Fęrsluflokkur: Fjįrmįl

Saušfjįrręktin-dauši eša dagrenning

Žaš hafa żmsir, ž.į.m. frįfarandi landbśnašarrįšherra, fariš mikinn śt af meintu kjötfjalli af völdum offramleišslu saušfjįrbęnda.  Nś er komiš ķ ljós, aš allt er žetta stormur ķ vatnsglasi; birgširnar viš upphaf slįturtķšar haustiš 2017 voru svipašar og vant er, tęplega tveggja mįnaša innanlandsneyzla. Veriš er aš kenna feršamönnum hérlendis įtiš į lambakjöti og śtflutningur hefur braggazt.  Kķnamarkašur er sagšur munu geta tekiš viš a.m.k. 1 kt/įr af ęrkjöti og lambakjöti f.o.m. nęsta įri.  Žaš er bara brot af öllu žvķ lambakjöti, sem kķnverska mišstéttin er farin aš sporšrenna nś žegar. Žaš er engin žörf į 20 % fękkun saušfjįrbęnda, eins og bullustampurinn į stóli landbśnašarrįšherra hefur slengt fram, ekki einu sinni 10 % - 20 %.  

Ķ sambandi viš matarbirgšir ķ landinu er rétt aš hafa ķ huga, aš jaršvķsindamenn eru nś teknir aš minna į, aš į nęstu 50 įrum megi bśast viš stórgosi į Lakagķgasvęšinu meš svipušum įhrifum į loft og jörš og ķ Móšuharšindunum 1783-1786.  Žį eru lķka hafšar uppi įhyggjur um, aš vegna langs mešgöngutķma Kötlu muni nęsta gos hennar verša eitt af hennar stęrstu, sem žżšir jafnvel enn meira af gosefnum śr išrum jaršar en ķ Móšuharšindunum.  

Viš žessar ašstęšur munu flugsamgöngur viš landiš aš lķkindum lamast og landiš verša aš reiša sig į flutninga meš skipum.  Žį veršur ómetanlegt aš hafa enn dugmikla og žrautseiga matvęlaframleišendur innanlands sem fjęrst ósköpunum, t.d. į Norš-Vesturlandi og į Norš-Austurlandi.  Verulegt matvęlaöryggi fęri fyrir lķtiš, ef landbśnašur, ž.m.t. saušfjįrrękt, legšist aš mestu af į žessum svęšum, en žau eru lķklega į mešal haršbżlustu svęša landsins. 

Į Ķslandi voru framleidd um 10,4 kt lambakjöts įriš 2016.  Žį nam innanlandsneyzla žess um 6,8 kt, aš neyzlu erlendra feršamanna, um 0,6 kt, meštalinni.  Mismuninn, 3,6 kt, žarf aš afsetja į erlendum mörkušum.  Evrópskur markašur er yfirfullur af kjöti, eftir aš Rśssar svörušu višskiptažvingunum BNA og ESB meš innflutningsbanni į matvęli og Ķslendingum var flękt ķ žessar višskiptažvinganir, sem žeir įttu ekkert erindi ķ.  Verš fyrir lambakjöt hefur af žessum sökum lękkaš erlendis , sem hefur leitt til veršlękkunar hérlendis og tilfinnanlegs tjóns fyrir bęndur, sem stefnir lķfsafkomu žeirra ķ voša.

Frįfarandi landbśnašarrįšherra eru mjög mislagšar hendur viš aš fįst viš žetta mįl, sem og önnur vandamįl.  Hennar lausn er fólgin ķ aš fękka bęndum meš žvķ aš kaupa žį burt af bśum sķnum.  Žetta er mjög óviturleg leiš, sem žjónar landinu ekki til lengdar, af žvķ aš af henni getur leitt byggšahrun, jafnvel žar, sem landsmönnum rķšur į af öryggisįstęšum aš hafa byggš, eins og įšur var drepiš į.

Óli Björn Kįrason, Alžingismašur ķ Kraganum, reit tķmamótagrein um mįlefni saušfjįrręktarinnar ķ Morgunblašiš, 13. september 2017, sem hann nefndi:

"Erum viš aš pissa ķ saušskinnsskóinn ?"

Žar gaf hann landbśnašarrįšherra falleinkunn meš eftirfarandi hętti:

"Aš sama skapi mį fęra fyrir žvķ rök, aš tillögur rįšherrans til lausnar vandanum séu gamaldags og eigi fremur skylt viš aš pissa ķ skóinn en aš styrkja heilbrigšar undirstöšur byggšar og landbśnašar."

Fįi žessi rįšherra um tvo kosti aš velja, skal hśn ęvinlega velja verri kostinn.  Žaš žykir bera órękan vott dómgreindarskorts og žekkingarleysis, sem er daušadómur yfir rįšherra, sem žarf aš taka margar mikilvęgar įkvaršanir į dag, sem flestar varša žjóšarhag.  

Sķšan kemur heilręši frį Óla Birni, sem bęndur ęttu aš ķhuga vandlega:

"Margir ķ bęndastétt hljóta aš lķta ķ eigin barm og spyrja, af hverju žeir hafi skilgreint sig sem launamenn, en ekki sjįlfstęša atvinnurekendur, sem eru buršarstólpar sinna samfélaga.  Žetta višhorf hefur litaš öll samskipti viš stjórnvöld."

Žaš hefur margoft komiš fram į stuttum ferli frįfarandi sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, hversu śrręšalaus hśn er. Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, hefur nefnt śrręši hennar ķ mįlefnum saušfjįrbęnda "eyšibżlastefnu", og žaš mį bęta um betur og kenna afstöšu hennar viš sveitaaušn, žvķ aš fyrst gętu ungir bęndur flosnaš upp og sķšan hinir elztu.  Hvaš hefur Óli Björn um žetta aš segja ?:

"Vera kann, aš hugmyndir um 20 % fękkun saušfjįr séu reistar į traustum upplżsingum [Žęr eru žaš ekki, žvķ aš kjötbirgšir fyrir haustslįtrun 2017 voru venjulegar og ešlilegar. Rétt einu sinni gerši Žorgeršur Katrķn sig seka um flaustursleg vinnubrögš.  Hśn viršist ekki kunna aš vinna. - innsk. BJo], en tillögur rįšherra um, hvernig žeirri fękkun skuli nį, fela ķ sér žį hęttu, aš žaš verši fremur yngri bęndur en žeir eldri, sem hętti saušfjįrbśskap, hagkvęmari bś hętti, en žau, sem óhagstęšari eru, haldi įfram.  Ekkert ķ tillögunum gefur tilefni til žess, aš bęndur geti gert sér vonir um, aš hagur žeirra batni į komandi įrum."

"Ég óttast, aš veriš sé aš leggja upp ķ vegferš, sem getur endaš illa.  Veriš sé aš bśa til fįtęktargildrur til sveita ķ staš žess aš styrkja stošir undir sjįlfstęšan atvinnurekstur."

Žetta gefur tilefni til aš ętla, aš Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir sé versta forsending, sem bęndur žessa lands hafa fengiš į stól landbśnašarrįšherra frį fullveldi.  Flokkur hennar kemst vonandi ekki į blaš ķ nokkru einasta landsbyggšarkjördęmi 28. október 2017.

Ķ lok greinar sinnar setur Óli Björn Kįrason fram tillögu aš gjörólķkri stefnu ķ mįlefnum saušfjįrbęnda, sem nęsta rķkisstjórn gerir vonandi aš sinni:

"Sett er greišslumark fyrir beingreišslur, ž.e. žaš heildarmagn framleišslu, sem rétt į į beingreišslum.  Gęšastżringargreišslum er hętt.  Beingreišslur mišast viš įkvešiš lįgmarksbś - a.m.k. 100 kindur - og bundnar žvķ skilyrši, aš öll framleišsla sé samkvęmt višurkenndum gęšastöšlum - m.a. er varšar velferš dżra og įbyrga mešferš į landi, heilnęmi og heilbrigši framleišslunnar."

 

Nś eru saušfjįrbęndur aš ašalstarfi rśmlega 1100 talsins.  Beingreišslur til žeirra nįmu įriš 2016 miaISK 3,1, ž.e. um 2,8 MISK/bś eša tęplega 300 ISK/kg af lambakjöti.  Ķ kerfi ÓBK mun žessi heildarupphęš lķklega verša svipuš:

  • "Greišslumarkinu [t] er ķ upphafi skipt nišur į einstök bś/bęndur samkvęmt sanngjarnri reglu (t.d. hlutdeild ķ framleišslu undangengin 3 įr).
  • Handhafar greišslumarks eiga rétt į beingreišslum į hverja einingu framleišslunnar upp aš greišslumarki sķnu.
  • Greišslumark hvers įrs er nokkuš undir įętlašri innanlandseftirspurn, t.d. 95 %.
  • Framleišsla umfram greišslumark er heimil, en nżtur ekki beingreišslna.  Fyrir framleišslu umfram greišslumark fį bęndur žaš verš, sem slįturleyfishafar og/eša ašrir kaupendur eru tilbśnir aš greiša. Veršiš veršur žvķ lęgra žeim mun meira, sem framleitt er umfram greišslumarkiš.  Aš sama skapi veršur veršiš hęrra eftir žvķ, sem eftirspurn er meiri, ekki sķzt, ef vel tekst til į erlendum mörkušum.
  • Greišslumark bęnda er framseljanlegt bęši varanlega og til skamms tķma.  Žį getur veriš rétt aš setja inn įkvęši um, aš enginn bóndi (saušfjįrbś) geti fariš yfir įkvešna hlutdeild af heildargreišslumarki (lķklega undir 1 %).
  • Kerfiš er til langs tķma (15-20 įr).

Hér er komin fram heildstęš stefnumörkun ķ mįlefnum saušfjįrbęnda, sem ber af eins og gull af eyri hrįkasmķši frįfarandi landbśnašarrįšherra, sem ekki viršist kunna réttri hendi ķ rass aš taka.  Hvernig skyldu žingmenn į borš viš Harald Benediktsson og bęndaforystan taka žessum tillögum ?  Žęr hefšu helzt žurft nś žegar aš vera komnar til framkvęmda.  

 

 

 

 

 

 

 


Aš ganga ķ endurnżjun lķfdaganna

Ķslenzka hagkerfiš hefur tekiš stakkaskiptum į einum įratugi.  Į ytra borši lżsir žetta sér ķ lengra hagvaxtarskeiši og peningalegu stöšugleikaskeiši en įšur, og aš eignastaša landsins viš śtlönd er oršin jįkvęš, sem vonandi veršur višvarandi staša.  Sama mį segja um višskiptajöfnušinn viš śtlönd.  Hann bętir stöšugt gjaldeyrisstöšu landsins. Skuldir rķkisins eru žó enn žungbęrar,  miaISK 900, žótt žęr hafi veriš lękkašar um miaISK 600 eša 40 % sķšan įriš 2012.   

Į innra borši hefur oršiš grundvallarbreyting į eignarhaldi fyrirtękja.  Óžarft er aš minnast į mikla rķkiseign ķ fjįrmįlakerfinu, um 400 miaISK, sem er ķ senn óešlilegt og óhagkvęmt įstand og breytist vonandi til batnašar į nęsta kjörtķmabili, žótt nś um stundir blįsi ekki byrlega fyrir borgaralegri rķkisstjórn eftir nęstu kosningar. Žaš viršast of margir ętla aš renna blint ķ sjóinn og lįta pķrata og enn smęrri flokka fį atkvęši sitt, svo aš ekki sé nś minnzt į ótrślega mikiš fylgi Vinstri hreyfingarinnar gręns framboš ķ męlingum į fylgi flokkanna, en sį flokkur er gaddfrešinn rķkiseinokunarflokkur og hįskattaflokkur.

Meš andvirši eigna rķkissjóšs ķ fjįrmįlakerfinu mętti tęplega helminga śtistandandi skuldir rķkisins. Auk skuldalękkunar rķkissjóšs hefur sś róttęka breyting oršiš į eignamyndun ķ žjóšfélaginu, aš lķfeyrissjóšum landsmanna hefur vaxiš mjög fiskur um hrygg, og nemur andvirši eignar žeirra um žessar mundir um miaISK 3“500 eša um 1,4 x VLF.

Innflęši išgjalda er enn mun meira en śtflęši lķfeyris śr lķfeyrissjóšum landsmanna, og mun įrleg fjįrfestingaržörf žeirra žar af leišandi vera yfir miaISK 100.  Į haftaįrunum eftir hrun fjįrmįlamarkašarins 2008 fjįrfestu lķfeyrissjóširnir grķšarlega innanlands, og enn fjįrfesta žeir mikiš hér vegna meiri aršsemi og hęrra vaxtastigs.  Allur gangur er į skynseminni ķ žessum fjįrfestingum.  Ótrślega óvandaš var af nokkrum sjóšum og banka aš leggja lag sitt viš ęvintżramann ķ Helguvķk, sem ekkert kunni til verka viš uppbyggingu išnašarfyrirtękis, heldur keypti allt sitt śr hverri įttinni, žar sem ódżrast var.  Hönnunin varš žį ķ skötulķki og miklir hnökrar reyndust viš samtengingar, eins og bśast mįtti viš.  Žetta er daušadómur yfir verksmišju nś į dögum, žegar allur bśnašur žarf aš geta "talaš saman" um samskiptakerfi verksmišjunnar.  Gagnstęš ašferšarfręši er višhöfš ķ žżzku kķsilverksmišjunni, PCC, į Bakka viš Hśsavķk, žar sem verksmišjuhönnun, hönnun bśnašar og innkaup eru į einni hendi, svo aš allt framleišsluferliš veršur samhęft.  Žarf ekki annaš en aš bera saman śtlit verksmišjanna ķ Helguvķk og į Bakka til aš įtta sig į, aš meš ólķkum hętti er stašiš aš hönnun žessara tveggja verksmišja.  

Nišurstašan varšandi lķfeyrissjóšina ķ landinu er oršin sś, aš žeir eru nś rķki ķ rķkinu, stęrsti eigandinn aš ķslenzku athafnalķfi, žegar litiš er į žį sem heild.  Žetta er ķslenzk śtgįfa af "Mitbestimmungsberechtigkeit" eša mešįkvöršunarrétti starfsmanna um stjórnun žżzkra fyrirtękja.  Hagsmunir starfsmanna og eigenda fara saman; ķ raun og veru ķ meiri męli į Ķslandi en ķ Žżzkalandi vegna žess, aš ķslenzkir starfsmenn eiga oršiš stóran hlut ķ mörgum fyrirtękjum į Ķslandi meš ašild lķfeyrissjóšanna, og fulltrśar starfsmanna og atvinnurekenda skipa stjórnir fyrirtękjanna, en ķ Žżzkalandi er yfirleitt ekki žessu sterka eignarhaldi starfsmanna til aš dreifa. 

Žetta eru sterk rök fyrir friši hér į vinnumarkaši og hófsömum launahękkunum ķ takti viš framleišniaukningu fyrirtękjanna og samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna vegna žess, aš hagur fyrirtękjanna er nś oršinn hagur launžeganna. Ef fyrirtękjunum gengur illa, žį mun lķfeyrir launžeganna skeršast aš sama skapi.  Allir eru ķ sama bįti. Žessi žróun er śtfęrsla į hinum gömlu og góšu slagoršum Sjįlfstęšisflokksins, "Eign handa öllum" og "Stétt meš stétt".

Sį, sem liggur óbęttur hjį garši hér, er žó litli atvinnurekandinn, einyrkinn, sem byrjaši meš tvęr hendur tómar, og efldi fyrirtęki sitt meš elju og žrautseigju, svo aš žaš er e.t.v. komiš meš 10 manns eša fleiri ķ vinnu, stundum.  

Žessi mašur bżr viš mjög erfiša samkeppnisstöšu oft og tķšum, og žarf oftar en ekki aš berjast viš risana, sem t.d. lķfeyrissjóšir hafa fjįrfest ķ.  Hér er komiš aš litlum og mešalstórum fyrirtękjum, eins manns og upp ķ 80 manna fyrirtęki.  Žau braušfęša flesta launamenn og standa oft ķ haršri samkeppni viš fyrirtęki meš opinberu ķvafi og viš stórfyrirtęki, sem m.a. lķfeyrissjóširnir eiga.  Žaš er kominn tķmi til aš létta žessum litlu og mešalstóru fyrirtękjum lķfiš meš minni skriffinnskukröfum aš hįlfu hins opinbera og skattalękkunum, t.d. žannig, aš af fyrstu 20 starfsmönnum hvers fyrirtękis žurfi ašeins aš greiša 50 % tryggingagjald.

Rįšdeild žarf almennt aš efla ķ žjóšfélaginu.  Žess vegna žarf aš żta undir sparnaš, og žaš getur hiš opinbera gert meš žvķ aš draga śr skattheimtu į fjįrmagnstekjur, fara aftur nišur ķ 10 % fjįrmagsntekjuskatt og hętta aš skattleggja veršbętur į sparnaš. 

Hśsnęši er of dżrt, hvort sem er eignarhśsnęši eša leiguhśsnęši.  Žetta er litlum fyrirtękjum, ungu fólki og eldri borgurum, žungt ķ skauti.  Alžingi getur sett lög til aš stemma stigu viš žessu, sem įkvarši hįmark heildar fasteignagjalda 0,2 %/įr af veršmęti fasteignar og lóšar (fasteignamati) og afnemi lįgmarkiš.  Žar meš skapast samkeppni į milli sveitarfélaga um ķbśa og fyrirtęki, sem er veitir sveitarstjórnum ašhald. 

Sérstaka lagasetningu žarf um aušlindargjald af vatnsréttindum, sem Hęstiréttur hefur śrskuršaš, aš viškomandi sveitarfélög megi innheimta af virkjunareiganda sem fasteignagjald af metnu veršmęti vatnsréttindanna. Žar kemur 0,5 %/įr, til greina.

Fartękjaśtgerš er töluveršur kostnašaržįttur hjį litlum fyrirtękjum og hjį fjölskyldunum.  Ķ fjįrlagafrumvarpi 2018 er gert rįš fyrir óhóflegri aukningu į gjaldtöku af eldsneyti meš 18 kr/l hękkun į dķsilolķu og 8 kr/l hękkun į benzķni og tvöföldun kolefnisgjalds til višbótar, auk VSK.  Sjįlfstęšismenn į žingi hafa gert athugasemdir viš žessar grķšarlegu hękkanir,  enda nį žęr engri įtt og ętti aš lękka hękkunina į bįšum eldsneytistegundunum um 8 kr/l og fresta kolefnishękkuninni.  Stjórnvöld geta enn ekki meš réttu réttlętt miklar eldsneytishękkanir og hękkun kolefnisgjalds meš žörfinni į aš hraša rafbķlavęšingu, af žvķ aš innvišauppbygging fyrir rafvęšingu bķlaflotans er allt of skammt komin til aš rafbķlavęšing geti oršiš almenn. Žaš stendur enn upp į yfirvöld aš hraša styrkingu dreifiveitna og uppsetningu tengla, 1x16 A, 3x16 A, 3x32 A, 3x63 A, viš fjölbżlishśs og į bķlastęšum.   

Ķ tilefni frumvarps til fjįrlaga er mjög viršingarvert, aš sjįlfstęšismenn velti fyrir sér, hvers vegna er žörf į aš styrkja hugmyndafręšilegan grundvöll Sjįlfstęšisflokksins, og horfi žį gjarna til "systurflokks", sem stöšugt heldur fylgi sķnu ķ grennd viš 40 % žrįtt fyrir aš leiša rķkisstjórn sķšan 2005 ?  Grein Björns Jóns Bragasonar, lögfręšings og sagnfręšings, ķ Morgunblašinu, 11. september 2017," Frś Merkel og Sjįlfstęšisflokkurinn" , var mjög gott innlegg ķ žessar hugleišingar.  Meira um žaš sķšar.

Žaš er m.a. vegna žess, aš naušsynlegt er aš hamla gegn sósķalistunum, sem boša, eins og vant er, algerlega įbyrgšarlausa stefnu ķ fjįrmįlum rķkisins, sem strax mundi leiša til hallarekstrar, skuldasöfnunar og hįrrar veršbólgu.  Sósķalistarnir lifa ķ hugmyndafręšilegri gerviveröld, ķ sżndarveruleika, sem afneitar stašreyndum.  Žeir reyna aš telja fólki trś um, aš žeir muni og geti bętt kjör fólks meš žvķ aš auka samneyzluna upp śr öllu valdi.  Žeir reyna meira aš segja aš telja fólki trś um, aš afkoma žess hafi veriš betri įšur.  Samt segja tölur, aš samneyzlan hefur aldrei veriš hlutfallslega hęrri en nś į Ķslandi og er į mešal žess hęsta, sem žekkist innan OECD.  Skattheimta hins opinbera er svo hį, aš hśn virkar hamlandi į getu atvinnulķfsins til fjįrfestinga og kjarabóta launžeganna.  Skattheimtan į Ķslandi heggur stórt skarš ķ kaupmįtt almennings, ekki sķzt žeirra, sem eru undir mišgildi tekna. 

Dęmi um žennan falsbošskap vinstri manna gat aš lķta ķ Morgunblašinu 11. september 2017 ķ vištali Siguršar Boga Sęvarssonar viš Kolbein Óttarsson Proppé, žingmann VG:

"Ég hef oft velt fyrir mér, hvort fjölskylda į lįgmarkslaunum hafi fyrir 30-40 įrum [um 1982-innsk. BJo] hugsanlega haft žaš betra en nś, aš teknu tilliti til margs žess, sem fólk žarf aš greiša sjįlft fyrir, en var įšur samfélagslegt. [Žessi fortķšaržrį er fįrįnleg.  Žį rķkti hér óšaveršbólga og skortur į fjölbreytilegum atvinnutękifęrum, og lķfsbarįttan var mun erfišari en nś er.  Annašhvort er žessum manni, Proppé, ekki sjįlfrįtt eša hann er loddari af lökustu sort. - innsk. BJo]  Žvķ mišur er įbyrgšin ķ dag ķ allt of rķkum męli sett į hvern og einn, óhįš tekjum og stöšu viškomandi. [Žetta eru ótrśleg öfugmęli forręšishyggjumanns m.v. öryggisnetiš, sem velferšarkerfiš ķslenzka hefur strengt į svišum menntunar, sjśkdóma og elli, svo aš eitthvaš sé nefnt. - innsk. BJo] Svo viršist sem skattar og samneyzla séu oršin neikvęš orš, og sjįlfur hef ég oft veriš snuprašur fyrir aš segjast vilja samneyzlu, sósķalisma. [Žarna talar mašur, sem gefur skķt ķ eignarréttinn og telur, aš hiš opinbera eigi heilagan rétt į aš gera eins stóran hlut af sjįlfsaflafé almennings upptękan og žvķ sżnist hverju sinni. - innsk. BJo]  Mér finnst žvķ mjög mišur og ķ raun hęttulegt, aš sett hafi veriš rķkisfjįrmįlaįętlun, žar sem kvešiš er į um, aš rķkisśtgjöld megi aldrei fara yfir 41,5 % af VLF.  Žaš žżšir ķ raun, aš ekki verši hęgt aš beita rķkissjóši til jöfnunar, ef haršnar į dalnum.  Žetta er stóra myndin, og henni viljum viš ķ VG breyta."

 

Hįmark rķkisśtgjalda af VLF į Ķslandi, sem Kolbeinn Óttarsson nefnir, er meš žvķ hęsta ķ heimi, og hęrra hlutfall er algerlega ósjįlfbęrt og sligandi fyrir hagkerfiš.  Žaš er engum til framdrįttar, nema sķšur sé, aš hękka žaš. Slķkt mundi draga alla nišur ķ sósķalistķskt svaš. Aš nefna aukna jöfnun sem įstęšu  aukinnar skattheimtuer er śt ķ hött ķ landi, žar sem jöfnušur er žegar sį mesti, sem žekkist samkvęmt alžjóšlegum stušli, GINI.  Sósķalistar eru blindingjar, sem hugsa mjög skammt fram į veg (og sennilega dauflega, žį sjaldan tżrir į žeim), svo aš žeir gera sér ekki grein fyrir afleišingum hįskattastefnu sinnar.  Žeir eru žess vegna ómarktękir ķ žessum efnum.

Menn į borš viš téšan Proppé, sem hrópa śt um borg og bķ, aš "samneyzlan sé svelt" ķ landi, žar sem śtgjöld rķkissjóšs til heilbrigšismįla 2018 eru įętluš miaISK 201 og śtgjöld til félags-, hśsnęšis- og tryggingamįla, eru įętluš miaISK 208, eru hugmyndafręšilega į sömu vegferš og Hugo Chavez og Nicólas Maduro, sem komust til valda ķ Venezśela undir slagoršum sósķalismans um aukinn jöfnuš ķ rķkasta landi Sušur-Amerķku, en tókst į 10 įrum aš koma landinu į vonarvöl hungursneyšar og hruns velferšarkerfisins. 

Gammur vokir yfir hręiVetur į Ķslandi

 

 

 

 


Sveppir og sóun

Kįri Stefįnsson, lęknir, getur ekki fundiš neina vķsindalega sönnun fyrir tengslum dvalar ķ hśsnęši, žar sem raki er og sveppagróšur, og heilsuleysis eša sjśkdómskvilla.  Hann lķkir "trśnni" į žessi tengsl viš draugatrś Ķslendinga og rifjar upp frįsögn föšur sķns, Stefįns Jónssonar, fréttamanns, af för sinni noršur aš Saurum į Skaga, žar sem fréttist af illvķgum draugagangi foršum tķš.  Blekbónda rekur minni til aš hafa skemmt sér ótępilega viš aš hlżša į Stefįn, fréttamann, og višmęlendur hans ķ žessu Sauramįli į sinni tķš.  

Bezt er aš vitna beint ķ son hins frįbęra fréttamanns, ķ grein hans ķ Fréttablašinu, 5. september 2017, 

"Kólumkilli eša sveppasśpa":

"En žaš breytir žvķ ekki, aš žjóšin er enn stašföst ķ trś sinni į żmislegt dularfullt og spennandi, sem ekki hefur veriš sannaš meš ašferšum vķsindanna [er žaš ekki "gelķska geniš" ?-BJo].  Klįrasta dęmiš um žessa stašfestu upp į sķškastiš er trśin į heilsuspillandi įhrif myglusveppa ķ hśsum.  

Žrįtt fyrir vandlega leit ķ lęknisfręšibókmenntum okkar tķma hefur mér ekki tekizt aš finna žess merki, aš bśiš sé aš sżna fram į, meš vķsindalegum ašferšum, aš myglusveppir ķ hśsum vegi aš heilsu manna.  Žrįtt fyrir žaš velkist ķslenzk žjóš ekki ķ vafa um įhrif myglusveppa į heilsu, og mį sjį merki žess vķša ķ samfélaginu."

Raki og myglusveppur er ekki sérķslenzkt fyrirbęri, heldur hefur sambżli manns og svepps veriš viš lżši frį fyrstu hśsakynnum mannsins, og sveppir eru landlęgir erlendis ķ vistarverum manna. Žótt ekki hafi tekizt aš sanna lęknisfręšilega sök sveppa į heilsuleysi manna, er žó ekki žar meš sagt, aš tengslin séu ekki fyrir hendi.  Sumir, sem veikir eru fyrir į įkvešnum svišum, t.d. ķ öndunarfęrum, kunna aš veikjast viš žetta nįbżli, žótt ašrir, sem sterkari eru fyrir, finni ekki fyrir einkennum. Lęknisfręšin hlżtur aš taka tillit til mismunandi mótstöšužreks.  

Kįri, lęknir, heldur įfram:

"Svo er žaš hśs Orkuveitunnar [OR į reyndar ekki žetta hśs lengur, heldur lķfeyrissjóšir, ž.į.m. minn, žótt OR beri įbyrgš į rekstri, višhaldi og opinberum gjöldum af hśsinu.  Allt er žetta reginhneyksli. - BJo] og žśsundir annarra hśsa vķšsvegar um landiš, og okkur er sagt, aš tjóniš af völdum myglusvepps į Ķslandi nemi tugum milljarša.  Žetta byrjaši į žvķ, aš inn ķ hśs nokkur kom ung kona ķ kafarabśningi (ghost buster) og fann myglusveppi grimmilega, sem hśn lagši meš mjašmahnykk [?!].  Sķšan žį hefur barįttan viš myglusveppinn oršiš mjög stór išnašur į Ķslandi og engin atvinnugrein vaxiš meira ķ landinu, nema feršažjónustan."

Ętla mį af lestri žessa texta, aš lęknirinn sé žeirrar skošunar, aš sveppasżkt hśsnęši sé óraunverulegt vandamįl.  Žaš sé huglęgt fyrirbrygši, eins og trś į tilvist drauga.  Helzt er į honum aš skilja, aš flokka megi sżkingu mannfólks af völdum hśsasvepps til móšursżki.  Hvaš segir landlęknir ?  Hvers vegna tekur hann ekki af skariš um, hversu skašlegur sveppagróšurinn er heilsu manna ?  Hefur hann heldur ekkert ķ höndunum ?  Er hęttan ķmyndun ein ? 

Ef frekari rannsókna er žörf, veršur aš framkvęma žęr strax įšur en hśs, sem kostaši miaISK 11 aš nśvirši aš byggja, og mörg fleiri, eru dęmd svo heilsuskašleg, aš žau verši aš rķfa vegna myglusvepps.  Um rannsóknaržörfina skrifar Kįri:

"Žess vegna vęri ekki śr vegi aš byrja į žvķ aš rannsaka mįliš įšur en hśs eru dęmd ónżt og rifin og tugmilljarša króna tjón gert aš raunveruleika.  Rannsókn į skaša žeim, sem myglusveppur kann aš valda į heilsu manna, veršur eingöngu unnin į Ķslandi, vegna žess aš ķ öšrum löndum bśa mašurinn og sveppurinn ķ frišsömu sambżli, og hvorugur kvartar undan hinum."

Žaš er rétt hjį Kįra, aš myglusveppur višgengst vķša, einnig į hinum Noršurlöndunum.  Hefur žetta sveppafįr hérlendis veriš reist į ķmyndun, eins og Kįri Stefįnsson, lęknir gefur ķ skyn ?  Lęknastéttin skuldar žjóšinni óyggjandi svar viš žvķ.  

Orkuveituhśsiš var nefnt.  Hvaš, sem sveppagróšri ķ vesturįlmu žess lķšur, er žaš óbrotgjarn (?) minnisvarši um mešferš R-listans, sįluga, į opinberu fé.  R-listinn var samstarfsvettvangur vinstri manna og Framsóknarmanna.  Til hans var stofnaš til höfušs völdum Sjįlfstęšisflokksins ķ borginni.  Hugarfar fólks, sem ber hįskattastefnu fyrir brjósti, er viršingarleysi viš einkaeignina, og tekjur fólks eru hluti af henni.  Žetta hefur veriš lķmiš ķ valdastöšu vinstri manna ķ borginni og hefur aldeilis krystallast ķ Orkuveitu Reykjavķkur-OR.

Fyrir sķšustu borgarstjórnarkosningar gumaši Dagur B. Eggertsson og fylgifénašur hans af višsnśningi ķ rekstri OR.  Hver kom OR ķ klandur ?  Žaš var vinstra fólkiš og Framsóknarfólkiš ķ borgarstjórn, sem sukkaši og sóaši į bįša bóga meš allt of stórri Hellisheišarvirkjun m.v. jaršgufuforšann žar undir og meš allt of stóru monthśsi fyrir ašalstöšvar OR.  Stjórnendur OR og hin pólitķska stjórn hennar voru ekki starfi sķnu vaxin.  Heimtašur var gjörsamlega óraunhęfur byggingarhraši bęši į OR-hśsinu og į Hellisheišarvirkjun meš žeim afleišingum, aš eigendur OR, Reykvķkingar, Skagamenn og ķbśar Borgarbyggšar, hafa oršiš fyrir svakalegu tjóni, sem žegar getur numiš um 1 MISK į hverja 4 manna fjölskyldu ķ žessum byggšarlögum.  Hér er um opinbert fyrirtęki aš ręša, og eigendurnir eru ófęrir um aš komast til botns ķ žessu OR-hneyksli.  Žegar borgararnir verša fyrir višlķka tjóni og hér um ręšir, veršur aš komast til botns ķ žvķ, hvar var keyrt śt af, og hverjir voru bķlstjórar og mešreišarsveinar ķ hverju tilviki.  

Hörmungar OR halda hins vegar įfram og munu halda įfram, ef róttękar umbętur į stjórnun verša ekki geršar.  ON borar hverja holuna į fętur annarri ķ Hellisheišina, en sį fjįraustur er eins og aš mķga ķ skóinn sinn.  Finna žarf nżjan virkjunarstaš til aš létta 100-200 MW af Hellisheišarvirkjun.  Žegar menn eru komnir ķ forašiš, eiga žeir aš hafa vit į aš reyna aš snśa viš.

ON framdi ķ vor alvarleg mistök viš rekstur einu vatnsaflsstöšvar sinnar, žegar gerš var tilraun til aš hreinsa botnset śr inntakslóni Andakķlsįrvirkjunar meš žvķ aš galopna framhjįhlaup ķ stķflunni.  Žessi heimskulega rįšstöfun fyllti alla hylji og žakti eirar Andakķlsįar af leir meš voveiflegum afleišingum fyrir seiši ķ įnni og allt annaš lķfrķki.  

Ekki tekur betra viš ķ mengunarmįlum hjį Veitum, öšru dótturfélagi OR.  Žar var višbśnašur viš bilun ķ frįrennsliskerfinu fyrir nešan allar hellur ķ sumar, sem sżndi, aš tęknilegri stjórnun er įbótavant.  Hausinn var bitinn af skömminni meš žvķ aš reyna aš žegja mįliš ķ hel, žótt heilsuspillandi ašstęšur sköpušust vikum saman ķ fjörunni og śti fyrir.  Sišferšiš er ekki upp į marga fiska.

Gagnaveitan er žrišja dótturfyrirtęki OR.  Žar žverskallast menn, af einhverjum óskiljanlegum įstęšum, viš aš eiga samrįš viš Mķlu um samnżtingu skurša fyrir lagnir.  Allt er žetta į sömu bókina lęrt.

Nišurstašan af žessu öllu er sś, aš OR-samsteypan hefur fyrir löngu vaxiš borgarstjórn yfir höfuš.  Žar į bę hafa menn ekki hundsvit į žeirri starfsemi, sem OR-samsteypan fęst viš, og eru ekki ķ neinum fęrum til aš veita henni ašhald, hvorki ķ borgarrįši né ķ stjórn OR.  Borgarfulltrśarnir eru uppteknir viš mįlefni, sem eru gjörólķks ešlis.  Eina rįšiš til śrbóta er aš skera į meirihluta ašild borgarinnar aš stjórn OR meš žvķ aš gera dótturfélögin aš sjįlfstęšum almenningshlutafélögum.  Meš žessu móti veršur hęgt aš greiša upp drjśgan hluta af skuldabagga OR-samstęšunnar, og stjórnun dótturfyrirtękjanna ętti aš verša višunandi fyrir eigendur, višskiptavini og ašra hagsmunaašila.


"Villta vestriš" ?

Hérlendis hefur žvķ veriš haldiš fram, aš Noršmenn vęru komnir aš žolmörkum norskra fjarša fyrir laxeldi.  Žeir hafa mest framleitt 1,3 Mt/įr (M=milljón), en ķ fyrra minnkaši framleišslan viš Noregsstrendur ķ 1,2 Mt vegna sjśkdóma og laxalśsar. Veršiš er hįtt um žessar mundir, svo aš markašurinn mun taka viš meiru. 

Noršmenn eru ekki af baki dottnir frekar en fyrri daginn.  Nś hafa borpallahönnušir žeirra hannaš risavaxna eldiskvķ, sem ętlunin er aš stašsetja utan fjarša viš strendur Noregs.  Žar meš hefst nżtt "marnįm" fyrir fiskeldi.  Fimm slķkar kvķar eru nś ķ smķšum ķ Kķna fyrir SalMar, og ein į leišinni frį Kķna til Noregs.  SalMar er hluthafi ķ Arnarlaxi į Ķslandi. 

"Ocean Farm 1" eldisstöš mun lķklega samanstanda af 6 slķkum risakvķum.  Meš žessum hętti hyggjast Noršmenn tvöfalda framleišslu sķna innan įratugar, og rįšagerš starfsleyfisveitenda ķ Noregi er, aš framleišsla eldislax viš Noreg muni nema 5 Mt/įr innan tveggja įratuga.  Framleišsla Ķslendinga veršur žį et.v. 2 % af norsku framleišslunni, žvķ aš tęplega veršur stašsetning risakvķa leyfš hérlendis utan fjarša.   

Žetta er djarfhuga rįšagerš Noršmanna, sem er reist į beztu tękni į öllum svišum, sem aš žessu koma.  Ašeins 3-7 starfsmenn verša stašsettir viš eldisstöšina, og munu žeir fylgjast meš 20“000 nemum og sęg myndavéla.  Žarna veršur minni hętta į mengun og minni hętta į sjśkdómum og lśs vegna sterkari strauma og lęgra sjįvarhitastigs, en flutningar munu verša kostnašarsamari.  Framleišnin veršur hins vegar grķšarleg.  

Aflśsunarlyfin eru varasöm, og Hafrannsóknarstofnunin ķslenzka telur, aš notkun aflśsunarlyfja ķ fiskeldi geti haft skašleg įhrif į rękjustofna og lagši ešlilega til bann viš notkun žeirra į rękjusvęšum ķ frummatsskżrslu um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Ętti žaš alls stašar aš verša viš lżši ķ a.m.k. 5 km fjarlęgš frį rękjusvęšum.

Hins vegar er ekki hęgt aš segja, aš įhęttugreining į sjókvķaeldi lax ķ Ķsafjaršardjśpi réttlęti įkvöršun um aš fresta um óįkvešinn tķma leyfisveitingum um žetta eldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Žar vegast einfaldlega į miklir almannahagsmunir og litlir sérhagsmunir.  Žaš er ósišlegt aš lįta almannahagsmunina vķkja ķ ljósi žess, aš žaš er hęgt aš skilyrša leyfisveitingu viš skašabótaįbyrgš, ef illa fer.  Samkvęmt nżjum upplżsingum frį Hafrannsóknarstofnun hafa 59 hnśšlaxar og 8 regnbogasilungar bitiš į agn stangsveišimanna ķ sumar.  Um žetta hefur Einar Kristinn Gušfinnsson, formašur stjórnar Landssambands fiskeldisstöšva eftirfarandi aš segja samkvęmt Fréttablašinu, 8. september 2017:

"Žessar tölur gefa žaš til kynna, aš ķslenzkt sjókvķaeldi sé ekki vandamįl fyrir ķslenzkar įr.  Ķ tölunum er enginn lax śr ķslenzku sjókvķaeldi. Einnig eru mjög fį tilvik um veiddan regnbogasilung.  Žessar tölur gefa žvķ vķsbendingar um, aš vel sé haldiš į spöšunum ķ fiskeldi į Ķslandi og slysasleppingar ekki vandamįl žar."

Aš enginn eldislax skuli veišast ķ įnum nś, žegar framleišslan nemur 10 kt ķ įr, bendir til, aš nż tękni og nż vinnubrögš samkvęmt ströngum norskum stašli, standi undir mestu vęntingum, sem til žeirra voru geršar, ž.e. strokhlutfall undir 5 ppm.  Žar meš stafar nįttśrulegum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi ekki hętta af kynblöndun viš eldislaxa ķ 15 kt laxeldi žar m.v. varśšarreglu Hafrannsóknarstofnunar um hįmark 4 % eldislax ķ laxveišiį.  

Ķ ljósi ašstęšna vęri rétt aš stķga žegar ķ staš skrefiš til hįlfs ķ Ķsafjaršardjśpi og veita leyfi fyrir 15 kt sem upphafsmagni fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra talar digurbarkalega um viškvęm mįl, sem varša lķfshagsmuni fólks:

"Meš tillögunum [Starfshóps um stefnumörkun ķ fiskeldi] er leitazt eftir žvķ aš aš śtrżma žvķ villta vesturs įstandi, sem rķkt hefur ķ greininni",

hafši Fréttablašiš eftir rįšherranum 24. įgśst 2017.  Ekki veršur betur séš en žetta sé afar ósanngjarnt oršalag ķ ljósi žess, aš sķšasta įriš hefur rķkt stöšnun ķ śtgįfu starfsleyfa til laxeldisfyrirtękjanna, sennilega aš undirlagi žessa sama rįšherra, žvķ aš hśn ętlar sjįlf aš koma į stjórnleysi į žessu sviši, meš žvķ aš leiša aušvaldiš til öndvegis og lįta peningana rįša žvķ, hverjir fį starfsleyfi.  Ķ žvķ felst stjórnunarleg uppgjöf hennar sem fulltrśa almennings, sem į aš stjórna meš almannahag ķ fyrirrśmi, en ekki aš draga taum rķkustu fyrirtękjanna, sem hug hafa į aš fęra śt kvķarnar viš Ķsland.  Hvers vegna ekki aš leyfa öllum, sem įhuga hafa og fullnęgja hęfnisskilyršum, aš stunda laxeldi viš Ķsland og gera žaš į landfręšilega skipulegan hįtt ?

Mogginn hefur eftir žessum angurgapalega rįšherra, 24. įgśst 2017, aš "tillaga um nżtt fyrirkomulag viš śtgįfu leyfa sé um leiš grķšarlega mikilvęg".

"Žetta er svolķtiš eins og villta vestriš ķ dag, og viš žurfum aš koma böndum į žaš."

Sį rįšherra, sem višhefur žetta groddalega oršalag um nśverandi fyrirkomulag leyfisveitinga, sem óneitanlega hefur veriš hęgvirkt aš undanförnu, ętlar sjįlf aš koma hér į öngžveiti meš žvķ aš bjóša starfsleyfin hęstbjóšanda.  Hśn mun neyšast til aš binda śtbošiš alls kyns skilyršum og takmörkunum, svo aš žvķ fer fjarri, aš frjįls markašur fįi aš rįša vali į fyrirtękjum.  Hins vegar getur hśn endaš meš krašak fyrirtękja ķ sama firši, og žaš hentar engum. Uppboš starfsleyfa viš fiskeldi geta leitt til fęrri fyrirtękja ķ žessari starfsemi, sem er ekki hagfellt m.t.t. samkeppni žeirra į milli um starfsfólk og žjónustu, svo og fyrir eftirsóknarverša įhęttudreifingu.  Uppbošsleišin er algerlega vanhugsuš ašferšarfręši į žessu sviši.  

Fjįrhagslega er uppbošsleiš ofaukiš ķ starfsemi, žar sem ašilar hafa komiš sér saman um, aš fiskeldisfyrirtękin skuli greiša įrlegt aušlindargjald.  Rįšherrann fer offari ķ skattheimtu af fyrirtękjunum aš ętla bęši aš bjóša śt leyfi og aš taka įrlegt aušlindargjald.  Hśn stórskašar ekki ašeins starfsemina, heldur einnig starfsfólkiš og byggširnar meš žessari skattpķningu.  Žingiš veršur aš koma vitinu fyrir rįšherrann.  Svona gera menn ekki.  

  

 


Aušlindastjórnun ķ ljósi reynslunnar

Frį öndveršu nżttu Ķslendingar ašallega gögn og gęši landsins sér til lķfsvišurvęris, žótt sjórinn vęri ętķš nżttur meš. Takmörkušu vinnuafli var ašallega beint aš landbśnašarstörfum, žótt ungir menn vęru sendir ķ veriš.  Sjórinn tók hins vegar ęgilegan toll af sjómönnum, allt žar fiskiskipin uršu öflugri undir lok 19. aldar.  Kann hręšilegur fórnarkostnašur aš hafa rįšiš nokkru um, aš sjįvarśtvegur varš ekki undirstöšuatvinnuvegur hér fyrr en skömmu fyrir aldamótin 1900.

Nś tękni ruddi žį sjįvarśtvegi brautina.  Žilskipin gjörbreyttu ašstöšu sjómanna, hafnargerš hófst og vélvęšing skipanna hóf innreiš sķna.  Hvalveišar Noršmanna upp śr 1870 hér viš land og hvalvinnsla į Vestfjöršum og Austfjöršum umbyltu atvinnuhįttum og žar meš žjóšlķfinu öllu.  Įriš 1890 nįmu śtflutningstekjur af sjįvarafuršum hęrri upphęš en śtflutningstekjur af landbśnašarafuršum, sem veriš höfšu ašalśtflutningsvörur landsmanna frį upphafi, ķ vöruskiptum og sem gjaldeyrislind. Sķšan hefur sjįvarśtvegur veriš undirstöšu atvinnugrein landsmanna.   

Nżlega gaf Įgśst Einarsson, prófessor emeritus viš Hįskólann į Bifröst, śt bókina "Fagur fiskur ķ sjó".  Aš žvķ tilefni birti Gušsteinn Bjarnason vištal viš fręšimanninn ķ Fiskifréttum, 31. įgśst 2017:

"Žaš mį segja, aš hinar hefšbundnu veišar og vinnsla standi undir 9 %-11 % af landsframleišslunni, en žegar sjįvarśtvegurinn er skošašur ķ heild, žį skilar hann okkur rķflega 20 %, žvķ aš sjįvarśtvegurinn hér į landi er svo miklu meira en bara veišar og vinnsla.  Til hans veršur lķka aš telja t.d. veišarfęragerš og vélsmķši ķ tengslum viš sjįvarśtveg, en žar erum viš meš stórfyrirtęki į heimsmęlikvarša, eins og Hampišjuna og Marel og mörg önnur fyrirtęki.  Žarna hefur oršiš bylting, og žetta gerir sjįvarśtveginn aš mikilvęgustu atvinnugrein landsmanna."

Ekki skal ķ efa draga, aš sjįvarśtvegurinn skapi landsmönnum mestan aušinn allra atvinnugreina, en reiknaš meš sama hętti stendur išnašurinn undir um 20 % landsframleišslunnar lķka.  Ķ sambandi viš raforkuišnašinn ķ landinu mį geta žess, aš ef flytja žyrfti inn olķu til aš framleiša žęr 18,5 TWh/įr af raforku, sem framleiddar eru meš vatnsafli og jaršgufu, sem er aušvitaš óraunhęft dęmi, žį nęmi andvirši žess innflutnings um 280 miaISK/įr um žessar mundir. Orkuvinnslan ķ landinu lyftir lķfskjörunum og gerir landiš samkeppnishęft viš śtlönd um fólk og fyrirtęki.   

Įgśst ręddi einnig um fiskveišistjórnunina:

"Įstęšan fyrir žvķ, aš žaš hafa veriš svo miklar deilur um fiskveišistjórnina, er sś, aš žetta kerfi bżr til veršmęti, sem heitir aušlindarenta, og žaš gerist vegna žess, aš ašgangurinn er takmarkašur, en žį vakna spurningar um žaš, hver į rentuna ?  Į aš skattleggja žetta sérstaklega t.d. til aš efla byggšir landsins."  

Umrędd skattlagning er veikasti hlekkur fiskveišistjórnunarkerfisins.  Hśn er reist į röngum og śreltum forsendum.  Spyrja mį grundvallarspurningar varšandi veršmętasköpun sjįvarśtvegsins į borš viš žį, hvers virši óheftur réttur aš mišunum sé, žegar ljóst er, aš hann mundi valda tapi allra śtgeršanna.  Hann er einskis virši.  Žess vegna er engin įstęša til sérskattlagningar į nśverandi śtgeršir.  Hins vegar mį til sanns vegar fęra, aš śtgerširnar standa ķ žakkarskuld viš rķkisvaldiš fyrir aš hafa skapaš umgjörš sjįlfbęrrar nżtingar į sjįvaraušlindunum.  Žess vegna er hóflegt aušlindagjald af śtgeršunum sanngjarnt, en afraksturinn į ekki aš renna ķ rķkissjóš, heldur ķ sjįvarśtvegssjóš til sveiflujöfnunar innan sjįvarśtvegsins og fjįrfestinga tengdum sjįvarśtveginum, s.s. ķ nżju hafrannsóknarskipi Hafrannsóknarstofnunar, žyrlum Landhelgisgęzlu, hafnabótum, rafkerfisstyrkingu hafnanna o.s.frv.  

Nśverandi afturvirka ašferšarfręši viš śtreikning aušlindagjalds af sjįvarśtvegi er ótęk, og mun ganga af litlum og mešalstórum śtgeršum daušum.  Hśn getur valdiš ofsaskattheimtu, žar sem andvirši skattheimtunnar getur numiš žrišjungi framlegšar fyrirtękis. 

Žaš er algerlega óskiljanlegt, aš sjįvarśtvegsrįšherra skuli leggja blessun sķna yfir žį ofstopaskattheimtu af einni atvinnugrein, sem nśverandi ašferšarfręši felur ķ sér, og girša fyrir breytingar fiskveišiįriš 2017/2018, sem henni vęri žó ķ lófa lagiš aš gera.  Reikna ber veršmęti aušlindarinnar, sem er tiltölulega einfalt meš nśviršisreikningum mešalframlegšar, deila henni į aflahlutdeildir og taka sķšan įkvešna rentu af žessu, allt aš 0,5 %/įr, en įrleg upphęš mętti aldrei fara yfir 5 % framlegšar į sķšasta fiskveišiįri.  

Žann 15. jśnķ 2017 birtist vištal Įsgeirs Ingvarssonar viš Hjört Gķslason ķ Sjįvarśtvegi-riti Morgunblašsins, ķ tilefni žżšingar Hjartar į nżrri bók Óla Samró, fęreysks sjįvarśtvegsrįšgjafa og hagfręšings, um mismunandi fiskveišistjórnunarkerfi:

"Óli Samró kemst aš žeirri nišurstöšu ķ bókinni, aš hvergi sé til fiskveišistjórnunarkerfi, sem gerir ekkert rangt og allt rétt, en kerfi eins og žaš ķslenzka og nżsjįlenzka komist nęst žvķ aš stżra fiskveišum meš hvaš skynsamlegustum hętti."

"Ķ Lettlandi og į Kamchatka ķ Rśsslandi var sś leiš [uppbošsleiš] prófuš, og ķ bįšum tilvikum var uppbošstilraununum hętt, žvķ aš įvinningurinn var ekki sį, sem vonazt hafši veriš eftir.  Ķ Rśsslandi keyptu Kķnverjar allan kvótann, sem var ķ boši, og ķ Lettlandi voru žaš Ķslendingar."

Hvernig į aš koma ķ veg fyrir, aš fjįrsterkir ašilar, innanlands eša utan, bjóši hęsta verš ķ fiskveišiheimildarnar meš leppa sem skjöld og landi sķšan aflanum, žar sem žeim sżnist ?  Žaš eru einfeldningar, sem halda, aš hęgt sé aš hafa stjórn į žeim öflum, sem śr lęšingi sleppa, žegar slķk óžurftar tilraunastarfsemi meš grunnatvinnuveg er sett ķ gang.

Hjörtur żjar aš sjśkdómseinkenni krata og sósķalista, žegar aš veišigjaldaumręšu kemur:

"Žaš viršist ę algengara, aš stjórnmįlamenn reyni aš afla sér vinsęlda meš loforšum um aš taka enn meira frį sjįvarśtveginum og nota til żmissa verkefna.  En hafa veršur ķ huga, aš sjįvarśtvegurinn gerir nś žegar mikiš fyrir žjóšarhag meš beinum og óbeinum störfum, og tķškast nįnast hvergi annars stašar ķ heiminum, aš śtgeršir greiši aušlindagjald.  Žvert į móti skekkir žaš samkeppnisstöšu ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, aš keppinautar žeirra ķ öšrum löndum njóta styrkja frį hinu opinbera."

Skipum, sem śthlutaš er veišiheimildum viš Ķslandsstrendur, fer fękkandi meš hverju įrinu og śtgeršum fękkar einnig.  Hvort tveggja er vķsbending um hagręšingu ķ kerfinu.  Hins vegar leikur ekki į tveimur tungum, aš nśverandi veišigjaldakerfi flżtir fyrir žessari žróun, og yfirvöld stušla žannig meš ósanngjörnum gjöršum sķnum aš hrašari samžjöppun ķ greininni en ella, alveg sérstaklega viš nśverandi ašstęšur mikils tekjusamdrįttar ķ sjįvarśtvegi. 

Alžingi samžykkti ķ órįši įriš 2012 reglur, sem hafa afleišingar, sem enginn stjórnmįlaflokkur vill gangast viš sem sinni stefnu.  Samt lemur nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra hausnum viš steininn, af žvķ aš hśn gengur meš steinbarn ķ maganum, sem hefur fengiš nafniš "uppbošsleiš".  

Orkulindir landsins eru lķka takmörkuš aušlind, žótt takmörkunin sé annars ešlis en ķ sjįvarśtveginum.  Yfirvöld śthluta fyrirtękjum virkjanaleyfum, og ekki fį žau öll leyfi til aš virkja, žar sem žau hafa hug į og hafa jafnvel rannsakaš virkjanasvęši, eins og nišurstaša Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun er órękt vitni um. 

Žar aš auki hefur Hęstiréttur dęmt sveitarfélagi ķ vil um, aš žaš mętti leggja fasteignaskatt į vatnsréttindi ķ fljóti, sem rennur um sveitarfélagiš, ķ hlutfalli viš lengd fljótsins ķ viškomandi sveitarfélagi (Fljótsdalshreppi).  Eina śtistandandi įgreiningsefniš viš eiganda virkjunarinnar, Landsvirkjun, er, hvaša gjaldflokk megi nota. 

Fulltrśar sveitarstjórna ķ sveitarfélögum, žar sem virkjuš į rennur um, en fįar eša engar fasteignir virkjunarinnar eru stašsettar, berja lóminn og kvarta undan žvķ, aš lķtiš af aušlindarentunni verši eftir ķ hérašinu.  Hvers vegna lįta žau ekki meta vatnsréttindin til fjįr og leggja sķšan į fasteignagjald, sem žau hafa nś réttarheimild til samkvęmt dómafordęmi Hęstaréttar ?  Veršmętamatiš žarf aš vera samkvęmt višurkenndri reikniašferš um nśviršingu framtķšarframlegšar allra virkjana ķ įnni. Fyrir t.d. Žjórsį er ekki um neinar smįupphęšir aš ręša og fara vaxandi.

Haršar deilur geisa um laxeldi ķ sjókvķum hér viš land.  Sumpart eiga žęr deilur rót aš rekja til lišins tķma horfinna vinnubragša viš žessa atvinnugrein.  Undanfarar įkvaršanatöku um starfsleyfi og rekstrarleyfi laxeldisstöšva eru tvķžęttir.  Ķ fyrsta lagi buršaržolsmat Hafró į lķklegri getu viškomandi fjaršar til aš hreinsa sig af śrgangi og ašskotaefnum frį fiskeldinu og ķ öšru lagi įhęttugreining, žar sem metnar eru lķkur į neikvęšum atburšum į borš viš eldislaxastrok alla leiš upp ķ nęrliggjandi įr, sem leiši til meira en 4 % af eldislaxi ķ einni į. 

Til aš reka endahnśtinn į įhęttugreininguna žarf hins vegar aš meta lķklegt fjįrhagstjón af neikvęšum fylgifiskum laxeldis į móti samfélagslegum fjįrhagsįvinningi af laxeldinu. Bęši fólk og nįttśra verša aš fį aš njóta vafans til lengdar.  Einnig mį lķta svo į, aš ķbśarnir séu hluti af nįttśrunni į viškomandi svęši. Sé žetta gert, t.d. fyrir Ķsafjaršardjśp, mun koma ķ ljós, ef lausleg athugun blekbónda er rétt, aš hįmarkstjóniš er vel innan viš 5 % af lķklegum fjįrhagsįvinningi samfélagsins (veršmętasköpun) į hverju įri.  Slķkt veršur aš telja, aš réttlęti 30 kt/įr leyfisveitingu ķ Ķsafjaršardjśpi, enda sé skašabótaskylda eldisfyrirtękjanna nišur njörvuš.

Ķ sķšari hluta įgśstmįnašar 2017 skilaši "Starfshópur um stefnumótun ķ fiskeldi" skżrslu sinni til sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra.  Žar var lagt til aš bjóša śt starfsleyfi til sjókvķaeldis, og fer nś fram vinna viš śtfęrslu žeirra tillagna.  Fyrirtękin eiga aš fį 6 įra tķmabil frį upphafsslįtrun śr kvķunum aš fyrstu greišslu aušlindagjalds.

Hér er fariš offari ķ gjaldtöku af atvinnustarfsemi, sem mun koma nišur į fjįrfestingum og nżsköpun ķ greininni og klįrlega veikja samkeppnishęfni fyrirtękjanna į erlendum mörkušum, žvķ aš žessi hegšun yfirvalda žekkist ekki annars stašar. Annašhvort bjóša menn upp eša leggja į įrlegt aušlindagjald, en alls ekki hvort tveggja. 

Veršmętamat į laxeldisaušlindinni gęti numiš 4,0 MISK/t.  Reksturinn stendur ekki undir svo hįu kaupverši, en e.t.v. mį vęnta tilbošs, sem nęr 0,5 MISK/t. Til samanburšar hefur gangverš į žorskkvóta numiš 2,5 MISK/t, en žar er yfirleitt um aš ręša jašarverš, žar sem śtgeršir eru aš bęta viš sig kvóta. Ef žessi (0,5 MISK/t) yrši raunin ķ śtbošum, mun kostnašur af leyfiskaupunum, jafnašur į 20 fyrstu rekstrarįrin, nema um 6 % af framlegš.  Žetta er hįtt og skżrir, hvers vegna hįmark įrlegs aušlindargjalds var ķ skżrslu téšs starfshóps sett föst upphęš, 15 ISK/kg af slįturlaxi.  Ķ heildina verša leyfisgjöld og aušlindargjald žungur baggi į starfseminni fyrstu įrin, jafnvel 10 % af framlegš.  Undir nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra mį žó sjįvarśtvegurinn bśa viš enn verri kjör, žar sem veišileyfagjöldin munu nema um miaISK 11 ķ heildina fiskveišiįriš 2017/2018 samkvęmt reglugerš hennar frį ķ sumar.  Žetta gęti aš mešaltali numiš 30 % af framlegš, sem er glórulaus gjaldtaka rķkisins.  

Til aš gera sér ķ hugarlund, hversu grķšarlegar upphęšir kunna aš verša greiddar fyrir laxeldisleyfin, er hęgt aš taka dęmi af Ķsafjaršardjśpi, žar sem buršaržolsmatiš hljóšar upp į 30 kt.  Ef žetta magn yrši bošiš upp, gęti andviršiš numiš miaISK 15.  Hvert į žaš aš renna ?  Réttast vęri aš stofna sjóš, sem veitir fé til uppbyggingar innviša, sem tengjast fiskeldinu beint.  

Įlyktunin af öllu žessu er, aš žaš stefnir ķ ringulreiš ķ aušlindastjórnun landsmanna.  Ķ sjįvarśtveginum er viš lżši ofurgjaldtaka.  Veišileyfagjaldiš raskar samkeppnisstöšu ķslenzkra śtgerša viš śtlönd og viš ašrar atvinnugreinar hérlendis.  Samžjöppun ķ greininni veršur svo hröš, aš sumar byggšir munu vart fį svigrśm til ašlögunar.  Veišileyfagjaldiš į sjįvarśtveginn er miskunnarlaus rįnyrkja rķkisins, sem mį ekki standa.

Ķ orku- og fjarskiptageiranum fer ekki fram śtboš į virkjanaleyfum eša fjarskiptarįsum.  Gjald fyrir leyfisveitingar er mjög lįgt, og ekkert aušlindargjald er innheimt.  

Žetta ósamręmi er óvišunandi og ber vott um afleita stjórnsżslu.  Hóflegt gjald ber aš taka fyrir ašgang aš nįttśruaušlind "ķ sameign žjóšarinnar" eša afnotaréttinn, en žaš į ekki aš refsa fyrirtękjum fyrir žessa nżtingu meš žvķ aš rukka fyrir hvort tveggja.  Heildarkostnašur fyrirtękis af ašgangs- og/eša afnotarétti ętti aldrei aš fara yfir 5 % af framlegš žess įriš į undan.

Uppbošsleišin er stórgölluš.  Hśn getur aldrei fariš fram óheft, nema menn sętti sig viš, aš allur ašgangurinn geti lent hjį öflugasta fyrirtękinu.  Aš hafa öll eggin ķ einni körfu er of įhęttusamt fyrir yfirvöldin. Į keyptur ašgangur aš vera framseljanlegur hverjum sem er ? Žaš veršur aš leggja żmsar hömlur į bjóšendur.  Žaš er mun ešlilegra, aš raša fyrirtękjunum landfręšilega rökrétt nišur į strandsvęšin og leggja sķšan į žau hóflegt įrlegt aušlindargjald, t.d. 20 ISK/kg, žó aš hįmarki 5,0 % af framlegš sķšasta įrs.      

 

 

 

 

 

 

 

 


Veršur aukin skattbyrši umflśin ?

"Skattbyrši launafólks aš teknu tilliti til tekjuskatts, śtsvars og persónuafslįttar auk barna- og vaxtabóta hefur žyngzt ķ öllum tekjuhópum frį įrinu 1998 t.o.m. įrinu 2016, en žó mest frį įrinu 2010."

Žetta er nišurstaša śr rannsókn Hagdeildar ASĶ, sem birt var 28. įgśst 2017.  Ķ žessu eru engar fréttir, og sama nišurstaša gildir um allan hinn vestręna heim.  Flest önnur vestręn rķki glķma viš hagvaxtartregšu, sem kann aš halda innreiš sķna hér fyrr en margan grunar, žvķ aš mjög sķgur nś į ógęfuhliš meš s.k. framfęrsluhlutfall, sem er fjöldi fólks utan vinnumarkašar sem hlutfall af fjölda į vinnumarkaši.

Höfušmįli skiptir fyrir tekjuöflun hins opinbera, aš hagkerfiš hiksti ekki og sżni helzt hagvöxt yfir 3 %/įr aš raunvirši.  Žį žarf skattgrunnurinn aš vera sem breišastur, svo aš skattheimtan (skatthlutfalliš) geti oršiš sem lęgst.  Nś mun rķša į aš sigla į milli skers og bįru varšandi skattheimtuna, svo aš hśn hafi sem minnzt lamandi įhrif į hagkerfiš, en afli hinu opinbera žó nęgra tekna til aš standa straum af óumflżjanlega vaxandi śtgjöldum af völdum öldrunar.  Žaš vitlausasta, sem yfirvöld geta gert ķ žessari stöšu, er aš drepa mjólkurkśna.  Žaš er mišstéttin og hįtekjufólk, sem stendur undir rekstri opinbera kerfisins aš meginhluta, og gegndarlausar skattahękkanir į žetta fólk eru ķgildi žess aš drepa mjólkurkśna, žvķ aš žar meš er veriš aš letja fólk til tekjuöflunar, sem gefin er upp til skatts, og į endanum veršur landflótti sérfręšinga, sem er eitt žaš versta, sem fyrir landiš getur komiš.  Til žess er blindinginn Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, hins vegar albśin, ef hśn kemst til valda.  Ķ anda Hugo Chavez og Nicholas Maduros, geggjušu sósķalistaforingjanna ķ Venezśela, mun téš Katrķn ekki hika viš aš saga ķ sundur greinina, sem viš öll žó sitjum į.

Ķ téšri skżrslu kvartar ASĶ undan žvķ, aš skattbyrši lįgtekjufólks hafi hękkaš mest.  Skattkerfiš og bótakerfiš mynda eina flękju, sem fįir hafa fullan skilning į.  Til einföldunar ętti aš hękka skattleysismörkin upp ķ 250-300 kISK/mįn (k=žśsund) og fella bętur nišur į móti, t.d. vaxtabętur og barnabętur.  Allir njóta góšs af hękkušum skattleysismörkum, en lįgtekjufólk žó lang mest.  

Fasteignagjöld sveitarfélaganna nį ekki lengur neinni įtt og eru oršin refsing fyrir aš eiga hśsnęši. Fyrir skuldugt ungt fólk og tekjulitla gamlingja eru fasteignagjöldin žungbęr. Hśseigendur borga sveitarfélögum margfaldan žann kostnaš, sem žau bera af žjónustu vegna hśsnęšisins.  Fasteignagjöld į höfušborgarsvęšinu eru nś 0,20 %-0,31 %.  Meš lögum ętti aš lękka hįmarksfasteignagjöld ķ 0,2 %, fjarlęgja gólfiš og fella žau nišur af eldri borgurum til aš aušvelda žeim aš dvelja įfram ķ eigin hśsnęši, öllum til hagsbóta.  Sömu sveitarfélög leggja 1,18 %-1,65 % į atvinnuhśsnęši. Žetta jašrar viš eignaupptöku og er oršiš mjög ķžyngjandi fyrir atvinnuvegina og ętti meš lögum aš lękka ķ hįmark 1,0 %. Lįgmarkiš ętti aš afnema. 

Śtflutningsfyrirtękin berjast mörg ķ bökkum, žótt ISK lįti nś undan sķga.  Til aš bęta samkeppnishęfni fyrirtękjanna vęri rįš aš lękka tekjuskatt žeirra nišur ķ 12 % - 15 %.  Žetta mundi örva fjįrfestingar hérlendis, auka nżsköpunarkraft fyrirtękjanna og gera žeim kleift aš leggja meira fé ķ rannsóknir.  Óšinn skrifar um žetta ķ Višskiptablašiš, 13. jślķ 2017, og vitnar ķ nafngreinda fręšimenn:

"Ķ einföldu mįli komast žau aš žeirri nišurstöšu, aš nżsköpun innan fyrirtękjanna minnkar ķ kjölfar hękkunar tekjuskatts į fyrirtęki ķ žeirra heimarķki.  Hękkun tekjuskatts um 1,5 % (frį mišgildinu 7 %) leišir til žess, aš um 37 % fyrirtękja sękja um einu fęrra einkaleyfi į nęstu tveimur įrum.  Mišgildi einkaleyfaumsókna fyrirtękja er 9,1 umsókn į įri.  Žegar hafšur er ķ huga sį grķšarlegi fjöldi fyrirtękja, sem ķ Bandarķkjunum eru, žį er um verulega mikil įhrif aš ręša."

Breyttar žjóšfélagsašstęšur gera enn meiri kröfur til yfirvalda en įšur um gęši skattheimtu.  Frį 2007 hefur tekjuskattur einstaklinga hękkaš um 34 %, śtsvariš hękkaš um 11 %, fjįrmagnstekjuskattur og erfšafjįrskattur um 100 % og tekjuskattur fyrirtękja um 33 % (śr 15 % ķ 20 %).Fjįrmagnstekjuskattur er skašlegur fyrir sparnaš. Hann ętti aš helminga og ekki aš skattleggja veršbętur.  Erfšafjįrskattur ętti aš fara (aftur) ķ 5 %.  

Katrķn Jakobsdóttir og fylgifiskar viršast aldrei leiša hugann aš afleišingum skattheimtubreytinga į hegšun skattborgarans.   Slķka greiningu er naušsynlegt aš gera til aš leggja mat į afleišingarnar fyrir hagkerfiš.  Gösslaragangur og einsżni vinstri manna ķ umgengni viš skattkerfiš gerir žį óhęfa til setu ķ rķkisstjórn į tķmum aukinnar fjįržarfar og minnkandi tekjustofna. Slķk hegšun veršur enn skašlegri fyrir hagkerfiš, žegar rekstur rķkissjóšs veršur ķ jįrnum, eins og fyrirsjįanlegt er meš minnkandi tekjuaukningu og sķšan tekjusamdrętti og hratt vaxandi śtgjaldažörf.   

 

 

 

 


Sósķalismi er ekki svariš

Landsmenn standa frammi fyrir langtķma hagvaxtarrżrnun af völdum óhagstęšrar žróunar aldurssamsetningar žjóšarinnar.  Aš öšru óbreyttu mun žetta leiša til hęgari lķfskjarabata žjóšarinnar og aš lokum lķfskjararżrnunar, ef fer fram sem horfir.

Svo kann aš fara af žessum sökum, aš landsmenn upplifi aldrei aftur višlķka hagvöxt og ķ fyrra, 7,2 %, og aš kaupmįttur rįšstöfunartekna vaxi ekki mikiš śr žessu. Svona svartsżni styšur mannfjöldaspį Hagstofu Ķslands.  Į hįlfri öld, 2017-2065, mun fjöldi fólks yfir 64 įra aldri 2,4 faldast, hękka śr 50 k ķ 120 k.  Hiš s.k. framfęrsluhlutfall, ž.e. fjöldi fólks undir tvķtugu og yfir 64 sem hlutfall af fjöldanum 20-64 įra mun į sama tķma hękka śr 51 % ķ 72 %.  Žetta er mjög ķžyngjandi breyting fyrir samfélagiš, žvķ aš įrlegur sjśkrakostnašur fólks yfir 64 įra aldri er aš jafnaši ferfaldur į viš įrlegan sjśkrakostnaš yngri borgaranna.

Samkvęmt Sölva Blöndal, hagfręšingi hjį GAMMA Capital Management, ķ grein ķ Markašnum, 23. įgśst 2017, mį bįst viš, aš kostnašur vegna heilbrigšisžjónustu muni rśmlega tvöfaldast sem hlutfall af vergri landsframleišslu į tķmabilinu 2015-2050 m.v. 3,0 % raunaukningu į įri, fara śr 7,0 % ķ 15,2 %.  Žetta žżšir meš nśverandi veršlagi og hlutdeild rķkisins ķ sjśkrakostnaši yfir 200 miaISK/įr śtgjaldaauka rķkisins.  Hvernig ķ ósköpunum į aš fjįrmagna žetta ?

Hjį OECD hafa menn komizt aš žvķ, aš mešaltal rķkissjóšsśtgjalda til heilbrigšismįla muni įriš 2060 nema 14 % af VLF og hafa oršiš ósjįlfbęr um mišja öldina, ž.e. eitthvaš veršur undan aš lįta į śtgjaldahliš rķkisfjįrmįlanna.  Kerfiš hrynur. 

Viš žessari óheillažróun žarf aš bregšast nś žegar til aš draga śr tjóninu, sem blasir viš.  Er meiri sósķalismi svariš ?  Nei, įreišanlega ekki.  Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, talaši į nżlegum flokksrįšsfundi eins og Hugo Chavez įšur en hann kollsigldi rķkasta landi Sušur-Amerķku ķ gjaldžrot:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Stefna Katrķnar og hennar nóta birtist viš afgreišslu fjįrmįlaįętlunar rķkisstjórnarinnar į sķšasta žingi.  Žęr fólu ķ sér svo mikla hękkun rķkisśtgjalda į nęstu įrum, aš žęr mundu grafa undan getu rķkisins til aš takast į viš öldrunarvandann, sem viš blasir ķ framtķšinni.  

Žaš eru ašeins tvęr leišir til aš fjįrmagna śtgjaldahugdettur vinstri manna.  Annašhvort meš skuldasöfnun eša skattahękkunum.  Hvort tveggja dregur śr svigrśmi rķkissjóšs til langs tķma og er žannig įvķsun į enn stórfelldari kjaraskeršingu barna okkar og barnabarna en ella verša naušsynlegar.

Skynsamlegustu višbrögšin nśna viš ašstešjandi vanda eru žrķžętt:

  1. Reyna aš bęta lżšheilsuna meš fręšsluįtaki ķ skólum og ķ fjölmišlum um skašsemi óhófsneyzlu, hreyfingarleysis og óholls matarręšis.  Ef žetta leišir til betri heilsu eldri borgara, sparast opinber śtgjöld, žótt langlķfi aukist.  
  2. Reyna aš lękka einingarkostnaš į hvers konar žjónustu hins opinbera.  Til žess hafa ašrar žjóšir nżtt einkaframtakiš.  Af hverju er žaš tališ ósišlegt hér, sem er višurkennd sparnašarleiš fyrir skattborgarana erlendis ?  Kasta veršur kreddum og pólitķskum fordómum į haf śt, žegar mešferš skattfjįr er annars vegar.  Um žetta skrifar Sölvi Blöndal ķ téšri grein: "Įskorunin felst m.a. ķ žvķ aš tryggja fjįrmögnun og framboš į heilbrigšisžjónustu og stušla aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum til framtķšar.  Hvaš višvķkur fjįrmögnun og framboši į heilbrigšisžjónustu žį er mikilvęgt aš tryggja fjölbreytni. Fleiri geta annast sjįlfa žjónustuna, hiš opinbera, einkafyrirtęki, einstaklingar, sjįlfseignarstofnanir, tryggingafélög o.fl.  Sį, sem aflar fjįrins, žarf ekki endilega aš hafa yfirumsjón meš žjónustunni.  Tvęr hagvaxtarhvetjandi ašgeršir, sem vert er aš nefna, eru hękkun eftirlaunaaldurs annars vegar og minni hömlur į fólksflutninga til Ķslands hins vegar."  Ef innflytjendur eiga aš styrkja hagkerfiš, žurfa žeir aš hafa menntun og žekkingu, sem spurn er eftir hér. Ekki er vķst, aš afkvęmi žeirra fjölgi sér hrašar en "frumbyggjarnir".
  3. Nżta veršur nśverandi svigrśm rķkisfjįrmįla til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs, žvķ aš aš einum įratug lišnum mun "ellibyršin" hafa vaxiš til muna.   

 Hugmyndafręši vinstri manna er meira ķ ętt viš trśarbrögš en stjórnmįlastefnu, žvķ aš annars vęri hugmyndafręši žeirra löngu dauš vegna slęmrar reynslu af henni į sviši efnahagsmįla og į sviši frelsis einstaklinga og félagasamtaka.  Hugmyndafręši vinstri manna į enn verr viš į 21. öldinni en įšur, žvķ aš nś veršur aš setja aukna veršmętasköpun į oddinn sem aldrei fyrr til aš "hinn öfugi aldurspżramķdi" hrynji sķšur.  Um žetta skrifar Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, ķ įgętri mišvikudagsgrein ķ Morgunblašinu, 23. įgśst 2017,

"Jįtning: ég mun aldrei skilja sósķalista":

"Hugmyndafręši vinstri manna - sósķalista - gefur ekkert fyrir žjóšfélag frjįlsra einstaklinga, sem eru fjįrhagslega sjįlfstęšir.  Męlikvarši velferšar og réttlętis [žeirra] męlir umsvif rķkisins.  Ķslenzkir vinstri menn - lķkt og skošanabręšur žeirra ķ öšrum löndum - byggja į žeirri bjargföstu trś, aš rķkiš sé upphaf og endir allra lķfsgęša.  Aukin umsvif rķkis og annarra opinberra ašila er markmiš ķ sjįlfu sér, en [eru] ekki ašeins ęskileg."

 

 

 

 


Um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi

Nżleg skżrsla Hafrannsóknarstofnunar - Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar į milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi - olli Vestfiršingum og fleirum grķšarlegum vonbrigšum.  Žetta var žó ekki įhęttumat, heldur lķkindamat, žvķ aš įhęttumat fęst bęši viš lķkindi og afleišingar atburšar.  Į grundvelli lķkinda į, aš strokulax śr kvķum nįi aš ęxlast meš nįttśrulegum laxi ķ tveimur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, lagšist stofnunin gegn sjókvķaeldi į ógeltum norskum laxi ķ Ķsafjaršardjśpi žrįtt fyrir, aš opinbert buršaržolsmat gęfi til kynna, aš lķfrķki Ķsafjaršardjśps mundi žola 30 kt (k=žśsund) af laxi ķ sjókvķum įn tillits til erfšablöndunar.  Hver er įhęttan ?  Hér veršur litiš į afleišingar žess aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi į mannlķfiš viš Djśpiš og į laxalķfiš. 

Žegar vandaš er til įkvöršunar, er įvinningur metinn hlutlęgt į móti tjóninu.  Hlutlęgur męlikvarši er ętlašur fjįrhagslegur įvinningur og ętlaš fjįrhagslegt tap.

Fyrst aš meintum įvinningi.  Mikiš hefur veriš skrifaš ķ blöšin um mįlefniš og margt tilfinningažrungiš, svo aš ljóst er, aš mörgum er heitt ķ hamsi, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Teitur Björn Einarsson, Alžingismašur, reit įgęta hugvekju ķ Morgunblašiš, 22. jślķ 2017, 

"Frį yztu nesjum samtķmans":

"Višfangsefniš er lķka annaš, žar sem spurningunni um, hvort hęgt sé aš lifa af landsins gęšum frį įri til įrs, hefur veriš skipt śt fyrir ašra um, hvernig bęta į lķfskjör ķ landinu įn žess aš mega nżta frekar aušlindir žess meš sjįlfbęrum hętti."

Žetta er rétt greining hjį žingmanninum į nśverandi stöšu atvinnužróunar ķ landinu.  Megniš af hagkerfi landsins er reist į hagnżtingu nįttśrugęša, og nś er aš bętast viš žį flóru fiskeldi, sem getur oršiš veršmęt stoš, sem hefur tekjuaukandi og sveiflujafnandi įhrif į efnahagslķfiš.  Fyrir landiš allt er žess vegna til mikils aš vinna, žar sem fiskeldiš jafnar atvinnuréttindi fólks ķ landinu vegna nżrra og veršmętra tękifęra į landsbyggšinni.  

Vestfiršingum žykir aš sér žrengt aš hįlfu rķkisvaldsins varšandi atvinnuuppbyggingu ķ sinni heimabyggš, og žaš er aušskiliš.  Teitur Björn tekur dęmi:

"Žrjś brżn framfaramįl ķ deiglunni į Vestfjöršum eru nokkuš lżsandi dęmi fyrir barįttu byggšanna hringinn um landiš.  Žetta eru ķ fyrsta lagi vegur um Baršaströnd ķ staš vegslóša, ķ öšru lagi raforkuflutningskerfi, sem slęr ekki śt viš fyrsta snjóstorm hvers vetrar og ķ žrišja lagi skynsamleg uppbygging į einni umhverfisvęnstu matvęlaframleišslu, sem völ er į."

Hvaš er "skynsamleg uppbygging" fiskeldis ?  Er hśn ašeins fyrir hendi, ef engin stašbundin óafturkręf breyting veršur į lķfrķki nįttśrunnar, eša er hęgt aš samžykkja slķkar breytingar, ef metiš fjįrhagstjón er t.d. innan viš 5 % af metnum fjįrhagslegum įvinningi ?

Alžingismašurinn skrifar sķšan, sennilega fyrir hönd langflestra Vestfiršinga, sem nś sjį breytta og bętta tķma innan seilingar, ef rķkisvaldiš ekki leggst žversum:

"Žess vegna er žaš ekki ķ boši, aš sanngjarnri kröfu ķbśa į Vestfjöršum um ešlilega uppbyggingu innviša sé nś svaraš meš skeytingarleysi eša hiki af hįlfu rķkisvaldsins og stofnana žess.  Žaš er lķka ótękt, aš į lokametrum langs og lögbundins stjórnsżsluferils sé öllu til tjaldaš af hįlfu žrżstihópa til aš stöšva mįl og teflt af óbilgirni til aš knżja fram sérhagsmuni į kostnaš almannahagsmuna."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žaš, aš rķkisvaldinu ber aš veita almannahagsmunum brautargengi.  Ef žeir brjóta į lögvöršum réttindum einstaklinga, komi fullar bętur fyrir aš Stjórnarskrį og lögum.  Žetta getur įtt viš um vegalögn, raflķnulögn og fiskeldi śti fyrir strönd og ķ grennd viš įrósa. 

Kristķn Hįlfdįnsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Ķsafjaršarbę, talar sennilega fyrir munn margra žar.  Hśn hóf grein ķ Morgunblašinu 15. įgśst 2017,žannig:

"Laxeldi ķ Djśpinu":

"Fyrir ķbśa į noršanveršum Vestfjöršum er ekkert mįl stęrra eša mikilvęgara en, hvort laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi fįi brautargengi.  Engin önnur atvinnu- og veršmętasköpun er sjįanleg til aš byggja upp nżjar meginstošir ķ atvinnulķfi į žessu svęši til framtķšar.  Skapaš vel launuš og fjölbreytt störf, sem munu hafa śrslitaįhrif į byggšažróun og snśa įratuga langri hnignun ķ sókn fyrir ķbśana."

Hér er ekki lķtiš undir, heldur getur įkvöršun um sjókvķaeldi ķ Djśpinu skipt sköpum um, hvort byggšin fęr aš blómstra ķ fjölbreytileika atvinnulķfs og mannlķfs eša žarf enn aš heyja varnarbarįttu.

Hver yrši įvinningurinn af 30 kt/įr sjókvķaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi ?  

Samkvęmt Pétri G. Markan, sveitarstjóra Sśšavķkurhrepps og formanni Fjóršungssambands Vestfiršinga, eru nś "180 bein störf ķ kringum fiskeldi į Vestfjöršum, skattspor nęr milljarši. Ķ įętlunum fiskeldisfyrirtękja er gert rįš fyrir 700-800 beinum störfum - sé mišaš viš, aš varfęrnislegt buršaržol Hafrannsóknarstofnunar verši nżtt.  Ķ veršmętum mį reikna meš 60 milljöršum [ISK] ķ śtflutningstekjum."

Buršaržolsmat Hafró fyrir Ķsafjaršardjśp hljóšaši upp į 30 kt/įr.  Frumrįšlegging stofnunarinnar var um aš sleppa sjókvķaeldi norsks lax ķ Ķsafjaršardjśpi, sem gęti hrygnt ķ tveimur laxveišiįm žar meš ósa śt ķ Djśpiš, af ótta viš kynblöndun og erfšabreytingar.  Žęr geta ķ versta tilviki oršiš svo skašlegar, aš laxastofnar žessara tveggja įa deyi śt, ž.e. śrkynjist og lifi ekki af veruna ķ hafinu.  

Hafrannsóknarstofnun rįšleggur aš leyfa allt aš 50 kt/įr laxeldi ķ sjókvķum Vestfjarša įn Ķsafjaršardjśps.  Pétur G. Markan gęti žess vegna įtt viš, aš 700-800 įrsverk hjį fiskeldisfyrirtękjunum sinni fiskmassa ķ sjókvķum aš jafnaši 80 kt/įr įsamt skrifstofustörfum og annarri naušsynlegri žjónustu viš framleišsluna. Žetta žżšir 10 įrsverk/kt, žegar fullri framleišslu veršur nįš og žar af leišandi hįmarks framleišni. 

Žetta passar viš upplżsingar frį Noregi um 9500 bein įrsverk (og 19000 óbein) eša 7,3 bein störf/kt.  Žaš er reiknaš meš lęgri framleišni ķ fiskeldi į Ķslandi en ķ Noregi, af žvķ aš framleišslan veršur vęntanlega alltaf meira en tķföld ķ Noregi. Samkvęmt upplżsingum frį Noregi skapar hvert beint įrsverk MNOK 2,7, sem er um MISK 36.  Vegna minni framleišni verša žetta e.t.v. 0,75 x 36 = MISK 27 į Ķslandi.  

Heimfęrt į 30 kt/įr laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi er žar um aš ręša 300 bein įrsverk og 600 óbein įrsverk dreifš um landiš, žó trślega mest į Vestfjöršum. Žetta gęti žżtt fólksfjölgun ķ Ķsafjaršardjśpi um 2400 manns. Veršmętasköpun žessara beinu įrsverka veršur V=300 x 36 MISK/įr = 11 miaISK/įr.  Žetta er hinn stašbundni fjįrhagslegi įvinningur af aš leyfa 30 kt/įr laxeldi (ķ sjókvķum) ķ Ķsafjaršardjśpi.  

Hvert getur hįmarks tjóniš af aš leyfa žetta fiskeldi oršiš ?  Žaš veršur vęntanlega, ef laxinn hverfur śr Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį, en žar hefur mešalveišin veriš um 500 laxar/įr.  Žvķ var haldiš fram af Magnśsi Skślasyni, formanni Veišifélags Žverįr og bónda ķ Norštungu ķ Fréttablašsgrein 18. jślķ 2017, "Aš skapa störf meš žvķ aš eyša žeim annars stašar", aš meš allri žjónustu skili sala veišileyfa um 20 miaISK/įr inn ķ landiš.  Ef žessu er deilt į 30“000 fiska/įr, žį skila žessar veišileyfatekjur 670 kISK/fiskHįmarkstjón ķ Djśpinu er žį 670 kISK/fisk x 500 fiskar/įr = 335 MISK/įr eša 3 % af įvinninginum.  Laxeldisfyrirtękin gętu tryggt sig fyrir žessu tjóni eša lagt brotabrot af sölutekjum sķnum ķ tjónasjóš į hverju įri.  Ef veišin ķ įnum tveimur minnkar meira en aš mešaltali yfir landiš, myndavélar sżna eldislax viš ósana og hann veišist ķ meira en 4 % magni ķ įnum, žį verši skylt aš bęta tjóniš.

Ef gert er rįš fyrir stęrš hrygningarstofns 700 löxum ķ téšum tveimur įm, žį kvešur varśšarregla Hafrannsóknarstofnunar į um, aš ekki megi fleiri en 0,04 x 700 = 28 eldislaxar ganga ķ įrnar.  Hvert er žį hįmarks leyfilegt strokhlutfall upp ķ įrnar til aš hrygna, SHmax, af fjölda eldislaxa ?

Įętlašur fjöldi fiska ķ eldi er 30 kt/2 kg = 15 M fiskar.  15 M x SHmax = 28 ;  SHmax = 1,9 ppm/įr.  Žetta er sį "hįmarksleki", sem laxeldisfyrirtękin ęttu aš keppa aš.

Geta laxeldisfyrirtękin sżnt fram į, aš žau geti uppfyllt žessa kröfu ?  Į Ķslandi er lķklega ekki enn til marktękur gagnagrunnur fyrir slķka tölfręši, en hann mun koma, žegar laxeldinu vex fiskur um hrygg.

Fyrst er žess žį aš geta, aš meš tiltękum mótvęgisašgeršum viršist, aš ķ Noregi komist ašeins lķtill hluti strokufiska upp ķ įrnar og hrygni žar, e.t.v. innan viš 2 %. Žaš hękkar aušvitaš leyfilegt strokhlutfall śr eldiskvķunum, e.t.v. upp ķ 126 ppm.

Magnśs Skślason skrifar:

"Samkvęmt norskum rannsóknum liggur fyrir, aš einn lax sleppur aš mešaltali fyrir hvert ališ tonn af eldislaxi."  Ef žetta ętti viš um Ķsafjaršardjśp meš 30 kt eldismassa, žį slyppu žar įrlega śt 30 žśsund laxar, og sleppihlutfalliš vęri 2000 ppm.  Žetta stenzt ekki skošun į upplżsingum frį norsku Umhverfisstofnuninni.

Ķ Fiskifréttum birtist 17. įgśst 2017 fróšleg grein um žetta efni eftir Svavar Hįvaršsson, blašamann,

"Kolsvört skżrsla um villtan lax ķ Noregi".

Greinin hófst žannig:

"Mikil hętta stešjar aš norskum villtum laxastofnum, og allar helztu įstęšur hennar eru raktar til laxeldis ķ sjókvķum.  Erfšablöndun er žegar oršin śtbreidd og mikil."

Ašstęšur į Ķslandi og ķ Noregi eru ósambęrilegar aš žessu leyti, žvķ aš laxeldiš er žar stundaš śti fyrir ósum allra helztu laxveišiįa Noregs, en ķ tķš Gušna Įgśstssonar, landbśnašarrįšherra, var sjókvķaeldi bannaš įriš 2004 śti fyrir ströndum Vesturlands, Noršurlands (nema Eyjafirši) og Norš-Austurlands, og veršur ekki stundaš śti fyrir Sušurlandi fyrir opnu hafi. Fjarlęgšin er bezta vörnin gegn genaflęši į milli stofna. Fįeinir laxar geta villzt af leiš, en žaš getur engin teljandi įhrif haft į ešli ķslenzku laxastofnanna, nema stašbundin ķ viškomandi firši. 

Žaš er lykilatriši viš aš meta lķkur į erfšabreytingum į ķslenzkum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi, hvaš bśast mį viš miklum "fiskaleka" śr kvķunum.  Tölur frį Noregi geta veriš leišbeinandi ķ žeim efnum, žvķ aš unniš er eftir sama stranga stašli bįšum löndunum. Af tilvitnašri Fiskifréttargrein mį "slį į laxalekann" ķ Noregi:

"Norsk fyrirtęki framleiddu 1,2 Mt af eldislaxi įriš 2016.  Frį žessum fyrirtękjum var tilkynnt um 131 k laxa, sem sloppiš höfšu śr kvķum - samanboriš viš 212 k laxa aš mešaltali įratuginn į undan.  Žessum tölum taka vķsindamennirnir meš fyrirvara; segja, aš rannsóknir sanni, aš tvisvar til fjórum sinnum fleiri laxar séu lķklegir til aš hafa sloppiš en tilkynnt er um."

Ef reiknaš er meš, aš 393 k laxar hafi sloppiš śr norskum eldiskvķum įriš 2016, žį gęti lekahlutfalliš hafa veriš: LH=393 k/720 M=550 ppm, sem er óvišunandi hįtt fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žaš mundi t.d. žżša, aš 8250 laxar slyppu śr sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt eldismassa. Žetta er tķfaldur hrygningarstofn laxa ķ Ķsafjaršardjśpi, en žess ber aš gęta, aš meš eftirliti og mótvęgisašgeršum er hęgt aš fanga megniš af žessum fiskum įšur en žeir nį aš hrygna ķ įnum.  

Jón Örn Pįlsson, sjįvarlķffręšingur, hefur sagt, aš 6000 eldislaxar į įri hafi leitaš ķ norskar įr įrin 2014-2015.  Ef 6 k af 393 k eldislaxar hafa leitaš ķ norskar įr įriš 2016, žį er žaš 1,5 % af žeim, sem sluppu.  Heimfęrt į Ķsafjaršardjśp žżšir žaš, aš 0,015x8250=124 eldislaxar sleppa upp ķ įr, žar sem stofninn er um 700 fiskar.  Hlutfalliš er tęplega 18 %, en varśšarmark Hafrannsóknarstofnunar er 4 %.  Samkvęmt žessu mį telja fullvķst, aš ķ umręddum tveimur įm muni verša erfšabreytingar į laxastofnum. Žaš er hins vegar algerlega hįš sleppihlutfallinu og virkum mótvęgisašgeršum.  Žaš er žess vegna ekki hęgt aš slį žvķ föstu į žessari stundu, aš meš žvķ aš leyfa 30 kt laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, verši žar skašlegar erfšabreytingar į villtum laxastofnum ķ žeim męli, aš löxum taki žar aš fękka. 

Fjįrhagslegur įvinningur er svo miklu meiri en hugsanlegt tjón, aš réttlętanlegt er aš leyfa aš fara af staš meš lķfmassa ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 15 kt og stunda um leiš vķsindarannsóknir į lķfrķkinu og fylgjast nįiš meš "lekanum" og fjölda eldislaxa, sem nį upp ķ įrnar.  Tķmabundin rannsóknar- og eftirlitsįętlun vęri samin af viškomandi fiskeldisfyrirtękjum og Umhverfisstofnun og kostuš af hinum fyrrnefndu.  Mótvęgisašgerš gęti lķka veriš fólgin ķ fjölgun nįttśrulegra laxa ķ Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį.

Nś hefur starfshópur Landssambands fiskeldisfyrirtękja, Veiširéttarhafa ķ ķslenzkum įm o.fl. skilaš skżrslu til rįšherra sjįvarśtvegs og landbśnašar, žar sem reifuš er uppstokkun į umgjörš fiskeldis į Ķslandi.  Flest stendur žar til bóta, en ķ ljósi óljósra lķkinda į hugsanlegu tjóni af völdum laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og grķšarlegra hagsmuna ķbśanna į svęšinu, sem eru meira en žrķtugfaldir hugsanlegt hįmarkstjón, er ekki hęgt aš rökstyšja bann meš nišurstöšu "įhęttugreiningar".  Rökrétt hefši veriš į grundvelli "įhęttugreiningar" aš leyfa minna laxeldi, meš ströngum skilyršum, en buršaržolsmat Hafrannsóknarstofnunar į Ķsafjaršardjśpi skilgreindi.  Hver veit, nema Alžingi komist aš slķkri nišurstöšu ? 

 

 

 

 

 

 

 


Syndsamlegt lķferni kostar sitt

Žaš er viškvęšiš, žegar męlt er gegn fķkniefnaneyzlu hvers konar, tóbak og vķnandi žar ekki undanskilin, aš fķklarnir séu samfélaginu dżrir į fóšrum.  

Fķklarnir eru hins vegar sjįlfum sér og sķnum nįnustu verstir.  Nżleg brezk rannsókn sżnir, aš peningalega eru žeir minni samfélagsbyrši ķ Bretlandi en žeir aš lķkindum hefšu veriš, ef žeir mundu hafa lifaš mišlungs heilbrigšu lķfi og žannig nįš mešalaldri brezku žjóšarinnar.  Lķklegt er, aš rannsókn hérlendis mundi leiša til svipašrar nišurstöšu um žetta.  

Höfundurinn Óšinn ritar um žetta ķ Višskiptablašiš, 10. įgśst 2017.  Hann vitnar ķ rannsóknarskżrslu eftir Christofer Snowdon og Mark Tovey, sem gerš var fyrir brezku hugveituna "Institute of Economic Affairs" (IEA). Žar voru reykingamenn og drykkjumenn rannsakašir. Grófasta nįlgun viš heimfęrslu į Ķsland er aš deila meš hlutfalli ķbśafjölda landanna, 185, og aš breyta sterlingspundum ķ ISK. Slķk heimfęrsla gefur ašeins vķsbendingu.  

"Skżrslan er um margt drungaleg vegna žess, aš ķ henni er m.a. reynt aš skjóta į žann sparnaš, sem rķkiš fęr, vegna žess aš reykingafólk deyr almennt fyrr en žeir, sem ekki reykja.  Eins eru teknar meš ķ reikninginn tekjur brezka rķkisins af tóbaksgjöldum."

Skżrsluhöfundar įętla kostnaš rķkissjóšs vegna žjónustu heilbrigšiskerfisins viš reykingafólk nema um miaGBP 3,6, sem gróflega heimfęrt nemur miaISK 2,7.  Til višbótar kemur miaGBP 1,0 vegna óžrifa af völdum reykinga og eldtjóns af völdum glóšar eftir reykingamenn.  Kostnašur alls miaGBP 4,6 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,4.  

Į tekjuhliš rķkissjóšs ķ žessum mįlaflokki eru skattar og gjöld af tóbaksvörum, miaGBP 9,5, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,1. Brezki rķkissjóšurinn er meš rekstrarhagnaš af reykingafólki, sem nemur GBP 4,9 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,7.  

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur veldur sparar rķkissjóšur Bretlands fé į ótķmabęrum daušsföllum reykingamanna.  Tališ er, aš 15,9 % daušsfalla į Bretlandi hafi mįtt rekja til reykinga įriš 2015, og žau bar aš jafnaši 13,3 įrum fyrr aš garši en hjį hinum.  Hér er einmitt um žann hluta ęvinnar hjį flestum aš ręša, žegar fólk žarf mest aš leita til hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu. Žar aš auki verša ellilķfeyrisgreišslur til reykingamanna sįralitlar, en į móti kann aš koma örorkulķfeyrir.  Žetta telst skżrsluhöfundum til, aš spari brezka rķkissjóšinum miaGBP 9,8 į įri, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,3 į į įri.  Žannig mį halda žvķ fram, aš eymd brezkra reykingamanna spari brezka rķkinu miaGBP 14,7 į įri, sem gróflega heimfęrt į ķslenzka reykingamenn yršu miaISK 11,0.  Žetta er nöturlega hį tala m.v. žį eymd og pķnu, sem sjśklingar, t.d. meš sśrefniskśta, mega žjįst af, svo aš ekki sé nś minnzt į ašstandendur.  Kaldhęšnir segja tóbakiš og nikótķnfķknina vera hefnd raušskinnans, en indķįnar voru örugglega ekki meš ķ huga į sķnum tķma aš styrkja rķkissjóši hvķta mannsins.  

Meš svipušum hętti hefur Snowdon ķ skżrslunni "Alcohol and the Public Purse", sem gefin var śt af IEA įriš 2015, afsannaš fullyršingar um kostnaš brezka rķkissjóšsins af ofneyzlu įfengis.  Žvķ er einnig išulega haldiš į lofti hérlendis, aš įfengissjśklingar séu baggi į rķkissjóši, en ętli žaš sé svo, žegar upp er stašiš ? 

Įfengisböliš er hins vegar žyngra en tįrum taki fyrir fjölskyldurnar, sem ķ hlut eiga.  Slķkt ętti žó ekki aš nota sem réttlętingu fyrir įfengiseinkasölu rķkisins, steinrunnu fyrirbrigši, sem bętir sennilega engan veginn śr įfengisbölinu.

Ķ grunnskólum landsins žarf forvarnarašgeršir meš lęknisfręšilegri kynningu į skašsemi vķnanda og annarra fķkniefna į lķkama og sįl, einkum ungmenna.  Žį er žaš žekkt, aš sumir hafa ķ sér meiri veikleika en ašrir gagnvart Bakkusi og verša žar af leišandi aušveld fórnarlömb hans.  Allt žetta žarf aš kynna ungu fólki ķ von um aš forša einhverjum frį forašinu. Vinfengi viš Bakkus ętti helzt aldrei aš verša, en hóflega drukkiš vķn (meš mat ķ góšra vina hópi) glešur žó mannsins hjarta, segir mįltękiš.  

Hvaš skrifar Óšinn um opinberan kostnaš af įfengisbölinu ?:

"Kostnašur hins opinbera vegna įfengisneyzlu er vķštękur.  Kostnašur vegna įfengistengdra ofbeldisglępa er metinn į um miaGBP 1,0, og kostnašur vegna annarra glępa - žar į mešal drukkinna ökumanna - er um miaGBP 0,6.  Kostnašur heilbrigšiskerfisins vegna įfengisdrykkju er metinn į um miaGBP 1,9, og annar kostnašur velferšarkerfisins, t.d. vegna greišslna til fólks, sem drykkjusżki sinnar vegna er ófęrt um vinnu, nemur um miaGBP 0,29."

Į Bretlandi er metinn opinber heildarkostnašur vegna ofdrykkju Kod = miaGBP(1,0+0,6+1,9+0,29)=miaGBP 3,8.  Yfirfęršur til Ķslands meš einfaldasta hętti nemur žessi kostnašur miaISK 2,8. Į Bretlandi er žessi kostnašur lęgri en af tóbaksbölinu, en blekbóndi mundi halda, aš į Ķslandi sé opinber kostnašur af įfengisbölinu hęrri en af tóbaksbölinu og jafnframt hęrri en miaISK 2,8 žrįtt fyrir verra ašgengi aš įfengisflöskum og -dósum hérlendis, eins og allir vita, sem feršazt hafa til Bretlands.  Žaš er barnalegt aš ķmynda sér, aš rķkisverzlanir reisi einhverjar skoršur viš įfengisfķkninni.  Hśn er miklu verri višfangs en svo.

Tekjur brezka rķkisins af af įfengi į formi skatta og įfengisgjalda eru um miaGBP 10,4. Žar aš auki felur skammlķfi drykkjusjśkra ķ sér talsveršan sparnaš, sem Óšinn tķundaši žó ekki sérstaklega. Brezka rķkiš kemur žannig śt meš nettótekjur af įfengi, sem nemur a.m.k. miaGBP(10,4-3,8)=miaGBP 6,6.  Brśttotekjur ķslenzka rķkisins śt frį žessu eru miaISK 7,8, en eru ķ raun miklu hęrri, og nettótekjur žess miaISK 4,9.  Kostnašur ķslenzka rķkissjóšsins af įfengisbölinu er grķšarlegur, svo aš nettótekjur hans af įfenginu eru sennilega ekki hęrri en žessi vķsbending gefur til kynna, en samt örugglega yfir nśllinu, žegar tekiš hefur veriš tillit til styttri ęvi.  

Undir lokin skrifar Óšinn:

"Žaš er engu aš sķšur įhugavert aš sjį, aš žvert į fullyršingar žeirra, sem berjast gegn reykingum og įfengisneyzlu, žį vęri staša brezka rķkissjóšsins verri en ella, ef ekki vęri fyrir reykinga- og drykkjufólkiš."

Rķkissjóšurinn ķslenzki hagnast mikiš į żmsum öšrum hópum, sem sérskattašir eru.  Žar fara eigendur ökutękja framarlega ķ flokki.  Tekjur rķkissjóšs af ökutękjum nema um miaISK 45, en fjįrveitingar til vegageršarinnar nema ašeins rśmlega helmingi žessarar upphęšar, og hefur Vegageršin žó fleira į sinni könnu en vegina, t.d. ferjusiglingar.  Fjįrveitingar til Vegageršarinnar hafa nś ķ 9 įr veriš allt of lįgar m.v. įstand vega og umferšaržunga, en frį 2015 hefur keyrt um žverbak.  Af öryggisįstęšum veršur aš auka įrlegar fjįrveitingar til vegamįla hérlendis um a.m.k. miaISK 10.  

Nś hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra bošaš hękkun kolefnisgjalds į dķsilolķu.  Vinstri stjórnin reyndi fyrir sér į żmsum svišum meš neyzlustżringu, og eitt asnastrikiš var aš hvetja til kaupa į dķsilbķlum fremur en benzķnbķlum meš meiri gjöldum į benzķniš.  Hękkun nś kemur sér aušvitaš illa fyrir  vinnuvélaeigendur, en vinnuvélar eru flestar dķsilknśnar, og žeir eiga ekkert val.  Eigendur annarra dķsilknśinna ökutękja eiga val um ašra orkugjafa, t.d. fossaafl og jaršgufu, sem breytt hefur veriš ķ rafmagn.  

Stöšugt hefur fjaraš undan žessum tekjustofni rķkisins vegna sparneytnari véla.  Innleišing rafbķla kallar į allsherjar endurskošun į skattheimtu af umferšinni.  Strax žarf aš hefja undirbśning aš žvķ aš afleggja gjöld į eldsneytiš og eignarhaldiš (bifreišagjöld) og taka žess ķ staš upp kķlómetragjald.  Bķlaframleišendur eru aš alnetsvęša bķlana og "skattmann" getur fengiš rauntķmaupplżsingar um aksturinn inn ķ gagnasafn sitt og sent reikninga ķ heimabanka bķleigenda mįnašarlega, ef žvķ er aš skipta.  Ķ Bandarķkjunum eru nś geršar tilraunir meš žetta, og er veggjaldiš um 1,1 ISK/km.  Žar er reyndar einnig fylgzt meš stašsetningu og hęrra gjald tekiš ķ borgum, žar sem umferšartafir eru. Į Ķslandi yrši mešalgjaldiš um 5,1 ISK/km m.v. 35 miaISK/įr framlög rķkisins til vegamįla.  

 


Skringilegur rįšherra

Umhverfis- og aušlindarįšherra braut sķšareglur Alžingis meš žvķ uppįtęki sķnu aš fara ķ einhvers konar fyrirsętuhlutverk ķ ręšusal hins hįa Alžingis fyrir  kjólahönnuš.  Fyrir vikiš fęr rįšherrann ekki lengur aš njóta vafans, en hśn hefur veriš meš stórkarlalegar  yfirlżsingar um atvinnuvegi landsmanna, t.d. orkukręfan išnaš. Viš žetta hefur hśn misst allt pólitķskt vęgi og er oršin žung pólitķsk byrši fyrir Bjarta framtķš og er ekki rķkisstjórninni til vegsauka.   

Ķ kjölfar hinnar alręmdu kjólasżningar ķ Alžingishśsinu, sem afhjśpaši dómgreindarleysi rįšherrans, birtist hśn ķ fréttavištali į sjónvarpsskjįm landsmanna meš barn sitt į handlegg og lżsti žvķ yfir, aš hśn vildi, aš bķlaumferšin vęri oršin kolefnisfrķ įriš 2030 !  Žetta er ómögulegt og er ekki ķ samręmi viš stefnu rķkisstjórnarinnar, sem mišar viš, aš 40 % bķlaflotans ķ heild sinni verši knśinn raforku įriš 2030. 

Žetta undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar dugar žó ekki til žess aš nį heildarmarkmišinu um 40 % minni koltvķildislosun frį innanlandsnotkun jaršefnaeldsneytis utan ETS (višskiptakerfis ESB meš losunarheimildir).  Til žess veršur olķu- og benzķnnotkun um 60 kt of mikil įriš 2030, sem žżšir, aš hękka žarf undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar śr 40 % ķ 60 % til aš nį yfirmarkmišinu.  Hröšun į žessu ferli nęst hins vegar ekki įn ķžyngjandi og letjandi ašgerša stjórnvalda gagnvart kaupendum og eigendum eldsneytisbķla og hvetjandi ašgeršum til aš kaupa rafknśna bķla, t.d. skattaķvilnanir.  Žį veršur einnig aš flżta allri innvišauppbyggingu.  Allt žetta žarf aš vega og meta gagnvart gagnseminni fyrir hitafariš į jöršunni og loftgęšin į Ķslandi.  Įhrifin af žessu į hitafariš verša nįnast engin. 

Rįšherra umhverfis- og aušlindamįla gerši sig enn einu sinni aš višundri meš yfirlżsingu, sem er óframkvęmanleg.  Fyrsta undirmarkmiš rķkisstjórnar ķ žessum efnum er frį 2010 og var einnig alveg śt ķ hött, en žaš var um, aš 10 %  ökutękjaflotans yršu oršin umhverfisvęn įriš 2020.  Nś er žetta hlutfall um 1,0 %, og meš mikilli bjartsżni mį ętla, aš 5,0 % nįist ķ įrslok 2020.  

Žetta illa ķgrundaša undirmarkmiš vinstri stjórnarinnar var skuldbindandi gagnvart ESB, og žaš mun kosta rķkissjóš um miaISK 1,0 ķ greišslur koltvķildisskatts, aš óbreyttu til ESB, en vonandi veršur bróšurparti upphęšarinnar beint til landgręšslu į Ķslandi, sem jafnframt bindur koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš er žó ķ verkahring rķkisstjórnarinnar (téšs umhverfisrįšherra ?) aš vinna žvķ mįli brautargengi innan ESB.

Vegna žess, aš koltvķildisgjaldiš mun hękka į nęsta įratug śr nśverandi 5 EUR/t CO2 ķ a.m.k. 30 EUR/t, žį gętu kolefnisgjöld rķkissjóšs vegna óuppfyllts markmišs ķslenzkra stjórnvalda fariš yfir miaISK 5,0 į tķmabilinu 2021-2030.  Žaš er veršugt višfangsefni ķslenzkra stjórnvalda aš fį ESB til aš samžykkja, aš žetta fé renni t.d. til Skógręktarinnar og Landgręšslunnar.  Er rįšherrum į borš viš Björt Ólafsdóttur treystandi ķ slķk alvöruverkefni ?

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband