Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Millilandaverzlun dregst saman

Žaš blęs ekki byrlega meš alžjóšlega hagkerfiš um žessar mundir, žegar helztu višskiptastórveldin stunda žį ótrślegu išju aš grafa undan heimsvišskiptunum meš žvķ aš keppast viš aš leggja tolla į innflutning sinn frį stórveldi, sem žegar hefur lagt į verndartolla hjį sér.  Žar eigast Vesturveldin lķka viš innbyršis, og hefši enginn trśaš žvķ fyrir 5 įrum.  Allt mun žetta draga dilk į eftir sér, žótt vonandi verši WTO-Alžjóša višskiptastofnuninni bjargaš. Kķnverjar hafa vissulega hagaš sér illa.  Yfirvöld hafa t.d. heimtaš nįna samvinnu ("joint venture") viš kķnverskt félag, ef erlent išnfyrirtęki fjįrfestir ķ Kķna, og til aš erlenda fyrirtękiš fįi markašsašgang ķ Kķna, hefur afhending nżjustu tękniupplżsinga veriš skilyršiš.  WTO hefur ekki nįš tökum į žessu vandamįli fremur en žvķ, aš kķnversk śtflutningsfyrirtęki eru ķ mörgum tilvikum aš miklu leyti ķ höndum rķkisins, og žį er samkeppnin vissulega brengluš og hętt viš undirbošum.  Nś hefur sošiš upp śr.  Vonandi endar žetta višskiptastrķš fljótt og meš žvķ aš styrkja WTO, fęra stofnuninni meiri völd ķ hendur til aš draga fyrirtęki og rķkisstjórnir til įbyrgšar fyrir brot į nżjum reglum WTO.  

Žó aš Ķsland sleppi viš žetta višskiptastrķš, žį lenda slęmar efnahagslegar afleišingar af žessu gjörningavešri hart į Ķslendingum, af žvķ aš efnahagur okkar er mjög hįšur utanrķkisvišskiptum.  Minnkandi kaupmįttur erlendis leišir til lęgra veršs fyrir vörur okkar og žjónustu og getur jafnvel dregiš śr feršamannastraumnum hingaš.  Flugfélögin og hótelgeirinn eru žegar illa sett, og feršažjónustan hérlendis mun lenda ķ verulegum hremmingum, ef feršamannafjöldinn minnkar. Żmsum kotbóndanum mun žykja fara verša žröngt fyrir sķnum dyrum, ef Lufthansa veršur rķkjandi ķ millilandafluginu hér.   

Raungengi ISK hefur hękkaš meira en gengi annarra gjaldmišla, sem viš eigum ķ višskiptum viš og er nśna ķ sögulegu hįmarki.  Žaš slęma er, aš žetta sögulega hįmark er ósjįlfbęrt, og nśverandi staša er žess vegna tķmabundin.  Žaš er ašeins ein leiš af toppnum, eins og kunnugt er.  Hśn heitir kjararżrnun, og gorgeir einhverra verkalżšsfrömuša breytir žar engu um.  Nś žarf aš snśa bökum saman ķ varnarbarįttu til aš lįgmarka tjón heildarinnar.  

Raungengi er annaš hugtak en nafngengi.  Styrkist raungengiš, eins og gerzt hefur undanfarin misseri, er veršlag og/eša launakostnašur aš hękka hrašar innanlands en erlendis, męlt ķ sömu mynt.  Raungengi launa hefur hękkaš um 20 %-30 % į undanförnum įrum, hvaš sem gaspri blöšrusela ķ hópi s.k. verkalżšsforingja lķšur og tśšri um ranga śtreikninga, af žvķ aš neyzluvķsitala og launavķsitala séu rangar.  Žeir lįta sem herskįir séu fyrir hönd umbjóšenda sinna, en žessir umbjóšendur og reyndar žjóšin öll verša fórnarlömb fķflagangs, sem fólginn er ķ órökstuddum launakröfum, sem atvinnulķfiš getur ekki boriš nśna, žvķ aš žaš er tekiš aš halla verulega undan fęti, sbr bullandi tap ķ feršamannageiranum.  Ef verkalżšsleištogar įtta sig ekki į, hvaš žaš žżšir fyrir umbjóšendur žeirra, žį eru žeir ekki starfi sķnu vaxnir.  

Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur Efnahagssvišs Samtaka atvinnulķfsins (SA), greindi žessa stöšu rétt žegar 27. febrśar 2018 ķ vištali viš Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu:

""Višsnśningurinn er hrašari en spįš var.  T.d. er aš hęgja verulega hratt į vexti feršažjónustunnar. Greinin hefur vaxiš um tugi prósenta į milli įra undanfarin įr.  Nś er hins vegar aš hęgja į vextinum.  Hagvaxtarspįr hafa breytzt verulega vegna breyttra forsenda, og viš teljum mikilvęgt aš gefa žvķ sérstakan gaum.  Allar spįr gera nś rįš fyrir 2-3 % hagvexti į nęstu įrum, sem er aušvitaš įgętis vöxtur ķ alžjóšlegum samanburši.  Žęr forsendur geta žó breytzt og hafa veriš aš breytast samfara žvķ, sem nżjar vķsbendingar koma fram", segir Įsdķs."

Sķšan žetta var sagt hafa horfur alžjóšlegra efnahagsmįla versnaš ķskyggilega.  Eldsneytishękkanir hafa žyngt róšur margra atvinnugreina hérlendis, ž.į.m. sjįvarśtvegs og feršažjónustu.  Samtķmis stundar rķkissjóšur rįnyrkju į fyrrnefndu greininni meš veišigjaldi śr takti viš afkomuna, og meginmillilandaflugfélögin tvö hérlendis berjast ķ bökkum vegna grķšarlegra fjįrfestinga ķ flugkosti og haršrar samkeppni į flugleišum til Ķslands.  Žżzkum feršamönnum hingaš hefur fękkaš mikiš, og almennt halda Evrópumenn fastar um budduna en įšur.  Bandarķskum feršalöngum hefur hins vegar fjölgaš, og ekki er fariš aš slį į kaupgleši Bandarķkjamanna.

  Vegna nżjustu mjög neikvęšu žróunar alžjóšamįla, sem Bandarķkjastjórn hrinti af staš meš višskiptastrķši viš Kķnverja og hįrri tollalagningu į vörur frį ESB, Kanada og Mexķkó, mį bśast viš versnandi hag Bandarķkjamanna og stöšnun eša jafnvel samdrętti feršamennsku almennt ķ heiminum. Žaš er mikil breyting.

Mešferš Bandarķkjamanna į WTO-Alžjóša višskiptamįlastofnuninni er hryllileg.  Lķklega leišir žessi ófrišur Bandarķkjamanna į višskiptasvišinu til hrörnunar višskiptabandalaga į borš viš ESB/EES ("Festung Europa") og aukinnar žróunar ķ įtt til tvķhliša frķverzlunarsamninga, vonandi į grundvelli WTO, sem allir ęttu aš virša, ekki sķzt höfundarnir, Bandarķkjamenn.  

Sķšan snżr Įsdķs sér aš žróun kaupmįttar ķ téšu vištali.  Žegar mįlflutningur hennar er borinn saman viš hótanir og hįreysti s.k. verkalżšsforingja undanfariš, hvarflar aš manni, aš hśn og žeir bśi ekki ķ sama landi.  Įsdķs reisir mįlflutning sinn į stašreyndum, sem eru žessum verkalżšsforingjum ašgengilegar lķka, en žeir hunza žęr og reyna aš sį vantrausti ķ garš žeirra, sem matreitt hafa žessar stašreyndir. Žaš er flónska.  Slķkt fęr almenning til aš įlykta, aš "hįvašaseggirnir" séu meš óhreint mjöl ķ pokahorninu, stefna žeirra snśist ekki um aš bęta kjör félagsmanna sinna ķ brįš og lengd, heldur sé meira ķ ętt viš pólitķskt prump sósķalista, fżlubomba śr išrum stjórnmįlanna, frį blöšruselum, sem einskis svķfast, en lifa samkvęmt reglunni um, aš tilgangurinn helgi mešališ.

""Viš höfum upplifaš fordęmalausa kaupmįttaraukningu į undanförnum įrum. Laun hafa hękkaš verulega samtķmis žvķ, sem rķkt hefur veršstöšugleiki, sem ekki var fyrirséšur.  Fyrir žvķ eru žó żmsar įstęšur.  Ķ fyrsta lagi vorum viš heppin meš žróun višskiptakjara.  Žau hafa veriš okkur hagstęš į undanförnum įrum, sem hefur veitt aukiš svigrśm til launahękkana. [Nś hafa višskiptakjör versnaš meš hękkun eldsneytisveršs og margra annarra innflutningsvara, en verš į śtflutningsvörunum er hętt aš stķga ķ bili-innsk. BJo.] 

Ķ öšru lagi styrktist krónan verulega samfara miklum vexti feršažjónustunnar.  Žaš skilaši sér ķ veršlękkun į innfluttum vörum og žar meš minni veršbólgu. [Nś eru tekjur af erlendum feršamönnum jafnvel farnar aš dragast saman-innsk. BJo.]

Ķ žrišja lagi kom til einskiptisašgerša frį rķkisstjórninni, og t.d. voru geršar breytingar į tollum og vörugjöldum, segir Įsdķs og bendir į, aš sś ašgerš hafi skilaš lęgra vöruverši."

"Viš getum ekki treyst į, aš allir žessir žęttir endurtaki sig.  Ķ fyrsta lagi er óįbyrgt aš treysta įfram į hagstęš višskiptakjör.  Viš sjįum nś žegar, hvernig fariš er aš hęgja į vexti feršažjónustunnar.  Frekari gengisstyrking krónunnar er žvķ ólķkleg, a.m.k. ķ lķkingu viš žaš, sem veriš hefur.  Žį getum viš aušvitaš ekki endurtekiš leikinn aftur meš breytingum į tollum og vörugjöldum."

Žaš er hins vegar ešlilegt ķ nišursveiflu aš huga aš skattalękkunum į einstaklinga og fyrirtęki.  Hvetja ętti til meiri sparnašar ķ žjóšfélaginu meš lękkun fjįrmagnstekjuskatts og huga ętti aš lękkun viršisaukaskatts og tekjuskatts į fyrirtęki og aš breytingum į fyrirkomulagi persónuafslįttar ķ žįgu launžega meš lęgstu tekjurnar.

Žann 27. febrśar 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein eftir Halldór Benjamķn Žorbergsson:

"Kjarasamningar snśast um lķfskjör fólks",

žar sem hann fęrir rök fyrir žvķ, aš tķmabil minnkandi hagvaxtar sé hafiš.  Greinin hófst žannig:

"Kjaravišręšur eru samningar um lķfskjör fólks og um jįkvęša žróun samfélagsins.  Og sś žróun hefur veriš grķšarlega hagstęš į undanförnum įrum.  Kaupmįttur hefur aukizt į tķma gildandi samninga frį aprķl 2015 um 20 % og um 25 % hjį žeim lęgst launušu.  Žaš er Evrópu- og Ķslandsmet."

Sķšan rekur hann, aš bęttur hagur hafi aš hluta veriš nżttur til aš bęta efnahagslegan mótstöšukraft gegn nżrri efnahagslęgš, sem örugglega mun koma:

"Ķslenzk heimili, fyrirtęki og hiš opinbera, hafa nżtt uppsveifluna til aš greiša nišur skuldir, og eru Ķslendingar nś oršnir hreinir lįnveitendur til śtlanda.  Hrein erlend skuldastaša žjóšarbśsins er loksins oršin jįkvęš.  Žetta er undraveršur įrangur, ekki sķzt žegar horft er til žess, aš fyrir örfįum įrum glķmdi Ķsland viš alvarlegan skuldavanda."

Žį rekur Halldór Benjamķn nokkur merki um, aš nś séum viš į leiš nišur eftir žessa uppsveiflu:

"Fyrsta vķsbending er vaxandi atvinnuleysi.  [Žrįtt fyrir grķšarlega fjölgun ķ landinu vegna ašfluttra hélzt atvinnuleysi ķ ašeins tęplega 3,0 žar til į 2. įrsfjóršungi 2017, en tók žį aš hękka og er nś tęplega 4,0 %-innsk. BJo.] ...

Önnur vķsbending er minnkandi spenna ķ efnahagslķfinu.  [Sannleikurinn er sį, aš ašfluttir og gengishękkun ISK hafa dregiš śr framleišsluspennu og žar meš hjįlpaš til viš aš nį jafnvęgi ķ hagkerfinu į nżjan leik. Ef jįkvęšur višskiptajöfnušur minnkar mikiš vegna minni śtflutningstekna og meiri innflutnings, mun gengi ISK lękka, en žaš mun vęntanlega auka veršbólgu, sem enn dregur śr atvinnu og rżrir lķfskjörin-innsk. BJo.] ...

Žrišja vķsbending er ķ feršažjónustu. [ Į žessu įri veršur lķtil fjölgun erlendra feršamanna og sums stašar fękkun.  Tekjur af žeim hér innanlands (flug ekki meštališ) gętu jafnvel dregizt saman ķ ISK-innsk. BJo.] ....

Fjórša vķsbending er ķ fréttum śr atvinnulķfinu.  Nęr daglega birtast fréttir af ķslenzkum fyrirtękjum, sem finna fyrir versnandi samkeppnisstöšu viš śtlönd.  Žaš, sem helzt veldur fyrirtękjunum įhyggjum, er hįtt gengi krónunnar og ķžyngjandi launakostnašur.  Skyldi engan undra.  Raungengi ķslenzkra launa, ž.e. hlutfallslegur kaupmįttur žeirra ķ erlendri mynt saman borin viš laun ķ öšrum rķkjum, hefur rokiš upp į sķšustu įrum."

Nś žarf aš leggja įherzlu į aš halda sjó.  Žaš veršur bezt gert meš žvķ aš gera a.m.k. įrshlé į launahękkunum į mešan ķ ljós kemur, hvaš veršur um heimshagkerfiš į žessum óvissutķma.  Ķ versta tilviki stefnir ķ heimskreppu, og žį er nś aldeilis betra aš rifa seglin hér ķ tęka tķš, en spenna ekki bogann um of į versta tķma.  Viš vitum hvaš žaš žżšir.  Kreppan veršur žį enn dżpri og sįrsaukafyllri hér en annars stašar.

 

 

 

 

 


Logniš į undan storminum

Ekkert ber į raunhęfum śrręšum rķkisstjórnar til aš létta atvinnulķfinu róšurinn.  Žaš glķmir nś viš slęm rekstrarskilyrši, einkum śtflutningsatvinnuvegirnir, sem glķma viš minni tekjur ķ krónum tališ į mešan kostnašur hefur aukizt hóflaust.  

Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins, hefur undanfariš įr veriš ötull viš aš skrifa blašagreinar, žar sem hann hefur lżst hęttulega mikilli rżrnun samkeppnishęfni ķslenzkra fyrirtękja og jafnframt bent į śrręši, sem stjórnvöld žurfa og geta gripiš til hiš brįšasta.

Stżrivextir Sešlabankans eru  kapķtuli śt af fyrir sig, sem rķkisstjórnin ręšur ekki viš öšru vķsi en aš leggja lagabreytingu um Svörtuloftin fyrir Alžingi, sem gerir žeim skylt aš lķta meira til efnahagslegs stöšugleika en nś er ķ staš gallašs mats į veršbólguvęntingum, sem hafa į undanförnum įrum skotiš hįtt yfir markiš.  Hśsnęšislišur hefur auk žess allt of hįtt vęgi viš veršbólguśtreikninga, og žęttir langt utan seilingarsvišs Sešlabankans hafa mun meiri įhrif į veršžróun hśsnęšis en śtlįnsvextir.  

Žann 3. jślķ 2018 birtist alvarleg frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Fyrirtękin aš fara śr landi":

""Stjórnvöld verša aš bregšast viš versnandi stöšu framleišslufyrirtękja meš skżrri atvinnustefnu.  Annars er hętta į, aš fleiri framleišslufyrirtęki og störf fari śr landi."  Žetta segir Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins.  Žaš sé aš koma į daginn, aš ķslenzkt hagkerfi standi ekki undir svo hįum launum, nema framleišni aukist."

Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera, aš rķkisstjórnin sitji viš žessar ašstęšur meš hendur ķ skauti og ašhafist ekkert gegn ašstešjandi vanda ?  Meš žvķ bregst rķkisstjórn Katrķnar Jakobsdóttur skyldum sķnum.  Hśn ętti nś žegar aš hafa hleypt af stokkunum mótvęgisašgeršum, sem żta undir framleišnivöxt.  Žar er um aš ręša fjįrfestingarörvandi ašgeršir į borš viš lękkun opinberra gjalda af fyrirtękjum, s.s. lękkun veišigjalda, aš létta kolefnisgjöldum af žeim, sem nįš hafa loftslagsmarkmišum 2030, lękkun tryggingagjalds og tekjuskatts fyrirtękja.

Hvaš sagši Siguršur Hannesson meira ?:

"Žaš er hętt viš, aš išnašur, sem fer śr landi, komi ekki aftur.  Framleišslufyrirtęki hafa veriš aš hagręša og segja upp fólki ķ vetur.  Žaš segir sķna sögu, žegar fyrirtęki vilja annašhvort fęra hluta starfseminnar utan eša telja sig ekki geta keppt viš viš erlenda keppinauta vegna žess, hversu hįr innlendur kostnašur er oršinn.  Laun og vaxtakostnašur eru lęgri erlendis sem og skattar og tryggingagjald.  Žessi skilyrši eru erfiš fyrir nż fyrirtęki sem og žau eldri.  Hęttan er sś, aš nż fyrirtęki verši sķšur til." 

Ķ fréttinni kemur fram, aš nęst į eftir Svisslandi eru mešallaun ķ ISK ķ išnaši og žjónustu hęst į Ķslandi.  Mešallaun innan OECD eru 361,2 kISK/mįn, og mišaš viš žau eru 5 hęstu launin innan OECD:  ķ Sviss 215 %, į Ķslandi 205 %, ķ Noregi 172 %, ķ Lśxemborg 163 % og ķ Įstralķu 158 %. 

Ķsland er įreišanlega komiš meš hęrri launakostnaš en hagkerfiš ręšur viš.  Eitt af mörgum śrręšum, sem grķpa žyrfti til, til aš verjast ofrisi og hrapi hagkerfisins, er lįgt žak (undir veršbólgu) į allar launahękkanir ķ t.d. 3 įr.

Žann 13. jśnķ 2018 birti Markašur Fréttablašsins grein eftir Sigurš, sem bar fyrirsögnina:

"Heimatilbśinn vandi".

Hann lauk greininni žannig:

"Ein forsenda bęttrar samkeppnishęfni er, aš starfsumhverfi sé stöšugt, skilvirkt og hagkvęmt.  Aukinn og vķštękur stöšugleiki er ekki bara til hagsbóta fyrir fyrirtęki, heldur allt ķslenzkt samfélag.  Undanfarin įr hafa ytri skilyrši veriš hagfelld, en žvķ mį ekki treysta til framtķšar litiš.  Hįir skattar, hį laun og hįir vextir ķ alžjóšlegu samhengi vinna žó į móti, auk žess sem lengra er gengiš ķ innleišingu EES-reglugerša en žörf krefur.  Žaš jįkvęša ķ stöšunni er žó žaš, aš žetta er heimatilbśinn vandi, sem stjórnvöld hafa öll tękifęri til aš vinna į og efla žar meš samkeppnishęfni Ķslands."

Vera landsins ķ EES eykur verulega į óstöšugleikann ķ starfsumhverfi atvinnulķfsins, žvķ aš framkvęmdastjórn ESB ungar stöšugt śt nżjum Evrópugjöršum, lagabįlkum og reglugeršum.  Žaš er ekkert tillit tekiš til smęšar ķslenzka žjóšfélagsins viš innleišingu žessara gerša, og kostnašur fyrirtękja og stjórnsżslu hérlendis af žessu skriffinnskubįkni er aš öllum lķkindum yfir 100 miaISK/įr, žegar tillit er tekiš til hamlandi įhrifa bįknsins į framleišniaukningu landsins.  Of lķtil framleišniaukning almennt hérlendis er einmitt višurkennt vandamįl. 

Til aš losna viš žessa byrši žarf einfaldlega aš segja upp EES-samninginum.  Žį tekur viš eins įrs umžóttunartķmi.  Hafi ekki nįšst aš gera frķverzlunarsamning į žeim tķma, tekur gamli verzlunarsamningurinn į milli Ķslands og ESB gildi, og hann var alls ekki slęmur.  

Žorbjörn Gušjónsson, cand.oecon., varpaši ljósi į hrikalega stöšu śtflutningsfyrirtękis į hugbśnašarsviši meš grein ķ Morgunblašinu 3. jślķ 2018,

"Viš erum öll ķ įstandinu og žaš er gott".

Hann sżndi įhrif veršlagsbreytinga į rekstrarnišurstöšu dęmigeršs hugbśnašarfyrirtękis ķ śtflutningi.  Įriš 2014 nįmu rekstrartekjur žess MISK 350, en höfšu įriš 2017 lękkaš nišur ķ MISK 285,4.  Gengishękkun, 18,5 %, innlend veršbólga, 6,7 % og launahękkanir, 27 %, höfšu breytt 3,6 % hagnaši fyrir skatt ķ 36 % tap.  Žetta er hrikaleg staša.  

Žaš er meš ólķkindum, aš rķkisstjórnin veršist vera stungin lķkžorni og ekki hafa döngun ķ sér til aš gefa eitt eša neitt śt į žetta.  Henni ber žó aš višhalda hér efnahagslegum stöšugleika og aš gera sitt til, aš landiš sé samkeppnishęft um fólk og fyrirtęki.  Vonandi vęnkast hagur Strympu fyrr en sķšar.  

 

 

 

 


Skiptar skošanir um raforkumįl Vestfiršinga

Žann 2. jśnķ 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein  eftir Birnu Lįrusdóttur, upplżsingafulltrśa VesturVerks į Ķsafirši undir fyrirsögninni,

"Dylgjur į dylgjur ofan".

Žegar Birna valdi grein sinni heiti, gęti hśn hafa nżlokiš viš lestur greinar Tómasar Gušbjartssonar, hjartaskuršlęknis og nįttśruverndarsinna, sem birtist ķ Morgunblašinu 31. maķ 2018 undir heitinu:

"Žar sem vegur sannleikans endar".

Ķ raun er ekki miklu viš grein Birnu aš bęta; svo vel gerir hśn grein fyrir žvķ, hvers vegna Vestfiršingar og ašrir umhverfis- og framfarasinnašir landsmenn ęttu aš sameinast um aš virkja vatnsföll į Vestfjöršum, sem eru ķ nżtingarhluta Rammaįętlunar, og žar sem virkjunartilhögun hefur veriš rżnd af yfirvöldum og lögformlegt umhverfismat veriš stašfest.  Hvalįrvirkjun ķ Ófeigsfirši į Ströndum, eins og hśn hefur veriš kynnt af virkjunarašilanum, VesturVerki, nżtur stušnings heimamanna og sennilega langflestra Vestfiršinga.  Allt žetta eru nęg rök fyrir śtgįfu  framkvęmdaleyfis.  

Gerš var dólgsleg tilraun fyrir sķšustu sveitarstjórnarkosningar til aš svipta ķbśana lżšręšislegu forręši sķnu į framkvęmdaleyfinu.  Žaš var fyrirlitleg ašför aš lżšręšinu, kolólögleg og heimskuleg, enda rann hśn śt ķ sandinn. Nś hafa sömu ašilar kęrt framkvęmd kosninganna ķ Įrneshreppi, og eru žetta firn mikil. 

Tómas Gušbjartsson, lęknir, rembist eins og rjśpan viš staurinn meš įróšursherferš sinni aš telja Vestfiršingum og öšrum trś um, aš meiri veršmęti fari ķ sśginn meš virkjuninni en hśn muni skapa.  Žaš er mjög ósannfęrandi mįlflutningur, reistur į hans eigin tilfinningalega mati, sem alls ekki er žó ętlunin aš gera lķtiš śr, en į samt ekki aš hafa neitt vęgi viš opinbera įkvaršanatöku af žessu tagi, žar sem taka žarf tillit til fjölmargra opinberra hagsmuna, hagsmuna samfélagsins į Ströndum, į Vestfjöršum ķ heild og hagsmuna landsins alls. 

Ef ašeins er litiš į nęrsamfélag virkjunarinnar, er alveg öruggt, aš virkjunin mun leiša til žess, aš fleiri geta og munu njóta nįttśrufeguršar svęšisins.  Žaš er einfaldlega segin saga, aš feršamennska og ķslenzkar virkjanir eiga mjög góša samleiš.  

Um umhverfishliš mįlsins hefur Birna žetta aš segja ķ téšri grein og hefur žar mikiš til sķns mįls:

"Mönnum veršur tķšrętt um umhverfisįhrif virkjunarinnar, enda veršur aldrei hjį žvķ komizt aš skerša land vegna slķkra framkvęmda.  Žaš er aftur į móti leitun aš vatnsaflsvirkjun af žessari stęrš, sem er jafnlķtiš inngrip ķ nįttśruna og Hvalįrvirkjun.  Ekki veršur hróflaš viš nįttśruperlum, s.s. fossum, giljum eša įrfarvegum, žótt vissulega muni rennsli minnka ķ žeim į įkvešnum tķmum įrs, lķkt og gerist reyndar ķ nįttśrunni sjįlfri.  Žrjś uppistöšulón į hįheišinni įsamt stķflumannvirkjum verša helztu sjįanlegu ummerki virkjunarinnar, sem veršur aš öšru leyti öll nešanjaršar." 

Ekkert hefur stušlaš meir aš žvķ aš auka samkeppnishęfni Ķslands ķ alžjóšlegu samhengi en virkjanir vatnsafls og jaršvarma, nema öll skrefin, sem tekin voru viš śtfęrslu landhelginnar.

  Samkeppnisstaša landsins hefur lįtiš undan sķga į undanförnum misserum, og žaš er įvķsun į lakari lķfskjör og verri félagslega samkeppnisstöšu en viš viljum sjį hérlendis.  Afturhaldssemi gagnvart frekari nżtingu orkulindanna meš beztu fįanlegu tękni og lįgmarks įhrifum į nįttśruna, sem žar aš auki eru öll afturkręf samkvęmt alžjóšlegum skilgreiningum žar um, er įvķsun į įframhaldandi neikvęša žróun samkeppnisstöšu landsins og žar af leišandi aukinn ójöfnuš ķ samfélaginu į milli landshluta og į milli stétta.  Hvorugt viljum viš hafa.

Tómas Gušbjartsson hefur fullyrt, aš Hvalįrvirkjun sé óžörf fyrir Vestfiršinga og fyrir landiš ķ heild.  Žetta er kolrangt.  55 MW virkjun mun hękka skammhlaupsafl į Vestfjöršum, sem er nś svo lįgt, aš žaš stendur stöšugleika raforkukerfisins žar fyrir žrifum, sem kemur fram ķ miklu spennuflökti viš bilanir.  Žar aš auki er hękkun skammhlaupsafls į Vestfjöršum forsenda žess, aš unnt verši aš fęra flutnings- og dreifikerfiš śr lofti ķ jöršu. Nęgileg hękkun skammhlaupsafls į Vestfjöršum er óhugsandi įn nżrra virkjana žar. Slķk ašgerš yrši tvķmęlalaust til mikilla bóta fyrir afhendingaröryggi rafmagns og įsżnd Vestfjarša.  

Hvalįrvirkjun er įkjósanlega stašsett fyrir hringtengingu flutningskerfis raforku į Vestfjöršum, žvķ aš meš innmötun eftir ašeins einum legg, 132 kV Vesturlķnu, kemur hringtenging į Vestfjöršum aš mjög takmörkušum notum.  Frį Nauteyri, sem veršur mikilvęg ašveitustöš ķ Vestfjaršahringnum, stašsett ķ Ķsafjaršardjśpi og meš innmötun frį Hvalįrvirkjun og Vesturlķnu, mun koma tenging til noršurs viš ašveitustöš ķ Ķsafjaršarbę, sem žannig mun loksins njóta brįšnaušsynlegrar 132 kV hringtengingar įšur en langt um lķšur. Slķkt fyrirkomulag er brįšnaušsynlegt til aš anna auknu įlagi į noršanveršum Vestfjöršum įn žess aš žurfa aš grķpa til olķukyntrar neyšarrafstöšvar Landsnets į Bolungarvķk.  

Aukning raforkunotkunar į Vestfjöršum er hlutfallslega meiri en vķšast hvar annars stašar į landinu. Įstęšan er sś, aš byggšin eflist nś mikiš meš ašflutningi fólks og góšri viškomu.  Undirstaša žeirrar jįkvęšu žróunar er sś, aš nś er einkaframtakiš aš raungera žį stefnumörkun stjórnvalda frį žvķ ķ byrjun 21. aldarinnar, aš į Vestfjöršum (Austfjöršum og ķ Eyjafirši) yrši heimilaš sjókvķaeldi į laxfiskum. 

Žar sem jaršhita skortir vķšast hvar į Vestfjöršum, hefur nż atvinnugrein og mannfjöldaaukning ķ för meš sér aukiš įlag į raforkukerfiš og auknar kröfur um gęši raforkunnar.  Langhagkvęmast og skynsamlegast er, aš alhliša uppbygging raforkukerfis Vestfjarša haldist ķ hendur viš žessa umbyltingu atvinnuhįtta.  

Žvķ mišur virkar rķkisvaldiš hamlandi į žessa žróun, žvķ aš žaš er of seint į ferš meš hringtengingu vegakerfis Vestfjarša, og žaš veršur nś aš sjį til žess, aš Nauteyrarstöšin komist ķ fullt gagn sem fyrst eftir gangsetningu Hvalįrvirkjunar.  

Tómas Gušbjartsson heldur uppi einskis nżtu pexi viš virkjunarašilann um eignarhald HS Orku og VesturVerks.  Žaš viršist hafa fariš fram hjį honum, aš öll rķki, nema rķki į borš viš Noršur-Kóreu, sękjast eftir beinum erlendum fjįrfestingum ķ atvinnulķfi sķnu.  Samkeppnishęfustu lönd heims eru meš meiri hlutdeild slķkra fjįrfestinga en Ķsland.  Įstęšan fyrir žvķ, aš žetta er žjóšunum hagstętt, er, aš fjįrmagn kostar, og sį kostnašur lendir žį ekki į žjóšunum sjįlfum, žar sem erlendar fjįrfestingar eiga ķ hlut.  Annar vanmetinn kostur er sś stjórnunaržekking, tęknižekking og višskiptažekking auk višskiptatengsla, sem  erlendri fjįrfestingu fylgir. Laxeldiš er gott dęmi um žetta.

Afturhalds- og einangrunarsinnar benda žį į, aš erlendir fjįrmagnseigendur flytja įgóša sinn utan. Žaš gera žeir žó ķ enn meiri męli į formi vaxtatekna, ef fjįrmögnun innanlands er meš erlendum lįntökum.  Fjįrfestarnir beina oftast drjśgum hluta įgóša sķns til endurfjįrfestinga innanlands.  Tómas Gušbjartsson viršist vera mįlpķpa žeirra sósķalistķsku višhorfa, aš fjįrmagnseigendur eigi ekki rétt į umbun fyrir aš setja fé ķ įhęttusamar framkvęmdir ķ samanburši viš  bankainnlįn eša veršbréfakaup.  Žegar žetta blandast saman viš andstöšu hans viš umhverfisvęnstu framkvęmdir nśtķmans, er ekki laust viš, aš holur hljómur verši ķ įróšrinum öllum.

Birna Lįrusdóttir lżkur grein sinni meš eftirfarandi oršum, sem einnig verša lokaorš žessa vefpistils:

"Ef viš horfum į stóru myndina, er virkjun vatnsfalla til orkuframleišslu ein umhverfisvęnsta leišin, sem völ er į til aš stemma stigu viš notkun jaršefnaeldsneytis og hlżnun jaršar.  Virkjun Hvalįr er lišur ķ žvķ.  Um žetta ęttu umhverfissinnar allra landa aš geta veriš į einu mįli.  Į grundvelli sjįlfbęrrar nżtingar nįttśrunnar ęttum viš žvķ aš geta sameinazt um aš tala upp innvišauppbyggingu į Vestfjöršum, žannig aš ķbśar žessa fįmennasta landshluta Ķslands fįi setiš viš sama borš og ašrir landsmenn." 

 


EFTA-rķkin og mišstżring orkumįla ESB

Ķ Noregi hafa miklar umręšur og rannsóknir fariš fram um afleišingar žess fyrir Noreg aš gangast undir vald stjórnsżslustofnunar Evrópusambandsins, ESB, į sviši orkumįla, ķ fyrstu atrennu į grundvelli 1000 bls. laga- og reglugeršabįlks ESB, 2009/72/EU. Mörgum žykir stjórnarskrįrbrot blasa viš og haldnar eru blysfarir til aš mótmęla valdaafsali žjóšrķkisins til yfiržjóšlegrar stofnunar į sviši orkumįla.

Hérlendis er allt į rólegu nótunum enn žį, en ķslenzkum almenningi kann žó aš ofbjóša einnig.      Nś žegar eru ķ smķšum hjį ESB nokkur žśsund bls. višbętur viš téšan orkulagabįlk, sem fęra enn meiri völd til orkustjórnsżslustofnunarinnar, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), sem stašsett er ķ Ljubljana ķ Slóvenķu.  Rannsóknarskżrsla norska De-facto félagsins, "EUs energiunion og norsk tilknytning til ACER ?", er afar fróšleg, og žar sem hagsmunum Ķslands og Noregs gagnvart ACER svipar mjög saman, veršur birt hér aš nešan samantekt į skżrslunni, sem er žżšing į 2. kafla hennar. 

Meš innleišingu Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB ķ EES-samninginn öšlast ACER völd til aš lįta leggja til Ķslands aflsęstreng žašan, sem hentugast žykir, og tengja hann viš stofnkerfi ķ bįša enda įn žess aš spyrja kóng eša prest hérlendis.  Eftir žaš veršur staša Noršurlandanna tveggja gagnvart ACER og sameiginlegum raforkumarkaši ESB alveg sambęrileg:

Ķ skżrslunni eru fęrš eftirfarandi rök fyrir žvķ, aš  Noregur į aš nota neitunarmöguleika sinn gagnvart innlimun ķ Orkusamband ESB og tengingu viš ACER:

  • Noregur veršur meš ķ orkusambandi, sem tekur stöšugum breytingum, og žar sem teknar eru įkvaršanir um stöšugt vķšara sviš orkumįlanna hjį yfiržjóšlegri stofnun ESB, ACER.  Noregur missir innlenda stjórn į žessu mikilvęga stjórnunarsviši.
  • Takmark ESB er, aš orka streymi frjįlst yfir landamęri og aš flutningsgetan verši nęg, svo aš veršmunur milli ólķkra svęša og landa verši minni en 2,0 EUR/MWh (=0,25 ISK/kWh), ķ fyrstu atrennu innan skilgreindra svęša.
  • Aukin flutningsgeta og višskipti meš rafmagn mun hękka rafmagnsverš ķ Noregi.  Žaš kemur nišur į bęši almennum notendum, išnaši og starfsemi ķ einka- og opinbera geiranum.
  • Skilmįlarnir um višskipti meš rafmagn um sęstrengina verša įkvaršašir af ESB. Žaš getur hęglega žżtt sveiflukenndari vatnshęš ķ mišlunarlónum en hingaš til hefur žekkzt. Stóržingiš į ķ marz 2018 aš įkveša, hvort tvęr ESB-tilskipanir skuli verša teknar ķ norsk lög og reglugeršir - orš fyrir orš, ž.e. tilskipanirnar um višskipti meš rafmagn žvert į landamęri og um aš fęra völd frį Noregi til stjórnvaldsstofnunarinnar ACER.
  • Į Noreg kann aš verša lögš kvöš af ESB/ACER um aš leggja fleiri sęstrengi, ef raforkuverš ķ Noregi veršur įfram meira en 0,25 ISK/kWh lęgra en annars stašar į ESB-raforkumarkašinum.  Ef flutningsgeta sęstrengja ķ rekstri og ķ undirbśningi er ekki nęg til aš jafna śt veršmun į milli Noregs og annarra, er mögulegt aš žvinga Noreg til aš nota tekjurnar frį sęstrengjum ķ rekstri til aš fjįrmagna nżja sęstrengi.  
  • Nśverandi umframorka ķ norska raforkukerfinu mun hverfa, og žar meš veršur grundvöllur hagstęšs raforkuveršs fyrir orkusękinn išnaš rżršur verulega. Fleiri langtķmasamningar um raforkuafhendingu verša varla geršir.  Žetta getur sett žśsundir starfa į landsbyggšinni ķ Noregi ķ uppnįm.  
  • Til aš gjörnżta tekjumöguleika sęstrengjanna (t.d. meš žvķ aš selja aš deginum og kaupa aš nóttunni) munu eigendur vatnsaflsvirkjana hafa hvata til aš auka aflsveiflur virkjananna.  Žaš žżšir tķšar breytingar į rennsli įnna og hęš mišlunarlónanna, og slķkt hefur miklar neikvęšar afleišingar fyrir umhverfiš, nįttśru- og śtivistarhagsmunina.
  • Viš yfirlestur žessarar skżrslu kom ķ ljós, aš žaš er mikil andstaša ķ Noregi viš frekari samžęttingu ķ Orkusamband ESB og viš tengingu Noregs viš ACER ķ stórum hluta verkalżšshreyfingarinnar.  Nįttśru- og śtivistarsamtök óttast afleišingar aukinna aflsveiflna fyrir vatnskerfin.  Žaš kann žannig aš vera meirihluti į norska Stóržinginu gegn žvķ aš fęra völd yfir orkumįlunum til yfiržjóšlegrar stofnunar, ACER.
  • Žaš sem sameinar andstęšinga valdaframsals śr landinu til ACER, er óskin um, aš völdin yfir orkumįlum landsins skuli įfram vera ķ höndum norskra yfirvalda.  Fólk óskar ekki eftir stjórnarfyrirkomulagi, sem flytur völd frį norskum orkumįlayfirvöldum til yfiržjóšlegra ESB-stofnana.
  • Varšandi įkvaršanir Stóržingsins veturinn 2018 er spurningin um innlenda stjórnun orkumįlanna sett į oddinn ķ sambandi viš hugsanlega samžykkt į tengingu Noregs viš ACER.  Andófsfólk slķkrar samžykktar krefst žess, aš viš nżtum undanžįguįkvęši EES-samningsins til aš neita norskri ACER-tengingu.  
  • Andófsmenn eru žeirrar skošunar, aš hugsanleg ACER-tenging śtheimti 3/4 meirihluta ķ Stóržinginu samkvęmt grein nr 115 ķ Stjórnarskrįnni um fullveldisframsal.  

Norska verkalżšshreyfingin er meš žessum hętti į 32  blašsķšum bśin aš kryfja višfangsefniš Orkusamband ESB og tenging Noregs viš ACER.  Nišurstašan er einhlķt.  Norska Stóržingiš į aš hafna žessum gjörningi frį ESB. Ef norski Verkamannaflokkurinn leggst gegn frumvarpi rķkisstjórnarinnar, er śti um žaš. 

Žį vaknar spurningin hér į Ķslandi, hvers vegna ķslenzka verkalżšshreyfingin sofi Žyrnirósarsvefni, žegar tenging Ķslands viš ACER er annars vegar.  Śtilokaš er, aš um sofandahįtt eša žekkingarleysi sé aš ręša.  Öllu lķklegra er, aš valdamikil öfl innan verkalżšshreyfingarinnar lķti ACER-tengingu Ķslands meš velžóknun, enda sé hśn ašeins enn einn įfanginn ķ ašlögun Ķslands aš ESB og muni flżta fyrir vęntanlegri ašild. Ķ raun mį halda žvķ fram, aš veriš sé aš innlima EFTA-rķkin bakdyramegin inn ķ ESB meš žvķ aš fęra ESB-stofnun sömu völd žar og hśn hefur ķ ESB-rķkjunum.  Sjį mį nś skriftina į veggnum.   

 


Bįbiljurnar rķša ekki viš einteyming

Sżnt hefur veriš fram į, aš kosningabarįtta vinstri gręnna hefur snśizt um fullyršingar, sem eru algerlega śr lausu lofti gripnar.  Žaš er klifaš į lygum, sem eiga aš réttlęta bylgju skattahękkana, ef/žegar vinstri flokkarnir nį tangarhaldi į rķkisvaldinu. Ómerkilegheitin ganga svo langt, aš reynt er aš telja fólki trś um, aš almenningur muni ekki verša var viš neinar skattahękkanir. 

"Hlišrun" byrša er bara kjaftęši. Hįtekjuskattur į laun yfir 25 MISK/įr, eignaskattur į hreina eign yfir MISK 150 og eyšileggjandi hękkandi veišileyfagjald mun tķmabundiš auka įrlegar skatttekjur rķkissjóšs um minna en miaISK 20, sem er ašeins 10 % af fjįrmagninu, sem žarf ķ loforšaflaum Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs.  Žar eru hreinręktašir loddarar og lżšskrumarar į ferš, sem munu ekki vita sitt rjśkandi rįš ķ rķkisstjórn. Nś er Katrķn Jakobsdóttir farin aš masa um samrįš viš stjórnarandstöšu į Alžingi og samrįš viš ašila vinnumarkašarins, en žaš veršur ekkert samrįš um heimskupör hennar.  Žetta fjas er ašeins yfirbreišsla į įkvaršanafęlni hennar sjįlfrar.

Bįbiljurnar, sem hraktar hafa veriš meš vķsun til OECD-Efnahags- og framfarastofnunarinnar ķ Parķs og Credit Suisse eru um, aš į Ķslandi sé meiri tekju- og eignaójöfnušur en annars stašar ķ noršanveršri Evrópu og aš žetta žurfi aš leišrétta meš tekjuskattshękkunum bęši į launatekjur og fjįrmagnstekjur, endurupptöku eignaskatts, og hver veit, nema hękkun erfšafjįrskatts fįi aš fljóta meš annarri tvķsköttun.  Skattborgarans bķšur ógnarstjórn villurįfandi sauša, sem vita ekkert ķ sinn haus.  Nišurstašan verša hrossakaup a la Reykjavķk, öll ķ boši skattborgaranna.

Žaš er dęmigert sišleysi aš hįlfu sossanna aš reisa kosningabarįttu sķna og vęntanlega rķkisstjórnarstefnu į lygum.  Žegar hallaš hefur į žį ķ rökręšunum, hafa žeir sķšan sett mykjudreifarana ķ gang.  Žaš er lżsandi fyrir innrętiš, žvķ aš ķ žeim ranni hefur jafnan gilt, aš tilgangurinn helgi mešališ. Žar sem žannig hįttar til, skiptir sišferši og heišarleiki engu mįli.   

Fyrir utan sišleysiš žį er furšufįvķslegt aš leita sér ekki haldbęrra upplżsinga um žaš, sem ętlunin er aš lįta kosningabarįttuna snśast um.  Hjį OECD hafa komiš fram óyggjandi gögn, sem sżna svart į hvķtu, aš tekjujöfnušur er mestur į Ķslandi af öllum rķkjum OECD, og hjį Credit Suisse hafa birzt gögn, sem sżna, aš eignajöfnušur į Noršurlöndunum er mestur į Ķslandi og jafnframt mestur į mešal aušugra rķkja ķ heiminum.

Tryggvi Žór Herbertsson, hagfręšingur, benti jafnframt į žrišju bįbilju hinna rakalausu og berstrķpušu vinstri flokka ķ Morgunblašsgrein į bls. 29 žann 14. október 2017. Hśn er sś, "aš laun og aušur séu meš lęgsta móti į Ķslandi, og žar meš séu lķfskjör ķ mun verra horfi en ķ nįgrannalöndunum.  Fyrst örlķtiš um rķkidęmi Ķslendinga.  Samkvęmt rannsókn Credit Suisse eru aušęfi fulloršinna Ķslendinga žau nęstmestu aš mešaltali į eftir Sviss af öllum žjóšum heims.  Ekki meira um žaš.

Annaš - ef landsframleišsla į mann į mešal rķkja heims er skošuš, kemur ķ ljós, aš įętlaš er, aš hśn verši sś fimmta hęsta ķ heiminum [į Ķslandi] į žessu įri.  Einungis Lśxemborg, Sviss, Noregur og Makaó bśa viš meira rķkidęmi į žennan męlikvarša en Ķsland.  Žetta mį lesa śr gögnum frį Alžjóša gjaldaeyrissjóšinum."

Žaš er alveg sama, hvar boriš er nišur.  Žaš stendur hvergi steinn yfir steini ķ mįlflutningi žessa lįgkśrulega og brenglaša fólks, sem heldur daušahaldi ķ kenningar sķnar um, aš ķslenzka žjóšfélagiš sé einhvers konar eymdarsamfélag, sem sé ekki viš bjargandi įn stórfelldra inngripa stjórnmįlamanna til aš bęta kjör alžżšunnar.  Öllum ętti aš vera oršiš ljóst, aš žetta eru einfeldningsleg öfugmęli, sem engan veginn eiga viš raunverulegar žjóšfélagsašstęšur į Ķslandi, heldur ķmyndaš žjóšfélag slagoršaglamrarans Katrķnar Jakobsdóttur og sósķalistķskra fylgifiska hennar.  

Sveimhugar og grillupśkar af žessu tagi eru ófęrir um aš stjórna heilu žjóšfélagi.  Žess vegna mun illa fara meš žetta fólk ķ Stjórnarrįšinu. Žaš mun beita röngum rįšum, sem skapa munu fleiri vandamįl en žau leysa.  Žaš er vegna žess, aš sżn sósķalista į višfangsefnin er röng og forgangsröšunin brengluš.

Žaš er enda eins vķst og nótt fylgir degi, aš kaupmįttur rįšstöfunartekna heimilanna mun minnka fljótlega eftir aš įhrifa fķflagangs žeirra meš tekjur og gjöld rķkissjóšs fer aš gęta. 

Žaš er jafnframt vķst, aš landsmenn vęru ekki ķ sinni frįbęru stöšu nś, ef undirmįlslišiš hefši vermt rķkisstjórnarstólana eftir kosningarnar 2013 og hingaš til.  Nęgir aš nefna "skuldaleišréttingu heimilanna", uppgjör rķkissjóšs viš žrotabś bankanna meš stórfelldum stöšugleikaframlögum ķ rķkissjóš og afnįm gjaldeyrishaftanna (enn eru žó hömlur į innflęši). Fjórar marktękar einkunnagjafir eru hękkun alžjóšlegs lįnshęfismats į rķkissjóši, mikil skuldalękkun hans, lękkun vaxta Sešlabankans og lįg veršbólga, sem žó hefur veriš męld óžarflega hį vegna of mikils vęgis hśsnęšislišarins.

Einn af žeim sköttum, sem Katrķn Jakobsdóttir ętlar aš hękka, ef/žegar hśn kemst aftur til valda, er fjįrmagnstekjuskattur.  Sumir hagfręšingar telja, aš sś skattlagning hafi neikvęšust įhrif į hagvöxtinn.  Flokksmenn Katrķnar hafa margir hverjir horn ķ sķšu hagvaxtar, sem žeir tengja viš ósjįlfbęra neyzlu og ofneyzlu, og žess vegna mį bśast viš mikilli hękkun žessarar skašlegu skattheimtu, sem žó er įętlaš, aš afli rķkissjóši ašeins 3,4 % skatttekna įriš 2018. Žessi skattstofn skreppur aušveldlega saman viš hęrri skattheimtu og stękkar aš sama skapi viš lęgri skattheimtu. Er til of mikils męlzt, aš vinstri menn hugsi einhvern tķma mįliš til enda, en gösslist ekki įfram aš afloknum hrossakaupum ķ samsteypustjórninni ? 

Um vķštękar og slęmar afleišingar žessarar skattheimtu ritaši Vilhjįlmur Bjarnason, Alžingismašur, ķ Morgunblašiš, 13. október 2017:

"Frjįls sparnašur meš frjįlsri žjóš":

 

Žvķ mišur er žaš svo, aš allir hvatar ķ žessu samfélagi, sér ķ lagi skattalegir, eru til aš auka skuldsetningu og draga śr sparnaši.  Raunar er žaš svo, aš slķkir hvatar leiša aš lokum til erlendrar skuldsetningar, greišsluhalla viš śtlönd og žeirra meina, sem af slķkum halla leiša, sem eru gengisfellingar og kjaraskeršingar, sem fylgja gengisfellingum.  Žeir, sem vilja draga śr peningalegum sparnaši, eru landsölumenn."

Žaš eru įlög į veruleikafirrtum vinstri mönnum, aš žeir viršast enga grein gera sér fyrir afleišingum skattahękkana sinna į hegšun skattborgaranna. Hśn getur žó hęglega leitt til landflótta og samdrįttar ķ atvinnulķfinu, sérstaklega viš nśverandi ašstęšur, žar sem hagkerfiš er takiš aš hęgja į sér.  Aš lįta skattheimtuna rįšast af gešžótta stjórnmįlamanna og pólitķskum kennisetningum ķ staš skżrra hagfręšilegra raka er ótrślega frumstętt og kemur eins og skrattinn śr saušarleggnum į 21. öld.  Katrķn Jakobsdóttir hefur ekki enn aflaš sér grundvallar žekkingar ķ hagfręši og į efnahagsmįlum Ķslands.  Ętlar hśn aš lęra meš žvķ aš fara sįrsaukafullu leišina ?  Er žaš ekki of mikil leti ?

Žótt skattheimtan sé aš forminu til 20 % nśna af fjįrmagnstekjum, er hśn ķ raun miklu hęrra hlutfall af raunvöxtum, sem er hiš ešlilega skattaandlag, en alls ekki veršbótažįtturinn.  Ef t.d. veršbótažįtturinn er 2 % og vextir 3 % af sparifjįrupphęš, žį veršur skattheimtan af raunįvöxtuninni 33 %.  Žetta er svo mikil skattheimta, aš hśn letur til sparnašar, samfélaginu til stórtjóns.  Žessa skattheimtu ętti aš lękka nišur ķ 10 % af raunįvöxtun einvöršungu.  Slķk ašgerš fęli ķ sér jįkvęšan hvata til aukins sparnašar, og mikill sparnašur einstaklinga er undirstaša heilbrigšs hagkerfis.  Samkvęmt lögmįli Lafflers munu tekjur rķkisins af fjįrmagnstekjuskatti hękka viš slķka skattheimtulękkun, en žęr eru įętlašar miaISK 28,5 įriš 2018.

Um žetta skrifaši Vilhjįlmur Bjarnason:

"Sparnašur er aldrei hęttulegur. Sparnašur er forsenda framfara og nżsköpunar. Ķ öllu tali um skattlagningu fjįreigna er hvatinn sį aš gera śtlendinga rķka.  Aušvitaš į markmišiš aš vera aš gera Ķslendinga frjįlsa."

Žetta er umhugsunarvert hjį Vilhjįlmi.  Frjįls er einvöršungu sį, sem nżtur fjįrhagslegs sjįlfstęšis.  Margir Ķslendingar hafa žurft aš fórna fjįrhagslegu frelsi sķnu tķmabundiš į fyrri hluta ęvinnar til aš öšlast slķkt frelsi sķšar į ęvinni.  Hęgri og vinstri stjórnmįlaflokka greinir ašallega į um žaš, hvort almenningi eigi aš gefast kostur į aš safna eigin fé um dagana eša hvort hiš opinbera eigi jafnóšum aš gera upptękt allt, sem aflögu er.  Vinstri flokkarnir hérlendis hafa skrśfaš skattheimtuna upp ķ rjįfur, en samt boša žeir skattahękkanir eftir kosningar 28. október 2017.  Śtgjaldaloforšin eru samt margföld į viš žęr skattahękkanir, sem nefndar hafa veriš, svo aš engu er lķkara en vinstri flokkarnir hyggist ķ raun halda enn śt ķ skuldsetningarfyllerķ, ž.e. hętta aš grynnka į skuldasśpu rķkissjóšs, en dżpka hana žess ķ staš.  Aš senda börnunum reikninginn meš žessum hętti vęri eftir öšru hjį vinstri mönnum.  Žaš er hįmark įbyrgšarleysis glįmskyggnra stjórnmįlamanna.  

Aš lokum žessi tilvitnun ķ Vilhjįlm Bjarnason um žjóšhagslegt mikilvęgi sparnašar:

"Žaš er nefnilega žannig, aš almannatryggingakerfi, sem hér hefur veriš byggt upp, greišir einungis lįgmarksbętur.  Til žess aš treysta žaš žurfa einstaklingar aš byggja upp sinn višbótar lķfeyrissparnaš og aš eiga frjįlsan sparnaš žvķ til višbótar.  Til žess žarf aš vera hvati, en ekki, aš sparnašurinn sé einungis skattaandlag. 

Hinn frjįlsi sparnašur byggir upp velferš allra ķ samfélaginu, ekki ašeins žeirra, sem eiga, žótt žeir njóti sķšar.

Meš žeirri aldursskiptingu, sem er meš žjóšinni, geta bętur almannatrygginga aldrei oršiš grundvöllur ellilķfeyris.  Frjįls sparnašur og hvatar hans geta einungis bętt śr vanda almannatrygginga og lķfeyriskerfis."

Lękkum skattheimtu af fjįrmagnstekjum nišur ķ 10 % af raunįvöxtun.

 

  

 


Vindmylluriddara-gengiš: VG

Einkenni į mįlflutningi VG-félaga er, aš žeir bśa sér til gerviveröld og ęsa sig sķšan upp ķ hatrömmum andróšri viš "óréttlętiš" ķ žessum gerviheimi. Žessi skrżtna hegšun vinstri gręnna hefur opinberazt ķ furšumįlflutningi žeirra ķ yfirstandandi kosningabarįttu um jöfnuš og kaupmįtt rįšstöfunartekna į Ķslandi, sem hefur veriš flett ofan af sem hreinum ósannindum.  VG-félagar eru furšudżr ķ pólitķskum sżndarveruleika, įn minnstu žekkingar į fjįrmįlum ķslenzka rķkisins og lögmįlum efnahagslķfsins.  Žeir svķfa um į raušu skżi klisja og slagorša. Sannkallašir vindmylluriddarar.

Sósķalistar komust ķ sįlarhįska viš fall Rįšstjórnarrķkjanna įriš 1990, og rįš žeirra śt śr žvķ hugmyndafręšilega öngstręti var aš hverfa į vit sżndarveruleika.  Žį skįlda žeir upp "óréttlįta og spillta" gerviveröld, og sefja sig upp ķ hatramma barįttu gegn henni. Žetta höfum viš séš ķ mįlflutningi Hugos Chavez og Nicolas Maduros ķ Venezśela, og žetta sjįum viš į Ķslandi, žar sem sósķalistar skįlda upp svišsmynd af fįtękt, ójafnrétti og misskiptingu efnislegra veršmęta, sem stenzt enga skošun.

Formašur VG, Katrķn Jakobsdóttir, gaf innsżn ķ forneskjuleg hugarfylgsni sķn į Flokksrįšsfundi VG 19. įgśst 2017.  Žar varpaši hśn ljósi į fįrįnlega svišsmynd, sem hśn hefur dregiš upp af Ķslandi og į sér enga stoš ķ raunveruleikanum:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Kjósendur ęttu aš velta žvķ fyrir sér, hvaša efnahagskerfi žaš er, sem "litla stślkan meš eldspżturnar og pśšurtunnuna" vill, aš leysi nśverandi efnahagskerfi af hólmi.  Nišurstaša blekbónda er sś, aš žaš eigi żmislegt skylt viš "alręši öreiganna".  

Žarna er forsenda formanns vindmylluriddara-gengisins sś, aš į Ķslandi eigi sér staš "vaxandi misskipting gęšanna".  Žessi forsenda formannsins er röng.  Tekjujöfnušur er hvergi meiri į Vesturlöndum en į Ķslandi samkvęmt alžjóšlegum GINI-ójafnašarstušli, og žessi ójafnašarstušull hefur fariš nįnast stöšugt lękkandi frį tķš vinstri stjórnarinnar 2009-2013.  Žarf mikla ósvķfni eša ótrślega fįvķsi, og er hvorug gott vegarnesti inn į Alžingi og jafnvel ķ stól forsętisrįšherra, til aš varpa fram žessum ósannindavašli.  

Lķtum žį į eignastöšuna.  Hagstofan birti ķ v. 40, fyrstu viku október 2017, įrlegar tölur um eigna- og skuldastöšu einstaklinga og heimila.  Eigiš fé heimilanna jókst um 13 % įriš 2016 og fór ķ rśmlega miaISK 3300 (mia=milljaršur) ķ įrslok.  Žetta sżnir minnkandi skuldsetningu og aukiš efnahagslegt öryggi almennings.  Efsta eignatķund heimilanna į 62 % heildareignanna eša miaISK 2100.  Erlendis er žetta hęrra hlutfall, enda er ķbśšareign almennari hér en vķšast hvar annars stašar, žótt sigiš hafi į ógęfuhlišina ķ žeim efnum į žessum įratugi vegna geggjašra veršhękkana af völdum lóšaskorts og śtleigu til feršamanna. Til aš lękka veršiš žarf einfaldlega aš stórauka frambošiš. Žį reka vinstri flokkarnir andróšur gegn sjįlfseignastefnu hśsnęšis.  Allt hefur žetta leitt til hlutfallslegrar fękkunar fólks, sem bżr ķ eigin ķbśš.  Žaš er brżnt velferšarmįl aš snśa žessu viš, svo aš yfir 90 % fjölskyldna nįi aš koma sér eigin žaki yfir höfušiš og tryggja žannig afkomu sķna til ęviloka, eins og bezt veršur į kosiš.

Hvaš eru žetta miklar hreinar eignir į mann ķ efstu tķund ?  100 MISK/mann (M=milljón) er mešaltališ, ž.e. hśs, bķll og nokkur peningalegur sparnašur.  Žaš er nś allt og sumt.  Vart er hęgt aš hugsa sér meiri eignajöfnuš ķ landi, žar sem ein helzta lķfeyristrygging landsmanna er eigiš hśsnęši, og bķll er hverjum manni naušsyn til aš komast ferša sinna.  

Annar męlikvarši į žróun eignastöšu fjölskyldnanna er breyting į fjölda meš neikvętt eigiš fé.  Fjölskyldum meš neikvętt eigiš fé ķ hśsnęši fękkaši įriš 2016 um 20 % og voru 5856 ķ įrslok meš aš mešaltali -MISK 5,0 ķ eigiš fé.  Fjölskyldum ķ eigin hśsnęši, sem ętla mį, aš bśi viš žröngan kost, fękkaši žannig um 1-2 žśsund.  Frį įrinu 2010, žegar alręmd "skjaldborg heimilanna" var viš lżši, hefur žessum fjölskyldum fękkaš um 70 %, en žęr voru žį 25“000 talsins.  Žetta er "bylting aušvaldskerfisins" til batnašar fyrir heimilin ķ landinu.  

Į įrabilinu 2010-2016 hefur eiginfjįrstaša einstaklinga hękkaš śr miaISK 1565 ķ miaISK 3343 eša rśmlega tvöfaldazt.  Til samanburšar hefur eiginfjįrstaša eignamestu tķundarinnar "ašeins" hękkaš um 53 %.  Aušvitaš munu firrtir vindmylluriddarar VG stinga hausnum ķ sandinn viš žessi tķšindi, en hvernig skyldi upplitiš į žeim verša viš žau tķšindi, aš eigiš fé 5. tķundarinnar hefur frį 2010 aukizt um 413 % og 6. tķundar um 317 %.  Fólk ķ tķundinni meš verstu eiginfjįrstöšuna hefur lękkaš nettóskuldir sķnar um helming.  Tveir eignatķundarhópar, 3. og 4. tķund, voru meš neikvętt eigiš fé įriš 2010, en žessi 20 % skattgreišenda eru nś meš jįkvętt eigiš fé.  

Óšinn skrifar um žetta ķ Višskiptablašiš 5. október 2017:

"Allt tal um, aš uppgangur sķšustu įra hafi veriš į kostnaš launafólks og bara til hagsbóta fyrir fjįrmagnseigendur og "aušvaldiš" er žvķ śr lausu lofti gripiš.  Žaš er gott aš hafa ķ huga ķ ašdraganda enn einna kosninganna."   

Žaš, sem hér hefur veriš dregiš fram af talnastašreyndum Hagstofunnar, sannar, aš eignajöfnušur ķ landinu hefur batnaš grķšarlega frį 2010 og hélt įfram aš batna įriš 2016.  Tali formanns vindmylluriddaragengisins um "vaxandi misskiptingu gęšanna" er į grundvelli ofangreindra tölulegu stašreynda bezt lżst sem helberri žvęlu, sem reist er į firrtu sósķalistķsku višhorfi til raunveruleikans.

  Katrķn Jakobsdóttir hefur nįš talsveršri leikni sem vindmylluriddari ķ aš draga upp falsmynd af žjóšfélaginu og sķšan aš rįšast į žessa falsmynd ķ anda byltingarsinnašra sósķalista, nįkvęmlega eins og vindmylluriddarinn "sjónumhryggi" į sinni tķš į Spįni réšist į vindmyllur, sem hann taldi illa dreka.  Žaš er ódżr kosningabarįtta aš ętla aš umbylta žvķ, sem er ekki til, og bošar ekkert gott fyrir hag landsins eftir kosningar 28. október 2017, ef vindmylluriddarar nį völdum.  Aš afneita stašreyndum og hśka ķ heimi tilbśningsins, leikritsins, hentar almenningi afskaplega illa, ef hinir firrtu sitja ķ Stjórnarrįšinu.    

 


Eymdarvķsitalan

Eymdarvķsitala er einfaldur męlikvarši į lķfskjör ķ einu landi.  Höfundur hennar er Arthur Okun, hagfręšingur, sem nefndi hana į ensku "The misery index", en sumir kalla hana "The economic discomfort index".  

Hśn er reiknuš žannig śt, aš tekin er veršbólga sķšustu 12 mįnušina, vb %, og mešaltals atvinnuleysi į sama tķmabili, al %, og lagt saman:

EV = vb % + al %.

Sķšan 1991 hefur EV yfirleitt veriš į bilinu 5-10, en įrin 2016-2017 bregšur svo viš, aš hśn er undir 5 og er um žessar mundir ķ sķnu sögulega lęgsta gildi, 4,2.  Eymdarvķsitalan hefur ekki fariš undir 5 sķšan įriš 1998. Hśn nįši hįmarki ķ įrslok 2008 og hefur nįnast samfellt veriš į nišurleiš sķšan.  Eymdarvķsitalan er nśna einna lęgst į Ķslandi af öllum löndum heims, enda er kaupmįttur launa hvergi hęrri, nema ķ Sviss.  Ķslendingar hafa skrišiš fram śr Noršmönnum, Dönum og Lśxemborgurum, hvaš kaupmįttinn varšar.  Žaš rķkir hins vegar óvissa um framhaldiš, og nokkurrar svartsżni er tekiš aš gęta um, aš takast muni aš varšveita žennan tiltölulega hįa kaupmįtt.  

Um žį, sem hęst hafa skoraš ķ Eymdarvķsitölu, skrifar Valdimar Įrmann, forstjóri GAMMA Capital Management, ķ Markaši Fréttablašsins, 4. október 2017:

"Ķ samanburši į eymdarvķsitölunni viš erlend rķki mį sjį, aš žau, sem skora verst ķ eymdarvķsitölunni, eru žau, žar sem efnahagsleg óstjórn og óstöšugleiki er mestur, og žar rķkir raunveruleg eymd."

 

Žaš er mikil hętta į žvķ, aš eftir kosningarnar 28. október 2017 stigi hér Eymdarvķsitalan.  Įstęšan er sś, aš žį er lķklegast, aš fylgi vinstri flokkanna og mišjumošsins dugi til aš mynda sams konar meirihluta um landsstjórnina og nś rķkir ķ Rįšhśsi Reykjavķkur, ž.e. vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar, eša mišjumoš ķ staš hinna ókręsilegu pķrata.  Ķ Reykjavķk hafa veriš mikil lausatök į fjįrmįlum og skuldum veriš safnaš upp ķ rjįfur žrįtt fyrir hįmarks skattheimtu į nįnast öllum svišum.  Skuldastaša Reykjavķkur-samstęšunnar, ž.e. borgarsjóšs og dótturfyrirtękja, er ósjįlfbęr, žannig aš nś stefnir ķ, aš yfir Reykjavķk verši settur tilsjónarmašur snemma į nęsta įratugi. Er žaš hrikaleg lķtillękkun fyrir eina höfušborg.

Ķ stuttu mįli mį telja įstęšur įrangursleysis vinstri manna viš stjórnun opinberra mįlefna žęr, aš žį skortir bęši žekkingu og įhuga į fjįrmįlum og įhrifum breytinga į opinberum gjöldum į hag og hegšun almennings, og tilhneigingu žeirra til aš ženja śt opinber umsvif og stjórnkerfi hins opinbera auk dómgreindarleysis, sem leišir til, aš žeir sjį ekki skóginn fyrir trjįnum og fara į flot meš glórulaus gęluverkefni.   

Nś hęgir į hjólum efnahagslķfsins į Ķslandi.  Žvķ til sannindamerkis lękkaši Sešlabanki Ķslands stżrivexti sķna um 0,25 % ķ byrjun október 2017 , og eru žeir žį 4,25 %.  Žaš mį žį bśast viš, aš atvinnulausum fjölgi ķ vetur frį nśverandi gildi, 2,8 %, žótt engar ķžyngjandi kvašir verši lagšar į fólk og fyrirtęki.  Žess vegna er rétta rįšiš nś aš halda įfram į braut skattalękkana.  Hękkun skatta skapar skilyrši brotlendingar hagkerfisins viš nśverandi ašstęšur.    

Vinstri gręn lögšu ķ vor fram hugmyndir um auknar tekjur rķkissjóšs viš umręšur um fjįrmįlaįętlun rķkisstjóšs 2018-2022 upp į um miaISK 333, stighękkandi frį 53 miaISK/įr til 75 miaISK/įr.  Žetta var til aš fjįrmagna heldur minni śtgjaldahugmyndir.  VG śtfęrši ekki hugmyndir sķnar um aukna fjįröflun fyrir rķkissjóš.  Katrķn Jakobsdóttir hefur ķ umręšum um žetta sżnt, aš hśn ber mjög takmarkaš skynbragš į fjįrmįl rķkisins, žvķ aš hśn hefur gert tilraun til aš telja fólki trś um, aš žessi tekjuöflun sé möguleg meš žvķ einvöršungu aš auka skattheimtu į efstu tekjutķunduna, aušugustu heimilin og sjįvarśtveginn.  Žetta hefur veriš hrakiš rękilega, en mįlflutningurinn afhjśpar téša Katrķnu sem loddara af ósvķfnustu gerš gagnvart žjóš sinni.  Hśn er žar meš oršin fullkomlega ótrśveršug og ķ engu treystandi.  Aš kaupa af henni notašan bķl vęri glapręši. 

Ef nż rķkisstjórn fjįrmagnar žetta meš aukinni skattheimtu į almenning, sem žeim ber aš gera ķ staš žess aš senda framtķšinni reikninginn, er hér um svo grķšarlegar višbótar įlögur į fólk og fyrirtęki (um 1,0 MISK/ķb) aš ręša, aš atvinnuleysiš mun örugglega vaxa mun hrašar en ella.  

Aukiš peningamagn ķ umferš veršur fylgifiskur žess aš hęgja į uppgreišslu rķkisskulda, en verja auknu fé žess ķ staš til rekstrar og fjįrfestinga į vegum rķkisins.  Aukiš peningamagn ķ umferš mun leiša til vaxandi veršbólgu, sem grefur undan lķfskjörum almennings og žyngir skuldabyrši flestra hśsnęšislįna.  Hętt er viš, aš žetta nżja, en gamalkunnuga įstand, skapi ólgu į vinnumarkaši. Eymdarvķsitalan nęr žį örugglega tveggja stafa tölu.  Vitleysan ķ vinstri gręnum getur oršiš žjóšinni dżrkeypt.   

Aukin skattheimta af fyrirtękjum į tķmum minnkandi hagvaxtar mun neyša žau til aš draga saman seglin ķ mannahaldi, enda mun hękkun tekjuskatts leiša til minni eftirspurnar vöru og žjónustu.  

Žetta saman lagt mun óhjįkvęmilega leiša til žess, aš žessi įgęti męlikvarši į stjórnarfar ķ landinu, Eymdarvķsitalan, mun taka stökk upp į viš, žegar įhrifa nżrrar vinstri stjórnar tekur aš gęta.  Mišaš viš hefšbundiš getuleysi vinstri manna til aš stjórna landinu, hiršuleysi um efnahagslögmįlin og andśš į hagvexti, žį er įstęša til aš óttast hękkun Eymdarvķsitölunnar um 2,0/įr, žannig aš hśn verši komin yfir 10,0, ef vinstri stjórn endist śt fullt kjörtķmabil, en žaš er sögulega séš óvenjuhį Eymdarvķsitala į Ķslandi.  Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žessu og hafa žį rķkulega ķ huga, aš borgaralegum rķkisstjórnum hefur tekizt svo vel upp aš undanförnu, aš Eymdarvķsitalan įriš 2017 nįši nišur ķ 4,2 og var į nišurleiš ķ október 2017.   

falkinn1_444247

  


Röng rįš viš vitlausu stöšumati

Meginvišhorf vinstri gręnna ķ žessari kosningabarįttu eru fallin um koll.  Meš öšrum oršum er undirstaša įróšurs Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, VG, fyrir Alžingiskosningarnar 28. október 2017 reist į ósannindum. Žaš er mikiš įhyggjuefni, ef vinstri gręnum tekst aš tęla fólk um hrķš til stušnings viš sig į fölskum forsendum į öld upplżsinganna.  Enn meira įhyggjuefni er, aš ķ sjįlfsblekkingu sinni um stöšu samfélagsins mun VG ķ rķkisstjórn framkvęma, eins og sżndarveruleiki flokksbroddanna sé sannleikur.  Landsmenn eru žį ķ stöšu skipverja undir stjórn blinds skipstjóra meš bilašan įttavita. Hvaš mį verša slķkum til bjargar ?

Katrķn Jakobsdóttir hefur įsamt öšrum frambjóšendum VG veriš eins og biluš plata, sem ķ sķbylju fer meš utan aš lęršar stašleysur um óréttlętiš ķ ķslenzku samfélagi, sem stafi af mjög ójafnri tekjuskiptingu og ójafnri eignadreifingu į mešal ķbśanna.  Nś er ekki lengur hęgt aš hękka skattana undir klisjunni: "Hér varš hrun", heldur sé nś žjóšarnaušsyn aš hękka skatta til aš jafna tekjuskiptingu og eignadreifingu ķ ķslenzka samfélaginu.  Žessi mįlflutningur vinstri gręnna er illa žefjandi "bolaskķtur", hreinręktaš bull, reist į samfélagslegum bįbiljum vindmylluriddara. 

Žaš er nįkvęmlega engin žörf į aš hękka neina skatta nśna.  Žvert į móti eru slķk heimskupör stórhęttuleg viš nśverandi efnahagsašstęšur og geta framkallaš hér "harša lendingu" meš "stagflation", ž.e. efnahagslega stöšnun meš veršbólgu og atvinnuleysi.  Skipiš er daušadęmt meš blindan skipstjóra og biluš siglingatęki ķ brśnni.  

Bįbilja VG #1: Žaš er svo mikill tekjuójöfnušur į Ķslandi, aš naušsynlegt er aš žrepskipta tekjuskattinum enn meir og hękka jašarskattheimtuna:

Žetta er gjörsamlega śr lausu lofti gripiš hjį VG, sem sżnir, aš meginmįlflutningur flokksins eru lygar einar, og rįšstafanirnar verša žess vegna stórskašlegar fyrir hagkerfiš.  Flokkurinn er algerlega ótrśveršugur, žvķ aš hann reisir ekki mįlflutning sinn į stašreyndum, heldur hugarórum, og  flokksmenn VG stunda hreint lżšskrum.

Samkvęmt nżjustu gögnum frį OECD, Efnahags- og framfarastofnuninni, er Ķsland ķ langnešsta sęti ójafnašarlistans, GINI, um ójafna tekjuskiptingu, žar sem efst tróna Sķle - meš 47 stig, Mexķkó-46 og Bandarķkin-39, en nešst eru Ķsland-23, Noregur-25 og  Danmörk-25.  Žaš er 10 % munur į Ķslandi og Noregi.  Žetta er heilbrigšisvottorš fyrir ķslenzka žjóšfélagiš, og žvķ ber aš fagna, aš jöfnušurinn hefur fariš vaxandi į undanförnum įrum vegna žeirrar stefnu ķ kjarasamningum aš hękka lęgstu laun tiltölulega mest.  Žaš er hins vegar hęgt aš ganga svo langt ķ jöfnun rįšstöfunartekna, aš naušsynlegur hvati til aš klķfa upp tekjustigann verši of veikur.  Žį tapar allt samfélagiš, af žvķ aš slķkt kemur nišur į landsframleišslunni.  

Bįbilja VG #2: Eignadreifingin er svo ójöfn į Ķslandi, aš naušsynlegt er aš taka upp eignaskatt, sem lygalaupar VG nefna aušlegšarskatt:

Samkvęmt gögnum frį Credit Suisse, sem Halldór Benjamķn Žorbergsson vitnar til ķ įgętri Morgunblašsgrein sinni 12. október 2017:

"Bįbiljur og stašreyndir um ójöfnuš tekna og eigna į Ķslandi":

"Žar kemur fram, aš eignajöfnušur į Noršurlöndum er hvergi meiri en į Ķslandi.  Ķ heildarsamanburši Credit Suisse er fjöldi rķkja meš minni eignaójöfnuš en Ķsland, en žau eiga žaš sammerkt aš vera mun fįtękari rķki.  Žaš er jįkvęš fylgni į milli eignaójöfnušar rķkja og rķkidęmis žeirra.  Lęgra menntunarstig dregur śr [eigna] ójöfnuši.  Aukiš rķkidęmi žjóša eykur hlutfallslegan [eigna] ójöfnuš vegna dreifingar fjįrmagns og framleišslutękja.  Jöfn dreifing fjįrmagns og fjįrmuna hefur veriš reynd; sś tilraun gekk ekki vel." 

Blautlegir draumar VG-forkólfa fjalla um žetta sķšast nefnda, ž.e. aš nį fram hérlendis į endanum jafnri dreifingu fjįrmagns og fjįrmuna, en žaš er ekki hęgt, nema skapa hér fįtęktarrķki, alręši öreiganna.  Vinstri gręnir eru ślfar ķ saušargęru.  Žeir koma óheišarlega fram, breišandi yfir nafn og nśmer.

Žaš er žess vegna įkvešiš hagstjórnarlegt afrek į Ķslandi aš nį einu mesta rķkidęmi heims sem žjóš og į sama tķma aš vera meš mesta eignajöfnuš rķkra žjóša. 

Loddarar vinstrisins halda žvķ lķka fram ķ žessari kosningabarįttu, žar sem hvorki er skeytt um skömm né heišur, aš eignaójöfnušur fari vaxandi į Ķslandi.  Žetta er rétt ein bįbiljan, fullyršing, sem er algerlega śr lausu lofti gripin.  Samkvęmt nżjustu tölum Hagstofu Ķslands voru 62 % eigin fjįr į Ķslandi ķ eigu žeirra 10 % heimila, sem mest įttu eigiš fé įriš 2016.  Į velmektardögum Samfylkingar og VG, var hlutfalliš hęst og nįši žį 86 %, en hefur fariš stöšugt lękkandi sķšan. Aš mešaltali tķmabiliš 1997-2016, 20 įra skeiš, er hlutfall 10 % heimila meš mest eigiš fé 64 % af heildar eiginfé, svo aš hlutfalliš er nśna undir mešaltali. 

Hvašan hafa bullustampar Samfylkingar og VG žį vizku sķna, aš eignaójöfnušur į Ķslandi hafi fariš vaxandi aš undanförnu ?  Žetta er fullkomlega ómarktękt fólk.  Mįlflutningur žess er reistur į sandi !

 Merki Sjįlfstęšisflokksins

 

 

 


Sósķalismi er ekki svariš

Landsmenn standa frammi fyrir langtķma hagvaxtarrżrnun af völdum óhagstęšrar žróunar aldurssamsetningar žjóšarinnar.  Aš öšru óbreyttu mun žetta leiša til hęgari lķfskjarabata žjóšarinnar og aš lokum lķfskjararżrnunar, ef fer fram sem horfir.

Svo kann aš fara af žessum sökum, aš landsmenn upplifi aldrei aftur višlķka hagvöxt og ķ fyrra, 7,2 %, og aš kaupmįttur rįšstöfunartekna vaxi ekki mikiš śr žessu. Svona svartsżni styšur mannfjöldaspį Hagstofu Ķslands.  Į hįlfri öld, 2017-2065, mun fjöldi fólks yfir 64 įra aldri 2,4 faldast, hękka śr 50 k ķ 120 k.  Hiš s.k. framfęrsluhlutfall, ž.e. fjöldi fólks undir tvķtugu og yfir 64 sem hlutfall af fjöldanum 20-64 įra mun į sama tķma hękka śr 51 % ķ 72 %.  Žetta er mjög ķžyngjandi breyting fyrir samfélagiš, žvķ aš įrlegur sjśkrakostnašur fólks yfir 64 įra aldri er aš jafnaši ferfaldur į viš įrlegan sjśkrakostnaš yngri borgaranna.

Samkvęmt Sölva Blöndal, hagfręšingi hjį GAMMA Capital Management, ķ grein ķ Markašnum, 23. įgśst 2017, mį bįst viš, aš kostnašur vegna heilbrigšisžjónustu muni rśmlega tvöfaldast sem hlutfall af vergri landsframleišslu į tķmabilinu 2015-2050 m.v. 3,0 % raunaukningu į įri, fara śr 7,0 % ķ 15,2 %.  Žetta žżšir meš nśverandi veršlagi og hlutdeild rķkisins ķ sjśkrakostnaši yfir 200 miaISK/įr śtgjaldaauka rķkisins.  Hvernig ķ ósköpunum į aš fjįrmagna žetta ?

Hjį OECD hafa menn komizt aš žvķ, aš mešaltal rķkissjóšsśtgjalda til heilbrigšismįla muni įriš 2060 nema 14 % af VLF og hafa oršiš ósjįlfbęr um mišja öldina, ž.e. eitthvaš veršur undan aš lįta į śtgjaldahliš rķkisfjįrmįlanna.  Kerfiš hrynur. 

Viš žessari óheillažróun žarf aš bregšast nś žegar til aš draga śr tjóninu, sem blasir viš.  Er meiri sósķalismi svariš ?  Nei, įreišanlega ekki.  Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, talaši į nżlegum flokksrįšsfundi eins og Hugo Chavez įšur en hann kollsigldi rķkasta landi Sušur-Amerķku ķ gjaldžrot:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Stefna Katrķnar og hennar nóta birtist viš afgreišslu fjįrmįlaįętlunar rķkisstjórnarinnar į sķšasta žingi.  Žęr fólu ķ sér svo mikla hękkun rķkisśtgjalda į nęstu įrum, aš žęr mundu grafa undan getu rķkisins til aš takast į viš öldrunarvandann, sem viš blasir ķ framtķšinni.  

Žaš eru ašeins tvęr leišir til aš fjįrmagna śtgjaldahugdettur vinstri manna.  Annašhvort meš skuldasöfnun eša skattahękkunum.  Hvort tveggja dregur śr svigrśmi rķkissjóšs til langs tķma og er žannig įvķsun į enn stórfelldari kjaraskeršingu barna okkar og barnabarna en ella verša naušsynlegar.

Skynsamlegustu višbrögšin nśna viš ašstešjandi vanda eru žrķžętt:

  1. Reyna aš bęta lżšheilsuna meš fręšsluįtaki ķ skólum og ķ fjölmišlum um skašsemi óhófsneyzlu, hreyfingarleysis og óholls matarręšis.  Ef žetta leišir til betri heilsu eldri borgara, sparast opinber śtgjöld, žótt langlķfi aukist.  
  2. Reyna aš lękka einingarkostnaš į hvers konar žjónustu hins opinbera.  Til žess hafa ašrar žjóšir nżtt einkaframtakiš.  Af hverju er žaš tališ ósišlegt hér, sem er višurkennd sparnašarleiš fyrir skattborgarana erlendis ?  Kasta veršur kreddum og pólitķskum fordómum į haf śt, žegar mešferš skattfjįr er annars vegar.  Um žetta skrifar Sölvi Blöndal ķ téšri grein: "Įskorunin felst m.a. ķ žvķ aš tryggja fjįrmögnun og framboš į heilbrigšisžjónustu og stušla aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum til framtķšar.  Hvaš višvķkur fjįrmögnun og framboši į heilbrigšisžjónustu žį er mikilvęgt aš tryggja fjölbreytni. Fleiri geta annast sjįlfa žjónustuna, hiš opinbera, einkafyrirtęki, einstaklingar, sjįlfseignarstofnanir, tryggingafélög o.fl.  Sį, sem aflar fjįrins, žarf ekki endilega aš hafa yfirumsjón meš žjónustunni.  Tvęr hagvaxtarhvetjandi ašgeršir, sem vert er aš nefna, eru hękkun eftirlaunaaldurs annars vegar og minni hömlur į fólksflutninga til Ķslands hins vegar."  Ef innflytjendur eiga aš styrkja hagkerfiš, žurfa žeir aš hafa menntun og žekkingu, sem spurn er eftir hér. Ekki er vķst, aš afkvęmi žeirra fjölgi sér hrašar en "frumbyggjarnir".
  3. Nżta veršur nśverandi svigrśm rķkisfjįrmįla til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs, žvķ aš aš einum įratug lišnum mun "ellibyršin" hafa vaxiš til muna.   

 Hugmyndafręši vinstri manna er meira ķ ętt viš trśarbrögš en stjórnmįlastefnu, žvķ aš annars vęri hugmyndafręši žeirra löngu dauš vegna slęmrar reynslu af henni į sviši efnahagsmįla og į sviši frelsis einstaklinga og félagasamtaka.  Hugmyndafręši vinstri manna į enn verr viš į 21. öldinni en įšur, žvķ aš nś veršur aš setja aukna veršmętasköpun į oddinn sem aldrei fyrr til aš "hinn öfugi aldurspżramķdi" hrynji sķšur.  Um žetta skrifar Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, ķ įgętri mišvikudagsgrein ķ Morgunblašinu, 23. įgśst 2017,

"Jįtning: ég mun aldrei skilja sósķalista":

"Hugmyndafręši vinstri manna - sósķalista - gefur ekkert fyrir žjóšfélag frjįlsra einstaklinga, sem eru fjįrhagslega sjįlfstęšir.  Męlikvarši velferšar og réttlętis [žeirra] męlir umsvif rķkisins.  Ķslenzkir vinstri menn - lķkt og skošanabręšur žeirra ķ öšrum löndum - byggja į žeirri bjargföstu trś, aš rķkiš sé upphaf og endir allra lķfsgęša.  Aukin umsvif rķkis og annarra opinberra ašila er markmiš ķ sjįlfu sér, en [eru] ekki ašeins ęskileg."

 

 

 

 


Um laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi

Nżleg skżrsla Hafrannsóknarstofnunar - Įhęttumat vegna mögulegrar erfšablöndunar į milli eldislaxa og nįttśrulegra laxastofna į Ķslandi - olli Vestfiršingum og fleirum grķšarlegum vonbrigšum.  Žetta var žó ekki įhęttumat, heldur lķkindamat, žvķ aš įhęttumat fęst bęši viš lķkindi og afleišingar atburšar.  Į grundvelli lķkinda į, aš strokulax śr kvķum nįi aš ęxlast meš nįttśrulegum laxi ķ tveimur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, lagšist stofnunin gegn sjókvķaeldi į ógeltum norskum laxi ķ Ķsafjaršardjśpi žrįtt fyrir, aš opinbert buršaržolsmat gęfi til kynna, aš lķfrķki Ķsafjaršardjśps mundi žola 30 kt (k=žśsund) af laxi ķ sjókvķum įn tillits til erfšablöndunar.  Hver er įhęttan ?  Hér veršur litiš į afleišingar žess aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi į mannlķfiš viš Djśpiš og į laxalķfiš. 

Žegar vandaš er til įkvöršunar, er įvinningur metinn hlutlęgt į móti tjóninu.  Hlutlęgur męlikvarši er ętlašur fjįrhagslegur įvinningur og ętlaš fjįrhagslegt tap.

Fyrst aš meintum įvinningi.  Mikiš hefur veriš skrifaš ķ blöšin um mįlefniš og margt tilfinningažrungiš, svo aš ljóst er, aš mörgum er heitt ķ hamsi, enda miklir hagsmunir ķ hśfi.  Teitur Björn Einarsson, Alžingismašur, reit įgęta hugvekju ķ Morgunblašiš, 22. jślķ 2017, 

"Frį yztu nesjum samtķmans":

"Višfangsefniš er lķka annaš, žar sem spurningunni um, hvort hęgt sé aš lifa af landsins gęšum frį įri til įrs, hefur veriš skipt śt fyrir ašra um, hvernig bęta į lķfskjör ķ landinu įn žess aš mega nżta frekar aušlindir žess meš sjįlfbęrum hętti."

Žetta er rétt greining hjį žingmanninum į nśverandi stöšu atvinnužróunar ķ landinu.  Megniš af hagkerfi landsins er reist į hagnżtingu nįttśrugęša, og nś er aš bętast viš žį flóru fiskeldi, sem getur oršiš veršmęt stoš, sem hefur tekjuaukandi og sveiflujafnandi įhrif į efnahagslķfiš.  Fyrir landiš allt er žess vegna til mikils aš vinna, žar sem fiskeldiš jafnar atvinnuréttindi fólks ķ landinu vegna nżrra og veršmętra tękifęra į landsbyggšinni.  

Vestfiršingum žykir aš sér žrengt aš hįlfu rķkisvaldsins varšandi atvinnuuppbyggingu ķ sinni heimabyggš, og žaš er aušskiliš.  Teitur Björn tekur dęmi:

"Žrjś brżn framfaramįl ķ deiglunni į Vestfjöršum eru nokkuš lżsandi dęmi fyrir barįttu byggšanna hringinn um landiš.  Žetta eru ķ fyrsta lagi vegur um Baršaströnd ķ staš vegslóša, ķ öšru lagi raforkuflutningskerfi, sem slęr ekki śt viš fyrsta snjóstorm hvers vetrar og ķ žrišja lagi skynsamleg uppbygging į einni umhverfisvęnstu matvęlaframleišslu, sem völ er į."

Hvaš er "skynsamleg uppbygging" fiskeldis ?  Er hśn ašeins fyrir hendi, ef engin stašbundin óafturkręf breyting veršur į lķfrķki nįttśrunnar, eša er hęgt aš samžykkja slķkar breytingar, ef metiš fjįrhagstjón er t.d. innan viš 5 % af metnum fjįrhagslegum įvinningi ?

Alžingismašurinn skrifar sķšan, sennilega fyrir hönd langflestra Vestfiršinga, sem nś sjį breytta og bętta tķma innan seilingar, ef rķkisvaldiš ekki leggst žversum:

"Žess vegna er žaš ekki ķ boši, aš sanngjarnri kröfu ķbśa į Vestfjöršum um ešlilega uppbyggingu innviša sé nś svaraš meš skeytingarleysi eša hiki af hįlfu rķkisvaldsins og stofnana žess.  Žaš er lķka ótękt, aš į lokametrum langs og lögbundins stjórnsżsluferils sé öllu til tjaldaš af hįlfu žrżstihópa til aš stöšva mįl og teflt af óbilgirni til aš knżja fram sérhagsmuni į kostnaš almannahagsmuna."

Žaš er hęgt aš taka heils hugar undir žaš, aš rķkisvaldinu ber aš veita almannahagsmunum brautargengi.  Ef žeir brjóta į lögvöršum réttindum einstaklinga, komi fullar bętur fyrir aš Stjórnarskrį og lögum.  Žetta getur įtt viš um vegalögn, raflķnulögn og fiskeldi śti fyrir strönd og ķ grennd viš įrósa. 

Kristķn Hįlfdįnsdóttir, bęjarfulltrśi ķ Ķsafjaršarbę, talar sennilega fyrir munn margra žar.  Hśn hóf grein ķ Morgunblašinu 15. įgśst 2017,žannig:

"Laxeldi ķ Djśpinu":

"Fyrir ķbśa į noršanveršum Vestfjöršum er ekkert mįl stęrra eša mikilvęgara en, hvort laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi fįi brautargengi.  Engin önnur atvinnu- og veršmętasköpun er sjįanleg til aš byggja upp nżjar meginstošir ķ atvinnulķfi į žessu svęši til framtķšar.  Skapaš vel launuš og fjölbreytt störf, sem munu hafa śrslitaįhrif į byggšažróun og snśa įratuga langri hnignun ķ sókn fyrir ķbśana."

Hér er ekki lķtiš undir, heldur getur įkvöršun um sjókvķaeldi ķ Djśpinu skipt sköpum um, hvort byggšin fęr aš blómstra ķ fjölbreytileika atvinnulķfs og mannlķfs eša žarf enn aš heyja varnarbarįttu.

Hver yrši įvinningurinn af 30 kt/įr sjókvķaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi ?  

Samkvęmt Pétri G. Markan, sveitarstjóra Sśšavķkurhrepps og formanni Fjóršungssambands Vestfiršinga, eru nś "180 bein störf ķ kringum fiskeldi į Vestfjöršum, skattspor nęr milljarši. Ķ įętlunum fiskeldisfyrirtękja er gert rįš fyrir 700-800 beinum störfum - sé mišaš viš, aš varfęrnislegt buršaržol Hafrannsóknarstofnunar verši nżtt.  Ķ veršmętum mį reikna meš 60 milljöršum [ISK] ķ śtflutningstekjum."

Buršaržolsmat Hafró fyrir Ķsafjaršardjśp hljóšaši upp į 30 kt/įr.  Frumrįšlegging stofnunarinnar var um aš sleppa sjókvķaeldi norsks lax ķ Ķsafjaršardjśpi, sem gęti hrygnt ķ tveimur laxveišiįm žar meš ósa śt ķ Djśpiš, af ótta viš kynblöndun og erfšabreytingar.  Žęr geta ķ versta tilviki oršiš svo skašlegar, aš laxastofnar žessara tveggja įa deyi śt, ž.e. śrkynjist og lifi ekki af veruna ķ hafinu.  

Hafrannsóknarstofnun rįšleggur aš leyfa allt aš 50 kt/įr laxeldi ķ sjókvķum Vestfjarša įn Ķsafjaršardjśps.  Pétur G. Markan gęti žess vegna įtt viš, aš 700-800 įrsverk hjį fiskeldisfyrirtękjunum sinni fiskmassa ķ sjókvķum aš jafnaši 80 kt/įr įsamt skrifstofustörfum og annarri naušsynlegri žjónustu viš framleišsluna. Žetta žżšir 10 įrsverk/kt, žegar fullri framleišslu veršur nįš og žar af leišandi hįmarks framleišni. 

Žetta passar viš upplżsingar frį Noregi um 9500 bein įrsverk (og 19000 óbein) eša 7,3 bein störf/kt.  Žaš er reiknaš meš lęgri framleišni ķ fiskeldi į Ķslandi en ķ Noregi, af žvķ aš framleišslan veršur vęntanlega alltaf meira en tķföld ķ Noregi. Samkvęmt upplżsingum frį Noregi skapar hvert beint įrsverk MNOK 2,7, sem er um MISK 36.  Vegna minni framleišni verša žetta e.t.v. 0,75 x 36 = MISK 27 į Ķslandi.  

Heimfęrt į 30 kt/įr laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi er žar um aš ręša 300 bein įrsverk og 600 óbein įrsverk dreifš um landiš, žó trślega mest į Vestfjöršum. Žetta gęti žżtt fólksfjölgun ķ Ķsafjaršardjśpi um 2400 manns. Veršmętasköpun žessara beinu įrsverka veršur V=300 x 36 MISK/įr = 11 miaISK/įr.  Žetta er hinn stašbundni fjįrhagslegi įvinningur af aš leyfa 30 kt/įr laxeldi (ķ sjókvķum) ķ Ķsafjaršardjśpi.  

Hvert getur hįmarks tjóniš af aš leyfa žetta fiskeldi oršiš ?  Žaš veršur vęntanlega, ef laxinn hverfur śr Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį, en žar hefur mešalveišin veriš um 500 laxar/įr.  Žvķ var haldiš fram af Magnśsi Skślasyni, formanni Veišifélags Žverįr og bónda ķ Norštungu ķ Fréttablašsgrein 18. jślķ 2017, "Aš skapa störf meš žvķ aš eyša žeim annars stašar", aš meš allri žjónustu skili sala veišileyfa um 20 miaISK/įr inn ķ landiš.  Ef žessu er deilt į 30“000 fiska/įr, žį skila žessar veišileyfatekjur 670 kISK/fiskHįmarkstjón ķ Djśpinu er žį 670 kISK/fisk x 500 fiskar/įr = 335 MISK/įr eša 3 % af įvinninginum.  Laxeldisfyrirtękin gętu tryggt sig fyrir žessu tjóni eša lagt brotabrot af sölutekjum sķnum ķ tjónasjóš į hverju įri.  Ef veišin ķ įnum tveimur minnkar meira en aš mešaltali yfir landiš, myndavélar sżna eldislax viš ósana og hann veišist ķ meira en 4 % magni ķ įnum, žį verši skylt aš bęta tjóniš.

Ef gert er rįš fyrir stęrš hrygningarstofns 700 löxum ķ téšum tveimur įm, žį kvešur varśšarregla Hafrannsóknarstofnunar į um, aš ekki megi fleiri en 0,04 x 700 = 28 eldislaxar ganga ķ įrnar.  Hvert er žį hįmarks leyfilegt strokhlutfall upp ķ įrnar til aš hrygna, SHmax, af fjölda eldislaxa ?

Įętlašur fjöldi fiska ķ eldi er 30 kt/2 kg = 15 M fiskar.  15 M x SHmax = 28 ;  SHmax = 1,9 ppm/įr.  Žetta er sį "hįmarksleki", sem laxeldisfyrirtękin ęttu aš keppa aš.

Geta laxeldisfyrirtękin sżnt fram į, aš žau geti uppfyllt žessa kröfu ?  Į Ķslandi er lķklega ekki enn til marktękur gagnagrunnur fyrir slķka tölfręši, en hann mun koma, žegar laxeldinu vex fiskur um hrygg.

Fyrst er žess žį aš geta, aš meš tiltękum mótvęgisašgeršum viršist, aš ķ Noregi komist ašeins lķtill hluti strokufiska upp ķ įrnar og hrygni žar, e.t.v. innan viš 2 %. Žaš hękkar aušvitaš leyfilegt strokhlutfall śr eldiskvķunum, e.t.v. upp ķ 126 ppm.

Magnśs Skślason skrifar:

"Samkvęmt norskum rannsóknum liggur fyrir, aš einn lax sleppur aš mešaltali fyrir hvert ališ tonn af eldislaxi."  Ef žetta ętti viš um Ķsafjaršardjśp meš 30 kt eldismassa, žį slyppu žar įrlega śt 30 žśsund laxar, og sleppihlutfalliš vęri 2000 ppm.  Žetta stenzt ekki skošun į upplżsingum frį norsku Umhverfisstofnuninni.

Ķ Fiskifréttum birtist 17. įgśst 2017 fróšleg grein um žetta efni eftir Svavar Hįvaršsson, blašamann,

"Kolsvört skżrsla um villtan lax ķ Noregi".

Greinin hófst žannig:

"Mikil hętta stešjar aš norskum villtum laxastofnum, og allar helztu įstęšur hennar eru raktar til laxeldis ķ sjókvķum.  Erfšablöndun er žegar oršin śtbreidd og mikil."

Ašstęšur į Ķslandi og ķ Noregi eru ósambęrilegar aš žessu leyti, žvķ aš laxeldiš er žar stundaš śti fyrir ósum allra helztu laxveišiįa Noregs, en ķ tķš Gušna Įgśstssonar, landbśnašarrįšherra, var sjókvķaeldi bannaš įriš 2004 śti fyrir ströndum Vesturlands, Noršurlands (nema Eyjafirši) og Norš-Austurlands, og veršur ekki stundaš śti fyrir Sušurlandi fyrir opnu hafi. Fjarlęgšin er bezta vörnin gegn genaflęši į milli stofna. Fįeinir laxar geta villzt af leiš, en žaš getur engin teljandi įhrif haft į ešli ķslenzku laxastofnanna, nema stašbundin ķ viškomandi firši. 

Žaš er lykilatriši viš aš meta lķkur į erfšabreytingum į ķslenzkum löxum ķ Ķsafjaršardjśpi, hvaš bśast mį viš miklum "fiskaleka" śr kvķunum.  Tölur frį Noregi geta veriš leišbeinandi ķ žeim efnum, žvķ aš unniš er eftir sama stranga stašli bįšum löndunum. Af tilvitnašri Fiskifréttargrein mį "slį į laxalekann" ķ Noregi:

"Norsk fyrirtęki framleiddu 1,2 Mt af eldislaxi įriš 2016.  Frį žessum fyrirtękjum var tilkynnt um 131 k laxa, sem sloppiš höfšu śr kvķum - samanboriš viš 212 k laxa aš mešaltali įratuginn į undan.  Žessum tölum taka vķsindamennirnir meš fyrirvara; segja, aš rannsóknir sanni, aš tvisvar til fjórum sinnum fleiri laxar séu lķklegir til aš hafa sloppiš en tilkynnt er um."

Ef reiknaš er meš, aš 393 k laxar hafi sloppiš śr norskum eldiskvķum įriš 2016, žį gęti lekahlutfalliš hafa veriš: LH=393 k/720 M=550 ppm, sem er óvišunandi hįtt fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žaš mundi t.d. žżša, aš 8250 laxar slyppu śr sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt eldismassa. Žetta er tķfaldur hrygningarstofn laxa ķ Ķsafjaršardjśpi, en žess ber aš gęta, aš meš eftirliti og mótvęgisašgeršum er hęgt aš fanga megniš af žessum fiskum įšur en žeir nį aš hrygna ķ įnum.  

Jón Örn Pįlsson, sjįvarlķffręšingur, hefur sagt, aš 6000 eldislaxar į įri hafi leitaš ķ norskar įr įrin 2014-2015.  Ef 6 k af 393 k eldislaxar hafa leitaš ķ norskar įr įriš 2016, žį er žaš 1,5 % af žeim, sem sluppu.  Heimfęrt į Ķsafjaršardjśp žżšir žaš, aš 0,015x8250=124 eldislaxar sleppa upp ķ įr, žar sem stofninn er um 700 fiskar.  Hlutfalliš er tęplega 18 %, en varśšarmark Hafrannsóknarstofnunar er 4 %.  Samkvęmt žessu mį telja fullvķst, aš ķ umręddum tveimur įm muni verša erfšabreytingar į laxastofnum. Žaš er hins vegar algerlega hįš sleppihlutfallinu og virkum mótvęgisašgeršum.  Žaš er žess vegna ekki hęgt aš slį žvķ föstu į žessari stundu, aš meš žvķ aš leyfa 30 kt laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi, verši žar skašlegar erfšabreytingar į villtum laxastofnum ķ žeim męli, aš löxum taki žar aš fękka. 

Fjįrhagslegur įvinningur er svo miklu meiri en hugsanlegt tjón, aš réttlętanlegt er aš leyfa aš fara af staš meš lķfmassa ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 15 kt og stunda um leiš vķsindarannsóknir į lķfrķkinu og fylgjast nįiš meš "lekanum" og fjölda eldislaxa, sem nį upp ķ įrnar.  Tķmabundin rannsóknar- og eftirlitsįętlun vęri samin af viškomandi fiskeldisfyrirtękjum og Umhverfisstofnun og kostuš af hinum fyrrnefndu.  Mótvęgisašgerš gęti lķka veriš fólgin ķ fjölgun nįttśrulegra laxa ķ Laugardalsį og Langadalsį/Hvannadalsį.

Nś hefur starfshópur Landssambands fiskeldisfyrirtękja, Veiširéttarhafa ķ ķslenzkum įm o.fl. skilaš skżrslu til rįšherra sjįvarśtvegs og landbśnašar, žar sem reifuš er uppstokkun į umgjörš fiskeldis į Ķslandi.  Flest stendur žar til bóta, en ķ ljósi óljósra lķkinda į hugsanlegu tjóni af völdum laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og grķšarlegra hagsmuna ķbśanna į svęšinu, sem eru meira en žrķtugfaldir hugsanlegt hįmarkstjón, er ekki hęgt aš rökstyšja bann meš nišurstöšu "įhęttugreiningar".  Rökrétt hefši veriš į grundvelli "įhęttugreiningar" aš leyfa minna laxeldi, meš ströngum skilyršum, en buršaržolsmat Hafrannsóknarstofnunar į Ķsafjaršardjśpi skilgreindi.  Hver veit, nema Alžingi komist aš slķkri nišurstöšu ? 

 

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband