Sérstaša Ķslands og Noregs

Um nęstu mįnašamót er vęntanleg til landsins Kathrine Kleveland, formašur norsku andófssamtakanna "Nei viš ESB".  Mun hśn kynna hérlendis skelegga barįttu samtaka sinna gegn stöšugt vaxandi framsali fullveldis Noregs til yfiržjóšlegra stofnana ESB vegna EES-samningsins.  Nįkvęmlega hiš sama į viš Ķsland ķ žessum efnum, en hér viršast menn dofnari og lķta į žaš, sem gerist, sem einhvers konar óhjįkvęmilega žróun.  Ef téš Katrķn megnar aš vekja Ķslendinga af Žyrnirósarsvefni į 100 įra afmęlisįri fullveldis Ķslands, mį ętla, aš tķma hennar hér verši vel variš.

Sérstaša Ķslands og Noregs er mikil innan Evrópu.  Bįšar žjóširnar bśa ķ stóru landi m.v. fólksfjölda og rįša yfir enn stęrra hafsvęši, margföldu į viš landsflatarmįliš. Žessi hafsvęši eru matarkista og undir hafsbotni eru eldsneytislindir, sem Noršmenn hafa nżtt sér ķ miklum męli.  Hafa žeir safnaš skatttekjum af olķfélögum og aršgreišslum rķkisolķufélagsins Statoil ķ sjóš sķšan 1996, sem aš stęrš er um 2,5 x VLF Noregs eša um miaISK 100“000.  Frį 2016 hefur Stóržingiš samžykkt aš styšja viš rekstur rķkissjóšs meš fé śr sjóšnum, sem nemur um 3 % af eignum sjóšsins į įri.  Žetta er nįlęgt langtķma įvöxtun sjóšsins, en undanfarin įr hefur hśn veriš mun meiri, og hefur vöxtur sjóšsins veriš ęvintżralega hrašur į nśverandi įratugi.  Rķkissjóšur Noregs vęri lķklega rekinn meš bullandi tapi, ef olķusjóšurinn vęri ónotašur, žvķ aš hann stendur undir um 18 % af śtgjöldum norska rķkisins. Samt gengur norska rķkiš ekki į höfušstól sjóšsins, heldur hefur skotiš öflugri stoš undir tekjugrunn hans.    

Į raforkusvišinu sker staša Noregs og Ķslands sig algerlega śr ķ Evrópu. 

Ķ fyrsta lagi er raforkan unnin meš sjįlfbęrum hętti śr vatnsafli aš nęstum 100 % ķ Noregi og 70 % į Ķslandi og um 30 % žar śr jaršgufu.  Ķ ESB er hlutfall sjįlfbęrrar raforkuvinnslu innan viš 30 %.

Ķ öšru lagi eru Noršurlöndin tvö sjįlfum sér nęg meš raforku. Ķ Noregi er reyndar tiltęk ķ mišlunarlónum 15 % meiri orka en nemur raforkužörfinni ķ landinu, en į Ķslandi er betri nżting į fjįrfestingum raforkukerfisins og sįralķtil umframorka.  Žaš er reyndar vanfjįrfest žar, žvķ aš ekki er unnt aš fullnęgja žörfum markašarins innanlands vegna veikburša flutningskerfis (Landsnets) og teflt er į tępasta vaš meš orkuforšann, eins og ķ ljós kemur ķ slökum vatnsįrum (orkuskeršingar).

Ķ žrišja lagi er afhendingaröryggi raforku mikiš ķ Noregi.  Į Ķslandi į hiš sama viš, žar sem ekki eru flöskuhįlsar og dreifingin er meš jaršstrengjum (žriggja fasa).  Į meginlandi Evrópu var löngum mikiš afhendingaröryggi raforku, en meš "Die Energiewende" ķ Sambandslżšveldi Žżzkalands hefur snarazt į merinni ķ žessum efnum, og hefur į hverju įri undanfariš legiš viš hruni rafkerfisins į hįįlagstķmabilum meš litlu sólskini og lygnu vešri. 

Hjį žżzkumęlandi merkir "Die Energiewende" eša orkuskipti, enn sem komiš er, sjįlfbęra raforkuvinnslu, sem er langt ķ land meš aš nį.  Į meginlandinu er reynt aš leysa kola- og gasorkuver af hólmi meš sólarhlöšum og vindorkuverum, en slķkt leišir til óstöšugs frambošs raforku.  Eins og kunnugt er hafa Noršmenn og Ķslendingar sett sér hįleit markmiš um aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi ķ samgöngugeiranum og verša fremstir ķ Evrópu į žessu sviši.  Žaš veršur hins vegar ekki hęgt, ef auka į śtflutning raforku ķ Noregi og hefja hann hér. Žannig er ljóst, aš sala į "gręnu" rafmagni frį Noregi og Ķslandi nišur til meginlands Evrópu dregur ekkert śr loftslagsvįnni.  Bretar hafa ķ žessum efnum skotiš Žjóšverjum ref fyrir rass, žvķ aš engin kolakynt raforkuver eru lengur starfrękt į Bretlandi, en meira en žrišjungur raforkuvinnslu Žżzkalands fer fram ķ kolakyntum orkuverum, og sum žeirra nota jafnvel brśnkol.

Ķ fjórša og sķšasta lagi bśa Noršmenn og Ķslendingar viš ódżra raforku.  Orkuhluti raforkureiknings flestra hérlendis er sennilega į bilinu 4,5-5,5 ISK/kWh, og ķ Noregi er sį hluti yfirleitt į bilinu 3,3-5,2 ISK/kWh.  Į Bretlandi er veršiš samsvarandi um 9,1 ISK/kWh, og ķ Žżzkalandi getur raforkuverš frį virkjun rokiš upp ķ 30 ISK/kWh.  

Raforkan er į Ķslandi og ķ Noregi alfariš afurš sjįlfbęrra nįttśruaušlinda, en ašeins aš litlu leyti ķ ESB.  Ķslendingar og Noršmenn višurkenna, aš stjórnvöldum landanna beri aš hafa vald til aš beina nżtingu hinna sjįlfbęru aušlinda sinna ķ įkvešinn farveg, sem gagnist öllum ķbśum sem bezt, óhįš bśsetu.  Žetta žżšir aš nota raforkuna til stórtękrar veršmętasköpunar, t.d. aš breyta raforku ķ śtflutningsvöru vķtt og breitt um landiš ķ išjuverum.  

Žannig er žessu alls ekki hįttaš ķ ESB, žar sem litiš er į raforku sem vöru, sem "fljóta" eigi hindrunarlaust yfir landamęri til hęstbjóšanda.  Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB, 2009/72/EU frį 13. jślķ 2009, er einmitt til aš ryšja śr vegi öllum hindrunum ķ hverju landi viš žessu frjįlsa flęši.  Til žess eru völd yfir rįšstöfun raforkunnar flutt frį rétt kjörnum žjóšžingum og yfirvöldum ķ hverju landi til stjórnsżslustofnunar ESB fyrir orku, ACER, sem stašsett er ķ Slóvenķu.  Žar hafa ašeins ESB-rķki atkvęšisrétt og segja śtibśum ACER ķ hverju landi algerlega fyrir verkum um uppbyggingu orkuflutningskerfa og stjórnun raforkuflutninga.

Žessi staša mįla er ekki ķ anda tveggja stoša samstarfsins, sem var grundvöllur upphaflega EES-samningsins.  Aš Ķslandingar og Noršmenn séu skyldašir meš lagasetningu aš taka viš skipunum um tilhögun orkumįla eša annarra mikilvęgra mįla frį stofnun, sem rķkjasamband hefur komiš sér upp, žar sem Ķslendingar og Noršmenn eru ekki ašilar, er óvišunandi og brżtur ķ bįga viš stjórnarskrįr landanna.  Į sömu lund talaši fjįrmįla- og efnahagsrįšherra śr pontu Alžingis 6. febrśar 2018 ķ umręšu um annaš mįl.  Ętlar rķkisstjórnin samt fram meš žetta mįl į voržingi 2018.  Žaš vęri meš miklum ólķkindum, og žvķ mun ekki verša tekiš meš žegjandi žögninni.  Ķ staš žess aš rżja sig trausti meš slķku hįttarlagi ętti rķkisstjórnin nś ķ febrśar aš taka žetta mįl af dagskrį žingsins og fęra žaš ķ allt annan farveg og leita ķ žeim efnum samhljóms hjį norskum stjórnvöldum.

 

 

Ķ verkefnaskrį Alžingis kemur fram, aš fjalla eigi um mįliš į Alžingi ķ marz 2018 undir eftirfarandi sakleysislegu lżsingu: "Snżr aš mestu aš sjįlfstęši raforkueftirlits Orkustofnunar", žegar raunin er sś, aš fęra į stjórnun rįšstöfunar į raforkunni frį Alžingi og rķkisstjórn til ACER meš ESA ķ Brüssel sem milliliš.  "Something is rotten in the state of Danemark."  Hér sannast "salamiašferšin" upp į bśrókrata EES, sem Morgunblašiš gerši aš umręšuefni ķ leišara 9. febrśar 2018:

""Agśrkuvertķš" ESB stendur allan įrsins hring, žar sem sneitt er svo fķnlega af fullveldi rķkjanna, aš einstaka žjóšir taka ekki eftir žvķ, enda gera žeirra eigin forystumenn sitt til aš draga athyglina frį žessum lżšręšislegu skemmdarverkum."

Žessari forystugrein lauk žannig:

"Žaš er ekki lķklegt, aš nokkur ķslenzkur stjórnmįlaflokkur muni standa vaktina fyrir landsins hönd, hvaš žetta varšar fremur en nokkuš annaš, sem kemur śr žessari įtt.  Žaš er ömurlegt."

Vonir standa til, aš Sjįlfstęšisflokkurinn sé nś aš rumska. 

 

   


Bloggfęrslur 10. febrśar 2018

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband