Hśsnęšismarkašurinn hér og žar

Žaš skiptir mįli, hvaša stjórnmįlaflokkar fara meš völd ķ landinu.  Ef fólk heldur, aš glęsileg staša efnahags landsins sé tilviljun, žį er žaš misskilningur.  Veršmętasköpun atvinnulķfsins er undirstaša lķfskjara almennings, og žess vegna skiptir rekstrarumhverfiš miklu mįli, og stjórnvöld rķkis og sveitarfélaga hafa į žetta mikil įhrif.  Viš göngum senn til kosninga, og žį er mikilvęgt fyrir buddu hvers og eins aš taka ekki įhęttu meš vonarpening og aš varast vinstri slysin. Žau hafa alltaf oršiš dżrkeypt. Alžingismenn, sem hafa sjónarmiš hinnar "hagsżnu hśsmóšur" aš leišarljósi, eru lķklegastir til aš rįšstafa sameiginlegu fé kjósenda af skynsamlegustu viti, en stjórnmįlamenn, sem lofa öllum öllu eru lķklegir til aš eyša sameiginlegu fé įšur en žeir afla žess og valda hér veršbólgu. Skuldsetning og veršbólga eru fylgifiskar órįšsķu ķ rķkisfjįrmįlum. 

Hśsnęšismįlin skipta alla mįli, unga sem aldna.  Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, hversu mikilvęgt er fyrir fjįrhag og velferš fjölskyldna aš eiga hśsnęšiš, sem žęr bśa ķ.  Aš eignast hśsnęši hefur alltaf veriš erfitt, enda eru hśsnęšisbyggingar eša hśsnęšiskaup langstęrsta fjįrfesting flestra yfir ęvina.  Fyrir aldraša, sem lįtiš hafa af störfum, er žaš ķ raun skilyrši fyrir sęmilegri afkomu aš eiga skuldlausa hśseign.  Af žessum įstęšum er séreignarstefnan į stefnuskrį Sjįlfstęšisflokksins, en blekbónda er til efs, aš forysta annarra stjórnmįlaflokka sé sama sinnis. Vinstri menn hafa horn ķ sķšu eignamyndunar einstaklinga, af žvķ aš žeir telja fjįrhagslegt sjįlfstęši ekki keppikefli, heldur skuli sem flestir žurfa aš reiša sig į sameiginlega forsjį hins opinbera.  Slķka telja žeir lķklegasta til fylgilags viš sameignarstefnuna.   

Óšinn gerši

"Noršurlöndin og stašreyndir um hśsnęšisvexti"

aš umfjöllunarefni ķ Višskiptablašinu 15. september 2016:

"Žaš er lķklegt, aš eitt stęrsta mįliš fyrir žingkosningarnar, sem fara fram 29. október [2016], verši hśsnęšismįl, ekki sķzt erfišleikar ungs fólks viš aš koma sér upp žaki yfir höfušiš."

Žetta į sér t.d. žęr skżringar, aš frį aldamótaįrinu 2000 til 2013 hękkaši byggingarkostnašur įn lóšagjalda um tęplega 20 % į föstu veršlagi.  Skśrkarnir, sem žessu valda, eru hvorki efnissalar né byggingameistarar, heldur ašallega hiš opinbera, rķki og sveitarfélög.  Rķkiš meš hękkun skatta į tķmum vinstri stjórnarinnar, en nįnast allar skattahękkanir leiša til hękkunar byggingarkostnašar, ekki sķzt hękkun viršisaukaskatts.  Į nśverandi kjörtķmabili var efra žrep hans hins vegar lękkaš śr 25,5 % ķ 24,0 %, og nefnd stjórnvalda hefur lagt til eitt VSK-žrep, 19 %.  Undir vinstri stjórn veršur žaš įreišanlega ekki lękkaš.  Į nśverandi kjörtķmabili hafa vörugjöld veriš afnumin, sem virkar til lękkunar į byggingarkostnaši.

Žį var sett nż löggjöf af vinstri stjórninni, sem leiddi til breytinga į byggingarreglugerš, sem orsökušu hękkun byggingarkostnašar.  Žannig vann vinstri stjórnin aš žvķ bęši leynt og ljóst aš leggja stein ķ götu žeirra, sem eignast vildu eigiš hśsnęši. Ofan af žessu hefur nś veriš undiš aš mestu. 

Björn Karlsson, forstjóri Mannvirkjastofnunar, sagši viš Vilhjįlm A. Kjartansson, blašamann į Morgunblašinu, ķ grein VAK,

"Lóšaverš hękkar byggingarkostnaš",

žann 9. september 2016,

"aš skipulagsstefnur sveitarfélaga geti haft töluvert aš segja um byggingarkostnaš". 

Sveitarfélögin, sum hver, eru nś Svarti-Pétur hśsnęšiskostnašarins. Björn bar saman kostnaš 100 m2 ķbśšar ķ lyftuhśsi į Akureyri og 115 m2 ķbśš ķ lyftuhśsi ķ Reykjavķk.  Ķ Reykjavķk er kvöš um bķlageymslu ķ bķlakjallara, en į Akureyri eru bķlastęši leyfš į lóš. 

"Fermetraverš ķbśšarinnar į Akureyri er 314 kkr, en 562 kkr ķ Reykjavķk." 

Einingarveršiš ķ Reykjavķk er tęplega 80 % hęrra en į Akureyri.  Björn Karlsson segir, aš bķlakjallarinn geti hękkaš verš į slķkri ķbśš um allt aš 5 Mkr.  Hann segir ennfremur, aš lóšaverš (tilgreinir ekki hvar) hafi hękkaš um 500 % į sķšustu 12 įrum. Žarna er skśrkurinn fundinn.   

Žessi framkoma yfirvalda viš hśsbyggjendur er fyrir nešan allar hellur.  Markašsverš į hvern m2 hękkaši um žrišjung frį įrinu 2000-2013, og meginsökudólgarnir eru sveitarfélög (ekki öll) og rķkiš, žó aš žaš hafi bętt sig, sbr hér aš ofan. Žarna er mešvitaš meš sérvizkulegri kröfu skipulagsyfirvalda veriš aš leggja stein ķ götu hśsbyggjenda, sem haršast kemur nišur į žeim, sem eru aš eignast sitt fyrsta žak yfir höfušiš. Vinstri stefna ķ hnotskurn. 

 

Sum sveitarfélög, t.d. į höfušborgarsvęšinu, hreint og beint okra į lóšaśthlutunum.  Žetta er forkastanleg hegšun, sem verst kemur nišur į unga fólkinu, sem er aš hefja bśskap og/eša hefur hug į "aš koma sér žaki yfir höfušiš", ętlar meš einum eša öšrum hętti aš fjįrfesta ķ sķnu fyrsta hśsnęši. 

Sveitarfélög, sem lóšaokur stunda, gera žaš meš žeim hętti aš mynda lóšaskort.  Sķšan t.d. bjóša žau śt lóšir og selja hęstbjóšanda.  Ķ Višskipta-Mogganum 22. september 2016 var t.d. greint frį žvķ, aš sami verktakinn hefši hreppt allar lóširnar ķ einu śtboši og greitt fyrir žęr verš, sem svarar til 4,9 Mkr aš mešaltali į ķbśš.  Žetta er óhęfa. 

Žegar Davķš Oddsson varš borgarstjóri ķ Reykjavķk, lét hann žaš verša eitt af sķnum fyrstu verkum aš afnema lóšaskortinn, sem vinstri meirihlutinn žar hafši framkallaš, enda er lóšaskortur óžarfi, žar sem nęgt er byggingarland.  Ķ Reykjavķk var žess žį einfaldlega gętt, aš frambošiš annaši eftirspurninni, og lóširnar voru bošnar til kaups į verši, sem endurspeglaši kostnaš viš uppbyggingu hverfis įn įlagningar. Fyrstur kom, og fyrstur fékk. Žannig eiga sżslumenn aš vera, og meš žessari stefnu stušla sveitarfélög aš lękkun byggingarkostnašar, sem er brżnt hagsmunamįl almennings ķ landinu. Žaš sżnir sig oft, aš hagsmunir vinstri flokkanna fara ekki saman viš hagsmuni almennings.   

Byggingarkostnašur skiptist nś žannig samkvęmt Hannari og Samtökum išnašarins:

  • Framkvęmdarkostnašur       60 %
  • Lóšarkaup                  20 %
  • Fjįrmagnskostnašur         12 %
  • Hönnunarkostnašur           3 %
  • Annar kostnašur             5 %

Af žessu yfirliti sést, aš sveitarfélögin eru ķ lykilašstöšu til aš lękka byggingarkostnaš meš žvķ aš auka framboš lóša til aš męta eftirspurn og lįta lóširnar af hendi į kostnašarverši

Fjįrmagnskostnašinn er lķka unnt aš lękka.  Hann markast aš nokkru af stżrivöxtum Sešlabankans, sem hefur ķ 2 įr haldiš žeim hęrri en peningaleg rök standa til og meš žvķ skapaš gróšrarstķu spįkaupmennsku vaxtamunarvišskipta, sem styrkt hefur gengiš enn meir en ella, en grķšarleg gengishękkun ķ boši Sešlabankans į žessu įri er oršin vandamįl fyrir śtflutningsatvinnuvegina.  Žess vegna ęttu réttu lagi aš verša enn frekari vaxtalękkanir į nęstu vaxtaįkvöršunardögum Sešlabankans. 

Nś veršur įfram vitnaš ķ Óšin:
"Višreisn, stjórnmįlaafl Benedikts Jóhannessonar, hefur hamraš mjög į samanburšinum milli vaxta į Ķslandi og į hinum Noršurlöndunum."

Óšinn vitnar sķšan ķ skrif Bjarna Halldórs Janussonar, formanns unglišahreyfingar Višreisnar um vexti į Noršurlöndunum, sem Óšinn telur afar villandi.  Staša hśsnęšiskaupenda į Ķslandi sé ķ raun traustari en staša hśsnęšiskaupenda annars stašar į Noršurlöndunum, žegar til lengri tķma er litiš. 

Bjarni Halldór skrifar:

"Lįnakjör til fasteignakaupa eru mun hagstęšari į Noršurlöndunum en į Ķslandi.  Į Noršurlöndum eru breytilegir vextir į bilinu 1-2 %."

Žetta er augnabliksstašan, en žegar um lįntöku til 25-40 įra meš breytilegum vöxtum er aš ręša, er śt ķ hött aš einblķna į nśiš. Hér er blekking höfš ķ frammi aš hįlfu Višreisnar, sem hefur tilhneigingu til aš fegra allt ķ śtlöndum į kostnaš Ķslands. 

Įriš 1995 voru breytilegir vextir ķ Svķžjóš 8,8 %/įr.  Vextir langtķma hśsnęšislįna meš föstum vöxtum ķ Danmörku hafa į įrabilinu 1998-2016 sveiflazt į bilinu 2,0 %- 8,2 %, og mešaltal žessara vaxta veriš 5,2 % ķ Danmörku.  Mešalvextir hśsnęšislįna ķ Danmörku meš breytilegum vöxtum eru 2,7 %, en eru nś neikvęšir, -0,23 %, og hafa hęst oršiš 6,4 %.  Įfram veršur vitnaš ķ Óšin:

"Žaš, sem ręšur vöxtunum ķ viškomandi löndum, eru stżrivextir sešlabankanna.  Meš töluveršri einföldun mį segja, mjög hįir og mjög lįgir stżrivextir žżši, aš eitthvaš verulegt sé aš efnahagnum į myntsvęši viškomandi sešlabanka."

Stżrivextir ķ Danmörku eru nśna -0,65 % og ķ Svķžjóš -0,50 %.  Žaš er efnahagsstöšnunin ķ ESB og barįttan viš veršhjöšnun ķ evru-löndunum, sem veldur neikvęšu vaxtastigi ķ Danmörku og Svķžjóš, en žį žurfa fjįrmagnseigendur aš borga fyrir aš setja fé į bankareikninga.  Žeim hefur hingaš til veriš hlķft viš žessu, og žess vegna er afkoma višskiptabanka ķ ESB slęm. Į Ķtalķu vofir yfir bankahrun.

Žegar flótti fjįrmagns frį evrunni gerši vart viš sig, seldu menn evrur og keyptu danskar og sęnskar krónur.  Til aš bregšast viš žessu og til aš vinna gegn stöšnunarįhrifum frį hinum ESB-löndunum lękkušu sešlabankar Danmerkur og Svižjóšar stżrivexti meira en dęmi eru um žar.  Hér er Sešlabankinn sem žurs, sem ekki įttar sig į stöšu mįla fyrr en um seinan. 

"Žegar aš žvķ kemur, aš stżrivextir hękka ķ löndunum tveimur [Danmörku og Svķžjóš], veršur til nżtt vandamįl.  Žeir, sem hafa keypt hśsnęši į svo lįgum vöxtum, eins og veriš hafa undanfariš, munu sjį greišslubyršina snarhękka, enda eru lįn meš breytilegum vöxtum reglan, en ekki undantekning.  Ekki nóg meš žaš, heldur hefur hśsnęšisverš hękkaš višstöšulaust ķ algjörum takti viš lįga vexti.  Žetta hefur gerzt vķšar ķ Evrópu."

Žaš munu alvarlegir timburmenn fylgja ķ kjölfar hękkunar vaxta į Noršurlöndunum og annars stašar, žar sem žeir eru viš nślliš nśna.  Įstandiš nśna erlendis er mjög óešlilegt og mun leiša til fjöldagjaldžrota, žegar vextir hękka į nż.  Aš dįsama žetta fyrirkomulag ber vitni um heimsku. 

Hvaš skrifar Óšinn um afleišingar óhjįkvęmilegra vaxtahękkana ?:


"Eftirspurnin mun minnka, hśsnęšisverš lękka, greišslubyrši hękka, og įstandiš gęti oršiš ekki ósvipaš žvķ, sem var į Ķslandi eftir fall višskiptabankanna haustiš 2008.  Sešlabankar Svķžjóšar og Danmerkur hafa ešlilega miklar įhyggjur af žessu.  Žaš er óšs manns ęši aš fara inn į fasteignamarkašinn vķša ķ Evrópu vegna lįgra vaxta, žvķ aš fyrr eša sķšar, og lķklega fyrr en seinna, munu vextir hękka."

Sķšan kemur rśsķnan ķ pylsuendanum, sem er įlyktun Óšins um vitlaus višmiš Višreisnar og žį um leiš annarra evru-hallra stjórnmįlaflokka hérlendis, sem allir viršast blindir og heyrnarlausir varšandi žaš, sem nś er aš gerast ķ Evrópu.

"Žaš er įbyrgšarmįl aš segja ungu fólki ķ dag, aš žau muni bśa viš betri kjör į Noršurlöndunum, žegar stašreyndin er sś, aš lķklega er hvergi eins bjart fram undan ķ efnahagsmįlum og į Ķslandi.  Kaupmįtturinn vex hratt, gengi krónunnar styrkist, og atvinnuleysiš er horfiš.  ...... Žaš er lķka afar sérstakt, aš flokkur tryggingastęršfręšingsins Benedikts Jóhannessonar skuli af öllum flokkum halda žessari tįlsżn aš ungu fólki.  Margur hefši haldiš, aš hann af öllum mönnum skildi, hvernig umgangast ętti hugtakiš vexti.

Nś er reyndar svo komiš, aš styrking ISK er fremur ógn en tękifęri, žvķ aš hśn hefur gengiš svo langt, aš hśn er farin aš veikja samkeppnishęfni landsins.  Slķk veiking mun innan tķšar leiša til minni hagvaxtar, sem kemur nišur į lķfskjörum og getu rķkissjóšs til aš standa undir bęttu almannatryggingakerfi, heilbrigšiskerfi, menntakerfi, vegakerfi o.s.frv. 

Žessi neikvęša žróun er ķ boši Peningastefnunefndar Sešlabanka Ķslands, sem styšst viš meingölluš lķkön af ķslenzka hagkerfinu og viršist skorta hagfręšilegt innsęi og hugrekki til aš taka sjįlfstęša afstöšu į grundvelli boršleggjandi stašreynda.  Vextirnir eru afkįralega hįir m.v. vaxtastigiš ķ heiminum og stöšu ķslenzka hagkerfisins.  Žeir žurfa lķklega aš lękka um 2 %, svo aš jafnvęgi verši nįš.   

Įsalóš (Oslo)

 

   

 


Almannatryggingar - śrbętur

Žaš er engin hemja, aš réttur žegnanna til greišslu śr almannatryggingakerfi Tryggingastofnunar skuli vera skertar vegna greišslu, sem sömu žegnar hafa unniš sér inn frį lķfeyrissjóši sķnum.  Žarna kemur rķkissjóšur aftan aš félögum ķ lķfeyrissjóšunum og beitir žį misrétti mišaš viš hina, sem veriš hafa į vinnumarkašinum įn žess aš spara, t.d. til elliįranna, meš inngreišslum ķ lķfeyrissjóš. 

Žann 19. september 2016 var undirritaš samkomulag um jöfnun lķfeyrisréttinda į vinnumarkaši į milli opinbera geirans og einkageirans.  Rķkissjóšur  og sveitarfélögin brśušu biliš, sem žurfti til samkomulags, meš skuldbindingum um hįar fjįrhęšir, og samkomulagiš er enn ein rósin ķ hnappagat fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, žvķ aš nś loksins er lķfeyriskerfi landsmanna sjįlfbęrt og rķkissjóšur ekki ķ įbyrgš fyrir afkomu lķfeyrissjóša opinberra starfsmanna.  Jafnręši hefur nįšst į vinnumarkaši varšandi lķfeyrisréttindi. 

Žetta er stórt framfaraskref fyrir allt žjóšfélagiš, og vęri nś veršugt, aš rįšherrann léti kné fylgja kviši į sviši lķfeyrisréttinda og beitti sér fyrir afnįmi téšrar neikvęšu tengingar lķfeyrisgreišslna frį lķfeyrissjóšum og ellilķfeyris frį Tryggingastofnun. 

Um žetta o. fl. skrifar Halldór Gunnarsson, fyrrverandi sóknarprestur ķ Holti, ķ žręlmagnašri grein,

"Uppgjöf formanns LEB", 

sem birtist ķ Morgunblašinu 15. september 2016:

"Vinstri stjórnin skerti kjör öryrkja og eldri borgara miskunnarlaust og kom į skeršingum, langt umfram alla ašra, žannig aš eldri borgarar voru skertir, mišaš viš stöšuna ķ dag, um 150“000 kr į mįnuši."

Žetta leyfši hin hraksmįnarlega "norręna velferšarstjórn" sér aš gera og žóttist žó hafa "myndaš skjaldborg um heimilin".  Annaš eins ginnungagap į milli orša og efnda hefur ekki myndazt į nokkru kjörtķmabili į lżšveldistķmanum, enda eiga viškomandi tveir stjórnmįlaflokkar fremur erfitt uppdrįttar um žessar mundir, hvaš sem veršur.  Žaš er einfaldlega ekkert aš marka vinstri menn. 

Fé Tryggingastofnunar ętti sķšast af öllu aš skerša, enda ekki feitan gölt aš flį, og eitt fyrsta verk nśverandi rķkisstjórnar var aš afnema skeršingar į grunnlķfeyri allra.

Ķ lok greinar sinnar skrifar Halldór ķ Holti:

"Um 40 žśsund eldri borgarar gera žį réttmętu kröfu, aš lķfeyrissjóšsgreišslur, sem einstaklingar hafa įunniš sér meš greišslum af eigin launum, komi ekki til skeršingar į greišslum Tryggingastofnunar meš ólögum, sem fyrir löngu hefši įtt aš męta meš lögsókn til aš sękja lögvarša eign einstaklinga ķ lķfeyrissjóšum.  Formanni LEB hefši veriš meiri sómi aš žvķ aš beita sér fyrir žeirri lögsókn fremur en aš męla meš samžykkt į uppfęršu lķfeyriskerfi."

Óli Björn Kįrason, sem hlut 3. sęti ķ prófkjöri Sjįlfstęšismanna ķ "Kraganum", ritar vikulega ķ Morgunblašiš, og žann 7. september 2016 nefndist hugvekja hans,

"Frķtekjumark er réttlętismįl".  Žar skrifar žessi pólitķski hugsjóna- og barįttumašur m.a.:

"Frumvarp félagsmįlarįšherra gerir rįš fyrir, aš grunnlķfeyrir, tekjutrygging og sérstök uppbót til framfęrslu, verši sameinuš ķ einn bótaflokk, ellilķfeyri.  Fjįrhęš sameinašs bótaflokks veršur 212“776 kr į mįnuši.  Heimilisuppbót til žeirra, sem bśa einir, helzt óbreytt.  Tekjur eldri borgara verša mešhöndlašar meš sama hętti, óhįš uppruna (atvinnutekjur, fjįrmagnstekjur og lķfeyrissjóšstekjur).  Frķtekjumörk verša afnumin, en fjįrhęš ellilķfeyris skeršist um 45 % vegna vegna tekna frį öšrum en almannatryggingum, en žó ekki vegna greišslna séreignarlķfeyrissparnašar."

Žetta er gott og blessaš, en žó er naušsynlegt aš gera viš žetta 2 athugasemdir, svo aš sanngirni sé gętt ķ garš išgjaldagreišenda lķfeyrissjóša og žeirra, sem einvöršungu fį ofangreindar 212“776 kr sér til framfęrslu.  Er žį vķsaš til stefnumišs Sjįlfstęšisflokksins um afnįm tekjutenginga ellilķfeyris. 

  1. Skattleysismarkiš er nś 145“000 kr į mįnuši.  Žetta žarf aš hękka upp ķ ellilķfeyrismörkin eša um 47 %.  Žaš er engin hemja aš skattleggja tekjur eša lķfeyri, sem eru undir fįtęktarmörkum.  Ef žetta er tališ of dżrt fyrir rķkissjóš, veršur aš flękja žetta meš žvķ, aš žeir, sem eru meš tekjur yfir skilgreindum framfęrslumörkum af Hagstofunni, verši meš nešri skattleysismörkin, 145 kkr, en hinir meš hin efri, 213 kkr. 
  2. Frumvarp félagsmįlarįšherra afnemur nśverandi frķtekjumark, 110“000 kr į mįnuši, fyrir greišslur ellilķfeyris frį Tryggingastofnun.  Žetta er ekki ķ takti viš tķmann, žegar ę stęrri hluti fólks, sem kemst į ellilķfeyrisaldur, hefur starfsžrek og įhuga į aš vinna sér inn aukatekjur.  Meš frumvarpinu er fólk latt til aš vinna į efri įrum, žvķ aš 45 % teknanna dragast frį greišslum Tryggingastofnunar.  Žaš er óešlilegt, aš jašarskattur į ašrar tekjur eldri borgara en greišslur frį Tryggingastofnun sé 45 %.  Annašhvort žarf aš lękka žennan jašarskatt, t.d. nišur ķ 25 %, eša aš innleiša frķtekjumark ķ nżju lögin, t.d. 110“000 kr.     

Um žetta skrifar Óli Björn ķ Morgunblašiš ķ téšri grein:

"Meš innleišingu frķtekjumarks veršur eldri borgurum gert kleift aš bęta sinn hag verulega.  Žetta ęttu žingmenn aš hafa ķ huga, žegar žeir ganga til žess verks aš afgreiša frumvarp félagsmįlarįšherra."

Til aš létta undir meš rķkissjóši er sjįlfsagt aš hękka eftirlaunaaldurinn.  Mešalaldur viš daušsfall er um aldarfjóršungi hęrri nś į Ķslandi en var ķ Žżzkalandi um 1880, žegar jįrnkanzlarinn, Otto von Bismarck, lagši til viš žżzka žingiš, Reichstag, aš sameiginlegu tryggingakerfi yrši komiš į laggirnar fyrir allt Žżzkaland, sem žį var nżsameinaš.  Žetta var svar hans viš žjóšfélagsbreytingum, sem af išnvęšingunni leiddu og bęttu hag verkalżšsstéttanna til muna, svo aš ekki sé nś minnzt į mišstéttina.  Vaxandi žrżstings um aukin réttindi gętti aš hįlfu žessara stétta į žį, sem enn höfšu tögl og hagldir ķ žjóšfélaginu, ašalinn, sem missti ekki tök sķn į žjóšfélaginu fyrr en ķ kjölfar hildarleiksins 1914-1918.  Nś er gerjun ķ ķslenzka žjóšfélaginu, enda lżšfręšilegar breytingar hafnar, sem krefjast framtķšarhugsunar viš lagasetningu.

Lżšfręšileg staša Ķslands er tekin aš snśast į verri veg, eins og tók aš gęta annars stašar į Vesturlöndum fyrir sķšustu aldamót og ķ Japan verulega um 1990.  Mešalaldur žjóšanna hękkar vegna lķtillar viškomu.  Žaš žżšir, aš hlutfallslega fękkar žeim, sem eru į aldrinum 18-67 įra, en žeim, sem eru 67 įra og eldri fjölgar hlutfallslega.  Nś eru um fimmfalt fleiri į vinnumarkašsaldri en nemur fjölda eldri borgara, en eftir tvo įratugi gęti žetta hlutfall hafa helmingazt. Eldri borgarar, 67+, stefna į aš verša a.m.k. fjóršungur ķslenzku žjóšarinnar, og ķ mörgum löndum er sś nś žegar oršin raunin.  Žeir eru nś ķ fjįrhagslegri spennitreyju rķkisvaldsins, sem lķkja mį viš fįtęktargildru, žar sem žeim eru allar bjargir bannašar.  Žaš veršur žegar ķ staš aš gera bragarbót į og draga śr žungri refsingu kerfisins fyrir aš sżna sjįlfsbjargarvišleitni. Slķkar refsingar koma ętķš nišur į hagsmunum heildarinnar, en žaš skilja ekki jafnašarmenn. 

Almannatryggingakerfiš er augljóslega ósjįlfbęrt nśna, og žess vegna er brżnt aš hękka eftirlaunaaldurinn, žó ekki um 25 įr meš vķsun ķ žróunina frį upphafi almannatryggingakerfisins, heldur um t.d. 6 mįnuši į įri f.o.m. 2018 žar til 70 įrum er nįš 2024, og endurskoša žį stigulinn.  Jafnframt ętti aš gera aldursmörk fyrir elilķfeyri sveigjanleg, svo aš t.d. mętti hefja töku 50 % ellilķfeyris 65 įra, sem žį mundi lękka réttindin viš lögbošinn ellilķfeyrisaldur, eins og fresta mętti töku ellilķfeyris žį gegn hękkun fram aš 75 įra aldri. Ķ raun og veru žarf aš ašlaga vinnumarkašinn aš breyttri aldurssamsetningu žjóšarinnar og mjög mismunandi heilsufari hennar viš aldursmörk ellilķfeyris. Um žetta o.fl. skrifar Óli Björn ķ téšri Morgunblašsgrein.

"Kostnašur viš frķtekjumarkiš er verulegur, en į móti er hęgt aš ganga rösklegar til verka viš hękkun eftirlaunaaldurs.  Frumvarp félagsmįlarįšherra gerir rįš fyrir, aš eftirlaunaaldurinn hękki ķ įföngum ķ 70 įr į nęstu 24 įrum, og er žaš ķ samręmi viš tillögur Pétursnefndarinnar. Ķ bókun meš tillögunum undirstrikaši ég, aš gengiš vęri of skammt og aš miklu skipti, aš hękkun lķfeyrisaldurs kęmi til framkvęmda į ekki lengri tķma en nęstu 15 įrum.  Um leiš var bent į, aš stjórnvöld yršu aš meta kosti og galla žess aš setja inn ķ lög įkvęši um reglubundna endurskošun lķfeyrisaldurs śt frį lķfaldri, sem stöšugt veršur hęrri."

Eldri borgarar eru mjög mismunandi hópur og samtķmis mjög stękkandi hópur.  Žessi hópur į, eins og allir ašrir hópar ķ samfélaginu, rétt į aš geta notaš krafta sķna til aš efla sinn hag įn žess aš verša refsaš haršlega fyrir žaš af rķkisvaldinu, og hinu sama rķkisvaldi ber į sama tķma skylda til aš breyta umgjörš tryggingakerfisins til aukins sveigjanleika til aš męta breyttum ašstęšum ķ žjóšfélaginu.  Hvaša stjórnmįlaflokkur er lķklegastur til aš taka frumkvęši meš ferskri hugsun, sem tekur miš af žróuninni ?

 


Tilraunahagfręšingur tjįir sig

Žaš er naušsynlegt aš ķgrunda vel hvert skref, sem stjórnvöld hyggjast taka og kalla mį inngrip ķ atvinnulķfiš.  Žau geta hęglega komiš nišur į afkomu almennings ķ landinu. Ef slķk skref eru ķ andstöšu viš atvinnugreinina, jafnvel bęši vinnuveitendur og launžega ķ greininni, žį žurfa slķkum inngripum aš fylgja pottžétt lagaleg rök og sannfęrandi rökstušningur um, aš slķk inngrip bęti almannahag frį žvķ, sem nśverandi fyrirkomulag er megnugt aš veita. 

Mįlflutningur žeirra, sem kollvarpa vilja ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfinu, en žeirra į mešal eru a.m.k. 3 stjórnmįlaflokkar, Samfylking, Višreisn og Pķratahreyfingin, nęr ekki mįli sem rökstušningur fyrir kśvendingu, žvķ aš eina įstęšan, sem tilfęrš hefur veriš, er, aš samfélaginu öllu, ž.e. rķkissjóši, beri stęrri hluti af žeim veršmętum, sem śtgerširnar afla. Žar er ekkert hugaš aš jafnręši atvinnurekstrar ķ landinu gagnvart rķkisvaldinu.

Višfangsefniš hér er m.a. aš įkvarša, hvort tekjur rķkisins verši meiri meš "uppbošsleiš" en meš nśverandi aflahlutdeildarkerfi.  Žį dugar ekki aš skoša rķkistekjur af śtgeršunum einvöršungu, heldur veršur aš skoša skattspor alls sjįvarśtvegsklasans, enda er hann reistur į śtgeršunum. Versnandi hagur śtgerša hefur strax neikvęš įhrif į heildarskattsporiš, žvķ aš fjįrfestingar munu minnka. Žetta er veršugt hagfręšilegt verkefni, t.d. fyrir Hagfręšistofnun, HHĶ, eša eitthvert endurskošunarfyrirtękiš, en tilgįta blekbónda er, aš skattsporiš meš hóflegu veišigjaldi į bilinu 2 % - 5 % af veršmęti afla upp śr sjó sé stęrra en bśast mį viš, aš skattsporiš mundi verša meš uppboši aflaheimilda.  

Fyrir žessu eru žau almennu rök, aš vaxtarskilyrši skattstofnsins eru žvķ betri, žeim mun minna sem rennur af rįšstöfunarfé fyrirtękja beint til rķkisins.  Žetta veršur aušskiliš, ef gert er rįš fyrir, aš unnt sé aš velja į milli žess, aš drjśgur hluti hagnašar renni til fjįrfestinga eša skattgreišslna.  

Žaš er žannig nęsta vķst, aš rķkisvaldiš vęri aš skjóta sig ķ tekjufótinn meš žvķ aš fara inn į braut uppboša ķ staš nśverandi aflahlutdeildarkerfis meš hóflegum veišigjöldum. 

Nś vill svo til, aš sérfręšingur um mįl af žessu tagi, Charles Plott, CP,tilraunahagfręšingur, tjįši sig um uppboš viš Stefįn Gunnar Sveinsson ķ Morgunblašinu 15. september 2016.  Allt, sem CP segir žar, er sem snżtt śt śr nös blekbónda, og veršur nś vitnaš ķ vištališ:

"Charles Plott, prófessor ķ tilraunahagfręši viš Tęknihįskólann ķ Kalifornķu, segir, aš uppboš, eins og ķ sjįvarśtvegi, geti veriš til margra hluta nytsamleg, ef žeim er beitt rétt.  Glapręši sé hins vegar aš ętla aš nżta žau til žess aš endurśthluta gęšum eša breyta kerfi, sem virki vel, og nįnast sé öruggt, aš eitthvaš af veršmętum muni fara forgöršum, verši sś leiš farin."

Žessi yfirlżsing hins virta fręšimanns viš Caltech sżnir, aš hérlendis hafa menn af vanžekkingu hent į lofti fiskveišistjórnunarašferš, sem engan veginn į viš ķslenzkar ašstęšur.  Fręšimašur, sem gleggst mį vita um virkun og afleišingar "uppbošsleišar", CP, telur hana mundu verša til meira tjóns en gagns ķ ķslenzka hagkerfinu.  Žessi varnašarorš ęttu aš vega žungt ekki sķzt, žar sem eintómir fręšilegir lišléttingar, ef nokkrir fręšimenn, hafa męlt meš "uppbošsleišinni" fyrir veišiheimildir ķ ķslenzku lögsögunni.

Mįlflutningur CP felur ķ sér, aš hagvöxtur mundi minnka og žar meš dręgjust skattstofnar saman, sem hefši ķ för meš sér minni skatttekjur rķkisins en nś.  Žar meš vęri ver fariš en heima setiš.  Órįšshjališ um, aš "ósanngirni" nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis žurfi aš leišrétta meš "fyrningu" og uppboši į andlagi "fyrningarinnar", er helber žvęttingur, enda mundi žessi leiš skaša rķkissjóš ekki sķšur en hag almennings ķ landinu.  Hér er fullkomiš fśsk į ferš. 

"Ķ krafti reynslu sinnar hefur Plott komiš aš gerš og hönnun żmissa uppboša į aušlindum, žar į mešal ķ sjįvarśtvegi. 

"Ég nefni sem dęmi fiskeldi, žar sem stjórnvöld hafa opnaš nż svęši til aš koma fyrir fiskeldiskerum, og spurningin veršur, hver eigi aš fį réttinn. Žetta eru nż gęši, og uppboš veršur žį betri leiš til aš śtdeila žessum nżju gęšum en einhver skriffinnskufeguršarsamkeppni, žar sem embęttismenn fį aš įkveša, hvern žeim lķzt bezt į, sem er mjög ósanngjörn leiš.  Žś hefur enga leiš til aš fį aš vita, hver rökin į bak viš žį įkvöršun verša."" 

Į žessu vefsetri hafa veriš fęrš rök fyrir žvķ, aš naušsynlegt sé aš markašsvęša śthlutun hinnar takmörkušu nżju aušlindar, sem er hafsvęši ķ fjöršum Ķslands fyrir eldiskvķar, svo aš enn er blekbóndi hér algerlega sama sinnis og tilraunahagfręšingurinn Charles Plott.  Sama mįli gegnir um orkugeirann, žó aš CP nefni hann ekki ķ žessu vištali.  

"Hann segir, aš svo viršist sem įkvöršunin [Fęreyinga um tilraunauppboš] sé byggš į žeirri tilfinningu, aš śtgeršarmennirnir hafi ekki unniš sér žaš inn aš fį arš af aušlindinni.  "Žetta er tilfinning, sem er reist į skyssu: aš aušlindin hafi eitthvert veršgildi utan žess, sem byggt hefur veriš upp af eigendum eša rétthöfum.  Žeir byggšu hana upp, hafa sérfręšižekkinguna, og žaš aš taka hana ķ burtu og bjóša upp til einhvers annars mun lķklega eyšileggja sumt af grunninum aš veršmętasköpuninni, sem hefur gert mišin sjįlfbęr.""

Žaš į enginn óveiddan fisk ķ sjónum,  enda mišin almenningur frį fornu fari, žó aš ķtala hafi veriš sett žar įriš 1984 af illri naušsyn. Žessi aušlind hefur ekkert sjįlfstętt gildi, frekar en flestar ašrar, heldur markast veršmęti hennar af tęknibśnaši, tęknižekkingu og višskiptaviti til aš sękja aflann, breyta honum ķ markašsvöru og afla višskiptavina. 

Žaš er žess vegna botnlaus forręšishyggja og viršingarleysi gagnvart śtgeršarmönnum, sjómönnum, vinnslunni um borš og ķ landi og višskiptavinunum, fólgin ķ žvķ aš rķfa grundvöll lifibraušs fjölda fólks af žvķ og fęra hann einhverjum öšrum einvöršungu į tilfinningalegum og hugmyndafręšilegum grunni, en alls engum hagfręšilegum grunni.  Žar er svo sannarlega engri sanngirni fyrir aš fara, heldur er žetta ómengašur "sósķalismi andskotans".  Įstęša er til aš halda, aš sś hugmyndafręši njóti sįralķtils stušnings almennings (utan R-101), žó aš žrķr ólķkir stjórnmįlaflokkar viršist hafa lįtiš ginnast og gert hana aš sinni.

"Hann segir, aš uppboš į vel starfhęfu kvótakerfi vęri  óskiljanlegt.

"Ég skil ekki hvatann į bak viš aš trufla išnaš, sem gengur upp.  Uppboš mundi vera mjög truflandi fyrir sjįvarśtveginn.  Žaš skemmir fyrir hvötum fólks til aš sękja sjóinn, žaš skemmir fyrir stofnunum ķ śtvegi.  Ef žaš er hęgt aš kaupa og selja kvóta į opnum markaši [eins og į Ķslandi], veršur į žeim markaši ešlileg žróun, žar sem kvótinn fęrist frį žeim óskilvirku til žeirra skilvirku.  Ef frjįls markašur er fyrir hendi, munu lögmįl hagfręšinnar sjį um žaš.""

Umbylting į atvinnugrein meš valdboši aš ofan hefur alls stašar reynzt vera stórskašleg, enda į slķk hugmyndafręši rętur aš rekja til Karls Marx og Friedrichs Engels, svo aš žaš er skiljanlegt, aš " botninn sé sušur ķ Borgarfirši" og Bandarķkjamašurinn Charles Plott skilji ekki, hvaš aš baki bżr slķku fįrįnleikaleikhśsi į Ķslandi 2016.

"Plott segir žaš žvķ vera nįnast einfeldningslegt aš trśa žvķ, aš hęgt sé aš taka eignina og gera betur įn žess, aš eitthvaš lįti undan.  "Og žaš mun eitthvaš lįta undan ķ ašförunum.""

Plott gengur hér svo langt aš gera lķtiš śr vitsmunum žeirra, sem fara vilja "uppbošsleiš" į veišiheimildum ķ ķslenzkri lögsögu.  Hér skal ekki reyna aš leggja mat į greindarvķsitölu žeirra, enda meš öllu óįhugavert višfangsefni.  Hitt er annaš, aš mįlsvarar og fylgjendur "uppbošsleišar" eru af manngerš, sem telur tilganginn helga mešališ, "Der Erfolg berechtigt den Mittel". 

Aš varpa fyrir róša nśverandi įrangursrķku fiskveišistjórnunarkerfi meš žjóšnżtingu veišiheimildanna réttlętir ķ huga gösslara, lżšskrumara og öfundarmanna hins markašsstżrša ķslenzka sjįvarśtvegs aš taka grķšarlega įhęttu meš hag fólks, sem beina afkomu hefur af sjónum, hag viškomandi sveitarfélaga, rķkissjóšs og alls hagkerfisins.  Žetta er hiš sanna byltingarhugarfar, sem nś gengur ljósum logum į Ķslandi ķ heilu stjórnmįlaflokkunum og er afturganga Karls Marx.

 

 


Aš hafa asklok (ESB) fyrir himin

Vinstri stjórnin 2009-2013 starfaši eftir hugmyndafręši. Hér veršur meginhugmyndafręši hennar gerš aš umfjöllunarefni ķ tilefni af drögum aš skżrslu meirihluta fjįrlaganefndar Alžingis um einkavęšingu tveggja banka 2009-2010, sem er aš finna sem višhengi į žessari vefsķšu. 

Hugmyndafręši Stjórnarinnar yfirskyggši heilbrigša skynsemi og lį aš baki atburšarįs viš umsóknarferli aš Evrópusambandinu (ESB), sem hófst meš "kattasmölun" į Alžingi ķ jślķ 2009, réši hreinni uppgjöf Svavars Gestssonar gagnvart haršsvķrušum kröfum Breta og Hollendinga um rķkisįbyrgš į greišslum innistęšutrygginga ķ föllnum ķslenzkum bönkum erlendis, og hśn stjórnaši undarlegu og óvęntu einkavęšingarferli tveggja nżju bankanna žriggja, sem įtti ekki eftir aš hafa heillavęnleg įhrif į hag skuldugra višskiptavina gömlu bankanna, sem voru fluttir yfir ķ nżju bankana meš um 50 % afskriftum, sem innheimtust ķ miklu hęrra hlutfalli.

Einkavęšingu žessa bar brįtt aš, enda var hvorki gert rįš fyrir henni ķ Neyšarlögunum né ķ įętlunum FME (Fjįrmįlaeftirlitsins) haustiš 2008. Hvers vegna voru tveir nżir rķkisbankar skyndilega afhentir kröfuhöfum föllnu bankanna į silfurfati ?  Svariš er aš finna meš žvķ aš skoša meginhugmyndafręši Stjórnarinnar, sem var žessi aš mati blekbónda:

  • Neyšarlögin, sem Alžingi samžykkti haustiš 2008 aš tillögu rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar, munu hvorki halda fyrir ķslenzkum né alžjóšlegum dómstólum, enda sat Vinstri hreyfingin-gręnt framboš hjį viš afgreišslu žessararar lagasetningar. 
  • Viš (Ķslendingar) veršum aš frišžęgja fyrir žessi lög meš žvķ aš fęra kröfuhöfum föllnu bankanna fórnir ķ žeirri von, aš žeir lįti hvorki reyna į gildi Neyšarlaganna hérlendis né erlendis.
  • Meš žessari frišžęgingu mun sérstaša ķslenzku leišarinnar ("viš greišum ekki skuldir óreišumanna") minnka, en hśn var Evrópusambandinu (ESB) mikill žyrnir ķ augum.  ESB hafši mótaš žį stefnu, aš rķkissjóšir ķ Evrópu skyldu hlaupa undir bagga meš bönkunum, og tóku rķkissjóšir margra landa stórlįn ķ žessu skyni, sem žeir eru enn aš bķta śr nįlinni meš.  ESB óttašist įhlaup į bankana og fall bankakerfis Evrópu, ef žetta yrši ekki gert.  Žess vegna voru yfirvöld į Ķslandi, bęši rķkisstjórn Geirs Haarde og Jóhönnu Siguršardóttur, undir miklum žrżstingi frį leištogum ESB og Evrópulandanna.  ESB ętlaši aš brjóta Ķslendinga į bak aftur, svo aš žeir ógnušu ekki fjįrmįlastöšugleika Evrópu. Jafnvel forseti ķslenzka lżšveldisins mįtti žola ašför aš hįlfu forsętisrįšherra Dana ķ tilraun Danans til aš knżja fram stefnubreytingu, sem dr Ólafur Ragnar Grķmsson lagšist haršlega gegn, eins og enn er mönnum ķ fersku minni.
  • Meš frišžęgingunni įtti aš greiša fyrir hrašferš Ķslands inn ķ ESB, en handjįrnašir žingmenn vinstri stjórnarinnar samžykktu umsókn um ašild 16. jślķ 2009 og höfnušu skömmu įšur žjóšaratkvęšagreišslu um umsóknina. Til aš kóróna skrķpaleikinn vilja žeir nśna žjóšaratkvęšagreišslu um framhald višręšna, sem sigldu ķ strand 2011.  

Žessi hugmyndafręši er heildstęš og rśmast öll undir askloki Evrópusambandsins, žangaš sem vanmįttug vinstri öflin ętlušu aš leita skjóls fyrir Ķsland ķ höršum heimi. Öll var žessi hugmyndafręši afsprengi algers metnašarleysis fyrir Ķslands hönd, enda reist į sandi žekkingarleysis, reynsluleysis, getuleysis, dómgreindarleysis og žjóšhęttulegra višhorfa til fullveldis landsins.   

Žetta er ķtarlega rakiš ķ tķmabęrri skżrslu,

"Einkavęšing bankanna hin sķšari",

sem er aš finna undir hlekk "skyrsla-12_september_2016.pdf" hér į sķšunni, žannig aš lesendur geta žar sannreynt, hvort sparšatķningur žeirra, sem nś hafa veriš afhjśpašir, um framsetningu og frįgang eigi viš rök aš styšjast. 

E.t.v. mį žó segja, aš um drög aš skżrslu hafi veriš aš ręša, žegar hśn var upphaflega birt, žvķ aš bošuš hefur veriš rżni į henni, og hśn var sķšar kynnt į fundi Fjįrlaganefndar.  Hśn er samin og gefin śt af meirihluta Fjįrveitingarnefndar Alžingis, Vigdķsi Hauksdóttur, formanni, Gušlaugi Žór Žóršarsyni, varaformanni, Valgerši Gunnarsdóttur, Pįli Jóhanni Pįlssyni, Įsmundi Einari Dašasyni og Haraldi Benediktssyni, sem žannig hafa sinnt eftirlitshlutverki sķnu, sem oft hefur žó veriš vanrękt af nefndum žingsins. 

Meirihlutinn hefur įtt į brattann aš sękja viš efnisöflun, en hefur samt tekizt aš leiša fram mikiš af nżjum gögnum, svo aš nś mun koma til kasta Rķkisendurskošunar aš varpa enn betra fjįrhagslegu ljósi į mįliš, Umbošsmanns Alžingis aš kanna lagalegu hlišina į gjörningum vinstri stjórnarinnar og jafnvel Rķkislögmanns. Landsdómur hefur og veriš nefndur aš gefnu tilefni, en žaš er ótķmabęrt. 

Lķta mį į žessa skżrslu sem mikilvęga upplżsingaöflun Alžingis fyrir ķbśa žessa lands aš mynda sér skošun um žį dularfullu og aš mörgu leyti illskiljanlegu atburši, sem hér uršu ķ boši rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur. 

Reynt hefur veriš eftir föngum aš žagga žetta mįl nišur, af žvķ aš žaš varpar ljósi į, hversu vinstri flokkunum į Ķslandi eru hrošalega mislagšar hendur viš stjórnarathafnir, og aš žeim er um megn aš gęta hagsmuna Ķslands. 

Žrįtt fyrir grķšarlega fjįrhagslega įhęttu, sem žįverandi rķkisstjórn tók ķ sambandi viš nżju bankana, hefur samt į endanum tekizt aš sigla fleyinu (rķkissjóši) klakklaust ķ höfn į žessu kjörtķmabili.  Žaš er žó ekki vinstri stjórninni aš žakka, heldur endurreisn efnahagslķfsins, sem knśin var įfram af śtflutningsatvinnuvegunum ķ krafti gengisfalls krónunnar og gosi ķ Eyjafjallajökli 2010, sem vakti heimsathygli į Ķslandi sem spennandi orlofsįfangastaš ķ višsjįrveršum heimi. 

Meš skattlagningu bankanna og samningum viš žrotabś gömlu bankanna um stöšugleikaframlög žeirra til rķkissjóšs Ķslands sem forsendu afnįms gjaldeyrishafta, hefur blašinu algerlega veriš snśiš viš ķ samskiptum ķslenzka rķkisvaldsins viš fjįrmįlaöfl heimsins og kröfuhafa föllnu bankanna. 

Ķ staš fśsks, undirlęgjuhįttar og annarlegra forgangssjónarmiša um innlimun Ķslands ķ rķkjasamband er nś komin fagmennska, žekking, yfirvegun og metnašur fyrir hönd fullvalda ķslenzkrar žjóšar, svo aš rķkissjóšur ber ekki lengur skaršan hlut frį borši Hrunsins.  Žennan grķšarlega mun į vinnubrögšum og višhorfum mį persónugera ķ samanburši į tveimur fjįrmįla- og efnahagsrįšherrum, hinum tękifęrissinnaša, vinstri sinnaša žingmanni, Steingrķmi Jóhanni Sigfśssyni, og hinum trausta, borgaralega sinnaša formanni Sjįlfstęšisflokksins, Bjarna Benediktssyni.

Grķpum nś nišur ķ téšri skżrslu:

"Eigendur žessara banka (Arķonbanka og Ķslandsbanka) fengu žvķ ķ hendurnar įhęttulausa fjįrfestingu, sem skilaši žeim 132,4 miökr į įrunum 2009-2012 og 216,0 miökr, sé Landsbankinn tekinn meš.  Hagnašur bankanna sķšast lišin 7 įr er 468,7 miakr." 

Žetta sżnir svart į hvķtu, hvaš žaš var, sem vinstri stjórn J & S fęrši kröfuhöfum föllnu bankanna, hvaš frišžęging rķkisstjórnarinnar kostaši ķslenzka rķkissjóšinn ķ glötušum tekjum. Žetta hefur ekki veriš hrakiš. 

"Samtals var rķkissjóšur settur ķ įhęttu fyrir 296 miökr viš endurreisn bankanna.  Žetta er sama fjįrhęš og ķ upprunalegu įętlunum neyšarlaganna, en žar var mišaš viš, aš rķkiš eignašist alla bankana.  Meš žvķ aš taka fram fyrir hendurnar į Fjįrmįlaeftirlitinu (FME), glopraši fjįrmįlarįšherra nišur grķšarlegum įvinningi. 

Skżrslan sżnir, aš samningageršin gekk alfariš śt į aš frišžęgja kröfuhafana meš žvķ aš afhenda žeim eignarhaldiš į bönkunum, varpa allri įbyrgš į ķslenzka skattgreišendur og falla frį tugmilljarša króna aršgreišslum, endurgreišslum og vaxtagreišslum.  Samningamenn fjįrmįlarįšuneytisins og Sešlabankans afhentu kröfuhöfunum eignir į silfurfati og afsölušu meira og minna öllum įvinningi rķkisins af žeirri įbyrgš, sem žaš tók į sig frį hruni bankanna."

Žetta er lżsing į žvķ, hvernig žįverandi įbyrgšarmašur rķkissjóšs "afsalaši honum tekjum", svo aš notaš sé oršalag vinstri manna sjįlfra, žegar skattalękkun er til umręšu, eša öllu heldur, hvernig žįverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra hlunnfór rķkissjóš meš stórfelldri vanrękslu, žegar honum bar aš gęta hagsmuna rķkissjóšs į višsjįrveršum tķmum. Var ekki von, aš hann žyrfti aš skerša kjör öryrkja og aldrašra stórlega 1. jślķ 2009 og žyrfti aš lįta fara fram hvern flata nišurskuršinn į fętur öšrum į Landsspķtalanum, sęllar minningar ?

Viš sjįum af skżrslu meirihluta fjįrlaganefndar, sem birt var 12. september 2016 og sem er sem višhengi meš žessum pistli, aš vinstri stjórnin meš Steingrķm J. Sigfśsson ķ broddi fylkingar framdi afglöp.  Žessi afglöp voru engin tilviljun stundarmistaka ķ hita leiksins, heldur bein afleišing žjóšnķšingslegrar stefnumörkunar į grundvelli hugmyndafręši, sem rakin er ķ upphafi žessa pistils. Ķ skżrslunni segir:

"Rķkisstjórn Jóhönnu Siguršardóttur, sem tók viš 1. febrśar 2009, kaus aš fara žį leiš aš byggja endurreisn bankanna ekki į neyšarlögunum, heldur ganga til samninga viš kröfuhafa." 

Ķ žessum pistli er gerš tilraun til aš śtskżra į grundvelli skżrslunnar, hvers vegna atburšarįsin tók žessa óvęntu stefnu. 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skattkerfisumbętur

Žann 6. september 2016 skilušu "6 sérfręšingar ķ skattamįlum" tillögum til "Samrįšsvettvangs um aukna hagsęld" um umbętur į skattkerfinu.  Ekki var vanžörf į žvķ.  Į žessu kjörtķmabili hefur reyndar veriš gerš gangskör aš umbótum til einföldunar į tolla- og vörugjaldafrumskóginum og einnig į óbeinu- (neyzlu) og beinu (tekju) skattheimtunni.  Breytingarnar eru til hagsbóta fyrir skattborgarana og rķkissjóš.  Žetta tvennt fer nefnilega saman, žegar stjórnaš er af skynsamlegu viti, en žegar vankunnįtta, žröngsżni og ofstęki eru viš völd, skašast allir, eins og skemmst er aš minnast frį 2009-2013.

Skattkerfiš er flókiš, krefst mikillar skriffinnsku, jafnvel ķ kringum litla atvinnustarfsemi, ķ um 17 žśsund tilvikum vegna tekna innan viš 3 Mkr/įr.  Žarna er lķka veriš aš leggja steina ķ götu "litla" atvinnurekandans, sem er žó driffjöšur atvinnulķfsins og kjarni mišstéttarinnar.  Meš žvķ aš létta "litla" atvinnurekandanum lķfiš, hvort sem hann er einyrki eša meš nokkra ķ vinnu, mun hagsęld mišstéttarinnar vaxa, og žaš er gott fyrir žjóšfélagiš allt. 

Innheimtudagar rķkissjóšs eru 269 į įri, sem er dęmigert fyrir "bįkn", sem vaxiš hefur įn yfirsżnar nokkurs manns.  Skattkerfiš gęti veriš mun skilvirkara og veriš sķšur letjandi til tekjuöflunar en nś, ef viš hönnun žess vęri tekiš meira tillit til hagsmuna skattborgaranna en nś er.  Hiš opinbera mį ekki refsa fólki fyrir frumkvęši ķ lķfsbarįttunni og fyrir aš leggja meira į sig.  Ef A bętir viš sig tekjum, mun B njóta góšs af žvķ.  Žetta skilur fólk ekki, sem nęrist į öfund ķ garš nįungans, žolir ekki velgengni annarra, en nennir sjįlft ekki aš teygja sig eftir lķfsbjörginni.  Kerfiš er dugnašarfólki og rķkissjóši óhagfellt, žvķ aš lęgri skattheimta į Ķslandi mun leiša til hęrri skatttekna vegna aukins hagvaxtar og vaxandi skattstofna. 

Žaš vekur athygli, aš nefndin lagši til eitt viršisaukaskattžrep, 19 %, ķ staš nśverandi tveggja, 11 % og 24 %.  Į žessu kjörtķmabili var biliš stytt į milli žrepanna meš hękkun śr 7 % ķ 11 % og lękkun śr 25,5 % ķ 24,0 %.  Jafnframt var skattstofninn breikkašur meš fękkun undažįga.  T.d. var feršažjónustan felld meira inn ķ VSK-stofninn en veriš hafši.  Žessari grein hafši veriš haldiš ķ bómull, og svo er aš nokkru leyti enn. Žessi VSK-breyting var gerš ķ mikilli andstöšu viš stjórnarandstöšuna, sem žyrlaši upp miklu moldvišri, og Framsóknarflokkurinn stóš gegn meiri hękkun nešra žreps en upp ķ 11 % vegna įhrifa frį lżšskruminu.  Tillagan nś gengur śt į aš fara enn lengra į sömu braut og žingflokkur Sjįlfstęšisflokksins vildi 2014-2015, en žaš eru litlar lķkur į, aš hśn geti hlotiš brautargengi į Alžingi eftir nęstu kosningar m.v. afstöšu žingflokkanna į nśverandi Alžingi.    

Žaš er žó spurning, hvort žęr gętu hlotiš brautargengi meš žvķ aš undanskilja innlenda matvęlaframleišslu og orku og setja žessa lķfsnaušsynlegu framfęrslužętti ķ nśllflokk.  Žaš ęttu aš vera nokkuš hreinar lķnur aš fylgja ķ framkvęmd, žó aš ekki sé ķ samręmi viš stefnumišiš um breikkun skattstofnsins.  Žį kann žetta aš fela ķ sér óleyfilega mismunun innlendra og erlendra framleišenda matvęla, en į móti kemur minnkandi tollvernd. 

Um tekjuskatt einstaklinga leggja sérfręšingarnir til fękkun skattžrepa, og slķkt mun einmitt koma til framkvęmda um įramótin 2016/2017, er mišžrepiš, 38,35 %, fellur brott.  Žaš vekur nokkra furšu, aš sérfręšingarnir leggja ekki til eins žreps, heldur tvķžrepa tekjuskattskerfi.  Daši Mįr Kristófersson, formašur nefndarinnar, segir ķ vištali viš Vilhjįlm A. Kjartansson ķ Morgunblašinu 7. september 2016,

"Sérfręšingar leggja til einföldun į skattkerfinu" : 

"Įstęšan fyrir žvķ, aš viš höfum 2 žrep ķ staš žess aš fara nišur ķ eitt, er reynsla annarra žjóša af tveggja žrepa kerfi.  Žaš hefur sżnt sig, aš tveggja žrepa kerfi er skilvirkara en eitt žrep (sic !) og kemur vel śt ķ rannsóknum."

Hvort žaš kemur betur śt ķ rannsóknum sem tekjuöflunarkerfi fyrir rķkissjóš en eins žreps kerfi er ekki sagt, og tekjuöflun į aš vera eina hlutverk skattkerfis, og um žaš mį efast, žvķ aš hvati til vinnu er óneitanlega meiri ķ eins žreps kerfi en ķ tveggja žrepa, og hvati til undanskota er meiri ķ tveggja žrepa kerfi.  Skattstofninn er žess vegna lķklegri til vaxtar, ef ašeins er beitt einu žrepi. Hinar neikvęšu hamlandi hlišar tveggja žrepa kerfa magnast viš hękkun skattheimtunnar yfir 40 %.  Sérfręšingarnir leggja til 43 %, og žar meš verša jašarskattsįhrifin of hį aš mati blekbónda.  Betra er, aš ekki sé meiri en 10 % munur į milli žrepa, ž.e. efra žrepiš verši 35 %, žegar žaš byrjar aš telja viš tekjurnar 650 kkr/mįn, sem algengar eru į mešal žeirra, sem leggja žurfa hart aš sér viš kaup į hśsnęši og/eša eru aš koma śt į vinnumarkaš klyfjašir nįmslįnum.  Aš taka 43 % af hverri umframkrónu, sem dugnašarfólk aflar sér, er ótękt, og į aš milda žennan jašarskatt nišur ķ 35 %.

Žaš fįrįnlega fyrirkomulag var innleitt į dögum vinstri stjórnar Jóhönnu og Steingrķms aš tvöfalda skattheimtu af sparnaši og reikna vķsitölubętur inn ķ skattgrunn fjįrmagnsteknanna.  Hiš sķšar nefnda leggja sérfręšingarnir aš sjįlfsögšu til, aš verši afnumiš, en til aš efla sparnaš ķ landinu, sem er undirstaša fjįrfestinga, ętti aš auki aš lękka skattheimtuna śr 20 % ķ 15 % og hafa bankainnistęšur eins eiganda ķ sama sparnašarflokki upp ķ 5 Mkr frķar undan skatti. Žetta mundi örva mišstéttina til sparnašar.

Tekjuskattur fyrirtękja er nś almennt 20 % hérlendis.  Meš žvķ aš lękka žessa skattheimtu, hefur žjóšum į borš viš Ķra, žar sem žessi skattheimta ku vera 12,5 % um žessar mundir (Ķrska lżšveldiš), tekizt aš draga til sķn fjįrfestingar erlendra fyrirtękja, og opinberar tekjur af žeim hafa margfaldlega unniš upp minni rķkistekjur vegna lęgra tekjuskattshlutfalls į fyrirtękin.  Reyndar veršur tekjutapiš sįralķtiš, žvķ aš hvatinn til aš auka téšan skattstofn vex meš lękkandi skattheimtuhlutfalli. Miklar beinar erlendar fjįrfestingar į Ķrlandi eru meginįstęša žess, aš Ķrar eru aš rétta śr kśtnum eftir fjįrmįlakreppuna 2007-2008, sem kom hart nišur į žeim, af žvķ aš skuldsetning ķrska rķkisins jókst mjög viš björgunarašgeršir ķ bankakerfinu. 

Fjįrfestar ķ żmsum tiltölulega stórum nżvirkjum į Ķslandi hafa gert lękkun tekjuskatts af starfsemi žessara fyrirtękja įsamt żmiss konar öšrum ķvilnunum aš skilyrši fyrir žvķ aš fjįrfesta ķ žessari atvinnustarfsemi.  Žaš į aš steinhętta aš verša viš žessum skilyršum žeirra, en lįta eitt yfir alla atvinnustarfsemi ķ landinu ganga og lękka skattheimtu af hagnaši fyrirtękja nišur ķ 15 %. 

Žaš žarf ekki aš taka žaš fram, aš s.k. "žunn eiginfjįrmögnun" er ekki fremur lķšandi en önnur snišganga skattalaga.  Skatta ber almennt aš greiša, žar sem veršmętin verša til, og himinhįr fjįrmagnskostnašur til brśšulands meš mun lęgri skattheimtu en landiš, žar sem fjįrfest var, er óešlilegur.  Evrópusambandiš er aš reyna aš beita sér gegn žessu įsamt OECD, og sömu sögu er aš segja um rķkisstjórn Ķslands meš undirbśningi lagasetningar ķ samręmi viš alžjóšlegar rįšleggingar. 

Sexmanna sérfręšinganefndin telur grunnaušlindanżtingu standa undir 22 % af framleišslu hagkerfis Ķslands.  Žessi tala veršur mun hęrri, e.t.v. žreföld, žegar allar hlišargreinar og afleiddar greinar aušlindanżtingarinnar eru taldar meš. Aušlindirnar eru žess vegna kjölfesta nśverandi lķfskjara į Ķslandi. Sexmenningarnir leggja til, aš umhverfis- og aušlindagjöld verši hękkuš og aš tekjunum verši variš til aš lękka ašra skatta.  Hér eru žeir žvķ mišur staddir uppi ķ fķlabeinsturni, og kjörin gerast ekki žannig į eyrinni. Žaš er t.d. undir hęlinn lagt, aš stjórnmįlamenn lękki skatta, og vinstri menn gera žaš nįnast aldrei, žvķ aš žeir skattleggja allt, sem hreyfist, og žeir lķta į fjölskyldur og fyrirtęki sem skattstofna fyrir hiš opinbera og viršast halda, aš starfsemi žessara ašila snśist um aš afla hinu opinbera tekna.  Žetta er stórhęttulegur misskilningur. 

Gera žarf greinarmun į śthlutun nżrra veršmęta, t.d. svęšum śti fyrir strönd fyrir eldiskvķar, og śthlutun hefšbundinna veršmęta, t.d. fiskveišiheimilda ķ lögsögu Ķslands:

  1. Er veriš aš śthluta nżrri aušlind, eša er hefš į nżtingu hennar ?  Ef nż aušlind, žį žarf aš kanna, hvort rentusękni er ķ greininni, ž.e. įsókn ķ ķvilnanir eša mešgjöf aš hįlfu hins opinbera į kostnaš annarra, sem sękjast eftir sama.  Ef rentusękni er fyrir hendi ķ greininni, žį er žar vęntanlega einnig aš finna aušlindarentu. 
  2. Ef hefš er fyrir nżtingu, og menn standa frammi fyrir naušsyn kvótasetningar, žarf aš draga fram lögfręšileg rök eša annars konar jafngild rök fyrir annars konar śthlutun en į grundvelli nżtingar ķ nįnustu fortķš. Žó aš takmarkašri aušlind sé śthlutaš į grundvelli nżtingarreynslu, žarf samt aš kanna, hvort rentusękni hafi myndazt ķ greininni. Rentusękni žżšir, aš lķklega hefur myndazt aušlindarenta, annars ekki. 

Dęmi um śthlutun nżrra aušlinda:    

  •  Uppeldissvęši fisks ķ kvķum viš strendur landsins.  Žetta er takmörkuš aušlind, og nįnast fullnżtt aušlind ķ sumum nįgrannalöndum okkar, t.d. viš strendur Noregs.  Žar eru starfs- og rekstrarleyfi til žessarar viškvęmu starfsemi margfalt dżrari en hér.  M.a. af žessum įstęšum hafa norsk fyrirtęki ķ žessari grein fjįrfest ķ fyrirtękjum hérlendis, og žvķ ber aš fagna, žvķ aš žar meš flyzt erlent fjįrmagn til atvinnu- og veršmętasköpunar į Ķslandi.  Noršmenn bśa yfir langri reynslu og žekkingu ķ fremstu röš ķ žessari grein.  Svęši, žar sem fiskeldi ķ sjó veršur leyft, eru nįnast bundin viš Vestfirši og Austfirši af ótta viš blöndun viš ķslenzka stofna, en sušurströndin er ekki talin heppileg til žessarar starfsemi vegna brims.  Fyrirtękin kosta aš vķsu aš miklu leyti sjįlf rannsóknir og umhverfismat, en engu aš sķšur er ljóst, aš verš į starfs- og rekstrarleyfum hérlendis er óešlilega lįgt boriš saman viš nįgrannana, og fęrri fį žessi leyfi en vilja.  Af žessum įstęšum hefur skżlaust myndazt žarna rentusękni, og gegn slķku ber aš beita markašsrįšum, ž.e. śtboši į starfsleyfum, t.d. til 25 įra, sem megi ganga kaupum og sölum į tķmabilinu meš forkaupsrétti hins opinbera. Rekstrarleyfin ęttu aš žurfa endurnżjunar viš įrlega ķ ljósi žess, hversu miklar kröfur er naušsynlegt aš gera til rekstraröryggis eldiskvķanna. 
  • Śthlutun virkjanaleyfa er annaš dęmi um śthlutun takmarkašrar aušlindar, žar sem meiri eftirspurn er en framboš.  Um vatnsorkuver hefur Hęstiréttur nżlega dęmt, aš vatnsréttindin myndi andlag fasteignagjalda.  Viškomandi sveitarfélag vill beita hęsta taxta ķ gjaldskrį sinni, en virkjunarfyrirtękiš móast žvķ mišur viš.  Meš śrskurši dómstóla kemst žannig aušlindarenta vatnsorkuvera į hreint, og mun aušlindagjaldiš renna til viškomandi sveitarfélaga samkvęmt žessu, eins og önnur fasteignagjöld.  Fyrir jaršhita ķ žjóšlendum eša į öšrum svęšum, sem eru utan einkaeignarlanda, žarf aš meta veršmęti jaršgufunnar eša heita vatnsins til aš reikna śt aušlindarentuna.  Nś er enginn viršisaukaskattur af jaršhita, en raforkan er ķ lęgra žrepinu.  Ešlilegast er aš hafa hana ķ nśllflokki VSK til aš jafna samkeppnisstöšu fyrirtękja og mynda mótvęgi viš hękkanir śt af aušlindagjaldi. 

Dęmi um śthlutun hefšbundinna aušlinda:

  • Fiskveišistjórnunarkerfiš hefur veriš eitt heitasta umręšuefni stjórnmįlanna ķ heilan mannsaldur hérlendis. Umręšan hófst ķ kjölfar "Svörtu skżrslunnar" 1977, žar sem Hafrannsóknarstofnun birti varnašarorš sķn um, aš sóknin ķ žorskstofninn vęri ósjįlfbęr.  Fljótlega varš ljóst, aš draga yrši śr sókninni til aš vernda stofnana, og spurningin var ašeins um, hvernig žaš yrši gert. Ķ desember 1983 lagši žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra, Halldór Įsgrķmssson, fram frumvarp um śthlutun aflahlutdeilda 1984 į skip į grundvelli veišireynslu sķšustu žriggja įra į undan.  Var til einhver sanngjarnari leiš til žessarar śthlutunar ? Hśn var ķ ešli sķnu žannig, aš žó aš yfirvöld stęšu frammi fyrir ósjįlfbęrum sjįvarśtvegi meš miklum taprekstri vegna allt of mikils sóknaržunga ķ stofna į undanhaldi, žį żttu žau engum śt af mišunum, heldur létu markašsöflin um žaš.  Žannig hafa nśverandi śtgeršarmenn keypt yfir 90 % af sķnum aflahlutdeildum, og skiptir žį aušvitaš engu, žótt einhverjir hafi fengiš skuldalękkun hjį bönkum til aš geta haldiš starfsemi sinni įfram.  Žaš rķkir frjįls markašur meš aflahlutdeildir į Ķslandi, og afurširnar eru seldar į frjįlsum markaši, oftast ķ haršri samkeppni viš nišurgreiddan sjįvarśtveg į erlendum mörkušum.  Af žessum sökum er engin rentusękni ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi samkvęmt hefšbundinni skilgreiningu, og žar af leišandi er žar enga aušlindarentu aš finna. Žetta er hęgt aš stašfesta hagfręšilega meš žvķ aš leita til rits Hagstofunnar, "Hagur veiša og vinnslu 2014", sem var sjįvarśtveginum hagfelldara įr en įrin tvö į eftir.  Žar kemur fram, aš aršsemi eigin fjįr śtgeršarinnar nam 13 %, sem aš teknu tilliti til įhęttu fjįrfestingar er sķzt meiri en ķ öšrum atvinnugreinum į Ķslandi. Hitt er annaš mįl, aš śtgeršarmenn eiga ķslenzka rķkinu mikla žökk upp aš inna fyrir aš hafa gert žeim kleift aš reisa starfsemi sķna śr öskustó til sjįlfbęrni meš innleišingu nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis.  Žar af leišandi er sišferšisgrundvöllur fyrir žvķ, aš žeir létti fjįrhagslega undir meš rķkinu viš fjįrfestingar stofnana rķkisins, sem ašallega žjóna sjįvarśtveginum, t.d. Landhelgisgęzlunni, Hafrannsóknarstofnun og Hafnasjóši, meš žvķ aš stofna sjįvarśtvegssjóš, og žangaš renni 2 %-5 % af veršmętum óslęgšs afla upp śr sjó, hįš gengisvķsitölu. 
  • Annaš kerfi, sem reynt hefur veriš viš śthlutun fiskveišiheimilda, er s.k. "uppbošsleiš".  Hśn er fólgin ķ žvķ, aš rķkiš aflar sér eignarréttar į hluta veišiheimildanna og bżšur žęr sķšan upp. Rķkiš ręšur nśna yfir rśmlega 5 % allra veišiheimilda og getur žar af leišandi gert tilraunir meš "uppbošsleišina", ef sęmileg sįtt veršur um žaš į mešal hagsmunaašilana, en aš öšru leyti žyrfti aš fara s.k. fyrningarleiš. Į Ķslandi er žetta mjög torsótt leiš, af žvķ aš ólķklegt er, aš śtgeršarmenn vilji lįta afnotarétt af mišunum af hendi viš rķkiš.  Einu gildir, hvort um aukningu aflaheimilda til nśverandi śtgeršarmanna er aš ręša.  Heimildir žeirra hafa įšur veriš skertar, og žeim ber afnotaréttur į aukningunni lķka.  Žessi ašferš, "uppbošsleiš", hefur veriš reynd ķ nokkrum löndum, t.d. ķ Eistlandi, og alls stašar hefur veriš horfiš frį henni jafnharšan aftur.  Nś eru Fęreyingar aš gera tilraunir meš žessa ašferš, en žar ķ landi munu allar fiskveišiheimildir falla til Landsstjórnarinnar 2018 samkvęmt lögum žar ķ landi frį 2008.  Žaš eru mjög skiptar skošanir ķ Fęreyjum um "uppbošsleišina".  Nżlega var bošinn upp kolmunnakvóti ķ tvķgang įn žess, aš nokkur byši.  Žaš var fyrst, eftir aš lįgmarksverš hafši veriš lękkaš mjög, aš tilboš bįrust, og voru žau ekkert umfram veišigjöldin, sem veriš höfšu.  Žaš er mikil hętta į markašsmisnotkun ķ žessu kerfi, t.d. aš stórśtgeršir bķti fljótlega af sér samkeppni og sammęlist aš žvķ loknu um lįg tilboš.  Röksemdin fyrir žessu "rķkisvędda markašskerfi" er, aš  "fólkiš", ž.e. rķkissjóšur, fįi meira ķ sinn hlut af veršmętum aušlindarinnar. Žetta er afstyrmislegt sjónarmiš, žvķ aš meš nśverandi fyrirkomulagi hefur tekizt aš hįmarka virši aušlindarinnar meš beintengingu markašar og veiša og gjörnżtingu aflans. Allt žjóšfélagiš nżtur góšs af.  Ef į aš breyta śtgeršarmönnum ķ leiguliša rķkisins, er žaš įvķsun į gjaldžrot śtgerša. Slķk žjóšnżting (fyrning aflaheimilda) brżtur ķ bįga viš jafnréttissjónarmiš til atvinnurekstrar og brżtur į atvinnuréttindum śtgeršarmanna og sjómanna, žvķ aš atvinna og atvinnutekjur sjómanna munu verša ķ uppnįmi.  Af hverju reyna vinstri menn ekki aš móta ašrar einfaldari og löglegri leišir en žessa meingöllušu "uppbošsleiš", sem hvorki į hljómgrunn į mešal sjómanna né śtgeršarmanna. 

 


Ķ kjölfar prófkjörs

Vart er hęgt aš sökkva dżpra viš framkvęmd prófkjörs en Pķ-ratar hafa gert aš žessu sinni ķ ašdraganda žingkosninga.  Žeir hafa framkallaš endurtekningu prófkjörs til aš breyta nišurstöšu fyrri atrennunnar.  Eftir hana var sigurvegari prófkjörsins sakašur um smölun inn ķ flokkinn, en erfitt er aš sjį, aš fjölgun flokksfélaga geti veriš į skjön viš lżšręšiš.  Žetta bann viš smölun ber vitni um furšulegan pśrķtanisma, og er tilraun "nómenklatśrunnar", valdaklķkunnar ķ flokkinum ķ anda bolsévķka til aš višhalda völdum ķ žröngum hópi, en žįtttakan ķ prófkjörum pķ-rata var alls stašar mjög lķtil og ķ engu samręmi viš fylgi, sem žeir hafa hingaš til veriš aš męlast meš. 

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur var gerš tilraun til aš sanna "smölun" sigurvegara prófkjörsins ķ NV meš žvķ aš rekja stušningsatkvęši hans til afraksturs smölunarinnar.  Sżnir žetta algert dómgreindarleysi Pķ-rata, žvķ aš meš žessu ganga žeir į svig viš reglur persónuverndar og lög um leynilegar atkvęšagreišslur.  Viršingarleysi Pķ-rata fyrir lögum og reglum skżtur hvaš eftir annaš upp kollinum.

Fólk ķ Pķ-ratahreyfingunni hefur vitnaš um žaš, aš furšufyrirbęriš Birgitta Jónsdóttir hafi ekki linnt lįtum, heldur hringt og sent skeyti til aš reyna aš koma gęšingi sķnum ķ efsta sęti listans ķ NV.  Hafi hśn veriš meš dylgjur ķ garš sigurvegarans, sem passa viš orš Helga Hrafns, žingmanns Pķ-rata, um, aš hśn ręgi fólk bęši oft og mikiš.  Téš Birgitta žrętir svo fyrir allt saman og kannast ekkert viš gjörninga, sem hópur fólks ber upp į hana.  Žaš er įstęša til, eftir žetta, til aš lķta į téša Birgittu sem ómerking įn nokkurrar félagslegrar fęrni.  Aš hśn skuli tróna efst į lista Pķ-rata ķ Reykjavķk meš 15 % fylgi ķ žaš sęti er furšulegt.

Pķ-ratahreyfingin hefur nś opinberaš sig sem mišstżrt apparat "flokkseigenda", žar sem ekkert mark er tekiš į beinu lżšręši, ef nišurstašan er ekki aš skapi "flokkseigenda", žar sem gegnsęi įkvaršanatöku er mjög af skornum skammti og stefnumįl eru į reiki.  Žetta er umfjöllunarefni forystugreinar Morgunblašsins, 12. september 2016,

"Bakherbergi Pķrata":

"Prófkjör var haldiš, og svo var reynt aš fį žvķ breytt eftir kjöriš, og loks žvingaš fram endurkjör til aš losna viš óęskilegan frambjóšanda.  Žegar žessu var lokiš og gagnrżni kom fram frį fólki ķ įbyrgšarstöšum ķ flokknum, var einn gagnrżnandinn lokašur inni ķ bakherbergi meš kapteininum til aš śtkljį mįliš. 

Nišurstašan var sś, aš gagnrżnandinn, sem hafši veriš afar skżr įšur og sagšist hafa vitni aš samskiptum sķnum viš kapteininn, bašst afsökunar į oršum sķnum og óskaši flokknum velfarnašar.  Hann bętti žvķ svo viš, aš hann hefši lokiš afskiptum af stjórnmįlum."

"Hvers konar forystumenn eru žaš, og ķ hvers konar flokki, sem geta setzt meš žessum hętti ofan į gagnrżnendur.  Og hvernig fer žessi atburšarįs saman viš grunnstafnu flokksins."

Svör blekbónda eru į žann veg, aš kapteinninn, Birgitta Jónsdóttir, er uppvakningur śr fjarlęgri fortķš flokksręšis, sem minnir mest į bolsévisma.  Forystumennirnir eru sišblindir og kunna žar af leišandi ekki skil į réttu og röngu.  Ķ augum heišarlegs fólks hlżtur žessi hjörš aš hafa glataš trausti og trśveršugleika.

Fjölžętt óįnęgja rķkir innan Samfylkingarinnar eftir prófkjör žar ķ viku 36/2016.  Ašallega hefur žar boriš į óįnęgju kvenfólksins, žó aš RŚV hafi lįšst aš gera žvķ mįli hįtt undir höfši ķ fréttatķmum sķnum.  Sumar eru konurnar óįnęgšar meš lķtiš brautargengi og hafa jafnvel ķ kjölfariš alveg hrokkiš śr skaptinu, pólitķska, sbr Ólķnu Kjerulv, doktor ķ göldrum aš vestan.  Sumar žeirra eru "hundfślar" yfir žvķ aš hafa veriš fęršar nišur į lista.  Ein sagši įstęšuna žį, aš hśn vęri "gömul kerling", og įtti žar viš, aš Samfylkingin treystir engan veginn hinu beina lżšręši til aš velja į lista sķna, heldur višhefur žį forręšishyggju, aš listinn verši aš endurspegla įkvešna aldursdreifingu og kynjaskiptingu.  Ein žeirra, sem varš fyrir baršinu į žessu, vill nś afnema žessar reglur, af žvķ aš žęr hafi žegar gert sitt gagn, en geri nś ógagn. 

Prófkjör af žessu tagi eru forneskjulegur skrķpaleikur, žar sem "flokksapparatiš" telur sig žess umkomiš aš gefa "grasrótinni" langt nef ķ kjölfar prófkjörs.  Allt upphafna tališ um lżšręšisįst og aš treysta fólkinu fyrir įkvaršanatöku meš beinu lżšręši er innantómur fagurgali.  Žaš er ekkert aš marka  smjašur slķkra stjórnmįlaflokka fyrir kjósendum.

Žann 10. september 2016 hélt Sjįlfstęšisflokkurinn sķn prófkjör į Sušurlandi og ķ Kraganum.  Sjįlfstęšisflokkurinn leyfir "smölun" ķ flokkinn, en žaš er hins vegar ómögulegt aš rekja atkvęši ķ prófkjöri Sjįlfstęšisflokksins til žeirra, sem atkvęšin greiddu; alveg öndvert viš Pķ-ratahreyfinguna. 

Žaš var mikiš lķf ķ prófkjörsbarįttunni, enda kom ķ ljós, aš breytingar uršu į listum, sem flokksmenn völdu fólk į žennan dag.  Hefur nišurstašan fengiš fulltrśa Landssambands Sjįlfstęšiskvenna til aš fara fram į breytingu į skipan lista į Sušurlandi og ķ Kraganum, vęntanlega til aš auka lķkur kvenna į aš hreppa žingsęti ķ haust.  Hvaša kona eša karl, ef žvķ er aš skipta, vill lįta fęra sér žingsęti į silfurfati ?  

Ef žaš er leyfilegt aš hnika til eftir į röšun į lista į grundvelli kynferšis, žį hefur lķka veriš leyfilegt fyrir konurnar aš sameinast um konur ķ įkvešin sęti.  Žaš var t.d. ekki gert ķ Kraganum, heldur böršust žęr žar hver viš ašra um sömu sętin.  Žar af leišandi dreifšust atkvęšin mjög į kvenfólkiš, og žvķ fór sem fór gegn öflugum körlum.  Žaš er frįleitt, aš kosiš hafi veriš gegn konum, flestir hafa vęntanlega haft góša blöndu fólks į sķnum prófkjörssešli. Ķ Kraganum stóš mikiš śrval fólks af bįšum kynjum flokksmönnum til boša til aš velja į milli, og vališ var erfitt.  Lögmįl tölfręšinnar eru miskunnarlaus, og ķ nęstu atrennu, fyrir kosningar į eftir žessum, getur skipting atkvęša į milli kynja falliš meš öšrum hętti. 

Andstęšingar Sjįlfstęšisflokksins skreyta sig meš stolnum fjöšrum lżšręšisįstar sem iškendur beins lżšręšis.  Žaš eru ósannindi, eins og hér hefur veriš rakiš, og ekki tekur žvķ aš minnast į forręšisflokkinn Vinstri hreyfinguna gręnt framboš, garminn Višreisn eša ašra "uppstillingarflokka".  Sjįlfstęšisflokkurinn einn įstundar beint lżšręši, ž.e.a.s. meginašferš hans viš val į frambošslista til Alžingis er prófkjör, žar sem dómur flokksmanna hefur veriš endanlegur ķ hvert skipti įn tillits til kosningažįtttöku.  Hvernig halda menn, aš žįtttakan yrši, ef vikiš yrši frį žessu ?   

 

 


Mengunarvaldurinn mikli

Mesta bįbilja umręšunnar um ķslenzku atvinnuvegina sem mengunarvalda er, aš feršažjónustan sé umhverfisvęnst.  Žessu er žveröfugt fariš; hśn er verst, žegar aš er gįš, og kemst upp meš žaš, enn sem komiš er, įn žess aš greiša fyrir tjóniš.  Lįgmark er, aš hśn greiši fyrir žęr mótvęgisašgeršir, sem tiltękar eru.  Ofurvöxtur ķ greininni sżnir, aš žaš er borš fyrir bįru hjį henni aš hękka veršiš til aš męta slķkum umhverfiskostnaši, enda er fįtt um fķna drętti hjį feršamönnum, žegar kemur aš staškvęmni fyrir Ķsland.

Landnotkun feršažjónustunnar, eins og hśn er nś rekin į Ķslandi, mį vķša kalla įnķšslu, sem fer jafnvel ver meš landiš en ofbeit saušfjįr og hrossa.  Nś mótar loksins fyrir vitręnum tillögum til aš stemma stigu viš įtrošslunni, ž.e. aš landeigandi og/eša umrįšaašili lands taki bķlastęšagjald, sem standi undir uppbyggingu  ašstöšusköpunar og žjónustu į stašnum.  Žessi ašferš felur ķ sér möguleika į aš stjórna fjöldanum meš veršlagningu, eins og vķša er gert.

Žaš er lķka ešlilegt aš taka gistinįttagjald, sem renni aš mestu leyti til viškomandi sveitarfélags, žvķ aš mešhöndlun śrgangs, ž.m.t. skólps, frį 2,0 M feršamönnum, lendir į sveitarfélaginu og śtheimtir miklar fjįrfestingar, ef vel į aš standa aš hreinsun, svo aš śrgangurinn, sem jafngildir śrgangi frį a.m.k. 50 žśsund manna sveitarfélagi, verši ekki stórskašlegur umhverfinu. Nżlega hefur komiš fram, aš mešhöndlun skólps hérlendis nęr ekki mįli og er til skammar, žegar boriš er saman viš sķun skólps į hinum Noršurlöndunum, sem er 50 sinnum öflugri en hér.   

Akkilesarhęll feršažjónustunnar ķ mengunarmįlum er žó loftmengunin. Žaš eru um 20 k (žśsund) bķlaleigubķlar ķ rekstri hér, sem er tęplega 9 % bķlaflotans, og erlendir feršamenn eru stęrsti višskiptamannahópurinn.  Žessum bķlum er ekiš margfalt meira en öšrum bķlum landsmanna aš mešaltali, eša lķklega um 100 kkm/įr.  Žannig gęti eldsneytisnotkun feršamannanna į vegum numiš um žrišjungi heildareldsneytisnotkunar bķlaflotans, sem įriš 2015 nam 260 kt, og veriš valdur aš 6 % losun gróšurhśsalofttegunda įn flugs og millilandaskipa. 

Žetta stendur žó til bóta vegna umhverfisvęnni bķla, ašallega rafbķla, sem senn munu taka viš af bķlum knśnum jaršefnaeldsneyti.  Nś (2015) er innlend olķunotkun 523 kt/įr.  Henni er spįš hęgt vaxandi fram til 2020, žegar hśn gęti numiš tęplega 600 kt vegna hagvaxtarins, en eftir žaš fari hśn minnkandi vegna minni eldsneytisnotkunar bķlaflotans, fiskiskipaflotans og išnašarins. 

Įriš 2035 gęti olķunotkun į Ķslandi (įn millilandaflutninga) hafa minnkaš um helming nišur ķ 300 kt, sem skiptist žannig:

  • bķlaflotinn              57 % (nś 50 %)
  • fiskiskip                35 % (nś 40 %)
  • landb.& išn.& innanl.fl.  8 % (nś 10 %)

Žessar tölur eru įgizkun blekbónda, og žróun bķlaflotans veršur vonandi hrašari en žarna er gert  rįš fyrir. Allt önnur og verri svišsmynd er uppi į teninginum, žegar eldsneytisnotkun millilandaflugvéla og -skipa er tekin meš ķ reikninginn. 

Įriš 2015 nam hśn 261 kt eša 33 % af heild.  Įriš 2025 er žessari notkun spįš 463 kt, sem jafngildir 77 % aukningu į 10 įrum og aš hśn nemi žį 44 % af heildarnotkun Ķslendinga į olķuvörum ęttušum śr išrum jaršar. 

Įriš 2035  veršur notkun millilandaflugvéla og millilandaskipa ķslenzkra komin upp ķ 562 kt samkvęmt spį og er žį oršin 2,15-föld į viš notkunina 20 įrum fyrr og nemur žį 65 % af heildar jaršefnaeldsneytisnotkun landsmanna. 

Megniš af žessu er vegna flugsins og mį segja, aš žessi mengunaržróun stefni ķ algert óefni, eins og bezt sést į žvķ, aš įriš 2035 mun losun gróšurhśsalofttegunda samkvęmt žessari spį nema 100 % af allri nśverandi losun Ķslands į CO2 jafngildum įn millilandaflutninga. 

Millilandafluginu ber sjįlfu aš mynda mótvęgi viš žessu.  Žaš er t.d. hęgt aš gera meš skógrękt.  Setjum sem svo, aš millilandafluginu verši gert aš mynda mótvęgi įriš 2035 viš allri aukningunni sķšan įriš 2015, ž.e. mótvęgi viš 2,7 Mt af CO2 jafngildum.  Til žess žarf skógrękt į um 6000 km2 lands.  Kostnašurinn er um 30 Mkr/km2, svo aš heildarkostnašur nemur 180 miakr eša 9 miakr/įr.  Kostnašinn mį lękka meš endurheimt votlendis til aš męta voveiflegri aukningu aš hluta, sem er mun ódżrari ašgerš. 

Žetta mundi ašeins jafngilda 2-3 kkr/farmiša fram og tilbaka, ef millilendingarfaržegum er sleppt og faržegaaukningunni vindur fram, eins og feršažjónustumenn gera skóna, svo aš žaš er alls engin gošgį aš lįta flugfaržega śtjafna kolefnisspor sitt meš žessum hętti.  Augljóslega stendur feršažjónustan ķ mikilli skuld viš landsmenn og heimsbyggšina alla, sem veršur fyrir baršinu į hlżnandi loftslagi. 

 


Ófullnęgjandi mengunarvarnir

Žegar ófullnęgjandi mengunarvarnir ber į góma, er yfirleitt mest gert śr meintri vanrękslu einkafyrirtękja.  Yfirvöldin eru žį oftast meš svipuna į lofti, žó aš eftirlitinu sé oftar en ekki įbótavant. 

Žegar opinber fyrirtęki eša sveitarfélög eiga ķ hlut, viršist tekiš į žeim meš silkihönzkum.  Undanfariš hafa frįrennslismįl, t.d. viš Mżvatn, veriš ķ brennidepli.  Lengi hefur veriš vitaš, aš frįveitumįlum vķtt og breitt um landiš vęri ekki skipap sem skyldi, og sķubśnašur ķ stórum dęlustöšvum vęri allt of grófgeršur. 

Žann 29.įgśst 2016 birtist skelfileg frétt Jóns Birgis Eirķkssonar ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Engar hömlur į losun örplasts:

Žaš hefur lengi veriš vitaš, aš skólphreinsistöšvar į Ķslandi standa ekki undir nafni.  Seyran er aš vķsu skilin frį vķšast hvar, en annars eru s.k. "skólphreinsistöšvar" nįnast einvöršungu dęlustöšvar til aš dęla skólpinu śt fyrir stórstraumsfjöru.  Žetta er naušsynlegt, en fjarri žvķ aš vera nęgjanlegt.  Borizt hafa tķšindi af grķšarlegri mengun hafsins meš plastefnum.  Plastiš brotnar nišur meš tķmanum og getur žį endaš ķ lķfkešjunni, žar sem mašurinn trónir efstur.  Hér er um afar óešlileg ašskotaefni ķ frumum lķfvera aš ręša, sem haft geta alvarleg įhrif į lķfshlaup žeirra og lķfsgęši.  Ķslenzk matvęlaframleišsla gerir śt į hreinleika afuršanna, og žess vegna sętir furšu, aš ķslenzk mengunarvarnayfirvöld skuli hafa sofiš į veršinum meš žeim afleišingum, aš "skólphreinsun" hérlendis er undirmįlsgrein, hvaš gęši varšar, eins og hér veršur rakiš. 

Hryllilegt er, aš sķun hérlendis er ašeins um 2 % af žvķ, sem tķškast į Noršurlöndunum. Žetta er reginhneyksli. Eftirlitsašilinn hagar sér eins og jólasveinn, sem er aš koma til byggša.  Hrönn Jörundsdóttir, verkefnastjóri hjį MATĶS, upplżsti ķ téšu vištali viš Jón Birgi Eirķksson:

"Viš skošušum skólphreinsistöšvar, og tókum annars vegar [fyrir] Klettagaršsstöšina og [hins vegar] skólphreinsistöšina ķ Hafnarfirši [ķ Straumsvķk].  Žaš, sem viš sįum og kom okkur raunar ekki į óvart, var, aš eina hreinsunin, sem er framkvęmd į žessum stöšum, er grófsķun.  Žegar mašur er aš skoša agnir, sem eru minni en millimetri og nišur ķ hundraš mķkrómetra [hvaš žį 10 mķkrómetra, sem žyrfti aš vera, ef vel į aš vera - innsk. BJo], sjįum viš, aš stöšvarnar eru ekki aš stöšva žessar agnir.  Žęr fara ķ gegnum stöšina og śt ķ umhverfiš."

Eftirlitiš tiplar į tįnum, eins og köttur ķ kringum heitan graut.  Žaš kemur ekki fram, hvort ķslenzkar reglur eru žarna brotnar, eša hvort žetta vęri ašeins "nice to have".  Žetta sleifarleg yfirvalda, veitufyrirtękja og eftirlitsašila, er meš öllu óvišunandi, af žvķ aš öragnirnar smjśga ķ gegnum žarmaveggina, fara śt ķ blóšrįsina, og geta hafnaš, hvar sem er ķ lķkamanum og valdiš heilsuleysi og fjörtjóni.

Žess vegna hafa fręndur okkar į Noršurlöndunum stašiš mun fagmannlegar aš skólphreinsun en hérlendis tķškast, enn sem komiš er.   Aš sögn Hrannar geta stęrstu skólphreinsistöšvarnar ķ Svķžjóš fangaš yfir 99 % af téšum ögnum, og sleppir stęrsta stöšin ašeins śt um 120 žśsund ögnum į klukkustund, og sś stęrsta ķ Finnlandi sleppir śt tęplega 500 žśsund ögnum į klst. 

Til samanburšar sleppir skólpdęlustöšin ķ Klettagöršum yfir 6 milljón ögnum į klst.  Žarna munur "faktor 50" ķ hreinsivirkni ķslenzku stöšinni ķ óhag, og viš svo bśiš mį ekki standa. Hvernig ķ ósköpunum dettur mönnum ķ hug aš lįta žetta mįl bara dankast ?

Ef Reykjavķk vęri stjórnaš af myndarbrag meš hagsmuni almennings aš leišarljósi, žį vęri borgin fyrir löngu bśin aš gefa fyrirtęki sķnu, OR, fyrirmęli um aš hreinsa af sér žennan smįnarblett.  Vinstra mošverkiš ķ borgarstjórn snżst hins vegar ašeins ķ kringum allt of margar silkihśfur, sem hver hefur sitt gęluverkefni, og öll orkan fer ķ rifrildi um forgangsröšun žessara skrżtnu gęluverkefna. 

Hvers vegna gera eftirlitsašilar mengunarmįla jafnlķtiš śr sér og žessi lżsing gefur til kynna ķ staš žess aš setja Veitum og öllum öšrum, sem undir žessa sök eru seldir, stólinn fyrir dyrnar meš kröfu um tķmasettar śrbętur aš višlögšum dagsektum. 

Er žaš žannig, aš opinberum fyrirtękjum er lišiš aš žverbrjóta reglur, eša eru kröfur yfirvalda hérlendis ósambęrilegar viš žaš, sem tķškast į hinum Noršurlöndunum ?  Hvort tveggja er grafalvarlegt


Snśiš aš vera gręnn

Nżlega var sagt frį žvķ ķ fréttum, aš tveimur mönnum hefši tekizt aš komast į litlum rafbķl frį Reykjavķk til Ķsafjaršar.  Žeir hrašhlóšu  ķ Borgarnesi, tóku ferjuna frį Stykkishólmi til Brjįnslękjar og hlóšu bķlinn um borš.  Sķšan héldu žeir fjaršaleišina (vestari leišina), en ef žeir hefšu fariš hina hefšbundnu leiš frį Borgarnesi upp Bröttubrekku, Dalina, Saurbę, Žröskulda til Hólmavķkur og žašan yfir Strandaheiši og inn Djśpiš alla leiš til Ķsafjaršarkaupstašar, er óvķst, aš žeir hefšu komizt ķ mark į rafmagnsbķlnum, vandręšalaust. Žessi saga varpar ljósi į žaš, hversu löturhęgt gengur aš koma innvišum nżju orkubyltingarinnar į legg hérlendis.  Er žaš ekki vanzalaust, aš viš skulum vera eftirbįtar Noršmanna, svo aš um munar, ķ žessum efnum.  Įtak ķ žróun innviša fyrir rafvęšingu bķlaflotans er žjóšhagslega hagkvęmt. 

Téš orkubylting er skilyrši žess, aš unnt verši aš hindra mešalhitastig ķ andrśmslofti jaršar viš jöršu ķ aš hękka um meira en 2°C m.v. tķmann fyrir išnbyltingu, ž.e. fyrir 1750.  Žó aš žessi višmišun hafi veriš valin, höfšu athafnir manna löngu fyrr mikil įhrif į andrśmsloftiš.  Hér er įtt viš landbśnašarbyltinguna fyrir 2000-10000 įrum, sem fór fram meš žvķ aš brenna kjarr og skóga og brjóta svišna jörš til ręktunar.  Žessi lķfshįttabylting fól ķ sér, aš fjölskyldur hęttu flękingi į eftir veišidżrum og setzt var aš aš mestu į sama staš.  Meš akuryrkjunni breyttist lķka mataręšiš.  Žetta hlżtur aš hafa veriš mikill léttir fyrir fjölskyldufólk, og einkenni į samlķfi "homo sapiens" var einmitt fjölskyldulķf.  Žaš er mjög lķklegt, aš konurnar hafi hvatt mjög til lifnašarhįtta, žar sem hęgt var aš hafa nokkurn veginn fasta bśsetu, žvķ aš flandriš hefur veriš einstaklega erfitt fyrir žęr og börnin.

Til aš draga śr losun eiturefna og gróšurhśsalofttegunda frį grķšarlegri fartękjaumferš nśtķmans, žurfa yfirvöld aš koma meš fjįrhagslega hvata til aš velja umhverfisvęn farartęki. Žetta er ekki sķzt mikilvęgt į Ķslandi, žar sem raforkuvinnslan er mengunarlķtil og aš mestu sjįlfbęr, öfugt viš žaš, sem algengast er erlendis. 

Um 23 % af losun gróšurhśsalofttegunda ķ heiminum er frį flutningastarfsemi (flugvélar og millilandaskip eru ekki innifalin) og 17 % frį farartękjum į vegum.  Į Ķslandi er žessi tala lķka um 17 % af heild, sé losun frį žurrkušu votlendi ekki meštalin.   Žetta kann aš viršast lįgt hlutfall, en ekki mį gleyma auknum loftgęšum ķ žéttbżli viš afnįm eldsneytisbrennslu ķ farartękjum.  Eiturefni frį žeim valda hundrušum žśsunda manna fjörtjóni į hverju įri ķ heiminum.  Hérlendis er loftgęšum išulega įbótavant ķ žéttbżli m.v. alžjóšlega stašna.  Įstandiš aš žessu leyti hefur batnaš į Höfušborgarsvęšinu viš hreinsiašgeršir ON (Orku nįttśrunnar) ķ Hellisheišarvirkjun. 

Sumar rķkisstjórnir, m.a. hérlendis, hafa hękkaš aksturskostnašinn meš žvķ aš skattleggja benzķn og dķsil sérstaklega.  Hérlendis er um aš ręša vörugjald į benzķn og olķugjald į dķsilolķu, koltvķildisgjald og viršisaukaskatt.  Nemur hlutdeild rķkissjóšs ķ verši viš eldsneytisdęlu um 50 %.  Sumar rķkisstjórnir hafa hękkaš kostnaš viš aš eiga mengandi bķl meš žvķ aš tengja įrlegt skrįningargjald, bifreišagjald, viš losun gróšurhśsalofttegunda eša hafa veitt afslętti į opinberum gjöldum umhverfisvęnna bķla.  Allt žetta tķškast į Ķslandi.  Žannig eru hvorki vörugjald né viršisaukaskattur innheimt af rafmagnsbķlum eša tvinnbķlum hérlendis.  Fyrir vikiš er žessi "nżja" tękni ekki mikiš dżrari en sś gamla (<10 % fyrir sambęrilega bķla), og žessi munur mun minnka, einkum meš hagkvęmari rafgeymum.  

Ķ Svisslandi var nżlega gerš rannsókn, sem sżndi, aš hvert tonn af CO2, sem sparašist viš kaup į umhverfisvęnum bķl žar ķ landi, kostaši bķleigandann CHF 810 eša USD 815, sem er meira en sjöfaldur sį kostnašur, sem stjórnvöld žar ķ landi telja, aš leiši af aukinni losun hvers tonns CO2. Žessu er ekki žannig hįttaš hérlendis, žvķ aš t.d. kaup į tengiltvinnbķl borga sig hér upp į innan viš 4 įrum meš 5 % įvöxtunarkröfu fjįr og hrįolķuverš um 40 USD/tunnu.  

Višbótar kostnašur umhverfisvęnna bķla m.v. hefšbundna eldsneytisbķla mun vafalaust lękka meš aukinni framleišslu žeirra og framžróun tękninnar, t.d. į sviši rafgeyma.  Til aš efla enn hina hagręnu hvata hinnar nżju orkubyltingar Žegar bśiš veršur aš byggja upp innviši į Ķslandi fyrir umhverfisvęna bķla, t.d. aš koma upp hrašhlešslustöšvum meš 100-200 km millibili į fjölförnustu akvegum landsins, og enn meira śrval veršur af umhverfisvęnum bķlum į markašinum, kemur til greina aš hraša orkubyltingu samgöngutękja į vegum meš enn öflugri hagręnum hvötum en nś, t.d. meš innleišingu nęturtaxta fyrir raforkusölu, sem gęti veriš į innan viš 50 % af nśverandi sólarhringstaxta.  Žetta mundi fęra įlagsaukningu af völdum orkubyltingar yfir į nśverandi lįgįlagstķmabil og žar meš draga stórlega śr fjįrfestingaržörf hennar vegna.  Hiš eina, sem dreifiveitur og sölufyrirtęki žyrftu žį aš gera ķ žessu sambandi er aš setja upp ašgangsstżrša tengla og sölumęla meš tveimur tķmastżršum teljaraverkum.    

Žann 29. jślķ 2016 var risaverksmišja ("Gigafactory") bandarķska rafbķlaframleišandans Teslu fyrir rafgeyma opnuš.  Žar veršur fyrst um sinn um aš ręša framleišslu hefšbundinna Ližķum-jóna rafgeyma.

  Nś hafa hins vegar veriš kynntir til sögunnar ķ tķmaritinu "Nature Energy" ližķum-loft rafgeymar, sem į upphafsstigi sķnu hafa tvöfaldan orkužéttleika, kWh/kg, į viš rafgeymana frį žessari risaverksmišju.  Fręšilega getur žessi orkužéttleiki oršiš fjórfaldur ķ ližķum-loft rafgeymum, en žaš eru įkvešin framleišslutengd vandkvęši į aš nį honum.  Fyrstu tilraunir meš hlešslu og afhlešslu sżndu rżrnun į orkurżmd rafgeymisins um 2 % eftir 130 endurhlešslur.  Žetta gęti žżtt um 2 % rżrnun į įri hjį mörgum notendum, sem er vel įsęttanlegt. 

Žessi nżja gerš ližķum rafgeyma fer ķ fjöldaframleišslu seint į nęsta įri, ef žróun framleišsluferla gengur vel.  Um 2020 gętu žį borizt hingaš rafmagnsbķlar meš dręgni 600 km aš sumarlagi og um 500 km aš vetrarlagi.  Hrašhlešslutķmi frį 0-80 % gęti lķka oršiš styttri en nś eša 10-15 mķn.  

Allt eru žetta mikilsverš atriši til aš gera rafbķla notendavęnni en nś er, og žeir munu vissulega verša eigulegri en bķlar meš sprengivél.  Kostir tengiltvinnbķla umfram rafbķla munu einnig minnka og į endanum hverfa.   

 


Af orkumįlum Englands

 

 

Bretar, og einkum munu žaš hafa veriš Englendingar, sżndu ótrślegt stjórnmįlalegt sjįlfstęši og žrek 23. jśnķ 2016, žegar meirihluti kjósenda žar į bę, um 52 %, hafnaši įframhaldandi veru Stóra-Bretlands ķ Evrópusambandinu, ESB, žvert gegn mesta og haršvķtugasta įróšursmoldvišri sem sézt hefur frį bęši innlendum og erlendum stjórnmįlamönnum, višskiptamönnum og fręšimönnum. 

Var hér s.k. "elķta" eša hin rįšandi öfl saman komin.  Minnti žetta moldvišri marga Ķslendinga óžyrmilega į hręšsluįróšur gegn höfnun "Icesave"-samninganna, žar sem vinstra lišiš og rebbarnir, sem nś skrķša ķ "Višreisnar"-greniš, vildu į ķsmeygilegan hįtt smeygja drįpsklyfjum um hįls ķslenzkum skattborgurum vegna gjaldžrots einkabanka. Hér, eins og į Bretlandi ķ ašdraganda "Brexit", mįlušu hįskólastarfsmenn og forkólfar ķ samtökum atvinnulķfsins skrattann į vegginn ķ mjög sterkum litum. Žó dró verkalżšsforystan į Bretlandi lappirnar, en hér dró hśn ekki af sér.   

Blekbóndi vonašist eftir nišurstöšunni, sem varš į Bretlandi, og telur, aš Bretar hafi hér tekiš "rétta" įkvöršun, bęši hvaš eigin hagsmuni og framtķš Evrópu varšar.  Įkvöršunin veldur vatnaskilum ķ Evrópusögunni, eins og įkvöršun Breta um aš stemma stigu viš veldi Frakka og berjast gegn Napóleóni, keisara, sem žeir réšu aš lokum nišurlögum į ķ bandalagi viš Prśssa įriš 1815, eftir aš franski herinn hafši oršiš aš hörfa, stórlaskašur, frį Moskvu  1812. 

Rśmlega hįlfri öld sķšar hreyfšu Bretar hvorki legg né liš, žegar Prśssar žrömmušu alla leiš inn ķ Parķs, enda sat žį klękjarefur mikill aš völdum ķ Berlķn, Ottó von Bismarck.  Um svipaš leyti sameinaši hann žżzku rķkin "meš blóši og jįrni", og tók žį aš fara um brezka ljóniš, hvers mottó var aš "deila og drottna" ķ Evrópu. 

Žvķ mišur tók įbyrgšarlaus gemlingur, strķšsęsingamašurinn Vilhjįlmur 2. viš keisaratign ķ Berlķn, og hann tók sér stöšu viš hliš kollega sķns ķ Vķn eftir moršiš į krónprinsi Habsborgara ķ Sarajevo 1914.  Ķ oflęti sķnu atti hann Reichswehr til aš berjast bęši į austur- og vesturvķgstöšvum. 

Ķ žetta skipti sneru Bretar viš blašinu og tóku afstöšu gegn Prśssum og meš Frökkum.  Brezki herinn stöšvaši framrįs žżzka hersins ķ Frakklandi og bjargaši žessum forna andstęšingi Englendinga frį falli meš ęgilegum blóšfórnum ķ ömurlegum og langdregnum skotgrafahernaši, žar sem eiturgasi var beitt į bįša bóga.

Bretar reyndu lengi vel aš frišžęgja foringja Žrišja rķkisins, en var aš lokum nóg bošiš meš śtženslutilburšum og samningasvikum hans og sögšu Stór-Žżzkalandi strķš į hendur 3. september 1939, sem um hįlfum mįnuši fyrr hafši gert grišasįttmįla viš Sovétrķkin. Af žessum sökum męttu Žjóšverjar vanbśnir "til leiks", žó aš Albert Speer, sem geršur var aš vķgbśnašarrįšherra ķ febrśar 1942, hafi nįš eindęma afkastaaukningu ķ framleišslu hergagna fyrir Wehrmacht, en žaš var žį of seint, enda mesta išnveldi heimsins komiš ķ strķšiš gegn Žrišja rķkinu.  

Leištogar Žjóšverja, Angela Merkel, Wolfgang Schäuble og išnjöfrar Žżzkalands, hafa gert sér grein fyrir vatnaskilunum, sem śrsögn Breta veldur fyrir ESB, ž.e. žróun ķ įtt til stórrķkis Evrópu hefur veriš stöšvuš, og hér eftir mun ESB lķklega žróast meira ķ žį įtt, sem Bretar böršust jafnan fyrir, žegar žeir voru innanboršs, ž.e. ķ įtt til višskiptabandalags, en hin stjórnmįlalega sameining hefur mistekizt.  Hiš sama mį segja um hina fjįrmįlalegu og peningalegu sameiningu.  Žaš eru žverbrestir ķ peningabandalaginu (monetary union), sem hljóta aš leiša til žess, aš śr žvķ kvarnast fyrr en sķšar. Hvergi žykir lengur eftirsóknarvert aš komast ķ žetta myntbandalag, nema ķ hópi sérvitringa į Ķslandi, sem finna mį unnvörpum undir merkjum Pķratahreyfingarinnar, Samfylkingar og Višreisnar.   

Hver er staša orkumįlanna ķ Evrópu į žessum umbrotatķmum ?  Hśn er žannig, aš verš į allri frumorku, olķu, gasi, kolum og rafmagni, hefur lękkaš mikiš sķšan 2014.  Hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda, vinds og sólar, hefur vaxiš, en skuldbindingar rķkjanna um minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda uxu ķ flestum tilvikum lķka į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015, svo aš flest rķkin munu eiga fullt ķ fangi meš aš nį markmišum sķnum 2030.  Hlutdeild kolakyntra orkuvera er hį og eykst enn ķ sumum löndum, žvķ aš kolaverš hefur lękkaš į markašinum, eftir aš offramboš varš į žeim ķ Bandarķkjunum, sem žį hófu śtflutning, žegar jaršgasvinnslan tók stökk žar ķ landi meš nżrri tękni, leirsteinsbroti (e. fracking).  Allar Evrópužjóšir, sem nś nota kjarnorku til raforkuvinnslu, viršast stefna į aš draga śr hlutdeild hennar eša aš leggja nišur öll sķn kjarnorkuver af ótta viš kjarnorkuslys og óvišrįšanlega geislun į žéttbżlum svęšum.  Ekki bętir śr skįk, aš mešferš geislavirks śrgangs śran-kjarnakljśfanna er įbótavant.   

Af žessum sökum er ekki ljóst, hvernig żmsar Evrópužjóšir ętla aš brśa biliš į milli gömlu kolefnistękninnar og nęstu orkubyltingar.  Til aš žjóširnar verši óhįšar jaršefnaeldsneyti, veršur aš öšru óbreyttu aš koma nż tękni fram į sjónarsvišiš, sem stašiš getur undir grunnraforkuvinnslunni.  Vonir eru bundnar viš žórķum-kjarnakljśfana, sem hęgt verši aš klęšskerasauma aš žörfum notenda, og aš žess vegna verši ekki žörf į stórum flutningslķnum til višbótar viš nśverandi öflugu lķnur. 

Lķtum nś į, hvaš Bretar eru aš hugsa ķ žessum efnum, og drepum nišur ķ grein ķ The Economist, 6. įgśst 2016, "When the facts change ... "

"Fyrir tęplega 3 įrum gerši brezka rķkisstjórnin samning viš EdF, sem er Landsvirkjun og Landsnet Frakka undir einum hatti ķ eigu franska rķkisins, um aš nišurgreiša orkuverš frį fyrsta kjarnorkuveri, sem reist hefur veriš į Bretlandi sķšan 1995: Hinkley Point C viš strönd Somerset.

Žann 28. jślķ 2016, nokkrum klukkustundum eftir aš stjórn EdF samžykkti meš litlum meirihluta aš halda įfram meš Hinkley Point fjįrfestinguna upp į miaGBP 18, jafngildi miaUSD 24 (miaISK 2800), steig rķkisstjórn Theresu May óvęnt į bremsurnar og bošaši verkefnisrżni, sem ljśka mundi haustiš 2016.  Haldiš er, aš rķkisstjórnin vilji gera samning viš China General Nuclear Power, kķnverskan risa, sem hefur bošizt til aš leggja fram žrišjung fjįrfestingarfjįr ķ Hinkley Point og ķ stašinn fį aš reisa eigiš kjarnorkuver ķ Bradwell ķ Essex, en rżni nżju rķkisstjórnarinnar kann aš leiša til kśvendingar.   

Hinkley er "stór og žar er um aš ręša tękni sķšustu aldar, sem er ekki žaš, sem brezka orkukerfiš žarfnast ķ framtķšinni", segir Michael Grubb ķ Lundśnahįskóla. 

Įriš 2012 spįšu brezkir orkuspekingar žvķ, aš veršiš į öšrum orkuuppsprettum en kjarnorku, t.d. jaršgasi, mundi ķ fyrirsjįnlegri framtķš verša meira en tvöfalt nśverandi verš.  Žannig spįšu žeir, aš heildsöluverš raforku, sem er višmiš fyrir nišurgreišslur til EdF, mundi verša yfir 70 GBP/MWh eša  yfir 110 USD/MWh. Heildsöluveršiš er nśna undir 40 GBP/MWh eša undir 50 USD/MWh.  Ķ jślķ 2016 tilkynnti rķkisendurskošunin brezka, The National Audit Office, aš skekkjan ķ žessum spįm hefši nęstum fimmfaldaš nišurgreišsluupphęširnar yfir 35 įra rekstrartķmabil Hinkley Point C-kjarnorkuversins, ž.e. śr miaGBP 6 ķ miaGBP 30. 

Žarna er um grķšarlegar upphęšir aš ręša ķ nišurgreišslur į orkuverši, svo aš ešlilegt er, aš rķkisstjórn, sem ber įbyrgš į ašžrengdum rķkissjóši, staldri viš. 

Hérlendis birti Landsvirkjun įriš 2010 svipaša spį um žróun raforkuveršs į Englandi, og stjórn fyrirtękisins mótaši sķšan žį fįrįnlegu stefnu aš lįta raforkuverš į Ķslandi hękka ķ sama hlutfalli og į Englandi, ž.e. aš raunvirši yrši žaš nś oršiš tvöfalt hęrra en nś hérlendis, ef žessari stefnu hefši veriš fylgt. Hśn kom eins og skrattinn śr saušaleggnum, og var ķ raun tilręši viš neytendur, sem fór hljótt, enda gekk hśn alls ekki eftir. 

Lišur ķ aš žrżsta upp raforkuveršinu hérlendis įtti einmitt aš vera aš samtengja raforkukerfi Englands og Ķslands.  Žetta fįrįnlega uppįtęki mun ekki ganga eftir af żmsum įstęšum, t.d. vegna žróunar orkuveršs og vegna einaršrar andstöšu hér innanlands, en žyngst į metunum vegur žó, aš, eins og nś horfir meš Rammaįętlun, munu ekki nógu margir virkjunarkostir verša settir ķ nżtingarflokk til aš standa undir vaxandi innanlandsžörf og śtflutningi raforku um sęstreng.   

Nś veršur sżnt, hvernig spįr um raforkuverš įriš 2025 śr öllum helztu orkulindum, nema śranķum ķ kjarnakljśfi, hafa lękkaš į tķmabilinu 2012-2016 ķ USD/MWh:

  • kjarnorka 2025, spį 2012: 110-160; mišg.135
  • kjarnorka 2025, spį 2016: 120-190; mišg.155
  • vindorka į hafi,spį 2012: 190-260; mišg.225
  • vindorka į hafi,spį 2016: 100-160; mišg.130
  • vindorka į landi,sp 2012: 110-180; mišg.145
  • vindorka į landi,sp 2016:  60-100; mišg. 80
  • sólarorka 2025, spį 2012: 200-380; mišg.290
  • sólarorka 2025, spį 2016:  60-100; mišg. 80
  • jaršgas 2025,   spį 2012: 140-150; mišg.145
  • jaršgas 2025,   spį 2016:  90-100; mišg. 95

Samkvęmt žessu mį bśast viš markašsverši raforku į Englandi įriš 2025 aš jafngildi um 90 USD/MWh, sem er 80 % hęrra en var ķ raun įriš 2016, aš žvķ tilskildu, aš Bretar haldi įfram aš nišurgreiša raforku frį vindorkuverum śti fyrir ströndinni og aš žeir hętti viš Hinkley Point C. 

Žetta verš, 90 USD/MWh, er fjarri žvķ aš geta stašiš undir kostnaši viš virkjanir  og flutningslķnur į Ķslandi og 1200 km sęstreng įsamt endamannvirkjum og skilaš eigendunum įsęttanlegum arši.  Til žess žarf veršiš į Englandi aš verša 130 USD/MWh, og žaš er mjög ólķklegt langvarandi verš žar įn uppbóta śr rķkissjóši.  Įstęšan er tęknižróunin viš vinnslu rafmagns į sjįlfbęran hįtt og mikiš framboš į jaršgasi.  Įriš 2025 kunna žórķum-kjarnorkuverin aš hafa rutt sér til rśms og munu žį um 2030 hafa lękkaš markašsverš raforku frį žvķ, sem er į įrinu 2016.  Viš žetta er aš bęta, aš žróun rafgeyma tekur nś stórstķgum framförum, og verš žeirra lękkar aš sama skapi.  Risa rafgeymasett munu gera kleift aš safna og geyma umframorku frį vindorkuverum og sólarorkuverum og nota hana į hįįlagstķmum. 

Į tķmabilinu 2016-2030 ętla Bretar aš loka öllum kolakyntum orkuverum sķnum og öllum, nema einu, kjarnorkuverum.  Žannig falla 23 GW į brott śr stofnkerfi Breta eša tęplega helmingur aflgetunnar.  Hinkley Point C, 3,2 GW, įtti aš bęta žetta brottfall upp meš žvķ aš verša upphafiš aš byggingu fleiri kjarnorkuvera.  Einingarkostnašurinn er 7,5 USD/MW, sem er žrefaldur einingarkostnašur mešalstórra virkjana į Ķslandi. 

Ef nišurstaša rżni rķkisstjórnar Theresu May veršur sś aš hętta viš risastór orkuver knśin įkvešinni śranķum-samsętu, žį veršur stefnan tekin į gaskynt raforkuver, žó aš slķkt žżši, aš brezk orkumįl verši hįšari Rśssum en nś er.  Gasverin fęru žį ķ gang, žegar vantar vind og/eša sól.  Žetta mundi žżša, aš Bretar gętu ekki stašiš viš markmiš meš lögum frį 2008 um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda um 80 % įriš 2050 m.v. 1990, žvķ aš gaskynt raforkuver mundu žurfa aš standa undir allt aš 75 % af raforkuvinnslunni, žar til nż orkutękni ryšur sér rśms. Um er aš ręša fjölžrepa ver, CCGTS (Combined-cycle gas turbines), žar sem varmi kęlibśnašarins veršur nżttur ķ mörgum tilvikum. 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband