Um fullveldisrétt og nżtingu orkulinda

Lķklega žykir mörgum hérlandsmönnum, aš žaš sé fullveldisréttur rķkisins aš rįša žvķ, hvernig stjórnvöld, ž.e. rķkisstjórn į grundvelli laga frį Alžingi, haga śthlutun leyfa til nżtingar į orkulindum til raforkuvinnslu hérlendis.  Žetta er žó ekki lengur alfariš svo, žvķ aš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) krafšist žess meš śrskurši nr 075/16/COL, dags. 20.04.2016, aš įkvęšum EES-samningsins, sem banna rķkisstušning til fyrirtękja į samkeppnismarkaši, yrši fullnęgt. M.ö.o. takmarkar EES-samningurinn fullveldisréttinn til nżtingar orkulinda į Ķslandi. Fullyršingar flautažyrla um, aš EES-samningurinn snerti ekki orkulindirnar, eru śt ķ loftiš. 

Fyrsta bréfiš žessu lśtandi fór frį ESA 14.10.2008, žegar Ķslendingar voru ķ sįrum eftir hrun bankakerfisins, enda fór fyrsta svarbréfiš af mörgum viš fyrirspurnum ESA ekki fyrr en meira en įri sķšar, 04.12.2009.  Meš bréfi, dags. 05.10.2015, tilkynnti ESA sķšan  rķkisstjórninni, eftir athugun sķna, aš stofnunin teldi ķslenzka fyrirkomulagiš um téšar leyfisveitingar jafngilda rķkisašstoš, sem stangašist į viš EES-samninginum. Višręšur fóru fram į milli ašila, en nišurstašan varš engu aš sķšur Ķslandi mjög ķ óhag, žvķ aš ESA kvaš upp eftirfarandi śrskurš:

"Meš śrskurši nr 75/16/COL žann 20. aprķl 2016 komst Stofnunin [ESA] aš žeirri nišurstöšu, aš framkvęmd ķslenzkra yfirvalda viš śthlutun til raforkuvinnslufyrirtękja į leyfum til afnota į žjóšlendum, į rķkislandi og nįttśruaušlindum žar, įn žess aš fyrir hendi sé greinileg lagaleg krafa um aš greiša markašstengt afnotagjald og įn nokkurra ķtarlegra įkvęša um įkvöršun markašsveršsins į grundvelli gegnsęrrar ašferšarfręši, feli ķ sér gildandi fyrirkomulag rķkisašstošar, sem er ósamrżmanleg virkni EES-samningsins."

Ķ flestum rķkjum er žaš viškvęmt mįl, hvernig rķkisvaldiš hagar afnotum nįttśruaušlinda ķ sinni eigu.  Žaš er vķšast hvar tališ til fullveldisréttar hvers rķkis aš įkveša skipan žessara mįla, en framkvęmdastjórn ESB hefur lengi veriš į öšru mįli, eins og sameiginleg fiskveišistefna Sambandsins er skżrt dęmi um.  Trś köllun sinni hefur Framkvęmdastjórnin allt aftur til 1990 rekiš žį stefnu gagnvart vatnsorkulöndum ķ Sambandinu, t.d. Frakklandi, aš śthlutunartķmann ętti aš miša viš žarfir einkafyrirtękja til afskrifta į slķkum fjįrfestingum (um 30 įr) og aš žau yršu aš sitja viš sama borš og rķkisorkufyrirtękin viš žessa śthlutun.  Įriš 2008 hóf spegilmynd Framkvęmdastjórnarinnar EFTA-megin, ESA, ferliš, sem leiddi til sams konar śrskuršar įriš 2016 og Framkvęmdastjórnin hafši įšur fellt.

Ķ śrskurši sķnum, 075/16/COL (sjį višhengi), rįšlagši ESA rķkisstjórninni aš taka eftirfarandi 4 skref til aš tryggja, aš śthlutun orkunżtingarréttinda į orkulindum rķkisins fęli ekki ķ sér rķkisstušning:

  1.  "Ķslenzk yfirvöld skulu tryggja, aš fyrir hendi verši lagaleg skuldbinding allra greina hins opinbera į Ķslandi (ž.e. sérstaklega į rķkisstjórninni, sveitarfélögum og fyrirtękjum ķ opinberri eigu), aš hvers konar réttindaframsal til aš nżta žjóšlendu, rķkisland og nįttśruaušlindir žar (nįttśruaušlindir ķ opinberri eigu) til raforkuvinnslu, fari fram į markašsforsendum, og aš žar af leišandi sé slķkt framsal skilyrt viš, aš hęfileg greišsla verši innt af hendi. 
  2.  Ķslenzk yfirvöld skulu tryggja, aš allir rekstrarašilar, hvort sem žeir eru ķ rķkiseign eša ekki, fįi sams konar mešhöndlun hvaš varšar hęfilega greišslu fyrir réttindin til aš nżta opinberar nįttśruaušlindir til raforkuvinnslu.
  3.  Ķslenzk stjórnvöld skulu tryggja, aš skżr og aušsę ašferšarfręši sé lögš til grundvallar veršlagningunni į réttinum til aš nżta opinberar nįttśruaušlindir til raforkuvinnslu.
  4.  Ķslenzk stjórnvöld skulu endurskoša alla nśverandi samninga til aš tryggja, aš raforkuvinnslufyrirtęki greiši hęfilegt gjald fyrir žaš, sem eftir lifir samningstķmabilsins." 

Žį var tekiš fram ķ śrskurši 75/16/COL, gr. 2,

aš "Stofnunin męlti meš žvķ, aš ķslenzk yfirvöld geršu naušsynlegar löggjafar-, stjórnkerfis- og ašrar rįšstafanir ķ žvķ augnamiši aš uppręta f.o.m. 1. janśar 2017 alla ósamrżmanlega ašstoš af įstęšum, sem śrskuršurinn spannar."

Sķšan gerist žaš ótrślega 19. maķ 2016, aš ķslenzka rķkisstjórnin sendir bréf til ESA, žar sem hśn samžykkir allar kröfurnar, sem settar voru fram ķ śrskurši 075/16/COL. Meš bréfi 15. desember 2016 til ESA tilkynnti ķslenzka rķkisstjórnin ennfremur, aš hśn myndi verša bśin aš koma žessu ķ kring 30. jśnķ 2017 og aš breytingar į gildandi leyfisveitingum myndu taka gildi 1. janśar 2017 į žeim degi, sem ESA hafši krafizt ķ śrskuršinum, aš allt yrši frįgengiš. Ķslenzk stjórnvöld höfšu Alžingiskosningar 2016 sem skįlkaskjól fyrir hįlfsįrs drętti, en er žetta komiš til framkvęmda enn ? Į žessum grundvelli kvaš ESA upp annan śrskurš, ž.e. nr 010/17/COL (sjį višhengi), dags. 25. janśar 2017, um lśkningu žessa mįls aš sinni hįlfu.  

Allt fór žetta afar hljótt į Ķslandi, žótt um stórmįl vęri aš ręša, og enn eru engar spurnir af efndum.  Eru virkjanafyrirtękin farin aš greiša markašsverš fyrir nżtingarrétt af orkulindum ķ eigu hins opinbera ?  Sitja allir viš sama borš nś viš śthlutun slķkra leyfa, og gildir žaš jafnręši innan EES ?  Hefur lögum og reglum veriš breytt til aš grundvalla žessar ašgeršir į.  Nei, žaš hefur enn ekkert gerzt ķ žessu mįli, svo aš žaš sętir furšu, aš ESA skuli ekki reka upp hvein.  Nś hefur išnašarrįšherra reyndar bošaš žingmįl į 150. žinginu um žetta mįl.  Ef žar į aš fullnęgja kröfum ESA, mun verša hart tekizt į um žaš.

Žaš er ekki hęgt aš reka stjórnsżslu til frambśšar į Ķslandi žannig, aš fariš sé meš samskiptin į milli rķkisstjórnarinnar og ESA sem mannsmorš.  Öšru vķsi er žessu hįttaš t.d. ķ Noregi.  Žar er allt žessu višvķkjandi uppi į boršum, og norska rķkisstjórnin hefur haršlega mótmęlt žvķ, aš ESA eigi nokkurn ķhlutunarrétt um śthlutun leyfa til nżtingar orkulinda Noregs:  

Žeir rįšherrar, sem vęntanlega hafa tekiš įkvöršun um žessa uppgjöf fyrir ESA, voru:

  • Forsętisrįšherra 07.04.2016-11.01.2017: Siguršur Ingi Jóhannsson
  • Utanrķkisrįšherra 08.04.2016-11.01.2017: Lilja Alfrešsdóttir
  • Orku-og išnašarrįšherra: 23.05.2013-11.01.2017: Ragnheišur Elķn Įrnadóttir  

Žarna kemur Framsóknarflokkurinn greinilega mjög viš sögu, og skżtur žaš óneitanlega skökku viš stefnu flokksins og oršskrśšiš um aš standa vörš um hagsmuni Ķslands gagnvart Evrópusambandinu, t.d. ķ "kjötmįlinu" s.k. (innflutningur į ófrosnu kjöti og ógerilsneyddri mjólk og eggjum ķ blóra viš vilja Alžingis, en samkvęmt dómi EFTA-dómstólsins). Žegar til stykkisins kemur, er lyppast nišur įn žess aš bregša skildi į loft, nįkvęmlega eins og ķ "orkupakkamįlinu" (OP#3).   

Lesendum til skilningsauka į žvķ, aš "uppgjöf" er höfš į orši ķ tengslum viš įkvöršun ķslenzku rķkisstjórnarinnar, skal vitna hér ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, gr. 4.5:
 
"Orkustefna ESB ķ raforkumįlum felur ķ sér aš veita fjįrfestum ķ öllum löndum EES afnotarétt yfir orkulindum.  Sś stefna felur ķ sér samkeppni į markaši, lķka į Ķslandi, og leišir til žess, aš orkulindir Ķslands fara į samkeppnismarkaš į innri orkumarkaši EES.  Žar sem orkulindir eru undanžegnar įkvęšum EES-samningsins, reynir ESB aš fara dómstólaleišina til aš nį sķnu fram ķ Noregi og į Ķslandi.
Dęmi um žetta er dómur EFTA-dómstólsins gegn Noregi žess efnis, aš reglur EES um jafnręši til stofnunar fyrirtękja og fjįrfestingar ęttu viš, žegar leyfi eru veitt til aš vinna raforku śr aušlindunum.  Noršmenn brugšust viš žessu meš aš breyta lögum sķnum svo, aš einkaašilar fį nś ekki leyfi til aš kaupa eša virkja vatnsaflstöšvar ašrar en smįvirkjanir; vatnsréttindi, sem falla til rķkisins, verša nś ekki seld aftur, hvorki gömlum né nżjum eigendum, en einkaašilar geta įfram įtt allt aš 1/3 hverrar vatnsaflstöšvar yfir 5,0 MW."
 
Žarna yfirtekur rķkiš raforkuvinnsluna meš lögum aš miklu leyti.  Žannig er stašan ķ raun į Ķslandi ķ meiri męli en ķ Noregi, en žaš er engin löggjöf um žaš hér. Žaš er einmitt samnaburšurinn į milli stjórnsżslu Ķslands og Noregs, sem er slįandi ķ žessu mįli um leyfisśthlutanir virkjana.  Ekki er nóg meš, aš Noršmenn geršu EFTA-dómstólinn aš mestu afturreka meš śrskurš sinn gegn "heimfalli" virkjana ķ erlendri eigu til rķkisins eftir a.m.k. 60 įr ķ rekstri, heldur svörušu žeir snöfurmannlega bréfi ESA til norsku rķkisstjórnarinnar žann 30. aprķl 2019 meš bréfi 5. maķ 2019 um leyfisveitingar til aš nżta vatnsréttindi rķkisins til raforkuvinnslu. 
Žar er tekiš til varna gegn žeirri skošun ESA, aš žjónustutilskipun 2006/123/EB, tilskipun um opinber innkaup 2014/23/EB og TFEU, gr. 49 og 56, skuldbindi Noršmenn til aš lįta af nśverandi fyrirkomulagi śthlutunar į orkunżtingarrétti rķkisins til rķkisfyrirtękja. Žaš į sér sem sagt annars konar sókn staš gegn hagsmunum Noregs en Ķslands, en bįšar munu leiša til hins sama, fįi ESA/ESB vilja sķnum framgengt.   
Noršmenn telja einfaldlega žessa žjónustutilskipun ekki eiga viš um raforkuvinnslu, og norska olķu- og orkurįšuneytiš bendir į, aš Noršmenn hafi lżst žessari skošun sinni, žegar tilskipunin var ķ mótun og žegar žeir innleiddu hana. Lķklega hafa žau mótmęli ekkert lagalegt gildi.  Žess vegna er lķklegast, aš ESA fari meš deilumįliš viš Noršmenn fyrir EFTA-dómstólinn.
 
EFTA-dómstóllinn kann žį aš hafa fengiš dómafordęmi frį ESB-dómstólinum ķ svipušu deilumįli Framkvęmdastjórnarinnar viš 8 rķki ESB, og žį žarf ekki aš spyrja aš leikslokum.  Žaš er hins vegar alveg öruggt, aš įšur en Noršmenn gefast upp ķ žessu stórmįli į mikiš eftir aš ganga į ķ pólitķkinni ķ Noregi.  Höfundi žessa vefseturs er nęr aš halda, aš Noršmenn muni fremur fórna EES-ašildinni en forręši vatnsorkulinda Noregs til śtlanda. Žeir munu aldrei sleppa hendinni af sķnu erfšasilfri.  Hvaš ķ ósköpunum gekk žį ofangreindum ķslenzkum rįšherrum til aš vera svo aušsveipir žjónar hins yfiržjóšlega valds ?
 
Hvaš er eiginlega aš frétta af žessu ķslenzka undirlęgjumįli ķ framkvęmd ? Žaš kemur vęntanlega senn fyrir almenningssjónir og veršur vart sjón ķ sólskini. Ķslenzk yfirvöld verša aš lįta af žessari aušsveipni gagnvart EES/ESB og lęšupokahętti gagnvart umbjóšendum sķnum, ķslenzku žjóšinni.  Eina haldbęra višbragš hinna sķšar nefndu er aš svipta žį fulltrśa sķna į hinu hįu Alžingi kjóli og kalli viš fyrsta tękifęri.  Žaš er styrkur lżšręšisins. 
 
Aš lokum skal  hér vitna įfram ķ umrędda gr. 4.5 ķ skżrslu OO, žar sem ritaš er tępitungulaust um alvarlegar afleišingar žess fyrir žjóšir, sem bśa ķ landi nįttśrulegra og umhverfisvęnna orkulinda, aš markašsvęša raforkuvinnsluna aš hętti ESB/EES:
 
"ESA bżr sig undir sams konar mįlsókn gegn Noregi og vęntanlega Ķslandi [og ESB gegn 8 ašildarlöndum ESB].  ESB krefst žess, aš vinnsluleyfi vatnsorku  séu ętķš bošin śt og ašeins til 30 įra ķ senn.  Žetta gengur einfaldlega ekki upp fyrir smęrri rķki.  Eiga 330 žśsund ķbśar meš rķkisfang į Ķslandi aš keppa viš 500 milljónir ķ löndum ESB um, hver byggi, reki og hirši arš af orkuverum į Ķslandi ?  Žetta fyrirkomulag getur ašeins endaš į einn veg.  Meš tķmanum missum viš alfariš yfirrįš yfir orkulindum okkar.  Auk žess munu heimili og fyrirtęki žurfa aš borga meira fyrir rafmagniš en nś er.  Żmis atvinnustarfsemi mun lķša fyrir hękkunina, jafnvel lognast śt af."
 
 

 

 

 

  

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Siguršur Kristjįn Hjaltested

Flottur pistill hį žér Bjarni og sorglega sannur.

M.b.kv.

Siguršur Kristjįn Hjaltested, 22.9.2019 kl. 16:51

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žaš er kominn tķmi til aš leiša žetta pukur fram ķ dagsljósiš.

Bjarni Jónsson, 22.9.2019 kl. 20:51

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband