Žżzkaland į tķmabili Trumps

Forseti Bandarķkjanna, Donald Trump, į ęttir aš rekja til Žżzkalands og Bretlandseyja.  Afi hans, Friedrich Trump, var frį Kallstadt ķ Pfalz. Nś hafa ummęli rįšamanna ķ Washington, žar sem köldu hefur blįsiš til Žżzkalands, NATO og Evrópusambandsins, ESB, valdiš Žjóšverjum miklum vonbrigšum, jafnvel hugarangri.  Įstęšan er sś, aš auk Žjóšverja sjįlfra įttu Bandarķkjamenn mestan žįtt ķ vel heppnašri endurreisn Vestur-Žżzkalands, Sambandslżšveldisins, eftir heimsįtökin og hildarleikinn 1939-1945, og Bandarķkjamenn eiga heišurinn af traustri stašsetningu žżzku žjóšarinnar ķ samtökum vestręnna lżšręšisžjóša, žótt Bandarķkjamenn hafi žar aušvitaš veriš aš gęta eigin hagsmuna ekki sķšur en annarra Vesturlanda ķ barįttunni viš Jósef Stalķn og eftirmenn hans ķ Kreml.  Žjóšverjar hafa sķšan vanizt žvķ aš njóta skjóls af Bandarķkjamönnum, og nęgir aš nefna loftbrśna miklu til Vestur-Berlķnar og ręšu Johns Fitzgeralds Kennedys viš Berlķnarmśrinn, "Ich bin ein Berliner", žegar allt ętlaši um koll aš keyra af hrifningu ķ Žżzkalandi.  "Žį var öldin önnur, er Gaukur bjó į Stöng."

Nś hefur efnahagsrįšgjafi Trumps, Peter Navarro, įsakaš žżzku stjórnina um aš möndla ("manipulate") meš gengi evrunnar og žannig aš misnota Bandarķkin og ašra, af žvķ aš evran sé veikari en žżzka markiš vęri, ef žaš vęri enn ķ brśki.  Žetta er ķ raun og veru óbošlegur mįlflutningur frį ęšstu stöšum ķ BNA.

Žessari gagnrżni śr Hvķta hśsinu kunna Žjóšverjar gizka illa, enda er hśn afar ósanngjörn.  Žetta kemur ķ kjölfar hótunar Trumps um aš setja 35 % toll į BMW og lķtilsviršandi ummęla um NATO og ESB. Berlķn stjórnar brśšuleikhśsinu ķ Brüssel og hefur undirtökin ķ Evrópu į öllum svišum, nema hernašarsvišinu, en veršur nś aš hękka framlög sķn til varnarmįla upp ķ 2,0 % af VLF eša upp ķ 60 miaEUR/įr aš kröfu Hvķta hśssins.  Žetta höfšu ašildarrķkin reyndar skuldbundiš sig til, žegar ógnin śr austri jókst, en flestir hunzaš.  Ef Ķslendingar žyrftu aš gera hiš sama, mundu slķk śtgjöld rķkissjóšs nema 50 miaISK/įr, sem er talsvert lęgra en įrlegar vaxtagreišslur rķkissjóšs. Ķslendingar gętu žetta, en žaš mundi vissulega koma nišur į öllu öšru, sem rķkissjóšur fjįrmagnar.   

Žjóšverjar telja, aš Trump eigi sjįlfur "sök" į hękkun bandarķkjadals meš žvķ aš lofa skattalękkunum og auknum fjįrfestingum ķ innvišum, sem hafi leitt til vaxtahękkana Sešlabanka BNA og žar af leišandi styrkingar bandarķkjadals, USD.  Mikill halli er į višskiptum BNA viš śtlönd, og ętlar Trump aš breyta žeim halla ķ afgang.  Žį mun bandarķkjadalur styrkjast enn.  Donald Trump siglir hins vegar ekki lygnan sjó, og viršast demókratar stefna į aš koma honum frį völdum ("impeachment"), eins og Richard Nixon, en žó strax į fyrra kjörtķmabilinu.  Ef žeir nį meirihluta į žingi įriš 2018, gętu žeir rekiš karlinn frį völdum ķ kjölfariš. Žį  veršur lķf ķ tuskunum. 

Forseti bankastjórnar Sešlabanka evrunnar, Ķtalinn Mario Draghi, heldur stżrivöxtum bankans viš nślliš og kaupir alls konar skuldabréf, rusl segja sumir, til aš örva efnahagslķfiš utan Žżzkalands.  Fjįrmįlarįšherra Žżzkalands, Wolfgang Schäuble, varaši Draghi viš aš halda śt į žessa braut, en af viršingu viš sjįlfstęši Sešlabankans lofaši hann Draghi žvķ aš gagnrżna hann ekki opinberlega fyrir tiltękiš.  Žaš hafa hins vegar mikilsvirtir žżzkir hagfręšingar gert, t.d. einn af hugmyndafręšingum evrunnar, dr Otmar Issing.

Ein af įstęšum andstöšu Žjóšverja viš žessa slökun į peningamįlastefnunni var einmitt, aš žį mundi višskiptajöfnušur Žjóšverja vaxa mjög. Fyrirsjįanlegt var, aš slķkt mundi skapa óstöšugleika ķ įlfunni og óįnęgju vķša. Nś gera Bandarķkjamenn Žjóšverja aš blóraböggli fyrir stefnu, sem hinir sķšar nefndu eru andsnśnir, žó aš žeir viršist hafa grętt mest į henni.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.  Hinir lįgu vextir eru eitur ķ beinum Žjóšverja, žvķ aš žį minnkar įvöxtun af sparnaši žeirra hjį bönkum og lķftryggingafélögum, sem starfa lķka sem lķfeyrissjóšir. Fjįrmögnun ellilķfeyris žżzkrar alžżšu er ķ uppnįmi, žvķ aš framlög žżzka rķkissjóšsins til sķvaxandi fjölda ellibelgja munu lķklega lękka, žvķ aš žżzkur vinnumarkašur mun senn skreppa saman, af žvķ aš Žjóšverjum hefur brugšizt bogalistin viš aš fjölga sér.

Višskiptajöfnušur Žjóšverja er stęrri en višskiptajöfnušur Kķnverja, og žar meš sį mesti ķ heimi, og nemur 9,0 % af landsframleišslu žeirra.  Žetta eru um 3375 EUR/ķb eša 412 kISK/ķb, og til samanburšar nam višskiptajöfnušur Ķslendinga įriš 2016 um 7,1 % af landsframleišslu, en žar sem landsframleišsla į mann er hér hęrri en ķ Žżzkalandi, žį var višskiptajöfnušur į mann hér hęrri eša 507 kISK/ķb. Ķsland og Žżzkaland skera sig aš žessu leyti śr ķ Evrópu meš jįkvęšum hętti, og žótt vķšar vęri leitaš.

Stęršarmunur žjóšanna gerir žaš hins vegar aš verkum, aš Ķslendingar liggja ekki undir įmęli fyrir sinn góša įrangur, en Žjóšverjar hafa mįtt sęta gagnrżni fyrir vikiš aš hįlfu Framkvęmdastjórnar ESB ķ Brüssel, AGS ķ Washington, fjįrmįlarįšuneyti BNA og OECD sķšan įriš 2005, er žeir tóku įkvöršun um aš bęta samkeppnishęfni Žżzkalands.  Ašilar vinnumarkašarins beggja vegna boršsins tóku žį įkvöršun um aš halda mjög aftur af umsömdum launahękkunum. Vegna žess aš laun ķ öšrum evrulöndum hękkušu meira en ķ Žżzkalandi eftir žetta, virkaši įkvöršun verkalżšssambanda og samtaka atvinnurekenda ķ Žżzkalandi sem gengislękkun į efnahagskerfiš, žżzkar vörur hękkušu minna en ašrar ķ verši, eša jafnvel ekkert vegna framleišniaukningar, og atvinna jókst ķ Žżzkalandi. Įriš 2005 var atvinnuleysi ķ Žżzkalandi 10,3 %, en įriš 2015 ašeins 4,3 %.  Stefnan kennd viš Peter Hartz undir forystu jafnašarmanna viš stjórnvölinn ķ Berlķn svķnvirkaši. Nś hafa laun tekiš aš hękka ķ Žżzkalandi į nż, og įriš 2016 hękkušu žau aš jafnaši um 2,3 %, sem er žó innan viš žrišjungur raunlaunahękkunar į Ķslandi ķ fyrra. 

Žar sem Ķsland er oršiš eitt dżrasta land Evrópu, er nś höfušnaušsyn aš fylgja fordęmi Žjóšverja og spenna bogann lįgt ķ komandi kjarasamningum, žvķ aš annars brestur strengurinn meš žeim afleišingum, aš veršbólgan losnar śr lęšingi, öllum til tjóns, og veldur žar mestu tjóni, sem minnst borš er fyrir bįru nś. 

Žaš eru vįbošar framundan hjį Žjóšverjum, eins og fleirum. Framleišnin frį įrinu 2008 hefur ašeins aukizt um 0,5 % į įri m.v. 3,25 %/įr įšur ķ vöruframleišslugeiranum. Ķ flestum žjónustugeirum hefur framleišniaukning veriš svipuš, og ķ fjįrmįlageiranum og ķ opinbera geiranum hefur hśn minnkaš.  Hiš sama er uppi į teninginum vķšast hvar ķ OECD, og žar meš ķ ašalvišskiptalöndum Ķslands. 

Mikil skuldsetning dregur śr fjįrfestingargetu, sem hęgir į tękniframförum, sem yfirleitt leiša til aukinnar framleišni.  Óšinn ķ Višskiptablašinu var hins vegar 9. febrśar 2017 meš merkilega kenningu ķ ljósi stefnu Trumps um "America First" og innvistun framleišslunnar, sem hefur žegar įtt sér staš ķ Žżzkalandi.  Fylgir Trump bara strauminum ?:

"Annaš, sem gerzt hefur į sķšustu įrum, er, aš višsnśningur hefur oršiš ķ śthżsingu verkefna til annarra rķkja.  Undanfarna įratugi hafa žróašri rķki, einkum Vesturlönd og Japan, flutt stóra hluta af frumframleišslu til rķkja į borš viš Kķna.  Lengi vel var talaš um Kķna sem vinnustofu heimsins.  Undanfarin įr hefur oršiš višsnśningur į žessari žróun, og töluvert af framleišsluferlum, sem įšur fóru fram erlendis, hafa veriš fluttir heim aftur til Žżzkalands [heim ins Reich - gamalt oršalag - innsk. BJo].  Mį sem dęmi nefna, aš ķ mįlmišnaši jókst hlutur innlendra ašila ķ vergri viršisaukningu śr 34 % įriš 2008 ķ 37 % ķ fyrra.  Ķ framleišslu į raftękjum hefur hlutfalliš aukizt śr 31 % ķ 34 % į sama tķma.  Žegar afkastaminni žęttir ķ framleišsluferlinu eru fluttir heim, kemur žaš nišur į framleišni ķ geiranum ķ heild sinni."

Žrįtt fyrir hęrri launakostnaš heima fyrir, taka framleišendur žetta skref til baka af ótta viš žróun stjórnmįla og efnahagsmįla erlendis.  Kommśnisminn ķ Kķna gęti veriš kominn aš leišarlokum.  Mikiš er um uppžot ķ Kķna og fjöldamótmęli vegna spillingar og ódugnašar embęttismanna og svakalegrar loft- og vatnsmengunar.  Aš lokum skrifaši Óšinn:

"Hér į landi er vandinn vissulega ekki fólginn ķ of lįgum vöxtum, heldur er žvert į móti ęskilegt aš lękka vexti verulega.  Žetta [lįgir vextir - innsk. BJo] undirstrikar hins vegar žann vanda, sem sem evrusvęšiš - og reyndar Vesturlönd almennt, standa frammi fyrir.  Skżrsluhöfundar Commerzbank klykkja svo śt meš žvķ aš benda į, aš verši ekki gripiš inn ķ žessa žróun, sé hętt viš žvķ, aš Žżzkaland stefni ķ japanskar ašstęšur - ž.e. mjög lķtinn hagvöxt til lengri tķma litiš."

Śtlitiš ķ Evrópu er óbeysiš.  Ķ Žżzkalandi sparar fólk mjög til elliįranna meš žvķ aš leggja fyrir į banka.  Žar er mun minna um fjįrfestingar fólks ķ ķbśšarhśsnęši til eigin nota.  Neyzlustigiš er tiltölulega lįgt, enda Žjóšverjar nżtnir og sparneytnir frį fornu fari.  Žar er sparsemi dyggš.  Žegar gamlingjar Žżzkalands verša oršnir enn fleiri en nś eša um 2035, veršur žó enn meira tekiš śt śr žżzkum bönkum en lagt veršur fyrir, og žį mun hagkerfi landsins hafa veikzt svo mjög, aš nįgrannarnir žurfa ekki lengur aš kvarta.  Žį veršur margt annaš lķka meš öšru móti en nś.  Framtķšin viršist vera ósjįlfbęr, en hver veit, nema Eyjólfur hressist.     

 

 


Orkuöflun og -flutningar

"Žegar kyndugur kemur til kęns, hefur kęnn ekki viš", segir mįltękiš.  Kyndug frįsögn birtist ķ Morgunblašinu, 7. febrśar 2017, skrifuš af Žorsteini Įsgrķmssyni undir fyrirsögninni:

"Ašgerša žörf ķ orkumįlum",

um skżrslu erlendra sérfręšinga fyrir Orkustofnun, Landsvirkjun og Landsnet.  Af frįsögninni aš dęma spannar skżrslan ašallega "selvfölgeligheder", einföld, vel žekkt sannindi, og meira eša minna hępnar nišurstöšur höfundanna.  Frįsögnin hófst žannig:

"Haldi almennur vöxtur ķ raforkunotkun įfram hér į landi į nęstu įrum įn žess, aš fjįrfest verši ķ frekari orkuframleišslu, munu Ķslendingar standa frammi fyrir mögulegum vanda varšandi orkuöryggi į komandi įrum.  Žetta kemur fram ķ skżrslu, sem unnin var af sérfręšingum frį hįskólastofnununum MIT ķ Bandarķkjunum og IIT Comillas į Spįni um orkuöryggi fyrir Orkustofnun, Landsvirkjun og Landsnet."

Žaš lżsir ótrślegu rįšleysi og vandręšagangi į raforkumįlasvišinu hérlendis, aš talin skuli vera žörf į žvķ aš semja sennilega rįndżra skżrslu ķ śtlöndum um framboš og eftirspurn raforku į Ķslandi.  Žaš blasir viš, aš vegna rafvęšingar samgöngutękja į landi einvöršungu muni almenn raforkunotkun į Ķslandi vaxa um 40 % į nęstu 20 įrum, og er žį ótalin rafvęšing skipaflotans og flugflotans į įrunum 2030-2050.  Žessu til višbótar blasir viš ķ nįnustu framtķš įlagsaukning upp į 525 MW vegna rafvęšingar framleišsluferla og nżrra verksmišja til kķsilframleišslu. Žetta nżja įlag, 525 MW, jafngildir fjóršungsaukningu nśverandi vetrarįlags.  Į móti žessu viršast ašeins vera į döfinni virkjanir aš aflgetu 480 MW (Žeistareykir, Bśrfell 2, Tungufljót, Reykjanes, Hvammsvirkjun, Bjarnarflag, Krafla 2, Blönduveita), svo aš stašan er óbjörguleg. Žessar višbętur fela ķ sér nįnast enga aukningu mišlunargetu sunnan heiša. Um žaš er hęgt aš vera skżrsluhöfundunum sammįla, aš orkuskortur blasir viš, en dugir ekki heilbrigš skynsemi til aš segja mönnum žaš.  Ef heilbrigš skynsemi hefur ekki hrifiš, žį gerir śtlend skżrsla žaš varla heldur. 

Ętlar Landsvirkjun kannski aš halda uppteknum hętti og fęla menn frį rafvęšingu, eins og hśn hefur hagaš sér gagnvart fiskimjölsverksmišjunum meš žreföldun raforkuveršsins ?  

Eigandinn veršur aš grķpa ķ taumana, žegar višhaldiš er orkuskorti meš litlu framboši til žess aš spenna upp veršiš į ótryggšu rafmagni.  Žessi bolabrögš nį engri įtt.  

Ritstjórn Morgunblašsins hefur įhyggjur af varasamri og viškvęmri stöšu raforkumįlanna, og žaš er góšra gjalda vert, en įhyggjurnar žurfa aš nį til ęšstu stjórnar rķkisins og krystallast ķ raunhęfum višbrögšum.  Forystugrein Morgunblašsins,

"Orkuöryggi er forgangsmįl",

žann 10. febrśar 2017, endar žannig:

"Sjįlfsagt er oršiš aš leggja rķka įherzlu į aš bęta bęši flutningskerfi og framleišslu orku hér į landi.  Žaš felur óhjįkvęmilega ķ sér, aš leggja žarf lķnur og byggja virkjanir.  Slķkt žarf aš gera, svo aš vel fari ķ umhverfinu, en orkuöryggiš veršur aš vera forgangsmįl."

Allt er žetta satt og rétt, og blekbóndi getur auk žess fullyrt, aš žaš er tęknilega mögulegt og fjįrhagslega višrįšanlegt aš sameina žetta tvennt, ž.e. aš sjį öllum landslżš fyrir nęgri orku af beztu gęšum įn stórkarlalegra inngripa ķ įsżnd landsins į viškvęmum stöšum.  Vilji og pólitķsk forysta er allt, sem žarf.

Eitt af vandamįlunum er, aš žaš er enginn įbyrgur aš lögum gagnvart žvķ, aš hér verši ekki afl- og orkuskortur.  Žaš vęri engin gošgį aš fela stęrsta leikaranum į svišinu, Landsvirkjun, žetta hlutverk meš lagasetningu, um leiš og fyrirtękinu vęri mörkuš eigendastefna, en hana vantar sįrlega nśna, enda örlar į vindhanahegšun ķ ęšstu stjórn fyrirtękisins.

"Ignacio J. Perez-Arriaga, prófessor viš MIT, kynnti skżrsluna og sagši vandamįliš hér į landi vera rafmagnskerfi, sem er einangraš og geti žar af leišandi lent ķ vandręšum, ef upp koma vandamįl viš orkuframleišslu, t.d. ef vetur er hlżr og lķtiš um vatn til aš fylla mišlunarlón.  Sagši hann einnig flutningskerfiš hér ekki vera nęgilega gott, žar sem stķfla gęti myndazt į milli vestur- og austurhlutans." 

Blekbóndi er helzt į žvķ, aš téšur prófessor viš MIT ķ Boston taki hér rangan pól ķ hęšina.  Meš auknum hlżindum į Noršur-Atlantshafi bśast flestir viš aukinni śrkomu į eyjunum žar.  Ef frį er talin veiking Golfstraumsins, virka loftslagsbreytingarnar til aukinnar vinnslugetu raforku ķ vatnsaflsvirkjunum og fremur minna įlags en hitt vegna hlżinda, žegar lónsstašan er lęgst. 

Öllum var ljóst fyrir śtkomu žessarar skżrslu, aš Akkilesarhęll ķslenzka raforkukerfisins er flutningskerfi Landsnets.  Fyrirtękiš kemst hvorki lönd né strönd meš naušsynlegar framkvęmdir sķnar, af žvķ aš skilningsleysi er of śtbreitt ķ žjóšfélaginu į mikilvęgi žeirra og grķšarlegum žjóšhagslegum kostnaši af žvķ, aš Byggšalķnan skuli vera fulllestuš įrum saman og geti žannig ekki flutt afl aš višbótar įlagi.   Fyrirtękiš ber žó vafalaust sķna sök į žvķ framkvęmdaleysi, sem leitt hefur til stórtjóns ķ samfélaginu.  Kannski hefur žaš ekki veriš ķ stakkinn bśiš stjórnkerfislega og fjįrhagslega til aš leysa mįlin.  Žvķ veršur aš breyta strax, enda fer hęttan į hagsmunaįrekstrum vegna óešlilegs eignarhalds Landsnets ekkert į milli mįla.

 Ef ętti hins vegar aš tengja rafkerfiš viš śtlönd, mundi žaš žżša grķšarlegar lķnubyggingar frį virkjunum og nišur aš landtökustaš sęstrengs eša sęstrengja. Aš koma ķ veg fyrir orkuskort į Ķslandi meš žvķ aš leggja sęstreng til Skotlands er "overkilling", sem lķkja mį viš aš skjóta gęs meš eldflaug. Slķkt er algert órįš, og er betur lįtiš ógert. Ef erfitt er aš fį leyfi til aš styrkja nśverandi stofnkerfi fyrir innanlandsnotkun, žį mun nś seint sękjast aš fį leyfi fyrir lķnulögnum žvers og kruss aš landtökustaš sęstrengs.  Um hann er algerlega tómt mįl aš tala.  Žvķ fyrr sem stjórnvöld įtta sig į žvķ, žeim mun betra. 

Hvaš er til rįša meš Landsnet ?  Fyrirtękiš er į milli steins og sleggju og eiginlega į milli vita, žvķ aš žaš er ķ eigu 4 stęrstu raforkufyrirtękja landsins, Landsvirkjunar (64,7 %), RARIK (22,5 %), OR (6,8 %) og OV (6,0 %), en "stjórn Landsnets skal vera sjįlfstęš gagnvart öšrum fyrirtękjum, sem stunda vinnslu, dreifingu eša sölu raforku".  Žessi tvķskinnungur hefur veriš viš lżši frį stofnun fyrirtękisins įriš 2005, og gęti hafa stašiš žvķ fyrir žrifum. Mįl er aš linni, enda aldrei ętlaš aš vara til frambśšar. 

Landsnet starfar samkvęmt sérleyfi į markaši, žar sem engin samkeppni er leyfš.  Viš slķkar ašstęšur er ešlilegast, aš rķkissjóšur yfirtaki eignarhaldiš hiš fyrsta į fyrirtękinu meš samningum viš gömlu eigendurna um afsal eigna og fjįrmögnun kaupanna į 10 įrum meš aršgreišslum frį orkufyrirtękjum, sem žaš į eša į hlut ķ. 

Žaš žarf aš efla fjįrhag Landsnets samhliša žessu og veita žvķ jafnframt svigrśm til skuldabréfaśtgįfu og lįntöku, svo aš hęgt verši aš auka fjįrfestingar verulega og borga žęr nišur į löngum tķma ķ staš gegndarlausra hękkana į gjaldskrį, eins og veriš hafa, sem eiga ekki śr žessu aš verša umfram byggingarvķsitölu, til almennings.

Meš žessum hętti fęr fyrirtękiš fjįrhagslegt svigrśm til aš semja viš heimamenn um raunhęfar lausnir į flutningaleišum raforku, sem nś eru meira og minna strandašar.  Žaš veršur ekki hęgt aš leysa flutningsvandamįlin įn meira af jaršstrengjum į 132 kV og 220 kV en veriš hafa į döfinni, og slķkt kostar meira fé ķ brįš, en afhendingaröryggi gęti vaxiš ķ kjölfariš og višhaldskostnašur minnkaš. 

Byggšalķnan veršur aš fara  vķša ķ jöršu ķ byggš, og tęknilega og fjįrhagslega veršur hęgt aš koma į naušsynlegri tengingu į milli Noršur- og Sušurlands meš jafnstraumsstreng "undir" hįlendiš į nęsta įratugi.  Leysa mį fyrst śr brįšum vanda Eyjafjaršar og Norš-Austurlands meš meiri orkuvinnslu ķ Žingeyjarsżslum og flutningi orku žašan ķ vestur, noršur og austur meš nżjum loftlķnum og jaršstrengjum.  Žar meš veršur létt į flutningsžörf eftir Byggšalķnu frį Vesturlandi til Noršurlands. Vestfiršir meš hratt vaxandi laxeldi og ķbśafjölgun žarfnast hringtengingar innan 5 įra į 132 kV.  

Ennfremur er haft eftir prófessor Perez-Arriaga

""En meš vaxandi eftirspurn žurfiš žiš aš framleiša meira rafmagn", segir hann og vķsar žar til lķtilla og mešalstórra notenda.  [Žetta er eins vķst og 2x2=4 og mikils vert aš fį stašfestingu į žvķ eša hitt žó-innsk. BJo]  "Vandamįliš meš uppbygginguna hér er aš hans sögn, aš žaš vantar oft frumkvęšiš, auk žess sem engin opinber orkustefna er til um, hvert stefna skuli ķ žessum efnum, ž.e. hvort auka eigi framleišslu og žį hversu mikiš, og hvernig orkuvinnsla eigi aš vera ķ forgangi.""

Žetta er hįrrétt athugaš hjį skżrsluhöfundum og mį žį segja, aš glöggt sé gests augaš.  Orkustofnun veitir virkjanaleyfi, en ręšur ekki tķmasetningu virkjunar.  Hśn ętti aš fį slķka žvingunarheimild gagnvart Landsvirkjun, ef stefnir ķ óefni meš orku- eša afljafnvęgiš.  Orkustefnu rķkisins er brżnt aš móta nś į kjörtķmabilinu aš beztu manna yfirsżn og ķ kjölfariš, einnig į kjörtķmabilinu, eigendastefnu rķkisins fyrir Landsvirkjun, svo aš žeir grķšarlegu fjįrmunir rķkisins, sem žar eru bundnir, nżtist į žjóšhagslega hagkvęmastan hįtt. Er žaš meš sęstrengsdašri og vindmyllulundum ? 

Žaš er tvennt af žvķ, sem žarf aš leiša til lykta meš ofangreindri vinnu.  Žegar orkustefna landsins veršur mótuš, er brżnt aš taka Verkefnastjórn Rammaįętlunar til endurskošunar, svo aš meira faglegt jafnvęgi verši ķ mati į röšun virkjanakosta.  Orkustofnun gęti hęglega yfirtekiš žessa vinnu. 

Prófessor Perez-Arriaga skriplar į skötunni ķ lok frįsagnarinnar:

"Perez-Arriaga segir, aš mišaš viš stöšuna ķ dag og įętlaša žróun ķ raforkunotkun ęttu Ķslendingar aš geta stundaš "business as usual" įfram til 2020 og aš ekki sé hętta į skertu orkuöryggi, nema ķ algerum undantekningartilvikum, t.d. ef komi mjög hlżir vetur eša žurrir og ef ekki nęst aš safna nęgjanlegu miklu ķ mišlunarlónin yfir sumartķmann."

Žetta er mjög vafasöm framsetning į stöšu raforkuafhendingar og jafnvęgis į milli frambošs og eftirspurnar til 2020.  Ķ fyrsta lagi fara ekki saman hlżir vetur og vatnsskortur, eins og įšur er bent į, ķ öšru lagi er atvinnulķfiš į öllu noršanveršu landinu nś žegar svelt af völdum flutningsfyrirtękisins og Landsvirkjunar (allt of dżr ótryggš orka) og ķ žrišja lagi veršur afljafnvęgiš ķ jįrnum į veturna eftir aš Thorsil kemur inn meš fyrri įfanga sinn, 87 MW, žangaš til nęsta heilsįrsvirkjun į eftir Žeistareykjum kemst ķ gagniš. (Bśrfell 2 er bara sumarvirkjun.) 

Nżr išnašarrįšherra og žar meš orkurįšherra žarf aš lįta hendur standa fram śr ermum og brjóta blaš aš hįlfu rķkisvaldsins ķ mįlaflokki, žar sem rķkiš er beinn gerandi og örlagavaldur um mikla hagsmuni.   

 Aflmestu spennar landsins

 h_my_pictures_falkinn


Ķ leit aš lošnu

Žaš er lošnubrestur ķ įr, og enginn veit af hverju.  Žaš er žó varla ofveiši um aš kenna, og aflamarkiš nśna, 299 kt, ašeins rśmlega 20 % af žvķ, sem ętla mį, aš hnśfubakurinn éti, en žaš gęti veriš allt aš 1,5 Mt/įr.

Žaš er of lķtil žekking hjį Hafrannsóknarstofnun į žessari mikilvęgu tegund okkar Ķslendinga, lošnunni, og sś žekking fęst ašeins meš rannsóknum. Farnar hafa veriš 3 feršir, og viš hverja nżja ferš hękkar aflamarkiš. Žekkingarskorturinn kemur berlega fram ķ rįšgjöfinni.  Reglan er sś, aš skilja į eftir 150 kt af kynžroska lošnu ķ sjónum meš 95 % öryggismörkum.  Žaš eru hins vegar 516 kt skilin eftir, sem eru 3,44 sinnum óskgildiš.   Žaš bendir til stórs stašalfrįviks og mikillar óvissu męlinganna.  Ašeins meš frekari rannsóknum er unnt aš minnka męlingaróvissuna og gera sér vonir um hęrra aflamark.

 Rannsóknir kosta skildinginn, žvķ aš senda žarf hafrannsóknarskip į mišin.  Slķk lošnuleitarferš hafrannsóknarskips kostar um MISK 40, og var ekki viš žaš komandi hjį sjįvarśtvegsrįšherra aš śtvega Hafrannsóknarstofnun naušsynlegt fjįrmagn til aš senda rannsóknarskip į mišin.  Lżsir žaš skilningi į stöšunni og trausti į vķsindalegri žekkingu hjį rįšherranum ?  Nei, žvert į móti. Hśn vildi heldur sitja meš hendur ķ skauti og lįta sitja viš 12 kt aflaśthlutun lošnu til Ķslendinga.

Dómgreind śtgeršanna var betri, og gripu žęr til žess rįšs aš fjįrmagna 3. lošnuleitarleišangurinn į žessu fiskveišiįri, 2016/2017, sjįlfar.  Žann 14. febrśar 2017 kom ķ ljós, aš žrįtt fyrir varfęrna aflareglu, žar sem ašeins er leyft aš veiša 37 % af 815 kt af męldri kynžroska lošnu, rįšlagši Hafrannsóknarstofnun 242 kt aukningu aflamarks upp ķ 299 kt. 

Aflahlutdeild Ķslands eykst viš žetta śr 12 kt ķ 208 kt (12+196), sem er meira en 17 földun.  Lošnuvertķšinni er žar meš bjargaš ķ hendur Ķslendinga, og žaš er śtgeršunum aš žakka, en ekki rķkisvaldinu, eins og fiskveišistjórnunarkerfiš žó gerir rįš fyrir og er grundvöllur veišigjaldsins.    Rķkisvaldiš brįst, og hlutur sjįvarśtvegsrįšherrans er óskaplega rżr, vegna žess aš söluandvirši žess, sem hafšist upp śr krafsinu, ef allt nęst, er tęplega miaISK 20, sem er 500_faldur rannsóknarkostnašurinn.

  Ķ ljósi žess, aš ķ hlut rķkissjóšs falla um 40 % af andviršinu, eins og rakiš er hér aš nešan, veldur žaš grķšarlegum vonbrigšum, hversu hörmulega lélegan vörš rįšherrann stendur um hagsmuni rķkissjóšs.   

Rannsóknarkostnašurinn er ķ žessu tilviki um 0,2 % af tekjuaukningunni, og tekjuaukningin veršur reyndar enn meiri, ef hin erlendu skip, sem veiša mega 19 % aukningarinnar, munu leggja upp hérlendis aš einhverju leyti. 

Sjįvarśtvegsrįšherra, sem horft hefur ašgeršarlaus upp į miaISK 100 tap žjóšarbśsins af völdum sjómannaverkfalls, ętti aš ķhuga vandlega aš meš Hafrannsóknarstofnun aš loknu verkfalli, hvort frekari rannsónir séu lķklegar til aš skila enn meiri aukningu, og fjįrmögnun Hafrannsóknarstofnunar til lengdar žarf aš endurskoša strax.  Ešlilegast er, aš andvirši veišigjaldanna renni ķ sjįvarśtvegssjóš, sem m.a. styšji fjįrhagslega viš Hafrannsóknarstofnun, svo aš annar eins vandręšagangur og undanfariš meš fjįrmögnun rannsókna sjįist ekki aftur.  

  Meš slķkum rannsóknarleišangri į žessum įrstķma mundu vafalaust fįst mikilsveršar upplżsingar um hitastig, įtu, torfudreifingu,fisk viš ķsrönd o.s.frv., žótt ekki finnist meiri lošna.  Verši hęgt aš minnka óvissu stofnmęlingar lošnu, mundi reyndar rķkissjóšur fį mest allra ašila ķ sinn hlut. Tekjuskiptingin veršur nokkurn veginn žannig samkvęmt Hagstofu:

  1. Rekstrarkostnašur nemur um 42 %, og rennur sennilega tępur helmingur af honum til rķkisins į formi skatts af launum af veittri žjónustu og sem viršisaukaskattur, ž.e.a.s 20 % af heild.
  2. Launatekjur 18 % og lķfeyrisgreišslur 4 % nema um 22 % eftir skatta, og žį į rķkiš eftir aš innheimta tekjuskatt viš śtgreišslu lķfeyris. Skattspor fyrirtękjanna nemur um 21 %, žar af til sveitarfélaganna 4 %, og rķkissjóšs 17 % af heild. 
  3. Framlegš af žessu aflamarki er um 10 % og fer ķ afborganir og fjįrmagnskostnaš, um 5 %, og aršgreišslur til hluthafa. 
  4. Rķkissjóšur fęr lķklega ķ sinn hlut tęplega 40 % af andvirši aflamarksaukningar į lošnu. Žaš er ekki gott stjórnvald, sem situr meš hendur ķ skauti og ašhefst ekkert, žegar tękifęrin kunna aš vera innan seilingar, og fleygir frį sér endurskošunarrétti sķnum į skiptireglu takmarkašra lošnuheimilda.  Ef lausn sjómannaverkfallsins tengist "egói" sjįvarśtvegsrįšherrans, žį er virkilega illa komiš vorum hlut.

Um slęma stöšu Ķslendinga į lošnumörkušunum nśna segir Sigurgeir Brynjar Kristgeirsson ķ Fiskifréttum 2. febrśar 2017, "Lošnubrestur ķ skugga Eurovision":

"Lošna og lošnuveišar varša ekki einungis hagsmuni samfélagsins, sjįvarśtvegsins og starfsfólks ķ sjįvarśtvegi til skamms tķma, heldur framtķšarhagsmuni į afuršamörkušum til langs tķma. 

Nś rķkir mikill skortur į frosinni lošnuhrygnu og lošnuhrognum į mörkušum um allan heim.  Lošnubrestur ķ įr og hugsanlegur lošnubrestur į nęsta įri eyšileggur einfaldlega markaši, žar sem Ķslendingar eiga um helmingshlutdeild ķ frosinni lošnu og nęr alla markašshlutdeild ķ lošnuhrognum. 

Fari allt žetta forgöršum, veršur tjón žjóšarinnar tališ ķ tugum milljarša króna, lķkast til žaš svari til žess, sem kostar aš reisa eitt stykki nżjan Landsspķtala.  Munar um minna, eša hvaš ?"

Ķ žessu ljósi veršur ljóst, hversu arfaslök frammistaša žaš er hjį sjįvarśtvegsrįšherra aš śthluta megninu af upphafsaflamarki lošnunnar, 57 kt, til annarra žjóša, sem viš eigum ķ samkeppni viš į mörkušunum.  Veldur rįšherrann embęttinu ?  Um žaš eru réttmętar efasemdir, og meiri efasemdir hafa vart veriš um hęfileika rįšherra sķšan į dögum vinstri stjórnar Kötu & Co., sem gerši verstu samninga sögunnar viš śtlendinga. 

Eftir lošnuleitarleišangur nr 3 var aflamark lošnu aukiš um 242 kt, og af žvķ fį Ķslendingar samkvęmt skiptireglunni 196 kt, og ef aflamarkiš nęst, veršur afli ķslenzkra skipa um 208 kt eša um 70 % af heildaraflamarkinu.  Ķslendingar munu žó markašssetja meira af lošnu, ef allt gengur upp, vegna erlendra skipa, sem leggja upp hérlendis.

Žórshöfn ķ Fęreyjum 


Rįšherra og lošnan

Ķslenzkir framleišendur lošnuafurša hafa įtt stóra markašshlutdeild į lošnumörkušum, enda hafa ķslenzkar śtgeršir lengi veitt meira af lošnu en śtgeršir annars stašar. Žar af leišandi eru hagsmunir Ķslendinga meiri en annarra žjóša viš Noršur-Atlantshaf į lošnumörkušum, og žar meš įbyrgš gagnvart višskiptavinum.

 Nś er svo komiš, aš ķslenzki sjįvarśtvegsrįšherrann hefur fęrt Noršmönnum frumkvęši į žessu sviši og viršist ekkert frumkvęši ętla sjįlf aš sżna, žegar miklir hagsmunir landsins eru ķ hśfi.  Žaš er alvarlegur sofandahįttur aš hafa ekki krafizt endurskošunar į skiptisamningum viš Noršmenn um lošnu ķ landhelgi Ķslands og žorsk ķ Hvķtahafinu, žegar gildandi samningar skyndilega veita Noršmönnum yfirburšastöšu į lošnumörkušunum.  Vegna lošnubrests eru forsendur žessara samninga fallnar, en rįšherrann viršist skorta dug til aš reisa burst gagnvart fręndum okkar, sem eru haršdręgir sem kunnugt er.  Žaš veršur stundum aš berja ķ boršiš til aš standa į rétti sķnum. Hverra hagsmunum er hśn eiginlega aš žjóna ķ sķnu hįa embętti ?

Žaš hefur ekki fariš żkja hįtt, aš ķ lok janśar 2017 śthlutaši sjįvarśtvegsrįšherra Noršmönnum bróšurpartinum, 70 %, af žvķ litla aflamarki, sem Hafrannsóknarstofnun rįšlagši ķ fyrstu atrennu į žessu įri, 57 kt, og ķ hlut Ķslendinga koma ašeins 21 % af 81 %, sem er okkar skiptahlutfall ķ samningum um deilistofna.  Er žessi rįšherra ekki ķ vinnu hjį okkur ?

  Mįliš er, aš žessi samningur viš Noršmenn um 31 kt til žeirra į grundvelli "Smugusamningsins" er meingallašur, žvķ aš enginn varnagli er ķ honum um minni lošnuheimildir til handa Noršmönnum ķ lošnubresti.  Rįšherrann skilur ekki, aš nś eru uppi ašstęšur, sem śtheimta, aš hśn stigi į neyšarhemlana, eša hśn hreinlega nennir žvķ ekki, en skrifar heldur undir einhverja bölvaša vitleysu ķ rįšuneytinu, sem aš henni er rétt, og vill helzt reka "business as usual"  ķ staš žess aš brjóta blaš. Situr illa forritašur róbóti ķ rįšherrastóli ?

Stefįn Frišriksson, forstjóri Ķsfélags Vestmannaeyja, sagši eftirfarandi ķ vištali viš Gušjón Einarsson į Fiskifréttum 2. febrśar 2017:

"Žorskkvóti Ķslendinga ķ Barentshafi minnkar og stękkar ķ samręmi viš įstand žorskstofnsins žar.  Žegar lošnustofninn viš Ķsland er stór, eru įkvęši Smugusamningsins kannski ķ lagi, en žegar illa įrar ķ lošnunni, eins og nśna, hljóta allir aš sjį, aš žaš er ekki ešlilegt, aš svona stór hluti af lošnukvóta Ķslendinga fari ķ aš borga Noršmönnum veišiheimildir ķ Barentshafi.  Enginn, sem er meš veiširéttindi ķ lošnu, sér vitglóru ķ žvķ, aš svona stór hluti af žeim sé notašur ķ millirķkjasamningi um tegundir, sem žeir hafa enga aškomu aš.  Žaš er augljóslega vitlaust gefiš."

Sjįvarśtvegsrįšherra er algerlega śti aš aka ķ žessum mįlum.  Ef hśn stęši ķ ķstašinu, hefši hśn sagt viš sinn norska starfsbróšur, aš gagnkvęmniregla yrši aš gilda ķ skiptum į veiširéttindum ķ ķslenzkri lögsögu og ķ Hvķtahafinu, sem žżšir t.d., aš Noršmenn geta ekki fengiš meira en sķn umsömdu 8 % af aflamarki lošnu, į mešan žaš er undir 100 kt.  Viš aflamark 100 kt fįi žeir 10 kt + 8 %, og viš 200 kt aflamark lošnu ķ ķslenzkri lögsögu fįi žeir sķn 31 kt + 8 % gegn umsömdum réttindum Ķslendinga ķ Hvķtahafinu.  Hvaša erindi į Žorgeršur Katrķn ķ embętti sjįvarśtvegsrįšherra, ef žaš er ekkert bein ķ nefinu į henni ?  Nś vill svo vel til, aš ķ dag, 14. febrśar 2017, var aflamarkiš hękkaš ķ 299 kt, og veršur žį heildarhlutur Ķslendinga 208 kt.

Nśgildandi skiptiregla į lošnu ķ ķslenzkri lögsögu į milli strandrķkja er žessi (tonnafjöldi ķ sviga m.v. 57 kt (k=1000) aflamark: 

  • Ķsland fęr 81 % (46,17 kt)
  • Gręnland fęr 11 % (6,27 kt)
  • Noregur fęr 8 % (4,56 kt)
Nś lįta Ķslendingar frį sér 31,165 kt til Noršmanna og verša aš taka žvķ, ef Noršmenn girša fyrir žorskveišar Ķslendinga ķ Hvķtahafi, fįi žeir žetta ekki, enda hafa žorskveišar braggast hér viš land, sķšan "Smugusamningurinn" var geršur. 
Žaš er meira virši aš hindra Noršmenn ķ aš yfirtaka lošnumarkašinn.  Noršmenn eru meš tangarsókn inn į hann, žvķ aš žeir hafa gert samning viš ESB um vęnan skerf af aflahlutdeild Gręnlendinga.  Žannig nęstum tķfalda Noršmenn skerf sinn af lošnu ķ ķslenzku lögsögunni og standa nś meš pįlmann ķ höndunum og um 40 kt, og Ķslendingar fį ašeins 21 % ķ staš 81 % eftir aš hafa afhent Fęreyingum 2,85 kt.  Žaš er grįtlegt aš horfa upp į sjįvarśtvegsrįšherra kissa į vöndinn, og hśn viršist ekki einu sinni skilja, aš um vönd er aš ręša.

 

 


Lömun sjįvarśtvegs meš verkfalli

Verkfall nokkurra sjómannafélaga er eldra en rķkisstjórnin.  Tjóniš af žvķ er svo mikiš, aš žaš hefur neikvęš įhrif į žjóšhagsstęršir į borš viš hagvöxtinn ķ įr.  Žśsundir saklausra borgara lķša fyrir žessi kjaraįtök sumra sjómanna og śtgerša, og fjįrhagur skuldsettra einstaklinga og minni fyrirtękja mun ekki bera sitt barr.  Markašir og traust višskiptavina ķslenzkra birgja glatast, og žaš mun kosta fjįrhagslegar fórnir aš nį mörkušum aftur, nś žegar mikill fiskneyzlutķmi fer ķ hönd į föstunni. Žessu strķšsįstandi veršur aš linna, žvķ aš allir hérlandsmenn tapa. Vinnumarkašsrįšherrann getur varla veriš stikkfrķ.  Liggur hann undir feldi ?

Viš žessar ašstęšur er hlutur sjįvarśtvegsrįšherrans  einnig einstaklega rżr, og hefši einhvern tķmann žótt saga til nęsta bęjar, aš sjįvarśtvegsrįšherra vęri į flótta frį stęrsta vandamįli žjóšfélagsins ķ einu lengsta verkfalli sögunnar hérlendis. Kostnašarlappinn į žessu verkfalli er nś kominn ķ miaISK 100, žegar tekiš er tillit til vištekins stušuls óbeinnar veršmętasköpunar sjįvarśtvegsins, 2,5. 

"Rannsóknir hafa sżnt, aš aš framlag sjįvarśtvegsins til landsframleišslunnar sé minnst 2,5 sinnum meira en tekjur greinarinnar sjįlfrar gefa til kynna",

stendur ķ Fiskifréttum hjį Gušjóni Einarssyni 9. febrśar 2017.  Hver getur stašiš undir žeirri byrši aš fį į sig hengdan žennan veršmiša ? 

Tjóniš, sem hlżzt af žessu sjómannaverkfalli, er geigvęnlegt, hvaš sem merkimišum lķšur, og žaš er alveg meš ólķkindum langlundargeš landsstjórnenda aš lįta žessa dęmalausu tortķmingarįrįttu višgangast.   Um žaš skrifar hinn knįi fyrrverandi utanrķkisrįšherra, Lilja Alfrešsdóttir, ķ Morgunblašiš 3. febrśar 2017,

"Kęruleysi stjórnvalda":

"Erlendir markašir eru aš glatast, žar sem afhendingaröryggi ferskra sjįvarafurša er ekki lengur tryggt.  Samkvęmt greiningu sjįvarklasans tapast į hverjum degi MISK 640 ķ śtflutningstekjum [tjóniš nemur žį nś tęplega miaISK 40-innsk. BJo], og daglegt heildartap er nęrri milljarši króna, ef deilan leysist ekki von brįšar.  Miklir žjóšhagslegir hagsmunir eru ķ hśfi, og tjóniš mikiš, į mešan fiskveišiflotinn liggur óhreyfšur viš bryggju." 

Žaš er hneyksli, sem um munar, aš sjįvarśtvegsrįšherra hefur lżst žvķ yfir, aš hśn muni ekki koma nįlęgt lausn žessarar deilu, žótt öllum öšrum en henni sé ljóst, aš rķkisvaldiš heldur į lyklinum aš lausn žessarar deilu sem handhafi skattlagningarvaldsins.  Er sjįvarśtvegsrįšherra bśin aš stimpla sig śt ?  Lilja skrifaši ennfremur: 

"Ķ óundirbśnum fyrirspurnum į Alžingi ķ vikunni kom fram, aš sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra hefur ekki lįtiš meta, hve mikiš žjóšhagslegt tjón hlżzt af deilunni [sjįvarklasinn gerši žaš-innsk. BJo].  Žaš er heldur ekki bśiš aš kanna, hvort žörf sé į mótvęgisašgeršum fyrir žau sveitarfélög, sem koma verst śt [kassinn er žegar tómur vķša-innsk. BJo].

 Raunar er engu lķkara en sjómannaverkfalliš komi rįšherra sjįvarśtvegsmįla ekkert viš, žvķ aš žótt mįliš hafi ekki veriš krufiš til mergjar, hefur rįšherra śtilokaš allar sértękar ašgeršir, sem gętu liškaš fyrir lausn deilunnar.  Slķkt kęruleysi er varasamt og getur valdiš meiri žjóšhagslegum skaša af hinu langvinna verkfalli."

Rįšherrann er fallinn į prófi ķ ašalfaginu sķnu. Upptökupróf veršur ekki haldiš.  Meš fjarveru sinni og įhugaleysi er hśn oršin mešįbyrg fyrir lķklega dżrasta verkfalli Ķslandssögunnar. 

Žann 9. febrśar 2017 birtist forystugrein ķ Morgunblašinu,

"Svigrśm til lausnar",

žar sem bent var į og žaš rökstutt, aš rķkisvaldiš getur hjįlpaš til viš lausn deilu, žar sem herzlumuninn vantar.  Vilji er allt, sem žarf.:

"Annaš, sem skiptir mįli ķ samanburši į starfsumhverfi sjįvarśtvegs hér į landi og erlendis, er, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er einn ķ žeirri stöšu aš greiša sérstakan aušlindaskatt, svo kallaš veišigjald.  Ašrar žjóšir fara ekki žį leiš aš skattleggja sjįvarśtveg sinn sérstaklega; žvert į móti hafa sumar žeirra veitt sjįvarśtvegi sķnum, sem į ķ beinni samkeppni viš okkar sjįvarśtveg, myndarlega rķkisstyrki. 

Ķ samanburši viš ašrar greinar innanlands, sem nżta nįttśruaušlindir, er stašan einnig skökk, sjįvarśtveginum ķ óhag.  Hann žarf einn aš žola žaš aš vera skattlagšur sérstaklega meš aušlindaskatti. Óskiljanlegt er, aš žeir, sem ķ żmsum öšrum mįlum segjast andvķgir allri mismunun, skuli sętta sig viš, aš undirstöšuatvinnugrein žjóšarinnar sé mismunaš svo gróflega. 

Žaš er ekki aš įstęšulausu, aš žetta er fęrt ķ tal nś, žegar verkfall sjómanna hefur stašiš ķ nęr tvo mįnuši.  Žaš skattaumhverfi, sem greininni er bśiš, į stóran žįtt ķ žeirri óįnęgju, sem rķkir innan sjómannastéttarinnar.  Žar vegur afnįm sjómannaafslįttarins žungt, en fleira hefur veriš nefnt, svo sem mismunun gagnvart sjómönnum į mešferš dagpeninga."

Mįl er, aš linni og aš sjįvarśtvegsrįšherra ķ samrįši viš flokksbróšur sinn, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, blandi sér ķ slaginn meš innlegg ķ mįliš, sem stillt geti til frišar, svo aš rķkissįttasemjari geti sķšan hamraš jįrniš į mešan heitt er, eša, ef enn gengur ekki saman, teflt fram mišlunartillögu, sem rķkisstjórnin er žį tilbśin aš lögfesta, ef annar ašilinn, eša bįšir, hafna henni.  Viš svo bśiš mį ekki standa. Aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša eftir, aš stašir asnar drattist aš samningaboršinu og žori aš semja, er enginn raunverulegur valkostur nś, žegar lošnuvertķš gęti veriš innan seilingar og kažólikkar ętla aš belgja sig śt af fiski og mešlęti į ķ hönd farandi föstu. 

Hitt er žaš, sem forsętisrįšherra hefur żjaš aš, aš žessi deila sżnir, žaš sem löngu var vitaš, aš vinnumarkašskerfi okkar er veikur hlekkur ķ žjóšaröryggiskešjunni, žar sem minnihluti félagsmanna ķ fįeinum verkalżšsfélögum getur hafiš strķšsrekstur gegn byggšarlögum hringinn ķ kringum landiš og valdiš žjóšarbśinu tapi, sem nemur meira en 3 % af vergri landsframleišslu įn žess, aš rķkissįttasemjari eša ašrir fįi rönd viš reist.  

Rķkisstjórnin ętti aš gangsetja vinnu, sem mišar aš endurskošun kreppulaga um stéttarfélög og vinnudeilur eša a.m.k. aš vinna aš lagasetningu um vinnudeilur, sem eflir mjög valdsviš og śrręši rķkissįttasemjara ķ anda hinna Noršurlandanna.  Žaš er ótękt, aš embętti rķkissįttasemjara sé ķ lamasessi, žegar tilteknar stéttir ķ vinnudeilum lama starfsemi sjśkrahśsa, skóla eša annarrar stęrstu vöruśtflutningsgreinarinnar, svo aš dęmi sé nefnt.  Žjóšarnaušsyn krefst śrręša rķkisvaldsins til varnar  gegn slķkum stórįföllum.

 


Veršmęti jaršgufu- og vindorkuréttinda

Stjórnvöldum į Ķslandi er fališ af Eftirlitsstofnun EFTA-ESA, lķklega til aš jafna samkeppnisstöšu, aš koma žvķ ķ kring, aš öll fyrirtęki, sem stunda raforkuvinnslu śr orkulindum į landi ķ opinberri eigu eša umsjón, skuli greiša markašstengt afnotagjald fyrir ašgang aš žessum orkulindum. Žetta er vęntanlega til aš hindra rentusękni og jafna samkeppnisstöšu og į einnig viš um nżtingu, sem žegar er hafin, og skal gilda allt til loka nżtingar. 

Žaš getur veriš fróšlegt aš kanna, hvaša upphęšir, vęntanlega ķ sveitarsjóši, gęti hér veriš um aš ręša, og žį er aušvitaš naušsynlegt fyrst aš veršmeta žessar orkulindir.  Žaš er hęgt aš gera į grundvelli lįgmarksveršs, sem fį žarf fyrir raforkuna frį tiltekinni virkjun, meš įvöxtunarkröfu, sem svipar til aršsemi annarra fjįrfestinga meš svipašri įhęttu.

Sem dęmi um jaršgufunżtingu til raforkuvinnslu mį taka Žeistareykjavirkjun, sem nś er ķ byggingu.  Įętluš fjįrfesting er MUSD 185.  Gera veršur hęrri įvöxtunarkröfu til jaršgufuvirkjana en til vatnsorkuvera vegna meiri rekstrarįhęttu, hér 9,0 %, og afskriftartķminn er styttri vegna óvissu um endingu jaršgufuforšans į stašnum, hér valinn 30 įr.  Rekstrarkostnašur er tiltölulega hįr vegna meiri višhaldsžarfar af völdum śtfellinga, tęringar og gufuöflunar, hér valinn 5,0 %/įr af stofnkostnaši.  Žį fęst "kostnašarverš" raforku frį Žeistareykjum 38 USD/MWh (=4,3 ISK/kWh), framlegš 66 % og rekstrarkostnašur 34 %. Sé umsamiš raforkuverš lęgra, er aršsemin óvišunandi ķ žessu ljósi.

Meš žessu móti mun įrleg framlegš virkjunarinnar nema 18 MUSD.  Til aš leggja mat į veršmęti orkulindarinnar er nś rįš aš nśvirša žessar įrlegu greišslur ķ 25 įr, og fęst žį upphęšin MUSD 175 = miaISK 20,2. 

Ef gert er rįš fyrir, aš ešli jaršgufuréttinda og vatnsréttinda sé hiš sama ķ lagalegum skilningi, žį gildir dómur Hęstaréttar um, aš Žjóšskrį Ķslands skuli fęra žessi veršmęti ķ fasteignaskrį, og žar meš mega viškomandi sveitarfélög innheimta af žeim fasteignagjald: FG=0,005 x 20,2 = 101 MISK/įr.  Jaršfręšingar hafa hugmynd um umfang nżtingarsvęšis fyrir gufuforša virkjunarinnar, og śt frį žvķ getur skipting žessa afnotagjalds fariš fram į milli sveitarfélaganna. Annaš mįl er, hvaš Alžingi įkvaršar, aš stór hluti af slķku afnotagjaldi renni ķ jöfnunarsjóš sveitarfélaganna, žvķ aš jaršhiti er ęši misjafn eftir sveitarfélögum, eša jafnvel ķ vęntanlegan aušlindasjóš. 

Er mešalhófs gętt viš žessa skattheimtu jaršgufuréttinda ?  Svariš er jįkvętt, žvķ aš upphęš afnotagjaldsins nemur 4,9 % af įrlegri framlegš virkjunarinnar, sem mį kalla hófstillt, žegar litiš er t.d. til įlagningar svo kallašra veišigjalda, žar sem ašferšarfręšin er illa ķgrunduš. 

Nęst mį snśa sér aš vindmyllulundum og spyrja, hvort einhver glóra sé ķ žvķ aš taka gjald af fyrirtękjum fyrir aš breyta vindorku ķ raforku ?  Žvķ er til aš svara, aš ķ nafni jafnręšis į markaši er žaš naušsynlegt, žvķ aš annars vęru stjórnvöld aš mynda fjįrhagslegan hvata fyrir raforkuvinnslu śr vindorku, sem er skiljanlegt af umhverfisįstęšum erlendis, en er algerlega įstęšulaust į Ķslandi.  Vindorkan er enn žį dżrust ķ vinnslu į Ķslandi af hefšbundnu orkuformunum žremur, fallvatnsorku, jaršgufuorku og vindorku, en kostnašarbiliš į milli hennar og hinna tveggja fer minnkandi meš įrunum. 

Žaš er engu aš sķšur enn svo, aš vinnslukostnašur raforku meš vindmyllum į Ķslandi įsamt kostnaši viš aš koma raforkunni inn ķ ašveitustöš fyrir stofnkerfistengingu, m.v. 7,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns og 30 įra afskriftatķma fjįrfestingar, nemur 60 USD/MWh (=6,9 ISK/MWh), sem er hęrra orkugjald en flestir neytendur žurfa aš greiša um žessar mundir.  Fjįrhagsleg réttlęting gęti žį einvöršungu falizt ķ aš spara vatn ķ mišlunarlónum til aš forša vatnsskorti, t.d. ķ Žórisvatni ķ tilviki Bśrfellslundar. 

Er eitthvert vit ķ žvķ ? Orkuvinnslugeta Bśrfellslundar mun verša innan viš 700 GWh/įr, sem er um 5 % af orkuvinnslugetu Landsvirkjunar um žessar mundir, svo aš eftir litlu er aš slęgjast, sérstaklega ķ ljósi yfirstandandi loftslagsbreytinga. 

Meš hękkandi mešalhitastigi ķ lofti yfir Ķslandi mį bśast viš meiri įrsśrkomu og mildari vetrum, svo aš innrennsli mišlunarlóna mun vaxa og įrstķšasveifla įlags raforkukerfisins minnka.  Allt virkar žetta ķ žį įtt aš draga śr lķkum į "žurrum įrum", žegar vęnta mį raforkuskorts vegna vatnsleysis. Betri vatnsbśskapur af žessum völdum mun sennilega jafngilda meiri orkuvinnslugetu vatnsorkukerfisins en įformašri vinnslugetu Bśrfellslundar nemur. 

Bśrfellslundur eša ašrir vindmyllulundir veršur žess vegna ekki hagręnt gagnlegur fyrr en meir hefur dregiš saman meš raforkukostnaši frį vindmyllum og öšrum virkjunum, t.d. žegar vinnslukostnašur vindmylla hefur lękkaš um 20 % frį žvķ, sem nś er. Žaš gęti oršiš upp śr 2020.

Ef/žegar vindmyllulundur veršur reistur į Hafinu noršan Bśrfells, mun aršsemi žess fjįrmagns, sem žar veršur bundiš, verša innan viš 5,0 % m.v. nśverandi raforkuverš ķ landinu og fjįrfestingaržörf 2,0 MUSD/MW.  Ef hins vegar Landsvirkjun skyldi takast aš fį 6,9 ISK/kWh, žį veršur framlegšin 80 % eša 3,9 miaISK/įr. 

Til žess aš meta veršmęti žessarar stašsetningar til aš nżta vindorku til aš framleiša rafmagn įn tillits til "umhverfiskostnašarins", sem sumir telja frįgangssök, en žarfnast vandašs mats, žarf, eins og įšur, aš  nśvirša framlegšina yfir 25 įr, og fęst žannig upphęšin 392 MUSD = miaISK 45,1, sem žį eru veršmęti vindorkuréttindanna į žessum staš. 

Įrlegt fasteignagjald af žessari upphęš: FG = 0,005 x 45,1 = MISK 226, sem eru 5,8 % af įrlegri framlegš vindmyllanna viš 6,9 ISK/kWh. 

Ef umsamiš orkuverš frį vindmyllunum veršur lęgra, veršur framlegšin og žar meš veršmęti virkjunarréttindanna aš sama skapi lęgri. 

Kjarni mįlsins er, aš aušvelt er aš žróa almenna ašferš til aš leggja mat į virkjunarréttindi, hvaša nafni, sem žau nefnast, og reyndar mį beita henni į hvers konar aršgęfar nįttśruaušlindir og vega į móti įvinninginum af aš ašhafast ekki.  Žaš er brżnt, réttlętisins vegna, aš lįtiš verši af uppteknum hętti aš bleyta žumalfingurinn og stinga honum upp ķ loftiš til aš slį į veršmęti nįttśruaušlinda. 

Žrżstingur er nś žegar į stjórnvöld aš hįlfu sveitarfélaganna og ESA hjį EFTA aš leggja fram frumvarp, sem taki miš af markašinum, mismuni engum į markašinum og gęti mešalhófs viš įlagningu afnotagjalds af orkulindunum. Boltinn er hjį rįšuneyti og Alžingi.

 


Veršmęti nįttśruaušlinda

Enn er ašeins innheimt afnotagjald af mišunum viš Ķsland af öllum nįttśruaušlindunum.  Ašferšarfręšin viš žaš er of flókin og afturvirk, og nišurstašan er rekstri margra śtgerša žungbęr, af žvķ aš afnotagjald fyrir ašgang aš mišunum getur skoriš vęna sneiš af framlegš fyrirtękjanna. 

Žessi skattheimta er óréttlįt, af žvķ aš hśn mismunar atvinnugreinum. Afkoma śtgeršanna getur snarbreytzt į einu įri, og žess vegna er ótękt aš miša afnotagjald viš afkomuna fyrir 2-3 įrum.  Žar aš auki eru engar hömlur į žvķ, hversu stóran hluta framlegšar fyrirtękjanna rķkiš haldleggur meš afnotagjaldi mišanna.  Setja ętti žak viš afnotagjald allra nįttśruaušlinda viš t.d. 6,0 % af framlegš, og sé afkoma śtgeršar svo lakleg, aš framlegšin nįi ekki 20 % af söluandvirši aflans, žį ętti aš fella afnotagjaldiš nišur į žvķ įri, enda borgar śtgeršin aš öšru leyti opinber gjöld aš jöfnu viš önnur fyrirtęki, nema tryggingagjaldiš er óvenjuhįtt į śtgerširnar, og er brżnt aš samręma žaš, um leiš žaš veršur almennt lękkaš. 

Hvers vegna bżšur rķkiš ekki fram samręmingu (lękkun) į tryggingagjaldinu sem lokahnykk ķ sįttaferli, er e.t.v. feli ķ sér dagpeningagreišslur og hefšbundna skattamešferš žeirra į móti įsamt ofangreindu žaki į veišigjöldin ?  

Žaš hefur dregizt śr hömlu aš jafna ašstöšu fyrirtękja ķ landinu, sem hafa ašgang aš nįttśruaušlindum ķ almenningum, žjóšlendum eša ķ annars konar opinberri umsjį eša eigu.  Sś stašreynd hefur rataš alla leiš į borš ESA. Žann 20. aprķl 2016 kvaš eftirlitsnefnd EFTA, ESA,upp śrskurš žess efnis, aš rķkisstjórninni bęri aš eiga frumkvęši aš lögfestingu ašferšarfręši viš aš meta veršmęti orkulinda ķ nįttśrunni ķ opinberri eigu eša umsjį, sem nżttar eru til raforkuvinnslu, ķ žeim tilvikum, sem markašsverš hefur ekki žegar myndazt; žessi ašferšarfręši skal vera markašstengd, ž.e.a.s. rafmagnsframleišendur skulu borga markašsverš fyrir afnot nįttśruaušlinda, ž.e. vatnsréttinda, jaršgufuréttinda og vindréttinda. Ef hafstraumar, haföldur eša sjįvarföll verša nżtt ķ framtķšinni, mun hiš sama gilda um žessar orkulindir.  Fyrir ólķkar orkulindir er naušsynlegt aš žróa heildstęša ašferšarfręši viš veršmętamatiš. 

Jafnframt ber rķkisstjórninni aš sjį til žess meš lagafrumvarpi, samkvęmt téšum śrskurši, aš öll orkuvinnslufyrirtęki greiši "markašsverš" fyrir vatnsréttindi, jaršgufuréttindi eša vindréttindi. Žetta į lķka viš um gildandi orkusamninga, žar til žeir renna śt, en ekki afturvirkt.  Žaš žarf žess vegna aš drķfa ķ žessu.  Spurningin er: hvernig ?

Žaš eru dęmi um afnotagjald vatnsréttinda ķ landinu fyrir smįvirkjanir. Žar viršist yfirleitt mišaš viš įkvešinn hundrašshluta af sölutekjum virkjunar. Ķ mörgum tilvikum stęrri virkjana er orkuveršiš žó óžekkt.  Žaš er tilgreint ķ orkusamningi, sem leynd hvķlir yfir, og žaš tengist einhverri annarri breytu, t.d. afuršaverši orkukaupandans eša vķsitölu neyzluveršs ķ Bandarķkjunum, BNA, af žvķ aš umsamiš raforkuverš er yfirleitt ķ bandarķkjadölum, BNA. 

Žaš er ósanngjarnt aš taka ekki tillit til rekstrarkostnašar viš aš breyta fallorku vatnsins ķ rafmagn, og žess vegna er ešlilegra aš leggja framlegš nżrrar virkjunar af sama tagi meš sams konar višskiptavini til grundvallar įlagningu afnotagjalds vatnsréttinda. 

Žaš hafa gengiš dómsmįl į milli Landsvirkjunar og sveitarfélaganna, sem eiga hagsmuni af žvķ, hvernig veršmętamati vatnsréttinda fyrir Fljótsdalsvirkjun er hįttaš.  Hęstiréttur śrskuršaši ķ október 2015, aš sveitarfélög, sem hafa virkjašar įr ķ sķnu landi og aršgęf vatnsréttindi, geti óskaš eftir žvķ viš Žjóšskrį Ķslands, aš hśn meti vatnsréttindin til fasteignamats.  Žar meš opnast möguleiki fyrir sveitarfélögin aš leggja fasteignaskatt į fyrirtękin, sem fénżta žessi vatnsréttindi. 

Deilur į milli hagsmunaašila hafa einnig risiš um ķ hvaša fasteignaflokk ętti aš skrį vatnsréttindin.  Yfirfasteignamatsnefnd kvaš upp śrskurš sinn um žetta 15. desember 2016.  Fasteignaskatt vegna vatnsréttinda kęrenda ķ Fljótsdalshreppi skal įkvarša samkvęmt a. liš 3. mgr. 3. gr. laga nr 4/1995 um tekjustofna sveitarfélaga jafnt innan sem utan žjóšlendu. 

Įkvęšiš tilgreinir skattheimtu allt aš 0,5 % af fasteignamati meš 25 % višbót viš sérstakar ašstęšur.  Sveitarfélagiš hafši krafizt heimildar til skattheimtu samkvęmt c. liš laganna, sem heimilar žrefalt hęrri skattheimtu, en śrskuršurinn ętti aš vera vel višunandi fyrir bįša ašila. 

Žaš er hins vegar veršmętamatinu sjįlfu, sem er enn žį įbótavant.  Ķ įgśst 2007 komst matsnefnd aš žeirri nišurstöšu, aš veršmęti vatnsréttinda, sem nżtt eru ķ žįgu Fljótsdalsvirkjunar, skuli vera miaISK 1,54. Žetta er ašeins 1,0 % af upphęšinni, sem ašferšarfręši blekbónda, sem hér er kynnt til sögunnar, leišir til. Krafa vatnsréttarhafa hljóšaši hins vegar upp į rśmlega miaISK 25, svo aš žar er einnig ginnungagap į milli, sem sżnir, aš žaš brįšvantar heildstęša ašferšarfręši viš veršmętamat vatnsréttinda.  Uppgefin višmišun handhafa vatnsréttindanna var lķka śt ķ hött, žar sem hśn viršist hafa veriš mešalverš seldrar orku ķ landinu viš stöšvarvegg įriš 2006, sem var gefiš į bilinu 2,07 kr/kWh-2,18 kr/kWh, sem m.v. gengi į mišju įri 2006, USD/ISK = 67,5, svarar til 31,4 USD/MWh (bandarķkjadala į megawattstund). 

Mešalsöluverš raforku ķ landinu į įkvešnu įri kemur  hins vegar žessu mįli ekki viš.  Žaš, sem er rökrétt aš leggja til grundvallar veršmętamati įkvešinna vatnsréttinda, er "kostnašarverš" raforku frį sambęrilegri virkjun meš sambęrilegt įlag og meš venjulega įvöxtunarkröfu slķkra fjįrfestinga, hér 7,0 %/įr, venjulegan afskriftatķma slķkra mannvirkja, 40 įr, og hefšbundinn rekstrarkostnaš slķkra virkjana, hér 1,0 %/įr af stofnkostnaši. Nota mętti uppfęršan stofnkostnaš virkjunar, sem ķ hlut į.  

Sķšan skal nśvirša įrlega framlegš slķkrar virkjunar yfir samningstķmabil orkusölunnar, t.d. 25 įr, og fįst žį reiknuš veršmęti vatnsréttindanna.  Ķ tilviki Fljótsdalsvirkjunar er nišurstaša blekbónda MUSD 1329 = miaISK 153 (USD/ISK=115), sem er 6-falt veršmętamat sveitarfélaganna Fljótsdalshrepps og Fljótsdalshérašs, sem eru hagsmunaašilar įsamt Landsvirkjun. 

Įrlegur fasteignaskattur til viškomandi sveitarsjóša:  FS=153 miaISK x 0,005=765 MISK, og er ešlilegt, aš sveitarfélögin skipti honum į milli sķn ķ hlutfalli viš landareignir m.v. hįmarks ummįl mišlunarlóns og lengd įrfarvegar, sem virkjaš vatn fer um ķ viškomandi sveitarfélagi. 

FS er ķviš hęrri en fęst samkvęmt tķškašri markašsašferš um smįvirkjanir, en žį ber aš hafa ķ huga, aš orkuveršiš frį Fljótsdalsvirkjun er ķ lęgri kantinum um žessar mundir vegna lįgs įlveršs. 

Veršur žessi skattheimta ķžyngjandi fyrir Landsvirkjun ?  FS mun nema um 5,8 % af įrlegri framlegš virkjunarinnar.  Sé litiš til afnotagjalda sjįvarśtvegsins af veišiheimildunum, žį hafa žau undanfarin įr išulega numiš tvöföldu žessu hlutfalli af framlegš śtgeršanna eša yfir 10 %, sem er sannarlega ķžyngjandi og skekkir (veikir) samkeppnisstöšu sjįvarśtvegsins verulega.  Sś skattheimta af fyrirtękjum, sem nżta rennandi vatn til raforkuvinnslu, sem hér er lögš til, jafnar ašstöšu fyrirtękja ķ landinu, sem nżta nįttśruaušlindir, og žaš er vissulega gętt mešalhófs.  Til aš tryggja žetta mešalhóf ętti aš setja hįmark 6,0 % af framlegš fyrirtękja ķ afnotagjald af aušlindum nįttśrunnar. 

Žaš er grundvallaratriši, aš allar greinar orkuvinnslunnar njóti jafnręšis gagnvart skattheimtu, og sama mį segja um allar greinar, sem nżta nįttśruaušlindir.  Žar er feršažjónustan ekki undan skilin.  Af žessum įstęšum er naušsynlegt aš žróa samręmda og almenna ašferšarfręši viš veršmętamat aušlinda, ef markašurinn hefur ekki nś žegar myndaš verš į žeim.

Ķ nęstu vefgrein veršur fjallaš um veršmętamat jaršgufuréttinda og vindréttinda.

Bśšarhįls śr lofti 10.07.2012

 


Jafnvęgi og framsżni

Fyrrverandi fjįrmįlarįšherra hafši betri tök į starfinu en margir forvera hans.  Hann einfaldaši skatta- og innflutningsgjaldakerfiš mikiš, til hagsbóta fyrir alla, og umbęturnar virkušu til veršlagslękkunar, og eru ein skżringin į lįgri veršbólgu undanfarin misseri, miklu lęgri en ķ öllum veršlagsspįm Sešlabankans, sem eru kapķtuli śt af fyrir sig. 

Žį lagši hann sem fjįrmįla- og efnahagsrįšherra grunn aš losun gjaldeyrishaftanna meš samningum viš žrotabś föllnu bankanna, sem eru almenningi hérlendis mjög hagstęšir, mun hagstęšari en flestir bjuggust viš. 

Sķšast en ekki sķzt hefur hann meš ašhaldi ķ rekstri rķkissjóšs og örvun hagkerfisins nįš aš rétta hann svo mjög viš, aš viš įrslok 2016 nįmu skuldir A-hluta rķkissjóšs tęplega 40 % af VLF, sem er meš žvķ lęgsta sem žekkist ķ Evrópu, og žótt vķšar vęri leitaš, en voru hęstar įriš 2010 eša rśmlega 60 % af VLF. 

Žį lagši hann grunninn aš fjįrmįlastefnu rķkisins til 5 įra, sem er öflugt stjórntęki til eflingar fjįrmįlastöšugleika. 

Nś er kominn nżr fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, og fjįrmįlaįętlun hans žykir mörgum vera of laus ķ reipunum meš žeim afleišingum, aš geta rķkissjóšs til aš taka į sig efnahagsįföll į gildistķma fjįrmįlaįętlunarinnar veršur ófullnęgjandi og mun minni en ķ ašdraganda Hrunsins.  

Ķ janśar 2017 myndaši Bjarni Benediktsson sķna fyrstu rķkisstjórn.  Žann 19. janśar 2017 ritaši hann grein ķ Morgunblašiš:

"Meš jafnvęgi og framsżni aš leišarljósi", žar sem hann śtlistaši Stjórnarsįttmįlann ögn nįnar og gaf innsżn ķ, um hvaš rķkisstjórn hans er mynduš:

"Nż rķkisstjórn vill nįlgast śrlausn mįla undir merkjum frjįlslyndis og réttsżni.  Ķsland į aš vera eftirsóknarvert fyrir alla žį, sem vilja taka žįtt ķ aš byggja upp ķslenzkt samfélag til framtķšar.  Mannréttindi, jöfn tękifęri, fjölbreytni, frelsi og įbyrgš, įsamt viršingu fyrir ólķkum lķfsskošunum, mynda žar sterkan grunn."

Mįlefni heilbrigšiskerfisins munu reka oft į fjörur rķkisstjórnarinnar, enda er žaš aš mestu fjįrmagnaš og rekiš af rķkissjóši, og žar er viš mikil vandkvęši aš fįst. Aš jafnviškvęm starfsemi skuli vera svo hįš duttlungum stjórnmįlamanna, er stórgalli og stjórnunarlegur veikleiki. Taka žarf fyrirmyndir frį nįgrannalöndunum og stefna į, aš veita sjśkrahśsunum fé per sjśkling eftir ešli mįls. Reyna žarf aš mynda fjįrhagshvata til bętts rekstrarįrangurs, sem vantar aš mestu ķ nśverandi fjįrmögnunarkerfi.

Viš įkvaršanir, sem žarf aš taka um žróun heilbrigšiskerfisins į kjörtķmabilinu, er ekki ónżtt aš hafa ofangreint stefnumiš ķ blašagreininni aš leišarljósi.  Žaš į t.d. viš um spurninguna, hvort leyfa eigi einkafyrirtęki, sem Landlęknir hefur śrskuršaš faglega hęft, aš stunda sérhęfšar lęknisašgeršir og umsjį ķ kjölfariš ķ takmarkašan tķma, t.d. 5 sólarhringa, sem meiri spurn er eftir en Landsspķtalinn getur annaš um žessar mundir meš hręšilega löngum bišlistum sem afleišingu. 

Jįkvętt svar rķkisstjórnarinnar viš ósk hęfs einkafyrirtękis um aš fį aš veita slķka žjónustu meš sama kostnaši fyrir rķkissjóš og sjśklingana og į Landsspķtalanum vęri til merkis um frjįlslyndi, og réttsżni vęri fólgin ķ aš jafna ögn stöšu rķkis og einkafyrirtękja į žessum markaši. Hvers vegna mį ekki veita Landsspķtalnum örlitla samkeppni ? Nśverandi fyrirkomulag annar ekki eftirspurn og er ekki heilög kżr.  Žaš er hrjįš af göllum einokunar.

Žį mundi jįyrši skapa fleiri sérfręšingum tękifęri til aš koma heim til Ķslands og "byggja upp ķslenzkt samfélag til framtķšar".  Žį mundi jįkvęš afstaša rķkisstjórnarinnar falla algerlega aš sķšustu tilvitnušu mįlsgreininni ķ téšri blašagrein.  Neikvęš afstaša mundi ekki efla mannréttindi, hér atvinnuréttindi, jöfnun tękifęra, fjölbreytni, frelsi og įbyrgš. Oršum žurfa aš fylgja gjöršir, ef traust į aš takast aš mynda.  Varšhundar kerfisins urra slefandi fyrir utan.  Rįšherra žarf aš vera hundatemjari lķka.  Grimmir hundar rķfa heybrękur į hol.

"Į marga męlikvarša stöndum viš Ķslendingar vel, žegar borin eru saman lķfskjör žjóša.  Frekari sókn mun byggjast į žvķ, aš okkur takist aš auka samkeppnishęfni landsins, bęta framleišni og fjölbreytni ķ atvinnulķfinu, skapa nż veršmęti og fjölga vel borgandi störfum.  Žetta mun tryggja getu okkar til aš halda įfram aš byggja upp heilbrigšisžjónustuna, draga śr kostnaši sjśklinga, efla menntakerfiš og bęta samgöngur.  Nż rķkisstjórn hyggst bęta og styrkja heilbrigšisžjónustuna, žvķ aš örugg og góš heilbrigšisžjónusta, óhįš efnahag og žjóšfélagsstöšu, er forgangsmįl."

Mikilvęgur męlikvarši į efnahagslega velgengni žjóša er landsframleišsla į mann (meš ķslenzkt rķkisfang).  Į žessari öld hefur hśn žróazt meš jįkvęšum hętti, ef undan eru skilin įrin 2008-2010.  Aš mešaltali hefur žessi vöxtur veriš 1,6 %/įr, og įriš 2016 var Ķsland komiš ķ 10. sęti, hvaš žetta varšar, į eftir Lśxemborg, Sviss, Noregi, Qatar, Ķrlandi, Bandarķkjunum, Singapśr, Danmörku og Įstralķu, og var röšin žessi frį 1-9. 

Žessi röš er žó ekki męlikvarši į kaupmįtt launa, žvķ aš veršlag er ólķkt frį einu landi til annars.  Samkvęmt Peningamįlum Sešlabankans 2016/1 var bśizt viš hękkun launakostnašar į framleidda einingu um 9,3 % (8,7 %) 2016, 4,7 % (4,1 %) 2017 og 5,0 % (3,7 %) įriš 2018, og, aš kaupmįttur rįšstöfunartekna ykist um tölurnar ķ svigunum.  Žaš lętur nęrri, aš launakostnašur į framleidda einingu vaxi tvöfalt meira en landsframleišslan į mann, og žaš sżnir, hversu viškvęm fyrirtękin, sem undir kjarabótunum standa, hljóta aš vera gagnvart įgjöf.  Slķk įgjöf er t.d. hękkun gengisskrįningar, minni hagvöxtur o.s.frv. 

Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur efnahagssvišs SA, bendir į žessa veikleika ķ vištali viš Snorra Pįl Gunnarsson ķ Višskiptablašinu 2. febrśar 2017,

"Óįbyrg fjįrmįlastefna",

žar sem hśn gagnrżnir žensluhvetjandi fjįrmįlastefnu nśverandi fjįrmįla- og efnahagsrįšherra.  Hśn hefur gert nęmnigreiningu į stöšugleika rekstrarafkomu rķkissjóšs og fundiš śt, aš mišaš viš hagvaxtarspį stjórnvalda veršur rekstrarafgangur 1,0 %/įr - 1,6 %/įr af VLF įrabiliš 2017-2022, en verši hagvöxtur 1,0 %/įr minni en spįin, sem hęglega getur gerzt, žį snarist į merinni og hallinn verši allt aš 2,5 %/įr af VLF/įr.

Umsvif hins opinbera, rķkis og sveitarfélaga, eru mjög mikil į Ķslandi, og hvorki heilbrigš né sjįlfbęr, og fjįrmįlastefnan setur žakiš viš 41,5 % af VLF. 

"Er svo komiš, aš umfang hins opinbera ķ hagkerfinu er hvergi meira innan OECD en ķ hįskattalandinu Ķslandi, žar sem skatttekjur eru 34 % af VLF, og opinberir ašilar rįšstafa um 42 % af allri veršmętasköpun ķ landinu." 

Žaš er alveg öruggt, aš žessi grķšarlegu opinberu umsvif į Ķslandi virka hamlandi į framleišniaukningu og sjįlfbęran hagvöxt, sem undanfariš hefur veriš haldiš uppi af ósjįlfbęrri aukningu feršamannafjölda hingaš til lands.  Uppskuršar og skattalękkunar er žörf til aš landiš verši samkeppnihęft til lengdar.  Ķ landinu eru stjórnmįlaöfl blindingja allöflug, sem vilja leiša landsmenn fram af bjargbrśninni, eins og lęmingja.  Ef/žegar žaš gerist, er naušsynlegt, aš staša rķkissjóšs sé miklu sterkari en nś.  Um žetta segir Įsdķs ķ vištalinu:

"Žrįtt fyrir aš gert sé rįš fyrir afgangi į rekstri hins opinbera ķ fjįrmįlastefnunni, er žetta lķtill afgangur mišaš viš forsendurnar um įframhaldandi hagvöxt. Įętlašur afgangur mišar viš samfelldan hagvöxt nęstu 5 įrin į grundvelli hagspįr Hagstofunnar.  Stefnan treystir žannig į, aš nśverandi hagvaxtarskeiš verši žaš lengsta ķ sögu lżšveldisins eša 12 įr.  Ef hagvöxtur veršur 1 %/įr minni en gert er rįš fyrir, getur afgangur breytzt ķ umtalsveršan halla, eins og viš sżnum fram į meš nęmnigreiningu.  Žaš mį žvķ lķtiš śt af bregša. 

Žetta er sérstaklega mikiš įhyggjuefni ķ ljósi alvarlegrar skuldastöšu hins opinbera.  Hiš opinbera er meira en tvöfalt skuldsettara nś en ķ ašdraganda bankakreppunnar įriš 2008.  Samkvęmt įętlunum stjórnvalda verša opinberar skuldir įfram meiri en į sķšasta žensluskeiši nęstu 5 įrin, žrįtt fyrir aš rįšstafa eigi stöšugleikaframlögum og aršgreišslum til skuldalękkunar.  Aš mati SA er žvķ ekki veriš aš greiša skuldir nógu hratt og ekkert er ķ hendi meš rįšstöfun fjįrmuna til skuldalękkunar."   

Hér liggur vķglķnan į milli frjįlslyndis meš įbyrgšartilfinningu og afturhalds meš įbyrgšarlausum yfirbošum ķ landinu um efnahagsmįlin.  Viš  misheppnašar stjórnarmyndunartilraunir Katrķnar Jakobsdóttur og Birgittu Jónsdóttur var veriš aš leggja drög aš žveröfugri stefnumörkun en Įsdķs leggur įherzlu į.  Žaš var ętlunin aš sprengja hér allt ķ loft upp, mešvitaš eša ómešvitaš, meš žvķ aš draga śr skuldalękkun rķkissjóšs og hękka skatta į almenning, einstaklinga og fyrirtęki, til aš gefa eldsneytisgjöfina ķ botn hjį hinu opinbera, sem žį hefši į skömmum tķma žanizt upp ķ 50 % af VLF, stöšnun og óšaveršbólgu ("stagflation"). 

Nśverandi rķkisstjórn er į réttri leiš, en hśn teflir meš śtgjöldum rķkissjóšs į tępasta vaš og leggur ekki fram nógu framsżna, róttęka og örugga fjįrmįlastefnu til aš varšveita stöšugleikann og undirbśa varnir gegn nęstu nišursveiflu, sem sennilega veršur innan 5 įra. 

"Įsdķs segir fjįrmįlastefnuna og įętlanir stjórnvalda ķ fjįrmįlum hins opinbera einkennast af įbyrgšarleysi auk skorts į framtķšarsżn og forgangsröšun meš betri nżtingu fjįrmuna aš leišarljósi."

Fjįrmįla- og efnahgsrįšherra er žar meš sendur "back to the drawing desk", hann veršur aš lesa betur tilvitnaša grein forsętisrįšherra: "Meš jafnvęgi og framsżni aš leišarljósi", koma sķšan til baka frį teikniboršinu og kęla hagkerfiš įšur en sżšur uppśr.

""Žess vegna óskum viš eftir žvķ, aš stjórnvöld sżni įbyrgš og leggi fram langtķmaįętlanir um žaš, hvernig eigi aš bęta śr skįk og skapa skilyrši til aš lękka skatta į einstaklinga og fyrirtęki, t.d. meš agašri forgangsröšun, hagkvęmari nżtingu fjįrmuna og fjölbreyttari rekstrarformum.  Žar liggja tękifęri t.a.m. į sviši heilbrigšismįla og menntamįla", segir Įsdķs.

"Einhvern tķmann mun koma fram ašlögun, og viš óttumst, aš ekki sé veriš aš bśa ķ haginn fyrir žaš, eins og stašan er nśna. Ef til bakslags kemur, erum viš óundirbśin.""


Fiskeldi og framleišni

Framleišniaukning ętti aš vera meginvišfangsefni allra atvinnugreina og allra starfsgreina į Ķslandi, alveg óhįš rekstrarformi eša eignarhaldi į viškomandi fyrirtęki eša stofnun. Upplżsa ętti um framleišniaukningu ķ hverri grein viš endurskošun kjarasamninga. Flestar starfsgreinar į Ķslandi žurfa aš vinna upp framleišniforskot, sem sömu starfsgreinar hafa nįš, t.d. į hinum Noršurlöndunum. 

Hvers vegna aš gera sér rellu śt af žessu į sama tķma og hagvöxturinn er langmestur į Ķslandi ? Um žaš sagši hinn kunni bandarķski hagfręšingur, Paul Krugman, įriš 1994:

"Framleišni skiptir ekki öllu mįli, en til lengri tķma litiš skiptir hśn eiginlega öllu mįli.  Geta landsins til aš bęta lķfskjör til lengdar er algerlega hįš žvķ, aš takist aš auka afköst į hvern starfsmann."

Framleišni er samsett śr skilvirkni og skynsemi, ž.e. tķma og fjįrmunum sé variš til örrar veršmętasköpunar.  Žvķ meiri veršmętasköpun į tilgreindu tķmabili, t.d. einni klst, žeim mun meiri framleišni.  Žvķ mišur er framleišni heimilanna torreiknuš ķ žessu sambandi, en žar verša mestu veršmętin žó til, ž.e. nęsta kynslóš. 

Hagvöxturinn į Ķslandi aš undanförnu į ekki rętur aš rekja til heildarframleišniaukningar, enda hefur hśn ķ heildina stašiš ķ staš sķšan 2012, heldur stafar aukin veršmętasköpun ašallega af innflęši fólks til landsins umfram brottflutta. Nam žessi mismunur um 3000 manns įriš 2016, sem er meira en nįttśruleg fjölgun į vinnumarkašinum.  Atvinnužįtttaka landsmanna sjįlfra hefur lķka vaxiš, fleiri fariš į vinnumarkašinn og fęrri eru atvinnulausir en nokkru sinni fyrr eša 2,4 %, ef įriš 2007 er undanskiliš. 

Fjölgun erlendra feršamanna į sinn žįtt ķ žessu, en framleišniaukning ķ žjónustugreinum er yfirleitt hęg, žęr eru mannaflsfrekar, og feršažjónustan er ekki sérlega veršmętaskapandi reiknuš nišur į hvert starf žar.  Segja mį, aš feršažjónustan į Ķslandi sé ein tegund nżtingar į nįttśruaušlindum Ķslands. Lķklega mun um 1,6 M žeirra 2,4 M, sem vęntanlegir eru inn ķ landiš erlendis frį, hafa mestan hug į aš upplifa sambland elds og ķsa og sérstęša norręna nįttśru. Sś nįttśrunżting var stašbundin komin yfir hęttumörk fyrir viškvęma nįttśruna įšur en heildarfjöldinn nįši 2,0 M, sem žżšir, aš žar žarf aš hemja ósóknina meš gjaldtöku, og dreifa įlaginu vķšar um landiš.  Spįš er erlendum feršamannafjölda įriš 2017 um 2,4 M manns, en į sama tķma hrapar veršgildi stęrsta feršažjónustufyrirtękis landsins į markaši. Donald Trump er kennt um, en hvernig stendur žį į žvķ, aš hlutabréf į bandarķsku veršbréfamörkušunum tóku aš rķsa, žegar hann nįši kjöri, og eru nś ķ hęstu hęšum. Žaš er ekki allt sem sżnist.

Mikill vaxtarbroddur er ķ annarri ólķkri grein, sem er žó reist į ķslenzkri nįttśru, žar sem er sjókvķaeldi viš strendur Vestfjarša og Austfjarša.  Noršmenn, sem framleiša munu um helming alls eldislax ķ heiminum um žessar mundir, 1,3 Mt/įr, hafa fjįrfest ķ ķslenzku fiskeldi, lyft žvķ ķ nżjar hęšir, mišlaš žangaš mikilli žekkingu og reynslu, og hyggja į stóraukiš laxeldi hér.  Žaš gęti mest numiš 100 kt/įr eša tęplega 8 % af nśverandi laxeldi viš Noreg, sem mun vera komiš nįlęgt sķnum efri mörkum. Hlutfalliš er svona lįgt vegna žess, aš višlķka verndunarrįšstafanir villtra laxategunda og hér eru ekki ķ Noregi.  Allur er varinn góšur. 

Hér veršur aš fara aš öllu meš gįt til aš raska ekki jafnvęginu ķ ķslenzkri nįttśru. Vķtin eru til aš varast žau. Ein varśšarrįšstöfunin er aš hvķla uppeldisstöšvarnar ķ eitt įr af žremur, svo aš śrgangur safnist ekki upp, heldur nįi aš dreifast um og mynda žannig botnįburš į sem stęrstu svęši.  Lśs leggst žungt į eldisfisk viš Noreg, og sżklalyfjagjöf er žar töluverš.  Žaš er mikiš ķ hśfi aš lśs nįi ekki fótfestu ķ eldislaxinum hér, svo aš hann verši įfram laus viš sżklalyfjagjöf og svo aš lśsin nįi ekki ķ villta ķslenzka laxinn.  Hśn į erfišara uppdrįttar hér vegna svalari sjįvar en viš Noreg, nema viš Noršur-Noreg, en segja mį, aš eldiš nįi mešfram allri vestanveršri ströndu Noregs.

Mestar įhyggjur hafa menn žó af erfšablöndun villtu ķslenzku laxastofnanna og eldislaxins.  Eftirfarandi frétt ķ Fiskifréttum, 11. febrśar 2016:

"Žrišjungur laus viš erfšablöndun",

sżnir svart į hvķtu, hvaš gęti gerzt į Ķslandi viš mikiš aukiš eldi, ef ekki er beitt beztu fįanlegu tękni viš laxeldiš, sem var ekki fyrir hendi fyrr en eftir sķšustu aldamót:

"Ašeins žrišjungur 125 villtra laxastofna ķ Noregi, sem rannsakašir voru, reyndist meš öllu laus viš erfšafręšileg spor frį eldislaxi.  Žetta eru nišurstöšur rannsóknar, sem Norska hafrannsóknarstofnunin og Norska nįttśrurannsóknarstofnunin, NINA, geršu į 20“000 löxum, sem klaktir voru śti ķ nįttśrunni. 

Nišurstöšurnar voru žęr, aš ķ 35 % laxastofnanna fundust engin spor, ķ 33 % laxastofnanna voru vęgar breytingar, ķ 7 % stofnanna voru mišlungs breytingar og ķ 25 % stofnanna voru erfšabreytingarnar miklar.  Einn laxastofn er ķ hverri į og stundum fleiri. 

Erfšablöndunin stafar af žvķ, aš eldislax sleppur śr kvķum og blandast villtum laxi.  Slķk slys eru óhjįkvęmileg, žegar žess er gętt, aš Noršmenn framleiša meira en milljón tonn af eldislaxi į įri og fjöldi žeirra laxa, sem sleppa, nemur allt aš 600“000 fiskum į įri."

Talan, sem nefnd er žarna ķ lokin, stenzt ekki og er sennilega śrelt.  Mįliš er, aš eftir sķšustu aldamót var saminn stašall ķ Noregi fyrir laxeldisstöšvar aš fara eftir ķ hvķvetna aš višlögšum refsingum og rekstrarleyfissviptingu til aš stórfękka slysasleppingum og žar meš aš fękka svo mjög eldislaxi į hrygningarstöšvum ķ norskum įm, aš erfšabreytileiki verši ekki merkjanlegur af žeirra völdum. Samkvęmt grein Jóns Arnar Pįlssonar, sjįvarśtvegsfręšings, ķ Višskiptablašinu 6. október 2016, eru lķkur į, aš eldislax sleppi śr kvķum viš Noregsstrendur hjį fyrirtękjum, sem hafa aš fullu innleitt NS9415, nś 20 ppm (partar per milljón), og hann segir ķ žessari grein, aš 12“000 eldislaxar hafi leitaš ķ norskar įr veišitķmabilin 2014-2015. Žetta er 1,0 % af fjöldanum, sem sagšur er ķ hinni tilvitnušu frétt sleppa į įri, og er žetta ašeins eitt af mörgum dęmum um grķšarhįar sleppingartölur, sem eru į sveimi, en standast engan veginn, ef sleppingarlķkur hafa nś lękkaš nišur ķ 20 ppm/įr. Fróšlegt vęri, aš Landssamband fiskeldisstöšva į Ķslandi mundu kynna nżjustu tölur ķ žessum efnum og įrangurinn hér af innleišingu NS9415.   

Žaš veršur aš gera žį kröfu viš śtgįfu rekstrarleyfa til laxeldisstöšva viš strendur Ķslands, sem ķ öryggisskyni eru ekki śti fyrir Vesturlandi, Sušurlandi né Noršurlandi, nema Eyjafirši, aš NS9415 sé uppfylltur aš öllu leyti

Įriš 2016 voru framleidd um 8 kt af eldislaxi hérlendis, og hugmyndir eru um aš tķfalda žetta magn į 10-15 įrum, žannig aš 100 kt/įr er sennilega hįmarks magn og veršur framleitt ķ sjóeldiskvķum hérlendis um 2030, žó aš eldi ķ kvķum į landi meš hjįlp hitaveitu gęti hękkaš žessa tölu.  Hįmarks fjöldi eldisfiska ķ sjó veršur žį 50 M (M=milljón) og meš reynslusleppilķkum frį Noregi sleppa žį hér śr sjóeldiskvķum 1000 laxar/įr.  Lķklega veršur ašeins um helmingur žeirra hrygningarhęfur, og hlutfall žeirra af 40 k hrygningarstofni er ašeins 1,3 %.  Blekbóndi mundi gizka į, aš žetta lįga hlutfall dugi ekki til "aš skilja eftir erfšafręšileg spor" ķ villtum ķslenzkum laxastofnum, en žaš hlżtur aš verša rannsóknar- og umfjöllunarefni erfšafręšinga og annarra sérfręšinga, hvar mörkin liggja til aš vernda erfšafręšilega eiginleika žeirra. Óyggjandi svar viš žessari erfšafręšilegu spurningu žarf aš birtast į nęstu įrum, og kannski er žaš nś žegar į reišum höndum.   

Hreinar gjaldeyristekjur af laxeldinu munu geta numiš 80 miaISK/įr aš nśvirši viš hįmarksafköstin 100 kt/įr og jafnvel verša žį hįlfdręttingur į viš sjįvarśtveginn aš žessu leyti.  Hlutdeild laxeldisins ķ vergri landsframleišslu gęti žį oršiš 5 % - 10 %, og ef allt fer aš óskum, mun žessi starfsemi leggja drjśgan skerf til hagvaxtarins nęstu 10-15 įrin.  Hśn mun einnig leiša til framleišniaukningar, žvķ aš nż störf ķ greininni munu vęntanlega leiša til meiri veršmętasköpunar en flest önnur störf, sem starfsmennirnir koma śr.  Žį mun kolefnisspor starfseminnar verša ķ lįgmarki, žvķ aš tiltölulega einfalt er aš leysa eldsneytisvélar starfseminnar af hólmi meš rafhreyflum, og fóšriš er vęntanlega aš mestu framleitt innanlands į umhverfisvęnan hįtt. 

Hér er um nżtingu į nįttśruaušlind aš ręša.  Sjįvarśtvegurinn greišir įrlegan skatt af aflahlutdeildum sķnum til rķkissjóšs, og stutt er ķ innleišingu fasteignaskatts til viškomandi sveitarfélaga fyrir afnot vatnsréttinda til raforkuvinnslu.  Ef markašurinn hefur ekki myndaš verš į veršmętum nįttśruaušlindarinnar, žarf aš žróa samręmda ašferš til aš meta veršmęti aušlindarinnar og įrlegt afnotagjald. Eftirlitsstofnun EFTA, ESA, hefur krafiš yfirvöld um žetta, og hugmyndir eru uppi um fyrirkomulagiš.  

Svipaša ašferšarfręši og viš mat į orkulindunum mį beita į hafsvęšin, sem lögš eru undir sjókvķaeldi.  Afnotagjaldiš mętti miša viš hvert starfsleyfi, og žaš er brżnt aš koma slķku kerfi til śtreikninga į įrlegu afnotagjaldi į sem fyrst į mešan mörg starfsleyfi eru enn óśtgefin.  


Heilbrigši ķ hįska

Aš undanförnu hefur fariš fram umręša į Ķslandi um framkvęmd heilbrigšisžjónustu, sem vart gęti įtt sér staš annars stašar ķ Evrópu, og žaš er svo sem gott og blessaš.  Er žar įtt viš aukna fjölbreytni rekstrarforma ašila, sem framkvęma tilteknar skuršašgeršir meš takmarkašri sjśkrahśsvist ķ kjölfariš.

Ašallega mun žar um aš ręša ašgeršir, žar sem óhóflegir bišlistar valda žjökušum ómęldum lķkamlegum og andlegum kvölum, af žvķ aš Landsspķtalinn annar ekki eftirspurninni.  Žetta jafngildir aušvitaš lķfsgęšatapi og fjįrhagstapi fyrir samfélagiš, sérstaklega ef sjśklingurinn er frį vinnu. 

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur og frumkvöšull, ritaši 20. maķ 2015 góša grein ķ Morgunblašiš, "Heilbrigšiskerfi į villigötum". 

Eftirfarandi upphaf greinarinnar var įtakanleg lżsing vegna verkfalls į Landsspķtalanum, en lżsingin getur lķka įtt viš um langa bišlista, žar sem bištķminn er ķ sumum tilvikum lengri en eitt įr, sem er alveg skelfilegt:

"Er žaš nokkurn tķmann įsęttanlegt, aš lķf og heilsa fólks sé óbeint notaš sem skiptimynt ķ samningavišręšum um kaup og kjör ?  Nżlega frétti ég af sjśklingi, sem féll frį, eftir aš ašgerš, sem hann įtti aš fara ķ, var frestaš vegna verkfallsins.  Ętli nokkur viti ķ raun, hversu mörg mannslķf žessi deila hefur žegar kostaš ?  Įstandiš er ķ raun alveg sišlaust.  Einkavętt heilbrigšiskerfi er eina skynsamlega lausnin, sem getur komiš ķ veg fyrir, aš svona įstand endurtaki sig."

Deiluefniš hérlendis, sem ķ upphafi var minnzt į, er reyndar ekki einkavęšing heilbrigšiskerfisins, heldur snżst žaš um einkarekiš fyrirtęki, sem bżšst til aš bjóša Sjśkratryggingum Ķslands samning um tiltekna, brżna žjónustu, sem Landlęknir hefur višurkennt, aš fyrirtękiš geti veitt, og Landsspķtalinn er um žessar mundir ekki ķ fęrum til aš veita fyrr en eftir dśk og disk. 

Sumpart stafar sś ömurlega staša sjįlfsagt af žvķ, aš nż ašstaša spķtalans hefši nś žegar žurft aš vera komin ķ notkun, žegar litiš er til įstands gömlu ašstöšunnar og hinnar brżnu žarfar, en stašreyndin er sś, aš 6 įr eru žar til veruleg breyting veršur į högum spķtalans, og fram til įrsins 2023 er ljóst, aš grķpa veršur til óhefšbundinna rįša til śrlausnar į vandamįlum, sem hrannast upp. 

Eitt af slķkum rįšum er tvķmęlalaust aš leyfa Sjśkratryggingum Ķslands aš ganga til samninga viš einkafyrirtęki um tilteknar ašgeršir og tiltekinn fjölda žeirra gegn gjaldi, sem sé ekki hęrra en sambęrilegar ašgeršir kosta į Landsspķtalanum, og heldur ekki meš hęrri kostnašaržįtttöku sjśklinganna.  Hver getur tapaš į žessu fyrirkomulagi ?  Hvern er veriš aš vernda meš žvķ aš berjast gegn žessu meš kjafti og klóm ?

Sjśklingurinn gręšir, žvķ aš hann fęr fyrr śrbętur meina sinna; samfélagiš gręšir, žvķ aš lķf sjśklingsins fęrist fyrr ķ venjulegra horf; įlag į Landsspķtalann minnkar, og kostnašur per sjśkling eykst ekki. 

Óįnęgjuraddirnar heyrast frį žeim, sem eru óttaslegnir yfir, aš žeir, sem mest gręša į žessu fyrirkomulagi, kunni aš vera eigendur einkafyrirtękisins.  Hvers vegna ętti skattborgarinn aš sżta žaš, ef kostnašur hans per sjśkling eykst ekki, heldur er hagnašur fyrirtękisins, ef einhver er, sóttur til aukinnar skilvirkni, meiri framleišni en fyrir hendi er į stórri rķkisstofnun, sem starfar viš óbošlegar ašstęšur įriš 2017, žótt ekki hvarfli aš blekbónda eitt andartak aš kasta meš nokkrum hętti rżrš į starfsfólk spķtalans.

Fįi einkarekstur af žessu tagi aš žrķfast, eins og fordęmi eru um frį heilsugęzlužjónustunni, žį aukast lķkur į, aš fleiri ķslenzkir sérfręšingar į heilbrigšissviši komi heim śr sérnįmi og störfum.  Kjör og vinnuašstaša starfsfólks ķ einkarekstrinum verša vęntanlega ekki lakari en hjį rķkisfyrirtękinu, og möguleikar į samnżtingu sérhęfšs mannskaps og tękja opnast.  Aš gera žvķ skóna, aš Landsspķtalinn verši undir ķ slķkri samkeppni er aš mįla skrattann į vegginn.  Hins vegar er lķklegt, aš lömun į žeim stóra vinnustaš, Landsspķtalanum, vegna verkfalls eša sżklafįrs, verši ekki jafnafdrifarķk, ef fleiri vinnustašir geta veitt aš takmörkušu leyti sambęrilega žjónustu. 

Góšri grein sinni lżkur Jóhannes Loftsson, verkfręšingur, žannig:

"Eina langtķmalausnin į vanda heilbrigšiskerfisins, sem er réttmęt og tryggir samkeppnishęfni, er aš einkavęša žaš alveg, svo aš einstaklingar fįi vald yfir žvķ, sem skiptir žį mestu mįli.  Slķkt fyrirkomulag mun jafnframt tryggja, aš reyndir lęknar og heilbrigšisstarfsfólk, sem hefur lagt mikiš į sig til aš sérhęfa sig ķ starfi, fįi laun og starfsumhverfi, sem žau eiga skiliš.  Žvķ aš žegar žeir, sem nota heilbrigšiskerfiš, fį aš rįša eigin mįlum, žį veršur mišstżrš yfirstjórn óžörf, og žjónustan veršur sjįlfkrafa mun betri og markvissari, enda mun hśn taka miš af žörfum sjśklinga, en ekki af žörfum kerfisins."

Žessi pistill blekbónda er til aš męla meš takmörkušum einkarekstri ķ sjśkrahśsgeiranum, en ekki einkavęšingu sjśkrahśsgeirans.  Žaš er žjóšfélagsleg naušsyn aš minnka žrżstinginn į Landsspķtalann įšur en sprenging veršur.  Sś sprenging getur oršiš vegna feiknarlegs fjölda erlendra feršamanna, sem veikjast og slasast, eins og ašrir, og vegna grķšarlegrar fjölgunar eldri borgara, hérlendra.  Aldurssamsetning Ķslendinga er um žessar mundir hagstęš, ž.e. mešalaldur žjóšarinnar er lįgur, t.d. ķ samanburši viš hin Noršurlöndin.  Samkvęmt OECD var um 13,1 % ķslenzku žjóšarinnar 65 įra eša eldri įriš 2014, en ķ Noregi 15,8 %, ķ Danmörku 18,3 % og ķ Svķžjóš og Finnlandi 19,3 %. Žaš sķgur žó hratt hér į ógęfuhliš, og megniš af kostnašinum viš lękningar, hjśkrun og umönnun hvers einstaklings myndast, eftir aš 65 įra aldrinum er nįš.  Į Ķslandi er žróun aldursdreifingar ķ žjóšfélaginu meš sama hętti og į hinum Noršurlöndunum.  Įstęšan er bęši minni viškoma, fękkun fęšinga į hverja konu, og meira langlķfi landsmanna.   Žetta žżšir, aš fjįrmögnun sjśkrahśsanna veršur žyngri og kostnašarhlišin žyngist grķšarlega.

Žessi ógęfulega žróun veršur ljósari, žegar fjölgunin į aldarfjóršungsbilinu 2014-2040 er skošuš.  Žį mun 65 įra og eldri fjölga um 97 %, 15-64 įra um 16 %, og Hagstofan spįir jafnframt, aš žjóšinni ķ heild fjölgi um 25 % į žessu tķmabili. 

Af žessu er ljóst, aš framleišniaukning ķ atvinnulķfinu er ekki ašeins naušsynleg til aš bęta lķfskjör almennings, heldur til aš višhalda žeim kjörum, sem nś hafa nįšst.  Framleišni į hvern starfsmann er minni į Ķslandi en į hinum Noršurlöndunum ķ öllum greinum atvinnulķfsins, nema fjįrmįlastarfsemi, landbśnaši og sjįvarśtvegi.  Mestu munar ķ išnaši og upplżsinga- og fjarskiptafyrirtękjum.  Framleišsla į hverja vinnustund er minni į Ķslandi en į öllum hinum Noršurlöndunum. Žaš er veršugt verkefni ungu kynslóšarinnar aš laga žetta. 

Bezta rįšiš til aš auka framleišni er aš efla samkeppni.  Žaš į lķka viš ķ sjśkrahśssrekstri.  Stjórnvöld geta lagt sitt lóš į vogarskįlarnar meš žvķ aš greiša götu aukinnar fjölbreytni rekstrarforma, žar sem įhugi og rekstrarleg geta er į slķku og aš uppfylltum sömu gęšakröfum og geršar eru til žeirra stofnana, sem fyrir eru. Slķkt leyfi yrši tekiš sem tįkn um frjįlslyndi og yrši vafalaust hvati til aukinnar framleišni.

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband