Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Bįbiljurnar rķša ekki viš einteyming

Sżnt hefur veriš fram į, aš kosningabarįtta vinstri gręnna hefur snśizt um fullyršingar, sem eru algerlega śr lausu lofti gripnar.  Žaš er klifaš į lygum, sem eiga aš réttlęta bylgju skattahękkana, ef/žegar vinstri flokkarnir nį tangarhaldi į rķkisvaldinu. Ómerkilegheitin ganga svo langt, aš reynt er aš telja fólki trś um, aš almenningur muni ekki verša var viš neinar skattahękkanir. 

"Hlišrun" byrša er bara kjaftęši. Hįtekjuskattur į laun yfir 25 MISK/įr, eignaskattur į hreina eign yfir MISK 150 og eyšileggjandi hękkandi veišileyfagjald mun tķmabundiš auka įrlegar skatttekjur rķkissjóšs um minna en miaISK 20, sem er ašeins 10 % af fjįrmagninu, sem žarf ķ loforšaflaum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs.  Žar eru hreinręktašir loddarar og lżšskrumarar į ferš, sem munu ekki vita sitt rjśkandi rįš ķ rķkisstjórn. Nś er Katrķn Jakobsdóttir farin aš masa um samrįš viš stjórnarandstöšu į Alžingi og samrįš viš ašila vinnumarkašarins, en žaš veršur ekkert samrįš um heimskupör hennar.  Žetta fjas er ašeins yfirbreišsla į įkvaršanafęlni hennar sjįlfrar.

Bįbiljurnar, sem hraktar hafa veriš meš vķsun til OECD-Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs og Credit Suisse eru um, aš į Ķslandi sé meiri tekju- og eignaójöfnušur en annars stašar ķ noršanveršri Evrópu og aš žetta žurfi aš leišrétta meš tekjuskattshękkunum bęši į launatekjur og fjįrmagnstekjur, endurupptöku eignaskatts, og hver veit, nema hękkun erfšafjįrskatts fįi aš fljóta meš annarri tvķsköttun.  Skattborgarans bķšur ógnarstjórn villurįfandi sauša, sem vita ekkert ķ sinn haus.  Nišurstašan verša hrossakaup a la Reykjavķk, öll ķ boši skattborgaranna.

Žaš er dęmigert sišleysi aš hįlfu sossanna aš reisa kosningabarįttu sķna og vęntanlega rķkisstjórnarstefnu į lygum.  Žegar hallaš hefur į žį ķ rökręšunum, hafa žeir sķšan sett mykjudreifarana ķ gang.  Žaš er lżsandi fyrir innrętiš, žvķ aš ķ žeim ranni hefur jafnan gilt, aš tilgangurinn helgi mešališ. Žar sem žannig hįttar til, skiptir sišferši og heišarleiki engu mįli.   

Fyrir utan sišleysiš žį er furšufįvķslegt aš leita sér ekki haldbęrra upplżsinga um žaš, sem ętlunin er aš lįta kosningabarįttuna snśast um.  Hjį OECD hafa komiš fram óyggjandi gögn, sem sżna svart į hvķtu, aš tekjujöfnušur er mestur į Ķslandi af öllum rķkjum OECD, og hjį Credit Suisse hafa birzt gögn, sem sżna, aš eignajöfnušur į Noršurlöndunum er mestur į Ķslandi og jafnframt mestur į mešal aušugra rķkja ķ heiminum.

Tryggvi Žór Herbertsson, hagfręšingur, benti jafnframt į žrišju bįbilju hinna rakalausu og berstrķpušu vinstri flokka ķ Morgunblašsgrein į bls. 29 žann 14. október 2017. Hśn er sś, "aš laun og aušur séu meš lęgsta móti į Ķslandi, og žar meš séu lķfskjör ķ mun verra horfi en ķ nįgrannalöndunum.  Fyrst örlķtiš um rķkidęmi Ķslendinga.  Samkvęmt rannsókn Credit Suisse eru aušęfi fulloršinna Ķslendinga žau nęstmestu aš mešaltali į eftir Sviss af öllum žjóšum heims.  Ekki meira um žaš.

Annaš - ef landsframleišsla į mann į mešal rķkja heims er skošuš, kemur ķ ljós, aš įętlaš er, aš hśn verši sś fimmta hęsta ķ heiminum [į Ķslandi] į žessu įri.  Einungis Lśxemborg, Sviss, Noregur og Makaó bśa viš meira rķkidęmi į žennan męlikvarša en Ķsland.  Žetta mį lesa śr gögnum frį Alžjóša gjaldaeyrissjóšinum."

Žaš er alveg sama, hvar boriš er nišur.  Žaš stendur hvergi steinn yfir steini ķ mįlflutningi žessa lįgkśrulega og brenglaša fólks, sem heldur daušahaldi ķ kenningar sķnar um, aš ķslenzka žjóšfélagiš sé einhvers konar eymdarsamfélag, sem sé ekki viš bjargandi įn stórfelldra inngripa stjórnmįlamanna til aš bęta kjör alžżšunnar.  Öllum ętti aš vera oršiš ljóst, aš žetta eru einfeldningsleg öfugmęli, sem engan veginn eiga viš raunverulegar žjóšfélagsašstęšur į Ķslandi, heldur ķmyndaš žjóšfélag slagoršaglamrarans Katrķnar Jakobsdóttur og sósķalistķskra fylgifiska hennar.  

Sveimhugar og grillupśkar af žessu tagi eru ófęrir um aš stjórna heilu žjóšfélagi.  Žess vegna mun illa fara meš žetta fólk ķ Stjórnarrįšinu. Žaš mun beita röngum rįšum, sem skapa munu fleiri vandamįl en žau leysa.  Žaš er vegna žess, aš sżn sósķalista į višfangsefnin er röng og forgangsröšunin brengluš.

Žaš er enda eins vķst og nótt fylgir degi, aš kaupmįttur rįšstöfunartekna heimilanna mun minnka fljótlega eftir aš įhrifa fķflagangs žeirra meš tekjur og gjöld rķkissjóšs fer aš gęta. 

Žaš er jafnframt vķst, aš landsmenn vęru ekki ķ sinni frįbęru stöšu nś, ef undirmįlslišiš hefši vermt rķkisstjórnarstólana eftir kosningarnar 2013 og hingaš til.  Nęgir aš nefna "skuldaleišréttingu heimilanna", uppgjör rķkissjóšs viš žrotabś bankanna meš stórfelldum stöšugleikaframlögum ķ rķkissjóš og afnįm gjaldeyrishaftanna (enn eru žó hömlur į innflęši). Fjórar marktękar einkunnagjafir eru hękkun alžjóšlegs lįnshęfismats į rķkissjóši, mikil skuldalękkun hans, lękkun vaxta Sešlabankans og lįg veršbólga, sem žó hefur veriš męld óžarflega hį vegna of mikils vęgis hśsnęšislišarins.

Einn af žeim sköttum, sem Katrķn Jakobsdóttir ętlar aš hękka, ef/žegar hśn kemst aftur til valda, er fjįrmagnstekjuskattur.  Sumir hagfręšingar telja, aš sś skattlagning hafi neikvęšust įhrif į hagvöxtinn.  Flokksmenn Katrķnar hafa margir hverjir horn ķ sķšu hagvaxtar, sem žeir tengja viš ósjįlfbęra neyzlu og ofneyzlu, og žess vegna mį bśast viš mikilli hękkun žessarar skašlegu skattheimtu, sem žó er įętlaš, aš afli rķkissjóši ašeins 3,4 % skatttekna įriš 2018. Žessi skattstofn skreppur aušveldlega saman viš hęrri skattheimtu og stękkar aš sama skapi viš lęgri skattheimtu. Er til of mikils męlzt, aš vinstri menn hugsi einhvern tķma mįliš til enda, en gösslist ekki įfram aš afloknum hrossakaupum ķ samsteypustjórninni ? 

Um vķštękar og slęmar afleišingar žessarar skattheimtu ritaši Vilhjįlmur Bjarnason, Alžingismašur, ķ Morgunblašiš, 13. október 2017:

"Frjįls sparnašur meš frjįlsri žjóš":

 

Žvķ mišur er žaš svo, aš allir hvatar ķ žessu samfélagi, sér ķ lagi skattalegir, eru til aš auka skuldsetningu og draga śr sparnaši.  Raunar er žaš svo, aš slķkir hvatar leiša aš lokum til erlendrar skuldsetningar, greišsluhalla viš śtlönd og žeirra meina, sem af slķkum halla leiša, sem eru gengisfellingar og kjaraskeršingar, sem fylgja gengisfellingum.  Žeir, sem vilja draga śr peningalegum sparnaši, eru landsölumenn."

Žaš eru įlög į veruleikafirrtum vinstri mönnum, aš žeir viršast enga grein gera sér fyrir afleišingum skattahękkana sinna į hegšun skattborgaranna. Hśn getur žó hęglega leitt til landflótta og samdrįttar ķ atvinnulķfinu, sérstaklega viš nśverandi ašstęšur, žar sem hagkerfiš er takiš aš hęgja į sér.  Aš lįta skattheimtuna rįšast af gešžótta stjórnmįlamanna og pólitķskum kennisetningum ķ staš skżrra hagfręšilegra raka er ótrślega frumstętt og kemur eins og skrattinn śr saušarleggnum į 21. öld.  Katrķn Jakobsdóttir hefur ekki enn aflaš sér grundvallar žekkingar ķ hagfręši og į efnahagsmįlum Ķslands.  Ętlar hśn aš lęra meš žvķ aš fara sįrsaukafullu leišina ?  Er žaš ekki of mikil leti ?

Žótt skattheimtan sé aš forminu til 20 % nśna af fjįrmagnstekjum, er hśn ķ raun miklu hęrra hlutfall af raunvöxtum, sem er hiš ešlilega skattaandlag, en alls ekki veršbótažįtturinn.  Ef t.d. veršbótažįtturinn er 2 % og vextir 3 % af sparifjįrupphęš, žį veršur skattheimtan af raunįvöxtuninni 33 %.  Žetta er svo mikil skattheimta, aš hśn letur til sparnašar, samfélaginu til stórtjóns.  Žessa skattheimtu ętti aš lękka nišur ķ 10 % af raunįvöxtun einvöršungu.  Slķk ašgerš fęli ķ sér jįkvęšan hvata til aukins sparnašar, og mikill sparnašur einstaklinga er undirstaša heilbrigšs hagkerfis.  Samkvęmt lögmįli Lafflers munu tekjur rķkisins af fjįrmagnstekjuskatti hękka viš slķka skattheimtulękkun, en žęr eru įętlašar miaISK 28,5 įriš 2018.

Um žetta skrifaši Vilhjįlmur Bjarnason:

"Sparnašur er aldrei hęttulegur. Sparnašur er forsenda framfara og nżsköpunar. Ķ öllu tali um skattlagningu fjįreigna er hvatinn sį aš gera śtlendinga rķka.  Aušvitaš į markmišiš aš vera aš gera Ķslendinga frjįlsa."

Žetta er umhugsunarvert hjį Vilhjįlmi.  Frjįls er einvöršungu sį, sem nżtur fjįrhagslegs sjįlfstęšis.  Margir Ķslendingar hafa žurft aš fórna fjįrhagslegu frelsi sķnu tķmabundiš į fyrri hluta ęvinnar til aš öšlast slķkt frelsi sķšar į ęvinni.  Hęgri og vinstri stjórnmįlaflokka greinir ašallega į um žaš, hvort almenningi eigi aš gefast kostur į aš safna eigin fé um dagana eša hvort hiš opinbera eigi jafnóšum aš gera upptękt allt, sem aflögu er.  Vinstri flokkarnir hérlendis hafa skrśfaš skattheimtuna upp ķ rjįfur, en samt boša žeir skattahękkanir eftir kosningar 28. október 2017.  Śtgjaldaloforšin eru samt margföld į viš žęr skattahękkanir, sem nefndar hafa veriš, svo aš engu er lķkara en vinstri flokkarnir hyggist ķ raun halda enn śt ķ skuldsetningarfyllerķ, ž.e. hętta aš grynnka į skuldasśpu rķkissjóšs, en dżpka hana žess ķ staš.  Aš senda börnunum reikninginn meš žessum hętti vęri eftir öšru hjį vinstri mönnum.  Žaš er hįmark įbyrgšarleysis glįmskyggnra stjórnmįlamanna.  

Aš lokum žessi tilvitnun ķ Vilhjįlm Bjarnason um žjóšhagslegt mikilvęgi sparnašar:

"Žaš er nefnilega žannig, aš almannatryggingakerfi, sem hér hefur veriš byggt upp, greišir einungis lįgmarksbętur.  Til žess aš treysta žaš žurfa einstaklingar aš byggja upp sinn višbótar lķfeyrissparnaš og aš eiga frjįlsan sparnaš žvķ til višbótar.  Til žess žarf aš vera hvati, en ekki, aš sparnašurinn sé einungis skattaandlag. 

Hinn frjįlsi sparnašur byggir upp velferš allra ķ samfélaginu, ekki ašeins žeirra, sem eiga, žótt žeir njóti sķšar.

Meš žeirri aldursskiptingu, sem er meš žjóšinni, geta bętur almannatrygginga aldrei oršiš grundvöllur ellilķfeyris.  Frjįls sparnašur og hvatar hans geta einungis bętt śr vanda almannatrygginga og lķfeyriskerfis."

Lękkum skattheimtu af fjįrmagnstekjum nišur ķ 10 % af raunįvöxtun.

 

  

 


Vindmylluriddara-gengiš: VG

Einkenni į mįlflutningi VG-félaga er, aš žeir bśa sér til gerviveröld og ęsa sig sķšan upp ķ hatrömmum andróšri viš "óréttlętiš" ķ žessum gerviheimi. Žessi skrżtna hegšun vinstri gręnna hefur opinberazt ķ furšumįlflutningi žeirra ķ yfirstandandi kosningabarįttu um jöfnuš og kaupmįtt rįšstöfunartekna į Ķslandi, sem hefur veriš flett ofan af sem hreinum ósannindum.  VG-félagar eru furšudżr ķ pólitķskum sżndarveruleika, įn minnstu žekkingar į fjįrmįlum ķslenzka rķkisins og lögmįlum efnahagslķfsins.  Žeir svķfa um į raušu skżi klisja og slagorša. Sannkallašir vindmylluriddarar.

Sósķalistar komust ķ sįlarhįska viš fall Rįšstjórnarrķkjanna įriš 1990, og rįš žeirra śt śr žvķ hugmyndafręšilega öngstręti var aš hverfa į vit sżndarveruleika.  Žį skįlda žeir upp "óréttlįta og spillta" gerviveröld, og sefja sig upp ķ hatramma barįttu gegn henni. Žetta höfum viš séš ķ mįlflutningi Hugos Chavez og Nicolas Maduros ķ Venezśela, og žetta sjįum viš į Ķslandi, žar sem sósķalistar skįlda upp svišsmynd af fįtękt, ójafnrétti og misskiptingu efnislegra veršmęta, sem stenzt enga skošun.

Formašur VG, Katrķn Jakobsdóttir, gaf innsżn ķ forneskjuleg hugarfylgsni sķn į Flokksrįšsfundi VG 19. įgśst 2017.  Žar varpaši hśn ljósi į fįrįnlega svišsmynd, sem hśn hefur dregiš upp af Ķslandi og į sér enga stoš ķ raunveruleikanum:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Kjósendur ęttu aš velta žvķ fyrir sér, hvaša efnahagskerfi žaš er, sem "litla stślkan meš eldspżturnar og pśšurtunnuna" vill, aš leysi nśverandi efnahagskerfi af hólmi.  Nišurstaša blekbónda er sś, aš žaš eigi żmislegt skylt viš "alręši öreiganna".  

Žarna er forsenda formanns vindmylluriddara-gengisins sś, aš į Ķslandi eigi sér staš "vaxandi misskipting gęšanna".  Žessi forsenda formannsins er röng.  Tekjujöfnušur er hvergi meiri į Vesturlöndum en į Ķslandi samkvęmt alžjóšlegum GINI-ójafnašarstušli, og žessi ójafnašarstušull hefur fariš nįnast stöšugt lękkandi frį tķš vinstri stjórnarinnar 2009-2013.  Žarf mikla ósvķfni eša ótrślega fįvķsi, og er hvorug gott vegarnesti inn į Alžingi og jafnvel ķ stól forsętisrįšherra, til aš varpa fram žessum ósannindavašli.  

Lķtum žį į eignastöšuna.  Hagstofan birti ķ v. 40, fyrstu viku október 2017, įrlegar tölur um eigna- og skuldastöšu einstaklinga og heimila.  Eigiš fé heimilanna jókst um 13 % įriš 2016 og fór ķ rśmlega miaISK 3300 (mia=milljaršur) ķ įrslok.  Žetta sżnir minnkandi skuldsetningu og aukiš efnahagslegt öryggi almennings.  Efsta eignatķund heimilanna į 62 % heildareignanna eša miaISK 2100.  Erlendis er žetta hęrra hlutfall, enda er ķbśšareign almennari hér en vķšast hvar annars stašar, žótt sigiš hafi į ógęfuhlišina ķ žeim efnum į žessum įratugi vegna geggjašra veršhękkana af völdum lóšaskorts og śtleigu til feršamanna. Til aš lękka veršiš žarf einfaldlega aš stórauka frambošiš. Žį reka vinstri flokkarnir andróšur gegn sjįlfseignastefnu hśsnęšis.  Allt hefur žetta leitt til hlutfallslegrar fękkunar fólks, sem bżr ķ eigin ķbśš.  Žaš er brżnt velferšarmįl aš snśa žessu viš, svo aš yfir 90 % fjölskyldna nįi aš koma sér eigin žaki yfir höfušiš og tryggja žannig afkomu sķna til ęviloka, eins og bezt veršur į kosiš.

Hvaš eru žetta miklar hreinar eignir į mann ķ efstu tķund ?  100 MISK/mann (M=milljón) er mešaltališ, ž.e. hśs, bķll og nokkur peningalegur sparnašur.  Žaš er nś allt og sumt.  Vart er hęgt aš hugsa sér meiri eignajöfnuš ķ landi, žar sem ein helzta lķfeyristrygging landsmanna er eigiš hśsnęši, og bķll er hverjum manni naušsyn til aš komast ferša sinna.  

Annar męlikvarši į žróun eignastöšu fjölskyldnanna er breyting į fjölda meš neikvętt eigiš fé.  Fjölskyldum meš neikvętt eigiš fé ķ hśsnęši fękkaši įriš 2016 um 20 % og voru 5856 ķ įrslok meš aš mešaltali -MISK 5,0 ķ eigiš fé.  Fjölskyldum ķ eigin hśsnęši, sem ętla mį, aš bśi viš žröngan kost, fękkaši žannig um 1-2 žśsund.  Frį įrinu 2010, žegar alręmd "skjaldborg heimilanna" var viš lżši, hefur žessum fjölskyldum fękkaš um 70 %, en žęr voru žį 25“000 talsins.  Žetta er "bylting aušvaldskerfisins" til batnašar fyrir heimilin ķ landinu.  

Į įrabilinu 2010-2016 hefur eiginfjįrstaša einstaklinga hękkaš śr miaISK 1565 ķ miaISK 3343 eša rśmlega tvöfaldazt.  Til samanburšar hefur eiginfjįrstaša eignamestu tķundarinnar "ašeins" hękkaš um 53 %.  Aušvitaš munu firrtir vindmylluriddarar VG stinga hausnum ķ sandinn viš žessi tķšindi, en hvernig skyldi upplitiš į žeim verša viš žau tķšindi, aš eigiš fé 5. tķundarinnar hefur frį 2010 aukizt um 413 % og 6. tķundar um 317 %.  Fólk ķ tķundinni meš verstu eiginfjįrstöšuna hefur lękkaš nettóskuldir sķnar um helming.  Tveir eignatķundarhópar, 3. og 4. tķund, voru meš neikvętt eigiš fé įriš 2010, en žessi 20 % skattgreišenda eru nś meš jįkvętt eigiš fé.  

Óšinn skrifar um žetta ķ Višskiptablašiš 5. október 2017:

"Allt tal um, aš uppgangur sķšustu įra hafi veriš į kostnaš launafólks og bara til hagsbóta fyrir fjįrmagnseigendur og "aušvaldiš" er žvķ śr lausu lofti gripiš.  Žaš er gott aš hafa ķ huga ķ ašdraganda enn einna kosninganna."   

Žaš, sem hér hefur veriš dregiš fram af talnastašreyndum Hagstofunnar, sannar, aš eignajöfnušur ķ landinu hefur batnaš grķšarlega frį 2010 og hélt įfram aš batna įriš 2016.  Tali formanns vindmylluriddaragengisins um "vaxandi misskiptingu gęšanna" er į grundvelli ofangreindra tölulegu stašreynda bezt lżst sem helberri žvęlu, sem reist er į firrtu sósķalistķsku višhorfi til raunveruleikans.

  Katrķn Jakobsdóttir hefur nįš talsveršri leikni sem vindmylluriddari ķ aš draga upp falsmynd af žjóšfélaginu og sķšan aš rįšast į žessa falsmynd ķ anda byltingarsinnašra sósķalista, nįkvęmlega eins og vindmylluriddarinn "sjónumhryggi" į sinni tķš į Spįni réšist į vindmyllur, sem hann taldi illa dreka.  Žaš er ódżr kosningabarįtta aš ętla aš umbylta žvķ, sem er ekki til, og bošar ekkert gott fyrir hag landsins eftir kosningar 28. október 2017, ef vindmylluriddarar nį völdum.  Aš afneita stašreyndum og hśka ķ heimi tilbśningsins, leikritsins, hentar almenningi afskaplega illa, ef hinir firrtu sitja ķ Stjórnarrįšinu.    

 


Eymdarvķsitalan

Eymdarvķsitala er einfaldur męlikvarši į lķfskjör ķ einu landi.  Höfundur hennar er Arthur Okun, hagfręšingur, sem nefndi hana į ensku "The misery index", en sumir kalla hana "The economic discomfort index".  

Hśn er reiknuš žannig śt, aš tekin er veršbólga sķšustu 12 mįnušina, vb %, og mešaltals atvinnuleysi į sama tķmabili, al %, og lagt saman:

EV = vb % + al %.

Sķšan 1991 hefur EV yfirleitt veriš į bilinu 5-10, en įrin 2016-2017 bregšur svo viš, aš hśn er undir 5 og er um žessar mundir ķ sķnu sögulega lęgsta gildi, 4,2.  Eymdarvķsitalan hefur ekki fariš undir 5 sķšan įriš 1998. Hśn nįši hįmarki ķ įrslok 2008 og hefur nįnast samfellt veriš į nišurleiš sķšan.  Eymdarvķsitalan er nśna einna lęgst į Ķslandi af öllum löndum heims, enda er kaupmįttur launa hvergi hęrri, nema ķ Sviss.  Ķslendingar hafa skrišiš fram śr Noršmönnum, Dönum og Lśxemborgurum, hvaš kaupmįttinn varšar.  Žaš rķkir hins vegar óvissa um framhaldiš, og nokkurrar svartsżni er tekiš aš gęta um, aš takast muni aš varšveita žennan tiltölulega hįa kaupmįtt.  

Um žį, sem hęst hafa skoraš ķ Eymdarvķsitölu, skrifar Valdimar Įrmann, forstjóri GAMMA Capital Management, ķ Markaši Fréttablašsins, 4. október 2017:

"Ķ samanburši į eymdarvķsitölunni viš erlend rķki mį sjį, aš žau, sem skora verst ķ eymdarvķsitölunni, eru žau, žar sem efnahagsleg óstjórn og óstöšugleiki er mestur, og žar rķkir raunveruleg eymd."

 

Žaš er mikil hętta į žvķ, aš eftir kosningarnar 28. október 2017 stigi hér Eymdarvķsitalan.  Įstęšan er sś, aš žį er lķklegast, aš fylgi vinstri flokkanna og mišjumošsins dugi til aš mynda sams konar meirihluta um landsstjórnina og nś rķkir ķ Rįšhśsi Reykjavķkur, ž.e. vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar, eša mišjumoš ķ staš hinna ókręsilegu pķrata.  Ķ Reykjavķk hafa veriš mikil lausatök į fjįrmįlum og skuldum veriš safnaš upp ķ rjįfur žrįtt fyrir hįmarks skattheimtu į nįnast öllum svišum.  Skuldastaša Reykjavķkur-samstęšunnar, ž.e. borgarsjóšs og dótturfyrirtękja, er ósjįlfbęr, žannig aš nś stefnir ķ, aš yfir Reykjavķk verši settur tilsjónarmašur snemma į nęsta įratugi. Er žaš hrikaleg lķtillękkun fyrir eina höfušborg.

Ķ stuttu mįli mį telja įstęšur įrangursleysis vinstri manna viš stjórnun opinberra mįlefna žęr, aš žį skortir bęši žekkingu og įhuga į fjįrmįlum og įhrifum breytinga į opinberum gjöldum į hag og hegšun almennings, og tilhneigingu žeirra til aš ženja śt opinber umsvif og stjórnkerfi hins opinbera auk dómgreindarleysis, sem leišir til, aš žeir sjį ekki skóginn fyrir trjįnum og fara į flot meš glórulaus gęluverkefni.   

Nś hęgir į hjólum efnahagslķfsins į Ķslandi.  Žvķ til sannindamerkis lękkaši Sešlabanki Ķslands stżrivexti sķna um 0,25 % ķ byrjun október 2017 , og eru žeir žį 4,25 %.  Žaš mį žį bśast viš, aš atvinnulausum fjölgi ķ vetur frį nśverandi gildi, 2,8 %, žótt engar ķžyngjandi kvašir verši lagšar į fólk og fyrirtęki.  Žess vegna er rétta rįšiš nś aš halda įfram į braut skattalękkana.  Hękkun skatta skapar skilyrši brotlendingar hagkerfisins viš nśverandi ašstęšur.    

Vinstri gręn lögšu ķ vor fram hugmyndir um auknar tekjur rķkissjóšs viš umręšur um fjįrmįlaįętlun rķkisstjóšs 2018-2022 upp į um miaISK 333, stighękkandi frį 53 miaISK/įr til 75 miaISK/įr.  Žetta var til aš fjįrmagna heldur minni śtgjaldahugmyndir.  VG śtfęrši ekki hugmyndir sķnar um aukna fjįröflun fyrir rķkissjóš.  Katrķn Jakobsdóttir hefur ķ umręšum um žetta sżnt, aš hśn ber mjög takmarkaš skynbragš į fjįrmįl rķkisins, žvķ aš hśn hefur gert tilraun til aš telja fólki trś um, aš žessi tekjuöflun sé möguleg meš žvķ einvöršungu aš auka skattheimtu į efstu tekjutķunduna, aušugustu heimilin og sjįvarśtveginn.  Žetta hefur veriš hrakiš rękilega, en mįlflutningurinn afhjśpar téša Katrķnu sem loddara af ósvķfnustu gerš gagnvart žjóš sinni.  Hśn er žar meš oršin fullkomlega ótrśveršug og ķ engu treystandi.  Aš kaupa af henni notašan bķl vęri glapręši. 

Ef nż rķkisstjórn fjįrmagnar žetta meš aukinni skattheimtu į almenning, sem žeim ber aš gera ķ staš žess aš senda framtķšinni reikninginn, er hér um svo grķšarlegar višbótar įlögur į fólk og fyrirtęki (um 1,0 MISK/ķb) aš ręša, aš atvinnuleysiš mun örugglega vaxa mun hrašar en ella.  

Aukiš peningamagn ķ umferš veršur fylgifiskur žess aš hęgja į uppgreišslu rķkisskulda, en verja auknu fé žess ķ staš til rekstrar og fjįrfestinga į vegum rķkisins.  Aukiš peningamagn ķ umferš mun leiša til vaxandi veršbólgu, sem grefur undan lķfskjörum almennings og žyngir skuldabyrši flestra hśsnęšislįna.  Hętt er viš, aš žetta nżja, en gamalkunnuga įstand, skapi ólgu į vinnumarkaši. Eymdarvķsitalan nęr žį örugglega tveggja stafa tölu.  Vitleysan ķ vinstri gręnum getur oršiš žjóšinni dżrkeypt.   

Aukin skattheimta af fyrirtękjum į tķmum minnkandi hagvaxtar mun neyša žau til aš draga saman seglin ķ mannahaldi, enda mun hękkun tekjuskatts leiša til minni eftirspurnar vöru og žjónustu.  

Žetta saman lagt mun óhjįkvęmilega leiša til žess, aš žessi įgęti męlikvarši į stjórnarfar ķ landinu, Eymdarvķsitalan, mun taka stökk upp į viš, žegar įhrifa nżrrar vinstri stjórnar tekur aš gęta.  Mišaš viš hefšbundiš getuleysi vinstri manna til aš stjórna landinu, hiršuleysi um efnahagslögmįlin og andśš į hagvexti, žį er įstęša til aš óttast hękkun Eymdarvķsitölunnar um 2,0/įr, žannig aš hśn verši komin yfir 10,0, ef vinstri stjórn endist śt fullt kjörtķmabil, en žaš er sögulega séš óvenjuhį Eymdarvķsitala į Ķslandi.  Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žessu og hafa žį rķkulega ķ huga, aš borgaralegum rķkisstjórnum hefur tekizt svo vel upp aš undanförnu, aš Eymdarvķsitalan įriš 2017 nįši nišur ķ 4,2 og var į nišurleiš ķ október 2017.   

falkinn1_444247

  


Röng rįš viš vitlausu stöšumati

Meginvišhorf vinstri gręnna ķ žessari kosningabarįttu eru fallin um koll.  Meš öšrum oršum er undirstaša įróšurs Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, VG, fyrir Alžingiskosningarnar 28. október 2017 reist į ósannindum. Žaš er mikiš įhyggjuefni, ef vinstri gręnum tekst aš tęla fólk um hrķš til stušnings viš sig į fölskum forsendum į öld upplżsinganna.  Enn meira įhyggjuefni er, aš ķ sjįlfsblekkingu sinni um stöšu samfélagsins mun VG ķ rķkisstjórn framkvęma, eins og sżndarveruleiki flokksbroddanna sé sannleikur.  Landsmenn eru žį ķ stöšu skipverja undir stjórn blinds skipstjóra meš bilašan įttavita. Hvaš mį verša slķkum til bjargar ?

Katrķn Jakobsdóttir hefur įsamt öšrum frambjóšendum VG veriš eins og biluš plata, sem ķ sķbylju fer meš utan aš lęršar stašleysur um óréttlętiš ķ ķslenzku samfélagi, sem stafi af mjög ójafnri tekjuskiptingu og ójafnri eignadreifingu į mešal ķbśanna.  Nś er ekki lengur hęgt aš hękka skattana undir klisjunni: "Hér varš hrun", heldur sé nś žjóšarnaušsyn aš hękka skatta til aš jafna tekjuskiptingu og eignadreifingu ķ ķslenzka samfélaginu.  Žessi mįlflutningur vinstri gręnna er illa žefjandi "bolaskķtur", hreinręktaš bull, reist į samfélagslegum bįbiljum vindmylluriddara. 

Žaš er nįkvęmlega engin žörf į aš hękka neina skatta nśna.  Žvert į móti eru slķk heimskupör stórhęttuleg viš nśverandi efnahagsašstęšur og geta framkallaš hér "harša lendingu" meš "stagflation", ž.e. efnahagslega stöšnun meš veršbólgu og atvinnuleysi.  Skipiš er daušadęmt meš blindan skipstjóra og biluš siglingatęki ķ brśnni.  

Bįbilja VG #1: Žaš er svo mikill tekjuójöfnušur į Ķslandi, aš naušsynlegt er aš žrepskipta tekjuskattinum enn meir og hękka jašarskattheimtuna:

Žetta er gjörsamlega śr lausu lofti gripiš hjį VG, sem sżnir, aš meginmįlflutningur flokksins eru lygar einar, og rįšstafanirnar verša žess vegna stórskašlegar fyrir hagkerfiš.  Flokkurinn er algerlega ótrśveršugur, žvķ aš hann reisir ekki mįlflutning sinn į stašreyndum, heldur hugarórum, og  flokksmenn VG stunda hreint lżšskrum.

Samkvęmt nżjustu gögnum frį OECD, Efnahags- og framfarastofnuninni, er Ķsland ķ langnešsta sęti ójafnašarlistans, GINI, um ójafna tekjuskiptingu, žar sem efst tróna Sķle - meš 47 stig, Mexķkó-46 og Bandarķkin-39, en nešst eru Ķsland-23, Noregur-25 og  Danmörk-25.  Žaš er 10 % munur į Ķslandi og Noregi.  Žetta er heilbrigšisvottorš fyrir ķslenzka žjóšfélagiš, og žvķ ber aš fagna, aš jöfnušurinn hefur fariš vaxandi į undanförnum įrum vegna žeirrar stefnu ķ kjarasamningum aš hękka lęgstu laun tiltölulega mest.  Žaš er hins vegar hęgt aš ganga svo langt ķ jöfnun rįšstöfunartekna, aš naušsynlegur hvati til aš klķfa upp tekjustigann verši of veikur.  Žį tapar allt samfélagiš, af žvķ aš slķkt kemur nišur į landsframleišslunni.  

Bįbilja VG #2: Eignadreifingin er svo ójöfn į Ķslandi, aš naušsynlegt er aš taka upp eignaskatt, sem lygalaupar VG nefna aušlegšarskatt:

Samkvęmt gögnum frį Credit Suisse, sem Halldór Benjamķn Žorbergsson vitnar til ķ įgętri Morgunblašsgrein sinni 12. október 2017:

"Bįbiljur og stašreyndir um ójöfnuš tekna og eigna į Ķslandi":

"Žar kemur fram, aš eignajöfnušur į Noršurlöndum er hvergi meiri en į Ķslandi.  Ķ heildarsamanburši Credit Suisse er fjöldi rķkja meš minni eignaójöfnuš en Ķsland, en žau eiga žaš sammerkt aš vera mun fįtękari rķki.  Žaš er jįkvęš fylgni į milli eignaójöfnušar rķkja og rķkidęmis žeirra.  Lęgra menntunarstig dregur śr [eigna] ójöfnuši.  Aukiš rķkidęmi žjóša eykur hlutfallslegan [eigna] ójöfnuš vegna dreifingar fjįrmagns og framleišslutękja.  Jöfn dreifing fjįrmagns og fjįrmuna hefur veriš reynd; sś tilraun gekk ekki vel." 

Blautlegir draumar VG-forkólfa fjalla um žetta sķšast nefnda, ž.e. aš nį fram hérlendis į endanum jafnri dreifingu fjįrmagns og fjįrmuna, en žaš er ekki hęgt, nema skapa hér fįtęktarrķki, alręši öreiganna.  Vinstri gręnir eru ślfar ķ saušargęru.  Žeir koma óheišarlega fram, breišandi yfir nafn og nśmer.

Žaš er žess vegna įkvešiš hagstjórnarlegt afrek į Ķslandi aš nį einu mesta rķkidęmi heims sem žjóš og į sama tķma aš vera meš mesta eignajöfnuš rķkra žjóša. 

Loddarar vinstrisins halda žvķ lķka fram ķ žessari kosningabarįttu, žar sem hvorki er skeytt um skömm né heišur, aš eignaójöfnušur fari vaxandi į Ķslandi.  Žetta er rétt ein bįbiljan, fullyršing, sem er algerlega śr lausu lofti gripin.  Samkvęmt nżjustu tölum Hagstofu Ķslands voru 62 % eigin fjįr į Ķslandi ķ eigu žeirra 10 % heimila, sem mest įttu eigiš fé įriš 2016.  Į velmektardögum Samfylkingar og VG, var hlutfalliš hęst og nįši žį 86 %, en hefur fariš stöšugt lękkandi sķšan. Aš mešaltali tķmabiliš 1997-2016, 20 įra skeiš, er hlutfall 10 % heimila meš mest eigiš fé 64 % af heildar eiginfé, svo aš hlutfalliš er nśna undir mešaltali. 

Hvašan hafa bullustampar Samfylkingar og VG žį vizku sķna, aš eignaójöfnušur į Ķslandi hafi fariš vaxandi aš undanförnu ?  Žetta er fullkomlega ómarktękt fólk.  Mįlflutningur žess er reistur į sandi !

 Merki Sjįlfstęšisflokksins

 

 

 


Sósķalismi er ekki svariš

Landsmenn standa frammi fyrir langtķma hagvaxtarrżrnun af völdum óhagstęšrar žróunar aldurssamsetningar žjóšarinnar.  Aš öšru óbreyttu mun žetta leiša til hęgari lķfskjarabata žjóšarinnar og aš lokum lķfskjararżrnunar, ef fer fram sem horfir.

Svo kann aš fara af žessum sökum, aš landsmenn upplifi aldrei aftur višlķka hagvöxt og ķ fyrra, 7,2 %, og aš kaupmįttur rįšstöfunartekna vaxi ekki mikiš śr žessu. Svona svartsżni styšur mannfjöldaspį Hagstofu Ķslands.  Į hįlfri öld, 2017-2065, mun fjöldi fólks yfir 64 įra aldri 2,4 faldast, hękka śr 50 k ķ 120 k.  Hiš s.k. framfęrsluhlutfall, ž.e. fjöldi fólks undir tvķtugu og yfir 64 sem hlutfall af fjöldanum 20-64 įra mun į sama tķma hękka śr 51 % ķ 72 %.  Žetta er mjög ķžyngjandi breyting fyrir samfélagiš, žvķ aš įrlegur sjśkrakostnašur fólks yfir 64 įra aldri er aš jafnaši ferfaldur į viš įrlegan sjśkrakostnaš yngri borgaranna.

Samkvęmt Sölva Blöndal, hagfręšingi hjį GAMMA Capital Management, ķ grein ķ Markašnum, 23. įgśst 2017, mį bįst viš, aš kostnašur vegna heilbrigšisžjónustu muni rśmlega tvöfaldast sem hlutfall af vergri landsframleišslu į tķmabilinu 2015-2050 m.v. 3,0 % raunaukningu į įri, fara śr 7,0 % ķ 15,2 %.  Žetta žżšir meš nśverandi veršlagi og hlutdeild rķkisins ķ sjśkrakostnaši yfir 200 miaISK/įr śtgjaldaauka rķkisins.  Hvernig ķ ósköpunum į aš fjįrmagna žetta ?

Hjį OECD hafa menn komizt aš žvķ, aš mešaltal rķkissjóšsśtgjalda til heilbrigšismįla muni įriš 2060 nema 14 % af VLF og hafa oršiš ósjįlfbęr um mišja öldina, ž.e. eitthvaš veršur undan aš lįta į śtgjaldahliš rķkisfjįrmįlanna.  Kerfiš hrynur. 

Viš žessari óheillažróun žarf aš bregšast nś žegar til aš draga śr tjóninu, sem blasir viš.  Er meiri sósķalismi svariš ?  Nei, įreišanlega ekki.  Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, talaši į nżlegum flokksrįšsfundi eins og Hugo Chavez įšur en hann kollsigldi rķkasta landi Sušur-Amerķku ķ gjaldžrot:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Stefna Katrķnar og hennar nóta birtist viš afgreišslu fjįrmįlaįętlunar rķkisstjórnarinnar į sķšasta žingi.  Žęr fólu ķ sér svo mikla hękkun rķkisśtgjalda į nęstu įrum, aš žęr mundu grafa undan getu rķkisins til aš takast į viš öldrunarvandann, sem viš blasir ķ framtķšinni.  

Žaš eru ašeins tvęr leišir til aš fjįrmagna śtgjaldahugdettur vinstri manna.  Annašhvort meš skuldasöfnun eša skattahękkunum.  Hvort tveggja dregur śr svigrśmi rķkissjóšs til langs tķma og er žannig įvķsun į enn stórfelldari kjaraskeršingu barna okkar og barnabarna en ella verša naušsynlegar.

Skynsamlegustu višbrögšin nśna viš ašstešjandi vanda eru žrķžętt:

  1. Reyna aš bęta lżšheilsuna meš fręšsluįtaki ķ skólum og ķ fjölmišlum um skašsemi óhófsneyzlu, hreyfingarleysis og óholls matarręšis.  Ef žetta leišir til betri heilsu eldri borgara, sparast opinber śtgjöld, žótt langlķfi aukist.  
  2. Reyna aš lękka einingarkostnaš į hvers konar žjónustu hins opinbera.  Til žess hafa ašrar žjóšir nżtt einkaframtakiš.  Af hverju er žaš tališ ósišlegt hér, sem er višurkennd sparnašarleiš fyrir skattborgarana erlendis ?  Kasta veršur kreddum og pólitķskum fordómum į haf śt, žegar mešferš skattfjįr er annars vegar.  Um žetta skrifar Sölvi Blöndal ķ téšri grein: "Įskorunin felst m.a. ķ žvķ aš tryggja fjįrmögnun og framboš į heilbrigšisžjónustu og stušla aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum til framtķšar.  Hvaš višvķkur fjįrmögnun og framboši į heilbrigšisžjónustu žį er mikilvęgt aš tryggja fjölbreytni. Fleiri geta annast sjįlfa žjónustuna, hiš opinbera, einkafyrirtęki, einstaklingar, sjįlfseignarstofnanir, tryggingafélög o.fl.  Sį, sem aflar fjįrins, žarf ekki endilega aš hafa yfirumsjón meš žjónustunni.  Tvęr hagvaxtarhvetjandi ašgeršir, sem vert er aš nefna, eru hękkun eftirlaunaaldurs annars vegar og minni hömlur į fólksflutninga til Ķslands hins vegar."  Ef innflytjendur eiga aš styrkja hagkerfiš, žurfa žeir aš hafa menntun og žekkingu, sem spurn er eftir hér. Ekki er vķst, aš afkvęmi žeirra fjölgi sér hrašar en "frumbyggjarnir".
  3. Nżta veršur nśverandi svigrśm rķkisfjįrmįla til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs, žvķ aš aš einum įratug lišnum mun "ellibyršin" hafa vaxiš til muna.   

 Hugmyndafręši vinstri manna er meira ķ ętt viš trśarbrögš en stjórnmįlastefnu, žvķ aš annars vęri hugmyndafręši žeirra löngu dauš vegna slęmrar reynslu af henni į sviši efnahagsmįla og į sviši frelsis einstaklinga og félagasamtaka.  Hugmyndafręši vinstri manna į enn verr viš į 21. öldinni en įšur, žvķ aš nś veršur aš setja aukna veršmętasköpun į oddinn sem aldrei fyrr til aš "hinn öfugi aldurspżramķdi" hrynji sķšur.  Um žetta skrifar Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, ķ įgętri mišvikudagsgrein ķ Morgunblašinu, 23. įgśst 2017,

"Jįtning: ég mun aldrei skilja sósķalista":

"Hugmyndafręši vinstri manna - sósķalista - gefur ekkert fyrir žjóšfélag frjįlsra einstaklinga, sem eru fjįrhagslega sjįlfstęšir.  Męlikvarši velferšar og réttlętis [žeirra] męlir umsvif rķkisins.  Ķslenzkir vinstri menn - lķkt og skošanabręšur žeirra ķ öšrum löndum - byggja į žeirri bjargföstu trś, aš rķkiš sé upphaf og endir allra lķfsgęša.  Aukin umsvif rķkis og annarra opinberra ašila er markmiš ķ sjįlfu sér, en [eru] ekki ašeins ęskileg."

 

 

 

 


Um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi

Nżleg skżrsla Hafrannsóknarstofnunar - Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar į milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi - olli Vestfiršingum og fleirum grķšarlegum vonbrigšum.  Žetta var žó ekki įhęttumat, heldur lķkindamat, žvķ aš įhęttumat fęst bęši viš lķkindi og afleišingar atburšar.  Į grundvelli lķkinda į, aš strokulax śr kvķum nįi aš ęxlast meš nįttśrulegum laxi ķ tveimur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, lagšist stofnunin gegn sjókvķaeldi į ógeltum norskum laxi ķ Ķsafjaršardjśpi žrįtt fyrir, aš opinbert buršaržolsmat gęfi til kynna, aš lķfrķki Ķsafjaršardjśps mundi žola 30 kt (k=žśsund) af laxi ķ sjókvķum įn tillits til erfšablöndunar.  Hver er įhęttan ?  Hér veršur litiš į afleišingar žess aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi į mannlķfiš viš Djśpiš og į laxalķfiš. 

Žegar vandaš er til įkvöršunar, er įvinningur metinn hlutlęgt į móti tjóninu.  Hlutlęgur męlikvarši er ętlašur fjįrhagslegur įvinningur og ętlaš fjįrhagslegt tap.

Fyrst aš meintum įvinningi.  Mikiš hefur veriš skrifaš ķ blöšin um mįlefniš og margt tilfinningažrungiš, svo aš ljóst er, aš mörgum er heitt ķ hamsi, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Teitur Björn Einarsson, Alžingismašur, reit įgęta hugvekju ķ Morgunblašiš, 22. jślķ 2017, 

"Frį yztu nesjum samtķmans":

"Višfangsefniš er lķka annaš, žar sem spurningunni um, hvort hęgt sé aš lifa af landsins gęšum frį įri til įrs, hefur veriš skipt śt fyrir ašra um, hvernig bęta į lķfskjör ķ landinu įn žess aš mega nżta frekar aušlindir žess meš sjįlfbęrum hętti."

Žetta er rétt greining hjį žingmanninum į nśverandi stöšu atvinnužróunar ķ landinu.  Megniš af hagkerfi landsins er reist į hagnżtingu nįttśrugęša, og nś er aš bętast viš žį flóru fiskeldi, sem getur oršiš veršmęt stoš, sem hefur tekjuaukandi og sveiflujafnandi įhrif į efnahagslķfiš.  Fyrir landiš allt er žess vegna til mikils aš vinna, žar sem fiskeldiš jafnar atvinnuréttindi fólks ķ landinu vegna nżrra og veršmętra tękifęra į landsbyggšinni.  

Vestfiršingum žykir aš sér žrengt aš hįlfu rķkisvaldsins varšandi atvinnuuppbyggingu ķ sinni heimabyggš, og žaš er aušskiliš.  Teitur Björn tekur dęmi:

"Žrjś brżn framfaramįl ķ deiglunni į Vestfjöršum eru nokkuš lżsandi dęmi fyrir barįttu byggšanna hringinn um landiš.  Žetta eru ķ fyrsta lagi vegur um Baršaströnd ķ staš vegslóša, ķ öšru lagi raforkuflutningskerfi, sem slęr ekki śt viš fyrsta snjóstorm hvers vetrar og ķ žrišja lagi skynsamleg uppbygging į einni umhverfisvęnstu matvęlaframleišslu, sem völ er į."

Hvaš er "skynsamleg uppbygging" fiskeldis ?  Er hśn ašeins fyrir hendi, ef engin stašbundin óafturkręf breyting veršur į lķfrķki nįttśrunnar, eša er hęgt aš samžykkja slķkar breytingar, ef metiš fjįrhagstjón er t.d. innan viš 5 % af metnum fjįrhagslegum įvinningi ?

Alžingismašurinn skrifar sķšan, sennilega fyrir hönd langflestra Vestfiršinga, sem nś sjį breytta og bętta tķma innan seilingar, ef rķkisvaldiš ekki leggst žversum:

"Žess vegna er žaš ekki ķ boši, aš sanngjarnri kröfu ķbśa į Vestfjöršum um ešlilega uppbyggingu innviša sé nś svaraš meš skeytingarleysi eša hiki af hįlfu rķkisvaldsins og stofnana žess.  Žaš er lķka ótękt, aš į lokametrum langs og lögbundins stjórnsżsluferils sé öllu til tjaldaš af hįlfu žrżstihópa til aš stöšva mįl og teflt af óbilgirni til aš knżja fram sérhagsmuni į kostnaš almannahagsmuna."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žaš, aš rķkisvaldinu ber aš veita almannahagsmunum brautargengi.  Ef žeir brjóta į lögvöršum réttindum einstaklinga, komi fullar bętur fyrir aš Stjórnarskrį og lögum.  Žetta getur įtt viš um vegalögn, raflķnulögn og fiskeldi śti fyrir strönd og ķ grennd viš įrósa. 

Kristķn Hįlfdįnsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Ķsafjaršarbę, talar sennilega fyrir munn margra žar.  Hśn hóf grein ķ Morgunblašinu 15. įgśst 2017,žannig:

"Laxeldi ķ Djśpinu":

"Fyrir ķbśa į noršanveršum Vestfjöršum er ekkert mįl stęrra eša mikilvęgara en, hvort laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi fįi brautargengi.  Engin önnur atvinnu- og veršmętasköpun er sjįanleg til aš byggja upp nżjar meginstošir ķ atvinnulķfi į žessu svęši til framtķšar.  Skapaš vel launuš og fjölbreytt störf, sem munu hafa śrslitaįhrif į byggšažróun og snśa įratuga langri hnignun ķ sókn fyrir ķbśana."

Hér er ekki lķtiš undir, heldur getur įkvöršun um sjókvķaeldi ķ Djśpinu skipt sköpum um, hvort byggšin fęr aš blómstra ķ fjölbreytileika atvinnulķfs og mannlķfs eša žarf enn aš heyja varnarbarįttu.

Hver yrši įvinningurinn af 30 kt/įr sjókvķaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi ?  

Samkvęmt Pétri G. Markan, sveitarstjóra Sśšavķkurhrepps og formanni Fjóršungssambands Vestfiršinga, eru nś "180 bein störf ķ kringum fiskeldi į Vestfjöršum, skattspor nęr milljarši. Ķ įętlunum fiskeldisfyrirtękja er gert rįš fyrir 700-800 beinum störfum - sé mišaš viš, aš varfęrnislegt buršaržol Hafrannsóknarstofnunar verši nżtt.  Ķ veršmętum mį reikna meš 60 milljöršum [ISK] ķ śtflutningstekjum."

Buršaržolsmat Hafró fyrir Ķsafjaršardjśp hljóšaši upp į 30 kt/įr.  Frumrįšlegging stofnunarinnar var um aš sleppa sjókvķaeldi norsks lax ķ Ķsafjaršardjśpi, sem gęti hrygnt ķ tveimur laxveišiįm žar meš ósa śt ķ Djśpiš, af ótta viš kynblöndun og erfšabreytingar.  Žęr geta ķ versta tilviki oršiš svo skašlegar, aš laxastofnar žessara tveggja įa deyi śt, ž.e. śrkynjist og lifi ekki af veruna ķ hafinu.  

Hafrannsóknarstofnun rįšleggur aš leyfa allt aš 50 kt/įr laxeldi ķ sjókvķum Vestfjarša įn Ķsafjaršardjśps.  Pétur G. Markan gęti žess vegna įtt viš, aš 700-800 įrsverk hjį fiskeldisfyrirtękjunum sinni fiskmassa ķ sjókvķum aš jafnaši 80 kt/įr įsamt skrifstofustörfum og annarri naušsynlegri žjónustu viš framleišsluna. Žetta žżšir 10 įrsverk/kt, žegar fullri framleišslu veršur nįš og žar af leišandi hįmarks framleišni. 

Žetta passar viš upplżsingar frį Noregi um 9500 bein įrsverk (og 19000 óbein) eša 7,3 bein störf/kt.  Žaš er reiknaš meš lęgri framleišni ķ fiskeldi į Ķslandi en ķ Noregi, af žvķ aš framleišslan veršur vęntanlega alltaf meira en tķföld ķ Noregi. Samkvęmt upplżsingum frį Noregi skapar hvert beint įrsverk MNOK 2,7, sem er um MISK 36.  Vegna minni framleišni verša žetta e.t.v. 0,75 x 36 = MISK 27 į Ķslandi.  

Heimfęrt į 30 kt/įr laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi er žar um aš ręša 300 bein įrsverk og 600 óbein įrsverk dreifš um landiš, žó trślega mest į Vestfjöršum. Žetta gęti žżtt fólksfjölgun ķ Ķsafjaršardjśpi um 2400 manns. Veršmętasköpun žessara beinu įrsverka veršur V=300 x 36 MISK/įr = 11 miaISK/įr.  Žetta er hinn stašbundni fjįrhagslegi įvinningur af aš leyfa 30 kt/įr laxeldi (ķ sjókvķum) ķ Ķsafjaršardjśpi.  

Hvert getur hįmarks tjóniš af aš leyfa žetta fiskeldi oršiš ?  Žaš veršur vęntanlega, ef laxinn hverfur śr Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį, en žar hefur mešalveišin veriš um 500 laxar/įr.  Žvķ var haldiš fram af Magnśsi Skślasyni, formanni Veišifélags Žverįr og bónda ķ Norštungu ķ Fréttablašsgrein 18. jślķ 2017, "Aš skapa störf meš žvķ aš eyša žeim annars stašar", aš meš allri žjónustu skili sala veišileyfa um 20 miaISK/įr inn ķ landiš.  Ef žessu er deilt į 30“000 fiska/įr, žį skila žessar veišileyfatekjur 670 kISK/fiskHįmarkstjón ķ Djśpinu er žį 670 kISK/fisk x 500 fiskar/įr = 335 MISK/įr eša 3 % af įvinninginum.  Laxeldisfyrirtękin gętu tryggt sig fyrir žessu tjóni eša lagt brotabrot af sölutekjum sķnum ķ tjónasjóš į hverju įri.  Ef veišin ķ įnum tveimur minnkar meira en aš mešaltali yfir landiš, myndavélar sżna eldislax viš ósana og hann veišist ķ meira en 4 % magni ķ įnum, žį verši skylt aš bęta tjóniš.

Ef gert er rįš fyrir stęrš hrygningarstofns 700 löxum ķ téšum tveimur įm, žį kvešur varśšarregla Hafrannsóknarstofnunar į um, aš ekki megi fleiri en 0,04 x 700 = 28 eldislaxar ganga ķ įrnar.  Hvert er žį hįmarks leyfilegt strokhlutfall upp ķ įrnar til aš hrygna, SHmax, af fjölda eldislaxa ?

Įętlašur fjöldi fiska ķ eldi er 30 kt/2 kg = 15 M fiskar.  15 M x SHmax = 28 ;  SHmax = 1,9 ppm/įr.  Žetta er sį "hįmarksleki", sem laxeldisfyrirtękin ęttu aš keppa aš.

Geta laxeldisfyrirtękin sżnt fram į, aš žau geti uppfyllt žessa kröfu ?  Į Ķslandi er lķklega ekki enn til marktękur gagnagrunnur fyrir slķka tölfręši, en hann mun koma, žegar laxeldinu vex fiskur um hrygg.

Fyrst er žess žį aš geta, aš meš tiltękum mótvęgisašgeršum viršist, aš ķ Noregi komist ašeins lķtill hluti strokufiska upp ķ įrnar og hrygni žar, e.t.v. innan viš 2 %. Žaš hękkar aušvitaš leyfilegt strokhlutfall śr eldiskvķunum, e.t.v. upp ķ 126 ppm.

Magnśs Skślason skrifar:

"Samkvęmt norskum rannsóknum liggur fyrir, aš einn lax sleppur aš mešaltali fyrir hvert ališ tonn af eldislaxi."  Ef žetta ętti viš um Ķsafjaršardjśp meš 30 kt eldismassa, žį slyppu žar įrlega śt 30 žśsund laxar, og sleppihlutfalliš vęri 2000 ppm.  Žetta stenzt ekki skošun į upplżsingum frį norsku Umhverfisstofnuninni.

Ķ Fiskifréttum birtist 17. įgśst 2017 fróšleg grein um žetta efni eftir Svavar Hįvaršsson, blašamann,

"Kolsvört skżrsla um villtan lax ķ Noregi".

Greinin hófst žannig:

"Mikil hętta stešjar aš norskum villtum laxastofnum, og allar helztu įstęšur hennar eru raktar til laxeldis ķ sjókvķum.  Erfšablöndun er žegar oršin śtbreidd og mikil."

Ašstęšur į Ķslandi og ķ Noregi eru ósambęrilegar aš žessu leyti, žvķ aš laxeldiš er žar stundaš śti fyrir ósum allra helztu laxveišiįa Noregs, en ķ tķš Gušna Įgśstssonar, landbśnašarrįšherra, var sjókvķaeldi bannaš įriš 2004 śti fyrir ströndum Vesturlands, Noršurlands (nema Eyjafirši) og Norš-Austurlands, og veršur ekki stundaš śti fyrir Sušurlandi fyrir opnu hafi. Fjarlęgšin er bezta vörnin gegn genaflęši į milli stofna. Fįeinir laxar geta villzt af leiš, en žaš getur engin teljandi įhrif haft į ešli ķslenzku laxastofnanna, nema stašbundin ķ viškomandi firši. 

Žaš er lykilatriši viš aš meta lķkur į erfšabreytingum į ķslenzkum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi, hvaš bśast mį viš miklum "fiskaleka" śr kvķunum.  Tölur frį Noregi geta veriš leišbeinandi ķ žeim efnum, žvķ aš unniš er eftir sama stranga stašli bįšum löndunum. Af tilvitnašri Fiskifréttargrein mį "slį į laxalekann" ķ Noregi:

"Norsk fyrirtęki framleiddu 1,2 Mt af eldislaxi įriš 2016.  Frį žessum fyrirtękjum var tilkynnt um 131 k laxa, sem sloppiš höfšu śr kvķum - samanboriš viš 212 k laxa aš mešaltali įratuginn į undan.  Žessum tölum taka vķsindamennirnir meš fyrirvara; segja, aš rannsóknir sanni, aš tvisvar til fjórum sinnum fleiri laxar séu lķklegir til aš hafa sloppiš en tilkynnt er um."

Ef reiknaš er meš, aš 393 k laxar hafi sloppiš śr norskum eldiskvķum įriš 2016, žį gęti lekahlutfalliš hafa veriš: LH=393 k/720 M=550 ppm, sem er óvišunandi hįtt fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žaš mundi t.d. žżša, aš 8250 laxar slyppu śr sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt eldismassa. Žetta er tķfaldur hrygningarstofn laxa ķ Ķsafjaršardjśpi, en žess ber aš gęta, aš meš eftirliti og mótvęgisašgeršum er hęgt aš fanga megniš af žessum fiskum įšur en žeir nį aš hrygna ķ įnum.  

Jón Örn Pįlsson, sjįvarlķffręšingur, hefur sagt, aš 6000 eldislaxar į įri hafi leitaš ķ norskar įr įrin 2014-2015.  Ef 6 k af 393 k eldislaxar hafa leitaš ķ norskar įr įriš 2016, žį er žaš 1,5 % af žeim, sem sluppu.  Heimfęrt į Ķsafjaršardjśp žżšir žaš, aš 0,015x8250=124 eldislaxar sleppa upp ķ įr, žar sem stofninn er um 700 fiskar.  Hlutfalliš er tęplega 18 %, en varśšarmark Hafrannsóknarstofnunar er 4 %.  Samkvęmt žessu mį telja fullvķst, aš ķ umręddum tveimur įm muni verša erfšabreytingar į laxastofnum. Žaš er hins vegar algerlega hįš sleppihlutfallinu og virkum mótvęgisašgeršum.  Žaš er žess vegna ekki hęgt aš slį žvķ föstu į žessari stundu, aš meš žvķ aš leyfa 30 kt laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, verši žar skašlegar erfšabreytingar į villtum laxastofnum ķ žeim męli, aš löxum taki žar aš fękka. 

Fjįrhagslegur įvinningur er svo miklu meiri en hugsanlegt tjón, aš réttlętanlegt er aš leyfa aš fara af staš meš lķfmassa ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 15 kt og stunda um leiš vķsindarannsóknir į lķfrķkinu og fylgjast nįiš meš "lekanum" og fjölda eldislaxa, sem nį upp ķ įrnar.  Tķmabundin rannsóknar- og eftirlitsįętlun vęri samin af viškomandi fiskeldisfyrirtękjum og Umhverfisstofnun og kostuš af hinum fyrrnefndu.  Mótvęgisašgerš gęti lķka veriš fólgin ķ fjölgun nįttśrulegra laxa ķ Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį.

Nś hefur starfshópur Landssambands fiskeldisfyrirtękja, Veiširéttarhafa ķ ķslenzkum įm o.fl. skilaš skżrslu til rįšherra sjįvarśtvegs og landbśnašar, žar sem reifuš er uppstokkun į umgjörš fiskeldis į Ķslandi.  Flest stendur žar til bóta, en ķ ljósi óljósra lķkinda į hugsanlegu tjóni af völdum laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og grķšarlegra hagsmuna ķbśanna į svęšinu, sem eru meira en žrķtugfaldir hugsanlegt hįmarkstjón, er ekki hęgt aš rökstyšja bann meš nišurstöšu "įhęttugreiningar".  Rökrétt hefši veriš į grundvelli "įhęttugreiningar" aš leyfa minna laxeldi, meš ströngum skilyršum, en buršaržolsmat Hafrannsóknarstofnunar į Ķsafjaršardjśpi skilgreindi.  Hver veit, nema Alžingi komist aš slķkri nišurstöšu ? 

 

 

 

 

 

 

 


Myntžrefiš

Žaš vakti vissulega athygli ķ jślķ 2017, er fjįrmįla- og efnahagsrįšherra Ķslands reit greinarstśf ķ Fréttablašiš, žar sem rįšherra peningamįlanna įskildi sér rétt til žess aš hafa žį skošun, aš réttast vęri aš leggja ķslenzku myntina, ISK, nišur.  Lķklegt og ešlilegt er, aš žetta sjónarmiš rįšherrans hafi falliš ķ grżttan jaršveg į mešal landsmanna, žvķ aš flokkur rįšherrans tók dżfu ķ skošanakönnunum ķ kjölfariš.  Skyldi engan undra, enda er hér um einsdęmi aš ręša frį stofnun embęttis fjįrmįlarįšherra.  Žótt žessi fjįrmįlarįšherra ynni sér ekkert annaš til fręgšar, er hann žar meš kominn ķ annįla.  Lķklega er žessi sprungna blašra bara til aš undirstrika mįlefnafįtękt flokks rįšherrans, sem er eins mįls flokkur, og žetta eina mįl er nś sem steinbarn ķ kviši flokksins.

Rįšherrann varši sig meš žvķ aš vķsa til Evrópu, en til höfušstöšva Evrópusambandsins, ESB, ķ Brüssel liggja pólitķskar taugar rįšherrans, eins og kunnugt er.  Hann hélt žvķ fram, aš fjįrmįlarįšherrar evrulandanna hefšu ķ raun gert žaš sama og hann, žegar žessi lönd fórnušu gjaldmišlum sķnum fyrir evruna.  Žetta er röng og óvišeigandi samlķking hjį rįšherranum, enda ber ašildarlöndum ESB, sem uppfylla Maastricht-skilyršin, aš taka upp evru.  

Žaš er žó vitaš, aš evran er pólitķskt hrśgald, sem hróflaš var upp ašallega aš ósk Frakka, sem žoldu ekki samanburšinn į milli sterks Deutsche Mark, DEM, og veiks fransks franka.  Misjafn styrkur žessara tveggja gjaldmišla endurspeglaši žó ašeins muninn į efnahagsstjórn žessara rķkja, skipulagshęfni og dugnaši. Nś heldur Žżzkaland uppi gengi evrunnar, sem t.d. hefur styrkzt um 15 % gagnvart GBP frį Brexit kosningunum ķ jśnķ 2016.  

Žegar kommśnistastjórnir Austur-Evrópu voru komnar aš fótum fram, žį fengu Vestur-Žjóšverjar gulliš tękifęri meš beitingu DEM gegnvart rįšstjórninni ķ Moskvu til aš lįta draum allra Žjóšverja um endursameiningu Žżzkalands rętast.  Enginn veggur, heldur ekki Kremlarmśrar, er svo hįr, aš asni, klyfjašur gulli, komist ekki yfir hann. Bandarķkjamenn voru hlynntir endursameiningunni, en hin hernįmsveldin tvö, Bretar og Frakkar, drógu lappirnar.  Žį įkvaš Helmut Kohl, žįverandi kanzlari Vestur-Žżzkalands, aš egna fyrir Francois Mitterand, žįverandi forseta Frakklands, meš įstfóstri Frakka, evrunni.  Hann lofaši žvķ, aš ef Frakkar samžykktu endursameiningu Žżzkalands, žį mundu Žjóšverjar fórna žżzka markinu, DEM, og taka upp evru.  Mitterand gekk aš žessu, og žegar Bretar voru einir eftir, samžykktu žeir meš semingi endursameiningu Žżzkalands. Žaš hefur žó frį fyrstu tķš veriš žįttur ķ utanrķkisstefnu Englands aš halda Žjóšverjum sundrušum.  Žeir tķmar eru lišnir, žótt Žjóšverjar hafi tapaš grķšarlegum landsvęšum ķ umróti 20. aldarinnar.  Nś sękir sundrungarhęttan Bretana sjįlfa heim.   

Sķšla vetrar įriš 2000, eftir aš evran leit dagsins ljós og var komin ķ veski Evrópumanna, var blekbóndi į feršinni ķ vestanveršu Žżzkalandi į bķlaleigubķl og ók eftir sveitavegum, sem sumir hverjir voru fyrstu hrašbrautir Žżzkalands (žį Žrišja rķkisins).  Hann mętti žį bęndum og bśališi į drįttarvélum meš heyvagna ķ eftirdragi, fulla af glašbeittum Germönum į leiš į Karnival, kjötkvešjuhįtķš.  Į einn vagnanna var strengdur borši meš ógleymanlegum texta, sem blekbónda fannst stafa beint śt śr žżzku žjóšarsįlinni:"D-Mark, D-Mark, Schade das du alles vorbei ist".  

Žżzka žjóšin saknaši myntar sinnar, sem vaxiš hafši meš henni śr rśstum heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 og  endurspeglaši sparsemi, eljusemi, heišarleika, kunnįttu og seiglu žżzks almennings, des deutschen Volkes, og hśn įtti erfitt meš aš sętta sig viš žessa fórn, enda var hśn afrakstur pólitķskra hrossakaupa.   Die Bundesbank, eša žżzki Sešlabankinn, hafši alla tķš, og hefur enn, miklar efasemdir um grundvöll evrunnar, enda er stöšugur reipdrįttur ķ höfušstöšvum evrubankans ķ Frankfurt am Main um peningamįlastjórnunina į milli lķfsvišhorfa rómanskra og germanskra žjóša.

Ķ stjórnartķš Tonys Blair, formanns Verkamannaflokksins brezka, sem vildi, aš Bretar fórnušu sterlingspundinu og tękju upp evru, var unnin ķtarleg greining į kostum žess og göllum fyrir Breta aš taka upp evru.  Žį var Gordon Brown fjįrmįlarįšherra, sį sem varš sķšar alręmdur sem forsętisrįšherra fyrir aš beita hryšjuverkalögum į Ķslendinga ķ Hruninu, sem olli m.a. hruni ķslenzkra banka ķ London.  Žessi greining leiddi ķ ljós, aš frumskilyrši žess, aš upptaka evru gęti gagnazt Bretum, en ekki skašaš žį, vęri, aš hagkerfi Bretlands og Žżzkalands vęru ķ fasa.  Svo var ekki žį og er ekki enn, og žess vegna hafnaši rķkisstjórn Bretlands upptöku evrunnar.  Hęgt er aš efast um, aš til žjóšaratkvęšagreišslu hefši komiš į Bretlandi ķ jśnķ 2016 um ašildina aš ESB, ef GBP hefši veriš fórnaš į sinni tķš.  

Hvalreka fyrir įhugafólk um myntmįl Ķslands mį nefna fręšandi og röggsamlega samda grein, "Misskilningur um krónuna leišréttur", sem Višskiptablašiš birti žann 27. jślķ 2017, eftir hagfręšiprófessor viš Hįskóla Ķslands, Ragnar Įrnason.  Greinin hófst žannig:

"Barįttumenn fyrir žvķ aš leggja ķslenzku krónuna nišur, byggja mįl sitt aš verulegu leyti į misskilningi og jafnvel stašleysum.  Žeir halda žvķ fram, aš [ķslenzka] krónan valdi sveiflum og óstöšugleika ķ efnahagslķfinu.  Žeir fullyrša, aš krónan sé orsökin fyrir hęrri vöxtum į Ķslandi en ķ nįgrannalöndunum.  Hvort tveggja er ķ grundvallardrįttum rangt."

Hér kvešur viš nżjan tón og allt annan en žann, sem m.a. heyrist nś klifaš į ķ fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu.  Prófessor Ragnar bendir sķšan į 2 raunverulegar orsakir óstöšugleika ķ ķslenzku efnahagslķfi hingaš til.  Hin fyrri er smęš hagkerfisins, sem veldur žvķ, aš fęrri stošir eru undir žvķ.  Ef ein stošin brestur, t.d. af markašsįstęšum, er hętt viš, aš hinar gefi eftir vegna ofįlags, og žį myndast óstöšugleiki meš veršbólgu og jafnvel atvinnuleysi.

Hin įstęšan, sem prófessorinn tilgreinir, er, "aš grunnatvinnuvegir į Ķslandi eru ķ óvenju rķkum męli byggšir į nįttśrugęšum".  Žetta į viš um landbśnaš, sjįvarśtveg og feršažjónustuna og aš vissu leyti um orkukręfan išnaš, en žessi nįttśrugęši, sem landsmenn nżta nśoršiš, eru af misjöfnum toga, svo aš įhęttudreifingin er žar meš allt öšrum og betri hętti fyrir afkomu hagkerfisins en įšur var.  Žetta žżšir, aš žótt sveiflur ķ nįttśrunni og į viškomandi mörkušum hafi įhrif upp og nišur į afkomu hverrar greinar, žį er sveiflan sjaldnast ķ fasa hjį tveimur, hvaš žį öllum.  Nįttśrunżtingin er miklu fjölbreyttari en įšur, sem žżšir minni hęttu į efnahagslegum óstöšugleika af völdum nįttśrunnar.  

"Žannig mętti fara yfir hverja hagsveifluna į fętur annarri į Ķslandi.  Raunveruleikinn er aušvitaš sį, aš žęr eiga rętur sķnar aš rekja til breytinga ķ raunverulegum framleišslutękifęrum og framleišslugetu, en ekki žess gjaldmišils, sem notašur hefur veriš ķ landinu."

Žį andmęlir prófessor Ragnar meš kröftugum hętti žeirri stašhęfingu, aš gjaldmišillinn, ISK, sé orsök hįrra vaxta į Ķslandi, enda hafi raunvextir alls ekki alltaf veriš hįir hér į landi.  Hann kvešur įstęšu hįrra vaxta vera, "aš hiš opinbera, ž.e. sį armur žess, sem nefnist Sešlabanki Ķslands, hefur einfaldlega įkvešiš aš hafa hįa vexti į Ķslandi."

"Žaš er ekki heldur rétt, žótt Sešlabankinn reyni aš halda žvķ fram, aš hįir vextir séu naušsynlegir vegna žess, hvaš krónan er smį.  Žvert į móti mį fęra aš žvķ sterk rök, aš žaš sé einmitt vegna smęšar myntarinnar, sem ófęrt sé aš halda uppi hęrri vöxtum į Ķslandi en annars stašar."

Myntin endurspeglar ašeins žjóšarbśskapinn og įrangur efnahagsstjórnunarinnar.  Hśn er ekki sjįlfstęšur gerandi öšru vķsi en žannig, aš breytingar į gengi ISK leiša hagkerfiš ķ įtt aš nżju jafnvęgisįstandi.  Žannig leišir góšur įrangur śtflutningsgreina til hękkunar gengis og veikir žar meš samkeppnisstöšu žessara greina.  Žetta getur žó haft ķ för meš sér óęskileg rušningsįhrif, eins og landsmenn hafa oršiš įžreifanlega varir viš undanfarin misseri.  Žaš hęgir į aukningu feršamannastraums til landsins vegna styrkingar ISK, en allar ašrar śtflutningsgreinar lķša fyrir vikiš.  Tiltölulega hįir stżrivextir Sešlabankans, sem eru dęmi um ranga efnahagsstjórnun viš nśverandi ašstęšur, hafa magnaš vandann, žvķ aš minna fé leitar śr landi og meira inn en ella.

Nišurlagi greinar Ragnars Įrnasonar er vert aš gefa góšan gaum:

"Ķ hagfręši eru til kenningar um hagkvęmustu myntsvęši.  Žar togast į kostir žess aš eiga ķ višskiptum į milli landsvęša ķ einni mynt, og ókostir žess aš žurfa aš hafa sömu peningastjórn ķ žeim bįšum. Eitt af skilyršunum fyrir žvķ, aš hagkvęmt geti veriš aš sameina myntir tveggja landsvęša, er, aš hagsveiflur viškomandi svęša séu svo samstilltar, aš sama peningastjórn henti bįšum.  Hvaš Ķsland og flest nįgrannalöndin beggja vegna Atlantshafs snertir, er žessu ekki aš heilsa.  Žvert į móti er žaš eiginlega merkilegt, hversu lķtil (og jafnvel neikvęš) fylgni er į milli hagsveiflna į Ķslandi og hagsveiflna ķ Evrópu og Noršur-Amerķku.  Žvķ myndi peningastjórn žessara landa aš öllum lķkindum henta Ķslandi afar illa og hugsanlega valda alvarlegum bśsifjum.  Efnahagsžróunin ķ Grikklandi ķ kjölfar fjįrmįlahrunsins er dęmi um, hversu illa getur fariš, žegar sjįlfstęšum gjaldmišli hefur veriš varpaš fyrir róša."

Ef Žjóšverjar vęru enn meš DEM, er tališ, aš žaš vęri nś allt aš 40 % sterkara en evran er nś, ž.e.a.s. ķ staš hlutfallsins EUR/USD=1,17 vęri žaš nś 1,64.  Žetta er merki um grķšarlega samkeppnishęfni žżzka hagkerfisins, vegna žess aš framleišni (tęknistig) Žjóšverja er hį, reglubundnar launahękkanir eru lįgar (um 2 %/įr), og Žjóšverjar spara hįtt hlutfall launa sinna.  Žetta veldur grķšarlegum višskiptaafgangi hjį Žjóšverjum įr eftir įr, sem nemur um 7 % af VLF  žeirra.  Į Ķslandi hefur hann undanfariš veriš um 6 % af VLF, en fer minnkandi. Rķkisbśskapur Žjóšverja er ķ jafnvęgi, į mešan rómönsku žjóširnar safna rķkisskuldum.  Žetta ójafnvęgi er tekiš śt meš miklu atvinnuleysi į evrusvęšinu.  Žaš hefur žó lękkaš śr 12 % ķ kjölfar fjįrmįlakreppunnar og nišur ķ 9,1 % ķ jśnķ 2017 samkvęmt Eurostat, Hagstofu ESB, ašallega vegna rķfandi gangs ķ Žżzkalandi, sem bżr viš óešlilega lįga vexti og lįgt gengi m.v. stöšu hagkerfisins.  Ef Ķslendingar byggju viš "fastgengi" EUR, USD, GBP eša annarrar myntar, og hefšu afhent peningamįlastjórnunina öšrum, žį mundi hagkerfiš sveiflast stjórnlaust į milli hįrrar veršbólgu og mikils atvinnuleysis.  Žaš, sem skiptir landsmenn mįli, er ekki heiti myntarinnar, heldur kaupmįttur rįšstöfunartekna.

Af žessum samanburši aš dęma mį bśast viš meiri óstöšugleika ķ hagkerfinu įn ISK, žar sem hśn er ekki sveifluvaldur sjįlf, eins og hver hefur žó hugsunarlaust étiš upp eftir öšrum.  Įhrif ISK eru aš nokkru sveiflujafnandi, eins og sannašist eftir Hruniš og er aš sannast nśna, meš žvķ aš višskiptajöfnušur Ķslands fer minnkandi, og žróun ISK mun žį fyrr en sķšar endurspegla versnandi višskiptajöfnuš.  

Ķ raun žarf aš kryfja žessi mįl ķtarlega til aš komast til botns ķ žvķ, hvaša lausn er lķklegust til aš gefa hęstan kaupmįtt, en žaš viršist einfaldlega alls ekki vera įhęttunnar virši fyrir kaupmįtt landsmanna til lengdar aš fórna ķslenzku krónunni.   

 

 

 

 

 


Stjórnarandstaša ķ ruslflokki

Stjórnarandstašan į Ķslandi hefur engan annan valkost viš rķkisstjórnina fram aš fęra en stórhękkaša skattbyrši į mišstéttina, śtženslu rķkisbįknsins meš hallarekstri, veršbólgu og vinnudeilum sem afleišingu.  

Nś sķšast hafa talsmenn Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, Katrķn Jakobsdóttir, Steinunn Žóra Įrnadóttir o.fl., tekiš aš fjargvišrast śt af sżnilegum višbśnaši lögreglunnar į mannamótum ķ Reykjavķk gegn illvirkjum. Er svo aš skilja af mįlflutninginum, aš slķk nįvist lögreglunnar sé višstöddum hęttuleg; hśn dragi aš illvirkja.  

Hér er svo nżstįrlegur mįlflutningur į ferš, aš naušsynlegt er aš deila žessari speki meš lögregluyfirvöldum ķ öšrum löndum, sem tekin eru upp į žessu sama ķ kjölfar višbjóšslegra hryšjuverka Mśhamešstrśarmanna į Vesturlöndum, sem standa nś ķ forneskjulegu "heilögu strķši", Jihad, gegn Vesturlöndum og žeirri menningu, sem žau standa fyrir. 

Hér er į feršinni eitt dęmiš af mörgum um glópsku fólksins ķ stjórnarandstöšunni.  Žau hafa löngum haldiš žvķ fram, aš vörnum landsins yrši bezt fyrir komiš įn hervarna og įn ašildar aš NATO.  Nś halda žau žvķ meš sama hętti fram, aš hęttulegt sé aš hafa ķ frammi sżnilegar varnir og višbśnaš gegn hryšjuverki.  Vinstri menn eru öfugmęlaskįld okkar tķma, og enginn kemst meš tęrnar, žar sem žeir hafa hęlana ķ fķflaganginum. Eru vinstri menn margir hverjir hérlendir sennilega lengst til vinstri ķ vinstra litrófinu į Vesturlöndum og svipar til "Die Linke" ķ Žżzkalandi, sem eru arftakar SED, "Sozialistische Einheitspartei Deutschlands", sem fór meš alręšisvald ķ DDR į sinni tķš.  Er žaš ekki leišum aš lķkjast, eša hitt žó heldur.   

Kįri er mašur nefndur, Stefįnsson, kenndur viš Erfšagreiningu, sonur Stefįns Jónssonar, frįbęrs fréttamanns og lištęks penna, fyrrverandi žingmanns Alžżšubandalagsins, sem var arftaki Kommśnistaflokks Ķslands į sinni tķš.  Žrįtt fyrir aš vera framtaksmašur viršist Kįri, žessi, vera bżsna langt til vinstri ķ żmsum skošunum, en žaš aftrar honum žó ekki frį žvķ aš gefa nśverandi stjórnarandstöšu į Ķslandi falleinkunn fyrir ferlega frammistöšu.  Hann lķkir henni viš sveitahund, sem beit ķ įlfótlegg föšur hans foršum og vissi ekki, hvašan į sig stóš vešriš.  Kįri ritaši um žetta óvenju skemmtilega grein ķ Fréttablašiš 6. jśnķ 2017,

"Heppin žjóš":

"Og ég prķsa okkur samt sęl, žótt undarlegt megi viršast.  Žegar bölvunin veršur blessun, sem gerist af og til [danskt oršalag-innsk. BJo], minnir žaš mig gjarnan į sögu, sem ég hef oft sagt af žvķ, žegar fašir minn sté śt śr bķl viš bę ķ Sušursveit, og hundur rauk į hann og beit hann  ķ hęgri fótlegginn.  Fašir minn var einfęttur og meš gervifótlegg śr įli hęgra megin, žannig aš hundgreyiš fékk taugaįfall og žaut żlfrandi frį bęnum, nišur brekkuna, fyrir fjóshorn og sįst ekki aftur ķ nokkra daga.  En fašir minn leit į mig og sagši brosandi śt undir eyru: "žarna séršu, strįkur, žaš er ekki alltaf vont aš hafa glataš fęti".

Stjórnarandstašan į Žingi er sį hundur, sem hefur sannfęrt mig um, aš nśverandi rķkisstjórn sé ekki žaš versta, sem hefši getaš komiš fyrir okkur.  Stjórnarandstašan er gagnslaus, hugmyndasnauš og mįlstola.  Hvar eru tillögur stjórnarandstöšunnar um endurreisn heilbrigšiskerfisins, til minnkunar į muninum į žeim, sem eiga og eiga ekki, aš heilbrigšu bankakerfi og til žess aš takast į viš įrekstra hagsmuna samfélagsins og hagsmuna žeirra, sem samfélagiš hefur kosiš til žess aš stjórna sér ?  Hvar er stjórnarandstašan ?  Skyldi hśn halda, aš hśn sé aš ferja okkur inn ķ betri heim og aš leišin liggi ķ gegnum Vašlaheišargöngin ?  Žaš er eins gott fyrir hana aš gera sér grein fyrir žvķ, aš ķ žį ferš fer hśn ein.  Žaš fylgir henni enginn.  

Aš lokum rįš til lesandans: žegar žś fyllist örvęntingu śt af vesöld rķkisstjórnarinnar, mundu, aš žetta hefši geraš veriš verra.  Viš hefšum getaš endaš meš nśverandi stjórnarandstöšu ķ rķkisstjórn, og žaš er stašreynd, aš žótt rķkisstjórnin sé bżsna slöpp, er stjórnarandstašan lķklega verri.  Žar af leišandi eigum viš kannski aš prķsa okkur sęl fyrir žann gervifót, sem rķkisstjórnin er, žótt žaš žżši, aš viš veršum ein og óstudd aš sjį um aš veita henni ašhald.  Stjórnarandstašan į Žingi leggur žar nęstum ekkert af mörkum."

Hér tekur framtaksmašur af ešalkommaętt stjórnarandstöšuna į kné sér og lętur hana hafa žaš óžvegiš aš hętti hśssins.  Hér er enginn aukvisi į ferš og augljóst, aš getuleysi, flumbrugangur, kjaftavašall og rangar įherzlur stjórnarandstöšunnar hafa gengiš svo fram af vinstri manninum, aš hann sér žann kost vęnstan aš stofna nżjan stjórnmįlaflokk, "Kįrķnurnar", til aš freista žess aš berjast fyrir hugšarefnum sķnum į Alžingi, žar sem žar sé enginn, sem talar mįli hans.  Žetta eru nokkur tķšindi ofan į "ekki-fréttina" af stofnun Sósķalistaflokks Ķslands.  Skyldu ekki vinstri menn fyllast valkvķša, žegar žeir ganga aš kjörboršinu nęst ?  Kannski žeir gefist žį upp į aš gera upp į milli fulltrśa hins eina sannleika og kjósi bara Pķratana, sem hvarvetna annars stašar eru aš hverfa af vettvangi stjórnmįlanna.  

Hvernig svara stjórnmįlaflokkarnir kalli framtķšarinnar ?  Hvaš bķšur okkar ķ framtķšinni ?  Um žaš skrifaši Žorkell Sigurlaugsson, višskiptafręšingur og formašur menntamįlanefndar Sjįlfstęšisflokksins, įhugaverša grein ķ Višskiptablašiš 8. jśnķ 2017,

"Er erfitt aš spį fyrir um framtķšina ?:

"Feršažjónustan er gott dęmi um undirbśningsleysi stjórnvalda, en fiskveišistjórnun og stżring į žvķ sviši er aš flestu leyti til fyrirmyndar.  Stefnumörkun, t.d. ķ atvinnumįlum, menntamįlum og į öšrum svišum, žarf aš vera mun skżrari og byggja į meira samstarfi stjórnvalda og atvinnufyrirtękja."

Er stjórnarandstašan lķkleg til afreka į žessu sviši ?  Hśn vill rķfa nišur fiskveišistjórnunarkerfiš. Afstaša hennar til atvinnulķfsins er bęši einhęf og neikvęš, enda reist į skilningsleysi į žörfum žess og getu.  Stjórnarandstašan lķtur į atvinnulķfiš sem skattstofn, og er sjįvarśtvegurinn gott dęmi um žaš, en hśn hefur lżst fyrirętlunum sķnum um stórfellt aukna skattheimtu af honum til aš fjįrmagna aukin rķkisumsvif.  Viš nśverandi ašstęšur mundi slķkt hafa hrun hinna minni fyrirtękja vķtt og breitt um landiš ķ för meš sér, sem oft eru reist į dugnaši eins framtaksmanns eša framtakshjóna.  

"Žetta [nż išnbylting] kallar į nżja hugsun, alveg eins og rafmagniš umbreytti žjóšfélaginu.  Viš hęttum fyrir löngu aš tala um rafmagniš og mikilvęgi žess.  Žaš er oršiš sjįlfsagšur hlutur, og allt okkar lķf og starf byggist į žvķ.  Sama gildir um Internetiš, žaš er oršiš 40 įra gamalt.  Viš tölum um žaš meš öšrum hętti en įšur, og žaš er oršiš sjįlfsagt til samskipta og višskipta.  Nżting Internetsins, žrįšlausra og stafręnna lausna og nżting gervigreindar, er rétt aš byrja."

Žaš er ekki rķkisvaldiš, heldur einkaframtakiš, stórfyrirtęki, framtaksmenn og frumkvöšlar, sem eru ķ fararbroddi žessarar žróunar.  Stjórnarandstašan vill bara skattleggja einkaframtakiš undir drep og ženja śt rķkisbįkniš.  Žar meš kęfir hśn žróun og frumkvöšlastarfsemi hérlendis og veldur atgervisflótta og flótta veršmętra starfa til śtlanda.  Stefna ķslenzku stjórnarandstöšunnar er ķ žįgu nżrra starfa į erlendri grundu.  

"Viš veršum aš taka žįtt ķ žessari 4. išnbyltingu, žvķ aš lķfskjör Ķslendinga, lķfsgęši og lķfsgleši, munu rįšast af žvķ, hvernig til tekst.  Veršmętasköpun mun ķ vaxandi męli byggja į hugviti, sköpun og žekkingu til aš auka framleišni og veršmętasköpun.  Žekkingin getur aušveldlega flutzt af landi brott, ef viš sköpum ekki tękifęri hér į landi.  Hśn veršur ekki ķ höftum eša bundin viš Ķsland, eins og fasteignir, fiskveišikvóti eša ašrar nįttśruaušlindir.  Auk innlendrar žekkingar veršur aš laša til landsins erlenda žekkingu, erlenda nemendur og erlent vinnuafl į sviši žekkingarsköpunar, en ekki eingöngu lįglaunastarfa."

Tęknibyltingin, sem Žorkell Sigurlaugsson lżsir hér, veršur reist į tęknižekkingu einstaklinga, frumkvöšlum og einkaframtaksmönnum, en ekki į frumkvęši aš hįlfu rķkisvaldsins.  Hlutverk stjórnmįlamanna ķ žessari žróun er aš skapa hagstęša efnahagslega umgjörš um žessa starfsemi, sem flyzt óhjįkvęmilega žangaš, sem starfsskilyršin eru bezt, eins og Žorkell bendir į.  Stjórnarandstašan hefur margsżnt žaš, žegar hluti hennar hefur veriš viš völd og meš mįlflutningi sķnum į sķšasta og nśverandi kjörtķmabili, aš hśn hefur engan skilning į žörfum framtaksmanna, og hśn hefur žannig dęmt sig śr leik sem valkostur til aš leiša žjóšina inn ķ framtķšina, enda getur hśn ekki haft augun af baksżnisspeglinum.    

 

 

 

 


"Costco-įhrifin"

Ķ viku 21/2017 hófst eldsneytissala og önnur vörusala Costco ķ Kauptśni, Garšabę.  Blekbóndi telur hafa oršiš vatnaskil ķ višskiptasögu Ķslands meš žessum atburši.

Alla sķna tķš hafa Ķslendingar mįtt bśa viš litla samkeppni söluašila neyzluvarnings og fjįrfestingarvara ķ landinu. Aš sumu leyti hefur įhugaleysi birgja stafaš af smęš markašarins og żmsum višskiptahömlum, en kaupmįttur žessa markašar hefur vaxiš mikiš og hömlum veriš aflétt.  Afleišingar takmarkašrar samkeppni voru hįtt vöruverš, lķtiš vöruśrval og oft takmörkuš gęši. Um žverbak keyrši ķ žessum efnum į einokunartķmanum.  Samvinnuhreyfingin hélt um tķma uppi samkeppni viš kaupmenn, en hśn dó drottni sķnum af innanmeinum, eins og kunnugt er. Kaupfélagshugsjónin stóšst innlenda framtaksmanninum ekki snśning, og danski kaupmašurinn lagši upp laupana. 

Hingaš hafa hvorki sótt erlendir bankar né neyzluvöruseljendur į smįsölumarkaši fyrr en nś, aš tuskusalar og hin alžjóšlega Costco-samsteypa opna hér śtibś.  Hér hefur rķkt fįkeppni og veršlag haldizt of hįtt af žeim sökum. Til aš neytendur hafi hag af markašslögmįlunum, veršur aš rķkja raunveruleg samkeppni, en ekki sżndarsamkeppni.   

Nś hillir undir raunverulega samkeppni į sviši neyzluvarnings og żmissar fjįrfestingarvöru heimilanna almenningi til hagsbóta, einnig žeim į höfušborgarsvęšinu og vķšar, sem verzla annars stašar.  Skammtķmaįhrifin eru minni ös į annatķmum ķ "gömlu" verzlununum og lękkaš vöruverš žar. 

Hvernig bregšast įlitsgjafar viš žessum tķšindum ?  Almennt er žessu framfaraskrefi fagnaš, en žó heyrist fżlutónn śr herbśšum vinstri manna.  Žeir finna nżrri samkeppni allt til forįttu ?  Hvernig skyldi standa į žvķ ?

Skżringarnar liggja grafnar djśpt ķ hugskoti vinstri mannsins.  Aš vissu leyti er glęp aušvaldsins stoliš frį honum.  Hatur vinstri manna į kaupmönnum hérlendis hefur lengi veriš viš lżši, og ekki dró śr žvķ, žegar samvinnuhreyfingin varš undir ķ samkeppninni, nema į skagfirzka efnahagssvęšinu.  Hatriš hefur veriš nęrt į meintu okri kaupmanna, sem neytendur geta nś sżnt vanžóknun sķna į meš fótunum.  Įnęgjan meš rķkjandi žjóšfélagsskipulag er lķkleg til aš vaxa viš žessar ašstęšur, og ekki mun uppdrįttarsżki vinstri armsins dvķna viš žaš. 

Önnur hliš į fżlunni śt ķ Costco er, aš žar fer bandarķsk verzlunarsamsteypa, jafnvel sś nęststęrsta žar ķ landi, og žar meš telja kommar, aš bandarķska aušvaldiš hafi nįš aš lęsa klóm sķnum ķ ķslenzka neytendur.  Žaš telur "Ķslandskomminn" vera įfall fyrir vķgstöšu sķna.  "Ķslandskomminn" hugsar sem svo, aš nś muni bandarķska aušvaldiš maka krókinn į ķslenzkri alžżšu og flytja allan aršinn śr landi, sem sé alger frįgangssök, og žess vegna beri aš berjast gegn žessu fyrirbrigši meš kjafti og klóm.  Vindmylluriddararnir lįta ekki aš sér hęša.

Žetta er sama vitleysan og haldiš hefur veriš fram gagnvart allri erlendri atvinnustarfsemi į Ķslandi.  Žaš er horft framhjį meginatriši mįlsins, aš hinir erlendu fjįrfestar, ķ žessu tilviki Costco, hafa fjįrfest talsvert, sumir mikiš į ķslenzkan męlikvarša, fjįrmagn kostar, og žess vegna eiga hinir erlendu fjįrfestar rétt į aš njóta aršs af fjįrfestingum sķnum.  Žeir greiša hį opinber gjöld vegna fjįrfestingarinnar og rekstrarins, og sömu sögu er aš segja af starfsmönnum žeirra hérlendis, žótt ķ tilviki Costco muni vera margir Bretar a.m.k. fyrst um sinn.  Žaš léttir į žöndum atvinnumarkaši į Ķslandi.  Nś reynir į utanrķkisrįšuneyti Ķslands aš gera vitręnan samning viš brezku rķkisstjórnina um frelsin fjögur, sem taki viš, žegar Bretar ganga śr Brüssel-hnappheldunni. 

Mašur er nefndur Svavar Gestsson, lęrisveinn Magnśsar Kjartanssonar ritstjóra Žjóšviljans og rįšherra, og hefur stundum veriš kenndur viš erlendan sparnašarreikning hins fallna Landsbanka frį 2008, sem Svavar samdi um, aš ķslenzkir skattgreišendur skyldu įbyrgjast greišslur į.  Var sį gjörningur alveg dęmigeršur fyrir dómgreindarleysi og getuleysi vinstri forkólfanna, žegar til stykkisins kemur.  Veršur hann lengi ķ minnum hafšur sem vķti til varnašar.  Er saga vinstri manna į Ķslandi e.t.v. eitt samfleytt feigšarflan ?   

Lķklega er téšur Svavar eins konar Nestor vinstra lišsins į Ķslandi, og af žvķ mį rįša, hvers konar liš žar er į feršinni. Žar leišir blindur haltan. Seint veršur sagt, aš sį söfnušur stigi ķ vitiš.  Téšur Svavar mun hafa tjįš sig meš fżlufullum hętti um opnun Costco verzlunarinnar ķ Kauptśni.  Ķ ljósi skżringanna, sem hér hafa veriš hafšar uppi um žessa fjandsamlegu afstöšu gegn hagsmunum almennings, žarf engan aš undra, aš hljóš komi śr žessari įtt. Marxistum margra gerša er sama um hagsmuni alžżšunnar.  Žaš, sem skiptir žį mįli, er, aš marxistķskt žjóšskipulag sé viš lżši, meš öšrum oršum rķkiseinokun.

Sóley Tómasdóttir, fyrrverandi borgarfulltrśi Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, gat ekki duliš önuglyndi sitt og öfuguggahįtt, žegar hśn gaf eftirfarandi ritaša umsögn um opnun Costco:

"Vond įhrif į vöruverš, skipulag og samgönguhętti og mannlķf ķ byggš til lengri tķma, og žaš veršur alltaf erfišara og erfišara aš vinda ofan af henni." 

"Nomenklatśran" telur sem sagt samkeppni hafa vond įhrif į vöruverš.  Žaš er įgętt fyrir almenning aš fį žaš į hreint, aš ef fyrirtęki neyšast til aš lękka vöruverš til aš missa ekki alla višskiptavinina til samkeppnisašilanna, žį eru žaš "vond įhrif į vöruverš" aš dómi rįšandi afla lengst til vinstri ķ stjórnmįlunum.  Žetta mat hlżtur aš stafa af žvķ, aš Sóley Tómasdóttir og skošanasystkini hennar óttist, aš einhverjir kaupahéšnar leggi upp laupana.  Žaš er hins vegar lögmįl markašarins, aš hinir hęfustu lifa af.  "Nómenklatśran" vill aušvitaš rįša žvķ, hverjir lifa og hverjir ekki.  Fįir telja, aš tilveran yrši betri, ef mįlum vęri žannig fyrir komiš. 

Sóley telur, aš "skipulag og samgönguhęttir" lķši fyrir Costco.  Žaš fellur ekki aš gešžótta hennar, aš Costco sé ķ deiliskipulagi Garšabęjar (hafnaši ekki Sóley og skošanasystkini hennar um umsókn Costco um lóš ķ Reykjavķk į sķnum tķma ?) og aš fólk aki žangaš į sķnum einkabķl, birgi sig upp af vörum og fylli eldsneytistank einkabifreišarinnar af benzķni eša dķsilolķu ķ leišinni, nś eša hlaši rafgeyma rafmagnsbķlsins.  Žetta er ekki mögulegt ķ draumaheimi Sóleyjar, žar sem almenningssamgöngur eru alfa & omega. 

Žaš er ekki ljóst, hvers konar sveitarómantķk bżr aš baki fortķšaržrį eftir "mannlķfi ķ byggš".  Žaš er nokkuš ljóst, aš sveitafólk, sem leiš į "ķ bęinn", ž.e. Garšabę, mun birgja sig upp, eins og žaš getur, og fara langt meš aš borga feršakostnašinn meš žeim hętti.

Aš lokum hugsar Sóley Tómasdóttir til byltingarinnar, sem į aš koma höfšingjum vinstri manna, Marxistunum, til valda. Žeir munu žurfa aš byrja į žvķ "aš vinda ofan af vitleysunni".  Žį munu žeir loka fyrirtękjum alžjóšlegs aušvalds og žjóšnżta önnur, reka almenning meš haršri hendi upp ķ strętisvagna og einoka fjölmišlana. 

Aš verša vitni aš Costco-įhrifunum į vinstri menn er jafngildi žess aš lķta ofan ķ ormagryfju.  Fólk, sem snżr öllu į haus, getur ekki gengiš heilt til skógar

 


Sjįvarśtvegur ķ stórsjó

Stjórnendur ķ sjįvarśtvegi horfast nś ķ augu viš óhagstęš višskiptakjör vegna sterkrar krónu, ISK, fremur lįgs fiskveršs, aš neikvęšum įhrifum  hįsetaverkfalls ógleymdum, og aukins kostnašar viš mannahald ķ kjölfar sama tveggja mįnaša verkfalls. Aš geta ekki sinnt föstum višskiptavinum um langa hrķš tekur tķma aš bęta fyrir į erlendum mörkušum. 

Til aš létta lundina eru žó fremur jįkvęš tķšindi af lķfrķki hafsins um žessar mundir, sem gefa von um lękkašan tilkostnaš į sóknareiningu og fleiri žorskķgildistonn į fiskveišiįrinu 2017/2018 en į yfirstandandi fiskveišiįri. Um žetta segir ķ Morgunblašsfrétt, 19. aprķl 2017, undir fyrirsögninni:

"Žorskstofninn hefur ekki męlst sterkari":

"Verkefnastjóri [Hafrannsóknarstofnunar ķ marzralli 2017] var Jón Sólmundsson, fiskifręšingur, og segir hann ķ samtali viš Morgunblašiš, aš ķ heildina séu nišurstöšur rallsins jįkvęšar.  Žęr megi einkum žakka góšu įstandi ķ sjónum viš landiš, og aš skynsamlega sé stašiš aš veišum, žar sem byggt er į aflareglu ķ mörgum tegundum."

Sem kunnugt er hefur aflamark ķ žorski og fleiri tegundum išulega frį mišjum 9. įratug sķšustu aldar veriš skoriš stórlega nišur meš lękkandi stofnvķsitölum samkvęmt męlingum og rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar, frį žvķ aš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi var tekiš upp, og į fiskveišiįrinu 2016/2017 er rįšgjöfin enn undir žvķ marki, sem rįšlagt var fyrir 40 įrum. 

Uppbygging stofnanna hefur kostaš langvinnar fórnir, en žaš er tvķmęlalaust heillavęnlegt aš ganga ekki of nęrri hrygningarstofnunum meš žvķ aš beita aflareglu į hverja tegund samkvęmt višurkenndri vķsindalegri žekkingu.  Hitt er annaš mįl, aš žessi žekking er enn gloppótt og efla žarf mjög vķsindarannsóknir į lķfrķki hafsins til aš skjóta traustari stošum undir veiširįšgjöfina. Eyrnamerkja į hluta veišigjaldanna rannsóknarverkefnum og fjįrfestingum ķ bśnaši hjį Hafrannsóknarstofnun, eins og ętlunin var viš setningu laga um žessa umdeilanlegu gjaldtöku.

Samkeppnin knżr fyrirtękin til frekari hagręšingar; ekki sķzt į tķmum minnkandi tekna og lakari framlegšar.  Žaš blasir t.d. viš hjį HB Granda aš sameina žurfi bolfiskvinnslu ķ Reykjavķk og į Akranesi į einum staš.  Nś er lagt upp ķ Reykjavķk og ekiš meš óunninn fisk žašan til vinnslu į Akranesi, og tilbśinni vöru er ekiš til baka eša til Keflavķkurflugvallar.  Žessi akstur bętir ekki gęši vörunnar, er óumhverfisvęnn, eykur viš mikla vegumferš og er kostnašarsamur.  Žar sem ašstaša fyrir alla starfsemina er ófullnęgjandi į Akranesi, en fullnęgjandi ķ Reykjavķk, er ešlilegt, aš fyrirtękiš kjósi aš sameina alla starfsemina ķ Reykjavķk. 

Akranes er ekki "brothętt byggš", heldur kaupstašur meš mikla atvinnustarfsemi og nżtur góšs af mikilli išnašarstarfsemi į Grundartanga.  Fyrirtęki, sem starfa į frjįlsum markaši, verša aš hafa svigrśm til žeirrar hagręšingar, sem žau telja gagnast bezt til lengdar starfsemi sinni.  Reykjavķk, Akranes og Grundartangi eru ķ raun eitt atvinnusvęši vegna Hvalfjaršarganga, og nś eru jafnvel ferjusiglingar yfir til Reykjavķkur ķ bķgerš. 

Ef Faxaflóahafnir ętla aš byggja samkeppnishęfa bryggjuašstöšu į Akranesi til aš žjóna HB Granda žar, er fyrirtękiš komiš meš mjög sterka samningsstöšu og getur ķ raun "deilt og drottnaš".  Er žaš įkjósanleg staša fyrir Akranes og Reykjavķk ?  Hefur mįliš veriš hugsaš til enda ?

Morgunblašiš gerši skilmerkilega grein fyrir žessum hagręšingarmįlum HB Granda 29. marz 2017 undir fyrirsögnunum:

"Vildu flutning til Akraness 2007" og "Sameina vinnslurnar til aš hagręša".

Undir žeirri seinni skrifaši Gušni Einarsson:

"HB Grandi er aš setja upp botnfiskvinnslu į Vopnafirši.  Vilhjįlmur [Vilhjįlmsson, forstjóri HB Granda] sagši žaš gert til aš skapa vinnu allt įriš fyrir fólk, sem starfar žar ķ uppsjįvarvinnslu.  Stefnt er aš žvķ aš vinna žar um 700 t af žorski ķ įr į milli uppsjįvarvertķša.  Um 40 starfsmenn uppsjįvarfiskvinnslunnar munu starfa viš botnfiskvinnsluna.  Til samanburšar voru unnin um 7300 t af žorski į Akranesi ķ fyrra. 

HB Grandi keypti ķ haust veišiheimildir upp į 1600 žķt, og veršur hluti heimildanna unninn į Vopnafirši. HB Grandi keypti hįtt ķ 4000 t af botnfiski į mörkušum ķ fyrra [2016].  Žar af voru rśm 3000 t af ufsa, sem unnin voru ķ Reykjavķk.  Félagiš ętlar aš hętta aš kaupa fisk į mörkušum.  Vilhjįlmur sagši, aš gengju įform félagsins eftir, yrši vinnsla 7300 t flutt frį Akranesi til Reykjavķkur.  Heildarvinnslan žar mundi žį aukast śr um 21 kt ķ 24 kt į įri."

Stefna HB Granda er af žessu aš dęma aš styrkja tvęr vinnslustöšvar ķ sessi hérlendis; ašra į sušvestur horninu og hina į noršaustur horninu.  Žaš er veriš aš styrkja samkeppnisstöšu fyrirtękisins meš žvķ aš auka framleišnina og framleišsluna į bįšum stöšunum, tryggja viršiskešjuna frį veišum til višskiptavinar ķ sessi og draga śr įhęttu varšandi landshlutatengd įföll og bęta gęšatryggingu vörunnar.  Allt rķmar žetta vel viš heilbrigša skynsemi, og yfirvöld ęttu ekki aš reyna meš yfirlżsingum śt ķ loftiš eša skammsżnum ašgeršum aš reyna aš hafa įhrif į žį óhjįkvęmilegu og aš mörgu leyti jįkvęšu atvinnužróun, sem hér fer fram. 

Žegar stjórnendur sjįvarśtvegsfyrirtękja standa frammi fyrir eša hafa tekiš erfišar, en aš sķnum dómi naušsynlegar įkvaršanir ķ hagręšingarskyni, žį skal ekki bregšast, aš upp hefjist ógešfelld umręša, oft pólitķskt lituš, um sérgęzku og jafnvel mannvonzku žeirra, sem įbyrgšina bera, svo aš ekki sé nś minnzt į hinn sķgilda blóraböggul žeirra mannvitsbrekkna, sem hér eiga ķ hlut, fiskveišistjórnunarkerfiš.  Žessi umręša minnir aš mörgu leyti į löngu śreltan stéttastrķšstalsmįta, sem er ekkert annaš en innantómt glamur nś į dögum.  Žetta varš Gunnari Žóršarsyni, višskiptafręšingi, aš umritunarefni ķ Fiskifréttum 21. aprķl 2017 undir fyrirsögninni,

"Óįbyrg umręša":

"Ķ raun er ašeins veriš aš benda į žį stašreynd, aš meš hękkun krónunnar aukast lķkurnar į, aš fiskvinnslan flytjist śr landi, alla vega ef gengiš er śt frį žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur sé rekinn į markašslegum forsendum.  Hér er engin hótun į feršinni, heldur ašeins bent į žį stašreynd, aš fiskvinnsla veršur ekki rekin į landinu, nema hśn standist samkeppni viš erlenda keppinauta.  Ekki er langt sķšan óunninn gįmafiskur var fluttur til vinnslu ķ Evrópu ķ miklu magni, sem hefur nįnast veriš óžekkt undanfarin įr.  Fullvinnsla hefur hins vegar aukizt mikiš į Ķslandi undanfarin įr, bęši ķ bolfiski og uppsjįvarfiski.  Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt mikla ašlögunarhęfni og brugšizt viš hękkun į innlendum kostnaši meš aukinni hagręšingu og tęknivęšingu."

Žarna er drepiš į žį grķšarlegu ógn, sem atvinnu og veršmętasköpun ķ landinu stafar af gengisžróun ISK, sem er um 20 % of hį aš veršgildi m.v. okkar helztu višskiptamyntir um žessar mundir. Žetta hįgengi vinnur gegn hagsmunum landsins, žvķ aš žaš mun senn svipta fólk atvinnu og kippa stošunum undan veršmętasköpun.  Sešlabankinn og nśverandi peningastefnunefnd hafa brugšizt hlutverki sķnu, sem er varšveizla peningalegs stöšugleika ķ brįš og lengd. 

Norska krónan, NOK, hefur falliš um helming, 50 %, frį 2014 til 2017 gagnvart ISK, žrįtt fyrir miklar gjaldeyristekjur af olķu- og gassölu og varasjóš frį žeim tekjum, sem nemur um miaUSD 800.  Hvers vegna er ekki beitt sömu rįšum hér til aš stemma stigu viš skašlegum įhrifum mikils gjaldeyrisinnstreymis į ķslenzka hagkerfiš, ž.e. meš žvķ aš taka žetta fé tķmabundiš śt śr innlenda hagkerfinu og fjįrfesta erlendis žar til slaki eša jafnvel kreppa ógnar žvķ ? Žess ķ staš hlešur Sešlabankinn undir ISK meš žvķ aš safna gildum gjaldeyrissjóši, sem er honum svo dżrkeyptur, aš bankinn er bśinn aš glutra nišur nįnast öllu eigin fé sķnu.

Evra er augljóslega ekki svariš viš žessum erfišleikum, žvķ aš Sešlabanki evrunnar er aš berjast viš hagkerfissamdrįtt, en hér er hagkerfisžensla nśna.  Žannig er žaš išulega, aš hagkerfissveifla į Ķslandi er ķ mótfasa viš hagkerfissveiflu į meginlandi Evrópu.  Ķslandi hentar žannig engan veginn aš gerast ašili aš žessu myntbandalagi.  Ekkert okkar helztu višskiptalanda er į svipušum staš, ž.e. į toppi hagsveiflunnar, eins og Ķsland um žessar mundir.  Okkar bezta śrręši er aš stjórna efnahagskerfinu og peningamįlunum af skynsamlegu viti.  Žekking, geta og vilji er žaš, sem žarf, eins og venjulega.  Skussar rįša ekki viš višfangsefni af žessu tagi.

"Stór fyrirtęki, sem rįša yfir allri viršiskešjunni frį veišum til heildsölu, munu einfaldlega yfirtaka smęrri fyrirtęki, sem ekki hafa borš fyrir bįru til aš standa undir ķžyngjandi skattlagningu.  Žetta er ķ sjįlfu sér ekki alvont, žar sem žaš eykur framleišni og veršmętasköpun, en rétt, aš menn geri sér grein fyrir žessu og lįti žaš ekki koma sér į óvart, žegar žaš raungerist. Séu žį meš įętlun um, hvernig bregšast eigi viš t.d. byggšaröskun, sem óumflżjanlega fylgir slķku róti ķ atvinnugreininni.  Žaš veldur vonbrigšum aš heyra sjįvarśtvegsrįšherra hóta hękkun į veišigjöldum til aš neyša sjįvarśtveginn til aš uppfylla žaš, sem honum finnst vera samfélagsleg įbyrgš.  Žaš er mikilvęgt, aš rįšamenn geri sér grein fyrir įhrifum veišigjalda, og hękkun į žeim veršur varla gerš ķ sįtt viš atvinnugreinina."

 Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš snarast hefur į merinni, žegar afkoma sjįvarśtvegsins ķ įr er borin saman viš įriš 2015.  Vegna mjög afturvirkrar įlagningar veišigjalda og brottfalls tķmabundins afslįttar į veišigjöldum munu śtgeršarfélögin žurfa aš bera hękkun veišigjalda į fiskveišiįrinu 2017/2018.  Žaš er brżnt aš endurskoša žessa skattheimtu, svo aš ekki sé horft lengra aftur ķ tķmann en eitt įr, og aš sett verši žak į veišigjöldin, t.d. 5 % af framlegš og aš engin veišigjöld verši innheimt af fyrirtękjum meš framlegš undir 20 % af tekjum.  Nśverandi skattheimta er flókin, ósanngjörn og mešalhófs er ekki gętt.

Jafnframt žarf aušvitaš aš samręma įlagningu aušlindagjalds af öllum fyrirtękjum, sem nżta nįttśruaušlindir, t.d. virkjanafyrirtękin, flutningsfyrirtękiš Landsnet, feršažjónustan og fiskeldiš.  Žaš er hęgt aš beita samręmdri ašferšarfręši į allar žessar greinar.  Spangól sjįvarśtvegsrįšherra um naušsyn hękkunar į eina žessara greina ķ einhvers konar refsingarskyni er algerlega śt ķ loftiš og sżnir ķ senn įbyrgšarleysi og getuleysi hennar viš aš leggja eitthvaš uppbyggilegt aš mörkum sem rįšherra.

Tęknižróun ķ flestum greinum atvinnulķfsins leišir til aukinnar afkastagetu og aukinnar sjįlfvirkni.  Žetta er nś um stundir aš stękka og fękka vinnslustöšvum fiskišnašarins.  Žaš vęri glapręši aš reyna aš sporna viš žessari žróun og ekki gęfulegra en aš hverfa aftur ķ torfkofana.  Um žessa žróun skrifaši Gunnar Žóršarson ķ téšri grein:

"Meš nżrri tękni, eins og vatnsskuršarvélum og žjörkum, aukast afköst į manntķma, og žannig mun starfsmönnum og vinnsluhśsum fękka.  Slķkri žróun geta žó fylgt mikil tękifęri, žar sem ķ staš erfišisvinnu verša til betur launuš tęknistörf.  Žaš ętti aš vera forgangsmįl hjį sveitarfélögum og launžegahreyfingunni aš taka žįtt ķ slķkum breytingum meš sjįvarśtvegsfyrirtękjum og tryggja hlutdeild starfsmanna ķ aukinni framleišni ķ framtķšinni.  Žaš er hin raunverulega samfélagslega įbyrgš, aš fyrirtęki, starfsmenn og samfélög leggist į eitt til aš višhalda samkeppnishęfni og veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi til framtķšar.  Aš taka žįtt ķ žróuninni og hafa įhrif į hana į jįkvęšan hįtt er einmitt samfélagsleg įbyrgš."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žessa žörfu hugvekju Gunnars Žóršarsonar, og įlyktun hans um hvaš felst ķ samfélagslegri įbyrgš į fullan rétt į sér.  Hiš sama į viš um flestar atvinnugreinar og sjįvarśtveginn, aš žęr auka framleišni sķna meš sjįlfvirknivęšingu.  Žetta er žeim einfaldlega naušsyn til aš standast samkeppnina.  Žaš er óviturlegt af sveitarfélögum og launžegafélögum aš reyna aš stöšva "tķmans žunga niš".  Mun gęfulegra er, eins og téšur Gunnar bendir į, aš vinna meš fyrirtękjunum aš žessari žróun sjįlfum sér og umbjóšendum sķnum til hagsbóta.  Į stéttabarįttuvindgangi tapa allir, en gręša aš sama skapi į stéttasamvinnu.  Žaš er lķka ešlilegt og almenningi til hagsbóta, aš sveitarfélög keppi upp aš vissu marki um hylli fyrirtękja og fólks, t.d. meš góšri fjįrmįlastjórnun.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband