Aušlindastjórnun ķ ljósi reynslunnar

Frį öndveršu nżttu Ķslendingar ašallega gögn og gęši landsins sér til lķfsvišurvęris, žótt sjórinn vęri ętķš nżttur meš. Takmörkušu vinnuafli var ašallega beint aš landbśnašarstörfum, žótt ungir menn vęru sendir ķ veriš.  Sjórinn tók hins vegar ęgilegan toll af sjómönnum, allt žar fiskiskipin uršu öflugri undir lok 19. aldar.  Kann hręšilegur fórnarkostnašur aš hafa rįšiš nokkru um, aš sjįvarśtvegur varš ekki undirstöšuatvinnuvegur hér fyrr en skömmu fyrir aldamótin 1900.

Nś tękni ruddi žį sjįvarśtvegi brautina.  Žilskipin gjörbreyttu ašstöšu sjómanna, hafnargerš hófst og vélvęšing skipanna hóf innreiš sķna.  Hvalveišar Noršmanna upp śr 1870 hér viš land og hvalvinnsla į Vestfjöršum og Austfjöršum umbyltu atvinnuhįttum og žar meš žjóšlķfinu öllu.  Įriš 1890 nįmu śtflutningstekjur af sjįvarafuršum hęrri upphęš en śtflutningstekjur af landbśnašarafuršum, sem veriš höfšu ašalśtflutningsvörur landsmanna frį upphafi, ķ vöruskiptum og sem gjaldeyrislind. Sķšan hefur sjįvarśtvegur veriš undirstöšu atvinnugrein landsmanna.   

Nżlega gaf Įgśst Einarsson, prófessor emeritus viš Hįskólann į Bifröst, śt bókina "Fagur fiskur ķ sjó".  Aš žvķ tilefni birti Gušsteinn Bjarnason vištal viš fręšimanninn ķ Fiskifréttum, 31. įgśst 2017:

"Žaš mį segja, aš hinar hefšbundnu veišar og vinnsla standi undir 9 %-11 % af landsframleišslunni, en žegar sjįvarśtvegurinn er skošašur ķ heild, žį skilar hann okkur rķflega 20 %, žvķ aš sjįvarśtvegurinn hér į landi er svo miklu meira en bara veišar og vinnsla.  Til hans veršur lķka aš telja t.d. veišarfęragerš og vélsmķši ķ tengslum viš sjįvarśtveg, en žar erum viš meš stórfyrirtęki į heimsmęlikvarša, eins og Hampišjuna og Marel og mörg önnur fyrirtęki.  Žarna hefur oršiš bylting, og žetta gerir sjįvarśtveginn aš mikilvęgustu atvinnugrein landsmanna."

Ekki skal ķ efa draga, aš sjįvarśtvegurinn skapi landsmönnum mestan aušinn allra atvinnugreina, en reiknaš meš sama hętti stendur išnašurinn undir um 20 % landsframleišslunnar lķka.  Ķ sambandi viš raforkuišnašinn ķ landinu mį geta žess, aš ef flytja žyrfti inn olķu til aš framleiša žęr 18,5 TWh/įr af raforku, sem framleiddar eru meš vatnsafli og jaršgufu, sem er aušvitaš óraunhęft dęmi, žį nęmi andvirši žess innflutnings um 280 miaISK/įr um žessar mundir. Orkuvinnslan ķ landinu lyftir lķfskjörunum og gerir landiš samkeppnishęft viš śtlönd um fólk og fyrirtęki.   

Įgśst ręddi einnig um fiskveišistjórnunina:

"Įstęšan fyrir žvķ, aš žaš hafa veriš svo miklar deilur um fiskveišistjórnina, er sś, aš žetta kerfi bżr til veršmęti, sem heitir aušlindarenta, og žaš gerist vegna žess, aš ašgangurinn er takmarkašur, en žį vakna spurningar um žaš, hver į rentuna ?  Į aš skattleggja žetta sérstaklega t.d. til aš efla byggšir landsins."  

Umrędd skattlagning er veikasti hlekkur fiskveišistjórnunarkerfisins.  Hśn er reist į röngum og śreltum forsendum.  Spyrja mį grundvallarspurningar varšandi veršmętasköpun sjįvarśtvegsins į borš viš žį, hvers virši óheftur réttur aš mišunum sé, žegar ljóst er, aš hann mundi valda tapi allra śtgeršanna.  Hann er einskis virši.  Žess vegna er engin įstęša til sérskattlagningar į nśverandi śtgeršir.  Hins vegar mį til sanns vegar fęra, aš śtgerširnar standa ķ žakkarskuld viš rķkisvaldiš fyrir aš hafa skapaš umgjörš sjįlfbęrrar nżtingar į sjįvaraušlindunum.  Žess vegna er hóflegt aušlindagjald af śtgeršunum sanngjarnt, en afraksturinn į ekki aš renna ķ rķkissjóš, heldur ķ sjįvarśtvegssjóš til sveiflujöfnunar innan sjįvarśtvegsins og fjįrfestinga tengdum sjįvarśtveginum, s.s. ķ nżju hafrannsóknarskipi Hafrannsóknarstofnunar, žyrlum Landhelgisgęzlu, hafnabótum, rafkerfisstyrkingu hafnanna o.s.frv.  

Nśverandi afturvirka ašferšarfręši viš śtreikning aušlindagjalds af sjįvarśtvegi er ótęk, og mun ganga af litlum og mešalstórum śtgeršum daušum.  Hśn getur valdiš ofsaskattheimtu, žar sem andvirši skattheimtunnar getur numiš žrišjungi framlegšar fyrirtękis. 

Žaš er algerlega óskiljanlegt, aš sjįvarśtvegsrįšherra skuli leggja blessun sķna yfir žį ofstopaskattheimtu af einni atvinnugrein, sem nśverandi ašferšarfręši felur ķ sér, og girša fyrir breytingar fiskveišiįriš 2017/2018, sem henni vęri žó ķ lófa lagiš aš gera.  Reikna ber veršmęti aušlindarinnar, sem er tiltölulega einfalt meš nśviršisreikningum mešalframlegšar, deila henni į aflahlutdeildir og taka sķšan įkvešna rentu af žessu, allt aš 0,5 %/įr, en įrleg upphęš mętti aldrei fara yfir 5 % framlegšar į sķšasta fiskveišiįri.  

Žann 15. jśnķ 2017 birtist vištal Įsgeirs Ingvarssonar viš Hjört Gķslason ķ Sjįvarśtvegi-riti Morgunblašsins, ķ tilefni žżšingar Hjartar į nżrri bók Óla Samró, fęreysks sjįvarśtvegsrįšgjafa og hagfręšings, um mismunandi fiskveišistjórnunarkerfi:

"Óli Samró kemst aš žeirri nišurstöšu ķ bókinni, aš hvergi sé til fiskveišistjórnunarkerfi, sem gerir ekkert rangt og allt rétt, en kerfi eins og žaš ķslenzka og nżsjįlenzka komist nęst žvķ aš stżra fiskveišum meš hvaš skynsamlegustum hętti."

"Ķ Lettlandi og į Kamchatka ķ Rśsslandi var sś leiš [uppbošsleiš] prófuš, og ķ bįšum tilvikum var uppbošstilraununum hętt, žvķ aš įvinningurinn var ekki sį, sem vonazt hafši veriš eftir.  Ķ Rśsslandi keyptu Kķnverjar allan kvótann, sem var ķ boši, og ķ Lettlandi voru žaš Ķslendingar."

Hvernig į aš koma ķ veg fyrir, aš fjįrsterkir ašilar, innanlands eša utan, bjóši hęsta verš ķ fiskveišiheimildarnar meš leppa sem skjöld og landi sķšan aflanum, žar sem žeim sżnist ?  Žaš eru einfeldningar, sem halda, aš hęgt sé aš hafa stjórn į žeim öflum, sem śr lęšingi sleppa, žegar slķk óžurftar tilraunastarfsemi meš grunnatvinnuveg er sett ķ gang.

Hjörtur żjar aš sjśkdómseinkenni krata og sósķalista, žegar aš veišigjaldaumręšu kemur:

"Žaš viršist ę algengara, aš stjórnmįlamenn reyni aš afla sér vinsęlda meš loforšum um aš taka enn meira frį sjįvarśtveginum og nota til żmissa verkefna.  En hafa veršur ķ huga, aš sjįvarśtvegurinn gerir nś žegar mikiš fyrir žjóšarhag meš beinum og óbeinum störfum, og tķškast nįnast hvergi annars stašar ķ heiminum, aš śtgeršir greiši aušlindagjald.  Žvert į móti skekkir žaš samkeppnisstöšu ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, aš keppinautar žeirra ķ öšrum löndum njóta styrkja frį hinu opinbera."

Skipum, sem śthlutaš er veišiheimildum viš Ķslandsstrendur, fer fękkandi meš hverju įrinu og śtgeršum fękkar einnig.  Hvort tveggja er vķsbending um hagręšingu ķ kerfinu.  Hins vegar leikur ekki į tveimur tungum, aš nśverandi veišigjaldakerfi flżtir fyrir žessari žróun, og yfirvöld stušla žannig meš ósanngjörnum gjöršum sķnum aš hrašari samžjöppun ķ greininni en ella, alveg sérstaklega viš nśverandi ašstęšur mikils tekjusamdrįttar ķ sjįvarśtvegi. 

Alžingi samžykkti ķ órįši įriš 2012 reglur, sem hafa afleišingar, sem enginn stjórnmįlaflokkur vill gangast viš sem sinni stefnu.  Samt lemur nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra hausnum viš steininn, af žvķ aš hśn gengur meš steinbarn ķ maganum, sem hefur fengiš nafniš "uppbošsleiš".  

Orkulindir landsins eru lķka takmörkuš aušlind, žótt takmörkunin sé annars ešlis en ķ sjįvarśtveginum.  Yfirvöld śthluta fyrirtękjum virkjanaleyfum, og ekki fį žau öll leyfi til aš virkja, žar sem žau hafa hug į og hafa jafnvel rannsakaš virkjanasvęši, eins og nišurstaša Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun er órękt vitni um. 

Žar aš auki hefur Hęstiréttur dęmt sveitarfélagi ķ vil um, aš žaš mętti leggja fasteignaskatt į vatnsréttindi ķ fljóti, sem rennur um sveitarfélagiš, ķ hlutfalli viš lengd fljótsins ķ viškomandi sveitarfélagi (Fljótsdalshreppi).  Eina śtistandandi įgreiningsefniš viš eiganda virkjunarinnar, Landsvirkjun, er, hvaša gjaldflokk megi nota. 

Fulltrśar sveitarstjórna ķ sveitarfélögum, žar sem virkjuš į rennur um, en fįar eša engar fasteignir virkjunarinnar eru stašsettar, berja lóminn og kvarta undan žvķ, aš lķtiš af aušlindarentunni verši eftir ķ hérašinu.  Hvers vegna lįta žau ekki meta vatnsréttindin til fjįr og leggja sķšan į fasteignagjald, sem žau hafa nś réttarheimild til samkvęmt dómafordęmi Hęstaréttar ?  Veršmętamatiš žarf aš vera samkvęmt višurkenndri reikniašferš um nśviršingu framtķšarframlegšar allra virkjana ķ įnni. Fyrir t.d. Žjórsį er ekki um neinar smįupphęšir aš ręša og fara vaxandi.

Haršar deilur geisa um laxeldi ķ sjókvķum hér viš land.  Sumpart eiga žęr deilur rót aš rekja til lišins tķma horfinna vinnubragša viš žessa atvinnugrein.  Undanfarar įkvaršanatöku um starfsleyfi og rekstrarleyfi laxeldisstöšva eru tvķžęttir.  Ķ fyrsta lagi buršaržolsmat Hafró į lķklegri getu viškomandi fjaršar til aš hreinsa sig af śrgangi og ašskotaefnum frį fiskeldinu og ķ öšru lagi įhęttugreining, žar sem metnar eru lķkur į neikvęšum atburšum į borš viš eldislaxastrok alla leiš upp ķ nęrliggjandi įr, sem leiši til meira en 4 % af eldislaxi ķ einni į. 

Til aš reka endahnśtinn į įhęttugreininguna žarf hins vegar aš meta lķklegt fjįrhagstjón af neikvęšum fylgifiskum laxeldis į móti samfélagslegum fjįrhagsįvinningi af laxeldinu. Bęši fólk og nįttśra verša aš fį aš njóta vafans til lengdar.  Einnig mį lķta svo į, aš ķbśarnir séu hluti af nįttśrunni į viškomandi svęši. Sé žetta gert, t.d. fyrir Ķsafjaršardjśp, mun koma ķ ljós, ef lausleg athugun blekbónda er rétt, aš hįmarkstjóniš er vel innan viš 5 % af lķklegum fjįrhagsįvinningi samfélagsins (veršmętasköpun) į hverju įri.  Slķkt veršur aš telja, aš réttlęti 30 kt/įr leyfisveitingu ķ Ķsafjaršardjśpi, enda sé skašabótaskylda eldisfyrirtękjanna nišur njörvuš.

Ķ sķšari hluta įgśstmįnašar 2017 skilaši "Starfshópur um stefnumótun ķ fiskeldi" skżrslu sinni til sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra.  Žar var lagt til aš bjóša śt starfsleyfi til sjókvķaeldis, og fer nś fram vinna viš śtfęrslu žeirra tillagna.  Fyrirtękin eiga aš fį 6 įra tķmabil frį upphafsslįtrun śr kvķunum aš fyrstu greišslu aušlindagjalds.

Hér er fariš offari ķ gjaldtöku af atvinnustarfsemi, sem mun koma nišur į fjįrfestingum og nżsköpun ķ greininni og klįrlega veikja samkeppnishęfni fyrirtękjanna į erlendum mörkušum, žvķ aš žessi hegšun yfirvalda žekkist ekki annars stašar. Annašhvort bjóša menn upp eša leggja į įrlegt aušlindagjald, en alls ekki hvort tveggja. 

Veršmętamat į laxeldisaušlindinni gęti numiš 4,0 MISK/t.  Reksturinn stendur ekki undir svo hįu kaupverši, en e.t.v. mį vęnta tilbošs, sem nęr 0,5 MISK/t. Til samanburšar hefur gangverš į žorskkvóta numiš 2,5 MISK/t, en žar er yfirleitt um aš ręša jašarverš, žar sem śtgeršir eru aš bęta viš sig kvóta. Ef žessi (0,5 MISK/t) yrši raunin ķ śtbošum, mun kostnašur af leyfiskaupunum, jafnašur į 20 fyrstu rekstrarįrin, nema um 6 % af framlegš.  Žetta er hįtt og skżrir, hvers vegna hįmark įrlegs aušlindargjalds var ķ skżrslu téšs starfshóps sett föst upphęš, 15 ISK/kg af slįturlaxi.  Ķ heildina verša leyfisgjöld og aušlindargjald žungur baggi į starfseminni fyrstu įrin, jafnvel 10 % af framlegš.  Undir nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra mį žó sjįvarśtvegurinn bśa viš enn verri kjör, žar sem veišileyfagjöldin munu nema um miaISK 11 ķ heildina fiskveišiįriš 2017/2018 samkvęmt reglugerš hennar frį ķ sumar.  Žetta gęti aš mešaltali numiš 30 % af framlegš, sem er glórulaus gjaldtaka rķkisins.  

Til aš gera sér ķ hugarlund, hversu grķšarlegar upphęšir kunna aš verša greiddar fyrir laxeldisleyfin, er hęgt aš taka dęmi af Ķsafjaršardjśpi, žar sem buršaržolsmatiš hljóšar upp į 30 kt.  Ef žetta magn yrši bošiš upp, gęti andviršiš numiš miaISK 15.  Hvert į žaš aš renna ?  Réttast vęri aš stofna sjóš, sem veitir fé til uppbyggingar innviša, sem tengjast fiskeldinu beint.  

Įlyktunin af öllu žessu er, aš žaš stefnir ķ ringulreiš ķ aušlindastjórnun landsmanna.  Ķ sjįvarśtveginum er viš lżši ofurgjaldtaka.  Veišileyfagjaldiš raskar samkeppnisstöšu ķslenzkra śtgerša viš śtlönd og viš ašrar atvinnugreinar hérlendis.  Samžjöppun ķ greininni veršur svo hröš, aš sumar byggšir munu vart fį svigrśm til ašlögunar.  Veišileyfagjaldiš į sjįvarśtveginn er miskunnarlaus rįnyrkja rķkisins, sem mį ekki standa.

Ķ orku- og fjarskiptageiranum fer ekki fram śtboš į virkjanaleyfum eša fjarskiptarįsum.  Gjald fyrir leyfisveitingar er mjög lįgt, og ekkert aušlindargjald er innheimt.  

Žetta ósamręmi er óvišunandi og ber vott um afleita stjórnsżslu.  Hóflegt gjald ber aš taka fyrir ašgang aš nįttśruaušlind "ķ sameign žjóšarinnar" eša afnotaréttinn, en žaš į ekki aš refsa fyrirtękjum fyrir žessa nżtingu meš žvķ aš rukka fyrir hvort tveggja.  Heildarkostnašur fyrirtękis af ašgangs- og/eša afnotarétti ętti aldrei aš fara yfir 5 % af framlegš žess įriš į undan.

Uppbošsleišin er stórgölluš.  Hśn getur aldrei fariš fram óheft, nema menn sętti sig viš, aš allur ašgangurinn geti lent hjį öflugasta fyrirtękinu.  Aš hafa öll eggin ķ einni körfu er of įhęttusamt fyrir yfirvöldin. Į keyptur ašgangur aš vera framseljanlegur hverjum sem er ? Žaš veršur aš leggja żmsar hömlur į bjóšendur.  Žaš er mun ešlilegra, aš raša fyrirtękjunum landfręšilega rökrétt nišur į strandsvęšin og leggja sķšan į žau hóflegt įrlegt aušlindargjald, t.d. 20 ISK/kg, žó aš hįmarki 5,0 % af framlegš sķšasta įrs.      

 

 

 

 

 

 

 

 


Bloggfęrslur 11. september 2017

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband