Fęrsluflokkur: Heimspeki

Vešurfar

Į Ķslandi eru margir vešurfręšingar, bęši hįmenntašir og sjįlfmenntašir.  Žetta er skiljanlegt mišaš viš, hvaš landsmenn eiga mikiš undir vešri. Svo hefur alltaf veriš og mun verša. Meiru skiptir žó žróun vešurfars en vešurs.  Meš žvķ aš rżna ķ nįnustu fortķš getur vešurfarsrżnir leyft sér aš spį ķ vešurfariš ķ nįnustu framtķš, ž.e. nęstu įratugi, žótt slį beri žann varnagla, aš leitnilķna vešurs hefur takmarkaš forspįrgildi.

Stašan nśna er sś, aš į landsvķsu varš mešalhitastig ķ byggš 5,0°C ķ fyrra (2016), og ašeins įrin 2014 og 2003 varš hitastigiš hęrra eša 5,1°C.  Ķ Reykjavķk varš mešalhitastig ķ Reykjavķk 6,0°C og hefur ašeins einu sinni męlzt hęrra, ž.e. 6,1°C įriš 2003. Ķ Stykkishólmi, sem į lengsta skrįša sögu vešurathugana į Ķslandi, varš įriš 2016 lķklega žaš hlżjasta frį upphafi męlinga įriš 1846. Vķsindalegum vešurspekingum er meinilla viš aš fullyrša nokkuš um vešurmet og rżna gögnin vandlega įšur en svo sögulegt skref er stigiš.  Annars stašar en ķ Stykkishólmi hófust hitastigsskrįningar yfirleitt 1870-1880.

Ef leitnilķna er dregin frį 1880 til 2016 fyrir mešalhitastig į landinu fęst lķklegt mešalhitastig įriš 1880 rśmlega 2,5°C, en var ķ raun 1,7°C og įriš eftir 3,8°C, og hitastigiš, sem bśast mįtti viš įriš 2016 var 4,0°C, en var 5°C.  Stigull žessarar leitnilķnu er 0,011°C, sem bendir til hitastigshękkunar į Ķslandi um 1,1°C/öld, sem er meiri hitastigshękkun en talin er hafa oršiš aš mešaltali į jöršunni frį upphafi išnvęšingar, 1750. Stašbundnar breytingar eru aušvitaš meiri en heildarmešaltal jaršar sżnir.    

Leitnin gęti endurspeglaš hin svo köllušu gróšurhśsaįhrif, ž.e.a.s. uppsöfnun gastegunda ķ andrśmsloftinu, sem minnka hitaśtgeislun frį jöršunni. Žar er t.d. um aš ręša koltvķildi, metan, brennisteinsflśorķš og kolefnisflśorķš.  

Fleiri įhrifažęttir eru žó fyrir hitastigsžróun į Ķslandi.  Žaš er tališ, aš lękkaš seltustig ķ Atlantshafi vegna jökulbrįšnunar og vaxandi śrkomu dragi śr krafti Golfstraumsins, en hann hefur gert löndin noršan 60°N viš Noršur-Atlantshaf vel byggileg.  Žess vegna kann stigull leitnilķnu fyrir Ķsland aš lękka, er fram lķša stundir.

Žaš viršast hins vegar  vera fleiri įhrifavaldar į vešurfariš en vaxandi gróšurhśsaįhrif, žvķ aš įratugsmešaltal hitastigs sveiflast lotubundiš um leitnilķnuna.  Lotan er rśmlega 70 įr og skar leitnilķnuna um aldamótin sķšustu į uppleiš.  Žaš žżšir, aš fram til um 2020 mį bśast viš hratt vaxandi mešalhitastigi, eins og hefur veriš raunin, og sķšan minni įrlegri hękkun og jafnvel kólnun eftir mišja öldina. Undir 2040 er lķklegt, aš gróšurhśsaįhrifin hafi valdiš 0,2°C hękkun m.v. nśverandi hitafar og aš sveiflan hafi valdiš 0,8°C hękkun, svo aš hitastig verši 1,0°C hęrra žį en um žessar mundir. Žaš er mikiš og mun hafa margvķsleg įhrif į Ķslandi. Vešurfarsrżni žykir lķklegt, aš skżringa į téšri sveiflu um leitnilķnu sé aš leita ķ hegšun sólar eša braut jaršar um sólu.

Hękkandi hitafar, sem ķ vęndum er, ef svo heldur fram sem horfir, hefur margvķsleg jįkvęš įhrif į landi.  Gróšur vex hrašar og gróšrarlķna hękkar, jafnvel um 100 m/°C.  Žetta mun auka framleišni landbśnašarins, sem er til hagsbóta fyrir bęndur og neytendur og styrkir samkeppnisstöšu ķslenzks landbśnašar į innanlandsmarkaši og į śtflutningsmörkušum.  Kornyrkja veršur aušveldari og mun spara innflutning.  Skógręktinni mun vaxa fiskur um hrygg og verša įlitleg atvinnugrein, sem myndar mótvęgi viš losun gróšurhśsalofttegunda og sparar innflutning į viši.  Žegar er kominn hér upp nytjaskógur og fariš aš byggja ķbśšarhśs śr ķslenzkum viši.  Ętli žaš hafi gerzt sķšan į landnįmsöld ?

Śrkoma mun aš vķsu aukast og žar meš sólarstundum vęntanlega fękka.  Śrkoman ķ Reykjavķk ķ fyrra varš t.d. 15 % ofan mešallags og 25 % ofan mešallags į Akureyri.  Žetta mun efla vatnsbśskap og aukiš orkuframboš mun hjįlpa til viš aš halda raforkuverši įfram lįgu, neytendum ķ hag.  Žetta mun aušvelda orkuskiptin, sem óhjįkvęmilega eru framundan og žarf aš ljśka fyrir mišja öldina, ef vel į aš vera.  Orkuskiptin munu ekki ašeins bęta nęrumhverfiš og žar meš heilsufariš, heldur getur forysta į žessu sviši oršiš öšrum aš góšu fordęmi og sparaš um 100 miaISK/įr innflutningskostnaš eldsneytis. 

Hlżnunin mun hafa margvķslegan kostnaš ķ för meš sér.  Sjįvarstašan hękkar og leggja žarf ķ kostnaš viš aš verja land.  Mikil tękni hefur žróazt į žvķ sviši, t.d. ķ Hollandi.  Žaš mun senn žurfa aš nżta hana viš Breišamerkurlón, žar sem stutt er ķ aš vegstęši og raflķnustęši rofni, og Vķk ķ Mżrdal er ógnaš af įgangi sjįvar.   

Öfgar viršast vaxandi ķ vešurfari, žurrkar sums stašar og mikil śrkoma annars stašar.  Žetta įsamt fjölgun mannkyns kann aš hękka verš landbśnašarvara į heimsmarkaši, en į móti žeirri žróun vegur ręktun genabreyttra afbrigša, sem ašlöguš eru aš erfišum ašstęšum og meš mikinn vaxtarhraša.  Miklar efasemdir eru hins vegar um hollustu žessara jurta, og styrkur ķslenzks landbśnašar mun enn sem fyrr verša fólginn ķ nįttśrulegum og ómengušum vörum.  Heilnęmiš gefur bezt til lengdar, og žaš žarf aš votta ķ miklu meiri męli en nś er gert.  Mętti vel veita bęndum styrki til slķks, enda hagstętt öllum ašilum. 

Enginn veit, hvaš gerast mun meš hafiš og lķfrķki žess umhverfis Ķsland.  Makrķllinn kom, og lošnan hvarf.  Sķldarstofnar óbeysnir, en žorskur dafnar.  Žó er óttazt, aš hann kunni aš leita ķ svalari sjó. Hvaša įhrif hefur kraftminni Golfstraumur į lķfrķkiš ?  Žaš er allt į huldu. 

Žegar allt er vegiš og metiš, viršist žó mega vęnta góšęris į nęstu įratugum, žótt eldgos kunni aš setja tķmabundiš strik ķ reikninginn.  Svo munu verša atburšir, sem enginn sį fyrir né bjóst viš.  Žį reynir į stjórnvöld landsins og landsmenn alla.

Vöringsfossen į Höršalandi ķ Noregi  

 

 

  


Af sišferši sannfęringar og įbyrgšar

Hrikalegum limlestingum mįttu yfir 60 manns sęta, og žar af męttu 12 dauša sķnum strax, ķ žröngri Berlķnargötu aš kvöldi 19. desember 2016, er Noršur-afrķkanskur glępamašur į snęrum ISIS, ofstękisfullra Mśhamešstrśarmanna ķ heilögu strķši (Jihad) gegn kristnum frelsis- og lżšręšisgildum og nśtķmalegum lifnašarhįttum, ók stórum hlöšnum flutningabķl miskunnarlaust į fólk, sem įtti sér einskis ills von į jólamarkaši.  Žetta er illvirki óšra moršhunda af meiši Sśnnķ-mśslima ķ heilögu strķši ķ nafni trśar sinnar og helgiritsins Kóransins. Žetta vošaverk getur kveikt ķ pśšurtunnu, sem Angela Merkel, kanzlari, ber įbyrgš į meš žvķ žann 4. september 2015 aš opna landamęri Žżzkalands fyrir flóttamönnum Miš-Austurlanda, og Noršur-Afrķkumenn fylgdu ķ kjölsoginu. Ašrar Evrópužjóšir kunna Žjóšverjum litlar žakkir fyrir žetta "góšverk" og saka žį nś um sišferšilega śtženslustefnu ("moral imperialism").  Žaš er vandlifaš ķ žessum heimi. Laun heimsins eru vanžakklęti.    

Žjóšverjar hafa frį lokum Sķšari heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 lķtiš sem ekkert beitt sér ķ löndum Mśhamešstrśarmanna, en žeir hafa aftur į móti veriš allra manna rausnarlegastir og hjįlplegastir gagnvart Mśhamešstrśarmönnum ķ neyš, nś sķšast meš žvķ aš opna landamęri sķn fyrir straumi flóttamanna af hörmungarsvęšum, t.d. Sżrlandi ķ borgarastyrjöld. Žessi góšmennska og rausnarskapur er goldin meš vanžakklęti, og gjöršin er nś mjög umdeild ķ Žżzkalandi og ķ öšrum löndum Evrópusambandsins, ESB. 

Žeir hafa mikiš til sķns mįls, sem halda žvķ fram, aš menningarmunur aškomufólksins og Evrópumanna sé óbrśanlegur, žvķ aš "Ķmanarnir", ķslömsku prelįtarnir į Vesturlöndum, halda įfram heilažvotti sķnum ķ moskum og öšrum samkomustöšum Mśhamešstrśarmanna, žar sem brżnt er fyrir aškomufólkinu aš ganga ekki vestręnum sišum "heišingjanna" og lķfsgildum žeirra į hönd, heldur aš halda sem fastast ķ forneskjulega lifnašarhętti sķna og siši aš višlögšum refsingum žessa heims og annars. 

Ašlögun er ómöguleg viš žessar ašstęšur, og aškomufólkiš veršur įfram ķ ormagryfju sjśkdóma, fordóma, trśargrillna, kvennakśgunar og haturs į vestręnu fólki og sišum žeirra. Žetta er frjór jaršvegur glępamanna. Slķkur forneskjuhópur į Vesturlöndum er sem žjóšfélagsleg tķmasprengja. 

Žjóšverjar eru NATO-žjóš, en žeir tóku hins vegar engan hernašarlegan žįtt ķ misheppnušum ašgeršum Frakka, Breta, Bandarķkjamanna o.fl. śt af hinu misheppnaša "arabķska vori", t.d. loftįrįsunum į Lķbżju. Žvert į móti vörušu žeir viš slķkum rķkisreknum ofbeldisašgeršum gegn Mśhamešstrśarmönnum, žótt žeim aš nafninu til vęri beint gegn brjįlušum einręšisherra, Gaddafi. Mśhamešsmenn eru ekki og verša seint tilbśnir til aš innleiša vestręna stjórnarhętti heima hjį sér.  Aš halda slķkt er vanmat į mętti aldalangs heilažvottar og heimska. 

Žjóšverjar hafa veriš meš fįmennt stušningsliš ķ Afghanistan į vegum NATO, og er žaš eiginlega eina hernašaržįtttaka žeirra į mśslķmsku landi frį Sķšari heimsstyrjöld.  Žrįtt fyrir žessa tiltölulega frišsamlegu afstöšu Žjóšverja gagnvart Mśhamešsmönnum er nś rįšizt į žį ķ žeirra helgasta véi, į jólaföstunni sjįlfri ķ höfušborg žeirra, og hefur fallandi Kalķfadęmiš lżst fyrirlitlegum verknašinum į hendur sér. Sišleysi žessa hugleysislega glęps téšrar Ķslamsgreinar er algert, og hśn veršskuldar śtskśfun. 

Žjóšverjum hafa lengi veriš hugstęš hugtökin "Gesinnungsethik" og "Verantwortungsethik", sem kannski mętti žżša sem sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši.  Į milli žessara tveggja heimspekilegu hugtaka er spenna, sem endurspeglast ķ muninum į hugsjónahyggju og raunhyggju, sem žekkist alls stašar, en hugtökin varpa lķka ljósi į sišferšisspennu, sem er "mjög žżzk" samkvęmt žjóšfélagsfręšinginum Manfred Güllner. Įtökin žarna į milli mį sjį ķ öllum stórmįlum Žjóšverja į stjórnmįlasvišinu, t.d. evruvandręšunum og flóttamannavandanum. 

Žjóšverjar hafa marga fjöruna sopiš ķ seinni tķma sögu sinni allt frį 30 įra strķšinu 1618-1648, sem var trśarbragšastyrjöld, žar sem erlendir konungar og keisarar blöndušu sér ķ barįttuna.  Styrjöldin gekk mjög nęrri žjóšinni, sem svalt heilu og hįlfu hungri og er sögš hafa bjargaš sér į kartöflunni, sem žį var nżkomin til Evrópu.  Frišrik, mikli, Prśssakóngur, stóš ķ vopnaskaki viš nįgranna sķna og Rśssa og nįši naumlega aš forša prśssneska hernum frį ósigri fyrir rśssneska birninum į 18. öld.  19. öldin var blómaskeiš Žjóšverja, en hernįm Napóleóns mikla blés Žjóšverjum sjįlfstęšisbarįttu ķ brjóst, sem nefnd var rómantķska stefnan, og fangaši hśn athygli ungra ķslenzkra sjįlfstęšisfrumkvöšla ķ Kaupmannahöfn, sem var margt til lista lagt og lögšu grundvöllinn aš ķslenzku sjįlfstęšisbarįttunni. Sagt er, aš Ķslendingar verši jafnan varir viš žaš, žegar Žjóšverjar bylta sér. Žjóšverjum sjįlfum er hlżtt til sögueyju vķkinganna ķ noršri. 

Hinn menningarlegi grundvöllur fyrir sameiningu Žżzkalands var lagšur meš rómantķsku stefnunni, og stjórnmįlaskörungurinn Otto von Bismarck rak smišshöggiš į sameininguna 1871 meš klękjum, eldi og blóši.  

Žegar Vilhjįlmur 2. varš Žżzkalandskeisari rak hann Bismarck, jįrnkanzlarann, og var žaš ógęfuspor, enda reyndist žessi keisari hęfileikasnaušur sem stjórnmįlamašur og herstjórnandi og hinn mesti óžurftarmašur, sem hratt Žjóšverjum śt ķ styrjöldina 1914-1918.  Ósigurinn leiddi til landmissis, Versalasamninganna, Weimar-lżšveldisins og Žrišja rķkisins meš öllum žess hörmungum. Žżzka žjóšin mįtti ķ raun žola sitt annaš 30 įra strķš 1914-1945, aš breyttu breytanda.

Hugtökin sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši komu fyrst fram hjį žjóšfélagsfręšinginum Max Weber, sem notaši žau ķ janśar 1919 ķ ręšu, sem hann hélt fyrir vinstri sinnaša stśdenta ķ bókabśš ķ München.  Žżzki herinn hafši gefizt upp į öllum vķgstöšvum fyrir 2 mįnušum.  Keisarinn hafši sagt af sér, Žżzkaland var į barmi öreigabyltingar, og München var aš verša höfušborg skammlķfs "Rįšstjórnarlżšveldis Bęjara". Žessi ręša Webers er talin vera sķgilt innlegg ķ stjórnmįlafręšina.  Ręšan var haldin til aš slį į draumórakenndar deilur hugsjónamanna um, hvaša stefnu nišurlęgt og sveltandi Žżzkaland ętti aš taka. 

Weber lżsti ginnungagapi į milli žessa tvenns konar sišferšis.  Žeir, sem fylgja sannfęringu sinni vilja halda ķ hreinleika sišferšis sķns alveg įn tillits til afleišinga stefnumörkunar žeirra fyrir raunheiminn: 

"Ef verknašur ķ góšu skyni leišir til slęmrar nišurstöšu, žį, ķ augum gerandans, er hann sjįlfur ekki įbyrgur fyrir slęmum afleišingum, heldur heimurinn eša heimska annarra manna eša Gušs vilji, sem skóp žį žannig."

Į hinn bóginn, sį sem lętur stjórnast af įbyrgšartilfinningu "tekur meš ķ reikninginn nįkvęmlega mešaltal mannlegra galla ... hann hefur ekki einu sinni rétt til aš gera fyrirfram rįš fyrir góšsemi manna og fullkomnun". 

Žessi tegund stjórnmįlamanna mun svara fyrir allar afleišingar gjörša sinna, einnig óvęntar afleišingar.  Weber lét įheyrendur sķna ekki velkjast ķ vafa um, hvort sišferšiš ętti hug hans. Hann kvaš žį, sem ašhylltust sišferši sannfęringar, vera "vindbelgi ķ 9 af 10 tilvikum".

Hr Güllner segir, aš almennt sé sišferši sannfęringar algengast į mešal vinstri manna, mótmęlenda og ķ minni męli į mešal ķhaldsmanna og kažólikkka.

Žannig viršast jafnašarmenn, sem lķta į sig sem krossfara žjóšfélagslegs réttlętis, ekki ašeins vera "ófęrir og ófśsir" til aš stjórna, žó aš žeir beri raunverulega įbyrgš aš mati hr Güllners.  Žetta gęti śtskżrt, hvers vegna jafnašarmašur hefur ašeins veriš kanzlari ķ 20 įr sķšan 1949 boriš saman viš 47 įr undir Kristilegum demókrötum. 

Sišferši sannfęringar er žó einnig fyrir hendi ķ röšum miš-hęgrimanna, sem sķšan į 6. įratuginum hafa nįlgazt Evrópuverkefniš eins og leišarenda sem leiš fyrir Žżzkaland til aš žróast upp śr žjóšrķkinu og leysa upp sekt sķna um leiš og fullveldiš er gefiš upp į bįtinn.  Ķ žessu ferli lįšist Žjóšverjum aš koma auga į, aš fęstar ašrar Evrópužjóšir deildu žessu markmiši meš žeim. Žegar evru-vandręšin gusu upp, žį lżstu margir ķhaldsmenn yfir andstöšu viš fjįrstušning į grundvelli sišferšis sannfęringar, segir Thilo Sarrazin, umdeildur įlitsgjafi.  Žeir vildu lżsa reglubrotum rķkja ķ vandręšum sem slęmum ķ ešli sķnu, jafnvel žótt žaš mundi žżša hrun myntsamstarfsins. 

Samkvęmt sišferši įbyrgšar er slķk afstaša ekki einvöršungu óraunhęf, heldur röng, og žaš, sem ekki gengur upp, geti ekki veriš sišlegt. Stjórnendur Žżzka sambandslżšveldisins hafa flestir veriš af žessu saušahśsi. 

Į 9. įratugi 20. aldar fóru milljónir Žjóšverja ķ mótmęlagöngur gegn žróun kjarnorkuvopnabśrs NATO, en Helmut Schmidt, kanzlari, sem lét koma žessum vopnum fyrir, féllst žannig į hernašarleg rök fęlingarmįttarins.  Aš launum frį félögum sķnum ķ Jafnašarmannaflokkinum, SPD, fékk hann ašallega fordęmingu.  Ķ evru-vandręšunum féllst Angela Merkel hikandi į fjįrstušning viš veikburša rķki til aš halda myntsamstarfinu įfram. Brandenburger Tor

Gagnvart flóttamannastrauminum sneri Merkel viš blašinu og tók upp sišferši sannfęringar. Žaš var ólķkt henni. Hśn var samt įkaft vöruš viš žessu af fólki sišferšilegrar įbyrgšar, og Merkel snerist 180° seint į įrinu 2016. Uppi sitja žó Žjóšverjar meš eina milljón nżkominna mśslima frį żmsum löndum og kunna į žeim engin skil, flestum. Žaš felur ķ sér stórvandamįl aš hleypa svo stórum og framandi hópi fólks inn ķ land, žegar aškomufólkiš er haldiš trśargrillum og prelįtar žess halda įfram aš ala į tortryggni og jafnvel hatri į gestgjöfunum. 

Žaš er himinn og haf į milli hugarheims hins venjulega Žjóšverja og Ķslamista, og žegar öfgamenn śr röšum gestgjafa eša gesta gera sig seka um hryšjuverk ķ landinu gagnvart andstęšum hópi, žį getur hiš pólitķska įstand fljótt oršiš eldfimt og žaš komiš fram žegar haustiš 2017 ķ gjörbreyttum valdahlutföllum į Sambandsžinginu ķ Berlķn (Reichstag) meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Nś veršur hręrt ķ gruggugu vatni į bįša bóga. Dagar dóttur mótmęlendaprestsins ķ DDR (Deutsche Demokratische Republiblik), frś Merkel, sem kanzlara eru sennilega taldir vegna umręddra mistaka hennar.

Žżzkt ESB 

 

  

 


Andstęš stjórnkerfi

Mannkyniš hefur séš margs konar stjórnkerfi fyrir žjóšfélögin koma og fara og fyrir um aldarfjóršungi hvarf eitt žeirra, sovézki kommśnisminn, ķ aldanna skaut.  Žį hafši žetta eins flokks mišstżrša kśgunarkerfi gengiš sér sišferšislega og fjįrhagslega gjörsamlega til hśšar. Ķ kjölfariš uršu til nokkur sjįlfstęš rķki, sem ķ Miš-Evrópu tóku upp žingręšisstjórn aš hętti Vesturlanda og gengu Evrópusambandinu og NATO į hönd. Segja mį, aš fullreynt sé meš mišstżrt žjóšfélag eins flokks, žar sem öll helztu atvinnutęki og fjįrmįlastofnanir eru į höndum rķkisins aš hętti hagfręšingsins Karls Marx. Sišferšislegt og fjįrhagslegt gjaldžrot Venezśela nś eftir um 15 įra vinstri stjórn sannar, aš daufari śtgįfur af Karli Marx en rįšstjórnin virka ekki heldur.

Kķnverjar hafa žróaš sérśtgįfu af einręši kommśnistaflokks, žar sem žeir hafa virkjaš aušhyggjuna, kapķtalismann, ķ atvinnulķfinu, til aš knżja fram mikinn hagvöxt meš miklum lįntökum og bętt lķfskjör allra, og žį hafa aušvitaš oršiš til allmargir aušmenn um leiš. Kķnverska kerfiš er lķklega komiš į endastöš nśna, žvķ aš fjölmennasta mišstétt heims, sem oršiš hefur til frį žessari umbyltingu Li Hsiao Pin fyrir aldarfjóršungi, krefst nś meira andlegs frelsis og valds yfir eigin lķfi og stjórnun nęrumhverfis og rķkis en kommśnistaflokkurinn er reišubśinn til aš lįta af hendi. 

Ķ įgśst 2015 tók hlutabréfavķsitalan ķ Shanghai aš falla og žar meš oršstķr kķnversku rķkisstjórnarinnar sem stjórnvald rökhyggju, hęfileika og jafnvel heilbrigšrar skynsemi, sem hśn hafši innprentaš lżšnum.  Žaš, sem verra var: vonlaus višbrögš stjórnvalda, žegar loftiš fór śr hlutabréfablöšrunni, sem žau höfšu meš įróšri sķnum įtt žįtt ķ aš ženja śt, voru ašeins ein af mörgum mistökum valdhafanna.  Miklum fjįrmagnsfótta frį Kķna ķ kjölfariš hefur fylgt gengissig kķnverska gjaldmišilsins, yuan (renminbi), og stjórnvöldum hefur ekki tekizt vel upp viš aš nį tökum į žessari neikvęšu žróun kķnverskra fjįrmįla, sem endaš getur meš ósköpum.  Hśn leišir til kjaraskeršingar almennings og vaxandi atvinnuleysis, žó aš stjórnvöld reyni nś aš söšla um frį gegndarlausri og vķša glórulausri išnašaruppbyggingu flokkspótintįta ķ hérušum landsins til žjónustustarfsemi.  Flokksforkólfarnir hafa veriš metnir eftir framleišsluaukningu, en ekkert veriš hugaš aš aršseminni, og nś er skuldabyršin tekin aš sliga efnahaginn. 

Grafalvarleg sprenging ķ hinni noršlęgu borg Tianjin leiddi ķ ljós ógnvekjandi óstjórn.  Allar rķkisstjórnir gera mistök, en sś kķnverska reisir tilverurétt sinn į fęrni sinni fremur en umboši frį ķbśunum.  Nś spyrja śtlendingar og kķnverskir borgarar sig žeirrar spurningar, hvort rķkisstjórnin hafi misst taumhaldiš į žróun rķkisins ? 

Fįeinar slęmar vikur eiga žó ekki aš verša allsrįšandi um um mat į kķnverska kerfinu, sem hefur nįš įgętum efnahagslegum įrangri undandarin 25 įr.  Žaš sem réttlęta į žetta valdbošna eins flokks kerfi er röš og regla ķ žjóšfélaginu og vitur forysta, sem tryggi hagvöxt og almenna velmegun.  Stušningsmenn žessa kerfis bera gjarna saman feril kķnverskra leištoga og leištoga lżšręšisrķkjanna, t.d. Bandarķkjanna, BNA.  Barack Obama segja žeir hafa oršiš forseta śt į lķtiš annaš en hrķfandi męlskulist og getu til aš safna ķ kosningasjóš. Eftir į aš hyggja er erfitt aš andmęla žvķ. Andstętt žessu hafi Xi Jinping, žegar hann varš flokksformašur 2012, unniš sig upp eftir metoršastiga flokks og rķkisstjórnar og hafi unniš bęši ķ mišlęgri stjórnsżslu flokksins og ķ 4 fylkjum, sem hvert um sig er stęrra en mörg rķki heims.

Ašdįendum Kommśnistaflokksins finnst, aš Hr Xi sitji į toppi pżramķda, žar sem prelįtar hljóta framgang į grundvelli eigin veršleika viš aš leysa verkefni og próf.  Žetta sé kerfi, sem veršlaunar hęfileika og hafi marga kosti umfram lżšręšislegar kosningar.  Kerfiš verši ekki fórnarlamb skammtķma lżšskrumsfreistinga, žegar nįlgist nęstu kosningar.  Žį hafi kerfiš enga hagsmuni af aš fiska ķ gruggugu vatni žjóšfélagslegrar spennu til aš afla atkvęša.  Žaš hafi heldur ekki tilhneigingu til aš verša andsnśiš žeim, sem ekki hafa kosningarétt, t.d. framtķšarkynslóšum og śtlendingum.  Um žetta er fjallaš ķ nżśtgefinni bók eftir Daniel Bell, kanadķskan hįskólamann, sem kennir viš Tsinghua hįskólann ķ Beijing ("The China Model: Political Meritocracy and the Limits of Democracy").  Kķnverska lķkaniš kann aš henta Kķnverjum um takmarkašan tķma, en žaš į įreišanlega ekki erindi viš Vesturlönd.

Ef įfram heldur aš fjara undan efnahag Kķnverja allt žetta įr og jafnvel inn ķ nęsta, žį mun molna undan kķnverska stjórnkerfinu, žvķ aš žaš mun žį renna upp fyrir fólki, aš stjórnendur rķkisins eru ekki starfi sķnu vaxnir, žó aš höfušįherzla hafi veriš lögš į aš telja almenningi trś um hiš gagnstęša.  Af žessum įstęšum mį bśast viš vaxandi hernašarbrölti Kķnverja, eins og merki sjįst nś žegar um į Sušur-Kķnahafi, ķ tilraun til aš beina athygli almennings aš mįlefnum, sem lķkleg eru til aš žjappa žjóšum Kķna saman aš baki valdhöfunum.  

Vesturlönd, Japan, Eyjaįlfa o.fl. bśa viš mismunandi śtgįfur af žingręšisfyrirkomulagi.  Ķ BNA er valdamikill forseti, forsetaręši, žar sem meirihluti žingsins getur žó sett honum stólinn fyrir dyrnar. Į Ķslandi situr tiltölulega valdalķtill, žjóškjörinn forseti, og Stjórnarskrįin er of lošin um valdsviš hans.  Žess vegna er naušsynlegt aš taka öll įkvęši hennar, er varša forsetann til endurskošunar, og žar sem hann er og vęntanlega veršur žjóškjörinn, er ešlilegt aš fela honum veigameiri hlutverk en hann hefur nś.  Žau geta t.d. veriš į sviši öryggismįla rķkisins, utanrķkismįla, og hęgt er aš bśa svo um hnśtana, aš rķkisstjórnin starfi ķ raun į pólitķska įbyrgš forsetans, eins og ķ Frakklandi. 

Į Noršurlöndunum rķkir hefš um žingbundnar rķkisstjórnir, en forseti Finnlands hefur samt nokkur völd, einkum į sviši utanrķkismįla, žó aš hluti žeirra hafi sķšar veriš fęršur til žingsins.  Į Ķslandi er ešlilegt aš fela valinkunnum stjórnlagafręšingum aš taka til ķ Stjórnarskrįnni, žegar forsetaembęttiš er annars vegar, og kveša skżrt į um valdsviš og valdmörk embęttisins.  Forseti į aš fela žeim, sem hann telur njóta mests stušnings kjósenda aš afloknum Alžingiskosningum, rķkisstjórnarmyndun, og forseti lżšveldisins ętti einn aš hafa žingrofsheimildina.  Nżleg tilraun til misbeitingar į žessari heimild til skylminga į žinginu styšur žessa skošun. 

Forsetinn į aš vera verndari Stjórnarskrįarinnar, og meš undirskrift sinni viš nż lög į hann aš stašfesta, aš lagasetning sé ķ samręmi viš Stjórnarskrį.  Sé hann ķ vafa, į hann aš geta vķsaš lögum, fyrir undirritun sķna, til śrskuršar Hęstaréttar , en hann į ekki aš geta synjaš lögum stašfestingar, ef Hęstiréttur telur žau ķ lagi, nema 40 % žingmanna fari fram į žaš. Ef forseti synjar lögum stašfestingar aš beišni žessa drjśga minnihluta žingheims, sem skal žó vera hans val, veršur aš efna til žjóšaratkvęšagreišslu um žessi lög, nema meirihluti Alžingis afturkalli žau. 

Ennfremur er rétt aš žróa hérlendis annars konar beint lżšręši og setja įkvęši žar aš lśtandi ķ Stjórnarskrį aš fengnum tillögum stjórnlagafręšinga.  Žannig geti įkvešinn fjöldi kjósenda fariš fram į viš forseta lżšveldisins, aš haldin verši rįšgefandi žjóšaratkvęšagreišsla, og annaš hęrra hlutfall kjósenda geti fariš fram į, aš haldin verši įkvaršandi atkvęšagreišsla um tiltekiš mįl.  Til aš draga śr kostnaši er rétt aš taka tölvutęknina ķ žjónustu lżšręšisins. 

Frelsi eintaklinganna fer alltaf til lengdar saman viš lķfskjör žeirra. Žaš hefur veriš sżnt fram į skżra fylgni į milli frelsis ķ žjóšfélögum og velmegunar žar. Hluti af frelsinu felst ķ aš rįšstafa tekjum sķnum aš vild.  Žess vegna er sjįlfsagt stefnumįl, aš launžegar haldi sem mestu af tekjum sķnum til eigin rįšstöfunar og rekstur og umsvif hins opinbera sé aš sama skapi ķ lįgmarki.  Samt hefur gefizt illa, t.d. ķ Kalifornķu, aš kjósendur megi kjósa um tekjuöflun rķkisins, en žaš mętti ķhuga aš veita žeim rétt til aš kjósa į milli einkarekstrar og opinbers rekstrar, einkafjįrmögnunar framkvęmda hins opinbera o.s.frv.  Allar tilraunir meš Stjórnarskrįrbreytingar veršur žó aš framkvęma af varfęrni og aš beztu manna yfirsżn.   

 


Óįnęgja meš aušvaldiš

Hvaš sem öšru lķšur, hefur aušhyggjan (kapķtalisminn) reynzt öflugasti drifkraftur nżbreytni, framžróunar, lķfskjarabóta og hagvaxtar af öllum žjóšfélagskerfum, sem fram hafa komiš og reynd hafa veriš ķ mannheimum. Dreifing lķfsgęšanna į mešal žegnanna, ž.e. sköpun fjölmenns hóps öflugra neytenda, hefur einnig reynzt öflugust og sums stašar jöfnust ķ markašshagkerfum frjįlsrar samkeppni. Aš undanförnu hefur mikil lķfskjarasókn įtt sér staš į Ķslandi, og į sama tķma hefur kjarajöfnušur aukizt į męlikvarša GINI-stušulsins. Žaš mį žess vegna įlykta sem svo, aš hérlendis sé nś ķ grófum drįttum viš lżši sjįlfbęrt hagkerfi, sem nefna mętti markašshagkerfi meš félagslegu ķvafi. Ķ žessu kerfi žarf hins vegar tvķmęlalaust aš auka samkeppnina til aš knżja fram framleišniaukningu, sem öllum er hallkvęm.

Sameignarstefnan beiš skipbrot og jafnašarstefnu Noršurlandanna rak upp į sker risavaxinna rķkisśtgjalda, sem uršu skattgreišendum, fyrirtękjum og einstaklingum, ž.e. hagkerfunum, aš lokum um megn.  Sparnaši nįšu Svķar ķ rķkisrekstrinum, eftir téš śtgjaldafyllerķ rķkisins, m.a. meš žvķ aš leyfa samkeppni meš śtbošum og einkarekstri į žjónustu, sem hiš opinbera žó tekur mestan žįtt ķ aš fjįrmagna. Ofvaxin opinber afskipti af hagkerfinu, žegar umsvif opinbera geirans, rķkis og sveitarfélaga, fara yfir 50 % af landsframleišslu, leiša skjótlega til fįtęktar žegnanna.  Žar sem hiš opinbera skilur meira eftir til rįšstöfunar einstaklinga og fyrirtękja, rķkir mun meiri velmegun. 

Vinstri öflin hafa žrįtt fyrir lélegan įrangur sinn viš stjórnvölinn sums stašar fengiš byr ķ seglin nżlega, og er įstęša til aš velta vöngum yfir žvķ.    Ķ Bretlandi hélt Verkamannaflokkurinn fyrsta flokksžing sitt ķ október 2015 eftir kjör öfgavinstrimannsins Jeremy Corbyn sem formanns flokksins. Žeir, sem kusu Corbyn til forystu, leggja meira upp śr, aš flokkurinn leggi rękt viš ómengaša vinstri stefnu ķ flokksstarfinu en hann breyti brezka rķkisvaldinu sem rķkisstjórnarflokkur, žvķ aš mįlflutningur Corbyns og félaga er róttękari en flestum Bretum, einkum Englendingum, fellur ķ geš.  Reyndar er hęgt aš falla allur ketill ķ eld viš lestur stefnumįla žessa villta vinstris, svo gamaldags og gjörsamlega śreltur er stéttastrķšs įróšur žessara pólitķsku hugsjónamanna og įn minnsta jaršsambands.  Kominternmenn hefšu klappaš fyrir Corbyn, vęru žeir ofar moldu, žvķ aš varnarmįlin eru sett ķ skammarkrókinn meš sama hętti og vinstri gręnir gera į Ķslandi, en vinstri gręn eru enn į móti NATO og veru Ķslands žar. 

Formašur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs fór af hjörunum, žegar fréttist af tillögu um miaISK 2,7 til fjįrlaga 2017 ķ BNA um breytingar į flugskżli o.fl. į Keflavķkurflugvelli til aš hżsa Orion P8A kafbįtaleitarflugvél bandarķska sjóhersins.  Žessi nżvakti įhugi Pentagons fyrir ašstöšu į Ķslandi er žó ašeins fagnašarefni, žó aš tilefniš sé sķšur en svo fagnašarefni.  Katrķn Jakobsdóttir vill hins vegar, eins og hśn er vön, stinga hausnum ķ sandinn, žegar vandamįl koma upp. Žaš er hin óskrifaša stefna vinstri gręnna. 

Į Grikklandi og į Spįni hafa nżir vinstri flokkar komiš fram į sjónarsvišiš į sķšustu įrum og skįkaš žeim vinstri flokkum, sem fyrir voru. Grķska Sżriza vann tvęr kosningar ķ röš 2015, žótt Brüsselvaldiš tręši stóryršum flokksforystunnar ofan ķ kokiš į henni, žar sem žau hafa sķšan aš mestu haldiš kyrru fyrir sķšan.  Spęnska Podemos varš mikiš įgengt ķ landsžingskosningum ķ desember 2015, og hefur flokkurinn höggviš skarš ķ fylgi spęnska jafnašarmannaflokksins. 

Ķ Bandarķkjunum, BNA, hefur Bernie Sanders, sem lżsir sjįlfum sér sem óhįšum sósķalista, nįš góšum įrangri ķ forkosningum Demókrata. Frans, pįfi, hefur, ekki alls fyrir löngu, beint Vatķkaninu į nżja braut ķ pólitķkinni meš fordęmandi yfirlżsingu um "ósżnilega haršstjórn markašarins" og rįšleggur "aš beina hagkerfinu aš žjónustu viš fólk".  Žetta er athygliverš yfirlżsing pįfans, sem fer fyrir aušugri stofnun, sem kom m.a. aflįtsbréfum ķ verš foršum tķš og hefur rekiš talsvert umfangsmikla bankastarfsemi viš misjafnan oršstķr um aldarašir. Sagt er, aš batnandi mönnum sé bezt aš lifa, en hér er enginn venjulegur mašur į ferš, heldur fulltrśi Gušs į jöršu, samkvęmt kažólskri trś, svo aš orš pįfa vega meira en annarra ķ eyrum margra. Kannski er pįfi žarna ašeins aš predika fyrir "markašshagkerfi meš félagslegu ķvafi", sem żmsir hérlendis ašhyllast og gefizt hefur vel ķ žżzka Sambandslżšveldinu.

Rķkjandi stétt um allan heim śthlutar sér rķflegum greišslum įn tillits til įrangurs, sem hśn hefur nįš fyrir eigendur fyrirtękis sķns. Dęmi um žetta er višskilnašur Martins Winterkorns, fyrrverandi ašalforstjóra Volkswagen-samstęšunnar, sem tók į sig įbyrgš į hugbśnaši, sem stżrši hreinsun reyks frį vissum dķsilvélum og hafši žar meš įhrif į eldsneytisnotkun žeirra meš sviksamlegum hętti, og bešizt hefur veriš afsökunar į fyrir hönd VW-samstęšunnar.   Žetta hefur valdiš VW įlitslegum og fjįrhagslegum hnekki, sem skiptir tugum milljarša evra.  Téšur Herr Winterkorn var leystur frį störfum ķ kjölfar jįtningar meš gjöf frį stjórn fyrirtękisins upp į MEUR 60 (miaISK 8,5).  Minna mįtti ekki gagn gera viš žann višskilnaš.  Žetta er hneisa og kórónar mistökin. Žessi gerningur hefur vakiš hneykslun til hęgri og vinstri, og VW-samstęšan er nś ķ išrunar-og yfirbótaferli um leiš og hlutabréf hennar hafa falliš um tugi af hundraši.  Markašurinn hefur žó tekiš afsökunarbeišnina góša og gilda įsamt loforši um bót og betrun og lętur yfirsjónina ekki aftra sér frį aš fjįrfesta įfram ķ oršlögšum gęšum samsteypunnar.  

Žann 25. september 2015 skrifaši Charles Moore, opinber ęvisöguritari Margrétar Thatcher, fyrrverandi formanns brezka Ķhaldsflokksins og fręgs forsętisrįšherra, ķ Wall Street Journal, aš Karl Marx hefši haft mikilsveršan skilning į "misskiptu vęgi eignarhalds į auši".  Žegar gallharšur ķhaldsmašur er farinn aš vitna ķ höfund Kommśnistaįvarpsins žannig, aš śr penna žessa misheppnaša postula hafi žrįtt fyrir allt hrotiš algildur vķsdómur inn į milli, žį er žaš merki um mikla žjóšfélagslega gerjun, og hśn į sér lķklega staš um allan heim žessi misserin įn žess, aš rętur hennar hafi veriš krufnar til mergjar og įn fullnęgjandi valkosta um nżja žjóšfélagsskipan.  Hver žjóš veršur aš leita žess fyrirkomulags, sem henni hentar bezt.

Gallup-skošanakönnun į trausti almennings til bandarķskra stofnana sżndi nżlega, aš stórfyrirtękin voru žar nęstnešst, nokkru ofan viš öldungadeild bandarķska žingsins, žar sem ašeins 21 % spuršra lżsti miklu eša žónokkru tausti į stórfyrirtękjum. Žaš er sem sagt ekki einsdęmi, aš žjóšžingiš njóti lįgmarks trausts.  Žetta er brżnt aš laga, og į Ķslandi er įfangi į žeirri leiš aš styrkja agavald forseta žingsins og veita honum meiri völd yfir dagskrį žingsins.  Bęttur bragur į žinginu į formi efnislegri umręšna og banns viš langlokum og töfum mundi strax bęta śr skįk įn žess aš rżra möguleika stjórnarandstöšu markvert į aš koma efnislegum sjónarmišum sķnum į framfęri. 

Į Ķslandi rķkir lķka tortryggni ķ garš fyrirtękja, vaxandi meš stęrš žeirra, og er žetta žjóšfélagslegt sjśkdómseinkenni, sem vert er aš gefa gaum, og žaš er mjög mikilvęgt fyrir stjórnmįlalegan stöšugleika aš vinna bug į žessu.  Ef fólk er fullt vantrausts gagnvart höndinni, sem braušfęšir žaš, er vošinn vķs.  Eitt rįš viš žessu er aš gera almenning aš beinni žįtttakendum ķ fyrirtękjarekstri meš "Mitbestimmung" eša mešįkvöršunarrétti launžeganna ķ stjórnum fyrirtękjanna, aš hętti Žjóšverja, og annaš aš efla mjög eignarhald almennings meš almenningshlutafélögum.  Reyndar er almenningur nś žegar stór eignarašili atvinnulķfsins į Ķslandi meš ašild sinni aš lķfeyrissjóšum landsins, en ekki er vķst, aš fólk sé almennt nęgilega mešvitaš um sameiginlega hagsmuni sķna og fyrirtękjanna ķ landinu. 

Aušhyggjufólk (kapķtalistar) vilja gera greinarmun į fyrirtękjahegšun og aušhyggju (kapķtalisma). Žvķ mišur hefur hegšun stjórnenda sumra fyrirtękja, hvort sem er kennitöluflakk, einokunartilhneigingar, dašur viš skattaskjól eša annaš, svert aušhyggjuna ķ hugum žónokkuš margra, meš svipušum hętti og rónarnir  hafa komiš óorši į brennivķniš meš misnotkun sinni. Stušningsmenn aušhyggjunnar segja žį, aš bezta rįšiš gegn göllum "slęmrar aušhyggju", t.d. einokunar og vinahygli, sé aš sleppa lausum kostum "góšrar aušhyggju", ž.e. samkeppni og nżsköpunar. 

Góšu tķšindin fyrir slķka bošbera frjįls markašar eru, aš góša aušhyggjan styrkist nś į dögum.  Sjįiš bara, hversu erfitt er nśna fyrir stórfyrirtęki og stórforstjóra aš tryggja stöšu sķna.  Mešaltķmi fyrirtękis į Fortune 500 listanum hefur stytzt śr 70 įrum įriš 1930 ķ um 15 įr nś, og mešaltķmi forstjóra ķ starfi hjį fyrirtękjum į Fortune 500 hefur stytzt śr 10 įrum įriš 2000 ķ 5 įr įriš 2015.

Alžjóšavęšing višskiptanna og tölvuvęšingin hafa flżtt fyrir hinni skapandi eyšileggingu.  Įrangursrķk fyrirtęki geta nś sprottiš upp į ólķklegustu stöšum, t.d. ķ Eistlandi (Skype) og ķ Galisķu (Inditex), og nįš heimsśtbreišslu. Tölvutęknin gerir fyrirtękjum kleift aš vaxa mjög hratt. "WhattsApp", skilabošaskjóša fyrir farsķma, fékk 500 milljón notendur į innan viš 5 įrum frį stofnun. 

Ekki er allt jafnglęst fyrir launžegana hjį žessum sprotum.  Žau eru venjulega létt į fóšrum, hvaš fólk og eignir snertir, sumpart af žvķ aš tölvužjónusta er mjög sjįlfvirk og sumpart vegna śthżsingar.  Fyrir 10 įrum hafši Blockbuster 9000 starfstöšvar ķ BNA meš 83000 starfsmönnum.  Netflix er meš 2000 manns ķ vinnu og leigir tölvukerfi fyrir sitt efnisstreymi af Amazon.  

Gerald Davis viš Ross višskiptadeildina viš Hįskólann ķ Michigan hefur reiknaš śt, aš žau 1200 fyrirtęki, sem hafa veriš opinberlega skrįš į hlutabréfamarkaš ķ BNA sķšan 2000 hafi hvert um sig skapaš fęrri en 700 störf aš jafnaši į heimsvķsu sķšan žį. Žar er engin miskunn sżnd; žessi nżju stjörnufyrirtęki standa ķ stöšugri sjįlfsendurnżjun og umbyltingum til aš foršast örlög fyrri stjörnufyrirtękja į borš viš AOL og Nokia. Hjį "framsęknum" fyrirtękjum į aš heita, aš starfsmenn geti tekiš sér frķ aš vild, ž.e. žegar žį lystir og svo lengi sem žį fżsir, en ķ reynd žorir varla nokkur mašur aš fara ķ frķ, žvķ aš žį lendir hann į eftir įętlun meš verkefnin sķn, og slķkt er afar illa séš.  Žaš er ekki allt sem sżnist ķ glansheiminum. 

Žessi fyrirtęki ķ upplżsingageiranum žurfa ašallega į sérhęfšu fólki aš halda, t.d. forriturum.  Žar sem žau hafa veriš vaxtarbroddur, t.d. ķ BNA, hefur fólk įn sérfręšimenntunar aš miklu leyti legiš óbętt hjį garši ķ žeim skilningi, aš störfum viš žess hęfi hefur ekki fjölgaš mikiš, sem hefur valdiš stöšnun lķfskjara hjį žorra almennings. 

Ķslendingar eru sem betur fer ķ žeirri stöšu, aš allt hagkerfiš vex hratt, ž.e. žaš er fjölbreytni ķ vextinum, og langflestir fį vinnu viš hęfi, žó aš žaš geti tekiš tķma, enda eru undirstöšur atvinnulķfsins allfjölbreytilegar.  Hins vegar er Akkilesarhęll atvinnulķfsins of lķtil framleišni, og į žvķ višfangsefni bera stjórnendur höfušįbyrgš.  Lįg framleišni er įfellisdómur yfir viškomandi stjórnendum, en lįg framleišni er žó alls ekki alls stašar.  T.d. ber hį framleišni sjįvarśtvegsins af į heimsvķsu og einingarverš afurša hans į śtflutningsmörkušum sömuleišis, og er žaš vegna gęša vöru hans og žjónustu.

Fylgjendur aušhyggju žurfa aš muna tvennt:

Hiš fyrra er, aš fęstir greina į milli góšrar og slęmrar aušhyggju; flestir sjį heim, žar sem žeir, sem ofan į fljóta, sigurvegararnir, valda flóšbylgju óįnęgju og réttlįtrar reiši, auka žjóšfélagsóróa, um leiš og žeir taka frį fyrir sig lśxusrżmi ķ björgunarbįtunum. 

Hiš sķšara er, aš kraftarnir, sem leika um aušhagkerfiš, leika žį einnig um stjórnmįlin.  Gömlu flokksvélarnar gefa eftir, og pólitķskir framagosar hafa nś meira svigrśm til aš yfirtaka gamla stjórnmįlaflokka og mynda nżja.  Andaušhyggja er aftur oršiš afl, sem fįst žarf viš, žrįtt fyrir gjaldžrot sameignarstefnunnar.   

 


Pķ*ratar

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš frį dögum grķsku heimspekinganna og stęršfręšinganna, sem uppi voru nokkrum hundrušum įra fyrir Krists burš og voru upphafsmenn rökhyggjunnar ķ vestręnni menningu, hefur hlutfalliš į milli ummįls hrings og žvermįls hans veriš žekktur fasti og kallašur Pķ.

Pķ er žó óręš tala, žvķ aš žaš er ekki hęgt aš tįkna hana  meš heilli tölu og endanlegum fjölda aukastafa, en góš nįlgun er 3,1415. Fyrirsögnin žżšir žį rśmlega žrefaldur rati, og af öllum sólarmerkjum aš dęma er žaš ekki of ķ lagt um stjórnmįlamennina, sem kalla sig pķrata. Žeir eru lķka óręšir, enda oft į tķšum eins og geimverur śr einhverjum gerviheimi tölvuleikjanna. 

Nżlega varš kapteini pķ*rata į Ķslandi hrošalega į ķ messunni, en af einhverhum įstęšum, sem žessum blekbónda er huliš sjónum, lķkti hśn Skagafirši viš Sikiley į Ķtalķu.  Heimskulegri samanburš er vart hęgt aš hugsa sér, en žarna įtti aš vera einhvers konar skķrskotun til réttarfarsins į bįšum stöšum.  Mann setur hljóšan, en žetta fyrirbrigši, téšur kapteinn, situr į Alžingi og rķfur žar išulega stólpakjaft og hagar sér dólgslega ķ pślti. 

Žaš, sem į Skagfiršinga, ašra Noršlendinga og landsmenn alla er lagt meš fķflaganginum, sem višgengst į žjóšžinginu aš hįlfu allra stjórnarandstöšuflokkanna, er žyngra en tįrum taki. Kapteinninn mį žó eiga žaš, aš hśn hefur bešiš Skagfiršinga afsökunar į téšu frumhlaupi sķnu, og enginn skilur hugrenningatengslin.

Śt er komin bók eftir Margréti Tryggvadóttur, Śtistöšur, žar sem hśn lżsir eldfimu sįlarįstandi félaganna ķ flokksnefnum, sem voru forverar Pķ*rataflokksins.  Žar voru rżtingar ótt og tķtt į lofti og félagsžroski af skornum skammti.  Téšur "kapteinn" virtist hafa litiš į sig sem "prķmadonnu", sem sjįlfkjörin vęri til aš žvęlast śt um allar koppagrundir į kostnaš skattgreišenda, m.a. į Allsherjaržing Sameinušu žjóšanna.   

Afstöšuleysi pķ*ratanna til žingmįla hefur lķka vakiš athygli.  Hafa žeir fęrt fįmenni žingflokksins sem skżringu į žessu undarlega og himinhrópandi skošanaleysi į žingmįlum, sem til umfjöllunar eru hverju sinni. Žeir hafa žó veriš drjśgir ķ umręšum um fundarstjórn forseta, enda lżšręšisįstin borin ķ merg og bein.  Fįmennisśtskżringin er śt ķ hött, žvķ aš žingmönnum ber aš taka afstöšu til mįla sjįlfir og gera upp hug sinn į einstaklingsgrundvelli, grundvelli eigin samvizku, en ekki žess, sem ašrir ķ žingflokkinum kunna aš hafa um mįliš aš segja.  Žetta er aumlegt yfirklór hjį žeim. Engu er lķkara, en žeir upplifi sig ķ gagnvirkum tölvuleik, žar sem žeir setji leikreglurnar sjįlfir.  Margt er nś žröngsżnt, sem į žingiš er vališ og vķša er asklok fyrir himin, en pi*ratarnir fylla žann flokk manna, sem eru svo firrtir, aš žeir lifa ķ gerviheimi, sem žeir halda, aš sé raunheimur.   

Sama er aš segja um mętingar žeirra į žingnefndafundi.  Hśn er afspyrnu léleg.  Žeir viršast einfaldlega vera hśšlatir viš žingstörfin, enda liggja rętur pķratahreyfingarinnar hjį stjórnleysingjum, sem hafa aldrei haft gįning į žingręšinu.  Aš vilja fjölga ķ žessu liši į Alžingi er žess vegna fullkomlega óskiljanlegt, nema sem svišsetning į grķskum harmleik. Vķkur nś sögunni aš Pķ sem leišréttingarstušli opinberra kostnašarįętlana.

Gįrungarnir segja, aš opinberar ķslenzkar kostnašarįętlanir megi margfalda meš Pķ til aš fį śt lokakostnaš.  Žetta er ekki śt ķ hött, og žaš er hęgt aš tilfęra nżlegt og žekkt dęmi, sem styšur žetta, žó aš hlutfalliš sé ekki nįkvęmlega sį flatarmįlsfręšilegi fasti Pķ. Um er aš ręša Hörpuna.  Įętlašur kostnašur Hörpunnar įriš 2002 var ISK 9“736“000“000 eša rśmlega ISK 9,7 milljaršar (mia).  Raunverulegur kostnašur įriš 2010 nam hins vegar ISK 28,0 miö, og lętur nęrri, aš hlutfalliš sé 2,9, sem er tęplega Pķ.

Žetta leišir aušvitaš hugann aš stórverkefni, sem mjög hefur veriš ķ umręšunni, en er undirorpiš grķšarlegri tęknilegri og fjįrhagslegri óvissu, žar sem svo langur og djśpt liggjandi sęstrengur hefur aldrei veriš lagšur sem strengurinn Ķsland-Skotland, sem nś er veriš aš kanna hafsbotninn fyrir aš hįlfu enskra fjįrfesta, aš sagt er. Reka žarf žennan 1200 km langa sęstreng į jafnspennu, sem er svo hį, aš engin žekkt plasteinangrunarefni žola slķkt, heldur brotnar einangrunargildiš fljótlega nišur. Flutningstöpin minnka hratt (kvašratķskt) meš rekstrarspennu, og žar af leišandi veršur rekstrarspennan mikilvęg fyrir hagkvęmnina. 

The Economist hefur birt kostnašartöluna USD 6,0 mia meš öllum tengibśnaši, en įn virkjana.  Ketill Sigurjónsson, sem lętur sig orkumįl miklu varša, opinberlega, og ritar mikiš um žetta hugšarefni sitt į vefsetur sitt, véfengir žessa tölu og telur hana of hįa. Hann gefur žar meš lķtiš fyrir varśšarreglur um kostnašarįętlanir, žegar mikil tęknileg óvissa į ķ hlut, eins og į viš um sęstrenginn og fylgibśnaš hans.  Dr Baldur Elķasson, verkfręšingur, er annarrar hyggju og sagši ķ vištali viš Morgunblašiš, 24. jśnķ 2014, aš įętlaš hafi veriš, aš téšur sęstrengur kosti USD 5,0 milljarša. "Žaš er, aš mķnu mati allt of lįg tala", sagši dr Baldur, sem įętlar kostnašinn "tvöfalda žį tölu og sennilega meira".  Žį eru menn komnir meš Pķ sem leišréttingarstušul į talnabiliš, sem téšur Ketill veifar, į žetta risaverkefni į ķslenzkan męlikvarša, sem nęmi žį einni landsframleišslu Ķslands į įri, og eru žó virkjanirnar enn ótaldar.

Fjarri fer, aš allt of lįgar kostnašarįętlanir séu sérķslenzkt fyrirbęri; skįrra vęri žaš.  Hér verša talin nokkur erlend dęmi, og er hlutfall lokakostnašar og kostnašarįętlunar sżnt meš:

  1. Óeruhśsiš ķ Sidney: 14
  2. Höfušstöšvar norska sešlabankans: 4,4
  3. Hiawatha jįrnbrautarlķnan ķ Minneapolis: 1,9
  4. Nešanjaršarlestakerfi Kaupmannahafnar: 1,5
  5. Jįrnbrautarlķnan Boston-New York-Washington: 1,3

Mešaltal žessarar upptalningar er 4,6, sem er rśmlega Pķ.  Athygli vekur, aš af žessum 5 stórverkefnum eru 3 jįrnbrautarlķnur. 

Nś vill svo til, aš nżlega hefur veriš gerš kostnašarįętlun um hrašlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og samgöngumišstöšvar ķ Vatnsmżri. Žaš er sem sagt įhugi fyrir žessu verkefni ķ vissum pólitķskum krešsum, en enginn einkaašili hefur gefiš sig fram til fjįrfestingar. Verkiš felur ķ sér lagningu tvöfaldra teina fyrir lest, sem gęti nįš yfir 200 km/klst hraša, göng undir Straumsvķk, sem kęmu upp ķ Vatnsmżri auk Lękjargötu ķ Hafnarfirši, viš Vķfilsstaši ķ Garšabę og Smįranum ķ Kópavogi, įsamt rafmagnseimreišum, faržegavögnum og flutningavögnum.  Hugmyndafręšin aš baki er gręn, ž.e. aš spara jaršefnaldsneyti og minnka losun gróšurhśsalofttegunda. 

Runólfur Įgśstsson hjį Rįšgjöf og verkefnastjórnun er forsprakki verkefnisins.  Eftir honum er haft baksvišs ķ Morgunblašinu žann 6. jśnķ 2015 į bls 26 viš hliš leišarans:

"Viš erum aš tala um aš draga śr notkun į innfluttu eldsneyti og nota žess ķ staš rafmagn, sem er framleitt meš endurnżjanlegum og umhverfisvęnum hętti.  Orkunżtingin er allt önnur.  Žaš žykir lķka merkilegt, aš žessi lest veršur aš öllum lķkindum knśin gufu, žótt óbeint sé.  Rafmagniš ķ lestina kemur vęntanlega śr gufuaflsvirkjunum į Hellisheiši eša Reykjanesi."

Žessi röksemdafęrsla fyrir hrašlest į milli Keflavķkurflugvallar og Reykjavķkur er anzi gufuleg.  Fyrir dyrum stendur rafvęšing ķslenzka bķlaflotans, svo aš į vęntanlegum afskriftatķma žessarar jįrnbrautalestar veršur ekki sį eldsneytissparnašur, sem "Rįšgjöf og verkefnastjórnun" vill vera lįta.  Umhverfisverndarhliš mįlsins er žess vegna léttvęg. 

Žaš er óvarlegt aš gaspra um, hvašan raforkan kemur til notenda frį sameiginlegu stofnkerfi.  Raforkufęšing hrašlestarinnar veršur a.m.k. į tveimur stöšum til aš draga śr spennufalli, t.d. inn ķ sitt hvorn enda.  Žegar įlag eykst ķ Helguvķk, mį ętla, aš orkan frį Svartsengi og Reykjanesvirkjun fari aš mestu leyti žangaš.  Orkan frį Hellisheišarvirkjun fer ekki sķšur til Noršurįls en til Reykjavķkur.  Žaš er žess vegna órökstudd vęnting, aš lestin verši "gufuknśin", žó aš gufukatlar hafi knśiš fyrstu jįrnbrautarlestirnar.  Ef mįl skipast meš svo ótrślegum hętti, aš einhver fįist til aš fjįrmagna žetta verkefni, žį veršur sś lest aš megninu til knśin meš raforku śr fallvötnum, enda sjį vatnsorkuver fyrir um 70 % orkunnar inn į stofnkerfiš.

"Viš hittum alla hlutašeigandi bęjarstjóra ķ maķ og erum nś aš kynna žetta fyrir bęjarrįšunum og ķ einhverjum tilfellum bęjarstjórnum."

Samkvęmt žessum oršum Runólfs er undirbśningsvinna fyrir hrašlestarverkefniš į undirbśningsstigi, og žess vegna er full įstęša til aš reikna śt, hvort žaš standist lįgmarks aršsemiskröfur, og žaš hefur žessi blekbóndi hér gert, og er śtkoman falleinkunn fyrir žessa višskiptahugmynd.  Žaš veršur enginn fjįrhagslegur įvinningur fyrir faržega slķkrar hrašlestar, en žeir spara um 20 mķn feršatķma.  Öryggi žeirra į leišinni eykst vęntanlega lķka. 

Nś er veriš aš leggja hrašlestarteina į milli Óslóar og Stokkhólms, og žar spara menn 1,5 klst mišaš viš akstur ķ bķl.  Margir fljśga žarna į milli, og višskiptahugmyndin er aš keppa viš flugiš į žessari leiš og bjóša upp į umhverfisvęnni feršamįta žessa leiš.  

R-listinn ķ Reykjavķk (vinstri menn og framsóknarmenn) sżndi žessu verkefni įhuga į sinni tķš og lét gera kostnašarįętlun upp į ISK 30 milljarša į veršlagi žess tķma.  Įriš 2013 var gerš nż kostnašarįętlun af  Rįšgjöf og verkefnastjórnun, sem er žęttinum Pķ hęrri en hin. Nż kostnašar- og tekjuįętlun fyrir hrašlest, Vatnsmżri samgöngumišstöš-Leifur Eirķksson flugstöš, er į žessa leiš samkvęmt Greinargerš Rįšgjafar- og verkefnastjórnunar ehf til Reita hf 2013:

  • Stofnkostnašur: 70-140 mia kr [vķtt óvissubil]
  • Įrlegur rekstrarkostnašur: 1,3 mia kr [virkar lįgur]
  • Faržegafjöldi įriš 2020: 2“130“000 [virkar hįr]
  • Faržegafjöldi įriš 2030: 3“020“000 [virkar mjög hįr]
  • Tekjur įriš 2020: 4,3-6,4 mia kr [2000-3000 kr/far]
  • Tekjur įriš 2030: 6,0-9,1 mia kr [2000-3000 kr/far]

Į žessum grundvelli er unnt aš finna śt, hvort téš hrašlest veršur aršsöm ešur ei m.v. gefnar forsendur.  Ķ stuttu mįli er nišurstaša nśviršisreikninga blekbónda sś m.v. 20 įra afskriftatķma og 10 % innri vexti, aš hrašlestin veršur ekki aršsöm, žó aš vališ sé hagstęšasta višmiš fyrir samžykkt verkefnisins, ž.e. lįgmarksstofnkostnašur og hįmarkstekjur lestarinnar įriš 2030. 

Įrlegur kostnašur hrašlestarinnar veršur į bilinu 9,7 - 18,1 mia kr.  Hugmyndin um hrašlest į Ķslandi til faržegaflutninga er andvana fędd. Vegna žessarar nišurstöšu orkar eftirfarandi stašhęfing ķ téšu

vištali mjög tvķmęlis, og viršist sett fram ķ blekkingarskyni gagnvart sveitarstjórnarmönnum og öšrum, sem ekki gęta sķn į röngum kostnašar- og tekjuįętlunum og loddaralegum fyllyršingum į borš viš žessa hér um téša hrašlest:

"Rekstrarįętlun fyrstu 10 įra gerir rįš fyrir jįkvęšri afkomu fyrirtękisins allt frį byrjun."

Spyrja veršur: jįkvęšri mišaš viš hvaš ?  Alla vega ekki mišaš viš ešlilega aršsemiskröfu fjįrmagns, sem ķ žetta hrašlestarverkefni yrši lagt. Įstęša er til aš vara stjórnvöld viš aš leggja skattfé borgaranna ķ undirbśning žessa verkefnis.  Sišferšisgrundvöllurinn um minni mengun faržega er brostinn meš vęntanlegri rafbķlavęšingu landsins, og fjįrhagsgrundvöllurinn er langt śti ķ buskanum.

  

Russ Roberts, hagfręšingur, hefur kannaš gęši kostnašarįętlana, sérstaklega fyrir jįrnbrautarlestir, og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš yfirleitt eru įętlanir um fjölda faržega fjarri žvķ aš rętast, og aš mešaltali verša žeir ašeins helmingur af įętlušum fjölda.  Ekki dugar aš hękka veršiš, žvķ aš žį fękkar žeim enn meira.  Sennilega er ofangreindur įętlašur faržegafjöldi sömu annmörkum hįšur og įętlanir um faržegafjölda yfirleitt.  Žį veršur žessi hrašlest aldrei aršsöm, vegna žess aš hśn mun ķ framtķšinni žurfa aš keppa viš rafknśin ökutęki meš rekstrarkostnaši u.ž.b. 1/10 af rekstrarkostnaši nśverandi ökutękja, sem fara meš faržega til og frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar.

Sś er hins vegar hęttan, ef Pķ*ratar stjórnmįlanna nį völdum ķ landinu, aš anaš verši śt ķ eitthvert feigšarflan af žessu tagi meš skattfé almennings, og rķkissjóšur og sveitarsjóšir sitji žį uppi meš bagga, sem numiš gęti 14 miö kr į įri į mešan lestin vęri ķ rekstri.  Žaš er mun verra en Harpan, enda um ferfalt dżrara verkefni aš ręša. Harpan dregur žó aš sér fólk og veitir įnęgju, af žvķ aš hönnunin og framkvęmdin eru aš sumu leyti vel heppnuš, en hępiš er, aš hiš sama geti įtt viš um hrašlest, sem veldur grķšarlegri hįvašamengun, žar sem hśn fer ofanjaršar.

Žaš er ekki sama fyrir pyngju almennings, hvers konar stjórnmįlamenn eru kosnir til valda.  Į sķšasta kjörtķmabili voru hreint ótrślegir ratar ķ fjįrmįlum viš völd.  Žeir skildu ekki, aš óhóflegar skattahękkanir sligušu svo efnahag fjölskyldna og fyrirtękja, aš óhjįkvęmilegum efnahagsbata eftir mikinn hagkerfissamdrįtt seinkaši um a.m.k. 2 įr.  Žeir skildu ekki vofveiflegar afleišingar Icesave-samninganna fyrir kaupmįtt į Ķslandi nęstu įratugina, og žeir skildu ekki afleišingar žess fyrir hag rķkissjóšs Ķslands aš fęra kröfuhöfum föllnu bankanna 2 af nżju bönkunum į silfurfati. 

Žessir margföldu ratar skilja ekki efnahagslögmįlin og skilja ekki, hvernig veršmęti verša til.  Žeir skilja ekki, aš fyrirtęki žurfa gróšahvata til aš stunda veršmętasköpun af hvaša tagi sem er, og til aš stunda sķna starfsemi žurfa fyrirtękin fyrirsjįanlegt rekstarumhverfi og vissu fyrir žvķ, aš stjórnmįlamenn muni ekki gjörbreyta rekstrarumhverfinu meš einu pennastriki.  Af žessum sökum er rétt aš halda margföldum rötum, pķrötum og jafnašarmönnum, sem kunna ekkert annaš viš völd en aš jafna śt eymdinni, frį völdum, og leyfa žeim aš nöldra žar ofan ķ bringu sér.   

 

 

 

 

 

 

 

 


Adam Smith og Karl Marx

Sķšdegis mįnudaginn 28. jślķ 2014 hélt Rannsóknarsetur um nżsköpun og hagvöxt, RNH, įsamt Samtökum skattgreišenda, fund um frelsi.  Fyrirlestur į fundinum hélt Robert Lawson, prófessor viš hįskóla ķ Dallas/Texas.  Prófessor Lawson er mjög fęr fyrirlesari og fangaši athygli fjölmenns hóps fundarmanna af bįšum kynjum į breišu aldursbili.  Eiga ašstandendur fundarins žakkir skildar.

Prófessor Lawson gat žess ķ byrjun, aš nęrfellt um tveggja alda skeiš hefšu menn žrįttaš um, hvor žeirra kenningasmišanna, Adam Smith eša Karl Marx, hefši haft į réttu aš standa.  Adam Smith hélt žvķ fram, aš žjóšum (öllum stéttum) vegnaši betur, ef rķkisafskipti af atvinnulķfinu vęru ķ lįgmarki og launžegar fengju aš halda sem mestu eftir af umsömdum launum sķnum, ž.e. skattar og önnur skyldugjöld vęru lįgir, og ašeins notašir til aš fjįrmagna žaš, sem rķkiš vęri betur falliš til aš sjį um en einkaframtakiš, s.s. löggęzlu og landvarnir. 

Ef menn legšu sig fram og stęšu sig vel ķ samanburši viš ašra į markašinum, mundu žeir aš sönnu aušgast, en sį aušur mundi fyrr en seinna hrķslast um samfélagiš og gera žaš allt aušugra en ella.  Rķkisvaldiš hefši engan sišferšilegan rétt til aš hlutast til um ašra dreifingu aušsins en žį, sem įkvešin er į markašinum, enda vęru slķk inngrip hins opinbera lķkleg til aš virka letjandi į einkaframtakiš, žannig aš veršmętasköpun yrši minni en ella og žar meš minni hagvöxtur. 

Heildin hlyti aš lķša fyrir rķkisafskipti.  Žetta žykir żmsum liggja ķ augum uppi, žegar horft er til sögunnar, en ekki eru allir į sama mįli.  Jafnvel žó aš žeir séu į sama mįli um hagvöxtinn, žį segja žeir sem svo, aš rķkiš žurfi aš hafa afskipti af tekjudreifingunni ķ nafni réttlętisins.  Žetta réttlętishugtak er hins vegar afstętt, og žaš er erfitt aš henda reišur į réttlętinu ķ žvķ aš rķfa meira en ašra hverja krónu af ungu fólki, sem ķ sveita sķns andlitis stritar viš aš koma sér žaki yfir höfušiš, svo aš dęmi sé tekiš.  

Karl Marx hélt žvķ į hinn bóginn fram, aš hefta yrši einkaframtakiš verulega meš mišstżršu rķkisvaldi, sem skyldi sjį um, aš allir legšu sitt aš mörkum til samfélagsins eftir getu og fengju til baka frį samfélaginu eftir žörfum.  Aušvaldskerfiš mundi leiša til ringulreišar, og hin sögulega žróun mundi óhjįkvęmilega leiša til falls žess, og framleišslutękin mundu žį falla ķ hendur sameignarsinna, sem mundu beita žeim įn gróšavonar einungis til aš uppfylla žarfir samfélagsins. 

Žessi kenning reyndist alger hugarburšur, og hefur ekki reynzt unnt aš koma henni į meš lżšręšislegum hętti, heldur hafa fylgjendur hennar brotizt til valda meš ofbeldi og alls stašar myndaš ógnarstjórn, žar sem žeir hafa nįš völdum.  Alręši öreiganna hefur alls stašar oršiš aš fįtęktarfangelsi.  

Ķ upphafi 20. aldar var mynduš lżšręšisśtgįfa af Marxisma, jafnašarstefnan, "socialdemokrati", en hśn endar alltaf meš aš keyra viškomandi samfélag ķ žrot meš stöšnun hagkerfisins af völdum hįrra og stigvaxandi ("progressive") skatta, sem letja til vinnu og hvetja til undanskota, og lamandi skuldasöfnunar hins opinbera, af žvķ aš fjįržörf hins opinbera vex stjórnlaust.   

Nś mį aušvitaš horfa žannig til sögunnar og athuga, hvort aušvaldskerfiš eša sameignarkerfiš hafi gefizt žjóšum betur.  Ef t.d. afkoma almennings ķ löndum Vestur-Evrópu og Austur-Evrópu ķ Kalda strķšinu, žegar Jįrntjaldiš skildi žessar žjóšir aš og žęr tókust į į stjórnmįlavettvangi, er borin saman, žį mundi huglęgt mat flestra verša, aš aušvaldskerfiš hafi boriš sigurorš af sameignarkerfinu, enda varš hiš sķšar nefnda sišferšilega og fjįrhagslega gjaldžrota. Žaš hafši hreinlega ekki efnahagslega burši til aš keppa viš aušvaldiš og var jafnframt sišferšilega gjaldžrota, žefandi upp śr hvers manns koppi meš fjölmennri leynižjónustu og skjótandi flóttamenn į landamęrum.

Žessi fallframmistaša nęgir samt ekki öllum, eins og sjį mį af skaranum į vinstri kantinum, sem enn heldur žar til af hugsjónaįstęšum og telur žjóšfélagsmįlum betur fyrir komiš meš forsjįrhyggju, žar sem stjórnmįlamenn meš vissum hętti eru ķ hlutverki barnfóstra.  Žaš er ekki tilviljun, aš slķkir žiggja margir laun śr rķkissjóši, og žeir eru einnig fjölmennir į fjölmišlum og ķ menntakerfinu.      Er jafnan viškvęšiš hjį slķkum, aš réttlętiš sé vinstra megin ķ stjórnmįlunum.  Ekkert er žó fjęr lagi en aš žjóšfélagslegt réttlęti eigi heima ķ höndum stjórnmįlamanna, sķzt af öllu žeirra, sem ženja vilja śt opinbera geirann til aš geta rįšskazt meš sem mest fjįrmagn skattgreišenda og endurśthlutaš veršmętum į formi alls kyns fyrirgreišslu og bóta, sem sķšan eiga aš tryggja žeim atkvęši bótažeganna og völdin.  Sišblindan bżr vinstra megin vęri nęr aš segja, og hśn er tilętlunarsöm: "Allt žitt er mitt", er viškvęšiš. 

Robert Lawson hefur safnaš saman miklum tölfręšilegum gögnum og sżnt berlega fram į mikla, nįnast einhlķta, fylgni į milli atvinnufrelsis og velmegunar allra stétta.  Hann notar 5 męlikvarša į atvinnufrelsi, ž.e.:

  1. umsvif rķkisins, rķkisafskipti, ž.e. lįga skattheimtu, 
  2. traustan lagagrundvöll eignarréttar og skilvirkt og sjįlfstętt dómsvald. 
  3. Heilbrigt peningakerfi.
  4. Frelsi til alžjóšlegra višskipta
  5. Regluverk hins opinbera  

Žjóšir ķ efsta fjóršungi atvinnufrelsis höfšu aš jafnaši žjóšartekjur į mann USD 36.466 įriš 2011, en žjóšir ķ nešsta fjóršungi atvinnufrelsis höfšu USD 4.382.  Mešalaldur er 79,2 įr ķ efsta fjóršungi atvinnufrelsis og 60,2 įr ķ žeim nešsta.  Röš landanna eftir atvinnufrelsi er žessi ķ efsta hluta:

  1. Hong Kong
  2. Singapśr
  3. Nżja Sjįland
  4. Sviss
  5. Sameinaša arabķska furstadęmiš
  6. Mįritķus
  7. Finnland
  8. Bahrain
  9. Kanada
  10. Įstralķa
  11. Chile
  12. Bretland
  13. Jórdanķa
  14. Danmörk
  15. Tęvan
  16. Eistland
  17. Bandarķkin
  18. Kżpur
  19. Žżzkaland
  20. Ķrland

Svķžjóš er nr 29, Noregur nr 31, og Ķsland er nr 41. 

Žaš er gjarna viškvęši vinstri manna, aš žjóšfélagsfyrirmynda sé aš leita į Noršurlöndunum.  Žaš kemur hins vegar ķ ljós, aš eftir fjagra įra óstjórn vinstri manna į Ķslandi hefur Ķsland hrapaš nišur fyrir öll Noršurlöndin (Fęreyjar og Gręnland eru ekki ķ žessari upptalningu) ķ atvinnufrelsi.  

Undir borgaralegri rķkisstjórn erum viš tekin aš potazt ašeins upp aftur.  Žaš er sem sagt meira atvinnufrelsi į hinum Noršurlöndunum en į Ķslandi.  Samkvęmt oršbragši vinstri manna er žį meira žjóšfélagslegt óréttlęti žar en hér.  Gaspur žeirra er aušvitaš algerlega marklaust hjal, enda eru žeir mįlsvarar fallvaltrar žjóšfélagsstefnu, sem skortir svör viš vandamįlum nśtķmans, af žvķ aš hśn er trénuš.   

Žaš er alveg ljóst, hvaša leiš ber aš fara til aš efla hagsęld į mešal almennings į Ķslandi ?  Žaš er sś leiš, sem lyftir okkur upp śr 41. sętinu į kvarša atvinnufrelsis og upp fyrir hin Noršurlöndin.    

     

 


Ekkert er nżtt undir sólunni

Žvķ er gjarna haldiš fram, aš Evrópusambandiš (ESB) hafi veriš reist į rśstum Evrópu eftir heimsstyrjöldina sķšari, žegar runniš hafi upp fyrir mönnum, aš feta yrši nżjar slóšir ķ samskiptum Evrópurķkja.

Žeir, sem leggja trśnaš į, aš hér sé nżtt fyrirbęri į ferš, hafa sofiš ķ mannkynssögutķmunum sķnum.  Mašur var nefndur Karl og kallašur hinn mikli, Karlamagnus eša Charlemagne, af žvķ aš hann vann žaš afrek aš sameina rķki Germana, aš nokkru leyti Galla og Langbarša į Ķtalķu.  Hann gerši žetta meš fįdęma grimmd og var kallašur afhausarinn fyrir vikiš.  Karl mikli stjórnaši rķki sķnu frį Aachen ķ Žżzkalandi, žegar hann lį ekki ķ hernaši.  Žetta rķki lišašist ķ sundur strax eftir hans dag.

Um aldamótin 1500 kemur til skjalanna svissnesk höfšingjaętt, Habsborgarar, sem voru illa séšir ķ sķnu heimalandi fyrir grimmd og fégręšgi.  Žeir nįšu völdum ķ hinu heilaga rómverska rķki žżzkrar žjóšar meš höfušstöšvar ķ Vķnarborg.  Žetta rķki nįši yfir svipaš landsvęši og rķki Karls, mikla, og var ķ raun og veru forveri ESB.  Žaš nįši žó ekki aš tryggja friš ķ Evrópu. 

Žrjįtķu įra strķšiš, 1618-1648, lék sumar Evrópužjóšir mjög grįtt og fękkaši fólki ķ heild um 30 %, en t.d. Prśssum fękkaši um 80 %.  Eftir Žrjįtķu įra strķšiš var haldinn Reichstag, rķkjarįšstefna, ķ Regensburg, hinni fögru borg Bęjaralands, og žar komu menn sér saman um samskiptareglur, sem dugšu til aš hindra ašra stórstyrjöld.  Habsborgararķkiš ķ žessari mynd stóš til 1806, žegar Frakkar, undir forystu Napóleóns Bonaparte frį Korsķku, tóku völdin ķ Evrópu tiltölulega mótstöšulķtiš og héldu žeim til 1812, er žeir fóru feigšarför til Moskvu, og voru sķšar gjörsigrašir viš Waterloo įriš 1814 af enska hernum, undir forystu Wellingtons, og prśssneska hernum, undir forystu von Blüchers.

Habsborgararķkiš sveiflašist allan tķmann į milli sterkrar mišstjórnar og valddreifingar til prinsa og baróna.  Sérstaklega beittu Prśssar sér fyrir valddreifingu, žegar žeim tók aš vaxa fiskur um hrygg eftir hildarleik Žrjįtķu įra strķšsins.  Nś gęti hiš sama veriš aš gerast meš ESB.  Tķmabil ę meiri sameiningar, "an ever closer union", gęti nś veriš komiš į leišarenda.  Evran hefur misheppnazt, og Bretar o.fl. eru ķ uppreisn gegn Brüsselvaldinu.  Tķminn viršist vinna meš Bretum, žvķ aš įrangur mišstżringar er langt undir vęntingum, og ę fleiri veršur ljóst, aš mišstżring stenzt valddreifingu ekki snśning.  Einfaldast er ķ žvķ sambandi aš bera saman įrangur Žżzkalands og Frakklands į seinni įrum.  Ķ Žżzkalandi rķkir valddreifing, en ekkert rķki Evrópu er svo mišstżrt sem Frakkland. 

Nś er ķ Evrópu hugaš aš stefnubreytingu fyrir ESB, žvķ aš allir, nema Samfylkingarforkólfar, sjį, aš fara veršur nżjar leišir til aš finna lķfvęnlegar lausnir.  Habsborgararķkiš var nefnt sem forveri ESB.  Žar voru tvęr myntir, ein ķ noršri og önnur ķ sušri.  Hér skal gera žvķ skóna, aš E-mark verši stofnaš af lįnadrottnum į nśverandi evru-svęši, sem lįti skuldunautana róa meš evruna, sem geti žį fellt hana aš vild.  Lįnadrottnar evru-svęšisins eru Žżzkaland, Austurrķki, Holland, Lśxemburg og Finnland.

Ašalmunurinn į samsetningu Habsborgararķkisins og ESB felst ķ žvķ, aš Stóra-Bretland, žrįtt fyrir Brezka samveldiš, er ķ ESB, en var alltaf utan viš rķkjasambönd Evrópu įšur fyrr.  Bretar munu af hagfręšilegum og sįlfręšilegum įstęšum aldrei fleygja sterlingspundinu og taka upp evru.  Eftir žvķ sem ESB nįlgast meira aš verša sambandsrķki ("an ever closer union"), verša Bretar órólegri sem ašildarrķki.  Meirihluti brezku žjóšarinnar vill segja skiliš viš ESB, og žess vegna eykst žrżstingur brezka žingsins į rķkisstjórnina aš finna framtķšarlausn į sambandinu viš ESB, sem ekki felur ķ sér ašild.

Bretar vilja lįta sitja viš frķverzlunarbandalag Evrópu, ž.e.a.s. žeir vilja vera į Innri markašinum og njóta frelsanna fjögurra, en sleppa stjórnmįlalegum sameiningartilraunum meš višeigandi fullveldisframsali til embęttismanna, sem aldrei žurfa aš standa brezkum kjósendum reikningsskap gjörša sinna.  Bretar eru ešlilega mjög viškvęmir fyrir žeim lżšręšishalla, sem žeir verša fyrir meš framsali fullveldis brezka žingsins til ókjörinna embęttismanna og žings ķ Brüssel, žar sem sjónarmiš Breta verša yfirleitt undir. Žaš getur vel veriš, aš Brüssel muni sjį įkvešin tękifęri fólgin ķ aukaašildarfyrirkomulagi fyrir Breta og ašra lķkt ženkjandi.  Brüssel gęti žį samiš viš Tyrki um slķka aukaašild, en langdregiš inngönguferli Tyrkja er oršinn stjórnmįlalegur baggi į ESB.

Berlaymont vill stašla samninga sķna viš EES-rķkin og rķki meš tvķhliša samninga viš ESB. Berlaymont mundi sjį aukna skilvirkni og einföldun felast ķ sams konar aukaašild allra žessara rķkja.  Žaš getur vel veriš, aš slķk aukaašild ķ hópi m.a. Noregs, Svisslands og Bretlands geti žjónaš hagsmunum Ķslands betur en nśverandi EES-fyrirkomulag, ef aukaašildin vęri ašeins višskiptalegs ešlis.  Slķkt mundi sennilega falla aš nśverandi Stjórnarskrį Ķslands, og vangaveltur um aš heimila fullveldisframsal ķ Stjórnarskrį yršu óžarfar, eins og reyndar allt žetta stjórnarskrįarhjal, sem rķkisstjórn vinstri flokkanna notar ķ vafasömu augnamiši.  Hśn er ekki heišarleg ķ nokkru mįli.

ESB vęri žį žrķgreint, ž.e. ESB-Berlķn, ESB-Parķs og ESB-London.  Žaš er alveg til ķ dęminu, aš Austur-Evrópa mundi leita aukaašildar meš ESB-London.  Samkeppni mundi lķklega skapast į milli žessara žriggja stoša ESB, og slķkt yrši Evrópu hollt.  Žetta eru framtķšar vangaveltur, sem eru ekki aš ófyrirsynju, žvķ aš nśverandi fyrirkomulag ESB gengur ekki upp.  Žróun ESB ķ įtt fjölbreytilegs stjórnarfyrirkomulags er ķ anda fjölbreytni Evrópu.  Žaš er borin von, ef horft er til sögunnar, aš unnt verši aš sameina Evrópu ķ sambandsrķki.  Žaš gęti gagnast alžżšu manna ķ Evrópu mun betur aš hafa fjölbreytni, žar sem allir keppa į Innri markašinum, sumir ķ myntsambandi og ašrir meš eigin mynt, sumir ķ sambandsrķki, ašrir ķ rķkjasambandi og enn ašrir ķ sķnu gamla žjóšrķki.  Žetta vęri įhugaverš deigla, žar sem žróun vęri tryggš meš innbyršis samkeppni og meš samkeppni śt į viš.     

 

 

  

   

 


Hvaš er róttękni ?

Eftir aš hinn vitiborni mašur (homo sapiens) tók sér fasta bólfestu og hóf aš yrkja jöršina ķ staš žess aš vera į faraldsfęti ķ leit aš veišibrįš, leiš ekki į löngu, unz klķkur myndušust og hrifsušu til sķn völdin ķ samfélögunum.  Kaupin geršust žannig į eyrinni ķ 8000 įr žar til borgarastrķšinu į Englandi lyktaši meš sigri Cromwells og žingsins um 1662 og bylting varš ķ Frakklandi 1789.

Įšur hafši ašallinn rįšiš lögum og lofum ķ Evrópu, og honum tókst reyndar lengi vel aš klóra ķ bakkann eftir téšar byltingar.  Į Ķslandi réšu landeigendur lögum og lofum.  Höfšingjar, kirkjan og kóngurinn, įttu nęrri allar jaršir į Ķslandi, en įbśendur voru leigulišar.  Lżšurinn var skattpķndur og haldiš ķ įtthagafjötrum og ķ fjötrum fįfręši.  Hann var nįnast réttlaus, en landeigendurnir réšu rįšum sķnum į Alžingi og settu žar lög til aš tryggja valdastöšu sķna. Žetta var framhald į gošakerfi sögualdar.  Bjó almenningur į Ķslandi viš verstu kśgun og réttindaleysi, sem jašrar viš žręlahald, allt fram į 20. öld. 

Sķšan er mikiš vatn til sjįvar runniš, og valdiš hefur aš forminu til fęrzt til almennings, en žvķ fer žó fjarri, aš stjórnaš sé meš hagsmuni hans fyrir augum. Um žverbak hefur keyrt undir valdstjórn svo kallašra vinstri flokka, Samfylkingar og Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, enda forręšishyggjan žeim runnin ķ merg og bein. Žarna situr ķ raun lķtil, žröngsżn og fįfróš klķka į valdastólunum, sem į enga samleiš meš almenningi ķ lķfsbarįttu hans.

Aldrei hafa hagsmunir almennings veriš jafnheiftarlega fyrir borš bornir og ķ stjórnartķš Jóhönnu Siguršardóttur. Nęgir žar aš nefna Icesave og starfaeyšandi stefnu rķkisstjórnarinnar ķ garš athafnalķfsins, sem ber hagsmuni hins vinnandi manns gjörsamlega fyrir borš. Žaš var kominn tķmi til žess, aš almenningur sęi svart į hvķtu, hverjir fórna hagsmunum hans purkunarlaust į altari Evrópustefnu og sérvizku um mįlefni rķkisbśskapar og nįttśruverndar.  Nś hefur afturhaldiš kastaš grķmunni.  Segja mį, aš mišaldasvartnętti sé viš lżši hjį valdstjórninni og almenningur sé leiksoppur tilraunastarfsemi um andvana félagshyggju ķ rķkisbśskapi og atvinnumįlum.  Žetta sama liš vinnur sķšan aš žvķ aš flytja śrslitavald um mįlefni lands og žjóšar til nżs stórrķkis ķ Evrópu, sem žegar er į fallanda fęti.  "Ekkert er nżtt undir sólunni."   

Umbętur į Stjórnarskrį žurfa aš hafa aš meginmarkmiši aš fęra enn meiri völd til almennings, t.d. meš žvķ aš fęra almenningi rétt til aš krefjast žjóšaratkvęšagreišslu um įkvešin mįl, sem į döfinni eru.  Almenningur ętti og aš fį rétt til aš setja forseta lżšveldisins og rķkisstjórn af meš žvķ aš krefjast nżrra forsetakosninga og Alžingiskosninga.

Verkalżšsflokkarnir, svo köllušu, rįku upphaf sitt til kenninga Karls Marx og Friedrichs Engels og til rśssnesku byltingarinnar og byltingarforingjans, Vladimirs Lenins.  Žaš kom hins vegar strax ķ ljós įriš 1917, aš byltingin įt börnin sķn. Stjórnkerfi kommśnismans byggir upp nżja, gjörspillta valdaklķku.  Hér var um aš ręša rétt eina valdaklķkuna gegn hagsmunum almennings, en žessi var reist į lygum, hręsni og loddarahętti.  Valdaklķkan var meš hagsmuni öreiganna į vörunum, en stjórnarhęttirnir voru algerlega ólżšręšislegir og leiddu ekki til kjarabóta almennings.  Žvert į móti var skapaš hagkerfi fįtęktar.  Almenningi var beitt fyrir vagn einręšisins. Rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur er af žessum meiši, žó aš hśn geri sig ekki seka um blóšsśthellingar.  Ef sama fólk fęr völdin aš afloknum nęstu Alžingiskosningum, veršur hagkerfi landsins lagt ķ rśst.   

Vęgari śtgįfa alręšis öreiganna var mótuš, žegar hryllingur stjórnarhįtta Jósefs Stalķns varš ljós.  Žį var svo kölluš jafnašarstefna mótuš.  Hugmyndafręšin um, aš stjórnmįlaflokkur verkalżšsstéttarinnar ętti aš móta samfélagsgeršina meš rķkisafskiptum į öllum svišum žjóšfélagsins og hįrri skattheimtu af borgarastéttinni, hefur algerlega gengiš sér hśšar.  Žetta var "kratisminn" eša "socialdemocracy".  Hann lenti ķ blindgötu stöšnunar hagkerfisins og ęgilegri skuldabyrši almennings, sveitarfélaga og rķkissjóšs. Žetta er kjarninn ķ vandamįlum Evrópu žessi misserin, og žessi lżsing į vissulega viš um rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur.  Evran hefur magnaš vandamįl Evrópu, en hśn er ekki orsök vandans.  Rętur vandans liggja ķ stjórnkerfi Evrópu, sem leitt hefur til grķšarlegrar skuldsetningar rķkja, sveitarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga.  

Viš žjóšargjaldžroti lį ķ Svķžjóš įšur en borgaralegu flokkarnir komust til valda 2006 og sneru af ógęfubrautinni.  Žetta er ķ raun og veru vandi langflestra Evrópurķkjanna nś um stundir, žó aš evrunni sé um kennt, ekki alveg žó aš ósekju.  Hśn hefur flżtt fyrir žvķ, aš žjóširnar kęmust fram į bjargbrśnina.  Evrópsk žjóšfélög eru flest mjög ósveigjanleg og nišur njörvuš ķ reglugeršafargan og frelsissviptingu athafnalķfsins ķ anda jafnašarmanna, sem leitt hefur til grķšarlega hįs launakostnašar og geigvęnlegs atvinnuleysis.  Žjóširnar eru af žessum sökum ekki lengur samkeppnihęfar, nema Žjóšverjar, sem tóku sér taki eftir hagbóluna, sem varš ķ kjölfar endursameiningar Žżzkalands og óhemjulegra fjįrfestinga ķ Austur-Žżzkalandi (mia EUR 2000).  Žeir tröllrķša nś hagkerfum hinna evrulandanna, sem mega sķn einskis, og munu senn neita žeim um frekari fjįrhagsstušning, enda hafa žeir ekki lengur efni į honum. Hallinn į rķkisbśskap Žżzkalands er įriš 2012 EUR 35 milljaršar (mia EUR 35), og stefnir ķ, aš žeir taki į sig skuldbindingar aš upphęš mia EUR 300. Stjórnlagadómstóll Žżzkalands mun ķ septembar 2012 kveša upp śr um, hvort slķkt samrżmist stjórnarskrį Sambandslżšveldisins.  Af žessum sökum fer lįnshęfismat žżzka rķkisins lękkandi.  Vonandi rķs fuglinn Fönix upp śr öskuhrśgu hagkerfa Evrópu og svķfur um įn ęgivalds sérhagsmunanna, en ķ byr raunverulegs frelsis og valds almennings.  Žaš getur žó ašeins oršiš viš valddreifingu og įn mišstżringar frį Brüssel eša Berlķn.  

Stjórnmįl samtķmans ęttu aš snśast um aš finna fyrirkomulag, sem hįmarkar lķfsgęši almennings. Slķkt fyrirkomulag er órjśfanlega tengt stjórnkerfisumbótum, sem fęrir almenningi völd til aš stöšva "elķtuna", žegar "hugsjónir" hennar leiša hana į villigötur stórveldisóra eša annarra óra, sem ganga žvert gegn hagsmunum og óskum almennings ķ brįš og lengd. Auka ber veršmętasköpun meš sjįlfbęrum hętti meš žvķ aš nżta beztu fįanlegu tękni og dreifa aušnum til žeirra, sem skapa hann, įn milligöngu opinberra ašila.  Žannig veršur hagsmunum afkomenda okkar bezt borgiš.       

  Stefįn Eyjólfsson-Bjarni Jónsson-Aušur Eyjólfsdóttir      

 

 


Evrópuhugsjónin fer halloka

Örlagatķmar eru nś ķ Evrópu vegna bresta sameiginlegu myntarinnar į evrusvęšinu. Forseti leištogarįšs Evrópusambandsins (ESB), Herman van Rompuy, hefur lżst žvķ yfir, aš hrynji evran, žį lķši ESB undir lok.  Žessi ummęli vitna um sįlarhįska žeirra, sem telja Evrópumenn ašeins verša sįluhólpna, lśti žeir stjórnun og reglugeršasetningu mišlęgs og sjįlflęgs skrifręšisbįkns, sem lżtur takmörkušu eša engu lżšręšislegu ašhaldi almennings ķ Evrópu.  Žetta er ókręsileg Evrópuhugsjón, enda nęr hśn vart eyrum annarra en opinberra starfsmanna.

Žekktur hagfręšingur, Willem Buiter, sem ķ skżrslu, saminni fyrir ķslenzku bankana sumariš 2008, taldi innviši žeirra vera svo fśna, aš žeir vęru žį komnir aš fótum fram, hefur nś spįš falli evrunnar.  Hann telur hagkerfi Spįnar vera mun veikara en bókhaldsbękur sżna og gerir rįš fyrir žvķ, aš Evrópubankinn, ECB, sem gįrungarnir kalla EBB (European Bad Bank ķ staš - Central Bank), muni hefja stórfellda prentun peninga ķ örvęntingarfullri tilraun mišstżringarmanna ķ Frankfurt og Brüssel til bjargar Spįni.  

Į talsmönnum žżzkra višhorfa ķ žessum efnum er hins vegar ekki aš heyra, aš gripiš verši til žess óyndisśrręšis, og tónninn ķ Berlķn er tekinn aš draga dįm af rómi žżzks almennings, sem lķkir opinberum stušningi viš naušstadda banka viš žaš aš reyna aš fylla bašker įn tappa ķ nišurfallinu.  Yrši prentun peninga hafin, mundi žaš leiša til mikillar veršbólgu, og til žess er reyndar leikurinn geršur aš grynnka į skuldum evrurķkjanna meš greišslum meš veršminni mynt.

Žjóšverjar mega hins vegar ekki til slķks óstöšugleika hugsa, sem af slķku kynni aš leiša, ķ ljósi sögunnar.  Weimar lżšveldiš féll 1933 vegna rįšleysis rķkisstjórna, fjöldaatvinnuleysis, óšaveršbólgu og aušmżkingar aš hįlfu Vesturveldanna meš Versalasamningunum 1919.  Žżzkur almenningur hefur nś fengiš žaš į tilfinninguna, aš ętlunin sé aš lįta hann greiša skuldir allra evrurķkjanna, sem į žurfa aš halda.  Žetta er nś aš renna upp fyrir stjórnendum viš Potzdamer Platz, sem standa andspęnis stjórnmįlalegum rśstum, eša aš lįta Spįn róa og žar meš evruna.  Žvķ skal spį hér, aš lżšręšiš verši ofan į viš įkvaršanatöku ķ Berlķn og dįlęti Žjóšverja, Deutsche Mark, sjįi dagsins ljós aš nżju.   

Mynt ķ skammarkrókiViš žessar ašstęšur lķšur Alžingi Ķslendinga s.k. félagshyggjustjórn, rķkisstjórn Samfylkingar og vinstri-gręnna, aš halda śt ķ ašlögunarferli stjórnkerfis landsins aš kröfum ESB į röngum forsendum meš miklum peningalegum śtlįtum śr rķkissjóši, beinum og óbeinum. 

Rķkisstjórnin er ķ óleyfi viš žetta ferli vegna žess, aš reginmunur er į samningavišręšum, sem Alžingi samžykkti meš semingi 16. jślķ 2009, svo aš vęgt sé til orša tekiš, og ašlögunarferli.  Žį var aldrei minnzt į ašlögun, heldur višręšur, jafnvel könnunarvišręšur, meš žaš aš markmiši aš athuga, hvaš byšist ķ Brüssel.  Grįtleg grautargerš žaš.  Gagnašilinn, ESB, hefur hins vegar ekki fariš ķ launkofa meš ešli mįlsins og aš ķ boši vęri ašeins ein meš öllu, Evrópuhugsjón,stofnsįttmįlar, lög og tilskipanir ESB, įn nokkurra varanlegra undanžįga.  

Žvķ mį svo bęta viš žessar hugleišingar, aš jafnvel žótt undanžįgur fengjust viš lok ašlögunarferlisins, sem aušvitaš vęru ętlašar sem agn fyrir žing og žjóš, žį yršu žęr haldlausar sķšar meir, ef einhver ašildaržjóšanna mundi kęra žęr til Evrópudómstólsins, sem dęmir jafnan stranglega eftir stofnsįttmįlum ESB.  Žar meš vęri fjöregg žjóšarinnar dęmt ķ śtlegš til Brüssel, og Alžingi og rķkisstjórn ķ Reykjavķk yršu aš lśta bošvaldi žašan, t.d. varšandi nżtingu lands og sjįvar.

Af žessum sökum öllum leggst Alžingi meš eindęmum lįgt nś aš lįta bjóša sér framhald žessa ólżšręšislega ferlis, sem Samfylkingin keyrir nś fram af offorsi gegn vilja allra hinna stjórnmįlaflokkanna.  Žaš er skammarlegt śt į viš og slęm framkoma viš ESB aš halda žvķ uppi į snakki af algjörri sżndarmennsku og brušla žannig meš fé skattborgaranna, sem ķ žokkabót er tekiš aš lįni.  Sannast žar enn, aš rķkisstjórn Jóhönnu og Steingrķms er sišlķtil og įbyrgšarlaus.

Sigfusson, Steingrimur JŽaš viršist bera brżna naušsyn til aš auka veg Alžingis og sjįlfstęši gagnvart framkvęmdavaldinu.  Almennara mį orša žetta svo, aš gera žurfi sérstakar rįšstafanir ķ Stjórnarskrį til eflingar žrķgreiningar rķkisvaldsins og til eflingar gagnkvęmu ašhaldi. 

Aukin valddreifing og gagnkvęmt ašhald allra žriggja greina rķkisvaldsins er naušsyn ķ okkar fįmenna žjóšfélagi, žar sem tilhneiging er til valdsamžjöppunar, klķkuskapar og annarra meinsemda lķtils kunningjasamfélags.  Žį er alkunna, aš staša forsetaembęttisins er óljós og hįlfutanveltu ķ fįmennu ķslenzku žjóšfélagi. 

Til mótvęgis žessum veikleikum og įhęttužįttum mętti slį tvęr flugur ķ einu höggi og sameina embętti forseta lżšveldisins og forseta Alžingis.  Forseti Alžingis yrši meš öšrum oršum kosinn beint af žjóšinni samhliša Alžingiskosningum og mundi viš žaš öšlast visst sjįlfstęši frį stjórnmįlaflokkunum, og hann mundi veita Alžingi forystu um ašhald aš rķkisstjórn, žar sem rįšherrar gegndu ekki žingmennsku og hann hefši ekki atkvęšisrétt.  Til aš lög öšlušust gildi yrši forsetinn aš undirrita žau, og hann gęti synjaš lögum stašfestingar žar til žjóšin hefši greitt um žau atkvęši.  Višbótarleišir til aš framkalla žjóšaratkvęši vęru tilmęli 20 žingmanna til forseta um slķkt, sem hann féllist į, eša undirskriftir 20 % atkvęšisbęrra manna, sem skilmįlalaust gętu framkallaš žjóšaratkvęši. 

 

Til greina kemur aš fękka žingmönnum um 14, aš rįšherrarnir verši 7 og aš komiš yrši upp Stjórnlagadómstóli 7 manna.  Žangaš yrši hęgt aš vķsa til śrskuršar deilum um žaš, hvort samningar rķkisstjórnar, lög žingsins eša dómar Hęstaréttar brytu ķ bįga viš Stjórnarskrį landsins. Forseti Alžingis og forseti Hęstaréttar mundu skipa žessa 7 dómara.  Ķ Hęstarétt mundi Forseti Alžingis skipa aš fengnum tillögum innanrķkisrįšherra og Hęstaréttar.   

Nżkjöriš stjórnlagažing žarf aš leggjast undir feld og velta fyrir sér fjölmörgum öšrum mikilvęgum mįlum, er varša stjórnun rķkisins, kjördęmaskipan, kosningafyrirkomulag, og rétt minnihluta.  Eitt af žessu er aš móta reglur um meš hvaša hętti Stjórnarskrį veršur breytt ķ framtķšinni.  Žaš mį hugsa sér, aš frumkvęšiš gęti komiš frį forseta Alžingis eša Alžingi, sem mundu senda tillögu Stjórnlagadómstóli til umsagnar og sķšan žjóšinni til stašfestingar eša synjunar.   

Žorvaldur GylfasonEitt er žó vķst, aš nśverandi Stjórnarskrį veršur ekki breytt meš öšrum reglum en žeim, sem hśn sjįlf męlir fyrir um.  Žaš er ótrśleg hegšun aš hįlfu žess stjórnlagažingmanns, sem myndin hér til hlišar er af, aš hreyta žvķ ķ Alžingismenn, aš žeir skuli senda tillögur stjórnlagažings óbreyttar og umsvifalaust ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Žaš mega Alžingismenn ekki gera, žvķ aš Stjórnarskrįin kvešur į um, aš tvö Alžingi žurfi til aš samžykkja Stjórnarskrįrbreytingu og Alžingiskosningar į milli.  Var žetta alveg ótrślegt frumhlaup aš hįlfu prófessorsins og lofar ekki góšu um framhaldiš. 

Žetta var meš eindęmum hrokafull hegšun ķ ljósi žess, aš lķta mį svo į, aš meirihluti žjóšarinnar sé į móti žvķ aš setja žetta stjórnlagažing į laggirnar nś, žar sem hann hunzaši kosningarnar.  Śr žvķ aš stjórnlagažing er nś samt aš taka til starfa ber aš brżna fyrir žvķ aušmżkt gagnvart žvķ mikilvęga starfi, sem fulltrśarnir 25 eru nś aš takast į heršar, og žaš veršur aš vona, aš lżšskrum vķki fyrir ķhygli og vöndušum vinnubrögšum.  Nišurstašan verši innvišum lżšveldisins til eflingar aš beztu manna yfirsżn.

         

   


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband