Flaustursleg reglugerš

Sjįvarśtvegsrįšherra setti žann 13. jślķ 2017 reglugerš um įlagningarašferš og innheimtu veišigjalds fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Reglugeršin er m.a. reist į lögum frį 2012 um veišigjöld.  Segja mį, aš rįšherra žessi hafi hrakizt frį einu axarskaptinu til annars, sķšan hśn tók viš žessu embętti.  Hśn glutraši hér nišur gullnu tękifęri til aš sżna, aš hśn hefši loks nįš tökum į žessu vandasama starfi, sem rįšherra sjįvarśtvegs- og landbśnašarmįla gegnir.  Žar sem hśn kaus aš sveigja hvergi af leiš, žótt allar ašstęšur ķ sjįvarśtvegi byšu svo į aš horfa, stefnir hśn nś į aš magna ósanngirnina, sem ķ žessari endemis skattheimtu, veišigjöldum, felst.  Veršur hér reifaš ķ hverju žessi ósanngirni felst.  Rįšherra žessi ber kįpuna į bįšum öxlum ķ samskiptum sķnum viš hagsmunaašila, sem til rįšuneytis hennar leita, eins og nżjustu fréttir af višskiptum hennar viš bęndaforystuna benda til.

Fyrst veršur vitnaš ķ lok forystugreinar Morgunblašsins 14. jślķ 2017, 

"Afkįralegir ofurskattar":

"Allt frį žvķ aš vinstri stjórnin setti nż lög um veišigjöld sem hluta af umfangsmikilli skattahękkunarstefnu sinni, hefur veriš varaš viš žvķ, aš gjöldin vęru allt of hį og aš afleišingarnar gętu oršiš žęr, sem nś hefur komiš ķ ljós.  Žaš blasir viš, aš ekki er hęgt aš bjóša undirstöšu atvinnuvegi žjóšarinnar upp į slķka ofurskatta, sem aš auki eru svo afkįralegir ķ framkvęmd."

Žaš er enn lįtiš višgangast, aš sjįvarśtvegurinn, einn allra, greiši fyrir ašganginn aš nįttśruaušlind allra landsmanna, en žęr eru žónokkrar, eins og kunnugt er.  Žetta veikir samkeppnisstöšu sjįvarśtvegsins bęši innanlands og utan og er hrópandi óréttlęti til lengdar.  Dęmi um greinar, sem nżta nįttśruaušlindir ķ almannaeign, eru fjarskiptafyrirtękin, feršažjónustustarfsemi ķ žjóšlendum, virkjunarfyrirtękin og fyrirtęki meš fiskeldi ķ sjókvķum.  Žaš er óskiljanlegt, aš ekki skuli enn vera geršur reki aš samręmdu nżtingargjaldi nįttśruaušlinda.  Halda rįšherrar, aš nóg sé aš sżna myndavélum tanngaršinn ?

Ķ ljósi žess, aš staša śtgeršanna tók stakkaskiptum til hins betra eftir aš full innleišing fiskveišistjórnunarkerfisins frį 1984 var farin aš virka į hag śtgeršanna, žį er ekki óešlilegt, aš śtgerširnar greiši af aušlindarentunni, en žaš strķšir gegn Stjórnarskrį rķkisins aš heimta ekki aš sama skapi aušlindagjald af öllum nżtingarašilum į landi, ķ lofti og į sjó, meš sömu śtreikningsašferšum, svo aš jafnręšis atvinnustarfsemi sé gętt.  Sżnir žaš mikiš döngunarleysi stjórnvalda aš hafa enga sżnilega tilburši uppi ķ žessa įtt.

 Hallveig Ólafsdóttir, hagfręšingur Samtaka fyrirtękja ķ Sjįvarśtvegi, SĶF, hafši žetta aš segja viš Kjartan Stefįnsson hjį Fiskifréttum, 11. maķ 2017, um tekjurżrnun sjįvarśtvegsins įriš 2017 m.v. 2015, sem er višmišunarįr veišigjaldanna fiskveišiįriš 2017/2018:

"Ef tekiš er tillit til gengis og veršvķsitölu sjįvarśtvegsins, žį mį įętla, aš tekjur vegna bolfiskafurša, svo aš dęmi sé tekiš, verši um miaISK 25-30 lęgri įriš 2017 en žęr voru įriš 2015."

Žetta er meira en fjóršungslękkun tekna ķ žessari grein, enda hefur gengiš styrkzt um 26 % frį upphafi įrs 2014.  Į kostnašarhliš hefur oršiš lękkun į olķuverši um 20 %-30 % 2015-2017 og hękkun į launališ, žar sem launavķsitala gagnvart sjįvarśtvegi hefur hękkaš um 27 % į sama tķma (laun ķ landvinnslu hafa hękkaš um 25 % - 30 %). 

Heildarįhrif žessara breytinga eru mikil į framlegšina, sem er žaš, sem eftir er, žegar rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį tekjunum, og veršur žį til skiptanna til aš greiša afborganir og vexti, skatta, veišigjöld, arš og aš fjįrfesta fyrir.  Žessi mismunur žarf aš vera yfir 20 % af tekjum, svo aš vel sé, ella er śt ķ hött aš tala um aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, sem myndi andlag veišigjalds.  Framtķšarkerfi ętti žess vegna aš miša viš, aš falli framlegš undir 20 %, žį falli aušlindagjald į viškomandi fyrirtęki nišur fyrir sama tķmabil. 

Įriš 2015 įraši vel ķ sjįvarśtvegi, enda nam vegiš mešaltal framlegšar botnfiskveiša og botnfiskvinnslu žį um 27 %.  Įętlun SFS um framlegš sömu ašila įriš 2017 er ašeins 16 %.  Af žessum įstęšum er nżsett reglugerš sjįvarśtvegsrįšherra um forsendur veišigjalds fiskveišiįriš 2017/2018 óskiljanleg, og engu er lķkara en žar fari efnahagslegur blindingi meš völdin.  Žessi įkvöršun mun hękka veišigjöldin upp ķ um miaISK 11, sem er meira en tvöföldun frį fiskveišiįrinu 2016/2017 og mun rķša allmörgum śtgeršum aš fullu og skerša getu hinna til nżsköpunar.  

Rįšherrann lét hjį lķša aš taka tillit til mikillar lękkunar fiskveršs viš įkvöršun sķna og į žeim grundvelli aš framlengja įšur gildandi afslįtt į veišigjöldum til skuldsettra fyrirtękja.  Žetta er óafsakanlegt ķ ljósi stöšunnar.  Žį hefši hśn įtt aš gera rįšstafanir til aš taka tillit til minni framlegšar lögašila, sem veišigjöld eru lögš į.   Hlutfall ofangreindra heildarframlegša er 16/27=59 %.  Ef žvķ vęri beitt į śtreiknaš veišigjald og sķšan veittur hefšbundinn afslįttur vegna skuldsetningar fyrirtękis, žį yrši sennilega lķtil breyting į upphęš veišigjalda nś į milli fiskveišiįra. Óbreytt veišigjöld į nęsta fiskveišiįri m.v. nśverandi er hįmark žess, sem sanngjarnt getur talizt.  Sjįvarśtvegsrįšherra er ekki aš vinna vinnuna sķna.  Hverra erinda gengur hśn eiginlega ?

Sjįvarśtvegsrįšherra segir nś, aš hśn hafi lengi veriš talsmašur breytinga į veišigjöldum.  Talsmįti hennar hingaš til hefur hins vegar allur veriš til hękkunar į žeim, og opinberar hśn žannig skilningsleysi sitt į sambandi skattheimtu, nżsköpunar og fjįrfestinga.  Žaš er mjög bagalegt aš sitja uppi meš slķkan sjįvarśtvegsrįšherra.

Ķ žessu sambandi skal vitna til nišurlags téšs vištals Fiskifrétta viš Hallveigu Ólafsdóttur:  

"Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš nefna umręšu um aš auka gjaldtöku ķ sjįvarśtvegi.  Sérstakar įlögur eru nś žegar fyrir hendi ķ formi veišigjalda, og heildarfjįrhęš žeirra hefur į umlišnum įrum veriš įžekk žeim tekjuskatti, sem sjįvarśtvegur greišir.  Žaš er žvķ mikilvęgt, žegar kallaš er eftir auknum sérstökum įlögum į atvinnugreinina, aš stjórnmįlamenn horfi bęši į žau rekstrarskilyrši, sem fyrirtęki standa frammi fyrir, og taki tillit til žeirrar fjölbreyttu flóru ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem nś er raunin. Sjįvarśtvegsfyrirtęki eru jafnmisjöfn og žau eru mörg, bęši aš žvķ er stęrš og fjįrhagslega stöšu varšar.  Žau eru žvķ mjög misjafnlega ķ stakk bśin til aš takast į viš auknar gjaldtökur.  

Fjölbreytileiki er einn af styrkleikum ķslenzks sjįvarśtvegs og lykill aš samkeppnishęfni greinarinnar.  Žaš er mikilvęgt aš gleyma ekki žessari stašreynd, žegar rętt er um aukna gjaldtöku."

Sjįvarśtvegsrįšherra gerir sig nś lķklega til aš vega aš sjįvarśtveginum, eins og rakiš hefur veriš.  (Žaš, sem saušfjįrbęndur hafa til mįlanna aš leggja viš hana varšandi markašsstöšu lambakjötsins erlendis og mótvęgisašgeršir fer inn um annaš eyraš og śt um hitt.) Hśn mun žar meš draga śr žeim styrkleika, sem hagfręšingur SFS nefnir og er fjölbreytni fyrirtękjanna.  Nś reka um 1000 lögašilar śtgerš ķ landinu.  Ętlar sjįvarśtvegsrįšherra meš sinni hugsunarlausu reglugerš mešvitaš meš atbeina skattheimtuvalds rķkisins aš fękka žeim ?  Aš óreyndu hefši mašur haldiš, aš rķkisvaldiš, rįšherra, myndi foršast aš gera erfitt įstand śtgeršanna enn verra og verša žar meš valdur aš óžarfa fękkun śtgeršanna. Rįšherra, sem vinnur gegn hagsmunum śtgeršanna ķ landinu, vinnur gegn hagsmunum hagkerfisins og žar meš heildarinnar.  

Sjįvarśtvegsrįšherra skżtur sér gjarna į bak viš nefnd, sem hśn skipaši ķ byrjun maķ 2017 undir formennsku Žorsteins Pįlssonar, flokksbróšur sķns og fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra.  Nefnd žessi į aš skila af sér drögum aš lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. desember 2017.  Viš žvķ er ekki aš bśast, aš lög, sem reist yršu į vinnu žessarar nefndar, taki gildi fyrr en į fiskveišiįrinu 2018/2019, og žess vegna hefši rįšherrann įtt aš gera brįšabirgša bragarbót į reiknireglum veišigjalds ķ nżju reglugeršinni, sbr žaš, sem sett er fram hér aš ofan.

Rįšherrann hefur hreykt sér af žvķ aš hafa skipaš "žverpólitķska" nefnd, sem leita eigi sįtta um sjįvarśtvegsmįl.  Rįšherrann fór žó illa aš rįši sķnu viš samsetningu žessarar nefndar.  Ef hśn į annaš borš įtti aš vera "žverpólitķsk", žį žurfti hśn aušvitaš aš endurspegla styrkleikahlutföllin į žingi.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri, og getur hśn vart kallast lżšręšislega valin.  

Žaš er svo önnur saga, aš žessi ašferšarfręši rįšherrans er ólķkleg til įrangurs, hvaš žį aš nį sįttum į pólitķskum forsendum ķ žessu mikla hagsmunamįli žjóšarinnar.  Miklu nęr hefši veriš aš leita til fiskihagfręšinga, innlendra og jafnvel erlendra, og hagsmunaašilanna ķ greininni, sem ķ sameiningu mundu reyna aš finna žjóšhagslega hagkvęmustu stjórnunarašferšina ķ ljósi reynslunnar bęši innan lands og utan.  Samkvęmt žvķ, sem gerst er vitaš nś, er slķkt framtķšarstjórnkerfi fiskveiša keimlķkt nśverandi kerfi.  

Śtgeršarfyrirtękin, stór og smį, eru kjölfesta byggšarinnar viš strandlengju landsins.  Žau standa ķ haršri samkeppni innanlands og utan og žurfa svigrśm til hagręšingar til aš standast samkeppnina.  Ķ fordómafullri umręšu ķ garš žessara fyrirtękja, sem gjarna gżs upp, žegar hagrętt er, og rįšherrann er ekki saklaus žar, gleymist oft, aš ekki er allt sem sżnist; fyrir tilverknaš śtgeršarfélaga hefur vaxiš upp klasi sprotafyrirtękja, sem allmörgum hefur vaxiš fiskur um hrygg meš auknum fjįrfestingum śtgerša og fiskvinnslufyrirtękja.  Žetta gerši Jens Garšar Helgason, formašur SFS, aš umręšuefni į įrsfundi samtakanna 19. maķ 2017:

"Į Akranesi hefur byggzt upp žekkingarfyrirtękiš Skaginn meš 170 starfsmenn, sem einmitt byggir į žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er aš fjįrfesta til framtķšar og ķ framtķšinni.

Sumir hafa jafnvel gengiš svo langt aš śthrópa HB Granda fyrir aš standa ekki viš samfélagslegar skuldbindingar og stušla ekki aš byggšafestu.  Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš komast aš žessari nišurstöšu, žegar fyrirtękiš er aš fękka śr 270 starfsmönnum į Akranesi ķ 185, og fyrirheit eru um aš reyna aš finna sem flestum vinnu annars stašar hjį fyrirtękinu - annašhvort į Akranesi eša ķ Reykjavķk ?  Akranes er 6“800 manna samfélag ķ hįlftķma akstri frį Reykjavķk.  Į sama tķma hefur HB Grandi fjįrfest fyrir 10 milljarša ķ atvinnutękjum og kvóta til aš styrkja 600 manna byggšarlag austur į fjöršum.  Tķu milljaršar, sem hafa tryggt starfsöryggi og byggšafestu Vopnafjaršar til framtķšar.  Samfélag, sem er einn tķundihluti Akraness ķ 700 km fjarlęgš frį Reykjavķk.  Aš halda žvķ fram, aš stefna HB Granda sé ekki samfélagslega įbyrg, er ķ einu orši sagt "gališ"."

Į žessum sama įrsfundi benti Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš HĶ, į, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur hefši ekki oršiš aršbęr fyrr en į 21. öldinni.  Žessi stašreynd er naušsynlegt skilyrši, en ekki nęgilegt, fyrir žvķ aš įlykta, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut meš innleišingu ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins įrin 1984 og 1990.  Žessi hagnašur er undirstaša velmegunar ķ flestum ķslenzkum sjįvarplįssum, sem er žį algerlega hįš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi, frjįlsu framsali aflaheimilda og frjįlsri rįšstöfun aflans, eins og téšur Įsgeir hélt fram. Jafnframt sagši hann, "aš žaš vęri mżta [gošsögn], aš kvótakerfiš hefši komiš landsbyggšinni į kaldan klaka.  Samkeppnishęfur sjįvarśtvegur vęri forsenda fyrir samkeppnishęfum lķfskjörum śti į landi".  

Stjórnmįlafólk, sem ekki įttar sig į žessum stašreyndum, į vart erindi į Alžingi Ķslendinga, hvaš žį ķ rķkisstjórn.  

Hitt skilyršiš, sem meš aršsemisžęttinum leyfir aš įlykta sem svo, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut viš innleišingu nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis, er, aš žaš felur ķ sér hvata til sjįlfbęrrar nżtingar veišistofnanna og aš žaš hefur ķ raun umbylt veišunum viš Ķsland śr ósjįlfbęrri nżtingu aušlindarinnar ķ sjįlfbęra nżtingu, eins og višsnśningur žorskstofnsins til hins betra er gleggsta dęmiš um. 

 

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Jón Valur Jensson

.

.

Hér sem oftar, heišursmašur,

hrķfa rök žķn. Bżsna glašur

skrifa ég upp į grein žį góša.

Goldiš skal jafnt til nįttśrusjóša.

Jón Valur Jensson, 23.7.2017 kl. 17:07

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žaš er ekki amalegt aš fį jįkvęša umsögn um pistil ķ bundnu mįli, og kann ég höfundinum beztu žakkir fyrir.  Mér er ljóst, aš ég į aš žakka fyrir mig ķ bundnu mįli, en žaš veršur aš bķša betri tķma.  Žś įtt žį inni hjį mér kvišling, Jón Valur.

Bjarni Jónsson, 23.7.2017 kl. 17:37

3 Smįmynd: Halldór Egill Gušnason

 Hvers vegna ķ ósköpunum ętli svonefndur "sjįvarśtvegsrįšherra" minnki kvóta um tvö žśsund tonn, į einni fisktegund, mišaš viš rįšleggingar Hafró? Enginn spyr, enginn efast og allt ķ gśddķ? Rįšherra sjįvarśtvegs og landbśnašar er gjörsamlega rśin trausti, enda hefur hśn ekki hundsvit į sķnum mįlaflokkum, sama hvaš hśn gasprar af innihaldslausu rausi.

 Ekki frekar en ömurlegir fjölmišlar, sem kyngja öllu gagnrżnislaust. "Rįšherran" tekur kśluna į žetta og veit aš enginn spyr og enginn efast, mešan hśn kemst upp meš žaš. Svo lengi hśn sleppi sjįlf. Žó kślan splundrist, heldur rįšherran įfram endalausu oršagjįlfri, sem enginn nennir einu sinni aš rįša ķ og setur sig į stall meš mannvitsbrekkum eins og "burgermeisternum" ķ Reykjavķk. 

 Hvaš ętli hafi valdiš žessari umturnun nśverandi sjįvarśtvegs og landbśnašarrįšherra, frį žvķ aš vera Sjįlfstęšismanneskja og yfir ķ žaš aš verša aš ömurlegum kratahaugi meš Engeyjar-Benna?

 Spyr sį sem ekki veit.

 Góšar stundir, meš kvešju aš sunnan.

Halldór Egill Gušnason, 24.7.2017 kl. 02:19

4 Smįmynd: Halldór Egill Gušnason

Takk dyrir góšan pistil Bjarni.

Halldór Egill Gušnason, 24.7.2017 kl. 02:21

5 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žakka žér kęrlega fyrir innleggiš og įbendinguna, Halldór Egill.  

Žaš fór framhjį mér, aš sjįvarśtvegsrįšherra minnkaši aflamark (hvaša tegundar ?) um 2,0 kt frį rįšleggingu Hafró.  Slķkt er fįheyrt og ber merki sżndarmennsku ķ ljósi rķkra varśšarsjónarmiša vķsindamanna Hafró.  

Framganga žessa rįšherra gagnvart hagsmunaašilum, sem henni er fališ aš fjalla um ķ rķkisstjórninni, er einstök og ķ raun svo frįleit, aš rįšherrann viršist setja į oddinn aš ganga ķ augun į flokkssystkinum sķnum, sem eru fulltrśar lķtils minnihluta ķ žjóšfélaginu og eru į hverfanda hveli, eins og ašrir sérvitringahópar, sem upp hafa komiš ķ pólitķkinni.  

Bjarni Jónsson, 24.7.2017 kl. 09:38

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband