Rafmagnsverš til fyrirtękja er ósamkeppnisfęrt

Fullyršingin ķ fyrirsögninni er ekki ótķmabęr forsögn um žróunina hérlendis į nęstu įrum, heldur stašreynd um raforkuverš nśna til fyrirtękja.  Rafmagnsverš til heimila hér er hins vegar lęgra en vķšast hvar annars stašar.  Viršist almenningur erlendis vera fórnarlamb hins frjįlsa uppbošsmarkašar raforku, en naušsynin į aš halda uppi samkeppnishęfri framleišslustarfsemi viršist hafa veitt fyrirtękjum ķ samkeppnisrekstri kost į hagstęšari samningum en heimilin bśa viš, e.t.v. ķ krafti jafnara įlags (betri nżtingar aflgetu virkjana, flutnings og dreifikerfis), meiri orkunotkunar yfir įriš frį fyrsta įri og žar af leišandi vegna fullnżtingar fjįrfestinga fyrr, langtķmasamninga (tryggar tekjur orkufyrirtękja į afskriftartķma fjįrfestinga) og hęrri aflstušuls en heimilisnotkun bżšur upp į.

Ķslenzk heimili njóta hins vegar enn góšs af, aš langtķmasamningar um raforkusölu viš stórnotendur hafa stašiš undir uppbyggingu raforkukerfisins į Ķslandi. Annars gęti raforkuverš til almennings ekki veriš lęgst hér.  Opinberar nišurgreišslur, sem kunna aš fela ķ sér mismunun neytenda, eru hins vegar bannašar innan EES, en žó viršist leyfilegt aš hygla neytendum eftir bśsetu (dreifbżlisķvilnun) og fyrirtękjum lķka. 

Fyrsta dęmiš, sem hér veršur tekiš til aš sżna fram į ósamkeppnisfęrt innlent orkuverš, er ašalfréttin į forsķšu Fréttablašsins, 11. nóvember 2019, undir fyrirsögninni:

"Telja orkuverš hér allt of hįtt":

""Orkuverš ķ mišborg Stokkhólms er 20 % lęgra en žaš, sem okkur bżšst į Ķslandi.  Sį munur eykst, ef gagnaver eru byggš uppi ķ Noršur-Svķžjóš.  Orkuverš hér er oršiš allt of hįtt eša 25-40 % hęrra en t.d. ķ Svķžjóš og Noregi", segir Eyjólfur Magnśs Kristinsson, forstjóri ķslenska gagnaversfyrirtękisins Advania Data Centers."

Žaš er ljóšur į rįši žessarar frįsagnar, aš hvorki er getiš umsaminna orkuverša erlendis né bošinna orkuverša hérlendis.  Žó er ekki įstęša til aš rengja stašhęfinguna um, aš bošiš orkuverš hér, meš flutnings- og dreifingarkostnaši eftir atvikum, sé um žrišjungi of hįtt til aš geta talizt samkeppnishęft viš Svķžjóš.

Ef ekki nįst neinir samningar viš fjįrfesta, erlenda eša innlenda, sem vališ geta śr stašsetningum ķ nokkrum löndum og talizt geta til stórnotenda (E>60 GWh/įr), žį veršur ekki hęgt aš rįšast ķ mešalstóra virkjun og lįta almenning njóta góšs af langtķmasamningum fyrir hluta orkunnar žašan, eins og gert hefur veriš hérlendis, heldur veršur žį orkuveršiš til almennings um 40 % hęrra en ella frį žeirri virkjun, af žvķ aš hśn fullnżtist svo seint.

  T.d. munu žį virkjanir ķ Nešri-Žjórsį leiša til töluveršrar veršhękkunar į markašinum hér.  Verst af öllu er žó aš ašhafast ekkert, en nś eru ķ raun og veru engar virkjanir į framkvęmdastigi, sem rįša viš eftirspurnaraukninguna į almenna markašinum aš orkuskiptunum meštöldum, sem er a.m.k. 130 GWh/įr. Žaš er mikil vį fyrir dyrum, ef sś skošun er rįšandi ķ išnašarrįšuneytinu, aš markašurinn muni hér leysa vandann.  Hann gerir žaš of seint, žvķ aš undirbśnings- og framkvęmdatķmi virkjana og flutningslķna er hér tiltölulega mjög langur.

""Ólafur Adolfsson, formašur Žróunarfélags Grundartanga, hefur einnig įhyggjur af hįu raforkuverši.  Į Grundartanga vinna um 1100 manns hjį 20 stórum og smęrri fyrirtękjum, og um 1000 til višbótar žjónusta svęšiš.  "Viš höfum miklar įhyggjur af hįu raforkuverši.  Žaš er varhugaverš žróun, aš veriš sé aš veršleggja ķslenzkan išnaš śt af samkeppnismörkušum.  Viš höfum ķtrekaš varaš viš žessu.  Žetta lżtur ekki eingöngu aš samkeppnishęfni nżrra verkefna.  Verja žarf žau störf, sem fyrir eru", segir Ólafur." [Undirstr. BJo.] 

Hér talar mašur meš góša yfirsżn um annaš af tveimur stęrstu išnašarsvęšum landsins, Grundartangann.  Hann segir žaš berum oršum, aš hįtt raforkuverš ķ landinu ógni nś atvinnuöryggi žśsunda manna og kvenna.  Į tķmum vaxandi atvinnuleysis, žegar atvinnuleysisbótaśtgjöld rķkisins eru farin aš slaga upp ķ 20 mrdISK/įr, er žetta algerlega óįsęttanlegt, af žvķ aš aš žaš er žarflaust.  Žaš eru rķkisfyrirtęki, sem standa fyrir žessari óheillažróun į Grundartanga og annars stašar, Landsvirkjun og Landsnet (ON og LV selja NĮ raforku, LV selur Elkem Ķslandi raforku).  Bįšir žessir raforkubirgjar og flutningsfyrirtękiš LN hafa skilaš arši undanfarin įr, og forstjóri Landsvirkjunar hefur ķ a.m.k. 5 įr gumaš af žvķ, aš fyrirtęki hans myndi į "nęstu įrum" skila rķkisstjóši 20 mrdISK/įr ķ aršgreišslum.  Hann žarf žess vegna ekki aš ganga jafnhart fram og hann gerir viš aš hękka verš raforku umfram žanžol gjaldeyrisskapandi og atvinnuskapandi fyrirtękja ķ landinu, sem vilja žó halda starfsemi sinni įfram ķ von um betri tķš.

Žess er skemmst aš minnast, aš forstjóri LV stóš ķ haršvķtugum deilum viš stjórnendur Elkem Ķsland (įšur Ķslenska jįrnblendifélagiš), sem varš fertugt ķ sumar, um endurnżjun rafmagnssamnings, sem hafši runniš sitt skeiš į enda.  Samningar nįšust ekki vegna kröfugeršar Landsvirkjunar um hękkun į raforkuverši, sem stjórnendur Elkem Ķsland gįtu ekki séš, aš fyrirtękiš gęti stašiš undir viš gildandi markašsašstęšur.  Fór žį įgreiningurinn fyrir geršardóm.  Hann hefur žvķ mišur ekki veriš birtur, en ķ kjölfar hans lżsti forstjóri Landsvirkjunar yfir megnri vanžóknun og fullyrti, aš hann vęri undir kostnaši Landsvirkjunar viš aš framleiša rafmagniš til Elkem Ķsland.  

Hér er bżsna djśpt tekiš ķ įrinni, og forstjórinn skįkar žar ķ skjóli leyndarinnar, sem hann vill, aš hvķli yfir samningum žessa rķkisfyrirtękis.  Hér krystallast veršlagningarstefna Landsvirkjunar og um leiš sś kśvending, sem oršiš hefur į stefnu fyrirtękisins gagnvart atvinnuuppbyggingu og išnžróun ķ landinu meš žessum forstjóra og nśverandi stjórn Landsvirkjunar, įn žess aš fulltrśar eigendanna, Alžingismenn, hafi komiš nįlęgt žessari stefnumótun, svo aš vitaš sé.  

Forstjórinn getur ekki įtt viš raunverulegan (mešaltals) vinnslukostnaš Landsvirkjunar, žvķ aš upphaflegi rafmagnssamningurinn viš Ķslenska jįrnblendifélagiš var reistur į Sigölduvirkjun.  Lįn hennar vegna eru upp greidd, og virkjunin hefur aš mestu veriš bókhaldslega afskrifuš.  Vinnslukostnašurinn nemur žess vegna ašeins rekstrar- og višhaldskostnaši virkjunarinnar, sem er lķklega innan viš 0,5 ISK/kWh, en gizka mį į, aš śrskuršur geršardómsins hafi jafngilt um 4 ISK/kWh fyrir forgangsorku til verksmišjunnar. Landsvirkjun malar gull į žessum višskiptum meš raforku, žar sem veršiš er um įttfaldur tilkostnašurinn. 

Hvaš į forstjóri Landsvirkjunar žį viš ?  Hann fylgir dyggilega fram stefnu Evrópusambandsins, ESB, um veršlagningu raforku, en hśn er ķ stuttu mįli žannig, aš raforkuveršiš eigi aš endurspegla kostnaš raforku frį nęstu virkjun, ž.e. veršiš til neytenda į aš endurspegla jašarkostnaš vinnslu, flutnings og dreifingar, til aš skapa nęgan hvata til fjįrfestinga ķ nżjum mannvirkjum (virkjunum, ašveitustöšvum, loftlķnum, jaršstrengjum, dreifistöšvum). Žetta er haršsvķruš markašshyggja Landsvirkjunar, sem mun eyšileggja samkeppnishęfni landsins, žvķ aš erlendis njóta fyrirtęki ķvilnana til aš varšveita veršmętasköpun og atvinnusköpun.  Žaš er afar ólķklegt, aš žessi kśvending Landsvirkjunar frį stefnu, sem Sjįlfstęšisflokkurinn og Alžżšuflokkurinn lögšu blessun sķna yfir viš stofnun Landsvirkjunar meš lögum frį Alžingi įriš 1965, njóti nokkurs fylgis ķ hinu myndarlega steinhśsi viš Austurvöll.  Žó viršist išnašarrįšherra lįta sér vel lķka. Hverju sętir sś vęrukęrš, į mešan Róm brennur ? Meš žessa stefnu viš stżriš veršur erfitt eša ómögulegt aš nį samningum į milli Landsvirkjunar og "Paradise Farm", sem hefur į stefnuskrį aš reisa 10 ha ylręktarver į Vķkursandi viš Žorlįkshöfn, žar sem rękta į tómata, papriku og salat fyrst ķ staš, og sķšar meir er ętlunin aš bęta viš sušręnum įvöxtum į borš viš papaja og mangó. Žaš vantar tengipunkt hjį Landsneti fyrir žessi višskipti, en žaš er afar ešlilegt aš raforkan komi frį tengivirki viš virkjun ķ Nešri-Žjórsį og hugsanlega frį nżrri ašveitustöš, sem sjį mundi jafnframt hinum vaxandi žéttżlisstöšum Įrborg og Hveragerši fyrir nżrri orkuleiš.  Hér er um gjaldeyrisskapandi hagsmunamįl fyrir Sunnlendinga og landsmenn alla aš ręša, sem žingmenn ęttu aš fylgjast meš.  Į tķmum mikils nasablįsturs yfir kolefnissporum vegna innflutnings er ekki verjandi, aš rķkisfyrirtęki dragi lappirnar viš aš raungera umhverfisvęnt verkefni, sem getur dregiš śr innflutningi gręnmetis, sem ręktaš er meš stóru kolefnisspori. 

Forstjóri Landsvirkjunar tekur rangan pól ķ hęšina viš veršlagningu raforku.  Hann viršist horfa framhjį žeirri stašreynd, aš viš śtreikning į kostnaši raforku frį nżrri virkjun skiptir höfušmįli, hve langan tķma tekur aš fullnżta hana.  Ef t.d. 1200 GWh/įr virkjun žarf aš fį 5,0 ISK/kWh frį almenningsveitum, žį žyrfti hśn ašeins 3,6 ISK/kWh frį notanda į borš viš Elkem Ķsland til aš skila sömu aršsemi. Žetta er grundvöllur žess, aš ķslenzk heimili ķ žéttbżli njóta lķklega lęgsta raforkuveršs ķ heimi įn nišurgreišslna hins opinbera, en žaš er hins vegar enn žį "svķnaš" į notendum ķ dreifbżli eftir innleišingu Orkupakka #1 įriš 2003. 

Žetta į sér žó ekki lagastoš ķ orkupakkanum, žvķ aš leyfilegt er aš umbuna neytendum į grundvelli bśsetu. Hér er žeim hins vegar refsaš, bęši heimilum og fyrirtękjum, og felur žetta ķ sér ólķšandi mismunun innan sömu dreifiveitu.

Fyrsti žingmašur Norš-Vesturkjördęmis, Haraldur Benediktsson, hefur barizt fyrir leišréttingu į "svķnarķinu" į Alžingi.  Annar mašur į lista Sjįlfstęšisflokksins ķ sama kjördęmi gegnir embętti išnašarrįšherra og er žar af leišandi ķ lykilstöšu til aš hafa forgöngu um breytingar til batnašar, en hvorki gengur né rekur į žessum bę.  Hvers konar verkstjórn er žar eiginlega viš lżši ?  Ef embęttismenn eru tregir ķ taumi, žarf einfaldlega aš bregša saxi og höggva į hnśtinn. Til aš bregša saxi žurfti kraft, įręšni og vilja.

Gegndi Haraldur žessu embętti, vęri trślega margt meš öšrum brag ķ žessu rįšuneyti. Góšur bóndi, sem kann aš taka til hendinni į jörš sinni, getur rekiš rįšuneyti meš myndarbrag og rekiš erindi žess į fundum rķkisstjórnar og Alžingis. Haraldur skrifaši góša grein aš vanda ķ Moggann 17.09.2019,

"Žetta er spurning um sanngirni og jafnręši":

"Afleišingar af breytingum, sem geršar voru į raforkumarkaši eftir 2003 hafa sett ljótan blett į breytingar, sem ķ mörgu voru annars skynsamlegar. En hvaš sem hverjum finnst, er samt ekki hęgt aš segja, aš uppstokkun raforkumarkašar sé um aš kenna. Ašskilnašur framleišslu og flutnings var ķ sjįlfu sér ekki neikvętt skref. En viš veršum aš horfast ķ augu viš žį stašreynd, aš framkvęmdin tókst illa og hefur bśiš til misvęgi milli landsmanna og veriš mörgum žungur baggi. Žetta misvęgi veršur aš leišrétta, og koma į jafnręši milli allra, óhįš bśsetu."

Žaš er raunar vafasamt aš halda žvķ fram, aš uppskipting ķslenzka raforkukerfisins ķ kjölfar innleišingar Orkupakka #1 frį ESB hafi veriš skynsamleg viš ķslenzkar ašstęšur, enda var ESB mešvitaš um, aš slķkt orkar tvķmęlis fyrir lķtil og einangruš raforkukerfi, og veitti slķkum valfrelsi um žessa framkvęmd.  Ķslendingum var žess vegna ķ lófa lagiš aš leita undanžįgu um uppskiptingu Landsvirkjunar og stofnsetningu Landsnets, en slķk undanžįga var žį Framsóknarflokkinun, sem fór meš išnašar- og orkumįlin, ekki žóknanleg. 

Fyrir tķš žessarar uppskiptingar veitti Landsvirkjun įgóša sķnum af orkusölu, m.a. til stórišju, til uppbyggingar flutningskerfisins.  Nś greišir Landsvirkjun arš til rķkissjóšs og Landsnet fjįrmagnar flutningskerfiš meš tveimur gjaldskrįm, fyrir almenningsveitur og fyrir stórnotendur meš langtķmasamninga. Af žessum įstęšum er ljóst, aš žessi hluti raforkukerfisins er nś neytendum dżrari en hann var.  Hiš sama į viš um dreifikerfiš.  Žar var įšur samžętting raforkuvinnslu og dreifingar, en hśn var bönnuš viš hina óžörfu innleišingu Orkupakka #1.  Nś žarf dreifikerfiš aš fjįrmagna sig sjįlft, og žaš hefur valdiš miklum kostnašarhękkunum fyrir neytendur.  Ofan į žetta bętist, aš hagkvęmni stęršarinnar, sem žó var fyrir hendi, var fórnaš į altari samkeppni, sem aldrei varš og getur ekki oršiš ķ okkar fįkeppnisumhverfi. Žetta eru veigamiklar skżringar į hękkun rafmagnsveršs til notenda, sem valdiš hefur ósamkeppnishęfni greinarinnar, meš alvarlegum afleišingum fyrir umfang fjįrfestinga og afkomu atvinnulķfs ķ landinu. 

Um afleišingarnar į allmarga kjósendur žingmannsins og flokks hans skrifar Haraldur Benediktsson:

"Ķbśar dreifšari byggša hafa upplifaš miklar hękkanir į orkuverši frį žessum breytingum.  Žaš er stašreynd, sem loksins fékk almennilegt kastljós ķ umręšu um orkupakka 3.  

Veruleikinn er, aš ķbśar dreifbżlis, į dreifisvęši Rarik, hafa žurft aš sęta žvķ, aš flutningskostnašur į raforku hękkaši um rķflega 100 % įrin 2005-2017.  Į sama tķma nutu ķbśar į žéttbżlissvęšum Rarik verulegrar raunlękkunar - eša um 44 % hękkunar mešan veršlag hękkaši um 80 %." 

Ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, komst hagfręšiprófessorinn Ragnar Įrnason aš žeirri nišurstöšu, aš mešalhękkun til almennings (raforka, flutningur, dreifing) į ofangreindu tķmabili (2004-2018) hefši numiš um 8 % aš raungildi. Žaš er mešaltalshękkun fyrir öll heimili landsins og er bein afleišing af skipulagsbreytingu, sem į ekki viš ķslenzkar ašstęšur. Sś mikla hękkun til dreifbżlis, sem Haraldur gerši grein fyrir, er lķka sjįlfskaparvķti, en er ekki įskilin ķ orkupökkunum.  Žvert į móti er dreifbżlisķvilnun višurkennd, og ESB er aš jafna orkuveršiš innan vébanda sinna meš žvķ aš hvetja til öflugra samtenginga į milli orkusvęša. Hérlendis er samtengingu į milli orkusvęša enn įbótavant, sem veldur miklum aukakostnaši. Sleifarlag stjórnvalda viš aš leišrétta žetta óréttlęti er óafsakanlegt.

Hér er žį komin aš einhverju leyti skżringin į ósamkeppnishęfni Ķslands į raforkusvišinu.  Hśn į rętur aš rekja til innleišingar Ķslands į löggjöf ESB į orkusvišinu, s.k. orkupökkum.  Vinnslufyrirtękin spenna upp veršiš og rembast viš aš skila sem mestum arši; flutnings-og dreifingarfyrirtękin verša aš fjįrmagna sig sjįlf, en eru óhagkvęmar einingar og dreifingarfyrirtękin flest of lķtil. 

Hvaš er til rįša ?  Eigendastefnu opinberra raforkuvinnslufyrirtękja žarf aš móta žannig, aš žau skuli selja sķna orku į verši, sem spannar mešalkostnaš žeirra, en ekki jašarkostnaš, og aš žaš sé ekki žeirra keppikefli aš skila arši. Aršurinn į žess ķ staš aš fara beint til fólks og fyrirtękja, neytendanna. Fjįrmįlalegt frelsi Landsnets žarf aš auka og leyfa fyrirtękinu skuldabréfaśtgįfu til aš fjįrmagna dżrar framkvęmdir til aš dreifa kostnaši og draga śr hękkunaržörf gjaldskrįa.  Dreifiveitum žarf aš fękka, svo aš žęr stękki, ķ von um hagkvęmari rekstur.

Žį aftur aš tilvitnušum Fréttablašsuppslętti: 

 "Eyjólfur segir, aš raforkuhlutinn hér sé almennt ekki langt frį veršunum į Noršurlöndunum, en flutningshlutinn og dreifingin séu miklu dżrari."

 Hętti raforkuvinnslufyrirtękin aš stefna aš sķvaxandi aršgreišslum, geta žau lękkaš raunveršiš, eftir žvķ sem skuldastaša žeirra batnar.  Žaš getur aš nokkru vegiš upp į móti hįum flutnings- og dreifingarkostnaši og vonandi gert ķslenzka raforku aftur samkeppnishęfa.

""Žegar ķslenzkir raforkuframleišendur bera saman verš hér og ķ višmišunarlöndunum, nota žeir gjarnan verš į stundarmörkušum (spot) Noršurlanda og bera saman viš raforkuverš hér, sem bundiš er ķ langtķmasamningum.  Slķkur samanburšur er rangur, žvķ aš ķ langtķmasamningum um orkukaup į Noršurlöndum er verš töluvert ódżrara en stundarmarkašir segja til um", segir Eyjólfur.

Hann segir, aš gagnaver og ašrir nżlegir stórnotendur hér į landi greiši umtalsvert hęrra verš en uppgefiš mešalverš Landsvirkjunar til stórišju sé."

Ef žaš er rétt, aš hérlendir raforkuframleišendur noti mešalverš į "stundarmörkušum" Nord Pool til aš gefa sér višmišun um veršlagningu sinnar orku, žį gefa žeir sér, aš sértękir samningar viš notendur į borš viš gagnaver, t.d. 20 MW, 170 GWh/įr, tķškist ekki į stöšum, žar sem hluti orkunnar er bošinn upp ķ orkukauphöll.  Žaš er žį gróf yfirsjón hjį žeim, žvķ aš fyrirtękjum į svęši Nord Pool (Norš-Vestur Evrópa) bjóšast mun hagstęšari samningar en heimilum og smįnotendum (<20 GWh/įr).  Žetta hefur t.d. komiš ķ ljós, žegar garšyrkjubęndur hér hafa boriš saman bękur sķnar viš starfsbręšur ķ Hollandi, Noregi og Danmörku, en žeir greiša um 6,3 ISK/kWh fyrir raforkuna komna til sķn. Ennfremur verša raforkuvinnslufyrirtęki hér aš lķta til flutningskostnašarins, žvķ aš heildarverš į afhendingarstaš er žaš, sem skiptir višskiptavininn mįli og ręšur śrslitum um žaš, hvort samningar nįst. 

Samkvęmt įrsskżrslu Landsvirkjunar 2018 nemur vegiš mešalverš til stórišju į Ķslandi 28,3 USD/MWh.  Ef reiknaš er meš 15 % hęrra verši til gagnavera og flutningsgjaldi samkvęmt gjaldskrį Landsnets, fęst orkuverš P=32,5+5,5=38,0 USD/MWh=4,8 ISK/kWh įn dreifingarkostnašar.  Žetta verš ętti aš vera įsęttanlegt fyrir gagnaver, en ef dreifiveita kemur inn sem millilišur, žį getur veršiš hękkaš um 2,7 ISK/kWh og oršiš 7,5 ISK/kWh, sem er įreišanlega ósamkeppnishęft viš löndin, sem Ķsland keppir viš um hżsingu gagna.

Žaš eru miklar ranghugmyndir uppi hérlendis um skynsamlega veršlagningu raforku til stórišju į Ķslandi.  Sżnishorn yfirboršslegrar umfjöllunar gat aš lķta ķ forystugrein Višskiptablašsins 14. nóvember 2019,

"Furšulegar hugmyndir um raforkuverš".

Hśn hófst žannig:

"Landsvirkjun hefur unniš aš žvķ į undanförnum įrum aš fį hęrra verš fyrir raforkuna og draga śt tengingum raforkuveršs viš sveiflur ķ įlverši.  Hlutfall raforku, sem tengd er viš verš į įli, hefur lękkaš śr tveimur žrišju, og er nś hlutfalliš rķflega žrišjungur.  Žessi stefna beri [svo ?] žann įrangur, aš fyrirtękiš geti greitt 10-20 milljarša króna ķ arš til rķkisins į įri nęstu įrin.  Einnig er stefnt aš žvķ, aš sérstakur žjóšarsjóšur verši stofnašur, fyrst og fremst um aršgreišslur Landsvirkjunar."

 Žarna stendur einmitt hnķfurinn ķ kśnni. Landsvirkjun hefur ekki beitt hófsemi og forsjįlni viš veršlagningu į "vöru" sinni, en fyrirtękiš og margir višskiptavinir žess eru ķ samkeppni į alžjóšlegum mörkušum.  Ljóst er af dęmum, sem rakin hafa veriš af fjįrfestum, t.d. į sviši gagnavistunar, aš um yfirveršlagningu er aš ręša, žannig aš ekkert hefur oršiš af višskiptum hérlendis, af žvķ aš fjįrfestirinn fékk mun hagkvęmari orkusamning, t.d. annars stašar į Noršurlöndunum, jafnvel ķ mišborg Stokkhólms.  

Raforkukaup eru verulegur kostnašarlišur, jafnvel 30 % af heild, hjį įlverum.  Miklar sveiflur hafa alltaf veriš į įlverši, og lįdeyša eša offramboš į įlmörkušum hefur išulega valdiš lokun įlvera į Vesturlöndum, stundum tķmabundnum.  Samt hefur mešaleftirspurnaraukning įls ķ heiminum numiš 4 %/įr.

Įlver skapa fjölbreytileg störf, innan sem utan giršingar, og vķša mikil śtflutningsveršmęti, t.d. į Ķslandi, žar sem veršmętasköpunin er miklu meiri en svarar til andviršis raforkuvišskiptanna.  Žaš ber aš hafa ķ huga, aš vķša eru įlverin og orkuverin, sem sjį žeim og byggšarlaginu ķ kring fyrir raforku, t.d. vatnsorkuver ķ Kanada, ķ eigu sama ašila. Orkukostnašur žessara įlvera er ķ lįgmarki, e.t.v. 15 USD/MWh meš flutningi, og sama į viš stór įlver viš Persaflóann, žar sem įlverin og gasvinnslan oft į tķšum eru į sömu hendi.  Gefur auga leiš, aš žessi staša gerir öšrum įlverum, t.d. į Ķslandi, mjög erfitt um vik ķ samkeppninni. 

Žau hafa t.d. brugšizt viš meš fjįrfestingum til aš geta framleitt dżrari vöru, sérvöru. Žar af leišandi var žróuš sś leiš, aš įlver og raforkubirgjar žeirra deildu meš sér įhęttunni į įlmörkušunum žannig, aš einingarverš raforkunnar tęki miš af markašsverši į įli, t.d. įkvešinni vörutegund į LME (London Metal Exchange) markašinum.  Ķ ljósi ašstęšna er žetta ešlileg rįšstöfun, sem tryggir orkubirginum žį įvöxtun fjįrfestingar sinnar, sem hann telur duga ķ lęgšum, og ķ hęšum fęr hann góša įvöxtun og fleytir rjómann af hįu afuršaverši įlveranna. Žetta tengir ašila saman į gagnkvęmum hagsmunum. 

Nśverandi forstjóri Landsvirkjunar, örugglega meš stušningi stjórnar Landsvirkjunar, hefur rifiš žetta kerfi nišur, žegar eldri samningar hafa runniš sitt skeiš, žröngvaš fram verulegum hękkunum į grunnverši og sķšan vķsitölubindingu žess viš žętti, sem óskyldir eru afkomu birgis og višskiptavinar, eins og vķsitala neyzluveršs ķ Bandarķkjunum og vķsitala raforkuveršs į Nord Pool uppbošsmarkašinum. Hiš sķšara žżšir, aš sé gott vatnsįr og vindar blįsi vel ķ Norš-Vestur Evrópu, žį lękkar raforkuverš til Landsvirkjunar.  Žaš er varla glóra ķ žvķ. Ekki er vitaš til, aš umfjöllun um žessa afdrifarķku stefnubreytingu Landsvirkjunar hafi fariš fram į mešal fulltrśa eigandans, ķslenzku žjóšarinnar, og er žar įtt viš Alžingi.  

Viš slķka įkvöršun er margs aš gęta og dugar ekki, aš gęta einvöršungu skammtķma hagsmuna Landsvirkjunar, heldur žarf aš huga aš langtķma hagsmunum žjóšarinnar. Umfjöllun Višskiptablašsins er mjög einhliša, žar sem ekki er gętt aš žvķ, aš stefnan hlżtur aš vera hįmörkun viršisauka ķ landinu viš nżtingu orkulinda ķ eigu opinberra ašila, og til langframa žarf aš gęta   gaumgęfilega aš samkeppnisstöšunni viš śtlönd.  Žaš er ófullnęgjandi aš lķta į skammtķmagróša einstakra fyrirtękja og aršgreišslna žeirra ķ rķkissjóš eša ķ borgarstjóš.  

 

 

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Heišarsson

Sęll Bjarni og žökk fyrir žennan góša pistil. Viš hann er engu aš bęta, en žó stingur ķ augu mér eitt og annaš.

Žś nefnir Harald į Reyn og telur hann vera barįttumann gegn "svķnarķinu" og nefnir žar skrif hans ķ dagblaš. Halli var einstaklega duglegur talsmašur bęnda, mešan hann gegndi forustu Bęndasamtakanna. Žegar hann fór ķ framboš til alžingis, žį sótti hann mörg atkvęši ķ sķnu kjördęmi, enda einstaklega skżr nįungi į ferš og rökfastur, aš menn töldu. Žvķ mišur hefur hann ekki stašiš undir vęntingum kjósenda sinna, fyrst meš žvķ aš lįta eftir rįšherraembętti, sem kjósendur hans töldu hann sannarlega eiga og sķšan ķ sinnaskiptum sķnum varšandi op3. Hann į žó enn sķna fylgismenn ķ kjördęminu, žó margir hafi staldraš viš žegar framkoma hans ķ op3 varš ljós. Halli er hins vegar einstaklega góšur penni og gaman aš lesa skrif hans. En skrif og verk fara sjaldnar saman hjį honum, ólķkt žvķ sem įšur var.

Um varaformann Sjįlfstęšisflokks ętla ég ekki aš fjölyrša. Eitt er žó vķst aš hśn mun vęntanlega žurfa aš skipta um kjördęmi, ętli hśn aš fį traust sęti į alžingi. Hvaš žaš er sem veldur hennar framkomu viš žann mįlaflokk sem henni er ętlaš aš verja ķ sķnu rįšuneyti, išnašinum, er erfitt aš segja til um. Velvilji vill kannski halda žvķ fram aš vegna fjölskyldutengsla viš įkvešiš fyrirtęki į Grundartangasvęšinu, vilji hśn ekki berjast fyrir žvķ svęši, en žó er sś söguskżring langsótt.

Kvešja

Gunnar Heišarsson, 2.12.2019 kl. 20:14

2 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Gunnar.  

Sammįla žér.  Téšur Haraldur hefur kynnt óįnęgju sķna meš dreifbżlisgjaldskrį dreifiveitnanna opinberlega og ķ žingflokki sķnum, en žaš į enn eftir aš koma ķ ljós, hversu įgengt honum hefur oršiš, og drįttur śrbóta er oršinn pķnlega langur m.v. ešli višfangsefnisins.  Žaš er ekki hęgt aš verjast žeirri hugsun, aš dragbķturinn sé išnašarrįšuneytiš, og žar ber žingmašur įbyrgš, sem er į eftir honum į lista flokksins ķ NV.  Žetta hlżtur aš skapa spennu ķ kjördęminu, og įstandiš getur ekki varaš til frambśšar.  Ég sé ekki, aš rįšherra išnašar, orku o.fl. hafi haft erindi sem erfiši ķ žetta rįšuneyti, og geršir og ašgeršaleysi hennar žar vekja enga hrifningu, sķzt į Grundartanga. 

Bjarni Jónsson, 3.12.2019 kl. 10:56

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband