Er ķslenzk orka ósamkeppnishęf ?

Uggvęnlegar fregnir af veršlagningu dótturfyrirtękja Orkuveitu Reykjavķkur, OR, bįrust meš Bęndablašinu aš kvöldi mišvikudagsins 6. nóvember 2019.  Ef orkuveršin į heitu vatni og raforku til ylręktar ķ Reykjavķk ganga eftir, eins og fram kemur ķ vištali Bęndablašsins viš Hafberg Žórisson ķ Bbl., dags. 7. nóvember 2019, žį stöndum viš frammi fyrir eftirfarandi stöšu:

Orkuveita Reykjavķkur (OR) er bśin aš veršleggja sig śt af hitaveitumarkaši stórnotenda, og hér getur į tķmum hįstemmdra heitstrenginga um aš draga śr losun koltvķildis hafizt uppsetning kyndistöšva, sem brenna kolum, plasti og višarkurli. 

Žį er OR alls ekki samkeppnishęf um raforkusölu til ylręktar viš raforkuseljendur ķ Hollandi, Danmörku og Noregi. 

Žetta hlżtur aš virka sem sprenging inn ķ loftslagsumręšuna, žótt hśn reyndar sé aš mestu leyti fótalaus og notuš til aš boša lķfshįttabreytingar į grundvelli hręšsluįróšurs. Reykjavķk talar tungum tveim, žegar višskiptin viš Lambhagabśiš eru borin saman viš loftkenndar yfirlżsingar stjórnenda borgarinnar um samdrįtt ķ losun gróšurhśsalofttegunda. Nś veršur vitnaš til vištals Bęndablašsins viš Hafberg ķ Lambhaga:

"Žaš į aš hękka verš į heita vatninu til mķn um 97 % frį 1. janśar 2020.  Hérna veršur veršiš eftir hękkun 120 kr fyrir rśmmetrann į vatni (=120 kr/m3), en žaš er 37 kr/m3 uppi ķ Mosfellsdal. Viš erum aš nota um og yfir 100 kt/įr af heitu vatni ķ Lambhaga.  Viš erum aš borga um 600-800 kkr/mįn fyrir heitt vatn.  Ef žessi hękkun veršur um įramótin, žį fer kostnašurinn ķ um 1,4 MISK/mįn eša nęrri 16,8 MISK/įr.  Sķšan erum viš aš nota yfir 60 milljónir kķlówattstunda af raforku į įri (=60 GWh/įr)." 

Żmislegt vekur athygli žarna.  Mest slįandi er, aš OR/Veitur viršast leggja af gróšurhśsataxtann, sem nś er 65,64 ISK/m3, ž.e. 50 % af almenna taxtanum, og taka upp verš fyrir notkun, sem er um 100-föld notkun einbżlishśss, er nemur um 91 % af einingarverši til almennra notenda.  Žaš er augsżnilega afar ósanngjarnt, og getur ekki svaraš til kostnašarhlutfalla viš öflun og dreifingu vatns til lķtils og stórs notanda. 

Žaš er hęgt aš fullyrša, aš žessi grófa ašgerš į hlut višskiptavinar sé gerš ķ skjóli einokunar į markaši fyrir hitaveituvatn og mundi alls ekki ganga upp, ef snefill af samkeppni vęri į žessum markaši.  Er alveg makalaust, hversu mikla ósvķfni OR/Veitur leyfa sér aš sżna višskiptavini sķnum, og hlżtur hann aš eiga lögverndašan rétt gegn slķkri įrįs į hagsmuni hans og atvinnustarfsemi. Eins og fram kemur hér į eftir, er žessi óprśttna veršlagning ekki ķ neinu samręmi viš žaš, sem višgengst ķ a.m.k. 3 samkeppnislöndum ķslenzkra gręnmetisbęnda, sem į sinn hlut ķ miklu tapi markašshlutdeildar žeirra hérlendis.  Er žaš stórmįl, žvķ aš allgóš sįtt er um žaš ķ landinu, aš orkulindir landsins skuli nżta ķ žįgu eflingar ķslenzkra atvinnuvega, og ekki mį gleyma kolefnisspori flutninganna, mestmegnis meš flugi.  

Annaš atriši ķ žessum texta sżnir, aš OR/Veitur viršast algerlega vera śti į žekju ķ veršlagningu į vöru/žjónustu sinni.  Žaš sżnir veršiš 37 ISK/m3 ķ Mosfellsdal.  Žaš er rśmlega 28 % af verši til almennings hjį Veitum og um 60 % af nśverandi verši OR/Veitna til Lambhaga og veršur um 31 % af vęntanlegu verši žeirra.  Žetta getur bent til, aš OR/Veitur taki ekki nęgt tillit til lęgri kostnašar į einingu viš öflun og dreifingu heits vatns til stórnotenda, heldur okri ótępilega į žeim.  Hvernig stendur į žvķ, aš hvorki Samkeppnisstofnun né Orkustofnun grķpa ķ taumana, žegar einokunarfyrirtęki viršist misnota einokunarašstöšu sķna gróflega ?

""Ef žessi hękkun į heitavatnsverši gengur eftir, er ašeins tvennt ķ stöšunni.  Annašhvort aš starfsemin hér leggist af og flytjist annaš eša, aš sett verši upp kyndistöš viš Lambhaga, sem brenni žį plasti, timburkurli og kolum viš hįan hita, lķkt og gert er ķ Noregi og ķ Danmörku.  Mér finnst sorglegt, aš borgin sé aš reyna aš żta okkur ķ burtu meš žessum hętti."

Kostnašur viš aš reisa kyndistöš gęti aš mati Hafbergs numiš į bilinu MISK 15-20, žannig aš hśn yrši mjög fljót aš borga sig upp mišaš viš hękkaš orkuverš."

Aršsemi kyndistöšvar, sem gęti afkastaš um 10 GWh/įr af varmaorku og vęri meš fastan įrlegan kostnaš MISK 2,7 m.v. įvöxtunarkröfu 6,0 %/įr śt afskriftartķma sinn, 10 įr, fer algerlega eftir įrlegum rekstrarkostnaši hennar, sem aš mestu leyti er eldsneytiskostnašur.  Ef žessi rekstrarkostnašur er undir 14,1 MISK/įr, žį borgar kyndistöšin sig, en žaš śtheimtir mjög ódżrt eldsneyti eša innan viš 15,7 kISK/t komiš ķ Lambhaga. Hafberg sagšist ķ vištalinu hafa ašgang aš ódżrum kolum og višarkurli, og plasts getur hann vęntanlega aflaš sér hjį Sorpu. 

Aš OR skuli ekki sjį sóma sinn ķ aš veršleggja heitt vatn žannig, aš žaš sé hagstęšara en heitt vatn frį lķtilli kyndistöš, er reginhneyksli į tķmum, žegar keppikefli er aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda mjög mikiš. Mįliš sżnir, aš meirihluti borgarstjórnar Reykjavķkur, sem ręšur lögum og lofum ķ stjórn OR, meinar ekkert meš fagurgala sķnum um aš gera borgina umhverfisvęna og aš leggja sitt lóš į vogarskįlarnar gegn hlżnun andrśmslofts yfir 2,0°C m.v. 1850. Orš stjórnenda borgarinnar eru eintóm hręsni, og verk žeirra eru umhverfisskašleg (loftiš versnar).  Til aš takist aš nį loftslagsmarkmišum rķkisins, veršur veršlagning į heitu vatni og rafmagni aš vera notendum mjög hagstęš.  Veršlagning į orku aš hįlfu stjórnenda Reykjavķkurborgar, sem bera įbyrgš į stjórn OR, sżnir öfugžróun ķ atvinnu- og umhverfismįlum Reykjavķkur.

"Hafberg segir, aš raforkuveršiš hafi vissulega hękkaš mikiš, žegar įkvešiš var aš skipta upp framleišslu og flutningi į raforku aš kröfu Evrópusambandsins.  Žeir hafi žó sętt sig viš žaš verš, žótt žaš sé mun hęrra en gróšrarstöšvar bęši ķ Noregi og Hollandi žurfi aš greiša fyrir raforkuna."

Išnašarrįšherra ętti aš hugleiša vel žessi orš Hafbergs, žvķ aš hśn hefur haldiš hinu gagnstęša fram, aš stofnun Landsnets og s.k. samkeppni um sölu į rafmagni į heildsölu- og smįsölumarkaši, sem tekin var upp meš raforkulögum 2003 viš innleišingu Orkupakka #1 frį ESB, hafi gagnazt neytendum.  Žessu var alveg žveröfugt variš ķ raun, eins og heilbrigš skynsemi gęti sagt rįšherranum vegna kostnašar viš sundrun og hęrri rekstrarkostnaš meš minni einingum. Ķ gamla daga nżtti Landsvirkjun hluta af hagnaši sķnum af orkusölu til aš fjįrmagna flutningskerfiš.  Nś fer aršurinn hins vegar ķ rķkissjóš, og žjóšin borgar brśsann viš flutning raforkunnar.  Svipaša sögu er aš segja af dreifingunni.  Hvort fyrirkomulagiš halda menn, aš styšji betur viš atvinnuöryggi og lķfskjör ķ landinu ? 

Žetta var lķka stašfest ķ rannsókn prófessors Ragnars Įrnasonar, hagfręšings, sumariš 2019, sem hann skrifaši um ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019.  Žar kemur fram, aš umrędd kerfisbreyting, sem išnašarrįšherrann, Žórdķs Kolbrśn, hefur fariš lofsamlegum oršum um, kostaši neytendur aš lįgmarki 8 % hękkun orkuveršs aš raunvirši, og hękkunin varš miklu meiri ķ dreifbżli.  Ekki kęmi į óvart, aš kjósendur ķ Norš-Vesturkjördęmi vęru aš fį sig fullsadda į fjarvistum žessa žingmanns og rįšherra frį raunveruleikanum.  

Nś veršur aš taka žaš fram, aš samkvęmt OP#1 bar litlum samfélögum į borš viš okkar ekki skylda til aš fremja žį uppstokkun į starfsemi orkufyrirtękja, sem hér um ręšir, heldur var žaš žįverandi orku- og išnašarrįšherra Framsóknarflokksins og Alžingi žess tķma, sem žessa įkvöršun tóku, vafalaust aš rįši embęttismanna Stjórnarrįšsins.  Er žetta eitt dęmi af mörgum um óžarfar og ķžyngjandi innleišingar ESB-löggjafar ķslenzkra embęttismanna og stjórnmįlamanna.

  Er vissulega löngu oršiš tķmabęrt aš hugleiša, aš löggjöf fyrir 500 M manna samfélag hentar sjaldan óbreytt 0,36 M manna samfélagi.  Neikvęšar afleišingar af innleišingu orkupakka ESB eru og munu verša margvķslegar hérlendis, og eina sjįum viš hér ķ žvķ, aš garšyrkjumenn ķ Hollandi, žar sem rafmagn var 2015 aš 82 % framleitt meš olķu, gasi og kolum, fengu rafmagn į mun lęgra verši en ķslenzkir starfsbręšur žeirra, eša um 6,0 ISK/kWh.

Veršiš til heimila ķ Hollandi 2018 var hins vegar mun hęrra en hér, ž.e. 17,07 cEUR/kWh  (notkun upp aš 2499 kWh/įr) eša 23,6 ISK/kWh (EUR/ISK=138), og til išnašar meš notkun 20-70 GWh/įr var veršiš 8,63 cEUR/kWh eša 11,9 ISK/kWh.  Žaš vekur athygli, aš hollenzkur išnašur meš svipaša rafmagnsnotkun og Lambhagi greišir ašeins 51 % af lįgmarksheimilistaxta.  Enn meiri undrun vekur, aš hollenzkir gróšurhśsabęndur greiša minna en 53 % af išnašartaxtanum m.v. žaš, sem fram kemur hjį Hafberg Žórissyni hér į eftir:

"Žrįtt fyrir hįtt orkuverš segist Hafberg vera meš ódżrara salat en t.d. kollegar hans ķ Noregi.  Sżndi Hafberg blašamanni gögn frį Noregi žvķ til stušnings.  Segir hann, aš į mešan hann sé aš borga um 10,40 ISK/kWh meš flutningi [og vęntanlega dreifingu], séu kollegar hans ķ Noregi aš borga ķgildi um 6,30 ISK/kWh (m.v. verš ķ įgśst)."

 Žaš er ekki gefiš upp, hvers konar raforkusamning norski bóndinn hefur.  Flestir taxtar žar eru sveiflukenndir, og raforkuveršiš žar er aš jafnaši lęgst einmitt sķšsumars ķ venjulegum vatnsįrum. Į öšrum įrsfjóršungi 2019 nam mešalverš til heimila meš flutningi og dreifingu įn skatta 76,0 Naur/kWh eša 10,4 ISK/kWh.  Ofangreint verš til norska garšyrkjubóndans, 6,3 ISK/kWh, nemur ašeins rśmlega 60 % af heimilistaxtanum, sem er meš s.k. netleigu innifalinni.  Ķ Reykjavķk er einingarveršiš til heimila meš flutningi og dreifingu įn jöfnunargjalds og skatts um 14,2 ISK/kWh.  Lambhagabóndinn borgar 10,4 ISK/kWh, sem er 73 % af almenna taxtanum.  Hann er sem sagt lįtinn borga mun hęrra hlutfall af heimilistaxtanum en norski bóndinn, og notar Lambhagabóndinn žó 60 GWh/įr, sem telst vera stórnotkun hérlendis.  

Enn meiri ķvilnun til garšyrkju kemur ķ ljós, žegar raforkuverš ķ Hollandi er skošaš:

""Žaš kom til okkar ķ Lambhaga į dögunum višskiptanefnd frį Hollandi, žar sem m.a. var fariš yfir rafmagnsveršiš.  Žį kom ķ ljós, aš gróšrarstöšvar ķ Hollandi eru aš greiša örlķtiš lęgra verš en sambęrilegar stöšvar ķ Noregi. Ķ Danmörku er veršiš ašeins hęrra en ķ Noregi eša sem svarar um 7,0 ISK/kWh.  

Žaš er žvķ algert bull, aš raforkuveršiš sé lįgt į Ķslandi.  Žaš er athyglisvert aš skoša, hvar žetta hįa orkuverš til okkar veršur til.  Žaš er aš stórum hluta viš flutning orkunnar", segir Hafberg Žórisson."

Dreifingarkostnašurinn til almennings nemur um 42 % af heildarkostnašinum hérlendis, og žar er um einokun aš ręša.  Stórnotendur borga minna fyrir dreifingu į hverja kWh, en sennilega er notanda į borš viš garšyrkjustöš alls ekki veittur sanngjarn afslįttur. (Stórišjan rekur sitt eigiš dreifikerfi.)

Raforkuverš til heimila ķ Hollandi er hęrra en hér eša 23,6 ISK/kWh, en garšyrkjustöšvar žar eru aš greiša um 6,0 ISK/kWh eša ašeins 25 % af heimilistaxtanum meš flutningi og dreifingu.  Žetta śtheimtir rannsókn, en sżnir svart į hvķtu, aš hollenzk matvęlaframleišsla nżtur vildarkjara.  Į hvaša grundvelli er žaš m.v. bann ESB viš mismunun notenda eftir žvķ til hvers žeir nota orkuna ?  Žaš mį ašeins ķvilna eftir ešli notkunar, magni, stöšugleika įlags, aflstušli o.ž.h.  Margt bendir til, aš einokunarašilar hérlendis fari tiltölulega illa meš garšyrkjubęndur aš žessu leyti. Žetta hefur slęm įhrif į samkeppnisstöšu ķslenzkrar ylręktar, eins og fram kemur ķ sömu frétt Bęndablašsins:

"Žegar skošašar eru tölur Hagstofu Ķslands um gręnmetisneyzluna į Ķslandi, žį var hśn rķflega 22 kt į įrinu 2018. Af žvķ voru ķslenzkir framleišendur meš um 52 %, eins og sjį mį į bls. 2. 

Hlutdeild ķslenzkra framleišenda hefur veriš aš dragast verulega saman į undanförnum įrum eša śr 75 % įriš 2010 ķ 52 % įriš 2018. Žį er garšyrkjubęndum stöšugt aš fękka, m.a. vegna hękkana į orkuverši.  Žetta žżšir, aš innflutningur į gręnmeti, sem hér vęri hęgt aš rękta, mun aukast hröšum skrefum.

Skżtur žetta mjög skökku viš yfirlżsingar frį stjórnvöldum, falleg orš rįšherra ķ garš ķslenzks landbśnašar og įętlanir um aš sporna viš losun kolefnis śt ķ andrśmsloftiš."

Fyrir utan skatta er kostnašarmunur Lambhagabóndans og hollenzks garšyrkjubónda į kaupum į 60 GWh/įr raforku:

DK=(10,4-6,0)ISK/kWh x 60 GWh/įr = 264 MISK/įr. 

Žetta er grķšarupphęš ķ samanburši viš įrlegar sölutekjur bśsins og hefur śrslitaįhrif į aršsemi og  samkeppnishęfni Lambahagabśsins og sjįlfsagt gildir hiš sama um alla ylręktargreinina, sem notar rafmagn ķ miklum męli viš sķna framleišslu.  Žaš er mjög ranglega gefiš, žegar land meš mun hęrra raforkuverš til heimila en ķslenzk heimili verša ašnjótandi, getur og mį lįta garšyrkjubęndum sķnum ķ té raforku, sem er um 4,4 ISK/kWh ódżrara en til ķslenzkra starfsbręšra. 

Žaš ętti aš vera innlendum stjórnvöldum keppikefli af öryggis- og heilsufarsįstęšum, svo aš ekki sé nś minnzt į tķšrętt kolefnisspor, aš landiš sjįi ķbśum sķnum fyrir eins miklu gręnmeti og kostur er.  Žaš er tiltölulega stórt sót- og kolefnisspor, sem flutningur į gręnmeti til Ķslands hefur ķ för meš sér, af žvķ aš mikill hluti žess kemur meš flugi, sumt um langan veg, og gróšurhśsaįhrif losunar frį žotuhreyflum ķ hįloftunum eru žreföld į viš losun sama magns į jöršu nišri.  Žaš er žess vegna sķzt of ķ lagt, aš jafngildislosun muni nema 4 kg CO2eq/kg gręnmeti.  Ef innlend ręktun er 11,4 kt nś (hśn er įreišanlega meiri, m.a. vegna einkaręktunar, sjįlfsžurftarbśskapar, sem Hagstofan fęr engar skżrslur um, žį nemur sparnašur koltvķildislosunar um 50 kt CO2/įr, sem m.v. vęntanlegt verš į koltvķildiskvótum ķ Evrópu į nęstu įrum, 35 EUR/t CO2eq, er virši meira en 240 MISK/įr.

Žaš er greinilega beitt allt annarri og žjóšhagslega óhagstęšari ašferšarfręši viš veršlagningu į orku til garšyrkju į Ķslandi en ķ Hollandi, Danmörku og Noregi, og sennilega almennt til išnašar, sem notar yfir 20 GWh/įr af rafmagni. 

Garšyrkjan ķ landinu getur tekiš sig saman og óskaš tilboša um raforkuhlutann, og e.t.v. gerir hśn žaš, en žaš er ekki bošiš upp į slķkt fyrir einokunaržęttina, flutning og dreifingu, og žaš eru žeir birgjar, sem žurfa aš sżna meiri sveigjanleika ķ veršlagningu m.t.t. umfangs višskipta. Žį žżšir ekki aš bera žvķ viš, aš slķkt megi ekki vegna EES-samningsins, žvķ aš upplżsingar garšyrkjubóndans Hafbergs sżna, aš mikil og satt aš segja ótrśleg vildarkjör bjóšast öšrum garšyrkjubęndum innan EES.  Er žetta mįl ekki einnar messu virši į hinu hįa Alžingi ?  

 150787boeing

 

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband