Fęrsluflokkur: Dęgurmįl

Saušfjįrręktin-dauši eša dagrenning

Žaš hafa żmsir, ž.į.m. frįfarandi landbśnašarrįšherra, fariš mikinn śt af meintu kjötfjalli af völdum offramleišslu saušfjįrbęnda.  Nś er komiš ķ ljós, aš allt er žetta stormur ķ vatnsglasi; birgširnar viš upphaf slįturtķšar haustiš 2017 voru svipašar og vant er, tęplega tveggja mįnaša innanlandsneyzla. Veriš er aš kenna feršamönnum hérlendis įtiš į lambakjöti og śtflutningur hefur braggazt.  Kķnamarkašur er sagšur munu geta tekiš viš a.m.k. 1 kt/įr af ęrkjöti og lambakjöti f.o.m. nęsta įri.  Žaš er bara brot af öllu žvķ lambakjöti, sem kķnverska mišstéttin er farin aš sporšrenna nś žegar. Žaš er engin žörf į 20 % fękkun saušfjįrbęnda, eins og bullustampurinn į stóli landbśnašarrįšherra hefur slengt fram, ekki einu sinni 10 % - 20 %.  

Ķ sambandi viš matarbirgšir ķ landinu er rétt aš hafa ķ huga, aš jaršvķsindamenn eru nś teknir aš minna į, aš į nęstu 50 įrum megi bśast viš stórgosi į Lakagķgasvęšinu meš svipušum įhrifum į loft og jörš og ķ Móšuharšindunum 1783-1786.  Žį eru lķka hafšar uppi įhyggjur um, aš vegna langs mešgöngutķma Kötlu muni nęsta gos hennar verša eitt af hennar stęrstu, sem žżšir jafnvel enn meira af gosefnum śr išrum jaršar en ķ Móšuharšindunum.  

Viš žessar ašstęšur munu flugsamgöngur viš landiš aš lķkindum lamast og landiš verša aš reiša sig į flutninga meš skipum.  Žį veršur ómetanlegt aš hafa enn dugmikla og žrautseiga matvęlaframleišendur innanlands sem fjęrst ósköpunum, t.d. į Norš-Vesturlandi og į Norš-Austurlandi.  Verulegt matvęlaöryggi fęri fyrir lķtiš, ef landbśnašur, ž.m.t. saušfjįrrękt, legšist aš mestu af į žessum svęšum, en žau eru lķklega į mešal haršbżlustu svęša landsins. 

Į Ķslandi voru framleidd um 10,4 kt lambakjöts įriš 2016.  Žį nam innanlandsneyzla žess um 6,8 kt, aš neyzlu erlendra feršamanna, um 0,6 kt, meštalinni.  Mismuninn, 3,6 kt, žarf aš afsetja į erlendum mörkušum.  Evrópskur markašur er yfirfullur af kjöti, eftir aš Rśssar svörušu višskiptažvingunum BNA og ESB meš innflutningsbanni į matvęli og Ķslendingum var flękt ķ žessar višskiptažvinganir, sem žeir įttu ekkert erindi ķ.  Verš fyrir lambakjöt hefur af žessum sökum lękkaš erlendis , sem hefur leitt til veršlękkunar hérlendis og tilfinnanlegs tjóns fyrir bęndur, sem stefnir lķfsafkomu žeirra ķ voša.

Frįfarandi landbśnašarrįšherra eru mjög mislagšar hendur viš aš fįst viš žetta mįl, sem og önnur vandamįl.  Hennar lausn er fólgin ķ aš fękka bęndum meš žvķ aš kaupa žį burt af bśum sķnum.  Žetta er mjög óviturleg leiš, sem žjónar landinu ekki til lengdar, af žvķ aš af henni getur leitt byggšahrun, jafnvel žar, sem landsmönnum rķšur į af öryggisįstęšum aš hafa byggš, eins og įšur var drepiš į.

Óli Björn Kįrason, Alžingismašur ķ Kraganum, reit tķmamótagrein um mįlefni saušfjįrręktarinnar ķ Morgunblašiš, 13. september 2017, sem hann nefndi:

"Erum viš aš pissa ķ saušskinnsskóinn ?"

Žar gaf hann landbśnašarrįšherra falleinkunn meš eftirfarandi hętti:

"Aš sama skapi mį fęra fyrir žvķ rök, aš tillögur rįšherrans til lausnar vandanum séu gamaldags og eigi fremur skylt viš aš pissa ķ skóinn en aš styrkja heilbrigšar undirstöšur byggšar og landbśnašar."

Fįi žessi rįšherra um tvo kosti aš velja, skal hśn ęvinlega velja verri kostinn.  Žaš žykir bera órękan vott dómgreindarskorts og žekkingarleysis, sem er daušadómur yfir rįšherra, sem žarf aš taka margar mikilvęgar įkvaršanir į dag, sem flestar varša žjóšarhag.  

Sķšan kemur heilręši frį Óla Birni, sem bęndur ęttu aš ķhuga vandlega:

"Margir ķ bęndastétt hljóta aš lķta ķ eigin barm og spyrja, af hverju žeir hafi skilgreint sig sem launamenn, en ekki sjįlfstęša atvinnurekendur, sem eru buršarstólpar sinna samfélaga.  Žetta višhorf hefur litaš öll samskipti viš stjórnvöld."

Žaš hefur margoft komiš fram į stuttum ferli frįfarandi sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, hversu śrręšalaus hśn er. Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, hefur nefnt śrręši hennar ķ mįlefnum saušfjįrbęnda "eyšibżlastefnu", og žaš mį bęta um betur og kenna afstöšu hennar viš sveitaaušn, žvķ aš fyrst gętu ungir bęndur flosnaš upp og sķšan hinir elztu.  Hvaš hefur Óli Björn um žetta aš segja ?:

"Vera kann, aš hugmyndir um 20 % fękkun saušfjįr séu reistar į traustum upplżsingum [Žęr eru žaš ekki, žvķ aš kjötbirgšir fyrir haustslįtrun 2017 voru venjulegar og ešlilegar. Rétt einu sinni gerši Žorgeršur Katrķn sig seka um flaustursleg vinnubrögš.  Hśn viršist ekki kunna aš vinna. - innsk. BJo], en tillögur rįšherra um, hvernig žeirri fękkun skuli nį, fela ķ sér žį hęttu, aš žaš verši fremur yngri bęndur en žeir eldri, sem hętti saušfjįrbśskap, hagkvęmari bś hętti, en žau, sem óhagstęšari eru, haldi įfram.  Ekkert ķ tillögunum gefur tilefni til žess, aš bęndur geti gert sér vonir um, aš hagur žeirra batni į komandi įrum."

"Ég óttast, aš veriš sé aš leggja upp ķ vegferš, sem getur endaš illa.  Veriš sé aš bśa til fįtęktargildrur til sveita ķ staš žess aš styrkja stošir undir sjįlfstęšan atvinnurekstur."

Žetta gefur tilefni til aš ętla, aš Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir sé versta forsending, sem bęndur žessa lands hafa fengiš į stól landbśnašarrįšherra frį fullveldi.  Flokkur hennar kemst vonandi ekki į blaš ķ nokkru einasta landsbyggšarkjördęmi 28. október 2017.

Ķ lok greinar sinnar setur Óli Björn Kįrason fram tillögu aš gjörólķkri stefnu ķ mįlefnum saušfjįrbęnda, sem nęsta rķkisstjórn gerir vonandi aš sinni:

"Sett er greišslumark fyrir beingreišslur, ž.e. žaš heildarmagn framleišslu, sem rétt į į beingreišslum.  Gęšastżringargreišslum er hętt.  Beingreišslur mišast viš įkvešiš lįgmarksbś - a.m.k. 100 kindur - og bundnar žvķ skilyrši, aš öll framleišsla sé samkvęmt višurkenndum gęšastöšlum - m.a. er varšar velferš dżra og įbyrga mešferš į landi, heilnęmi og heilbrigši framleišslunnar."

 

Nś eru saušfjįrbęndur aš ašalstarfi rśmlega 1100 talsins.  Beingreišslur til žeirra nįmu įriš 2016 miaISK 3,1, ž.e. um 2,8 MISK/bś eša tęplega 300 ISK/kg af lambakjöti.  Ķ kerfi ÓBK mun žessi heildarupphęš lķklega verša svipuš:

  • "Greišslumarkinu [t] er ķ upphafi skipt nišur į einstök bś/bęndur samkvęmt sanngjarnri reglu (t.d. hlutdeild ķ framleišslu undangengin 3 įr).
  • Handhafar greišslumarks eiga rétt į beingreišslum į hverja einingu framleišslunnar upp aš greišslumarki sķnu.
  • Greišslumark hvers įrs er nokkuš undir įętlašri innanlandseftirspurn, t.d. 95 %.
  • Framleišsla umfram greišslumark er heimil, en nżtur ekki beingreišslna.  Fyrir framleišslu umfram greišslumark fį bęndur žaš verš, sem slįturleyfishafar og/eša ašrir kaupendur eru tilbśnir aš greiša. Veršiš veršur žvķ lęgra žeim mun meira, sem framleitt er umfram greišslumarkiš.  Aš sama skapi veršur veršiš hęrra eftir žvķ, sem eftirspurn er meiri, ekki sķzt, ef vel tekst til į erlendum mörkušum.
  • Greišslumark bęnda er framseljanlegt bęši varanlega og til skamms tķma.  Žį getur veriš rétt aš setja inn įkvęši um, aš enginn bóndi (saušfjįrbś) geti fariš yfir įkvešna hlutdeild af heildargreišslumarki (lķklega undir 1 %).
  • Kerfiš er til langs tķma (15-20 įr).

Hér er komin fram heildstęš stefnumörkun ķ mįlefnum saušfjįrbęnda, sem ber af eins og gull af eyri hrįkasmķši frįfarandi landbśnašarrįšherra, sem ekki viršist kunna réttri hendi ķ rass aš taka.  Hvernig skyldu žingmenn į borš viš Harald Benediktsson og bęndaforystan taka žessum tillögum ?  Žęr hefšu helzt žurft nś žegar aš vera komnar til framkvęmda.  

 

 

 

 

 

 

 


Aš ganga ķ endurnżjun lķfdaganna

Ķslenzka hagkerfiš hefur tekiš stakkaskiptum į einum įratugi.  Į ytra borši lżsir žetta sér ķ lengra hagvaxtarskeiši og peningalegu stöšugleikaskeiši en įšur, og aš eignastaša landsins viš śtlönd er oršin jįkvęš, sem vonandi veršur višvarandi staša.  Sama mį segja um višskiptajöfnušinn viš śtlönd.  Hann bętir stöšugt gjaldeyrisstöšu landsins. Skuldir rķkisins eru žó enn žungbęrar,  miaISK 900, žótt žęr hafi veriš lękkašar um miaISK 600 eša 40 % sķšan įriš 2012.   

Į innra borši hefur oršiš grundvallarbreyting į eignarhaldi fyrirtękja.  Óžarft er aš minnast į mikla rķkiseign ķ fjįrmįlakerfinu, um 400 miaISK, sem er ķ senn óešlilegt og óhagkvęmt įstand og breytist vonandi til batnašar į nęsta kjörtķmabili, žótt nś um stundir blįsi ekki byrlega fyrir borgaralegri rķkisstjórn eftir nęstu kosningar. Žaš viršast of margir ętla aš renna blint ķ sjóinn og lįta pķrata og enn smęrri flokka fį atkvęši sitt, svo aš ekki sé nś minnzt į ótrślega mikiš fylgi Vinstri hreyfingarinnar gręns framboš ķ męlingum į fylgi flokkanna, en sį flokkur er gaddfrešinn rķkiseinokunarflokkur og hįskattaflokkur.

Meš andvirši eigna rķkissjóšs ķ fjįrmįlakerfinu mętti tęplega helminga śtistandandi skuldir rķkisins. Auk skuldalękkunar rķkissjóšs hefur sś róttęka breyting oršiš į eignamyndun ķ žjóšfélaginu, aš lķfeyrissjóšum landsmanna hefur vaxiš mjög fiskur um hrygg, og nemur andvirši eignar žeirra um žessar mundir um miaISK 3“500 eša um 1,4 x VLF.

Innflęši išgjalda er enn mun meira en śtflęši lķfeyris śr lķfeyrissjóšum landsmanna, og mun įrleg fjįrfestingaržörf žeirra žar af leišandi vera yfir miaISK 100.  Į haftaįrunum eftir hrun fjįrmįlamarkašarins 2008 fjįrfestu lķfeyrissjóširnir grķšarlega innanlands, og enn fjįrfesta žeir mikiš hér vegna meiri aršsemi og hęrra vaxtastigs.  Allur gangur er į skynseminni ķ žessum fjįrfestingum.  Ótrślega óvandaš var af nokkrum sjóšum og banka aš leggja lag sitt viš ęvintżramann ķ Helguvķk, sem ekkert kunni til verka viš uppbyggingu išnašarfyrirtękis, heldur keypti allt sitt śr hverri įttinni, žar sem ódżrast var.  Hönnunin varš žį ķ skötulķki og miklir hnökrar reyndust viš samtengingar, eins og bśast mįtti viš.  Žetta er daušadómur yfir verksmišju nś į dögum, žegar allur bśnašur žarf aš geta "talaš saman" um samskiptakerfi verksmišjunnar.  Gagnstęš ašferšarfręši er višhöfš ķ žżzku kķsilverksmišjunni, PCC, į Bakka viš Hśsavķk, žar sem verksmišjuhönnun, hönnun bśnašar og innkaup eru į einni hendi, svo aš allt framleišsluferliš veršur samhęft.  Žarf ekki annaš en aš bera saman śtlit verksmišjanna ķ Helguvķk og į Bakka til aš įtta sig į, aš meš ólķkum hętti er stašiš aš hönnun žessara tveggja verksmišja.  

Nišurstašan varšandi lķfeyrissjóšina ķ landinu er oršin sś, aš žeir eru nś rķki ķ rķkinu, stęrsti eigandinn aš ķslenzku athafnalķfi, žegar litiš er į žį sem heild.  Žetta er ķslenzk śtgįfa af "Mitbestimmungsberechtigkeit" eša mešįkvöršunarrétti starfsmanna um stjórnun žżzkra fyrirtękja.  Hagsmunir starfsmanna og eigenda fara saman; ķ raun og veru ķ meiri męli į Ķslandi en ķ Žżzkalandi vegna žess, aš ķslenzkir starfsmenn eiga oršiš stóran hlut ķ mörgum fyrirtękjum į Ķslandi meš ašild lķfeyrissjóšanna, og fulltrśar starfsmanna og atvinnurekenda skipa stjórnir fyrirtękjanna, en ķ Žżzkalandi er yfirleitt ekki žessu sterka eignarhaldi starfsmanna til aš dreifa. 

Žetta eru sterk rök fyrir friši hér į vinnumarkaši og hófsömum launahękkunum ķ takti viš framleišniaukningu fyrirtękjanna og samkeppnishęfni śtflutningsatvinnuveganna vegna žess, aš hagur fyrirtękjanna er nś oršinn hagur launžeganna. Ef fyrirtękjunum gengur illa, žį mun lķfeyrir launžeganna skeršast aš sama skapi.  Allir eru ķ sama bįti. Žessi žróun er śtfęrsla į hinum gömlu og góšu slagoršum Sjįlfstęšisflokksins, "Eign handa öllum" og "Stétt meš stétt".

Sį, sem liggur óbęttur hjį garši hér, er žó litli atvinnurekandinn, einyrkinn, sem byrjaši meš tvęr hendur tómar, og efldi fyrirtęki sitt meš elju og žrautseigju, svo aš žaš er e.t.v. komiš meš 10 manns eša fleiri ķ vinnu, stundum.  

Žessi mašur bżr viš mjög erfiša samkeppnisstöšu oft og tķšum, og žarf oftar en ekki aš berjast viš risana, sem t.d. lķfeyrissjóšir hafa fjįrfest ķ.  Hér er komiš aš litlum og mešalstórum fyrirtękjum, eins manns og upp ķ 80 manna fyrirtęki.  Žau braušfęša flesta launamenn og standa oft ķ haršri samkeppni viš fyrirtęki meš opinberu ķvafi og viš stórfyrirtęki, sem m.a. lķfeyrissjóširnir eiga.  Žaš er kominn tķmi til aš létta žessum litlu og mešalstóru fyrirtękjum lķfiš meš minni skriffinnskukröfum aš hįlfu hins opinbera og skattalękkunum, t.d. žannig, aš af fyrstu 20 starfsmönnum hvers fyrirtękis žurfi ašeins aš greiša 50 % tryggingagjald.

Rįšdeild žarf almennt aš efla ķ žjóšfélaginu.  Žess vegna žarf aš żta undir sparnaš, og žaš getur hiš opinbera gert meš žvķ aš draga śr skattheimtu į fjįrmagnstekjur, fara aftur nišur ķ 10 % fjįrmagsntekjuskatt og hętta aš skattleggja veršbętur į sparnaš. 

Hśsnęši er of dżrt, hvort sem er eignarhśsnęši eša leiguhśsnęši.  Žetta er litlum fyrirtękjum, ungu fólki og eldri borgurum, žungt ķ skauti.  Alžingi getur sett lög til aš stemma stigu viš žessu, sem įkvarši hįmark heildar fasteignagjalda 0,2 %/įr af veršmęti fasteignar og lóšar (fasteignamati) og afnemi lįgmarkiš.  Žar meš skapast samkeppni į milli sveitarfélaga um ķbśa og fyrirtęki, sem er veitir sveitarstjórnum ašhald. 

Sérstaka lagasetningu žarf um aušlindargjald af vatnsréttindum, sem Hęstiréttur hefur śrskuršaš, aš viškomandi sveitarfélög megi innheimta af virkjunareiganda sem fasteignagjald af metnu veršmęti vatnsréttindanna. Žar kemur 0,5 %/įr, til greina.

Fartękjaśtgerš er töluveršur kostnašaržįttur hjį litlum fyrirtękjum og hjį fjölskyldunum.  Ķ fjįrlagafrumvarpi 2018 er gert rįš fyrir óhóflegri aukningu į gjaldtöku af eldsneyti meš 18 kr/l hękkun į dķsilolķu og 8 kr/l hękkun į benzķni og tvöföldun kolefnisgjalds til višbótar, auk VSK.  Sjįlfstęšismenn į žingi hafa gert athugasemdir viš žessar grķšarlegu hękkanir,  enda nį žęr engri įtt og ętti aš lękka hękkunina į bįšum eldsneytistegundunum um 8 kr/l og fresta kolefnishękkuninni.  Stjórnvöld geta enn ekki meš réttu réttlętt miklar eldsneytishękkanir og hękkun kolefnisgjalds meš žörfinni į aš hraša rafbķlavęšingu, af žvķ aš innvišauppbygging fyrir rafvęšingu bķlaflotans er allt of skammt komin til aš rafbķlavęšing geti oršiš almenn. Žaš stendur enn upp į yfirvöld aš hraša styrkingu dreifiveitna og uppsetningu tengla, 1x16 A, 3x16 A, 3x32 A, 3x63 A, viš fjölbżlishśs og į bķlastęšum.   

Ķ tilefni frumvarps til fjįrlaga er mjög viršingarvert, aš sjįlfstęšismenn velti fyrir sér, hvers vegna er žörf į aš styrkja hugmyndafręšilegan grundvöll Sjįlfstęšisflokksins, og horfi žį gjarna til "systurflokks", sem stöšugt heldur fylgi sķnu ķ grennd viš 40 % žrįtt fyrir aš leiša rķkisstjórn sķšan 2005 ?  Grein Björns Jóns Bragasonar, lögfręšings og sagnfręšings, ķ Morgunblašinu, 11. september 2017," Frś Merkel og Sjįlfstęšisflokkurinn" , var mjög gott innlegg ķ žessar hugleišingar.  Meira um žaš sķšar.

Žaš er m.a. vegna žess, aš naušsynlegt er aš hamla gegn sósķalistunum, sem boša, eins og vant er, algerlega įbyrgšarlausa stefnu ķ fjįrmįlum rķkisins, sem strax mundi leiša til hallarekstrar, skuldasöfnunar og hįrrar veršbólgu.  Sósķalistarnir lifa ķ hugmyndafręšilegri gerviveröld, ķ sżndarveruleika, sem afneitar stašreyndum.  Žeir reyna aš telja fólki trś um, aš žeir muni og geti bętt kjör fólks meš žvķ aš auka samneyzluna upp śr öllu valdi.  Žeir reyna meira aš segja aš telja fólki trś um, aš afkoma žess hafi veriš betri įšur.  Samt segja tölur, aš samneyzlan hefur aldrei veriš hlutfallslega hęrri en nś į Ķslandi og er į mešal žess hęsta, sem žekkist innan OECD.  Skattheimta hins opinbera er svo hį, aš hśn virkar hamlandi į getu atvinnulķfsins til fjįrfestinga og kjarabóta launžeganna.  Skattheimtan į Ķslandi heggur stórt skarš ķ kaupmįtt almennings, ekki sķzt žeirra, sem eru undir mišgildi tekna. 

Dęmi um žennan falsbošskap vinstri manna gat aš lķta ķ Morgunblašinu 11. september 2017 ķ vištali Siguršar Boga Sęvarssonar viš Kolbein Óttarsson Proppé, žingmann VG:

"Ég hef oft velt fyrir mér, hvort fjölskylda į lįgmarkslaunum hafi fyrir 30-40 įrum [um 1982-innsk. BJo] hugsanlega haft žaš betra en nś, aš teknu tilliti til margs žess, sem fólk žarf aš greiša sjįlft fyrir, en var įšur samfélagslegt. [Žessi fortķšaržrį er fįrįnleg.  Žį rķkti hér óšaveršbólga og skortur į fjölbreytilegum atvinnutękifęrum, og lķfsbarįttan var mun erfišari en nś er.  Annašhvort er žessum manni, Proppé, ekki sjįlfrįtt eša hann er loddari af lökustu sort. - innsk. BJo]  Žvķ mišur er įbyrgšin ķ dag ķ allt of rķkum męli sett į hvern og einn, óhįš tekjum og stöšu viškomandi. [Žetta eru ótrśleg öfugmęli forręšishyggjumanns m.v. öryggisnetiš, sem velferšarkerfiš ķslenzka hefur strengt į svišum menntunar, sjśkdóma og elli, svo aš eitthvaš sé nefnt. - innsk. BJo] Svo viršist sem skattar og samneyzla séu oršin neikvęš orš, og sjįlfur hef ég oft veriš snuprašur fyrir aš segjast vilja samneyzlu, sósķalisma. [Žarna talar mašur, sem gefur skķt ķ eignarréttinn og telur, aš hiš opinbera eigi heilagan rétt į aš gera eins stóran hlut af sjįlfsaflafé almennings upptękan og žvķ sżnist hverju sinni. - innsk. BJo]  Mér finnst žvķ mjög mišur og ķ raun hęttulegt, aš sett hafi veriš rķkisfjįrmįlaįętlun, žar sem kvešiš er į um, aš rķkisśtgjöld megi aldrei fara yfir 41,5 % af VLF.  Žaš žżšir ķ raun, aš ekki verši hęgt aš beita rķkissjóši til jöfnunar, ef haršnar į dalnum.  Žetta er stóra myndin, og henni viljum viš ķ VG breyta."

 

Hįmark rķkisśtgjalda af VLF į Ķslandi, sem Kolbeinn Óttarsson nefnir, er meš žvķ hęsta ķ heimi, og hęrra hlutfall er algerlega ósjįlfbęrt og sligandi fyrir hagkerfiš.  Žaš er engum til framdrįttar, nema sķšur sé, aš hękka žaš. Slķkt mundi draga alla nišur ķ sósķalistķskt svaš. Aš nefna aukna jöfnun sem įstęšu  aukinnar skattheimtuer er śt ķ hött ķ landi, žar sem jöfnušur er žegar sį mesti, sem žekkist samkvęmt alžjóšlegum stušli, GINI.  Sósķalistar eru blindingjar, sem hugsa mjög skammt fram į veg (og sennilega dauflega, žį sjaldan tżrir į žeim), svo aš žeir gera sér ekki grein fyrir afleišingum hįskattastefnu sinnar.  Žeir eru žess vegna ómarktękir ķ žessum efnum.

Menn į borš viš téšan Proppé, sem hrópa śt um borg og bķ, aš "samneyzlan sé svelt" ķ landi, žar sem śtgjöld rķkissjóšs til heilbrigšismįla 2018 eru įętluš miaISK 201 og śtgjöld til félags-, hśsnęšis- og tryggingamįla, eru įętluš miaISK 208, eru hugmyndafręšilega į sömu vegferš og Hugo Chavez og Nicólas Maduro, sem komust til valda ķ Venezśela undir slagoršum sósķalismans um aukinn jöfnuš ķ rķkasta landi Sušur-Amerķku, en tókst į 10 įrum aš koma landinu į vonarvöl hungursneyšar og hruns velferšarkerfisins. 

Gammur vokir yfir hręiVetur į Ķslandi

 

 

 

 


Vönduš vinnubrögš eša hitt žó

Stjórnmįlafyrirbrigšiš Björt framtķš, BF, hefur tönnlazt į slagorši sķnu, "Vönduš vinnubrögš", ķ tķma og ótķma og eiginlega ekki haft neitt annaš fram aš fęra ķ ķslenzk stjórnmįl.  

Nś hefur BF opinberaš fyrir žjóšinni, aš fólkiš žar innanboršs hefur ekki einu sinni hugmynd um, hvaš vönduš vinnubrögš eru ķ raun, hvaš žį aš žaš stundi žau.  Rįšsmennska rįšherra flokksins var mörkuš įkvaršanafęlni annars žeirra og upphlaupum og fljótfęrnislegum yfirlżsingum hins, svo aš ekki sé nś minnzt į furšufatasżningu hennar ķ ręšusal Alžingis ķ auglżsingaskyni fyrir vinkonu sķna.  Sišlaust athęfi samkvęmt reglum žingsins. Furšufyrirbrigši smįflokkanna eru reyndar "legķó" (fleiri en tölu verši į komiš).

Allt sżndi žetta, aš hvorugt žeirra bar nokkurt skynbragš į vönduš vinnubrögš.  Žetta er einkenni margra stjórnmįlaflokka, ekki sķzt af nżrra taginu, aš fólk žar slęr um sig meš gjörsamlega innihaldslausum frösum og slagoršum.  Žegar til kastanna kemur, veršur strax ljóst, aš fólkiš, sem gaf sig śt fyrir aš ętla aš moka flórinn og sżna gott fordęmi, hefur nįkvęmlega ekki nokkurn skapašan hlut til brunns aš bera ķ leišsagnarskyni fyrir annaš fólk, hvaš žį til aš veita forystu ķ neinu, sem mįli skiptir, svo aš ekki sé nś talaš um aš halda į fjósrekunni sjįlft.  Upphlaup, lżšskrum og loddarahįttur er allt og sumt, sem "andlegir buršir" žeirra hafa upp į aš bjóša. Allt er žaš einskis nżtt.

Ętli rķkisstjórnarslit hafi nokkru sinni oršiš meš óvandašri hętti en fimmtudagskvöldiš 14. september 2017 ?  Fundur viršist hafa veriš bošašur ķ stjórn BF ķ skyndingu aš kvöldi fimmtudagsins, og žar höfšu augljóslega veriš lögš į rįšin um aš rjśfa nįin pólitķsk tengsl į milli formannanna, Óttars Proppé og Benedikts Jóhannessonar.  Undir mišnętti var svo samžykkt aš višhafri netkönnun į mešal flokksmanna aš slķta stjórnarsamstarfi įn nokkurs pólitķsks rökstušnings eša tilraunar til aš leita upplżsinga beint frį forsętisrįšherra įšur en višurhlutamikil įkvöršun fyrir žjóšina alla er tekin um aš slķta stjórnarsamstarfi.  Žvķlķkt sandkassališ ! Žvert į móti er žjóšinni sżndur žumallinn nišur, hagsmunir hennar einskis metnir, en įkvöršun tekin ķ tilfinningavķmu aš nęturlagi.  Žessi framkoma gagnvart samstarfsflokkunum og sér ķ lagi gagnvart forsętisrįšherra landsins er ķ senn fordęmalaus og forkastanleg.  Žessari flokksnefnu veršur vonandi śtrżmt sem illgresi ķ Alžingisgaršinum ķ komandi Alžingiskosningum.    

Stašreyndir įsteytingarsteinsins eru žęr, aš forsętisrįšherra kom hvergi nįlęgt mįlsmešferš dómsmįlarįšuneytisins į žessum višbjóšslegu mįlum um uppreista ęru, sem aušvitaš getur aldrei oršiš uppreist ķ raun eftir višurstyggilegan glęp.  Žaš hefur ekki nokkra minnstu pólitķska žżšingu ķ žessu samhengi, hvaš fašir forsętisrįšherrans skrifaši undir.  Žaš višbjóšsmįl hlaut nįkvęmlega sömu mįlsmešferš og önnur mįl af sama toga hjį dómsmįlarįšuneytinu.  

Žaš er ekki annaš en sjśkleg samsęriskenning, aš gerš hafi veriš tilraun til sérmešhöndlunar į višbjóšsmįlinu, žar sem fašir forsętisrįšherra ritaši undir mešmęlabréf sem atvinnurekandi.  Forsętisrįšherra hefur lżst žvķ yfir, aš sjįlfur mundi hann aldrei semja og/eša undirrita slķkt bréf. Žannig er flestum fariš.  Aš reynt hafi veriš meš nokkrum hętti aš hylma yfir žetta mįl, į sér enga stoš ķ raunveruleikanum, en gaggandi hęnsni geta žó komizt aš žeirri nišurstöšu ķ skjóli myrkurs og upplżsingaleysis.  

Dómsmįlarįšherra veitti forsętisrįšherra upplżsingar um téš bréf föšur forsętisrįšherra strax og hśn var upplżst um mįliš ķ jślķ 2017 ķ dómsmįlarįšuneytinu.  Upplżsingar um uppreista ęru hafa alla tķš veriš mešhöndlašar sem trśnašarupplżsingar ķ dómsmįlarįšuneytinu, og žess vegna fékk forsętisrįšherra žessar fregnir sem trśnašarupplżsingar frį dómsmįlarįšherra.  Dómsmįlarįšherra og forsętisrįšherra landsins verša aš geta skipzt į trśnašarupplżsingum og geta treyst žvķ, aš sį trśnašur haldi.  Annars vęri landiš óstjórnhęft.  Forsętisrįšherra var bundinn žessum trśnaši, žar til "Śrskuršarnefnd um upplżsingamįl" śrskuršaši į žann veg, aš um žau skyldi almennt ekki rķkja leynd, en žó skyldi gęta laga og reglna um persónuvernd.   Leyndarhyggjan var ekki rįšherrans, heldur lagatślkun og löng hefš innan dómsmįlarįšuneytisins. 

Forsętisrįšherra greip fyrsta tękifęri, sem honum gafst eftir téšan śrskurš, mįnudaginn 11. september 2017, til aš upplżsa hina flokksformennina ķ rķkisstjórninni um žetta mįl, en žeir viršast ekki hafa gefiš žvķ nokkurn gaum né hirt um aš upplżsa samflokksmenn sķna um žaš. Stafar fżlan ķ flokkum žeirra e.t.v. af žessari bitru stašreynd ?

 


Sveppir og sóun

Kįri Stefįnsson, lęknir, getur ekki fundiš neina vķsindalega sönnun fyrir tengslum dvalar ķ hśsnęši, žar sem raki er og sveppagróšur, og heilsuleysis eša sjśkdómskvilla.  Hann lķkir "trśnni" į žessi tengsl viš draugatrś Ķslendinga og rifjar upp frįsögn föšur sķns, Stefįns Jónssonar, fréttamanns, af för sinni noršur aš Saurum į Skaga, žar sem fréttist af illvķgum draugagangi foršum tķš.  Blekbónda rekur minni til aš hafa skemmt sér ótępilega viš aš hlżša į Stefįn, fréttamann, og višmęlendur hans ķ žessu Sauramįli į sinni tķš.  

Bezt er aš vitna beint ķ son hins frįbęra fréttamanns, ķ grein hans ķ Fréttablašinu, 5. september 2017, 

"Kólumkilli eša sveppasśpa":

"En žaš breytir žvķ ekki, aš žjóšin er enn stašföst ķ trś sinni į żmislegt dularfullt og spennandi, sem ekki hefur veriš sannaš meš ašferšum vķsindanna [er žaš ekki "gelķska geniš" ?-BJo].  Klįrasta dęmiš um žessa stašfestu upp į sķškastiš er trśin į heilsuspillandi įhrif myglusveppa ķ hśsum.  

Žrįtt fyrir vandlega leit ķ lęknisfręšibókmenntum okkar tķma hefur mér ekki tekizt aš finna žess merki, aš bśiš sé aš sżna fram į, meš vķsindalegum ašferšum, aš myglusveppir ķ hśsum vegi aš heilsu manna.  Žrįtt fyrir žaš velkist ķslenzk žjóš ekki ķ vafa um įhrif myglusveppa į heilsu, og mį sjį merki žess vķša ķ samfélaginu."

Raki og myglusveppur er ekki sérķslenzkt fyrirbęri, heldur hefur sambżli manns og svepps veriš viš lżši frį fyrstu hśsakynnum mannsins, og sveppir eru landlęgir erlendis ķ vistarverum manna. Žótt ekki hafi tekizt aš sanna lęknisfręšilega sök sveppa į heilsuleysi manna, er žó ekki žar meš sagt, aš tengslin séu ekki fyrir hendi.  Sumir, sem veikir eru fyrir į įkvešnum svišum, t.d. ķ öndunarfęrum, kunna aš veikjast viš žetta nįbżli, žótt ašrir, sem sterkari eru fyrir, finni ekki fyrir einkennum. Lęknisfręšin hlżtur aš taka tillit til mismunandi mótstöšužreks.  

Kįri, lęknir, heldur įfram:

"Svo er žaš hśs Orkuveitunnar [OR į reyndar ekki žetta hśs lengur, heldur lķfeyrissjóšir, ž.į.m. minn, žótt OR beri įbyrgš į rekstri, višhaldi og opinberum gjöldum af hśsinu.  Allt er žetta reginhneyksli. - BJo] og žśsundir annarra hśsa vķšsvegar um landiš, og okkur er sagt, aš tjóniš af völdum myglusvepps į Ķslandi nemi tugum milljarša.  Žetta byrjaši į žvķ, aš inn ķ hśs nokkur kom ung kona ķ kafarabśningi (ghost buster) og fann myglusveppi grimmilega, sem hśn lagši meš mjašmahnykk [?!].  Sķšan žį hefur barįttan viš myglusveppinn oršiš mjög stór išnašur į Ķslandi og engin atvinnugrein vaxiš meira ķ landinu, nema feršažjónustan."

Ętla mį af lestri žessa texta, aš lęknirinn sé žeirrar skošunar, aš sveppasżkt hśsnęši sé óraunverulegt vandamįl.  Žaš sé huglęgt fyrirbrygši, eins og trś į tilvist drauga.  Helzt er į honum aš skilja, aš flokka megi sżkingu mannfólks af völdum hśsasvepps til móšursżki.  Hvaš segir landlęknir ?  Hvers vegna tekur hann ekki af skariš um, hversu skašlegur sveppagróšurinn er heilsu manna ?  Hefur hann heldur ekkert ķ höndunum ?  Er hęttan ķmyndun ein ? 

Ef frekari rannsókna er žörf, veršur aš framkvęma žęr strax įšur en hśs, sem kostaši miaISK 11 aš nśvirši aš byggja, og mörg fleiri, eru dęmd svo heilsuskašleg, aš žau verši aš rķfa vegna myglusvepps.  Um rannsóknaržörfina skrifar Kįri:

"Žess vegna vęri ekki śr vegi aš byrja į žvķ aš rannsaka mįliš įšur en hśs eru dęmd ónżt og rifin og tugmilljarša króna tjón gert aš raunveruleika.  Rannsókn į skaša žeim, sem myglusveppur kann aš valda į heilsu manna, veršur eingöngu unnin į Ķslandi, vegna žess aš ķ öšrum löndum bśa mašurinn og sveppurinn ķ frišsömu sambżli, og hvorugur kvartar undan hinum."

Žaš er rétt hjį Kįra, aš myglusveppur višgengst vķša, einnig į hinum Noršurlöndunum.  Hefur žetta sveppafįr hérlendis veriš reist į ķmyndun, eins og Kįri Stefįnsson, lęknir gefur ķ skyn ?  Lęknastéttin skuldar žjóšinni óyggjandi svar viš žvķ.  

Orkuveituhśsiš var nefnt.  Hvaš, sem sveppagróšri ķ vesturįlmu žess lķšur, er žaš óbrotgjarn (?) minnisvarši um mešferš R-listans, sįluga, į opinberu fé.  R-listinn var samstarfsvettvangur vinstri manna og Framsóknarmanna.  Til hans var stofnaš til höfušs völdum Sjįlfstęšisflokksins ķ borginni.  Hugarfar fólks, sem ber hįskattastefnu fyrir brjósti, er viršingarleysi viš einkaeignina, og tekjur fólks eru hluti af henni.  Žetta hefur veriš lķmiš ķ valdastöšu vinstri manna ķ borginni og hefur aldeilis krystallast ķ Orkuveitu Reykjavķkur-OR.

Fyrir sķšustu borgarstjórnarkosningar gumaši Dagur B. Eggertsson og fylgifénašur hans af višsnśningi ķ rekstri OR.  Hver kom OR ķ klandur ?  Žaš var vinstra fólkiš og Framsóknarfólkiš ķ borgarstjórn, sem sukkaši og sóaši į bįša bóga meš allt of stórri Hellisheišarvirkjun m.v. jaršgufuforšann žar undir og meš allt of stóru monthśsi fyrir ašalstöšvar OR.  Stjórnendur OR og hin pólitķska stjórn hennar voru ekki starfi sķnu vaxin.  Heimtašur var gjörsamlega óraunhęfur byggingarhraši bęši į OR-hśsinu og į Hellisheišarvirkjun meš žeim afleišingum, aš eigendur OR, Reykvķkingar, Skagamenn og ķbśar Borgarbyggšar, hafa oršiš fyrir svakalegu tjóni, sem žegar getur numiš um 1 MISK į hverja 4 manna fjölskyldu ķ žessum byggšarlögum.  Hér er um opinbert fyrirtęki aš ręša, og eigendurnir eru ófęrir um aš komast til botns ķ žessu OR-hneyksli.  Žegar borgararnir verša fyrir višlķka tjóni og hér um ręšir, veršur aš komast til botns ķ žvķ, hvar var keyrt śt af, og hverjir voru bķlstjórar og mešreišarsveinar ķ hverju tilviki.  

Hörmungar OR halda hins vegar įfram og munu halda įfram, ef róttękar umbętur į stjórnun verša ekki geršar.  ON borar hverja holuna į fętur annarri ķ Hellisheišina, en sį fjįraustur er eins og aš mķga ķ skóinn sinn.  Finna žarf nżjan virkjunarstaš til aš létta 100-200 MW af Hellisheišarvirkjun.  Žegar menn eru komnir ķ forašiš, eiga žeir aš hafa vit į aš reyna aš snśa viš.

ON framdi ķ vor alvarleg mistök viš rekstur einu vatnsaflsstöšvar sinnar, žegar gerš var tilraun til aš hreinsa botnset śr inntakslóni Andakķlsįrvirkjunar meš žvķ aš galopna framhjįhlaup ķ stķflunni.  Žessi heimskulega rįšstöfun fyllti alla hylji og žakti eirar Andakķlsįar af leir meš voveiflegum afleišingum fyrir seiši ķ įnni og allt annaš lķfrķki.  

Ekki tekur betra viš ķ mengunarmįlum hjį Veitum, öšru dótturfélagi OR.  Žar var višbśnašur viš bilun ķ frįrennsliskerfinu fyrir nešan allar hellur ķ sumar, sem sżndi, aš tęknilegri stjórnun er įbótavant.  Hausinn var bitinn af skömminni meš žvķ aš reyna aš žegja mįliš ķ hel, žótt heilsuspillandi ašstęšur sköpušust vikum saman ķ fjörunni og śti fyrir.  Sišferšiš er ekki upp į marga fiska.

Gagnaveitan er žrišja dótturfyrirtęki OR.  Žar žverskallast menn, af einhverjum óskiljanlegum įstęšum, viš aš eiga samrįš viš Mķlu um samnżtingu skurša fyrir lagnir.  Allt er žetta į sömu bókina lęrt.

Nišurstašan af žessu öllu er sś, aš OR-samsteypan hefur fyrir löngu vaxiš borgarstjórn yfir höfuš.  Žar į bę hafa menn ekki hundsvit į žeirri starfsemi, sem OR-samsteypan fęst viš, og eru ekki ķ neinum fęrum til aš veita henni ašhald, hvorki ķ borgarrįši né ķ stjórn OR.  Borgarfulltrśarnir eru uppteknir viš mįlefni, sem eru gjörólķks ešlis.  Eina rįšiš til śrbóta er aš skera į meirihluta ašild borgarinnar aš stjórn OR meš žvķ aš gera dótturfélögin aš sjįlfstęšum almenningshlutafélögum.  Meš žessu móti veršur hęgt aš greiša upp drjśgan hluta af skuldabagga OR-samstęšunnar, og stjórnun dótturfyrirtękjanna ętti aš verša višunandi fyrir eigendur, višskiptavini og ašra hagsmunaašila.


Fasteignir, fiskeldi og orkuöflun

Vestfiršingar berjast nś fyrir žvķ aš mega nżta landsins gęši alžżšu allri til hagsbóta.  Žaš er ekki vanžörf į auknum umsvifum athafnalķfs į Vestfjöršum, eins og fasteignaveršiš er vķsbending um, enda er jįkvętt samband į milli fasteignaveršs og atvinnuframbošs. 

Žetta mį lesa śt śr nżlegum upplżsingum Byggšastofnunar, sem fékk Žjóšskrį Ķslands til aš bera saman fasteignaverš ķ 31 bę og žorpi vķšs vegar um landiš m.v. 161,1 m2 einbżlishśs.  Sams konar samanburšur hefur įtt sér staš undanfarin įr.

Eignin er ódżrust į Bolungarvķk, en hefur undanfarin įr veriš ódżrust żmist į Patreksfirši eša į Vopnafirši.  Nś bregšur hins vegar svo viš, aš fasteignamatiš hękkaši hlutfallslega mest 2016-2017 į žessum tveimur stöšum.  Er engum blöšum um žaš aš fletta, aš meginskżringin eru miklar fjįrfestingar ķ fiskeldi į Sušurfjöršum Vestfjarša undanfarin misseri og miklar fjįrfestingar HB Granda į Vopnafirši ķ atvinnutękjum og kaup į žorskkvóta fyrir skip, sem žašan eru gerš śt.  

Višmišunarhśsiš į Bolungarvķk kostar ašeins MISK 14,4, en mišgildi fasteignaveršsins į samanburšarstöšunum er MISK 26.  Nęr žaš varla kostnaši viš slķkt fullfrįgengiš hśs.  Aš byggja hśs į Bolungarvķk er greinilega mjög įhęttusamt, žvķ aš žurfi hśsbyggjandi aš selja, fęr hann ašeins um helming upp ķ kostnašinn.  Žetta er vķtahringur fyrir staši ķ žessari stöšu.  Į Höfn ķ Hornafirši er sveitarfélagiš nśna aš reyna aš rjśfa žennan vķtahring meš žvķ aš stušla aš nżbyggingum ķbśšarhśsnęšis fyrir fólk, sem vantar ķ vinnu žar. Žar sem vinnu vantar, er eina rįšiš til aš rjśfa žann vķtahring aš efla framboš fjölbreytilegra starfa.

Nś vill svo til fyrir ķbśa viš Ķsafjaršardjśp, aš slķk efling athafnalķfs er innan seilingar.  Fyrir hendi eru fyrirtęki, sem sękjast eftir aš hefja laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Allt bendir til, aš umskipti til hins betra hafi įtt sér staš viš hönnun og rekstur laxeldissjókvķa, svo aš stroktķšni sé innan marka, sem talizt geta skašleg fyrir "hreint" kyn villtra laxa ķ laxįm, sem ósa eiga śt ķ Ķsafjaršardjśp, hvaš žį annars stašar. 

Žaš er žess vegna fullt tilefni fyrir Hafrannsóknarstofnun aš endurskoša fljótlega įhęttumat sitt, enda veršur įrlegt hįmarkstjón ķ Ķsafjaršardjśpi innan viš 5 % af nęsta öruggri įrlegri veršmętasköpun 30 kt laxeldis žar.  Raunveruleg įhęttugreining vegur saman lķkindi tjóns og įvinnings, og nišurstašan veršur žį ótvķrętt almannahagsmunum ķ vil.  

Buršaržolsmat Vestfjarša fyrir laxeldi hljóšar upp į 50 kt.  Žaš er varfęrnislegt og mun sennilega hękka ķ tķmans rįs.  Žar viš bętist möguleikinn į laxeldi ķ landkerum.  Ķ heild gęti laxeldi į Vestfjöršum numiš 80 kt įriš 2040.  Orkužörf žess mį įętla 160 GWh/įr og aflžörfina 30 MW.

Ef svo vindur fram sem horfir um atvinnužróun, mun ķbśum į Vestfjöršum fjölga um 5 k (k=žśsund) 2017-2040.  Vegna almennrar rafhitunar munu žeir žurfa tiltölulega mikla orku, sem gęti numiš 125 GWh/įr og 20 MW.

Rafbķlavęšing er framundan į Vestfjöršum, eins og annars stašar į landinu, og gęti žurft 64 GWh/įr og 16 MW aš 23 įrum lišnum.

Hafnirnar veršur aš rafvęša meš hįspenntri dreifingu og gętu stór og smį skip žurft 35 GWh/įr og 8 MW įriš 2040 į Vestfjöršum.

Ef spurn veršur eftir repjumjöli ķ fóšur fyrir laxinn, gęti vinnsla žess og repjuolķu į skipin žurft 12 GWh/įr og 8 MW.  

Alls eru žetta tęplega 400 GWh/įr og 80 MW.  Žaš er alveg śtilokaš fyrir ķbśa og atvinnurekstur į Vestfjöršum aš reiša sig į tengingu viš landskerfiš um Vesturlķnu fyrir žessa aukningu.  Ķ fyrsta lagi er žessi orka ekki fyrir hendi ķ landskerfinu, og eftirspurnin er og veršur sennilega umfram framboš į landinu ķ heild.  Ķ öšru lagi er afhendingaröryggi raforku į Vestfjöršum algerlega óbošlegt um žessar mundir, og į tķmum orkuskipta er óįsęttanlegt aš reiša sig į rafmagn frį dķsilknśnum rafölum.  

Žį er enginn annar raunhęfur kostur en aš virkja vatnsafl į Vestfjöršum, og samkvęmt gildandi Rammaįętlun, sem er mišlunarleiš rķkisins viš val į milli nżtingar orkulinda og verndunar, eru Hvalįrvirkjun og Austurgilsvirkjun ķ nżtingarflokki į Vestfjöršum.  Lķklega er nś veriš aš vinna aš lögformlegu umhverfismati fyrir žį fyrrnefndu aš stęrš 340 GWh/įr og 55 MW.  Hśn mun ein ekki duga fyrir aukninguna nęstu 2 įratugina į Vestfjöršum.  Bęndavirkjunum mun fjölga, en meira veršur aš koma til, svo aš Vestfiršir verši raforkulega sjįlfbęrir, og orkulindirnar eru žar fyrir hendi. 

Hęgt er aš nśvirša framlegš Hvalįrvirkjunar fyrstu 20 įr starfseminnar, og fęst žį andvirši vatnsréttindanna ķ įnum, sem leggja virkjuninni til orku.  Andviršiš er žannig reiknaš miaISK 14,4.  Hęstiréttur hefur dęmt, aš sveitarfélögum sé heimilt aš leggja fasteignagjald į andvirši vatnsréttinda.  Sé notaš įlagningarhlutfalliš 0,5 %, fęst įrleg upphęš ķ sveitarsjóš af vatnsréttindum Hvalįrvirkjunar 72 MISK/įr.  Soltinn sveitarsjóš munar um minna.

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, heldur įfram aš skrifa greinar ķ Fréttablašiš meš įróšri um žaš, aš "nįttśran skuli njóta vafans" og homo sapiens af kvķslinni Vestfiršingar, bśsettir į Vestfjöršum, geti étiš, žaš sem śti frżs, hans vegna.  Svo hvimleišur sem žessi mįlflutningur hans kann aš žykja, į hann fullan rétt į aš hafa žessa skošun og tjį hana, žar sem honum sżnist.  Rökin eru samt varla tęk fyrir nokkurt eldhśsborš į Ķslandi.  Žann 8. september 2017 birtist eftir téšan lękni grein ķ Fréttablašinu:

"Umręša um Hvalįrvirkjun į villigötum":

"Įstęšan [fyrir kynningarįtaki Tómasar og Ólafs Mįs Björnssonar, augnlęknis, į landslagi ķ Įrneshreppi] er sś, aš okkur hefur fundizt skorta mjög į upplżsingagjöf um framkvęmdina og viš teljum, aš nįttśran į žessu stórkostlega svęši hafi ekki fengiš aš njóta vafans.  Viš erum ekki ašeins aš beina spjótum okkar aš framkvęmdaašilum virkjunarinnar, HS Orku og Vesturverki, heldur ekki sķšur aš žeim, sem veitt hafa virkjuninni brautargengi ķ Rammaįętlun og sveitarstjórn Įrneshrepps.

Einnig truflar okkur, aš eigandi Eyvindarfjaršarįr sé ķtalskur huldubarón, sem selt hefur vatnsréttindi sķn til kanadķsks milljaršamęrings, Ross Beaty, sem er eigandi 68 % hlutar ķ HS Orku - fyrirtęki, sem sķšan į 70 % ķ Vesturverki, framkvęmdaašila virkjunarinnar.  Žvķ er vandséš, aš ķslenzkir eša vestfirzkir hagsmunir séu ķ forgangi."

Hér er hreinn tittlingaskķtur į feršinni, nöldur af lįgkśrulegum toga, sem engan veginn veršskuldar flokkun sem rökstudd, mįlefnaleg gagnrżni.  Sķšasta mįlsgrein lęknisins sżnir, aš hann er algerlega blindur į hina hliš mįlsins, sem eru hagsmunir fólksins, sem į Vestfjöršum bżr og mun bśa žar.  Žetta "sjśkdómseinkenni" hefur veriš kallaš aš hafa rörsżn į mįlefni.  Žaš var sżnt fram į žaš ķ fyrrihluta žessarar vefgreinar, aš nżtt framfaraskeiš į Vestfjöršum stendur og fellur meš virkjun, sem annaš getur žörfum vaxandi fiskeldis, vaxandi ķbśafjölda og orkuskiptum į Vestfjöršum.  Aš leyfa sér aš halda žvķ fram, aš slķk virkjun žjóni hvorki hagsmunum Vestfiršinga né žjóšarinnar allrar, ber vitni um žjóšfélagslega blindu og tengslaleysi viš raunveruleikann, en e.t.v. er einnig um aš ręša hroka beturvitans.  

 

 

 

 


"Villta vestriš" ?

Hérlendis hefur žvķ veriš haldiš fram, aš Noršmenn vęru komnir aš žolmörkum norskra fjarša fyrir laxeldi.  Žeir hafa mest framleitt 1,3 Mt/įr (M=milljón), en ķ fyrra minnkaši framleišslan viš Noregsstrendur ķ 1,2 Mt vegna sjśkdóma og laxalśsar. Veršiš er hįtt um žessar mundir, svo aš markašurinn mun taka viš meiru. 

Noršmenn eru ekki af baki dottnir frekar en fyrri daginn.  Nś hafa borpallahönnušir žeirra hannaš risavaxna eldiskvķ, sem ętlunin er aš stašsetja utan fjarša viš strendur Noregs.  Žar meš hefst nżtt "marnįm" fyrir fiskeldi.  Fimm slķkar kvķar eru nś ķ smķšum ķ Kķna fyrir SalMar, og ein į leišinni frį Kķna til Noregs.  SalMar er hluthafi ķ Arnarlaxi į Ķslandi. 

"Ocean Farm 1" eldisstöš mun lķklega samanstanda af 6 slķkum risakvķum.  Meš žessum hętti hyggjast Noršmenn tvöfalda framleišslu sķna innan įratugar, og rįšagerš starfsleyfisveitenda ķ Noregi er, aš framleišsla eldislax viš Noreg muni nema 5 Mt/įr innan tveggja įratuga.  Framleišsla Ķslendinga veršur žį et.v. 2 % af norsku framleišslunni, žvķ aš tęplega veršur stašsetning risakvķa leyfš hérlendis utan fjarša.   

Žetta er djarfhuga rįšagerš Noršmanna, sem er reist į beztu tękni į öllum svišum, sem aš žessu koma.  Ašeins 3-7 starfsmenn verša stašsettir viš eldisstöšina, og munu žeir fylgjast meš 20“000 nemum og sęg myndavéla.  Žarna veršur minni hętta į mengun og minni hętta į sjśkdómum og lśs vegna sterkari strauma og lęgra sjįvarhitastigs, en flutningar munu verša kostnašarsamari.  Framleišnin veršur hins vegar grķšarleg.  

Aflśsunarlyfin eru varasöm, og Hafrannsóknarstofnunin ķslenzka telur, aš notkun aflśsunarlyfja ķ fiskeldi geti haft skašleg įhrif į rękjustofna og lagši ešlilega til bann viš notkun žeirra į rękjusvęšum ķ frummatsskżrslu um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Ętti žaš alls stašar aš verša viš lżši ķ a.m.k. 5 km fjarlęgš frį rękjusvęšum.

Hins vegar er ekki hęgt aš segja, aš įhęttugreining į sjókvķaeldi lax ķ Ķsafjaršardjśpi réttlęti įkvöršun um aš fresta um óįkvešinn tķma leyfisveitingum um žetta eldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Žar vegast einfaldlega į miklir almannahagsmunir og litlir sérhagsmunir.  Žaš er ósišlegt aš lįta almannahagsmunina vķkja ķ ljósi žess, aš žaš er hęgt aš skilyrša leyfisveitingu viš skašabótaįbyrgš, ef illa fer.  Samkvęmt nżjum upplżsingum frį Hafrannsóknarstofnun hafa 59 hnśšlaxar og 8 regnbogasilungar bitiš į agn stangsveišimanna ķ sumar.  Um žetta hefur Einar Kristinn Gušfinnsson, formašur stjórnar Landssambands fiskeldisstöšva eftirfarandi aš segja samkvęmt Fréttablašinu, 8. september 2017:

"Žessar tölur gefa žaš til kynna, aš ķslenzkt sjókvķaeldi sé ekki vandamįl fyrir ķslenzkar įr.  Ķ tölunum er enginn lax śr ķslenzku sjókvķaeldi. Einnig eru mjög fį tilvik um veiddan regnbogasilung.  Žessar tölur gefa žvķ vķsbendingar um, aš vel sé haldiš į spöšunum ķ fiskeldi į Ķslandi og slysasleppingar ekki vandamįl žar."

Aš enginn eldislax skuli veišast ķ įnum nś, žegar framleišslan nemur 10 kt ķ įr, bendir til, aš nż tękni og nż vinnubrögš samkvęmt ströngum norskum stašli, standi undir mestu vęntingum, sem til žeirra voru geršar, ž.e. strokhlutfall undir 5 ppm.  Žar meš stafar nįttśrulegum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi ekki hętta af kynblöndun viš eldislaxa ķ 15 kt laxeldi žar m.v. varśšarreglu Hafrannsóknarstofnunar um hįmark 4 % eldislax ķ laxveišiį.  

Ķ ljósi ašstęšna vęri rétt aš stķga žegar ķ staš skrefiš til hįlfs ķ Ķsafjaršardjśpi og veita leyfi fyrir 15 kt sem upphafsmagni fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.

Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra talar digurbarkalega um viškvęm mįl, sem varša lķfshagsmuni fólks:

"Meš tillögunum [Starfshóps um stefnumörkun ķ fiskeldi] er leitazt eftir žvķ aš aš śtrżma žvķ villta vesturs įstandi, sem rķkt hefur ķ greininni",

hafši Fréttablašiš eftir rįšherranum 24. įgśst 2017.  Ekki veršur betur séš en žetta sé afar ósanngjarnt oršalag ķ ljósi žess, aš sķšasta įriš hefur rķkt stöšnun ķ śtgįfu starfsleyfa til laxeldisfyrirtękjanna, sennilega aš undirlagi žessa sama rįšherra, žvķ aš hśn ętlar sjįlf aš koma į stjórnleysi į žessu sviši, meš žvķ aš leiša aušvaldiš til öndvegis og lįta peningana rįša žvķ, hverjir fį starfsleyfi.  Ķ žvķ felst stjórnunarleg uppgjöf hennar sem fulltrśa almennings, sem į aš stjórna meš almannahag ķ fyrirrśmi, en ekki aš draga taum rķkustu fyrirtękjanna, sem hug hafa į aš fęra śt kvķarnar viš Ķsland.  Hvers vegna ekki aš leyfa öllum, sem įhuga hafa og fullnęgja hęfnisskilyršum, aš stunda laxeldi viš Ķsland og gera žaš į landfręšilega skipulegan hįtt ?

Mogginn hefur eftir žessum angurgapalega rįšherra, 24. įgśst 2017, aš "tillaga um nżtt fyrirkomulag viš śtgįfu leyfa sé um leiš grķšarlega mikilvęg".

"Žetta er svolķtiš eins og villta vestriš ķ dag, og viš žurfum aš koma böndum į žaš."

Sį rįšherra, sem višhefur žetta groddalega oršalag um nśverandi fyrirkomulag leyfisveitinga, sem óneitanlega hefur veriš hęgvirkt aš undanförnu, ętlar sjįlf aš koma hér į öngžveiti meš žvķ aš bjóša starfsleyfin hęstbjóšanda.  Hśn mun neyšast til aš binda śtbošiš alls kyns skilyršum og takmörkunum, svo aš žvķ fer fjarri, aš frjįls markašur fįi aš rįša vali į fyrirtękjum.  Hins vegar getur hśn endaš meš krašak fyrirtękja ķ sama firši, og žaš hentar engum. Uppboš starfsleyfa viš fiskeldi geta leitt til fęrri fyrirtękja ķ žessari starfsemi, sem er ekki hagfellt m.t.t. samkeppni žeirra į milli um starfsfólk og žjónustu, svo og fyrir eftirsóknarverša įhęttudreifingu.  Uppbošsleišin er algerlega vanhugsuš ašferšarfręši į žessu sviši.  

Fjįrhagslega er uppbošsleiš ofaukiš ķ starfsemi, žar sem ašilar hafa komiš sér saman um, aš fiskeldisfyrirtękin skuli greiša įrlegt aušlindargjald.  Rįšherrann fer offari ķ skattheimtu af fyrirtękjunum aš ętla bęši aš bjóša śt leyfi og aš taka įrlegt aušlindargjald.  Hśn stórskašar ekki ašeins starfsemina, heldur einnig starfsfólkiš og byggširnar meš žessari skattpķningu.  Žingiš veršur aš koma vitinu fyrir rįšherrann.  Svona gera menn ekki.  

  

 


Aušlindastjórnun ķ ljósi reynslunnar

Frį öndveršu nżttu Ķslendingar ašallega gögn og gęši landsins sér til lķfsvišurvęris, žótt sjórinn vęri ętķš nżttur meš. Takmörkušu vinnuafli var ašallega beint aš landbśnašarstörfum, žótt ungir menn vęru sendir ķ veriš.  Sjórinn tók hins vegar ęgilegan toll af sjómönnum, allt žar fiskiskipin uršu öflugri undir lok 19. aldar.  Kann hręšilegur fórnarkostnašur aš hafa rįšiš nokkru um, aš sjįvarśtvegur varš ekki undirstöšuatvinnuvegur hér fyrr en skömmu fyrir aldamótin 1900.

Nś tękni ruddi žį sjįvarśtvegi brautina.  Žilskipin gjörbreyttu ašstöšu sjómanna, hafnargerš hófst og vélvęšing skipanna hóf innreiš sķna.  Hvalveišar Noršmanna upp śr 1870 hér viš land og hvalvinnsla į Vestfjöršum og Austfjöršum umbyltu atvinnuhįttum og žar meš žjóšlķfinu öllu.  Įriš 1890 nįmu śtflutningstekjur af sjįvarafuršum hęrri upphęš en śtflutningstekjur af landbśnašarafuršum, sem veriš höfšu ašalśtflutningsvörur landsmanna frį upphafi, ķ vöruskiptum og sem gjaldeyrislind. Sķšan hefur sjįvarśtvegur veriš undirstöšu atvinnugrein landsmanna.   

Nżlega gaf Įgśst Einarsson, prófessor emeritus viš Hįskólann į Bifröst, śt bókina "Fagur fiskur ķ sjó".  Aš žvķ tilefni birti Gušsteinn Bjarnason vištal viš fręšimanninn ķ Fiskifréttum, 31. įgśst 2017:

"Žaš mį segja, aš hinar hefšbundnu veišar og vinnsla standi undir 9 %-11 % af landsframleišslunni, en žegar sjįvarśtvegurinn er skošašur ķ heild, žį skilar hann okkur rķflega 20 %, žvķ aš sjįvarśtvegurinn hér į landi er svo miklu meira en bara veišar og vinnsla.  Til hans veršur lķka aš telja t.d. veišarfęragerš og vélsmķši ķ tengslum viš sjįvarśtveg, en žar erum viš meš stórfyrirtęki į heimsmęlikvarša, eins og Hampišjuna og Marel og mörg önnur fyrirtęki.  Žarna hefur oršiš bylting, og žetta gerir sjįvarśtveginn aš mikilvęgustu atvinnugrein landsmanna."

Ekki skal ķ efa draga, aš sjįvarśtvegurinn skapi landsmönnum mestan aušinn allra atvinnugreina, en reiknaš meš sama hętti stendur išnašurinn undir um 20 % landsframleišslunnar lķka.  Ķ sambandi viš raforkuišnašinn ķ landinu mį geta žess, aš ef flytja žyrfti inn olķu til aš framleiša žęr 18,5 TWh/įr af raforku, sem framleiddar eru meš vatnsafli og jaršgufu, sem er aušvitaš óraunhęft dęmi, žį nęmi andvirši žess innflutnings um 280 miaISK/įr um žessar mundir. Orkuvinnslan ķ landinu lyftir lķfskjörunum og gerir landiš samkeppnishęft viš śtlönd um fólk og fyrirtęki.   

Įgśst ręddi einnig um fiskveišistjórnunina:

"Įstęšan fyrir žvķ, aš žaš hafa veriš svo miklar deilur um fiskveišistjórnina, er sś, aš žetta kerfi bżr til veršmęti, sem heitir aušlindarenta, og žaš gerist vegna žess, aš ašgangurinn er takmarkašur, en žį vakna spurningar um žaš, hver į rentuna ?  Į aš skattleggja žetta sérstaklega t.d. til aš efla byggšir landsins."  

Umrędd skattlagning er veikasti hlekkur fiskveišistjórnunarkerfisins.  Hśn er reist į röngum og śreltum forsendum.  Spyrja mį grundvallarspurningar varšandi veršmętasköpun sjįvarśtvegsins į borš viš žį, hvers virši óheftur réttur aš mišunum sé, žegar ljóst er, aš hann mundi valda tapi allra śtgeršanna.  Hann er einskis virši.  Žess vegna er engin įstęša til sérskattlagningar į nśverandi śtgeršir.  Hins vegar mį til sanns vegar fęra, aš śtgerširnar standa ķ žakkarskuld viš rķkisvaldiš fyrir aš hafa skapaš umgjörš sjįlfbęrrar nżtingar į sjįvaraušlindunum.  Žess vegna er hóflegt aušlindagjald af śtgeršunum sanngjarnt, en afraksturinn į ekki aš renna ķ rķkissjóš, heldur ķ sjįvarśtvegssjóš til sveiflujöfnunar innan sjįvarśtvegsins og fjįrfestinga tengdum sjįvarśtveginum, s.s. ķ nżju hafrannsóknarskipi Hafrannsóknarstofnunar, žyrlum Landhelgisgęzlu, hafnabótum, rafkerfisstyrkingu hafnanna o.s.frv.  

Nśverandi afturvirka ašferšarfręši viš śtreikning aušlindagjalds af sjįvarśtvegi er ótęk, og mun ganga af litlum og mešalstórum śtgeršum daušum.  Hśn getur valdiš ofsaskattheimtu, žar sem andvirši skattheimtunnar getur numiš žrišjungi framlegšar fyrirtękis. 

Žaš er algerlega óskiljanlegt, aš sjįvarśtvegsrįšherra skuli leggja blessun sķna yfir žį ofstopaskattheimtu af einni atvinnugrein, sem nśverandi ašferšarfręši felur ķ sér, og girša fyrir breytingar fiskveišiįriš 2017/2018, sem henni vęri žó ķ lófa lagiš aš gera.  Reikna ber veršmęti aušlindarinnar, sem er tiltölulega einfalt meš nśviršisreikningum mešalframlegšar, deila henni į aflahlutdeildir og taka sķšan įkvešna rentu af žessu, allt aš 0,5 %/įr, en įrleg upphęš mętti aldrei fara yfir 5 % framlegšar į sķšasta fiskveišiįri.  

Žann 15. jśnķ 2017 birtist vištal Įsgeirs Ingvarssonar viš Hjört Gķslason ķ Sjįvarśtvegi-riti Morgunblašsins, ķ tilefni žżšingar Hjartar į nżrri bók Óla Samró, fęreysks sjįvarśtvegsrįšgjafa og hagfręšings, um mismunandi fiskveišistjórnunarkerfi:

"Óli Samró kemst aš žeirri nišurstöšu ķ bókinni, aš hvergi sé til fiskveišistjórnunarkerfi, sem gerir ekkert rangt og allt rétt, en kerfi eins og žaš ķslenzka og nżsjįlenzka komist nęst žvķ aš stżra fiskveišum meš hvaš skynsamlegustum hętti."

"Ķ Lettlandi og į Kamchatka ķ Rśsslandi var sś leiš [uppbošsleiš] prófuš, og ķ bįšum tilvikum var uppbošstilraununum hętt, žvķ aš įvinningurinn var ekki sį, sem vonazt hafši veriš eftir.  Ķ Rśsslandi keyptu Kķnverjar allan kvótann, sem var ķ boši, og ķ Lettlandi voru žaš Ķslendingar."

Hvernig į aš koma ķ veg fyrir, aš fjįrsterkir ašilar, innanlands eša utan, bjóši hęsta verš ķ fiskveišiheimildarnar meš leppa sem skjöld og landi sķšan aflanum, žar sem žeim sżnist ?  Žaš eru einfeldningar, sem halda, aš hęgt sé aš hafa stjórn į žeim öflum, sem śr lęšingi sleppa, žegar slķk óžurftar tilraunastarfsemi meš grunnatvinnuveg er sett ķ gang.

Hjörtur żjar aš sjśkdómseinkenni krata og sósķalista, žegar aš veišigjaldaumręšu kemur:

"Žaš viršist ę algengara, aš stjórnmįlamenn reyni aš afla sér vinsęlda meš loforšum um aš taka enn meira frį sjįvarśtveginum og nota til żmissa verkefna.  En hafa veršur ķ huga, aš sjįvarśtvegurinn gerir nś žegar mikiš fyrir žjóšarhag meš beinum og óbeinum störfum, og tķškast nįnast hvergi annars stašar ķ heiminum, aš śtgeršir greiši aušlindagjald.  Žvert į móti skekkir žaš samkeppnisstöšu ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja, aš keppinautar žeirra ķ öšrum löndum njóta styrkja frį hinu opinbera."

Skipum, sem śthlutaš er veišiheimildum viš Ķslandsstrendur, fer fękkandi meš hverju įrinu og śtgeršum fękkar einnig.  Hvort tveggja er vķsbending um hagręšingu ķ kerfinu.  Hins vegar leikur ekki į tveimur tungum, aš nśverandi veišigjaldakerfi flżtir fyrir žessari žróun, og yfirvöld stušla žannig meš ósanngjörnum gjöršum sķnum aš hrašari samžjöppun ķ greininni en ella, alveg sérstaklega viš nśverandi ašstęšur mikils tekjusamdrįttar ķ sjįvarśtvegi. 

Alžingi samžykkti ķ órįši įriš 2012 reglur, sem hafa afleišingar, sem enginn stjórnmįlaflokkur vill gangast viš sem sinni stefnu.  Samt lemur nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra hausnum viš steininn, af žvķ aš hśn gengur meš steinbarn ķ maganum, sem hefur fengiš nafniš "uppbošsleiš".  

Orkulindir landsins eru lķka takmörkuš aušlind, žótt takmörkunin sé annars ešlis en ķ sjįvarśtveginum.  Yfirvöld śthluta fyrirtękjum virkjanaleyfum, og ekki fį žau öll leyfi til aš virkja, žar sem žau hafa hug į og hafa jafnvel rannsakaš virkjanasvęši, eins og nišurstaša Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun er órękt vitni um. 

Žar aš auki hefur Hęstiréttur dęmt sveitarfélagi ķ vil um, aš žaš mętti leggja fasteignaskatt į vatnsréttindi ķ fljóti, sem rennur um sveitarfélagiš, ķ hlutfalli viš lengd fljótsins ķ viškomandi sveitarfélagi (Fljótsdalshreppi).  Eina śtistandandi įgreiningsefniš viš eiganda virkjunarinnar, Landsvirkjun, er, hvaša gjaldflokk megi nota. 

Fulltrśar sveitarstjórna ķ sveitarfélögum, žar sem virkjuš į rennur um, en fįar eša engar fasteignir virkjunarinnar eru stašsettar, berja lóminn og kvarta undan žvķ, aš lķtiš af aušlindarentunni verši eftir ķ hérašinu.  Hvers vegna lįta žau ekki meta vatnsréttindin til fjįr og leggja sķšan į fasteignagjald, sem žau hafa nś réttarheimild til samkvęmt dómafordęmi Hęstaréttar ?  Veršmętamatiš žarf aš vera samkvęmt višurkenndri reikniašferš um nśviršingu framtķšarframlegšar allra virkjana ķ įnni. Fyrir t.d. Žjórsį er ekki um neinar smįupphęšir aš ręša og fara vaxandi.

Haršar deilur geisa um laxeldi ķ sjókvķum hér viš land.  Sumpart eiga žęr deilur rót aš rekja til lišins tķma horfinna vinnubragša viš žessa atvinnugrein.  Undanfarar įkvaršanatöku um starfsleyfi og rekstrarleyfi laxeldisstöšva eru tvķžęttir.  Ķ fyrsta lagi buršaržolsmat Hafró į lķklegri getu viškomandi fjaršar til aš hreinsa sig af śrgangi og ašskotaefnum frį fiskeldinu og ķ öšru lagi įhęttugreining, žar sem metnar eru lķkur į neikvęšum atburšum į borš viš eldislaxastrok alla leiš upp ķ nęrliggjandi įr, sem leiši til meira en 4 % af eldislaxi ķ einni į. 

Til aš reka endahnśtinn į įhęttugreininguna žarf hins vegar aš meta lķklegt fjįrhagstjón af neikvęšum fylgifiskum laxeldis į móti samfélagslegum fjįrhagsįvinningi af laxeldinu. Bęši fólk og nįttśra verša aš fį aš njóta vafans til lengdar.  Einnig mį lķta svo į, aš ķbśarnir séu hluti af nįttśrunni į viškomandi svęši. Sé žetta gert, t.d. fyrir Ķsafjaršardjśp, mun koma ķ ljós, ef lausleg athugun blekbónda er rétt, aš hįmarkstjóniš er vel innan viš 5 % af lķklegum fjįrhagsįvinningi samfélagsins (veršmętasköpun) į hverju įri.  Slķkt veršur aš telja, aš réttlęti 30 kt/įr leyfisveitingu ķ Ķsafjaršardjśpi, enda sé skašabótaskylda eldisfyrirtękjanna nišur njörvuš.

Ķ sķšari hluta įgśstmįnašar 2017 skilaši "Starfshópur um stefnumótun ķ fiskeldi" skżrslu sinni til sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra.  Žar var lagt til aš bjóša śt starfsleyfi til sjókvķaeldis, og fer nś fram vinna viš śtfęrslu žeirra tillagna.  Fyrirtękin eiga aš fį 6 įra tķmabil frį upphafsslįtrun śr kvķunum aš fyrstu greišslu aušlindagjalds.

Hér er fariš offari ķ gjaldtöku af atvinnustarfsemi, sem mun koma nišur į fjįrfestingum og nżsköpun ķ greininni og klįrlega veikja samkeppnishęfni fyrirtękjanna į erlendum mörkušum, žvķ aš žessi hegšun yfirvalda žekkist ekki annars stašar. Annašhvort bjóša menn upp eša leggja į įrlegt aušlindagjald, en alls ekki hvort tveggja. 

Veršmętamat į laxeldisaušlindinni gęti numiš 4,0 MISK/t.  Reksturinn stendur ekki undir svo hįu kaupverši, en e.t.v. mį vęnta tilbošs, sem nęr 0,5 MISK/t. Til samanburšar hefur gangverš į žorskkvóta numiš 2,5 MISK/t, en žar er yfirleitt um aš ręša jašarverš, žar sem śtgeršir eru aš bęta viš sig kvóta. Ef žessi (0,5 MISK/t) yrši raunin ķ śtbošum, mun kostnašur af leyfiskaupunum, jafnašur į 20 fyrstu rekstrarįrin, nema um 6 % af framlegš.  Žetta er hįtt og skżrir, hvers vegna hįmark įrlegs aušlindargjalds var ķ skżrslu téšs starfshóps sett föst upphęš, 15 ISK/kg af slįturlaxi.  Ķ heildina verša leyfisgjöld og aušlindargjald žungur baggi į starfseminni fyrstu įrin, jafnvel 10 % af framlegš.  Undir nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra mį žó sjįvarśtvegurinn bśa viš enn verri kjör, žar sem veišileyfagjöldin munu nema um miaISK 11 ķ heildina fiskveišiįriš 2017/2018 samkvęmt reglugerš hennar frį ķ sumar.  Žetta gęti aš mešaltali numiš 30 % af framlegš, sem er glórulaus gjaldtaka rķkisins.  

Til aš gera sér ķ hugarlund, hversu grķšarlegar upphęšir kunna aš verša greiddar fyrir laxeldisleyfin, er hęgt aš taka dęmi af Ķsafjaršardjśpi, žar sem buršaržolsmatiš hljóšar upp į 30 kt.  Ef žetta magn yrši bošiš upp, gęti andviršiš numiš miaISK 15.  Hvert į žaš aš renna ?  Réttast vęri aš stofna sjóš, sem veitir fé til uppbyggingar innviša, sem tengjast fiskeldinu beint.  

Įlyktunin af öllu žessu er, aš žaš stefnir ķ ringulreiš ķ aušlindastjórnun landsmanna.  Ķ sjįvarśtveginum er viš lżši ofurgjaldtaka.  Veišileyfagjaldiš raskar samkeppnisstöšu ķslenzkra śtgerša viš śtlönd og viš ašrar atvinnugreinar hérlendis.  Samžjöppun ķ greininni veršur svo hröš, aš sumar byggšir munu vart fį svigrśm til ašlögunar.  Veišileyfagjaldiš į sjįvarśtveginn er miskunnarlaus rįnyrkja rķkisins, sem mį ekki standa.

Ķ orku- og fjarskiptageiranum fer ekki fram śtboš į virkjanaleyfum eša fjarskiptarįsum.  Gjald fyrir leyfisveitingar er mjög lįgt, og ekkert aušlindargjald er innheimt.  

Žetta ósamręmi er óvišunandi og ber vott um afleita stjórnsżslu.  Hóflegt gjald ber aš taka fyrir ašgang aš nįttśruaušlind "ķ sameign žjóšarinnar" eša afnotaréttinn, en žaš į ekki aš refsa fyrirtękjum fyrir žessa nżtingu meš žvķ aš rukka fyrir hvort tveggja.  Heildarkostnašur fyrirtękis af ašgangs- og/eša afnotarétti ętti aldrei aš fara yfir 5 % af framlegš žess įriš į undan.

Uppbošsleišin er stórgölluš.  Hśn getur aldrei fariš fram óheft, nema menn sętti sig viš, aš allur ašgangurinn geti lent hjį öflugasta fyrirtękinu.  Aš hafa öll eggin ķ einni körfu er of įhęttusamt fyrir yfirvöldin. Į keyptur ašgangur aš vera framseljanlegur hverjum sem er ? Žaš veršur aš leggja żmsar hömlur į bjóšendur.  Žaš er mun ešlilegra, aš raša fyrirtękjunum landfręšilega rökrétt nišur į strandsvęšin og leggja sķšan į žau hóflegt įrlegt aušlindargjald, t.d. 20 ISK/kg, žó aš hįmarki 5,0 % af framlegš sķšasta įrs.      

 

 

 

 

 

 

 

 


Landbśnašur ķ mótbyr

"Ķslenzkur landbśnašur getur gegnt lykilhlutverki ķ žvķ mikilvęga verkefni, aš viš sem žjóš nįum įrangri ķ loftslagsmįlum.  Bęndur ęttu aš senda stjórnvöldum tilboš strax ķ dag um aš gera kolefnisbśskap aš nżrri bśgrein."

Žannig hóf Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, merka grein sķna ķ Morgunblašinu 26. įgśst 2017,

"Tękifęriš er nśna".

Hann męlir žar fyrir žvķ, sem viršist vera upplagt višskiptatękifęri og hefur veriš męlt meš į žessu vefsetri. Ef vitglóra vęri ķ hafnfirzka kratanum į stóli landbśnašarrįšherra, hefši hśn tekiš saušfjįrbęndur į oršinu sķšla vetrar, er žeir bentu henni į ašstešjandi vanda vegna markašsbrests, og lįnaš žeim ónotašar rķkisjaršir, sem eru margar, til aš rękta nytjaskóg, sem fljótlega yrši hęgt aš nota til kolefnisjöfnunar gegn hękkandi gjaldi.

Haraldur skrifar:

"Saušfjįrbęndur hafa įlyktaš, aš bśgrein žeirra verši kolefnisjöfnuš.  Innan tķšar į aš liggja fyrir fyrsta tilraun til śtreiknings į bindingu og losun saušfjįrbśa."

Meš vottaša kolefnisjöfnun ķ farteskinu viš markašssetningu lambakjöts öšlast bęndur višspyrnu į markaši, sem rķkisvaldiš į aš ašstoša žį viš.  Rįšherra landbśnašar og sjįvarśtvegs viršist hins vegar bara vera fśl į móti öllum žeim atvinnugreinum, sem eiga meš réttu aš vera skjólstęšingar hennar.  Žaš er alveg sama, hvort hér um ręšir sjįvarśtveg, laxeldi eša landbśnaš, rįšherrann hlustar ekki og hreyfir hvorki legg né liš til aš koma til móts viš žessar greinar og ašstoša žęr til aš žróast til framtķšar. Menn įtta sig ekki vel į, hvar stefnu žessa rįšherra ķ atvinnumįlum er aš finna.  Er hennar e.t.v. aš leita ķ Berlaymont ķ Brüssel ? Žessum rįšherra viršist aldrei detta neitt ķ hug sjįlfri, heldur reišir sig į ašra meš žvķ aš skipa nefndir.  Žaš er allur vindur śr žessum hafnfirzka krata, sem pólitķskt mį lķkja viš undna tusku.  

Af hverju bregzt hśn ekki kampakįt viš herhvöt Haraldar ķ nišurlagi greinar hans ?:

"Gerum įriš 2017 aš tķmamótaįri, žar sem viš leggjum grunn aš nżrri og öflugri bśgrein, kolefnisbśskap, sem getur fęrt okkur sem žjóš mikil tękifęri til aš takast į viš skuldbindingar okkar og ekki sķzt aš skapa meš žvķ grunn aš styrkari byggš ķ sveitum.  Žaš er óžarfi aš gefast upp fyrir žessu verkefni meš žvķ aš senda mikla fjįrmuni til annarra landa [ESB-innsk. BJo] ķ žvķ skyni aš kaupa losunarheimildir, žegar vel mį kaupa slķka žjónustu af landbśnaši og ķslenzkum bęndum."

Žetta er hverju orši sannara, og blekbóndi hefur bent į žaš į žessu vefsetri, aš nś stefnir ķ milljarša ISK yfirfęrslur til ESB śt af žvķ, aš embęttismenn og rįšherrar hafa skrifaš undir óraunhęfar skuldbindingar fyrir hönd Ķslands um minnkun į losun koltvķildis.  Žessi lömun rįšherranna umhverfis og landbśnašar er oršin landsmönnum öllum dżrkeypt, en sį fyrrnefndi viršist ašeins rumska, ef mįl į hennar könnu komast ķ fréttirnar.  Annars er hśn gjörsamlega utan gįtta, nema ef halda į tķzkusżningu innan gįttar.  Žį er hśn til ķ tuskiš, enda vill hśn sżna, hvernig "sterk kona" hagar sér.  Žvķ mišur er Stjórnarrįš Ķslands hér til umfjöllunar, en ekki Sirkus Ķslands.  Sį sķšar nefndi er žó įhugaveršari, enda er žar hęft fólk į sķnu sviši.  

Haraldur Benediktsson fręddi okkur į žvķ ķ téšri grein, aš "[sem] dęmi mį nefna, aš męlingar hérlendis hafa sżnt, aš losun vegna tiltekinnar landnotkunar, t.d. framręslu į mżrartśni, er um 80 % minni en žau višmiš, sem alžjóšlegar leišbeiningar styšjast viš."

Žetta eru allnokkur tķšindi. Lengi hefur veriš hnjóšaš ķ landbśnašinn fyrir ótępilegan skuršgröft, sem hafi oršiš valdur aš losun į 11,6 Mt/įr af koltvķildisjafngildum, sem er svipaš og öll losun vegna orkunotkunar į Ķslandi į lįši, ķ lofti og į legi, aš teknu tilliti til žrefaldra gróšurhśsaįhrifa af losun žotna ķ hįloftunum m.v. brennslu į jöršu nišri.  Žessi įhrif hafa žį lękkaš nišur ķ 2,3 Mt/įr, sem er svipaš og af völdum išnašarins į Ķslandi.  Žessi mikla losun, 11,6 Mt/įr CO2eq, frį uppžornušum mżrum įtti aš vera vegna nišurbrots gerla (bakterķa) į lķfręnum efnum, en fljótt hęgist į slķku nišurbroti, og hitt vill gleymast, aš frį mżrum losnar metan, CH4, sem er meir en 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.

Saušfjįrbęndur hafa oršiš fyrir baršinu į žeirri stjórnvaldsįkvöršun aš taka žįtt ķ efnahagslegum refsiašgeršum Vesturveldanna gegn Rśssum.  Enn muna menn eftir Gunnari Braga, žįverandi utanrķkisrįšherra, er hann óš gleišgosalegur um lendur Kęnugaršs og hafši ķ hótunum viš gerzka stórveldiš.  Rśssar svörušu įri seinna meš žvķ aš setja innflutningsbann į żmis matvęli frį Ķslandi. 

Var lambakjöt į bannlista Rśssanna ?  Žaš hefur ekki veriš stašfest.  Žaš, sem meira er; Jón Kristinn Snęhólm hafši žaš eftir sendiherra Rśssa į Ķslandi ķ žętti į ĶNN 1. september 2017, aš hjį Matvęlastofnun (MAST) lęgi nś rśssneskur spurningalisti.  Ef MAST svarar honum į fullnęgjandi hįtt fyrir Rśssa, žį er ekkert ķ veginum fyrir žvķ aš flytja ķslenzkt lambakjöt śt til Rśsslands, var haft eftir sendiherranum.  Žaš er įstęša fyrir nśverandi utanrķkisrįšherra Ķslands aš komast til botns ķ žessu mįli og gefa yfirlżsingu śt um mįlefniš.  Ennfremur ętti hann aš beita utanrķkisrįšuneytinu til aš semja viš Rśssa um kaup į t.d. 10 kt af lambakjöti į žriggja įra skeiši aš uppfylltum gęšakröfum gerzkra.  

 

 

 


Orkuskipti śtheimta nżjar virkjanir

Vestfiršingar standa nś frammi fyrir byltingu ķ atvinnuhįttum sķnum.  Žaš mun verša grķšarleg vķtamķnsprauta ķ samfélag žeirra og ķ žjóšfélagiš allt, žegar laxeldi nęr tugžśsundum tonna į hverju įri eša į bilinu 50-80 kt/įr, sumt hugsanlega ķ landkerum. Žarna er aš koma til skjalanna nż meiri hįttar śtflutningsatvinnugrein meš öllum žeim jįkvęšu hlišarįhrifum, sem slķkum fylgja.  

Nż framleišsla mun śtheimta nżtt fólk.  Af žeim orsökum mun verša mikil fólksfjölgun į Vestfjöršum į nęstu tveimur įratugum.  Hagvöxtur veršur e.t.v. hvergi į landinu meiri en žar, žar sem Vestfiršingum gęti fjölgaš śr 7 k (k=žśsund) ķ 12 k eša um 70 % į tveimur įratugum.  Žetta veršur žó ekki hęgt įn žess aš hleypa nżju lķfi ķ innvišauppbygginguna, skólakerfi, heilbrigšiskerfi, vegakerfi og raforkukerfi, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Fyrstu hreyfingarnar ķ žessa veru mį merkja meš Dżrafjaršargöngum į milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar, sem einnig mun hżsa hįspennustrengi, og nišur fara į móti loftlķnur ķ 600 m hęš. Žį er einnig glešiefni margra, aš bśiš er aš auglżsa deiliskipulag fyrir 55 MW Hvalįrvirkjun.

Žörf fyrir raforku og rafafl mun aukast grķšarlega į Vestfjöršum samhliša vexti atvinnulķfsins og fólksfjölgun.  Žaš dregur ekki śr aukningunni, aš megniš af hśsnęšinu er rafhitaš, żmist meš žilofnum eša heitu vatni frį rafskautakötlum.  Ętla mį, aš starfsemi laxeldisfyrirtękjanna og ķbśafjölgunin henni samfara įsamt óbeinu störfunum, sem af henni leiša, muni į tķmabilinu 2017-2040 leiša til aukningar į raforkunotkun Vestfjarša um tęplega 300 GWh/įr og aukinni aflžörf 56 MW.  Viš žessa aukningu bętist žįttur orkuskiptanna, sem fólgin verša ķ styrkingu į rafkerfum allra hafnanna og rafvęšingu e.t.v. 70 % af fartękjaflotanum. 

Nżlega kom fram ķ fréttum, hversu brżnt mengunarvarnamįl landtenging skipa er.  Žżzkur sérfręšingur stašhęfši, aš mengun frį einu faržegaskipi į sólarhring vęri į viš mengun alls bķlaflota landsmanna ķ 3 sólarhringa.  Yfir 100 faržegaskip venja nś komur sķnar til Ķslands.  Žau koma gjarna viš ķ fleiri en einni höfn.  Ef višvera žeirra hér er aš mešaltali 3 sólarhringar, liggja žau hér viš landfestar ķ meira en 300 sólarhringa.  Žetta žżšir, aš įrlega menga žessi faržegaskip 2,5 sinnum meira en allur fartękjafloti landsmanna į landi.  Žetta hefur ekki veriš tekiš meš ķ reikninginn, žegar mengun af völdum feršamanna hérlendis er til umręšu.  Gróšurhśsaįhrif millilandaflugs eru 7,6 sinnum meiri en landumferšarinnar.  Žetta fer lįgt ķ umręšunni, af žvķ aš millilandaflugiš er ekki inni ķ koltvķildisbókhaldi Ķslands.  Er ekki kominn tķmi til, aš menn hętti aš vķsa til feršažjónustu sem umhverfisvęns valkosts ķ atvinnumįlum ?  

Stašreyndirnar tala sķnu mįli, en aftur aš aukinni raforkužörf Vestfjarša.  Orkuskiptin munu śtheimta tęplega 100 GWh/įr og 24 MW.  Alls mun aukin raforkužörf įriš 2040 m.v. 2016 nema tęplega 400 GWh/įr og 80 MW. Žetta er 58 % aukning raforkužarfar og 92 % aukning aflžarfar.  Aš stinga hausnum ķ sandinn śt af žessu og bregšast ekki viš į annan hįtt mundi jafngilda žvķ aš lįta gulliš tękifęri śr greipum sér ganga.  

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, hefur samt skoriš upp herör gegn virkjun Hvalįr į Ströndum.  Hann hefur hlaupiš śt um vķšan völl og žeyst į kśstskapti į milli Sušurnesja og Stranda ķ nżlegum blašagreinum.  Lęknir, žessi, berst gegn lķfshagsmunamįli Vestfiršinga meš śreltum rökum um, aš nż raforka, sem veršur til į Vestfjöršum, muni fara til stórišjuverkefna į  "SV-horninu".  Žetta eru heldur kaldar kvešjur frį lękninum til Vestfiršinga, og hrein bįbilja.  Žróun atvinnulķfs og orkuskipta į Vestfjöršum er algerlega hįš styrkingu rafkerfis Vestfjarša meš nżjum virkjunum til aš auka žar skammhlaupsafl og spennustöšugleika, sem gera mun kleift aš stytta straumleysistķma hjį notendum og fęra loftlķnur ķ jöršu.  Tvöföldun Vesturlķnu kemur engan veginn aš sama gagni.   

Skuršlęknirinn skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 1. september 2017,

"Fyrst Sušurnes - sķšan Strandir:

"Virkjunin er kennd viš stęrsta vatnsfall Vestfjarša, Hvalį, og er sögš "lķtil og snyrtileg".  Samt er hśn 55 MW, sem er langt umfram žarfir Vestfjarša.  Enda er orkunni ętlaš annaš - einkum til stórišju į SV-horninu."

Hér er skuršlęknirinn į hįlum ķsi, og hann ętti aš lįta af ósęmilegri įrįttu sinni aš vega ódrengilega aš hagsmunum fólks meš fjarstęšukenndum ašdróttunum.  Honum viršist vera annt um vatn, sem fellur fram af klettum ķ tiltölulega vatnslitlum įm į Ströndum, en hann rekur ekki upp ramakvein sem stunginn grķs vęri, žótt Landsvirkjun dragi mikiš śr vatnsrennsli yfir sumartķmann ķ Žjófafossi og Tröllkonuhlaupi ķ įrfarvegi stórfljótsins Žjórsįr og žurrki žessa fossa  upp frį september og fram um mišjan maķ meš Bśrfellsvirkjun II.  Hvers vegna er ekki "system i galskapet" ? 

Mismikiš vatnsmagn ķ žessu sambandi er žó aukaatriši mįls.  Ašalatrišiš er, aš žaš er fyrir nešan allar hellur, aš nokkur skuli, meš rangfęrslum og tilfinningažrungnu tali um rennandi vatn, gera tilraun til aš knésetja ferli Alžingis um virkjanaundirbśning, sem hefst meš Rammaįętlun, žar sem vališ er į milli nżtingar og verndunar, og heldur svo įfram meš umhverfismati, verkhönnun, upptöku ķ deiliskipulag og framkvęmdaleyfi.  Žessi sjįlflęgni og rörsżn er vart bošleg į opinberum vettvangi.   


Veršur aukin skattbyrši umflśin ?

"Skattbyrši launafólks aš teknu tilliti til tekjuskatts, śtsvars og persónuafslįttar auk barna- og vaxtabóta hefur žyngzt ķ öllum tekjuhópum frį įrinu 1998 t.o.m. įrinu 2016, en žó mest frį įrinu 2010."

Žetta er nišurstaša śr rannsókn Hagdeildar ASĶ, sem birt var 28. įgśst 2017.  Ķ žessu eru engar fréttir, og sama nišurstaša gildir um allan hinn vestręna heim.  Flest önnur vestręn rķki glķma viš hagvaxtartregšu, sem kann aš halda innreiš sķna hér fyrr en margan grunar, žvķ aš mjög sķgur nś į ógęfuhliš meš s.k. framfęrsluhlutfall, sem er fjöldi fólks utan vinnumarkašar sem hlutfall af fjölda į vinnumarkaši.

Höfušmįli skiptir fyrir tekjuöflun hins opinbera, aš hagkerfiš hiksti ekki og sżni helzt hagvöxt yfir 3 %/įr aš raunvirši.  Žį žarf skattgrunnurinn aš vera sem breišastur, svo aš skattheimtan (skatthlutfalliš) geti oršiš sem lęgst.  Nś mun rķša į aš sigla į milli skers og bįru varšandi skattheimtuna, svo aš hśn hafi sem minnzt lamandi įhrif į hagkerfiš, en afli hinu opinbera žó nęgra tekna til aš standa straum af óumflżjanlega vaxandi śtgjöldum af völdum öldrunar.  Žaš vitlausasta, sem yfirvöld geta gert ķ žessari stöšu, er aš drepa mjólkurkśna.  Žaš er mišstéttin og hįtekjufólk, sem stendur undir rekstri opinbera kerfisins aš meginhluta, og gegndarlausar skattahękkanir į žetta fólk eru ķgildi žess aš drepa mjólkurkśna, žvķ aš žar meš er veriš aš letja fólk til tekjuöflunar, sem gefin er upp til skatts, og į endanum veršur landflótti sérfręšinga, sem er eitt žaš versta, sem fyrir landiš getur komiš.  Til žess er blindinginn Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, hins vegar albśin, ef hśn kemst til valda.  Ķ anda Hugo Chavez og Nicholas Maduros, geggjušu sósķalistaforingjanna ķ Venezśela, mun téš Katrķn ekki hika viš aš saga ķ sundur greinina, sem viš öll žó sitjum į.

Ķ téšri skżrslu kvartar ASĶ undan žvķ, aš skattbyrši lįgtekjufólks hafi hękkaš mest.  Skattkerfiš og bótakerfiš mynda eina flękju, sem fįir hafa fullan skilning į.  Til einföldunar ętti aš hękka skattleysismörkin upp ķ 250-300 kISK/mįn (k=žśsund) og fella bętur nišur į móti, t.d. vaxtabętur og barnabętur.  Allir njóta góšs af hękkušum skattleysismörkum, en lįgtekjufólk žó lang mest.  

Fasteignagjöld sveitarfélaganna nį ekki lengur neinni įtt og eru oršin refsing fyrir aš eiga hśsnęši. Fyrir skuldugt ungt fólk og tekjulitla gamlingja eru fasteignagjöldin žungbęr. Hśseigendur borga sveitarfélögum margfaldan žann kostnaš, sem žau bera af žjónustu vegna hśsnęšisins.  Fasteignagjöld į höfušborgarsvęšinu eru nś 0,20 %-0,31 %.  Meš lögum ętti aš lękka hįmarksfasteignagjöld ķ 0,2 %, fjarlęgja gólfiš og fella žau nišur af eldri borgurum til aš aušvelda žeim aš dvelja įfram ķ eigin hśsnęši, öllum til hagsbóta.  Sömu sveitarfélög leggja 1,18 %-1,65 % į atvinnuhśsnęši. Žetta jašrar viš eignaupptöku og er oršiš mjög ķžyngjandi fyrir atvinnuvegina og ętti meš lögum aš lękka ķ hįmark 1,0 %. Lįgmarkiš ętti aš afnema. 

Śtflutningsfyrirtękin berjast mörg ķ bökkum, žótt ISK lįti nś undan sķga.  Til aš bęta samkeppnishęfni fyrirtękjanna vęri rįš aš lękka tekjuskatt žeirra nišur ķ 12 % - 15 %.  Žetta mundi örva fjįrfestingar hérlendis, auka nżsköpunarkraft fyrirtękjanna og gera žeim kleift aš leggja meira fé ķ rannsóknir.  Óšinn skrifar um žetta ķ Višskiptablašiš, 13. jślķ 2017, og vitnar ķ nafngreinda fręšimenn:

"Ķ einföldu mįli komast žau aš žeirri nišurstöšu, aš nżsköpun innan fyrirtękjanna minnkar ķ kjölfar hękkunar tekjuskatts į fyrirtęki ķ žeirra heimarķki.  Hękkun tekjuskatts um 1,5 % (frį mišgildinu 7 %) leišir til žess, aš um 37 % fyrirtękja sękja um einu fęrra einkaleyfi į nęstu tveimur įrum.  Mišgildi einkaleyfaumsókna fyrirtękja er 9,1 umsókn į įri.  Žegar hafšur er ķ huga sį grķšarlegi fjöldi fyrirtękja, sem ķ Bandarķkjunum eru, žį er um verulega mikil įhrif aš ręša."

Breyttar žjóšfélagsašstęšur gera enn meiri kröfur til yfirvalda en įšur um gęši skattheimtu.  Frį 2007 hefur tekjuskattur einstaklinga hękkaš um 34 %, śtsvariš hękkaš um 11 %, fjįrmagnstekjuskattur og erfšafjįrskattur um 100 % og tekjuskattur fyrirtękja um 33 % (śr 15 % ķ 20 %).Fjįrmagnstekjuskattur er skašlegur fyrir sparnaš. Hann ętti aš helminga og ekki aš skattleggja veršbętur.  Erfšafjįrskattur ętti aš fara (aftur) ķ 5 %.  

Katrķn Jakobsdóttir og fylgifiskar viršast aldrei leiša hugann aš afleišingum skattheimtubreytinga į hegšun skattborgarans.   Slķka greiningu er naušsynlegt aš gera til aš leggja mat į afleišingarnar fyrir hagkerfiš.  Gösslaragangur og einsżni vinstri manna ķ umgengni viš skattkerfiš gerir žį óhęfa til setu ķ rķkisstjórn į tķmum aukinnar fjįržarfar og minnkandi tekjustofna. Slķk hegšun veršur enn skašlegri fyrir hagkerfiš, žegar rekstur rķkissjóšs veršur ķ jįrnum, eins og fyrirsjįanlegt er meš minnkandi tekjuaukningu og sķšan tekjusamdrętti og hratt vaxandi śtgjaldažörf.   

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband