Skringilegur rįšherra

Umhverfis- og aušlindarįšherra braut sķšareglur Alžingis meš žvķ uppįtęki sķnu aš fara ķ einhvers konar fyrirsętuhlutverk ķ ręšusal hins hįa Alžingis fyrir  kjólahönnuš.  Fyrir vikiš fęr rįšherrann ekki lengur aš njóta vafans, en hśn hefur veriš meš stórkarlalegar  yfirlżsingar um atvinnuvegi landsmanna, t.d. orkukręfan išnaš. Viš žetta hefur hśn misst allt pólitķskt vęgi og er oršin žung pólitķsk byrši fyrir Bjarta framtķš og er ekki rķkisstjórninni til vegsauka.   

Ķ kjölfar hinnar alręmdu kjólasżningar ķ Alžingishśsinu, sem afhjśpaši dómgreindarleysi rįšherrans, birtist hśn ķ fréttavištali į sjónvarpsskjįm landsmanna meš barn sitt į handlegg og lżsti žvķ yfir, aš hśn vildi, aš bķlaumferšin vęri oršin kolefnisfrķ įriš 2030 !  Žetta er ómögulegt og er ekki ķ samręmi viš stefnu rķkisstjórnarinnar, sem mišar viš, aš 40 % bķlaflotans ķ heild sinni verši knśinn raforku įriš 2030. 

Žetta undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar dugar žó ekki til žess aš nį heildarmarkmišinu um 40 % minni koltvķildislosun frį innanlandsnotkun jaršefnaeldsneytis utan ETS (višskiptakerfis ESB meš losunarheimildir).  Til žess veršur olķu- og benzķnnotkun um 60 kt of mikil įriš 2030, sem žżšir, aš hękka žarf undirmarkmiš rķkisstjórnarinnar śr 40 % ķ 60 % til aš nį yfirmarkmišinu.  Hröšun į žessu ferli nęst hins vegar ekki įn ķžyngjandi og letjandi ašgerša stjórnvalda gagnvart kaupendum og eigendum eldsneytisbķla og hvetjandi ašgeršum til aš kaupa rafknśna bķla, t.d. skattaķvilnanir.  Žį veršur einnig aš flżta allri innvišauppbyggingu.  Allt žetta žarf aš vega og meta gagnvart gagnseminni fyrir hitafariš į jöršunni og loftgęšin į Ķslandi.  Įhrifin af žessu į hitafariš verša nįnast engin. 

Rįšherra umhverfis- og aušlindamįla gerši sig enn einu sinni aš višundri meš yfirlżsingu, sem er óframkvęmanleg.  Fyrsta undirmarkmiš rķkisstjórnar ķ žessum efnum er frį 2010 og var einnig alveg śt ķ hött, en žaš var um, aš 10 %  ökutękjaflotans yršu oršin umhverfisvęn įriš 2020.  Nś er žetta hlutfall um 1,0 %, og meš mikilli bjartsżni mį ętla, aš 5,0 % nįist ķ įrslok 2020.  

Žetta illa ķgrundaša undirmarkmiš vinstri stjórnarinnar var skuldbindandi gagnvart ESB, og žaš mun kosta rķkissjóš um miaISK 1,0 ķ greišslur koltvķildisskatts, aš óbreyttu til ESB, en vonandi veršur bróšurparti upphęšarinnar beint til landgręšslu į Ķslandi, sem jafnframt bindur koltvķildi śr andrśmsloftinu.  Žaš er žó ķ verkahring rķkisstjórnarinnar (téšs umhverfisrįšherra ?) aš vinna žvķ mįli brautargengi innan ESB.

Vegna žess, aš koltvķildisgjaldiš mun hękka į nęsta įratug śr nśverandi 5 EUR/t CO2 ķ a.m.k. 30 EUR/t, žį gętu kolefnisgjöld rķkissjóšs vegna óuppfyllts markmišs ķslenzkra stjórnvalda fariš yfir miaISK 5,0 į tķmabilinu 2021-2030.  Žaš er veršugt višfangsefni ķslenzkra stjórnvalda aš fį ESB til aš samžykkja, aš žetta fé renni t.d. til Skógręktarinnar og Landgręšslunnar.  Er rįšherrum į borš viš Björt Ólafsdóttur treystandi ķ slķk alvöruverkefni ?

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

"Pabbi minn er miklu meiri en pabbi žinn". Svona heyrist oft į tķšum žegar leikskólabörn eru aš leika sér ķ sandkassanum og vissulega dettur manni žetta ķ hug žegar umhverfisrįšherra tjįir sig. Noršmenn gefa śt markmiši um orkuskipti bķlaflotans og žį žarf aušvitaš okkar umhverfisrįšherra aš bęta enn um, til aš verša enn meiri. Žó eru noršmenn mun lengra komnir į žessu sviši en viš, eru reyndar leišandi į žvķ, mešan viš erum rétt aš byrja ferliš.

Aušvitaš mun verša śtilokaš aš framfylgja žessu markmiši rįšherrans. Orku žarf aš afla, byggja žarf upp öflugra dreifikerfi allt frį framleišanda orkunnar heim aš hśsdyrum og sķšast en ekki sķst žarf einhverja gulrófu til kaupenda, svo žeir velji rafbķlinn fram yfir bķl meš sprengihreyfil. Žó einhverjir hafi efni į aš horfa til hugsjónar, eru samt flestir sem versla eftir getu buddunnar.

Śtilokaš er aš öflun orkunnar muni haldast ķ hendur viš žetta markmiš rįšherrans, möguleiki er aš kannski muni verša hęgt aš efla dreifikerfiš ķ tķma,en žį žarf aš slį verulega ķ klįrinn.

Framleišslukostnašur rafbķla er enn mun hęrri en bķla meš sprengihreyflum. Žetta er ešlilegt, žaš tekur tķma aš žróa nżja tękni og koma henni į žaš framleišslustig aš sambęrilegt sé fjįrhagslega og žaš sem framleitt hefur veriš ķ meir en öld, meš tiltölulega litlum breytingum. Žetta mun aušvitaš breytast meš tķmanum og fjölgun rafbķla og lķklegt aš žegar upp veršur stašiš muni rafbķlar jafnvel verša hlutfallslega ódżrari ķ framleišslu. Enn er žó nokkuš ķ aš žaš nįist, einkum vegna žess aš rafbķlar eru jś enn ķ hönnunarferli į sumum svišum. Öruggt er aš framleišslukostnaši mun ekki verša bśiš aš nį nišur eftir 3 įr og litlar lķkur į aš žaš takist aš jafna hann į nęstu 13 įrum.

Ķ dag eru tekjur rķkisins af bķlaflotanum nęrri 100 milljaršar į įri, žessum tekjum žarf rķkiš vissulega į aš halda. Af innflutningi rafbķla eru tekjurnar hins vegar hverfandi og engin skattur er enn lagšur į raforku til žessara bķla, eins og jaršefnaeldsneytiš. Aušvitaš žarf aš nį žessum tekjum ķ rķkiskassann žó bķlaflotinn verši rafknśinn. Innflutningsgjöld munu aušvitaš verša lagšir į žį og einhverskonar aksturs skattur. Žęr ķvilnanir sem nś er til rafbķla geta aušvitaš ekki haldiš og žvķ śtilokaš aš tala um alger orkuskipti fyrr en framleišslukostnašur rafbķla kemst į par viš framleišslukostnaš bķla meš sprengihreyflum.

Markmiš upp į 40% eftir 13 įr er verulega metnašargjarnt markmiš. Žvķ mun hugsanlega verša hęgt aš nį, meš samstilltu įtaki. Markmiš upp į 100% eftir 13 įr er bara dómadags bull!

Kvešja

Gunnar Heišarsson, 10.8.2017 kl. 08:05

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Allt satt og rétt, Gunnar.  

Žaš mį ganga kraftaverki nęst, ef rafbķlar nį 40 % bķlaflotans įriš 2030.  Til aš nį markmišinu um 40 % minnkun losunar CO2 frį umferšinni įriš 2030, žarf žetta hlutfall hins vegar aš nį 60 %.  Aflžörf 138 k rafbķla (40 %) er vęgt įętluš 170 MW og orkužörf 770 GWh/įr.  Er fariš aš huga aš žessari orkuöflun ?  Nei, žvert į móti, forstjóri OR lętur hafa eftir sér, aš ekkert žurfi aš virkja fyrst um sinn fyrir žennan markaš.  Ašdragandi virkjunar er langur.  

Enn eru rafbķlar ašeins rśmlega 2 % af framleišslunni hjį bķlaverksmišjunum.  Žjóšverjar eru nś aš undirbśa umskipti ķ verksmišjum sķnum ķ įtt aš rafmagnsbķlum, en bśast ekki viš hagnaši af framleišslu žeirra fyrr en undir lok nęsta įratugar.  

Ķslenzka rķkiš fęr fullan viršisaukaskatt af rafmagninu į bķlana og lękkuš bifreišagjöld.  Skrišur mun ekki komast į söluna fyrr en veršiš veršur samkeppnishęft fyrir žorra fólks.  Nś į žaš ašeins viš um žį, sem mest aka.

Ég held, aš ķ Noregi sé annar hver nżr bķll tengilrafbķll, en hér ašeins 8 %.  Ķ Noregi eru żmsir hvatar, sem ekki eru hér, og orkukostnašarmunurinn er meiri, žvķ aš Noršmenn hafa ašgang aš afslįttarrafmagni į lįgįlagstķma, t.d. aš nóttu.

Meš góšri kvešju /

Bjarni Jónsson, 10.8.2017 kl. 10:10

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband