Fęrsluflokkur: Fjįrmįl

Rafbķlavęšing og heildarlosun CO2

Rafgeymarnir eru Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar, enn sem komiš er.  Nś er aš koma fram į sjónarsvišiš tękni til aš hlaša žį žrįšlaust, jafnvel į ferš, og er notuš til žess hefšbundin 20. aldar rafsegulsvišstękni, reist į kenningum Michaels Faradays frį 1831 og ešlisfręšilķkingum Mawells, og veršur gerš grein fyrir žessari tęknižróun ķ žessari vefgrein, en fyrst veršur umhverfislegur įvinningur rafbķlavęšingarinnar į Ķslandi settur ķ samhengi viš ašra losun.

Özur Lįrusson įvarpar hinn dęmigerša frambjóšanda til Alžingis ķ Morgunblašsgrein, 26. október 2017,

"Kynntu žér gögnin, įgęti frambjóšandi".

Hann deilir žar réttilega į marga stjórnmįlamenn, sem eru meš loftslagsmįl į vörunum ķ tķma og ótķma, og leggja žį höfušįherzlu į rafbķlavęšinguna, įn žess aš athuga, hvaš landumferšin vegur hlutfallslega lķtiš ķ heildarlosuninni og įn žess aš gera um leiš grein fyrir trśveršugri og skynsamlegri įętlun um aš koma žeim innvišum į laggirnar, sem eru forsenda rafbķla ķ tugžśsunda tali hérlendis.

Özur bendir į ķ téšri grein, aš eldsneytisnżtni farartękja hafi batnaš um 35 % undanfarin 10 įr eša um 3,5 %/įr aš jafnaši, sem er grķšarlega góšur įrangur hjį hönnušum bķlvéla, grindar, yfirbyggingar og innmats.  Hér leggst į eitt beztun bķlvéla meš hermun ķ tölvum, žróun efnistękni og val į ešlisléttari efnum en įšur, og lįgmörkun loftmótstöšu.  

Įriš 2016 notušu landfartęki 274 kt af jaršefnaeldsneyti.  Bętt nżtni um 35 % jafngildir tęplega 150 kt/įr elsdsneytissparnaši įriš 2016 m.v. eldsneytisnżtnina įriš 2006 og minni losun gróšurhśsalofttegunda um rśmlega 470 kt/įr, sem er 4,0 % af heildarlosun Ķslendinga vegna orkunotkunar įriš 2016. Landfartęki losušu žį 864 kt af CO2 eša 7,4 % af heildarlosun Ķslendinga vegna orkunotkunar, sem nam 11,7 Mt. 

"Žį komum viš aš umręšunni um heildarlosun, en žar er rétt aš benda žér į umręšur, sem voru į Alžingi į haustmįnušum 2015.  Ķ svari viš fyrirspurn, er žįverandi umhverfisrįšherra fékk, kemur fram, aš ašeins 4 % af heildargróšurhśsalofttegundum komi frį fólksbķlum hér į landi, 96 % af žeim eru af öšrum völdum !"

Skošum žessar stašhęfingar nįnar:

Landfartęki eru talin nota 93 % eldsneytis samgöngutękja innanlands, og ętla mį, aš fólksbķlar noti 65 % af žvķ.  Eldsneytisnotkun žeirra er žį:

MF=0,93x0,65x295 kt/įr=178 kt įriš 2016, sem veldur koltvķildislosun 561 kt/įr.  Sem hlutfall af heildarlosun vegna orkunotkunar er žetta: 0,561/11,67=4,8 %.  Viškomandi rįšherra hefur į sinni tķš vafalķtiš bętt viš losun frį landbśnaši og śr uppžurrkušum mżrum.  Frį landbśnaši mį ętla, aš komiš hafi 0,7 Mt af CO2eq.  Losun frį framręstu landi var žį (2015) talin nema 11,61 Mt/įr CO2eq, en er nśna talin vera 29,5 % minni samkvęmt Umhverfisrįšgjöf Ķslands ķ Bęndablašinu, 2. nóvember 2017.  Žar er getiš um einingarlosun śr žurrkušum mżrum 19,5 t/ha koltvķildisjafngilda į įri, en hśn var įšur talin vera 27,64 t/ha per įr CO2eq.  Žetta žżšir, aš žurrkašar mżrar senda nś frį sér:

MŽM=19,5x420“000=8,2 Mt/įr CO2eq.  

Žį veršur hlutfall fólksbķla ķ heildarlosun:

0,561/20,6=2,7 %.

Skekkja rįšherrans er sennilega fólgin ķ vanmati į grķšarlegum gróšurhśsaįhrifum millilandaflugsins.  Ķslenzk millilandaflugfélög notušu įriš 2016 32 PJ (Petajoule) af orku, sem samsvarar 66 % af raforkuvinnslu allra vatnsaflsvirkjana landsins, og višurkennt er, aš gróšurhśsaįhrif viš losun gastegunda og fastra agna śr žotuhreyflum ķ hįloftunum eru tęplega žreföld į viš sams konar losun į jöršu nišri.  Žannig nįmu žessi jafngildisįhrif 7,11 Mt CO2 (M=milljón) įriš 2016 eša 59 % af allri losun Ķslendinga vegna orkunotkunar eša 34 % af heild aš losun framręsts lands meštalinni.  Meš žvķ aš bęta henni viš losun vegna orkunotkunar, 11,67 Mt, fęst heildarlosun af mannavöldum į Ķslandi 2016:

MH=20,6 Mt CO2, og losun vegna orkunotkunar er 57 % af heild.

Özur notar of lįg losunargildi fyrir millilandaflug og śreltu töluna fyrir losun framręsts lands, og žess vegna eru hlutfallstölur hans ekki alveg réttar, en įbending hans er rétt: žaš er grķšarlegu pśšri eytt ķ aš minnka mjög litla tölu, 2,7 %. Sķšan įvarpar hann frambjóšandann aftur:

"Žį komum viš aš žvķ, sem žś, įgęti frambjóšandi, telur oftar en ekki [vera] lausnina, sem viš eigum aš drķfa ķ, og žaš helzt į morgun.  Rafbķlavęša žjóšina !  Žaš markmiš er mjög gott og myndi henta okkur sérstaklega vel, svo aš, ef žaš er framkvęmanlegt į žeim hraša, sem žś leggur til, vęri žaš hreint śt sagt frįbęrt.  Žaš er bara ekki svo, žvķ mišur."

Blekbóndi er žó ósammįla Özuri ķ žvķ, aš "frįbęrt" vęri aš "rafbķlavęša žjóšina" į žeim hraša, sem sumir stjórnmįlamenn hafa tjįš sig um, ef žaš vęri hęgt, sem spannar lķklega tķmabiliš 2030-2040 fyrir verklok.  Įstęšan fyrir žvķ, aš žessi mikli hraši er óheppilegur, er sś, aš mótuš tękni er enn ekki komin fram į sjónarsvišiš, heldur er grķšarlega hröš žróun į žessu sviši žessi įrin ķ vetnisrafölum og rafgeymum, svo og ķ endurhlešslu rafgeymanna.

Ķ "The Economist", 28. október 2017, er gerš grein fyrir žróun žrįšlausrar endurhlešslu rafgeymanna ķ greininni, "Proof by induction",  sem reyndar er stęršfręšilegt hugtak og heitir "žrepasönnun" į ķslenzku, svo aš žetta er oršaleikur hjį Englendingunum.

Žessi žrįšlausa hlešslutękni er reist į rafsegulsviši frį segulspólu meš jįrnkjarna ķ mišju, einni eša fleiri ķ palli, sem komiš er fyrir viš yfirborš jaršar og spanar upp straum ķ spólum, sem komiš er fyrir ķ undirvagni rafbķla, sem lagt er yfir pallinum. Žennan straum žarf aš afriša įšur en hann er sendur til rafgeymasetts bķlsins.  Töpin ķ žessu hlešsluferli eru sögš vera 11 %, sem er svipaš og bśast mį viš frį hśstöflu gegnum hlešslutęki og hlešslustreng og aš rafgeymasetti bķls.  Žessum töpum er yfirleitt alltaf sleppt, žegar fjallaš er um orkunżtni rafbķla, sem augljóslega gefur villandi nišurstöšu.  Žessi žróun er frumkvöšlastarfsemi, ašallega ķ Bandarķkjunum, og kostar pallur og móttökubśnašur kominn ķ bķl og tengdur kUSD 2,5-4,0.

Frumkvöšlafyrirtęki ķ New York vill fį aš koma mörgum hlešslupöllum fyrir ķ borginni og leigja ašgang aš žeim.  Bķlstjórar geta žį pantaš tķma gegnum snjallsķmann sinn til pallafnota.  

Bķlaframleišendur eru nś aš taka viš sér meš žetta.  Athygli vekur, aš Toyota hefur tryggt sér afnotarétt af einkaleyfi WiTricity, fyrirtękis ķ Massachusetts, į spanmóttökubśnaši ķ bķla, žótt Toyota vešji į vetnisknśna rafala ķ rafbķlum, en önnur fyrirtęki eru aš žróa eigin bśnaš, t.d. Audi, BMW, Daimler, Ford, Jaguar og Volvo.

Fyrirtękiš Wave ķ Utah įformar aš setja upp aflmikinn pall viš höfnina ķ Los Angeles, sem risagįmalyftari į aš nota žar.  

Af öšrum lķklegum notendum mį nefna leigubķla og strętisvagna.  Žar sem leigubķlar bķša ķ röš og fęra sig smįm saman framar, er upplagt aš koma fyrir spanpalli, og žurfa leigubķlstjórar žį ekki aš fara śt śr bķl til aš hlaša, en nota samt bištķmann til žess.

Sama mį segja um strętisvagnana.  Žeir geta notaš bištķmann til aš hlaša, og geta žeir žį ekiš ķ 16 klst og fullhlašiš sķšan ķ 8 klst.  Žetta er žegar tķškaš ķ Milton Keynes, borg noršvestur af London.  Žar er spanpallur viš sitt hvora endastöš Leišar 7, žar sem hvor spannpallur hżsir 4 spólur, og er heildarafl palls 120 kW.  Hvor spanpallur kostar kUSD 130.  Hjį rekstrarašilanum, eFIS, hefur samt veriš reiknaš śt, aš kostnašur viš hvern slķkan strętisvagn er 0,5 USD/km (54 ISK/km) lęgri en fyrir dķsilknśinn vagn vegna lęgri orku- og višhaldskostnašar.  Įtta vagnar į Leiš 7 aka alls 700“000 km/įr, svo aš sparnašur į Leiš 7 er 350 kUSD/įr.  Žetta žżšir, aš spanpallar og móttökubśnašur ķ vögnum borga sig upp į rśmlega 2 įrum.  Į Ķslandi ętti žessi fjįrfesting aš verša enn aršsamari vegna lęgra raforkuveršs en ķ Milton Keynes. 

Hvers vegna heyrist ekkert frį almenningsfyrirtękinu "Strętó" hér og borgaryfirvöldum annaš en skrautlegar draumsżnir um "Borgarlķnu", sem er svo dżr og óhagkvęm, aš sliga mundi fjįrhag sveitarfélaga höfušborgarsvęšisins um ókomin įr ?  Er ekki kominn tķmi til aš velta um boršum forręšishyggju og flautažyrla, og hefja žess ķ staš samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu, sem kosta miklu minna og gagnast öllum žorra fólks ?

 

Miklabraut 

 

 

 

 

 

 

 

 


Stöšnun jafngildir hnignun

Innvišauppbygging ķ landinu hefur veriš ķ umręšunni, einnig ķ nżafstašinni kosningabarįttu, en ekki veriš varpaš nęgilega skżru ljósi į žaš, hvers vegna hśn er naušsynleg.  Bent hefur veriš į bįgboriš įstand samgöngumįla, t.d. žjóšveganna og einnig "žjóšvega raforkunnar", flutningskerfis raforku į milli landshluta, en žaš eru miklu dżpri og afdrifarķkari skżringar į naušsyninni en žęgindatilfinning notendanna.

Sannleikurinn er sį, aš margir umręddra innviša eru naušsynlegir fyrir śtflutningsatvinnuvegi landsins, og žeir standa undir veršmętasköpuninni.  Įframhaldandi velmegun landsmanna hvķlir į aukinni śtflutningsstarfsemi.  Af nśverandi vaxtarbroddum žar mį nefna laxeldi og feršažjónustu, og innvišir, sem žessi starfsemi žarf į aš halda, aš sé ķ góšu lagi, eru vegir, flugvellir, hafnir, raforkukerfi, vatnsveitur, hitaveitur, frįveitur og sorpeyšing.

Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur efnahagssvišs SA, rak "endahnśtinn" į Višskiptablašiš 2. nóvember 2017, og var sį endahnśtur vandašur og įhugaveršur, eins og allt, sem frį henni kemur:

"Į sķšasta įri var hér einn mesti vöxtur kaupmįttar ķ heiminum, fjórtįnfaldur į viš kaupmįttarvöxt ESB-rķkja.  Ķslenzkar hagtölur tala sķnu mįli.  Įrangurinn er ótrślegur ķ ljósi žess, aš fyrir ašeins nokkrum įrum blasti hér viš alvarlegur skuldavandi eftir framśrkeyrslu sķšustu uppsveiflu.

Śtflutningsgreinar standa nś undir veršmętasköpun hagkerfisins, og hvķlir įframhaldandi velgengni okkar į žvķ, aš vöxtur žeirra sé tryggšur.  Eigi ķslenzka hagkerfiš aš vaxa įfram į sama hraša og aš mešaltali sķšustu įratugi, og śtflutningsgreinar aš halda sķnu vęgi, žį žurfa śtflutningsveršmęti aš vaxa um 1“000 mia [ISK] į nęstu 20 įrum, um 50 mia [ISK)/įr eša 1 mia [ISK]/vika.  Hin Noršurlöndin žekkja žetta samband, og er óumdeilt, aš efnahagsleg velsęld byggir į vexti śtflutningsgreina.  Žar er žaš staša śtflutningsgreina, sem įkvaršar svigrśm til launahękkana.  Į Ķslandi er žaš hiš opinbera." 

Undirstrikun er frį BJo.  

Samtök išnašarins, SI, birtu 5. október 2017 skżrslu sķna "um įstand og framtķšarhorfur innviša į Ķslandi".  Žar kemur fram, aš heildarfjįrfestingaržörf innviša sé nś um mia ISK 370, um 11 % af endurstofnvirši žeirra og 15 % af VLF.  Žetta er ekkert til aš fallast hendur śt af, enda getur rķkissjóšur fjįrmagnaš žetta meš žvķ aš selja hluti ķ Keflavķkurflugvelli, Flugstöš Leifs Eirķkssonar og ķ bönkunum.  Vilji er allt, sem žarf.

Fjįrfestingaržörf ķ ofangreindum innvišum fyrir śtflutningsatvinnugreinarnar, sem njóta ęttu forgangs viš uppröšun ķ tķma, er sem hér segir ķ miaISK og % af heildarinnvišažörf samkvęmt SI:

  • Žjóš- og sveitarfélagavegir  120; 32 %  Ath. 1
  • Orkuflutningur og -dreifing  70;  19 %  Ath. 2
  • Vatnsveitur                  15;   4 %  Ath. 3
  • Sorpeyšing                   13;   4 %  Ath. 4
  • Hafnir                        6;   2 %  Ath. 5
  • Flugvellir                    3;   1 %  Ath. 6
  • Hitaveitur                    2;   1 %  Ath. 7

Ath. 1: Greišar samgöngur į landi eru undirstaša öflugs athafnalķfs um landiš allt og ešlilegrar byggšažróunar ķ landinu.  Vegirnir žurfa aš vera nęgilega breišir og buršarmiklir fyrir žį stęrš ökutękja, sem hagkvęmur flutningarekstur krefst samkvęmt Evrópustašli aš teknu tilliti til vęntanlegs ökutękjafjölda aš aldarfjóršungi lišnum.  Ašgreina žarf umferšarstefnur, žar sem mešalumferš fer yfir 8 žśs. ökutęki į sólarhring og afnema allar einbreišar brżr į žjóšvegum.  Ašgreiningin kallar į a.m.k. 2+1 veg.

Fjįrmögnun meš sölu eigna rķkisins, auknum fjįrveitingum śr rķkissjóši til Vegageršarinnar og einkaframkvęmd, t.d. į Sundabraut og annars stašar, žar sem ökumenn eiga val um ašra leiš.

Ath. 2: Brżnast er aš afnema raforkuskort, tķmabundinn og stöšugan og aš auka afhendingaröryggiš, svo aš óskipulagt straumleysi sé hvergi lengur en 6 mķnśtur į įri.  Helztu verkžęttir eru uppfęrsla Byggšalķnu śr 132 kV ķ 220 kV, samtenging Noršur- og Sušurlands meš jafnstraumsjaršstreng um Sprengisand, hringtenging Vestfjarša og tenging nżrrar 55 MW virkjunar žar viš žessa hringtengingu, jaršsetning allra loftlķna į 66 kV spennu og lęgri og žrķfösun sveitanna um leiš.

Fjįrmögnun meš sölu eigna rķkisins og meš fjįrfestingafé Landsnets, RARIK, OV o.fl. įn gjaldskrįrhękkunar. Nefnd er of lįg fjįrfestingarupphęš, og viršist fjįrfestingaržörf fyrir orkuskiptin hafa veriš vanmetin.  Žannig nemur fjįrfestingaržörf ķ Byggšalķnu og öflugri samtengingu landshluta miaISK 64, sé mišaš viš įętlaša žörf Landsnets fyrir 555 km af loftlķnum og jaršstrengjum. Žį er eftir aš koma raforkukerfi Vestfjarša ķ skaplegt horf og setja dreifikerfi ķ jöršu samhliša žrķfösun sveitanna.  Nęr lagi gętu veriš miaISK 250 ķ žennan žįtt aš meštalinni rafvęšingu hafnanna fyrir orkuskipti fiskveišiflotans.   

Ath. 3: Vatnslindir Ķslands eru grķšarleg aušlind nś į tķmum, žegar alvarlegs vatnsskorts er tekiš aš gęta ķ heiminum, jafnvel ķ Evrópu, s.s. į Ķtalķu.  Vatnsvernd er ein mikilvęgasta umhverfisverndin og er grundvallaratriši fyrir heilsu žjóšarinnar.  Žótt nóg sé af vatninu hér, ber okkur aš fara vel meš žaš, og vatnsveitur eru teknar aš nżta nżja męlitękni til aš stašsetja vatnsleka śr lögnum. Slķkar višgeršir eru kostnašarsamar, en ber aš leggja ķ til aš koma ķ veg fyrir sóun. Aš hafa einvöršungu yfirboršsvatn er neyšarbrauš fyrir vatnsveitur, og allt žéttbżli ętti aš hafa ašgang aš vatni sķušu ķ gegnum jaršveginn.  Nż tękni aušveldar leit aš vatnslindum.

Fjįrmögnun śr sveitarsjóšum og sjóšum rķkisins til sérverkefna.

Ath. 4: Uršun sorps ętti aš heyra sögunni til, og flytja ętti allt sorp ķ sorpeyšingarstöšvar, žar sem žaš er flokkaš og žvķ breytt ķ orku ķ fjarvarmaveitum eša ķ rafmagn og moltu.  

Fjįrmögnun śr sveitarsjóšum og sjóšum rķkisins til sérverkefna. 

Ath. 5: Ķ upphęšinni, miaISK 6, sem nefnd er ķ skżrslu SI til hafnarbóta, er rafvęšing hafnanna fyrir orkuskiptin ekki nefnd, en hśn mun krefjast enn hęrri upphęšar.  Žar er um aš ręša hįspennta orkudreifingu um hafnirnar og samtķmis landtengingu fyrir öll skip, sem legiš geta samtķmis ķ viškomandi höfn.

Fjįrmögnun rafvęšingarinnar śr Orkusjóši, sem njóta ętti aušlindagjalds af orkufyrirtękjunum og hafnarbętur śr hafnarsjóšum, sem ętti aš eyrnamerkja hluta af veišigjöldunum.

Ath.6:  Til aš létta į vegaumferš žarf aš efla flugsamgöngur innanlands.  Nżlega var Hśsavķkurflugvöllur enduropnašur, og mį žakka žaš auknum umsvifum į Hśsavķk ķ tengslum viš feršažjónustu og kķsilver PCC, sem ręsa į ķ desember 2017 og mun vafalaust reynast kjölfestufyrirtęki fyrir byggšina viš Skjįlfanda, enda kunna menn žar til verka.  Innanlandsflugiš getur hjįlpaš til viš aš dreifa įlagi feršamanna um landiš.  Mišstöš innanlandsflugsins er og veršur aš vera į Reykjavķkurflugvelli.  Hśn veršur aldrei ķ Hvassahrauni.  

Fjįrmögnun til eflingar innanlandsflugi meš fjįrfestingum ķ nśverandi flugvöllum og bśnaši į žeim er sjįlfsögš śr rķkissjóši.  

Ath.7:  Į nokkrum stöšum er tekiš aš draga nišur ķ hitaveituholum og bora žarf nżjar.  Bętta tękni viš leit aš heitu vatni žarf aš nżta į nżjum svęšum, sem talin hafa veriš "köld" hingaš til, žvķ aš hitaveita er hagstęšari til hitunar hśsnęšis en rafmagn, ef hitastig vatns śr jöršu er a.m.k. 70°C, og jafnvel lęgra, ef žaš er ķ miklu magni.  Hitaveitufyrirtęki ęttu aš leggja meiri įherzlu į jafnręši višskiptavina meš žvķ aš selja žeim orku ķ staš massa af vatni, žvķ aš nś sitja ekki allir viš sama borš ķ žessum efnum hjį sömu hitaveitu.  Žetta er ešlilegt, žvķ aš lagnir til notenda er mjög mislangar og jafnvel misvel einangrašar.

Fjįrmögnun śr sjóšum hitaveitufyrirtękjanna sjįlfra og eigenda žeirra og śr Orkusjóši.

Katrķn Jakobsdóttir vinnur nś aš žvķ aš mynda rķkisstjórn meš framsóknarmönnum, Samfylkingu og pķrötum.  Žetta er furšusamsetning aš mörgu leyti og alls ekki samstęšasta samsetning, sem hęgt er aš hugsa sér.  Hvernig geta t.d. framsóknarmenn, sem lofušu žvķ fyrir kosningar aš hękka enga skatta, ljįš mįls į rķkisstjórnarsamstarfi meš flokkum, sem eru yfirlżstir skattahękkunarflokkar ?

Téš Katrķn hefur nefnt, aš "stóru mįlin" fyrir žennan "Hrunadans" verši loftslagsmįl og innvišauppbygging.  Žį verša nś mörg kosningamįlanna śtundan, og žaš eru eiginlega svik viš kjósendur aš bjóša žeim upp į žetta, žvķ aš žaš er rangtślkun į kosningaśrslitum, aš kjósendur hafi ašallega veriš aš bišja um vinstri stjórn.

Einn af mörgum göllum vinstri manna er, aš žeir geta ašeins hugsaš sér aš fjįrfesta ķ innvišum meš žvķ aš ženja śt rķkissjóš, annašhvort meš aukinni skattheimtu eša lįntökum rķkissjóšs.  Žeir hafa aldrei viljaš minnka eignasafn rķkisins, jafnvel žótt žar lęgi mikiš fé ašgeršalķtiš, ž.e. meš sįralķtilli įvöxtun.  Žetta mun girša fyrir verulegt uppbyggingarįtak innviša aš hįlfu vinstri stjórnar, nema meš slęmum žensluvaldandi afleišingum.  Žaš er brennt fyrir žaš, aš vinstri menn geti fundiš beztu lausnirnar fyrir hag almennings.  

    

 

 

 

 


Aukiš andrżmi

Žeir eru nokkrir, einnig hérlendis, sem goldiš hafa varhug viš kenningum um hlżnun jaršar af völdum s.k. gróšurhśsalofttegunda, einkum lķfsandans, CO2, sem kallašur hefur veriš koltvķildi į ķslenzku (ildi=sśrefni).  Efasemdarmenn töldu sig fį byr ķ seglin ķ sumar, er upplżst var um, aš andrśmsloft jaršar hefši ķ raun hlżnaš 0,3°C minna įriš 2015 frį įrinu 1870 en spįš hafši veriš meš žvķ aš bęta 2,0 trilljónum (trn) tonna (1 trilljón=1000 milljaršar) af koltvķildi inn ķ lofthjśp jaršar ķ lķkönum IPCC (International Panel on Climate Change), eins og tališ er, aš bętzt hafi viš ķ raun frį 1870-2015. Lofthjśpurinn hefur hingaš til sżnt meiri tregšu til hlżnunar en reiknilķkön höfšu veriš forrituš fyrir.

Žetta žżšir, aš jaršarbśar fį aukiš andrśm til aš kljįst viš hlżnun jaršar, žvķ aš samkvęmt žessu eykst magn koltvķildisins, sem óhętt er aš losa śt ķ andrśmsloftiš įn hlżnunar um meir en 1,5°C, śr 2,25  trn t ķ 2,75 trn t CO2.  Žetta žżšir, aš "kvóti" andrśmsloftsins fyrir CO2 fylist ekki į 7 įrum frį 2015, heldur į 21 įri, ž.e. įriš 2036, m.v. losun įrsins 2015. Žetta gefur von um, aš unnt verši aš halda afleišingum hlżnunar ķ skefjum, en žį veršur aš bregšast viš strax og draga śr losun um 1,2 mia t/įr til aš nį nśll nettó losun įriš 2055. Žess mį geta hér, aš heildarlosun Ķslands įn tillits til žurrkašs lands, en aš stęrsta losunarvaldinum, millilandafluginu, meštöldum, nemur um žessar mundir tęplega 12 Mt/įr eša rśmlega 300 ppm (hlutar śr milljón) af heildarlosun ķ heiminum (įn įhrifa breyttrar nżtingar lands).   

Nś žegar viršist hįmarkslosun hafa veriš nįš, um 38 mia t/įr, og žróun sjįlfbęrra orkulinda gengur vel.  Ekki heyrist žó mikiš af žróun kjarnorku eša samrunaorku, en žróun vindmyllna og sólarhlašna gengur vel.  Į orkuuppboši į Bretlandi ķ september 2017 tókust samningar um raforku frį vindmyllum śti fyrir ströndu į 57,50 GBP/MWh eša 76 USD/MWh (aš vķsu enn nišurgreidd af brezka rķkinu), og raforka frį sólarhlöšum į sólrķkum stöšum er nś žegar samkeppnishęf viš orku frį jaršefnaeldsneytisverum, ž.e. vinnslukostnašur er kominn undir 40 USD/MWh.  Rannsóknarstofnun ķ Potsdam um įhrif loftslagsbreytinga įętlar, aš raforka frį sólarhlöšum muni nema 30 %-50 % af raforkunotkun heimsins įriš 2050, en hśn nemur 2 % nśna.  Žetta kallar į framleišslu grķšarlegs magns af sólarkķsli, og žótt nśverandi framleišslutękni śtheimti tiltölulega mikiš magn af kolum ķ rafskaut ljósbogaofnanna, spara sólarhlöšurnar andrśmsloftinu miklu meira af CO2 į endingartķma sķnum en losaš er viš framleišsluna.  Sama mį segja um įliš.  Fullyršingar um, aš žessi efni, kķsill og įl, hafi slęm įhrif į andrśmsloftiš, eru śr lausu lofti gripnar, žegar minnkun losunar viš notkun žessara efna er tekin meš ķ reikninginn.  Eina višurkennda ašferšafręšin ķ žessum efnum er aš horfa į allt ferli žessara efna frį öflun hrįefna til endanlegrar förgunar.   

Žann 12. október 2017 birtist ķ Morgunblašinu fréttin: "Draga koltvķoxķš śr andrśmslofti":

Žar er sagt frį samstarfi ON-Orku nįttśrunnar viš svissneska fyrirtękiš Climeworks um prófun koltvķildisgleypis viš Hellisheišarvirkjun.  Christoph Gebald, annar stofnenda žessa frumkvöšlafyrirtękis, segir:

"Allar rannsóknir  benda til žess, aš viš nįum ekki markmišum Parķsarsamkomulagsins, ž.e. aš stöšva aukningu į śtblęstri gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu og nį aš halda hnattręnni hlżnun innan viš 2°C, meš žvķ einu aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Viš veršum lķka aš vinna aš žvķ aš hreinsa andrśmsloftiš."

Žessar fullyršingar Svisslendingsins orka mjög tvķmęlis.  Ķ fyrsta lagi hefur nś žegar tekizt aš stöšva įrlega aukningu losunar gróšurhśsalofttegunda, og ķ öšru lagi eru nś 66 % lķkur į žvķ aš mati IPCC, aš takast megi aš halda hlżnun innan viš 1,5 °C.

Žaš mun flżta fyrir žvķ aš nį nśll nettó losun aš draga koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš eru hins vegar nś žegar til ašrar mun umhverfisvęnni og ódżrari ašferšir til žess.  Žar į blekbóndi viš bindingu meš landgręšslu og skógrękt.  Slķkt śtheimtir aš vķsu mikiš landrżmi, en žaš er einmitt fyrir hendi į Ķslandi, og žess vegna į žessi gleypir og nišurdęling uppleysts CO2 ekki erindi viš ķslenzkar ašstęšur og er einvöršungu akademķskt įhugaverš tilraun.  

Gasgleypir Svisslendinganna vegur um 50 t, og žess vegna er ljóst, aš framleišsla hans skilur eftir sig talsvert kolefnisspor.  Ferliš er orkukręft og žarfnast mikils heits vatns.  Žaš er žess vegna rįndżrt og kostar um 65 kISK/t CO2.  Til samanburšar mį ętla, aš binding meš skógrękt į Ķslandi kosti innan viš 4 kISK/t CO2. Gleypisašgeršin er meira en 16 sinnum dżrari en hin ķslenzka skógrękt, sem višurkennd hefur veriš af IPCC sem fullgild ašferš viš bindingu. Afköst téšs gasgleypis og nišurdęlingar eru sįralķtil eša 50 t/įr CO2.  Til samanburšar nįst sömu afköst į 6,5 ha lands hérlendis aš mešaltali meš skógrękt.  

Žaš vęri miklu ódżrara og žjóšhagslega hagkvęmara fyrir ON og önnur CO2 myndandi fyrirtęki aš semja viš ķslenzka skógarbęndur um bindingu koltvķildis en aš standa ķ žessum akademķsku ęfingum į Hellisheiši, sem eru e.t.v. PR-vęnar, en hvorki sérlega umhverfisvęnar né geta žęr nokkru sinni oršiš samkeppnishęfar.   

 Kjarnorka ķ samkeppni viš kol


Aš rįša įhöfn į žjóšarskśtuna

Meš kosningum til Alžingis er žjóšin aš velja sér stjórnendur til aš fara meš sameiginleg mįlefni sķn til allt aš nęstu 4 įra.  Hvaš hefur fólk ķ höndunum nśna til aš taka afdrifarķka įkvöršun af žessu tagi ?

Žaš er hęgt aš nota 2 ašferšir til aš komast aš nišurstöšu.  Ķ fyrsta lagi mį skoša mįlflutning frambjóšendanna ķ kosningabarįttunni, og ķ öšru lagi mį skoša feril žeirra stjórnmįlaflokka, sem fariš hafa meš völdin sķšasta įratuginn.

Vinstri flokkarnir, sem helzt eru oršašir viš stjórnarmyndun eftir kosningarnar ķ dag, 28.10.2017, Vinstri hreyfingin gręnt framboš, Samfylking og Pķratahreyfingin, hafa teflt fram fólki, sem fariš hefur meš hreint fleipur ķ kosningabarįttunni, svo aš ekki sé nś minnzt į persónulegar dylgjur. Slķkt hįttarlag frambjóšenda og fylgifiska žeirra lżsir óviršingu ķ garš kjósenda og miklum vandręšagangi, enda er nišurstaša kosningabarįttunnar sś, aš vinstri flokkarnir eru mįlefnavana, en vilja žó hękka skattana af gömlum vana, žótt engin žörf sé į žvķ nśna rķkisbśskaparins vegna. 

Žau hafa haldiš žvķ fram, aš į Ķslandi rķki mikill tekjuójöfnušur, sem žau vilji leišrétta og beita til žess skattkerfinu.  Žessi įstęša skattahękkunar hefur veriš hrakin meš vķsun til gagna frį Efnahags- og framfarastofnuninni ķ Parķs, OECD, sem sżna, aš tekjujöfnušur er mestur į Ķslandi innan OECD.  Aš ganga lengra ķ tekjujöfnunarskyni getur oršiš žjóšhagslega skašlegt, žvķ aš žį veršur hvatinn til aš klifra upp tekjustigann of veikur.  Slķkt hamlar framleišni og hagvexti.  Vinstri mönnum viršist mörgum vera fyrirmunaš aš skilja žessi einföldu sannindi um slęm žjóšhagsleg įhrif skattahękkana, sem allir į almenna vinnumarkašinum įtta sig žó į.

Vinstri gręn og samfylkingar, t.d. Katrķn Jakobsdóttir og Įgśst Ólafur Įgśstsson (lķklega hlufallslega aušugasti frambjóšandinn mišaš viš hęfileika), hafa fullyrt, aš į Ķslandi rķki óžolandi eignaójöfnušur, sem beri aš leišrétta meš skattbreytingum, "aušlegšarskatti", hękkun erfšafjįrskatts o.s.frv. Samkvęmt Hęstaréttardómi er eignaskattsįlagning viš nśverandi efnahagsašstęšur Stjórnarskrįrbrot, og samt boša Katrķn, Logi, Įgśst Ólafur & Co. žessa skattheimtu nś, sem sżnir, aš žessir vinstri forkólfar eru gjörsamlega śti aš aka ķ žjóšmįlunum.

Credit Suisse hefur meš rannsókn komizt aš žvķ, aš eignajöfnušur er mestur į Ķslandi innan Noršurlandanna og sį mesti į mešal efnašra žjóša, en ķ fįtękari löndum er sums stašar meiri eignajöfnušur.  Til aš auka eignajöfnuš enn meir en oršinn er į Ķslandi, žyrfti meš öšrum oršum aš draga śr mešalaušlegš ķ landinu.  Žar meš vęri barninu kastaš śt meš bašvatninu, en žaš er einmitt algengasta afbrot  vinstri manna.  Af einfeldningslegum, yfirboršslegum og ósönnum mįlflutningi žeirra ķ nżyfirstašinni kosningabarįttu aš dęma eru žeir žess einmitt albśnir aš kasta barninu śt meš bašvatninu.   

Žaš stendur sem sagt ekki steinn yfir steini ķ kjarnamįlflutningi stjórnarandstöšunnar.  Katrķn Jakobsdóttir og ašrir vinstri sinnar eru oršin ber aš žvķ aš fara meš eintómt fleipur.  Vinnubrögš žeirra eru svo óvönduš, aš meš öllu er óbošlegt almenningi žessa lands, og žaš er meš öllu ógerlegt fyrir athugulan kjósanda aš bera nokkurt traust til žeirra.  Fólk af žessu saušahśsi kann ekki aš vinna, enda hafa sumir ķ žessari saušahjörš aldrei gert neitt af viti.  Hvernig geta slķkir leitt ašra ?  Žeir hafa enga hęfileika til žess.

Žau hafa bitiš hausinn af skömminni meš žvķ aš halda žvķ fram, aš kjör almennings į Ķslandi séu lakari en ķ nįgrannalöndunum.  Žetta er algerlega śr lausu lofti gripiš og stenzt ekki skošun Credit Suisse, sem hefur komizt aš žvķ, aš kaupmįttur rįšstöfunartekna er nś oršinn hęrri į Ķslandi en ķ nokkru öšru landi innan OECD, nema Svisslandi.  Žetta er ķ samręmi viš žį stašreynd, aš "Eymdarvķsitalan" er lęgst į Ķslandi af öllum löndum, žar sem hśn er męld. Žetta sżnir, aš į vinstri vęng er nś viš aš etja vindmylluriddara, ž.e.a.s. fólk, sem mįlar skrattann į vegginn įn žess, aš fyrir žvķ sé flugufótur.  Žetta er annašhvort ómerkilegt eša sjśklegt.  Hvernig getur hvarflaš aš nokkrum manni meš jaršsamband ķ žessu žjóšfélagi aš fela vindmylluriddurum forsögn og forystu fyrir sameiginlegum mįlum žjóšfélagsins ? Žaš er eins vķst og 2 x 2 = 4, aš slķkt mun leiša til ófarnašar. 

 Nśverandi staša žjóšmįla er rós ķ hnappagat Sjįlfstęšisflokksins, sem fór meš stjórn fjįr- og efnahagsmįla ķ rķkisstjórn 2013-2016 og leiddi rķkisstjórn 2017.  Formašur Sjįlfstęšisflokksins įtti veg og vanda aš uppgjöri rķkisins viš slitabś föllnu bankanna og leiddi žaš til lykta meš slķkum glęsibrag, aš rķkissjóšur rétti hlut sinn žannig, aš hann og Sešlabankinn komu skašlausir śt śr Hruninu.  Žetta afrek var į kostnaš slitabśanna, enda stundar slitabś Glitnis nś rętna hatursherferš gegn forsętisrįšherra og formanni Sjįlfstęšisflokksins, Bjarna Benediktssyni.  Žar liggja hżenur vogunarsjóša į fleti fyrir, en munu ekki hafa erindi sem erfiši.  Allur mun sį óžverraskapur snśast ķ höndum žeirra og ómerkilegra handbenda žeirra.  

Sem fjįrmįla- og efnahagsrįšherra mótaši Bjarni Benediktsson skuldaleišréttingu hśsnęšiseigenda og kom žvķ ķ kring, aš bankarnir fjįrmögnušu hana, žótt hugmyndin hafi vissulega komiš frį nśverandi formanni Mišflokksins.

Bjarni Benediktsson, žįverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, įtti frumkvęši aš lagasetningu um stöšugleikaįkvęši fyrir rekstur rķkissjóšs, sem bindur hendur framkvęmdavaldsins varšandi ženslu rķkisśtgjalda og rekstrarafgang hans.  Žetta var tķmabęr lagasetning, sem getur bętt fjįrmįlastjórnun rķkisins og oršiš mikilvęgur steinn ķ vöršu efnahagslegs stöšugleika į Ķslandi.  

Lokahnykkur umbótanna kom ķ hlut rķkisstjórnar Bjarna Benediktssonar, sem mynduš var ķ janśar 2017 og felld ķ september 2017 ķ mśgęsingi og misskilningi.  Žar er um aš ręša afnįm gjaldeyrishaftanna.  Žaš er hęgt aš fullyrša meš žvķ aš rżna sögu vinstri stjórnarinnar 2009-2013, aš engu af žeim afrekum, sem hér hafa veriš tķunduš, hefši hśn komiš ķ verk. Mistakaferill žeirrar rķkisstjórnar er alręmdur, sbr "Icesave samninga" og afhendingu tveggja rķkisbanka "hręgömmum", algerlega aš žarflausu.  Žar um borš kunnu menn ekkert til verka, og óžarfi aš rekja žaš nįnar. 

Engin įstęša er til aš bśast viš neinu af nżrri vinstri stjórn, nema fķflagangi ķ utanrķkismįlum, fjįrhagslegri fįsinnu meš rķkisfé, lakari kaupmętti rįšstöfunartekna almennings vegna aukinnar og skašlegrar skattheimtu og vaxandi veršbólgu.   

Žarf žį frekari vitnana viš um žaš, hverjir eru hęfir og hverjir eru óhęfir til aš fara meš stjórn landsins ?  Meš Sjįlfstęšisflokkinn sem slķka kjölfestu į Alžingi, aš framhjį honum verši ekki gengiš, žegar žingiš mótar framkvęmdavaldiš, veršur hér haldiš įfram veginn og įlögum létt af fyrirtękjum og fólki, svo aš viškvęm staša śtflutningsgreinanna styrkist nóg til aš treysta viškvęmt atvinnuöryggiš og kaupmįttinn ķ landinu, sem er fyrir mestu. 

Atvinnuöryggiš er viškvęmt nśna vegna mikilla kostnašarhękkana fyrirtękjanna, og śtflutningsfyrirtękin hafa jafnframt žurft aš glķma viš styrkingu ISK.  Hiš jįkvęšasta fyrir alla er lįg veršbólga (undir višmiši Sešlabankans), sem ašeins nęst meš rķflegum afgangi į rekstri rķkissjóšs, sem sķšan gengur til aš greiša nišur skuldir rķkissjóšs.  Til aš bśa rķkiš undir nęsta efnahagsįfall mį ekki hęgja į uppgreišslu skulda.  Žęr eru nś miaISK 900, sem žżšir, aš enn er ekki nęgt borš fyrir bįru til aš męta įföllum. 

Aš velja žį til forystu, sem jafnan éta śtsęšiš, er įvķsun į óstöšugleika og skort.

Vilborg Arna Gissurardóttir į Sušurpólnum ķ janśar 2013Listakjör


Bįbiljurnar rķša ekki viš einteyming

Sżnt hefur veriš fram į, aš kosningabarįtta vinstri gręnna hefur snśizt um fullyršingar, sem eru algerlega śr lausu lofti gripnar.  Žaš er klifaš į lygum, sem eiga aš réttlęta bylgju skattahękkana, ef/žegar vinstri flokkarnir nį tangarhaldi į rķkisvaldinu. Ómerkilegheitin ganga svo langt, aš reynt er aš telja fólki trś um, aš almenningur muni ekki verša var viš neinar skattahękkanir. 

"Hlišrun" byrša er bara kjaftęši. Hįtekjuskattur į laun yfir 25 MISK/įr, eignaskattur į hreina eign yfir MISK 150 og eyšileggjandi hękkandi veišileyfagjald mun tķmabundiš auka įrlegar skatttekjur rķkissjóšs um minna en miaISK 20, sem er ašeins 10 % af fjįrmagninu, sem žarf ķ loforšaflaum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs.  Žar eru hreinręktašir loddarar og lżšskrumarar į ferš, sem munu ekki vita sitt rjśkandi rįš ķ rķkisstjórn. Nś er Katrķn Jakobsdóttir farin aš masa um samrįš viš stjórnarandstöšu į Alžingi og samrįš viš ašila vinnumarkašarins, en žaš veršur ekkert samrįš um heimskupör hennar.  Žetta fjas er ašeins yfirbreišsla į įkvaršanafęlni hennar sjįlfrar.

Bįbiljurnar, sem hraktar hafa veriš meš vķsun til OECD-Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs og Credit Suisse eru um, aš į Ķslandi sé meiri tekju- og eignaójöfnušur en annars stašar ķ noršanveršri Evrópu og aš žetta žurfi aš leišrétta meš tekjuskattshękkunum bęši į launatekjur og fjįrmagnstekjur, endurupptöku eignaskatts, og hver veit, nema hękkun erfšafjįrskatts fįi aš fljóta meš annarri tvķsköttun.  Skattborgarans bķšur ógnarstjórn villurįfandi sauša, sem vita ekkert ķ sinn haus.  Nišurstašan verša hrossakaup a la Reykjavķk, öll ķ boši skattborgaranna.

Žaš er dęmigert sišleysi aš hįlfu sossanna aš reisa kosningabarįttu sķna og vęntanlega rķkisstjórnarstefnu į lygum.  Žegar hallaš hefur į žį ķ rökręšunum, hafa žeir sķšan sett mykjudreifarana ķ gang.  Žaš er lżsandi fyrir innrętiš, žvķ aš ķ žeim ranni hefur jafnan gilt, aš tilgangurinn helgi mešališ. Žar sem žannig hįttar til, skiptir sišferši og heišarleiki engu mįli.   

Fyrir utan sišleysiš žį er furšufįvķslegt aš leita sér ekki haldbęrra upplżsinga um žaš, sem ętlunin er aš lįta kosningabarįttuna snśast um.  Hjį OECD hafa komiš fram óyggjandi gögn, sem sżna svart į hvķtu, aš tekjujöfnušur er mestur į Ķslandi af öllum rķkjum OECD, og hjį Credit Suisse hafa birzt gögn, sem sżna, aš eignajöfnušur į Noršurlöndunum er mestur į Ķslandi og jafnframt mestur į mešal aušugra rķkja ķ heiminum.

Tryggvi Žór Herbertsson, hagfręšingur, benti jafnframt į žrišju bįbilju hinna rakalausu og berstrķpušu vinstri flokka ķ Morgunblašsgrein į bls. 29 žann 14. október 2017. Hśn er sś, "aš laun og aušur séu meš lęgsta móti į Ķslandi, og žar meš séu lķfskjör ķ mun verra horfi en ķ nįgrannalöndunum.  Fyrst örlķtiš um rķkidęmi Ķslendinga.  Samkvęmt rannsókn Credit Suisse eru aušęfi fulloršinna Ķslendinga žau nęstmestu aš mešaltali į eftir Sviss af öllum žjóšum heims.  Ekki meira um žaš.

Annaš - ef landsframleišsla į mann į mešal rķkja heims er skošuš, kemur ķ ljós, aš įętlaš er, aš hśn verši sś fimmta hęsta ķ heiminum [į Ķslandi] į žessu įri.  Einungis Lśxemborg, Sviss, Noregur og Makaó bśa viš meira rķkidęmi į žennan męlikvarša en Ķsland.  Žetta mį lesa śr gögnum frį Alžjóša gjaldaeyrissjóšinum."

Žaš er alveg sama, hvar boriš er nišur.  Žaš stendur hvergi steinn yfir steini ķ mįlflutningi žessa lįgkśrulega og brenglaša fólks, sem heldur daušahaldi ķ kenningar sķnar um, aš ķslenzka žjóšfélagiš sé einhvers konar eymdarsamfélag, sem sé ekki viš bjargandi įn stórfelldra inngripa stjórnmįlamanna til aš bęta kjör alžżšunnar.  Öllum ętti aš vera oršiš ljóst, aš žetta eru einfeldningsleg öfugmęli, sem engan veginn eiga viš raunverulegar žjóšfélagsašstęšur į Ķslandi, heldur ķmyndaš žjóšfélag slagoršaglamrarans Katrķnar Jakobsdóttur og sósķalistķskra fylgifiska hennar.  

Sveimhugar og grillupśkar af žessu tagi eru ófęrir um aš stjórna heilu žjóšfélagi.  Žess vegna mun illa fara meš žetta fólk ķ Stjórnarrįšinu. Žaš mun beita röngum rįšum, sem skapa munu fleiri vandamįl en žau leysa.  Žaš er vegna žess, aš sżn sósķalista į višfangsefnin er röng og forgangsröšunin brengluš.

Žaš er enda eins vķst og nótt fylgir degi, aš kaupmįttur rįšstöfunartekna heimilanna mun minnka fljótlega eftir aš įhrifa fķflagangs žeirra meš tekjur og gjöld rķkissjóšs fer aš gęta. 

Žaš er jafnframt vķst, aš landsmenn vęru ekki ķ sinni frįbęru stöšu nś, ef undirmįlslišiš hefši vermt rķkisstjórnarstólana eftir kosningarnar 2013 og hingaš til.  Nęgir aš nefna "skuldaleišréttingu heimilanna", uppgjör rķkissjóšs viš žrotabś bankanna meš stórfelldum stöšugleikaframlögum ķ rķkissjóš og afnįm gjaldeyrishaftanna (enn eru žó hömlur į innflęši). Fjórar marktękar einkunnagjafir eru hękkun alžjóšlegs lįnshęfismats į rķkissjóši, mikil skuldalękkun hans, lękkun vaxta Sešlabankans og lįg veršbólga, sem žó hefur veriš męld óžarflega hį vegna of mikils vęgis hśsnęšislišarins.

Einn af žeim sköttum, sem Katrķn Jakobsdóttir ętlar aš hękka, ef/žegar hśn kemst aftur til valda, er fjįrmagnstekjuskattur.  Sumir hagfręšingar telja, aš sś skattlagning hafi neikvęšust įhrif į hagvöxtinn.  Flokksmenn Katrķnar hafa margir hverjir horn ķ sķšu hagvaxtar, sem žeir tengja viš ósjįlfbęra neyzlu og ofneyzlu, og žess vegna mį bśast viš mikilli hękkun žessarar skašlegu skattheimtu, sem žó er įętlaš, aš afli rķkissjóši ašeins 3,4 % skatttekna įriš 2018. Žessi skattstofn skreppur aušveldlega saman viš hęrri skattheimtu og stękkar aš sama skapi viš lęgri skattheimtu. Er til of mikils męlzt, aš vinstri menn hugsi einhvern tķma mįliš til enda, en gösslist ekki įfram aš afloknum hrossakaupum ķ samsteypustjórninni ? 

Um vķštękar og slęmar afleišingar žessarar skattheimtu ritaši Vilhjįlmur Bjarnason, Alžingismašur, ķ Morgunblašiš, 13. október 2017:

"Frjįls sparnašur meš frjįlsri žjóš":

 

Žvķ mišur er žaš svo, aš allir hvatar ķ žessu samfélagi, sér ķ lagi skattalegir, eru til aš auka skuldsetningu og draga śr sparnaši.  Raunar er žaš svo, aš slķkir hvatar leiša aš lokum til erlendrar skuldsetningar, greišsluhalla viš śtlönd og žeirra meina, sem af slķkum halla leiša, sem eru gengisfellingar og kjaraskeršingar, sem fylgja gengisfellingum.  Žeir, sem vilja draga śr peningalegum sparnaši, eru landsölumenn."

Žaš eru įlög į veruleikafirrtum vinstri mönnum, aš žeir viršast enga grein gera sér fyrir afleišingum skattahękkana sinna į hegšun skattborgaranna. Hśn getur žó hęglega leitt til landflótta og samdrįttar ķ atvinnulķfinu, sérstaklega viš nśverandi ašstęšur, žar sem hagkerfiš er takiš aš hęgja į sér.  Aš lįta skattheimtuna rįšast af gešžótta stjórnmįlamanna og pólitķskum kennisetningum ķ staš skżrra hagfręšilegra raka er ótrślega frumstętt og kemur eins og skrattinn śr saušarleggnum į 21. öld.  Katrķn Jakobsdóttir hefur ekki enn aflaš sér grundvallar žekkingar ķ hagfręši og į efnahagsmįlum Ķslands.  Ętlar hśn aš lęra meš žvķ aš fara sįrsaukafullu leišina ?  Er žaš ekki of mikil leti ?

Žótt skattheimtan sé aš forminu til 20 % nśna af fjįrmagnstekjum, er hśn ķ raun miklu hęrra hlutfall af raunvöxtum, sem er hiš ešlilega skattaandlag, en alls ekki veršbótažįtturinn.  Ef t.d. veršbótažįtturinn er 2 % og vextir 3 % af sparifjįrupphęš, žį veršur skattheimtan af raunįvöxtuninni 33 %.  Žetta er svo mikil skattheimta, aš hśn letur til sparnašar, samfélaginu til stórtjóns.  Žessa skattheimtu ętti aš lękka nišur ķ 10 % af raunįvöxtun einvöršungu.  Slķk ašgerš fęli ķ sér jįkvęšan hvata til aukins sparnašar, og mikill sparnašur einstaklinga er undirstaša heilbrigšs hagkerfis.  Samkvęmt lögmįli Lafflers munu tekjur rķkisins af fjįrmagnstekjuskatti hękka viš slķka skattheimtulękkun, en žęr eru įętlašar miaISK 28,5 įriš 2018.

Um žetta skrifaši Vilhjįlmur Bjarnason:

"Sparnašur er aldrei hęttulegur. Sparnašur er forsenda framfara og nżsköpunar. Ķ öllu tali um skattlagningu fjįreigna er hvatinn sį aš gera śtlendinga rķka.  Aušvitaš į markmišiš aš vera aš gera Ķslendinga frjįlsa."

Žetta er umhugsunarvert hjį Vilhjįlmi.  Frjįls er einvöršungu sį, sem nżtur fjįrhagslegs sjįlfstęšis.  Margir Ķslendingar hafa žurft aš fórna fjįrhagslegu frelsi sķnu tķmabundiš į fyrri hluta ęvinnar til aš öšlast slķkt frelsi sķšar į ęvinni.  Hęgri og vinstri stjórnmįlaflokka greinir ašallega į um žaš, hvort almenningi eigi aš gefast kostur į aš safna eigin fé um dagana eša hvort hiš opinbera eigi jafnóšum aš gera upptękt allt, sem aflögu er.  Vinstri flokkarnir hérlendis hafa skrśfaš skattheimtuna upp ķ rjįfur, en samt boša žeir skattahękkanir eftir kosningar 28. október 2017.  Śtgjaldaloforšin eru samt margföld į viš žęr skattahękkanir, sem nefndar hafa veriš, svo aš engu er lķkara en vinstri flokkarnir hyggist ķ raun halda enn śt ķ skuldsetningarfyllerķ, ž.e. hętta aš grynnka į skuldasśpu rķkissjóšs, en dżpka hana žess ķ staš.  Aš senda börnunum reikninginn meš žessum hętti vęri eftir öšru hjį vinstri mönnum.  Žaš er hįmark įbyrgšarleysis glįmskyggnra stjórnmįlamanna.  

Aš lokum žessi tilvitnun ķ Vilhjįlm Bjarnason um žjóšhagslegt mikilvęgi sparnašar:

"Žaš er nefnilega žannig, aš almannatryggingakerfi, sem hér hefur veriš byggt upp, greišir einungis lįgmarksbętur.  Til žess aš treysta žaš žurfa einstaklingar aš byggja upp sinn višbótar lķfeyrissparnaš og aš eiga frjįlsan sparnaš žvķ til višbótar.  Til žess žarf aš vera hvati, en ekki, aš sparnašurinn sé einungis skattaandlag. 

Hinn frjįlsi sparnašur byggir upp velferš allra ķ samfélaginu, ekki ašeins žeirra, sem eiga, žótt žeir njóti sķšar.

Meš žeirri aldursskiptingu, sem er meš žjóšinni, geta bętur almannatrygginga aldrei oršiš grundvöllur ellilķfeyris.  Frjįls sparnašur og hvatar hans geta einungis bętt śr vanda almannatrygginga og lķfeyriskerfis."

Lękkum skattheimtu af fjįrmagnstekjum nišur ķ 10 % af raunįvöxtun.

 

  

 


Af skattheimtu og réttlęti

Vindmylluriddara-gengiš, VG, vinnur nś samkvęmt kenningu formannsins, Katrķnar Jakobsdóttur, um "hlišrun skattbyršanna".  Žaš fer vart į milli mįla, hvaš hśn į viš, žótt oršalagiš sé įlappalegt.  Spurš um žaš, hverjir eiga aš bera byršar hennar, svarar hśn žvķ til, aš žaš verši ekki almenningur. Athyglivert vęri aš heyra skilgreiningu hennar į žeim, sem ekki eru hluti almennings.

Ef hśn ętlar aš hafa eitthvaš upp ķ kosningaloforšin, sem nema 200 miaISK/įr, veršur hśn aš gera a.m.k. 3 efstu tekjutķundirnar aš fórnarlömbum sķnum, svo og fyrirtęki landsins, stór og smį, sparendur og fasteignaeigendur.  

Žaš žżšir, aš hśn mun stórhękka jašartekjuskattheimtuna, sem nś nemur rśmlega 46 % į tekjur yfir 10 MISK/įr, og fara meš hana yfir 50 % į tekjur yfir 7,0 MISK/įr (583 kISK/mįn) og jafnvel ķ 75 % aš hętti franskra sósķalista į tekjur efstu tveggja tekjutķundanna meš tekjur yfir 10 MISK/įr. Žar meš fara yfirvöld rįnshendi um veski landsmanna.  Er žaš vilji stórs hluta almennings ?

Žar sem sossarnir ķslenzku bśa ķ afbökušum og firrtum veruleika, įtta žeir sig aldrei į višbrögšum raunveruleikans.  Sossarnir eru eins og fiskar į žurru landi, žegar kemur aš višbrögšum fólks viš hękkun žeirra į skattheimtu. Žau munu verša atgervisflótti, nokkuš sem Ķsland mį allra sķzt viš nś eftir aš hafa nżendurheimt marga žį, sem flżšu į dögum sķšustu vinstri stjórnar, 2009-2013, er hśn sló skjaldborg um fjįrmįlastofnanirnar, eins og flestum ętti aš vera ķ fersku minni, og lét sér ķ léttu rśmi liggja, žótt bankar ķ eigu vogunarsjóša o.fl. beittu atvinnulķf og einstaklinga harkalegum innheimtuašferšum og innheimtu miklu meira en Fjįrmįlaeftirlitiš reiknaši meš viš endurreisn bankanna meš rķkisframlögum.  

Um kosningaloforš skrifaši Elķas Elķasson ķ Morgunblašiš, 11. október 2017, undir fyrirsögninni:

"Kosningaloforšin ķ dag eru skattar morgundagsins":

" Mönnum er vęntanlega enn ķ fersku minni flótti heilbrigšisstétta śr landi fyrir fįum įrum vegna lįgra launa.  Atvinnurekendur og fjįrfestar geta lķka flśiš, meš alvarlegum afleišingum fyrir žjóšarbśiš, en žetta er bara ein įstęšan fyrir žvķ, aš stilla veršur skattlagningu ķ hóf og trśa loforšum varlega."

Vinstri gręnir taka lķtiš sem ekkert mark į fręšum um skattheimtu, sem fara nęrri um žaš viš hvaša skattheimtu (%) hįmarks samfélagslegur įvinningur fęst.  Sś skattheimta er lęgri en nśverandi jašarskattheimta efra tekjuskattsžrepsins į Ķslandi, 46,24 %, en lķklega ķ grennd viš lęgra žrepiš, 36,94 %.  Žess vegna hefur formašur Sjįlfstęšisflokksins, Bjarni Benediktsson, bošaš, aš hann vilji lękka jašartekjuskattsheimtuna nišur ķ 35 %. Žessi stefnumörkun hans markar žįttaskil ķ sögu skattheimtu seinni įra į Ķslandi.

Sennilega mundi žessi stefnumörkun ķ verki hįmarka s.k. "mögulega velferš", sem tekjuskattur getur yfirleitt stašiš undir, meš einu slķku skattžrepi og tvöföldun persónuafslįttar, eins og formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur lķka nefnt, ef blekbónda skjįtlast ekki.  

Vinstri gręnir ętla hins vegar ķ žveröfuga įtt, enda hafa žeir legiš į žvķ lśasagi aš ala į öfund ķ garš žeirra, sem um hrķš njóta tiltölulega hįrra launa.  Žaš, sem skiptir mįli ķ žessu sambandi, eru ęvitekjur manna, og žaš tekur langskólagengna sérfręšinga langan tķma aš nį uppsöfnušum mešalrįšstöfunartekjum launamanna į Ķslandi. Aš ala į öfund vegna tķmabundinna hįrra tekna fyrir aš sinna miklum įbyrgšarstöšum er lįgkśruleg framkoma forkólfa Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs.  Žar fiska žeir ķ gruggugu vatni sem endranęr, og heilbrigš skynsemi kemst hvergi nęrri, žar sem fordómar og žröngsżni svķfa yfir vötnunum.    

Um skattheimtuna (%) skrifar Elķas:

"Hér [ķ ręšu Loga Einarssonar, formanns Samfylkingarinnar, viš eldhśssdagsumręšur 29.09.2017] er ótępilega lofaš og įn allra takmarkana og greinilegt, aš ręšumašur reiknar meš, aš aukinni skattheimtu fylgi ętķš meiri žjónusta og meiri samhjįlp.  En er žaš svo ?

Svariš er nei.  Ef skattprósentan er nśll, fįst aušvitaš engar tekjur.  Žegar skattprósentan vex og stefnir į 100 %, hętta fleiri og fleiri aš vinna, og viš 100 % eru allir hęttir. Žį fįst heldur engar tekjur.  Mestar tekjur hljóta žį aš fįst einhvers stašar žarna į milli, og ķ grennd viš žann staš getur žjóšfélagiš veitt žegnum sķnum žį mestu velferš, sem žaš megnar."

Hér mį bęta žvķ viš, aš nettó skatttekjur fįst, žegar kostnašur viš innheimtu og eftirlit hefur veriš dreginn frį brśttóskatttekjunum.  Til einföldunar mį reikna meš, aš žann kostnaš megi draga upp sem beina lķnu frį upphafspunkti, sem sker sķšan öfuga parabólu skattteknanna ķ einum punkti.  Žar eru skatttekjur lękkandi og oršnar jafnar innheimtu- og eftirlitskostnaši, og žess vegna er ljóst, aš nettó skatttekjur lękka hratt meš hękkun skatttheimtu umfram žį prósentu, sem hęstar gefur skatttekjurnar.  Nettó skatttekjur eru mismunur tekna og kostnašar og nį hįmarki viš lęgri skattheimtu en gefur hįmarks brśttó skatttekjur.  Žaš er lķklegt, aš "kjörskattheimta" ķ skilningi hįmarks nettóskatttekna jafngildi jašarskatti į bilinu 30 % - 35 %.

Nś er formašur vinstri gręnna tekinn aš draga ķ land varšandi nżja skatta og skattahękkanir.  Žį kemur upp sś staša, aš himinn og haf er į milli kosningaloforša hennar og skattahękkunarįforma, sem hśn hefur gefiš ķ skyn, žegar į hana er gengiš, aš séu į döfinni. Hśn hefur sem sagt hvorki reiknaš eitt né neitt ķ žessu sambandi, og žaš er ekki vitaš, hvort hśn kann litlu margföldunartöfluna, en hśn reiknar samt meš aš njóta leišsagnar Indriša H. Žorlįkssonar viš įkvöršun skattheimtu nżrrar vinstri stjórnar į gömlum belgjum. Vituš žér enn, eša hvaš ?

Ķ vištali viš Katrķnu Jakobsdóttur eftir seinni fréttir ķ Rķkisśtvarpinu 11. október 2017 mįtti skilja į henni, aš hśn vildi žrepskiptan eignarskatt ofan viš nettó eign MISK 150 į einstakling.  Žį  veršur nś ekki feitan gölt aš flį, žvķ aš mešaltals nettó eign ķ efstu eignatķundinni er um MISK 100.  Žaš mį telja lķklegt, aš žegar Indriši, skattarįšgjafi Steingrķms į sinni tķš, hefur śtskżrt fyrir Katrķnu, aš žessi skattheimta svari varla kostnaši, žį muni hśn endurskoša afstöšu sķna og breikka skattstofninn.  Žess mį geta, aš vinstri stjórnin 2009-2013 skattlagši nettó eign einstaklinga allt nišur ķ MISK 75. Vinstri vķtin eru til aš varast žau.

S.k. "aušlegšarskattur" er mjög ósanngjarn, t.d. af žvķ, aš hann felur ķ sér margsköttun.  Žaš hafa veriš greiddir skattar af tekjum til aš afla eignarinnar, og sķšan eru įrleg fasteignagjöld til sveitarfélaganna af žessu skattaandlagi.  Hér er um hęgfara eignaupptöku aš ręša, sem sennilega strķšir gegn Stjórnarskrį. Žess vegna var um tķmabundin lög į sķnum tķma aš ręša, sem runnu sitt skeiš į enda įriš 2015.

Um fasteignagjöldin skrifaši Helgi Tómasson, prófessor ķ hagrannsóknum og tölfręši, ķ Fréttablašiš, 10. október 2017:

"Fasteignaskattur į Ķslandi grundvallast į jafnundarlegum skattstofni [įętlaš veršmęti eignar myndar skattstofn].  Žaš er tališ réttlęta skattahękkun, aš eign hafi hękkaš ķ verši, žótt not af eigninni hafi ekkert breytzt og skattžegninn hafi ekki bętt viš sig tekjum.  Opinberum stofnunum er fališ aš įętla söluveršmęti eignar, og sķšan er stjórnvöldum gefiš veišileyfi ķ samręmi viš žaš.  Žaš er undir duttlungum sveitarstjórna komiš, hvort og hvernig žęr śtfęra veišileyfiš, t.d. meš žvķ aš skattleggja mismunandi eftir aldri eigenda."

Sama mį segja um vęntanlegan "aušlegšarskatt" Katrķnar Jakobsdóttur, sem vęntanlega veršur aš mestu fasteignaskattur.  Žetta gefur einnig tilefni til aš leiša hugann aš žętti fasteignaveršs ķ neyzluvķsitölunni.  Žaš gengur ekki aš lįta villtar sveiflur į hśsnęšismarkaši hafa mikil įhrif į vķsitölu veršlags.  Viš śtreikning vķsitölunnar ętti bęši aš draga śr vęgi hśsnęšiskostnašar og deyfa verulega allar skammtķma sveiflur samhliša žvķ, sem fasteignagjald verši mišaš viš brunabótamat og žak sett viš 0,15 % af brunabótamati.  Sennilega er skynsamlegast aš taka upp samręmda neyzluvķsitölu aš evrópskri fyrirmynd.

 

 

 

 

 


Įbyrgšarlaus śtgjaldaloforš

Vindmylluriddara-gengiš, VG, hefur sefjaš sig upp ķ žaš, aš įstand "aušvaldsžjóšfélagsins" sé meš žeim hętti, aš nś sé kominn tķmi til aš ganga ķ skrokk į fyrirtękjum landsins, sparendum og fasteignaeigendum, og illa skilgreindum hópi "hįtekjufólks", sem e.t.v. skipa žó 3 efstu tekjutķundirnar aš mati VG, ž.e. žį, sem eru meš meira en um 7 MISK/įr eša 0,58 MISK/mįn ķ laun. Hvaša skattbyrši gęti žetta žżtt fyrir sķšast nefnda hópinn ?  

Lausleg athugun bendir til, aš verši hęstu 3 tekjutķundirnar lįtnar bera 3/4 af įformum vindmylluriddaragengisins um śtgjaldahękkanir umfram fjįrmįlaįętlun rķkisstjórnarinnar, ž.e. 3/4*67=50 miaISK/įr, žį mun tekjuskattheimtan af žessu fólki hękka um fjóršung.  T.d. ķ efstu tekjutķundinni, žar sem mešallaun įriš 2016 voru MISK 18,4, var mešalskattheimtan 2016 rśmlega 40 %, en mun losa 50 % eftir lķklegar skattahękkanir vindmylluriddaragengisins.  Aš sjįlfsögšu žarf žį jašarskattheimtan aš hękka śr 46 % og hįtt yfir 50 % meš öllum žeim stórskašlegu žjóšfélagsįhrifum, sem slķk eignaupptaka hefur ķ för meš sér. 

Žetta er gjörsamlega fįheyrš skattahękkun og óréttlįt meš afbrigšum, žvķ aš ķ efstu 3 tekjutķundunum er fólkiš, sem fórnaš hefur mörgum įrum ęvi sinnar ķ launalausan undirbśning ęvistarfs, sem hefur hingaš til veriš į mörkunum, aš skilaši žessu fólki, sem stundum er nefnt menntafólk, mešalęvitekjum į hverjum tķma ķ landinu. 

Katrķn Jakobsdóttir, sem ekkert tękifęri lętur annars ónotaš til aš smjašra fyrir menntun, ętlar meš öšrum oršum aš girša fyrir žaš, aš menntafólk njóti žeirrar lįgmarkssanngirni aš hįlfu rķkisvaldsins aš eiga möguleika į aš njóta sambęrilegra rįšstöfunartekna yfir ęvina og mešaltekjumašur ķ samfélaginu.  Žetta er fįheyrš frekja og yfirgangur aš hįlfu stjórnmįlamanna, sem eru viti sķnu fjęr ķ ķmyndušu žjóšfélagi ķslenzkra sósķalista.

Žjóšfélagiš, sem sossarnir hafa sefjaš sig upp ķ aš ķmynda sér, aš žeir lifi ķ, til aš réttlęta daušahald sitt ķ sósķalismann, er ekki til, og žess vegna eiga śrręši žeirra engan veginn viš ķ raunveruleikanum, heldur eru beinlķnis hęttuleg fyrir velferš žjóšarinnar.  Katrķnu Jakobsdóttur mį lķkja viš hįlfblindan og heyrnarlausan skipstjóra, sem stżrir eftir kolröngu sjókorti.  Slķk sjóferš mun enda voveiflega.   

Sannleikurinn er sį, aš horfurnar eru miklu svartari en žetta fyrir skattgreišendur.  Loforšaglamur skyni skroppinna stjórnmįlamanna, sem skeyta engu um stašreyndir, en lifa ķ tilbśinni veröld, kostar ķ framkvęmd nįlęgt 200 miaISK/įr, en ekki 67 miaISK/įr, eins og VG lagši til viš gerš fjįrmįlaįętlunar voriš 2017 į Alžingi.  Hvaš hefur Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur efnahagssvišs SA, um žetta aš segja ?  Hśn skrifaši "Endahnśtinn" ķ Višskiptablašiš, 5. október 2017, og veršur nś vitnaš ķ hana:

"Hįvęrar kröfur eru hjį flestum flokkum, aš auka žurfi rķkisśtgjöld og draga śr žeim mikla ójöfnuši, sem hér rķkir.  Žaš sé žvķ naušsynlegt aš skattleggja fyrirtękin og žį rķkari ķ samfélaginu.  Žaš viršist minna til vinsęlda falliš aš benda į tölulegar stašreyndir.  Hér er tekjujöfnušur einn sį mesti į mešal žróašra rķkja.  Žį er skattheimta og śtgjöld hins opinbera ķ hlutfalli viš landsframleišslu nęr hvergi hęrri en hér į landi.  Fyrir sķšustu kosningar gengu flest loforš śt į aš hękka žaš hlutfall"

Viš žęr ašstęšur, sem Įsdķs Kristjįnsdóttir lżsir hér, er óšs manns ęši aš auka skattheimtuna enn meir į Ķslandi, og žaš er alveg öruggt mįl, aš verši opinberi geirinn stękkašur umfram žau 45 %, sem hann er ķ nśna, mun žaš fljótlega grafa undan samkeppnishęfni landsins um fólk, žjónustu og vörur, og geta valdiš haršri lendingu hagkerfisins meš miklu atvinnuleysi, sem samdrętti hagkerfisins fylgir. Žaš er ekkert borš fyrir bįru nśna hjį litlum fyrirtękjum, einkum ķ śtflutningsgeirum atvinnulķfsins.  Til aš létta atvinnurekstrinum róšurinn er naušsynlegt aš létta opinberum įlögum af fyrirtękjunum til aš stušla įfram aš starfsemi žeirra og atvinnusköpun, en ekki aš žyngja įlögurnar, eins og veruleikafirrtir vindmylluriddarar boša nś.   

Tugmilljarša ISK/įr skattahękkanir ķ kjölfar kosninga vęru algert órįš og raunar skemmdarverk į hagkerfinu, sem greiša ekki fyrir kjarasamningum, en munu leiša  til snöggrar minnkunar į atvinnuframboši og eftirspurn ķ hagkerfi, žar sem hagvöxtur fer nś žegar minnkandi.  Žaš veršur hins vegar engu tauti viš sossana komiš.  Žeir lifa ķ gerviveröld sjįlfsblekkingar og hafa algerar ranghugmyndir um ķslenzka samfélagiš, sem styšjast ekki viš neinar tölfręšilegar stašreyndir, hvorki um nettó tekjudreifingu né eignadreifingu. Sossarnir eru eins og illa lesnir nemendur ķ skóla, sem reyna aš bjarga sér į hundavaši meš fullyršingum, sem eru algerlega śr lausu lofti gripnar.  Žetta fólk hefur aldrei getaš né viljaš temja sér vönduš vinnubrögš. 

 Sossarnir eru ķ krossferš gegn "kapķtalinu" sökum eigin sįlarhįska vegna gjaldžrots sósķalismans hvarvetna ķ heiminum og munu skola barninu śt meš bašvatninu, nįi žeir tökum į balanum hér į landi ķ kjölfar kosninganna 28.10.2017.  

Nż kynslóš ķ landinu hefur lįtiš glepjazt af fagurgala um allt fyrir alla ókeypis og viršist vilja fara śt ķ žį žjóšfélagstilraun, sem óhjįkvęmilega fylgir valdatöku sossanna, og brotlending efnahagslķfsins meš kjarahruni almennings veršur óhjįkvęmileg afleišing svo gįleysislegrar og óžarfrar tilraunar.  Ķ kjölfariš veršur žó sį draugagangur vonandi kvešinn nišur hér um langa hrķš, en dżrkeypt veršur žaš, eins og oft vill verša, žegar kveša žarf nišur óvęru.

Aftur aš "Endahnśti" Įsdķsar Kristjįnsdóttur:   

"Tölur sżna, aš sé leišrétt fyrir aldurssamsetningu žjóša, eru śtgjöld til heilbrigšismįla einna hęst hér į landi.  Aldurssamsetningin mun hins vegar breytast og śtgjöldin meš, en slķk framkvęmd nś [hękkun opinberra śtgjalda hérlendis til heilbrigšismįla upp ķ 11 % af VLF] auk afnįms greišslužįtttöku myndi kosta rķkissjóš hįtt ķ 100 milljarša kr į įri." [Undirstrikun BJo.]

Žessi ósköp eru einmitt į stefnuskrį Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, en hśn hefur žó ašeins lagt til hękkun į įrlegum śtgjöldum rķkissjóšs um miaISK 67 aš mešaltali (miaISK 53 til 75) į nęstu 5 įrum.  Žetta sżnir svart į hvķtu, aš žaš vantar samręmi į milli "śtgjaldaloforša" vinstri gręnna haustiš 2017 og tillagna žeirra um auknar rķkistekjur viš gerš fjįrmįlaįętlunar į Alžingi voriš 2017. Vinstri gręnir eru svo įbyrgšarlausir ķ tali um fjįrmįl og efnahagsmįl, aš furšu sętir, nema skżringin sé sś, aš žeir rįši engan veginn viš žetta višfangsefni.  Blekbóndi hallast aš žvķ, enda viršist hugsunargangur žeirra oft į tķšum vera af öšrum heimi. 

Formašurinn, Katrķn Jakobsdóttir, fer į fundum undan ķ flęmingi og žykist ętla aš "hlišra" skattbyršunum, žannig aš žęr lendi ekki į "almenningi".  Hśn viršist ętla aš lįta efstu tekjutķundirnar žrjįr borga brśsann. Hvers konar órįšshjal er žetta eiginlega ?  Žarna sitja t.d. į fleti fyrir fyrrverandi nįmsmenn, sem hafa lokiš nįmi, oft erlendis, stórskuldugir, og munu rétt verša meš mišlungs rįšstöfunartekjur yfir ęvina vegna fremur stutts starfsferils og langs launalauss nįms.  Nś į sem sagt aš gefa langskólanįmi žumalinn nišur og höggva enn ķ žennan knérunn, svo aš lķkja mį žį viš eignaupptöku.  Hvaša afleišingar halda menn, aš önnur eins endemis ósanngirni og dónaskapur hafi fyrir žjóšfélagiš ?  Landflótti er lķklegur, spekileki, sem žó bar aš foršast ķ lengstu lög. Vinstri gręnir eru veruleikafirrtur sértrśarhópur, stórskašlegur sjįlfum sér og öšrum ķ raunheimum.  

Įfram meš hina glöggu og skżru Įsdķsi:

"Heitiš var aš hękka lįgmarksgreišslur almannatrygginga ķ 300“000 kr, tvöfalda barnabętur, lengja fęšingarorlofiš, hękka hįmarksgreišslur fęšingarorlofs, byggja žśsundir leiguķbśša meš rķkisstušningi og auka stušning viš fyrstu kaup fasteigna.  Ķ heild myndi sį loforšaflaumur kosta ašra 100 milljarša kr." [Undirstrikun BJo.]

Hér stöndum viš frammi fyrir kosningaloforšum vinstri gręnna upp į 200 miaISK/įr.  Žetta er um 25 % aukning rķkisśtgjalda.  Hér er veriš aš lofa žvķ aš eyša miklu meiru af annarra manna aflafé en flest fólk sęttir sig viš, og stöšugleiki hagkerfisins leyfir, ķ žeirri von, aš peningaflóšiš greiši žeim leišina til valda.  Žetta er sišlaust og glórulaust framferši, sem ber aš berjast hatrammlega gegn į öllum vķgstöšvum.  


Eymdarvķsitalan

Eymdarvķsitala er einfaldur męlikvarši į lķfskjör ķ einu landi.  Höfundur hennar er Arthur Okun, hagfręšingur, sem nefndi hana į ensku "The misery index", en sumir kalla hana "The economic discomfort index".  

Hśn er reiknuš žannig śt, aš tekin er veršbólga sķšustu 12 mįnušina, vb %, og mešaltals atvinnuleysi į sama tķmabili, al %, og lagt saman:

EV = vb % + al %.

Sķšan 1991 hefur EV yfirleitt veriš į bilinu 5-10, en įrin 2016-2017 bregšur svo viš, aš hśn er undir 5 og er um žessar mundir ķ sķnu sögulega lęgsta gildi, 4,2.  Eymdarvķsitalan hefur ekki fariš undir 5 sķšan įriš 1998. Hśn nįši hįmarki ķ įrslok 2008 og hefur nįnast samfellt veriš į nišurleiš sķšan.  Eymdarvķsitalan er nśna einna lęgst į Ķslandi af öllum löndum heims, enda er kaupmįttur launa hvergi hęrri, nema ķ Sviss.  Ķslendingar hafa skrišiš fram śr Noršmönnum, Dönum og Lśxemborgurum, hvaš kaupmįttinn varšar.  Žaš rķkir hins vegar óvissa um framhaldiš, og nokkurrar svartsżni er tekiš aš gęta um, aš takast muni aš varšveita žennan tiltölulega hįa kaupmįtt.  

Um žį, sem hęst hafa skoraš ķ Eymdarvķsitölu, skrifar Valdimar Įrmann, forstjóri GAMMA Capital Management, ķ Markaši Fréttablašsins, 4. október 2017:

"Ķ samanburši į eymdarvķsitölunni viš erlend rķki mį sjį, aš žau, sem skora verst ķ eymdarvķsitölunni, eru žau, žar sem efnahagsleg óstjórn og óstöšugleiki er mestur, og žar rķkir raunveruleg eymd."

 

Žaš er mikil hętta į žvķ, aš eftir kosningarnar 28. október 2017 stigi hér Eymdarvķsitalan.  Įstęšan er sś, aš žį er lķklegast, aš fylgi vinstri flokkanna og mišjumošsins dugi til aš mynda sams konar meirihluta um landsstjórnina og nś rķkir ķ Rįšhśsi Reykjavķkur, ž.e. vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar, eša mišjumoš ķ staš hinna ókręsilegu pķrata.  Ķ Reykjavķk hafa veriš mikil lausatök į fjįrmįlum og skuldum veriš safnaš upp ķ rjįfur žrįtt fyrir hįmarks skattheimtu į nįnast öllum svišum.  Skuldastaša Reykjavķkur-samstęšunnar, ž.e. borgarsjóšs og dótturfyrirtękja, er ósjįlfbęr, žannig aš nś stefnir ķ, aš yfir Reykjavķk verši settur tilsjónarmašur snemma į nęsta įratugi. Er žaš hrikaleg lķtillękkun fyrir eina höfušborg.

Ķ stuttu mįli mį telja įstęšur įrangursleysis vinstri manna viš stjórnun opinberra mįlefna žęr, aš žį skortir bęši žekkingu og įhuga į fjįrmįlum og įhrifum breytinga į opinberum gjöldum į hag og hegšun almennings, og tilhneigingu žeirra til aš ženja śt opinber umsvif og stjórnkerfi hins opinbera auk dómgreindarleysis, sem leišir til, aš žeir sjį ekki skóginn fyrir trjįnum og fara į flot meš glórulaus gęluverkefni.   

Nś hęgir į hjólum efnahagslķfsins į Ķslandi.  Žvķ til sannindamerkis lękkaši Sešlabanki Ķslands stżrivexti sķna um 0,25 % ķ byrjun október 2017 , og eru žeir žį 4,25 %.  Žaš mį žį bśast viš, aš atvinnulausum fjölgi ķ vetur frį nśverandi gildi, 2,8 %, žótt engar ķžyngjandi kvašir verši lagšar į fólk og fyrirtęki.  Žess vegna er rétta rįšiš nś aš halda įfram į braut skattalękkana.  Hękkun skatta skapar skilyrši brotlendingar hagkerfisins viš nśverandi ašstęšur.    

Vinstri gręn lögšu ķ vor fram hugmyndir um auknar tekjur rķkissjóšs viš umręšur um fjįrmįlaįętlun rķkisstjóšs 2018-2022 upp į um miaISK 333, stighękkandi frį 53 miaISK/įr til 75 miaISK/įr.  Žetta var til aš fjįrmagna heldur minni śtgjaldahugmyndir.  VG śtfęrši ekki hugmyndir sķnar um aukna fjįröflun fyrir rķkissjóš.  Katrķn Jakobsdóttir hefur ķ umręšum um žetta sżnt, aš hśn ber mjög takmarkaš skynbragš į fjįrmįl rķkisins, žvķ aš hśn hefur gert tilraun til aš telja fólki trś um, aš žessi tekjuöflun sé möguleg meš žvķ einvöršungu aš auka skattheimtu į efstu tekjutķunduna, aušugustu heimilin og sjįvarśtveginn.  Žetta hefur veriš hrakiš rękilega, en mįlflutningurinn afhjśpar téša Katrķnu sem loddara af ósvķfnustu gerš gagnvart žjóš sinni.  Hśn er žar meš oršin fullkomlega ótrśveršug og ķ engu treystandi.  Aš kaupa af henni notašan bķl vęri glapręši. 

Ef nż rķkisstjórn fjįrmagnar žetta meš aukinni skattheimtu į almenning, sem žeim ber aš gera ķ staš žess aš senda framtķšinni reikninginn, er hér um svo grķšarlegar višbótar įlögur į fólk og fyrirtęki (um 1,0 MISK/ķb) aš ręša, aš atvinnuleysiš mun örugglega vaxa mun hrašar en ella.  

Aukiš peningamagn ķ umferš veršur fylgifiskur žess aš hęgja į uppgreišslu rķkisskulda, en verja auknu fé žess ķ staš til rekstrar og fjįrfestinga į vegum rķkisins.  Aukiš peningamagn ķ umferš mun leiša til vaxandi veršbólgu, sem grefur undan lķfskjörum almennings og žyngir skuldabyrši flestra hśsnęšislįna.  Hętt er viš, aš žetta nżja, en gamalkunnuga įstand, skapi ólgu į vinnumarkaši. Eymdarvķsitalan nęr žį örugglega tveggja stafa tölu.  Vitleysan ķ vinstri gręnum getur oršiš žjóšinni dżrkeypt.   

Aukin skattheimta af fyrirtękjum į tķmum minnkandi hagvaxtar mun neyša žau til aš draga saman seglin ķ mannahaldi, enda mun hękkun tekjuskatts leiša til minni eftirspurnar vöru og žjónustu.  

Žetta saman lagt mun óhjįkvęmilega leiša til žess, aš žessi įgęti męlikvarši į stjórnarfar ķ landinu, Eymdarvķsitalan, mun taka stökk upp į viš, žegar įhrifa nżrrar vinstri stjórnar tekur aš gęta.  Mišaš viš hefšbundiš getuleysi vinstri manna til aš stjórna landinu, hiršuleysi um efnahagslögmįlin og andśš į hagvexti, žį er įstęša til aš óttast hękkun Eymdarvķsitölunnar um 2,0/įr, žannig aš hśn verši komin yfir 10,0, ef vinstri stjórn endist śt fullt kjörtķmabil, en žaš er sögulega séš óvenjuhį Eymdarvķsitala į Ķslandi.  Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žessu og hafa žį rķkulega ķ huga, aš borgaralegum rķkisstjórnum hefur tekizt svo vel upp aš undanförnu, aš Eymdarvķsitalan įriš 2017 nįši nišur ķ 4,2 og var į nišurleiš ķ október 2017.   

falkinn1_444247

  


Röng rįš viš vitlausu stöšumati

Meginvišhorf vinstri gręnna ķ žessari kosningabarįttu eru fallin um koll.  Meš öšrum oršum er undirstaša įróšurs Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, VG, fyrir Alžingiskosningarnar 28. október 2017 reist į ósannindum. Žaš er mikiš įhyggjuefni, ef vinstri gręnum tekst aš tęla fólk um hrķš til stušnings viš sig į fölskum forsendum į öld upplżsinganna.  Enn meira įhyggjuefni er, aš ķ sjįlfsblekkingu sinni um stöšu samfélagsins mun VG ķ rķkisstjórn framkvęma, eins og sżndarveruleiki flokksbroddanna sé sannleikur.  Landsmenn eru žį ķ stöšu skipverja undir stjórn blinds skipstjóra meš bilašan įttavita. Hvaš mį verša slķkum til bjargar ?

Katrķn Jakobsdóttir hefur įsamt öšrum frambjóšendum VG veriš eins og biluš plata, sem ķ sķbylju fer meš utan aš lęršar stašleysur um óréttlętiš ķ ķslenzku samfélagi, sem stafi af mjög ójafnri tekjuskiptingu og ójafnri eignadreifingu į mešal ķbśanna.  Nś er ekki lengur hęgt aš hękka skattana undir klisjunni: "Hér varš hrun", heldur sé nś žjóšarnaušsyn aš hękka skatta til aš jafna tekjuskiptingu og eignadreifingu ķ ķslenzka samfélaginu.  Žessi mįlflutningur vinstri gręnna er illa žefjandi "bolaskķtur", hreinręktaš bull, reist į samfélagslegum bįbiljum vindmylluriddara. 

Žaš er nįkvęmlega engin žörf į aš hękka neina skatta nśna.  Žvert į móti eru slķk heimskupör stórhęttuleg viš nśverandi efnahagsašstęšur og geta framkallaš hér "harša lendingu" meš "stagflation", ž.e. efnahagslega stöšnun meš veršbólgu og atvinnuleysi.  Skipiš er daušadęmt meš blindan skipstjóra og biluš siglingatęki ķ brśnni.  

Bįbilja VG #1: Žaš er svo mikill tekjuójöfnušur į Ķslandi, aš naušsynlegt er aš žrepskipta tekjuskattinum enn meir og hękka jašarskattheimtuna:

Žetta er gjörsamlega śr lausu lofti gripiš hjį VG, sem sżnir, aš meginmįlflutningur flokksins eru lygar einar, og rįšstafanirnar verša žess vegna stórskašlegar fyrir hagkerfiš.  Flokkurinn er algerlega ótrśveršugur, žvķ aš hann reisir ekki mįlflutning sinn į stašreyndum, heldur hugarórum, og  flokksmenn VG stunda hreint lżšskrum.

Samkvęmt nżjustu gögnum frį OECD, Efnahags- og framfarastofnuninni, er Ķsland ķ langnešsta sęti ójafnašarlistans, GINI, um ójafna tekjuskiptingu, žar sem efst tróna Sķle - meš 47 stig, Mexķkó-46 og Bandarķkin-39, en nešst eru Ķsland-23, Noregur-25 og  Danmörk-25.  Žaš er 10 % munur į Ķslandi og Noregi.  Žetta er heilbrigšisvottorš fyrir ķslenzka žjóšfélagiš, og žvķ ber aš fagna, aš jöfnušurinn hefur fariš vaxandi į undanförnum įrum vegna žeirrar stefnu ķ kjarasamningum aš hękka lęgstu laun tiltölulega mest.  Žaš er hins vegar hęgt aš ganga svo langt ķ jöfnun rįšstöfunartekna, aš naušsynlegur hvati til aš klķfa upp tekjustigann verši of veikur.  Žį tapar allt samfélagiš, af žvķ aš slķkt kemur nišur į landsframleišslunni.  

Bįbilja VG #2: Eignadreifingin er svo ójöfn į Ķslandi, aš naušsynlegt er aš taka upp eignaskatt, sem lygalaupar VG nefna aušlegšarskatt:

Samkvęmt gögnum frį Credit Suisse, sem Halldór Benjamķn Žorbergsson vitnar til ķ įgętri Morgunblašsgrein sinni 12. október 2017:

"Bįbiljur og stašreyndir um ójöfnuš tekna og eigna į Ķslandi":

"Žar kemur fram, aš eignajöfnušur į Noršurlöndum er hvergi meiri en į Ķslandi.  Ķ heildarsamanburši Credit Suisse er fjöldi rķkja meš minni eignaójöfnuš en Ķsland, en žau eiga žaš sammerkt aš vera mun fįtękari rķki.  Žaš er jįkvęš fylgni į milli eignaójöfnušar rķkja og rķkidęmis žeirra.  Lęgra menntunarstig dregur śr [eigna] ójöfnuši.  Aukiš rķkidęmi žjóša eykur hlutfallslegan [eigna] ójöfnuš vegna dreifingar fjįrmagns og framleišslutękja.  Jöfn dreifing fjįrmagns og fjįrmuna hefur veriš reynd; sś tilraun gekk ekki vel." 

Blautlegir draumar VG-forkólfa fjalla um žetta sķšast nefnda, ž.e. aš nį fram hérlendis į endanum jafnri dreifingu fjįrmagns og fjįrmuna, en žaš er ekki hęgt, nema skapa hér fįtęktarrķki, alręši öreiganna.  Vinstri gręnir eru ślfar ķ saušargęru.  Žeir koma óheišarlega fram, breišandi yfir nafn og nśmer.

Žaš er žess vegna įkvešiš hagstjórnarlegt afrek į Ķslandi aš nį einu mesta rķkidęmi heims sem žjóš og į sama tķma aš vera meš mesta eignajöfnuš rķkra žjóša. 

Loddarar vinstrisins halda žvķ lķka fram ķ žessari kosningabarįttu, žar sem hvorki er skeytt um skömm né heišur, aš eignaójöfnušur fari vaxandi į Ķslandi.  Žetta er rétt ein bįbiljan, fullyršing, sem er algerlega śr lausu lofti gripin.  Samkvęmt nżjustu tölum Hagstofu Ķslands voru 62 % eigin fjįr į Ķslandi ķ eigu žeirra 10 % heimila, sem mest įttu eigiš fé įriš 2016.  Į velmektardögum Samfylkingar og VG, var hlutfalliš hęst og nįši žį 86 %, en hefur fariš stöšugt lękkandi sķšan. Aš mešaltali tķmabiliš 1997-2016, 20 įra skeiš, er hlutfall 10 % heimila meš mest eigiš fé 64 % af heildar eiginfé, svo aš hlutfalliš er nśna undir mešaltali. 

Hvašan hafa bullustampar Samfylkingar og VG žį vizku sķna, aš eignaójöfnušur į Ķslandi hafi fariš vaxandi aš undanförnu ?  Žetta er fullkomlega ómarktękt fólk.  Mįlflutningur žess er reistur į sandi !

 Merki Sjįlfstęšisflokksins

 

 

 


Reykjavķkurflugvöllur į nęsta kjörtķmabili

Allir žekkja hug nśverandi vinstri meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur til Reykjavķkurflugvallar.  Meirihluti Samfylkingar, Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs og Pķrataflokksins vill eindregiš loka žessari samgöngumišstöš landsins alls įriš 2024.  Enginn žarf heldur aš velkjast ķ vafa um, aš flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni į hauk ķ horni, žar sem er nśverandi samgöngurįšherra, Jón Gunnarsson, enda hefur hann hvatt til byggingar nżrrar flugstöšvar viš Reykjavķkurflugvöll. 

Ef sams konar meirihluti og nś er ķ borgarstjórninni, nęr völdum ķ Stjórnarrįšinu eftir nęstu Alžingiskosningar, veršur sótt aš starfsemi flugvallarins śr tveimur įttum, gerš aš honum tangarsókn, og kraftaverk žarf žį til aš bjarga honum śr žeirri kló.  Žetta ęttu žeir, sem annt er um įframhald flugvallarstarfsemi ķ Vatnsmżrinni aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, hvar sem er į landinu.  

Flugvöllur veršur aldrei byggšur ķ Hvassahrauni.  Stašsetning innanlands- og varaflugvallar žar er glórulaus af tveimur įstęšum.  Önnur er sś, aš umrętt flugvallarstęši er į vatnsverndarsvęši Sušurnesjamanna, og hin er sś, aš žaš er į virku jaršeldasvęši. Um fyrra atrišiš sagši Ólafur Žór Ólafsson, forseti bęjarstjórnar Sandgeršis og formašur Svęšisskipulags Sušurnesja ķ vištali viš Baldur Arnarson, sem birtist ķ baksvišsgrein hans ķ Morgunblašinu, 27. maķ 2017,

"Flugvöllur gęti ógnaš vatnsbóli ķ Hvassahrauni":

"Žaš eru skilgreind vatnsverndarsvęši ķ Svęšisskipulagi Sušurnesja.  Hvassahrauniš liggur į vatnsverndarsvęši į svo köllušu fjarsvęši vatnsverndar.  Žaš eru takmarkanir į žvķ, hvers konar starfsemi mį fara fram į vatnsverndarsvęši.  Vęntanlega žyrfti skipulagsbreytingar, ef eitthvaš ętti aš hreyfa žaš svęši."

Žaš er alveg įreišanlegt, aš flugvallarstarfsemi og vatnsverndarsvęši, nęr eša fjęr, fara ekki saman.  Žaš er alltof mikil mengunarįhętta į byggingartķma og į rekstrartķma flugvalla til aš mótvęgisašgeršir geti lękkaš įhęttuna nišur fyrir įsęttanleg mörk. 

Žaš er stórfuršulegt, aš tillaga um jafnilla reifaša hugmynd skyldi koma frį "Rögnunefndinni" į sinni tķš og aš slķkt skyldi flögra aš meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur, žvķ aš flokksfélagar žar į bę eru stöšugt meš nįttśruvernd į vörunum ķ öšru samhengi, žar sem hśn žó orkar mjög tvķmęlis m.t.t. hagsmuna, sem vķša eru af nįttśruaušlindanżtingu. Hugmyndir vinstri gręnna um umhverfisvernd eru greinilega afstęšar. Žar sem flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni žjónar įgętlega sķnu hlutverki fyrir landiš allt meš žremur flugbrautum, er engin brżn žörf į aš leggja śt ķ įhęttusamt og rįndżrt verkefni ķ Hvassahrauni.  

Žaš er fullkomlega frįleitt, ķ ljósi eftirfarandi ummęla Ólafs Žórs, aš eyša meira pśšri į Hvassahraun sem flugvallarstęši:

"Fyrir utan aš grunnvatnsstraumar, sem liggja undan Reykjanesinu og til vesturs, renna allir eftir žessum leišum [įhrifasvęši flugvallar - innsk. BJo]. Heilbrigšiseftirlitiš segir, aš į fjarsvęšum skuli gęta fyllstu varśšar ķ mešferš efna.   Stęrri geymsluhylki eru t.d. bönnuš į slķku svęši.  Sķšan getur Heilbrigšisnefnd Sušurnesja gefiš frekari fyrirmęli um takmarkanir į umferš og byggingu mannvirkja į slķku svęši."  

Žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um žaš eftir žennan lestur, aš flugvöllur veršur aldrei leyfšur ķ Hvassahrauni.  Žeir, sem halda žvķ fram, aš Hvassahraun sé raunhęfur kostur fyrir flugvöll, eru annaš hvort einfeldningar eša blekkingameistarar.  

"Allt neyzluvatn į Sušurnesjum rennur žarna undir [flugvallarstęšiš], og viš hér sušur frį hljótum aš fara vandlega yfir žaš, hvaša mannvirki geta risiš į slķku svęši.  Žį, hvort sem žaš er sveitarfélagiš Vogar, sem hefur skipulagsvaldiš, eša viš hjį Samtökum sveitarfélaga į Sušurnesjum um svęšisskipulagiš."

Drykkjarhęft vatn beint śr nįttśrunni hefur veriš nefnt "olķa 21. aldarinnar".  Nś žegar er tęplega 60 % meiri spurn eftir henni en framboš į markaši, og meš loftslagsbreytingum, fjölgun mannkyns og vaxandi kaupmętti žorra fólks ķ heiminum er lķklegt, aš eftirspurnin vaxi mikiš į nęstu įratugum.  Til Ķslands gętu siglt risatankskip til aš sękja vatn į verši, sem gęti veriš um 1 kUSD/t til seljanda hérlendis.  Meš žeim hętti yršu Ķslendingar "olķusjeikar noršursins" į 21. öld. 

Į Sušurnesjum er neyzluvatniš tandurhreint, sķaš ķ gegnum hraunlög.  Žaš er makalaust, aš nokkur skuli halda žvķ til streitu nś meš žessar upplżsingar ķ höndunum aš flytja Vatnsmżrarvöllinn sušur ķ Hvassahraun, en vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar standa enn į žvķ fastar en fótunum og žrengja stöšugt aš flugvellinum meš lóšaskipulagningu og lóšaśthlutun.  Žar meš sannast, aš hugtakiš nįttśruvernd er ekki hugsjón žeirra, heldur yfirvarp til aš breiša yfir "óhreinu börnin hennar Evu", forręšishyggju og rķkisrekna einokun, sem į ekki upp į pallboršiš hjį mörgum, hvorki hérlendis né annars stašar.  

Į fundi borgarstjórnar 19. september 2017 var til umręšu skżrsla Žorgeirs Pįlssonar, fyrrverandi flugmįlastjóra og kennara blekbónda ķ stęršfręši Laplace viš Verkfręšideild HĶ, um hlutverk Reykjavķkurflugvallar ķ öryggiskerfi landsins.  Žar kemur fram, aš Vatnsmżrarvöllurinn hefur žjónaš öryggishlutverki sķnu afar vel og aš naušsynlegt er, aš į SV-horni landsins séu hiš minnsta 2 flugvellir.   Žar meš hefur įbyrgšarleysi vinstri gręnna, samfylkinga og pķrata gagnvart flugfaržegum og flugįhöfnum veriš afhjśpaš, žvķ aš žessir blindingjar berjast um į hęl og hnakka til aš fį Reykjavķkurflugvelli lokaš įriš 2024, hvaš sem flugvelli ķ Hvassahrauni lķšur.  Žetta vinstra liš vinnur žannig aš grķšarlegri sóun skattfjįr og spilar rśssneska rśllettu meš lķf og limi flugfaržega og įhafna, svo aš ekki sé nś minnzt į brįšveika sjśklinga.  Er hęgt sökkva öllu dżpra ķ pólitķska eymd ? 

Hvernig halda menn, aš verši fyrir velunnara flugvallarins aš halda merkjum hans į lofti, ef vinstri gręnir munu rįša feršinni ķ Stjórnarrįšinu og ķ Rįšhśsinu viš Reykjavķkurtjörn į sama tķma ?

Njįll Trausti Frišbertsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins fyrir NA-kjördęmi og flugumferšarstjóri, hefur kynnt sér lokunarmįl Neyšarflugbrautarinnar, 06/24, rękilega, og bent į faglega veikleika ferlisins, sem leiddi til lokunar flugbrautarinnar, sem séu svo alvarlegir, aš lokun brautarinnar sé ķ raun ólögmęt.  Njįll Trausti sat ķ Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis į sķšasta kjörtķmabili.  Žessi nefnd hefur óskaš eftir žvķ, aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į ašdraganda žess, aš Neyšarbrautinni var lokaš eftir dóm Hęstaréttar ķ mįli nr 268/2016. Ekki var vanžörf į žvķ.

Įhęttugreiningin fyrir Reykjavķkurflugvöll, sem lokun Neyšarbrautarinnar var reist į, hefur veriš haršlega gagnrżnd af Félagi ķslenskra atvinnuflugmanna (FĶA) og öryggisnefnd félagsins (ÖFĶA).  Gagnrżnin er reist į faglegum rökum, žar sem sżnt er fram į, aš śtreikningur nothęfisstušuls flugvallarins įn Neyšarbrautarinnar gefi of hįa nišurstöšu ķ téšri įhęttugreiningu, og žar af leišandi sé óverjandi aš loka neyšarbrautinni śt frį öryggissjónarmišum.  Ef starfrękja į Reykjavķkurflugvöll sem mišstöš innanlandsflugs, sjśkraflugs, kennsluflugs og sem neyšarflugvöll fyrir millilandaflugiš, veršur hann aš hafa 3 flugbrautir įfram.  

Ķ baksvišsgrein Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 5. jślķ 2017, Flugvallarmįliš sé rannsakaš, segir um žįtt Samgöngustofu ķ žessu mįli:

"Žį segir Njįll Trausti, aš nefndin telji rétt, aš śttektin nįi til umsagnar Samgöngustofu um įhęttumat Isavia vegna lokunar į Neyšarbrautinni.  Ķ umsögn Samgöngustofu komi m.a. fram, aš įhęttumatiš nįi ekki til įhrifa į flugvallakerfiš ķ landinu ķ heild sinni né til neyšarskipulags Almannavarna eša įhrifa į sjśkraflutninga.  Žį nįi žaš ekki til fjįrhagslegra įhrifa į flugrekstur.  Jafnframt hafi Samgöngustofa rifjaš upp, aš gera žurfi sérstakt įhęttumat, komi til žess, aš Neyšarbrautinni verši lokaš.  Ķ ljósi žessa telji nefndin spurningar vakna um, hvort ķslenzka rķkiš hafi aflaš sér gagna eša unniš gögn, sem snśa aš umręddum öryggishagsmunum.  Skoša žurfi stjórnvaldsįkvaršanir ķ žessu ferli."

Žaš hefur veriš skošun blekbónda, aš hrapaš hafi veriš aš lokun flugbrautar 06/24, og Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis viršist aš meirihluta til vera sama sinnis.  Vonandi leišir śttekt Rķkisendurskošunar til žess, aš flugbrautin verši opnuš į nż, enda muni Reykjavķkurflugvöllur gegna mikilvęgu hlutverki fyrir flugsamgöngur landsins um ófyrirsjįanlega framtķš.  

Žaš getur veriš fróšlegt aš bera saman geršir annarra žjóša ķ mįlum af svipušu tagi.  London City Airport er ekki į förum, žótt į döfinni hafi veriš aš bęta viš einni flugbraut į Heathrow. Ķ Berlķn er enn veriš aš byggja nżjan flugvöll.  Hvorki tķma- né kostnašarįętlanir fyrir nżja Berlķnarflugvöllinn hafa stašizt og skeikar žar miklu.  Hęšast Sušur-Žjóšverjar aš hrakförum žessa verkefnis Prśssanna, žótt žeim sé ekki hlįtur ķ hug vegna mikilla tafa og kostnašar viš žennan nżja žjóšarflugvöll. Berlķnarbśar voru nżlega spuršir, hvort žeir mundu vilja leggja nišur hinn sögugręga Tempelhof flugvöll ķ Berlķn, žegar hinn loksins kęmist ķ notkun.  Žaš vildu žeir ekki, heldur vilja žeir halda starfrękslu gamla Tempelhofs įfram.  

Njįll Trausti sagši ķ vištalinu eftirfarandi um landsölu rķkisins eftir téšan Hęstaréttardóm:

"Viš teljum rétt, aš śttektin nįi til žess, hvort ešlilega hafi veriš stašiš aš sölu lands ķ eigu rķkisins m.t.t. žeirra nżju upplżsinga, sem komiš hafa fram į undanförnum vikum, aš flugbraut 06/24 hafi ekki veriš varanlega lokaš sķšast lišiš sumar, heldur hafi veriš um tķmabundna lokun aš ręša, enda hafi samžykki Samgöngustofu um lokun ekki legiš fyrir."

Žétting byggšar ķ Vatnsmżri er vanhugsuš śt frį umhverfisverndarsjónarmišum og af umferšartęknilegum įstęšum.  Žaš er eins og strśtar rįši feršinni ķ skipulagsmįlum borgarinnar, sem stinga bara hausnum ķ sandinn, žegar žeim er bent į, aš ašeins lķtiš brot af vęntanlegum ķbśum ķ žessu dżra hverfi mun nota almenningssamgöngutęki, reišhjól eša tvo jafnfljóta, til aš komast leišar sinnar.  Žetta er eftir öšru ķ sżndarveruleika sossanna.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband