Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Sósķalismi er ekki svariš

Landsmenn standa frammi fyrir langtķma hagvaxtarrżrnun af völdum óhagstęšrar žróunar aldurssamsetningar žjóšarinnar.  Aš öšru óbreyttu mun žetta leiša til hęgari lķfskjarabata žjóšarinnar og aš lokum lķfskjararżrnunar, ef fer fram sem horfir.

Svo kann aš fara af žessum sökum, aš landsmenn upplifi aldrei aftur višlķka hagvöxt og ķ fyrra, 7,2 %, og aš kaupmįttur rįšstöfunartekna vaxi ekki mikiš śr žessu. Svona svartsżni styšur mannfjöldaspį Hagstofu Ķslands.  Į hįlfri öld, 2017-2065, mun fjöldi fólks yfir 64 įra aldri 2,4 faldast, hękka śr 50 k ķ 120 k.  Hiš s.k. framfęrsluhlutfall, ž.e. fjöldi fólks undir tvķtugu og yfir 64 sem hlutfall af fjöldanum 20-64 įra mun į sama tķma hękka śr 51 % ķ 72 %.  Žetta er mjög ķžyngjandi breyting fyrir samfélagiš, žvķ aš įrlegur sjśkrakostnašur fólks yfir 64 įra aldri er aš jafnaši ferfaldur į viš įrlegan sjśkrakostnaš yngri borgaranna.

Samkvęmt Sölva Blöndal, hagfręšingi hjį GAMMA Capital Management, ķ grein ķ Markašnum, 23. įgśst 2017, mį bįst viš, aš kostnašur vegna heilbrigšisžjónustu muni rśmlega tvöfaldast sem hlutfall af vergri landsframleišslu į tķmabilinu 2015-2050 m.v. 3,0 % raunaukningu į įri, fara śr 7,0 % ķ 15,2 %.  Žetta žżšir meš nśverandi veršlagi og hlutdeild rķkisins ķ sjśkrakostnaši yfir 200 miaISK/įr śtgjaldaauka rķkisins.  Hvernig ķ ósköpunum į aš fjįrmagna žetta ?

Hjį OECD hafa menn komizt aš žvķ, aš mešaltal rķkissjóšsśtgjalda til heilbrigšismįla muni įriš 2060 nema 14 % af VLF og hafa oršiš ósjįlfbęr um mišja öldina, ž.e. eitthvaš veršur undan aš lįta į śtgjaldahliš rķkisfjįrmįlanna.  Kerfiš hrynur. 

Viš žessari óheillažróun žarf aš bregšast nś žegar til aš draga śr tjóninu, sem blasir viš.  Er meiri sósķalismi svariš ?  Nei, įreišanlega ekki.  Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, talaši į nżlegum flokksrįšsfundi eins og Hugo Chavez įšur en hann kollsigldi rķkasta landi Sušur-Amerķku ķ gjaldžrot:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Stefna Katrķnar og hennar nóta birtist viš afgreišslu fjįrmįlaįętlunar rķkisstjórnarinnar į sķšasta žingi.  Žęr fólu ķ sér svo mikla hękkun rķkisśtgjalda į nęstu įrum, aš žęr mundu grafa undan getu rķkisins til aš takast į viš öldrunarvandann, sem viš blasir ķ framtķšinni.  

Žaš eru ašeins tvęr leišir til aš fjįrmagna śtgjaldahugdettur vinstri manna.  Annašhvort meš skuldasöfnun eša skattahękkunum.  Hvort tveggja dregur śr svigrśmi rķkissjóšs til langs tķma og er žannig įvķsun į enn stórfelldari kjaraskeršingu barna okkar og barnabarna en ella verša naušsynlegar.

Skynsamlegustu višbrögšin nśna viš ašstešjandi vanda eru žrķžętt:

  1. Reyna aš bęta lżšheilsuna meš fręšsluįtaki ķ skólum og ķ fjölmišlum um skašsemi óhófsneyzlu, hreyfingarleysis og óholls matarręšis.  Ef žetta leišir til betri heilsu eldri borgara, sparast opinber śtgjöld, žótt langlķfi aukist.  
  2. Reyna aš lękka einingarkostnaš į hvers konar žjónustu hins opinbera.  Til žess hafa ašrar žjóšir nżtt einkaframtakiš.  Af hverju er žaš tališ ósišlegt hér, sem er višurkennd sparnašarleiš fyrir skattborgarana erlendis ?  Kasta veršur kreddum og pólitķskum fordómum į haf śt, žegar mešferš skattfjįr er annars vegar.  Um žetta skrifar Sölvi Blöndal ķ téšri grein: "Įskorunin felst m.a. ķ žvķ aš tryggja fjįrmögnun og framboš į heilbrigšisžjónustu og stušla aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum til framtķšar.  Hvaš višvķkur fjįrmögnun og framboši į heilbrigšisžjónustu žį er mikilvęgt aš tryggja fjölbreytni. Fleiri geta annast sjįlfa žjónustuna, hiš opinbera, einkafyrirtęki, einstaklingar, sjįlfseignarstofnanir, tryggingafélög o.fl.  Sį, sem aflar fjįrins, žarf ekki endilega aš hafa yfirumsjón meš žjónustunni.  Tvęr hagvaxtarhvetjandi ašgeršir, sem vert er aš nefna, eru hękkun eftirlaunaaldurs annars vegar og minni hömlur į fólksflutninga til Ķslands hins vegar."  Ef innflytjendur eiga aš styrkja hagkerfiš, žurfa žeir aš hafa menntun og žekkingu, sem spurn er eftir hér. Ekki er vķst, aš afkvęmi žeirra fjölgi sér hrašar en "frumbyggjarnir".
  3. Nżta veršur nśverandi svigrśm rķkisfjįrmįla til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs, žvķ aš aš einum įratug lišnum mun "ellibyršin" hafa vaxiš til muna.   

 Hugmyndafręši vinstri manna er meira ķ ętt viš trśarbrögš en stjórnmįlastefnu, žvķ aš annars vęri hugmyndafręši žeirra löngu dauš vegna slęmrar reynslu af henni į sviši efnahagsmįla og į sviši frelsis einstaklinga og félagasamtaka.  Hugmyndafręši vinstri manna į enn verr viš į 21. öldinni en įšur, žvķ aš nś veršur aš setja aukna veršmętasköpun į oddinn sem aldrei fyrr til aš "hinn öfugi aldurspżramķdi" hrynji sķšur.  Um žetta skrifar Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, ķ įgętri mišvikudagsgrein ķ Morgunblašinu, 23. įgśst 2017,

"Jįtning: ég mun aldrei skilja sósķalista":

"Hugmyndafręši vinstri manna - sósķalista - gefur ekkert fyrir žjóšfélag frjįlsra einstaklinga, sem eru fjįrhagslega sjįlfstęšir.  Męlikvarši velferšar og réttlętis [žeirra] męlir umsvif rķkisins.  Ķslenzkir vinstri menn - lķkt og skošanabręšur žeirra ķ öšrum löndum - byggja į žeirri bjargföstu trś, aš rķkiš sé upphaf og endir allra lķfsgęša.  Aukin umsvif rķkis og annarra opinberra ašila er markmiš ķ sjįlfu sér, en [eru] ekki ašeins ęskileg."

 

 

 

 


Um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi

Nżleg skżrsla Hafrannsóknarstofnunar - Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar į milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi - olli Vestfiršingum og fleirum grķšarlegum vonbrigšum.  Žetta var žó ekki įhęttumat, heldur lķkindamat, žvķ aš įhęttumat fęst bęši viš lķkindi og afleišingar atburšar.  Į grundvelli lķkinda į, aš strokulax śr kvķum nįi aš ęxlast meš nįttśrulegum laxi ķ tveimur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, lagšist stofnunin gegn sjókvķaeldi į ógeltum norskum laxi ķ Ķsafjaršardjśpi žrįtt fyrir, aš opinbert buršaržolsmat gęfi til kynna, aš lķfrķki Ķsafjaršardjśps mundi žola 30 kt (k=žśsund) af laxi ķ sjókvķum įn tillits til erfšablöndunar.  Hver er įhęttan ?  Hér veršur litiš į afleišingar žess aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi į mannlķfiš viš Djśpiš og į laxalķfiš. 

Žegar vandaš er til įkvöršunar, er įvinningur metinn hlutlęgt į móti tjóninu.  Hlutlęgur męlikvarši er ętlašur fjįrhagslegur įvinningur og ętlaš fjįrhagslegt tap.

Fyrst aš meintum įvinningi.  Mikiš hefur veriš skrifaš ķ blöšin um mįlefniš og margt tilfinningažrungiš, svo aš ljóst er, aš mörgum er heitt ķ hamsi, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Teitur Björn Einarsson, Alžingismašur, reit įgęta hugvekju ķ Morgunblašiš, 22. jślķ 2017, 

"Frį yztu nesjum samtķmans":

"Višfangsefniš er lķka annaš, žar sem spurningunni um, hvort hęgt sé aš lifa af landsins gęšum frį įri til įrs, hefur veriš skipt śt fyrir ašra um, hvernig bęta į lķfskjör ķ landinu įn žess aš mega nżta frekar aušlindir žess meš sjįlfbęrum hętti."

Žetta er rétt greining hjį žingmanninum į nśverandi stöšu atvinnužróunar ķ landinu.  Megniš af hagkerfi landsins er reist į hagnżtingu nįttśrugęša, og nś er aš bętast viš žį flóru fiskeldi, sem getur oršiš veršmęt stoš, sem hefur tekjuaukandi og sveiflujafnandi įhrif į efnahagslķfiš.  Fyrir landiš allt er žess vegna til mikils aš vinna, žar sem fiskeldiš jafnar atvinnuréttindi fólks ķ landinu vegna nżrra og veršmętra tękifęra į landsbyggšinni.  

Vestfiršingum žykir aš sér žrengt aš hįlfu rķkisvaldsins varšandi atvinnuuppbyggingu ķ sinni heimabyggš, og žaš er aušskiliš.  Teitur Björn tekur dęmi:

"Žrjś brżn framfaramįl ķ deiglunni į Vestfjöršum eru nokkuš lżsandi dęmi fyrir barįttu byggšanna hringinn um landiš.  Žetta eru ķ fyrsta lagi vegur um Baršaströnd ķ staš vegslóša, ķ öšru lagi raforkuflutningskerfi, sem slęr ekki śt viš fyrsta snjóstorm hvers vetrar og ķ žrišja lagi skynsamleg uppbygging į einni umhverfisvęnstu matvęlaframleišslu, sem völ er į."

Hvaš er "skynsamleg uppbygging" fiskeldis ?  Er hśn ašeins fyrir hendi, ef engin stašbundin óafturkręf breyting veršur į lķfrķki nįttśrunnar, eša er hęgt aš samžykkja slķkar breytingar, ef metiš fjįrhagstjón er t.d. innan viš 5 % af metnum fjįrhagslegum įvinningi ?

Alžingismašurinn skrifar sķšan, sennilega fyrir hönd langflestra Vestfiršinga, sem nś sjį breytta og bętta tķma innan seilingar, ef rķkisvaldiš ekki leggst žversum:

"Žess vegna er žaš ekki ķ boši, aš sanngjarnri kröfu ķbśa į Vestfjöršum um ešlilega uppbyggingu innviša sé nś svaraš meš skeytingarleysi eša hiki af hįlfu rķkisvaldsins og stofnana žess.  Žaš er lķka ótękt, aš į lokametrum langs og lögbundins stjórnsżsluferils sé öllu til tjaldaš af hįlfu žrżstihópa til aš stöšva mįl og teflt af óbilgirni til aš knżja fram sérhagsmuni į kostnaš almannahagsmuna."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žaš, aš rķkisvaldinu ber aš veita almannahagsmunum brautargengi.  Ef žeir brjóta į lögvöršum réttindum einstaklinga, komi fullar bętur fyrir aš Stjórnarskrį og lögum.  Žetta getur įtt viš um vegalögn, raflķnulögn og fiskeldi śti fyrir strönd og ķ grennd viš įrósa. 

Kristķn Hįlfdįnsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Ķsafjaršarbę, talar sennilega fyrir munn margra žar.  Hśn hóf grein ķ Morgunblašinu 15. įgśst 2017,žannig:

"Laxeldi ķ Djśpinu":

"Fyrir ķbśa į noršanveršum Vestfjöršum er ekkert mįl stęrra eša mikilvęgara en, hvort laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi fįi brautargengi.  Engin önnur atvinnu- og veršmętasköpun er sjįanleg til aš byggja upp nżjar meginstošir ķ atvinnulķfi į žessu svęši til framtķšar.  Skapaš vel launuš og fjölbreytt störf, sem munu hafa śrslitaįhrif į byggšažróun og snśa įratuga langri hnignun ķ sókn fyrir ķbśana."

Hér er ekki lķtiš undir, heldur getur įkvöršun um sjókvķaeldi ķ Djśpinu skipt sköpum um, hvort byggšin fęr aš blómstra ķ fjölbreytileika atvinnulķfs og mannlķfs eša žarf enn aš heyja varnarbarįttu.

Hver yrši įvinningurinn af 30 kt/įr sjókvķaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi ?  

Samkvęmt Pétri G. Markan, sveitarstjóra Sśšavķkurhrepps og formanni Fjóršungssambands Vestfiršinga, eru nś "180 bein störf ķ kringum fiskeldi į Vestfjöršum, skattspor nęr milljarši. Ķ įętlunum fiskeldisfyrirtękja er gert rįš fyrir 700-800 beinum störfum - sé mišaš viš, aš varfęrnislegt buršaržol Hafrannsóknarstofnunar verši nżtt.  Ķ veršmętum mį reikna meš 60 milljöršum [ISK] ķ śtflutningstekjum."

Buršaržolsmat Hafró fyrir Ķsafjaršardjśp hljóšaši upp į 30 kt/įr.  Frumrįšlegging stofnunarinnar var um aš sleppa sjókvķaeldi norsks lax ķ Ķsafjaršardjśpi, sem gęti hrygnt ķ tveimur laxveišiįm žar meš ósa śt ķ Djśpiš, af ótta viš kynblöndun og erfšabreytingar.  Žęr geta ķ versta tilviki oršiš svo skašlegar, aš laxastofnar žessara tveggja įa deyi śt, ž.e. śrkynjist og lifi ekki af veruna ķ hafinu.  

Hafrannsóknarstofnun rįšleggur aš leyfa allt aš 50 kt/įr laxeldi ķ sjókvķum Vestfjarša įn Ķsafjaršardjśps.  Pétur G. Markan gęti žess vegna įtt viš, aš 700-800 įrsverk hjį fiskeldisfyrirtękjunum sinni fiskmassa ķ sjókvķum aš jafnaši 80 kt/įr įsamt skrifstofustörfum og annarri naušsynlegri žjónustu viš framleišsluna. Žetta žżšir 10 įrsverk/kt, žegar fullri framleišslu veršur nįš og žar af leišandi hįmarks framleišni. 

Žetta passar viš upplżsingar frį Noregi um 9500 bein įrsverk (og 19000 óbein) eša 7,3 bein störf/kt.  Žaš er reiknaš meš lęgri framleišni ķ fiskeldi į Ķslandi en ķ Noregi, af žvķ aš framleišslan veršur vęntanlega alltaf meira en tķföld ķ Noregi. Samkvęmt upplżsingum frį Noregi skapar hvert beint įrsverk MNOK 2,7, sem er um MISK 36.  Vegna minni framleišni verša žetta e.t.v. 0,75 x 36 = MISK 27 į Ķslandi.  

Heimfęrt į 30 kt/įr laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi er žar um aš ręša 300 bein įrsverk og 600 óbein įrsverk dreifš um landiš, žó trślega mest į Vestfjöršum. Žetta gęti žżtt fólksfjölgun ķ Ķsafjaršardjśpi um 2400 manns. Veršmętasköpun žessara beinu įrsverka veršur V=300 x 36 MISK/įr = 11 miaISK/įr.  Žetta er hinn stašbundni fjįrhagslegi įvinningur af aš leyfa 30 kt/įr laxeldi (ķ sjókvķum) ķ Ķsafjaršardjśpi.  

Hvert getur hįmarks tjóniš af aš leyfa žetta fiskeldi oršiš ?  Žaš veršur vęntanlega, ef laxinn hverfur śr Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį, en žar hefur mešalveišin veriš um 500 laxar/įr.  Žvķ var haldiš fram af Magnśsi Skślasyni, formanni Veišifélags Žverįr og bónda ķ Norštungu ķ Fréttablašsgrein 18. jślķ 2017, "Aš skapa störf meš žvķ aš eyša žeim annars stašar", aš meš allri žjónustu skili sala veišileyfa um 20 miaISK/įr inn ķ landiš.  Ef žessu er deilt į 30“000 fiska/įr, žį skila žessar veišileyfatekjur 670 kISK/fiskHįmarkstjón ķ Djśpinu er žį 670 kISK/fisk x 500 fiskar/įr = 335 MISK/įr eša 3 % af įvinninginum.  Laxeldisfyrirtękin gętu tryggt sig fyrir žessu tjóni eša lagt brotabrot af sölutekjum sķnum ķ tjónasjóš į hverju įri.  Ef veišin ķ įnum tveimur minnkar meira en aš mešaltali yfir landiš, myndavélar sżna eldislax viš ósana og hann veišist ķ meira en 4 % magni ķ įnum, žį verši skylt aš bęta tjóniš.

Ef gert er rįš fyrir stęrš hrygningarstofns 700 löxum ķ téšum tveimur įm, žį kvešur varśšarregla Hafrannsóknarstofnunar į um, aš ekki megi fleiri en 0,04 x 700 = 28 eldislaxar ganga ķ įrnar.  Hvert er žį hįmarks leyfilegt strokhlutfall upp ķ įrnar til aš hrygna, SHmax, af fjölda eldislaxa ?

Įętlašur fjöldi fiska ķ eldi er 30 kt/2 kg = 15 M fiskar.  15 M x SHmax = 28 ;  SHmax = 1,9 ppm/įr.  Žetta er sį "hįmarksleki", sem laxeldisfyrirtękin ęttu aš keppa aš.

Geta laxeldisfyrirtękin sżnt fram į, aš žau geti uppfyllt žessa kröfu ?  Į Ķslandi er lķklega ekki enn til marktękur gagnagrunnur fyrir slķka tölfręši, en hann mun koma, žegar laxeldinu vex fiskur um hrygg.

Fyrst er žess žį aš geta, aš meš tiltękum mótvęgisašgeršum viršist, aš ķ Noregi komist ašeins lķtill hluti strokufiska upp ķ įrnar og hrygni žar, e.t.v. innan viš 2 %. Žaš hękkar aušvitaš leyfilegt strokhlutfall śr eldiskvķunum, e.t.v. upp ķ 126 ppm.

Magnśs Skślason skrifar:

"Samkvęmt norskum rannsóknum liggur fyrir, aš einn lax sleppur aš mešaltali fyrir hvert ališ tonn af eldislaxi."  Ef žetta ętti viš um Ķsafjaršardjśp meš 30 kt eldismassa, žį slyppu žar įrlega śt 30 žśsund laxar, og sleppihlutfalliš vęri 2000 ppm.  Žetta stenzt ekki skošun į upplżsingum frį norsku Umhverfisstofnuninni.

Ķ Fiskifréttum birtist 17. įgśst 2017 fróšleg grein um žetta efni eftir Svavar Hįvaršsson, blašamann,

"Kolsvört skżrsla um villtan lax ķ Noregi".

Greinin hófst žannig:

"Mikil hętta stešjar aš norskum villtum laxastofnum, og allar helztu įstęšur hennar eru raktar til laxeldis ķ sjókvķum.  Erfšablöndun er žegar oršin śtbreidd og mikil."

Ašstęšur į Ķslandi og ķ Noregi eru ósambęrilegar aš žessu leyti, žvķ aš laxeldiš er žar stundaš śti fyrir ósum allra helztu laxveišiįa Noregs, en ķ tķš Gušna Įgśstssonar, landbśnašarrįšherra, var sjókvķaeldi bannaš įriš 2004 śti fyrir ströndum Vesturlands, Noršurlands (nema Eyjafirši) og Norš-Austurlands, og veršur ekki stundaš śti fyrir Sušurlandi fyrir opnu hafi. Fjarlęgšin er bezta vörnin gegn genaflęši į milli stofna. Fįeinir laxar geta villzt af leiš, en žaš getur engin teljandi įhrif haft į ešli ķslenzku laxastofnanna, nema stašbundin ķ viškomandi firši. 

Žaš er lykilatriši viš aš meta lķkur į erfšabreytingum į ķslenzkum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi, hvaš bśast mį viš miklum "fiskaleka" śr kvķunum.  Tölur frį Noregi geta veriš leišbeinandi ķ žeim efnum, žvķ aš unniš er eftir sama stranga stašli bįšum löndunum. Af tilvitnašri Fiskifréttargrein mį "slį į laxalekann" ķ Noregi:

"Norsk fyrirtęki framleiddu 1,2 Mt af eldislaxi įriš 2016.  Frį žessum fyrirtękjum var tilkynnt um 131 k laxa, sem sloppiš höfšu śr kvķum - samanboriš viš 212 k laxa aš mešaltali įratuginn į undan.  Žessum tölum taka vķsindamennirnir meš fyrirvara; segja, aš rannsóknir sanni, aš tvisvar til fjórum sinnum fleiri laxar séu lķklegir til aš hafa sloppiš en tilkynnt er um."

Ef reiknaš er meš, aš 393 k laxar hafi sloppiš śr norskum eldiskvķum įriš 2016, žį gęti lekahlutfalliš hafa veriš: LH=393 k/720 M=550 ppm, sem er óvišunandi hįtt fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žaš mundi t.d. žżša, aš 8250 laxar slyppu śr sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt eldismassa. Žetta er tķfaldur hrygningarstofn laxa ķ Ķsafjaršardjśpi, en žess ber aš gęta, aš meš eftirliti og mótvęgisašgeršum er hęgt aš fanga megniš af žessum fiskum įšur en žeir nį aš hrygna ķ įnum.  

Jón Örn Pįlsson, sjįvarlķffręšingur, hefur sagt, aš 6000 eldislaxar į įri hafi leitaš ķ norskar įr įrin 2014-2015.  Ef 6 k af 393 k eldislaxar hafa leitaš ķ norskar įr įriš 2016, žį er žaš 1,5 % af žeim, sem sluppu.  Heimfęrt į Ķsafjaršardjśp žżšir žaš, aš 0,015x8250=124 eldislaxar sleppa upp ķ įr, žar sem stofninn er um 700 fiskar.  Hlutfalliš er tęplega 18 %, en varśšarmark Hafrannsóknarstofnunar er 4 %.  Samkvęmt žessu mį telja fullvķst, aš ķ umręddum tveimur įm muni verša erfšabreytingar į laxastofnum. Žaš er hins vegar algerlega hįš sleppihlutfallinu og virkum mótvęgisašgeršum.  Žaš er žess vegna ekki hęgt aš slį žvķ föstu į žessari stundu, aš meš žvķ aš leyfa 30 kt laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, verši žar skašlegar erfšabreytingar į villtum laxastofnum ķ žeim męli, aš löxum taki žar aš fękka. 

Fjįrhagslegur įvinningur er svo miklu meiri en hugsanlegt tjón, aš réttlętanlegt er aš leyfa aš fara af staš meš lķfmassa ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 15 kt og stunda um leiš vķsindarannsóknir į lķfrķkinu og fylgjast nįiš meš "lekanum" og fjölda eldislaxa, sem nį upp ķ įrnar.  Tķmabundin rannsóknar- og eftirlitsįętlun vęri samin af viškomandi fiskeldisfyrirtękjum og Umhverfisstofnun og kostuš af hinum fyrrnefndu.  Mótvęgisašgerš gęti lķka veriš fólgin ķ fjölgun nįttśrulegra laxa ķ Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį.

Nś hefur starfshópur Landssambands fiskeldisfyrirtękja, Veiširéttarhafa ķ ķslenzkum įm o.fl. skilaš skżrslu til rįšherra sjįvarśtvegs og landbśnašar, žar sem reifuš er uppstokkun į umgjörš fiskeldis į Ķslandi.  Flest stendur žar til bóta, en ķ ljósi óljósra lķkinda į hugsanlegu tjóni af völdum laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og grķšarlegra hagsmuna ķbśanna į svęšinu, sem eru meira en žrķtugfaldir hugsanlegt hįmarkstjón, er ekki hęgt aš rökstyšja bann meš nišurstöšu "įhęttugreiningar".  Rökrétt hefši veriš į grundvelli "įhęttugreiningar" aš leyfa minna laxeldi, meš ströngum skilyršum, en buršaržolsmat Hafrannsóknarstofnunar į Ķsafjaršardjśpi skilgreindi.  Hver veit, nema Alžingi komist aš slķkri nišurstöšu ? 

 

 

 

 

 

 

 


Myntžrefiš

Žaš vakti vissulega athygli ķ jślķ 2017, er fjįrmįla- og efnahagsrįšherra Ķslands reit greinarstśf ķ Fréttablašiš, žar sem rįšherra peningamįlanna įskildi sér rétt til žess aš hafa žį skošun, aš réttast vęri aš leggja ķslenzku myntina, ISK, nišur.  Lķklegt og ešlilegt er, aš žetta sjónarmiš rįšherrans hafi falliš ķ grżttan jaršveg į mešal landsmanna, žvķ aš flokkur rįšherrans tók dżfu ķ skošanakönnunum ķ kjölfariš.  Skyldi engan undra, enda er hér um einsdęmi aš ręša frį stofnun embęttis fjįrmįlarįšherra.  Žótt žessi fjįrmįlarįšherra ynni sér ekkert annaš til fręgšar, er hann žar meš kominn ķ annįla.  Lķklega er žessi sprungna blašra bara til aš undirstrika mįlefnafįtękt flokks rįšherrans, sem er eins mįls flokkur, og žetta eina mįl er nś sem steinbarn ķ kviši flokksins.

Rįšherrann varši sig meš žvķ aš vķsa til Evrópu, en til höfušstöšva Evrópusambandsins, ESB, ķ Brüssel liggja pólitķskar taugar rįšherrans, eins og kunnugt er.  Hann hélt žvķ fram, aš fjįrmįlarįšherrar evrulandanna hefšu ķ raun gert žaš sama og hann, žegar žessi lönd fórnušu gjaldmišlum sķnum fyrir evruna.  Žetta er röng og óvišeigandi samlķking hjį rįšherranum, enda ber ašildarlöndum ESB, sem uppfylla Maastricht-skilyršin, aš taka upp evru.  

Žaš er žó vitaš, aš evran er pólitķskt hrśgald, sem hróflaš var upp ašallega aš ósk Frakka, sem žoldu ekki samanburšinn į milli sterks Deutsche Mark, DEM, og veiks fransks franka.  Misjafn styrkur žessara tveggja gjaldmišla endurspeglaši žó ašeins muninn į efnahagsstjórn žessara rķkja, skipulagshęfni og dugnaši. Nś heldur Žżzkaland uppi gengi evrunnar, sem t.d. hefur styrkzt um 15 % gagnvart GBP frį Brexit kosningunum ķ jśnķ 2016.  

Žegar kommśnistastjórnir Austur-Evrópu voru komnar aš fótum fram, žį fengu Vestur-Žjóšverjar gulliš tękifęri meš beitingu DEM gegnvart rįšstjórninni ķ Moskvu til aš lįta draum allra Žjóšverja um endursameiningu Žżzkalands rętast.  Enginn veggur, heldur ekki Kremlarmśrar, er svo hįr, aš asni, klyfjašur gulli, komist ekki yfir hann. Bandarķkjamenn voru hlynntir endursameiningunni, en hin hernįmsveldin tvö, Bretar og Frakkar, drógu lappirnar.  Žį įkvaš Helmut Kohl, žįverandi kanzlari Vestur-Žżzkalands, aš egna fyrir Francois Mitterand, žįverandi forseta Frakklands, meš įstfóstri Frakka, evrunni.  Hann lofaši žvķ, aš ef Frakkar samžykktu endursameiningu Žżzkalands, žį mundu Žjóšverjar fórna žżzka markinu, DEM, og taka upp evru.  Mitterand gekk aš žessu, og žegar Bretar voru einir eftir, samžykktu žeir meš semingi endursameiningu Žżzkalands. Žaš hefur žó frį fyrstu tķš veriš žįttur ķ utanrķkisstefnu Englands aš halda Žjóšverjum sundrušum.  Žeir tķmar eru lišnir, žótt Žjóšverjar hafi tapaš grķšarlegum landsvęšum ķ umróti 20. aldarinnar.  Nś sękir sundrungarhęttan Bretana sjįlfa heim.   

Sķšla vetrar įriš 2000, eftir aš evran leit dagsins ljós og var komin ķ veski Evrópumanna, var blekbóndi į feršinni ķ vestanveršu Žżzkalandi į bķlaleigubķl og ók eftir sveitavegum, sem sumir hverjir voru fyrstu hrašbrautir Žżzkalands (žį Žrišja rķkisins).  Hann mętti žį bęndum og bśališi į drįttarvélum meš heyvagna ķ eftirdragi, fulla af glašbeittum Germönum į leiš į Karnival, kjötkvešjuhįtķš.  Į einn vagnanna var strengdur borši meš ógleymanlegum texta, sem blekbónda fannst stafa beint śt śr žżzku žjóšarsįlinni:"D-Mark, D-Mark, Schade das du alles vorbei ist".  

Žżzka žjóšin saknaši myntar sinnar, sem vaxiš hafši meš henni śr rśstum heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 og  endurspeglaši sparsemi, eljusemi, heišarleika, kunnįttu og seiglu žżzks almennings, des deutschen Volkes, og hśn įtti erfitt meš aš sętta sig viš žessa fórn, enda var hśn afrakstur pólitķskra hrossakaupa.   Die Bundesbank, eša žżzki Sešlabankinn, hafši alla tķš, og hefur enn, miklar efasemdir um grundvöll evrunnar, enda er stöšugur reipdrįttur ķ höfušstöšvum evrubankans ķ Frankfurt am Main um peningamįlastjórnunina į milli lķfsvišhorfa rómanskra og germanskra žjóša.

Ķ stjórnartķš Tonys Blair, formanns Verkamannaflokksins brezka, sem vildi, aš Bretar fórnušu sterlingspundinu og tękju upp evru, var unnin ķtarleg greining į kostum žess og göllum fyrir Breta aš taka upp evru.  Žį var Gordon Brown fjįrmįlarįšherra, sį sem varš sķšar alręmdur sem forsętisrįšherra fyrir aš beita hryšjuverkalögum į Ķslendinga ķ Hruninu, sem olli m.a. hruni ķslenzkra banka ķ London.  Žessi greining leiddi ķ ljós, aš frumskilyrši žess, aš upptaka evru gęti gagnazt Bretum, en ekki skašaš žį, vęri, aš hagkerfi Bretlands og Žżzkalands vęru ķ fasa.  Svo var ekki žį og er ekki enn, og žess vegna hafnaši rķkisstjórn Bretlands upptöku evrunnar.  Hęgt er aš efast um, aš til žjóšaratkvęšagreišslu hefši komiš į Bretlandi ķ jśnķ 2016 um ašildina aš ESB, ef GBP hefši veriš fórnaš į sinni tķš.  

Hvalreka fyrir įhugafólk um myntmįl Ķslands mį nefna fręšandi og röggsamlega samda grein, "Misskilningur um krónuna leišréttur", sem Višskiptablašiš birti žann 27. jślķ 2017, eftir hagfręšiprófessor viš Hįskóla Ķslands, Ragnar Įrnason.  Greinin hófst žannig:

"Barįttumenn fyrir žvķ aš leggja ķslenzku krónuna nišur, byggja mįl sitt aš verulegu leyti į misskilningi og jafnvel stašleysum.  Žeir halda žvķ fram, aš [ķslenzka] krónan valdi sveiflum og óstöšugleika ķ efnahagslķfinu.  Žeir fullyrša, aš krónan sé orsökin fyrir hęrri vöxtum į Ķslandi en ķ nįgrannalöndunum.  Hvort tveggja er ķ grundvallardrįttum rangt."

Hér kvešur viš nżjan tón og allt annan en žann, sem m.a. heyrist nś klifaš į ķ fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytinu.  Prófessor Ragnar bendir sķšan į 2 raunverulegar orsakir óstöšugleika ķ ķslenzku efnahagslķfi hingaš til.  Hin fyrri er smęš hagkerfisins, sem veldur žvķ, aš fęrri stošir eru undir žvķ.  Ef ein stošin brestur, t.d. af markašsįstęšum, er hętt viš, aš hinar gefi eftir vegna ofįlags, og žį myndast óstöšugleiki meš veršbólgu og jafnvel atvinnuleysi.

Hin įstęšan, sem prófessorinn tilgreinir, er, "aš grunnatvinnuvegir į Ķslandi eru ķ óvenju rķkum męli byggšir į nįttśrugęšum".  Žetta į viš um landbśnaš, sjįvarśtveg og feršažjónustuna og aš vissu leyti um orkukręfan išnaš, en žessi nįttśrugęši, sem landsmenn nżta nśoršiš, eru af misjöfnum toga, svo aš įhęttudreifingin er žar meš allt öšrum og betri hętti fyrir afkomu hagkerfisins en įšur var.  Žetta žżšir, aš žótt sveiflur ķ nįttśrunni og į viškomandi mörkušum hafi įhrif upp og nišur į afkomu hverrar greinar, žį er sveiflan sjaldnast ķ fasa hjį tveimur, hvaš žį öllum.  Nįttśrunżtingin er miklu fjölbreyttari en įšur, sem žżšir minni hęttu į efnahagslegum óstöšugleika af völdum nįttśrunnar.  

"Žannig mętti fara yfir hverja hagsveifluna į fętur annarri į Ķslandi.  Raunveruleikinn er aušvitaš sį, aš žęr eiga rętur sķnar aš rekja til breytinga ķ raunverulegum framleišslutękifęrum og framleišslugetu, en ekki žess gjaldmišils, sem notašur hefur veriš ķ landinu."

Žį andmęlir prófessor Ragnar meš kröftugum hętti žeirri stašhęfingu, aš gjaldmišillinn, ISK, sé orsök hįrra vaxta į Ķslandi, enda hafi raunvextir alls ekki alltaf veriš hįir hér į landi.  Hann kvešur įstęšu hįrra vaxta vera, "aš hiš opinbera, ž.e. sį armur žess, sem nefnist Sešlabanki Ķslands, hefur einfaldlega įkvešiš aš hafa hįa vexti į Ķslandi."

"Žaš er ekki heldur rétt, žótt Sešlabankinn reyni aš halda žvķ fram, aš hįir vextir séu naušsynlegir vegna žess, hvaš krónan er smį.  Žvert į móti mį fęra aš žvķ sterk rök, aš žaš sé einmitt vegna smęšar myntarinnar, sem ófęrt sé aš halda uppi hęrri vöxtum į Ķslandi en annars stašar."

Myntin endurspeglar ašeins žjóšarbśskapinn og įrangur efnahagsstjórnunarinnar.  Hśn er ekki sjįlfstęšur gerandi öšru vķsi en žannig, aš breytingar į gengi ISK leiša hagkerfiš ķ įtt aš nżju jafnvęgisįstandi.  Žannig leišir góšur įrangur śtflutningsgreina til hękkunar gengis og veikir žar meš samkeppnisstöšu žessara greina.  Žetta getur žó haft ķ för meš sér óęskileg rušningsįhrif, eins og landsmenn hafa oršiš įžreifanlega varir viš undanfarin misseri.  Žaš hęgir į aukningu feršamannastraums til landsins vegna styrkingar ISK, en allar ašrar śtflutningsgreinar lķša fyrir vikiš.  Tiltölulega hįir stżrivextir Sešlabankans, sem eru dęmi um ranga efnahagsstjórnun viš nśverandi ašstęšur, hafa magnaš vandann, žvķ aš minna fé leitar śr landi og meira inn en ella.

Nišurlagi greinar Ragnars Įrnasonar er vert aš gefa góšan gaum:

"Ķ hagfręši eru til kenningar um hagkvęmustu myntsvęši.  Žar togast į kostir žess aš eiga ķ višskiptum į milli landsvęša ķ einni mynt, og ókostir žess aš žurfa aš hafa sömu peningastjórn ķ žeim bįšum. Eitt af skilyršunum fyrir žvķ, aš hagkvęmt geti veriš aš sameina myntir tveggja landsvęša, er, aš hagsveiflur viškomandi svęša séu svo samstilltar, aš sama peningastjórn henti bįšum.  Hvaš Ķsland og flest nįgrannalöndin beggja vegna Atlantshafs snertir, er žessu ekki aš heilsa.  Žvert į móti er žaš eiginlega merkilegt, hversu lķtil (og jafnvel neikvęš) fylgni er į milli hagsveiflna į Ķslandi og hagsveiflna ķ Evrópu og Noršur-Amerķku.  Žvķ myndi peningastjórn žessara landa aš öllum lķkindum henta Ķslandi afar illa og hugsanlega valda alvarlegum bśsifjum.  Efnahagsžróunin ķ Grikklandi ķ kjölfar fjįrmįlahrunsins er dęmi um, hversu illa getur fariš, žegar sjįlfstęšum gjaldmišli hefur veriš varpaš fyrir róša."

Ef Žjóšverjar vęru enn meš DEM, er tališ, aš žaš vęri nś allt aš 40 % sterkara en evran er nś, ž.e.a.s. ķ staš hlutfallsins EUR/USD=1,17 vęri žaš nś 1,64.  Žetta er merki um grķšarlega samkeppnishęfni žżzka hagkerfisins, vegna žess aš framleišni (tęknistig) Žjóšverja er hį, reglubundnar launahękkanir eru lįgar (um 2 %/įr), og Žjóšverjar spara hįtt hlutfall launa sinna.  Žetta veldur grķšarlegum višskiptaafgangi hjį Žjóšverjum įr eftir įr, sem nemur um 7 % af VLF  žeirra.  Į Ķslandi hefur hann undanfariš veriš um 6 % af VLF, en fer minnkandi. Rķkisbśskapur Žjóšverja er ķ jafnvęgi, į mešan rómönsku žjóširnar safna rķkisskuldum.  Žetta ójafnvęgi er tekiš śt meš miklu atvinnuleysi į evrusvęšinu.  Žaš hefur žó lękkaš śr 12 % ķ kjölfar fjįrmįlakreppunnar og nišur ķ 9,1 % ķ jśnķ 2017 samkvęmt Eurostat, Hagstofu ESB, ašallega vegna rķfandi gangs ķ Žżzkalandi, sem bżr viš óešlilega lįga vexti og lįgt gengi m.v. stöšu hagkerfisins.  Ef Ķslendingar byggju viš "fastgengi" EUR, USD, GBP eša annarrar myntar, og hefšu afhent peningamįlastjórnunina öšrum, žį mundi hagkerfiš sveiflast stjórnlaust į milli hįrrar veršbólgu og mikils atvinnuleysis.  Žaš, sem skiptir landsmenn mįli, er ekki heiti myntarinnar, heldur kaupmįttur rįšstöfunartekna.

Af žessum samanburši aš dęma mį bśast viš meiri óstöšugleika ķ hagkerfinu įn ISK, žar sem hśn er ekki sveifluvaldur sjįlf, eins og hver hefur žó hugsunarlaust étiš upp eftir öšrum.  Įhrif ISK eru aš nokkru sveiflujafnandi, eins og sannašist eftir Hruniš og er aš sannast nśna, meš žvķ aš višskiptajöfnušur Ķslands fer minnkandi, og žróun ISK mun žį fyrr en sķšar endurspegla versnandi višskiptajöfnuš.  

Ķ raun žarf aš kryfja žessi mįl ķtarlega til aš komast til botns ķ žvķ, hvaša lausn er lķklegust til aš gefa hęstan kaupmįtt, en žaš viršist einfaldlega alls ekki vera įhęttunnar virši fyrir kaupmįtt landsmanna til lengdar aš fórna ķslenzku krónunni.   

 

 

 

 

 


Stjórnarandstaša ķ ruslflokki

Stjórnarandstašan į Ķslandi hefur engan annan valkost viš rķkisstjórnina fram aš fęra en stórhękkaša skattbyrši į mišstéttina, śtženslu rķkisbįknsins meš hallarekstri, veršbólgu og vinnudeilum sem afleišingu.  

Nś sķšast hafa talsmenn Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, Katrķn Jakobsdóttir, Steinunn Žóra Įrnadóttir o.fl., tekiš aš fjargvišrast śt af sżnilegum višbśnaši lögreglunnar į mannamótum ķ Reykjavķk gegn illvirkjum. Er svo aš skilja af mįlflutninginum, aš slķk nįvist lögreglunnar sé višstöddum hęttuleg; hśn dragi aš illvirkja.  

Hér er svo nżstįrlegur mįlflutningur į ferš, aš naušsynlegt er aš deila žessari speki meš lögregluyfirvöldum ķ öšrum löndum, sem tekin eru upp į žessu sama ķ kjölfar višbjóšslegra hryšjuverka Mśhamešstrśarmanna į Vesturlöndum, sem standa nś ķ forneskjulegu "heilögu strķši", Jihad, gegn Vesturlöndum og žeirri menningu, sem žau standa fyrir. 

Hér er į feršinni eitt dęmiš af mörgum um glópsku fólksins ķ stjórnarandstöšunni.  Žau hafa löngum haldiš žvķ fram, aš vörnum landsins yrši bezt fyrir komiš įn hervarna og įn ašildar aš NATO.  Nś halda žau žvķ meš sama hętti fram, aš hęttulegt sé aš hafa ķ frammi sżnilegar varnir og višbśnaš gegn hryšjuverki.  Vinstri menn eru öfugmęlaskįld okkar tķma, og enginn kemst meš tęrnar, žar sem žeir hafa hęlana ķ fķflaganginum. Eru vinstri menn margir hverjir hérlendir sennilega lengst til vinstri ķ vinstra litrófinu į Vesturlöndum og svipar til "Die Linke" ķ Žżzkalandi, sem eru arftakar SED, "Sozialistische Einheitspartei Deutschlands", sem fór meš alręšisvald ķ DDR į sinni tķš.  Er žaš ekki leišum aš lķkjast, eša hitt žó heldur.   

Kįri er mašur nefndur, Stefįnsson, kenndur viš Erfšagreiningu, sonur Stefįns Jónssonar, frįbęrs fréttamanns og lištęks penna, fyrrverandi žingmanns Alžżšubandalagsins, sem var arftaki Kommśnistaflokks Ķslands į sinni tķš.  Žrįtt fyrir aš vera framtaksmašur viršist Kįri, žessi, vera bżsna langt til vinstri ķ żmsum skošunum, en žaš aftrar honum žó ekki frį žvķ aš gefa nśverandi stjórnarandstöšu į Ķslandi falleinkunn fyrir ferlega frammistöšu.  Hann lķkir henni viš sveitahund, sem beit ķ įlfótlegg föšur hans foršum og vissi ekki, hvašan į sig stóš vešriš.  Kįri ritaši um žetta óvenju skemmtilega grein ķ Fréttablašiš 6. jśnķ 2017,

"Heppin žjóš":

"Og ég prķsa okkur samt sęl, žótt undarlegt megi viršast.  Žegar bölvunin veršur blessun, sem gerist af og til [danskt oršalag-innsk. BJo], minnir žaš mig gjarnan į sögu, sem ég hef oft sagt af žvķ, žegar fašir minn sté śt śr bķl viš bę ķ Sušursveit, og hundur rauk į hann og beit hann  ķ hęgri fótlegginn.  Fašir minn var einfęttur og meš gervifótlegg śr įli hęgra megin, žannig aš hundgreyiš fékk taugaįfall og žaut żlfrandi frį bęnum, nišur brekkuna, fyrir fjóshorn og sįst ekki aftur ķ nokkra daga.  En fašir minn leit į mig og sagši brosandi śt undir eyru: "žarna séršu, strįkur, žaš er ekki alltaf vont aš hafa glataš fęti".

Stjórnarandstašan į Žingi er sį hundur, sem hefur sannfęrt mig um, aš nśverandi rķkisstjórn sé ekki žaš versta, sem hefši getaš komiš fyrir okkur.  Stjórnarandstašan er gagnslaus, hugmyndasnauš og mįlstola.  Hvar eru tillögur stjórnarandstöšunnar um endurreisn heilbrigšiskerfisins, til minnkunar į muninum į žeim, sem eiga og eiga ekki, aš heilbrigšu bankakerfi og til žess aš takast į viš įrekstra hagsmuna samfélagsins og hagsmuna žeirra, sem samfélagiš hefur kosiš til žess aš stjórna sér ?  Hvar er stjórnarandstašan ?  Skyldi hśn halda, aš hśn sé aš ferja okkur inn ķ betri heim og aš leišin liggi ķ gegnum Vašlaheišargöngin ?  Žaš er eins gott fyrir hana aš gera sér grein fyrir žvķ, aš ķ žį ferš fer hśn ein.  Žaš fylgir henni enginn.  

Aš lokum rįš til lesandans: žegar žś fyllist örvęntingu śt af vesöld rķkisstjórnarinnar, mundu, aš žetta hefši geraš veriš verra.  Viš hefšum getaš endaš meš nśverandi stjórnarandstöšu ķ rķkisstjórn, og žaš er stašreynd, aš žótt rķkisstjórnin sé bżsna slöpp, er stjórnarandstašan lķklega verri.  Žar af leišandi eigum viš kannski aš prķsa okkur sęl fyrir žann gervifót, sem rķkisstjórnin er, žótt žaš žżši, aš viš veršum ein og óstudd aš sjį um aš veita henni ašhald.  Stjórnarandstašan į Žingi leggur žar nęstum ekkert af mörkum."

Hér tekur framtaksmašur af ešalkommaętt stjórnarandstöšuna į kné sér og lętur hana hafa žaš óžvegiš aš hętti hśssins.  Hér er enginn aukvisi į ferš og augljóst, aš getuleysi, flumbrugangur, kjaftavašall og rangar įherzlur stjórnarandstöšunnar hafa gengiš svo fram af vinstri manninum, aš hann sér žann kost vęnstan aš stofna nżjan stjórnmįlaflokk, "Kįrķnurnar", til aš freista žess aš berjast fyrir hugšarefnum sķnum į Alžingi, žar sem žar sé enginn, sem talar mįli hans.  Žetta eru nokkur tķšindi ofan į "ekki-fréttina" af stofnun Sósķalistaflokks Ķslands.  Skyldu ekki vinstri menn fyllast valkvķša, žegar žeir ganga aš kjörboršinu nęst ?  Kannski žeir gefist žį upp į aš gera upp į milli fulltrśa hins eina sannleika og kjósi bara Pķratana, sem hvarvetna annars stašar eru aš hverfa af vettvangi stjórnmįlanna.  

Hvernig svara stjórnmįlaflokkarnir kalli framtķšarinnar ?  Hvaš bķšur okkar ķ framtķšinni ?  Um žaš skrifaši Žorkell Sigurlaugsson, višskiptafręšingur og formašur menntamįlanefndar Sjįlfstęšisflokksins, įhugaverša grein ķ Višskiptablašiš 8. jśnķ 2017,

"Er erfitt aš spį fyrir um framtķšina ?:

"Feršažjónustan er gott dęmi um undirbśningsleysi stjórnvalda, en fiskveišistjórnun og stżring į žvķ sviši er aš flestu leyti til fyrirmyndar.  Stefnumörkun, t.d. ķ atvinnumįlum, menntamįlum og į öšrum svišum, žarf aš vera mun skżrari og byggja į meira samstarfi stjórnvalda og atvinnufyrirtękja."

Er stjórnarandstašan lķkleg til afreka į žessu sviši ?  Hśn vill rķfa nišur fiskveišistjórnunarkerfiš. Afstaša hennar til atvinnulķfsins er bęši einhęf og neikvęš, enda reist į skilningsleysi į žörfum žess og getu.  Stjórnarandstašan lķtur į atvinnulķfiš sem skattstofn, og er sjįvarśtvegurinn gott dęmi um žaš, en hśn hefur lżst fyrirętlunum sķnum um stórfellt aukna skattheimtu af honum til aš fjįrmagna aukin rķkisumsvif.  Viš nśverandi ašstęšur mundi slķkt hafa hrun hinna minni fyrirtękja vķtt og breitt um landiš ķ för meš sér, sem oft eru reist į dugnaši eins framtaksmanns eša framtakshjóna.  

"Žetta [nż išnbylting] kallar į nżja hugsun, alveg eins og rafmagniš umbreytti žjóšfélaginu.  Viš hęttum fyrir löngu aš tala um rafmagniš og mikilvęgi žess.  Žaš er oršiš sjįlfsagšur hlutur, og allt okkar lķf og starf byggist į žvķ.  Sama gildir um Internetiš, žaš er oršiš 40 įra gamalt.  Viš tölum um žaš meš öšrum hętti en įšur, og žaš er oršiš sjįlfsagt til samskipta og višskipta.  Nżting Internetsins, žrįšlausra og stafręnna lausna og nżting gervigreindar, er rétt aš byrja."

Žaš er ekki rķkisvaldiš, heldur einkaframtakiš, stórfyrirtęki, framtaksmenn og frumkvöšlar, sem eru ķ fararbroddi žessarar žróunar.  Stjórnarandstašan vill bara skattleggja einkaframtakiš undir drep og ženja śt rķkisbįkniš.  Žar meš kęfir hśn žróun og frumkvöšlastarfsemi hérlendis og veldur atgervisflótta og flótta veršmętra starfa til śtlanda.  Stefna ķslenzku stjórnarandstöšunnar er ķ žįgu nżrra starfa į erlendri grundu.  

"Viš veršum aš taka žįtt ķ žessari 4. išnbyltingu, žvķ aš lķfskjör Ķslendinga, lķfsgęši og lķfsgleši, munu rįšast af žvķ, hvernig til tekst.  Veršmętasköpun mun ķ vaxandi męli byggja į hugviti, sköpun og žekkingu til aš auka framleišni og veršmętasköpun.  Žekkingin getur aušveldlega flutzt af landi brott, ef viš sköpum ekki tękifęri hér į landi.  Hśn veršur ekki ķ höftum eša bundin viš Ķsland, eins og fasteignir, fiskveišikvóti eša ašrar nįttśruaušlindir.  Auk innlendrar žekkingar veršur aš laša til landsins erlenda žekkingu, erlenda nemendur og erlent vinnuafl į sviši žekkingarsköpunar, en ekki eingöngu lįglaunastarfa."

Tęknibyltingin, sem Žorkell Sigurlaugsson lżsir hér, veršur reist į tęknižekkingu einstaklinga, frumkvöšlum og einkaframtaksmönnum, en ekki į frumkvęši aš hįlfu rķkisvaldsins.  Hlutverk stjórnmįlamanna ķ žessari žróun er aš skapa hagstęša efnahagslega umgjörš um žessa starfsemi, sem flyzt óhjįkvęmilega žangaš, sem starfsskilyršin eru bezt, eins og Žorkell bendir į.  Stjórnarandstašan hefur margsżnt žaš, žegar hluti hennar hefur veriš viš völd og meš mįlflutningi sķnum į sķšasta og nśverandi kjörtķmabili, aš hśn hefur engan skilning į žörfum framtaksmanna, og hśn hefur žannig dęmt sig śr leik sem valkostur til aš leiša žjóšina inn ķ framtķšina, enda getur hśn ekki haft augun af baksżnisspeglinum.    

 

 

 

 


"Costco-įhrifin"

Ķ viku 21/2017 hófst eldsneytissala og önnur vörusala Costco ķ Kauptśni, Garšabę.  Blekbóndi telur hafa oršiš vatnaskil ķ višskiptasögu Ķslands meš žessum atburši.

Alla sķna tķš hafa Ķslendingar mįtt bśa viš litla samkeppni söluašila neyzluvarnings og fjįrfestingarvara ķ landinu. Aš sumu leyti hefur įhugaleysi birgja stafaš af smęš markašarins og żmsum višskiptahömlum, en kaupmįttur žessa markašar hefur vaxiš mikiš og hömlum veriš aflétt.  Afleišingar takmarkašrar samkeppni voru hįtt vöruverš, lķtiš vöruśrval og oft takmörkuš gęši. Um žverbak keyrši ķ žessum efnum į einokunartķmanum.  Samvinnuhreyfingin hélt um tķma uppi samkeppni viš kaupmenn, en hśn dó drottni sķnum af innanmeinum, eins og kunnugt er. Kaupfélagshugsjónin stóšst innlenda framtaksmanninum ekki snśning, og danski kaupmašurinn lagši upp laupana. 

Hingaš hafa hvorki sótt erlendir bankar né neyzluvöruseljendur į smįsölumarkaši fyrr en nś, aš tuskusalar og hin alžjóšlega Costco-samsteypa opna hér śtibś.  Hér hefur rķkt fįkeppni og veršlag haldizt of hįtt af žeim sökum. Til aš neytendur hafi hag af markašslögmįlunum, veršur aš rķkja raunveruleg samkeppni, en ekki sżndarsamkeppni.   

Nś hillir undir raunverulega samkeppni į sviši neyzluvarnings og żmissar fjįrfestingarvöru heimilanna almenningi til hagsbóta, einnig žeim į höfušborgarsvęšinu og vķšar, sem verzla annars stašar.  Skammtķmaįhrifin eru minni ös į annatķmum ķ "gömlu" verzlununum og lękkaš vöruverš žar. 

Hvernig bregšast įlitsgjafar viš žessum tķšindum ?  Almennt er žessu framfaraskrefi fagnaš, en žó heyrist fżlutónn śr herbśšum vinstri manna.  Žeir finna nżrri samkeppni allt til forįttu ?  Hvernig skyldi standa į žvķ ?

Skżringarnar liggja grafnar djśpt ķ hugskoti vinstri mannsins.  Aš vissu leyti er glęp aušvaldsins stoliš frį honum.  Hatur vinstri manna į kaupmönnum hérlendis hefur lengi veriš viš lżši, og ekki dró śr žvķ, žegar samvinnuhreyfingin varš undir ķ samkeppninni, nema į skagfirzka efnahagssvęšinu.  Hatriš hefur veriš nęrt į meintu okri kaupmanna, sem neytendur geta nś sżnt vanžóknun sķna į meš fótunum.  Įnęgjan meš rķkjandi žjóšfélagsskipulag er lķkleg til aš vaxa viš žessar ašstęšur, og ekki mun uppdrįttarsżki vinstri armsins dvķna viš žaš. 

Önnur hliš į fżlunni śt ķ Costco er, aš žar fer bandarķsk verzlunarsamsteypa, jafnvel sś nęststęrsta žar ķ landi, og žar meš telja kommar, aš bandarķska aušvaldiš hafi nįš aš lęsa klóm sķnum ķ ķslenzka neytendur.  Žaš telur "Ķslandskomminn" vera įfall fyrir vķgstöšu sķna.  "Ķslandskomminn" hugsar sem svo, aš nś muni bandarķska aušvaldiš maka krókinn į ķslenzkri alžżšu og flytja allan aršinn śr landi, sem sé alger frįgangssök, og žess vegna beri aš berjast gegn žessu fyrirbrigši meš kjafti og klóm.  Vindmylluriddararnir lįta ekki aš sér hęša.

Žetta er sama vitleysan og haldiš hefur veriš fram gagnvart allri erlendri atvinnustarfsemi į Ķslandi.  Žaš er horft framhjį meginatriši mįlsins, aš hinir erlendu fjįrfestar, ķ žessu tilviki Costco, hafa fjįrfest talsvert, sumir mikiš į ķslenzkan męlikvarša, fjįrmagn kostar, og žess vegna eiga hinir erlendu fjįrfestar rétt į aš njóta aršs af fjįrfestingum sķnum.  Žeir greiša hį opinber gjöld vegna fjįrfestingarinnar og rekstrarins, og sömu sögu er aš segja af starfsmönnum žeirra hérlendis, žótt ķ tilviki Costco muni vera margir Bretar a.m.k. fyrst um sinn.  Žaš léttir į žöndum atvinnumarkaši į Ķslandi.  Nś reynir į utanrķkisrįšuneyti Ķslands aš gera vitręnan samning viš brezku rķkisstjórnina um frelsin fjögur, sem taki viš, žegar Bretar ganga śr Brüssel-hnappheldunni. 

Mašur er nefndur Svavar Gestsson, lęrisveinn Magnśsar Kjartanssonar ritstjóra Žjóšviljans og rįšherra, og hefur stundum veriš kenndur viš erlendan sparnašarreikning hins fallna Landsbanka frį 2008, sem Svavar samdi um, aš ķslenzkir skattgreišendur skyldu įbyrgjast greišslur į.  Var sį gjörningur alveg dęmigeršur fyrir dómgreindarleysi og getuleysi vinstri forkólfanna, žegar til stykkisins kemur.  Veršur hann lengi ķ minnum hafšur sem vķti til varnašar.  Er saga vinstri manna į Ķslandi e.t.v. eitt samfleytt feigšarflan ?   

Lķklega er téšur Svavar eins konar Nestor vinstra lišsins į Ķslandi, og af žvķ mį rįša, hvers konar liš žar er į feršinni. Žar leišir blindur haltan. Seint veršur sagt, aš sį söfnušur stigi ķ vitiš.  Téšur Svavar mun hafa tjįš sig meš fżlufullum hętti um opnun Costco verzlunarinnar ķ Kauptśni.  Ķ ljósi skżringanna, sem hér hafa veriš hafšar uppi um žessa fjandsamlegu afstöšu gegn hagsmunum almennings, žarf engan aš undra, aš hljóš komi śr žessari įtt. Marxistum margra gerša er sama um hagsmuni alžżšunnar.  Žaš, sem skiptir žį mįli, er, aš marxistķskt žjóšskipulag sé viš lżši, meš öšrum oršum rķkiseinokun.

Sóley Tómasdóttir, fyrrverandi borgarfulltrśi Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, gat ekki duliš önuglyndi sitt og öfuguggahįtt, žegar hśn gaf eftirfarandi ritaša umsögn um opnun Costco:

"Vond įhrif į vöruverš, skipulag og samgönguhętti og mannlķf ķ byggš til lengri tķma, og žaš veršur alltaf erfišara og erfišara aš vinda ofan af henni." 

"Nomenklatśran" telur sem sagt samkeppni hafa vond įhrif į vöruverš.  Žaš er įgętt fyrir almenning aš fį žaš į hreint, aš ef fyrirtęki neyšast til aš lękka vöruverš til aš missa ekki alla višskiptavinina til samkeppnisašilanna, žį eru žaš "vond įhrif į vöruverš" aš dómi rįšandi afla lengst til vinstri ķ stjórnmįlunum.  Žetta mat hlżtur aš stafa af žvķ, aš Sóley Tómasdóttir og skošanasystkini hennar óttist, aš einhverjir kaupahéšnar leggi upp laupana.  Žaš er hins vegar lögmįl markašarins, aš hinir hęfustu lifa af.  "Nómenklatśran" vill aušvitaš rįša žvķ, hverjir lifa og hverjir ekki.  Fįir telja, aš tilveran yrši betri, ef mįlum vęri žannig fyrir komiš. 

Sóley telur, aš "skipulag og samgönguhęttir" lķši fyrir Costco.  Žaš fellur ekki aš gešžótta hennar, aš Costco sé ķ deiliskipulagi Garšabęjar (hafnaši ekki Sóley og skošanasystkini hennar um umsókn Costco um lóš ķ Reykjavķk į sķnum tķma ?) og aš fólk aki žangaš į sķnum einkabķl, birgi sig upp af vörum og fylli eldsneytistank einkabifreišarinnar af benzķni eša dķsilolķu ķ leišinni, nś eša hlaši rafgeyma rafmagnsbķlsins.  Žetta er ekki mögulegt ķ draumaheimi Sóleyjar, žar sem almenningssamgöngur eru alfa & omega. 

Žaš er ekki ljóst, hvers konar sveitarómantķk bżr aš baki fortķšaržrį eftir "mannlķfi ķ byggš".  Žaš er nokkuš ljóst, aš sveitafólk, sem leiš į "ķ bęinn", ž.e. Garšabę, mun birgja sig upp, eins og žaš getur, og fara langt meš aš borga feršakostnašinn meš žeim hętti.

Aš lokum hugsar Sóley Tómasdóttir til byltingarinnar, sem į aš koma höfšingjum vinstri manna, Marxistunum, til valda. Žeir munu žurfa aš byrja į žvķ "aš vinda ofan af vitleysunni".  Žį munu žeir loka fyrirtękjum alžjóšlegs aušvalds og žjóšnżta önnur, reka almenning meš haršri hendi upp ķ strętisvagna og einoka fjölmišlana. 

Aš verša vitni aš Costco-įhrifunum į vinstri menn er jafngildi žess aš lķta ofan ķ ormagryfju.  Fólk, sem snżr öllu į haus, getur ekki gengiš heilt til skógar

 


Sjįvarśtvegur ķ stórsjó

Stjórnendur ķ sjįvarśtvegi horfast nś ķ augu viš óhagstęš višskiptakjör vegna sterkrar krónu, ISK, fremur lįgs fiskveršs, aš neikvęšum įhrifum  hįsetaverkfalls ógleymdum, og aukins kostnašar viš mannahald ķ kjölfar sama tveggja mįnaša verkfalls. Aš geta ekki sinnt föstum višskiptavinum um langa hrķš tekur tķma aš bęta fyrir į erlendum mörkušum. 

Til aš létta lundina eru žó fremur jįkvęš tķšindi af lķfrķki hafsins um žessar mundir, sem gefa von um lękkašan tilkostnaš į sóknareiningu og fleiri žorskķgildistonn į fiskveišiįrinu 2017/2018 en į yfirstandandi fiskveišiįri. Um žetta segir ķ Morgunblašsfrétt, 19. aprķl 2017, undir fyrirsögninni:

"Žorskstofninn hefur ekki męlst sterkari":

"Verkefnastjóri [Hafrannsóknarstofnunar ķ marzralli 2017] var Jón Sólmundsson, fiskifręšingur, og segir hann ķ samtali viš Morgunblašiš, aš ķ heildina séu nišurstöšur rallsins jįkvęšar.  Žęr megi einkum žakka góšu įstandi ķ sjónum viš landiš, og aš skynsamlega sé stašiš aš veišum, žar sem byggt er į aflareglu ķ mörgum tegundum."

Sem kunnugt er hefur aflamark ķ žorski og fleiri tegundum išulega frį mišjum 9. įratug sķšustu aldar veriš skoriš stórlega nišur meš lękkandi stofnvķsitölum samkvęmt męlingum og rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar, frį žvķ aš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi var tekiš upp, og į fiskveišiįrinu 2016/2017 er rįšgjöfin enn undir žvķ marki, sem rįšlagt var fyrir 40 įrum. 

Uppbygging stofnanna hefur kostaš langvinnar fórnir, en žaš er tvķmęlalaust heillavęnlegt aš ganga ekki of nęrri hrygningarstofnunum meš žvķ aš beita aflareglu į hverja tegund samkvęmt višurkenndri vķsindalegri žekkingu.  Hitt er annaš mįl, aš žessi žekking er enn gloppótt og efla žarf mjög vķsindarannsóknir į lķfrķki hafsins til aš skjóta traustari stošum undir veiširįšgjöfina. Eyrnamerkja į hluta veišigjaldanna rannsóknarverkefnum og fjįrfestingum ķ bśnaši hjį Hafrannsóknarstofnun, eins og ętlunin var viš setningu laga um žessa umdeilanlegu gjaldtöku.

Samkeppnin knżr fyrirtękin til frekari hagręšingar; ekki sķzt į tķmum minnkandi tekna og lakari framlegšar.  Žaš blasir t.d. viš hjį HB Granda aš sameina žurfi bolfiskvinnslu ķ Reykjavķk og į Akranesi į einum staš.  Nś er lagt upp ķ Reykjavķk og ekiš meš óunninn fisk žašan til vinnslu į Akranesi, og tilbśinni vöru er ekiš til baka eša til Keflavķkurflugvallar.  Žessi akstur bętir ekki gęši vörunnar, er óumhverfisvęnn, eykur viš mikla vegumferš og er kostnašarsamur.  Žar sem ašstaša fyrir alla starfsemina er ófullnęgjandi į Akranesi, en fullnęgjandi ķ Reykjavķk, er ešlilegt, aš fyrirtękiš kjósi aš sameina alla starfsemina ķ Reykjavķk. 

Akranes er ekki "brothętt byggš", heldur kaupstašur meš mikla atvinnustarfsemi og nżtur góšs af mikilli išnašarstarfsemi į Grundartanga.  Fyrirtęki, sem starfa į frjįlsum markaši, verša aš hafa svigrśm til žeirrar hagręšingar, sem žau telja gagnast bezt til lengdar starfsemi sinni.  Reykjavķk, Akranes og Grundartangi eru ķ raun eitt atvinnusvęši vegna Hvalfjaršarganga, og nś eru jafnvel ferjusiglingar yfir til Reykjavķkur ķ bķgerš. 

Ef Faxaflóahafnir ętla aš byggja samkeppnishęfa bryggjuašstöšu į Akranesi til aš žjóna HB Granda žar, er fyrirtękiš komiš meš mjög sterka samningsstöšu og getur ķ raun "deilt og drottnaš".  Er žaš įkjósanleg staša fyrir Akranes og Reykjavķk ?  Hefur mįliš veriš hugsaš til enda ?

Morgunblašiš gerši skilmerkilega grein fyrir žessum hagręšingarmįlum HB Granda 29. marz 2017 undir fyrirsögnunum:

"Vildu flutning til Akraness 2007" og "Sameina vinnslurnar til aš hagręša".

Undir žeirri seinni skrifaši Gušni Einarsson:

"HB Grandi er aš setja upp botnfiskvinnslu į Vopnafirši.  Vilhjįlmur [Vilhjįlmsson, forstjóri HB Granda] sagši žaš gert til aš skapa vinnu allt įriš fyrir fólk, sem starfar žar ķ uppsjįvarvinnslu.  Stefnt er aš žvķ aš vinna žar um 700 t af žorski ķ įr į milli uppsjįvarvertķša.  Um 40 starfsmenn uppsjįvarfiskvinnslunnar munu starfa viš botnfiskvinnsluna.  Til samanburšar voru unnin um 7300 t af žorski į Akranesi ķ fyrra. 

HB Grandi keypti ķ haust veišiheimildir upp į 1600 žķt, og veršur hluti heimildanna unninn į Vopnafirši. HB Grandi keypti hįtt ķ 4000 t af botnfiski į mörkušum ķ fyrra [2016].  Žar af voru rśm 3000 t af ufsa, sem unnin voru ķ Reykjavķk.  Félagiš ętlar aš hętta aš kaupa fisk į mörkušum.  Vilhjįlmur sagši, aš gengju įform félagsins eftir, yrši vinnsla 7300 t flutt frį Akranesi til Reykjavķkur.  Heildarvinnslan žar mundi žį aukast śr um 21 kt ķ 24 kt į įri."

Stefna HB Granda er af žessu aš dęma aš styrkja tvęr vinnslustöšvar ķ sessi hérlendis; ašra į sušvestur horninu og hina į noršaustur horninu.  Žaš er veriš aš styrkja samkeppnisstöšu fyrirtękisins meš žvķ aš auka framleišnina og framleišsluna į bįšum stöšunum, tryggja viršiskešjuna frį veišum til višskiptavinar ķ sessi og draga śr įhęttu varšandi landshlutatengd įföll og bęta gęšatryggingu vörunnar.  Allt rķmar žetta vel viš heilbrigša skynsemi, og yfirvöld ęttu ekki aš reyna meš yfirlżsingum śt ķ loftiš eša skammsżnum ašgeršum aš reyna aš hafa įhrif į žį óhjįkvęmilegu og aš mörgu leyti jįkvęšu atvinnužróun, sem hér fer fram. 

Žegar stjórnendur sjįvarśtvegsfyrirtękja standa frammi fyrir eša hafa tekiš erfišar, en aš sķnum dómi naušsynlegar įkvaršanir ķ hagręšingarskyni, žį skal ekki bregšast, aš upp hefjist ógešfelld umręša, oft pólitķskt lituš, um sérgęzku og jafnvel mannvonzku žeirra, sem įbyrgšina bera, svo aš ekki sé nś minnzt į hinn sķgilda blóraböggul žeirra mannvitsbrekkna, sem hér eiga ķ hlut, fiskveišistjórnunarkerfiš.  Žessi umręša minnir aš mörgu leyti į löngu śreltan stéttastrķšstalsmįta, sem er ekkert annaš en innantómt glamur nś į dögum.  Žetta varš Gunnari Žóršarsyni, višskiptafręšingi, aš umritunarefni ķ Fiskifréttum 21. aprķl 2017 undir fyrirsögninni,

"Óįbyrg umręša":

"Ķ raun er ašeins veriš aš benda į žį stašreynd, aš meš hękkun krónunnar aukast lķkurnar į, aš fiskvinnslan flytjist śr landi, alla vega ef gengiš er śt frį žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur sé rekinn į markašslegum forsendum.  Hér er engin hótun į feršinni, heldur ašeins bent į žį stašreynd, aš fiskvinnsla veršur ekki rekin į landinu, nema hśn standist samkeppni viš erlenda keppinauta.  Ekki er langt sķšan óunninn gįmafiskur var fluttur til vinnslu ķ Evrópu ķ miklu magni, sem hefur nįnast veriš óžekkt undanfarin įr.  Fullvinnsla hefur hins vegar aukizt mikiš į Ķslandi undanfarin įr, bęši ķ bolfiski og uppsjįvarfiski.  Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt mikla ašlögunarhęfni og brugšizt viš hękkun į innlendum kostnaši meš aukinni hagręšingu og tęknivęšingu."

Žarna er drepiš į žį grķšarlegu ógn, sem atvinnu og veršmętasköpun ķ landinu stafar af gengisžróun ISK, sem er um 20 % of hį aš veršgildi m.v. okkar helztu višskiptamyntir um žessar mundir. Žetta hįgengi vinnur gegn hagsmunum landsins, žvķ aš žaš mun senn svipta fólk atvinnu og kippa stošunum undan veršmętasköpun.  Sešlabankinn og nśverandi peningastefnunefnd hafa brugšizt hlutverki sķnu, sem er varšveizla peningalegs stöšugleika ķ brįš og lengd. 

Norska krónan, NOK, hefur falliš um helming, 50 %, frį 2014 til 2017 gagnvart ISK, žrįtt fyrir miklar gjaldeyristekjur af olķu- og gassölu og varasjóš frį žeim tekjum, sem nemur um miaUSD 800.  Hvers vegna er ekki beitt sömu rįšum hér til aš stemma stigu viš skašlegum įhrifum mikils gjaldeyrisinnstreymis į ķslenzka hagkerfiš, ž.e. meš žvķ aš taka žetta fé tķmabundiš śt śr innlenda hagkerfinu og fjįrfesta erlendis žar til slaki eša jafnvel kreppa ógnar žvķ ? Žess ķ staš hlešur Sešlabankinn undir ISK meš žvķ aš safna gildum gjaldeyrissjóši, sem er honum svo dżrkeyptur, aš bankinn er bśinn aš glutra nišur nįnast öllu eigin fé sķnu.

Evra er augljóslega ekki svariš viš žessum erfišleikum, žvķ aš Sešlabanki evrunnar er aš berjast viš hagkerfissamdrįtt, en hér er hagkerfisžensla nśna.  Žannig er žaš išulega, aš hagkerfissveifla į Ķslandi er ķ mótfasa viš hagkerfissveiflu į meginlandi Evrópu.  Ķslandi hentar žannig engan veginn aš gerast ašili aš žessu myntbandalagi.  Ekkert okkar helztu višskiptalanda er į svipušum staš, ž.e. į toppi hagsveiflunnar, eins og Ķsland um žessar mundir.  Okkar bezta śrręši er aš stjórna efnahagskerfinu og peningamįlunum af skynsamlegu viti.  Žekking, geta og vilji er žaš, sem žarf, eins og venjulega.  Skussar rįša ekki viš višfangsefni af žessu tagi.

"Stór fyrirtęki, sem rįša yfir allri viršiskešjunni frį veišum til heildsölu, munu einfaldlega yfirtaka smęrri fyrirtęki, sem ekki hafa borš fyrir bįru til aš standa undir ķžyngjandi skattlagningu.  Žetta er ķ sjįlfu sér ekki alvont, žar sem žaš eykur framleišni og veršmętasköpun, en rétt, aš menn geri sér grein fyrir žessu og lįti žaš ekki koma sér į óvart, žegar žaš raungerist. Séu žį meš įętlun um, hvernig bregšast eigi viš t.d. byggšaröskun, sem óumflżjanlega fylgir slķku róti ķ atvinnugreininni.  Žaš veldur vonbrigšum aš heyra sjįvarśtvegsrįšherra hóta hękkun į veišigjöldum til aš neyša sjįvarśtveginn til aš uppfylla žaš, sem honum finnst vera samfélagsleg įbyrgš.  Žaš er mikilvęgt, aš rįšamenn geri sér grein fyrir įhrifum veišigjalda, og hękkun į žeim veršur varla gerš ķ sįtt viš atvinnugreinina."

 Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš snarast hefur į merinni, žegar afkoma sjįvarśtvegsins ķ įr er borin saman viš įriš 2015.  Vegna mjög afturvirkrar įlagningar veišigjalda og brottfalls tķmabundins afslįttar į veišigjöldum munu śtgeršarfélögin žurfa aš bera hękkun veišigjalda į fiskveišiįrinu 2017/2018.  Žaš er brżnt aš endurskoša žessa skattheimtu, svo aš ekki sé horft lengra aftur ķ tķmann en eitt įr, og aš sett verši žak į veišigjöldin, t.d. 5 % af framlegš og aš engin veišigjöld verši innheimt af fyrirtękjum meš framlegš undir 20 % af tekjum.  Nśverandi skattheimta er flókin, ósanngjörn og mešalhófs er ekki gętt.

Jafnframt žarf aušvitaš aš samręma įlagningu aušlindagjalds af öllum fyrirtękjum, sem nżta nįttśruaušlindir, t.d. virkjanafyrirtękin, flutningsfyrirtękiš Landsnet, feršažjónustan og fiskeldiš.  Žaš er hęgt aš beita samręmdri ašferšarfręši į allar žessar greinar.  Spangól sjįvarśtvegsrįšherra um naušsyn hękkunar į eina žessara greina ķ einhvers konar refsingarskyni er algerlega śt ķ loftiš og sżnir ķ senn įbyrgšarleysi og getuleysi hennar viš aš leggja eitthvaš uppbyggilegt aš mörkum sem rįšherra.

Tęknižróun ķ flestum greinum atvinnulķfsins leišir til aukinnar afkastagetu og aukinnar sjįlfvirkni.  Žetta er nś um stundir aš stękka og fękka vinnslustöšvum fiskišnašarins.  Žaš vęri glapręši aš reyna aš sporna viš žessari žróun og ekki gęfulegra en aš hverfa aftur ķ torfkofana.  Um žessa žróun skrifaši Gunnar Žóršarson ķ téšri grein:

"Meš nżrri tękni, eins og vatnsskuršarvélum og žjörkum, aukast afköst į manntķma, og žannig mun starfsmönnum og vinnsluhśsum fękka.  Slķkri žróun geta žó fylgt mikil tękifęri, žar sem ķ staš erfišisvinnu verša til betur launuš tęknistörf.  Žaš ętti aš vera forgangsmįl hjį sveitarfélögum og launžegahreyfingunni aš taka žįtt ķ slķkum breytingum meš sjįvarśtvegsfyrirtękjum og tryggja hlutdeild starfsmanna ķ aukinni framleišni ķ framtķšinni.  Žaš er hin raunverulega samfélagslega įbyrgš, aš fyrirtęki, starfsmenn og samfélög leggist į eitt til aš višhalda samkeppnishęfni og veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi til framtķšar.  Aš taka žįtt ķ žróuninni og hafa įhrif į hana į jįkvęšan hįtt er einmitt samfélagsleg įbyrgš."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žessa žörfu hugvekju Gunnars Žóršarsonar, og įlyktun hans um hvaš felst ķ samfélagslegri įbyrgš į fullan rétt į sér.  Hiš sama į viš um flestar atvinnugreinar og sjįvarśtveginn, aš žęr auka framleišni sķna meš sjįlfvirknivęšingu.  Žetta er žeim einfaldlega naušsyn til aš standast samkeppnina.  Žaš er óviturlegt af sveitarfélögum og launžegafélögum aš reyna aš stöšva "tķmans žunga niš".  Mun gęfulegra er, eins og téšur Gunnar bendir į, aš vinna meš fyrirtękjunum aš žessari žróun sjįlfum sér og umbjóšendum sķnum til hagsbóta.  Į stéttabarįttuvindgangi tapa allir, en gręša aš sama skapi į stéttasamvinnu.  Žaš er lķka ešlilegt og almenningi til hagsbóta, aš sveitarfélög keppi upp aš vissu marki um hylli fyrirtękja og fólks, t.d. meš góšri fjįrmįlastjórnun.

 


Skipulagsmįl ķ skötulķki

Įstand hśsnęšismarkašarins hérlendis er til skammar, žvķ aš um sjįlfskaparvķti mistękra og sérlundašra stjórnmįlamanna ķ höfušborginni er aš ręša aš mestu leyti. Žetta sjįlfskaparvķti hefur margvķslegar afleišingar.  Verst kemur gegndarlaus hękkun hśsnęšisveršs nišur į kaupendum fyrstu ķbśšar, en einnig vega hękkanirnar inn ķ veršlagsvķsitölur, sem er skašręši ķ landi verštryggingar. 

Um alvarlegar afleišingar hįs ķbśšaveršs skrifaši Siguršur Ingólfsson, framkvęmdastjóri Hannars ehf ķ Morgunblašiš 23. marz 2017:

"Komum skikki į byggingarmįlin":

"Žegar viš höfum hrakiš unga fólkiš okkar śr landi meš žvķ stjórnleysi ķ hśsnęšismįlum, sem hér er lżst, žį skulum viš ekki reikna meš, aš nema hluti žess komi til baka.  Į nokkrum įrum fękkar žannig unga, vel menntaša fólkinu okkar, į mešan žjóšin eldist.  Hver į žį aš halda žjóšfélaginu uppi ?"

Stjórnvöld hafa brugšizt žeirri skyldu sinni aš hafa nóg framboš lóša af fjölbreytilegu tagi į bošstólum og aš gera byggingarreglugerš og byggingarskilmįla žannig śr garši, aš hśsbyggjendum sé kleift aš reisa ódżr hśs, žótt vönduš séu.  Hvaš žetta varšar er mikill munur į sveitarfélögum, og žaš er alveg ljóst, sveitarfélög, sem sósķalistar stjórna, eru miklir eftirbįtar hinna, sem stjórnaš er af borgaralega sinnušu fólki. Sósķalistum er sķšur en svo umhugaš um, aš ungt fólk eignist hśsnęši, heldur snżst hugmyndafręši žeirra um, aš fólk bśi ķ leiguhśsnęši alla sķna tķš.  Af žessum sökum er nęgt framboš ódżrra lóša eitur ķ beinum sósķalista, og žess vegna vilja žeir ekki sjį yfir 10 žśsund ķbśšir ķ Ślfarsįrdal. 

Um samanburš sveitarfélaga segir byggingaverktaki ķ vištali viš Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu 19. aprķl 2017:

"Minni kvašir lękka ķbśšaverš:

"Žorvaldur Gissurarson, forstjóri verktakafyrirtękisins ŽG Verks, įętlar, aš vegna įšurnefndra breytinga į reglugeršinni, lęgra lóšaveršs og sveigjanlegri skipulagsskilmįla verši fermetraverš nżrra ķbśša į Selfossi allt aš 30 % lęgra en ķ nżju fjölbżli ķ śthverfum į höfušborgarsvęšinu.  Lęgra lóšaverš vegi žungt ķ žessu samhengi."

Aš sveitarfélag geri sig sekt um slķk reginmistök ķ skipulagsmįlum aš leggja höfušįherzlu į fyrirbęriš "žétting byggšar" er höfušsynd ķ žessu sambandi og er oršiš hśsbyggjendum og ķbśšakaupendum grķšarlega dżrt; žaš er nokkuš, sem žeir og ašrir kjósendur žurfa aš kvitta fyrir ķ nęstu kosningum.  Um žetta skrifar Siguršur Ingólfsson ķ téšri grein:

"Žaš sést vel, aš byggingarkostnašur og verš fasteigna fara illa saman.  Žar kemur aušvitaš margt til, og er lóšarkostnašur og lóšaframboš stór žįttur ķ žeirri žróun.  Žegar lķtiš framboš er af lóšum, er lķtiš byggt, og žį hękkar eftirspurnin verš fasteigna, eins og nś gerist.  Žegar žar viš bętist, aš höfušįherzlan er lögš į dżrar lóšir, sem er afleišing žéttingar byggšar, žį hękkar veršiš enn frekar.

Lausleg skošun į söluverši fasteigna į mismunandi stöšum ķ Reykjavķk sżnir, aš žar sem žétting byggšar stendur ašallega yfir, er fasteignaveršiš 40 %- 50 % hęrra en t.d. ķ Ślfarsįrdal (śthverfi) og er jafnvel 90 % - 100 % hęrra, eins og viš Laugaveg.

Sé gengiš śt frį, aš byggingarkostnašurinn sjįlfur sé svipašur į žessum stöšum, žį er nišurstašan, aš lóšarkostnašurinn sé um 13 % af verši fjölbżlishśss ķ śthverfi, um 38 % į žéttingarsvęšum ķ Reykjavķk og um 55 % viš Laugaveginn.

Hefši Reykjavķkurborg žannig śthlutaš lóšum fyrir 4000 ķbśšir, 75 m2 aš stęrš, ķ Ślfarsįrdal, hefši žaš sparaš kaupendum žeirra 48 milljarša króna ķ heild og borgin haft um leiš tekjur af žeim upp į 15,3 milljarša króna.  Hver ķbśš hefši kostaš um 30 milljónir kr į veršlagi nś, sem hefši vafalaust lękkaš enn frekar viš mikiš framboš ķbśša.

Į framangreindum tölum sést, aš žaš er um 30 % ódżrara aš kaupa ķbśš ķ śthverfi höfušborgarsvęšisins en į žéttingarsvęšunum.  Žaš eru meira en 10 milljónir kr mišaš viš 75 m2 ķbśš (nettó).  Žetta er rķflega sś upphęš, sem rętt er um, aš ungt fólk žurfi til aš festa sér ķbśš.  Er ekki kominn tķmi til aš fara aš stjórna žessum mįlaflokki ?"

Žetta er einn samfelldur įfellisdómur yfir stjórnun skipulagsmįlanna ķ Reykjavķk į undanförnum įrum, a.m.k. 2 kjörtķmabil, og löngu er oršiš tķmabęrt, aš Reykvķkingar hristi af sér žį óvęru, sem nś situr ķ meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur og stjórnar žar af fįdęma žröngsżni, žekkingarleysi į hagsmunum borgarbśa og hreinręktašri afdalamennsku, meš fullri viršingu fyrir ķbśum ķ afskekktum dölum. Nś ķ ašdraganda sveitarstjórnarkosninga er reynt aš bregša yfir ślfinn saušargęru hįfleygra byggingarįforma, en slķkt eru oršin tóm, žvķ aš stefnan er löngu mörkuš til vinstri.

Žessi fįrįnlega tilhögun skipulagsmįla höfušborgarinnar hefur hękkunarįhrif į ķbśšarhśsnęši langt śt fyrir mörk Reykjavķkur og į veršlagsvķsitöluna ķ landinu.  Žeir, sem hyggja į flótta undan hįrri hśsaleigu eša byggingarkostnaši ęttu žó aš hugsa sig um tvisvar įšur en žeir halda ķ hśsnęšisleit og žar meš ķ atvinnuleit til śtlanda, a.m.k. til Noršurlandanna, žvķ aš žar hefur veršlag į hśsnęšismarkaši hękkaš grķšarlega į undanförnum įrum, ašallega vegna lįgra vaxta, sem magna upp eftirspurnina.  Į Noršurlöndunum eru lįgir vextir til aš stemma stigu viš fjįrmagnsflótta frį evru-svęšinu, sem hękkaši veršgildi mynta Danmerkur, Noregs og Svķžjóšar, svo aš Sešlabankar žessara landa sįu sér žann kost vęnstan aš lękka stżrivextina nišur aš nślli og jafnvel undir žaš.  Hinir seinheppnu vistmenn į Svörtuloftum eru žó hvergi bangnir, žótt samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna hér hrynji vegna gengis, sem er a.m.k. 20 % of hįtt m.v. kostnašarstigiš ķ landinu, sem enn mun hękka hjį flestum fyrirtękjum nś ķ maķ-jśnķ. 

Ķ Višskiptablašinu 23. marz 2017 var śttekt į hśsnęšiskostnaši Noršurlandanna eftir Snorra Pįl Gunnarsson:

"Norręna tįlsżnin"     Žar sagši m.a.:

"Žótt gęta verši aš mörgu ķ žessum samanburši, fer žvķ fjarri, aš hęgt sé aš halda žvķ fram meš rökum, aš grasiš sé gręnna [į] mešal fręndžjóša okkar og aušveldara aš koma sér [žar] žaki yfir höfušiš.  Žvert į móti gętu Ķslendingar bśiš viš lakari og įhęttumeiri kjör į norręnum fasteignamarkaši en hér į landi."

Žaš er ekki ašeins aukin spurn eftir hśsnęši vegna lįgra vaxta, sem hękkaš hefur ķbśšaveršiš meira ķ Svķžjóš og Noregi en į Ķslandi og svipaš ķ Danmörku, heldur einnig landleysi, sem tekiš er aš hrjį sum sveitarfélög žar, eins og t.d. Seltjarnarnes og Kópavog į Ķslandi.  Snorri Pįll gerir nįnari grein fyrir hękkununum žannig:

"Undir lok sķšasta įrs [2016] var hśsnęšisverš hlutfallslega hęst ķ Svķžjóš og tęplega helmingi [50 %] hęrra en į Ķslandi. Nęst kom Noregur, žar sem hśsnęšisverš var um 27 % hęrra en hér į landi, en hśsnęšisverš ķ Svķžjóš og Noregi er ķ sögulegu hįmarki um žessar mundir.  Ķsland og Danmörk koma žar į eftir meš svipuš hśsnęšisverš.  Loks er hśsnęšisverš lęgst ķ Finnlandi, sem er aš įkvešnu leyti sér į bįti, hvaš varšar veršžróun į hśsnęšismarkaši, en žar hefur hśsnęšisverš veriš nokkuš stöšugt sķšan 2011." 

Til aš sżna "hśsnęšisbóluna" į Noršurlöndunum skal hér tilgreina fermetraverš ķ 10 žekktum borgum į Noršurlöndunum.  Verš eru ķ MISK/m2:

  1. Stokkhólmur:       1,10
  2. Ósló:              0,92
  3. Helsingfors        0,76
  4. Gautaborg          0,70
  5. Žrįndheimur        0,62
  6. Kaupmannahöfn      0,60
  7. Björgvin           0,58
  8. Reykjavķk          0,48
  9. Įrósar             0,46
  10. Mįlmhaugar         0,38

Žaš, sem skiptir kaupandann höfušmįli, er įrleg greišslubyrši hans af hverjum fermetra.  Snorri Pįll gerir žannig grein fyrir henni:

"Greišslubyrši af 100 m2 hśsnęši ķ Ósló, sem kostar aš mešaltali um MISK 92,3 meš 75 % lįni hjį DNB meš jöfnum greišslum til 25 įra į 2,55 % breytilegum vöxtum, er tęplega 314 kISK/mįn.  Hjį Nordea ķ Svķžjóš er greišslubyršin af 100 m2 ķbśš ķ Stokkhólmi, sem kostar aš mešaltali um MISK 111 meš 75 % lįni til 25 įra į 2,04 % vöxtum, um 356 kISK/mįn.  Hjį ķslenzkum banka er greišslubyršin af slķkri ķbśš ķ Reykjavķk meš 75 % lįni hins vegar um 255 kISK/mįn samkvęmt reiknivélum bankanna, sem er svipaš og ķ Danmörku.  Greišslubyršin į verštryggšum ķbśšalįnum, sem eru um 80 % af hśsnęšislįnum ķ landinu, er jafnvel enn lęgri, og žar aš auki bjóša lķfeyrissjóšir og Ķbśšalįnasjóšur lęgri vexti en višskiptabankarnir."

Greišslubyrši ķbśšalįna er sem sagt hęrri į Noršurlöndunum en hérlendis, og hśn er jafnframt žungbęrari sem hęrra hlutfall rįšstöfunartekna en hér.  Ekki nóg meš žaš, heldur er įhętta lįntakenda meiri į hinum Noršurlöndunum, žvķ aš fyrr eša sķšar munu vextir žar hękka, og žį mun ķbśšaverš lękka aftur.  Til aš nį sögulegu mešaltali žurfa vextir u.ž.b. aš tvöfaldast, svo aš vęntanlegar vaxtahękkanir į hinum Noršurlöndunum munu verša verulegar.  Žį mun eftirspurnin falla og veršiš lękka. 

Žeir, sem žį žurfa aš selja, munu verša fyrir fjįrhagslegu tapi, sem getur leitt til eignamissis, jafnvel gjaldžrots.  Hvernig ķ ósköpunum stendur į žvķ, aš jafnašarmenn į Ķslandi klifa stöšugt į Noršurlöndunum sem hinni miklu fyrirmynd Ķslendinga į öllum svišum ?  Žeir, sem til žekkja, vita vel, aš Noršurlöndin standa frammi fyrir miklum efnahagsvanda vegna mikils rķkisbśskapar, hįrra skatta, mikilla skulda og lķtillar framleišniaukningar.  Samkeppnishęfni žeirra er af žessum sökum ógnaš.

Žótt veršlag į hśsnęšismarkaši sé svipaš eša hęrra į hinum Noršurlöndunum en hér, er žaš engin afsökun fyrir allt of hįu veršlagi į hśsnęšismarkaši hér ķ landi hįrra vaxta og yfirleitt nęgs landrżmis.  Žaš hlżtur aš verša eitt af kosningamįlum komandi sveitarstjórnarkosninga til hvaša ašgerša stjórnmįlamenn ętla aš grķpa til aš lękka ķbśšaverš og žar meš leiguverš meš raunhęfum hętti.  Eitt er vķst, aš ķ žį umręšu eru įkafir talsmenn žéttingar byggšar ekki gjaldgengir. 

 


Žżzkaland į tķmabili Trumps

Forseti Bandarķkjanna, Donald Trump, į ęttir aš rekja til Žżzkalands og Bretlandseyja.  Afi hans, Friedrich Trump, var frį Kallstadt ķ Pfalz. Nś hafa ummęli rįšamanna ķ Washington, žar sem köldu hefur blįsiš til Žżzkalands, NATO og Evrópusambandsins, ESB, valdiš Žjóšverjum miklum vonbrigšum, jafnvel hugarangri.  Įstęšan er sś, aš auk Žjóšverja sjįlfra įttu Bandarķkjamenn mestan žįtt ķ vel heppnašri endurreisn Vestur-Žżzkalands, Sambandslżšveldisins, eftir heimsįtökin og hildarleikinn 1939-1945, og Bandarķkjamenn eiga heišurinn af traustri stašsetningu žżzku žjóšarinnar ķ samtökum vestręnna lżšręšisžjóša, žótt Bandarķkjamenn hafi žar aušvitaš veriš aš gęta eigin hagsmuna ekki sķšur en annarra Vesturlanda ķ barįttunni viš Jósef Stalķn og eftirmenn hans ķ Kreml.  Žjóšverjar hafa sķšan vanizt žvķ aš njóta skjóls af Bandarķkjamönnum, og nęgir aš nefna loftbrśna miklu til Vestur-Berlķnar og ręšu Johns Fitzgeralds Kennedys viš Berlķnarmśrinn, "Ich bin ein Berliner", žegar allt ętlaši um koll aš keyra af hrifningu ķ Žżzkalandi.  "Žį var öldin önnur, er Gaukur bjó į Stöng."

Nś hefur efnahagsrįšgjafi Trumps, Peter Navarro, įsakaš žżzku stjórnina um aš möndla ("manipulate") meš gengi evrunnar og žannig aš misnota Bandarķkin og ašra, af žvķ aš evran sé veikari en žżzka markiš vęri, ef žaš vęri enn ķ brśki.  Žetta er ķ raun og veru óbošlegur mįlflutningur frį ęšstu stöšum ķ BNA.

Žessari gagnrżni śr Hvķta hśsinu kunna Žjóšverjar gizka illa, enda er hśn afar ósanngjörn.  Žetta kemur ķ kjölfar hótunar Trumps um aš setja 35 % toll į BMW og lķtilsviršandi ummęla um NATO og ESB. Berlķn stjórnar brśšuleikhśsinu ķ Brüssel og hefur undirtökin ķ Evrópu į öllum svišum, nema hernašarsvišinu, en veršur nś aš hękka framlög sķn til varnarmįla upp ķ 2,0 % af VLF eša upp ķ 60 miaEUR/įr aš kröfu Hvķta hśssins.  Žetta höfšu ašildarrķkin reyndar skuldbundiš sig til, žegar ógnin śr austri jókst, en flestir hunzaš.  Ef Ķslendingar žyrftu aš gera hiš sama, mundu slķk śtgjöld rķkissjóšs nema 50 miaISK/įr, sem er talsvert lęgra en įrlegar vaxtagreišslur rķkissjóšs. Ķslendingar gętu žetta, en žaš mundi vissulega koma nišur į öllu öšru, sem rķkissjóšur fjįrmagnar.   

Žjóšverjar telja, aš Trump eigi sjįlfur "sök" į hękkun bandarķkjadals meš žvķ aš lofa skattalękkunum og auknum fjįrfestingum ķ innvišum, sem hafi leitt til vaxtahękkana Sešlabanka BNA og žar af leišandi styrkingar bandarķkjadals, USD.  Mikill halli er į višskiptum BNA viš śtlönd, og ętlar Trump aš breyta žeim halla ķ afgang.  Žį mun bandarķkjadalur styrkjast enn.  Donald Trump siglir hins vegar ekki lygnan sjó, og viršast demókratar stefna į aš koma honum frį völdum ("impeachment"), eins og Richard Nixon, en žó strax į fyrra kjörtķmabilinu.  Ef žeir nį meirihluta į žingi įriš 2018, gętu žeir rekiš karlinn frį völdum ķ kjölfariš. Žį  veršur lķf ķ tuskunum. 

Forseti bankastjórnar Sešlabanka evrunnar, Ķtalinn Mario Draghi, heldur stżrivöxtum bankans viš nślliš og kaupir alls konar skuldabréf, rusl segja sumir, til aš örva efnahagslķfiš utan Žżzkalands.  Fjįrmįlarįšherra Žżzkalands, Wolfgang Schäuble, varaši Draghi viš aš halda śt į žessa braut, en af viršingu viš sjįlfstęši Sešlabankans lofaši hann Draghi žvķ aš gagnrżna hann ekki opinberlega fyrir tiltękiš.  Žaš hafa hins vegar mikilsvirtir žżzkir hagfręšingar gert, t.d. einn af hugmyndafręšingum evrunnar, dr Otmar Issing.

Ein af įstęšum andstöšu Žjóšverja viš žessa slökun į peningamįlastefnunni var einmitt, aš žį mundi višskiptajöfnušur Žjóšverja vaxa mjög. Fyrirsjįanlegt var, aš slķkt mundi skapa óstöšugleika ķ įlfunni og óįnęgju vķša. Nś gera Bandarķkjamenn Žjóšverja aš blóraböggli fyrir stefnu, sem hinir sķšar nefndu eru andsnśnir, žó aš žeir viršist hafa grętt mest į henni.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.  Hinir lįgu vextir eru eitur ķ beinum Žjóšverja, žvķ aš žį minnkar įvöxtun af sparnaši žeirra hjį bönkum og lķftryggingafélögum, sem starfa lķka sem lķfeyrissjóšir. Fjįrmögnun ellilķfeyris žżzkrar alžżšu er ķ uppnįmi, žvķ aš framlög žżzka rķkissjóšsins til sķvaxandi fjölda ellibelgja munu lķklega lękka, žvķ aš žżzkur vinnumarkašur mun senn skreppa saman, af žvķ aš Žjóšverjum hefur brugšizt bogalistin viš aš fjölga sér.

Višskiptajöfnušur Žjóšverja er stęrri en višskiptajöfnušur Kķnverja, og žar meš sį mesti ķ heimi, og nemur 9,0 % af landsframleišslu žeirra.  Žetta eru um 3375 EUR/ķb eša 412 kISK/ķb, og til samanburšar nam višskiptajöfnušur Ķslendinga įriš 2016 um 7,1 % af landsframleišslu, en žar sem landsframleišsla į mann er hér hęrri en ķ Žżzkalandi, žį var višskiptajöfnušur į mann hér hęrri eša 507 kISK/ķb. Ķsland og Žżzkaland skera sig aš žessu leyti śr ķ Evrópu meš jįkvęšum hętti, og žótt vķšar vęri leitaš.

Stęršarmunur žjóšanna gerir žaš hins vegar aš verkum, aš Ķslendingar liggja ekki undir įmęli fyrir sinn góša įrangur, en Žjóšverjar hafa mįtt sęta gagnrżni fyrir vikiš aš hįlfu Framkvęmdastjórnar ESB ķ Brüssel, AGS ķ Washington, fjįrmįlarįšuneyti BNA og OECD sķšan įriš 2005, er žeir tóku įkvöršun um aš bęta samkeppnishęfni Žżzkalands.  Ašilar vinnumarkašarins beggja vegna boršsins tóku žį įkvöršun um aš halda mjög aftur af umsömdum launahękkunum. Vegna žess aš laun ķ öšrum evrulöndum hękkušu meira en ķ Žżzkalandi eftir žetta, virkaši įkvöršun verkalżšssambanda og samtaka atvinnurekenda ķ Žżzkalandi sem gengislękkun į efnahagskerfiš, žżzkar vörur hękkušu minna en ašrar ķ verši, eša jafnvel ekkert vegna framleišniaukningar, og atvinna jókst ķ Žżzkalandi. Įriš 2005 var atvinnuleysi ķ Žżzkalandi 10,3 %, en įriš 2015 ašeins 4,3 %.  Stefnan kennd viš Peter Hartz undir forystu jafnašarmanna viš stjórnvölinn ķ Berlķn svķnvirkaši. Nś hafa laun tekiš aš hękka ķ Žżzkalandi į nż, og įriš 2016 hękkušu žau aš jafnaši um 2,3 %, sem er žó innan viš žrišjungur raunlaunahękkunar į Ķslandi ķ fyrra. 

Žar sem Ķsland er oršiš eitt dżrasta land Evrópu, er nś höfušnaušsyn aš fylgja fordęmi Žjóšverja og spenna bogann lįgt ķ komandi kjarasamningum, žvķ aš annars brestur strengurinn meš žeim afleišingum, aš veršbólgan losnar śr lęšingi, öllum til tjóns, og veldur žar mestu tjóni, sem minnst borš er fyrir bįru nś. 

Žaš eru vįbošar framundan hjį Žjóšverjum, eins og fleirum. Framleišnin frį įrinu 2008 hefur ašeins aukizt um 0,5 % į įri m.v. 3,25 %/įr įšur ķ vöruframleišslugeiranum. Ķ flestum žjónustugeirum hefur framleišniaukning veriš svipuš, og ķ fjįrmįlageiranum og ķ opinbera geiranum hefur hśn minnkaš.  Hiš sama er uppi į teninginum vķšast hvar ķ OECD, og žar meš ķ ašalvišskiptalöndum Ķslands. 

Mikil skuldsetning dregur śr fjįrfestingargetu, sem hęgir į tękniframförum, sem yfirleitt leiša til aukinnar framleišni.  Óšinn ķ Višskiptablašinu var hins vegar 9. febrśar 2017 meš merkilega kenningu ķ ljósi stefnu Trumps um "America First" og innvistun framleišslunnar, sem hefur žegar įtt sér staš ķ Žżzkalandi.  Fylgir Trump bara strauminum ?:

"Annaš, sem gerzt hefur į sķšustu įrum, er, aš višsnśningur hefur oršiš ķ śthżsingu verkefna til annarra rķkja.  Undanfarna įratugi hafa žróašri rķki, einkum Vesturlönd og Japan, flutt stóra hluta af frumframleišslu til rķkja į borš viš Kķna.  Lengi vel var talaš um Kķna sem vinnustofu heimsins.  Undanfarin įr hefur oršiš višsnśningur į žessari žróun, og töluvert af framleišsluferlum, sem įšur fóru fram erlendis, hafa veriš fluttir heim aftur til Žżzkalands [heim ins Reich - gamalt oršalag - innsk. BJo].  Mį sem dęmi nefna, aš ķ mįlmišnaši jókst hlutur innlendra ašila ķ vergri viršisaukningu śr 34 % įriš 2008 ķ 37 % ķ fyrra.  Ķ framleišslu į raftękjum hefur hlutfalliš aukizt śr 31 % ķ 34 % į sama tķma.  Žegar afkastaminni žęttir ķ framleišsluferlinu eru fluttir heim, kemur žaš nišur į framleišni ķ geiranum ķ heild sinni."

Žrįtt fyrir hęrri launakostnaš heima fyrir, taka framleišendur žetta skref til baka af ótta viš žróun stjórnmįla og efnahagsmįla erlendis.  Kommśnisminn ķ Kķna gęti veriš kominn aš leišarlokum.  Mikiš er um uppžot ķ Kķna og fjöldamótmęli vegna spillingar og ódugnašar embęttismanna og svakalegrar loft- og vatnsmengunar.  Aš lokum skrifaši Óšinn:

"Hér į landi er vandinn vissulega ekki fólginn ķ of lįgum vöxtum, heldur er žvert į móti ęskilegt aš lękka vexti verulega.  Žetta [lįgir vextir - innsk. BJo] undirstrikar hins vegar žann vanda, sem sem evrusvęšiš - og reyndar Vesturlönd almennt, standa frammi fyrir.  Skżrsluhöfundar Commerzbank klykkja svo śt meš žvķ aš benda į, aš verši ekki gripiš inn ķ žessa žróun, sé hętt viš žvķ, aš Žżzkaland stefni ķ japanskar ašstęšur - ž.e. mjög lķtinn hagvöxt til lengri tķma litiš."

Śtlitiš ķ Evrópu er óbeysiš.  Ķ Žżzkalandi sparar fólk mjög til elliįranna meš žvķ aš leggja fyrir į banka.  Žar er mun minna um fjįrfestingar fólks ķ ķbśšarhśsnęši til eigin nota.  Neyzlustigiš er tiltölulega lįgt, enda Žjóšverjar nżtnir og sparneytnir frį fornu fari.  Žar er sparsemi dyggš.  Žegar gamlingjar Žżzkalands verša oršnir enn fleiri en nś eša um 2035, veršur žó enn meira tekiš śt śr žżzkum bönkum en lagt veršur fyrir, og žį mun hagkerfi landsins hafa veikzt svo mjög, aš nįgrannarnir žurfa ekki lengur aš kvarta.  Žį veršur margt annaš lķka meš öšru móti en nś.  Framtķšin viršist vera ósjįlfbęr, en hver veit, nema Eyjólfur hressist.     

 

 


Lömun sjįvarśtvegs meš verkfalli

Verkfall nokkurra sjómannafélaga er eldra en rķkisstjórnin.  Tjóniš af žvķ er svo mikiš, aš žaš hefur neikvęš įhrif į žjóšhagsstęršir į borš viš hagvöxtinn ķ įr.  Žśsundir saklausra borgara lķša fyrir žessi kjaraįtök sumra sjómanna og śtgerša, og fjįrhagur skuldsettra einstaklinga og minni fyrirtękja mun ekki bera sitt barr.  Markašir og traust višskiptavina ķslenzkra birgja glatast, og žaš mun kosta fjįrhagslegar fórnir aš nį mörkušum aftur, nś žegar mikill fiskneyzlutķmi fer ķ hönd į föstunni. Žessu strķšsįstandi veršur aš linna, žvķ aš allir hérlandsmenn tapa. Vinnumarkašsrįšherrann getur varla veriš stikkfrķ.  Liggur hann undir feldi ?

Viš žessar ašstęšur er hlutur sjįvarśtvegsrįšherrans  einnig einstaklega rżr, og hefši einhvern tķmann žótt saga til nęsta bęjar, aš sjįvarśtvegsrįšherra vęri į flótta frį stęrsta vandamįli žjóšfélagsins ķ einu lengsta verkfalli sögunnar hérlendis. Kostnašarlappinn į žessu verkfalli er nś kominn ķ miaISK 100, žegar tekiš er tillit til vištekins stušuls óbeinnar veršmętasköpunar sjįvarśtvegsins, 2,5. 

"Rannsóknir hafa sżnt, aš aš framlag sjįvarśtvegsins til landsframleišslunnar sé minnst 2,5 sinnum meira en tekjur greinarinnar sjįlfrar gefa til kynna",

stendur ķ Fiskifréttum hjį Gušjóni Einarssyni 9. febrśar 2017.  Hver getur stašiš undir žeirri byrši aš fį į sig hengdan žennan veršmiša ? 

Tjóniš, sem hlżzt af žessu sjómannaverkfalli, er geigvęnlegt, hvaš sem merkimišum lķšur, og žaš er alveg meš ólķkindum langlundargeš landsstjórnenda aš lįta žessa dęmalausu tortķmingarįrįttu višgangast.   Um žaš skrifar hinn knįi fyrrverandi utanrķkisrįšherra, Lilja Alfrešsdóttir, ķ Morgunblašiš 3. febrśar 2017,

"Kęruleysi stjórnvalda":

"Erlendir markašir eru aš glatast, žar sem afhendingaröryggi ferskra sjįvarafurša er ekki lengur tryggt.  Samkvęmt greiningu sjįvarklasans tapast į hverjum degi MISK 640 ķ śtflutningstekjum [tjóniš nemur žį nś tęplega miaISK 40-innsk. BJo], og daglegt heildartap er nęrri milljarši króna, ef deilan leysist ekki von brįšar.  Miklir žjóšhagslegir hagsmunir eru ķ hśfi, og tjóniš mikiš, į mešan fiskveišiflotinn liggur óhreyfšur viš bryggju." 

Žaš er hneyksli, sem um munar, aš sjįvarśtvegsrįšherra hefur lżst žvķ yfir, aš hśn muni ekki koma nįlęgt lausn žessarar deilu, žótt öllum öšrum en henni sé ljóst, aš rķkisvaldiš heldur į lyklinum aš lausn žessarar deilu sem handhafi skattlagningarvaldsins.  Er sjįvarśtvegsrįšherra bśin aš stimpla sig śt ?  Lilja skrifaši ennfremur: 

"Ķ óundirbśnum fyrirspurnum į Alžingi ķ vikunni kom fram, aš sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra hefur ekki lįtiš meta, hve mikiš žjóšhagslegt tjón hlżzt af deilunni [sjįvarklasinn gerši žaš-innsk. BJo].  Žaš er heldur ekki bśiš aš kanna, hvort žörf sé į mótvęgisašgeršum fyrir žau sveitarfélög, sem koma verst śt [kassinn er žegar tómur vķša-innsk. BJo].

 Raunar er engu lķkara en sjómannaverkfalliš komi rįšherra sjįvarśtvegsmįla ekkert viš, žvķ aš žótt mįliš hafi ekki veriš krufiš til mergjar, hefur rįšherra śtilokaš allar sértękar ašgeršir, sem gętu liškaš fyrir lausn deilunnar.  Slķkt kęruleysi er varasamt og getur valdiš meiri žjóšhagslegum skaša af hinu langvinna verkfalli."

Rįšherrann er fallinn į prófi ķ ašalfaginu sķnu. Upptökupróf veršur ekki haldiš.  Meš fjarveru sinni og įhugaleysi er hśn oršin mešįbyrg fyrir lķklega dżrasta verkfalli Ķslandssögunnar. 

Žann 9. febrśar 2017 birtist forystugrein ķ Morgunblašinu,

"Svigrśm til lausnar",

žar sem bent var į og žaš rökstutt, aš rķkisvaldiš getur hjįlpaš til viš lausn deilu, žar sem herzlumuninn vantar.  Vilji er allt, sem žarf.:

"Annaš, sem skiptir mįli ķ samanburši į starfsumhverfi sjįvarśtvegs hér į landi og erlendis, er, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er einn ķ žeirri stöšu aš greiša sérstakan aušlindaskatt, svo kallaš veišigjald.  Ašrar žjóšir fara ekki žį leiš aš skattleggja sjįvarśtveg sinn sérstaklega; žvert į móti hafa sumar žeirra veitt sjįvarśtvegi sķnum, sem į ķ beinni samkeppni viš okkar sjįvarśtveg, myndarlega rķkisstyrki. 

Ķ samanburši viš ašrar greinar innanlands, sem nżta nįttśruaušlindir, er stašan einnig skökk, sjįvarśtveginum ķ óhag.  Hann žarf einn aš žola žaš aš vera skattlagšur sérstaklega meš aušlindaskatti. Óskiljanlegt er, aš žeir, sem ķ żmsum öšrum mįlum segjast andvķgir allri mismunun, skuli sętta sig viš, aš undirstöšuatvinnugrein žjóšarinnar sé mismunaš svo gróflega. 

Žaš er ekki aš įstęšulausu, aš žetta er fęrt ķ tal nś, žegar verkfall sjómanna hefur stašiš ķ nęr tvo mįnuši.  Žaš skattaumhverfi, sem greininni er bśiš, į stóran žįtt ķ žeirri óįnęgju, sem rķkir innan sjómannastéttarinnar.  Žar vegur afnįm sjómannaafslįttarins žungt, en fleira hefur veriš nefnt, svo sem mismunun gagnvart sjómönnum į mešferš dagpeninga."

Mįl er, aš linni og aš sjįvarśtvegsrįšherra ķ samrįši viš flokksbróšur sinn, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, blandi sér ķ slaginn meš innlegg ķ mįliš, sem stillt geti til frišar, svo aš rķkissįttasemjari geti sķšan hamraš jįrniš į mešan heitt er, eša, ef enn gengur ekki saman, teflt fram mišlunartillögu, sem rķkisstjórnin er žį tilbśin aš lögfesta, ef annar ašilinn, eša bįšir, hafna henni.  Viš svo bśiš mį ekki standa. Aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša eftir, aš stašir asnar drattist aš samningaboršinu og žori aš semja, er enginn raunverulegur valkostur nś, žegar lošnuvertķš gęti veriš innan seilingar og kažólikkar ętla aš belgja sig śt af fiski og mešlęti į ķ hönd farandi föstu. 

Hitt er žaš, sem forsętisrįšherra hefur żjaš aš, aš žessi deila sżnir, žaš sem löngu var vitaš, aš vinnumarkašskerfi okkar er veikur hlekkur ķ žjóšaröryggiskešjunni, žar sem minnihluti félagsmanna ķ fįeinum verkalżšsfélögum getur hafiš strķšsrekstur gegn byggšarlögum hringinn ķ kringum landiš og valdiš žjóšarbśinu tapi, sem nemur meira en 3 % af vergri landsframleišslu įn žess, aš rķkissįttasemjari eša ašrir fįi rönd viš reist.  

Rķkisstjórnin ętti aš gangsetja vinnu, sem mišar aš endurskošun kreppulaga um stéttarfélög og vinnudeilur eša a.m.k. aš vinna aš lagasetningu um vinnudeilur, sem eflir mjög valdsviš og śrręši rķkissįttasemjara ķ anda hinna Noršurlandanna.  Žaš er ótękt, aš embętti rķkissįttasemjara sé ķ lamasessi, žegar tilteknar stéttir ķ vinnudeilum lama starfsemi sjśkrahśsa, skóla eša annarrar stęrstu vöruśtflutningsgreinarinnar, svo aš dęmi sé nefnt.  Žjóšarnaušsyn krefst śrręša rķkisvaldsins til varnar  gegn slķkum stórįföllum.

 


Heilbrigši ķ hįska

Aš undanförnu hefur fariš fram umręša į Ķslandi um framkvęmd heilbrigšisžjónustu, sem vart gęti įtt sér staš annars stašar ķ Evrópu, og žaš er svo sem gott og blessaš.  Er žar įtt viš aukna fjölbreytni rekstrarforma ašila, sem framkvęma tilteknar skuršašgeršir meš takmarkašri sjśkrahśsvist ķ kjölfariš.

Ašallega mun žar um aš ręša ašgeršir, žar sem óhóflegir bišlistar valda žjökušum ómęldum lķkamlegum og andlegum kvölum, af žvķ aš Landsspķtalinn annar ekki eftirspurninni.  Žetta jafngildir aušvitaš lķfsgęšatapi og fjįrhagstapi fyrir samfélagiš, sérstaklega ef sjśklingurinn er frį vinnu. 

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur og frumkvöšull, ritaši 20. maķ 2015 góša grein ķ Morgunblašiš, "Heilbrigšiskerfi į villigötum". 

Eftirfarandi upphaf greinarinnar var įtakanleg lżsing vegna verkfalls į Landsspķtalanum, en lżsingin getur lķka įtt viš um langa bišlista, žar sem bištķminn er ķ sumum tilvikum lengri en eitt įr, sem er alveg skelfilegt:

"Er žaš nokkurn tķmann įsęttanlegt, aš lķf og heilsa fólks sé óbeint notaš sem skiptimynt ķ samningavišręšum um kaup og kjör ?  Nżlega frétti ég af sjśklingi, sem féll frį, eftir aš ašgerš, sem hann įtti aš fara ķ, var frestaš vegna verkfallsins.  Ętli nokkur viti ķ raun, hversu mörg mannslķf žessi deila hefur žegar kostaš ?  Įstandiš er ķ raun alveg sišlaust.  Einkavętt heilbrigšiskerfi er eina skynsamlega lausnin, sem getur komiš ķ veg fyrir, aš svona įstand endurtaki sig."

Deiluefniš hérlendis, sem ķ upphafi var minnzt į, er reyndar ekki einkavęšing heilbrigšiskerfisins, heldur snżst žaš um einkarekiš fyrirtęki, sem bżšst til aš bjóša Sjśkratryggingum Ķslands samning um tiltekna, brżna žjónustu, sem Landlęknir hefur višurkennt, aš fyrirtękiš geti veitt, og Landsspķtalinn er um žessar mundir ekki ķ fęrum til aš veita fyrr en eftir dśk og disk. 

Sumpart stafar sś ömurlega staša sjįlfsagt af žvķ, aš nż ašstaša spķtalans hefši nś žegar žurft aš vera komin ķ notkun, žegar litiš er til įstands gömlu ašstöšunnar og hinnar brżnu žarfar, en stašreyndin er sś, aš 6 įr eru žar til veruleg breyting veršur į högum spķtalans, og fram til įrsins 2023 er ljóst, aš grķpa veršur til óhefšbundinna rįša til śrlausnar į vandamįlum, sem hrannast upp. 

Eitt af slķkum rįšum er tvķmęlalaust aš leyfa Sjśkratryggingum Ķslands aš ganga til samninga viš einkafyrirtęki um tilteknar ašgeršir og tiltekinn fjölda žeirra gegn gjaldi, sem sé ekki hęrra en sambęrilegar ašgeršir kosta į Landsspķtalanum, og heldur ekki meš hęrri kostnašaržįtttöku sjśklinganna.  Hver getur tapaš į žessu fyrirkomulagi ?  Hvern er veriš aš vernda meš žvķ aš berjast gegn žessu meš kjafti og klóm ?

Sjśklingurinn gręšir, žvķ aš hann fęr fyrr śrbętur meina sinna; samfélagiš gręšir, žvķ aš lķf sjśklingsins fęrist fyrr ķ venjulegra horf; įlag į Landsspķtalann minnkar, og kostnašur per sjśkling eykst ekki. 

Óįnęgjuraddirnar heyrast frį žeim, sem eru óttaslegnir yfir, aš žeir, sem mest gręša į žessu fyrirkomulagi, kunni aš vera eigendur einkafyrirtękisins.  Hvers vegna ętti skattborgarinn aš sżta žaš, ef kostnašur hans per sjśkling eykst ekki, heldur er hagnašur fyrirtękisins, ef einhver er, sóttur til aukinnar skilvirkni, meiri framleišni en fyrir hendi er į stórri rķkisstofnun, sem starfar viš óbošlegar ašstęšur įriš 2017, žótt ekki hvarfli aš blekbónda eitt andartak aš kasta meš nokkrum hętti rżrš į starfsfólk spķtalans.

Fįi einkarekstur af žessu tagi aš žrķfast, eins og fordęmi eru um frį heilsugęzlužjónustunni, žį aukast lķkur į, aš fleiri ķslenzkir sérfręšingar į heilbrigšissviši komi heim śr sérnįmi og störfum.  Kjör og vinnuašstaša starfsfólks ķ einkarekstrinum verša vęntanlega ekki lakari en hjį rķkisfyrirtękinu, og möguleikar į samnżtingu sérhęfšs mannskaps og tękja opnast.  Aš gera žvķ skóna, aš Landsspķtalinn verši undir ķ slķkri samkeppni er aš mįla skrattann į vegginn.  Hins vegar er lķklegt, aš lömun į žeim stóra vinnustaš, Landsspķtalanum, vegna verkfalls eša sżklafįrs, verši ekki jafnafdrifarķk, ef fleiri vinnustašir geta veitt aš takmörkušu leyti sambęrilega žjónustu. 

Góšri grein sinni lżkur Jóhannes Loftsson, verkfręšingur, žannig:

"Eina langtķmalausnin į vanda heilbrigšiskerfisins, sem er réttmęt og tryggir samkeppnishęfni, er aš einkavęša žaš alveg, svo aš einstaklingar fįi vald yfir žvķ, sem skiptir žį mestu mįli.  Slķkt fyrirkomulag mun jafnframt tryggja, aš reyndir lęknar og heilbrigšisstarfsfólk, sem hefur lagt mikiš į sig til aš sérhęfa sig ķ starfi, fįi laun og starfsumhverfi, sem žau eiga skiliš.  Žvķ aš žegar žeir, sem nota heilbrigšiskerfiš, fį aš rįša eigin mįlum, žį veršur mišstżrš yfirstjórn óžörf, og žjónustan veršur sjįlfkrafa mun betri og markvissari, enda mun hśn taka miš af žörfum sjśklinga, en ekki af žörfum kerfisins."

Žessi pistill blekbónda er til aš męla meš takmörkušum einkarekstri ķ sjśkrahśsgeiranum, en ekki einkavęšingu sjśkrahśsgeirans.  Žaš er žjóšfélagsleg naušsyn aš minnka žrżstinginn į Landsspķtalann įšur en sprenging veršur.  Sś sprenging getur oršiš vegna feiknarlegs fjölda erlendra feršamanna, sem veikjast og slasast, eins og ašrir, og vegna grķšarlegrar fjölgunar eldri borgara, hérlendra.  Aldurssamsetning Ķslendinga er um žessar mundir hagstęš, ž.e. mešalaldur žjóšarinnar er lįgur, t.d. ķ samanburši viš hin Noršurlöndin.  Samkvęmt OECD var um 13,1 % ķslenzku žjóšarinnar 65 įra eša eldri įriš 2014, en ķ Noregi 15,8 %, ķ Danmörku 18,3 % og ķ Svķžjóš og Finnlandi 19,3 %. Žaš sķgur žó hratt hér į ógęfuhliš, og megniš af kostnašinum viš lękningar, hjśkrun og umönnun hvers einstaklings myndast, eftir aš 65 įra aldrinum er nįš.  Į Ķslandi er žróun aldursdreifingar ķ žjóšfélaginu meš sama hętti og į hinum Noršurlöndunum.  Įstęšan er bęši minni viškoma, fękkun fęšinga į hverja konu, og meira langlķfi landsmanna.   Žetta žżšir, aš fjįrmögnun sjśkrahśsanna veršur žyngri og kostnašarhlišin žyngist grķšarlega.

Žessi ógęfulega žróun veršur ljósari, žegar fjölgunin į aldarfjóršungsbilinu 2014-2040 er skošuš.  Žį mun 65 įra og eldri fjölga um 97 %, 15-64 įra um 16 %, og Hagstofan spįir jafnframt, aš žjóšinni ķ heild fjölgi um 25 % į žessu tķmabili. 

Af žessu er ljóst, aš framleišniaukning ķ atvinnulķfinu er ekki ašeins naušsynleg til aš bęta lķfskjör almennings, heldur til aš višhalda žeim kjörum, sem nś hafa nįšst.  Framleišni į hvern starfsmann er minni į Ķslandi en į hinum Noršurlöndunum ķ öllum greinum atvinnulķfsins, nema fjįrmįlastarfsemi, landbśnaši og sjįvarśtvegi.  Mestu munar ķ išnaši og upplżsinga- og fjarskiptafyrirtękjum.  Framleišsla į hverja vinnustund er minni į Ķslandi en į öllum hinum Noršurlöndunum. Žaš er veršugt verkefni ungu kynslóšarinnar aš laga žetta. 

Bezta rįšiš til aš auka framleišni er aš efla samkeppni.  Žaš į lķka viš ķ sjśkrahśssrekstri.  Stjórnvöld geta lagt sitt lóš į vogarskįlarnar meš žvķ aš greiša götu aukinnar fjölbreytni rekstrarforma, žar sem įhugi og rekstrarleg geta er į slķku og aš uppfylltum sömu gęšakröfum og geršar eru til žeirra stofnana, sem fyrir eru. Slķkt leyfi yrši tekiš sem tįkn um frjįlslyndi og yrši vafalaust hvati til aukinnar framleišni.

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband