Syndsamlegt lķferni kostar sitt

Žaš er viškvęšiš, žegar męlt er gegn fķkniefnaneyzlu hvers konar, tóbak og vķnandi žar ekki undanskilin, aš fķklarnir séu samfélaginu dżrir į fóšrum.  

Fķklarnir eru hins vegar sjįlfum sér og sķnum nįnustu verstir.  Nżleg brezk rannsókn sżnir, aš peningalega eru žeir minni samfélagsbyrši ķ Bretlandi en žeir aš lķkindum hefšu veriš, ef žeir mundu hafa lifaš mišlungs heilbrigšu lķfi og žannig nįš mešalaldri brezku žjóšarinnar.  Lķklegt er, aš rannsókn hérlendis mundi leiša til svipašrar nišurstöšu um žetta.  

Höfundurinn Óšinn ritar um žetta ķ Višskiptablašiš, 10. įgśst 2017.  Hann vitnar ķ rannsóknarskżrslu eftir Christofer Snowdon og Mark Tovey, sem gerš var fyrir brezku hugveituna "Institute of Economic Affairs" (IEA). Žar voru reykingamenn og drykkjumenn rannsakašir. Grófasta nįlgun viš heimfęrslu į Ķsland er aš deila meš hlutfalli ķbśafjölda landanna, 185, og aš breyta sterlingspundum ķ ISK. Slķk heimfęrsla gefur ašeins vķsbendingu.  

"Skżrslan er um margt drungaleg vegna žess, aš ķ henni er m.a. reynt aš skjóta į žann sparnaš, sem rķkiš fęr, vegna žess aš reykingafólk deyr almennt fyrr en žeir, sem ekki reykja.  Eins eru teknar meš ķ reikninginn tekjur brezka rķkisins af tóbaksgjöldum."

Skżrsluhöfundar įętla kostnaš rķkissjóšs vegna žjónustu heilbrigšiskerfisins viš reykingafólk nema um miaGBP 3,6, sem gróflega heimfęrt nemur miaISK 2,7.  Til višbótar kemur miaGBP 1,0 vegna óžrifa af völdum reykinga og eldtjóns af völdum glóšar eftir reykingamenn.  Kostnašur alls miaGBP 4,6 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,4.  

Į tekjuhliš rķkissjóšs ķ žessum mįlaflokki eru skattar og gjöld af tóbaksvörum, miaGBP 9,5, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,1. Brezki rķkissjóšurinn er meš rekstrarhagnaš af reykingafólki, sem nemur GBP 4,9 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,7.  

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur veldur sparar rķkissjóšur Bretlands fé į ótķmabęrum daušsföllum reykingamanna.  Tališ er, aš 15,9 % daušsfalla į Bretlandi hafi mįtt rekja til reykinga įriš 2015, og žau bar aš jafnaši 13,3 įrum fyrr aš garši en hjį hinum.  Hér er einmitt um žann hluta ęvinnar hjį flestum aš ręša, žegar fólk žarf mest aš leita til hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu. Žar aš auki verša ellilķfeyrisgreišslur til reykingamanna sįralitlar, en į móti kann aš koma örorkulķfeyrir.  Žetta telst skżrsluhöfundum til, aš spari brezka rķkissjóšinum miaGBP 9,8 į įri, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,3 į į įri.  Žannig mį halda žvķ fram, aš eymd brezkra reykingamanna spari brezka rķkinu miaGBP 14,7 į įri, sem gróflega heimfęrt į ķslenzka reykingamenn yršu miaISK 11,0.  Žetta er nöturlega hį tala m.v. žį eymd og pķnu, sem sjśklingar, t.d. meš sśrefniskśta, mega žjįst af, svo aš ekki sé nś minnzt į ašstandendur.  Kaldhęšnir segja tóbakiš og nikótķnfķknina vera hefnd raušskinnans, en indķįnar voru örugglega ekki meš ķ huga į sķnum tķma aš styrkja rķkissjóši hvķta mannsins.  

Meš svipušum hętti hefur Snowdon ķ skżrslunni "Alcohol and the Public Purse", sem gefin var śt af IEA įriš 2015, afsannaš fullyršingar um kostnaš brezka rķkissjóšsins af ofneyzlu įfengis.  Žvķ er einnig išulega haldiš į lofti hérlendis, aš įfengissjśklingar séu baggi į rķkissjóši, en ętli žaš sé svo, žegar upp er stašiš ? 

Įfengisböliš er hins vegar žyngra en tįrum taki fyrir fjölskyldurnar, sem ķ hlut eiga.  Slķkt ętti žó ekki aš nota sem réttlętingu fyrir įfengiseinkasölu rķkisins, steinrunnu fyrirbrigši, sem bętir sennilega engan veginn śr įfengisbölinu.

Ķ grunnskólum landsins žarf forvarnarašgeršir meš lęknisfręšilegri kynningu į skašsemi vķnanda og annarra fķkniefna į lķkama og sįl, einkum ungmenna.  Žį er žaš žekkt, aš sumir hafa ķ sér meiri veikleika en ašrir gagnvart Bakkusi og verša žar af leišandi aušveld fórnarlömb hans.  Allt žetta žarf aš kynna ungu fólki ķ von um aš forša einhverjum frį forašinu. Vinfengi viš Bakkus ętti helzt aldrei aš verša, en hóflega drukkiš vķn (meš mat ķ góšra vina hópi) glešur žó mannsins hjarta, segir mįltękiš.  

Hvaš skrifar Óšinn um opinberan kostnaš af įfengisbölinu ?:

"Kostnašur hins opinbera vegna įfengisneyzlu er vķštękur.  Kostnašur vegna įfengistengdra ofbeldisglępa er metinn į um miaGBP 1,0, og kostnašur vegna annarra glępa - žar į mešal drukkinna ökumanna - er um miaGBP 0,6.  Kostnašur heilbrigšiskerfisins vegna įfengisdrykkju er metinn į um miaGBP 1,9, og annar kostnašur velferšarkerfisins, t.d. vegna greišslna til fólks, sem drykkjusżki sinnar vegna er ófęrt um vinnu, nemur um miaGBP 0,29."

Į Bretlandi er metinn opinber heildarkostnašur vegna ofdrykkju Kod = miaGBP(1,0+0,6+1,9+0,29)=miaGBP 3,8.  Yfirfęršur til Ķslands meš einfaldasta hętti nemur žessi kostnašur miaISK 2,8. Į Bretlandi er žessi kostnašur lęgri en af tóbaksbölinu, en blekbóndi mundi halda, aš į Ķslandi sé opinber kostnašur af įfengisbölinu hęrri en af tóbaksbölinu og jafnframt hęrri en miaISK 2,8 žrįtt fyrir verra ašgengi aš įfengisflöskum og -dósum hérlendis, eins og allir vita, sem feršazt hafa til Bretlands.  Žaš er barnalegt aš ķmynda sér, aš rķkisverzlanir reisi einhverjar skoršur viš įfengisfķkninni.  Hśn er miklu verri višfangs en svo.

Tekjur brezka rķkisins af af įfengi į formi skatta og įfengisgjalda eru um miaGBP 10,4. Žar aš auki felur skammlķfi drykkjusjśkra ķ sér talsveršan sparnaš, sem Óšinn tķundaši žó ekki sérstaklega. Brezka rķkiš kemur žannig śt meš nettótekjur af įfengi, sem nemur a.m.k. miaGBP(10,4-3,8)=miaGBP 6,6.  Brśttotekjur ķslenzka rķkisins śt frį žessu eru miaISK 7,8, en eru ķ raun miklu hęrri, og nettótekjur žess miaISK 4,9.  Kostnašur ķslenzka rķkissjóšsins af įfengisbölinu er grķšarlegur, svo aš nettótekjur hans af įfenginu eru sennilega ekki hęrri en žessi vķsbending gefur til kynna, en samt örugglega yfir nśllinu, žegar tekiš hefur veriš tillit til styttri ęvi.  

Undir lokin skrifar Óšinn:

"Žaš er engu aš sķšur įhugavert aš sjį, aš žvert į fullyršingar žeirra, sem berjast gegn reykingum og įfengisneyzlu, žį vęri staša brezka rķkissjóšsins verri en ella, ef ekki vęri fyrir reykinga- og drykkjufólkiš."

Rķkissjóšurinn ķslenzki hagnast mikiš į żmsum öšrum hópum, sem sérskattašir eru.  Žar fara eigendur ökutękja framarlega ķ flokki.  Tekjur rķkissjóšs af ökutękjum nema um miaISK 45, en fjįrveitingar til vegageršarinnar nema ašeins rśmlega helmingi žessarar upphęšar, og hefur Vegageršin žó fleira į sinni könnu en vegina, t.d. ferjusiglingar.  Fjįrveitingar til Vegageršarinnar hafa nś ķ 9 įr veriš allt of lįgar m.v. įstand vega og umferšaržunga, en frį 2015 hefur keyrt um žverbak.  Af öryggisįstęšum veršur aš auka įrlegar fjįrveitingar til vegamįla hérlendis um a.m.k. miaISK 10.  

Nś hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra bošaš hękkun kolefnisgjalds į dķsilolķu.  Vinstri stjórnin reyndi fyrir sér į żmsum svišum meš neyzlustżringu, og eitt asnastrikiš var aš hvetja til kaupa į dķsilbķlum fremur en benzķnbķlum meš meiri gjöldum į benzķniš.  Hękkun nś kemur sér aušvitaš illa fyrir  vinnuvélaeigendur, en vinnuvélar eru flestar dķsilknśnar, og žeir eiga ekkert val.  Eigendur annarra dķsilknśinna ökutękja eiga val um ašra orkugjafa, t.d. fossaafl og jaršgufu, sem breytt hefur veriš ķ rafmagn.  

Stöšugt hefur fjaraš undan žessum tekjustofni rķkisins vegna sparneytnari véla.  Innleišing rafbķla kallar į allsherjar endurskošun į skattheimtu af umferšinni.  Strax žarf aš hefja undirbśning aš žvķ aš afleggja gjöld į eldsneytiš og eignarhaldiš (bifreišagjöld) og taka žess ķ staš upp kķlómetragjald.  Bķlaframleišendur eru aš alnetsvęša bķlana og "skattmann" getur fengiš rauntķmaupplżsingar um aksturinn inn ķ gagnasafn sitt og sent reikninga ķ heimabanka bķleigenda mįnašarlega, ef žvķ er aš skipta.  Ķ Bandarķkjunum eru nś geršar tilraunir meš žetta, og er veggjaldiš um 1,1 ISK/km.  Žar er reyndar einnig fylgzt meš stašsetningu og hęrra gjald tekiš ķ borgum, žar sem umferšartafir eru. Į Ķslandi yrši mešalgjaldiš um 5,1 ISK/km m.v. 35 miaISK/įr framlög rķkisins til vegamįla.  

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband