Loftslagsvį, kķsill og orkuskipti

Forseti Bandarķkjanna (BNA) og rķkisstjórn hans viršast ekki gefa mikiš fyrir Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, en öšru mįli gegnir um Xi Jinping, forseta Kķna, sem hringdi ķ Emmanuel Macron, stuttu eftir kjör hans sem forseta Frakklands, til aš tilkynna, aš hann stęši stašfastur viš skuldbindingar Kķnverja ķ Parķsarsamkomulaginu, hvaš sem liši afstöšu annarra rķkja, ž.į.m. žess rķkis, sem losar nęstmest af gróšurhśsalofttegundum śt ķ andrśmsloftiš nęst į eftir Kķnverska alžżšulżšveldinu.  Kķna er aš breytast śr žróunarrķki meš höfušįherzlu į framleišsludrifiš hagkerfi ķ žróaš rķki meš blandaš hagkerfi, žar sem žjónusta er verulegur hluti landsframleišslunnar. 

Fyrir žessari afstöšu kķnverska kommśnistaflokksins eru skżrar įstęšur ķ brįš og lengd.  Žaš er oršin pólitķsk og heilsufarsleg naušsyn ķ Kķna aš sveigja af leiš mengunar, og žaš hefur žegar veriš gert.  Žaš hefur lķka veriš gert ķ BNA, og afneitun forsetaefnis og jafnvel forseta nś į vandamįlinu mun litlu breyta um óhjįkvęmilega žróun og varśšarašgeršir žróašra rķkja og annarra mikilla mengunarvalda.  Žar aš auki fjarar fyrr og hrašar undan įhrifamętti Donalds Trumps en menn įttu von į, og viršist stutt ķ, aš hann verši "ein lahmer Vogel", óflugfęr fugl.  Ein af mörgum greinum um loftslagsbreytingar birtist ķ The Economist,

"No cooling", žann 22. aprķl 2017:  

"Ķbśar hafa fundiš nżjan blóraböggul vegna eitrašs misturs, sem hvķlir yfir mörgum kķnverskum borgum mikinn hluta įrsins.  Žar til nżlega voru sökudólgarnir, sem venjan var aš benda į, hinir augljósu: losun śt ķ andrśmsloftiš frį kolakyntum orkuverum, śtblįstur frį bifreišum og ryk frį byggingarsvęšum.  Į žessu įri hafa aftur į móti tekiš aš birtast frįsagnir ķ rķkisfjölmišlum ķ Kķna um, aš loftslagsbreytingar eigi sinn žįtt ķ loftmenguninni.

Kķnverskir vķsindamenn segja, aš ķ Austur-Kķna hafi hlżnun jaršar leitt til minna regns og minni vinds, sem hreinsaš hafi loftiš hingaš til."

"Ķ Kķna er nś fyrir hendi skilningur stjórnvalda, og ķ vaxandi męli hjį almenningi, į žvķ, aš af loftslagsbreytingum stafar raunveruleg hętta; aš loftslagsbreytingar valda hękkun sjįvarboršs, sem ógnar strandbyggš, og valda einnig vaxandi alvarlegum žurrkum ķ noršri, flóšum ķ sušri, og eiturmistri ķ žéttbżli." 

Žaš eru enn nokkrir sérvitringar, einnig hérlendis, sem berja hausnum viš steininn og telja kenninguna um hęttuna af tengslum vaxandi styrks koltvķildis ķ andrśmslofti jaršar og hękkandi lofthitastigs vera oršum aukna, žvķ aš fleiri žęttir vegi žungt fyrir lofthitastigiš, og žeir muni į endanum snśa nśverandi žróun hitastigsins viš. 

Hvaš sem lķšur sannfęrandi röksemdafęrslu žeirra, er stašan nśna óyggjandi alvarleg, og hśn er žaš vegna gróšurhśsaįhrifanna.  Efasemdarmennirnir hafa ekki hrakiš, aš til er "point of no return", ž.e. hitastig andrśmslofts, žar sem óvišrįšanleg kešjuvirkni tekur viš til hękkunar hitastigs, sem gjörbreyta mun lķfinu į jöršinni, vķšast hvar til hins verra, og margar tegundir dżra og gróšurs munu ekki lifa žęr breytingar af.  Hvort "homo sapiens" veršur žar į mešal, er ekki vķst, en vafalaust mun fękka verulega einstaklingum innan žessarar afvegaleiddu dżrategundar, hverrar forfešur og -męšur tóku upp į žvķ aš ganga upprétt viš ašrar loftslagsbreytingar og villtust aš lokum śt śr Afrķku og fóru į flandur um heiminn į tveimur jafnfljótum meš börn og buru. 

Žaš standa engin rök til žess nśna aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša žess, sem verša vill, enda vęri žaš ólķkt hinum athafnasama "homo sapiens", sem hefur meiri ašlögunarhęfni en flestar ašrar tegundir og hefur nś bśsetu um alla jörš. 

Žetta er hins vegar ekki ašeins varnarbarįtta, heldur ber aš hefja sókn til śrbóta og lķta į žessa stöšu mįla sem tiltekna žróun, og nżta sér višskiptatękifęrin, sem ķ henni felast.  Žaš gera Žjóšverjar meš orkustefnu sinni, " die Energiewende", og žaš ętla Kķnverjar nś aš gera:

"Kķnverjar vonast eftir įgóša meš žvķ aš žróa "gręna tękni", sem žeir geti selt į heimsmarkaši. Žeir fjįrfesta nś feiknarlega ķ henni.  Ķ janśar 2017 kynntu žeir įętlun um aš fjįrfesta miaUSD 360 fram aš įrslokum 2020 ķ raforkuvinnslubśnaši, sem notar endurnżjanlegar eša lįgkolefnis orkulindir, ž.į.m. sól, vind, fallorku vatns og kjarnorku.  Žetta į aš skapa 13 M störf og žżša, aš helmingur nżrra raforkuvera į įrabilinu 2016-2020 muni nota endurnżjanlega orku eša kjarnorku."

Žetta eru glešitķšindi frį mesta mengunarvaldinum og ekki oršin tóm, žvķ aš įriš 2013 nįši kolanotkun orkuvera hįmarki sķnu ķ Kķna, um 2,8 milljöršum tonna.  Olķunotkun fer žó enn vaxandi žar og er aš orkujafngildi 0,8 milljaršar t af kolajafngildi, og gasnotkun eykst lķka og er um 0,3 milljaršar t af kolajafngildi ķ orku.  Til samanburšar nemur virkjuš fallvatns-, kjarn- og vindorka ķ Kķna ašeins 0,5 milljöršum tonna af kolum ķ orkujafngildi. 

Į Ķslandi er yfir 99 % raforkunnar frį vatnsaflsvirkjunum eša jaršgufuvirkjunum, sem eru aš mestu lausar viš gróšurhśsaįhrif.  Nś berast fregnir af grķšarlegum įformum Kķnverja um nżtingu jaršhita til upphitunar hśsnęšis. 

Žvķ mišur vantar nś hreina raforku į Ķslandi til aš anna eftirspurn, žvķ aš olķu er brennt ķ varakötlum, žar sem žó er bśiš aš rafvęša fiskimjölsverksmišjur og hitaveitur, og orkufyrirtękin eru ekki ķ stakk bśin til aš afhenda raforku til allra išjuvera, sem žó hafa fengiš starfsleyfi, fyrr en įriš 2020.  Žaš er of lķtiš borš fyrir bįru.  Engin gošgį vęri, til aš auka öryggi raforkuafhendingar og efla sveigjanleika til aš anna eftirspurn, aš skylda hvert raforkuvinnslufyrirtęki til lįgmarksframleišslugetu 3 % umfram sölusamninga, enda megi fyrirtękin umsetja žessa orku į markaši fyrir ótryggša orku. 

Flutningskerfi raforku um landiš er svo bįgboriš, aš straumrof aš kerskįla įlvers ķ Hvalfirši rżfur flutning Byggšalķnu śr noršurįtt og sušurįtt til Austurlands meš miklu framleišslutjóni, rofi į samskiptakerfum, óžęgindum og sums stašar neyšarįstandi ķ allt aš 2,0 klst sem afleišingu. Samt hjakkar allt ķ sama farinu hjį Landsneti.    

Notendur į bišlista eftir raforku eru t.d. kķsilverin Thorsil og Silicor, sem reyndar hefur gengiš brösuglega aš fjįrmagna.  Fjįrfestingaržörf fyrsta įfanga (2 ofnar) Thorsil ķ Helguvķk er talin nema MUSD 275, og žar verša til 130 störf viš rekstur, višhald og stjórnun.  Žetta jafngildir fjįrfestingu 2,1 MUSD/starf, sem er mikiš og ķ raun bezta atvinnutrygging starfsmanna, žvķ aš mikiš er ķ hśfi fyrir fjįrfestana aš halda svo dżrri starfsemi gangandi.  Žessir starfsmenn munu framleiša sem svarar til 415 t/mann, sem er lķtil framleišni į męlikvarša įlveranna, en žar er reyndar mikiš um verktakavinnu til višbótar viš eigin starfsmenn. 

John Fenger er stjórnarformašur Thorsil.  Hann hefur langa og vķštęka išnašarreynslu.  Agnes Bragadóttir birti žann 20. febrśar 2016 vištal viš hann ķ Morgunblašinu:

""Öllum framleišendum, sem fylgir slķkur śtblįstur, er fyrir lagt aš starfa innan strangs sameiginlegs evrópsks regluverks.  Regluverkiš (EU ETS) mišar aš žvķ aš lįgmarka umhverfisįhrif rekstrarašila innan EES, og byggir kerfiš į metnašarfullum markmišum um 43 % samdrįtt losunar gróšurhśsalofttegunda į milli įranna 2005 og 2030.  Thorsil mun starfa innan žessara reglna. 

Žaš hafa veriš geršar greiningar į žvķ, hvert kolefnisfótspor kķsilvinnslu sé.  Ķ žeim efnum er athyglisvert aš benda į, aš kķsilmįlmur er notašur ķ margs konar framleišslu, sem fyrirbyggir eša dregur śr śtblęstri į koltvķsżringi.  Žar mį nefna sólarkķsilišnašinn; notkun sólarkķsils kemur ķ stašinn fyrir kolaver; kķsill er notašur ķ framleišslu bķla og annarra farartękja til žess aš létta žau, og žvķ kemur minni śtblįstur frį farartękjum.  Žį er hann einnig notašur ķ żmiss konar žéttiefni til einangrunar og orkusparnašar.  Śtkoman samkvęmt žessum greiningum er žessi: hvert kg [CO2], sem fylgir vinnslunni ķ okkar kķsilveri, sparar 9 kg af śtblęstri viš notkun į vörum, sem kķsilmįlmur frį okkur er notašur ķ

Viš fįum rafmagniš hér, viš erum meš mjög gott vinnuafl, og hér er mjög góš ašstaša.  Viš erum meš flutninga, sem eru mjög hagkvęmir, og hér er kominn markašur fyrir kķsilmįlm.  Įlišnašurinn į Ķslandi notar kķsilmįlm, og einnig gęti byggzt hér upp sólarkķsilvinnsla.  Hér ętti žvķ aš verša til markašur fyrir umtalsvert magn af kķsilmįlmi innan fįrra įra, sem nżttur vęri į Ķslandi", segir John Fenger." 

Žetta eru athyglisveršar upplżsingar frį innanbśšarmanni ķ kķsilišnašinum.  Hann upplżsir, aš kolefnisfótspor kķsilvinnslunnar er ekkert; žvert į móti mun framleišslan hér draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu. 

Žaš hefur lķka veriš sżnt fram į, aš notkun įls frį Ķslandi dregur meira śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu en nemur losuninni viš framleišslu žess hérlendis.  Žį er sleppt įvinninginum hérlendis vegna grķšarlegrar losunar viš raforkuvinnslu til įlframleišslu erlendis. Ķ kķsilvinnslunni er įvinningur andrśmsloftsins nķfaldur, og hann er hlutfallslega svipašur ķ innlendri įlvinnslu aš losun viš orkuvinnsluna meštalinni.

Žaš er žess vegna fjarstęšukennt, aš umhverfisrįšherrann ķ nśverandi rķkisstjórn Bjarna Benediktssonar skuli helzt ekkert tękifęri lįta ónotaš til aš reka horn ķ sķšu ķslenzks išnašar.  Er rįšherrann enn į röngu róli varšandi umhverfisįhrif ķslenzks išnašar, og fer nś aš verša tķmabęrt fyrir hana aš kynna sér stašreyndir um hann. Žaš er leišigjarnt aš heyra hana japla ķ fjįrfestingarķvilnunum.  Žęr voru allar samžykktar af ESA, svo aš žęr eru aš lķkindum ekki hęrri en tķškast ķ EES.  Fęri vel į žvķ, aš hśn [Björt] legši eitthvaš jįkvętt og frumlegt til mįlanna įšur en hśn fer ķ įrįsarham nęst, žvķ aš hśn vinnur umhverfinu ašeins ógagn meš žvķ aš dreifa ósannindum um ķslenzkan išnaš. 

Į Ķslandi er misjafnt, hvernig gengur aš draga śr eldsneytisnotkun, enda hvatarnir misjafnir, žótt allir ęttu aš skilja, hver śrslitahvatinn er, en hann mį orša meš oršum Hamlets: "to be or not to be [homo sapiens]". 

Śtgeršarfyrirtękin hafa stašiš sig mjög vel viš aš draga śr olķunotkun og um leiš śr orkukostnaši sķnum, žannig aš m.v. įrangurinn frį 1990 munu žau nį markmišinu um 40 % minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 m.v. 1990.  Hinn fjarstęšukenndi og öfugsnśni refsivöndur sjįvarśtvegsrįšherrans aš auka veišigjöldin, ef fyrirtękin hagręša ķ rekstri sķnum, svo aš störf flytjist til og/eša žeim fękki, mun hvorki aušvelda śtgeršarfyrirtękjunum olķusparnaš né żta undir s.k. byggšafestu.  Sjįvarśtvegsrįšherra sęmir ekki aš ógna atvinnugrein, sem henni ber aš efla, en allt hefur hingaš til veriš į sömu bókina lęrt hjį henni ķ embętti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra. 

Žaš hefur enn ekki oršiš sį vendipunktur hjį hinum ašalnotanda jaršefnaeldsneytis į vökvaformi hérlendis, aš dugi til aš nį sams konar markmiši og śtgerširnar.  Rķkisvaldiš hefur žó lagt sitt lóš į vogarskįlarnar, en sveitarfélögin og raforkufyrirtękin hafa dregiš lappirnar viš aš laga byggingarskilmįla aš aukinni raforkužörf vegna hlešslutękja rafbķlanna og viš aš styrkja stofna, svo aš fyrirtęki, hśsfélög og einstaklingar geti sett upp nęgilega öfluga tengla fyrir hlešslutękin.  Į mešan naušsynlegir innvišir ekki blasa viš vęntanlegum notendum, munu višskiptavinir meš bķlrafmagn lįta bķša eftir sér.

Sumir forsvarsmenn raforkufyrirtękja hafa jafnvel gert mįlstašnum ógagn meš belgingi um, aš ekkert žurfi aš virkja eša fjįrfesta ķ flutnings- eša dreifikerfum vegna orkuskipta ķ samgöngum.  Žaš gerši t.d. Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, OR, į įrsfundi félagsins 2017.  Bjarni Mįr Jślķusson, BMJ,framkvęmdastjóri Orku Nįttśrunnar, ON, dótturfyrirtękis OR, tók ekki svo djśpt ķ įrinni ķ fréttaskżringu Skapta Hallgrķmssonar ķ Morgunblašinu 5. maķ 2017, undir fyrirsögninni:

"Rafbķlavęšing gęti sparaš sex milljarša",

en hann vanmat žar gróflega sparnašinn og kostnašinn viš orkuskiptin.  Žar sem hinn fjįrhagslegi įvinningur, nettó sparnašurinn, er mismunur žessara stęrša, žį varš įętlašur sparnašur "ašeins" žrišjungi of lįgur ķ mįlflutningi BMJ.  Nś veršur gerš grein fyrir óvandašri talnamešferš ON/OR, hvaš orkuskiptin varšar:

Eldsneytissparnašur:

BMJ sagši um 200“000 bķla ķ notkun į Ķslandi.  Hiš rétta er, aš fólksbķlarnir voru um 240 k ķ lok įrs 2016, og heildarbķlafjöldinn var um 277 k.  Sé mišaš viš fólksbķla einvöršungu ķ žessu dęmi, er bķlafjöldinn 17 % of lįgur hjį BMJ. Žaš hefur įhrif į reiknašan eldsneytissparnaš og raforkužörf.  Enn stęrri villu, 54 %, gerši hann, žegar hann hélt žvķ fram, aš eldsneyti į žessa bķla vęri flutt inn fyrir um miaISK 12 į įri.  Sś tala er śt ķ loftiš, žvķ aš žessi 240 k farartęki brenna um 300 kt/įr aš andvirši um MUSD 240 eša miaISK 26.  BMJ telur eldsneytiskostnašinn (CIF) vera miaISK 14 lęgri en hann er ķ raun. 

Žį er komiš aš raforkuöfluninni įsamt flutningi og dreifingu hennar til rafbķlanotendanna, en žar keyrir vitleysan um žverbak hjį ON/OR:

"Rafmagniš kostar vitaskuld sitt, en nį mętti fram verulegum sparnaši meš rafvęšingu bķlaflotans og Bjarni Mįr segir nęga raforku til."

Blekbóndi hefur undirstrikaš žaš, sem BMJ lepur upp eftir forstjóra sķnum, og blekbóndi leyfir sér aš kalla žvętting.  Žaš er engin raforka til rįšstöfunar nśna, sem neinu nemur, hvorki hjį ON, sem berst viš fallandi framleišslugetu stęrstu virkjunar sinnar, Hellisheišarvirkjunar vegna minnkandi jaršgufuforša, né hjį stęrsta félaginu, Landsvirkjun, sem hefur lżst žvķ yfir, aš engin raforka umfram gerša samninga sé til reišu fyrr en įriš 2020.  Skortstašan endurspeglast ķ svo hįu verši ótryggšrar raforku, aš hśn er ósamkeppnishęf viš svartolķu. 

Er žetta eitthvert smįręši, sem žarf af orku fyrir rafbķlana ? Ķ heildina er frįleitt um smįręši aš ręša, og žaš er žörf į virkjun og eflingu flutningskerfisins og dreifikerfanna strax, žótt aukning į fjölda rafbķla sé hęg, žvķ aš žaš er ekkert borš fyrir bįru ķ raforkukerfinu. 

Žaš er hęgt aš fara 2 leišir til žess aš finna śt raforkužörf rafmagnsbķla.  Annars vegar meš žvķ aš margfalda saman fjölda bķla, įętlašan mešalakstur į įri og orkunżtni ķ kWh/km.  Blekbóndi žekkir af eigin raun sķšast nefndu stęršina śt frį męlingum inn į hlešslutęki eigin tengiltvinnbķls, og er nišurstašan 0,35 kWh/km aš mešaltali yfir įriš.

E=240 k x 15 k km x 0,35 = 1,3 TWh/įr

Žetta jafngildir mešalaflžörf 150 MW yfir įriš, en toppaflžörf veršur ekki undir 300 MW, og veršur įlagiš vegna hlešslu rafbķlanna vęntanlega mest į kvöldin.  Orkan er meira en žrišjungur af nśverandi orkužörf almenningsveitna, og afliš er um 12 % af nśverandi toppįlagi landsins.  Žaš munar mikiš um žessa aukningu raforkunotkunar, og žaš dugar skammt aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart hinu óumflżjanlega. 

Hin ašferšin er aš reikna orkuinnihald olķunnar, sem rafmagniš į aš leysa af hólmi.  Ef orkunżtni rafbśnašarins er įętluš 2,5 föld į viš sprengihreyflana, žį fęst raforkužörfin 1,3 TWh/įr.  Bįšar ašferširnar gefa sömu śtkomu, sem alltaf žykir trśveršugt fyrir įreišanleika nišurstöšunnar. 

Um fjįrhagshlišina fimbulfambar BMJ meš eftirfarandi hętti:

"Varlega mį įętla, aš verja žurfi innan viš helmingi žessarar upphęšar [meints miaISK 12 innflutningskostnašar fólksbķlaeldsneytis-innsk. BJo], ef viš skiptum yfir ķ hreina ķslenzka orku.  Žannig mętti spara um miaISK 6 ķ gjaldeyri į įri, sem fęru einhvern veginn öšruvķsi inn ķ hagkerfiš.  Žetta skiptir žvķ miklu mįli, og ekki sķšur vegna samninga um loftslagsmarkmiš, sem Ķslendingar hafa skrifaš undir." 

Žaš er kolrangt, aš ašeins žurfi aš fjįrfesta fyrir miaISK 6 ķ raforkukerfinu vegna rafbķlavęšingar.  Ef reiknaš er meš 300 MW virkjunaržörf vegna hennar, jafngildir žaš fjįrfestingaržörf ķ virkjunum upp į um miaISK 70, og meš styrkingu flutnings- og dreifikerfa mun kostnašurinn fara yfir miaISK 100, og rķflega helmingur žess kostnašar er ķ erlendum gjaldeyri.  Žaš er rķfleg stęršargrįšuvilla į feršinni ķ upplżsingunum, sem BMJ bżšur blašamanni og lesendum Morgunblašsins upp į.  Hvaš vakir fyrir honum ķ žessum gufumekki ?

Žetta er hins vegar ekki rétta ašferšin viš aš bera saman kostnašinn.  Žaš er ešlilegra aš athuga, hvaš raforkan į rafbķlana kostar notandann įn skatta og bera saman viš eldsneytiskostnašinn įn skattheimtu.

Ef gert er rįš fyrir, aš orkuveršiš viš stöšvarvegg sé 6,1 kr/kWh, flutningsgjald žašan og til dreifiveitu sé 1,7 kr/kWh og dreifingargjaldiš sé 5,7 kr/kWh, žį fęst įrlegur raforkukostnašur: Kr=1,3 TWh/įr x 13,5 kr/kWh = 18 miaISK/įr, samanboriš viš eldsneytiskostnašinn 26 miaISK/įr.  Nettó sparnašur į įri: S = (26-18) miaISK = miaISK 8.  Gjaldeyrissparnašurinn er enn meiri, svo aš žjóšhagslegur sparnašur er verulegur af žessum orkuskiptum.  BMJ er reyndar žeirrar skošunar lķka, en meš öllu er į huldu, hvernig hann komst aš žvķ, enda eru tölur hans rangar og sennilega ašferšarfręšin lķka. 

Aš lokum veršur vitnaš ķ téša fréttaskżringu:

"Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, segir ekkert land betur til žess falliš en Ķsland aš rafbķlavęšast.  "Fyrir žvķ eru nokkrar įstęšur. Allt rafmagn er gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš, žaš er ódżrt og loftslagiš hér er įkjósanlegt, žvķ aš rafhlöšur žola vel kulda, en ekki mikinn hita.""

Hér orkar żmislegt tvķmęlis hjį téšum forstjóra.  Žaš er t.d. mjög dregiš ķ efa, aš rafmagniš, sem dótturfyrirtęki OR, ON, framleišir, sé "gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš."  Jaršgufugeymirinn, sem Hellisheišarvirkjun nżtir nešanjaršar, žolir ekki nśverandi įlag, um 280 MW, og alls ekki fullnżtingu uppsetts afls, 303 MW, svo aš afköst hans minnka, ef ekki er variš umtalsveršum fjįrmunum til aš bora "višhaldholur".  Žessi nżting er strangt tekiš ósjįlfbęr, og forstjórinn ętti ekki aš leggja lykkju į leiš sķna til aš reyna aš breiša yfir žaš meš frošusnakki. 

Er hęgt aš kalla žaš mengunarlitla vinnslu, sem veldur žvķ, aš styrkur eiturgufunnar brennisteinsvetnis fer yfir heilsuverndarmörk į höfušborgarsvęšinu, ef vindįttin er óhagstęš ?  Aušvitaš ekki, og umhverfiš allt hefur lįtiš mjög į sjį vegna žessarar mengunar, brennisteins og annars frį virkjuninni. 

Žegar svo téšur forstjóri fer aš tjį sig um samband lofthitastigs og rafgeymanżtingar, er hann kominn śt į hįlan ķs.  Sannleikur mįlsins er sį, aš mešallofthitastig į Ķslandi hentar algengustu rafgeymum rafbķla um žessar mundir ekki sérlega vel.  Žannig er brśttó mešalnżtni žeirra į veturna um 30 % lakari en į sumrin, sem žżšir, aš į bilinu -5°C til 15°C er stigull nżtninnar 3 %/°C. Hér žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš öll upphitun og lżsing bķlsins kemur frį rafgeymunum.  Vegna lęgra mešalhitastigs į Ķslandi en vķšast hvar annars stašar er ekki hęgt aš halda žvķ blįkalt fram, aš Ķsland henti rafbķlum betur en önnur lönd.  Mengunarlega séš į žó sś fullyršing rétt į sér. 

Žaš er hvimleitt, aš forrįšamenn raforkufyrirtękjanna vandi sig ekki betur en raun ber vitni um, sumir hverjir, žegar žeir bera į borš upplżsingar fyrir almenning um mįlefni, sem hann aš óreyndu gęti gert rįš fyrir, aš talsmennirnirnir kynnu skil į og fęru rétt meš.  Aš tśšra śt ķ loftiš blekkir marga ašeins  einu sinni. Žar meš missa blekkingasmišir strax trśveršugleika sinn.    

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Žetta er góš grein. Ég hef furšaš mig į aš sum fyrirtęki fķ ekki kredid fyrir sķna framleišslu en žetta sķnir aš menn horfa bara į Co2 tonnin. Tökum sjįvarśtvegin og hve margar mįltķšir hann skapar į heimsvķsu.Togarar og önnur veišiskip ęttu aš vera undanžegin CO2 skatti en ķ staš eru flugför undanžegin og töluvert af erlendum noname flugfélögum skrįš hér į Ķslandi.     

Valdimar Samśelsson, 18.5.2017 kl. 11:46

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Ķslenzkur sjįvarśtvegur getur stįtaš af minna kolefnisspori en samkeppnisašilinn, norskur sjįvarśtvegur.  Žaš er gert nś žegar ķ einhverjum męli viš markašssetninguna, en mun vafalaust aukast og vega žyngra.  Žaš mun koma aš žvķ, aš ķslenzk fyrirtęki munu njóta žess aš hafa stašiš sig vel viš aš draga śr kolefnislosun śt ķ andrśmsloftiš, og meš žvķ aš draga śr olķunotkun, minnka žau kostnaš viš kolefnisskatt.  Flugförin eru undir višskiptakerfi ESB meš CO2, sem į aš hafa dregiš śr losun gróšurhśsalofttegunda um 43 % įriš 2030.  Fyrirtękin žar hafa CO2-kvóta, sem veršur sķminnkašur, og žaš sem umfram stendur hjį fyrirtękjunum, veršur skattlagt meš sķhękkandi skatti, sem nś nemur um 10 EUR/t CO2.

Bjarni Jónsson, 18.5.2017 kl. 13:26

3 Smįmynd: Bjarne Örn Hansen

Ķ fyrsta lagi er Kķna į nišurleiš og efnahagur žess lķka.  Xin Jinping stendur fyrir stórum vandamįlum, sem hann mun ekki hafa neina möguleika į aš stjórna. Aš koma sér ķ mjśkinn hjį Macron, er eitt af tilranum Kķna til žess aš verša "efnahagslegt stórveldi".  Kķna er svo "eitraš" af mengun, aš fólk er žar meš stór hśškrabbamein ... mešal almennings.  Manninum vęri nęr, aš huga aš heilsu fólksins ķ landinu.

Ķ öšru lagi, hefur Trump rétt fyrir sér ... eša réttara sagt, rįšgjafar hans.  Mengun er stórt vandamįl, en ekki į žann hįtt sem Bjarni hérna heldur ... Ķslendingar ęttu aš lesa eigin Ķslendingasögur, og leggja minni trśnaš į "fasista hatursręšur" fólks, sem vill lķtiš gera śr žeim.  Vķsindalegar ransóknir ķ Svķžjóš styšur Ķslendingasögurnar, žótt lķtiš sé gert ķ aš "bįsśna žvķ" af pólitķskum įstęšum.

Mankyniš er eins og "kanķnur" ... nįttśran er ekki aš ofhitna, vegna žess aš žś rekur viš einhverri "gušlegri" fżlu Bjarni.  "Greenhouse" effect, hypotesinn ... er lķtiš annaš en sama trśarofstękisžvašriš og "Big Bang" ... Viš, mankyniš erum aš offjölga okkur ķ "stór hęttulegum" skala ... vegna žess, eins og kanķnurnar, nįttśran vegna stöšu himintungla og "innri" hita jaršar, gerir ašstęšur góšar. Žetta góšęristķmabil mun minnka ... ef viš segjum sem svo, aš viš séum aš "hjįlpa" skalanum upp į viš ... ef viš förum aš rįšum Bjarna hérna, žį munum viš "hjįlpa" žegar hitinn "fellur" į sama hįtt ... kuldinn mun žvķ, samkvęmt honum, verša mun hrašari en annars ... og žaš mį reikna meš aš meir helmingur mankyns muni farast.

Sem betur fer, eru žessar tölur rangar ... menn eiga aš ransaka žessi mįl, en ekki halla sér aš trśarofstęki ... hvort sem žetta trśarofstęki kallast, Big Bang ... eša eitthvaš annaš róttękara.

Trump hefur rétt fyrir sér.  Ķ fyrsta lagi, žarf aš auka rannsókn į "alternative" orkugjöfum ... žeir sem til eru, eru allt of dżrir og er tap af rekstri žeirra.  Hollusta Bjarna hérna, viš Xin Jingping er alveg śt ķ blįinn ... ég hef veriš ķ Kķna, tala tungumįliš reibrennandi og veit hvaš ég er aš tala um.  Kķna, er stęrsti eiturgjafi og mengunarvaldur allra tķma ... stęrri en öll vesturveldin samanlögš, į žeim tķma sem žau spķttu śt sem mestu ... lofslagiš ķ Xian Yang ķ vetur, var óbęrilegt og er žaš enn .. Xin Jinping mun "banna" framleišslu ķ kringum Peking, svo hann einn geti andaš létter į mešan almenningur ķ landinu er aš drepast śr lofslagseitrun.  Į sama tķma, hampar Bjarni honum hér fyrir įgęti sitt ... en plagar Trump, sem er aš benda į aš žetta samkomulag er verra en ekkert ... žvķ žaš eina sem žaš gerir, er aš gera Asķu kleift aš menga loftiš fyrir okkur öllum hinum, į mešan žaš drepur išnašinn hér hjį okkur.  Ef žetta samkomulag į aš vera eitthvaš gildi af, į aš "binda" žįš um hįlsinn į Xin Jingping en ekki Trump.

Bjarne Örn Hansen, 18.5.2017 kl. 19:36

4 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Bjarne Örn Hansen efast bęši um kenninguna um įhrif uppsöfnunar gróšurhśsalofttegunda į hitafar lofthjśpsins og Miklahvell, en blekbónda hlżnaši um hjartarętur, žegar ķ ljós kom, aš hann trśir į sannleiksgildi Ķslendingasagna og nefnir sęnskar vķsindarannsóknir ķ žvķ samhengi.  Žaš er įgętt, aš fram komi fjölbreytilegar skošanir.  Tķminn mun svo leiša hiš sanna ķ ljós, en viš höfum ekki efni į aš bķša meš aš draga śr losun CO2.  Įhęttan er of mikil.  Mengun į andrśmslofti og drykkjarvatni ķ Kķna er geigvęnleg, og hvergi deyja fleiri beinlķnis af völdum mengunar en ķ Kķna.  Mér skilst, aš mengun sé talin algengasta dįnarorsökin ķ Kķna.  Mengunin er žess vegna ekki ašeins heilsufarslegt vandamįl žar, heldur einning pólitķskt vandamįl, sem valdhafar kommśnistaflokksins eru daušhręddir viš. 

Žaš er nś žegar variš tugum milljarša dollara į įri til aš žróa ašferšir til sjįlfbęrrar raforkuvinnslu ķ stórum stķl, sem getur veriš langtķmum saman į fullu įlagi, ólķkt vind- og sólarorkugjöfum, sem lķtiš munar um į heimsvķsu.  Hugsanlega berast brįšum tķšindi af žvķ, t.d. af žróun žórķum-orkuvera. 

Bjarni Jónsson, 18.5.2017 kl. 22:40

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband