Nįttśruaušlindirnar knżja hér hagkerfiš įfram

Meš nįttśruaušlindum hérlendum er hér įtt viš lķfrķki hafsins ķ landhelgi Ķslands, orkulindirnar jaršgufu og vatnsföll og sérstęša nįttśru eldfjallaeyju noršur viš heimsskautsbaug.  Spurn er eftir žessu öllu, og nżting į öllum žessum aušlindum stendur undir hagkerfi landsins meš sóma.  Nś sjįum viš hagkerfiš hins vegar gefa eftir vegna versnandi samkeppnisstöšu viš śtlönd meš ķskyggilega vaxandi atvinnuleysi sem afleišingu. Fréttir um öra fękkun bandarķskra feršamanna til landsins um žessar mundir vekja ugg vegna mikilla fjįrfestinga, sem rįšizt hefur veriš ķ til aš flytja og taka viš feršamönnum. Nśverandi stöšu Icelandair ķ kauphöllinni mį aš töluveršu leyti skrifa į reikning Boeing, og enginn veit, hvort MAX-vélunum veršur leyft aš flytja faržega aftur.  Hönnunarsaga žessara véla, sem einn reyndasti žjįlfunarflugmašur Ķslands telur reyndar, aš verši meš öruggustu flugvélum eftir breytingar, sem flogiš hafa, er sorglegt dęmi um dómgreindarleysi "baunateljara", sem lįta rįšleggingar verkfręšinga sem vind um eyru žjóta. 

Žaš rķkir óvissa meš lķfrķki sjįvar vegna hlżnandi sjįvar.  Lošnan er horfin af Ķslandsmišum og humarinn sömuleišis, hvaš sem veršur.  Tegundir, sem įšur fundust einvöršungu śti fyrir Sušurlandi, hafa nś breišzt śt noršur fyrir land.  Śtflutningur unninna fiskafurša dregst saman į kostnaš śtflutnings óunninnar vöru vegna samkeppnisstöšunnar, sem hefur versnaš, enda er launakostnašur hérlendis sem hlutfall af veršmętasköpun fyrirtękja oršinn sį hęsti ķ heimi.

Feršamannagreinarnar eiga allar erfitt uppdrįttar.  Samkeppnisstaša Ķslands um feršamenn meš įhuga į noršurhjara hefur versnaš verulega, t.d. gagnvart Noregi, žar sem stöšug aukning er į feršamannastrauminum, sķšan NOK gaf verulega eftir m.v. EUR ķ kjölfar lękkunar į olķuverši 2013-2015. Vekur lįg staša NOK undrun m.v. risavaxinn gjaldeyrissjóš landsins, sem rķkissjóšur er farinn aš hirša sneiš af (hluta af vaxtatekjum) til rekstrar.  NOK hefur aldrei veriš jafnlįg m.v. EUR og nś, og skżringin kann aš vera žessi: ķ fyrsta sinn um įrarašir er nś višskiptajöfnušur Noregs viš śtlönd neikvęšur.  Gas- og olķuvinnsla Noregs fer minnkandi og verš į žessum vörum er fremur lįgt.  Atvinnulķf Noregs er gķraš inn į žessar greinar og mun eiga erfitt meš aš skipta um vettvang. Žetta mun hafa įhrif į norskt žjóšlķf ķ įtt til aukinna įtaka.

Orkusękin mįlmframleišsla hefur įtt undir högg aš sękja ķ heiminum undanfarin įr vegna offrambošs į vestręnum mörkušum, žar sem Kķnverjar hafa dembt miklu magni, t.d. af įli, inn į markašina frį rķkisreknum eša rķkisstyrktum verksmišjum sķnum, sem kaupa rafmagn frį kolakyntum raforkuverum meš lįgmarks tilkostnaši og ófullnęgjandi mengunarvörnum.  Į sama tķma hefur tilkostnašur ķslenzkra įlvera ķ sumum tilvikum aukizt grķšarlega vegna launahękkana og raforkuveršshękkana viš endurnżjun samninga.  Žar sem mestar kostnašarhękkanir hafa oršiš, er nś bullandi taprekstur, sem aušvitaš getur ekki gengiš lengi.

LME-verš į įli er nś um 1700 USD/t.  Hįmarksraforkukostnašur hérlendis jafngildir um 600 USD/t Al, sśrįlskostnašur um 600 USD/t Al, skautakostnašur um 400 USD/t Al.  Žį eru eftir 100 USD/t Al fyrir višhaldsefni, launakostnaši, žjónustukostnaši, fjįrfestingum auk ešlilegrar aršgjafar af eigin fé.  Žaš, sem hefur bjargaš afkomu įlveranna hérlendis, og žó ekki dugaš ķ öllum tilvikum, er allt aš 500 USD/ Al veršvišbót (premium) vegna gęša og sérhęfni. 

Žvķ mišur er śtlitiš į įlmörkušum ekki bjart į nęsta įratug, og žess vegna hangir žessi starfsemi į blįžręši hjį žeim fyrirtękjum, žar sem raforkubirgirinn hefur knśiš fram afnįm tengingar įlveršs og orkuveršs auk verulegrar hękkunar.  Kann svo aš fara, aš mjólkurkżrnar hętti aš selja.  Orkubirgjarnir vita sem er, aš į nęsta leiti er Innri markašur Evrópusambandsins, sem getur tekiš viš allri tiltękri raforku héšan.  Žvķ hefur hins vegar ekki veriš svaraš, hvort slķk umskipti eru žjóšhagslega hagkvęm ešur ei.  Er e.t.v. žjóšhagslega hagkvęmast aš bśa svo um hnśtana, eins og gert var fyrir 2010, aš hįmarka megi veršmętasköpun ķ landinu sjįlfu meš orku landsins ķ staš žess aš senda hana til śtlanda til veršmętasköpunar žar.  Žurfum viš ekki į aš halda vaxandi fjölda fjölbreytilegra atvinnutękifęra hérlendis til aš ungt kunnįttufólk kjósi sér bśsetu hér til langframa fremur en annars stašar.  Rafmagnssala til śtlanda skapar atvinnu ķ śtlöndum, ekki į Ķslandi, nema ķ litlum męli. Aš reiša sig aš mestu į feršamannastraum til landsins er fallvalt.

Nśna eru orkumįl landsins ķ deiglunni, og skiptir grķšarlega miklu fyrir hag landsins, hvernig til tekst um žį stefnumótun.  Meš samžykki Orkupakka 3 (OP#3) geršist Ķsland ašili aš ACER (Orkustofnun ESB) og batt žannig sitt trśss viš Orkusamband Evrópu.  Žaš krefst alveg sérstakrar ašgęzlu og žekkingar aš fįst viš žį ašild į farsęlan hįtt, og žess vegna var grein Elķasar Elķassonar, verkfręšings, og Svans Gušmundssonar, fiskeldisfręšings, ķ Morgunblašinu 30. september 2019, sérstakt fagnašarefni.  Heiti greinarinnar var:

"Ķsland ķ Orkusambandi ESB",

og veršur nś vitnaš ķ hana:

"Ķslenzk stjórnvöld žurfa aš finna leišir til aš męta kröfum almennings viš aš efla atvinnu og orkuvinnslu hér į landi óhįš žeim vanda, sem orkuvinnsla Evrópu stendur frammi fyrir.  Žetta, įsamt rįšandi stöšu ESB innan EES-samstarfsins, er og hefur veriš grundvöllur žeirrar kröfu almennings, aš Ķsland hafi sjįlft full yfirrįš yfir orkuaušlindum sķnum og žeirri orku, sem frį žeim fęst."

Hér drepa žeir félagar į žaš, sem lķklega mį telja meginvišfangsefni ķslenzkra stjórnvalda viš framkvęmd EES-samningsins, en žau viršast žvķ mišur illa ķ stakkinn bśin til žess og ekki įtta sig fyllilega į um hvaš orkustefna ESB snżst.  Bernska, blindni og lögfręšileg einhęfni hefur hingaš til sett sitt mark į afstöšu ķslenzkra stjórnvalda til orkustefnu ESB.  Gallar stjórnsżslunnar uršu svo aftur lżšum ljósir, žegar Ķsland 17.10.2019 var sett į "grįan" lista alžjóšlegra samtaka gegn peningažvętti og fjįrmögnun hryšjuverka eftir langan ašdraganda og višvaranir.  Eftir fśskiš voru svo višbrögšin žau aš mótmęla žvķ, aš įstandiš hér réttlętti aš fara į žennan lista.  Hegšunin minnir į latan og/eša lķtt gefinn nemanda, sem fellur į prófi og mótmęlir žvķ aš vera felldur. Allt er žetta ömurlegur vitnisburšur um nśverandi rķkisstjórn.

   Til marks um firringuna, sem rķkir um EES-samninginn, er, aš 01.10.2019 kom śt 301 bls. skżrsla į vegum utanrķkisrįšuneytisins aš beišni Alžingis, og žar veršur ekki séš ķ fljótu bragši, aš minnzt sé einu orši į žessa hliš frjįlsra fjįrmagnsflutninga eša mįlefniš, sem fjallaš er um ķ tilvitnuninni hér aš ofan.  Žessi ósköp uppskera stjórnvöld meš žvķ aš setja einvöršungu til verka fólk meš lögfręšileg einglirni, svo aš ekki sé nś minnzt į vanhęfni vegna tjįšra einstrengingslegra skošana um Orkupakka 3 (OP#3) og EES-samninginn į opinberum vettvangi.  Nišurstašan er nęsta gagnslķtill došrantur, sem segir meira um annmarka höfundanna en um mikilvęgt višfangsefniš.  Margfalt gagnlegri er skżrsla, sem śt kom ķ Noregi ķ įgśst 2019, žótt hśn sé mun styttri,og fjallaši m.a. um valkostina, sem Noregur hefur ķ višskiptalegu tilliti viš EES-samninginn.  Landsžing stęrstu verkalżšssamtaka Noregs, Fellesforbundets, skaut föstu skoti framan viš stefni EES meš samžykkt 16.10.2019 į aš greina hagstęšustu leišina fyrir norsk tengsli viš ESB og aš segja sig śr ACER-Orkustofnun ESB, sem varš aš veruleika 02.09.2019, žegar Alžingi samžykkti OP#3. 

Elķas og Svanur tengja sķšan saman loftslagsmįl og orkumįl Evrópusambandsins og žar meš EES:

"ESB hefur nś sameinaš loftslagsmįl og orkumįl undir hatti Orkusambands Evrópu og ętlast til žess, aš viš göngum žar inn į žeirra forsendum og leggjum okkar hreinu aušlindir undir žeirra stjórn.  En loftslagsmįl eru ekki einkamįl Evrópu, heldur alls heimsins."

Vegna samžykktar OP#3 og žar meš ašildar Ķslands aš ACER, er Ķsland nś ķ Orkusambandi Evrópu, žótt žangaš eigum viš ekkert erindi.  Ķslenzk stjórnvöld hafa metnašarfulla stefnu ķ loftslagsmįlum, og žaš veršur hęgt aš beita orkustefnu landsins fyrir vagn loftslagsstefnunnar meš orkuskiptum, ž.e. aš virkja og reisa flutningsmannvirki fyrir orku til aš knżja verksmišjur fyrir umhverfisvęnt eldsneyti, t.d. vetni, etanól og repjuolķu, eša leggja dreifikerfi aš hlešslustöšvum rafmagnsbķla. Ętti nżsköpunarrįšherra aš beita sér fyrir rannsóknum į sviši innlendrar framleišslu vistvęns eldsneytis, svo aš hętta megi innflutningi į eldsneyti meš ķblandašri pįlmaolķu meš stóru kolefnisspori.  

Hęttan er hins vegar sś, aš ESB heimti, aš viš göngum enn lengra og virkjum fyrir raforkusölu um aflsęstreng, sem tengi Ķsland viš Innri markaš ESB. OP#3 leggur drögin aš aflsęstreng, sem fjįrfestar kunna aš gera tillögu um, og įgreiningur ķslenzku rķkisstjórnarinnar og ACER um lagningu og tengingu slķks strengs gęti lent hjį EFTA-dómstólinum. Verši sķšan af slķkum streng og Ķsland innleišir OP#4 ķ fyllingu tķmans, žį mun įreišanlega verša vķsaš til bindandi įkvęša ķ OP#4 um aš veita leyfi til aš rannsaka og virkja endurnżjanlegar orkulindir og tengja žęr viš flutningskerfiš gegn gjaldi, sem er óhįš vegalengd į milli tengistašar og virkjunar.

Félagarnir, Elķas og Svanur, eru ekki sannfęršir um, aš hagkvęmasta leišin fyrir Ķslendinga sé aš ganga Orkusambandi Evrópu į hönd:

"Įn žess aš śtiloka samstarf höfum viš žvķ, žegar grannt er skošaš, trślega betri tękifęri til aš gera loftslagsmįlum heimsins gagn utan Orkusambands Evrópu."

Žetta er jafngilt žvķ aš segja sem svo, aš viš getum žjónaš sameiginlegum hagsmunum jaršarbśa betur meš žvķ aš móta orkustefnu landsins sjįlf, eins og viš höfum gert hingaš til.  Dęmi um žetta mį taka af įlišnašinum.  Hann keypti įriš 2018 12,9 TWh (terwattstundir) af raforku og framleiddi žį tęplega 0,9 Mt af Al.  Ef žetta įl hefši ekki veriš framleitt į Ķslandi, hefši žaš įreišanlega veriš framleitt annars stašar og lķklegast meš raforku frį eldsneytisraforkuverum.  Algengasta tegundin žar eru kol, og af žeim žarf um 4,0 Mt til aš framleiša 12,9 TWh.  Bruni žeirra myndar vart undir 14 Mt af CO2-gasi og kynstur af öšrum óheilnęmum gösum og sóti.  Žetta žżšir, aš ķslenzku įlverin spara losun a.m.k. 12 Mt CO2/įr.

Sé notaš jaršgas viš raforkuvinnsluna, veršur losunin minni, en hśn getur lķka oršiš meiri, ef notuš eru kol meš lįgu orkugildi (brśnkol) eša raforkuveriš er meš mjög lįga nżtni.  Sparnašurinn, 12 Mt CO2/įr, er 2,4 föld losunin hérlendis (įn millilandaflugs og millilandaskipa).  Ķ raun leggur žannig ķslenzk stórišja mest aš mörkum hérlendis į alžjóšavķsu ķ barįttunni viš hlżnun jaršar.

Sķšan śtskżra žeir félagar ķ hverju įhyggjur žeirra eru fólgnar varšandi Orkusamband Evrópu:

"Innan EES-samstarfsins skrifar ESB allar nżjar višbętur, sem EFTA-rķkin eiga sķšan aš samžykkja.  Žaš er aušvelt aš gera mistök, žegar žannig er samiš, og žaš viršist einmitt hafa veriš gert ķ EES-samningnum, hvaš varšar orkulindir Ķslands.  

Skżrasta dęmiš um žetta er e.t.v. śrskuršur Eftirlitsnefndar EES [ESA] og bréf til ķslenzkra stjórnvalda frį 20. aprķl 2016 žess efnis, aš allur réttur til aš nżta nįttśrulegar aušlindir ķ eigu almennings og rķkis fari fram į markašsforsendum [ž.e. śthlutun alls nżtingarréttar hins opinbera fari fram į markašsforsendum, og į žetta féllst ķslenzka rķkisstjórnin skömmu sķšar, svo aš mįliš fór ekki fyrir EFTA-dómstólinn - innsk. BJo].  Žetta felur ķ sér, aš markašurinn į aš rįša nżtingu og stjórnun aušlinda okkar, en eignarréttur okkar og fullveldi skulu snišgengin. 

Afleišing žessa śrskuršar ESA veršur til žess aš hękka orkuverš og minnka samkeppnisforskot ķslenzkra išnfyrirtękja gagnvart erlendum.  Žetta hvetur fyrirtęki til aš flytja starfsemi eins og fiskvinnslu nęr mörkušunum inn ķ išnašarkjarna ESB, en erfitt veršur fyrir ķslenzkan išnaš aš keppa į alžjóšlegum mörkušum meš evrópskt orkuverš.  Žaš sjį allir ķ hvaša hęttu ķslenzkum efnahag er stefnt, ef žessum śrskurši ESA er aš fullu fylgt." [Undirstr. BJo.]

Utanrķkisrįšherrann į žessum tķma, Lilja Alfrešsdóttir, viršist žó ekki hafa įttaš sig į téšri hęttu fyrir ķslenzkan fullveldisrétt til aš stjórna orkulindunum, né forsętisrįšherrann, Siguršur Ingi Jóhannsson, eša išnašarrįšherrann, Ragnheišur Elķn Įrnadóttir.  Var utanrķkismįlanefnd höfš meš ķ rįšum, žegar žessi endemisįkvöršun var tekin, eša atvinnuveganefnd Alžingis ? 

Žessi afglöp vitna um brotalöm, žverbresti, ķ ķslenzkri stjórnsżslu.  Žaš er meš öllu óskiljanlegt, aš žessi afdrifarķka uppgjöf gagnvart ESA skyldi eiga sér staš, og žaš žegjandi og hljóšalaust, enda tók norska stjórnsżslan allt annan pól ķ hęšina, žegar hśn fékk svipaša fyrirspurn frį ESA 30.04.2019 (śrskuršur ESA kemur ekki strax).  Norska olķu- og orkurįšuneytiš tók žegar til varna og fęrši rök fyrir žvķ, aš tilskipanirnar, sem ESA beitti fyrir sig, og eru ašrar en gagnvart Ķslendingum, ęttu alls ekki viš um raforkuvinnslu.  

Lķklega mun išnašarrįšherra nśverandi rķkisstjórnar, Žórdķs Reykfjörš, leggja į žessu žingi fram frumvarp um śtfęrslu umręddrar markašsvęšingar.  Ef frumvarpiš felur ķ sér, aš téšur nżtingarréttur veršur bošinn upp eša bošinn śt į Evrópska efnahagssvęšinu, žį gęti žaš oršiš pólitķskur banabiti žessa rįšherra og jafnvel rķkisstjórnarinnar allrar.  Ef rįšherrann gerir ekki neitt ķ žessu mįli, žį er hętt viš, aš ESA ókyrrist og hóti mįlssókn į hendur rķkinu fyrir EFTA-dómstólinum  vegna vanefnda.  

Hér kann aš verša um stórpólitķskt mįl aš ręša bęši ķ Noregi og į Ķslandi. "Fellesforbundet" lżsti žvķ yfir į Landsžingi sķnu 16.10.2019, aš ef žessari kröfu ESA yrši haldiš til streitu, neyddist Noregur til aš segja upp EES-samninginum. Ef ESA/ESB ętla aš framfylgja orkustefnu sinni ķ žessum löndum, Ķslandi og Noregi, žį ryšja žau einkaframtakinu braut inn ķ orkuvinnsluna, t.d. meš žeim hętti, sem aš ofan er lżst.  Ętla mį, aš ķ bįšum löndunum sé mikill meirihluti kjósenda į öndveršum meiši viš ESA/ESB ķ žessu mįli.  Ef žetta hrikalega mįl fer į versta veg, kann aš žurfa aš velja į milli fullveldisréttar yfir nįttśruaušlindunum og ašildar aš EES. 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband