Fęrsluflokkur: Menntun og skóli

Stjórnarandstaša ķ ruslflokki

Stjórnarandstašan į Ķslandi hefur engan annan valkost viš rķkisstjórnina fram aš fęra en stórhękkaša skattbyrši į mišstéttina, śtženslu rķkisbįknsins meš hallarekstri, veršbólgu og vinnudeilum sem afleišingu.  

Nś sķšast hafa talsmenn Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, Katrķn Jakobsdóttir, Steinunn Žóra Įrnadóttir o.fl., tekiš aš fjargvišrast śt af sżnilegum višbśnaši lögreglunnar į mannamótum ķ Reykjavķk gegn illvirkjum. Er svo aš skilja af mįlflutninginum, aš slķk nįvist lögreglunnar sé višstöddum hęttuleg; hśn dragi aš illvirkja.  

Hér er svo nżstįrlegur mįlflutningur į ferš, aš naušsynlegt er aš deila žessari speki meš lögregluyfirvöldum ķ öšrum löndum, sem tekin eru upp į žessu sama ķ kjölfar višbjóšslegra hryšjuverka Mśhamešstrśarmanna į Vesturlöndum, sem standa nś ķ forneskjulegu "heilögu strķši", Jihad, gegn Vesturlöndum og žeirri menningu, sem žau standa fyrir. 

Hér er į feršinni eitt dęmiš af mörgum um glópsku fólksins ķ stjórnarandstöšunni.  Žau hafa löngum haldiš žvķ fram, aš vörnum landsins yrši bezt fyrir komiš įn hervarna og įn ašildar aš NATO.  Nś halda žau žvķ meš sama hętti fram, aš hęttulegt sé aš hafa ķ frammi sżnilegar varnir og višbśnaš gegn hryšjuverki.  Vinstri menn eru öfugmęlaskįld okkar tķma, og enginn kemst meš tęrnar, žar sem žeir hafa hęlana ķ fķflaganginum. Eru vinstri menn margir hverjir hérlendir sennilega lengst til vinstri ķ vinstra litrófinu į Vesturlöndum og svipar til "Die Linke" ķ Žżzkalandi, sem eru arftakar SED, "Sozialistische Einheitspartei Deutschlands", sem fór meš alręšisvald ķ DDR į sinni tķš.  Er žaš ekki leišum aš lķkjast, eša hitt žó heldur.   

Kįri er mašur nefndur, Stefįnsson, kenndur viš Erfšagreiningu, sonur Stefįns Jónssonar, frįbęrs fréttamanns og lištęks penna, fyrrverandi žingmanns Alžżšubandalagsins, sem var arftaki Kommśnistaflokks Ķslands į sinni tķš.  Žrįtt fyrir aš vera framtaksmašur viršist Kįri, žessi, vera bżsna langt til vinstri ķ żmsum skošunum, en žaš aftrar honum žó ekki frį žvķ aš gefa nśverandi stjórnarandstöšu į Ķslandi falleinkunn fyrir ferlega frammistöšu.  Hann lķkir henni viš sveitahund, sem beit ķ įlfótlegg föšur hans foršum og vissi ekki, hvašan į sig stóš vešriš.  Kįri ritaši um žetta óvenju skemmtilega grein ķ Fréttablašiš 6. jśnķ 2017,

"Heppin žjóš":

"Og ég prķsa okkur samt sęl, žótt undarlegt megi viršast.  Žegar bölvunin veršur blessun, sem gerist af og til [danskt oršalag-innsk. BJo], minnir žaš mig gjarnan į sögu, sem ég hef oft sagt af žvķ, žegar fašir minn sté śt śr bķl viš bę ķ Sušursveit, og hundur rauk į hann og beit hann  ķ hęgri fótlegginn.  Fašir minn var einfęttur og meš gervifótlegg śr įli hęgra megin, žannig aš hundgreyiš fékk taugaįfall og žaut żlfrandi frį bęnum, nišur brekkuna, fyrir fjóshorn og sįst ekki aftur ķ nokkra daga.  En fašir minn leit į mig og sagši brosandi śt undir eyru: "žarna séršu, strįkur, žaš er ekki alltaf vont aš hafa glataš fęti".

Stjórnarandstašan į Žingi er sį hundur, sem hefur sannfęrt mig um, aš nśverandi rķkisstjórn sé ekki žaš versta, sem hefši getaš komiš fyrir okkur.  Stjórnarandstašan er gagnslaus, hugmyndasnauš og mįlstola.  Hvar eru tillögur stjórnarandstöšunnar um endurreisn heilbrigšiskerfisins, til minnkunar į muninum į žeim, sem eiga og eiga ekki, aš heilbrigšu bankakerfi og til žess aš takast į viš įrekstra hagsmuna samfélagsins og hagsmuna žeirra, sem samfélagiš hefur kosiš til žess aš stjórna sér ?  Hvar er stjórnarandstašan ?  Skyldi hśn halda, aš hśn sé aš ferja okkur inn ķ betri heim og aš leišin liggi ķ gegnum Vašlaheišargöngin ?  Žaš er eins gott fyrir hana aš gera sér grein fyrir žvķ, aš ķ žį ferš fer hśn ein.  Žaš fylgir henni enginn.  

Aš lokum rįš til lesandans: žegar žś fyllist örvęntingu śt af vesöld rķkisstjórnarinnar, mundu, aš žetta hefši geraš veriš verra.  Viš hefšum getaš endaš meš nśverandi stjórnarandstöšu ķ rķkisstjórn, og žaš er stašreynd, aš žótt rķkisstjórnin sé bżsna slöpp, er stjórnarandstašan lķklega verri.  Žar af leišandi eigum viš kannski aš prķsa okkur sęl fyrir žann gervifót, sem rķkisstjórnin er, žótt žaš žżši, aš viš veršum ein og óstudd aš sjį um aš veita henni ašhald.  Stjórnarandstašan į Žingi leggur žar nęstum ekkert af mörkum."

Hér tekur framtaksmašur af ešalkommaętt stjórnarandstöšuna į kné sér og lętur hana hafa žaš óžvegiš aš hętti hśssins.  Hér er enginn aukvisi į ferš og augljóst, aš getuleysi, flumbrugangur, kjaftavašall og rangar įherzlur stjórnarandstöšunnar hafa gengiš svo fram af vinstri manninum, aš hann sér žann kost vęnstan aš stofna nżjan stjórnmįlaflokk, "Kįrķnurnar", til aš freista žess aš berjast fyrir hugšarefnum sķnum į Alžingi, žar sem žar sé enginn, sem talar mįli hans.  Žetta eru nokkur tķšindi ofan į "ekki-fréttina" af stofnun Sósķalistaflokks Ķslands.  Skyldu ekki vinstri menn fyllast valkvķša, žegar žeir ganga aš kjörboršinu nęst ?  Kannski žeir gefist žį upp į aš gera upp į milli fulltrśa hins eina sannleika og kjósi bara Pķratana, sem hvarvetna annars stašar eru aš hverfa af vettvangi stjórnmįlanna.  

Hvernig svara stjórnmįlaflokkarnir kalli framtķšarinnar ?  Hvaš bķšur okkar ķ framtķšinni ?  Um žaš skrifaši Žorkell Sigurlaugsson, višskiptafręšingur og formašur menntamįlanefndar Sjįlfstęšisflokksins, įhugaverša grein ķ Višskiptablašiš 8. jśnķ 2017,

"Er erfitt aš spį fyrir um framtķšina ?:

"Feršažjónustan er gott dęmi um undirbśningsleysi stjórnvalda, en fiskveišistjórnun og stżring į žvķ sviši er aš flestu leyti til fyrirmyndar.  Stefnumörkun, t.d. ķ atvinnumįlum, menntamįlum og į öšrum svišum, žarf aš vera mun skżrari og byggja į meira samstarfi stjórnvalda og atvinnufyrirtękja."

Er stjórnarandstašan lķkleg til afreka į žessu sviši ?  Hśn vill rķfa nišur fiskveišistjórnunarkerfiš. Afstaša hennar til atvinnulķfsins er bęši einhęf og neikvęš, enda reist į skilningsleysi į žörfum žess og getu.  Stjórnarandstašan lķtur į atvinnulķfiš sem skattstofn, og er sjįvarśtvegurinn gott dęmi um žaš, en hśn hefur lżst fyrirętlunum sķnum um stórfellt aukna skattheimtu af honum til aš fjįrmagna aukin rķkisumsvif.  Viš nśverandi ašstęšur mundi slķkt hafa hrun hinna minni fyrirtękja vķtt og breitt um landiš ķ för meš sér, sem oft eru reist į dugnaši eins framtaksmanns eša framtakshjóna.  

"Žetta [nż išnbylting] kallar į nżja hugsun, alveg eins og rafmagniš umbreytti žjóšfélaginu.  Viš hęttum fyrir löngu aš tala um rafmagniš og mikilvęgi žess.  Žaš er oršiš sjįlfsagšur hlutur, og allt okkar lķf og starf byggist į žvķ.  Sama gildir um Internetiš, žaš er oršiš 40 įra gamalt.  Viš tölum um žaš meš öšrum hętti en įšur, og žaš er oršiš sjįlfsagt til samskipta og višskipta.  Nżting Internetsins, žrįšlausra og stafręnna lausna og nżting gervigreindar, er rétt aš byrja."

Žaš er ekki rķkisvaldiš, heldur einkaframtakiš, stórfyrirtęki, framtaksmenn og frumkvöšlar, sem eru ķ fararbroddi žessarar žróunar.  Stjórnarandstašan vill bara skattleggja einkaframtakiš undir drep og ženja śt rķkisbįkniš.  Žar meš kęfir hśn žróun og frumkvöšlastarfsemi hérlendis og veldur atgervisflótta og flótta veršmętra starfa til śtlanda.  Stefna ķslenzku stjórnarandstöšunnar er ķ žįgu nżrra starfa į erlendri grundu.  

"Viš veršum aš taka žįtt ķ žessari 4. išnbyltingu, žvķ aš lķfskjör Ķslendinga, lķfsgęši og lķfsgleši, munu rįšast af žvķ, hvernig til tekst.  Veršmętasköpun mun ķ vaxandi męli byggja į hugviti, sköpun og žekkingu til aš auka framleišni og veršmętasköpun.  Žekkingin getur aušveldlega flutzt af landi brott, ef viš sköpum ekki tękifęri hér į landi.  Hśn veršur ekki ķ höftum eša bundin viš Ķsland, eins og fasteignir, fiskveišikvóti eša ašrar nįttśruaušlindir.  Auk innlendrar žekkingar veršur aš laša til landsins erlenda žekkingu, erlenda nemendur og erlent vinnuafl į sviši žekkingarsköpunar, en ekki eingöngu lįglaunastarfa."

Tęknibyltingin, sem Žorkell Sigurlaugsson lżsir hér, veršur reist į tęknižekkingu einstaklinga, frumkvöšlum og einkaframtaksmönnum, en ekki į frumkvęši aš hįlfu rķkisvaldsins.  Hlutverk stjórnmįlamanna ķ žessari žróun er aš skapa hagstęša efnahagslega umgjörš um žessa starfsemi, sem flyzt óhjįkvęmilega žangaš, sem starfsskilyršin eru bezt, eins og Žorkell bendir į.  Stjórnarandstašan hefur margsżnt žaš, žegar hluti hennar hefur veriš viš völd og meš mįlflutningi sķnum į sķšasta og nśverandi kjörtķmabili, aš hśn hefur engan skilning į žörfum framtaksmanna, og hśn hefur žannig dęmt sig śr leik sem valkostur til aš leiša žjóšina inn ķ framtķšina, enda getur hśn ekki haft augun af baksżnisspeglinum.    

 

 

 

 


Skólakerfi ķ ślfakreppu

Ķ fersku minni er slök og versnandi frammistaša ķslenzkra 15 įra nemenda į 6. PISA (Programme for International Student Assessment) prófunum įriš 2015. Ętlunin meš žessum prófum er aš veita skólayfirvöldum ķ hverju landi innsżn ķ įrangur grunnskólastarfsins meš alžjóšlegum samanburši. 

Ekkert hefur žó enn veriš lįtiš uppskįtt um śrbótavišleitni ķslenzkra yfirvalda og legiš er į upplżsingum um frammistöšu einstakra skóla sem ormur į gulli.  Žessi fęlni viš aš horfast ķ augu viš vandann og doši ķ staš žess aš ganga til skipulegra śrbóta er einkennandi fyrir žrśgandi mišstżringu og fordóma gagnvart einkaframtaki ķ žessum geira og reyndar fleiri.  Samkeppni er žó einn žeirra hvata, sem bętt geta įrangur skólanna. Er keppnisandi ekki hluti af mannešlinu og žar af leišandi öfugsnśiš aš foršast hann ?  Žaš vantar nżja stefnumörkun ķ skólamįlin til aš snśa af žeirri óheillabraut, sem PISA-prófin 2015 sżndu, aš ķslenzkir grunnskólar eru į.  Vandi grunnskólanna flyzt aušvitaš meš nemendunum upp ķ framhaldsskólana eša śt ķ žjóšlķfiš. Žaš er ķ verkahring nżs mennta- og menningarmįlarįšherra aš hafa forgöngu um  stefnumörkun ķ menntakerfinu, sem hafi aš markmiši bęttan įrangur eigi sķšar en 2021.

Framkvęmd grunnskólastarfs er ķ verkahring sveitarfélaganna, en rķkisvaldiš samręmir starfiš meš Ašalnįmskrį, sem öllum ber aš fara eftir.  Hvernig skyldi nś vera stašiš aš skólamįlum ķ stęrsta sveitarfélaginu, Reykjavķk, sem oft į įrum įšur gaf tóninn, en er nś oršin eftirbįtur annarra sveitarfélaga ķ mörgu tilliti ?  Um žaš skrifar Įslaug Marķa Frišriksdóttir ķ Morgunblašsgreininni:

"Žreyttar įętlanir og lęvķs leikur", žann 22. aprķl 2017:

"Gott samfélag bżr aš góšu menntakerfi.  Matiš er einfalt.  Gott menntakerfi er samanburšarhęft viš menntakerfi annarra rķkja [ž.e. stenzt samjöfnuš-innsk. BJo].  Įrangur ķslenzkra nemenda ķ lesskilningi og lęsi į stęršfręši og nįttśrufręši hefur hins vegar versnaš sķšastlišinn įratug og er verri en ķ samanburšarlöndum okkar.  Um žetta er enginn įgreiningur.  Žvķ hefši mįtt halda, aš helzta įherzla meirihluta borgarinnar yrši aš lķta į mįliš sem algjört forgangsmįl og leggja allt į vogarskįlarnar [rangt oršalag, ef įtt er viš aš leggja allt ķ sölurnar-innsk. BJo] til aš gera betur.  Žvķ mišur blasir annaš viš.

Aš skerša fjįrmagn til skólanna hefur veriš helzt į dagskrį meirihlutans.  Skólastjórnendur hafa žurft aš standa ķ karpi og mikilli barįttu viš aš fį skilning um, aš ekki sé hęgt aš nį meiri įrangri meš slķkum hętti.  Hvergi hefur oršiš vart viš, aš skólafólk fįi hvatningu til aš vinna aš breytingum til aš męta slökum įrangri.  Meirihlutinn hefur einnig stašiš ķ vegi fyrir, aš upplżsingum um įrangur verši mišlaš į žann hįtt til skólanna, svo aš žeir geti notaš žęr til aš efla eigiš starf.

Ljóst er, aš hér veršur aš gera betur.  Vinna veršur aš žvķ aš fį fram breytingar į kennsluhįttum og breytingar į ašbśnaši.  Menntastofnanir verša fyrst og fremst aš geta sinnt kennsluhlutverki sķnu.  Naušsynlegt er aš skżra lķnurnar og verja menntažįttinn."

Hér er kvešinn upp žungur įfellisdómur yfir višbrögšum borgaryfirvalda viš nišurstöšum PISA 2015.  Ljóst er, aš annašhvort skilja borgaryfirvöld ekki til hvers PISA er eša žau nenna ekki aš fara ķ naušsynlega greiningarvinnu og śrbótaverkefni ķ kjölfariš.  Rķkjandi meirihluta vantar sem sagt hęfileika til aš veita leišsögn ķ žessu mįli.  Borgaryfirvöld eru stungin svefnžorni, žau eru ófęr um aš veita nokkra vitręna forystu.  Stjórnendur af žessu tagi eru į rangri hillu og eiga skilda falleinkunn fyrir frammistöšu sķna, sem jafngildir brottrekstri śr starfi eigi sķšar en viš nęstu borgarstjórnarkosningar. 

Žaš er naušsynlegt aš fylgjast meš žvķ, hvaš ķ ósköpunum fer fram ķ skólastofunum og gefur svo slakan nįmsįrangur sem raun ber vitni um.  Af lauslegum višręšum blekbónda viš 15 įra nemendur viršist honum, aš žekkingarstig žeirra komist ekki ķ samjöfnuš viš žekkingarstig jafnaldra nemenda, sem žreyttu og nįšu Landsprófi į sinni tķš, en žaš var žį inntökupróf ķ menntaskóla. Žetta er ašeins óformleg og lausleg athugun, sem e.t.v. veitir vķsbendingu, og žekking 15 įra nemenda nś og fyrir hįlfri öld er jafnvel ekki sambęrileg. Ķ hvaš fer tķmi nemenda nś um stundir ?

  Žaš žarf aš beina sjónum aš kennurunum, menntun žeirra og fęrni, og veita žeim umbun fyrir įrangur ķ starfi, sem er aš vissu marki męlanlegur sem einkunnir nemenda žeirra.  Standa kennarasamtökin e.t.v. gegn ašgeršum, sem bętt gętu įrangur nemenda, ef hęgt er aš kenna slķkar ašgeršir viš samkeppni į milli kennara ?  Hvers vegna er heilbrigš samkeppni į milli nemenda, kennara og skóla eitur ķ beinum sumra kennara og jafnvel stéttarfélagsins ?  Er ekki tķmabęrt aš losa sig viš fordóma, sem standa skjólstęšingum kennara og hag kennara fyrir žrifum ?  Til aš viršing kennara į Ķslandi komist ķ samjöfnuš viš viršingu stéttarsystkina žeirra ķ Finnlandi, sem hafa nįš góšum įrangri meš nemendur sķna į PISA, žarf męlanlegur įrangur ķslenzkra kennara aš batna til muna.

Žaš vantar ekki fé ķ mįlaflokkinn, žvķ aš samkvęmt OECD batnar įrangur óverulega viš aš setja meira en nemur 50 kUSD/nemanda alla hans grunnskólatķš ķ skólastarfiš, aš teknu tilliti til kaupgetu ķ hverju landi (purchasing power parity 2013), og hérlendis er variš mun hęrri upphęš į hvern grunnskólanemanda. Žaš, sem vantar, er skilvirkni, męlanlegur įrangur fjįrfestingar ķ žekkingu ungvišisins.

 Bretland, Bandarķkin, Austurrķki, Noregur, Sviss og Lśxemborg vöršu meira en tvöfaldri žessari upphęš samkvęmt athugun OECD įriš 2013 ķ kennslu hvers nemanda, en nemendur žeirra nįšu žó ašeins mišlungsįrangri, um 490 stigum, į PISA 2015.  Ķslenzkir nemendur voru undir žessu mešaltali ķ öllum prófgreinum, og įrangur žeirra fer enn versnandi. Žetta er svo hraklegur įrangur, aš furšu mį gegna, hversu lķtil og ómarkviss višbrögšin uršu. Žaš er pottur brotinn ķ grunnskólanum, og žaš er einfaldlega ekki ķ boši aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart vandamįlinu, žvķ aš framtķš landsins er ķ hśfi.  Vendipunktur žarf aš verša nś žegar, en męlanlegra framfara er žó ekki aš vęnta fyrr en 2021.   

Góšur efnahagur og meiri jöfnušur hérlendis en ķ öllum 72 löndum žeirra 540“000 žśsund nemenda, sem žreyta PISA-žrautirnar, gera aš verkum, aš lélegur įrangur Ķslands į PISA er meš öllu óešlilegur.  Ķ OECD eru "fįtękir" nemendur nęrri žrisvar sinnum lķklegri en nemendur ķ góšum efnum til aš bśa yfir minna en grunnfęrni ķ raungreinum (science).  Nemendur, hverra foreldrar eru fęddir erlendis, koma jafnvel enn verr śt.  Engu aš sķšur eru 29 % fįtękra barna į mešal 25 % hęstu nemendanna innan OECD.  Ķ Singapśr, Japan og Eistlandi, sem öll fengu yfir 525 stig įriš 2015 og eru jafnan į mešal hinna beztu, er nįlęgt 50 % fįtękra nemenda ķ efsta kvartili stiga (mešaleinkunnar).  Ķ žessu er fólginn hinn mikli og ęskilegi žjóšfélagsjöfnunarkraftur skólakerfisins, žar sem hęfileikar fį aš njóta sķn įn tillits til efnahags, en meš dyntóttri došastefnu sinni eru skólayfirvöld į Ķslandi mest aš bregšast žeim skjólstęšingum sķnum, sem sķzt mega viš slķku.  Viškomandi starfsmenn bregšast žį jafnframt hlutverki sķnu.  Menntamįlarįšherra veršur aš beita valdi sķnu og beita įhrifavaldi, žar sem bošvald skortir.  Annars lendir hann ķ sśpunni. 

Framhaldsskólarnir eru hįšir fjįrframlögum rķkisins.  Rektor Hįskóla Ķslands, Jón Atli Benediktsson, segir farir sķnar ekki sléttar ķ barįttunni um hlutdeild ķ rķkisśtgjöldum ķ grein ķ Fréttablašinu 12. aprķl 2017:

"Fjįrfestum ķ framtķšinni:

"Žaš er óumdeilt mešal framsżnna rķkja ķ Evrópu, Noršur-Amerķku og Asķu, aš opinber fjįrfesting ķ menntun, rannsóknum og nżsköpun, hefur bein įhrif į framleišni, hagvöxt og nż störf.  Žannig er ķ nżrri skżrslu Evrópusambandsins fullyrt, aš rekja megi 2/3 hagvaxtar ķ Evrópu į tķmabilinu 1995-2003 til žekkingarsköpunar, en įhrifin voru mest ķ Bretlandi (50 %) og Finnlandi (40 %) og minnst (innan viš 10 %) ķ löndum į borš viš Ungverjaland, Grikkland og Slóvenķu.  Tölurnar tala skżru mįli: opinber fjįrfesting ķ menntun og rannsóknum er fjįrfesting ķ samkeppnishęfni og farsęld til framtķšar."

Žaš er tvennt, sem ekki er skżrt ķ žessum texta rektors.  Annaš er, hvernig 2/3 (67 %) hagvaxtar ķ ESB į tilteknu tķmabili geti įtt rętur aš rekja til "žekkingarsköpunar", ef mestu įhrifin ķ einu landi voru 50 % ?  Hitt er, hvers vegna žessi įhrif eru bundin viš opinberar fjįrfestingar ?  Einkafjįrfestingar eru venjulega hnitmišašri, markvissari og įrangursrķkari ķ krónum męldar. Um meginnišurstöšu rektors žarf žó ekki aš deila.   

Hįskóli Ķslands er bśinn aš dreifa kröftunum mjög meš ęrnum tilkostnaši og mį nefna doktorsnįm ķ nokkrum greinum sem dęmi.  Honum vęri nęr į tķmum ašhaldsžarfar aš einbeita kröftunum aš nokkrum greinum į borš viš verkfręši, žar sem mjög mikiš vantar upp į ašstöšu til verklegrar žjįlfunar, t.d. ķ rafmagnsverkfręši, lęknisfręši ķ samstarfi viš Hįskólasjśkrahśsiš, lögfręši, sem snišin er aš ķslenzkri löggjöf og ķslenzk fręši og fornbókmenntir, sem hvergi er ešlilegra aš rannsaka en hér. Ķ ķslenzkum fręšum er óplęgšur akur innan hįskólasamfélagsins aš rannsaka, hvernig ķslenzkar bókmenntir spruttu upp af hinum gelķska arfi landnįmsmanna, og hvernig gelķsk orš voru felld inn ķ ķslenzkuna. Hvers vegna er veriš aš festa fé ķ monthśsi į borš viš hśs tungumįlanna į undan góšum tilraunasölum į sviši verkfręši eša Hśsi ķslenzkra fręša, sem vinstri stjórnin skyldi viš sem forarpytt ?

Grein hįskólarektors er rituš til aš brżna stjórnvöld til aš breyta 5 įra fjįrmįlaįętlun rķkisins žannig, aš fjįrveitingar śr rķkissjóši nįi mešaltali OECD.  Slķkt er veršugt markmiš ķ lok įętlunartķmabilsins, en stśdentar hér eru margir į hvern ķbśa landsins.  E.t.v. vęri rįš aš setja į hófleg skólagjöld, t.d. 100 kISK/önn ofan į innritunargjöld, samhliša styrkjakerfi lįnasjóšsins į móti, sem tengt vęri įrangri ķ nįmi, til aš bęta śr brżnasta fjįrhagsvanda skólans.  

Žaš er einfaldlega svo, aš mjög mikil fjįrfestingaržörf er ķ öllum innvišum landsins nśna eftir óžarflega langdregna efnahagslęgš vegna rangra stjórnarhįtta ķ kjölfar hinnar alžjóšlegu fjįrmįlakreppu 2007-2009, sem Ķslendingar voru berskjaldašir fyrir vegna oflįtungslegrar hegšunar, sem aldrei mį endurtaka sig. Į sama tķma ber brżna naušsyn til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs til aš spara skattgreišendum óhóflegan vaxtakostnaš, auka mótlętažol rķkisins ķ nęstu kreppu og hękka skuldhęfiseinkunn rķkisins, sem lękka mun vaxtaįlag ķ öllu hagkerfinu.  Kostnašarbyrši fyrirtękja og einstaklinga įf völdum skattheimtu er nś žegar mjög hį į męlikvarša OECD og litlu munar, aš stķflur bresti og kostnašarhękkanir flęši śt ķ veršlagiš.  Skattahękkanir eru žess vegna ekki fęr leiš.  Grķšarlegar raunhękkanir śtgjalda rķkisins žessi misserin skjóta skökku viš ķ žensluįstandi, eins og nś rķkir, žannig aš rekstrarafgangur rķkissjóšs žyrfti helzt aš vera žrefaldur į viš įętlašan afgang til aš treysta fjįrmįlastöšugleikann. 

Rektor Hįskóla Ķslands veršur aš laga śtgjöld skólans aš tekjum hans į žrengingaskeiši, sem aš óbreyttu mun standa ķ 2-3 įr enn.  Žetta veršur hann aš gera ķ samrįši viš menntamįlarįšuneytiš, eins og ašrir rķkisforstjórar verša aš gera ķ samrįši viš sitt rįšuneyti.  Aš ępa ķ fjölmišlum į hęrri peningaśtlįt śr rķkissjóši en rétt kjörin stjórnvöld hafa įkvešiš og Alžingi hefur stašfest, veršur žeim sķzt til sóma. Rķkisstofnunum, eins og einkafyrirtękjum og einstaklingum, gagnast fjįrmįlalegur stöšugleiki betur en hį veršbólga.   

 


PISA rķšur nś um žverbak

Fyrir tveimur įratugum feršašist blekbóndi til hinnar miklu išnašar- og višskiptaborgar Mķlanó į Noršur-Ķtalķu og žašan meš lest til hinnar stórkostlegu höfušborgar Toskana-hérašs Etrśskanna fornu, Flórens.  Žeir voru į hęrra žekkingarstigi en Rómverjar į 1. öld fyrir krist, t.d. ķ verkfręšilegum og listręnum efnum, en höfšu ekki roš viš rómverska hernum, og Rómverjar innlimušu Etrśskana ķ rķki sitt og lęršu margt af žeim. Žetta hernįm styrkti Rómarveldi mjög. 

Į feršum blekbónda um Toskana var m.a. komiš til hafnarborgarinnar Pisa,og var ętlunin aš fara upp ķ turninn fręga, en žegar aš honum var komiš, var hann girtur af og lokašur feršamönnum, žvķ aš hallinn var farinn aš nįlgast hęttustig, og voru Ķtalir aš undirbśa aš draga śr hallanum.  Sś ašgerš krafšist mikillar tęknižekkingar og nįkvęmra vinnubragša, eins og nęrri mį geta.

Žaš er brįšnaušsynlegt, aš skólakerfiš hlśi aš og rękti žį hęfileika, sem ķ ęskunni bśa, svo aš žjóšfélagiš allt megi njóta įvaxta sköpunargleši og frumlegrar hugsunar, žar sem hana er aš finna, og frumlegrar hugsunar viš lausn óvęntra višfangsefna, eins og aš minnka halla į um 500 įra gömlum turni. Skólakerfiš er sķšur en svo hjįlplegt viš slķka žróun, į mešan höfušįherzlan er į aš steypa alla einstaklingana ķ sama mótiš. 

Nś eru greinileg teikn į lofti um, aš grunnskólinn sói tķma nemenda meš slęmu skipulagi, svo aš hęfileikar margra žeirra fara ķ sśginn ķ staš žess aš žroskast og dafna, einstaklingsbundiš. Žess vegna er rķk įstęša til aš spyrna hraustlega viš fótum meš žvķ aš losa um višjar mišstżringar rķkis og sveitarfélaga og virkja einkaframtakiš žó įn aukinnar beinnar kostnašaržįtttöku ašstandenda barnanna, žvķ aš jöfn tękifęri til nįms, óhįš efnahag, er öflugasta samfélagslega jöfnunartękiš og nokkuš góš samstaša um slķkt ķ žjóšfélaginu. Stefnan er žį sś, aš allir fįi aš njóta sķn, en margir detti ekki af vagninum, af žvķ aš žeir passi ekki ķ snišmįt embęttismanna og stjórnmįlamanna.    

Žvķ er žessi Pisa-saga leidd fram hér, aš kunnįttumat 15 įra unglinga frį 2015 meš sama nafni, PISA - Programme for International Student Assessment, hefur nżlega veriš gert opinbert. Žaš er skemmst frį aš segja, aš nišurstašan er meš öllu óvišunandi fyrir Ķslendinga, žar sem ķslenzku nemendurnir voru undir mešaltali OECD-landanna og į nišurleiš. 

Hugmyndir yfirvalda menntamįla hérlendis um višspyrnu og višsnśning bera žess žó enn ekki merki, aš um viti boriš fólk, sem vinni fyrir kaupinu sķnu, sé aš ręša į Menntamįlastofnun, žar sem eina hugmyndin, enn sem komiš er, er sś aš ausa meiru opinberu fé ķ mįlaflokkinn. Įrangurinn hingaš til stendur žó ķ öfugu hlutfalli viš opinberar fjįrveitingar, svo aš rįšleysiš viršist algert į žeim bęnum.  Eina huggun Arnórs Gušmundssonar, forstjóra Menntamįlastofnunar, er sś, aš mesta jafnręšiš innan OECD sé į mešal ķslenzkra skóla.  Žaš er slęmur og óvišeigandi męlikvarši, žvķ aš einsleitni skólanna kann aš vera verulegur hluti meinsemdarinnar ķ žessu tilviki, žegar góšar fyrirmyndir og valkosti brįšvantar. Žaš er nefnilega ķ žessu tilviki jafnaš nišur į viš aš hętti kratismans ķ sinni verstu mynd.  Žvķ veršur aš linna, ef ekki į mikill sįlarhįski aš hljótast af, og žaš er framkvęmanlegt strax. 

Vilji er allt, sem žarf, en ef įlyktun téšs Arnórs um, aš ekki beri "aš lķta į žessa slęmu nišurstöšu sem įfellisdóm yfir einum né neinum", į aš rįša för, žį eru öll sund lokuš įšur en lagt er upp ķ umbótaleišangur. Skilja mį į forstjóra Menntamįlastofnunar, aš hann vilji lįta allt hjakka ķ sama farinu, ašeins meš meiri fjįrśtlįtum. OECD hefur žó komizt aš žeirri nišurstöšu, aš hafi framlög hins opinbera nįš kUSD 50 į nemanda allan tķmann hans ķ grunnskóla, žį sé nemendum gagnslaust, aš framlög séu aukin.  Framlögin hér eru hęrri en žetta ķ öllum sveitarfélögum landsins. 

Nišurnjörvuš einhęfni og einsleitni skólanna, žar sem hvata skortir į öllum svišum til aš skara fram śr, er sökudólgurinn.

Ingveldur Geirsdóttir gerši góša grein fyrir PISA ķ Morgunblašsfrétt, 7. desember 2016: 

"Nemendur aldrei komiš verr śt":

"Ķslenzkir nemendur koma mjög illa śt śr PISA-könnuninni, sem var lögš fyrir 2015.  Nišurstöšur hennar voru kynntar ķ gęr, og benda žęr til žess, aš frammistaša ķslenzkra nemenda sé lakari en įriš 2012, žegar könnunin var gerš sķšast.

PISA-könnunin er alžjóšleg og er lögš fyrir 15 įra nemendur til aš męla lesskilning, lęsi į nįttśrufręši og stęršfręši [reading, mathematics and science - betri žżšing er lestur, stęršfręši og raunvķsindi - innsk. BJo], į žriggja įra fresti. Žetta er eina alžjóšlega samanburšarmęlingin į frammistöšu menntakerfisins, sem fram fer hér į landi. 

Nišurstöšur PISA 2015 sżna, aš ķslenzkum nemendum hefur hrakaš mikiš į sķšast lišnum įratug ķ nįttśruvķsindum.  Žeim hefur einnig hrakaš stöšugt ķ stęršfręši, frį žvķ aš fęrnin var fyrst metin įriš 2003, og lesskilningur hefur minnkaš frį 2000 til 2006, en eftir žaš hefur hann nįnast stašiš ķ staš. 

Įrangur ķslenzkra nemenda er lakari en į hinum Noršurlöndunum ķ öllum fögunum žremur.  Žį hefur nemendum, sem geta lķtiš, fjölgaš, og afburšanemendum hefur fękkaš."  

Ķskyggileg lżsing aš tarna fyrir samkeppnishęfni žjóšarinnar ķ nįinni framtķš.  Til aš viš stöndum öšrum žjóšum į sporši, hvert sem litiš veršur, og til aš ķ landinu verši įfram menningarlegt velferšarsamfélag, veršur grunnskólinn aš vera ķ lagi.  Hann er žaš augljóslega alls ekki nśna, og yfirvöld menntamįla meš Menntamįlastofnun framarlega ķ fylkingu eru greinilega heldur ekki ķ lagi, žvķ aš žau viršast algerlega rįšalaus, og višbrögšin žar į bę eru helzt žau, aš hella žurfi meiru opinberu fé ķ mįlaflokkinn.  Žaš er vonlaus ašferš, sem hefur veriš beitt undanfarin įr og engum įrangri skilaš.

Veršur nś gripiš nišur ķ Óšin ķ Višskiptablašinu, 8. desember 2016:

"Reyndar er ekki rétt, aš ekkert hafi gerzt ķ skólamįlum, frį žvķ aš ķslenzkir skólakrakkar tóku fyrst žįtt ķ PISA-könnuninni įriš 2000.  Frį įrinu 1998 hafa śtgjöld sveitarfélaga til grunnskólanna aukizt um 60,9 % į föstu veršlagi, samkvęmt tölum Hagstofunnar.  Kennurum hefur fjölgaš um 20,5 %, og žar af hefur kennurum meš kennsluréttindi fjölgaš um ein 38,3 %, og eru žeir nęr einrįšir ķ kennslu ķ grunnskólum. 

Śtgjöld sveitarfélaganna į hvern nemanda hafa aukizt um 56 %, og śtgjöld į hvern kennara hafa aukizt um 33,5 % į sama tķma. Žetta hefur allt gerzt į sama tķma og nemendum ķ grunnskóla hefur ašeins fjölgaš um 3,2 %."

Žessi fjįraustur er birtingarmynd rangrar skólastefnu og rįšleysis, enda eru nś śtgjöld į hvern grunnskólanemanda einna hęst į Ķslandi af samanburšarlöndunum.  Af ofangreindum tölum aš dęma lķtur śt fyrir, aš spara megi fé įn žess slķkur sparnašur bitni į įrangri nemenda. Żmis kostnašur er oršinn öfgakenndur, t.d. er tališ, aš fjöldi nemenda, sem skólasįlfręšingur śrskuršar, aš žurfi sérkennslu, sé nś tķfaldur sį fjöldi, sem bśast mį viš, eša 25 %-30 % af heildarfjölda nemenda. 

Ķ žessu višfangsefni er hins vegar žrennt, sem žarf ašallega aš gefa gaum: nemendur, kennarar og kennsluumgjöršin.

Nemendur žrķfast greinilega illa ķ skólunum (af įrangri žeirra aš dęma), enda er žeim skipaš saman ķ bekki įn tillits til įhuga og getu.  Slķkt kallar Menntamįlastofnun skóla įn ašgreiningar og hefur lengi veriš kratķskt trśaratriši, en er sennilega til ills eins fyrir alla hlutašeigandi.  Žetta er gildishlašiš oršalag og minnir į "Apartheit" eša ašgreingu kynžįtta.  Ekkert slķkt er į dagskrį hér, hvorki į grundvelli uppruna, efnahags, litarafts né trśarbragša.  Hér skal fullyrša, aš heilbrigšur metnašur nemenda fęr ekki aš njóta sķn, nema fęrni žeirra og geta, sem eru saman ķ hópi aš reyna aš tileinka sér bošskap kennarans, sé į svipušu stigi.  

Viš beztu ašstęšur fį nemendur aš keppa um sęti ķ žeim bekk, sem hugur žeirra stendur til, eša aš verja sęti sitt meš žvķ aš leggja sig fram.  Meš "kerfi įn ašgreiningar" fęr enginn aš njóta sķn, hvorki nemendur né kennarar.  Efnilegum nemendum leišist ašgeršarleysiš, og hinir fį minnimįttarkennd, af žvķ aš kennarinn er stöšugt aš stagla ķ žeim. Bįšir hóparnir verša órólegir og tefja óafvitandi hvor fyrir öšrum. Fyrir kennarann veršur starfiš mun erfišara en ella, žar sem mikill munur er į getu nemenda, žvķ aš beita veršur ólķkum kennsluašferšum į ólķka nemendur ķ sömu deild. Afleišingin veršur sś ķ sinni verstu mynd, aš allir dragast nišur į lęgra plan en naušsynlegt er.   

Menntun kennara er į hįskólastigi, eins og ešlilegt er, en hśn var nżlega lengd undirbśningslķtiš ķ 5 įr hérlendis.  Žessi gjörningur žarfnast endurskošunar og sömuleišis allt nįmsefni kennara og žjįlfun til aš mišla žekkingu į raungreinafögum meš fullnęgjandi hętti, en žar viršist pottur helzt vera brotinn ķ fęrni nemenda auk ófullnęgjandi lestrarkunnįttu.

 Fęstir kennaranemar koma af raungreinabrautum framhaldsskóla, og hafa žess vegna haft lķtinn gįning į slķkum fögum. Žaš žarfnast žį įtaks aš verša fęr um aš mišla slķkri žekkingu af góšri yfirsżn og meš lķflegum hętti, ef įhugann hefur vantaš įšur. Žaš ętti aš žjappa kennaranįminu saman į 4 įr ķ staš śtžynningar, eins og nś er, og veita hins vegar kost į framhaldsnįmi ķ 1-2 įr meš hęrri nįmsgrįšu.  Nįmskröfur til kennara žarf aš herša, svo aš tryggt sé, aš žeir valdi žvķ vel, sem žeir eiga aš mišla. Hvernig skyldu žeir standa sig į PISA-prófi ?

Hvaš hafši Óšinn meira aš skrifa um įrangursleysi fjįrausturs ķ grunnskólann ?:

"Grķšarleg śtgjaldaaukning hefur hins vegar ekki skilaš neinu, nema versnandi įrangri ķslenzkra grunnskólanemenda.  Nś er svo komiš, aš tępir 9 nemendur eru į hvern grunnskólakennara, en žeir voru tęplega 10,5 įriš 1998.  Ef ašeins er mišaš viš kennara meš kennsluréttindi, eru nemendur į hvern slķkan kennara nś 9,5, en voru 12,7 įriš 1998. 

Fleiri kennarar, meira menntašir kennarar og stóraukin śtgjöld.  Įrangurinn er hins vegar verri en enginn."

Žaš er įreišanlegt, aš žegar nemendum er hrśgaš saman ķ bekk įn tillits til fęrni, žį kemst kennarinn ekki yfir aš ašstoša hvern og einn samkvęmt einstaklingsbundnum žörfum ķ sama męli og ķ einsleitari bekkjardeildum. 

Žegar blekbóndi var ķ grunnskóla fyrir meira en hįlfri öld, žį voru išulega 30 nemendur ķ bekk og einn kennari kenndi öll fögin, nema teikningu, tónmennt, söng, leikfimi og sund. Kennslan gekk samt įgętlega, enda voru kennararnir žį afar hęfir (ķ minningunni), žótt sennilega hafi žeir haft styttri skólagöngu en kennarar, sem śtskrifast śr hįskóla nś į dögum. Žaš žarf ekki aš oršlengja, aš ķ žį daga var nemendum rašaš ķ deildir eftir getu og įhuga. 

Kennararnir höfšu strangan aga į sjįlfum sér og nemendum sķnum, og stundum  žurfti aš tukta nemendur til, ašallega strįkana. Kennararnir ólu lķka heilbrigšan metnaš meš nemendum um aš hękka sig upp ķ betri bekk eša aš halda sęti sķnu ķ góšum bekk, žar sem žeir vildu vera.  Einkunnir į skyndiprófum voru lesnar upp, žannig aš innbyršis keppni var į milli nemenda ķ hverjum bekk.  Žetta jók įhugann fyrir nįminu og kynti undir metnaši, sem nemendur tileinkušu sér.  Allt er žetta meš öšrum, verri og vonlausari brag til įrangurs nś į dögum, og žess vegna sekkur ķslenzki grunnskólinn nś til botns ķ feni jafnašarmennskunnar.

Sś óheillažróun, sem PISA endurspeglar, jafngildir glötušum tękifęrum einstaklinga ķ tugžśsundavķs og grķšarlegu tekjutapi og kostnašarauka fyrir samfélag, sem eyšileggur möguleika fjölda manns į aš žróa meš sér žį hęfileika og žroska, sem gott grunnskólakerfi getur leitt fram.  Eina rįšiš til śrbóta er kerfisbreyting, žar sem einsleitni og ķmyndušum jöfnuši er kastaš fyrir róša, en lögš įherzla į fjölbreytni skóla, samkeppni į milli žeirra og į milli nemenda.

Sveitarfélögin keppa nś žegar um hylli ķbśanna, og rķkisvaldiš žarf aš efla žessa samkeppni ķbśunum til hagsbóta.  Žaš žarf aš afnema gólf śtsvarsins, veita sveitarfélögunum fullt svigrśm viš įlagningu allra annarra gjalda og sķšast, en ekki sķzt, žarf aš veita žeim frelsi til aš keppa sķn į milli į grundvelli gęša grunnskólans, sem er į žeirra snęrum. 

Žetta žżšir, aš skólar ķ hverju sveitarfélagi eiga aš rįša žvķ, hvernig žeir haga nišurröšun nemenda ķ bekki, og hvernig žeir meta nįmsįrangur.  Žegar kemur aš lokaprófi upp śr grunnskóla ķ 10. bekk, žarf žó e.t.v. samręmd próf ķ einni eša fįeinum greinum samkvęmt rķkisnįmskrį og stašlaš įrangursmat til aš aušvelda val framhaldsskólanna į nemendum. Annars eiga skólarnir aš hafa frjįlst val um nįmstilhögun, nįmsefni og nįmsmat, en rķkisnįmskrį grunnskóla skal ašeins vera til hlišsjónar. Žetta yrši róttęk breyting til aš efla sveitarfélög, skóla žeirra, kennara og nemendur til dįša.

Til aš auka lķkurnar į betri įrangri nemenda og meiri starfsįnęgju kennara en raunin er ķ einsleitu kerfi opinbers rekstrar žurfa sveitarfélögin aš lżsa yfir įhuga sķnum į aš fjölga rekstrarformum grunnskólanna, breyta rekstrarformi einhvers eša einhverra nśverandi skóla, eša aš nżir skólar skuli feta sig įfram į braut, sem vel er žekkt erlendis, einnig į hinum Noršurlöndunum, og fellur undir hugtakiš einkarekstur, ekki einkavęšing. 

Žar getur t.d. veriš um aš ręša sjįlfseignarstofnun eša hlutafélag.  Skilyrši er, aš hiš opinbera standi straum af rekstrinum, eins og žaš gerir nś, meš umsömdu greišslužaki, svo aš hiš opinbera skašist ekki fjįrhagslega af žessu fyrirkomulagi, og gjaldtaka af foreldrum verši bönnuš meš sama hętti og ķ skólum meš gamla fyrirkomulaginu.  Enginn ętti aš skašast fjįrhagslega, en stefnan meš žessari tilraun vęri aš auka frelsi skólastjórnenda og kennara og bęta lķšan nemendanna meš višfangsefnum, sem eru ķ meira samręmi viš getu hvers og eins.   

 

 


Ęskan og menntakerfiš

Fyrir hag almennings į Ķslandi skiptir samkeppnishęfni landsins viš śtlönd meginmįli.  Į sķšasta kjörtķmabili fór Ķslandi mjög fram, hękkaši um 4 sęti frį 2013-2015, hvaš samkeppnishęfni varšar, aš mati World Economic Forum-Global Competitiveness Index-WEF-GCI, en hrörnun samkeppnishęfni og lķfskjara hefur hins vegar veriš óumflżjanlegur fylgifiskur vinstri stjórna. 

Samkvęmt skżrslu WEF eru helztu hamlandi žęttir į samkeppnishęfni hérlendis: gjaldeyrishöft, skattheimta og veršbólga.  Žessir žęttir stóšu allir til bóta įriš 2016, og munu žeir draga śr rżrnun samkeppnishęfni af völdum um 20 % styrkingar ISK į įrinu.  Nś, 16.11.2016, hafa furšufuglarnir ķ Peningastefnunefnd Sešlabankans hins vegar įkvešiš, aš vegna um 5,0 % hagvaxtar 2016 sé órįš aš lękka vexti.  Meš žessu rįšslagi grefur bankinn undan trśveršugleika hagstjórnarinnar, žvķ aš ISK ofrķs nś, og slķkt endar ašeins meš kollsteypu. Ķ žessu sambandi mį benda į Svķžjóš.  Žar er hagvöxtur um 4 % 2016, en stżrivextir sęnska sešlabankans eru neikvęšir.  Hagfręšingarnir, sem žessu rįša ķ žessum tveimur löndum,viršast hafa gengiš ķ mjög ólķka skóla.  Vonandi bjagar fortķš ķslenzka Sešlabankastjórans sem Trotzkyisti ekki lengur višhorf hans til raunveruleikans. 

Sviss, Singapśr og Bandarķkin eru efst į žessum lista WEF.  Svissneski frankinn, CHF, hefur falliš mjög m.t.t. USD į žessu įri, enda stżrivextir viš 0 ķ Sviss.  Nś eru teikn į lofti um, aš USD muni stķga m.v. ašra gjaldmišla, einkum EUR og GBP, vegna vaxandi hagvaxtar og hękkandi stżrivaxta ķ upphafi valdatķšar Donalds J. Trump.

Hiš merkilega er, m.v. umręšuna ķ fjölmišlum, aš į Ķslandi stendur grunnskólakerfiš og heilbrigšiskerfiš vel aš vķgi samkvęmt WEF og skorar 6,6 af 7,0, og er Ķsland žar ķ 7. sęti af 138 löndum. 

Žį er Ķsland vel ķ sveit sett, hvaš varšar aš tileinka sér nżja tękni, skorar 6,2 og lendir ķ 8. sęti.

Hiš sķšast nefnda hlżtur aš vera hįš menntunarstigi ķ landinu og gęšum framhalds- og hįskóla.  Vitaš er hins vegar, aš žar er pottur brotinn, svo aš slembilukka gęti rįšiš mikilli ašlögunarhęfni aš nżrri tękni. 

Mennta- og menningarmįlarįšherra vinstri stjórnarinnar 2009-2013 reif nišur framhaldsskólakerfiš meš stórfelldum skeršingum į framlögum rķkisins til žess. Žaš var kreppa, en žaš er almennt višurkennt, aš viš slķkar ašstęšur mį ekki rįšast į fręšslukerfiš, žvķ aš žaš er undirstašan fyrir višsnśning.  Žį er mikilvęgast aš fjįrfesta ķ framtķšinni

Žrįtt fyrir žessi afglöp og stórfelld svik viš kjósendur VG meš umsókn rķkisstjórnar um ašild aš ESB og undirlęgjuhįtt hennar viš AGS og kröfuhafa föllnu bankanna, žį er téš Katrķn samt vinsęlasti stjórnmįlamašur žjóšarinnar.  Įviršingar hennar viršast enn ekki festast viš hana, svo aš hśn veršskuldar vissulega heitiš Teflón-Kata.

Illugi Gunnarsson, mennta-og menningarmįlarįšherra rķkisstjórna Sigmundar Davķšs Gunnlaugssonar og Siguršar Inga, 2013-2016, er af allt öšru saušahśsi, enda lét hann hendur standa fram śr ermum viš aš bęta fyrir kįrķnur Katrķnar ķ embętti.  Hann skrifaši mjög góša grein ķ Morgunblašiš 18. október 2016, "Endurreisn framhaldsskólans",

og veršur nś vitnaš ķ hana:

"Žegar nśverandi rķkisstjórn tók viš sumariš 2013, voru framlög į hvern nemanda ķ framhaldsskólum landsins um kkr 900 į veršlagi 2016.  Į įrunum fyrir hrun hafši ašhaldskröfu veriš beint aš skólunum, en ķ kjölfar hrunsins var gengiš mjög hart fram gagnvart framhaldsskólunum og žeir skornir mjög grimmt nišur.  Til aš setja kkr 900 framlagiš į hvern nemanda ķ samhengi, žį er framlag į veršlagi įrsins 2016 į hvern grunnskólanemanda um kkr 1“700.  Žessi skelfilega lįga tala, sem blasti viš sumariš 2013, stefndi öllu skólastarfi ķ voša, og engar raunhęfar įętlanir voru uppi um, hvernig unniš yrši śr žeirri stöšu."

Žessi hrikalega lżsing eftirmanns Teflón-Kötu į višskilnaši hennar viš embętti menntamįlarįšherra bendir til, aš hśn sé óhęfur stjórnandi.  Ekki einvöršungu skar hśn framhaldsskólana inn aš beini, svo aš starfsemi žeirra beiš tjón af, heldur var hśn svo sinnulaus um starf sitt, aš hśn lét undir höfuš leggjast aš gera įętlun um endurreisnina.  Öll sś vinna féll ķ skaut eftirmanns hennar ķ embętti, og hann hafši forgöngu um kerfisbreytingar, sem leggja munu grundvöll aš framhalds- og hįskólakerfi ķ fremstu röš og aš menntakerfi, sem eykur samkeppnishęfni žjóšfélagsins:

"Fjölmargar įstęšur liggja žvķ til grundvallar aš fara śr fjögurra įra framhaldsskólakerfi ķ žriggja įra kerfi.  Ljóst var, aš Ķsland var eina landiš innan OECD, žar sem 14 įr žurfti til aš undirbśa ungmenni fyrir hįskólanįm, en önnur lönd klįrušu žaš verkefni į 12 eša 13 įrum.  Ekki var hęgt aš vķkja sér undan žvķ aš breyta žessu, grķšarlegir hagsmunir eru undir fyrir žjóšarbśiš allt, og Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur metiš žaš svo, aš žjóšarframleišslan muni verša hęrri sem nemur 14-17 miökr/įr vegna žessarar breytingar.  Rķkissjóšur mun žar af leišandi fį ķ sinn hlut um 5-7 miakr/įr ķ auknar skatttekjur, og munar um minna."

Illugi gat ekki vikizt undan skyldum sķnum sem menntamįlarįšherra til aš auka skilvirkni framhaldsskólanna, um leiš og hann skaut traustum fótum undir umbętur meš mjög auknum fjįrframlögum śr rķkissjóši.  Teflón-Kata įtti hins vegar ķ engum erfišleikum meš žaš.  Hennar ašferš er aš stinga hausnum ķ sandinn, ef hana grunar, aš krefjandi verkefni sé handan viš horniš: 

"Žaš, sem ég ekki sé, žaš er ekki fyrir hendi."

"Til višbótar žvķ fjįrmagni, sem mun bętast viš framlög į hvern nemanda vegna styttingarinnar, žį liggur nś fyrir ķ samžykktri įętlun um rķkisfjįrmįl til įrsins 2021 įkvöršun um aš auka framlög til framhaldsskólans um miakr 2,6 į žeim tķma, sem įętlunin nęr til. 

Žar meš mun framlag į hvern nemanda aukast śr rśmum kkr 900 ķ um kkr 1“570 įriš 2021, og svigrśm er til enn frekari hękkana, ef vilji stendur til slķks. 

Žetta mun gjörbreyta öllu starfi framhaldsskólanna, möguleikum žeirra til aš sinna hverjum nemanda meš fullnęgjandi hętti og tryggja, aš menntun ungmenna į Ķslandi sé jafngóš žvķ, sem bezt gerist ķ žeim löndum, sem viš viljum bera okkur saman viš um lķfskjör."

Ofan į sveltigildi Teflón-Kötu er Illugi bśinn aš bęta kkr 670 eša 74 % sem framlagi rķkisins per nemanda į įri aš raunvirši.  Žį veršur žetta framlag hęrra en allra hinna Noršurlandanna, nema Noregs, og 42 % hęrra en mešaltal OECD var įriš 2012.  Ef svo fer fram sem horfir um žróun efnahagsmįla, veršur framlag rķkisins į Ķslandi hiš hęsta į Noršurlöndunum įriš 2021. Er žaš vel aš verki veriš hjį Illuga og rķkisstjórninni, sem hann sat ķ 2013-2016. 

Įtak er naušsynlegt į žessu kjörtķmabili ķ fjįrmögnun hįskólanna, svo aš góšur menntunargrunnur beri hįmarks įvöxt.  Illu heilli stöšvaši Teflón-Kata, įsamt öšrum afturhaldsöflum ķ blóra viš vilja stśdenta, framgang frumvarps Illuga um fjįrhagslegt stušningskerfi viš stśdenta ķ lok sķšasta žings haustiš 2016.  Frumvarpiš innihélt fjįrhagslega hvata fyrir stśdenta til aš standa sig ķ nįmi og ljśka žvķ įn tafa.  Umbętur Illuga beinast allar aš aukinni framleišni og auknum gęšum, en skilvirkni er eitur ķ beinum Teflón-Kötu. Žar situr aumingjavęšingin ķ fyrirrśmi, enda žjónar slķkt flokkshagsmunum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs.  Stórskuldugir eilķfšarstśdentar, sem aldrei verša borgunarmenn himinhįrra skulda viš LĶN, eru hennar menn. 

Mjög jįkvętt teikn viš ķslenzka žjóšfélagiš er atvinnužįtttaka ungmenna į aldrinum 15-29 įra.  Į mešal ašildarrķkja OECD er hśn mest į Ķslandi eša um 78 %. Ašgeršarleysi og atvinnuleysi ungmenna er ķ mörgum löndum stórfellt žjóšfélagslegt og efnahagslegt vandamįl.

Ķ Svišsljósi Björns Jóhanns Björnssonar ķ Morgunblašinu, 13. október 2016, stendur žetta ķ upphafi greinarinnar:

"Atvinnužįtttaka ungmenna hvergi meiri":

"Samkvęmt nżrri skżrslu frį OECD, Efnahags- og framfarastofnuninni, viršast ķslenzk ungmenni bśa viš mun betri ašstęšur en [ungmenni] ķ öšrum löndum.  Žannig er atvinnužįtttaka 15-29 įra um 80 % hér į landi, en hlutfalliš er 2 % ķ Grikklandi og 28 %-37 % į Ķtalķu, Spįni og Portśgal."

Aš Ķsland skuli fį hęstu einkunn innan OECD fyrir atvinnutękifęri til handa ungmennum, er einhver žżšingarmesta umsögn, sem ķslenzka žjóšfélagiš getur fengiš, og vitnar um heilbrigši žess, fólks, atvinnulķfs og stjórnarfars, hvaš sem śrtöluröddum nišurrifsaflanna lķšur.  Żmsar śrtöluraddir telja ķslenzka samfélagiš of lķtiš til aš geta stašizt sjįlfstętt.  Af 35 rķkjum OECD ķ žessum samanburši er mešaltališ rśmlega 50 % atvinnužįtttaka ungmenna.  Til hvers aš vera stór eša hluti af stóru rķkjasambandi, ef žaš žżšir mun verri ašstęšur og fęrri atvinnutękifęri fyrir nżja kynslóš ?

Žessu tengd eru lķfslķkur, sem eru einna hęstar į Ķslandi innan OECD, svo og lķfsįnęgjan, sem fęr 7,5 af 10,0 į Ķslandi. 

Aš lokum skal birta hér upplżsingar um fįtękt innan OECD, sem sżna svart į hvķtu, aš jöfnušur er tiltölulega mikill į Ķslandi, enda er menntakerfi, eins og hiš ķslenzka, öflugasta jöfnunartękiš:

"Žegar tölur um fįtękt eru skošašar, er hlutfall ungmenna einna hęst ķ flestum rķkjum, einkum žar sem ungmenni fara fyrr aš heiman.  Į Ķslandi er hlutfall ungmenna, sem teljast bśa viš fįtękt, rśm 5 %.  Um 3 % eldri borgara į Ķslandi bśa viš fįtękt samkvęmt OECD.  Eru žęr tölur frį įrinu 2014.

Athygli vekur, aš 25 % ungmenna (16-29 įra) ķ Bandarķkjunum bśa viš fįtękt, um 24 % ķ Danmörku, 23 % ķ Noregi og tęp 20 % ķ Svķžjóš.  Hvaš Noršurlöndin varšar, er ķ skżrslunni sérstaklega bent į, aš ungt fólk flytji fyrr śr foreldrahśsum en vķšast annars stašar."

Ķslendingar geta veriš stoltir af žjóšfélagi sķnu varšandi ašbśnaš ungmenna og tękifęri žeirra til nįms og starfa.  Žaš er žó vissulega hęgt aš gera betur. Višskilnašur frįfarandi rķkisstjórnar er glęsilegur ķ žessum efnum, en hvort nż rķkisstjórn hefur vit į žvķ aš beina kröftunum ķ rétta įtt, ž.e. žangaš, sem mestu varšar aš nį frįbęrum įrangri śt frį sanngirnissjónarmišum og fjįrhagslegum įvinningi samfélagsins er önnur saga.  Žaš er lķka undir hęlinn lagt, hvort hśn ratar rétta braut aš įkvöršunarstaš eša žvęlist bara fyrir framförum.  Sporin hręša.

 

 

 


Efnahagslegur hreyfanleiki

Efnahagslegur hreyfanleiki, EH, var hvergi meiri ķ EES-Evrópska efnahagssvęšinu (ESB, Ķsland, Noregur, Liechtenstein) en į Ķslandi įrin 2009-2012.        Meš efnahagslegum hreyfanleika er įtt viš žaš, hve stór hluti žjóšar fęrist į milli tekjuhópa į tilteknu tķmabili, t.d. į žremur įrum.  Sem mestur efnahagslegur hreyfanleiki upp į viš, EHU, žykir eftirsóknarveršur, žvķ aš hann vitnar um góša dreifingu tękifęra og möguleika margra į aš bęta hag sinn.                                            Žetta er hollt fyrir ašila vinnumarkašarins, ekki sķzt forystusveit verkalżšsfélaganna, aš hafa ķ huga nś ķ ašdraganda kjarasamninga, žvķ aš verši hér kollsteypa, žį snarfękkar tękifęrum, efnahagslegur hreyfanleiki fellur og atvinnuleysi snareykst.    Žetta geršist hérlendis sķšast įriš 2008, en žį féll EHU śr 22 % ķ 16 % og varš einna lęgst hér innan EES.  EHU į Ķslandi var kominn yfir 22 % įriš 2012, og er lķklega farinn aš nįlgast 24 % nś į įrinu 2015, sem er hęsti EHU, sem žekkist innan EES.           Til samanburšar var EHU įriš 2012 tęplega 18 % aš mešaltali ķ ESB og ašeins um 17 % aš mešaltali ķ evru-rķkjunum.                             Verkalżšsforingjar geta ekki veriš žekktir fyrir aš segja, aš žį varši ekkert um žjóšfélagslegar afleišingar žess aš verša viš kröfum žeirra.  Slķkt geta menn einvöršungu sagt, žar sem allt er ķ rśst, og engu er aš tapa.  Žaš er įbyrgšarleysi aš taka ekki tillit til raka opinberra stofnana, t.d. Sešlabankans, um svigrśmiš, sem er til launahękkana, žvķ aš fórnarkostnašur órįšsķunnar er geigvęnlegur, ekki sķzt fyrir umbjóšendur verkalżšsforingjanna. 

Noregi, sem oft er vitnaš til sem gósenlands aš bśa ķ, hefur hrakaš varšandi efnahagslegan hreyfanleika samfellt frį 2009, og įriš 2012 var EHU žar ašeins rśmlega 15 %.  Žetta er slęm staša fyrir Noreg og vitnar um slęlega nżtingu mannaušsins. Sķšan 2012 hafa lķfskjör enda hrķšfalliš ķ Noregi vegna fallandi NOK og aukins atvinnuleysis meš minnkandi umsvifum norska olķuišnašarins. Hagkerfi žeirra er of einsleitt og hįš olķuišnašinum.  Žį er skattbyršin mjög hį.                                           Žaš vęri mikill įbyrgšarhluti af ašilum vinnumarkašarins hérlendis aš fórna toppstöšu Ķslands, hvaš efnahagslegan hreyfanleika varšar, en taki launavķsitalan eitthvert tveggja tölustafa stökk, er śti um efnahagsstöšugleikann, og žar meš missum viš įunniš forskot ķ EHU, og žaš er umbjóšendum verkalżšsforingjanna, sem blęšir fyrir slķk axarsköpt.

Tekjudreifingin er mjög góš į Ķslandi samkvęmt Eurostat, sem er hagstofa ESB.  Gini-stušullinn męlir tekjudreifinguna į kvaršanum 0-100, žar sem viš 0 eru allir į sömu launum, en viš 100 fęr einn öll launin.  Mešaltal Evrópusambandsrķkjanna įriš 2012 var 30,6, en į Ķslandi 24,0, ž.e.a.s. žaš var 22 % meiri jöfnušur į Ķslandi en ķ ESB.  Ķsland er į mjög eftirsóknarveršum staš į Gini-kvaršanum, en aukist atvinnuleysi, t.d. vegna launahękkana, sem atvinnulķfiš ręšur ekki viš, svo aš segja verši upp starfsfólki, žį mun snarast į merinni hérlendis einnig, hvaš tekjujöfnuš varšar. Į aš trśa žvķ, aš lęmingjahegšun geri nś vart viš sig, og allir marséri ķ halarófu fram af bjargbrśninni ?  Slķk hjaršhegšun er ósęmandi ķ upplżstu žjóšfélagi og ķ upplżsingasamfélagi.

Verkalżšsforingjar hafa vitnaš ķ miklar launahękkanir lękna og kennara til rökstušnings tveggja stafa launahękkun fyrir umbjóšendur sķna.  Halda mętti, aš sś sama forysta hafi legiš ķ dvala ķ bjarnarhżši, žegar žessar stéttir voru hér ķ verkfalli.  Hrun blasti viš ķ heilbrigšisgeiranum og flótti śr kennarastétt.  Žaš var almennt višurkennt, aš koma yrši til móts viš kröfur lękna, og vinnufyrirkomulagi var jafnframt breytt hjį žeim, til aš almenningur fengi lįgmarks lęknisžjónustu hér innanlands og hjį innlendum, en ekki innfluttum, lęknum.  Lęknar eru tiltölulega fįir, svo aš žessar hękkanir höfšu ekki skašleg įhrif į hagkerfiš. Žó hękka rķkisśtgjöldin merkjanlega.  Žaš er hundalógķk aš halda žvķ fram, aš stytta verši bil félaga ķ verkalżšsfélögunum og lękna ķ launum.

Skólakerfiš į viš ramman reip aš draga, og t.d. er lesfęrni 15 įra nemenda bókažjóšarinnar léleg samkvęmt PISA-męlingum.  Žaš var sįtt um žaš aš forsenda žess aš lyfta kennslugęšunum vęri aš gera kennarastarfiš eftirsóknarveršara meš launahękkun. Kennarar fara vart utan ķ atvinnuleit, en žeir lķta ķ kringum sig og eru vķša eftirsóttir į vinnumarkašinum. Almenn góš menntun er stór žįttur ķ hreyfanleika į milli stétta og EHU, sem er stórfellt hagsmunamįl fyrir fjölskyldur félagsmanna verkalżšsfélaganna.                                       Aš halda žvķ fram, aš nś sé rétti tķminn til aš taka risastökk ķ launum išnašarmanna til aš žeir fari ekki utan ķ atvinnuleit er mótsagnakennt, žvķ aš kaupmįttur hękkar mest meš hófsamlegum launahękkunum, og hvergi ķ Evrópu hafa oršiš višlķka kjarabętur og į Ķslandi undanfarin įr.  Hafnar eru skattalękkanir į Ķslandi, en žęr eru ekki ķ sjónmįli ķ Evrópu, t.d. į hinum Noršurlöndunum.  Hóf er bezt ķ hverjum leik.

Žaš er mun minni launamunur į Ķslandi en vķšast annars stašar, eins og Gini-kvaršinn, sem vitnaš er til hér aš ofan, bendir til.  Ef Gini er reiknašur įn opinberra tekjujöfnunarašgerša, fęst Gini-stušull ķ mörgum EES rķkjum yfir 50, en į Ķslandi er hann žį um 40.  Žetta sżnir a.m.k. 25 % meiri tekjumun ķ žessum EES rķkjum en į Ķslandi.  Žegar verkalżšsleištogar segjast žurfa aš elta launahękkanir hinna hęst launušu, ęttu žeir aš gefa gaum aš žvķ, aš launajöfnušur er hvergi meiri en į Ķslandi.

Žį er jafnframt vert aš gefa gaum aš žvķ, aš opinberar afkomujöfnunarašgeršir lękka Gini į Ķslandi um 16 einingar eša 40 %, en ķ EES um 19,4 einingar eša 39 %, sem eru sambęrilegar tölur.

Önnur ašferš til aš leggja mat į tekjudreifingu er s.k. 80/20 ašferš.  Žį er žjóš skipt ķ 5 tekjuhópa og tekiš hlutfall mešaltals ķ efsta og lęgsta hópnum.  Mešaltališ samkvęmt žessari ašferš ķ ESB 2012 var 5,1, į Ķslandi 3,2 og ķ Noregi 3,1.  Allt ber aš sama brunni.  Tekjujöfnušur er einna mestur į Ķslandi.

Žann 18. marz 2015 birti Stefįn E. Stefįnsson frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni,                "Minnstur įvinningur er af aukinni mentun į Ķslandi".                                           Žar voru borin saman 9 lönd og kom ķ ljós, aš launamunur fólks meš einvöršungu grunnskólapróf og fólks meš hįskólapróf var langminnstur į Ķslandi.  Žetta er hęttulegt fyrir Ķsland, žvķ aš žaš getur hęglega leitt til atgervisflótta, eins og hręšilega įberandi hefur veriš meš lęknastéttina, žar sem fullnuma og reyndir lęknar skilušu sér ekki heim.                                          Žess vegna var óhjįkvęmilegt aš veita lęknum rķflega launahękkun, en hśn getur į engan hįtt oršiš fordęmisgefandi fyrir umbjóšendur verkalżšsforingjanna né ašrar stéttir. Hér aš nešan er gefinn munur į įrslaunum fólks meš grunnskólapróf og hįskólapróf ķ kEUR (žśsundum evra) ķ nokkrum löndum.  Röšin fer eftir launum hįskólamanna 2013:

  • Noregur:  kEUR 12 ( 92 %)
  • Danmörk:  kEUR 12 ( 92 %)
  • Finnland: kEUR  8 ( 62 %)
  • Svķžjóš:  kEUR  7 ( 54 %)
  • Bretland: kEUR 13 (100 %)
  • Žżzkaland:kEUR  9 ( 69 %)
  • Holland:  kEUR  7 ( 54 %)
  • Ķsland:   kEUR  4 ( 31 %)
  • Spįnn:    kEUR  8 ( 62 %)

Ķ svigum eru hlutföll launamunar af mesta launamun, og kemur ķ ljós, aš launamunur grunnskólafólks og hįskólafólks į Ķslandi er ašeins 45 % af mešaltalinu ķ žessum 9 löndum.                               Žessi launamunur į Ķslandi er ašeins um 19 %.  Til aš sanngirni sé gętt og fólk endi meš svipašar ęvitekjur, žarf téšur munur a.m.k. aš tvöfaldast. Aš félagar ķ verkalżšshreyfingunni sjįi ofsjónum yfir nżlegri launahękkun lękna į sér engin sanngirnisrök.   

 Žróun launahlutfalla

 

  

     

 

  

     

 

   


Flugkennsla į faraldsfęti ?

Žaš er fįheyrt įbyrgšarleysi og helber ósvķfni aš hįlfu borgarstjórnarmeirihlutans aš setja nįm ęskufólks, sem sérhęfa vill sig į sviši flugsins, ķ uppnįm meš žvķ annars vegar aš reka alla, sem ašstöšu hafa ķ Fluggöršum, sem er į borgarlandi, śt į Guš og gaddinn, og hins vegar aš žrengja aš Reykjavķkurflugvelli, į rķkislandi, meš óbilgjörnum hętti žar til hann veršur órekstrarhęfur, og loka veršur honum vegna skorts į įreišanleika, fyrir kennsluflugi og öllu öšru flugi, enda ętlar Björt framtķš, Samfylking og Vinstri gręnir aš sprengja upp nśverandi mannvirki, keyra burtu til hreinsunar grķšarlegu magni af mengušum jaršvegi, leggja götur og allar naušsynlegar lagnir fyrir lóširnar, sem ekki munu nś verša af ódżrara taginu.

"Viš teljum ekki raunhęft aš byggja upp kennsluflugiš į Selfossi.  Fjarlęgšin frį höfušborginni veikir starfsemina žar", sagši Matthķas Sveinbjörnsson, formašur Flugmįlafélags Ķslands ķ vištali viš Morgunblašiš 12. aprķl 2014 undir fyrirsögninni "Ašstašan stenst ekki skilyrši".

Matthķas kvaš margar įstęšur vera fyrir žvķ, aš bezt sé aš hafa Reykjavķkurflugvöll įfram sem mišstöš flugmennta į Ķslandi.  Flugkennslan verši aš fara fram ķ stjórnušu loftrżmi, sem žżši, aš fyrir hendi séu blindflugsbśnašur, flugturn og flugumferšarstjórar aš störfum. 

Žótt kennsluvélarnar yršu fęršar til Selfoss, kvaš Matthķas umferš į Reykjavķkurflugvelli lķtiš minnka viš žaš, žvķ aš žangaš yršu nemar aš leita til aš lęra viš žessar stżršu ašstęšur.  Ef vel į aš vera, žurfi nemendur aš bśa ķ grennd viš kennsluflugvöllinn, žvķ aš verklega kennslan sé vešurhįš.

Allir hljóta aš skilja, hversu flugiš skipar mikilvęgan sess ķ samgöngumįlum Ķslands bęši vegna legu landsins og žess, aš į landinu eru engar jįrnbrautarsamgöngur.  Af ešlilegum įstęšum eru Ķslendingar flugžjóš.  Einkaflugmenn į Ķslandi eru žrefalt fleiri en ķ Bandarķkjunum į hvern ķbśa, atvinnuflugmenn 3,7 sinnum fleiri og svifflugmenn 4,2 sinnum fleiri.  Įriš 2010 stóš flugrekstur undir 6,6 % af landsframleišslu og 9200 störfum.  Žessar stęršir hafa vaxiš į tķmabilinu 2011-2014 og munu enn fara vaxandi, ef forręšishyggjusinnašir stjórnmįlamenn fį ekki tękifęri til aš setja sand ķ tannhjólin. 

Įrleg veršmętasköpun hvers starfsmanns ķ loftferšažjónustu var 70 % meiri en mešalstarfsmanns į Ķslandi samkvęmt upplżsingum Matthķasar Sveinbjörnssonar ķ Morgunblašinu 15. ašrķl 2014. 

Žaš er kominn tķmi til žess fyrir S. Björn og Dag aš įtta sig į žvķ, aš flugkennslan myndar hornstein žessara mikilvęgu innviša landsins.  Žaš er samt įstęša til aš óttast, aš žeir kumpįnar, sem nś ryšjast fram meš nżtt ašalskipulag, žar sem Reykjavķkurflugvöllur hverfur af kortinu įriš 2022 og meš kynningu į hverfaskipulagi ķ Vesturbęnum, sem er endurskošaš deiliskipulag, žar sem freklega į aš ganga į eignarrétt ķbśanna meš žvķ aš byggja ķbśšarhśs, žar sem nś eru bķlastęši, bķlskżli eša bķlskśrar.  Žaš veršur strķšsįstand ķ Vesturbęnum, ef žröngsżn og fįfróš borgaryfirvöld keyra žessa stefnu į framkvęmdastig.  

Fyrir hvern er eiginlega žessi žétting byggšar ?  Fyrir skipulagsvišvaninga og sérvitringa, sem gleypa skipulagsklisjur erlendis frį hrįar, žar sem skortur er į landrżmi.  Aš nżta hvern óbyggšan blett undir byggingar er aš nķšast į ķbśum, sem žar eignušust ķbśšir ķ žeirri góšu trś, aš "lķfsrżmiš" héldist nokkurn veginn óbreytt.  Žétting byggšar skeršir lķfsgęši fólks.  Um žaš er engum blöšum aš fletta.  Aš fękka bķlastęšum er lišur ķ žéttingu byggšar, žvķ aš fólk borgarstjórnarmeirihlutinn og Sóley Tómasdóttir ķmynda sér, aš meš žvķ muni žau minnka śtblįstur frį bifreišum.  Žau ętla aš vekja kaupmanninn į horninu upp frį daušum og breyta Vatnsmżrinni ķ byggingarland.  Žessi hugmyndafręši er byggš į sandi.  Bķlum mun ekki fękka, og fólk mun kjósa aš verzla, žar sem vöruval er mikiš og vöruverš hagstętt.  Ef Reykjavķkurflugvöllur veršur lagšur nišur eykst aukamagn eldsneytis ķ flugvélum aš og frį landinu um allt aš 10 t, sem hafa mun ķ för meš sér mikla aukningu į losun gróšurhśsalofttegunda og annarri mengun śt ķ andrśmsloftiš į hvern faržega.  Ķ heild yrši lokun Reykjavķkurflugvallar ein sóšalegasta ašgerš ķ umhverfisverndarlegu tilliti, sem hugsazt getur.  Fįfręši forręšishyggjunnar kemur žannig almenningi illilega ķ koll, eins og fyrri daginn.   

Fólki er lķfsnaušsynlegt aš hafa gręna bletti innan byggšar sem śtivistarsvęši.  Slķkt minnkar žörf į akstri langar leišir til aš njóta śtiveru.  Ķslendingar verša aš geta feršazt um į bķlum vegna vešurfars og flutninga į börnum sķnum ķ gęzlu, skóla eša frķstundastarf.  Žétting byggšar og fękkun bķla gengur ekki upp ķ raunveruleikanum, en lķtur žokkalega śt į blaši, ef žarfir mannsins eru teknar śt fyrir sviga og žeim eytt aš hętti sameignarsinna.

Valur Stefįnsson skrifaši góša grein ķ Morgunblašiš, 25. aprķl 2014, "Eru flugnemar annars flokks nemar ?".  Hann greinir žar frį žvķ, aš ķ Fluggöršum viš Reykjavķkurflugvöll er grasrót almannaflugs į Ķslandi, sem er flugkennsla, ęfinga- og einkaflug.  Žetta sé 8 ha svęši meš yfir 80 flugvélum og 500-600 flugnemum.  Reykjavķkurborg ętti aš hżsa slķka starfsemi meš myndarbrag og stolti ķ staš žess aš vera eins og naut ķ flagi og reka ķ hana hornin. 

Matthķas Sveinbjörnsson, forseti Flugmįlafélags Ķslands, hefur upplżst, aš fjöldi ķslenzkra og erlendra flugnema ķ bóklegu einkaflugmannsnįmi og atvinnuflugnįmi, ķ verklegu nįmi auk nema ķ flugkennaranįmi, blindflugsnįmi, įhafnasamstarfi, séržjįlfun į tilteknar flugvélageršir, flugvirkjun og flugumferšarstjórn, sé alls 612 hjį Flugskóla Ķslands og Flugfélaginu Geirfugli, stęrstu flugskólunum į Reykjavķkurflugvelli. Samkvęmt nżju deiliskipulagsdrögunum į aš śthżsa žessu öllu og byggja ķ stašinn kennsluašstöšu fyrir nemendur ķ Hįskóla Ķslands.  Žessi ašför aš flugkennslu vitnar um hrošalega grunnfęrnisleg įform ķ skipulagsmįlum og hreinan yfirgang og įtrošslu yfirvalda Reykjavķkurborgar gagnvart "grasrót almannaflugs į Ķslandi".  Hneykslanlegt athęfi !

Sér til mįlsbóta hafši S. Björn Blöndal, arftaki og hvķslari Gnarrs, aš hann hélt, aš flugkennsla fęri aš mestu fram erlendis, upplżsti Valur Stefįnsson, formašur Félags ķslenskra einkaflugmanna, ķ téšri grein.  Er fįfręši gild afsökun fyrir stjórnmįlamann ķ valdaašstöšu ?  Nei, og žaš er engin afsökun til fyrir žvķ aš kjósa slķkt fólk til valda.  Slķkt fólk į alls ekki aš véla um almannahagsmuni.  Žaš getur boraš upp ķ nefiš į sér į eigin blešli og į ekki aš kįssast upp į annarra manna jśssur, eins og žar stendur.

Allt ber aš sama brunni.  Nśverandi meirihluti borgarstjórnar hefur opinberaš sig óhęfan til aš stjórna borginni.  Hann hefur gert sig sekan um glapręši ķ skipulagsmįlum, hunzun į 75 000 manna undirskriftasöfnun įn nokkurra skżringa og žar meš lżst frati į lżšręšiš, oršiš uppvķs aš slęmri framkomu viš foreldra vegna sameiningar skóla og sett į ruglingslegar breytingar į stjórnkerfi borgarinnar, žannig aš of margar silkihśfur vķsa erindisleitendum hver į ašra meš grķšarlegum töfum į afgreišslu sem afleišingu mišaš viš žaš, sem įšur var.  Nś er hśn Snorrabśš stekkur, og  borgarstjórinn hefur aušvitaš ekki veriš til vištals lengi, enda fullt starf aš hafa reišur į fataskįpinum og įkveša klęšnaš fyrir nęstu uppįkomu. 

Listakjör

 

 

 

 

 

 


Hįskólarnir

Vetrarhefti tķmaritsins Žjóšmįla, 2013, kom śt skömmu fyrir jól og hefur veriš holl jólalesning.  Žar eru žó ekki einvöršungu jólasögur.  Til hrollvekju ķ tķmaritinu mį telja grein Einars Steingrķmssonar, stęršfręšings og prófessors, "Vondir hįskólar, viljalaus stjórnvöld".

Hann stašfestir žar grunsemdir um, aš į tķmum Katrķnar Jakobsdóttur, mennta- og menningarmįlarįšherra vinstri stjórnarinnar, ólįnlegu og starfalitlu, voru efld til muna Pótemkķntjöld rektors Hįskóla Ķslands (HĶ) og annarra forystusauša hįskólasamfélagsins.  Téš Katrķn, sem lęzt vera handhafi stjórnmįlalegs réttlętis į Ķslandi, gerši ekkert róttękt ķ mįlefnum hins rķkisrekna hįskóla, en stagaši stöšugt ķ gatslitin Pótemkķntjöld HĶ.  Žó hśn fęri meš utana aš lęršan fagurgala um aš efla samkeppni um fé śr vķsindasjóšum til rannsóknarverkefna ķ HĶ, žį seig allt į ógęfuhlišina undir stjórn handhafa réttlętisins og ausiš var (og er enn) śr rķkishirzlunni ķ undirmįlsverkefni, samkvęmt tilvitnašri grein prófessors Einars.

Aš frumkvęši Kristķnar Ingólfsdóttur, rektors, var įriš 2006 sett markmiš um aš koma HĶ ķ hóp 100 beztu hįskóla ķ heimi įn žess aš gera nokkuš raunhęft til aš nį žvķ, enda eru įhöld um, aš žetta markmiš sé skynsamlegt fyrir HĶ og eiganda hans.  Hér er um aš ręša algerlega óraunhęft markmiš, sem mętti e.t.v. kalla montmarkmiš, af žvķ aš žvķ er flķkaš į tyllidögum, en lķtiš raunhęft gert til aš nį žvķ.  Til aš nį žessu žarf alvöru rannsóknarvinnu viš Hįskólann, en ekki rįšningu manna frį rannsóknarfyrirtękjum į borš viš Ķslenzka erfšagreiningu og fölsun bókhaldsins meš žvķ aš telja verkefni fyrirtękjanna til verka Hįskólans.

 

Ķ stuttu mįli rķkir óhęf klķkustjórn ķ HĶ samkvęmt téšri grein prófessors Einars, sem hyglir mešalmennskunni og hrekur burt hęfileikafólk.  Žar er undirmįlsfólki hrśgaš į jötuna įn žess aš stunda nokkrar rannsóknir, sem undir nafni standa, og žess vegna birtast aldrei neinar vķsindaritgeršir eftir žetta starfsfólk Hįskólans ķ višurkenndum vķsindaritum.  Ljótt er, ef satt er, og prófessor Einar fer örugglega ekki meš fleipur, žvķ aš mat hans er ekki huglęgt, heldur hlutlęgt og reist į męlanlegum žįttum.  Stjórn Hįskólans hlżtur falleinkunn hjį téšum starfsmanni sķnum.  Ķ Mennta- og menningarmįlarįšuneytinu er nśna unniš undir įbyrgari stjórn en svo aš lįta žetta višgangast įn žess aš hreyfa legg né liš, eins og žó įšur tķškašist.

Sem dęmi um sóunina skrifar Einar:

"Į Menntavķsindasviši Hįskóla Ķslands eru um 130 akademķskir starfsmenn (lektorar, dósentar og prófessorar) og um 20 ķ slķkum stöšum viš Hįskólann į Akureyri.  Žaš eru žvķ um 150 starfsmenn ķ rannsóknastöšum ķ menntavķsindum viš ķslenzka hįskóla.  Allt žetta fólk fęr helming launa sinna fyrir aš stunda rannsóknir, og yfirlżst stefna HĶ er aš komast ķ fremstu röš rannsóknahįskóla į alžjóšavettvangi, en žaš krefst žess, aš rannsóknastarf skólans sé hįtt metiš ķ alžjóšlegum samanburši."

Einar segir sķšan frį, hvernig menntavķsindamįlum er hįttaš ķ Bandarķkjunum, BNA, og ber saman viš Ķsland:

"Žaš er žvķ nokkuš ljóst, aš į Ķslandi eru, hlutfallslega, aš minnsta kosti tķfalt fleiri į launum viš rannsóknir ķ menntavķsindum en ķ Bandarķkjunum.  Žetta er ein af mörgum slįandi stašreyndum um risavaxna stęrš svokallašs rannsóknastarfs viš ķslenzku hįskólana."

Sķšan ber prófessor Einar žetta ofvaxna rķkisrekna "rannsóknakerfi" saman viš annaš morkiš kerfi, sem var sżndarmennskan helber og féll eins og spilaborg:

"Fjöldi žess fólks, sem fęr stóran hluta launa sinna greiddan fyrir rannsóknir ķ ķslenzkum hįskólum, er jafnfįrįnlegur og stęrš ķslenzku bankanna fyrir hrun."

Žetta opinbera sóunarkerfi óx og dafnaši undir verndarvęng Katrķnar, fyrrverandi menntamįlarįšherra Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, žó aš henni vęri kynnt vandamįliš og bent į lausn vandans.  Nśverandi formašur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs getur talaš mikiš og fariš meš frasa, en hśn reyndist algerlega ófęr um aš hrinda af staš nokkrum umbótum į rķkisrekstrinum, enda hefši hśn žar meš veitzt aš ormagryfju, sem er ein af undirstöšum VG og rétttrśnašarįróšri vinstri aflanna ķ landinu.  Réttlęti téšrar Katrķnar, handhafa hins stjórnmįlalega réttlętis, er réttlęti žjófsnautarins, sem nżtir fé, sem tekiš er frį eigendum žess meš valdi, lagavaldi ķ žessu tilviki, og dreift til annarra aš gešžótta handhafa réttlętisins.  

Réttu gęšahvatana vantar ķ stigakerfi HĶ.  Taldar eru greinar og umfang žeirra, en ekkert mat lagt į gęšin.  Žetta er śrkynjaš stigakerfi, sem tķškast ekki ķ góšum hįskólum.  Til aš bęta grįu ofan į svart, fįst fleiri stig fyrir birtingu ķ ķslenzku riti en ķ alžjóšlega višurkenndu vķsindariti.  Meš eftirfarandi gefur prófessor Einar stjórnkerfi HĶ falleinkunn:

"Stašreyndin er aušvitaš sś, aš mikill fjöldi akademķskra starfsmanna ķ HĶ ręšur alls ekki viš neinar rannsóknir, sem nį mįli į žeim alžjóšavettvangi, sem skólinn vill gera sig gildandi į."

Og enn er hnykkt į, svo aš ekkert fari į milli mįla hjį nśverandi mennta- og menningarmįlarįšherra, Illuga Gunnarssyni, sem ekki getur lįtiš žetta framhjį sér fara, heldur veršur aš taka į žessu mįli og slį žar meš tvęr flugur ķ einu höggi:

1) aš spara rķkissjóši fé og 2)

aš lyfta Hįskóla Ķslands upp um nokkur gęšažrep, svo aš vęgt sé aš orši kvešiš. 

Žetta mundi vęntanlega bęta gęši kennslunnar fyrir stśdenta, og žjóšfélagiš fengi žį vonandi hęfara fólk śr Hįskólanum til starfa. 

"Afleišingin er, aš į Ķslandi er margfalt fleira fólk į launum en ķ nokkru sambęrilegu landi viš aš stunda rannsóknir, sem eru einskis virši og sem margar fara beint ķ žį ruslatunnu, sem flest ķslenzk tķmarit eru, žvķ aš žau eru ólęsileg fyrir meira en 99,9 % viškomandi vķsindasamfélags."

Er žetta rödd hrópandans ķ eyšimörkinni ?  Viš svo bśiš mį ekki sitja.  Hér skrifar vel metinn prófessor viš Hįskóla Ķslands og bendir į vandamįliš og į lausn žess, sem fólgin er ķ, aš fręšimennirnir viš hįskólana, sem greitt fį fyrir vķsindastörf, sem vart nį mįli į alžjóšlegan męlikvarša og lķtiš er gert til aš kynna alžjóšlega, leggi sig nś fram um aš afla fjįr til verkefna sinna śr samkeppnisjóšum. 

Sęmundur į selnum

 

 

 

 

 

 

 

   


PISAPRÓF-2012

OECD, Efnahags- og framfarastofnunin ķ Parķs, lętur žrišja hvert įr fara fram stöšumat į kunnįttu 15 įra unglinga um allan heim.  Birtingu nišurstašna fylgir urgur ķ löndum, sem hallar į.  Prófaš er ķ stęršfręši, lestri og nįttśrufręši.

Kunnįttu ķslenzku nemendanna hrakaši frį stöšumati 2009, ef borinn er saman įrangur nemendanna įrin 2009 og 2012.  Veršur aš segja, aš žessi žróun mįla er ekki rós ķ hnappagat fyrrverandi mennta- og menningarmįlarįšherra, Katrķnar Jakobsdóttur, nśverandi formanns Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, enda veršur ekki sagt um hana, aš hśn hafi stašiš sig vel ķ starfi; var óttalega verklķtil og virtist lķta į žaš sem meginhlutverk sitt aš višhalda flatneskju og mišstżringu, sem óhjįkvęmilega dregur śr fjölbreytni skólakerfisins og sveigjanleika, svo og aš leggja stein ķ götu einkaframtaks į sviši skólamįla.  Meš svo steinrunnin višhorf ķ ęšsta sessi menntamįlanna var von į hlutfallslegri hnignun, eins og raun varš į, enda jókst brottfall nemenda śr nįmi į dögum téšrar Katrķnar.  Hśn lét višvörunarorš sem vind um eyru žjóta, enda virtist sem henni vęri einhvers konar stéttavaršstaša hugleiknari en hagur nemenda.  Er žaš gamla sagan meš sameignarsinnana, aš kerfiš er žeim mikilvęgara en enstaklingurinn. 

Stór orš hafa veriš lįtin falla um frammistöšu ķslenzku nemendanna, en slķkur mįlflutningur er lķklegast stormur ķ vatnsglasi og óréttmętur.  Mišaš viš žį beztu, sem voru nemendur ķ kķnversku risaborginni Shanghai, nįšu ķslenzku nemendurnir 80 % įrangri aš mešaltali.  Žaš er ekki slęmt og hefur aldrei veriš tališ slęmt aš fį 8,0 ķ einkunn, žó aš einhver hafi fengiš 10.  Žaš žarf enginn aš fara į lķmingunum śt af žessu.  Viš viljum ekki žaš skipulag, sem śtheimtir įrangur ungvišisins ķ Shanghai.  Viš vinnum aš lķkindum forskot žeirra upp sķšar į ęvinni meš frjóari huga og meiri dugnaši. 

Žaš er óžarfi aš kollsteypa ķslenzka skólakerfinu eša aš fara śt ķ stórkarlalegar įsakanir į hendur ķslenzku kennarastéttinni žrįtt fyrir sķšustu PISA-nišurstöšur.  Til aš auka lķkur į hlutfallslega bęttri frammistöšu ķslenzkra nemenda og žar meš aš bęta kunnįttu žeirra og fęrni til aš takast į viš višfangsefni framtķšarinnar žarf ašeins aš snķša nokkra agnśa af kerfinu til aš beina žvķ inn į įrangursmišašri braut en vinstri vellingurinn hefur lagt upp meš:

  • Žaš žarf aš gefa skólastjórunum og kennurunum lausari tauminn viš aš velja nįmsefni og kennsluašferšir.  Žaš mį bjóša upp į samręmd próf ķ t.d. ķslenzku, reikningi, ešlisfręši, nįttśrufręši og erlendu tungumįli į grundvelli stašlašrar nįmskrįar, en skólunum ętti aš vera frjįlst aš velja eitthvaš eša ekkert af žessu fyrir hvern įrgang.  Žaš veršur žó augljóslega aš gęta samręmis yfir landiš meš lokapróf upp śr grunnskólum, nema framhaldsskólarnir taki upp inntökupróf. 
  • Rekstrarform skólanna verša aš vera frjįls, og hverjum nemanda ętti aš fylgja sama upphęš frį hinu opinbera.  Foreldrar eru lykilatriši ķ velgengni barna sinna ķ lķfinu, og ef žeir kjósa aš velja einhvern skóla fyrir barn sitt eša börn, sem er dżrari en svo, aš opinbera upphęšin hrökkvi til, žį į aš leyfa žeim aš leggja fram žį višbót, sem skólinn setur upp.  Stušningur og žįtttaka foreldranna ķ skólastarfinu er barninu ómetanlegur.  Žaš į ekki aš draga śr valfrelsi žeirra, sem geta og vilja njóta žess, žó aš einhverjir annašhvort ekki geti né vilji leggja fram višbótar fé ķ menntun barna sinna.  Slķk žröngsżni og/eša öfund dregur śr framžróunarhraša žjóšfélagsins sem heildar, kemur öllum ķ koll og mį žess vegna vel nefna jafnašarstefnu andskotans.  
  • Žaš į aš hafa kennsluna meira einstaklingsmišaša en nś er.  Žetta žżšir einfaldlega žaš, aš veita ber skólum frelsi til aš raša nemendum saman ķ deildir, eins og skólunum žykir įrangursrķkast.  Hvers vegna į aš skapa hjį nemendum skólaleiša, af žvķ aš žeir fį ekki višfangsefni viš sitt hęfi ?  Žaš er enginn bęttari meš žvķ. 
  • Verklega nįmiš er vanrękt, og viš svo bśiš mį ekki standa.  Nemendur eiga aš fį tękifęri til aš žróa alhliša hęfileika sķna, og įhugasviš sumra er ašallega į sviši bóklegrar kunnįttu, en annarra į verklegum svišum.  Hvoru tveggja į aš gera jafnhįtt undir höfši, žvķ aš markmiš grunnskólans į ekki aš vera einhvers konar sķun hafra frį saušum, heldur aš veita ęskunni nśtķmaleg tękifęri til aš žroska hęfileika sķna og žróa kunnįttuna samkvęmt eigin įhugasvišum.  Ef kerfiš er nišur njörvaš, minnkar nįmsįhugi flestra, įrangur skólanna veršur lakari og fleiri tępir nemendur falla śr nįmi. 
  • Brottfall śr skóla er helzti ljóšur į rįši skólakerfisins nś um stundir og gefur til kynna, aš žaš męti ekki žörfum ęskunnar, višskiptavina sinna, meš višeigandi hętti.  Upp śr grunnskóla žurfa žess vegna aš liggja a.m.k. 2 samręmdar leišir, sem ķ grundvallaratrišum mį kalla bóklegu leišina og verklegu leišina.  Fįbreytnin eykur spennu į mešal kennara og nemenda, sem jafngildir sóun hęfileika.  Skólakerfiš veršur aš snķša aš nemendunum til aš foršast sóun, en Katrķn Jakobsdóttir og hennar nótar eru grunašir um öfuga hugmyndafręši ķ anda hugmyndarinnar um "homo sovieticus", žar sem laga įtti einstaklinginn aš kerfinu.  "Nómenklatśran" er meš allt į hreinu og sżnir enga miskunn.  Žess vegna setti Katrķn jafnan kķkinn fyrir blinda augaš, žegar kom aš žvķ aš leysa vandamįl į borš viš brottfalliš.  

PISA_2006-2012 Almenningur um heim allan upplifir nś örar breytingar, sem knśnar eru įfram af tękniframförum į sviši tölvukerfa, bęši hugbśnašar og vélbśnašar.  Žetta er aš vķsu mjög tvķeggjaš vopn, žegar kemur aš börnunum, og tölvubśnašur er žvķ mišur į Vesturlöndum notašur žannig ķ uppeldinu, aš falliš er til aš spilla fyrir alhliša žroska barnanna, gera žau veruleikafirrt, hugmyndasnauš og jafnvel taugaveikluš.  Įbyrgšarhluti foreldranna er stór ķ žessum efnum, og vandratašur er hinn gullni mešalvegur. 

Aš mörgu leyti leiša Asķužjóšir skynsamlega hagnżtingu hinnar nżju tękni viš uppeldiš, sem endurspeglast ķ stašgóšum žekkingargrunni 15 įra nemenda žessara landa.  Žar leišir hin nżja tękni ekki til forheimskunar ęskulżšsins, aš žvķ er viršist.

 Kķna er žarna leišandi, en žvķ fer žó fjarri, aš viš ęttum aš leita fyrirmynda žar ķ landi, enda hefur gęšastig framleišslu Kķnverja alls ekki enn nįš gęšastigi į Vesturlöndum, yfirleitt.  Einnig er athyglivert aš sjį, hversu vel Singapśr gengur og yfir langt tķmabil.  Singapśr er borgrķki, žar sem aušvaldsskipulag rķkir, og žar er samkeppni į milli skóla um hylli nemenda og foreldra, sem greiša žurfa til skólanna, sem žeir velja. 

Finnar hafa um hrķš žótt vera til fyrirmyndar ķ menntamįlum, mennta kennara sķna vel, og žeir munu vera į tiltölulega góšum launum.  Žį žykir kennarastéttin njóta óskorašrar viršingar ķ Finnlandi, lķkt og hér var į įrum įšur og vert er.  Finnar hafa komiš vel śt śr PISA-prófum ķ um tvo įratugi.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš žeir gefa eftir fyrir Asķubśum og įrangur Finna versnar aš tiltölu.  Žetta er ķ samręmi viš žį žróun, aš Asķa skįkar Vesturlöndum, ž.e. Vestur-Evrópu og Noršur-Amerķku, aftur fyrir sig į mörgum svišum.  Sennilega eru skipuleg vinnubrögš og agi bęši kennara og nemenda stór žįttur ķ sókn Asķubśa.  

Viš Ķslendingar žurfum ekki aš una okkar hlut illa meš 80 % įrangur į viš hina beztu og eigum einfaldlega aš halda žį leiš ķ menntamįlunum, sem viš teljum henta okkur bezt.  Žaš er óskynsamlegt aš reyna aš apa menntunarfyrirkomulag og hegšun upp eftir öšrum, sem snišiš er viš ašrar menningarlegar ašstęšur, žó aš hollt sé aš hafa kerfi til hlišsjónar, sem skilaš hafa góšum įrangri.  Ašalatrišiš er, aš skólarnir lķti į nemendur sem višskiptavini, sem komnir eru ķ skólana til aš žroska hęfileika sķna į einstaklingsgrunni til aš verša sem nżtastir žegnar ķ žjóšfélaginu.   

Dśxar

 

 

 

 

 

 


Handverkiš til öndvegis

Žann 14. įgśst 2013 birtist ķ Morgunblašinu vištal Įslaugar Örnu Sigurbjörnsdóttur viš Įrsęl Gušmundsson, skólameistara Išnskólans ķ Hafnarfirši.  Sjónarmiš skólameistarans eru allrar athygli verš; žau eru aš sumu leyti nżstįrleg, og skólakerfiš žarf einmitt į róttękum breytingum aš halda til aš žaš nżtist žegnunum betur viš aš fįst viš framtķšina en fortķšina.  Skilvirkt skólakerfi er skilyrši fyrir farsęlli žróun žjóšfélagsins, framlegšaraukningu og hagvexti.  Hagvöxtur er naušsynlegur til aš allir geti fundiš kröftum sķnum višnįm ķ žessu žjóšfélagi meš višunandi umbun og neyšist ekki til aš bśa allan sinn starfsaldur į erlendri grundu.  Hagvöxtur er lķka naušsynlegur til aš koma fjįrhag hins opinbera į réttan kjöl, en hann er viš žaš aš sökkva ķ skuldafen.

Lķklega mį nżta opinberar fjįrveitingar til menntamįla mun betur en nś er gert.  Kostnašarsamanburšur viš śtlönd getur žó veriš villandi varšandi grunnskólastigiš vegna dreifšrar bśsetu ķ stóru landi m.v. ķbśafjölda.  Žó eru hagręšingartękifęri falin ķ lengingu skólaįrs og fękkun skólaįra.  

Hlutverk opinbera menntakerfisins į aš vera aš finna og žróa styrk hvers einstaklings til hagsbóta fyrir samfélagiš ķ heild, en alls ekki aš steypa alla ķ sama mót meš ęrnum samfélagskostnaši.  Markmišiš į jafnframt aš vera aš gera žetta į svipušum tķma og meš svipušum tilkostnaši og ķ öšrum rķkjum OECD. 

Žvķ mišur stenzt ķslenzka menntakerfiš ekki öšrum slķkum snśning samkvęmt alžjóšlegum samanburši.  Žess vegna er róttękra breytinga žörf, sem Illuga Gunnarssyni er treystandi til aš leiša, enda į hann ęttir til byltingarsinna aš rekja, jafnvel heimsbyltingarsinna.  Hver veit, nema honum takist aš blįsa ķ glęšurnar. Allar reyndust byltingarhugmyndir įa hans žó į sandi reistar og hugarórar einir.  Illugi žarf aš verša föšurbetrungur, enda eru byltingarhugmyndir téšs Įrsęls  annarrar ęttar; žęr eru gagnlegar einstaklingum og samfélagi, og žęr eru raunhęfar.  Žęr eru ekkert kaffihśsajapl, jaml og fušur "listamanna" og listasnobbara, aš kaffihśsum žó allsendis ólöstušum.     

"Viš erum meš sama framhaldsskólakerfi og žegar viš rįkum sveitasķmana",

sagši Įrsęll ķ žessu vištali.  Svakalegt, ef satt er, en sżnir afturhaldssemi menntakerfisins ķ hnotskurn, og ekki bętti śr skįk aš fį įlf śt śr hól ķ stól menntamįlarįšherra 2009-2013, sem ekki tók į neinu grundvallarmįli. 

Höfundur žessa pistils notaši sveitasķma sķšast įriš 1963, žegar hann lauk ferli sķnum sem vinnumašur ķ Vatnsdal ķ Austur-Hśnavatnssżslu hjį afa sķnum og ömmu, nżfermdur, og sķšan er hįlf öld lišin.  Höfundur er ekki ķ fęrum til aš bera brigšur į fullyršingu Įrsęls, žó aš ótrśleg sé, en žó aš deilt verši meš tveimur ķ yršinguna, fęst stöšnun ķ aldarfjóršung, og jafnvel žaš er óešlilega langt og eiginlega óskiljanlega langt stöšnunartķmabil, sem sżnir naušsyn róttękra ašgerša.  Rįš Įrsęls til śrbóta er m.a.:

"Hękka žarf grunnlaun kennara og auka vald skólastjórnenda hvers skóla til aš žróa sig; skólarnir eru svo ólķkir, aš žeir verša aš fį vald til aš žróa sig sjįlfir."

Hęgt er aš taka hér undir hvert orš, og žaš merkilega er, aš hér er um nįkvęmlega sömu lżsingu aš ręša og į vanda sjśkrakerfisins, ef ķ staš "kennara" er sett "lękna" og ķ staš "skólastjórnenda" er sett "spķtalastjórnenda".  Meš öšrum oršum er hér um aš ręša vanda opinberrar stjórnsżslu, mišstżringarinnar, sem alls stašar ber daušann ķ sér. 

Skólastjórinn žarf aš hafa fjįrhagslegt svigrśm til aš umbuna kennurum fyrir góšan įrangur meš nemendur, sem męldur er meš einkunnum.  Žaš er vel žekkt, hversu misjöfnum įrangri kennarar nį, og slķkt į aušvitaš viš um allar stéttir.  Ef rįšuneytiš lętur af mišstżringarįrįttu sinni, og hér veršur Illugi aš berjast viš bśrókratana, į framhaldsskólunum, gefur žeim lausan tauminn, heimilar frjįlst eignarhald og skólagjöld, žį munu 1000 blóm blómstra, og ekki mun standa į įrangri. 

Allt var žetta eitur ķ beinum sameignarsinnans skrżtna, sem sat į stóli mennta- og menningarmįlarįšherra hallęrisstjórnarinnar 2009-2013.  Žį įtti aš steypa alla skóla ķ sama mót, rķkismót Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, og Katrķn Jakobsdóttir mįtti aldrei heyra minnzt į frjįlsa samkeppni.  Katrķn žessi er afturhaldiš holdi klętt, smjašrandi fyrir "skapandi greinum" og hugvķsindum, en sveltandi raungreinarnar og allt, sem ķ askana veršur samt lįtiš og gagnast mętti atvinnulķfi og hagvexti ķ landinu.  Katrķn žessi hefur sennilega aldrei dżft hendinni ķ kalt vatn; hśn er hinn dęmigerši "sófakommi".  Talsmenn "skapandi greina" grenja nś undan minni framlögum frį rķkinu en žeir įttu von į frį vinstri stjórninni.  Telja žeir meira koma śt en sett er inn.  Af hverju leita žeir žį ekki fremur į nįšir bankastjóranna en skattgreišendanna ?

Įrsęll, sem hefur margfalt vit į skólamįlum į viš téšan fyrrverandi rįšherra sérvizku og "lista", sem ekki reišir nś vitiš ķ žverpokum, en er meira gefin fyrir lżšskrum og utan aš lęršar slagoršakenndar žulur, er ķ raun og veru aš boša samkeppni į milli skóla til aš hvetja žį til dįša.

Įrsęll er mešmęltur styttingu framhaldsskólanįms, eins og nśverandi menntamįlarįšherra, og kvešur styttingu ekki munu koma nišur į gęšum nįmsins, ef almanaksįriš veršur nżtt betur til kennslu.  "Nemendur geta aušveldlega tekiš meira nįm į žremur įrum en žeir gera į fjórum įrum nśna.  Žetta er bara slugs", segir skólameistarinn.  Svona eiga sżslumenn aš vera. 

Sķšan kemur Įrsęll aš mikilvęgu atriši til aš draga śr allt of miklu brottfalli śr nišurnjörvušum grunnskólanum: "Viš žurfum aš hętta aš lįta alla klįra grunnskóla į sama tķma; fólk ętti aš geta rįšiš sķnum hraša ķ efstu bekkjum grunnskólanna".   Aš losa um mišstżringu grunnskólans, ž.e. nišurnjörvun hans, og laga hann aš mismunandi žörfum, įhugasvišum og styrkleikum nemenda į gelgjuskeiši, er vęnleg leiš til aš draga śr hręšilegu brottfalli, sem mikil ógęfa getur fylgt, og hefur ķ för meš sér žjóšfélagslega sóun hęfileika.  Hvaš gerši fyrrverandi menntamįlarįšherra til aš draga śr téšu brottfalli ?  Žaš jókst umtalsvert ķ rįšherratķš hennar.

Žį gagnrżnir skólameistari Išnskólans ķ Hafnarfirši, aš ekki sé meira af sżnilegu išnnįmi ķ grunnskólanum, og er hęgt aš taka heils hugar undir žaš, aš kynning į išnnįmi ķ grunnskólanum er ķ skötulķki og yfirstjórn menntamįla til hįšungar įriš 2013.  Žaš veršur aš beina fleiri nemendum į verknįmsbrautir.  Bśrókratar hafa ófullnęgjandi skilning į žessu, hafandi enga reynslu af athafnalķfinu, margir hverjir, og hér veršur Illugi Gunnarsson aš grķpa ķ taumana, hafandi migiš ķ saltan sjó, og gera róttękar breytingar ķ anda Įrsęls, skólameistara, og formanns félags skólameistara. 

Žetta fįlęti ķ garš verknįms kemur einnig nišur į spurn eftir tękninįmi, en atvinnulķfiš brįšvantar fleiri išnašarmenn, išnfręšinga, tęknifręšinga og verkfręšinga.  Žaš er hins vegar offramleišsla į stjórnmįlafręšingum, kynjafręšingum, félagsfręšingum og fólki ķ flestum greinum hins s.k. hśmanistķska geira, sem framleišir sérfręšinga mestmegnis fyrir opinbera geirann, žar sem viršisaukinn er nęsta takmarkašur, svo aš ekki sé nś dżpra tekiš ķ įrinni. 

Nś žarf aš fękka starfsfólki ķ opinbera geiranum, žvķ aš hann tekur allt, a.m.k. 10 %, of stóran skerf af žjóšarkökunni, til aš jafnvęgi nįist ķ fjįrhag hins opinbera til langs tķma litiš og hagvöxtur verši žokkalegur. Rangar įherzlur ķ skólakerfinu draga śr beinharšri samfélagslegri aršsemi menntakerfisins, žó aš hér skuli sķzt andmęla persónulegri gagnsemi allrar menntunar, sem undir nafni stendur.    

Ķ öšru vištali viš Įrsęl Gušmundsson, skólameistara Išnskólans ķ Hafnarfirši, 14.08.2013, ØHandverkiš ķ hįvegum haft", kemur eftirfarandi merka nżjung fram:

"Ķ haust erum viš aš fara af staš meš tilraunakeyrslu į nżrri stśdentsprófsbraut, sem byggist aš stórum hluta į įföngum śr išnnįminu.  Žaš mun gera nemendum kleift aš nżta sķna išnmenntun til žess aš ljśka stśdentsprófi.  Žį eru nemendur aš loknu nįmi aš komast inn ķ hįskólana, sem tęknimenntašir stśdentar.  Žetta er nokkuš, sem hefur vantaš sįrlega, og viš höfum veriš aš hanna žessa braut, m.a. meš styrk frį rįšuneytinu, og förum af staš meš hana ķ haust meš žaš fyrir augum aš sękja um hana formlega fyrir skólaįriš 2014-2015." 

Hér er um róttęka breytingu aš ręša, sem felur ķ sér aš brjóta nišur mśra į milli bóknįms og verknįms.  Er óskandi, aš Illugi taki žessari merku nżbreytni fagnandi, žvķ aš hśn fjölgar valkostum nemenda.  Ašgeršin er til žess fallin aš auka ašsókn aš verknįmsbrautum, sem er atvinnulķfinu naušsyn.  Lķtill vafi er į žvķ, aš vķšsżnn menntamįlarįšherra į borš viš Illuga Gunnarsson mun styšja žessa tilraun meš rįšum og dįš, eins fljótt og hann getur, og gera rįšstafanir til aš festa hana ķ sessi. 

Fęst ungmenni eru ķ fęrum til žess viš lok grunnskólanįmsins aš taka mešvitaša og rökstudda įkvöršun um framtķšar atvinnubraut sķna.  Margir taka žess vegna žann kost aš velja bóknįmsbraut, af žvķ aš žeir halda, meš réttu eša röngu, aš slķkt val veiti žeim meira valfrelsi, žegar fram ķ sękir.  Nś er žessari hindrun fyrir vali į verknįmi rutt śr vegi, žökk sé Įrsęli og samstarfsmönnum hans.

Menntamįlarįšherra ętti aš lįta kné fylgja kviši og beina stęrri hluta heildarfjįrveitinga til verknįms og tękninįms.  Slķkt veršur ķ askana lįtiš, en įhöld eru um hitt, margt hvert.  Nżtt hśsnęši, nż tęki og fleiri kennarar viš verklega kennslu frį grunnskóla til hįskóla, mun strax auka įhuga nemenda į aš leggja fyrir sig verknįm, sem fljótt mun auka verkmenningu ķ landinu, sem mun bęta hönnun, sem brįša naušsyn ber til, og bęta verklag, afköst og gęši, en öllu žessu er vķša sįrlega įbótavant, og sums stašar rķkir hreint sleifarlag.  Allt veršur žetta hagvaxtarhvetjandi, žį framkvęmt er.

Įrsęll bżšur verkfręšinemum til sķn ķ verkžjįlfun, sem er til fyrirmyndar.  Įrsęll lżsir alvarlegu sjśkdómseinkenni, sem strax veršur aš rįša bót į af alvöru menntamįlamįlarįšherra, į borš viš Illuga Gunnarsson, meš eftirfarandi hętti: 

ØMargir nemar, sem koma inn ķ verkfręšina, hafa aldrei komiš inn į verkstęši į ęvinni, og žarna fį žeir aš lęra af mjög reyndum kennurum og eru alveg himinlifandi meš reynsluna."

Viš svo bśiš mį ekki stands, ef téš menntun į aš vera annaš en fśsk. Viš hönnun er brįšnaušsynlegt fyrir góšan įrangur, aš hönnušurinn sé ķ stakkinn bśinn til aš setja sig ķ spor žess, sem vinna į eftir hönnuninni, og sömuleišis žess, sem višhalda į žvķ, sem veriš er aš hanna.  Į žessu er mikill misbrestur, og žaš, sem haft er raušletraš hér aš ofan eftir skólameistaranum, fer langt meš aš skżra orsakir vandans, sem veldur miklum aukakostnaši į öllum stigum verka og rekstrar einnig.

  Kolrangar įherzlur hafa veriš ķ menntakerfinu, žannig aš žeir, sem įttu aš hafa mest vit į, hafa reynzt bżsna gloppóttir og ekki ķ neinum fęrum til aš veita affarasęla forystu.  Illugi Gunnarsson er hins vegar engin gufa og getur bętt śr žessu meš eflingu verknįms og nišurbroti mśra. 

Hann žarf lķka aš bśa ķ haginn fyrir minna brottfall śr skóla.  Hann mun ekki breyta hormónaflęšinu, enda ekki rįšinn til žess, en meš žvķ aš stytta grunnskólann um eitt įr ķ efri endann og bśa til grunndeild verknįms og grunndeild bóknįms ķ tveimur efstu bekkjunum meš leyfilegu flęši žar į milli, mun Illuga takast aš draga śr žeirri sóun mannaušs, sem fór mjög vaxandi undir stjórn hinnar veruleikafirrtu Katrķnar Jakobsdóttur.

Katrķn Jakobsdóttir, formašur Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, hefur sżnt žaš meš oršum sżnum og gjöršum, aš hśn er śti aš aka sem stjórnmįlamašur.  Aldrei var brottfall meira śr skólum landsins en undir hennar stjórn į mennta- og menningarmįlarįšuneytinu.  Samt jók hśn einsleitnina og mišstżringuna stöšugt ķ anda stjórnmįlahreyfingar sinnar og magnaši vandann.  Žar meš herti hśn kverkatak rįšuneytisins į skólunum.

Markmiš vinstri manna meš žįtttöku sinni ķ stjórnmįlum er aš koma sjįlfum sér ķ valdaašstöšu til aš geta trošiš ófélegum kreddum sķnum ofan ķ kok fólksins ķ landinu.  Ķ žeim efnum helgar tilgangurinn mešališ.  Žess vegna voru dżr heit um varšstöšu gagnvart ESB svikin til aš komast ķ rķkisstjórn.  Žess vegna voru gefin įbyrgšarlaus fyrirheit fyrir kosningarnar 27. aprķl 2013 um alls konar dżrar framkvęmdir įn žess aš fjarmagna žęr, og žį blasir ekkert annaš viš en lįntökur.

  Komandi kynslóšum er sem sagt sendur reikningurinn af kommunum.  Žetta strśtshįttarlag veršur aš stöšva, žvķ aš fjįrmagnskostnašur er algerlega aš rķša rķkisbśskapinum į slig.  Dęmi um žetta er Hśs ķslenzkra fręša.  Svo ęskilegt sem žaš er fyrir žjóšina aš eignast slķka byggingu, žį er žaš ekki hęgt nś og veršur ekki į nęstunni vegna peningaleysis.  Samt lét téš Katrķn grafa grunn hśssins, s.k. Katrķnarholu, sem nś žjónar rannsóknum og kennslu ķ jaršfręši og veršur vęntanlega ekki nżtt til annars į žessu kjörtķmabili.  Holan er minnisvarši um óraunsęi, loddarahįtt og lżšskrum Katrķnar Jakobsdóttur. 

  Sęmundur į selnum                                            

        

  

 

 

 


Einstrengingshįttur ķ atvinnumįlum

Frjįlslynd rķkisstjórn hefur tekiš viš völdum ķ landinu af forpokušu afturhaldi.  Žaš eru himinn og haf į milli stjórnarhįtta slķkra afla.  Borgaralega višhorfiš er aš leyfa žśsund blómum aš blómstra, žó aš žetta sé haft eftir illvķgum fjöldamoršingja, Mao Tse Tung, fyrrverandi formanni kķnverska kommśnistaflokksins, į mešan forpokunin felst ķ aš fordęma vissar atvinnugreinar, leggja stein ķ götu atvinnulķfsins almennt og leika hvern tafarleikinn į fętur öšrum, eins og Svandķs Svavarsdóttir varš alręmd fyrir.  

Afleišingin af žessu eru fjįrfestingar ķ sögulegu lįgmarki, hagkerfisstöšnun og geigvęnlegur halli į rekstri rķkissjóšs meš botnlausri skuldasöfnun hins opinbera sem afleišingu.  Hrokagikkir afturhaldsins į borš viš téša Svandķsi reyna enn aš žyrla upp moldvišri til aš hylja sporin og tuša um góšan višskilnaš hjį sér, žegar hiš sanna er, aš žjóšfélagiš er į bjargbrśn greišslufalls hins opinbera vegna óstjórnar, žröngsżni ķ stjórnarhįttum, mistaka og getuleysis viš aš leiša vandasöm višfangsefni til lykta.  Eitt višfangsefnanna er aš straumlķnulaga stjórnkerfiš.  Umhverfisrįšuneytinu hefur veriš misbeitt til aš žvęlast fyrir, og žaš hefur ekki aukiš viš faglega umfjöllun, heldur aukiš andstęšurnar ķ stjórnkerfinu.  Aušvitaš er žaš rétt hjį dżralękni framsóknarmanna ķ rķkisstjórn, aš hafa žarf umhverfislegar afleišingar ķ huga viš allar įkvaršanir ķ öllum rįšuneytum, en ekki aš kasta mįlefnum į milli rįšuneyta og lįta hina umhverfislegu įbyrgš ašeins liggja į einum staš.  Meš žvķ aš leggja umhverfisrįšuneytiš nišur mį spara ķ rekstri rķkisins og flżta fyrir afgreišslu mįla, sem sparar öllu žjóšfélaginu stórfé.  Umhverfismešvitund žarf aš vaxa ķ stjórnsżslunni.  Hśn hefur t.d. ekki veriš upp į marga fiska varšandi feršamennskuna, eins og ę betur er aš koma ķ ljós. Lausnin er hins vegar ekki aš banna fólki aš njóta nįttśrunnar, heldur aš sjį til, aš slķkt gerist meš sjįlfbęrum og afturkręfum hętti.

Annaš dęmi um öfugsnśna umhverfisvernd er glannaskapur R-listans, sem fór meš völdin ķ Reykjavķk, žegar Orkuveita Reykjavķkur (OR) tók įhęttu ķ blóra viš greinargeršir jaršvķsindamanna og višvaranir sjįlfstęšismanna ķ minnihluta borgarstjórnar, sem nś er aš koma fyrirtękinu, OR, og Reykjavķkurborg hrošalega ķ koll.  Stjórnmįlamenn hafa rišiš OR svo į slig, aš óvķst er, aš fyrirtękiš rįši viš žį stöšu, sem nś er komin upp, žegar ofan į geigvęnlega skuldastöšu bętist tekjumissir og jafnvel śtgjaldaauki viš orkukaup af Landsvirkjun eša öšrum til aš standa viš gerša orkusölusamninga.  Žaš er alveg ljóst, aš stjórnmįlamenn rįša ekki viš aš stunda fyrirtękjarekstur af žessu tagi einir.  Žar aš auki brżtur vinnslumynztur OR gegn samkeppnireglum į raforkumarkaši, žar sem einokunarstarfsemin hitaveiturekstur er stunduš af sama fyrirtęki.  Nś ógnar ofnżting jaršhitasvęša į Hellisheiši ķ žįgu raforkuvinnslu hitaveitustarfseminni, sem er žó hiš mikla hagsmunamįl ķbśa höfušborgarsvęšisins, aš sé sjįlfbęr.

Aš fįst viš kröfuhafa föllnu bankanna var ekki į fęri vinstri manna, enda veršur sś višureign Heljarslóšarorrusta.  Afturhaldiš hafši ekki einu sinni manndóm ķ sér til aš krefjast žess meš lagasetningu frį Alžingi aš skrį um nöfn, kennitölur og heimilisföng kröfuhafanna verši birt opinberlega.  Žetta er žó fyrsta atrišiš ķ višureigninni viš kröfuhafanna.  Žeir, sem leggjast gegn slķkri lagasetningu, munu óhjįkvęmilega liggja undir grun um aš ganga erinda žeirra, sem makaš hafa krókinn į žrotabśunum.  Slitastjórnirnar nį ekki mįli.  Žęr skammta sér žóknun, sem viršist ekki standa ķ réttu hlutfalli viš įrangurinn af störfum žeirra.  Hvers vegna er vinnu žeirra ekki lokiš ?  Slitastjórn "Lehman Brothers", sem keyršir voru ķ gjaldžrot 15. september 2008 af Sešlabanka Bandarķkjanna og fjįrmįlarįšuneyti rķkisstjórnar BNA, hefur žegar lokiš störfum.  Starfi slitastjórnanna į Ķslandi mį hins vegar helzt lķkja viš skķt, sem sķgur fyrir barš.  

Įlverš 7. jśnķ 2013      Hér til hlišar er graf um įlverš samkvęmt stöšunni 7. jśnķ 2013.  Grafiš sżnir rķsandi įlverš meš afhendingartķma, sem gefur til kynna vęntingar markašarins um hęrra įlverš ķ nįnustu framtķš.  Veršiš 2300 USD/t, sem vęnta mį um nęstu įramót, er višunandi fyrir alla įlframleišendur į Ķslandi.  Fyrir nżtt įlver į Ķslandi er lįgmarksverš 2500 USD/t til aš standa straum af miklum stofnkostnaši fyrstu 5 rekstrarįrin.  Aš 1-2 įrum lišnum mį gera rįš fyrir hęrra verši en téšu lįgmarki vegna aukinnar eftirspurnar og lokunar gamalla śreltra įlvera. 

Žaš er žess vegna ólķklegt, aš afturhaldinu verši aš von sinni um, aš enginn fjįrfestir hafi hug į aš kanna möguleika į frekari orkukaupum til įlvinnslu.  Žį veltur mest į stjórnvöldum um nišurstöšuna.  Rķkiš į stęrsta orkuframleišandann meš hśš og hįri, og sį į meirihlutann ķ flutningsfyrirtękinu.  Žaš er réttmęt gagnrżni, sem sett hefur veriš fram į flutningsfyrirtękiš, aš žaš stundi bśtasaum, žegar kemur aš umhverfismati.  Landsnet hefur gefiš śt kerfisįętlun meš żmsum svišsmyndum, sem hįšar eru žróun orkumarkašar, og ešlilegt nęsta skref til aš vinna tķma er aš kynna įętlun um umhverfismat į hagkvęmustu lausnunum m.v. fyrirsjįanlega žörf, s.s. Sprengisandslķnu til aš tengja saman meginorkuvinnslusvęšin meš öflugum hętti, en öflug lķna į milli landshluta er brżn naušsyn til aš draga śr tjóni vegna orkuskorts og til aš stofnkerfiš sé ekki dragbķtur į atvinnuuppbyggingu į landsbyggšinni. 

Landsnet hefur lķka veriš gagnrżnt fyrir aš fara meš śreltar tölur um kostnašarmun į 220 kV loftlķnu og jaršstreng.  Žaš er tiltölulega aušvelt aš fį óvilhallt mat į žessum kostnašarmun.  Nś eru Danir aš fęra loftlķnur sķnar ķ jöršu aš miklu leyti.  Žessu verkefni stjórnar Ķslendingur, Dr Unnur Stella Gušmundsdóttir.  Žaš ęttu aš vera hęg heimatökin aš leita ķ smišju til hennar.

Ķ hönnun eru lķka lķtt įberandi möstur fyrir loftlķnur meš nżjum tökum į buršaržolsfręši.  Žaš er įreišanlega meš góšum vilja unnt aš nį samkomulagi um jaršstrengi į viškvęmustu svęšunum og jaršstrengjavęšingu upp ķ 132 kV į nęstu 25 įrum.   

Eigandi Landsvirkjunar, fjįrmįla-og efnahagsrįšherra fyrir hönd rķkisins, žarf aš berja ķ brestina ķ stjórn Landsvirkjunar.  Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš gęluverkefni žar į bę hafa vakiš undrun margra, svo og veršlagningarstefna fyrirtękisins, sem hvorki tekur tillit til jašarkostnašarveršs raforku ķ landinu né žróunar orkuveršs į heimsvķsu.  Sem dęmi um hiš sķšast nefnda mį nefna, aš vegna nżrrar tękni viš gasöflun śr jöršu ķ Bandarķkjunum og Kanada hefur gasverš ķ Noršur-Amerķku lękkaš um 70 % į fįeinum įrum.  Eigandinn veršur aš fį višskiptalega sinnaš fólk ķ stjórn fyrirtękisins, ž.e. fólk, sem hefur getiš sér gott oršspor ķ višskiptum, og forystu meš jaršsamband, sem eyšir ekki kröftunum ķ sżndarmennsku.

Nęsta skrefiš varšandi Landsvirkjun žarf sķšan aš verša aš gera hana óhįšari rķkisvaldinu en nś er til aš skapa meiri stöšugleika viš stjórnun hennar og efla langtķmasżn stęrsta orkuvinnslufyrirtękis landsins.  Žaš veršur hins vegar alltaf aš vera grunnstef fyrirtękisins aš žjóna žjóšinni og atvinnuvegum landsins meš hagstęšustu žjónustu ķ Evrópu, og žótt vķšar vęri leitaš.  Nśverandi forstjóri hefur ekki fylgt žessari lķnu, heldur bošaš spįkaupmennsku.  Ef sęstrengshugmyndir hans yršu aš veruleika, mundi orkuverš į Ķslandi stórhękka til almennings og samkeppnistaša atvinnuveganna stórversna.  Aš mismuna žegnum į EES-svęšinu meš einhvers konar millifęrslum śr sjóšum Landsvirkjunar strķšir gegn reglum ESB um jafnręši.

Į nęstu įrum veršur veršmęti Landsvirkjunar lķklega metiš 400-500 milljaršar kr.  Til aš bęta rekstur fyrirtękisins, eins og aš framan var tķundaš, žarf aš fį nżja eigendur inn og draga eignarhlut rķkisins nišur ķ 60 % - 75 % ķ byrjun.  Meš žessu móti veršur dregiš śr stjórnmįlalegu reiptogi um fyrirtękiš og meira hugaš aš aršsemi, žó aš girt verši fyrir spįkaupmennsku og sett ķ stefnumörkun, aš hlutverk fyrirtękisins sé aš vera ķslenzku athafnalķfi og fyrirtękjum bakhjarl fremur en aš skara eld aš eigin köku.  Aršsemin žarf žannig aš koma frį aršsömum samningum viš stórišjuna og frį ašhaldi ķ rekstri.  Landsvirkjun getur selt almenningsveitum ķ landinu orku į lęgsta verši, sem žekkist, vegna hagkvęmra virkjana sinna og hagstęšra samninga viš stórišjuna, sem skapa tekjur ķ gjaldeyri og greiša upp virkjanirnar į um 20 % af endingartķma mannvirkjanna.

Grundvöllur sóknar ķ atvinnumįlum, sem Laugarvatnsstjórnin hefur bošaš, hvort heldur er į sviši fiskeldis, sjįvarśtvegs, landbśnašar eša išnašar, er menntun.  Žar hefur nżr menntamįlarįšherra heldur betur verk aš vinna, žvķ aš sjónhverfingameistaranum, forvera hans, var sķšur en svo annt um, aš menntakerfiš žjónaši žörfum atvinnulķfsins.  Menntakerfi landsins hefur dregizt aftur śr menntakerfi annarra žjóša, eins og alžjóšlegar kannanir į borš viš PISA o.fl. hafa sorglega sżnt.

Nżr mennta-og menningarmįlarįšherra ętti af siglfirzkri seiglu og vestfirzkri vķgfimi aš róta upp ķ stöšnušu kerfi, sem įlfur śt śr hól hefur stjórnaš allt of lengi, hękka laun duglegra kennara, sem sżna betri įrangur en ašrir, og ekki vera feiminn viš aš auka samkeppni innan kerfisins, t.d. į milli skóla.  Hann ętti aš einbeita sér aš žvķ aš auka bęši magn og gęši verklegs nįms og gęta vel aš žvķ, aš engin nįmsbraut sé botnlangi.  Tilraunastofur žarf aš reisa og tęknivęša ašstöšu til verklegs nįms.  Mesta sinnuleysi Katrķnar Jakobsdóttur, fyrrverandi menntamįlarįšherra, kom fram ķ žvķ aš lįta stórfellt brottfall, einkum drengja, višgangast.  Žetta jafngildir hręšilegri sóun hęfileika og er hrikalegur įfellisdómur yfir kerfinu og stjórnendum žess.  Lausnin er aš auka veg verklegs nįms og tękninįms, ž.e. aš auka raunverulega fjölbreytni, en hśn sé ekki bara lįtbragšsleikur ķ ręšupślti einhverra bśįlfa, sem hafa veruleikafirrtar hugmyndir um hlutverk menntakerfisins.   

Illugi Gunnarsson žarf ekki aš finna upp hjóliš, enda hefur hann ekki tķma til žess.  Teikningin er til, og hśn er meš žżzkum texta.  Žżzka meistarakerfiš, sem ašlaga mį ķslenzkum ašstęšum, fóšraši žżzka efnahagsundriš, "Wirtschaftswunder", og er enn undirstaša śtflutningsdrifinnar kraftvélar žżzka išnašarins.  Gęšastimpill kerfisins er, aš atvinnuleysi žżzkrar ęsku er mešal hins lęgsta, sem žekkist, eša 7,6 % um žessar mundir.

ipu_dec_5-2011Sęmundur į selnum

   

 

               

  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband