Vešurfar

Į Ķslandi eru margir vešurfręšingar, bęši hįmenntašir og sjįlfmenntašir.  Žetta er skiljanlegt mišaš viš, hvaš landsmenn eiga mikiš undir vešri. Svo hefur alltaf veriš og mun verša. Meiru skiptir žó žróun vešurfars en vešurs.  Meš žvķ aš rżna ķ nįnustu fortķš getur vešurfarsrżnir leyft sér aš spį ķ vešurfariš ķ nįnustu framtķš, ž.e. nęstu įratugi, žótt slį beri žann varnagla, aš leitnilķna vešurs hefur takmarkaš forspįrgildi.

Stašan nśna er sś, aš į landsvķsu varš mešalhitastig ķ byggš 5,0°C ķ fyrra (2016), og ašeins įrin 2014 og 2003 varš hitastigiš hęrra eša 5,1°C.  Ķ Reykjavķk varš mešalhitastig ķ Reykjavķk 6,0°C og hefur ašeins einu sinni męlzt hęrra, ž.e. 6,1°C įriš 2003. Ķ Stykkishólmi, sem į lengsta skrįša sögu vešurathugana į Ķslandi, varš įriš 2016 lķklega žaš hlżjasta frį upphafi męlinga įriš 1846. Vķsindalegum vešurspekingum er meinilla viš aš fullyrša nokkuš um vešurmet og rżna gögnin vandlega įšur en svo sögulegt skref er stigiš.  Annars stašar en ķ Stykkishólmi hófust hitastigsskrįningar yfirleitt 1870-1880.

Ef leitnilķna er dregin frį 1880 til 2016 fyrir mešalhitastig į landinu fęst lķklegt mešalhitastig įriš 1880 rśmlega 2,5°C, en var ķ raun 1,7°C og įriš eftir 3,8°C, og hitastigiš, sem bśast mįtti viš įriš 2016 var 4,0°C, en var 5°C.  Stigull žessarar leitnilķnu er 0,011°C, sem bendir til hitastigshękkunar į Ķslandi um 1,1°C/öld, sem er meiri hitastigshękkun en talin er hafa oršiš aš mešaltali į jöršunni frį upphafi išnvęšingar, 1750. Stašbundnar breytingar eru aušvitaš meiri en heildarmešaltal jaršar sżnir.    

Leitnin gęti endurspeglaš hin svo köllušu gróšurhśsaįhrif, ž.e.a.s. uppsöfnun gastegunda ķ andrśmsloftinu, sem minnka hitaśtgeislun frį jöršunni. Žar er t.d. um aš ręša koltvķildi, metan, brennisteinsflśorķš og kolefnisflśorķš.  

Fleiri įhrifažęttir eru žó fyrir hitastigsžróun į Ķslandi.  Žaš er tališ, aš lękkaš seltustig ķ Atlantshafi vegna jökulbrįšnunar og vaxandi śrkomu dragi śr krafti Golfstraumsins, en hann hefur gert löndin noršan 60°N viš Noršur-Atlantshaf vel byggileg.  Žess vegna kann stigull leitnilķnu fyrir Ķsland aš lękka, er fram lķša stundir.

Žaš viršast hins vegar  vera fleiri įhrifavaldar į vešurfariš en vaxandi gróšurhśsaįhrif, žvķ aš įratugsmešaltal hitastigs sveiflast lotubundiš um leitnilķnuna.  Lotan er rśmlega 70 įr og skar leitnilķnuna um aldamótin sķšustu į uppleiš.  Žaš žżšir, aš fram til um 2020 mį bśast viš hratt vaxandi mešalhitastigi, eins og hefur veriš raunin, og sķšan minni įrlegri hękkun og jafnvel kólnun eftir mišja öldina. Undir 2040 er lķklegt, aš gróšurhśsaįhrifin hafi valdiš 0,2°C hękkun m.v. nśverandi hitafar og aš sveiflan hafi valdiš 0,8°C hękkun, svo aš hitastig verši 1,0°C hęrra žį en um žessar mundir. Žaš er mikiš og mun hafa margvķsleg įhrif į Ķslandi. Vešurfarsrżni žykir lķklegt, aš skżringa į téšri sveiflu um leitnilķnu sé aš leita ķ hegšun sólar eša braut jaršar um sólu.

Hękkandi hitafar, sem ķ vęndum er, ef svo heldur fram sem horfir, hefur margvķsleg jįkvęš įhrif į landi.  Gróšur vex hrašar og gróšrarlķna hękkar, jafnvel um 100 m/°C.  Žetta mun auka framleišni landbśnašarins, sem er til hagsbóta fyrir bęndur og neytendur og styrkir samkeppnisstöšu ķslenzks landbśnašar į innanlandsmarkaši og į śtflutningsmörkušum.  Kornyrkja veršur aušveldari og mun spara innflutning.  Skógręktinni mun vaxa fiskur um hrygg og verša įlitleg atvinnugrein, sem myndar mótvęgi viš losun gróšurhśsalofttegunda og sparar innflutning į viši.  Žegar er kominn hér upp nytjaskógur og fariš aš byggja ķbśšarhśs śr ķslenzkum viši.  Ętli žaš hafi gerzt sķšan į landnįmsöld ?

Śrkoma mun aš vķsu aukast og žar meš sólarstundum vęntanlega fękka.  Śrkoman ķ Reykjavķk ķ fyrra varš t.d. 15 % ofan mešallags og 25 % ofan mešallags į Akureyri.  Žetta mun efla vatnsbśskap og aukiš orkuframboš mun hjįlpa til viš aš halda raforkuverši įfram lįgu, neytendum ķ hag.  Žetta mun aušvelda orkuskiptin, sem óhjįkvęmilega eru framundan og žarf aš ljśka fyrir mišja öldina, ef vel į aš vera.  Orkuskiptin munu ekki ašeins bęta nęrumhverfiš og žar meš heilsufariš, heldur getur forysta į žessu sviši oršiš öšrum aš góšu fordęmi og sparaš um 100 miaISK/įr innflutningskostnaš eldsneytis. 

Hlżnunin mun hafa margvķslegan kostnaš ķ för meš sér.  Sjįvarstašan hękkar og leggja žarf ķ kostnaš viš aš verja land.  Mikil tękni hefur žróazt į žvķ sviši, t.d. ķ Hollandi.  Žaš mun senn žurfa aš nżta hana viš Breišamerkurlón, žar sem stutt er ķ aš vegstęši og raflķnustęši rofni, og Vķk ķ Mżrdal er ógnaš af įgangi sjįvar.   

Öfgar viršast vaxandi ķ vešurfari, žurrkar sums stašar og mikil śrkoma annars stašar.  Žetta įsamt fjölgun mannkyns kann aš hękka verš landbśnašarvara į heimsmarkaši, en į móti žeirri žróun vegur ręktun genabreyttra afbrigša, sem ašlöguš eru aš erfišum ašstęšum og meš mikinn vaxtarhraša.  Miklar efasemdir eru hins vegar um hollustu žessara jurta, og styrkur ķslenzks landbśnašar mun enn sem fyrr verša fólginn ķ nįttśrulegum og ómengušum vörum.  Heilnęmiš gefur bezt til lengdar, og žaš žarf aš votta ķ miklu meiri męli en nś er gert.  Mętti vel veita bęndum styrki til slķks, enda hagstętt öllum ašilum. 

Enginn veit, hvaš gerast mun meš hafiš og lķfrķki žess umhverfis Ķsland.  Makrķllinn kom, og lošnan hvarf.  Sķldarstofnar óbeysnir, en žorskur dafnar.  Žó er óttazt, aš hann kunni aš leita ķ svalari sjó. Hvaša įhrif hefur kraftminni Golfstraumur į lķfrķkiš ?  Žaš er allt į huldu. 

Žegar allt er vegiš og metiš, viršist žó mega vęnta góšęris į nęstu įratugum, žótt eldgos kunni aš setja tķmabundiš strik ķ reikninginn.  Svo munu verša atburšir, sem enginn sį fyrir né bjóst viš.  Žį reynir į stjórnvöld landsins og landsmenn alla.

Vöringsfossen į Höršalandi ķ Noregi  

 

 

  


Hęgri-kratķsk rķkisstjórn

Yfirbragš nżju rķkisstjórnarinnar og sįttmįli hennar frį 10. janśar 2017 bera meš sér hęgri kratķskan blę.  Reynslan ein mun skera śr um, hvort verk hennar veršur hęgt aš kenna viš hęgri-kratisma.  Kannski er blekbóndi hęgri-krati, žvķ aš hann getur stutt téša stefnuskrį rķkisstjórnarinnar. Hęgri-kratķsk rķkisstjórn hefur ekki stjórnaš Ķslandi sķšan 1959-1971, en žį rķkti Višreisnarstjórnin.  Hśn olli sögulegum žįttaskilum į mörgum svišum landi og žjóš til heilla. 

Fundiš hefur veriš aš žvķ, aš stefnuskrį rķkisstjórnarinnar sé of almennt oršuš, en hvorki var rįšrśm né gott rįšslag aš sitja lengur yfir plagginu en naušsyn bar til. Nógu löngum tķma hafši veriš variš ķ stjórnarmyndunarvišręšur frį kosningum ķ lok október 2016, žar sem żmsir sótraftar voru į sjó dregnir.  Stefnan er nś komin, og sķšan er ešlilegt, aš žingmenn rķkisstjórnar hęgri-krata śtfęri markmiš upp śr stefnuskrįnni ķ samrįši viš viškomandi rįšherra, sem fęr markmišin ķ flestum tilvikum til framkvęmdar.  Žetta er hin lżšręšislega ašferš.

Stöšugleiki er og veršur fyrsta bošorš rķkisstjórnarinnar.  Žaš er ekki aš ófyrirsynju, žvķ aš allir tapa į óstöšugleika og óvissu.  Vinnumarkašurinn er ekki ķ ró um žessar mundir, eins og verkfall hįseta ber meš sér.  Mešallaun helztu śtgeršarfyrirtękjanna eru žó į mešal žeirra hęstu, sem žekkjast um mešallaun ķ fyrirtękjum į Ķslandi, en bęši er, aš verkfalliš tekur ašeins til hįsetanna og mjög er misjafnt eftir śtgeršum, hvernig kaupin gerast į eyrinni, en sjómenn róa upp į hlut, eins og kunnugt er. 

Įriš 2016 lękkaši hlutur flestra vegna markašsašstęšna og vegna žess, sem kalla mį ofris ķslenzku krónunnar, ISK, er veršgildi hennar hękkaši um tęplega 20 % aš jafnaši og um tęplega 30 % gagnvart sterlingspundinu, GBP, en England er okkar ašalvišskiptaland fyrir sjįvarafuršir. Nś ķ įrsbyrjun 2017 er markašurinn sjįlfur aš leišrétta ofrisiš vegna įrstķšabundins minna innflęšis gjaldeyris frį erlendum feršamönnum, vegna stöšvunar gjaldeyrisinnflęšis frį sjįvarśtveginum og vegna vaxandi gjaldeyrisśtflęšis viš afléttingu hafta og vegna fjįrfestinga og neyzlu.  Mestöll hękkun gengisins 2016 er sennilega ósjįlfbęr m.v. samkeppnishęfni landsins, en landiš var lķklega oršiš dżrast ķ heimi fyrir śtlendinga ķ įrslok 2016, žegar gengisvķsitalan var 160. Hśn žarf aš verša į bilinu 170-190. 

Eftir žvķ var tekiš, aš į fyrsta Rķkisrįšsfundi Forseta meš nżrri rķkisstjórn heimilaši hann nokkurn flutning mįlaflokka į milli rįšuneyta, enda virtust žeir allir rökréttir og skynsamlegir.  Žarna var aš nokkru veriš aš leišrétta sérvizkulegar tiltektir nokkurra fyrrverandi forsętisrįšherra meš gęluverkefni sķn. 

Eitt af žvķ var aš flytja mįlefni Sešlabankans aftur til forsętisrįšherra, sem lętur af hendi żmis veigaminni mįl til annarra.  Žaš er nokkuš śtbreidd skošun ķ landinu, aš Sešlabankinn žarfnist "sterkrar handar".  Starfsmenn hans hafa ķtrekaš hlaupiš į sig og fariš offari gagnvart almenningi og fyrirtękjum ķ landinu, t.d. Gjaldeyriseftirlit og Lögfręšideild bankans, svo aš ekki sé nś minnzt į Peningastefnunefnd, sem viršist lifa ķ öšrum heimi.  Žį er fyrirbrigši innan Sešlabankans, sem nefnist Eignasafn Sešlabanka Ķslands, ESĶ, sem ašallega eru fyrirtęki, sem rak į fjörur bankans viš gjaldžrot.  Afleišingin er sś, aš ESĶ stendur enn ķ fyrirtękjarekstri, einnig erlendis, žar sem stórtap į sér staš ķ sumum tilvikum.  ESĶ ętti aš leysa upp viš fyrsta tękifęri.

Sešlabankinn į aš hafa sjįlfstęši, en stjórnun hans er nś įbótavant.  Žį verša löggjafinn og framkvęmdavaldiš aš koma til skjalanna.  Žaš er ešlilegt og tķmabęrt aš stokka upp ķ Sešlabankanum og endurskoša löggjöfina, sem um hann gildir.  Lķklega er rétt aš tengja peningastefnuna viš fleiri stefnumiš en veršbólgu, t.d. gengisskrįningu og atvinnustig ķ įkvešinni forgangsröš. 

Žaš er mikilvęgt fyrir efnahagsstöšugleika, aš Sešlabankinn hafi naušsynleg tęki og tól til aš grķpa inn ķ skortstöšutöku gegn ISK, hvort sem vogunarsjóšir eša ašrir eiga ķ hlut.  Ef bankinn spennir upp vexti į tķma lįgvaxta erlendis, eins og nś eru, er hętt viš ofrisi ISK vegna įhęttufjįr, sem leitar ķ vaxtamunarvišskipti, og af žvķ aš fé hrannast žį upp innanlands, sem viš ešlilegar ašstęšur ętti aš leita įvöxtunar erlendis vegna įhęttudreifingar. 

Allt eru žetta flókin mįl, žar sem hvert skref žarfnast nįkvęmrar ķgrundunar og įhęttugreiningar. Er engum betur treystandi til farsęlla śrlausna en nśverandi forsętisrįšherra, eins og śrlausn mįlefna slitastjórna föllnu bankanna og aflétting hafta fyrri rķkisstjórnar hefur sżnt.

Eitt er žaš mįl, sem hefur flotiš aš feigšarósi ķ tvö sķšustu kjörtķmabil og lenti ķ algerum hnśti į sķšasta kjörtķmabili, en žaš er Reykjavķkurflugvöllur ķ Vatnsmżrinni.  Nśverandi borgaryfirvöld og žau nęstu į undan hafa róiš aš žvķ öllum įrum, aš flugvöllurinn hverfi eigi sķšar en įriš 2024.  Aš horfa undanfariš upp į "rśssneska rśllettu" meš sjśkraflugiš ķ SV-hvassvišri hefur veriš žyngra en tįrum taki.  Žaš var žess vegna einkar įnęgjulegt aš heyra nżjan samgöngurįšherra taka hraustlega viš sér fįeinum mķnśtum eftir embęttistöku meš ummęlum, er lutu aš uppbyggingu flugstöšvar ķ Vatnsmżrinni, en nśverandi ašstaša er hneisa gagnvart feršamönnum og starfsmönnum. 

Er nś vonandi, aš samgöngurįšherra og Alžingi taki af skariš um žaš, aš mišstöš vaxandi innanlandsflugs meš žremur flugbrautum verši ķ Vatnsmżrinni um ókomin įr. 

Merki SjįlfstęšisflokksinsSkjaldarmerki lżšveldisins


Golfstraumur į hverfandi hveli

Nokkur įr eru sķšan kenningar tóku aš birtast um žaš opinberlega, aš Golfstraumurinn mundi lįta į sjį, ef svo héldi fram sem horfir meš hlżnun andrśmslofts.  Sķšan er mikiš vatn runniš til sjįvar og bśiš aš žróa enn öflugri hugbśnašarlķkön, sem spį ekki góšu.

Ef ašeins er tekiš tillit til hlżnunar andrśmslofts af völdum losunar gróšurhśsalofttegunda śt ķ andrśmsloftiš, sem nįlgast meir og meir aš verša óvišrįšanleg, t.d. vegna losunar metans śr žišnandi frešmżrum, žį minnkar Golfstraumurinn hingaš noršur eftir um 20 % samkvęmt reiknilķkani.  Enginn veit, hvaša įhrif slķkt hefur į lķfrķki sjįvar, en vešurfariš į Ķslandi yrši sennilega višrįšanlegt nśtķma mönnum.

Hins vegar veldur hlżnunin auknu afrennsli til sjįvar af ferskvatni brįšnandi jökla, sem dregur śr seltustigi sjįvar.  Mismunur seltustigs (osmósa) hlżsjįvar og kaldsjįvar er talinn vera einn af kröftunum, sem knżja hringrįs hafstrauma.  Nś herma fréttir, aš endurforritaš lķkan af Atlantshafi gefi til kynna, aš vél Golfstraumsins muni stöšvast, ef jöklar hér noršur frį brįšna, og munar žar mestu um Gręnlandsjökul.

Žetta eru hrikaleg tķšindi, žvķ aš mešallofthiti og mešalsjįvarhiti lękka um nokkrar °C.  Žaš žarf ekki mikla mannvitsbrekku til aš draga žį įlyktun af žessu, aš žį mundi a.m.k. "litla ķsöld" halda innreiš sķna  viš Noršur-Atlantshaf og aš Ķsland yrši žį sennilega óbyggilegt flestum mönnum. 

Žetta fęrir loftslagsvįna óžęgilega nįlęgt okkur Ķslendingum og gerir aš verkum, aš žaš er skylda okkar viš komandi kynslóšir aš sporna viš fótum eftir megni, žó aš žaš geti ekki oršiš meira en sem dropi ķ hafiš eša um 0,01 %.  Įhrifamįttur góšs fordęmis veršur žó tiltölulega miklu meiri, og žess vegna er umhverfisįtak hér ekki śt ķ loftiš. 

Žaš veršur senn sorfiš aš išnaši og flugi, sem eru undir sameiginlegum ESB-hatti kolefnisvišskipta, meš koltvķildisskatti.  Andvirši hans ętti eindregiš aš verja til mótvęgisašgerša hérlendis, žar sem skógręktin er vęntanlega öflugasta rįšiš.  Ef vel veršur haldiš į spöšunum, gętu žessir losunarašilar stašiš į nślli losunarlega um mišja 21. öldina, en žį žarf Ķsland endilega aš verša nettó kolefnisfrķtt.  Meš tęknižróun į sviši "orkuskipta" er slķkt raunhęft.

Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt gott fordęmi ķ eldsneytissparnaši ķ aldarfjóršung nś.  Žaš er vegna žess, aš ķ fiskveišistjórnunarkerfi Ķslendinga eru innbyggšir hvatar til umhverfisverndar.  Varšandi lķfrķkiš ķ hafinu er umhverfisverndarhvatinn reistur į einkaeignarréttinum, sem vķšast hvar ķ heiminum er forsenda góšs įrangurs ķ umhverfisvernd. Framhjį žeirri stašreynd veršur ekki gengiš viš mótun umhverfisstefnu og aušlindastefnu.

 Ótķmabundinn afnotaréttur śtgeršarmanna af aušlindinni skapar langtķmahugsun og sjįlfbęra nżtingu aušlindarinnar.  Slķkum afmörkušum rétti er ekki til aš dreifa meš andrśmsloftiš.  Žaš er almannaeign, og žess vegna gengur svo erfišlega aš koma böndum į losun óęskilegra efna śt ķ andrśmsloftiš.  Žjóšum heims mišar enn ekkert įfram ķ žeim efnum, sem heitiš getur, žvķ aš feršalög į rįšstefnur og fagurgali žar duga skammt.  Bezta rįšiš er sennilega aš śthluta rķkjum, stofnunum, fyrirtękjum og einstaklingum sķminnkandi losunarkvótum og leggja kolefnisskatt į žaš, sem umfram er kvóta.  Fyrir andvirši kolefnisskatts į m.a. aš greiša fyrir mótvęgisašgeršir.

Hagkvęmniįstęšur og aršsemishvati hafa drifiš žróun śtgeršanna til minni olķunotkunar.  Žyngst hefur vegiš fękkun skipa og śtgerša.  Žį hefur fiskgengd aukizt, sem aukiš hefur afla "ķ hali" og stytt śthaldstķma.  Viš endurnżjun skipa hafa śtgeršarmenn ennfremur lagt įherzlu į orkusparneytni, og tęknižróunin hefur leitt til orkusparandi ferla, t.d. ofurkęlingar ķ staš ķsingar eša frystingar. 

Allt hefur žetta leitt til 63 kt/įr olķusparnašar fiskiskipa į 25 įrum, sem jafngildir a.m.k. 30 % minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda į įrabilinu 1990-2015, žvķ aš įriš 1990 brenndu fiskiskip 207 kt af olķu og įriš 2015 144 kt.  Hlutdeild veišiskipa ķ heildarlosun Ķslands var žį oršin innan viš 10 %, sem er frįbęr įrangur m.v. žaš, aš hlutdeild sjįvarśtvegsklasans til VLF - vergrar landsframleišslu var um 25 % įriš 2015. 

Žaš er litlum vafa undirorpiš, aš įriš 2030, sem er markmišsįr Parķsarsamkomulagsins frį desember 2015, mun sjįvarśtvegurinn skila rķflega sķnum hlut til minnkunar į losun Ķslands į gróšurhśsalofttegundum, sem er 40 %, eša minnkun olķunotkunar um a.m.k. 20 kt frį įrinu 2015.  Žetta gerist viš endurnżjun og enn meiri fękkun fiskiskipa, og meš žvķ aš knżja skipin og ljósavélarnar meš išnašareldsneyti og meš rafgeymum og/eša ofuržéttum eša jafnvel meš žórķum-kjarnakljśfi eša meš öšrum umhverfisvęnum hętti, sem enn hefur ekki komiš fyrir almenningssjónir.  Blekbóndi spįir žvķ, aš įriš 2030 muni sjįvarśtvegurinn hafa helmingaš olķunotkun sķna frį įrinu 2015 og aš į įrinu 2050 muni hann engu jaršefnaeldsneyti brenna, žó aš žorskķgildistonnum muni žį hafa fjölgaš frį žvķ, sem nś er (um 600 žķt). 

Um bķlaeignina og bķlanotkunina gilda önnur lögmįl en um fiskiskipaeignina og notkun žeirra, žvķ aš takmarkaš ašgengi aš götum og vegum er enn ekki nęgilega hamlandi til aš draga śr notkun, žó aš ķ Reykjavķk sé mjög skammt ķ žaš, žegar ös er, žökk sé stefnu nśverandi borgaryfirvalda.  Žaš er žó vitaskuld engin lausn aš skapa umferšaröngžveiti meš amlóšahętti ķ skipulagsmįlum, og afleišing slķkrar hringavitleysu er ašeins meiri mengun og auknar slysfarir. 

Lausnin į vanda umferšarinnar eru bętt umferšarmannvirki, sem auka öryggiš og greiša fyrir umferš, og umhverfisvęnir orkugjafar, sem nś žegar eru tiltękir, en verša enn notendavęnni į nęstu įrum.  Til aš gera žį almennt nżtanlega verša orkuyfirvöld hérlendis žó aš hysja upp um sig brękurnar.  Žaš er margbśiš aš benda į, aš ekkert gerist meš fagurgala į tyllidögum, nema kné sé lįtiš fylgja kviši meš skipulagningu, hönnun, fjįrveitingu og framkvęmd. 

Raforkufyrirtękjunum hefur nś vaxiš svo fiskur um hrygg fjįrhagslega, aš žau hafa nęgt bolmagn til aš virkja, efla flutningskerfiš og dreifikerfin og setja upp višeigandi raftengla fram til 2030.  Slķkar fjįrfestingar munu borga sig upp į innan viš 5 įrum, ef rétt er aš verki stašiš. Stjórnvöld landsins žurfa aš koma meš hvetjandi og letjandi ašgeršir į réttum stöšum sem fulltrśar lofthjśpsins og heildarhagsmuna.  Į žessu kjörtķmabili žarf aš verša vendipunktur ķ žessum mįlum, og liggur žį beint viš aš grafast fyrir um žaš, hvers vegna Austmenn (Noršmenn) eru komnir a.m.k. 5 sinnum lengra en viš ķ rafbķlavęšingunni, žegar tekiš er tillit til hlutfallslegs fjölda rafbķla ķ hvoru landi. 

Afleišingin af sofandahętti yfirvalda, stofnana og fyrirtękja hér (samsęri ?) er sś, aš sķšan įriš 1990 hefur notkun jaršefnaeldsneytis landfartękja vaxiš um 95 kt/įr eša um 58 %, žrįtt fyrir mjög bętta nżtni nżrra benzķn- og dķsilvéla ökutękjanna.  Įriš 1990 nam eldsneytisnotkun farartękjanna 164 kt, og įriš 2015 hafši hśn aukizt upp ķ 259 kt og nam žį tęplega 0,94 t/fartęki.  

Samkvęmt markmiši Parķsarsamkomulagsins žarf žessi elsneytisbrennsla aš hafa falliš nišur ķ 98 kt įriš 2030, sem jafngildir brottfalli um 161 kt af jaršefnaeldsneyti eša rśmlega 171“000 eldsneytisbrennandi landfartękja, sem žżšir, aš žį žarf helmingur landfartękjaflotans, fólksbifreišar, hópbifreišar, sendibifreišar og vörubifreišar, aš vera oršinn umhverfisvęnn.  Hlutfalliš er nśna um 0,9 %, svo aš vitundarvakningar er žörf į öllum vķgstöšvum. 

Į žessari stundu er ekkert, sem bendir til, aš naušsynlegt kraftaverk verši.  Žess vegna er brżnt, ef menn eru meš hżrri hį, aš hefjast žegar handa um mótvęgisašgeršir, sem viršast verša hvaš öflugastar meš endurheimt votlendis.  Olķunotkun landfartękja gęti lķklega oršiš 80 kt meiri įriš 2030 en Parķsarmarkmišiš gerir rįš fyrir.  Žetta jafngildir um 250 kt/įr af koltvķildi, sem žį žarf aš śtjafna.  Žetta samsvarar žó ašeins endurheimtum į rśmlega 2 % af nśverandi framręstu landi, ef kenningar um varanlega aukningu į myndun gróšurhśsalofttegunda viš žurrkun lands standast, sem žarfnast nįnari rannsókna (męlinga).

Rķkisvaldiš hefur žannig ķ hendi sér, hvort Ķsland nęr markmišum Parķsarsamkomulagsins.  Žaš verša ófyrirgefanleg afglöp rįšamanna į nęstu 10 įrum, sem ein geta valdiš žvķ, aš Ķslendingum mistakist aš nį žessu markmiši.  Žrķhyrningur


Alvarlegar įsakanir

Mjög óžęgilegt mįl fyrir žjóšina hefur undanfarin misseri grafiš um sig varšandi 3. stoš rķkisvaldsins, dómsvaldiš, en žaš eru įsakanir hęstaréttarlögmanns og fyrrverandi dómara viš Hęstarétt, Jóns Steinars Gunnlaugssonar, JSG, ķ garš fyrrverandi mešdómara sinna, sem eftir öllum sólarmerkjum aš dęma hafa veriš vanhęfir til aš dęma um lögbrot fyrrverandi bankamanna og viršast hafa beitt sér meš ósęmilegum hętti gegn honum ķ ašdraganda skipunar hans ķ stöšu hęstaréttardómara. 

Jón Steinar hefur birt nokkrar greinar ķ Morgunblašinu og skrifaš bękur um efniviš, sem er žess ešlis, aš ekki er hęgt aš lįta liggja ķ žagnargildi, nema enn meira tjón hljótist af.  Ef Alžingi og Innanrķkisrįšherra ętla į nżju įri, 2017, aš stinga höfšinu ķ sandinn, žegar jafnalvarlegar įsakanir eru hafšar uppi af fyrrverandi innanbśšarmanni ķ Hęstarétti ķ garš nokkurra dómara ęšsta dómstigs landsins, einkum žess įhrifamesta og langvarandi forseta réttarins, žį bregšast hinar stošir rķkisvaldsins lķka skyldum sķnum.  Er žį fokiš ķ flest skjól, og ekki veršur žį önnur įlyktun dregin en alvarleg meinsemd (rotnun) hafi nįš aš grafa um sig į ęšstu stöšum.  Žaš er óhjįkvęmilegt aš stinga į slķku kżli, žótt sįrsaukafullt verši,  og fjarlęgja gröftinn. 

Grein JSG ķ Morgunblašinu 2. janśar 2017:

"Hvaš lįta Ķslendingar bjóša sér ?",

hefst žannig:

"Frįfarandi forseti Hęstaréttar og samdómarar hans hafa brotiš gegn lagaskyldum sķnum og misfariš meš vald sitt.  Žį žarf aš kalla til įbyrgšar."

Fram kemur ķ greininni, aš stašfest leyfi rétt bęrs ašila til handa hęstaréttardómara aš eiga įkvešin hlutabréf og fjalla samtķmis um mįlefni sakborninga ķ sama eša tengdum félögum (banka), hafi ekki veriš lagt fram. Sķšan segir:

"Hęstiréttur komst aš žeirri nišurstöšu, aš vķsa skyldi ętlušum sökum hinna įkęršu ķ žessum mįlum frį dómi ķ stórum stķl.  Allir sįu, aš hér voru į feršinni śrlausnir, sem engu vatni héldu.  Er gerš grein fyrir žessu į bls. 378-384 ķ bók minni, "Ķ krafti sannfęringar", sem śt kom į įrinu 2014."

Sķšan er drepiš į mįlaferli gegn bankamönnum fyrir verknaši, er tališ var, aš veikt hefšu bankana ķ Hruninu og e.t.v. įtt žįtt ķ žvķ:

"Sumir dómaranna höfšu veriš žįtttakendur ķ fjįrmįlaumsvifum į vettvangi bankanna fyrir hruniš, mismiklum žó.  Žar viršist frįfarandi forseti réttarins hafa veriš sżnu stórtękari en ašrir.  Žeir uršu svo fyrir umtalsveršu fjįrtjóni af völdum žess.  Um žetta vissi enginn. 

Žetta aftraši žeim ekki frį aš taka sęti ķ žessum mįlum og fella žunga dóma yfir hinum įkęršu.  Žaš hefur vakiš athygli, aš ķ mörgum žessara mįla hafa hinir įkęršu veriš sakfelldir fyrir umbošssvik įn žess, aš fyrir hafi legiš įsetningur žeirra til aušgunar į kostnaš viškomandi banka og įn žess aš sérstök hętta hafi einu sinni veriš į slķku."

Ķ augum leikmanns eru dómarar viš Hęstarétt hér sakašir um aš hafa lįtiš sķn višskiptatengsl viš fjįrmįlastofnun hafa veruleg įhrif į śrskurš sinn ķ mikilsveršum dómsmįlum.  Eins og allt er ķ pottinn bśiš, gefur augaleiš, aš ekki veršur undan žvķ vikizt aš fį botn ķ mįliš og leiša žaš til lykta, svo aš žeir axli sķn skinn, sem brotiš hafa af sér, en hinir verši sżknir saka. 

Sķšan skżrir JSG frį illvķgri ašför dómara viš Hęstarétt aš sér ķ žremur lišum til aš hręša hann frį aš sękja um embętti hęstaréttardómara 2004 meš hótunum um misbeitingu meirihluta dómaranna į umsagnarrétti sķnum um umsękjendur.  Žetta er gjörsamlega sišlaust athęfi dómaranna, ef satt er, og rżrir svo mjög traust til žeirra, aš Alžingi og Innanrķkisrįšherra er meš engu móti stętt į öšru en aš hleypa opinberri rannsókn af stokkunum til aš komast til botns ķ mįlinu. 

Nś skal ekki fella dóm hér, enda engin efni til žess, en ef samsęri į vinnustaš gegn umsękjanda um starf į sama vinnustaš kęmist upp og sannašist, vęri žaš hvarvetna tališ ólķšandi óžokkabragš, žar sem vegiš vęri freklega aš borgaralegum réttindum einstaklings og aš oršstķr hans, og einnig vinnur einelti af žessu tagi augljóslega gegn hagsmunum vinnustašarins og vinnuveitandans, sem kappkostar aš rįša starfsmann meš eftirsótta hęfileika, getu og žekkingu, en alls ekki žann, sem lķklegastur er til aš falla bezt ķ klķkukramiš į vinnustašnum og lįta bezt aš stjórn klķkustjórans į hverjum tķma, ef slķkur er į viškomandi vinnustaš.  Ef rökstuddur grunur kemur upp um, aš eitthvaš žessu lķkt višgangist ķ Hęstarétti Ķslands, eins og nś hefur komiš į daginn, eru viškomandi stjórnvöld, Alžingi og Innanrķkisrįšherra, aš lżsa yfir blessun sinni į slķku ófremdarįstandi meš ašgeršarleysi. Slķkt hlżtur žį aš lokum aš hafa stjórnmįlalegar afleišingar.

"Dómarar viš Hęstarétt hafa ekki hikaš viš aš brjóta gegn lagaskyldum sķnum og misfara meš vald sitt til aš koma fram nišurstöšum, sem žeim hafa fundizt ęskilegar, hvaš sem réttum lagareglum lķšur.  Žeir hafa žį aš lķkindum treyst žvķ, aš žeir gętu fariš fram ķ skjóli leyndar um atriši, sem skipt hafa meginmįli fyrir dómsżslu žeirra." 

Nś stendur svo į, aš žetta er lķklega haršasta og alvarlegasta gagnrżni, sem komiš hefur fram į störf hęstaréttardómara frį stofnun Hęstaréttar Ķslands.  Vęri žį ekki viš hęfi, aš yfirvöldin rękju af sér slyšruoršiš og gripu til réttmętra ašgerša til aš komast til botns ķ mįlinu og bęta oršstķr Hęstaréttar ķ brįš og lengd ?

Lokahluti greinar JSG ber einmitt yfirskriftina:

"Glatašur oršstķr":

"Žaš er naušsynlegur žįttur ķ ašgeršum til aš endurvekja traust žjóšarinnar til Hęstaréttar Ķslands, aš dómarar viš réttinn verši, žar sem žaš į viš, lįtnir bera įbyrgš į afar įmęlisveršu hįttalagi sķnu į undanförnum įrum."rosabaugur251px1

 

 


Žręndalög og Vestfiršir

Vestfiršir hafa aš mörgu leyti sérstöšu ķ sögulegu og nśtķmalegu samhengi.  Žar var frį fornu fari matarkista į mišum skammt undan, og žar var jafnan hęgt aš sękja björg ķ bś į vorin ķ fuglabjörg, žegar matarbirgšir voru aš verša upp urnar.  Vestfiršir eru utan jaršskjįlfta- og eldgosasvęša.  Hungursneyš heyrši til algerra undantekninga į Vestfjöršum, en sś var ekki reyndin ķ öšrum landshlutum į erfišum skeišum Ķslandsbyggšar. 

Drottinn gaf og Drottinn tók, eins og įtakanlegir og allt of tķšir sjóskašar eru dęmi um į öllum öldum Ķslandsbyggšar.  Ķ seinni tķš, eftir myndun žéttbżlis, minnast menn einnig hręšilegra afleišinga af snjóflóšum į Vestfjöršum.  Allt stendur žetta žó til bóta į okkar tķmum meš marghįttušum varnarašgeršum. 

Vestfiršingar hafa jafnan veriš taldir miklir og góšir sęfarendur, og fornt dęmi um žaš er Flóabardagi į 13. öld, er mun fįmennara liš Vestfiršinga hafši ķ fullu tré viš vel śtbśna Skagfiršinga ķ sjóorrustu į Hśnaflóa. 

Vestfiršingar voru lķka haršsnśnir ķ hernaši į landi og jafnan hallir undir Sturlunga ķ įtökum į 13. öld, og ętķš veršur ķ minnum haft, er mesti herforingi Ķslandssögunnar, Sturlungurinn Žóršur, kakali, fór meš einvalališ 50 knįrra Vestfiršinga um landiš og lagši žaš undir sig ķ leifturstrķši gegn andsnśnum höfšingjum žess tķma. 

Saga Vestfjarša ķ efnalegu tilliti er einnig glęst, og žar voru öflugir kaupmenn meš alžjóšleg sambönd, eftir aš helsi einokunarverzlunar Danakóngs var aflétt.  Į 19. öldinni voru norskir hvalveišimenn og hvalverkendur ašsópsmiklir, og hvalstöšvarnar uršu fyrsta stórišja Ķslands, og žar fengu ķslenzkir verkamenn ķ fyrsta skiptiš greitt meš alžjóšlega gildri mynt ķ seinni tķma sögu landsins. 

Ef litiš er į žróun fiskvinnslu į Vestfjöršum, kemur ķ ljós, hśn hefur oršiš mjög neikvęš į tveimur įratugum ķ kringum sķšustu aldamót.  Er kvótakerfinu, sem sett var į 1983 og frjįlsu framsali, innleiddu 1991, gjarna kennt um.  Ķ upphafi fengu Vestfiršingar žó rķkulega śthlutašan kvóta įriš 1984 samkvęmt veišireynslu vestfirzkra fiskiskipa, en žeir frömdu žaš glappaskot aš selja fljótlega frį sér megniš af veišiheimildum sķnum, eftir aš heimild var gefin til slķks meš löggjöf 1990. Sagt er, aš vestfirzkir śtgeršarmenn hafi ekki reiknaš meš langęi kvótakerfisins. Žaš var rangt stjórnmįlalegt og efnahagslegt mat. 

Įriš 1993 voru 17 kt af uppsjįvarfiski verkuš į Bolungarvķk, ekkert įriš 2013. 

Įriš 1993 voru 37 kt af botnfiski verkuš į Vestfjöršum, en įriš 2013 ašeins 14 kt, og var žaš allt verkaš į Ķsafirši og ķ Hnķfsdal.  Minnkunin nam 23 kt eša 62 %, og nam minnkunin į Sušurfjöršunum 10 kt.  Žetta hefur aš sjįlfsögšu dregiš byggšalegan mįtt śr Vestfjöršum, og ķbśunum hefur fękkaš, en nś hefur oršiš glešilegur višsnśningur ķ mįlefnum Vestfjarša, svo aš hillir undir nżja stórveldistķš meš drjśgri fólksfjölgun, gjaldeyrisöflun og tekjum į mann yfir mešaltali tekna į landinu. 

Žetta er ķ raun umfjöllunarefni fyrrverandi forseta Alžingis og nśverandi formanns stjórnar Landssambands fiskeldisstöšva, Einars Kristins Gušfinnssonar, EKG, ķ grein ķ Fiskifréttum, 15. desember 2016:

"Lķtil dęmisaga um byggšamįl frį Noregi":

Einar Kristinn hefur frįsögnina af ferš sinni til eyjarinnar Freyju ķ Noregi žannig:

"Fröya er sjįlfstętt sveitarfélag, vestasti hluti Syšri-Žręndalaga ķ Noregi, ekki langt frį Žrįndheimi; Nišarósi, sem kemur mjög viš sögu ķ fornsögunum.  Ólķklegt er, aš margir Ķslendingar žekki žar stašhętti."

Blekbóndi veršur žó aš gera athugasemd viš sķšustu mįlsgreinina vegna žess, aš Žrįndheimur eša Nišarós, sbr Nidarosdomen į norsku fyrir Nišarósdómkirkju, er mikiš menntasetur og skólabęr.  Žar var t.d. lengi rekinn eini Tęknihįskóli Noregs, NTH-Norges Tekniske Högskole, nś NTNU eftir sameiningu skóla ķ Žrįndheimi, og žar hafa allmargir ķslenzkir nįmsmenn numiš alls konar verkfręši viš afar góšar kennsluašstęšur, ķ góšum tengslum viš norskan išnaš, og žar er t.d. Rannsóknarstofnun norskra rafveitna (Elektrisitetsforyningens  Forskningsinstitutt-EFI), viš bśsęldarlegt atlęti ķ fögru umhverfi, og er blekbóndi į mešal fyrrverandi stśdenta žar. 

Ljśka žeir flestir upp einum rómi um gęši žessa nįms og góš kynni af norskum fręndum, sem eiga vilja hvert bein ķ Ķslendingum, ef svo ber undir.  Af žessum įstęšum hafa allmargir Ķslendingar gengiš um Nišarós allt frį dögum Kjartans Ólafssonar frį Hjaršarholti, er hann var žar meš frķšu föruneyti ofan af Ķslandi og žreytti sundiškan viš knįan Noregskonung kristnitökunnar, Ólaf Tryggvason. 

"En hin norręna skķrskotun er kannski ekki ķ dag žaš, sem fyrst kemur upp ķ hugann, hvorki ķ Noregi né į Ķslandi. Heldur miklu fremur hitt, aš žarna fer fram grķšarlega öflugt laxeldi, sem hefur haft mikil og jįkvęš įhrif į byggšina į eyjabyggšinni (sic.).  Žaš blasti viš mér, eins og öšrum, žegar ég heimsótti Fröya fyrir skemmstu.

Lķkt og margar sjįvarbyggšir hįši Fröya sķna varnarbarįttu.  En fyrir um įratug snerist dęmiš viš, svo aš um munaši, meš uppbyggingu laxeldisins.  Beinum störfum fjölgaši.  Mikil fjįrfesting įtti sér staš meš öllum žeim umsvifum, sem žvķ fylgja.  Upp spruttu nżjar og įšur óžekktar atvinnugreinar, sem leiddu af uppbyggingu ķ eldinu.  Ungt fólk tók aš streyma til eyjarinnar.  Fólkinu fjölgaši, og sveitarfélagiš varš ę eftirsóttara til bśsetu."

Sķšan lżsir EKG žvķ, aš į einum įratugi, eftir aš žessi mikla atvinnuuppbygging hófst, hafi fólksfjölgun oršiš 20 % - 25 %, sem er tiltölulega mikil fjölgun, en žó ekki meiri en svo, aš hśn getur fariš fram meš skipulegum hętti, og sveitarfélagiš getur į sama tķma reist naušsynlega innviši.  Markašsrannsóknir sżna, aš markašurinn getur tekiš viš enn meira magni af eldislaxi į nęstu įratugum og aš veršžróun verši framleišendum hagstęš, eša meš oršum EKG:

"Laxeldi ķ Noregi nemur um 1,4 milljónum tonna, hefur tvöfaldazt į sķšustu 8 įrum, fer vaxandi og spįš, aš svo verši įfram."

Žessi sama žróun er nś nżhafin į VestfjöršumNorsk laxeldisfyrirtęki eru aš hasla sér žar völl meš töluveršum fjįrfestingum og fęra hinni ungu grein į Vestfjöršum dżrmęta reynslu, žekkingu, öguš vinnubrögš, gęšastjórnun og öryggisstjórnun. 

Ótti żmissa hérlandsmanna er um erfšablöndun norska eldislaxins viš villta ķslenzka laxastofna.  Til žess mega fęstir Ķslendinga hugsa, en sjįvarśtvegsfręšingurinn og framkvęmdastjóri Eldis og umhverfis ehf, Jón Örn Pįlsson, hefur ķ grein ķ Višskiptablašinu, 6. október 2016, fęrt gild rök fyrir žvķ, aš hętta į žessari erfšablöndun žurfi alls ekki aš standa žróun greinarinnar fyrir žrifum į Ķslandi.

  Ķ Noregi er nś unniš samkvęmt norska stašlinum NS9415 ķ laxeldisstöšvum, og eru slysasleppingar ķ svo litlum męli eftir innleišingu hans, aš villtum stofnum getur ekki stafaš erfšafręšileg hętta af.  Įrin 2014-2015 er tališ, aš 6000 eldislaxar, eša 0,002 % (20 ppm) af fjölda laxa ķ kvķunum, hafi sloppiš ķ norskar įr, sem mundi žżša 400 eldislaxa į įri ķ ķslenzkar įr m.v. 100 kt/įr framleišslu.  Jón Örn endar grein sķna žannig:

"Af žvķ, sem hér hefur veriš dregiš fram, mį ljóst vera, aš ekki žarf aš fórna einum einasta villtum laxastofni til aš byggja upp mikilvęg störf viš fiskeldi į landsbyggšinni."

Leišin viršist greiš fyrir Vestfiršinga aš finna fjölina sķna į nż meš žvķ, aš laxeldi og afleiddar greinar žess verši ķ flestum eša öllum fjöršum Vestfjarša sem kjarnastarfsemi, og feršažjónustan sem stušningsstarfsemi.  Meš žessu móti skapast skilyrši fyrir įgętis tekjužróun og innvišauppbyggingu į Vestfjöršum, sem vantaš hefur, frį žvķ aš vęgi fiskveiša og fiskvinnslu minnkaši meš žeirri samžjöppun, sem tęknižróun o.fl. hefur knśiš įfram.  Svo köllušum "brothęttum byggšum", 10-12 talsins, samkvęmt skilgreiningu Byggšastofnunar fękkar nś aš sama skapi. 

 


Mannvitsbrekka Umhverfis- og skipulagsrįšs Reykjavķkur

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš nśverandi formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs Reykjavķkur hefur svo sjaldgęfa sżn, og nżstįrlegan skilning, į umferšarmįlin, skipulag umferšarmannvirkja og rįšstöfun fjįr til umferšarmįla, aš ķ annįla er fęrandi. 

Hefšbundin žarfagreining og tęknilegt mat Vegageršar rķkisins, žar sem fęrir verkfręšingar og hefšbundnir umferšarsérfręšingar sinna störfum sķnum af kostgęfni, bliknar gjörsamlega ķ samanburšinum viš speki Hjįlmars, nokkurs, Sveinssonar, įhugamanns (amatörs) um skipulagsmįlefni borga, um hönnun gatnakerfisins, einkabķla og önnur vélknśin og fótknśin farartęki, sem žar žurfa aš komast leišar sinnar bęši hratt (žó innan setts hįmarkshraša) og örugglega.  Žó berst nś hvašanęva aš meš vindinum, aš keisari skipulagsmįla borgarinnar sé nakinn, žvķ aš heilbrigš skynsemi og Hjįlmar Sveinsson fara illa saman ķ herbergi.

Téš mannvitsbrekka lét žį speki śr vizkubrunni sķnum fljóta į jólaföstunni 2016, aš žaš žżddi ekkert aš bęta nżjum akreinum viš götur borgarinnar eša aš reisa mislęg gatnamót į fjölförnum stöšum, af žvķ aš nżjar akreinar fylltust strax af bķlum. Verkfręšingar hafa af žessu tilefni séš įstęšu til aš rżna fręši sķn argusaraugum, og nišurstašan er sś, aš fernt sé ķ stöšunni viš žessar ašstęšur, og kunni allir valkostirnir aš vera sannir:

1. Mannvirkin eru of seint į feršinni.

2. Mannvirkin eru of lķtil.

3. Keisarinn er ekki ķ neinu.

4. Hjįlmar er barn ķ nżju ęvintżri villta vinstrisins.

Įriš 2012 gerši borgarstjórn furšusamning viš Vegageršina, žar sem sérvizka meirihlutans fęr aš njóta sķn til fullnustu į kostnaš hagsmuna borgarbśa og allra hinna, sem vilja og žurfa aš reka erindi sķn į bķlum sķnum ķ borginni. Samningur sérvitringa/amatöra borgarinnar var um aš fį 1,0 miakr/įr frį Vegageršinni "til aš byggja upp almenningssamgöngur". 

"Gegn žessu muni Reykjavķk ekki rįšast ķ stórar framkvęmdir į borš viš mislęg gatnamót. Aukinheldur segir Hjįlmar sérfręšinga segja žaš engu breyta, žótt byggš verši mislęg gatnamót, žvķ aš framtķšarspįr um umferšaržunga sżni, aš gatnakerfiš muni springa, ef umferš einkabķlsins eykst į sama hraša og hśn hefur gert lišna įratugi."

Til aš lįta kné fylgja kviši hefur téšur Hjįlmar lįtiš fjarlęgja öll ógerš mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Hér eru mikil firn į ferš og skemmdarverk unniš į borginni, lķfęšum og lķfsgęšum hennar ķ nafni fįfręši og svo stękrar forręšishyggju, aš minna tekur į "Raušu khmerana" ķ Kambódķu um įriš, sem knżja vildu alla žjóšfélagsžróun til baka til sjįlfsžurftarbśskapar undir merkjum félagshyggju og eins foringja. 

Ķ tilviki skipulagsfyrirbrigšisins Hjįlmars Sveinssonar - sem er įhugamašur um reišhjóliš sem helzta fararskjóta borgarbśa og sem žess vegna og af mörgu öšru mętti kenna einnig viš "Raušu varšlišana" ķ Kķna Maos (les Reykjavķk Dags), og skolaš hefur įsamt fleiri furšudżrum ķ dżragarš Rįšhśssins ķ Reykjavķk į vegum Samfylkingarinnar - er um aš ręša blint hatur hans į hinni vestręnu "blikkbelju", sem endurspeglast ķ eftirfarandi oršum hans ķ žęttinum, "Ķsland ķ bżtiš", į messu hins sunnlenzka og heilaga Žorlįks Žórhallssonar, Skįlholtsbiskups, aš vetri, 2016:

"Til hvers höfum viš samgöngukerfi ?  Žaš er til aš koma fólki og vörum į milli staša.  Žaš er ekki til žess aš koma žessum jįrnhylkjum, sem heita bķlar, į milli staša", sagši Hjįlmar.

Hjįlmari, žessum, er bezt aš byrja į aš kenna "Gagn og gaman". Sķšan kemur "Litla gula hęnan", en hśn veršur honum, félagshyggjumanninum, um megn: 

Fólk hefur fjįrfest hįar upphęšir ķ bifreišum.  Žaš er hjį fęstum til gamans eins gert, heldur til aš nżta žessi tęki til gagns.  Ķ žvķ felst, aš fjįrfestirinn er ķ góšri trś um, aš yfirvöld samgöngumįla ķ viškomandi sveitarfélagi muni sjį til žess, aš bķllinn hafi fullt notagildi viš aš komast tafalķtiš ķ og śr vinnu, viš aš ferja börnin ķ og śr leikskóla eša ķ annars konar skóla eša frķstundastarfsemi, svo og til aš sinna innkaupum og öšrum žörfum heimilisins.

  Hvašan kemur yfirvöldum leyfi til aš nżta völd sķn til aš beita öllum rįšum til aš tefja žessar feršir og gera žęr eins dżrar, mengandi og óöruggar varšandi tķmasetningar, lķkamstjón og eignatjón, og hugsazt getur ?  Til žess hafa yfirvöld alls enga lżšręšislega heimild, žótt Dagur kunni aš hafa gefiš Hjįlmari žessa heimild, og fólk į aš kasta slķkum yfirvöldum śt ķ hafsauga viš nęstu "stoppistöš", sem eru nęstu sveitarstjórnarkosningar. Fariš hefur fé betra mun žį hrökkva upp śr mörgum ökumanninum. 

Hér er ekki viš yfirvöld samgöngumįla landsins og Vegageršina aš sakast, žvķ aš Vegamįlastjóri hefur ķ raun lżst furšu sinni į rįšslagi Reykjavķkurborgar og telur brżnt aš hefja strax undirbśning aš mislęgum gatnamótum, žar sem Bśstašavegur og Reykjanesbraut mętast, en žar er gripiš ķ tómt, žvķ aš af hugsjónaįstęšum hefur Reykjavķkurborg žetta mannvirki ekki į Ašalskipulagi sķnu. Žaš eru žess vegna ekki sérfręšingar Vegamįlastjóra, sem halda žvķ fram, aš engu breyti aš byggja mislęg gatnamót, žvķ aš žau fullnżtist svo fljótt. Slķkt datt reyndar engum ķ hug.

Hverjir eru žį žessir sérfręšingar, sem téšur Hjįlmar ber fyrir sig, žegar hann vešur elginn ?  Gaman vęri aš horfa framan ķ žann sérfręšing ķ umferšarmįlum, sem heldur fram slķkri žvęlu.  Į mešan enginn kannast viš krógann, veršur hann eignašur Hjįlmari Sveinssyni, einum, žótt višurkenna megi, aš Dagur kunni aš hafa komiš viš sögu. Žó segja sumir, aš Heilagur andi hljóti aš hafa veriš aš verki; svo yfirnįttśrulegt sé mįliš allt. 

Hvar sér žess staš, aš téšur Hjįlmar hafi nżtt fjįrframlög frį Vegageršinni til aš žróa ķ Reykjavķk vistvęnar samgöngur ?  Ķ Reykjavķk slķta engin farartęki malbikinu ķ sama męli og stórir strętisvagnar, sem lišast um göturnar mjög illa nżttir og eru ķ flestum tilvikum enn dķsilknśnir.  Mengun og višhaldskostnašur vegna žessara farartękja er grķšarleg.  Hjįlmari hefši veriš nęr aš nżta umrętt fé til aš lagfęra žetta og panta stutta, rafknśna vagna, og žróa rafhlešslustöšvar og hröš rafgeymaskipti fyrir žį, enda mundu slķkir léttvagnar anna žörfinni lungann af gangtķma strętisvagnanna.  

Ef téšum Sveinssyni hefši einhver framsżni veriš gefin og ef hann vęri ekki blindašur af hatri į einkabķlnum, žį hefši hann gert skuldbindandi samning viš OR-Orkuveitu Reykjavķkur um, aš hśn hęfist žegar ķ staš handa viš žróun dreifikerfis sķns, gegn fjįrframlögum frį borginni (Vegageršinni), til aš žróa naušsynlega hlešsluašstöšu ķ žéttbżlum hverfum borgarinnar fyrir rafknśna einkabķla.  Einkabķllinn į aš meirihluta til aš geta veriš oršinn tiltölulega umhverfisvęnn, ódżr ķ rekstri og knśinn meš innlendum orkuberum innan aldarfjóršungs.

Mesta framfaraskrefiš og bezta nżting fjįrmagnsins er hins vegar fólgin ķ žvķ aš setja ein 10 mislęg gatnamót į Ašalskipulag Reykjavķkur og fjölga akreinum ķ samrįši viš Vegageršina og hefjast strax handa viš deilihönnun og śtbošslżsingar og tķmasetja hverja framkvęmd meš Vegageršinni.  Įšur en aš žvķ kemur er žó brįšnaušsynlegt aš losna viš Hjįlmar Sveinsson og Dag Bergžóruson śr valdastöšum ķ höfušborginni. 

Vaxandi vatnsskortur vķšast hvar  

 


Raforkumarkašur og opinber orkustefna

Orkumįl landsmanna hafa ekki aš öllu leyti žróazt, eins og bezt veršur į kosiš.  Ótvķręšur styrkleiki er aušvitaš, aš um įratuga skeiš hefur nįnast engin raforka veriš framleidd  hérlendis meš jaršefnaeldsneyti, en įgallar kerfisins eru žó nokkrir og alvarlegir.

Fyrst ber žį aš nefna, aš mįlefni flutningsfyrirtękisins, Landsnets, eru ķ ólestri. Framkvęmdir fyrirtękisins eru langt į eftir įętlun meš žeim afleišingum, aš flutningskerfiš er vķša fulllestaš, annar ekki žvķ hlutverki sķnu aš flytja višbótar afl, žó aš žaš sé til reišu og mikil žörf sé fyrir žaš. Žetta hamlar atvinnuuppbyggingu og tefur fyrir orkuskiptum śr jaršefnaeldsneyti ķ rafmagn, sem stjórnvöld hafa žó skuldbundiš landiš til aš framkvęma bżsna hratt. Ķ žessum efnum er eins og hęgri höndin viti ei, hvaš sś vinstri gjörir.

Ķ mörgum tilvikum hafa vandręši Landsnets stafaš af deilum og mįlaferlum viš landeigendur og/eša umhverfisverndarsamtök.  

Landsnet žarf aš fį lagalegt svigrśm og heimildir til aš fjįrmagna naušsynlegar lausnir meš lįntökum meš rķkisįbyrgš, og rķkiš į aš eignast smįm saman Landsnet meš framlögum af aršgreišslum žeirra raforkufyrirtękja, sem rķkiš į aš einhverju eša öllu leyti.  Meš žessu móti mį draga mjög śr hękkunaržörf į gjaldskrį Landsnets og gera hękkun vegna dżrari lausna, til sįtta, tķmabundna.    

Eignarhald Landsnets er nś óvišunandi, žvķ aš nokkur raforkufyrirtęki į markaši og hitaveitufyrirtęki eiga hana.  Žetta gerir Landsnet vanhęft til aš starfa į frjįlsum markaši, žar sem samkeppni į aš rķkja į milli orkusölufyrirtękja, sem eiga aš standa jafnfętis varšandi inntök og śttök flutningskerfisins. Meš žvķ aš rķkiš eignist smįm saman rįšandi hlut ķ fyrirtękinu, mį eyša tortryggni ašila utan eigendahópsins um hlutdręgni Landsnets varšandi t.d. nżja tengistaši viš stofnlķnukerfiš. Einokunarfyrirtęki eru oft bezt komin undir pilsfaldi rķkisins. 

Žaš žarf aš hanna raforkumarkaš fyrir Ķsland.  Hlutverk hans į aš vera aš tryggja raforkuöryggi, raforkuverš til almennings ķ samręmi viš raunkostnaš raforkufyrirtękjanna og hagkvęmustu nżtingu orkulindanna į hverjum tķma. 

M.a. um žessi mįl ritaši Elķas Elķasson, fyrrverandi sérfręšingur ķ orkumįlum hjį Landsvirkjun, ķ Morgunblašiš 20. jśnķ 2016, undir fyrirsögninni:

"Lars Christensen og orkan okkar:

Elķas gerši žar nżlega skżrslu Lars Christensens, dansks alžjóšahagfręšings, um ķslenzk orkumįl aš umfjöllunarefni, en Lars lagši žar m.a. til sölu Landsvirkjunar ķ bśtum og stofnun aušlindasjóšs fyrir andviršiš. Elķas reit gegn žessu m.a.:

"Žaš er mögulegt og jafnvel skilvirkara aš lįta arš af orkunni renna til almennings gegnum lįgt orkuverš en meš beinum greišslum."

Hinn valkosturinn, sem Lars Christensen er talsmašur fyrir, er sį aš lįta aršgreišslur frį orkufyrirtękjum ķ eigu rķkisins renna ķ aušlindasjóš, sem nżta mętti til aš halda uppi fjįrfestingum aš hįlfu rķkisins ķ nišursveiflum hagkerfisins.  Meš žvķ aš setja žaš ķ eigendastefnu orkufyrirtękja aš meirihluta ķ eigu rķkisins, aš orkufyrirtękiš skuli veršleggja orku sķna fyrir almennan markaš ķ samręmi viš mešalvinnslukostnaš sinn, en ekki jašarkostnaš, ž.e. kostnaš af nęstu mannvirkjum ķ röšinni, žį munu orkufyrirtęki rķkisins verša stefnumarkandi į markaši um lįgveršsstefnu. Slķkt styrkir samkeppnihęfni Ķslands. 

Žaš hefur hins vegar jafnan tķškazt į Ķslandi, aš stórišjan greiši verš ķ samręmi viš kostnaš virkjunar, sem rįšast žarf ķ vegna viškomandi orkusölusamninga, og įfram yrši žaš svo. Aš sjįlfsögšu mun almenningur njóta góšs af slķkri stefnu, af žvķ aš žį greiša orkufyrirtękin tiltölulega hratt nišur skuldir vegna nżrra fjįrfestinga, sem almennir notendur njóta jafnframt góšs af. Vegna hįrrar nżtni, hįs aflstušuls og langtķmasamnings er orkuvinnslukostnašur jafnan ķ lįgmarki til stórišnašar į borš viš įlver, en reynsla er enn ekki komin af įlagseinkennum kķsilvera, sem samiš hefur veriš viš hérlendis.

Orkufyrirtęki meš aršsama stórišjusamninga munu senn verša ķ stakkinn bśin til umtalsveršra aršgreišslna til eigenda sinna, žó aš lįgveršsstefna sé rekin gagnvart almenningi, žvķ aš įlag almenningsveitnanna er lįgt saman boriš viš stórišjuįlagiš. Andvirši slķkra aršgreišslna til rķkisins veršur bezt variš til aš kaupa rķkinu beina meirihlutaeign ķ flutningsfyrirtękinu Landsneti, sem mundi žį geta variš af nżju eigin fé sķnu til aš greiša višbótar kostnaš, sem hlżzt af "óumflżjanlegum" jaršstrengjum ķ stofnkerfinu į kerfisspennum 220 kV og 132 kV. 

Miklir hagsmunir almennings eru fólgnir ķ aš afnema flöskuhįlsa ķ flutningskerfinu, auka stöšugleika stofnkerfisins ķ truflanatilvikum og aš hindra langvinnar hękkanir į flutningsgjaldinu.  Meš žvķ aš styrkja fjįrhag Landsnets meš žessum hętti mį jafnvel lękka flutningsgjald til almennings meš tķš og tķma frį žvķ, sem nś er. Vel mį vera, aš nśverandi eigendur Landsnets vilji viš žessar ašstęšur selja hlut sinn ķ fyrirtękinu, og rķkiš gęti žar žį gert hagstęš kaup og oršiš einrįtt, eins og ešlilegt er žar į bę.  

Frį gildistöku nśverandi raforkulaga 2003 er enginn virkjunarašili į Ķslandi įbyrgur, ef kemur til skorts į forgangsorku ķ landinu.  Žaš eru afar veikir hvatar ķ kerfinu til aš virkja, nema fyrir stórišju, žegar samningur hefur nįšst viš hana. Žetta leišir til žess freistnivanda virkjunareigenda aš lįta skeika aš sköpušu, fresta framkvęmdum viš fjįrmagnsfreka nęstu virkjun, žvķ aš žaš er fundiš fé aš fresta fjįrfestingu, auk žess sem orkuverš į markaši hękkar jafnan, žegar orkuforšinn minnkar, t.d. ķ mišlunarlónum. Žessi staša er virkjunarfyrirtękjunum ķ hag, į mešan žau geta afhent umbešna orku, en er įhęttusöm fyrir žjóšarhag.

Ķ langtķmasamningum stórišjufyrirtękjanna og viškomandi virkjunareigenda kunna aš vera refsiįkvęši viš skeršingu į forgangsorku, og žar er jafnframt kvešiš į um, aš ekki megi skerša forgangsorku til stórišju hlutfallslega meira en įlag almenningsveitna. Skeršing forgangsorku til ólķkra notenda skal vera hlutfallslega jöfn, "pro rata", stendur žar. Allt er žetta ófullnęgjandi neytendavernd almenningi til handa. 

Žaš er žess vegna tķmabęrt aš leggja skyldur į heršar fyrirtękis ķ markašsrįšandi stöšu, segjum meš yfir 40 % af raforkumarkašinum į sinni könnu, um aš tryggja landsmönnum alltaf nęga forgangsorku į markašsverši, nema óvišrįšanleg öfl ("force majeure") komi ķ veg fyrir žaš, eša flutningskerfi og/eša dreifikerfi geti ekki mišlaš orkunni til notenda.  Ķ lagasetningu um žetta žarf aš kveša į um sektir vegna skorts į forgangsorku ķ landinu, sem séu ķ samręmi viš žjóšhagslegt tjón vegna orku, sem almenningsveiturnar ekki fį, t.d. tķfalt hęsta einingarverš orku frį fyrirtękinu til almenningsveitna, sem žį verši greitt ķ rķkissjóš fyrir orku, sem vantar į markašinn.

Fróšlegt er aš kynnast višhorfum Elķasar til žessa mįlefnis ķ téšri grein:

"Vatnsorka og jaršvarmaorka nota ekki eldsneyti, og žvķ er orkumarkašur į borš viš hina evrópsku ófęr um aš stjórna orkuvinnslunni į hagkvęmasta hįtt.  Eini kostnašarlišurinn, sem er hįšur įlagi (eftirspurn) į orkukerfiš, er įhętta vatnsorkuveranna, žegar žau taka vatn śr mišlunarlóni. ....

Yfir veturinn fer seljandinn žvķ varlega og reiknar įhęttu sķna [nś ašeins vegna stórišjusamninga - innsk. BJo], sem er žvķ meiri sem mišlunarlón standa lęgra [og lengra er til vorleysinga - innsk. BJo].  Meš vaxandi įhęttu getur hann hękkaš veršiš į sölutilbošum sķnum, žar til hann hefur veršlagt sig aš hluta śt af markašinum.  Žetta er žaš, sem hefur gerzt, žegar lošnubręšslurnar kvarta undan žvķ, aš rafmagniš er oršiš dżrara en olķa. 

Ef orkusalinn hefur į heršum sér žį skuldbindingu aš hafa ętķš tiltekna orku til reišu aš višlagšri įbyrgš, žį getur veršmyndun fariš fram meš žessum hętti, annars ekki.  Žarna getur uppbošsmarkašur gegnt hlutverki, en dagsmarkašur aš evrópskum hętti er óžarfi.  Aš bjóša ķ magn einnar viku ķ einu nęgir."

Nś er viš lżši uppbošsmarkašur fyrir s.k. jöfnunarorku, sem er mismunur įętlašrar orkužarfar og raunorkužarfar hverrar klst.  Žennan markaš mį śtvķkka meš tilbošsmarkaši fyrir eina viku ķ senn, eins og Elķas leggur til.  Verš frį stęrsta raforkuvinnslufyrirtękinu mun žį markast af lķkindum žess, aš tiltekinn orkuskortur verši, t.d. viš vęntanlega lįgstöšu mišlunarlóna fyrirtękisins og jašarvinnslukostnaši hans (višbót viš grunnafl hans), og ašrir, ašallega eigendur jaršgufuvera, munu żmist bjóša hęrra eša lęgra verš en veršiš veršur frį žeim stęrsta.  Verš sölufyrirtękjanna til almennra notenda mundi ekki geta breytzt jafnört og į uppbošsmarkaši fyrr en fjarmęlingar hjį almennum notendum verša komnar ķ gagniš.

Nišurlag greinar Elķasar var eftirfarandi:

"Allt tal um uppskiptingu Landsvirkjunar er ótķmabęrt fyrr en almenn stefna ķ orkumįlum hefur veriš mörkuš og markašsfyrirkomulag, sem virkar viš žessar ašstęšur, hefur veriš hannaš.  Skort į orkustefnu hér telur Christensen veikleika, og žar hefur hann rétt fyrir sér."

Žaš er hęgt aš taka undir žessa įlyktun Elķasar aš öllu leyti.  Verkröšin žarf aš vera sś aš móta landinu fyrst orkustefnu og sneiša žar meš hjį alls konar gryfjum, sem leiša til mikilla deilna og tafa į undirbśningi verka og framkvęmd.  Ef ķ orkustefnunni mun felast, aš raforkukerfiš skuli vera markašsdrifiš ķ lķkingu viš žaš, sem žekkist į hinum Noršurlöndunum, į Bretlandi og ķ ESB-löndum meginlandsins, žį žarf aš hanna markašskerfi, sem snišiš er aš ķslenzkum žörfum og ašstęšum, eins og aš ofan er drepiš į.  Meginhlutverk slķks markašskerfis veršur vęntanlega aš tryggja jafnan jafnvęgi frambošs og eftirspurnar raforku alls stašar į landinu, og aš vinnslukostnašur, flutningskostnašur og dreifingarkostnašur raforku verši sį lęgsti, sem völ er į į hverjum tķma, aš teknu ešlilegu tilliti til umhverfisverndar.  (Ešlilegt tillit er mat umhverfisyfirvalda og jafnvel afstaša meirihluta ķ atkvęšagreišslu.)

Fyrst aš žessu loknu er tķmabęrt fyrir stjórnmįlamenn aš hafa afskipti af stęrš fyrirtękja, ef hśn augljóslega virkar hamlandi į virkni markašarins.  Óvķst er, hvort nokkurn tķmann veršur tališ ómaksins vert aš leggja aflsęstreng į milli Ķslands og annarra landa m.a. vegna of lķtillar fįanlegrar orku hérlendis fyrir svo dżra framkvęmd. Ķslendingar munu žess vegna verša aš reiša sig į, aš alltaf verši nęg tiltęk raforka til reišu śr innlendum orkulindum, og žį er skuldbundiš kjölfestufyrirtęki hérlendis ómetanlegt. 

Į žessu eru žó skiptar skošanir, og Skśli Jóhannsson, verkfręšingur, ritaši 13. október 2016, grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Hugmynd aš uppskiptingu Landsvirkjunar":

Hann nefnir žann möguleika aš stofna 2 nż fyrirtęki, žar sem annaš mundi yfirtaka eignarhald į og rekstur jaršgufuvirkjananna, og hitt mundi sjį um vindmyllurnar.  Bęši žessi nżju fyrirtęki yršu anzi lķtil og léttvęg į markašinum, žó aš meš Žeistareykjavirkjun vaxi jaršgufuhluta Landsvirkjunar vissulega įsmegin.  Ef Landsvirkjun telur ekki samlegšarįhrif af žessari starfsemi meš vatnsorkuverunum vera nęg, žį er ešlilegast, aš hśn selji žessi jaršgufuver og vindmyllur af hagkvęmniįstęšum.  Ef Landsvirkjun veršur fengiš žaš kjölfestuhlutverk aš tryggja landsmönnum orkuöryggi, žį er ósennilegt, aš samkeppnisyfirvöld muni krefjast minni umsvifa hennar į markaši en reyndin er nś.

Nś eru sveitarfélög aš vakna til mešvitundar um hagsmuni sķna gagnvart orkuišnašinum.  Kemur žetta fram ķ kröfu į hendur Landsvirkjun um greišslu fyrir vatnsréttindi, og hefur Hęstiréttur śrskuršaš, aš leggja megi fasteignagjald į žau.  Žį hafa sveitarfélögin lagt fram žį réttmętu kröfu, aš mannvirki orkugeirans verši ekki lengur undanžegin fasteignagjöldum.  Hlżtur žetta einnig aš taka til loftlķna.  Žį eru sveitarstjórnir sumar lķtt hrifnar af vindmyllum, nema umtalsveršar greišslur af žeim falli sveitarsjóšum ķ skaut. 

Vinnslukostnašur vindmylla į Ķslandi er 2-3 faldur vinnslukostnašur hefšbundinna vatnsorku- og jaršgufuvera.  Žęr hafa einnig umtalsvert neikvęš umhverfisįhrif.  Vindorkugaršar munu žess vegna eiga erfitt uppdrįttar į Ķslandi, en žaš er žó ekki loku fyrir žaš skotiš, aš ķ staš aukins mišlunarforša ķ uppistöšulónum verši tališ įkjósanlegra, aš teknu tilliti til kostnašar og umhverfisįhrifa, aš reisa vindorkugarša til aš spara vatn ķ mišlunarlónum. 

burfellmgr-7340

 

 

 

 


Af sišferši sannfęringar og įbyrgšar

Hrikalegum limlestingum mįttu yfir 60 manns sęta, og žar af męttu 12 dauša sķnum strax, ķ žröngri Berlķnargötu aš kvöldi 19. desember 2016, er Noršur-afrķkanskur glępamašur į snęrum ISIS, ofstękisfullra Mśhamešstrśarmanna ķ heilögu strķši (Jihad) gegn kristnum frelsis- og lżšręšisgildum og nśtķmalegum lifnašarhįttum, ók stórum hlöšnum flutningabķl miskunnarlaust į fólk, sem įtti sér einskis ills von į jólamarkaši.  Žetta er illvirki óšra moršhunda af meiši Sśnnķ-mśslima ķ heilögu strķši ķ nafni trśar sinnar og helgiritsins Kóransins. Žetta vošaverk getur kveikt ķ pśšurtunnu, sem Angela Merkel, kanzlari, ber įbyrgš į meš žvķ žann 4. september 2015 aš opna landamęri Žżzkalands fyrir flóttamönnum Miš-Austurlanda, og Noršur-Afrķkumenn fylgdu ķ kjölsoginu. Ašrar Evrópužjóšir kunna Žjóšverjum litlar žakkir fyrir žetta "góšverk" og saka žį nś um sišferšilega śtženslustefnu ("moral imperialism").  Žaš er vandlifaš ķ žessum heimi. Laun heimsins eru vanžakklęti.    

Žjóšverjar hafa frį lokum Sķšari heimsstyrjaldarinnar 1939-1945 lķtiš sem ekkert beitt sér ķ löndum Mśhamešstrśarmanna, en žeir hafa aftur į móti veriš allra manna rausnarlegastir og hjįlplegastir gagnvart Mśhamešstrśarmönnum ķ neyš, nś sķšast meš žvķ aš opna landamęri sķn fyrir straumi flóttamanna af hörmungarsvęšum, t.d. Sżrlandi ķ borgarastyrjöld. Žessi góšmennska og rausnarskapur er goldin meš vanžakklęti, og gjöršin er nś mjög umdeild ķ Žżzkalandi og ķ öšrum löndum Evrópusambandsins, ESB. 

Žeir hafa mikiš til sķns mįls, sem halda žvķ fram, aš menningarmunur aškomufólksins og Evrópumanna sé óbrśanlegur, žvķ aš "Ķmanarnir", ķslömsku prelįtarnir į Vesturlöndum, halda įfram heilažvotti sķnum ķ moskum og öšrum samkomustöšum Mśhamešstrśarmanna, žar sem brżnt er fyrir aškomufólkinu aš ganga ekki vestręnum sišum "heišingjanna" og lķfsgildum žeirra į hönd, heldur aš halda sem fastast ķ forneskjulega lifnašarhętti sķna og siši aš višlögšum refsingum žessa heims og annars. 

Ašlögun er ómöguleg viš žessar ašstęšur, og aškomufólkiš veršur įfram ķ ormagryfju sjśkdóma, fordóma, trśargrillna, kvennakśgunar og haturs į vestręnu fólki og sišum žeirra. Žetta er frjór jaršvegur glępamanna. Slķkur forneskjuhópur į Vesturlöndum er sem žjóšfélagsleg tķmasprengja. 

Žjóšverjar eru NATO-žjóš, en žeir tóku hins vegar engan hernašarlegan žįtt ķ misheppnušum ašgeršum Frakka, Breta, Bandarķkjamanna o.fl. śt af hinu misheppnaša "arabķska vori", t.d. loftįrįsunum į Lķbżju. Žvert į móti vörušu žeir viš slķkum rķkisreknum ofbeldisašgeršum gegn Mśhamešstrśarmönnum, žótt žeim aš nafninu til vęri beint gegn brjįlušum einręšisherra, Gaddafi. Mśhamešsmenn eru ekki og verša seint tilbśnir til aš innleiša vestręna stjórnarhętti heima hjį sér.  Aš halda slķkt er vanmat į mętti aldalangs heilažvottar og heimska. 

Žjóšverjar hafa veriš meš fįmennt stušningsliš ķ Afghanistan į vegum NATO, og er žaš eiginlega eina hernašaržįtttaka žeirra į mśslķmsku landi frį Sķšari heimsstyrjöld.  Žrįtt fyrir žessa tiltölulega frišsamlegu afstöšu Žjóšverja gagnvart Mśhamešsmönnum er nś rįšizt į žį ķ žeirra helgasta véi, į jólaföstunni sjįlfri ķ höfušborg žeirra, og hefur fallandi Kalķfadęmiš lżst fyrirlitlegum verknašinum į hendur sér. Sišleysi žessa hugleysislega glęps téšrar Ķslamsgreinar er algert, og hśn veršskuldar śtskśfun. 

Žjóšverjum hafa lengi veriš hugstęš hugtökin "Gesinnungsethik" og "Verantwortungsethik", sem kannski mętti žżša sem sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši.  Į milli žessara tveggja heimspekilegu hugtaka er spenna, sem endurspeglast ķ muninum į hugsjónahyggju og raunhyggju, sem žekkist alls stašar, en hugtökin varpa lķka ljósi į sišferšisspennu, sem er "mjög žżzk" samkvęmt žjóšfélagsfręšinginum Manfred Güllner. Įtökin žarna į milli mį sjį ķ öllum stórmįlum Žjóšverja į stjórnmįlasvišinu, t.d. evruvandręšunum og flóttamannavandanum. 

Žjóšverjar hafa marga fjöruna sopiš ķ seinni tķma sögu sinni allt frį 30 įra strķšinu 1618-1648, sem var trśarbragšastyrjöld, žar sem erlendir konungar og keisarar blöndušu sér ķ barįttuna.  Styrjöldin gekk mjög nęrri žjóšinni, sem svalt heilu og hįlfu hungri og er sögš hafa bjargaš sér į kartöflunni, sem žį var nżkomin til Evrópu.  Frišrik, mikli, Prśssakóngur, stóš ķ vopnaskaki viš nįgranna sķna og Rśssa og nįši naumlega aš forša prśssneska hernum frį ósigri fyrir rśssneska birninum į 18. öld.  19. öldin var blómaskeiš Žjóšverja, en hernįm Napóleóns mikla blés Žjóšverjum sjįlfstęšisbarįttu ķ brjóst, sem nefnd var rómantķska stefnan, og fangaši hśn athygli ungra ķslenzkra sjįlfstęšisfrumkvöšla ķ Kaupmannahöfn, sem var margt til lista lagt og lögšu grundvöllinn aš ķslenzku sjįlfstęšisbarįttunni. Sagt er, aš Ķslendingar verši jafnan varir viš žaš, žegar Žjóšverjar bylta sér. Žjóšverjum sjįlfum er hlżtt til sögueyju vķkinganna ķ noršri. 

Hinn menningarlegi grundvöllur fyrir sameiningu Žżzkalands var lagšur meš rómantķsku stefnunni, og stjórnmįlaskörungurinn Otto von Bismarck rak smišshöggiš į sameininguna 1871 meš klękjum, eldi og blóši.  

Žegar Vilhjįlmur 2. varš Žżzkalandskeisari rak hann Bismarck, jįrnkanzlarann, og var žaš ógęfuspor, enda reyndist žessi keisari hęfileikasnaušur sem stjórnmįlamašur og herstjórnandi og hinn mesti óžurftarmašur, sem hratt Žjóšverjum śt ķ styrjöldina 1914-1918.  Ósigurinn leiddi til landmissis, Versalasamninganna, Weimar-lżšveldisins og Žrišja rķkisins meš öllum žess hörmungum. Žżzka žjóšin mįtti ķ raun žola sitt annaš 30 įra strķš 1914-1945, aš breyttu breytanda.

Hugtökin sannfęringarsišferši og įbyrgšarsišferši komu fyrst fram hjį žjóšfélagsfręšinginum Max Weber, sem notaši žau ķ janśar 1919 ķ ręšu, sem hann hélt fyrir vinstri sinnaša stśdenta ķ bókabśš ķ München.  Žżzki herinn hafši gefizt upp į öllum vķgstöšvum fyrir 2 mįnušum.  Keisarinn hafši sagt af sér, Žżzkaland var į barmi öreigabyltingar, og München var aš verša höfušborg skammlķfs "Rįšstjórnarlżšveldis Bęjara". Žessi ręša Webers er talin vera sķgilt innlegg ķ stjórnmįlafręšina.  Ręšan var haldin til aš slį į draumórakenndar deilur hugsjónamanna um, hvaša stefnu nišurlęgt og sveltandi Žżzkaland ętti aš taka. 

Weber lżsti ginnungagapi į milli žessa tvenns konar sišferšis.  Žeir, sem fylgja sannfęringu sinni vilja halda ķ hreinleika sišferšis sķns alveg įn tillits til afleišinga stefnumörkunar žeirra fyrir raunheiminn: 

"Ef verknašur ķ góšu skyni leišir til slęmrar nišurstöšu, žį, ķ augum gerandans, er hann sjįlfur ekki įbyrgur fyrir slęmum afleišingum, heldur heimurinn eša heimska annarra manna eša Gušs vilji, sem skóp žį žannig."

Į hinn bóginn, sį sem lętur stjórnast af įbyrgšartilfinningu "tekur meš ķ reikninginn nįkvęmlega mešaltal mannlegra galla ... hann hefur ekki einu sinni rétt til aš gera fyrirfram rįš fyrir góšsemi manna og fullkomnun". 

Žessi tegund stjórnmįlamanna mun svara fyrir allar afleišingar gjörša sinna, einnig óvęntar afleišingar.  Weber lét įheyrendur sķna ekki velkjast ķ vafa um, hvort sišferšiš ętti hug hans. Hann kvaš žį, sem ašhylltust sišferši sannfęringar, vera "vindbelgi ķ 9 af 10 tilvikum".

Hr Güllner segir, aš almennt sé sišferši sannfęringar algengast į mešal vinstri manna, mótmęlenda og ķ minni męli į mešal ķhaldsmanna og kažólikkka.

Žannig viršast jafnašarmenn, sem lķta į sig sem krossfara žjóšfélagslegs réttlętis, ekki ašeins vera "ófęrir og ófśsir" til aš stjórna, žó aš žeir beri raunverulega įbyrgš aš mati hr Güllners.  Žetta gęti śtskżrt, hvers vegna jafnašarmašur hefur ašeins veriš kanzlari ķ 20 įr sķšan 1949 boriš saman viš 47 įr undir Kristilegum demókrötum. 

Sišferši sannfęringar er žó einnig fyrir hendi ķ röšum miš-hęgrimanna, sem sķšan į 6. įratuginum hafa nįlgazt Evrópuverkefniš eins og leišarenda sem leiš fyrir Žżzkaland til aš žróast upp śr žjóšrķkinu og leysa upp sekt sķna um leiš og fullveldiš er gefiš upp į bįtinn.  Ķ žessu ferli lįšist Žjóšverjum aš koma auga į, aš fęstar ašrar Evrópužjóšir deildu žessu markmiši meš žeim. Žegar evru-vandręšin gusu upp, žį lżstu margir ķhaldsmenn yfir andstöšu viš fjįrstušning į grundvelli sišferšis sannfęringar, segir Thilo Sarrazin, umdeildur įlitsgjafi.  Žeir vildu lżsa reglubrotum rķkja ķ vandręšum sem slęmum ķ ešli sķnu, jafnvel žótt žaš mundi žżša hrun myntsamstarfsins. 

Samkvęmt sišferši įbyrgšar er slķk afstaša ekki einvöršungu óraunhęf, heldur röng, og žaš, sem ekki gengur upp, geti ekki veriš sišlegt. Stjórnendur Žżzka sambandslżšveldisins hafa flestir veriš af žessu saušahśsi. 

Į 9. įratugi 20. aldar fóru milljónir Žjóšverja ķ mótmęlagöngur gegn žróun kjarnorkuvopnabśrs NATO, en Helmut Schmidt, kanzlari, sem lét koma žessum vopnum fyrir, féllst žannig į hernašarleg rök fęlingarmįttarins.  Aš launum frį félögum sķnum ķ Jafnašarmannaflokkinum, SPD, fékk hann ašallega fordęmingu.  Ķ evru-vandręšunum féllst Angela Merkel hikandi į fjįrstušning viš veikburša rķki til aš halda myntsamstarfinu įfram. Brandenburger Tor

Gagnvart flóttamannastrauminum sneri Merkel viš blašinu og tók upp sišferši sannfęringar. Žaš var ólķkt henni. Hśn var samt įkaft vöruš viš žessu af fólki sišferšilegrar įbyrgšar, og Merkel snerist 180° seint į įrinu 2016. Uppi sitja žó Žjóšverjar meš eina milljón nżkominna mśslima frį żmsum löndum og kunna į žeim engin skil, flestum. Žaš felur ķ sér stórvandamįl aš hleypa svo stórum og framandi hópi fólks inn ķ land, žegar aškomufólkiš er haldiš trśargrillum og prelįtar žess halda įfram aš ala į tortryggni og jafnvel hatri į gestgjöfunum. 

Žaš er himinn og haf į milli hugarheims hins venjulega Žjóšverja og Ķslamista, og žegar öfgamenn śr röšum gestgjafa eša gesta gera sig seka um hryšjuverk ķ landinu gagnvart andstęšum hópi, žį getur hiš pólitķska įstand fljótt oršiš eldfimt og žaš komiš fram žegar haustiš 2017 ķ gjörbreyttum valdahlutföllum į Sambandsžinginu ķ Berlķn (Reichstag) meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Nś veršur hręrt ķ gruggugu vatni į bįša bóga. Dagar dóttur mótmęlendaprestsins ķ DDR (Deutsche Demokratische Republiblik), frś Merkel, sem kanzlara eru sennilega taldir vegna umręddra mistaka hennar.

Žżzkt ESB 

 

  

 


Lękkun raforkuveršs

Į žaš hefur veriš bent į žessum vettvangi og vķšar, aš raunlękkun raforkuveršs sé oršin tķmabęr og sé ķ raun réttlętismįl almenningi til handa.  Įstęšurnar eru višsnśningur til hins betra ķ afkomu helztu raforkuvinnslufyrirtękjanna ķ landinu og hlutfall orkuveršs til almennings og stórišjufyrirtękjanna ķ hlutfalli viš vinnslukostnaš raforku til žessara ašila. Žetta er einnig kęrkomiš mótvęgi viš hękkunartilhneigingu flutningskostnašar raforku, sem gęti oršiš framhald į, ef hlutdeild jaršstrengja ķ nżframkvęmdum flutningskerfisins eykst. 

Nś hafa žau glešilegu tķšindi oršiš, aš Landsvirkjun hefur tilkynnt raunlękkun į 10 % af orkusölu sinni, sem er um helmingur af orkusölu hennar til almennra sölufyrirtękja raforku.  Žetta segja talsmenn Landsvirkjunar, aš jafngildi 2,6 % raunveršlękkun į verši hennar til sölufyrirtękjanna. Žar sem orkuveršiš er ašeins um 30 % af heildarverši per kWh, žvķ aš flutningur og dreifing nema um 50 % og opinber gjöld um 20 %, žį munu almennir notendur sjį lękkun innan viš 1,0 %.  Bošuš hefur veriš hękkun flutningsgjalda (Landsnets) og lękkun dreifingarkostnašar t.d. hjį OR-Veitum.  Neytendur munu žį e.t.v. sjį 1 %-2 % lękkun einingarveršs, sem er lķtil, en góš byrjun.  Afkomužróunin ķ raforkugeiranum gefur fulla įstęšu til aš hefja nś veršlękkun į raforku til almennings.

Landsvirkjun śtskżrir žessa lękkun meš bęttri nżtingu uppsetts afls ķ virkjunum vegna sveigjanlegri orkusölusamninga.  Žetta žżšir, aš Landsvirkjun getur frestaš nęstu virkjun aš öšru óbreyttu og mun žį reka nśverandi virkjanir į afli, sem er nęr mįlraun (įstimplašri aflgetu) virkjananna, og mun žess vegna nżta fjįrfestingar sķnar ķ virkjunum betur en įšur, sem styttir endurgreišslutķma virkjananna, žar sem įrleg sala vex.  Žetta er įgętt, ef žaš eykur ekki lķkur į orkuskorti ķ žurrkaįrum.  Hér ber aš hafa ķ huga, aš engu er lķkara en löggjafinn hafi reiknaš meš tiltęku neyšarafli af einhverju tagi, ef orkuskortur veršur ķ kerfinu.  Ekkert er fjęr sanni, og enginn virkjunarašili er skuldbundinn aš višlagšri refsingu til aš sjį til žess, aš hér komi ekki upp forgangsorkuskortur.  Žetta er óvišunandi og er efni ķ sérpistil.

Žróun rafbśnašar er m.a. ķ žį įtt, aš viš notkun hans verša minni afltöp en ķ eldri bśnaši til sömu nota.  Žetta į t.d. viš um ljósabśnaš og eldunarbśnaš.  Žessi bśnašur kemur inn af fullum žunga į hįįlagstķmum, og bętt nżtni hans leišir žį til lęgri toppaflsžarfar.  Lękkun toppįlags af žessum völdum gęti numiš yfir 100 MW, žegar t.d. LED-perur hafa leyst af hólmi glóperur og gasfylltar perur ķ inni- og śtilżsingu į heimilum, ķ fyrirtękjum, opinberum stofnunum og dreifiveitum (götulżsing). Kostnašarlega munar talsvert um žessa tęplega 5 % lękkun toppsins.

Į móti žessu mun koma nżtt įlag hlešslutękja rafbķlanna, žar sem samtķmaįlag žeirra um mišja 21. öldina getur numiš 400 MW.  Žaš er brżnt aš forša žvķ, aš žetta nżja įlag įsamt įlagi frį hlešslutękjum skipanna bętist ofan į nśverandi toppįlag.  Ef tekst aš fęra žetta vęntanlega višbótar įlag yfir į tķma nśverandi lįgmarksįlags, ž.e. nęturnar, žį batnar nżting alls raforkukerfisins enn frį žvķ, sem nś er, ž.e. fjįrfestingar til aš framleiša, flytja og dreifa 1 kWh af öryggi allan sólarhringinn allan įrsins hring, minnka, öllum til hagsbóta, og nęturtaxti ętti žį aš endurspegla mun minni fjįrfestingar en ella, en hins vegar žarf aš virkja fyrir aukna orkusölu.  Sś orka veršur žó innan viš helmingur af orkuinnihaldi žess eldsneytis, sem raforkan leysir af hólmi, vegna mun hęrri orkunżtni rafmagnsbķla en bķla, sem knśnir eru jaršefnaeldsneyti. 

Ķ Morgunblašinu žann 30. nóvember 2016 birtist Baksvišsgrein Helga Bjarnasonar um nżja kerfisįętlun Landsnets, sem hann nefndi:

"Raforkukerfiš ręšur ekki viš orkuskipti framtķšar:

"Ekki er hęgt aš rįšast ķ atvinnuuppbyggingu į landsbyggšinni eša ķ orkuskipti til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, nema [aš] byggja upp flutningskerfi raforku ķ landinu.  Landsnet įętlar, aš žörf sé į flutningi 660-880 MW til višbótar, ef fariš yrši ķ öll žau orkuskipti, sem rętt er um, en žaš myndi minnka losun um 1,5 Mt/įr, sem er um žrišjungur af įrlegri losun landsmanna."

Hér er žvķ lżst yfir, aš landsbyggšinni sé haldiš ķ raforkusvelti.  Hér er ašallega įtt viš Vestfirši, Noršurland og Austurland. Landsnet hefur ekki veriš ķ stakk bśiš til aš uppfylla skyldur sķnar viš landsmenn, og žaš er grafalvarlegt og aš sumu leyti įfellisdómur yfir fyrirtękinu, sem hefur ekki rįšiš viš ytri ašstęšur og žannig brugšizt hlutverki sķnu. Tafir eru į Suš-Vesturlķnu, lķnum frį Kröflu-Žeistareykjum til kķsilvers PCC viš Hśsavķk og styrkingu Byggšalķnu, svo aš ekki sé nś minnzt į nżja og naušsynlega samtengingu Noršur- og Sušurlands.  Meginįstęšan fyrir töfunum er, aš Landsnet hefur ekki nįš góšu samkomulagi viš alla landeigendur og nįttśruverndarsamtök. Samskiptum viršist hafa veriš įfįtt, en sjaldan į einn sök, žį tveir deila. 

Fjölda fyrirtękja er haldiš ķ gķslingu raforkuleysis af nokkrum sérhagsmunaašilum, sem Landsnet viršist ekki hafa lag į eša lagaleg śrręši til aš tjónka viš. Landsnet veršur nś aš söšla um, žvķ aš höggva veršur į hnśtinn įšur en hundruša milljarša ISK žjóšhagslegt tjón hlżzt af. 

Nokkurrar žvermóšsku hefur žótt gęta aš hįlfu Landsnets meš aš koma til móts viš landeigendur, Landvernd o.fl. meš jaršstrengjum ķ staš loftlķna, en fyrirtękinu var vorkunn, žvķ aš lög skyldušu žaš til aš velja jafnan fjįrhagslega hagkvęmasta kostinn, en nś hefur löggjafinn veitt slaka ķ žeim efnum.  Fyrirtękiš žarf žvķ aš bregšast hratt viš nśna meš lausnarmišušum tillögum um lagnaleišir og jaršstrengi, žar sem slķkt getur leitt til sįttar ķ héraši og til aš losa ķbśa og fyrirtęki į noršanveršu landinu śr raforkusvelti, sem hefur ķ för meš sér glötuš tękifęri til atvinnuuppbyggingar, eldsneytissparnašar og minni mengunar. 

Samkvęmt lögunum eiga nżir notendur aš standa undir višbótar kostnaši viš flutningskerfiš, en žaš getur ekki įtt viš hér, žar sem žeir bįšu bara um rafmagn, en tóku ekki afstöšu til, hvernig flutningunum yrši hįttaš.  Žess vegna veršur Landsnet aš fjįrmagna umframkostnašinn meš langtķma lįnum og lįta alla notendur standa undir viškomandi afborgunum og vöxtum. 

Um er aš ręša žjóšhagslega hagkvęm verkefni, eins og fram kemur ķ eftirfarandi śrdrętti téšs "Baksvišs" śr umhverfismatsskżrslu Kerfisįętlunar 2016-2025:

"Ķ umhverfismatsskżrslunni eru hugleišingar um hugsanleg frekari orkuskipti en fram koma ķ svišsmyndum kerfisįętlunarinnar.  Er žį mišaš viš žį framtķšarsżn, aš einkabifreišar, atvinnubifreišar og bķlaleigubifreišar verši knśnar rafmagni ķ staš jaršefnaeldsneytis.  Rafvęšingu fiskimjölsverksmišja verši lokiš, og rafmagn komi ķ staš jaršefnaeldsneytis ķ išnaši. Mišaš er viš, aš skip verši tengd viš raforkukerfi ķ höfnum og aš Ķsland verši sjįlfbęrt [sjįlfu sér nógt-skilningur BJo] meš ręktun helztu gręnmetistegunda.  Žetta kallar į betri nżtingu virkjana og frekari uppbyggingu į endurnżjanlegum orkukostum, enda myndi notkun raforku aukast um 660-880 MW.  Afliš ręšst af žvķ, hversu vel tekst til viš stżringu hlešslustöšva fyrir rafknśin farartęki [hversu vel tekst til viš aš beina nżju įlagi į lįgįlagstķma, t.d. nóttina - innsk. BJo].

Blekbóndi telur žessa framtķšarsżn höfunda skżrslu Landsnets raunhęfa fyrir nęsta įratug, og žaš er žessi jįkvęša žróun, sem er ķ uppnįmi vegna nśverandi fulllestunar hluta stofnlķnukerfisins, ž.e. Byggšalķnu. Varšandi skipin veršur ekki einvöršungu aš reikna meš hafnartengingu, į mešan žau liggja viš festar, heldur munu rafknśin veišiskip aš lķkindum sjį dagsins ljós undir lok nęsta įratugar.

Žaš veršur meš stušningi rķkisvaldsins, vęntanlegs orkumįlarįšherra, aš höggva į nśverandi rembihnśta, sem nś standa a.m.k. helmingi landsins fyrir žrifum, meš žvķ aš įkveša lögn į jaršstrengjum, eins og tęknilega er unnt, žar sem slķkt getur leitt til sįtta viš hagsmunaašila, žó aš stofnkostnašur žeirra sé hęrri en loftlķnanna. Į móti hękkun flutningsgjalds vegur lękkun į verši orkuvinnslunnar sjįlfrar, eftir žvķ sem afskriftabyrši orkuvinnslufyrirtękjanna lękkar og nżting fjįrfestinganna batnar, en hśn er reyndar nś betri į Ķslandi en annars stašar vegna tiltölulega mikils og jafns stórišjuįlags.

Landsnet hefur sjįlft ķ nżrri kerfisįętlun kynnt til sögunnar nżja lausn į flutningi afls į milli Sušurlands og Noršurlands, sem gęti leyst śr langvinnum og haršvķtugum deilum um kerfislega brįšnaušsynlega styrkingu stofnkerfisins. 

"Baksvišs" er žannig greint frį henni:

"Kostirnir, sem velja žarf į milli, eru ķ ašalatrišum tveir: Tenging landshluta meš styrkingu byggšalķnuhringsins eša meš hįspennulķnu yfir hįlendiš.  Fjórar śtfęrslur eru af hvorum kosti.  Eru žetta ķ ašalatrišum sömu kostir og ķ fyrri kerfisįętlun.  Žó er tekinn inn möguleikinn į jaršstreng į allri hįlendisleišinni.  Žaš yrši žį jafnstraumsstrengur (DC) meš tilheyrandi umbreytistöšvum į endum.  Įętlaš er, aš lagning slķks strengs mundi kosta um miaISK 40 samanboriš viš miaISK 13 ķ loftlķnu."

Žaš er viršingarvert af Landsneti aš geta um žessa tęknilega fęru leiš viš naušsynlega samtengingu landshluta.  Hśn hefur žann ókost aš vera žrefalt dżrari en grunnkosturinn, loftlķna yfir Sprengisand, en žį sķšar nefndu skortir aftur į móti žann stjórnmįlalega stušning, sem naušsynlegur er, svo aš hśn verši raunhęf. Millilausn er lögn rišstraumsjaršstrengs allt aš 50 km į sjónręnt viškvęmasta hluta leišarinnar. Žrįtt fyrir miklu flóknari bśnaš mį ętla, aš rekstraröryggi jafnstraumsstrengs og innanhśss AC/DC-DC/AC bśnašar verši meira en rekstraröryggi loftlķnu į Sprengisandi vegna vešurfars, sandbylja og mögulegs öskufalls og eldinga ķ nįgrenni virkra eldstöšva. Viš kostnašarśtreikninga žarf aš leggja s.k. ęvikostnaš til grundvallar samanburšar į valkostum. Žar ętti aš reyna aš leggja mat į "umhverfiskostnašinn" og aš sjįlfsögšu aš taka allan rekstrarkostnaš meš ķ reikninginn. 

Įkvöršun um slķkan jaršstreng yrši ķ samręmi viš tęknižróun į žessu sviši og višhorfstilhneigingu ķ žjóšfélaginu.  Kostnašarmunurinn, miaISK 27, nemur u.ž.b. innheimtum viršisaukaskatti af rafmagni į tveimur įrum.  Žaš vęri žvķ engin gošgį aš fjįrmagna helming mismunarins meš hękkun į gjaldskrį Landsnets og helminginn beint śr rķkissjóši meš framlögum til Landsnets į einum įratugi ķ nafni umhverfisverndar og rekstraröryggis.    


PISA rķšur nś um žverbak

Fyrir tveimur įratugum feršašist blekbóndi til hinnar miklu išnašar- og višskiptaborgar Mķlanó į Noršur-Ķtalķu og žašan meš lest til hinnar stórkostlegu höfušborgar Toskana-hérašs Etrśskanna fornu, Flórens.  Žeir voru į hęrra žekkingarstigi en Rómverjar į 1. öld fyrir krist, t.d. ķ verkfręšilegum og listręnum efnum, en höfšu ekki roš viš rómverska hernum, og Rómverjar innlimušu Etrśskana ķ rķki sitt og lęršu margt af žeim. Žetta hernįm styrkti Rómarveldi mjög. 

Į feršum blekbónda um Toskana var m.a. komiš til hafnarborgarinnar Pisa,og var ętlunin aš fara upp ķ turninn fręga, en žegar aš honum var komiš, var hann girtur af og lokašur feršamönnum, žvķ aš hallinn var farinn aš nįlgast hęttustig, og voru Ķtalir aš undirbśa aš draga śr hallanum.  Sś ašgerš krafšist mikillar tęknižekkingar og nįkvęmra vinnubragša, eins og nęrri mį geta.

Žaš er brįšnaušsynlegt, aš skólakerfiš hlśi aš og rękti žį hęfileika, sem ķ ęskunni bśa, svo aš žjóšfélagiš allt megi njóta įvaxta sköpunargleši og frumlegrar hugsunar, žar sem hana er aš finna, og frumlegrar hugsunar viš lausn óvęntra višfangsefna, eins og aš minnka halla į um 500 įra gömlum turni. Skólakerfiš er sķšur en svo hjįlplegt viš slķka žróun, į mešan höfušįherzlan er į aš steypa alla einstaklingana ķ sama mótiš. 

Nś eru greinileg teikn į lofti um, aš grunnskólinn sói tķma nemenda meš slęmu skipulagi, svo aš hęfileikar margra žeirra fara ķ sśginn ķ staš žess aš žroskast og dafna, einstaklingsbundiš. Žess vegna er rķk įstęša til aš spyrna hraustlega viš fótum meš žvķ aš losa um višjar mišstżringar rķkis og sveitarfélaga og virkja einkaframtakiš žó įn aukinnar beinnar kostnašaržįtttöku ašstandenda barnanna, žvķ aš jöfn tękifęri til nįms, óhįš efnahag, er öflugasta samfélagslega jöfnunartękiš og nokkuš góš samstaša um slķkt ķ žjóšfélaginu. Stefnan er žį sś, aš allir fįi aš njóta sķn, en margir detti ekki af vagninum, af žvķ aš žeir passi ekki ķ snišmįt embęttismanna og stjórnmįlamanna.    

Žvķ er žessi Pisa-saga leidd fram hér, aš kunnįttumat 15 įra unglinga frį 2015 meš sama nafni, PISA - Programme for International Student Assessment, hefur nżlega veriš gert opinbert. Žaš er skemmst frį aš segja, aš nišurstašan er meš öllu óvišunandi fyrir Ķslendinga, žar sem ķslenzku nemendurnir voru undir mešaltali OECD-landanna og į nišurleiš. 

Hugmyndir yfirvalda menntamįla hérlendis um višspyrnu og višsnśning bera žess žó enn ekki merki, aš um viti boriš fólk, sem vinni fyrir kaupinu sķnu, sé aš ręša į Menntamįlastofnun, žar sem eina hugmyndin, enn sem komiš er, er sś aš ausa meiru opinberu fé ķ mįlaflokkinn. Įrangurinn hingaš til stendur žó ķ öfugu hlutfalli viš opinberar fjįrveitingar, svo aš rįšleysiš viršist algert į žeim bęnum.  Eina huggun Arnórs Gušmundssonar, forstjóra Menntamįlastofnunar, er sś, aš mesta jafnręšiš innan OECD sé į mešal ķslenzkra skóla.  Žaš er slęmur og óvišeigandi męlikvarši, žvķ aš einsleitni skólanna kann aš vera verulegur hluti meinsemdarinnar ķ žessu tilviki, žegar góšar fyrirmyndir og valkosti brįšvantar. Žaš er nefnilega ķ žessu tilviki jafnaš nišur į viš aš hętti kratismans ķ sinni verstu mynd.  Žvķ veršur aš linna, ef ekki į mikill sįlarhįski aš hljótast af, og žaš er framkvęmanlegt strax. 

Vilji er allt, sem žarf, en ef įlyktun téšs Arnórs um, aš ekki beri "aš lķta į žessa slęmu nišurstöšu sem įfellisdóm yfir einum né neinum", į aš rįša för, žį eru öll sund lokuš įšur en lagt er upp ķ umbótaleišangur. Skilja mį į forstjóra Menntamįlastofnunar, aš hann vilji lįta allt hjakka ķ sama farinu, ašeins meš meiri fjįrśtlįtum. OECD hefur žó komizt aš žeirri nišurstöšu, aš hafi framlög hins opinbera nįš kUSD 50 į nemanda allan tķmann hans ķ grunnskóla, žį sé nemendum gagnslaust, aš framlög séu aukin.  Framlögin hér eru hęrri en žetta ķ öllum sveitarfélögum landsins. 

Nišurnjörvuš einhęfni og einsleitni skólanna, žar sem hvata skortir į öllum svišum til aš skara fram śr, er sökudólgurinn.

Ingveldur Geirsdóttir gerši góša grein fyrir PISA ķ Morgunblašsfrétt, 7. desember 2016: 

"Nemendur aldrei komiš verr śt":

"Ķslenzkir nemendur koma mjög illa śt śr PISA-könnuninni, sem var lögš fyrir 2015.  Nišurstöšur hennar voru kynntar ķ gęr, og benda žęr til žess, aš frammistaša ķslenzkra nemenda sé lakari en įriš 2012, žegar könnunin var gerš sķšast.

PISA-könnunin er alžjóšleg og er lögš fyrir 15 įra nemendur til aš męla lesskilning, lęsi į nįttśrufręši og stęršfręši [reading, mathematics and science - betri žżšing er lestur, stęršfręši og raunvķsindi - innsk. BJo], į žriggja įra fresti. Žetta er eina alžjóšlega samanburšarmęlingin į frammistöšu menntakerfisins, sem fram fer hér į landi. 

Nišurstöšur PISA 2015 sżna, aš ķslenzkum nemendum hefur hrakaš mikiš į sķšast lišnum įratug ķ nįttśruvķsindum.  Žeim hefur einnig hrakaš stöšugt ķ stęršfręši, frį žvķ aš fęrnin var fyrst metin įriš 2003, og lesskilningur hefur minnkaš frį 2000 til 2006, en eftir žaš hefur hann nįnast stašiš ķ staš. 

Įrangur ķslenzkra nemenda er lakari en į hinum Noršurlöndunum ķ öllum fögunum žremur.  Žį hefur nemendum, sem geta lķtiš, fjölgaš, og afburšanemendum hefur fękkaš."  

Ķskyggileg lżsing aš tarna fyrir samkeppnishęfni žjóšarinnar ķ nįinni framtķš.  Til aš viš stöndum öšrum žjóšum į sporši, hvert sem litiš veršur, og til aš ķ landinu verši įfram menningarlegt velferšarsamfélag, veršur grunnskólinn aš vera ķ lagi.  Hann er žaš augljóslega alls ekki nśna, og yfirvöld menntamįla meš Menntamįlastofnun framarlega ķ fylkingu eru greinilega heldur ekki ķ lagi, žvķ aš žau viršast algerlega rįšalaus, og višbrögšin žar į bę eru helzt žau, aš hella žurfi meiru opinberu fé ķ mįlaflokkinn.  Žaš er vonlaus ašferš, sem hefur veriš beitt undanfarin įr og engum įrangri skilaš.

Veršur nś gripiš nišur ķ Óšin ķ Višskiptablašinu, 8. desember 2016:

"Reyndar er ekki rétt, aš ekkert hafi gerzt ķ skólamįlum, frį žvķ aš ķslenzkir skólakrakkar tóku fyrst žįtt ķ PISA-könnuninni įriš 2000.  Frį įrinu 1998 hafa śtgjöld sveitarfélaga til grunnskólanna aukizt um 60,9 % į föstu veršlagi, samkvęmt tölum Hagstofunnar.  Kennurum hefur fjölgaš um 20,5 %, og žar af hefur kennurum meš kennsluréttindi fjölgaš um ein 38,3 %, og eru žeir nęr einrįšir ķ kennslu ķ grunnskólum. 

Śtgjöld sveitarfélaganna į hvern nemanda hafa aukizt um 56 %, og śtgjöld į hvern kennara hafa aukizt um 33,5 % į sama tķma. Žetta hefur allt gerzt į sama tķma og nemendum ķ grunnskóla hefur ašeins fjölgaš um 3,2 %."

Žessi fjįraustur er birtingarmynd rangrar skólastefnu og rįšleysis, enda eru nś śtgjöld į hvern grunnskólanemanda einna hęst į Ķslandi af samanburšarlöndunum.  Af ofangreindum tölum aš dęma lķtur śt fyrir, aš spara megi fé įn žess slķkur sparnašur bitni į įrangri nemenda. Żmis kostnašur er oršinn öfgakenndur, t.d. er tališ, aš fjöldi nemenda, sem skólasįlfręšingur śrskuršar, aš žurfi sérkennslu, sé nś tķfaldur sį fjöldi, sem bśast mį viš, eša 25 %-30 % af heildarfjölda nemenda. 

Ķ žessu višfangsefni er hins vegar žrennt, sem žarf ašallega aš gefa gaum: nemendur, kennarar og kennsluumgjöršin.

Nemendur žrķfast greinilega illa ķ skólunum (af įrangri žeirra aš dęma), enda er žeim skipaš saman ķ bekki įn tillits til įhuga og getu.  Slķkt kallar Menntamįlastofnun skóla įn ašgreiningar og hefur lengi veriš kratķskt trśaratriši, en er sennilega til ills eins fyrir alla hlutašeigandi.  Žetta er gildishlašiš oršalag og minnir į "Apartheit" eša ašgreingu kynžįtta.  Ekkert slķkt er į dagskrį hér, hvorki į grundvelli uppruna, efnahags, litarafts né trśarbragša.  Hér skal fullyrša, aš heilbrigšur metnašur nemenda fęr ekki aš njóta sķn, nema fęrni žeirra og geta, sem eru saman ķ hópi aš reyna aš tileinka sér bošskap kennarans, sé į svipušu stigi.  

Viš beztu ašstęšur fį nemendur aš keppa um sęti ķ žeim bekk, sem hugur žeirra stendur til, eša aš verja sęti sitt meš žvķ aš leggja sig fram.  Meš "kerfi įn ašgreiningar" fęr enginn aš njóta sķn, hvorki nemendur né kennarar.  Efnilegum nemendum leišist ašgeršarleysiš, og hinir fį minnimįttarkennd, af žvķ aš kennarinn er stöšugt aš stagla ķ žeim. Bįšir hóparnir verša órólegir og tefja óafvitandi hvor fyrir öšrum. Fyrir kennarann veršur starfiš mun erfišara en ella, žar sem mikill munur er į getu nemenda, žvķ aš beita veršur ólķkum kennsluašferšum į ólķka nemendur ķ sömu deild. Afleišingin veršur sś ķ sinni verstu mynd, aš allir dragast nišur į lęgra plan en naušsynlegt er.   

Menntun kennara er į hįskólastigi, eins og ešlilegt er, en hśn var nżlega lengd undirbśningslķtiš ķ 5 įr hérlendis.  Žessi gjörningur žarfnast endurskošunar og sömuleišis allt nįmsefni kennara og žjįlfun til aš mišla žekkingu į raungreinafögum meš fullnęgjandi hętti, en žar viršist pottur helzt vera brotinn ķ fęrni nemenda auk ófullnęgjandi lestrarkunnįttu.

 Fęstir kennaranemar koma af raungreinabrautum framhaldsskóla, og hafa žess vegna haft lķtinn gįning į slķkum fögum. Žaš žarfnast žį įtaks aš verša fęr um aš mišla slķkri žekkingu af góšri yfirsżn og meš lķflegum hętti, ef įhugann hefur vantaš įšur. Žaš ętti aš žjappa kennaranįminu saman į 4 įr ķ staš śtžynningar, eins og nś er, og veita hins vegar kost į framhaldsnįmi ķ 1-2 įr meš hęrri nįmsgrįšu.  Nįmskröfur til kennara žarf aš herša, svo aš tryggt sé, aš žeir valdi žvķ vel, sem žeir eiga aš mišla. Hvernig skyldu žeir standa sig į PISA-prófi ?

Hvaš hafši Óšinn meira aš skrifa um įrangursleysi fjįrausturs ķ grunnskólann ?:

"Grķšarleg śtgjaldaaukning hefur hins vegar ekki skilaš neinu, nema versnandi įrangri ķslenzkra grunnskólanemenda.  Nś er svo komiš, aš tępir 9 nemendur eru į hvern grunnskólakennara, en žeir voru tęplega 10,5 įriš 1998.  Ef ašeins er mišaš viš kennara meš kennsluréttindi, eru nemendur į hvern slķkan kennara nś 9,5, en voru 12,7 įriš 1998. 

Fleiri kennarar, meira menntašir kennarar og stóraukin śtgjöld.  Įrangurinn er hins vegar verri en enginn."

Žaš er įreišanlegt, aš žegar nemendum er hrśgaš saman ķ bekk įn tillits til fęrni, žį kemst kennarinn ekki yfir aš ašstoša hvern og einn samkvęmt einstaklingsbundnum žörfum ķ sama męli og ķ einsleitari bekkjardeildum. 

Žegar blekbóndi var ķ grunnskóla fyrir meira en hįlfri öld, žį voru išulega 30 nemendur ķ bekk og einn kennari kenndi öll fögin, nema teikningu, tónmennt, söng, leikfimi og sund. Kennslan gekk samt įgętlega, enda voru kennararnir žį afar hęfir (ķ minningunni), žótt sennilega hafi žeir haft styttri skólagöngu en kennarar, sem śtskrifast śr hįskóla nś į dögum. Žaš žarf ekki aš oršlengja, aš ķ žį daga var nemendum rašaš ķ deildir eftir getu og įhuga. 

Kennararnir höfšu strangan aga į sjįlfum sér og nemendum sķnum, og stundum  žurfti aš tukta nemendur til, ašallega strįkana. Kennararnir ólu lķka heilbrigšan metnaš meš nemendum um aš hękka sig upp ķ betri bekk eša aš halda sęti sķnu ķ góšum bekk, žar sem žeir vildu vera.  Einkunnir į skyndiprófum voru lesnar upp, žannig aš innbyršis keppni var į milli nemenda ķ hverjum bekk.  Žetta jók įhugann fyrir nįminu og kynti undir metnaši, sem nemendur tileinkušu sér.  Allt er žetta meš öšrum, verri og vonlausari brag til įrangurs nś į dögum, og žess vegna sekkur ķslenzki grunnskólinn nś til botns ķ feni jafnašarmennskunnar.

Sś óheillažróun, sem PISA endurspeglar, jafngildir glötušum tękifęrum einstaklinga ķ tugžśsundavķs og grķšarlegu tekjutapi og kostnašarauka fyrir samfélag, sem eyšileggur möguleika fjölda manns į aš žróa meš sér žį hęfileika og žroska, sem gott grunnskólakerfi getur leitt fram.  Eina rįšiš til śrbóta er kerfisbreyting, žar sem einsleitni og ķmyndušum jöfnuši er kastaš fyrir róša, en lögš įherzla į fjölbreytni skóla, samkeppni į milli žeirra og į milli nemenda.

Sveitarfélögin keppa nś žegar um hylli ķbśanna, og rķkisvaldiš žarf aš efla žessa samkeppni ķbśunum til hagsbóta.  Žaš žarf aš afnema gólf śtsvarsins, veita sveitarfélögunum fullt svigrśm viš įlagningu allra annarra gjalda og sķšast, en ekki sķzt, žarf aš veita žeim frelsi til aš keppa sķn į milli į grundvelli gęša grunnskólans, sem er į žeirra snęrum. 

Žetta žżšir, aš skólar ķ hverju sveitarfélagi eiga aš rįša žvķ, hvernig žeir haga nišurröšun nemenda ķ bekki, og hvernig žeir meta nįmsįrangur.  Žegar kemur aš lokaprófi upp śr grunnskóla ķ 10. bekk, žarf žó e.t.v. samręmd próf ķ einni eša fįeinum greinum samkvęmt rķkisnįmskrį og stašlaš įrangursmat til aš aušvelda val framhaldsskólanna į nemendum. Annars eiga skólarnir aš hafa frjįlst val um nįmstilhögun, nįmsefni og nįmsmat, en rķkisnįmskrį grunnskóla skal ašeins vera til hlišsjónar. Žetta yrši róttęk breyting til aš efla sveitarfélög, skóla žeirra, kennara og nemendur til dįša.

Til aš auka lķkurnar į betri įrangri nemenda og meiri starfsįnęgju kennara en raunin er ķ einsleitu kerfi opinbers rekstrar žurfa sveitarfélögin aš lżsa yfir įhuga sķnum į aš fjölga rekstrarformum grunnskólanna, breyta rekstrarformi einhvers eša einhverra nśverandi skóla, eša aš nżir skólar skuli feta sig įfram į braut, sem vel er žekkt erlendis, einnig į hinum Noršurlöndunum, og fellur undir hugtakiš einkarekstur, ekki einkavęšing. 

Žar getur t.d. veriš um aš ręša sjįlfseignarstofnun eša hlutafélag.  Skilyrši er, aš hiš opinbera standi straum af rekstrinum, eins og žaš gerir nś, meš umsömdu greišslužaki, svo aš hiš opinbera skašist ekki fjįrhagslega af žessu fyrirkomulagi, og gjaldtaka af foreldrum verši bönnuš meš sama hętti og ķ skólum meš gamla fyrirkomulaginu.  Enginn ętti aš skašast fjįrhagslega, en stefnan meš žessari tilraun vęri aš auka frelsi skólastjórnenda og kennara og bęta lķšan nemendanna meš višfangsefnum, sem eru ķ meira samręmi viš getu hvers og eins.   

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband