Sjįvarśtvegur ķ stórsjó

Stjórnendur ķ sjįvarśtvegi horfast nś ķ augu viš óhagstęš višskiptakjör vegna sterkrar krónu, ISK, fremur lįgs fiskveršs, aš neikvęšum įhrifum  hįsetaverkfalls ógleymdum, og aukins kostnašar viš mannahald ķ kjölfar sama tveggja mįnaša verkfalls. Aš geta ekki sinnt föstum višskiptavinum um langa hrķš tekur tķma aš bęta fyrir į erlendum mörkušum. 

Til aš létta lundina eru žó fremur jįkvęš tķšindi af lķfrķki hafsins um žessar mundir, sem gefa von um lękkašan tilkostnaš į sóknareiningu og fleiri žorskķgildistonn į fiskveišiįrinu 2017/2018 en į yfirstandandi fiskveišiįri. Um žetta segir ķ Morgunblašsfrétt, 19. aprķl 2017, undir fyrirsögninni:

"Žorskstofninn hefur ekki męlst sterkari":

"Verkefnastjóri [Hafrannsóknarstofnunar ķ marzralli 2017] var Jón Sólmundsson, fiskifręšingur, og segir hann ķ samtali viš Morgunblašiš, aš ķ heildina séu nišurstöšur rallsins jįkvęšar.  Žęr megi einkum žakka góšu įstandi ķ sjónum viš landiš, og aš skynsamlega sé stašiš aš veišum, žar sem byggt er į aflareglu ķ mörgum tegundum."

Sem kunnugt er hefur aflamark ķ žorski og fleiri tegundum išulega frį mišjum 9. įratug sķšustu aldar veriš skoriš stórlega nišur meš lękkandi stofnvķsitölum samkvęmt męlingum og rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar, frį žvķ aš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi var tekiš upp, og į fiskveišiįrinu 2016/2017 er rįšgjöfin enn undir žvķ marki, sem rįšlagt var fyrir 40 įrum. 

Uppbygging stofnanna hefur kostaš langvinnar fórnir, en žaš er tvķmęlalaust heillavęnlegt aš ganga ekki of nęrri hrygningarstofnunum meš žvķ aš beita aflareglu į hverja tegund samkvęmt višurkenndri vķsindalegri žekkingu.  Hitt er annaš mįl, aš žessi žekking er enn gloppótt og efla žarf mjög vķsindarannsóknir į lķfrķki hafsins til aš skjóta traustari stošum undir veiširįšgjöfina. Eyrnamerkja į hluta veišigjaldanna rannsóknarverkefnum og fjįrfestingum ķ bśnaši hjį Hafrannsóknarstofnun, eins og ętlunin var viš setningu laga um žessa umdeilanlegu gjaldtöku.

Samkeppnin knżr fyrirtękin til frekari hagręšingar; ekki sķzt į tķmum minnkandi tekna og lakari framlegšar.  Žaš blasir t.d. viš hjį HB Granda aš sameina žurfi bolfiskvinnslu ķ Reykjavķk og į Akranesi į einum staš.  Nś er lagt upp ķ Reykjavķk og ekiš meš óunninn fisk žašan til vinnslu į Akranesi, og tilbśinni vöru er ekiš til baka eša til Keflavķkurflugvallar.  Žessi akstur bętir ekki gęši vörunnar, er óumhverfisvęnn, eykur viš mikla vegumferš og er kostnašarsamur.  Žar sem ašstaša fyrir alla starfsemina er ófullnęgjandi į Akranesi, en fullnęgjandi ķ Reykjavķk, er ešlilegt, aš fyrirtękiš kjósi aš sameina alla starfsemina ķ Reykjavķk. 

Akranes er ekki "brothętt byggš", heldur kaupstašur meš mikla atvinnustarfsemi og nżtur góšs af mikilli išnašarstarfsemi į Grundartanga.  Fyrirtęki, sem starfa į frjįlsum markaši, verša aš hafa svigrśm til žeirrar hagręšingar, sem žau telja gagnast bezt til lengdar starfsemi sinni.  Reykjavķk, Akranes og Grundartangi eru ķ raun eitt atvinnusvęši vegna Hvalfjaršarganga, og nś eru jafnvel ferjusiglingar yfir til Reykjavķkur ķ bķgerš. 

Ef Faxaflóahafnir ętla aš byggja samkeppnishęfa bryggjuašstöšu į Akranesi til aš žjóna HB Granda žar, er fyrirtękiš komiš meš mjög sterka samningsstöšu og getur ķ raun "deilt og drottnaš".  Er žaš įkjósanleg staša fyrir Akranes og Reykjavķk ?  Hefur mįliš veriš hugsaš til enda ?

Morgunblašiš gerši skilmerkilega grein fyrir žessum hagręšingarmįlum HB Granda 29. marz 2017 undir fyrirsögnunum:

"Vildu flutning til Akraness 2007" og "Sameina vinnslurnar til aš hagręša".

Undir žeirri seinni skrifaši Gušni Einarsson:

"HB Grandi er aš setja upp botnfiskvinnslu į Vopnafirši.  Vilhjįlmur [Vilhjįlmsson, forstjóri HB Granda] sagši žaš gert til aš skapa vinnu allt įriš fyrir fólk, sem starfar žar ķ uppsjįvarvinnslu.  Stefnt er aš žvķ aš vinna žar um 700 t af žorski ķ įr į milli uppsjįvarvertķša.  Um 40 starfsmenn uppsjįvarfiskvinnslunnar munu starfa viš botnfiskvinnsluna.  Til samanburšar voru unnin um 7300 t af žorski į Akranesi ķ fyrra. 

HB Grandi keypti ķ haust veišiheimildir upp į 1600 žķt, og veršur hluti heimildanna unninn į Vopnafirši. HB Grandi keypti hįtt ķ 4000 t af botnfiski į mörkušum ķ fyrra [2016].  Žar af voru rśm 3000 t af ufsa, sem unnin voru ķ Reykjavķk.  Félagiš ętlar aš hętta aš kaupa fisk į mörkušum.  Vilhjįlmur sagši, aš gengju įform félagsins eftir, yrši vinnsla 7300 t flutt frį Akranesi til Reykjavķkur.  Heildarvinnslan žar mundi žį aukast śr um 21 kt ķ 24 kt į įri."

Stefna HB Granda er af žessu aš dęma aš styrkja tvęr vinnslustöšvar ķ sessi hérlendis; ašra į sušvestur horninu og hina į noršaustur horninu.  Žaš er veriš aš styrkja samkeppnisstöšu fyrirtękisins meš žvķ aš auka framleišnina og framleišsluna į bįšum stöšunum, tryggja viršiskešjuna frį veišum til višskiptavinar ķ sessi og draga śr įhęttu varšandi landshlutatengd įföll og bęta gęšatryggingu vörunnar.  Allt rķmar žetta vel viš heilbrigša skynsemi, og yfirvöld ęttu ekki aš reyna meš yfirlżsingum śt ķ loftiš eša skammsżnum ašgeršum aš reyna aš hafa įhrif į žį óhjįkvęmilegu og aš mörgu leyti jįkvęšu atvinnužróun, sem hér fer fram. 

Žegar stjórnendur sjįvarśtvegsfyrirtękja standa frammi fyrir eša hafa tekiš erfišar, en aš sķnum dómi naušsynlegar įkvaršanir ķ hagręšingarskyni, žį skal ekki bregšast, aš upp hefjist ógešfelld umręša, oft pólitķskt lituš, um sérgęzku og jafnvel mannvonzku žeirra, sem įbyrgšina bera, svo aš ekki sé nś minnzt į hinn sķgilda blóraböggul žeirra mannvitsbrekkna, sem hér eiga ķ hlut, fiskveišistjórnunarkerfiš.  Žessi umręša minnir aš mörgu leyti į löngu śreltan stéttastrķšstalsmįta, sem er ekkert annaš en innantómt glamur nś į dögum.  Žetta varš Gunnari Žóršarsyni, višskiptafręšingi, aš umritunarefni ķ Fiskifréttum 21. aprķl 2017 undir fyrirsögninni,

"Óįbyrg umręša":

"Ķ raun er ašeins veriš aš benda į žį stašreynd, aš meš hękkun krónunnar aukast lķkurnar į, aš fiskvinnslan flytjist śr landi, alla vega ef gengiš er śt frį žvķ, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur sé rekinn į markašslegum forsendum.  Hér er engin hótun į feršinni, heldur ašeins bent į žį stašreynd, aš fiskvinnsla veršur ekki rekin į landinu, nema hśn standist samkeppni viš erlenda keppinauta.  Ekki er langt sķšan óunninn gįmafiskur var fluttur til vinnslu ķ Evrópu ķ miklu magni, sem hefur nįnast veriš óžekkt undanfarin įr.  Fullvinnsla hefur hins vegar aukizt mikiš į Ķslandi undanfarin įr, bęši ķ bolfiski og uppsjįvarfiski.  Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur sżnt mikla ašlögunarhęfni og brugšizt viš hękkun į innlendum kostnaši meš aukinni hagręšingu og tęknivęšingu."

Žarna er drepiš į žį grķšarlegu ógn, sem atvinnu og veršmętasköpun ķ landinu stafar af gengisžróun ISK, sem er um 20 % of hį aš veršgildi m.v. okkar helztu višskiptamyntir um žessar mundir. Žetta hįgengi vinnur gegn hagsmunum landsins, žvķ aš žaš mun senn svipta fólk atvinnu og kippa stošunum undan veršmętasköpun.  Sešlabankinn og nśverandi peningastefnunefnd hafa brugšizt hlutverki sķnu, sem er varšveizla peningalegs stöšugleika ķ brįš og lengd. 

Norska krónan, NOK, hefur falliš um helming, 50 %, frį 2014 til 2017 gagnvart ISK, žrįtt fyrir miklar gjaldeyristekjur af olķu- og gassölu og varasjóš frį žeim tekjum, sem nemur um miaUSD 800.  Hvers vegna er ekki beitt sömu rįšum hér til aš stemma stigu viš skašlegum įhrifum mikils gjaldeyrisinnstreymis į ķslenzka hagkerfiš, ž.e. meš žvķ aš taka žetta fé tķmabundiš śt śr innlenda hagkerfinu og fjįrfesta erlendis žar til slaki eša jafnvel kreppa ógnar žvķ ? Žess ķ staš hlešur Sešlabankinn undir ISK meš žvķ aš safna gildum gjaldeyrissjóši, sem er honum svo dżrkeyptur, aš bankinn er bśinn aš glutra nišur nįnast öllu eigin fé sķnu.

Evra er augljóslega ekki svariš viš žessum erfišleikum, žvķ aš Sešlabanki evrunnar er aš berjast viš hagkerfissamdrįtt, en hér er hagkerfisžensla nśna.  Žannig er žaš išulega, aš hagkerfissveifla į Ķslandi er ķ mótfasa viš hagkerfissveiflu į meginlandi Evrópu.  Ķslandi hentar žannig engan veginn aš gerast ašili aš žessu myntbandalagi.  Ekkert okkar helztu višskiptalanda er į svipušum staš, ž.e. į toppi hagsveiflunnar, eins og Ķsland um žessar mundir.  Okkar bezta śrręši er aš stjórna efnahagskerfinu og peningamįlunum af skynsamlegu viti.  Žekking, geta og vilji er žaš, sem žarf, eins og venjulega.  Skussar rįša ekki viš višfangsefni af žessu tagi.

"Stór fyrirtęki, sem rįša yfir allri viršiskešjunni frį veišum til heildsölu, munu einfaldlega yfirtaka smęrri fyrirtęki, sem ekki hafa borš fyrir bįru til aš standa undir ķžyngjandi skattlagningu.  Žetta er ķ sjįlfu sér ekki alvont, žar sem žaš eykur framleišni og veršmętasköpun, en rétt, aš menn geri sér grein fyrir žessu og lįti žaš ekki koma sér į óvart, žegar žaš raungerist. Séu žį meš įętlun um, hvernig bregšast eigi viš t.d. byggšaröskun, sem óumflżjanlega fylgir slķku róti ķ atvinnugreininni.  Žaš veldur vonbrigšum aš heyra sjįvarśtvegsrįšherra hóta hękkun į veišigjöldum til aš neyša sjįvarśtveginn til aš uppfylla žaš, sem honum finnst vera samfélagsleg įbyrgš.  Žaš er mikilvęgt, aš rįšamenn geri sér grein fyrir įhrifum veišigjalda, og hękkun į žeim veršur varla gerš ķ sįtt viš atvinnugreinina."

 Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš snarast hefur į merinni, žegar afkoma sjįvarśtvegsins ķ įr er borin saman viš įriš 2015.  Vegna mjög afturvirkrar įlagningar veišigjalda og brottfalls tķmabundins afslįttar į veišigjöldum munu śtgeršarfélögin žurfa aš bera hękkun veišigjalda į fiskveišiįrinu 2017/2018.  Žaš er brżnt aš endurskoša žessa skattheimtu, svo aš ekki sé horft lengra aftur ķ tķmann en eitt įr, og aš sett verši žak į veišigjöldin, t.d. 5 % af framlegš og aš engin veišigjöld verši innheimt af fyrirtękjum meš framlegš undir 20 % af tekjum.  Nśverandi skattheimta er flókin, ósanngjörn og mešalhófs er ekki gętt.

Jafnframt žarf aušvitaš aš samręma įlagningu aušlindagjalds af öllum fyrirtękjum, sem nżta nįttśruaušlindir, t.d. virkjanafyrirtękin, flutningsfyrirtękiš Landsnet, feršažjónustan og fiskeldiš.  Žaš er hęgt aš beita samręmdri ašferšarfręši į allar žessar greinar.  Spangól sjįvarśtvegsrįšherra um naušsyn hękkunar į eina žessara greina ķ einhvers konar refsingarskyni er algerlega śt ķ loftiš og sżnir ķ senn įbyrgšarleysi og getuleysi hennar viš aš leggja eitthvaš uppbyggilegt aš mörkum sem rįšherra.

Tęknižróun ķ flestum greinum atvinnulķfsins leišir til aukinnar afkastagetu og aukinnar sjįlfvirkni.  Žetta er nś um stundir aš stękka og fękka vinnslustöšvum fiskišnašarins.  Žaš vęri glapręši aš reyna aš sporna viš žessari žróun og ekki gęfulegra en aš hverfa aftur ķ torfkofana.  Um žessa žróun skrifaši Gunnar Žóršarson ķ téšri grein:

"Meš nżrri tękni, eins og vatnsskuršarvélum og žjörkum, aukast afköst į manntķma, og žannig mun starfsmönnum og vinnsluhśsum fękka.  Slķkri žróun geta žó fylgt mikil tękifęri, žar sem ķ staš erfišisvinnu verša til betur launuš tęknistörf.  Žaš ętti aš vera forgangsmįl hjį sveitarfélögum og launžegahreyfingunni aš taka žįtt ķ slķkum breytingum meš sjįvarśtvegsfyrirtękjum og tryggja hlutdeild starfsmanna ķ aukinni framleišni ķ framtķšinni.  Žaš er hin raunverulega samfélagslega įbyrgš, aš fyrirtęki, starfsmenn og samfélög leggist į eitt til aš višhalda samkeppnishęfni og veršmętasköpun ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi til framtķšar.  Aš taka žįtt ķ žróuninni og hafa įhrif į hana į jįkvęšan hįtt er einmitt samfélagsleg įbyrgš."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žessa žörfu hugvekju Gunnars Žóršarsonar, og įlyktun hans um hvaš felst ķ samfélagslegri įbyrgš į fullan rétt į sér.  Hiš sama į viš um flestar atvinnugreinar og sjįvarśtveginn, aš žęr auka framleišni sķna meš sjįlfvirknivęšingu.  Žetta er žeim einfaldlega naušsyn til aš standast samkeppnina.  Žaš er óviturlegt af sveitarfélögum og launžegafélögum aš reyna aš stöšva "tķmans žunga niš".  Mun gęfulegra er, eins og téšur Gunnar bendir į, aš vinna meš fyrirtękjunum aš žessari žróun sjįlfum sér og umbjóšendum sķnum til hagsbóta.  Į stéttabarįttuvindgangi tapa allir, en gręša aš sama skapi į stéttasamvinnu.  Žaš er lķka ešlilegt og almenningi til hagsbóta, aš sveitarfélög keppi upp aš vissu marki um hylli fyrirtękja og fólks, t.d. meš góšri fjįrmįlastjórnun.

 


Skólakerfi ķ ślfakreppu

Ķ fersku minni er slök og versnandi frammistaša ķslenzkra 15 įra nemenda į 6. PISA (Programme for International Student Assessment) prófunum įriš 2015. Ętlunin meš žessum prófum er aš veita skólayfirvöldum ķ hverju landi innsżn ķ įrangur grunnskólastarfsins meš alžjóšlegum samanburši. 

Ekkert hefur žó enn veriš lįtiš uppskįtt um śrbótavišleitni ķslenzkra yfirvalda og legiš er į upplżsingum um frammistöšu einstakra skóla sem ormur į gulli.  Žessi fęlni viš aš horfast ķ augu viš vandann og doši ķ staš žess aš ganga til skipulegra śrbóta er einkennandi fyrir žrśgandi mišstżringu og fordóma gagnvart einkaframtaki ķ žessum geira og reyndar fleiri.  Samkeppni er žó einn žeirra hvata, sem bętt geta įrangur skólanna. Er keppnisandi ekki hluti af mannešlinu og žar af leišandi öfugsnśiš aš foršast hann ?  Žaš vantar nżja stefnumörkun ķ skólamįlin til aš snśa af žeirri óheillabraut, sem PISA-prófin 2015 sżndu, aš ķslenzkir grunnskólar eru į.  Vandi grunnskólanna flyzt aušvitaš meš nemendunum upp ķ framhaldsskólana eša śt ķ žjóšlķfiš. Žaš er ķ verkahring nżs mennta- og menningarmįlarįšherra aš hafa forgöngu um  stefnumörkun ķ menntakerfinu, sem hafi aš markmiši bęttan įrangur eigi sķšar en 2021.

Framkvęmd grunnskólastarfs er ķ verkahring sveitarfélaganna, en rķkisvaldiš samręmir starfiš meš Ašalnįmskrį, sem öllum ber aš fara eftir.  Hvernig skyldi nś vera stašiš aš skólamįlum ķ stęrsta sveitarfélaginu, Reykjavķk, sem oft į įrum įšur gaf tóninn, en er nś oršin eftirbįtur annarra sveitarfélaga ķ mörgu tilliti ?  Um žaš skrifar Įslaug Marķa Frišriksdóttir ķ Morgunblašsgreininni:

"Žreyttar įętlanir og lęvķs leikur", žann 22. aprķl 2017:

"Gott samfélag bżr aš góšu menntakerfi.  Matiš er einfalt.  Gott menntakerfi er samanburšarhęft viš menntakerfi annarra rķkja [ž.e. stenzt samjöfnuš-innsk. BJo].  Įrangur ķslenzkra nemenda ķ lesskilningi og lęsi į stęršfręši og nįttśrufręši hefur hins vegar versnaš sķšastlišinn įratug og er verri en ķ samanburšarlöndum okkar.  Um žetta er enginn įgreiningur.  Žvķ hefši mįtt halda, aš helzta įherzla meirihluta borgarinnar yrši aš lķta į mįliš sem algjört forgangsmįl og leggja allt į vogarskįlarnar [rangt oršalag, ef įtt er viš aš leggja allt ķ sölurnar-innsk. BJo] til aš gera betur.  Žvķ mišur blasir annaš viš.

Aš skerša fjįrmagn til skólanna hefur veriš helzt į dagskrį meirihlutans.  Skólastjórnendur hafa žurft aš standa ķ karpi og mikilli barįttu viš aš fį skilning um, aš ekki sé hęgt aš nį meiri įrangri meš slķkum hętti.  Hvergi hefur oršiš vart viš, aš skólafólk fįi hvatningu til aš vinna aš breytingum til aš męta slökum įrangri.  Meirihlutinn hefur einnig stašiš ķ vegi fyrir, aš upplżsingum um įrangur verši mišlaš į žann hįtt til skólanna, svo aš žeir geti notaš žęr til aš efla eigiš starf.

Ljóst er, aš hér veršur aš gera betur.  Vinna veršur aš žvķ aš fį fram breytingar į kennsluhįttum og breytingar į ašbśnaši.  Menntastofnanir verša fyrst og fremst aš geta sinnt kennsluhlutverki sķnu.  Naušsynlegt er aš skżra lķnurnar og verja menntažįttinn."

Hér er kvešinn upp žungur įfellisdómur yfir višbrögšum borgaryfirvalda viš nišurstöšum PISA 2015.  Ljóst er, aš annašhvort skilja borgaryfirvöld ekki til hvers PISA er eša žau nenna ekki aš fara ķ naušsynlega greiningarvinnu og śrbótaverkefni ķ kjölfariš.  Rķkjandi meirihluta vantar sem sagt hęfileika til aš veita leišsögn ķ žessu mįli.  Borgaryfirvöld eru stungin svefnžorni, žau eru ófęr um aš veita nokkra vitręna forystu.  Stjórnendur af žessu tagi eru į rangri hillu og eiga skilda falleinkunn fyrir frammistöšu sķna, sem jafngildir brottrekstri śr starfi eigi sķšar en viš nęstu borgarstjórnarkosningar. 

Žaš er naušsynlegt aš fylgjast meš žvķ, hvaš ķ ósköpunum fer fram ķ skólastofunum og gefur svo slakan nįmsįrangur sem raun ber vitni um.  Af lauslegum višręšum blekbónda viš 15 įra nemendur viršist honum, aš žekkingarstig žeirra komist ekki ķ samjöfnuš viš žekkingarstig jafnaldra nemenda, sem žreyttu og nįšu Landsprófi į sinni tķš, en žaš var žį inntökupróf ķ menntaskóla. Žetta er ašeins óformleg og lausleg athugun, sem e.t.v. veitir vķsbendingu, og žekking 15 įra nemenda nś og fyrir hįlfri öld er jafnvel ekki sambęrileg. Ķ hvaš fer tķmi nemenda nś um stundir ?

  Žaš žarf aš beina sjónum aš kennurunum, menntun žeirra og fęrni, og veita žeim umbun fyrir įrangur ķ starfi, sem er aš vissu marki męlanlegur sem einkunnir nemenda žeirra.  Standa kennarasamtökin e.t.v. gegn ašgeršum, sem bętt gętu įrangur nemenda, ef hęgt er aš kenna slķkar ašgeršir viš samkeppni į milli kennara ?  Hvers vegna er heilbrigš samkeppni į milli nemenda, kennara og skóla eitur ķ beinum sumra kennara og jafnvel stéttarfélagsins ?  Er ekki tķmabęrt aš losa sig viš fordóma, sem standa skjólstęšingum kennara og hag kennara fyrir žrifum ?  Til aš viršing kennara į Ķslandi komist ķ samjöfnuš viš viršingu stéttarsystkina žeirra ķ Finnlandi, sem hafa nįš góšum įrangri meš nemendur sķna į PISA, žarf męlanlegur įrangur ķslenzkra kennara aš batna til muna.

Žaš vantar ekki fé ķ mįlaflokkinn, žvķ aš samkvęmt OECD batnar įrangur óverulega viš aš setja meira en nemur 50 kUSD/nemanda alla hans grunnskólatķš ķ skólastarfiš, aš teknu tilliti til kaupgetu ķ hverju landi (purchasing power parity 2013), og hérlendis er variš mun hęrri upphęš į hvern grunnskólanemanda. Žaš, sem vantar, er skilvirkni, męlanlegur įrangur fjįrfestingar ķ žekkingu ungvišisins.

 Bretland, Bandarķkin, Austurrķki, Noregur, Sviss og Lśxemborg vöršu meira en tvöfaldri žessari upphęš samkvęmt athugun OECD įriš 2013 ķ kennslu hvers nemanda, en nemendur žeirra nįšu žó ašeins mišlungsįrangri, um 490 stigum, į PISA 2015.  Ķslenzkir nemendur voru undir žessu mešaltali ķ öllum prófgreinum, og įrangur žeirra fer enn versnandi. Žetta er svo hraklegur įrangur, aš furšu mį gegna, hversu lķtil og ómarkviss višbrögšin uršu. Žaš er pottur brotinn ķ grunnskólanum, og žaš er einfaldlega ekki ķ boši aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart vandamįlinu, žvķ aš framtķš landsins er ķ hśfi.  Vendipunktur žarf aš verša nś žegar, en męlanlegra framfara er žó ekki aš vęnta fyrr en 2021.   

Góšur efnahagur og meiri jöfnušur hérlendis en ķ öllum 72 löndum žeirra 540“000 žśsund nemenda, sem žreyta PISA-žrautirnar, gera aš verkum, aš lélegur įrangur Ķslands į PISA er meš öllu óešlilegur.  Ķ OECD eru "fįtękir" nemendur nęrri žrisvar sinnum lķklegri en nemendur ķ góšum efnum til aš bśa yfir minna en grunnfęrni ķ raungreinum (science).  Nemendur, hverra foreldrar eru fęddir erlendis, koma jafnvel enn verr śt.  Engu aš sķšur eru 29 % fįtękra barna į mešal 25 % hęstu nemendanna innan OECD.  Ķ Singapśr, Japan og Eistlandi, sem öll fengu yfir 525 stig įriš 2015 og eru jafnan į mešal hinna beztu, er nįlęgt 50 % fįtękra nemenda ķ efsta kvartili stiga (mešaleinkunnar).  Ķ žessu er fólginn hinn mikli og ęskilegi žjóšfélagsjöfnunarkraftur skólakerfisins, žar sem hęfileikar fį aš njóta sķn įn tillits til efnahags, en meš dyntóttri došastefnu sinni eru skólayfirvöld į Ķslandi mest aš bregšast žeim skjólstęšingum sķnum, sem sķzt mega viš slķku.  Viškomandi starfsmenn bregšast žį jafnframt hlutverki sķnu.  Menntamįlarįšherra veršur aš beita valdi sķnu og beita įhrifavaldi, žar sem bošvald skortir.  Annars lendir hann ķ sśpunni. 

Framhaldsskólarnir eru hįšir fjįrframlögum rķkisins.  Rektor Hįskóla Ķslands, Jón Atli Benediktsson, segir farir sķnar ekki sléttar ķ barįttunni um hlutdeild ķ rķkisśtgjöldum ķ grein ķ Fréttablašinu 12. aprķl 2017:

"Fjįrfestum ķ framtķšinni:

"Žaš er óumdeilt mešal framsżnna rķkja ķ Evrópu, Noršur-Amerķku og Asķu, aš opinber fjįrfesting ķ menntun, rannsóknum og nżsköpun, hefur bein įhrif į framleišni, hagvöxt og nż störf.  Žannig er ķ nżrri skżrslu Evrópusambandsins fullyrt, aš rekja megi 2/3 hagvaxtar ķ Evrópu į tķmabilinu 1995-2003 til žekkingarsköpunar, en įhrifin voru mest ķ Bretlandi (50 %) og Finnlandi (40 %) og minnst (innan viš 10 %) ķ löndum į borš viš Ungverjaland, Grikkland og Slóvenķu.  Tölurnar tala skżru mįli: opinber fjįrfesting ķ menntun og rannsóknum er fjįrfesting ķ samkeppnishęfni og farsęld til framtķšar."

Žaš er tvennt, sem ekki er skżrt ķ žessum texta rektors.  Annaš er, hvernig 2/3 (67 %) hagvaxtar ķ ESB į tilteknu tķmabili geti įtt rętur aš rekja til "žekkingarsköpunar", ef mestu įhrifin ķ einu landi voru 50 % ?  Hitt er, hvers vegna žessi įhrif eru bundin viš opinberar fjįrfestingar ?  Einkafjįrfestingar eru venjulega hnitmišašri, markvissari og įrangursrķkari ķ krónum męldar. Um meginnišurstöšu rektors žarf žó ekki aš deila.   

Hįskóli Ķslands er bśinn aš dreifa kröftunum mjög meš ęrnum tilkostnaši og mį nefna doktorsnįm ķ nokkrum greinum sem dęmi.  Honum vęri nęr į tķmum ašhaldsžarfar aš einbeita kröftunum aš nokkrum greinum į borš viš verkfręši, žar sem mjög mikiš vantar upp į ašstöšu til verklegrar žjįlfunar, t.d. ķ rafmagnsverkfręši, lęknisfręši ķ samstarfi viš Hįskólasjśkrahśsiš, lögfręši, sem snišin er aš ķslenzkri löggjöf og ķslenzk fręši og fornbókmenntir, sem hvergi er ešlilegra aš rannsaka en hér. Ķ ķslenzkum fręšum er óplęgšur akur innan hįskólasamfélagsins aš rannsaka, hvernig ķslenzkar bókmenntir spruttu upp af hinum gelķska arfi landnįmsmanna, og hvernig gelķsk orš voru felld inn ķ ķslenzkuna. Hvers vegna er veriš aš festa fé ķ monthśsi į borš viš hśs tungumįlanna į undan góšum tilraunasölum į sviši verkfręši eša Hśsi ķslenzkra fręša, sem vinstri stjórnin skyldi viš sem forarpytt ?

Grein hįskólarektors er rituš til aš brżna stjórnvöld til aš breyta 5 įra fjįrmįlaįętlun rķkisins žannig, aš fjįrveitingar śr rķkissjóši nįi mešaltali OECD.  Slķkt er veršugt markmiš ķ lok įętlunartķmabilsins, en stśdentar hér eru margir į hvern ķbśa landsins.  E.t.v. vęri rįš aš setja į hófleg skólagjöld, t.d. 100 kISK/önn ofan į innritunargjöld, samhliša styrkjakerfi lįnasjóšsins į móti, sem tengt vęri įrangri ķ nįmi, til aš bęta śr brżnasta fjįrhagsvanda skólans.  

Žaš er einfaldlega svo, aš mjög mikil fjįrfestingaržörf er ķ öllum innvišum landsins nśna eftir óžarflega langdregna efnahagslęgš vegna rangra stjórnarhįtta ķ kjölfar hinnar alžjóšlegu fjįrmįlakreppu 2007-2009, sem Ķslendingar voru berskjaldašir fyrir vegna oflįtungslegrar hegšunar, sem aldrei mį endurtaka sig. Į sama tķma ber brżna naušsyn til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs til aš spara skattgreišendum óhóflegan vaxtakostnaš, auka mótlętažol rķkisins ķ nęstu kreppu og hękka skuldhęfiseinkunn rķkisins, sem lękka mun vaxtaįlag ķ öllu hagkerfinu.  Kostnašarbyrši fyrirtękja og einstaklinga įf völdum skattheimtu er nś žegar mjög hį į męlikvarša OECD og litlu munar, aš stķflur bresti og kostnašarhękkanir flęši śt ķ veršlagiš.  Skattahękkanir eru žess vegna ekki fęr leiš.  Grķšarlegar raunhękkanir śtgjalda rķkisins žessi misserin skjóta skökku viš ķ žensluįstandi, eins og nś rķkir, žannig aš rekstrarafgangur rķkissjóšs žyrfti helzt aš vera žrefaldur į viš įętlašan afgang til aš treysta fjįrmįlastöšugleikann. 

Rektor Hįskóla Ķslands veršur aš laga śtgjöld skólans aš tekjum hans į žrengingaskeiši, sem aš óbreyttu mun standa ķ 2-3 įr enn.  Žetta veršur hann aš gera ķ samrįši viš menntamįlarįšuneytiš, eins og ašrir rķkisforstjórar verša aš gera ķ samrįši viš sitt rįšuneyti.  Aš ępa ķ fjölmišlum į hęrri peningaśtlįt śr rķkissjóši en rétt kjörin stjórnvöld hafa įkvešiš og Alžingi hefur stašfest, veršur žeim sķzt til sóma. Rķkisstofnunum, eins og einkafyrirtękjum og einstaklingum, gagnast fjįrmįlalegur stöšugleiki betur en hį veršbólga.   

 


Skipulagsmįl ķ skötulķki

Įstand hśsnęšismarkašarins hérlendis er til skammar, žvķ aš um sjįlfskaparvķti mistękra og sérlundašra stjórnmįlamanna ķ höfušborginni er aš ręša aš mestu leyti. Žetta sjįlfskaparvķti hefur margvķslegar afleišingar.  Verst kemur gegndarlaus hękkun hśsnęšisveršs nišur į kaupendum fyrstu ķbśšar, en einnig vega hękkanirnar inn ķ veršlagsvķsitölur, sem er skašręši ķ landi verštryggingar. 

Um alvarlegar afleišingar hįs ķbśšaveršs skrifaši Siguršur Ingólfsson, framkvęmdastjóri Hannars ehf ķ Morgunblašiš 23. marz 2017:

"Komum skikki į byggingarmįlin":

"Žegar viš höfum hrakiš unga fólkiš okkar śr landi meš žvķ stjórnleysi ķ hśsnęšismįlum, sem hér er lżst, žį skulum viš ekki reikna meš, aš nema hluti žess komi til baka.  Į nokkrum įrum fękkar žannig unga, vel menntaša fólkinu okkar, į mešan žjóšin eldist.  Hver į žį aš halda žjóšfélaginu uppi ?"

Stjórnvöld hafa brugšizt žeirri skyldu sinni aš hafa nóg framboš lóša af fjölbreytilegu tagi į bošstólum og aš gera byggingarreglugerš og byggingarskilmįla žannig śr garši, aš hśsbyggjendum sé kleift aš reisa ódżr hśs, žótt vönduš séu.  Hvaš žetta varšar er mikill munur į sveitarfélögum, og žaš er alveg ljóst, sveitarfélög, sem sósķalistar stjórna, eru miklir eftirbįtar hinna, sem stjórnaš er af borgaralega sinnušu fólki. Sósķalistum er sķšur en svo umhugaš um, aš ungt fólk eignist hśsnęši, heldur snżst hugmyndafręši žeirra um, aš fólk bśi ķ leiguhśsnęši alla sķna tķš.  Af žessum sökum er nęgt framboš ódżrra lóša eitur ķ beinum sósķalista, og žess vegna vilja žeir ekki sjį yfir 10 žśsund ķbśšir ķ Ślfarsįrdal. 

Um samanburš sveitarfélaga segir byggingaverktaki ķ vištali viš Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu 19. aprķl 2017:

"Minni kvašir lękka ķbśšaverš:

"Žorvaldur Gissurarson, forstjóri verktakafyrirtękisins ŽG Verks, įętlar, aš vegna įšurnefndra breytinga į reglugeršinni, lęgra lóšaveršs og sveigjanlegri skipulagsskilmįla verši fermetraverš nżrra ķbśša į Selfossi allt aš 30 % lęgra en ķ nżju fjölbżli ķ śthverfum į höfušborgarsvęšinu.  Lęgra lóšaverš vegi žungt ķ žessu samhengi."

Aš sveitarfélag geri sig sekt um slķk reginmistök ķ skipulagsmįlum aš leggja höfušįherzlu į fyrirbęriš "žétting byggšar" er höfušsynd ķ žessu sambandi og er oršiš hśsbyggjendum og ķbśšakaupendum grķšarlega dżrt; žaš er nokkuš, sem žeir og ašrir kjósendur žurfa aš kvitta fyrir ķ nęstu kosningum.  Um žetta skrifar Siguršur Ingólfsson ķ téšri grein:

"Žaš sést vel, aš byggingarkostnašur og verš fasteigna fara illa saman.  Žar kemur aušvitaš margt til, og er lóšarkostnašur og lóšaframboš stór žįttur ķ žeirri žróun.  Žegar lķtiš framboš er af lóšum, er lķtiš byggt, og žį hękkar eftirspurnin verš fasteigna, eins og nś gerist.  Žegar žar viš bętist, aš höfušįherzlan er lögš į dżrar lóšir, sem er afleišing žéttingar byggšar, žį hękkar veršiš enn frekar.

Lausleg skošun į söluverši fasteigna į mismunandi stöšum ķ Reykjavķk sżnir, aš žar sem žétting byggšar stendur ašallega yfir, er fasteignaveršiš 40 %- 50 % hęrra en t.d. ķ Ślfarsįrdal (śthverfi) og er jafnvel 90 % - 100 % hęrra, eins og viš Laugaveg.

Sé gengiš śt frį, aš byggingarkostnašurinn sjįlfur sé svipašur į žessum stöšum, žį er nišurstašan, aš lóšarkostnašurinn sé um 13 % af verši fjölbżlishśss ķ śthverfi, um 38 % į žéttingarsvęšum ķ Reykjavķk og um 55 % viš Laugaveginn.

Hefši Reykjavķkurborg žannig śthlutaš lóšum fyrir 4000 ķbśšir, 75 m2 aš stęrš, ķ Ślfarsįrdal, hefši žaš sparaš kaupendum žeirra 48 milljarša króna ķ heild og borgin haft um leiš tekjur af žeim upp į 15,3 milljarša króna.  Hver ķbśš hefši kostaš um 30 milljónir kr į veršlagi nś, sem hefši vafalaust lękkaš enn frekar viš mikiš framboš ķbśša.

Į framangreindum tölum sést, aš žaš er um 30 % ódżrara aš kaupa ķbśš ķ śthverfi höfušborgarsvęšisins en į žéttingarsvęšunum.  Žaš eru meira en 10 milljónir kr mišaš viš 75 m2 ķbśš (nettó).  Žetta er rķflega sś upphęš, sem rętt er um, aš ungt fólk žurfi til aš festa sér ķbśš.  Er ekki kominn tķmi til aš fara aš stjórna žessum mįlaflokki ?"

Žetta er einn samfelldur įfellisdómur yfir stjórnun skipulagsmįlanna ķ Reykjavķk į undanförnum įrum, a.m.k. 2 kjörtķmabil, og löngu er oršiš tķmabęrt, aš Reykvķkingar hristi af sér žį óvęru, sem nś situr ķ meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur og stjórnar žar af fįdęma žröngsżni, žekkingarleysi į hagsmunum borgarbśa og hreinręktašri afdalamennsku, meš fullri viršingu fyrir ķbśum ķ afskekktum dölum. Nś ķ ašdraganda sveitarstjórnarkosninga er reynt aš bregša yfir ślfinn saušargęru hįfleygra byggingarįforma, en slķkt eru oršin tóm, žvķ aš stefnan er löngu mörkuš til vinstri.

Žessi fįrįnlega tilhögun skipulagsmįla höfušborgarinnar hefur hękkunarįhrif į ķbśšarhśsnęši langt śt fyrir mörk Reykjavķkur og į veršlagsvķsitöluna ķ landinu.  Žeir, sem hyggja į flótta undan hįrri hśsaleigu eša byggingarkostnaši ęttu žó aš hugsa sig um tvisvar įšur en žeir halda ķ hśsnęšisleit og žar meš ķ atvinnuleit til śtlanda, a.m.k. til Noršurlandanna, žvķ aš žar hefur veršlag į hśsnęšismarkaši hękkaš grķšarlega į undanförnum įrum, ašallega vegna lįgra vaxta, sem magna upp eftirspurnina.  Į Noršurlöndunum eru lįgir vextir til aš stemma stigu viš fjįrmagnsflótta frį evru-svęšinu, sem hękkaši veršgildi mynta Danmerkur, Noregs og Svķžjóšar, svo aš Sešlabankar žessara landa sįu sér žann kost vęnstan aš lękka stżrivextina nišur aš nślli og jafnvel undir žaš.  Hinir seinheppnu vistmenn į Svörtuloftum eru žó hvergi bangnir, žótt samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna hér hrynji vegna gengis, sem er a.m.k. 20 % of hįtt m.v. kostnašarstigiš ķ landinu, sem enn mun hękka hjį flestum fyrirtękjum nś ķ maķ-jśnķ. 

Ķ Višskiptablašinu 23. marz 2017 var śttekt į hśsnęšiskostnaši Noršurlandanna eftir Snorra Pįl Gunnarsson:

"Norręna tįlsżnin"     Žar sagši m.a.:

"Žótt gęta verši aš mörgu ķ žessum samanburši, fer žvķ fjarri, aš hęgt sé aš halda žvķ fram meš rökum, aš grasiš sé gręnna [į] mešal fręndžjóša okkar og aušveldara aš koma sér [žar] žaki yfir höfušiš.  Žvert į móti gętu Ķslendingar bśiš viš lakari og įhęttumeiri kjör į norręnum fasteignamarkaši en hér į landi."

Žaš er ekki ašeins aukin spurn eftir hśsnęši vegna lįgra vaxta, sem hękkaš hefur ķbśšaveršiš meira ķ Svķžjóš og Noregi en į Ķslandi og svipaš ķ Danmörku, heldur einnig landleysi, sem tekiš er aš hrjį sum sveitarfélög žar, eins og t.d. Seltjarnarnes og Kópavog į Ķslandi.  Snorri Pįll gerir nįnari grein fyrir hękkununum žannig:

"Undir lok sķšasta įrs [2016] var hśsnęšisverš hlutfallslega hęst ķ Svķžjóš og tęplega helmingi [50 %] hęrra en į Ķslandi. Nęst kom Noregur, žar sem hśsnęšisverš var um 27 % hęrra en hér į landi, en hśsnęšisverš ķ Svķžjóš og Noregi er ķ sögulegu hįmarki um žessar mundir.  Ķsland og Danmörk koma žar į eftir meš svipuš hśsnęšisverš.  Loks er hśsnęšisverš lęgst ķ Finnlandi, sem er aš įkvešnu leyti sér į bįti, hvaš varšar veršžróun į hśsnęšismarkaši, en žar hefur hśsnęšisverš veriš nokkuš stöšugt sķšan 2011." 

Til aš sżna "hśsnęšisbóluna" į Noršurlöndunum skal hér tilgreina fermetraverš ķ 10 žekktum borgum į Noršurlöndunum.  Verš eru ķ MISK/m2:

  1. Stokkhólmur:       1,10
  2. Ósló:              0,92
  3. Helsingfors        0,76
  4. Gautaborg          0,70
  5. Žrįndheimur        0,62
  6. Kaupmannahöfn      0,60
  7. Björgvin           0,58
  8. Reykjavķk          0,48
  9. Įrósar             0,46
  10. Mįlmhaugar         0,38

Žaš, sem skiptir kaupandann höfušmįli, er įrleg greišslubyrši hans af hverjum fermetra.  Snorri Pįll gerir žannig grein fyrir henni:

"Greišslubyrši af 100 m2 hśsnęši ķ Ósló, sem kostar aš mešaltali um MISK 92,3 meš 75 % lįni hjį DNB meš jöfnum greišslum til 25 įra į 2,55 % breytilegum vöxtum, er tęplega 314 kISK/mįn.  Hjį Nordea ķ Svķžjóš er greišslubyršin af 100 m2 ķbśš ķ Stokkhólmi, sem kostar aš mešaltali um MISK 111 meš 75 % lįni til 25 įra į 2,04 % vöxtum, um 356 kISK/mįn.  Hjį ķslenzkum banka er greišslubyršin af slķkri ķbśš ķ Reykjavķk meš 75 % lįni hins vegar um 255 kISK/mįn samkvęmt reiknivélum bankanna, sem er svipaš og ķ Danmörku.  Greišslubyršin į verštryggšum ķbśšalįnum, sem eru um 80 % af hśsnęšislįnum ķ landinu, er jafnvel enn lęgri, og žar aš auki bjóša lķfeyrissjóšir og Ķbśšalįnasjóšur lęgri vexti en višskiptabankarnir."

Greišslubyrši ķbśšalįna er sem sagt hęrri į Noršurlöndunum en hérlendis, og hśn er jafnframt žungbęrari sem hęrra hlutfall rįšstöfunartekna en hér.  Ekki nóg meš žaš, heldur er įhętta lįntakenda meiri į hinum Noršurlöndunum, žvķ aš fyrr eša sķšar munu vextir žar hękka, og žį mun ķbśšaverš lękka aftur.  Til aš nį sögulegu mešaltali žurfa vextir u.ž.b. aš tvöfaldast, svo aš vęntanlegar vaxtahękkanir į hinum Noršurlöndunum munu verša verulegar.  Žį mun eftirspurnin falla og veršiš lękka. 

Žeir, sem žį žurfa aš selja, munu verša fyrir fjįrhagslegu tapi, sem getur leitt til eignamissis, jafnvel gjaldžrots.  Hvernig ķ ósköpunum stendur į žvķ, aš jafnašarmenn į Ķslandi klifa stöšugt į Noršurlöndunum sem hinni miklu fyrirmynd Ķslendinga į öllum svišum ?  Žeir, sem til žekkja, vita vel, aš Noršurlöndin standa frammi fyrir miklum efnahagsvanda vegna mikils rķkisbśskapar, hįrra skatta, mikilla skulda og lķtillar framleišniaukningar.  Samkeppnishęfni žeirra er af žessum sökum ógnaš.

Žótt veršlag į hśsnęšismarkaši sé svipaš eša hęrra į hinum Noršurlöndunum en hér, er žaš engin afsökun fyrir allt of hįu veršlagi į hśsnęšismarkaši hér ķ landi hįrra vaxta og yfirleitt nęgs landrżmis.  Žaš hlżtur aš verša eitt af kosningamįlum komandi sveitarstjórnarkosninga til hvaša ašgerša stjórnmįlamenn ętla aš grķpa til aš lękka ķbśšaverš og žar meš leiguverš meš raunhęfum hętti.  Eitt er vķst, aš ķ žį umręšu eru įkafir talsmenn žéttingar byggšar ekki gjaldgengir. 

 


Orkustefna ķ smķšum

Ķslendingar nota allra manna mest af orku, žegar lögš eru saman jaršhiti, vatnsorka, olķuvörur og kol. Sumpart stafar žetta af tiltölulega mikilli upphitunaržörf hśsnęšis vegna vešurfarsins og sumpart af žvķ, aš bifreišaeign er hvergi meiri aš tiltölu, en ašallega stafar mikil orkunotkun žó af miklum orkusęknum išnaši. Stašsetning hans į Ķslandi hlķfir andrśmsloftinu viš meira af gróšurhśsagösum įrlega en nemur allri losun Ķslendinga aš fluginu meštöldu vegna annars ešlis orkulinda hérlendis en ķ lķklegum stašsetningarlöndum stórišju.    

Nś er hins vegar spurningin, hvert viš viljum halda į orkunotkunarsvišinu, og um žaš hlżtur orkustefna sś, sem nś er ķ smķšum hjį rįšherra feršamįla, išnašar og nżsköpunar, aš snśast.  Ekki er śr vegi, aš almenningur leggi žar eitthvaš "ķ pśkkiš". 

Eftirfarandi tilvitnun ķ rįšherrann birtist ķ Fréttablašinu 5. aprķl 2017 undir fyrirsögninni:

"Orkustefnan upp śr skśffunni": 

""Stašreyndin er sś, aš ķ raun er ekki til formleg orkustefna fyrir Ķsland.  Ég tel žaš bagalegt, og mér finnst mikilvęgt, aš stjórnvöld taki af skariš og marki formlega orkustefnu til lengri tķma.  Sś vinna er raunar žegar hafin innan mķns rįšuneytis", sagši Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, feršamįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra, į įrsfundi Landsnets ķ gęr."

Spyrja mį, hvaša gagn sé aš orkuįętlun rķkisins.  Į móti mį segja, aš žaš jašri viš ósvinnu, aš land, sem stįtar af mestu orkunotkun į mann ķ heiminum, hafi enga formlega orkustefnu aš fara eftir. Žaš er nįnast ósvinna, en um gagnsemina gildir, aš veldur hver į heldur. 

Orkustefna felur ķ sér leišbeiningar til allra hagsmunaašila į sviši orkumįla um, hvert rķkisvaldiš hyggst stefna ķ žessum žjóšhagslega mikilvęga og vķšfešma mįlaflokki, og hvers vegna, og žį eru meiri lķkur į en nś, aš ašalleikendur į svišinu muni ganga ķ takti. Orkumįl eru alls stašar umdeild, ekki sķzt į Ķslandi orkugnęgtar, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Žaš er vandasamt og e.t.v. ekki hęgt aš móta orkustefnu, sem ólķkar rķkisstjórnir og Alžingi geta unniš eftir. Nś eru 5 įra įętlanir ķ tķzku ķ Stjórnarrįšinu, en Orkuįętlun fyrir Ķsland žarf aš spanna ferfalt lengri tķma.

Stefna į ekki aš vera nįkvęmlega śtfęrš įętlun meš nįkvęmum magnsetningum og tķmasetningum, žvķ aš į grundvelli stefnunnar eru sķšan sett markmiš, og žar eru verkefni magnsett og tķmasett.  Til aš nį markmišunum žarf ennfremur verkįętlun, žar sem fram kemur, hvernig markmišum į aš nį.  Orkustefna mun žannig hafa stefnumótandi įhrif fyrir įkvaršanatöku alls athafnalķfs og mun hafa įhrif į flest sviš žjóšlķfsins, er fram ķ sękir. 

Įriš 2016 varš stórmerkileg žróun ķ ķslenzka hagkerfinu.  Hagvöxtur varš 7,2 %, sem er meš žvķ mesta, sem žekkist um žessar mundir, en raforkuvinnslan minnkaši į sama tķma um 1,3 %; hjį stórnotendum dróst raforkunotkun saman um 0,5 % og hjį almenningi um 4,2 %. Žetta er merki um sveigju hagkerfisins frį framleišslu til žjónustu.  Sem dęmi mį nefna til samanburšar, aš į Indlandi varš hagvöxtur svipašur eša um 7 %, en hann var orkudrifinn, žvķ aš raforkunotkun jókst um 5 %. 

Yfirleitt hefur hagvöxtur į Ķslandi og annars stašar veriš orkudrifinn.  Var hann žaš kannski, žótt hann vęri ekki knśinn rafmagni į Ķslandi 2016 ?  Jaršhitanotkun minnkaši um 4,5 % m.v. 2015, sem mį skżra meš hęrra mešalhitastigi utanhśss og bęttri hitastżringu, og falliš gefur til kynna, aš rśmtak hśsnęšis hafi aukizt sįralķtiš, enda įherzla į žéttingu byggšar ķ Reykjavķk, žar sem gamalt hśsnęši (illa einangraš) var išulega rifiš til aš rżma fyrir öšru meš minni varmatöpum. 

Aftur į móti kemur ķ ljós viš tölurżni, aš notkun į eldsneyti śr jaršolķu jókst um 8,8 %, og kolanotkun jókst um 14,2 %. Žetta er hrošaleg tilhneiging ķ landi endurnżjanlegra orkugjafa aš mestu, žar sem rķkisvaldiš hefur skuldbundiš landsmenn til 40 % minni eldsneytisnotkunar įriš 2030 en 1990.  Žjónustuhagkerfiš veršur aš söšla um ķ vali į orkugjöfum eša hefja meirihįttar mótvęgisašgeršir meš fjįrmögnun ręktunar, sem bindur mikiš koltvķildi į hvern hektara.  Forysta Landverndar į ekki aš komast upp meš aš reka hornin ķ öll vatsaflsvirkjunarįform ķ landinu, nś sķšast į Vestfjöršum, og reka samtķmis įróšur fyrir stofnun žjóšgaršs og aukinni feršamennsku į sömu landsvęšum, sem er sś starfsemi, sem mestri mengun veldur į lįši, legi og ķ lofti. 

Hagvöxturinn var sem sagt eldsneytisdrifinn, žegar betur er aš gįš.  Sś žróun hefur įtt sér staš sķšan 2012, žegar hlutdeild endurnżjanlegrar orku nįši hįmarki sķnu, 86,8 %, en įriš 2016 féll sś hlutdeild nišur ķ 82,4 %. Sś óheillažróun heldst ķ hendur viš stękkun žjónustugeirans umfram ašrar greinar. Hér skal varpa fram žeirri fullyršingu, aš fyrir hverja krónu ķ tekjur ķ erlendum gjaldeyri er sóšaskapur og mengun nįttśrunnar mest af völdum feršažjónustu af öllum greinum ķslenzks atvinnulķfs. 

Žaš blasir nś viš, aš meginhlutverk orkustefnu veršur aš snśa žessari öfugžróun viš hiš snarasta.  Sökudólgurinn er žekktur.  Hann heitir feršažjónusta. Rķkiš getur beitt hvötum til aš draga śr eldsneytisnotkun į hvern faržegakķlómeter meš eldsneytissköttum eša kolefnisgjaldi.  Noršmenn leggja t.d. eldsneytisskatt į allar flugvélar, sem fara frį Noregi.  Eigum viš ekki aš fylgja fordęmi žeirra ?  Žaš er bara tķmaspurning, hvenęr ESB o.fl. munu halda į sömu braut. Ķvilnanir viš kaup bķlaleiga į bķlum ęttu ennfremur aš verša bundnar viš "umhverfisvęna" bķla. Žetta mun flżta rafvęšingu bķlaflotans, žegar innvišauppbygging leyfir, en kolefnisgjaldinu ętti hiklaust aš verja til aš styrkja og aš bśa ķ haginn fyrir orkuskiptin. 

Orkustefnan veršur aš styšja viš markmiš Ķslands ķ loftslagsmįlum.  Hvernig gerir hśn žaš bezt ? 

Ķ fyrsta lagi meš žvķ aš stušla aš nęgu kolefnisfrķu orkuframboši į samkeppnishęfu verši, og ķ öšru lagi meš žvķ aš stušla aš afnįmi allra flöskuhįlsa ķ flutningskerfi og dreifikerfum raforku. Ķ žessu skyni žarf blöndu af hvötum og hrķsvöndum ķ stefnuna. 

Meš auknum rannsóknum į hagkvęmum virkjunarkostum skal leitast viš aš fękka virkjunarkostum ķ bišflokki, svo aš virkjunarfyrirtękin hafi um fleiri virkjunarkosti aš velja ķ nżtingarflokkinum, žar sem žau geta virkjaš og framleitt raforku įn žess aš hękka raforkuveršiš umfram neyzluveršsvķsitölu.  Slķkt er naušsynlegt til aš tryggja snuršulaus orkuskipti, sem samfélagiš allt hagnast į. 

Til aš tryggja nęgt framboš raforku ķ landinu, einnig žegar óvęntir atburšir verša, bilanir eša nįttśruhamfarir, skal meš lagasetningu skylda  virkjanafyrirtęki meš starfsleyfi yfir 10 MW, sem selja orku inn į stofnkerfiš, til aš vera meš framleišslugetugetu ķ venjulegu įrferši, t.d. mešalvatnsįri, sem er aš lįgmarki 3 % umfram umsamda forgangsorkusölu hvers fyrirtękis į įri og aflgetan skal aldrei fara undir 5 % umfram umsamiš forgangsafl.  Orkustofnun skal fylgjast meš žessu og hafi heimild til stjórnvaldssekta samkvęmt reglugerš išnašarrįšuneytis, ef śt af bregšur, nema um óvišrįšanlega atburši (force majeure) sé aš ręša.  Žetta knżr fyrirtękin til aš virkja ķ tęka tķš įšur en stórtjón veršur af völdum orku- og aflskorts.

Öllum almennum notendum skal standa til boša sś orka, sem hann kżs. Žannig er žaš ekki nś. Til žess žarf aš styrkja flutningskerfiš og dreifikerfin.  Ef Landsneti veršur ekki įgengt gagnvart viškomandi sveitarfélögum og landeigendum meš lķnulagnir ķ lofti eša jöršu, skal fyrirtękiš leggja alla valkosti fyrir rįšherra išnašar, sem śrskuršar eša leggur mįliš fyrir Alžingi til įkvöršunar. 

Dreifingarfyrirtękjum ber aš hanna og setja upp dreifikerfi, sem fullnęgja žörfum allra ķbśa og fyrirtękja, sem fį rafmagn į mįlspennu undir 72 kV.  Allir ķbśar landsins og lögašilar skulu eiga rétt į žriggja fasa rafmagni, enda er snuršulaust ašgengi aš žriggja fasa rafmagni forsenda orkuskipta.  Samhliša žrķfösun sveitanna skal leggja stofn og heimtaugar ķ jöršu og taka nišur loftlķnur.  RARIK og ašrir dreifingarašilar skulu žess vegna flżta įętlunum sķnum, eins og tęknilegur kostur er, meš fjįrhagslegu fulltingi rķkisins. Žetta er hagkvęmt, og žetta er jafnréttismįl.

Į heimsvķsu er stašan mjög slęm m.t.t. grķšarmikillar notkunar į jaršefnaeldsneyti sem orkulind. Orka jaršefnaeldsneytisins er leyst śr lęšingi viš bruna, sem myndar heilsuskašleg efni og gróšurhśsalofttegundina CO2.  Įriš 2014 nam hlutdeild jaršefnaeldsneytis 81,6 % af heildarorkunotkun heimsins, og endurnżjanlegir orkugjafar voru ašeins 14,0 % af heild.  Žar aš auki komu 4,4 % frį kjarnorku. 

Yfirlit orkunotkunar į heimsvķsu eftir orkulindum leit žannig śt 2014 samkvęmt IEA-International Energy Agency:

  1. Olķa:        31,6 %
  2. Kol:         28,7 %
  3. Gas:         21,3 %
  4. Lķfmassi:    10,3 %
  5. Kjarnorka:    4,4 %
  6. Fossorka:     2,2 %
  7. Vindur, sól:  1,5 %

Įriš 2014 voru notašir 4,3 milljaršar (mia) tonna af olķu, og meš nśverandi žróun veršur notkunin 4,8 mia t įriš 2040, sem jafngildir 12 % aukningu eša tęplega 0,5 % į įri.  Žetta er feigšarbraut, žvķ aš fręšimenn į vegum IEA telja, aš til aš halda hękkun hitastigs andrśmslofts jaršar ķ skefjum, žannig aš įriš 2040 hafi heildarhitastigshękkun frį 1750 oršiš innan viš 2°C, žį verši įrleg olķunotkun manna aš minnka um 1,1 mia t fram til 2040, ž.e. nišur ķ 3,2 mia t eša um rķflega fjóršung.  Žaš eina, sem getur snśiš žessari óheillažróun viš, er tęknibylting į sviši kolefnisfrķrrar raforkuvinnslu.  Hśn gęti oršiš snemma į nęsta įratugi į formi umhverfisvęnna kjarnorkuhvarfa, sem kljśfa t.d. frumefniš žórķum.

Žjóšir standa misvel aš vķgi viš aš minnka olķunotkun.  Ķslendingar standa žar vel aš vķgi, af žvķ aš žeir hafa bolmagn til fjįrfestinga ķ nżrri tękni, sem leysa mun olķužörfina af hólmi, og žeir bśa yfir orkulindum, hverra nżting leišir til tiltölulega lķtillar losunar gróšurhśsalofttegunda.  Ķ mišlunarlónum į sér staš rotnun jurtaleifa, sem leišir til myndunar metangass, og koltvķildi losnar śr jaršgufunni.  Žetta er žó hverfandi į hverja orkueiningu ķ samanburši viš bruna jaršefnaeldsneytis.  Žess vegna ber aš fjölga vatnsvirkjunarkostum ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar meš žvķ aš gefa eldsneytissparnaši vatnsaflsvirkjana og almennum hreinleika viš vinnsluna meira vęgi viš val į milli nżtingar- og verndarflokks.

Orkustefna stjórnvalda į hiklaust aš marka leišina aš uppfyllingu skuldbindinga Ķslands samkvęmt Parķsarsamkomulaginu ķ desember 2015 og aš Ķslandi įn nettó losunar gróšurhśsalofttegunda um mišja žessa öld.  Hvort tveggja śtheimtir fjölžętta markmišasetningu og verkįętlanir um allt žjóšfélagiš, žvķ aš žjóšarįtak žarf til.  Lķtiš bólar į slķku.

Viš skulum ekki fara ķ grafgötur meš, aš öll starfsemi Ķslendinga į lįši, legi og ķ lofti hefur sįralķtil hękkunarįhrif į hitastig jaršar, žvķ losunin nemur lęgra hlutfalli en 0,03 % į įri af įętlašri heildarlosun vegna eldsneytisbruna.  Engu aš sķšur ber okkur aš taka fullan žįtt ķ žessari barįttu, žvķ aš allt er undir.  Žjóšhagslega munum viš hagnast strax į orkuskiptunum, žvķ aš rķflega 10 % af gjaldeyrisśtlįtum vegna vöruinnflutnings munu sparast viš aš losna viš benzķn, dķsilolķu, flotaolķu og svartolķu.

 

 

 

 

 


Heilsustofnun og gelķsk įhrif

Um pįskana dvaldi blekbóndi ķ góšu yfirlęti į HNLFĶ-Heilsustofnun Nįttśrulękningafélags Ķslands ķ hressingarskyni.  Žar var višamikil sameiginleg dagskrį, sem hver og einn gat spunniš viš aš vild.  Įrangur af slķkri vist nęst ašeins meš góšum vilja til virkrar žįtttöku ķ žvķ, sem er į bošstólum.  Žį er žar sannarlega ekkert letilķf.

Mataręšiš er reist į gręnmetishrįfęši og baunum, en fiski bregšur žó einnig fyrir. Žį eru margs konar gręnmetissśpur, grjónagrautur og jafnvel braušsśpa meš žeyttum rjóma į bošstólum.  Į morgnana er bošiš upp į frįbęran hafragraut įsamt ab-sśrmjólk og įvöxtum og alls konar korni og kryddi. 

Ekki er félagslegi žįtturinn minnsts virši, en dvalargestur getur kynnzt fjölda manns viš matboršiš, ķ dagskrįratrišunum og į kvöldvökum, ef hann leggur sig eftir žvķ.  Blekbóndi er žakklįtur fyrir góš kynni viš alls konar fólk į HNLFĶ, m.a. viš samstśdent śr MR, sem hann hefur varla séš ķ tępa hįlfa öld. 

Fyrsta kvöldvakan, eftir aš blekbóndi mętti į svęšiš, fólst ķ įtakamiklum sópransöng Bjargar Žórhallsdóttur viš pķanóundirleik Hilmars Arnar Agnarssonar og fyrirlestri Žorvaldar Frišrikssonar, fornleifafręšings og śtvarpsmanns, um gelķsk įhrif ķ ķslenzku. 

Žar er fyrst til aš taka, aš af hįlfu Ķslenskrar erfšagreiningar hefur veriš sżnt fram į, aš rśmlega 60 % af kvenfólki ķ hópi landnįmsmanna hefur veriš af keltneskum (gelķskum) uppruna.  Sagnir eru til um stórhöfšingja ķ hópi landnįmsmanna frį Sušureyjum, og mį žar nefna Auši, djśpśšgu, og fjölda höfšingja, sem meš henni komu, dreifšust um landiš og tóku sér mannaforrįš, en hśn settist aš ķ Hvammi ķ Dölum og er ęttmóšir Sturlunga. Žannig veršur bókmenntaįhugi og snilldartök Sturlunga aušskilinn.   

Fólkiš frį Sušureyjum og annars stašar frį Skotlandi var kristiš aš keltneskum hętti, en kristin trś Kelta var meš öšru sniši en rómversk-katólska kristnin, og Keltar višurkenndu ekki pįfann ķ Róm.  Biskupar Kelta höfšu lķtil völd, en valdamest voru įbótar og abbadķsir, enda hįmenning stunduš ķ klaustrum Kelta, t.d. į sviši ritlistar.  Fjölmenni frį Skotlandi og Ķrlandi į Ķslandi er skżringin į žvķ, aš hérlendis varš ekki borgarastyrjöld viš kristnitökuna, eins og į hinum Noršurlöndunum, žar sem lķtill minnihluti tróš trś sinni upp į alla hina.  Hérlendis gęti meirihluti ķbśanna hafa veriš kristinnar trśar eša velviljašur žeim trśarbrögšum įšur en kristnitakan var formlega samžykkt į Alžingi vegna offors, hótana og ofbeldis Ólafs, Noregskonungs, Tryggvasonar. 

Rķkur gelķskur arfur hérlendis er skżringin į einstęšri bókmenningu, sem hér reis hęst į įrunum 1100-1300. Hvers vegna hefši bókmenning įtt aš rķsa hįtt į Ķslandi afkomenda Noršmanna, žótt engin bókmenntahefš vęri žį ķ Noregi ?  Slķkt er óhugsandi, nema fólk hefši tekiš meš sér bókmenntaarf.  Žaš er hins vegar einkennandi fyrir sagnaritarana, t.d. Ara, fróša, aš žeir draga fjöšur yfir eša gera lķtiš śr hinum gelķska uppruna žjóšarinnar, žętti Vestmanna, en gera sem mest śr landnįmi Austmanna (Noršmanna) og nįnum tengslum viš Noreg.  Žetta kann aš hafa veriš gert aš undirlagi rómversk-katólsku kirkjunnar, sem stóš žį aš žvķ aš brjóta fornkirkju Keltanna į bak aftur og innleiša rétttrśnašinn frį Róm į gelķskum įhrifasvęšum. 

Žaš eru aušvitaš mörg spor gelķsku ķ ķslenzku og fjöldi orša, sem engar rętur eiga ķ hinum norręnu mįlunum, en finna mį ķ gelķsku. Žorvaldur Frišriksson gaf mörg dęmi ķ fyrirlestri sķnum į HNLFĶ ķ dymbilviku 2017 um orš ķ ķslenzku af gelķskum uppruna og fjöldamörg örnefni eru af gelķskum stofni. T.d. bęjarheitiš Saurbęr hefur veriš reynt aš kenna viš mżri, en meš gelķskri skķrskotun žżšir žaš "miklibęr", og žaš er mun nęrtękari skżring, žvķ aš flestir Saurbęir eru kostajaršir, en mżri einkennir žį ekki umfram ašrar jaršir. 

Žį eru fjöldamörg örnefni kennd viš tröllkarla, skessur eša annars óžekkta landnįmsmenn.  Mest er žaš tilbśningur sagnaritara, sem annašhvort hafa ekki skiliš merkingu orša af gelķskum uppruna eša viljaš breiša yfir hana meš skįldskap. 

Veršur mikill fengur aš bók Žorvaldar um žessi efni, og er löngu tķmabęrt aš draga huluna af hinum gelķska žętti ķ uppruna og menningu Ķslendinga. Frį hefšbundnum fręšimönnum į žessu sviši hefur hann ekki hlotiš gegnrżni, žegar hann hefur kynnt kenningar sķnar, enda eru žęr studdar sterkari rökum en žeir sjįlfir eru ķ fęrum til aš styšja sitt mįl. 

Ķ Ķslendingabók skrifar Ari Žorgilsson, aš hann hafi viljaš varpa ljósi į uppruna Ķslendinga til aš kveša nišur illmęlgi śtlendinga um, aš Ķslendingar vęru af žręlum komnir, og er žį ašallega įtt viš fólk af gelķskum uppruna.  Žetta er fįsinna.  Ķ fyrsta lagi voru fjölmargir frjįlsir menn ķ žeim hópi, sem kaus af pólitķskum og öšrum įstęšum aš flżja til Ķslands eša leita žar betra lķfs.  Ķ öšru lagi var vęnn hópur, sem Austmenn hnepptu ķ žręldóm og höfšu meš sér til Ķslands sem naušsynlegt vinnuafl og eru į engan hįtt verri fyrir žaš.  Ķ žrišja lagi höfšu Austmenn bśiš į Skotlandi og į skozku eyjunum ķ eina öld og blandazt Keltunum, er Ķsland byggšist.  Žaš var žannig mestmegnis blandaš fólk, sem bjó viš kraftmikla menningu, sem hingaš kom frį gelķskum įhrifasvęšum, og engin skömm aš žvķ. Einhvers stašar liggur hér fiskur undir steini. Žaš er lķklegt, aš trśarbragšadeilur og yfirgangur Rómarkirkjunnar gagnvart Keltakirkjunni hafi byrgt hérlendum mönnum sżn. 

Blekbóndi óskar lesendum glešilegs sumars. 


Fiskeldi ķ farvatni annarra

Fiskeldi ķ nįgrannalöndum okkar viš Atlantshafiš er miklu lengra komiš en hér aš umfangi, en tęknin er svipuš, og nś siglir greinin hrašbyri hér viš land.  Įstęšan er miklar fjįrfestingar Noršmanna, sem nįš hafa undraveršum įrangri viš laxeldi ķ norskum fjöršum sķšan 1970. Ekki hefur žróunin veriš įfallalaus, og sumt er óafturkręft, s.s. mikil stašbundin erfšablöndun villtra stofna og erfšabreytts eldislax. 

Viš  munum aldrei verša hįlfdręttingar į viš Noršmenn ķ žessari grein vegna vķštękra takmarkana į starfssvęšum sjókvķaeldis hér viš land samkvęmt verndarlögum fyrir ķslenzka laxfiskastofna frį įrinu 2004.  Er ekki hafšur uppi įgreiningur um žį lagasetningu, svo aš blekbónda sé kunnugt um.

Nś mun slįtrun eldisfisks ķ heiminum nema um 90 Mt/įr.  Til samanburšar munu fiskveišar hvers konar ķ heiminum nema um 80 Mt/įr og vera fallandi, en verši ofveiši hętt og sóknargetu stillt ķ hóf m.v. aršsemi af sjįlfbęrum veišum, er tališ, aš jafnstöšuaflinn muni nema 90 Mt/įr.  Veišar į villtum sjįvardżrum munu fyrirsjįanlega ekki anna vaxandi matvęlažörf heimsins og vaxandi spurn eftir dżraeggjahvķtuefni.  Höfin verša nś ašeins viš 20 % af eftirpurninni, žótt žau žeki um 70 % af yfirborši jaršar.  Af žessum sökum lofar markašur fyrir eldisfisk góšu, ekki sķzt śr hreinu umhverfi, žar sem beitt er tiltölulega litlu af sżklalyfjum.

Grķšarleg vaxtarįform eru hjį fiskeldisfyrirtękjum um allan heim, sem gefur til kynna góša aršsemi ķ greininni.  Įform um framleišsluaukningu eru sķšur en svo einsdęmi hér į Ķslandi, og nęgir aš horfa til nįgrannalandanna, Noregs, Fęreyja og Skotlands, ķ žeim efnum.

Noršmenn slįtra nśna um 1,3 Mt/įr af eldislaxi og fį um 800 ISK/kg. Žaš er um tvöfalt hęrra en fęst fyrir žorskķgildiskķlógrammiš, žķgkg, į mörkušum. Andstętt žvķ, sem margir halda, hafa Noršmenn alls ekki fullnżtt framleišslugetuna ķ eldiskvķum ķ norskum fjöršum, heldur hafa žeir įform um nęstum fjórföldun į rśmlega 30 įrum fram til įrsins 2050.  Žaš er athyglisvert ķ ljósi įhyggju hérlendis af erfšablöndun.  Ķ raun vantar fleiri stašreyndir į boršiš um skašsemi erfšablöndunar, og hversu stór hluti eldislax ķ įnum mį verša af villtum laxi įšur en sį fyrrnefndi getur gert usla ķ erfšaeiginleikum seišanna. 

Samt eru talsverš afföll ķ norska laxeldinu af völdum fiskisjśkdóma og snķkjudżra, sem hękkar kostnaš og draga śr tekjum, žannig aš aršsemin veršur minni en ella. 

Mesta ógnin mun stafa af s.k. laxalśs, sem er blóšsuga, dregur śr vexti og getur leitt til dauša bęši seiša og fulloršinna fiska. Noršmenn rannsaka hana af miklu kappi til aš finna rįš gegn henni, sem dugar. Hśn drepst viš sjįvarhita undir 3,5 °C, og viš Vestfirši og Austfirši fer sjįvarhiti undir žau mörk į veturna. Žetta er mikill kostur fyrir heilbrigt eldi. Jafnvel viš Noršur-Noreg er sjįvarhiti hęrri en viš Ķsland, svo aš lśsavandamįl hér viš land er ekkert ķ lķkingu viš žaš, sem viš er aš glķma viš Noreg, Fęreyjar eša Skotland, hvaš sem veršur, ef sjįvarhiti hękkar enn meira en nś hefur oršiš reyndin viš Ķsland. Af žessum sökum eru lyfjagjöf og afföll minni hér en žar ķ eldinu, en aftur į móti er vaxtarhrašinn hér minni.  Žaš ętti aš vera möguleiki į hęrra verši per kg fyrir eldislax frį Ķslandi vegna heilnęmara umhverfis og uppvaxtar og žar meš meiri gęša vörunnar.

Vegna hękkandi sjįvarhita eru vaxtarskilyrši lax betri viš Ķsland nś en fyrir 30 įrum.  Noršmenn hafa eygt ķ žessu višskiptatękifęri og hafa fjįrfest ķ fiskeldi hér viš land fyrir tugi milljarša ISK.  Žaš er fagnašarefni, žvķ aš žeir horfa til starfrękslu hér um įratugaskeiš, žeir bśa yfir beztu fįanlegu tękni (BAT=best available technology), žeir hafa góš višskiptasambönd og menningarheimur žeirra er af sama toga og okkar. 

Ķ Noregi hefur veriš innleiddur strangur stašall fyrir žessa starfsemi, NS 9415,og fyrirtęki meš norskt eignarhald og norska tękni hérlendis starfa eftir žessum stašli. Ķ žvķ felst gęšatrygging, og žaš er sjįlfsagt mįl aš innleiša žennan stašal į Ķslandi ķ ķslenzka stašlasafniš, ĶST nnnn (NS 9415). 

Aš vinna eftir žessum stašli veitir įkvešna gęšatryggingu, m.a. fyrir umhverfiš einnig. Ašalįhęttan fyrir umhverfiš er fólgin ķ erfšablöndun hins norsk ęttaša eldislax viš villta laxa ķ ķslenzkum įm.  Fjöldi strokulaxa śr eldiskvķum į įri, sem nęr upp ķ įrnar, skiptir höfušmįli fyrir žessa įhęttu.  Leyfilegur lķklegasti mešalfjöldi į įri er hįšur fjölda villtra laxa ķ įm, sem renna ķ viškomandi fjörš og ašliggjandi firši. Į Vestfjöršum eru villtir laxar tiltölulega fįir, sennilega innan viš 10 % af heildarfjölda göngulaxa į įri.  Žetta gerir Vestfirši enn viškvęmari en ella gagnvart strokulöxum.

Ętlunin meš nżjum og traustbyggšum eldiskvķum og fastmótušum verklagsreglum, sem uppfylla kröfur téšs stašals, er aš lįgmarka hęttu į stroki, og ef strok veršur, aš žaš uppgötvist svo fljótt, aš hafa megi hendur ķ hįri strokulaxanna įšur en žeir nį upp ķ įrnar. 

Eftir žvķ sem blekbóndi kemst nęst, eru lķkur į stroki, og aš strokulaxar nįi upp ķ norskar įr śr eldisstöšvum, žar sem stašallinn NS 9415 hefur veriš innleiddur, 20 ppm/įr, ž.e. śr hópi einnar milljónar fiska ķ eldisstöš strjśka aš jafnaši 20 laxar į įri.  Į Vestfjöršum hefur buršaržol 4 fjarša veriš metiš 80 kt/įr, og ekki er ólķklegt, aš 2 ómetnir firšir gefi 20 kt/įr til višbótar, eša aš metiš buršaržol Vestfjarša verši 100 kt/įr.  Blekbóndi skilur žetta buršaržol žannig, aš žaš vķsi til heildarlķfmassans ķ eldisstöšvum fjaršarins, en ekki įrlegs slįtrunarmassa.  Ętla mį, aš žį verši įrleg eldisafköst til slįtrunar um 2/3 af buršaržolinu. 

Setjum sem svo, aš žetta gefi slįtrunarafkastagetu tęplega 70 kt/įr og aš mešalslįtrunarmassi fisks sé 5,0 kg; žį verša ķ eldiskvķum į Vestfjöršum um 27 M eldislaxar į sama tķma.  Samkvęmt norskum stroklķkindum mį žį bśast viš 540 stroklöxum upp ķ vestfirzkar įr į įri.  Ef 5000 villtir laxar ganga ķ vestfirzkar įr į įri, sem er um 7 % af heildarfjölda göngulaxa upp ķ ķslenzkar įr aš jafnaši, žį veršur hlutfall eldislaxa žar af villtum hrygningarlaxi um 11 %.  Blekbóndi gizkar į, aš śt frį sjónarmišum erfšablöndunar sé žetta hlutfall hįtt yfir öryggismörkum, en žaš er einmitt hlutverk eftirlitsstofnana aš skera śr um žetta. Hefur žaš veriš gert opinberlega ? 

Žaš er sem sagt hugsanlegt, aš buršaržoliš verši ekki takmarkandi žįttur fyrir stęrš leyfis, heldur erfšafręšileg įhętta.  Žetta sżnir, aš lķkindi į stroki eldislaxa upp ķ įrnar er alger lykilstęrš varšandi vöxt sjókvķaeldis viš Ķsland, ef fiskur er ógeltur. Ķslenzkt laxeldi veršur aš róa aš žvķ öllum įrum aš nį mešaltali stroks nišur fyrir norsku brįšabirgša reynslutöluna 20 ppm, helzt nišur um heila stęršargrįšu.  Žaš er bżsna ströng krafa, en žaš ber aš hafa ķ huga, aš 3. hvert įr mun vera meiningin aš hvķla kvķasvęšin.  Žaš fękkar stroklöxum nišur ķ 360 m.v. fullnżtt 100 kt buršaržol og hlutfall žeirra af villtum veršur rśmlega 7 %, sem er strax ķ įttina.

Buršaržol fjarša, sem žegar hafa veriš metnir viš Ķsland fyrir sjókvķaeldi, er sem stendur 125 kt/įr.  Eldisfyrirtękin hafa lżst hug į 185 kt/įr, og žaš er hugsanlegt, aš matiš į Vestfjöršum, Austfjöršum, ķ Eyjafirši og Axarfirši, nįi upp ķ 200 kt/įr.  Žegar reynsla fęst af stroktķšni eldislaxanna ķ Noregi og į Ķslandi meš nżrri tękni og nżjum vinnubrögšum undir hinum nżja stašli, žį veršur hęgt aš stilla leyfisveitingar eftir leyfilegu hlutfalli eldislaxa af villtum löxum ķ hverjum firši, og leyfin kunna žį aš verša umtalsvert minni en buršaržoliš. 

Ķ Skotlandi er nś slįtraš um 160 kt/įr af eldislaxi, og Skotar hafa įform um 25 % aukningu eša upp ķ 200 kt/įr įriš 2020.  Žar nema veršmęti laxeldisafurša um 40 % af heildarveršmętum matvęla, sem flutt eru śt, žrįtt fyrir, aš Skotar fįi ašeins 560 ISK/kg, sem er umtalsvert lęgra en Noršmenn og Ķslendingar fį (um 800 ISK/kg).  Meš 100 kt/įr framleišslu af fiskeldisafuršum  į Ķslandi og 800 ISK/kg (7,1 USD/kg), mundu śtflutningsveršmęti fiskeldis nema 25 % af heildarśtflutningsveršmętum matvęla frį Ķslandi. Žetta er dįlagleg bśbót fyrir ķslenzka žjóšarbśiš. 

Žaš er ekki bara sungiš halelśja, žegar kemur aš laxeldinu.  Orri Vigfśsson, formašur NASF, Verndarsjóšs villtra laxastofna, skrifaši 22. marz 2017 ķ Fréttablašiš greinina,

"Óraunhęfir fiskeldisdraumar", sem hefst žannig:

"Opiš sjókvķaeldi į laxfiskum er stórhęttulegt og hefur valdiš ómęldum og óafturkręfum skaša ķ vistkerfum, žar sem žaš hefur veriš reynt ķ nįgrannalöndum okkar." 

Hér eru stór orš höfš uppi, en aš blekbónda sękir sį grunur, aš höfundurinn magni žarna upp fortķšardraug meš įstandslżsingu, sem aš einhverju leyti gat įtt viš į sķšustu öld eša fyrir einum mannsaldri, 30 įrum.  Sķšan er mikiš vatn runniš til sjįvar, og miklu fé hefur veriš variš til rannsókna, og mikiš er bśiš aš fjįrfesta ķ nżjum bśnaši meš góšum įrangri, t.d. viš aš draga śr lķkum į žvķ, aš strokulaxar komist upp ķ įrnar.  Orri gefur ķ skyn, aš hérlendis eigi ekki aš nota beztu fįanlegu tękni (BAT) viš kvķaeldiš.  Hvaš į hann viš meš žvķ ?  Einn af kostunum viš miklar norskar fjįrfestingar ķ greininni hérlendis er einmitt, aš žannig fį eldisfyrirtękin hérlendis ašgang aš BAT og gildandi  verklagsreglum samkvęmt strangasta stašli, sem ķ notkun er ķ žessum efnum.

"Gamla tęknin, sem į aš nota hér į landi, hefur nś žegar skašaš vistkerfiš į flestum stöšum, žar sem hśn hefur veriš reynd."

Hér reynir höfundurinn aš koma žvķ inn hjį almenningi, aš beitt sé śreltri tękni viš fiskeldi į Ķslandi.  Žar meš sįir hann efasemdum aš ósekju um trśveršugleika fiskeldisfyrirtękjanna, sem hafa lżst žvķ yfir, aš žau noti nś nżjustu og öruggustu śtfęrslu af sjókvķum, beiti öflugra eftirliti meš įstandi žeirra og meiri sjįlfvirkni viš fóšrun og annaš en įšur hefur žekkzt ķ žessari starfsemi į Ķslandi.  Žį gerir hann meš žessum dylgjum lķtiš śr viškomandi eftirlitsstofnunum og leyfisśtgefendum, sem vissulega vęru aš bregšast hlutverki sķnu meš stórauknum leyfisveitingum, ef metin įhętta vęri of mikil fyrir villta ķslenzka laxastofna.

Einkennandi fyrir mįlflutning allra gagnrżnenda sjókvķaeldis viš Ķslandsstrendur er klisjan um, aš einn lax sleppi śr hverju tonni eldisfiskjar ķ sjókvķum.  Hér skal fullyrša, aš hafi žessi strokfjöldi einhvern tķmann veriš raunverulegur, er hann löngu śreltur og į engan veginn viš lengur.  Aš bera slķk ósannindi į borš veršur mįlstaš veiširéttarhafa og annarra, sem honum hampa, til minnkunar. 

Hvaša stroklķkindum jafngildir žessi fjöldi, 1 lax/t ?  Hann jafngildir u.ž.b. lķkindunum 0,4 % ķ samanburši viš gildandi stroklķkur ķ Noregi nśna um 0,002 %.  Žumalfingursregla hagsmunaašila laxveiširéttinda o.fl. felur ķ sér grófa villu, sem nemur tveimur stęršargrįšum, eša nįnar tiltekiš er višmišunartalan žeirra 200 sinnum of hį.  Hitt er annaš mįl, aš fyrir ašstęšur į Vestfjöršum og Austfjöršum, žar sem villtir laxar eru tiltölulega fįir ķ įnum, eru lķkindin 0,002 % of hį til aš erfšafręšilega skašlaust geti talizt.  Žess vegna er naušsynlegt aš fara hęgt ķ sakirnar og fylgjast grannt meš laxastrokum nęstu įrin įšur en leyfi verša gefin fyrir meira laxeldi en 40 kt samtķmis ķ sjókvķum hér viš landiš.  Til aš heimila eldi umfram 40 kt žyrftu stroklķkur aš lękka um allt aš heilli stęršargrįšu ķ 2 ppm.

Tilvitnašri grein sinni lżkur Orri Vigfśsson žannig:

"Nś er rétti tķminn til aš horfa til vistvęnna ašferša ķ fiskeldi ķ staš žess aš setja viškvęmt lķfrķkiš hér viš land ķ uppnįm meš śreltri eldistękni, sem mengar śt frį sér, veldur erfšablöndun viš villta stofna og magnar upp lśsafaraldra og sjśkdóma, sem hafa reynzt illvišrįšanlegir ķ nįgrannalöndum okkar."

Eina ašferšin, sem fullnęgir skilyršum Orra, er laxeldi ķ eldiskerum į landi.  Žar er ašsemin hins vegar ekki sambęrileg, žótt sums stašar mętti nota jaršhita til aš auka vaxtarhraša laxins.  Til aš śtiloka erfšablöndun hefur sums stašar ķ litlum męli veriš beitt geldingu į lax ķ sjókvķum.  Allt er žetta į tilraunastigi og kann aš verša sett sem skilyrši fyrir fullnżtingu buršaržols ķslenzkra fjarša, ž.e. eldi į erfšabreyttum norskum laxi į bilinu 100 kt - 200 kt.  Mikiš vatn į eftir aš renna til sjįvar įšur en hęgt veršur aš leyfa svo mikiš laxeldi af vķsindalegu öryggi meš beztu fįanlegu žekkingu (BAT) aš vopni. 


Kolefnisgjald hér og žar

Aš hįlfu rķkisstjórnar Ķslands hefur veriš bošuš tvöföldun kolefnisgjalds į jaršefnaeldsneyti. Žaš er stórt stökk og ósanngjarnt, nema neytendur hafi skżran valkost til aš beina orkunotkun sinni į umhverfisvęnni braut. Hiš sama žarf helzt aš vera fyrir hendi, žar sem fjįrmagna į samgöngubętur neš veggjaldi, t.d. żmis jaršgöng, Sundabraut o.s.frv.  

Svo er ekki, į mešan flutningskerfi og jafnvel dreifikerfi raforku er meš žeim hętti ķ landinu, aš žaš annar nįnast engri višbótar raforkunotkun.  Jafnvel fiskimjölsverksmišjur, sem fjįrfest hafa stórfé ķ rafmagnskötlum, fį ekki rafmagn, og ašrar fį žaš meš afarkostum vegna skorts į nżjum virkjunum.  Framboš raforku er of lķtiš, og svo mun išulega verša, į mešan virkjunarašilar gręša meira į skorti en auknu framboši.  Žarna verša neytendur fórnarlömb, og stjórnvöldum ber aš breyta žessu meš hvötum til nżrra virkjana, žegar hillir undir orku- eša aflskort. Slķkt ętti aš setja fram ķ orkustefnu rķkisins, sem nś er ķ smķšum. 

Helztu raforkufyrirtęki landsins eru alls ekki į sömu blašsķšunni ķ žessum efnum.  Forstjóri stęrsta fyrirtękisins, Landsvirkjunar, hefur lżst žvķ yfir, aš hękka verši raforkuveršiš, og hann beitir alls konar mešulum ķ žį įtt.  Forstjóri žess nęststęrsta segir, aš ekkert žurfi aš virkja fyrir orkuskiptin, hvaš žį fyrir ašra almenna notkun į nęstunni.  Forstjóri HS Orku segir aftur į móti, aš orkuskortur sé og aš naušsynlegt sé aš virkja.  Tveir hinir fyrrnefndu, fulltrśar fyrirtękja ķ opinberri eigu, hafa rangt fyrir sér, en sį žrišji, fulltrśi einkafyrirtękis, hefur rétt fyrir sér.  Meš orkustefnu rķkisins žarf aš stilla saman strengi, svo aš allir haldi ķ sömu įtt, žangaš sem er nęgt framboš į orku įn raunveršhękkana m.v. nśverandi veršlag, og žangaš sem allir geta fengiš žį orku, sem žį lystir, į samkeppnishęfu verši.    

Žaš veršur aš gera žį sanngirniskröfu til stjórnvalda, aš žessi mikla hękkun į kolefnisgjaldi, sem er réttlętanleg viš réttar ašstęšur, komi ekki til framkvęmda fyrr en flutnings- og dreifikerfiš hefur veriš styrkt, svo aš fullnęgjandi sé fyrir orkuskiptin, og virkjaš hefur veriš nęgjanlega fyrir rafkatlamarkašinn og önnur orkuskipti. 

Kanada er grķšarlegt vatnsorkuland, sem Ķsland į ķ samkeppni viš um orkuverš til stórišju, en Kanada er lķka mikiš eldsneytisland, sem brennir kolum til raforkuvinnslu og vinnur olķu meš "sóšalegum" hętti śr tjörusandi og sendir hana til risans sunnan landamęranna, sem er eldsneytishķt.

Kanadamönnum hefur gengiš illa meš skuldbindingar sķnar um aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda og sögšu sig žess vegna frį Kyoto-samkomulaginu.  Ķslendingar fengu hins vegar sérįkvęši žar um 10 % aukningu m.v. 1990 vegna stórišju, sem knśin vęri endurnżjanlegri orku.  Žaš hefur sparaš andrśmsloftinu a.m.k. 10 Mt/įr af gróšurhśsagösum. Samt setja sumir upp žröngsżnisgleraugun og gagnrżna žetta įkvęši samningsins.  Žeir munu seint verša taldir vera lausnarmišašir. 

Nś eru Kanadamenn aš snśa žróuninni viš og ętla ķ fyrsta sinn aš mynda landsstefnu ķ staš einvöršungu fylkjastefnu um leišir til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Hér veršur endursagšur hluti af greininni "Walking the walk" (ekki "Walking the Talk") ķ The Economist 17. desember 2016, sem fjallar į įhugaveršan hįtt um žetta:

"Aš tala er aušvelt.  Sķšan 1997 hefur Kanada stašfest 5 alžjóšlega samninga og lofaš aš minnka losun gróšurhśsagasa.  Samt hefur aldrei veriš mynduš rķkisstefna um mįlefniš. Žess ķ staš hafa fylkin 10 og svęšin 3 haft frelsi til athafna aš eigin vild. 

Fylki, sem aušug voru af fossorku, s.s. Quebec og Ontario, lögšu sig ķ framkróka, og ķ Brezku Kólumbķu, BC, var jafnvel lagšur į kolefnisskattur.  Aftur į móti sįtu miklir framleišendur jaršefnaeldsneytis į borš viš Alberta ašgeršalausir.

Nišurstašan var fyrirsjįanlega slęm.  Į įrinu 1990, višmišunarįri Kyoto, nam losun landsins 613 Mt af koltvķildisķgildum og hafši įriš 2014 hękkaš upp ķ 732 Mt, sem var 9. mesta losun ķ heiminum.  Kanada dró sig śt śr Kyoto-samkomulaginu 2011, žegar ljóst var, aš landiš nęši ekki įformum sķnum. 

Eftir nęrri tvo įratugi ašgeršaleysis gęti Kanada nś hafa nįš vendipunkti ķ žessum efnum.  Žann 9. desember 2016 lżstu forsętisrįšherra Kanada, Justin Trudeau, og 11 af 13 forsętisrįšherrum fylkja og svęša, žvķ yfir, aš žeir hefšu nįš samkomulagi um loftslagsįętlun. 

Įętlunin felur ķ sér mismunandi leišir fyrir fylki og svęši og tvö forgangsatriši rķkisins: įriš 2018 veršur hvert fylki aš hafa innleitt annašhvort kolefnisgjald eša framseljanlegt kvótakerfi į koltvķildi aš veršgildi CAD 10 (USD 7,5, EUR 7,0, ISK 849) į tonniš, sem skuli hafa hękkaš upp ķ CAD 50 (USD 37,5, EUR 35,0, ISK 4245) įriš 2022.  Įriš 2030 veršur ekki lengur heimilt aš brenna kolum ķ raforkuverum.  Verši žetta raungert, žį mun landiš eiga möguleika į aš nį markmiši sķnu 2030 um losun aš hįmarki 523 Mt." 

Žaš eru nokkur atriši, sem vekja athygli ķ žessari frįsögn af gangi loftslagsmįla ķ Kanada.  Ķ fyrsta lagi lausatök rķkisstjórnarinnar ķ Ottawa fram aš žessu, sem eru dęmigerš um kęruleysi flestra rķkisstjórna frį Kyoto-samkomulaginu um 1995 til Prķsarsamkomulagsins 2015.  Žessi léttśš getur oršiš afdrifarķk fyrir hitastig lofthjśpsins, žó aš öll nótt sé ekki śti enn.

Žį er athyglisvert, aš ašferš Kanadamanna til aš knżja fram minnkandi losun gróšurhśsalofttegunda er tvķžętt, žegar žeir loksins taka viš sér.  Annars vegar fara žeir markašsleišina meš kvótavišskiptum, stigminnkandi śthlutunum į losunarheimildum til fyrirtękja, sem žeir bśast viš, aš leiši til 5-földunar kvótaveršs į 5 įra tķmabilinu 2018-2022, og hins vegar beita žeir skattlagningu į jaršefnaeldsneytiš og ętla aš banna kolabrennslu įriš 2030.  Hiš sķšast nefnda eru stórtķšindi ķ Vesturheimi.  Reyndar hefur nżting kolavera ķ Kķna minnkaš śr 60 % įriš 2010 og undir 50 % 2017 og į Indlandi śr 75 % og ķ 55 % į sama tķmabili vegna samkeppni frį öšrum orkugjöfum.

Sunnan landamęranna ętlar Bandarķkjaforseti aš aflétta hömlum af kolaišnašinum.  Hann mun ekki geta snśiš žróuninni viš.  Hann er eins og fornaldarešla aš žessu leyti, og įhrif hans munu ekki marka nein framtķšarspor, heldur verša Bandarķkjunum  tķmabundiš til trafala og minnkunar og ašeins tefja fyrir naušsynlegri žróun ķ įtt til kolefnisfrķrrar framtķšar; žó ekki einu sinni um 4 įr, žvķ aš sum rķki BNA munu einfaldlega halda sķnu striki ķ žessum efnum, sbr Kalifornķa og Nżja Jórvķk. 

Žaš vekur jafnframt athygli, aš markmiš Kanadamanna er um ašeins 15 % minni losun įriš 2030 en 1990, sem er helmingurinn af hlutfallslegu markmiši EES-rķkjanna.  Žetta sżnir, aš ESB ętlar aš ganga į undan meš góšu fordęmi į pappķrnum, en hver reyndin veršur er önnur saga, žvķ aš t.d. brennsla kola ķ orkuverum Evrópu hefur vaxiš į undanförnum įrum vegna misheppnašrar orkustefnu, eins og rakiš hefur veriš į žessu vefsetri. 

Ķslendinga bķša mikil tękifęri ķ hlżnandi loftslagi og viš aš fįst viš hlżnun andrśmslofts.  Gręnkustušull landsins, ž.e. magn gręns gróšurs, hefur į 30 įra tķmabili, 1980-2010, aukizt um 80 %, og vaxtarhraši birkis hefur 8-faldazt m.v. įrin ķ kringum 1970.  Žetta hefur góš og marktęk įhrif į framleišni og samkeppnishęfni ķslenzks landbśnašar og gerir kleift aš rękta meš góšum įrangri tegundir, sem įšur var undir hęlinn lagt meš, s.s. korntegundir og repju.  Bošuš hękkun kolefnisgjalds mun sennilega gera žaš aš verkum, aš stórfelld repjuręktun til framleišslu į t.d. 50 kt/įr af eldsneyti og 100 kt/įr af mjöli veršur aršsöm.  Markašur veršur fyrir alla žessa framleišslu innanlands, žar sem eru olķufélögin og laxeldisfyrirtękin o.fl.

Žį mun binding koltvķildis į hvern ha skóglendis hérlendis vaxa, sem gerir ķslenzka skógarbęndur vel samkeppnishęfa um verš į koltvķildiskvóta į Evrópumarkaši, ef hann žróast meš svipušum hętti og rįšgert er ķ Kanada, en m.v. bindingu į 5,0 t/ha CO2 var kostnašurinn hérlendis 2015 undir 30 USD/t, og hefur lękkaš sķšan vegna gengisstyrkingar. 


Aš hlaupa illilega į sig

Öllum verša į mistök, og "errare humanum est" sögšu Rómverjar, eša žaš er mannlegt aš skjįtlast.  Žetta vita allir og eiga aš taka tillit til žess ķ višbrögšum sķnum og gjöršum öllum ķ staš žess aš hrapa aš nišurstöšum, hrópa ślfur, ślfur og fella sleggjudóma.

Alveg sérstaklega ętti žessi vķsdómur aš eiga viš hiš opinbera vegna žeirrar yfirburšastöšu, sem žvķ hefur veriš fengin yfir einstaklingum og félögum žeirra į mörgum svišum. 

Nś hefur Umhverfisstofnun misstigiš sig herfilega og traškaš ķ salatinu, eins og Noršmenn taka stundum til orša, žegar einhverjum veršur illilega į. Stofnunin kokgleypti męlinišurstöšur verktaka um styrk mengunarefna frį išnfyrirtękinu United Silicon, USi, žó aš einföld rżni į žeim hefši įtt aš gefa til kynna strax, aš žęr voru ótrśveršugar. 

Bįsśnaš var śt, aš krabbameinsvaldandi efni, arsen, vęri losaš śt ķ andrśmsloftiš frį verksmišjunni ķ styrk, sem er yfir heilsuverndarmörkum. Žaš voru 3 atriši, sem hvert og eitt hefšu įtt aš varna žvķ, aš Umhverfisstofnun birti ofurhį męligildi verktakans, Orkurannsókna Keilis, svo aš lokun verksmišjunnar lį ķ loftinu ķ kjölfariš.  Žį hefši stofnunin og rķkissjóšur sem bakhjarl fengiš yfir sig ofurhįar skašabótakröfur.  Žessi atriši voru:

  1. Męligildi verktakans hękkušu įšur en viškomandi verksmišja tók til starfa.
  2. Vindįtt stóš ekki af verksmišjunni ķ įtt aš męlinum, žegar hįu gildin voru męld.
  3. Męlir ķ strompi verksmišjunnar sżndi allan tķmann mun lęgri og ešlilegri gildi.

Viš žessar ašstęšur įtti Umhverfisstofnun aš sannreyna, hvort męlir verksmišjunnar hefši gilt og rekjanlegt kvöršunarskķrteini til fjölžjóšlegra stašla.  Ef svo var, įtti aš fara ofan ķ saumana į verklagi žessa verktaka ķ staš žess aš bįsśna tóman žvętting yfir žjóšina um, aš USi eitraši śt frį sér meš žungmįlmum  og krabbameinsvöldum. 

Um er aš ręša mjög nįkvęmar męlingar į styrk efna u.ž.b. 0,1 % śr mg į m3, žannig aš ekkert mį śt af bregša, svo aš ekki hljótist af stórar skekkjur.  Žarna voru ašdróttanir um sżnu alvarlegri mengun en višarsótsagnir.  Séu hins vegar PAH-tjöruefni śr kolum losuš śt ķ andrśmsloftiš yfir leyfilegum mörkum, veršur skilyršislaust aš stöšva žį mengun strax, žvķ aš žar eru vissulega krabbameinsvaldar į ferš. 

Žį aš öšru mįli, žar sem eftirlitsstofnanir rķkisins brugšust gjörsamlega: 

Nś hefur Rannsóknarnefnd Alžingis um sölu rķkiseignarinnar Bśnašarbankans įriš 2003, sem sett var į laggirnar ķ fyrra, skilaš af sér bitastęšri skżrslu fyrir um MISK 30, sem er einni stęršargrįšu ódżrari skżrsla en gerš var t.d. um fall sparisjóšanna.  Žį hefur t.d. Rķkisendurskošun skilaš skżrslu um žetta efni, sem var vitagagnslaus og beinlķnis villandi, žvķ aš hśn fann ekkert aš žessu ferli.  Viršisauki viš skżrsluskrif er mjög upp og nišur.

Nżja skżrslan leišir žó fram ķ dagsljósiš stórkostlega blekkingaišju, sem var ķ raun gróf markašsmisnotkun, žvķ aš seljandanum var talin trś um, aš kaupandinn vęri ķ raun annar en hann var.  Sökudólgurinn hefur nś bitiš höfušiš af skömminni meš žvķ aš senda frį sér yfirlżsingu, žar sem segir, aš lygarnar hafi engu mįli skipt fyrir seljandann, rķkiš, sem hafi fengiš umsamda upphęš fyrir sinn snśš.  Sišblindinginn er aš sjįlfsögšu dómgreindarlaus og kann engin skil į réttu og röngu.  Borgarstjóra žykir viš hęfi aš gera meirihįttar žróunarsamning um byggingarland viš félag žessa manns.  Reykvķkingar munu tjį hug sinn til slķks athęfis ķ borgarstjórnarkosningum aš vori. 

Žaš kom glögglega ķ ljós viš rannsókn į žessu Bśnašarbankamįli, aš žaš er ekki nóg aš skipa rannsóknarnefnd.  Žaš skiptir öllu mįli, aš nefndarmenn kunni aš vinna og geti leyst sjįlfir vandasöm višfangsefni.  Hinar fyrri nefndir eru žvķ marki brenndar aš hafa veriš dżrar og skilaš af sér innihaldsrżrum došröntum.  Žessum ungu nefndarmönnum, sem krufiš hafa višfangsefni sitt til mergjar, ętti nś aš fela fleiri verkefni af svipušum toga.  Aš rekja slóš peninganna er ķ mörgum tilvikum aškallandi.  Illgresiš veršur aš rķfa upp meš rótum og hindra, aš žaš nįi aš sį fręjum sķnum į nż.   

Žaš er deginum ljósara, aš žeir, sem mestan skķtinn setja ķ tannhjól markašshagkerfisins, eru "klķkukapķtalistarnir", ž.e. žeir, sem ekki vilja eša treysta sér ekki til aš lśta reglum heišviršrar frjįlsrar samkeppni, heldur sękja undir pilsfald rķkisins meš fyrirgreišslu aš hįlfu stjórnmįlamanna og/eša embęttismanna eša nota ašstöšu sķna til aš koma įr sinni fyrir borš meš markašsmisnotkun.  Žetta kallast rentusękni. 

Ķ litlu žjóšfélagi er enn meiri hętta į hvers konar óheišarleika af žessu tagi, og honum veršur aš verjast meš žvķ aš taka mjög hart į samkeppnisbrotum og svindli.  Ef litiš er til annarra vestręnna rķkja, sést, aš refsingar eru hér of vęgar og eftirlit bitlķtiš.  Svik og prettir, sem beinast aš almannahagsmunum, eiga t.d. ekki aš fyrnast. Žeir, sem uppvķsir verša aš slķku, eiga ekki aš fį fleiri tękifęri į višskiptasvišinu.  Miskunnarleysi heitir žaš, sem hér į viš. 

Nś eru kaup vogunarsjóša į allt aš 10 % hlut žrotabśs Kaupžings į undirverši ķ Arion-banka ķ umręšunni. Fįtt eitt er vitaš um fjįreigendur eša uppruna fjįrins.  Žegar eigandi aš stęrsta banka landsins į ķ hlut, er slķkt einfaldlega óvišunandi, og vęri vķšast hvar į Vesturlöndum, enda stafar fjįrmįlastöšugleikanum ógn af.

Vinstri stjórnin, alręmda, fęrši kröfuhöfum föllnu bankanna, Kaupžings og Glitnis, Arion og Ķslandsbanka į silfurfati af einhverjum dularfullum og annarlegum įstęšum įriš 2009, og naušsynlegt er aš komast til botns ķ žeim gjörningum.  Hvaš gekk henni til ?  Grunsemdir eru um žaš, en létta žarf aldarlangri leynd af gjörningum vinstri stjórnarinnar og fęra sönnur į grunsemdir eša afsanna žęr.  

Ķslandsbanki  var fęršur rķkissjóši sem stöšugleikaframlag slitabśs Glitnis ķ fyrra, en nś er eitthvert "skķtamix" aš fara af staš meš 87 % eignarhlut slitabśsins ķ Arion.  Žaš veršur aš rķkja gegnsęi viš sölu į banka, og vogunarsjóšir eru nęstum sķšasta sort, žegar kemur aš eigendum banka.  Žaš žarf aš gera strangar višskiptasišferšiskröfur til eigenda banka, og žeir žurfa aš vera "komnir til aš vera".  Nś reynir į FME, sem į sķnum tķma sį ekkert athugavert viš aškomu Hauck & Aufhäuser. Hefur žeim skįnaš ?

 Einn mašur gerši efnislega athugasemd viš žau sżndarkaup į sķnum tķma.  Žaš var Vilhjįlmur Bjarnason, žįverandi "bara ašjunkt" og nśverandi žingmašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Kraganum.  Hann var hęddur fyrir mįlefnalega gagnrżni sķna m.a. af žeim, sem sķšar voru afhjśpašir sem fśskarar, t.d. hjį Rķkisendurskošun, sem ķ tvķgang hvķtžvoši kaup S-hópsins į Bśnašarbankanum.  Opinbert eftirlitskerfi hérlendis er žvķ mišur vita tannlaust og veršur aš brżna klęrnar ķ staš žess aš fęgja bara neglurnar.

Vilhjįlmur skrifaši góša grein ķ Morgunblašiš 31. marz 2017, "Skśrkar kaupa banka":

"Žaš er sįrt til žess aš vita, aš žeir, sem įttu aš gęta aš hagsmunum ķslenzka rķkisins, žegar heimilissilfriš var selt, lżsa sig jafnfįvķsa og raun ber vitni, žegar žaš koma fram gögn viš ein "merkustu" višskipti žessarar aldar.  Vissi bķlstjóri Olaviusar Olavius [FI] ekki neitt, hafandi veriš višskiptarįšherra og sešlabankastjóri ?

Reyndar er žaš svo, aš Olavius Olavius bżr utan Ķslands flestum stundum, en hefur žó haft ašsetur į sveitasetri į Vesturlandi į stundum.  Hann telur Ķslendinga fįtęka žjóš og telur sig geta komiš fram viš hana, eins og skręlingja, og žess vegna alltaf sagt: ef ég get einhverja ögn af einhverju tagi, sama hvaš žaš er lķtiš, žį geri ég žaš ķ augsżn alls heimsins.  Žannig veršur nišurlęging Ķslendinga mest."

Žarna eru skķrskotanir til "bungaló" ķ Borgarfirši og seinni tķma įmęlisveršra atvika ķ rekstrarsögu Olaviusar į Ķslandi.  Olavius er enginn Pétur, žrķhross, heldur óuppdreginn fjįrplógsmašur, sem komiš hefur óorši į aušvaldsskipulagiš og žannig gefiš afturhaldi rķkiseinokunar į mörgum svišum "blod på tanden".

"Meš žvķ aš lįta višgangast višskiptatilburši, eins og višhafšir voru ķ višskiptum meš Bśnašarbanka Ķslands hf, megnum viš hvorki aš sigla né verzla.  Žess vegna eignumst viš aldrei peninga. Žess vegna veršum viš ekki ašeins kśguš žjóš, heldur einnig žjóš ķ lķfshįska." 

Viš veršum aš gera miklu strangari kröfur til okkar sjįlfra og annarra ķ višskiptasišferšilegum efnum, hafa žar meš varann į okkur og staldra viš, žegar mįlavextir koma undarlega fyrir sjónir, eru óskżrir eša virka óešlilegir.  Nśna er naušsyn sišbótar, eins og var svo sannarlega fyrir 500 įrum, en nś vantar Martin Luther.   

 


Seinlęti hjį Landsneti

Landsnet hefur enn ekki tekiš neitt róttękt skref ķ įtt aš raunhęfri tillögugerš um aš leysa brżn flutningsvandamįl rafmagns į Noršurlandi.  Žaš er enn hjakkaš ķ gamla farinu meš 220 kV loftlķnu ķ Skagafirši og Eyjafirši. Blekbóndi hefur ekkert į móti slķkri lķnu, ef valin er skįrsta lķnuleiš m.t.t. minnstu truflunar į śtsżni, en heimamenn sętta sig ekki viš slķkt mannvirki viš tśnfótinn, žótt gamla 132 kV loftlķnan hverfi, og žess vegna er žaš ekki til annars en aš tefja brżnt mįl aš halda žessum valkosti til streitu.

Ķ frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu žann 27. marz 2017, "Tęknin takmarkar notkun jaršstrengja", kemur fram, aš ašeins sé hęgt aš leggja 12 % fyrirhugašrar styrkingar Byggšalķnu į Noršurlandi ķ jöršu, ž.e. 37 km af 310 km leiš 220 kV lķnu frį Blönduvirkjun til Fljótsdalsvirkjunar vegna veiks kerfis og hęttu į miklum spennuhękkunum og ódeyfšum aflsveiflum į milli virkjana. 

Žessi višbįra orkar tvķmęlis, žvķ aš rżmdarįhrif jaršstrengsins mį vega upp meš spanspólum į leišinni.  Sś lausn er žó dżr og óttalegt neyšarbrauš vegna žess og flękjustigs. 

Af fréttinni aš dęma eru Landsnetsmenn nś fyrst aš rumska eftir harša andstöšu viš hįspennulķnur ķ byggš, sem ķbśunum eru žyrnir ķ augum, og sveitarfélögin hafa litlar eša engar beinar tekjur af. 

Rumskiš hefur leitt til žess, aš Landsnetsmenn eru nś aš skoša "mótvęgisašgeršir", sem žeir nefna svo, en ganga lķklega ekki nógu langt:

"Ķ kjölfar žessarar vinnu er Landsnet aš skoša mótvęgisašgeršir viš Byggšalķnuna.  Nefnir Magni [Žór Pįlsson, verkefnastjóri rannsókna hjį Landsneti] sem dęmi, aš kannaš verši, hvort hęgt sé aš setja stóran hluta nśverandi Byggšalķnu, sem er į 132 kV spennu, ķ jaršstreng samhliša uppbyggingu nżju lķnunnar į 220 kV spennu. 

Gamla Byggšalķnan mundi žį fį nżtt hlutverk; nżtast meira til aš žjóna byggšarlögunum.  Žį gętu minni virkjanir og vindorkuver tengst inn į hana."

Žaš er glešiefni, aš Landsnetsmenn hafa loksins įttaš sig į žvķ, aš tķmabęrt er aš endurnżja Byggšalķnuna meš 132 kV jaršstreng.  Žaš er hins vegar mišur, aš žeir skuli enn berja hausnum viš steininn og telja raunhęft aš leggja 220 kV loftlķnu um sveitir Noršurlands til orkuflutninga į milli landshluta. 

Nś žarf aš huga aš nżrri leiš til aš tengja saman virkjanirnar Blöndu og Kröflu meš žvķ aš fara "ofan byggša", ž.e. į heišum sunnan dala Noršurlands.  Framtķšar jafnstraumsjaršstrengur af Sprengisandi mundi žį tengjast inn į žessa samtengilķnu helztu virkjana Noršurlands, en styrking samtengingar žessara kerfa er naušsynleg stöšugleikaumbót ķ truflanatilvikum. 

Jaršstrengur Byggšalķnu meš loftlķnubśtum, 132 kV, mundi tengja saman Hrśtatungu ķ Hrśtafirši, Laxįrvatn viš Blönduós, Blönduvirkjun, Varmahlķš ķ Skagafirši, Rangįrvelli viš Akureyri og Kröflu, en tenging Kröflu og Fljótsdals žarf aš vera 220 kV og loftlķna af fjįrhagsįstęšum.  Sprengisandsjaršstreng mętti žį fresta um a.m.k. einn įratug, og mun hann žį verša fjįrhagslega višrįšanlegri en nś, og ekki vanžörf į žessari styrkingu tengingar raforkukerfa Noršur- og Sušurlands, einnig vegna aukinnar flutningsžarfar meš auknu įlagi raforkukerfis landsins. Žar mun vęntanlega verša um jafnstraumsstreng aš ręša meš flutningsgetu ķ sitt hvora įttina. 

Forstjóri OR gerši ķ kvöldfréttatķma RŚV sjónvarps 3. aprķl 2017 lķtiš śr orku- og aflžörf vegna rafbķlavęšingar og nefndi Sprengisandslķnu ķ žvķ sambandi.  Hann er greinilega ķ gufumekki Hellisheišarvirkjunar, žvķ aš hann viršist ekki hafa heyrt af žvķ vandamįli Landsnets og landsmanna allra, aš Byggšalķnan er fulllestuš, og žaš er brżnt aš rįšast ķ ašgeršir til aš auka flutningsgetu hennar og/eša draga śr flutningsžörfinni eftir henni.  Hiš sķšar nefnda er hęgt aš gera meš virkjunum fyrir noršan eša nżrri tengingu Noršur- og Sušurlands. 

Žį gerir forstjórinn sig sekan um alvarlegt vanmat į orkužörf rafmagnsbķla, sem gęti stafaš af žvķ, aš hann leggi orkunżtnitölur bķlaframleišendanna til grundvallar.  Žaš er algerlega óraunhęft į Ķslandi, žar sem bęta žarf viš orku til upphitunar, afķsingar og lżsingar.  Žaš er ekki óhętt aš reikna meš betri orkunżtni en 0,35 kWh/km, og vęgt įętlaš veršur mešalakstur 100“000 rafbķla įriš 2030 (žennan fjölda nefndi Bjarni Bjarnason ķ téšu vištali) 15“000 km į bķl.  Žessi bķlafloti žarf žį a.m.k. 550 GWh orkuvinnslu ķ virkjunum eša um 65 MW aš jafnaši. Žetta er um 15 % višbót viš almenna raforkumarkašinn ķ landinu, og aš halda žvķ blįkalt fram opinberlega, aš engin žörf sé į aš virkja vegna žessarar višbótar, er villandi og ķ raun įbyrgšarleysi. 

Ef tekiš yrši mark į slķku, mundi žaš hafa alvarlegan og rįndżran orkuskort ķ för meš sér.  Er forstjórinn "aš taka skortstöšu" į markašnum til aš bśa ķ haginn fyrir enn meiri raforkuveršshękkanir ?  Žęr hafa oršiš tugum prósenta yfir vķsitöluhękkunum neyzluveršs sķšan 2010 hjį dótturfélögum OR, og žaš er tķmabęrt aš snśa žeirri öfugžróun viš. 

 


Saušargęrur borgarstjórnar

Ķ hverju stórmįlinu į fętur öšru taka borgaryfirvöld illa upplżsta įkvöršun, móta stefnu ķ anda sérvitringa og afturhaldssinna gegn almannahag. Žaš er pólitķskt slys, aš slķku hyski skuli hafa skolaš ķ valdastóla höfušborgarinnar og mįl, aš žeirri óįran og óstjórn, sem žvķ fylgir, linni. 

Sem dęmi skal hér tilfęra 4 mįl eša mįlaflokka śr umręšunni: Reykjavķkurflugvöll, Sundabraut, mislęg gatnamót og lóšaśthlutanir.

1) Meirihluti borgarstjórnar undir forystu Samfylkingar, žar sem innanboršs eru Vinstri gręnir, Björt framtķš og Pķratar, gegn vilja minnihlutans, hefur rekiš einarša stefnu sem liš ķ žéttingu byggšar ķ Reykjavķk aš afleggja Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni.  Aš lįta skipulagsmįl hverfast um žéttingu byggšar ķ ört vaxandi borg er einsdęmi og ķ žvķ eru fólgin grundvallarmistök į skipulagssviši borgarinnar, reist į žröngsżni og žekkingarleysi.

Gert er rįš fyrir žvķ ķ Ašalskipulagi borgarinnar, aš flugvöllurinn hverfi į skipulagstķmabilinu.  Žaš er skipulagsslys, stórslys, žvķ aš žjónustan į Vatnsmżrarvelli er höfušborgarsvęšinu og landinu öllu mikilvęg, og borgin hefur af honum drjśgar tekjur.  Eru mörg dęmi frį öšrum höfušborgum, sem telja sér skylt ķ nafni greišra samgangna aš hafa slķka žjónustu innan sinna vébanda, t.d. Lundśnir og Berlķn.  Žó aš lóšir séu žar dżrari en hér, dettur žar engum ķ hug ķ nafni žrengingar byggšar eša "žéttingar" aš fórna flugvelli fyrir byggingarlóšir. 

Borgaryfirvöld ętla aš kyrkja starfsemi flugvallarins meš žvķ aš skera af honum eina flugbraut ķ einu. Į mįli lękna mundi slķkt kallast "amputering" eša aflimun. Žaš er ekki einasta einkar ógešfelld aftaka į flugvallarstarfsemi, heldur stórhęttuleg ašferš fyrir notendur flugvallarins. Ašeins vinstra hyski getur fengiš svo ógešfellda hugmynd.

Dómur Hęstaréttar, sem lokun Neyšarbrautarinnar (SV-NA) var reist į, śrskuršaši, aš samningar skuli standa.  Svo er aš öllu ešlilegu, en hvaš, ef svo kemur ķ ljós, aš viškomandi samningur var geršur ķ skugga öryggisśttektar į flugvelli, sem rökstuddur vafi leikur į um, aš sé lögmęt eša faglega óvéfengjanleg ?  Žį getur ekki gilt gamla heišursmannareglan, žvķ aš jafna mį žessum ašdraganda viš blekkingarleik.  Žar sem svik eru ķ tafli, er samningur ógildur.

Žaš er žess vegna fullt tilefni til aš halda barįttu įfram fyrir tilvist Vatnsmżrarvallar meš žremur flugbrautum, enda er hvorki önnur samgöngulausn ķ sjónmįli né fé til aš leysa hann af hólmi meš góšu móti. Almannahagsmunir eru ķ hśfi, og ašrir hagsmunir verša žį aš vķkja.  Lišur ķ žeirri barįttu er aš koma nśverandi, óhęfa meirihluta borgarstjórnar, meš lękninn lošna ķ broddi fylkingar, frį völdum og endurskoša Ašalskipulagiš ķ veigamiklum atrišum.  

Žann 25. febrśar 2017 skrifušu Gušfinna Jóhanna Gušmundsdóttir og Greta Björg Egilsdóttir, borgarfulltrśi og varaborgarfulltrśi, grein ķ Morgunblašiš,

"Alžjóša flugmįlastofnunin stašfestir, aš forsendur voru ekki réttar", sem hófst žannig:

"Öryggisnefnd Félags ķslenskra atvinnuflugmanna (ÖFĶA) hefur ķtrekaš lżst yfir efasemdum sķnum um, aš žęr skżrslur, sem Efla, verkfręšistofa, vann fyrir ISAVIA um nothęfisstušul og nothęfistķma Reykjavķkurflugvallar, séu ķ samręmi viš alžjóšareglur, en įhęttumatsskżrsla ISAVIA vegna lokunar s.k. Neyšarbrautar, flugbrautar 06/24, var unnin meš hlišsjón af žeim.  Taldi ÖFĶA, aš skżrslan um nothęfisstušul vęri ekki rétt, žar sem leggja bęri fleiri forsendur til grundvallar śtreikningunum. Hefur žaš nś veriš stašfest af Alžjóša flugmįlastofnuninni."

Ķ žessu mįli žurfa minni hagsmunir aš vķkja fyrir meiri.  Hinir meiri hagsmunir snśast um flugöryggi, ekki sķzt sjśkraflugsins, sem tvķmęlalaust hefur veriš skert aš óžörfu, og enginn samningur į milli rķkis og borgar eša annarra, sem felur ķ sér aukna hęttu į flugslysum, getur stašizt lög landsins. Hafi slķkir samningar veriš geršir meš villandi eša ófullnęgjandi upplżsingar ķ höndunum um veigamikla almannahagsmuni, hljóta aš vera fyrir žvķ lögformlegar og sišferšislegar įstęšur aš rifta žeim.  2)  Vegagerš rķkisins hefur vališ s.k. Innri leiš fyrir Sundabraut, vegna žess aš hśn er hagkvęmust, bęši krefst hśn lęgsta fjįrmagnskostnašarins og rekstrarkostnašur mannvirkja hennar veršur lęgstur. Žaš gęti munaš um miaISK 50 ķ heild į fjįrfestingarupphęš valkosts Vegageršarinnar og valkosts Reykjavķkurborgar.  Žaš er žannig engin skynsemi ķ valkosti vinstri meirihlutans ķ Reykjavķk, enda viršist hann ašallega vera fram settur til aš žvęlast fyrir framkvęmdinni og tefja fyrir brįšnaušsynlegum samgönguumbótum viš höfušborgarsvęšiš.  Fjįrhagur borgarsjóšs er mjög bįgborinn og sker sig žannig algerlega frį fjįrhag nįgrannasveitarfélaganna. Samkvęmt lögum žarf sveitarfélag, sem velur dżrari kost en Vegageršin, aš greiša mismunarkostnašinn.  Eru ķbśar Reykjavķkur reišubśnir aš kasta fé į glę meš žessum hętti ?

Sigtryggur Sigtryggsson segir svo frį žessum skęruhernaši borgarskipulagsfśskaranna, sem nś rįša illu heilli feršinni ķ Reykjavķk, flestum til ómęlds ama, ķ Morgunblašinu 14. marz 2017:

"Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, og forrįšamenn fasteignafélagsins Festis ehf [Er ekki rétt, aš Dagur upplżsi um raunverulega eigendur žessa fyrirtękis og um tilurš žess fjįr, sem žarna į aš fjįrfesta meš ?-innsk. BJo].  Hverjir eru eigendur Festis, sem  undirritušu sķšastlišinn föstudag samning um uppbyggingu 332 ķbśša ķ 5 hśsum į Gelgjutanga.  Ķ sķšustu viku samžykkti borgarrįš žrjį samninga, sem tengjast fyrirhugašri uppbyggingu į žessu svęši ķ Vogabyggš viš Ellišaįrvog. 

Meš žessum samningi er endanlega ljóst, aš ekki veršur rįšizt ķ gerš Sundabrautar samkvęmt svo nefndri Innri leiš. Samkvęmt žeirri leiš, ž.e. leiš 3, įtti Sundabrautin aš taka land į Gelgjutanga og liggja aš mislęgum gatnamótum į Sębraut.  Žetta stašfestir Jónas Snębjörnsson, framkvęmdastjóri Žróunarsvišs Vegageršarinnar."

Žessu framferši Dags & Co er ekki hęgt aš lżsa öšru vķsi en sem skęruhernaši gegn Vegageršinni og almannahagsmunum.  Hvers vegna ķ ósköpunum er lśšunum ķ borgarstjórn svo umhugaš aš halda samgöngunum til og frį borginni ķ óvišunandi įstandi sem allra lengst ?

3) Žaš er ekki nóg meš, aš mislęg gatnamót ķ staš ljósastżršra gatnamóta auki flutningsgetu vega um a.m.k. 50 %, spari žannig vegfarendum feršatķma og orku (dragi śr mengun), heldur eykst öryggi vegfarendanna mikiš.  Tölfręšin sżnir, aš žar sem mislęg gatnamót hafa veriš byggš, žar hefur slysum fękkaš um 46 % - 67 %.  Meš žessa miklu kosti mislęgra gatnamóta skjalfesta hlżtur landiš, sem undir žau fer, aš vera tiltölulega lįgt gjald fyrir framfarirnar.  Eingöngu fśskarar draga aršsemi mislęgra gatnamóta, sem Vegageršin męlir meš, ķ efa. 

Vinstri menn ķ borgarstjórn hafa lįtiš fjarlęgja öll mislęg gatnamót af Ašalskipulagi Reykjavķkur. Hvers vegna ķ ósköpunum ? Žaš er óhętt aš fullyrša, aš višlķka flónska rįšamanna skipulagsmįla og skeytingarleysi meš lķf og heilsu vegfarenda fyrirfinnst ekki ķ nokkurri annarri höfušborg į Vesturlöndum um žessar mundir, og eru žęr žó ekki undanskildar, žar sem jafnašarmenn og gręningjar hafa fengiš aš véla um mįlefni borgar.  Hér rķkir forstokkun heimsku og žekkingarleysis, sem krystallast ķ undirfuršulegu hatri į einkabķlnum, sem minnir į Raušu Khmerana, sem vildu af stjórnmįlalegum įstęšum knżja ķbśa Kambódķu aftur ķ sjįlfsžurftarbśskap.   

4) Vitleysan į sviši skipulagsmįla hefur einnig birzt meš įtakanlegum hętti viš lóšaśthlutanir ķ borginni. Skipulagsyfirvöld hafa einblķnt į žrengingu byggšar, og žar meš hefur lóšaśthlutun į nżju landi setiš į hakanum.  Dómgreindarleysi og žekkingarleysi borgaryfirvalda į skipulagsmįlum höfušborgar viš ašstęšur, eins og į Ķslandi į žessum įratugi, birtist ķ svo litlu lóšaframboši ķ höfušborginni, aš ķbśšamarkašurinn į höfušborgarsvęšinu er žjakašur af skorti į ķbśšum, einkum litlum ķbśšum, 50-70 m2, og žar af leišandi veršsprengingu, sem lķkja mį viš katastrófu, žjóšfélagslegt stórslys, sem verst bitnar į žeim, sem eru aš stofna til heimilis, eiga litlar sem engar eignir, jafnvel žungar nįmsskuldir, og verša į sama tķma fyrir tiltölulega miklum tķmabundnum śtgjöldum, t.d. vegna ómegšar.

Žrenging byggšar er dżr og seinleg.  Ef Dagur & Hjįlmar vissu žetta ekki, voru žeir einir um slķka fįvizku.  Ef žeir vissu žetta, var žeim alveg sama, žvķ aš annars hefšu žeir gętt aš žvķ aš hafa hlutfall lóša į žrengingarsvęšum ekki hęrra en 10 % af heild og ķ heildina vęri śthlutaš lóšum ķ Reykjavķk undir 1000-2500 ķbśšir į įri eftir žörfum markašarins į sanngjörnu verši (įn okurs, eins og nś).  Reykjavķk į nóg landrżmi undir lóšir, en hiš sama veršur ekki sagt um öll hin sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu.  Aš móta byggingarstefnu įn nokkurs tillits til žarfa og óska almennings er pólitķsk daušasök.  Pólitķskar fallaxir borgarstjórnarkosninganna munu vonandi hreinsa til ķ borgarstjórn 2018.  Nęg eru sakarefnin.

Nżir valdhafar verša aš móta stefnu, sem lękkar fermetraverš ķbśša umtalsvert og eykur mest framboš lķtilla ķbśša.  Žeir geta leitaš vķša ķ smišju eftir slķkum hugmyndum, og eina gat aš lķta ķ Morgunblašinu, 28. marz 2017, ķ grein Alberts Žórs Jónssonar, višskiptafręšings:

"Einfaldar og hagkvęmar lausnir ķ hśsnęšismįlum:"

"Einfaldar og hagkvęmar lausnir ķ ķbśšamįlum geta falizt ķ žvķ aš byggja ódżrar og hagkvęmar ķbśšir, sem eru 50-60 m2 aš stęrš, meš haganlegu fyrirkomulagi.  Į 6. įratuginum voru t.a.m. byggš hįhżsi viš Austurbrśn ķ Reykjavķk, sem eru 12 hęšir, en stęrš ķbśšanna er į bilinu 45-60 m2. 

Sams konar ķbśšir gętu mętt žeirri brżnu eftirspurn, sem er nś į ķbśšamarkaši.  Ég tel, aš sveitarfélög į höfušborgarsvęšinu eigi aš hafa nęgilegt lóšaframboš til bygginga į slķkum hįhżsum meš ķbśšum, sem vęru į bilinu 50-60 m2.  Hęgt er aš hugsa sér, aš į hverri hęš vęru 6 ķbśšir, žannig aš 48 ķbśšir vęru ķ einu slķku hįhżsi.  Gera mį rįš fyrir 6 hįhżsum ķ sama klasa eša samtals 288 ķbśšum, og žar af leišandi 1152 ķ 4 klösum.  Gera mį rįš fyrir, aš ķ hverju sveitarfélagi į höfušborgarsvęšinu vęru byggšar 1152 ķbśšir og žar af leišandi 4608 ķbśšir ķ 4 sveitarfélögum.  Reykjavķkurborg gęti veriš meš 8 klasa, sem eru žį 2304 ķbśšir ķ Reykjavķk. 

Ślfarsįrdalur er kjöriš svęši undir slķkar lausnir ķ ķbśšamįlum.  Ef gert er rįš fyrir, aš verš į m2 sé 350“000 kr, mundi verš į slķkum ķbśšum verša į bilinu 17,5-21,0 milljón kr eftir stęrš ķbśša."

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband