Matvęlaframleišsla ķ breyttu umhverfi

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš matvęlaframleišendur starfa nś ķ nįttśru į óvenju miklu breytingaskeiši. Vķšast hvar viršast breytingarnar vera til hins verra, en į Ķslandi viršast žó framleišsluskilyršin ķ heildina séš hafa batnaš meš hękkandi įrsmešalhitastigi. Vaxtarhraši vex og jašarstarfsemi į borš viš kornrękt veršur aršsöm, svo aš nokkuš sé nefnt. 

Žó eru įhöld meš lķfrķki hafsins, eins og innreiš makrķls og meint brotthvarf lošnu eru dęmi um.  Hękkandi sżrustig hafsins (lęgra PH-gildi) meš upptöku um 2/3 hluta losašs koltvķildis į landi hefur slęm įhrif į skeldżr og ašrar kalkmyndandi lķfverur, og sjįvarstašan hękkar um nokkra mm į įri hér noršurfrį vegna jöklabrįšnunar og aukins rśmtaks viš hlżnun.   

Eitt skęšasta einkenni loftslagsbreytinganna er misskipting śrkomu į jöršunni, sem leitt hefur til stašbundinna žurrka sums stašar og śrhellis annars stašar.  Į Ķslandi er lķklegt, aš mešalśrkoma į landinu fari vaxandi meš hękkandi hitastigi sjįvar og nešstu laga lofthjśpsins. Įkoma jökla ķ tonnum vex žį, žó aš flatarmįl žeirra minnki.  Allt eykur žetta viš vatnsbśskap virkjanafyrirtękjanna, sem eykur vinnslugetuna aš öšru jöfnu, ef mišlunarlónin eru stękkuš til aš taka viš vaxandi vatnsmagni. 

Žótt ekki kęmi til žessarar aukningar, er leitun aš landi ķ heiminum, og sannarlega į Vesturlöndum, žar sem jafnmiklar birgšir eru ferskvatns, svo aš ekki sé minnzt į jökulvatn, į hvern ķbśa og hér į Ķslandi.  Viš erum vel aflögufęr um vatn, og markašur fyrir vatn į brśsum eša tönkum mun fyrirsjįanlega vaxa stórlega į nęstu įratugum.  Fer vel į žvķ, aš vatnskręf išnašarferli į borš viš įlišnaš eru stašsett į Ķslandi, en ķ kęliferlum įlišnašarins, aš śrvinnslu ķ steypuskįla meštalinni, eru notuš um 50 t ferskvatns/t įls, nema sjór eša loft séu nżtt ķ varmaskiptum, sem hefur żmsa ókosti ķ för meš sér. 

Ekki žarf aš oršlengja, aš rafmagn įlveranna hérlendis kemur mestallt śr fallorku jökulvatna, en aš öšru leyti śr jaršgufu. Ekki eru įhöld um hagkvęmni og sjįlfbęrni fallvatnanna, en hins vegar orkar nżting jaršgufu til raforkuvinnslu einvöršungu tvķmęlis, og sjįlfbęrnin er žar ekki fyrir hendi, eins og oflestun gufuforša Hellisheišarvirkjunar er vķti til varnašar um.   

Frį sjónarmiši sjįlfbęrrar aušlindanżtingar er naušsynlegt aš greiša gjald fyrir vatnsnotkunina, en margir eiga erfitt meš aš sętta sig viš žį tilhugsun og telja, aš ašgangur aš vatni, sem fellur af himnum ofan, sé sjįlfsagšur réttur hvers og eins.  Žar sem um hörgulaušlind er aš ręša, ķ mótsetningu viš andrśmsloftiš, felur gjaldtaka vatns ķ sér rįšstöfun žess meš hagkvęmari hętti og minni sóun. Um žetta eru aušlindahagfręšingar heimsins sammįla, og hérlendis er ósišlegt annaš en fara vel meš žessa gjöf nįttśrunnar, žótt rķkulega sé śtdeilt af sköpunarverkinu. 

Hęstiréttur Ķslands hefur mótaš réttindi sveitarfélaga til įlagningar fasteignagjalds į vatnsréttindi virkjunarašila, og er žaš vel. Ęttu sveitarfélög aš gera gangskör aš innleišingu gjaldtöku af vatnsréttindum af virkjunarfélögum, nema um bęjarlęki ķ einkaeign sé aš ręša. 

Ķ staš žess, aš vatnsskattur sé hluti af fasteignagjöldum sveitarfélaga af hśsnęši, ętti aš selja ferskvatn samkvęmt męldri notkun hvers og eins meš svipušum hętti og hitaveituvatn til aš auka mešvitund notenda um žessa dżrmętu aušlind.  Veršiš žarf aš endurspegla jašarkostnaš viš öflun višbótar vatns og dreifingu žess įsamt vatnsvernd, sem vex aš mikilvęgi meš auknu žéttbżli og aukinni landnżtingu. Gjaldtakan į hins vegar ekki aš vera tekjustofn til óskyldra śtgjalda aš hįlfu sveitarfélagsins.  

Gjaldtaka flestra hitaveitna er reyndar gölluš og felur ķ sér hęttu į mismunun višskiptavina, žvķ aš inntakshitastigiš er mismunandi, og žess vegna ęttu žęr aš selja samkvęmt orkumęli eša metinni orkunotkun samkvęmt hitamęli og magnmęli, en ekki einvöršungu samkvęmt magnmęli (vatnsmassa ķ kg). Sį, sem fęr 60°C heitt vatn aš inntaki sķnu, žarf um žrišjungi meira vatn til aš hita upp sams konar hśsnęši en sį, sem fęr 70°C, aš öšru jöfnu. 

Vatn žekur 2/3 yfirboršs jaršar, og žaš eyšist sjaldnast viš notkun, heldur fer ķ hringrįs.  Žess vegna vekur undrun, aš vķsindamenn viš Tęknihįskólann ķ Massachusetts, MIT, spį žvķ, aš um mišja 21. öldina muni meira en helmingur mannkyns bśa viš vatnsskort eša yfirvofandi ferskvatnsžurrš. 

Ein skżring er sś, aš viš fjölgun manna og bęttan hag eykst vatnsnotkun.  Önnur skżring eru loftslagsbreytingar, sem auka öfgar ķ vešurfari, bęši žurrka og śrfelli.  Hugveitan WRI, The World Resources Institute, rašaši upp 167 löndum og fann śt, aš 33 (20 %) žeirra muni standa frammi fyrir grafalvarlegri žurrkatķš įriš 2040.  Žau eru ķ Noršur-Afrķku og Miš-Asķu, og žašan er flóttamannastraumur žegar hafinn.

Hins vegar stafar hluti vandamįlsins af lélegri stjórnun į vatnsnżtingunni, og rįšstefnužįtttakendum į įrlegri loftslagsrįšstefnu SŽ ķ rykugri Marrakesh-borg ķ byrjun nóvember 2016 hefši veriš nęr aš nota tķmann til aš žróa gagnlegt vatnsstjórnunarkerfi, sjįlfbęra aušlindastżringu, en blašra hver upp ķ annan um loftslagsmįl. Mikilvęgur žįttur ķ aš ašlaga sig hlżrra loftslagi er aš žróa haldbęrar ašferšir viš śthlutun vatnsréttinda. 

Hver fulloršinn žarf ašeins į aš halda fįeinum lķtrum į sólarhring, en til aš framleiša nęg matvęli ofan ķ hvern fulloršinn žarf hins vegar hundruši lķtra į sólarhring, og ef sį fulloršni ętlar aš leggja sér naut eša svķn til munns, žį žarf ķ mįltķšir žess dags žśsundir lķtra vatns į sólarhring.

Į heimsvķsu fer mest af vatnsnotkuninni til landbśnašar, eša 70 %, og išnašurinn notar um 25 % og 5 % fara ķ annaš. Žessu er reyndar ekki žannig  fariš į Ķslandi, af žvķ aš minni žörf er į vökvun ręktarlands, nema vökvun gręnmetis ķ bešum utan og innan gróšurhśsa, og af žvķ aš išnašurinn er stórtękur į vatnslindir hérlendis.

Sökum žess, aš bęndur og išnjöfrar hafa ķ mörgum löndum umtalsverš įhrif į embęttis- og stjórnmįlamenn, borga žeir yfirleitt allt of lķtiš fyrir vatniš m.v. raunkostnaš til lengdar og lķklegt verš į frjįlsum markaši.  Sums stašar er ašeins greitt fyrir rekstrarkostnaš vatnsöflunar og dreifingar, en ekki fyrir fjįrfestingar ķ viškomandi innvišum. Slķkt er aušvitaš of lįg og ósanngjörn veršlagning gagnvart komandi kynslóšum. Vķša er ekkert greitt fyrir ósjįlfbęra nżtingu į vatnsforša nešanjaršar. Slķkt mį nefna spillingu. T.d. eru 2/3 af vökvunarvatni Indlands dęlt upp žannig. 

Žaš er segin saga, aš žegar eitthvaš er of ódżrt, žį er brušlaš meš žaš. Ķ aušvalds-kommśnistarķkinu Kķna er notaš tķfalt magn vatns į hverja framleišslueiningu į viš žaš, sem tķškast ķ žróušum (rķkum) rķkjum, svo aš dęmi sé tekiš. Bęndur į žurrkahrjįšum svęšum Kalifornķu rękta vatnsfrekt gręnmeti og įvexti į borš viš lįrperur, sem Kalifornķa gęti hęglega flutt inn frį vatnsrķkari hérušum og aukiš žannig vatn til sparneytnari rįšstöfunar.  Lykilatriši til bęttrar vatnsnżtingar er aš veršleggja vatniš almennilega, žannig aš notendur fari vel meš žaš og fjįrfestar lįti hanna og setja upp višeigandi mannvirki til öflunar, hreinsunar (verndar) og dreifingar.  

Žörf er į grķšarlegum upphęšum: yfir 26 trilljón bandarķkjadölum (TUSD 26) įrin 2010-2030 samkvęmt einni įętlun į heimsvķsu.  Įšur en hęgt veršur aš veršleggja vatniš almennilega veršur į hinn bóginn aš įkvarša eignarhaldiš eša nįnar tiltekiš, hver į rétt til nżtingar į tilgreindu magni śr įm, lindum nešanjaršar o.frv.  Įstralķa hefur haft forystu um aš bśa til slķkt hlutdeildarkerfi (kvótakerfi) framseljanlegra vatnsréttinda, sem žykir lofa góšu. 

Žetta minnir aš mörgu leyti į ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš.  Į Ķslandi stóšu menn um 1980 frammi fyrir hruni nytjastofna vegna ofveiši meš allt of stórum flota.  Verkefniš var aš įkveša, hvernig skipta ętti takmarkašri og minnkandi aušlind į milli nżtingarašila.  Alžjóšleg višurkenning hafši žį nżlega fengizt į 200 sjómķlna fiskveišilögsögu umhverfis Ķsland, og žaš var einhugur ķ landinu um, aš innlendar śtgeršir skyldu sitja aš nżtingunni.  Žęr voru hins vegar illa staddar fjįrhagslega įriš 1983 vegna offjįrfestinga m.v. minnkandi afla.  

Réttlįtast og sįrsaukaminnst žótti viš žessar ašstęšur, aš žeir, sem stundaš hefšu veišar undanfarin 3 įr eša meira, fengju aš halda žeim įfram, en ķ skertum męli samkvęmt sjįlfbęru aflamarki og hlutfallslegri aflaheimild ķ samręmi viš veišireynslu.  Aflahlutdeild var bundin viš skip, og til aš nżlišun gęti oršiš ķ greininni var um 1990 heimilaš frjįlst framsal aflahlutdeilda yfir į önnur skip.  Žar meš var komiš į markašskerfi meš nżtingarrétt takmarkašrar aušlindar ķ hafinu, žótt višurkennt sé, aš enginn eigi né geti įtt óveiddan fisk ķ sjó, hvorki śtgeršarmenn, rķkissjóšur né žjóšin, enda eru mišin almenningur, eins og veriš hefur frį landnįmi. 

Žetta er ķ grundvallaratrišum sama kerfiš og fęrustu aušlindasérfręšingar rįšleggja, aš višhaft sé viš rįšstöfun allra takmarkašra aušlinda heimsins.  Enginn mįlsmetandi aušlindahagfręšingur hefur rįšlagt rķkisvaldi aš taka nżtingarrétt af einkaašilum meš eignarnįmi og efna sķšan til óskilgreinds uppbošs į hinu rķkistekna žżfi.  Ķ Ķslandi stenzt slķkt eignarnįm ekki stjórnarskrįrvarinn eignarrétt, žvķ aš žvķ fer fjarri, aš eignarnįm sé eina leišin til aš tryggja almannahagsmuni ķ žessu tilviki, eins og er eitt af skilyršunum fyrir veitingu eignarnįmsheimildar.  Nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi į Ķslandi tryggir almannahagsmuni bezt alls žekkts fyrirkomulags į žessu sviši, žvķ aš žaš framkallar mestu hugsanlegu, sjįlfbęru veršmętasköpun į hvert tonn, eins og reynslan sżnir, og žar af leišandi hįmarks skattspor allra hugsanlegra kerfa ķ žessari grein.        


Vafasamt vistspor

Žaš er hęgt aš taka undir žaš, aš óvęnlega horfi ķ umhverfismįlum heimsins, en meš hugtakinu "vistspor mannkyns", sem er žokukennt hugtak ķ hugum margra, mį jafnvel skjóta haršsvķrušum umhverfissóšum skelk ķ bringu. Samkvęmt žróun vistsporsins į nefnilega mannkyniš aš óbreyttum lifnašarhįttum ašeins 120 įr eftir į jöršunni, sem žżšir hrun žjóšskipulags aš okkar skilningi į fyrri helmingi nęstu aldar. 

Hér dugir ekki lengur aš segja, eins og Frakkakóngur Lśšvķk 15. skömmu fyrir byltingu alžżšu gegn ašlinum 1789:

"La duche, aprčs moi"-eša syndafalliš kemur eftir minn dag.  Til huggunar mį žó verša, aš ašferšarfręšin viš aš finna śt stęrš vistsporsins gefur stundum kyndugar nišurstöšur og skrżtinn innbyršis samanburš, sem draga mį stórlega ķ efa, eins og drepiš veršur į ķ žessari vefgrein.

Fjöllum fyrst um hugtakiš "vistspor".  Žann 15. įgśst 2016 fékk Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur, birta eftir sig hugvekju ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Vistspor mannkyns stękkar stöšugt meš sķvaxandi įgengni ķ aušlindir jaršar":

"Alžjóšlegar horfur ķ umhverfismįlum eru tślkašar meš żmsum hętti, en nišurstašan er ótvķrętt į žį leiš, aš žaš sķgur ört į ógęfuhlišina.  Žessa dagana erum viš minnt į męlikvarša "Global Footprint Network",  GFN, samtaka, sem um alllangt skeiš hafa sérhęft sig ķ aš reikna śt vistspor žjóšrķkja og jaršarbśa sem heild.  Žau byggja į upplżsingum, sem fengnar eru śr gagnasöfnum Sameinušu žjóšanna, og ašferšarfręšin hefur žróazt smįm saman og oršiš įreišanlegri. 

Į hverju įri gefa samtök žessi śt svo nefndan yfirdrįttardag ("Earth Overshoot Day"), en žaš er sś dagsetning, žegar birgšir mannkyns til aš framfleyta sér žaš įriš eru upp urnar, og śr žvķ fara menn aš ganga į höfušstólinn.  Ķ įr geršist žaš mįnudaginn 8. įgśst, og žaš sem eftir er įrsins er mannkyniš aš eyša um efni fram og "éta śtsęšiš", svo aš gripiš sé til annarrar samlķkingar."

M.v. žetta į mannkyniš ašeins eftir 60 % af žeim aušlindum, sem žvķ stendur til boša į jöršunni.  Ennfremur kemur fram sķšar ķ žessari frįsögn Hjörleifs, aš undanfarin 6 įr hafi foršinn, varpašur į tķmaįsinn, minnkaš um 13 daga, sem žį samsvarar hrašanum 0,6 %/įr.  Meš sama įframhaldi veršur tķmi mannkyns, eša aušlindir "žess", upp urinn aš öld lišinni eša įriš 2116. Hér er ekki ętlunin aš gera sérstaklega lķtiš śr alvarleika žess mįls, sem Hjörleifur gerši aš umfjöllunarefni ķ grein sinni, heldur aš lķta į mįliš frį ķslenzku sjónarhorni meš vķsun ķ téša blašagrein o.fl.: 

"Į įrinu 2010 skilaši Siguršur Eyberg Jóhannesson meistararitgerš viš Hįskóla Ķslands, sem ber heitiš "Vistspor Ķslands", en leišbeinandi hans var Brynhildur Davķšsdóttir.  Nišurstöšur hans žóttu ķ hógvęrari kantinum, en samkvęmt žeim taldist vistspor Ķslendinga aš frįtöldum fiskveišum vera 12,7 ha ķ staš 2,1 ha, sem vęri sjįlfbęrt, žannig aš munurinn er 6-faldur. 

Vęru fiskveišar okkar teknar meš ķ dęmiš, samkvęmt ašferšarfręši GFN, teldist hver Ķslendingur aftur į móti nota 56 jaršhektara, sem vęri margfalt heimsmet !"

Žessi lokanišurstaša er meš eindęmum ķ ljósi žess, aš nżting mišanna innan fiskveišilögsögu Ķslands er sjįlfbęr, enda reist į vķsindalegri rįšgjöf, sem nżtur stušnings Alžjóša hafrannsóknarrįšsins, ICES. Ekki er betur vitaš en umgengni sjómanna viš aušlindina sé, eins og bezt veršur į kosiš, enda hefur fiskveišistjórnunarkerfi Ķslendinga ķ sér byggšan mikilvęgan hvata til umhverfisverndar, sem ekki er aš finna ķ öllum fiskveišistjórnunarkerfum. 

Varla eru veišarfęrin sjįlf įstęša meints stórs vistspors fiskveišanna, skipunum fer fękkandi og megniš af žeim er hęgt aš endurvinna, žegar žeim er lagt.  Vistspor skipanna sjįlfra getur žess vegna varla veriš stórt. 

Skipin nota hins vegar aš mestu leyti óendurnżjanlega orku, żmist svartolķu, flotaolķu eša dķsilolķu, en ķslenzki sjįvarśtvegurinn hefur veriš til hreinnar fyrirmyndar ķ orkunżtnilegum efnum, svo aš koltvķildislosun flotans er nś žegar um 290 kt/įr minni en hśn var višmišunarįriš 1990, sem jafngildir 37 % samdrętti m.v. viš žetta višmišunarįr Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015.  Atvinnugreinin er u.ž.b. 13 įrum į undan marmišssetningunni um 40 % minnkun losunar įriš 2030.

Ekki skal gera lķtiš śr vistspori žessarar olķunotkunar į hvern ķbśa landsins, žar sem Ķslendingar eru lķklega mesta fiskveišižjóš ķ heimi į eftir Fęreyingum žannig reiknaš og žrišja mesta fiskveišižjóš Evrópu į eftir Rśssum og Noršmönnum įn tillits til ķbśafjölda.  Žetta vistspor mun hins vegar halda įfram aš minnka į nęsta įratugi, meš žvķ aš ķ sjįvarśtveginum veršur jaršefnaeldsneyti leyst af hólmi meš innlendri olķu śr jurtum og innlendri tilbśinni olķu śr koltvķildi išnašar og jaršgufuvirkjana og vetni, sem rafgreint veršur śr vatni.  Rafknśnar vélar um borš munu ennfremur ryšja sér til rśms į tķmabilinu 2025-2035, ef aš lķkum lętur, svo aš um 2040 veršur jaršefnaeldsneytisnotkun flotans oršin hverfandi.  Sé žaš rétt, sem er illskiljanlegt, aš sjįvarśtvegurinn 4,4-faldi vistspor Ķslendinga, hillir nś undir, aš hann stękki vistspor landsmanna sįralķtiš. Allt er žetta hįš žvķ, aš śtgerširnar fįi įfram frelsi til žróunar og rįšstöfunar į framlegš sinni til fjįrfestinga og annars, eins og önnur fyrirtęki, og aušlindin verši ekki žjóšnżtt, eins og alls stašar hefur gefizt illa meš aušlindir almennt.

Nś skal skoša kolefnisspor markašssetningar fisksins meš stoš ķ vištali Įsgeirs Ingvarssonar viš Mikael Tal Grétarsson ķ sjįvarśtvegskafla Morgunblašsins, 20. október 2016,

"Kolefnisspor flugfisksins ekki svo stórt":

"Žegar allt dęmiš er reiknaš, reynist ķslenzkur fiskur, sendur meš flugi, hafa minna kolefnisspor en norskur fiskur, fluttur landleišina.  Žį kemur ķslenzki fiskurinn mjög vel śt ķ samanburši viš próteingjafa į borš viš nauta- og lambakjöt."

Žetta kemur žęgilega į óvart, žvķ aš samkvęmt téšri grein Hjörleifs "er Noregur dęmi um land, sem tališ er ķ jafnvęgi ķ sķnum aušlindabśskapi, į mešan Danmörk telst ķ žrefalt verri stöšu".  Žaš er óskiljanlegt, hvernig "Global Footprint Network" kemst aš žeirri nišurstöšu, aš Noregur sé hlutfallslegur aušlindanotandi, sem nemur ašeins broti af hlutfallslegri ķslenzkri aušlindanotkun, žegar žess er gętt, aš Noregur er mesta stórišjuland Evrópu vestan Rśsslands og mesta olķuvinnsluland vestan Rśsslands meš um 1 % heimsframleišslunnar. GFN-nišurstöšur og samanburšur žeirra į milli landa eru svo ótrślegar, aš žaš er ekki hęgt aš taka žęr alvarlega aš svo stöddu. Žessar tölur eru engu aš sķšur alvarlegar fyrir ķmynd Ķslands ķ augum umheimsins. Viš höfum allar forsendur til aš geta keppt aš allt annarri ķmynd.  Ķ ljósi žessa og af hagkvęmniįstęšum er mikilvęgt aš vinna ötullega aš "orkuskiptum" į Ķslandi og śtjöfnun gróšurhśsalofttegunda meš ręktun, einkum skógrękt, og endurheimt votlendis, svo aš losun koltvķildisjafngilda į mann komist nįlęgt OECD-mešaltali um 5 t/ķb į įri og lękki žar meš um 60 % į 14 įrum.  Žaš kostar įtak, en žaš er višrįšanlegt, af žvķ aš tęknižróunin gengur ķ sömu įtt.

"Žegar allt dęmiš er reiknaš, segir Mikael, aš ķslenzkur flugfiskur, sem kominn er į markaš ķ Belgķu, hafi losaš um 1,22 kg af CO2 į hvert kg af fiski, žar af 220 g vegna sjįlfs flugsins.  Hins vegar megi reikna meš, aš fiskur, sem komi į belgķskan markaš alla leiš frį noršurhluta Noregs, sé meš kolefnisspor upp į 2,55 kg CO2 į hvert fisk kg, žar af 360 g vegna flutningsins.  "Ķslenzkur fiskur, sem fluttur er meš fragtflugvélum, hefur ögn stęrra kolefnisspor en sį, sem sendur er meš faržegaflugi, en er samt umhverfisvęnni en norski fiskurinn.""

Žetta eru merkileg og įnęgjuleg tķšindi, sem sżna ķ hnotskurn, hversu góšum įrangri ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur nįš ķ umhverfisvernd, žar sem veišar norsks sjįvarśtvegs og vinnsla losa 2,2 sinnum meira koltvķildi en ķslenzks, og norskur fiskur kominn til Belgķu hefur losaš 2,1 sinnum meira.

Įlišnašur er annaš dęmi um, aš framleišsla Ķslendinga skilur eftir sig minna vistspor eša er umhverfisvęnni en sambęrileg framleišsla annars stašar.  Yfir helmingur af įlframleišslu heimsins fer fram meš raforku frį kolakyntum orkuverum, og flest nż įlver undanfariš ķ heiminum fį raforku frį slķkum verum.  Ķ slķkum tilvikum er myndun koltvķildis į hvert framleitt tonn įls 9,4 sinnum meiri en į Ķslandi, sem žżšir, aš andrśmsloftinu er žyrmt viš 11,5 Mt į hverju įri viš framleišslu į 0,86 Mt af įli į Ķslandi. 

Įlvinnslan sjįlf er og umhverfisvęnst į Ķslandi, žó aš įhrifum orkuvinnslunnar sé sleppt, žvķ aš starfsmönnum hérlendis hefur tekizt bezt upp viš mengunarvarnirnar, t.d. myndun gróšurhśsalofttegunda ķ rafgreiningarkerunum, og hefur ISAL ķ Straumsvķk išulega lent efst į lista įlvera ķ heiminum meš traustverša skrįningu og lįgmarksmyndun gróšurhśsalofttegunda.  Žaš stafar af góšri stjórn į kerrekstrinum, žar sem verkfręšingar fyrirtękisins hafa lagt gjörva hönd į plóg meš öšru starfsfólki.

Ķ lok greinar Įsgeirs Ingvarssonar er vistspor fisks af Ķslandsmišum boriš saman viš vistspor landbśnašarafurša.  Vęri lķka fróšlegt aš bera žaš saman viš vistspor fiskeldisins.  Žaš er lķklegt, aš fjįrfestar lķti ķ vaxandi męli į vistsporiš, žegar žeir gera upp į milli fjįrfestingarkosta, žvķ aš lķtiš vistspor aušveldar markašssetningu og veršmunur eftir vistspori mun aukast, eftir žvķ sem vistspor mannkyns vex, eins og Hjörleifur Guttormsson lżsti, žó aš žar kunni żmislegt aš fara į milli mįla. 

"Er lķka forvitnilegt aš bera ķslenzkan flugfisk saman viš ašra próteingjafa, sem neytendum standa til boša.  Kemur žį ķ ljós, aš ķslenzkur fiskur hefur mun minna kolefnisspor.  "Aš jafnaši mį reikna meš, aš nautakjöt og lambakjöt hafi 20-30 sinnum stęrra kolefnisspor en fiskur, sem fluttur er meš flugi, og žaš eru żmsir framleišslužęttir ķ landbśnašinum, sem valda žessum mikla mun."

Ofangreindar hlutfallstölur eiga augsżnilega viš landbśnaš meginlands Evrópu og Bretlands, en ekki Ķslands, žvķ aš samkvęmt FAO - Matvęlastofnun Sameinušu žjóšanna - gildir talan 2,8 kg koltvķildis į hvert kg fitu og próteins kśastofna, sem framleiša bęši mjólk og kjöt, eins og ķslenzki kśastofninn gerir,  en į meginlandinu gildir talan 46,2 kg CO2 per kg kjöts af stofni, sem eingöngu framleišir kjöt. Žį er vistspor ķslenzkra lamba hverfandi lķtiš, žar sem žau ganga meš įnum į heišum uppi eša ķ śthaga allt sumariš. 

Fróšlegt hefši veriš aš telja upp nokkra žeirra žįtta, sem vistspor ķslenzks landbśnašar felst ķ.  Žį kęmi sennilega ķ ljós, aš žeir standa margir hverjir til bóta.  Ķslenzkir bęndur eru nįnast hęttir aš žurrka upp land og farnir aš snśa žeirri žróun viš.  Innan 15 įra verša nżjar drįttarvélar aš lķkindum knśnar rafmagni.  Slķkt, meš mörgu öšru, kallar į aš hraša žrķfösun sveitanna og styrkinu dreifikerfis dreifbżlisins meš jaršstrengjum ķ staš loftlķna. 

Tilbśinn įburšur stękkar sennilega vistspor landbśnašarins.  Markašstękifęri hins heilnęma ķslenzka landbśnašar felast sennilega öšru fremur ķ lķfręnni ręktun, og žar er tilbśnum įburši śthżst. Ķslenzkur fiskur og ķslenzkt kjöt er nś žegar meš svo lķtiš vistspor, aš ķslenzki landbśnašurinn stenzt samkeppnisašilum erlendis umhverfislegan og gęšalegan snśning, og žaš žarf aš beita žvķ vopni af meiri einurš viš markašssetninguna til aš fį hęrra verš. Žaš mun koma aš žvķ, aš varan veršur merkt meš žessari einkunnagjöf į umbśšum eša ķ kjöt/fiskboršum verzlananna.   

 

 


Hvaš er tromp ?

Kjör Donalds Trump sem 45. forseti Bandarķkjanna (BNA) hefur valdiš ślfažyt į vinstri vęngnum.  Sumpart er žaš vegna žess, aš sigur hans kom eins og žruma śr heišskķru lofti žvert į skošanakannanir og umsagnir įlitsgjafa um frammistöšu frambjóšenda ķ sjónvarpseinvķgjum, vištölum og į fundum.  Sumpart stafar ślfažyturinn af róttękri stefnu Trumps žvert į vištekna stefnu rįšandi afla ķ Washington, į "Wall Street" og vķšar.  Vķxlararnir į "Wall Street" hafa veriš stefnumarkandi į stjórnarįrum demókrata og lengra aftur. Donald Trump ętlar aš velta viš boršum vķxlaranna.  Slķkt žżšir óhjįkvęmilega mikla drullu ķ viftuspašana.

Ótta hefur gętt vķša um, hvaš valdataka svo róttęks manns muni hafa ķ för meš sér, t.d. į sviši hernašar, višskipta og umhverfisverndar.  Žessar įhyggjur eru óžarfar, nema į žeim svišum, žar sem stefna tilvonandi forseta og meirihluta ķ hvorri žingdeild fara saman.  

Donald Trump var vanmetinn frambjóšandi ķ forkosningum og ķ forsetakjörinu sjįlfu.  Hann beitti annarri tękni en andstęšingarnir og uppskar vel.  Hann var ekki meš fjölmargar kosningaskrifstofur hringjandi ķ fólk meš hvatningu um aš skrį sig ķ kosningarnar og kjósa sig.  Hann hélt hins vegar fjöldafundi, žar sem hann blés stušningsmönnum og hugsanlegum stušningsmönnum kapp ķ kinn.  Hann var meš į sķnum snęrum greinendur, sem beittu nżrri tękni viš aš finna śt, hverjir gętu hugsanlega kosiš Donald Trump, og hvaš hann žyrfti lķklega aš segja eša gera, lofa, til aš slķkir kjósendur tękju af skariš og styddu Trump. 

Minnir žetta į barįttuašferš Hśnvetningsins Björns Pįlssonar į Löngumżri, er hann vann žingsęti fyrir Framsóknarflokkinn ķ Hśnažingi 1959 meš žvķ aš einbeita sér aš Sjįlfstęšismönnum.  Var hann spuršur aš žvķ, hvers vegna hann heimsękti bara Sjįlfstęšismenn, en vanrękti Framsóknarmennina.  Sagšist hann žį vita, hvar hann hefši hefši Framsóknarfólkiš, žaš žekkti hann vel, en hann yrši aš snśa nokkrum Sjįlfstęšismönnum į sitt band til aš komast į žing.  Fór svo, aš Björn felldi Sjįlfstęšismanninn, höfšingjann Jón į Akri, žingforsetann,m.a. meš žessari ašferšarfręši.   

Repśblikanaflokkurinn hefur um langa hrķš stutt heimsvęšingu višskiptanna, "globalisation", og į žvķ hefur engin breyting oršiš meš sigri Trumps.  Trump mun ekki skrifa undir neina nżja frķverzlunarsamninga, eins og t.d. viš Evrópusambandiš, ESB, enda er sį samningur strandašur nś žegar į andstöšu og tortryggni Evrópumanna. Hann mun lķklega binda enda į frķverzlunarsamning yfir Kyrrahafiš til Asķu, en žingiš mun tęplega leyfa honum aš rifta samningum viš Kanada ķ noršri og Mexķkó og fleiri rķki ķ sušri. Kķnverjar hafa žegar tekiš frumkvęši um aš bjarga Asķusamninginum, žótt BNA dragi sig śt.  Vķsar žaš til žess, sem koma skal, ef/žegar Bandarķkjamenn draga sig inn ķ skel sķna.

Hins vegar mun hann lķklega fį fjįrveitingu ķ vegg/giršingu į landamęrunum viš Mexķkó til aš draga śr straumi eiturlyfja og ólöglegra innflytjenda til BNA. Tališ er, aš žeir séu 11 milljónir talsins ķ BNA eša 3 % af fjölda bandarķskra rķkisborgara. Slķkir undirbjóša bandarķska launžega og verktaka og eru undirrót vķštękrar óįnęgju ķ BNA.

Finnur Magnśsson, lögmašur og ašjunkt viš Lagadeild HĶ, birti grein į Sjónarhóli Morgunblašsins, 20. október 2016,

"Blikur į lofti", um hnattvęšinguna, "globalisation":

"Undanfarin 30 įr hefur oršiš "hnattvęšing" veriš einkennandi fyrir pólitķska umręšu į Vesturlöndum.  Stjórnmįlamönnum, embęttismönnum, verkalżšsleištogum o.fl. hefur oršiš tķšrętt um sķaukna hnattvęšingu.  Įriš 2000, ķ sķšustu stefnuręšu sinni ķ bandarķska žinginu, fullyrti Bill Clinton, forseti Bandarķkjanna,aš ekki yrši hęgt aš vinda ofan of hnattvęšingu žess tķma - hśn yrši varanleg.

Einungis rśmum įratug sķšar hefur aftur į móti įtt sér staš žróun, sem bezt veršur lżst sem bakslagi ķ višhorfum kjósenda vestręnna rķkja til hnattvęšingar."

Žaš er nęsta vķst, aš hinn sķkįti Bill hafši rangt fyrir sér, žegar hann taldi hnattvęšinguna hafa fest sig ķ sessi.  Hśn er ekki varanlegt fyrirkomulag ķ sinni nśverandi mynd, heldur hljóta agnśar hennar aš verša snišnir af, svo aš flestir geti samžykkt hana.  Hśn hefur gagnast Žrišja heiminum vel og lyft hundrušum milljóna manna śr örbirgš til bjargįlna.  Neikvęša hlišin er gjaldžrot fyrirtękja į Vesturlöndum, sem ekki hafa getaš lagaš starfsemi sķna aš breyttum ašstęšum.  Fólk hefur žį oršiš atvinnulaust eša oršiš aš samžykkja lęgri laun viš sömu eša önnur störf.  Ķ sumum tilvikum er endurhęfing og/eša endurmenntun lausn į žessum vanda, en slķkt krefst vilja og getu starfsmanna til aš gangast undir slķkt og nżrra atvinnutękifęra, sem hörgull er į ķ stöšnušum žjóšfélögum. 

Ķslendingar hafa oršiš įžreifanlega varir viš žetta įstand hjį mįlmframleišslufyrirtękjunum, įlverum og jįrnblendiverksmišju, en mikil veršlękkun hefur oršiš į mörkušum žeirra vegna offramleišslu Kķnverja, sem fyllt hafa markašina af ódżrri og jafnvel nišurgreiddri vöru frį kķnverskum rķkisverksmišjum.  Erlendis hefur komiš til minni framleišslu fyrirtękjanna af žessum sökum eša jafnvel lokun, en į Ķslandi hefur afleišingin oršiš mikiš ašhald og sparnašur ķ rekstri žessara fyrirtękja og litlar fjįrfestingar įsamt tapi ķ žeim tilvikum, žar sem raforkuveršiš hefur ekki fylgt afuršaveršinu.  Um žaš eru dęmi hérlendis, t.d. ķ elzta įlverinu.  Žjóšhagslega hefur žetta ekki komiš aš sök vegna ótrślegrar fjölgunar erlendra feršamanna į Ķslandi, sem sumir koma frį Kķna og hefšu ekki haft rįš į slķku feršalagi įn hnattvęšingarinnar. Sķšan 2009 hefur aukning gjaldeyristekna feršageirans veriš tvöföld saman lögš aukning sjįvarśtvegs og orkukręfs išnašar. 

Hnattvęšingin hefur lękkaš verš į išnašarvörum og hękkaš verš į matvęlum, af žvķ aš fleiri hafa nś rįš į aš kaupa matvęli.  Fyrir ķslenzka hagkerfiš er litlum vafa undirorpiš, aš frjįls višskipti žjóna almennt hagsmunum fyrirtękjanna, hagsmunum almennings og efla hagvöxtinn.  Hin pólitķska mótsögn Trumps er sś, aš hęgri menn eru mun hrifnari af hagvexti en vinstri menn, sem tala margir hverjir nišrandi um hann, og ofstękisfullir umhverfisverndarsinnar telja jöršina ekki žola hagvöxt. Trump er reyndar hrifinn af hagvexti, en ętlar aš beita öšrum ašferšum en frjįlsum utanrķkisvišskiptum honum til eflingar.  Hugmyndafręši bókarinnar  "Endimarka vaxtar" eša "Limits to Growth" lifir enn góšu lķfi ķ vissum krešsum, en žaš eru ekki krešsar Donalds Trump, og nś óttast menn, aš hann muni losa BNA undan skuldbindingum Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015, en žaš yrši žeim ekki til vegsauka. 

Tęknivęšingin hefur gert hnattvęšinguna ķ sinni nśverandi mynd mögulega.  Tęknivęšingin og hnattvęšingin ķ sameiningu hafa knśiš  framleišniaukningu undanfarinna įratuga um allan heim.  Framleišniaukning er undirstaša sjįlfbęrs hagvaxtar og varanlegra kjarabóta almennings.  Donald Trump mun sem forseti hafa nokkuš vķštęk völd ķ utanrķkismįlum og getur žess vegna meš fyrirvara afturkallaš skuldbindingar Bandarķkjamanna ķ samningum viš erlend rķki.  Žar sem hann er sjóašur višskiptamašur, mun hann vęntanlega ašeins gera žaš aš vel athugušu mįli, ef hann er t.d. sannfęršur um, aš slķkt sé naušsynlegt til aš draga śr miklum halla Bandarķkjanna į višskiptum viš śtlönd.

Lķtum į, hvaš Finnur Magnśsson skrifar meira um hnattvęšingu:  

"Hvaš er hnattvęšing ?  Ķ bók sinni, "Hnattvęšing og gagnrżni hennar", śtskżrir Joseph Stiglitz, Nóbelsveršlaunahafi ķ hagfręši, hugtakiš žannig, aš um sé aš ręša nįnari samskipti rķkja og einstaklinga ķ heiminum, sem eru afleišing af lękkun flutningskostnašar og aukinna samskipta og śtrżmingar į hindrunum, sem standa ķ vegi fyrir frjįlsum vöruvišskiptum, žjónustuvišskiptum, fjįrmagnsvišskiptum og skošanaskiptum į milli fólks ķ ólķkum löndum. - Žaš er einmitt brottfall žessara hindrana, sem gerir fólki kleift aš auka lķfsgęši sķn.  Svo aš dęmi sé nefnt, lękkaši kostnašur vegna 3 mķn sķmtals į milli New York og London śr USD 300 įriš 1930 nišur ķ USD 1 įriš 1997.  Žessi lękkun į kostnaši getur af sér aukin samskipti, žar sem allur almenningur hefur rįš į aš notfęra sér žessa žjónustu, og leišir žaš ekki sķšur til aukinna višskipta į milli landa, sem skapa gķfurleg efnahagsleg gęši."

Af žessum sökum eru miklir hagsmunir ķ uppnįmi ķ Evrópu eftir Brexit.  Žaš er mjög mikiš ķ hśfi fyrir Breta og hin rķkin ķ Evrópusambandinu, ESB, aš frjįls višskipti haldist viš Breta.  Heyrzt hefur, aš brezka rķkisstjórnin kjósi helzt aš gera sjįlfstęšan frķverzlunarsamning viš ESB, BNA, Brezka samveldiš, Kķna og önnur mikilvęg višskiptasvęši Breta.  EES, Evrópska efnahagssvęšiš, freistar rķkisstjórnarinnar ekki sérstaklega, af žvķ aš žį situr hśn uppi meš frjįlsa för EES-žegna til Bretlands, žótt Bretar séu ekki ašilar aš hinu alręmda Schengensamkomulagi um opin innri landamęri ašildarlandanna. Skotar eru meš žreifingar ķ Brüssel og Reykjavķk um ašild aš ESB eša EES.  Ķ rķkjasambandi viš Englendinga er hvorugt mögulegt.  Skeri žeir į böndin viš Lundśni, veršur ašild ekki samžykkt ķ Brüssel vegna óvinsęls fordęmis, en yrši samžykkt ķ Reykjavķk, Ósló og Liechtenstein, ef aš lķkum lętur. 

Jafnframt hefur framkvęmdastjórn ESB lįtiš śt berast, aš hśn vilji hörkulegt Brexit til aš önnur ašildarlönd ESB falli ekki ķ freistni og yfirgefi ESB lķka.  Žvķ veršur samt ekki aš óreyndu trśaš, žótt žvķ sé trśandi upp į bśrókratana ķ Brüssel, aš ESB muni stofna til višskiptastrķšs innan Evrópu. 

Lars Christensen, alžjóšahagfręšingur, ritar įhugaverša pistla ķ "Markašinn", sem er hluti af Fréttablašinu į mišvikudögum.  Greinin, 16. nóvember 2016, heitir:

""Trumpbólga" er yfirvofandi":

"...., en ég hef lagt įherzlu į, aš ég byggist ekki viš, aš veršbólgan fęri yfir 2,0 % ķ Bandarķkjunum og į evrusvęšinu ķ nįinni framtķš.  Žaš var hins vegar įšur en Donald Trump vann óvęntan sigur ķ bandarķsku forsetakosningunum 8.11.2016.  Meš Trump sem forseta Bandarķkjanna mun veršbólgan stefna hęrra.

Nęstum öll stefnumįl Donalds Trump munu żta upp veršlagi ķ BNA - bęši frį frambošshlišinni (kostnašur) og frį eftirspurnarhlišinni (aukning). Ef viš byrjum į frambošshlišinni, žį munu fyrirętlanir Trumps um um aš herša innflytjendastefnuna og jafnvel aš reka ólöglega innflytjendur śr landi örugglega leiša til hękkunaržrżstings, hvaš launakostnaš varšar.  Auk žess mun afstaša Trumps til verndartolla hękka innflutningsverš.  Sem betur fer viršist ekki vera meirihluti fyrir žvķ aš koma öllum stefnumįlum Trumps, hvaš varšar innflytjendur og verndartolla, gegnum žingiš, en honum mun sennilega takast aš koma einhverjum žeirra ķ gegn.

Hvaš eftirspurnarhlišina varšar, hefur Trump sagzt vilja "tvöfalda hagvöxt" - viš ašstęšur, žar sem vöxtur vergrar landsframleišslu aš raunvirši er sennilega nś žegar farinn aš nįlgast mögulegan vöxt.  Hann hyggst auka hagvöxt meš žvķ, sem bezt veršur lżst sem gamaldags stefnu Keynes - miklum vanfjįrmögnušum skattalękkunum  og umfangsmiklum fjįrfestingum ķ innvišum."

Meginvandi hagkerfis heimsins hefur veriš stöšnun og veršhjöšnun.  Donald J. Trump mun setja bandarķska hagkerfiš į fullan snśningshraša og fį öllum vinnufśsum höndum betur launuš verk aš vinna en fįanleg hafa veriš lengi ķ BNA. Vęntingar um žessa stefnubreytingu hófu žegar um 10.11.2016 aš hękka bandarķkjadalinn, USD, og hann er nś t.d. oršinn veršmętari en CHF og mun vafalķtiš įriš 2017 sigla fram śr EUR.  Įstęšan fyrir žvķ er aukiš fjįrstreymi til BNA ķ vęntingu um hękkun stżrivaxta bandarķska sešlabankans til aš sporna viš veršbólgu vegna aukins peningamagns ķ umferš af völdum hugsanlegs tķmabundins aukins hallarekstrar rķkissjóšs BNA. 

Ef Donald ętlar aš girša fyrir aukinn innflutning til BNA af völdum aukins hagvaxtar og kaupmįttar almennings meš innflutningshömlum, žį verša įhrif Trump-sveiflunnar ķ BNA takmörkuš į umheiminn, en annars er aukinn kraftur ķ bandarķsku hageimreišinni einmitt žaš, sem hagkerfi flestra landa heimsing žarf į aš halda nśna.  Žaš eru spennandi tķmar framundan, eins og alltaf, žegar jįkvęšra breytinga er aš vęnta meš nżjum leištogum.  Er óskandi, aš Evrópumenn og ašrir lįti af fordómum og sleggjudómum um vęntanlega embęttistķš nżkjörins Bandarķkjaforseta, en dęmi hann, rķkisstjórn hans og Bandarķkjažing af verkum sķnum ķ fyllingu tķmans.  Slķkt er sišašra manna hįttur. 


Ęskan og menntakerfiš

Fyrir hag almennings į Ķslandi skiptir samkeppnishęfni landsins viš śtlönd meginmįli.  Į sķšasta kjörtķmabili fór Ķslandi mjög fram, hękkaši um 4 sęti frį 2013-2015, hvaš samkeppnishęfni varšar, aš mati World Economic Forum-Global Competitiveness Index-WEF-GCI, en hrörnun samkeppnishęfni og lķfskjara hefur hins vegar veriš óumflżjanlegur fylgifiskur vinstri stjórna. 

Samkvęmt skżrslu WEF eru helztu hamlandi žęttir į samkeppnishęfni hérlendis: gjaldeyrishöft, skattheimta og veršbólga.  Žessir žęttir stóšu allir til bóta įriš 2016, og munu žeir draga śr rżrnun samkeppnishęfni af völdum um 20 % styrkingar ISK į įrinu.  Nś, 16.11.2016, hafa furšufuglarnir ķ Peningastefnunefnd Sešlabankans hins vegar įkvešiš, aš vegna um 5,0 % hagvaxtar 2016 sé órįš aš lękka vexti.  Meš žessu rįšslagi grefur bankinn undan trśveršugleika hagstjórnarinnar, žvķ aš ISK ofrķs nś, og slķkt endar ašeins meš kollsteypu. Ķ žessu sambandi mį benda į Svķžjóš.  Žar er hagvöxtur um 4 % 2016, en stżrivextir sęnska sešlabankans eru neikvęšir.  Hagfręšingarnir, sem žessu rįša ķ žessum tveimur löndum,viršast hafa gengiš ķ mjög ólķka skóla.  Vonandi bjagar fortķš ķslenzka Sešlabankastjórans sem Trotzkyisti ekki lengur višhorf hans til raunveruleikans. 

Sviss, Singapśr og Bandarķkin eru efst į žessum lista WEF.  Svissneski frankinn, CHF, hefur falliš mjög m.t.t. USD į žessu įri, enda stżrivextir viš 0 ķ Sviss.  Nś eru teikn į lofti um, aš USD muni stķga m.v. ašra gjaldmišla, einkum EUR og GBP, vegna vaxandi hagvaxtar og hękkandi stżrivaxta ķ upphafi valdatķšar Donalds J. Trump.

Hiš merkilega er, m.v. umręšuna ķ fjölmišlum, aš į Ķslandi stendur grunnskólakerfiš og heilbrigšiskerfiš vel aš vķgi samkvęmt WEF og skorar 6,6 af 7,0, og er Ķsland žar ķ 7. sęti af 138 löndum. 

Žį er Ķsland vel ķ sveit sett, hvaš varšar aš tileinka sér nżja tękni, skorar 6,2 og lendir ķ 8. sęti.

Hiš sķšast nefnda hlżtur aš vera hįš menntunarstigi ķ landinu og gęšum framhalds- og hįskóla.  Vitaš er hins vegar, aš žar er pottur brotinn, svo aš slembilukka gęti rįšiš mikilli ašlögunarhęfni aš nżrri tękni. 

Mennta- og menningarmįlarįšherra vinstri stjórnarinnar 2009-2013 reif nišur framhaldsskólakerfiš meš stórfelldum skeršingum į framlögum rķkisins til žess. Žaš var kreppa, en žaš er almennt višurkennt, aš viš slķkar ašstęšur mį ekki rįšast į fręšslukerfiš, žvķ aš žaš er undirstašan fyrir višsnśning.  Žį er mikilvęgast aš fjįrfesta ķ framtķšinni

Žrįtt fyrir žessi afglöp og stórfelld svik viš kjósendur VG meš umsókn rķkisstjórnar um ašild aš ESB og undirlęgjuhįtt hennar viš AGS og kröfuhafa föllnu bankanna, žį er téš Katrķn samt vinsęlasti stjórnmįlamašur žjóšarinnar.  Įviršingar hennar viršast enn ekki festast viš hana, svo aš hśn veršskuldar vissulega heitiš Teflón-Kata.

Illugi Gunnarsson, mennta-og menningarmįlarįšherra rķkisstjórna Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar og Siguršar Inga, 2013-2016, er af allt öšru saušahśsi, enda lét hann hendur standa fram śr ermum viš aš bęta fyrir kįrķnur Katrķnar ķ embętti.  Hann skrifaši mjög góša grein ķ Morgunblašiš 18. október 2016, "Endurreisn framhaldsskólans",

og veršur nś vitnaš ķ hana:

"Žegar nśverandi rķkisstjórn tók viš sumariš 2013, voru framlög į hvern nemanda ķ framhaldsskólum landsins um kkr 900 į veršlagi 2016.  Į įrunum fyrir hrun hafši ašhaldskröfu veriš beint aš skólunum, en ķ kjölfar hrunsins var gengiš mjög hart fram gagnvart framhaldsskólunum og žeir skornir mjög grimmt nišur.  Til aš setja kkr 900 framlagiš į hvern nemanda ķ samhengi, žį er framlag į veršlagi įrsins 2016 į hvern grunnskólanemanda um kkr 1“700.  Žessi skelfilega lįga tala, sem blasti viš sumariš 2013, stefndi öllu skólastarfi ķ voša, og engar raunhęfar įętlanir voru uppi um, hvernig unniš yrši śr žeirri stöšu."

Žessi hrikalega lżsing eftirmanns Teflón-Kötu į višskilnaši hennar viš embętti menntamįlarįšherra bendir til, aš hśn sé óhęfur stjórnandi.  Ekki einvöršungu skar hśn framhaldsskólana inn aš beini, svo aš starfsemi žeirra beiš tjón af, heldur var hśn svo sinnulaus um starf sitt, aš hśn lét undir höfuš leggjast aš gera įętlun um endurreisnina.  Öll sś vinna féll ķ skaut eftirmanns hennar ķ embętti, og hann hafši forgöngu um kerfisbreytingar, sem leggja munu grundvöll aš framhalds- og hįskólakerfi ķ fremstu röš og aš menntakerfi, sem eykur samkeppnishęfni žjóšfélagsins:

"Fjölmargar įstęšur liggja žvķ til grundvallar aš fara śr fjögurra įra framhaldsskólakerfi ķ žriggja įra kerfi.  Ljóst var, aš Ķsland var eina landiš innan OECD, žar sem 14 įr žurfti til aš undirbśa ungmenni fyrir hįskólanįm, en önnur lönd klįrušu žaš verkefni į 12 eša 13 įrum.  Ekki var hęgt aš vķkja sér undan žvķ aš breyta žessu, grķšarlegir hagsmunir eru undir fyrir žjóšarbśiš allt, og Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur metiš žaš svo, aš žjóšarframleišslan muni verša hęrri sem nemur 14-17 miökr/įr vegna žessarar breytingar.  Rķkissjóšur mun žar af leišandi fį ķ sinn hlut um 5-7 miakr/įr ķ auknar skatttekjur, og munar um minna."

Illugi gat ekki vikizt undan skyldum sķnum sem menntamįlarįšherra til aš auka skilvirkni framhaldsskólanna, um leiš og hann skaut traustum fótum undir umbętur meš mjög auknum fjįrframlögum śr rķkissjóši.  Teflón-Kata įtti hins vegar ķ engum erfišleikum meš žaš.  Hennar ašferš er aš stinga hausnum ķ sandinn, ef hana grunar, aš krefjandi verkefni sé handan viš horniš: 

"Žaš, sem ég ekki sé, žaš er ekki fyrir hendi."

"Til višbótar žvķ fjįrmagni, sem mun bętast viš framlög į hvern nemanda vegna styttingarinnar, žį liggur nś fyrir ķ samžykktri įętlun um rķkisfjįrmįl til įrsins 2021 įkvöršun um aš auka framlög til framhaldsskólans um miakr 2,6 į žeim tķma, sem įętlunin nęr til. 

Žar meš mun framlag į hvern nemanda aukast śr rśmum kkr 900 ķ um kkr 1“570 įriš 2021, og svigrśm er til enn frekari hękkana, ef vilji stendur til slķks. 

Žetta mun gjörbreyta öllu starfi framhaldsskólanna, möguleikum žeirra til aš sinna hverjum nemanda meš fullnęgjandi hętti og tryggja, aš menntun ungmenna į Ķslandi sé jafngóš žvķ, sem bezt gerist ķ žeim löndum, sem viš viljum bera okkur saman viš um lķfskjör."

Ofan į sveltigildi Teflón-Kötu er Illugi bśinn aš bęta kkr 670 eša 74 % sem framlagi rķkisins per nemanda į įri aš raunvirši.  Žį veršur žetta framlag hęrra en allra hinna Noršurlandanna, nema Noregs, og 42 % hęrra en mešaltal OECD var įriš 2012.  Ef svo fer fram sem horfir um žróun efnahagsmįla, veršur framlag rķkisins į Ķslandi hiš hęsta į Noršurlöndunum įriš 2021. Er žaš vel aš verki veriš hjį Illuga og rķkisstjórninni, sem hann sat ķ 2013-2016. 

Įtak er naušsynlegt į žessu kjörtķmabili ķ fjįrmögnun hįskólanna, svo aš góšur menntunargrunnur beri hįmarks įvöxt.  Illu heilli stöšvaši Teflón-Kata, įsamt öšrum afturhaldsöflum ķ blóra viš vilja stśdenta, framgang frumvarps Illuga um fjįrhagslegt stušningskerfi viš stśdenta ķ lok sķšasta žings haustiš 2016.  Frumvarpiš innihélt fjįrhagslega hvata fyrir stśdenta til aš standa sig ķ nįmi og ljśka žvķ įn tafa.  Umbętur Illuga beinast allar aš aukinni framleišni og auknum gęšum, en skilvirkni er eitur ķ beinum Teflón-Kötu. Žar situr aumingjavęšingin ķ fyrirrśmi, enda žjónar slķkt flokkshagsmunum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs.  Stórskuldugir eilķfšarstśdentar, sem aldrei verša borgunarmenn himinhįrra skulda viš LĶN, eru hennar menn. 

Mjög jįkvętt teikn viš ķslenzka žjóšfélagiš er atvinnužįtttaka ungmenna į aldrinum 15-29 įra.  Į mešal ašildarrķkja OECD er hśn mest į Ķslandi eša um 78 %. Ašgeršarleysi og atvinnuleysi ungmenna er ķ mörgum löndum stórfellt žjóšfélagslegt og efnahagslegt vandamįl.

Ķ Svišsljósi Björns Jóhanns Björnssonar ķ Morgunblašinu, 13. október 2016, stendur žetta ķ upphafi greinarinnar:

"Atvinnužįtttaka ungmenna hvergi meiri":

"Samkvęmt nżrri skżrslu frį OECD, Efnahags- og framfarastofnuninni, viršast ķslenzk ungmenni bśa viš mun betri ašstęšur en [ungmenni] ķ öšrum löndum.  Žannig er atvinnužįtttaka 15-29 įra um 80 % hér į landi, en hlutfalliš er 2 % ķ Grikklandi og 28 %-37 % į Ķtalķu, Spįni og Portśgal."

Aš Ķsland skuli fį hęstu einkunn innan OECD fyrir atvinnutękifęri til handa ungmennum, er einhver žżšingarmesta umsögn, sem ķslenzka žjóšfélagiš getur fengiš, og vitnar um heilbrigši žess, fólks, atvinnulķfs og stjórnarfars, hvaš sem śrtöluröddum nišurrifsaflanna lķšur.  Żmsar śrtöluraddir telja ķslenzka samfélagiš of lķtiš til aš geta stašizt sjįlfstętt.  Af 35 rķkjum OECD ķ žessum samanburši er mešaltališ rśmlega 50 % atvinnužįtttaka ungmenna.  Til hvers aš vera stór eša hluti af stóru rķkjasambandi, ef žaš žżšir mun verri ašstęšur og fęrri atvinnutękifęri fyrir nżja kynslóš ?

Žessu tengd eru lķfslķkur, sem eru einna hęstar į Ķslandi innan OECD, svo og lķfsįnęgjan, sem fęr 7,5 af 10,0 į Ķslandi. 

Aš lokum skal birta hér upplżsingar um fįtękt innan OECD, sem sżna svart į hvķtu, aš jöfnušur er tiltölulega mikill į Ķslandi, enda er menntakerfi, eins og hiš ķslenzka, öflugasta jöfnunartękiš:

"Žegar tölur um fįtękt eru skošašar, er hlutfall ungmenna einna hęst ķ flestum rķkjum, einkum žar sem ungmenni fara fyrr aš heiman.  Į Ķslandi er hlutfall ungmenna, sem teljast bśa viš fįtękt, rśm 5 %.  Um 3 % eldri borgara į Ķslandi bśa viš fįtękt samkvęmt OECD.  Eru žęr tölur frį įrinu 2014.

Athygli vekur, aš 25 % ungmenna (16-29 įra) ķ Bandarķkjunum bśa viš fįtękt, um 24 % ķ Danmörku, 23 % ķ Noregi og tęp 20 % ķ Svķžjóš.  Hvaš Noršurlöndin varšar, er ķ skżrslunni sérstaklega bent į, aš ungt fólk flytji fyrr śr foreldrahśsum en vķšast annars stašar."

Ķslendingar geta veriš stoltir af žjóšfélagi sķnu varšandi ašbśnaš ungmenna og tękifęri žeirra til nįms og starfa.  Žaš er žó vissulega hęgt aš gera betur. Višskilnašur frįfarandi rķkisstjórnar er glęsilegur ķ žessum efnum, en hvort nż rķkisstjórn hefur vit į žvķ aš beina kröftunum ķ rétta įtt, ž.e. žangaš, sem mestu varšar aš nį frįbęrum įrangri śt frį sanngirnissjónarmišum og fjįrhagslegum įvinningi samfélagsins er önnur saga.  Žaš er lķka undir hęlinn lagt, hvort hśn ratar rétta braut aš įkvöršunarstaš eša žvęlist bara fyrir framförum.  Sporin hręša.

 

 

 


Vinstriš slegiš śt af laginu

Hvarvetna um heim hallar į vinstri menn ķ kosningum til žjóšžinga og ķ embętti žjóšhöfšingja.  Stundaglas vinstri manna er aš tęmast, enda er ferill žeirra ömurlegur ķ sögulegu samhengi.  Žaš flęšir um žessar mundir hratt undan žeim. 

Nżjustu dęmin eru frį Ķslandi og Bandarķkjunum, BNA. Į Ķslandi var mynduš vinstri blokk fyrir kosningar meš bramli og brauki, sem kjósendur  sķšan höfnušu sem misheppnušu tiltęki.  Ķ BNA unnu repśblikanar, sem į 20. og 21. öldinni hafa yfirleitt veriš taldir vera hęgra megin viš demókrata,  meirihluta ķ bįšum žingdeildum, og frambjóšandi žeirra til forsetaembęttisins vann kosningarnar, žótt hann tapaši ķ flestum skošanakönnunum og vęri "underdog-tapari" ķ umsögnum flestra fréttastofanna og meira eša minna óalandi og óferjandi ķ munni flestra įlitsgjafanna.  "Elķtan" į öllum svišum, sem borin er uppi af "Wall Street", hefur demókrata ķ vasanum og hiršir lķtt um hagsmuni almśgans, mįtti lśta ķ gras og sleikir nś sįr sķn, urrandi ill, eins og Samfylkingin į Ķslandi, sem kjósendur sżndu rauša spjaldiš og fékk ašeins einn kjördęmakjörinn žingmann 29. október 2016, žótt 2 ašrir flytu į fjörur Alžingis sem hvert annaš strandgóss. Fyrrverandi varaformašur žeirra er nś komin ķ embętti hjį samtökum fjįrmįlafyrirtękja.

Žó aš blekbóndi sé ekki stjórnmįlafręšingur, tekur hann sér Bessaleyfi og skżrir stefnu og sigur Donalds Trumps žannig, aš hśn miši öll aš žvķ aš endurreisa framleišslukerfi Bandarķkjanna, BNA, išnašinn, og skapa žannig grundvöll nżrra, vel launašra og gefandi starfa, draga žannig śr atvinnuleysi bandarķskra rķkisborgara, svo aš bandarķski Mešal-Jóninn sjįi aftur fjölgun dollara į launasešli sķnum eftir 40 įra hlé į žvķ ķ raundölum tališ. 

Ķ žessu ljósi ber aš lķta į afstöšu Donalds til ólöglegra innflytjenda ķ landinu og rįša hans til aš stemma stigu viš innflęši fólks yfir landamęrin.  Frķverzlunarsamninga hefur hann sömuleišis gagnrżnt, žvķ aš ódżr innflutningur hefur ógnaš framleišslustörfum ķ BNA og haldiš launum nišri ķ slķkum geirum. 

Hatur spįkaupmanna, sem kenndir eru viš veršbréfahöllina į "Wall Street", į Donald Trump,  mį skżra meš žvķ, aš stefna hans miši aš žvķ, aš aukinn hluti veršmętasköpunar bandarķska hagkerfisins lendi ķ vasa launžeganna.  Aukinn launakostnašur fyrirtękjanna dregur aš öšru jöfnu śr hagnaši žeirra, og žį minnka aršgreišslur til fyrirtękjanna, og pappķrssnatarnir į "Wall Street" hafa žį minna upp śr krafsinu.  Kosningasigur Trumps og Repśblikanaflokksins og įtökin ķ kosningabarįttunni verša vel skiljanleg ķ žessu ljósi, en žeir, sem kenna sig viš fręšiheitiš Stjórnmįlafręši į Ķslandi hafa ekki boriš viš aš setja stöšu mįla ķ žetta samhengi, heldur fjargvišrazt einfeldningslega śt af einstökum atrišum, aš žvķ er viršist vegna andśšar og/eša samśšar meš persónum og leikendum.  Veršur ekki séš til hvers slķk "fręšimennska" er eiginlega nżt.

 Stjórnmįlaflokkar, sem stašsetja sjįlfa sig vinstra megin viš mišju ķ stjórnmįlum, žó aš sś mišja sé breytileg frį einu landi til annars, og breytist lķka ķ tķma, eins og Bandarķkin eru skżrt dęmi um, eru ķ hugmyndafręšilegri ślfakreppu, sem kemur fram ķ kosningaósigrum um vķša veröld.  Vinstri menn į Ķslandi, sem 29. október 2016 töpušu kosningum til Alžingis, žegar žeir töldu sér sigurinn vķsan vegna  skošanakannana, sem vitaš er nś, t.d. eftir bandarķsku kosningarnar, aš er lķtiš aš marka, og er ķ sumum tilvikum hrein "manipślasjón", ž.e. misnotkun ķ žvķ augnamiši aš afvegaleiša kjósendur. 

Rķkisstjórn Siguršar Inga, vinsęls og vel metins dżralęknis af Sušurlandi, féll aš vķsu, en tilburšir Pķrata til aš mynda vinstri stjórn fyrir kosningar reyndust alls ekki falla meirihluta kjósenda ķ geš.  Svikabrigzl sjóręningjadrottningarinnar eftir kosningar ķ garš žeirra (BF), sem žįšu boš hennar um myndun sżndarrķkisstjórnar, sem aldrei varš barn ķ brók, hljóma eins og spangól kjölturakka. Įšur lżsti hśn žvķ yfir, aš Pķratar vildu ekki setjast ķ rķkisstjórn, en nś vilja žeir ķ rķkisstjórn meš Teflon-Kötu.  Hringlandahįtturinn rķšur ekki viš einteyming į žeim bęnum.  Tilburšir til stjórnarmyndunar meš žessu tętingsliši į vinstri kantinum eru einber tķmasóun. 

Aumkvunarveršar tilraunir vinstri flokkanna til stefnumörkunar eru allar reistar į sandi vanžekkingar og/eša rangtślkunar į stašreyndum.  Meš žvķ aš sigla undir fölsku flaggi komast žeir einatt til valda og žį bregst ekki, aš žeir nota völdin til aš hrinda óvinsęlli sérvizku sinni ķ framkvęmd. Sem dęmi mį taka hundakśnstir talsmanna vinstri flokkanna, er žeir fiskušu ķ gruggugu vatni jöfnunar tekna og eigna ķ landinu fyrir kosningar til aš fį įtyllu til skattahękkana eftir kosningar:

Teflon-Kata, formašur VG, lapti eins og vel strokinn köttur upp śr Kjarnanum og Fréttablašinu į sķšustu dögum sķšasta žings, žar sem hśn reyndi aš gera dreifingu fjįrmagnstekna og launatekna tortryggilega.  Svandķs Svavarsdóttir, SS, illyrtur og hugmyndasnaušur sameignarsinni, bętir jafnan um betur til aš falla samt ekki ķ skugga Teflon-Kötu, enda er hśn meira ķ ętt viš broddgölt įferšar en Teflon-Kata, og sagši į žingi af žessu tilefni, aš barįttan į Ķslandi stęši nś um žaš, hvort lķtill hópur eigi aš taka til sķn miklu meira en ašrir og klykkti svo śt žannig:

"Hvort śtgeršarašallinn og Panama-yfirstéttin eigi įfram aš efnast meira į kostnaš hinna.  Viš sjįum žaš į hverjum einasta degi, aš hinir rķku verša rķkari, og misskipting er aš aukast dag frį degi."

Žessi tilvitnun ķ Alžingismanninn SS er groddaleg blanda hįlfkvešinna vķsna og ósanninda ķ anda stéttastrķšs upp į gamla móšinn.  SS viršist vera genetķsk afęta. Téšum žingmanni hentar afar illa aš fara meš rétt mįl, enda helgar tilgangurinn mešališ hjį ómerkilegum stjórnmįlamönnum. ("Der Erfolg berechtigt den Mittel" var mottó annarra einręšisafla, sem sölsušu undir sig rķkisstjórnarvald ķ veiku  Weimar-lżšveldi eftir žingkosningar ķ janśar 1933.)

Gunnar Jörgen Viggósson gerši ašdróttanir Teflon-Kötu į žingi um aukna misskiptingu tekna og eigna aš umręšuefni ķ pistli, sem hann fékk birtan į Stundinni fyrir kosningar 29.10.2016. 

Hann hrekur allan vašalinn ķ Teflon-Kötu og endar pistilinn žannig:

"Meirihluti žeirra fullyršinga, sem Katrķn Jakobsdóttir hafši eftir Fréttablašinu ķ gęr į Alžingi voru rangar.  Į undanförnum įrum hefur žróunin ekki veriš sś, aš 2 tekjuhęstu tekjutķundir fįi greiddan stęrri hlut af launum landsmanna.  Sömu tekjutķundir fengu ekki 2 krónur af 3 af aukningu launatekna, og aukning launatekna nam ekki miakr 200 į milli įranna 2013 og 2015."

Teflon-Kata fęr hér falleinkunn fyrir slęleg vinnubrögš og skįldskap, žar sem hśn vešur aš óathugušu mįli upp ķ ręšupślt Alžingis og slęr um sig meš upplżsingum frį fjölmišli įn žess aš kynna sér sannleiksgildiš.  Žaš litla, sem hśn kom ķ verk ķ rįšherratķš sinni, var reyndar žessu markinu brennt aš standast illa gagnrżni, t.d. frumvarp hennar um lįnsfé til stśdenta erlendis įn greiningar į lįnsfjįržörf ķ hverju landi. 

Hvaš hefur Óšinn aš skrifa um žetta ķ greininni, "Vopnabśr vinstrimanna er tómt"

ķ Višskiptablašinu, 13. október 2016 ?: 

"Tekjujöfnušur eftir skatta er mestur į Ķslandi af rķkjum OECD, var žaš ķ tķš sķšustu rķkisstjórnar [Jóhönnu Siguršardóttur] og er enn. Samkvęmt GINI stušlinum hefur heldur dregiš saman meš tekjuhįum og tekjulįgum sķšastlišin įr, og var stušullinn 0,4 stigum lęgri (meiri jöfnušur) įriš 2015 en viš lok sķšasta kjörtķmabils.

Einnig er hęgt aš skoša žróun eigin fjįr einstaklinga sķšustu įr, en eigiš fé er ķ einföldu mįli eignir aš frįdregnum skuldum.  Eigiš fé einstaklinga į Ķslandi hefur aukizt verulega frį įrinu 2010, žegar žaš var ķ lįgmarki eftir fall bankanna.  Alls nemur aukning eigin fjįr einstaklinga miökr 1“384,3, sem er 88 % aukning į milli įranna 2010 og 2015. 

Hlutfallslega hefur staša einstęšra foreldra og hjóna meš börn batnaš mest.  Įriš 2010 var eiginfjįrstaša einstęšra foreldra neikvęš um miakr 6,0, en var ķ įrslok 2015 jįkvęš um miakr 69,4.  Eiginfjįrstaša hjóna meš börn hefur batnaš um 184 % og fariš śr miökr 184,8 ķ miakr 524,3.  Til samanburšar hefur eiginfjįrstaša hjóna įn barna batnaš um 60 % į tķmabilinu."

Žessar tölur sżna, svo aš ekki veršur um villzt, aš eignastaša hinna lakar settu ķ žjóšfélaginu hefur tekiš stakkaskiptum į fįeinum įrum, og žvert ofan ķ getsakir žeirra tveggja sameignarsinnušu og žó ólķku kvenna, sem vitnaš var til hér aš ofan, žį hefur hagur hinna lakast settu skįnaš hlutfallslega mest, sem hefur haft jįkvęš įhrif į jöfnušinn.  Žęr hafa žannig bįšar oršiš berar aš gaspri um mįl, sem hvorug žeirra hefur žó meiri įhuga į en svo, aš hvorki formašur VG né formašur žingflokks hennar nennir aš kynna sér mįliš.  Žar er hinum rįšandi öflum rétttrśnašarsafnašarins rétt lżst. Žau vaša į sśšum.

Óšinn heldur įfram:  

"Hinir efnušustu eru vissulega aš auka verulega viš eignir sķnar ķ krónum tališ, en hlutfallslega hefur hagur allra annarra batnaš meira en žeirra.  Sést žetta til aš mynda į žvķ, aš įriš 2010 įtti efnamesta tķundin um 86 % af heildareiginfé landsmanna, en įriš 2015 var hlutfalliš komiš nišur ķ um 64 %."

Sś spurning vaknar, hvort žaš sé hlutverk rķkisvaldsins aš amast viš žvķ, aš einhverjum vegni fjįrhagslega betur en öšrum ?  Ef féš er heišarlega fengiš, žį hefur sjaldnast nokkur skašast į velgengni annars.  Oft er um aš ręša hįskólafólk, sem hefur aušgazt af menntun sinni og sérfręšižekkingu, t.d. lęknar, lögfręšingar, verkfręšingar og višskiptafręšingar, svo aš ekki sé nś minnzt į eftirsótta skipsstjórnendur og flugstjóra.  Žaš er einmitt hin eftirsóknarverša žjóšfélagslega afleišing menntunar, aš hśn eykur s.k. žjóšfélagslegan hreyfanleika, ž.e. tilfęrslu fólks į milli stétta og tekjuhópa.  Žessi žjóšfélagslegi hreyfanleiki eftir launastiganum er óvķša meiri en į Ķslandi, og hann er miklu eftirsóknarveršara og heilbrigšara žjóšfélagseinkenni en tekju- og/eša eignajöfnušur, sem dregur dįm af rķkisvęddu rįni, dregur śr hagvexti og minnkar eša dregur śr vexti skattstofnanna.  Meš öšrum oršum į rķkisvaldiš aš leggja meiri įherzlu į jöfnun tękifęra en jöfnun tekna og/eša eigna, sem rķkiš gerir einatt meš ranglįtri skattheimtu.  Žaš orkar mjög tvķmęlis aš mismuna žegnunum meš misharšri skattheimtu og žannig draga śr hvatanum til aš sękja sér menntun eša öšruvķsi aš leggja haršar aš sér viš tekjuöflun og eignamyndun. 

"Nęr hvernig sem į žaš er litiš, hefur jöfnušur veriš aš aukast sķšustu įr, og er allt tal um annaš ķ bezta falli į misskilningi byggt.  Hitt er svo annaš, aš jöfnušur į ekki aš vera sérstakt markmiš ķ sjįlfu sér.  Ašalatrišiš er žaš, hvort almenn velsęld sé aš aukast eša minnka.  Žaš, aš nįgranni Óšins eigi meira ķ dag en ķ gęr, hefur ekkert meš žaš aš gera, hvort hagur Óšins sjįlfs hafi vęnkazt eša ekki."

Žarna drepur Óšinn į žjóšfélagslega meinsemd, sem er metingur nįgranna, kunningja eša stétta um lķfskjör.  Žetta kom sķšast fram, žegar Kjararįš kvaš upp śrskurš um laun Alžingismanna.  Žegar betur var aš gįš, fylgdi Kjararįš bara žróun launavķsitölu, žó aš stökkiš vęri hįtt, en žau hafa veriš tiltölulega fį.  Verkalżšsforingjar réšust aš Kjararįši fyrir žennan śrskurš, og fór forseti ASĶ žar fremstur.  Žaš hefur veriš upplżst, aš hann sé į hęrri launum en Alžingismenn verša eftir téšan śrskurš.  Er žaš ešlilegt ?  Nei, žaš er ekkert vit ķ žvķ, aš verkalżšsforingi sé į margföldum launum sinna félagsmanna og į hęrri launum en žeir/žau, sem setja eiga žjóšinni allri lög, og sjįi svo ekki sóma sinn ķ žvķ aš halda žverrifunni saman, žegar öšrum er dęmd leišrétting launa sinna. 

Į Ķslandi eru heimilin aš fį rķflega sinn skerf af batnandi hag fyrirtękja og hins opinbera.  Žaš er ekki svo alls stašar.  Ķ Bandarķkjunum hafa t.d. mišlungstekjur hvķtra karla, mišgildi launatekna žeirra, "median white male earnings", fremur lękkaš aš raungildi ķ 40 įr, ž.e. frį 8. įratuginum, raungildi tekna vel ofan mišgildis hafa žó hękkaš, en nešan mišgildis lękkaš.  Žetta er algerlega óešlileg launažróun, og óįnęgjan brauzt śt meš sigri "utangaršsmanns" ķ forkosningum repśblikana og sķšar sigri hans ķ kosningunum 8. nóvember 2016, žar sem hann fékk yfir 300 kjörmenn, aš kjörmönnum Michigan meštöldum, sem vafi leikur um į žessari stundu, af 528, meš sigri ķ um 70 % rķkjanna, meirihluta flokks hans ķ bįšum žingdeildumm og nś eru um 70 % rķkisstjóranna repśblikanar.  Žótt Donald Trump hafi e.t.v. ekki fengiš fleiri atkvęši en Mitt Romney 2012, žį fékk Hillary Clinton mun fęrri atkvęši, um 6 milljónum, en Barack Obama žį, og žetta er žess vegna einn versti ósigur demókrata ķ manna minnum į landsvķsu, žótt halda beri til haga, aš žeir fengu fleiri atkvęši alls en repśblikanar ķ forsetakosningunum, af žvķ aš stušningur er mikill viš žį ķ fjölmennustu rķkjunum, New York rķki og Kalifornķu.  Slķkt nżtist ekkert ķ kjörmannakerfi BNA.

Įfram skal vitna ķ Óšin:

"Ķ žessu ljósi er vert aš benda į, aš rįšstöfunartekjur heimila [į Ķslandi] jukust įriš 2015 um 10,8 % frį fyrra įri.  Rįšstöfunartekjur į mann jukust um 9,6 % į milli įra, og kaupmįttur rįšstöfunartekna į mann jókst um 7,9 %.  Žį jukust heildartekjur heimila um 9,5 % į milli įranna 2014 og 2015."

Hér er um einstęšar tölur aš ręša ķ sögulegu samhengi į Ķslandi, og į seinni įrum finnst svo hröš kaupmįttaraukning vart annars stašar į Vesturlöndum.  Ķslendingar eru žess vegna įn nokkurs vafa "į réttri leiš", enda hafa vinstri flokkarnir engan höggstaš fundiš į efnahagsstjórnuninni 2013-2016. 

Žaš er fullkomiš vindhögg hjį žeim aš reyna aš gera sér mat śr tekju- eša eignadreifingunni į Ķslandi.  Hśn er nįnast hvergi jafnari en hér, og alžjóšlegir rįšgjafar hafa bent į, aš jafnari tekjudreifing geti oršiš skašleg fyrir samfélagiš, žvķ aš ķ tekjumuni felist hvati til aš komast ķ hęrra tekjužrep.  Žvķ fleiri leišir sem einstaklingarnir hafa til slķks, žeim mun betra.  Žaš er jafnframt kunnara en frį žurfi aš segja, aš hį sérfręšingslaun eru stór žįttur ķ samkeppnishęfni landa um fólk meš veršmęta alžjóšlega žekkingu fyrir stofnanir og fyrirtęki.  Sķšast sannašist žaš įžreifanlega eftir lęknaverkfalliš į Ķslandi 2015, žó aš nokkrir ķslenzkir lęknar į erlendri grundu bķši bęttrar og langžrįšrar vinnuašstöšu į Landspķtalanum.     

 


Umferšaröngžveiti ķ boši sérvitringa

Ef ekkert veršur aš gert, sem aš kvešur ķ gatnakerfi höfušborgarinnar, žį stefnir ķ žreföldun feršatķma žar į įlagstķmum m.v. feršatķmann įriš 2007, sem žó var ęrinn. Aš 7 įrum lišnum, įriš 2023, mun žaš taka aš jafnaši eina klukkustund aš komast leišar sinnar į milli heimilis og vinnu og til baka, ef svo heldur fram sem horfir, sem tók aš jafnaši 21 mķn įriš 2007. 

Žetta er algerlega óvišunandi, hrikalega dżrt į formi tķmaeyšslu og eldsneytis og mun rżra loftgęši į höfušborgarsvęšinu til mikilla muna, žvķ aš vélarnar ganga megniš af žessum tķma kaldar ķ lausagangi viš ašstęšur, žar sem žęr sóta sig og menga mest. Ekki žarf aš oršlengja žaš, aš loftgęši eru daušans alvara, žvķ aš įrlega verša nokkur snemmbśin daušsföll af völdum mengunar andrśmslofts af völdum umferšar į höfušborgarsvęšinu, og vanlķšan margra eykst, žegar loftgęšin eru léleg.

Žaš er ekki nįttśrulögmįl, aš svona žurfi žetta aš vera, eins og er erlendis vegna fjölmennis, langra vegalengda, stilltara vešurfars og mengunar af öšrum völdum.  Žetta er heimatilbśiš vandamįl heimaalninga ķ vinstri meirihlutanum ķ Reykjavķk, žar sem vel aš merkja glęrir Pķratar hafa sameinazt hinum hefšbundnu raušlišum viš stjórnun borgarinnar įn žess, aš hśn hafi batnaš merkjanlega viš žaš. 

Af hugsjónaįstęšum neitar borgarstjórnarmeirihlutinn aš horfast ķ augu viš vandamįliš meš raunsęjum hętti, ž.e. meš žvķ aš auka flutningsgetu helztu umferšaręša ķ Reykjavķk į annatķmum, ž.e. hįmarksflutningsgetuna, en įkvaš žess ķ staš aš fara ķ strķš viš 78 % vegfarenda, sem kjósa aš fara ferša sinna ķ einkabķl.  Žetta strķš forręšishyggjunnar viš einkabķlinn hefur boriš žann įrangur, aš fękkaš hefur hlutfallslega ķ hópi vegfarenda ķ einkabķl um 9 %, en 87 % vegfarenda voru ķ einkabķlum fyrir 9 įrum, įriš 2007, ž.e. fękkun um 1 %/įr. 

Engu aš sķšur varš 6,5 % aukning umferšar ķ dęmigeršum talningasnišum Vegageršarinnar tķmabiliš janśar-október 2016 m.v. sama tķmabil 2015, og er umferšin žar nś 153“021 farartęki į sólarhring, sem er 9,5 % meira en įriš 2007. Aukningin stafar af erlendum feršamönnum, fjölgun bķla og rżmri fjįrhag landsmanna, žó aš borgarbśar séu skattlagšir upp ķ rjįfur af vinstri flokkunum, eins og žeim einum er lagiš.

  Vegfarendur voru spuršir um mešaltķmalengd sķna į leišinni frį heimili til vinnu, og var nišurstašan 14,0 mķn įriš 2016 og 10,5 mķn įriš 2007.  Į žessum grundvelli mį bśast viš hįlftķma ašra leiš eigi sķšar en įriš 2023 ķ boši meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur, sem ķ blóra viš Sjįlfstęšisflokkinn ķ minnihlutanum hefur sett framkvęmdastopp į allar meirihįttar fjįrfestingar ķ gatnakerfi Reykjavķkur meš samningi viš Vegageršina um fjįrframlög hennar til strętisvagnasamgangna į milli Reykjavķkur og hinna dreifšu byggša landsins.  Ótrślegt, en satt.  Vegir Dags eru aš sönnu órannsakanlegir. 

Ķ Morgunblašinu 8. nóvember 2016 birtist fréttin "Mikiš įlag į gatnakerfiš",

žar sem vištal var viš Ólaf Kristin Gušmundsson, umferšarsérfręšing og stjórnarmann ķ FĶB, Félagi ķslenskra bifreišaeigenda:

"Ólafur Kr. Gušmundsson segir, aš įstandiš į Vesturlandsvegi į įlagstķmum į morgnana gefi glögga mynd af žeim vanda, sem viš sé aš etja.  Žį nįi bķlaröšin išulega frį Grensįsvegi alla leiš upp aš Mosfellsbę.  Ķ bķlunum sé fólk į leiš ķ vinnu og skóla.

""Miklabrautin annar bara um 60 % af umferšinni meš góšu móti.  Žaš er vegna umferšarljósanna.  Žaš eina, sem dugir er aš setja mislęg gatnamót viš öll helztu gatnamótin į Miklubraut og viš Sębraut lķka", segir Ólafur. 

Hann segir, aš setja žurfi mislęg gatnamót į öllum gatnamótum Miklubrautar, viš Grensįsveg, Hįaleitisbraut, Kringlumżrarbraut og Lönguhlķš.

"Žessi framkvęmd var į ašalskipulagi, en nś er bśiš aš henda henni śt", segir Ólafur.  Hann segir, aš žaš sama eigi viš um Sębrautina.  Žar séu fjölmörg ljós, sem tefji umferšina, og į annatķmum seinni part dags myndist bķlaröš frį mišborginni alla leiš austur aš Reykjanesbraut.  Umferšin komi ķ gusum vegna ljósanna, og žess į milli sé brautin tóm."

Meš mislęgu gatnamótunum, sem umferšarsérfręšingurinn nefnir, mį a.m.k. tvöfalda nśverandi snuršulausa flutningsgetu Miklubrautar og žannig vinna góšan tķma unz Sundabrśin kemst ķ gagniš. Žaš er ekki til neins fyrir sérvitringana ķ meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur aš stinga hausnum ķ sandinn aš hętti strśtsins og neita aš horfast ķ augu viš višfangsefni borgar og Vegageršar, sem er aš greiša śr umferšaröngžveitinu ķ Reykjavķk og nęrsveitum meš žvķ aš setja mislęg gatnamót į helztu umferšaręšar, fyrst inn į Ašalskipulag, sķšan ķ forhönnun og deiliskipulag og aš lokum ķ verkhönnun į vegum Vegageršarinnar, og vinna žetta skipulega, hratt og fumlaust. 

Žaš er žó vķšar pottur brotinn en hjį garminum honum Degi, žvķ aš Vegageršin er meš "mörg svķn į skóginum" vegna fjįrsveltis frį įrinu 2011.  Slķkum sparnašarrįšstöfunum rķkissjóšs mį lķkja viš "aš mķga ķ skóinn sinn", og sannast žar enn, aš dżrt er aš vera fįtękur.  Hér fer į eftir lżsing śr fréttaskżringu Morgunblašsins, 22. september 2016:

"Nżjar tölur sżna, aš vetrarumferš į leišinni į milli Gullfoss og Geysis hefur į 5 įrum aukizt um 185 %.

Ólafur Kr. Gušmundsson, sem er tęknistjóri EuroRAP į Ķslandi, sem er vegamatsįętlun fyrir öryggi vegakerfis į Ķslandi, er ómyrkur ķ mįli, žegar hann er inntur eftir stöšu vegakerfisins:

"Žaš er aš hruni komiš mjög vķša.  T.d. er vegurinn nišur į Hakiš viš Almannagjį žannig, aš hann er allur ķ holum, sprunginn og brotinn og allar yfirboršsmerkingar horfnar.  Vegurinn upp aš Gjįbakka er aš molna nišur, ekki sķzt austanmegin, og hann lifir vart sumariš.  Vegurinn į milli Gullfoss og Geysis er mjög illa farinn, siginn, risastórar holur og kantarnir aš gefa sig.  Žetta eru fjölfarnir feršamannavegir og ašeins 2 dęmi af fjölmörgum um įstandiš, eins og žaš er." 

Hann segir, aš žaš dugi engan veginn til aš leggja um miaISK 10 til kerfisins į įri. 

"Viš žurfum aš komast ķ rķflega miaISK 20 į įri, sem er tvöföldun frį žvķ, sem nś er.  Viš vorum aš eyša um 2,5 % af VLF ķ vegakerfiš fyrir hrun.  Nś erum viš aš verja um 1 %, og žaš er einfaldlega allt of lķtiš.  Žetta birtist t.d. ķ žvķ, aš hlutfall erlendra feršamanna ķ hópi alvarlega slasašra og lįtinna hefur hękkaš stöšugt.  Žaš var 12 % įriš 2014 og er nś komiš ķ 23 %, žaš sem af er žessu įri [2016].""

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žetta mat og rįšleggingu umferšar-og vegasérfręšingsins.  Nś er variš śr rķkissjóši um miaISK 25 til Vegageršarinnar, en sś upphęš dreifist į ólķka liši, t.d. ferjusiglingar, og hśn žarf aš hękka um aš lįgmarki 10 miaISK/įr til vegavišhalds einvöršungu, og heildarfjįrfestingar og rekstur vegakerfisins aš einkaframkvęmdum meštöldum aš nema um 50 miaISK/įr.   

 

 


Rįšandi öfl hlutu rįšningu

Bandarķkjamenn kusu žrišjudaginn 8. nóvember 2016 til forseta alrķkisins mann, sem helztu forkólfar repśblikanaflokksins og fyrrverandi forsetar į vegum žess flokks höfšu neitaš aš styšja.  Svo kölluš elķta Bandarķkjanna og annarra Vesturlanda vildi ekki sjį Donald Trump ķ Hvķta hśsinu. Žaš var vegna žess, aš žessi aušjöfur var ómešfęrilegur og ekki ķ vasa valdamikilla sérhagsmunahópa. Donald J. Trump var ekki til sölu. Ekki žarf aš hafa mörg orš um fréttastofur og įlitsgjafa ķ žessu sambandi.  Žar er rķkjandi vķšast hvar vinstri slagsķša og ósvķfnin og hrokinn nęg til, aš ekki er reynt aš draga fjöšur yfir svo ófagmannlega starfshętti. Į "The New York Times" hefur śtgefandinn nś séš aš sér og sent afsökunarbréf til įskrifenda og lofaš žar bót og betrun.  Hvenęr skyldi skylduįskrifendum RŚV berast afsökunarbeišni frį Śtvarpsrįši vegna hlutdręgs fréttaflutnings af atburšum, mönnum og mįlefnum, innanlands og utan ?  Ķ tilviki nżafstašinna kosninga ķ Bandarķkjunum hefur keyrt um žverbak į RŚV og fréttastofan sett nżtt met ķ ófaglegri umfjöllun, sem er lituš af persónulegum višhorfum fréttamanna og valinna įlitsgjafa žeirra, sem hunza gjörsamlega hugtakiš hlutlęgni, eins og žeir eigi fjölmišilinn sjįlfir.

Mišvikudagsśtgįfa Morgunblašsins, daginn eftir, var enn undir įhrifum stjórnmįlafręšinga og fréttastofa, sem lagt höfšu allt sitt traust į višhorfsmęlingar, sem lįtiš var ķ vešri vaka, aš meš 85 %-95 % öryggi ("confidence level") bentu til, aš frambjóšandi demókrata mundi bera sigur śr bżtum.  Jafnan var fariš meš tugguna um, aš Hillary Clinton (HC) nyti svo og svo mikils stušnings umfram frambjóšanda repśblikana ķ forsetakjörinu, oft meira en 5 %, žótt žetta vęru augljóslega villandi upplżsingar, žvķ aš 538 kjörmenn allra rķkjanna velja forseta og til aš fį stušning žeirra allra dugar ķ flestum tilvikum aš fį meirihluta greiddra atkvęša, og HC naut stušnings drjśgs meirihluta ķ fjölmennustu rķkjunum. Žess vegna endaši hśn meš fleiri atkvęši ķ heild, en fęrri kjörmenn.

Žaš var mikiš fimbulfambaš į fréttastofum og į mešal įlitsgjafa um meiri stušning rómansks fólks viš HC, en žessir ašilar hefšu įtt aš staldra viš könnun, sem sżndi Donald J. Trump (DJT) meš meirihluta į mešal kažólskra, og reyndar einnig į mešal evangelķskra.  Fréttum, sem vilhallar fréttastofur mįtu ķ hag repśblķkananum, var einfaldlega ekki hampaš.  Į fréttastofum er vitaš, aš fréttaflutningur getur veriš skošanamyndandi, og demókratar ķ Bandarķkjunum, sem rįša yfir flestum fjölmišlum og fréttastofum ķ BNA, hafa išulega unniš dyggilega ķ žįgu mįlstašarins, žó aš žeir žar meš hafi gert sig seka um žöggun og aš žegja óžęgilegar stašreyndir ķ hel. Kannast einhver viš žessa lżsingu śr heimahögunum ?  Vinstri slagsķša į fréttastofum rķšur ekki viš einteyming. 

Žótt undarlega hljómi ķ Evrópu, žį mį ętla, aš flestir Bandarķkjamenn séu žeirrar skošunar nś, aš "litli mašurinn", sem śtblįsinn stjórnmįlafręšiprófessor viš HĶ kallar "taparann", hrósi nś happi ķ BNA yfir žvķ, aš aušjöfurinn, aušvaldsseggurinn Donald J. Trump, skyldi bera sigur śr bżtum ķ nżafstöšnum forsetakosningum ķ Bandarķkjunum. 

Žaš er m.a. vegna žess, aš hann var algerlega upp į kant viš kerfiš, "The Establishment", hin rįšandi öfl alls stašar ķ žjóšfélaginu, sem mótaš hafa umręšuna, rįšiš feršinni, sett fram og variš "rétttrśnašarstefnu" fjįrmagnsins į "Wall Street", sem svęlt hefur undir sig samfélagiš į kostnaš hins vinnandi manns, sem vill geta aflaš sér og sķnum tekna į heišarlegan hįtt og gat žaš, žar til hann var ręndur lķfsvišurvęrinu meš žvķ aš flytja framleišsluna į ódżrari staši. 

Meirihluta Bandarķkjamanna žykir lķklega, sem "landi tękifęranna-Gušs eigin landi" hafi veriš ręnt ķ dagsbirtu rétt framan viš nefiš į žeim.  "Litli mašurinn", sem stjórnmįlafręšiprófessorinn Ólafur Ž. Haršarson, svo ósmekklega kallar "taparann", af žvķ aš hann missti starfiš sitt, veit, aš žaš er ekki hęgt aš kaupa Donald J. Trump.  Hiš sama varš hins vegar ekki sagt um mótherjann.  Hśn var undirlęgja fjįrmįlaaflanna. Žaš sżnir mįtt lżšręšisins ķ BNA, aš meirihluti kjósenda žar (žaš voru mun fleiri en HC og DJT ķ kjöri) skuli hafa žrek til aš andęfa žessu ofurvaldi.  HC hefur nś kennt yfirmanni FBI, Comey, um ósigur sinn.  Žaš er ódrengilegt, žvķ aš hann hélt augljóslega yfir henni hlķfiskildi, žó aš hśn hefši gerzt sek um athęfi, sem stofnaši öryggishagsmunum Bandarķkjanna ķ hęttu.  Žaš er sjaldgęft, aš tapari ķ forsetakjöri tilnefni blóraböggul fyrir sig.

Nś veršur vitnaš ķ 3 forystugreinar Morgunblašsins ķ kjölfar kosninganna og ķ Hjörleif Guttormsson, nįttśrufręšing og fyrrverandi išnašarrįšherra:

Forystugreinin "Loksins lokiš", 9. nóvember 2016:

"Fjölmišlar į Vesturlöndum eru langflestir yfirmannašir af vinstri sinnušum blašamönnum.  Hlutfalliš er allt annaš en almennt gerist ķ löndunum sjįlfum."

Almenningur į Vesturlöndum hefur gert sér grein fyrir žessu og sprautaš sig meš móteitri gegn einhliša og oft einfeldningslegum frįsögnum blašamanna af mönnum og mįlefnum.  Žaš er hęgt aš skynja vinnustašaleišann, sem fęšir af sér óįnęgju meš hlutskipti sitt, mikla gagnrżnisžörf į žjóšfélagiš vegna eigin stöšu og öfund gagnvart öllum, sem betur vegnar. 

Ķ forystugreininni, "Žaš óvęnta geršist", 10. nóvember 2016, stóš m.a. žetta:

"Kannanir helztu fyrirtękja į žessu sviši sögšu hana [Hillary] hafa 4 % - 7 % stiga forskot į andstęšinginn, utan viš öll vikmörk.  Örstutt var til kjördags og óįkvešnir fįir.  Į žaš var bent hér, aš žessar kannanir į landsvķsu segšu ekki allt.  Rķkin, žar sem minnstu munaši į milli frambjóšenda, segšu ašra sögu."

Vinnubrögš fyrirtękjanna, sem leggja fyrir sig aš leggja męlistiku į fylgi kjósenda viš fólk og flokka, sęta furšu, žvķ aš augljóslega įttu žau aš einbeita sér aš męlingum ķ vafarķkjunum, žvķ aš fylgi į landsvķsu skiptir engu mįli.  Allt fylgi umfram 50,01 % kjósenda fellur vķšast hvar dautt.  Žvķ veršur ekki trśaš, aš "fagfólkiš" hafi ekki gert sér grein fyrir žessu.  Var veriš aš afvegaleiša almenning og umheiminn meš žvķ aš gefa ķ skyn, aš HC hefši, žrįtt fyrir einkanetžjóna og fleiri "svķn į skóginum", byr ķ seglin ?

"Sérfręšingar sögšu, aš "latinos" bęru žungan hug til Trumps eftir glannaleg ummęli hans um innflytjendur (ólöglega) frį Mexikó og öšrum nįgrannarķkjum ķ sušri.  Śtgöngukannanir sżndu hins vegar, aš Trump fékk yfir 29 % atkvęša ķ žessum hópi, hęrra hlutfall en Romney ķ barįttunni viš Obama.

Ljóst žótti, aš Hillary hefši forskot į mešal kvenna.  Nś sżna fyrrnefndar athuganir, aš 53 % hvķtra kvenna kusu Trump, en ašeins 44 % žeirra Hillary. 

Żmsar mżtur kosninganna stóšust illa.  Oft er nefnt réttilega, aš Trump sé milljaršamęringur.  En fyrir liggur, aš demókratar eyddu margfalt hęrri fjįrhęšum ķ kosningarnar en Trump gerši.  Fullyrt var, aš fjöldafundir, sem Trump hélt meš tugžśsundum ķ hvert sinn, skilušu sér sjaldnast ķ kjörklefana.  Raunin varš önnur."

Demókratar viršast hafa rekiš lyga- og ófręgingarherferš į hendur Trump og reynt aš breiša yfir žaš, hversu veikur frambjóšandi HC ķ raun var, hvort sem hśn er meš Parkinson-veikina, sem kölluš var lungnabólga, ešur ei.  Veikleiki hennar lżsti sér t.d. ķ žvķ, hversu illa henni gekk aš viš aš yfirbuga hinn "róttęka" Sanders.  Aš meirihluti hvķtra kvenna skyldi hafna henni, kórónar getuleysiš.  Ķ örvęntingu sinni gripu demókratar til žess rįšs aš birta klśrt myndband og leiša fram konur, sem Trump įtti aš hafa "kįfaš" į.  Allt var žetta fremur klént og ekki eins krassandi og sögurnar af Bill, eiginmanni frambjóšandans og hjįlparhellu, en žessi įburšur leiddi óneitanlega hugann aš lęrlingnum ķ Hvķta hśsinu og Miss Jones. 

Nś vķkur sögunni aš rannsóknum į višhorfum fólks og atferlisrannsóknum, sem aušvitaš eru mikla lengra komnar en misheppnašar višhorfskannanir fyrir kosningarnar ķ BNA gefa til kynna.  Fyrirtękin, sem aš žeim stóšu, eru rśin trausti, enda viršast žau bara hafa veriš aš dreifa bošskap, sem žeim var žóknanlegur, svo aš ekki sé nś minnzt į garmana, įlitsgjafana:

"Einn af fréttamönnum sjónvarpsstöšvarinnar CBS sagši um kosninganóttina, aš ķ herbśšum Trumps hefši veriš stušzt viš rannsóknir brezks fyrirtękis aš nafni "Cambridge Analytica" og žaš hefši nokkurn veginn greint, hvernig landiš lęgi.

Ķ frétt ķ blašinu Chicago Tribune segir, aš Cambridge Analytica segist geta sagt fyrir um žaš, hvernig flestir kjósendur muni verja atkvęši sķnu meš žvķ aš greina margvķslegar upplżsingar um hvern kjósanda.  Ķ greininni segir, aš fyrirtękiš skoši 5 žśsund atriši um hvern og einn og keyri saman viš mörg hundruš žśsund persónuleika- og atferliskannanir til aš bera kennsl į milljónir kjósenda, sem lķtiš žurfi til aš telja į aš kjósa skjólstęšinga žess, ķ žessu tilviki Trump.  Segir fyrirtękiš, aš grundvallarmunur sé į žessu og algengustu ašferšunum, sem felast ķ aš nota lżšfręšileg gögn og keyra saman viš upplżsingar į borš viš įskriftir aš tķmaritum og ašild aš samtökum til aš įtta sig į pólitķskum tilhneigingum fólks."

"Now you are talking, man."  Žaš er aušvitaš bśiš aš žróa tękni fyrir kosningaherferšir, sem eru mun lengra komnar og nįkvęmari en skošanakannanir, sem okkur eru birtar.  Donald Trump viršist einfaldlega hafa variš fé sķnu mun betur en forrįšamenn kosningasjóša andstęšingsins.  Donald Trump hafši lag į aš koma sér ķ fréttirnar meš atferli sķnu og fékk žannig ókeypis auglżsingar.  Herfręši hans var śthugsuš, og hann sló gervallri "elķtunni" viš. Žaš hlęgir blekbónda óneitanlega, aš "elķtan" skilur ekki enn, aš hśn hefur oršiš aš athlęgi.

Hjörleifur Guttormsson įtti aš vanda góša grein ķ Morgunblašinu, og aš žessu sinni žann 10. nóvember 2016 um téšar kosningar, žar sem hann greinir stöšuna aš sķnum hętti ķ greininni:

"Bandarķsku kosningarnar snerust um afleišingar hnattvęšingar":

"Įstęšur stóryrtari umręšu nś en įšur eru margžęttar og endurspegla djśpstęšari klofning ķ bandarķsku samfélagi en dęmi eru um frį lokum Vķetnamstrķšsins.  Meginorsökin er aš margra mati nżfrjįlshyggja og hnattvęšing efnahagslķfsins, sem mjög var hert į meš frjįlsum fjįrmagnsflutningum fyrir aldarfjóršungi.  Verkafólk og millistéttir, sem uršu bjargįlna į eftirstrķšsįrunum, hafa mįtt žola ört dvķnandi tekjur og atvinnumissi į stórum svęšum žar vestra įn žess aš eiga sér öfluga mįlsvara.  Lengi vel voru demókratar ķ žvķ hlutverki, en ķ forsetatķš Bill Clintons eftir 1992 var žaš merki fellt, og forysta demókrata gekk til lišs viš peningaöflin į Wall Street."

Sé žetta rétt greining hjį Hjörleifi, sem vart žarf aš efast um, žį er ei kyn, žó aš keraldiš leki, ž.e. žó aš meirihluti rķkjanna og kjörmanna žeirra hafi hafnaš frś Clinton.  Stašan er žó skrżtin frį evrópsku sjónarhorni séš.  Aušjöfur tekur upp hanzkann fyrir lķtilmagnann og lofar aš berjast fyrir mįlstaš hans. Aušjöfurinn lofar aš fęra launamanninum aftur sjįlfsviršingu hans og vinnu meš žvķ aš byggja upp innviši landsins aš nżju og endurheimta störfin.  Aušjöfrinum er treyst til aš fįst viš hin geysivaldamiklu fjįrplógsöfl og rétta viš hag "litla mannsins".  Žetta er klassķsk uppskrift.  Hvorum megin skyldi sį meš horn, klaufir og hala halda sig ķ žessum hildarleik ? 

 

 


Vįbošar į bęši borš

Aš ofmetnast er daušasynd.  Ķslendingar hafa tilefni til aš lķta til baka yfir tķmabil sķšustu 8 įra meš velžóknun, enda hefur žjóšin į žessu tķmabili risiš śr öskustó eins og fuglinn Fönix.

Žjóšin varš aš standa į eigin fótum ķ hinni alžjóšlegu fjįrmįlakreppu, sem hįmarki nįši į Ķslandi ķ október 2008.  Žaš var lįn ķ ólįni, aš allar lįnalķnur lokušust og rotiš fjįrmįlakerfi hrundi til grunna.  Viš žurftum ekki einu sinni į aš halda lįnum frį Alžjóša gjaldeyrissjóšinum, sem žó voru tekin meš harmkvęlum og hįum vöxtum.  Žau hafa nś öll veriš endurgreidd og gott betur.  Nettó fjįrhagsstaša hins opinbera hefur ekki veriš betri frį žvķ ķ lok Heimsstyrjaldarinnar sķšari.  Žeim auši var sólundaš, svo aš Ķslendingar komust į vonarvöl og voru taldir veršskulda Marshall-ašstoš.  Žaš veršur engin Marshall-ašstoš ķ boši, ef illa tekst aš spila śr nśverandi góšu stöšu og sjóšum veršur sólundaš, eins og veruleg įstęša er til aš bera kvķšboga fyrir.

Nįttśruöflin eru virkari į Ķslandi en vķšast hvar og nįttśran er hér sķkvik.  Žaš į einnig viš um hafiš ķ kringum landiš, sem į sķšustu įrum hefur veriš aš hlżna og lķfrķki žess aš breytast samkvęmt žvķ.  Sunnudaginn 6. nóvember 2016 fengu landsmenn t.d. žęr ķskyggilegu fréttir frį sérfręšingum į žessu sviši, aš nś vęri svo komiš, aš lošnan veigraši sér viš aš ganga vestur meš Sušurströndinni til hrygninga vegna hlżsjįvar.

Ef žetta gengur eftir, mun žaš ekki ašeins hafa neikvęš įhrif į lošnuveiši innan ķslenzkrar fiskveišilögsögu, heldur lķka neikvęš įhrif į fęšuframboš žorskinum til vaxtar og višurvęris, žannig aš jafnvel yrši žorskveišibrestur ķ lögsögunni, og fleiri tegundir mundu kunna aš forša sér ķ kjölfariš. 

Sem betur fer eru žetta enn ašeins vangaveltur į rannsóknarstigi eša tilgįta um žaš, sem lķklegt er, aš gerist, ef svo fer fram sem horfir um hlżnun sjįvar.  Til mótvęgis žessari hlżnun af völdum vaxandi lofthita hlżtur aš koma um sinn brįšnun Noršurskautsķssins og Gręnlandsjökuls.  Er į mešan er.  Vķsindamenn eiga žakkir skildar fyrir aš upplżsa almenning um vķsbendingar, sem žeir komast į snošir um, žótt óžęgilegar séu. 

Žaš, sem varš Ķslendingum til bjargar ķ įšur nefndu hruni var, aš žeir stóšu į rétti sķnum sem fullvalda žjóš og neitušu aš lįta Breta og Hollendinga meš fulltingi Evrópusambandsins troša öfugum ofan ķ kokiš į sér skuldum "óreišumanna", sem almenningur hérlendis bar enga įbyrgš į.  Žetta var sögulegur varnarsigur, žvķ aš žjóšin var žį sem nęst į hnjįnum, er žarna var komiš, umkomulaus ķ įfalli og įn ytri stušnings frį öšrum en sķnum įgętu nįgrönnum og fręndum, Fęreyingum.  Sem betur fór įttum viš žį sem fyrr nokkra kappa, sem ekki lįgu į liši sķnu, heldur sneru vörn ķ sókn meš meistaralegum hętti. 

Žjóšin var meš sķna eigin mynt, og hśn hrapaši aš veršgildi ķ takti viš įstand hagkerfisins.  Žetta skóp landinu višspyrnu, žvķ aš samkeppnishęfnin į erlendum mörkušum batnaši aš sama skapi, og sjįvarśtvegurinn blómstraši viš žessar ašstęšur og ól af sér alls konar hlišargreinar og sprota, sem įsamt miklum fjįrfestingum hjį ISAL ķ Straumsvķk vegna endurnżjunar og stękkunar, og žar af leišandi um saminni nżrri vatnsaflsvirkjun Landsvirkjunar viš Bśšarhįls į milli Tungnaįr og Žjórsįr, įttu žįtt ķ aš snśa viš óheillažróun į vinnumarkaši. Žetta įsamt landflótta hélt atvinnuleysi langt undir žeim tölum, sem illa leiknar žjóšir meš fastgengisstefnu, t.d. evruna, mįttu glķma viš.   

Žaš, sem žó réši śrslitum um višsnśning į vinnumarkaši, var gosiš į Fimmvöršuhįlsi og undir Eyjafjallajökli, sem lamaši innanlandsflug og millilandaflug vķša ķ Evrópu og į milli heimsįlfa vikum saman.  Žetta kom Ķslandi rękilega į kortiš į sama tķma og vinsęlir feršamannastašir lokušust vegna blóšugra įrįsa ofstękisfullra trśmanna ķ mišaldamyrkri eyšimarkanna, og af žvķ aš hugur margra stóš til Noršurslóša vegna afleišinga hlżnunar jaršar, sem žar eru įberandi.

Fjöldi erlendra feršamanna stóš ķ 0,5 M manns 2008-2010, en strax įriš 2011 hófst aukningin, sem hefur veriš veldisaukning sķšan, ž.e. sķvaxandi fjölgun įr frį įri.  Įriš 2016 er bśizt viš 1,8 M manns meš flugi til landsins, og sjóleišina koma lķklega 0,1-0,2 M, svo aš faržegafjöldinn slagar ķ 2,0 M ķ įr.  Arion-banki og Ķslandsbanki spį 2,2-2,4 M manns 2017, og er žį ótalinn sęgur, sem ašeins millilendir og dvelur um skamma hrķš ķ Flugstöš Leifs Eirķkssonar.  

Hér er um aš ręša mešalstigul 0,3 M/įr 2011-2017, og žar sem hann kom algerlega flatt upp į landsmenn, hefur žeim ekki veitzt neitt rįšrśm til aš undirbśa sig.  Fyrir vikiš eru allir innvišir vanbśnir til aš taka viš aukningunni, sem hefur neikvęš įhrif į ķmynd landsins.  Grunnžörfum hreinlętis hefur ekki einu sinni veriš fullnęgt meš hręšilegum sóšaskap,  sóttkveikjuhęttu, vanlķšan og įlitshnekki sem afleišingu. 

Sem dęmi stendur žetta ķ fréttaskżringu Morgunblašsins,

"Innvišauppbygging heldur ekki ķ viš fjölgun feršamanna",

žann 22. september 2016:

"Ķ annarri skżrslunni, sem EFLA skilaši af sér, kom ķ ljós, aš žörf er į allt aš 200 salernum į fjölsóttustu feršamannastöšum landsins.  Žörfin er aš vķsu mišuš viš fjölda feršamanna į stöšunum įriš 2015 [sem er furšulegt, žvķ aš enginn spįši stöšvun fölgunar žaš įr - innsk. BJo], og žvķ mį gera rįš fyrir žvķ, gangi fjöldaspįr eftir [5,0 M įriš 2035-innsk. BJo], aš žörfin muni sķzt minnka į komandi įrum.  Telur verkfręšistofan, aš žaš muni kosta miaISK 1,4-2,1 aš koma salernunum 200 ķ gagniš."

Ašeins salernisvęšingin fyrir spįšan fjölda 2017 mun žį kosta allt aš miaISK 2,8.  Śthlutaš hefur veriš 512 styrkjum śr Framkvęmdasjóši feršamannastaša įrin 2012-2016 aš upphęš alls miaISK 2,9, dreift į alls konar verkefni, og įriš 2016 ašeins miaISK 0,6.  Salernismįlin verša žannig fyrirsjįanlega enn ķ ólestri į nęsta įri.  Ef foršast į öngžveiti į vinsęlustu feršamannastöšunum og/eša meirihįttar nįttśruspjöll, žį veršur aš skammta fjöldann inn į žessi svęši meš svipušum hętti og gert er erlendis. Mótvęgisašgerš er aš stofna til nżrra įfangastaša.  Brżnt er aš lękka opinber gjöld af innanlandsflugi og freista žess žannig aš draga śr įlagi į vegakerfiš, einkum į leišum śt frį Reykjavķk.

Margt getur oršiš til aš stöšva aukningu feršamannafjöldans og jafnvel aš snśa žróuninni į verri veg:

Dżrtķš į Ķslandi:

Gengi sterlingspunds gagnvart USD hefur dalaš um rķflega 20 % sķšan Brexit-var samžykkt ķ žjóšaratkvęšagreišslu og er spįš lękkun um 3 % žar til ķ marz 2017, žegar Theresa May ętlar aš hefja śrsagnarferliš.  Žetta og meira fall pundsins gagnvart ISK en lķklega öllum öšrum myntum įriš 2016 gęti fariš aš hafa įhrif į kauphegšun Breta, fjölmennasta žjóšernis feršamanna į Ķslandi.  Kaupmįttur žeirra fer nś hratt žverrandi, hagvöxtur er lķtill, žótt hann sé meiri en į evrusvęšinu, og atvinnuleysi gęti fariš stķgandi. 

Ķslenzk peningamįlayfirvöld fljóta žvķ mišur sofandi aš feigšarósi og lįta enn hjį lķša aš grķpa til naušsynlegra mótvęgisašgerša til aš snśa žessari óheillažróun viš.  Ķsland er žess vegna į góšri leiš meš aš verša dżrasta land heims fyrir śtlendinga, og slķkt land getur ekki samtķmis veriš mesta feršamannaland heims tališ ķ fjölda erlendra feršamanna per ķbśa.  Staša fiskśtflytjenda į mörkušum er ķ uppnįmi og samkeppnishęfni landsins er ķ voša.

Mettun landsins af feršamönnum:

Žaš er engin launung į žvķ, aš svo mikil įrleg aukning ķ fjölda erlendra feršamanna bżšur hęttunni heim, af žvķ aš landsmönnum gefst žį ekki kostur į nęgum undirbśningi til aš taka vel į móti žeim og įn žess, aš nįttśran bķši tjón af. Žaš veršur hörgull į öllu, sem viš į aš éta, og žjónustan versnar til muna, af žvķ aš landsmenn anna ekki fjöldanum.  Žetta skašar oršsporiš, sem strax mun hafa neikvęš įhrif į eftirspurnina.

Nįttśruhamfarir:

Katla hefur bęrt į sér undanfariš og gęti fariš ķ gang "hvenęr sem er", ef gostķšni er skošuš ķ sögulegu ljósi.  Vonandi er višbśnašur viš Kötlugosi nęgur til aš hindra manntjón af völdum Kötlugoss ķ žetta skiptiš, en žaš mun valda tugmilljaršatjóni į mannvirkjum, kvikfé, landi og löskušu tekjustreymi af völdum rafmagnstruflana og samgöngutruflana. 

Ķslenzk nįttśra er ķ sķfelldri mótun, og hśn er breytingum undirorpin į landi og ķ sę.  Ķbśarnir į landinu lifa aš langmestu leyti į žvķ aš nżta žessa sķkviku nįttśru meš einum eša öšrum hętti, og sś stašreynd skapar óstöšugleika ķ atvinnuumhverfinu.  Hér mį žess vegna alltaf bśast viš sveiflukenndum bśskap.  Viš slķkar ašstęšur er mikilvęgt aš nota "feitu įrin" til aš safna ķ sjóši til "mögru įranna" og aušvitaš til aš greiša nišur skuldir, žannig aš svigrśm verši til lįntöku, žegar aš heršir og naušsyn krefur. 

 

 

 

 


Sterkt gengi ISK ógnar stöšugleika

Gengisvķsitalan er nś komin undir 164 vegna mjög hagstęšs višskiptajafnašar og of hįrra vaxta ķ landinu.  Greiningardeildir bankanna hafa varaš viš žvķ, aš framleišnin ķ landinu aukist ekki ķ takti viš gengishękkunina og aš hśn sé žess vegna ósjįlfbęr.  Krónan (ISK) žarf aš lękka strax aftur og Sešlabankinn žarf aš halda gengisvķsitölunni į bilinu 175-185 til aš tryggja jafnvęgi ķ hagkerfinu til lengdar. Til žess aš Sešlabankinn bregšist almennilega viš žeirri ógn, sem aš landinu stafar vegna tķmabundinnar styrkingar krónunnar žarf aš breyta lögum um Sešlabankann, svo aš Peningastefnunefnd hans taki tillit til fleiri žįtta en nś og horfi til lengri tķma en nś viršist raunin.  Nś dugar ekki aš horfa ķ baksżnisspegilinn, žvķ aš žjóšfélagiš er į nżju breytingaskeiši.

Žetta žżšir, aš gengisskrįningin er farin aš ógna samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna, aš feršažjónustunni meštalinni, og żta undir gjaldeyrisnotkun landsmanna ķ meiri męli en góšu hófi gegnir.  Ef ekkert veršur aš gert, stefnir ķ, aš Ķsland verši dżrasta land ķ heimi, erlendum feršamönnum fękki, śtflutningsfyrirtęki leggi upp laupana og višskiptajöfnušur verši neikvęšur įrin 2018-2019.  Žį mun gengiš hrapa og valda hér veršbólgu yfir efri žolmörkum Sešabankans, 4,0 %, meš öllum žeim neikvęšu kešjuįhrifum, sem hį veršbólga hefur ķ verštryggingarsamfélagi skulda. 

Nś er starfsstjórn viš völd, sem ekkert frumkvęši tekur ķ stefnumarkandi mįlum, enda skortir hana žinglegan stušning.  Sešlabankinn hefur hins vegar frelsi til athafna, eins og įšur, og hann veršur aš taka nś nišur nįmuhesta blöškurnar, sem hann sjįlfur hefur sett upp, og lękka stżrivextina ķ 0,5 % skrefum žar til gengishękkunin stöšvast ķ nafni stöšugleika til lengri tķma litiš.  Žaš er ólķklegt viš nśverandi ašstęšur, žrįtt fyrir fulla nżtingu tiltęks vinnuafls, aš vaxtalękkun muni valda veršlagshękkun.  Žvert į móti lękkar hśn tilkostnaš fyrirtękjanna, sem hafa žį minni tilhneigingu til aš żta hękkunaržörf sinni śt ķ veršlagiš.  Ašstreymi erlends vinnuafls dregur śr ženslu į vinnumarkaši. 

Hęttulega hįtt veršlag:

Samkvęmt Hagspį Greiningardeildar Arion-banka frį 1. nóvember 2016 var gengi ķslenzku krónunnar žį žegar oršiš 8 % - 10 % hęrra en sjįlfbęrt mį telja fyrir hagkerfi landsins.  Žetta žżšir, aš nś er grafiš undan aršsemi śtflutningsatvinnuveganna og višskiptajöfnušinum.  Meš sama įframhaldi er hętta į žvķ, aš višskiptajöfnušurinn verši neikvęšur į įrunum 2018-2019, ef ekki veršur žegar gripiš ķ taumana.  Afleišingin veršur fjöldagjaldžrot, atvinnuleysi og hį veršbólga, og allt veršur vitlaust į vinnumarkaši.  Žar sem viš erum nś žegar į feigšarsiglingu, hlżtur Stöšugleikarįš aš verša aš koma žegar saman og snśa žjóšarskśtunni viš į žessari siglingu.

Sem dęmi um óefniš, sem veršlagiš hér séš frį buddu śtlendinga er komiš ķ, mį nefna, aš žaš er oršiš hęrra en ķ Noregi, sem lengi var dżrasta land ķ heimi.  Žaš var ósjįlfbęrt įstand žar, af žvķ aš hįtt olķuverš gaf Noršmönnum grķšarlegar śtflutningstekjur, en ašrir atvinnuvegir landsins dröbbušust nišur. Olķan tekur enda. Sem dęmi um ósjįlfbęrnina er, aš śtflutningur norska sjįvarśtvegsins er nišurgreiddur žrįtt fyrir gjöful fiskimiš śti fyrir langri ströndu. Hér mį ekki verša "norskt įstand", sem lżsir sér meš 30 % falli gjaldmišilsins, m.v. stęrstu myntir, og veršbólgu, sem gęti oršiš enn meiri hér en ķ Noregi, ef samtķmis veršur uppsveifla ķ heimshagkerfinu.

Nś munar ašeins 7 % į veršlagi Ķslands og Sviss, sem er dżrasta land ķ heimi, en žar er framleišnin hęrri en į Ķslandi, enda eru rķkisumsvifin žar mun minni en hér žrįtt fyrir svissneska herinn. 

Konrįš Gušjónsson hjį Greiningardeild Arion leggur til, aš hluti gjaldeyrisinnflęšisins verši settur ķ "sérstakan aušlegšarsjóš":

"Žaš eru dęmi um, aš rķki hafi safnaš ķ stóran gjaldeyrisforša til aš halda aftur af styrkingu gjaldmišilsins og lagt ķ sérstakan sjóš.  Žessi ašferš er vissulega umdeild, en ķ löndum eins og Singapśr hefur safnazt upp andvirši MISK 6-7 į mann ķ slķkan sjóš.  Sś fjįrhęš hefur aš megninu til komiš ķ gegnum gjaldeyriskaup Sešlabankans."

Į Ķslandi mundi žessi sérstaki aušlegšarsjóšur svara til miaISK 2100, sem er 2/3 af nśverandi stęrš lķfeyrissjóšanna.  Nś er spurningin, hvort stjórnmįlamennirnir hafa bein ķ nefinu til slķkra heilbrigšra ašhaldsašgerša, eša hvort žeir ętla aš verša jólasveinar įn bśnings og hleypa žessu fé lausu, žannig aš žaš kveiki ķ pśšurtunnu hagkerfisins. 

Vöruśtflutningurinn:

Žaš er nś žegar dśndrandi halli eša miaISK 120/įr į vöruskiptum viš śtlönd, ef fyrstu 9 mįnušir 2016 eru framreiknašir til įramóta.  Žetta er 22 % af śtflutningsveršmętum, sem er hęttulega hįtt.  

Alžjóšabankinn spįir versnandi višskiptakjörum, t.d. 28 % veršhękkun į olķu įriš 2017, og hękkun į verši hrįvöru og matar.  Jįkvętt er fyrir ķslenzkar śtflutningstekjur, aš verš į mįlmum er nś tekiš aš žokast upp į viš śr langvinnri, djśpri lęgš, og er t.d. įlverš komiš upp fyrir 1700 USD/t Al og hefur žį hękkaš į einum mįnuši um a.m.k. 5 %, en žaš er ekki fyrr en viš a.m.k. 1850 USD/t Al, sem allur ķslenzki įlišnašurinn fer aš skila hagnaši. Žangaš til eiga įlframleišendur įn orkuveršstengingar viš įlverš mjög undir högg aš sękja.

Framlegš sjįvarśtvegsins įriš 2015 var višunandi m.v. ķslenzk fyrirtęki almennt.  Hśn nam žį miaISK 71, og opinber gjöld hans nįmu žį miaISK 28, sem er 39 % af framlegš, sem er tiltölulega hįtt hlutfall og afsannar meš öllu, aš sjįvarśtvegurinn skili óešlilega lįgum upphęšum til samfélagsins.  Žvert į móti skilar hann mestu ķ sameiginlega sjóši allra atvinnugreina, og ofangreind upphęš er t.d. ferföld opinber gjöld įlišnašarins ķ landinu 2014, en žį įraši reyndar ekki vel į įlmörkušum. 

Skattlagningarvaldinu er reyndar beitt gegn śtgeršinni į fölskum forsendum, eins og žar sé aušlindarenta ķ starfseminni, en žvķ fer fjarri, žar sem aflahlutdeildir ganga kaupum og sölum į frjįlsum markaši og ķslenzki sjįvarśtvegurinn į ķ haršvķtugri samkeppni į alžjóšlegum mörkušum viš sumpart nišurgreiddan sjįvarśtveg, žar sem engum dettur ķ hug aš leggja į veišigjöld, svo aš ekki sé nś minnzt į fyrningarhörmungina og uppboš fyrntra eigna, sem dęmd hefur veriš ónothęf ašferš til skattheimtu į žeim fįu stöšum, žar sem tilraunir meš hana hafa veriš geršar. 

Nś eru blikur į lofti hjį sjįvarśtveginum vegna lošnubrests, veršlękkunar į makrķl og gengishękkunar ISK og mikillar lękkunar sterlingspundsins, en frį Englendingum hefur fimmtungur tekna sjįvarśtvegsins  komiš.  Spįš er 30 % minni framlegš sjįvarśtvegs įriš 2016 en įriš į undan m.v. gengiš 1.11.2016.  Žetta jafngildir rśmlega miaISK 20 tekjutapi eša rśmlega 8 % m.v. įriš į undan.  Ef gengiš styrkist um 10 % til višbótar, žį veršur framlegšin ašeins 54 % af žvķ, sem hśn var 2015, og fer nišur ķ miaISK 38.  Žetta er svo lķtil framlegš, aš fjįrfestingargeta sjįvarśtvegsins og opinber gjöld hans munu stórlękka.  Skuldalękkun hans mun stöšvast, og fjįrhagsafkomu veikburša fyrirtękja veršur stefnt ķ voša.  Žessa óheillažróun verša stjórnvöld aš stöšva og snśa henni viš ķ tęka tķš. Slķkt mun gagnast samkeppnishęfni landsins almennt.

Feršažjónustan:

Stigullinn ķ straumi erlendra feršamanna til Ķslands hefur komiš öllum ķ opna skjöldu eša sem "julen på kjerringa", eins og Noršmenn orša žaš.  Į 4 įrum hefur fjöldinn tvöfaldazt og nęr lķkla 2 milljóna markinu įriš 2017.  Ķsland er nś žegar mesta feršamannaland Evrópu aš tiltölu meš yfir 5 erlenda feršamenn į ķbśa. Žessi snöggi vöxtur hefur valdiš alls konar vandkvęšum, sem landsmenn hafa enn ekki nįš tökum į, og hann veldur hér óstöšugleika og įhęttu, žvķ aš žaš sem vex hratt, getur yfirleitt lķka falliš hratt meš alvarlegum afleišingum:

Hagręn įhrif:

Mjög jįkvętt er, aš gjaldeyrisvarasjóšurinn skuli nś nema miaISK 800 eša žrišjungi af VLF/įr. Į sama tķma og erlendur gjaldeyrir streymir til landsins aš mestu frį feršamönnum, magnar Sešlabankinn vandann, sem af žessu leišir, meš žvķ aš halda hér uppi himinhįum vöxtum ķ samanburši viš višskiptalönd okkar, svo aš śtstreymi gjaldeyris til fjįrfestinga er lķtiš, en of mikil hękkun gengisins hefur žrefaldaš vöruskiptahallann sķšan 2015 og aušvitaš aukiš feršagleši landans til śtlanda.  Brżnt er aš stöšva gengishękkun og lękka gengiš nišur ķ žaš, sem tališ er langtķma jafnvęgisgengi ķ kringum USD/ISK = 125. Žetta er t.d. gert meš mikilli vaxtalękkun og fjįrbindingu ķ jöfnunarsjóš, sem žį mętti lķkja viš s.k. olķusjóš Noršmanna, sem reyndar er žeirra framtķšar lķfeyrissjóšur, žvķ aš žeir eiga ekki söfnunarsjóši, eins og viš. 

Įlag į feršamannastaši:

Siguršur Siguršsson, byggingaverkfręšingur, ritaši greinina:

"Hrollkaldur veruleiki feršažjónustunnar į Ķslandi"

ķ Morgunblašiš 13. október 2016.  Žar segir m.a. af varnašaroršum Önnu Dóru Sęžórsdóttur, feršamįlafręšings viš Hįskóla Ķslands ķ višamiklum skżrslum og sorglega litlum višbrögšum viš žeim.  Hvers vegna hafa yfirvöld stungiš hausnum ķ sandinn aš hętti strśtsins varšandi feršažjónustuna ?  Lķklega er hśn, eins og żmislegt annaš, dreifš um smįkóngaveldi embęttismannakerfisins, bįknsins, og full žörf į aš sameina mįlefni stęrstu atvinnugreinar landsins ķ eitt rįšuneyti:

"Aš lokum kom yfir 200 bls. skżrsla fręšimannsins į vegum Hįskóla Ķslands og Feršamįlastofu um allt žetta efni saman tekiš.  Tugir eša hundruš skżrslna um žessi feršamįl hafa veriš birt įn žess, aš žaš hafi boriš neinn įrangur til śrbóta.  Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, feršamįlarįšherra, gat žess į žingi Samtaka atvinnulķfsins nś ķ september, aš skśffur hennar vęru fullar af skżrslum um feršažjónustuna. 

Nišurstöšur ķ skżrslum Önnu Dóru Sęžórsdóttur eru mjög slįandi.  Rįšamenn hafa ekki hlustaš į vķsindalegar įbendingar um žaš ķ hvaš stefndi, eins og fagleg rannsóknarvinna og skżrslur žessa fręšimanns og Hįskóla Ķslands hafa bent į įr eftir įr og Feršamįlastofa hefur gefiš śt į undanförnum įrum."

Žaš hefnir sķn alltaf aš hunza beztu žekkingu į hverju sviši, og viš svo bśiš mį alls ekki standa.  Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi, og undirstöšur stęrstu tekjulindarinnar geta hęglega hruniš vegna vanrękslu og skipulagsleysis.  Hvorki žessi né önnur starfsemi mį einkennast af gullgrafaraęši. 

Samgöngumįl:

Fólksbķlafjöldinn eykst um yfir 2 % į įri, og fjöldi bķlaleigubķla og langferšabķla enn meira, og er nś fjöldi hinna fyrr nefndu um 20“000 ķ landinu.  Umferšin eykst hlutfallslega enn meir en bķlafjöldinn vegna mikils hagvaxtar, 4 %-5 %, grķšarlegrar aukningar rįšstöfunartekna heimilanna, um 10 %/įr žessi misserin, og lįgs eldsneytisveršs. Į höfušborgarsvęšinu hefur umferšin aukizt 6,5 % fyrstu 10 mįnuši įrsins 2016 m.v. sama tķmabil 2015. Nś rķkir "framkvęmdastopp" stórframkvęmda til gatnakerfisbóta ķ Reykjavķk eftir samning Reykjavķkurborgar og Vegageršar um, aš Vegageršin setti ķ stašinn "stórfé" ķ strętisvagnasamgöngur į milli Reykjavķkur og fjarlęgra staša.  Rafvęšing bķlaflotans mun framkalla aukningu į umferš, af žvķ aš orkukostnašur į hvern ekinn km minnkar um 2/3 m.v. nśverandi orkuverš. 

Viš žessari žróun er brįšnaušsynlegt aš bregšast viš af myndarskap, en žį vill svo óheppilega til, aš ķ Reykjavķk ręšur afturhald rķkjum, sem vill synda į móti straumnum og er meš kenningar um, aš yfirvöld eigi aš vinna gegn umferšaraukningu af völdum einkabķlsins meš žvķ aš halda nżjum umferšarmannvirkjum ķ lįgmarki og tefja för vegfarenda meš žrengingum gatna og öšru įmóta. Į sama tķma eru gęlur geršar viš "Borgarlķnu".  Žetta nęr engri įtt. 

Höggva žarf į žennan hnśt og setja nś žegar ķ gang verkefni viš Sundabraut og tvöföldun Hvalfjaršarganga. Spölur mun afhenda Vegageršinni Hvalfjaršargöngin ķ įrslok 2018, og allt bendir til, aš įriš 2019 verši mešalumferš žar ķ gegn yfir 8000 farartęki į sólarhring, sem er višmišunar hįmark.  Strax žarf aš hefja undirbśning tvöföldunar, og žessi 2 nefndu verkefni eru upplögš ķ einkaframkvęmd og vegtollheimtu, af žvķ aš leiširnar verša valfrjįlsar.  Fjįrveitingu til Vegageršarinnar žarf jafnframt aš auka um 40 % upp ķ a.m.k. 35 miaISK/įr.

Fjįrmögnun innvišaframkvęmda:

Feršamennskan hefur ekki ašeins valdiš auknu įlagi į vegakerfiš, heldur lķka į heilbrigšiskerfiš og löggęzluna, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Hér gęti veriš um 10 % aukningu įlags aš ręša af völdum feršamanna, sem bregšast veršur viš meš auknum fjįrveitingum śr rķkissjóši aš sama skapi.  

Žetta kallar į nżja fjįrmögnun, og er įlagning gistiskatts ķ staš gistinįttagjalds, e.t.v. 1000 kr/fulloršinn per nótt, og hękkun viršisaukaskatts upp ķ 24 % og afnįm undanžįga, leiš til aš fjįrmagna hin auknu śtgjöld. 

Jafnframt žarf aš fara aš huga aš śtjöfnun hinna grķšarlegu gróšurhśsaįhrifa af völdum flugsins, sem fyrir 2,0 milljónir gesta til Ķslands gęti numiš 2,3 Mt, sem er helmingur af allri losun  į landi og sjó hérlendis.  Til žess mętti leggja į hóflegt komugjald, t.d. 2“000 kr į hvern fulloršinn, og leggja žetta fé til skógręktar og landgręšslu. 

Nįttśruhamfarir:

Feršažjónustan getur bešiš mikinn hnekki af völdum goss undir jökli, eins og dęmin sanna.  Flutningar ķ lofti aš og frį landinu geta teppzt um tķma, og jökulflóš geta rofiš hringveginn, og verulegar truflanir geta oršiš į afhendingu rafmagns.  Ašrar atvinnugreinar en feršažjónustan munu aš vķsu verša fyrir meira tjóni af völdum rafmagnsleysis, en hętt er viš stórįfalli ķ feršažjónustunni, žvķ meiru žeim mun fleiri feršamenn, sem eru staddir į landinu, žegar ósköpin dynja yfir, fyrirvaralķtiš.  Žess vegna er brįšnaušsynlegt aš fjölga įfangastöšum erlendra feršamanna utan gosbeltisins, t.d. į Snęfellsnesi, Vestfjöršum, Noršurlandi vestra og Austurlandi. 

Samantekt:

Feršažjónustan stendur aš baki nśverandi hagvexti og velmegun į Ķslandi aš miklu leyti.  Hśn er hins vegar afar viškvęm atvinnugrein, og meš afturkippi ķ henni er efnahagsstöšugleika į Ķslandi ógnaš.  Veldisvöxtur greinarinnar er ekki einvöršungu blessun, heldur getur hann leitt til hruns žessarar stęrstu atvinnugreinar landsins meš fjöldagjaldžrotum og fjöldaatvinnuleysi sem afleišingu.  Sumu er hęgt aš stemma stigu viš, en öšru ekki meš góšu móti.

 

 

 

 


Maškur ķ mysunni hjį OR

Višskiptablašiš (Vb) hefur fjallaš ķtarlega um fjįrhagslegan rekstur Orkuveitu Reykjavķkur, OR, sem samanstendur af orkuvinnslužęttinum innan vébanda Orku nįttśrunnar, ON, og deifingaržęttinum innan vébanda Veitna. Fengizt er viš öflun og dreifingu į heitu og köldu vatni, flutning og hreinsun frįrennslis, gagnadreifingu, vinnslu og dreifingu rafmagns.  Tekjustoširnar eru žannig margar undir fyrirtękinu, og įhöld um ašskilnaš tekjulinda.  Žaš liggur t.d. ekki ķ augum uppi, aš komiš sé ķ veg fyrir flutning fjįrmagns frį hitaveituhlutanum, sem ķ ešli sķnu er einokunarstarfsemi, til rafmagnsvinnslunnar, sem er į samkeppnismarkaši meš almenning og orkufrekan išnaš sem višskiptavini.

Bošskapur Vb er sį, aš tekjur af raforkusölu ON til įlvers Noršurįls į Grundartanga, NĮ, séu óešlilega lįgar m.v. kostnaš raforkuvinnslu ķ jaršgufuverum ON og tekjur af orkusölu ON til almennings. Eins og stašan er nśna, er rétt hjį Vb, aš raforkuveršiš til NĮ er of lįgt til aš žaš geti stašiš undir kostnašinum af raforkuöflun fyrir fyrirtękiš ķ jaršgufuverum ON.  Nśverandi raforkuverš til NĮ er ennfremur allt of lįgt m.v. mešalraforkuverš til almennra višskiptavina ON samkvęmt upplżsingum Vb śr gögnum OR og OS (Orkustofnunar). Žetta er grafalvarlegt fjįrhagsmįl og sanngirnismįl, og spjótin beinast óneitanlega aš borgarstjóranum ķ Reykjavķk og borgarstjórnarmeirihluta hans, sem viršist döngunarlaus, žó aš almannahagsmunir séu ķ hśfi. 

Orkuverš til NĮ 2015, PNĮ:

Samkvęmt Vb 20. október 2016 voru orkusölutekjur ON įriš 2015 af višskiptum meš raforku viš NĮ MUSD 37,4, sem į mešalgengi įrsins 2015, 131 ISK/USD, jafngildir miaISK 4,9. Samkvęmt upplżsingum forstjóra Noršurįls ķ Vb 27. október 2016, žar sem hann skżrir frį žvķ, aš greišslur NĮ til OR hafi įriš 2015 losaš mia ISK 6, mį ętla, aš sś upphęš spanni flutningsgjald frį virkjunum til Grundartanga og andvirši raforkusölu frį jaršgufuvirkjunum ON, Nesjavallavirkjun og Hellisheišarvirkjun, įsamt raforku frį Landsvirkjun, LV, sem ON kaupir og selur. Raforkan frį jaršgufuverunum nam hins vegar 2277 GWh (2476-199=2277, žar sem 199 GWh er orka keypt af LV og seld til NĮ).

Žį er hęgt aš reikna śt mešalverš raforku 2015 frį jaršgufuvirkjunum ON til NĮ:

PNĮ = 37,4/2,277 = 16,4 USD/MWh, jafngildi 2,1 ISK/kWh

Er žetta verš of lįgt, ešlilegt eša of hįtt ?

Til aš svara žessari spurningu, žarf aš bera žetta verš saman viš endurnżjunarverš jaršgufuvirkjananna, sem ķ hlut eiga, og raforkuverš til almennings frį sömu virkjunum.

Vinnslukostnašur ķ jaršgufuvirkjun, KJG:

Hęgt er aš miša viš einingarkostnaš Žeistareykjavirkjunar, 2,1 MUSD/MW, og veršur žį stofnkostnašur viš žann hluta virkjunarinnar, sem NĮ nżtir, ž.e. 265 MW, tęplega MUSD 560. 

Ef reiknaš meš įrlegum višhaldskostnaši og kostnaši viš gufuöflun til mótvęgis viš glataša gufu ķ gufuforšabśri virkjunar, 5 % af stofnkostnaši, fęst  upphęšina MUSD 28, sem er varlega įętlašur jafnašarlegur įrlegur rekstrar- og višhaldskostnašur ON viš sķnar jaršgufuvirkjanir. Hann er fremur hįr, t.d. MUSD 62 įriš 2015, vegna žess, aš gufuforšabśriš, sem Hellisheišarvirkjun nżtir, hefur ekki stašiš undir fullu įlagi virkjunarinnar. Meš öšrum oršum var rennt blint ķ sjóinn į sķnum tķma meš sjįlfbęra įlagsgetu Hellisheišarvirkjunar, žegar samiš var um raforkusölu žašan. Meš 8,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns og 30 įra afskriftartķma virkjunar, gefa žessar kostnašartölur įrlegan fjįrmagnskostnaš MUSD 49 og rekstrarkostnaš MUSD 28, alls MUSD 77. Raforka frį jaršgufuverunum til NĮ var 2277 GWh įriš 2015. Žį fęst einingarkostnašur raforku, sem vinna žarf meš jaršgufu fyrir NĮ:

KJG = 77/2,277 = 34 USD/MWh

Samanburšur raunveršs NĮ og vinnslukostnašar raforku:

PNĮ/KJG = 16,4/34 = 0,48 = 48 %

Žetta lįga hlutfall gengur ekki til lengdar, enda kemur žaš žunglega nišur į hagsmunum eigenda OR og višskiptavina dótturfyrirtękja hennar. Įbyrgšin hvķlir žyngst į borgarstjórn Reykjavķkur, enda ekki vitaš til, aš OR hafi óskaš eftir višręšum viš NĮ um endurskošun rafmagnssamnings aš hętti Landsvirkjunar, LV, žó aš enn rķkari įstęša sé til aš bregšast viš forsendubresti fyrir OR en LV.

Raunveršiš 2015 var ašeins 48 % af naušsynlegu jafnašarverši fyrir orku frį jaršgufuvirkjunum ON.  Ętla mį reyndar, aš raunveršiš 2015 hafi veriš nįlęgt lįgmarki ķ rafmagnssamningi, af žvķ aš raforkuveršiš  til NĮ er tengt įlverši.  Žaš er afar ólķklegt, aš žetta raforkuverš sveiflist nokkurn tķmann upp ķ vinnslukostnašinn frį nżjum, sams konar virkjunum, 34 USD/MWh, og žess vegna getur andvirši orkusölunnar frį NĮ ekki stašiš undir endurnżjun eša stękkun kerfisins.  Žaš er ekki žar meš sagt, aš tap verši allt samningstķmabiliš į žessari orkusölu.  Svo veršur žó lķklega į mešan į mikilli gufuöflun stendur til aš višhalda afli Hellisheišarvirkjunar, sbr Vb 20.10.2016:

"Heildarrekstrarkostnašur ON ķ fyrra [2015] nam tępum MUSD 62 eša miöISK 8,1, žar af fóru miaISK 1,3 [16 %] ķ višhald."

Raforkuverš til almennings frį jaršgufuvirkjunum OR:

NĮ notar um 265 MW/423 MW = 63 % af afkastagetu jaršgufuvirkjananna og 2277 GWh/3211 = 71 % af orkuvinnslunni 2015 og borgaši fyrir žį orku ašeins sem nemur 60 % af rekstrarkostnaši žess įrs, miaISK 4,9/miaISK 8,1 = 0,6.  Allur fjįrmagnskostnašur og 40 % af rekstrarkostnaši lendir žį į almenningi, sem nżtir 37 % af afkastagetu virkjananna og 29 % orkuvinnslunnar, og į efnahagsreikningi (skuldsetningu) ON.  Žessi misserin er fjįrhagurinn bįgborinn, en lķtum į, hvernig fjįrhagsmįlin lķta śt frį bęjardyrum almennra raforkukaupenda af ON:

Samkvęmt Vb 20.10.2016 nįmu heildar raforkusölutekjur ON 2015 MUSD 91,8, jafngildi miaISK 12,0.  Til aš finna śt söluandvirši raforku til almennings žarf aš draga frį heildinni andvirši raforkusölu til NĮ frį jaršgufuverum og söluandvirši raforku frį LV:

SGA = 91,8 - 37,4 - 3,3 = MUSD 51,1 = miaISK 6,7

Raforkan frį jaršgufuvirkjununum til almenningsveitna:

EGA = 3211 - 2277 = 934 GWh/įr

Mešalraforkuverš frį jaršgufuverum til almennings:

PAL = 51,1/0,934 = 54,7 USD/MWh = 7,2 kr/kWh

Samanburšur raforkuveršs til NĮ og til almennings:

PNA/PAL = 16,4/54,7 = 0,3 = 30 % 

Hęgt er aš sżna fram į śt frį žvķ, sem aš ofan er skrįš, aš ešlilegt hlutfall PNAe/PALe=0,66 (0,64*0,63 + 0,36*0,71 = 0,66), ž.e. nśverandi veršhlutfall žarf aš tvöfaldast, ef almenningur į ekki aš verša hlunnfarinn til lengdar.

Hvaša veršbreytingar į raforku eru sanngjarnar:

 Ef mišaš er viš nśverandi verš til almennings, žarf mešalveršiš fyrir raforku jaršgufuveranna til Noršurįls, PNA“aš verša PNA“= 36 USD/MWh. Annars greišir almenningur nišur raforkuveršiš til Noršurįls. 

Mįliš er žó enn verra, žvķ aš samkvęmt Vb hefur verš į raforku og dreifingu hękkaš um 55 % į tķmabilinu 2010-2016, į mešan vķsitala neyzluveršs hefur ašeins hękkaš um 23 %.  Žetta er óįsęttanleg staša mįla, og er naušsynlegra aš leišrétta žetta meš 20 % lękkun raforkuveršs ON en OR fari aš greiša Reykjavķkurborg og öšrum eigendum sķnum nokkra milljarša ISK ķ arš, eins og ętlunin er į nęstunni.

Žį veršur veršiš til almennings: 0,794*7,2=5,7 kr/kWh = 43,5 USD/MWh.  Til aš veršhlutfalliš endurspegli hlutfall kostnašar ķ jaršgufuvirkjunum fyrir žessa tvo notendahópa, 0,66, žį žarf veršiš til NĮ aš hękka upp ķ 29 USD/MWh viš žessar ašstęšur.  Meš žessum breytingum nęst sanngjörn tekjuskipting fyrir orkuna og hęfileg aršsemi jaršgufuveranna.   

Žetta er ešlilegt verš til stórišjufyrirtękis į Ķslandi į tķmum ešlilegs afuršaveršs, sem er reyndar ekki um žessar mundir.  Įlveršiš er nśna 20 % undir ešlilegu botnverši.  Raforkuverš til ISAL įn flutningsgjalds er nśna um 35 USD/MWh, enda er žaš ótengt įlverši, en er hins vegar tengt neyzluveršsvķsitölu ķ Bandarķkjunum.  Žetta verš er of hįtt fyrir fjįrhag minni įlverksmišju en NĮ viš nśverandi óvenjulegu markašsašstęšur, og žyrfti žaš aš lękka til brįšabirgša, žar til LME-įlverš verš nęr 1850 USD/t (er nś um 1700 USD/t og hękkandi) um 5-10 USD/MWh.

Um gjaldskrįrbreytingar OR skrifar Trausti Haflišason eftirfarandi ķ Vb 20. október 2016:

"Ķ haust hefur hękkun gjaldskrįrinnar komiš inn į borš borgarstjórnar og borgarrįšs.  Hafa borgarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins lagt til, aš žvķ yrši beint til "Orkuveitu Reykjavķkur aš skoša og gera įętlun um, hvernig og hvenęr lękka megi orkugjöld į heimili". 

Ķ bókun Sjįlfstęšismanna kemur fram, aš žeir telji sanngjarnt, aš almenningur, sem tók į sig hękkanir, fįi aš njóta įrangurs fyrirtękisins.  Hafa fulltrśar Samfylkingarinnar, Vinstri gręnna og Pķrata, sem mynda meirihluta ķ borginni, ķ tvķgang fellt tillöguna og ķ bókun sagt ótķmabęrt aš skoša gjaldskrįrlękkanir."

Žaš felst mikill įfellisdómur yfir vinstri meirihlutanum ķ borgarstjórn Reykjavķkur ķ žessu aš neita aš horfast ķ augu viš žęr stašreyndir, sem ķ Vb hafa veriš dregnar fram ķ dagsljósiš og rökstuddar eru enn ķtarlegar hér aš ofan meš aršsemisśtreikningum og sanngirnisrökum.  Meš óyggjandi rökum er hér sżnt fram į, aš meš ósanngjörnum hętti m.v. notkunarmynztur og vinnslukostnaš hafa of žungar byršar veriš lagšar į almenna višskiptavini OR og of litlar į ašalvišskiptavininn, sem fęr yfir 70 % raforkunnar frį jaršgufuvirkjunum OR, en önnur žeirra, Hellisheišarvirkjun, er ašalorsök žess alvarlega skuldavanda, sem herjaši į OR 2009-2014.

Sķšan er haldiš įfram ķ Vb:

"Ķ byrjun mįnašarins [október 2016] birti Orkuveita Reykjavķkur skżrslu, žar sem fariš er yfir fjįrhagsstöšu fyrirtękisins og langtķmaspį. Ķ skżrslunni segir, aš į tķmabilinu frį 2018-2022 sé gert rįš fyrir miaISK 5 aršgreišslu til eigenda.  Reykjavķkurborg į 93,5 % hlut ķ OR, Akraneskaupstašur 5,5 % og Borgarbyggš 1,0 %."

Af žessu er ljóst, aš žegar į nęsta įri veršur borš fyrir bįru ķ fjįrhagslegum rekstri OR žrįtt fyrir naušsynlegt og kostnašarsamt gufuöflunarįtak fyrir Hellisheišarvirkjun įsamt žróun nišurdęlingar m.a. til aš losa ķbśa į höfušborgarsvęšinu, ķ Hveragerši og nęrsveitum viš skašlegar lofttegundir śr išrum jaršar.  Žess vegna ętti nś žegar aš taka įkvöršun um 20 % lękkun orkuveršs og dreifingargjalds ķ gjaldskrį OR (ON og Veitna) meš virkni frį 1. janśar 2017 til aš samręma veršbreytingar OR viš vķsitölu neyzluveršs frį 2009.

Jafnframt ętti OR nś žegar aš leita hófanna viš NĮ um stigvaxandi hękkun į raforkuverši til fyrirtękisins upp ķ a.m.k. 29 USD/MWh, enda viršist heimsmarkašsverš įls nś vera komiš į hękkunarbraut.  Forsendur OR fyrir orkusamninginum į sķnum tķma eru brostnar, žar sem mešalįlverš į tķmabilinu 1997-2016 hefur veriš mun lęgra en bśizt var viš vegna óvęntrar markašsžróunar ķ Kķna og lįdeyšu ķ heimshagkerfinu 2008-2016, og af žvķ aš rekstrarkostnašur jaršgufuvirkjunarinnar į Hellisheiši hefur reynzt hęrri en reiknaš var meš vegna ónógra undirbśningsrannsókna į jaršgufuforšanum.  Tķmaskorturinn var ašallega vegna raforkusamningsins viš NĮ, žar sem leitast var viš aš verša viš óskum fyrirtękisins um snemmbśna orkuafhendingu til fyrirtękisins. 

Žaš eru įgętisrök, sem liggja til grundvallar raforkuveršlękkun OR til almennings og raforkuveršhękkun til NĮ, eins og hér hafa veriš rakin. Hvaš dvelur orminn langa ķ ormagryfju borgarstjórnar Reykjavķkur, žar sem duglausir jafnašarmenn žvķ mišur enn rįša rķkjum ?  Hvers vegna draga žeir lappirnar ķ stjórn OR og lįta hagsmuni almennings lönd og leiš ? 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband