Dżr yrši Hafliši allur

Ętli nokkurs stašar ķ heiminum višgangist, aš rķki žurfi aš leiša ķ lög hjį sér lög og reglugeršir annars rķkis eša rķkjasambands, til aš geta selt žangaš vörur og žjónustu įn hįrra innflutningsgjalda ?

Žaš er einmitt žessi staša, sem uppi er į milli EFTA-rķkjanna ķ EES (Evrópska efnahagssvęšinu) og hefur veriš ķ aldarfjóršung.  Hér er ekki um neitt smįręši aš ręša, heldur hefur regluflóšiš numiš aš jafnaši 460 reglugeršum eša lögum aš jafnaši į įri hverju.  Žetta er mikil byrši į litlu samfélagi eins og okkar, og gefur strax til kynna, aš landsmenn séu žarna į villigötum.

  Višskiptarįš Ķslands (VĶ) lagši ķ skżrslunni: 

"Vilji er ekki allt sem žarf-Ašgeršir til einföldunar regluverks"-śtg. 7. október 2015, mat į kostnašinn, sem af heildarregluverkinu leišir fyrir žjóšfélagiš.  Um er aš ręša beinan kostnaš og óbeinan kostnaš fyrir rķki, sveitarfélög og fyrirtęki.  Mestur er óbeini kostnašurinn, sem heldur aftur af ešlilegri framleišniaukningu vegna ķžyngjandi byrša af regluverkinu, og vex sį um 1 %/įr aš mati VĶ.

Aušvitaš žarf hvert žjóšfélag, sem ętlar aš eiga ķ višskiptum viš efnašan markaš, eins og hinn evrópska og noršur-amerķska, į regluverki aš halda, en umfang regluverks og eftirlits meš žvķ žarf aš snķša aš stęrš hvers žjóšfélags.  Einkenni ķslenzks atvinnulķfs eru lķtil fyrirtęki meš 0-9 starfsmönnum. Žau bera tvöfaldan regluverkskostnaš į hvern starfsmann į viš 10-49 manna fyrirtęki, ferfaldan į viš 50-249 manna fyrirtęki og tķfalda į viš fyrirtęki 250 eša fleiri.

Starfsmenn eftirlitsstofnana eru hérlendis 15 sinnum fleiri į ķbśa en į hinum Noršurlöndunum og 25 sinnum fleiri en ķ Žżzkalandi.  Žessar tölur gefa til kynna, aš regluflóšiš frį ESB, sem viš erum neydd til aš taka upp hér vegna EES-samningsins til aš vera į Innri markaši ESB, sé okkur efnahagslega žungbęrt, miklu dżrkeyptara en fjölmennari žjóšum og aš žaš sé dragbķtur į lķfskjarabata. Sem fįmenn žjóš megum viš ekki viš žeim kostnaši, sem hlżzt af žvķ aš vera taglhnżtingar ESB. Žaš hefur veriš gengiš hér óvarlega um glešinnar dyr, ekki gętt aš grķšarlegum kostnaši smįrķkis viš aš skuldbinda sig til aš koma į ofvöxnu bįkni m.v. ķbśafjölda og alls ekki reynt aš leita annarra og hagkvęmari lausna, heldur bara hjakkaš ķ sama farinu, enda er ESB/EES draumaland bśrókratans.  Halda menn, aš žaš sé tilviljun, aš Svisslendingar, sś kostnašarmešvitaša žjóš, höfnušu EES-ašild ķ žjóšaratkvęšagreišslu ? 

Viš erum taglhnżtingar rķkjasambandsins ķ žeim skilningi, aš viš veršum aš taka viš žvķ, sem aš okkur er rétt, ef žaš varšar fjórfrelsiš į Innri markašinum, įn žess aš hafa haft nokkur teljandi įhrif į setningu žessara reglna. Žetta er žręlsleg staša, sem er oršin óžolandi, eftir aš ESB fęrši sig upp į skaptiš og tók aš heimta žaš af EFTA-žjóšunum ķ EES, aš žęr tękju upp risaregluverk og grķšarlega ķžyngjandi um atriši utan viš fjórfrelsiš, eins og t.d. um orkumįl.  Žar keyrir um žverbak, žvķ aš Orkustofnun ESB, ACER, į aš yfirtaka stjórnun Orkustofnunar Ķslands og skera į į įhrif ķslenzka rķkisvaldsins į alla žętti, er varša raforkuflutninga, innanlands sem og til og frį śtlöndum.  Žessar stašreyndir ęttu aš duga til aš sżna öllum Ķslendingum, sem ekki vilja ólmir verša žegnar ESB, aš EES-samstarfiš er komiš aš leišarlokum. 

Hver mį žį ętla, aš žessi umframkostnašur sé, ž.e. kostnašur af gildandi regluverki į Ķslandi 2018 umfram žann kostnaš, sem ętla mį, aš žjóšfélagiš žyrfti aš bera, ef landiš vęri utan EES, en hefši ķ stašinn frķverzlunarsamning viš Bretland og ESB ķ anda nżs frķverzlunarsamnings Kanada viš ESB ?

Višskiptarįš Ķslands (VĶ) įętlaši įriš 2015 beinan og óbeinan kostnaš atvinnulķfsins af framkvęmd opinbers regluverks og eftirlits.  Į veršlagi 2018 jafngildir kostnašurinn 175 miaISK/įr.  Ef reiknaš er meš, aš 80 % af žessum kostnaši stafi af skylduinnleišingu gerša ESB og aš minnka megi aš skašlausu umfang žeirra hérlendis um 60 %, žį fęst hreinn kostnašur atvinnulķfsins vegna EES-ašildarinnar 84 miaISK/įr.  

 Fallist Alžingi į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn aš kröfu ESB, eru žingmenn meš slķku samžykki ekki einvöršungu aš fęra nśverandi völd rķkisins yfir raforkuflutningsmįlum landsins til fjölžjóšlegrar stofnunar, ACER, ķ trįssi viš Stjórnarskrį landsins,gr.2, heldur eru žeir aš framkalla umtalsverša hękkun į nęstu įrum į framfęrslukostnaši heimilanna  og rekstrarkostnaši fyrirtękjanna vegna hękkunar į raforkukostnaši. 

Sś hękkun į rót aš rekja til hękkunar į heildsöluverši frį virkjun vegna śtflutnings um Ice Link į raforkumarkaš meš 2-3 földu nśverandi verši hérlendis og til kostnašar viš eflingu flutningskerfisins aš landtökustaš Ice Link. Žį žarf aušvitaš aš slį ķ merina, hvaš hvers konar virkjanaframkvęmdum lķšur til aš hafa eitthvaš aš selja um 1200 MW sęstreng.  Samkvęmt reglum ACER leggst kostnašur viš flutningskerfi innanlands vegna sęstrengs į notendur innanlands. 

Ef Landsnet veršur mjög skuldsett śt af fjįrfestingu ķ Ice Link, žį versna lįnskjör fyrirtękisins, sem kemur nišur į framkvęmdakostnaši innanlands, en hér veršur kostnašarvangaveltum af žvķ sleppt.  Vęgt įętlaš mun smįsöluverš og flutningsgjald hękka um samtals 6 ISK/kWh eša um 75 % įriš 2027 į nśvirši m.v. 2018.  Žetta mun leiša til kostnašarhękkana hjį almennum notendum um 24 miaISK/įr (allir įn langtķmasamninga).  Žessi breytti markašur mun ennfremur sennilega leiša til žess, aš fleiri langtķmasamningar verši ekki geršir um raforkuvišskipti og eldri samningar ekki framlengdir. Žetta mun gjörbreyta veršmętasköpun og gjaldeyrisöflun landsins til hins verra, sem óhjįkvęmilega mun ógna fjįrmįlastöšugleika. Markašsverš raforku mun hrynja, žegar gegnumbrot veršur ķ vinnslu raforku meš umhverfisvęnum hętti, t.d. ķ žórķum kjarnorkuverum eša meš samrunahverflum. Žį sitja flutningsfyrirtękin uppi meš hundruši milljarša ISK ķ skuldir vegna fjįrfestingar, sem engin not eru af, og innlendur išnašur hefur goldiš afhroš.  Menn verša aš horfa nišur fyrir sig til aš ašgęta, hvar žeir stķga.  Aš lįta rigna upp ķ nefiš į sér hefur aldrei žótt vera til vegsauka į Ķslandi. 

Hér eru engar smįręšis kostnašartölur į feršinni vegna EES-ašildar, og ekki mundu žęr lękka viš inngöngu ķ ESB, žvķ aš einhvern hluta reglugeršafargansins frį ESB losna landsmenn viš nśna, og verandi ķ ESB vęri Ķsland nś žegar ķ orkusambandi ESB og Ice Link verkefniš vęri vafalķtiš ķ gangi.  Lįgmarkskostnašur af EES og ACER veršur 110 miaISK/įr um 5 % af VLF til skamms tķma, en er frį lķšur veršur kostnašurinn svimandi hįr, ef afleišingarnar verša lokun verksmišja orkukręfs išnašar og mun óhagkvęmari orkuskipti en annars.   

 


Landsnet og "Ice Link"

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš Landsnet og Landsvirkjun įsamt "National Grid Interconnector Holdings Ltd" eru skrįš į lista orkustofnunar ESB, ACER, um forgangsverkefni ESB til hnökralausra og greišra orkuflutninga landa į milli innan EES. Verkefniš heitir žar "Ice Link" og er aflsęstrengur į milli Ķslands og Bretlands. Téš fyrirtęki eru skrįš sem ašstandendur verkefnisins.  

Žetta er dęmalaust og spyrja veršur, hver hafi veitt žessum tveimur ķslenzku fyrirtękjum heimild til aš samžykkja slķkt įn nokkurrar lżšręšislegrar umręšu ķ landinu um jafnvišurhlutamikiš mįl og hér um ręšir ? Umfjöllun Landsnets hefur nįnast engin veriš um téšan sęstreng, enda hefur ekki veriš ķ umręšunni, aš flutningsfyrirtękiš ętti hlut aš žessum sęstreng.  Annaš viršist į döfinni, enda er žaš venjan innan ESB, og einnig ķ Noregi, aš raforkuflutningsfyrirtękin eiga hlut ķ millilandatengingum. Ķ Noregi er Statnett, systurfyrirtęki Landsnets, eini eigandinn, og Verkamannaflokkurinn gerši žaš aš skilyrši fyrir stušningi sķnum viš ACER-frumvarp rķkisstjórnarinnar, aš svo yrši įfram.

Umfjöllun Landsvirkjunarmanna hefur veriš yfirboršsleg og bernsk, og aldrei hefur veriš minnzt į, aš verkefniš yrši undir stjórn orkustofnunar ESB, ACER, žótt Landsvirkjun hafi rekiš įróšur fyrir žessum sęstreng sķšan 2010, en stofnaš var til ACER 2009.  Žaš er reginhneyksli, hvernig stašiš hefur veriš aš kynningu į "Ice Link" hérlendis, lķklegu eignarhaldi opinberra fyrirtękja į honum, t.d. einokunarfyrirtękisins Landsnets, įsamt lķklegum fjįrhagsskuldbindingum fyrirtękisins vegna styrkingar raforkuflutningskerfisins innanlands vegna tengingar ķslenzka stofnkerfisins viš risasęstreng į ķslenzkan męlikvarša (1200 MW). 

Af žessu mį rįša, aš ACER sér tękifęri meš flutningi raforku ofan af Ķslandi til aš auka hlutdeild stöšugrar og "gręnnar" orku ķ raforkunotkun ESB, ž.e. endurnżjanlegrar raforku, sem nota mį til aš fylla upp ķ eyšur sólar- og vindorku, sem koma oftast ķ hverri viku į įlagstķma į meginlandinu.  Hefur išulega legiš žar viš aflskorti į hįįlagstķma, sem sżnir ķ hnotskurn ógöngurnar, sem raforkumįl ESB-rķkjanna hafa rataš ķ. Tvö af hlutverkum ACER er einmitt aš auka hlutdeild endurnżjanlegrar orku ķ raforkukerfi ESB og aš auka afhendingaröryggi orku, bęši raforku og eldsneytisgass. Ašferšin ķ bįšum tilvikum er aš fjölga flutningslķnum ķ lofti og ķ jöršu.

Žaš mį ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš ACER muni hefjast handa um sęstreng į milli Ķslands og Bretlands, hugsanlega meš flutningi um brezka kerfiš til meginlandsins, fljótlega eftir samžykki Alžingis į lögleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins, sem ESB ętlast til, aš Alžingi afgreiši į fęribandi ķ vor, enda hefur ACER žar meš öšlazt vald yfir Orkustofnun Ķslands, OS, og ķslenzk yfirvöld misst sķn ķtök žar.  Ennfremur veršur žį bśiš aš flytja allt reglusetningarvald og eftirlitshlutverk til OS.  Vonandi ofbżšur nógu mörgum Alžingismönnum ofrķki ESB gagnvart EFTA-löndunum ķ EES til aš stöšva žetta hrapallega mįl, enda er fimmta frelsiš (frjįlsir orkuflutningar) ekki hluti af EES-samninginum um fjórfrelsi Innri markašarins. Samžykktin ķ Sameiginlegu EES-nefndinni 5. maķ 2017 voru žess vegna mistök.    

Landsneti mun samkvęmt reglum ACER og téšri verkefnaskrį stofnunarinnar ętlaš aš leika stórt hlutverk ķ žessu sęstrengsverkefni.  Sś kśvending hefur žó ekki hlotiš neina lżšręšislega umfjöllun hérlendis.  Eftirlit meš fyrirtękinu veršur žį alfariš komiš ķ hendur Orkustofnunar, OS, samkvęmt frumvarpi, sem nś liggur fyrir Alžingi. Žar meš setur sami ašili leikreglurnar į raforkumarkašinum og hefur eftirlit meš, aš žeim sé fylgt. Lįtum žaš vera.  Verra er, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB, sem bķšur umfjöllunar Alžingis, felur ķ sér, aš OS veršur gerš óhįš ķslenzkum stjórnvöldum og hagsmunaašilum og tekur ašeins viš fyrirmęlum frį ACER gegnum ESA (Eftirlitsstofnun EFTA). Žannig getur ACER hleypt Ice Link af stokkunum ķ samvinnu Landsnets og National Grid Interconnector Holdings Ltd. óhįš žvķ, hvaša skošun rétt kjörin stjórnvöld landsins hafa į mįlinu.  Aš kippa lżšręšislegu įkvaršanavaldi śt af vellinum og setja undirstofnun sķna žar ķ stašinn er ašferš ESB viš viš aš fjarlęgja allar žjóšlegar hindranir śr vegi stefnu sinnar og markmiša.  "Tilgangurinn helgar mešališ - Der Erfolg berechtigt den Mittel)".   

Komi upp įgreiningur flutningsfyrirtękjanna į milli um kostnašarskiptingu vegna millilandatengingar, śrskuršar ACER um hana.  Sjį nś allir ķ hendi sér, hversu grķšarlegar fjįrhagsbyršar yfiržjóšleg stofnun įn ašildar Ķslands meš atkvęšisrétti getur lagt į einokunarfyrirtękiš Landsnet. Ķ hnotskurn blasir žar viš gildi fullveldisins.  Ętla menn ķ einfeldni sinni aš fórna žvķ ?  Žaš er glópska, žvķ aš įvinningurinn er enginn fyrir Ķsland.

Ķ Noregi sįu ESB-sinnašir stjórnarflokkar į Stóržinginu til, aš ACER-frumvarp rķkisstjórnarinnar var samžykkt 22. marz 2018.  Engin raunveruleg rök voru lögš į boršiš fyrir inngöngu Noregs ķ Orkusamband ESB.  Samžykkt žingsins įtti aš verša eins og hver önnur fęribandaafgreišsla į gjöršum ESB inn ķ EES-samninginn og žar meš lagasafn Noregs.  Reyndin varš önnur.  Hį mótmęlaalda reis um allan Noreg og nįši til verkalżšsfélaga, sveitarstjórna og fylkisstjórna.  Jafnvel Alžżšusamband Noregs, LO, sem venjulega leggur mišstjórn (landsstyre) Verkamannaflokksins lķnurnar, įlyktaši og hvatti žingflokkinn til aš hafna frumvarpinu.  Skošanakönnun ķ marz 2018 benti til, aš yfirgnęfandi meirihluti Noršmanna vęri andvķgur žvķ, aš land žeirra gengi Orkusambandi ESB į hönd, žvķ aš 52 % voru į móti, 9 % mešmęlt og 39 % óįkvešin.  Hlutverk Alžingis er aušvitaš aš gęta hagsmuna Ķslands og virša ķslenzku Stjórnarskrįna, en meš höfnun Alžingis į sams konar frumvarpi mį ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš drjśgur meirihluti Noršmanna muni kętast.

  

Hver į Landsnet ?  Rķkiš stofnsetti Landsnet meš lögum 2003, og upphaflega var ętlunin, aš fyrirtękiš vęri ķ eigu rķkissjóšs.  Samkvęmt Öšrum orkumarkašslagabįlki ESB, sem lögleiddur var 2003 hérlendis, į raforkuflutningsfyrirtękiš, hér Landsnet, aš vera óhįš öllum ašilum į raforkumarkaši og öšrum hagsmunaašilum, nema rķkisvaldinu. Sś krafa var gerš til aš żta undir frjįlsa samkeppni um raforkuvinnslu og raforkusölu, og hśn tryggir hęfi fyrirtękisins til hlutlęgni ķ višskiptum eftir föngum.  

Žaš var žó fjarri žvķ, aš mįlin žróušust meš žeim hętti hérlendis, žvķ aš žįverandi eigendur flutningskerfisins lögšu eignir sķnar inn ķ fyrirtękiš og yfirtóku eignarhlut rķkisins. Landsnet er žannig bullandi vanhęft til aš fara meš raforkuflutningshlutverkiš af hlutlęgni, enda hefur fyrirtękiš legiš undir įmęli.  Nś eru eigendur Landsnets 4 talsins:

  1. Landsvirkjun:      64,7 %
  2. RARIK:             22,5 %
  3. OR:                 6,8 %
  4. OV:(Orkubś Vfj):    6,0 %

Žetta er ótękt, og Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB, 2009/72/EB, ķtrekar, aš fullur ašskilnašur verši aš eiga sér staš į milli flutningsfyrirtękis og hagsmunaašila į raforkumarkaši.  Af einhverjum įstęšum sóttu ķslenzk stjórnvöld um undanžįgu frį žessu til ESA og fengu hana.  Žaš er hins vegar śtilokaš m.v. samžykktir ESB, aš ESA samžykki eignarhald Landsvirkjunar į "Ice Link" aš hluta, og žess vegna er óskiljanlegt, aš Landsvirkjun skuli vera į téšum lista um ašstandendur verkefnisins.  

Ķ frumvarpi til laga um Landsnet, sem nś liggur fyrir Alžingi, hefur veriš tekiš śt įkvęši um rķkiseign į Landsneti.  Žį vaknar spurningin um žaš, hvers konar eignarhald rķkisstjórnin sér fyrir sér ķ framtķšinni.  Um er aš ręša einokunarfyrirtęki samkvęmt lögum, og einkavęšing žess er mjög miklum annmörkum hįš vegna stöšu žess į markaši. Žvķ er heldur ekki ętlaš aš gręša peninga, heldur setur Orkustofnun fyrirtękinu žröng tekjumörk og sjįlfsagt er, aš žaš lękki gjaldskrį sķna, ef rekstrarafgangur veršur eftir ešlilegar afskriftir. Hvers vegna er ekki frekar undinn brįšur bugur aš žvķ aš fęra Landsnet śr eignarhaldi orkufyrirtękjanna og til rķkissjóšs ?   

Til aš tryggja óhįša stöšu Landsnets į raforkumarkaši veršur ekki annaš séš en rķkiseign aš fullu sé eina raunhęfa śrręšiš, enda er sś raunin vķšast annars stašar, t.d. ķ Noregi (Statnett). Aš taka įkvęšiš um rķkiseign į Landsneti śr lögum um fyrirtękiš er vanreifaš ķ frumvarpinu.   

Einfaldast er, aš fjįrmįlarįšuneytiš og atvinnuvegarįšuneytiš semji viš nśverandi eigendur um kaupin į Landsneti og gefi śt skuldabréf til um 20 įra til stašfestingar.  Žetta er ešlilegasta fyrirkomulagiš, óhįš afgreišslu Alžingis į bįlki 2009/72/EB, ef menn į annaš borš vilja halda ķ heišri žeirri fjórskiptingu raforkumarkašarins, sem komin er frį ESB, ž.e.:

  1. Virkjanafyrirtęki (raforkuheildsalar į samkeppnismarkaši)
  2. Flutningsfyrirtęki (Landsnet ķ einokunarašstöšu)
  3. Dreifingarfyrirtęki (veitur meš sérleyfi į tilgreindum svęšum, einokun į sama svęši) 
  4. Sölufyrirtęki (smįsalar ķ samkeppni)

Landsnet hefur įtt undir högg aš sękja frį stofnun.  Žaš er skylda Alžingis aš gera sitt til aš skapa fyrirtękinu žį umgjörš, sem lķklegust sé til sįtta ķ landinu.  Žaš veršur hvorki gert meš žvķ aš višhalda nśverandi eignarfyrirkomulagi né meš žvķ aš fęra raunverulega stjórnun žess undir Orkustofnun ESB.  

 

   


Höfnun ACER ógnar ekki śtflutningi til ESB

Reglur EES-samningsins um frjįls vöruvišskipti munu verša įfram ķ gildi, žótt Alžingi hafni ašild Ķslands aš Orkusambandi ESB.  Ótti um, aš störf tapist į Ķslandi viš aš hafna žvķ, aš rįšstöfunarréttur raforkunnar lendi ķ höndum Orkustofnunar ESB, er įstęšulaus.  Žaš er aftur į móti hętta į žvķ, aš störf tapist į Ķslandi, ef veruleg raforkuveršshękkun veršur į innanlandsmarkaši, t.d. vegna tengingar viš raforkumarkaš ESB. Gangi Ķsland ķ Orkusamband ESB, öšlast ACER-Orkustofnun ESB śrslitaįhrif į žaš, hvort aflsęstrengur veršur lagšur frį Ķslandi til śtlanda, og ķslenzk yfirvöld verša aš sama skapi įhrifalaus um žaš.  Žaš er einmitt hlutverk ACER aš ryšja brott stašbundnum hindrunum gagnvart bęttum millilandatengingum. 

Žaš er munur į bišsal ESB, sem kallast EES, og ESB sjįlfu.  Žar mį nefna neitunarvald EFTA-rķkjanna žriggja ķ EES gagnvart gjöršum frį ESB og afar takmarkaša aškomu EFTA-rķkjanna aš mįlum į undirbśningsstigi. Af Stjórnarskrį Ķslands, gr. 2, leišir, aš ekki er hęgt aš gera skuldbindandi og ķžyngjandi samninga fyrir Ķslands hönd viš erlent rķki, rķkjasamband eša yfiržjóšlega stofnun, įn žess aš Alžingi fjalli um slķkt og afgreiši meš atkvęšagreišslu, žar sem Alžingi hefur frjįlsar hendur, bundiš af lögum og Stjórnarskrį lżšveldisins.

  Ķ EES-samninginum eru ESB settar žröngar skoršur varšandi rafsiašgeršir viš beitingu neitunarvalds  EFTA-rķkjanna, og žar eru ekki settar fram neinar kröfur um röksemdafęrslu viš beitingu neitunarvalds.

ESB getur brugšizt viš meš tvennum hętti:

  • ESB getur višurkennt, aš žaš er viss stjórnarfarslegur munur į ESB og Ķslandi (og hinum 2 EFTA-löndunum ķ EES).
  • ESB getur sett fram kröfu um žaš, aš sį hluti EES-samningsins, sem mįliš snertir, falli śr gildi.

Ķ EES eru įkvaršanir teknar einróma.  Ķsland, Noregur og Liechtenstein samręma afstöšu sķna ķ fastanefnd EFTA, sem ekki getur samžykkt nż lög eša tilskipun įn samžykkis landanna žriggja.  Žess vegna hefur Ķsland neitunarvald gagnvart gagnvart sérhverjum ESB-gerningi.  Žetta leišir af kafla 93 ķ EES-samninginum og kafla 6 ķ samninginum um fastanefnd EFTA-rķkjanna.

 

Fylgispekt viš samning styšur vęg eša engin višbrögš:

ESB getur samžykkt höfnunina įn nokkurra įkvešinna višbragša.  M.t.t. fyrirsjįanleika fyrir ašilana og fylgispekt viš samninginn er žetta lķklegast.  Kafli 3 ķ EES-samninginum leggur ašilum fylgispekt į heršar, sem felur ķ sér, aš enginn ašilanna skal valda óžarfa erfišleikum ķ samstarfinu.  Žetta żtir undir, aš hugsanleg višbrögš aš hįlfu ESB skulu breyta innihaldi og virkni EES-samningsins eins lķtiš og hęgt er.  M.ö.o.: nśverandi višskiptafrelsi veršur óskert.

ESB getur ekki hafiš refsiašgeršir gegn Ķslandi, en getur ógilt viškomandi hluta EES-samningsins samkvęmt kafla 102.  Meiningin er aš jafna śt įvinninginn, sem Ķsland fęr viš aš hafna viškomandi tilskipun eša lögum.  Meginhluti samningsins og višaukarnir gilda eftir sem įšur.  Reglurnar um t.d. frjįls vöruvišskipti og bann viš višskiptahindrunum verša ekki snertar.

 Öllum tilskipunum og lögum ķ EES-samninginum er rašaš i 22 efnisflokka ķ višhengjum.  Orka er višhengi 4.  Žaš er hér, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB meš ACER-kerfinu, sem Alžingi vęntanlega fęr til afgreišslu, veršur settur, nema Alžingi hafni mįlinu.  Žaš er Sameiginlega EES-nefndin, sem įkvešur, hvort og žį hvaša hluti samningsins skuli falla śr gildi.  Žar eru EFTA, ž.e.a.s Ķsland, Noregur, Liechtenstein og ESB jafnrétthįir ašilar, og įkvöršun śtheimtir samkomulag allra.

Ķ skriflegu svari sķnu til Stóržingsins 5. marz 2018 stašfesti Terje Söviknes, olķu- og orkurįšherra, aš žaš er einvöršungu viškomandi kafli EES-samningsins, hér orkukaflinn, sem hęgt er aš ógilda.  Rįšherrann skrifaši ennfremur:

"Spurningin um, hvaša kafla samningsins mįliš snertir, er višfangsefni stjórnmįlamanna og veršur ekki įfrżjaš til EFTA- eša ESB-dómstólsins".  Meš öšrum oršum žarf aš fara samningaleišina og finna lausn.  

Hvaš ķ EES-samninginum snertir ACER beint ?:

Allar ašgeršir og višbrögš ķ EES-samstarfinu fara eftir hlutfallsreglunni.  Įsamt fylgispektinni žżšir žetta, aš "žaš sem beinlķnis snertir" skal tślka žröngt.  Ešlilegi skilningurinn, sem  einnig er vel žekktur ķ lögfręšinni, er aš takmarka ógildinguna viš reglurnar, sem nżju reglurnar įttu aš breyta eša koma ķ stašinn fyrir.  Varšandi Žrišja orkumarkašslagabįlkinn jafngildir žetta, aš ESB getur ašeins krafizt ógildingar žeirra įkvęša, sem įtti aš breyta eša afnema ķ Öšrum orkumarkašslagabįlkinum (sbr raforkulög Alžingis um ašgreiningu ašila į raforkumarkaši ķ fernt frį 2003 meš sķšari breytingum). Žetta mun engin skašleg įhrif hafa hér og varla ķ Noregi heldur.

Žótt ESB muni krefjast ógildingar į hluta orkuregluverksins, gętu ķslenzk fyrirtęki įfram starfaš eins og įšur ķ orkugeira ESB/EES landanna, ef žau hefšu žar starfsemi nśna.  Hiš sama mundi gilda um fyrirtęki frį EES ķ hérlendum orkugeira. EES samningurinn į aš vernda įunnin réttindi einstaklinga og fyrirtękja, eins og stendur ķ kafla 102:

"Réttindi og skyldur, sem fólk og markašsašilar hafa žegar įunniš sér samkvęmt žessum samningi, skulu standa įfram."

Stušzt var viš grein Mortens Harper, lögfręšings og verkefnastjóra hjį "Nei til EU", dags. 08.03.2018, į vefsetri samtakanna. 

 

  

 


Leikur vafi į um tślkun samžykkta tveggja stjórnarflokka ?

Sézt hafa fullyršingar hérlendis um žaš, aš Ķslendingar verši vegna ašildar sinnar aš Evrópska efnahagssvęšinu, EES, aš ganga ķ Orkusamband ESB, žrįtt fyrir samžykkt flokksžings Framsóknarflokksins 11.03.2018 og samžykktir Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins 18.03.2018 um hiš gagnstęša.  Spyrja mį, hver munurinn er žį į fullri ašild aš ESB og žeirri aukaašild, sem ašild aš EES jafngildir, ef žjóšžing EFTA-landanna hafa ekki ķ krafti fullveldis sķns heimild til aš hafna nżjum tilskipunum ESB. Aušvitaš er sį grundvallarmunur į, aš ašildarlönd ESB taka žįtt ķ mótun allra reglugerša, tilskipana og laga ESB og hafa sinn atkvęšisrétt, en EFTA-löndin žrjś eru ķ žeirri žręlslegu stöšu aš žurfa aš taka viš žvķ, sem aš žeim er rétt; žó meš neitunarvaldi ķ örlagamįlum į Alžingi.

  Žetta į lķka viš um bann Alžingis viš innflutningi į hrįu kjöti.  Žaš er fįheyršur mįlflutningur aš halda žvķ fram, aš lög um žetta efni frį 2009 séu aš alžjóšarétti dęmd ómerk af EFTA-dómstólinum.  Hann hefur ķ žessu mįli ekki dómsvald į Ķslandi, enda ašeins rįšgefandi, og gjöršir hans eru ekki ašfararhęfar hérlendis ķ žessu mįli.  Af hverju stafar žessi dęmalausa žörf rķkisstjórnar Katrķnar Jakobsdóttur til aš kyssa į vönd Evrópusambandsins ?

Nś veršur fjallaš um bréf norska olķu- og orkumįlarįšherrans, Terje Söviknes, til Orku- og umhverfisnefndar Stóržingsins, žar sem žvķ er haldiš fram, meš vķsun til upplżsinga śr ķslenzka utanrķkisrįšuneytinu, aš eftirfarandi samžykkt atvinnuveganefndar Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins eigi ekki viš um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn:

" Sjįlfstęšisflokkurinn hafnar frekara framsali į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkumarkaši til stofnana Evrópusambandsins."

Žżšing į seinni hluta svarbréfs norska rįšherrans viš spurningu žingnefndar um žaš, hvort nišurstaša Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins muni hafa įhrif į fyrirętlun rķkisstjórnarinnar um aš taka frumvarp sitt um innleišinguna til afgreišslu ķ Stóržinginu 22. marz 2018, fer hér į eftir, og bréfiš ķ heild er ķ višhengi į žessari sķšu:

"Aš öšru leyti geri ég rįš fyrir, aš įstęša spurningarinnar séu frįsagnir ķ norskum fjölmišlum um, aš einn af stjórnarflokkunum į Ķslandi, Sjįlfstęšisflokkurinn, muni hafa gert samžykkt į Landsfundi sķnum um helgina  gegn ACER. Sendirįš okkar ķ Reykjavķk hafši žess vegna samband viš utanrķkisrįšuneyti Ķslands til aš įtta sig į, til hvers fjölmišlar vęru aš vķsa.  Utanrķkisrįšherrann er sjįlfstęšismašur.  Ķslenzka rįšuneytiš veitti sendirįšinu žęr upplżsingar, aš Sjįlfstęšisflokkurinn hafi samžykkt yfirlżsingu um, aš fram fari mat į žvķ, hvernig EES-samningurinn hafi virkaš į Ķslandi.  Žar er lķka sagt, aš flokkurinn sé mjög gagnrżninn į upptöku nżrrar löggjafar ķ EES-samninginn, sem falli utan viš tveggja stoša fyrirkomulagiš.  

Undirnefnd um atvinnuvegamįl lżsti žvķ yfir į Landsfundinum, aš Sjįlfstęšisflokkinum beri aš snśast öndveršur gegn framsali valds yfir ķslenzkum orkumarkaši til ESB-stofnana. Žessi yfirlżsing žżšir ekki, aš Sjįlfstęšisflokkurinn snśist öndveršur gegn innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins."  

 

Lokamįlsgreinin, sem er undirstrikuš af höfundi žessarar vefgreinar, BJo, žarfnast skżringa aš hįlfu utanrķkisrįšuneytis Ķslands.  Er žessi ónįkvęma frįsögn af įlyktunum į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins 16.-18. marz 2018 frį rįšuneytinu komin, og hefur žaš klykkt śt meš vęgast sagt villandi tślkun, raunar algerlega öfugsnśinni tślkun, į merkingu įlyktunar atvinnuveganefndar og į vilja Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins.  Žaš er grafalvarlegt mįl, og ekki er sķšur alvarlegt aš gera tilraun til aš blekkja norska sendiherran, norsku rķkisstjórnina, Stóržingiš og norsku žjóšina, ef žessi tślkun er frį utanrķkisrįšuneyti Ķslands komin.

Žetta mįl er žegar į žvķ stigi ķ Noregi, aš stjórnarandstašan įvķtar norska rįšherrann ķ dag, 20.03.2018, fyrir villandi upplżsingagjöf til žingsins į grundvelli réttrar žżšingar į įlyktun atvinnuveganefndar Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins og vegna žess, aš rįšherrann sleppti aš geta um stórmerka yfirlżsingu af flokksžingi Framsóknarflokksins 11. marz 2018, sem er svona:

"Framsókn stendur vörš um fullveldi Ķslands ķ orkumįlum og hafnar žvķ, aš orkulöggjöf Evrópusambandsins verši tekin inn ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš." 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Raforkumįl ķ deiglunni

Staša ķslenzkra og norskra raforkumįla er einstęš ķ Evrópu vestan Rśsslands vegna žess, aš į Ķslandi og ķ Noregi eru nęgar endurnżjanlegar orkulindir til aš anna raforkužörf landanna um fyrirsjįanlega framtķš, žótt tekiš sé tillit til orkuskiptanna.  ESB-löndin hungrar hins vegar eftir raforku śr sjįlfbęrum orkulindum, og žaš er nettó innflutningur į raforku inn į ESB-landsvęšiš.

 Framkvęmdastjórn ESB ętlar aš nżta markašshagkerfiš til aš bęta skilvirkni raforkukerfisins, enda samręmist žaš stefnunni um aš draga śr rekstri kolakyntra raforkuvera. Hśn hefur jafnframt lżst žvķ yfir, aš hśn vilji tengja Noreg traustum böndum viš Orkusambandiš, og ACER hefur ķ raun lżst hinu sama yfir gagnvart Ķslandi meš žvķ aš setja Ice Link (aflsęstreng į milli Ķslands og Bretlands) inn į forgangsverkefnaskrį sķna.  Žaš er žess vegna alveg ljóst, til hvers refirnir eru skornir.  ESB er į höttunum eftir "hinni gręnu rafhlöšu" Noršurlandanna tveggja.

Tęki ESB ķ žessu sambandi er sameiginlegur raforkumarkašur ESB, žar sem allir heildsölukaupendur raforku ķ ESB-löndunum geta bošiš ķ tiltęka raforku, hvar sem er į markašssvęšinu.

Til aš gera žetta kleift ķ raun var naušsynlegt fyrir ESB aš stofna orkuskrifstofu eša orkustofnun meš valdheimildir frį rįšherrarįši og ESB-žingi til aš yfirtaka stjórn orkuflutningsmįla ķ hverju landi.  Žetta er hlutverk orkustofnunarinnar, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators).  Allt reglusetningarvald og eftirlit meš starfsemi orkuflutningsfyrirtękja, sem į Ķslandi er nśna sumpart hjį atvinnuvegarįšuneytinu og sumpart hjį Orkustofnun, OS, er sameinaš ķ orkustofnun hvers lands, og hśn er gerš algerlega óhįš innlendu stjórnvaldi og innlendum hagsmunaašilum, en sett undir beina stjórn ACER.  Žar meš lśta orkuflutningsfyrirtęki fyrir rafmagn og eldsneytisgas, į Ķslandi Landsnet (į Ķslandi er ekkert vķštękt gasrörakerfi) beinni stjórn ACER.

Žessu fyrirkomulagi gįtu EFTA-löndin Ķsland og Noregur ekki kyngt, enda felur žaš ķ sér klįrt stjórnarskrįrbrot, aš yfiržjóšleg stofnun stjórni innlendri stofnun, sem rķkisvaldiš į engin ķtök ķ.  Ķ staš žess aš hafna žessu alfariš sem grķmulausri innlimun Ķslands, Noregs og Liechtenstein ķ ESB meš sneišašferšinni ("salamiašferšin"), eins og vert hefši veriš, žį fengu EFTA-löndin ESB til aš samžykkja dulbśning į gjörš, sem stjórnlagafręšingarnir Björg Thorarensen og Stefįn Mįr Stefįnsson tjį sig um žannig, "aš framsališ rśmist ekki innan venjuhelgašrar reglu um, aš almenna löggjafanum sé heimilt aš framselja rķkisvald ķ takmörkušum męli til alžjóšastofnana".

Ķslenzk stjórnvöld og žar meš Alžingi hafa einfaldlega teygt sig allt of langt ķ žjónkun sinni viš ESB-valdiš. Nś veršur aš spyrna viš fótum įšur en rįšstöfunarréttur ķslenzkrar raforku veršur afhentur ESB į silfurdiski.  

Žann 17. marz 2018 skrifaši Sigurbjörn Svavarsson prżšilega grein ķ Morgunblašiš:

"Valdastofnanir ESB og EES-samningurinn":

"A fundi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra rķkja Evrópusambandsins og EFTA-rķkjanna innan EES 14. október 2014 nįšist loks samkomulag um meginatriši viš ašlögun umręddra reglugerša aš EES-samninginum.  Žar var lögš įherzla į, aš ašlögun regluverksins yrši reist į tveggja stoša kerfi EES-samningsins [meš sjónhverfingum - innsk. BJo].  Bindandi įkvaršanir gagnvart stjórnvöldum EFTA-rķkjanna innan EES og fyrirtękjum, sem žar starfa, skyldi taka af Eftirlitsstofnun EFTA (ESA), en ekki beint af eftirlitsstofnunum ESB, žó samkvęmt fyrirmęlum valdastofnana ESB og meš óbreyttu innihaldi geršanna [ESA mun ekkert annaš gera en ljósrita įkvaršanir ACER į pappķr meš ESA haus og vatnsmerki.  ESA er Trójuhestur ESB/ACER inn fyrir fullveldismśra EFTA-rķkjanna.] Žetta var réttlęting fyrir ašgengi og gagnkvęmni aš geršunum.  

Samkvęmt žessu eru allar formlegar valdheimildir į hendi Eftirlitsstofnunar EFTA, sem fęr mun vķštękara starfssviš en hśn hefur nśna, žar meš tališ ašfararhęfi aš ķslenzkum ašilum.  Dómsvald um žessar geršir veršur hjį EFTA-dómstólinum, en ekki hjį ķslenzkum dómstólum. [Žetta framsal dómsvalds strķšir gegn Stjórnarskrį og er dęmalaust - innsk. BJo.]  

Į sķšasta Alžingi voru samžykktar 9 įkvaršanir sameiginlegu EES-nefndarinnar um breytingu į IX. višauka viš EES-samninginn (um fjįrmįlažjónustu), og 178 geršir eru framundan į žessu žingi. [Mun Alžingi spyrna viš fótum - innsk. BJo.] 

Upptaka gerša um ACER, Eftirlitsstofnun į orkumarkaši, var samžykkt ķ sameiginlegu EES-nefndinni 5. maķ 2017, ž.e. um breytingu į IV. višauka viš EES-samninginn (um orkumįl), og framkvęmd žeirra veršur meš sama hętti og fjįrmįlageršanna [ž.e. meš ESA sem óvirkan (ljósritandi) milliliš į milli ACER og OS]. Stofnunin [ACER] mun beita valdheimildum sķnum sķnum gegnum ESA, og dómsvaldiš veršur hjį EFTA-dómstólinum.[Žaš er į leišinni frį ESB 1000 bls višbót viš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn (600 sķšur), sem enn mun auka viš völd ACER-innsk. BJo.]"

Žetta fyrirkomulag er gjörsamlega óvišunandi fyrir fullvalda žjóš į borš viš Ķslendinga og Noršmenn, og žaš er sennilega žetta, sem formašur Sjįlfstęšisflokksins įtti viš ķ ręšupślti Alžingis 6. febrśar 2018, žegar hann kvartaši undan žróun EES-samstarfsins śr tveggja stoša ķ einnar stošar einleik ESB og of mikinn eftirgefanleika aš hįlfu Noregs og Liechtenstein gagnvart vaxandi valdsękni ESB-stofnana ķ EFTA-löndunum.  

Nś veršur aš spyrna viš fótum į Ķslandi.  Viš erum į góšri leiš meš aš verša étin ķ sneišum af ESB.  Nś er komiš aš raforkugeiranum.  Samžykkt Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum hefur veriš lķkt viš žaš aš opna landhelgina fyrir Bretum.  Mįliš er enn alvarlegra, žvķ aš meš eftirlit og dómsvald ķ raun ķ höndum ESB, er veriš aš opna landhelgina og afhenda ESB Landhelgisgęzluna ķ žokkabót.

Augu Alžingismanna eru aš opnast fyrir žvķ, aš hér er mikiš alvörumįl į feršinni og aš viš svo bśiš mį ekki standa.  Flokksžing framsóknarmanna samžykkti 11. marz 2018 svofellda įlyktun:

"Framsókn stendur vörš um fullveldi Ķslands ķ orkumįlum og hafnar žvķ, aš orkulöggjöf Evrópusambandsins verši tekin inn ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš."

Žessi įlyktun olli straumhvörfum į hinu pólitķska sviši orkumįlanna, og eiga framsóknarmenn miklar žakkir skildar fyrir.  Greinargerš meš įlyktuninni var svohljóšandi:

"Evrópusambandiš hefur įkvešiš aš taka upp aukna mišstżringu ķ orkumįlum undir yfirstjórn orkustofnunar (ACER) og leggur įherzlu į, aš sama regluverk og žar meš vald ACER nįi til Ķslands.   Framsóknarflokkurinn hafnar žvķ, enda er algerlega óįsęttanlegt, aš erlendu stjórnvaldi verši falin bein eša óbein völd yfir orkumįlum žjóšarinnar."

Allt felur žetta ķ sér svo afdrįttarlausa afstöšu Framsóknarflokksins, aš žaš er óhugsandi, aš bošaš frumvarp um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn verši lagt fram ķ nafni rķkisstjórnarinnar.  

Į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins 16.-18. marz 2018 var žetta mikla sjįlfstęšismįl landsins mikiš rętt, eins og vonlegt er.  Hjį atvinnuveganefnd var kvešiš afdrįttarlaust aš orši meš augljósri skķrskotun til vęntanlegs frumvarps frį atvinnuvegarįšuneytinu um inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB:

"Sjįlfstęšisflokkurinn hafnar frekara framsali į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkumarkaši til stofnana Evrópusambandsins."

Žetta hefur réttilega veriš tślkaš ķ Noregi sem yfirlżsing um, aš flokkurinn vilji, aš žingmenn beiti neitunarvaldi sķnu samkvęmt EES-samninginum viš afgreišslu frumvarps um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Žaš er mat manna, t.d. innan andófshreyfingarinnar "Nei til EU", aš vęntanleg afstaša rķkisstjórnar og Alžingis muni fjölga žeim Stóržingsmönnum, sem greiša munu atkvęši gegn innlimun Noregs ķ Orkusamband ESB. Nś ręša Stóržingsmenn um aš fresta afgreišslu Stóržingsins, sem vera įtti 22. marz 2018.  Tķminn mun vinna meš andófsmönnum.

Utanrķkismįlanefnd Landsfundar horfši lengra fram į veginn:

"Nś, žegar aldarfjóršungur er lišinn frį undirritun EES-samningsins, er tķmabęrt aš gera śttekt į reynslu Ķslands af honum.  Įrķšandi er, aš haldiš verši įfram aš efla hagsmunagęzlu innan ramma EES og tryggja, aš möguleikar Ķslands į fyrri stigum EES-mįla verši nżttir til fulls.  

Sjįlfstęšisflokkurinn gerir verulegar athugasemdir viš, aš tekin sé upp löggjöf ķ EES-samninginn, sem felur ķ sér valdheimildir, sem falla utan ramma tveggja stoša kerfis samningsins."

Dęmigert fyrir ašstöšu EFTA-rķkjanna til aš koma sķnum sjónarmišum į framfęri į undirbśningsstigum ķ ESB er orkustofnunin ACER, en žar hefur hvert rķki fulltrśa meš atkvęšisrétt og įkvaršanir eru teknar meš atkvęšagreišslu, žar sem hreinn meirihluti ręšur, en EFTA-rķkin munu einungis fį įheyrnarfulltrśa žarna. Žetta ójafnręši į milli EFTA og ESB gerir vistina ķ EES óbęrilega.

 

 

 

    


Norsk nįttśruverndarsamtök į móti valdatöku ACER

Ķ Noregi var žegar ķ kosningabarįttunni fyrir Stóržingskosningarnar 2017 umręša um afstöšuna til žess, hvort Noršmenn ęttu aš ganga į hönd Orkustofnunar Evrópusambandsins, ACER. Fjórir stjórnmįlaflokkar tóku reyndar höndum saman ķ Orku- og umhverfisnefnd Stóržingsins žegar į įrinu 2016 um gagnrżna afstöšu til ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators).  Furšulegt andvaraleysi stafar frį Alžingi Ķslendinga og grasrótarsamtökum hérlendis ķ samanburši viš lķflega lżšręšislega umręšu ķ Noregi ķ 2 įr nś.  Hverju sętir žessi doši ?  Žaš er veršugt rannsóknarefni, sem lķklega hentar bezt stjórnmįlafręšingum.

Glešileg undantekning frį andvaraleysinu hingaš til er žó Framsóknarflokkurinn, en hann reiš į vašiš meš skżrri įlyktun į flokksžingi sķnu 10.-11. marz 2018, sem er svo skelegg og afdrįttarlaus andstöšuyfirlżsing viš inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB, aš Framsóknarflokkinum er ókleift aš standa aš rķkisstjórnarfrumvarpi um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Framsóknarflokkurinn hefur žar meš brotiš ķsinn og sagt hingaš og ekki lengra meš valdatöku ESB-stofnana į afmörkušum svišum ķ žjóšfélaginu.    

Ķ nóvember 2017 sendu 6 nįttśruverndar- og śtivistarsamtök sameiginlegt bréf til NVE (Norsk vassdrags- og energivesen-Orkustofnun Noregs), žar sem žau létu ķ ljós įhyggjur vegna gallašrar umfjöllunar um afleišingar žess aš raungera Kerfisįętlun Statnetts frį 2017 (Statnett er norska Landsnet).  Sama įtti viš um leyfšu sęstrengina til Žżzkalands og Bretlands og leyfisumsóknina fyrir įformašan Skotlandsstreng, "North Connect".  Téš samtök fara fram į, aš:

"žaš fari fram óhįš, fagleg įhęttugreining fyrir rįšgerša žróun stofnkerfisins, mögulegan aflrekstur (sveiflukennt įlag) nśverandi virkjana og žörfina fyrir aukna raforkuvinnslu vegna evrópskrar tengingar.  Umfjöllun leyfisumsóknar vegna Skotlandsstrengsins skal setja ķ biš, žar til slķkt mat veršur fyrir hendi."

Hér kvešur viš kunnuglegan tón.  Nś stendur svo mikill śtflutningur raforku fyrir dyrum ķ Noregi, aš afgangsorkan ķ norska vatnsvirkjanakerfinu, 20 TWh, er aš verša upp urin, og žį žarf aušvitaš aš huga aš nżjum virkjunum, svo aš ešlileg orkuskipti getiš fariš fram, en eins og kunnugt er leiša Noršmenn rafbķlavęšinguna. 

Į Ķslandi er stašan hins vegar žannig samkvęmt gildandi Rammaįętlun, aš śtflutningur raforku um sęstreng og afnįm jaršefnaeldsneytisnotkunar meš rafvęšingu geta ekki fariš saman sökum orkuskorts.  Hlutverk ACER, Orkustofnunar ESB, er aš aš mślbinda žjóšarhagsmuni ķ nafni "sameiginlegra hagsmuna" ESB (common interests), og žar af leišandi veršur ekki hlustaš į sérhagsmunakvak af žessu tagi frį einstökum žjóšum.  ACER hefur nś žegar fullt vald til aš valta yfir slķk sjónarmiš og mun beita žvķ į Ķslandi, fįi žessi ESB-stofnun vald til žess.  Į mešan framlagning slķks frumvarps er bošuš į Alžingi, vofir sś hętta yfir. Vęri nś rķkisstjórninni sęmst aš fį stašfestingu Alžingis į beitingu lögmęts neitunarvalds gegn téšri višbót viš EES-samninginn.  

Samtökin norsku beina sķšan sjónum aš afleišingum aflrekstrar vatnsaflsvirkjananna, sem er nżjung ķ Noregi og bein afleišing rafmagnsvišskiptanna viš śtlönd.  Nįkvęmlega hiš sama mun verša uppi į teninginum hérlendis, verši af aflsęstreng hingaš.  Samtökin vitna til skżrslu verkfręšistofunnar Multiconsult frį įgśst 2017, žar sem gerš er grein fyrir afleišingum aflrekstrar į umhverfiš:

"Sameiginlegt fyrir öll vatnsföll er, aš aflrekstur veldur verulegum neikvęšum umhverfisįhrifum.  Mikilvęgar afleišingar fyrir lķfrķkiš ķ vötnum og įm er, aš vatn flęšir undan ungfiski, skordżrum og botndżrum viš skyndilega breytingu vatnsflęšis.  Hlutverk löggjafarinnar um margbreytileika lķfrķkis og vatnsreglugeršarinnar er aš varšveita lķfrķki vatnasvęšis, og aflrekstur getur stangazt į viš žetta. Žaš veršur erfitt aš samžętta aukinn aflrekstur vatnsaflsvirkjana okkar viš stefnumiš vatnsreglugeršarinnar um góša lķffręšilega stöšu į vatnasvęšum, og einkum į žetta viš um afrekstur rennslisvirkjana."

Įlyktun nįttśruverndar- og śtivistarsamtakanna norsku er m.a., aš "krefjast verši af Statnett aš stöšva frekari undirbśningsvinnu viš sęstrengsverkefni til Bretlands, žar til gerš hefur veriš grein fyrir afleišingunum fyrir nįttśruna".

Žar sem eru aflsęstrengir til śtlanda, er stórmįl į feršinni fyrir nįttśruvernd ķ vatnsorkulandi, eins og Noregi eša Ķslandi.  Hérlendis hefur stórišjuįlag veriš yfirgnęfandi ķ raforkukerfinu sķšan 1970, og einkenni žess er mjög jafnt įlag allan sólarhringinn og allan įrsins hring.  Žaš er alger andstęša sęstrengsrekstrar viš śtlönd. Žar af leišandi eru skašleg įhrif hrašfara breytinga į vatnsflęši [m3/s] um vatnsaflsvirkjanir ekki vandamįl hér og hljóta žar af leišandi litla umfjöllun ķ umhverfismati virkjana.  Žegar kemur aš įhęttugreiningu hérlendis fyrir sęstreng til śtlanda, sem vonandi veršur žó aldrei žörf į, veršur aš taka žetta meš ķ reikninginn, žvķ aš ešli raforkuvinnslu śr endurnżjanlegum orkulindum ķ ESB er óstöšugleiki umfram annaš, og ESB sękist eftir raforku frį Noregi og Ķslandi, žegar ekki blęs byrlega og skż dregur fyrir sólu. Žį er ętlunin aš tappa af "hinni gręnu rafhlöšu" Noršurlandanna.  Almenningur ķ Noregi įttar sig vel į afleišingum slķkrar spįkaupmennsku fyrir atvinnulķfiš og nįttśruna, eins og rįša mį af skošanakönnun nś ķ marz 2018, žar sem 9 % lżstu sig hlynnt inngöngu Noregs ķ Orkusamband ESB, 52 % voru į móti og 39 % voru óviss.  

Žaš er óheppilegt aš reyna aš lįta jaršgufuvirkjanirnar hérlendis taka upp sveiflurnar ķ staš vatnsaflsvirkjana.  Gufuvirkjanir žurfa helzt aš ganga į stöšugu og tiltölulega miklu įlagi m.v. uppsett afl vegna nżtninnar, žar reglunartregša mikil, og heildaraflgeta žeirra er mun minni en vatnsaflsvirkjananna.

Hérlendis hafa hvorki sézt yfirlżsingar meš né į móti ACER frį hagsmunasamtökum og stjórnmįlaflokkum, nema Framsóknarflokkinum, eins og įšur segir, en nś stendur yfir Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins, og er žess vęnzt, aš hann kveši upp śr um afstöšu flokksins til žessa stórmįls.  Žaš hlżtur aš reka aš žvķ, aš fleiri taki afstöšu, og veršur fróšlegt aš sjį afstöšu t.d. Samtaka atvinnulķfsins, Samtaka išnašarins og verkalżšsfélaga.  Įhyggjur stjórnmįlaflokka og hagsmunasamtaka ķ Noregi hafa veriš teknar saman į eftirfarandi hįtt:

"Įfram skulu innlend stjórnvöld móta orkustefnu Noregs.  Žaš er ekki óskaš eftir orkustefnu, sem felur žaš ķ sér aš fęra völd frį norskum yfirvöldum til yfiržjóšlegra stofnana ESB.  

Žegar kemur aš afgreišslum, sem bķša Stóržingsins veturinn 2018, er spurningin um umrįšarétt žjóšarinnar sett į oddinn varšandi ACER.  Andstęšingar valdaafsals rķkisins krefjast žess, aš žingmenn nżti sér neitunarvald sitt gagnvart tengingu viš ACER.

Markmiš andófsmanna er aš fį meirihluta Stóržingsmanna til aš hafna ACER-tengingu Noregs.  Stjórnmįlaflokkarnir AP (Verkamannaflokkur), SP (Mišflokkur), SV (Sósķalistķska vinstriš) og MDG (Gręningjar) sömdu sameiginlegt nefndarįlit ķ Orku- umhverfisnefnd ķ jśnķ 2016, žar sem žeir lżstu efasemdum um tillögu rķkisstjórnarinnar um "ACER-lausn".  Ķ athugun "Nei til EU" fyrir Stóržingskosningar 2017 lagši Krf, Kristilegi žjóšarflokkurinn, sérstaka įherzlu į andstöšu sķna viš fullveldisframsal til ACER.  Žaš er ekkert öšruvķsi ķ frumvarpi rķkisstjórnarinnar nś en ķ tillögum hennar žį.  Grundvöllur höfnunar į ACER-regluverkinu ętti žess vegna aš vera fyrir hendi.  Žar eš regluverkiš augljóslega felur ķ sér fullveldisframsal, ętti Stóržingiš aš geta sameinazt um, aš viš afgreišsluna verši višhöfš krafa Stjórnarskrįarinnar um aukinn meirihluta (3/4)."

Ef draga į dįm af stjórnmįlastöšunni ķ Noregi og hefšbundinni andstöšu Sjįlfstęšisflokksins viš fullveldisframsal Alžingis til yfiržjóšlegra stofnana, veršur ekki meirihluti fyrir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn hér.  Flokkar, sem trśandi er til stušnings viš aš leiša stofnun ESB  į orkuflutningssviši hér til valda, eru eiginlega bara stjórnarandstöšuflokkarnir Samfylking, Višreisn og Pķratahreyfingin.  Hér mį žó benda į, aš flótti er brostinn į ķ liši krataflokksins norska vegna andstöšu meirihluta verkalżšshreyfingarinnar og LO-Alžżšusambands Noregs viš fullveldisframsališ.  

    

 

 

 


Višhorf hagsmunasamtaka til ACER

Ķ Noregi hafa sveitarfélög og fylkisstjórnir auk fjölda landshlutafélaga stjórnmįlaflokkanna og verkalżšsfélaga um Noreg endilangan įlyktaš gegn žvķ aš afhenda orkustofnun ESB rįšstöfunarrétt yfir raforkunni. Nś sķšast samžykkti "Landsorganisasjonen"-LO, ž.e. norska Alžżšusambandiš eindregna hvatningu til žingmanna Stóržingsins, ekki sķzt Verkamannaflokksins, um aš greiša atkvęši gegn stjórnarfrumvarpi 22. marz 2018 um aš innleiša Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB ķ EES-samninginn.

Noršmenn fara ķ blysfarir og halda fundi um allt land gegn žvķ aš afhenda ACER-orkustofnun ESB rįšstöfunarréttinn yfir raforkunni, en um žaš snżst nżjasta dęmiš um mišstżringarįrįttu ESB. Žetta ómak gera fjölmargir Noršmenn sér, af žvķ aš žeir telja, réttilega, stórfellda žjóšarhagsmuni vera ķ hśfi. Hérlendis rķkti doši og lįdeyša gagnvart ašstešjandi hęttu frį valdatöku ESB į žjóšhagslega mikilvęgu sviši, raforkuflutningum innanlands og til śtlanda, žar til flokksžing framsóknarmanna samžykkti einróma 11.03.2018, aš standa beri vörš um fullveldi Ķslands ķ orkumįlum og hafnaši upptöku lagaverks um aukna mišstżringu orkumįla ķ EES-samninginn.

  Hin sameiginlega EES-nefnd hefur žegar samžykkt valdaframsal til orkustofnunar ESB, og nś er bešiš eftir aš sjį, hvaša Stóržingsmenn og Alžingismenn hafa geš ķ sér til aš kyssa į vöndinn. Vonandi ašeins minnihluti žeirra.  Landsfundur sjįlfstęšismanna um nęstu helgi hefur ķ hendi sér aš stöšva žetta óžurftarmįl, sem borizt hefur atvinnuvegarįšuneytinu frį hinni sameiginlegu EES-nefnd EFTA og ESB. Fari mįliš fyrir Alžingi, eiga žingmenn hiklaust aš beita neitunarvaldinu, sem fólgiš er ķ EES-samninginum. Eftirlitsstofnun EFTA-ESA mun mótmęla, og hugsanlega mun falla EFTA-dómur um brot į EES-samningi, en hann veršur ašeins rįšgefandi og ekki ašfararhęfur hér.  

Fjöldi Noršmanna er réttilega žeirrar skošunar, aš sś stjórnkerfisbreyting, aš meginstarfsemi orkustofnunar Noregs, NVE, fęrist undan stjórn rįšuneytis, sem er undir eftirliti og yfirstjórn Stóržingsins, og undir stjórn orkustofnunar ESB, skammstöfuš ACER, sem stendur fyrir Agency for the Cooperation of Energy Regulators, ógni starfsöryggi ķ orkusęknum išnaši ķ dreifbżli landsins.  Žį blasir lķka viš, aš raforkuverš til almennings mun hękka umtalsvert. Allar įhyggjur Noršmanna śt af žessu mįli eiga ķ raun viš hérlendis lķka.  Ašstęšur eru mjög keimlķkar, og aš halda žvķ fram, aš okkur sé vörn ķ nśverandi rafmagnslegri einangrun landsins (enginn millilandastrengur enn), er haldlaus, žvķ aš ACER fęr einmitt völd til aš įkveša slķka millilandatengingu, og Ice Link er nś žegar kominn į forgangslista ACER

Hér aš nešan er žżšing į frįsögn af śrdrętti įlyktunar verkalżšssambands starfsmanna ķ išnaši og orkufyrirtękjum, "Industri Energi", IE, Ķslendingum til glöggvunar į umręšunni ķ Noregi, en hana mį lķka sjį undir tengli norsku andófssamtakanna, "Nei til EU", hér į vefsetrinu:  

"Nišurstaša greiningar IE er, aš vęntanlegir aflsęstrengir til Žżzkalands og Bretlands geti hękkaš Smįsöluverš rafmagns ķ Noregi um 0,1-0,4 NOK/kWh (1,3-5,2 ISK/kWh).  Žetta er reist į žvķ, aš rafmagnsveršiš (smįsöluverš til almennings) er um žessar mundir u.ž.b. tvöfalt hęrra į Bretlandi en ķ Noregi, u.ž.b. 0,6 NOK/kWh m.v. į Bretlandi 0,3 NOK/kWh ķ Noregi. (Bretland: 8,0 ISK/kWh, Ķsland: 5,9 ISK/kWh, Noregur: 4,0 ISK/kWh, ķslenzk stórišja: 2,5-3,5 ISK/kWh (heildsöluverš).  Varšandi raforkuverš til norsks almennings ber aš hafa ķ huga, aš hann kyndir aš mestu hśsnęši sitt meš rafmagni, oftast žilofnum, og mešalheimili žar kaupir žar af leišandi um 20 MWh/įr, sem er ferfalt į viš mešalheimili hérlendis, og sólarhringsįlagiš er jafnara.  Žar af leišandi er vinnslukostnašur fyrir norskan almenning tiltölulega lęgri en fyrir ķslenzkan almenning. Bęši norskur og ķslenzkur almenningur nżtur góšs af mikilli raforkusölu til orkusękins išnašar.  Ofan į žessi raforkuverš bętast flutningsgjald, dreifingargjald, jöfnunargjald og viršisaukaskattur.

Vegna sęstrengjanna žarf aš fjįrfesta ķ flutningskerfi aš landtökustaš žeirra.  Statnett hefur įętlaš aš žurfa žannig aš fjįrfesta fyrir miaNOK 2 vegna hvors  sęstrengjanna tveggja til Žżzkalands og Bretlands (jafngildi miaISK 26) og žessi kostnašur mun knżja į um hękkun flutningsgjaldsins innanlands ķ Noregi, sem raforkunotendur innanlands verša aš bera samkvęmt reglum ACER.  Hvernig kostnašur millilandatenginga mun verša skipt į milli flutningsfyrirtękja viškomandi landa, er samkomulagsatriši žeirra į milli, og ef žau nį ekki samkomulagi, sker ACER śr.  Fjįrhagur Landsnets og ķslenzkra raforkunotenda veršur ķ uppnįmi af žessum sökum.  Viš blasir stjórnarskrįrbrot, žar sem yfiržjóšleg stofnun, žar sem hvorki Ķsland né Noregur eru fullgildir ašilar, er farin aš leggja fjįrhagslegar įlögur į alla landsmenn.    

Žar eš norska raforkukerfiš er lķtiš ķ samanburši viš brezka kerfiš, mun višskiptakerfi meš frjįlsu flęši leiša til, aš raforkuveršlagiš ķ Noregi nįlgast hiš brezka og ekki öfugt.  Yfirleitt er raforkuveršlagiš į meginlandi Evrópu enn hęrra en į Bretlandi, sem leiša mun til enn meiri raforkuveršhękkana ķ Noregi en aš ofan getur vegna Žżzkalandsstrengsins.  Noršmenn munu flytja śt rafmagn, sem gęti annars haldiš rafmagnsveršinu nišri og atvinnustarfsemi uppi ķ Noregi, en flytja sķšan hęrra rafmagnsverš til baka. Žetta er slęm žjóšhagfręši, en orkuvinnslufyrirtękin hagnast til skamms tķma.    

Hjį stéttarfélaginu IE ķ Noregi eru menn žeirrar skošunar, aš fylgjendur aukinna raforkuvišskipta yfir landamęri vanmeti neikvęšar afleišingar af hęrra rafmagnsverši ķ Noregi.  Žaš getur tortķmt orkusęknum išnaši, og žaš mun hękka kostnaš norskra neytenda og fyrirtękja ķ bęši einka- og opinbera geiranum.  Gert er rįš fyrir, aš hękkun um 0,1 NOK/kWh (1,3 ISK/kWh) hękki rafmagnsreikning sveitarfélaganna um u.ž.b. 4,0 miaNOK/įr, sem umreiknaš eftir ķbśafjölda landanna gerir 3,6 miaISK/įr.  

Į hinn bóginn telja menn ķ IE, aš fylgjendurnir ofmeti jįkvęšu loftslagsįhrifin.  Heildarraforkuvinnslan ķ Noregi, u.ž.b. 133 TWh/įr, jafngildir 3 %-4 % af heildarraforkunotkun ķ EES.  Śtflutningsgetan er mun minni (0,5 %) og veršur varla merkjanleg ķ samanburši viš žörf ESB-landanna fyrir endurnżjanlega orku eša ķ samanburši viš žörf žeirra fyrir jöfnunarorku meš žeirra eigin raforkuvinnslu śr endurnżjanlegum lindum (sól og vindi). Žį mį ekki gleyma miklum orkutöpum ķ sęstrengjum, sem jafngilda orkusóun. 

Aftur į móti eru skašleg įhrif į nįttśru og umhverfi vanmetin.  Möguleikinn į aš gręša meira fé į opnum evrópskum markaši, meš hęrri og breytilegum veršum, mun virka hvetjandi į raforkuvinnslufyrirtękin til aš auka įlag virkjananna.  Vinnslan er aukin (aflaukning), žegar eftirspurnin er mikil og veršiš hįtt, og dregiš er śr vinnslunni, žegar veršiš er lįgt.  Žetta žżšir, aš lękkaš er og hękkaš (meš śtflutningi og innflutningi rafmagns) ķ mišlunarlónunum meš stuttum millibilum.  Rannsóknir sżna, aš slķkur rekstur virkjananna hefur afar neikvęš įhrif į fisk og ašrar lķfverur ķ įm og lónum og veldur tjóni į nįttśrunni ķ grennd.  Ķ umręšum um žetta og um heildarįhrif fleiri sęstrengja hefur IE einkum gagnrżnt, aš ekki eru geršar vandašar įhęttugreiningar įšur en leyfi eru veitt til slķkra rekstrarhįtta ķ samręmi viš norskar og alžjóšlegar forskriftir.  

Andstaša IE viš tengingu viš ACER er žess vegna aš miklu leyti vegna ótta um, aš Noregur missi stjórn į stefnumörkun fyrir rafmagnsvišskipti yfir landamęri sķn.  Menn eru žeirrar skošunar, aš verši stjórnun  innlendra yfirvalda leyst af hólmi meš erlendri (ACER),muni slķkt leiša til fleiri sęstrengja, hęrra rafmagnsveršs, hęrri kostnašar atvinnulķfsins og glatašra starfa ķ Noregi.  

 Norsku verkalżšssamtökin, LO (Landsorganisasjonen), ž.e. norska ASĶ, og landshlutadeildir žar innanboršs, hafa tekiš drjśgan žįtt ķ umręšunni ķ Noregi og vara Stóržingiš viš alvarlegum žjóšhagslegum afleišingum žess aš samžykkja valdatöku ACER yfir raforkuflutningsmįlum Noregs.  Samtökin eru tortryggin śt ķ aš hleypa öšrum en Statnett (ķ eigu rķkisins) aš eignarhaldi į utanlandssęstrengjunum. Ķ umsögn um frumvarpsdrög ķ marz 2017 stóš žetta m.a. frį LO:
"LO er mjög ósammįla samžykktinni um aš veita öšrum en Statnett kost į aš leggja, eiga og reka utanlandsstrengi frį Noregi."  Aldrei hefur nein višlķka įlyktun veriš gerš į Ķslandi, enda hefur alls ekki veriš ķ umręšunni, aš Landsnet ętti eša ręki millilandaaflstreng.  

"LO į Želamörk fer žess į leit viš rķkisstjórn og Stóržing aš forša Noregi frį fullveldisafsali til orkustofnunar ESB, ACER.  ACER hefur aš stefnumiši aš skapa evrópskt stofnkerfi fyrir bęši gas og rafmagn įn tillits til hagsmuna einstakra žjóša.  Nśverandi samstarf er rįšgefandi, en ACER į hins vegar aš taka bindandi meirihlutaįkvaršanir.  Ķ raun er lagt til, aš ACER skuli semja reglurnar um žaš, hvernig straumstefnu skal hįtta hverju sinni um śtflutningsstrengina. [Žaš er mun meira en reglur um straumstefnuna, sem felast mun ķ forskriftum ACER. Žaš er t.d. nżting strengjanna, hlutfall jöfnunarorku meš sólarhringsfyrirvara pöntunar og augnabliksorkuafhendingar - innsk. BJo.]  Ķ Noregi er orkusękinn efnaferlaišnašur [t.d. įlver og kķsilver-innsk. BJo] lykilstarfsemi ķ mörgum byggšum.  Žaš er rķk įstęša til aš óttast, aš Noregur missi sitt mikilvęgasta samkeppnisforskot, ef mikill hluti norsks rafmagns veršur flutt beint śt."

Allt, sem hér stendur um Noreg, getur įtt viš um Ķsland aš breyttu breytanda.

 

 

 


Lķkleg sżn stjórnmįlaflokkanna į ACER

ACER er orkustofnun ESB.  Hlutverk hennar er aš taka viš stjórn orkuflutningsmįla, rafmagns og gass, af hverju rķki, bęši innan ašildarlandanna og į milli žeirra.  Ętlunin er aš bęta nżtingu orkuveranna og rįšstöfun orkunnar innan ESB, sérstaklega žeirra orkuvera, sem vinna raforku śr endurnżjanlegum orkulindum, og aš jafna orkuveršiš alls stašar į ESB-svęšinu. 

Tveimur meginrįšum er beitt aš hįlfu ESB ķ žessu višfangi. Annaš er aš fela orkustofnun ESB, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), mikil og vaxandi völd į sviši orkuflutningsmįla, sem įšur voru ķ höndum hvers rķkis um sig.  Žar meš missa kjörnir fulltrśar į žjóšžingunum śrręši til aš móta orkustefnuna. Hitt śrręši ESB er aš setja į laggirnar sameiginlegan orkumarkaš, sem spannar orkuseljendur og orkukaupendur ķ öllum ESB-rķkjunum.  Žetta kerfi į og mun leiša til śtrżmingar allra flöskuhįlsa ķ orkuflutningskerfunum og til minni orkuveršsmunar en nemur 0,25 ISK/kWh į milli svęša. 

Hugmyndafręšin į bak viš žetta er, aš markašurinn sé bezt til žess fallinn aš beina orkunni til hagkvęmastra nota, ž.e. hįmarks veršmętasköpunar. Į Ķslandi og ķ Noregi eru hins vegar önnur sjónarmiš uppi, sem vegast į viš žetta hreinręktaša markašsvišhorf til raforku.  Žar er įtt viš samkeppnishęfni atvinnuveganna, sem er m.a. hįš tiltölulega lįgu raforkuverši, byggšasjónarmiš, innlenda veršmętasköpun śr nįttśruaušlindunum o.fl.  Sértęk orkunżting į borš viš orkusękna framleišslu ķ krafti langtķmasamninga um raforku į samkeppnishęfu verši fyrir hįkostnašarlönd fjarri markaši į ekki lengur upp į pallboršiš ķ Noregi og į Ķslandi, verši žessi stefna ESB ofan į.   

Hin sameiginlega EES-nefnd EFTA og ESB samžykkti ķ fyrra (2017) eftir margra įra žref, aš EFTA-rķkin ķ EES, Ķsland, Noregur og Liechtenstein, skyldu innleiša žetta ESB-kerfi hjį sér lķka meš žvķ aš fella Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB inn ķ EES-samninginn meš samžykkt žjóšžinga sinna og gefa žessu fyrirkomulagi žar meš lagagildi ķ 3 EFTA-löndum af 4.  Veršur žetta žį rķkjandi réttur ķ löndunum, og innlent dómskerfi getur ekki einu sinni hnekkt įkvöršunum ACER og śtibśs žess ķ einstökum löndum, heldur fara įgreiningsmįl innanlands fyrir śrskuršarnefnd į vegum śtibśs ACER ķ hverju landi, og millilandadeilur verša śtkljįšar af ACER.

Hvernig samręmist žetta meginstefnu ķslenzkra stjórnmįlaflokka ?

Rķkisstjórnarflokkarnir žrķr eru allir į móti ašild Ķslands aš Evrópusambandinu, ESB.  Getur veriš, aš žeir séu samt fylgjandi ašild aš hluta, og er žį ekki įtt viš EES (Evrópska efnahagssvęšiš) ašild ķ upphaflegri mynd, ž.e. žar sem tveggja stoša samkomulagsgrundvöllur EFTA og ESB var aš fullu virtur.  Įtt er viš sneišingarašferšina (salami), žar sem eitt mįlefnasviš ķ einu er fęrt undir yfirrįš ESB, eins og fjįrmįlaeftirlit og orkuflutningssvišiš, sem fęrt veršur undir orkustofnun ESB, ACER. Žaš er gert hérlendis meš žvķ fyrst aš fęra allt eftirlit meš Landsneti undir OS, og er frumvarp um žaš žegar komiš fram, og sķšan aš fęra OS undir ESA, Eftirlitsstofnun EFTA, sem tekur tekur viš samžykktum og skipunum frį ACER og flytur OS bošskapinn.  OS veršur ekki lengur undir stjórn atvinnuvegarįšuneytisins (išnašar).  Žetta er dęmigert fullveldisframsal meš sneišingarašferš.    

Staša EFTA-rķkjanna er žó hér sżnu verri en ESB-rķkjanna, žvķ aš hvert hinna sķšarnefndu į einn fulltrśa ķ ACER meš atkvęšisrétti, en fulltrśar EFTA-rķkjanna hafa ekki atkvęšisrétt.  Staša žeirra veršur žręlsleg, og žaš veršur engin leiš fyrir rķkisstjórnarflokkana hérlendis aš réttlęta slķka lagasetningu meš vķsun til stefnuskrįa sinna.  Žeir munu žį ķ einu vetfangi glata öllum trśveršugleika, a.m.k. į žessu sviši utanrķkismįlanna, enda mį žį tala um svik viš kjósendur žessara stjórnmįlaflokka. 

Tveir rķkisstjórnarflokkanna ķslenzku af žremur eiga sér systurflokka ķ Noregi, sem berjast gegn samžykki Stóržingsins į lögleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB.  Hér er um aš ręša Senterpartiet, sem Framsóknarflokkurinn hefur lengi įtt samleiš meš, og SV, hvers stjórnmįlastefna er keimlķk stefnu VG.  Žvķ veršur ekki trśaš, aš žessir ķslenzku stjórnmįlaflokkar séu kęrulausari gagnvart fullveldisframsali sķns rķkisvalds til yfiržjóšlegrar stofnunar, žar sem hvorki Ķsland né Noregur eru ašilar, en systurflokkar žeirra eru ķ Noregi. Žetta mįl snżst um aš fórna sjįlfsįkvöršunarrétti į tilteknu sviši og öšlast ekkert, nema vandręši, ķ stašinn.  

Systurflokkur Sjįlfstęšisflokksins ķ Noregi er einna helzt Hęgri flokkurinn žar į bę, og hann situr ķ rķkisstjórn, en er nś aš verša eini stjórnmįlaflokkurinn ķ Noregi, sem hefur ESB-ašild landsins į stefnuskrį sinni. Aš žessu leyti svipar honum nś oršiš meir til "Višreisnar" hérlendis.  Žessi afstaša greinir Hęgri algerlega frį Sjįlfstęšisflokkinum, žótt stefnu flokkanna svipi saman ķ efnahagsmįlum og öšrum utanrķkismįlum. Žetta kom greinilega fram meš višbrögšum Hęgri-rįšherra viš fręgri ręšu formanns Sjįlfstęšisflokksins į Alžingi 6. febrśar 2018, žar sem hann lżsti andstöšu sinni viš "sneišarašferš" ESB viš innlimun Ķslands ķ ESB, bakdyramegin um EES. Žaš veršur erfitt eša ógjörningur aš śtskżra ESB-andstöšu Sjįlfstęšisflokksins, ef žingflokkur hans samžykkir ašild aš ESB ķ sneišum.  Žetta EES-mįl hefur žannig stórpólitķska žżšingu fyrir ķslenzku rķkisstjórnarflokkana. Žess vegna vappa žingmenn ķ kringum mįliš, eins og kettir ķ kringum heitan graut, og bķša śrslitanna ķ Stóržinginu norska žann 22. marz 2018. 

Systurflokkur Samfylkingarinnar ķ Noregi er Verkamannaflokkurinn.  Hann baršist įšur, t.d. 1972 og 1994, fyrir inngöngu Noregs ķ ESB, en hefur nś gefiš žį barįttu upp į bįtinn.  Flokksforystan er žó enn gagnrżnislķtil į žaš, aš hver ESB-stofnunin į fętur annarri fįi śrslitaįhrif um norsk mįlefni og hagsmuni į sķnu sviši, eins og Noregur vęri innanboršs ķ ESB. Žann 8. marz 2018 uršu vatnaskil ķ ACER-mįlinu ķ Noregi, žvķ aš žį sendu um 100 oddvitar norskra sveitarstjórna śr Verkamannaflokkinum flokksforystunni sameiginlega yfirlżsingu, žar sem žeir lżstu eindreginni andstöšu viš inngöngu Noregs ķ orkusamband EES og hvöttu žingmenn Verkamannaflokksins til aš endurspegla afstöšu meirihluta grasrótar flokksins, t.d. ķ verkalżšsfélögunum, meš žvķ aš hafna ACER.  Hérlendis hefur enn ekki oršiš vart neinnar félagslegrar virkni ķ verkalżšsfélögunum ķ žessa įtt, enda eiga žau ekki lengur nein ķtök ķ žingflokkunum, eins og įšur.  

Félagsmenn verkalżšsfélaganna um allan Noreg hafa sżnt og sannaš undanfarnar vikur ķ ašdraganda umfjöllunar Stóržingsins um ACER-mįliš, aš žeir eru algerlega į öndveršum meiši viš flokksforystuna aš žessu leyti og sętta sig alls ekki viš žaš, aš atvinnuöryggi žeirra verši sett ķ uppnįm meš hugarfóstri "bśrókratanna ķ Brüssel" um 5. frelsiš į Innri markaši ESB, frjįlst flęši orku, ekki sķzt raforku, um allt EES-svęšiš.  

Žaš er ekki viš öšru aš bśast af žeim, sem vilja, aš Ķsland verši rķki ķ rķkjasambandi ESB, en žeir muni greiša atkvęši meš žvķ aš fella Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB inn ķ EES-samninginn, svo aš bįlkurinn öšlist lagagildi į Ķslandi, og ESB fįi žar meš óskoruš völd yfir flutningsmįlum raforku  innanlands og til śtlanda, žrįtt fyrir aš landiš geti ekki haft nein teljandi įhrif į mótun stefnunnar, sem ACER framfylgir.  

Verši innleišing Žrišja orkumarkašslagabįlksins ofan į į Alžingi, svo frįleitt sem žaš hljómar, er lķklegt, aš žaš verši Phyrrosarsigur ESB-fylgjenda og muni leiša til hįvęrra krafna um uppsögn EES-samningsins.  Ķ ljósi žeirra vatnaskila, sem verša hjį ESB og EFTA viš śtgöngu Breta śr ESB, er fullkomlega tķmabęrt aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um EES-samninginn, uppsögn eša įframhaldandi ašild.  Žaš er lķka krafa samtakanna "Nei til EU" ķ Noregi gagnvart norskum yfirvöldum.  

  

 

 

 


Stjórnarskrįin og ACER

Į žessu vefsetri hefur veriš bent į nokkur atriši varšandi Žrišja orkumarkašslagabįlkinn frį ESB, sem er į verkefnaskrį Alžingis aš fjalla um voriš 2018, og orkar mjög tvķmęlis m.t.t. Stjórnarskrįarinnar.  Sętir furšu, aš ķslenzkir stjórnlagafręšingar viršast ekki hafa gert tilraun til fręšilegrar greiningar į žessu  stórmįli enn žį, žótt aš žvķ hljóti aš koma, enda hafa norskir starfsbręšur žeirra ekki legiš į liši sķnu ķ žessum efnum.

Flestir fręšimenn į sviši lögfręši ķ Noregi, sem opinberlega hafa tjįš sig um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, telja, aš innleišing hans ķ norsk lög feli ķ sér Stjórnarskrįrbrot og aš lögleišing bįlksins sé žegar af žeirri įstęšu ótęk.  Ekkert bendir til annars en sömu röksemdir eigi viš į Ķslandi.

Helzti įsteytingarsteinninn er, aš vķštęk völd yfir orkumįlum į Ķslandi, sem samžykkt Alžingis um aš fella téšan orkumįlabįlk ESB inn ķ EES-samninginn, mundu falla ķ skaut ESB, yfiržjóšlegra samtaka, žar sem Ķsland er ekki ašili.  Žetta brżtur ķ bįga viš helztu réttlętingu upphaflega EES-samningsins, sem var žannig, aš samžykkt ķ ESB, lög eša reglugerš, įtti ekki aš fį réttarfarslegt gildi į Ķslandi įn sérstaks samžykkis Alžingis.  Nś er stefnt į, aš stórar og smįar įkvaršanir orkustofnunar ESB (ACER) į sviši raforkuflutningsmįla komi til framkvęmdar hérlendis įn atbeina eša rżni nokkurra hefšbundinna ķslenzkra stjórnvalda. Žaš er einfaldlega veriš aš innlima Ķsland og Noreg ķ ESB į hverju mįlefnasvišinu į fętur öšru, sneiš eftir sneiš.  Lętur meirihluti žingheims bjóša sér annaš eins ? 

Ķ frumvarpi rķkisstjórnar Noregs, og sjįlfsagt Ķslands lķka, er téš grundvallar fullveldisregla brotin.  Samžykkt ķ orkustofnun ESB, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), žar sem Ķsland mun ekki fį atkvęšisrétt, mun hljóta stöšu stjórnvaldsįkvöršunar į Ķslandi viš aš fara um hendur starfsmanna ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, sem sendir įkvöršun ACER til orkustofnunar, OS, sem į aš verša óhįš yfirvöldum og hagsmunaašilum į Ķslandi.  OS stašfestir skipunina frį ESA, og žar meš getur enginn stöšvaš framkvęmd įkvöršunar ACER įn žess aš brjóta lögin hér (lög um EES-samninginn). Grundvallarregla EES-samningsins um "neyšarhemil", žar sem Alžingi getur hafnaš samžykkt frį ESB, er tekin śr sambandi meš valdatöku ESB-stofnunar į Ķslandi.  Žetta mun gerast į sviši, sem gengur nęst sjįvarśtveginum aš žjóšhagslegu mikilvęgi.

 Norskur prófessor ķ réttarfarsfręšum, Henrik Björnebye, skrifar m.a. žetta ķ grein 15. janśar 2018 ķ Klassekampen,

"All energi under en kam":

"Vinna ESB į sķšustu įrum viš aš koma orkusambandi į laggirnar er til vitnis um metnašarfull markmiš ķ orkumįlum.  Žęr 454 blašsķšur af markašsreglum fyrir rafmagn, sem danska "EU-Tidende" hefur birt, fjalla svo nįkvęmlega um tęknileg atriši, aš mašur veršur helzt aš vera verkfręšingur, hagfręšingur og lögfręšingur til aš skilja umfangiš.  Um er aš ręša reglugeršir, og žar meš veršur aš taka žęr oršréttar upp ķ norskan rétt įn ašlögunar, ef gjörningurinn veršur felldur inn ķ EES-samninginn."

Augljóslega kallar žessi ESB-gjörningur į grķšarlega vinnu ķ ķslenzka stjórnkerfinu, svo aš ekki sé nś minnzt į žżšingarįtakiš.  Ekki veršur annaš séš en Ķslandi vęri vel borgiš įn allrar žessarar vinnu į kostnaš skattborgaranna, enda eru žessir ESB-gjörningar samdir fyrir allt ašrar ašstęšur en rķkja hér į eylandinu.  Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB veršur einvöršungu til trafala og kostnašarauka į Ķslandi, žótt hingaš verši engir aflsęstrengir lagšir, en žį fyrst mun nś steininn taka śr, og žaš mun žį ekki verša į fęri ķslenzkra stjórnvalda aš hafa nokkur įhrif į įkvörun um aflsęstreng né framkvęmd verkefnisins.  Alžingismönnum er žess vegna rįšlagt aš hafna žessu lagafrumvarpi, ef žaš veršur lagt fram.

Orkusamband ESB, svo og ACER, eru ķ stöšugri žróun.  Žar meš er dśkaš fyrir "salami" ašferšina, ž.e. aš Alžingi samžykki hverja breytingu fyrir sig sem "minni hįttar" inngrip ķ stjórnsżsluna, en saman jafngildi breytingarnar meiri hįttar fullveldisframsali. Valdaumfang ACER mun ašeins vaxa meš tķmanum og hugsanlega spanna allan orugeirann į endanum.  Žaš er mjög ósanngjarnt af ESB aš bišja norska og ķslenzka žingmenn um aš samžykkja nokkuš, sem er vitaš, aš veršur hįš stöšugum breytingum ķ įtt til meira fullveldisframsals, žar sem Noršmenn og Ķslendingar verša ašeins meš įheyrnarfulltrśa ķ ACER įn atkvęšisréttar.    

Žegar fullveldisframsal til ACER er metiš, kemur til skošunar, hvort hvort ACER hafi einvöršungu bošvald yfir rķkisstofnun.  Hér er um aš ręša, hvort vęntanleg orkustjórnvaldsstofnun (OSS) į Ķslandi, Orkustofnun eša sérstofnun, er rķkisstofnun eša ekki.  Ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum er skżrt įkvęši um, aš OSS skuli vera öllum óhįš, nema ESA, sem flytja į henni fyrirskipanir frį ACER, og OSS hefur engin tök į aš andmęla ACER.  Fullnęgir OSS žį skilgreiningu į rķkisstofnun ?  Aušvitaš ekki, og žar meš blasir klįrlega viš Stjórnarskrįrbrot. Žaš er meš eindęmum, aš lagt skuli upp meš lagatęknilegt örverpi į borš viš žetta.  Žaš getur ekki stašizt vandaša lögfręšilega rżni.   

 

 

 

 


Heimsókn formanns "Nei viš ESB" til Ķslands

Ašild aš Evrópusambandinu, ESB, er alls ekkert umręšuefni ķ norskri žjóšfélagsumręšu lengur og er śtilokuš mišaš viš žróunina į žeim bęnum eftir samžykki ESB-rķkjanna į stjórnarskrįrķgildinu, Lissabon-sįttmįlanum, įriš 2009, sem kvešur į um, aš stofnanir sambandsins skuli stefna aš sambandsrķki ķ staš rķkjasambands.  Afleišingar žessa eru óhjįkvęmilega žęr, aš kvarnast mun śr sambandinu, og er Bretland fyrsta dęmiš žar um. Bretar hafa nś sżnt öšrum žjóšum ESB fordęmi, og ESB mun ekki takast aš gera hlut Breta verri eftir śtgöngu en fyrir.  ESB er ekki stętt į žvķ aš veita Bretum lakari višskiptakjör en Kanadamönnum.  Žį standa frjįlsir fjįrmagnsflutningar eftir, en Bretar geta hótaš aš bjóša fjįrmįlafyrirtękjunum skattaķvilnanir, ef ESB ętlar aš reyna aš knésetja žį į fjįrmįlasvišinu.  

Ef einhver heldur, aš žessi samrunažróun muni engin įhrif hafa į samstarfiš innan Evrópska efnahagssvęšisins, EES, žį er slķkt reginmisskilningur, eins og žegar er komiš ķ ljós.  Fulltrśar ESB nenna ekki lengur aš eyša tķma ķ žvarg um sérlausnir viš EFTA-löndin, heldur heimta, aš lagabįlkar ESB séu teknir hrįir upp ķ löggjöf EFTA-landanna, eins og žau vęru innan vébanda ESB, žótt žau hafi nįnast enga aškomu aš žessum reglugeršum, tilskipunum og lögum.  Nżjasta dęmiš er um žaš, aš EFTA-rķkin skuli ganga ķ orkusamband ESB og leiša žar meš orkustofnunina ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators) til śrslitaįhrifa um rįšstöfun raforku hvers lands. Fyrir EFTA-löndin, Ķsland og Noreg, er įvinningur af ašild aš orkusambandi ESB enginn, en ókostirnir margvķslegs ešlis og alvarlegir.

Bein stjórnun einnar stofnunar ESB, ACER ķ žessu tilviki, į innri mįlefnum EFTA-rķkjanna, er stjórnarskrįrbrot ķ bęši Noregi og į Ķslandi.  Gerš er tilraun til aš klęša žetta stjórnarskrįrbrot ķ dulbśning meš žvķ aš breyta Eftirlitsstofnun EFTA, ESA, ķ myndrita, sem tekur viš įkvöršunum frį ACER og sendir žęr til Orkustofnunar Ķslands eša deildar innan hennar, Orkustjórnsżslustofnunar, sem veršur ósnertanleg af lżšręšislega kjörnum yfirvöldum landsins og hagsmunaašilum innanlands og framkvęmir fyrirskipanir ACER, er varša Ķsland.  Žessi orkustjórnsżslustofnun veršur śtibś ACER į Ķslandi.

Téš Orkustjórnsżslustofnun , sem Noršmenn kalla "Reguleringsmyndighet for energi", veršur einsdęmi og  algert ašskotadżr innan ķslenzkrar stjórnsżslu og brżtur ķ bįga viš žrķskiptingu rķkisvaldsins, sem meš žessu veršur fjórskipt, žar sem fjórši hlutinn veršur sem rķki ķ rķkinu, utan viš lög og rétt į Ķslandi, en undir ESA og EFTA-dómstólinum.  Norskir stjórnlagafręšingar hrista hausinn yfir žvķ örverpi, sem žarna hefur komiš undir ķ samskiptum ESB og EFTA, en ķslenzkir stjórnlagafręšingar hafa enn ekki kvešiš sér hljóšs opinberlega um žetta fyrirbrigši, svo aš vitaš sé. 

Hvaš sagši formašur "Nei til EU", Kathrine Kleveland, um orkumįlin ķ vištali viš Morgunblašiš, 1. marz 2018 ?:

""Ķ dag höfum viš įstęšu til žess aš segja nei viš EES vegna orkureglugeršar ESB.  "Nei til EU" vinnur aš žvķ aš fį norska Stóržingiš til žess aš neita tilskipun ESB gegnum EES, sem felur ķ sér, aš žaš taki yfir orkustefnu okkar", segir Kathrine Kleveland, sem gladdist, žegar Bjarni Benediktsson, fjįrmįlarįšherra, sagši į Alžingi 6. febrśar 2018, aš hann hefši efasemdir um ašild Ķslands aš EES og tenginguna viš ACER."  

Žaš var lķklega ķ fyrsta skiptiš, sem į Alžingi var brugšizt viš vaxandi ķhlutunarkröfu ESB um innri mįlefni EFTA-rķkjanna innan EES, žegar fjįrmįla- og efnahagsrįšherra lżsti žvķ beinlķnis yfir, aš hann mundi aldrei samžykkja, aš einhver af fjölmörgum stofnunum ESB fengi lagaheimild frį Alžingi til aš skipta sér af innri mįlefnum Ķslands, sem vęri fjarri anda EES-samningsins um tveggja stoša lausn.  

Žessi yfirlżsing įsamt fleiru, sem fram kom ķ mįli rįšherrans, vakti óskipta athygli ķ Noregi.  Yfirlżsingin varš vatn į myllu žeirra, sem nś berjast haršri barįttu gegn innlimun Noregs ķ orkusamband ESB, og aš sama skapi uršu sumir rįšherrar og ašstošarrįšherrar óįnęgšir, žegar kvaš viš nżjan tón į Ķslandi.  Žaš er į allra vitorši, aš hafni Stóržingiš frumvarpi rķkisstjórnarinnar um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ norska lagasafniš, žį veršur žessari tilraun ESB til aš klófesta rįšstöfunarrétt endurnżjanlegrar orku Noregs og Ķslands hrint.  Af žessum sökum er mikilvęgt, aš hérlendir efasemdarmenn um Orkusambandiš og ACER į Alžingi og annars stašar lįti ķ sér heyra į norskum vettvangi.  

""Ég trśi žvķ, aš Noregur og Ķsland geti hjįlpazt aš meš žvķ, aš bęši segi nei viš orkustefnu ESB.  Žaš er ógnvekjandi, aš ESB hafi nś žegar sett sęstrenginn Ice Link į dagskrį orkusambandsins", segir Kleveland og bendir į, aš hitunarkostnašur sé minni į Ķslandi en ķ Evrópu.  Ef regluverk ESB nįi fram aš ganga, muni rafmagns- og hitunarkostnašur aukast bęši ķ Noregi og į Ķslandi."

""Į mešan viš erum ķ EES, žurfum viš stöšugt aš taka viš lögum og reglugeršum beint frį ESB.  Viš veršum aš segja oftar nei", segir Kleveland, įnęgš meš BREXIT, og aš Bretar ętli aš ganga śr ESB."

Reglufarganiš frį Berlaymont er yfiržyrmandi fyrir fįmennar žjóšir og margfalt meira en naušsyn krefur til aš halda uppi ešlilegum og hindrunarlausum višskiptum viš ESB-löndin.  Į aldarfjóršungs veru sinni ķ EES hafa ķslenzk stjórnvöld tekiš upp aš jafnaši 460 ESB-reglur į įri.  Megniš af žeim snertir atvinnuvegina, og ķ heild mynda žęr žungt farg į atvinnuvegunum, sem dregur sérstaklega śr samkeppnishęfni lķtilla og mešalstórra fyrirtękja.  Žį, sem stóšu aš EES-samninginum aš Ķslands hįlfu fyrir aldarfjóršungi, hefur ekki óraš fyrir žvķ regluflóši og kostnašarauka, sem žeir voru aš kalla yfir rķkissjóš og atvinnufyrirtękin. Žaš er ekkert vit oršiš ķ žvķ lengur aš kaupa ašgengi aš Innri markašinum žessu dżra verši, žegar frķverzlunarsamningar viš Bretland og ESB verša ķ boši.    

Ķ barįttunni fyrir aukinni framleišni til aš varšveita kaupmįttaraukningu almennings er uppsögn EES-samningsins og grisjun laga- og reglugeršafrumskógarins įsamt gerš tvķhliša (eša į vegum EFTA) frķverzlunarsamninga eitt af žeim rįšum, sem hęgt er aš grķpa til.  

Kleveland minnist į žaš hneyksli, aš Ice Link (aflsęstrengur į milli Ķslands og Bretlands) skuli hafa rataš į forgangslista ACER um verkefni til greiša fyrir orkuflutningum į milli svęša og į milli landa, svo aš orkuflutningarnir verši svo hnökralausir, aš raforkuveršmunur verši innan viš 2,0 EUR/MWh (0,25 ISK/kWh).  Hver gaf Landsvirkjun og Landsneti, sem tilgreindir eru hérlendir ašstandendur verkefnisins, leyfi til aš heimila ACER aš setja Ice Link į framkvęmdaįętlun įn lżšręšislegrar umręšu hérlendis um žetta afdrifarķka mįl ?  

Žaš er full įstęša fyrir stjórnvöld aš krefja Landsvirkjun, sem samkvęmt kerfinu į ekki aš skipta sér af orkuflutningsmįlum, og Landsnet, um višhlķtandi skżringar į žessum gjörningi.  Hann sjįlfur bregšur hins vegar birtu į žaš, aš aflsęstrengslögn til Ķslands er litlum vafa undirorpin, ef Alžingi samžykkir Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB sem lög frį Alžingi.  Verši sś afdrifarķka įkvöršun tekin į Alžingi, žį verša Ķslendingar brįšlega ķ sömu ašstöšu og Noršmenn meš Trójuhest ķ stjórnkerfi raforkumįla, sem setur reglur aš eigin gešžótta um raforkuvišskipti Ķslands viš raforkumarkaš ESB (EES).  Hvers konar afmęlisgjöf er žetta eiginlega frį rķkisstjórn Katrķnar Jakobsdóttur į 100 įra afmęlisįri fullveldis Ķslands ?  

  

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband