Vaxandi įhugi į vetni

Rafmagnsbķlum fjölgar ört ķ heiminum, og munar žar mest um kķnverska framleišslu og kaupendur.  Žar er stefna stjórnvalda aš draga śr loftmengun, einkum ķ stórborgunum, žar sem hśn er löngu komin į stórskašlegt stig og leišir til ótķmabęrs daušdaga yfir 100 žśsund manns į įri hverju. Žetta skelfilega įstand hefur valdiš žjóšfélagslegri spennu. Lišur ķ śrbótum stjórnvalda er rafvęšing bķlaflotans, žótt slķkt sé skammgóšur vermir, žar sem megniš af raforkuvinnslunni er kolaknśin.  Kķnverjar hafa hins vegar uppi mikil įform um aš kjarnorkuvęša raforkuvinnsluna, og hafa sett hįar upphęšir ķ žróun kjarnorkutękni, einnig meš klofnun annarra frumefna en śranķum, t.d. žórķum.

Kķnverjar ganga róttękt til verks į sviši loftslagsmįla.  Žeir hafa tryggt sér meirihlutann af vinnslugetu mįlma, sem žarf til aš framleiša ližķum-rafgeyma.  Af žessum sökum hefur verš į žeim hękkaš mikiš og hörgull er į žeim inn į heimsmarkašinn.  Žetta torveldar framboš nżrra rafmagnsbķla, en samt hefur framleišsla žeirra aukizt hratt į sķšustu įrum.  Frį mišju įri 2014 tvöfaldašist fjöldi žeirra ķ heiminum śr 1 M ķ 2 M į 17 mįnušum,og sķšan tók ašeins 6 mįnuši aš tvöfalda fjöldann śr 2 M ķ 4 M.  Ķ įrslok 2018 gętu žeir veriš um 10 M ķ heiminum öllum, sem žó er ašeins rśmlega 1 % af heildarfjöldanum.  Į Ķslandi er fjöldi alrafbķla um 2500, sem er um 1 % af fólksbķlafjöldanum.  Frambošiš er hreinlega ekki nęgt til aš hęgt sé aš nį markmiši stjórnvalda.  Aš hękka kolefnisgjaldiš til aš hraša fjölguninni er śt ķ hött viš žessar ašstęšur.

Orkutengd losun mannkyns 2014 nam alls 36,2 mršt af CO2 og var bróšurparturinn af losun mannkyns.  Žaš mun enginn umtalsveršur įrangur nįst ķ barįttunni viš gróšurhśsaįhrif koltvķildis ķ andrśmsloftinu fyrr en stórtęk tękni viš kolefnisausa vinnslu raforku lķtur dagsins ljós, žvķ aš raforkuvinnslan veldur 37,6 % orkutengdrar losunar.  Žegar įrangur nęst į žessu sviši, t.d. meš žórķum-kjarnorkuverum, žį veršur hęgt aš vinna vetni ķ stórum stķl meš rafgreiningu śr vatni įn kolefnislosunar. Gallinn viš žetta ferli eru mikil orkutöp eša um 25 % viš rafgreininguna sjįlfa. Hśn krefst žess vegna um 50 kWh/kg H2.  Ešlisorkan er um 33 kWh/kg, sem er einhver hęsta ešlisorka eldsneytis, sem žekkist.

Af žessum orsökum hentar vetni vel sem eldsneyti į farartęki.  Samgöngur valda 26,1 % orkutengdrar losunar CO2.  Nokkrir stórir japanskir og Sušur-kóreanskir bķlaframleišendur hafa tekiš stefnuna į vetnisrafalaknśna rafmagnsbķla.  Žaš eru góš rök fyrir žvķ aš žvķ gefnu, aš nęgt "gręnt" vetni verši į bošstólum.  Til aš nį 650 km dręgni fólksbķls žarf hann vetnisknśinn ašeins aš vera 1400 kg, en 3000 kg knśinn ližķumrafgeymum. Vetniš kostar nśna um 1,35 USD/kg, en spįš er hękkun upp ķ 2,3 USD/kg įriš 2020.  Reikna mį meš a.m.k. 100 km/kg vetnis, sem žżšir, aš žetta sķšar nefnda verš mį tvöfaldast įn žess, aš orkukostnašur vetnisbķls verši hęrri en rafmagnsbķls meš ližķum rafgeyma.  

Vetniš mį einnig nota til framleišslu į gervieldsneyti, og žaš er mjög vęnleg framleišsla į nęstu įratugum fyrir vinnuvélar, skip og flugvélar.  Koltvķildi andrśmsloftsins er hinn grunnžįttur žessarar gervieldsneytisframleišslu.  Hérlendis mętti framleiša um 150 kt/įr (k=žśsund) af umhverfisvęnu vetni, sem sumpart fęri beint į farartęki, sumpart fęri žaš ķ eldsneytisframleišslu og afgangurinn vęri fluttur utan, t.d. til Norš-Austur Englands, žar sem žaš veršur notaš til aš leysa jaršgas af hólmi viš upphitun hśsnęšis.  

Žaš er sjįlfsagt aš nżta sjįlfbęrar orkulindir til framleišslustarfsemi hér innanlands, sem verša mį aš liši ķ barįttunni viš ofhlżnun jaršar, sem leišir m.a. til ofsśrnunar hafsins og getur haft alvarleg įhrif į lķfrķkiš innan efnahagslögsögu Ķslands.  Aš gera landiš sjįlfu sér nęgt um eldsneyti hefur grķšarlega efnahagslega žżšingu, svo og öryggislega žżšingu.  Aš framleiša vetni veršur aršsöm starfsemi, og meš slķkri framleišslu veršur ekkert svigrśm eftir til rafmagssölu inn į sęstreng, jafnvel žótt stórišjuver loki.  Žetta veldur žvķ, aš Ķsland veršur įfram einangrašur raforkumarkašur, og raforkuveršshękkanir geta žį oršiš hóflegar og fylgt kostnašarhękkunum virkjanafyrirtękja, flutnings- og dreifingarfyrirtękja.

 

  


Hvaš mį loftslaginu til bjargar verša ?

Nżlega var haldin rįšstefna ķ Póllandi ķ héraši, žar sem mikil loftmengun er frį kolakyntum raforkuverum. Žetta var framhald Parķsarrįšstefnunnar ķ desember 2015; fjölmennar voru bįšar og mengandi, en įrangur óįžreifanlegur, enda umręšuefniš ekki žaš, sem mįli skiptir.  Höfušatrišiš hér er, hvernig į aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, og žar leika raunvķsindamenn ašalhlutverkiš, en embęttismenn og stjórnmįlamenn manna ręšupśltin og hinar fjölmennu, rįndżru og ósjįlfbęru rįšstefnur til aš ręša stefnur og markmiš. 

IEA (The International Energy Agency-Alžjóšlega orkumįlastofnunin) įętlar, aš heimslosun CO2 ķ įr, 2018, nįi nżjum hęšum, sem sżnir haldleysi fagurgala į fjölmennum rįšstefnum.  Megniš af losuninni stafar af orkuvinnslu- eša orkunżtingarferlum. 

Įriš 2014 nam žessi losun 36,2 mršt (milljöršum tonna), og var rafmagnsvinnsla 37,6 % žar af, en hitt, 62,4 %, skiptist į milli samgangna, 26,1 %, išnašar 22,7 %, hśsnęšishitunar 9,2 % og annars 4,4 %. Žessar hlutfallstölur eru nytsamlegar til aš gera sér grein fyrir višfangsefninu, sem felst ķ aš stöšva hitastigshękkun lofthjśps jaršar af mannavöldum meš engri nettólosun gróšurhśsalofttegunda eigi sķšar en 2050.

Žaš er óhjįkvęmilegt fyrir heimsbyggšina aš grķpa til róttękra rįšstafana til aš gera rafmagnsvinnsluna kolefnisfrķa.  Žaš hefst aldrei meš fjölgun vind- og sólarorkuvera einvöršungu.  Kjarnorkan veršur aš koma til skjalanna.  Veriš er aš žróa kjarnorkuver meš mun minna geislavirkum śrgangi og styttri helmingunartķma geislavirkni hans, sem aš auki eru öruggari ķ rekstri en śranķum-kjarnorkuverin.

Ķ samgöngunum munu rafknśnir bķlar taka viš, og vetniš mun knżja stęrri samgöngutęki eša tilbśiš eldsneyti  śr vetni og koltvķildi/koleinildi, CO2 t.d. frį jaršgufuverum.  Rafgeymarnir mynda flöskuhįls ķ framleišsluferli rafmagnsbķla, og žess vegna veršur fyrirsjįanlega aš grķpa til vetnisrafala ķ bķlum ķ einhverjum męli. Stórir bķlaframleišendur ķ Asķu žróa nś slķka tękni. 

Ķ išnašinum stendur yfir mikil žróun til aš losna viš kolefni śr framleišsluferlinu. Žar gegnir vetni lykilhlutverki. Alcoa og Rio Tinto hafa stofnaš žróunarfélag, Elyses, til aš žróa įlvinnslu įn kolefnisskauta og reyndar įn vetnis lķka.  Meš ešalskautum, sem hafa a.m.k. 15 sinnum lengri endingu en kolefnisskautin, mun myndast sśrefni viš rafgreiningu sśrįls ķ staš koltvķildis frį kolaskautunum.  Annars myndast tiltölulega lķtiš af gróšurhśsalofttegundum viš vinnslu įls ķ heiminum; ašeins um 300 MtCO2eq/įr eša 0,8 % allrar orkutengdrar losunar koltvķildis.  Ef įlnotkun ķ landfarartękjum heimsins hefur leitt til 5 % eldsneytissparnašar žessara farartękja, žį jafngildir sś minnkun gróšurhśsalofttegunda helmingi losunar frį öllum framleišslustigum įlsins.  

Ķ mörgum löndum fer megniš af orkunotkun heimilanna til upphitunar eša kęlingar. Hitunarferliš er ķ mörgum tilvikum knśiš jaršgasi.  Į Norš-Austur Englandi er žróunarferli hafiš, sem snżst um aš leysa jaršgasiš af hólmi meš vetni.  Leeds-borg hefur forystu um žetta.  Žarna er markašstękifęri fyrir Ķslendinga, žvķ aš tališ er, aš įriš 2020 muni verš vetnis hafa hękkaš śr nśverandi 1,35 USD/kg ķ 2,30 USD/kg vegna aukinnar eftirspurnar og hęrri framleišslukostnašar śr jaršgasi vegna kolefnisgjalds.  Viš žetta verš fįst 46 USD/MWh af rafmagni, en til samanburšar er listaverš Landsvirkjunar nśna į forgangsorku 43 USD/MWh.

Tališ er, aš nśverandi vetnisframleišsla žurfi aš tķfaldast hiš minnsta vegna orkuskiptanna.  Hśn fer hins vegar nś ašallega fram meš vinnslu śr jaršgasi (95 %), en žarf aš verša meš rafgreiningu fyrir tilstilli sjįlfbęrs rafmagns.  Heimsframleišsla į vetni žarf žannig aš nema 600 Mt/įr um 2050 meš rafgreiningu.  Ef Ķslendingar įkveša aš leggja barįttunni viš gróšurhśsaįhrifin į erlendri grundu liš meš žvķ aš virkja t.d. 10 TWh/įr (helmingurinn af nśverandi raforkuvinnslu, žrišjungurinn af orkugetu nżtingarflokks Rammaįętlunar) til aš knżja vetnisframleišslu hérlendis og flytja megniš utan samanžjappaš, žį žarf til žess 65 kWh/kg, og hęgt veršur aš framleiša 150 kt/įr af H2 (vetni) į flutningstęku formi.  Žetta er ašeins 0,03 % af įętlašri markašsžörf, en myndi hjįlpa Englendingum talsvert viš aš vetnisvęša upphitun hśsnęšis į NA-Englandi.  Žetta gęfi aš lįgmarki śtflutningstekjur aš upphęš 345 MUSD/įr eša 43 mršISK/įr. 

Meš žessu móti mundu Ķslendingar teygja sig mjög langt viš aš ašstoša rķki viš orkuskiptin, sem vantar endurnżjanlega orku.  Žetta mundi aš óbreyttu žżša, aš viš žyrftum aš ganga į bišflokk virkjana fyrir eigin orkuskipti og 4 TWh/įr fyrir vetnisframleišslu til eigin nota fyrir t.d. stęrri samgöngutęki į landi įsamt vinnuvélum, skipum og flugvélum auk vaxandi orkužarfar vegna aukinna umsvifa į landinu.

burfellmgr-7340Sólknśin flugvél 

 

 


Sęstrengur eša išjuver

Enn er agnśazt hérlendis śt ķ langtķma raforkusamninga viš erlend stórišjufyrirtęki.  Žaš er kostulegt, žvķ aš žessir samningar voru ekki einvöršungu undirstaša stórvirkjana į Ķslandi, sem voru mun hagkvęmari ķ rekstri en smįvirkjanir eša margir smįįfangar stórvirkjana, heldur uršu žeir lķka undirstašan aš öflugu flutningskerfi raforku frį virkjunum til žéttbżlisins į SV-landi.  Žetta kerfi vęri bęši veigaminna, ž.e. vęri meš annmörkum minna afhendingaröryggis raforku til višskiptavinanna, og vęri miklu dżrara fyrir almenna notendur en reyndin er, ef raforkukerfiš hefši einvöršungu veriš snišiš viš almenna markašinn, sem nś er um 20 % af heild.

  Meš samnżtingu stórnotenda og almennings į einu og sama raforkukerfinu, sem stórnotendur hafa fjįrmagnaš aš mestu leyti, hefur draumur brautryšjendanna um einna lęgst raforkuverš į Ķslandi meš višunandi afhendingaröryggi ķ samanburši viš önnur lönd ķ Evrópu og reyndar vķšast hvar ķ heiminum rętzt.  Viš žessi hlunnindi bętast aušvitaš hitaveiturnar, žar sem žeirra nżtur viš til hśsnęšishitunar hérlendis. Hitaveiturnar stórminnka raforkužörfina eša um allt aš 10 TWh/įr, sem er um helmingur nśverandi virkjašrar orku.  Ķslendingar hafa žannig meš įręšni, framsżni og dugnaši į žessu tęknilega sviši, sem orkunżting er, boriš gęfu til aš leysa žau višfangsefni vel af hendi, sem felast ķ aš breyta orkulindum ķ veršmęta afurš, samfélaginu öllu til mikilla hagsbóta.  Žó mį betur, ef duga skal.  

Sem dęmi dugšu greišslur frį ISAL til Landsvirkjunar fyrir raforku fyrstu 30 įr rekstrarins til aš greiša upp allan upphaflegan stofnkostnaš Bśrfellsvirkjunar, Geithįlsstöšvarinnar, tveggja flutningslķna į milli Bśrfells og ISAL įsamt vararafstöš Landsvirkjunar ķ Straumsvķk.  Žessi mannvirki, nema vararafstöšin, leystu jafnframt śr almennum raforkuskorti į höfušborgarsvęšinu og vķšar, sem tók aš gęta ķ lok 7. įratugar sķšustu aldar.  

Sumir hagfręšingar o.fl. eru haldnir žeirri bįbilju, sem fyrir löngu komst į kreik, aš fjįrfestingar ķ raforkumannvirkjum, virkjunum, ašveitustöšvum og flutningslķnum, į grundvelli geršra langtķmasamninga um raforkuafhendingu til išjuvera, haldi ekki mįli, hvaš aršsemi varšar.  Žetta er alvarleg villa, sem stafar af žvķ, aš hagfręšingarnir hafa ekki tekiš meš ķ reikninginn óvenjulangan endingartķma virkjananna ķ fullri virkni og meš litlum rekstrarkostnaši.

  Venjulega er reiknaš meš bókhaldslegum afskriftartķma 40 įr fyrir virkjanir, en tęknilegur endingartķmi žeirra getur hęglega varaš 100 įr meš ešlilegu višhaldi og endurnżjun.  Ef hagfręšingarnir reikna bara aršsemina yfir afskriftartķmann, er ekki kyn, žótt keraldiš leki, žvķ aš botninn er žį sušur ķ Borgarfirši.  Ķ nešangreindri tilvitnun ķ téšan Óšin hafa menn komizt aš žeirri nišurstöšu, aš aršsemi žessara fjįrfestinga sé 5 %.  Réttara er aš įętla hana 50 % fyrstu 100 įrin aš jafnaši, ef gert er rįš fyrir 5 % ķ 40 įr og 80 % ķ 60 įr:

"Stašreyndin er sś, aš aršsemin af fjįrfestingu tengdri stórišju hefur veriš óvišunandi, eins og Óšinn hefur oft bent į.  Žetta kemur fram ķ skżrslu, sem Įsgeir Jónsson og Siguršur Jóhannsson skrifušu fyrir Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands įriš 2012, "Aršsemi Landsvirkjunar af rafmagnssölu til stórišju 1966-2010".  Nišurstaša žeirrar skżrslu er, aš aršsemi raforkusölunnar sé ekki nema lišlega 5 % fyrir skatta og veršbólgu, sem žżšir, aš fjįrfestingin stendur ekki undir fórnarkostnaši žess fjįrmagns, sem bundiš er ķ henni.  Žjóšhagslegur įbati hefši veriš meiri, ef rķkiš hefši ekki sogaš žetta fé til sķn og žaš hefši veriš til reišu ķ ašra atvinnuvegafjįrfestingu."

Mįlflutningi af žessu tagi er beitt ķ vanburša tilraun til aš fęra rök fyrir žeirri skošun, aš erlendar fjįrfestingar ķ orkukręfum išnaši hérlendis séu óalandi og óferjandi.  Žetta eru fordómar.  Žessi išnašarstarfsemi hefur gert ķslenzkum orkufyrirtękjum kleift aš fjįrfesta ķ virkjunum, sem mala gull ķ 100 įr.  Baušst ķslenzka rķkinu einhvern tķmann višlķka fjįrfestingartękifęri ? 

Jafnvel žótt įlveriš ķ Straumsvķk muni ašeins starfa ķ tęplega 70 įr (śt nśverandi samningstķma um raforku), žį veršur mešalaršsemin af fjįrfestingum vegna žess samt um 50 %, žvķ aš orkuveršiš žangaš hefur hękkaš mjög mikiš į rekstrartķmabilinu, ekki sķzt eftir aš afskriftartķmabili Bśrfellsvirkjunar lauk. 

Starfsemi fyrirtękjanna, sem śtlendingar hafa stofnsett hérlendis til aš skapa veršmęti śr endurnżjanlegri orku, hefur leitt til mikillar tęknižróunar hérlendis og öryggis- og umhverfisstjórnun hefur tekiš stakkaskiptum fyrir žeirra tilverknaš og žeirra ķslenzka starfslišs.  Žaš er žess vegna ekki reist į neinum rökum, aš t.d. įlverin hafi veriš einhvers konar byrši hér, sem haldiš hafi aftur af žróuninni vegna žess, aš fénu til orkumannvirkjanna hefši getaš veriš betur variš.  Žetta er algerlega tilhęfulaust og sorglegt aš sjį Óšin falla ofan ķ žennan fśla pytt.

Sķšan vķkur Óšinn sögunni aš sęstrengsvišręšum žįverandi forsętisrįšherranna, Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar og Davids Cameron, en Óšinn er ekki sį eini, sem hefur tilhneigingu til aš stilla aflsęstreng til śtlanda upp sem heppilegum valkosti viš mįlmišjuverin.  Žar veršur žį ekki komizt hjį žvķ aš stilla upp žrišja valkostinum, sem er vinnsla vetnis hérlendis śr vatni meš rafgreiningu, en ķ uppsiglingu er į Bretlandi mikill markašur fyrir vetni til aš leysa jaršgas af hólmi sem orkugjafi til upphitunar hśsnęšis.  

"Rįšherrarnir ręddu einnig samstarf ķ orkumįlum og var įkvešiš aš setja į laggirnar vinnuhóp til aš kanna mögulega tengingu landanna ķ gegnum sęstreng.  Sigmundur Davķš sagšist hafa fyrirvara um lagningu sęstrengs.  Forsenda fyrir mögulegri lagningu sęstrengs ķ framtķšinni vęri, aš raforkuverš til heimila og fyrirtękja hękki ekki. Ešlilegt er žó aš eiga višręšur viš Breta um žau efnahagslegu og félagslegu įhrif, sem lagning sęstrengs į milli landanna gęti haft ķ för meš sér."

Hér er meinloka į feršinni.  Žaš er śtilokaš, aš tenging ķslenzka raforkukerfisins viš erlent raforkukerfi, žar sem heildsöluverš raforku er a.m.k. tvöfalt raforkuveršiš hérlendis, hafi ekki įhrif į veršlagningu raforku hér til hękkunar.  Eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins hérlendis og tengingu raforkukerfanna mun veršlagningin hér rįšast ķ "Nord Pool" orkukauphöllinni, žar sem Ķsland og Bretland verša.  Ķslenzkir raforkukaupendur verša žar ķ samkeppni viš brezka og kannski einnig viš kaupendur į meginlandinu, žvķ aš Bretland er raftengt žangaš og brįšlega viš Noreg einnig.  Vilja Samtök išnašarins og Samtök atvinnulķfsins žetta ?  Žau mega ekki fljóta sofandi aš feigšarósi, heldur ber aš berjast gegn slķkum kostnašarauka į sķn ašildarfyrirtęki, sem raftenging viš śtlönd óhjįkvęmilega hefur ķ för meš sér.  

Hérlendis hafa heyrzt raddir um, aš žaš muni verša į valdi ķslenzkra stjórnvalda, hvert rafmagnsveršiš veršur til almennings hérlendis eftir slķka tengingu.  Žaš er tóm vitleysa. Hverjum dettur ķ hug, aš rķkissjóšur hafi bolmagn til slķkra nišurgreišslna ?  Ef hann hins vegar reynir žaš, gerist hann umsvifalaust brotlegur viš reglur EES-samningsins, sem banna slķk inngrip rķkisins ķ samkeppnismarkaš, enda eru t.d. engin fordęmi um slķk inngrip norska rķkissjóšsins meš sinn öfluga bakhjarl, olķusjóšinn, žótt norskum fjölskyldum og fyrirtękjum hafi svišiš mjög undan grķšarlegum veršhękkunum rafmagns žar ķ landi samfara śtflutningi į rafmagni. 

Óšinn hefur furšulega afstöšu til žessa mįls, žvķ aš hann skrifar, aš hann sé sammįla Sigmundi um, aš "žaš er óįsęttanlegt, aš ķslenzkur almenningur taki į sig žyngri byršar meš tilkomu sęstrengs.  En žetta eru óžarfar įhyggjur Sigmundar bęši fyrr og nś".  Žęr eru ekki óžarfar. Žaš er žvert į móti óhjįkvęmilegt, aš ķslenzkur almenningur  beri kostnaš af sęstrengsuppįtęki, bęši beinan og óbeinan.  Beini kostnašurinn felst ķ aš standa undir kostnaši Landsnets viš aš reisa flutningslķnur frį stofnkerfinu og nišur aš landtökustaš sęstrengsins, sennilega tvęr 400 kV lķnur samkvęmt forskrift Orkupakka #3, og óbeini kostnašurinn felst ķ hękkun į veršlagningu raforku vegna tengingar viš erlendan markaš og minna frambošs en eftirspurnar.

Sķšan fimbulfambar Óšinn um, aš sś lķfskjarastefna, sem felst ķ žvķ aš halda raforkuverši lįgu til heimila, sem nota ašeins 5 % af heildarraforkunotkun, haldi verši nišri til hinna, ž.e. almenns atvinnurekstrar og stórišju, og aš žar meš nįi orkuseljendur minni hagnaši en ella.  Hann athugar žaš ekki, aš lįgt raforkuverš skapar atvinnurekstrinum ķ landinu naušsynlegt forskot ķ samkeppni viš fyrirtęki, sem eru betur stašsett m.v. ašdrętti og flutninga afurša į markaš.  Žį dregur lįgt raforkuverš til almennings ekkert śr svigrśmi raforkuheildsalanna til aš gera hagstęša langtķma raforkusamninga.  

Žaš fettir enginn fingur śt ķ žaš, žótt umsamiš verš til stórišju hękki, žegar langtķmasamningar eru endurnżjašir.  Stórišjan hefur um langa hrķš stašiš undir fjįrmögnun raforkukerfisins og lįgu raforkuverši til almennings.  Viš žaš er ekkert aš athuga.  

Žegar menn draga ķ efa, aš stašan sé žessi, žį gleyma žeir dreifingarkostnašinum, sem hérlendis nemur tęplega 40 % af heildarkostnaši rafmagns til almennings, en stórišjan sér sjįlf um fyrir sig.  Žį gleyma menn einnig, aš fjįrfesting į bak viš hverja kWh er um 60 % meiri, žegar virkjaš er fyrir ójafnt įlag, eins og įlag almenningsveitna, en fyrir jafnt įlag stórišjunnar, og hagkvęmni stęršarinnar er žį ótalin.  

Óšinn klykkir śt meš eftirfarandi hvatningu til išnašarrįšherra:

"Óšinn vonar, aš išnašarrįšherra muni loks lįta reyna į žaš, hvort lagning sęstrengs sé fęr leiš, enda allir helztu hagfręšingar landsins sammįla um įhrif hennar į žjóšarhag."

“Ošinn vill sem sagt kanna til hlķtar, hvort hęgt sé aš žróa įlitlega višskiptahugmynd meš Englendingum um raforkuvišskipti viš Ķslendinga.  Af žeim gögnum, sem žegar eru fyrir hendi, mį žó ljóst vera, aš alvarlegir meinbugir eru į žessu sęstrengsverkefni, žótt Óšinn telji "alla helztu hagfręšinga landsins" telja verkefniš žjóšhagslega hagkvęmt.  Vęri fróšlegt aš sjį žį śtrikninga, žvķ aš žetta stenzt ekki, į mešan heildsöluverš raforku į Englandi er undir 180 USD/MWh, sem er 2,25 x nśverandi heildsöluverš žar.  Žetta stafar m.a. af grķšarlegum eša um 10 % afltöpum į leišinni, sem flutningar um strenginn verša aš borga.  Ef 1400 MW fara inn į endabśnašinn, žį koma ašeins 1260 MW śt eša meš öšrum oršum 140 MW tap.  Žaš er tęplega aflgeta Blönduvirkjunar.

Nś er aš opnast nżtt višskiptatękifęri į NA-Englandi fyrir orku.  Leeds-borg hefur įform um orkuskipti viš hśshitun, og borgarstjórnin vill leysa jaršgas af hólmi meš vetni.  Fljótt į litiš getur reynzt aršsamt aš rafgreina vatn į Ķslandi og senda žaš utan meš skipi, en flutningskostnašinn žarf žó aš kanna nįnar.  Žaš er lķka annar markašur aš opnast fyrir vetni ķ Evrópu, en žaš er hluti stįlišnašarins, sem vill verša kolefnishlutlaus meš žvķ aš afoxa jįrngrżtiš meš vetni ķ staš jaršgass, sem notaš er ķ sumum stįlvinnsluofnum.  Žaš sparar orku aš framleiša vetniš į Ķslandi m.v. aš gera žaš meš ķslenzku rafmagni į Englandi, og vetnisframleišslan felur ķ sér veršmętasköpun meš rafmagni  įsamt nokkurri atvinnusköpun.  Žį er hęgt aš leysa benzķn og dķsilolķu og vęntanlega flotaolķu lķka af hólmi meš amonķum, NH3.  Vetnis- og ammonķumframleišsla į Ķslandi jafngilda aš öllum lķkindum meiri žjóšhagslegri hagkvęmni en hrįr raforkuśtflutningur.

ISAL ķ Straumsvķk 

 

 


"Sęstrengurinn og orkupakkinn"

 Höfundurinn "Óšinn" birti afleitan pistil undir ofangreindri fyrirsögn ķ Višskiptablašinu 22. nóvember 2018.  Žetta var mišur, žvķ aš oftast eru pistlar meš žessu höfundarnafni frumlegir og fela ķ sér réttmęta gagnrżni og góša greiningu į višfangsefninu.  Ķ žessu tilviki uršu honum žó į nokkrir alvarlegir fingurbrjótar.  

Hann minnir ķ upphafi į 3 orkumarkmiš ESB fyrir įriš 2020, sem sennilega munu ekki nįst, ašallega vegna of einhliša įherzlu į slitróttar, endurnżjanlegar orkulindir, sól og vind, į mešan grunnorkugjöfum į borš viš kjarnorkuver er lokaš. Aš berjast žannig į tveimur vķgstöšvum samtķmis hefur jafnan veriš įvķsun į ófarir.  Fyrir vikiš hefur kolanotkun sumra ESB-landa aukizt og koltvķildislosun orkuišnašarins ķ heild innan ESB lķka.  

Fyrsta markmišiš var, aš endurnżjanlegar orkulindir stęšu undir minnst 20 % raforkužarfarinnar.  Žaš mun ekki nįst.  Į Ķslandi er žetta hlutfall nęstum 100 %.

Annaš markmišiš var, aš orkunżtni ykist um 20 % (vantar višmišunartķmann).  Į 10 įrum hefur eldsneytisnżtni ökutękja aukizt um a.m.k. 20 %, og lķklega hefur orkunżtni raforkuvera ķ Evrópu aukizt um 20 % į 20 įrum.  Į Ķslandi eru of mikil orkutöp ķ raforkukerfinu vegna of lķtilla fjįrfestinga.  Įriš 2015 nįmu töp og eigin notkun raforkukerfisins 1303 GWh eša 6,9 % af heildarraforkuvinnslu.  Töp og eigin notkun žurfa aš fara nišur fyrir 5 % eša minnka um 400 GWh/įr.  Žannig sparast um 2 mršISK/įr.

Žrišja markmišiš var aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda um 20 % (višmišunarįr vantar).  Žetta markmiš nęst alls ekki.  Sé mišaš viš įriš 2005, sem stundum er gert, nęst žessi minnkun alls ekki ķ ESB, og sigiš hefur į ógęfuhlišina į Ķslandi.  Žess vegna fer koltvķildisgjald losunar hękkandi ķ ESB, og kolefnisgjald eldsneytis fer hękkandi į Ķslandi.  Hiš sķšara er óréttmętt, žvķ aš allsendis ófullnęgjandi framboš er enn į rafbķlum, til aš žeir geti tekiš bróšurpart endurnżjunaržarfarinnar, og enginn raunhęfur rafmagnsvalkostur er enn fyrir stórar dķsilvélar.  Stjórnvöld eru komin fram śr sér ķ skattheimtu vegna orkuskiptanna.  Markašurinn hlżtur aš rįša feršinni, en ekki löngun stjórnmįlamanna. 

Óšinn viršist éta upp eftir rįšuneytum utanrķkis og išnašar, žegar hann skrifar:

"Ekki er įstęša til aš hafa sérstakar įhyggjur af žessum [orku] pakka, žó aš ešlilegt sé aš gjalda varhug viš öllum pakkasendingum frį Brüssel.  Žessi löggjöf mun hafa mun minni įhrif į Ķslandi en į meginlandi Evrópu og lķklega lķtil sem engin."

Žessu er einmitt žveröfugt fariš.  Žar sem samkeppnismarkašur var fyrir raforku (og gas) og uppfyllti samkeppnisreglur ESB, žegar Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB var lögleiddur ķ ašildarlöndunum įriš 2009, žar varš lķklega ekki mikil breyting fyrir orkukaupendur, žegar Landsreglari tók til starfa sem eftirlitsašili og reglusetningarašili fyrir orkumarkašinn, starfandi beint undir ACER-Orkustofnun ESB. 

Žar sem hins vegar ekki er fyrir hendi samkeppnismarkašur, eins og ķ tilviki Ķslands, žar veršur aš stofna slķkan eftir lögleišingu Orkupakka #3.  Lķklegt er, aš į Ķslandi verši stofnaš śtibś frį "Nord Pool" orkukauphöllinni.  Žetta eitt og sér mun hafa miklar breytingar ķ för meš sér fyrir orkuseljendur og orkukaupendur.  Raforkuveršiš veršur sveiflukennt, og mešalveršiš mun hękka, af žvķ aš samręmd orkulindastżring veršur bönnuš, sem hęglega getur leitt til ofnotkunar mišlunarlónanna ķ samkeppni viš jaršgufuverin og žar af leišandi mikilla veršhękkana aš vetrarlagi og jafnvel orkuskorts.

"Aftur og aftur hefur komiš fram, aš Landsvirkjun hefur hvorki getu né įhuga į aš leggja śt ķ 800 milljarša króna framkvęmd, enda vęri slķkt fįsinna.  Landsvirkjun hefur į hinn bóginn aftur og aftur greint frį įhuga erlendra ašila į žvķ aš leggja sęstrenginn."

Nś er žaš vel žekkt, aš sęstrengurinn "Ice-Link" hefur hlotiš nįš fyrir augum ESB og er į lista ACER um forgangsorkusamtengingar Evrópulanda.  Žaš žżšir, aš žessi samtenging veršur styrkhęf śr sjóšum Evrópusambandsins, sem miša aš aukinni hlutdeild sjįlfbęrrar orku ķ orkunotkun ESB.  Hvaša įhrif śtganga Breta śr ESB hefur į žessi įform, er enn óljóst.  Hitt er žó öruggt, aš orkuvišskipti Breta og ESB-landanna munu halda įfram, og hugsanlega veršur Bretland aukaašili (įn atkvęšisréttar) aš ACER, eins og fyrirhugaš er meš EFTA-löndin.

Meš ofangreindum stofnkostnaši, 2 % įrlegum rekstrarkostnaši, 10 % heildartöpum og 8 % įvöxtunarkröfu ķ 25 įr, mun flutningsgjaldiš žurfa aš nema 90 USD/MWh, sem gęti lękkaš ķ 80 USD/MWh vegna styrkveitinga frį ESB.  Žetta er svipaš verš og nś fęst fyrir raforku į heildsölumarkaši į Englandi.  Ekkert er fast ķ hendi um, aš brezki rķkissjóšurinn muni tryggja įkvešiš lįgmarksverš raforku um žennan sęstreng, sem sé talsvert hęrra en žetta markašsverš, enda er ekkert slķkt įformaš ķ višskiptum Noršmanna og Breta meš sjįlfbęra raforku frį Noregi.

"Nęr vęri aš lķta til vęntrar aršsemi slķks verkefnis fyrir ķslenzka raforkusala, sem flestir eru ķ opinberri eigu.  Žar hafa veriš nefndir 10-40 milljaršar króna į įri eftir žvķ, hvaša forsendur menn hafa gefiš sér."

Žaš viršist alveg śt ķ hött, aš svo mikiš fįist fyrir ķslenzka raforku į Bretlandi, aš stašiš geti undir greišslum į 80 USD/MWh til sęstrengseigandans og žar aš auki greišslum til orkuvinnslufyrirtękja į Ķslandi, sem įsamt orkusölu innanlands standi undir um 25 mršISK/įr (10-40 mršISK/įr) ķ aršgreišslum til fyrirtękjanna.  Um slķkar fjarstęšur er ekki annaš hęgt aš segja en žęr hljóta aš vera ęttašar frį skżjaglópum. 

S.k. listaverš Landsvirkjunar fyrir forgangsorku er nśna 43 USD/MWh.  Žaš eru ašeins um 5 TWh/įr eftir virkjanlegir meš žessum einingarkostnaši, en 1200 MW sęstrengur žarf 10 TWh/įr frį neti fyrir ofangreindan flutningskostnaš.  50 USD/MWh er žannig naušsynlegt forgangsorkuverš frį Ķslandi inn į sęstreng.  Žaš žżšir V=80+50=130 USD/MWh, sem brezkir kaupendur yršu aš greiša fyrir ķslenzkt rafmagn, ef ekki į aš verša tap į višskiptunum.  Žaš er 63 % hękkun m.v. nśverandi markašsverš į Englandi.  Hvaš skyldu draumóramenn segja um žetta ?  Lķtum aftur į Óšin:

"Žaš, sem skiptir aršsemi sęstrengs mįli, er, hvort žaš nįist samningur viš brezk stjórnvöld um orkuverš, sem gildir śt lķftķma sęstrengsins eša ekki.  Ķ upplżsingum, sem Landsvirkjun hefur birt frį orkumįlarįšuneyti Bretlands um verš į endurnżjanlegri orku, kemur fram, aš žaš er 3-5 sinnum hęrra en listaverš Landsvirkjunar til 15-35 įra.  Ketill Sigurjónsson, lögfręšingur og sérfręšingur ķ orkumįlum, telur žaš geta veriš hęrra eša allt aš 6-8 sinnum hęrra." 

Hér eru miklar vęntingar, en ekkert kjöt į beinunum.  Vęntanlega į Óšinn viš afskriftartķmann fremur en tęknilegan lķftķma sęstrengsins.  Höfundur žessa pistils hefur reiknaš meš 25 įra afskriftartķma, sem er hįmark, en annars veršur flutningskostnašur raforku enn žį hęrri.  Samkvęmt žessu er rķkisstjórn Bretlands fśs til aš tryggja um 4x43=172 USD/MWh fyrir raforku frį Ķslandi.  Hśn žyrfti žį aš greiša 172-80=92 USD/MWh meš henni eša 790 MUSD/įr aš jafngildi um 100 mršISK/įr.   Fyrir slķkan samning fengi Landsvirkjun (fyrir tilviljun) sömu upphęš, en slķkir samningar vęru samt ekki žjóšhagslega hagkvęmir, žvķ aš upp aš 180 USD/MWh (100 USD/MWh til innlendra orkuvinnslufyrirtękja) fęst meiri veršmętasköpun meš innanlandsnotkun raforkunnar.  

Er fótur fyrir žvķ, aš brezka rķkisstjórnin geti og vilji gera slķka samninga viš Ķslendinga ?  Nei, žaš er enginn fótur fyrir žvķ.  Žaš er allt annaš mįl, hverju hśn og žingiš telja verjanlegt aš verja til žróunar į kjarnorkuveri (Hinkley 150 USD/MWh) og į vindorkuverum undan ströndinni (200 USD/MWh).  Eins og sakir standa eru nįnast engar lķkur į, aš brezk stjórnvöld vilji eša geti gert samninga um svona hįtt verš, hvaš žį eins og haft er eftir Katli Sigurjónssyni, žvķ aš brezki rķkissjóšurinn er rekinn meš miklum halla og ķ hverjum fjįrlögunum į fętur öšrum eru nišurgreišslur vegna sólar- og vindorku minnkašar, enda fer kostnašur frį žeim hratt lękkandi vegna tęknižróunar.   Nišurgreišslur til vindorkuvera undan strönd hafa žó aš mestu haldizt.  

Ašeins ef raforkuverš į Englandi hękkar um meira en 60 % veršur hagkvęmt fyrir ķslenzka virkjanaeigendur aš stękka markaš sinn, en enginn getur tryggt žeim slķkt verš til frambśšar eša śt afskriftartķma nżrra virkjana.  Af žessum įstęšum er višskiptagrundvöllurinn enginn, nema eitthvaš annaš komi til, t.d. lokun išjuvera į Ķslandi, en stjórnvöld ęttu aš vinna gegn slķkum skiptum, žvķ aš žau verša ekki ķ žjóšarhag, eins og hér hefur veriš rakiš. Hér er vert aš benda į, aš norska rķkisstjórnin hefur lagt sig ķ framkróka viš aš framlengja raforkusamninga viš orkukręfan išnaš ķ Noregi.  Žaš mundi hśn ekki hafa gert, nema hśn teldi žjóšhagslega hagkvęmara aš nota raforkuna til veršmętasköpunar ķ Noregi en aš flytja hana til śtlanda um millilandatengingarnar. Samt hiršir rķkisfyrirtękiš Statnett allan įgóša af flutninginum sjįlfum, Žvķ aš Statnett į allar millilandatengingarnar.    

Ķ nęsta pistli veršur haldiš įfram aš fjalla um žessa grein Óšins og žį m.a. um aršsemi orkusölu til stórišju. 

 

 

 

 

  

  

 


Noršmenn sśpa seyšiš - mįlsmešferš Stóržingsins kęrš

Noršmenn bśa viš frjįlsa samkeppni ķ orkukauphöll, žar sem spįkaupmennska er stunduš meš raforku aš hętti Evrópusambandsins-ESB.  Raforkuveršiš ķ Noregi sveiflast eftir framboši og eftirspurn žar og eftir verši ķ ESB vegna millilandatenginganna.  Nś, žegar koltvķildisskattur og verš į losunarkvótum koltvķildis fer hękkandi ķ ESB, hękkar raforkuveršiš ķ Noregi, žótt Noršmenn framleiši nįnast enga raforku meš jaršefnaeldsneyti. Žetta er einn af göllunum fyrir land endurnżjanlegrar raforku viš aš vera į raforkumarkaši ESB.

Ķ september  2018 rigndi meira en dęmi eru um ķ Noregi, eftir mikla žurrka ķ sumar, og žess vegna er ekki śtlit fyrir brįšan vatnsskort ķ mišlunarlónum ķ vetur, en samt er raforkuverš žar meš hęsta móti vegna millilandatenginganna og og vöntunar į framlagi orku frį norskum vindmyllum vegna lķtt vindasamrar vešrįttu ķ umhverfi flestra vindmyllna Noregs.  

Vindorkuver eru farin aš hafa įhrif į framboš raforku ķ Noregi, en śtihitastigiš ręšur mestu um eftirspurnina.  T.d. ķ viku 50/2018 blés lķtiš og hitastig var ķ mešallegi.  Žį nam orkuveršiš til almennings um 59 Naur/kWh eša 8,5 ISK/kWh (60 EUR/MWh).  Žetta er allt aš 40 % hęrra en hérlendis.  Ef nś kólnar um 3-4 °C, getur veršiš hękkaš um žrišjung og jafngildir žį 11,3 ISK/kWh, einvöršungu fyrir orkuhlutann (allt aš 90 % hęrra en hérlendis).  Žetta mį tvöfalda vegna flutnings, dreifingar og skatta, svo aš almenningur ķ Noregi mį žį śt meš um 22 ISK/kWh, sem er talsvert hęrra en hérlendis.  

Enn verra er žetta į meginlandinu.  Ķ Belgķu var veršiš nżlega 350 EUR/MWh = 49 ISK/kWh fyrir rafmagniš įn flutnings og skatta.  Žetta sżnir hrikalegar öfgar markašskerfisins.  Kerfi af žessu tagi į ekkert erindi hingaš til lands, enda myndi žaš fljótt kippa stošunum undan velferšarsamfélaginu hér og samkeppnishęfni atvinnulķfsins.  Fulltrśar atvinnulķfsins ęttu aš kynna sér žessi mįl og taka opinbera afstöšu ķ žessu brżna hagsmunamįli atvinnulķfsins.   

Noršmenn eru ešlilega óįnęgšir meš žaš, aš afurš vatnsafls žeirra og vindafls, rafmagniš, skuli vera undirorpin grķšarlegum veršsveiflum į markaši og hįš rafmagnsverši annars stašar ķ Evrópu.  Ef vindar blįsa veikt ķ Danmörku, Hollandi og Žżzkalandi, žį hękkar rafmagnsverš ķ Noregi.  Ef ESB įkvešur aš hękka koltvķildisskatt, žį hękkar rafmagnsverš ķ Noregi, og geta mį nęrri, aš slķkt setji alvarlegt strik ķ heimilisbókhaldiš hjį Ola Nordmann og Kari, sem eru Jón og Gunna Noregs, žegar žetta gerist į kuldaskeiši aš vetrarlagi, en mešalheimili ķ Noregi notar um tķfalt meira rafmagn aš mešaltali yfir įriš en mešalstórt ķslenzkt heimili vegna žess, aš ķ Noregi er rafmagn notaš til hśshitunar. Žar af leišandi er raforkukerfi Noregs aflhannaš, en hérlendis er žaš hins vegar orkuhannaš, sem gefur mun betri nżtingu orkumannvirkjanna aš mešaltali yfir įriš.  Noršmenn hafa reynt aš bęta sér žetta upp meš aflsölu til śtlanda.  Raforkukerfi okkar bżšur einfaldlega ekki upp į slķkt.  Žegar raforkuveršiš hękkar og žröngt veršur ķ bśi hjį fręndum vorum, er gengiš į eldivišarhlašann og kynt upp meš kamķnunni, svo aš į lygnum vetrardögum leggst reykjarmökkur yfir byggšina. Žaš léttir undir meš buddunni, en ekki er žaš heilsusamlegt. 

Staša Noregs ķ žessum efnum į aš verša Ķslendingum vķti til varnašar.  Viš eigum ekki aš lįta gróšapunga klófesta hér orkumarkašinn og sameina hann Evrópumarkašinum meš sęstreng til aš hefja spįkaupmennsku meš raforkuna į stórum markaši, sem óhjįkvęmilega mun rżra kjör alžżšu hérlendis og veikja ķslenzk fyrirtęki.  Munum hiš fornkvešna: ef žś réttir skrattanum litla fingurinn, žį tekur hann alla hendina.  

Noršmenn eru aš vakna upp viš vondan draum.  Žeir eru ekki bśnir aš gefast upp, žótt Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn hafi veriš samžykktur į Stóržinginu ķ vetur, reyndar meš 8 skilyršum.  Žegar ESB tekur aš brjóta žessi skilyrši, žį munu Noršmenn verša ęfir, einkum Verkamannaflokksmenn, sem sömdu žessi skilyrši.  ESB skrifaši aldrei undir žessi skilyrši, svo aš žeir svķkja ekkert, žótt žeir hundsi žau. 

"Nei til EU"-samtökin hafa haldiš uppi öflugu andófi gegn ESB ķ Noregi, og hafa nś kęrt rķkiš fyrir žaš, aš ekki var krafizt aukins meirihluta į Stóržinginu viš afgreišslu Orkupakka #3, eins og stjórnarskrį Noregs įskilur, žegar um skżrt fullveldisframsal er aš ręša.  Hér fyrir nešan er žżšing pistilhöfundar į blašagrein frį "Nei til EU" um žetta efni, en hśn er birt į frummįlinu ķ višhengi meš žessum pistli:

"ACER mįlsóknin snżst um heišarleika":

"Rķkisstjórn og Stóržing hafa ekki frķtt spil viš aš hola norskt fullveldi aš innan; žess vegna ętlar "Nei til EU" aš nżta réttarkerfiš til aš verja leikreglur Stjórnarskrįrinnar.

"Nei til EU" hefur stefnt Rķkinu, sem Erna Solberg, forsętisrįšherra, stendur sem fulltrśi fyrir, meš kröfu um, aš rķkisstjórnin setji Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB ekki ķ framkvęmd, en sį fellir Noreg undir valdsviš Orkustofnunar ESB-ACER.  Röksemdin er sś, aš ACER-samžykkiš sé ógilt, af žvķ aš Stóržingiš fylgdi ekki Stjórnarskrįrgrein nr 115 um fullveldisafsal, sem m.a. įskilur aukinn 3/4 meirihluta.

     Žetta er ķ fyrsta skipti, sem "Nei til EU" fer ķ mįlsókn.  Viš erum félag, sem er grundvallaš į lżšręši, og erum gagnrżnin į aš beina stjórnmįlum į brautir réttarfars, eins og er hįttur ESB.  Ķ EES-samninginum blasir žetta viš meš stöšugum inngripum eftirlitsstofnunarinnar ESA, sem yfirstżrir stjórnmįlalegum įherzlumįlum [t.d. banni Alžingis viš innflutningi ófrosins kets o.fl.-innsk. BJo].  Viš erum žeirrar skošunar, aš lżšręši og fullveldi séu nįtengd, og Stjórnarskrįin sé réttarfarsramminn, sem afmarkar leikreglurnar fyrir norskt lżšręši.  Žess vegna er śrslitaatriši, aš hin sértęku skilyrši, sem Stjórnarskrįin setur fyrir fullveldisafsali, séu virt ķ hvķvetna.

Aš snišganga Stjórnarskrįna:

Samkvęmt Stjórnarskrį eiga dómstólarnir aš hafa alveg óhįša stöšu.  Žaš felur ķ sér aš gęta žess, aš einnig žeir, sem setja lögin og framkvęma žau, fylgi lagabókstafnum.  Sjįlfstęšiš hverfur, ef réttarkerfiš samžykkir tafarlaust Stjórnarskrįrtślkanir, sem Stóržing og rķkisstjórn miša viš.

     Ķ svo miklu deilumįli sem ACER-mįlinu hefši Stóržingiš sjįlft įtt aš óska eftir mati Hęstaréttar, eins og žaš į möguleika į meš Stjórnarskrįrgrein nr 83.  Žaš vildi hins vegar-eša žorši-Stóržingsmeirihlutinn ekki gera.  Kristilegi žjóšarflokkurinn, KrF, lagši fram tillögu um slķkt mat, en meirihlutinn hafnaši žvķ.  Žegar Stóržingiš gerir lķtiš śr lżšręšinu, er sś leiš opin ķ stjórnskipun okkar, aš réttarkerfiš geti leikiš stęrra stjórnmįlalegt hlutverk en ella til varnar Stjórnarskrįnni.  

     ACER-mįliš leysti śr lęšingi grķšarlega krafta, og mjög mörgum finnst, aš viš Stóržingssamžykktina hafi Stjórnarskrįin veriš snišgengin.  Viš höfum safnaš yfir MNOK 1,0 til mįlssóknarinnar, og enn bętist viš söfnunarféš.  Ef naušsyn krefur munum viš reka mįliš fyrir Hęstarétti til aš fį dómsśrskurš, sem eiginlega allir ęttu aš hafa hag af, aš komi.

Meira en "lķtil įhrif":

Ašalspurningin ķ vęntanlegu dómsmįli er, hvort valdframsališ "hafi lķtil įhrif", eins og rķkisstjórnin fullyršir, og hvort žetta sé nógu góš röksemd til aš hafna grein 115 og ķ stašinn aš velja einfaldari samžykktarforskrift (gr. 26).  Talsveršur fjöldi žekktra lögfręšinga var opinberlega mjög gagnrżninn į ašferš mįlsmešferšarinnar ķ ACER-mįlinu.

     Fyrirkomulag įkvaršana orkustofnunarinnar ACER ķ EES er mjög sérstök.  Eftirlitsstofnunin ESA į formlega aš taka įkvaršanirnar, en įkvaršanirnar eru skrifašar hjį ACER.  Įkvaršanir ESA fara sķšan til Landsreglarans, sem samkvęmt regluverki ESB veršur aš vera óhįšur yfirvöldum hvers lands.  Landsreglarinn į aš afrita og framkvęma įkvaršanir ESA, og tekur hvorki viš fyrirmęlum frį rķkisstjórn né Stóržingi.  Meš öšrum oršum er bśin til röš afritunarįkvaršana frį ESB-stofnuninni, sem verša bindandi fyrir viškomandi ašila ķ Noregi.

Ķ įlitsgerš um Stjórnarskrįrgrein nr 115 og ACER-mįliš bendir Hans Petter Graver į marga veikleika viš mat rķkisstjórnarinnar, m.a., aš lagt hafi veriš til grundvallar, aš völdin, sem ESA fįi, séu einvöršungu žjóšréttarlegs ešlis.  Graver skrifar: "Žar eš völdum ESA veršur beitt ķ norsku réttarumhverfi, munu įkvaršanir ESA verša į lagalegum innanrķkisgrundvelli, og žęr verša bindandi og njóta forgangs samkvęmt EES-samninginum gagnvart žeim, sem žęr beinast aš.  Landsreglarinn veršur aš landslögum skyldugur til aš framfylgja įkvöršunum ESA.  Žetta atriši hefši įtt aš hafa ķ huga viš mat į "įhrifalitlu" valdi, og gęti žį hafa leitt til annarrar nišurstöšu."

Orka er viškvęmt mįl:

Hjį orkustofnuninni ACER hafa veriš teknar įkvaršanir um rör og rafstrengi yfir landamęri aš andvirši mörg hundruš milljónir norskra króna (MNOK).  ACER getur einnig įkvaršaš śthlutun į flutningsgetu ķ evrópska orkukerfinu.  Žar aš auki hefur hśn heimildir til aš afla upplżsinga hjį einkaašilum ķ orkugeiranum og til aš leggja į sektir, ef ekki er oršiš viš žessari upplżsingaskyldu.  

     Viš žetta mį bęta, aš orka er mišlęgt og viškvęmt sviš fyrir Noreg sem rķki, einkafyrirtęki og borgarana.  Er žį hęgt, heišarlega og hreinskiliš, aš halda nokkru öšru fram en žvķ, aš valdframsališ hafi mikil įhrif ? 

 Į Ķslandi hefur rįšuneytisfólk og fólk į mįla hjį  rįšuneytunum sett sig į hįan hest og gert lķtiš śr röksemdum fyrir žvķ, aš innleišing og framkvęmd Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB hérlendis sé utan leyfilegra marka ķslenzku Stjórnarskrįrinnar.  Hśn er strangari, ef eitthvaš er, en norska Stjórnarskrįin aš žessu leyti, en samt geisa um žetta haršar deilur ķ Noregi.  Ķslenzkir embęttismenn ęttu aš foršast aš lįta ķ ljós hroka sinn gagnvart žeim, sem braušfęša žį.  Žeir eru enn ekki nema "smalar ķ hlutastarfi fyrir ESB".

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

"Hver veit, nema Eyjólfur hressist ?"

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš į Landsfundi sjįlfstęšismanna ķ marz 2018 var einróma samžykkt įlyktun frį Atvinnuveganefnd fundarins um aš hafna frekara valdframsali yfir orkumarkaši landsins til evrópskra stofnana.  Žaš var skilningur langflestra Landsfundarfulltrśa, aš žarna vęri į feršinni skżr afstaša Landsfundar gegn innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Sķšan hafa žó heyrzt hjįróma raddir fįeinna sjįlfstęšismanna um, aš žaš sé misskilningur, aš téš Landsfundarįlyktun eigi viš Orkupakka #3.  Eigi er örgrannt um, aš rįšherrar išnašar og utanrķkismįla, sem meš mįliš fara ķ rķkisstjórn, hafi višhaft slķkar dylgjur, og veršur aš fęra žeim žaš til hnjóšs, bįšum. Hefur žį heyrzt fleygt, aš žįttur ķ grunnstefnu Sjįlfstęšisflokksins sé frjįls samkeppni meš vöru og žjónustu, og Orkupakki #3 snśist ķ raun um frjįlsa samkeppni um orku.  Sį hęngur er į žessum mįlflutningi, aš žaš er ekki afstaša Sjįlfstęšisflokksins aš skilgreina rafmagn sem vöru į markaši ķ staš afuršar nįttśruaušlindar žjóšarinnar, sem nota beri til aš styrkja samkeppnisstöšu ķslenzkra fyrirtękja um allt land og mynda žannig undirstöšu samkeppnishęfra lķfskjara hérlendis m.v. önnur lönd.  

Żmsir sjįlfstęšismenn į žingi hafa tjįš sig um žetta mįl, žannig aš ętla mį, aš innan žingflokksins sé ķ allvęnum hópi manna aš verša til sameiginlegur skilningur į žvķ, aš misrįšiš hafi veriš aš hleypa Evrópusambandinu (ESB) inn į gafl ķslenzkra orkumįla.  Dęmi um žessi sjónarmiš komu fram ķ grein eftir Jón Gunnarsson, Alžingismann, ķ Morgunblašsgrein 29. nóvember 2018,

"Orkupakki Evrópusambandsins".

Jón reit m.a.:

"Ķ huga margra er žaš grundvallaratriši, žegar kemur aš ašild okkar aš EES, aš ķ žeim mįlaflokki [fiskveišistjórnun] rįšum viš sjįlf regluverkinu."
 
Til žess aš varšveita óskert fullveldi yfir landhelginni og nżtingu aušlinda innan fiskveišilögsögunnar varš aš undanskilja sjįvarśtvegsmįlin frį EES-samninginum viš Ķsland, og hiš sama var gert fyrir Noreg, og Liechtenstein er landlukt. Žaš var ólįn, aš orkumįlin skyldu ekki vera undanskilin lķka.  Lķklegasta skżringin į, aš svo var ekki gert į sķnum tķma, er, aš hin EFTA-rķkin hafi viljaš hafa orkumįlin meš ķ EES-samninginum og ķslenzkir samningamenn hafi annašhvort ekki haft bolmagn til aš fį undanžįgu į Višauka IV um orkumįl ķ samninginum eša ekki įttaš sig į mikilvęgi žess aš halda ESB-löggjöfinni frį orkumįlum Ķslands og lįtiš gott heita aš fylgja hinum EFTA-rķkjunum.  Žaš var misrįšiš, eins og nś er komiš į daginn. Ķ žeirri stöšu er žį ekki um annaš aš ręša en aš taka ķ lögbundinn neyšarhemil og beita neitunarvaldi į Alžingi.
 
  Framsóknarflokkurinn vill taka upp samningavišręšur nśna viš ESB um undanžįgu frį Orkupakka #3.  Lķklegt er, aš fyrst žurfi EFTA aš fallast į slķkt og aš sķšan hefjist samningavišręšur um žetta į milli EFTA og ESB.  Žį er ešlilegast aš fara fram į, aš Ķsland losni algerlega viš Višauka IV um orkumįlin ķ EES-samninginum.  Žetta veršur į brattann aš sękja.  Einfaldast er aš beita neitunarvaldinu į Alžingi.
 
Sķšan vķkur Jón Gunnarsson aš žvķ, aš regluverki ESB, sem ķ żmsum tilvikum er mjög ķžyngjandi fyrir lķtiš samfélag į tiltölulega afskekktri eyju, og telur, aš ķslenzkir embęttismenn eša stjórnmįlamenn hefšu veriš žess umkomnir aš gera löggjöf ESB okkur eitthvaš hagfelldari.  Žaš er borin von.  Vęntingar um slķkt eru algerlega óraunhęfar.  Žaš ętti öllum aš vera ljóst, sem lķta į ferli tilskipana og gerša hjį ESB.  Ef įtt er viš hina Sameiginlegu EES-nefnd, žį er žaš einfaldlega ę įkvešnari krafa aš hįlfu ESB, aš samręmi verši ķ framkvęmd tilskipana og gerša innan alls ESB og EES.  Evrópurétturinn į aš vera einn og óskiptur.  Aš hola hann śt er ešlilega illa séš.
 
"Ķ einhverjum tilfellum skrifast žaš į okkar reikning, žvķ viš stóšum ekki vaktina śti ķ Brüssel, žegar regluverkiš var ķ smķšum, žvķ žaš er į žvķ stigi, sem viš höfum tękifęri til aš koma athugasemdum okkar į framfęri og eftir žvķ, sem viš į, aš leggja til breytingar, sem viš viljum nį fram eša sękja um undanžįgur frį einhverjum žeim reglum, sem til stendur aš fęra ķ lög."
 
Viš veršum aldrei ķ neinni slķkri ašstöšu, nema viš göngum ķ ESB.  Žaš er framkvęmdastjórn ESB, sem einhliša įkvešur, hvaša tilskipanir og geršir skuli fara til umfjöllunar ķ Sameiginlegu EES-nefndinni til innleišingar ķ löggjöf EFTA-landanna.  Žar hafa aldrei nįšst neinar markveršar breytingar fram į virkni löggjafarinnar.
 
Sķšan vķkur Jón skrifunum aš Orkupakkanum, hvers vegna margir Ķslendingar óttast veršhękkanir į raforku, sem fylgi ķ kjölfar hans, og stjórnun orkumįla hér meš hlišsjón af hagsmunum alls EES ķ staš einvöršungu eyjarskeggjanna hér:
 
"Sjįlfbęr nżting nįttśruaušlinda er okkur Ķslendingum hlutfallslega mikilvęgari en öšrum žjóšum, og žess vegna er ešlilegt, aš umręšur verši krefjandi.  Žetta į viš um orkupakkann.  Ķslendingar framleiša u.ž.b. 50 MWh af raforku į hvern landsmann [53 MWh/ķb], į sama tķma og Noršmenn framleiša 15 MWh [25 MWh/ķb-innsk. BJo].  Žessar tvęr žjóšir bera höfuš og heršar yfir ašrar, žegar kemur aš žessari framleišslu.  Žaš er žvķ ešlilegt, aš margir hafi įhyggjur, žegar žeir telja, aš innleišing regluverks ESB geti haft takmarkandi įhrif į įkvaršanatöku okkar um skipulag žessara mįla til lengri framtķšar og mögulega kallaš fram hękkun į raforkuverši til heimila og almenns fyrirtękjarekstrar ķ landinu."
 
Žaš nęgir aš nefna 2 dęmi um réttmęti kvķšbogans fyrir innleišingu Orkupakka #3 į hag allra landsmanna:
a) Eftir innleišingu markašskerfis ESB į ķslenzkum raforkumarkaši, veršur bannaš aš stunda hér orkulindastżringu žvert į fyrirtęki ķ samkeppnisrekstri. Meš žessu er įtt viš stżringu įlags į virkjanir meš žaš ķ huga aš treina vatniš ķ mišlunarlónunum allan veturinn fram aš žeim tķma, er innrennsli lónanna eykst į nż aš vorlagi.  Žį veršur žess lķka gętt aš ofnżta ekki virkjuš gufuforšabśr, en hętta er į žvķ, žegar vatnsaflsvirkjanir gefa eftir vegna vatnsleysis.  
b) Prófessor Peter Örebech sżndi fram į žaš ķ fyrirlestri sķnum ķ HĶ 22. október 2018, aš mįlsmešferš umsóknar um leyfi til aš leggja aflsęstreng til Ķslands og tengja hann viš ķslenzka raforkukerfiš mun bera öll einkenni einnar stošar lausnar ķ staš tveggja stoša lausnar, sem įskilin er ķ EES-samninginum.  Žetta žżšir, aš įkvaršanatakan veršur alfariš ķ höndum Landsreglarans į Ķslandi og yfirvalda hans, Orkustofnunar ESB-ACER.  Breytir žį engu um nišurstöšuna, žótt Alžingi samžykki bann viš slķku, žegar žaš veršur bśiš aš afsala sér völdum į žessu sviši til yfiržjóšlegrar stofnunar, sem landiš į ekki ašild aš.
 
Sķšan harmaši Jón Gunnarsson, aš Ķsland skyldi ekki hafa veriš undanžegiš orkumįlakafla EES-samningsins, eins og sjįvarśtvegskaflanum, en žaš stafar sennilega af mismunandi hagsmunamati Noršmanna į žessum tveimur aušlindasvišum og framsżni hefur skort hjį ķslenzku samningamönnunum til aš berjast fyrir undanžįgu fyrir Ķsland frį Višauka IV um orkumįlin:
 
"Žróun regluverks ESB vegna orkumįla var ekki fyrirséš [af] žeim, sem į sķnum tķma lögšu įherzlu į innleišingu žess hér į landi, og žaš sér ekki fyrir endann į žeim mįlum.  Eftir į aš hyggja hefši žvķ veriš skynsamlegt, aš viš žróušum okkar eigiš regluverk til aš gęta hagsmuna landsmanna og fyrirtękja ķ landinu.  Tryggja ešlilegan markaš og samkeppni, sem hefši skilaš hagkvęmum rekstri og bętt hag neytenda.  
Ég get ekki séš, aš žaš skipti samstarfsžjóšir okkar nokkru mįli, žó aš viš stęšum utan regluverksins um orkumįl.  Žrįtt fyrir aš vera hlutfallslega stórir framleišendur, er markašurinn hér örmarkašur ķ stóra samhenginu, markašur, sem skiptir ekki ašra en okkur mįli m.a. vegna žess, hversu langt viš erum frį markaši ESB, og viš erum ekki aš tengjast žeim markaši į nęstu įrum, hvaš sem sķšar veršur."
 
Žaš er mikiš til ķ žessu hjį žingmanninum, en samt er hętt viš, aš hann sé of blįeygur gagnvart hagsmunagęzlu ESB.  ESB hungrar eftir endurnżjanlegri raforku.  Žar į bę er ekki litiš einvöršungu į nśverandi orkumarkaš hérlendis, heldur eru orkulindirnar allar teknar meš ķ reikninginn, og mikiš er óvirkjaš hér, bęši ķ nżtingarflokki, bišflokki og verndarflokki Rammaįętlunar.  Hafa ber ķ huga hér, aš nįttśruvernd er ekki tekin gild ķ Evrópurétti sem śtflutningshindrun. 
Nś er bśiš aš virkja ašeins um 40 % žess, sem tališ er hagkvęmt aš virkja hér fyrir utan vindorkuna.  Alls mį meta mögulega veršmętasköpun meš allri orkunni yfir 600 mrdISK/įr, svo aš žessi aušlind mun skipta sköpum fyrir framtķšina į Ķslandi.
 
List stjórnmįlanna veršur fólgin ķ žvķ aš skapa forsendur ķ landinu fyrir nżtingu aušlinda landsins til hagsbóta fyrir fólkiš ķ landinu.  Žaš mį fullyrša, aš žaš er ómögulegt meš žvķ aš deila žessum aušlindum meš öšrum meš einum eša öšrum hętti.  Listin veršur žar aš auki fólgin ķ žvķ aš skapa snuršulaust ašgengi fyrir afuršir landsins sem vķšast ķ heiminum, žar sem kaupgeta er.
 
Grein sinni lżkur Jón ķ sįttatóni, žar sem hann viršist leggja til, aš rķkisstjórnin geri stefnumörkun mišstjórnarfundar Framsóknarflokksins aš sinni, en mišstjórnarfundurinn lagši til, aš leitaš yrši hófanna hjį EFTA/ESB um undanžįgu allra įkvęša Žrišja orkupakkans fyrir Ķsland gegn žvķ, aš Alžingi myndi stašfesta innleišingu pakkans ķ Višauka IV viš EES-samninginn.  Rökrétt vęri hins vegar m.v. grein Jóns aš losa Ķsland alfariš undan Višauka IV, žvķ aš žaš hafi veriš misrįšiš ķ upphafi, aš Ķsland vęri ašili aš honum.  Žį renndi ķslenzk stjórnvöld lķklega ekki ķ grun, hvaš žar myndi verša sett inn meš tķš og tķma.  
 
"Mķn tillaga er žvķ einföld: setjumst nišur meš višsemjendum okkar og förum yfir mįlin į žessum grunni.  Ég sé ekki, aš žęr žjóšir hafi, eins og sakir standa, sérstaka hagsmuni af žvķ, aš viš innleišum reglur ESB um orkumįl."
 
Žaš er žó hęgt aš greina hernašarįętlun ("strategķu") hjį ESB meš orkustefnu sinni og meš Višauka IV ķ EES-samninginum.  Hśn er sś, aš öll raforkunotkun ESB-landanna verši į grundvelli sjįlfbęrrar orkuvinnslu og allt ESB-svęšiš verši einn orkumarkašur meš mjög svipaš orkuverš alls stašar.  Tenging allra Noršurlandanna er af augljósum įstęšum (orkurķkidęmi) hluti žessarar hernašarįętlunar.  Žjónar hśn hagsmunum Ķslands ?  Nei, žegar kemur aš samtengingu ķslenzka orkukerfisins viš ESB gerir hśn žaš ekki, žvķ aš hśn eyšileggur samkeppnisforskot Ķslands. 
 
Žaš er mišur, aš ķslenzk stjórnvöld skuli ekki hafa stašiš sig betur en raun ber vitni um viš hagsmunagreiningu fyrir Ķslands hönd og einaršri stefnumörkun į grundvelli hennar.  Žaš er ekki seinna vęnna en aš setjast nišur meš višsemjendum okkar og śtskżra fyrir žeim nżja afstöšu Ķslands, og hvers vegna hśn er naušsynleg.  Žetta mįl veršur prófsteinn į innri styrk stjórnvalda og getu utanrķkisžjónustunnar.  
 
 
 
 

Sjįlfstęšiš į undanhaldi - hver rekur flóttann ?

Žaš er deginum ljósara, aš EES-samningurinn er oršinn stórvarasamur fyrir hagsmuni Ķslands vegna žess, aš hann hefur žróazt frį s.k. tveggja stoša fyrirkomulagi įkvaršanatöku og yfir ķ einnar stošar įkvaršanatöku um mikilvęg mįlefni, ž.į.m. um rįšstöfun orkulinda og rekstur raforkumarkašar.

Tveir forystumenn rķkisstjórnarinnar, s.k. Višeyjarstjórnar, sem beitti sér fyrir lögfestingu EES-samningsins, hafa manna skeleggast bent į, aš žróun žessa samnings geti reynzt Ķslendingum hęttuleg og aš brżna naušsyn beri til aš spyrna viš fótum į Alžingi, žegar Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB veršur žar borinn undir atkvęši.

Įgętis dęmi um žetta gaf aš lķta ķ Reykjavķkurbréfi sunnudagsblašs Moggans 09.12.2018,

"Svör viš röngum spurningum hafa aldrei komiš aš gagni".

Höfundurinn bendir į ömurlegan hlut ķslenzka embęttismannakerfisins, sem hefur lįtiš sig hafa žaš aš gerast taglhnżtingur forréttindastéttarinnar ķ Brüssel, sem žar situr viš kjötkatlana og semur tilskipanir og reglugeršir, sem nįnast allar žjóna stefnumišum stóraušvalds Evrópu um sameinaš eitt Evrópurķki, sem ekki hefur sézt žar sķšan į dögum Karlamagnśsar ķ Aachen foršum, ef stutt ógnartilvist Žrišja rķkis žjóšernisjafnašarmanna 1933-1945 er undanskilin. Žar stóšu um skeiš engilsaxar į Bretlandseyjum einir į móti ofureflinu, og endurtekur sagan sig nśna fyrir framan augun į okkur aš breyttu breyttanda.

Eftir aš hafa skrifaš um Neville Chamberlain, Winston Churchill, Adolf Hitler og Tony Blair ķ inngangi, vķkur höfundur Reykjavķkurbréfsins sögunni til Ķslands:

"Umręšur um žrišja orkupakkann eru gott dęmi um žetta [ž.e. aš skynja eša skynja ekki um hvaš mįliš snżst, og hvaša spurning og svar viš henni skipti mestu mįli (gęti vķsaš til spurninga og svara um Orkupakka #3 į vefsetri Aušlinda- og nżsköpunarrįšuneytisins,ANR)]. Žar hefur żmsu, sem engu skiptir eša litlu, veriš blandaš inn ķ ašdraganda įkvaršanatöku, og snżst žaš tal gjarna um žaš, hvort hętta af mįlinu sé į žessu stigi lķtil eša mikil, og hvort Ķslendingar geti fengiš aš hafa einhverja aškomu aš framtķšarstjórnun žess, žótt lokaoršiš sé komiš annaš.  Ekki sé endilega vķst, aš žetta eša hitt komi upp ķ mįlinu og verši vandamįl.  Žetta eru allt fjasspurningar.  En spurningarnar, sem žarf aš svara, eru žessar:

Er eitthvaš ķ žessu mįli fyrir okkur Ķslendinga ?  Svariš viš žvķ er nei.  Heimilar stjórnarskrį okkar yfirfęrslu valds ķ žessum mįlaflokki ?  Svariš viš žvķ er lķka nei.  Af hverju ķ ósköpunum er žį mįliš enn aš žvęlast fyrir stjórnmįlamönnum hér į landi ? [Undirstr. BJo - svar BJo: ESB hefur komiš įr sinni vel fyrir borš hérlendis.]

Žaš er hįrrétt, aš rįšuneytin tvö, sem hafa žetta mįl į sinni könnu, hafa afvegaleitt umręšuna um žaš meš kolröngum įherzlum, rangfęrslum og hįrtogunum.  Dęmi um žetta eru fullyršingar um, aš ekkert muni breytast ķ ķslenzka orkugeiranum fyrr en hingaš verši lagšur sęstrengur og aš slķkt hafi Ķslendingar ķ hendi sér. Hiš rétta er, aš eftir innleišingu Orkupakka #3 veršur ekki komizt hjį fullri markašsvęšingu raforkuvišskiptanna, og žį er lķklegast, aš śtibś "Nord Pool" orkukauphallar verši fyrir valinu sem vettvangur žessara višskipta.  Ef žį kemur kvörtun frį markašsašila til ESA yfir markašshlutdeild Landsvirkjunar, mun ESA bregšast viš meš vķsun til ESB-réttar. 

Žaš er jafnframt engin įstęša til aš efast um, aš gerš #347/2013 verši innleidd hér ķ kjölfar innleišingar pakkans, sem hśn er nįskyld, og žar meš er komin forskrift fyrir Landsreglarann til aš leggja mat į sęstrengsumsóknir.  Alžingi hefur žį afsalaš sér og yfirvöldum landsins stöšvunarvaldi yfir sęstrengsverkefni, enda er įkvöršunarferliš fyrir sęstreng einnar stošar fyrirkomulag, eins og prófessor Peter Örebech, sérfręšingur ķ Evrópurétti, hefur sżnt fram į ķ fyrirlestri hérlendis.

Sķšan tekur höfundur Reykjavķkurbréfs til viš aš fjalla um žróun EES-samningsins, en sį samningur er aušvitaš farvegur orkupakkans hingaš til lands.  Fį hérlendir embęttismenn, sem um žessi mįl fjalla, falleinkunn hjį höfundinum og sömu söguna er aš segja af lögfręšilegum įlitsgjöfum į vegum rįšuneyta, sem t.d. hafa veitt umsagnir um Orkupakka #3.

"Nś er komiš į daginn, aš žvķ fer algjörlega fjarri, aš žeim embęttismönnum, sem treyst var til aš halda į hagsmunum Ķslands eftir EES-samninginn, hafi risiš undir žvķ.  Žeir hafa, eins og frś Thatcher oršaši žaš fyrir löngu, flutt sitt rķkisfang og trśnaš.  Žeir hafa furšu fljótt tekiš aš lķta į sitt hlutverk sem smala ķ hlutastarfi fyrir ESB.  Er hęgt aš nefna nokkur dęmi um žaš.

Žetta žżšir aš sjįlfsögšu, aš žeir stjórnmįlamenn, sem fylgdu žvķ eftir ķ góšri trś, aš samžykkja bęri ašild aš Evrópska efnahagssvęšinu, hafa veriš illa sviknir.   Embęttismannakerfiš hefur smįm saman unniš aš žvķ aš koma sér upp lögfręšilegum įlitsgjöfum, sem skrifa upp į hvaš sem er ķ efnum sem žessum.  Slķkir sżndu heldur betur į spilin sķn ķ Icesave-mįlinu sęllar minningar."

Žaš voru forystumenn Višeyjarstjórnarinnar, Davķš Oddsson og Jón Baldvin Hannibalsson, sem fylgdu žvķ manna fastast fram į Alžingi į sinni tķš, aš EES-samningurinn yrši samžykktur, sem Alžingi svo gerši ķ janśar 1993.  Nś lętur annar žeirra ķ ljós mikil vonbrigši meš frammistöšu žeirra embęttismanna og stjórnmįlamanna, sem rekiš hafa žennan samning, og bįšir hafa žeir lįtiš ķ ljós megna óbeit sķna į fyrirętlun nśverandi rķkisstjórnar um innleišingu Žrišja orkupakkans frį ESB.

Ef allt er meš felldu ķ Stjórnarrįšinu, hljóta varnašarorš žessara fyrrverandi rįšherra, sem mest vélušu um EES-samninginn į sinni tķš, aš reka śt ķ hafsauga allan vafa žar um, aš beita beri neitunarvaldi gegn Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB.  

Hérlendum embęttismönnum og stjórnmįlamönnum er ekki treystandi til aš standa ķ ķstašinu til lengdar gagnvart žeirri višleitni framkvęmdastjórnar ESB og helztu forkólfa žess aš draga sķfellt meiri völd frį žjóšrķkjunum og til stofnana ESB; ekki frekar en kollegum žeirra ķ Noregi.  Af žessu leiša ę stęrri stjórnlagalegar spurningar į Ķslandi og ķ Noregi, žótt hinir aškeyptu lögfręšingar rķkisstjórna landanna setji kķkinn fyrir blinda augaš og skrifi svo sķn minnisblöš og greinargeršir til rįšherra.  Žeir verša žį reyndar aš sęta žvķ, aš sérfręšingar ķ Evrópurétti geri alvarlegar athugasemdir viš nišurstöšur žeirra.  Eitt slķkt mįl er nś rekiš fyrir žingréttinum ķ Ósló vegna žeirrar tślkunar norsku rķkisstjórnarinnar, aš einfaldur meirihluti dygši til aš samžykkja Orkupakka #3 ķ Stóržinginu, af žvķ aš fullveldisframsališ vęri minni hįttar. Er lķklegt, aš dómur Žingréttarins verši kvešinn upp haustiš 2019 og endanlegur dómur Hęstaréttar Noregs verši birtur haustiš 2020.

Ekki er hęgt aš lįta žessa spęgipylsuašferš ganga endalaust, og Orkupakki #3 er aš margra dómi hérlendis žannig vaxinn, aš gegn honum veršur aš spyrna viš fótum, eins og Grettir gerši foršum, er hann glķmdi viš drauginn Glįm į Žóroddsstöšum ķ Forsęludal.  Žaš žarf aš bregša saxinu sem fyrst og afhausa drauginn įšur en orš hans verša aš įhrķnsoršum.  

Žegar bent er į vaxandi alvarlega galla viš EES-samninginn, er strax tekiš aš kyrja óttusöng um, aš EES-samningurinn sé undirstaša nśverandi lķfskjara į Ķslandi.  Vegna gallanna, sem felast ķ aš taka upp mjög ķžyngjandi lagabįlka ESB, sem Višskiptarįš telur virka stórlega hamlandi į framleišniaukningu landsins, sem er žį dragbķtur į lķfskjarabata, žarf aš skoša meš opnum huga möguleikana į frķverzlunarsamningi viš ESB og Bretland meš vķštękum samstarfsįkvęšum ķ lķkingu viš samband Svisslands viš ESB. 

Nś er gerjun ķ žį įtt ķ Noregi aš segja EES-samninginum upp, žvķ aš löggjöf ESB eigi oft į tķšum illa viš ķ Noregi, og žį getur opnazt sį möguleiki, aš EFTA og ESB geri slķka frķverzlunarsamninga.  Žetta žarf allt aš vega og meta į hagsmunavog Ķslands, žar sem markašsašgengiš aušvitaš mun vega žungt. 

"Žegar EES-samningurinn var ķ umręšu ķ žinginu, voru lögš fram tvö gagnstęš lögfręšiįlit um žaš, hvort EES-samningurinn stęšist stjórnarskrį landsins.  Meirihluti žingsins byggši į įliti, sem taldi, aš mįliš stęšist.  En žaš fór ekki į milli mįla, aš samningurinn kallaši į mikla varfęrni og einurš, hvaš žetta varšaši.  Ętli menn sér aš skoša žróun samningsins, og hvernig į honum hefur veriš haldiš, žį er óhjįkvęmilegt, aš žaš sé gert į grundvelli žessara lögfręšiįlita og framganga ķslenzkra yfirvalda skošuš meš hlišsjón af žvķ.  Žį vęri verra en ekkert, ef aš žvķ kęmu aš einhverju leyti žeir aškeyptu lögfręšingar, sem skrifaš hafa upp į geršir embęttiskerfisins, sem stjórnmįlamenn sķšustu įr hafa gersamlega lagzt flatir fyrir, svo aš til vanza er."

Höfundur Reykjavķkurbréfs hefur įhyggjur af žvķ, aš sś rżni į rekstri EES-samningsins, sem nś stendur yfir į vegum utanrķkisrįšuneytisins, verši meš böggum hildar.  Er įstęša til aš bśast viš óvilhallri og hlutlęgri umfjöllun ķ žeirri skżrslu ?  Įhyggjur um žaš eru ekki įstęšulausar.

Į aldarfjóršungsrekstrartķma EES-samningsins hefur stöšugt sigiš į ógęfuhlišina varšandi ķžyngjandi innleišingar ESB-gerša og tilskipana.  Žaš eru engin teikn į lofti um breytingu į žessari tilhneigingu, og žess vegna nįlgast Ķsland stöšugt meir aš verša meš löggjöf, eins og ESB-rķki.  Žaš er algerlega borin von, aš ķslenzkir embęttismenn geti haft nokkur umtalsverš įhrif į tilurš žessara samfélagsforskrifta. Žęr eru ķ upphafi mótašar į lokušum fundum ESB-rķkjanna, og bolmagn ķslenzkra embęttismanna til breytinga į sķšari stigum er nįnast ekkert.  Žaš er hrein fjįrmunasóun aš vera meš tilburši til slķks.  Noršmenn eru meš 70 manns ķ störfum ķ Brüssel viš aš fylgjast meš öllu mošverkinu og veršur lķtiš įgengt aš eigin mati.  Meš žessu įframhaldi sogumst viš fyrr en sķšar inn ķ svarthol ESB.  Žar veršum viš sem "krękiber ķ helvķti" eša fluga ķ köngulóarvef. Žaš er óžarfi nś, žegar kvarnast fer śr Evrópusambandinu og innri mótsetningar žess eru aš verša óbęrilegar.

 

 

  

 

 


Hagfręšistofnun og orkukauphöll

 Landsnet mun hafa ķ undirbśningi stofnun orkukauphallar fyrir heildsölumarkaš meš rafmagn.  Slķkt er valkvętt samkvęmt Orkumarkašslagabįlki ESB #2, en skylda samkvęmt Orkupakka #3 aš koma į frjįlsri samkeppni meš rafmagn, er lżtur öllum samkeppnisreglum EES.  Ķ öšrum löndum EES hefur bezta rįšiš til žess veriš tališ aš koma upp orkukauphöll fyrir višskipti mislangt fram ķ tķmann og einnig fyrir višskipti meš orkuafleišur, žar sem spįkaupmennska meš orkuna žrķfst og getur reynzt gróšavegur eša leitt til gjaldžrots, eins og dęmin sanna frį nįgrannalöndunum. Spurningin ętti žó ašeins aš vera žessi: veršur frjįls samkeppi meš raforku, t.d. ķ kauphöll, orkunotendum til hagsbóta eša ekki ?

Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands, HHĶ, gaf haustiš 2018 śt skżrslu, žar sem męlt var meš stofnsetningu orkukauphallar į Ķslandi, en rökin voru ķ lausu lofti, žvķ aš algerlega var litiš framhjį gerš ķslenzka raforkukerfisins, sem er gjörólķkt öšrum raforkukerfum.  Žegar žessa forsendu rannsóknarinnar skortir, veršur śtkoman óhjįkvęmilega vitlaus.  Žaš er meš öšrum oršum ófullnęgjandi aš beita hagfręšikenningum į ķslenzka raforkumarkašinn og aš gefa sér žaš, aš hann hagi sér eins og evrópskur raforkumarkašur.  Žetta er meginvilla HHĶ.  

 Ķslenzka raforkukerfiš og frjįls raforkumarkašur hérlendis uppfylla ekkert af žeim 5 skilyršum, sem ESB-sjįlft hefur sett fyrir žvķ, aš frjįls samkeppni um raforku geti žrifizt ešlilega og oršiš notendum til hagsbóta.  Žessu hefšu skżrsluhöfundar HHĶ žurft aš gefa gaum įšur en žeir gįfu žessa skżrslu śt. Sś hagfręšilega rökleišsla, sem beitt er, gengur śt frį žvķ, aš raforkukerfi Ķslands lśti aš öllu leyti sömu lögmįlum og raforkukerfi Evrópu.  Žaš er augljóslega óleyfileg einföldun į višfangsefninu, žvķ aš hvergi annars stašar ķ Evrópu samanstendur vinnslukerfi rafmagns nįnast einvöršungu af vatnsaflsvirkjunum og jaršgufuvirkjunum. Veršur nś vitnaš ķ skżrsluna:

"Heildsöluverš į almennum markaši mundi endurspegla  žaš verš, sem stórnotendur vilja borga fyrir rafmagniš.  Sem stendur er Landsvirkjun eini seljandinn, sem um munar ķ heildsöluvišskiptum, en bęta mętti śr žvķ meš žvķ aš skikka framleišendur til žess aš bjóša allt rafmagn til sölu ķ kauphöllinni - žaš sem ekki hefur žegar veriš selt stórnotendum.  Veršiš mundi lķklega sveiflast meira en nś, en minni hętta yrši į rafmagnsskorti."

Žessi texti Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands, HHĶ, gefur til kynna, aš ķslenzkur raforkumarkašur hafi ekki veriš brotinn til mergjar frį öllum hlišum žar į bę.  Flestir raforkukaupendur į Ķslandi verša einfaldlega aš kaupa žį raforku, sem žeir žurfa til heimilishalds og atvinnurekstrar viš lęgsta verši, sem ķ boši er į žeim fįkeppnismarkaši, sem hér er. Stórnotendur njóta nįttśrulega alltaf hagstęšari kjara ķ krafti magnafslįttar, kauptryggingar og jafnvel stöšugri višskipta (jafnara įlags).  Verš ķ orkukauphöll ręšst mjög af notkunarmynztrinu (įlagsfreifingu yfir sólarhring, viku og mįnuš), og žess vegna er žaš einkennileg stašhęfing, aš veršiš muni endurspegla verš til stórnotenda.

Oršalagiš "sem stendur" um Landsvirkjun sem eina seljandann į heildsölumarkaši, sem um munar, sżnir, aš höfundurinn reiknar meš breytingu į žessu innan tķšar.  Žaš samręmist einfaldlega ekki samkeppnisreglum Innri markašar EES, aš hafa ašeins einn birgi, "sem um munar".  ESA mun žess vegna eftir markašsvęšinguna gera kröfu til rķkisstjórnarinnar um skiptingu Landsvirkjunar til aš jafna markašshlutdeildina. 

Reglur Innri markašarins um fjįrfestingafrelsi og athafnafrelsi veita orkufyrirtękjum  innan EES rétt til aš taka sér stöšu sem orkuseljendur ķ orkukauphöll į Ķslandi og sem orkuvinnsluašilar śr ķslenzkum orkulindum.  Žeir mundu sjį sér leik į borši aš kaupa allt sem bżšst į ķslenzkum orkumarkaši, sękja um rannsóknarleyfi vegna nżrra virkjana og sķšan um virkjanaleyfi fyrir žęr. Hvers vegna.  Jś, žaš er alvarlegur skortur ķ Evrópu og reyndar ķ heiminum öllum į endurnżjanlegum orkulindum. 

Žeir vęru žį bśnir aš koma sér vel fyrir hér, žegar umsókn berst Orkustofnun og Landsreglara um leyfi til lagningar sęstrengs til Ķslands.  Ķ kjölfar samžykktar Orkupakka #3 leikur enginn vafi į um, aš Sameiginlega EES-nefndin og Alžingi munu samžykkja ESB-gerš # 347/2013, en meš henni mun žaš fela ķ sér brot į EES-samninginum aš hafna sęstrengsumsókn, sem Landsreglari telur fullgilda.  

Aš "skikka" orkuvinnslufyrirtękin til aš selja allt rafmagn ķ orkukauphöll, sem "ekki hefur žegar veriš selt stórnotendum", žżšir, aš engir fleiri langtķmasamningar um raforkuafhendingu verša geršir hérlendis, t.d. ķ sambandi viš beinar erlendar fjįrfestingar ķ išjuverum.  Žetta mundi lķka žżša, aš öll višbótar raforkukaup nśverandi išjuvera meš langtķmasamninga fęru fram ķ orkukauphöll, og um endurnżjun slķkra samninga yrši heldur ekki aš ręša, žegar žeir renna śr gildi.  Žetta er stórpólitķsk stefnumörkun ķ atvinnulegu tilliti. 

Stefnumörkun af žessu tagi fyrir atvinnulķf landsins vęri meš öllu ótękt, af hagsmunalegum og lżšręšislegum įstęšum, aš leggja ķ hendur Landsreglara.  Stórmįl af žessu tagi veršur aš ręša og įkveša į Alžingi.  Jafnvel Noršmenn, sem rekiš hafa orkukauphöll ķ landi sķnu sķšan 1990, en eru enn ekki undir jįrnhęl ACER, gera enn langtķmasamninga viš stórišjufyrirtęki, bęši nż og viš endurnżjun samninga.  Rķkisvaldiš žar hefur veitt stórišjufyrirtękjunum tryggingu fyrir "samkeppnishęfu" raforkuverši ķ Noregi gegn žvķ, aš žau haldi uppi starfsemi og tryggi atvinnu ķ dreifšum byggšum Noregs.  ESA sętti sig aš lokum viš žetta gegn įkvęši ķ orkusamningunum um einhvers konar vķsitölutengingu eša markašstengingu raforkuveršsins.   

HHĶ viršist vera kažólskari en pįfinn, žegar raforkumarkašur į Ķslandi er annars vegar, ef miš er tekiš af rekstri norsks raforkumarkašar og samskiptum Noršmanna og ESA śt af langtķmasamningum į raforkumarkašinum žar ķ landi.  Žį ber hins vegar aš gęta aš žvķ, aš ACER ręšur enn ekki rķkjum ķ Noregi meš fulltrśa sinn, Landsreglarann, ķ eftirliti meš raforkumarkašinum.  Hver veit, nema HHĶ hafi tekiš miš af žvķ viš skżrslugeršina, sem menn žar į bę bśast viš frį Landsreglara hérlendis ķ fyllingu tķmans ?  Skżrslan į greinilega aš réttlęta stofnun orkukauphallar į Ķslandi, en žannig er hins vegar ekki hęgt aš gęta hagsmuna orkukaupenda hérlendis, žegar betur er aš gįš.  Žeir, sem hag hafa af slķku hérlendis, eru orkuseljendur og spįkaupmenn.  Alžingismenn og verkalżšshreyfing ęttu aš beita sér gegn stofnun orkukauphallar og spįkaupmennsku meš rafmagn į Ķslandi.  Žaš veršur mjög erfitt eša ómögulegt aš hindra žaš eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.    

Žaš žarf ekki aš oršlengja žaš, aš verši rįšlagt fyrirkomulag HHĶ ofan į um raforkumarkaš į Ķslandi, žį mun stórišnašur lķša undir lok į Ķslandi um 2035, eša žegar nśverandi samningar renna sitt skeiš į enda.  Er framtķšarsżn HHĶ sś, aš fyrir tilstilli frjįls raforkumarkašar loki stórišjuverin og orkan, sem žannig veršur tiltęk į markaši, verši seld į "Nord Pool" orkukauphöll inn į sęstreng meš 10 % višbótar töpum til veršmętasköpunar erlendis ?  Žetta er framtķšarsżn, sem fįum hérlendis hugnast, žvķ aš slķk višskipti geta fyrirsjįanlega ekki oršiš žjóšhagslega hagkvęm m.v. orkunżtingu viš veršmętasköpun innanlands til gjaldeyrissparandi starfsemi eša śtflutningsišnašar.  Viš hvaš į fólkiš aš starfa, sem haft hefur višurvęri sitt beint og óbeint af išjuverunum ?  

Norsk stjórnvöld lögšu sig ķ framkróka upp śr aldamótunum sķšustu viš aš tryggja norskum stórišjuverum įframhaldandi langtķma raforkusamninga, en žį runnu margir samningar žar śt, enda er višurkennd stašreynd žar, aš slķkir raforkusamningar eru forsenda fyrir samkeppnishęfum stórišjurekstri ķ Noregi.  Ef norsk stjórnvöld hefšu tališ žjóšhagslega hagkvęmara aš lįta markašinn rįša og leyfa hverju išjufyrirtękinu į fętur öšru aš leggja upp laupana ķ samkeppni viš fyrirtęki nęr mörkušum eša annars stašar meš lįgt orkuverš, jafnvel fyrirtęki į meginlandi Evrópu, sem hefšu ašgang aš norskri orku gegnum sęstrengi, žį hefšu žau ekki beitt sér fyrir įframhaldandi langtķma raforkusamningum ķ byrjun žessarar aldar. Žessi barįtta tókst ķ Noregi, en hafa ķslenzkir stjórnmįlamenn upp til hópa nęgan skilning į žjóšhagslegu og atvinnulegu mikilvęgi orkukręfs išnašar į Ķslandi nś į dögum ? 

Grundvöllur orkuśtflutnings um sęstrengi frį Noregi er mikil ónotuš aflgeta ķ norskum vatnsorkuverum utan kaldasta tķma vetrarins, žvķ aš megniš af norsku hśsnęši er hitaš upp meš rafmagni.  Žaš hefur jafnframt yfirleitt veriš um 7 % (10 TWh/įr) umframorkugeta ķ Noregi vegna lokunar śreltra verksmišja, talsveršra (erlendra) fjįrfestinga ķ vindorkuverum, orkusparnašar, nżtniaukningar gamalla vatnsorkuvera og žokkalega góšra vatnsįra.  Nettó śtflutningur orku hefur alltaf veriš minni en žetta, enda hefur veršiš hękkaš, žegar frambošiš minnkaši innanlands, og žį veriš hagkvęmt aš flytja inn raforku aš nóttunni til mótvęgis.

Žį er komiš aš fullyršingunni um, aš minni hętta verši į "rafmagnsskorti" meš višskiptum ķ orkukauphöll en meš nśverandi gjaldskrįrkerfi og fremur takmörkušu samkeppni, sem žó er fyrir hendi, einkum į heildsölumarkaši. Žaš er žvert į móti mun meiri hętta į orkuskorti, žar sem frjįls samkeppni rķkir ķ orkukauphöll.  Įstęšurnar eru eftirtaldar:

  1. Vatnsorkuver eru mun samkeppnishęfari ķ rekstri en gufuorkuver.  Žar af leišandi munu fyrirtęki, sem eiga vatnsorkuver, geta selt alla orku, sem žau bjóša, og sķšan munu jaršgufuverin koma inn į hęrri veršum, og vindmyllur munu reka lestina, žegar žar aš kemur.  Žetta mun valda hrašari lękkun į vatnsstöšu mišlunarlóna en ella og lakari nżtingu į jaršgufuverum fyrir vikiš en góšu hófu gegnir fyrr en raforkuverš tekur aš hękka, žegar hillir undir tęmingu mišlunarlóna.  Ólķk samkeppnisstaša virkjana į Ķslandi og dyntótt nįttśran, sem frambošinu ręšur ķ raun, veldur žvķ, aš ķslenzkt orkukerfi hentar afar illa fyrir samkeppnismarkašinn, sem ESB leggur upp meš.  Til mótvęgis žessum agnśum žarf aš beita samręmdri orkulindastżringu, žvert į fyrirtęki į markaši, en slķkt er bannaš į samkeppnismarkaši aš hętti ESB.
  2. Nśna stundar Landsvirkjun orkulindastżringu innan sinna vébanda, og vegna stęršar hennar į markaši viršist hśn duga landskerfinu.  Öšru mįli mun gegna, verši kvarnaš śr fyrirtękinu til aš jafna samkeppnisstöšuna.  Orkulindastżring snżst um aš treina vatniš ķ öllum žremur stęrstu mišlunarlónunum, Hįlslóni, Žórisvatni og Blöndulóni, fram į voriš, žar til innrennsliš vex aftur aš rįši, vanalega um mįnašamótin aprķl-maķ.  Ef Ķslendingar fį aš rįša mįlum sķnum sjįlfir ķ orkugeiranum (įn afskipta Landsreglara į vegum ESB), žį er lķklegt, aš markašskerfi, sem er sérsnišiš viš ķslenzkar ašstęšur, sem eru einstęšar, verši žróaš žannig, aš žaš gagnist orkukaupendum.  Slķkt kerfi žarf aš hįmarka afhendingaröryggi raforkunnar til almennings og stórišju og tryggja hag orkukaupenda eftir föngum, samtķmis sem žaš felur ķ sér hvata til aš virkja ķ tęka tķš įšur en orkuskortur tekur aš lįta į sér kręla aš teknu tilliti til langs undirbśningstķma virkjana hérlendis.
Af samanburši į milli frjįls markašskerfis ķ orkukauphöll og annarra markašskerfa, t.d. nśverandi, er augljóslega frįleitt af HHĶ aš reyna aš telja fólki trś um, aš orkukauphöll feli ķ sér aukiš afhendingaröryggi raforku.  Žaš er žvert į móti.
 
Ķ skżrsu HHĶ eru draumórar um, aš stórišjan mundi sjį sér hag ķ aš selja topporku, ef hśn fengi til žess heimild:
"Ef almennur rafmagnsmarkašur lķktist öšrum mörkušum, mundi rafmagn hękka ķ verši, žegar śtlit vęri fyrir skort.  Žį gęti borgaš sig fyrir stórnotendur aš draga heldur śr umsvifum og selja žaš rafmagn, sem žannig sparašist, inn į almennan markaš."
 
Žetta er illa ķgrundaš hjį HHĶ.  Ef tekiš er miš af įlverunum, žį er framlegš žeirra oft um 1200 USD/t, og žį žurfa žau aš lįgmarki aš fį 100 USD/MWh eša 12,5 ISK/kWh fyrir raforku, sem žau lįta af hendi.  Žetta er rķflega žreföldun į nśverandi heildsöluverši.  Įlverin verša fyrir żmiss konar skakkaföllum viš breytingar į straumi gegnum kerin, sérstaklega, ef ekki vinnst rįšrśm til undirbśnings.  Žetta leišir til lakari orkunżtni ķ kjölfar breytinganna.  Žar viš bętist, aš framleišslubreytingar meš skömmum fyrirvara geta tafiš afhendingu afuršanna, svo aš vara komist ekki ķ rétt skip, en įlverin framleiša eftir pöntun višskiptavina, og framleišslan er "just in time", ž.e. bištķmi vöru er ķ lįgmarki.  Til aš vega upp į móti žessu tjóni og framleišnitapinu mį įętla, aš įlver žurfi um 120 USD/MWh fyrir raforku, sem žau lįta af hendi.  Žetta jafngildir tęplega ferföldun nśverandi heildsöluveršs. 
Ef sś staša veršur uppi į raforkumarkašinum, eftir aš orkukauphöllin tekur til starfa, žį mun sś staša į markaši įreišanlega neyša mörg fyrirtęki til aš draga śr starfsemi sinni og jafnvel loka.  Žannig mun neyšin draga śr įlagi į rafkerfiš, en eftir situr ķslenzkt atvinnulķf, vinnuveitendur og launžegar, meš skašann.  
Žaš er ķ einu orši sagt glapręši aš stofna hér til orkukauphallar į forsendum ESB.  Žaš getur leitt til hruns samkeppnisstöšunnar viš śtlönd, sem óhjįkvęmilega jafngildir miklu atvinnuleysi og kjaraskeršingu. 

 

 


Hrįskinnaleikur ESB og Noregs

Ķ leišara Morgunblašsins, 5. desember 2018, var vakin athygli į tveimur hagsmunamįlum Ķslands, makrķlmįlinu og Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Mįlin eru ólķk, en eiga žaš sameiginlegt, aš ķ bįšum koma Evrópusambandiš, ESB, og Noregur viš sögu.

Rķkisstjórn Ernu Solberg ķ Noregi er höll undir ESB-ašild Noregs, žótt nś flęši undan fylgismönnum ašildar į Stóržinginu og andstęšingum ašildar į mešal žjóšarinnar vaxi fiskur um hrygg.  Žessi rķkisstjórn sżnir hvaš eftir annaš, aš hśn tekur samstöšu meš ESB fram yfir samstöšu meš Ķslendingum.  Žaš į t.d. viš ķ deilum strandžjóšanna viš Norš-Austur Atlantshaf um veišar į og veišihlutdeild ķ makrķlstofninum, og žaš į viš um samstarfiš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem sitja fulltrśar ESB, Noregs, Liechtensteins og Ķslands. 

Formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur lżst žvķ ķ ręšu į Alžingi, aš fulltrśi Noregs hafi veriš alltof brįšlįtur aš hlaupa upp ķ hjį ESB, žegar ķslenzki fulltrśinn hafši önnur samningsmarkmiš. Žaš fórst sem sagt fyrir aš mynda sameiginlega EFTA-stefnu. 

Ķ makrķldeilunni hafa fulltrśar norsku rķkisstjórnarinnar beinlķnis komiš illa fram viš Ķslendinga og hagaš sér meš bęši óįbyrgum og ósanngjörnum hętti meš žeim afleišingum, aš makrķlstofninn er stórlega ofveiddur og lętur nś undan sķga.  Liggur žar e.t.v. fiskur undir steini, aš Noršmenn vilji ekki, aš makrķllinn gangi lengur į Ķslandsmiš ?

Ķ sumar gerši utanrķkisrįšherra Noregs sér ferš til Ķslands.  Lįtiš var ķ vešri vaka, aš feršin vęri ķ tilefni heykaupa norskra bęnda af ķslenzkum bęndum, en ašalerindi utanrķkisrįšherrans var aš hvetja ķslenzku rķkisstjórnina til aš framfylgja af fullri hörku samžykkt Sameiginlegu EES-nefndarinnar um innleišingu Žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn, og til aš hvetja žingmenn stjórnarflokkanna til tafarlausrar og snuršulausrar afgreišslu mįlsins į haustžinginu.  Žetta var ósvķfin tilraun til įhrifa į framvindu ķ ķslenzkum stjórnmįlum aš hįlfu stjórnvalda, sem ętķš hafa sett hagsmuni Ķslendinga til hlišar til aš geta smjašraš fyrir ESB og veifaš skottinu.  Žessi norsku stjórnvöld eiga žess vegna engan greiša inni hjį ķslenzkum stjórnvöldum. 

Žessi staša er hins vegar ekki ķ neinu samręmi viš višhorf og skošanir norsku žjóšarinnar, sem ber vinaržel til ķslenzku žjóšarinnar og er algerlega mótfallin afstöšu norsku stjórnarinnar gagnvart ESB og orkupakkanum.  Varšandi mįlsmešferš norsku stjórnarinnar į makrķlmįlinu hafa Noršmenn tekiš sér ķ munn oršiš "dobbelmoral".  Hśn leikur žar tveim skjöldum.

 Samanburšur ritstjóra Morgunblašsins į makrķlsmįli og orkupakka var vel viš hęfi og fróšlegur:

"Makrķlveišar hafa undanfarin įr veriš langt umfram rįšgjöf Alžjóša hafrannsóknarrįšsins, ICES, og į žvķ veršur engin breyting nś.  Heildarkvótinn var reyndar minnkašur um 20 %, en er engu aš sķšur tvöfalt meiri en kvaš į um ķ rįšgjöf ICES.  Meš žessu framferši er żtt undir rįnyrkju į makrķlstofninum.

Af kvótanum fį rķki utan strandrķkjahópsins, Ķsland, Gręnland og Rśssland, rśm 15 %.  Žaš er naumt skammtaš og ósvķfiš aš ętlast til žess, aš rķkin utan samningsins haldi sig į mottunni, į mešan žau, sem sömdu, skammta sér rķflega og lįta sér į sama standa um rįšgjöf.  Ķ raun er žeim żtt śt ķ einhliša ašgeršir."

Hvernig getur norska rķkisstjórnin veriš žekkt fyrir aš meina Ķslendingum ašgang aš samningaboršinu um makrķl, sem er mikiš hagsmunamįl fyrir Ķsland og fyrir sjįlfbęrar nytjar af žessum flökkustofni, og heimta į sama tķma, aš ķslenzkir žingmenn kokgleypi stórfellt fullveldisframsal til Evrópusambandsins, sem setur ķslenzkan raforkumarkaš į annan endann įn nokkurs sjįanlegs įvinnings į öšrum svišum.  Žessari norsku rķkisstjórn žarf aš kenna žį lexķu, aš ķslenzka rķkisstjórnin lįti ekki bjóša sér slķka framkomu.  Stjórninni ķ Ósló er engin vorkunn aš semja į eigin spżtur um įframhaldandi orkuvišskipti viš ESB, žótt Ķslendingar vilji žar hvergi nęrri koma.  Žannig gerast kaupin į eyrinni.

Morgunblašiš tók eftirfarandi pól ķ hęšina:

"Óbilgirni Noršmanna žarf ekki aš koma į óvart, žótt hvimleiš sé.  Hśn er hins vegar ķ litlu samręmi viš žann žrżsting, sem norskir rįšamenn hafa beitt ķslenzk stjórnvöld um aš samžykkja žrišja orkupakkann vegna žess, hvaš hann skipti miklu mįli fyrir Noršmenn. Žaš er undarlegt, aš Noršmenn ętlist til žess, aš Ķslendingar taki žeirra hagsmuni fram yfir sķna eigin ķ orkumįlum, en vilja ekki einu sinni hleypa Ķslendingum aš samningaboršinu um makrķlinn.

Žį er rétt aš halda žvķ til haga, aš Ķslendingar voru ekki aš bišja Noršmenn aš setja sķna hagsmuni til hlišar ķ makrķlmįlinu; bara, aš Ķsland fengi aš taka žįtt ķ samningum ķ staš žess aš standa utan viš žį."

Ķ aprķl 2018 komu til Ķslands tveir žingmenn stjórnarandstöšunnar norsku og įttu fund meš ķslenzkum stjórnaržingmönnum.  Erindi žeirra var algerlega öndvert viš erindi norska utanrķkisrįšherrans um žremur mįnušum sķšar.  Žeir bįšu ķslenzka žingmenn žess lengstra orša aš taka įkvöršun ķ orkupakkamįlinu į grundvelli hagsmuna ķslenzku žjóšarinnar og aš lįta ekki įróšur norskra stjórnvalda og hagsmunaašila į hennar bandi villa sér sķn.  Žaš hefur veriš skammarlegt aš fylgjast meš mįlflutningi ķslenzka  utanrķkisrįšuneytisins hingaš til ķ žessu orkupakkamįli, žvķ aš žar į bę hafa menn kysst į norska vöndinn og haldiš žvķ fram, aš vegna mikilla višskiptahagsmuna Noršmanna verši ķslenzkir žingmenn aš samžykkja pakkann.  

Žetta er alger hundalógikk hjį utanrķkisrįšuneytinu.  Kalt hagsmunamat veršur aš liggja aš baki ķslenzkri stefnumörkun, ekki undirlęgjuhįttur og gagnrżnislaus aušsveipni viš erlent vald.  Mikill meirihluti norsku žjóšarinnar er algerlega andvķgur orkupakka #3, og Alžżšusamband Noregs hefur lżst yfir andstöšu viš hann.  Norska rķkisstjórnin er minnihlutastjórn, sem fékk orkupakkann illu heilli samžykktan ķ Stóržinginu meš tilstyrk Verkamannaflokksins.  Sį flokkur er nś aš snśast ķ afstöšunni til Žrišja orkupakkans.  Gott samband viš Noreg er Ķslendingum naušsynlegt.  Til frambśšar veršur žaš bezt tryggt, eins og sakir standa, meš žvķ aš hafna Orkupakka #3.  Žaš er skrżtiš, ef žetta fer ekki brįšlega aš renna lķka upp fyrir ķslenzka utanrķkisrįšuneytinu.  

Ķ višhengi eru nżlegar śrklippur śr norsku blaši, žar sem tķundašar eru nokkrar ESB-geršir, sem vęntanlegar eru til umfjöllunar Stóržingsins 2019 og sem vekja munu miklar deilur ķ Noregi.  Lķklegt er, aš a.m.k. einhverri žessara ESB-gerša muni Stóržingiš hafna.  Žaš er engin umręša um žaš ķ Noregi, aš žess vegna muni EES-samstarfiš verša ķ uppnįmi.  Hvers vegna ?

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mishįtt er risiš

 Sjįlfstęšisflokkurinn var stofnašur įriš 1929 m.a. til aš knżja į um fullt sjįlfstęši Ķslands viš fyrsta tękifęri, ž.e. meš uppsögn Sambandslagasamningsins frį 1918 aš 25 įrum lišnum frį gildistöku hans.  Af žessu dró flokkurinn nafn sitt, og sį barįttuandi į enn fullt erindi ķ ķslenzk stjórnmįl og mun aldrei śreldast, žótt hann taki breytingum "aš breyttu breytanda".  

Varaformašur Sjįlfstęšisflokksins notaši pistilplįss sitt ķ sunnudagsblaši Moggans 2. desember 2018 ķ greininni:

"Til hamingju Ķsland"

hins vegar ekki til aš minna į, aš fullveldiš 1918 var ašeins mikilsveršur įfangi į leiš žjóšarinnar til fulls sjįlfstęšis, heldur virtist varaformanninum ķ mun aš sżna fram į, aš hęgt vęri aš vera ķ rķkjasambandi og samt aš vera fullvalda !  Žetta rķkjasamband var samt ašallega konungssamband og gagnkvęmur jafn žegnréttur, en engin kvöš var žį um aš taka upp hluta af löggjöf "herrarķkisins".

Žaš var alls ekki eins hįtt risiš į žessari grein og bśast hefši mįtt viš af varaformanni Sjįlfstęšisflokksins į einnar aldar afmęli fullveldis Ķslands.  Žar var engu lķkara en varaformašurinn gerši mįlstaš žeirra aš sķnum, sem ekkert sjį žvķ til fyrirstöšu aš taka upp hverja risageršina į fętur annarri frį Evrópusambandinu (ESB) ķ ķslenzka löggjöf og framselja žar meš įkvaršanatöku um rķkismįlefni og um mįlefni lögašila og einstaklinga til stofnana ESB, žar sem landsmenn eiga ekki fullgilda fulltrśa. 

Varaformašur Sjįlfstęšisflokksins viršist žannig enn berjast meš kjafti og klóm fyrir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ EES-samninginn og vinna žannig flokki sķnum pólitķskt stórtjón. Žessi mįlstašur Žórdķsar Kolbrśnar Reykfjörš Gylfadóttur er oršinn pólitķskur baggi į flokki hennar, enda stingur hann ķ stśf viš sögu Sjįlfstęšisflokksins og į ekki upp į pallboršiš hjį grasrót hans eša almenningi žessa lands.  

  Varaformanninn viršist skorta skilning į žvķ, aš Sambandslagasamningurinn 1918 var aldrei hérlendis hugsašur sem endastöš, heldur mikilvęgur įfangi į leiš til fulls sjįlfstęšis, sbr žetta:

"Žaš er įhugavert aš velta žvķ fyrir sér, aš viš öšlušumst fullveldiš meš lögum um nįiš samband viš annaš rķki."

Sett ķ samband viš stöšu Ķslands 2018 viršist varaformašurinn gefa ķ skyn, aš af žessu megi įlykta, aš hęgt sé aš vera fullvalda og ķ nįnu sambandi viš annaš rķki eša rķkjasamband.  Žetta hefur aldrei veriš skošun meginžorra Ķslendinga og sķzt af öllu stofnenda nśverandi Sjįlfstęšisflokks.  

Villandi mįlflutningur varaformannsins ķ tilefni aldarafmęlis fullveldis landsins hélt įfram ķ téšri "fullveldisgrein":

"Enginn efast um, aš viš uršum fullvalda meš žessum lögum.  En annaš land fór meš utanrķkismįl okkar, annaš land fór meš ęšsta dómsvald, og borgarar annars lands höfšu hér öll sömu réttindi og viš, žar į mešal til aš nżta aušlindir okkar til lands og sjįvar.  Žaš mį segja, aš viš höfum veriš "fullvalda į föstu", en samt fullvalda, vegna žess aš viš gengum frjįls til žessara samninga og gįtum sagt žeim upp."

Ķ samningnum stóš, aš fela ętti starfsmanni utanrķkisrįšuneytis Dana aš sjį um ķslenzk utanrķkismįl samkvęmt ósk ķslenzkra stjórnvalda og ķ samrįši viš žau.  Žaš er žess vegna villandi hjį varaformanni Sjįlfstęšisflokksins aš halda žvķ fram, aš Danir hafi fariš meš utanrķkismįl okkar.  Žaš var einvöršungu aš forminu til.  

Žį er lķka villandi af varaformanninum aš halda žvķ fram, aš Danir hafi fariš įfram meš ęšsta dómsvaldiš, žvķ aš Hęstiréttur Ķslands var settur į laggirnar ķ Reykjavķk 1920.  Spyrja mį, hvaš er eiginlega fullveldi ķ huga varaformanns Sjįlfstęšisflokksins ?

  Er hśn aš reyna aš leggja sig, į misheppnašan hįtt, ķ framkróka viš aš sżna fram į, aš śr žvķ aš Ķsland var fullvalda 1918, sé landiš ekki sķšur fullvalda 2018, žótt žvķ sé gert aš taka viš heilu lagabįlkunum frį evrópsku rķkjasambandi og yfiržjóšlegar stofnanir sama rķkjasambands hafi öšlazt valdheimildir į Ķslandi, sem ašeins ķslenzka rķkiš hafši įšur ? 

Til žess eru refirnir skornir hjį varaformanninum, aš af žessum sökum felist engin fullveldisskeršing ķ žvķ aš stofna hér embętti Landsreglara, sem framkvęmir fyrirmęli ESA/ACER/ESB og ķslenzk yfirvöld geta engin įhrif haft į.  Er žetta hęgt, Matthķas, į aldarafmęli fullveldis Ķslands ?

Śt yfir žjófabįlk tók, žegar varaformašurinn tók aš vitna meš velžóknun ķ Bjarna Mį Magnśsson, ašjunkt viš Lagadeild HR, en hann hefur undanfarin misseri bošaš öfugsnśnar kenningar um afsal rķkisvalds til alžjóšlegra stofnana sem beitingu fullveldis, žótt ljóst sé, aš framhald slķkrar beitingar muni eiga sér dapurlegan endi:

"Žaš mį taka undir žaš sjónarmiš Bjarna Mįs, aš žröng skilgreining į fullveldishugtakinu er sérlega varhugaverš fyrir rķki, sem byggja žjóšaröryggi sitt og hagsmunagęzlu aš miklu leyti į millirķkjasamningum og alžjóšlegri samvinnu.  Ekki veršur heldur séš, aš slķk skilgreining samręmist višhorfum žeirra, sem leiddu fullveldisbarįttuna."

Hér vešur varaformašur Sjįlfstęšisflokksins reyk.  Leištogar sjįlfstęšisbarįttunnar į tveimur fyrstu įratugum 20. aldarinnar höfšu aš vissu leyti fyrirmynd ķ sjįlfstęšistöku Noršmanna 7. jśnķ 1905 og sįu alltaf fyrir sér Ķsland sem frjįlst og fullvalda rķki meš óskoraš löggjafar-, framkvęmda- og dómsvald.  Innan žeirrar hugmyndafręši rśmast t.d. Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn alls ekki, en varaformašur Sjįlfstęšisflokksins rembist, eins og rjśpan viš staurinn, viš aš sannfęra landsmenn um, aš hann sé landsmönnum naušsynlegur, žótt viš flestum blasi, aš hann er stórhęttulegur fullveldi okkar og hagsmunum.

Ķ ofangreindri tilvitnun viršist varaformašur Sjįlfstęšisflokksins ekki skilja muninn į leyfilegum žjóšréttarlegum samningum rķkisins annars vegar og hins vegar samningum, sem fela ķ sér óleyfilegt fullveldisframsal.  Dęmi um žjóšréttarlega samninga eru ašildin aš Sameinušu žjóšunum, NATO, EFTA og Hafréttarsįttmįlanum.  EES-samningurinn var įriš 1992 talinn af żmsum lögfręšingum (ekki öllum) rśmast innan marka Stjórnarskrįr, en nś er višurkennt, aš viš hann hefur bętzt svo mikiš, aš mikil įhöld eru um, aš svo sé lengur.  Žaš žżšir, aš spyrna veršur viš fótum.

Viš žęr ašstęšur, sem nś eru uppi ķ stjórnmįlum, er įreišanlega ekki viturlegt, aš Sjįlfstęšisflokkurinn taki sér stöšu meš žeim, sem helzt vilja "deila fullveldi landsins meš öšrum".  Nś er žvert į móti lag fyrir Sjįlfstęšisflokkinn aš skera upp herör gegn innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Žaš er afstaša, sem langflestir kjósendur Sjįlfstęšisflokksins mundu kunna aš meta viš hann, og hann gęti jafnframt vęnzt stušnings viš slķka stefnu vķšar aš ķ staš nśverandi lįgmarksfylgis flokksins.

Ķ višhengi meš žessum pistli er inngangserindi höfundar aš įvarpi Noršmannsins Eiriks Farets Sakariassen į fundi Heimssżnar aš kvöldi 1. desember 2018. 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband