fréttinni, aš upphafshugmyndir um įform į braušfótum hafi komiš fram ķ ašgeršarįętlun Umhverfisrįšuneytisins įriš 2010 um loftslagsmįl.  Žar var žį rįšherra Svandķs nokkur Svavarsdóttir og viršist téš "ašgeršaįętlun" aš mestu hafa veriš innantómt plagg, ž.e. nįnast engin eftirfylgni viršist hafa įtt sér staš.  Samt mįtti hśn vita, aš hśn var aš skuldbinda rķkissjóš til fjįrśtlįta śt fyrir landsteinana meš žessari illa ķgrundušu įętlun. Žetta kallast fjįrmįlalegt įbyrgšarleysi.   

Žessi "ašgeršaįętlun" viršist vera upphafiš aš žeim vķtaveršu skuldbindingum, sem nś eru aš binda rķkissjóši milljarša ķslenzkra króna (ISK) bagga.  Žetta er algerlega įbyrgšarlaust atferli embęttismanna, sem gera įętlanir, reistar į sandi (kolröngum forsendum, sem žeir gefa sér śt ķ loftiš) og gera litlar eša alls ófullnęgjandi rįšstafanir til, aš žróun eldsneytisnotkunar verši, eins og žeir lįta sig dreyma um.  Žar liggur įbyrgšarleysiš.  Umhverfisrįšherrarnir skrifa svo undir vitleysuna og botna ekkert ķ žvķ, aš žaš eru allt ašrir kraftar aš verki śti ķ žjóšfélaginu en ķ fundarherberginu, žar sem fallegu glęrurnar eru til sżnis.

Žegar ašgeršarįętlunin um losun frį landumferš var samin fyrir įratuginn 2011-2020, žį rķkti enn samdrįttur ķ hagkerfinu.  Žaš er vel žekkt, aš jįkvętt samband rķkir į milli umferšaržróunar og breytinga į vergri landsframleišslu.  Žaš dęmalausa fólk, sem įriš 2010 gerši įętlun um 23 % minni losun koltvķildis frį landfartękjum įriš 2020 en įriš 2008, ž.e. śr 974 kt ķ 750 kt, hlżtur aš hafa reiknaš meš efnahagsstöšnun langleišina til 2020.  Hvķlķk framtķšarsżn žessa starfsfólks vinstri stjórnarinnar, sįlugu.  (Vinstri gręnir eru reyndar į móti hagvexti.)

Stjórnvöld 2009-2013 lögšu reyndar lóš sķn į vogarskįlar samdrįttar og sķšar stöšnunar meš gegndarlausum skattahękkunum, og žaš hefši vafalaust veriš haldiš įfram į sömu braut į sķšasta kjörtķmabili, ef kjósendur hefšu ekki fleygt yfirlżstum andstęšingum hagvaxtar śt śr Stjórnarrįšinu voriš 2013.  Tekjuakattur var ķ kjölfariš lękkašur hjį flestum, og almenn vörugjöld og tollar afnumin, auk žess sem viršisaukaskattkerfiš var lagfęrt.  Skattar eru samt ķ hęstu hęšum į Ķslandi.  Byrja mętti meš aš lękka fjįrmagnstekjuskatt nišur ķ 15 % til aš efla sparnaš, hękka frķtekjumarkiš til jöfnunar og lękka tekjuskatt fyrirtękja nišur ķ 15 % til aš styrkja samkeppnisstöšu atvinnulķfsins į Ķslandi.   

Žróun umferšar varš sś, aš strax įriš 2013 varš višsnśningur, og hśn tók žį aš aukast.  Losun jókst žó ekki įriš 2013, žegar hśn nam 851 kt CO2, sennilega vegna sparneytnari ökutękja, en strax įriš eftir tók losun frį umferš aš aukast, og įriš 2016 var svo komiš, aš hśn nam um 932 kt CO2 og var žį um 115 kt meiri en embęttismenn höfšu gert rįš fyrir įriš 2010.

Žaš er til merkis um bętta eldsneytisnżtni bķlvéla į 8 įra tķmabilinu 2008-2016, aš žótt umferšin vęri 21 % meiri ķ lok tķmabilsins en ķ upphafi žess, hafši eldsneytisnotkunin samt dregizt saman um 5 %. Žetta žżšir, aš eldsneytisnotkun į hvern ekinn km hefur minnkaš um 27 %.  

 

Ef gert er rįš fyrir, aš umferšin verši 15 % meiri įriš 2020 en įriš 2016 og bętt eldsneytisnżtni og umhverfisvęnar vélar leiši af sér ašeins 10 % elsneytisaukningu į žessu 4 įra tķmabili, mun losun landumferšar nema 1,0 Mt CO2 įriš 2020, sem er 0,25 Mt eša žrišjungi meira en "ašgeršaįętlun" embęttismanna hljóšaši upp į įriš 2010. Žetta er stór og dżr villa viš įętlanagerš.   

Sś vitlausa įętlun var nefnilega skuldbindandi gagnvart ESB, svo aš losun umfram įętlun žarf aš greiša kolefnisskatt af.  Ef rķkissjóšur žarf aš greiša fyrir žennan kvóta nśgildandi verš ķ Evrópu, um 5 EUR/t CO2, žżšir žaš śtgjöld vegna heimskulegrar "ašgeršaįętlunar" ķslenzkra embęttismanna og rįšherra upp į MEUR 1,3 = MISK 150 fyrir įriš 2020 og sennilega 3,0 MEUR = MISK 370 vegna įranna į undan, žegar losunin var meiri en samkvęmt įętluninni. Uppsafnašur kolefnisskattur į Ķslendinga til ESB fram til 2020 vegna illa kynntrar og illa unninnar įętlunar ķslenzkra embęttismanna mun nema a.m.k. hįlfum milljarši ISK.  Žetta nęr engri įtt, nema fénu verši öllu veitt til landgręšslu į Ķslandi til mótvęgis.  

Įrni Finnsson, formašur Nįttśruverndarsamtaka Ķslands, er meš lausn į takteinum, sem felur ķ sér "neikvęšan hvata" fyrir kaupendur nżrra bķla til aš kaupa jaršefnaeldsneytisknśna bķla.  Hann sagši ķ vištali viš Baldur Arnarson, sem birtist ķ frétt ķ Morgunblašinu 18. jślķ 2017 undir fyrirsögninni:

"Loftslagsstefna ķ hęttu":

 "Sķšasta rķkisstjórn byrjaši į žvķ aš lękka skatta į kolefni og gaf žau skilaboš, aš ekki stęši til aš draga śr umferš [žaš var veriš aš koma hjólum atvinnulķfsins ķ gang, eftir aš vinstri stjórnin hafši sett skķt ķ tannhjólin meš miklum skattahękkunum - innsk. BJo].  Įriš 2013 tók bķlasala kipp, og hefur hśn aukizt sķšan.  Stór hluti af žeirri aukningu er vegna feršažjónustu.  Žessi stjórn hefši žurft aš hękka gjöld į losun kolefnis frį samgöngum og annarri starfsemi."

Žetta er ašferš vinstri aflanna viš neyzlustżringu.  Hśn er ekki vęnleg til įrangurs, og hśn hefur neikvęš aukaįhrif, eins og hękkun veršlags og dregur śr hagvexti.  Hśn kemur illa viš bķleigendur, sem reka bķl af litlum efnum og nį vart endum saman. 

Miklu vęnlegra er aš fara leiš jįkvęšra hvata til aš kaupa bķla, sem alls engu jaršefnaeldsneyti brenna, ž.e. rafbķla og vetnisbķla.  Žegar hafa veriš felld nišur vörugjöld og viršisaukaskattur į žessi ökutęki.  Nś er brżnt aš hraša uppsetningu hlešsluašstöšu rafbķla į bķlastęšum ķ žéttbżli og dreifbżli, einkum viš ķbśšarhśs.  

Žegar almenningur metur innviši fyrir umhverfisvęna bķla fullnęgjandi fyrir sig, mun hann vafalaust ķ auknum męli velja žį frekar en hina, žvķ aš rekstrarkostnašur žeirra er allt aš 75 % lęgri en hinna.  Žį žarf aš lįta kné fylgja kviši og veita skattaafslįtt viš slķk kaup.  Er ekki vitlegra aš leyfa fólki og fyrirtękjum aš draga MISK 1,0-2,0 frį skattskyldum tekjum sķnum viš kaup į nżjum rafbķl eša vetnisbķl til aš flżta fyrir orkuskiptunum en aš greiša hundruši milljóna ISK į įri ķ refsingu til ESB į hverju įri ?  Hvaš veršur eiginlega um allt žetta refsigjald ?  Mun vitlegra vęri aš beina žessu fé til landgręšslu į Ķslandi til bindingar į kolefni śr andrśmsloftinu en aš senda žaš ķ einhverja svikamyllu nišri ķ Evrópu.  

 

   

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband