Flaustursleg reglugerš

Sjįvarśtvegsrįšherra setti žann 13. jślķ 2017 reglugerš um įlagningarašferš og innheimtu veišigjalds fyrir fiskveišiįriš 2017/2018.  Reglugeršin er m.a. reist į lögum frį 2012 um veišigjöld.  Segja mį, aš rįšherra žessi hafi hrakizt frį einu axarskaptinu til annars, sķšan hśn tók viš žessu embętti.  Hśn glutraši hér nišur gullnu tękifęri til aš sżna, aš hśn hefši loks nįš tökum į žessu vandasama starfi, sem rįšherra sjįvarśtvegs- og landbśnašarmįla gegnir.  Žar sem hśn kaus aš sveigja hvergi af leiš, žótt allar ašstęšur ķ sjįvarśtvegi byšu svo į aš horfa, stefnir hśn nś į aš magna ósanngirnina, sem ķ žessari endemis skattheimtu, veišigjöldum, felst.  Veršur hér reifaš ķ hverju žessi ósanngirni felst.  Rįšherra žessi ber kįpuna į bįšum öxlum ķ samskiptum sķnum viš hagsmunaašila, sem til rįšuneytis hennar leita, eins og nżjustu fréttir af višskiptum hennar viš bęndaforystuna benda til.

Fyrst veršur vitnaš ķ lok forystugreinar Morgunblašsins 14. jślķ 2017, 

"Afkįralegir ofurskattar":

"Allt frį žvķ aš vinstri stjórnin setti nż lög um veišigjöld sem hluta af umfangsmikilli skattahękkunarstefnu sinni, hefur veriš varaš viš žvķ, aš gjöldin vęru allt of hį og aš afleišingarnar gętu oršiš žęr, sem nś hefur komiš ķ ljós.  Žaš blasir viš, aš ekki er hęgt aš bjóša undirstöšu atvinnuvegi žjóšarinnar upp į slķka ofurskatta, sem aš auki eru svo afkįralegir ķ framkvęmd."

Žaš er enn lįtiš višgangast, aš sjįvarśtvegurinn, einn allra, greiši fyrir ašganginn aš nįttśruaušlind allra landsmanna, en žęr eru žónokkrar, eins og kunnugt er.  Žetta veikir samkeppnisstöšu sjįvarśtvegsins bęši innanlands og utan og er hrópandi óréttlęti til lengdar.  Dęmi um greinar, sem nżta nįttśruaušlindir ķ almannaeign, eru fjarskiptafyrirtękin, feršažjónustustarfsemi ķ žjóšlendum, virkjunarfyrirtękin og fyrirtęki meš fiskeldi ķ sjókvķum.  Žaš er óskiljanlegt, aš ekki skuli enn vera geršur reki aš samręmdu nżtingargjaldi nįttśruaušlinda.  Halda rįšherrar, aš nóg sé aš sżna myndavélum tanngaršinn ?

Ķ ljósi žess, aš staša śtgeršanna tók stakkaskiptum til hins betra eftir aš full innleišing fiskveišistjórnunarkerfisins frį 1984 var farin aš virka į hag śtgeršanna, žį er ekki óešlilegt, aš śtgerširnar greiši af aušlindarentunni, en žaš strķšir gegn Stjórnarskrį rķkisins aš heimta ekki aš sama skapi aušlindagjald af öllum nżtingarašilum į landi, ķ lofti og į sjó, meš sömu śtreikningsašferšum, svo aš jafnręšis atvinnustarfsemi sé gętt.  Sżnir žaš mikiš döngunarleysi stjórnvalda aš hafa enga sżnilega tilburši uppi ķ žessa įtt.

 Hallveig Ólafsdóttir, hagfręšingur Samtaka fyrirtękja ķ Sjįvarśtvegi, SĶF, hafši žetta aš segja viš Kjartan Stefįnsson hjį Fiskifréttum, 11. maķ 2017, um tekjurżrnun sjįvarśtvegsins įriš 2017 m.v. 2015, sem er višmišunarįr veišigjaldanna fiskveišiįriš 2017/2018:

"Ef tekiš er tillit til gengis og veršvķsitölu sjįvarśtvegsins, žį mį įętla, aš tekjur vegna bolfiskafurša, svo aš dęmi sé tekiš, verši um miaISK 25-30 lęgri įriš 2017 en žęr voru įriš 2015."

Žetta er meira en fjóršungslękkun tekna ķ žessari grein, enda hefur gengiš styrkzt um 26 % frį upphafi įrs 2014.  Į kostnašarhliš hefur oršiš lękkun į olķuverši um 20 %-30 % 2015-2017 og hękkun į launališ, žar sem launavķsitala gagnvart sjįvarśtvegi hefur hękkaš um 27 % į sama tķma (laun ķ landvinnslu hafa hękkaš um 25 % - 30 %). 

Heildarįhrif žessara breytinga eru mikil į framlegšina, sem er žaš, sem eftir er, žegar rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį tekjunum, og veršur žį til skiptanna til aš greiša afborganir og vexti, skatta, veišigjöld, arš og aš fjįrfesta fyrir.  Žessi mismunur žarf aš vera yfir 20 % af tekjum, svo aš vel sé, ella er śt ķ hött aš tala um aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, sem myndi andlag veišigjalds.  Framtķšarkerfi ętti žess vegna aš miša viš, aš falli framlegš undir 20 %, žį falli aušlindagjald į viškomandi fyrirtęki nišur fyrir sama tķmabil. 

Įriš 2015 įraši vel ķ sjįvarśtvegi, enda nam vegiš mešaltal framlegšar botnfiskveiša og botnfiskvinnslu žį um 27 %.  Įętlun SFS um framlegš sömu ašila įriš 2017 er ašeins 16 %.  Af žessum įstęšum er nżsett reglugerš sjįvarśtvegsrįšherra um forsendur veišigjalds fiskveišiįriš 2017/2018 óskiljanleg, og engu er lķkara en žar fari efnahagslegur blindingi meš völdin.  Žessi įkvöršun mun hękka veišigjöldin upp ķ um miaISK 11, sem er meira en tvöföldun frį fiskveišiįrinu 2016/2017 og mun rķša allmörgum śtgeršum aš fullu og skerša getu hinna til nżsköpunar.  

Rįšherrann lét hjį lķša aš taka tillit til mikillar lękkunar fiskveršs viš įkvöršun sķna og į žeim grundvelli aš framlengja įšur gildandi afslįtt į veišigjöldum til skuldsettra fyrirtękja.  Žetta er óafsakanlegt ķ ljósi stöšunnar.  Žį hefši hśn įtt aš gera rįšstafanir til aš taka tillit til minni framlegšar lögašila, sem veišigjöld eru lögš į.   Hlutfall ofangreindra heildarframlegša er 16/27=59 %.  Ef žvķ vęri beitt į śtreiknaš veišigjald og sķšan veittur hefšbundinn afslįttur vegna skuldsetningar fyrirtękis, žį yrši sennilega lķtil breyting į upphęš veišigjalda nś į milli fiskveišiįra. Óbreytt veišigjöld į nęsta fiskveišiįri m.v. nśverandi er hįmark žess, sem sanngjarnt getur talizt.  Sjįvarśtvegsrįšherra er ekki aš vinna vinnuna sķna.  Hverra erinda gengur hśn eiginlega ?

Sjįvarśtvegsrįšherra segir nś, aš hśn hafi lengi veriš talsmašur breytinga į veišigjöldum.  Talsmįti hennar hingaš til hefur hins vegar allur veriš til hękkunar į žeim, og opinberar hśn žannig skilningsleysi sitt į sambandi skattheimtu, nżsköpunar og fjįrfestinga.  Žaš er mjög bagalegt aš sitja uppi meš slķkan sjįvarśtvegsrįšherra.

Ķ žessu sambandi skal vitna til nišurlags téšs vištals Fiskifrétta viš Hallveigu Ólafsdóttur:  

"Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš nefna umręšu um aš auka gjaldtöku ķ sjįvarśtvegi.  Sérstakar įlögur eru nś žegar fyrir hendi ķ formi veišigjalda, og heildarfjįrhęš žeirra hefur į umlišnum įrum veriš įžekk žeim tekjuskatti, sem sjįvarśtvegur greišir.  Žaš er žvķ mikilvęgt, žegar kallaš er eftir auknum sérstökum įlögum į atvinnugreinina, aš stjórnmįlamenn horfi bęši į žau rekstrarskilyrši, sem fyrirtęki standa frammi fyrir, og taki tillit til žeirrar fjölbreyttu flóru ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem nś er raunin. Sjįvarśtvegsfyrirtęki eru jafnmisjöfn og žau eru mörg, bęši aš žvķ er stęrš og fjįrhagslega stöšu varšar.  Žau eru žvķ mjög misjafnlega ķ stakk bśin til aš takast į viš auknar gjaldtökur.  

Fjölbreytileiki er einn af styrkleikum ķslenzks sjįvarśtvegs og lykill aš samkeppnishęfni greinarinnar.  Žaš er mikilvęgt aš gleyma ekki žessari stašreynd, žegar rętt er um aukna gjaldtöku."

Sjįvarśtvegsrįšherra gerir sig nś lķklega til aš vega aš sjįvarśtveginum, eins og rakiš hefur veriš.  (Žaš, sem saušfjįrbęndur hafa til mįlanna aš leggja viš hana varšandi markašsstöšu lambakjötsins erlendis og mótvęgisašgeršir fer inn um annaš eyraš og śt um hitt.) Hśn mun žar meš draga śr žeim styrkleika, sem hagfręšingur SFS nefnir og er fjölbreytni fyrirtękjanna.  Nś reka um 1000 lögašilar śtgerš ķ landinu.  Ętlar sjįvarśtvegsrįšherra meš sinni hugsunarlausu reglugerš mešvitaš meš atbeina skattheimtuvalds rķkisins aš fękka žeim ?  Aš óreyndu hefši mašur haldiš, aš rķkisvaldiš, rįšherra, myndi foršast aš gera erfitt įstand śtgeršanna enn verra og verša žar meš valdur aš óžarfa fękkun śtgeršanna. Rįšherra, sem vinnur gegn hagsmunum śtgeršanna ķ landinu, vinnur gegn hagsmunum hagkerfisins og žar meš heildarinnar.  

Sjįvarśtvegsrįšherra skżtur sér gjarna į bak viš nefnd, sem hśn skipaši ķ byrjun maķ 2017 undir formennsku Žorsteins Pįlssonar, flokksbróšur sķns og fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra.  Nefnd žessi į aš skila af sér drögum aš lagafrumvarpi eigi sķšar en 1. desember 2017.  Viš žvķ er ekki aš bśast, aš lög, sem reist yršu į vinnu žessarar nefndar, taki gildi fyrr en į fiskveišiįrinu 2018/2019, og žess vegna hefši rįšherrann įtt aš gera brįšabirgša bragarbót į reiknireglum veišigjalds ķ nżju reglugeršinni, sbr žaš, sem sett er fram hér aš ofan.

Rįšherrann hefur hreykt sér af žvķ aš hafa skipaš "žverpólitķska" nefnd, sem leita eigi sįtta um sjįvarśtvegsmįl.  Rįšherrann fór žó illa aš rįši sķnu viš samsetningu žessarar nefndar.  Ef hśn į annaš borš įtti aš vera "žverpólitķsk", žį žurfti hśn aušvitaš aš endurspegla styrkleikahlutföllin į žingi.  Žvķ fer hins vegar vķšs fjarri, og getur hśn vart kallast lżšręšislega valin.  

Žaš er svo önnur saga, aš žessi ašferšarfręši rįšherrans er ólķkleg til įrangurs, hvaš žį aš nį sįttum į pólitķskum forsendum ķ žessu mikla hagsmunamįli žjóšarinnar.  Miklu nęr hefši veriš aš leita til fiskihagfręšinga, innlendra og jafnvel erlendra, og hagsmunaašilanna ķ greininni, sem ķ sameiningu mundu reyna aš finna žjóšhagslega hagkvęmustu stjórnunarašferšina ķ ljósi reynslunnar bęši innan lands og utan.  Samkvęmt žvķ, sem gerst er vitaš nś, er slķkt framtķšarstjórnkerfi fiskveiša keimlķkt nśverandi kerfi.  

Śtgeršarfyrirtękin, stór og smį, eru kjölfesta byggšarinnar viš strandlengju landsins.  Žau standa ķ haršri samkeppni innanlands og utan og žurfa svigrśm til hagręšingar til aš standast samkeppnina.  Ķ fordómafullri umręšu ķ garš žessara fyrirtękja, sem gjarna gżs upp, žegar hagrętt er, og rįšherrann er ekki saklaus žar, gleymist oft, aš ekki er allt sem sżnist; fyrir tilverknaš śtgeršarfélaga hefur vaxiš upp klasi sprotafyrirtękja, sem allmörgum hefur vaxiš fiskur um hrygg meš auknum fjįrfestingum śtgerša og fiskvinnslufyrirtękja.  Žetta gerši Jens Garšar Helgason, formašur SFS, aš umręšuefni į įrsfundi samtakanna 19. maķ 2017:

"Į Akranesi hefur byggzt upp žekkingarfyrirtękiš Skaginn meš 170 starfsmenn, sem einmitt byggir į žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er aš fjįrfesta til framtķšar og ķ framtķšinni.

Sumir hafa jafnvel gengiš svo langt aš śthrópa HB Granda fyrir aš standa ekki viš samfélagslegar skuldbindingar og stušla ekki aš byggšafestu.  Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš komast aš žessari nišurstöšu, žegar fyrirtękiš er aš fękka śr 270 starfsmönnum į Akranesi ķ 185, og fyrirheit eru um aš reyna aš finna sem flestum vinnu annars stašar hjį fyrirtękinu - annašhvort į Akranesi eša ķ Reykjavķk ?  Akranes er 6“800 manna samfélag ķ hįlftķma akstri frį Reykjavķk.  Į sama tķma hefur HB Grandi fjįrfest fyrir 10 milljarša ķ atvinnutękjum og kvóta til aš styrkja 600 manna byggšarlag austur į fjöršum.  Tķu milljaršar, sem hafa tryggt starfsöryggi og byggšafestu Vopnafjaršar til framtķšar.  Samfélag, sem er einn tķundihluti Akraness ķ 700 km fjarlęgš frį Reykjavķk.  Aš halda žvķ fram, aš stefna HB Granda sé ekki samfélagslega įbyrg, er ķ einu orši sagt "gališ"."

Į žessum sama įrsfundi benti Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš HĶ, į, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur hefši ekki oršiš aršbęr fyrr en į 21. öldinni.  Žessi stašreynd er naušsynlegt skilyrši, en ekki nęgilegt, fyrir žvķ aš įlykta, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut meš innleišingu ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins įrin 1984 og 1990.  Žessi hagnašur er undirstaša velmegunar ķ flestum ķslenzkum sjįvarplįssum, sem er žį algerlega hįš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi, frjįlsu framsali aflaheimilda og frjįlsri rįšstöfun aflans, eins og téšur Įsgeir hélt fram. Jafnframt sagši hann, "aš žaš vęri mżta [gošsögn], aš kvótakerfiš hefši komiš landsbyggšinni į kaldan klaka.  Samkeppnishęfur sjįvarśtvegur vęri forsenda fyrir samkeppnishęfum lķfskjörum śti į landi".  

Stjórnmįlafólk, sem ekki įttar sig į žessum stašreyndum, į vart erindi į Alžingi Ķslendinga, hvaš žį ķ rķkisstjórn.  

Hitt skilyršiš, sem meš aršsemisžęttinum leyfir aš įlykta sem svo, aš haldiš hafi veriš inn į rétta braut viš innleišingu nśverandi fiskveišistjórnunarkerfis, er, aš žaš felur ķ sér hvata til sjįlfbęrrar nżtingar veišistofnanna og aš žaš hefur ķ raun umbylt veišunum viš Ķsland śr ósjįlfbęrri nżtingu aušlindarinnar ķ sjįlfbęra nżtingu, eins og višsnśningur žorskstofnsins til hins betra er gleggsta dęmiš um. 

 

 

 

 

 

 


Lżšheilsu į hęrri stall

Žaš varš lżšum ljóst, er loks fréttist af bilun ķ skolphreinsistöš žremur vikum eftir aš fariš var aš hleypa óhreinsušu klóaki śt um neyšarlśgu stöšvar OR/Veitna viš Faxaskjól, aš sumir stjórnmįlamenn og embęttismenn lįta sér ķ léttu rśmi liggja, žótt kólķbakterķur og saurgerlar séu vikum saman ķ margföldum leyfilegum styrk m.v. heilsuverndarmörk śti fyrir strönd, sem er vinsęlt śtivistarsvęši og sjóbašstašur, Nauthólsvķk.  Framferši OR/Veitna var tillitslaust viš ķbśana, sem syntu ķ sjónum og stundušu fjöruferšir ķ góšri trś um, aš hreinsikerfiš vęri fullnęgjandi, enda hefur stjórn OR nś bešiš fólk afsökunar fyrir sķna hönd og hlutašeigandi starfsmanna.  

Af žessu mį žó rįša, aš lżšheilsa sé ekki hįtt skrifuš į žeim bęnum.  Žaš er hiš versta mįl, žvķ aš lżšheilsa hefur versnaš į žessari öld meš alls konar lķfstķlssjśkdómum, sem rżra lķfsgęšin og valda hinu opinbera grķšarlegum kostnaši.  Hugarfarsbreytingar er žörf, og hśn hefur žegar įtt sér staš hjį nokkrum, į aš gizka 20 % fólks, en um 80 % fólks er enn of kęrulaust um heilsu sķna.  

Frį 5. jślķ 1937 hefur Nįttśrulękningafélag Ķslands (NLFĶ) veriš starfandi ķ landinu.  Félagiš varš žannig nżlega įttrętt og er ķ fullu fjöri, t.d. meš starfsemi sķna į Heilsustofnun NLFĶ ķ Hveragerši, HNLFĶ, enda hefur aldrei veriš jafngóšur jaršvegur fyrir félagiš ķ žjóšfélaginu og nś.  Žaš hefur heldur aldrei veriš jafnmikil žörf fyrir starfsemi žess og nś um stundir. Munašarlķf og rangt fęšuval er enn meira įberandi en įšur var.   

Žann 5. jślķ 2017 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Gunnlaug K. Jónsson, forseta NLFĶ og formann rekstrarstjórnar HNLFĶ, undir hinu sķgilda heiti,

"Berum įbyrgš į eigin heilsu !".

Žar sagši um um NLFĶ:

"Tilgangurinn var aš stofna félag, sem hefši žaš aš markmiši aš efla og śtbreiša žekkingu į lögmįlum heilbrigšs lķfs og heilsusamlegum lifnašarhįttum.  Įherzla var lögš į naušsyn žess og mikilvęgi, aš einstaklingurinn bęri įbyrgš į eigin heilsu og velferš.  Sérstaklega var höfšaš til foreldra, hvaš börnin įhręrir.  Allt frį stofnun hafa einkunnarorš NLFĶ veriš:"Berum įbyrgš į eigin heilsu.""

Žessi einkunnarorš eiga einkar vel viš nś į dögum, žegar hiš svo kallaša öryggisnet heilbrigšiskerfisins grķpur žann, sem missir heilsuna, hvort sem žaš er fyrirsjįanlegt sjįlfskaparvķti vegna óhollustusamlegs lķfernis eša af öšrum orsökum.  Žó aš žaš hafi ekki veriš hugmyndin meš hinum rķkisfjįrmögnušu sjśkratryggingum, žį hafa žęr leitt til žess, aš margir segja einfaldlega viš sjįlfa sig: "den tid, den sorg", rķkiš mun sjį um aš fęra mér heilsuna į nż, ef/žegar ég missi hana, og žess vegna get ég étiš, drukkiš, reykt og dópaš, eins og mér sżnist, og ég nenni ekki aš stunda neina lķkamsrękt.  

Žetta er eins skammsżnt, skašlegt og įbyrgšarlaust sjónarmiš og hugsazt getur.  Góš heilsa, sem fer forgöršum, kemur einfaldlega aldrei aftur.  Žaš er hęgt aš lappa ķ fólk golunni, en heilsufariš veršur aldrei, nema svipur hjį sjón.  Aš halda góšri heilsu ķ nśtķmažjóšfélagi er aš hugsa vel um lķkamann meš hollu matarręši og hęfilegri blöndu af įreynslu og hvķld.  

Žetta er lošin uppskrift, žvķ aš hvaš er hollt, og hvaš er hęfilegt ?  Žaš er einmitt hlutverk NLFĶ aš fręša fólk um žetta, en til aš sjį dęmi um hollan og góšan mat og smakka hann, er hęgt aš gera sér leiš ķ HNLFĶ ķ Hveragerši ķ hįdegi (kl. 1145) eša aš kvöldi dags (kl. 1800), panta sér mat og snęša į stašnum.  

Meira um NLFĶ śr téšri grein Gunnlaugs:

"Stefna NLFĶ hefur įvallt veriš sś aš auka og efla žįtt hugtakanna heilbrigši og heilsuvernd ķ umręšu og verkum og aš vķkja frį hinni einlitu sjśkdómaumręšu.  NLFĶ foršast kennisetningar, sem ekki standast vķsindalega gagnrżni.  

Hófsemi ķ lķferni og skilningur į heildstęšum lausnum lęknisfręšinnar, heilbrigt lķferni ķ vķšum skilningi, veršur um ókomna framtķš meginhlutverk félagsins auk umhverfisverndar." 

Sķšan rekur hann innreiš lķfsstķlssjśkdómanna og gagnrżnir heilbrigšisstefnu stjórnvalda, sem meš fjįrveitingum sķnum leggja höfušįherzlu į "višgeršaržjónustu og skyndilausnir ķ staš žess aš fjįrfesta til framtķšar m.a. į žann hįtt aš stórauka fjįrframlög ķ fyrirbyggjandi ašgeršir, t.a.m. meš stóraukinni fręšslu ķ grunnskólum."

Nśverandi léttśš um žau atriši, sem bętt geta lżšheilsuna, hvaš žį žęttina, sem eru henni beinlķnis skašlegir, mun leiša til stjórnlausrar kostnašaraukningar hins opinbera viš "višgeršaržjónustu og skyndilausnir" į nęstu įrum samfara fjölgun eldri borgara.  Įherzla į lżšheilsuna ķ öllum aldursflokkum, mest į mešal ęskunnar, er eitt žeirra rįša, sem dregiš geta śr aukningu į lękningažörf į Hįskólasjśkrahśsinu, bętt lķfsgęšin og ķ sumum tilvikum lengt ęvina, sem ekki žarf žó endilega verša til kostnašarauka hjį rķkissjóši ķ žjóšfélagi sķvaxandi lķfeyrissjóša.  Nś nema eignir ķslenzku lķfeyrissjóšanna um 1,5 landsframleišslu og munu aš 10-20 įrum lišnum lķklega nema žrefaldri landsframleišslu og verša tiltölulega sterkustu lķfeyrissjóšir heims, ef ekki verša stórfelld fjįrfestingarslys, eins og henti fyrir Hruniš. 

Įriš 1946 skrifaši Jónas Kristjįnsson, lęknir, frumkvöšull aš HNLFĶ, sķgilda hugvekju ķ 1. tbl. Heilsuverndar, sem var tķmarit Nįttśrulękningamanna:

"Til aš skapa heilbrigt og dugandi žjóšfélag žarf andlega og lķkamlega heilbrigša žegna.  Undirstaša heilbrigšinnar eru réttir lifnašarhęttir og rétt fręšsla.  En heilsurękt og heilsuvernd žarf aš byrja įšur en til sjśkdóms kemur; įšur en menn verša veikir.  Ķ žessu starfi žurfa allir hugsandi menn aš taka žįtt, allir góšir synir og dętur fósturjaršar vorrar verša aš telja žaš sķna helgustu skyldu aš vernda heilsu sķna ęttjöršinni til handa.  Og takmark allra žarf aš vera žaš aš deyja frį betri heimi en žeir fęddust ķ."

Žann 21. jśnķ 2017 birti Agnes Bragadóttir fréttaskżringu ķ Morgunblašinu um samanburš stofnunarinnar "Social Progress Imperative" į "félagslegum framförum" ķ 128 rķkjum heims.  Žar eru metnir einir 12 žęttir, og eru heilsa og heilbrigši og umhverfisgęši žeirra į mešal.  Ķsland lenti ķ 3. sęti, og voru Danmörk og Finnland rétt fyrir ofan.  Žaš er žannig ljóst, aš lķfsgęši eru tiltölulega mikil į Ķslandi, žótt okkur žyki žeim enn vera įbótavant, en žó vekur furšu og er umhugsunarvert, aš Ķsland lenti ašeins ķ 25. sęti, žegar umhverfisgęši voru metin.  Viš höfum gjarna stašiš ķ žeirri trś, aš Ķsland vęri ķ fremstu röš varšandi loftgęši, vatnsgęši og hreinleika lands, en hreinsun skolps vķtt og breitt um landiš er vissulega įbótavant og mikil plastnotkun er hér į hvern ķbśa. Mikiš af plastleifum lendir ķ hafinu og hafnar ķ lķfkešjunni.  

Žann 30. maķ 2017 skrifaši forseti "Eat Foundation", Gunhild A. Stordalen, grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:,

"Getur norręnn matur oršiš mešal heimsins ?"

Greinin hófst žannig:

""Notum matinn sem mešal" sagši grķski lęknirinn Hippokrates fyrir meira en 2000 įrum.  Hann hafši rétt fyrir sér.  Hollur og kraftmikill matur er forsenda betri heilsu okkar allra, betra lķfs og betri plįnetu. ... Noršurlöndin raša sér ķ efstu sęti į listum heimsins, hvaš varšar heilsu, sjįlfbęrni, jafnrétti og hamingju.  En er žaš vegna žess eša žrįtt fyrir žaš, sem viš leggjum okkur til munns ?  Tķšni offitu og sjśkdóma, sem rekja mį til mataręšis, eykst.  Óhollt mataręši er oršiš stęrra heilbrigšisvandamįl en reykingar.  Žótt viš séum "gręnni" en margir ašrir, er loftslags og umhverfisfótspor fęšunnar, sem viš neytum og hendum, enn stórt."

Hippokrates hitti naglann į höfušiš, en nśtķmamašurinn hefur afvegaleišzt.  Matvęlaišnašurinn į nokkra sök į žessu, og afuršir sęlgętisišnašarins eru stórvarasamar, og margt bakkelsi er skašręši, nema ķ litlu magni sé. Žróun neyzlunnar hlżtur aš verša frį mat śr dżrarķkinu og aš jurtarķkinu.  Žaš er bęši vegna hollustunnar, ž.e. įhrifa fęšunnar į mannslķkamann, og vegna mikils įlags į nįttśruna af völdum landbśnašarins viš kjötframleišsluna, eins og hann er nś rekinn ķ heiminum.  Kolefnisfótspor hans er t.d. helmingi (50 %) stęrra en af völdum allrar umferšar į landi.  Losun gróšurhśsalofttegunda frį landbśnaši heimsins nemur nś 18 % af heild.  

Gunhild A. Stordalen nefnir ķ grein sinni, aš Noršmenn gętu sparaš meira en 150 miaISK/įr ķ heilbrigšisśtgjöld, ef žeir mundu fylgja leišbeiningum norręnu rįšherranefndarinnar um mataręši, sem reistar eru į hugmyndum um sjįlfbęra neyzlu.  Fęrt yfir į Ķsland nemur žessi sparnašur 10 miaISK/įr, 6 % af heildar opinberum kostnaši til heilbrigšismįla, en hérlendis eru sparnašarmöguleikarnir fyrir opinber heilbrigšisśtgjöld meš heilbrigšari lķfstķl lķklega a.m.k. tvöfalt meiri.  Žaš er eftir miklu aš slęgjast.

 

 


Of hįreistar hugmyndir

Velgengni fiskeldis hér viš land og į landi er fagnašarefni.  Į tękni- og rekstrarsviši starfseminnar mį žakka velgengnina beinni norskri fjįrfestingu ķ 4 fyrirtękjanna, sem hefur gert žeim kleift aš fjįrfesta fyrir um 10 miaISK/įr aš undanförnu, og į nęstu įrum er bśizt viš fjįrfestingu ķ fiskeldi um 5 miaISK/įr  Nįnast allt er žetta bein norsk fjįrfesting, sem eflir ķslenzka hagkerfiš. 

Nemur hinn norski eignarhlutur į bilinu 34 %-60 % ķ žessum fyrirtękjum. Framlegš fyrirtękjanna hefur jafnframt veriš góš eša yfir 20 % af söluandvirši afuršanna.  Hį framlegš helgast af skorti į heimsmarkaši fyrir lax vegna frambošsbrests um 7 % af völdum fiskisjśkdóma, m.a. ķ Noregi.  Markašsįhrifin hafa oršiš 50 % hękkun į laxi upp ķ um 1000 ISK/kg, sem tępast veršur žó varanleg.

Žaš er engum blöšum aš fletta um byggšalegt mikilvęgi fiskeldisins, žar sem žaš er stundaš, enda hefur žaš sums stašar snśiš fólksfękkun upp ķ fólksfjölgun, og sömuleišis um žjóšhagslegt mikilvęgi žess.  Um žessar mundir er hallinn mjög mikill į vöruvišskiptum viš śtlönd eša um 150 miaISK/įr.  Hluti af žessu er vegna fjįrfestinga, en megniš eru neyzlu- og rekstrarvörur.  Žetta gengur ekki til frambśšar og brżn žörf į aš auka tekjur af vöruśtflutningi, žvķ aš endi žetta meš halla į višskiptajöfnuši (žjónustujöfnušur (feršamennskan) meštalin), eins og stefnir ķ nś, žį hefst skuldasöfnun viš śtlönd og ISK hrynur.

Ef laxeldiš fęr aš tķfaldast m.v. nśverandi framleišslu og vaxa upp ķ 100 kt/įr, munu gjaldeyristekjur aukast um 90 miaISK/įr m.v. nśverandi veršlag į laxi, en į móti kemur innflutningskostnašur ašfanga.  Žar vegur fóšriš mest, og žaš er óskandi, aš innlend hlutdeild ķ fóšrinu margfaldist, t.d. meš framleišslu repjumjöls og sérverkašs fiskimjöls fyrir laxinn.  

Žaš žarf greinilega mun meiri višbót viš vöruśtflutninginn en laxeldiš, og žar mun vęntanlegur kķsilśtflutningur vega žungt, en starfsemi eins kķsilframleišandans af 4, sem oršašir hafa veriš viš žessa starfsemi hérlendis, PCC į Bakka viš Hśsavķk, mun hefjast ķ desember 2017, ef įętlanir ganga eftir.

Žótt mikil žörf sé į auknum gjaldeyri inn ķ landiš į nęstu įrum, žį ber aš gjalda varhug viš stórkarlalegum hugmyndum um vaxtarhraša og lokaumfang laxeldis ķ sjókvķum viš Ķsland.  Žessir villtu draumar komu fram ķ vištali viš Knut Erik Lövstad hjį Beringer Finance ķ sjįvarśtvegsblaši Morgunblašsins 6. jślķ 2017:

""Eldisfyrirtękin hafa fengiš leyfi fyrir framleišslu į 40 kt/įr af laxi, og žau hafa lagt inn umsóknir fyrir 130 kt/įr [til višbótar].  Ef umsóknirnar verša samžykktar, gęti framleišslan oršiš 170 kt/įr", segir hann."

Žaš er ljóst, aš Lövstad bżst viš mjög örum vexti, žvķ aš hann nefnir tvöföldun įriš 2018 upp ķ 21 kt, og aš įriš 2020 muni hśn verša 66 kt, ž.e. meira en sexföldun į žremur įrum.  Žetta jafngildir įrlegum mešalvexti um 87 %.  Ef sį vöxtur héldi įfram upp ķ 170 kt/įr, nęšist sś framleišsla įriš 2022.  Hér er allt of geist fariš og öllu nęr aš reikna meš, aš įriš 2022 hafi framleišslan nįš 60 kt/įr, verši um mišbik nęsta įratugar 75 kt/įr og nįlgist e.t.v. 100 kt/įr undir 2030 ķ sjókvķum, en žį žvķ ašeins, aš reynslan gefi tilefni til 30 kt/įr aukningar į starfsleyfum m.v. frumrįšleggingu Hafrannsóknarstofnunar.  

Rökin fyrir žessum varśšarsjónarmišum eru ķ fyrsta lagi umhverfisverndarlegs ešlis, og ķ öšru lagi žurfa innvišir žessarar atvinnugreinar tķma til aš žroskast og laga sig aš žörfum greinarinnar.  

Žaš er enn ekki komin nein teljandi reynsla af hinni nżju tękni fiskeldisfyrirtękjanna, ž.į.m. nżrri hönnun eldiskvķanna.  Viš žurfum haldfastar tölur um stroktķšnina śr hinum nżju eldiskerum til aš unnt sé aš leggja mat į, hversu marga fiska mį leyfa ķ hverjum firši Vestfjarša og Austfjarša auk Eyjafjaršar.  Slķk reynsla fęst tępast fyrr en įriš 2022, og žangaš til er ekki rįšlegt aš leyfa yfir 50 kt/įr į Vestfjöršum og 20 kt/įr į Austfjöršum, alls 70 kt/įr samkvęmt frumįhęttumati Hafró.  Žetta frummat vķsindamanna stofnunarinnar kemur blekbónda ekki mikiš į óvart, žótt talan fyrir Austfirši virki nokkuš lįg. 

Ef fyrirtękin vilja meira, eiga žau kost į aš fara śt ķ laxeldi ķ landkerum og losna žannig viš įhęttu stroks og lśsar, en į móti kemur aukinn orkukostnašur vegna nżtingar hitaveitu til upphitunar į sjó, sem  getur gefiš meiri vaxtarhraša en ķ sjó.  Žį žarf öflugt hreinsikerfi. Rafmagnskostnašur er einnig meiri vegna dęlingar, en žetta viršist samt įlitlegur kostur, žegar skortur er į laxi į markašina.

Žaš er mikil veršmętasköpun per tonn ķ laxeldi um žessar mundir, jafnvel meiri en ķ ķslenzka sjįvarśtveginum, sem į žó heimsmet ķ veršmętasköpun sjįvarśtvegs.  Žannig segir Daši Mįr Kristófersson, prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, aš samkvęmt mati Noršmanna skapi hvert įrsverk ķ laxeldi MNOK 2,7 eša um MISK 33.  Žį hafi fjöldi įrsverka ķ greininni ķ Noregi įriš 2014 viš eldi, slįtrun, vinnslu og markašssetningu veriš 9“500, og afleidd störf hafi žį reynzt vera 19“000, eša tvö fyrir hvert beint starf, svo aš heildarfjöldi įrsverka var 28“500.

Žar sem Noršmenn framleiddu um 1,3 Mt įriš 2014 af laxi ķ sjóeldiskvķum viš Noreg, žżšir žetta, aš framleišsla į 1,0 kt śtheimtir 22 įrsverk (mannįr).  Žetta žżšir, aš til aš framleiša 40 kt/įr, sem ętla mį, aš verši raunin hér įriš 2020, žarf tęplega 900 įrsverk, žar af tęplega 300 bein störf.  Allir sjį, hvķlķkur bśhnykkur hér er į feršinni.

Hins vegar sér prófessor Daši Mįr įstęšu, eins og blekbóndi, til aš slį varnagla viš vaxtarhugmyndum, sem uppi eru:

""Žetta er lyftistöng fyrir žessi samfélög [fiskeldis].  Og žaš er ķ sjįlfu sér įstęša til aš vera jįkvęšur gagnvart fiskeldi sem grundvallar atvinnugrein į Ķslandi, eins og annars stašar."

Hins vegar žurfi fiskeldismenn og stjórnvöld aš stķga varlega til jaršar.  Żmis žjóšhagslegur kostnašur fylgi atvinnugreininni.

"Umhverfisįhrifin af fiskeldi eru umtalsverš.  Žau eru mjög vandlega stašfest ķ nįgrannalöndunum, og žaš er einnig vandlega stašfest, aš žeir, sem hafa slakaš verulega į kröfum ķ umhverfismįlum, hafa išulega séš eftir žvķ til lengri tķma litiš.  Viš ęttum aš lįta žaš verša lexķu fyrir okkur.""

Žaš er ekki sanngjarnt aš velta laxeldisfyrirtękjum į Ķslandi upp śr mengunarsögu laxeldisfyrirtękja ķ öšrum löndum.  Žaš er vegna žess, aš ķslenzku fyrirtękin hafa lęrt af įföllum annars stašar og innleitt nżjustu tękni og ašferšir viš eldiš.  Žar mį nefna traustari sjóeldiskvķar, myndavélavętt eftirlit ķ kringum žęr og meš fóšruninni, svo aš hśn er stöšvuš, žegar gręšgin minnkar ķ fiskinum.  Žį ętla fiskeldisfyrirtękin hér aš hvķla eldissvęšin ķ eitt įr af žremur til aš leyfa svęšinu aš hreinsast.  Allt er žetta til fyrirmyndar. Stroktķšnin er lykilstęrš fyrir įkvöršun um hįmark starfsleyfa.  Enn tröllrķšur hśsum sś śrelta stroktķšni, aš einn lax sleppi upp ķ įrnar śr hverju tonni ķ sjóeldiskvķum.  Hafi einhvern tķmann veriš eitthvaš hęft ķ žvķ hlutfalli, er alveg vķst, aš žaš į ekki viš laxeldi viš strendur Ķslands nś, enda mundi žaš jafngilda stroklķkindum 0,5 %/įr=5000 ppm, en fyrir nokkrum įrum voru stroklķkindi ķ sjókvķaeldi viš Noreg 20 ppm.  Nżjar rauntölur vantar, en ef vel į aš vera, žurfa žessi lķkindi viš Ķslandsstrendur aš minnka um eina stęršargrįšu og verša 2 ppm.  Žaš mundi žżša, aš meš 70 kt ķ sjóeldiskvķum, mundu 70 laxar sleppa į įri upp ķ įrnar.  Žaš gęti numiš 1 % af ķslenzku hrygningarstofnunum ķ įnum, sem falla ķ firši, žar sem sjókvķaeldi er leyft.  Erfšafręšingar žurfa aš meta hęttuna į śrkynjun ķslenzku laxastofnana viš žessar ašstęšur, en įgizkun leikmanns er, aš hśn sé hverfandi.  

Nišurstašan er žessi: Fiskeldiš, einkum laxeldiš, er hvalreki fyrir byggšir Vestfjarša og Austfjarša, sem stašiš hafa höllum fęti.  Mikil veršmętasköpun į sér staš, og 2 óbein störf fylgja hverju starfi beint viš eldiš. 

Stefnumörkun skortir aš hįlfu stjórnvalda um śtreikning og töku sanngjarns aušlindagjalds af greininni og um vaxtarhraša hennar.  Stjórnvöld verša aš leyfa henni aš nį lįgmarks hagkvęmni stęršarinnar sem fyrst, t.d. įriš 2022, s.s. 60 kt/įr til slįtrunar, en eftir žaš ber aš hęgja į framleišsluaukningu į mešan frekari reynslu af starfseminni er safnaš.  Ólķklegt er, aš verjandi žyki nokkurn tķma aš taka įhęttu af meira en 100 kt/įr sjókvķaeldi, en fyrirtękin gętu aftur į móti fljótlega fęrt śt kvķarnar meš verulegu eldi ķ landkerum.  

 

 

 

 

 


Efling į réttum tķma

Hröš žróun į sér nś staš ķ sjįvarśtvegi til aš treysta samkeppnistöšu greinarinnar į tķmum lękkandi fiskveršs, a.m.k. ķ krónum (ISK) tališ.  Grķšarlegar og tķmabęrar fjįrfestingar eiga sér nś staš ķ nżjum fiskiskipum, sem leiša munu til mikillar hagręšingar, žvķ aš ķ mörgum tilvikum kemur eitt skip ķ staš tveggja.  Žetta mun lękka sóknarkostnaš į hverja veidda einingu vegna minna mannahalds og grķšarlegs olķusparnašar.  Einnig styttist śthaldstķmi, en žaš er žó ašallega vegna gjöfulli miša, sem eru beinn afrakstur af fórnum fyrri įra viš uppbyggingu veišistofnanna. Aš sjįlfsögšu eiga hinir sömu nś aš njóta eldanna, sem kveiktu žį.  

Fjöldi launžega ķ sjįvarśtvegi nįši hįmarki žessarar aldar įriš 2013 og nam žį 10“200 manns, en įriš 2017 er bśizt viš, aš mešalfjöldi launžega verši 8“500 ķ sjįvarśtvegi.  Launžegum ķ greininni fękkaši um 600 į 12 mįnaša skeiši į milli aprķlmįnaša 2016 og 2017. Žetta sżnir hraša breytinganna, sem nś ganga yfir.

Sem dęmi um tęknižróun togskipanna mį taka frįsögn Baksvišs Gušna Einarssonar į bls. 18 ķ Morgunblašinu, 17. jśnķ 2017, af nżjum skipum Vinnslustöšvarinnar:

"Skrokklag nżju togaranna er meš nżju sniši og skrśfurnar žęr stęrstu, sem žekkjast, mišaš viš vélarafl.  Skrśfan er 4,7 m ķ žvermįl.  Meš žvķ į aš stytta togtķmann og nżta vélarafliš til hins żtrasta.  Įętlaš er, aš eldsneytissparnašur verši allt aš 40 % m.v. hefšbundna togara.  Togararnir geta dregiš tvö troll samtķmis og hafa žannig 60 % meiri veišigetu en togari meš eitt troll.  Ganghraši Breka ķ reynslusiglingu var 14 sjómķlur."

Žetta eru byltingarkenndar breytingar, og viš žessar ašstęšur fyllir fiskeldi nś upp ķ skarš, sem myndast viš hagręšingu ķ sjįvarśtvegi, heldur uppi atvinnustigi og snżr jafnvel viš óheillavęnlegri margra įra ķbśažróun, eins og į Vestfjöršum.  Atvinnugreinin er žó ekki gallalaus frekar en önnur atvinnustarfsemi.  Mestar įhyggjur stafa af stroki laxa śr sjókvķaeldiskerum.  Hafrannsóknarstofnun hefur nś lagt fram sķnar rįšleggingar um stefnumörkun ķ greininni, og eru žęr naušsynlegt vegarnesti.  Žar gętir ešlilegrar varfęrni nś į byrjunarstigum mikils vaxtarhraša, žar sem rįšlagt hįmarkseldi į Vestfjöršum er 50 kt/įr og 20 kt/įr į Austfjöršum.  Meš meiri reynslu af sjókvķaeldinu og aukinni žekkingu į starfseminni og umhverfisįhrifum hennar veršur grundvöllur til endurskošunar į žessum tillögum.  Žęr fela ķ sér talsvert vaxtarsvigrśm fyrir sjókvķaeldi į laxi eša sjöföldun m.v. nśverandi framleišslustig.  

Almenningur hefur of lķtiš veriš fręddur um lķkindi seišastroks śr nżrri gerš sjóeldiskvķa og afleišingar žess af vķsindamönnum, og upphrópanir og stašleysur hafa sett of mikinn svip į umręšuna.  Žess vegna var grein Arnars Pįlssonar, erfšafręšings, ķ Fréttablašinu 8. jśnķ 2017, vel žegin.  Hann nefndi hana:

"Įhrif erfšamengunar į villta laxastofna"

og henni lauk žannig:

"Nišurstöšur Bolstad [Geir Bolstad er norskur vķsindamašur į sviši erfšafręši - innsk. BJo] og félaga eru óvissu hįšar, eins og allar rannsóknir į nįttśrunni.  En spurningin er ekki lengur, hvort gen frį eldisfiski hafi įhrif į villta laxastofna, heldur hversu mikil og hvers ešlis žau eru.  Stóra spurningin er: leišir erfšablöndunin til hnignunar og śtdauša villtra stofna ? [Žaš er nįnast śtilokaš, aš slķkt geti gerzt hérlendis, žvķ aš laxeldi ķ sjókvķum er bannaš mešfram ströndinni, žar sem helztu laxveišiįr landsins renna ķ sjó fram. - innsk. BJo]  

Žaš er full įstęša til aš endurskoša laxeldi ķ sjókvķum hérlendis.  Sérstaklega žar sem ķslenzkir laxar eru fjarskyldir eldislaxi.  Įstęšan er sś, aš flęši gena frį eldisfiskum getur breytt eiginleikum villtra ķslenzkra laxastofna, gert žį minna hęfa ķ lķfsbarįttunni og dregiš śr getu žeirra til aš žróast ķ framtķšinni.  

Fręndur vorir ķ Noregi og vinir ķ Sķle hafa brennt sig į flestu, sem hęgt er ķ laxeldi.  Vonandi berum viš gęfu til aš lęra af mistökum žeirra og fórna ekki lķfrķki vatna og hafs fyrir ódżrar og skammsżnar lausnir ķ laxeldi."

Žaš vildi okkur Ķslendingum til happs, aš išnaši óx ekki fiskur um hrygg hérlendis fyrr en tęknižróunin var komin svo langt, aš hęgt var aš koma viš įrangursrķkum mengunarvörnum.  Hiš sama į viš um laxeldiš.  Žar er nś aš ryšja sér til rśms norsk hönnun sjókvķa, sem mjög (a.m.k. um eina stęršargrįšu)hefur dregiš śr stroki laxa žar.  Jafnframt eru settar upp nešansjįvareftirlitsmyndavélar, og fylgzt er meš myndum frį žeim allan sólarhringinn.  Žannig er hęgt aš bregšast strax viš stroki og fanga laxinn įšur en hann sleppur upp ķ įrnar. 

Meš innleišingu nżrrar tękni į žessu sviši er bśiš aš draga śr lķkum į stroki laxaseiša, sem eru reyndar ekki oršin kynžroska, og jafnframt bśiš aš innleiša mótvęgisašgeršir viš stroki.  Allt žetta hefur minnkaš lķkur į stroki upp ķ įrnar, sem blekbóndi mundi ętla, aš sé nįlęgt 1 ppm viš eldi samkvęmt gildandi norskum stašli um sjókvķaeldi, ž.e. meš 95 % vissu mį ętla, aš af einni milljón seiša į einu eldissvęši sleppi aš jafnaši eitt upp ķ įrnar ķ viškomandi firši į įri.  Slķkt sleppihlutfall er skašlaust fyrir ķslenzka nįttśru.  Reynslutölur og/eša įętluš gildi um žetta žurfa endilega aš birtast frį eldisfyrirtękjunum, samtökum žeirra eša eftirlitsašilunum, žvķ aš framtķš fyrirtękjanna veltur į frammistöšu žeirra ķ žessum efnum.  

Hins vegar į sér staš annars konar og afar markverš žróun į sviši fiskeldis, sem nįnast śtilokar žessa įhęttu.  Žar er įtt viš fiskeldi ķ landkerum.  Į Ķslandi njóta žau jaršhita, jafnvel affallsvatns, en raforkunotkun er talsverš vegna dęlingar, og žurfa slķk fyrirtęki langtķmasamning um heildsöluverš į raforku.  Viršisaukaskattur af jaršvarma og raforku er endurgreiddur til śtflutningsišnašar.  

Matorka hefur hefur hafiš eldi į bleikju og laxi į Reykjanesi og įformar aš framleiša 3,0 kt/įr f.o.m. 2018.  Fyrirtękiš rekur seišaeldisstöš aš Fellsmśla ķ Landssveit.  Framleišslugetan žar er 1,0 M (milljón) seiši į įri.  Fyrri įfangi Reykjanesstöšvarinnar getur framleitt 1,5 kt/įr af slįturfiski ķ 6 kerum.  

Afuršaveršiš į slęgšri bleikju um žessar mundir er um 800 ISK/kg og um 1710 ISK/kg af flökum.  Fyrir laxinn fęst enn hęrra verš.  

Įrni Pįll Einarsson, framkvęmdastjóri Matorku, sagši eftirfarandi ķ samtali viš Gušjón Gušmundsson hjį Fiskifréttum į bls. 5, fimmtudaginn 22. jśnķ 2017,:

"Viš erum meš samning viš HS Orku um nżtingu į affallsvarma, sem gerir eldisstöšina hérna einstaka į heimsvķsu, og erum ašilar aš Aušlindagaršinum [žaš er fjölnżting į jaršgufu, sem HS Orka aflar ķ Svartsengi og vķšar og er til stakrar fyrirmyndar - innsk. BJo].  Ķslendingar eru meš einstaka möguleika į landeldi, sem til aš mynda bjóšast ekki ķ öšrum löndum [undirstr. BJo]."

Laxeldi ķ sjókvķum er žröngur stakkur skorinn, žar sem Sušurströndin hentar ekki, Vesturströndin sunnan Lįtrabjargs er lokuš laxeldi ķ sjó og sömuleišis Noršurströndin, nema Eyjafjöršur. Nżleg rįšlegging Hafrannsóknarstofnunar śtilokar lķka Ķsafjaršardjśp, og Stöšvarfjörš frį laxeldi og leggst gegn aukningu ķ Berufirši. Žótt buršaržol Vestfjarša, Eyjafjaršar og Austfjarša hafi įšur veriš lauslega įętlaš 200 kt/įr af fiskmassa ķ sjókvķum, er ólķklegt, aš slįturmassinn śr sjókvķum fari nokkurn tķma yfir 100 kt/įr hérlendis af umhverfisverndarįstęšum, og frumrįšlegging Hafró er 70 kt/įr ķ sjóeldiskvķum.  Žetta veršur žó hęgt aš bęta upp hringinn ķ kringum landiš, žar sem jaršhita og hagstętt rafmagn er aš hafa, meš fiskeldi ķ landkerum.  Lķklegt er, aš téš frumrįšlegging Hafró um starfsleyfi fyrir ašeins helmingi žeirrar framleišslugetu, sem žegar hefur veriš sótt um, muni flżta fyrir žróun landkereldis hérlendis.   

Til aš nį framleišslugetu slįturfisks 100 kt/įr į landi žarf 400 framleišsluker į stęrš viš kerin, sem Matorka notar nś.  

Į Austfjöršum fer nś fram įnęgjuleg uppbygging laxeldis, sem kemur sér vel fyrir byggšir žar, sem stóšu höllum fęti vegna hagręšingar innan sjįvarśtvegsins, sem talin var naušsynleg til aš halda velli ķ samkeppninni.  Žann 20. jśnķ 2017 birtist um žetta frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu,

"10 žśsund tonna laxaframleišsla hafin":

"Įfangar nįst žessa dagana hjį austfirzku laxeldisfyrirtękjunum.  Nżjar og öflugar sjókvķar hafa veriš settar upp ķ Berufirši og Reyšarfirši og norskt leiguskip, svokallašur brunnbįtur, er aš flytja laxaseiši frį seišastöšvum fyrirtękjanna ķ Žorlįkshöfn.  Į bilinu 1800 - 1900 žśsund seiši eru sett śt žessa dagana, og mun žaš skila um 10 žśsund tonnum af laxi ķ fyllingu tķmans."

Žó aš hér sé um dįgott magn aš ręša, er žaš samt of lķtiš fyrir hagkvęman rekstur.  Einingarkostnašur veršur of hįr fyrir samkeppnishęfni į alžjóšlegum markaši, nema hagkvęmni stęršarinnar fįi aš njóta sķn.  Žess vegna sękjast laxeldisfyrirtękin eftir starfsleyfi og rekstrarleyfi fyrir auknu magni.  Mį ętla, aš stęrš eldisfyrirtękjanna hérlendis nįi naušsynlegu lįgmarki um 2020 og verši žį slįtraš a.m.k. 40 kt.  Stjórnvöld verša aš įtta sig į žessu, ž.e. naušsyn į aš nį hagkvęmni stęršarinnar, og žaš eru įbyrgšarlausar śrtölur hjį sjįvarśtvegs- og landśnašarrįšherra, aš nś žurfi aš hęgja į leyfisveitingaferlinu, enda vęru slķk stjórnvaldsinngrip óleyfileg samkvęmt nśgildandi lögum.  Vęri rįšherranum nęr aš leggja hönd į plóg viš žróun sanngjarns afgjaldskerfis fyrir afnot af nįttśruaušlind viš strendur landsins, eša ętlar hśn kannski aš innleiša uppboš į téšri aušlind ? 

Eftir aš "krķtķskum massa" er nįš hérlendis, e.t.v. um 60 kt/įr ķ slįtrun hjį öllum sjókvķa eldisfyrirtękjunum, mį žó segja, aš 5 %- 15 % įrlegur vöxtur sé ešlilegur upp ķ žaš gildi, sem tališ veršur verjanlegt śt frį rekstrarreynslunni, stroklķkindum og metnu buršaržoli fjarša.  Žetta gildi veršur lķklega 70 - 100 kt/įr ķ sjókvķum hérlendis.

"Bęši fyrirtękin [Fiskeldi Austfjarša og Laxar fiskeldi - innsk. BJo] hafa veriš aš byggja sig upp, tęknilega.  Hafa [žau] keypt stóra fóšurpramma og žjónustubįta.  

Fiskeldi Austfjarša er meš ašstöšu į Djśpavogi og slįtrar žar sķnum laxi.  Laxar hafa komiš sér upp starfsstöš į Eskifirši.  Ekki hefur veriš įkvešiš, hvar fiskinum veršur slįtraš.  Laxar hafa leyfi til framleišslu į 6 žśsund tonnum ķ Reyšarfirši og fullnżta žaš leyfi ķ įr.  Einar Örn Gunnarsson, stjórnarmašur og einn stofnenda, segir, aš sótt hafi veriš um leyfi til stękkunar, og vonast hann til žess, aš žaš fįist, žannig aš hęgt verši aš halda įfram uppbyggingunni į nęsta įri."

Žaš er brżnt, aš stjórnvöld virki ekki sem dragbķtar į žessa mikilvęgu starfsemi fyrir byggširnar og žjóšarhag.  Fyrirtękin žurfa sem fyrst aš fį vitneskju um žaš magn, sem ķ byrjun er ętlunin aš leyfa į hverjum staš įsamt fyrirhugašri aukningu, og žau skilyrši, sem leyfunum fylgja, įsamt aušlindagjaldinu, sem žau mega bśast viš aš greiša, aš mestu til viškomandi sveitarfélaga, vonandi. 

Frétt Helga Bjarnasonar um Fiskeldi Austfjarša, sem birtist į bls. 26 ķ Morgunblašinu, 30. jśnķ 2017, lauk žannig:

"Fiskeldi Austfjarša er tilbśiš til įframhaldandi stękkunar.  [Fyrirtękiš] er vel fjįrmagnaš og hefur ašgang aš naušsynlegri žekkingu, aš sögn Gušmundar, og markašur fyrir laxaafuršir er mjög góšur.  "Viš viljum halda įfram fjįrfestingum, rįša fleira fólk og byggja fyrirtękiš frekar upp.  Til žess žurfum viš skżra framtķšarsżn [stjórnvalda].  Allir, sem aš fiskeldi koma, žurfa aš ganga ķ takti", segir Gušmundur Gķslason."

Nś er framtķšarsżn stjórnvalda hérlendis į laxeldi ķ sjó aš fęšast.  Sumir hafa gagnrżnt erlenda hlutdeild ķ fiskeldi į Ķslandi.  Afstaša žeirra einkennist af žröngsżni fremur en žekkingu į gildi beinna erlendra fjįrfestinga.  Žeir hafa ekki gert sér grein fyrir mikilvęgi nżrrar tękni- og stjórnunaržekkingar, sem jafnan berst meš erlendum fjįrfestum, auk fjölžęttra markašssambanda žeirra į birgja- og söluhliš višskiptanna.  Žaš er hörmung aš hlżša į steinrunninn mįlflutning um brottflutning aršs erlendra hluthafa.  Žį gleymist, aš allt fé kostar og žaš er sanngjarnt, aš sį, sem hęttir fé sķnu til atvinnustarfsemi hér, njóti ešlilegrar įvöxtunar į sķnu fé, ekki sķšur en ašrir.  Ķ įhęttustarfsemi į borš viš laxeldi er allt aš 15 %/įr ešlileg įvöxtunarkrafa af eigin fé, en į uppbyggingarskeiši veršur įvöxtunin mun minni eša engin, af žvķ aš fiskeldi er fjįrmagnsfrek starfsemi.  Ķslenzkar lįnastofnanir voru ófśsar aš lįna innlendum ašilum til uppbyggingar fiskeldis eftir Hrun fjįrmįlakerfisins, og žį var ešlilegt og lķklega affarasęlt aš leita śt fyrir landsteinana, enda er žar jafnframt tęknižekkingu į starfseminni aš finna.  

Ętli sé į nokkurn hallaš, žótt sagt sé, aš Arnarlax sé leišandi fiskeldisfélag į Vestfjöršum.  Ķ 200 mķlum Morgunblašsins, 31. maķ 2017, gat aš lķta eftirfarandi frįsögn Skśla Halldórssonar:

"Fiskeldisfyrirtękiš Arnarlax hefur tekiš ķ notkun nżjan og öflugan fóšurpramma, sem boriš getur 650 t af fóšri.  Til samanburšar geta hinir tveir prammarnir ķ eldinu, sem fyrir voru, ašeins boriš 300 t hvor.

Vķkingur Gunnarsson, framkvęmdastjóri Arnarlax, segir ķ samtali viš Morgunblašiš, aš kaupin į prammanum séu lišur ķ öruggri sókn fyrirtękisins, sem stofnaš var įriš 2009.  

"Žetta er merki um, hvaš ķslenzkt fiskeldi er oršiš faglegt og er aš nota nżjustu tękni og tól til uppbyggingar į greininni hér į Ķslandi", segir Vķkingur.

Pramminn var smķšašur ķ Eistlandi og kostaši MISK 300 aš sögn Vķkings.  Allt er til alls žar um borš, eldhśs og kįetur auk stjórnstöšvar meš kraftmiklar ljósavélar. [Starfsemi į borš viš žessa er alveg kjöriš aš rafvęša og jafnvel aš vera meš rafstreng śr landi. - innsk. BJo]

Arnarlax mun žó ekki lįta žar stašar numiš. "Viš reiknum meš, aš viš smķšum annan pramma af svipašri stęrš.  Žaš sżnir bara, hversu mikil uppbygging er ķ žessum geira, sem er ķ raun oršinn stór išnašur hér į landi", segir Vķkingur.

Pramminn veršur settur nišur ķ Tįlknafirši sķšar ķ vikunni af sérśtbśnu skipi, sem Arnarlax leigir aš utan til verksins.

"Žaš er mjög öflugur vinnubįtur, sem er m.a. meš kafbįt til aš skoša allar festingar.  Allt er žetta gert eftir ströngustu kröfum, žvķ aš žaš er žaš, sem viš viljum gera til aš koma ķ veg fyrir hvers kyns óhöpp og slys."

Hérlendis eru hannašir og smķšašir fjarstżršir dvergkafbįtar.  Žaš er ekki ólķklegt, aš žaš muni žykja hagkvęmt aš fį slķkan dvergkafbįt til eftirlits meš eldiskvķum ķ sjó.  Višurlög viš stroki ógeldra eldislaxa śr sjókvķum žurfa aš vera žungbęr rekstrarašilum, svo aš žeir sjįi sér augljósan hag ķ aš fjįrfesta ķ traustasta bśnašinum og aš hafa meš honum reglubundiš, strangt eftirlit, žar sem beitt sé tękni, sem gefur kost į aukinni nįkvęmni viš eftirlitiš.  

""Viš [hjį Arnarlaxi] slįtrum 10 kt į žessu įri.  Héšan frį Bķldudal flytjum viš žvķ 10 kt af ferskum laxi śt um allan heim."

Stór hluti laxins fer śt til Bandarķkjanna og er seldur ķ Whole Foods-verzlunum žar ķ landi, en sömuleišis er hann fluttur śt til Evrópu og Asķu."

Žessi markašssetning gefur vęntanlega hęsta mögulega veršiš.  Žaš hefur undanfariš veriš um 1000 ISK/kg, en veršiš hefur ekki alltaf veriš svona hįtt.  Įriš 2015 fór aš gęta minnkandi frambošs af völdum sjśkdóma ķ laxeldi ķ Noregi og ķ Sķle, og įriš 2016 nam samdrįttur frambošs 7 % frį hįmarkinu.  Afleišingin var 50 % hęrra verš en 2014 ķ USD tališ.  Venjulegt verš hafši meš öšrum oršum veriš undir 700 ISK/kg aš nśvišri lengst af.  Framlegšin er af žessum sökum hį um žessar mundir, og žaš kemur sér vel fyrir laxeldisfyrirtękin į Ķslandi, sem standa ķ miklum fjįrfestingum viš uppbygginguna eša fyrir a.m.k. 4,0 miaISK/įr. 

Sjórinn viš Ķsland er kaldari en vķšast hvar, žar sem laxeldi ķ sjó er stundaš, svo aš fiskurinn veršur hęgvaxnari en ella, en į móti kemur, aš hann er hraustari og žarf jafnvel ekki lyfjagjöf.  Takmörkuš eša engin lyfjagjöf ętti aš verša eitt af skilyršum starfsleyfis.  

Hérlendis hlżtur aš verša žróun ķ žį įtt, aš innlendir framleišendur til sjós og lands anni žörfum innlends fiskeldis fyrir fóšur.  Śr repjuręktun hérlendis į aš verša unnt aš vinna 50 kt/įr af laxafóšri sem aukaafurš viš repjuolķuvinnslu, en fiskeldiš hérlendis gęti žurft į aš halda 200 kt/įr af fóšri ķ sjókvķum og landkerum.  Hér er kominn traustur markašur fyrir ķslenzka fiskimjölsframleišendur, ef žeir fara ķ įkvešiš žróunarstarf fyrir žennan markaš:

"Fóšriš er allt fengiš aš utan aš sögn Vķkings, žar sem enga fóšurverksmišju er aš finna į Ķslandi, sem bśiš getur til fóšur af réttum gęšum.  

Styrking ISK hefur žvķ ekki haft jafnslęm įhrif į eldiš og raun ber vitni hjį śtgeršunum.

"Fóšriš er nįttśrulega stęrsti kostnašarlišurinn, og žetta kemur ekki eins hart nišur į okkur og öšrum sjįvarśtvegsfyrirtękjum.  En žetta [gengiš] hefur samt talsvert aš segja.""

 

Kjartan Ólafsson er stjórnarformašur Arnarlax. Eftir honum er haft ķ Markaši Fréttablašsins, 29. jśnķ 2017, aš framlegš, EBITDA, įriš 2017 sé įętluš um MEUR 20 eša um miaISK 2,3.  Ętla mį, aš žetta jafngildi rķflega 20 % af söluandvirši framleišslunnar, sem er dįgóš framlegš, sem gęti stašiš undir aušlindagjaldi, t.d. allt aš 5 % af framlegš. 

Hins vegar žurrkast framlegšin meš öllu śt og myndast tap af rekstrinum, ef afuršaveršiš lękkar um 12 %.  Ķ ljósi žess, aš nś er tķmabundiš yfirverš į markašinum vegna skorts į laxi, žį er brįšnaušsynlegt fyrir žetta fyrirtęki, og önnur ķ greininni, aš lękka hjį sér einingarkostnaš, ž.e. aš auka framleišnina.  Mest munar žį um framleišsluaukningu, eins og vant er: 

"Kjartan segir fyrirtękiš stefna aš žvķ aš auka framleišsluna ķ 12,5 kt/įr į nęstu tveimur įrum.  Leyfamįlin séu žó žröskuldur.  Til žess aš hęgt sé aš byggja upp meiri afkastagetu ķ seišaframleišslu, žurfi stjórnvöld aš skżra stöšu leyfamįla og śtgįfu nżrra leyfa til eldis."

Žaš er ótķmabęrt og beinlķnis skašlegt aš hęgja sérstaklega į śtgįfu laxeldisleyfa fyrr en žau nema um 60 kt/įr til slįtrunar.  Hįmarkslķfmassi ķ kvķum er meiri en slįturmassinn.  Žaš er jafnframt ljóst, aš leyfi fyrir 60 kt/įr-100 kt/įr ętti ekki aš veita fyrr en į tķmabilinu 2020-2025, aš öšru óbreyttu, žegar reynsla hefur fengizt viš ķslenzkar ašstęšur af hinni nżju tękni viš sjókvķaeldiš, sem nś er veriš aš innleiša, og žegar haldgóš tölfręši er fyrir hendi um umhverfisįhrifin, ž.į.m. strokin śr kvķunum.  

 

 

  

 

 

 

 

 


Af manna ķ boši borgar

"Berum įbyrgš į eigin heilsu" er slagorš NLFĶ (Nįttśrulękningafélags Ķslands), og félagiš hefur mikiš til sķns mįls meš slķkum bošskapi, en hvernig į almenningur aš bera įbyrgš į eigin heilsu ķ höfušborginni, žegar žvķlķk endemis leyndarhyggja yfirvalda žar hvķlir į óžęgilegum mengunarmįlum, aš almenningur stendur ķ raun berskjaldašur ?

Ķ forystugrein Žorbjarnar Žóršarsonar ķ Fréttablašinu 11. jślķ 2017, "Žagaš um mengun", kemur kemur ķ upphafi fram, aš "skólp hafši runniš śt ķ sjó viš Faxaskjól ķ Reykjavķk ķ 3 vikur, žegar almenningur fékk fyrst upplżsingar um bilun ķ dęlustöš og mengun, sem henni fylgdi."

Mišaš viš uppgefiš rennsli 750 l/s žį hefur óhreinsaš skolp śt ķ sjó numiš 65 kt/sólarhring (k=žśsund) eša 1,4 Mt (M=milljón) tonnum į umręddum 3 vikum.  Hér er um fįheyršan atburš aš ręša, sem hefur 2 hlišar.  Annars vegar hvķlir skżlaus lagaleg tilkynningarskylda į stjórnvöldum (stjórnvaldiš er hér Reykjavķkurborg-Veitur og Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur), žegar hvers konar mengunarslys verša, og hins vegar sżnir hinn langi višgeršartķmi fram į, aš naušsynlegar višbragšsįętlanir Veitna, dótturfyrirtękis OR-Orkuveitu Reykjavķkur, eru annašhvort ekki til, verklagsreglur vantar, žęr eru meingallašar eša žjįlfun og žekkingu starfsfólks er mjög įbótavant.  Žetta er naušsynlegt aš rannsaka, en er nśverandi meirihluta borgarstjórnar treystandi til žess ?  Samkvęmt višbrögšum helztu talsmanna hans eru forkólfar meirihlutans gjörsamlega śti aš aka um mikilvęg atriši ķ borgarrekstrinum og ekki žykir taka žvķ aš upplżsa žį um stórbilanir ķ innvišum borgarinnar.  Žar leišir blindur haltan. 

Skošum fyrst tilkynningarskylduna.  Held įfram aš vitna ķ ŽŽ:

"Įkvęši um skyldu stjórnvalda til aš veita upplżsingar um mengun aš eigin frumkvęši kom inn ķ lög um upplżsingarétt um umhverfismįl įriš 2012.  Žar segir, aš stjórnvöldum sé "ęvinlega skylt aš hafa frumkvęši aš upplżsingagjöf, sé įstęša til aš ętla, aš frįvik vegna mengandi efna ķ umhverfi geti haft ķ för meš sér hęttu eša skašleg įhrif į umhverfi eša heilsu fólks eša dżra."  Žegar Reykjavķkurborg er annars vegar, hvķlir upplżsingaskyldan samkvęmt lögunum į borginni sjįlfri, stofnunum borgarinnar og fyrirtękjum ķ hennar eigu."

Žaš er skżlaust, aš Veitur brutu žessi lög meš žvķ aš tilkynna ekki almenningi strax um, aš fyrirtękiš hefši ekki lengur stjórn į mengunarvörnum, sem skolphreinsistöšinni viš Faxaskjól vęri ętlaš aš sinna, af žvķ aš ekki tękist aš loka neyšarlśgu fyrir skolp śt ķ sjó.  Veitur hafa ekki gert tilraun til aš śtskżra žessa bilun eša langa višgeršartķma.  Hvernig er fyrirbyggjandi višhaldi hįttaš ?  Er varahlutahald fyrir lykilžętti starfseminnar ķ skötulķki.  Į mešan ekkert er upplżst, er tilhneiging til aš halda, aš sannleikurinn žoli ekki dagsljósiš.

Įfram meš ŽŽ:

"Greint hefur veriš frį žvķ, aš stjórn Orkuveitu Reykjavķkur hafi fengiš minnisblaš um bilun ķ dęlustöšinni ķ Faxaskjóli hinn 15. jśnķ og hśn hafi veriš rędd į stjórnarfundi hinn 19. jśnķ sķšastlišinn.  Žegar RŚV sagši frį saurmengun ķ sjónum viš Faxaskjól hinn 5. jślķ, hafši skólp runniš śt ķ sjó ķ 21 dag ķ 3,5 km fjarlęgš frį Nauthólsvķk, vinsęlum bašstaš Reykvķkinga, įn žess aš borgarbśar vęru lįtnir vita."

Aš framkvęmdastjóri Veitna skyldi sjį įstęšu til aš senda stjórn móšurfyrirtękisins, e.t.v. meš milligöngu forstjóra OR, minnisblaš um bilunina nįnast strax og hennar varš vart, sżnir, aš hjį Veitum (og OR) hafa menn žegar ķ upphafi litiš bilunina į umręddri neyšarlśgu alvarlegum augum.  Žaš hlżtur aš hafa veriš vegna žess, aš framkvęmdastjóri Veitna, Inga Dóra Hrólfsdóttir, og/eša forstjóri OR, Bjarni Bjarnason, hafa gert sér grein fyrir afleišingunum, ž.e. styrk saurgerla langt yfir leyfilegum mörkum fyrir fólk og fénaš ķ fjöru eša aš synda śti fyrir. 

Žį brennur sś spurning į, hvers vegna var ekki strax uppfyllt tilkynningarskyldan um mengunarslys til almennings ?  Śr žvķ aš henni hafši ekki veriš fullnęgt, žegar stjórnarfundur OR fór fram žann 19. jśnķ 2017, žar sem minnisblaš Veitna um mengunarslysiš var til umręšu, hvers vegna ķ ósköpunum tók žį žessi stjórn ekki af skariš og samžykkti opinbera tilkynningu, sem gefa skyldi śt samdęgurs almenningi til višvörunar, enda heilsuvį į feršinni.  Hvaš skyldi mikil ógn žurfa aš stešja aš almenningi, til aš žessi sama stjórn telji įstęšu til aš upplżsa um hana ?  Žessi stjórn er lögbrjótur, og ętti aš lżsa vantrausti į hana strax.  Ķ henni sitja samkvęmt vefsetri OR 12.07.2017:

Brynhildur Davķšsdóttir, formašur, Gylfi Magnśsson, varaformašur, Sigrķšur Rut Jślķusdóttir, Kjartan Magnśsson, Įslaug Frišriksdóttir, Rakel Óskarsdóttir

Žessi stjórn er nś meš allt į hęlunum, er oršin ber aš of takmarkašri og žröngri žekkingu į veiturekstri og gefur skķt ķ lżšheilsu.  Er žjónusta slķks fólks ķ opinberu fyrirtęki einhvers virši fyrir almannahag ?  Hvar er viršisaukinn af störfum žessa fólks į téšum vettvangi ? 

Enn skal halda įfram aš vitna til forystugreinar ŽŽ:

"S. Björn Blöndal, formašur Borgarrįšs, hefur vķsaš til žess, aš žaš sé Heilbrigšiseftirlits Reykjavķkur aš meta, hvort mengun sé skašleg, žannig aš skylt sé aš tilkynna um hana aš eigin frumkvęši.  Veitur o.h.f. greina frį žvķ į heimasķšu sinni, aš Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur hafi fariš og kannaš magn saurgerla ķ fjörunni viš dęlustöšina ķ Faxaskjóli hinn 6. jślķ og frumnišurstöšur męlinga hafi legiš fyrir daginn eftir.  Hvernig gat Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur vitaš, aš magn saurgerla ķ sjó vęri ekki skašlegt almenningi [ž.e. vęri undir 100 talsins/ml - innsk. BJo], žegar engar męlingar höfšu fariš fram ķ sjónum viš dęlustöšina ?  Töldu embęttismenn borgarinnar og starfsmenn Veitna, aš žaš vęri bara bezt aš sleppa žvķ aš segja frį biluninni, sleppa žvķ aš óska eftir saurgerlamęlingum og vona žaš bezta ?"

Hér eru grķšarlegar įviršingar į hendur stjórnmįlamönnum og embęttismönnum borgarinnar į ferš.  S. Björn er, eins og vanalega, algerlega śti į tśni, alla vega ekki nišri ķ fjöru, žegar hann frķar sjįlfan sig og embęttismennina utan Heilbrigšiseftirlitsins įbyrgš į tilkynningarskyldunni.  Žaš er svo kapķtuli śt af fyrir sig, hvers vegna Kjartan Magnśsson, stjórnarmašur ķ OR, vissi ekkert um atburšinn fyrr en sagt var frį honum ķ seinni kvöldfréttatķma Sjónvarps RŚV 5. jślķ 2017.

Talsmašur Veitna segir, aš Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur hafi fengiš tilkynningu strax um atburšinn.  Žaš er žess vegna óskiljanlegt, hvers vegna sś stofnun hélt ekki uppi daglegum męlingum viš ströndina sitt hvorum megin viš śthlaupiš alla žį  daga, 21 talsins, sem lśgan var samfellt opin, og upplżsti um öll męligildi į vefsetri sķnu.  Žessi stofnun borgarinnar viršist hafa veriš stungin lķkžorni viš žennan atburš og gjörsamlega gleymt skyldum sķnum.  

Žaš gušdómlega viš alla žessa óhęfni er, aš engin teikn eru enn į lofti um, aš hśn muni hafa neinar afleišingar fyrir stöšu nokkurs manns.  Žaš er eins og engar kröfur séu geršar til neins ķ žessu skelfilega borgarapparati.  Žannig er eftirfarandi haft eftir Ingu Dóru Hrólfsdóttur, framkvęmdastjóra Veitna ķ Morgunblašinu, bls. 2, žegar hśn er spurš, hvort hśn telji, aš draga žurfi einhvern til įbyrgšar vegna mįlsins:

"Veitur hafa sinnt upplżsingaskyldu sinni, sem felst ķ žvķ aš upplżsa Heilbrigšiseftirlitiš um opnun neyšarlśgunnar.  Heilbrigšiseftirlitiš hefur brugšizt viš meš žvķ aš taka sżni samkvęmt lögum og reglugeršum.  Ķ framhaldi af žessu mįli munum viš endurskoša verkferla hjį okkur varšandi upplżsingagjöf til almennings ķ žeim tilgangi aš bęta hana."

Žaš er alrangt, aš Veitur hafi sinnt upplżsingaskyldu sinni, žvķ aš samkvęmt lögum ber Veitum aš tilkynna almenningi tafa- og vafningalaust um öll mengunarslys, sem hljótast af starfsemi žeirra.  Heilbrigšiseftirlitiš brįst algerlega lķka.  Aš draga fram ónothęfa verkferla, sem hśn, framkvęmdastjórinn, ber sjįlf įbyrgš į, sem sökudólga ķ mįlinu, er aumlegt yfirklór.  Višbrögš žessa framkvęmdastjóra Veitna ķ öllu žessu ferli sżna, aš lżšheilsusjónarmiš lśta ķ lęgra haldi fyrir einhverjum öšrum hagsmunum, žegar į reynir.  

Žann 11. jślķ 2017 birti ritstjórn Morgunblašsins forystugrein, sem bar heitiš:"Brugšust borgarbśum":

Hśn hófst žannig:

"Formašur borgarrįšs Reykjavķkur tjįši sig seint og illa um višbjóšinn, sem bķaš hafši śt strandlengjur höfušborgarinnar vikum saman, įn žess aš fólkiš, borgarbśarnir, vęri lįtiš vita og gęti gętt sķn og barna sinna.  Fjöldi starfsmanna borgarinnar į veitusviši og heilbrigšissviši vissi um vandręšin og um ógnina, sem af žeim stafaši."

Žaš er meš ólķkindum, aš žetta skuli vera atburšalżsing, sem eigi viš höfušborg Ķslands įriš 2017.  Sś stašreynd undirstrikar mįlshįttinn, aš žvķ ver gefast heimskra manna rįš sem žeir koma fleiri saman.

Seinna ķ greininni skrifar ritstjórinn:

"Žeir, sem sendir voru til svara, voru ekki borgaryfirvöldin, sem glenna sig meira en góšu hófu gegnir viš öll önnur tękifęri.  Žaš voru embęttismenn, sem enginn kannast viš aš hafa heyrt eša séš nokkru sinni įšur, sem voru lįtnir taka skömmustulegir viš hrópandi spurningum.  Žeir komust ekki vel frį žvķ.  Aš mati embęttismannanna voru žaš "verkferlar", sem brugšust vikum saman.  Žessir verkferlar hafa ekki sézt eša heyrzt įšur.  En embęttismennirnir sögšust bśnir aš gera upp viš sig aš skoša žessa verkferla.  Hvaša órįšshjal er žetta eiginlega ?"

Višbrögš allra stjórnmįlamanna og embęttismanna Reykjavķkurborgar, sem birzt hafa opinberlega, eru eitt samfellt órįšshjal.  Englendingar mundu segja:"They are covering their ass", sem śtleggst, aš žeir skżli eigin boru.  Žeir lįta hins vegar hagsmuni umbjóšenda sinna lönd og leiš, og žaš er daušasök fyrir pólitķskan og embęttislegan feril.

Davķš Oddsson lżkur forystugreininni žannig, aš ekki žarf um aš binda:

"Hneyksliš, sem borgarbśar hafa žurft aš horfa upp į og fundiš fnykinn af aš undanförnu, er til komiš vegna žess, aš yfirvöldin ķ borginni žekkja hvorki verkefni sitt né vitjunartķma og myndu ekki valda žvķ, žótt hin einfalda mynd rynni upp fyrir žeim.

Slķka menn žarf aš finna ķ fjöru sem fyrst.  Žaš er ekki kręsilegt, en hjį žvķ veršur ekki komizt." 

 

 

 

 

 

 


Kolröng įlyktun og dżr

Žaš hefur komiš fram, aš hlutdeild Strętó ķ umferš fólks į götum höfušborgarsvęšisins įriš 2011 sé talin hafa numiš 4,5 % og hafi hękkaš upp ķ 4,8 % įriš 2015 į 4 įrum.  Įriš 2011 var jafnframt ķ samrįši viš rķkisstjórnina og meš framlögum śr rķkissjóši af vegafé sett markmiš um tvöföldun hlutdeildar almenningssamgangna įriš 2021 upp ķ 9,0 %. 

Meš sama framhaldi og hingaš til veršur žessi hlutdeild hins vegar 5,3 % įriš 2021, žó aš fjįrveitingar hins opinbera, sveitarfélaganna og rķkisins, hafi į žessu fjagra įra tķmabili aukizt um tęplega miaISK 1,4 eša tęp 60 % og aksturinn aukizt um 42 % ķ km tališ.  Meiri fjįrveitingar og aukiš framboš žjónustu hrķfa ekki į almenning, af žvķ aš hann hefur ekki hug į žessum samgöngumįta, ef hann į kost į fjölskyldubķl.

Žessi aukning opinbers kostnašar til almenningssamgangna er žó hjóm eitt ķ samanburši viš žaš, sem koma skal meš Borgarlķnu, eins og leitt veršur ķ ljós ķ žessari vefgrein.

Įlyktunin, sem rökrétt er aš draga af žessum stašreyndum, er, aš ķbśar höfušborgarsvęšisins verša ekki lokkašir śr fjölskyldubķlnum og ķ strętó meš auknum akstri almenningsvagnanna og forgangsakreinum fyrir žį, sem sums stašar er bśiš aš koma upp og óneitanlega hefur žrengt aš annarri umferš. Tilraunin undanfarin įr sżnir žetta svart į hvķtu. Žaš er algerlega öndvert viš heilbrigša skynsemi aš halda, aš stórfelldar fjįrfestingar nś ķ žįgu almenningssamgangna og margfaldur rekstrarkostnašur žeirra muni einhverju breyta ķ žessum efnum.  Žaš er hins vegar dęmigeršur forsjįrhyggjuhugsunarhįttur, aš hiš opinbera geti haft stakkaskipti į hegšunarmynztri fólks og minnir mjög į tķšindi af slķku ķ hinum föllnu Rįšstjórnarrķkjum.  Žaš er žį ekki leišum aš lķkjast fyrir rįšstjórnina ķ Reykjavķk, eša hitt žó heldur. 

 Geta veriš einhver rök dulin fyrir žvķ aš stofna nś til fjįrfestinga ķ įföngum, sem aš byrjunargildi nema um miaISK 70, en vegna óvissu geta fariš vel į annaš hundraš milljarša króna, žegar upp veršur stašiš ?  Reynum aš kryfja mįliš:

Umhverfismįl:

Tvenns konar umhverfisvį stafar af umferš vélknśinna farartękja. 

Ķ fyrsta lagi er žaš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og skašlegra gastegunda og fastra efna fyrir öndunarfęrin.  Žar eru t.d. żmis brennisteinssambönd, ašallega frį dķsilvélum, og sótagnir, sem einnig koma ašallega frį dķsilvélum.  Af žessum sökum kunna dķsilvélar aš verša bannašar ķ fólksbķlum į nęsta įratugi.  Til langs tķma mun žessi tegund mengunar hverfa bęši frį strętisvögnum og fólksbķlum, žvķ fyrr žeim mun betra.  Frį strętisvögnum sennilega um 2025 og frį fólksbķlum 15 įrum seinna.  Śtblįstursvandamįl eru žess vegna ekki rök fyrir öflugri almenningssamgöngum.  

Ķ öšru lagi er žaš rykmengun ķ lofti vegna vegslits.  Įrlega deyja 50-100 manns ótķmabęrum dauša į höfušborgarsvęšinu vegna loftmengunar, sem aš töluveršu leyti kemur frį snertingu dekkja viš vegyfirborš, og žaš er ótrślegt, hvaš borgaryfirvöld og Umhverfisstofnun taka mótvęgisašgeršir gegn rykvįnni miklum lausatökum.  Rykbinding er ekki stunduš og sópun er mjög strjįl.  Sóšaskapur einkennir stjórnarfariš ķ borginni. Fķnagnir undir 2,5 mķkrón eru ekki einu sinni męldar, og engar reglur gilda um leyfilegan hįmarksstyrkleika žeirra ķ andrśmslofti. Bandarķkjamenn hafa žó lengi vitaš, aš žęr eru hęttulegastar allra borgarrykagna fyrir lungun.  Slen žetta og doši yfirvalda į öllum svišum mengunarvarna ķ borginni er vķtavert og ķ raun brottrekstrarsök śr valdastólunum.

Žaš er hęgt aš leggja mat į žaš, hvort almenningsvagnar eša fólksbķlar valda meiri rykmyndun śt frį vegsliti.  Strętisvagn, 20 t, veldur 8000 sinnum meira vegsliti per km en fólksbķll, sem vegur 1 t.  Fólksbķlarnir į höfušborgarsvęšinu leggja lķklega aš baki 133 sinnum lengri vegaleng en strętisvagnarnir į įri (160k x 7,5k = 1200 Mkm/įr og strętisvagnar 9,0 Mkm įriš 2015).  Af žessu leišir, aš strętisvagnarnir valda 60 sinnum meiri rykmyndun og kostnaši viš višhald gatna en fólksbķlarnir.  Śt frį žessari nišurstöšu ętti fremur aš létta vagnana og draga śr akstri almenningsvagna en aš žyngja žį og auka aksturinn, eins og žó er įformaš.  

Fjįrhagsmįl:

Nś nemur kostnašur į hvern faržega Strętó alls ISK 506 (per ferš).  Ętla mį, aš helmingur aksturs hvers fólksbķls, 15000 km/įr, sé į höfušborgarsvęšinu, og aš farnar séu 1000 feršir į įri og ķ bķlnum sé aš mešaltali 1,5 mašur.  Žį fęst mešalkostnašur feršar ķ fólksbķl 233 ISK/mann.  Einingarkostnašur Strętó er žį meira en tvöfalt hęrri en fólksbķlsins, svo aš žjóšhagslega borgar sig ekki aš efla almenningssamgöngur, žó aš sérstakir įhugamenn um žęr haldi öšru fram.  

Nišurstaša žessarar greiningar er sś, aš nśverandi almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu valdi margfalt meira vegsliti og rykmengun af völdum žess en fólksbķlarnir og aš almenningssamgöngur séu žjóšhagslega óhagkvęmar, enda er feršakostnašur į mann meira en tvöfaldur m.v. fjölskyldubķlinn.  Hvers konar fordild og botnlaus sérvizka bżr eiginlega aš baki žessu opinbera dekri viš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu ?

Nś ętla borgaryfirvöld og skipulagspįfar höfušborgarsvęšisins aš halda enn lengra śt ķ ófęruna.  Žessir ašilar ętla aš leggja śt ķ a.m.k. miaISK 70 fjįrfestingu vegna Borgarlķnu, sem ętlaš er aš nį žvķ markmiši aš auka hlutdeild almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu śr nśverandi 4,8 % ķ 12 % įriš 2040.  Žetta žżšir, ef įętlanir nį fram aš ganga, aš žį mun Strętó flytja um 36 M (milljón) faržega (įriš 2040).  Ef gert er rįš fyrir, aš hlutdeild hins opinbera ķ kostnaši viš flutning hvers faržega verši žį sś sama og įriš 2015, ž.e. 351 ISK/fž (=70 % af heild nś), sem mun žżša mikla hękkun fargjalda žį, žį mun rekstrarlegur kostnašarauki hins opinbera, sem žį verša vęntanlega ašeins sveitarfélögin, sem aš Strętó standa (ef rķkiš hęttir nišurgreišslum), nema 9 miaISK/įr !  

Žį er eftir aš taka meš ķ reikninginn fjįrmagnskostnaš Borgarlķnu, en hann mun vęgt reiknaš (5 %/įr vextir og 30 įra afskriftatķmi) nema 5 miaISK/įr (afborganir og vextir). 

Heildarkostnašarauki žessara sveitarfélaga vegna Borgarlķnu mun žannig nema 9+5=14 miaISK/įr.  Žetta mun bętast ofan į nśverandi kostnaš, 3,8 miaISK/įr, hins opinbera af Strętó, og veršur heildarkostnašur hins opinbera žį a.m.k. 17,8 miaISK/įr. 

Afleišing Borgarlķnu fyrir fjįrhag sveitarfélaganna į höfušborgarsbęšinu veršur grafalvarlegur, žvķ aš kostnašur viš Strętó tęplega fimmfaldast aš raunvirši m.v. 2015, og įvinningurinn er neikvęšur ķ öllu tilliti.  Žetta er meš öšrum oršum algerlega glórulaust gęluverkefni. 

Žaš er full įstęša fyrir fulltrśa į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins, sem bošašur hefur veriš ķ nóvember 2017, aš stilla saman strengi į höfušborgarsvęšinu gegn vinstri sinnušu žokurįfi, sem leitt er af nśverandi meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur.  Žaš er jafnframt įstęša fyrir fulltrśa utan höfušborgarsvęšisins aš gjalda varhug viš žessu, žvķ aš Reykjavķk er į hausnum og hefur enga fjįrhagslega burši ķ žetta verkefni.  Žaš mun verša leitaš eftir framlögum śr rķkissjóši ķ žetta óžurftarverkefni og rķkisįbyrgšum, sem ber aš hafna.  Framlög til Borgarlķnu śr rķkissjóši mundu verša tekin frį öšrum verkefnum į Vegaįętlun, sem flest, ef ekki öll, eru brįšnaušsynleg og hafa dregizt śr hömlu.

Žaš eru fleiri en žessi blekbóndi hér, sem hafa komizt meš sķnu lagi aš žeirri efnislegu nišurstöšu, sem hér hefur veriš kynnt.  Mį žar fyrst nefna ritstjórn Morgunblašsins, sem žann 30. jśnķ 2017 sendi frį sér forystugreinina,

"Ķbśarnir hafa hafnaš stefnunni":

"Žaš er meš miklum ólķkindum aš sjį, hvernig žeir, sem įkvaršanir taka um samgöngumįl į höfušborgarsvęšinu, hundsa skżr skilaboš almennings.  Ekki žarf aš bķša til 2022 til aš sjį, aš nišurstaša tilraunar um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu er, aš almenningur vill ekki stórauknar almenningssamgöngur  į kostnaš fjölskyldubķlsins.  Komiš hefur ķ ljós, aš žó aš žrengt hafi veriš aš fjölskyldubķlnum, en żtt undir annan feršamįta, vill langstęrstur hluti almennings feršast um į eigin bķlum.  Er ekki sjįlfsagt aš virša žaš val og hętta aš žrengja aš almennri umferš ?"

Sś įkvöršun vinstri rķkisstjórnarinnar 2011 aš setja hįtt ķ einn milljarš króna ķ aš efla almenningssamgöngur į og aš höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fjįrfesta ekkert ķ samgöngubótum į stofnęšum höfušborgarsvęšisins var stórskašleg fyrir umferšaröryggi žar og heilsufar ķbśanna og var žar aš auki žjóšhagslega skašleg, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein. Téšur samningur hefur nś ķ mešförum borgaryfirvalda framkallaš skrķmsli, sem kallaš er Borgarlķna. Žetta samkomulag rķkis og borgar į sinni tķš ber aš afturkalla strax og bįšir ašilar verša um žaš sammįla, en žaš veršur ekki, nema nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk verši felldur, helzt kolfelldur.  Lķkja mį hinum ófrżnilega meirihluta viš dreka, og nś er bešiš riddarans hugumprśša į hvķtum hesti, sem stingur dreka žennan į hol meš spjóti sķnu, eins og vel žekkt er śr sagnaarfleifšinni.  

Ķ annan staš mį nefna prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ, sem 28. jśnķ 2017 ritaši ķ Morgunblašiš greinina, 

"Borgarlķnurugl ķ Reykjavķk":

"Almenningssamgöngum veršur aš sjįlfsögšu aš halda uppi [blekbóndi er sammįla], en ķ staš žess aš gera žennan mikilvęga valkost margfalt dżrari ķ rekstri en nś er [blekbóndi fékk śt, aš įrlegur kostnašur mundi 4,7 faldast], hlżtur aš standa borgaryfirvöldum öllu nęr aš leita hagkvęmari og ódżrari lausna [t.d. meš minni, rafknśnum vögnum utan annatķma - innsk. BJo].   Žess mį svo geta, aš borgarstjóri og skipulagshetjur hans ęttu ķ raun aš vera borgarbśum žakklįtir fyrir yfirburšastöšu einkabķlsins, žar sem žaš gefur Reykjavķkurborg kost į aš veita margfalt einfaldari,  ódżrari og hagkvęmari žjónustu en ella [bķlaeign er almennari į Ķslandi en ķ öšrum löndum, um 0,72 fólksbķlar į ķbśa, og skipulagsyfirvöld komast ekki meš góšu móti hjį aš taka miš af žvķ.  Fjölskyldubķllinn er aušvitaš nżttur įriš um kring, einnig til feršalaga utan höfušborgarsvęšisins. - innsk. BJo].  

Sķšan setur Jónas fram žį skošun, aš hin annarlega Borgarlķnuhugmynd sé sótt til Kaupmannahafnar, enda sé rįšgjafinn danskur.  Žetta setur fįrįnleika hugmyndarinnar ķ nżtt ljós.  Danskir rįšgjafar eru į launum (hver borgar žau laun ?) viš aš troša žekktum og gildum dönskum lausnum inn ķ framandi umhverfi, žar sem engin žörf er fyrir svo stórtęk og dżr śrręši:

"Žaš er einfalt, afköst vegakerfis [Kaupmannahafnar] eru ekki nęg, og žess vegna žarf Kaupmannahöfn og nįgrenni lestarkerfi.  Reykjavķk og nįgrenni žarf ekki lestarkerfi, ofurstrętókerfi eša žvķ um lķkt.  Žaš, sem žarf, er borgarstjórn, sem kann eitthvaš fyrir sér ķ borgarskipulagningu, borgarrekstri og umhverfismįlum borga og hęttir aš safna skuldum."

Žaš er naušsynlegt, aš žetta ljós renni upp fyrir meirihluta Reykvķkinga eigi sķšar en į vori komanda.  Vinstri flokkarnir og Pķratar bjóša ašeins upp į glópa ķ fjįrmįlum og rata ķ skipulags- og rekstrarmįlum, eins og dęmin sanna.  Žetta liš er sneytt dómgreind og heilbrigšri skynsemi, og žess vegna verša žau aušveld brįš stórra hugmynda, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzkt umhverfi:  

"Afleišingar žessa, verši žessi umhverfisdraumur aš veruleika, eru ekki uppörvandi.  Svo aš strętó fįi meira plįss til aš aka nęstum galtómur um, stendur til aš žrengja götur enn frekar og hęgja žar meš enn meira į umferšinni.  Verri og lengri umferšarstķflur ęttu jafnframt aš "hvetja" fólk til aš taka frekar strętó, svo aš žarna telur borgarstjórn sig lķklega slį tvęr flugur ķ einu höggi.  Gallinn er bara sį, aš Reykjavķk er ekki nęgilega stór og fjölmenn borg, til žess aš slķkar ašgeršir fįi einar og sér hrakiš fólk śt śr einkabķlnum og upp ķ strętó.  

Vissulega mun žetta tefja og lengja enn frekar bišraširnar, lķklega um 20 mķnśtur eša svo [sem jafngildir meira en tvöföldun į algengasta nśverandi bištķma ķ ös - innsk. BJo], sem mun žį auka mengunina af kyrrstęšum bķlum sem žvķ nemur."

Sżnt hefur veriš fram į žaš ķ žessari vefgrein, aš sś rįšstöfun borgaryfirvalda og annarra aš auka umferš stórra og žungra strętisvagna verulega sķšan 2011, hefur aukiš mengun į höfušborgarsvęšinu, ašallega ķ Reykjavķk, grķšarlega og žannig valdiš fjölda manns aukinni vanlķšan og fjölgaš ótķmabęrum daušsföllum um nokkra tugi į įri.  Nś į sem sagt meš Borgarlķnu aš höggva ķ sama knérunn meš dęmalausu falsi og blekkingum, žvķ aš žaš er gert ķ nafni umhverfisverndar.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.

 

 

 

 


Loksins heyršist hljóš śr horni

Śtgjöld rķkissjóšs til heilbrigšismįla į įrinu 2016 nįmu miaISK 171,2 og jukust um miaISK 38,2 frį įrinu 2012 eša tęplega 29 % į 4 įrum.  Žetta var meiri aukning ķ fjįrmunum tališ en til nokkurs annars mįlaflokks į snęrum rķkissjóšs, žar sem  mešalaukningin nam rśmlega 19 % į žessu tķmabili, žegar fjįrmagns -og lķfeyrisskuldbindingar og nišurgreišslur hśsnęšisskulda einstaklinga eru frįtaldar. Samt žykir sumum ekki nóg aš gert, en žį er lausnin ekki aš hella enn meira fé ķ mįlaflokkinn, heldur aš freista žess aš draga śr ašsókn meš forvarnarašgeršum og aš fį meira fyrir minna.

Hér er einvöršungu um rekstrarkostnaš aš ręša, en rķkissjóšur fjįrmagnar einnig stofnkostnaš sjśkrahśsa, heilsugęzlu, hjśkrunar- og endurhęfingarstofnanir.  Žannig er nś ķ vęndum gjörbylting į ašstöšu sjśklinga og starfsfólks LSH, žegar flutt veršur ķ nżtt a.m.k. miaISK 70 hśsnęši viš Hringbraut ķ Reykjavķkeigi sķšar en įriš 2022, og mį ekki seinna vera.  

Žaš veršur aš taka į kostnašarmynztri heilbrigšisgeirans, ef hann į ekki aš vaxa rķkissjóši yfir höfuš, draga śr getu hans til framkvęmda og rekstrar į öšrum mikilvęgum svišum og sliga efnahag žjóšarinnar, svo aš hagvöxtur eigi sér ekki višreisnar von.  Žetta er brżnt, žvķ aš lķfeyrisžegum, bótažegum hvers konar og sjśklingum fjölgar hrašar en vinnandi fólki, og hraši žeirrar öfugžróunar mun fara vaxandi į nęstu įrum.

Hér veršur ašeins stiklaš į stóru, en žrjįr įstęšur žessarar óheillažróunar, sem snśa veršur ofan af, mį nefna:

Öldrušum, 67 įra og eldri, fjölgar meira en tvöfalt hrašar en žjóšinni ķ heild.  Hvert hjśkrunarrżmi kostar aš jafnaši 10 MISK/įr, en kostnašur viš heimahjśkrun og félagslega ašstoš heima viš nemur ašeins 1/10 af žessu.  Žaš borgar sig vel aš setja aukiš fé ķ heimahjśkrun til aš gera fleiri gamalmennum kleift aš dvelja lengur heima hjį sér, eins og flest žeirra kjósa.  Žaš sparar lķka stórfé aš byggja fleiri dvalar- og hjśkrunarheimili, svo aš žau tęplega hundraš gamalmenni, sem nś eru vistuš meš of dżrum hętti į LSH aš lokinni lęknismešferš, en teppa sjśkrarśm fyrir žurfandi fólk į bišlistum, geti flutt ķ hentugt og ódżrara hśsnęši.  Byggingarsjóšur aldrašra er misnotašur, žvķ aš 70 % rįšstöfunarfjįr hans er nś variš til rekstrar og višhalds, en allt rįšstöfunarfé hans į og žarf aš fara ķ nżbyggingar.  

Heilsufar žjóšarinnar er verra en ešlilegt getur talizt, eins og veikindafjarverur śr vinnu gefa til kynna.  Of margir missa heilsuna of fljótt vegna óhollustusamlegs lķfernis, rangs mataręšis, ofįts, ofdrykkju og hreyfingarleysis.  Žetta blasir vķša viš, t.d. į endurhęfingarstöšum į borš viš Heilsustofnun Nįttśrulękningafélags Ķsland, HNLFĶ, ķ Hveragerši, en sś starfsemi er til stakrar fyrirmyndar og hefur veriš frį stofnun, 1955.  Žar fį vistmenn innsżn ķ, hvaš hollt mataręši og hollir lifnašarhęttir fela ķ sér, en žvķ mišur er žaš of seint fyrir marga til aš njóta til fullnustu.  Žaš borgar sig aš efla lżšheilsu og forvarnir į mešal ęskunnar, og žaš er margt óžarfara kennt ķ grunnskóla en undirstöšužęttir hollra lķfshįtta.  Žar žarf aš hamra į žvķ, aš lķkaminn er ekki vél, sem hęgt er aš misbjóša endalaust meš ruslfęši, sętindum og vķmuefnum, og fara svo meš hann į verkstęši til sérfręšinga til višgeršar, žegar žrekiš er fariš og ónęmiskerfiš veiklaš.  Žannig gerast einfaldlega ekki kaupin į eyrinni meš lķfverur. Vķtiskvalir og mikiš böl bķšur žeirra, sem éta sig ķ hel og hreyfa sig sįralķtiš.  Žaš ętti ekki aš vera naušsynlegt aš skattleggja žį sérstaklega ķ ofanįlag, en žaš gera žó sumar rķkisstjórnir ķ fęlingarskyni, einnig hér ķ Evrópu.

Žróun nżrra lyfja veršur sķfellt dżrari, og lyfjaišnašurinn er oršinn grķšarlega umfangsmikill og ašsópsmikill ķ žjóšfélaginu.  Markašssetning lyfja er aš sama skapi markviss og öflug, og margir foreldrar gera žį reginskyssu aš hrśga lyfjum ķ börnin, žegar naušsynlegt er aš efla og žjįlfa ónęmiskerfi žeirra meš žvķ aš rįša nišurlögum sjśkdóma.  Inntaka ofnęmislyfja er ķ mörgum tilvikum óžörf og getur stórskašaš lifrina ķ börnum, sé hśn óhófleg.

Lyfin eru ekki bara blessun, heldur jafnframt bölvun, žvķ aš žau hafa flest einhver neikvęš įhrif į lķkamann, sum grafalvarleg, en önnur trufla starfsemi hans, žótt žau bęti meiniš, og sum žeirra eru įvanabindandi. Lyfjanotkun getur hęglega oršiš vķtahringur, og um žaš eru dęmi, aš gamlingjar séu komnir meš lyfjapakka upp į ein 10 lyf, žar sem eitt į aš vinna gegn aukaverkunum annars.  Fyrsta lyfiš veldur žannig vķtahring, og žess vegna žurfa aš vera mjög rķkar įstęšur fyrir lyfjagjöf.  Žaš er hęgt aš missa heilsuna meš minni misnotkun į lķkama og sįl en žessu. 

Sjśklingar eru reyndar sumir ašgangsharšir viš lękna til aš fį lyfjaįvķsun, žótt vafi leiki į um žörfina og gagnsemina, enda eru sum lyf įvanabindandi.  Śtgjöld rķkissjóšs til mįlaflokksins "Lyf og lękningavörur" nįmu miaISK 20,1 įriš 2016.  Loksins er veriš aš taka ķ notkun sameiginlegan gagnagrunn fyrir landiš allt, žar sem Landlęknir o.fl. geta fylgzt meš lyfjaįvķsunum einstakra lękna, og žeir geta skošaš įvķsanasögu sjśklinga įšur en žeir gefa śt lyfsešil.  Žetta mun auka ašhaldiš.  Ef lyfjanotkun į mann į Ķslandi minnkar nišur ķ mešaltal hinna Noršurlandanna, munu sparast milljaršar ISK, įn žess aš heilsufariš versni, nema sķšur sé.  

Sjśkrahśsažjónusta kostaši rķkissjóš miaISK 70,4 įriš 2016 og hafši hękkaš um miaISK 15,0 frį įrinu 2012 į veršlagi 2016.  Bróšurparturinn fer til rekstrar LSH (Landsspķtala hįskólasjśkrahśss), og žar er žess vegna mikilvęgt aš bęta stöšugt nżtingu fjįrmagnsins.  LSH er į föstu fjįrframlagi śr rķkissjóši, en ešlilegra vęri, aš hann fengi greišslur fyrir ašgeršir į hverjum sjśklingi, hįš ešli umönnunar og veikindum. Slķk einingarverš eru žekkt.  Upptaka slķkrar fjįrmögnunar gerir verkkaupa aušveldara um vik aš velja į milli birgja, žjónustuveitendanna, žar sem samkeppni kann aš vera fyrir hendi, og hęgt er auka kostnašarvitund veitenda og žiggjenda meš žessu móti. 

Žaš mun koma aš žvķ, aš umręša um fyrirkomulag lķknardauša veršur meiri hérlendis og annars stašar į Vesturlöndum en veriš hefur.  Lęknavķsindin geta ķ mörgum tilvikum hjįlpaš sjśklingum viš aš draga fram lķfiš, en žegar vitund sjśklings er horfin eša lķfiš žrautir einar, į lķknardauši aš vera möguleiki. 

Žann 26. jśnķ 2017 skrifušu 6 lęknaprófessorar góša grein ķ Morgunblašiš um stjórnarhętti og stjórnkerfi LSH.  Žau vilja bęta stjórnun spķtalans meš žvķ aš setja yfir forstjórann lżšręšislega valda stjórn.  Žar meš megi vęnta betri starfsanda og aukins sjįlfstęšis LSH gagnvart velferšarrįšuneytinu.  Žaš er hęgt aš taka undir mįlflutning lęknanna 6, Björns Rśnars Lśšvķkssonar, Gušmundar Žorgeirssonar, Helgu Įgśstu Sigurjónsdóttur, Pįlma V. Jónssonar, Siguršar Gušmundssonar og Steins Jónssonar, ķ greininni:

"Styrkjum stjórn Landspķtala":

"Įrangur ķslenzkrar heilbrigšisžjónustu hefur veriš góšur į alžjóšlegan męlikvarša, eins og nżlega kom fram ķ brezka lęknatķmaritinu Lancet.  Ķsland bżr aš vel menntušu starfsfólki, sem hefur sótt menntun til fremstu hįskólasjśkrahśsa į Vesturlöndum.  

Lķklegt er, aš sameining sérgreina lękninga meš stękkun sérdeilda og auknum möguleikum til sérhęfingar eigi žįtt ķ žessum įrangri.  Sameining sjśkrahśsanna ķ Reykjavķk hefur žannig skilaš faglegum įrangri.  

Lykillinn aš enn betri įrangri er sameining starfsemi Landspķtala ķ einu hśsi, žar sem sérgreinar geta unniš saman meš višunandi hętti og viš ešlileg hśsnęšisskilyrši."

Hér er mikilsveršur vitnisburšur į feršinni um gęši hérlendrar sjśkrahśsžjónustu ķ samanburši viš önnur lönd.  Er mat prófessoranna vissulega įnęgjuefni ķ ljósi śrtöluradda um ķslenzka heilbrigšiskerfiš og eilķfra kvartana um fjįrskort, žótt mįlaflokkurinn hafi veriš aš undanförnu og sé ķ forgangi hjį fjįrveitingarvaldinu.  Fjölmörg tękifęri opnast starfsfólki LSH meš grķšarlegum fjįrfestingum ķ nżju hśsnęši og tękjabśnaši til betri og skilvirkari žjónustu, en žaš eru einnig tękifęri fólgin ķ bęttu stjórnkerfi LSH, sem prófessorunum er hugleikiš ķ tilvitnašri grein:

"Sterk stjórn talar mįli sjśkrahśssins śt į viš, en beinir einnig įhrifum sķnum inn į viš og stušlar aš žvķ, aš allir lykilžęttir starfseminnar njóti sķn; žjónusta, menntun og vķsindi.

Eftir sameiningu sjśkrahśsanna ķ Reykjavķk įriš 2000 varš grundvallarbreyting į žessari skipan, en žį fęršist öll stjórnunarįbyrgš til framkvęmdastjórnar og forstjóra.  Sķšan žį hafa fagstéttirnar į spķtalanum ķ reynd ekki įtt neina beina aškomu aš yfirstjórn spķtalans, en öll įkvaršanataka og įbyrgš var fęrš ķ hendur forstjóra, sem er rįšinn af heilbrigšisrįšherra.  Forstjóranum er fališ aš skipa alla sķna nęstu stjórnendur ķ framkvęmdastjórn, sem hefur bęši stefnumótandi, eftirlits-, framkvęmdar- og rekstrarhlutverki aš gegna.  Undirrituš hafa ekki vitneskju um, aš nokkrum forstjóra eša framkvęmdastjórn sé fališ svo margžętt og valdamikiš hlutverk į hįskólasjśkrahśsum ķ nįgrannalöndum okkar."

Žaš leynir sér ekki ķ žessum texta, aš žykkja og jafnvel beizkja ķ garš nśverandi yfirstjórnar LSH bżr ķ brjósti höfundanna.  LSH er stęrsta stofnun landsins og fjölmennasti vinnustašur.  Žetta stjórnkerfi er einstakt fyrir stór fyrirtęki eša stofnanir og viršist snišiš aš žörfum rįšuneytisins um aš eiga sķšasta oršiš um stęrstu mįlin įn žess aš verša of innblandaš ķ daglegan rekstur.  Žetta er meingallaš kerfi, sem ber aš afnema meš lögum.  Velferšarrįšuneytinu ber aš leggja frumvarp fyrir Alžingi um nżja tilhögun, žar sem stjórn er sett yfir LSH, sem yfirtaki stefnumótunar-, eftirlits- og framkvęmdahlutverk (fjįrfestingarįkvaršanir hjį stjórn, en verkefnastjórnun ķ höndum annarra, sbr nżbyggingar LSH, og allar fjįrveitingar aušvitaš ķ höndum Alžingis) nśverandi embęttis forstjóra og framkvęmdastjórnar hans, en hjį žeim sitji eftir įbyrgš į rekstri og višhaldi LSH. Žaš er ęriš hlutverk į svo stórri og viškvęmri stofnun sem LSH. 

Nżja stjórnin rįši forstjórann, sem aftur velur sitt nįnasta samstarfsfólk ķ framkvęmdastjórn og skipar žeim til verka.  Žaš er įreišanlega ekki vanžörf į žessari breytingu, enda skrifa téšir lęknaprófessorar um žörfina žannig:

"Ķ umfangsmiklum starfsumhverfiskönnunum hefur komiš fram mikil almenn óįnęgja meš stjórnkerfi Landspķtalans į mešal allra starfsstétta hans.  Fagfólkiš upplifir sig langt frį stjórnendum og jafnvel forstöšumenn fręšigreina hafa litla aškomu aš stefnumótandi įkvaršanatöku.  Žvķ teljum viš ljóst, aš nśverandi stjórnkerfi Landspķtala hafi ekki reynzt vel og aš brżnna śrbóta sé žörf."

Žaš er ekki kyn, žó aš keraldiš leki, žegar svona ambögulegt stjórnkerfi er viš lżši. Žaš žjónar augljóslega ekki sķnu hlutverki, og óžarfi aš bera brigšur į žaš, sem 6 virtir lęknaprófessorar leggja nafn sitt viš.  Žaš er sjįlfsagt, aš skipa Landsspķtalanum stjórn meš lżšręšislegum hętti um leiš og fjįrmögnun hans verši reist į einingarkostnaši og fjölda eininga, sem inntar eru af hendi į spķtalanum af hverju tagi, ķ staš fasts įrlegs framlags, sem aldrei stenzt, žvķ aš ómögulegt er aš sjį ašsóknina nįkvęmlega fyrir.  

Tengsl spķtalans viš velferšarrįšuneytiš žurfa įfram aš vera traust, og žess vegna er ešlilegt, aš heilbrigšisrįšherra skipi formann stjórnar įn tilnefningar.

Ķ anda vinnustašalżšręšis vęri, aš starfsmenn kysu 4 ķ stjórn, 1 śr hópi lękna, 1 śr hópi hjśkrunarfręšinga og 2 śr starfsmannarįši.  Til aš tryggja tengsl hįskólasjśkrahśssins viš hįskólasamfélagiš, žį velji rektor HĶ einn eftir tilnefningu lęknadeildar, rektor HR annan meš verkfręšimenntun (hįtęknisjśkrahśs) og rektor HA žann žrišja af lögfręšisviši. Žarna er žį komin 8 manna starfandi stjórn, og sé formašur oddamašur, ef atkvęši falla jöfn. Žessi skipan fellur vel aš hugmynd greinarhöfundanna, sem hér er vitnaš ķ:

"Viš leggjum til, aš ęšsta vald innan Landspķtala verši ķ höndum fjölskipašrar stjórnar meš sterkri aškomu fagstéttanna.  Stjórnin hafi eftirfarandi žrjś hlutverk: 

(a) aš rįša forstjóra

(b) aš hafa eftirlit meš störfum forstjóra og 

(c) aš móta heildarstefnu fyrir stofnunina

[Undir heildarstefnu ętti aš heyra fjįrfestingarstefna LSH, ž.e. forgangsröšun verkefna og tķmasetning žeirra ķ samrįši viš heilbrigšisrįšherra og fjįrveitinganefnd Alžingis - innsk. BJo].  Tillaga žessi er ķ anda góšra stjórnarhįtta ķ rekstri fyrirtękja og stofnana, žar sem įherzla er lögš į ašgreiningu į stefnumótunarvaldi og framkvęmdavaldi."

Samkeppni er holl į öllum svišum, og er heilbrigšissvišiš žar engin undantekning.  LSH er og veršur risinn į sviši žjónustu viš sjśklinga į Ķslandi.  Enginn getur skašazt viš žaš, aš styttir verši langir bišlistar eftir brżnum ašgeršum.  Biš fylgir böl og samfélagslegt tjón.  Žess vegna er alveg sjįlfsagt aš auka fjölbreytni rekstrarforma sjśkrahśsžjónustu aš uppfylltum gęšakröfum Landlęknisembęttisins.  Žetta į t.d. viš um Klķnķkina Įrmśla, en Sjśkratryggingar Ķslands hafa žó ekki enn fengiš leyfi rįšherra til aš semja viš žęr.  Samt hefur veriš upplżst, aš skattgreišendur mundu spara 5 % į hverri ašgerš, sem Klķnķkinni yrši greitt fyrir m.v. kostnaš sömu ašgeršar į LSH og a.m.k. 50 % m.v. kostnaš af aš senda sjśklinginn ķ sams konar ašgerš til śtlanda, ef hann velur žį leiš, sem hann į rétt į eftir 3 mįnuši į bišlista.  Kostnašarlega og sišferšislega er žetta ófremdarįstand, sem heilbrigšisrįšherra getur leyst śr og ber aš bęta śr vafningalaust. 

Ķ staš einokunarašstöšu žurfa stjórnendur LSH nś aš fara aš sętta sig viš samkeppnisstöšu, žótt yfirburšir LSH į markaši heilbrigšisžjónustu į Ķslandi verši alltaf miklir.  Forstjóri LSH hefur varaš viš samkeppni af žessu tagi, en hann er aušvitaš vanhęfur til aš tjį sig um mįliš, žar sem hann vill rķghalda ķ einokunarstöšu sinnar stofnunar.  Ef nżtt fyrirkomulag viš stjórnun LSH sér dagsins ljós, eins og hér hefur veriš lżst, mun žaš verša ķ verkahring stjórnarformannsins aš tjį afstöšu stjórnar LSH til stefnumarkandi žįtta, eins og žessa, og žaš mį vęnta žess, aš žar muni rķkja višskiptasinnašri višhorf til samkeppni en afstaša nśverandi forstjóra LSH og reyndar Landlęknis hafa gefiš til kynna aš undanförnu.  

 

 

 

 

 

 

 


Forstjóri gripinn glóšvolgur

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš ötulasti bošberi fagnašarerindisins um gull og gręna skóga Ķslendingum til handa, ef žeir bara ganga draumsżninni į hönd um aš selja hluta af orku landsins beint um sęstreng til Bretlands, hefur jafnan haldiš žeirri firru blįkalt aš landsmönnum, aš ekki žyrfti aš virkja mikiš af nżjum vatnsvirkjunum til aš fullnęgja hugsanlegum orkusölusamningi viš Breta.  Slķkur samningur fyrir 1000 MW sęstreng gęti žó numiš 8,0 TWh/įr, sem er um 40 % aukning į nśverandi raforkuvinnslugetu landsins.  

Téšur bošberi, Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, hefur haldiš žvķ blįkalt fram, aš sęstrengsvišskiptin mundu gera kleift aš auka nżtingu ķslenzka vatnsorkukerfisins umtalsvert.  Hvernig honum gat dottiš žaš ķ hug įn žess aš auka mišlunargetuna, ž.e. aš stękka nśverandi mišlunarlón og/eša taka nż ķ notkun, hefur alltaf veriš žeim blekbónda, er žetta ritar, hulin rįšgįta, og žaš hefur margoft komiš fram į žessu vefsetri.  Nś hefur galdrakarlinn veriš afhjśpašur opinberlega.  Žaš gerši rękilega Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, ķ įgętri grein ķ Morgunblašinu 20. jśnķ 2017,

"Aflaukning ķ vatnsaflsvirkjunum". 

Lķtum fyrst į firrur forstjórans.  Žęr komu t.d. fram ķ vištali viš hann ķ Fréttablašinu, 14. jślķ 2016, 

"Žarf ekki stórvirkjun fyrir sęstrenginn":

"Orkužörf sęstrengs frį Ķslandi til Bretlands veršur aš miklu leyti uppfyllt meš bęttri nżtingu į nśverandi kerfum.  [Žessi fullyršing forstjórans er ótrślega bķręfin, og hann hefur aldrei boriš žaš viš aš rökstyšja hana, enda er hśn bull, eins og Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, sżndi fram į ķ tilvitnašri grein sinni - innsk. BJo.]  

Gert er rįš fyrir, aš einungis komi 250 MW śr hefšbundnum virkjanakostum [vęntanlega vatnsafls- og jaršgufuvirkjanir - innsk. BJo], ķgildi innan viš helmings Kįrahnjśkavirkjunar."

Aflinu, 250 MW, mį umbreyta ķ lķklega orkuvinnslugetu į įri meš žvķ aš reikna meš nżtingartķma toppsins 90 % [=hlutfall mešalafls og toppafls].  Žį fęst, aš 250 MW hefšbundnar virkjanir geta framleitt 2,0 TWh/įr eša fjóršung žess, sem sęstrengsorkusamningur vęntanlega krefst af forgangsorku.  

"Höršur segir, aš orkužörfin fyrir sęstreng komi aš mjög miklu leyti śt śr nżjum smęrri kostum, eins og litlum vatnsaflsvirkjunum, vindorku og lįghita jaršhita, sem ekki er veriš aš nżta ķ dag.  "Žetta er ekki fyrst og fremst stór virkjanaframkvęmd.""

Žetta er alveg stórfuršulegur mįlflutningur, enda órökstuddur og žess vegna óbošlegur.  Nišurstaša Skśla, sem rakin veršur hér į eftir, er, aš svo kölluš bętt nżting į nśverandi vatnsorkuverum muni žżša innan viš 0,1 TWh/įr (< 100 GWh/įr) ķ višbótar orkuvinnslugetu landskerfisins, og ķ nśverandi jaršgufuver er ekkert aš sękja; žvert į móti žyrfti aš létta į žeim sumum, t.d. hinni stęrstu, Hellisheišarvirkjun, til aš stöšva hrašan nišurdrįtt ķ jaršgufugeyminum og nį nokkurn veginn sjįlfbęrum rekstri.  

Samtķningur smįvirkjana, ž.m.t. vindrafstöšva, žarf žį aš gefa orkuna E=8,0-2,0-0,1=5,9 TWh/įr.  Er manninum ekki sjįlfrįtt ?

Til aš vinna žessa orku śr vindi ķ slitróttum rekstri į Ķslandi žarf eigi fęrri en 350 stk 5,0 MW vindmyllur, og slķkur vindmyllureitur mundi žekja um 10 km2.  Hvar į aš finna žeim vindmyllum staš ?  Fyrirhugašur vindmyllulundur į Hafinu ofan Bśrfells var Skipulagsstofnun ekki žóknanlegur, žegar hann og umhverfisįhrif hans voru kynnt, og var hann žó ašeins fjóršungur af žessum ósköpum.  Setjum svo, aš įkvešiš verši aš žrišjungur af 5,9 TWh/įr verši lįtinn koma frį vindmyllum, eša 2,0 TWh/įr.  Žar sem vindmyllur geta ekki lįtiš ķ té forgangsorku af vešurfarslegum įstęšum, veršur aš setja upp varaafl fyrir žęr, 250 MW.  Virkjanir af hefšbundna taginu verša žį aš vera aš uppsettu afli 750 MW.  

Forstjórinn ętlar reyndar ekki aš lįta vindmyllur fylla alfariš upp ķ skaršiš, heldur verša žęr žį eitthvaš fęrri, en ķ stašinn koma smįvirkjanir. Žęr žurfa žį ekki ašeins aš framleiša upp ķ samning, žegar vindar blįsa og gefa fullt afl, heldur einnig, žegar lygnt er, og fylla žį ķ skarš vindmyllnanna. Varla hefur téšum forstjóra žó komiš til hugar aš leita eftir virkjunarleyfi ķ bęjarlęknum hjį bęndum landsins, en hann hefur e.t.v. ķ huga virkjanir 50-100 MW aš stęrš.  Sį er hęngurinn į, aš žar er um rennslisvirkjanir aš ręša, nema hann ętli ķ meiri hįttar rask meš gerš fjölda mišlunarlóna, eitt fyrir hverja litla virkjun. 

Žaš er meirihįttar annmarki į bęši rennslisvirkjunum og vindmyllum.  Į hvorugri virkjanageršinni er unnt aš grundvalla samning um sölu į forgangsorku vegna slitrótts rekstrar, og žaš hefur komiš fram, aš öšru hafa Englendingar ekki hug į frį Ķslandsstreng, enda dettur engum vitibornum manni ķ hug aš leggja 1300 km sęstreng įn žess aš ętla aš nżta hann til fullnustu.  Bilanir setja svo strik ķ reikninginn, eins og dęmin sanna.

Žaš rekur sig hvaš į annars horn ķ mįlflutningi forstjóra Landsvirkjunar um sęstreng til Skotlands, og orkuöflunarhugmyndir hans fyrir strenginn ganga engan veginn upp.  Žaš er ekki nóg fyrir hann aš segja, aš talsmenn stórišju hafi rétt į aš setja fram gagnrżni sķna.  Žaš er tķmabęrt, aš hann setji fram haldbęra röksemdafęrslu, tęknilega, umhverfislega og višskiptalega. Aš ķslenzk raforkufyrirtęki leggi ķ risafjįrfestingar fyrir sölu um sęstreng, sem getur ekki boriš sig įn mikilla nišurgreišslna śr brezka rķkissjóšnum, er algerlega fjarstęšukennd hugdetta.

Žį aš grein Skśla Jóhannssonar, verkfręšings.  Hann hefur greinina žannig:

"Komiš hafa fram upplżsingar um, aš meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum vęri hęgt aš auka orkugetu landskerfisins um samtals 840-960 GWh/įr.  Óhętt er aš fullyrša, aš stękkun Bśrfellsvirkjunar er ekki hluti af žessu mati."

Hér į hann sennilega viš ósundurlišašar upplżsingar frį Landsvirkjun um 900 GWh/įr +/- 60 GWh/įr = 0,9 TWh/įr.  Žetta į sennilega aš vera eitt af žvķ, sem fyllir upp ķ 6,0 TWh/įr skarš ķ orkusölusamningi inn į sęstreng, en er žaš raunhęft ?: 

"230 MW uppsett afl ķ Kįrahnjśkavirkjun II [til aš  hindra yfirfall į Kįrahnjśkastķflu ķ fossinn Hverfanda ofan ķ įrfarveg Jöklu, Kįrahnjśkavirkjun I er 690 MW - innsk. BJo] mundi auka orkugetu kerfisins um 50 GWh/įr.  Aukning į afli Kįrahnjśkavirkjunar um 33 % eykur žvķ orkugetu virkjunarinnar ašeins um 1 %. Nżtingartķmi uppsetts afls ķ stękkuninni veršur ašeins 220 klst/įr og nżting į aflinu žvķ ašeins um 2,5 %.  Hin lįga nżting mundi örugglega leiša til žess, aš stękkunin vęri langt frį žvķ aš vera hagkvęm.  Ekki eru tök į aš fara nįnar śt ķ žį sįlma hér, enda žyrfti aš hanna śtfęrslu į hinni nżju virkjun og reikna stofnkostnaš."

Aš óreyndu gętu menn haldiš, aš mestu mundi muna um aflaukningu Kįrahnjśkavirkjunar, og žaš er sennilega rétt, en bęši er, aš um hana munar sįralķtiš, og hśn er svo dżr, aš kostnašur viš hverja unna orkueiningu veršur svo hįr, aš valkosturinn er ósamkeppnishęfur.  Ekki veršur žvķ aš óreyndu trśaš, aš sérfręšingar Landsvirkjunar og rįšgjafar hennar hafi ekki fyrir löngu gert sér grein fyrir žessu.  Samt hamrar forstjóri fyrirtękisins į žvķ sem višskiptaįvinningi sęstrengsins, aš hann geri kleift aš bęta nżtingu žeirra orkulinda, sem žegar eru virkjašar ķ landinu.  Žessa meinloku viršist hann hafa boriš meš sér inn ķ Landsvirkjun, nżgręšingur į orkusviši, og sennilega reynt aš selja stjórn fyrirtękisins sęstrengshugmyndina śt į žessa vitleysu.  Žaš er löngu kominn tķmi til, aš stjórn fyrirtękisins įsamt rįšherrum rķkisstjórnarinnar, išnašar-, feršamįla- og nżsköpunar og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, sem fer meš hlut rķkisins ķ fyrirtękinu, kveši skżrt upp śr um afstöšu sķna til žessa mįls.  Mįliš hefur allt of lengi valdiš óžarfa misklķš ķ žjóšfélaginu og óvissu um, hvert yfirvöld stefna meš ķslenzkar orkulindir.

"Hugmyndir um Kįrahnjśkavirkjun II geta enn žį varla talizt meira en létt hjal.  Nišurstöšurnar hér aš framan benda eindregiš til žess, aš borin von sé aš koma žarna upp hagkvęmum virkjunarkosti.

Aukning į uppsettu afli ķ öšrum vatnsaflsvirkjunum skilar sįralķtilli aukningu ķ orkugetu fyrir hina hefšbundnu markaši, sem eru ķ gangi allt įriš. Hér er įtt viš Sogsvirkjanir, Sultartangavirkjun, Bśšarhįlsvirkjun, Hrauneyjafossvirkjun, Sigölduvirkjun, Vatnsfellsvirkjun og Blönduvirkjun.

Sęmileg stękkun į afli hverrar virkjunar fyrir sig mun leiša til aukningar ķ orkugetu kerfisins į bilinu 0-10 GWh/įr, ķ flestum tilvikum nęr nśllinu.  Žaš vantar vatn til aš knżja višbótarafliš, žegar žess er žörf.  

Eins og vikiš hefur veriš aš ķ greininni, er fjarstęša aš halda žvķ fram, aš hęgt sé aš fį aukningu ķ orkugetu upp į 840-960 GWh/įr meš aflaukningu ķ nśverandi vatnsaflsvirkjunum.

Engu aš sķšur hefur žessi orka veriš ķ boši bęši fyrir orkuskipti į bķlaflota og ķ fiskimjölsverksmišjum og fyrir sęstreng til Bretlands.

Er ekki žarna veriš tvķbjóša einhverja orku, sem žvķ mišur er bara ekki til ?"

Žaš er meš ólķkindum, aš žessi umręša skuli vera uppi.  Žaš er vel rökstutt, aš talsmašur Landsvirkjunar fer meš fleipur eitt og hefur meš óvöndušum mįlatilbśnaši tekizt aš rugla umręšuna um hinn mikilvęga mįlaflokk, orkumįl.  Žaš er brżnt, aš stjórnvöld rétti kśrsinn af, komist śt śr žoku sęstrengsumręšunnar og móti landinu orkustefnu til langs tķma, sem setji orkuskipti į oddinn og innlenda notendur, fjölskyldur og fyrirtęki hérlendis, ķ forgang.  Žaš hefur veriš sżnt fram į, t.d. į žessu vefsetri, aš vegna verndunarsjónarmiša og umhverfisverndar verša orkulindirnar ekki til skiptanna į milli innanlandsnotkunar og orkuśtflutnings um sęstreng, nema til Fęreyja, ef Fęreyingar telja sér hag ķ aš kaupa raforku į žvķ verši héšan, sem spannar kostnaš allra mannvirkjanna aš sęstreng meštöldum.  Žaš er hins vegar lķklegt, aš hagkvęmara verši fyrir žį aš setja upp lķtil žórķum-kjarnorkuver į eyjunum į nęsta įratugi.  

 

 

 


Heilbrigšiskerfi į villigötum

Į Vesturlöndum vex kostnašur viš heilbrigšiskerfin linnulaust, svo aš stefnir ķ algert óefni.  Meginįstęšan eru rangir lifnašarhęttir mišaš viš žaš, sem bezt žjónar góšu heilsufari og lengra ęviskeiš.  Forsętisrįšherra minntist į ķ įgętri žjóšhįtķšarręšu 17. jśnķ 2017, aš mešalęvi Ķslendinga hefši į lżšveldistķmanum lengzt um 15 įr, en hann gat ešlilega ekki um, hvernig hįttaš er lķfsgęšunum į žessu 15 įra ęvilengingartķmabili.  Žau eru mjög misjöfn.  Algengt er, aš lyf séu notuš ķ skašlegum męli, og margir eldri borgarar nota allt of mikiš af lyfjum og eru žar staddir ķ vķtahring.  Vitund almennings um kostnaš viš lęknisžjónustu og sjśkrahśsžjónustu er įbótavant.  Žar sem miklar opinberar nišurgreišslur eiga sér staš, žar myndast venjulega langar bišrašir.  Eftirspurnin vex meir en opinbert framboš getur annaš.  Žetta er alls stašar vandamįl ķ heilbrigšisgeiranum.  Žaš veršur aš fękka sjśklingum meš žvķ aš efla įbyrgšartilfinningu almennings gagnvart eigin heilsu til aš komast śt śr vķtahring versnandi heilsufars žjóšarinnar og sķvaxandi kostnašar viš heilbrigšiskerfiš.   

Žann 16. jśnķ 2017 birtist ķ Morgunblašinu hugvekja ķ žessa veru, žar sem var vištal viš bandarķskan lękni, Gilbert Welch, prófessor viš Dartmouth-stofnun ķ BNA. Vištal Gušrśnar Erlingsdóttur bar fyrirsögnina, "Prófessor hręddur um ofnotkun lękninga":

"Ég er hręddur um, aš žaš sé veriš aš draga okkur inn ķ of mikla "lękningavęšingu" [hefur einnig veriš nefnt "sjśklingavęšing" heilbrigšra hérlendis - innsk. BJo]. Lęknar geta gert margt gott fyrir fólk, sem er veikt eša slasaš.  Žeir geta žó gert illt verra, žegar žeir mešhöndla fólk, sem er ekki veikt."

Žessi gagnrżni hefur einnig heyrzt śr lęknastétt hérlendis, aš leit aš sjśkdómum sé hér oršin of umfangsmikil.  Betra sé fyrir skjólstęšinga lękna og hagkvęmara fyrir žjóšfélagiš og skjólstęšingana sjįlfa, aš žeir taki įbyrgš į eigin heilsufari meš heilbrigšu lķferni og leiti ekki til lęknis fyrr en einkenni koma ķ ljós.

"Ég óttast, aš viš séum aš ofnota lękningar ķ staš žess aš horfa į žaš, sem einstaklingarnir sjįlfir geta gert."

Mįttur tękninnar er eitt, en annaš er, hvernig viš nżtum hana okkur til framdrįttar.  Viš megum ekki gleyma žvķ, aš mannslķkaminn er enn ķ grundvallaratrišum sį sami og fyrir meira en 100 žśsund įrum, ž.e.a.s. hann hefur alls ekki lagaš sig aš nśtķma umhverfi og lifnašarhįttum, hvaš žį tęknilegri getu lyflękninganna.  Heilbrigt lķferni er bezta vörnin gegn sjśkdómum, en žaš er vissulega vandrataš ķ öllu upplżsingaflóšinu og skruminu og erfitt aš greina hismiš frį kjarnanum. 

Sķšar ķ vištalinu vķkur prófessor Welch aš sjśkdómaskimunum, sem verša ę meira įberandi nś um stundir:

"Žaš getur orkaš tvķmęlis aš skima fyrir brjóstakrabbameini.  Žaš er hęgt aš finna hnśta, sem ekki eru og verša aldrei krabbamein.  Stundum er veriš aš leggja óžarfa aukaverkanir og óžęgindi į fólk."

Segja mį, aš ver sé af staš fariš en heima setiš, žegar alls kyns aukaverkanir leiša af skimunum og lyfjagjöf.  Slķkt mį kalla misnotkun į tękninni, og aš gert sé śt į ótta fólks.  Žaš er vandfundiš, mešalhófiš. 

"Stór hluti karlmanna, kominn į minn aldur, er meš meiniš [blöšruhįlskirtilskrabbamein] įn žess, aš af žvķ stafi nokkur hętta.  Ristilkrabbamein er hins vegar ekki ofgreint, og af völdum žess fer daušsföllum fjölgandi.  Žaš er hętta į, aš ofgreining fęrist yfir į ašra sjśkdóma, og žar skiptir įstin į tölfręši miklu mįli."

Žaš eru feiknarlegir hagsmunir undir, sem žrżsta į um óžarfar greiningar og mešferšir, sem skjólstęšingarnir verša aušveld fórnarlömb fyrir og tryggingar taka žįtt ķ.  Bošskapur Gilberts Welch er sį, aš žessi žróun lęknisfręšinnar žjóni ekki hugsjóninni um betra lķf, og varla heldur hugmyndum um lengra lķf.

"Ég hef ekki oršiš fyrir lķkamlegri įreitni aš hįlfu hagsmunaašila, en žaš hafa veriš geršar tilraunir til žess aš lįta reka mig śr starfi.  Peningarnir tala alltaf.  Lękningaišnašurinn er stór hluti efnahagskerfisins, sem vill endalaust stękka og žróa nżja hluti.  Hjįlpar žaš raunverulega fólki, eša veršur žaš taugaveiklašra, kvķšnara og hręddara ?  

Ekki leita til lęknis, ef žś ert ekki veikur.  Veriš efagjörn, spyrjiš spurninga.  Hverjir eru valkostirnir, hvaš getur fariš śrskeišis ?  Gefiš ykkur tķma til žess aš melta upplżsingarnar, nema um sé aš ręša miklar blęšingar eša hjartaįfall.  Heilsan er į ykkar įbyrgš, lęknar geta ekki tryggt hana."

Hér er į ferš nżstįrlegur mįlflutningur frį hendi reynds lęknis og hįskólakennara.  Žessi bošskapur į fullan rétt į sér og eru orš ķ tķma töluš.  Lęknar hafa veriš hafnir į stall töframanna fyrri tķšar, og töfralęknirinn hafši lķklega svipaša stöšu og presturinn ķ fornum samfélögum, ž.e. hann var tengilišur viš almęttiš eša andaheiminn. Žaš er engu lķkara en fjöldi fólks treysti nś į getu lęknavķsindanna til aš lappa upp į bįgboriš heilsufar, sem oftast er algert sjįlfskaparvķti.  Slķk afstaša er misnotkun į lęknavķsindunum og į almannatryggingakerfinu.  

Dęmi um sjįlfskaparvķti er offita.  Rangt fęšuval, ofįt og hreyfingarleysi, eru oftast sökudólgarnir.  Yfirdrifiš kjötįt, saltur matur, braušmeti śr hvķtu hveiti, kökur og önnur sętindi, įfengisneyzla og neyzla orkudrykkja eru sökudólgarnir ķ mörgum tilvikum.  Matvęlaišnašurinn lętur frį sér fara of mikiš af varasömum matvęlum, sem innihalda óholl efni, litarefni, rotvarnarefni, salt, hvķtan sykur o.s.frv.

Ķ Evrópu er įstandiš verst ķ žessum efnum ķ Ungverjalandi, en žar voru įriš 2015 yfir 30 % fulloršinna of feitir eša meš BMI>30,0.  (BMI stušull er reiknašur śt frį hęš og žyngd lķkamans, og er tališ ešlilegt aš vera į bilinu 18,5-24,9.)  Ķ Ungverjalandi voru žį 2/3 fulloršinna of žungir meš BMI 25,0-29,9. Žetta žżšir, aš sįrafįir fulloršinna voru meš ešlilega lķkamsžyngd m.v. hęš.  Žaš er ótrślegt, ef satt er.  Ungverjar borša minna af gręnmeti en flestir ķ velmegunarlöndum og meira af salti en ašrir ķ ESB.  Fyrir vikiš eru lķfslķkur Ungverja 5 įrum styttri en mešaltal ķbśa ķ ESB eša 76 įr.

Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands, tilkynnti įriš 2011, aš žeir, sem lifa "óheilsusamlegu lķfi, yršu aš greiša hęrri skatt".  Fyrir 3 įrum var innleiddur neyzluskattur į sykur, salt, fitu, įfengi og orkudrykki.  Skattur žessi nemur rśmlega 90 ISK/l af orkudrykk og 180 ISK/kg af sultu.  Įrangur hefur oršiš nokkur viš aš beina fólki til hollustusamlegri neyzluhįtta.  Um 40 % matvęla- og sęlgętisframleišenda hafa fękkaš eša minnkaš magn óhollra efna ķ vörum sķnum, og neytendur hafa dįlķtiš breytt neyzluvenjum sķnum.  Neyzla sykrašra drykkja hefur minnkaš um 10 %.  Tekjum af žessari skattheimtu er beint til heilbrigšisžjónustunnar.  

Į Ķslandi var į vinstristjórnarįrunum sķšustu viš lżši neyzlustżring meš skattheimtu, s.k. sykurskattur, en hann hafši lķtil önnur įhrif en aš hękka neyzluveršsvķsitöluna.  Žessi ašferš viš neyzlustżringu sętti gagnrżni, enda kom hśn afkįralega śt ķ sumum tilvikum, žar sem illskiljanlegt var, hvers vegna sumt var sérskattaš, en annaš ekki.  Žį er ķ raun of mikil forręšishyggja fólgin ķ neyzlustżringu af žessu tagi, sem litlu skilaši, žegar upp var stašiš, öšru en aukinni dżrtķš og vķsitöluhękkun neyzluveršs. Lķklega eru ašrar leišir skilvirkari, strangari reglur um vörumerkingar og aš auškenna innihald varasamra efna, og almenn fręšsla um afleišingar óhollrar neyzlu fyrir lķkamann, sem hefja ętti žegar ķ grunnskóla.      

 

 

 

 

 


Innvišir ķ svelti

Ķslenzka hagkerfiš hefur hrist af sér fjįrhagslegar afleišingar falls fjįrmįlakerfisins fyrir tępum 9 įrum, haustiš 2008, og hiš nżja fjįrmįlakerfi viršist vera traustara en įšur hefur žekkzt į Ķslandi og traustara en vķša erlendis, nęr og fjęr. 

Jón Danķelsson, prófessor viš "London School of Economics", varar jafnvel viš of mikilli varfęrni og regluvišjum um fjįrmįlafyrirtękin, žvķ aš hśn dragi śr skilvirkni fjįrmįlakerfisins.  Til žess mį örugglega flokka hugmyndina um aš kljśfa fjįrfestingarstarfsemi bankanna frį almennri inn- og śtlįnastarfsemi.  Fjįrfestingarstarfsemin er svo lķtill žįttur af heildarstarfseminni, aš hśn er hverfandi įhęttužįttur.  Aš kljśfa hana frį er žess vegna alger óžarfi og veršur ekki til annars en aš veikja fjįrmįlastofnanirnar, gera žęr óskilvirkari og dżrari ķ rekstri.  Allt žaš óhagręši bitnar į višskiptavinum bankanna meš hęrri umsżslugjöldum og vöxtum. Umręšan ber vitni um forręšishyggju žeirra, sem lķtt žekkja til fyrirtękjarekstrar į fjįrmįlamarkaši.  Rķkiš situr nś uppi meš hundruši milljarša ISK bundna ķ žremur stęrstu bönkunum.  Žaš er lķklega einsdęmi innan OECD, aš rķkiš eigi jafnstóran skerf af bankakerfinu og reyndin er hér.  Nęr vęri aš setja hluti ķ bönkunum hęgt og rólega į markaš, greiša upp skuldir fyrir andviršiš og losa žannig um framvęmdafé hjį rķkissjóši fyrir brżna og aršbęra innvišauppbyggingu.   

Ķslenzkir innvišir hafa veriš sveltir frį og meš įrinu 2009, svo aš uppsöfnuš fjįrfestingaržörf ķ innvišum nemur nś um miaISK 230.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš góšir og nęgir innvišir fyrir atvinnuvegina eru forsenda hagvaxtar og žar meš velferšar.  Viš höfum undanfariš bśiš aš žvķ, aš į įrunum 1990-2008 nam įrleg nżfjįrfesting ķ innvišum um 5,5 % af VLF (vergri landsframleišslu) aš jafnaši, og žetta hlutfall aš stašaldri er tališ geta višhaldiš 2,5 %-3,0 % hagvexti hérlendis, ž.e.a.s. innvišafjįrfesting er aš öšru jöfnu mjög aršsöm og getur ein og sér knśiš framleišniaukningu og aukningu landsframleišslunnar, sem nemur helmingi fjįrfestingarinnar. Til innviša ķ žessum skilningi eru taldar hafnir, flugvellir, vegir, brżr, jaršgöng, flutningskerfi raforku, ljósleišaralagnir, sjśkrahśs og skólar.  

Žar sem Ķsland er strjįlbżlt  meš ašeins 3,3 ķbśa/km2, į pari viš Kanada, en t.d. Bretland og Žżzkaland eru meš 70-80 sinnum fleiri ķbśa į flatareiningu, žį veršur kostnašur į ķbśa miklu hęrri viš innvišauppbyggingu hérlendis en annars stašar ķ Evrópu.  Žó aš landsframleišsla į mann į Ķslandi sé į mešal žess hęsta, sem gerist innan OECD, žį fer samt ekki hjį žvķ, aš landsmenn verši aš verja hęrra hlutfalli af VLF til innvišafjįrfestinga en ašrir innan OECD til aš framkalla sama hagvöxt.

Hagfręšingar OECD telja naušsynlegt mišgildi innvišafjįrfestingar ķ löndum samtakanna sé 4,1 % af VLF til aš framkalla 2,5 % - 3,0 % hagvöxt.  Bęši innvišafjįrfesting og hagvöxtur hafa minnkaš į tķmabilinu 1990-2016 innan OECD. Žannig nam fjįrfesting ķ innvišum innan OECD 5,0 % af VLF įriš 1990, en hafši helmingazt įriš 2016.  Žetta er įvķsun į afar lįgan hagvöxt į nęstu įrum og hrörnun samfélaganna, ž.e. aš fjįrmunastofn innviša skreppi saman, enda hafa hagfręšingar OECD komizt aš žeirri nišurstöšu, aš fjįrfestingaržörfin nemi žar nś yfirleitt 4,1 % af VLF į įri, en į Ķslandi er žetta hlutfall tališ žurfa aš vera 5,5 % til aš višhalda hagvexti, sem tryggir fullt atvinnustig, ž.e. atvinnuleysi undir 3,0 % af fjölda į vinnumarkaši aš mešaltali yfir įriš.  Žetta jafngildir įrlegri innvišafjįrfestingu hérlendis a.m.k. miaISK 130, en įriš 2016 nam hśn ašeins 3,8 % af VLF eša um miaISK 90.  Žį er uppsafnaša žörfin ekki talin meš.  

Hiš opinbera, rķki og sveitarfélög, žurfa sem sagt aš bęta um 40 miaISK/įr viš fjįrfestingarnar ķ fyrra, og eftir žvķ sem skuldabyrši og vaxtakostnašur žessara ašila lękkar og skattstofnar stękka, veršur raunhęfara aš nį žvķ marki įn žess aš auka skattheimtuna eša aš gefa śt skuldabréf.  Žį stendur hins vegar eftir uppsafnaši stabbinn upp į miaISK 230, sem ęskilegt er aš vinna upp innan nęstu 8 įra eša tęplega 30 miaISK/įr.  

Hvernig er bezt aš leysa žetta ?  Um žaš ritaši Sölvi Blöndal, hagfręšingur hjį GAMMA Capital Management, ķ Markaš Fréttablašsins, 14. jśnķ 2017,

"Innvišafjįrfesting į Ķslandi ķ lįgmarki":

"Eina įstęšu fyrir takmörkušum fjįrfestingum opinberra ašila ķ hefšbundnum innvišafjįrfestingum mį rekja til sķvaxandi śtgjalda til heilbrigšismįla, menntamįla og félagsžjónustu.  Til aš fjįrmagna aukna fjįrfestingu ķ innvišum geta stjórnvöld hękkaš skatta og aukiš śtgįfu rķkisskuldabréfa [leiš Katrķnar Jakobsdóttur og félaga - innsk. BJo], en žį aš sama skapi įtt žaš į hęttu aš lękka ķ lįnshęfi [sem hękkar vaxtakostnaš rķkissjóšs, sveitarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga - innsk. BJo].

Stjórnvöld hafa hins vegar einnig leitaš nżrra leiša til uppbyggingar innviša meš aškomu einkaašila.  Markmišiš meš žvķ er aš draga śr rķkisskuldum og hallarekstri, flżta uppbyggingu žjóšhagslega aršbęrra verkefna, auka kostnašaržįtttöku žeirra, sem nżta opinbera žjónustu, og nżta almennt kosti einkaframtaks.  

Viš įkvešnar kringumstęšur er einkaframkvęmd talin vera hagkvęmur kostur, og er žį helzt horft til, hversu mikil įhętta fylgir framkvęmdinni, hvort einkaašili bśi yfir meiri fęrni en opinberir ašilar, eša hvort einkaašili geti nįš fram samlegšarįhrifum meš annarri starfsemi sinni.

Einkaframkvęmd fylgja lęgri śtgjöld ķ upphafi fyrir rķkiš, og kostnašur dreifist yfir lengra tķmabil.  

Mótrök gegn aškomu einkaašila aš innvišafjįrfestingum er, aš fjįrmagnskostnašur sé aš jafnaši hęrri en hjį opinberum ašilum.  Hins vegar mį ętla, aš sį munur minnki, ef opinberir ašilar skuldsetja sig fyrir öllum žessum verkefnum, žvķ aš žį kemur aš žvķ, aš lįnshęfi žeirra lękkar, sem leišir til žess, aš fjįrmagnskostnašur opinberra ašila hękkar."

Viš ašstęšur, eins og nś eru uppi, žar sem žörfin fyrir nżja innviši hefur hrśgazt upp, er alveg boršleggjandi aš selja rķkiseignir og fara einnig leiš einkaframkvęmdar.  Žetta į t.d. viš um samgönguleiširnar aš höfušborgarsvęšinu, Sundabraut, Reykjanesbraut og leišina austur fyrir fjall aš Selfossi įsamt nżjum Hvalfjaršargöngum.  Einnig nęstu jaršgöng gegnum fjall. Žaš mį koma gjaldtökunni žannig fyrir, aš ašeins žurfi aš hęgja feršina į mešan samskipti fara sjįlfvirkt fram į milli ašgangskorts ķ bķl og lesara ķ vegtollsstöš.  Meš žessu móti munu tęplega 25“000 bķlaleigubķlar, sem aka svipaš og 36“000 ašrir bķlar landsmanna į įri eša 15 % fólksbķlafjöldans, létta undir viš žessa naušsynlegu innvišafjįrmögnun.  

 

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband