Efling į réttum tķma

Hröš žróun į sér nś staš ķ sjįvarśtvegi til aš treysta samkeppnistöšu greinarinnar į tķmum lękkandi fiskveršs, a.m.k. ķ krónum (ISK) tališ.  Grķšarlegar og tķmabęrar fjįrfestingar eiga sér nś staš ķ nżjum fiskiskipum, sem leiša munu til mikillar hagręšingar, žvķ aš ķ mörgum tilvikum kemur eitt skip ķ staš tveggja.  Žetta mun lękka sóknarkostnaš į hverja veidda einingu vegna minna mannahalds og grķšarlegs olķusparnašar.  Einnig styttist śthaldstķmi, en žaš er žó ašallega vegna gjöfulli miša, sem eru beinn afrakstur af fórnum fyrri įra viš uppbyggingu veišistofnanna. Aš sjįlfsögšu eiga hinir sömu nś aš njóta eldanna, sem kveiktu žį.  

Fjöldi launžega ķ sjįvarśtvegi nįši hįmarki žessarar aldar įriš 2013 og nam žį 10“200 manns, en įriš 2017 er bśizt viš, aš mešalfjöldi launžega verši 8“500 ķ sjįvarśtvegi.  Launžegum ķ greininni fękkaši um 600 į 12 mįnaša skeiši į milli aprķlmįnaša 2016 og 2017. Žetta sżnir hraša breytinganna, sem nś ganga yfir.

Sem dęmi um tęknižróun togskipanna mį taka frįsögn Baksvišs Gušna Einarssonar į bls. 18 ķ Morgunblašinu, 17. jśnķ 2017, af nżjum skipum Vinnslustöšvarinnar:

"Skrokklag nżju togaranna er meš nżju sniši og skrśfurnar žęr stęrstu, sem žekkjast, mišaš viš vélarafl.  Skrśfan er 4,7 m ķ žvermįl.  Meš žvķ į aš stytta togtķmann og nżta vélarafliš til hins żtrasta.  Įętlaš er, aš eldsneytissparnašur verši allt aš 40 % m.v. hefšbundna togara.  Togararnir geta dregiš tvö troll samtķmis og hafa žannig 60 % meiri veišigetu en togari meš eitt troll.  Ganghraši Breka ķ reynslusiglingu var 14 sjómķlur."

Žetta eru byltingarkenndar breytingar, og viš žessar ašstęšur fyllir fiskeldi nś upp ķ skarš, sem myndast viš hagręšingu ķ sjįvarśtvegi, heldur uppi atvinnustigi og snżr jafnvel viš óheillavęnlegri margra įra ķbśažróun, eins og į Vestfjöršum.  Atvinnugreinin er žó ekki gallalaus frekar en önnur atvinnustarfsemi.  Mestar įhyggjur stafa af stroki laxa śr sjókvķaeldiskerum.  Hafrannsóknarstofnun hefur nś lagt fram sķnar rįšleggingar um stefnumörkun ķ greininni, og eru žęr naušsynlegt vegarnesti.  Žar gętir ešlilegrar varfęrni nś į byrjunarstigum mikils vaxtarhraša, žar sem rįšlagt hįmarkseldi į Vestfjöršum er 50 kt/įr og 20 kt/įr į Austfjöršum.  Meš meiri reynslu af sjókvķaeldinu og aukinni žekkingu į starfseminni og umhverfisįhrifum hennar veršur grundvöllur til endurskošunar į žessum tillögum.  Žęr fela ķ sér talsvert vaxtarsvigrśm fyrir sjókvķaeldi į laxi eša sjöföldun m.v. nśverandi framleišslustig.  

Almenningur hefur of lķtiš veriš fręddur um lķkindi seišastroks śr nżrri gerš sjóeldiskvķa og afleišingar žess af vķsindamönnum, og upphrópanir og stašleysur hafa sett of mikinn svip į umręšuna.  Žess vegna var grein Arnars Pįlssonar, erfšafręšings, ķ Fréttablašinu 8. jśnķ 2017, vel žegin.  Hann nefndi hana:

"Įhrif erfšamengunar į villta laxastofna"

og henni lauk žannig:

"Nišurstöšur Bolstad [Geir Bolstad er norskur vķsindamašur į sviši erfšafręši - innsk. BJo] og félaga eru óvissu hįšar, eins og allar rannsóknir į nįttśrunni.  En spurningin er ekki lengur, hvort gen frį eldisfiski hafi įhrif į villta laxastofna, heldur hversu mikil og hvers ešlis žau eru.  Stóra spurningin er: leišir erfšablöndunin til hnignunar og śtdauša villtra stofna ? [Žaš er nįnast śtilokaš, aš slķkt geti gerzt hérlendis, žvķ aš laxeldi ķ sjókvķum er bannaš mešfram ströndinni, žar sem helztu laxveišiįr landsins renna ķ sjó fram. - innsk. BJo]  

Žaš er full įstęša til aš endurskoša laxeldi ķ sjókvķum hérlendis.  Sérstaklega žar sem ķslenzkir laxar eru fjarskyldir eldislaxi.  Įstęšan er sś, aš flęši gena frį eldisfiskum getur breytt eiginleikum villtra ķslenzkra laxastofna, gert žį minna hęfa ķ lķfsbarįttunni og dregiš śr getu žeirra til aš žróast ķ framtķšinni.  

Fręndur vorir ķ Noregi og vinir ķ Sķle hafa brennt sig į flestu, sem hęgt er ķ laxeldi.  Vonandi berum viš gęfu til aš lęra af mistökum žeirra og fórna ekki lķfrķki vatna og hafs fyrir ódżrar og skammsżnar lausnir ķ laxeldi."

Žaš vildi okkur Ķslendingum til happs, aš išnaši óx ekki fiskur um hrygg hérlendis fyrr en tęknižróunin var komin svo langt, aš hęgt var aš koma viš įrangursrķkum mengunarvörnum.  Hiš sama į viš um laxeldiš.  Žar er nś aš ryšja sér til rśms norsk hönnun sjókvķa, sem mjög (a.m.k. um eina stęršargrįšu)hefur dregiš śr stroki laxa žar.  Jafnframt eru settar upp nešansjįvareftirlitsmyndavélar, og fylgzt er meš myndum frį žeim allan sólarhringinn.  Žannig er hęgt aš bregšast strax viš stroki og fanga laxinn įšur en hann sleppur upp ķ įrnar. 

Meš innleišingu nżrrar tękni į žessu sviši er bśiš aš draga śr lķkum į stroki laxaseiša, sem eru reyndar ekki oršin kynžroska, og jafnframt bśiš aš innleiša mótvęgisašgeršir viš stroki.  Allt žetta hefur minnkaš lķkur į stroki upp ķ įrnar, sem blekbóndi mundi ętla, aš sé nįlęgt 1 ppm viš eldi samkvęmt gildandi norskum stašli um sjókvķaeldi, ž.e. meš 95 % vissu mį ętla, aš af einni milljón seiša į einu eldissvęši sleppi aš jafnaši eitt upp ķ įrnar ķ viškomandi firši į įri.  Slķkt sleppihlutfall er skašlaust fyrir ķslenzka nįttśru.  Reynslutölur og/eša įętluš gildi um žetta žurfa endilega aš birtast frį eldisfyrirtękjunum, samtökum žeirra eša eftirlitsašilunum, žvķ aš framtķš fyrirtękjanna veltur į frammistöšu žeirra ķ žessum efnum.  

Hins vegar į sér staš annars konar og afar markverš žróun į sviši fiskeldis, sem nįnast śtilokar žessa įhęttu.  Žar er įtt viš fiskeldi ķ landkerum.  Į Ķslandi njóta žau jaršhita, jafnvel affallsvatns, en raforkunotkun er talsverš vegna dęlingar, og žurfa slķk fyrirtęki langtķmasamning um heildsöluverš į raforku.  Viršisaukaskattur af jaršvarma og raforku er endurgreiddur til śtflutningsišnašar.  

Matorka hefur hefur hafiš eldi į bleikju og laxi į Reykjanesi og įformar aš framleiša 3,0 kt/įr f.o.m. 2018.  Fyrirtękiš rekur seišaeldisstöš aš Fellsmśla ķ Landssveit.  Framleišslugetan žar er 1,0 M (milljón) seiši į įri.  Fyrri įfangi Reykjanesstöšvarinnar getur framleitt 1,5 kt/įr af slįturfiski ķ 6 kerum.  

Afuršaveršiš į slęgšri bleikju um žessar mundir er um 800 ISK/kg og um 1710 ISK/kg af flökum.  Fyrir laxinn fęst enn hęrra verš.  

Įrni Pįll Einarsson, framkvęmdastjóri Matorku, sagši eftirfarandi ķ samtali viš Gušjón Gušmundsson hjį Fiskifréttum į bls. 5, fimmtudaginn 22. jśnķ 2017,:

"Viš erum meš samning viš HS Orku um nżtingu į affallsvarma, sem gerir eldisstöšina hérna einstaka į heimsvķsu, og erum ašilar aš Aušlindagaršinum [žaš er fjölnżting į jaršgufu, sem HS Orka aflar ķ Svartsengi og vķšar og er til stakrar fyrirmyndar - innsk. BJo].  Ķslendingar eru meš einstaka möguleika į landeldi, sem til aš mynda bjóšast ekki ķ öšrum löndum [undirstr. BJo]."

Laxeldi ķ sjókvķum er žröngur stakkur skorinn, žar sem Sušurströndin hentar ekki, Vesturströndin sunnan Lįtrabjargs er lokuš laxeldi ķ sjó og sömuleišis Noršurströndin, nema Eyjafjöršur. Nżleg rįšlegging Hafrannsóknarstofnunar śtilokar lķka Ķsafjaršardjśp, og Stöšvarfjörš frį laxeldi og leggst gegn aukningu ķ Berufirši. Žótt buršaržol Vestfjarša, Eyjafjaršar og Austfjarša hafi įšur veriš lauslega įętlaš 200 kt/įr af fiskmassa ķ sjókvķum, er ólķklegt, aš slįturmassinn śr sjókvķum fari nokkurn tķma yfir 100 kt/įr hérlendis af umhverfisverndarįstęšum, og frumrįšlegging Hafró er 70 kt/įr ķ sjóeldiskvķum.  Žetta veršur žó hęgt aš bęta upp hringinn ķ kringum landiš, žar sem jaršhita og hagstętt rafmagn er aš hafa, meš fiskeldi ķ landkerum.  Lķklegt er, aš téš frumrįšlegging Hafró um starfsleyfi fyrir ašeins helmingi žeirrar framleišslugetu, sem žegar hefur veriš sótt um, muni flżta fyrir žróun landkereldis hérlendis.   

Til aš nį framleišslugetu slįturfisks 100 kt/įr į landi žarf 400 framleišsluker į stęrš viš kerin, sem Matorka notar nś.  

Į Austfjöršum fer nś fram įnęgjuleg uppbygging laxeldis, sem kemur sér vel fyrir byggšir žar, sem stóšu höllum fęti vegna hagręšingar innan sjįvarśtvegsins, sem talin var naušsynleg til aš halda velli ķ samkeppninni.  Žann 20. jśnķ 2017 birtist um žetta frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu,

"10 žśsund tonna laxaframleišsla hafin":

"Įfangar nįst žessa dagana hjį austfirzku laxeldisfyrirtękjunum.  Nżjar og öflugar sjókvķar hafa veriš settar upp ķ Berufirši og Reyšarfirši og norskt leiguskip, svokallašur brunnbįtur, er aš flytja laxaseiši frį seišastöšvum fyrirtękjanna ķ Žorlįkshöfn.  Į bilinu 1800 - 1900 žśsund seiši eru sett śt žessa dagana, og mun žaš skila um 10 žśsund tonnum af laxi ķ fyllingu tķmans."

Žó aš hér sé um dįgott magn aš ręša, er žaš samt of lķtiš fyrir hagkvęman rekstur.  Einingarkostnašur veršur of hįr fyrir samkeppnishęfni į alžjóšlegum markaši, nema hagkvęmni stęršarinnar fįi aš njóta sķn.  Žess vegna sękjast laxeldisfyrirtękin eftir starfsleyfi og rekstrarleyfi fyrir auknu magni.  Mį ętla, aš stęrš eldisfyrirtękjanna hérlendis nįi naušsynlegu lįgmarki um 2020 og verši žį slįtraš a.m.k. 40 kt.  Stjórnvöld verša aš įtta sig į žessu, ž.e. naušsyn į aš nį hagkvęmni stęršarinnar, og žaš eru įbyrgšarlausar śrtölur hjį sjįvarśtvegs- og landśnašarrįšherra, aš nś žurfi aš hęgja į leyfisveitingaferlinu, enda vęru slķk stjórnvaldsinngrip óleyfileg samkvęmt nśgildandi lögum.  Vęri rįšherranum nęr aš leggja hönd į plóg viš žróun sanngjarns afgjaldskerfis fyrir afnot af nįttśruaušlind viš strendur landsins, eša ętlar hśn kannski aš innleiša uppboš į téšri aušlind ? 

Eftir aš "krķtķskum massa" er nįš hérlendis, e.t.v. um 60 kt/įr ķ slįtrun hjį öllum sjókvķa eldisfyrirtękjunum, mį žó segja, aš 5 %- 15 % įrlegur vöxtur sé ešlilegur upp ķ žaš gildi, sem tališ veršur verjanlegt śt frį rekstrarreynslunni, stroklķkindum og metnu buršaržoli fjarša.  Žetta gildi veršur lķklega 70 - 100 kt/įr ķ sjókvķum hérlendis.

"Bęši fyrirtękin [Fiskeldi Austfjarša og Laxar fiskeldi - innsk. BJo] hafa veriš aš byggja sig upp, tęknilega.  Hafa [žau] keypt stóra fóšurpramma og žjónustubįta.  

Fiskeldi Austfjarša er meš ašstöšu į Djśpavogi og slįtrar žar sķnum laxi.  Laxar hafa komiš sér upp starfsstöš į Eskifirši.  Ekki hefur veriš įkvešiš, hvar fiskinum veršur slįtraš.  Laxar hafa leyfi til framleišslu į 6 žśsund tonnum ķ Reyšarfirši og fullnżta žaš leyfi ķ įr.  Einar Örn Gunnarsson, stjórnarmašur og einn stofnenda, segir, aš sótt hafi veriš um leyfi til stękkunar, og vonast hann til žess, aš žaš fįist, žannig aš hęgt verši aš halda įfram uppbyggingunni į nęsta įri."

Žaš er brżnt, aš stjórnvöld virki ekki sem dragbķtar į žessa mikilvęgu starfsemi fyrir byggširnar og žjóšarhag.  Fyrirtękin žurfa sem fyrst aš fį vitneskju um žaš magn, sem ķ byrjun er ętlunin aš leyfa į hverjum staš įsamt fyrirhugašri aukningu, og žau skilyrši, sem leyfunum fylgja, įsamt aušlindagjaldinu, sem žau mega bśast viš aš greiša, aš mestu til viškomandi sveitarfélaga, vonandi. 

Frétt Helga Bjarnasonar um Fiskeldi Austfjarša, sem birtist į bls. 26 ķ Morgunblašinu, 30. jśnķ 2017, lauk žannig:

"Fiskeldi Austfjarša er tilbśiš til įframhaldandi stękkunar.  [Fyrirtękiš] er vel fjįrmagnaš og hefur ašgang aš naušsynlegri žekkingu, aš sögn Gušmundar, og markašur fyrir laxaafuršir er mjög góšur.  "Viš viljum halda įfram fjįrfestingum, rįša fleira fólk og byggja fyrirtękiš frekar upp.  Til žess žurfum viš skżra framtķšarsżn [stjórnvalda].  Allir, sem aš fiskeldi koma, žurfa aš ganga ķ takti", segir Gušmundur Gķslason."

Nś er framtķšarsżn stjórnvalda hérlendis į laxeldi ķ sjó aš fęšast.  Sumir hafa gagnrżnt erlenda hlutdeild ķ fiskeldi į Ķslandi.  Afstaša žeirra einkennist af žröngsżni fremur en žekkingu į gildi beinna erlendra fjįrfestinga.  Žeir hafa ekki gert sér grein fyrir mikilvęgi nżrrar tękni- og stjórnunaržekkingar, sem jafnan berst meš erlendum fjįrfestum, auk fjölžęttra markašssambanda žeirra į birgja- og söluhliš višskiptanna.  Žaš er hörmung aš hlżša į steinrunninn mįlflutning um brottflutning aršs erlendra hluthafa.  Žį gleymist, aš allt fé kostar og žaš er sanngjarnt, aš sį, sem hęttir fé sķnu til atvinnustarfsemi hér, njóti ešlilegrar įvöxtunar į sķnu fé, ekki sķšur en ašrir.  Ķ įhęttustarfsemi į borš viš laxeldi er allt aš 15 %/įr ešlileg įvöxtunarkrafa af eigin fé, en į uppbyggingarskeiši veršur įvöxtunin mun minni eša engin, af žvķ aš fiskeldi er fjįrmagnsfrek starfsemi.  Ķslenzkar lįnastofnanir voru ófśsar aš lįna innlendum ašilum til uppbyggingar fiskeldis eftir Hrun fjįrmįlakerfisins, og žį var ešlilegt og lķklega affarasęlt aš leita śt fyrir landsteinana, enda er žar jafnframt tęknižekkingu į starfseminni aš finna.  

Ętli sé į nokkurn hallaš, žótt sagt sé, aš Arnarlax sé leišandi fiskeldisfélag į Vestfjöršum.  Ķ 200 mķlum Morgunblašsins, 31. maķ 2017, gat aš lķta eftirfarandi frįsögn Skśla Halldórssonar:

"Fiskeldisfyrirtękiš Arnarlax hefur tekiš ķ notkun nżjan og öflugan fóšurpramma, sem boriš getur 650 t af fóšri.  Til samanburšar geta hinir tveir prammarnir ķ eldinu, sem fyrir voru, ašeins boriš 300 t hvor.

Vķkingur Gunnarsson, framkvęmdastjóri Arnarlax, segir ķ samtali viš Morgunblašiš, aš kaupin į prammanum séu lišur ķ öruggri sókn fyrirtękisins, sem stofnaš var įriš 2009.  

"Žetta er merki um, hvaš ķslenzkt fiskeldi er oršiš faglegt og er aš nota nżjustu tękni og tól til uppbyggingar į greininni hér į Ķslandi", segir Vķkingur.

Pramminn var smķšašur ķ Eistlandi og kostaši MISK 300 aš sögn Vķkings.  Allt er til alls žar um borš, eldhśs og kįetur auk stjórnstöšvar meš kraftmiklar ljósavélar. [Starfsemi į borš viš žessa er alveg kjöriš aš rafvęša og jafnvel aš vera meš rafstreng śr landi. - innsk. BJo]

Arnarlax mun žó ekki lįta žar stašar numiš. "Viš reiknum meš, aš viš smķšum annan pramma af svipašri stęrš.  Žaš sżnir bara, hversu mikil uppbygging er ķ žessum geira, sem er ķ raun oršinn stór išnašur hér į landi", segir Vķkingur.

Pramminn veršur settur nišur ķ Tįlknafirši sķšar ķ vikunni af sérśtbśnu skipi, sem Arnarlax leigir aš utan til verksins.

"Žaš er mjög öflugur vinnubįtur, sem er m.a. meš kafbįt til aš skoša allar festingar.  Allt er žetta gert eftir ströngustu kröfum, žvķ aš žaš er žaš, sem viš viljum gera til aš koma ķ veg fyrir hvers kyns óhöpp og slys."

Hérlendis eru hannašir og smķšašir fjarstżršir dvergkafbįtar.  Žaš er ekki ólķklegt, aš žaš muni žykja hagkvęmt aš fį slķkan dvergkafbįt til eftirlits meš eldiskvķum ķ sjó.  Višurlög viš stroki ógeldra eldislaxa śr sjókvķum žurfa aš vera žungbęr rekstrarašilum, svo aš žeir sjįi sér augljósan hag ķ aš fjįrfesta ķ traustasta bśnašinum og aš hafa meš honum reglubundiš, strangt eftirlit, žar sem beitt sé tękni, sem gefur kost į aukinni nįkvęmni viš eftirlitiš.  

""Viš [hjį Arnarlaxi] slįtrum 10 kt į žessu įri.  Héšan frį Bķldudal flytjum viš žvķ 10 kt af ferskum laxi śt um allan heim."

Stór hluti laxins fer śt til Bandarķkjanna og er seldur ķ Whole Foods-verzlunum žar ķ landi, en sömuleišis er hann fluttur śt til Evrópu og Asķu."

Žessi markašssetning gefur vęntanlega hęsta mögulega veršiš.  Žaš hefur undanfariš veriš um 1000 ISK/kg, en veršiš hefur ekki alltaf veriš svona hįtt.  Įriš 2015 fór aš gęta minnkandi frambošs af völdum sjśkdóma ķ laxeldi ķ Noregi og ķ Sķle, og įriš 2016 nam samdrįttur frambošs 7 % frį hįmarkinu.  Afleišingin var 50 % hęrra verš en 2014 ķ USD tališ.  Venjulegt verš hafši meš öšrum oršum veriš undir 700 ISK/kg aš nśvišri lengst af.  Framlegšin er af žessum sökum hį um žessar mundir, og žaš kemur sér vel fyrir laxeldisfyrirtękin į Ķslandi, sem standa ķ miklum fjįrfestingum viš uppbygginguna eša fyrir a.m.k. 4,0 miaISK/įr. 

Sjórinn viš Ķsland er kaldari en vķšast hvar, žar sem laxeldi ķ sjó er stundaš, svo aš fiskurinn veršur hęgvaxnari en ella, en į móti kemur, aš hann er hraustari og žarf jafnvel ekki lyfjagjöf.  Takmörkuš eša engin lyfjagjöf ętti aš verša eitt af skilyršum starfsleyfis.  

Hérlendis hlżtur aš verša žróun ķ žį įtt, aš innlendir framleišendur til sjós og lands anni žörfum innlends fiskeldis fyrir fóšur.  Śr repjuręktun hérlendis į aš verša unnt aš vinna 50 kt/įr af laxafóšri sem aukaafurš viš repjuolķuvinnslu, en fiskeldiš hérlendis gęti žurft į aš halda 200 kt/įr af fóšri ķ sjókvķum og landkerum.  Hér er kominn traustur markašur fyrir ķslenzka fiskimjölsframleišendur, ef žeir fara ķ įkvešiš žróunarstarf fyrir žennan markaš:

"Fóšriš er allt fengiš aš utan aš sögn Vķkings, žar sem enga fóšurverksmišju er aš finna į Ķslandi, sem bśiš getur til fóšur af réttum gęšum.  

Styrking ISK hefur žvķ ekki haft jafnslęm įhrif į eldiš og raun ber vitni hjį śtgeršunum.

"Fóšriš er nįttśrulega stęrsti kostnašarlišurinn, og žetta kemur ekki eins hart nišur į okkur og öšrum sjįvarśtvegsfyrirtękjum.  En žetta [gengiš] hefur samt talsvert aš segja.""

 

Kjartan Ólafsson er stjórnarformašur Arnarlax. Eftir honum er haft ķ Markaši Fréttablašsins, 29. jśnķ 2017, aš framlegš, EBITDA, įriš 2017 sé įętluš um MEUR 20 eša um miaISK 2,3.  Ętla mį, aš žetta jafngildi rķflega 20 % af söluandvirši framleišslunnar, sem er dįgóš framlegš, sem gęti stašiš undir aušlindagjaldi, t.d. allt aš 5 % af framlegš. 

Hins vegar žurrkast framlegšin meš öllu śt og myndast tap af rekstrinum, ef afuršaveršiš lękkar um 12 %.  Ķ ljósi žess, aš nś er tķmabundiš yfirverš į markašinum vegna skorts į laxi, žį er brįšnaušsynlegt fyrir žetta fyrirtęki, og önnur ķ greininni, aš lękka hjį sér einingarkostnaš, ž.e. aš auka framleišnina.  Mest munar žį um framleišsluaukningu, eins og vant er: 

"Kjartan segir fyrirtękiš stefna aš žvķ aš auka framleišsluna ķ 12,5 kt/įr į nęstu tveimur įrum.  Leyfamįlin séu žó žröskuldur.  Til žess aš hęgt sé aš byggja upp meiri afkastagetu ķ seišaframleišslu, žurfi stjórnvöld aš skżra stöšu leyfamįla og śtgįfu nżrra leyfa til eldis."

Žaš er ótķmabęrt og beinlķnis skašlegt aš hęgja sérstaklega į śtgįfu laxeldisleyfa fyrr en žau nema um 60 kt/įr til slįtrunar.  Hįmarkslķfmassi ķ kvķum er meiri en slįturmassinn.  Žaš er jafnframt ljóst, aš leyfi fyrir 60 kt/įr-100 kt/įr ętti ekki aš veita fyrr en į tķmabilinu 2020-2025, aš öšru óbreyttu, žegar reynsla hefur fengizt viš ķslenzkar ašstęšur af hinni nżju tękni viš sjókvķaeldiš, sem nś er veriš aš innleiša, og žegar haldgóš tölfręši er fyrir hendi um umhverfisįhrifin, ž.į.m. strokin śr kvķunum.  

 

 

  

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Jónatan Karlsson

Fķn og fróšleg grein hjį žér Bjarni.

žaš eina sem mislķkar viš žennan bśskap, er aš fram kemur aš fóšriš fyrir a.m.k. Arnarlax er allt innflutt.

Žaš hljómar nįnast einkennilega aš ekki sé hęgt aš nżta allan žann lķfręna śrgang, slor, slóg, žara eša hey sem viš eigum nóg af til aš framleiša hįgęša fiska fóšur.

Hefur žś annars einhverja hugmynd um śr hverju allt žetta innflutta fóšur er framleitt?

Jónatan Karlsson, 17.7.2017 kl. 09:46

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žakka žér fyrir innlitiš, Jónatan;

Ég er algerlega sammįla žér um žetta, og žaš blasir viš, aš meš eflingu laxeldis ķ sjókvķum og landkerum į Ķslandi mun myndast markašur fyrir ķslenzkar fóšurverksmišjur.  Uppistašan veršur fiskimjöl og repjumjöl, lķklega blandaš saman ķ vissum hlutföllum.  Mér vitanlega er innflutta fóšriš nś ašallega fiskimjöl.  Mjölframleišendur hérlendir og laxeldismenn žurfa aš vinna saman aš žróun laxafóšurs.  

Bjarni Jónsson, 17.7.2017 kl. 10:00

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband