Vaxtarskeiši fiskeldis er hvergi lokiš hérlendis

Nś er saman komin sś žekking og fjįrmagn ķ fiskeldi hérlendis, sem saman mynda grundvöll heilbrigšs vaxtar ķ atvinnugreininni.  Viš blasir atvinnugrein, sem meš žessu móti bżr sig ķ stakkinn til aš verša ein af undirstöšum ķslenzkrar śtflutningsstarfsemi. 

Eins og viš hliš hinna undirstašanna, sjįvarśtvegs, orkusękins išnašar, flutnings erlendra feršamanna til og frį landinu og sölu gistingar til žeirra, žróast alls konar starfsemi viš hliš fiskeldisins, t.d.  hönnun og framleišsla į sjįlfvirkum bśnaši og fóšurframleišsla. Sś sķšast nefnda į mikla framtķš fyrir sér vegna möguleika į hrįefni, sem aš öllu leyti getur oršiš innlent, og vegna hagstęšrar raforku śr endurnżjanlegum orkulindum.  Žaš, sem žarf til aš skjóta stošum undir innlenda fóšurframleišslu, er aš stórefla kornrękt ķ landinu. Einkaframtakiš er fullfęrt um žaš, ef hiš opinbera ašeins hefur manndóm ķ sér til aš bjóša kornbęndum įfallatryggingu gegn uppskerubresti.  Meš žessu fęst heilnęmara fęši og fóšur meš minna kolefnisspori en samsvarandi innflutningur og gjaldeyrissparnašur, sem styrkir ISK aš öšru óbreyttu og eykur veršmętaskapandi vinnu ķ landinu, sem er ķgildi śtflutningsišnašar. 

Ķslenzkt fjįrmagn og žekking koma nś af vaxandi krafti inn į öllum svišis fiskeldis viš og į Ķslandi įsamt hlišargreinum.  Žaš er ešlileg žróun, en hvašan kemur žetta fjįrmagn og žekking ?  Hvort tveggja kemur ašallega frį ķslenzkum sjįvarśtvegi, sem er afar įnęgjuleg žróun. Ef hins vegar nišurrifspśkar ķ ķslenzkri stjórnmįlastétt, gjörsneyddir žekkingu į žörfum atvinnulķfsins, hefšu rįšiš för į Alžingi, vęri nś ķslenzkur sjįvarśtvegašur sį eini ķ heiminum, sem vęri ofurskattlagšur, vęri žannig ķ hrörnun og ekki ķ neinum fęrum til aš hleypa lķfi ķ sprotagreinar. Fyrirtękiš, sem hér į eftir kemur viš sögu, Laxį fiskafóšur į Akureyri, er dótturfélag almenningshlutafélagsins Sķldarvinnslunnar į Neskaupstaš, svo aš saga aušhyggju og atvinnusköpunar veršur ekki betri.  Afętur og skattheimtuskśmar į Alžingi og vķšar geta étiš žaš, sem śti frżs, į mešan žekking og fjįrmagn einkaframtaksins leggur grunn aš aušsköpun žjóšar ķ vexti. 

Žann 18. október 2022 birti Gunnlaugur Snęr Ólafsson vištal ķ Morgunblašinu viš hinn stórhuga Gunnar Örn Kristjįnsson (GÖK), framkvęmdastjóra Laxįr fiskafóšurs į Akureyri, undir fyrirsögninni:

"Innlend verksmišja anni eftirspurn":

"Hann segir įherzlu fyrirtękisins vera aš framleiša fóšur fyrir fiskeldi innanlands."Laxį er meš 80 % hlutdeild ķ sölu fiskafóšurs į landeldismarkašinum, žannig aš viš erum meš seišastöšvarnar almennt, landeldisstöšvar fyrir lax og bleikju og svo sjóeldi į regnbogasilungi fyrir vestan. Hvaš sjóeldi į laxi varšar, erum viš ķ dag ekki ekki tęknilega śtbśnir til aš framleiša žetta fiturķka fóšur, sem notaš er, og voru žvķ flutt inn 60 kt į sķšasta įri [2021] af fiskafóšri frį Noregi og Skotlandi."" 

Žaš liggja greinilega ónżtt, fżsileg žróunartękifęri til atvinnusköpunar og aukinnar veršmętasköpunar śr afuršum sjįvarśtvegs og landbśnašar til aš framleiša meira en 100 kt/įr af fóšri ķ vaxandi sjókvķalaxeldi og spara žannig um 25 mrdISK/įr af gjaldeyri, er fram lķša stundir. Aš gera ķslenzka fęšuframleišslu sem sjįlfbęrasta og sem óhįšasta erlendum ašföngum er veršugt verkefni, og meš orkuskiptunum og fjölbreyttri ręktun innanlands viš batnandi nįttśruleg skilyrši hillir undir aukiš sjįlfstęši innlendrar matvęlaframleišslu.  Annaš mįl er, aš ętķš veršur viš venjulegar ašstęšur žörf į innflutningi matvęla, sem ekki eru framleidd hérlendis ķ neinum męli.

"Eftirspurn eftir fóšri, sem er umhverfisvęnna og meš minna kolefnisspori, hefur aukizt ķ takti viš kröfur neytenda til eldisafurša.  "Viš erum aš flytja maķs frį Kķna og soja frį Sušur-Amerķku.  Soja skilur eftir sig mikiš kolefnisspor vegna skógareyšingar og flutninga.  Žannig aš viš erum aš vinna aš žvķ aš finna eitthvaš, sem getur komiš ķ stašinn fyrir žetta jurtamjöl, sem viš getum fengiš hér innanlands eša innan Evrópu.""

Žetta er heilbrigš og įnęgjuleg višskiptahugmynd, sem veršur ę raunhęfari meš tķmanum vegna vaxandi eftirspurnar og bęttra ręktunarskilyrša og žekkingar į Ķslandi į žvķ, sem komiš getur ķ stašinn. Žaš er til mikils aš vinna aš fęra ašfangakešjur matvęlaišnašarins ķ mun meira męli inn ķ landiš en veriš hefur. Žaš helzt ķ hendur viš aukna mešvitund um naušsyn bętts matvęlaöryggis og aušvitaš hollustu um leiš. 

"Hann bendir einnig į, aš unniš sé aš sambęrilegu verkefni [nżting śrgangs frį skógarišnaši] hér į landi, žar sem fyrirtęki ķ samstarfi viš Landsvirkjun į Žeistareykjum er aš skoša notkun koltvķsżrings til próteinframleišslu śr einfrumungum og einnig smęrri MATĶS-verkefni, žar sem nżttar eru aukaafuršir śr kornrękt til aš bśa til prótein meš einfrumungum.  "Žetta er mjög spennandi verkefni lķka.  Žaš vęri mikill munur aš geta fengiš fleiri umhverfisvęn hrįefni innanlands."" 

Žetta sżnir žróunarkraftinn ķ fyrirtękjum ķ fóšur- og matvęlaišnaši hérlendis, og žaš er ekki sķzt aš žakka afli sjįvarśtvegsins og fiskeldisins.  Hreint koltvķildi, CO2, veršur veršmętt hrįefni ķ fóšurgerš og eldsneytisframleišslu, enda er dżrt aš vinna žaš śr afsogi.  Žaš er žess vegna sóun fólgin ķ aš dęla koltvķildinu nišur ķ jöršina meš ęrnum tilkostnaši, eins og gert er į Hellisheiši og įform eru um aš gera ķ Straumsvķk, en veršur sennilega aldrei barn ķ brók, af žvķ aš miklu hagkvęmara er aš selja CO2 sem hrįefni ķ framleišsluferla framtķšarinnar.

"Hann [Gunnar Örn] kvešst eiga sér draum um, aš kornrękt hér į landi verši einnig mun meiri ķ framtķšinni, žar sem nśverandi framleišsla sé langt frį žvķ aš svara hrįefnisžörf fóšurfyrirtękja.  "Žaš žyrfti ekki endilega aš styrkja bęndur til aš hefja kornrękt.  Žaš žarf bara einhvers konar bjargrįšasjóš žannig, aš [verši] uppskerubrestur, fęru žeir ekki ķ gjaldžrot.  Sķšan žyrfti aš vera eitthvert söfnunarkerfi ķ anda kaupfélaganna, svo [aš] hęgt yrši aš kaupa ķ miklu magni."" 

Žarna er aš myndast innanlandsmarkašur fyrir kornbęndur.  Annašhvort mundu žeir mynda meš sér félag um söfnunarstöšvar eša fjįrfestar koma žeim į laggirnar.  Ašalatrišiš er, aš eftirspurnin er komin fyrir kornbęndur.  Žaš er varla gošgį aš tryggja žį gegn įföllum, eins og gert er sums stašar erlendis. Žetta er hagsmunamįl fyrir landiš allt. 

Aš lokum kom fram hvatning Gunnars Arnar Kristinssonar:

 "Ķslendingar ęttu aš vera fullfęrir um aš framleiša allt sitt fiskafóšur sjįlfir og meš umhverfisvęnni hętti en innflutt, aš mati hans.  Žaš skilar mun lęgra kolefnisspori og ekki sķzt betri sögu um sérstöšu ķslenzkra fiskeldisafurša, sem hefši jįkvęš įhrif į višhorf neytenda į erlendum mörkušum."

Hér er stórhuga sżn um žróun fiskafóšurframleišslu ķ landinu sett fram af kunnįttumanni ķ žeirri grein.  Hér er ekkert fleipur į ferš , og GÖK fęrir fyrir žvķ sannfęrandi rök, hvers vegna fiskeldisfyrirtękin hérlendis ęttu aš taka innlenda framleišslu fiskafóšurs fram yfir erlenda.  

 

 

  


Tękni virkjana er grundvallaratriši fyrir žęr

Ašferširnar viš aš framleiša rafmagn śr orkulindum nįttśrunnar eru ešlisólķkar, eru žess vegna mishagkvęmar og fyrirferš žeirra ķ nįttśrunni er ólķk. Aš framleiša rafmagn meš afli fallvatns gefur langhęstu nżtnina viš raforkuvinnslu af žekktum ašferšum.  Sś ašferš er lķka óumdeilanlega endurnżjanleg, og vatnsrennsliš į Ķslandi gęti fariš vaxandi meš hlżnandi vešurfari vegna meiri śrkomu og aukinnar brįšnunar jökla. Um hitafariš er žó ómögulegt aš spį meš góšri vissu, žvķ aš öflugri įhrifavaldar en koltvķildisstyrkur ķ andrśmsloftinu leika lausum hala.

Orkan, sem virkjuš er ķ žessu tilviki, er mismunur į stöšuorku vatns į 2 stöšum meš mismunandi hęš yfir sjó og mį lżsa sem E=mgh, žar sem m=massi vatnsins į orkuvinnslutķmabilinu, g=9,8 m/s2 hröšun vegna ašdrįttarkraftar jaršar og h=hęšarmunurinn, sem virkjašur er.  Nżtnin er allt aš 90 %. 

Žaš žykir įhrifamikiš aš virša fyrir sér og hlusta į vatn falla fram af stöllum, og žaš er einmitt sś upplifun, sem fer forgöršum ķ mismiklum męli viš virkjun fallvatna.  Yfirleitt eru ķslenzkar vatnsaflsvirkjanir žó afturvirkar aš žessu leyti. Ef 20 %-30 % mešalrennslis er hleypt ķ gamla farveginn, verša fęstir varir viš nokkra breytingu.  Bergbrśnin slitnar viš nśning vatnsins, og žess vegna seinka vatnsaflsvirkjanir eyšingu fossa. Landžörfin er tiltölulega lķtil eša innan viš 0,01 km2/GWh/įr. 

Nżtni jaršgufuvirkjana er ašeins um 16 %, ef jaršgufan er ašeins notuš til aš framleiša rafmagn, en meš žvķ aš nżta alla varmaorku gufunnar ķ žrepum og til upphitunar hśsnęšis mį hękka nżtnina upp ķ 40 % og jafnvel hęrra, ef virkjun sendir frį sér bašvatn, eins og Svartsengisvirkjun. 

Hver borhola gefur yfirleitt um 5,0 MWe ķ byrjun, en reynslan er sś, aš afköst borholanna dvķna meš tķmanum, e.t.v. um 4 %/įr, og žį žarf aš śtvķkka borsvęšiš og fjölga holum, žegar afkastarżrnunin er oršin óvišunandi.  Hver borholureitur er yfirleitt um 1,0 km2, svo aš landžörfin er a.m.k. 0,03 km2/GWh/įr.

Sólarhlöšur munu aldrei framleiša umtalsvert mikiš rafmagn į Ķslandi vegna hnattlegu og vešurfars.  Nżtni žeirra er um žessar mundir um 40%.

Eldsneytisknśnum vararafstöšvum er aftur tekiš aš fjölga hérlendis, žvķ aš afhendingaröryggi rafmagns frį stofnkerfi landsins helzt ekki ķ hendur viš žarfir atvinnulķfsins og hitaveitna meš engan eša takmarkašan jaršhita.  Žetta kom sķšast berlega ķ ljós veturinn 2021-2022, žegar orkuskortur varš, žvķ aš mišlunarlóniš Žórisvatn fylltist ekki haustiš 2021 vegna mikils įlags į raforkukerfiš og innrennslis undir mešallagi. Sama sagan gerist nś, žótt foršinn sé meiri nś ķ upphafi vatnsįrs (október) en į sama tķma ķ fyrra.  Eftirfarandi óbjörgulegu lżsingu er nś ķ október 2022 aš finna į heimasķšu Landsvirkjunar og er ķ raun falleinkunn fyrir stjórnun orkumįla ķ landinu, žvķ aš stašan minnir į įstandiš fyrir hįlfri öld:

"Aflstaša vinnslukerfis Landsvirkjunar er tvķsżn, og er śtlit fyrir, aš vinnslukerfiš verši ašžrengt ķ afli į hįannatķmanum ķ vetur.  Žvķ gęti žurft aš takmarka framboš į ótryggšri orku, ef įlag veršur meira en tiltękt afl vinnslukerfisins nęr aš anna."

Stjórnvöld hafa tögl og hagldir ķ orkukerfinu meš rįšuneytum, Orkustofnun og rķkisfyrirtękinu Landsvirkjun. Žetta er afleišingin.  Orkukerfi hangandi į horriminni tęknilega séš žrįtt fyrir mjög góša fjįrhagslega afkomu, svo aš nóg fé er aš finna ķ virkjanafyrirtękjunum til aš fjįrfesta ķ nżjum virkjunum.  Stjórnmįlamenn og embęttismenn lifa ķ sżndarveruleika og skortir lagni og dug til aš bjarga žjóšinni śr žeirri sjįlfheldu, sem hśn er ķ meš orkumįl sķn. 

Žeir blašra um orkuskipti, sem allir vita aš jafngilda auknu įlagi į raforkukerfiš, en raforkukerfiš er svo mikiš lestaš um žessar mundir, aš žaš getur brostiš, žegar hęst į aš hóa, sem veršur vęntanlega ķ desember-febrśar, og stašan veršur enn verri į nęstu įrum, žvķ aš įlag vex meš hagvexti, en aflgetan til mótvęgis vex hęgar en žörf er į. 

Öfugt viš blašriš ķ stjórnmįlamönnum og embęttismönnum um orkuskipti žżšir žetta einfaldlega, aš olķunotkun landsmanna mun aukast į nęstu 5 įrum, og žar meš er loftkennd markmišssetning um 0,4 Mt/įr minni olķunotkun 2030 en nśna farin ķ vaskinn.  Žaš er jafnframt afar hępiš, aš hęgt verši aš sjį innanlandsfluginu fyrir öruggu rafmagni og/eša  rafeldsneyti, eins og forrįšamenn innanlandsflugsins žó óska eftir, į žessum įratugi. Fiskeldiš žarf um 1/10 af raforkužörf innanlandsflugsins undir lok žessa įratugar til rafvęšingar bįta, skipa og pramma starfseminnar.  Žaš er ekki einu sinni vķst, aš ķslenzka raforkukerfiš, orkuvinnslan, flutningskerfiš og dreifikerfiš, muni hafa getuna til aš anna žessari žörf, um 25 GWh/įr, įšur en žessi įratugur er į enda.

 Hvernig vęri nś, aš viškomandi opinberir starfsmenn girši sig ķ brók og hętti aš lóna og góna į umsókn Landsvirkjunar um virkjunarleyfi ķ Nešri-Žjórsį į žeim staš, sem sérfręšingar hafa meš hönnun sinni stašsett einhvern įlitlegasta virkjunarkost, sem nś stendur landsmönnum til boša, Hvammsvirkjun, 95 MW, eftir hįlfs annars įrs afgreišslutķma ?

Aš sķšustu skal hér minnzt į vindmyllur, en ofangreind kreppa ķslenzkra orkumįla er nś notuš til aš auka žrżsting į leyfisveitendur fyrir vindmyllužyrpingar.  Žaš sżnir öfugsnśning landverndarmįla į Ķslandi, aš meš žvķ aš žvęlast endalaust fyrir flutningslķnum, jaršgufuvirkjunum og vatnsorkuverum hafa andstęšingar allra handa orkuframkvęmda hérlendis nś fęrt forgöngumönnum vindmyllužyrpinga sterk spil į hendi til aš afvegaleiša leyfisveitendur, svo aš žeir fórni meiri hagsmunum fyrir minni. 

Nżtni vindmyllužyrpingar į landi hefur yfirleitt veriš um 25 % af tiltękri frumorku vindsins.  Žessa nżtni mį hękka meš žvķ aš lengja biliš į milli žeirra til aš draga śr hvirfilįhrifum, og er nś tališ, aš tķfalt žvermįl hringsins, sem spašaendarnir mynda į snśningi sķnum, dugi til hįmörkunar nżtninnar m.v. annaš óbreytt, en spašahönnunin og stżring blašskuršarins hefur lķka įhrif į nżtnina. 

Nokkuš mikillar bjartsżni viršist gęta hjį sumum forkólfa vindmyllužyrpinganna hérlendis um nżtingu fjįrfestingarinnar eša m.ö.o. nżtingu uppsetts afls og hafa sézt tölur upp ķ 48 %.  Žį viršast viškomandi ekki taka tillit til žess, aš stöšva veršur hverja vindmyllu a.m.k. įrlega fyrir įstandsskošun og samkvęmt https://www.exponent.com mį bśast viš įrlegum stöšvunartķma vegna įstandsskošunar og višgerša vindmylla um 400 klst, sem žį nįlgast 5 % af įrinu, en mest munar um ķ rekstri vindmylla, aš vindstyrkurinn er ekki alltaf į žvķ bili, sem full afköst gefur.  Sumir įhugasamir vindmylluforkólfar hérlendis viršast ętla aš velja tiltölulega stórar vindmyllur, og žį mį bśast viš hęrri bilanatķšni samkvęmt ofangreindum hlekk. Landžörf vindmyllužyrpingar er langmest allra tęknilegra virkjanakosta į Ķslandi eša um 0,1 km2/GWh/įr m.v. lķtil gagnkvęm hvirfilįhrif.

Žaš er ekki vķst, aš Ķsland sé jafn vel falliš til vindmyllurekstrar og sumir viršast gera sér ķ hugarlund, og mį žį nefna sviptivinda, sandfok, slyddu og ķsingu, og allt žetta getur hleypt bęši stofnkostnaši og rekstrarkostnaši upp. Fyrir nokkru įętlaši höfundur žessa pistils kostnaš rafmagns frį žyrpingu meš 4,0 MW vindmyllum 50 USD/MWh.  Žetta heildsöluverš raforku er afar svipaš og smįsöluverš raforku til höfundar um žessar mundir, svo aš ekki veršur séš, aš vindmyllur geti keppt viš ķslenzkar jaršgufu- og vatnsaflsvirkjanir į markaši, žar sem jafnvęgi rķkir į milli frambošs og eftirspurnar, en žvķ er reyndar alls ekki aš heilsa į Ķslandi nśna, eins og fram kom framar ķ žessum pistli.  Vęntanlegir vindmyllufjįrfestar hér skįka ķ žvķ skjólinu.   

 

  

 

 


Kaflaskipti ķ virkjanasögunni

Ef yfirvöld hér ętla aš hleypa vindmyllutindįtum į ķslenzka nįttśru, žį hefja žau žar meš svartan kafla ķ virkjanasögu landsins.  Įstęšan er sś, aš jaršrask į ósnortnum vķšernum eša annars stašar og herfileg įsżndarbreyting landsins til hins verra mun ekki vera ķ neinu įsęttanlegu samręmi viš įvinningin, sem af bröltinu hlżzt fyrir almenning.  Žegar bornir eru saman debet- og kredit-dįlkar bókhalds vindmyllužyrpingar ķ ķslenzkri nįttśru, stendur eftir einn stór mķnus. 

Žessu er allt öšru vķsi variš meš hefšbundnar ķslenzkar virkjanir.  Žęr eru allar ķ stórum plśs, žegar bornir eru saman debet- og kredit-dįlkar žeirra aš teknu tilliti til landverndar.  Nś verša žau, sem lagzt hafa gegn nįnast öllum hefšbundnum virkjunum hérlendis, aš draga nżja varnarlķnu vegna haršvķtugrar įsóknar fyrirbrigša, sem engum žjóšhagslegum hagnaši geta skilaš aš sinni. 

Virkjanaandstęšingar verša nś aš fara aš lķta jįkvęšum augum į nżtingu innlendra orkulinda fallvatna og jaršgufu og į flutningslķnurnar, enda fer nś stöšugt fękkandi km loftlķna flutnings og dreifingar ķ heild sinni, en aftur į móti ęttu žessir ašilar nś aš beita öllu afli sķnu til aš koma ķ veg fyrir stórfellda afurför, hvaš varšar jaršrask og įsżnd lands vegna virkjana ķ samanburši viš įvinninginn af žeim.

  Fjįrhagslegur įvinningur fyrir almenning er enginn af vindmyllužyrpingum, af žvķ aš žęr munu ekki geta keppt viš hagkvęmni hefšbundinna ķslenzkra virkjana.  Landžörf vindmyllužyrpinga er margföld į viš hefšbundnar ķslenzkar virkjanir į hverja framleidda raforkueiningu, og įsżndin er fullkomlega herfileg, sama hvar į er litiš, enda falla vindmyllurnar eins illa aš landinu og hęgt er aš hugsa sér, öfugt viš hefšbundin ķslenzk orkumannvirki. 

Žau, sem leggjast gegn lögmętum įformum um jaršgufuvirkjun eša vatnsfallsvirkjun, eru aš kalla yfir okkur óhamingjuna, sem af vindmyllužyrpingum leišir.  Žar er ekki einvöršungu um aš ręša mikiš jaršrask, hįvaša į lįgum tķšnum, sem langt berst, örplastmengun jaršvegs frį vindmylluspöšunum og jafnvel fugladauša, ef höfš er hlišsjón af reynslu t.d. Noršmanna, heldur óhjįkvęmilega hękkun rafmagnsreikningsins, og mun keyra žar um žverbak eftir innleišingu uppbošsmarkašar dótturfélags Landsnets, sem mun ašeins gera illt verra į Ķslandi og verša eins konar verkfęri andskotans ķ žeirri skortstöšu orku, sem išulega kemur upp į Ķslandi. 

Jóhannes Stefįnsson, lögfręšingur Višskiptarįšs, ritar išulega einn eša meš öšrum įhugaveršar og bitastęšar greinar ķ blöšin.  Žann 24. įgśst 2022 birtist ķ Fréttablašinu ein žessara greina undir fyrirsögninni:

"Virkjum fallega".

Hann vķkur žar aš žjóšgaršinum Khao Sok ķ Tęlandi:

"Stöšuvatniš, lķfrķkiš og landslagiš hefur grķšarlegt ašdrįttarafl, og fyrir vikiš er Khao Sok vinsęll feršamannastašur.  En žaš er nżlega til komiš. 

Žaš er ótrślegt til žess aš hugsa, aš stöšuvatniš, sem mį segja, aš sé žungamišja žjóšgaršsins, er manngert.  Žaš heitir Cheow Larn og žekur um fjóršung garšsins.  Vatniš er uppistöšulón Ratchaprapha stķflunnar, sem var tekin ķ gagniš 1987.  Framleišslugetan er 240 MW af hreinni, endurnżjanlegri orku, sem slagar [upp] ķ uppsett afl Bśrfellsvirkjunar, 270 MW.  Žrįtt fyrir óspillta nįttśru hafši Khao Sok ekki žaš ašdrįttarafl, sem [hann] nś hefur, eftir aš stķflan var reist."

Svipaša sögu mį segja um margar vatnsaflsvirkjanir heimsins, einnig į Ķslandi. Žaš er alls ekki slęmt ķ sjįlfu sér, aš landnotkun breytist, og mišlunarlón eru vķša til bóta, hękka grunnvatnsstöšu ķ grennd, og žar žróast lķfrķki, enda draga žau til sķn feršamenn. 

Góš hönnun gerir gęfumuninn.  Einhverjar fórnir eru žó óhjįkvęmilegar, žegar vatnsfall eša jaršgufa eru virkjuš, en žaš mį nś į dögum gera žannig, aš žaš, sem ķ stašinn kemur, vegi upp tapiš og jafnvel vel žaš.  Žį hefur veriš gętt hófs hérlendis og mannvirki felld vel aš landinu.  Žaš viršist og hafa veriš gert ķ žeirri vatnsaflsvirkjun ķ Tęlandi, sem Jóhannes Stefįnsson gerir žarna aš umfjöllunarefni, og žess var lķka gętt viš Bśrfellsvirkjun og allar ašrar virkjanir į Žjórsįr/Tungnaįrsvęšinu. 

"Mannleg tilvera śtheimtir orku, hvort sem hśn fer fram ķ hellum eša hįhżsum.  Orkan er notuš til žess aš bśa til heimili, vegi, skóla, lyf og lękningatęki.  Lķfskjör og velferš okkar allra eru enn sem komiš er ķ órjśfanlegu samhengi viš orkuna, sem viš beizlum.  Lķfiš er orka, og orka er lķfiš."

 Žau, sem leggjast gegn hefšbundnum ķslenzkum virkjunum, žótt žęr hafi veriš settar ķ nżtingarflokk Rammaįętlunar, hafa annašhvort ekki įttaš sig į žessum almennu sannindum eša žau reyna mešvitaš aš stušla aš minnkun neyzlu, sem er annaš oršalag fyrir lķfskjararżrnun. Fulltrśar fyrirtękja hafa tjįš skilning sinn į žessu rökręna samhengi, en fulltrśar launafólks hafa veriš furšulega hlédręgir og oršfįir um mįlefniš m.v. žaš, sem ķ hśfi er fyrir umbjóšendur žeirra. 

Nś er žaš svo, aš Ķslendingar eiga śr tiltölulega fleiri virkjanakostum endurnżjanlegrar orku aš velja en lķklega nokkur önnur žjóš.  Žegar af žeirri įstęšu er enn śr mörgum kostum aš moša, sem ekki geta talizt ganga į einstök nįttśruveršmęti eša veriš til verulegra lżta ķ landinu, eins og samžykktur 3. įfangi Rammaįętlunar um vatnsfalls- og jaršgufuvirkjanir er til vitnis um.

Žess vegna sętir furšu, aš yfirvöld séu aš ķhuga aš kasta strķšshanzkanum aš meirihluta žjóšarinnar meš žvķ aš leyfa uppsetningu dżrra, afkastalķtilla og forljótra mannvirkja meš afar įgengum og įberandi hętti ķ ķslenzkri nįttśru. Hér er aušvitaš įtt viš risastórar vindmyllur til aš knżja rafala, ķ mörgum tilvikum į heišum uppi til aš nį ķ hrašfara vind. Žaš yrši stķlbrot ķ sögu rafvęšingar į Ķslandi aš leyfa žau ósköp, sem ekki munu aušga almenning, eins og žó hefur gilt um allar virkjanir į Ķslandi fram aš žessu, žvķ aš žessi fyrirbrigši munu leiša til gjörsamlega óžarfra veršhękkana į rafmagni hérlendis. 

"Barįttan viš óreišuna fer fram meš inngripum ķ nįttśruna.  Žaš fylgir žvķ samt alltaf fórnarkostnašur aš raska óspilltri nįttśru.  Žaš veit sennilega enginn nįkvęmlega, hver sį fórnarkostnašur var ķ Khao Sok, og žrįtt fyrir mótvęgis- og björgunarašgeršir er ljóst, aš fjöldi dżra af ólķkum tegundum lifši framkvęmdina ekki af, enda breytti hśn vistkerfi stórs hluta žjóšgaršsins verulega. 

Ķ žessu [tilviki] var įvinningurinn talinn meiri en fórnarkostnašurinn.  Žrįtt fyrir allt žrķfst fjölbreytt lķfrķki įfram ķ Khao Sok.  Svęšiš tók stakkaskiptum og er ķ dag grķšarfallegt og lašar aš sér fjölda gesta įrlega.  Tęlendingar bśa nś einnig yfir hreinni, endurnżjanlegri orku.  Žessi orka er svo undirstaša veršmętasköpunar, sem aftur er órjśfanleg forsenda velferšar. 

Žaš skal ósagt lįtiš, hvort virkjunin ķ Khao Sok hefši getaš oršiš aš veruleika ķ ķslenzku laga- og stofnanaumhverfi.  Sennilega ekki.  Hvaš, sem žvķ lķšur, mį samt fęra sannfęrandi rök fyrir žvķ, aš įkvöršun um aš reisa Ratchaprapha stķfluna hafi veriš skynsamleg, žótt hśn hafi ekki veriš sįrsaukalaus."

Žaš er hęgt aš reikna śt žjóšhagslegt gildi virkjunar, hagvaxtarįhrif hennar og įętluš framleišsluveršmęti rafmagns frį henni. Ef hśn er hagkvęmasti virkjunarkostur landsins, er žjóšhagslegt gildi hennar ótvķrętt, en ef rafmagnsvinnslukostnašur hennar er 40-50 % hęrri en annarra ašgengilegra kosta, žį er žjóšhagsgildi hennar ekkert, og ętti aš hafna henni jafnvel įšur en lagt er ķ vinnu viš aš meta fórnarkostnašinn.  

Žaš eru til ašferšir viš aš meta fórnarkostnaš viš virkjun, en engin žeirra er einhlķt.  Landžörf virkjunar ķ km2/GWh/įr er žó óneitanlega mikilvęgur męlikvarši og annar vissulega sį, hversu langt aš heyrist ķ og sést til virkjunar.  Allir žessir męlikvaršir gefa til kynna mikla landkręfni vindmylla, og kann hśn aš vera mešvirkandi žįttur ķ įsókn erlendra fyrirtękja ķ framkvęmdaleyfi fyrir vindmyllužyrpingar erlendis, en andstaša almennings viš uppsetningu žeirra į landi fer nś vaxandi žar.

"Dęmiš um Khao Sok žjóšgaršinn į brżnt erindi viš žau okkar, sem hafa bęši įhuga į velferš og nįttśruvernd.  Žaš eru lķklega flestir Ķslendingar, sem falla žar undir.  Saga okkar, afkoma og lķfsgęši, eru svo nįtengd ķslenzkri nįttśru, aš žaš eru harla fįir, sem skilja ekki mikilvęgi hennar.  Aš sama skapi er sį vandfundinn, sem segist ekki vera umhugaš um velferš.  En žaš er ekki sķšur mikilvęgt aš skilja, hvaš velferš er, og hvernig hśn veršur til.

Velferš okkar sem žjóšar byggir ekki sķzt į gęfu okkar til žess aš virkja nįttśruöflin til orkuframleišslu.  Žaš er jafnvęgislist aš gęta aš nįttśrunni, en beizla krafta hennar į sama tķma, eins og dęmiš um Khao Sok sżnir okkur.  Žetta er vel hęgt meš skynsemi aš leišarljósi, og viš eigum aldrei aš raska óspilltri nįttśru meira en žörf krefur. 

Viš eigum alltaf aš velja žį kosti, sem veita mestan įvinning meš minnstum fórnarkostnaši.  Žaš er lķka mikilvęgt aš nżta orkuna skynsamlega, og aš sama skapi eru einhverjir hlutar nįttśrunnar, sem viš viljum af góšum og gildum įstęšum ekki undir neinum kringumstęšum hrófla viš."

  Žarna hefur lögfręšingurinn mikiš til sķns mįls.  Viš veršum aš ganga śt frį žvķ sem gefnu, aš nśtķma- og framtķšaržjóšfélagiš śtheimta a.m.k. tvöföldun į virkjušu afli, ef hér į aš vera hęgt aš halda ķ horfinu meš tekjur į mann, sem nś eru į mešal hinna hęstu ķ Evrópu, svo aš ekki sé nś minnzt į blessuš orkuskiptin og kolefnishlutleysiš 2040.

Innan ķslenzku verkfręšingastéttarinnar er fólk, sem hefur sérhęft sig ķ virkjunum viš ķslenzkar ašstęšur, og žetta sama fólk leggur aušvitaš metnaš sinn ķ aš leggja fram góšar lausnir, sem hafa veriš beztašar (optimised) til aš gefa kost į hįmarksorkuvinnslu į viškomandi staš innan ramma hófsamlegrar breytingar į nįttśrupplifun į athafnasvęšinu.  Sé litiš til baka, sést, aš ķslenzkir arkitektar og verkfręšingar hafa stašiš undir kröfum, sem geršar eru til žeirra um įsżnd mannvirkjanna. 

Viš val į nęsta virkjunarkosti er žaš gullvęg regla, sem lögfręšingurinn nefnir, aš hlutfall įvinnings og fórnarkostnašar į aš vera hęst fyrir valinn kost śr hópi virkjunarkosta, sem virkjunarfyrirtękin leggja fram. Sé žessi gullvęga regla höfš aš leišarljósi, geta yfirvöld hętt aš klóra sér ķ skallanum śt af regluverki, sem žau eru aš bögglast viš aš koma į koppinn um vindmyllužyrpingar, žvķ aš röšin mun žį ekki koma aš žeim fyrr en aš a.m.k. tveimur įratugum lišnum.

Undir lokin skrifaši lögfręšingurinn:

"En žaš er aldrei hęgt aš fallast į, aš žaš megi ekki undir nokkrum kringumstęšum hrófla viš neinum hluta nįttśrunnar.  Ef nįttśran į alltaf aš njóta vafans, žį er engin mannleg velferš ķ boši og rangt aš halda öšru fram.  Svo öfgakennd afstaša getur ekkert annaš leitt af sér en versnandi lķfskjör okkar allra til langrar framtķšar.  Žį neitum viš okkur og afkomendum okkar um lķfskjörin, sem viš žekkjum ķ dag.  Žeim mun hratt [hraka], nema ófyrirséšar tękniframfarir séu handan viš horniš.  

Vonandi bķšur okkar bylting ķ orkuframleišslu, t.d. meš kjarnasamruna.  Žaš gęti breytt dęminu verulega.  Viš getum hins vegar ekki stefnt inn ķ framtķšina upp į von og óvon um, aš žaš gerist einhvern tķmann į nęstunni."

Žaš er nś sennilega styttra ķ nżja og öruggari kynslóš kjarnakljśfandi orkuvera en samrunavera.  Žótt įbyrgšarlaust og glórulaust sé aš leggjast gegn nįnast öllum virkjanahugmyndum į Ķslandi, sé höfš hlišsjón af tilvitnunum ķ téšan lögfręšing, žį er samt talsveršur fjöldi landsmanna ķ žessum hópum ofstękisfullra nįttśruverndarsinna.  Mörgum žeirra gengur hrein afturhaldssemi til.  Žeir vilja ekki sjį nein mannleg inngrip ķ nįttśruna, sem heitiš geti, og žeir eru "mķnķmalistar" um lifnašarhętti.  Fjölskyldubķllinn er žar į bannlista, og kannski vilja žau innleiša žvottabrettiš ķ staš žvottavélarinnar.  Žau hafa tališ sér trś um, aš stórfelld neyzluminnkun verši aš eiga sér staš til aš bjarga jöršunni, andrśmsloftinu og lķfrķkinu. Žessar öfgaskošanir eru keyršar įfram sem trśarbrögš, svo aš mótrök komast ekki aš.

Žjóšfélagiš į ekki aš fęra slķku jašarfólki og sérvitringum alls konar vopn ķ hendur til tafaleikja og hindrana į framfarabrautinni.  Ein afleišingin af žvķ er, aš ekkert virkjanaleyfi hefur enn fengizt fyrir virkjun, sem leyst getur ķslenzkt efnahagslķf śr višjum orku- og aflskorts.  Ķslendingar missa žar meš af mikilvęgri atvinnužróun ķ a.m.k. einn įratug og eiga į hęttu orkuskömmtun aš vetrarlagi, eins og fiskbręšslur, hitaveitur meš lķtinn eša engan jaršvarma og orkusękinn śtflutningsišnašur fengu aš kenna į veturinn 2021-2022. Enginn er bęttari meš afl- og orkuskorti.    

     

 

 


Misheppnuš stjórnun Samfylkingar į höfušborginni

Žaš er meš eindęmum, hversu mislagšar hendur stjórnmįlafólki Samfylkingarinnar eru viš stjórnun mįlefna almennings.  Žótt vķtin séu til aš varast žau, vantar ekki gorgeirinn ķ forkólfana, en žeir (žau) tala gjarna, t.d. į Alžingi, eins og žau hafi öšlazt ęšsta sannleik um mįlefni ķ almannažįgu, en samt eru svikin loforš og mistök į mistök ofan, žaš sem upp śr stendur, žar sem žau hafa krafsaš til sķn völd žrįtt fyrir dvķnandi fylgi, eins og ķ Reykjavķk.

Pólitķskur sjįlfstortķmingarleišangur  Framsóknarflokksins inn ķ Rįšhśsiš viš Tjörnina er reyndar saga til nęsta bęjar fyrir flokk, sem annars hefur veriš nokkur borgaralegur bragur į undir stjórn Sigmundar og sķšar dżralęknisins. Einar, fyrrverandi fréttamašur į RŚV, virkar nś sem blašafulltrśi lęknisins eša öllu heldur bśktalari. 

Kjartan Magnśsson, borgarfulltrśi Sjįlfstęšisflokksins, er skeleggur gagnrżnandi borgarstjórnarmeirihlutans. Hann reit grein grein ķ Morgunblašiš 6. október 2022, sem hann nefndi:

"Neyšarįstand į hśsnęšismarkaši ķ Reykjavķk".

Žar gat m.a. žetta aš lķta:

"Hśsnęšisstefna Samfylkingarinnar og fylgiflokka hennar hefur veriš rįšandi ķ Reykjavķk frį žvķ um aldamót.  Į žessum tķma hafa vinstri stjórnir ķ Reykjavķk knśiš fram stórfelldar hękkanir į hśsnęšisverši meš żmsum rįšum, t.d. meš lóšaskortstefnu, lóšauppboši, auknu flękjustigi ķ stjórnsżslu, hękkun margvķslegra gjalda og įlagningu nżrra, t.d. hįrra innvišagjalda.  Allar slķkar ašgeršir eru lóš į vogarskįlar hękkandi hśsnęšisveršs."

Dettur einhverjum ķ hug, aš žessar gjöršir Samfylkingarinnar, sem skreytir sig meš öfugmęlunum Jafnašarmannaflokkur Ķslands, žjóni hagsmunum alžżšunnar ķ borginni ?  Allt, sem Samfylkingin tekur sér fyrir hendur, gerir hśn meš öfugum klónum.  Hśn hefur alla sķna hundstķš dašraš viš aušjöfra, sem varš alręmt fyrir Hrun, enda kemst Kjartan Magnśsson aš eftirfarandi nišurstöšu ķ framhaldinu:

"Auk žess aš stórhękka hśsnęšisverš hefur žessi stefna gefiš fjįrsterkum ašilum kost į aš sanka aš sér byggingarlóšum og [selt] žar ķbśšir til almennings į uppsprengdu verši.  Žessi stefna felur žvķ ķ sér žjónkun viš fjįrsterka verktaka og stórfyrirtęki, sem hafa hagnazt um tugi, ef ekki hundruši milljarša ISK vegna hśsnęšisstefnu vinstri flokkanna."

Žarna kemur Samfylkingin aftan aš almenningi, eins og henni er einni lagiš.  Hśn hagar mįlum žannig, aš markašurinn geri nżjum kaupendum og öšrum meš takmörkuš fjįrrįš erfitt eša ómögulegt aš festa kaup į hśsnęši ķ borginni, en neyšist žess ķ staš til aš flytjast ķ leiguhśsnęši, žar sem Samfylking einmitt vill hafa almenning.  Sjįlfsbjargarfólk į mešal almennings er eitur ķ beinum Samfylkingar, og hśn fer żmsar krókaleišir gegn žvķ. 

Siguršur Oddsson, verkfręšingur, ritaši skorinorša grein ķ Morgunblašiš 3. október 2022, žar sem hann sżndi fram į, hvernig fśskarar borgarstjórnar ķ umferšarmįlum hefšu eyšilagt meginhugmyndir faglegra hönnuša umferšarflęšis ķ höfušborginni.  Žarna er um ótrślega ósvķfin skemmdarverk atferlishönnuša aš ręša, sem svķfast einskis ķ višleitni sinni til aš skapa faržegagrundvöll fyrir andvana fędda borgarlķnuhugmynd sķna.  Samfélagshönnušir af žessu tagi eru eitthvert leišasta fyrirbrigši nśtķmans, afętur, sem verša borgurunum óhemju dżrir į fóšrum įšur en lżkur.

Grein sķna nefndi Siguršur:

"Eyšilegging umferšarmannvirkja".

Žar gaf m.a. žetta į aš lķta:

"Eigendur bķla hafa meš skattlagningu og eldsneytisgjöldum byggt Hįaleitisbraut og Grensįsveg, eins og allt gatnakerfi borgarinnar.  Hefur meirihlutinn leyfi til aš eyšileggja žessi umferšarmannvirki ķ žeim tilgangi aš tefja umferš."

Nei, aušvitaš hefur meirihluti Samfylkingar engan sišferšislegan rétt til slķkrar kśvendingar ķ skipulagsmįlum, enda er hér komiš aftan aš kjósendum, žar sem engin kynning į žessum klaufaspörkum hefur fariš fram fyrir kosningar.  Fallandi fylgi Samfylkingar ķ borginni gefur til kynna óįnęgju meš afkįraleg vinnubrögš hennar ķ skipulagsmįlum umferšar og hśsnęšis.  Lżšręšiš er fótum trošiš, žvķ aš allt eru žetta óvinsęlar rįšstafanir.  

"Markvisst hefur veriš unniš aš žvķ aš skemma Bśstašaveginn sem stofnbraut: Viš Reykjanesbraut er margbśiš aš lofa mislęgum gatnamótum viš Bśstašaveg.  Ķ staš žess aš standa viš žaš er nś komiš illa hannaš hringtorg, sem tefur alla umferš aš og frį Bśstašavegi.  

Viš Grensįsveg er komiš rašhśs svo nįlęgt Bśstašavegi, aš žar veršur illmögulegt aš hafa Bśstašaveginn 2+2-akreinar.  Žannig eru komnir flöskuhįlsar į bįša enda žess kafla, sem aušvelt var aš hafa 2+2."

Skemmdarverk furšudżranna ķ borgarstjórnarmeirihlutanum ķ Reykjavķk setur žį stjórnmįlamenn, sem žannig nota völd sķn, ķ ruslflokk į mešal sveitarstjórnarmanna į Noršurlöndunum.  Žaš er fullkomlega ósišlegt og ólżšręšislegt aš beita skipulagsvaldinu til aš binda hendur komandi kynslóša viš śrlausn umferšar višfangsefna borgarinnar, eins og Samfylkingin undir furšuforystu lęknisins Dags hefur gert sig seka um.  Fyrir vikiš er įstęša til aš treysta henni ekki fyrir landstjórninni, enda er reynslan af henni žar ömurleg. 

 

 


Fśsk og brušl ķ umferšarmįlum bżšur hęttunni heim

Nżlega greindi einn rįšherranna frį žvķ ķ vištali ķ fréttum Rķkissjónvarpsins, aš ķ undirbśningi vęri aš setja upp gjaldtöku į bifreišir į leiš til höfušborgarinnar, og vęri ętlunin meš henni aš stżra umferšinni framhjį mesta tafatķmanum og aš fjįrmagna framkvęmdir, sem eiga aš greiša śr umferšarhnśtunum.  Žótt žessi ašferš sé višhöfš vķša erlendis, er ekki žar meš sagt, aš hśn sé skynsamleg og réttlętanleg hérlendis.  Umferšarhnśtarnir ķ Reykjavķk eru vegna  vanfjįrfestinga ķ umferšarmannvirkjum į stofnleišum ķ Reykjavķk, en gjöld į bifreišaeigendur hafa žó ekki lękkaš. Žaš er órökrétt og ósanngjarnt aš taka gjald af umferšinni til aš fjįrmagna žaš, sem vanrękt hefur veriš, og aš auki aš fjįrmagna allt of višamikla og dżra Borgarlķnu. Strętó į ķ fjįrhagslegum rekstrarerfišleikum, en tapiš af Borgarlķnu, sem er "ofurstrętó, sumir segja strętó į sterum, veršur fyrirsjįanlega margfalt, žvķ aš spįr um žróun hlutdeildar Strętó ķ heildarumferš į höfušborgarsvęšinu meš tilkomu Borgarlķnu śr nśverandi 4 % ķ 12 % eru draumórar einir. Borgarlķnan er afsprengi fśskara ķ umferšartęknilegum efnum og stjórnmįlamanna, sem haldnir eru slķkri andśš į einkabķlnum, aš žeir vilja hrekja almenning śt śr honum, žarfasta žjóninum.

Vilhjįlmur Ž. Vilhjįlmsson, fyrrverandi borgarstjóri, skrifar išulega fróšlegar greinar ķ Morgunblašiš. Ein slķk birtist 6. október 2022 undir fyrirsögninni:

"Stefnuleysi og órįšsķa".

Hśn hófst žannig:

"Nśverandi borgarlķnutillögur munu aldrei ganga upp.  Kostnašur viš žį framkvęmd var įętlašur um mrdISK 120, lķklega nś kominn ķ mrdISK 130-140, sem er óheyrilegur og gott dęmi um órįšsķu borgarstjórnarmeirihlutans ķ fjįrmįlastjórn undanfarin kjörtķmabil.  Żmsar borgir, sem upphaflega ętlušu aš byggja borgarlķnu ķ hįum gęšaflokki, hęttu viš žaš og byggšu žess ķ staš miklu ódżrari borgarlķnu, stundum nefnd BRT-Lite [Bus Rapid Transit-innsk. BJo] eša létt borgarlķna. Sżnt hefur veriš fram į, įn žess aš geršar hafi veriš athugasemdir, aš kostnašur viš létta borgarlķnu sé rśmar mrdISK 20." 

Žórarinn Hjaltason, samgönguverkfręšingur, o.fl. hafa komiš fram meš žessa Léttlķnulausn, sem eru sérreinar hęgra megin, en ekki fyrir mišju.  Léttlausnin skeršir hvergi venjulegt umferšarflęši, en hętt er viš, aš Draumóralķnan geri žaš, og hśn mun valda grķšarlegri umferšarröskun į framkvęmdatķma. 

Žaš eru engin haldbęr rök fyrir žvķ aš kasta mrdISK 120 af aflafé almennings śt um gluggann ķ glórulaust gęluverkefni, žegar hiš opinbera vanhagar alls stašar um fjįrmuni. Žaš er óvišunandi, aš hiš opinbera ętli nś aš forgangsraša fjįröflun sinni til brušlverkefna, sem engin žörf er į og sem veršur viškomandi sveitarfélögum myllusteinn um hįls, žegar kemur aš rekstrinum, eins og botnlaus hķt Strętó er forsmekkurinn aš. Hér hafa fśskarar um samgöngutękni lįtiš eigin forręšishyggju um lifnašarhętti almennings fengiš aš rįša för, fólk, sem er svo raunveruleikafirrt, aš žaš gerir sér enga grein fyrir brušlinu eša er nógu sišlaust til aš lįta sér žaš ķ réttu rśmi liggja. 

Žórarinn Hjaltason, samgönguverkfręšingur, skrifaši góša grein ķ Morgunblašiš 28. september 2022 undir fyrirsögninni:

"Samgöngumįl ķ strjįlbżlu landi".

 

 Žar stóš m.a. žetta:

"Žjóšvegir į höfušborgarsvęšinu hafa lķka goldiš žess, aš vegafé hefur veriš af skornum skammti.  Į undanförnum įratugum hafa įrlegar fjįrveitingar til žjóšvega į svęšinu aš jafnaši veriš um 2 mrdISK/įr, en hefšu žurft aš vera 5 mrdISK/įr.  Žaš skżrir, hvers vegna umferšartafir eru óešlilega miklar į höfušborgarsvęšinu saman boriš viš önnur borgarsvęši af svipašri stęrš."  

  Tekjur rķkisins į žessu tķmabili af ökutękjaeigendum hafa veriš meiri en śtgjöld til vegaframkvęmda- og višhalds.  Ķ ljósi žess er óįsęttanlegt, aš borg og rķki skuli hafa leyft nśverandi umferšarhnśtum aš myndast ķ staš žess aš t.d. reisa mislęg gatnamót.  Borgin į höfušsök į žessu meš žvķ aš taka žau śt af ašalskipulagi og žvęlast fyrir raunverulegum framfaramįlum umferšar, t.d. Sundabraut, og til aš kóróna vitleysuna hefur įhugafólk um bķllausan lķfsstķl vķsvitandi og aš óžörfu skert umferšaržol gatna borgarinnar meš fękkun akreina, žrengingum og įlķka ónytjungslegum ašgeršum undir yfirskini umferšaröryggis. 

Žetta er fullkomin hręsni, žvķ aš žau, sem lįtiš hafa ljósastżrš gatnamót višgangast į fjölförnum og varasömum gatnamótum, žótt fyrir löngu sé tķmabęrt aš setja žar upp mislęg gatnamót, bera įbyrgš į alvarlegum slysum į fólki og stórfelldu fjįrhagstjóni. Žaš er ófęrt, aš ökumenn, sem hafa veriš snušašir um naušsynlegar framkvęmdir ķ öryggisskyni og til tķmasparnašar, eigi nś aš borga višbótar gjald fyrir löngu tķmabęrar framkvęmdir og aš auki fyrir gjörsamlega óžarft brušlverkefni, sem mun valda bķlaumferš auknum vandręšum og soga til sķn fjįrmagn frį öšrum og žarfari verkefnum į höfušborgarsvęšinu og reyndar um allt land (vegna žįtttöku rķkisins). 

"Įriš 2019 geršu rķkiš og sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu meš sér samgöngusįttmįla um, aš į 15 įra tķmabili, 2019-2034, yršu byggš samgöngumannvirki į höfušborgarsvęšinu fyrir mrdISK 120.  Žessi framkvęmdapakki er myndarlegt įtak aš žvķ leyti, aš į 15 įra tķmabili į aš verja jafnmiklu fé og samsvarar hefšbundnu framlagi rķkisins til žjóšvega į svęšinu ķ 50 įr. Žegar nįnar er skošaš, kemur ķ ljós, aš framkvęmdaįętlun sįttmįlans mun ekki minnka umferšartafir.  Skżringin er einföld.  Borgarlķnan mun ekki leysa neinn umferšarvanda.  Stokkar og/eša jaršgöng eru tvöfalt til žrefalt dżrari en hefšbundnar lausnir meš mislęgum gatnamótum.  Umferšartafir į höfušborgarsvęšiu munu žvķ halda įfram aš aukast, ef ekki er breytt um stefnu."  

Žaš, sem samgönguverkfręšingurinn Žórarinn upplżsir žarna um, er reginhneyksli.  Ķ staš žess aš beita beztu verkfręšilegu žekkingu til aš hanna lausn į umferšarmįlum höfušborgarsvęšisins, žar sem fjįrmagniš nżtist bezt til aš greiša fyrir umferšarflęšinu og hįmarka öryggi vegfarenda, eru fśskarar, draumóramenn og sérvitringar lįtnir rįša feršinni.  Žaš veršur viškomandi stjórnmįlamönnum til ęvarandi hneisu aš standa svona aš verki. 

Žarfri grein sinni lauk Žórarinn žannig:

"Vegna fįmennis veršum viš aš gęta żtrustu hagkvęmni viš uppbyggingu samgönguinnviša.  Viš höfum einfaldlega ekki efni į rįndżrri śtfęrslu į borgarlķnu.  Viš höfum heldur ekki efni į žvķ aš setja žjóšvegi į höfušborgarsvęšinu aš óžörfu ķ stokka eša jaršgöng. Viš žurfum aš fara vel meš fjįrveitingar til samgönguinnviša.  Veljum žvķ tillögu SFA (Samgöngur fyrir alla) https://www.samgongurfyriralla.com um létta borgarlķnu (BRT-Lite) og höfum Reykjavķkurflugvöll įfram ķ Vatnsmżrinni."

Žetta eru hógvęr lokaorš samgönguverkfręšingsins, en žeim fylgir mikill žungi og undir hvert orš er hęgt aš taka.  Samgöngumįl höfušborgarinnar eru ķ fullkomnum ólestri, af žvķ aš žar hefur veriš lįtiš reka į reišanum og lįtiš hjį lķša aš beita beztu fįanlegu samgöngutękni til aš leita hagkvęmustu lausna, sem žó losa vegfarendur undan umferšarhnśtum, auka öryggi vegfarenda og tryggja snuršulaust umferšarflęši um langa framtķš. 

Ķ stašinn sitja ķbśar höfušborgarsvęšisins og ašrir vegfarendur žar uppi meš rįndżrt örverpi, sem leysir ekki nokkurs manns vanda, en mun valda fjįrsvelti til margra žarfra verkefna, ef žvķ veršur hleypt įfram, eins og yfirvöld borgarinnar berjast fyrir. 

Žaš veršur ekki af Samfylkingunni skafiš, aš hśn er trś skortstefnu sinni į öllum svišum.  Hér slęr hśn 2 flugur ķ einu höggi: skapar skort į fé til gagnlegra samgönguverkefna og skort į frambęrilegum umferšaręšum ķ Reykjavķk, m.a. meš śreltum ljósastżršum gatnamótum ķ staš mislęgra gatnamóta, sem svara kalli nśtķmans. Stefna Samfylkingarinnar er ķ raun aš stöšugt vaxandi óreišu, af žvķ aš getuna til aš standa uppbyggilega og af įbyrgš aš mįlum skortir.   

 

 

   


Skref aftur į bak - Jįrnsķša og vindmyllužyrpingar

Aš kvöldi 12. október 2022 var haldinn fundur ķ glęsilegum sal Tónlistarskóla Akraness undir yfirskriftinni: Vindmyllur - fyrir hverja [og] til hvers ?  Fundarstjóri var Jón Magnśsson, hrl., og fórst honum žaš vel śr hendi, eins og hans var von og vķsa. 

Höfundur žessa vefpistils flutti žarna erindiš, sem sjį mį ķ višhengi žessa pistils.  Ašrir frummęlendur žessa fundar voru Arnar Žór Jónsson, sem kveikti neista barįttuanda ķ brjósti fundarmanna ķ nafni sjįlfstęšrar hugsunar og leyfis til gagnrżninnar tjįningar meš haldföstum rökum, Kristķn Helga Gunnarsdóttir, sem sżndi meš fjölmörgum fallegum nįttśrumyndum śr sveitum Vesturlands, hversu gróft og yfiržyrmandi inngrip ķ nįttśruna um 200 m hįar (spašar ķ hęstu stöšu) vindmyllur yršu ķ nįttśru Ķslands.  Ólafur Ķsleifsson rifjaši upp umręšuna, sem varš ķ landinu ķ ašdraganda innleišingar Alžingis į s.k. Orkupakka 3-OP3, lagabįlki Evrópusambandsins (ESB) um orkumįl, sem hann o.fl. telja į mešal lįgpunktanna ķ sögu Alžingis.  

Nś er spurningin sś, hvort, samkvęmt OP3, Ķslendingum beri aš verša viš óskum fyrirtękja af EES-svęšinu um leyfi til uppsetningar vindmyllužyrpinga ķ landi sķnu į forsendum atvinnufrelsis į EES-svęšinu og jafnręšis į milli orkufyrirtękja į Innri markaši EES, enda sé raforkan frį vindmyllužyrpingunum "gręn" samkvęmt skilgreiningu ESB. Ķslendingum finnst mörgum hverjum lķtiš til koma žeirrar gręnku.

Į žetta kann aš reyna fyrir dómstólum, enda mętast ķ žessu mįli stįlin stinn. Žetta minnir okkur į, aš Ķslendingar hafa ekki ętķš tališ sér henta aš starfa eftir erlendum lagabįlkum. Magnśs, konungur lagabętir, vildi samręma löggjöf ķ gjörvöllu norska konungsrķkinu, sem var vķšfemt og spannaši eyjar śti fyrir Skotlandi, Fęreyjar og Ķsland, og e.t.v. Dublin og hérušin ķ kring į Ķrlandi, en um žetta leyti hafši Skotakonungur lķklega nįš tökum į fastlandi Skotlands. 

Magnśs, konungur, lét leggja lögbók sķna, Jįrnsķšu, fyrir Alžingi 1271, en Ķslendingar sįu meinbugi viš aš umturna lagaumhverfi sķnu og laga žaš aš norskum rétti.  Žį fékk konungur lögfróšan Ķslending, Jón Einarsson, til aš snķša vankantana af Jįrnsķšu fyrir Ķslendinga, og smķšaši hann nżja lögbók upp śr Grįgįs og Jįrnsķšu, sem kölluš var Jónsbók og hlaut samžykki Alžingis 1281 og var lögbók landsins, žar til Ķslendingar sóru einvaldskonunginum, danska, hollustueiš į Kópavogsfundi 1661. Eftir žaš breyttist Alžingi aš mestu ķ dómstól.

Hvaš sem žessu lķšur, žį ber Ķslendingum nśtķšarinnar aš vega og meta gaumgęfilega kosti og galla vindmyllanna ķ ķslenzkri nįttśru og į ķslenzka raforkumarkašinum. Tilraun til žess er gerš ķ téšu višhengi meš pistli žessum. Hęttan er sś, aš žessi óskilvirka og įgenga leiš til raforkuvinnslu komi óorši į ķslenzkan orkuišnaš og jafnvel orkunotkunina, af žvķ aš raforkuvinnslan gangi of nęrri landinu og gķni hvarvetna yfir landsmönnum og erlendum gestum žeirra. Žaš yrši afleit staša fyrir landsmenn aš sitja uppi meš, og ekkert var fjęr forgöngumönnum rafvęšingar Ķslands en slķkt. Vindmylluforkólfar eru af öšru saušahśsi.

Raforkunotkun landsmanna er sś mesta ķ heimi, og er höfundur žessa vefpistils fyrir sķna parta stoltur af žvķ, enda er žessi mikla orkunotkun įsamt sjįvarśtvegi og feršaśtvegi undirstaša ķslenzka velferšaržjóšfélagsins.  Varla hefur fariš fram hjį nokkrum manni, aš hrópaš er śr öllum įttum į meira fé śr sameiginlegum sjóšum landsmanna. Viš slķkum óskum er ómögulegt aš verša įn hagvaxtar ķ landinu. Stękkun hagkerfisins er nįtengd aukinni orkunotkun ķ samfélaginu.  Žvķ er tómt mįl aš stöšva allar nżvirkjanir ķ landinu, žótt sś óskilvirkasta og fórnfrekasta sé lįtin eiga sig.    

Įšur var drepiš į vindmyllufund į Akranesi.  Akraneskaupstašur er velferšarsamfélag, sem stendur traustum fótum ķ sjįvarśtvegi og išnaši į Grundartanga, žar sem öflug śtflutningsfyrirtęki nżta mikla raforku.  Sjįvarśtvegurinn ķslenzki hefur getiš sér gott orš fyrir sjįlfbęra nżtingu sjįvaraušlindarinnar og gjörnżtingu hrįefnisins viš framleišslu į śtflutningsvörum. 

Nżting ķslenzkra orkulinda hefur veriš sjįlfbęr fram aš žessu og hófsemi og ašgįtar veriš gętt, žar sem kappkostaš er aš fella mannvirkin sem bezt aš landinu. Notkun orkunnar hefur veriš meš glęsilegum hętti, eins og framsęknir aušlindagaršar og tęknižróuš išnfyrirtęki, žar sem mest munar um įlverin žrjś, bera glögglega vitni um. 

 Hvers vegna jafngilda vindmyllur afturför ķ žessum efnum ?  Žaš er vegna žess, aš vindmyllur eru afkastalķtil framleišslutęki m.v. allan efnivišinn, sem žarf til aš fį fram afleininguna MW.  Viš nżtingu vindorkunnar myndast óhjįkvęmilega lofthvirflar.  Ef žeir nį til nęstu vindmyllu, hrašfellur vinnslugeta hennar, hįvaši frį henni eykst og titringur myndast, sem eykur bilanatķšnina umtalsvert.  Žess vegna žurfa vindmyllužyrpingar aš flęmast yfir margfalt landsvęši į viš hefšbundnar ķslenzkar virkjanir m.v. sambęrilega orkuvinnslugetu, eins og rakiš er hér ķ višhenginu.

  Žessi frumstęša ašferš viš raforkuvinnslu er einfaldlega fjarri žvķ aš geta réttlętt žęr miklu landfórnir, sem hįar vindmyllužyrpingar fela ķ sér.  Žjóšhagslegt gildi žeirra er ekkert, af žvķ aš ašrir endurnżjanlegir orkukostir ķ landinu eru miklu hagkvęmari, fjįrhagslega. 

Žaš, sem nś eykur įsókn orkufyrirtękja, innlendra og erlendra, ķ aš leggja "ósnortin" ķslenzk vķšerni undir ferlķki, sem gjörbreyta mundu įsżnd landsins, er ekki sęstrengur, enda styrkir ESB ekki lengur slķkan til Bretlands, heldur uppbošsmarkašur raforku ķ skortįstandi į Ķslandi, žar sem eigendur vindorkužyrpinga munu verša rįšandi fyrir endanlegt verš į markašinum samkvęmt jašarkostnašarreglu OP3.  Hér er rétt aš hafa ķ huga, aš žrįtt fyrir eindregin tilmęli ķ žį veru ķ OP3 aš innleiša slķkan uppbošsmarkaš raforku, er žaš ekki skylda ašildarlandanna. 

Forseti framkvęmdastjórnar ESB hefur nś gefiš žetta kerfi upp į bįtinn, žvķ aš frambošshlišin brįst nišri ķ Evrópu.  Į Ķslandi er frambošshlišin hįš duttlungum nįttśrunnar, og žess vegna er innleišing žessa kerfis reist į misskilningi um įhrif žess į hagsmuni neytenda.  Aš segjast ętla aš innleiša žetta uppbošskerfi raforku ķ nafni hagsmuna almennings er léleg öfugmęlavķsa ķ ljósi skortstöšunnar į markaši.

  Žegar ķ staš į aš hętta viš afritun śrelts ESB-markašar hjį dótturfélagi Landsnets og hefja žess ķ staš žróun į markašskerfi raforku, sem sérsnišiš sé viš ķslenzkar ašstęšur.  Hugmynd aš slķkri hönnun er žegar fyrir hendi ķ riti eftir ķslenzkan verkfręšing, sérfręšing ķ orkumįlum.    

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Gönuhlaup ķ loftslagsmįlum

Engu mįli skiptir fyrir žróun hitastigs į jöršunni, hversu fljótir Ķslendingar verša aš nį kolefnishlutleysi.  Engu aš sķšur hafa leišandi stjórnmįlamenn į Ķslandi į borš viš forsętisrįšherra fyrrverandi og nśverandi rķkisstjórnar, Katrķnu Jakobsdóttur, beitt sér fyrir žvķ, aš Ķslendingar verši į undan öšrum žjóšum ķ heiminum aš nį žessu marki. Žetta er sem sagt "futile" eša marklaust markmiš.  Innihaldsleysiš og tvķskinningurinn viš žessa markmišssetningu er sķšan, aš gręningjarnir grafa undan žessu markmiši meš žvķ aš leggjast gegn žvķ, sem er forsenda markmišsins, aš til sé nęg įreišanleg virkjuš orka til aš framleiša raforku til aš koma ķ staš jaršefnaeldsneytisins, sem óhjįkvęmilegt er aš stórminnka notkun į til aš nį kolefnishlutleysi.  Markmišiš er žannig ómarktękt. Sķšan er vašinn elgurinn ķ kringum žessi orkuskipti, sem žar aš auki eru óraunhęf innan settra tķmamarka, af žvķ aš naušsynlegar žróašar tęknilausnir vantar. Blindur leišir haltan.   

Žann 3. október 2022 birti Morgunblašiš vištal viš forstöšumann Gręnvangs, žar sem kenndi żmissa grasa:

""Loftslagsmįl žurfa hvarvetna aš vera efst į blaši", segir Nótt Thorberg, forstöšumašur Gręnvangs, sem er samstarfsvettvangur atvinnulķfs og stjórnvalda um loftslagsmįl og gręnar lausnir.  "Gręn orkuskipti byggjast į samvinnu fjöldans, žannig aš um verkefni rķki samfélagsleg sįtt. Umskipti, sem nś eiga sér staš ķ heiminum, fela ķ sér mörg sóknartękifęri fyrir Ķsland.  Munu geta aukiš samkeppnishęfni okkar ķ alžjóšlegu samhengi, en jafnhliša žurfa umskiptin aš vera sjįlfbęr og réttlįt.  Žvķ eru fram undan spennandi tķmar ķ umbreytingum, žar sem Ķslendingar ętla aš nį forystu į heimsvķsu.""

Hér orkar ęši margt tvķmęlis og annaš svo loftkennt, aš erfitt er aš festa fingur į žvķ.  Hvers vegna žurfa loftslagsmįl hvarvetna aš vera efst į blaši į Ķslandi, žótt ljóst sé, aš losun gróšurhśsalofttegunda frį starfsemi manna hérlendis hafi engin męlanleg įhrif į meinta hlżnun jaršar af mannavöldum og sé ekki umfangsmikil ķ samanburši viš losun nįttśrunnar sjįlfrar įn tilstillis "homo sapiens", m.a. frį eldstöšvum landsins ?  Žį hafa landsmenn žegar stašiš sig betur en flestar žjóšir ašrar viš aš sneiša hjį jaršefnaeldsneyti viš rafmagnsframleišslu og upphitun hśsnęšis.  Hvers vegna liggur svona mikiš į, žegar hlutfall jaršefnaeldsneytis ķ heildarorkunotkun landsmanna er nś žegar lęgra (15 %) en vķšast hvar annars stašar ?

Hefši forstöšumanni Gręnvangs ekki veriš nęr aš hefja mįl sitt į naušsyn žess aš leggja traustan og sjįlfbęran grunn aš orkuskiptum į Ķslandi ?  Sį grunnur felst ķ aš afla raforku śr vatnsföllum landsins og išrum jaršar.  Į mešan žaš er ekki gert, er allt tal um hröš orkuskipti hérlendis fleipur eitt. Hér stendur upp į stjórnvöld, žvķ aš stofnanir rķkisins hafa ekki veriš hjįlplegar ķ žessu tilliti, og nęgir aš nefna Orkustofnun, sem legiš hefur nś į umsókn Landsvirkjunar um virkjanleyfi ķ Nešri-Žjórsį ķ hįlft annaš įr. Žetta heitir aš draga lappirnar og stušla aš langvarandi raforkuskorti ķ landinu, sem hamlar hagvexti stórlega og žar meš kjörum almennings   og afkomu hins opinbera. 

""Orkunżting meš virkjunum bętti žjóšarhag.  Hśn styrkti sjįlfstęši žjóšarinnar, skapaši meiri stöšugleika og jók samkeppnishęfni okkar ķ alžjóšlegu samhengi.  Žaš sama er aš gerast nśna.  Verkefniš ķ dag er stęrra og snżr aš öllum heiminum, sbr fyrirheit žjóša um aš draga śr mengun og halda hlżnun andrśmsloftsins undir 1,5°C, sbr Parķsarsamkomulagiš.  Stęršargrįša višfangsefna er žvķ allt önnur en įšur, auk žess sem lönd og jafnvel atvinnugreinar eru tengdari nś en įšur.  Orkuöflun og -skipti eru alžjóšleg verkefni.""  

Žaš er jįkvętt, aš žarna er višurkennt, aš virkjanir landsins eru hornsteinn velmegunarinnar ķ nśtķmasamfélaginu į Ķslandi, en annaš žarfnast skżringa af hendi höfundarins.  Hvernig getur orkuskiptaverkefniš veriš stęrra nśna en įšur, žegar ašeins 15 % heildarorkunotkunarinnar er śr jaršefnaeldsneyti ?  Hvernig leggjum viš mest af mörkum į heimsvķsu til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda ?  Žaš er meš žvķ aš virkja sem mest af stöšugum orkulindum landsins til aš verša viš óskum stórišjufyrirtękja um nż orkukaup į Ķslandi, hvort sem žaš eru nśverandi stórišjufyrirtęki į landinu eša önnur.  Žaš er hins vegar ekki į döfinni samkvęmt forstjóra Landsvirkjunar į Haustfundi fyrirtękisins ķ október 2022.  Žaš fer vķša ekki saman hljóš og mynd, žegar umręšan snżst um orkumįlin į Ķslandi, ž.e.a.s. hśn er handan raunveruleikans, enda rķkir stöšnun į žvķ sviši, sem mestu mįli skiptir; į sviši stórfelldrar nżrrar hagnżtingar nįttśrulegra, hefšbundinna orkulinda landsins.   

    


Hręsni loftslagspredikara

Grķšarlegt magn af metangasi (CH4) hefur męlzt stķga upp frį jaršgaslindum Rśssa og talsvert er um leka į löngum lögnum, sem lķtiš viršist vera gert meš. Žeir, sem létu sprengja ķ sundur bįšar Nord Stream 1 lagnirnar og ašra Nord Stream 2 lögnina, ekki fjarri žverun nżrrar norskrar gaslagnar til Póllands į žessum lögnum [var hśn e.t.v. skotmarkiš ?], vķlušu ekki fyrir sér aš valda umhverfisslysi ķ lögsögu Danmerkur og Svķžjóšar ķ september 2022 og valda hęttuįstandi fyrir sęfarendur į Eystrasalti. Nś streymir sjór inn um rifurnar, sem myndušust, og mun tęring gera skemmdu lagnirnar 3 af 4 ónothęfar.

Noršmenn eru nś ašaleldsneytisgasbirgjar Bretlands og Evrópusambandsins og sjį ESB fyrir 25 % af nśverandi žörf.  Į sama sólarhring og skemmdarverkiš var unniš, var nż gaslögn frį borpöllum Noršmanna śti fyrir ströndinni og um Danmörku alla leiš til Póllands tekin ķ notkun. Žęr kenningar eru į lofti, aš hin kaldrifjaša ašgerš śti fyrir Borgundarhólmi sé undan rifjum Kremlar runnin ķ ógnunarskyni viš žennan mikilvęgasta eldsneytisbirgi frjįlsrar Evrópu um žessar mundir. 

Björn Lomborg, forseti Kaupmannahafnarhugveitunnar, ritaši eina af athyglisveršum greinum sķnum ķ Morgunblašiš 8. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Aš leika sér meš lķf annarra".

Žar stóš m.a. žetta:

 "Žjóšverjar endurręsa kolaorkuver sķn į mešan Spįnverjar og Ķtalir tala fyrir aukinni gasframleišslu ķ Afrķku.  Žį er fjöldi Evrópurķkja, sem bešiš hafa Botsvana aš auka afköstin ķ kolanįmum žarlendum, slķkur, aš reikna mį meš žreföldun ķ umfangi kolaśtflutnings žašan.

Einn einasti žegn [į] mešal aušžjóša notar meira jaršefnaeldsneyti en samsvarar žeirri orku, sem stendur 23 Afrķkubśum til boša.  Aušur žessara žjóša spratt af umfangsmikilli vinnslu jaršefnaeldsneytis, sem um žessar mundir sér žeim fyrir rśmlega 3/4 žeirrar orku, sem žęr nota. Innan viš 3 % orku aušžjóšanna rekja uppruna sinn til framleišslu meš sólskini og vindi." 

Žaš er slįandi og varpar ljósi į rangar og óskilvirkar fjįrfestingarįkvaršanir aš setja grķšarupphęšir, oftast meš styrkjum śr opinberum sjóšum, ķ efnismiklar og landfrekar vindmyllur og sólarhlöšur, sem žó skila innan viš 3 % af orkuvinnslu s.k. aušugra žjóša nś, žegar hęst į aš hóa.  Forgangsröšunin er kolröng. Nęr hefši veriš aš setja allt žetta opinbera fé ķ rannsóknir og žróun į kjarnorkutękninni, öruggari tękni meš śranķum kjarnakljśfum og žórķum kjarnorkuverum.  Vindmyllur eru frumstęš og óskilvirk ašferš viš raforkuvinnslu.  Žį var glapręši aš afhenda Rśsslandi allan spilastokkinn og banna jaršgasvinnslu ("fracking") og kjarnorkuver vķša ķ Evrópu.  Klóför gręningjanna eru alls stašar sama markinu brennd.  Til lengdar skaša žau vestręn samfélög.  Annars stašar er lķtiš hlustaš į bulliš ķ žeim. Žaš į ekki aš halda dżrum og óįreišanlegum orkukostum aš žjóšum, sem eiga langt ķ land meš aš byggja upp raforkukerfi sitt, og žaš er argasta hręsni aš gera žaš ķ nafni loftslagsvįr.  Žessi mistök eru af svipušu bergi brotin og žau aš flżta orkuskiptum į Vesturlöndum, žótt tęknin sé ekki komin į višunandi stig fyrir žau.  

"Nś er lag aš rifja upp reynslu indverska žorpsins Dharnai, sem Gręnfrišungar einsettu sér įriš 2014 aš gera aš fyrsta sólarorkusamfélagi landsins.

Augu allra fjölmišla stóšu į Gręnfrišungum, žegar žeir lżstu žvķ yfir, aš Dharnai neitaši aš "falla ķ gildru jaršefnaeldsneytisišnašarins".  Daginn, sem skipt var yfir ķ sólarorku, tęmdust rafhlöšurnar svo į fįeinum klukkustundum.  Eftirminnileg er frįsögn af dreng nokkrum, sem gat ekki sinnt heimanįmi sķnu, žar sem rafmagniš dugši ekki til aš knżja eina lampa heimilisins.  

Žorpsbśum var bannaš aš nota kęliskįpa sķna og sjónvarpstęki, žar sem raforkukerfiš stęši ekki undir notkuninni.  Ekki var heldur hęgt aš nota rafknśnar eldunarhellur, svo [aš] fólkiš neyddist til aš snśa aftur ķ hitun meš eldiviši, sem olli skelfilegri loftmengun. Um gervöll žróunarrķkin deyja milljónir śr innanhśssmengun, sem aš mati Alžjóša heilbrigšismįlastofnunarinnar jafnast į viš aš reykja 2 pakka (af vindlingum] į dag." 

Žetta er gott dęmi um skelfilegar afleišingar žess aš hleypa forręšishyggjufólki ķ hópi fśskara um orkumįl aš įkvaršanatöku.  Žeir skoša engin mįl til hlķtar, vita vart, hvaš įhęttugreining felur ķ sér, en lįta stjórnast af blindu hatri į žvķ, sem žeir ķmynda sér, aš sé hęttulegt, ķ žessu tilviki jaršefnaeldsneyti og ķ öšrum tilvikum kjarnorkan.  Žess eru lķklega engin dęmi, aš rįš hjįtrśarfullra fśskara hafi gefizt vel į nokkru sviši, sem skipta samfélag manna mįli.  Svipušu mįli gegnir um braskara, sem nota vilja uppbošsmarkaš raforku til aš gręša.  Ķ Noregi ętlar rķkisstjórnin aš lina žjįningar raforkukaupenda meš nišurgreišslum į raforkukostnaši, en engu aš sķšur er bśizt viš mikilli višarbrennslu į norskum heimilum ķ vetur til upphitunar hśsnęšis.  Um rafmagn geta ekki gilt sömu višskiptalögmįl og um vörur, žvķ aš žaš er ekki hęgt aš safna saman og geyma ķ umtalsveršum męli.

"Rafmagn, framleitt meš sól og vindi, getur ekki stašiš undir išnašarframleišslu né knśiš vatnsdęlur, drįttarvélar og ašrar vélar - allt žaš, sem žörf er į til aš leysa fólk śr fjötrum fįtęktar.  Eins og aušžjóšunum er nś aš skiljast, eru žessir orkugjafar ķ grundvallar atrišum ekki til aš treysta į.  Sólarleysi og logn tįknar rafmagnsžurrš.  Rafhlöšutękni bżšur heldur engin svör.  Žęr rafhlöšur, sem til eru ķ heiminum ķ dag, nęgšu eingöngu til aš standa undir orkunotkun heimsbyggšarinnar ķ 1 mķn og 15 sek.  Jafnvel įriš 2030, ķ kjölfar umfangsmikillar rafhlöšuframleišslu, yrši žessi tķmi ekki oršinn [lengri] en tępar 12 mķn.  Til hlišsjónar mį hafa vetur ķ Žżzkalandi, žegar sólarorkuframleišsla er hvaš minnst.  Į sama tķma tķma koma [a.m.k.] 5 daga [samfelld] tķmabil, rśmar 7000 mķn, žegar framleišsla vindorku er viš 0."

Žaš liggur ķ augum uppi, aš téšir orkugjafar einir og sér eru ónothęfir fyrir notendur, sem reiša sig į įreišanlega raforkuafhendingu, žegar žeir žurfa į henni aš halda, hvenęr sem er sólarhringsins. Žar er komiš aš žeim eiginleikum raforkunnar, sem peningaumsżslumenn, sem hannaš hafa markašskerfi margra landa meš raforku, og gręningjar, sem predika brįšan heimsendi vegna losunar koltvķildis viš bruna jaršefnaeldsneytis, hafa flaskaš į: raforkuna veršur aš framleiša į sama andartaki og aflžörfin ķ tengdum bśnaš myndast.  Annars rżrna gęši rafmagnsins til allra tengdra notenda į įhrifasvęši skortsins, og hętta getur myndazt į kerfishruni, ef ekki er brugšizt skjótt viš. 

"Hér eru komnar skżringarnar į žvķ, hvers vegna aušugri žjóšir heimsins munu įfram reiša sig į jaršefnaeldsneyti um įratugi.  Alžjóša orkustofnunin spįir žvķ, aš jafnvel žótt öll loftslagsumbótaloforšin verši efnd, muni jaršefnaeldsneyti enn verša uppspretta 2/3 hluta orku žessara žjóša įriš 2050. Žróunarrķkjunum dylst ekki hręsnin ķ orkuumręšunni, og e.t.v. hefur enginn oršaš hlutina haganlegar en Yemi Osanbajo, varaforseti Nķgerķu: "Engum ķ heiminum hefur aušnazt aš išnvęšast meš endurnżjanlegri orku einni saman, [žó hafa Afrķkužjóširnar] veriš bešnar aš gera žaš, žótt öllum öšrum ķ heiminum sé fullkunnugt, aš viš žurfum gasdrifinn išnaš fyrir višskiptalķfiš.""

Žessi alhęfing Nķgerķumannsins er röng.  Svisslendingar, Noršmenn og Ķslendingar išnvęddust meš žvķ aš knżja išnverin meš raforku śr vatnsaflsvirkjunum, og žaš mį örugglega finna fleiri slķk dęmi.  Mikiš óvirkjaš vatnsafl er enn ķ Afrķku, en sį hęngur er į žessum virkjunum, aš söfnun vatns ķ mišlunarlón bregst oftar ķ Afrķku en ķ Noregi og į Ķslandi.  Žar meš er kominn upp óstöšugleiki į frambošshliš, sem atvinnulķfiš mį ekki viš. Žaš er žó himinn og hafa į milli óstöšugleika raforkuframbošs frį vindorkuverum og sólarhlöšum annars vegar og vatnsorkuverum, a.m.k. hér noršan Alpafjalla, žar sem spįš er vaxandi śrkomu meš auknum hlżindum.  

Aš setja upp vindorkuver į Ķslandi er meinloka.  Vindorkuver mundu hérlendis hafa hękkunarįhrif į raforkumarkašinn, og žau draga śr ašdrįttarkrafti ķslenzkrar nįttśru į innlenda og erlenda feršamenn vegna augljósra lżta į landinu langar leišir og óžęgilegs hįvaša.  Vatnsaflsvirkjanir og jaršgufuvirkjanir hafa hins vegar ašdrįttarafl fyrir feršamenn vķša. Ķ upphafi skyldi endirinn skoša, en ekki apa allt eftir śtlendingum, žótt žar séu ašstęšur ósambęrilegar orkuašstęšum į Ķslandi.    


Sókn eftir vindi

Vindorkuforkólfar sękja nś ķ sig vešriš og reyna aš fį aukinn byr ķ seglin sökum žess, aš orkustjórnkerfi landsins hefur brugšizt žeirri frumskyldu sinni aš śtvega žjóšinni nęga orku hverju sinni til aš halda uppi hįu atvinnustigi ķ landinu og hagvexti. Žessa įsókn mįtti t.d. greina ķ Morgunblašinu 21. september 2022 undir fyrirsögninni:

"Tugmilljarša tekjur af vindorku".

Žar er greining į efnahagslegum įhrifum žessarar uppbyggingar, sem munu hafa komiš fram ķ kynningu ķ Hljóšakletti ķ Borgarnesi 19.09.2021.  Um er aš ręša 9 vindorkuver į Vesturlandi aš uppsettu afli 687 MW og orkuvinnslugetu 2885 GWh/įr į vegum Qair, Hafžórsstaša, Zephyr og EM Orku.  Žessar tölur gefa til kynna įętlašan nżtingartķma į fullu afli ķ 4200 klst/įr eša 48 % į įri aš jafnaši, sem er ólķklegt aš nįist, enda veršur aš reikna meš višhaldstķma og višgeršartķma, sem lękka munu žennan mešalnżtingartķma. 

Ólķkt öšrum žjóšum hafa Ķslendingar val um tvenns konar endurnżjanlegar orkulindir auk vindorku, og gefa žęr bįšar kost į ódżrari raforku en hęgt er aš fį śr vindorkunni.  Vinnsla raforku meš smįum og grķšarlega plįssfrekum rafölum mun žvķ fyrirsjįanlega hękka rafmagnsverš til almennings į Ķslandi og mynda óešlilega hįan gróša hjį eigendum vatnsorkuvera og jaršgufuvera, žegar įform dótturfélags Landsnets um innleišingu raforkukauphallar aš hętti Evrópusambandsins (OP3) hafa rętzt. Žar ręšur jašarveršiš, ž.e. nęsta verštilboš ofan žess hęsta, sem tekiš er, įkvöršušu verši fyrir tilbošstķmabiliš.  Jašarverštilbošiš mun vęntanlega koma frį vindmyllužyrpingum, og žannig munu vindmyllueigendur verša mótandi fyrir veršmyndun į markaši, sem er fullkomlega óešlilegt hérlendis.    

 Žaš er žó af landverndarįstęšum, sem ótękt er aš hleypa vindorkuframkvęmdum af staš ķ ķslenzkri nįttśru fyrr en samanburšarathugun hefur fariš fram į milli virkjanakosta um landžörf ķ km2/TWh endingartķmans (bśast mį viš, aš landžörf fyrir 687 MW vindmyllur nemi 35 km2). Žótt Ķsland sé ekki žéttbżlt, eru landsmenn viškvęmir fyrir gjörbreyttri landnżtingu, eins og orkulindanżting śr nįttśru Ķslands felur ķ sér.  Žess vegna hlżtur žessi kennistęrš, km2/TWh (landžörf m.v. orkuvinnslu į endingartķma virkjunar) aš vega žungt, og žar meš er hęgt aš skipa landfrekustu orkuverunum į orkueiningu aftast ķ röš viš leyfisveitingar.  Žar viršast vindorkuverin munu skipa sér ķ žéttan hnapp.  Meš sama hętti mį reikna śt kolefnisspor virkjunar meš žvķ aš taka tillit til framleišslu į helztu hlutum hennar, uppsetningar og rekstrar.  Fljótt į litiš skipa vindorkuverin sér žar efst į blaš, og ekki bętir plastmengun spašanna umhverfis vindmyllurnar śr skįk. Vindmyllur eru žį ekki sérlega umhverfisvęnar, žegar allt kemur til alls. 

Hraši mylluspašaendanna er svo mikill, aš fuglar eiga erfitt meš aš foršast žį, ef žeir eru ķ grennd.  Žessi mikli hraši veldur hvirflum og miklum hįvaša, sem berst langar leišir.  Žetta er umhverfisbaggi, sem Ķslendingar eiga ekki aš venjast frį sķnum hefšbundnu virkjunum. 

Žaš er ekkert, sem męlir meš leyfisveitingum til raforkuvinnslu af žessu tagi, į mešan fjöldi įlitlegra kosta liggur enn ónżttur į formi vatnsafls og jaršgufu.  Įsókn vindmyllufyrirtękja eftir framkvęmdaleyfum hérlendis er žess vegna tķmaskekkja, og vonandi žurfa landsmenn aldrei aš fórna miklu landi undir žaš grķšarlega umrót, sem vindmyllugaršar hafa ķ för meš sér, enda veršur komin nż orkutękni, žegar heppilegir virkjanakostir fallvatns og jaršgufu verša oršnir upp urnir. 

Ķ téšri Morgunblašsgrein voru tķundašir tekjustraumar frį 9 vindorkuvirkjunum į Vesturlandi įn žess aš geta um įętlašar heildartekjur į tķmabilinu 2026-2052.  Žeir voru tekjuskattur af raforkuframleišendum, stašgreišsla, śtsvar til sveitarfélaga, tryggingagjald, umhverfis- og aušlindaskattur, fasteignagjöld og lóšaleiga.  Vegna žess aš vatnsaflsvirkjanir og jaršgufuvirkjanir eru hagkvęmari rekstrareiningar en vindorkuver meš svipašri orkuvinnslugetu, hér 2885 GWh/įr, og miklu įreišanlegri aflgjafar, žį er langlķklegast, aš ķ heildina séš verši žessir tekjustraumar hęrri frį hinum hefšbundnu virkjunum Ķslendinga. 

Frambęrileg rök fyrir uppsetningu vindorkuvera į Ķslandi eiga enn eftir aš koma fram ķ dagsljósiš.     


Išnašarframleišsla ķ kreppu

Nś hefur hryggjarstykkiš ķ illa ķgrundašri orkustefnu Žżzkalands og žar meš Evrópusambandsins (ESB) veriš sprengt ķ sundur ķ bókstaflegri merkingu og veršur lķklega aldrei sett saman aftur, žvķ aš sjór mun flęša inn ķ lagnirnar og tęra žęr.  Žar meš er ķ vissum skilningi lķftaugin į milli Rśsslands og Žżzkalands brostin, en margir Žjóšverjar sįu hana bęši sem leiš til aš lįta sįr gróa eftir hildarleik og blóšugustu bardaga Sķšari heimsstyrjaldarinnar į Austurvķgstöšvum Žrišja rķkisins og illvirki į bįša bóga, žar sem tilraun var gerš til aš brjóta rśssneska heimsveldiš į bak aftur, og til eflingar višskipta, sem vęru bįšum ķ hag. Rśssneski björninn trśr śtžensluhefš sinni undi hins vegar ekki žvķ, aš frelsisandi žjóšanna, sem brutust undan veldi hans viš fall kommśnismans 1989-1991, fengi aš blómstra. Nś er aftur barizt į banaspjótum ķ Śkraķnu og hermdarverk framiš śr kafbįti į botni Eystrasalts ķ lögsögu Danmerkur og Svķžjóšar.  Žaš mun draga dilk į eftir sér.  Sį, sem žaš framdi, lagši grunninn aš įtökum Austurs og Vesturs, sem lykta mun meš falli annars eša beggja. Ragnarök eru ķ vęndum. 

Nś reynir mjög į žolrif Evrópužjóšanna vegna dżrtķšar, samdrįttar hagkerfa og lķklegu vaxandi atvinnuleysi, sem viš žessar ašstęšur getur leitt til gjaldžrots margra fyrirtękja og fjölskyldna. Ofan ķ žessa stöšu var afar athyglivert aš heyra haft eftir kanzlara Žżzkalands, kratanum Olaf Scholz, aš nś žętti žżzku rķkisstjórninni brżnt til varnar frelsi Evrópurķkjanna, aš žżzki herinn yrši sį stęrsti og bezt vopnum bśni ķ Evrópu. Žaš hefur gerzt įšur, en undir öšrum formerkjum, en alltaf er ógnin śr austri undirtónninn.  

Skyldi Litla-Napóleóni ķ Elysée-höllinni ekki hafa svelgzt į, žegar hann frétti žetta ?  Žaš er gefiš ķ skyn, aš Evrópumenn verši aš taka į sig auknar hernašarlegar byršar, žvķ aš Bandarķkjamenn muni ķ nįinni framtķš žurfa aš einbeita sér aš Kyrrahafinu og aš ašstoša Taiwan-bśa viš varnir eyjarinnar.  Eftir žessa tķmamótayfirlżsingu kanzlarans ętti hann aš veita Gręningjanum į stóli utanrķkisrįšherra og landvarnarįšherranum naušsynlegan stušning, svo aš hinn vaxandi žżzki her veiti nś śkraķnska hernum allan žann hernašarstušning, sem hann mį og rśmast innan samžykkta NATO.  Sį stušningur felur ķ sér öflugustu žungavopn Bundeswehr į borš viš Leophard 2 bryndrekann og loftvarnakerfi. Vesturveldin hljóta lķka aš drķfa ķ afhendingu Patriot-loftvarnakerfisins til Śkraķnu. 

Žótt sverfi aš Evrópužjóšunum er žaš hįtķš ein hjį žvķ helvķti, sem Rśsslandsstjórn og rśssneski herinn hafa leitt yfir śkraķnsku žjóšina. Žess vegna mį ekki lįta deigan sķga ķ allra handa stušningi viš śkraķnsku žjóšina, sem śthellir blóši sķnu fyrir frelsi sitt og frelsi allrar Evrópu.

Išnašarframleišsla dregst nś saman ķ Evrópu, og er žar bķlaišnašurinn ekki undanskilinn.  Spurn eftir rafmagnsbķlum ķ Evrópu hefur hrķšfalliš, af žvķ aš nś er rafmagniš į bķlana dżrara en jaršefnaeldsneyti m.v. sömu akstursvegalengd.  Byggingarišnašurinn er lķka ķ lamasessi, og af žessum įstęšum hefur spurn eftir įli minnkaš tķmabundiš og žar meš įlverš į LME-markašinum ķ Lundśnum.  Žaš berast hins vegar engar fregnir af fyrirętlunum įlveranna žriggja hérlendis um aš draga saman seglin, enda er LME-veršiš nś um 2100 USD/t Al og spįš hękkandi į nęsta įri.  Fyrirtęki į borš viš ISAL ķ Straumsvķk, sem einvöršungu framleišir sérpantaša vöru (ekkert selt til endurbręšslu), fęr hęrra verš en skrįš LME-verš. 

Žann 21. september 2022 skrifaši Pétur Blöndal, framkvęmdastjóri Samįls, atvinnulķfsgrein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

 "Af orkuskorti, įlframleišslu og kolefnisspori".

Hśn endaši žannig:

"Evrópsk įlframleišsla nęr ekki aš standa undir helmingi af eftirspurn eftir įli ķ Evrópu.  Ķsland og Noregur eru stęrstu įlframleišendur innan Evrópska efnahagssvęšisins, en alls er framleitt įl ķ 15 Evrópulöndum, ž.į.m. Žżzkalandi og Frakklandi.  Hér į landi bśa įlver viš langtķmasamninga, sem dregur śr sveiflum og įhęttu bęši fyrir įlver og innlend orkufyrirtęki. Hagstętt įlverš hefur skilaš višsnśningi ķ rekstri ķslenzkra įlvera , og hafa orkufyrirtękin einnig notiš góšs af žvķ, en žau hafa skilaš metafkomu sķšustu misserin. 

Į sķšasta įri [2021] voru śtflutningstekjur ķslenzks įlišnašar um mrdISK 300 eša fjóršungur af gjaldeyristekjum žjóšarinnar.  Žar af nam innlendur kostnašur įlvera mrdISK 123, en įętla mį, aš um helmingur af žvķ hafi fariš ķ orkukaup.  Keyptar voru vörur og žjónusta fyrir mrdISK 35 af hundrušum innlendra fyrirtękja, laun og launatengd gjöld nįmu yfir mrdISK 20 til 1“500 starfsmanna, en alls eru bein og óbein störf um 5“000.  Žį nįmu opinber gjöld mrdISK 3,4 og styrkir til samfélagsmįla yfir MISK 100.  E.t.v. er mest um vert, aš losun į hvert framleitt tonn hér į landi er margfalt minni en ķ Kķna, sem framleišir yfir helming af öllu įli ķ heiminum.  Žaš munar um ķslenzkan įlišnaš."

Eftir žvķ sem įlframleišsla į meginlandi Evrópu og ķ Bretlandi dregst saman vegna ósamkeppnishęfrar orkuvinnslu, eykst mikilvęgi ķslenzkrar įlframleišslu fyrir evrópskan markaš.  Staša orkumįla ķ Noregi er um žessar mundir óbjörguleg vegna žess, aš raforkuframleišendur hillast til aš flytja raforkuna śt um öfluga sęstrengi vegna svimandi hįrrar veršlagningar į meginlandinu og Bretlandi.  Žar meš fį verksmišjur Noregs enga raforku utan langtķmasamninga, og hefur žaš leitt til framleišslusamdrįttar, t.d. hjį Norsk Hydro.  Žessi staša mun halda įfram, žar til jafnvęgi nęst aftur į milli frambošs og eftirspurnar raforku, eša žar til Noršmenn taka orkumįlin ķ eigin hendur og lįta innlenda raforkukaupendur njóta forgangs umfram erlenda, en žaš er bannaš ķ Orkupakka 3, og ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, minnti Noršmenn į žaš, žegar umręša fór fram um žaš ķ Stóržinginu. 

Nśverandi staša raforkumįlanna ķ Noregi gengur žvert į hefšbundna afstöšu norsku žjóšarinnar til orkulindanna, sem er sś, aš žęr séu ķ žjóšareign, og norska rķkiš eigi aš geta beitt fullveldisrétti sķnum til aš stjórna nżtingu žeirra.  Stjórnvöld Noregs hafa villzt af žeirri leiš, sem mótuš var ķ upphafi, aš miša raforkuverš frį virkjun viš veršmęti vatnsins ķ mišlunarlónunum, sem er śtreiknaš eftir vatnsmagni og įrstķma, ž.e. lķkum į og kostnaši af völdum tęmingar aš vori, įsamt hęfilegum hagnaši til aš standa undir fjįrfestingum.  Įriš 1993 var vikiš frį žessari žjóšlegu stefnu og stofnaš dótturfélag Statnetts, žeirra Landsnets, sem įtti aš stjórna raforkukauphöll, žar sem heildsöluveršiš réšist af framboši og eftirspurn.

Nś er Landsnet statt ķ žessum sporum, en Noršmenn gengu enn lengra og seldu téš dótturfyrirtęki Statnetts til fjölžjóšlegrar orkukauphallar, Nord Pool.  Sķšan var rekinn endahnśturinn į valdaafsal norska rķkisins yfir orkulindunum meš samžykki Stóržingsins 22. marz 2018 um innleišingu ESB-orkulöggjafarinnar, sem gengur undir nafninu Orkupakki 3, og felur ACER-Orkustofu ESB, stjórnun millilandavišskipta į raforku.  Žessi óheillažróun hefur leitt til mikillar dżrtķšar ķ Noregi og kippt fótunum undan samkeppnisstöšu hluta norsks atvinnulķfs.  

Hvers vegna ķ ósköpunum er Landsnet nś aš feta žessa óheillabraut ?  Rafmagn er undirstaša afkomu almennings ķ landinu, og landsmenn žurfa nś sķzt į aš halda afętuvęšingu ķ žessum geira, sem gera mun rafmagn aš višfangsefni kaupahéšna, sem fį ašstöšu til aš maka krókinn įn nokkurra veršleika til veršmętasköpunar.  Steininn tekur śr, žegar allt žetta umstang er sett į laggirnar undir merkjum hagsmuna almennings.  Žetta kerfi er svikamylla, sem malar ekki gull, heldur hrifsar žaš śr sjóšum fyrirtękja og heimila.  Vķtin eru til žess aš varast žau.

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband