Fęrsluflokkur: Heilbrigšismįl

Sveppir og sóun

Kįri Stefįnsson, lęknir, getur ekki fundiš neina vķsindalega sönnun fyrir tengslum dvalar ķ hśsnęši, žar sem raki er og sveppagróšur, og heilsuleysis eša sjśkdómskvilla.  Hann lķkir "trśnni" į žessi tengsl viš draugatrś Ķslendinga og rifjar upp frįsögn föšur sķns, Stefįns Jónssonar, fréttamanns, af för sinni noršur aš Saurum į Skaga, žar sem fréttist af illvķgum draugagangi foršum tķš.  Blekbónda rekur minni til aš hafa skemmt sér ótępilega viš aš hlżša į Stefįn, fréttamann, og višmęlendur hans ķ žessu Sauramįli į sinni tķš.  

Bezt er aš vitna beint ķ son hins frįbęra fréttamanns, ķ grein hans ķ Fréttablašinu, 5. september 2017, 

"Kólumkilli eša sveppasśpa":

"En žaš breytir žvķ ekki, aš žjóšin er enn stašföst ķ trś sinni į żmislegt dularfullt og spennandi, sem ekki hefur veriš sannaš meš ašferšum vķsindanna [er žaš ekki "gelķska geniš" ?-BJo].  Klįrasta dęmiš um žessa stašfestu upp į sķškastiš er trśin į heilsuspillandi įhrif myglusveppa ķ hśsum.  

Žrįtt fyrir vandlega leit ķ lęknisfręšibókmenntum okkar tķma hefur mér ekki tekizt aš finna žess merki, aš bśiš sé aš sżna fram į, meš vķsindalegum ašferšum, aš myglusveppir ķ hśsum vegi aš heilsu manna.  Žrįtt fyrir žaš velkist ķslenzk žjóš ekki ķ vafa um įhrif myglusveppa į heilsu, og mį sjį merki žess vķša ķ samfélaginu."

Raki og myglusveppur er ekki sérķslenzkt fyrirbęri, heldur hefur sambżli manns og svepps veriš viš lżši frį fyrstu hśsakynnum mannsins, og sveppir eru landlęgir erlendis ķ vistarverum manna. Žótt ekki hafi tekizt aš sanna lęknisfręšilega sök sveppa į heilsuleysi manna, er žó ekki žar meš sagt, aš tengslin séu ekki fyrir hendi.  Sumir, sem veikir eru fyrir į įkvešnum svišum, t.d. ķ öndunarfęrum, kunna aš veikjast viš žetta nįbżli, žótt ašrir, sem sterkari eru fyrir, finni ekki fyrir einkennum. Lęknisfręšin hlżtur aš taka tillit til mismunandi mótstöšužreks.  

Kįri, lęknir, heldur įfram:

"Svo er žaš hśs Orkuveitunnar [OR į reyndar ekki žetta hśs lengur, heldur lķfeyrissjóšir, ž.į.m. minn, žótt OR beri įbyrgš į rekstri, višhaldi og opinberum gjöldum af hśsinu.  Allt er žetta reginhneyksli. - BJo] og žśsundir annarra hśsa vķšsvegar um landiš, og okkur er sagt, aš tjóniš af völdum myglusvepps į Ķslandi nemi tugum milljarša.  Žetta byrjaši į žvķ, aš inn ķ hśs nokkur kom ung kona ķ kafarabśningi (ghost buster) og fann myglusveppi grimmilega, sem hśn lagši meš mjašmahnykk [?!].  Sķšan žį hefur barįttan viš myglusveppinn oršiš mjög stór išnašur į Ķslandi og engin atvinnugrein vaxiš meira ķ landinu, nema feršažjónustan."

Ętla mį af lestri žessa texta, aš lęknirinn sé žeirrar skošunar, aš sveppasżkt hśsnęši sé óraunverulegt vandamįl.  Žaš sé huglęgt fyrirbrygši, eins og trś į tilvist drauga.  Helzt er į honum aš skilja, aš flokka megi sżkingu mannfólks af völdum hśsasvepps til móšursżki.  Hvaš segir landlęknir ?  Hvers vegna tekur hann ekki af skariš um, hversu skašlegur sveppagróšurinn er heilsu manna ?  Hefur hann heldur ekkert ķ höndunum ?  Er hęttan ķmyndun ein ? 

Ef frekari rannsókna er žörf, veršur aš framkvęma žęr strax įšur en hśs, sem kostaši miaISK 11 aš nśvirši aš byggja, og mörg fleiri, eru dęmd svo heilsuskašleg, aš žau verši aš rķfa vegna myglusvepps.  Um rannsóknaržörfina skrifar Kįri:

"Žess vegna vęri ekki śr vegi aš byrja į žvķ aš rannsaka mįliš įšur en hśs eru dęmd ónżt og rifin og tugmilljarša króna tjón gert aš raunveruleika.  Rannsókn į skaša žeim, sem myglusveppur kann aš valda į heilsu manna, veršur eingöngu unnin į Ķslandi, vegna žess aš ķ öšrum löndum bśa mašurinn og sveppurinn ķ frišsömu sambżli, og hvorugur kvartar undan hinum."

Žaš er rétt hjį Kįra, aš myglusveppur višgengst vķša, einnig į hinum Noršurlöndunum.  Hefur žetta sveppafįr hérlendis veriš reist į ķmyndun, eins og Kįri Stefįnsson, lęknir gefur ķ skyn ?  Lęknastéttin skuldar žjóšinni óyggjandi svar viš žvķ.  

Orkuveituhśsiš var nefnt.  Hvaš, sem sveppagróšri ķ vesturįlmu žess lķšur, er žaš óbrotgjarn (?) minnisvarši um mešferš R-listans, sįluga, į opinberu fé.  R-listinn var samstarfsvettvangur vinstri manna og Framsóknarmanna.  Til hans var stofnaš til höfušs völdum Sjįlfstęšisflokksins ķ borginni.  Hugarfar fólks, sem ber hįskattastefnu fyrir brjósti, er viršingarleysi viš einkaeignina, og tekjur fólks eru hluti af henni.  Žetta hefur veriš lķmiš ķ valdastöšu vinstri manna ķ borginni og hefur aldeilis krystallast ķ Orkuveitu Reykjavķkur-OR.

Fyrir sķšustu borgarstjórnarkosningar gumaši Dagur B. Eggertsson og fylgifénašur hans af višsnśningi ķ rekstri OR.  Hver kom OR ķ klandur ?  Žaš var vinstra fólkiš og Framsóknarfólkiš ķ borgarstjórn, sem sukkaši og sóaši į bįša bóga meš allt of stórri Hellisheišarvirkjun m.v. jaršgufuforšann žar undir og meš allt of stóru monthśsi fyrir ašalstöšvar OR.  Stjórnendur OR og hin pólitķska stjórn hennar voru ekki starfi sķnu vaxin.  Heimtašur var gjörsamlega óraunhęfur byggingarhraši bęši į OR-hśsinu og į Hellisheišarvirkjun meš žeim afleišingum, aš eigendur OR, Reykvķkingar, Skagamenn og ķbśar Borgarbyggšar, hafa oršiš fyrir svakalegu tjóni, sem žegar getur numiš um 1 MISK į hverja 4 manna fjölskyldu ķ žessum byggšarlögum.  Hér er um opinbert fyrirtęki aš ręša, og eigendurnir eru ófęrir um aš komast til botns ķ žessu OR-hneyksli.  Žegar borgararnir verša fyrir višlķka tjóni og hér um ręšir, veršur aš komast til botns ķ žvķ, hvar var keyrt śt af, og hverjir voru bķlstjórar og mešreišarsveinar ķ hverju tilviki.  

Hörmungar OR halda hins vegar įfram og munu halda įfram, ef róttękar umbętur į stjórnun verša ekki geršar.  ON borar hverja holuna į fętur annarri ķ Hellisheišina, en sį fjįraustur er eins og aš mķga ķ skóinn sinn.  Finna žarf nżjan virkjunarstaš til aš létta 100-200 MW af Hellisheišarvirkjun.  Žegar menn eru komnir ķ forašiš, eiga žeir aš hafa vit į aš reyna aš snśa viš.

ON framdi ķ vor alvarleg mistök viš rekstur einu vatnsaflsstöšvar sinnar, žegar gerš var tilraun til aš hreinsa botnset śr inntakslóni Andakķlsįrvirkjunar meš žvķ aš galopna framhjįhlaup ķ stķflunni.  Žessi heimskulega rįšstöfun fyllti alla hylji og žakti eirar Andakķlsįar af leir meš voveiflegum afleišingum fyrir seiši ķ įnni og allt annaš lķfrķki.  

Ekki tekur betra viš ķ mengunarmįlum hjį Veitum, öšru dótturfélagi OR.  Žar var višbśnašur viš bilun ķ frįrennsliskerfinu fyrir nešan allar hellur ķ sumar, sem sżndi, aš tęknilegri stjórnun er įbótavant.  Hausinn var bitinn af skömminni meš žvķ aš reyna aš žegja mįliš ķ hel, žótt heilsuspillandi ašstęšur sköpušust vikum saman ķ fjörunni og śti fyrir.  Sišferšiš er ekki upp į marga fiska.

Gagnaveitan er žrišja dótturfyrirtęki OR.  Žar žverskallast menn, af einhverjum óskiljanlegum įstęšum, viš aš eiga samrįš viš Mķlu um samnżtingu skurša fyrir lagnir.  Allt er žetta į sömu bókina lęrt.

Nišurstašan af žessu öllu er sś, aš OR-samsteypan hefur fyrir löngu vaxiš borgarstjórn yfir höfuš.  Žar į bę hafa menn ekki hundsvit į žeirri starfsemi, sem OR-samsteypan fęst viš, og eru ekki ķ neinum fęrum til aš veita henni ašhald, hvorki ķ borgarrįši né ķ stjórn OR.  Borgarfulltrśarnir eru uppteknir viš mįlefni, sem eru gjörólķks ešlis.  Eina rįšiš til śrbóta er aš skera į meirihluta ašild borgarinnar aš stjórn OR meš žvķ aš gera dótturfélögin aš sjįlfstęšum almenningshlutafélögum.  Meš žessu móti veršur hęgt aš greiša upp drjśgan hluta af skuldabagga OR-samstęšunnar, og stjórnun dótturfyrirtękjanna ętti aš verša višunandi fyrir eigendur, višskiptavini og ašra hagsmunaašila.


Orkuskipti śtheimta nżjar virkjanir

Vestfiršingar standa nś frammi fyrir byltingu ķ atvinnuhįttum sķnum.  Žaš mun verša grķšarleg vķtamķnsprauta ķ samfélag žeirra og ķ žjóšfélagiš allt, žegar laxeldi nęr tugžśsundum tonna į hverju įri eša į bilinu 50-80 kt/įr, sumt hugsanlega ķ landkerum. Žarna er aš koma til skjalanna nż meiri hįttar śtflutningsatvinnugrein meš öllum žeim jįkvęšu hlišarįhrifum, sem slķkum fylgja.  

Nż framleišsla mun śtheimta nżtt fólk.  Af žeim orsökum mun verša mikil fólksfjölgun į Vestfjöršum į nęstu tveimur įratugum.  Hagvöxtur veršur e.t.v. hvergi į landinu meiri en žar, žar sem Vestfiršingum gęti fjölgaš śr 7 k (k=žśsund) ķ 12 k eša um 70 % į tveimur įratugum.  Žetta veršur žó ekki hęgt įn žess aš hleypa nżju lķfi ķ innvišauppbygginguna, skólakerfi, heilbrigšiskerfi, vegakerfi og raforkukerfi, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Fyrstu hreyfingarnar ķ žessa veru mį merkja meš Dżrafjaršargöngum į milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar, sem einnig mun hżsa hįspennustrengi, og nišur fara į móti loftlķnur ķ 600 m hęš. Žį er einnig glešiefni margra, aš bśiš er aš auglżsa deiliskipulag fyrir 55 MW Hvalįrvirkjun.

Žörf fyrir raforku og rafafl mun aukast grķšarlega į Vestfjöršum samhliša vexti atvinnulķfsins og fólksfjölgun.  Žaš dregur ekki śr aukningunni, aš megniš af hśsnęšinu er rafhitaš, żmist meš žilofnum eša heitu vatni frį rafskautakötlum.  Ętla mį, aš starfsemi laxeldisfyrirtękjanna og ķbśafjölgunin henni samfara įsamt óbeinu störfunum, sem af henni leiša, muni į tķmabilinu 2017-2040 leiša til aukningar į raforkunotkun Vestfjarša um tęplega 300 GWh/įr og aukinni aflžörf 56 MW.  Viš žessa aukningu bętist žįttur orkuskiptanna, sem fólgin verša ķ styrkingu į rafkerfum allra hafnanna og rafvęšingu e.t.v. 70 % af fartękjaflotanum. 

Nżlega kom fram ķ fréttum, hversu brżnt mengunarvarnamįl landtenging skipa er.  Žżzkur sérfręšingur stašhęfši, aš mengun frį einu faržegaskipi į sólarhring vęri į viš mengun alls bķlaflota landsmanna ķ 3 sólarhringa.  Yfir 100 faržegaskip venja nś komur sķnar til Ķslands.  Žau koma gjarna viš ķ fleiri en einni höfn.  Ef višvera žeirra hér er aš mešaltali 3 sólarhringar, liggja žau hér viš landfestar ķ meira en 300 sólarhringa.  Žetta žżšir, aš įrlega menga žessi faržegaskip 2,5 sinnum meira en allur fartękjafloti landsmanna į landi.  Žetta hefur ekki veriš tekiš meš ķ reikninginn, žegar mengun af völdum feršamanna hérlendis er til umręšu.  Gróšurhśsaįhrif millilandaflugs eru 7,6 sinnum meiri en landumferšarinnar.  Žetta fer lįgt ķ umręšunni, af žvķ aš millilandaflugiš er ekki inni ķ koltvķildisbókhaldi Ķslands.  Er ekki kominn tķmi til, aš menn hętti aš vķsa til feršažjónustu sem umhverfisvęns valkosts ķ atvinnumįlum ?  

Stašreyndirnar tala sķnu mįli, en aftur aš aukinni raforkužörf Vestfjarša.  Orkuskiptin munu śtheimta tęplega 100 GWh/įr og 24 MW.  Alls mun aukin raforkužörf įriš 2040 m.v. 2016 nema tęplega 400 GWh/įr og 80 MW. Žetta er 58 % aukning raforkužarfar og 92 % aukning aflžarfar.  Aš stinga hausnum ķ sandinn śt af žessu og bregšast ekki viš į annan hįtt mundi jafngilda žvķ aš lįta gulliš tękifęri śr greipum sér ganga.  

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, hefur samt skoriš upp herör gegn virkjun Hvalįr į Ströndum.  Hann hefur hlaupiš śt um vķšan völl og žeyst į kśstskapti į milli Sušurnesja og Stranda ķ nżlegum blašagreinum.  Lęknir, žessi, berst gegn lķfshagsmunamįli Vestfiršinga meš śreltum rökum um, aš nż raforka, sem veršur til į Vestfjöršum, muni fara til stórišjuverkefna į  "SV-horninu".  Žetta eru heldur kaldar kvešjur frį lękninum til Vestfiršinga, og hrein bįbilja.  Žróun atvinnulķfs og orkuskipta į Vestfjöršum er algerlega hįš styrkingu rafkerfis Vestfjarša meš nżjum virkjunum til aš auka žar skammhlaupsafl og spennustöšugleika, sem gera mun kleift aš stytta straumleysistķma hjį notendum og fęra loftlķnur ķ jöršu.  Tvöföldun Vesturlķnu kemur engan veginn aš sama gagni.   

Skuršlęknirinn skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 1. september 2017,

"Fyrst Sušurnes - sķšan Strandir:

"Virkjunin er kennd viš stęrsta vatnsfall Vestfjarša, Hvalį, og er sögš "lķtil og snyrtileg".  Samt er hśn 55 MW, sem er langt umfram žarfir Vestfjarša.  Enda er orkunni ętlaš annaš - einkum til stórišju į SV-horninu."

Hér er skuršlęknirinn į hįlum ķsi, og hann ętti aš lįta af ósęmilegri įrįttu sinni aš vega ódrengilega aš hagsmunum fólks meš fjarstęšukenndum ašdróttunum.  Honum viršist vera annt um vatn, sem fellur fram af klettum ķ tiltölulega vatnslitlum įm į Ströndum, en hann rekur ekki upp ramakvein sem stunginn grķs vęri, žótt Landsvirkjun dragi mikiš śr vatnsrennsli yfir sumartķmann ķ Žjófafossi og Tröllkonuhlaupi ķ įrfarvegi stórfljótsins Žjórsįr og žurrki žessa fossa  upp frį september og fram um mišjan maķ meš Bśrfellsvirkjun II.  Hvers vegna er ekki "system i galskapet" ? 

Mismikiš vatnsmagn ķ žessu sambandi er žó aukaatriši mįls.  Ašalatrišiš er, aš žaš er fyrir nešan allar hellur, aš nokkur skuli, meš rangfęrslum og tilfinningažrungnu tali um rennandi vatn, gera tilraun til aš knésetja ferli Alžingis um virkjanaundirbśning, sem hefst meš Rammaįętlun, žar sem vališ er į milli nżtingar og verndunar, og heldur svo įfram meš umhverfismati, verkhönnun, upptöku ķ deiliskipulag og framkvęmdaleyfi.  Žessi sjįlflęgni og rörsżn er vart bošleg į opinberum vettvangi.   


Sósķalismi er ekki svariš

Landsmenn standa frammi fyrir langtķma hagvaxtarrżrnun af völdum óhagstęšrar žróunar aldurssamsetningar žjóšarinnar.  Aš öšru óbreyttu mun žetta leiša til hęgari lķfskjarabata žjóšarinnar og aš lokum lķfskjararżrnunar, ef fer fram sem horfir.

Svo kann aš fara af žessum sökum, aš landsmenn upplifi aldrei aftur višlķka hagvöxt og ķ fyrra, 7,2 %, og aš kaupmįttur rįšstöfunartekna vaxi ekki mikiš śr žessu. Svona svartsżni styšur mannfjöldaspį Hagstofu Ķslands.  Į hįlfri öld, 2017-2065, mun fjöldi fólks yfir 64 įra aldri 2,4 faldast, hękka śr 50 k ķ 120 k.  Hiš s.k. framfęrsluhlutfall, ž.e. fjöldi fólks undir tvķtugu og yfir 64 sem hlutfall af fjöldanum 20-64 įra mun į sama tķma hękka śr 51 % ķ 72 %.  Žetta er mjög ķžyngjandi breyting fyrir samfélagiš, žvķ aš įrlegur sjśkrakostnašur fólks yfir 64 įra aldri er aš jafnaši ferfaldur į viš įrlegan sjśkrakostnaš yngri borgaranna.

Samkvęmt Sölva Blöndal, hagfręšingi hjį GAMMA Capital Management, ķ grein ķ Markašnum, 23. įgśst 2017, mį bįst viš, aš kostnašur vegna heilbrigšisžjónustu muni rśmlega tvöfaldast sem hlutfall af vergri landsframleišslu į tķmabilinu 2015-2050 m.v. 3,0 % raunaukningu į įri, fara śr 7,0 % ķ 15,2 %.  Žetta žżšir meš nśverandi veršlagi og hlutdeild rķkisins ķ sjśkrakostnaši yfir 200 miaISK/įr śtgjaldaauka rķkisins.  Hvernig ķ ósköpunum į aš fjįrmagna žetta ?

Hjį OECD hafa menn komizt aš žvķ, aš mešaltal rķkissjóšsśtgjalda til heilbrigšismįla muni įriš 2060 nema 14 % af VLF og hafa oršiš ósjįlfbęr um mišja öldina, ž.e. eitthvaš veršur undan aš lįta į śtgjaldahliš rķkisfjįrmįlanna.  Kerfiš hrynur. 

Viš žessari óheillažróun žarf aš bregšast nś žegar til aš draga śr tjóninu, sem blasir viš.  Er meiri sósķalismi svariš ?  Nei, įreišanlega ekki.  Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, talaši į nżlegum flokksrįšsfundi eins og Hugo Chavez įšur en hann kollsigldi rķkasta landi Sušur-Amerķku ķ gjaldžrot:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Stefna Katrķnar og hennar nóta birtist viš afgreišslu fjįrmįlaįętlunar rķkisstjórnarinnar į sķšasta žingi.  Žęr fólu ķ sér svo mikla hękkun rķkisśtgjalda į nęstu įrum, aš žęr mundu grafa undan getu rķkisins til aš takast į viš öldrunarvandann, sem viš blasir ķ framtķšinni.  

Žaš eru ašeins tvęr leišir til aš fjįrmagna śtgjaldahugdettur vinstri manna.  Annašhvort meš skuldasöfnun eša skattahękkunum.  Hvort tveggja dregur śr svigrśmi rķkissjóšs til langs tķma og er žannig įvķsun į enn stórfelldari kjaraskeršingu barna okkar og barnabarna en ella verša naušsynlegar.

Skynsamlegustu višbrögšin nśna viš ašstešjandi vanda eru žrķžętt:

  1. Reyna aš bęta lżšheilsuna meš fręšsluįtaki ķ skólum og ķ fjölmišlum um skašsemi óhófsneyzlu, hreyfingarleysis og óholls matarręšis.  Ef žetta leišir til betri heilsu eldri borgara, sparast opinber śtgjöld, žótt langlķfi aukist.  
  2. Reyna aš lękka einingarkostnaš į hvers konar žjónustu hins opinbera.  Til žess hafa ašrar žjóšir nżtt einkaframtakiš.  Af hverju er žaš tališ ósišlegt hér, sem er višurkennd sparnašarleiš fyrir skattborgarana erlendis ?  Kasta veršur kreddum og pólitķskum fordómum į haf śt, žegar mešferš skattfjįr er annars vegar.  Um žetta skrifar Sölvi Blöndal ķ téšri grein: "Įskorunin felst m.a. ķ žvķ aš tryggja fjįrmögnun og framboš į heilbrigšisžjónustu og stušla aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum til framtķšar.  Hvaš višvķkur fjįrmögnun og framboši į heilbrigšisžjónustu žį er mikilvęgt aš tryggja fjölbreytni. Fleiri geta annast sjįlfa žjónustuna, hiš opinbera, einkafyrirtęki, einstaklingar, sjįlfseignarstofnanir, tryggingafélög o.fl.  Sį, sem aflar fjįrins, žarf ekki endilega aš hafa yfirumsjón meš žjónustunni.  Tvęr hagvaxtarhvetjandi ašgeršir, sem vert er aš nefna, eru hękkun eftirlaunaaldurs annars vegar og minni hömlur į fólksflutninga til Ķslands hins vegar."  Ef innflytjendur eiga aš styrkja hagkerfiš, žurfa žeir aš hafa menntun og žekkingu, sem spurn er eftir hér. Ekki er vķst, aš afkvęmi žeirra fjölgi sér hrašar en "frumbyggjarnir".
  3. Nżta veršur nśverandi svigrśm rķkisfjįrmįla til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs, žvķ aš aš einum įratug lišnum mun "ellibyršin" hafa vaxiš til muna.   

 Hugmyndafręši vinstri manna er meira ķ ętt viš trśarbrögš en stjórnmįlastefnu, žvķ aš annars vęri hugmyndafręši žeirra löngu dauš vegna slęmrar reynslu af henni į sviši efnahagsmįla og į sviši frelsis einstaklinga og félagasamtaka.  Hugmyndafręši vinstri manna į enn verr viš į 21. öldinni en įšur, žvķ aš nś veršur aš setja aukna veršmętasköpun į oddinn sem aldrei fyrr til aš "hinn öfugi aldurspżramķdi" hrynji sķšur.  Um žetta skrifar Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, ķ įgętri mišvikudagsgrein ķ Morgunblašinu, 23. įgśst 2017,

"Jįtning: ég mun aldrei skilja sósķalista":

"Hugmyndafręši vinstri manna - sósķalista - gefur ekkert fyrir žjóšfélag frjįlsra einstaklinga, sem eru fjįrhagslega sjįlfstęšir.  Męlikvarši velferšar og réttlętis [žeirra] męlir umsvif rķkisins.  Ķslenzkir vinstri menn - lķkt og skošanabręšur žeirra ķ öšrum löndum - byggja į žeirri bjargföstu trś, aš rķkiš sé upphaf og endir allra lķfsgęša.  Aukin umsvif rķkis og annarra opinberra ašila er markmiš ķ sjįlfu sér, en [eru] ekki ašeins ęskileg."

 

 

 

 


Syndsamlegt lķferni kostar sitt

Žaš er viškvęšiš, žegar męlt er gegn fķkniefnaneyzlu hvers konar, tóbak og vķnandi žar ekki undanskilin, aš fķklarnir séu samfélaginu dżrir į fóšrum.  

Fķklarnir eru hins vegar sjįlfum sér og sķnum nįnustu verstir.  Nżleg brezk rannsókn sżnir, aš peningalega eru žeir minni samfélagsbyrši ķ Bretlandi en žeir aš lķkindum hefšu veriš, ef žeir mundu hafa lifaš mišlungs heilbrigšu lķfi og žannig nįš mešalaldri brezku žjóšarinnar.  Lķklegt er, aš rannsókn hérlendis mundi leiša til svipašrar nišurstöšu um žetta.  

Höfundurinn Óšinn ritar um žetta ķ Višskiptablašiš, 10. įgśst 2017.  Hann vitnar ķ rannsóknarskżrslu eftir Christofer Snowdon og Mark Tovey, sem gerš var fyrir brezku hugveituna "Institute of Economic Affairs" (IEA). Žar voru reykingamenn og drykkjumenn rannsakašir. Grófasta nįlgun viš heimfęrslu į Ķsland er aš deila meš hlutfalli ķbśafjölda landanna, 185, og aš breyta sterlingspundum ķ ISK. Slķk heimfęrsla gefur ašeins vķsbendingu.  

"Skżrslan er um margt drungaleg vegna žess, aš ķ henni er m.a. reynt aš skjóta į žann sparnaš, sem rķkiš fęr, vegna žess aš reykingafólk deyr almennt fyrr en žeir, sem ekki reykja.  Eins eru teknar meš ķ reikninginn tekjur brezka rķkisins af tóbaksgjöldum."

Skżrsluhöfundar įętla kostnaš rķkissjóšs vegna žjónustu heilbrigšiskerfisins viš reykingafólk nema um miaGBP 3,6, sem gróflega heimfęrt nemur miaISK 2,7.  Til višbótar kemur miaGBP 1,0 vegna óžrifa af völdum reykinga og eldtjóns af völdum glóšar eftir reykingamenn.  Kostnašur alls miaGBP 4,6 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,4.  

Į tekjuhliš rķkissjóšs ķ žessum mįlaflokki eru skattar og gjöld af tóbaksvörum, miaGBP 9,5, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,1. Brezki rķkissjóšurinn er meš rekstrarhagnaš af reykingafólki, sem nemur GBP 4,9 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,7.  

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur veldur sparar rķkissjóšur Bretlands fé į ótķmabęrum daušsföllum reykingamanna.  Tališ er, aš 15,9 % daušsfalla į Bretlandi hafi mįtt rekja til reykinga įriš 2015, og žau bar aš jafnaši 13,3 įrum fyrr aš garši en hjį hinum.  Hér er einmitt um žann hluta ęvinnar hjį flestum aš ręša, žegar fólk žarf mest aš leita til hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu. Žar aš auki verša ellilķfeyrisgreišslur til reykingamanna sįralitlar, en į móti kann aš koma örorkulķfeyrir.  Žetta telst skżrsluhöfundum til, aš spari brezka rķkissjóšinum miaGBP 9,8 į įri, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,3 į į įri.  Žannig mį halda žvķ fram, aš eymd brezkra reykingamanna spari brezka rķkinu miaGBP 14,7 į įri, sem gróflega heimfęrt į ķslenzka reykingamenn yršu miaISK 11,0.  Žetta er nöturlega hį tala m.v. žį eymd og pķnu, sem sjśklingar, t.d. meš sśrefniskśta, mega žjįst af, svo aš ekki sé nś minnzt į ašstandendur.  Kaldhęšnir segja tóbakiš og nikótķnfķknina vera hefnd raušskinnans, en indķįnar voru örugglega ekki meš ķ huga į sķnum tķma aš styrkja rķkissjóši hvķta mannsins.  

Meš svipušum hętti hefur Snowdon ķ skżrslunni "Alcohol and the Public Purse", sem gefin var śt af IEA įriš 2015, afsannaš fullyršingar um kostnaš brezka rķkissjóšsins af ofneyzlu įfengis.  Žvķ er einnig išulega haldiš į lofti hérlendis, aš įfengissjśklingar séu baggi į rķkissjóši, en ętli žaš sé svo, žegar upp er stašiš ? 

Įfengisböliš er hins vegar žyngra en tįrum taki fyrir fjölskyldurnar, sem ķ hlut eiga.  Slķkt ętti žó ekki aš nota sem réttlętingu fyrir įfengiseinkasölu rķkisins, steinrunnu fyrirbrigši, sem bętir sennilega engan veginn śr įfengisbölinu.

Ķ grunnskólum landsins žarf forvarnarašgeršir meš lęknisfręšilegri kynningu į skašsemi vķnanda og annarra fķkniefna į lķkama og sįl, einkum ungmenna.  Žį er žaš žekkt, aš sumir hafa ķ sér meiri veikleika en ašrir gagnvart Bakkusi og verša žar af leišandi aušveld fórnarlömb hans.  Allt žetta žarf aš kynna ungu fólki ķ von um aš forša einhverjum frį forašinu. Vinfengi viš Bakkus ętti helzt aldrei aš verša, en hóflega drukkiš vķn (meš mat ķ góšra vina hópi) glešur žó mannsins hjarta, segir mįltękiš.  

Hvaš skrifar Óšinn um opinberan kostnaš af įfengisbölinu ?:

"Kostnašur hins opinbera vegna įfengisneyzlu er vķštękur.  Kostnašur vegna įfengistengdra ofbeldisglępa er metinn į um miaGBP 1,0, og kostnašur vegna annarra glępa - žar į mešal drukkinna ökumanna - er um miaGBP 0,6.  Kostnašur heilbrigšiskerfisins vegna įfengisdrykkju er metinn į um miaGBP 1,9, og annar kostnašur velferšarkerfisins, t.d. vegna greišslna til fólks, sem drykkjusżki sinnar vegna er ófęrt um vinnu, nemur um miaGBP 0,29."

Į Bretlandi er metinn opinber heildarkostnašur vegna ofdrykkju Kod = miaGBP(1,0+0,6+1,9+0,29)=miaGBP 3,8.  Yfirfęršur til Ķslands meš einfaldasta hętti nemur žessi kostnašur miaISK 2,8. Į Bretlandi er žessi kostnašur lęgri en af tóbaksbölinu, en blekbóndi mundi halda, aš į Ķslandi sé opinber kostnašur af įfengisbölinu hęrri en af tóbaksbölinu og jafnframt hęrri en miaISK 2,8 žrįtt fyrir verra ašgengi aš įfengisflöskum og -dósum hérlendis, eins og allir vita, sem feršazt hafa til Bretlands.  Žaš er barnalegt aš ķmynda sér, aš rķkisverzlanir reisi einhverjar skoršur viš įfengisfķkninni.  Hśn er miklu verri višfangs en svo.

Tekjur brezka rķkisins af af įfengi į formi skatta og įfengisgjalda eru um miaGBP 10,4. Žar aš auki felur skammlķfi drykkjusjśkra ķ sér talsveršan sparnaš, sem Óšinn tķundaši žó ekki sérstaklega. Brezka rķkiš kemur žannig śt meš nettótekjur af įfengi, sem nemur a.m.k. miaGBP(10,4-3,8)=miaGBP 6,6.  Brśttotekjur ķslenzka rķkisins śt frį žessu eru miaISK 7,8, en eru ķ raun miklu hęrri, og nettótekjur žess miaISK 4,9.  Kostnašur ķslenzka rķkissjóšsins af įfengisbölinu er grķšarlegur, svo aš nettótekjur hans af įfenginu eru sennilega ekki hęrri en žessi vķsbending gefur til kynna, en samt örugglega yfir nśllinu, žegar tekiš hefur veriš tillit til styttri ęvi.  

Undir lokin skrifar Óšinn:

"Žaš er engu aš sķšur įhugavert aš sjį, aš žvert į fullyršingar žeirra, sem berjast gegn reykingum og įfengisneyzlu, žį vęri staša brezka rķkissjóšsins verri en ella, ef ekki vęri fyrir reykinga- og drykkjufólkiš."

Rķkissjóšurinn ķslenzki hagnast mikiš į żmsum öšrum hópum, sem sérskattašir eru.  Žar fara eigendur ökutękja framarlega ķ flokki.  Tekjur rķkissjóšs af ökutękjum nema um miaISK 45, en fjįrveitingar til vegageršarinnar nema ašeins rśmlega helmingi žessarar upphęšar, og hefur Vegageršin žó fleira į sinni könnu en vegina, t.d. ferjusiglingar.  Fjįrveitingar til Vegageršarinnar hafa nś ķ 9 įr veriš allt of lįgar m.v. įstand vega og umferšaržunga, en frį 2015 hefur keyrt um žverbak.  Af öryggisįstęšum veršur aš auka įrlegar fjįrveitingar til vegamįla hérlendis um a.m.k. miaISK 10.  

Nś hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra bošaš hękkun kolefnisgjalds į dķsilolķu.  Vinstri stjórnin reyndi fyrir sér į żmsum svišum meš neyzlustżringu, og eitt asnastrikiš var aš hvetja til kaupa į dķsilbķlum fremur en benzķnbķlum meš meiri gjöldum į benzķniš.  Hękkun nś kemur sér aušvitaš illa fyrir  vinnuvélaeigendur, en vinnuvélar eru flestar dķsilknśnar, og žeir eiga ekkert val.  Eigendur annarra dķsilknśinna ökutękja eiga val um ašra orkugjafa, t.d. fossaafl og jaršgufu, sem breytt hefur veriš ķ rafmagn.  

Stöšugt hefur fjaraš undan žessum tekjustofni rķkisins vegna sparneytnari véla.  Innleišing rafbķla kallar į allsherjar endurskošun į skattheimtu af umferšinni.  Strax žarf aš hefja undirbśning aš žvķ aš afleggja gjöld į eldsneytiš og eignarhaldiš (bifreišagjöld) og taka žess ķ staš upp kķlómetragjald.  Bķlaframleišendur eru aš alnetsvęša bķlana og "skattmann" getur fengiš rauntķmaupplżsingar um aksturinn inn ķ gagnasafn sitt og sent reikninga ķ heimabanka bķleigenda mįnašarlega, ef žvķ er aš skipta.  Ķ Bandarķkjunum eru nś geršar tilraunir meš žetta, og er veggjaldiš um 1,1 ISK/km.  Žar er reyndar einnig fylgzt meš stašsetningu og hęrra gjald tekiš ķ borgum, žar sem umferšartafir eru. Į Ķslandi yrši mešalgjaldiš um 5,1 ISK/km m.v. 35 miaISK/įr framlög rķkisins til vegamįla.  

 


Er rörsżn vęnleg ?

Feguršin ķ samneyti manns og nįttśru er fólgin ķ hógvęrš og tillitssemi ķ umgengni viš hana, žannig aš nżting į gjöfum hennar į hverjum tķma beri glögg merki um beitingu vits og beztu fįanlegu žekkingar (tękni) į hverjum tķma.  Į okkar tķmum žżšir žetta lįgmörkun į raski ķ nįttśrunni og aš fella mannvirki vel aš henni eša augljóslega eins vel og unnt er.  

Žetta į t.d. viš um orkunżtingarmannvirki og flutningsmannvirki fyrir umferš ökutękja eša raforku.  Į žessari öld og nokkru lengur hefur veriš uppi įgreiningur meš žjóšinni um mannvirkjagerš utan žéttbżlis og alveg sérstaklega į stöšum, žar sem lķtil eša engin bein ummerki eru um manninn, en óbein ummerki um mannvist blasa žó vķšast viš žeim, sem eru meš augun opin, ķ "stęrstu eyšimörk Evrópu", žar sem gróšurfariš er hryggšarmynd mannvistar og bśfjįrhalds ķ landinu.  Žaš er skylda okkar hérlendra nśtķmamanna og afkomenda aš stöšva frekari eyšingu jaršvegs og klęša landiš aftur gróšri.  Žetta fellur žeim žó ekki ķ geš, sem engu vilja breyta.  Slķkir eru ekki ķhaldsmenn, žvķ aš žeir vilja ašeins halda ķ žaš, sem vel hefur gefizt, heldur afturhaldsmenn. Žį kemur ofstękisfull andśš į "erlendum" gróšri į borš viš lśpķnu og barrtré spįnskt fyrir sjónir ķ landi, sem kalla mį gróšurvana.   

Hugmyndin aš baki Rammaįętlun var aš skapa sįttaferli meš kerfisbundnu vali į milli verndunar og orkunżtingar.  Nżtingarhugtakiš žyrfti aš vķkka śt, svo aš žaš spanni nżtingu feršamanna į landinu, nś žegar tala erlendra af žvķ saušahśsi fer yfir 2,0 milljónir į įri. Išnašar-, feršamįla- og nżsköpunarrįšherra żjaši aš slķku ķ Morgunblašsgrein laugardaginn 12. įgśst 2017.  

Blekbóndi er žó ekki hrifinn af framkvęmdinni į mati Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun fyrirkomulaginu, og telur mat į virkjunarkostum vera hlutverk Orkustofnunar, en ekki pólitķsks skipašrar "Verkefnisstjórnar um Rammįįętlun" virkjunarkosta, enda hefur išulega veriš slagsķša į žessu mati.  Af einhverjum įstęšum hefur Verkefnisstjórnin ekki tekiš neinn vindorkukost til mats, og skżtur žaš skökku viš, žvķ aš umhverfisįhrif vindmyllna, hvaš žį vindmyllulunda upp į 100 MW eša meir, eru mikil aš mati blekbónda, en sķnum augum lķtur hver į silfriš. Hins vegar hefur Verkefnisstjórn hneigzt til verndunar į vatnsföllum og lausbeizlašrar flokkunar jaršhitasvęša sem nżtingarstaša.  Ekki er vķst, aš žetta sjónarmiš žjóni umhverfisvernd vel, žegar upp er stašiš.   

Engu aš sķšur er hér um lżšręšislegt ferli aš ręša, žar sem Alžingi į lokaoršiš, og žaš ber aš virša, hver sem skošun manna er į nišurstöšunni, enda geta frekari rannsóknir og breyttar ašstęšur breytt nišurstöšunni.

Žeim, sem hafna nišurstöšu žessa ferlis og andmęla hįstöfum virkjunarįformum um valkosti, sem lent hafa ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar, mį lķkja viš mann, sem er of seinn aš nį strętisvagni, en hleypur samt į eftir honum, žar sem hann fer af staš, og śr barka hans berast hljóš, sem ólķklegt er, aš nįi eyrum bķlstjóra lokašs strętisvagnsins.

Žann 8. įgśst 2017 birtist ķ Fréttablašinu grein meš žeirri fordómafullu fyrirsögn,

"Stórišju- og virkjanaįrįtta - strķš į hendur ósnortnum vķšernum".  

Greinarhöfundur er žekktur lęknir, hér og t.d. į "Karolinska" ķ Svķžjóš, Tómas Gušbjartsson.  Fyrirsögnin lżsir rörsżn hans į višfangsefni landsmanna, sem er aš skapa öflugt og sem fjölbreytilegast atvinnulķf ķ landi gjöfullar og viškvęmrar nįttśru, svo aš landiš verši samkeppnishęft viš ašra um fólk meš alls konar žekkingu, getu og įhugamįl.  Greinin ber meš sér sorglega višleitni til aš etja saman atvinnugreinum, og veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta misskilning og aš hrekja rangfęrslur höfundarins, eins og nś skal rekja.  Hśn hófst žannig:

"Undanfariš hefur skapazt töluverš umręša um fyrirhugašar virkjanaframkvęmdir į Ķslandi, enda viršist sem stjórnvöld ętli įfram aš greiša götu mengandi stórišju."

Lęknirinn stóš ķ sumar sjįlfur fyrir umręšu um Hvalįrvirkjun, 55 MW, 320 GWh/įr, į Vestfjöršum.  Sagšist hann reyndar sjįlfur žį hafa mestar įhyggjur af loftlķnum žar ķ "ósnortnum vķšernum" Vestfjarša.  Nś vill svo til, aš HS Orka ętlar aš hafa allar lagnir nešanjaršar aš og frį stöšvarhśsi Hvalįrvirkjunar, svo aš žetta var tómt pķp ķ lękninum.  Stöšvarhśsiš veršur lķtt įberandi, gott ef žaš veršur ekki sprengt inn ķ bergiš, eins og stęrsta stöšvarhśs landsins ķ Fljótsdal.  

Žaš er enn fremur alveg śt ķ hött hjį téšum Tómasi aš tengja žessa mišlungsstóru virkjun viš orkukręfa stórišju.  Hann hlżtur aš hafa heyrt um žjóšžrifaverkefniš orkuskipti, og aš žau standa fyrir dyrum į Ķslandi, žótt hęgt fari enn.  Stjórnvöld hafa sem undirmarkmiš varšandi Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, aš aš mešaltali 40 % af ökutękjaflotanum į Ķslandi verši oršinn umhverfisvęnn įriš 2030.  Žaš dugar reyndar ekki til aš nį markmišinu um 40 % minni losun umferšar žį en įriš 1990, heldur žarf umhverfisvęnn ökutękjafloti žį aš nema 60 % af heildarfjölda.  Ef 40 % ökutękjaflotans eiga aš verša rafknśnir žį, žarf aš virkja a.m.k. 170 MW afl og 770 GWh/įr orku fyrir įriš 2030 til višbótar viš Bśrfell 2 og Žeistareyki 1 og 2.  Orkuskiptin žurfa įriš 2030 miklu meiri raforku en žetta, žvķ aš žaš er lķka annars konar eldsneytisnotkun, sem žarf aš leysa af hólmi, t.d. fiskimjölsverksmišjur.  Ętla virkjana- og loftlķnuféndur aš reyna aš hindra žessa sjįlfsögšu žróun ?  Žį hefur nż vķglķna veriš mynduš ķ umhverfisvernd į Ķslandi.  

Nęst fór lęknirinn śt ķ "samanburšarfręši".  Fór hann nišrandi oršum um mįlmframleišsluišnaš ķ landinu og reyndi aš upphefja feršažjónustu į kostnaš hans.  Žaš er ótrślegt af Tómasi Gušbjartssyni, lękni, aš hann skuli ekki upp į eigin spżtur geta gert sér grein fyrir žvķ, aš slķk skrif eru fleipur eitt, eins og nś skal rekja:

"Ašstęšur į Ķslandi eru gjörbreyttar, og stašreynd er, aš stórišja fer illa saman viš blómstrandi feršamannaišnaš, sem er oršin sś atvinnugrein, sem skapar langmestar gjaldeyristekjur og veitir miklu fleiri Ķslendingum atvinnu en stórišja."

Žęr stašreyndir, sem blekbónda eru tiltękar, styšja žaš žvert į móti, aš stórišja og feršažjónusta fari įgętlega saman.  Įrlega kemur fjöldi fólks gestkomandi ķ įlverin og óskar eftir kynningu į starfseminni.  Enn fleiri koma ķ virkjanir, sem sjį stórišjunni fyrir raforku, til aš kynnast žessari nįttśrunżtingu Ķslendinga, bęši ķ jaršgufuverum og fallvatnsorkuverum.  Lęknirinn mįlar hér skrattann į vegginn og bżr til vandamįl.  Til hvers žennan barnalega meting ?  "Cuo bono" ? Hann er ekki ašeins illa haldinn af rörsżn, heldur undirlagšur af ranghugmyndum um grundvallaratvinnuvegi landsins.

Umhverfisįlag af völdum erlendra feršamanna į Ķslandi er margfalt į viš umhverfisįlag orkukręfs išnašar į Ķslandi.  Hafa menn heyrt um mannasaur og fjśkandi višbjóš ķ ķslenzkri nįttśru af völdum išnašarins ?  Śti fyrir strönd Straumsvķkur eru ummerki eftir ISAL ekki męlanleg ķ lķfrķkinu.  Halda menn, aš 2,0 milljónir erlendra feršamanna reyni ekki verulega į frįveitur landsins ?  Žaš er ekkert smįręši af skolpi, žvottaefnum og annarri mengun, śti fyrir ströndum landsins og jafnvel ķ įm og stöšuvötnum af völdum žessara feršamanna, sem minna stundum į engisprettufaraldur.  Įtrošningar og įnķšsla į viškvęmum gróšri landsins er vķša žannig, aš stórsér į. 

Įlverin bśa viš ströngustu mengunarkröfur ķ heimi, og opinbert eftirlit er meš žvķ, aš žau uppfylli žessar kröfur.  Ķ grennd viš įlveriš ķ Straumsvķk er flśor ķ gróšri ekki merkjanlegur nś oršiš umfram žaš, sem hann var fyrir 1969, t.d. vegna eldgosa.  Aš lįta sér detta žaš ķ hug aš bera saman hįtękni og hįborgandi atvinnugrein og lįgt borgandi atvinnugrein, sem snżst um aš éta og drekka, tronta į nįttśrunni og spśa eiturefnum og koltvķildi śr jaršefnaeldsneytisbrennandi ökutękjum, er ósvķfni.

Žaš mį tķna fleira til, eins og aukna hęttu į vegum landsins og sżkingarhęttu af völdum erlendra feršamanna, og eru berklar, lifrarbólga A og nóruveiran fį dęmi śr fślum flór, en alvarlegasta umhverfisógnunin er af völdum losunar millilandaflugvélanna į gróšurhśsalofttegundum ķ hįloftunum. 

Losun į 1 kg af CO2 ķ hįloftunum er į viš losun į tęplega 3 kg af CO2 į jöršu nišri.  Žegar tekiš hefur veriš tillit til žessa, nam losun ķslenzkra flugvéla ķ millilandaflugi įriš 2016 7,1 Mt (milljón tonn), sem var 59 % af heildarlosun landsmanna žį.  Losun išnašarins nam žį 2,3 Mt eša innan viš žrišjungi af losun millilandaflugsins.  Žaš kemst engin atvinnugrein ķ hįlfkvisti viš feršažjónustuna varšandi illa mešferš į nįttśrunni.  

Ķ žessu ljósi er ekki bošlegt aš skrifa um "mengandi stórišju" og dįsama um leiš feršažjónustuna, žvķ aš mengun "fjöldaferšamennskunnar" į Ķslandi er margföld į viš mengun orkukręfs išnašar, eins og rökstutt hefur veriš:

"Stórišja er ekki ašeins mengandi, heldur krefst hśn mikillar orku, sem fęst meš žvķ aš virkja vatnsföll og hįhitasvęši.  Žessar virkjanir eru nęr undantekningarlaust nįlęgt nįttśruperlum, sem bęši Ķslendingar og erlendir feršamenn lašast aš.  Auk žess rjśfa žęr ósnortin vķšerni, sem hafa minnkaš um 70 % į s.l. 70 įrum hér į landi."

Stęrsta virkjanasvęši landsins er Žjórsįr/Tungnaįr svęšiš.  Žar eru landspjöll hverfandi, en įvinningurinn feiknarlegur fyrir žjóšina.  Žar hefur Landsvirkjun žess vegna tekizt mjög vel upp viš aš sękja gull ķ greipar nįttśrunni meš sjįlfbęrum og sumir segja afturkręfum hętti.

Žaš er įstęša til aš bera brigšur į žessa 70 % rżrnun Tómasar. Męlingin viršist tilfinningablendin, žvķ aš sumum dugar aš vita af mannvirki utan sjónsvišs til aš upplifa truflun af žvķ.  Er žaš ekki sjśkleg ofurviškvęmni, sem ekki ętti aš hafa įhrif į žetta mat ? Blekbónda rekur minni til aš hafa lesiš grein eftir fyrrverandi Orkumįlastjóra og lęrimeistara blekbónda śr Verkfręšideild HĶ, Jakob Björnsson, žar sem hann hélt žvķ fram, aš meint rżrnun "ósnortinna vķšerna" gęti seint (og ekki į okkar dögum) fariš yfir 10 % į Ķslandi, svo vķšįttumikil vęru žau.

Žaš er engu lķkara af ofangreindum oršum Tómasar en hann skilji ekki, aš feršamannaišnašurinn er knśinn įfram af grķšarlegri orku, en sś orka kemur hins vegar nįnast öll śr jaršolķunni.  Tómas viršist vera žeirrar skošunar, aš slķk orkunżting sé vęnlegri kostur fyrir mannkyniš en aš afla orkunnar meš endurnżjanlegum hętti śr nįttśrunni į Ķslandi. Slķkt sjónarmiš veršskuldar heitiš "rörsżn". 

Įriš 2016 brenndu millilandaflugvélar Ķslendinga um 0,79 Mt af eldsneyti, sem var 0,17 Mt meira en allir ašrir jaršefnaeldsneytisbrennarar į Ķslandi til samans, ž.e. landsamgöngur, fiskiskipaflotinn og millilandaskipin.  Aš hampa slķkri starfsemi lżsir afar undarlegu lķfsvišhorfi.  Tómas, lęknir, hefur fullt leyfi til slķks lķfsvišhorfs, en žaš veršur aldrei ofan į į Ķslandi. 

Įriš 2050, žegar orkuskiptin į lįši og legi (ekki ķ lofti) verša vonandi um garš gengin hérlendis, munu bķlaleigubķlar, smįrśtur og langrśtur, žurfa 180 MW af rafafli og 626 GWh af raforku frį nżjum virkjunum į Ķslandi.  Millilandaflug Ķslendinga gęti žurft į tķfaldri žessari orku aš halda, žegar žar verša orkuskipti. Į aš lįta afturhaldsmenn komast upp meš aš žvęlast fyrir žeirri sjįlfsögšu og ešlilegu žróun, sem orkuskiptin fela ķ sér ? 

Lokadęmiš um hugrenningar lęknisins:

"Ķslenzk orka er heldur ekki ókeypis, og aš baki hverri virkjun er grķšarleg fjįrfesting, žar sem tekin hafa veriš stór lįn - oft ķ samvinnu viš erlend risafyrirtęki.  Stórišja hefur vissulega skapaš störf og tekjur hér į landi, en žaš hefšu peningarnir lķka gert, hefšu žeir veriš nżttir til annarrar atvinnustarfsemi."

Hér vešur lęknirinn reyk, žótt af öšrum toga sé en įšur.  Hvaš er athugunarvert viš aš taka lįn til atvinnu- og veršmętaskapandi athafna, ef žęr eru aršsamar, eins og raforkusala ķ heildsölu samkvęmt langtķmasamningum hefur veriš ?  Žessi ašferš hefur reynzt giftudrjśg viš aš lįgmarka raforkuverš til almennings, sem er ólķtill žįttur ķ velferš hér og samkeppnishęfni. Žaš er hundalógķk aš halda žvķ fram, aš lįnsfé, sem eyrnamerkt fékkst til įkvešinnar fjįrfestingar, sem reist var į tekjutryggingu aš stórum hluta til įratuga frį alžjóšlegum stórfyrirtękjum, hefši fengizt ķ "eitthvaš annaš".  Heldur margtéšur Tómas, lęknir, Gušbjartsson žvķ fram, aš lįnastofnanir hefšu lįnaš Ķslendingum į sömu kjörum ķ mengandi įhęttufjįrfestingu, sem hótelbygging er, svo aš dęmi af eftirlęti hans ķ hópi śtflutningsgreinanna sé tekiš ?

Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta eina tölulega villu lęknisins ķ tilvitnašri grein um 3 stęršargrįšur, ž.e. um er aš ręša žśsundfalda villu.  Mį draga žį įlyktun, aš sį, sem gerir sig sekan um svo stóra villu, beri lķtiš skynbragš į umręšuefniš, sem hann hefur žó sjįlfur kosiš sér ?  Er žetta allt bara einhvers konar PR eša skrum fyrir gallerķiš ? Hann heldur žvķ fram, aš raforkuvinnsla į hvern ķbśa Ķslands nemi 54 kWh/ķb.  Žaš er mjög langt sķšan, aš svo var. Hiš rétta er 55 MWh/ķb į įri.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Af hęfni og žjónustulund

Allir hafa mismunandi hęfni til aš sinna žeim störfum, sem žeir eru settir til, og žjónustulund og hęfni žurfa ekki endilega aš fara saman.  Ķ samskiptum opinberra stofnana viš almenning veršur žetta tvennt žó aš fara saman, ef vel į aš vera, og žaš er į įbyrgš viškomandi yfirmanns, aš svo sé.  

Ķ įr, og um žverbak hefur keyrt ķ sumar, hafa kvartanir vegna žjónustu sumra opinberra stofnana veriš sérlega įberandi.  Nefna mį Umhverfisstofnun, sem birti athugasemdalaust kolvitlausar męlinišurstöšur frį verktaka, sem sį um męlingar ķ grennd viš nżja kķsilverksmišju ķ Helguvķk.  Męlinišurstöšurnar voru alveg śt śr korti og gįfu Umhverfisstofnun fullt tilefni til aš staldra viš įšur en hśn skyti ķbśum skelk ķ bringu og ylli fyrirtękinu  tjóni.  Skiptir žį ekki mįli ķ žessu sambandi, žótt žar hafi allt gengiš į afturfótunum frį fyrsta degi. 

Mest hefur žó reykvķskum stofnunum og fyrirtękjum Reykjavķkurborgar veriš legiš į hįlsi hęfniskortur og žjónustulundarvöntun, og stingur žaš ķ stśf viš žį stašreynd, aš ķ Reykjavķk ętti mannvališ mest aš vera śt frį höfšatölunni.  Žetta žarf žó ekki undrun aš sęta, žegar haft er ķ huga, aš žjónustukönnun į vegum sveitarfélaganna ķ fyrra gaf Reykjavķk lęgstu einkunn.  Višbrögšin sżndu žį, aš eftir höfšinu dansa limirnir.  Ķ ęšstu stjórn borgarinnar var hugarfariš greinilega, eins og hjį einvaldskóngum sķšmišalda ķ Evrópu: "Vér einir vitum", og Reykjavķk var einfaldlega dregin śt śr žessari žjónustukönnun, sem var hugsuš sem hjįlpartęki fyrir stjórnendur sveitarfélaganna, sem žįtt tóku.

Um 12. jśnķ 2017 kom ķ ljós bilun į neyšarśtrįsarlśgu skolphreinsistöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól ķ vesturbę Reykjavķkur, sem leiddi til žess, aš hśn opnašist og ekki var hęgt aš loka henni aftur fyrr en mįliš komst ķ seinni fréttir sjónvarps RŚV 5. jślķ 2017.  Heilbrigšiseftirliti Reykjavķkur var tilkynnt strax um atburšinn, en hvorki žvķ né OR/Veitum žóknašist aš tilkynna Reykvķkingum um atburšinn, sem žó eru hagsmunaašilar sem eigendur og notendur bašstrandar og fjöru ķ grennd.  Yfirvöldin gįfu ķbśunum langt nef.

Heilbrigšiseftirlitiš mun hafa gert eina męlingu ķ jśnķ į fjölda saurgerla ķ 100 ml sjįvar, sem voru fleiri en heilsuverndarmörk kveša į um, og samt var lįtiš hjį lķša aš fylgjast grannt meš įstandinu, hvaš žį aš vara fólk viš.  Almenningur stóš ķ žeirri trś, aš Heilbrigšiseftirlitiš vęri starfrękt til verndar lżšheilsu, en meš žessu atferli hafa stjórnendur žar į bę sįš fręjum efasemda um, aš svo sé, ef fyrirtęki borgarinnar eiga ķ hlut.  Jafnvel umhverfisrįšherra vill nś yfirtaka yfirstjórn žessa mįlaflokks af Degi, borgarstjóra.  Bragš er aš, žį barniš finnur, eša kannski kjólakynnir ķ ręšusal Alžingis. 

Ef rennsliš gegnum téša neyšarlśgu hefur numiš 750 l/s, eins og fréttir hermdu, og rennsliš hefur varaš ķ žrjįr vikur, žį hefur magn óhreinsašs skolps śt ķ sjó frį žessari einu stöš numiš tęplega 1,4 Mm3 (milljón rśmmetrum).  Aš tęknilegur višbśnašur OR/Veitna sé svo bįgborinn, aš slķk mengun žyrfti aš višgangast, sżnir, aš žar į bę er skipulag višhalds- og rekstrarmįla óvišunandi, og veršur aš fara fram rótargreining į atburšinum, birta nišurstöšu hennar opinberlega og tilkynna, hvaša hįmarks opnunartķma megi bśast viš ķ kjölfar śrbóta.  Er bśiš aš gera tęknilegar rįšstafanir til aš stytta ótrślega langan višbragšstķma, og ķ hverju eru žęr žį fólgnar ?

Upp į sķškastiš hefur ašalathyglin į sviši žjónustu borgarinnar beindst aš Byggingarfulltrśanum ķ Reykjavķk.  Um žetta skrifaši Baldur Arnarson ķ Morgunblašiš 25. jślķ 2017 undir fyrirsögninni:

"Segja starfsmenn misnota valdiš":

"Samtök išnašarins hafa komiš į framfęri formlegum kvörtunum yfir framgöngu byggingarfulltrśa ķ Reykjavķk.  Fundiš er aš fjölda atriša varšandi mįlsmešferš og framkomu starfsfólks byggingarfulltrśa.  Verktakar og veitingamenn, sem Morgunblašiš ręddi viš, sögšu sömu sögu.  Framganga embęttismanna hefši kostaš fyrirtęki mikiš fé.  Fjöldi verkefna hefši tafizt.

Samtök išnašarins sendu formlega kvörtun vegna žessa meš tölvubréfi til Péturs Ólafssonar, ašstošarmanns Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra Reykjavķkur, 22. maķ s.l.  Nišurstašan er, aš fulltrśum samtakanna veršur bošiš til fundar um mįliš ķ sķšari hluta įgśstmįnašar eša um einum įrsfjóršungi sķšar."

Žaš er sjaldgęft, aš heildarsamtök kvarti opinberlega undan žjónustu yfirvalda viš félagsmenn sķna.  Ljóst er, aš bullandi óįnęgja er meš žjónustu žessa grķšarlega mikilvęga embęttis.  Hvernig ętli stašan vęri, ef byggt vęri fimmfalt meira ķ Reykjavķk en reyndin er og full žörf er į ?

"Sķšan eru talin upp dęmi: erfišara sé aš nį sambandi viš starfsmenn, afgreišsla mįla taki lengri tķma, žjónustulund fari žverrandi, framkoma starfsmanna ķ garš žeirra, sem žjónustu žurfa, sé neikvęš, flękjustig hafi veriš aukiš, mįlum sé frestaš vegna óvišeigandi athugasemda, višvarandi óljós og margręš skilaboš séu gefin, žegar mįlum er frestaš; žar sé jafnvel į ferš breytileg afstaša, sem byggist į persónulegri afstöšu viškomandi starfsmanns."

Sķšan er rakinn fjöldi frestana į afgreišslu mįla, sem višskiptavinir embęttisins telja oft ómįlefnalegar og óžarfar.

"Meš žetta ķ huga óskušu samtökin eftir greiningu borgarinnar į "žessari óįsęttanlega lélegu skilvirkni".  Ķ öšru lagi žurfi aš leggja mat į, aš "hve miklu leyti megi rekja žetta įstand til slakra vinnubragša višskiptavina embęttisins".  Ķ žrišja lagi žurfi aš "krefjast endurskilgreiningar į hlutverki embęttisins frį žvķ aš vera ķ regluvörzlu ķ žaš aš vera žjónustu- og rįšgjafarstofnun ķ žįgu borgaranna".  Ķ fjórša lagi žurfi aš "stórbęta rįšgjöfina og samskiptin, ekki ašeins meš śtgįfu leišbeininga, heldur og meš nįmskeišum og kynningarfundum um žaš, sem betur mį fara.""

Ķ Morgunblašinu 27. jślķ 2017 birtist sķšan vištal Magnśsar Heimis Jónassonar viš byggingarfulltrśann, žar sem hann śtskżrir sķna hliš mįlsins:

"Nikulįs Ślfar Mįsson, byggingarfulltrśi Reykjavķkur, er ósammįla žeim fullyršingum frį Samtökum išnašarins (SI), aš mįlsmešferš byggingarleyfa taki of langan tķma vegna vinnubragša embęttisins.  "Mįlsmešferš hjį okkur er ķ beinu samręmi viš gęši žeirra gagna, sem okkur berast.  Okkur er mjög umhugaš um žaš aš afgreiša mįl sem fyrst, sem berast okkur, enda erum viš meš allt aš 110 mįl į vikulegum afgreišslufundum og viljum žvķ afgreiša žau og samžykkja sem fyrst.""

Hér viršist vera hjakkaš ķ sama farinu ķ staš upplżsingagjafar og ašstošar viš višskiptamenn embęttisins til aš kenna žeim til hvers er ętlazt af umsękjanda.  Žį ętti aš vera óžarfi aš leggja venjubundin mįl af einfaldara taginu fyrir fund. 

"Ašspuršur segir Nikulįs, aš bezta leiš fyrir umsóknarašila til aš stytta mįlsmešferšartķmann sé aš koma meš vel undirbśnar umsóknir, en hann segir żmis gögn og upplżsingar oft vanta."

Gagnvart umsękjanda um byggingarleyfi til borgarinnar žarf aš vera ein įsjóna ķ staš žess aš vķsa umsękjendum į milli Pontķusar og Pķlatusar.  Žetta žżšir, aš embętti byggingarfulltrśa į sjįlft aš sjį um, aš ašilar į borš viš heilbrigšisfulltrśa og eldvarnarfulltrśa rżni umsóknina.  Embęttiš į ekki aš taka viš umsókninni, nema hśn sé fullnęgjandi, og žaš į  strax aš leiša umsękjanda fyrir sjónir, hvaš vantar.  Žannig mį flżta fyrir afgreišslu.  

Ķ lokin sagši byggingarfulltrśinn ķ žessari frétt:

"Ašspuršur segir hann, aš embęttiš muni hlusta į gagnrżni frį SI, en bendir hins vegar į, aš slķkar breytingar gętu žurft aškomu löggjafans.  

"Aš sjįlfsögšu ętlum viš aš hlusta į žessi samtök og ķgrunda vel og vandlega žessar tillögur, sem žau koma meš, en viš teljum okkur vera aš vinna mjög góša vinnu hérna.  Viš erum hér meš vottaš gęšakerfi, sem var tekiš upp til aš tryggja sem faglegustu og beztu afgreišsluna fyrir okkar višskiptavini.""

Žaš er sammerkt öllum gęšastjórnunarkerfum, aš žau setja žarfir višskiptavinanna į oddinn.  Gęšastjórnunarkerfi tryggir višskiptavininum rekjanlega verkferla hjį birginum, ž.į.m. fyrir kvartanir višskiptavina.  Ef gęšastjórnunarkerfiš virkar rétt, getur višskiptavinur fengiš aš sjį slóš umsóknar sinnar til byggingarfulltrśa og einnig slóš kvörtunar.  Birginum, hér byggingarfulltrśa, ber samkvęmt gęšastjórnunarkerfi aš mynda umbótaferli, sem į aš uppręta gallann, sem kvartaš var yfir.  Žetta hefur augljóslega ekki veriš gert hjį embętti byggingarfulltrśa, žvķ aš žaš er stöšugt veriš aš kvarta undan hinu sama, ž.e. skorti į žjónustulund, t.d. leišbeiningum fyrir umsękjendur um form og innihald umsóknar, seinlęti og duttlungum starfsmanna.

Vegna žrįlįtra og tķšra kvartana višskiptavina liggur beint viš aš įlykta, aš gęšastjórnunarkerfi byggingarfullrśans ķ Reykjavķk virki alls ekki.  Žaš žarf greinilega aš straumlķnulaga žessa starfsemi og einfalda višskiptavinum hennar lķfiš, svo aš žeir viti nįkvęmlega til hvers er ętlazt af žeim, og žaš į aš taka af žeim ómakiš aš hlaupa į milli embętta Reykjavķkurborgar. 

Embętti byggingarfulltrśa Reykjavķkur viršist ķ stuttu mįli vera illa skipulagt og hafa falliš ķ žį gryfju gęšastjórnunarkerfa aš taka upp mikla skriffinnsku įn žess aš starfsmönnum žess hafi lįnazt aš nżta kosti gęšastjórnunarkerfis til sķfelldra endurbóta, sem sjįnlega gagnist višskiptavinunum. 

Ein žessara stofnana, sem višskiptavinir byggingarfulltrśans žurfa aš leita til, er Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur.  Ķ Morgunblašinu 28. jślķ 2017 įtti Baldur Arnarson vištal viš Įrnżju Siguršardóttur, framkvęmdastjóra Heilbrigšiseftirlits Reykjavķkur, undir fyrirsögninni:

Mistókst aš einfalda kerfiš:

"Viš getum öll veriš sammįla um, aš lög og reglugeršir, sem Heilbrigšiseftirlitiš į aš framfylgja, og svo rekstrarašilar og almenningur aš fara eftir, geta veriš ķžyngjandi, og žvķ mišur hefur ekki tekizt aš einfalda regluverk ķ raun, eins og vonir stóšu til.  Hins vegar er žaš svo, aš Heilbrigšiseftirlitiš hefur ekki heimildir til aš gefa afslįtt af regluverki; žaš getur einungis löggjafinn eša rįšuneytin gert.  Sķšan er gjarnan kallaš eftir auknu eftirliti og kröfum eina stundina, og svo hins vegar minna eftirliti žį nęstu."

Žetta er ósannfęrandi mįlflutningur eftir žaš, sem į undan er gengiš.  Hvaš hefur Įrnż Siguršardóttir gert til aš "einfalda regluverkiš", og hver stóš gegn žvķ, aš svo yrši gert ?  Žaš er ekki hęgt aš kasta fram fullyršingu, eins og hśn gerir hér, og sķšan aš skilja alla enda eftir lausa.  Almenningur į rétt į aš vita hiš sanna ķ žessu mįli, sérstaklega ef žaš eru einhverjir stjórnmįlamenn, sem vilja gera almenningi óžarflega erfitt fyrir meš dżrri og óžarfri skriffinnsku.  

Žį varš stofnun Įrnżjar, Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur, einmitt bert aš žvķ ķ sumar aš veita OR/Veitum ekkert ašhald varšandi opnunartķma neyšarlśgu fyrir óhreinsaš skolp śt ķ sjó, žótt mengun sjįvar vęri hįtt yfir heilsuverndarmörkum.  Žį gaf žetta Heilbrigšiseftirlit einmitt annarri borgarstofnun verulegan "afslįtt af regluverki".  Meira aš segja umhverfisrįšherra hefur įttaš sig į žessu algerlega óvišunandi framferši stofnunar Įrnżjar Siguršardóttur og hefur ķ kjölfariš heitiš žvķ aš fęra žetta eftirlit frį borg til rķkis.  Veršur fróšlegt aš fylgjast meš efndunum.  

 

 

 

 

 

 

 

 


Lżšheilsu į hęrri stall

Žaš varš lżšum ljóst, er loks fréttist af bilun ķ skolphreinsistöš žremur vikum eftir aš fariš var aš hleypa óhreinsušu klóaki śt um neyšarlśgu stöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól, aš sumir stjórnmįlamenn og embęttismenn lįta sér ķ léttu rśmi liggja, žótt kólķbakterķur og saurgerlar séu vikum saman ķ margföldum leyfilegum styrk m.v. heilsuverndarmörk śti fyrir strönd, sem er vinsęlt śtivistarsvęši og sjóbašstašur, Nauthólsvķk.  Framferši OR/Veitna var tillitslaust viš ķbśana, sem syntu ķ sjónum og stundušu fjöruferšir ķ góšri trś um, aš hreinsikerfiš vęri fullnęgjandi, enda hefur stjórn OR nś bešiš fólk afsökunar fyrir sķna hönd og hlutašeigandi starfsmanna.  

Af žessu mį žó rįša, aš lżšheilsa sé ekki hįtt skrifuš į žeim bęnum.  Žaš er hiš versta mįl, žvķ aš lżšheilsa hefur versnaš į žessari öld meš alls konar lķfstķlssjśkdómum, sem rżra lķfsgęšin og valda hinu opinbera grķšarlegum kostnaši.  Hugarfarsbreytingar er žörf, og hśn hefur žegar įtt sér staš hjį nokkrum, į aš gizka 20 % fólks, en um 80 % fólks er enn of kęrulaust um heilsu sķna.  

Frį 5. jślķ 1937 hefur Nįttśrulękningafélag Ķslands (NLFĶ) veriš starfandi ķ landinu.  Félagiš varš žannig nżlega įttrętt og er ķ fullu fjöri, t.d. meš starfsemi sķna į Heilsustofnun NLFĶ ķ Hveragerši, HNLFĶ, enda hefur aldrei veriš jafngóšur jaršvegur fyrir félagiš ķ žjóšfélaginu og nś.  Žaš hefur heldur aldrei veriš jafnmikil žörf fyrir starfsemi žess og nś um stundir. Munašarlķf og rangt fęšuval er enn meira įberandi en įšur var.   

Žann 5. jślķ 2017 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Gunnlaug K. Jónsson, forseta NLFĶ og formann rekstrarstjórnar HNLFĶ, undir hinu sķgilda heiti,

"Berum įbyrgš į eigin heilsu !".

Žar sagši um um NLFĶ:

"Tilgangurinn var aš stofna félag, sem hefši žaš aš markmiši aš efla og śtbreiša žekkingu į lögmįlum heilbrigšs lķfs og heilsusamlegum lifnašarhįttum.  Įherzla var lögš į naušsyn žess og mikilvęgi, aš einstaklingurinn bęri įbyrgš į eigin heilsu og velferš.  Sérstaklega var höfšaš til foreldra, hvaš börnin įhręrir.  Allt frį stofnun hafa einkunnarorš NLFĶ veriš:"Berum įbyrgš į eigin heilsu.""

Žessi einkunnarorš eiga einkar vel viš nś į dögum, žegar hiš svo kallaša öryggisnet heilbrigšiskerfisins grķpur žann, sem missir heilsuna, hvort sem žaš er fyrirsjįanlegt sjįlfskaparvķti vegna óhollustusamlegs lķfernis eša af öšrum orsökum.  Žó aš žaš hafi ekki veriš hugmyndin meš hinum rķkisfjįrmögnušu sjśkratryggingum, žį hafa žęr leitt til žess, aš margir segja einfaldlega viš sjįlfa sig: "den tid, den sorg", rķkiš mun sjį um aš fęra mér heilsuna į nż, ef/žegar ég missi hana, og žess vegna get ég étiš, drukkiš, reykt og dópaš, eins og mér sżnist, og ég nenni ekki aš stunda neina lķkamsrękt.  

Žetta er eins skammsżnt, skašlegt og įbyrgšarlaust sjónarmiš og hugsazt getur.  Góš heilsa, sem fer forgöršum, kemur einfaldlega aldrei aftur.  Žaš er hęgt aš lappa ķ fólk golunni, en heilsufariš veršur aldrei, nema svipur hjį sjón.  Aš halda góšri heilsu ķ nśtķmažjóšfélagi er aš hugsa vel um lķkamann meš hollu matarręši og hęfilegri blöndu af įreynslu og hvķld.  

Žetta er lošin uppskrift, žvķ aš hvaš er hollt, og hvaš er hęfilegt ?  Žaš er einmitt hlutverk NLFĶ aš fręša fólk um žetta, en til aš sjį dęmi um hollan og góšan mat og smakka hann, er hęgt aš gera sér leiš ķ HNLFĶ ķ Hveragerši ķ hįdegi (kl. 1145) eša aš kvöldi dags (kl. 1800), panta sér mat og snęša į stašnum.  

Meira um NLFĶ śr téšri grein Gunnlaugs:

"Stefna NLFĶ hefur įvallt veriš sś aš auka og efla žįtt hugtakanna heilbrigši og heilsuvernd ķ umręšu og verkum og aš vķkja frį hinni einlitu sjśkdómaumręšu.  NLFĶ foršast kennisetningar, sem ekki standast vķsindalega gagnrżni.  

Hófsemi ķ lķferni og skilningur į heildstęšum lausnum lęknisfręšinnar, heilbrigt lķferni ķ vķšum skilningi, veršur um ókomna framtķš meginhlutverk félagsins auk umhverfisverndar." 

Sķšan rekur hann innreiš lķfsstķlssjśkdómanna og gagnrżnir heilbrigšisstefnu stjórnvalda, sem meš fjįrveitingum sķnum leggja höfušįherzlu į "višgeršaržjónustu og skyndilausnir ķ staš žess aš fjįrfesta til framtķšar m.a. į žann hįtt aš stórauka fjįrframlög ķ fyrirbyggjandi ašgeršir, t.a.m. meš stóraukinni fręšslu ķ grunnskólum."

Nśverandi léttśš um žau atriši, sem bętt geta lżšheilsuna, hvaš žį žęttina, sem eru henni beinlķnis skašlegir, mun leiša til stjórnlausrar kostnašaraukningar hins opinbera viš "višgeršaržjónustu og skyndilausnir" į nęstu įrum samfara fjölgun eldri borgara.  Įherzla į lżšheilsuna ķ öllum aldursflokkum, mest į mešal ęskunnar, er eitt žeirra rįša, sem dregiš geta śr aukningu į lękningažörf į Hįskólasjśkrahśsinu, bętt lķfsgęšin og ķ sumum tilvikum lengt ęvina, sem ekki žarf žó endilega verša til kostnašarauka hjį rķkissjóši ķ žjóšfélagi sķvaxandi lķfeyrissjóša.  Nś nema eignir ķslenzku lķfeyrissjóšanna um 1,5 landsframleišslu og munu aš 10-20 įrum lišnum lķklega nema žrefaldri landsframleišslu og verša tiltölulega sterkustu lķfeyrissjóšir heims, ef ekki verša stórfelld fjįrfestingarslys, eins og henti fyrir Hruniš. 

Įriš 1946 skrifaši Jónas Kristjįnsson, lęknir, frumkvöšull aš HNLFĶ, sķgilda hugvekju ķ 1. tbl. Heilsuverndar, sem var tķmarit Nįttśrulękningamanna:

"Til aš skapa heilbrigt og dugandi žjóšfélag žarf andlega og lķkamlega heilbrigša žegna.  Undirstaša heilbrigšinnar eru réttir lifnašarhęttir og rétt fręšsla.  En heilsurękt og heilsuvernd žarf aš byrja įšur en til sjśkdóms kemur; įšur en menn verša veikir.  Ķ žessu starfi žurfa allir hugsandi menn aš taka žįtt, allir góšir synir og dętur fósturjaršar vorrar verša aš telja žaš sķna helgustu skyldu aš vernda heilsu sķna ęttjöršinni til handa.  Og takmark allra žarf aš vera žaš aš deyja frį betri heimi en žeir fęddust ķ."

Žann 21. jśnķ 2017 birti Agnes Bragadóttir fréttaskżringu ķ Morgunblašinu um samanburš stofnunarinnar "Social Progress Imperative" į "félagslegum framförum" ķ 128 rķkjum heims.  Žar eru metnir einir 12 žęttir, og eru heilsa og heilbrigši og umhverfisgęši žeirra į mešal.  Ķsland lenti ķ 3. sęti, og voru Danmörk og Finnland rétt fyrir ofan.  Žaš er žannig ljóst, aš lķfsgęši eru tiltölulega mikil į Ķslandi, žótt okkur žyki žeim enn vera įbótavant, en žó vekur furšu og er umhugsunarvert, aš Ķsland lenti ašeins ķ 25. sęti, žegar umhverfisgęši voru metin.  Viš höfum gjarna stašiš ķ žeirri trś, aš Ķsland vęri ķ fremstu röš varšandi loftgęši, vatnsgęši og hreinleika lands, en hreinsun skolps vķtt og breitt um landiš er vissulega įbótavant og mikil plastnotkun er hér į hvern ķbśa. Mikiš af plastleifum lendir ķ hafinu og hafnar ķ lķfkešjunni.  

Žann 30. maķ 2017 skrifaši forseti "Eat Foundation", Gunhild A. Stordalen, grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:,

"Getur norręnn matur oršiš mešal heimsins ?"

Greinin hófst žannig:

""Notum matinn sem mešal" sagši grķski lęknirinn Hippokrates fyrir meira en 2000 įrum.  Hann hafši rétt fyrir sér.  Hollur og kraftmikill matur er forsenda betri heilsu okkar allra, betra lķfs og betri plįnetu. ... Noršurlöndin raša sér ķ efstu sęti į listum heimsins, hvaš varšar heilsu, sjįlfbęrni, jafnrétti og hamingju.  En er žaš vegna žess eša žrįtt fyrir žaš, sem viš leggjum okkur til munns ?  Tķšni offitu og sjśkdóma, sem rekja mį til mataręšis, eykst.  Óhollt mataręši er oršiš stęrra heilbrigšisvandamįl en reykingar.  Žótt viš séum "gręnni" en margir ašrir, er loftslags og umhverfisfótspor fęšunnar, sem viš neytum og hendum, enn stórt."

Hippokrates hitti naglann į höfušiš, en nśtķmamašurinn hefur afvegaleišzt.  Matvęlaišnašurinn į nokkra sök į žessu, og afuršir sęlgętisišnašarins eru stórvarasamar, og margt bakkelsi er skašręši, nema ķ litlu magni sé. Žróun neyzlunnar hlżtur aš verša frį mat śr dżrarķkinu og aš jurtarķkinu.  Žaš er bęši vegna hollustunnar, ž.e. įhrifa fęšunnar į mannslķkamann, og vegna mikils įlags į nįttśruna af völdum landbśnašarins viš kjötframleišsluna, eins og hann er nś rekinn ķ heiminum.  Kolefnisfótspor hans er t.d. helmingi (50 %) stęrra en af völdum allrar umferšar į landi.  Losun gróšurhśsalofttegunda frį landbśnaši heimsins nemur nś 18 % af heild.  

Gunhild A. Stordalen nefnir ķ grein sinni, aš Noršmenn gętu sparaš meira en 150 miaISK/įr ķ heilbrigšisśtgjöld, ef žeir mundu fylgja leišbeiningum norręnu rįšherranefndarinnar um mataręši, sem reistar eru į hugmyndum um sjįlfbęra neyzlu.  Fęrt yfir į Ķsland nemur žessi sparnašur 10 miaISK/įr, 6 % af heildar opinberum kostnaši til heilbrigšismįla, en hérlendis eru sparnašarmöguleikarnir fyrir opinber heilbrigšisśtgjöld meš heilbrigšari lķfstķl lķklega a.m.k. tvöfalt meiri.  Žaš er eftir miklu aš slęgjast.

 

 


Af manna ķ boši borgar

"Berum įbyrgš į eigin heilsu" er slagorš NLFĶ (Nįttśrulękningafélags Ķslands), og félagiš hefur mikiš til sķns mįls meš slķkum bošskapi, en hvernig į almenningur aš bera įbyrgš į eigin heilsu ķ höfušborginni, žegar žvķlķk endemis leyndarhyggja yfirvalda žar hvķlir į óžęgilegum mengunarmįlum, aš almenningur stendur ķ raun berskjaldašur ?

Ķ forystugrein Žorbjarnar Žóršarsonar ķ Fréttablašinu 11. jślķ 2017, "Žagaš um mengun", kemur kemur ķ upphafi fram, aš "skólp hafši runniš śt ķ sjó viš Faxaskjól ķ Reykjavķk ķ 3 vikur, žegar almenningur fékk fyrst upplżsingar um bilun ķ dęlustöš og mengun, sem henni fylgdi."

Mišaš viš uppgefiš rennsli 750 l/s žį hefur óhreinsaš skolp śt ķ sjó numiš 65 kt/sólarhring (k=žśsund) eša 1,4 Mt (M=milljón) tonnum į umręddum 3 vikum.  Hér er um fįheyršan atburš aš ręša, sem hefur 2 hlišar.  Annars vegar hvķlir skżlaus lagaleg tilkynningarskylda į stjórnvöldum (stjórnvaldiš er hér Reykjavķkurborg-Veitur og Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur), žegar hvers konar mengunarslys verša, og hins vegar sżnir hinn langi višgeršartķmi fram į, aš naušsynlegar višbragšsįętlanir Veitna, dótturfyrirtękis OR-Orkuveitu Reykjavķkur, eru annašhvort ekki til, verklagsreglur vantar, žęr eru meingallašar eša žjįlfun og žekkingu starfsfólks er mjög įbótavant.  Žetta er naušsynlegt aš rannsaka, en er nśverandi meirihluta borgarstjórnar treystandi til žess ?  Samkvęmt višbrögšum helztu talsmanna hans eru forkólfar meirihlutans gjörsamlega śti aš aka um mikilvęg atriši ķ borgarrekstrinum og ekki žykir taka žvķ aš upplżsa žį um stórbilanir ķ innvišum borgarinnar.  Žar leišir blindur haltan. 

Skošum fyrst tilkynningarskylduna.  Held įfram aš vitna ķ ŽŽ:

"Įkvęši um skyldu stjórnvalda til aš veita upplżsingar um mengun aš eigin frumkvęši kom inn ķ lög um upplżsingarétt um umhverfismįl įriš 2012.  Žar segir, aš stjórnvöldum sé "ęvinlega skylt aš hafa frumkvęši aš upplżsingagjöf, sé įstęša til aš ętla, aš frįvik vegna mengandi efna ķ umhverfi geti haft ķ för meš sér hęttu eša skašleg įhrif į umhverfi eša heilsu fólks eša dżra."  Žegar Reykjavķkurborg er annars vegar, hvķlir upplżsingaskyldan samkvęmt lögunum į borginni sjįlfri, stofnunum borgarinnar og fyrirtękjum ķ hennar eigu."

Žaš er skżlaust, aš Veitur brutu žessi lög meš žvķ aš tilkynna ekki almenningi strax um, aš fyrirtękiš hefši ekki lengur stjórn į mengunarvörnum, sem skolphreinsistöšinni viš Faxaskjól vęri ętlaš aš sinna, af žvķ aš ekki tękist aš loka neyšarlśgu fyrir skolp śt ķ sjó.  Veitur hafa ekki gert tilraun til aš śtskżra žessa bilun eša langa višgeršartķma.  Hvernig er fyrirbyggjandi višhaldi hįttaš ?  Er varahlutahald fyrir lykilžętti starfseminnar ķ skötulķki.  Į mešan ekkert er upplżst, er tilhneiging til aš halda, aš sannleikurinn žoli ekki dagsljósiš.

Įfram meš ŽŽ:

"Greint hefur veriš frį žvķ, aš stjórn Orkuveitu Reykjavķkur hafi fengiš minnisblaš um bilun ķ dęlustöšinni ķ Faxaskjóli hinn 15. jśnķ og hśn hafi veriš rędd į stjórnarfundi hinn 19. jśnķ sķšastlišinn.  Žegar RŚV sagši frį saurmengun ķ sjónum viš Faxaskjól hinn 5. jślķ, hafši skólp runniš śt ķ sjó ķ 21 dag ķ 3,5 km fjarlęgš frį Nauthólsvķk, vinsęlum bašstaš Reykvķkinga, įn žess aš borgarbśar vęru lįtnir vita."

Aš framkvęmdastjóri Veitna skyldi sjį įstęšu til aš senda stjórn móšurfyrirtękisins, e.t.v. meš milligöngu forstjóra OR, minnisblaš um bilunina nįnast strax og hennar varš vart, sżnir, aš hjį Veitum (og OR) hafa menn žegar ķ upphafi litiš bilunina į umręddri neyšarlśgu alvarlegum augum.  Žaš hlżtur aš hafa veriš vegna žess, aš framkvęmdastjóri Veitna, Inga Dóra Hrólfsdóttir, og/eša forstjóri OR, Bjarni Bjarnason, hafa gert sér grein fyrir afleišingunum, ž.e. styrk saurgerla langt yfir leyfilegum mörkum fyrir fólk og fénaš ķ fjöru eša aš synda śti fyrir. 

Žį brennur sś spurning į, hvers vegna var ekki strax uppfyllt tilkynningarskyldan um mengunarslys til almennings ?  Śr žvķ aš henni hafši ekki veriš fullnęgt, žegar stjórnarfundur OR fór fram žann 19. jśnķ 2017, žar sem minnisblaš Veitna um mengunarslysiš var til umręšu, hvers vegna ķ ósköpunum tók žį žessi stjórn ekki af skariš og samžykkti opinbera tilkynningu, sem gefa skyldi śt samdęgurs almenningi til višvörunar, enda heilsuvį į feršinni.  Hvaš skyldi mikil ógn žurfa aš stešja aš almenningi, til aš žessi sama stjórn telji įstęšu til aš upplżsa um hana ?  Žessi stjórn er lögbrjótur, og ętti aš lżsa vantrausti į hana strax.  Ķ henni sitja samkvęmt vefsetri OR 12.07.2017:

Brynhildur Davķšsdóttir, formašur, Gylfi Magnśsson, varaformašur, Sigrķšur Rut Jślķusdóttir, Kjartan Magnśsson, Įslaug Frišriksdóttir, Rakel Óskarsdóttir

Žessi stjórn er nś meš allt į hęlunum, er oršin ber aš of takmarkašri og žröngri žekkingu į veiturekstri og gefur skķt ķ lżšheilsu.  Er žjónusta slķks fólks ķ opinberu fyrirtęki einhvers virši fyrir almannahag ?  Hvar er viršisaukinn af störfum žessa fólks į téšum vettvangi ? 

Enn skal halda įfram aš vitna til forystugreinar ŽŽ:

"S. Björn Blöndal, formašur Borgarrįšs, hefur vķsaš til žess, aš žaš sé Heilbrigšiseftirlits Reykjavķkur aš meta, hvort mengun sé skašleg, žannig aš skylt sé aš tilkynna um hana aš eigin frumkvęši.  Veitur o.h.f. greina frį žvķ į heimasķšu sinni, aš Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur hafi fariš og kannaš magn saurgerla ķ fjörunni viš dęlustöšina ķ Faxaskjóli hinn 6. jślķ og frumnišurstöšur męlinga hafi legiš fyrir daginn eftir.  Hvernig gat Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur vitaš, aš magn saurgerla ķ sjó vęri ekki skašlegt almenningi [ž.e. vęri undir 100 talsins/ml - innsk. BJo], žegar engar męlingar höfšu fariš fram ķ sjónum viš dęlustöšina ?  Töldu embęttismenn borgarinnar og starfsmenn Veitna, aš žaš vęri bara bezt aš sleppa žvķ aš segja frį biluninni, sleppa žvķ aš óska eftir saurgerlamęlingum og vona žaš bezta ?"

Hér eru grķšarlegar įviršingar į hendur stjórnmįlamönnum og embęttismönnum borgarinnar į ferš.  S. Björn er, eins og vanalega, algerlega śti į tśni, alla vega ekki nišri ķ fjöru, žegar hann frķar sjįlfan sig og embęttismennina utan Heilbrigšiseftirlitsins įbyrgš į tilkynningarskyldunni.  Žaš er svo kapķtuli śt af fyrir sig, hvers vegna Kjartan Magnśsson, stjórnarmašur ķ OR, vissi ekkert um atburšinn fyrr en sagt var frį honum ķ seinni kvöldfréttatķma Sjónvarps RŚV 5. jślķ 2017.

Talsmašur Veitna segir, aš Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur hafi fengiš tilkynningu strax um atburšinn.  Žaš er žess vegna óskiljanlegt, hvers vegna sś stofnun hélt ekki uppi daglegum męlingum viš ströndina sitt hvorum megin viš śthlaupiš alla žį  daga, 21 talsins, sem lśgan var samfellt opin, og upplżsti um öll męligildi į vefsetri sķnu.  Žessi stofnun borgarinnar viršist hafa veriš stungin lķkžorni viš žennan atburš og gjörsamlega gleymt skyldum sķnum.  

Žaš gušdómlega viš alla žessa óhęfni er, aš engin teikn eru enn į lofti um, aš hśn muni hafa neinar afleišingar fyrir stöšu nokkurs manns.  Žaš er eins og engar kröfur séu geršar til neins ķ žessu skelfilega borgarapparati.  Žannig er eftirfarandi haft eftir Ingu Dóru Hrólfsdóttur, framkvęmdastjóra Veitna ķ Morgunblašinu, bls. 2, žegar hśn er spurš, hvort hśn telji, aš draga žurfi einhvern til įbyrgšar vegna mįlsins:

"Veitur hafa sinnt upplżsingaskyldu sinni, sem felst ķ žvķ aš upplżsa Heilbrigšiseftirlitiš um opnun neyšarlśgunnar.  Heilbrigšiseftirlitiš hefur brugšizt viš meš žvķ aš taka sżni samkvęmt lögum og reglugeršum.  Ķ framhaldi af žessu mįli munum viš endurskoša verkferla hjį okkur varšandi upplżsingagjöf til almennings ķ žeim tilgangi aš bęta hana."

Žaš er alrangt, aš Veitur hafi sinnt upplżsingaskyldu sinni, žvķ aš samkvęmt lögum ber Veitum aš tilkynna almenningi tafa- og vafningalaust um öll mengunarslys, sem hljótast af starfsemi žeirra.  Heilbrigšiseftirlitiš brįst algerlega lķka.  Aš draga fram ónothęfa verkferla, sem hśn, framkvęmdastjórinn, ber sjįlf įbyrgš į, sem sökudólga ķ mįlinu, er aumlegt yfirklór.  Višbrögš žessa framkvęmdastjóra Veitna ķ öllu žessu ferli sżna, aš lżšheilsusjónarmiš lśta ķ lęgra haldi fyrir einhverjum öšrum hagsmunum, žegar į reynir.  

Žann 11. jślķ 2017 birti ritstjórn Morgunblašsins forystugrein, sem bar heitiš:"Brugšust borgarbśum":

Hśn hófst žannig:

"Formašur borgarrįšs Reykjavķkur tjįši sig seint og illa um višbjóšinn, sem bķaš hafši śt strandlengjur höfušborgarinnar vikum saman, įn žess aš fólkiš, borgarbśarnir, vęri lįtiš vita og gęti gętt sķn og barna sinna.  Fjöldi starfsmanna borgarinnar į veitusviši og heilbrigšissviši vissi um vandręšin og um ógnina, sem af žeim stafaši."

Žaš er meš ólķkindum, aš žetta skuli vera atburšalżsing, sem eigi viš höfušborg Ķslands įriš 2017.  Sś stašreynd undirstrikar mįlshįttinn, aš žvķ ver gefast heimskra manna rįš sem žeir koma fleiri saman.

Seinna ķ greininni skrifar ritstjórinn:

"Žeir, sem sendir voru til svara, voru ekki borgaryfirvöldin, sem glenna sig meira en góšu hófu gegnir viš öll önnur tękifęri.  Žaš voru embęttismenn, sem enginn kannast viš aš hafa heyrt eša séš nokkru sinni įšur, sem voru lįtnir taka skömmustulegir viš hrópandi spurningum.  Žeir komust ekki vel frį žvķ.  Aš mati embęttismannanna voru žaš "verkferlar", sem brugšust vikum saman.  Žessir verkferlar hafa ekki sézt eša heyrzt įšur.  En embęttismennirnir sögšust bśnir aš gera upp viš sig aš skoša žessa verkferla.  Hvaša órįšshjal er žetta eiginlega ?"

Višbrögš allra stjórnmįlamanna og embęttismanna Reykjavķkurborgar, sem birzt hafa opinberlega, eru eitt samfellt órįšshjal.  Englendingar mundu segja:"They are covering their ass", sem śtleggst, aš žeir skżli eigin boru.  Žeir lįta hins vegar hagsmuni umbjóšenda sinna lönd og leiš, og žaš er daušasök fyrir pólitķskan og embęttislegan feril.

Davķš Oddsson lżkur forystugreininni žannig, aš ekki žarf um aš binda:

"Hneyksliš, sem borgarbśar hafa žurft aš horfa upp į og fundiš fnykinn af aš undanförnu, er til komiš vegna žess, aš yfirvöldin ķ borginni žekkja hvorki verkefni sitt né vitjunartķma og myndu ekki valda žvķ, žótt hin einfalda mynd rynni upp fyrir žeim.

Slķka menn žarf aš finna ķ fjöru sem fyrst.  Žaš er ekki kręsilegt, en hjį žvķ veršur ekki komizt." 

 

 

 

 

 

 


Loksins heyršist hljóš śr horni

Śtgjöld rķkissjóšs til heilbrigšismįla į įrinu 2016 nįmu miaISK 171,2 og jukust um miaISK 38,2 frį įrinu 2012 eša tęplega 29 % į 4 įrum.  Žetta var meiri aukning ķ fjįrmunum tališ en til nokkurs annars mįlaflokks į snęrum rķkissjóšs, žar sem  mešalaukningin nam rśmlega 19 % į žessu tķmabili, žegar fjįrmagns -og lķfeyrisskuldbindingar og nišurgreišslur hśsnęšisskulda einstaklinga eru frįtaldar. Samt žykir sumum ekki nóg aš gert, en žį er lausnin ekki aš hella enn meira fé ķ mįlaflokkinn, heldur aš freista žess aš draga śr ašsókn meš forvarnarašgeršum og aš fį meira fyrir minna.

Hér er einvöršungu um rekstrarkostnaš aš ręša, en rķkissjóšur fjįrmagnar einnig stofnkostnaš sjśkrahśsa, heilsugęzlu, hjśkrunar- og endurhęfingarstofnanir.  Žannig er nś ķ vęndum gjörbylting į ašstöšu sjśklinga og starfsfólks LSH, žegar flutt veršur ķ nżtt a.m.k. miaISK 70 hśsnęši viš Hringbraut ķ Reykjavķkeigi sķšar en įriš 2022, og mį ekki seinna vera.  

Žaš veršur aš taka į kostnašarmynztri heilbrigšisgeirans, ef hann į ekki aš vaxa rķkissjóši yfir höfuš, draga śr getu hans til framkvęmda og rekstrar į öšrum mikilvęgum svišum og sliga efnahag žjóšarinnar, svo aš hagvöxtur eigi sér ekki višreisnar von.  Žetta er brżnt, žvķ aš lķfeyrisžegum, bótažegum hvers konar og sjśklingum fjölgar hrašar en vinnandi fólki, og hraši žeirrar öfugžróunar mun fara vaxandi į nęstu įrum.

Hér veršur ašeins stiklaš į stóru, en žrjįr įstęšur žessarar óheillažróunar, sem snśa veršur ofan af, mį nefna:

Öldrušum, 67 įra og eldri, fjölgar meira en tvöfalt hrašar en žjóšinni ķ heild.  Hvert hjśkrunarrżmi kostar aš jafnaši 10 MISK/įr, en kostnašur viš heimahjśkrun og félagslega ašstoš heima viš nemur ašeins 1/10 af žessu.  Žaš borgar sig vel aš setja aukiš fé ķ heimahjśkrun til aš gera fleiri gamalmennum kleift aš dvelja lengur heima hjį sér, eins og flest žeirra kjósa.  Žaš sparar lķka stórfé aš byggja fleiri dvalar- og hjśkrunarheimili, svo aš žau tęplega hundraš gamalmenni, sem nś eru vistuš meš of dżrum hętti į LSH aš lokinni lęknismešferš, en teppa sjśkrarśm fyrir žurfandi fólk į bišlistum, geti flutt ķ hentugt og ódżrara hśsnęši.  Byggingarsjóšur aldrašra er misnotašur, žvķ aš 70 % rįšstöfunarfjįr hans er nś variš til rekstrar og višhalds, en allt rįšstöfunarfé hans į og žarf aš fara ķ nżbyggingar.  

Heilsufar žjóšarinnar er verra en ešlilegt getur talizt, eins og veikindafjarverur śr vinnu gefa til kynna.  Of margir missa heilsuna of fljótt vegna óhollustusamlegs lķfernis, rangs mataręšis, ofįts, ofdrykkju og hreyfingarleysis.  Žetta blasir vķša viš, t.d. į endurhęfingarstöšum į borš viš Heilsustofnun Nįttśrulękningafélags Ķsland, HNLFĶ, ķ Hveragerši, en sś starfsemi er til stakrar fyrirmyndar og hefur veriš frį stofnun, 1955.  Žar fį vistmenn innsżn ķ, hvaš hollt mataręši og hollir lifnašarhęttir fela ķ sér, en žvķ mišur er žaš of seint fyrir marga til aš njóta til fullnustu.  Žaš borgar sig aš efla lżšheilsu og forvarnir į mešal ęskunnar, og žaš er margt óžarfara kennt ķ grunnskóla en undirstöšužęttir hollra lķfshįtta.  Žar žarf aš hamra į žvķ, aš lķkaminn er ekki vél, sem hęgt er aš misbjóša endalaust meš ruslfęši, sętindum og vķmuefnum, og fara svo meš hann į verkstęši til sérfręšinga til višgeršar, žegar žrekiš er fariš og ónęmiskerfiš veiklaš.  Žannig gerast einfaldlega ekki kaupin į eyrinni meš lķfverur. Vķtiskvalir og mikiš böl bķšur žeirra, sem éta sig ķ hel og hreyfa sig sįralķtiš.  Žaš ętti ekki aš vera naušsynlegt aš skattleggja žį sérstaklega ķ ofanįlag, en žaš gera žó sumar rķkisstjórnir ķ fęlingarskyni, einnig hér ķ Evrópu.

Žróun nżrra lyfja veršur sķfellt dżrari, og lyfjaišnašurinn er oršinn grķšarlega umfangsmikill og ašsópsmikill ķ žjóšfélaginu.  Markašssetning lyfja er aš sama skapi markviss og öflug, og margir foreldrar gera žį reginskyssu aš hrśga lyfjum ķ börnin, žegar naušsynlegt er aš efla og žjįlfa ónęmiskerfi žeirra meš žvķ aš rįša nišurlögum sjśkdóma.  Inntaka ofnęmislyfja er ķ mörgum tilvikum óžörf og getur stórskašaš lifrina ķ börnum, sé hśn óhófleg.

Lyfin eru ekki bara blessun, heldur jafnframt bölvun, žvķ aš žau hafa flest einhver neikvęš įhrif į lķkamann, sum grafalvarleg, en önnur trufla starfsemi hans, žótt žau bęti meiniš, og sum žeirra eru įvanabindandi. Lyfjanotkun getur hęglega oršiš vķtahringur, og um žaš eru dęmi, aš gamlingjar séu komnir meš lyfjapakka upp į ein 10 lyf, žar sem eitt į aš vinna gegn aukaverkunum annars.  Fyrsta lyfiš veldur žannig vķtahring, og žess vegna žurfa aš vera mjög rķkar įstęšur fyrir lyfjagjöf.  Žaš er hęgt aš missa heilsuna meš minni misnotkun į lķkama og sįl en žessu. 

Sjśklingar eru reyndar sumir ašgangsharšir viš lękna til aš fį lyfjaįvķsun, žótt vafi leiki į um žörfina og gagnsemina, enda eru sum lyf įvanabindandi.  Śtgjöld rķkissjóšs til mįlaflokksins "Lyf og lękningavörur" nįmu miaISK 20,1 įriš 2016.  Loksins er veriš aš taka ķ notkun sameiginlegan gagnagrunn fyrir landiš allt, žar sem Landlęknir o.fl. geta fylgzt meš lyfjaįvķsunum einstakra lękna, og žeir geta skošaš įvķsanasögu sjśklinga įšur en žeir gefa śt lyfsešil.  Žetta mun auka ašhaldiš.  Ef lyfjanotkun į mann į Ķslandi minnkar nišur ķ mešaltal hinna Noršurlandanna, munu sparast milljaršar ISK, įn žess aš heilsufariš versni, nema sķšur sé.  

Sjśkrahśsažjónusta kostaši rķkissjóš miaISK 70,4 įriš 2016 og hafši hękkaš um miaISK 15,0 frį įrinu 2012 į veršlagi 2016.  Bróšurparturinn fer til rekstrar LSH (Landsspķtala hįskólasjśkrahśss), og žar er žess vegna mikilvęgt aš bęta stöšugt nżtingu fjįrmagnsins.  LSH er į föstu fjįrframlagi śr rķkissjóši, en ešlilegra vęri, aš hann fengi greišslur fyrir ašgeršir į hverjum sjśklingi, hįš ešli umönnunar og veikindum. Slķk einingarverš eru žekkt.  Upptaka slķkrar fjįrmögnunar gerir verkkaupa aušveldara um vik aš velja į milli birgja, žjónustuveitendanna, žar sem samkeppni kann aš vera fyrir hendi, og hęgt er auka kostnašarvitund veitenda og žiggjenda meš žessu móti. 

Žaš mun koma aš žvķ, aš umręša um fyrirkomulag lķknardauša veršur meiri hérlendis og annars stašar į Vesturlöndum en veriš hefur.  Lęknavķsindin geta ķ mörgum tilvikum hjįlpaš sjśklingum viš aš draga fram lķfiš, en žegar vitund sjśklings er horfin eša lķfiš žrautir einar, į lķknardauši aš vera möguleiki. 

Žann 26. jśnķ 2017 skrifušu 6 lęknaprófessorar góša grein ķ Morgunblašiš um stjórnarhętti og stjórnkerfi LSH.  Žau vilja bęta stjórnun spķtalans meš žvķ aš setja yfir forstjórann lżšręšislega valda stjórn.  Žar meš megi vęnta betri starfsanda og aukins sjįlfstęšis LSH gagnvart velferšarrįšuneytinu.  Žaš er hęgt aš taka undir mįlflutning lęknanna 6, Björns Rśnars Lśšvķkssonar, Gušmundar Žorgeirssonar, Helgu Įgśstu Sigurjónsdóttur, Pįlma V. Jónssonar, Siguršar Gušmundssonar og Steins Jónssonar, ķ greininni:

"Styrkjum stjórn Landspķtala":

"Įrangur ķslenzkrar heilbrigšisžjónustu hefur veriš góšur į alžjóšlegan męlikvarša, eins og nżlega kom fram ķ brezka lęknatķmaritinu Lancet.  Ķsland bżr aš vel menntušu starfsfólki, sem hefur sótt menntun til fremstu hįskólasjśkrahśsa į Vesturlöndum.  

Lķklegt er, aš sameining sérgreina lękninga meš stękkun sérdeilda og auknum möguleikum til sérhęfingar eigi žįtt ķ žessum įrangri.  Sameining sjśkrahśsanna ķ Reykjavķk hefur žannig skilaš faglegum įrangri.  

Lykillinn aš enn betri įrangri er sameining starfsemi Landspķtala ķ einu hśsi, žar sem sérgreinar geta unniš saman meš višunandi hętti og viš ešlileg hśsnęšisskilyrši."

Hér er mikilsveršur vitnisburšur į feršinni um gęši hérlendrar sjśkrahśsžjónustu ķ samanburši viš önnur lönd.  Er mat prófessoranna vissulega įnęgjuefni ķ ljósi śrtöluradda um ķslenzka heilbrigšiskerfiš og eilķfra kvartana um fjįrskort, žótt mįlaflokkurinn hafi veriš aš undanförnu og sé ķ forgangi hjį fjįrveitingarvaldinu.  Fjölmörg tękifęri opnast starfsfólki LSH meš grķšarlegum fjįrfestingum ķ nżju hśsnęši og tękjabśnaši til betri og skilvirkari žjónustu, en žaš eru einnig tękifęri fólgin ķ bęttu stjórnkerfi LSH, sem prófessorunum er hugleikiš ķ tilvitnašri grein:

"Sterk stjórn talar mįli sjśkrahśssins śt į viš, en beinir einnig įhrifum sķnum inn į viš og stušlar aš žvķ, aš allir lykilžęttir starfseminnar njóti sķn; žjónusta, menntun og vķsindi.

Eftir sameiningu sjśkrahśsanna ķ Reykjavķk įriš 2000 varš grundvallarbreyting į žessari skipan, en žį fęršist öll stjórnunarįbyrgš til framkvęmdastjórnar og forstjóra.  Sķšan žį hafa fagstéttirnar į spķtalanum ķ reynd ekki įtt neina beina aškomu aš yfirstjórn spķtalans, en öll įkvaršanataka og įbyrgš var fęrš ķ hendur forstjóra, sem er rįšinn af heilbrigšisrįšherra.  Forstjóranum er fališ aš skipa alla sķna nęstu stjórnendur ķ framkvęmdastjórn, sem hefur bęši stefnumótandi, eftirlits-, framkvęmdar- og rekstrarhlutverki aš gegna.  Undirrituš hafa ekki vitneskju um, aš nokkrum forstjóra eša framkvęmdastjórn sé fališ svo margžętt og valdamikiš hlutverk į hįskólasjśkrahśsum ķ nįgrannalöndum okkar."

Žaš leynir sér ekki ķ žessum texta, aš žykkja og jafnvel beizkja ķ garš nśverandi yfirstjórnar LSH bżr ķ brjósti höfundanna.  LSH er stęrsta stofnun landsins og fjölmennasti vinnustašur.  Žetta stjórnkerfi er einstakt fyrir stór fyrirtęki eša stofnanir og viršist snišiš aš žörfum rįšuneytisins um aš eiga sķšasta oršiš um stęrstu mįlin įn žess aš verša of innblandaš ķ daglegan rekstur.  Žetta er meingallaš kerfi, sem ber aš afnema meš lögum.  Velferšarrįšuneytinu ber aš leggja frumvarp fyrir Alžingi um nżja tilhögun, žar sem stjórn er sett yfir LSH, sem yfirtaki stefnumótunar-, eftirlits- og framkvęmdahlutverk (fjįrfestingarįkvaršanir hjį stjórn, en verkefnastjórnun ķ höndum annarra, sbr nżbyggingar LSH, og allar fjįrveitingar aušvitaš ķ höndum Alžingis) nśverandi embęttis forstjóra og framkvęmdastjórnar hans, en hjį žeim sitji eftir įbyrgš į rekstri og višhaldi LSH. Žaš er ęriš hlutverk į svo stórri og viškvęmri stofnun sem LSH. 

Nżja stjórnin rįši forstjórann, sem aftur velur sitt nįnasta samstarfsfólk ķ framkvęmdastjórn og skipar žeim til verka.  Žaš er įreišanlega ekki vanžörf į žessari breytingu, enda skrifa téšir lęknaprófessorar um žörfina žannig:

"Ķ umfangsmiklum starfsumhverfiskönnunum hefur komiš fram mikil almenn óįnęgja meš stjórnkerfi Landspķtalans į mešal allra starfsstétta hans.  Fagfólkiš upplifir sig langt frį stjórnendum og jafnvel forstöšumenn fręšigreina hafa litla aškomu aš stefnumótandi įkvaršanatöku.  Žvķ teljum viš ljóst, aš nśverandi stjórnkerfi Landspķtala hafi ekki reynzt vel og aš brżnna śrbóta sé žörf."

Žaš er ekki kyn, žó aš keraldiš leki, žegar svona ambögulegt stjórnkerfi er viš lżši. Žaš žjónar augljóslega ekki sķnu hlutverki, og óžarfi aš bera brigšur į žaš, sem 6 virtir lęknaprófessorar leggja nafn sitt viš.  Žaš er sjįlfsagt, aš skipa Landsspķtalanum stjórn meš lżšręšislegum hętti um leiš og fjįrmögnun hans verši reist į einingarkostnaši og fjölda eininga, sem inntar eru af hendi į spķtalanum af hverju tagi, ķ staš fasts įrlegs framlags, sem aldrei stenzt, žvķ aš ómögulegt er aš sjį ašsóknina nįkvęmlega fyrir.  

Tengsl spķtalans viš velferšarrįšuneytiš žurfa įfram aš vera traust, og žess vegna er ešlilegt, aš heilbrigšisrįšherra skipi formann stjórnar įn tilnefningar.

Ķ anda vinnustašalżšręšis vęri, aš starfsmenn kysu 4 ķ stjórn, 1 śr hópi lękna, 1 śr hópi hjśkrunarfręšinga og 2 śr starfsmannarįši.  Til aš tryggja tengsl hįskólasjśkrahśssins viš hįskólasamfélagiš, žį velji rektor HĶ einn eftir tilnefningu lęknadeildar, rektor HR annan meš verkfręšimenntun (hįtęknisjśkrahśs) og rektor HA žann žrišja af lögfręšisviši. Žarna er žį komin 8 manna starfandi stjórn, og sé formašur oddamašur, ef atkvęši falla jöfn. Žessi skipan fellur vel aš hugmynd greinarhöfundanna, sem hér er vitnaš ķ:

"Viš leggjum til, aš ęšsta vald innan Landspķtala verši ķ höndum fjölskipašrar stjórnar meš sterkri aškomu fagstéttanna.  Stjórnin hafi eftirfarandi žrjś hlutverk: 

(a) aš rįša forstjóra

(b) aš hafa eftirlit meš störfum forstjóra og 

(c) aš móta heildarstefnu fyrir stofnunina

[Undir heildarstefnu ętti aš heyra fjįrfestingarstefna LSH, ž.e. forgangsröšun verkefna og tķmasetning žeirra ķ samrįši viš heilbrigšisrįšherra og fjįrveitinganefnd Alžingis - innsk. BJo].  Tillaga žessi er ķ anda góšra stjórnarhįtta ķ rekstri fyrirtękja og stofnana, žar sem įherzla er lögš į ašgreiningu į stefnumótunarvaldi og framkvęmdavaldi."

Samkeppni er holl į öllum svišum, og er heilbrigšissvišiš žar engin undantekning.  LSH er og veršur risinn į sviši žjónustu viš sjśklinga į Ķslandi.  Enginn getur skašazt viš žaš, aš styttir verši langir bišlistar eftir brżnum ašgeršum.  Biš fylgir böl og samfélagslegt tjón.  Žess vegna er alveg sjįlfsagt aš auka fjölbreytni rekstrarforma sjśkrahśsžjónustu aš uppfylltum gęšakröfum Landlęknisembęttisins.  Žetta į t.d. viš um Klķnķkina Įrmśla, en Sjśkratryggingar Ķslands hafa žó ekki enn fengiš leyfi rįšherra til aš semja viš žęr.  Samt hefur veriš upplżst, aš skattgreišendur mundu spara 5 % į hverri ašgerš, sem Klķnķkinni yrši greitt fyrir m.v. kostnaš sömu ašgeršar į LSH og a.m.k. 50 % m.v. kostnaš af aš senda sjśklinginn ķ sams konar ašgerš til śtlanda, ef hann velur žį leiš, sem hann į rétt į eftir 3 mįnuši į bišlista.  Kostnašarlega og sišferšislega er žetta ófremdarįstand, sem heilbrigšisrįšherra getur leyst śr og ber aš bęta śr vafningalaust. 

Ķ staš einokunarašstöšu žurfa stjórnendur LSH nś aš fara aš sętta sig viš samkeppnisstöšu, žótt yfirburšir LSH į markaši heilbrigšisžjónustu į Ķslandi verši alltaf miklir.  Forstjóri LSH hefur varaš viš samkeppni af žessu tagi, en hann er aušvitaš vanhęfur til aš tjį sig um mįliš, žar sem hann vill rķghalda ķ einokunarstöšu sinnar stofnunar.  Ef nżtt fyrirkomulag viš stjórnun LSH sér dagsins ljós, eins og hér hefur veriš lżst, mun žaš verša ķ verkahring stjórnarformannsins aš tjį afstöšu stjórnar LSH til stefnumarkandi žįtta, eins og žessa, og žaš mį vęnta žess, aš žar muni rķkja višskiptasinnašri višhorf til samkeppni en afstaša nśverandi forstjóra LSH og reyndar Landlęknis hafa gefiš til kynna aš undanförnu.  

 

 

 

 

 

 

 


Heilbrigšiskerfi į villigötum

Į Vesturlöndum vex kostnašur viš heilbrigšiskerfin linnulaust, svo aš stefnir ķ algert óefni.  Meginįstęšan eru rangir lifnašarhęttir mišaš viš žaš, sem bezt žjónar góšu heilsufari og lengra ęviskeiš.  Forsętisrįšherra minntist į ķ įgętri žjóšhįtķšarręšu 17. jśnķ 2017, aš mešalęvi Ķslendinga hefši į lżšveldistķmanum lengzt um 15 įr, en hann gat ešlilega ekki um, hvernig hįttaš er lķfsgęšunum į žessu 15 įra ęvilengingartķmabili.  Žau eru mjög misjöfn.  Algengt er, aš lyf séu notuš ķ skašlegum męli, og margir eldri borgarar nota allt of mikiš af lyfjum og eru žar staddir ķ vķtahring.  Vitund almennings um kostnaš viš lęknisžjónustu og sjśkrahśsžjónustu er įbótavant.  Žar sem miklar opinberar nišurgreišslur eiga sér staš, žar myndast venjulega langar bišrašir.  Eftirspurnin vex meir en opinbert framboš getur annaš.  Žetta er alls stašar vandamįl ķ heilbrigšisgeiranum.  Žaš veršur aš fękka sjśklingum meš žvķ aš efla įbyrgšartilfinningu almennings gagnvart eigin heilsu til aš komast śt śr vķtahring versnandi heilsufars žjóšarinnar og sķvaxandi kostnašar viš heilbrigšiskerfiš.   

Žann 16. jśnķ 2017 birtist ķ Morgunblašinu hugvekja ķ žessa veru, žar sem var vištal viš bandarķskan lękni, Gilbert Welch, prófessor viš Dartmouth-stofnun ķ BNA. Vištal Gušrśnar Erlingsdóttur bar fyrirsögnina, "Prófessor hręddur um ofnotkun lękninga":

"Ég er hręddur um, aš žaš sé veriš aš draga okkur inn ķ of mikla "lękningavęšingu" [hefur einnig veriš nefnt "sjśklingavęšing" heilbrigšra hérlendis - innsk. BJo]. Lęknar geta gert margt gott fyrir fólk, sem er veikt eša slasaš.  Žeir geta žó gert illt verra, žegar žeir mešhöndla fólk, sem er ekki veikt."

Žessi gagnrżni hefur einnig heyrzt śr lęknastétt hérlendis, aš leit aš sjśkdómum sé hér oršin of umfangsmikil.  Betra sé fyrir skjólstęšinga lękna og hagkvęmara fyrir žjóšfélagiš og skjólstęšingana sjįlfa, aš žeir taki įbyrgš į eigin heilsufari meš heilbrigšu lķferni og leiti ekki til lęknis fyrr en einkenni koma ķ ljós.

"Ég óttast, aš viš séum aš ofnota lękningar ķ staš žess aš horfa į žaš, sem einstaklingarnir sjįlfir geta gert."

Mįttur tękninnar er eitt, en annaš er, hvernig viš nżtum hana okkur til framdrįttar.  Viš megum ekki gleyma žvķ, aš mannslķkaminn er enn ķ grundvallaratrišum sį sami og fyrir meira en 100 žśsund įrum, ž.e.a.s. hann hefur alls ekki lagaš sig aš nśtķma umhverfi og lifnašarhįttum, hvaš žį tęknilegri getu lyflękninganna.  Heilbrigt lķferni er bezta vörnin gegn sjśkdómum, en žaš er vissulega vandrataš ķ öllu upplżsingaflóšinu og skruminu og erfitt aš greina hismiš frį kjarnanum. 

Sķšar ķ vištalinu vķkur prófessor Welch aš sjśkdómaskimunum, sem verša ę meira įberandi nś um stundir:

"Žaš getur orkaš tvķmęlis aš skima fyrir brjóstakrabbameini.  Žaš er hęgt aš finna hnśta, sem ekki eru og verša aldrei krabbamein.  Stundum er veriš aš leggja óžarfa aukaverkanir og óžęgindi į fólk."

Segja mį, aš ver sé af staš fariš en heima setiš, žegar alls kyns aukaverkanir leiša af skimunum og lyfjagjöf.  Slķkt mį kalla misnotkun į tękninni, og aš gert sé śt į ótta fólks.  Žaš er vandfundiš, mešalhófiš. 

"Stór hluti karlmanna, kominn į minn aldur, er meš meiniš [blöšruhįlskirtilskrabbamein] įn žess, aš af žvķ stafi nokkur hętta.  Ristilkrabbamein er hins vegar ekki ofgreint, og af völdum žess fer daušsföllum fjölgandi.  Žaš er hętta į, aš ofgreining fęrist yfir į ašra sjśkdóma, og žar skiptir įstin į tölfręši miklu mįli."

Žaš eru feiknarlegir hagsmunir undir, sem žrżsta į um óžarfar greiningar og mešferšir, sem skjólstęšingarnir verša aušveld fórnarlömb fyrir og tryggingar taka žįtt ķ.  Bošskapur Gilberts Welch er sį, aš žessi žróun lęknisfręšinnar žjóni ekki hugsjóninni um betra lķf, og varla heldur hugmyndum um lengra lķf.

"Ég hef ekki oršiš fyrir lķkamlegri įreitni aš hįlfu hagsmunaašila, en žaš hafa veriš geršar tilraunir til žess aš lįta reka mig śr starfi.  Peningarnir tala alltaf.  Lękningaišnašurinn er stór hluti efnahagskerfisins, sem vill endalaust stękka og žróa nżja hluti.  Hjįlpar žaš raunverulega fólki, eša veršur žaš taugaveiklašra, kvķšnara og hręddara ?  

Ekki leita til lęknis, ef žś ert ekki veikur.  Veriš efagjörn, spyrjiš spurninga.  Hverjir eru valkostirnir, hvaš getur fariš śrskeišis ?  Gefiš ykkur tķma til žess aš melta upplżsingarnar, nema um sé aš ręša miklar blęšingar eša hjartaįfall.  Heilsan er į ykkar įbyrgš, lęknar geta ekki tryggt hana."

Hér er į ferš nżstįrlegur mįlflutningur frį hendi reynds lęknis og hįskólakennara.  Žessi bošskapur į fullan rétt į sér og eru orš ķ tķma töluš.  Lęknar hafa veriš hafnir į stall töframanna fyrri tķšar, og töfralęknirinn hafši lķklega svipaša stöšu og presturinn ķ fornum samfélögum, ž.e. hann var tengilišur viš almęttiš eša andaheiminn. Žaš er engu lķkara en fjöldi fólks treysti nś į getu lęknavķsindanna til aš lappa upp į bįgboriš heilsufar, sem oftast er algert sjįlfskaparvķti.  Slķk afstaša er misnotkun į lęknavķsindunum og į almannatryggingakerfinu.  

Dęmi um sjįlfskaparvķti er offita.  Rangt fęšuval, ofįt og hreyfingarleysi, eru oftast sökudólgarnir.  Yfirdrifiš kjötįt, saltur matur, braušmeti śr hvķtu hveiti, kökur og önnur sętindi, įfengisneyzla og neyzla orkudrykkja eru sökudólgarnir ķ mörgum tilvikum.  Matvęlaišnašurinn lętur frį sér fara of mikiš af varasömum matvęlum, sem innihalda óholl efni, litarefni, rotvarnarefni, salt, hvķtan sykur o.s.frv.

Ķ Evrópu er įstandiš verst ķ žessum efnum ķ Ungverjalandi, en žar voru įriš 2015 yfir 30 % fulloršinna of feitir eša meš BMI>30,0.  (BMI stušull er reiknašur śt frį hęš og žyngd lķkamans, og er tališ ešlilegt aš vera į bilinu 18,5-24,9.)  Ķ Ungverjalandi voru žį 2/3 fulloršinna of žungir meš BMI 25,0-29,9. Žetta žżšir, aš sįrafįir fulloršinna voru meš ešlilega lķkamsžyngd m.v. hęš.  Žaš er ótrślegt, ef satt er.  Ungverjar borša minna af gręnmeti en flestir ķ velmegunarlöndum og meira af salti en ašrir ķ ESB.  Fyrir vikiš eru lķfslķkur Ungverja 5 įrum styttri en mešaltal ķbśa ķ ESB eša 76 įr.

Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands, tilkynnti įriš 2011, aš žeir, sem lifa "óheilsusamlegu lķfi, yršu aš greiša hęrri skatt".  Fyrir 3 įrum var innleiddur neyzluskattur į sykur, salt, fitu, įfengi og orkudrykki.  Skattur žessi nemur rśmlega 90 ISK/l af orkudrykk og 180 ISK/kg af sultu.  Įrangur hefur oršiš nokkur viš aš beina fólki til hollustusamlegri neyzluhįtta.  Um 40 % matvęla- og sęlgętisframleišenda hafa fękkaš eša minnkaš magn óhollra efna ķ vörum sķnum, og neytendur hafa dįlķtiš breytt neyzluvenjum sķnum.  Neyzla sykrašra drykkja hefur minnkaš um 10 %.  Tekjum af žessari skattheimtu er beint til heilbrigšisžjónustunnar.  

Į Ķslandi var į vinstristjórnarįrunum sķšustu viš lżši neyzlustżring meš skattheimtu, s.k. sykurskattur, en hann hafši lķtil önnur įhrif en aš hękka neyzluveršsvķsitöluna.  Žessi ašferš viš neyzlustżringu sętti gagnrżni, enda kom hśn afkįralega śt ķ sumum tilvikum, žar sem illskiljanlegt var, hvers vegna sumt var sérskattaš, en annaš ekki.  Žį er ķ raun of mikil forręšishyggja fólgin ķ neyzlustżringu af žessu tagi, sem litlu skilaši, žegar upp var stašiš, öšru en aukinni dżrtķš og vķsitöluhękkun neyzluveršs. Lķklega eru ašrar leišir skilvirkari, strangari reglur um vörumerkingar og aš auškenna innihald varasamra efna, og almenn fręšsla um afleišingar óhollrar neyzlu fyrir lķkamann, sem hefja ętti žegar ķ grunnskóla.      

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband