Skrżtin afstaša žingmanna til orkumįlanna

Ķ Morgunblašinu 2. september 2019 gat aš lķta skošun nokkurra žingmanna į umręšunum um Orkupakka #3 (OP#3) undanfariš. Sķnum augum lķtur hver į silfriš, og įstęša er til aš staldra viš eitt dęmi:

"Birgir Įrmannsson, žingflokksformašur Sjįlfstęšisflokks, segir ekkert hafa komiš fram undanfariš, sem gefi tilefni til annars en mįliš verši samžykkt, eins og stefnt hafi veriš aš.  Birgir telur, aš umręša um stefnumótun ķ orkumįlum haldi įfram ķ framhaldinu.  "Mörg af žeim atrišum, sem andstęšingar orkupakkans hafa haldiš į lofti, tengjast annarri stefnumótun en žeirri, sem felst ķ žrišja orkupakkanum sjįlfum", segir hann og nefnir, aš žar sé t.d. ekki fjallaš um eignarhald į orkuaušlindum og -fyrirtękjum og ekki um lagningu sęstrengs."

Meš samžykkt Alžingis į OP#3 er Ķsland gengiš ķ Orkusamband Evrópu (Energy Union of Europe), sem stjórnaš er af framkvęmdastjórn ESB.  Žar meš hefur Alžingi gert orkustefnu ESB aš orkustefnu Ķslands varšandi rafmagn (ekki jaršgas).  Žeir žingmenn (stjórnarlišsins) eru aš vķsu til, sem halda žvķ fram, aš Orkusamband Evrópu sé ekki til, en žeir ęttu aš kynna sér mįlin betur įšur en žeir tśšra śt ķ loftiš:

Orkusamband .

Ķ orkustefnu ESB er kvešiš į um, aš öll ašildarlöndin skuli tengjast Innri orkumarkašinum.  Į honum fara višskipti fram ķ orkukauphöllum, og žess vegna žarf Ķsland aš taka upp markašsstżringu raforkuvinnslunnar meš kostum hennar og göllum. Žaš veršur aš ašlaga ķslenzka raforkumarkašinn aš t.d. Nord Pool, įšur en hann tengist Innri markaši ESB fyrir raforku.  Žannig er ekkert val um žaš, hvort markašurinn eša t.d. hagsmunir notenda m.t.t. orkuöryggis eiga aš rįša feršinni.  Žaš er žó fullveldisréttur Ķslands aš rįša žessu, en hann er brotinn meš OP#3. Ekkert hefur sézt frį lagaspekingum um žessa hliš fullveldisframsals til  ESB meš innleišingu OP#3. Žetta skapar lagalega óvissu (hęttu į mįlshöfšunum) viš žį framkvęmd.

Til žess aš tryggja "frelsin fjögur" ķ framkvęmd į žessum markaši vill ESB ganga śr skugga um, aš rķkisvaldiš hygli ekki fyrirtękjum sķnum į žessum markaši.  Ķ žvķ skyni er ķ raun reynt aš żta rķkisfyrirtękjum śt af žessum markaši og reynt aš fį einkafyrirtęki inn į hann ķ stašinn.  Žar meš eru lķkur į, aš fjįrfestingarvilji ķ žessum geira aukist, sem er tališ einkar mikilvęgt varšandi vatnsorkulindina, žvķ aš vatnsorkuver geta "spilaš" mjög vel meš vindorkuverum, sem eru uppistašan ķ orkuverum Evrópu įn koltvķildislosunar.  Til žess žarf hins vegar aš auka mjög uppsett afl vél- og rafbśnašar ķ vatnsorkuverunum, sem śtheimtir mikiš fé.

Viš žessar ašfarir beita Framkvęmdastjórnin og ESA žremur gögnum fyrir sig gagnvart Noregi, ž.e. žjónustutilskipun 2006/123/EB, tilskipun um opinber innkaup nr 2014/23/EB og įkvęšum um athafnafrelsi ķ sįttmįlanum um virkni ESB, TFEU, gr. 49 og 56.  Žessum gögnum er hęgt aš beita gegn EFTA-löndunum į grundvelli EES-samningsins, en OP#3 kemur žar ekki sérstaklega viš sögu. Gagnvart Ķslandi var hins vegar beitt EES-samninginum, gr. 61(1) um bann viš rķkisašstoš viš fyrirtęki į samkeppnismarkaši og tilskipun 2000/60/EB, sem er hluti af EES-samninginum og var innleidd hér meš vatnsnżtingarlögum nr 36/2011. Veršur nįnari grein gerš fyrir śrskurši ESA nr 075/16/COL um brot į įkvęšinu um bann viš rķkisašstoš viš śthlutun orkunżtingarréttinda ķ vefpistli sķšar. Žar kemur fram grundvallarmunur į afstöšu ķslenzkra og norskra stjórnvalda til žessara mįla. 

Žvķ er haldiš fram, aš žessi barįtta Framkvęmdastjórnarinnar og ESA jafngildi ekki kröfu um einkavęšingu vatnsorkuvirkjana. Žaš er hįlmstrį žeirra, sem rķghalda vilja ķ EES-samninginn, hvaš sem tautar og raular. Ķ reynd fara žessar stofnanir žó fram į śtboš į orkunżtingarleyfum vatnsréttinda rķkisins til um 30 įra ķ senn innan ESA, svo aš allir sitji viš sama borš og markašsverš fyrir réttindin séu tryggš. 

Allir sjį, aš ķslenzk fyrirtęki standa höllum fęti į žeim markaši, einnig hin öfluga Landsvirkjun, gagnvart erlendum risum ķ orkuvinnslugeiranum.  Afleišingin veršur, aš nżtingarrétturinn til 30 įra og žar meš viškomandi virkjun lendir hjį fjįrsterkum erlendum  einkafyrirtękjum. Slķkt er óvišunandi fyrir Ķslendinga, og žessar ašfarir strķša sennilega gegn Stjórnarskrį, žvķ aš žęr eru žvingašar fram af erlendu valdi. Žessi erlendu fyrirtęki gętu sótzt eftir aš margfalda uppsett afl viškomandi virkjana, žegar bśiš vęri aš tryggja tengingu Ķslands viš Innri markašinn.  Aušvitaš žyrftu žau leyfi Orkustofnunar og fleiri stofnana til žess, en eftir samžykkt OP#3, svo aš ekki sé minnzt į "Hreinorkupakkann"-HP (OP#4), munu ķslenzk yfirvöld lenda ķ miklu stķmabraki viš ESA og jafnvel fjįrfestana, sem kann aš enda fyrir EFTA-dómstólinum, ef žau ętla aš standa ķ vegi fyrir leyfisveitingum til fjįrfestinga ķ endurnżjanlegum orkulindum.    

Žaš er einkennilegt af Birgi Įrmannssyni aš segja, aš OP#3 fjalli ekki um sęstreng, žótt "submarine cable" komi kannski ekki upp ķ leitarvélinni hans.  OP#3 fjallar aš mestu leyti um regluverk fyrir uppbyggingu og rekstur innviša til samtengingar landa viš Innri markašinn.  Žaš eru svo miklar yfiržjóšlegar heimildir ķ OP#3 til aš greiša götu fjįrfesta ķ millilandatengingum, aš ólķklegt mį telja, aš ķslenzka rķkiš geti stašiš ķ vegi slķks, ef verulegur įhugi er fyrir slķku innan ESB, eins og greinilega kom fram hjį fjölda ķslenzkra lögfręšinga ķ umręšunni ķ ašdraganda innleišingar į OP#3.    

Hér mun įkęra Framkvęmdastjórnarinnar į hendur belgķsku rķkisstjórninni 25.07.2019 fyrir aš taka til sķn endanlegt įkvöršunarvald um m.a. tengingu belgķska flutningskerfisins viš śtlönd verša prófmįl fyrir Ķsland.

Rįšuneytin UTR og ANR halda žvķ samt fram, aš engin lķkindi séu meš belgķsku og ķslenzku innleišingunni.  Aš forminu til er žaš rétt, en aš inntakinu til eiga žessar innleišingar ašalatrišiš sameiginlegt, ž.e. aš draga śr völdum Landsreglara ķ blóra viš žaš, sem fyrirskrifaš er ķ OP#3. ESB-dómstóllinn setur EFTA-dómstólinum fordęmi.  Žess vegna veltur į mjög miklu fyrir Ķsland, hvernig dómur ESB-dómstólsins fellur.  Lķtilla tķšinda er aš vęnta af žessum vettvangi fyrr en eftir žann dóm, e.t.v. 2020. 

Žvķ mišur viršast žingmenn reiša sig į matreišslu rįšuneytanna į öllum hlišum žessa orkupakkamįls.  Glöggskyggni rįšuneytisfólks hefur žó reynzt alvarlega įbótavant varšandi Evrópuréttinn, eins og "kjötmįliš" sżnir, žar sem Alžingi samžykkti regluverk ESB į landbśnašarsviši meš fyrirvara, sem reyndist "hśmbśkk", einskis virši, og varš landsmönnum rįndżr.

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Óskar Kristinsson

Blessašur Bjarni!

Mjög góš śttekt Hjį žér! Viš Bśum viš stjórn leysi.Vegirnir eru aš molna nišur undan žungaflutningunum, į mešan er mokaš inn ķ landiš óžurftarfólki sem kostar svo mikiš aš žvķ veršur aš halda LEYNDU.

Leift er aš drepa hreinkżrnar frį kįlfunum sem aš lifa ekki af.

Vonandi fer eins fyrir rķkisstjórninni og kįlfunum.

Óskar Kristinsson, 14.9.2019 kl. 20:29

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žegar stjórnendur reynast ekki starfi sķnu vaxnir, mį hiklaust halda žvķ fram, aš stjórnleysi rķki.  Žaš höfum viš séš ķ orkumįlunum, ķ umferšarmįlunum, og žegar Mannréttindadómstóllinn, nešri deild, tjįši sig um veitingu dómaraembętta viš Landsrétt.  Žaš var engin įstęša til aš lįta Sigrķši Andersen fį reisupassann śt af žvķ mįli, žvķ aš Hęstiréttur Ķslands hafši dęmt öšruvķsi, og hann gildir į Ķslandi (sem betur fer).

Bjarni Jónsson, 14.9.2019 kl. 22:01

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband