Fęrsluflokkur: Vinir og fjölskylda

Heimur batnandi fer ?

Matt Ridley hefur ķ bókinni, "Heimur batnandi fer", fęrt rök fyrir žvķ, aš svo megi lķta į, aš flest horfi til betri vegar fyrir almenning ķ heiminum. Er žetta ķ raun svo ?

 Žaš eru ašallega tękniframfarir mannkyns, sem skjóta stošum undir röksemdafęrslu Ridleys.Matt Ridley_Heimur batnandi fer  Žegar hins vegar kemur aš skiptingu žjóšarteknanna į Vesturlöndum, kemur viš rannsókn żmislegt óęskilegt ķ ljós, žvķ aš fjįrmagnseigendur viršast toga sķfellt meira til sķn į kostnaš hins vinnandi manns. Žaš getur ekki veriš markmišiš meš framleišslu, hverju nafni, sem hśn nefnist, nś į tķmum, aš fjarmagnseigendur fleyti rjómann ofan į, en launžegarnir megi lepja undanrennuna.  Hinn vinnanandi mašur og kona eiga aš vera ķ öndvegi.  Žetta er ekki Marxismi.  Žetta er ekki sķšur višhorf frjįlshyggju ķ anda Adams Smiths.

Verklegar framfarir viš vinnu eiga mestan žįtt ķ aukinni veršmętasköpun, en fjįrmagn skapar eitt og sér ekki veršmęti, žó aš žaš vissulega sé naušsynlegt meš, og fjįrmagnseigendum beri aršur ķ hlutfalli viš įhęttuna, sem žeir leggja ķ. Aš öšrum kosti žurrkast fjįrmagn upp, eins og undir Rįšstjórninni.  

Ķ upphafi unnu menn allt sjįlfir ķ sveita sķns andlitis.  Žį hélt verkaskipting, stéttaskipting og žręlahald ķ krafti vopnavalds innreiš sķna og dżr voru tekin ķ žjónustu mannsins. Žessu var stundum stjórnaš af rķkisvaldi og stundum af hérašshöfšingjum.  Um 1750 verša vatnaskil ķ žróun atvinnuhįtta meš Išnbyltingunni, sem fól ķ sér nżtingu annarrar orku en manna og dżra, ž.e. vélvęšingu, fyrst meš nżtingu varmaorku, t.d. fyrir tilstilli gufuvélar Skotans James Watt (1736-1819) og rśmri öld sķšar meš sprengihreyfli og raforku. Meš Išnbyltingunni hefst hrašfara žróun mannkyns į öllum svišum. Vélvęšingin skapaši grunn aš afnįmi Žręlahalds og erfišisvinnu manna og dżra og śtheimti žess vegna endurskipulagningu į samfélagi manna, sem eftir grķšarleg įtök endaši meš afnįmi lénsveldis og innleišingu lżšręšis.  Eftir styrjöldina, sem batt endi į lénsveldi Evrópu, voru geršar tilraunir meš annars konar stjórunarfyrirkomulag į grundvelli ritanna Das Kapital eftir Karl Marx og Mein Kampf eftir Adolf Hitler.  Bįšar žessar tilraunir leiddu til mikilla hörmunga ķ Evrópu og eru fullreyndar, žó aš enn rembist svo kallašir jafnašarmenn eins og rjśpan viš staurinn viš aš troša upp į fólk žvķ, sem kalla męttilżšręšislega sameignarstefnu, en hśn er hagfręšilegt višrini, sem alltaf endar śti ķ mżri meš yfirskuldsettan rķkissjóš.     

Į fyrri hluta 19. aldar var lagšur fręšilegur grunnur aš nżtingu rafmagnsins meš verkum manna į borš viš Englendinginn Michael Faraday (1791-1867), sem m.a. hannaši rafhreyfil 1821, Skotans James Maxwell (1831-1879), sem sżndi fram į samband rafstraums og segulsvišs, og Žjóšverjans Georgs Ohm (1789-1854), sem leiddi śt żmis grundvallarlögmįl rafmagnsfręšinnar. 

Upp śr 1880 hefst nżting rafmagns fyrir alvöru meš hönnun rafala, ljósapera, hreyfla, hitalda, spóla og žétta. Rafmagniš umbylti tilveru mannsins og jók framleišslugetu, framleišni og aršsemi fjįrmagns grķšarlega meš žrifalegum hętti, en öll hafši žessi vélvęšing og rafvęšing hęttur ķ för meš sér.

 Allt var žetta vafalaust til bóta ķ žeim skilningi aš lyfta fjöldanum upp śr fįtękt, eymd og vesöld, velmegun jókst į formi bętts hśsakosts, styttri vinnutķma, minni barnadauša, bętts heilsufars og meira langlķfis.  Heimurinn fór vissulega batnandi į 19. öld, žó aš mikill ófrišur rķkti ķ Evrópu fram aš Vķnarsamkomulaginu 1815, sem haldinn var eftir aš Frakkar voru brotnir į bak aftur af Englendingum, Rśssum og Prśssum undir forystu Wellingtons og von Blüchers. Hefur sól Frakka ekki risiš ķ Evrópu sķšan.

Eftir byltinguna ķ Frakklandi 1789 tekur ašallinn aš missa fótanna um alla Evrópu og ķ stašinn tekur millistéttinni aš vaxa fiskur um hrygg, er kemur fram į 19. öldina.  Stéttabarįtta magnast žó meš vaxandi barįttu um aušinn, og Karl Marx og Friedrich Engels, sem var reyndar žżzkur išjuhöldur į Englandi, ritušu um draumarķkiš, žar sem sameignarstefnan réši rķkjum og enginn aušgašist į annars vinnu.  Žessi hugarheimur kaffihśsasnata allra tķma breyttist ķ martröš hins vinnandi manns undir verstu kśgurum mannkynssögunnar ķ Rśsslandi 1917.  Eftir sameiningu Žżzkalands 1871 jukust višsjįr meš Evrópurķkjunum, sem nįšu hįmarki, žegar Fyrri heimsstyrjöldin brauzt śt ķ įgśst 1914 og olli grķšarlegum žjóšfélagsbreytingum ķ Evrópu, en Žjóšverjum mistókst žar ętlunarverk sitt aš sameina Evrópu, og voru žaš Bretar, sem komu ķ veg fyrir žaš, meš stušningi Noršur-Amerķku ķ lokin.  

Ašalsmerki frjįlslynds og framsękins samfélags er jöfnun tękifęra fyrir alla.  Evrópa og Bandarķkin, BNA, o.fl., fetušu sig ķ žessa įtt į 19. öldinni, žó aš ekki rķkti žar alls stašar lżšręši.  Meš lżšręšinu hafa nįšst fram beztu lķfskjörin, en žaš hefur gengiš į żmsu meš eignaskiptinguna. Eignir viršast hafa sterka tilhneigingu til aš safnast į fįar hendur, og stjórnmįlamenn žurfa aš sporna viš slķku; žó ekki meš ašferšum sameignarsinna, sem snśa hringnum 360°, ž.e. öllum eignum er hjį žeim stjórnaš af örfįum, nómenklatśrunni, eša rķkisaušvaldinu.

Erlendis er gjarna sagt sem svo, aš 50 % fólksins eigi litlar sem engar eignir, skuldlaust, og žess vegna sé eignarhluti eignaminnstu 90 % žjóšanna ķ raun męlikvarši į eignir mišstéttarinnar, ž.e. sé fjölskyldum rašaš eftir nettóeign, lenda öreigar į bilinu 0 - 50 %, mišstéttin į bilinu 50 % - 90 %, og stóreignafjölskyldur į bilinu 90 % - 100 %. 

Til aš leggja mat į jöfnušinn ķ samfélaginu er hlutfallslegur eignarhluti mišstéttarinnar gjarna borinn saman viš eignarhlut aušugustu 0,1 % samfélagsins.  Žróun žessara mįla ķ BNA gefur lķklega vķsbendingu um įstandiš į Vesturlöndum almennt, en hśn er meš eftirfarandi hętti:

 

    Įr       Nešstu 90 %       Efstu 0,1 %

1910         20 %               20 %

1920         20 %               16 %

1930         16 %               25 %

1940         20 %               18 %

1950         29 %               10 %

1960         28 %               10 %

1970         30 %               10 %

1980         34 %                8 %

1990         34 %               12 %

2000         30 %               16 %

2010         22 %               21 %

 

Į žessari öld hefur sigiš į ógęfuhliš fyrir mišstéttinni, en rķkustu 0,1 % fjölskyldnanna hafa rakaš saman fé.  Žessi žróun stenzt ekki til lengdar ķ sišušu samfélagi. Af žessum įstęšum er ekki hęgt aš fallast į, aš allt stefni į hinn bezta veg ķ samfélögum Vesturlanda.

Žaš, sem dįlkurinn um eignarhlut nešstu 90 % Bandarķkjamanna į eignakvaršanum sżnir, er, aš hlutur mišstéttarinnar hefur ekki veriš lakari sķšan ķ upphafi Sķšari heimsstyrjaldarinnar ķ lok kreppunnar miklu.  Žetta hlutskipti er orsök vaxandi óróa į mešal mišstéttarinnar, sem telur flesta kjósendur.  Žrįtt fyrir vaxandi žjóšartekjur, hefur afkoma mišstéttarinnar lķtiš sem ekkert batnaš į žessari öld, enda hlutdeild hennar minnkaš į sama tķma og hlutdeild hinna eignamestu 0,1 % žjóšarinnar hefur vaxiš.  E.t.v. į tęknižróunin einhvern žįtt ķ žessari óheillavęnlegu žróun, žvķ aš margs konar störf hafa oršiš óžörf meš tilkomu tölvuvęšingarinnar, svo aš dęmi sé nefnt. Tölvuvęšingin og grķšarleg sjįlfvirknivęšing er sķšata afsprengi tęknivęšingarinnar, sem er aš umbylta heiminum aftur meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  

Ķ Evrópu gętir einnig vaxandi stjórnmįlalegs óžols į mešal mišstéttarinnar, sem žjóšernissinnašir stjórnmįlaflokkar į borš viš Žjóšfylkinguna ķ Frakklandi, Sjįlfstęšisflokk Bretaveldis, Valkosta fyrir Žżzkaland, Sęnska lżšręšisflokkinn og Frjįlsa Finna hafa notiš góšs af.  Svipašrar eignažróunar hefur gętt ķ Evrópu og ķ BNA, og atvinnuleysiš ķ ESB hefur reyndar veriš miklu geigvęnlegra en ķ BNA og fjölgaš mjög ķ hópi öreiganna, žvķ aš sums stašar fęr helmingur ungs fólks enga vinnu og hangir į horriminni.  Aš žessu leyti er įstandiš mun betra į Ķslandi, og hér er almennt betri eignastaša en annars stašar ķ Evrópu, žó aš mikil skuldsetning vinni žar į móti. Eignadreifingin er lķklega ešlilegri į Ķslandi en vķša annars stašar į Vesturlöndum vegna mikillar atvinnužįtttöku og almennrar hśsnęšiseignar.  Vandamįliš į Ķslandi hefur fremur veriš aš dreifa gęšunum įšur en žau uršu til, og hefur slķk órįšsķa leitt til veršbólgins hagkerfis, sem kemur verst nišur į kjörum almśgans.   

Eftirsóknarveršasta žjóšfélagiš er, žar sem allar stéttir hafa tök į aš ganga menntaveginn samkvęmt eigin hęfileikum og įn tillits til efnahags.  Žį blandast stéttirnar og mannaušur žjóšfélagsins fęr bezt notiš sķn öllum til hagsbóta.  Jafnframt eiga launžegar sišferšilegan rétt į kjarabótum samkvęmt eigin framleišniaukningu, ž.e. fyrirtękisins, og aš bera śr bżtum samkvęmt eigin vinnuframlagi aš teknu tilliti til ešlilegrar aršsemi fjįrframlags eigenda starfseminnar, sem er hįš įhęttu fjįrfestingarinnar. Aušsöfnun į fįrra manna hendur er ósišleg og óžolandi.  Aš bśa ķ sišušu samfélagi hlżtur aš fela ķ sér, aš aršurinn af vinnunni dreifist meš einum eša öšrum hętti tiltölulega greišlega um allt samfélagiš.  Annars rķkja frumskógalögmįl ķ samskiptum manna, og slķkt vilja fęstir lķša.  Slķkt samfélag stenzt öšrum samfélögum ekki snśning til lengdar.    

Į markaši eru framleišsluöflin mannaušur - hrįefni - orka - fjįrmagn.  Žaš hefur alltaf veriš togstreita į milli vinnuafls og fjįrmagnseigenda um arš starfseminnar.  Naušsynlegt er aš finna jafnvęgi žar į milli, sem er žjóšhagslega hagkvęmast, en žaš er hins vegar hęgara sagt en gert.  Um flest Vesturlönd hefur žetta į seinni įrum mistekizt meš žeim afleišingum, aš hagur mišstéttarinnar hefur rżrnaš hlutfallslega, en hagur hinna rķkustu hefur eflzt hlutfallslega, t.d. m.v. tķmabiliš 1950-1980, ž.e.a.s. Kaldastrķšstķmabiliš.  Ķ BNA magnast nś žjóšfélagsóįnęgja af žessum sökum, eins og sannašist ķ žingkosningunum ķ haust, žar sem lżšveldisflokkurinn, repśblikanar, nįšu meirihluta ķ efri deild, Öldungadeildinni, og juku meirihluta sinn ķ nešri deild žingsins, Fulltrśadeildinni.  Lżšręšisflokkurinn, demókratarnir, sjį nś sķna sęng śt breidda og munu tapa Hvķta hśsinu, nema stjórnmįlalegt slys verši į hęgri vęngnum.  Megn vantrś rķkir ķ flestum löndum į getu og vilja stjórnmįlamanna į vinstri vęngnum til aš taka į žjóšfélagsmeinum, og meira er žį horft til hęgri vęngsins, t.d. ķ BNA og Evrópu.

Samt hefur helzti nślifandi hugmyndafręšingur vinstri manna žvķ mišur rétt fyrir sér ķ bókinni, "Capital in the Twenty-First Century", um, aš aušurinn hafni nś ķ vaxandi męli ķ höndum hinna ofurrķku, eins og taflan hér aš ofan ber meš sér, en hann hefur hins vegar engar skynsamlegar lausnir į takteinum.  Hugmyndafįtękt einkennir einmitt mįlflutning vinstri manna į žessari öld.  Eftir gjaldžrot sameignarstefnunnar ķ Evrópu įriš 1989 hefur vinstra fólkiš ekki haft neina burši til aš fitja upp į nżjungum og aš svara kalli tķmans. Žetta hefur įtakanlega sannazt į jafnašarmönnum ķ Frakklandi, sem rįša ķ Elysée höllinni og ķ franska žinginu, en eru ķ bókstaflegum skilningi meš allt į hęlunum nótt sem nżtan dag.

Ekkert er nżtt undir sólunni, og viš siglum nś inn ķ įstand 18. aldar, öld frönsku byltingarinnar, žar sem aš kvęnast erfingja rķkidęmis var greišfęrari leiš til rķkidęmis en aš stofnsetja fyrirtęki. Žetta er žjóšfélagslegt óréttlęti, sem endaši meš fallöxinni į 18. öld, og mun enda meš byltingum į 21. öldinni lķka, verši ekki snśiš af ógęfubraut.  Rķkjum mun ganga misvel aš fįst viš žetta vandamįl.  Ķ Kķna hefur hundrušum milljóna manna veriš lyft upp śr fįtękt į 25 įrum til bjargįlna meš innleišingu aušvaldskerfis undir einręši kommśnistaflokksins, og žar hefur ķ miklum hagvexti fyrir vikiš myndazt millistétt, en žar sem hęgt hefur į hagvexti žar, hefur sókn hennar til bęttra kjara stöšvazt, en aušurinn er tekinn aš safnast ķ meira męli į hendur örfįrra.  Millistéttin mun ekki sętta sig žetta įsamt einręši kommśnistaflokksins, og hśn mun rķsa upp og velta flokkinum śr sessi. Enginn veit, hversu blóšugt žaš veršur.

Ķ Rśsslandi į sér staš hrikaleg žróun, žar sem fįmenn klķka dregur śr lżšręši meš hverju įrinu og skarar eld aš eigin köku į mešan lżšurinn mį éta, žaš sem śti frżs. Ólķgarkar Pśtķns skara eld aš eigin köku, en hagkerfi Rśsslands stendur aš mestu į einum meiši, olķu og gasi, sem standa undir 60 % śtflutningsteknanna. 

Nś hallar mjög undan fęti hjį Rśssum, efnahagslega.  Meš olķuverši undir 60 USD/tunna, sem vel getur oršiš į nęsta įri, žaš er nś um 70 USD/tunna, og višskiptažvingunum Vesturlanda mun gjaldeyrisvaraforši Rśsslands brįtt verša upp urinn, og fjöldagjaldžrot blasa viš fyrirtękjum įriš 2015.  Rśssneska rķkiš gęti lent ķ greišslužroti žį eša įriš eftir.  Žetta kemur nišur į śtflutningshagsmunum Ķslendinga.  Žegar eru um ISK 2 milljaršar ķ vanskilum vegna kaupa Rśssa į uppsjįvartegundum af ķslenzkum śtflytjendum, og ef/žegar žessi markašur lokast, žżšir žaš um ISK 10 milljarša högg fyrir ķslenzka sjįvarśtveginn, sem žį veršur aš leita į önnur śtflutningsmiš.  

Hlutdeild mišstétta, ž.e. žeirra 50 % - 90 %, sem eiga minnstu nettóeignirnar, ķ nettó eignum allra fjölskyldna, ętti ekki aš fara nišur fyrir žrišjung, og engin įstęša er til aš rķkustu 0,1 % fjölskyldnanna eigi meira en 10 % eignanna.  Til žess aš hindra óheillažróun ķ žessum efnum veršur aš tryggja 90 % eignaminnsta fólksins sinn hlutfallslega skerf af vexti žjóšarkökunnar hverju sinni, tryggja hlutdeild žeirra ķ eignum, ž.e. lausafé, bankainnistęšum, veršbréfum og fasteignum, og aš sem flestir eignist eigiš hśsnęši.  Hęgt er aš nota skattkerfiš til aš örva žessa almennu eignamyndun, t.d. meš skattafslętti į lķfeyrissparnaš, jafnvel enn meiri sparnaš en nś er, og hęrri skattheimtu af milljaršamęringum, žó aš einhvers konar ofurskattlagning komi ekki til greina, žvķ aš hśn leišir einvöršungu til fjįrmagnsflótta, eins og 75 % skattheimta jafnašarmanna af frönskum aušmönnum sżndi. Aš neyša tekjulitla eldri borgara til aš selja eignir, eins og vinstri stjórnin hér gerši į sķšasta kjörtķmabili meš eignaskatti, er einnig afar ósanngjarnt.

Hluti af žessari óheillažróun į Vesturlöndum er aukin skuldsetning almennings.  Į Ķslandi er nś veršhjöšnun, en samt eru Sešlabankavextir um 5,7 %.  Žetta nęr engri įtt, enda eru nś raunvextir oršnir meira en tvöfalt hęrri en žau 2 % - 3 %, sem Sešlabankinn hefur löngum mišaš viš.  Vķsitölutenging lįna lękkar nś höfušstólinn, en vķsitölutenging gerir žaš almennt aš verkum, aš langan tķma tekur aš greiša nišur lįn, t.d. til hśsnęšiskaupa.  Žaš er nś svigrśm nśna til aš draga śr vķsitölutengingum įn žess aš lįnsfé gufi upp ķ bankastofnunum. 

Veršbólgan er versti fjįrhagslegi óvinur allra, ekki sķzt almennings, 90 % fólksins, og fyrirtękjanna, žvķ aš hśn brennir upp veršmętum og skekkir allt aršsemismat.  Žaš er allt ķ sölurnar leggjandi til aš halda veršbólgu ķ skefjum.  Žess vegna er ófęrt aš verša viš ósvķfnum kröfum öflugra žrżstihópa um launastökk, jafnvel tķföldu į viš žaš, sem hagkerfiš žolir til almennings, žó aš lķf liggi viš. Hóflegar og stöšugar kjarabętur er leišin, sem fara veršur.  Allar ašrar leišir lenda ķ ófęru.  

Hinir ofurrķku eru bęši af tegund Mark Zuckerbergs, ž.e. dugnašarforkar meš góšar višskiptahugmyndir, sem aušgast ķ sveita sķns andlitis, og af tegundinni Paris Hilton, sem erfši aušęvi.  Sį fyrrnefndi er meš margt fólk ķ vinnu, og margir njóta žess vegna góšs af velgengninni, en žaš į varla viš um sķšara tilvikiš.  Žaš er ekkert athugunarvert viš, og žvert į móti samfélagslegt keppikefli, aš eignast sem flesta frumkvöšla, sem aušgast vel į eigin vinnu.  Žaš er heldur ekki hęgt aš fetta fingur śt ķ aušsöfnun žeirra, sem aušgast vegna góšra višskiptahugmynda ķ fjįrmįlaheiminum og jafnvel įhęttutöku, žar sem fylgt er réttum spilareglum.   

Menntakerfiš er eitt öflugasta jöfnunartękiš ķ samfélaginu.  Meš žvķ nįlgumst viš markmišiš um jöfnun tękifęranna og blöndun stéttanna.  Žaš er aršsamt, af žvķ aš žaš hjįlpar til viš aš nżta sem bezt žį hęfileika, sem ķ öllum finnast, óhįš stétt og stöšu. 

Sama veršur ekki sagt um heilbrigšiskerfiš, žvķ aš žaš hjįlpar fólki lķtiš viš aš lifa heilbrigšara lķfi, ašeins lengra lķfi.  Žegar fólk hins vegar er komiš ķ öngstręti meš heilsu sķna af einhverjum įstęšum, žį er nokkuš jöfn ašstaša til aš fį bót meina sinna, sem er gott, svo langt sem žaš nęr, ž.e. į mešan kerfiš er ekki misnotaš.  Kerfiš sjįlft er hins vegar komiš ķ öngstręti, žvķ aš žaš getur bętt įrum viš aldurinn, en hins vegar ekki gert lķfsgęšin bęrileg ķ öllum tilvikum.  Žaš er žess vegna meš hękkandi aldri į dįnardęgri mjög tķmabęrt aš taka lķknardauša til rękilegrar umfjöllunar, og helzt ęttu heilbrigšisstéttir aš leiša žį umręšu.  Fjöldi örvasa gamalmenna getur oršiš samfélögum meš hįan mešalaldur mjög žungur ķ skauti. 

Ķ erfšatękninni felast miklir möguleikar til sparnašar į heilbrigšissvišinu.  Žaš er svo miklu ódżrara aš beita fyrirbyggjandi lęknisfręšilegum ašferšum gegn žekktum sjśkdómum en śrręšum, sem naušsynlegt er aš beita til aš fįst viš einkenni lķfshęttulegra sjśkdóma.  Til žess aš žessi žróun megi verša žarf aš létta mjög į kröfum um persónuvernd, enda er slķkt ešlilegt, žegar žess er gętt, aš megniš af sjśkrahśsskostnaši į Ķslandi lendir į skattgreišendum.  Fólk ętti aš hafa val.  Annašhvort heimilar žaš yfirvöldum ašgang aš erfšafręšilegum upplżsingum, sem fyrir hendi eru, og į žį kost į fyrirbyggjandi mešferš meš verulegri kostnašaržįtttöku rķkisins, tryggingarfélaga eša lķfeyrissjóša, eftir atvikum, eša fólk veršur aš standa straum af lękniskostnaši vegna fyrirsjįanlegra sjśkdóma įn kostnašaržįtttöku rķkissjóšs. Nśverandi kerfi er botnlaus hķt og žarfnast uppstokkunar.  

   

    

 

 

 

     


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband