"Aršbęrar loftslagsašgeršir"

Žann 24. október 2019 birtist dęmalaus grein ķ Fréttablašinu undir ofangreindri fyrirsögn eftir Ingólf Hjörleifsson, ašjunkt viš eitthvert Verkfręši- og nįttśruvķsindasviš (viš hvaša skóla kom ekki fram). Af greininni framgengur draumur stęks vinstri gręningja, hvort sem hann fylgir VG aš mįlum ešur ei, um afturhvarf til fortķšar, nś ķ krafti skefjalauss hręšsluįróšurs um nįttśruhamfarir af mannavöldum. Dómsdagsspįmenn finna sér alltaf nż tilefni til aš lįta aš sér kveša, og andstęšingar išnvęšingar Ķslands hafa alltaf bundiš upp ķ "Zeitgeist" hvers tķma og flengrišiš honum gegn framförum landsins ķ atvinnulegu tilliti.  

Fyrsta skotmarkiš er fjölskyldubķllinn, sem žó er langflestum fjölskyldum į Ķslandi grķšarlega mikilvęgur vegna bśsetu žeirra, atvinnusóknar, skólasóknar afkomendanna og tómstundaiškunar fjölskyldunnar.  Hann sparar grķšarlegan tķma, eykur žęgindi og skapar fjölskyldunni įšur óžekkt frelsi. Fjölskyldubķllinn fól ķ sér byltingu lķfsgęšanna til hins betra, og almenningssamgöngur eša reišhjól koma aldrei ķ hans staš.  Žaš žarf verulega veruleikafirringu til aš lįta sér detta žaš ķ hug, hvaš žį aš berjast fyrir žvķ hérlendis.  Hann er hins vegar dżr, en vegna orkuskiptanna, sem lķka eru naušsynleg til aš varšveita loftgęši, ašallega ķ žéttbżli, stendur rekstrarkostnašarhlišin til bóta hérlendis vegna nęgra ónżttra endurnżjanlegra orkulinda. Žį mega orkufyrirtękin hér reyndar ekki leika lausum hala. Nś veršur litiš į skrif téšs ašjunkts:

"Róttękar breytingar ķ lagaumhverfi bķlaflotans.  Rafmagnsbķlum fjölgar ört eša um 15 - 20 % [af hverju ?] į nęstu įrum, en žaš nęgir engan veginn til aš uppfylla skilyrši Parķsarsamkomulagsins frį 2016 [40 % minni losun CO2 įriš 2030 en įriš 1990 - innsk. BJo].  Tilkoma Borgarlķnu er vissulega mótvęgisbyggjandi, en takmarkašur žįttur.  Ökutękjum į vegum žarf einfaldlega aš fękka, svo [aš] um munar."

Žessi forręšishyggja er einfaldlega óžolandi og ólķšandi.  Žaš er ekki ķ verkahring yfirvalda aš įkveša, hvers konar samgöngutęki borgararnir velja sér til handa.  Dagdraumar um Borgarlķnu snśast einmitt um aš veita Strętó forgang ķ umferšinni, og žį er hętt viš, aš žrengt verši enn aš fjölskyldubķlnum, sem augljóslega žarf žó fleiri akreinar į stofnbrautum.  Reynslan hingaš til af auknum fjįrveitingum til Strętó til aš auka hlutdeild hans ķ umferš gefur hins vegar sterka vķsbendingu um, aš fjįrfestingar ķ Borgarlķnu verši algerlega misheppnašar og įrangurslausar ķ žį veru aš fękka bķlum ķ umferšinni.  Nęr vęri aš verja fénu af skynsemi og fjįrfesta ķ aš greiša götu vaxandi fjölda fjölskyldubķla.  Žaš er tęknilega vel framkvęmanlegt og ódżrara en Borgarlķnuęvintżriš. Višbįrur um, aš nżjar akreinar fyllist strax af bķlum eru gott dęmi um afturhaldshugsun, sem er eiginlega  žéttbżlisfjandsamleg.

Nęst kemur stalķnistķsk sżn Ingólfs į skipulagslausnir:  

"Žörf er į nżjum og haldbęrum breytingum, sem samtengja bķlaeign viš bśsetu.  Nota mętti hlutfall af fermetrastęrš fasteigna sem męlistiku fyrir fjölda ökutękja, sem hęgt vęri aš skrį į višeigandi eign."

 Ekki er vaninn aš skrį ökutęki į fasteign, heldur į einstakling eša lögašila.  Žetta fyrirkomulag setur einstaklingsfrelsi ķ landi, žar sem gnótt er landrżmis, allt of miklar og algerlega óžarfar skoršur.  Žetta er ofstjórn.  Į t.d. aš meina žremur, sem bśa ķ 60 m2 ķbśš, aš eiga 3 bķla ? 

Ķ nęsta žętti tekur steininn śr, žvķ aš žar beinast fordómarnir gegn einu fyrirtęki, sem stundar hér heišvirša og merka starfsemi, og hefur skapaš landinu grķšarlegar gjaldeyristekjur ķ hįlfa öld:

"Straumsvķk getur oršiš hafnarsvęši fyrir skemmtiferšaskip į höfušborgarsvęšinu.  Žessum fljótandi borgum ętti aš vera óheimilt aš liggja viš landfestar og framleiša rafmagn meš brennslu jaršeldsneytis.  Ef markmišiš er aš žjóna žessum skipum, er žörf fyrir nżtt hafnarstęši, og er Straumsvķk įkjósanlegur kostur.  Žar eru innvišir meš hįspennu- og tengivirki til aš męta breyttum žörfum, sem ašlaga žarf aš umgjörš hafnarinnar og orkužörfum skipanna, en vęri ekki óyfirstķganlegt verkefni.  Ekkert hafnarstęši į höfušborgarsvęšinu er betur til falliš meš minnsta mögulega tilkostnaši."

Žarna leggur Ingólfur Hjörleifsson ķ raun til aš hętta įlframleišslu ķ Straumsvķk og nota innvišina žar til aš taka į móti skemmtiferšaskipum og tengja žau viš rafkerfi įlversins, į mešan į dvöl žeirra stendur.  Hann bķtur höfušiš af skömminni meš žvķ aš fullyrša, aš slķk rįšstöfun yrši hvergi ódżrari.  Hiš rétta er, aš hśn yrši óvķša dżrari, žvķ aš žaš eru engar smįręšistekjur, sem tapast.  Hér veršur litiš į nokkra kostnašar- og tekjužętti ķ žessu dęmi:

  1.  Reiknaš er meš möguleika į landtengingu tveggja stórra faržegaskipa samtķmis, og aš mesta samtķmaaflžörf sé 20 MW.
  2. Bjartsżnisįętlun um orkusölu til faržegaskipa 4 mįnuši į įri gęti gefiš 40 GWh/įr.  Hana mį e.t.v. selja til skipanna į 20 ISK/kWh + vsk.  Žį verša brśttótekjur 800 MISK/įr, en til Landsvirkjunar og Landsnets myndu renna 200 MISK/įr, svo aš nettótekjur af raforkusölu til faržegaskipanna ķ Straumsvķk yršu 600 MISK/įr samkvęmt žessu. Meš žessum nettótekjum žarf aš standa straum af fjįrfestingu, višhaldi og rekstri bśnašarins.
  3. Žótt innvišir rafmagns séu góšir ķ Straumsvķk, einnig viš höfnina, žarf aš ašlaga dreifistöšvarnar žar aš tengingu viš faržegaskip og setja upp tengibśnaš viš skip.  Žetta gęti kostaš um MISK 500.  Endurgreišslutķminn er žannig um eitt įr, sem žykir yfirleitt réttlęta fjįrfestingu.  
  4. Sį galli er aušvitaš į gjöf Njaršar, aš forsenda žessa alls er aš afleggja nśverandi starfsemi ķ Straumsvķk.  Žaš er ofbošslega dżrt og veldur žvķ, aš žessi višskiptahugmynd er daušadęmd.  Höfundur žessa vefpistils gerir t.d. rįš fyrir žvķ, aš gjaldeyristekjur af starfsemi įlversins ķ Straumsvķk įriš 2018 hafi numiš a.m.k. mrdISK 65 m.v. nśverandi gengi bandarķkjadals 125 ISK/USD, en žessi višskipti fara fram ķ žeirri mynt.  Af žessari upphęš mį, m.v. upplżsingar į vefsetri Samįls, reikna meš, aš innlendur kostnašur hafi numiš um mrdISK 30 og aš veršmętasköpunin innanlands hafi veriš um mrdISK 27 eša tęplega 1 % af VLF žaš įr.

Žaš er žannig arfaslök višskiptahugmynd aš hętta nśverandi starfsemi ķ Straumsvķk og taka ķ stašinn aš selja žašan rafmagn til faržegaskipa.  Yfir 500 manns myndu missa vinnuna og sįrafį störf skapast ķ stašinn.  Žeir, sem vinnuna missa, geta ekki bśizt viš aš fį jafn vel launuš störf ķ stašinn, žvķ aš įlišnašurinn į Ķslandi borgar meira en mešallaun, sem tķškast ķ hverri starfsstétt.  A.m.k. 1000 manns til višbótar į öšrum launaskrįm mundu verša fyrir tekjumissi, og hiš opinbera yrši fyrir verulegu höggi.  Atburšur af žessu tagi hefur verulega neikvęš įhrif į višskiptajöfnušinn, sem getur valdiš gengissigi, sem skeršir hag allra landsmanna.  Žaš er algerlega įbyrgšarlaust aš fitja upp į vitleysu af žessu tagi, en žaš var ekki allt komiš frį ašjunktinum meš žessu fimbulfambi hans:

"Svanasöngur įlversins ķ Straumsvķk er óumdeilanlegur, og hefur reksturinn seinustu įrin ekki gengiš vel.  Tękjabśnašur er gamall, og meš stuttu millibili hafa myndazt svokallašir ljósbogar ķ kerskįlum verksmišjunnar.  Öll skynsamleg rök eru til stašar fyrir lokun įlversins.  Spara mętti śtsölu žjóšarbśsins į orku til stórišju og minnka gróšurhśsalofttegundir ķ sama vetfangi."

Žetta er argasta svartagallsraus, sem į sér enga stoš ķ veruleikanum, en viršist hafa bśiš um sig ķ heila žessa ašjunkts, hvar sem hann starfar, viš afar óheilnęmar ašstęšur.  Ķ Straumsvķk fer ekki fram svanasöngur starfseminnar, enda er langt komiš  viš aš endurręsa rafgreiningarkerin, sem įkvešiš var aš stöšva framleišslu ķ ķ sumar vegna óhentugs hrįefnis (og s.k. kaldręsingu lauk 01.11.2019).

Tękjabśnašur er alls ekki allur gamall, žvķ aš ķ kjölfar hruns fjįrmįlakerfisins 2008 fjįrfesti Rio Tinto Alcan, eigandi ISAL, fyrir um mrdISK 100 ķ nżjum bśnaši ķ raforkukerfinu, ķ steypuskįlanum og vķšar. Į žessu įri,2019, var nżr sśrįlslöndunarkrani tekinn ķ gagniš, og er sį nżi mun afkastameiri en sį gamli. Žannig er enginn uppgjafarhugur ķ starfsmönnum ISAL, žótt tilvitnašur ašjunkt viršist halda žaš. Verksmišjunni hefur veriš vel viš haldiš, og hśn hefur veriš ķ fremstu röš sjįlfvirknivęšingar. Tęknilegur rekstur verksmišjunnar hefur aš mörgu leyti veriš framśrskarandi, og er t.d. koltvķildislosun į hvert framleitt tonn Al meš žvķ allęgsta ķ heiminum.

Aš reyna aš gera sér mat śr ljósbogamyndun til aš reyna aš koma höggi į ISAL er aulaframkoma.  Žessum pistilhöfundi er kunnugt um žaš, aš engin önnur verksmišja hérlendis eša ķ eigu Rio Tinto, og žótt vķšar vęri leitaš, bżr aš jafnfullkominni ljósbogaskynjun og -vörn og ISAL, enda varš mjög takmarkaš tjón af völdum téšs ljósboga (gat į žekju), en slķkir ljósbogar hafa valdiš margföldu tjóni į viš žetta, m.a. ķ žeim kerskįla, sem hér um ręšir, įriš eftir gangsetningu hans, enda var ISAL žį ekki bśiš aš innleiša ljósbogavörn sķna ķ nżja kerskįlanum, heldur treysti į žį vörn, sem meš nżja bśnašinum kom.  Frumįstęša vandręšanna ķ sumar var mikill hiti ķ kerum af völdum gallašs hrįefnis, sem olli miklum skautföllum, en slķkir atburšir framkalla ljósboga.

Žaš standa engin rök til žess aš loka ISAL-verksmišjunni nśna, hvorki til aš hęgt sé aš taka į móti faržegaskipum ķ Straumsvķk eša af öšrum įstęšum.  Žaš eru alger öfugmęli, aš ķ Straumsvķk fari fram "śtsala" į raforku.  ISAL borgar langhęst raforkuverš allra stórišjuvera landsins, sem eru meš langtķmasamning, og žetta verš er langt ofan viš tilkostnaš Landsvirkjunar og Landsnets viš öflun og flutning žessarar orku til Straumsvķkur. Veršiš er jafnframt hęrra en ķ mörgum įlverksmišjum į Vesturlöndum og miklu hęrra en ķ Mišausturlöndum. Raforkuveršiš ógnar samkeppnisstöšu verksmišjunnar, žvķ aš hśn veršur auk žess aš glķma viš hęrri flutningskostnaš en samkeppnisašilarnir.

Orkuveriš, sem ķ upphafi lį til grundvallar starfseminni, Bśrfellsvirkjun, er fyrir löngu uppgreitt meš fé frį ISAL og malar nś eiganda sķnum gull, vinnslukostnašur  virkjunarinnar, sem tengist nżjum orkusamningi viš ISAL, Bśšarhįlsvirkjunar, er einnig mun lęgri en nemur orkuveršinu til ISAL. 

Žaš er ķ raun minni munur į orkuveršinu til ISAL og almennu heildsöluverši raforku ķ landinu en nemur įvinningi orkufyrirtękis af aš virkja vatnsfall einvöršungu fyrir įlver mišaš viš einvöršungu fyrir almennan markaš.  Langtķmasamningur er ein skżring į žvķ (veitir betri lįnskjör), önnur er miklu jafnara įlag įlvers en almenns markašar og betri nżting fjįrfestingarinnar, žrišja er hęrri aflstušull įlvera, sem gerir enn meira af heildarorkunni nżtanlega og seljanlega.  Žannig hefur stórišjan lengi stašiš undir fjįrfestingum ķ raforkukerfinu og ķ raun greitt nišur orkuverš til almennings, sem er skżringin į žvķ, aš almenningur į Ķslandi bżr viš eitt lęgsta raforkuverš ķ heiminum įn žess, aš žaš sé greitt nišur af hinu opinbera.  

Aušvitaš fellur ašjunktinn lķka ķ žį forarvilpu aš halda žvķ fram, aš įlver į Ķslandi auki viš gróšurhśsaįhrifin ķ andrśmslofti jaršar.  Hiš rétta er, aš įlverin 3 į Ķslandi draga śr losun heimsins um a.m.k. 12 Mt CO2 į įri, sem jafgildir 2-3 faldri losun ķbśa Ķslands, mišaš viš, aš sama magn įls yrši framleitt annars stašar, žar sem ekki er völ į kolefnisfrķum orkulindum.  Žar viš bętist, aš ķslenzku įlverin hafa nįš tiltölulega mjög góšum tökum į losun CF4 og C2F6, kolflśorķša, sem eru öflugar gróšurhśsalofttegundir, og mengunarvarnir eru allar til fyrirmyndar ķ Straumsvķk.  T.d. fjįrfesti Rio Tinto Alcan ķ nżju hreinsivirki fyrir kerreykinn į įrunum 2011-2014.

"Bręšsla į mįlmgrjóti og śtblįstur olķudrifinna véla eru stęrsti orsakavaldur gróšurhśsalofttegunda hérlendis.  Mįlmbręšsla og önnur stórišja notar į bilinu 85-90 % af endurnżjanlegum orkugjöfum landsins og beinlķnis hindrar nżsköpunaratvinnuvegi ķ aš nį rekstrarlegri fótfestu.  Žörf er į lagabreytingum, svo [aš] viš sem žjóšfélag getum haft ašra vitsmunalegri og aršbęrari atvinnuvegi en mįlmbręšslu, sjįvarśtveg og feršažjónustu."

Ašjunktinn er aš reyna aš koma žvķ inn hjį landsmönnum, aš žeir séu syndarar gagnvart heiminum öllum ķ umhverfismįlum, žegar stašreyndum mįlsins er žveröfugt fariš; starfsemi įlišnar į Ķslandi sparar lofthjśpnum a.m.k. 12 Mt/įr af CO2 auk žess sparnašar, sem hlżzt af notkun įls vegna léttleika žess, en hann er aušvitaš óhįšur framleišslustaš.  Ķslendingar eru einfaldlega aš fylgja višteknum hagfręšikenningum um nżtingu hlutfallslegra yfirburša sinna og landsins, žegar žeir framleiša mįlma meš eins umhverfisvęnum hętti og framast er kostur nśna, veiša nytjastofna ķ efnahagslögsögunni og bjóša erlendu feršafólki aš skoša einstęša eyju sķna noršur undir heimskautsbaug.  Bošskapur ašjunktsins er forneskjulegt afturhaldsvęl, sem bķšur ekki upp į annaš en afturhvarf til fortķšar og fįtęktar.

"Brżn žörf er į lagabreytingum, er varša sölu Landsvirkjunar į raforku žjóšarbśsins, og tilkoma sęstrengs mun auka įbata og minnka įhęttu orkuframleišenda hérlendis.  Sala į raforku ķ gegnum sęstreng mun koma fram sem įhęttudreifing fyrir Landsvirkjun, žar sem selt er til nżrra ašila og undir öšrum skilmįlum.  Frį įrinu 2016 hafa veriš birtar skżrslur (Landsvirkjun, Orkustofnun, atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytiš, Gamma), sem sżna įrlega į fimmta tug milljarša króna ķ aukinni hagsęld žjóšarbśsins sem tekjur til rķkisins vegna sölu į raforku gegnum sęstreng til Evrópu.  Žaš munar um minna en 50 milljarša."

Hér er fariš algerlega meš stašlausa stafi.  Žaš hefur einmitt ekki tekizt meš trśveršugum hętti ķ nokkurri skżrslu aš sżna fram į žjóšhagslega hagkvęmni žess aš selja raforku um sęstreng til śtlanda. Žaš er śt af žvķ, aš mismunur raforkuveršs ķ Evrópu og flutningskostnašar raforku žangaš frį Ķslandi er ekki nęgur til aš veita raforkusölu um sęstreng žjóšhagslega hagkvęmni, nema bętt verši meira en 35 EUR/t CO2 viš veršlagningu losašs koltvķildis frį raforkuverum og žaš endurspeglist ķ mešalveršinu.  Žaš mun hins vegar aldrei verša svo, žvķ aš veršhękkanir munu ašallega koma fram ķ verši afltoppanna, en ašeins aš litlu leyti endurspeglast ķ mešalveršinu, eins og lesa mį um ķ Skżrslu Orkunnar okkar, śtg. 16.08.2019, kafla 6.

Žaš stappar nęrri geggjun aš halda žvķ fram, aš raforkuśtflutningur um sęstreng muni "minnka įhęttu orkuframleišenda hérlendis".  Ekkert rķkisvald ķ Evrópu né ESB er fśst til aš įbyrgjast raforkuverš frį Ķslandi.  Ķslenzkir raforkuseljendur munu žurfa aš setja alla sķna raforku į markaš orkukauphallar Nord Pool fyrir Noršvestur-Evrópu, nema žį, sem bundin er meš langtķmasamningum į Ķslandi, og žessi markašur er sveiflukenndur, og veršiš mun hrynja, ef/žegar nż tękni brżzt inn į žennan markaš, t.d. žórķum-kjarnorkuver, sem veriš er aš rannsaka ķ Evrópu, Noršur-Amerķku, Austur-Asķu og e.t.v. vķšar.  Nśverandi langtķmasamningar um raforkusölu til įlveranna į Ķslandi eru hins vegar óhįšir slķkum sveiflum, en sumir žeirra taka hins vegar miš af markašsverši įls.  Móšurfyrirtęki įlveranna standa sem tryggingarašili aš kaupskyldu 80 %- 90 % forgangsorkunnar samkvęmt samningum.  Ašjunktinn viršist lifa ķ raunveruleikafirrtum heimi fordóma og fordęšuskapar.

Tökum dęmi af ISAL: Į įrinu 2018 keypti fyrirtękiš 3361 GWh af Landsvirkjun og ętla mį śt frį gögnum Samįls o.fl., aš žį hafi veršmętasköpun ISAL innanlands numiš mrdISK 27.  Hlutfall žessara tveggja stęrša gefur veršmętasköpun raforku til ISAL innanlands 8,0 ISK/kWh eša 64 USD/MWh m.v. nśverandi gengi.  Sala um sęstreng aš frįdregnum öllum višbótar kostnaši vegna hennar innanlands, t.d. af uppbyggingu flutningskerfis frį stofnrafkerfinu aš landtökustaš sęstrengs, veršur žį aš gefa Landsvirkjun hęrri tölu en žetta, svo aš sala um sęstreng verši žjóšhagslega hagkvęm.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri.  

Samkvęmt gögnum frį sęstrengja- og rafbśnašarframleišanda myndi kostnašur sęstrengs og endabśnašar 600 MW kerfis nema mrdUSD 2,5. M.v. 5,0 % įvöxtunarkröfu į įri, mešalafskriftatķma 16,8 įr, 10 % töp ķ streng og endabśnaši og įrlegan višhaldskostnaš 1-2 % af stofnkostnaši, žį fęst įrlegur kostnašur fjįrfestingarinnar MUSD 48.  Sé reiknaš meš, aš seld orka verši 4000 GWh/įr inn į flutningsbśnaš viš strönd, žį nemur flutningskostnašurinn 50 USD/MWh auk flutningskostnašar innanlands.  Ef reiknaš er meš hękkun mešalveršs um 60 % frį nśverandi, ž.e. upp ķ 80 EUR/MWh=90 USD/MWh, žį fęr orkuseljandi hér į Ķslandi veršiš 40 USD/MWh, en į žį eftir aš greiša Landsneti fyrir flutninginn innanlands.  Sį kostnašur nemur aš lįgmarki 5 USD/MWh.  Landsvirkjun fęr žannig ķ mesta lagi 35 USD/MWh ķ sęstrengsvišskiptum meš ISAL-orkuna og tilfallandi umframorku, en ISAL-orkan er aftur į móti nśna aš skapa 64 USD/MWh ķ veršmętum innanlands. Žarna vantar nęstum 30 USD/MWh upp į eša 47 %, aš sęstrengsvišskiptin nį samjöfnuši viš ISAL-orkuvišskiptin.  

Žetta bil veršur ekki brśaš ķ fyrirsjįanlegri framtķš įn verulegra mešlaga, t.d. śr sjóšum Evrópusambandsins, en įhętta slķkra višskipta er margföld į viš įhęttu nśverandi višskipta. Žaš er žess vegna tóm firra, aš lofthjśpnum eša žjóšarbśskap landsmanna geti gagnast aš loka ISAL og selja raforkuna ķ stašinn inn į Innri markaš ESB um sęstreng.  

isal_winter

 

 

 

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Haukur Įrnason

Takk bjarni aš leišrétt žessa vitleysu.

Haukur Įrnason, 16.11.2019 kl. 17:02

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žaš er aušvelt aš sżna fram į, aš m.v. nśverandi hlutfall verša til almenningsveitna og stórišju, 1,4, žį er hagkvęmara aš virkja eingöngu fyrir almenningsveitur, ef virkjunin er minni en 1200 GWh/įr, en annars er hagkvęmara aš virkja einvöršungu fyrir stórišju.  Žar af leišandi nżtur almenningur góšs af lęgra raforkuverši en ella, ef virkjaš er stórt, og hluti orkunnar seldur til almenningsveitna.  

Bjarni Jónsson, 17.11.2019 kl. 13:39

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband