Fęrsluflokkur: Kjaramįl

Alvarlegur undirtónn

Framkvęmdastjóri Samtaka atvinnulķfsins, SA, Halldór Benjamķn Žorbergsson, ritaši grein ķ Morgunblašiš 10. aprķl 2021 undir heitinu:

"Tękifęri ķ kreppunni".

Žaš var alvarlegur undirtónn ķ žessari grein framkvęmdastjórans, sem vonandi hefur żtt viš żmsum.  Atvinnulķfiš stefnir ķ óheillavęnlega įtt meš stöšuga hękkun kaupmįttar launa og vaxandi atvinnuleysi.  Žessi kaupmįttaraukning į krepputķma meš 6,6 % samdrįtt landsframleišslu 2020 og framleišniaukningu, sem er mun lęgri en kaupmįttaraukningin, er ósjįlfbęr. Žaš žżšir einfaldlega, aš hśn mun gufa upp ķ veršbólgu. Samfélagiš lifir į lįnum, sem halda uppi fölskum lķfskjörum.  Af žessari óheillabraut veršur aš hverfa hiš fyrsta.  Ella bķšur hį veršbólga og lķfskjarahrun handan viš horniš. Landsmenn lifa nś um efni fram, žvķ aš fyrirtękin eru veik og rįša ekki viš gegndarlausar kostnašarhękkanir vegna starfsmanna sinna.  Žaš leišir til veršlagshękkana.  Hvaša stjórnmįlaflokkum er bezt treystandi til aš fįst viš žetta ójafnvęgi, sem fram er komiš ?

Lausnin hlżtur aš felast ķ aš draga śr launakostnaši fyrirtękjanna ķ hlutfalli af veršmętasköpun žeirra. Žetta hlutfall gęti veriš hiš hęsta ķ heimi nśna, sem bošar ekki gott. Ef hlutfalliš lękkar, er von til žess, aš fyrirtękin fari aš fjįrfesta og rįša til sķn fólk af atvinnuleysisskrį.  Mikiš atvinnuleysi er versta žjóšfélagsböliš nśna og skapar óžolandi óréttlęti.  Ef einhver veigur er ķ verkalżšsfélögunum, hljóta žau aš vilja leggjast į eitt meš SA til aš móta stefnu, sem getur dregiš śr žessu alvarlega óréttlęti.

Grein Halldórs Benjamķns hófst žannig:

"Fólk, sem stöšu sinnar vegna er tekiš alvarlega [t.d. titill prófessors og ašild aš Peningastefnunefnd Sešlabankans - innsk. BJo], hefur nżveriš haldiš fram žeirri firru [t.d. ķ Kastljósi RŚV - innsk. BJo], aš stašan ķ atvinnulķfinu vęri góš.  Einungis 10 % hagkerfisins vęri ķ vanda [žótt landiš missti 1/3 gjaldeyristekna sinna - innsk. BJo].  En žį gleymdist aš geta žess, aš landsframleišslan dróst saman um mrdISK 200 ķ fyrra [įriš 2020, u.ž.b. 6,6 % brottfall veršmętasköpunar - innsk. BJo], hvaš žį, aš rķkissjóšur veršur rekinn meš rķflega mrdISK 500 halla į įrunum 2020-2021 meš tilheyrandi skuldasöfnun eša aš Sešlabankinn hefur selt gjaldeyri fyrir mrdISK 170 frį įrsbyrjun 2020 [į 5 įrsfjóršungum hefur 1/4 gjaldeyrisvaraforšans veriš variš til aš halda sęmilegum gengisstöšugleika - innsk. BJo].  Žaš gleymdist reyndar lķka aš nefna, aš um 25 žśsund einstaklingar eru į skrį um atvinnulausa meš öllum žeim įhyggjum, sem žvķ fylgja fyrir fólkiš og félagslegum afleišingum.  Žess var heldur ekki getiš, aš atvinnužįtttaka į Ķslandi hefur ekki veriš minni ķ įratugi."

 

Atvinnulausir ķ meira en eitt įr hafa ekki veriš fleiri en nśna įratugum saman eša tęplega 7000, og er fjöldinn enn vaxandi, žótt heildarfjöldinn lękki ašeins.  Heilsufarslegar afleišingar eru miklar fyrir žennan hóp og grafalvarlegar fyrir um 3 % žessa hóps eša um 200 manns samkvęmt athugunum austan hafs og vestan. 

Žetta langtķma atvinnuleysi er vegna žess, aš feršageirinn hefur lagzt ķ dvala, og žrįtt fyrir gos į sprungu frį Geldingadölum og upp fyrir Meradali į Reykjanesi viršast erlendir feršamenn ekki munu nį višmišunartölu fjįrlaganna 2021 meš öllum žeim neikvęšu įhrifum į efnahaginn, sem af žvķ leiša.  Reikna mį meš, aš strangar hömlur į landamęrunum, žar sem mest munar um 5 daga sóttkvķna, hafi leitt til helmingsins af žessu langtķma atvinnuleysi eša um 100 grafalvarlegra tilvika heilsumissis.  Žetta er lķklega svipašur fjöldi og sį, sem lįtizt hefur af völdum C-19 og lent ķ langtķma einkennum, sem rakin eru til sżkingarinnar.

Af žessu sést, aš viš įkvöršun alls konar hamla ķ žjóšfélaginu ķ sóttvarnarskyni veršur aš taka neikvęšar afleišingar žeirra meš ķ reikninginn, žvķ aš žęr geta vegiš upp gagnsemina af fękkun smita.  

Žegar strangar hömlur innanlands voru settar į 24. marz 2021 voru engin smit utan sóttkvķar, og žau hafa sķšan haldizt į bilinu 0-2 fyrir utan einn sólarhring, 30. marz, žegar žau męldust 5 talsins, og 24. aprķl, žegar žau voru 8 talsins.  Lokanir žessa tķmabils, t.d. į sundstöšum, žreksölum og ķžróttaęfingum barna, hafa lķklega veriš allsendis óžarfar, enda hóf bošuš 4. bylgja aldrei flugiš hér, og žótt 4. bylgjan hefši lįtiš į sér kręla, hefšu afleišingarnar oršiš minni en ķ 1. og 2. bylgju vegna ónęmis.  Hręšsluįróšur viršist hafa hrint mjög ķžyngjandi lokunum af staš.  Žetta sżnir, aš sóttvarnaryfirvöld eru į röngu róli hérlendis og valda jafnvel meira tjóni en gagni. 

Įfram meš Halldór Benjamķn:

"Nś er spįš yfir 5 % atvinnuleysi nęstu 5 įr. Žorri Ķslendinga hefur hingaš til ekki sętt sig viš mikiš og langvinnt atvinnuleysi, og žaš višhorf hefur ekki breytzt.  Ašilar vinnumarkašarins verša aš horfast ķ augu viš stašreyndir og bregšast viš af raunsęi.  Samfélagslegur kostnašur atvinnuleysis er of mikill, og ašstęšur fólks eru óvišunandi.  Žvķ mišur hafa samningsašilar brugšizt hlutverki sķnu.  Kaupmįttur launa starfandi fólks batnar stöšugt, en atvinnulausir sitja eftir.  Laun hafa hękkaš of mikiš og fjölgaš fólki įn vinnu."

Žetta er žungur įfellisdómur yfir višsemjendum SA, og viršist framkvęmdastjórinn vera svartsżnn į, aš tauti verši komiš viš žį.  Žó er žaš sameiginlegt hagsmunamįl ašila vinnumarkašarins aš nżta framleišslutęki og framleišslukrafta atvinnulķfsins upp undir 100 %, en žvķ fer fjarri aš mešaltali nśna, žótt vissir geirar séu fullnżttir, a.m.k. stašbundiš.

Žegar svo er komiš, aš samningsašilar į vinnumarkaši hafa brugšizt hlutverki sķnu, verša žjóškjörnir fulltrśar į löggjafarsamkomunni aš grķpa til sinna rįša.  Eitt af śrręšunum kann aš vera stöšvun allra samningsbundinna launahękkana frį įkvešnum tķma og žar til tekizt hefur aš rįša bug į atvinnuleysinu. 

"Ķ ašdraganda alžingiskosninga hljóta stjórnmįlaflokkar aš setja atvinnumįl į oddinn, og žį meš öšrum hętti en innihaldslausum tillögum um fjölgun starfa hjį hinu opinbera [eins og t.d. Samfylking hefur gert sig seka um - innsk. BJo]. Annars bregšast žeir kjósendum sķnum og sérstaklega žeim, sem eru įn atvinnu.  

Kjarasamningar į almennum vinnumarkaši losna eftir 18 mįnuši.  Žaš ętti öllum aš vera ljóst, aš ekki veršur haldiš įfram į žeirri braut aš hękka laun hér į landi margfalt meira en svigrśm er fyrir og fela Sešlabankanum aš stušla aš stöšugu veršlagi į sama tķma.  Mótsögnin er augljós og afleišingarnar žekktar."

Ef svo fer fram sem horfir, veršur lunginn śr gjaldeyrisvarasjóšnum horfinn viš lok samningstķmabilsins.  Žaš eitt skapar óstöšugleika ķ gjaldeyrisvišskiptunum og hreinlega hęttu į stöšutöku gegn ISK.  Žess vegna er brżnt, aš innstreymi gjaldeyris fari nś aš aukast til aš bęta višskiptajöfnušinn.  Žaš mun žó tępast gerast fyrr en lönd flestra feršamanna hingaš verša gręn į Covid-landakortinu.  

Žaš er hįrrétt hjį Halldóri Benjamķn, aš ešlilegast er aš stjórnmįlaflokkarnir verji drjśgum hluta kosningabarįttunnar ķ aš gera kjósendum grein fyrir afstöšu žeirra til atvinnumįlanna.  Žaš žarf aš koma fram, hvaša rįšum stjórnmįlaflokkarnir hyggjast beita į nęsta kjörtķmabili į žingi og/eša ķ rķkisstjórn til aš koma nżtingu atvinnutękja og vinnukrafts aftur upp undir 100 %. Kjósendur munu žį dęma um, hvaš er lżšskrum, og hvaš er raunhęft.  Žį verša aušvitaš aš koma hugmyndir frį flokkunum meš tķmasettri įętlun um aš nį jafnvęgi į rķkisbśskapinn. 

"Fyrirtęki og atvinnulķfiš ķ heild skapa veršmętin, sem standa undir samneyzlu og velferšarkerfi.  Heilbrigš og samkeppnishęf rekstrarskilyrši, hóflegir skattar og gegnsęjar reglur eru forsendur žróttmikils atvinnulķfs.  Fjįrfestingar, vöružróun, nżsköpun og markašssókn er eina fęra leišin til aš skapa veršmęti og leggja grunn aš fjölgun starfa, auknum tekjum fólks og skatttekjum hins opinbera. Sem dęmi er nżlišin lošnuvertķš grķšarleg innspżting ķ lykilbyggšarlög į krefjandi tķma."

Segja mį, aš žarna leggi framkvęmdastjóri SA fram sitt mat į žvķ, hvaša rekstrarumhverfi žarf aš bśa atvinnulķfinu til aš komast śt śr nśverandi efnahagsžrengingum. Žaš blasir viš, aš vinstri flokkarnir ķ landinu eru óhęfir til aš skapa žessi skilyrši, žvķ aš žeirra tilhneiging er jafnan aš blóšmjólka mjólkurkżrnar, og forystumenn žar į bę viršast ekki gera sér grein fyrir til hvers žaš óhjįkvęmilega leišir. 

Fyrirtękin sjį um sig sjįlf, ef žau fį ašstöšu til aš dafna.  Žį munu žau fjįrfesta og rįša til sķn fólk.  Kostnašarhękkanir nś og į nęstu misserum, hękkanir launakostnašar eša opinberra gjalda, munu ašeins magna kreppuna. 

Ķ lokin skrifaši Halldór Benjamķn:

"Žaš mį lįta sig dreyma um įlķka samstöšu um leiš śt śr atvinnuvandanum og rķkt hefur gegn kórónuveirunni.  Žótt slķk samstaša sé ekki ķ augsżn, kęmi hśn atvinnulausum bezt og stušlaši aš sjįlfbęrri žróun į komandi įrum.  En sporin hręša." 

Rķkisstjórn og Alžingi hafa skuldbundiš rķkissjóš fyrir grķšarlegum kostnaši vegna žessarar kórónuveiru, sem nemur a.m.k. andvirši einna fjįrlaga.  Skuldina žarf aš greiša, og žaš er bezt aš gera sem hrašast af nokkrum įstęšum.  Ef skuldinni er bara żtt į undan sér, eins og vinstri flokkarnir eru lķklegir til aš gera, mun hśn hlaša utan į sig žungri vaxtabyrši og lenda į unga fólkinu, sem er ósišleg rįšstöfun.  Afleišingin veršur žį lķka sś, aš žjóšin veršur vanbśin fjįrhagslega til aš taka į sig nęsta efnahagsskell į eftir Kófinu, og įbyrgšarhluti žeirra, sem taka įkvöršun um slķkt, er mikill.

Eina raunhęfa rįšiš er aš žrengja żstruólina ašeins, tķmabundiš, og nżta allar fęrar leišir, žar meš nżja nżtingu nįttśruaušlinda, til aš knżja fram góšan hagvöxt meš višbótar gjaldeyrissköpun eša gjaldeyrissparnaši.  Orkuskiptin (nśverandi) munu t.d. fela ķ sér a.m.k. mrdISK 150 gjaldeyrissparnaš, žegar žau verša aš fullu um gerš gengin, ef fjöriš ķ samgöngunum veršur ekki minna en fyrir Kóf.  

 

 

 

  

 


Fraunhofer og samkeppnishęf framleišsla

Žaš er einkenni stjórnarhįtta nśverandi feršamįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra aš skipa nefndir eša kaupa skżrslugerš af rįšgjafarfyrirtękjum, išulega śtlendum, žegar komast žarf til botns ķ mįlum.  Viš žetta setur rįšuneytiš nokkuš nišur, žvķ aš žaš ętti aš vera ķ stakkinn bśiš til aš leiša slķka vinnu hérlendis og kalla til ašstošar viš sig sérfręšinga eftir žörfum. 13. nóvember 2020 birti rįšuneytiš skżrslu, sem var ekki af lakara taginu, enda verktakinn rannsóknarfyrirtękiš Fraunhofer Institut ķ Karlsruhe.  Vęri fróšlegt aš vita, hvaš afuršin, skżrsla um samkeppnishęfni orkukręfs išnašar į Ķslandi m.t.t. raforkukostnašar, kostaši ķslenzka skattgreišendur. Mun žessi skżrsla borga sig ?

Ķ skżrslunni er mikill fróšleikur, en hśn er meš böggum hildar frį verkkaupanum.  Hśn fjallar ekki um heildarsamkeppnishęfni fyrirtękjanna orkukręfu, og hversu hįr raforkukostnašur hvers žeirra eša hvers geira mį vera, aš öšrum lišum óbreyttum m.v. įkvešna tķmasetningu, til aš fyrirtękin skili lįgmarks aršsemi aš mati rįšgjafans. Sś aršsemi er viš nśverandi ašstęšur sjįlfsagt talsvert lęgri en 7,5 %/įr, sem rķkissjóšur krefst af Landsvirkjun. Fyrir vikiš er óvķst, aš skżrslan komi aš miklum notum, og fyrstu ummęli išnašarrįšherra um nišurstöšu skżrslunnar lofa ekki góšu ķ žeim efnum.

Til aš setja stórišjuna ķ sögulegt samhengi er nytsamlegt aš skoša ritsmķš prófessors Jónasar Elķassonar ķ Morgunblašinu 3. jśnķ 2020: 

"Raforkuvinnsla į Ķslandi: Aftur į byrjunarreit ?"

"Žaš, sem öšru fremur skipti sköpum, var sś įkvöršun aš selja rafmagniš į rśmu kostnašarverši gegn tryggum greišslum ķ formi kaupskyldu. Žetta losaši Ķsland nįnast algerlega undan allri įhęttu, en takmarkaši gróšann um leiš. Ķ žessu skjóli hafa nįnast engin vandamįl komiš upp, gagnrżnisraddir žagnaš, nema hjį einstaka furšufuglum, og eignauppbygging ķ raforkukerfinu veriš ótrślega hröš. 

Žessi stefna į sér rętur ķ New Deal stefnu F.D. Roosevelt, forseta BNA. Svo hefur raforkuveršiš hękkaš meš tķmanum og endurnżjun samninga. Stórišjan hefur reynzt įgętur višskiptavinur og allir fordómar um stórfellda eitrun umhverfis og yfirvofandi fjįrhagstap, jafnvel gjaldžrot, löngu dottnir fyrir borš."

Višreisnarstjórnin og Sešlabankastjóri žess tķma, dr Jóhannes Nordal, stóšu aš og framkvęmdu žį stefnumörkun į 7. įratug 20. aldarinnar aš semja viš erlenda fjįrfesta um stórsölu į rafmagni og fjįrmagna žannig uppbyggingu ķslenzka raforkukerfisins til langrar framtķšar.  Žetta tókst vel, en žaš var erfitt aš komast yfir žann hįa žröskuld, aš Ķsland og Ķslendingar voru žį óžekkt stęrš varšandi afhendingu į raforku.  Ķslendingar stóšust prófiš, žótt oft reyndist mjög mótdręgt aš śtvega verksmišjunum nęgt rafmagn ķ erfišu tķšarfari, žegar veikir innvišir brustu, t.d. Bśrfellslķna 1 į hafinu yfir Hvķtį.   

Žegar traustiš jókst meš öflugri innvišum og meiri žekkingu, myndašist svigrśm til aš sękja į um hęrra raforkuverš, og žaš var hękkaš į 9. įratuginum. Į 10. įratuginum hękkaši žaš enn meir, og žį var jafnframt tekin upp verštenging viš nokkra įlmarkaši, sem gerši tvennt fyrir ķslenzku orkubirgjana.  Hśn tryggši žeim lįgmarksverš til aš standa straum af fjįrfestingum sķnum ķ mögrum įrum, og hśn tryggši žeim hlutdeild ķ hagnaši įlfyrirtękjanna ķ góšęri.  

Žaš rķkti góš sįtt um žetta fyrirkomulag til 2010, žegar nżir valdhafar komu aš Landsvirkjun. Žvķ var ranglega haldiš fram, aš įlveršstenging viš raforkuverš skapaši orkubirgjunum of mikla įhęttu.  Žvķ var žveröfugt fariš.  Hśn skóp stöšugleika. Hinir nżju stjórnendur Landsvirkjunar höfšu ekkert umboš til aš kollvarpa farsęlli stefnu, sem Alžingi hafši mótaš og aldrei breytt.  Nś er žessi markašur ķ uppnįmi og gęti lent aftur į byrjunarreit, eins og prófessor Jónas Elķasson getur um. 

"Ašrir [en Kķnverjar - innsk. BJo] reyna aš žrauka į lįgmarksgangi.  Žessi žróun er sżnileg hjį ISAL, sem var ķ viškvęmri stöšu fyrir [COVID-19]. Žeir eru meš nżjasta raforkusamninginn [svo ?], og samkvęmt honum hefur orkuverš til žeirra hękkaš talsvert, en veršmęti framleišslunnar minnkaš.  Žeir ķhuga stöšvun, en eiga ekki hęgt um vik, žvķ [aš] stęrsti hlutinn af raforkusamninginum er hįšur kaupskyldu."

Žaš hefur hvorki gengiš né rekiš ķ samningavišręšum um endurskošun raforkusamningsins į milli ISAL og Landsvirkjunar, sem gekk ķ gildi 2011 meš afl- og orkuminnkun įriš 2014, af žvķ aš Rio Tinto guggnaši į straumleišaraeflingu ķ kerskįlum 1 & 2, sem gert hefšu kleift aš hękka kerstrauminn upp ķ um 200 kA. Noršurįl samdi viš Landsvirkjun um Nordpool-višmišun 2016, og įriš 2019 kvaš geršardómur upp śrskurš um verš ķ orkusamningi Elkem Ķsland og Landsvirkjunar. Nś bżšur Noršurįl Landsvirkjun veršhękkun frį gildandi Nordpool og upp ķ mešalverš stórišju, um 26 USD/MWh samkvęmt Fraunhofer, gegn langtķmasamningi og įlveršstengingu, en Landsvirkjun žursast viš.  Samt hangir allt aš mrdISK 15 fjįrfesting į spżtunni.  Mįliš er svo alvarlegt, aš fjįrmįla- og efnahagsrįšherra veršur aš grķpa inn ķ žessa atburšarįs, svo aš śtkoman verši vitleg.

Landsvirkjun hélt žvķ fram ķ sumar (2020), aš hśn hefši lękkaš veršiš tķmabundiš til stórnotenda vegna Kófsins.  Žaš raungeršist ótrślega seint ķ Straumsvķk, en įtti žó įsamt įlveršshękkun žįtt ķ višsnśningi afkomunnar til hins betra ķ įgśst-október 2020, og vonandi veršur seinni įrshelmingurinn jįkvęšur fyrir reksturinn.  Fyrirtękiš er ķ raun óseljanlegt meš nśverandi raforkusamning ķ gildi, og segir žaš alla söguna um, hversu samkeppnishęft raforkuveršiš er. Meš žessu įframhaldi mun eigandi ISAL segja raforkusamninginum upp viš fyrsta tękifęri, sem žżšir lķklega endanlega stöšvun 2024 samkvęmt įkvęšum orkusamnings.  Er skynsamlegt af rķkisfyrirtękinu aš halda svona į spöšunum gagnvart hinum erlenda fjįrfesti ? Vonandi sjį menn aš sér fyrr en seinna.

"Stjórn Landsvirkjunar hefur lżst žvķ yfir, aš markmiš žeirra sé aš auka veršmęti aušlindarinnar.  Žetta er illframkvęmanlegt, nema hękka rafmagniš, en sś stefna er žvert į tilganginn meš stofnun Landsvirkjunar, sem var aš tryggja raforku į sem lęgstu verši til almennings og išnašar.  Žetta hefur tekizt, žó aš ekki hafi veriš eins langt gengiš og hjį FDR į sķnum tķma, sem nįnast gaf rafmagniš, en fékk ķ stašinn skattana af grķšarlegri išnašaruppbyggingu, sem reif Amerķku upp śr kreppu žrišja įratugarins į undraveršum hraša."

Nś er Kófskreppa og atvinnulķfiš žarfnast sįrlega innspżtingar.  Žetta skilja stjórnendur į hinum Noršurlöndunum og vķša annars stašar. Ķ Noregi getur stórišjan nś gert 5 įra samninga upp į 28 USD/MWh meš flutningsgjaldi.  Žaš žżšir, aš hér žarf verš frį virkjun aš vera um 22 USD/MWh meš višmišunarįlverš LME um 1900 USD/MWh. Ķslenzka rķkiš veršur aš vera sjįlfu sér samkvęmt um rįšstafanir til višspyrnu ķ Kófinu og lękka įvöxtunarkröfu sķna til Landsvirkjunar verulega, t.d. um helming. Vextir ķ Evrópu eru viš 0, og almennt raforkuverš hefur hrķšlękkaš į hinum Noršurlöndunum og annars stašar ķ Evrópu og vķšast hvar annars stašar ķ įr, og stjórnvöld hafa nišurgreitt langtķmasamninga.  Ķslenzk stjórnvöld hins vegar hreyfa hvorki legg né liš, e.t.v. af ótta viš aš brjóta EES-samninginn, en ašrir hafa lįtiš hann lönd og leiš ķ Kófinu. Žetta heitir aš vera kažólskari en pįfinn. 

Ķ lok greinar sinnar dró prófessor Jónas upp svišsmyndina, sem leišir af ašgeršarleysi ķslenzkra stjórnvalda:

"Eftir situr žjóšin į reit nr 1 meš um 20.000 manns įn fyrirvinnu [ķ rśstum ķslenzks įlišnašar - innsk. BJo].  Aušvitaš er žetta helstefna.  Žaš žarf aš reyna aš koma eitthvaš til móts viš žennan išnaš, sem er bśinn aš žjóna landinu vel ķ 50 įr, gera einhverja marktęka tilraun til žess a.m.k. Nśverandi rķkisstjórn er bśin aš taka fyrir žaš aš leggja sęstreng til Evrópu, enda er raforkumarkašurinn ķ Evrópu algerlega glatašur fyrir Ķslendinga, strengurinn alltof langur  og dżr og reglur uppbošsmarkašar ESB, sem bśiš er aš skylda okkur inn į (Nordpool), fjįrhagslegt fen. 

Aš sigla hingaš meš hrįefni og vinna fyrir erlendan markaš meš umhverfisvęnni nįttśruorku er žaš, sem stefna ber aš. Hér eftir sem hingaš til.  Ef į aš henda žeirri stefnu fyrir borš, veršur aš spyrja: hvaš veldur ?" 

Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, išnašarrįšherra, skrifaši pistil ķ Morgunblašiš 15.11.2020.  Žaš, sem žar kemur fram, bendir ekki til, aš nż skżrsla Fraunhofer Institut aš hennar beišni hafi opnaš augu hennar fyrir žvķ, aš raforkuverš į Ķslandi er ósamkeppnishęft um žessar mundir og fyrirsjįanlega į nęstu įrum.  Aš tala um, aš mešaltališ sé samkeppnishęft, er oršhengilshįttur og engum til góšs, žvķ aš žetta mešalverš, um 26 USD/MWh, stendur engum kaupanda til boša.  Hvers vegna brettir rįšherrann ekki upp ermarnar og fer aš moka flórinn ?  Hśn ętti aš hefjast handa ķ Landsvirkjunarfjósinu.  

Nś veršur vitnaš ķ téšan pistil rįšherrans:

 

 

"Samkeppnishęfni Ķslands snżst um bętt lķfskjör":

"Meginnišurstaša śttektarinnar [Fraunhofer] er, aš raforkukostnašur stórišju į Ķslandi skeršir almennt ekki samkeppnishęfni hennar gagnvart samanburšarlöndunum, sem voru Noregur, Kanada (Quebec) og Žżzkaland.  Fyrri löndin tvö eru stęrstu įlframleišendur Vesturlanda og žvķ ljóst, aš viš samanburšinn var ekki rįšizt į garšinn, žar sem hann er lęgstur."

Um žennan texta mį segja, aš žeir, sem ekki kunna aš lesa skżrslur, ęttu ekki aš kaupa žęr fyrir skattfé. Hvers vegna er gjörsamlega marklaust aš draga žį įlyktun af mešalorkuverši til stórišju į Ķslandi, aš žaš sé samkeppnishęft ?  Žaš er  vegna žess, aš žaš stendur engum til boša.  Hvers vegna gerir verkkaupinn, rįšherrann, žaš žį aš ašalįlyktun sinni śt frį žessari Fraunhofer-skżrslu, aš Ķsland sé samkeppnishęft į žessu sviši ?  Önnur skżring en sś aš afsaka ašgeršaleysi išnašarrįšherra į mešan Róm brennur er ekki ķ sjónmįli. Žurfum viš į svona fulltrśum aš halda į Alžingi ?  

Žaš hefur komiš opinberlega fram hjį forstjóra Noršurįls, aš fyrirtęki hans vill rįšast ķ allt aš mrdISK 15 fjįrfestingar ķ steypuskįla sķnum til aš auka veršmęti framleišslu sinnar meš stangasteypu, en žarf til žess traustan raforkusamning a.m.k. til 15 įra og orkuverš ķ nįnd viš nśverandi mešalverš Landsvirkjunar til orkukręfs išnašar.  Opinberar undirtektir Landsvirkjunar hafa ekki veriš uppörvandi, og skżtur žaš skökku viš oršagjįlfur rįšherranna um naušsyn nżsköpunar og nżrra fjįrfestinga til aš skapa efnahagslega višspyrnu ķ Kófinu. Hér er ekki um umtalsvert aukna orkužörf aš ręša, og raforkuverš til fyrirtękisins mundi hękka verulega frį nśverandi "Nordpool" verši, ef af slķkum samningum yrši.  Ķ žessu ljósi er ašgeršarleysi rįšherranna gagnvart rķkisfyrirtękinu Landsvirkjun algerlega óbošlegt. Žaš sjį menn, hvar ķ flokki sem žeir standa. 

"Engum dettur ķ hug aš gera lķtiš śr žeim įskorunum, sem stórišja į Vesturlöndum stendur frammi fyrir vegna ašstęšna į heimamörkušum og samkeppni frį öšrum heimshlutum.  Viš ęttum ekki eingöngu aš hafa įhyggjur af žeirri stöšu śt frį efnahagslegu sjónarhorni, heldur lķka umhverfislegu.  Ef stórišja hér į landi flyttist til annarra landa og yrši žar knśin jaršefnaeldsneyti, yrši žaš skelfilegt bakslag fyrir barįttuna viš loftslagsbreytingar; öll višleitni okkar ķ orkuskiptum myndi blikna ķ samanburši viš slķka žróun."

Žetta er einkennilegur śtśrdśr ķ ljósi grafalvarlegrar stöšu atvinnu- og efnahagsmįla hérlendis.  Ef t.d. starfsemi allra įlveranna flyttist utan, žangaš sem jaršgas knżr raforkuvinnsluna, mundi heimslosun koltvķildis aukast um u.ž.b. 10 Mt/įr, sem er um tvöföld heildarlosun frį starfsemi į Ķslandi (įn flugs).  Žaš er um 0,03 % af heildarlosun frį starfsemi į jöršunni. Aš kalla žaš "skelfilegt bakslag fyrir barįttuna viš loftslagsbreytingar" er anzi djśpt ķ įrinni tekiš og mį telja til "upplżsingaóreišu" eša "fake news". 

Uppbyggilegra en žetta žvašur śr rįšuneytinu var vištal viš Gunnar Gušlaugsson, forstjóra Noršurįls, o.fl. ķ Fréttablašinu 14. nóvember 2020:

"Telja aš śttekt gefi ranga mynd af stöšu raforkumarkašar innanlands". 

"Gunnar Gušlaugsson, forstjóri Noršurįls, segir, aš mešalverš til stórišju, eins og žaš kemur fram ķ uppgjörum Landsvirkjunar, sé vissulega samkeppnishęft, og aš skżrsla Fraunhofer stašfesti žaš:

"Hins vegar hefur ķtrekaš komiš fram ķ skrifum forsvarsmanna Landsvirkjunar, aš žaš verš er einfaldlega ekki ķ boši lengur viš endurnżjun samninga; nś sķšast hjį upplżsingafulltrśa Landsvirkjunar ķ fjölmišlum fyrir helgi.  Meš žeirri veršstefnu er augljóst, aš samkeppnishęfni ķslenzkrar stórišju til framtķšar er ógnaš", segir Gunnar."

Žetta er rétt mat į stöšu orkumarkašarins nśna, og Fraunhofer-skżrslan var óžörf til aš komast aš žeirri nišurstöšu.  Endalausar skżrslupantanir išnašarrįšherra eru tafaleikir og skįlkaskjól fyrir śrręšalķtinn rįšherra.  Žessi skortur į samkeppnishęfni Ķslands er hins vegar óžarfur tilbśningur og afleišing okurstefnu fįokunarfyrirtękisins Landsvirkjunar, sem er aš rśsta ķslenzkum išnaši og getur leitt til eyšileggingar Landsvirkjunar sjįlfrar.

"Bjarni Mįr Gylfason, samskiptafulltrśi ISAL ķ Straumsvķk, segir, aš fyrirtękiš muni ekki tjį sig um einstök atriši ķ skżrslu Fraunhofer.  "En almennt getum viš sagt, aš hśn endurspeglar ekki žann veruleika, sem ISAL bżr viš.  Žaš er gott, aš stjórnvöld beini sjónum aš orkuverši, sem er lykilžįttur ķ samkeppnishęfni įlišnašar.  ISAL og įlišnašurinn į Ķslandi vegur žungt ķ efnahagslķfi žjóšarinnar, og žaš er mikilvęgt, aš ISAL geti oršiš fjįrhagslega sjįlfbęrt og samkeppnishęft", segir Bjarni."

Veršiš til ISAL um žessar mundir er um 40 % hęrra en mešalveršiš, sem Fraunhofar kvešur samkeppnishęft.  Ofan į žetta bętist svo flutningsgjald til Landsnets.  Ef raforkuverš ķ Noregi lękkaši um allt aš 67 % įriš 2020 ķ Noregi, eins og Fraunhofer skrifar, er žaš um žessar mundir um 15 USD/MWh, sem er rśmlega 40 % af raforkuveršinu til ISAL įn flutningsgjalds.  Žaš er óskiljanlegt, aš ķslenzk stjórnvöld skuli ekki grķpa ķ taumana hér. 

Hér veršur svo aš taka meš ķ reikninginn, aš vegna lengri flutningaleiša veršur stórišja į Ķslandi ekki samkeppnishęf viš stórišju ķ Noregi, nema raforkuveršiš sé hér lęgra.  Ķ fljótu bragši veršur ekki séš, aš Fraunhofer-skżrslan skipti sér af žvķ, enda viršist rįšuneytiš (verkkaupinn) ekki hafa ętlazt til, aš öll sagan vęri sögš.

Ekki tekur betra viš, žegar kemur aš gagnaverunum, enda hefur starfsemi žeirra į Ķslandi dregizt saman vegna okurs į raforkumarkaši:

""Žaš er įkvešiš įhyggjuefni, aš rįšuneytiš skuli ķ tilkynningu sinni draga žį įlyktun, aš raforkuverš til gagnavera į Ķslandi sé samkeppnishęft viš t.d. Noreg, žegar žaš er hreinlega tekiš fram ķ skżrslunni, aš raforkuverš ķ Noregi sé töluvert lęgra en į Ķslandi, eins og allir žeir vita, sem eru aš skoša raforkuverš į žessum tveimur mörkušum", segir Jóhann Žór Jónsson, formašur stjórnar gagnavera į Ķslandi.  Jóhann nefnir einnig, aš heimildavinnu skżrslunnar sé oft og tķšum įbótavant. Į einum staš ķ skżrslunni sé žannig talaš um langtķma raforkuverš til norskra gagnavera ķ Noregi, en eina heimildin, sem žar er stušzt viš, er blašagrein frį 2013.  "Stęrsta įhyggjuefniš er hins vegar sś stašreynd, aš orkunotkun ķslenzkra gagnavera hefur dregizt saman um nęstum žvķ helming sķšan 2018 og ašrir stórnotendur į landinu viršast stefna ķ svipaša įtt. Žaš er ekki aš gerast vegna žess, aš raforkuverš er svo samkeppnishęft", segir Jóhann."

Žrįtt fyrir fagurgala išnašarrįšherra og forstjóra Landsvirkjunar veršur ekki hjį žvķ komizt aš lżsa ķslenzkum raforkumarkaši sem svišinni jörš um žessar mundir.  Žaš versta er, aš hvorki rįšuneytisfólk né stjórn Landsvirkjunar viršast įtta sig į hęttunni, sem viš blasir, heldur telja viš hęfi aš fremja hundakśnstir og barbabrellur til aš slį ryki ķ augu almennings. Žaš veršur skammgóšur vermir.

 ipu_dec_5-2011

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Kófiš og rķkissjóšur

Nś rķšur į aš auka atvinnuna ķ landinu aftur.  Meš tvöfalda skimun fyrir alla komufaržega til landsins mun feršageirinn ekki lifna viš, eins og rķkisstjórnin žó reiknar meš ķ fjįrmįlaįętlun sinni.  Nżgengi smita er tiltölulega hįtt į Ķslandi žrįtt fyrir žetta kverkatak į feršažjónustunni. Aš herša bönn, lokanir og athafnatakmarkanir, žegar nżgengiš fer lękkandi, er illa ķgrunduš rįšstöfun, sem tekur ekkert tillit til fórnarkostnašarins. Žegar nżgengiš tekur aš lękka ķ žeim löndum, hvašan feršamenn mega koma hingaš, ętti aš lįta einfalda skimun fyrir ašra en ķbśa hérlendis duga.  

Alvarleg staša er hjį mörgum fyrirtękjum ķ žjónustugeirum og fiskvinnslu śt af Kófinu, og ętti rķkissjóšur aš beita sér fyrir sjóšsstofnun, sem fjįrfesti ķ lķfvęnlegum fyrirtękjum į žessum svišum, og e.t.v. öšrum,ķ žvķ augnamiši aš koma atvinnusköpun og veršmętasköpun ķ gang aftur, en taka fyrirtęki hins vegar af rķkisspenanum. Žaš veršur žegar ķ staš aš hęgja į skuldasöfnun rķkissjóšs. Įhyggjur fjįrmįlamarkašarins śt af endurgreišslugetu rķkissjóšs eru žegar komnar fram ķ hękkun langtķmavaxtaįlags rķkisskuldabréfa.  Žetta mun brįtt smita yfir į almennan fjįrmįlamarkaš, draga enn śr fjįrfestingum og keyra fleiri ķ žrot. Žessa vaxtaįlags veršur ekki vart enn į hinum Noršurlöndunum, svo aš žetta er hęttumerki hér. 

Rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun veršur aš semja um veršlękkun į raforkunni, svo aš fjįrfestingar hefjist af alvöru aftur, t.d. ķ stórišjunni.  Noršurįl er tilbśiš aš fara strax ķ mrdISK 10-20 fjįrfestingu, og ISAL og Elkem Ķsland hafa lengi haldiš aš sér höndum vegna žess, aš raforkuverš til žeirra skapar ólķfvęnlega afkomu. Ekki kęmi į óvart, aš žessi fyrirtęki mundu aš fengnum višunandi langtķmasamningi um raforku fljótlega fara ķ um mrdISK 10 fjįrfestingu alls, enda uppsöfnuš žörf mikil.  Ef Landsvirkjun lękkar sitt orkuverš til almenningsveitnanna, mun žaš örva allt atvinnulķfiš. Orš og athafnir stjórnmįlamanna um naušsyn žess aš koma hjólunum ķ gang verša aš fara saman. Eitt öflugasta tęki žeirra er rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun.  Ekki žarf aš hafa įhyggjur af ESA, žvķ aš ķ Kófinu hefur ekki veriš amazt viš neyšarafskiptum rķkisvalds į raforkumarkaši EES.

Um daginn var athyglisverš frétt śr Reykjanesbę um, aš žreifingar vęru į milli Samherja og Noršurįls um kaup žess fyrr nefnda į kerskįlum ķ Helguvķk til aš setja žar upp landeldi fyrir fisk.  Slķkt žarf talsvert rafmagn og mikiš vatn, hitaveituvatn og ferskvatn, įsamt hafnarašstöšu.  Žaš mundi verša stórkostleg lyftistöng fyrir bįgboriš atvinnuįstand į Sušurnesjum, ef slķkar framkvęmdir fęru af staš ķ Helguvķk, og žetta gęti oršiš brautryšjandi framkvęmd į sķnu sviši. Ef rķkisvaldiš getur eitthvaš liškaš til fyrir žessum samningum, ętti žaš ekki aš hika viš žaš vegna neyšarįstands, sem nś rķkir ķ atvinnumįlum Sušurnesjamanna. Žótt Kófiš leiki laxaframleišendur grįtt um žessar mundir, er hér um aš ręša skilvirka próteinframleišslu meš lķtiš kolefnisspor og žar af leišandi bjartar framtķšarhorfur.  

Nś er framleišslugeta fiskeldis į og viš Ķsland um 30 kt/įr.  Meš įhęttugreiningum hefur Hafrannsóknarstofnun sett ramma um leyfisveitingar upp į um 100 kt/įr.  Lķklega mun buršaržolsmat leyfilegra fiskeldisfjarša viš Ķsland, žegar žaš hefur veriš gert, nema um 200 kt/įr. Sķšan mun taka viš śthfseldi, eins og Noršmenn eru aš feta sig įfram meš nśna ķ risalaxeldiskvķum. Nś žarf aš flżta leyfisveitingum įn flausturs til aš flżta žróuninni hérlendis og til aš skapa enn meiri vinnu og veršmęti į žessu sviši, sem grķšarleg žörf er į.

Höršur Ęgisson hefur ritaš mjög įhugaveršar forystugreinar ķ Fréttablašiš ķ Kófinu. Žann 23. október 2020 braut hann enn blaš og ritaši žungvęg ašvörunarorš um skuldasöfnun rķkissjóš, sem reynast mun landsmönnum fjötur um fót į nęstu įrum vegna žungrar vaxtabyrši.  Ķ žetta sinn mun ekki koma neinn björgunarpakki śr žrotabśum fallinna banka, heldur verša launamenn og atvinnurekstur ķ landinu aš axla byršarnar af žeirri óįbyrgu skuldasöfnun, sem nś į sér staš.  Varšhundar sósķalisma og śtženslu rķkisbįknsins blįsa į ašvörunarorš Višskiptarįšs og beita ķ žvķ sambandi śtžvęldum oršaleppum į borš viš "nżfrjįlshyggju", en žeir munu skrķša ofan ķ holur sķnar, žegar aš skuldadögunum kemur.

Téš forystugrein bar fyrirsögnina:

"Įbyrgšarleysi":

"Žingmašur VG [Kolbeinn Proppé] afgreiddi žannig ķ vikunni nżśtgefiš rit Višskiptarįšs, žar sem settar eru fram hófsamar tillögur um, hvernig megi forgangsraša ķ rķkisfjįrmįlum til stušnings veršmętasköpun og nżta fjįrmagn hins opinbera betur, sem "śrelta hugmyndafręši nżfrjįlshyggjunnar [...] frį žvķ fyrir hrun". Ekki er aš sjį, aš margir hafi įhyggjur af žvķ, hvaša įhrif žśsund milljarša skuldsetning rķkissjóšs į komandi įrum, sem žarf aš fjįrmagna meš lįntökum į markaši, kunni aš hafa į hagvaxtarhorfur og vaxtabyrši skattgreišenda." 

Hęttan er sś, aš rķkissjóšur lendi ķ vķtahring, sem endaš getur meš ósköpum.  Til aš stöšva skuldasöfnun og standa undir greišslubyršinni muni žurfa aš skera nišur śtgjöld/fjįrfestingar rķkissjóšs og hękka skatta, sem aftur dregur śr hagvexti.  Žessi neikvęša žróun mun framkalla verra lįnshęfismat, sem gerir lįn rķkissjóšs enn dżrari.  "Stagflation" eša stöšnun og veršbólga mun žį keyra lķfskjörin nišur ķ svašiš.  Slķkar eru afleišingar óįbyrgrar fjįrmįlastjórnar rķkisins.  "There is no free lunch in this world."  Žaš er enginn ókeypis hįdegisveršur til eša "Ę sér gjöf til gjalda". Vinstri sósķalistar hafa enn ekki skiliš žaš. Žeim eru hins vegar hugleiknar "śreltar hagfręšikenningar", žvķ aš žeir eru pikkfastir ķ gjaldžrota hugmyndafręši Karls Marx.

Forystugreininni lauk Höršur Ęgisson žannig:

"Žróunin į skuldabréfamarkaši ętti aš vera flestum tilefni til aš staldra viš.  Įhyggjur af žvķ, hvernig fjįrmagna eigi grķšarlegan hallarekstur rķkissjóšs og sveitarfélaga, įsamt žrżstingi stjórnmįlaafla į enn meiri śtgjöld įn žess, aš nokkur rįšdeild komi į móti, hefur valdiš žvķ, aš langtķmavextir į markaši - grunnur fyrir vaxtakjör heimila og fyrirtękja - hafa snarhękkaš į örfįum vikum og eru komnir į sama staš og ķ janśar [2020].  

Sś žróun er grafalvarleg og skżtur skökku viš, enda hafa stżrivextir Sešlabankans į sama tķma lękkaš śr 3 % ķ 1 %.  Įrlegur vaxtakostnašur rķkisins m.v. nśverandi fjįrlagafrumvarp stefnir af žeim sökum ķ aš verša yfir 2 % af landsframleišslu, eša um mrdISK 60, sem er į pari viš Grikkland.  Žaš er óįsęttanlegt, og viš žvķ žurfa stjórnvöld aš bregšast."

Žaš er allt į huldu um framtķšar tekjur atvinnuveganna og žar af leišandi um einkaneyzlu og opinberar fjįrfestingar.  Spįr um efnahagslegan višsnśning į nęsta įri eftir e.t.v. 6 % samdrįtt landsframleišslu į žessu įri, eru óraunhęfar.  Hagvöxtur į mann veršur sįralķtill, ef veiruófétinu leyfist įfram aš drepa hér allt ķ dróma.  Žį er komin hér uppskrift aš grķsku ógęfunni, sligandi opinberar skuldir og hagkerfi meš sįralitlum fjįrfestingum, sem hjakkar ķ sama farinu. Veršur einhver stjórnmįlaflokkanna fęr um aš veita leišsögn śt śr žessari blöndu ytra įfalls og sjįlfskaparvķtis ?  Žaš mun koma ķ ljós ķ komandi kosningabarįttu fyrir Alžingiskosningar.  


Hręšsluįróšur og raunsęi

Žaš er mikil įherzla lögš į žaš af hįlfu sóttvarnaryfirvalda nś ķ s.k. Bylgju 2 af COVID-19 aš fękka smitum, sem berast inn ķ landiš. Er žaš skynsamleg stefnumörkun ķ ljósi kostnašar af hverju smiti og žeirra grķšarlegu fórna, sem fęra žarf til aš fękka smitum inn ķ landiš meš ašferš stjórnvalda, ž.e. tveimur skimunum meš um 5 daga sóttkvķ žar til upplżsingar berast feršalangi um neikvęša nišurstöšu seinni skimunar ?  Nei, fórnarkostnašurinn er allt of hįr m.v. įvinninginn.  

Feršamönnum til landsins hefur lķklega fękkaš um 70 % - 80 % viš žį breytingu sóttvarna į landamęrum aš krefjast tveggja skimana og 5 daga sóttkvķar ķ staš einfaldrar skimunar viš komu og smitgįtar fram aš nišurstöšu eša 14 daga sóttkvķar. Ef notaš er lęgra hlutfalliš og bśizt viš 3500 faržegum į sólarhring aš hausti og vetri (ķ Kófinu) meš einfaldri skimun, žį nemur fękkun feršamanna 2450 manns į sólarhring.  Ef hver feršalangur, sem hęttir viš aš koma til landsins, veldur nettó tekjutapi ķslenzka žjóšarbśsins upp į kISK 100 (100 žśsund krónur), žį nemur nettó tapiš 245 MISK/dag (M=milljón). 

Hver er įvinningurinn af tvöfaldri skimun ?  Hann er hįšur fjölda smitašs fólks, sem sleppur inn ķ landiš meš einfaldri skimun, en ekki meš tvöfaldri skimun.  Hér žarf aš taka tillit til žess, aš samkvęmt Sóttvarnalękni eru 60 % žeirra, sem greinast meš virk smit į landamęrunum bśsett į Ķslandi.  Sennilega er smithętta frį žeim a.m.k. žreföld aš jafnaši į viš smithęttu frį erlendum feršamönnum hér innanlands.  Žess vegna er rétt, aš žessi hópur haldi įfram aš fara ķ tvöfalda skimun viš komuna til landsins. Fjöldi žeirra, sem greinzt hafa neikvęšir ķ fyrra skiptiš og jįkvęšir ķ seinna skiptiš, kemur fram ķ nešangreindri tilvitnun ķ įgęta grein Žorsteins Siglaugssonar ķ Morgunblašinu 11. september 2020: 

"Žegar fókusinn brenglast",

Žar stendur m.a. žetta:

"Ķ annarri skimun į landamęrum hefur 21 smit greinzt.  Žvķ fęrri feršamenn, žvķ fęrri smit greinast. Og žvķ fęrri feršamenn, žvķ fęrri störf.  Žaš er kaldhęšnislegt, aš žvķ betri sem "įrangur" ašgeršanna veršur - fęrri feršamenn og fęrri greind smit - žvķ fleiri dregur atvinnuleysiš til dauša fyrir hvert smit, sem foršaš er."

 

 Ķ ljósi fremur lķtils įlags į heilbrigšiskerfiš ķ s.k. Bylgju 2, žar sem ašeins 1 sjśklingur hefur žurft ķ senn į sjśkrahśsvist aš halda og enginn hefur lįtizt, orkar mjög tvķmęlis, aš yfirvöld landsins skuli žvermóšskast viš aš halda ķžyngjandi sóttvarnarašgeršum sķnum į landamęrunum og innanlands til streitu.  Eins og fram gengur af tilvitnuninni hér fyrir ofan, liggur fólk ķ valnum vegna žarflausra ašgerša stjórnvalda.  

M.v. upplżsingarnar hér aš ofan um fjölda smitašra, sem seinni skimun hefur gripiš, en ekki sś fyrri, mį ętla, aš mešalfjöldi žeirra, sem meš einfaldri skimun slyppu inn ķ landiš smitašir sé 3,9 į sólarhring, en af žeim eru ašeins 1,6 erlendir feršamenn. Mišaš viš tiltölulega litla smithęttu af žeim, mundi daglegum smitum fjölga um 3.  Ętla mį, aš sparnašurinn, sem žaš leišir af sér aš komast hjį žessum smitum, nemi 9,3 MISK/dag, en skimunarkostnašurinn viš seinni skimunina er aftur į móti um 15 MISK/dag (sóttkvķarkostnaši į milli skimana sleppt).  Tekjutap og auka skimunarkostnašur er aš lįgmarki 260 MISK/dag og hlutfalliš 260/9,3=28 er algert lįgmark į milli kostnašar og sparnašar af tvöfaldri skimun m.v. einfalda skimun.  Žessi rįšstöfun er ekki verjanleg, eins og s.k. Bylgja 2 hefur lengst af žróazt hérlendis.

Grein sķna hóf Žorsteinn Siglaugsson žannig:

"Žann 19. įgśst [2020] var Ķslandi ķ raun lokaš fyrir feršamönnum.  Feršažjónusta hefur nįnast stöšvazt.  Verzlun og žjónusta veršur fyrir miklum skakkaföllum.  Fasteignafélög lenda ķ vanda.  Bankarnir fį skuldirnar ķ fangiš.  Skatttekjur rķkisins hrynja.  Getan til aš halda uppi mennta-, heilbrigšis- og velferšarkerfi skeršist. Žśsundir missa vinnuna, enda stór hluti starfa hįšur feršažjónustu.  Margir hafa hvatt til, aš ašgerširnar verši endurskošašar.  Višbrögšin lofa ekki góšu." 

Rķkisstjórnin hefur stórlaskaš hagkerfi landsins meš rįšstöfunum sķnum ķ sóttvarnarmįlum, sem geršar eru ķ nafni lķfs og heilsu landsmanna, en ógna lķfi og heilsu fleira fólks ķ landinu en žęr verja.  Žetta blasir viš, en forsętisrįšherra og heilbrigšisrįšherra viršast heillum horfnar og žar meš rķkisstjórnin öll, žótt einhverjir rįšherrar maldi ķ móinn. 

Nokkru sķšar ķ greininni fęrši Žorsteinn rök fyrir skašsemi rįšstafananna į lķf og heilsu fólks.  Samtök atvinnulķfsins hafa lķtiš gagnrżnt stjórnvöld nś ķ s.k. Bylgju 2, og einkum hefur skort į, aš samtök launžega taki upp hanzkann fyrir sķna félagsmenn. Žar į bę er tališ mikilvęgara aš berjast viš "kapķtalismann", sem nś er į hnjįnum sums stašar, t.d. ķ feršageiranum, og žar af leišandi hafa mörg störf fariš ķ sśginn og öšrum ógnaš.  Forgangsröšun verkalżšsforkólfa er óskiljanleg, og almennt ręšur hjaršhegšun för ķ žjóšfélaginu į röngum forsendum, eins og oft įšur.

"Žaš er löngu sannaš, aš atvinnuleysi veldur daušsföllum. Hjartasjśkdómar eru fyrirferšarmestir.  Samkvęmt nżlegri rannsókn veldur 1 % aukning atvinnuleysis 6 % aukningu į dįnarlķkum įri sķšar.  Fjöldi annarra rannsókna vķša um heim sżnir slķkt samhengi."  

Ķ jślķ 2020 voru 17“100 manns atvinnulaus.  Ef hinar vanhugsušu ašgeršir stjórnvalda ķ sóttvarnarmįlum, einkum į landamęrum, valda atvinnumissi 4000 manns, žį vex atvinnuleysiš um a.m.k. 20 %.  Samkvęmt žvķ samhengi aukningar atvinnuleysis og dįnarlķkinda atvinnuleysingja įri sķšar, mį ętla, aš dįnarlķkur yfir 20“000 manns į nęsta įri aukist um 120 %, ef ekki rętist verulega śr atvinnuįstandinu fljótlega.  Dettur einhverjum ķ hug, aš dįnarlķkur einhvers annars 20“000 manna hóps į landinu meira en tvöfaldist viš žaš aš slaka į sóttvarnarašgeršum ķ landin, sem sannanlega eru fyrirtękjum svo mikill fjötur um fót, aš žau neyšast til aš fękka starfsfólki ?

Žorsteinn Siglaugsson hélt įfram:

"Enginn mį leggjast į spķtala vegna Covid-19.  En enginn hefur misst vinnuna til aš fękka ķ žeim 25.000 manna hópi, sem įrlega žarf aš leggjast į spķtala af öšrum orsökum.  Enginn krefst allsherjarśtgöngubanns til aš fękka žeim 2300 daušsföllum, sem verša af öšru en Covid-19.  Hvers vegna žetta hrópandi misręmi ?"

Ętli fjöldi innlagna į spķtala af völdum COVID-19 verši ekki undir 100 į įrinu 2020.  Žaš er 0,4 % af öllum innlögnum.  Daušsfallahlutfalliš af völdum COVID-19 af öllum daušsföllum veršur lķklega svipaš į žessu įri.  Stęrsta atvinnugrein landsins er ein rjśkandi rśst, rķkissjóšur safnar skuldum, sem nįlgast mrdISK 1000, višskiptajöfnušurinn er ķ jįrnum og nś gengur į gjaldeyrisvarasjóšinn til aš verja ISK, sem falliš hefur um nęstum fimmtung frį upphafi Kófs.  Allt er žetta meš miklum ólķkindum og žarfnast sennilega alžjóšlegrar, gešfręšilegrar rannsóknar.  Žorsteinn Siglaugsson nįlgašist śtskżringu fyrir sitt leyti:

"Įstęšan er, aš fókusinn į žaš, sem mįli skiptir, er horfinn.  Eitthvaš eitt fęr skyndilega vęgi śr öllum takti viš tilefniš.  Žetta er ekki ķ fyrsta sinn.  Ķ galdrafįrinu varš galdrakukl, sem mišaldakirkjan leit į sem hindurvitni og fęstir höfšu įhyggjur af, skyndilega undirrót alls ills."

Žaš, sem mįli skiptir hér og žaš, sem stjórnvöld hafa algerlega misst sjónar af, er aš lįgmarka hiš samfélagslega tjón af žessum veirufaraldri. Ķ upphafi faraldursins var lķtiš vitaš um hegšun veirunnar SARS-CoV-2 og įhrif hennar į lķkamann, og žess vegna hilltust yfirvöld vķša til aš setja sóttvarnarašgeršir į oddinn įn tillits til alvarlegra efnahagslegra afleišinga, sem aftur munu hafa alvarlegar afleišingar fyrir heilsufar og lķfslķkur fjölmennra hópa įsamt žjónustugetu heilbrigšiskerfisins.  Žaš rķkti og rķkir enn allt of mikil žröngsżni og skammsżni ķ žessum efnum meš hrikalegum afleišingum fyrir efnahag hins opinbera og margra fyrirtękja og einstaklinga. 

Höfušįbyrgšina į žessum stórskašlegu stjórnarhįttum ber forsętisrįšherra.  Hśn er ekki įbyrg fyrir kreppunni, en hśn er įbyrg fyrir žvķ, aš ekki nįšist višspyrna ķ feršažjónustunni ķ sumar, heldur hélt allt įfram aš sķga į ógęfuhlišina f.o.m. 19. įgśst 2020. 

"Yfirlżsingar forsętisrįšherra um "meintan" įrangur sżna, hvernig stjórnmįlamenn geta misst sjónar į įbyrgš sinni gagnvart heildarhagsmunum samfélagsins.  Ekkert skiptir lengur mįli, nema fjöldi smita.  Hiš upphaflega markmiš aš tryggja afkastagetu heilbrigšiskerfisins og verja um leiš žį hópa, sem viškvęmastir eru, er löngu fokiš śt ķ vešur og vind hérlendis."

Žegar hin göfugu stefnumiš, sem Žorsteinn nefnir, fuku śt um gluggann, og viš tóku óljós stefnumiš um "veirulaust" Ķsland, žį tók aš bera į gagnrżnisröddum, enda blasir viš mörgum, aš slķku mį jafna viš barįttu don Kķkóta viš vindmyllurnar foršum, nema barįtta rķkisstjórnarinnar er bein ógn viš fjįrmįlastöšugleikann ķ landinu, en barįtta don Kķkóta fór mest fram ķ hans ruglaša höfši. 

 Frįsögn Žorgeršar Önnu Gunnarsdóttur ķ Morgunblašinu 11. september 2020 af upplżsingafundi Almannavarna um stöšu farsóttarinnar var meš óttalegri fyrirsögn:

"Hlutfall virkra smita viš landamęri tķfaldast"

og hófst žannig:

"Hlutfall  žeirra, sem greinast meš virk smit  viš landamęrin fer vaxandi, og skżrist žaš lķklega af vaxandi śtbreišslu kórónaveirunnar erlendis.  Hlutfall žeirra, sem höfšu virk smit viš greiningu į landamęrunum ķ jśnķ og jślķ var 0,03 %, en undanfarnar 3 vikur er hlutfalliš 0,3 %."

Žvķ ber aš halda til haga, aš vegna mikillar fękkunar komufaržega frį 19. įgśst 2020 hefur sżktum lķtiš sem ekkert fjölgaš, žótt hlutfall žeirra hafi hękkaš mikiš.  Er 0,3 % sżktra af COVID-19 ķ žżši hįtt hlutfall į ķslenzkan męlikvarša ?  Žvķ er hępiš aš halda fram, žvķ aš žaš er ašeins 1/3 af hlutfalli ķslenzku žjóšarinnar, sem tališ er hafa smitazt af veirunni. 

Ef nżgengiš į landamęrunum er athugaš į tķmabilinu 12. įgśst - 11. september 2020, žį hękkar žaš til 20. įgśst upp ķ 12,5, en lękkar sķšan nįnast stöšugt ķ 6,8 žann 11. september 2020.  Žetta er hęrra gildi en ķ jśnķ - jślķ, en žarf ekki aš skjóta neinum skelk ķ bringu. Nżgengiš į landamęrunum er ašeins um helmingur af nżgenginu innanlands. Nżgengiš į landamęrunum um mišjan september 2020 var oršiš svipaš og ķ sumar. 

Nišurstašan er sś, aš lķtiš aukin smithętta stafi yfirleitt af erlendum feršamönnum, žótt seinni skimun og 5 daga sóttkvķ verši afnumin, t.d. fyrir žį, sem koma frį og eru frį landi meš nżgengisstušul NG<50, en vęri žį haldiš til streitu fyrir ašra, og öllum lögmętum feršamönnum jafnframt heimiluš för til landsins. Einnig er rétt aš višhalda tvöfaldri skimun og sóttkvķ fyrir žį, sem bśsettir eru hérlendis, žvķ aš smithęttan frį žeim er mun meiri en frį öšrum.  Žaš kom fram ķ téšri frétt Žorgeršar Önnu, aš 60 % žeirra, sem greindir eru meš virk smit į landamęrunum, eru bśsett į Ķslandi, og 24 % eru ķslenzkir rķkisborgarar.  Ķ fréttinni stóš žetta einnig:

"Aš sögn Žórólfs er skynsamlegast aš fara mjög hęgt ķ aš aflétta takmörkunum į landamęrum, og aš ekki sé rétt aš aflétta rįšstöfunum samtķmis innanlands og į landamęrum.  Vinna viš framtķšarśtfęrslu į skimunum m.t.t. mismunandi hagsmuna žarf aš fara fram sem fyrst aš sögn Žórólfs."

Žaš er almenn regla, žegar tilraunastarfsemi į sér staš, aš breyta ašeins einni stęrš ķ einu til aš geta lagt mat į įhrif žeirrar breytingar.  Žegar efnahagslegir hagsmunir landsins eru teknir meš ķ reikninginn, er ekki hęgt aš skrifa undir žaš, aš skynsamlegast sé aš draga į langinn aš létta į mest ķžyngjandi feršahömlununum į landamęrunum, enda er ekki sama, hvernig žaš er gert.  Žaš ętti aš setja ķ forgang breytingar į sóttvarnarašgeršum į landamęrunum, og taka žar meš ašra mikilvęga hagsmuni meš ķ reikninginn, eins og Žórólfur segir. M.v. hina jįkvęšu žróun feršamannastraums til landsins ķ įgśst, sem stjórnvöld eyšilögšu meš einu pennastriki 19. įgśst 2020, mį gera rįš fyrir nettótapi gjaldeyristekna  mrdISK 20-30 frį 19.08-31.12.2020.  Žaš er lķklegt, aš feršamenn leiti ķ auknum męli eftir fįmennum įfangastöšum ķ löndum meš tiltölulega litla smithęttu.  Žaš er žess vegna ekki hęgt aš draga įlyktanir fyrir Ķsland af žróun feršalaga t.d. til Spįnar, eins og sézt hefur bregša fyrir.  

 

 

 

 

 

 


Lķfeyrissjóširnir eru kjölfesta velferšarkerfisins

Žaš hefur veriš óviškunnanlegt, jafnvel hrįslagalegt, aš fylgjast meš gjamminu ķ sumum verkalżšsleištogum landsins gagnvart t.d. Icelandair, sem er hryggjarstykkiš ķ ķslenzkri feršažjónustu. Žar róa stjórnendur og starfsfólk nś lķfróšur.  Heyrist žį ekki žaš hljóš śr horni, aš verkalżšsleištogar muni beita įhrifum sķnum til aš refsa Icelandair fyrir ašgeršir sķnar į vinnumarkaši meš žvķ aš lķfeyrissjóšir, t.d. Lķfeyrissjóšur verzlunarmanna, muni ekki fjįrfesta meira ķ Icelandair ?  Žessi mįlflutningur er fyrir nešan allar hellur, er brot į stjórnarhįttayfirlżsingu lķfeyrissjóšsins, og slķkt athęfi varšar sennilega viš lög.  Sumir verkalżšsleištogar nśtķmans viršast vera śti į žekju og ekki skilja nśverandi stöšu ķslenzka hagkerfisins. Žeir viršast ennfremur telja sig hafna yfir lög og rétt eša geta tekiš gešžóttaįkvöršun um žaš, hvenęr žeim žóknast aš hunza lagafyrirmęli og ašrar leikreglur žjóšfélagsins.  Slķkt vitnar um alvarlega persónuleikabresti, sem eru lķtt til forystu fallnir.  

Sešlabankastjóri, Įsgeir Jónsson, er hins vegar réttur mešur į réttum staš.  Hann er meš fingurinn į žjóšarpślsinum og hefur tjįš sig opinberlega meš snöfurmannlegum hętti um, aš tilburšir verkalżšsforkólfa til aš skuggastjórna lķfeyrissjóšunum séu fullkomlega óbošlegir og aš girša verši meš lögum fyrir möguleika žeirra til ógnarstjórnar, en žeir hafa hótaš nś og įšur lįtiš verša af hótun sinni um aš afnema umboš stjórnarmanna ķ lķfeyrissjóšum, af žvķ aš gjöršir žeirra vęru verkalżšsforkólfum ekki žóknanlegar. 

Eftir nżjasta frumhlaup Ragnars Žórs Ingólfssonar, formanns VR, ķ žessum efnum hefur hann aš vķsu dregiš ķ land og viršist nś vera einhvers konar ómerkingur į flęšiskeri staddur.  Žetta varš Herši Ęgissyni tilefni leišaraskrifa ķ Fréttablašiš 24. jślķ 2020 undir yfirskriftinni:

"Skašinn skešur".

Žar stóš m.a.:

"Įkvöršun lķfeyrissjóšanna, sem komu sķšast aš endurreisn Icelandair fyrir hartnęr įratug, aš leggja félaginu til aukiš fjįrmagn, getur ašeins veriš tekin į višskiptalegum forsendum meš aršsemismarkmiš aš leišarljósi.  Hagsmunir sjóšsfélaga, sem treysta stjórnendum sjóšanna fyrir žvķ įbyrgšarmikla hlutverki aš įvaxta skyldusparnaš sinn, eru žar undir.

Sumir eiga erfitt meš aš gera sér grein fyrir žessu samhengi hlutanna.  Forystufólk verkalżšshreyfingarinnar, sem er hvaš öšru vanstilltara ķ ofstęki sķnu, hefur lagt sitt af mörkum ķ aš leggja stein ķ götu björgunartilrauna flugfélagsins [Icelandair].  Ragnar Žór Ingólfsson, formašur VR, hefur žar fariš fremstur ķ flokki meš žvķ aš beina žvķ til fulltrśa stéttarfélagsins ķ stjórn Lķfeyrissjóšs verzlunarmanna aš snišganga eša greiša atkvęši gegn fjįrfestingu ķ śtboši Icelandair vegna óįnęgju meš, hvernig stašiš var aš kjaravišręšum viš FFĶ. Fęru fulltrśar VR ekki aš žeim tilmęlum, yrši žeim skipt śt.  Engu breytir, žótt formašur VR hafi sķšar dregiš ķ land, eftir aš samningar nįšust viš flugliša.  Skašinn er skešur, og vegiš hefur veriš aš sjįlfstęši stjórnar lķfeyrissjóšsins.  Žaš mį ekki standa įn eftirmįla. 

 

Augljósir tilburšir formanns VR til skuggastjórnunar meš žvķ aš reyna aš taka beina stjórn į sjóšnum eru ekki nżmęli.  Ašeins rśmt įr er sķšan Fjįrmįlaeftirlitiš beindi žvķ til Lķfeyrissjóšs verzlunarmanna aš endurskoša samžykktir sjóšsins sérstaklega meš žaš ķ huga, hvort og viš hvaša ašstęšur hęgt vęri aš skipta śt stjórnarmönnum.  Var žaš gert, eftir aš fulltrśarįš VR hafši afturkallaš umboš stjórnarmanna stéttarfélagsins ķ stjórn og sett inn nżja stjórnarmenn til brįšabirgša vegna įkvöršunar um vexti verštryggšra sjóšfélagalįna, sem stjórn og fulltrśarįš VR voru ósammįla um.  Meš žvķ aš ętla enn į nż aš hafa įhrif į įkvöršunartöku lķfeyrissjóšs, sem er ekki ķ eigu eša undir stjórn VR, hefur Ragnar Žór sżnt Fjįrmįlaeftirliti Sešlabankans lķtilsviršingu og skeytt ekkert um žau tilmęli, sem stofnunin hefur sent frį sér."

   Žaš er jafnan eins og téšur Ragnar Žór sé nżdottinn ofan śr tunglinu, žvķ aš annašhvort skilur hann ekki žęr leikreglur, sem gilda ķ samfélaginu, eša hann vill ekki skilja žęr.  Téšum Ragnari veršur hins vegar tķšrętt um spillinguna ķ samfélaginu.  Hvaš er spilling ?  Felst hśn ekki einmitt lķka ķ žvķ aš gefa skķt ķ leikreglurnar meš eigin hag eša skjólstęšinga sinna ķ fyrirrśmi ?  Hvaš er žį hegšun žessa verkalżšsforkólfs annaš en spilling, žvķ aš hann er augljóslega aš slį sig til riddara ķ augum félagsmanna sinna og annarra verkalżšsfrömuša meš athęfi sķnu ? Žetta eru aušvitaš ótęk vinnubrögš af hįlfu formanns verkalżšsfélags, enda hefur nś Įsgeir Jónsson, Sešlabankastjóri, brugšizt viš žessum flumbruhętti.  Viš hann var vištal ķ Fréttablašinu 24. jślķ 2020 undur fyrirsögninni:

"Höfum slęma reynslu af skuggastjórn":

Įsgeir Jónsson er ómyrkur ķ mįli, enda hefur verkalżšsforkólfurinn Ragnar Žór Ingólfsson oršiš aš gjalti.  Óprśttiš framferši hans er VR til skammar:

""Aš mķnu įliti žarf aš stķga miklu fastar til jaršar ķ žvķ aš tryggja sjįlfstęši sjóšanna.  Ég tel, aš regluumhverfi žeirra sé allt of veikt og aš Fjįrmįlaeftirlitiš žurfi öflugri heimildir til inngripa", segir ķ samtali viš Fréttablašiš."

Mišaš viš einarša afstöšu Óla Björns Kįrasonar, Alžingismanns Sjįlfstęšisflokksins og formanns Efnahags- og višskiptanefndar Alžingis, ķ Morgunblašsgrein hans, 22. jślķ 2020:

"Grafiš undan lķfeyrissjóšum",

mį hiklaust reikna meš, aš žingiš verši góšfśslega viš óskum Sešlabankastjóra um lagasetningu til aš girša fyrir sóšaleg vinnubrögš varšandi žaš grķšaröfluga og mikilvęga velferšarkerfi, sem lķfeyrissjóšir landsmanna eru oršnir.  Ašeins ķ Danmörku og Hollandi, af öllum löndum heims, er lķfeyrissparnašur meiri m.v. verga landsframleišslu, og hśn er enn tiltölulega hį hér.  

"Įsgeir segir, aš tilmęli stjórnar VR séu žörf įminning um mikilvęgi žess aš žétta varnir ķ kringum sjįlfstęša įkvaršanatöku innan lķfeyrissjóšanna."

Žetta er hverju orši sannara hjį Sešlabankastjóra ķ ljósi žess feiknamikilvęga žjóšhagslega hlutverks, sem lķfeyrissjóširnir eiga aš gegna.  Aš lżšskrumandi fśskarar śti ķ bę geti fjarlęgt stjórnarmenn og sett ašra sér žóknanlega žar ķ stašinn įšur en skipunartķminn rennur śt, bżšur hęttunni heim fyrir hagsmuni sjóšfélaganna. 

"Žaš er óžolandi, ef sjóšsfélagar, sem eru aš safna fyrir ęvikvöldi sķnu, geti ekki gengiš aš žvķ vķsu, aš fjįrfestingarįkvaršanir séu teknar ķ samręmi viš hagsmuni žeirra", 

sagši Sešlabankastjóri.  Žegar furšufuglar, sem skolaš hefur į fjörur stjórna verkalżšsfélaga fyrir tilstilli lķtils minnihluta félagsmanna vegna lķtillar kosningažįtttöku, fį žį flugu ķ höfušiš, aš žeir séu handhafar eignarhalds į lķfeyrissjóšunum, žį veršur Fjįrmįlaeftirlitiš aušvitaš aš geta sett žeim stólinn fyrir dyrnar.  Žį žżšir nś lķtiš sś aumkvunarverša vörn, sem téšur Ragnar hefur uppi meš allt į hęlunum, aš hann hafi mįlfrelsi. 

""Žaš mega ekki skapast nein tękifęri til aš stofna sjįlfstęši stjórnarmanna ķ hęttu.  Žaš mį ekki vera aušveldara aš skipta śt stjórnarmönnum ķ lķfeyrissjóšum en ķ öšrum einingum tengdum almannahagsmunum.  Sérstaklega ķ ljósi žess, hve sjóširnir eru stórir og umsvifamiklir ķ ķslenzku atvinnulķfi", segir Įsgeir."

Žetta er kjarni mįlsins.  Įbyrgšarlausir ašilar į žessu sviši, verkalżšsformenn og ašrir "śti ķ bę", geta gaspraš aš vild, en žaš į ekki aš hafa įhrif į fjįrmįlavafstur stjórnenda lķfeyrissjóšanna.  Lķfeyrissjóširnir eru allra ašila umsvifamestir ķ fjįrmögnun ķslenzks atvinnulķfs og mynda hryggjarstykkiš ķ mörgum öflugum félögum.  Stjórnir žeirra sinna vandasömum og įbyrgšarmiklum störfum og verša žess vegna aš fį starfsfriš. 

Aš lokum veršur hér vitnaš ķ fróšlega og skelegga grein Óla Björns, sem įšur var nefnd til sögunnar:

"Okkur Ķslendingum hefur tekizt žaš, sem fįum öšrum žjóšum hefur aušnazt; aš byggja upp lķfeyriskerfi, sem launafólk hefur getaš treyst į.  Styrkleiki lķfeyriskerfisins er einn mikilvęgasti hornsteinn efnahagslegrar velferšar žjóšarinnar. Hrein eign lķfeyrissjóšanna ķ lok sķšasta įrs nam tępum mrd ISK 5000.  Samkvęmt nżlegri śttekt OECD nemur lķfeyrissparnašur į vegum lķfeyrissjóšanna (samtrygging og séreign) um 167 % af vergri landsframleišslu og um 177 % aš meštöldum sparnaši į vegum innlendra og erlendra vörzluašila séreignarsparnašar.  Ašeins ķ Danmörku og Hollandi er lķfeyrissparnašurinn meiri." 

 

 

 

 


Margt rišar til falls og vķša

Samkvęmt AGS (Alžjóša gjaldeyrissjóšnum), sem viš höfum ekki enn žurft aftur aš segja okkur til sveitar hjį, og losnum vonandi viš aš žessu sinni, veršur enginn hagvöxtur ķ Asķu sem heild į įrinu 2020 ķ fyrsta skipti ķ 60 įr.  Žetta sżnir grafalvarlegt efnahagsįstand ķ kjölfar Wuhan-veirunnar, SARS-CoV-2, og veitir smjöržefinn af žvķ, sem koma skal, žvķ aš žessi veira er ašeins ein af nokkrum, sem komiš hafa fram frį sķšustu aldamótum ķ Kķna, Afrķku og ķ Miš-Austurlöndum.

Mannkyniš slapp fyrir horn meš SARS, MERS og ebóluna.  Ef SARS og MERS hefšu veriš meira smitandi, hefšu žęr getaš dreifzt um heim allan.  Ebóla var brįšsmitandi, og um 60 % sżktra lézt af hennar völdum, en meš stórkostlegu įtaki tókst aš kveša hana nišur į žeim svęšum Afrķku, žar sem hśn herjaši.  Af žeim dęmum, sem hér hafa veriš nefnd, mį leiša lķkum aš žvķ, aš veirufaraldrar verši alvarlegasti vįgestur heimsbyggšarinnar į nęstu įratugum, og aušvitaš hverfur žį losun CO2 ķ skuggann, enda munu breyttir lifnašarhęttir ķ kjölfar COVID-19 lķklega leiša aš einhverju leyti til minni losunar. Aukin įherzla į sjįlfbęrni samfélaga og "sjįlfsžurftarbśskap" meš lķfsnaušsynjar (minni flutningar) kann aš verša eitt af einkennum nęstu įra.

Žótt smit Wuhan-veirunnar viršist af fréttum frį Kķna aš dęma ašallega hafa veriš ķ hérašinu, žar sem Wuhan er ašalborgin, viršast Kķnverjar hafa tekiš smithęttuna föstum tökum į öllum helztu framleišslu- og višskiptasvęšum Kķna. Til marks um žaš er bęši įrangur žeirra viš aš hefta śtbreišslu veirunnar og, aš ķ fyrsta skipti frį upphafi skrįninga į hagvexti ķ Kķna 1992, skrapp verg landsframleišsla žeirra saman į fyrsta įrsfjóršungi 2020.  Žetta er grķšarlegt efnahagshögg, žvķ aš hśn hefur oftast numiš 6 %-12 % į įri frį 1992.  Hśn minnkaši um 6,8 % į fyrsta įrsfjóršungi m.v. sama tķma įriš įšur, en žį jókst hśn um 6,0 %.

Bretar fara mjög illa śt śr žessum veirufaraldri.  Žeir reyndust óvišbśnir og brugšust seint viš.  Spįš er 35 % samdrętti landsframleišslu žeirra ķ jśnķ 2020.  Hagkerfi žeirra er mjög žjónustudrifiš.  Žjóšverjar viršast munu fara śt śr COVID-19 višureigninni meš minna tapi en Bretar, enda voru žeir betur undirbśnir ("alles muss ganz gut vorbereitet sein" er enda viškvęši žeirra).  Smit hjį žeim eru fęrri en hjį öšrum meginžjóšum Evrópu, og daušsföll ķ Žżzkalandi af völdum COVID-19 eru tiltölulega fį.  Undirbśningur, skipulag og žjįlfun borgar sig, en mestu skiptir žolgęši og seigla ķ allri barįttu.

Launagreišslur til stórs hluta atvinnulķfs į Vesturlöndum eru nś į höndum rķkisins, į sama tķma og tekjur hins opinbera dragast stórlega saman.  Ķ ESB hefur triEUR 3 (trilljón = 1000 milljaršar) veriš veitt til atvinnulķfsins og ķ BNA var ķ marzlok samžykkt aš veita triUSD 2 til stušnings atvinnulķfinu.  Žar hefur ęšsti mašur landsins ekki veitt landslżšnum gagnlega leišsögn, og stundum hefur slegiš svo alvarlega śt ķ fyrir honum, aš margir hljóta aš efast um, aš hann veršskuldi endurkjör ķ įr, žótt hinn öldungurinn ķ framboši sé ekki mikiš gęfulegri, og žó. Hann sętir nś įsökun fyrir kynferšislega įreitni fyrir löngu.

Hér į žessu vefsetri var ķ einni vefgrein vitnaš til Morgunblašsgreinar Ragnars Įrnasonar 21. aprķl 2020:

"Covid-kreppan: Mesta efnahagshögg ķ heila öld",

og veršur nś gripiš nišur ķ sķšari hluta greinarinnar:

"Stóra spurningin er, hvernig viš sem žjóš bregšumst viš žessari vondu stöšu.  Ef brugšizt er viš af skynsemi og fyrirhyggju, er unnt aš lįgmarka tjóniš, sérstaklega žegar til lengri tķma er litiš.  Sé hins vegar ranglega viš brugšizt og rasaš um rįš fram, er hętta į, aš žetta upphaflega efnahagsįfall leiši til langvarandi uppdrįttarsżki ķ žjóšarbśskapnum.  Hvaš žetta snertir, er rétt aš hafa hugfast, aš framleišslugeta žjóšarinnar hefur ekki minnkaš. Efnahagskreppan nś stafar stafar annars vegar af minni eftirspurn erlendis og hins vegar žeim takmörkunum, sem viš höfum sjįlf sett į atvinnulķfiš innanlands til aš draga śr įhrifum Covid-veirunnar.  Žjóšarframleišslan getur žvķ frį tęknilegu sjónarmiši vaxiš aftur hratt og vel.  Hvort hśn gerir žaš, fer eftir žvķ, hvernig tekiš veršur į vandanum."

 Žetta er satt og rétt, svo langt sem žaš nęr, og žarfnast nokkurrar śtlistunar lesandans til aš tengja viš raunstöšuna.  Ķ fyrsta lagi hefur COVID-19 hjašnaš hrašar hérlendis en sóttvarnaryfirvöld įttu von į. Landlęknir bošaši žaš nįlęgt toppi faraldursins (hįmarksfjölda sjśklinga), aš farsóttin myndi lįta hęgar undan sķga en hśn sótti į. Žaš var ekki rökstutt sérstaklega, en spekin reyndist vera ęttuš frį WHO-Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni.  Žarna vanmįtu sóttvarnaryfirvöld įhrifamįtt eigin įkvaršana og fyrirmęla, en Ķslendingar viršast hafa fylgt žessum fyrirmęlum śt ķ ęsar, žó sjįlfsagt meš einstaka undantekningum.  Žetta hefur komiš mörgum landsmönnum žęgilega į óvart, en sams konar sögu er aš segja af Grikkjum, sem ekki hafa veriš žekktir af yfiržyrmandi hlżšni viš yfirvöld sķn. 

Ķ byrjun 2020 ber ekki į öšru en bśiš sé aš uppręta smit, žótt talsveršur fjöldi sé enn ķ sóttkvķ, og žį verša yfirvöld aušvitaš aš endurskoša fyrri įform sķn og flżta afléttingu kvaša į hegšun fólks og starfsemi fyrirtękja og stofnana.  Žaš er t.d. óžarflega ķžyngjandi aš miša samkomubann viš 50 eftir 4. maķ 2020, og sjįlfsagt aš opna sundstaši sem fyrst til heilsueflingar. Nęr vęri aš miša viš t.d. 500, og žegar ekkert smit hefur greinzt ķ 2 vikur, ętti hreinlega aš aflétta öllum hömlum af starfsemi ķ landinu.  Įfram munu aušvitaš flutningar fólks į milli landa verša hįšir sóttkvķ um sinn, en tvķhliša samningar um óhefta flutninga kunna aš verša geršir į milli žjóša, sem treysta sér til žess. Žó er lķklegt, aš viš veršum ķ ašalatrišum aš fylgja įkvöršunum Schengen-samningsins.

 Grķšarlegt fé streymir śr rķkissjóši til feršažjónustunnar, eins og hśn var ķ febrśar 2020.  Žessi feršažjónusta var ķ stakk bśin til aš taka viš 2,0 M feršamanna į įri hiš minnsta.  Žaš er algerlega śtilokaš, aš svo margir erlendir feršamenn leggi leiš sķna til landsins į žessu įri, og afar ólķklegt į įrinu 2021.  Žaš er ekki sennilegt, aš slķkt geti oršiš fyrr en ķ fyrsta lagi 2023, og žį sitjum viš uppi meš ofvaxinn feršamannageira ķ 4 įr ķ höndum rķkisins.  Žaš gengur aušvitaš ekki.  Žegar reišarslag af žessu tagi rķšur yfir žjóšfélagiš og af mestum žunga yfir eina atvinnugrein, er óhjįkvęmilegt, aš sįrsaukafullar breytingar og endurskipulagning eigi sér staš.  Žaš hefur ķ för meš sér minnstar almannafórnir aš horfast ķ augu viš lķklegustu svišsmyndina strax, en gęla ekki lengur viš snögga endurręsingu į öllum vélunum, og aš rįndżr auglżsingaherferš stjórnvalda og greinarinnar muni valda kraftaverki į višhorfum vęntanlegra feršamanna. 

Prófessor emeritus ķ hagfręši, Ragnar Įrnason, varaši reyndar viš žessu sama ķ nęstu undirgrein, žar sem hann skrifaši:

"Mikilvęgt er aš įtta sig į žvķ, aš hiš opinbera, ž.e. rķki og sveitarfélög, getur ekki veriš hjįlpręši ķ žessari stöšu."

 Į öšrum Vesturlöndum eru žó uppi hafšir miklir tilburšir af hįlfu rķkisvaldsins til aš dęla fé ķ atvinnulķfiš "til aš višhalda rįšningarsambandi" į milli vinnuveitanda og launžega.  Forsendan er žó vęntanlega oftast sś, aš žörf verši į lķtt breyttri afkastagetu viškomandi atvinnugreinar, eftir aš ósköpin eru um garš gengin.  Žeim fękkar tįknum į lofti um žaš, aš slķkt geti įtt viš um spurn erlendra feršamanna eftir žjónustu į Ķslandi.  Stóra spurningin ķ žessu višfangsefni er žó, hvernig žróun millilandaflugsins veršur, svo aš śr afar vöndu er aš rįša fyrir stjórnvöld. 

Žaš kom žess vegna eins og skrattinn śr saušarleggnum, žegar haft var eftir formanni Framsóknarflokksins, Sigurši Inga Jóhannssyni, aš Icelandair yrši aš bjarga sér sjįlft.  Žetta félag er žó eins konar grunnstoš ķslenzkrar feršažjónustu, žannig aš fjįrstušningur og įbyrgšir rķkisins til annarra feršažjónustufélaga viršast verša unnin fyrir gżg, ef Icelandair getur svo bara étiš, žaš sem śti frżs.  Žarna hlżtur eitthvaš aš fara į milli mįla.  

Ķ lokin reit Ragnar:

"Žjóšin į einn sjóš raunverulegra veršmęta.  Žaš er gjaldeyrisvarasjóšurinn.  Ķ honum liggur mjög hį upphęš, nįlęgt mrdISK 800, į litlum sem engum vöxtum.  Sjįlfsagt viršist aš nota hluta žessa sjóšs til aš brśa óhjįkvęmilegan gjaldeyrishalla vegna kreppunnar og koma žar meš ķ veg fyrir enn frekari gengislękkun krónunnar og verulega veršbólgu ķ framhaldinu."

Taka skal undir žetta.  Tķmabundinn halli į višskiptum viš śtlönd viršist nś valda allt of hröšu gengissigi fyrir kaupmįttinn innanlands. Višsnśningur viršist reyndar oršinn. Kaupgetan er verulega skert nś hjį žorra fólks vegna tekjumissis, og ef ekki į aš lįta gjaldeyrisvarasjóšinn halda genginu ķ skefjum nśna, t.d. viš 10 % sig frį febrśarlokum 2020, hvenęr į žį eiginlega aš nota hann almenningi til hagsbóta ?

 


Millilandaverzlun dregst saman

Žaš blęs ekki byrlega meš alžjóšlega hagkerfiš um žessar mundir, žegar helztu višskiptastórveldin stunda žį ótrślegu išju aš grafa undan heimsvišskiptunum meš žvķ aš keppast viš aš leggja tolla į innflutning sinn frį stórveldi, sem žegar hefur lagt į verndartolla hjį sér.  Žar eigast Vesturveldin lķka viš innbyršis, og hefši enginn trśaš žvķ fyrir 5 įrum.  Allt mun žetta draga dilk į eftir sér, žótt vonandi verši WTO-Alžjóša višskiptastofnuninni bjargaš. Kķnverjar hafa vissulega hagaš sér illa.  Yfirvöld hafa t.d. heimtaš nįna samvinnu ("joint venture") viš kķnverskt félag, ef erlent išnfyrirtęki fjįrfestir ķ Kķna, og til aš erlenda fyrirtękiš fįi markašsašgang ķ Kķna, hefur afhending nżjustu tękniupplżsinga veriš skilyršiš.  WTO hefur ekki nįš tökum į žessu vandamįli fremur en žvķ, aš kķnversk śtflutningsfyrirtęki eru ķ mörgum tilvikum aš miklu leyti ķ höndum rķkisins, og žį er samkeppnin vissulega brengluš og hętt viš undirbošum.  Nś hefur sošiš upp śr.  Vonandi endar žetta višskiptastrķš fljótt og meš žvķ aš styrkja WTO, fęra stofnuninni meiri völd ķ hendur til aš draga fyrirtęki og rķkisstjórnir til įbyrgšar fyrir brot į nżjum reglum WTO.  

Žó aš Ķsland sleppi viš žetta višskiptastrķš, žį lenda slęmar efnahagslegar afleišingar af žessu gjörningavešri hart į Ķslendingum, af žvķ aš efnahagur okkar er mjög hįšur utanrķkisvišskiptum.  Minnkandi kaupmįttur erlendis leišir til lęgra veršs fyrir vörur okkar og žjónustu og getur jafnvel dregiš śr feršamannastraumnum hingaš.  Flugfélögin og hótelgeirinn eru žegar illa sett, og feršažjónustan hérlendis mun lenda ķ verulegum hremmingum, ef feršamannafjöldinn minnkar. Żmsum kotbóndanum mun žykja fara verša žröngt fyrir sķnum dyrum, ef Lufthansa veršur rķkjandi ķ millilandafluginu hér.   

Raungengi ISK hefur hękkaš meira en gengi annarra gjaldmišla, sem viš eigum ķ višskiptum viš og er nśna ķ sögulegu hįmarki.  Žaš slęma er, aš žetta sögulega hįmark er ósjįlfbęrt, og nśverandi staša er žess vegna tķmabundin.  Žaš er ašeins ein leiš af toppnum, eins og kunnugt er.  Hśn heitir kjararżrnun, og gorgeir einhverra verkalżšsfrömuša breytir žar engu um.  Nś žarf aš snśa bökum saman ķ varnarbarįttu til aš lįgmarka tjón heildarinnar.  

Raungengi er annaš hugtak en nafngengi.  Styrkist raungengiš, eins og gerzt hefur undanfarin misseri, er veršlag og/eša launakostnašur aš hękka hrašar innanlands en erlendis, męlt ķ sömu mynt.  Raungengi launa hefur hękkaš um 20 %-30 % į undanförnum įrum, hvaš sem gaspri blöšrusela ķ hópi s.k. verkalżšsforingja lķšur og tśšri um ranga śtreikninga, af žvķ aš neyzluvķsitala og launavķsitala séu rangar.  Žeir lįta sem herskįir séu fyrir hönd umbjóšenda sinna, en žessir umbjóšendur og reyndar žjóšin öll verša fórnarlömb fķflagangs, sem fólginn er ķ órökstuddum launakröfum, sem atvinnulķfiš getur ekki boriš nśna, žvķ aš žaš er tekiš aš halla verulega undan fęti, sbr bullandi tap ķ feršamannageiranum.  Ef verkalżšsleištogar įtta sig ekki į, hvaš žaš žżšir fyrir umbjóšendur žeirra, žį eru žeir ekki starfi sķnu vaxnir.  

Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur Efnahagssvišs Samtaka atvinnulķfsins (SA), greindi žessa stöšu rétt žegar 27. febrśar 2018 ķ vištali viš Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu:

""Višsnśningurinn er hrašari en spįš var.  T.d. er aš hęgja verulega hratt į vexti feršažjónustunnar. Greinin hefur vaxiš um tugi prósenta į milli įra undanfarin įr.  Nś er hins vegar aš hęgja į vextinum.  Hagvaxtarspįr hafa breytzt verulega vegna breyttra forsenda, og viš teljum mikilvęgt aš gefa žvķ sérstakan gaum.  Allar spįr gera nś rįš fyrir 2-3 % hagvexti į nęstu įrum, sem er aušvitaš įgętis vöxtur ķ alžjóšlegum samanburši.  Žęr forsendur geta žó breytzt og hafa veriš aš breytast samfara žvķ, sem nżjar vķsbendingar koma fram", segir Įsdķs."

Sķšan žetta var sagt hafa horfur alžjóšlegra efnahagsmįla versnaš ķskyggilega.  Eldsneytishękkanir hafa žyngt róšur margra atvinnugreina hérlendis, ž.į.m. sjįvarśtvegs og feršažjónustu.  Samtķmis stundar rķkissjóšur rįnyrkju į fyrrnefndu greininni meš veišigjaldi śr takti viš afkomuna, og meginmillilandaflugfélögin tvö hérlendis berjast ķ bökkum vegna grķšarlegra fjįrfestinga ķ flugkosti og haršrar samkeppni į flugleišum til Ķslands.  Žżzkum feršamönnum hingaš hefur fękkaš mikiš, og almennt halda Evrópumenn fastar um budduna en įšur.  Bandarķskum feršalöngum hefur hins vegar fjölgaš, og ekki er fariš aš slį į kaupgleši Bandarķkjamanna.

  Vegna nżjustu mjög neikvęšu žróunar alžjóšamįla, sem Bandarķkjastjórn hrinti af staš meš višskiptastrķši viš Kķnverja og hįrri tollalagningu į vörur frį ESB, Kanada og Mexķkó, mį bśast viš versnandi hag Bandarķkjamanna og stöšnun eša jafnvel samdrętti feršamennsku almennt ķ heiminum. Žaš er mikil breyting.

Mešferš Bandarķkjamanna į WTO-Alžjóša višskiptamįlastofnuninni er hryllileg.  Lķklega leišir žessi ófrišur Bandarķkjamanna į višskiptasvišinu til hrörnunar višskiptabandalaga į borš viš ESB/EES ("Festung Europa") og aukinnar žróunar ķ įtt til tvķhliša frķverzlunarsamninga, vonandi į grundvelli WTO, sem allir ęttu aš virša, ekki sķzt höfundarnir, Bandarķkjamenn.  

Sķšan snżr Įsdķs sér aš žróun kaupmįttar ķ téšu vištali.  Žegar mįlflutningur hennar er borinn saman viš hótanir og hįreysti s.k. verkalżšsforingja undanfariš, hvarflar aš manni, aš hśn og žeir bśi ekki ķ sama landi.  Įsdķs reisir mįlflutning sinn į stašreyndum, sem eru žessum verkalżšsforingjum ašgengilegar lķka, en žeir hunza žęr og reyna aš sį vantrausti ķ garš žeirra, sem matreitt hafa žessar stašreyndir. Žaš er flónska.  Slķkt fęr almenning til aš įlykta, aš "hįvašaseggirnir" séu meš óhreint mjöl ķ pokahorninu, stefna žeirra snśist ekki um aš bęta kjör félagsmanna sinna ķ brįš og lengd, heldur sé meira ķ ętt viš pólitķskt prump sósķalista, fżlubomba śr išrum stjórnmįlanna, frį blöšruselum, sem einskis svķfast, en lifa samkvęmt reglunni um, aš tilgangurinn helgi mešališ.

""Viš höfum upplifaš fordęmalausa kaupmįttaraukningu į undanförnum įrum. Laun hafa hękkaš verulega samtķmis žvķ, sem rķkt hefur veršstöšugleiki, sem ekki var fyrirséšur.  Fyrir žvķ eru žó żmsar įstęšur.  Ķ fyrsta lagi vorum viš heppin meš žróun višskiptakjara.  Žau hafa veriš okkur hagstęš į undanförnum įrum, sem hefur veitt aukiš svigrśm til launahękkana. [Nś hafa višskiptakjör versnaš meš hękkun eldsneytisveršs og margra annarra innflutningsvara, en verš į śtflutningsvörunum er hętt aš stķga ķ bili-innsk. BJo.] 

Ķ öšru lagi styrktist krónan verulega samfara miklum vexti feršažjónustunnar.  Žaš skilaši sér ķ veršlękkun į innfluttum vörum og žar meš minni veršbólgu. [Nś eru tekjur af erlendum feršamönnum jafnvel farnar aš dragast saman-innsk. BJo.]

Ķ žrišja lagi kom til einskiptisašgerša frį rķkisstjórninni, og t.d. voru geršar breytingar į tollum og vörugjöldum, segir Įsdķs og bendir į, aš sś ašgerš hafi skilaš lęgra vöruverši."

"Viš getum ekki treyst į, aš allir žessir žęttir endurtaki sig.  Ķ fyrsta lagi er óįbyrgt aš treysta įfram į hagstęš višskiptakjör.  Viš sjįum nś žegar, hvernig fariš er aš hęgja į vexti feršažjónustunnar.  Frekari gengisstyrking krónunnar er žvķ ólķkleg, a.m.k. ķ lķkingu viš žaš, sem veriš hefur.  Žį getum viš aušvitaš ekki endurtekiš leikinn aftur meš breytingum į tollum og vörugjöldum."

Žaš er hins vegar ešlilegt ķ nišursveiflu aš huga aš skattalękkunum į einstaklinga og fyrirtęki.  Hvetja ętti til meiri sparnašar ķ žjóšfélaginu meš lękkun fjįrmagnstekjuskatts og huga ętti aš lękkun viršisaukaskatts og tekjuskatts į fyrirtęki og aš breytingum į fyrirkomulagi persónuafslįttar ķ žįgu launžega meš lęgstu tekjurnar.

Žann 27. febrśar 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein eftir Halldór Benjamķn Žorbergsson:

"Kjarasamningar snśast um lķfskjör fólks",

žar sem hann fęrir rök fyrir žvķ, aš tķmabil minnkandi hagvaxtar sé hafiš.  Greinin hófst žannig:

"Kjaravišręšur eru samningar um lķfskjör fólks og um jįkvęša žróun samfélagsins.  Og sś žróun hefur veriš grķšarlega hagstęš į undanförnum įrum.  Kaupmįttur hefur aukizt į tķma gildandi samninga frį aprķl 2015 um 20 % og um 25 % hjį žeim lęgst launušu.  Žaš er Evrópu- og Ķslandsmet."

Sķšan rekur hann, aš bęttur hagur hafi aš hluta veriš nżttur til aš bęta efnahagslegan mótstöšukraft gegn nżrri efnahagslęgš, sem örugglega mun koma:

"Ķslenzk heimili, fyrirtęki og hiš opinbera, hafa nżtt uppsveifluna til aš greiša nišur skuldir, og eru Ķslendingar nś oršnir hreinir lįnveitendur til śtlanda.  Hrein erlend skuldastaša žjóšarbśsins er loksins oršin jįkvęš.  Žetta er undraveršur įrangur, ekki sķzt žegar horft er til žess, aš fyrir örfįum įrum glķmdi Ķsland viš alvarlegan skuldavanda."

Žį rekur Halldór Benjamķn nokkur merki um, aš nś séum viš į leiš nišur eftir žessa uppsveiflu:

"Fyrsta vķsbending er vaxandi atvinnuleysi.  [Žrįtt fyrir grķšarlega fjölgun ķ landinu vegna ašfluttra hélzt atvinnuleysi ķ ašeins tęplega 3,0 žar til į 2. įrsfjóršungi 2017, en tók žį aš hękka og er nś tęplega 4,0 %-innsk. BJo.] ...

Önnur vķsbending er minnkandi spenna ķ efnahagslķfinu.  [Sannleikurinn er sį, aš ašfluttir og gengishękkun ISK hafa dregiš śr framleišsluspennu og žar meš hjįlpaš til viš aš nį jafnvęgi ķ hagkerfinu į nżjan leik. Ef jįkvęšur višskiptajöfnušur minnkar mikiš vegna minni śtflutningstekna og meiri innflutnings, mun gengi ISK lękka, en žaš mun vęntanlega auka veršbólgu, sem enn dregur śr atvinnu og rżrir lķfskjörin-innsk. BJo.] ...

Žrišja vķsbending er ķ feršažjónustu. [ Į žessu įri veršur lķtil fjölgun erlendra feršamanna og sums stašar fękkun.  Tekjur af žeim hér innanlands (flug ekki meštališ) gętu jafnvel dregizt saman ķ ISK-innsk. BJo.] ....

Fjórša vķsbending er ķ fréttum śr atvinnulķfinu.  Nęr daglega birtast fréttir af ķslenzkum fyrirtękjum, sem finna fyrir versnandi samkeppnisstöšu viš śtlönd.  Žaš, sem helzt veldur fyrirtękjunum įhyggjum, er hįtt gengi krónunnar og ķžyngjandi launakostnašur.  Skyldi engan undra.  Raungengi ķslenzkra launa, ž.e. hlutfallslegur kaupmįttur žeirra ķ erlendri mynt saman borin viš laun ķ öšrum rķkjum, hefur rokiš upp į sķšustu įrum."

Nś žarf aš leggja įherzlu į aš halda sjó.  Žaš veršur bezt gert meš žvķ aš gera a.m.k. įrshlé į launahękkunum į mešan ķ ljós kemur, hvaš veršur um heimshagkerfiš į žessum óvissutķma.  Ķ versta tilviki stefnir ķ heimskreppu, og žį er nś aldeilis betra aš rifa seglin hér ķ tęka tķš, en spenna ekki bogann um of į versta tķma.  Viš vitum hvaš žaš žżšir.  Kreppan veršur žį enn dżpri og sįrsaukafyllri hér en annars stašar.

 

 

 

 

 


Logniš į undan storminum

Ekkert ber į raunhęfum śrręšum rķkisstjórnar til aš létta atvinnulķfinu róšurinn.  Žaš glķmir nś viš slęm rekstrarskilyrši, einkum śtflutningsatvinnuvegirnir, sem glķma viš minni tekjur ķ krónum tališ į mešan kostnašur hefur aukizt hóflaust.  

Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins, hefur undanfariš įr veriš ötull viš aš skrifa blašagreinar, žar sem hann hefur lżst hęttulega mikilli rżrnun samkeppnishęfni ķslenzkra fyrirtękja og jafnframt bent į śrręši, sem stjórnvöld žurfa og geta gripiš til hiš brįšasta.

Stżrivextir Sešlabankans eru  kapķtuli śt af fyrir sig, sem rķkisstjórnin ręšur ekki viš öšru vķsi en aš leggja lagabreytingu um Svörtuloftin fyrir Alžingi, sem gerir žeim skylt aš lķta meira til efnahagslegs stöšugleika en nś er ķ staš gallašs mats į veršbólguvęntingum, sem hafa į undanförnum įrum skotiš hįtt yfir markiš.  Hśsnęšislišur hefur auk žess allt of hįtt vęgi viš veršbólguśtreikninga, og žęttir langt utan seilingarsvišs Sešlabankans hafa mun meiri įhrif į veršžróun hśsnęšis en śtlįnsvextir.  

Žann 3. jślķ 2018 birtist alvarleg frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Fyrirtękin aš fara śr landi":

""Stjórnvöld verša aš bregšast viš versnandi stöšu framleišslufyrirtękja meš skżrri atvinnustefnu.  Annars er hętta į, aš fleiri framleišslufyrirtęki og störf fari śr landi."  Žetta segir Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins.  Žaš sé aš koma į daginn, aš ķslenzkt hagkerfi standi ekki undir svo hįum launum, nema framleišni aukist."

Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera, aš rķkisstjórnin sitji viš žessar ašstęšur meš hendur ķ skauti og ašhafist ekkert gegn ašstešjandi vanda ?  Meš žvķ bregst rķkisstjórn Katrķnar Jakobsdóttur skyldum sķnum.  Hśn ętti nś žegar aš hafa hleypt af stokkunum mótvęgisašgeršum, sem żta undir framleišnivöxt.  Žar er um aš ręša fjįrfestingarörvandi ašgeršir į borš viš lękkun opinberra gjalda af fyrirtękjum, s.s. lękkun veišigjalda, aš létta kolefnisgjöldum af žeim, sem nįš hafa loftslagsmarkmišum 2030, lękkun tryggingagjalds og tekjuskatts fyrirtękja.

Hvaš sagši Siguršur Hannesson meira ?:

"Žaš er hętt viš, aš išnašur, sem fer śr landi, komi ekki aftur.  Framleišslufyrirtęki hafa veriš aš hagręša og segja upp fólki ķ vetur.  Žaš segir sķna sögu, žegar fyrirtęki vilja annašhvort fęra hluta starfseminnar utan eša telja sig ekki geta keppt viš viš erlenda keppinauta vegna žess, hversu hįr innlendur kostnašur er oršinn.  Laun og vaxtakostnašur eru lęgri erlendis sem og skattar og tryggingagjald.  Žessi skilyrši eru erfiš fyrir nż fyrirtęki sem og žau eldri.  Hęttan er sś, aš nż fyrirtęki verši sķšur til." 

Ķ fréttinni kemur fram, aš nęst į eftir Svisslandi eru mešallaun ķ ISK ķ išnaši og žjónustu hęst į Ķslandi.  Mešallaun innan OECD eru 361,2 kISK/mįn, og mišaš viš žau eru 5 hęstu launin innan OECD:  ķ Sviss 215 %, į Ķslandi 205 %, ķ Noregi 172 %, ķ Lśxemborg 163 % og ķ Įstralķu 158 %. 

Ķsland er įreišanlega komiš meš hęrri launakostnaš en hagkerfiš ręšur viš.  Eitt af mörgum śrręšum, sem grķpa žyrfti til, til aš verjast ofrisi og hrapi hagkerfisins, er lįgt žak (undir veršbólgu) į allar launahękkanir ķ t.d. 3 įr.

Žann 13. jśnķ 2018 birti Markašur Fréttablašsins grein eftir Sigurš, sem bar fyrirsögnina:

"Heimatilbśinn vandi".

Hann lauk greininni žannig:

"Ein forsenda bęttrar samkeppnishęfni er, aš starfsumhverfi sé stöšugt, skilvirkt og hagkvęmt.  Aukinn og vķštękur stöšugleiki er ekki bara til hagsbóta fyrir fyrirtęki, heldur allt ķslenzkt samfélag.  Undanfarin įr hafa ytri skilyrši veriš hagfelld, en žvķ mį ekki treysta til framtķšar litiš.  Hįir skattar, hį laun og hįir vextir ķ alžjóšlegu samhengi vinna žó į móti, auk žess sem lengra er gengiš ķ innleišingu EES-reglugerša en žörf krefur.  Žaš jįkvęša ķ stöšunni er žó žaš, aš žetta er heimatilbśinn vandi, sem stjórnvöld hafa öll tękifęri til aš vinna į og efla žar meš samkeppnishęfni Ķslands."

Vera landsins ķ EES eykur verulega į óstöšugleikann ķ starfsumhverfi atvinnulķfsins, žvķ aš framkvęmdastjórn ESB ungar stöšugt śt nżjum Evrópugjöršum, lagabįlkum og reglugeršum.  Žaš er ekkert tillit tekiš til smęšar ķslenzka žjóšfélagsins viš innleišingu žessara gerša, og kostnašur fyrirtękja og stjórnsżslu hérlendis af žessu skriffinnskubįkni er aš öllum lķkindum yfir 100 miaISK/įr, žegar tillit er tekiš til hamlandi įhrifa bįknsins į framleišniaukningu landsins.  Of lķtil framleišniaukning almennt hérlendis er einmitt višurkennt vandamįl. 

Til aš losna viš žessa byrši žarf einfaldlega aš segja upp EES-samninginum.  Žį tekur viš eins įrs umžóttunartķmi.  Hafi ekki nįšst aš gera frķverzlunarsamning į žeim tķma, tekur gamli verzlunarsamningurinn į milli Ķslands og ESB gildi, og hann var alls ekki slęmur.  

Žorbjörn Gušjónsson, cand.oecon., varpaši ljósi į hrikalega stöšu śtflutningsfyrirtękis į hugbśnašarsviši meš grein ķ Morgunblašinu 3. jślķ 2018,

"Viš erum öll ķ įstandinu og žaš er gott".

Hann sżndi įhrif veršlagsbreytinga į rekstrarnišurstöšu dęmigeršs hugbśnašarfyrirtękis ķ śtflutningi.  Įriš 2014 nįmu rekstrartekjur žess MISK 350, en höfšu įriš 2017 lękkaš nišur ķ MISK 285,4.  Gengishękkun, 18,5 %, innlend veršbólga, 6,7 % og launahękkanir, 27 %, höfšu breytt 3,6 % hagnaši fyrir skatt ķ 36 % tap.  Žetta er hrikaleg staša.  

Žaš er meš ólķkindum, aš rķkisstjórnin veršist vera stungin lķkžorni og ekki hafa döngun ķ sér til aš gefa eitt eša neitt śt į žetta.  Henni ber žó aš višhalda hér efnahagslegum stöšugleika og aš gera sitt til, aš landiš sé samkeppnishęft um fólk og fyrirtęki.  Vonandi vęnkast hagur Strympu fyrr en sķšar.  

 

 

 

 


Skiptar skošanir um raforkumįl Vestfiršinga

Žann 2. jśnķ 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein  eftir Birnu Lįrusdóttur, upplżsingafulltrśa VesturVerks į Ķsafirši undir fyrirsögninni,

"Dylgjur į dylgjur ofan".

Žegar Birna valdi grein sinni heiti, gęti hśn hafa nżlokiš viš lestur greinar Tómasar Gušbjartssonar, hjartaskuršlęknis og nįttśruverndarsinna, sem birtist ķ Morgunblašinu 31. maķ 2018 undir heitinu:

"Žar sem vegur sannleikans endar".

Ķ raun er ekki miklu viš grein Birnu aš bęta; svo vel gerir hśn grein fyrir žvķ, hvers vegna Vestfiršingar og ašrir umhverfis- og framfarasinnašir landsmenn ęttu aš sameinast um aš virkja vatnsföll į Vestfjöršum, sem eru ķ nżtingarhluta Rammaįętlunar, og žar sem virkjunartilhögun hefur veriš rżnd af yfirvöldum og lögformlegt umhverfismat veriš stašfest.  Hvalįrvirkjun ķ Ófeigsfirši į Ströndum, eins og hśn hefur veriš kynnt af virkjunarašilanum, VesturVerki, nżtur stušnings heimamanna og sennilega langflestra Vestfiršinga.  Allt žetta eru nęg rök fyrir śtgįfu  framkvęmdaleyfis.  

Gerš var dólgsleg tilraun fyrir sķšustu sveitarstjórnarkosningar til aš svipta ķbśana lżšręšislegu forręši sķnu į framkvęmdaleyfinu.  Žaš var fyrirlitleg ašför aš lżšręšinu, kolólögleg og heimskuleg, enda rann hśn śt ķ sandinn. Nś hafa sömu ašilar kęrt framkvęmd kosninganna ķ Įrneshreppi, og eru žetta firn mikil. 

Tómas Gušbjartsson, lęknir, rembist eins og rjśpan viš staurinn meš įróšursherferš sinni aš telja Vestfiršingum og öšrum trś um, aš meiri veršmęti fari ķ sśginn meš virkjuninni en hśn muni skapa.  Žaš er mjög ósannfęrandi mįlflutningur, reistur į hans eigin tilfinningalega mati, sem alls ekki er žó ętlunin aš gera lķtiš śr, en į samt ekki aš hafa neitt vęgi viš opinbera įkvaršanatöku af žessu tagi, žar sem taka žarf tillit til fjölmargra opinberra hagsmuna, hagsmuna samfélagsins į Ströndum, į Vestfjöršum ķ heild og hagsmuna landsins alls. 

Ef ašeins er litiš į nęrsamfélag virkjunarinnar, er alveg öruggt, aš virkjunin mun leiša til žess, aš fleiri geta og munu njóta nįttśrufeguršar svęšisins.  Žaš er einfaldlega segin saga, aš feršamennska og ķslenzkar virkjanir eiga mjög góša samleiš.  

Um umhverfishliš mįlsins hefur Birna žetta aš segja ķ téšri grein og hefur žar mikiš til sķns mįls:

"Mönnum veršur tķšrętt um umhverfisįhrif virkjunarinnar, enda veršur aldrei hjį žvķ komizt aš skerša land vegna slķkra framkvęmda.  Žaš er aftur į móti leitun aš vatnsaflsvirkjun af žessari stęrš, sem er jafnlķtiš inngrip ķ nįttśruna og Hvalįrvirkjun.  Ekki veršur hróflaš viš nįttśruperlum, s.s. fossum, giljum eša įrfarvegum, žótt vissulega muni rennsli minnka ķ žeim į įkvešnum tķmum įrs, lķkt og gerist reyndar ķ nįttśrunni sjįlfri.  Žrjś uppistöšulón į hįheišinni įsamt stķflumannvirkjum verša helztu sjįanlegu ummerki virkjunarinnar, sem veršur aš öšru leyti öll nešanjaršar." 

Ekkert hefur stušlaš meir aš žvķ aš auka samkeppnishęfni Ķslands ķ alžjóšlegu samhengi en virkjanir vatnsafls og jaršvarma, nema öll skrefin, sem tekin voru viš śtfęrslu landhelginnar.

  Samkeppnisstaša landsins hefur lįtiš undan sķga į undanförnum misserum, og žaš er įvķsun į lakari lķfskjör og verri félagslega samkeppnisstöšu en viš viljum sjį hérlendis.  Afturhaldssemi gagnvart frekari nżtingu orkulindanna meš beztu fįanlegu tękni og lįgmarks įhrifum į nįttśruna, sem žar aš auki eru öll afturkręf samkvęmt alžjóšlegum skilgreiningum žar um, er įvķsun į įframhaldandi neikvęša žróun samkeppnisstöšu landsins og žar af leišandi aukinn ójöfnuš ķ samfélaginu į milli landshluta og į milli stétta.  Hvorugt viljum viš hafa.

Tómas Gušbjartsson hefur fullyrt, aš Hvalįrvirkjun sé óžörf fyrir Vestfiršinga og fyrir landiš ķ heild.  Žetta er kolrangt.  55 MW virkjun mun hękka skammhlaupsafl į Vestfjöršum, sem er nś svo lįgt, aš žaš stendur stöšugleika raforkukerfisins žar fyrir žrifum, sem kemur fram ķ miklu spennuflökti viš bilanir.  Žar aš auki er hękkun skammhlaupsafls į Vestfjöršum forsenda žess, aš unnt verši aš fęra flutnings- og dreifikerfiš śr lofti ķ jöršu. Nęgileg hękkun skammhlaupsafls į Vestfjöršum er óhugsandi įn nżrra virkjana žar. Slķk ašgerš yrši tvķmęlalaust til mikilla bóta fyrir afhendingaröryggi rafmagns og įsżnd Vestfjarša.  

Hvalįrvirkjun er įkjósanlega stašsett fyrir hringtengingu flutningskerfis raforku į Vestfjöršum, žvķ aš meš innmötun eftir ašeins einum legg, 132 kV Vesturlķnu, kemur hringtenging į Vestfjöršum aš mjög takmörkušum notum.  Frį Nauteyri, sem veršur mikilvęg ašveitustöš ķ Vestfjaršahringnum, stašsett ķ Ķsafjaršardjśpi og meš innmötun frį Hvalįrvirkjun og Vesturlķnu, mun koma tenging til noršurs viš ašveitustöš ķ Ķsafjaršarbę, sem žannig mun loksins njóta brįšnaušsynlegrar 132 kV hringtengingar įšur en langt um lķšur. Slķkt fyrirkomulag er brįšnaušsynlegt til aš anna auknu įlagi į noršanveršum Vestfjöršum įn žess aš žurfa aš grķpa til olķukyntrar neyšarrafstöšvar Landsnets į Bolungarvķk.  

Aukning raforkunotkunar į Vestfjöršum er hlutfallslega meiri en vķšast hvar annars stašar į landinu. Įstęšan er sś, aš byggšin eflist nś mikiš meš ašflutningi fólks og góšri viškomu.  Undirstaša žeirrar jįkvęšu žróunar er sś, aš nś er einkaframtakiš aš raungera žį stefnumörkun stjórnvalda frį žvķ ķ byrjun 21. aldarinnar, aš į Vestfjöršum (Austfjöršum og ķ Eyjafirši) yrši heimilaš sjókvķaeldi į laxfiskum. 

Žar sem jaršhita skortir vķšast hvar į Vestfjöršum, hefur nż atvinnugrein og mannfjöldaaukning ķ för meš sér aukiš įlag į raforkukerfiš og auknar kröfur um gęši raforkunnar.  Langhagkvęmast og skynsamlegast er, aš alhliša uppbygging raforkukerfis Vestfjarša haldist ķ hendur viš žessa umbyltingu atvinnuhįtta.  

Žvķ mišur virkar rķkisvaldiš hamlandi į žessa žróun, žvķ aš žaš er of seint į ferš meš hringtengingu vegakerfis Vestfjarša, og žaš veršur nś aš sjį til žess, aš Nauteyrarstöšin komist ķ fullt gagn sem fyrst eftir gangsetningu Hvalįrvirkjunar.  

Tómas Gušbjartsson heldur uppi einskis nżtu pexi viš virkjunarašilann um eignarhald HS Orku og VesturVerks.  Žaš viršist hafa fariš fram hjį honum, aš öll rķki, nema rķki į borš viš Noršur-Kóreu, sękjast eftir beinum erlendum fjįrfestingum ķ atvinnulķfi sķnu.  Samkeppnishęfustu lönd heims eru meš meiri hlutdeild slķkra fjįrfestinga en Ķsland.  Įstęšan fyrir žvķ, aš žetta er žjóšunum hagstętt, er, aš fjįrmagn kostar, og sį kostnašur lendir žį ekki į žjóšunum sjįlfum, žar sem erlendar fjįrfestingar eiga ķ hlut.  Annar vanmetinn kostur er sś stjórnunaržekking, tęknižekking og višskiptažekking auk višskiptatengsla, sem  erlendri fjįrfestingu fylgir. Laxeldiš er gott dęmi um žetta.

Afturhalds- og einangrunarsinnar benda žį į, aš erlendir fjįrmagnseigendur flytja įgóša sinn utan. Žaš gera žeir žó ķ enn meiri męli į formi vaxtatekna, ef fjįrmögnun innanlands er meš erlendum lįntökum.  Fjįrfestarnir beina oftast drjśgum hluta įgóša sķns til endurfjįrfestinga innanlands.  Tómas Gušbjartsson viršist vera mįlpķpa žeirra sósķalistķsku višhorfa, aš fjįrmagnseigendur eigi ekki rétt į umbun fyrir aš setja fé ķ įhęttusamar framkvęmdir ķ samanburši viš  bankainnlįn eša veršbréfakaup.  Žegar žetta blandast saman viš andstöšu hans viš umhverfisvęnstu framkvęmdir nśtķmans, er ekki laust viš, aš holur hljómur verši ķ įróšrinum öllum.

Birna Lįrusdóttir lżkur grein sinni meš eftirfarandi oršum, sem einnig verša lokaorš žessa vefpistils:

"Ef viš horfum į stóru myndina, er virkjun vatnsfalla til orkuframleišslu ein umhverfisvęnsta leišin, sem völ er į til aš stemma stigu viš notkun jaršefnaeldsneytis og hlżnun jaršar.  Virkjun Hvalįr er lišur ķ žvķ.  Um žetta ęttu umhverfissinnar allra landa aš geta veriš į einu mįli.  Į grundvelli sjįlfbęrrar nżtingar nįttśrunnar ęttum viš žvķ aš geta sameinazt um aš tala upp innvišauppbyggingu į Vestfjöršum, žannig aš ķbśar žessa fįmennasta landshluta Ķslands fįi setiš viš sama borš og ašrir landsmenn." 

 


EFTA-rķkin og mišstżring orkumįla ESB

Ķ Noregi hafa miklar umręšur og rannsóknir fariš fram um afleišingar žess fyrir Noreg aš gangast undir vald stjórnsżslustofnunar Evrópusambandsins, ESB, į sviši orkumįla, ķ fyrstu atrennu į grundvelli 1000 bls. laga- og reglugeršabįlks ESB, 2009/72/EU. Mörgum žykir stjórnarskrįrbrot blasa viš og haldnar eru blysfarir til aš mótmęla valdaafsali žjóšrķkisins til yfiržjóšlegrar stofnunar į sviši orkumįla.

Hérlendis er allt į rólegu nótunum enn žį, en ķslenzkum almenningi kann žó aš ofbjóša einnig.      Nś žegar eru ķ smķšum hjį ESB nokkur žśsund bls. višbętur viš téšan orkulagabįlk, sem fęra enn meiri völd til orkustjórnsżslustofnunarinnar, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), sem stašsett er ķ Ljubljana ķ Slóvenķu.  Rannsóknarskżrsla norska De-facto félagsins, "EUs energiunion og norsk tilknytning til ACER ?", er afar fróšleg, og žar sem hagsmunum Ķslands og Noregs gagnvart ACER svipar mjög saman, veršur birt hér aš nešan samantekt į skżrslunni, sem er žżšing į 2. kafla hennar. 

Meš innleišingu Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB ķ EES-samninginn öšlast ACER völd til aš lįta leggja til Ķslands aflsęstreng žašan, sem hentugast žykir, og tengja hann viš stofnkerfi ķ bįša enda įn žess aš spyrja kóng eša prest hérlendis.  Eftir žaš veršur staša Noršurlandanna tveggja gagnvart ACER og sameiginlegum raforkumarkaši ESB alveg sambęrileg:

Ķ skżrslunni eru fęrš eftirfarandi rök fyrir žvķ, aš  Noregur į aš nota neitunarmöguleika sinn gagnvart innlimun ķ Orkusamband ESB og tengingu viš ACER:

  • Noregur veršur meš ķ orkusambandi, sem tekur stöšugum breytingum, og žar sem teknar eru įkvaršanir um stöšugt vķšara sviš orkumįlanna hjį yfiržjóšlegri stofnun ESB, ACER.  Noregur missir innlenda stjórn į žessu mikilvęga stjórnunarsviši.
  • Takmark ESB er, aš orka streymi frjįlst yfir landamęri og aš flutningsgetan verši nęg, svo aš veršmunur milli ólķkra svęša og landa verši minni en 2,0 EUR/MWh (=0,25 ISK/kWh), ķ fyrstu atrennu innan skilgreindra svęša.
  • Aukin flutningsgeta og višskipti meš rafmagn mun hękka rafmagnsverš ķ Noregi.  Žaš kemur nišur į bęši almennum notendum, išnaši og starfsemi ķ einka- og opinbera geiranum.
  • Skilmįlarnir um višskipti meš rafmagn um sęstrengina verša įkvaršašir af ESB. Žaš getur hęglega žżtt sveiflukenndari vatnshęš ķ mišlunarlónum en hingaš til hefur žekkzt. Stóržingiš į ķ marz 2018 aš įkveša, hvort tvęr ESB-tilskipanir skuli verša teknar ķ norsk lög og reglugeršir - orš fyrir orš, ž.e. tilskipanirnar um višskipti meš rafmagn žvert į landamęri og um aš fęra völd frį Noregi til stjórnvaldsstofnunarinnar ACER.
  • Į Noreg kann aš verša lögš kvöš af ESB/ACER um aš leggja fleiri sęstrengi, ef raforkuverš ķ Noregi veršur įfram meira en 0,25 ISK/kWh lęgra en annars stašar į ESB-raforkumarkašinum.  Ef flutningsgeta sęstrengja ķ rekstri og ķ undirbśningi er ekki nęg til aš jafna śt veršmun į milli Noregs og annarra, er mögulegt aš žvinga Noreg til aš nota tekjurnar frį sęstrengjum ķ rekstri til aš fjįrmagna nżja sęstrengi.  
  • Nśverandi umframorka ķ norska raforkukerfinu mun hverfa, og žar meš veršur grundvöllur hagstęšs raforkuveršs fyrir orkusękinn išnaš rżršur verulega. Fleiri langtķmasamningar um raforkuafhendingu verša varla geršir.  Žetta getur sett žśsundir starfa į landsbyggšinni ķ Noregi ķ uppnįm.  
  • Til aš gjörnżta tekjumöguleika sęstrengjanna (t.d. meš žvķ aš selja aš deginum og kaupa aš nóttunni) munu eigendur vatnsaflsvirkjana hafa hvata til aš auka aflsveiflur virkjananna.  Žaš žżšir tķšar breytingar į rennsli įnna og hęš mišlunarlónanna, og slķkt hefur miklar neikvęšar afleišingar fyrir umhverfiš, nįttśru- og śtivistarhagsmunina.
  • Viš yfirlestur žessarar skżrslu kom ķ ljós, aš žaš er mikil andstaša ķ Noregi viš frekari samžęttingu ķ Orkusamband ESB og viš tengingu Noregs viš ACER ķ stórum hluta verkalżšshreyfingarinnar.  Nįttśru- og śtivistarsamtök óttast afleišingar aukinna aflsveiflna fyrir vatnskerfin.  Žaš kann žannig aš vera meirihluti į norska Stóržinginu gegn žvķ aš fęra völd yfir orkumįlunum til yfiržjóšlegrar stofnunar, ACER.
  • Žaš sem sameinar andstęšinga valdaframsals śr landinu til ACER, er óskin um, aš völdin yfir orkumįlum landsins skuli įfram vera ķ höndum norskra yfirvalda.  Fólk óskar ekki eftir stjórnarfyrirkomulagi, sem flytur völd frį norskum orkumįlayfirvöldum til yfiržjóšlegra ESB-stofnana.
  • Varšandi įkvaršanir Stóržingsins veturinn 2018 er spurningin um innlenda stjórnun orkumįlanna sett į oddinn ķ sambandi viš hugsanlega samžykkt į tengingu Noregs viš ACER.  Andófsfólk slķkrar samžykktar krefst žess, aš viš nżtum undanžįguįkvęši EES-samningsins til aš neita norskri ACER-tengingu.  
  • Andófsmenn eru žeirrar skošunar, aš hugsanleg ACER-tenging śtheimti 3/4 meirihluta ķ Stóržinginu samkvęmt grein nr 115 ķ Stjórnarskrįnni um fullveldisframsal.  

Norska verkalżšshreyfingin er meš žessum hętti į 32  blašsķšum bśin aš kryfja višfangsefniš Orkusamband ESB og tenging Noregs viš ACER.  Nišurstašan er einhlķt.  Norska Stóržingiš į aš hafna žessum gjörningi frį ESB. Ef norski Verkamannaflokkurinn leggst gegn frumvarpi rķkisstjórnarinnar, er śti um žaš. 

Žį vaknar spurningin hér į Ķslandi, hvers vegna ķslenzka verkalżšshreyfingin sofi Žyrnirósarsvefni, žegar tenging Ķslands viš ACER er annars vegar.  Śtilokaš er, aš um sofandahįtt eša žekkingarleysi sé aš ręša.  Öllu lķklegra er, aš valdamikil öfl innan verkalżšshreyfingarinnar lķti ACER-tengingu Ķslands meš velžóknun, enda sé hśn ašeins enn einn įfanginn ķ ašlögun Ķslands aš ESB og muni flżta fyrir vęntanlegri ašild. Ķ raun mį halda žvķ fram, aš veriš sé aš innlima EFTA-rķkin bakdyramegin inn ķ ESB meš žvķ aš fęra ESB-stofnun sömu völd žar og hśn hefur ķ ESB-rķkjunum.  Sjį mį nś skriftina į veggnum.   

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband