Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Mišstjórn ASĶ į villigötum

Žaš hefur veriš sorglegt aš fylgjast meš svigurmęlum forystumanna verkalżšs ķ garš rķkissįttasemjara. Višvaningshįttur og hroki einkennir žį, žeim eru mannasišir ekki tamir, og steininn hefur tekiš śr, žegar žeir ķ einfeldni sinni hafa hętt sér śt ķ lagatślkanir um embętti rķkissįttasemjara.  Žar stendur ekki steinn yfir steini. Starfandi forseta ASĶ viršist skorta forystuhęfileika til aš leiša ASĶ meš įbyrgum og farsęlum hętti.  Nś stendur mišstjórnin uppi berrössuš eftir innantómar yfirlżsingar sķnar, eftir aš sį mašur, sem gerzt mį vita um heimildir rķkissįttasemjara til aš varpa fram mišlunartillögu ķ kjaradeilu, sem hann telur vera komna ķ hnśt, hefur tjįš sig opinberlega.  

Karķtas Rķkharšsdóttir įtti stutt og hnitmišaš vištal viš Įsmund Stefįnsson, hagfręšing og fyrrverandi forseta ASĶ og fyrrverandi rķkissįttasemjara, ķ Morgunblašinu 30. janśar 2023 undir fyrirsögninni:

"Fordęmanleg ósannindi um lagaheimildir".

Įsmundur var algerlega afdrįttarlaus ķ stušningi sķnum viš nśverandi rķkissįttasemjara.  Allt tal verkalżšsleištoga um, aš hann hafi fariš śt fyrir valdheimildir sķnar og žannig meš réttu fyrirgert trausti, er eintómt blašur.  Viškomandi verkalżšsleištoga hefur sett ofan, og žaš veršur į brattann aš sękja fyrir žį aš endurheimta snefil af trausti eftir žetta illvķga frumhlaup. 

Vištališ hófst žannig:

"Žaš er alveg ljóst, aš sįttasemjari hefur žessa heimild til aš leggja fram mišlunartillögu og žarf ekkert samžykki deiluašila til žess. Žaš er stašreyndin.  Žaš er ķ raun fordęmanlegt, aš stóru heildarsamtökin skuli fara fram meš bein ósannindi ķ žessu efni", segir Įsmundur Stefįnsson, hagfręšingur, fyrrverandi rķkissįttasetjari og fyrrverandi forseti ASĶ ķ samtali viš Morgunblašiš og vķsar til įlyktunar mišstórnar ASĶ ķ kjölfar žess, aš rķkissįttasemjari lagši fram mišlunartillögu ķ kjaradeilu Eflingar og Samtaka atvinnulķfsins į fimmtudaginn ķ sķšustu viku [26.01.2023]. 

Ķ įlyktuninni segir um heimild sįttasemjara til aš leggja fram mišlunartillögu, aš "hśn eigi ekki aš leggjast fram įn žess aš hafa a.m.k. žegjandi samžykki beggja ašila."  Įsmundur segir žessa višmišun hvergi ķ lögum." 

Mišstjórn ASĶ undir starfandi forseta hefur sett verulega nišur viš žessa lošmullulegu  įlyktun, sem hefur į sér yfirbragš tilvitnunar ķ lög, en er ķ rauninni skįldskapur mišstjórnarinnar.  Hvernig ķ ósköpunum dettur mišstjórninni ķ hug aš ganga fram meš vķsvitandi ósannindum ķ marklausri tilraun sinni til aš grafa undan rķkissįttasemjara ķ eldfimu įstandi ? Žessi framkoma er óįbyrg, heimskuleg og fullkomlega óbošleg, og forsetinn  viršist žarna hafa dregiš mišstjórnina į asnaeyrunum, eša hann er fullkomlega ófęr um veita nokkra leišsögn af viti. Sżnir žetta enn og aftur, hvers konar ormagryfja verkalżšsforystan er, žegar hśn kemur saman.  Žar er ekki stunduš sannleiksleit, heldur ręšur sżndarmennska, yfirboš og önnur óvönduš vinnubrögš feršinni. 

Įfram hélt Įsmundur ķ vištalinu viš Karķtas:

"Žaš hafa veriš samžykktar įlyktanir og gefnar śt yfirlżsingar um žaš, aš sįttasemjari hafi ekki lagalegt umboš til aš koma meš mišlunartillögu.  Ég verš ķ rauninni aš lżsa undrun minni į žvķ.  Stašreyndin er, aš sįttasemjari hefur žessa heimild samkvęmt lögum, og žaš fer eftir hans mati į stöšu deilunnar, hvort hann telur rétt aš leggja fram mišlunartillögu eša ekki.  Žaš er engin krafa um žaš, aš verkfall hafi stašiš ķ tiltekinn tķma.  Krafa um t.d. 3 til 4 vikna vinnustöšvun myndi ekki aušvelda sįttastarf.  Krafan er einfaldlega, aš hann meti įstandiš žannig, aš žaš sé rétt aš leggja fram mišlunartillögu.  Žó aš menn gefi yfirlżsingar į yfirlżsingar ofan um, aš žaš sé brot, žį haggar žaš ekki žeirri stašreynd, aš fyrir žessu er ekki bara lagaheimild, heldur einnig sterk hefš.  Ósannindi hrekja ekki stašreyndir."

Eftir žessa uppįkomu er ljóst, aš nśverandi mišstjórn ASĶ les lagatexta, eins og Skrattinn Biblķuna og fellir allt aš eigin duttlungum.  Žetta er hrošalegt vanžroskamerki og alveg ķ anda formanns Verzlunarmannafélags Reykjavķkur, sem lifir ķ eigin furšuheimi, žar sem vištekin lögmįl gilda ekki.  Žessi mišstjórn hefur žar af leišandi glataš öllum trśveršugleika og er ķ raun og veru bara ašhlįtursefni.  Žetta hafa menn upp śr višvaningshętti, ofstęki og flausturslegum vinnubrögšum.  Var viš öšru aš bśast ?

 

 


Af verkalżšsbarįttu

Birtingarmynd įtakanna innan Alžżšusambands Ķslands (ASĶ) fyrir žing samtakanna haustiš 2022 og furšuleg framganga fįeinna verkalżšsforkólfa į žinginu sżna, aš maškur er ķ mysunni hjį verkalżšshreyfingunni. Forseti ASĶ hraktist śr starfi og žingiš lamašist og var frestaš viš śtgöngu allmargra žingfulltrśa. Formašur Verslunarmannafélags Reykjavķkur (VR) virtist standa ķ barįttu viš Sešlabanka Ķslands (SĶ) śt af stżrivaxtahękkunum.  Hann rak kjįnalega auglżsingaherferš gegn SĶ, og af višbrögšum formanns VR viš vaxtahękkun ķ kjölfariš aš dęma virtist hann fara į lķmingunum viš žaš og hafa ķmyndaš sér, aš hann gęti fjarstżrt SĶ meš rįndżrri auglżsingaherferš meš góšum leikurum.  Žessi sami formašur, sem yfirleitt tušar tóma vitleysu um peningamįl og efnahagsmįl, virtist svo verša fyrir svo alvarlegu andlegu įfalli į ASĶ-žinginu vegna undirtekta viš framboš sitt til forseta ASĶ, aš hann hętti viš frambošiš og gekk śt af žinginu.  Allt er žetta svo vanžroskuš og vanstillt framkoma hjį formanni stórs verkalżšsfélags, aš engu tali tekur.  

Nś hafa stefnumarkandi kjarasamningar į milli Samtaka atvinnulķfsins (SA) og samflots verkalżšsfélaga nįšst.  Žar reiš formašur Verkalżšsfélags Akraness (VA), sem jafnframt er formašur Starfsgreinasambandsins, į vašiš, en hann hefur įšur sżnt fęrni sķna og žekkingu viš samningaboršiš.  VR og Efling skįru sig śr žessu samfloti, žótt formenn žessara félaga virtust hafa samflot meš formanni VA į ASĶ-žinginu.  Leit formašur VA į yfirlżsingar žeirra ķ kjölfar samninganna, įšur en atkvęšagreišsla um žį fór fram, sem rżtingsstungu ķ bakiš.  Sżnir žetta baneitraš andrśmsloft ķ hreyfingunni, og nś hefur Efling slitiš samningavišręšum viš SA hjį Rķkissįttasemjara (RSS).  Fordęmir formašur Eflingar, Sólveig Anna Jónsdóttir (SAJ) RSS og ber hann žungum sökum. Ķ raun žarf aš auka völd RSS til jafns viš žaš, sem tķškast į hinum Noršurlöndunum. Hann žarf aš hafa vald til aš fresta stöšvunarašgeršunum į vinnumarkaši meš mišlunartillögu, sem veršur aš greiša atkvęši um ķ almennri atkvęšagreišslu ķ félögum deiluašila.  Žį žarf hann aš geta śrskuršaš, aš kjaradómur, sem deilendur og RSS skipa fulltrśa ķ, bindi enda į deilur ķ eitt įr ķ senn. 

Formašur Eflingar fer aušveldlega ķ fórnarlambshlutverkiš og heggur žį ķ allar įttir, viršist uppsigaš viš alla ķ kringum sig, sem ekki lśta henni ķ einu og öllu, enda hefur hśn veriš dęmd af Félagsdómi fyrir óleyfilegar uppsagnir, m.a. trśnašarmanns, į skrifstofu Eflingar. 

SAJ viršist sękjast eftir illindum, enda réšist hśn į Alžingishśsiš haustiš 2008. Nś klęšir hśn žjóšfélagshatur sitt ķ bśning verkalżšsbarįttu og žykist vera aš sękja fé ķ greipar aušvaldsins kśgušum verkalżš į höfušborgarsvęšinu til handa og telur hann eiga rétt į hęrri launum en starfsbręšur og -systur annars stašar į landinu.  Ķ reynd sagar hśn greinina, sem félagar ķ Eflingu sitja į, frį stofninum. Žetta er ekki verkalżšsbarįtta fyrir 5 aura.  Žetta er skemmdarverkastarfsemi til aš žjóna erfišri lund SAJ.  

Žann 15. desember 2022 birtist ķ Morgunblašinu įgętisgrein eftir ašalsamningamann SA og framkvęmdastjóra samtakanna, Halldór Benjamķn Žorbergsson undir fyrirsögninni:

"Traust er žungavigtarhugtak".

Hśn hófst žannig:

"Samtök atvinnulķfsins hafa undirritaš kjarasamninga viš samflot verkafólks, verzlunarmanna og išnašarmanna, hringinn ķ kringum landiš.  Samningar hafa nįšst viš 80 žśsund manns meš stefnumarkandi kjarasamningum, sem leggja grunn aš öllum kjarasamningum ķ žessari samningalotu, bęši į almennum og opinberum markaši.  Engin veršmęti verša til viš undirritun kjarasamninga.  Kjarasamningar snśast um aš skipta žeim veršmętum, sem verša til ķ atvinnulķfinu.  Žvķ er afar mikilvęgt, aš gętt sé sanngirni og samkvęmni ķ žeim kjarasamningum, sem geršir eru.  Trśnašur Samtaka atvinnulķfsins er gagnvart fólkinu ķ landinu.  Žau, sem semja viš SA, verša aš geta treyst žvķ, aš žęr meginlķnur, sem samflotskjarasamningar marka, verši varšar af SA.  Žar er trśveršugleiki SA sem stęrsta samningsašila į landinu aš veši."

Į mešan atvinnurekendur hafa fališ samtökum sķnum, SA, aš semja fyrir sig ķ staš žess, aš hvert fyrirtęki semji viš sķna starfsmenn, žį er samflot verkalżšsfélaganna lķka ešlilegt, og ef ekki er višurkennt og virt, aš slķkir samningar séu stefnumarkandi, žį er vošinn vķs į vinnumarkaši og hętt viš, aš hann "springi ķ loft upp".  SAJ hefur skynjaš žetta og eygir nś tękifęri til aš gera verulega illt af sér. Hśn hefur enga samśš meš starfsfólki, eins og ólögleglar uppsagnir hennar į starfsfólki Eflingar sżna, heldur etur hśn félögum ķ Eflingu į forašiš og telur žeim trś um, aš žeir muni hafa eitthvaš upp śr žvķ. Reynslan gefur hins vegar til kynna, aš verkfall ķ žįgu höfrungahlaups eykur alls ekki kaupmįtt til lengdar.  Žį hefšu hinar Noršurlandažjóširnar žegar fetaš žį braut. Heilbrigš skynsemi męlir gegn verkfallsašgerš til aš koma af staš höfrungahlaupi, žegar stefnan į vinnumarkaši er aš gera skammtķmasamning, og eitt er vķst, aš fyrirtękin, sem fyrir baršinu verša į verkfallsvopninu, munu standa veikari eftir en ella og žar meš vera verr ķ stakkinn bśin til aš standa ķ samkeppni og aš hękka laun starfsmanna sinna.  Afleišingarnar geta oršiš alvarlegar fyrir fyrirtękin og traust žeirra į mörkušum, sem žau keppa į, og fyrir žjóšarbśiš ķ heild, t.d. missir gjaldeyristekna. 

Staksteinar Morgunblašsins geršu kjaramįlin aš umręšuefni į gamlaįrsdag 2022 undir fyrirsögninni: 

"Óvenjulegar kjarabętur".

Žar stóš m.a.:

"Stašan er lķka žannig hér į landi, aš óvenjulega hįu hlutfalli af veršmętasköpun er variš ķ launakostnaš.  Hlutfalliš er raunar oršiš svo hįtt, aš efasemdir hljóta aš vakna um, aš žaš geti haldiš til lengdar, en nefna mį, aš žetta hlutfall hefur veriš hęst hér į landi allra Noršurlandanna įrum saman."

 Ķ raun og veru er žetta kjarni mįlsins ķ allri rökfastri kjaraumręšu.  Verši žetta hlutfall svo hįtt, aš ósjįlfbęrt sé, minnkar ekki ašeins žaš, sem eigendurnir, hluthafarnir, fį ķ sinn hlut, heldur fara fyrirtękin žį aš éta sig innan frį, ž.e.a.s. žau hafa ekki lengur getu til aš fjįrfesta, t.d. ķ framleišniaukningu.  Žetta žżšir, aš samkeppnishęfni žeirra versnar og žau verslast upp. 

"Žį er įhugavert, aš į sama tķma og kaupmįttur rżrnar ķ samanburšarlöndum, er gert rįš fyrir įframhaldandi og jafnvel umtalsveršri kaupmįttaraukningu taxtalauna hér į landi ķ žeim skammtķmasamningum, sem flestir hafa nś undirritaš."

Hér yrši um einstakan įrangur hagkerfisins ķslenzka aš ręša, ef spįin rętist, og hann veltur alfariš į žvķ, hvort fyrirtękjunum upp til hópa tekst aš auka framleišni sķna į žessu įri.  Žegar hlutfall launa af veršmętasköpun er komiš ķ 65 %, eins og hér er, er kaupaukning umfram framleišniaukningu įvķsun į fölsk veršmęti į pappķr, sem munu fljótlega gufa upp.  Įbyrgir verkalżšsforingjar vita žetta og haga sinni kröfugerš viš samningaboršiš samkvęmt žvķ, en hinir, t.d. SAJ, setja upp hundshaus gagnvart slķkri röksemdafęrslu og kjósa aš lifa ķ eigin blekkingaheimi, en žaš veršur fyrr en seinna į kostnaš umbjóšenda žeirra og alls samfélagsins.

"Tekst aš višhalda žessum įrangri ?  Žaš fer mjög eftir žvķ, hvort raunsęi eša innantóm gķfuryrši rįša för."

SAJ hótar nś aš sprengja upp žann įrangur, sem nįšst hefur ķ žessari kjarasamningalotu.  Hśn snżr öllu į haus ķ žvķ sambandi, bżr til śr sér fórnarlamb, sem śtilokaš hafi veriš frį samfloti Starfsgreinasambandsins, į mešan öšrum er ljóst, aš hśn sagši Eflingu śr žessu samfloti.  Hśn telur sķšan yfirgang ķ žvķ fólginn aš "troša" samningum, sem ašrir geršu, upp į sig og sitt félag, en hśn žorir ekki aš fara žį einu lżšręšislegu leiš, sem viš blasir, aš leyfa félagsmönnum Eflingar aš greiša atkvęši um žennan kjarasamning.  


Dulin skżring į lįgu raforkuverši frį ķslenzkum virkjunum

Auk opinberra gjalda mį skipta orkureikningi landsmanna ķ žrennt: orkuverš frį virkjun, flutningsgjald frį virkjun til dreifiveitu og dreifingargjald dreifiveitu til notanda.  Tveir sķšari liširnir eru tiltölulega hįir į Ķslandi m.v. önnur lönd, en fyrsti lišurinn af žremur er lįgur, mjög lįgur nś um stundir m.v. önnur lönd.

Margir halda, aš skżringarinnar į hinu sķšast nefnda sé aš leita ķ veršinu į žvķ, sem knżr virkjanir landsmanna, ž.e. ķ vatnsaflinu og jaršgufunni. Žeir, sem lįta sér žessar skżringar lynda, komast aldrei til botns ķ mįlinu, og žaš er hętt viš, aš samtökin Landvernd, sem gert hafa tillögu um virkjanastopp og ķ stašinn aš draga śr žeirri orku, sem seld er samkvęmt langtķmasamningum til stórišju, hafi ekki skiliš til fulls, hvers vegna landsmenn njóta lįgs raforkuveršs.  Ķ stuttu mįli er žaš vegna nżtingar į aušfengnum endurnżjanlegum orkulindum og vegna tiltölulega jafns įlags į kerfiš innan sólarhrings, viku og įrs.  Žaš er jafnara įlag hér en annars stašar žekkist og naušsynlegt aš višhalda žvķ meš almannahag ķ huga.   

Žaš er hverjum manni skiljanlegt, aš til aš borga upp vél, sem ašeins framleišir meš hįlfum hįmarksafköstum yfir įriš, žarf aš selja vöruna frį vélinni į hęrra verši en vęri hśn keyrš į 95 % af hįmarksafköstum.  Žaš er meira įlag į raforkukerfiš į köldum vetrardegi en į hlżjum sumardegi, en sį munur er t.d. miklu meiri ķ Noregi en į Ķslandi, af žvķ aš norskt hśsnęši er yfirleitt hitaš upp meš rafmagni, en ķslenzkt hśsnęši ķ flestum tilvikum meš jaršhitaveitu eša varmadęlum. Žaš, sem žó munar langmest um til jöfnunar heildarįlags, er verksmišjuįlag, žar sem unniš er allan sólarhringinn allan įrsins hring ķ verksmišjunum og leitzt viš aš višhalda framleišsluafköstunum.  Žessi stöšugleikaorka til verksmišjanna nemur nś um 3/4 af heild. 

    Steinar Ingimar Halldórsson, verkfręšingur, varpaši sögulegu ljósi į žessa skżringu lįgs orkuveršs, sem vafizt hefur fyrir żmsum, einkum žeim, sem fjargvišrast yfir lįgu raforkuverši til žessara verksmišja, ķ Morgunblašsgrein 12.11.2022.  Žaš er hęgt aš sżna fram į, aš verksmišjurafmagniš stendur fyllilega undir sinni kostnašarhlutdeild raforkugeirans og skapar skilyršin, sem gera raforkugeiranum kleift aš bjóša heimilum og almennum fyrirtękjum rafmagn į miklu betri kjörum en ella. Žaš mį orša žetta žannig, ķ stéttastrķšsanda, aš verksmišjurnar greiši nišur raforkuverš til heimilanna, en afturhaldiš ķ landinu hefur alla tķš snśiš žessari stašreynd algerlega į haus. Fyrirsögn téšrar greinar var: 

"Lįgt raforkuverš ekki sjįlfgefiš".

Hśn hófst žannig:

"Hér į Fróni prķsum viš okkur sęl aš vera ótengd evrópska raforkukerfinu, enda oršin vön ódżru rafmagni.  Hverju megum viš žakka lįgt raforkuverš, og getum viš tekiš žvķ sem gefnu ķ framtķšinni ?"

Tękniframfarir, bętt stjórnun og žekking geta unniš upp į móti óhagstęšari virkjunarkostum frį nįttśrunnar hendi, svo aš stofnkostnašur MUSD/MW, fari ašeins hęgt hękkandi ķ rauntölum (aš teknu tilliti til veršbólgu ķ US).  Af įrlegum kostnaši vegna vatnsaflsvirkjunar er  hlutdeild stofnkostnašar yfirgnęfandi eša um 96 %, og rekstrarkostnašur er um 4 % af įrlegum heildarkostnaši. 

Žótt orkuvinnslukostnašur jaršgufuvirkjana og vatnsaflsvirkjana sé um žessar mundir svipašur, eru innbyršis kostnašarhlutföll ólķk.  Įrleg hlutdeild stofnkostnašar jaršgufuvirkjana er um 68 % og rekstrarkostnašar 32 %, enda žarf aš kljįst viš tęringu og nišurdrįtt ķ gufuforšabśrinu, svo aš 2 višhaldsžęttir séu nefndir.   

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš innleišing vindorkužyrpinga hérlendis mun valda raforkuveršshękkun til almennings.  Bśast mį viš, aš vinnslukostnašur sé allt aš 50 % hęrri en ķ nżjum  hefšbundnum ķslenzkum virkjunum, og gętu įrleg kostnašarhlutföll stofnkostnašar og rekstrar veriš um 93 % og 7 %. Ef hér veršur innleitt uppbošskerfi raforku aš hętti ESB, žótt Ursula von der Leyen hafi lżst žaš óbrśklegt, munu vindmyllužyrpingar verša rįšandi um verš į raforkumarkašinum, žvķ aš hęsta samžykkta verš gildir.  Žetta sķšast nefnda taldi von der Leyen óbošlegt neytendum ķ skortįstandi į markaši, og hiš sama į viš į Ķslandi.  

Til žess aš varšveita lįgt raforkuverš til almennings į Ķslandi žarf aš hafna umsóknum um uppsetningu og tengingu vindmyllužyrpinga, og žaš žarf aš koma ķ veg fyrir umtalsvert lęgra nżtingarhlutfall orkumannvirkja ķ rekstri en nś er.  Žaš er hęgt meš tvennu móti; annars vegar aš bęta viš jöfnu įlagi og hins vegar aš dreifa įlagi almennings yfir sólarhringinn og vikuna.  Žetta veršur unnt eftir uppsetningu snjallorkumęla meš veršstżringu, ž.e. aš einingarverš orkunnar verši lęgra til almennings į nóttunni og um helgar en į öšrum tķmum. Žį er hęgt aš forrita hlešslu bķlsins eša gang žvottavélarinnar aš hefjast, žegar įlagiš og žar meš veršiš hefur lękkaš nęgilega aš mati višskiptavinar.  

"Žetta tķmabil [1937-1965] einkenndist af rafmagnsóöryggi og skammtķmalausnum.  Raforkukerfiš žjónaši nįnast eingöngu almennum notendum, og aflskortur blasti viš, žegar įrleg nżting vélarafls nįši 60 %." 

Žessi žrönga staša blasti viš Ķslendingum į téšu tķmabili.  Hśn hefši dęmt landsmenn til aš bśa viš veikt og dżrt raforkukerfi mjög lengi aš óbreyttu, en žį varš žaš žeim til happs, aš Višreisnarstjórn Alžżšuflokks og Sjįlfstęšisflokks komst til valda sķšla įrs 1959.  Ķ henni sįtu hęfileikarķkir stjórnendur og hugsjónamenn aš auki, sem höfšu kraft og žor til aš brjóta forstokkaš haftaafturhald og einangrunarsinna vinstri kants stjórnmįlanna į bak aftur.

Višreisnarstjórnin įsamt rįšgjöfum sķnum, t.d. formanni Stórišjunefndar, dr Jóhannesi Nordal, Sešlabankastjóra, braut Ķslendingum leiš śt śr sjįlfheldu veiks raforkukerfis og hįs orkuvinnslukostnašar. Hśn fékk til landsins öflugan fjįrfesti, svissneska verksmišjueigandann Alusuisse, sem hóf mikla uppbyggingu ķ Straumsvķk viš Hafnarfjörš 1967 og var stęrsti raforkukaupandi landsins frį 1969 ķ yfir 30 įr. 

Žar meš gafst einnig kostur į aš reisa öflugt flutningskerfi į 220 kV spennu, svo aš  raforkuöryggi landsmanna batnaši stórum meš stórum virkjunum ķ Žjórsį/Tungnaį, hringtengingu 220 kV kerfisins og ķ kjölfariš lękkaši raunorkuveršiš.  Įstęšur hins sķšar nefnda voru nokkrar, t.d. hagkvęmni stęršar, hag virkjana og lķna, hagstęš lįn til framkvęmdanna vegna tryggrar orkusölu langt fram ķ tķmann og tiltölulega jafns įlags ķ Straumsvķk, sem gaf góša nżtingu į fjįrfestingunum, žvķ aš sveiflur almenns įlags heimila og fyrirtękja vógu lķtiš m.v. mešalįlagiš.

Įstandinu fyrir stórišjutķmabiliš lżsir Steinar Ingimar žannig: 

"Eftir gangsetningu [Ljósafossstöšvar 04.10.1937] féll heildarnżting vatnsafls ķ raforkukerfinu nišur ķ 12 %.  Til aš auka eftirspurn voru ķbśar į höfušborgarsvęšinu hvattir til aš fį sér fleiri heimilistęki.  T.d. veitti Rafmagnsveita Reykjavķkur afslįtt af rafmagnsverši fyrir heimili, sem keyptu sér rafmagnseldavél.  En į augabragši breyttist eftirspurnin viš komu brezka hersins." 

Téšur afslįttur rafmagnsveršs hefur veriš öllum hagfelldur, žar til toppįlagiš nįši aflgetu kerfisins. Žar sem heimilisįlag og įlag fyrirtękja ķ u.ž.b. 10 klst į virkum dögum er rķkjandi, er žessi nżting ašeins um 60 %, ž.e. žar til toppįlag stangar aflgetu kerfisins.  Til samanburšar er mešalnżting Bśrfellsvirkjunar (270 MW, 2300 GWh/įr) yfir įriš 97 % vegna rķkjandi įlags verksmišja, sem starfa allan sólarhringinn įriš um kring.  Virkjanir Landsvirkjunar mala af žessum sökum landsmönnum gull, enda hafa elztu virkjanirnar veriš aš mestu bókhaldslega afskrifašar nśna. 

"Į mešan Ķrafossstöš var ķ undirbśningi, var 7,5 MW gufuaflsstöš reist viš Ellišaįr (Toppstöšin), sem brenndi olķu og kolum.  Hśn var dżr ķ rekstri.  Įriš 1953 komst Ķrafossstöš (48 MW) ķ gagniš, žökk sé Marshallašstošinni.  Įriš eftir hóf Įburšarverksmišja rķkisins rekstur og meš henni fékkst fljótt góš nżting virkjunar.  Ekki löngu sķšar hófst bygging Steingrķmsstöšvar (27 MW), sem hóf rekstur 1959.  Hśn varš aš veruleika vegna orkusölusamnings viš bandarķska varnarlišiš, en samningurinn stóš aš miklu leyti undir afborgunum af lįnum.  Segja mį, aš śtlenzkir herir og Įburšarverksmišjan hafi veriš fyrstu stórnotendur rafmagns į Ķslandi. Žeir geršu Sogsvirkjunum kleift aš bjóša höfušborgarbśum rafmagn į hagstęšara verši en ella.  Orkuöryggiš var žó įfram misjafnt."

 Į žessum įrum var efnahagslķfiš ķ višjum innflutnings- og fjįrhagshafta, sem įreišanlega hefur haft hamlandi įhrif į hagvöxtinn og žróun atvinnulķfsins.  Efnahagslķfiš var mišstżrt ķ anda Rįšstjórnar og veikt, svo aš innvišauppbygging gekk brösuglega, eins og dęmin um fjįrmögnun Sogsvirkjana meš tekjum af orkusölu til setulišsins; meš Marshall-ašstoš og meš raforkusölu til herstöšvarinnar ķ Keflavķk, sżna.  Žess ber aš geta, aš į sama tķma stóš yfir hitaveituvęšing ķ Reykjavķk, svo aš orkunotkun žar dreifšist į tvenns konar orkulindir.  Ķ stuttu mįli var žaš yfirleitt einn "stórnotandi" raforku, sem gerši nżja virkjun mögulega į Ķslandi. Nś hefur raforkukerfi landsmanna vaxiš svo fiskur um hrygg, aš ekki žarf aš bķša eftir nżjum notanda, žótt virkjaš sé mešalstórt (u.ž.b. 100 MW), enda bķša orkunotendur ķ landinu eftir meiri orku.  Žaš er raforkuskortur.

Ķ Noregi fór rafvęšing landsins lķka fram meš verksmišjuuppbyggingu vķtt og breytt um landiš.  Ķ Noregi var hśsnęšiš rafkynt samhliša rafvęšingunni, sem olli miklu meiri raforkužörf en hér og betri nżtingu orkumannvirkja, en fyrir vikiš var löngum skortur į toppafli. Žaš var leyst meš tvöföldum orkumęli.  Męldi annar heildarorkunotkun og hinn orkunotkun, žegar aflžörfin fór yfir umsamin mörk, og var sś orka afar dżr, žannig aš slökkt var į ofnum, žegar eldaš var.

"Žetta tķmabil [1965-2020] er kennt viš stórvirkjanir og stórišnaš.  Žegar Sogiš var fullvirkjaš, voru ašeins 2 kostir ķ boši til aš afla rafmagns fyrir höfušborgarsvęšiš; annars vegar virkjun Hvķtįr į Sušurlandi og hins vegar virkjun Žjórsįr.  Seinni kosturinn var utan seilingar, nema stórišja tęki til starfa į Ķslandi. Allir vita, hver nišurstašan varš: bygging Bśrfellsstöšvar og įlvers ķ Straumsvķk.  Bygging Hrauneyjafossstöšvar og Sigöldustöšvar įsamt lagningu Byggšalķnunnar varš svo grunnurinn aš góšu ašgengi aš rafmagni fyrir fyrir flesta landsmenn.  Žessar stórframkvęmdir voru lykillinn aš žvķ, aš landsmenn fengu rafmagniš į enn hagstęšari kjörum en įšur žekktist."

Žetta er rétt įlyktaš, en samt baršist minnihlutinn į Alžingi, sem žį samanstóš ašallega af žingmönnum Alžżšubandalagsins og Framsóknarflokksins, į hęl og hnakka gegn žessum framfaramįlum, sem įttu eftir aš bylta lķfskjörum ķ landinu til hins betra. Žį, eins og nś, voru margir žingmenn glįmskyggnir į raunverulegan hag umbjóšenda sinna, en hengdu hatt sinn į tittlingaskķt, sem engu mįli skipti, er frį leiš. Žaš er einfaldlega žannig meš ašgeršir og framkvęmdir, aš allt orkar tvķmęlis, žį gert er, en žaš eru meginlķnurnar ķ mįlatilbśnašinum, sem skipta sköpum.  Žetta er ofvaxiš skilningi žröngsżnispśka į žingi og annars stašar, sem hafa asklok fyrir himin og kunna alls ekki aš greina hismiš frį kjarnanum.  Hvernig halda menn, aš komiš vęri mįlum Ķslendinga nśna, ef tekiš hefši veriš mark į śrtöluröddum ofangreinds uppbyggingarskeišs og t.d. unniš eftir hinum fjallheimskulega frasa: "nįttśran veršur aš njóta vafans", sem reyndar hafši ekki séš dagsins ljós ķ žį daga. 

Reykjavķk og stjórnun hennar er svo kapķtuli śt af fyrir sig.  Sogsframkvęmdir, sem raktar voru hér aš ofan, voru aš frumkvęši žįverandi bęjarstjórnar Reykjavķkur, žar sem Sjįlfstęšisflokkurinn réši lögum og lofum um įratugaskeiš.  Hvernig halda menn, aš komiš vęri mįlum Reykvķkinga nś og raunar landsmanna allra, ef rugludallarnir, sem nś mynda meirihluta borgarstjórnar, hefšu veriš viš völd ķ Reykjavķk į tķmabilinu 1937-1965 ?   Bókstaflega ekkert framkvęmdamįl ķ Reykjavķk, sem til heilla horfir fyrir framtķšina, žokast nś hęnufet, heldur žvęlast afturhaldssinnar, nś ķ valdastólum, fyrir žeim öllum, og borgarskipulagiš sjįlft er algerlega ķ skötulķki, svo aš ekki sé nś minnzt į hörmungina miklu, fjįrmįlaóreišu Reykjavķkurborgar. Aš kjósa gapuxa, draumóramenn og sérvitringa til valda yfir mįlefnum almennings, endar sem voveiflegur bjśgverpill.   


Orkustefnan og hagsmunir verkalżšs

Žóršur Gunnarsson, hagfręšingur, reit athygliverša Sjónarhólsgrein ķ Morgunblašiš ķ sumar, 6. jślķ 2022, žar sem hann komst aš žeirri nišurstöšu, aš stefna landverndarsinna mundi óhjįkvęmilega leiša til lķfskjaraskeršingar almennings.  Höfundar žessarar stefnu viršast draga dįm af höfundum bókarinnar um Endimörk vaxtar (Limits to Growth), sem bošušu afturhvarf til fortķšar til aš bjarga jöršunni. Žeir reyndust vera falsspįmenn, žótt margir hafi sķšar oršiš til aš feta ķ fótspor žeirra, t.d. framkvęmdastjóri Landverndar į Ķslandi. 

Žaš er įstęša til aš halda žessari grein hagfręšingsins į lofti nś, žegar kjaramįl eru ķ brennidepli.  Kjaraskeršing almennings į Ķslandi er hjóm eitt m.v. žęr hrikalegu holskeflur, sem orkuskortur hefur leitt yfir önnur Evrópulönd. Sś stašreynd ętti aš leiša öllum landsmönnum fyrir sjónir, hversu farsęl stefna hefur veriš viš lżši ķ landinu viš nżtingu orkulinda landsins, en öfgasjónarmišum um landvernd hefur veriš gert of hįtt undir höfši ķ löggjöfinni, svo aš dżrkeyptar tafir hafa oršiš viš aš reisa flutningsmannvirki raforkunnar meš žeim afleišingum, aš alvarlegur, stašbundinn raforkuskortur rķkir.  Žį rķkir nś illskiljanleg lognmolla yfir virkjanamįlum į tķmum, žegar raforkueftirspurn ķ landinu er meiri en raforkuframboš . Ótrśleg mįlsmešferš Orkustofnunar į umsókn Landsvirkjunar um leyfi til virkjunar Nešri-Žjórsįr (Hvammsvirkjun) hefur rżrt faglegt traust til OS, eftir aš nżr Orkumįlastjóri tók žar viš. 

Hefst nś tilvitnun ķ téša Sjónarhólsgrein: 

"Į Ķslandi hefur umręša um umhverfismįl oft veriš óskipulögš og ólķkum hugtökum blandaš og ruglaš saman.  Ķ sömu umręšu erlendis er skżr munur geršur į umhverfisvernd og landvernd.  Žar til nżlega ęgši žessum hugtökum saman ķ ķslenzkri umręšu um virkjanaframkvęmdir og raforkuframleišslu.

Umhverfisvernd snżr fyrst og fremst aš žvķ aš framleiša orku meš sem minnstum tilkostnaši m.t.t. loftslagsmįla.  Landvernd snżst hins vegar um, aš helzt megi ekki hrófla viš nįttśrunni, sama hvaš žaš kostar.

Žeir, sem tala fyrir landvernd, verša einfaldlega aš vera heišarlegir meš žessa afstöšu sķna og hętta aš fela sig aš baki merkimišum ķ loftslagsmįlum.  Öll orkuframleišsla śtheimtir nįttśrufórnir.  Žeir, sem tala fyrir aukinni orkuframleišslu, eiga svo ekki aš vera feimnir viš aš segja žaš hreint śt."

 Orkumįlin eru ķ kyrrstöšu nśna, m.a. af žvķ aš stušningsmenn meiri nżtingar hefšbundinna ķslenzkra orkulinda, vatnsafls og jaršgufu, hafa sig lķtt ķ frammi.  Framkvęmdastjóri Landverndar hefur hins vegar talaš berum oršum fyrir hönd samtaka sinna um, aš žessi nżting skuli ekki aukin, heldur skuli rķkisvaldiš, sem alfariš į stęrsta orkufyrirtęki landsins, Landsvirkjun, beita sér fyrir žvķ, aš dregiš verši svo mjög śr orkusölu til orkusękins išnašar, stórišju, aš svigrśm skapist til orkuskiptanna og almennrar aukningar raforkunotkunar vegna fólksfjölgunar.  Žessi bošskapur jafngildir žvķ ósköp einfaldlega aš leggja stórišjuna nišur, lķklega meš žvķ aš endurnżja enga orkusölusamninga viš hana, hvaš žį aš gera nżja slķka samninga, žvķ aš riftun gildandi samninga yrši óheyrilega dżr.

Žessi stefna Landverndar er fullkomlega įbyrgšarlaus, žvķ aš hśn mun fyrr en seinna leiša til meiri einsleitni ķ atvinnulķfinu, višvarandi halla į višskiptajöfnuši meš gengislękkun og atvinnuleysi, einkum vestanlands og austan, sem afleišingu. Žetta mundi ekki sķšur koma nišur į félagsfólki verkalżšsfélaganna en öšrum landsmönnum, og žess vegna skżtur skökku viš m.v., aš sumir verkalżšsforingjar, sem tjį sig um allt mögulegt ķ žjóšfélaginu, skuli ekki hafa gagnrżnt haršlega mįlflutning Landverndar, sem hvetur til stjórnvaldsašgerša, sem óhjįkvęmilega mundu gera marga verkamenn, išnašarmenn og ašra ķ góšum störfum stórišjunnar, aš fórnarlömbum vanhugsašrar hugmyndafręši. 

"Mįlflutningur landverndarsinna felur hins vegar ķ sér aš skrśfa nišur ķ lķfsgęšum almennings. Frįleitt er aš tala um breytta forgangsröšun ķ orkumįlum į Ķslandi og żja aš žvķ, aš taka eigi pólitķska įkvöršun um aš draga śr sölu til stórnotenda og beina raforkunni žess ķ staš til ķslenzkra heimila og fyrirtękja."  

Aš félagssamtök skuli įlykta meš žessum hętti og kynna stefnuna sem hvern annan valkost, sem landsmenn geti vališ og eigi aš velja įn žess, aš žaš muni draga nokkurn dilk į eftir sér, er alvarlegt sjśkdómseinkenni.  Fjölmišlar hafa heldur ekki spurt sérlega gagnrżninna spurninga um afleišingarnar.  Žeir gefa sér vęntanlega, aš žį fęru žeir ķ geitarhśs aš leita ullar.

Fyrir utan efnahagsįfall og atvinnuleysi mį nefna, aš traust til Ķslendinga į mešal erlendra fjįrfesta, sem eru aš eša munu ķhuga fjįrfestingar į Ķslandi, yrši aš engu viš ašfarir, sem vęru einsdęmi į Vesturlöndum. Žessi hnekkir einn og sér er į viš annaš efnahagsįfall. Hugarfariš, sem aš baki žessari tillögugerš Landverndar bżr, er žess ešlis, aš óžarfi er aš taka nokkurn bošskap žessa félags alvarlega. Žjóšarhagur er žar lįtinn lönd og leiš, svo aš minnir į skęrulišastarfsemi. 

"Landverndarsinnum hefur tekizt aš snśa sönnunarbyršinni viš ķ žessum efnum į lišnum įrum.  Sį hópur, sem įttar sig į žvķ, aš framleišsla og sala raforku sé ein undirstaša hagkerfisins, hefur žurft aš standa ķ stöšugri barįttu viš aš benda į žį einföldu stašreynd. 

Sem betur fer viršist nśna annaš hljóš ķ strokknum.  Žeir, sem halda žvķ fram, aš uppbyggingu orkuframleišslu į Ķslandi geti veriš lokiš nśna, verša einfaldlega aš lįta žaš fylgja mįli, aš slķkri stefnu fylgir afturför ķ lķfsgęšum, minni kaupmįttur og fįbrotnara lķf. 

M.ö.o. bošar landverndarstefnan aukiš meinlęti.  Minna handa öllum."

 Ofstękisfólk, sem oft ber mest į, leggur allar framkvęmdir ķ nįttśrunni aš jöfnu viš landspjöll.  Žaš višurkennir ekki afleišingar stefnu sinnar, sem Žóršur Gunnarsson telur žarna upp. Žvert į móti setur žaš į langar ręšur um, aš enginn, nema fjįrfestirinn, tapi į aš leggja starfsemi hans nišur.  Veruleikafirringin knżr žetta fólk įfram og tįlmar žvķ sżn.  Žaš lifir ķ eigin heimi, śtópķu, sem enginn veršur feitur af. 

"Ķ ljósi alls žessa sętir furšu, aš verkalżšsforystan į Ķslandi [t.d. ASĶ - innsk. BJo] beiti sér ekki meira ķ žessari umręšu.  Žeir, sem segjast standa ķ stafni lķfsgęšabarįttu verkafólks, ęttu aš vera fremst ķ flokki žeirra, sem knżja į um aukna uppbyggingu orkuframleišslu og išnašar. 

Skżringin į afstöšuleysi flestra verkalżšsleištoga, sem jafnan veljast śr hópi vinstri manna, er sś, aš helzti fararmįti vinstri stefnu į sķšast lišnum žremur įratugum hefur veriš ķ formi umhverfis-eša landverndarstefnu.  Enda var ekkert annaš hęgt en aš markašssetja vinstri stefnu undir nżjum formerkjum ķ kjölfar žess, aš efnahagsstefna sósķalismans beiš skipbrot fyrir um 3 įratugum."

Hérlendis stóš Alžżšuflokkurinn (jafnašarmenn) meš Sjįlfstęšisflokkinum aš kaflaskilum ķ išnvęšingu landsins og virkjun fallvatna til aš knżja žennan išnaš og ašra starfsemi ķ landinu įsamt heimilunum. Sķšan hefur reišfęriš ekki stašiš į vinstra lišinu til atvinnuuppbyggingar af neinu viti.  Öšru vķsi hefur žessu veriš hįttaš į hinum Noršurlöndunum, t.d. ķ Noregi og Svķžjóš, žar sem sósķaldemókratar (jafnašarmenn) studdu jafnan gerš virkjana ķ įnum til aš knżja orkusękinn išnaš ķ hinum dreifšu byggšum. 

Vegna žeirra sinnaskipta vinstri manna, sem Žóršur Gunnarsson lżsir žarna, eru žeir rótlausir, vita vart sitt rjśkandi rįš, en stunda lżšskrumsstjórnmįl til aš fiska óįnęgjufylgi, sem kann aš reka į fjörur žeirra. Sķšan eru aušvitaš gjalda- og skattahękkanir višvarandi klišur hjį žeim og žar meš śtžensla opinbera geirans, en aš hlśa aš veršmętasköpuninni, sem öll veršur til ķ fyrirtękjum landsins, fer fyrir ofan garš og nešan ķ loftslagsjapli og landverndarstagli. 

Samorkumenn-7-11-2012-StraumsvikAflmestu spennar landsins   

 

    


Eru įberandi verkalżšsforingjar veruleikafirrtir

Af mįlflutningi og skrifum sumra verkalżšsforingja nś ķ ašdraganda ASĶ-žings og samningageršar um kaup og kjör į almenna vinnumarkašinum mętti stundum ętla, aš žar séu geimverur į ferš, sem aldrei hafšu heyrt minnzt į žau almennt višteknu efnahagslögmįl, sem gilda ķ mannheimi.  Žį viršast žeir ekkert hafa kynnt sér, hvaša ašferšarfręši er lķklegust til įrangurs viš aš bęta kjör og velferš skjólstęšinga sinna og žar meš alls almennings ķ brįš og lengd.  Žaš versta viš žį er žó, aš žeir tala, eins og žeir telji sig hafa höndlaš einhvern nżjan sannleika, sem öšrum, ž.į.m. atvinnurekendum og Peningastefnunefnd Sešlabankans, sé dulinn.  Žegar žeir žó reyna aš rślla hinu nżja hjóli, sem žeir telja sig hafa fundiš upp, sjį allir, nema žeir sjįlfir, aš hjóliš žeirra er ferkantaš og er žess vegna gagnslaust og ķ raun hreinn brandari, ef žessir sömu menn hefšu ekki miklu meiri völd en žeir hafa vit į aš fara meš.  Ķ žessu er fólgiš žjóšfélagsvandamįl, sem er ekki aš finna į hinum Noršurlöndunum og vart į sišmenntušu bóli.

Hatur žessa fólks į Sešlabankanum og ašgeršum hans er lżsandi fyrir sįlarįstand žess og almenna skynsemi.  VR heldur śti dżrri og kjįnalegri auglżsingaherferš ķ sjónvarpi um ašaltól Peningastefnunefndar Sešlabankans.  Foringjarnir, m.a. starfandi forseti ASĶ, halda žvķ fram, aš žeir verši aš krefjast launahękkana til aš vega upp į móti kjaraskeršingunni, sem af stżrivaxtahękkununum hefur leitt. Er žeim ekki ljóst, aš hlutverk žessara vaxtahękkana er einmitt aš draga śr kaupmętti, sem er sį hęsti ķ Evrópu aš Sviss undanskildu, til aš hemja veršbólguna ?  Höfrungahlaupiš, sem žessir verkalżšsforingjar boša meš žessum talsmįta, er eins heimskulegt og hugsazt getur śt frį hagsmunum fólksins ķ verkalżšsfélögunum, en veršbólgan er versta ógnin viš hagsmuni žess.  Žess vegna vęri žveröfug stefna verkalżšsfélaganna gagnvart Sešlabankanum skjólstęšingum verkalżšsforingjanna mest ķ hag, ž.e. aš leggjast į sveif meš bankanum meš lįgmarks launakröfum ķ bili og žar meš aš kveša veršbólguna sem hrašast nišur. 

Stżrivaxtahękkanir koma aušvitaš nišur į hag fyrirtękjanna ķ landinu lķka, launagreišendanna, žašan sem öll veršmętasköpun landsins kemur.  Žannig mun draga śr fjįrfestingum og žar meš hagvexti og vinnuframboš minnka.  Ef verkalżšsforingjar ętla aš halda stefnu sinni til streitu, munu žeir framkalla atvinnuleysi og samdrįtt hagkerfisins.  Ķsland er nś žegar dżrasta land ķ heimi aš heimsękja fyrir feršamenn, og hękki stęrsti kostnašarlišurinn enn mikiš, er slķkt falliš til aš gera samkeppnisstöšu ķslenzkra śtflutningsgreina óbęrilega, nema gengiš falli, og žar meš er fjandinn laus.  

Sumir verkalżšsforingjar og rįšgjafar žeirra hafa sett reiknifęrni sķna undir męliker, žegar kemur aš śtreikningum į "sanngjörnum" launahękkunum ķ nęstu kjarasamningum.  Žį hefur ekki tekiš betra viš, aš 2 starfsmenn Višskiptarįšs hafa ķ Morgunblašsgrein 25. įgśst 2022 tekiš aš sér aš sżna fram į alvarlegar gloppur ķ śtreikningum verkalżšsfélaganna, ķ žessu tilviki Eflingar, viš śtreikninga žeirra aš baki kröfugeršinni. Žetta er aušvitaš grafalvarlegt mįl, en ekki er sķšur umhugsunarvert, aš vitiš skuli ekki duga til aš draga dul į eigin skavanka.

Ķ Staksteinum Morgunblašsins var žessi samanburšur į śtreikningum Višskiptarįšs og Eflingar dreginn samann undir fyrirsögninni:

"8,3 % neikvętt svigrśm Eflingar",

sem sżnir, aš Efling skaut sig ķ fótinn meš žvķ aš birta žessa śtreikninga sem alvöru gagn ķ kjarabarįttunni:

"Tveir starfsmenn Višskiptarįšs svörušu ķ grein hér ķ blašinu ķ gęr sjónarmišum Eflingar um, aš "viš undirritun kjarasamninga ķ haust hękki laun [um] sem nemur 7,5 % veršbólgu samkvęmt spį Hagstofu auk spįr um 2 % framleišniaukningu, samtals aš mešaltali 9,5 % meš flatri hękkun upp į 66.000 kr/mįn fyrir alla tekjuhópa.  Fullyrt er, aš svigrśm sé til žessa.  Jafnframt er žvķ haldiš fram [af Eflingu], aš žessar launahękkanir muni ekki hafa įhrif į veršlag."

Žarna gösslast Efling fram į ritvöllinn og sżnir annašhvort af sér vanžekkingu į stašreyndum, sem žarf aš leggja til grundvallar heišarlegri kröfugerš verkalżšsfélaga, eša viršingarleysi fyrir stašreyndum og įsetning til blekkingarstarfsemi ķ ašdraganda kjarasamninga ķ von um, aš einfeldningar lepji vitleysuna upp eftir žeim. 

"Śtreikningar Eflingar horfi ašeins til žessa įrs [2022], en, eins og greinarhöfundar [Višskiptarįšs] benda į, žarf aš horfa til žróunar frį sķšustu kjarasamningum įriš 2019." 

Ašeins geimverum, sem ekkert kunna fyrir sér ķ žessum efnum og ekkert hafa lęrt į žessu sviši, dettur ķ hug aš miša śtreikninga į launahękkanažörf ašeins viš lokaįr gildandi kjaratķmabils.

"Samkvęmt forsendum Eflingar [afar hępnar-innsk. BJo] er innistęšan til launahękkana žessi aš mati greinarhöfunda: "Frį įrsbyrjun 2019 og til loka įrsins 2022 mį vęnta samtals 22 % veršbólgu, 2,7 % hagvaxtar og 8,1 % fólksfjölgunar m.v. nżjustu spįr.  Framleišni hagkerfisins samkvęmt skilgreiningu Eflingar mun žvķ fyrirsjįanlega dragast saman um 5,4 % [2,7 %-8,1 % = -5,4 %].

Svigrśm til launahękkana yfir žetta tķmabil er žvķ 16,6 % [22 %-5,4 % = 16,6 %] m.v. ašferšarfręši Eflingar.  Laun hafa aftur į móti žegar hękkaš um 24,9 % frį undirritun sķšustu kjarasamninga, langt umfram žróun veršlags og framleišni.

Svigrśm til launahękkana viš gerš nęstu kjarasamninga ętti žvķ aš vera neikvętt um 8,3 % [16,6 %-24,9 % = -8,3 %] m.v. ašferšarfręši Eflingar." 

Žegar forysta Eflingar fór aš reikna, endaši žaš aušvitaš meš žeim ósköpum, aš hśn sżndi fram į, aš ekkert svigrśm er til launahękkana į žessu įri, og žannig skaut hśn sig ķ fótinn.  Žess var aš vęnta m.v. andlegt atgervi žar į bę, žar sem lešjuslagur liggur betur viš žeim en greiningarvinna. 

Glķman viš veršbólguna er umfjöllunarefni forystugreinar Morgunblašsins 29. įgśst 2022 undir heitinu: 

"Viš höfum val".

Hśn endaši žannig:

"Veršbólgan veršur ekki kvešin ķ kśtinn meš slķkum rįšum [bošum og bönnum - innsk. BJo]. Hana žarf aš sigra meš žvķ aš auka framboš, žar sem framboš skortir og aukning er möguleg [t.d. lóšaframboš sveitarfélaga - innsk. BJo], og svo žarf aš stķga į bremsuna į öšrum svišum [almenn neyzla - innsk. BJo]. Sešlabankinn hefur réttilega gert žaš meš hękkun vaxta, en ašrir verša aš gera žaš einnig, bęši žeir, sem stżra opinberum śtgjöldum og žeir, sem semja um kaup og kjör į almennum og opinberum vinnumarkaši. 

Meš sameiginlegu įtaki af žessu tagi er hęgt aš tryggja, aš veršbólguskeišiš verši stutt og skerši kaupmįtt almennings lķtiš og jafnvel ekki. Verši reynt aš vinna bug į veršbólgunni meš žvķ aš hella olķu į eldinn eša skekkja markašsstarfsemina enn frekar en veršbólgan hefur gert, žį er tryggt, aš glķman veršur löng og endar meš ósköpum."

Žarna er ritaš af heilbrigšri skynsemi, reynslu og žekkingu į mįlefninu.  Af mįlflutningi įberandi verkalżšsforingja aš dęma viršast žeir ętla aš verša ķ žvķ hlutverki aš hella olķu į eldinn.  Hvers vegna ķ ósköpunum ?  Verkalżšshreyfingin viršist alls enga alvöru greiningarvinnu hafa gert um žaš, hvers konar rįšstafanir henta nś bezt til aš verja einn hęsta kaupmįtt ķ Evrópu.  Ętla mį, aš stefnumörkun meš vinnuveitendum og stjórnvöldum ķ žį veru aš draga śr veršbólgu og halda hįu atvinnustigi ķ landinu muni koma launžegum bezt og mun betur en illa ķgrundašir lżšskrums óskalistar, sem birtir hafa veriš.

Veršbólgan į Ķslandi er enn žį einna lęgst ķ Evrópu og mį rekja žaš til žess, aš um 85 % orkunnar, sem hér er notuš, į sér innlendan uppruna, sem er óhįšur orkuverši erlendis.  Noršmenn eru ķ svipašri stöšu, en žar hefur raforkuveršiš u.ž.b. tķfaldazt į einu įri sunnan Dofrafjalla.  Hvers vegna er žaš ?  Žar eru markašsöflin aš verki, žar sem raforkukerfi Noregs (vatnsorkukerfi) er tengt meš öflugum aflsęstrengjum viš meginland Evrópu og England og stjórnun žessara raforkuflutninga lżtur orkulöggjöf Evrópusambandsins, ž.e. s.k. Orkupakka 3. Af hinu sķšara leišir, aš stjórnvöld Noregs hafa ekki heimild til aš grķpa inn ķ žessi višskipti, žótt žau augljóslega ógni afkomu margra heimila og fyrirtękja ķ Noregi.  Žau hafa hins vegar gripiš til fjįrhagslegra stušningsašgerša, eins og vķšast hvar annars stašar ķ EES į sér staš um žessar mundir.

Noršan Dofrafjalla, žar sem veršlagsįhrifa sęstrengjanna gętir lķtiš vegna flöskuhįls ķ flutningskerfinu žar, hafa veršhękkanir raforku ekki oršiš neitt ķ lķkingu viš hękkanir sunnan viš.  Žaš sannar veršlagsįhrif sęstrengjanna.  Žann 29. įgśst 2022 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir Magnśs B. Jóhannesson, framkvęmdastjóra Storm Orku, undir fyrirsögninni:   

"Įstęša hęrra raforkuveršs ķ Evrópu".

Hśn endaši žannig:

"Žessar tölur sżna svart į hvķtu, aš orsök hįs raforkuveršs ķ Evrópu og Bretlandi [Bretland hefur alltaf veriš hluti af Evrópu - innsk. BJo] er hękkun į verši į gasi, sem notaš er til hśshitunar og raforkuframleišslu.  Mikill misskilningur er aš halda, aš skżringuna sé aš finna ķ orkupakka EB [svo !] eša afleišingum af innleišingu orkupakkans og aš įstęša žess, aš raforkuverš hękki ekki į Ķslandi lķkt og ķ nįgrannalöndum okkar sé vegna žess, aš landiš er ekki tengt öšrum mörkušum meš sęstreng.  Žaš er fjarri sanni.  

Ašalįstęša žess aš Ķslendingar sjį ekki višlķka hękkanir hér er hįtt hlutfall gręnnar raforku, sem framleidd er įn žess, aš nota žurfi gas til framleišslunnar.  Žrišji orkupakkinn eša sęstrengur er ekki orsökin."

Hvernig ętlar höfundur žessarar hrįkasmķši aš nota hana til aš śtskżra žróun raforkuveršs ķ Noregi į įrinu 2022 ?  Ķ Sušur-Noregi er ekki notaš jaršgas viš raforkuvinnslu, heldur vatnsafl. Veršžróun raforku ķ Evrópusambandinu į žessu tķmabili er flóknari en svo, aš einvöršungu megi śtskżra hana meš veršbreytingum į jaršgasi.  Frakkar hafa t.d. žurft aš draga tķmabundiš mikiš śr raforkuafhendingu frį mörgum kjarnorkuvera sinna vegna višhalds og višgerša.  Hreinn skortur į jaršgasi til raforkuframleišslu vegna mikillar minnkunar į framboši frį Rśsslandi og vegna fyrirskipunar stjórnvalda um aš safna vetrarbirgšum vegur žó žungt ķ veršlagningu raforkunnar, einkum žegar lķtiš blęs į vindmyllurnar.  Žaš vęri hins vegar stórfuršulegt og bryti vištekin efnahagslögmįl, ef öflug tenging ķslenzka raforkukerfisins viš kerfi ESB og eša Bretlands hefši ekki veruleg įhrif til veršhękkunar rafmagns hérlendis.  Orkupakki 3 stjórnar ekki veršinu (hver heldur žvķ fram ?), en hann stjórnar žvķ, hvernig flutningunum eftir sęstrengjunum er hįttaš.  Žannig gętu ķslenzk stjórnvöld ekki reynt aš hafa įhrif į raforkuveršiš innanlands meš žvķ aš hlutast til um flutningana til og frį śtlöndum, t.d. meš žvķ aš stöšva žį tķmabundiš, nema ķ neyš, ef lónin vęru aš tęmast. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Vatnsdalsvirkjun - góš hugmynd

Ekki er ķ fyrirsögn vķsaš til hinnar fögru sveitar Vatnsdals ķ Austur-Hśnavatnssżslu, žar sem höfundur žessa pistils ól manninn ķ 7 sumur viš störf og leik og kynntist žar hefšbundnum landbśnaši landsmanna, sem žį var ķ óša önn aš vélvęšast, heldur er įtt viš héraš Hrafna-Flóka į sunnanveršum Vestfjöršum. 

Orkubś Vestfjarša hefur kynnt til sögunnar mišlungs stóra virkjun, žar sem virkjunartilhögunin fellur meš eindęmum ljśflega aš umhverfinu.  Kerfislega er stašsetningin alveg kjörin, og virkjunin (20 MW) er hagkvęm, žvķ aš žar mį framleiša raforku inn į svelt Vestfjaršakerfiš fyrir um 4,9 ISK/kWh m.v. upplżsingar ķ frétt Helga Bjarnasonar ķ Morgunblašinu 3. jśnķ 2022 undir fyrirsögninni:

"Knśiš į um Vatnsdalsvirkjun".

Hśn hófst žannig:

"Hugsanleg Vatnsdalsvirkjun ķ Vatnsfirši mun hafa mjög jįkvęš įhrif į raforkuöryggi į Vestfjöršum.  Hśn hefši tiltölulega lķtil umhverfisįhrif aš mati orkubśsstjóra Orkubśs Vestfjarša [OV].  Umsókn fyrirtękisins um rannsóknarleyfi er ķ vinnslu hjį Orkustofnun [OS].  Forsenda žess, aš orkukosturinn verši tekinn til umfjöllunar hjį verkefnisstjórn rammaįętlunar er žó, aš frišlżsingarskilmįlum Vatnsfjaršarfrišlands verši breytt."

Orkustofnun mun nś hafa haft téša umsókn OV til mešhöndlunar ķ tępt įr.  Žessi langi mešgöngutķmi OS er óhęfilega og reyndar óbęrilega langur ķ ljósi mikilvęgis žess aš skżra lķnur ķ orkuöflunarmįlum Vestfiršinga.  Ekki veršur séš, aš skilvirkni stofnunarinnar hafi aukizt nokkurn skapašan hlut, sķšan stjórnmįlafręšingurinn tók viš starfi Orkumįlastjóra, enda ekki viš žvķ aš bśast.  Menntun nśverandi orkumįlastjóra hjįlpar henni ekkert viš afgreišslu žessa mįls.  Hvaš sem žvķ lķšur er seinagangur OS viš afgreišslu tiltölulega einfaldra mįla (s.s. žetta og virkjunarleyfi fyrir Hvammsvirkjun) óžolandi og ljóst er, aš tilfinning stjórnenda žar į bę fyrir brżnni śrlausn (e. sense of urgency) er ekki fyrir hendi. 

 "Elķas Jónatansson, orkubśsstjóri, segir, aš tenging Vatnsdalsvirkjunar ķ Vatnsfirši viš flutningskerfiš sé ašeins um 20 km.  Meš 20 MW grunnvirkjun žar og meš žvķ aš framkvęma įform Landsnets um hringtengingar žašan og um sunnan- og noršanverša Vestfirši vęri hęgt aš draga śr straumleysistilvikum į žéttbżlisstöšum um 90 %.  Slķk grunnvirkjun gęti kostaš um mrdISK 10 og komizt ķ gagniš ķ lok įrs 2028.  Elķas bętir žvķ viš, aš meš žvķ aš auka afl virkjunarinnar ķ 30 MW įn mikillar višbótar framleišslu [ķ GWh/įr - innsk. BJo] vęri hęgt aš stżra kerfinu žannig, aš ekki žyrfti aš grķpa til keyrslu olķuknśins varaafls, žótt tengingin viš landskerfiš rofnaši ķ einhverjar vikur.  Virkjun meš auknu afli vęri žvķ hjįlpleg ķ loftslagsbókhaldi landsins."

Hér eru įlitlegar og efnilegar hugmyndir Vestfiršinga og Landsnets į feršinni, og eins og įšur sagši eru žęr aršsamar, jafnvel meš 10 MW višbótar vél, žótt hśn mundi nżtast ašallega ķ neyšarrekstri, žegar Vesturlķna er straumlaus, og į mešan hin vél Vatnsdalsvirkjunar er frįtengd kerfi vegna višgerša eša višhalds.  Keyrsla varavéla į olķu rķmar ekki viš stefnu yfirvalda ķ loftslagsmįlum.  Vatnsdalsvirkjun getur oršiš mikilvęgur tengipunktur flutningskerfis raforku į Vestfjöršum, sem męta mun sjįlfsögšum kröfum ķbśa og fyrirtękja žar um aukiš afhendingaröryggi.  Žess vegna er brżnt aš veita žessum góšu hugmyndum brautargengi.  Eins og fyrri daginn reynir nś į yfirvöld orkumįla, sem verša aš fara aš hrista af sér sleniš. 

"Orkubś Vestfjarša sótti um rannsóknarleyfi vegna Vatnsdalsvirkjunar um mitt sķšasta įr.  Elķas segir, aš Orkustofnun sé aš leita umsagna.  Bendir hann į, aš Orkustofnun hafi įšur veitt fyrirtękinu leyfi til rannsókna ķ frišlandinu.  Žaš var vegna Helluvirkjunar, en hśn er miklu minni og reyndist ekki [vera] hagkvęm."

Žaš er kyndugt aš leita umsagna ķ heilt įr vegna umsóknar um rannsóknarleyfi.  Hjį OS eiga aš vera sérfręšingar, sem leitt geta slķka umsókn til lykta į 1-2 mįnušum.  Įhuginn hjį stofnuninni į aš veita višskiptavinum sķnum góša žjónustu er greinilega ekki lengur fyrir hendi. 

"Spuršur um įhrif į frišlandiš segir Elķas, aš umhverfisįhrif yršu lķtil į lįglendi.  Hins vegar yrši rask į landi ofan viš 250 m yfir sjįvarmįli viš byggingu stķflu og stękkun lóna og styrkingu og lengingu vegslóša, en žaš sjįi enginn nešan śr dalnum.  Hann bętir žvķ viš, aš svęšiš sé žegar raskaš vegna raflķna, sem žar liggi yfir.  Elķas bendir į, aš lagning nżs vegar um Dynjandisheiši hafi žegar valdiš mun meira raski en bśast megi viš ķ Vatnsdal.  "Viš teljum, aš śt frį nįttśruverndarsjónarmišum  yrši žetta rask talsvert minna en viš sambęrilegar framkvęmdir vķša annars stašar."   

Tvö lķtil stöšuvötn, Flókavatn og Hólmavatn, munu fara undir mišlunarlóniš, svo aš breytingin į įsżnd landsins yrši lķtil.  Stöšvarhśsinu mį koma snoturlega fyrir innst ķ dalnum og veršur žį įreišanlega ašdrįttarafl fyrir feršamanna.  Žaš er stašreynd, aš virkjanir į Ķslandi eru vinsęlir įningarstašir feršamanna.  Vatnsdalsvirkjun mundi bęta ašgengi feršamanna aš nįttśru landsins.  Slķka žętti ber aš meta meira en forstokkuš fordęmingarvišhorf žeirra, sem dęma įšur en virkjunartilhögun er fyrir hendi.

Aš lokum stóš ķ žessari athyglisveršu frétt:

"Elķas segir heimilt samkvęmt lögum aš aflétta kvöšum ķ frišlżsingarskilmįlum, ef rķkir almannahagsmunir krefjist.  Telur hann, aš svo hįtti til meš Vatnsdalsvirkjun, žegar litiš sé til orkuöryggis Vestfjarša og möguleika į orkuskiptum į nęstu įrum og įratugum.  Žótt frišlżsingarskilmįlum yrši breytt, er žaš engin trygging fyrir žvķ, aš verkefnisstjórn rammaįętlunar gefi gręnt ljós į virkjun ķ Vatnsdal.  Einnig į eftir aš vinna umhverfismat og fį önnur naušsynleg leyfi."

Eins og fram kemur ķ žessari frétt, hefur orkubśsstjórinn mikiš til sķns mįls.  Hagsmunir Vestfiršinga eru svo rķkir ķ orkumįlum aš duga til aš rökstyšja endurskošun frišlżsingarskilmįla į žessu virkjunarsvęši.

 


Aš eiga ekkert erindi

 

Vinstra mošverkiš ķ stjórnarandstöšunni hérlendis į ekkert erindi viš ķslenzka kjósendur.  Žaš sżndu śrslit Alžingiskosninganna 25. september 2021.  Žessir flokkar voru geršir algerlega afturreka meš stefnumįl sķn.  Aš hętti kreddumanna neitaši jafnašarmannatrśšurinn Logi Einarsson aš višurkenna, aš stefnan vęri röng, heldur hefši ašferšarfręšin brugšizt. Kosningabarįtta Samfylkingarinnar var aš vķsu algerlega misheppnuš, en ašalatrišiš er, aš kjósendur höfnušu fikti viš Stjórnarskrįna, fikti viš Evrópusambandiš og fikti viš sjįvarśtveginn.  Kjósendur vita, aš forysta Samfylkingarinnar er óhęf til aš fįst viš žessi mįl og höfnušu žess vegna flokkinum. 

Svipašar įstęšur liggja til grundvallar slöku gengi Višreisnar.  Śr žeim herbśšum heyrast įsakanir į hendur Sešlabankastjóra fyrir aš hafa minnkaš byr ķ segl Višreisnar meš žvķ aš męla algerlega gegn žeirri fullyršingu formanns Višreisnar, aš aušvelt sé og įhęttulķtiš vegna öflugs gjaldeyrisvarasjóšs aš tengja gengi ISK viš EUR, og aš slķkt muni bęta hag launžega og fyrirtękja. Mįlflutningur Žorgeršar Katrķnar Gunnarsdóttur ķ žessa veru er algerlega órökstuddur og ašeins reistur į innantómum fullyršingum hennar og samanburši viš Króatķu, sem er algerlega śt ķ hött.  Ķ stuttu mįli veltir Višreisn sér upp śr hreinni žvęlu og er ekkert annaš en leppur ESB.  Žaš skķn ķ gegn um sjįvarśtvegsstefnu hennar, sem er afrit af gręnbók ESB um CFP (Sameiginlega fiskveišistefna framtķšarinnar). Leita žarf allt til sósķalista til aš finna ókręsilegra framboš. 

Meginbošskapur pķrata, ef bošskap skyldi kalla, var borgaralaun į alla.  Žessi bošskapur fór fyrir ofan garš og nešan hjį kjósendum, sem aš žorra til skilja lögmįl efnahagslķfsins betur en pķratar, sem reyndust algerir ratar viš aš śtskżra hugarfóstur ķ žokuheimum. Einhver hefur sagt žeim, aš sjįlfvirknivęšing 4. išnbyltingarinnar muni leiša til fjöldaatvinnuleysis.  Žetta er reginmisskilningur į ešli tęknivęšingar.  Viš hana verša nż störf til, en fólki fękkar ķ öšrum. Nżsköpun og hagvöxtur į grundvelli framleišniaukningar leišir til aukinnar spurnar eftir vinnuafli af żmsu tagi.  Lżšfręšileg žróun žjóšfélagsins veldur fjölgun umönnunarstarfa, og fękkun fęšinga į hverja konu nišur fyrir 2,1 (er nśna nįlęgt 1,6 į Ķslandi) veldur senn minnkun aukningar frambošs vinnufśsra handa og huga og mun į endanum valda fękkun į vinnumarkaši, eins og žegar er komin fram ķ Japan.  Skilningsleysi pķrata į ešli žess žjóšfélags, sem žeir lifa ķ, veldur žvķ, aš framboš žeirra til forystu ķ žjóšfélaginu er ekki til annars falliš en skellihlįturs. 

Öšru mįli gegnir um sósķalistana.  Gagnvart byltingarhjali žeirra og stóryršum, t.d. um aš breyta Valhöll ķ almenningssalerni og ryšja Hęstarétt, er rétt aš vera į varšbergi, žvķ aš undanfari slķks hlżtur aš vera ofbeldisįstand og lögleysa ķ samfélaginu.  Ekki žarf aš fjölyrša um fullyršingaflaum og sögufalsanir strigakjaftsins Gunnars Smįra, enda gengur sį mašur varla heill til skógar.  Alla vega įttušu vissir kjósendur sig ķ tķma į žvķ, aš hann ętti ekkert erindi į žing, og rötušu heim til föšurhśsanna ķ VG.

Žann 23. september 2021 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir Heišrśnu Lind Marteinsdóttur, framkvęmdastjóra fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi, og Ólaf Marteinsson, formann žeirra samtaka, en sjįvarśtvegurinn mįtti sęta linnulausum hótunum af hįlfu Samfylkingar, Višreisnar, pķrata o.fl., um ašför stjórnmįlamanna aš rekstri žessara fyrirtękja meš žvķ aš ręna žau nżtingarrétti į sjįvaraušlindinni ķ ķslenzkri lögsögu, sem fyrirtękin hafa keypt sér eša žau įunniš sér meš veišireynslu, meš žjóšnżtingu eša aš stórhękka veišigjöldin, sem eru sérskattur į žessa atvinnugrein og nema žrišjungi hagnašar, sem er hįtt hlutfall.  Višundriš ķ formennsku hjį Višreisn, sem ekki hefur gripsvit į sjįvarśtvegi, sendi śtgeršarmönnum žį köldu kvešju fyrir kosningar, aš meš nśverandi veišigjaldakerfi vęri veriš "aš veršlauna skussana".  Hvers konar hugarfar bżr aš baki svona oršaleppum hjį fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra (žeim versta) ?

"Ķslenzkur sjįvarśtvegur hefur nś žegar nįš markveršum įrangri ķ loftslagsmįlum.  Į undanförnum įrum hefur sjįvarśtvegur notaš helmingi minna af olķu en hann gerši į 10. įratugi sķšustu aldar.  Ķ samanburši viš olķunotkun greinarinnar į fyrsta įratugi žessarar aldar nemur samdrįtturinn 40 %.  Vissulega er olķunotkun hįš framleišslu į hverjum tķma, en almennt stękkar kolefnisspor atvinnugreina meš auknum umsvifum.  Sjįvarśtvegi hefur į hinn bóginn tekizt aš draga śr olķunotkun og minnka kolefnisspor sitt įn žess, aš žaš komi nišur į framleišslu og gott betur.  Lykilžįttur ķ žessari žróun er afgerandi, en hann felst ķ fiskveišistjórnunarkerfinu, sem sjįvarśtvegurinn byggist į."

Sjįvarśtvegurinn er markašsdrifinn og er ekki, fremur en önnur atvinnustarfsemi, rekinn til aš žjóna einhverjum réttlętishugmyndum sérlundašra stjórnmįlamanna, sem telja sig handhafa réttlętishugtaksins.  Žetta er ekki hlutverk sjįvarśtvegsins, og žetta er heldur ekki hlutverk stjórnmįlamanna meš réttu. Frį nįttśrunnar hendi bżr sjįvarśtvegurinn viš óstöšugleika, eins og alkunna er, og meš nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi er leitazt viš aš veita stjórnkerfi hans hįmarksstöšugleika, en hiš sama veršur ekki sagt um sjįlfskipaša sérfręšinga į sviši fiskveišistjórnkerfa.  Žannig veršur heildaróvissu fyrirtękja, starfsmanna og byggšarlaga haldiš ķ lįgmarki.  Žetta hafa kjósendur skiliš, žvķ aš žeir lżstu frati į žį stjórnmįlaflokka, sem sękjast eftir aš setja sjįvarśtveginn ķ uppnįm.

Enginn vafi er į žvķ, aš verši fariš aš rżra aflaheimildir śtgeršanna umfram žaš, sem nśverandi löggjöf heimilar ķ žvķ skyni aš hįmarka afrakstur mišanna til langs tķma, žį veršur fjįrmagnsflótti śr greininni, enda er hlutfallslegur hagnašur hennar nś žegar minni en aš mešaltali ķ öšrum atvinnugreinum landsins. Slķkt mun strax leiša til minni fjįrfestinga ķ greininni, sem hęgja mun į tęknižróuninni žar.  Žaš er einmitt hśn, sem er undirstaša hins góša įrangurs ķ eldsneytismįlum, sem lżst er hér aš ofan. Žaš hefur veriš sjįvarśtveginum hagfellt aš stunda žessa tęknižróun, og žess vegna hefur hann nįš frįbęrum įrangri viš aš minnka kolefnisfótspor sitt ķ t CO2ķg/t afla.  Žessu mun hann halda įfram, žvķ aš į mörkušum hans fer fram samanburšur į milli samkeppnisašila į kolefnisfótspori lokaafuršar. 

 

Óvķst er meš hagkvęmni framleišslu metanóls eša annarra s.k. "rafeldsneytisafbrigša", en ef olķuafuršir śr repju og nepju vęru framleiddar ķ meiri męli hérlendis, mundi sjįvarśrvegurinn vafalķtiš geta notfęrt sér žęr olķuafuršir ķ talsveršum męli įšur en lokaskrefiš veršur stigiš ķ orkuskiptum um borš, hvernig sem žau verša. Framleišsla sjįvarśtvegsins (įn fiskeldis) mun vonandi fara vaxandi og hann samt verša kolefnishlutlaus į nęsta įratugi.   

 "Viršisaukning vegna vinnslu į fiski af Ķslandsmišum fer aš langmestu leyti fram į Ķslandi, og svo mun verša, [į] mešan samkeppnisstašan er tryggš.  Hina miklu įherzlu į fullvinnsku hér heima mį glögglega sjį ķ mikilli fjįrfestingu sjįvarśtvegsfyrirtękja ķ hįtęknivinnslum vķša um land.  Žess žarf hins vegar aš gęta, aš opinber gjöld śr hófi į heimavķgstöšvunum verši vinnslunni ekki fjötur um fót." 

Žaš er grundvallaratriši fyrir veršmętasköpun ķ landinu og višhald blómlegrar byggšar, žar sem śtgerš er stunduš aš rįši, aš fullvinnsla fari žar fram. Til aš sś fullvinnsla sé sjįlfbęr (varanleg), veršur hśn aš fara fram į višskiptalegum grundvelli, ž.e. aš vera samkeppnishęf viš erlendar fiskvinnsluverksmišjur. Launakostnašur er mun hęrri į Ķslandi en ķ samkeppnislöndunum, og žess vegna veršur samkeppnishęfni ekki nįš į žessu sviši hérlendis įn mikillar sjįlfvirknivęšingar.  Hśn śtheimtir miklar fjįrfestingar, og ašeins fjįrhagslega öflugir bakhjarlar meš višunandi tryggingu um stöšugleika ķ rekstrarumhverfi treysta sér ķ slķkar fjįrfestingar.  Lykilatriši ķ žessu sambandi er góš nżting framleišslutękjanna, og žį žarf fjįrfestirinn aš rįša ašgangi aš hrįefni. Meš ótķmabundnum nżtingarrétti į mišunum innan ramma aflamarks ķ hverri tegund į hverjum tķma og markašssetningu į einni hendi er hęgt aš slį tvęr flugur ķ einu höggi, ž.e. aš hįmarka nżtingu framleišslutękja į sjó og landi og aš hįmarka afuršaveršiš meš žvķ aš skipuleggja starfsemina śt frį žörfum markašarins. Žetta er ķslenzka kerfiš, og žaš hefur einfaldlega gefizt bezt m.t.t. aš hįmarka afrakstur fiskveišiaušlindarinnar. 

Nokkrir stjórnmįlamenn hafa ekki fellt sig viš žetta fyrirkomulag, tališ sig handhafa réttlętisins og kokkaš upp eša afritaš misheppnaš fyrirkomulag annars stašar frį ķ nafni réttlętisins.  Žaš er hins vegar ekki hlutverk neins atvinnurekstrar aš reyna aš fullnęgja einhverju tilbśnu og umdeilanlegu réttlęti. Allur atvinnurekstur į aš standa jafnt aš vķgi gagnvart lögunum, ž.m.t. skattalögunum. Ķžyngjandi sérįkvęši gagnvart einni atvinnugrein ganga ķ bįga viš stjórnarskrįrgrein um atvinnufrelsi. Hins vegar er almenn sįtt um, aš löggjöf fiskveišistjórnunar setji sjįvarśtvegsfyrirtękjum ramma um nżtingu aušlindarinnar, sem reist er į vķsindalegri rįšgjöf um sjįlfbęra nżtingu og langtķma hįmarksafrakstur.

Eitt af žessum afstęšu "réttlętismįlum" (eins réttlęti er žį į kostnaš annars) er aš žvinga allan afla į markaš.  Hęngurinn viš žetta er, aš umbošsmenn erlendra fiskverkenda geta žį yfirbošiš ķslenzkar fiskvinnslur, af žvķ aš kostnašurinn erlendis er lęgri.  Ef žetta gengi eftir, stęšu miklar fjįrfestingar vannżttar og afkomugrundvelli fjölda fólks ķ traustum sjįvarbyggšum yrši kippt undan žvķ.  Žannig gęti žetta afstęša réttlęti virkaš.  Réttlęti stjórnmįlamanna virkar yfirleitt meš žessum hętti.  Af kosningaśrslitunum hérlendis ķ september 2021 mį rįša, aš almenningur er sér mešvitašur um, aš slķkt afstętt réttlęti gagnast ekki hagsmunum hans.  Žaš, sem gagnast hagsmunum hans, er hįmarks atvinnuframboš og hįmarks veršmętasköpun ķ landinu sjįlfu.  Į ensku kallast žetta "non nonsense politics" eša stjórnmįl įn vitleysu. 

"Žaš, sem hér hefur veriš upp tališ [um starfsemi sjįvarśtvegsins], byggist į žvķ, aš sjįvarśtvegsfyrirtęki hafa haft fyrirsjįanleika og trygga śthlutun aflaheimilda. Vęri ekki svo, myndu fyrirtękin ekki fjįrfesta til langframa, enda vęri meš žvķ mjög óvarlega fariš. Fyrirtęki fjįrfesta ekki, žegar sś hętta vofir yfir, aš stórfelldar breytingar verši geršar į rekstrarumhverfinu.  Žaš segir sig sjįlft.  Ef sjįvarśtvegur hęttir aš fjįrfesta, mun ekki ašeins draga śr samkeppnishęfni, heldur munu mörg önnur fyrirtęki, starfsmenn žeirra og landshlutar, ekki fara varhluta af žvķ."  

Žaš er grundvallaratriši fyrir vöxt og višgang sjįvarbyggšanna og žar meš ķ raun landsbyggšarinnar, aš sjįvarśtvegurinn hafi bolmagn til mikilla fjįrfestinga.  Hann hefur žaš ašeins, ef sś atvinnugrein gefur sambęrilegan hagnaš og önnur starfsemi yfirleitt.  Undanfarin įr hefur hagnašur ķ sjįvarśtvegi veriš undir mešaltali annarra atvinnugreina.  Til sannindamerkis um žaš, sem Heišrśn og Ólafur rita hér aš ofan, er, aš strax eftir sķšustu kosningahelgi varš veruleg hękkun į markašsvirši fyrirtękja ķ Kauphöll Ķslands, einkum sjįvarśtvegsfyrirtękja.  Lķkur minnkušu mjög į pólitķskum asnaspörkum ķ sjįvarśtveginn, og fyrirtękjunum barst žarna fjįrmagn, sem žau geta nżtt til fjįrfestinga.   

Eigandi gengur betur um eign sķna    

 

 


Alvarlegur undirtónn

Framkvęmdastjóri Samtaka atvinnulķfsins, SA, Halldór Benjamķn Žorbergsson, ritaši grein ķ Morgunblašiš 10. aprķl 2021 undir heitinu:

"Tękifęri ķ kreppunni".

Žaš var alvarlegur undirtónn ķ žessari grein framkvęmdastjórans, sem vonandi hefur żtt viš żmsum.  Atvinnulķfiš stefnir ķ óheillavęnlega įtt meš stöšuga hękkun kaupmįttar launa og vaxandi atvinnuleysi.  Žessi kaupmįttaraukning į krepputķma meš 6,6 % samdrįtt landsframleišslu 2020 og framleišniaukningu, sem er mun lęgri en kaupmįttaraukningin, er ósjįlfbęr. Žaš žżšir einfaldlega, aš hśn mun gufa upp ķ veršbólgu. Samfélagiš lifir į lįnum, sem halda uppi fölskum lķfskjörum.  Af žessari óheillabraut veršur aš hverfa hiš fyrsta.  Ella bķšur hį veršbólga og lķfskjarahrun handan viš horniš. Landsmenn lifa nś um efni fram, žvķ aš fyrirtękin eru veik og rįša ekki viš gegndarlausar kostnašarhękkanir vegna starfsmanna sinna.  Žaš leišir til veršlagshękkana.  Hvaša stjórnmįlaflokkum er bezt treystandi til aš fįst viš žetta ójafnvęgi, sem fram er komiš ?

Lausnin hlżtur aš felast ķ aš draga śr launakostnaši fyrirtękjanna ķ hlutfalli af veršmętasköpun žeirra. Žetta hlutfall gęti veriš hiš hęsta ķ heimi nśna, sem bošar ekki gott. Ef hlutfalliš lękkar, er von til žess, aš fyrirtękin fari aš fjįrfesta og rįša til sķn fólk af atvinnuleysisskrį.  Mikiš atvinnuleysi er versta žjóšfélagsböliš nśna og skapar óžolandi óréttlęti.  Ef einhver veigur er ķ verkalżšsfélögunum, hljóta žau aš vilja leggjast į eitt meš SA til aš móta stefnu, sem getur dregiš śr žessu alvarlega óréttlęti.

Grein Halldórs Benjamķns hófst žannig:

"Fólk, sem stöšu sinnar vegna er tekiš alvarlega [t.d. titill prófessors og ašild aš Peningastefnunefnd Sešlabankans - innsk. BJo], hefur nżveriš haldiš fram žeirri firru [t.d. ķ Kastljósi RŚV - innsk. BJo], aš stašan ķ atvinnulķfinu vęri góš.  Einungis 10 % hagkerfisins vęri ķ vanda [žótt landiš missti 1/3 gjaldeyristekna sinna - innsk. BJo].  En žį gleymdist aš geta žess, aš landsframleišslan dróst saman um mrdISK 200 ķ fyrra [įriš 2020, u.ž.b. 6,6 % brottfall veršmętasköpunar - innsk. BJo], hvaš žį, aš rķkissjóšur veršur rekinn meš rķflega mrdISK 500 halla į įrunum 2020-2021 meš tilheyrandi skuldasöfnun eša aš Sešlabankinn hefur selt gjaldeyri fyrir mrdISK 170 frį įrsbyrjun 2020 [į 5 įrsfjóršungum hefur 1/4 gjaldeyrisvaraforšans veriš variš til aš halda sęmilegum gengisstöšugleika - innsk. BJo].  Žaš gleymdist reyndar lķka aš nefna, aš um 25 žśsund einstaklingar eru į skrį um atvinnulausa meš öllum žeim įhyggjum, sem žvķ fylgja fyrir fólkiš og félagslegum afleišingum.  Žess var heldur ekki getiš, aš atvinnužįtttaka į Ķslandi hefur ekki veriš minni ķ įratugi."

 

Atvinnulausir ķ meira en eitt įr hafa ekki veriš fleiri en nśna įratugum saman eša tęplega 7000, og er fjöldinn enn vaxandi, žótt heildarfjöldinn lękki ašeins.  Heilsufarslegar afleišingar eru miklar fyrir žennan hóp og grafalvarlegar fyrir um 3 % žessa hóps eša um 200 manns samkvęmt athugunum austan hafs og vestan. 

Žetta langtķma atvinnuleysi er vegna žess, aš feršageirinn hefur lagzt ķ dvala, og žrįtt fyrir gos į sprungu frį Geldingadölum og upp fyrir Meradali į Reykjanesi viršast erlendir feršamenn ekki munu nį višmišunartölu fjįrlaganna 2021 meš öllum žeim neikvęšu įhrifum į efnahaginn, sem af žvķ leiša.  Reikna mį meš, aš strangar hömlur į landamęrunum, žar sem mest munar um 5 daga sóttkvķna, hafi leitt til helmingsins af žessu langtķma atvinnuleysi eša um 100 grafalvarlegra tilvika heilsumissis.  Žetta er lķklega svipašur fjöldi og sį, sem lįtizt hefur af völdum C-19 og lent ķ langtķma einkennum, sem rakin eru til sżkingarinnar.

Af žessu sést, aš viš įkvöršun alls konar hamla ķ žjóšfélaginu ķ sóttvarnarskyni veršur aš taka neikvęšar afleišingar žeirra meš ķ reikninginn, žvķ aš žęr geta vegiš upp gagnsemina af fękkun smita.  

Žegar strangar hömlur innanlands voru settar į 24. marz 2021 voru engin smit utan sóttkvķar, og žau hafa sķšan haldizt į bilinu 0-2 fyrir utan einn sólarhring, 30. marz, žegar žau męldust 5 talsins, og 24. aprķl, žegar žau voru 8 talsins.  Lokanir žessa tķmabils, t.d. į sundstöšum, žreksölum og ķžróttaęfingum barna, hafa lķklega veriš allsendis óžarfar, enda hóf bošuš 4. bylgja aldrei flugiš hér, og žótt 4. bylgjan hefši lįtiš į sér kręla, hefšu afleišingarnar oršiš minni en ķ 1. og 2. bylgju vegna ónęmis.  Hręšsluįróšur viršist hafa hrint mjög ķžyngjandi lokunum af staš.  Žetta sżnir, aš sóttvarnaryfirvöld eru į röngu róli hérlendis og valda jafnvel meira tjóni en gagni. 

Įfram meš Halldór Benjamķn:

"Nś er spįš yfir 5 % atvinnuleysi nęstu 5 įr. Žorri Ķslendinga hefur hingaš til ekki sętt sig viš mikiš og langvinnt atvinnuleysi, og žaš višhorf hefur ekki breytzt.  Ašilar vinnumarkašarins verša aš horfast ķ augu viš stašreyndir og bregšast viš af raunsęi.  Samfélagslegur kostnašur atvinnuleysis er of mikill, og ašstęšur fólks eru óvišunandi.  Žvķ mišur hafa samningsašilar brugšizt hlutverki sķnu.  Kaupmįttur launa starfandi fólks batnar stöšugt, en atvinnulausir sitja eftir.  Laun hafa hękkaš of mikiš og fjölgaš fólki įn vinnu."

Žetta er žungur įfellisdómur yfir višsemjendum SA, og viršist framkvęmdastjórinn vera svartsżnn į, aš tauti verši komiš viš žį.  Žó er žaš sameiginlegt hagsmunamįl ašila vinnumarkašarins aš nżta framleišslutęki og framleišslukrafta atvinnulķfsins upp undir 100 %, en žvķ fer fjarri aš mešaltali nśna, žótt vissir geirar séu fullnżttir, a.m.k. stašbundiš.

Žegar svo er komiš, aš samningsašilar į vinnumarkaši hafa brugšizt hlutverki sķnu, verša žjóškjörnir fulltrśar į löggjafarsamkomunni aš grķpa til sinna rįša.  Eitt af śrręšunum kann aš vera stöšvun allra samningsbundinna launahękkana frį įkvešnum tķma og žar til tekizt hefur aš rįša bug į atvinnuleysinu. 

"Ķ ašdraganda alžingiskosninga hljóta stjórnmįlaflokkar aš setja atvinnumįl į oddinn, og žį meš öšrum hętti en innihaldslausum tillögum um fjölgun starfa hjį hinu opinbera [eins og t.d. Samfylking hefur gert sig seka um - innsk. BJo]. Annars bregšast žeir kjósendum sķnum og sérstaklega žeim, sem eru įn atvinnu.  

Kjarasamningar į almennum vinnumarkaši losna eftir 18 mįnuši.  Žaš ętti öllum aš vera ljóst, aš ekki veršur haldiš įfram į žeirri braut aš hękka laun hér į landi margfalt meira en svigrśm er fyrir og fela Sešlabankanum aš stušla aš stöšugu veršlagi į sama tķma.  Mótsögnin er augljós og afleišingarnar žekktar."

Ef svo fer fram sem horfir, veršur lunginn śr gjaldeyrisvarasjóšnum horfinn viš lok samningstķmabilsins.  Žaš eitt skapar óstöšugleika ķ gjaldeyrisvišskiptunum og hreinlega hęttu į stöšutöku gegn ISK.  Žess vegna er brżnt, aš innstreymi gjaldeyris fari nś aš aukast til aš bęta višskiptajöfnušinn.  Žaš mun žó tępast gerast fyrr en lönd flestra feršamanna hingaš verša gręn į Covid-landakortinu.  

Žaš er hįrrétt hjį Halldóri Benjamķn, aš ešlilegast er aš stjórnmįlaflokkarnir verji drjśgum hluta kosningabarįttunnar ķ aš gera kjósendum grein fyrir afstöšu žeirra til atvinnumįlanna.  Žaš žarf aš koma fram, hvaša rįšum stjórnmįlaflokkarnir hyggjast beita į nęsta kjörtķmabili į žingi og/eša ķ rķkisstjórn til aš koma nżtingu atvinnutękja og vinnukrafts aftur upp undir 100 %. Kjósendur munu žį dęma um, hvaš er lżšskrum, og hvaš er raunhęft.  Žį verša aušvitaš aš koma hugmyndir frį flokkunum meš tķmasettri įętlun um aš nį jafnvęgi į rķkisbśskapinn. 

"Fyrirtęki og atvinnulķfiš ķ heild skapa veršmętin, sem standa undir samneyzlu og velferšarkerfi.  Heilbrigš og samkeppnishęf rekstrarskilyrši, hóflegir skattar og gegnsęjar reglur eru forsendur žróttmikils atvinnulķfs.  Fjįrfestingar, vöružróun, nżsköpun og markašssókn er eina fęra leišin til aš skapa veršmęti og leggja grunn aš fjölgun starfa, auknum tekjum fólks og skatttekjum hins opinbera. Sem dęmi er nżlišin lošnuvertķš grķšarleg innspżting ķ lykilbyggšarlög į krefjandi tķma."

Segja mį, aš žarna leggi framkvęmdastjóri SA fram sitt mat į žvķ, hvaša rekstrarumhverfi žarf aš bśa atvinnulķfinu til aš komast śt śr nśverandi efnahagsžrengingum. Žaš blasir viš, aš vinstri flokkarnir ķ landinu eru óhęfir til aš skapa žessi skilyrši, žvķ aš žeirra tilhneiging er jafnan aš blóšmjólka mjólkurkżrnar, og forystumenn žar į bę viršast ekki gera sér grein fyrir til hvers žaš óhjįkvęmilega leišir. 

Fyrirtękin sjį um sig sjįlf, ef žau fį ašstöšu til aš dafna.  Žį munu žau fjįrfesta og rįša til sķn fólk.  Kostnašarhękkanir nś og į nęstu misserum, hękkanir launakostnašar eša opinberra gjalda, munu ašeins magna kreppuna. 

Ķ lokin skrifaši Halldór Benjamķn:

"Žaš mį lįta sig dreyma um įlķka samstöšu um leiš śt śr atvinnuvandanum og rķkt hefur gegn kórónuveirunni.  Žótt slķk samstaša sé ekki ķ augsżn, kęmi hśn atvinnulausum bezt og stušlaši aš sjįlfbęrri žróun į komandi įrum.  En sporin hręša." 

Rķkisstjórn og Alžingi hafa skuldbundiš rķkissjóš fyrir grķšarlegum kostnaši vegna žessarar kórónuveiru, sem nemur a.m.k. andvirši einna fjįrlaga.  Skuldina žarf aš greiša, og žaš er bezt aš gera sem hrašast af nokkrum įstęšum.  Ef skuldinni er bara żtt į undan sér, eins og vinstri flokkarnir eru lķklegir til aš gera, mun hśn hlaša utan į sig žungri vaxtabyrši og lenda į unga fólkinu, sem er ósišleg rįšstöfun.  Afleišingin veršur žį lķka sś, aš žjóšin veršur vanbśin fjįrhagslega til aš taka į sig nęsta efnahagsskell į eftir Kófinu, og įbyrgšarhluti žeirra, sem taka įkvöršun um slķkt, er mikill.

Eina raunhęfa rįšiš er aš žrengja żstruólina ašeins, tķmabundiš, og nżta allar fęrar leišir, žar meš nżja nżtingu nįttśruaušlinda, til aš knżja fram góšan hagvöxt meš višbótar gjaldeyrissköpun eša gjaldeyrissparnaši.  Orkuskiptin (nśverandi) munu t.d. fela ķ sér a.m.k. mrdISK 150 gjaldeyrissparnaš, žegar žau verša aš fullu um gerš gengin, ef fjöriš ķ samgöngunum veršur ekki minna en fyrir Kóf.  

 

 

 

  

 


Fraunhofer og samkeppnishęf framleišsla

Žaš er einkenni stjórnarhįtta nśverandi feršamįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra aš skipa nefndir eša kaupa skżrslugerš af rįšgjafarfyrirtękjum, išulega śtlendum, žegar komast žarf til botns ķ mįlum.  Viš žetta setur rįšuneytiš nokkuš nišur, žvķ aš žaš ętti aš vera ķ stakkinn bśiš til aš leiša slķka vinnu hérlendis og kalla til ašstošar viš sig sérfręšinga eftir žörfum. 13. nóvember 2020 birti rįšuneytiš skżrslu, sem var ekki af lakara taginu, enda verktakinn rannsóknarfyrirtękiš Fraunhofer Institut ķ Karlsruhe.  Vęri fróšlegt aš vita, hvaš afuršin, skżrsla um samkeppnishęfni orkukręfs išnašar į Ķslandi m.t.t. raforkukostnašar, kostaši ķslenzka skattgreišendur. Mun žessi skżrsla borga sig ?

Ķ skżrslunni er mikill fróšleikur, en hśn er meš böggum hildar frį verkkaupanum.  Hśn fjallar ekki um heildarsamkeppnishęfni fyrirtękjanna orkukręfu, og hversu hįr raforkukostnašur hvers žeirra eša hvers geira mį vera, aš öšrum lišum óbreyttum m.v. įkvešna tķmasetningu, til aš fyrirtękin skili lįgmarks aršsemi aš mati rįšgjafans. Sś aršsemi er viš nśverandi ašstęšur sjįlfsagt talsvert lęgri en 7,5 %/įr, sem rķkissjóšur krefst af Landsvirkjun. Fyrir vikiš er óvķst, aš skżrslan komi aš miklum notum, og fyrstu ummęli išnašarrįšherra um nišurstöšu skżrslunnar lofa ekki góšu ķ žeim efnum.

Til aš setja stórišjuna ķ sögulegt samhengi er nytsamlegt aš skoša ritsmķš prófessors Jónasar Elķassonar ķ Morgunblašinu 3. jśnķ 2020: 

"Raforkuvinnsla į Ķslandi: Aftur į byrjunarreit ?"

"Žaš, sem öšru fremur skipti sköpum, var sś įkvöršun aš selja rafmagniš į rśmu kostnašarverši gegn tryggum greišslum ķ formi kaupskyldu. Žetta losaši Ķsland nįnast algerlega undan allri įhęttu, en takmarkaši gróšann um leiš. Ķ žessu skjóli hafa nįnast engin vandamįl komiš upp, gagnrżnisraddir žagnaš, nema hjį einstaka furšufuglum, og eignauppbygging ķ raforkukerfinu veriš ótrślega hröš. 

Žessi stefna į sér rętur ķ New Deal stefnu F.D. Roosevelt, forseta BNA. Svo hefur raforkuveršiš hękkaš meš tķmanum og endurnżjun samninga. Stórišjan hefur reynzt įgętur višskiptavinur og allir fordómar um stórfellda eitrun umhverfis og yfirvofandi fjįrhagstap, jafnvel gjaldžrot, löngu dottnir fyrir borš."

Višreisnarstjórnin og Sešlabankastjóri žess tķma, dr Jóhannes Nordal, stóšu aš og framkvęmdu žį stefnumörkun į 7. įratug 20. aldarinnar aš semja viš erlenda fjįrfesta um stórsölu į rafmagni og fjįrmagna žannig uppbyggingu ķslenzka raforkukerfisins til langrar framtķšar.  Žetta tókst vel, en žaš var erfitt aš komast yfir žann hįa žröskuld, aš Ķsland og Ķslendingar voru žį óžekkt stęrš varšandi afhendingu į raforku.  Ķslendingar stóšust prófiš, žótt oft reyndist mjög mótdręgt aš śtvega verksmišjunum nęgt rafmagn ķ erfišu tķšarfari, žegar veikir innvišir brustu, t.d. Bśrfellslķna 1 į hafinu yfir Hvķtį.   

Žegar traustiš jókst meš öflugri innvišum og meiri žekkingu, myndašist svigrśm til aš sękja į um hęrra raforkuverš, og žaš var hękkaš į 9. įratuginum. Į 10. įratuginum hękkaši žaš enn meir, og žį var jafnframt tekin upp verštenging viš nokkra įlmarkaši, sem gerši tvennt fyrir ķslenzku orkubirgjana.  Hśn tryggši žeim lįgmarksverš til aš standa straum af fjįrfestingum sķnum ķ mögrum įrum, og hśn tryggši žeim hlutdeild ķ hagnaši įlfyrirtękjanna ķ góšęri.  

Žaš rķkti góš sįtt um žetta fyrirkomulag til 2010, žegar nżir valdhafar komu aš Landsvirkjun. Žvķ var ranglega haldiš fram, aš įlveršstenging viš raforkuverš skapaši orkubirgjunum of mikla įhęttu.  Žvķ var žveröfugt fariš.  Hśn skóp stöšugleika. Hinir nżju stjórnendur Landsvirkjunar höfšu ekkert umboš til aš kollvarpa farsęlli stefnu, sem Alžingi hafši mótaš og aldrei breytt.  Nś er žessi markašur ķ uppnįmi og gęti lent aftur į byrjunarreit, eins og prófessor Jónas Elķasson getur um. 

"Ašrir [en Kķnverjar - innsk. BJo] reyna aš žrauka į lįgmarksgangi.  Žessi žróun er sżnileg hjį ISAL, sem var ķ viškvęmri stöšu fyrir [COVID-19]. Žeir eru meš nżjasta raforkusamninginn [svo ?], og samkvęmt honum hefur orkuverš til žeirra hękkaš talsvert, en veršmęti framleišslunnar minnkaš.  Žeir ķhuga stöšvun, en eiga ekki hęgt um vik, žvķ [aš] stęrsti hlutinn af raforkusamninginum er hįšur kaupskyldu."

Žaš hefur hvorki gengiš né rekiš ķ samningavišręšum um endurskošun raforkusamningsins į milli ISAL og Landsvirkjunar, sem gekk ķ gildi 2011 meš afl- og orkuminnkun įriš 2014, af žvķ aš Rio Tinto guggnaši į straumleišaraeflingu ķ kerskįlum 1 & 2, sem gert hefšu kleift aš hękka kerstrauminn upp ķ um 200 kA. Noršurįl samdi viš Landsvirkjun um Nordpool-višmišun 2016, og įriš 2019 kvaš geršardómur upp śrskurš um verš ķ orkusamningi Elkem Ķsland og Landsvirkjunar. Nś bżšur Noršurįl Landsvirkjun veršhękkun frį gildandi Nordpool og upp ķ mešalverš stórišju, um 26 USD/MWh samkvęmt Fraunhofer, gegn langtķmasamningi og įlveršstengingu, en Landsvirkjun žursast viš.  Samt hangir allt aš mrdISK 15 fjįrfesting į spżtunni.  Mįliš er svo alvarlegt, aš fjįrmįla- og efnahagsrįšherra veršur aš grķpa inn ķ žessa atburšarįs, svo aš śtkoman verši vitleg.

Landsvirkjun hélt žvķ fram ķ sumar (2020), aš hśn hefši lękkaš veršiš tķmabundiš til stórnotenda vegna Kófsins.  Žaš raungeršist ótrślega seint ķ Straumsvķk, en įtti žó įsamt įlveršshękkun žįtt ķ višsnśningi afkomunnar til hins betra ķ įgśst-október 2020, og vonandi veršur seinni įrshelmingurinn jįkvęšur fyrir reksturinn.  Fyrirtękiš er ķ raun óseljanlegt meš nśverandi raforkusamning ķ gildi, og segir žaš alla söguna um, hversu samkeppnishęft raforkuveršiš er. Meš žessu įframhaldi mun eigandi ISAL segja raforkusamninginum upp viš fyrsta tękifęri, sem žżšir lķklega endanlega stöšvun 2024 samkvęmt įkvęšum orkusamnings.  Er skynsamlegt af rķkisfyrirtękinu aš halda svona į spöšunum gagnvart hinum erlenda fjįrfesti ? Vonandi sjį menn aš sér fyrr en seinna.

"Stjórn Landsvirkjunar hefur lżst žvķ yfir, aš markmiš žeirra sé aš auka veršmęti aušlindarinnar.  Žetta er illframkvęmanlegt, nema hękka rafmagniš, en sś stefna er žvert į tilganginn meš stofnun Landsvirkjunar, sem var aš tryggja raforku į sem lęgstu verši til almennings og išnašar.  Žetta hefur tekizt, žó aš ekki hafi veriš eins langt gengiš og hjį FDR į sķnum tķma, sem nįnast gaf rafmagniš, en fékk ķ stašinn skattana af grķšarlegri išnašaruppbyggingu, sem reif Amerķku upp śr kreppu žrišja įratugarins į undraveršum hraša."

Nś er Kófskreppa og atvinnulķfiš žarfnast sįrlega innspżtingar.  Žetta skilja stjórnendur į hinum Noršurlöndunum og vķša annars stašar. Ķ Noregi getur stórišjan nś gert 5 įra samninga upp į 28 USD/MWh meš flutningsgjaldi.  Žaš žżšir, aš hér žarf verš frį virkjun aš vera um 22 USD/MWh meš višmišunarįlverš LME um 1900 USD/MWh. Ķslenzka rķkiš veršur aš vera sjįlfu sér samkvęmt um rįšstafanir til višspyrnu ķ Kófinu og lękka įvöxtunarkröfu sķna til Landsvirkjunar verulega, t.d. um helming. Vextir ķ Evrópu eru viš 0, og almennt raforkuverš hefur hrķšlękkaš į hinum Noršurlöndunum og annars stašar ķ Evrópu og vķšast hvar annars stašar ķ įr, og stjórnvöld hafa nišurgreitt langtķmasamninga.  Ķslenzk stjórnvöld hins vegar hreyfa hvorki legg né liš, e.t.v. af ótta viš aš brjóta EES-samninginn, en ašrir hafa lįtiš hann lönd og leiš ķ Kófinu. Žetta heitir aš vera kažólskari en pįfinn. 

Ķ lok greinar sinnar dró prófessor Jónas upp svišsmyndina, sem leišir af ašgeršarleysi ķslenzkra stjórnvalda:

"Eftir situr žjóšin į reit nr 1 meš um 20.000 manns įn fyrirvinnu [ķ rśstum ķslenzks įlišnašar - innsk. BJo].  Aušvitaš er žetta helstefna.  Žaš žarf aš reyna aš koma eitthvaš til móts viš žennan išnaš, sem er bśinn aš žjóna landinu vel ķ 50 įr, gera einhverja marktęka tilraun til žess a.m.k. Nśverandi rķkisstjórn er bśin aš taka fyrir žaš aš leggja sęstreng til Evrópu, enda er raforkumarkašurinn ķ Evrópu algerlega glatašur fyrir Ķslendinga, strengurinn alltof langur  og dżr og reglur uppbošsmarkašar ESB, sem bśiš er aš skylda okkur inn į (Nordpool), fjįrhagslegt fen. 

Aš sigla hingaš meš hrįefni og vinna fyrir erlendan markaš meš umhverfisvęnni nįttśruorku er žaš, sem stefna ber aš. Hér eftir sem hingaš til.  Ef į aš henda žeirri stefnu fyrir borš, veršur aš spyrja: hvaš veldur ?" 

Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, išnašarrįšherra, skrifaši pistil ķ Morgunblašiš 15.11.2020.  Žaš, sem žar kemur fram, bendir ekki til, aš nż skżrsla Fraunhofer Institut aš hennar beišni hafi opnaš augu hennar fyrir žvķ, aš raforkuverš į Ķslandi er ósamkeppnishęft um žessar mundir og fyrirsjįanlega į nęstu įrum.  Aš tala um, aš mešaltališ sé samkeppnishęft, er oršhengilshįttur og engum til góšs, žvķ aš žetta mešalverš, um 26 USD/MWh, stendur engum kaupanda til boša.  Hvers vegna brettir rįšherrann ekki upp ermarnar og fer aš moka flórinn ?  Hśn ętti aš hefjast handa ķ Landsvirkjunarfjósinu.  

Nś veršur vitnaš ķ téšan pistil rįšherrans:

 

 

"Samkeppnishęfni Ķslands snżst um bętt lķfskjör":

"Meginnišurstaša śttektarinnar [Fraunhofer] er, aš raforkukostnašur stórišju į Ķslandi skeršir almennt ekki samkeppnishęfni hennar gagnvart samanburšarlöndunum, sem voru Noregur, Kanada (Quebec) og Žżzkaland.  Fyrri löndin tvö eru stęrstu įlframleišendur Vesturlanda og žvķ ljóst, aš viš samanburšinn var ekki rįšizt į garšinn, žar sem hann er lęgstur."

Um žennan texta mį segja, aš žeir, sem ekki kunna aš lesa skżrslur, ęttu ekki aš kaupa žęr fyrir skattfé. Hvers vegna er gjörsamlega marklaust aš draga žį įlyktun af mešalorkuverši til stórišju į Ķslandi, aš žaš sé samkeppnishęft ?  Žaš er  vegna žess, aš žaš stendur engum til boša.  Hvers vegna gerir verkkaupinn, rįšherrann, žaš žį aš ašalįlyktun sinni śt frį žessari Fraunhofer-skżrslu, aš Ķsland sé samkeppnishęft į žessu sviši ?  Önnur skżring en sś aš afsaka ašgeršaleysi išnašarrįšherra į mešan Róm brennur er ekki ķ sjónmįli. Žurfum viš į svona fulltrśum aš halda į Alžingi ?  

Žaš hefur komiš opinberlega fram hjį forstjóra Noršurįls, aš fyrirtęki hans vill rįšast ķ allt aš mrdISK 15 fjįrfestingar ķ steypuskįla sķnum til aš auka veršmęti framleišslu sinnar meš stangasteypu, en žarf til žess traustan raforkusamning a.m.k. til 15 įra og orkuverš ķ nįnd viš nśverandi mešalverš Landsvirkjunar til orkukręfs išnašar.  Opinberar undirtektir Landsvirkjunar hafa ekki veriš uppörvandi, og skżtur žaš skökku viš oršagjįlfur rįšherranna um naušsyn nżsköpunar og nżrra fjįrfestinga til aš skapa efnahagslega višspyrnu ķ Kófinu. Hér er ekki um umtalsvert aukna orkužörf aš ręša, og raforkuverš til fyrirtękisins mundi hękka verulega frį nśverandi "Nordpool" verši, ef af slķkum samningum yrši.  Ķ žessu ljósi er ašgeršarleysi rįšherranna gagnvart rķkisfyrirtękinu Landsvirkjun algerlega óbošlegt. Žaš sjį menn, hvar ķ flokki sem žeir standa. 

"Engum dettur ķ hug aš gera lķtiš śr žeim įskorunum, sem stórišja į Vesturlöndum stendur frammi fyrir vegna ašstęšna į heimamörkušum og samkeppni frį öšrum heimshlutum.  Viš ęttum ekki eingöngu aš hafa įhyggjur af žeirri stöšu śt frį efnahagslegu sjónarhorni, heldur lķka umhverfislegu.  Ef stórišja hér į landi flyttist til annarra landa og yrši žar knśin jaršefnaeldsneyti, yrši žaš skelfilegt bakslag fyrir barįttuna viš loftslagsbreytingar; öll višleitni okkar ķ orkuskiptum myndi blikna ķ samanburši viš slķka žróun."

Žetta er einkennilegur śtśrdśr ķ ljósi grafalvarlegrar stöšu atvinnu- og efnahagsmįla hérlendis.  Ef t.d. starfsemi allra įlveranna flyttist utan, žangaš sem jaršgas knżr raforkuvinnsluna, mundi heimslosun koltvķildis aukast um u.ž.b. 10 Mt/įr, sem er um tvöföld heildarlosun frį starfsemi į Ķslandi (įn flugs).  Žaš er um 0,03 % af heildarlosun frį starfsemi į jöršunni. Aš kalla žaš "skelfilegt bakslag fyrir barįttuna viš loftslagsbreytingar" er anzi djśpt ķ įrinni tekiš og mį telja til "upplżsingaóreišu" eša "fake news". 

Uppbyggilegra en žetta žvašur śr rįšuneytinu var vištal viš Gunnar Gušlaugsson, forstjóra Noršurįls, o.fl. ķ Fréttablašinu 14. nóvember 2020:

"Telja aš śttekt gefi ranga mynd af stöšu raforkumarkašar innanlands". 

"Gunnar Gušlaugsson, forstjóri Noršurįls, segir, aš mešalverš til stórišju, eins og žaš kemur fram ķ uppgjörum Landsvirkjunar, sé vissulega samkeppnishęft, og aš skżrsla Fraunhofer stašfesti žaš:

"Hins vegar hefur ķtrekaš komiš fram ķ skrifum forsvarsmanna Landsvirkjunar, aš žaš verš er einfaldlega ekki ķ boši lengur viš endurnżjun samninga; nś sķšast hjį upplżsingafulltrśa Landsvirkjunar ķ fjölmišlum fyrir helgi.  Meš žeirri veršstefnu er augljóst, aš samkeppnishęfni ķslenzkrar stórišju til framtķšar er ógnaš", segir Gunnar."

Žetta er rétt mat į stöšu orkumarkašarins nśna, og Fraunhofer-skżrslan var óžörf til aš komast aš žeirri nišurstöšu.  Endalausar skżrslupantanir išnašarrįšherra eru tafaleikir og skįlkaskjól fyrir śrręšalķtinn rįšherra.  Žessi skortur į samkeppnishęfni Ķslands er hins vegar óžarfur tilbśningur og afleišing okurstefnu fįokunarfyrirtękisins Landsvirkjunar, sem er aš rśsta ķslenzkum išnaši og getur leitt til eyšileggingar Landsvirkjunar sjįlfrar.

"Bjarni Mįr Gylfason, samskiptafulltrśi ISAL ķ Straumsvķk, segir, aš fyrirtękiš muni ekki tjį sig um einstök atriši ķ skżrslu Fraunhofer.  "En almennt getum viš sagt, aš hśn endurspeglar ekki žann veruleika, sem ISAL bżr viš.  Žaš er gott, aš stjórnvöld beini sjónum aš orkuverši, sem er lykilžįttur ķ samkeppnishęfni įlišnašar.  ISAL og įlišnašurinn į Ķslandi vegur žungt ķ efnahagslķfi žjóšarinnar, og žaš er mikilvęgt, aš ISAL geti oršiš fjįrhagslega sjįlfbęrt og samkeppnishęft", segir Bjarni."

Veršiš til ISAL um žessar mundir er um 40 % hęrra en mešalveršiš, sem Fraunhofar kvešur samkeppnishęft.  Ofan į žetta bętist svo flutningsgjald til Landsnets.  Ef raforkuverš ķ Noregi lękkaši um allt aš 67 % įriš 2020 ķ Noregi, eins og Fraunhofer skrifar, er žaš um žessar mundir um 15 USD/MWh, sem er rśmlega 40 % af raforkuveršinu til ISAL įn flutningsgjalds.  Žaš er óskiljanlegt, aš ķslenzk stjórnvöld skuli ekki grķpa ķ taumana hér. 

Hér veršur svo aš taka meš ķ reikninginn, aš vegna lengri flutningaleiša veršur stórišja į Ķslandi ekki samkeppnishęf viš stórišju ķ Noregi, nema raforkuveršiš sé hér lęgra.  Ķ fljótu bragši veršur ekki séš, aš Fraunhofer-skżrslan skipti sér af žvķ, enda viršist rįšuneytiš (verkkaupinn) ekki hafa ętlazt til, aš öll sagan vęri sögš.

Ekki tekur betra viš, žegar kemur aš gagnaverunum, enda hefur starfsemi žeirra į Ķslandi dregizt saman vegna okurs į raforkumarkaši:

""Žaš er įkvešiš įhyggjuefni, aš rįšuneytiš skuli ķ tilkynningu sinni draga žį įlyktun, aš raforkuverš til gagnavera į Ķslandi sé samkeppnishęft viš t.d. Noreg, žegar žaš er hreinlega tekiš fram ķ skżrslunni, aš raforkuverš ķ Noregi sé töluvert lęgra en į Ķslandi, eins og allir žeir vita, sem eru aš skoša raforkuverš į žessum tveimur mörkušum", segir Jóhann Žór Jónsson, formašur stjórnar gagnavera į Ķslandi.  Jóhann nefnir einnig, aš heimildavinnu skżrslunnar sé oft og tķšum įbótavant. Į einum staš ķ skżrslunni sé žannig talaš um langtķma raforkuverš til norskra gagnavera ķ Noregi, en eina heimildin, sem žar er stušzt viš, er blašagrein frį 2013.  "Stęrsta įhyggjuefniš er hins vegar sś stašreynd, aš orkunotkun ķslenzkra gagnavera hefur dregizt saman um nęstum žvķ helming sķšan 2018 og ašrir stórnotendur į landinu viršast stefna ķ svipaša įtt. Žaš er ekki aš gerast vegna žess, aš raforkuverš er svo samkeppnishęft", segir Jóhann."

Žrįtt fyrir fagurgala išnašarrįšherra og forstjóra Landsvirkjunar veršur ekki hjį žvķ komizt aš lżsa ķslenzkum raforkumarkaši sem svišinni jörš um žessar mundir.  Žaš versta er, aš hvorki rįšuneytisfólk né stjórn Landsvirkjunar viršast įtta sig į hęttunni, sem viš blasir, heldur telja viš hęfi aš fremja hundakśnstir og barbabrellur til aš slį ryki ķ augu almennings. Žaš veršur skammgóšur vermir.

 ipu_dec_5-2011

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Kófiš og rķkissjóšur

Nś rķšur į aš auka atvinnuna ķ landinu aftur.  Meš tvöfalda skimun fyrir alla komufaržega til landsins mun feršageirinn ekki lifna viš, eins og rķkisstjórnin žó reiknar meš ķ fjįrmįlaįętlun sinni.  Nżgengi smita er tiltölulega hįtt į Ķslandi žrįtt fyrir žetta kverkatak į feršažjónustunni. Aš herša bönn, lokanir og athafnatakmarkanir, žegar nżgengiš fer lękkandi, er illa ķgrunduš rįšstöfun, sem tekur ekkert tillit til fórnarkostnašarins. Žegar nżgengiš tekur aš lękka ķ žeim löndum, hvašan feršamenn mega koma hingaš, ętti aš lįta einfalda skimun fyrir ašra en ķbśa hérlendis duga.  

Alvarleg staša er hjį mörgum fyrirtękjum ķ žjónustugeirum og fiskvinnslu śt af Kófinu, og ętti rķkissjóšur aš beita sér fyrir sjóšsstofnun, sem fjįrfesti ķ lķfvęnlegum fyrirtękjum į žessum svišum, og e.t.v. öšrum,ķ žvķ augnamiši aš koma atvinnusköpun og veršmętasköpun ķ gang aftur, en taka fyrirtęki hins vegar af rķkisspenanum. Žaš veršur žegar ķ staš aš hęgja į skuldasöfnun rķkissjóšs. Įhyggjur fjįrmįlamarkašarins śt af endurgreišslugetu rķkissjóšs eru žegar komnar fram ķ hękkun langtķmavaxtaįlags rķkisskuldabréfa.  Žetta mun brįtt smita yfir į almennan fjįrmįlamarkaš, draga enn śr fjįrfestingum og keyra fleiri ķ žrot. Žessa vaxtaįlags veršur ekki vart enn į hinum Noršurlöndunum, svo aš žetta er hęttumerki hér. 

Rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun veršur aš semja um veršlękkun į raforkunni, svo aš fjįrfestingar hefjist af alvöru aftur, t.d. ķ stórišjunni.  Noršurįl er tilbśiš aš fara strax ķ mrdISK 10-20 fjįrfestingu, og ISAL og Elkem Ķsland hafa lengi haldiš aš sér höndum vegna žess, aš raforkuverš til žeirra skapar ólķfvęnlega afkomu. Ekki kęmi į óvart, aš žessi fyrirtęki mundu aš fengnum višunandi langtķmasamningi um raforku fljótlega fara ķ um mrdISK 10 fjįrfestingu alls, enda uppsöfnuš žörf mikil.  Ef Landsvirkjun lękkar sitt orkuverš til almenningsveitnanna, mun žaš örva allt atvinnulķfiš. Orš og athafnir stjórnmįlamanna um naušsyn žess aš koma hjólunum ķ gang verša aš fara saman. Eitt öflugasta tęki žeirra er rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun.  Ekki žarf aš hafa įhyggjur af ESA, žvķ aš ķ Kófinu hefur ekki veriš amazt viš neyšarafskiptum rķkisvalds į raforkumarkaši EES.

Um daginn var athyglisverš frétt śr Reykjanesbę um, aš žreifingar vęru į milli Samherja og Noršurįls um kaup žess fyrr nefnda į kerskįlum ķ Helguvķk til aš setja žar upp landeldi fyrir fisk.  Slķkt žarf talsvert rafmagn og mikiš vatn, hitaveituvatn og ferskvatn, įsamt hafnarašstöšu.  Žaš mundi verša stórkostleg lyftistöng fyrir bįgboriš atvinnuįstand į Sušurnesjum, ef slķkar framkvęmdir fęru af staš ķ Helguvķk, og žetta gęti oršiš brautryšjandi framkvęmd į sķnu sviši. Ef rķkisvaldiš getur eitthvaš liškaš til fyrir žessum samningum, ętti žaš ekki aš hika viš žaš vegna neyšarįstands, sem nś rķkir ķ atvinnumįlum Sušurnesjamanna. Žótt Kófiš leiki laxaframleišendur grįtt um žessar mundir, er hér um aš ręša skilvirka próteinframleišslu meš lķtiš kolefnisspor og žar af leišandi bjartar framtķšarhorfur.  

Nś er framleišslugeta fiskeldis į og viš Ķsland um 30 kt/įr.  Meš įhęttugreiningum hefur Hafrannsóknarstofnun sett ramma um leyfisveitingar upp į um 100 kt/įr.  Lķklega mun buršaržolsmat leyfilegra fiskeldisfjarša viš Ķsland, žegar žaš hefur veriš gert, nema um 200 kt/įr. Sķšan mun taka viš śthfseldi, eins og Noršmenn eru aš feta sig įfram meš nśna ķ risalaxeldiskvķum. Nś žarf aš flżta leyfisveitingum įn flausturs til aš flżta žróuninni hérlendis og til aš skapa enn meiri vinnu og veršmęti į žessu sviši, sem grķšarleg žörf er į.

Höršur Ęgisson hefur ritaš mjög įhugaveršar forystugreinar ķ Fréttablašiš ķ Kófinu. Žann 23. október 2020 braut hann enn blaš og ritaši žungvęg ašvörunarorš um skuldasöfnun rķkissjóš, sem reynast mun landsmönnum fjötur um fót į nęstu įrum vegna žungrar vaxtabyrši.  Ķ žetta sinn mun ekki koma neinn björgunarpakki śr žrotabśum fallinna banka, heldur verša launamenn og atvinnurekstur ķ landinu aš axla byršarnar af žeirri óįbyrgu skuldasöfnun, sem nś į sér staš.  Varšhundar sósķalisma og śtženslu rķkisbįknsins blįsa į ašvörunarorš Višskiptarįšs og beita ķ žvķ sambandi śtžvęldum oršaleppum į borš viš "nżfrjįlshyggju", en žeir munu skrķša ofan ķ holur sķnar, žegar aš skuldadögunum kemur.

Téš forystugrein bar fyrirsögnina:

"Įbyrgšarleysi":

"Žingmašur VG [Kolbeinn Proppé] afgreiddi žannig ķ vikunni nżśtgefiš rit Višskiptarįšs, žar sem settar eru fram hófsamar tillögur um, hvernig megi forgangsraša ķ rķkisfjįrmįlum til stušnings veršmętasköpun og nżta fjįrmagn hins opinbera betur, sem "śrelta hugmyndafręši nżfrjįlshyggjunnar [...] frį žvķ fyrir hrun". Ekki er aš sjį, aš margir hafi įhyggjur af žvķ, hvaša įhrif žśsund milljarša skuldsetning rķkissjóšs į komandi įrum, sem žarf aš fjįrmagna meš lįntökum į markaši, kunni aš hafa į hagvaxtarhorfur og vaxtabyrši skattgreišenda." 

Hęttan er sś, aš rķkissjóšur lendi ķ vķtahring, sem endaš getur meš ósköpum.  Til aš stöšva skuldasöfnun og standa undir greišslubyršinni muni žurfa aš skera nišur śtgjöld/fjįrfestingar rķkissjóšs og hękka skatta, sem aftur dregur śr hagvexti.  Žessi neikvęša žróun mun framkalla verra lįnshęfismat, sem gerir lįn rķkissjóšs enn dżrari.  "Stagflation" eša stöšnun og veršbólga mun žį keyra lķfskjörin nišur ķ svašiš.  Slķkar eru afleišingar óįbyrgrar fjįrmįlastjórnar rķkisins.  "There is no free lunch in this world."  Žaš er enginn ókeypis hįdegisveršur til eša "Ę sér gjöf til gjalda". Vinstri sósķalistar hafa enn ekki skiliš žaš. Žeim eru hins vegar hugleiknar "śreltar hagfręšikenningar", žvķ aš žeir eru pikkfastir ķ gjaldžrota hugmyndafręši Karls Marx.

Forystugreininni lauk Höršur Ęgisson žannig:

"Žróunin į skuldabréfamarkaši ętti aš vera flestum tilefni til aš staldra viš.  Įhyggjur af žvķ, hvernig fjįrmagna eigi grķšarlegan hallarekstur rķkissjóšs og sveitarfélaga, įsamt žrżstingi stjórnmįlaafla į enn meiri śtgjöld įn žess, aš nokkur rįšdeild komi į móti, hefur valdiš žvķ, aš langtķmavextir į markaši - grunnur fyrir vaxtakjör heimila og fyrirtękja - hafa snarhękkaš į örfįum vikum og eru komnir į sama staš og ķ janśar [2020].  

Sś žróun er grafalvarleg og skżtur skökku viš, enda hafa stżrivextir Sešlabankans į sama tķma lękkaš śr 3 % ķ 1 %.  Įrlegur vaxtakostnašur rķkisins m.v. nśverandi fjįrlagafrumvarp stefnir af žeim sökum ķ aš verša yfir 2 % af landsframleišslu, eša um mrdISK 60, sem er į pari viš Grikkland.  Žaš er óįsęttanlegt, og viš žvķ žurfa stjórnvöld aš bregšast."

Žaš er allt į huldu um framtķšar tekjur atvinnuveganna og žar af leišandi um einkaneyzlu og opinberar fjįrfestingar.  Spįr um efnahagslegan višsnśning į nęsta įri eftir e.t.v. 6 % samdrįtt landsframleišslu į žessu įri, eru óraunhęfar.  Hagvöxtur į mann veršur sįralķtill, ef veiruófétinu leyfist įfram aš drepa hér allt ķ dróma.  Žį er komin hér uppskrift aš grķsku ógęfunni, sligandi opinberar skuldir og hagkerfi meš sįralitlum fjįrfestingum, sem hjakkar ķ sama farinu. Veršur einhver stjórnmįlaflokkanna fęr um aš veita leišsögn śt śr žessari blöndu ytra įfalls og sjįlfskaparvķtis ?  Žaš mun koma ķ ljós ķ komandi kosningabarįttu fyrir Alžingiskosningar.  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband