Of hįreistar hugmyndir

Velgengni fiskeldis hér viš land og į landi er fagnašarefni.  Į tękni- og rekstrarsviši starfseminnar mį žakka velgengnina beinni norskri fjįrfestingu ķ 4 fyrirtękjanna, sem hefur gert žeim kleift aš fjįrfesta fyrir um 10 miaISK/įr aš undanförnu, og į nęstu įrum er bśizt viš fjįrfestingu ķ fiskeldi um 5 miaISK/įr  Nįnast allt er žetta bein norsk fjįrfesting, sem eflir ķslenzka hagkerfiš. 

Nemur hinn norski eignarhlutur į bilinu 34 %-60 % ķ žessum fyrirtękjum. Framlegš fyrirtękjanna hefur jafnframt veriš góš eša yfir 20 % af söluandvirši afuršanna.  Hį framlegš helgast af skorti į heimsmarkaši fyrir lax vegna frambošsbrests um 7 % af völdum fiskisjśkdóma, m.a. ķ Noregi.  Markašsįhrifin hafa oršiš 50 % hękkun į laxi upp ķ um 1000 ISK/kg, sem tępast veršur žó varanleg.

Žaš er engum blöšum aš fletta um byggšalegt mikilvęgi fiskeldisins, žar sem žaš er stundaš, enda hefur žaš sums stašar snśiš fólksfękkun upp ķ fólksfjölgun, og sömuleišis um žjóšhagslegt mikilvęgi žess.  Um žessar mundir er hallinn mjög mikill į vöruvišskiptum viš śtlönd eša um 150 miaISK/įr.  Hluti af žessu er vegna fjįrfestinga, en megniš eru neyzlu- og rekstrarvörur.  Žetta gengur ekki til frambśšar og brżn žörf į aš auka tekjur af vöruśtflutningi, žvķ aš endi žetta meš halla į višskiptajöfnuši (žjónustujöfnušur (feršamennskan) meštalin), eins og stefnir ķ nś, žį hefst skuldasöfnun viš śtlönd og ISK hrynur.

Ef laxeldiš fęr aš tķfaldast m.v. nśverandi framleišslu og vaxa upp ķ 100 kt/įr, munu gjaldeyristekjur aukast um 90 miaISK/įr m.v. nśverandi veršlag į laxi, en į móti kemur innflutningskostnašur ašfanga.  Žar vegur fóšriš mest, og žaš er óskandi, aš innlend hlutdeild ķ fóšrinu margfaldist, t.d. meš framleišslu repjumjöls og sérverkašs fiskimjöls fyrir laxinn.  

Žaš žarf greinilega mun meiri višbót viš vöruśtflutninginn en laxeldiš, og žar mun vęntanlegur kķsilśtflutningur vega žungt, en starfsemi eins kķsilframleišandans af 4, sem oršašir hafa veriš viš žessa starfsemi hérlendis, PCC į Bakka viš Hśsavķk, mun hefjast ķ desember 2017, ef įętlanir ganga eftir.

Žótt mikil žörf sé į auknum gjaldeyri inn ķ landiš į nęstu įrum, žį ber aš gjalda varhug viš stórkarlalegum hugmyndum um vaxtarhraša og lokaumfang laxeldis ķ sjókvķum viš Ķsland.  Žessir villtu draumar komu fram ķ vištali viš Knut Erik Lövstad hjį Beringer Finance ķ sjįvarśtvegsblaši Morgunblašsins 6. jślķ 2017:

""Eldisfyrirtękin hafa fengiš leyfi fyrir framleišslu į 40 kt/įr af laxi, og žau hafa lagt inn umsóknir fyrir 130 kt/įr [til višbótar].  Ef umsóknirnar verša samžykktar, gęti framleišslan oršiš 170 kt/įr", segir hann."

Žaš er ljóst, aš Lövstad bżst viš mjög örum vexti, žvķ aš hann nefnir tvöföldun įriš 2018 upp ķ 21 kt, og aš įriš 2020 muni hśn verša 66 kt, ž.e. meira en sexföldun į žremur įrum.  Žetta jafngildir įrlegum mešalvexti um 87 %.  Ef sį vöxtur héldi įfram upp ķ 170 kt/įr, nęšist sś framleišsla įriš 2022.  Hér er allt of geist fariš og öllu nęr aš reikna meš, aš įriš 2022 hafi framleišslan nįš 60 kt/įr, verši um mišbik nęsta įratugar 75 kt/įr og nįlgist e.t.v. 100 kt/įr undir 2030 ķ sjókvķum, en žį žvķ ašeins, aš reynslan gefi tilefni til 30 kt/įr aukningar į starfsleyfum m.v. frumrįšleggingu Hafrannsóknarstofnunar.  

Rökin fyrir žessum varśšarsjónarmišum eru ķ fyrsta lagi umhverfisverndarlegs ešlis, og ķ öšru lagi žurfa innvišir žessarar atvinnugreinar tķma til aš žroskast og laga sig aš žörfum greinarinnar.  

Žaš er enn ekki komin nein teljandi reynsla af hinni nżju tękni fiskeldisfyrirtękjanna, ž.į.m. nżrri hönnun eldiskvķanna.  Viš žurfum haldfastar tölur um stroktķšnina śr hinum nżju eldiskerum til aš unnt sé aš leggja mat į, hversu marga fiska mį leyfa ķ hverjum firši Vestfjarša og Austfjarša auk Eyjafjaršar.  Slķk reynsla fęst tępast fyrr en įriš 2022, og žangaš til er ekki rįšlegt aš leyfa yfir 50 kt/įr į Vestfjöršum og 20 kt/įr į Austfjöršum, alls 70 kt/įr samkvęmt frumįhęttumati Hafró.  Žetta frummat vķsindamanna stofnunarinnar kemur blekbónda ekki mikiš į óvart, žótt talan fyrir Austfirši virki nokkuš lįg. 

Ef fyrirtękin vilja meira, eiga žau kost į aš fara śt ķ laxeldi ķ landkerum og losna žannig viš įhęttu stroks og lśsar, en į móti kemur aukinn orkukostnašur vegna nżtingar hitaveitu til upphitunar į sjó, sem  getur gefiš meiri vaxtarhraša en ķ sjó.  Žį žarf öflugt hreinsikerfi. Rafmagnskostnašur er einnig meiri vegna dęlingar, en žetta viršist samt įlitlegur kostur, žegar skortur er į laxi į markašina.

Žaš er mikil veršmętasköpun per tonn ķ laxeldi um žessar mundir, jafnvel meiri en ķ ķslenzka sjįvarśtveginum, sem į žó heimsmet ķ veršmętasköpun sjįvarśtvegs.  Žannig segir Daši Mįr Kristófersson, prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, aš samkvęmt mati Noršmanna skapi hvert įrsverk ķ laxeldi MNOK 2,7 eša um MISK 33.  Žį hafi fjöldi įrsverka ķ greininni ķ Noregi įriš 2014 viš eldi, slįtrun, vinnslu og markašssetningu veriš 9“500, og afleidd störf hafi žį reynzt vera 19“000, eša tvö fyrir hvert beint starf, svo aš heildarfjöldi įrsverka var 28“500.

Žar sem Noršmenn framleiddu um 1,3 Mt įriš 2014 af laxi ķ sjóeldiskvķum viš Noreg, žżšir žetta, aš framleišsla į 1,0 kt śtheimtir 22 įrsverk (mannįr).  Žetta žżšir, aš til aš framleiša 40 kt/įr, sem ętla mį, aš verši raunin hér įriš 2020, žarf tęplega 900 įrsverk, žar af tęplega 300 bein störf.  Allir sjį, hvķlķkur bśhnykkur hér er į feršinni.

Hins vegar sér prófessor Daši Mįr įstęšu, eins og blekbóndi, til aš slį varnagla viš vaxtarhugmyndum, sem uppi eru:

""Žetta er lyftistöng fyrir žessi samfélög [fiskeldis].  Og žaš er ķ sjįlfu sér įstęša til aš vera jįkvęšur gagnvart fiskeldi sem grundvallar atvinnugrein į Ķslandi, eins og annars stašar."

Hins vegar žurfi fiskeldismenn og stjórnvöld aš stķga varlega til jaršar.  Żmis žjóšhagslegur kostnašur fylgi atvinnugreininni.

"Umhverfisįhrifin af fiskeldi eru umtalsverš.  Žau eru mjög vandlega stašfest ķ nįgrannalöndunum, og žaš er einnig vandlega stašfest, aš žeir, sem hafa slakaš verulega į kröfum ķ umhverfismįlum, hafa išulega séš eftir žvķ til lengri tķma litiš.  Viš ęttum aš lįta žaš verša lexķu fyrir okkur.""

Žaš er ekki sanngjarnt aš velta laxeldisfyrirtękjum į Ķslandi upp śr mengunarsögu laxeldisfyrirtękja ķ öšrum löndum.  Žaš er vegna žess, aš ķslenzku fyrirtękin hafa lęrt af įföllum annars stašar og innleitt nżjustu tękni og ašferšir viš eldiš.  Žar mį nefna traustari sjóeldiskvķar, myndavélavętt eftirlit ķ kringum žęr og meš fóšruninni, svo aš hśn er stöšvuš, žegar gręšgin minnkar ķ fiskinum.  Žį ętla fiskeldisfyrirtękin hér aš hvķla eldissvęšin ķ eitt įr af žremur til aš leyfa svęšinu aš hreinsast.  Allt er žetta til fyrirmyndar. Stroktķšnin er lykilstęrš fyrir įkvöršun um hįmark starfsleyfa.  Enn tröllrķšur hśsum sś śrelta stroktķšni, aš einn lax sleppi upp ķ įrnar śr hverju tonni ķ sjóeldiskvķum.  Hafi einhvern tķmann veriš eitthvaš hęft ķ žvķ hlutfalli, er alveg vķst, aš žaš į ekki viš laxeldi viš strendur Ķslands nś, enda mundi žaš jafngilda stroklķkindum 0,5 %/įr=5000 ppm, en fyrir nokkrum įrum voru stroklķkindi ķ sjókvķaeldi viš Noreg 20 ppm.  Nżjar rauntölur vantar, en ef vel į aš vera, žurfa žessi lķkindi viš Ķslandsstrendur aš minnka um eina stęršargrįšu og verša 2 ppm.  Žaš mundi žżša, aš meš 70 kt ķ sjóeldiskvķum, mundu 70 laxar sleppa į įri upp ķ įrnar.  Žaš gęti numiš 1 % af ķslenzku hrygningarstofnunum ķ įnum, sem falla ķ firši, žar sem sjókvķaeldi er leyft.  Erfšafręšingar žurfa aš meta hęttuna į śrkynjun ķslenzku laxastofnana viš žessar ašstęšur, en įgizkun leikmanns er, aš hśn sé hverfandi.  

Nišurstašan er žessi: Fiskeldiš, einkum laxeldiš, er hvalreki fyrir byggšir Vestfjarša og Austfjarša, sem stašiš hafa höllum fęti.  Mikil veršmętasköpun į sér staš, og 2 óbein störf fylgja hverju starfi beint viš eldiš. 

Stefnumörkun skortir aš hįlfu stjórnvalda um śtreikning og töku sanngjarns aušlindagjalds af greininni og um vaxtarhraša hennar.  Stjórnvöld verša aš leyfa henni aš nį lįgmarks hagkvęmni stęršarinnar sem fyrst, t.d. įriš 2022, s.s. 60 kt/įr til slįtrunar, en eftir žaš ber aš hęgja į framleišsluaukningu į mešan frekari reynslu af starfseminni er safnaš.  Ólķklegt er, aš verjandi žyki nokkurn tķma aš taka įhęttu af meira en 100 kt/įr sjókvķaeldi, en fyrirtękin gętu aftur į móti fljótlega fęrt śt kvķarnar meš verulegu eldi ķ landkerum.  

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband