Fęrsluflokkur: Kvikmyndir

Lķnudans eša strķšsdans

Rķkissjónvarpiš sżndi aš kvöldi Verkalżšsdagsins eša dags hestsins (žarfasta žjónsins), 1. maķ 2017, óvenju įhugaverša heimildarmynd, sem kölluš er Lķnudans.  Hśn fjallaši um barįttu Skagfiršinga og sveitunganna austan Öxnadalsheišar viš raforkuflutningsfyrirtękiš Landsnet, sem, eins og kunnugt er, hefur eitt allra fyrirtękja į Ķslandi žaš hlutverk aš flytja raforku frį virkjunum aš ašveitustöšvum og į milli ašveitustöšva, žar sem dreifingarfyrirtękin taka viš orkunni og afhenda hana į notkunarstaš. 

Žaš, sem eftir situr, žegar stašiš er upp frį žessari merku mynd, er, aš herfręši Landsnets er vonlaus.  Žar eru innanboršs hershöfšingjar, sem beita herfręši sķšasta strķšs, og žeir tapa alltaf nżjum orrustum, sbr barįttuna um Frakkland voriš 1940.

Landsnet hefur nś flękzt ķ strķš viš landeigendur o.fl., sem fyrirtękiš getur ekki unniš.  Sś er įlyktun blekbónda, eftir aš hafa horft į téša heimildarmynd.  Ašferšir fyrirtękisins eru svo klaufalegar, aš undrum sętir, t.d. aš gera menn śt af örkinni til aš fara heim į bęina og tala žar viš hvern bónda fyrir sig um vęntanlega lķnulögn.  Gušmundur Ingi Įsmundsson, forstjóri Landsnets, sagši ķ Kastljósvištali aš kvöldi 2. maķ 2017, aš žaš hefši veriš gert ķ kynningarskyni į frumstigum mįlsins.  Žaš er enn undarlegra, žvķ aš rétta röšin hlżtur aš vera kynningarfundur meš viškomandi sveitarstjórn og sķšan almennur fundur meš ķbśum sveitarfélagsins. 

Žį hefur sjaldan aumlegra yfirklór vegna losarabrags ķ stjórnun eins fyrirtękis komiš fyrir almenningssjónir en sagan af tżndu skżrslunni.  Hśn er meš eindęmum, en kemur žeim, sem kynnzt hafa starfshįttum žessa einokunarfyrirtękis, ekki sérlega mikiš į óvart.  Sagan af tżndu skżrslunni, žar sem lagt mun hafa veriš mat į kostnaš viš jaršstrengi ķ samanburši viš loftlķnur, gefur tilefni til žess, aš fram fari stjórnsżsluśttekt į fyrirtękinu, žar sem žaš aš meirihluta er ķ (óbeinni) opinberri eigu. Nśverandi eignarhald er algerlega óvišunandi, eins og margoft er bśiš aš benda į.  Śr žvķ aš lög veita Landsneti einokunarašstöšu, er ešlilegast, aš žaš žaš verši rķkiseign.  

Ķ ljósi ašstęšna er blekbóndi sammįla žvķ sjónarmiši fulltrśa Landverndar, sem fram kom ķ myndinni, aš viš hagkvęmnisamanburš valkosta ber aš leggja kostnašinn yfir įętlašan rekstrartķma mannvirkjanna, jaršstrengja og loftlķna, til grundvallar valinu.  Stofnkostnašurinn vegur žyngst, en sķšan žarf aš nśvirša allan rekstrarkostnaš, t.d. višhalds- og višgeršarkostnaš og kostnaš vegna orkutapa og óseldrar orku af völdum truflana. 

Ekki nóg meš žetta.  Eins og virtur hagfręšingur og prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands hefur bent į, žarf til višbótar žessu aš leggja mat į ętlašan umhverfiskostnaš yfir allan rekstrartķmann og nśvirša hann.  Aš kostnašarmeta ergelsi yfir umhverfisraski er ekki hęgt aš gera af nįkvęmni, en žaš er įreišanlega hęgt aš bśa til samręmdan matsgrundvöll fyrir umhverfiskostnaš.  Žį skiptir stašsetningin mįli, og er meiri pirringur vegna loftlķna ķ byggš en fjarri byggš, ef marka mį skošanakönnun į mešal feršamanna vegna vindmylla.  Eftirfarandi kom fram ķ fréttaskżringu Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu 17. įgśst 2016:

"Deila um įhrif Bśrfellslundar į feršafólk":

"Žó kom fram ķ greinargerš frį faghópi 3 [Rammaįętlunar], aš ķ skošanakönnun, sem hann fékk Félagsvķsindastofnun til aš gera, lżstu 63 % žįtttakenda sig hlynnta vindmyllum į hįlendi, fjarri byggš, en 18 % sögšust andvķgir.  Mun fęrri vildu sjį vindmyllur į lįglendi, nęrri byggš.  Žegar spurt var beint um vindmyllugarš nįlęgt Bśrfellsvirkjun, lżstu 64 % žįtttakenda sig hlynnta žeirri hugmynd, en ašeins 11 % andvķga."

Landsnet veršur aš koma upp śr skotgröfunum meš ferskar hugmyndir, ef žaš į aš standa undir hlutverki sķnu.  Landsnet getur afskrifaš nżja loftlķnu frį ašveitustöš Varmahlķš og austur ķ Eyjafjörš.  Hugsanlega veršur samžykkt višbótar 132 kV loftlķna frį Blönduvirkjun aš ašveitustöš Varmahlķš, žó sennilega ašeins 132 kV jaršstrengur.  Til aš koma į öflugri tengingu į milli Kröflu og Blöndu, meš 220 kV loftlķnu, žarf aš fara meš hana sunnan noršlenzkra dala, og mun žį framtķšar jafnstraumsjaršstrengur frį virkjunum Žjórsįr/Tungnaįr um Sprengisand tengjast žeirri lķnu um įrišilsvirki į hentugum staš. 

Žaš er rangt, sem fram kom hjį einum Skagfiršinginum ķ myndinni, sem kynnti sig sem fyrrverandi lķnumann, aš nśverandi Byggšalķna tengist ekki dreifikerfi žorpa, kaupstaša og sveita neitt.  Ķ ašveitustöš Hrśtatungu, ašveitustöš Laxįrvatni og ašveitustöš Varmahlķš eru spennar og rofar fyrir 11 kV og/eša 19 kV spennu, sem eru dreifispennur dreifbżlisins. Aš orkunotkun žessara staša aukist ašeins um 1 %- 2 % aš jafnaši į nęstu įrum var lķka rangt, žvķ aš orkuskiptin kalla į grķšarlega aukna aflžörf.  Žar mį t.d. nefna landtengingu skipa ķ höfnum landsins, og veršur nś varpaš ljósi į žį orku- og aflžörf.

Sigtryggur Sigtryggsson skrifaši 19. maķ 2016 ķ Morgunblašiš fréttina:

"Auka žarf landtengingu skipa":

""Ef aš lķkum lętur, verša Ķslendingar aš draga śr notkun jaršefnaeldsneytis um 350-400 kt/įr į nęstu 15 įrum.  Žetta veršur ekki gert, nema meš verulegum fjįrfestingum ķ innvišum samfélagsins - sérstaklega fyrir stóraukna rafmagnsnotkun.", segir [nokkurn veginn] oršrétt ķ minnisblaši Gķsla Gķslasonar, hafnarstjóra Faxaflóahafna sf, sem kynnt var į sķšasta stjórnarfundi félagsins."

Olķumassinn 400 kt/įr inniheldur orku u.ž.b. 4,3 GWh, og ef reiknaš er meš, aš rafbśnašur, sem leysir olķuhįkana og bensķnhįkana af hólmi, hafi žrefalda orkunżtni į viš téša hįka, žį žarf 1,4 TWh/įr af raforku, sem er tęplega 40 % af nśverandi almennri raforkunotkun. Žetta žżšir, aš almenn raforkunotkun mun aukast tvöfalt hrašar į nęstu 15 įrum en téšur fyrrverandi lķnumašur hélt fram ķ heimildarmyndinni.  Aš gera lķtiš śr žessu er versta órįš. Žegar litiš er į mešalafliš, 160 MW, og gert rįš fyrir, aš 100 MW žurfi aš flytja eftir Byggšalķnu, sést, aš brżna naušsyn ber til aš styrkja hana, žvķ aš bara į nęstu 15 įrum mun bętast viš flutningsžörfina sem nemur allri nśverandi flutningsgetu.  Aš halda žvķ fram, eins og lķnumašurinn fyrrverandi gerši ķ myndinni, aš Byggšalķna žjónaši bara stórišju, er rakalaus žvęttingur. 

Aš lķkindum er orkusvelti nś žegar ķ Skagafirši, og slķkt įstand hefur nś varaš ķ a.m.k. 5 įr ķ Eyjafirši.  Žjóšarhagur og heilbrigš byggšastefna krefst žess, aš flutningsgeta raforku verši aukin aš žessum byggšarlögum. Viš hafnirnar į Saušįrkróki og į Akureyri žarf aš setja upp landtengingar rafmagns meš 11 kV stofnum, sennilega 10 MW į Saušįrkróki og 15 MW į Akureyri. Kostnašur gęti numiš alls miaISK 2,0, og styrktarsjóšur orkuskipta gęti létt undir um 25 %, en raforkusalan til togara, flutningaskipa og faržegaskipa, mundi standa undir 75 % kostnašarins.  

Fljótlegast gęti veriš aš koma Eyfiršingum til bjargar meš tveimur 132 kV jaršstrengjum um Vķkurskarš (of heitt ķ Vašlaheišargöngum) og e.t.v. aš nżrri ašveitustöš viš Akureyri.  Samtengingu Kröfluvirkjunar og Fljótsdalsvirkjunar veršur aš styrkja meš 220 kV loftlķnu. 

Žessi samtenging Austurlands og Noršurlands mun styrkja kerfiš ķ bilunartilvikum, svo aš notendur munu verša fyrir minni truflunum.  Ķ lélegu vatnsįri fyrir noršan (Blanda) veršur oftast hęgt aš mišla orku til Noršurlands frį Hįlslóni um Fljótsdalsvirkjun meš žessari styrkingu Byggšalķnu, en žaš vantar enn öfluga tengingu į milli Sušur- og Noršurlands til aš hęgt verši aš mišla umtalsveršri orku į milli žessara landshluta meš stęrstu virkjanirnar.  Sś tenging mun t.d. fįst meš jafnstraums-jaršstreng į Sprengisandsleiš.  Flutningsgeta žarf aš vera um 500 MW.  Slķkur bśnašur er dżr, en verš fer lękkandi. Um slķka lausn gęti nįšst vķštęk sįtt.  

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband