Nįttśruaušlind ķ naušum

Fiskistofnar ķ höfum og vötnum heimsins hafa um įratuga skeiš lįtiš undan sķga vegna of mikillar sóknar og ofveiši, en einnig vegna mengunar.  Hér er um aš kenna žvķ, sem enskumęlandi kalla "tragedy of the commons" og nefna mętti "harmleik almenningsins", og sannast žar, aš žaš sem allir eiga, žaš į enginn. 

Ķ lok sķšustu aldar nįmu veišar hvers konar fiska og skeldżra yfir 100 Mt/įr (Mt=milljón tonn), en įriš 2012 nam aflinn ašeins tęplega 80 Mt.  Var hann śr stofnum, sem metnir voru tęplega 215 Mt, ž.e. afrįn veišimanna var 37 %, sem er mjög hįtt m.v. sjįlfbęran veišistušul, sem fyrir margar tegundir er talinn vera į bilinu 15 % - 25 %.

Vegna rįnyrkju af völdum allt of mikillar sóknar eru veišarnar fyrir löngu oršnar óhagkvęmar į heimsvķsu.  Žetta eru algeng örlög almenninga.  Lausnaroršiš er einkaeignarréttur į aušlindinni eša į afnotarétti hennar.  Žį verša til hagsmunir af aš draga śr heildarsókninni til aš byggja upp lķfmassann og hįmarka afraksturinn. 

Stjórnvöld geta hér leikiš lykilhlutverk meš žvķ aš įkvarša aflamark į grundvelli beztu fįanlegu žekkingar.  Varšandi śthöfin vandast mįliš, žvķ aš engin stjórnvöld eiga enn lögsögu žar.  Žį reynir mjög į alžjóšasamstarf og hefur gengiš brösuglega. Žaš er hęgt aš sżna fram į lķnulegt samband į milli žess, hversu vel eignarrétturinn er verndašur ķ mismunandi löndum og hversu vel umhverfiš er verndaš ķ sömu löndum. 

Prófessor viš Hįskóla Ķslands, Ragnar Įrnason, hagfręšingur, hefur žróaš fiskihagfręši og unniš aš rannsókn į žvķ fyrir Alžjóšabankann, hvaš hęgt vęri aš auka veršmętasköpunina mikiš śr fiskistofnum heimshafanna.

Prófessor Ragnar rįšleggur aš draga śr sókninni um 44 %, og žį muni lķfmassi fiskistofnanna 2,7-faldast upp ķ tęplega 580 Mt, sem sé hagkvęmasta sjįlfbęra staša žeirra.  Hann rįšleggur 16 % nżtingarhlutfall į įri eša hįmark sjįlfbęrs afla tęplega 90 Mt/įr, sem er tęplega 13 % aukning frį nśverandi afla.

Mestu umskiptin meš žessari breytingu eru ķ nettó aršsemi veišanna.  Nś er tap į veišunum, en žęr njóta opinberra styrkja, svo aš śtgerširnar sżna 3,0 MUSD/įr ķ nettó aršsemi į kostnaš skattborgara.  Ef fylgt yrši rįšleggingum prófessors Ragnars, telur hann, aš nettó aršsemin mundi tęplega žrķtugfaldast og verša rśmlega 86 MUSD/įr įn nišurgreišslna. Fyrsta rįšiš til aš draga śr ofveiši er aš stöšva nišurgreišslur til śtgeršanna. Hiš opinbera er oft helzti skašvaldurinn.

Ķ Morgunblašinu 9. marz 2017 birtist vištal viš Ragnar Įrnason, en žess mį geta, aš hann var stjórnvöldum hérlendis innan handar viš mótun ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins į sķnum tķma, svo aš žar réši engin happa og glappa ašferš.  Žaš leikur ekki į tveimur tungum, aš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš nżtur alžjóšlegrar višurkenningar fyrir sjįlfbęrni og skilvirkni, en aš auki hefur veriš sżnt fram į, aš viš innleišingu žess var sżnd sanngirni og mešalhófsreglu var gętt, žvķ aš stjórnvöld żttu žį engum śt af mišunum, heldur mišušu aflahlutdeild viš veišireynslu, eins og er algengast viš slķka innleišingu nś į dögum. 

Grundvöllur aš velgengni sjįvarśtvegsins undir žessu kerfi er sjįlfur eignarrétturinn, ž.e.a.s. varanlegur afnotaréttur takmarkašrar aušlindar.  Śtgeršarmenn, sem kaupa sér aflahlutdeild, mega žį eignfęra hann, og hann veršur vešsetjanlegur, sem eflir fjįrhagslegt sjįlfstęši śtgeršanna. Reynslan hefur einfaldlega dęmt önnur kerfi, sem komiš hafa fram į sjónarsvišiš, śr leik. Er žaš żmist vegna ofveiši eša slęmrar fjįrhagslegrar afkomu śtgeršanna. Vķtin eru til aš varast žau, og stjórnmįlamenn ęttu aš foršast ķžyngjandi inngrip ķ atvinnugrein, sem gengur vel.  Žeir hafa ekki leyfi til aš setja grundvallaratvinnugrein ķ uppnįm meš žvķ aš troša sérsinnašri og vanhugsašri hugmyndafręši sinni upp į hana.  Žeir hafa nóg annaš žarfara aš gera.  Aš żja aš žvķ aš taka aflóga góss upp hér meš stjórnvaldsįkvöršun aš einhverju leyti stappar nęrri sjįlfseyšingarhvöt, og veršur nś vitnaš ķ prófessor Ragnar: 

"Ég var vķsindamašurinn ķ žessu verki, en starfsmenn Alžjóšabankans settu skżrsluna ķ žann endanlega bśning, sem Alžjóšabankinn vill hafa į svona vinnu. 

Ķ framhaldinu hafa forrįšamenn Alžjóšabankans kynnt skżrsluna vķša um heim.  Žeir eru aš berjast fyrir žvķ, aš fiskveišižjóšir heimsins bęti sķna fiskveišistjórnun.  Meš žvķ sé hęgt aš nį umtalsveršum hluta af žessum miaUSD 83 [hagnaši], sem glatast į hverju įri [samkvęmt nišurstöšu Ragnars].  Žaš veršur ekki gert, nema meš žvķ aš bęta fiskveišistjórnun ķ heiminum, og žar nęst ekki umtalsveršur įrangur, nema meš žvķ aš taka upp einhvers konar veiširéttarkerfi.  Į sumum stöšum er hęgt aš taka upp aflakvótakerfi ķ lķkingu viš žaš, sem viš höfum į Ķslandi.  Į öšrum stöšum žarf aš byggja fiskveišistjórnun į žvķ, sem kalla mętti sameiginlegan veiširétt hópa eša byggšarlagarétt.  Slķkur sameiginlegur réttur gęti t.d. veriš réttur einstakra fiskižorpa til aš nżta fiskistofna į sķnu svęši.  Žaš er lķklegt, aš žetta fyrirkomulag geti nżtzt vel ķ žróunarlöndunum, žar sem erfitt er aš koma viš aflakvótakerfum, en fiskveišižorpin eru hins vegar oft ķ góšri stöšu til žess aš stżra fiskveišum į sķnum svęšum og rįšstafa kvótum śr sameiginlegum fiskistofnum.  Ašalatrišiš er, aš žaš žarf aš byggja į sterkum réttindum viškomandi ašila, hvort sem žaš eru einstaklingar, fyrirtęki eša hópur fiskimanna."

Hér į landi tķškast byggšakvóti, sem įrlega er į valdi hins opinbera. Rįšstöfun hans žarfnast endurskošunar. Śthlutun hans į bįta orkar oft tvķmęlis veldur žį deilum ķ byggšarlögum, og žaš er tķmabęrt aš minnka byggšakvótann, žótt 5,3 % hlutfalli heildaraflamarks sé haldiš fyrir hina żmsu "potta", og einskorša byggšakvótann viš tķmabundnar mótvęgisašgeršir viš atvinnulegum įföllum ķ byggšarlagi, og aš byggšakvóti sé einvöršungu til stušnings "brothęttum byggšum", sem Byggšastofnun skilgreinir. 

Nś hefur žeim fękkaš, og eru jafnvel teljandi į fingrum annarrar handar, žökk sé grķšarlegri eflingu fiskeldis į Vestfjöršum og Austfjöršum, sem er aš snśa til betri vegar öfugžróun byggša, t.d. į sunnanveršum Vestfjöršum.  Ef allt gengur aš óskum hjį žessari atvinnugrein, mun hśn, įsamt feršažjónustu, verša kjölfesta aš fjölgun fólks į Vestfjöršum.  Žetta žżšir, aš Vestfiršir munu enn į nż bjóša upp į fjölbreytt og samkeppnishęft atvinnulķf og hśsnęši veršur aušseljanlegt į višunandi verši. 

Śti fyrir Vestfjöršum eru einnig gjöful fiskimiš, svo aš žašan hefur alltaf veriš hagstętt aš gera śt, og svo mun įfram verša.  Į Ķsafirši er öflugt tęknisamfélag, svo aš framtķš heilbrigšs og fjölbreytts athafnalķfs blasir viš į Vestfjöršum. Tķmabili brothęttra byggša lżkur žar sennilega meš gagngerum samgöngubótum.

Ķ lok téšs vištals viš Ragnar Įrnason hafši hann žetta aš segja um hagkvęmni fiskveiša:

""Sķšan gerist žaš lķka, sem er e.t.v. ekki eins augljóst, aš ef fiskistofnum er leyft aš stękka, veršur fiskurinn aš mešaltali stęrri og yfirleitt veršmętari.  Ofnżttustu stofnarnir ķ heiminum eru žeir veršmętustu.  Heimsfiskveišarnar hafa fariš śr veršmętum stofnum yfir ķ sķšur veršmęta stofna, śr dżrum botnfiskum ķ uppsjįvarfiska, sem eru fęša fyrir botnfiska.  Žvķ er įętlaš ķ skżrslunni, aš mešalverš af löndušum afla muni hękka um 24 %", segir Ragnar [śr 1,26 USD/kg ķ 1,57 USD/kg].  Um leiš geti kostnašur lękkaš um 44 %.  Žaš sé fyrst og fremst vegna žess, aš fiskveišiskipum fękki.  Ragnar segir opinbera styrki til sjįvarśtvegs eiga verulegan žįtt ķ ofveiši."

 


Aršsemi vatnsaflsvirkjana

Frį Višreisnarįrunum 1959-1971 hefur hugmyndafręšin aš baki virkjanastefnu stjórnvalda jafnan veriš sś aš reisa stórar virkjanir į hagkvęmum virkjunarstöšum og nżta aflgetu žeirra strax aš miklu leyti.  Meš žvķ aš hafa langtķmasamning um sölu į megninu af orkugetu viškomandi stórvirkjunar tilbśinn įšur en hśn er fjįrmögnuš, hefur reynzt kleift aš lįgmarka įhęttu og žar meš fjįrmagnskostnaš viškomandi stórvirkjunar, sem skiptir sköpum fyrir raforkuvinnslukostnaš virkjunarinnar, en į meginafskriftaskeišinu nema afskriftir og vaxtakostnašur u.ž.b. 90 % af heildarkostnaši viš hverja kķlówattstund, kWh. 

Žaš, sem hékk į spżtunni hjį stjórnvöldum meš žvķ aš žróa žessa višskiptahugmynd, var aš byggja upp öflugt raforkukerfi og finna leiš til aš selja almenningi raforku śr žessu kerfi į lįgmarksverši og lįta virkjunina um leiš skila eigendum sķnum góšri įvöxtun fjįrfestingarinnar.  Žetta hefur tekizt vel meš öllum stóru vatnsaflsvirkjununum, žar sem žessari ašferš var beitt, en žaš viršist hafa fariš fyrir ofan garš og nešan hjį sumum, sem sķšan verša sér til skammar meš žvķ aš tjį sig opinberlega um žaš, sem žeir hafa ekki haft fyrir aš kynna sér til hlķtar.  Į žessu sviši er allt of algengt, aš hver lepji vitleysuna upp eftir öšrum um óaršbęrar fjįrfestingar og lįti eigin fordóma um rįšstöfun orkunnar rįša för.   

Til aš tryggja skjóta nżtingu į megninu af fjįrfestingunni er naušsynlegt aš semja um raforkusölu viš stórnotanda.  Sem dęmi mį taka Bśrfellsvirkjun #1, sem Landsvirkjun reisti į įrabilinu 1966-1972 eftir orkusölusamning viš Alusuisse til 45 įra meš endurskošunarįkvęšum um raforkusölu til įlversins ķ Straumsvķk, ISAL. 

Orkuafhending hófst viš frumstęšar ašstęšur į mišju įri 1969 frį 2-3 35 MW rafölum um eina 220 kV lķnu frį Bśrfelli til Geithįls og žašan til höfušborgarsvęšisins og Straumsvķkur.  Žessi orkuafhending var slitrótt og engan veginn įfallalaus, en hśn leysti śr brżnni raforkužörf almennings į SV-horninu, sem hafši jafnvel mįtt bśa viš skömmtun rafmagns. Įlag įlversins jókst meš fjölgun kera ķ rekstri, og jafnframt voru fleiri rafalar teknir ķ notkun ķ Bśrfelli, og įriš 1972 varš aflgeta Bśrfellsvirkjunar 210 MW og įlag ISAL 140 MW.  Afgangurinn fór smįm saman allur til almenningsveitna.  Meš žessu móti fékkst mjög góš nżting į virkjunina frį upphafi.   

Nś eru brįšum lišin 48 įr frį gangsetningu Bśrfellsvirkjunar; lįn frį Alžjóšabankanum og öšrum vegna Bśrfellsvirkjunar eru fyrir löngu upp greidd, og virkjunin er aš mestu afskrifuš, fjįrhagslega, en žaš er samt ekkert lįt į orkuvinnslu hennar, og orkuvinnslugetan getur meš góšu višhaldi hęglega haldizt ķ eina öld. Uppsett afl virkjunarinnar hefur veriš aukiš ķ 270 MW, og hśn er yfirleitt rekin į fullum afköstum. 

Žar sem vinnslukostnašur raforku ķ Bśrfellsvirkjun er nśna nįnast einvöršungu fólginn ķ rekstrarkostnaši virkjunarinnar, mį ętla, aš hann nemi ašeins um 0,5 kr/kWh.  Ef til einföldunar er gert rįš fyrir, aš allar tekjur virkjunarinnar komi frį ISAL, sem nś oršiš kaupir um 40 % meiri orku af Landsvirkjun en Bśrfell #1 getur framleitt, žį nema tekjur virkjunarinnar um 3,9 kr/kWh, sem žżšir, aš hagnašur hennar er 87 % af tekjum, og nemur ķ peningum 7,5 miaISK/įr.  Lįn vegna Bśrfellsvirkjunar voru greidd upp į 25-30 įrum, og žaš žżšir, aš hśn veršur hreinręktuš gullmylla ķ a.m.k. 70 įr, ef svo fer fram sem horfir. 

Žetta er afkomusaga fyrstu stórvirkjunarinnar į ķslenzkan męlikvarša, og hiš sama gildir um žęr allar.  Žaš er villandi aš lķta į augnabliksstöšu virkjunarfélagsins, Landsvirkjunar, sem enn stendur ķ uppbyggingarferli virkjana, og fjargvišrast sķšan śt af lķtilli aršsemi fyrirtękisins. Eiginfjįrhlutfalliš er žó komiš yfir 45 %. Žeir, sem gera sig seka um vanmat į aršsemi raforkukerfisins af žessu tagi, falla ķ žį gryfju aš horfa framhjį ešli vatnsaflsvirkjana.  Žeir hafa sumir horft śt fyrir landsteinana og boriš afkomuna saman viš afkomu orkuvera, žar sem meginvinnslukostnašur er rekstrarkostnašur vegna jaršefnaeldsneytis. Śtgjöld slķkra orkuvera eru ašallega hįš eldsneytisverši, en nś er tekjuhliš žeirra reyndar ķ uppnįmi vegna offrambošs į raforku og nišurgreiddra vind- og sólarrafstöšva. Lķklega er aršsemi eiginfjįr Landsvirkjunar af žessum sökum oršin hęrri en flestra raforkufyrirtękja innan ESB.

Žessu įrangursrķka ķslenzka višskiptalķkani į raforkusvišinu er hęgt aš halda įfram į mešan samiš er um nżja raforku til stórnotenda.  Ef ekki er samiš viš slķka, blasir viš, aš hagkvęmara veršur aš rįšast ķ smęrri virkjanir, sennilega 50-100 MW vegna orkuskiptanna, žvķ aš dżrast af öllu er aš virkja og hafa ekki not fyrir fjįrfestingarnar įrum saman. Óhjįkvęmilega veršur aš selja orku frį nżjum virkjunum į hęrra verši en frį gömlum virkjununum, en heildarvinnslukostnašur kerfisins hękkar ekki vegna mótvęgis frį lękkandi kostnaši meš lękkandi afskriftum og vaxtakostnaši eldri virkjana, svo aš engin raunveruleg žörf er į hękkun raforkuveršs til almennings. 

Jaršgufuvirkjanir eru allt annars ešlis en vatnsaflsvirkjanir, og reynslan hérlendis sżnir, aš įlagsžol viškomandi jaršgufuforša er undir hęlinn lagt.  Ef afkastagetan fellur hratt eftir gangsetningu virkjunar, situr virkjunareigandinn uppi meš offjįrfestingu og hįan įrlegan rekstrarkostnaš vegna gufuöflunar og nišurdęlingar vökva.  Žetta hefur varanleg og slęm įhrif į afkomu jaršgufuvirkjunar, sem getur aldrei jafnazt į viš afkomu vatnsaflsvirkjunar.  Ķ raun er žaš einokunarstarfsemi hitaveitunnar, sem bjargar afkomu jaršgufuvirkjunar, sem bęši selur rafmagn og heitt vatn, ef gufutakan reynist ósjįlfbęr.  Žaš er naušsynlegt aš fylgja jafnan beztu žekkingu, žegar jaršhitanżting er skipulögš, eins og į öllum öšrum svišum. 

Elķas Elķasson, fyrrverandi sérfręšingur ķ orkumįlum hjį Landsvirkjun, žekkir gjörla višskiptalķkaniš, sem hér hefur veriš gjört aš umfjöllunarefni.  Hann ritaši 15. marz 2017 grein um žetta višfangsefni fyrr og nś ķ Morgunblašiš, "Ķ leit aš vanda":

"Žeir, sem geršu gömlu stórišjusamningana, vissu vel, hvaš žeir voru aš gera.  Žį voru geršir samningar til 20 įra, sem borgušu upp virkjanir, sem mundu endast ķ 100 įr.  Žį žótti lķka sjįlfsagt, vegna minni įhęttu, aš krefjast minni aršgjafar af vatnsorkuverum en öšrum atvinnurekstri.  Menn sįu fram į žaš, aš žótt aršgjöfin vęri lįg fyrstu įrin, mundi hśn hękka, žegar skuldir virkjunarinnar vęru horfnar, og stundum haft ķ flimtingum, aš stórišjan mundi standa undir kerfinu og almenningur fį frķtt rafmagn."

Žetta er sama višskiptahugmynd og blekbóndi lżsti hér aš ofan og tók dęmi af Bśrfelli #1 til aš varpa ljósi į, aš hśn hefur heppnazt vel og er ekki bara oršin tóm.  Sķšar ķ greininni skrifar Elķas:

"Almenningur lķtur žannig į orkufyrirtękin, aš žau séu stofnuš og rekin til aš nį ķ žessa orku, sem nįttśra okkar bżšur upp į, breyta henni ķ rafmagn og flytja žannig inn į heimilin.  Orkufyrirtękin eru žannig žjónustufyrirtęki, en žau mega engu aš sķšur vinna meiri orku śr aušlindinni og selja til stórišju, svo lengi sem žau geta grętt į žvķ og valda ekki hękkun almenns orkuveršs.  Žessa sżn almennings į raforkufyrirtękin og starfsemi žeirra žarf aš virša."

Žennan bošskap hefur blekbóndi predikaš ótępilega į žessu vefsetri.  Ętla mį, aš stór hluti žingheims sé sama sinnis.  Hann ętti aš reka af sér slyšruoršiš og semja og samžykkja žingsįlyktun, sem feli išnašarrįšherra og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra aš leggja drögin aš eigendastefnu fyrir fyrirtęki rķkisins į žessu sviši, sem stjórnum fyrirtękjanna verši gert aš innleiša og framfylgja.  Eins og dęmin sanna, er ekki vanžörf į žvķ. 

Ķ lok greinarinnar skrifar Elķas:

"Į sķnum tķma var almenningi sagt, aš orkusala til stórišju mundi skila lęgra almennu orkuverši.  Ef svo er gengiš į aušlindina, aš meiri sala til stórišju hękkar orkuverš til almennings, žį er komiš nóg.  Orkufyrirtękin eiga skilyršislaust aš virkja, žegar almenning vantar rafmagn.  Sé almennt orkuverš of lįgt, mį nżta aušlindarentuna til fjįrfestinga.  Stjórnmįlamenn verša sķšan aš žręša reglugeršafargan ESB; til žess eru žeir rįšnir."

Aš nżta aušlindarentuna til orkuöflunar fyrir almenning er sama stefna og blekbóndi bošaši hér aš ofan, ž.e. aš notfęra sér lįgan vinnslukostnaš afskrifašra virkjana til aš vega upp į móti hękkunaržörf til almennings vegna hęrri orkuvinnslukostnašar frį nżjum virkjunum. 

Žetta er hins vegar žveröfugt viš žaš, sem nśverandi forstjóri Landsvirkjunar hefur gerzt talsmašur fyrir.  Hann hefur bošaš auknar aršgreišslur til eigandans og hękkaš raforkuverš til stórišju og almennings.

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš almenningi į Ķslandi, ž.e. heimilum og fyrirtękjum įn langtķmasamninga, kemur žaš mun betur, aš raforkuverši verši įfram haldiš lįgu en tugmilljarša ISK aršur verši įrlega greiddur ķ rķkissjóš eša ķ vasa framtķšareigenda.  Žetta er almenningi sérlega mikilvęgt į tķmum orkuskipta. Um 2025-2030 mun Landsvirkjun geta hvort tveggja; aš halda orkuverši lįgu og greiša yfir 10 miaISK/įr ķ "Stöšugleikasjóš". 

Af allt öšru saušahśsi en téšur Elķas eru 2  höfundar greinarinnar, "Orkuįhersla feršamįlarįšherra", sem fengu hana birta į sömu blašsķšu og samdęgurs og grein Elķasar.  Žeir hafa allt į hornum sér varšandi raforkugeirann į Ķslandi og leiša nś til vitnis danska rįšgjafarfyrirtękiš Copenhagen Economics, sem Landsvirkjun fékk nżlega til aš skrifa fyrir sig skżrslu ķ óburšugri tilraun til aš skjóta stošum undir įróšur sinn um naušsyn raforkuveršshękkunar į Ķslandi, žvķ aš annars mundi enginn nenna aš virkja fyrir almenning.

Tvķmenningarnir segja dönsku rįšgjafana hafa svaraš tveimur spurningum:

"Annars vegar um, hvort orkuöryggi į Ķslandi vęri tryggt og hins vegar, hvort veršmętasköpun orkugeirans sé nęgileg. Svar dönsku rįšgjafanna viš sķšari spurningunni var į sömu leiš og annarra, sem eitthvaš hafa rannsakaš orkugeirann; aršsemi hans er óįsęttanleg."

Žarna kveša hįskólaprófessorarnir upp sleggjudóm, sem ętti aš varša bęši kjóli og kalli, žvķ aš sannleiksleit hafa žeir augljóslega ekki aš leišarljósi, heldur sjį žarna fęri į aš skjóta falsrökum undir fordóma sķna gegn vatnsaflsvirkjunum og sölu į orku frį žeim meš langtķmasamningum til  išnfyrirtękja. 

Žaš eru sem sagt ósannindi aš halda žvķ fram, aš allir, sem kynnt hafa sér raforkugeirann af hlutlęgni hafi komizt aš žeirri nišurstöšu, aš aršsemi hans sé og hafi veriš "óįsęttanleg".  Er óįsęttanlegt, aš starfsemi skili venjulegri aršsemi, aš teknu tilliti til įhęttu fjįrfestingarinnar, fyrstu 30 įr starfseminnar og um 85 % hagnaši nęstu 70 įrin ? 

Hvaš telja žessir prófessorar óįsęttanlegt viš starfsemi, sem śtvegar višskiptavinum sķnum ódżra og naušsynlega žjónustu į samkeppnishęfu verši m.v. śtlönd og skilar eigendum sķnum žar aš auki bullandi gróša yfir starfstķma sinn ?  Ętla menn ekki aš fara aš lįta af žeim einfeldningslega ósiš aš lepja bulliš hver upp eftir öšrum ?

Téšir prófessorar, sem telja sig eiga erindi viš almenning meš birtingu greinar ķ vķšlesnu dagblaši, skilja augljóslega ekki žį hugmyndafręši, sem góšur įrangur ķslenzka raforkugeirans er reistur į og lżst er ķ žessari vefgrein.  Žeir eru algerlega śti aš aka meš žvķ aš tönnlast į skuldum geirans, sbr eftirfarandi tilvitnun ķ grein žeirra:

"Sś fallvatnsorka, sem seld hefur veriš til stórišju, hefur skilaš óverulegum hagnaši og fyrirséš er, aš hśn mun ekki gera žaš, nema dregiš verši śr skuldsetningu raforkufyrirtękjanna.  Nśverandi stórnotendur borga ekki hęrra verš, enda ekki skuldbundnir til žess.  Įriš 2016 skuldušu Landsvirkjun, Orkuveita Reykjavķkur og HS Orka miaISK 487,5, sem er nęrri hįlf önnur milljón į hvert mannsbarn ķ landinu."

Žarna sést svart į hvķtu, aš tvķmenningarnir botna ekkert ķ žvķ, sem žeir skrifa um, žvķ aš fullyršingin ķ fyrstu mįlsgreininni er algerlega śr lausu lofti gripin, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein, og til žess eins sett fram aš koma nķšhöggi į ķslenzka raforkugeirann.  Aušvitaš er hann skuldsettur.  Žaš leišir af ešli mįls, en hann stendur mjög vel undir skuldum sķnum, enda er framlegš vatnsaflsvirkjana yfir 80 % af tekjum, og greišslugeta Landsvirkjunar, sem er ašalseljandi orku til išnašar, męld ķ Skuldir/EBITDA=6,5 įriš 2016, sżnir, aš fyrirtękiš ręšur mjög vel viš skuldir sķnar. 

Tvķmenningarnir leggja illt eitt til s.k. stórnotenda raforku, og halda žvķ fram, aš samningar viš žį séu óhagganlegir.  Žaš er lķka rangt hjį žessum prófessorum, eins og dęmin sanna meš ISAL, Noršurįl og Elkem (Jįrnblendifélagiš).   

Nś reisir Landsvirkjun tvęr virkjanir į sama tķma og greišsluflęši fyrirtękisins dugar til aš fjįrmagna žęr.  Žaš er žess vegna of seint ķ rassinn gripiš hjį hinum utanveltu prófessorum aš boša žaš hjįlpręši Landsvirkjun til handa aš hętta aš virkja til aš skuldirnar lękki.

Ķ téšri grein tvķmenninganna, sem rituš er af miklum vanefnum, eins og sżnt hefur veriš fram į, reka žeir hornin ķ nżjan rįšherra feršamįla, išnašar og nżsköpunar, Žórdķsi Kolbrśnu Reykfjörš Gylfadóttur:   

"Žórdķs K.R. Gylfadóttir, rįšherra išnašar-, en einnig feršamįla og nżsköpunar, įvarpaši morgunveršarfundinn og sagši: "Ķ stuttu mįli žį veršur ekki annaš sagt en viš leggjum okkur mjög fram viš aš kanna til hlķtar, hvort hęgt sé aš finna einhverjar įstęšur til aš virkja ekki."  Ekki er hęgt aš lķta svo į, aš žessi orš snśi aš žeim orkuskorti, sem blasir viš į svęšum utan sušvesturhornsins.  Ef hann er vandinn, žį er hann aušleystur meš uppbyggingu dreifikerfis."

Ja, nś setti fjandinn  heldur betur upp į sig skottiš.  Ķ fyrsta lagi blasir orkuskortur viš.  Skżrt merki um žaš er, aš verš į ótryggšri orku hefur margfaldazt, sem er fyrsta višleitni orkuvinnslufyrirtękjanna til aš draga śr raforkunotkun.  Ķ öšru lagi blasir viš nż raforkužörf vegna orkuskiptanna.  Ef fjöldi rafbķla įriš 2025 veršur 25 % af heildarfjölda fólksbķla og jeppa (ķ Noregi veršur hann žį yfir 50 %), žį munu žeir žurfa tęplega 400 GWh, sem er 10 % aukning į almennri raforkunotkun ķ landinu.  Til aš leysa allan innflutning į jaršefnaeldsneyti af hólmi, 800 kt/įr, žarf 6 TWh/įr af raforku, sem er um žrišjungsaukning į heildarraforkunotkun ķ landinu.  Aš gera lķtiš śr oršum rįšherrans um hindranir į vegi nżrra virkjana vitnar um skilningsleysi höfundanna į žeim mikilvęgu og miklu verkefnum, sem framundan eru ķ žessum efnum. 

Žeir lįta eins og hęgt sé aš leysa śr orkuskortinum, sem hrjįir flesta landshluta, meš einu pennastriki.  Stašreyndin er hins vegar sś, aš styrking flutningskerfisins, 66 kV og ofar, er langt į eftir įętlun, Byggšalķna er vķša fulllestuš, og enginn veit, hvort af brįšnaušsynlegri tengingu Noršur- og Sušurlands getur oršiš vegna andstöšu viš framkvęmdir af žessu tagi.  Žetta stendur žróun atvinnulķfs į öllu noršanveršu landinu fyrir žrifum.  Žróun dreifikerfis sveitanna um allt land gengur allt of hęgt, en hśn felst ķ žvķ aš leysa eins, tveggja og žriggja vķra loftlķnur af hólmi meš žriggja fasa jaršstrengjum.  RARIK ętti aš fį heimild til aš taka lįn fyrir flżtingu framkvęmda og ljśka verkefninu įriš 2022, enda er žaš aršsamt, žar sem orkuvišskiptin munu aukast og rekstrarkostnašur mun lękka viš slķka fjįrfestingu.   

 

 


Hagkerfi ķ örum vexti og vaxtarbroddur

Vöxtur žjóšarśtgjalda 2016 nam 8,7 % aš raungildi, en vergrar landsframleišslu (VLF) um 7,2 %, og var sś aukning hin mesta innan OECD į įrinu og meiri en ķ Kķna. 

Žaš eru stórtķšindi, aš eitt Vesturlanda skuli skjóta "asķsku tķgrisdżrunum" aftur fyrir sig, en Indland gefur aš vķsu upp meiri hagvöxt, 7,5 %. 

Einkaneyzla jókst um 6,9 %, en var samt ķ hlutfallslegu sögulegu lįgmarki eša ašeins 49 % af VLF.  Žetta vitnar um framleišsludrifiš hagkerfi, enda var nišurstaša utanrķkisvišskiptanna jįkvęš um tęplega miaISK 160 eša rśmlega 6 % af VLF.  Ašeins Žjóšverjar geta stįtaš af įlķka miklum višskiptaafgangi (hlutfallslegum) og eru öfundašir af innan ESB og vķšar.

Fjįrfestingar eru nś ķ sögulegu hįmarki, og eftir 23 % aukningu žeirra ķ fyrra frį 2015 eru žęr nś ķ sögulegu mešaltali sem hlutfall af VLF, eša 21 % (rśmlega miaISK 500). 

Rķki, sveitarfélög, fyrirtęki og einstaklingar hafa ķ heildina séš į sama tķma lękkaš skuldir sķnar, og nś er svo komiš, aš segja mį, aš Ķslendingar séu oršnir lįnveitendur ķ heiminum fremur en skuldarar, žvķ aš erlendar eignir žjóšarbśsins nįmu ķ įrslok 2016 miaISK 3“837, en erlendar skuldir miaISK 3“811. Markveršur vendipunktur, sem vafalaust hafši įhrif į lįnshęfismatsfyrirtękin, sem hękkušu eša eru aš ķhuga hękkun į lįnshęfismati rķkissjóšs.  Slķkt veršur ķ askana lįtiš. 

Žessi jįkvęša žróun žjóšarbśsins er aušvitaš borin uppi af öflugum śtflutningsatvinnuvegum, išnaši meš hękkandi afuršaverši, sjįvarśtvegi meš hęrra afuršaverši en keppinautanna og feiknarlegum flaumi erlendra feršamanna, sem žó kann aš verša eitthvert lįt į vegna kostnašar.  Noršmenn hafa t.d. mįtt horfa upp į yfir 40 % lękkun NOK gagnvart ISK į 3 įrum.  Žaš er merkilegt, aš "stöšugleikasjóšur" upp į miaUSD 900 hefur ekki dugaš til aš hamla meira en žetta gegn lękkun gengis norsku krónunnar.  Aš baki žvķ er sorgarsaga, sem vert vęri aš gera góš skil.

Vöruskiptajöfnušur Ķslands var hins vegar óhagstęšur, og žaš er hęgt aš bęta śr žvķ meš žvķ aš leysa dķsilolķu, flotaolķu og benzķn af hólmi meš innlendum orkugjöfum fyrir 2050 og meš žvķ aš skjóta varanlegum stošum undir mesta vaxtarbrodd vöruśtflutnings nśna, fiskeldiš.  Ef śtflutningur laxeldisfyrirtękjanna į Vestfjöršum og Austfjöršum veršur aukinn ķ 100 kt/įr, sem tališ er raunhęft upp śr 2030, žį mundu śtflutningstekjur af žvķ aukast um a.m.k. 100 miaISK/įr aš nśvirši. 

Dregiš hefur veriš dįm af oršinu landbśnašur og af žvķ myndaš nżyršiš strandbśnašur, sem Arnljótur Bjarki Bergsson, svišsstjóri hjį Matķs, skilgreinir žannig ķ greininni "Strandbśnašur 2017" ķ Morgunblašinu 13. marz 2017:

"Strandbśnašur er samheiti yfir atvinnugreinar, sem tengjast nżtingu land- og/eša sjįvargęša ķ og viš strandlengju landsins, hvort sem um ręktun eša eldi er aš ręša."

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, žegar litiš er til nįgrannalandanna, Noregs, Fęreyja og Skotlands,  aš strandbśnaši į eftir aš vaxa fiskur um hrygg viš Ķslandsstrendur og aš žar er vķša viš Ķsland um vannżtta aušlind aš ręša.  Markašurinn er tvķmęlalaust fyrir hendi, og um žaš skrifar Arnljótur Bjarki ķ umręddri grein:

"Um alllangt skeiš hafa innan viš 5 % af heildar matvęlaframleišslu heimsins komiš śr höfum og vötnum, žó svo aš žau žeki um 70 % af yfirborši jaršarinnar.  Ę fleiri beina nś sjónum sķnum aš žessari stašreynd, žvķ aš lķklegt er, aš nokkur hluti fyrirsjįanlegrar aukningar matvęlaframleišslu heimsins fari fram viš strendur og śti fyrir ströndum meginlanda sem og eyrķkja.  Landbśnašur er fyrirferšarmikill ķ matvęlaframleišslu heimsins og margfalt umfangsmeiri en veišar eša nytjar villtra fiskistofna."

Viš žetta mį bęta, aš eldisfiskur mun ķ tonnum talinn vera svipašur og sjįvarafli, en aršsemin er margföld ķ eldinu į viš sjįvarśtveg.  Ein efnilegasta grein strandbśnašar į Ķslandi er laxeldi.  Ętla mį, aš framlegš žess hérlendis sé um 50 % af söluandvirši afuršanna.  Žetta er um tvöföld framlegš sjįvarśtvegs hérlendis.  Į rekstrarhliš stafar mismunurinn aš mestu af orkukostnaši, veišarfęrakostnaši og launakostnaši śtgeršanna, sem ešlilega er mun hęrri en orku- og launakostnašur viš strandeldiš, en į móti kemur aušvitaš fóšurkostnašurinn.  Fóšriš veršur sennilega hęgt aš framleiša allt hérlendis, t.d. sem repjumjöl, svo aš gjaldeyrisśtlįt vegna fóšurs verša lķtil. 

Į tekjuhliš er enn meiri munur į laxeldi og sjįvarśtvegi, sem sżnir aušvitaš mikla framtķšarmöguleika viš markašssetningu villtra sjįvarafurša.  Laxeldisfyrirtękin hérlendis eru aš fį um 1000 ISK/kg og žar į bę er tališ, aš framtķšin lofi góšu um raunveršhękkanir į umhverfisvottašri vöru frį Ķslandi vegna vaxandi eftirspurnar.

Ķ Morgunblašinu 9. marz 2017 er vištal Žórodds Bjarnasonar viš Kjartan Ólafsson, stjórnarformann laxeldisfyrirtękisins Arnarlax, undir fyrirsögninni:

"Skattspor Arnarlax um 616 milljónir króna":

 "Skattspor Arnarlax skiptist žannig, aš skattar starfsmanna, sem voru aš mešaltali 118 į sķšasta įri (2016), voru MISK 377, framlög ķ lķfeyrissjóši nįmu MISK 124, ašflutningsgjöld voru MISK 18, gjald ķ umhverfissjóš var MISK 30, afla- og hafnargjöld voru MISK 48, og önnur gjöld voru MISK 19."

Hér ręšir um aršbęra starfsemi, sem framleiddi um 6 kt af slįturlaxi 2016 og stefnir į tvöföldun 2017.  Veltan var lķklega um miaISK 6,0, svo aš skattsporiš var rśmlega 10 % af söluandviršinu.  Žetta er ekki żkja hįtt ķ samanburši viš t.d. sjįvarśtveginn, og įstęšan er hį framlegš. 

Meš žvķ aš leggja žessa framlegš, sem blekbóndi įętlar um 50 % af söluandvirši afuršanna, til grundvallar, mį leggja mat į veršmęti strandašstöšunnar, sem er nįttśruaušlind.

Fyrir hvert tonn er žį įrleg framlegš MISK 0,5. Sé hśn lögš saman fyrir nęstu 25 įr og nśvirt meš 9,0 %/įr vöxtum, fįst nśvirt veršmęti ašstöšunnar:

C = 0,5 x 9,8 MISK = 4,9 MISK/t

Ešlilegt er, aš handhafar starfsleyfis til aš nżta žessa aušlind greiši sambęrilegt įrlegt gjald og handhafar vatnsréttinda vegna virkjunar munu aš öllum lķkindum greiša sem fasteignagjald til viškomandi sveitarfélaga, 0,5 % af metnum veršmętum:

FG = 0,5 %/įr x 4,9 MISK/t = 0,025 MISK/įr per tonn

Žetta er 5,0 % af įrlegri framlegš, sem ekki er unnt aš telja ķžyngjandi aušlindargjald og er mun lęgra hlutfall en sjįvarśtvegurinn hefur mįtt sęta undanfariš.  Mįl er, aš allir meš nżtingarrétt į nįttśruaušlindum sitji viš sama borš.  Til žess žarf atbeina löggjafans.

Nś viršist žjónustugjald vegna leyfisveitinga ķ greininni vera G=30 MISK/6000 t= 0,005 MISK/t, sem er ašeins 1/5 af žvķ, sem ešlilegt getur talizt.  Žaš er žess vegna brżnt aš setja samręmdar reglur um aušlindagjaldiš, sem žį skiptist į milli sveitarfélaganna og žjónustu- og eftirlitsstofnananna og komi ķ staš gjalds ķ umhverfissjóš og leyfisgjalda.   

 


Sešlabanki ķ sįlarhįska

 

Stjórnarhęttir Sešlabanka Ķslands hafa um hrķš sętt meira įmęli en tķtt er.  Mętti stundum halda, aš sjįlfur Trotzki sęti viš stjórnvölinn undir Svörtu loftum, en ekki lęrisveinn Ólafs Ragnars Grķmssonar, hagfręšingurinn Mįr Gušmundsson. 

Einręšis- og forręšistilburšir Sešlabankans hafa t.d. birzt ķ žvķ, hvernig hann hefur gegnt eftirlitshlutverki sķnu meš framfylgd gjaldeyrislaganna, sem lögšu höft į višskipti landsmanna meš erlendan gjaldeyri, en hafa nś seint og um sķšir veriš afnumin. 

Undir Svörtu loftum hefur Parkinsons-lögmįliš tröllrišiš hśsum. T.d. óx mešalstarfsmannafjöldi viš gjaldeyriseftirlit śr 9,7 įriš 2010 ķ 23,8 įriš 2016, ž.e. starfsmannafjöldi viš starfsemi, sem ašallega skilaši mistökum į mistökum ofan, nęstum 2,5 faldašist.  Ekkert hefur hafzt upp śr krafsinu ķ stórmįlum og lķtiš annaš en ami ķ smįmįlum. Hér er žó ekki um neina lįglaunamenn viš eftirlitsstörf aš ręša, heldur nam launakostnašur ķ gjaldeyriseftirlitinu um MISK 80 įriš 2010 og hafši hękkaš upp ķ MISK 320 įriš 2016 eša fjórfaldazt.  Vankunnįtta, ósvķfni og klśšur hefur veriš mest įberandi viš stjórnun į žessu gjaldeyriseftirliti, sem fyrir vikiš hefur oršiš fyrir gagnrżni Umbošsmanns Alžingis, eins og nś skal greina. 

Af efnahagsįstęšum var löngu tķmabęrt aš afnema gjaldeyrishöftin um mišjan marz 2017, og nś ętti aš verša lag til aš spara Sešlabankanum stórlega śtgjöld til gjaldeyriseftirlits, enda liggur honum nś viš gjaldžroti, žar sem nįnast allt eigiš fé hans er nś upp uriš vegna gjaldeyriskaupa og vaxtakostnašar vegna gjaldeyrisforšans til aš halda aftur af gengishękkun ISK, en ofrisi hennar į Sešlabankinn mikla sök į sjįlfur vegna ofurvaxta, sem hann hefur višhaldiš hér į fölskum forsendum aš töluveršu leyti meš ęrnu efnahagstjóni fyrir marga, en nokkrum fjįrmagnstekjum fyrir ašra.  Vitleysan rķšur ekki viš einteyming. 

Ķ Sešlabankanum voru samdar reglur um gjaldeyrishöftin, og hann fékk žaš hlutverk aš framfylgja žeim.  Starfsmenn bankans höfšu ekki fyrir žvķ aš fį samžykki yfirmanns sķns ķ rķkisstjórninni į žessum reglum sķnum, svo aš žęr veittu honum enga réttarheimild ķ byrjun.  Žessi vanręksla var mjög alvarlegur fingurbrjótur stjórnvalds, žvķ aš reglurnar veittu stjórnvaldinu mjög rķkar rannsóknar- og refsiheimildir gagnvart fyrirtękjum og einstaklingum og uršu mjög ķžyngjandi, eins og įtti eftir aš koma į daginn. 

Sešlabankinn fór fljótlega ķ ofsóknarleišangur gegn Samherja, og hófst hann meš hśsleit ķ kastljósi sjónvarpsmyndavéla RŚV ķ marz 2012, og kvaš Mįr Gušmundsson žį ķ vištölum meint gjaldeyrisbrot hlaupa į tugum milljarša ISK.  Žessar fįheyršu ofsóknir Sešlabankastjóra, sem ķtrekaš tjįši sig digurbarkalega um mįliš ķ fjölmišlum, runnu śt ķ sandinn og uršu stjórnendum bankans til mikillar minnkunar, enda gįtu žęr minnt į tiltektir raušlišanna, byltingarfélaga Trotzkys, ķ kjölfar byltingarinnar ķ Moskvu 1917.  Óšinn skrifar um žessi fįheyršu vinnubrögš ķ Višskiptablašiš 2. marz 2017:

"Tvisvar var Sešlabankinn geršur afturreka meš kęrur til Sérstaks saksóknara, en ķ staš žess aš lįta segjast og hętta žessu, töldu stjórnendur Sešlabankans meira mįli skipta aš halda andlitinu meš einhverjum hętti.  Žaš var gert ķ sumar, žegar stjórnendum Samherja var gefinn kostur į aš ljśka mįlinu meš sįtt og greiša MISK 8,5 ķ sekt.  Žvķ hafnaši Samherji, og var žį sektin įkvöršuš MISK 15,0."

Hér er um valdhroka sišlausra embęttismanna aš ręša, sem starfa ķ anda einvaldanna: "ég einn veit", og lżšurinn skal fį aš kenna į keyrinu, śr žvķ aš hann möglar. Įlyktunin er hins vegar sś, aš žessir embęttismenn kunna ekkert til verka į žessu sviši og hefšu aldrei įtt aš fį sakarannsóknar- og refsiheimildir. 

Umbošsmanni Alžingis hefur jafnvel ofbošiš framganga embęttismannanna og ritaš umvöndunarbréf til fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, formanns bankarįšs Sešlabankans og formanns stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar Alžingis:

"Ég tek žaš lķka fram, aš ég tel žaš mišur, žegar forstöšumenn rķkisstofnana, sem fara meš rannsóknarvald af žvķ tagi, sem hér er fjallaš um, vķsa til žess, aš įstęšu žess, aš fella hefur žurft nišur rannsóknir mįla, t.d. meš įkvöršun įkęruvaldsins, megi rekja til vanbśnašar ķ lögum eša mistaka viš lagasetningu.  Žaš er einmitt verkefni stjórnvalda aš gęta aš žvķ, aš žau hafi nęgar heimildir ķ lögum til žeirra athafna og įkvaršana gagnvart borgurunum, sem žau grķpa til."

Žarna gefur Umbi gjaldeyriseftirliti, lögfręšideild og bankastjóra Sešlabankans, falleinkunn fyrir embęttisfęrslu žessara ašila.  Er ekki žörf į vorhreingerningu undir Svörtu loftum ?

Af öšru saušahśsi er Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri hjį Kviku og fyrrverandi varaformašur framkvęmdahóps um losun hafta.  Hann mundi sóma sér vel ķ Svörtu loftum, žvķ aš hann hefur góša yfirsżn um hagkerfiš og hefur nęman skilning į lögmįlum žess, sem draga mį ķ efa um nśverandi Peningastefnunefnd Sešlabankans, sem hefur haldiš stżrivöxtum ķ hęstu hęšum og žar meš stušlaš aš ofrisi ISK og keyrt Sešlabankann ķ žrot meš gjaldeyriskaupum og grķšarlegum vaxtakostnaši af gjaldeyrisvarasjóši.  Siguršur telur reyndar, aš rķkisstjórnin leggi heldur ekki nęgilega žung lóš į vogarskįlar vaxtalękkunar meš nżjustu fjįrlögunum, og žaš er sennilega rétt hjį honum.  Hann skrifaši žann 9. marz 2017 ķ Fréttablašiš greinina:

"Lękkum vexti meš  stöšugleikasjóši":

"Ef rétt er į mįlum haldiš, mį lękka vexti meš stofnun stöšugleikasjóšs, sem hefši sveiflujöfnun hagkerfisins og opinberan sparnaš aš leišarljósi. 

Śtgjöld hins opinbera hafa bein įhrif į vaxtastigiš ķ landinu.  Óhóflegur śtgjaldavöxtur rķkisins er žensluhvetjandi og kallar į višbrögš Sešlabankans, sem nżtir stżrivexti til aš slį į ženslu.  [Fjįrlög hękkušu meira viš sķšustu afgreišslu Alžingis į žeim en dęmi eru um ķ sögunni, og samt bķta menn enn ķ skjaldarrendur til aš kreista meir śr rķkisspenanum - innsk. BJo.].  Nś, žegar vel įrar, viršast rķkisstjórn og Sešlabanki ekki ętla aš ganga ķ takti.  Ķ staš žess aš draga śr eftirspurn ķ hagkerfinu, auka ašhald og stefna aš myndarlegum rekstrarafgangi rķkissjóšs, er stefnt į 1,5 % [af VLF-innsk. BJo] afgang nęstu įrin samkvęmt fjįrmįlastefnu rķkisstjórnarinnar.  Sį litli afgangur heldur vöxtum hęrri en ella og leggur žyngri vaxtabyrši en annars vęri į fyrirtęki og heimili landsins."

Hér er hreyft žörfu mįli um stöšugleikasjóš, sem gęti t.d. haft tekjur af aušlindagjöldum frį sjįvarśtvegi, fiskeldi, orkufyrirtękjum og feršažjónustu, žegar vel įrar hjį žessum ašilum.

Žaš mį einnig til sanns vegar fęra, aš žingmenn tefla stöšugleikanum į tępasta vaš meš óhóflegri śtgjaldaaukningu ķ fjįrlögum 2017.  Žeir hafa sér til örlķtilla mįlsbóta allt of lįgar spįr Hagstofu og Sešlabanka um vöxt landsframleišslunnar 2016, sem nam 7,2 % samkvęmt nżjustu tölum, en ekki um 5 %.  Forrįšamenn rķkissjóšs verša aš stķga į bremsurnar ķ įr og nota tķmann til aš bśa ķ haginn fyrir sókn į nęstu įrum, žegar slaknar į hagkerfinu, meš žvķ aš greiša nišur skuldir og minnka žar meš óhóflegan vaxtakostnaš, sem enn nemur um 70 miaISK/įr.

Nś hefur gjaldeyrishöftum loksins veriš aflétt, žótt svo köllušum varśšartękjum Sešlabankans sé ešlilega haldiš viš.  Gagnrżni stjórnarandstöšunnar er hlįleg og ljóst, aš vęri hśn viš völd, mundi ekkert hilla undir losun hafta.  Nś munu miaISK 90 fara śt į genginu EUR/ISK=137,50, en ašrir fara śt į um EUR/ISK=120.  Mistök Sešlabankans ķ fyrra lįgu aušvitaš ķ žvķ aš meta žróun ISK meš röngum hętti.  Ef eitthvert gagn vęri aš svo köllušum lķkönum Sešlabankans af ķslenzka hagkerfinu, hefšu žau įlyktaš af grķšarlegu innflęši gjaldeyris og 4 % raunvaxtamuni viš śtlönd um styrkingu ISK.  Žar meš hefši eigendum snjóhengjunnar veriš bošiš hagstęšara gengi og žeir hrašaš sér śt, en spįdómsgįfa vogunarsjóšanna reyndist spįdómsgįfu Sešlabankamanna traustari.  Žvķ mišur veršur aš įlykta af öllu žessu, aš nśverandi stjórnendur Sešlabanka Ķslands geti fįtt eitt rétt gert. 

Ljós ķ myrkri Svörtu lofta er, aš rķkisstjórnin hefur nś skipaš ķ verkefnisstjórn valinkunna hagfręšinga til aš stjórna vinnu viš endurskošun laga og starfsreglna um Sešlabankann.  Veršur aš binda vonir viš, aš hannaš verši bętt  stjórnkerfi og umfram allt, aš peningamįlastjórnunin taki stakkaskiptum.  Téšur hópur hagfręšinga er ķ fęrum til aš snķša Sešlabankanum stakk eftir vexti, ž.e.a.s. ķ staš žess aš apa stjórnkerfi hans eftir öšrum, žį verši Sešlabankinn felldur almennilega aš ķslenzka hagkerfinu og séržörfum žess.  Leišisnśran er aš fęra honum tęki og tól til aš leggja žungt lóš į vogarskįlarnar gegn óstöšugleika ķ hagkerfinu, en nśverandi žröngu stefnumiš bankans eru ekki fallin til žess. 

Aušvitaš mun Sešlabankinn aldrei rįša einn viš žaš hlutverk aš rata hér hinn gullna mešalveg lįgrar veršbólgu, lķtilla gengissveiflna, hįs atvinnustigs og meiri hagvaxtar en ķ helztu višskiptarķkjunum.  Ašilar vinnumarkašarins gegna žar stóru hlutverki, og rķkisstjórnin er žar ķ veigamiklu hlutverki lķka.

  Eitt af žvķ, sem Sešlabankinn hefur flaskaš į, eru dempandi įhrif erlendra starfsmanna hérlendis į s.k. launaskriš. Žess vegna m.a. eru veršbólguspįr hans jafnan allt of hįar undanfarin įr. Žessi dempun er jįkvęš fyrir heildina, en skuggahlišar innflutts vinnuafls eru algerlega óvišunandi, en žęr minna helzt į forneskjulegt žręlahald. 

Žann 15. marz 2017 įkvaš Peningastefnunefnd Sešlabankans aš halda stżrivöxtum bankans óbreyttum, 5,0 %.  Žessi ranga įkvöršun sżnir, aš Peningastefnunefnd situr ķ fķlabeinsturni og kann ekki aš greina hismiš frį kjarnanum.  Sešlabankastjóri sér flķsina ķ auga bróšur sķns, en ekki bjįlkann ķ eigin auga.  Hann kennir feršažjónustunni um vandann og vill leggja einhvers konar hömlur į hana.  Žaš er einkennilegt, ef žau ķ Svörtu loftum telja helzt til rįša aš slįtra mjólkurkśnni.  Žatta er sama sagan, žegar Mįr Gušmundsson reyndi aš afsaka mistök Gjaldeyriseftirlits bankans meš žvķ, aš lögin um höftin og eftirlit meš žeim vęru ófullkomin og eiginlega gölluš.  Žetta er aš bśa ķ fķlabeinsturni.  

Sešlabankastjóri fęrir helzt žau rök fyrir téšri vaxtaįkvöršun, aš mikill hagvöxtur sé ķ landinu og jafnvel vaxandi og atvinnulķfiš sé žaniš til hins żtrasta.  Žį vanmetur hann žį stašreynd, aš 21“500 śtlendingar eru į vinnumarkašinum, sem stękkar vinnumarkašinn um meira en 12,0 %.  Žį mį benda į, aš fjįrfestingar 2016 sem hlutfall af VLF voru nįlęgt sögulegu mešaltali.  Heimili og fyrirtęki draga śr skuldsetningu sinni, svo aš žaš er vandséš į hvaša peninganotkun hįir vextir eiga aš slį.  Ašilar ķ Peningastefnunefnd berja sér į brjóst og žakka hįum vöxtum žaš, aš fólk og fyrirtęki skuldsetja ekki viš žessar ašstęšur.  Žaš er grunnfęrnisleg įlyktun.  Meiri lķkur eru į, aš lįnshęfismat bankanna į lįnsumsękjendum dempi aukningu śtlįna en hįtt raunvaxtastig. 

Um hęttuleg įhrif nśverandi vaxtastigs skrifar Halldór Benjamķn Žorbergsson, framkvęmdastjóri Samtaka atvinnulķfsins, ķ Fréttablašiš 15. marz 2017:

"Vaxtalękkun er knżjandi:

"Rekstrarskilyrši žeirra [śtflutningsgreinanna] hafa tekiš stakkaskiptum til hins verra į undanförnum misserum vegna gengisstyrkingar og mikilla launahękkana.

Efnahagslķfiš hefur notiš mikillar velgengni į undanförnum įrum.  Veršmętasköpun atvinnulķfsins og lķfskjör landsmanna eru betri en nokkru sinni fyrr.  Mikill vöxtur śtflutningstekna žjóšarbśsins og afgangur ķ višskiptum viš śtlönd eru rót velgengninnar.  Afgangurinn hefur nżtzt til grynnkunar erlendra skulda.  Hagvöxtur er heilbrigšur, žvķ aš hann stafar af auknum śtflutningi og vaxandi einkaneyzlu, sem byggir į kaupmętti heimilanna, en ekki söfnun skulda, eins og oftast įšur.

SA fagnar žeirri losun fjįrmagnshafta, sem tók gildi ķ vikunni [14.03.2017] og leišir vonandi til betra jafnvęgis ķ gengi krónunnar.  En meira žarf til, svo aš styrking gengis krónunnar stöšvist og setji śtflutningsgreinarnar [ekki] ķ žrot, ž.e. myndarleg vaxtalękkun Sešlabankans.  Samhliša skapast sterkur hvati fyrir ķslenzka lķfeyrissjóši til aš auka verulega fjįrfestingar sķnar ķ erlendum gjaldmišlum.  Sś įkvöršun er skynsamleg fyrir sjóšsfélaga lķfeyrissjóšanna og mun auka įhęttudreifingu sjóšanna til lengri tķma. 

Hagsmunir almennings, fyrirtękja og lķfeyrissjóša, eru samofnir, hvaš varšar stöšugt og raunhęft gengi krónunnar.  Višvarandi vaxtamunur viš śtlönd, sem bżšur fjįrfestum upp į margfalda įvöxtun m.v. önnur rķki, leišir til višvarandi įsóknar ķ innlenda vexti, sem óhjįkvęmilega stušlar aš styrkingu krónunnar.  Vaxtalękkun styšur viš atvinnulķfiš og gagnast heimilum meš beinum hętti."

Žaš er hęgt aš taka undir žetta allt saman, og Halldór Benjamķn ętlar aš reynast sannspįr um, aš haftalosun ein og sér dugar ekki til aš nįlgast "raungengi" eša jafnvęgisgengi ISK viš ašrar myntir.  Svörtu lofta menn glötušu tękifęri žann 15. marz 2017 til aš stķga ķ takti viš rķkisstjórnina og taka stórt skref ķ peningamįlum til efnahagsjafnvęgis meš žvķ aš lękka stżrivexti um 0,5 %.  Žau į Svörtu loftum eru algerlega sér į bįti og eru nś oršin sjįlfstętt efnahagsvandamįl. 

Hvert er "raungengiš" nśna ?  Lars Christensen, alžjóšahagfręšingur, ritar um žaš ķ Fréttablašiš 15. marz 2017, "Gjaldeyrishöftin kvödd !".  Žar kemst hann aš žeirri nišurstöšu, aš ISK sé nś 10 %-15 % of hįtt skrįš, ž.e. aš gengiš žurfi aš fęrast, žangaš sem žaš var ķ įgśst-september 2016. Žaš žżšir, aš bandarķkjadalur fęri śr ISK 116 ķ ISK 125 og vķsitala mešalgengis yrši rśmlega 160. 

Ķ lok greinarinnar kom Lars Christensen meš athyglisverša rįšleggingu:

"Tvęr lykilrįšstafanir, sem ég myndi męla meš, vęru aš breyta markmiši Sešlabankans śr veršbólgumarkmiši yfir ķ nafnlaunamarkmiš, og tengja afborganir hśsnęšislįna viš nafnlaunažróun frekar en viš veršbólgu.  Žessar tvęr stefnutillögur myndu draga verulega śr neikvęšum smitįhrifum af gengissveiflum. 

Žetta ęttu aš verša nęstu umbętur, sem rķkisstjórnin tekur til athugunar."

Fljótt į litiš veršur ekki annaš séš en bįšar žessar tillögur séu skynsamlegar, og aš žęr mundu bįšar virka ķ stöšugleikaįtt.  Verkefnastjórn um endurskošun peningamįlastefnu hefur śr miklu aš moša, en hśn į aš skila rķkisstjórninni tillögum fyrir įrslok 2017.

 

   


Ķslenzk og erlend raforkumįl

Vķša ķ Evrópu er raforkumarkašurinn ķ sįrum vegna opinberra nišurgreišslna į mannvirkjum til raforkuvinnslu śr endurnżjanlegum orkulindum. Rótgróin raforkufyrirtęki, sem įšur fyrr voru eftirsóknarveršir fjįrfestingarkostir, berjast nś ķ bökkum. Grķšarlegum upphęšum hefur veriš variš ķ žróun vind- og sólarhlaša, sem sįralķtiš munar enn um.  Žaš hefur veriš farin Krżsuvķkurleiš aš žvķ aš leysa jaršefnaeldsneytiš af hólmi.  Betra hefši veriš aš setja féš ķ žróun stórra raforkuvera, sem gengiš geta stöšugt.  Orkumįl Evrópu eru af žessum sökum ķ ólestri, og yfirvöldin viršast allsendis ófęr um aš móta sjįlfbęra orkustefnu.   

Raforkukerfi Evrópu er žannig upp byggt, aš žegar hillir undir skort į raforkumarkaši, žį hękkar raforkuveršiš, sem į endanum veršur fyrirtękjum nęgur hvati til aš reisa nżtt orkuver.  Menn hafa žį vališ žess konar raforkuver, sem framleiša meš lęgstum jašarkostnaši hverju sinni.  Hefšbundiš hefur žetta jafngilt žvķ aš velja hagkvęmasta eldsneytiš, t.d. aš reisa gaskynt raforkuver. Žetta gekk žokkalega vel upp įšur en hiš opinbera raskaši jafnvęginu į žessum markaši meš žvķ aš draga taum endurnżjanlegra orkulinda, sem žó geta ekki leyst jaršefnaeldsneytiš af hólmi meš nśverandi tękni.   

Til skjalanna eru komin sól og vindur meš miklum opinberum fjįrhagslegum stušningi.  Slķk orkuver eru meš mjög lįgan breytilegan kostnaš, žvķ aš hvorki kosta sólargeislar né vindgustur fé enn sem komiš er.  Fastur kostnašur žeirra er hins vegar svo hįr, aš slķk orkuver hafa hingaš til veriš ósamkeppnisfęr įn stórfelldra opinberra nišurgreišslna.  

Af žessum įstęšum geta orkuver endurnżjanlegrar orku bolaš hefšbundnum eldsneytisverum śt af markašinum, žegar byrlega blęs eša sólin skķn.  Žeim er samt ekki lokaš, af žvķ aš rekstur hinna er stopull og hįšur birtu og lofthraša, eins og kunnugt er.  Žessi breytti rekstrarhamur eldsneytisorkuveranna hefur kippt fótunum undan aršsemi žeirra, og enginn hefur įhuga į aš endurnżja žau įn opinberra styrkja. Raforkukerfi Evrópu er komiš į opinbert framfęri.   

Allt hefur žetta leitt til ofgnóttar raforku į evrópskum orkumarkaši meš žeim afleišingum, aš raforkuverš er meš lęgsta móti nś, enda er hvorki hagvexti né mannfjöldaaukningu til aš dreifa yfirleitt ķ žessum rķkjum.  Ķ žessu ljósi er eftirfarandi stašhęfing hins fullyršingasama forstjóra Landsvirkjunar, Haršar Arnarsonar, viš Trausta Haflišason į Višskiptablašinu, sem birtist žar 2. marz 2017 undir fyrirsögninni:

"Hillir undir milljarša króna aršgreišslu",

ankannaleg:

"Ég tel, aš įlverš sé enn of lįgt.  Žaš hefur lķka veriš sveifla upp į viš annars stašar, eins og t.d. į olķu-, raforku- og stįlmarkaši."

Olķuverš hękkaši mun minna en olķusjeikarnir ętlušust til, žegar žeir drógu śr framboši jaršolķu um sķšast lišin įramót. Olķuverš fer nś lękkandi meš vorinu į noršurhveli.

 Hvar hefur raforkuverš hękkaš annars stašar en į Ķslandi undanfariš ?  Er forstjórinn hér enn einu sinni aš slį um sig meš innistęšulitlum fullyršingum ? 

Sami forstjóri hefur rofiš įlveršstenginguna ķ orkusamningi viš ISAL, og sama veršur lķklega uppi į teninginum 2019 hjį Noršurįli, žegar nżr orkusamningur fyrirtękjanna tekur gildi.  Meš žessu hefur žessi forstjóri ręnt Landsvirkjun įvinningi af hękkušu įlverši, nema meš orkusölu til Fjaršaįls.  Jafnframt gerir hann viškomandi įlfyrirtękjum mjög erfitt aš standast öšrum snśning, žegar įlverš er lįgt. Umhyggja hans fyrir įlverunum į Ķslandi er einskęr hręsni.

 Žaš er til lķtils aš kaupa skżrslur um ķslenzk orkumįl frį śtlöndum, ef žęr žjóna ekki öšru hlutverki en aš planta hér stašleysum um ešli ķslenzks orkukerfis og aš koma hér į framfęri falsbošskap um naušsyn orkuveršshękkunar hérlendis, sem er algerlega śt śr kś viš ķslenzkar ašstęšur.  Žaš eru kolrangar greiningar į orkukerfinu hérlendis, sem leiša til slķkrar nišurstöšu.  Nśverandi forstjóri Landsvirkjunar er bśinn aš gera margar misheppnašar atrennur aš slķkum tillöguflutningi, en ašeins maurapśkar eru lķklegir til aš kaupa žęr, og er žį mikiš sagt.

Nżlega kynnti Landsvirkjun enn eina skrżtnu śtlendu skżrsluna og nś frį danska rįšgjafarfyrirtękinu Copenhagen Economics varšandi fyrirkomulag ķslenzkra orkumįla.  Žaš var rétt hjį Dönunum, aš naušsynlegt er aš setja varnagla ķ lög um, aš hlutlaus ašili į markaši, t.d. Orkustofnun, gęti hagsmuna almennings og ašvari opinberlega um yfirvofandi skort į afli og/eša raforku, og geti sį ašili žį tekiš upp višręšur viš orkufyrirtękin um, hvernig žjóšhagslega er hagkvęmast aš rįša bót į slķkri stöšu. Į žetta hefur įšur veriš bent, m.a. į žessu vefsetri, svo aš žetta er ekki nż hugmynd.

Óbeint er jafnframt lżst stušningi viš aušlindagjaldtöku, sem ķ tilviki orkufyrirtękjanna ķslenzku mundi verša į formi fasteignagjalds fyrir vatnsréttindi og jaršhitaréttindi, en śtfęrslu į slķku hefur blekbóndi lżst į žessu vefsetri. Stjórnvöld žurfa hins vegar aš koma į samręmdu fyrirkomulagi um gjaldtöku af vatnsréttindum, jaršhitaréttindum, vindréttindum o.s.frv.  Žessi mįl hafa žegar žroskazt nóg ķ mešförum hagsmunaašila og dómstóla til aš tķmabęrt sé aš reka endahnśtinn į žau.    

Landsvirkjun fékk Copenhagen Economics til žessara skżrsluskrifa, en žaš er eins og fyrri daginn, žegar kemur aš skrifum śtlendinga um ķslenzk orkumįl, aš žau draga um of dįm af venjubundnu umhverfi höfundanna, sem ekki hafa kynnt sér ašstęšur hér į landi til hlķtar.  Žannig viršast žeir telja, aš raforkuverš hérlendis sé of lįgt og aš žaš verši aš hękka til aš orkufyrirtękin fįist til aš virkja. Žaš er kerfiš, sem gilt hefur į meginlandi Evrópu og vķšar og lżst er hér aš ofan.

Raforkuverš virkjunareigenda hérlendra hlżtur aš rįšast af vegnum mešalkostnaši orku frį öllum virkjunum žeirra.  Vinnslukostnašurinn er lęgstur ķ elztu virkjununum og hęstur ķ nżjustu virkjununum.  Žetta kemur ekki fram ķ tślkun Dananna į hękkunaržörfinni, sem er eins og bśktal frį Herši Arnarsyni, og felur žess vegna ekki ķ sér nein nżmęli.  

Žaš eru tvenns konar veršlagskraftar ķ gangi hérlendis fyrir raforku.  Sį fyrri er, aš yfirleitt eru nżir virkjanakostir dżrari ķ kr/kWh (föstu veršlagi) en hinir eldri.  Žetta virkar til hękkunar į orkuverši til almennings og hękkunar į orkuverši ķ nżjum langtķmasamningum. 

Sį seinni er sį, aš vinnslukostnašur ķ starfręktum virkjunum fer lękkandi eftir žvķ, sem afskriftir žeirra lękka.  Mį sem dęmi nefna Bśrfell #1, sem er 46 įra gömul virkjun og aš mestu fjįrhagslega afskrifuš, žó aš hśn framleiši į fullu meš sįralitlum tilkostnaši, eša e.t.v. 0,2 kr/kWh.

Žessi seinni kraftur er aš verša öflugri en hinn vegna vaxandi vęgis eldri virkjana ķ heildarsafni virkjana, og žess vegna er engin įstęša til aš hękka raforkuverš til almennings, žótt jašarkostnašur fari hękkandi. Ef nżjar virkjanir žyrfti ekki, ętti orkuverš til almennings aš lękka af žessum sökum. 

Į Ķslandi hefur sś stefna veriš viš lżši aš selja megniš af raforku frį nżjum virkjunum ķ heildsölu samkvęmt langtķmasamningum į verši, sem standa mundi vel undir kostnaši viš žį orkuvinnslu ķ viškomandi nżrri virkjun meš įkvešinni įvöxtunarkröfu, og almenningur nyti jafnframt góšs af sömu virkjun meš lęgra orkuverši en ella vegna hagkvęmni stęršarinnar.

Žetta lķkan er alls ekki fyrir hendi erlendis og hefur augljóslega ekki veriš śtskżrt fyrir Dönunum, žvķ aš žeir enduróma bara falskan tón verkkaupans, Landsvirkjunar, um hagkvęmni sęstrengs til Bretlands og naušsyn mikillar raforkuveršhękkunar į Ķslandi. Er ekki betri einn fugl ķ hendi en tveir ķ skógi, ž.e.a.s. er ekki hagsmunum almennings į Ķslandi betur borgiš meš lįgu raforkuverši, eins og hann bżr viš nś, en hįu raforkuverši og fjįrhagslega mjög įhęttusömum framkvęmdum tengdum aflsęstreng til Bretlands ?

Til fróšleiks og samanburšar viš skrżtinn mįlflutning Landsvirkjunarforystu um framtķšina hérlendis er hér snarašur śtdrįttur śr grein ķ The Economics 25. febrśar 2017,

"Clean Energy“s dirty secret":

"Nęstum 150 įrum eftir frumhönnun ljósrafhlöšunnar (e. photovoltaic cell) og vindrafstöšvar žį framleiša žau enn ašeins 7 % af raforkunotkun heimsins.  Samt er nokkuš eftirtektarvert aš gerast ķ žessum efnum. Žessar orkustöšvar hafa tekiš stakkaskiptum į sķšast lišnum 10 įrum frį žvķ aš gegna smįvęgilegu hlutverki ķ orkukerfum heimsins yfir ķ aš sżna mesta vöxt allra orkulinda fyrir raforkuvinnslu, og fallandi kostnašur į orkueiningu gerir žęr nś samkeppnishęfar viš jaršefnaeldsneyti. Olķurisinn BP bżst viš, aš žessar endurnżjanlegu orkulindir muni standa undir helmingi aukningar raforkunotkunar heimsins į nęstu 20 įrum.  Žaš er ekki lengur langsótt, aš handan viš horniš sé hrein, ótakmörkuš og ódżr raforka; og kominn tķmi til.

Žaš er žó triUSD 20 hindrun ķ veginum (triUSD 1=miaUSD 1000), žar sem er fjįrfestingažörf į allra nęstu įratugum til aš leysa af hólmi reykspśandi orkuver og styrkja orkuflutningskerfiš.  Fjįrfestar hafa gjarna fjįrmagnaš verkefni ķ orkugeiranum, af žvķ aš žau hafa skilaš traustum arši, en gręna orkan er meš böggum hildar.  Žvķ meira sem fjįrfest er ķ žessari gręnu orku, žeim mun meira lękkar veršiš frį öllum orkulindunum.  Žetta veldur erfišleikum viš orkuskiptin, žvķ aš allar orkulindir žurfa aš skila įgóša į mešan į orkuskiptunum stendur, ef hindra į afl- og orkuskort.  Ef žessum markašsvanda er ekki kippt ķ lišinn, munu nišurgreišslurnar fara vaxandi."

Af žessari frįsögn af orkumįlum heimsins, sem į algerlega viš Evrópu, geta Ķslendingar dregiš 2 mikilvęgar įlyktanir og samręmist hvorug įróšurstilburšum Landsvirkjunar, sem er į mjög einkennilegri vegferš sem rķkisfyrirtęki:

Ķ fyrsta lagi er raforkuverš ķ Evrópu ekki į uppleiš, og ķ öšru lagi veršur žar enginn hörgull į umhverfisvęnni raforku eftir um 10-20 įr.

Af žessum įstęšum eru žaš falsspįmenn, sem reyna aš telja Ķslendingum trś um hiš gagnstęša.  Sęstrengur er svo dżr, aš hann veršur ekki fjįrhagslega sjįlfbęr um fyrirsjįanlega framtķš.  Į žetta er margbśiš aš sżna fram į meš śtreikningum, m.a. į žessu vefsetri.

Žaš er svo önnur saga, aš m.v. žrišju śtgįfu Rammaįętlunar veršur engin raforka aflögu til beins śtflutnings sem hrįvara um sęstreng.  Ķslendingar munu žurfa į öllum sķnum orkulindum aš halda innanlands til aš knżja vaxandi atvinnulķf į landi, samgöngutęki og atvinnutęki į lįši, lofti og legi. 

Žaš eru falsspįmenn, sem boša, aš ašeins žurfi aš virkja svo sem 250 MW rafafl fyrir 1300 km sęstreng.  Naušsynlegri višbót megi nį śt śr kerfi, sem annars er ętlaš til innlendrar notkunar.  Žaš er fķfldjörf įhęttusękni aš ętla aš keyra orkukerfiš ķ žrot hér (tęma mišlunarlónin) og ętla sķšan aš reiša sig į "hund aš sunnan".  Bili hann, sem töluveršar lķkur eru į, žegar verst gegnir (lögmįl Murphys), eins og dęmin annars stašar frį sanna, myrkvast Ķsland. 

Žaš žarf ekki aš fjölyrša um žaš neyšarįstand, sem hér mun žį verša. Halda menn, aš forstjóri Landsvirkjunar eša einhver stjórnmįlamašur, sem žetta glapręši kynni aš styšja, sé sį bógur, aš hann geti tekiš įbyrgš į slķku įstandi ?  Žeir munu žį ekki žurfa aš kemba hęrurnar.  Žaš fęri bezt į žvķ, aš henda öllum sęstrengsįformum į bįliš og einbeita sér žess ķ staš aš raunhęfum verkefnum. Nóg hefur veriš bullaš um įvinning žess aš virkja lķtils hįttar og gręša sķšan stórkostlega į raforkuśtflutningi um sęstreng, sem er svo dżr, aš flutningskostnašur einn og sér veršur miklu hęrri per MWh en fęst fyrir žį MWh (megawattstund) į Englandi. 

Sķšan heldur The Economist įfram aš lżsa ömurlegri stöšu orkumįla ķ Evrópu.  Er žį ekki viš hęfi aš fį "sérfręšinga aš sunnan" til aš kenna oss, fįvķsum og "jašarsettum" ?:

"Ķ fyrsta lagi hafa rausnarlegar opinberar nišurgreišslur, um miaUSD 800 sķšan 2008 (100 miaUSD/įr) afmyndaš markašinn. Žęr komu af viršingarveršum įstęšum - til aš vinna gegn gróšurhśsaįhrifunum og örva žróun dżrrar tękni, ž.į.m. vindrafstöšvar og sólarhlöšur.  Nišurgreišslurnar fóru aš bķta į sama tķma og stöšnun tröllreiš raforkumörkušum žróašra landa vegna bęttrar orkunżtni og fjįrmįlakreppunnar 2008.  Afleišingin varš offramboš į raforku, sem hefur mjög komiš nišur į tekjum raforkuframleišendanna į heildsölumarkaši raforku og fęlt žį frį fjįrfestingum.

Ķ öšru lagi er gręn orka slitrótt.  Breytileiki vinda og sólskins - sérstaklega ķ löndum óheppilegs vešurfars fyrir žessar rafstöšvar - hefur ķ för meš sér, aš vindmyllur og sólarhlöšur framleiša raforku bara stundum.  Til aš višhalda orkuflęši til višskiptavinanna žarf aš reiša sig į hefšbundin orkuver, s.s. kolaver, gasver eša kjarnorkuver, aš žau fari ķ gang, žegar endurnżjanlega orkan bregst. Žar sem žau standa ónotuš ķ löngum lotum, hafa fjįrfestar lķtinn įhuga į žeim.  Til aš halda žeim viš og tiltękum žurfa žau žį opinberan stušning. 

Allir ķ orkugeiranum verša fyrir įhrifum af žrišja žęttinum: raforkuver endurnżjanlegrar orku hafa hverfandi eša engan rekstrarkostnaš - af žvķ aš vindur og sólskin kosta ekkert.  Į markaši, sem metur mest raforku, sem framleidd er į lęgsta skammtķma kostnaši, taka vind- og sólarorkuver višskipti frį birgjum meš hęrri rekstrarkostnaš, eins og kolaorkuverum, žrżsta nišur raforkuverši og žannig lękka tekjur allra birgjanna į žessum markaši."

Af žessari tilvitnun sést, aš staša orkumįla ķ Evrópu er algerlega ósjįlfbęr.  Ķ Evrópu eykst losun koltvķildis vegna raforkunotkunar žessi misserin, žótt orkunotkunin vaxi ekkert.  Žetta er vegna misheppnašrar orkustefnu og įkvöršunar um aš draga śr notkun kjarnorkuvera įšur en žróašir hafa veriš umhverfisvęnir valkostir til aš taka viš af henni, t.d. "žórķum-kjarnorkuver", en slys af žeirra völdum eru enn ólķklegri en af völdum öruggustu śranķum-vera, og helmingurnartķmi śrgangsins er ašeins nokkrir įratugir. 

Beitum heilbrigšri skynsemi.  Raforkukerfi landsins į aš žjóna atvinnulķfinu hérlendis og fólkinu, sem hér bżr.  Raforkukerfi landsins į ekki aš nota ķ braski meš orku inn og śt af um 1200 MW sęstreng til śtlanda.  Hvers vegna gefur Alžingi stjórn Landsvirkjunar ekki til kynna, aš hśn sé į kolrangri braut meš tilraunum til aš skjóta falsrökum undir įróšur fyrir sęstreng og naušsyn mikillar hękkunar į raforkuverši til almennings ? 

    

 


Heilnęmi landbśnašarafurša

Žótt ótrślegt megi viršast, er nś sótt aš fęšuöryggi og fęšuhollustu landsmanna.  ESA-Eftirlitsnefnd EFTA mun hafa śrskuršaš, aš Ķslendingum beri sem ašilum aš Innri markaši ESB (Evrópusambandsins) aš lįta nišur falla allar helztu varnir sķnar gegn sjśkdómum, sem hęglega geta herjaš hér į bśfénaš og gręnmeti landsmanna, af žvķ aš mótstöšuefni eru ekki fyrir hendi ķ einangrušum stofnum. 

Žeir, sem einhver skil kunna į sögunni, skilja, aš hér eru firn mikil į ferš.  Aš vera laus viš marga alvarlega sjśkdóma ķ mönnum, dżrum og jurtum, eru ómetanleg lķfsgęši, sem landsmenn geta tališ landi sķnu til tekna. 

Hér er ekki um aš ręša einfalda višskiptalega hindrun, heldur stórfellt heilbrigšismįl fyrir fólk og fénaš.  Ef einhver glóra er ķ EFTA-dómstólinum, žį lętur hann ekki meiri hagsmuni vķkja fyrir minni.  Hinir meiri hagsmunir eru višhald og višgangur landbśnašar į Ķslandi og lżšheilsa hérlendis, en hinir minni hagsmunir eru frjįls višskipti meš hrįtt kjöt, dżr į fęti og gręnmeti, į mešan nóg er af žvķ ķ landinu. 

Gušni Įgśstsson, fyrrverandi landbśnašarrįšherra og höfšingi margra Sunnlendinga, ritaši laugardaginn 4. marz 2017 grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni: "Hśsfyllir ķ Išnó eins og Mamma Mķa vęri mętt".  Sannleikurinn er sį, aš žaš er full įstęša fyrir Ķslendinga til aš hrópa "mamma mia" aš hętti Ķtala, ef stjórnvöld hér gera sig sek um žaš glapręši aš lįta undan žjóšhęttulegri  kröfu ESA ķ žessu mįli.  Gušni vitnar ķ Margréti Gušnadóttur, heišursdoktor viš Lęknadeild Hįskóla Ķslands:

""Mér finnst žaš ręfildómur aš reyna ekki aš halda landinu hreinu, žegar viš höfum žessa gömlu bśfjįrstofna og höfum lagt mikiš į okkur til aš halda žeim hreinum og gefum žeim ekki sżklalyf ķ fóšri." 

Hśn sagši ķ vištalinu [viš Morgunblašiš - innsk. BJo], aš hśn teldi EES-samninginn lķfshęttulegan, žar sem ekki vęri hęgt aš reiša sig į heilbrigšisvottorš matvöru."

Žaš žarf enginn aš ķmynda sér, aš hinn virti sérfręšingur um veirusjśkdóma fari meš eitthvert fleipur hér, žótt ekki sé skafiš utan af hlutunum.  Žvert į móti sżnir tilvitnunin alvarleika mįlsins.

Žaš vitna fleiri sérfręšingar į sömu lund, og hefur nokkur sérfręšingur hérlendur męlt gegn röksemdafęrslu  žeirra sérfręšinga, sem Gušni teflir fram ?  Einn žeirra er Vilhjįlmur Svansson, dżralęknir og veirufręšingur į Tilraunastöš Hįskólans aš Keldum:

"Vilhjįlmur fór faglega yfir žį įhęttu, sem heilbrigšir bśfjįrstofnar okkar byggju viš og męlti gegn innflutningi į lifandi dżrum og hrįu kjöti.  Hann sagši jafnframt, aš viš hefšum ekki fengiš hingaš kśarišu eša gin- og klaufaveiki. Taldi hann, aš ķslenzkt bśfjįrkyn og landbśnašur mundu vart verša söm eftir, ef svo alvarlegir sjśkdómar bęrust til landsins.  Hann minnti į mikiš kęruleysi, žar sem gętu legiš smithęttur, žar eš klósettmįl feršamanna vęru meš žeim hętti, aš žeir geršu žarfir sķnar śti um mela og móa."    

Ķslendingar hafa oršiš fyrir hrikalegum įföllum af völdum innfluttra bśfjįrsjśkdóma, og hékk saušfjįrstofninn um tķma į horriminni, en var bjargaš meš ósżktu vestfirzku saušfé.  Žeirrar tķšar menn höfšu ķ sumum tilvikum žekkingarleysi sér til mįlsbóta fyrir verknašinum, en nśtķšar menn eiga sér engar mįlsbętur fyrir žaš aš ógna tilveru einstakrar fįnu landsins, dżrarķkis, sem ķ eru fólgin ómetanleg söguleg, menningarleg, atvinnuleg og nęringarleg veršmęti. 

Nįtengt žessu er heilbrigši žjóšarinnar.  Gušni vitnaši ķ Karl G. Kristinsson, prófessor og yfirlękni į Sżklafręšideild Landspķtalans og ķ Lęknadeild H.Ķ.:

"Karl G. Kristinsson, prófessor, ręddi um heilbrigši žjóšarinnar, og aš hér vęru fęrri pestir en ķ öšrum löndum.  Bśféš vęri heilbrigt, nįttśran og fóšriš hreint og notkun sżklalyfja sįralķtil ... ."

Į Ķslandi er notkun sżklalyfja ķ landbśnaši einni til tveimur stęršargrįšum minni en vķšast hvar annars stašar.  Hvers konar gildismat og įhęttugreining liggur eiginlega aš baki žvķ aš vilja breyta verndarįkvęšum um innflutning ķ žį veru, aš žessari ómetanlega góšu stöšu verši ógnaš ?  Aš gefa eftir ķ žessu mįli vęri lydduhįttur, ótrśleg skammsżni og fęli ķ sér brenglaš gildismat.

Ķ réttum 2013


Ósjįlfbęrt hneyksli į Hellisheiši

Žaš er aš bera ķ bakkafullan lękinn aš minnast į oflestun gufuforšans ķ išrum jaršar vegna Hellisheišarvirkjunar.  Afleišing gösslaragangs viš uppbyggingu žessarar stórvirkjunar gegn rįšum jaršvķsindamanna er skelfileg fyrir afkomu žessarar virkjunar og eigenda hennar, sem aš stęrstum hluta eru Reykvķkingar. Rżrnun į afkastagetu upprunalegs gufuforšageymis virkjunarinnar, įsamt hįum rekstararkostnaši vegna gufuöflunar, er svo mikil, aš įvöxtun fjįrmagns ķ 303 MW virkjunarfjįrfestingu er minni en 4 %/įr, sem jafngildir stórtapi į virkjun, žar sem gera veršur a.m.k. 9 %/įr įvöxtunarkröfu til verkefna meš višlķka rekstraróvissu. 

Til aš kóróna vitleysuna var OR (Orkuveita Reykjavķkur) skuldbundin meš langtķmasamningi til aš afhenda megniš af raforkunni. Hellisheišarvirkjun reyndist ekki geta stašiš undir žeim skuldbindingum um forgangsorkuafhendingu. Žaš viršist į sinni tķš algerlega hafa veriš horft framhjį möguleikanum į žvķ, aš innstreymi gufu kynni aš verša ónógt til aš vega upp į móti brottnįmi gufunnar um borholurnar.

Nś er hins vegar komiš ķ ljós, aš jaršgufunżtingin lżtur lögmįli nįmuvinnslu, og enginn veit, hvenęr nįmuna žrżtur örendi.  Žannig sśpa eigendurnir seyšiš af flausturslegum įkvöršunum stjórnmįlamanna Reykvķkinga, sem vélušu um fjįrhag žeirra og mįlefni Hellisheišarvirkjunar į blómaskeiši R-listans, alręmda.

Ķ fróšlegri frétt Svavars Hįvarssonar ķ Fréttablašinu, 23. febrśar 2017,

"Hverahlķš bjargaši rekstri į Hellisheiši",

žar sem fléttaš er inn vištali viš nśverandi forstjóra OR og stjórnarformann ON, Bjarna Bjarnason, kemur fram, hversu grķšarlega var offjįrfest ķ vinnslugetu virkjunarinnar, žar sem afkastageta virkjunarinnar viršist hafa veriš komin nišur ķ 224 MW įšur en holurnar ķ Hverahlķš voru tengdar viš Hellisheišarvirkjun. Enginn veit, hvort įframhaldandi gufuöflunarįform ON duga, en žau eiga aš vega upp į móti 8,5 MW/įr rżrnun, sem er um 3,0 %/įr rżrnun gufustreymisins.   

Orkuveita Reykjavķkur (OR) var į gjaldžrotsbarmi įriš 2010.  Meginskżringin į žeim ósköpum er lķklega offjįrfesting į Hellisheiši og allt of litlar tekjur af virkjuninni m.v. fórnarkostnaš hennar.  Žį žegar var orkuvinnslugeta virkjunarinnar farin aš lįta į sjį, sem leiddi til lakari nżtingar virkjunarinnar, sem OR bętti upp meš auknum orkukaupum af Landsvirkjun til aš uppfylla žarfir višskiptavina sinna, m.a. til aš uppfylla skuldbindingar sķnar ķ langtķmasamningi um raforkuafhendingu. 

Žį var samt enn ekki kominn fram af fullum žunga aukinn rekstrarkostnašur Hellisheišarvirkjunar vegna mjög mikillar višhaldsžarfar į gufuöflun og nišurdęlingar į jaršvökva.  Žeim vanda var żtt į undan sér til įrsins 2013, žegar hętt var viš aš reisa virkjun ķ Hverahlķš, en įkvešiš aš nżta 50 MW afl, sem žar var žį žegar fyrir hendi ķ borušum holum, inn į hverfla Hellisheišarvirkjunar. Žetta kostaši aušvitaš sitt og jók vinnslukostnaš virkjunarinnar enn meira, en annars hefši oršiš orkuskortur ķ landinu og skašabótakröfur frį ašalvišskiptavininum, Noršurįli, getaš vofaš yfir.

Įriš 2014 fundu menn śt, aš orkuforši Hellisheišarvirkjunar dvķnaši žrefalt hrašar en įriš įšur eša um 20 MW/įr (6,6 % af uppsettu afli), og stefndi žetta orkuöryggi landsins og fjįrhag OR ķ algert óefni.  Var žį gerš neyšarįętlun um borun į 23 holum į Hellisheiši fyrir miaISK 24 į 5 įrum.  Sżnir žetta, hvers konar kviksyndi eitt stórt jaršgufuverkefni getur oršiš, žegar varkįrni er ekki gętt og bezta fįanlega žekking er ekki nżtt.

Įriš 2016 voru Hverahlķšarholurnar tengdar viš Hellisheišarvirkjun, og hafši žaš fljótlega jįkvęš įhrif į dvķnunarhraša gufuaflsins, sem nś viršist vera 8,5 MW/įr eša 58 % hęgari en įšur.  Dvķnunin er žį um 3,0 % į įri, sem er trślega meira en žaš, sem bśast mį viš af slķkum virkjunum, svo aš virkjunin er alls ekki sjįlfbęr.  Afköst upprunalega svęšisins viršast nśna vera 235 MW eša 78 % af uppsettu afli, en jafnvęgisįstand meš undir 2 %/įr rżrnun gęti veriš viš nżtingu į 200 MW eša 66 % af uppsettu afli.  Žaš er offjįrfesting um 100 MW eša um MUSD165 ķ boši meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur į sinni tķš. 

OR var bjargaš frį gjaldžrotsbarmi meš fjöldauppsögnum, eignasölum og stórfelldri hękkun į öllum töxtum OR til almennings.  "Leišrétting į veršskrį" hefur t.d. žżtt hękkun į raforku og dreifingu hennar um 55 % į tķmabilinu 2010-2016, žegar vķsitala neyzluveršs hękkaši um 23 %.   S.k. leišrétting felur ķ sér oftöku fjįr af višskiptavinum, sem er ósanngjörn į sama tķma og megintapiš af Hellisheišarvirkjun viršist stafa af langtķmasamningi viš Noršurįl.  Samningurinn er į huldu, en ekki veršur annaš séš en forsendubrestur hafi oršiš, hvaš hann varšar, vegna hremminganna į Hellisheiši.  Ekkert heyrist žó um endurskošun į žessum samningi.  Er ekki tķmabęrt aš hefja žį vinnu nś og fylgja žar fordęmi Landsvirkjunar, žar sem žó voru minni hagsmunir ķ hśfi en hjį OR ? 

Į sviši orkusölu rafmagns į aš heita, aš frjįls samkeppni rķki, og žar er ON (Orka nįttśrunnar-dótturfélag OR) ķ vandręšum, žegar kemur aš vinnslukostnaši į Hellisheiši, sem er žeirra ašalvirkjun. 

Vinnslugeta upphaflega vinnslusvęšis Hellisheišarvirkjunar hafši rżrnaš śr u.ž.b. 303 MW og nišur ķ 224 MW fyrir tengingu viš Hverahlķš, en viršist vera 235 MW eftir žį tengingu.  Rżrnun vinnslugetu um tęplega 70 MW hefur aušvitaš mikil įhrif til hękkunar į vinnslukostnaši ķ virkjun reiknaš į orkueiningu, žar sem fjįrfest er fyrir 303 MW afkastagetu.  Įrlegur fórnarkostnašur fjįrmagns ķ 303 MW jaršgufuvirkjun er 8,1 miaISK (m.v. 1 USD=110 ISK), og įrleg orkuvinnsla m.v. 235 MW er 1850 GWh, svo aš stofnvinnslukostnašur raforku meš tiltękri gufu śr upprunalega svęšinu er 4,4 ISK/kWh.

Žetta er aušvitaš ekki eini fórnarkostnašur fjįrmagns žarna, žvķ aš reikna mį meš, aš gufuöflun ķ Hverahlķš į gufu, sem gefur 50 MW, nemi miaISK 7,0, og tenging Hverahlķšar viš Hellisheišarvirkjun kostaši miaISK 3,5, svo aš stofnkostnašur Hverahlķšar til aš nżta gufu hennar ķ mannvirkjum Hellisheišar nam miaISK 10,5.  Įrlegur fórnarkostnašur žessarar nżtingar er miaISK 1,1, og hśn gefur 390 GWh/įr.  Stofnvinnslukostnašur Hverahlķšar er žį 2,8 ISK/kWh.

Heildarvinnslukostnašur ķ samtengdri Hellisheišarvirkjun og Hverahlķš er 7,2 ISK/kWh įn rekstrarkostnašar. Žetta er hįr kostnašur, en žį er eftir aš taka tillit til mjög hįs rekstrarkostnašar, svo aš sagan er engan veginn öll sögš. 

Rekstrarkostnašur jaršgufuvirkjunar er višhaldskostnašur į bśnaši, t.d. vegna tęringar, višhaldsboranir, tengingar nżrra hola og nišurdęling.  Višhaldskostnašur jaršguvirkjana er tiltölulega mun hęrri en af annars konar virkjunum į Ķslandi vegna tęringar ķ hverflum og lögnum af völdum ętandi jaršefnasambanda. Žį eru rekin į Hellisheiši gufuhreinsivirki, sem eiga aš draga śr losun skašręšisgasa į borš viš brennisteinsvetni, H2S.  Sś hreinsun viršist žó vera meira eša minna ķ skötulķki, žvķ aš ef vešur dreifir ekki gösunum, heldur žau leggur meš austanstęšri golu til höfušborgarsvęšisins, žį slį męlar strax upp fyrir heilsuverndarmörk, 50 ug/m3.  Hvers konar "hśmbśkk" er žessi hreinsun eiginlega og eftirlitiš meš henni ?  Er nišurdęling koltvķildis, CO2, viš virkjunina į sömu bókina lęrš ?   Afar varlega įętlašur višhaldskostnašur į bśnaši Hellisheišarvirkjunar er 0,7 miaISK/įr.

Rįšgeršur gufuöflunarkostnašur til aš vega upp į móti įętlašri aflrżrnun um 8,5 MW/įr eftir tengingu Hverahlķšargufu viš Hellisheišarvirkjun er 15 miaISK/6 įr=2,5 miaISK/įr.  Žį kemur nišurdęlingarkostnašur vegna jaršhitavökva til višbótar, en hann er um 0,8 miaISK/įr.  Alls nemur žį rekstrarkostnašurinn 4,0 miaISK/įr, sem žarf til aš višhalda gufu til aš framleiša W=1850+390=2240 GWh/įr af raforku ķ samtengdri Hellisheišarvirkjun og Hverahlķš.  Žetta gefur žį rekstrarkostnaš į orkueiningu 1,8 ISK/kWh.

Til aš finna śt heildarvinnslukostnaš Hellisheišarvirkjunar og samtengdrar Hverahlķšar žarf aš leggja saman stofnvinnslukostnašinn og rekstrarkostnašinn.Žį fęst:

K=4,4+2,8+1,8=9,0 ISK/kWh.

Ķ bandarķkjadölum tališ er žetta rśmlega:

K = 80 USD/MWh.

Til samanburšar mį ętla, aš vinnslukostnašur raforku ķ vindmyllulundi į Ķslandi sé nś kominn nišur ķ 60 USD/MWh, svo aš orkan frį Hellisheiši er nś žrišjungi dżrari en frį vindmyllulundi, t.d. viš Blöndu, og 2-3 sinnum hęrri en ķ nżju vatnsorkuveri yfir 100 MW.   

Almenningur fęr orku frį ON fyrir 5,7 ISK/kWh įn VSK eftir hękkun į orkuverši um sķšast lišin įramót, sem mörgum kom spįnskt fyrir sjónir ķ ljósi grķšarlegra veršhękkana undanfarinna įra langt umfram hękkun vķsitölu neyzluveršs. Til aš fį žann vinnslukostnaš į Hellisheiši, sem er ašalvirkjun ON, žarf aš lękka įvöxtunarkröfu fjįrmagns, sem ķ fjįrfestinguna žar er lagt, śr 9 % og nišur fyrir 4 %.  Žetta sżnir, aš į mešan afskriftir žessarar fjįrfestingar standa yfir, sem veršur til u.ž.b. 2030, žį veršur žjóšhagslegt tap į žessari orkuvinnslu og raunverulegt tap, nema lįnin vegna mannvirkjanna séu į óvenju hagstęšum kjörum. 

Žetta dęmi sżnir, hvķlķkt glapręši žaš er aš gera langtķmasamning um heildsölu į rafmagni frį jaršgufuvirkjun įšur en haldgóš žekking fęst į įlagsžoli gufuforšageymisins, sem virkjašur er.  Ķ žessu tilviki jafngildir offjįrfestingin lķklega 100 MW m.v. innan viš 2 % nišurdrįtt į įri, og stjórnendur virkjunarfélagsins verša aš hafa sig alla viš aš bora efir gufu meš ęrnum tilkostnaši til aš geta uppfyllt skilmįla um raforkuafhendingu.  Enginn veit, hversu stöšugt nśverandi gufuašstreymi veršur. 

Žaš mį draga enn vķštękari įlyktun af žvķ kviksyndi, sem OR (ON) hefur rataš ķ į Hellisheiši.  Ef jaršfręšilegur vafi leikur į um orkuvinnslugetu jaršgufuvirkjunarsvęšis, og žannig hįttar yfirleitt alltaf til, žį er glapręši aš gera bindandi samning til įratuga um stöšuga hįmarksorkuafhendingu frį jaršgufuvirkjun.  Žessu flöskušu stjórnmįlamennirnir į, sem geršu orkusamninginn viš Noršurįl į sinni tķš.  Vonandi hįttar öšru vķsi til ķ samskiptum Landsvirkjunar og PCC į Bakka, žvķ aš žar viršist ašeins vera komin į skuldbinding fyrir innan viš helming af įętluši vinnslužoli Žeistareykja.     

Megniš af orku ON frį Hellisheišarvirkjun fer til Noršurįls ķ Hvalfirši.  Ekki hefur veriš upplżst um orkuveršiš.  Žaš hefur hękkaš sķšan ķ fyrra meš įlveršinu og gęti veriš komiš upp ķ 25 USD/MWh.  Ef reiknaš er meš, aš žaš komist senn ķ 30 USD/MWh, žį veršur tap ON 50 USD/MWh, sem sżnir kviksyndiš, sem OR er komiš śt ķ eftir sķšustu žróun į Hellisheiši. 

 

 


Stórfelld repjuręktun

Repjuręktun gefur meira af sér nś en įšur vegna hęrri lofthita og aukinnar eftirspurnar afuršanna.  Žęr eru ašallega olķa, t.d. į dķsilvélar, og kjarnfóšur, sem hentar laxeldinu o.fl. vel.  Įvinningurinn viš žessa ręktun hérlendis er binding koltvķildis į nęgu landi, jafnvel óręktarlandi, og gjaldeyrissparnašur vegna minni innflutningsžarfar dķsilolķu og kjarnfóšurs. Ręktun og vinnslu mį lķklega stunda į samkeppnishęfan hįtt  hérlendis meš lķtilshįttar ķvilnunum fyrstu 10 įrin ķ nafni gjaldeyrissparnašar, byggšastefnu og umhverfisverndar. Žaš getur varla talizt gošgį.   

Kunn eru įform Evrópusambandsins (ESB) um aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda innan sinna vébanda um 40 % m.v. įriš 1990. Žar er Ķsland samferša varšandi stórišju og flug. Nś įforma menn žar į bę (Brüssel) aš setja ESB markmiš um 80 % minnkun įriš 2050.  Žaš hentar Ķslandi įgętlega aš taka žįtt ķ žvķ vegna žess, aš orkukerfi landsins er nįnast kolefnislaust og nęgt landrżmi er til ręktunar og bindingar kolefnis. Ķsland nżtur aš žessu leyti sérstöšu og nįttśrulegs forskots til aš verša kolefnishlutlaust įriš 2050. Žaš mun žó ekki gerast įreynslulaust.

Ašalstjórnvaldstękiš til aš beina starfsemi į kolefnisfrķar brautir veršur įlagning koltvķildisskatts į fyrirtęki, sem losa gróšurhśsalofttegundir śt ķ andrśmsloftiš. Žann 15. febrśar 2017 samžykkti ESB-žingiš, aš hann skyldi fyrst um sinn verša 30 EUR/t af CO2.  Til aš jafna samkeppnisstöšu fyrirtękja innan og utan ESB er ętlunin aš leggja koltvķildisskatt į innflutning til ESB-landa.  Žį veršur kolefnisspor vörunnar įętlaš og lagt į sama kolefnisgjald og gildir innan ESB į hverjum tķma, og žaš mun sennilega hękka į nęstu įrum.

Hér er um hagsmunamįl fyrir ķslenzk śtflutningsfyrirtęki aš ręša, t.d. sjįvarśtveg og įlišnaš.  Žau geta jafnaš śt sķn kolefnisspor meš ódżrari hętti en aš borga kolefnisskatt meš samningum um landgręšslu, t.d. viš Skógrękt rķkisins eša Hérašsskóga, en olķunotendur į borš viš śtgerširnar geta einnig meš hagkvęmum hętti fyrir žęr samiš um kaup į "kolefnishlutlausri" repjuolķu, sem ręktuš yrši į Ķslandi.  Minna kolefnisspor en hjį öšrum mun veita samkeppnisforskot. Meš langtķma sölusamninga ķ farteskinu yrši fjįrmögnun repjuolķuverksmišju ódżrari en ella (minni vaxtakostnašur).

Eins og fram kemur ķ vištali Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu 23. febrśar 2017 viš verkfręšingana Jón Bernódusson og Gylfa Įrnason undir fyrirsögninni: "Repjuręktun heppilegur kostur",

žį er raunhęft aš įforma hérlendis framleišslu į 50 kt/įr af repjuolķu.  Til žess žarf aš rękta 150 kt af repju į 50 kha (50 žśsund ha = 500 km2), sem er allt aš žśsundföldun į nśverandi framleišslu.  Skiptiręktun er ęskileg, žar sem repja er ręktuš į 2/3 ręktunarlandsins ķ einu, svo aš leggja žarf 75 kha (750 km2) undir žessa ręktun. Žetta er ašeins rśmlega fimmtungur af öllu žurrkušu og óręktušu landi hérlendis, svo aš hér er ašeins um lķtiš brot af öllu óręktušu, ręktanlegu landi aš ręša, žegar t.d. sandarnir eru teknir meš ķ reikninginn. 

Af hverjum hektara lands fįst um 3,0 t af repjufręjum.  Ķ repjuverksmišju verša m.a. til afurširnar repjuolķa: 1,0 t og repjumjöl: 2,0 t.  Olķuna, 50 kt/įr, mį bjóša śtgeršunum, sem nota um žessar mundir tęplega žrefalt žetta repjuolķumagn sem flotaolķu į skipin. 

Fiskeldisfyrirtękin framleiddu įriš 2016 um 15 kt af markašshęfum fiski og nota lķklega nśna um 50 kt/įr af fóšri.  Ekki er ósennilegt, aš framleišsla žeirra muni hafa tvöfaldazt įriš 2025.  Žaš veršur góšur markašur fyrir kjarnfóšurafurš verksmišjunnar, 100 kt/įr, hjį innlendum landbśnaši og laxeldisfyrirtękjunum.  Žau gętu žannig aš langmestu leyti sneitt hjį kolefnisskatti ESB eša annarra fyrir sinn śtflutning frį Ķslandi, en laxeldisfyrirtękin flytja nįnast alla sķna framleišslu utan. 

Eru žetta loftkastalar eša aršsöm starfsemi ?  Um žaš er fjallaš į sama staš og stund ķ Morgunblašinu ķ vištali viš Vķfil Karlsson, hagfręšing hjį Samtökum sveitarfélaga į Vesturlandi, undir fyrirsögninni:

"Hugaš verši aš eldsneytisöryggi":

"Įętlaš er, aš stofnkostnašur verksmišju, sem gęti framleitt 5000 t af lķfdķsli į įri, verši um 500 MISK.  Samkvęmt višskiptaįętlun, sem Ólöf Gušmundsdóttir, rįšgjafi, og Vķfill Karlsson, hagfręšingur hjį Samtökum sveitarfélaga į Vesturlandi, hafa gert fyrir Samgöngustofu, myndi verksmišjan skila 15 % hagnaši m.v. gefnar forsendur."

Žetta er įgętis aršsemi fyrir verksmišju af žessu tagi, og tķfalt stęrri verksmišja, sem henta mundi vel innanlandsmarkaši, ętti aš verša enn aršsamari vegna meiri framleišni. Gylfi Įrnason hefur hins vegar orš į žvķ ķ téšu vištali, aš hagkvęmni olķuframleišslu śr repju sé tvķsżn hérlendis m.v. nśverandi verš į jaršefnaeldsneyti, en hękkun į heimsmarkašsverši į olķu mundi breyta stöšunni. 

Blekbóndi hefur lauslega reiknaš śt heildarframleišslukostnaš og heildartekjur 50 kt/įr repjuolķuverksmišju og fundiš śt, aš m.v. jaršolķuverš (crude oil) 55 USD/tunnu og koltvķildisskatt 30 EUR/tonn CO2 (=3600 ISK/t olķu), žį stendur reksturinn ķ jįrnum.  Žaš er žess vegna įhugavert fyrir hagsmunaašila aš safna saman meiri upplżsingum um žetta verkefni og reikna hagkvęmnina nįkvęmar. 

Slķka verksmišju vęri kjöriš aš stašsetja ķ Hśnavatnssżslu viš hafnarašstöšu, žvķ aš beggja vegna viš sżsluna eru öflugir śtgeršarstašir og śtgeršir yršu lķklega ašalvišskiptavinirnir.  Repjan kęmi hvašanęva aš af landinu, og raforkan kęmi eftir jaršstreng frį nęstu ašveitustöš. Vegna nįlęgšarinnar viš Blönduvirkjun, ętti Byggšalķnan aš vera aflögufęr į žessu svęši.   

    


Hvaš mun knżja bķla ķ framtķšinni ?

Helztu aflgjafar ķ bķlum nśna eru vélar knśnar rafmagni, metani eša vetni, auk hinna hefšbundnu benzķn- og dķsilvéla. Į Ķslandi er rafmagniš ašgengilegast af umhverfisvęnu orkuberunum, žar sem žvķ er dreift nįnast alls stašar žangaš, sem bśseta er.  Metani er żmist tappaš af sorphaugum eša framleitt śr föngušu koltvķildi, CO2, sem annars slyppi śt ķ andrśmsloftiš meš öšrum gastegundum śr efnaferlum, og vetni, sem framleitt er hérlendis śr vatni meš rafgreiningu.  Meš koltvķildisskatti į losun getur žetta framleišsluferli veriš samkeppnishęft.  Algengast er erlendis aš vinna vetni śr jaršgasi, og um žessar mundir er žaš ódżrari ašferš en rafgreiningin.  Ekki mį gleyma žvķ, aš nś žegar er aš verša aršbęrt aš vinna olķu śr repju, ręktašri į Ķslandi, brenna henni ķ dķsilvélum og fóšra eldislaxa meš kjarnfóšri, sem er aukaafurš repjuvinnslunnar. 

Nś viršist teningunum hafa veriš kastaš, og margir bķlaframleišendur hyggjast halda śt ķ sitt Rśbicon-fljót aš hętti herforingjans Jślķusar Caesars foršum og nį forskoti į keppinautana meš žeirri fyrirętlun sinni aš leysa dķsilbķla af hólmi meš rafmagnsbķlum. 

Fyrir žessari stefnubreytingu eru tvęr meginįstęšur.  Sś fyrri er hękkandi kostnašur bķlaframleišenda viš aš fullnęgja śtblįsturskröfum yfirvalda į öllum helztu višskiptasvęšum bķlaframleišenda, ž.į.m. ķ Kķna, žar sem milljónir manna deyja nś oršiš įrlega ótķmabęrum dauša af völdum megunar lofts, lįšs og lagar. Mengun er žar oršiš eldfimt, pólitķskt mįl.

Ķ Kķna voru 400“000 nżir rafbķlar (alraf og tengilraf) skrįšir įriš 2016, og įriš 2018 munu yfirvöld krefjast žess af bķlasölum, aš 8 % allra nżrra bķla verši knśnir rafmagni aš öllu leyti eša benzķni og rafmagni saman(tengiltvinn). 

 Tališ er, aš strangar NOx (köfnunarefnis-oxķš eiturgös) -kröfur muni stöšva framleišslu dķsilknśinna bķla įriš 2025.  Žetta mun hafa mest įhrif ķ Evrópu, žar sem markašshlutdeild dķsilknśinna fólksbķla og jeppa er vķšast hvar yfir 50 %, enda hafa bśrókratar ķ Brüssel hvatt  bķlaframleišendur ķ 25 įr til aš leggja įherzlu į žróun dķsilvélarinnar til aš draga sem mest śr losun koltvķildis į hvern ekinn km.  Bśrókratana skorti tęknilegt innsęi og e.t.v. dómgreind til aš rįša markašinum heilt ķ žessum efnum.  

Eins og kunnugt er, hafa sumir, kannski flestir, framleišendur beitt bellibrögšum til aš nį gildandi mörkum viš stašlašar męliašstęšur, en nś veršur eftirlit hafiš į vegum śti og męlingar geršar viš raunašstęšur, eins og tķškaš er sums stašar ķ BNA.  Allt žetta mun hafa ķ för meš sér veršhękkun dķsilbķla og hękkun į rekstrarkostnaši žeirra.  Framleišendur, e.t.v. žó ekki allir, hafa žess vegna dęmt dķsilbķla śr leik, en žetta į ekki viš vinnuvélar, sem flestar eru dķsilknśnar. 

Bķlaframleišendur margir hverjir hafa žegar įkvešiš aš lįta rafmagnsbķlinn leysa dķsilbķlinn af hólmi. Žeir hafa jafnframt įkvešiš aš vešja į įliš ķ rafbśnaši bķlanna vegna minnkandi frambošs į kopar.  Afleišingin eru vęntingar um aukna įlnotkun umfram eldri spįr, og žar af leišandi er nś aš koma fram veršleišrétting į įlmörkušum 20 % upp į viš. 

Ašalįstęšan fyrir sigurgöngu rafbķlsins er hröš veršlękkun į aflrafgeymum fyrir bķla.  Žannig nam verš žeirra įriš 2009 850 EUR/kWh (100 %), įriš 2017 200 EUR/kWh (24 %), og spįš er veršinu 150 EUR/kWh (18 %) įriš 2025.  Žetta žżšir, aš m.v. gengiš EUR/ISK=112, kosta 30 kWh rafgeymar kISK 670, og į 17 įra tķmabili nemur mešalveršlękkun rafgeyma rśmlega 40 EUR/įr eša um 8 %/įr. 

Bķlaframleišendur boša, aš fyrir įriš 2025 verši rafbķlar jafndżrir ķ framleišslu og eldsneytisbķlar.  Žegar žaš gerist, geta yfirvöld į Ķslandi aš nżju lagt viršisaukaskatt į rafbķla, en skynsamlegt vęri aš sleppa vörugjaldinu įfram į öllum bķlum įn losunar gastegunda annarra en vatnsgufu til aš efla hvatann til orkuskipta.  Žį verša bęši stofnkostnašur og rekstrarkostnašur rafbķla lęgri en eldsneytisbķlanna, sem į aš verša nęgur hvati. 

Bjartsżni bandarķskra bķlaframleišenda, og er žį ekki bara įtt viš rafmagnsverkfręšinginn Musk, Teslueiganda, fyrir hönd rafmagnsbķla, er į svo hįu stigi, aš žeir bśast viš, aš įriš 2025 muni bķlakaupendum bjóšast rśmgóšur 5 manna rafmagnsbķll į kUSD 30 ķ BNA, dręgni hans verši 500 km og endurhlešslutķminn muni ekki nema klukkustundum, heldur mķnśtum

Ef hęgt veršur aš hlaša rafgeyma fyrir 500 km akstur į 5 mķnśtum, jafngildir žaš byltingu ķ rafgeymatękni. Įriš 2016 voru opinberir hlešslustašir rafbķla 40“000 talsins ķ BNA, sem gęti hafa veriš veriš hlutfallslega meira en į Ķslandi, en žaš snżst vęntanlega viš ķ įr.  Enn er framleišsla rafbķla meš tapi ķ flestum verksmišjum og veršur svo, žar til tilskildum fjölda fyrir samkeppnishęfa framleišslu veršur nįš, sem veršur lķklega ekki fyrr en 2025-2030. 

Um žessar mundir er ašeins um 1,0 % seldra nżrra bķla rafknśinn į heimsvķsu, en žetta hlutfall var 5,6 % į Ķslandi įriš 2016, og 7,3 % nżrra mį telja umhverfisvęnan.  Į sama tķma var 29 % nżrra bķla rafknśinn ķ Noregi, en norska rķkiš er meš öflugustu hvatana til aš beina fólki ķ žessa įtt og er tališ hafa fórnaš miaNOK 3,0 įriš 2016, sem eru jafnašir śt viš rķkiskassann meš greišslum śr olķusjóši Noršmanna.  Ķ Noregi njóta rafbķlar forréttinda.  Fyrir žį er frķtt ķ stęši, žeir mega aka į sérakreinum strętisvagna, og žeir eru ekki rukkašir um vegatoll, en margir slķkir rukkunarstašir eru t.d. ķ og viš Ósló, svo aš nokkuš sé nefnt.  Įriš 2020 er žvķ spįš, aš 70 % allra nżrra bķla verši rafdrifinn ķ Noregi, og žeir eru jafnvel aš ķhuga bann viš innflutningi eldsneytisknśinna bifreiša eftir 2025.  Žetta er alveg mögnuš frammistaša ķ olķulandinu Noregi, sem žeir hafa  reyndar fjįrmagnaš meš olķuaušinum. 

Spįr standa til, aš įriš 2025 hafi heimshlutfall nżrra bķla ferfaldazt ķ a.m.k. 4 %, og į Ķslandi er alls ekki óraunhęft aš reikna meš sjöföldun upp ķ 50 % nżrra, enda spįir Morgan Stanley sjöföldun ķ heiminum, 7 % og 7 milljón seldum nżjum rafbķlum įriš 2025.  Mark Fields, forstjóri Ford, spįir, aš fyrir 2032 verši fleiri rafbķlar en eldsneytisbķlar seldir, svo aš Ķslendingar verša kannski 7 įrum į undan heiminum ķ heild aš nį žvķ marki, žó aš žeir séu 5 įrum į eftir Noršmönnum.  

Volkswagen-samsteypan, sem varš fyrir "hnjaski" śt af NOx losun dķsilbķla sinna įriš 2015, undirbżr nś leiftursókn meš rafbķlum inn į markašinn, og ętlar VW aš setja 30 nżjar rafbķlategundir į markašinn 2020-2025, og verša 25 % framleiddra bķla žeirra rafknśnir įriš 2025, en samt er ekki bśizt viš hagnaši af sölu žeirra fyrr en įriš 2028.  Hjį Daimler Benz er markmišiš 20 % rafbķla af heild įriš 2025.  

Ķslendingar verša į undan flestum ķ žessari žróun vegna umhverfisvęnnar og hagkvęmrar raforku sinnar.  Noršmenn eru ķ sömu stöšu, en um 5 įrum į undan Ķslendingum ķ rafbķlavęšingu, og munu vafalķtiš ljśka henni fyrr, eins og aš ofan greinir. Ķ Noregi er mikiš reišuafl fyrir hendi ķ vatnsaflsvirkjunum, nema ķ mestu kuldum, en hśs eru žar flest rafhituš.  Notkunin er dempuš meš žvķ aš hękka orkuveršiš. Ķ Noregi eru heldur engir višlķka flöskuhįlsar ķ orkuflutningskerfinu og hérlendis. Žį ętla Noršmenn aš spara vatn ķ mišlunarlónum sķnum meš vindmyllum. Norska raforkukerfiš er af öllum žessum sökum betur ķ stakkinn bśiš fyrir orkuskipti ķ samgöngum en hiš ķslenzka sem sakir standa.  Hvaša įhrif mun fjölgun rafbķla hafa į orkubśskap Ķslendinga įriš 2025 m.v. 2016 ?

Vegna hrašrar tęknižróunar mį bśast viš, aš ķ landinu verši 65 žśsund rafknśnir bķlar įriš 2025. Flest hlešslutękin verša žriggja fasa og aš afli um 20 kW til aš anna fullri hlešslu į tiltölulega skömmum tķma. Endurhlešslutķmi rafgeymanna styttist mjög m.v. nśverandi endurhlešslutķma, og m.v., aš 15 % hlešslutękjanna sé į fullu įlagi į sama tķma, veršur hįmarksįlag rafbķla į raforkukerfi landsins um 200 MW į žessum tķma, sem er 8 % aukning toppįlags. Slķkt reišuafl er ekki fyrir hendi ķ kerfinu nśna og brżnt aš bregšast viš žvķ. Bygging Žeistareykjavirkjunar, 90 MW, og Bśrfells 2, 100 MW, er til aš anna annarri notkun.

Margir, sem um žessi mįl fjalla, vanmeta orkužörf rafbķlanna um allt aš 50 %, sem er til óžurftar og tefur einvöršungu fyrir réttum višbrögšum.  Gera žessir villurįfandi saušir žį grundvallarskyssu aš kokgleypa upplżsingar framleišendanna um orkunżtni ķ akstri.  Slķk tala er ķ mörgum tilvikum 0,20 kWh/km.  Hśn er hins vegar fengin viš kjörašstęšur, og annarri orkunotkun en aš knżja bķlinn įfram er sleppt, s.s. loftupphitun, rśšuhitun, sętahitun og lżsingu.  Ešli mįls samkvęmt veršur žį orkunżtni lakari į veturna, en męlingar blekbónda į orku inn į hlešslutęki tengiltvinnbķls benda til, aš mešalorkunotkun hans sé um 0,38 kWh/km, eša 90 % hęrri en nettó-orkunotkunin.  M.v. mešalakstur dķsilbķla um žessar mundir, veršur žį orkužörf rafbķla įriš 2025 (k = 1000) samkvęmt eftirfarandi śtreikningi:

E = 0,38 kWh/km x 16 kkm/įr x 65k = 395 GWh/įr  

Žetta er rśmlega 11 % aukning į orkužörf almenningsveitnanna og svarar til mešalįlags 45 MW yfir įriš, sem jafngildir fyrsta įfanga Žeistareykjavirkjunar og er um 10 MW meira en einn kķsilofn tekur hjį United Silicon ķ Helguvķk eša PCC į Bakka.  Ef ekki veršur virkjaš til aš anna sérstaklega žessu aukna įlagi į raforkukerfiš, sem reyndar dreifist um allt land, žį mun myndast orkuskortur snemma į nęsta įratugi, svo aš ekki sé nś minnzt į garminn Ketil, skręk, orkuflutningskerfiš, sem vķša ręšur ekki viš neina višbót aš deginum. 

Žaš mundi leysa śr brįšasta vandanum aš beina žessu nżja įlagi į lįgįlagstķma sólarhringsins meš markašslegum ašgeršum, en žaš kostar fjįrfestingu ķ nżjum orkumęlum meš tveimur teljaraverkum.  Eins og stašan er nśna, er flotiš sofandi aš feigšarósi, af žvķ aš enginn er įbyrgur samkvęmt lögum aš virkja til aš foršast orkuskort af žessu tagi, heldur er ašeins virkjaš til aš uppfylla langtķma orkusamninga.  Hér žurfa yfirvöld orkumįla aš bregšast snöfurmannlega viš.  Annars munu margir "sitja meš skeggiš ķ póstkassanum", eins og Noršmenn kalla sofandahįtt og glópsku.

Nśna er įrlegur eldsneytisinnflutningur vegna landfarartękja um 260 kt.  Ofangreind orkuskipti munu draga śr žessari innflutningsžörf um 60 kt įriš 2025 eša 23 %, sem jafngilda gjaldeyrissparnaši um 60 MUSD m.v. 55 USD/tu eša um miaISK 6,6.  Fyrir žetta žarf aš fjįrfesta ķ virkjunum fyrir upphęš, sem nemur um sjöföldum įrlegum eldsneytissparnaš, sem gefur góša aršsemi fjįrfestingar til kynna, sem afskrifa mį į allt aš 40 įrum. 

Žį mį ekki gleyma, aš žessi orkuskipti draga śr losun koltvķildis um allt 200 kt/įr og śr losun NOx eiturefna um u.ž.b. 1000 t/įr. 

Žaš eru til fleiri leišir til aš nį svipušum įrangri meš hagkvęmum hętti.  Ein er skógrękt į um 40 kha lands.  Önnur er endurheimt į 10 kha votlendis (1,7 % žurrkašs lands).  Sś žrišja er ekki sķzt įhugaverš vegna aršsamrar nżbreytni ķ ķslenzkum landbśnaši, sem skapa mundi fjölbreytilegan išnaš.  Žar er repjuręktun į 50-60 kha lands, sem gefur af sér allt aš 60 kt repjuolķu og mararolķu į įri og allt aš 120 kt af repjumjöli, sem ķslenzku laxeldisstöšvarnar mundu vęntanlega borga vel fyrir sem umhverfisvottaša afurš.    


Verkefnastjórnun hér og žar

Žann 31. október 2016 var meš ljósasżningu utan į nżrri tónleikahöll į hafnarbakka ķ Hamborg viš mynni Saxelfar myndaš žżzka oršiš "fertig" eša tilbśin til merkis um langžrįš verklok.  Harpa žeirra Hamborgara heitir "Elbphilharmonie" eftir įnni Elbe, Saxelfi. 

Hamborgarar drógu andann léttar, žvķ aš lengi framan af verkefninu sį ekki til lands ķ žessu ofbošslega metnašarfulla, nįnast ęvintżralega verkefni, sem hefur sett alls konar met.  Hśsageršarlistin setti nż verkfręšileg og framleišsluleg višmiš, og śrlausnirnar uršu dżrari og tķmafrekari en dęmi eru um į seinni tķmum meš tónleikahöll.  Verkefnisstjórnunarlega er hins vegar um hneyksli aš ręša, žó aš hljómburšurinn žyki framśrskarandi, žvķ aš raunkostnašur varš tķfaldur įętlašur kostnašur, og verkefniš tók 7 įrum lengri tķma en įformaš var. Žetta er saga til nęsta bęjar ķ Žżzkalandi.  

Įriš 2003 hljóšaši kostnašarįętlunin upp į MEUR 77, en verkefniš endaši ķ um MEUR 770 og hafši žį stašiš yfir ķ meira en tvöfalt lengri tķma en įętlun stóš til.  Harpa kostaši um MEUR 250 og er minni aš rśmtaki og ekki višlķka verkfręšilegt undur og Elbphilharmonie, sem er hęsta bygging Hamborgar, og öll įheyrendasęti eru ķ innan viš 30 m fjarlęgš frį hljómsveit.  Žaš er undur. 

Menn hljóta aš spyrja sig, hvernig žaš hafi gerzt, aš verkefniš fór svo algerlega śr böndunum, og žaš er vert aš velta vöngum yfir žvķ ķ ljósi žess, aš hęgt er aš beita alžekktri og žróašri ašferšarfręši, kerfisbundinni verkefnastjórnun, į öll verkefni, og rįšlegast er aš gera žaš, žegar um hįar fjįrhęšir er aš tefla, tķminn er naumur og/eša flókin śrlausnarefni eru framundan. 

Fręši verkefnastjórnunar eru einmitt samin til aš koma ķ veg fyrir verkefnastjórnunarlegt slys af žvķ tagi, sem aš ofan er nefnt.  Žaš skal taka fram, aš įnęgja rķkir nś ķ Hansaborginni Hamborg meš nżju tónleikahöllina, enda er hśn verkfręšilegt afrek og žegar oršin tįkn borgarinnar.  Afrek eru hins vegar oft bęši dżr og tķmafrek, og žar sem Hamborg er rķk milljónaborg, veršur fjįrhagsbaggi ķbśanna (eigendanna) minni en reyndin varš meš Hörpu og eigendur hennar.  Die Elbphilharmonie er nś žegar oršiš megintįkn Hamborgarar, og hljómgęšin hafa komiš öllum žęgilega į óvart m.v. byggingarlagiš, sem er mjög į hęšina og meš sveigša fleti. 

Žann 18. febrśar 2017 ritušu 2 verkfręšingar um verkefnastjórnun almennt ķ Morgunblašiš og nefndu grein sķna:

"Hvernig stjórnun - til aš tryggja samkeppnisfęrni ķslenzks atvinnulķfs ?"

Eins og fyrirsögn Helga Žórs Ingasonar og Siguršar Ragnarssonar į grein žeirra ber meš sér, į greinin brżnt erindi og varšar hagsmuni allra:

"Verkefnastjórnun er tęki til aš koma breytingum ķ framkvęmd, og Ķslendingar geta tryggt og eflt stöšu sķna meš eflingu verkefnastjórnunar į öllum stigum samfélagsins."

Ein undirgreina verkefnastjórnunar er reyndar breytingastjórnun, og hśn er yfirleitt vanrękt ķ fyrirtękjum og stofnunum, t.d. žegar fyrirhugaš er aš skipta um bśnaš eša aš setja upp višbótarbśnaš, eša skipulagsbreyting er į döfinni. Framkvęmd verkefnis getur veriš vel heppnuš aš öšru leyti en žvķ, aš mjög skorti į samrįš viš hśsrįšanda og starfsmenn į vinnustašnum, žar sem breytingin fór fram.  Žį hefur breytingastjórnun mistekizt og hętt viš, aš innleišing verši tķmafrekari og dżrari en ella, sem gefur annars tęknilega vel heppnušu verkefni slęman blę ķ byrjun. 

"Įherzlan į verkefnastjórnun hefur um langa hrķš veriš įberandi ķ mörgum öflugum ķslenzkum fyrirtękjum, sem starfa ķ kröfuhöršu, alžjóšlegu samkeppnisumhverfi. [Žetta į t.d. viš um fyrirtęki, sem stofnsett eru hérlendis meš beinum erlendum fjįrfestingum, og er kerfisbundin verkefnastjórnun dęmi um žekkingu, sem berst hingaš og žróast fyrir tilstilli erlendra fyrirtękja - innsk. BJo.] 

En verkefnastjórnun er ekki einungis stjórnunarašferš fyrirtękja, sem skila virši til višskiptavina ķ formi verkefna.  Hśn er ķ raun mikilvęgari sem tęki til aš bęta įrangur, draga śr sóun, bęta skilvirkni, auka nżtni, draga śr orkunotkun [į hverja framleidda einingu - innsk. BJo], innleiša nżja tękni, styrkja innviši og vinna markaši.  Žessi upptalning snżst einmitt um kjarna mįlsins, um žį hugmyndafręši, sem stjórnendur innleiša, um žį menningu, sem žeir byggja upp innan fyrirtękja sinna. Žeir verša aš byggja upp menningu, sem styšur viš bętta samkeppnisfęrni, og žar meš getu fyrirtękja sinna til aš standa sig betur en samkeppnin, žegar žau bjóša vörur sķnar og žjónustu į markaši, hvort heldur sem hann er hér heima eša alžjóšlegur."

Verkefnastjórnun er meš öšrum oršum lausnarmišaš verkfęri fyrir hvern sem er til aš nį markmišum sķnum, og žaš er oft įrangursrķkt aš brjóta stórt višfangsefni upp ķ undirverkefni meš sértękum markmišum.  Einfalt dęmi um žaš, er deildaskipt fyrirtęki, sem nęr heildarmarkmiši meš žvķ, aš hver deild setji sér undirmarkmiš og setji af staš sķn verkefni til aš nį žeim. Öll undirmarkmišin eiga aš styšja viš heildarmarkmišiš. 

"Til aš tryggja samkeppnisfęrni ķslenzks atvinnulķfs dugar ekki aš eiga dęmi um nokkur verkefnamišuš fyrirtęki, sem standa sig vel į alžjóšamarkaši.  Sś menning, sem vķsaš var til hér į undan, žarf aš vera rķkjandi menning ķ öllum fyrirtękjum og stofnunum.  Viš kjósum aš kalla žetta verkefnamenningu.  Ķ slķkri menningu er fyrir hendi getan til aš sjį višfangsefnin fyrir sér sem afmörkuš verkefni meš skżr markmiš og meš upphaf og endi.  Žessi verkefni eru undirbśin, ef žau eru ķ samręmi viš stefnu fyrirtękisins og ķ sįtt viš višhorf helztu hagsmunaašila."

Af nżrri sögu stórverkefnis frį Hamborg, sem minnzt var į ķ upphafi, sjįum viš, aš jafnvel ķ hinu tęknilega og verkefnalega žróaša og įrangursrķka samfélagi Žżzkalands er pottur brotinn ķ žessum efnum.  Žaš er vert aš hafa ķ huga, aš jafnvel žótt fylgt sé formlega stjórnkerfi verkefnastjórnunar, getur verkefni fariš ķ handaskolum, ef hugur fylgir ekki mįli hjį ašstandendum verkefnis eša žess er ekki gętt, aš rétt fagžekking sé fyrir hendi innan verkefnisstjórnarinnar, eša verkefnisstjórinn gengur meš böggum hildar til leiks. 

Lķklega eru algengustu mistökin viš verkefnastjórnun aš kasta höndunum til undirbśningsins. Verkefni, sem eru rękilega undirbśin, eru sögš vera "front end loaded" į ensku eša framhlašin.  Žar eru 3 undirbśningsįfangar og "hliš" ķ lok hvers, sem hagsmunašilar opna eftir vandlega rżni į kynningu verkefnisstjórans, ef žeir samžykkja fjįrveitingu til  nęsta įfanga. 

Viš fyrsta hlišiš er hugmyndin kynnt rżnihópi hagsmunaašila, veikleikar, styrkleikar, ógnanir og tękifęri, metnir įsamt kynningu į grófri kostnašar- og tķmaįętlun.  Viš annaš hlišiš er fżsileikakönnun (e. feasibility study) kynnt įsamt įhęttugreiningu og sundurlišašri kostnašarįętlun.  Viš žrišja hlišiš er framkvęmdaįętlun kynnt meš nįkvęmri kostnašar- og tķmaįętlun, sem reist er į takmarkašri verkhönnun og višręšum viš verktaka. Ef rżninefndin opnar žetta 3. hliš, hefur žar meš kynnt hönnun, kostnašar- og tķmaįętlun, veriš samžykkt, og žar meš er veitt fé til verkefnisins samkvęmt greišsluflęši kostnašarįętlunar.  Žar meš getur hönnun til śtbošs og gerš verklżsinga hafizt fyrir alvöru. 

Žegar įętlanir verkefnisstjórnar standast jafnilla og ķ tilviki Elbphilharmonie eša Hörpunnar, hefur undirbśningur verkefnisins örugglega ekki veriš sannarlega framhlašinn.  Žaš er enn of algengt aš samžykkja verkefni į grundvelli ófullnęgjandi gagna, žar sem hönnun er svo skammt į veg komin, aš slembilukku žarf til aš gera kostnašarįętlun innan +/- 5,0 % skekkjumarka.  Almennileg kostnašarįętlun veršur ašeins gerš, ef forhönnun hefur veriš gerš og skżr mynd fengizt af helztu verkžįttum. 

Mesta verkefnisįhęttan er fyrir hendi, žar sem um brautryšjendaverk er aš ręša.  Ef um hernašarlegt verkefni er aš ręša, gefa menn sér išulega ekki tķma til vandašs undirbśnings, heldur eru reikningar greiddir į žeim hraša, sem žeir streyma inn.  Um borgaraleg verkefni gildir hins vegar reglan aš hanna fyrst og framkvęma svo, žó aš misbrestur verši į aš fylgja henni, og žį fer kostnašurinn nįnast alltaf śr böndunum.   

Sum verkefni eru óneitanlega žannig vaxin, aš óvęnt vandamįl er ekki unnt aš foršast įn mjög kostnašarsamra rannsókna, sem menn žį ešlilega veigra sér viš, lįta žį slag standa og hefja verkefniš. Žetta kann t.d. aš eiga viš um Vašlaheišarverkefniš, žótt blekbóndi hafi ekki kannaš žaš sérstaklega.  Óvķst er, aš meiri tilraunaboranir hefšu skilaš upplżsingum, sem leitt hefšu til annarrar stašsetningar ganganna, og nś munu žau fyrirsjįanlega verša a.m.k. miaISK 3,2 eša  30 % dżrari en kostnašarįętlun hljóšaši upp į, og tafir af völdum vatnsagans, heits og kalds, nema tveimur įrum. 

Afleišingin af ófyrirséšum vandamįlum viš framkvęmd žessa verkefnis ętti aš verša, aš dżrara verši aš fara um göngin en įformaš var. Ökumenn hafa ķ žessu tilviki val um ašra leiš, Vķkurskarš, nema žaš sé ófęrt.  Veršur ķ sambandi viš gjaldtökuna aš benda į, aš slit vega fylgir öxulžunga ķ 4. veldi.  Žetta žżšir, aš stór bķll meš tķfaldan öxulžunga į viš lķtinn bķl, slķtur vegi 10 žśsund sinnum meira en sį litli ķ hvert sinn, og žaš ętti aš endurspeglast aš meira leyti en nś tķškast ķ gjaldtöku af umferš og opinberum gjöldum af farartękjum.   

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband