Yfirdrifin svartsżni gerir illt verra

Žann 29. október 2019 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Einar Sveinbjörnsson, vešurfręšing hjį Vešurvaktinni ehf., undir fyrirsögninni:

"Ślfakreppa Parķsarsamningsins".

Žar koma nytsamlegar upplżsingar fram og lįtnar eru ķ ljós efasemdir um losunarmarkmiš gróšurhśsalofttegunda ķ kjölfar Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015, sem Ķsland hefur stašfest ašild sķna aš.  Žar snżst allt um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda af mannavöldum, en ętlunin er aš leyfa śtreikning og męlingar į bindingu CO2 til mótvęgis viš losunina.  Žaš getur rišiš baggamuninn fyrir ķslenzka rķkiš į stund uppgjörsins ķ lok įfangans 2030, žegar reikningsskilin fara fram, žvķ aš sektir fyrir umframkeyrslu mun žurfa aš reiša fram, reyndar fyrir hvert įranna 2020-2030.  Sś staša ein og sér segir okkur, aš žessi losunarmįl žarf aš taka alvarlega, og žau koma viš pyngjuna, bęši ķ brįš og lengd.

Heimslosun af mannavöldum mun um žessar mundir nema um 40 mrdt/įr CO2; žar af nemur sś ķslenzka um 5,0 Mt/įr CO2 eša rśmlega 0,01 %. Af žessu mį draga žį įlyktun, aš öll losun hérlendis (įn millilandaflugs og -skipa) er svo hlutfallslega lķtil, aš hśn er langt innan óvissumarka ķ losunarbókhaldi heimsins og hefur sama og engin įhrif į hlżnun andrśmsloftsins. 

Engu aš sķšur er sjįlfsagt aš sżna samstöšu ķ įtakinu um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, og ķslenzk stjórnvöld hafa skuldbundiš landiš til žess, bęši į vettvangi Sameinušu žjóšanna (Parķsarsįttmįlinn) og į vettvangi EES (Evrópska efnahagssvęšiš), žar sem markmišiš er aš draga śr losun um 40 % įriš 2030 m.v. 1990. Ólķklegt er, aš žaš takist, en Einar Sveinbjörnsson kynnti ķ grein sinni til sögunnar nżtilkomna lįgmarksminnkun, sem er 29 % m.v. 2005, og mį kalla hana raunhęfa aš žvķ tilskildu, aš stjórnvöld dragi ķ engu śr fjįrhagslegum hvötum sķnum allan nęsta įratug og beini innheimtufé kolefnisgjalda til uppbyggingar innviša fyrir orkuskiptin og til kolefnisbindingar. 

Ķ fljótu bragši kann aš lķta svo śt fyrir, aš Ķslendingar hafi stašiš sig illa į žessu sviši.  Svo er žó ekki, ef horft er lengra aftur, t.d. til 1950, žvķ aš žįttur jaršefnaeldsneytis ķ hagkerfinu hefur minnkaš hratt meš žvķ aš nżting jaršhita og vatnsfalla hefur leyst jaršefnaeldsneyti af hólmi viš hitun hśsnęšis, mest alla ašra heimilisnotkun orku (nema til aš komast leišar sinnar) og viš aš knżja išnašarferla. 

Um žessar mundir nemur hlutdeild žessara innlendu orkulinda tęplega 70 % af heildarorkunotkun landsmanna (aš orkunotkun millilandaflugvéla og -skipa slepptri), en į heimsvķsu var žetta hlutfall 19,3 % įriš 2015.  Jaršefnaeldsneytiš stóš žį undir 78,4 % orkunotkunar heimsins og kjarnorkan 2,3 %.  Žetta įsamt mikilli fjölgun tegundarinnar "homo sapiens" į jöršunni er kjarni vandamįls jaršarbśa varšandi losun koltvķildis, og žessu tengt er, aš af tęknilegum, félagslegum og efnahagslegum orsökum gengur hvorki né rekur aš draga śr notkun jaršefnaeldsneytis į heimsvķsu, žrįtt fyrir fögur fyrirheit ašildarlanda Parķsarsįttmįlans. Samkvęmt UNEP (Umhverfisverndarstofnun Sameinušu žjóšanna) veršur losun manna į gróšurhśsalofttegundum aš minnka aš mešaltali um 7,6 %/įr 2020-2029 til aš koma ķ veg fyrir hlżnun jaršar um meira en 1,5°C m.v. hitastig fyrir išnbyltingu, 1750 (hitastigsskżrslur frį žeim tķma eru ekki til).  Žaš mį slį žvķ föstu, aš žetta er ógjörningur, og žaš vęri įbyrgšarleysi aš leggja žetta til, žvķ aš tęknin er ekki tilbśin til aš fįst viš žetta.  Žaš žżšir ķ raun hrun sišmenningar, ef žetta yrši reynt.  Žessi įrlegi samdrįttur myndi ekki ašeins žżša višsnśning į nśverandi įrlegu aukningu losunar um 1,5 %/įr, heldur minnkun losunar um 2-3 mrd t CO2eq/įr, sem er óraunhęft.  Įrleg minnkun losunar vegna stöšvunar į öllu flugi yrši ekki hįlfdręttingur upp ķ žessa žörf.  

Žó ber aš geta žess, aš į Vesturlöndum er losunin tekin aš žokast ķ rétta įtt.  T.d. minnkaši GHG (gróšurhśsagas)-losun ESB-landanna um 2,0 % įriš 2018 m.v. 2017 og var žį 23 % minni en 1990 (njóta góšs af mikilli losun A-Evrópu fyrir fall kommśnismans), en markmiš ESB er 40 % minnkun įriš 2030 m.v. 1990. Žį viršist orkunżtni taka góšum framförum ķ ESB, žvķ aš 2018 nam losunin sem hlutfall af VLF (verg landsframleišsla) 303 g CO2eq/EUR meš flugi innan EES, en į Ķslandi 246 g CO2eq/EUR įn flugs innan EES. Sé losun ķslenzkra flugvéla innan EES tekin meš, fer žessi sértęka losun liklega yfir ESB-gildiš, enda leikur flugiš stęrra hlutverk ķ hagkerfi eyžjóšar en meginlandsžjóša.  

Tilraunir vestręnna žjóša til aš minnka hlutdeild jaršefnaeldsneytis ķ heildarorkunotkun žeirra, t.d. viš raforkuvinnslu, hafa žvķ mišur mest beinzt aš orkugjöfum, sem geta ekki oršiš nein buršarstoš ķ orkuvinnslunni vegna lķtilla og plįssfrekra eininga, sem eru bundnar viš slitrótt ašgengi aš sinni orkulind, ž.e. vindi og sólskini, sem ašeins sjį heiminum fyrir 5,5 % raforkunnar žrįtt fyrir grķšarlegar fjįrfestingar.   

EROI (Energy Return On Investment) fyrir sólarhlöšur og vindmyllur, ž.e. hlutfall į milli raforkunnar, sem žęr framleiša į afskriftatķma sķnum og fjįrfestingarupphęšarinnar, er mun lęgra en fyrir orkuver knśin jaršefnaeldsneyti samkvęmt Michael Kelly ķ Cambridge University, og žetta mun draga śr hagvexti og tefja orkuskiptin. Žaš dugir ekki til mótvęgis, žótt sólarhlöšur og vindmyllur geti nśna viš sķn hagstęšustu skilyrši framleitt rafmagn meš lęgri tilkostnaši į orkueiningu en kola-og jaršgasorkuver. Žessi žróun leiddi samt til žess, aš 2016 var fyrsta įriš, sem nż orka śr endurnżjanlegum orkulindum slagaši ķ fyrsta skipti ķ sögunni upp ķ nżja orku śr jaršefnaeldsneyti. 

Kalifornķa mun nį markmiši sķnu um aš framleiša žrišjung raforku sinnar śr endurnżjanlegum orkulindum 2020, og žar ętla stjórnvöld aš setja fylkinu markmiš um hękkun upp ķ 60 % įriš 2030.  Stęrš hagkerfis Kalifornķu er sambęrileg viš stęrš stęrstu hagkerfa Evrópu, en viršist munu verša į undan žeim aš žessu leyti.

Žżzkaland ętlar samt aš framleiša 80 % raforku sinnar śr endurnżjanlegum lindum įriš 2050, en žar ķ landi gętir ešlilega efasemda um, aš hęgt sé aš framleiša svo mikiš ķ jafnžéttbżlu landi einvöršungu meš vindi, sól, lķfmassa og fallorku vatns.  Žar kann innflutningur rafmagns frį Noršurlöndunum aš verša mjög eftirsóknarveršur til aš fylla ķ sköršin, žegar vind og sólskin vantar.  Įstęša er til aš ętla, aš hugmyndafręši Orkusambands Evrópu, sem Framkvęmdastjórn ESB hefur umsjón meš, snśist sumpart um žetta og komi fram ķ mikilli įherzlu į samtengingu orkukerfa.  Nżir orkugjafar, t.d. žórķum kjarnorka, kunna aš verša mjög gagnlegir viš afnįm kolaorkuvera og annarra orkuvera jaršefnaeldsneytis.  

Heildarhlutdeildin, 19,3 %, skiptist žannig 2015:

  1. Lķfmassi til rafmagns og hitunar: 9,1 %
  2. Jaršhiti og sólskin til hitunar:  4,2 %
  3. Vatnsorkuver fyrir afl og orku:   3,6 %
  4. Vindur og sól til raforkuvinnslu: 1,6 %
  5. Lķfeldsneyti į fartęki:           0,8 %
Aftur aš grein hins góškunna vešurfręšings, sem vikiš var aš ķ byrjun:
 
"Fyrr ķ žessum mįnuši [október 2019] nįšist samkomulag Ķslands og Noregs viš ESB į sviši loftslagsmįla.  Landsmarkmiš Ķslands kvešur į um 40 % samdrįtt [2030 m.v. 1990-innsk. BJo].  Samkvęmt samkomulaginu er lįgmarksframlag Ķslands 29 % samdrįttur ķ losunargeiranum utan ETS-višskiptakerfisins, og er žaš mišaš viš įriš 2005.
Žetta er ekki alveg aušvelt aš skilja, en rétt er aš hafa ķ huga, aš žrišjungur žess stabba, sem žarf aš rįšast į, kemur frį vegasamgöngum.  Ķ ljósi žess er skynsamlegt, aš önnur meginstoš ašgeršaįętlunar rķkisstjórnarinnar séu orkuskipti ķ samgöngum meš įherzlu į rafbķlavęšingu.  Hitt verkefniš snżr aš bindingu kolefnis meš skógrękt, landgręšslu og endurheimt votlendis." (Undirstr. BJo.)
 
Hér eru töluverš tķšindi į ferš, sem ekki hafa fariš hįtt.  Žó er veriš aš slaka į klónni varšandi losunarkröfuna 2030 fyrir landiš.  Hśn var sś fyrir losun frį landfarartękjum og vinnuvélum, aš hśn yrši undir m1=0,6x621 kt = 373 kt įriš 2030, sem er ašeins um 37 % af nśverandi (losun af völdum landfartękja er um fimmtungur af heild), en samkvęmt upplżsingum Einars Sveinbjörnssonar veršur krafan m2=0,71x730 kt = 518 kt eša um 52 % af nśverandi gildi. Munurinn er 145 kt CO2/įr eša um 15 % af nśverandi losun frį landumferš.
Žetta nżja markmiš er mun skynsamlegra en hiš eldra og gęti jafnvel veriš raunhęft, ef hvatar fara vaxandi til aš kaupa farartęki įn benzķn- eša dķsilhreyfils. Žį er įtt viš, aš umhverfisvęn farartęki munu verša ódżrari m.v. hin meš vaxandi fjöldaframleišslu og tęknižróun nżorkufarartękja.  Ef stjórnvöld vilja endilega leggja į kolefnisgjöld, er algert skilyrši aš lękka ašra skatta į móti, til aš draga ekki śr žrótti hagkerfisins, og kolefnisgjöldin į žį aš fella nišur, žegar įfangamarkmišum er nįš, eins og fiskiskipaśtgerširnar hafa nś nįš fyrir 2030 samkvęmt strangara markmišinu. Įframhaldandi öflugar fjįrfestingar ķ togskipum, 2-3 į įri, įsamt a.m.k. 20 nżjum vélbįtum įrlega, tryggir góšan įrangur viš aš auka eldsneytisnżtnina og aš fį vélar, sem nżtt geta lķfolķu, t.d. ķslenzka repjuolķu. Óžverraloft į žéttbżlisstöšum ķ žurrum froststillum vetrarins undirstrika žörfina hérlendis į orkuskiptum vegfartękjaflotans, og žau eru žjóšhagslega hagkvęm.
 
"Tölur śr losunarbókhaldi nį ašeins til įrsins 2017.  Skošum žess ķ staš innflutning į eldsneyti.  Ķ nżrri samantekt Orkustofnunar sést, aš innflutningur į benzķni og dķsilolķu jókst um 15-16 % frį 2015-2018.  Žaš er alls ekki hęgt aš segja, aš ašlögunin byrji vel og fįtt, sem bendir til žess, aš snśningur nišur į viš sé hafinn."
 
Žetta er mikilvęg įbending hjį Einari.  Hagkerfi landsins er orkuknśiš, og nśverandi vaxtarbroddar eru eldsneytisknśnir aš miklu leyti, t.d. feršamennskan og og fiskeldiš, sem jukust mikiš į žessu tķmabili.  Bętt nżtni véla ķ nżjum fartękjum vóg į móti og mun hafa mikil įhrif į nęsta įratugi einnig.  Mešalaukning eldsneytisnotkunar frį gerš Parķsarsįttmįlans er um 5,0 %/įr, sem er svipaš og hagvöxtur sama tķmabils. Žetta er žrefalt hlutfall aukningar į heimsvķsu. Hagvöxturinn er eldsneytisknśinn. Ašeins tęknižróunin breytir žvķ, og hśn er ekki tilbśin fyrir orkuskipti.  Žess vegna er flas ekki til fagnašar.
 
Sķšan 2008 hefur olķunotkun heimsins aukizt um 1,4 % įrlega og nemur nś 95 M tunnum į sólarhring.  Ef ekki veršur hafin stórfelld uppbygging kjarnorkuvera į nęstunni, veršur ekki hęgt aš skera nišur olķunotkun įn žess aš valda heimskreppu um leiš. Kķnverjar eru žó meš slķk įform, bęši meš notkun žórķum- og śranķumkjarnakljśfa. Meš öšrum oršum mun taka lengri tķma en 20-30 įr aš framkvęma orkuskiptin, ef ekki į aš kalla efnahagskreppu yfir heimsbyggšina meš örvęntingu og aukinni ófrišarhęttu.  Viš veršum aš bśa okkur undir 2°C hękkun mešallofthitastigs į jöršunni frį nśverandi gildi. Žaš er ekki fordęmalaust, en mun breyta lķfsskilyršum į jöršunni til hins betra og verra.
  Framvindan į Ķslandi markast sem betur fer ekki af žróun kjarnorkunnar, heldur af žróun farartękja į landi, ķ lofti og į sjó, sem knśin verša öšrum orkugjöfum en jaršefnaeldsneyti, og af framvindu uppgręšslu og skógręktar til kolefnisbindingar. Nś berast t.d. fregnir af žvķ, aš fyrirtęki ķ Sušur-Kóreu hafi žróaš nęstu kynslóš Ližķum-rafgeyma, sem tekur innan viš 10 mķnśtur aš endurhlaša aš fullu og eru meš mun meiri orkužéttleika ķ kWh/kg en forverar žeirra. Slķk framžróun mun hraša rafbķlavęšingu mjög. Žaš er žó lķtiš vit ķ henni, nema raforkuvinnslan sé kolefnafrķ.
 
"Stór įform stjórnvalda eru um rafbķlavęšingu.  Sumir eru hįstemmdir og tala um byltingu ķ samgöngum landsmanna.  En frį 2015 hefur fólksbķlum, sem ganga fyrir benzķni eša [dķsil] olķu fjölgaš śr 223 k ķ 252 k įriš 2018.  [Žetta eru 13 %, sem passar viš fyrrnefnda žróun olķuinnflutnings-innsk. BJo.] Tvķorku- eša hreinir rafbķlar hafa hafa fariš frį žvķ aš vera 3200 2015 ķ 14“400 į sķšasta įri. Hlutfallslega voru žeir tęplega 6 % fólksbķlaflotans [fólksbķlar/jeppar 2018 voru um 266,4 k-innsk. BJo]."
 
Enn fjölgar hefšbundnum jaršefnaeldsneytisbķlum um 2,6 fyrir hvern 1 "nżorkubķl".  Žaš er ešlilegt ķ ljósi veršmunar, takmarkašrar dręgni, vandkvęša viš endurhlešslu ķ fjölbżlishśsum og allt of fįrra hlešslustöšva ķ bęjum og ķ dreifbżli, bęši fyrir hrašhlešslu og hefšbundna hlešslu.  Žį kunna og sumir aš bķša eftir vetnisbķlum (meš eigin rafala knśnum vetni).  Japanir hafa mikinn įhuga į žessari tękni til aš foršast ofurvald Kķnverja yfir torgęfum mįlmum fyrir Ližķurafgeyma. 
Višhald rafbķlanna er ódżrara en dķsil-benzķnbķlanna, žar til kemur aš endurnżjun rafgeymanna, og žeir hafa veriš dżrir, en verš žeirra fer lękkandi, žótt hrįefnaskortur geti sett strik ķ reikninginn. Nżja kynslóš Ližķumrafgeymanna, sem minnzt var į, mun duga śt mešalendingartķma bķla. Hver er lķkleg žróun ?  Fyrst til vešurfręšingsins:
 
"Einfalt raunsętt mat segir, aš markmišiš um 30 % samdrįtt ķ losun til įrsins 2030 nįist alls ekki meš žessu įframhaldi.  Raunin er sś, aš losun Ķslands į gróšurhśsalofttegundum hefur haldiš įfram aš aukast, frį žvķ aš Parķsarsamkomulagiš var undirritaš.  Fallegt tal og žaš, sem kallast samžętting loftslagsmįla ķ alla stefnumörkun, viršist ekki duga til.  Hér žarf aš grķpa til miklu róttękari ašgerša.  Rafbķlavęšingin nęst ekki, nema meš mun beittari efnahagslegum hvötum, tvöföldun eldsneytisveršs eša hreinlega banni viš innflutningi į nżjum bķlum, sem knśnir eru af jaršefnaeldsneyti.  Eša žį aš leggja į ofurtolla.  Žį fyrst fer neytandinn aš leita lausna, sem gagnast loftslaginu.  Slķkar leišir žykja žvķ varla raunhęfar, žvķ [aš] žęr koma viš kaunin į margvķslegum hagsmunum fólks og fyrirtękja, ekki sķzt feršažjónustunnar, sem er mjög olķudrifinn atvinnuvegur."
 
Žaš er vert aš gefa gaum aš žvķ, aš hér er ekki um aš ręša tillögur vešurfręšingsins, heldur vangaveltur, eins konar hugmyndafręši hans ķ žessum efnum.  Blekbóndi er žessum hugmyndum algerlega ósammįla.  Įstęša žess, aš svo hęgt mišar, t.d. meš žarfasta žjóninn, fjölskyldubķlinn, er framar öšru, aš nż tękni er ekki tilbśin fyrir orkuskiptin.  Žau hefur boriš of brįtt aš fyrir kśvendingu.  Nęgir aš benda į muninn į fjölbreytni žess, sem nś er śr aš velja į markaši benzķn/dķsilbķla annars vegar og hins vegar nżorkubķla.  Žį eru enn verulegir annmarkar į hagkvęmni (dżrir) og notagildi nżorkubķla (dręgnin).
  Aš setja į mjög ķžyngjandi stjórnvaldsžvinganir viš žessar ašstęšur er bęši óréttlįtt og efnahagslegt órįš, žvķ aš žęr munu stöšva hér efnahagslega framžróun og sennilega framkalla kreppu, sem žżšir mikiš vandręšaįstand og óhamingju hjį meginžorra alžżšu. Enginn įrangur veršur af slķku fyrir loftslag jaršar. Er žaš gamla sagan meš forręšishyggjuna, aš hśn sést ekki fyrir, heldur kastar gjarna barninu śt meš bašvatninu.  
Viš žetta bętist, aš meš žeirri žróun, sem nś žegar er hafin, og meš mjög auknum fjölda valkosta į mešal nżorkubķla viš hęfi alžżšu į nęstu įrum, er alls ekki loku fyrir žaš skotiš, aš takast megi aš nį 30 % samdrętti nettó koltvķildislosunar frį vegumferš 2030, ef rķkissjóšur notar kolefnisgjöld frį umferšinni til skógręktar og landgręšslu, ž.e. til tķmabundins mótvęgis, į mešan enn eru benzķn-eša dķsilknśin (fornorka) farartęki og vinnuvélar ķ umferš.  Žaš er fullkomlega ešlilegt aš marka žennan tekjustofn mótvęgisašgeršum į sama sviši. Žegar losunarmarkmišin fyrir umferšina hafa nįšst, mį nota fjįrfestinguna ķ kolefnisbindingunni til aš hlaupa undir bagga meš öšrum, sem óhęgara eiga um vik, t.d. selja stórišjunni kolefniskvóta į samkeppnishęfu verši viš meginland Evrópu.
Meš óbreyttri ķvilnun og kolefnisgjöldum įsamt tękniframförum og aukinni fjöldaframleišslu nżorkubķla mį ętla, aš žegar į žessu įri (2019) hęgi į fjölgun fornorkufólksbķla/jeppa og aš į įrinu 2023 muni žeim hętta aš fjölga ķ bķlaflotanum.  Į įrinu 2030 mį žį ętla, aš žeim hafi fękkaš örlķtiš m.v. nśverandi fjölda og verši um 260 k talsins.  Žį veršur ķ žessari athugun: 
  • Reiknaš er meš mešalakstri fólksbķla/jeppa 12 kkm/įr, og heildarakstri žeirra 3120 Mkm/įr. CAFE reglur ESB kveša į um, aš hįmarkslosun nżrra bķla innan EES f.o.m. 2020 megi vera 95 g/km.  Ef reiknaš er meš, aš mešallosun 260 k fólksbķla/jeppa įriš 2030 verši 110 g/km, žį munu žeir losa um 343 kt CO2.   
  • Reiknaš er meš 45 % minnkun aksturs strętisvagna, langferšabķla, sendibķla og vörubķla, sem knśnir eru benzķni/dķsilolķu, įriš 2030 m.v. 2016, vegna hugsanlegra tiltölulega hrašra orkuskipta į žessu sviši. Žį veršur akstur žeirra 470 Mkm.  Meš eldsneytisnotkun 0,15 l/km aš jafnaši veršur heildareldsneytisnotkun žeirra 62 kt/įr og koltvķildislosun 192 kt įriš 2030.
  • Žannig veršur heildarlosun vegumferšar įriš 2030: mCO2=343+192=535 kt.  Žetta er ašeins 17 kt meira koltvķildi en leyfilegt hįmark eša 3,3 % yfir leyfilegu hįmarki.  Žaš er innan skekkjumarka žessara įętlana.
  • Kolefnisgjald af vegaumferš ętti alfariš aš renna til annars vegar innvišauppbyggingar fyrir orkuskipti fjölskyldubķlsins, flutningatękja og vinnuvéla, og hins vegar til landgręšslu, skógręktar og žróunar į framleišslu repjuolķu til olķuķblöndunar.  Meš žvķ móti mį komast hjį žvķ aš greiša hįar upphęšir, lķklega til ESB, fyrir losunarheimildir koltvķildis, ef ekki nęst aš nį tilskilinni lįgmarksminnkun losunar 2030.
 Undir lok greinar sinnar skrifaši Einar Sveinbjörnsson:
"Ślfakreppa segi ég, žvķ [aš] ef markmišiš um samdrįtt ķ losun nęst ekki fyrir 2030, er til hjįleiš, žar sem viš getum keypt okkur frį vandanum meš uppkaupum į losunarheimildum.  Flestir spį žvķ, aš verš žeirra muni hękka stórlega, žegar nęr dregur uppgjöri eftir rśm 10 įr.  Žau śtgjöld rķkis, ž.e. skattgreišenda, gętu ķ versta falli numiš hundruš[um] milljarša [ISK]."
Nś nemur koltvķildisgjald žeirra, sem įrlega greiša til višskiptakerfis ESB fyrir koltvķildi, 26 EUR/t CO2.  Žaš mun hękka į nęsta įratugi, en žaš er ekki lķklegt, aš žaš hękki yfir 35 EUR/t CO2, žvķ aš ella veršur samkeppnishęfni EES-landanna ķ uppnįmi, nema heimurinn allur taki sig į, sem ekkert bendir til nś. Hęttan į "kolefnisleka" mun afstżra hęttu į hękkunum, sem "gręningjar" af żmsu tagi hafa lagt til, ž.e. ķ 50-100 EUR/t CO2.  
Ef nś er reiknaš meš mešalverši 30 EUR/t CO2 į nęsta įratugi og losun 500 kt yfir leyfilegt hįmark frį umferš į nęsta įratugi, žį nemur sį kostnašur MEUR 15 = mrdISK 2,1 (EUR/ISK=140).  Hęfilegt vęri, aš a.m.k. tvöföld žessi upphęš af kolefnisgjöldunum rynni til kolefnisbindingar į nęsta įri. 
Ķslenzki įlišnašurinn hefur nś innleitt samstarf viš OR um bindingu koltvķildis ķ jaršlögum.  Erfišasti og dżrasti hjallinn er aš nį koltvķildinu śr kerreyknum, sem er žar ķ mjög litlum styrkleika.  Žaš er alls óvķst, aš žessi koltvķildisbinding ķ jaršlögum verši samkeppnisfęr viš kolefnisbindingu ķ gróšri hérlendis. Žess vegna er óhikaš hęgt aš stefna į ofangreindar fjįrfestingar ķ uppgręšslu og skógrękt og reikna meš įratugasölu į koltvķildiskvóta og nytjum af landinu.
 
 
 

 

 
 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband