Fjölhęfni tengiltvinnbķla

Žann 18. įgśst 2016 birtist śttekt į horfum į ķslenzka bķlaeldsneytismarkašinum eftir Įsdķsi Aušunsdóttur ķ Višskiptablašinu.  Žar kom fram, aš fjöldi skrįšra vistvęnna bķla įriš 2014 nam 2386 bķlum eša ašeins 1,1 % af heild, sem sżnir, hversu skammt į veg komin žessi žróun er.  

Ķ įr, 2016, viršist innflutningur žessara bķla taka umtalsvert viš sér, žvķ aš samkvęmt téšri śttekt voru hlutfallstölur ķ bķlanżskrįningum fram ķ įgśst 2016 eftirfarandi eftir orkuformi:

  1. Dķselolķa                  47 %
  2. Benzķn                     39 %
  3. Tvinn benzķn/rafmagn        7 %
  4. Tengiltvinn benzķn          3 %
  5. Rafmagn                     2 %
  6. Benzķn/metan                2 %

Frį umhverfis- og heilsufarssjónarmišum getur hįtt hlutfall dķsilbķla valdiš vonbrigšum, žó aš žeir gefi vissulega minna frį sér af gróšurhśsalofttegundum, vegna žess aš žeir eru sparneytnari en benzķnbķlar.  Žess vegna hafa evrópskar bķlaverksmišjur lagt höfušįherzlu į sparneytnar dķsilvélar fram aš žessu. Breyting į žessu er nś ķ ašsigi eftir įfall VW-samsteypunnar o.fl.  ķ Bandarķkjunum ķ fyrra, sem skekur fjįrhagslegar undirstöšur žessa risa. 

Hins vegar sjį t.d. Žjóšverjar fram į leiftursókn bandarķska rafbķlaframleišandans TESLA inn į evrópska markašinn, og bśast um til varnar og gagnsóknar ķ krafti fjįrhagslegra yfirburša og mikilla fjįrveitinga til rannsókna og žróunar.

Um žetta fjallar Patrick McGee frį Frankfurt ķ grein ķ Financial Times, sem Višskipta Mogginn birti 18. įgśst 2016:

"Nśna fyrst eru žeir žżzku farnir aš skipta almennilega um gķr og setja aukinn kraft ķ framleišslu rafbķla.  Og žökk sé mikilli įherzlu į aršbęrni ķ rekstri eru žeir ķ ašstöšu til aš geta hnyklaš fjįrhagslegu vöšvana og nį ķ skottiš į Tesla aš mati margra sérfręšinga.

VW eyddi į sķšasta įri miaEUR 11,8 ķ rannsóknir og žróun, BMW miaEUR 4,3 og Daimler Benz miaEUR 6,0. Samanlögš śtgjöld žeirra til žróunardeildanna eru žvķ miaEUR 22,1.  Tesla eyddi į sama tķma MUSD 718 [=miaEUR 0,6 eša tęplega 3 % af žżzka rannsóknar- og žróunarfénu - innsk. BJo].  Reyndar snżr ašeins lķtill hluti rannsóknar- og žróunarkostnašar žżzku bķlaframleišendanna aš rafbķlum, en žaš mun fljótlega breytast.  Arndt Ellinghorst, greinandi hjį Evercore ISI, įętlar, aš hlutfalliš hafi veriš 5 % fyrir 5 įrum [2011], en verši lķklega 10 % ķ įr [2016] og 40 % aš 5 įrum lišnum."

Žetta žżšir, aš ofangreindir žżzkir bķlaframleišendur munu setja tęplega miaEUR 9 ķ žróun rafmagnsbķla įriš 2021.  Žessi frįsögn gefur skżrt til kynna, aš Žjóšverjar hafa nś markaš žį stefnu aš taka forystu ķ hönnun og smķši rafknśinna farartękja. 

Akkilesarhęll rafbķlanna eru rafgeymarnir.  Žeir žykja dżrir, og orkuinnihald žeirra er of lķtiš.  Ližķumjónarafgeymar eru algengastir ķ rafbķlum um žessar mundir.  Žeir kosta nś um 250 EUR/kWh, en spįš er veršlękkun į žeim um 36 % fram til įrsins 2021.  Žaš žżšir, aš rafgeymarnir ķ tengiltvinnbķl blekbónda munu lękka um a.m.k. 100 žśsund kr fram aš žeim tķma, aš hann žarf hugsanlega aš endurnżja žį. 

Žeim žżzka tengiltvinnbķl er hęgt aš aka ķ eftirfarandi 4 orkuhömum:

  • Rafmagn
  • Rafmagn og benzķn
  • Benzķn
  • Benzķn og hlaša samtķmis inn į geymana

Rafhamurinn er nżttur ķ žéttbżli og endist 25-35 km, ašallega hįš śtihitastigi. Orkunżtnin er um 233 Wh/km, žegar męlt er viš tengil framan hlešslutękis, ž.e. orkan, sem keypt er frį orkusalanum, er öll męld ķ žessu tilviki.  Raforkukostnašurinn er žį 3,3 kr/km.

 

Rafmagn og benzķn saman eru notuš į langakstri.  Hemlunarorkan fer žį aš stórum hluta inn į rafgeymana og rafhreyfillinn léttir undir meš benzķnvélinni.  Benzķnnotkunin į langakstri er 5,8 l/100 km, og orkukostnašurinn er žį 10,6 kr/km.

Benzķnhamurinn er notašur ķ undantekningartilvikum, t.d. žegar bśiš er į rafgeymunum og stutt er ķ įfangastaš meš hlešsluašstöšu. 

Aš lįta benzķnvélina knżja rafala, sem hlešur inn į rafgeymanna, kostar aukna benzķnnotkun.  Hjį blekbónda nemur hśn 3,3 l/100 km eša 57 % aukningu.  Viš fyrstu sżn viršist žess vegna órįš aš nota žennan ham, nema til aš tryggja rafmagnsnotkun, žegar komiš er ķ žéttbżli aftur. 

Ķ žessu samhengi er rétt aš virša fyrir sér yfirlitiš hér aš ofan um hlutdeild nżskrįšra vistvęnna bķla af heildarfjölda nżskrįšra. Tvinn benzķn/rafmagn er meš langhęsta hlutdeild eša 7 %, en tengiltvinnbķlar meš 3 %.  Hvernig mį žetta vera ķ landi hreinnar og ódżrrar raforku ?  Borgar sig aš framleiša rafmagn meš orku benzķnvélarinnar ?

Svariš er jįkvętt, žaš borgar sig, vegna žess aš orkunżtni rafhreyfilsins er mun betri en benzķnvélarinnar, en žaš er hins vegar mun hagkvęmara į Ķslandi aš aka į tengiltvinnbķl meš möguleika į aš lįta benzķnvélina knżja rafala, sem hlešur inn į rafgeymana.  Blekbóndi įętlar, aš į langakstri sé žį unnt aš nį benzķnnotkun tengiltvinnbķls nišur, śr 5,8 l/100 km ķ 2,6 l/100 km, en hann į eftir aš prófa žetta.  Žaš veršur ašeins gert į langakstri.  Žį er skipt ķ hlešsluhaminn, žegar rafgeymar tęmast, en skilyršiš er, aš fariš sé nógu langt til aš aftur tęmist af geymunum įšur en komiš er ķ įkvöršunarstaš, žar sem hęgt er aš hlaša meš tengiltengingu, žvķ aš hlešsla frį tengiltengdu hlešslutęki er mun ódżrari en benzķnknśin hlešsla, eins og gefur aš skilja.   

 

 

 


Stjórnmįlamašur ķ sporum Don Kķkóta

Fyrir daga aflahlutdeildarkerfisins, sem Alžingi samžykkti og sett var į laggirnar įriš 1984, voru veišar aš mestu leyti frjįlsar į Ķslandsmišum.  Endanleg višurkenning fékkst į 200 sjómķlna lögsögu Ķslendinga įriš 1976, og žį hurfu erlendir togarar aš mestu af Ķslandsmišum, og ķslenzka rķkiš gat fariš aš stjórna veišunum aš eigin vild.  Mįtti žaš ekki seinna vera, žvķ aš 1982-1984 hrundi žorskveišin  śr 460 kt ķ 280 kt, lķklega vegna ofveiši. 

Žaš er śt af fyrir sig ęskilegast aš hafa veišar frjįlsar, eins og veriš hafši frį alda öšli, en veišigetan var oršin langt umfram žol veišistofnanna, og žį var ekki um neitt annaš aš ręša til aš vernda višgang lķfrķkis ķ sjónum og til aš bjarga afkomu sjįvarśtvegsins og žar meš lķfskjörum ķ žessu landi en aš innleiša stranga takmörkun į veišunum. 

Hvernig įtti aš gera žetta ?  Um žaš uršu heitar umręšur į įrunum 1979-1983.  Uppboš aflaheimildanna hefši misheppnazt. Vart hefši nokkur śtgeršarmašur haft efni į aš bjóša ķ aflaheimildirnar, žvķ aš allar śtgeršir voru reknar meš tapi og skuldastašan erfiš. Stašan į žessum tķma var sś, aš aflaheimildirnar voru veršlausar fyrir śtgerširnar, sem hengu į heljaržröm.  Einhverjir ašrir hefšu žó hugsanlega bošiš ķ heimildirnar og leigt žęr śtgeršarmönnunum.  Hvernig hefšu sjįvarbyggširnar fariš śt śr žvķ ?  Mörg žorp og bęir gętu žį hafa misst lķfsbjörgina. 

Rętt var um innleišingu sóknarmarks sem ašalstjórnkerfis, en žaš var horfiš frį žvķ, enda meiri hętta og įlag į sjómenn og landvinnslufólk fólgiš ķ žvķ og skipulag markašssetningar illmöguleg af žvķ aš aflabrögš voru ófyrirsjįanleg og stöšugleiki vöruafhendingar lķtill. Sóknarkerfiš hefur leitt til hruns hrygningarstofns žorsks ķ lögsögu Fęreyinga nišur ķ 20 kt, og žeir komast ekki meš tęrnar, žar sem Ķslendingar hafa hęlana ķ veršmętasköpun į hvert aflakg, eins og fram kemur ķ Morgunblašsgreininni, "Samhengi hlutanna - af uppbošsraunum Fęreyinga",  žann 11. įgśst 2016, eftir Kristjįn Žórarinsson og Steinar Inga Matthķasson. 

Kerfiš, sem ofan į varš hérlendis, aflahlutdeildarkerfi meš frjįlsu framsali aflahlutdeilda og viršisaukandi kešju frį skipi til markašar, er žjóšhagslega hagkvęmasta kerfiš, sem völ var og er į. Žetta er stašreynd, sem vert er aš draga fram ķ ljósi samanburšar viš önnur lönd meš annars konar fyrirkomulag. 

Kvótakerfinu var komiš į til aš bjarga veišistofnunum og śtgeršunum frį hruni. Innleišingin var fullkomlega mįlefnaleg, žar sem aflahlutdeild į skip var įkvöršuš į grundvelli veišireynslu 3 undanfarandi įra.  Engum var gert aš hętta veišum žį, en allir bjuggu žó viš skertan kost, žvķ aš aflamark ķ helztu tegundum snarlękkaši samkvęmt rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar.  Śtgerširnar voru allt of margar og veišiskipin allt of mörg, til aš žęr gętu allar lifaš af viš žessar ašstęšur, enda var reksturinn mjög misjafn, og margir lögšu upp laupana, einkum eftir aš frjįlsa framsališ var leyft um 1990. 

Yfir 90 % aflahlutdeildanna hafa frį innleišingu kvótakerfisins veriš seldar og keyptar af öšrum śtgeršum, gömlum og nżjum.  Śtgeršum og veišiskipum hefur fękkaš mikiš, og var žaš einmitt hlutverk kvótakerfisins frį byrjun aš lįta markašinn sjį um fękkunina, žvķ aš skip og śtgeršir voru einfaldlega allt of margar til aš nokkur rekstrargrundvöllur vęri ķ sjįvarśtveginum į sama tķma og leyft aflamark minnkaši. 

Į įrunum fyrir kvótakerfi, 1980-1983, var mešalframlegš žorskveiša ašeins 7 %, žótt žorskaflinn hafi fariš ķ hęstu hęšir, t.d. 450 kt įriš 1981.  Į fyrstu įrum kvótakerfisins nam framlegšin (EBITDA) 15 % og mešalžorskafli um 330 kt/įr.  Frį upphafsįri frjįls framsals aflahlutdeilda, 1991, og til 2007 var mešalframlegšin 20 % og mešalžorskafli um 220 kt/įr, og 2008-2014 nįši framlegšin 28 %, og mešalžorskaflinn var um 170 kt/įr.  Žetta sżnir grķšarlega góšan hagręnan įrangur kvótakerfisins, sem aušvitaš hefur gagnazt žjóšarbśinu öllu og bętt hag almennings. Žaš hefur ekki veriš sżnt fram į žaš meš skilmerkilegum hętti, aš nokkurt annaš fyrirkomulag viš stjórnun fiskveišanna skili žjóšarbśinu meiri bśbót og tryggi um leiš sjįlfbęra nżtingu veišistofnanna. 

Nś er verš į aflahlutdeildum (veišikvótum) hįtt, og žess vegna eiga nżlišar vissulega erfitt uppdrįttar, og stjórnmįlamenn af verri sortinni reyna óspart aš sį fręjum öfundar og óįnęgju meš fiskveišistjórnunarkerfi ķ žann jaršveg.  Žvķ er haldiš fram, aš auknar greišslur śtgeršarmanna fyrir veišiheimildir ķ rķkissjóš, t.d. meš uppbošum, gagnist almenningi betur.  Žetta er tóm vitleysa.  Hvers vegna ętti ofurskattlagning į sjįvarśtveg aš gefast almenningi betur en önnur ofurskattlagning į atvinnurekstur ?   

Nżr formašur Samfylkingarinnar, Oddnż Haršardóttir, OH, starfar eftir 130 daga įętlun, sem viršist ętla aš koma Samfylkingunni undir 5 % žröskuldinn, enda er hśn greinilega haršįkvešin ķ žvķ aš eyša kröftum sķnum ķ vonlaus verkefni, sem śtilokaš er, aš bętt geti hag almennings meš nokkrum hętti.  Minnir hśn aš žessu leyti į vindmylluriddarann sjónumhrygga frį 17. öld.  Öšru žessara hugšarefna sinna lżsir hśn ķ Morgunblašsgrein, "Įvinningur af śtboši veišiheimilda",

žann 6. įgśst 2016.  Hitt vindmyllumįliš hennar er, aš žjóšin kjósi um ašildarvišręšur aš ESB.  Vesalings nżi formašurinn er 7 įrum of sein meš žessa žjóšaratkvęšagreišslu, žvķ aš sumariš 2009 felldi hśn į Alžingi tillögu frį sjįlfstęšismönnum um aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um, hvort sękja ętti um ašild aš ESB ešur ei.  Hefši hśn betur samžykkt žį tillögu ķ staš žess aš ana śt ķ mestu hrakfallasögu ķslenzkra utanrķkismįla į lżšveldistķmanum.  Hverjum dettur žaš eiginlega ķ hug, eftir aš brezka žjóšin įkvaš śrsögn Bretlands śr ESB ķ žjóšaratkvęšagreišslu 23. jśnķ 2016, aš Ķslendingar hafi minnsta įhuga fyrir samningavišręšum nś um ašild landsins aš Evrópusambandinu ?  Halló, er einhver heima ? Ętli vanti ekki ein 92 % upp į almenna dómgreind žarna į sama tķma og fylgi flokksins męlist 8 % ?

Nś skal vitna ķ téša grein OH: 

"Samfylkingin hefur lengi barizt fyrir śtboši [ekki uppboši ? - innsk. BJo] veišiheimilda.  Sś ašgerš ein og sér fęrir samfélaginu réttlįtari [1] hlut ķ aušlindaaršinum og gerir nżlišun [2] ķ greininni mögulegri.  Ķ dag er stašan žannig, aš eigandi aušlindarinnar, žjóšin sjįlf, fęr ašeins um 10 % af aršinum, en śtgeršarmönnum er leyft aš rįšstafa 90 % hlut [3].  Žaš hallar verulega į okkur eigendur aušlindarinnar, og žaš mun ekki nįst um kerfiš, į mešan svo er."

Hér er heldur betur fiskaš ķ gruggugu vatni, og hugtakaruglingurinn er ķ algleymi:

  1. Hvaša réttlęti felst ķ žvķ aš rķfa keyptar aflahlutdeildir af fyrirtękjum meš eignarnįmi (strķšir gegn stjórnarskrįrvöršum eignarrétti) og fęra žęr "sófaśtgeršarmönnum" į silfurfati ?  Žar er sósķalismi andskotans aš verki og veršur aldrei leyfšur af dómstólum.  Žegar af žeirri įstęšu er allt žetta uppbošshjal śt ķ loftiš og lķkist mest barįttu Don Kķkóta viš vindmyllurnar; gjörsamlega gagnslaust.
  2. Nżlega fór fram uppboš į nokkur žśsund tonnum (um 10 %) af veišiheimildum ķ Fęreyjum,sjį vefgreinina "Misheppnuš uppbošshugmynd" (tengill til hlišar undir "nżjustu fęrslum) hér į vefsetrinu, frį 3. įgśst 2016. Žar varš alls engin nżlišun, enda hvernig ķ ósköpunum dettur mönnum ķ hug, aš uppbošsleiš sé vel fallin til nżlišunar.  Ķ Fęreyjum hrepptu fjįrsterkir śtlendingar allar veišiheimildarnar, sem ķ boši voru. Žetta kerfi er snišiš fyrir aušvaldiš į Evrópska efnahagssvęšinu.  Innan žess er mismunun ķ śtbošum eša uppbošum óheimil eftir žjóšernum. Žęr reglur ESB er ekki hęgt aš taka śr sambandi, žegar skylt er aš bjóša śt į öllu EES, sem er, žegar vęnt tilbošsfjįrhęš er yfir tilteknum mörkum, og veršur žį ekki unnt aš beita "salami-ašferšinni" ķ blekkingarskyni.  Meš uppbošskerfinu munu aflaheimildir safnast hratt į fjįrsterkustu śtgerširnar, og viš munum sitja uppi meš "nokkrar Žorlįkshafnir" eftir hvert uppboš.  Hinir stóru munu verša enn stęrri enn hrašar en nś, og hinir minni, einnig žeir, sem nś starfa į heilbrigšum rekstrargrundvelli, munu fljótt missa fótanna vegna skertra aflaheimilda.  Hér er um śtfęrslu į "fyrningarleišinni" aš ręša, sem svo sannarlega mį kenna viš "sósķalisma andskotans".
  3. Hvernig ķ ósköpunum kemst OH aš žessari reikningslegu nišurstöšu ?  Samkvęmt Fiskifréttum 15. október 2015 voru aršgreišslur ķ sjįvarśtvegi įriš 2014 taldar vera 13,5 miakr, en opinber gjöld, tekjuskattur, veišigjöld og tryggingagjald, nįmu žį 22,9 miakr.  Af žessari upphęš nįmu veišigjöld 35 %.  Samkvęmt kokkabókum blekbónda skiptast įvöxtun fjįrmagnseigenda og gjöld til rķkisins ķ hlutföllunum 37 % : 63 %, en ekki 90 % : 10 %, eins og "reikningskennarinn" fęr śt.  Hśn gerir sig seka um hugtakarugling og slęr fram bölvašri vitleysu til aš sį fręjum óįnęgju og öfundar.

Hvaš skyldi nś virtur lögfręšingur hafa um uppboš veišiheimilda aš segja.  Haukur Örn Birgisson, hęstaréttarlögmašur, skrifaši 27. įgśst 2015 į Sjónarhóli Morgunblašsins, "Sjóręningjar ķ sjįvarśtvegi".  Hann kallar ašferšina žar reyndar stefnu pķrata, sem kemur heim og saman viš mat Össurar Skarphéšinssonar, aš enginn munur sé į stefnu pķrata og samfylkinga.  Hefur ruglandi stjórnarandstöšunnar žar meš nįš nżjum hęšum, enda er hśn meš óframkvęmanlega stefnu skżjaglópa, sem ómögulegt er aš fį botn ķ:

"Aftur aš stefnu Pķrata.  Mešal annars kvešur hśn į um, aš rķkiš eigi aš bjóša aflaheimildir til leigu į opnum markaši, og skuli leigugjaldiš renna ķ rķkissjóš.  Žetta felur ķ sér upptöku nśverandi aflaheimilda af hįlfu rķkisins, svo aš rķkiš geti bošiš upp heimildirnar til leigu į opnum markaši.  Stefnan ber ekki meš sér til hversu langs tķma ašilar į markaši fįi heimildirnar leigšar, en lķklega er žaš eitt fiskveišiįr ķ senn.  Žį er spurningin, hvort jafnręšisregla Pķrata feli žaš ķ sér, aš allir rķkisborgarar į EES-svęšinu, t.d. Spįnverjar, megi taka žįtt ķ opnu uppboši aflaheimilda ķ krafti markašsforsendna og fįi ķ kjölfariš aš veiša fiskinn viš strendur landsins. [Rķkiš hęttir į aš verša kęrt af ESA og dregiš fyrir EFTA-dómstólinn fyrir mismunum.  Žaš hefur žį gert eignarnįm hjį ķslenzkum fyrirtękjum til aš afhenda eignirnar aušvaldinu ķ ESB.  Er žetta ekki ķ stķl viš lįgkśruna og undirlęgjuhįtt vinstri stjórnarinnar 2009-2013 gagnvart ESB ķ Icesave-deilunni ? - innsk. BJo] 

Ķ žessu sambandi er einnig rétt aš velta fyrir sér, hver sé reynsla žeirra ašila, sem hafa byggt śtgerš sķna alfariš į leigu aflaheimilda.  Reynslan hefur sżnt, aš ekki er rekstrargrundvöllur fyrir slķkri śtgerš, enda hafa viškomandi ašilar enga tryggingu fyrir žvķ, aš žeir hafi aflaheimildir į hverju įri, og į hvaša verši žeir fįi žęr. [Śtgeršir, sem verša undir ķ uppbošunum og missa kvóta, munu missa rekstrargrundvöll og hin smęrri fara fljótlega į hausinn.  Hin munu lękka tilboš sķn, žegar žau verša bśin aš bķta af sér samkeppnina. - innsk. BJo].

Žį mį benda į, aš žeir, sem alfariš byggja į leigukvóta, hafa ekki sömu hvata til góšrar umgengni um fiskistofnana og žeir, sem hafa fjįrfest ķ aflahlutdeildum.  Sterkur grunur er t.d. fyrir žvķ, aš ašilar, sem hafa stundaš slķkan rekstur, hafi stundaš brottkast į fiski ķ stórum stķl. [Žaš er alžjóšlega višurkennt, aš bezta og skilvirkasta leišin til sjįlfbęrrar nżtingar į lifandi aušlindum er innleišing einkaeignarréttar į henni, eins og er kjarninn ķ ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfinu. - innsk. BJo].

Žį blasir viš, aš veiking starfandi śtgerša, og fjölgun žeirra, sem byggja į ótraustum rekstri meš leigu aflaheimilda af rķkinu į frjįlsum markaši, styrkir ekki byggš ķ landinu.  [Eitt helzta įdeiluefniš į kvótakerfiš hefur veriš frjįlst framsal aflaheimilda, žó aš ljóst sé, aš žaš hefur stušlaš mest aš hagręšingu og žar meš treyst afkomu fyrirtękjanna og žar meš atvinnuöryggi ķ flestum tilvikum.  Į frjįlsum markaši verša žó sum fyrirtęki undir ķ samkeppninni, og žaš hefur komiš, a.m.k. tķmabundiš, nišur į įkvešnum žorpum og bęjum, en meš "uppbošsleišinni" į aš fjölga fórnarlömbunum til muna, og fyrir hinar dreifšu byggšir landsins žżšir žaš, aš žęr munu fara śr öskunni ķ eldinn.  Nś eru t.d. śtgeršir meš aflahlutdeild ķ žorski um 400 talsins.  Žęr munu missa spón śr aski sķnum til rķkisins samkvęmt "uppbošsleišinni", e.t.v. 15 % į įri.  Setjum svo, aš 10 "uppboš" verši haldin į žessum tęplega 40 kt/įr, žį gętu setiš eftir 390 "fórnarlömb" kvótaskeršingar, og 15 % skeršing į einu įri getur rišiš sumum žeirra aš fullu, hvaš žį 30 % į tveimur įrum. - innsk. BJo].

Viš bętist, aš leigukvóti mun engan veginn stušla aš verndun og sjįlfbęrri nżtingu fiskistofna viš Ķsland, treysta atvinnu og byggš ķ landinu, hįmarka žjóšhagslegan įvinning af sjįvaraušlindinni eša stušla aš žvķ, aš sjįvarśtvegurinn sé aršsamur og bśi viš hagstętt og stöšugt rekstrar- og lagaumhverfi.  Žaš mį žvķ fęra sterk rök fyrir žvķ, aš stušlaš sé aš miklum skammtķmasjónarmišum meš rķkis- eša markašsleigunni. [OH viršist halda, aš almannahagur sé bęttari meš skammtķmaįvinning rķkissjóšs af sjįvaraušlindinni en hįmörkun žjóšhagslegs įvinnings af sömu aušlind til langs tķma litiš. Žetta er grundvallarmisskilningur hjį henni, eins og hagfręšingar hafa margsannaš, aš meš hverri krónu, sem fęr aš fljóta um hagkerfiš įn viškomu hjį hinu opinbera, eru sköpuš mun meiri veršmęti, jafnvel tvöföld, en hiš opinbera er fęrt um aš gera.  Žar meš stękka skattstofnar, og tekjur hins opinbera vaxa meš sjįlfbęrum hętti viš tiltölulega lįga skattheimtu. - innsk. BJo].

"Uppbošsleišin" er einhver skašlegasta hugmynd um fyrirkomulag ķ athafnalķfinu, sem nokkur stjórnmįlaflokkur hefur sett į oddinn hérlendis į lżšveldistķmanum.  Hśn leysir ekkert vandamįl, en skapar fjölmörg nż.  Hśn felur ķ sér hrikalegt brot į stjórnarskrįrvöršum atvinnuréttindum og eignarréttindum.  OH heldur, aš meš žvķ aš hefja uppbošin meš kvótaaukningu, sem t.d. er bśizt viš ķ žorski, žį brjóti hśn minna af sér gagnvart śtgeršum ķ landinu.  Ķ žessu sjónarmiši felst ķ senn mikil ósanngirni gagnvart žeim og mikill misskilningur. 

Ósanngirnin felst ķ žvķ, aš hefšbundnar žorskśtgeršir hafa tekiš į sig ķ mörgum tilvikum um 20 % skeršingu aflaheimilda, sem žęr keyptu į sķnum tķma. Žegar séš er fram į svo góšan įrangur verndunarstarfsins, aš hęgt sé aš bęta śtgeršunum upp tap aflahlutdeilda sinna, žį hótar OH aš žjóšnżta žessar višbętur frį įri til įrs.  Śtgeršarmenn eru meš öšrum oršum nógu góšir til aš taka skellinn, žegar Hafró rįšleggur aš draga śr aflamarki, en ekki nógu góšir til aš taka viš višbót, žegar aflamark mį hękka.  Žetta er jöfnušur OH og sósķalismi andskotans. 

Hśn mun ekki komast upp meš žetta óréttlęti, žvķ aš viš hękkun įkvaršašs aflamarks, žį vex hver aflahlutdeild skips sjįlfvirkt aš sama skapi.  Aš ganga į žennan rétt, er stjórnarskrįrbrot. 

Aš berjast fyrir "uppbošsleiš" er loddaraskapur, žar sem lįtiš er ķ vešri vaka, aš hśn gagnist almenningi meš žvķ, aš rķkissjóšur hans fitni.  Langtķma kostnašur rķkisins veršur hins vegar margfaldur skammtķma įvinningur rķkissjóšs vegna tjónsins, sem žessi atvinnustefna veldur, eins og rakiš hefur veriš hér, og eftir stendur, aš aflaheimildir hafa safnazt į enn fęrri hendur en ella vęri. Meš forsjįrhyggju rķkisins aš vopni geta stjórnmįlamenn komiš sjįvarśtveginum į vonarvöl og tryggjt sér um leiš ašstöšu til aš deila og drottna aš hętti gamla tķmans.  Loddarahįtturinn felst ķ aš gera žetta undir merkjum markašshyggju.     

 

     

     

  


Rafmagniš og žjóšarbśskapurinn

Rafmagniš hefur lengi veriš mannskepnunni hugleikiš, eins og rekja mį allt aftur til grķska heimspekingsins Žales frį Mķletus um 600 fyrir Krist.  Žaš var žó ekki fyrr en į 19. öld, sem hagnżting žess hófst, og var hśn į grundvelli žróunar enska vķsindamannsins Michaels Faraday į rafsegulfręšinni įriš 1831, aš menn fóru aš smķša litla rafala og rafhreyfla.  Įriš 1860 bjó brezki ešlisfręšingurinn Joseph Swan til fyrstu ljósaperuna, glóperu, og žar meš voru helztu nytjahlutir rafmagns auk hitalda komnir fram.  Meš notkun rafmagns var bylting ķ lķfshįttum og lķfskjörum hvarvetna. 

Fręndur okkar og nįgrannar, Noršmenn, hófu aš virkja sķn miklu vatnsföll fyrir aldamótin 1900, og aš nżta rafmagniš ķ stórum stķl ķ išnaši į fyrstu tveimur įratugum 20. aldarinnar meš hjįlp erlendra fjįrmagnseigenda. 

Einari Benediktssyni, sżslumanni og skįldi, var kunnugt um žessa žróun mįla ķ Noregi og gerši sér grein fyrir mętti rafmagnsins til aš umbylta lķfskjörum almennings til hins betra. Vildi hann feta ķ fótspor Noršmanna, en ķslenzka žjóšin var hins vegar ekki samstiga skįldi sķnu ķ žessum efnum, og tafšist žess vegna upphaf išnžróunar ķ krafti rafmagns į Ķslandi um hįlfa öld. Varš lķfsbarįtta hinnar nżfullvalda žjóšar og sķšar sjįlfstęša unga lżšveldis erfišari fyrir vikiš, en fyrir vikiš var tęknin oršin žróašri, žegar žessi išnvęšing hófst, til blessunar fyrir land og lżš.

Į 6. įratugi 20. aldar hófust aš nżju umręšur um aš nżta orkulindir landsins ķ stórum stķl til gjaldeyrisöflunar.  Komu žį žegar fram hugmyndir um sęstrengslögn til Skotlands og įlver. Hafa slķkar hugmyndir sķšan togazt nokkuš į, en meš nżrri skżrslu "Verkefnisstjórnar sęstrengs", sem birtist 12. jślķ 2016, lķtur śt fyrir endalok fótalausra gróšahugmynda um sölu rafmagns frį Ķslandi til śtlanda um sęstreng, enda ekki lengur horfur į, aš hinar hefšbundnu orkulindir Ķslands geti stašiš bęši undir naušsynlegri įlagsaukningu hér innanlands og flutningi į 1000 MW aš jafnaši utan.

Įriš 1960 kom svissneska įlfyrirtękiš Alusuisse hugmynd um įlver į Ķslandi į framfęri viš Bjarna Benediktsson, žįverandi išnašarrįšherra, sem bjó yfir nęgri framsżni til aš hefja ķ kjölfariš undirbśningsrannsóknir fyrir slķkt išjuver įsamt orkuöflun fyrir žaš.  Var skipuš "stórišjunefnd" til aš annast žessa vinnu og stjórna naušsynlegri sérfręšivinnu žessu višfangsefni lśtandi.

Žar var ķ forystu dr Jóhannes Nordal, sem m.a. kannaši um vķšan heim, hvort fleiri kostir orkunżtingar vęru ķ boši en samstarf viš žetta įlfélag.  Nefndin fjallaši lķka um stašarval fyrir įlver.  Hśn skilaši ķtarlegri lokaskżrslu ķ nóvember 1964, og į grundvelli hennar lagši Jóhann Hafstein, žįverandi išnašarrįšherra, frumvarp til laga fyrir Alžingi voriš 1966.

Mįliš varš aš miklu hitamįli į Alžingi, og upptendrašist blekbóndi, žį 16 įra menntskęlingur, af stóryrtum umręšum og skrifaši um mįliš ķ "Nżjan storm", t.d. greinina "Alumķnmįliš", 14. janśar 1966, žar sem strįksi augljóslega galt varhug viš slķkum fjįrfestingum. Sś lķna er sögš hafa veriš gefin frį Moskvu af sjįlfum Leonid Breschnew, sem žį hafši nżlega velt śr sęti ašalritara sovézka  kommśnistaflokksins, hinum óśtreiknanlega Nikita Krustsjeff, aš mikilvęgara vęri hagsmunum kommśnista aš berjast gegn žvķ į Ķslandi, aš  alžjóšlegt aušvald fengi žar fótfestu en aš berjast gegn veru bandarķska hersins žar ķ landi, og hafši sś barįtta žó haršvķtug veriš allt frį inngöng landsins ķ NATO, žegar Hvķtlišar og lögregla böršust viš ķslenzka kommśnista į Austurvelli. 

Endalok "alumķnmįlsins" voriš 1966 ultu aš lokum į einu atkvęši hśnvetnsks sjįlfstęšismanns, sem sagt er, aš gert hafi hrossakaup viš rķkisstjórnina um barnaskóla ķ sitt héraš ķ stašinn.  Hvaš sem hęft er ķ žessu, stóš mjög glöggt į žessum tķma, hvort Alžingi vęri tilbśiš aš hefja vegferš išnvęšingar į grundvelli mikillar raforkunotkunar, og ekki er ofmęlt, aš žaš hafi dregiš lappirnar, eins og hįlfri öld įšur, žó aš meirihlutinn hafi ķ žetta sinn falliš "réttu" megin hryggjar.  

Į grundvelli nżrra laga um "Ķslenzka Įlfélagiš" var ISAL stofnaš 28. jśnķ 1966, og varš žess vegna fimmtugt ķ sumar.  Var žį ritaš undir rafmagnssamning viš Landsvirkjun og hafnar- og lóšarsamning viš Hafnarfjaršarbę.  Viš gerš žessara samninga lagši Hjörtur Torfason, lögfręšingur, gjörva hönd į plóg, og hann hefur komiš aš gerš allra višauka og breytinga į rafmagnssamninginum. 

Rafmagnssamningurinn var til 40 įra (25 + 15 įra).  Orkuveršiš var lįgt eša 3-4 USD/MWh, eins og žį tķškašist, og endurspeglaši žį stašreynd, aš į Ķslandi var engin hefš fyrir slķkri stórišju, og žar af leišandi mikil įhętta fyrir Alusuisse aš fjįrfesta hér. Žeir höfšu skömmu įšur fjįrfest ķ įlverinu SÖRAL į Hśsnesi ķ Vestur-Noregi og töldu greinilega įhęttunnar virši aš reyna fyrir sér ķ Noršur-Evrópu meš įlframleišslu ķ krafti fallorku vatns. 

Reksturinn ķ Straumsvķk hékk stundum į blįžręši fyrstu įrin, af žvķ aš raforkukerfiš var allt of veikt fyrir mikla raforkuvinnslu og raforkuflutninga, sem aldrei mįttu bresta įn stöšvunar įlframleišslunnar meš grķšarlegum tilkostnaši.  Ķ fyrstu var eina orkuvinnslan fyrir įlveriš ķ Bśrfelli; žar uršu tķšar innrennslistruflanir fyrstu įrin af völdum grunnstinguls viš inntaksristar, og eina flutningslķnan til įlversins slitnaši einu sinni vegna ķsingar į hafinu yfir Hvķtį.  Žį kom śtsjónarsemi, dugnašur og žrautseigja Ķslendinga į raunastund ķ góšar žarfir viš aš lįgmarka tjóniš meš keyrslu neyšarrafstöšvar ķ Straumsvķk, svęfingu kera og brįšabirgša višgerš lķnunnar. Į žessa eiginleika įtti oft eftir aš reyna.   

Meginraforkukerfi landsins, 220 kV stofnkerfinu, óx smįm saman fiskur um hrygg, og žar meš batnaši afhendingaröryggi rafmagnsins, sem telja mį fyrst nś į 21. öldinni oršiš višunandi fyrir įlver, žó aš žaš sé ekki sambęrilegt aš gęšum viš "sterk kerfi" meginlandsins eša Bretlands, sem lżsir sér ķ of tķšum og miklum tķšni- og spennusveiflum viš ašgeršir eša truflanir hjį stórnotendum, Landsneti, Landsvirkjun eša öšrum tengdum stofnkerfinu, og 132 kV hringtenging landsins veršur gjarna fyrir sjįlfmagnandi aflsveiflum, svo aš rjśfa veršur Byggšalķnuna, sem veldur truflunum, jafnvel straumleysi hjį notendum.  Allt of hęgt gengur aš žrķfasa sveitirnar samfara jaršstrengjalögnum og afnįmi loftlķna ķ dreifikerfinu. 

Raforkuverš, sem įriš 1966 var umsamiš 3,5 USD/MWh til ISAL, hefur 11-faldazt į 50 įrum.  Verš į raforku erlendis hefur jafnan fylgt olķuveršinu.  Verš raforku į Ķslandi hefur hękkaš meš vaxandi vinnslu- og flutningskostnaši raforku og hefur einnig hękkaš til išnašarins meš auknum gęšum raforkunnar (afhendingaröryggi, stöšugleiki spennu og tķšni), og žar sem eigendur išjuveranna telja nś mun minni óvissu fylgja rekstrinum hérlendis en ķ upphafi, žį hefur veriš unnt aš semja viš žį um hękkun raforkuveršs. Ķslendingar hafa og sżnt og sannaš, aš žeir eru ķ stakk bśnir til aš nį fullum tökum į framleišslutękninni, sem fyrirmyndar rekstur śtheimtir, og žeir hafa nįš įrangri į heimsmęlikvarša viš lįgmörkun losunar gróšurhśsalofttegunda śr framleišsluferlinu. 

Um žessa žróun ritar Hjörtur Torfason ķ Morgunblašiš 26. marz 2016 undir fyrirsögninni, "Įfram Ķsal":

"Ennfremur hefur forsendum orkusölu til fyrirtękisins veriš breytt aš nokkru meš hlišsjón af žvķ, aš samkeppnisstaša Ķslands gagnvart nįgrannarķkjum austan og vestan hafsins er nś önnur og styrkari en įšur var, eins og vonir stóšu til, žegar af staš var fariš."

Ķ įrdaga ķslenzku nżišnvęšingarinnar į Višreisnarįrunum var ašalgagnrżnin į hana, aš erlent aušvald gęti nįš tangarhaldi į ķslenzku athafnalķfi, efnahagskerfi og žar meš į stjórnmįlalķfinu. Žarna geršu kommśnistar ķ raun śt į minnimįttarkennd žjóšar, sem nżlega hafši hlotiš fullt sjįlfstęši, og ekkert af žessu hefur gengiš eftir, og skrattinn reyndist žarna mįlašur į vegginn af afturhaldsöflum, sem vildu halda efnahagslķfinu og žar meš žjóšlķfinu ķ greipum embęttismanna og stjórnmįlamanna. Ķslendingar reyndust nęgir bógar, hver į sķnu sviši, til aš taka mįlin ķ sķnar hendur.  Vilji er allt, sem žarf. 

Į 8. įratug 20. aldarinnar hörfaši afturhaldiš  ķ landinu frį hręšsluįróšri ķ garš alžjóšlegs aušvalds yfir ķ heilsufarslegan įróšur ķ garš stórišjunnar, sem žį voru 2 fyrirtęki, Ķslenzka Įlfélagiš ķ Straumsvķk og Ķslenska jįrnblendifélagiš į Grundartanga ķ Hvalfirši, fyrir mengun innanhśss og utan. Slķkur įróšur į jafnan greišan ašgang aš fólki, enda hver sjįlfum sér nęstur ķ heilsufarslegum efnum. Žegar tęknin leyfši į 9. įratuginum, gjörbreyttu bęši fyrirtękin mengunarvörnum sķnum til hins betra, svo aš nś žykir t.d. frammistaša ISAL til mikillar fyrirmyndar ķ žessum efnum, og er hvorki hęgt meš marktękum hętti aš sżna fram į hękkun flśorķšs ķ gróšri utan žynningarsvęšis viš Straumsvķk né hęgt aš sżna fram į meiri mengun af mannavöldum śti fyrir strönd žar en annars stašar viš landiš. 

Žar sem glępurinn hvarf, voru góš rįš dżr fyrir afturhaldsöflin, og žau fundu upp į žvķ um aldamótin 2000 aš hafa allt į hornum sér varšandi virkjanir og lķnulagnir, og žar stendur hnķfurinn einmitt ķ kśnni nśna, eins og 3. įfangi Rammaįętlunar er gott dęmi um, žar sem ósk Orkustofnunar um frummat Verkefnisstjórnar Rammaįętlunar į fjölda virkjanakosta var hunzašur og viš frummat annarra virkjanakosta var hvorki tekiš tillit til samfélagslegra kosta/galla né žjóšhagslegs įvinnings/taps.  Landsnet er ķ stórvandręšum meš aš tengja Sušurnesin viš landskerfiš meš 220 kV lķnu, og tenging Sušurlands og Noršurlands er ķ uppnįmi vegna andstöšu viš hagkvęmasta, umhverfisvęnsta og tęknilega bezta kostinn, Sprengisandslķnu.  Er andstašan meš žeim hętti, aš ekki veršur annaš séš en grafa žurfi jaršstreng žar um 200 km leiš meš višeigandi spanspóluvirkjum meš um 25 km millibili til aš hamla gegn miklu rżmdarįlagi jaršstrengsins. Žetta mun vęntanlega hękka flutningskostnaš raforku ķ landinu um sinn, en kannski mį selja forvitnum feršamönnum ašgang aš jaršhżsum, sem hżsa žessi tękniundur. 

Allan tķmann sķšan "stórišjustefnan" var kynnt til sögunnar af Višreisnarstjórninni 1959-1971, hefur raforkuveršiš til hinna erlendu fyrirtękja veriš bitbein.  Eru margir raftar į sjó dregnir ķ žeirri orrahrķš, sem lķtiš hafa til mįlanna aš leggja annaš en aš sį tortryggni og óvild ķ garš erlendu fjįrfestanna, sem hętta vilja fé sķnu meš žvķ aš leggja sitt aš mörkum til atvinnuuppbyggingar į Ķslandi, sem myndar žrišju meginstošina undir gjaldeyrisöflun landsins. Aš hreykja sér sem hanar į haug um mįlefni, sem žeir hafa ekki kynnt sér til hlķtar, er óviturlegt, en er žaš ekki einmitt einkenni s.k. beturvita ("Besserwisser") ?   

Algeng bįbilja er aš bera saman raforkuverš samkvęmt almennum smįsölutaxta til fyrirtękja eša heimila annars vegar og hins vegar umsamin heildsöluverš ķ langtķmasamningum, žar sem margvķslegar gagnkvęmar skuldbindingar samningsašila eru nišurnjörvašar.  Smįsölutaxtinn įn viršisaukaskatts er allt aš ferfaldur stórišjutaxtinn, og žetta telja gagnrżnendur žessara samninga vera afar ósanngjarnt.

Žeir, sem halda į lofti svona grunnhyggilegum mįlflutningi hafa ķ raun ekkert vitręnt fram aš fęra til žeirrar umręšu, hvort žessi višskipti séu žjóšhagslega hagkvęm ešur ei.  Žeir fullyrša śt ķ loftiš, aš "almenningur sé aš greiša nišur orkuverš til stórišju.  Žetta er gamla sagan um fķlinn, sem einfeldningurinn reynir aš lżsa ķ heild sinni meš lżsingu į afmörkušum lķkamshlutum.   

Villan viš téšan samanburš er, aš stórišjan sér um og kostar sķna raforkudreifingu sjįlf, en dreifingin nemur 57 % af heildarupphęš heimilistaxtans.  Vinnslu-og flutningsžįttur veršs til almennings er ķ raun VFVA=1,68 x MVįlv, žar sem MVįlv er mešalverš til įlveranna žriggja į Ķslandi įriš 2015 aš meštöldum flutningskostnaši.  Nś žarf aš taka tillit til žess, aš tilkostnašur viš raforkuvinnslu og flutning fyrir įlver er af żmsum įstęšum (virkjun strax fullnżtt, jafnt įlag, hįr aflstušull, langtķmasamningur, kauptrygging o.fl.) lęgri į hverja orkueiningu en fyrir almenningsveitur, ž.e. heimili og lķtil og mešalstór fyrirtęki, og getur munaš rśmlega helmingi, ž.e. VFKA=2,1 x MVįlv.

Į mešan VFVA<VFKA getur almenningur unaš viš kostnašarskiptinguna ķ raforkukerfinu į milli sķn og įlveranna, en ef VFVA>VFKA, žį mętti halda žvķ fram meš rökum, aš almenningur greiddi nišur raforkuverš til stórišju.

Hagsmunir almennings gagnvart stórnotendum raforku hafa ķ raun veriš tryggšir meš žvķ, aš nż stórišjufyrirtęki eša višbętur viš eldri stórišju greiši ķ hverju tilviki jašarkostnašarverš fyrir višbótar orkuna, ž.e. reiknaš verš m.v. įkvešna fjįrmagnsįvöxtun, t.d. 8 %/įr. Ķ sumum tilvikum hefur jafnvel veriš gengiš svo langt aš lįta nżja veršiš nį yfir öll raforkukaupin.  Meš žvķ aš žvinga fram slķka samninga, er orkusalinn aš setja samkeppnishęfni gamallar verksmišju ķ uppnįm. Žetta į t.d. viš um nżjan raforkusamning Landsvirkjunar viš Rio Tinto Alcan įriš 2010 um sölu til ISAL ķ Straumsvķk.  Rekstrarerfišleikar fyrirtękisins hafa rataš ķ fréttirnar, og fyrirtękiš berst ķ bökkum, į mešan markašsverš į įli er undir 1800 USD/t Al og veršuppbót (premķa) er lįg vegna lķtillar eftirspurnar m.v. framboš.  

Mešalorkuvinnslukostnašur kerfisins lękkar meš minnkandi skuldabyrši og fjįrmagnskostnaši virkjunarfyrirtękjanna og flutningsfyrirtękisins, žvķ aš stęrsti kostnašarlišurinn ķ ķslenzka raforkukerfinu er fjįrmagnskostnašur, og žetta kemur fram ķ getu markašarins til aš lękka raunverš til almennings, eins og lengi vel var įskiliš ķ lögum frį tķš Hjörleifs Guttormssonar, išnašarrįšherra, en var afnumiš meš nżjum raforkulögum 2004, og samkvęmt žeim er orkuvinnslufyrirtękjunum heimilt aš hękka hagnaš sinn ķ stašinn.  Forstjóri Landsvirkjunar hefur einmitt bošaš stóraukinn hagnaš og aršgreišslur, en eru fulltrśar eigendanna, Alžingismenn, sammįla žessari stefnubreytingu stjórnar fyrirtękisins.  Blekbóndi og żmsir fleiri eru žeirrar skošunar, aš žessi nżja stefna sé óskynsamleg rįšstöfun m.t.t. hįmörkunar žjóšhagslegrar hagkvęmni, ž.e. aš žjóšarkakan stękki hrašar, ef almenningur ķ landinu fęr aš njóta įvaxta lękkašs mešaltilkostnašar ķ raforkukerfinu.   

Žaš mį fullyrša, aš stórišjufyrirtękin hafa stašiš undir sķnum hluta kostnašarins viš uppbyggingu raforkukerfisins į Ķslandi og vel žaš.  Samt hefur rįšandi fyrirtęki į markašinum, rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun, lagt ķ töluveršan kostnaš og fyrirhöfn  aš viš aš reyna aš selja rafmagn śr landi um sęstreng.  Hefur bęgslagangur ķ žessa veru keyrt um žverbak sķšan 2009 eša um žęr mundir, er Höršur Arnarson tók viš forstjórastöšu fyrirtękisins og vinstri meirihluti į Alžingi skipaši fyrirtękinu nżja stjórn.  Hefur Höršur haft uppi stór orš um miklu meiri aršsemi slķkrar beinnar orkusölu til Bretlands en meš orkusölu til orkusękinna śtflutningsfyrirtękja į Ķslandi.  Blekbóndi hefur jafnan tališ žetta hina mestu firru vegna grķšarlegs kostnašar viš slķkan streng, sem gera mundi viršisauka slķkrar orkusölu aš engu. 

Žann 12. jślķ 2016 kynnti išnašar- og višskiptarįšherra, Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, skżrslu, sem henni hafši borizt fyrir Brexit, 23. jśnķ 2016, frį "Verkefnisstjórn sęstrengs".  Bretar komu aš gerš žessarar skżrslu, enda er višskiptahugmyndin sś, aš Englendingar nżti 1000 MW afl ķ sķnu rafkerfi frį žessum streng. Įlyktunin, sem draga mį af nišurstöšu žessarar skżrslu er sś, aš Bretar hafna kurteislega frekari žįtttöku ķ undirbśningi sęstrengs į milli Ķslands og Skotlands, af žvķ aš hann falli ekki aš brezkum reglugeršum um fjįrhagsstušning viš kaup į endurnżjanlegri orku, sem framleidd er įn losunar teljandi magns af gróšurhśsalofttegundum śt ķ andrśmsloftiš. Žį yrši afkoma slķks strengs og virkjana fyrir hann algerlega hįš nišurgreišslum śr brezka rķkissjóšinum, sem séu ekki lengur naušsynlegar į Bretlandi, nema til vindmyllna śti fyrir ströndinni og til kjarnorkuvera (Hinkley Point C, kostnašur 150 USD/MWh).    

Kostnašarįętlun žessarar skżrslu fyrir téšan sęstreng og virkjanir nemur miaISK 800 jafngildi miaUSD 6,5 (m.v. gengiš 1 USD = 123 ISK).  Markašsverš raforku į Englandi er nś svo lįgt, undir 50 USD/MWh ķ heildsölu eftir fall sterlingspunds 2016, og spįš svo lįgu nęsta įratuginn, žó aš einhver hękkun verši, aš kostnašur raforku frį Ķslandi um žennan dżra streng, sem blekbóndi reiknar į bilinu 80 USD/MWh - 130 USD/MWh, aš višskiptin yršu algerlega hįš nišurgreišslum śr brezka rķkissjóšinum, sem ekki eru ķ boši samkvęmt skżrslunni.  Lęgri talan į ofangreindu bili fęst śt frį kostnašarįętlun téšrar skżrslu.  Sé hins vegar kostnašur sambęrilegs sęstrengs į milli Ķsraels og Grikklands, sem nś er aš komast į framkvęmdastig, lagšur til grundvallar, viršist um verulega vanįętlun strengkostnašar aš ręša, og aš miaUSD 9,9 vęri nęr lagi, og meš hana aš vopni fįst ofangreind efri mörk kostnašarbilsins. 

Landsvirkjun hefur sķšan 2010 haldiš uppi įróšri um mikla aršsemi sęstrengsins. Honum kann aš hafa veriš ętlaš aš styrkja samningsstöšu Landsvirkjunar gagnvart eigendum išnfyrirtękjanna, sem stóšu frammi fyrir endurskošun raforkusamninga.  Sé sś raunin, er žaš afar barnaleg afstaša, žvķ aš lękkandi markašsverš į Englandi og tęknilega og fjįrhagslega įhęttusamt sęstrengsverkefni var aušvitaš alla tķš į vitorši viškomandi fjįrfesta. Žaš hefur alla tķš blasaš viš žessum blekbónda hér, aš téšur įróšur vęri tómt bull og vitleysa, og mį sjį žess staš vķša į žessu vefsetri.

Nś hafa hins vegar bętzt viš nżjar upplżsingar, sem endanlega gera śt af viš žessa sęstrengsdrauma, hvaš sem aršseminni lķšur.  Žaš er hreinlega ekki nęg hagkvęm orka ķ landinu, sem sęmileg sįtt getur nįšst um aš virkja, til aš anna orkužörfinni innanlands įsamt fram į mišja žessa öld og orkužörf sęstrengsins lķka.  Žaš er bęši vegna tilhneigingar til aš setja vaxandi hluta orkulindanna ķ verndarflokk meš aukinni velmegun ķ landinu og vegna fyrirsjįanlegs stórs hlutverks rafmagnsins viš aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi.  Ekki žarf aš taka fram, aš olķuvinnsla į ķslenzku umrįšasvęši noršur ķ höfum veršur vart aš raunveruleika śr žessu, enda mjög kostnašarsöm og hefur ķ för meš sér alvarlegar umhverfisógnanir. 

Vart er nś unnt aš reikna meš meiri raforkuvinnslu ķ landinu en 35 TWh/įr, og orkuvinnslan įriš 2016 nęr um 19 TWh, ž.e. 54 % af raunhęft virkjanlegri orku hafa žegar veriš nżtt. 

  • Įlverin nota nś um 12,5 TWh/įr og gętu žurft 15 TWh/įr alls til aš fullnżta framleišslugetu sķna ("full potential") meš bęttri framleišslutękni.
  • Önnur stórišja notar nś um 2 TWh/įr og gęti žurft 5 TWh/įr alls.
  • Kķsilišnašur, sem ķ fyrsta įfanga į aš vera 240 MW aš afli, er hannašur fyrir 500 MW ķ framtķšinni, og žarf žį 4 TWh/įr.
  • Almenn raforkunotkun heimila og fyrirtękja er nś innan viš 4 TWh/įr, en gęti aš 35 įrum lišnum numiš 6 TWh/įr vegna fólksfjölgunar, afnįms olķukyndingar og aukinnar framleišslu.
  • Ef allur fartękjaflotinn į landi hefur veriš rafvęddur įriš 2050 meš einum eša öšrum hętti, eins og vonir standa til, žį mun hann žurfa 1,5 TWh/įr.
  • Rafvęddur fiskiskipafloti landsins mun žurfa 1,2 TWh/įr.
  • Millilandaskip og flugvélar landsmanna verša rafvędd eša eldsneyti į žessa farkosti framleitt meš rafmagni, sem gęti numiš 1,5 TWh/įr.
  • Framleišsla landbśnašarins mun vaxa verulega, enda er samkeppnisstaša hans sterk ķ krafti einstakra gęša og feršamannasęgs.  Ekki sķzt eru framtķšarmöguleikar į sviši gręnmetisręktar, og mun landbśnašurinn žurfa a.m.k. 0,1 TWh/įr raforku ķ staš eldsneytis.

Eldsneytisnotkun Ķslendinga įriš 2015 nam 732 kt og kostaši žessi innflutningur alls miaISK 83 eša um 914 USD/t.  Til samanburšar var vöruskiptajöfnušurinn įriš 2015 neikvęšur um miaISK 30.  Žessi samanburšur sżnir, hversu žjóšhagslega mikilvęgt er aš leysa žessa óhollustusamlegu erlendu orku af hólmi meš innlendri, sjįlfbęrri orku. Hśn nemur samkvęmt žessum įętlunum blekbónda rśmlega 4 TWh/įr.  Žegar öll ofangreind raforkužörf landsmanna įriš 2035 er lögš saman, fįst 34,3 TWh/įr.  

Mišaš viš nśverandi tilhneigingu aš klķpa stöšugt utan af žeim virkjanakostum, sem ķ nżtingarflokk fara, er óraunhęft nśna aš reikna meš meiru en 35 TWh/įr af tiltękri raforku.  Margnefndur sęstrengur žarf tęplega 9 TWh/įr samkvęmt nżjustu skżrslu um hann frį jślķ 2016, og nįnast ekkert af žeirri orku viršist munu verša til reišu ķ framtķšinni.  Žaš er žess vegna algerlega tómt mįl aš tala um risafjįrfestingu ķ aflsęstreng Ķsland-Skotland.   

 

 

 

 

 


Of lįg hlutdeild

Frétt birtist nżlega į vef Morgunblašsins um 448 % aukningu į sölu alraf- eša tengiltvinnbķla į fyrri hluta įrs 2016 ķ samanburši viš sama tķma įriš įšur.

Žaš er mikil hlutfallsleg aukning, sem ber aš fagna, en žegar breytingar verša į litlum stęršum, rjśka hlutfallstölur fljótt upp śr öllu valdi, og hundrašshlutföll eru žį óhentug, en betra er aš skżra frį višmišunartölunni og margföldunarstušli hennar, 35 og 4,48-földun sölu samkvęmt oršanna hljóšan.

Samkvęmt fréttinni er heildarfjöldi seldra nżrra alraf- eša tengiltvinnbķla į Ķslandi, į fyrri įrshelmingi 2016, 275 talsins, og žar af seldi Hekla 156 eša 57 %, sem sżnir viršingarveršar įherzlur žessa sögufręga fyrirtękis meš heimsžekkta nafninu.  

Žessi fjöldi nżrra rafknśinna farartękja er hins vegar óvišunandi lķtill į Ķslandi m.v. markmiš landsins um 40 % minni losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 en įriš 1990, einnig frį umferšinni. Ķsland er ekki kjörlendi rafbķla aš öllu leyti vegna vešurfars, en lįgt raforkuverš og umhverfisvęn vinnsla raforku śr aš mestu endurnżjanlegum orkulindum meira en vega upp minni dręgni į hverri rafgeymahlešslu vegna lįgs mešalhitastigs og vindafars

Hlutdeild nżrra alraf- og tengiltvinnbķla ķ heildarfjölda seldra nżrra bķla į fyrri hluta 2016, um 10“800, er innan viš 3 %. 

Žetta er jafnvel lęgra hlutfall en į mešal sumra Evrópužjóša, žar sem hlutdeild sjįlfbęrra orkulinda ķ raforkuvinnslunni er žó ašeins um žrišjungur og raforkuveršiš til almennings er meira en tvöfalt hęrra en hér.  Ķ samanburši viš Noršmenn, sem bśa viš hęrra raforkuverš en Ķslendingar vegna nokkurs innflutnings raforku um sęstrengi, žó aš um 95 % raforkuvinnslu žeirra sjįlfra sé meš vatnsafli, erum viš mjög aftarlega į merinni, žvķ aš fjóršungur bķlainnflutnings ķ Noregi eru alraf- eša tengiltvinnbķlar. Nś žarf aš slį ķ merina, enda er žaš ekki ašeins žjóšhagslega hagkvęmt, heldur einnig hagkvęmt fyrir bķlrekandann. 

Norska rķkiš styšur viš kaup umhverfisvęnna bķla meš svipušum hętti og ķslenzka rķkiš meš eftirgjöf vörugjalda og viršisaukaskatts, svo aš t.d. tengiltvinnbķlar eru ašeins rśmlega 6 % dżrari fyrir bķlkaupandann en sambęrilegur benzķnbķll.  Žaš žżšir, aš įn tillits til vaxta tekur ķ flestum tilvikum ašeins um 2 įr aš vinna hęrri stofnkostnaš upp meš sparnaši orkukostnašar, og aš teknu tilliti til vaxtakostnašar veršur endurgreišslutķminn rśmlega 3 įr m.v. benzķnverš į tilboši ķ jślķ 2016.  

Ein skżring į téšu forskoti Noršmanna er hęrra eldsneytisverš hjį olķužjóšinni en olķusnaušu žjóšinni į Ķslandi, en į móti vegur hęrra raforkuverš ķ Noregi. Lķklegt er, aš Noršmenn hyggi gott til glóšarinnar aš bęta loftgęšin ķ žéttbżli og aš mega leggja bķlnum žar endurgjaldslaust.  Hrašhlešslustöšvar, hlešslutķmi < 0,5 klst, og ašgangur aš 16 A sölutengli fyrir hefšbundna hlešslu, hlešslutķmi < 3,0 klst, eru tiltölulega mun fleiri ķ Noregi en į Ķslandi. Žį bśast Noršmenn vęntanlega viš hękkun eldsneytisveršs og lękkun raforkuveršs meš innleišingu nęturtaxta į nišursettu verši.  Eitt er vķst; Noršmenn leggja vandlega nišur fyrir sér og skeggręša um hagkvęmustu bifreišakaup til lengdar litiš.  Žetta hugarfar žekkir blekbóndi af eigin raun eftir fjagra įra bśsetu ķ Noregi; aš vķsu fyrir mannsaldri sķšan. 

Žetta ętti žó ekki aš žurfa aš tefja žróun rafvęšingar bķlaflotans, sem vonandi er nś aš taka viš sér į Ķslandi, žvķ aš į tengiltvinnbķl er yfirleitt unnt aš aka 25-40 km į einni rafgeymahlešslu, hįš śtihitastigi, lestun bķls og aksturslagi.  Žegar tiltęk rafhlešsla hefur veriš fullnżtt, skiptir bķllinn sjįlfvirkt yfir į eldsneytiš, oftast benzķn. 

Blekbóndi festi ķ marz 2016 kaup į um 1640 kg (įn byrši) tengiltvinnbķl af gerš, sem į fyrrihluta įrs 2016 hafši 5,5 % markašshlutdeild alraf- og tengiltvinnbķla, en merkiš hafši hins vegar innan viš 1 % markašshlutdeild af heild.  Af žessu mętti įlykta, aš ykju umbošin framboš sitt og/eša kynningar į alraf- og tengiltvinnbķlum, žį mundi hlutdeild slķkra bķla af heild vaxa.  Į tengiltvinnbķl veršur orkukostnašurinn vissulega hęrri en į alrafbķl, en į móti er fullt akstursfrelsi og ekki hętta į aš daga óvęnt uppi įšur en ķ įfangastaš er komiš, af žvķ aš hvassara var en bśizt hafši veriš viš, eins og dęmi eru um. 

Blekbóndi męlir raforkunotkun viš tengilinn, sem hlešslutęki bķlsins er tengt viš į hśsvegg.  Ķ akstri einvöršungu į rafmagni er raforkunżtnin um 250 Wh/km, sem er a.m.k. tvöfalt uppgefiš gildi framleišandans, og ęttu söluašilar hérlendis aš ašlaga upplżsingar til vęntanlegra kaupenda ķslenzkum ašstęšum, žvķ aš 100 % skekkja er óvišunandi. 

  Breytilegt rafmagnsverš (įn fastakostnašar) til blekbónda er 14 kr/kWh, svo aš rafmagnskostnašur tengiltvinnbķlsins nemur 3,5 kr/km, žegar hann er einvöršungu knśinn rafmagni (er ķ rafhami).  Sams konar bķll meš einvöršungu benzķnvél mį ętla, aš žurfi 0,07 l/km af benzķni ķ innanbęjarakstri.  Meš benzķnverši jślķmįnašar 2016 į tilboši er žį orkukostnašur tengiltvinnbķlsins ķ innanbęjarakstri um fjóršungur af orkukostnaši sambęrilegs benzķnbķls. 

Ķ akstri utan žéttbżlis vinna rafhreyfillinn og benzķnvélin saman, og žar hefur heildarorkukostnašur reynzt vera 6,2 kr/km og benzķnnotkun numiš um 0,024 l/km, sem er 60 % meira en framleišandi bķlsins gefur upp, en er samt ašeins um 55 % af benzķnkostnaši sambęrilegs benzķnbķls, utanbęjar.

Skżringarnar į žvķ eru tvęr:  Önnur er, aš um žrišjungur leišarinnar var ekinn į rafmagni einvöršungu, ž.e. ķ žéttbżli, og hin, aš hinn hluta  leišarinnar var ekiš ķ tvinnhami, og žį er hlašiš inn į geymana viš hemlun, og žegar vélin er notuš til hemlunar; žį breytist rafhreyfillinn ķ rafala, sem hlešur orku inn į rafgeymana.  

Žaš fer eftir heildarakstri, aksturssamsetningu, raforkuverši og eldsneytisverši, hversu hagkvęm bķlakaup af žessu tagi eru. Įhrifarķkustu breyturnar eru aksturssamsetningin og eldsneytisveršiš, en m.v. 20“000 km akstur, sem skiptist til helminga, innan og utanbęjar, olķuverš rśmlega 40 USD/tunnu og gengiš 123 ISK/USD, žį nemur įrlegur orkusparnašur 150 kkr. Sparnašurinn veršur enn meiri, ef innanbęjarakstur er yfir 10“000 km/įr.  Žó aš teikn séu ekki į lofti žessi dęgrin um olķuveršshękkun, enda offramboš į mörkušum, standa samt flestar olķuveršspįr til hęrra olķuveršs į nęstu įrum en nś į įrinu 2016, enda hefur leit aš nżjum lindum stórlega dregizt saman, žótt ekki muni veršiš nį fyrri hęšum, nema óvęntir atburšir verši til aš draga śr framboši eša auka eftirspurn. 

Sé įrlegur rekstarkostnašur benzķnbķls og tengiltvinnbķls meš benzķnvél borinn saman meš 5 % įvöxtunarkröfu, žį fęst, aš ķ flestum notkunartilvikum veršur endurgreišslutķmi fjįrfestingarinnar 3-4 įr m.v. nśverandi eldsneytisverš.  

Rafgeymarnir endast ķ flestum tilvikum skemur en bķllinn.  Samkvęmt framleišanda tengiltvinnbķls blekbónda er mešalending 8 įr, og žį žarf vęntanlega einu sinni aš endurnżja rafgeymana į endingartķma bķlsins.  Endingin fer žó eftir fjölda endurhlešsla, og žess vegna endurhlešur blekbóndi ekki fyrr en lįgmarkshlešsla er eftir į geymunum eša eftir aš sjįlfvirknin hefur skipt śr rafhami ķ eldsneytisham.

Rafgeymar batna meš hverju įrinu, og eru gęšin męld ķ kWh/kg og endingu.  Jafnfram lękka žeir ķ verši, t.d. USD/kWh.  Fyrir žį, sem eru aš ķhuga kaup į nżjum bķl, er žó engin įstęša til aš velja eldsneytisbķl, ef umhverfisvęnni bķll hentar žörfunum, en svo er enn ekki ķ öllum tilvikum.  Aš velja tengiltvinnbķl er ķ mörgum tilvikum fundiš fé fyrir kaupandann, og ekki er verra, aš slķkt er žjóšhagslega hagkvęmt.

 


mbl.is Golf GTE söluhęsti tengiltvinnbķllinn
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Misheppnuš uppbošshugmynd

Hér er frétt frį Fęreyjum, en Fęreyingar hafa stašiš ķ dżrkeyptri tilraunastarfsemi meš fiskveišistjórnunarkerfi sitt.  Žeir reyndu sóknarmarkskerfi um hrķš, en žaš leiddi til ofveiši og mikils śtgeršarkostnašar, auk žess sem višskiptavinir sįtu alloft į hakanum vegna ójafns frįlags śtgeršanna.

Nś hafa Fęreyingar fariš inn į nżja braut ķ žessum efnum aš sögn Torhešins J. Jensens į www.vp.fo.  Öll varnašarorš hérlendra manna og gagnrżni į hugmyndir um s.k. "uppbošsleiš" fyrir aflaheimildir hafa rętzt samkvęmt frįsögn Torhešins. 

Fjįrsterkir ašilar hirtu aflaheimildirnar į uppbošunum, og žau reyndust "hrašbraut" fyrir erlent aušvald inn ķ fęreyska sjįvarśtveginn.  Engin nżlišun įtti sér staš, žvķ aš žeir, sem hrepptu aflaheimildirnar, stunda allir fiskveišar nś žegar į grundvelli eigin aflaheimilda. 

Hér er tilvitnun ķ Torhešin:

"Žaš, aš žetta mikla söluandvirši [3,65 DKK/kg af makrķl - innsk. BJo] endi allt ķ rķkiskassanum, veršur ašeins stašreynd ķ skamman tķma, žvķ aš žegar žeir fjįrsterkustu hafa sigrazt į veikari félögunum, hverfur uppbošsveršiš aftur nišur ķ lęgri fjįrhęšir, žvķ aš enginn veršur til aš bjóša į móti."

Žetta er ógešslegt kerfi spįkaupmennsku, og fęreyska rķkiš mun ekki rķša feitu hrossi frį žessum višskiptum, žvķ aš žaš fęr ekki tekjuskatt af žeim erlendu fyrirtękjum, sem hrepptu hnossiš, og vinnan viš aflann kann aš flytjast frį Fęreyjum ķ einhverjum męli.  Frį sjónarmiši fjölbreytilegs og sjįlfbęrs sjįvarśtvegs og frį langtķmasjónarmišum um tekjur hins opinbera af aušlindinni, sem koma vķša aš, ef allt er meš felldu, žį er žetta daušadęmt fyrirkomulag.

Uppgjör śtgeršar, sem keypti aflahlutdeild į téšu makrķlsuppboši, lķtur žannig śt, samkvęmt Torhešni:

  • Sölutekjur skips:   6,50 DKK/kg (116 ISK/kg)
  • Kvótakaup:          3,65 DKK/kg = 56 % af söluverši
  • Laun:               1,95 DKK/kg = 30 %
  • Olķa:               0,25 DKK/kg =  4 %
  • Rek.,afsk.,o.a.     0,65 DKK/kg = 10 %

Sķšasti lišurinn ķ žessu tekju- og kostnašaryfirliti gefur til kynna mikiš tap į rekstrinum, sem helgast af žvķ, aš til kvótakaupanna fer a.m.k. tķföld sś upphęš, sem nokkur glóra er ķ.  Lķtil śtgerš, sem žannig mundi haga sér, fęri strax į hausinn.  Eins og Torhešinn segir, munu hįkarlarnir strax lękka sig, žegar žeir hafa drepiš af sér samkeppnina.  Žess konar hugmyndafręši į engan rétt į sér ķ ķslenzkan sjįvarśtveg né annars stašar.  Žessi tilraunastarfsemi var óžörf og skašleg, en fróšlegt veršur aš fylgjast meš framhaldinu. 

 


mbl.is Vonir landsstjórnar brugšust
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kosningar og flugvöllur

Afgreišsla żmissa žjóšžrifamįla er sett aš skilyrši fyrir žvķ aš stytta kjörtķmabiliš.  Ķ ljósi žess, aš Stjórnarskrįin gerir rįš fyrir kosningum til Alžingis į fjagra įra fresti, sé starfhęfur žingmeirihluti fyrir hendi, žį er bżsna andkannalegt aš verša vitni aš bollaleggingum žingmanna um aš stytta kjörtķmabiliš, og sumir mega vart vatni halda śt af óvissu um kjördag.  Žar er mįlefnaleysiš ķ fyrirrśmi. 

Eitt er žó žaš mįl, sem enga biš žolir, hvort sem kjósa į ķ haust eša ķ vor, og žaš er nż lagasetning, sem tryggir framtķš Reykjavķkurflugvallar ķ sessi sem öruggasta flugvöll, sem völ er į fyrir sjśkraflug, kennsluflug, einkaflug og faržegaflug. 

Mįlefnum Vatsmżrarinnar hefur nś veriš stefnt ķ žvķlķkt óefni, aš ekkert getur oršiš til bjargar hefšbundinni starfsemi žar annaš en lagasetning, sem bannar allar framkvęmdir, ž.m.t. trjįrękt, sem rżrt geta nothęfisstušul flugvallarins.  Hvort lagasetningin mun kveša į um skipulagsvald rķkisins į öllum flugvöllum landsins, žar sem almannahagsmunir eru taldir rķkari en žröngir hagsmunir sveitarfélaga, verktaka eša félagasamtaka, er lögfręšilegt śtfęrsluatriši lagatextans, en hann žarf aš vera sem allra skżrastur og lögfręšilega sterkur, helzt pottžéttur, žvķ aš hętt er viš, aš sótt verši aš hinum nżju lögum. Hvaš sem öšru lķšur, verša žar augljóslega žröngir sérhagsmunir į ferš gegn almannahagsmunum. 

Ekki skal gera lķtiš śr mikilvęgi žeirra mįla, sem rķkisstjórnin ętlar aš fį Alžingi til aš afgreiša fyrir žingrof žessa kjörtķmabils, en žaš er varla nokkurt mįl ķ jafnmikilli tķmažröng nś og mįlefni blessašs flugvallarins.  Žaš veršur fylgzt gaumgęfilega meš afdrifum og atkvęšagreišslum į Alžingi um flugvallarfrumvarpiš į sķšustu metrum žingsins fyrir Alžingiskosningar.

Sólknśin flugvél 


Hnignun Vesturlanda

Forysturķki Vesturlanda, Bandarķki Noršur-Amerķku, BNA, er ķ ślfakreppu.  Kynžęttirnir eiga žar ķ stöšugum erjum, žar sem skotvopnum er beitt į bįša bóga aš hętti kśrekanna, og grķšarleg ólga er undir nišri, svo aš įstandiš er vķša eldfimt, žó aš sś sé ekki reglan.  Tvķmęlalaust viršist vera frišsamlegra, žar sem ķbśarnir eru einsleitir m.t.t. uppruna. 

Žar sem meiri kynžįttaleg einsleitni rķkir, er mišstéttin hins vegar hundóįnęgš meš  sitt hlutskipti og sinn skerf af kökunni, en raunlaun mišstéttarinnar hafa litlum breytingum tekiš ķ yfir 25 įr žrįtt fyrir framleišniaukningu og vöxt landsframleišslu į mann.  Tekju- og eignalegur ójöfnušur hefur žannig vaxiš ķ BNA į žessu tķmabili, og er žaš meginskżringin į vinsęldum öldungsins, jafnašarmannsins Bernie Sanders, ķ forkosningum demókrata og almennri žjóšfélagsóįnęgju ķ flestum rķkjum landsins, sem er nż af nįlinni ķ "Gušs eigin landi", landi tękifęranna.  Helzt aš vaxandi olķu- og gasvinnsla meš leirbroti ("fracking") hafi hresst upp į kjörin, žar sem hśn hefur veriš innleidd. 

Žegar žegnarnir fį į tilfinninguna, aš ekki séu allir jafnir fyrir lögunum, žį grefur um sig vantraust į yfirvöldum, og skrattinn getur losnaš śr grindum. Eitt dęmi um, aš ekki er sama Jón og séra Jón varš skömmu eftir žjóšhįtķšardag Bandarķkjamanna 2016, er James Comey, yfirmašur alrķkislögreglunnar, FBI, gerši grein fyrir rannsókn sinna manna į netžjónsmįli utanrķkisrįšherrans, žįverandi, Hillary Clinton, en hśn lét beina öllum embęttisnetpósti sķnum um einkanetžjón sinn, sem žį var haršbannaš af öryggisįstęšum ķ utanrķkisrįšuneytinu og er enn, og jafnframt bannaši hśn undirmönnum sķnum aš višhafa žetta fyrirkomulag. Brot žeirra hefši framkallaš tafarlausa brottvķsun śr starfi og saksókn. Hvaš hafši hśn aš fela fyrir hinum opinbera netžjóni ?  Hér er einbeittur brotavilji į ferš, sem vitnar um meiri dómgreindarskort en svo, aš žorandi sé aš fela henni embętti forseta Bandarķkjanna, sem hśn nś svo įkaft sękist eftir.  Donald Trump er strigakjaftur, en hefur hann oršiš uppvķs aš verknaši, sem vitnar um alvarlegan dómgreindarbrest ?  Af tvennu illu viršist Donald vera skįrri kostur ķ "sķvölu skrifstofuna" (oval office), og lķklega nęr hann žangaš, ef draga mį įlyktun af gengi beggja ķ kosningabarįttu.

Ķ 12 mķnśtur lżsti Comey miklum įviršingum į hendur Hillary Clinton į blašamannafundi, sem sannfęršu įheyrendur um, aš FBI mundi kęra hana fyrir žjóšhęttulegt hįtterni.  Comey sneri hins vegar viš blašinu, žegar 3 mķnśtur voru eftir af ręšunni, meš žeirri haldlitlu skżringu, aš hann vęri ekki viss um, aš gjörningurinn hefši veriš "aš yfirlögšu rįši".  Vissi žį Hillary Clinton ekki, hvaš hśn var aš ašhafast meš žessu framferši ?  Er žaš ekki sżnu verst, žegar meta į hęfni hennar til aš gegna stöšu forseta Bandarķkjanna ?

Bandarķkjamenn hljóta nś aš spyrja sig, hvort žaš hafi įšur gerzt, aš

"stórkostleg vanręksla samfara yfirgengilegu kęruleysi ķ umgengni viš viškvęmustu trśnašarmįl žjóšarinnar"

dygšu ekki til įkęru ?  Žaš er augljóslega ekki sama, hver brżtur af sér ķ BNA, og žaš hlżtur aš draga m.a. žann dilk į eftir sér, aš almenningur snśist til varnar og kjósi andstęšinginn, žó aš hann sé enginn engill sjįlfur. Hętt er viš, aš pólitķskur tilgangur Comeys snśist upp ķ mikinn og réttmętan ęsing yfir žvķ, aš allir séu ekki jafnir fyrir lögunum.  Gildir žį hiš fornkvešna:

"Ef vér slķtum ķ sundur lögin, žį munum vér og frišinn ķ sundur slķta".

Ķ Evrópu er fķll ķ stofunni, sem heitir Evrópusamband, ESB.  Fyrirbrigšiš veršur sķfellt óvinsęlla ķ ašildarlöndunum, einkum ķ kjarnarķkjunum, sem tekiš hafa upp evru, žvķ aš myntinni er kennt um efnahagslega stöšnun, skuldasöfnun og geigvęnlegt atvinnuleysi, einkum į mešal fólks undir žrķtugu.  Almenningur hefur um hrķš tortryggt bśra ķ Brüssel į skattfrķum hįum launum, sem žurfa ekki aš standa kjósendum reikningsskap gjörša sinna og unga śt ķžyngjandi tilskipunum og reglugeršum og viršast vinna umbošslaust aš myndum Sambandsrķkis Evrópu, sem į lķtinn hljómgrunn į mešal ašildaržjóšanna.  Evrópusambandiš hefur žannig veriš į lestarspori, sem almenningur samsamar ekki sķnum hagsmunum.  Žetta veldur einnig vaxandi tortryggni almennings ķ garš rįšandi afla ķ eigin löndum, sem vinna meš Brüssel.  Žann 23. jśnķ 2016 fékk almenningur ķ Bretlandi śtrįs fyrir óįnęgju sķna og sagši žinginu, žar sem meirihlutinn er samdauna rįšandi öflum ķ Brüssel, fyrir verkum um aš draga Bretland śt śr öngžveiti meginlandsins og aš taka žess ķ staš stjórn landsins ķ eigin hendur, ž.į.m. stjórn į umferš um landamęrin. 

Mesti ótti forkólfa ESB stafar nś ekki af Rśssum, sem žó stunda vopnaskak ašallega til innanhśssbrśks, heldur af fordęminu, sem Brexit, śtganga Bretlands śr ESB, gefur hinum ašildaržjóšunum.  Frakkar og Hollendingar höfnušu į sinni tķš stjórnarskrį ESB, sem kennd var viš franska ašalsmanninn Giscard d“Estaing og įtti aš varša veginn til eins rķkis.  Henni var žį lķtillega hnikaš til og skķrš "Lissabon-sįttmįlinn". Hįlfkįk af žessu tagi og snišganga meirihlutaviljans mun į endanum verša ESB og sameiningarhugsjóninni dżrkeypt. 

Žaš mun lķklega verša krafizt žjóšaratkvęšagreišslu ķ žessum tveimur löndum og vķšar um ašildina aš ESB aš fengnu fordęminu frį Bretlandi.  Verši slķk atkvęšagreišsla haldin ķ žessum löndum, eru meiri lķkur en minni į, aš "Frexit" og "Nexit" verši samžykkt; svo mikiš er vantraustiš ķ garš "elķtunnar" - hinna rķkjandi afla į stjórnmįla- og fjįrmįlasviši. Kann nś leiš Marie le Pen til bśsforrįša ķ Elysée-höllinni ķ Parķs aš verša greišari en veriš hefur.  Stjórnleysingjar og nżkommar Evrópu mega žį snapa gams.   

Svipaša sögu mį segja af noršurvęngnum, Danmörku, Svķžjóš, og jafnvel Finnlandi, og af sušurvęngnum, Kżpur, Grikklandi og Ķtalķu.  Į Ķtalķu hefur enginn hagvöxtur veriš ķ einn įratug, skuldastaša rķkisins er žung (130 % af VLF) og bankakreppa er žar yfirvofandi eftir įlagspróf evrubankans ķ haust.  Eina śrręši margra ašildarlandanna er aš losa sig viš helsiš, sem fólgiš er ķ evrunni, jafnvel žótt hśn hafi falliš um 10 % gagnvart bandarķkjadal į 2 įrum. 

Į Ķslandi į žaš einnig viš, aš almenningur ber takmarkaš traust til löggjafarsamkomunnar og stjórnmįlamanna og kaupsżslumanna almennt.  Ķslenzkir stjórnmįlamenn voru žó ekki valdir aš hruni fjįrmįlakerfisins, heldur fylgdu framan af reglum EES, en žeir tóku žó žveröfugan pól ķ hęšina 2008, gegn vilja ESB, varšandi endurreisn fjįrmįlastofnana mišaš viš erlenda stjórnmįlamenn, žvķ aš ķ október 2008 samžykkti Alžingi s.k. Neyšarlög, sem björgušu žjóšinni undan žeirri kvöš aš įbyrgjast skuldir bankanna, en rķkistryggšu hins vegar innlendar bankainnistęšur. Mį žakka žessum gjörningi hrašari višsnśning hérlendis en erlendis eftir fjįrmįlakreppuna 2007-2008, sem hefši veriš óhugsandi meš landiš innan vébanda ESB. 

Valdhafarnir ķ vinstri stjórninni 2009-2013 létu reyndar sķšan brezka og hollenzka stjórnmįlamenn svķnbeygja sig og kśga til aš semja samt sem įšur um, aš ķslenzka rķkiš gengist ķ įbyrgš fyrir skuldir ķslenzkra banka ķ žessum löndum.  Žetta var ófyrirgefanleg eftirgjöf óžjóšlegra afla til aš žóknast lįnadrottnum og bśrum ķ Brüssel, en žjóšin hafnaši ķ tvķgang, og eftir situr vantraust almennings.  Vinstri stjórnin ętlaši meš žessum risaskuldbindingum rķkisins aš greiša leiš landsins inn ķ ESB.  Žaš var bęši óžjóšholl og heimskuleg įkvöršun, žvķ aš stękkunarstjóri ESB hefši ekki veriš ķ neinum fęrum til aš veita Ķslandi afslįtt af sįttmįlum ESB.  Allt, sem Alžingi hefši upp skoriš meš žessum gerningi, hefši veriš stórfelld og langdregin kjaraskeršing almennings į Ķslandi.  Hrikalegt dómgreindarleysi fylgjenda forręšishyggju og sameignarstefnu ķ hnotskurn.  

Nś sķšast hafa uppljóstranir ķ s.k. Panamaskjölum um geymslu fjįr ķ skattaskjólum oršiš tilefni vantrausts almennings ķ garš stjórnmįla- og kaupsżslustéttarinnar.  Enn sżndi vinstri stjórnun žżlindi sitt ķ garš fésżsluaflanna meš žvķ aš stytta verulega fyrningartķma fjįrmįlaflutninga ķ skattaskjól fyrir gjaldžrot. Žį setti nś skrattinn upp į sér skottiš, žegar Katrķn Jakobsdóttir kvaš sér og sķnum pótintįtum bezt treystandi til aš fįst viš skattaskjólin.  Žaš er nś lķka betra aš hafa eitthvert fjįrmįlavit meš ķ för, žegar leggja į til atlögu viš skattaskjólin.  Annars veršur sś barįtta hįlfkįk eitt, eins og allur hennar rįšherraferill reyndist. Stjórnleysingjum og nżkommum er ķ engu treystandi.

Hins vegar er allt annaš uppi į teninginum ķ efnahagsmįlum Ķslendinga nś en allra annarra rķkja Evrópu og reyndar vķšast hvar um heiminn.  Stöšnun hefur rķkt ķ Evrópu og vķšast hvar annars stašar sķšan 2008, en sķšan 2011 hefur veriš hér žokkalegur hagvöxtur og rķfandi gangur sķšan 2013, eins og hér veršur tķundaš. Hiš merkilega er, aš žrįtt fyrir 11 % kaupmįttaraukningu undanfariš įr hefur veršbólgu hérlendis veriš haldiš ķ skefjum, žó aš Sešlabankinn hafi gert sitt til aš auka veršbólguvęntingar meš allt of hįum veršbólguspįm.  Žjóšhagslķkön bankans eru meingölluš.

Alžżšusamband Ķslands (ASĶ) spįir žvķ, aš įriš 2016 verši 4,9 % hagvöxtur hérlendis, sem yrši mesti hagvöxtur sķšan 2007, er hann var 9,5 %.  Ķ endurskošašri žjóšhagsspį hagdeildar ASĶ, sem birt var 3. maķ 2016, segir, aš feršažjónustan, aukin einkaneyzla og fjįrfesting, muni drķfa hagvöxtinn įfram nęstu įr.  Traustar undirstöšur sjįvarśtvegs og išnašar, grķšarleg fjölgun erlendra feršamanna og traust efnahagsstjórn hafa framkallaš nśverandi velmegun.  Į aš tefla žessu öllu ķ tvķsżnu meš žvķ aš kasta perlu fyrir svķn og kjósa hér glópa til valda ?

Sešlabankinn hefur žaš lögbundna hlutverk m.a. aš halda veršbólgunni undir 2,5 %/įr, og hefur žaš tekizt sķšan ķ febrśar 2014, eša ķ 30 mįnuši, žótt ķ fyrra hafi veriš samiš um almennar 30 % launahękkanir  į vinnumarkaši.  Ķ fyrra jókst lķka einkaneyzlan um 4,8 %, og ķ įr spįir ASĶ 6,0 % vexti einkaneyzlu, sem žżšir aš hśn nęr methęšum įrsins 2007.  Hagfręšingar ASĶ skrifa:


"Aukin neyzla heimilanna į rętur aš rekja til jįkvęšrar žróunar efnahgslķfsins, žar sem m.a. aukinn kaupmįttur, meiri vęntingar, efnahagslegur stöšugleiki og fjölgun starfa hafa gefiš heimilum rżmi til aš auka neyzlu sķna.  Žetta er ólķkt žróuninni fyrir hrun aš žvķ leyti, aš skuldastaša heimilanna hefur hingaš til fariš batnandi m.a. vegna skuldalękkunar stjórnvalda og nżtingar séreignarsparnašar til nišurgreišslu hśsnęšislįna."

Samanburšur į žessari lżsingu į efnahagsstöšu Ķslendinga og t.d. efnahagsstöšunni ķ ESB-löndunum sżnir svart į hvķtu, hvers virši sjįlfstęši landsins er, og hversu hįrrétt stefna žaš er hjį nśverandi stjórnvöldum landsins aš leita ekki inngöngu ķ ESB.

Žeim mun hlįlegra er, aš nżstofnašur stjórnmįlaflokkur, Višreisn, hefur žaš į sinni stefnuskrį aš leita inngöngu ķ žennan klśbb fyrir landsins hönd og leiša "samningavišręšur" til lykta.  Žaš mun koma ķ ljós nś į nęstu mįnušum, hvernig žróun ESB veršur eftir Brexit, og hvers konar aukaašildarkjör, ef nokkur, Bretum munu bjóšast, en af ummęlum forystumanna ESB hingaš til mį rįša, aš ašeins sé hęgt aš vera ķ ESB og lśta sįttmįlum žess ķ einu og öllu eša aš vera utan viš.  Žetta er ķ samręmi viš žaš, sem andstęšingar ašildarumsóknar hafa ętķš haldiš fram.    

 


Aušlindarašgengi ķ frķšu

Upphaf ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfisins mį rekja allt aftur til umręšunnar, sem varš ķ kjölfar hinnar "svörtu skżrslu" Hafrannsóknarstofnunar įriš 1975.  Žar kom fram sś spį, aš viškomubrestur yrši ķ žorskstofninum, nema dregiš yrši śr veišunum. Stjórnvöld reyndu žį įrangurslaust aš hemja veišarnar meš s.k. "skrapdagakerfi", sem sett var į laggirnar 1977.  Samkvęmt žvķ mįtti žorskhlutfall af afla togara ekki fara yfir įkvešiš hlutfall af afla tiltekna daga į įri.

Aš öšru leyti voru veišar frjįlsar žarna ķ kjölfar śtfęrslu landhelginnar ķ 200 sjómķlur og brottrekstur brezkra  og annarra  śtlendra skipa śr landhelginni meš örfįum samningsbundnum undantekningum, en erlend veišiskip höfšu ausiš óheft śr aušlindinni um aldarašir. 

Hafrannsóknarstofnun sį įstęšu til aš spyrna viš fótum, žegar hśn greindi veikingu hrygningarstofna, og hafši 1977 rįšlagt 275 kt žorskveiši, en hśn nam samt 340 kt, er upp var stašiš.  Žetta kerfi stjórnvalda var sem sagt ónżtt til aš stemma stigu viš veišunum aš vķsindalegu óskgildi žess tķma, enda rķkti žį djśpstęšur įgreiningur um réttmęti vķsindalegra rįšlegginga.  Į sama tķma var śtgeršin rekin meš dśndrandi tapi, enda voru togararnir žį a.m.k. žrefalt fleiri en nśna. Žaš stefndi allt ķ óefni į mišunum viš Ķsland, žó aš śtlendingarnir vęru farnir aš mestu, žar sem flotinn fór stękkandi, en stofnarnir minnkandi.

Annaš dęmi um sóun žessa tķma į mišunum var, aš įriš 1979 voru 170 skip um veišar į 35 kt af sķld, sem 10 % flotans hefši aušveldlega getaš nįš.  Žetta var vandamįliš ķ hnotskurn, sem stjórnvöld, śtgeršarmenn og sjómenn stóšu frammi fyrir.  Giftusamleg śrlausn varšaši reyndar hagsmuni allrar žjóšarinnar; svo stórt var višfangsefniš. 

Į Fiskižingi voru Austfiršingar fyrstir meš hugmyndir um kvótakerfi įriš 1978, en śtvegsmenn tóku hugmyndunum illa, einkum Vestfiršingar, og vildu įfram frjįlsar veišar.  Śtgeršarmenn geršu sér žį enn ekki grein fyrir samhengi vķsindalega įkvaršašs aflamarks og sjįlfbęrni veišanna.  Į Fiskižingi įriš 1981 kvaš loks viš annan tón, og žar bįru umręšurnar žess merki, aš margir śtgeršarmenn vęru farnir aš gera sér grein fyrir, aš nišurskuršur veiša nišur ķ vķsindalega įkvaršaš gildi vęri eina leišin til aš bjarga fiskistofnunum og śtgeršunum frį hruni.  Fór svo, aš žįverandi sjįvarśtvegsrįšherra, Halldór Įsgrķmsson, męlti fyrir kvótafrumvarpi į Alžingi ķ desember 1983, aš höfšu ķtarlegu samrįši viš hagsmunaašila ķ sjįvarśtvegi. 

Į žessum tķma var kvótinn einskis virši, af žvķ aš fjįrhagslegt tap var į veišunum. Annaš mįl er, aš enginn hefši haft bolmagn til aš kaupa kvóta, žó aš rķkiš hefši bošiš hann upp.  Žess vegna var farin sś leiš viš įkvöršun aflahlutdeilda viš innleišingu kvótakerfisins aš leggja veišar žriggja sķšustu įra til grundvallar, žannig aš allir fengu aš halda įfram, sem höfšu slķka veišireynslu.  Er žaš vissulega mįlefnaleg ašferš, žar sem mešalhófs var gętt viš innleišingu fordęmalauss kerfis um afnot sjómanna af mišum, sem veriš höfšu almenningur frį alda öšli.

  Žetta er rakiš hér til aš sżna fram į, aš įsakanir um gjafakvóta viš innleišingu kvótakerfisins eru gjörsamlega śr lausu lofti gripnar.

Hins vegar kom fljótlega ķ ljós, aš ķ kerfiš vantaši hvata til aš afsala sér kvótanum, svo aš brįšnaušsynleg fękkun veišiskipa og śtgeršarmanna ętti sér staš fyrir aršsemi veišanna.  Var žį frjįlst framsal aflahlutdeilda į skip lögfest įriš 1988, og varš žį fljótlega višreisn ķ aršsemi śtgeršanna, sem keyptu til sķn kvóta žeirra, sem lögšu upp laupana. Markašskerfiš réši nś, hverjir héldu įfram aš nżta sjįvaraušlindina. Nś uršu śtgerširnar fjįrhagslega sjįlfstęšar, og upp frį žessu var rķkiš ekki lengur fjįrhagslegur bakhjarl śtgeršanna, sem felldi gengiš, žegar allt var komiš ķ óefni. Śtgerširnar tóku aš skila fé ķ sameiginlega sjóši landsmanna į grundvelli venjulegrar skattlagningar į fyrirtękjum.

Meš žessu móti hafši frjįlst markašshagkerfi veriš innleitt ķ sjįvarśtveginn ķ staš pilsfaldakapķtalisma.  Žetta fyrirkomulag fiskveiša leišir ekki til rentusękni śtgerša, žvķ aš žaš er markašsknśiš aš žvķ marki, aš hverri śtgerš eru skoršur settar viš 12 % aflahlutdeild af aflamarki ķ žorskķgildum.  Hlutverk rķkisins er fullkomlega mįlefnalegt og gętir jafnręšis į milli śtgerša, žvķ aš rķkisstjórnin įkvaršar aflamarkiš einvöršungu į grundvelli vķsindalegra raka, sem koma frį Hafrannsóknastofnun.  Er hįmörkun afraksturs til langs tķma lögš til grundvallar fiskveišistjórninni, og er stjórnun samkvęmt slķkri stefnu ómótmęlanlega ķ žįgu žjóšarinnar, sem er eigandi mišanna samkvęmt lögum.  Annaš mįl er, aš enginn į óveiddan fisk ķ sjó, enda er žjóš ekki lögašili, og mišin eru almenningur meš ķtölu aš hętti afrétta til forna.  Ašeins tęplega 20 kt/įr er śthlutaš af stjórnmįlamönnum eftir öšrum leišum.

Įriš 2015 var veršmęti afla upp śr sjó 151 miakr.  Bein sala śtgerša til vinnslu innanlands nam 82 miakr eša 54 %.  Veršmęti afla, sem keyptur er į markaši til vinnslu innanlands nam 20 miakr eša 13 %, og verš į aflaveršmęti sjófrystingar var 44 miakr eša 29 %.  Um stęrsta hlutann į žaš viš, aš žar kann aš vera um aš ręša višskipti į milli skyldra ašila, en megniš af žeim hluta og hinum lķka fer aš lokum į erlendan markaš, žar sem keppt er viš nišurgreiddan sjįvarśtveg annarra landa ķ öllum tilvikum.  Samkeppnisašstašan er aš žvķ leyti ķ óhag ķslenzkum sjįvarśtvegi.  Į frįlagshliš hans er žess vegna alls enga rentusękni aš finna.

Nišurstašan af žessari umfjöllun er, aš markašsašstęšur ķslenzka sjįvarśtvegsins uppfylla ekki višurkennd skilyrši rentusękni, žar sem frjįls markašur er meš veišiheimildir, og nśverandi śtgeršir hafa keypt į žessum markaši yfir 90 % sinna veišiheimilda, og sjįvarśtvegurinn selur yfir 90 % framleišslu sinnar ķ haršri samkeppni į erlendum mörkušum. Af žessum sökum eru ekki almennar forsendur fyrir hendi til įlagningar sértękra skatta į žessa atvinnugrein, hvort sem žeir eru kallašir veišigjöld eša eitthvaš annaš.  

Ķslenzkir śtgeršarmenn eiga žaš hins vegar stefnumörkun ķslenzka rķkisins aš žakka, aš landsmenn fengu einir rįšstöfunarrétt yfir 200 sjómķlna lögsögu, svo aš žeir žurftu ekki lengur aš deila sjįvaraušlindinni meš fiskveišiskipum annarra žjóša, nema samkvęmt frjįlsu samkomulagi, oft gegn ašgengi į öšrum mišum. Žeir eiga jafnframt Alžingi aš žakka lagasetningarnar, sem višreisn śtgeršanna og nśverandi fjįrhagslegt sjįlfstęši žeirra er reist į, eins og fram kemur hér aš ofan.  Hér mį einnig geta žess, aš erlendar fjįrfestingar ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi eru bannašar meš lögum žrįtt fyrir ašildina aš innri markaši EES og frelsin fjögur.

Af žessum sökum mį telja ešlilegt, aš śtgeršarmenn taki sérstakan žįtt ķ kostnaši rķkissjóšs viš innvišina, sem žjóna śtgeršunum sérstaklega, t.d. Hafrannsóknarstofnun, Landhelgisgęzlan og hafnarsjóšur.  Ķ žessu skyni mętti stofna sjįvarśtvegssjóš, sem fengi į bilinu 3 %-5 % af veršmęti afla upp śr sjó og mundi įrlega rįšstafa fé til fjįrfestinga, rannsókna og nżsköpunar samkvęmt reglum ķ lögum um hann. 

Jón Gunnarsson, Alžingismašur, ritaši Morgunblašsgreinina: "Žjóšarsįtt um sjįvarśtveg", og dregur fyrirsögn žessa vefpistils dįm af helztu tillögunni žar, sem birtist 4. jślķ 2016. Hér veršur fjallaš um žessa tillögu, sem er ķ žremur lišum:

  1. "Geršur verši langtķma samningur viš veiširéttarhafa, žar sem uppsagnarįkvęši eru meš žeim hętti, aš žau hamli ekki ešlilegum langtķma fjįrfestingum."   Ķ žessu viršist felast, aš fyrst eigi śtgeršarmenn aš afsala sér aflahlutdeildunum til hins opinbera, sem sķšan semji viš žį um sama afnotarétt ķ tiltekinn tķma.  Žaš veršur aš telja afar ólķklegt, aš śtgeršarmenn geri samning viš hiš opinbera um afsal eignarréttar (įrlegur afnotaréttur aušlindar į formi aflahlutdeildar er eitt form eignarréttar) og veršfelli žar meš fyrirtęki sķn.  Sjį mun undir iljar fjįrfesta sjįvarśtvegsfyrirtękja, žvķ aš žinglżst eign er grundvöllur fjįrfestinga.  Bankar verša vafalķtiš tregari til śtlįna.  Eignayfirfęrsla af žessu tagi getur trślega ašeins oršiš viš eignarnįm, og slķkt strķšir ķ žessu tilviki gegn Stjórnarskrį, žar sem engir almannahagsmunir eru ķ hśfi. Hvers vegna hafa stjórnmįlamenn svona mikla žörf fyrir aš fikta ķ žvķ, sem er ķ lagi ķ atvinnulķfinu, žar sem engin žjóšhagsleg eša réttlętisžörf er fyrir afskipti žeirra ?  Žaš dugir ekki aš hlaupa į eftir nöldrurum og skrafskjóšum, sem bulla śt ķ eitt um žennan mikilvęgasta atvinnuveg landsins.'I žessu tilviki ętti višfangsefni stjórnmįlamannanna aš vera aš varšveita skilvirkt fiskveišistjórnunarkerfi og veita sjįvarśtvegi ķ heimsklassa sambęrileg starfsskilyrši og öšrum atvinnugreinum.
  2. "Veišigjöld verši tiltekiš hlutfall aflaheimilda.  Veišigjöld vęru žį greidd ķ upphafi fiskveišiįrs žannig, aš įkvešiš hlutfall heimildanna ķ hverri tegund yrši greitt til rķkisins sem fullnašargreišsla į veišigjöldum vegna yfirstandandi fiskveišiįrs."  Meš žessu vęri rķkiš aš framkvęma eignaupptöku, sem engin žörf er į, og hśn stenzt žess vegna ekki stjórnlög.  Ašferšin er ķ sjįlfri sér žjóšhagslega óhagkvęm, žvķ aš enginn er hęfari til aš breyta žessum afla ķ hįmarks veršmęti en žeir, sem aflaš hafa sér veišiheimildanna į frjįlsum markaši nś žegar og žróaš veršmęt alžjóšleg višskiptasambönd.  Žaš hefur išulega komiš fram ķ alžjóšlegum samanburši, aš Ķslendingar fį aš jafnaši hęrra verš en nokkur annar fyrir sambęrilega sjįvarafurš.  Ef stjórnmįlamenn halda, aš rķkiš geti gert betur meš einhvers konar tilfęringum, žį skortir allan rökstušning fyrir žvķ, nema betra sé aš veifa röngu tré en öngu.  Ef į aš halda žvķ fram, aš fyrir žessu séu einhver sanngirnisrök, žį er žaš alrangt, žvķ aš ķ sjįvarśtveginum er engin aušlindarenta, eins og įšur var rakiš.
  3. "Viš žessa leiš kęmu tugir žśsunda tonna įrlega til rįšstöfunar hjį rķkinu sem andlag veišigjalda.  Rķkiš myndi sķšan eftir skżrum leikreglum bjóša nżtingarrétt į žessum aflaheimildum innan viškomandi fiskveišiįrs til žeirra, sem starfa ķ greininni. ..... "    Ętli śtflutningur sjįvarafurša įriš 2015 hafi ekki lękkaš nišur ķ um 500 kt vegna minni uppsjįvarafla ?  Žrįtt fyrir žetta og žrįtt fyrir styrkingu krónunnar jukust veršmęti śtflutningsafurša ķ krónum tališ upp ķ 265 miakr.  Ljóst er, aš žessi hugmynd gerir rįš fyrir aš margfalda žann afla, sem nś er utan kvóta.  Žaš er almennt óheppilegt śt frį sjónarmišum fiskveišistjórnunar, framleišni, gęša og afraksturs.  T.d. mundi 4,0 % kvótarżrnun fyrir ašgengi aš mišunum jafngilda a.m.k. 20 kt/įr.  Aš stjórnmįlamenn rįšskist į žennan hįtt meš ę stęrri hluta aflamarksins er óhagkvęmt, ósanngjarnt og óskynsamlegt.  Žeir eiga aš fįst viš annaš.

Svipull er sjįvarafli, eins og viš erum minnt į į hverju įri, žvķ aš nįttśran er breytingum undirorpin, og hlżnun sjįvar hefur žegar mikil įhrif į lķfrķkiš.  Į óvissuna er ekki bętandi af mannavöldum.  Žeir, sem kosnir eru til aš móta og setja leikreglurnar ķ žjóšfélaginu, verša aš hafa nęga dómgreind til aš bera til aš varšveita stöšugleika, žar sem žaš į viš, og hrista upp ķ stöšnušum kerfum, žar sem kyrrstašan er farin aš valda žjóšhagslegum skaša eša spilling aš grafa um sig.

Ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš er hannaš sem umgjörš um sjįlfbęrar veišar ķ fjįrhagslegu og lķfrķkislegu tilliti.  Grundvöllur žess er einkaeignarréttur į aušlindinni, sem veriš er aš nżta.  Į alžjóšavettvangi er žetta višurkennd ašferšarfręši til verndunar veišistofna og reyndar sś eina, sem vitaš er, aš virkar.

Um žetta var ritaš ķ The Economist 16. jślķ 2016, žar sem ofveiši ķ śthöfunum var gerš aš umtalsefni ķ greininni "Net positive".  Žar sagši, aš śthöfin, sem spanna 64 % alls hafsvęšis jaršarinnar, hefšu veriš lżst "sameiginleg arfleifš mannkyns".  Afleišingin vęri "tragedy of the commons" eša harmleikur almenningsins, žar sem afla aš veršmęti miaUSD 16 vęri ausiš upp įrlega og 90 % tegundanna vęru annašhvort fullnżtt eša ofnżtt, žannig aš hrun žessara veiša blasti viš. Žetta gerist fyrir tilstušlan rķkisstjórna, ašallega rķkra landa, sem deila śt nišurgreišslum til žessara og annarra veiša aš upphęš miaUSD 30 į įri, žar af 70 % frį rķkum löndum.  Fiskveišistefna žessara rķkja er ķ algeru óefni, og mikil afturför vęri aš žvķ hérlendis aš krukka ķ kerfi, sem er fullkomin andstaša viš slķka óstjórn.

 

 

 


Žoka og bręla yfir sęstrengsmišum

Žann 12. jślķ 2016 kynnti orku- išnašarrįšherra, Ragnheišur Elķn Įrnadóttir,  til sögunnar skżrslu Verkefnisstjórnar sęstrengs, sem hśn hafš fengiš ķ hendurnar a.m.k žremur vikum įšur eša fyrir Brexit, 23. jśnķ 2016.  Žó aš žar sé sögulegur atburšur į ferš, er torséš, hvaša įhrif hann ętti aš hafa į fżsileika umrędds sęstrengs į milli Ķslands og Bretlands. 

Žaš er skošun žessa blekbónda, aš meš téšri skżrslu hafi höfundar hennar sökkt sęstrengsverkefninu nišur į órętt dżpi, žašan sem žaš veršur ekki dregiš upp ķ brįš ķ neinni alvöru, enda segist rįšherra ekkert meira munu ašahafast meš verkefniš į žessu kjörtķmabili.  Allt eru žetta jįkvęš mįlalok, žótt sķšbśin séu. 

Höfundar skżrslunnar drepa verkefniš į kurteislegan hįtt ķ dróma aš hętti Breta, eins og hér mun verša tķundaš.  Einn mašur er žó enn viš sama heygaršshorniš.  Žaš er Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, sem dregur kolrangar įlyktanir af skżrslunni, sżnir skilningsleysi į ešli žessa verkefnis, sem er sala forgangsorku, og veitist aš rįšherra orku- og išnašarmįla meš oršhengilshętti fyrir aš lżsa žvķ yfir, aš hśn muni nś stinga žessu verkefni ofan ķ skśffu og aš žaš verši žį hlutskipti arftaka hennar ķ embęttinu aš taka įkvöršun um endurlķfgun, ef honum/henni bżšur svo viš aš horfa.

Ašförin var ķ žvķ fólgin aš gera meš aumkvunarveršum hętti tilraun til aš gera lķtiš śr žekkingu rįšherrans į mįlinu meš žvķ aš bera til baka žaš, sem hśn hafši sagt um virkjanažörf fyrir sęstrenginn.  Hafši hśn viš kynningu skżrslunnar brugšiš fyrir sig lķkingamįli og boriš žörfina saman viš tvęr Kįrahnjśkavirkjanir, sem jafngilda tęplega 1400 MW.  Žetta er ekki fjarri lagi, žvķ aš ķ skżrslunni er žörfin reiknuš 1459 MW.  Žessi tala er mismunur aflžarfar įriš 2035 meš og įn sęstrengs og mį segja, aš aflžörfin sé tęplega 1500 MW.  Hvaš gengur Herši til aš haga sér svona barnalega (meš fullri viršingu fyrir börnum) ?

Höršur fullyrti ennfremur ķ vištali viš RŚV ķ fréttatķma 13.07.2016 kl. 1900, aš virkjanir į nżjum virkjanastöšum aš afli 250 MW mundu duga žessum sęstreng. Žaš, sem į vantaši, 750 MW aš mešaltali yfir įriš, fengist meš stękkun nśverandi virkjana og nżtingu į umframorku žar. Žetta endurtók hann ķ Fréttablašinu 14.07.2016 į bls. 4, svo aš ekki var um mismęli eša tungubrjót hjį honum aš ręša, heldur um misskilning og rangtślkun į verkefninu sem einhvers konar afgangsorkusöluverkefni.  Žetta er grófur fingurbrjótur. 

Hvernig dettur forstjóranum ķ hug aš halda annarri eins dómadags vitleysu fram, aš til aš afhenda grunnafliš 1000 MW žurfi ašeins aš reisa nżjar virkjanir aš afli 250 MW ?  Žaš eru ekki meiri lķkur į, aš sś fullyršing standist, en žaš var į sķnum tķma, aš Münchausen hefši ķ raun togaš sig upp į hįrinu. Allir kunnįttumenn į žessu sviši vita, aš nś er góš nżting į fjįrfestingum ķ ķslenzka raforkukerfinu og tiltölulega lķtil orka, sum įrin engin, sem rennur framhjį virkjunum ķ rekstri. 

Vegna žrįlįts samanburšar viš Noreg mį taka fram, aš nżtingu fjįrfestinganna ķ norskum vatnsaflsvirkjunum er allt öšru vķsi fariš, enda hita Noršmenn nįnast allt hśsnęši sitt upp meš rafmagni, og žar af leišandi er įlag į virkjanir ójafnt žar og hįš śtihitastigi, en įlagiš er tiltölulega jafnt į Ķslandi vegna hitaveitna og stórišjuįlags.  Einhver žarf aš śtskżra žetta fyrir forstjóranum.   

Sannleikurinn er sį, aš skżrsluhöfundar fara nęrri um naušsynlegt uppsett afl fyrir sęstreng, sem ętlaš er aš flytja aš jafnaši 1000 MW.  Įstęšan er sś, aš reiknaš er meš aš nżta virkjanir meš lįgan nżtingartķma uppsetts afls į įri.  Žar mį nefna vindorkugarša meš uppsett afl rśm 300 MW, sem gefa ašeins um 120 MW aš mešaltali į įri, af žvķ aš vindur er óstöšugur, og višbętur vatnsaflsvirkjana til aš nżta yfirfallsvatn śr mišlunarlónum, um 350 MW, sem žį gefa ašeins um 40 MW aš mešaltali yfir įriš, žvķ aš yfirfall varir ašeins fįeinar vikur į įri og er sum įrin ekki fyrir hendi. 

Mismunur uppsetts og nżtanlegs mešalafls er 490 MW, sem śtskżrir, hvers vegna žarf aš virkja tęp 1500 MW til aš geta skilaš 1000 MW til Bretlands.  Žį hefur reyndar hvorki veriš tekiš tillit til bilana og langs višgeršartķma į sęstreng, višhaldsžarfar virkjana og lķna né orkutapa orkuflutninganna frį virkjunum til flutningskerfis į Bretlandi.  Lķnutöp, spennatöp, afrišlatöp, sęstrengstöp og įrišlatöp geta numiš 10 %, svo aš 1500 MW uppsett afl er ķ raun of lķtiš, nema hlutdeild bśnašar meš slitróttan rekstur verši minnkašur, ef/žegar til stykkisins kęmi. 

Nś veršur drepiš į helztu nišurstöšur skżrslu Verkefnisstjórnar sęstrengs:

  1. Jįkvęš įhrif į VLF (verga landsframleišslu) eru sögš 1,2 % - 1,6 %.  Žetta jafngildir 27 - 36 miaISK/įr eša um 32 miaISK/įr.  Upphęšin er ašeins 4,0 % af įętlašri fjįrfestingarupphęš, miaISK 800, sem blekbóndi telur reyndar, aš sé allt of lįg tala og sé vanįętluš um 400 miaISK, ef tekiš er tillit til kostnašar sambęrilegs sęstrengs frį Ķsrael til Grikklands, žar sem einingarkostnašur er 4,7 MUSD/km (583 MISK/km).  Tekjuhlišin er jafnframt ķ algerri óvissu, eins og śtskżrt veršur.
  2. Uppsett afl ķ virkjunum žarf aš verša 1459 MW til aš geta séš fyrir 1000 MW į įri aš mešaltali inn į brezka kerfiš samkvęmt skżrslunni.  Žetta jafngildir rśmlega 68 % af öllu nżju uppsettu afli į Ķslandi įrabiliš 2016-2035, sem virkja žarf, verši sęstrengsverkefniš aš raunveruleika.  Til aš flytja allt žetta afl til sjįvar žarf tvęr 400 kV lķnur, ef sęstrengurinn veršur lagšur śt frį Austfjöršum, en tvęr 220 kV lķnur į milli Noršur- og Sušurlands, ef landtakan veršur į Sušurlandi.  Reiknaš er meš 150 MW frį smįvirkjunum, svo aš flutningsmannvirki verša löng, en megniš af orkunni, eša tęp 40 %, er įformaš, aš komi frį jaršgufuverum ķ nśverandi nżtingarflokki Rammaįętlunar.  Eykur žetta enn į óvissuna um įreišanleika orkuöflunarinnar og kostnašinn viš hana, žvķ aš rannsóknir į getu žessara gufuforšabśra skortir.  Hér er veriš aš leggja drög aš mikilli orkusóun, žvķ aš orkunżtni jaršgufuvera įn hitaveitu er ašeins rśmlega 10 %.  Žar aš auki eru įhöld um sjįlfbęrnina, ef fariš er of geyst af staš, eins og hętta er į, ef virkja į fyrir śtflutningsmarkaš, sem vill fį fullt afl strax. 
  3. Ķ skżrslunni er višurkennt, aš rekstur sęstrengs į milli Ķslands og Bretlands muni leiša til hękkunar raforkuveršs til almennings į bilinu 0,85 kr/kWh - 1,7 kr/kWh eša 5 % - 10 %.  Hvers vegna naušsynlegt er aš hękka orkuverš almenningsveitna vegna sęstrengs kemur ekki fram, en 2 möguleikar eru ķ stöšunni.  Sį fyrri er, aš mešalvinnslukostnašur raforku ķ landinu hękkar mikiš vegna óhagkvęmra vinnslukosta į borš viš vindmyllur og smįvirkjanir, sem ętlaš er aš sjį ašallega Englandi fyrir orku um sęstrenginn.  Sį seinni er, aš samhliša rekstri sęstrengs sé ętlunin aš koma hér į augnabliksmarkaši fyrir heimili og fyrirtęki og aš orkustefnan ķ sęstrengnum rįšist žį į hverjum tķma af žvķ, ķ hvoru landinu er hęrra raforkuverš.  Žetta er norska višskiptalķkaniš, sem er illa séš af almenningi og samtökum atvinnurekenda žar ķ landi, af žvķ aš žaš hefur valdiš žar kostnašarhękkunum, mun meiri en 10 %, sem skżrslan tilgreinir sem efri mörk hérlendis, og rżrt lķfskjör og samkeppnishęfni, žó aš orkuseljendur gręši.  Ķ raun er téš orkuveršshękkun til almennings alger frįgangssök fyrir žetta verkefni, og žaš eru firn mikil, aš rķkisfyrirtęki sé aš įforma fjįrfestingar upp į miaUSD 3,9 (miaISK 480) hiš minnsta ķ virkjunum og flutningslķnum, sem leiša munu til kjararżrnunar heimilanna og verri samkeppnisstöšu fyrirtękjanna auk žess, sem girt veršur fyrir alls konar atvinnuuppbyggingu hér innanlands meš śtflutningi raforkunnar um streng, og rafvęšing farartękja į lįši, legi og ķ lofti veršur óhjįkvęmilega dżrari og tafsamari en ella.  Hér skal fullyrša, aš žaš getur enginn žjóšhagslegur hagnašur oršiš af verkefni, žar sem svona er ķ pottinn bśiš.  Žvert į móti hlżtur aš verša af žvķ žjóšhagslegur baggi, ž.e. kjörin ķ landinu įn verkefnisins verša betri en meš verkefninu.  Ķslendingar žurfa į allri sinni orku aš halda hér innanlands.  Sęstrengsverkefniš er į sandi reist.  Skżrsluhöfundum mį žakka fyrir aš leiša žaš ķ ljós, vitandi eša óafvitandi.
  4. Rekstur téšs sęstrengs er ķ skżrslunni sagšur veita meira orkuöryggi į Ķslandi.  Ef žar er įtt viš bjargrįš ķ tilviki lömunar innlenda stofnkerfisins af völdum nįttśruvįar, žį veršur aš taka meš ķ reikninginn, aš hinar nżju stofnlķnur aš tengivirki sęstrengsins verši ekki sķšur fyrir baršinu į öskufalli eša jaršskjįlfta en önnur orkumannvirki landsins.  Aš reiša sig į slķkan "hund aš sunnan" felur žar af leišandi ekki ķ sér umtalsvert višbótar orkuöryggi, og hafa ber ķ huga, aš žaš er hęrri bilanatķšni ķ slķkum sęstreng en ķ flutningslķnum og virkjunum į Ķslandi, og višgeršartķminn er margfalt lengri og er talinn ķ mįnušum, jafnvel ķ misserum.  Žar aš auki felur tenging į 1000 MW sęstreng viš žį um 3500 MW ķslenzkt stofnkerfi ķ sér verulega truflanahęttu viš innsetningu og rof strengsins į miklu įlagi.  Žaš er lķklegra, aš rekstraröryggi ķslenzka raforkukerfisins versni en batni viš slķka "ofurtengingu".  Ķ Noregi hefur reynslan oršiš sś, aš mišlunarlónin eru oftar keyrš ķ žrot eftir sęstrengjavęšinguna en fyrir vegna gręšgi orkuseljenda, žegar hįtt verš fęst erlendis. Ķslenzkur afgangsorkumarkašur mundi hverfa, sem kippir fótunum undan miklum fjįrfestingum og mundi gera żmsan rekstur óbęrilega dżran.

Žį er komiš aš rśsķnu ķ pylsuenda skżrslunnar, sem er kurteisleg höfnun Bretanna į žįtttöku ķ žessu verkefni, og žar meš er žaš dautt:

 

"Verkefniš er ekki fjįrhagslega tękt įn stušnings frį Bretum.  Hefšbundin višskiptalķkön og regluverk fyrir sęstrengi nį ekki yfir verkefniš.  Sérsnķša žarf višskiptalķkan, regluverk og stušningskerfi.  Huga žarf aš almenningsįliti gagnvart sęstrengnum."

Ef nęsti orku- og išnašarrįšherra į Ķslandi skyldi af einhverjum einkennilegum įstęšum telja sér skylt aš dusta rykiš af žessu verkefni, žį veršur hann aš fara bónarveginn aš brezka starfsbróšur sķnum eša -systur og fara fram į styrk frį brezka rķkinu til aš greiša mismun į kostnašarverši (meš lįgmarks aršsemi) ķslenzku raforkunnar og markašsverši į hverjum tķma į Englandi, sem um žessar mundir jafngildir um 50 USD/MWh.  Žessi mismunur veršur žį vęntanlega į bilinu 30 USD/MWh - 80 USD/MWh.  Lęgri talan fęst meš žvķ aš nota 2,7 MUSD/MW einingarkostnaš fyrir virkjanir og flutningskerfi aš tengivirki sęstrengsins (uppfęršur stofnkostnašur Fljótsdalsvirkjunar aš višbęttum 20 % vegna flutningsmannvirkja), og meš žvķ aš nota heildarkostnaš verkefnisins samkvęmt skżrslunni (miaISK 800 = miaUSD 6,45), sem gefur flutningskostnaš um sęstreng og tengivirki hans 46 USD/MWh.  Žessi flutningskostnašur er grunsamlega lįgur, og žess vegna leit blekbóndi til kostnašar viš aš żmsu leyti sambęrilegan sęstreng į milli Ķsraels og Grikklands.  Kostnašur viš hann nemur um 4,7 MUSD/km, og meš žvķ aš heimfęra žennan einingarkostnaš upp į sęstrenginn Ķsland-Skotland žį fęst flutningskostnašurinn 94 USD/MWh, sem er tvöfalt hęrri en flutningskostnašurinn śt frį téšri skżrslu, en blekbónda žykir hęrri talan trślegri.

  Meš žessu móti veršur heildarkostnašur raforku frį Ķslandi til Skotlands (flutningur til Englands er žį eftir) 128 USD/MWh (=34 + 94 USD/MWh). 

Kostnašur brezka rķkissjóšsins af slķkum nišurgreišslum gęti numiš allt aš 700 MUSD/įr (87 miaISK/įr).  Raforkan frį Ķslandi mundi nema innan viš 2 % af raforkunotkun Englendinga, og žaš er allt of lķtiš til aš žeir muni telja verjanlegt aš sérsnķša utan um hana višskiptalķkan og regluverk.  Žar aš auki veršur enginn višskiptalegur hvati til žess, žvķ aš brezku stjórninni stendur ódżrari orka til boša įn kolefnislosunar śt ķ andrśmsloftiš. 

Žetta verkefni yrši žyngri baggi į rķkissjóši Bretlands en ašrar rįšstafanir rķkisstjórnar Theresu May til aš auka hlut endurnżjanlegrar og kolefnissnaušrar orku ķ enska raforkukerfinu (Skotar bśa aš sķnum vatnsorkuverum). Nś er hollast hérlendis aš taka mark į žessum nišurstöšum, hętta aš eyša fé og tķma ķ vonlausa draumóra, en snśa sér įframhaldandi uppbyggingu ķslenzka raforkukerfisins til hagsbóta fyrir ķslenzkt atvinnulķf og ķslenzkan almenning, t.d. notkun rafmagns ķ staš jaršefnaeldsneytis ķ samgöngugeiranum.  

 

 


Evrópusamband ķ uppnįmi

Af hegšun og talsmįta valdsmanna Evrópusambandsins (ESB) mį rįša, aš žeir upplifi ESB sem viškvęma skśtu ķ ólgusjó og aš velferš Evrópu (vestan Rśsslands) velti į žvķ, aš žessi skśta komist klakklaust ķ höfn.  Žetta er rangt mat hjį rįšamönnum ESB. Žaš gerir Evrópu ekkert til, žótt hiš ólżšręšislega skrifręšisbįkn ķ bśranna ķ Brüssel lķši undir lok ķ sinni nśverandi mynd.  Žśsundir embęttismanna munu žį hins vegar missa vęnan spón śr aski sķnum viš slķka žróun mįla, en žeir eru afętur, sem žungar eru į fóšrum fyrir minnkandi hlöšur ESB-landanna. 

Bretar hafa fyrir löngu įttaš sig į, aš žeir eiga ekki samleiš meš ESB, enda eru žeir į 2. farrżmi sķšan evran var sett į laggirnar um aldamótin į grundvelli Maastricht-sįttmįlans og EMU-myntsamstarfsins, sem Bretland hrökklašist śr.  Žessi gjörningur, aš setja hina sameiginlegu mynt į koppinn, var stjórnmįlalegs ešlis, dulbśinn sem višskiptaleg hagręšing.  Evran er lķkiš ķ lestinni ķ ESB-skśtunni, sem virkar sundrandi fremur en sameinandi.  Aš žvinga Žżzkaland til aš gefa sitt žżzka mark (DEM) upp į bįtinn ķ skiptum fyrir aš samžykkja endursameiningu landsins 1990 var versti afleikur Frakklands ķ Evrópu eftir Seinni heimsstyrjöld ķ og hefur žegar gert Frakka aš minnipokamönnum gagnvart Žjóšverjum.  Žegar rįšamenn Bandarķkjamanna žurfa aš nį ķ rįšamenn Evrópu, žį hringja žeir til Berlķnar viš Spree.   

Śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar į Bretlandi 23. jśnķ 2016 komu žessum blekbónda ekki į óvart, enda fékk UKIP-Sjįlfstęšisflokkur Sameinaša konungdęmisins tęp 28 % atkvęša ķ kosningum til Evrópužingsins 2014, um helmingur Ķhaldsmanna er andsnśinn veru Bretlands ķ ESB og bętast žar viš tęplega 20 %, og Verkamannaflokkurinn er alls ekki heill ķ stušningi sķnum viš ašild Breta, enda erfitt aš sjį gagnsemi ESB fyrir žį, sem Corbyn & Co segjast helzt bera fyrir brjósti.  Nišurstašan var klįr meirihluti kjósenda, tęplega 52 % eša um 1,3 milljónir manna, meš śtgöngu Bretlands.  Söguleg śrslit. 

Mįlpķpur ESB hafa leyft sér žį dęmalausu alhęfingu, aš Brexit-sinnar séu um illa upplżst fólk, sem samfélagslega naušsynlegt sé aš hafa vit fyrir, og žess vegna skuli virša śrslitin aš vettugi, jafnvel semja aš nżju og kjósa aftur.  Žarna lżsa ašdįendur ESB frati į megininntak lżšręšishugtaksins, og fyrirlitning į fólki skķn žarna ķ gegn.  Hįskólakennarar į Ķslandi hafa jafnvel gert sig seka um žessa žjónkun viš "elķtu" Evrópu, og er žaš ekki ķ fyrsta skipti. Er illskiljanlegt, aš hérlandsmenn skuli hafa tekiš trś į rķkjasamband og rķghaldi ķ hana, žó aš žaš sé nś komiš aš fótum fram, eins og hér veršur rakiš.

Meš myndun rķkisstjórnar Theresu May ķ kjölfar afsagnar Davids Camerons eftir ósigur hans er žó tekinn af allur vafi um, aš rķkisstjórn Bretlands mun virša vilja meirihluta kjósenda, og žingiš mun vafalaust leggja blessun sķna yfir śrslitin lķka.  Theresa May fjarlęgši m.a. žį George Osborne, valdamesta rįšherra Cameron-stjórnarinnar, aš forsętisrįšherranum undanskildum, og Michael Gove, sem óvęnt bauš sig fram til formennsku Ķhaldsflokksins, en skipaši Boris Johnson utanrķkisrįšherra.  Er hrošalegt aš heyra, hversu illa honum er tekiš ķ Berlķn og Parķs.  Bretar standa nś meš pįlmann ķ höndunum, gengi punds hefur lękkaš svo mikiš, aš vörur žeirra verša ódżrari en įšur ķ ESB-löndunum, žótt į žęr verši lagšur hefšbundinn tollur, og žeir geta óheftir snśiš višskiptum sķnum annaš, t.d. til Bandarķkjanna, eins og Boris hefur bošaš. 

Śrslitin ķ žessari žjóšaratkvęšagreišslu eru einkar athygliverš fyrir žann hamslausa hręšsluįróšur, sem rekinn var frį  Brüssel, City of London, Downingstręti 10, AGS og vķšar, "all the usual suspects", gamalkunnir tónar ķ eyrum Ķslendinga frį 2009-2011.  Hiš merkilega er, aš almenningur er oršinn svo vel upplżstur, aš hann lętur ekki žessa fjįrmįlakóna draga sig lengur į asnaeyrunum.  Ef allt vęri meš felldu ķ hinum ESB-rķkjunum nśna, mundu žjóšžingin žar fara aš fordęmi brezka žingsins og halda žjóšaratkvęšagreišslu um veru landanna ķ ESB. Žjóšžingin og hin rįšandi öfl ESB óttast fólkiš, svo aš biš getur oršiš į slķku, en aš žingkosningum mun koma, og sums stašar eru žęr į nęsta leiti. "Ę nįnari samruni" er kominn į leišarenda, og tķmi žjóšrķkisins er runninn upp aš nżju ķ Evrópu.  Stjórnmįlaflokkar, sem skynja žetta, munu blómstra.  Hinir munu visna og deyja drottni sķnum. 

Aš halda žvķ fram, aš įn stjórnmįlalegs yfiržjóšlegs valds ķ Evrópu muni žjóšrķkin žar fara ķ hįr saman, er afneitun į stašreyndum.  Sķšustu vopnušu įtök ķ Evrópu voru į Balkanskaganum, žegar Jśgóslavķa hafši lišazt ķ sundur ķ nokkur žjóšrķki, og žaš var ekki ESB, heldur NATO, sem skakkaši leikinn žar.  Frišurinn ķ Evrópu hefur veriš tryggšur sķšan 1949 meš NATO, og svo mun įfram verša. Evrópuher ESB veršur aldrei barn ķ brók og er ašeins lķklegur til aš dreifa kröftum, sem žó eru ekki til skiptanna ķ gömlu Evrópu. 

Allir hafa hag af frjįlsum višskiptum meš lįgmarks tollvernd.  Žar sem žar eru gagnkvęmir hagsmunir ķ hśfi, žarf ekki rķkjasamband, hvaš žį sambandsrķki, til aš koma į og višhalda frjįlsu flęši vöru, žjónustu og peninga.  Žaš er hins vegar ešlilegt og naušsynlegt af öryggisįstęšum, aš hvert rķki stjórni sjįlft umferšinni um landamęri sķn, og žar af leišandi hentar EES (Evrópska efnahagssvęšiš) meš sķnu fjórfrelsi Bretum ekki. EFTA er lķklega heppilegri samstarfsvettvangur fyrir žį, og lķklega mun žį EES-višhengiš lognast śt af.  Žaš getur vel oršiš Ķslandi hagfellt. 

Ef EFTA eflist og gerir višskiptasįttmįla viš breytt ESB, gegnir EES engu hlutverki lengur. Um žessa žróun ritaši Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur, merka grein ķ Morgunblašiš 30. jśnķ 2016, sem bar heitiš:

"Śrsögn Bretlands śr ESB getur haft vķštęk įhrif ķ noršanveršri Evrópu".

"Vaxandi óįnęgja er meš ESB-ašild ķ Danmörku, Svķžjóš og Finnlandi.  Žaš kann žvķ svo aš fara, aš innan tķšar opnist nżjar leišir um efnahagssamstarf milli Noršurlandanna allra og Bretlands ķ kjölfar ašskilnašar į sķšasta žrišjungi 20. aldar."

Hér kvešur viš allt annan tón en hjį hinum rįšandi öflum ķ Evrópu, sem višhafa endemis svartagallsraus um afleišingar śrsagnarinnar fyrir Breta, og sams konar hjįróma raddir heyrast į Ķslandi.  Brezkir sjómenn, ekki sķzt skozkir, eygja nś tękifęri į bęttri fiskveišistjórnun innan brezkrar lögsögu, žar sem ofveiši undir handarjašri hrossakaupa-ESB muni linna og aukinn afli samt verša hlutskipti Breta.  Žaš er brżnt fyrir Ķslendinga, Fęreyinga og Noršmenn aš nį samstarfi viš Breta, sem leiši til samkomulags um sanngjarna skiptingu deilistofnanna į grundvelli sameiginlegra vķsindarannsókna.   

Mat Hjörleifs į nśverandi stöšu mįla ķ Evrópu kom fram ķ téšri grein og mį telja raunsętt saman boriš viš vašalinn, sem nś tröllrķšur umręšunni:

"Brezku kosningarnar hafa stašfest žaš rękilega, sem öllum mįtti vera ljóst, aš Evrópusambandiš er ólżšręšisleg valdablokk fjįrmagns og stórfyrirtękja, sem fęrir völd og įhrif burt frį žjóšrķkjunum ķ hendur yfiržjóšlegra stofnana, žar sem raunveruleg völd eru ķ höndum gömlu meginlandsrķkjanna. 

Žetta sżndu ljóslega fyrstu višbrögšin viš śrsögn Breta, žegar kvaddur var saman leištogafundur Žjóšverja, Frakka og Ķtala, en hin ašildarrķkin 24 mįttu standa įlengdar og bķša frétta. 

Evrópusambandiš įtti ķ miklum erfišleikum fyrir, einkum rķkin 16, sem bśa viš evruna sem sameiginlega mynt. Višbrögš viš vanda myntsambandsins hafa birzt ķ kröfum um hertan samruna, m.a. um sameiginlega fjįrmįlastjórn ašildarrķkjanna.  Slķkar hugmyndir eru nś fjęr žvķ aš hljóta brautargengi en įšur.  Engin sameinandi leiš hefur veriš mörkuš um višbrögš viš flóttamannastraumnum, og Schengen-samstarfiš er ķ miklu uppnįmi.  Leynimakkiš kringum TTIP-višskiptasamning ESB og Bandarķkjanna hefur sętt mikilli gagnrżni og enn aukiš į tortryggni almennings.  Žaš eru žvķ framundan afar erfišir tķmar innanvert ķ ESB ķ ašdraganda žess, aš ganga žarf formlega frį śtgöngu Breta ķ kjölfar žjóšaratkvęšagreišslunnar og semja um framtķšar samskipti."

Meš žessari greiningu sinni hittir Hjörleifur naglann į höfušiš.  ESB-žjóširnar eru komnar śt ķ kviksyndi ķ sķnum farkosti, sem žęr ekki geta snśiš viš, og žį er eina rįšiš aš fara aš rįši Breta og yfirgefa farkostinn įšur en hann sekkur. Evran er snaran, sem nś heršist aš hįlsi evru-rķkjanna, og eina rįšiš, sem valdhafarnir sjį til bjargar henni er ę nįnara samstarf, en žar steytir į vilja ašildaržjóšanna.  Engin žjóšanna vill "dżpka" samstarfiš enn meir, en slķk dżpkun žżšir framsal til Brüssel į enn stęrri hluta fullveldis. 

Bretar voru į sérkjörum ķ ESB og greiddu minnst žangaš mišaš viš efnahag.  Žį eru žeir hvorki žjakašir af evru né Schengen.  Hins vegar lķkaši Bretum ekki sś žróun, sem žeir horfšu upp į, aš žeir vęru 2. flokks ašilar, og mikilvęgasta stefnumótunin fęri fram ķ hópi evru-rķkjanna.  Bretar munu aldrei fórna sterlingspundinu, og žeir vilja Evrópusamstarf, sem snżst um višskipti og menningu. Žeir munu berjast viš ESB-rķkin um forystu ķ fjįrmįlum įlfunnar og vķšar og um aš hżsa alžjóšleg fyrirtęki.  Žetta sjįum viš af nżlegu śtspili fyrrverandi fjįrmįlarįšherra, George Osbornes, um aš lękka skattheimtu af hagnaši fyrirtękja nišur ķ 15 %.  Žetta er fyrsta gagnsókn Breta ķ kjölfar ruddalegra ummęla forkólfa hinna rįšandi rķkja ESB  og Junckers um, aš Bretar skuli nś hypja sig śr sambandinu.  Slķkt tal er óvišeigandi, žvķ aš įframhaldandi samstarf viš fullvalda Bretland og frjįls višskipti meš vörur, fjįrmagn og žjónustu er augljóslega allra hagur, og hagsmunašilar ķ öllum Evrópulöndunum (vestan Rśsslands) munu vinna aš žvķ.

Ķ kjölfar Brexit bįrust fregnir af žvķ, ķtalskir bankar stęšu nś mjög höllum fęti, svo aš styttast fęri ķ naušsynlegar björgunarašgeršir hinna evrurķkjanna, ž.e. Sambandslżšveldisins Žżzkalands, žvķ aš hin rķkin eru vart aflögufęr.  Sannleikurinn er sį, aš neikvęšir innlįnsvextir evru-bankans ķ Frankfurt hafa leikiš alla bankastarfsemi evru-svęšisins grįlega, svo aš jafnvel risinn Deutsche Bank og banki žżzka Mittelstand, die Commerzbank, eiga um sįrt aš binda.  Žaš er žess vegna ógnvęnlegra tķšinda aš vęnta į žessu įri frį fjįrmįlaheimi "evrulands", sem enn hefur ekki nįš sér eftir hina grafalvarlegu alžjóšlegu lausafjįrkreppu 2007-2008, sem leiddi til bankagjaldžrota, nema žar sem rķkissjóšir og/eša sešlabankar komu til bjargar.

Um hiš hręšilega įstand ķ evrurķkinu Grikklandi skrifar Lars Christensen, alžjóšahagfręšingur, ķ Markašinn 1. jśnķ 2016:

"Hver er žį grunnvandinn ?  Mergurinn mįlsins er sį, aš grķska rķkiš er einfaldlega gjaldžrota og getur ekki borgaš skuldir sķnar, en Evrópusambandiš neitar aš višurkenna žessa stašreynd.  Alžjóša gjaldeyrissjóšurinn viršist skilja žetta, og sennilega gera embęttismenn ESB žaš lķka, en pólitķskt viršist ómögulegt aš višurkenna žaš, žvķ aš žaš myndi žżša, aš ESB yrši aš višurkenna, aš stefnan gagnvart vandamįlum Grikklands hafi veriš röng." 

Žaš er unnt aš leiša žessa röksemdafęrslu skrefinu lengra.  Višurkenning ESB į vandamįli Grikkja hlyti aš fela ķ sér višurkenningu į žvķ, aš evran steypti Grikkjum ķ glötun.  Žeir voru vanbśnir aš taka hana upp og var smyglaš inn.  Efnahagslķf žeirra žoldi ekki fastgengi fremur en efnahagslķf Ķtala, Portśgala, Spįnverja og Frakka, svo aš fjóršungur evrurķkjanna sé nefndur til sögunnar.  Senn mun draga til tķšinda, og žį veršur rķkjum hollara aš standa utan viš mökkinn.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband