Fęrsluflokkur: Sveitarstjórnarkosningar

Dżr eru Dagur & Co. į fóšrum

 

Ķ vefpistlinum, "Śreltar skipulagshugmyndir baka bara vandręši" į žessu vefsetri var komizt aš žeirri nišurstöšu, aš landsmenn žyrftu aš nota 2 % af vinnutķma sķnum ķ óešlilegar umferšartafir.  Alvarlegastar eru tafirnir kvölds og morgna į höfušborgarsvęšinu, og žar eru žęr talsvert yfir žessu landsmešaltali. Meš rangri stefnumörkun hafa stjórnmįlamenn ręnt fólk žessum tķma, sem jafna mį til lķfkjaraskeršingar. Stjórnmįlamenn hafa ekki leyfi til aš nota žegnana sem tilraunadżr ķ žjóšfélagstilraun, sem kostar žegnana stórfé, algerlega aš óžörfu, žegar nįnar er aš gįš. 

Žaš er alręmt, aš stjórnmįlamenn į vinstri vęngnum lķta į tekjur fólks sem eign hins opinbera.  (Hver į žį launžegann ?)  Žetta mį marka af žvķ, aš ķ hvert sinn, sem hin frjįlslyndari öfl stjórnmįlanna leggja til lękkun į skattheimtu, kvešur viš spangól sósķalista um, aš ófęrt sé viš nśverandi ašstęšur aš afsala hinu opinbera tekjum sķnum.  

Nś kvešur svo rammt aš forręšishyggjunni, aš hśn leggur purkunarlaust og markvisst hald į sķfellt meira af tķma fólks.  Dagur, borgarstjóri, og mešreišarsveinar og -meyjar hans, munu į nęsta kjörtķmabili halda įfram aš lengja feršatķma fólks ķ Reykjavķk, og vandamįliš hefur nś nįš til allra nįgrannasveitarfélaga hennar į annatķmum.  Undandarin 6 įr hefur feršatķminn śr Grafarvogi til mišborgarinnar lengzt um 40 %.  Į nęstu 4 įrum, 2018-2021, mį ętla, aš hann aukist enn um 30 %, og mun feršatķminn žį į 10 įrum (įriš 2021) hafa aukizt um 82 %.  Žaš žżšir, aš meš sama įframhaldi meirihluta borgarstjórnar um aš gera ekkert til śrbóta, en halda įfram meš fįrįnlegar breytingar į borš viš žrengingar umferšaręša til aš tefja fyrir umferš, verša tafirnar tvöfalt meiri įriš 2021 en įriš 2017 m.v. įriš 2011.  Žessa óheillažróun er aušvelt og hagkvęmt aš stöšva.  Vilji er allt, sem žarf. Žaš er reynt aš bera ķ bętiflįka fyrir vitleysuna meš žvķ aš bera viš auknu öryggi gangandi, sem žurfa aš žvera akstursleišina.  Til aš auka öryggiš viš žęr ašstęšur byggja menn brś yfir götuna eša grafa undirgöng.  Hįlfkįk į borš viš tiltektir Hjįlmars Sveinssonar og Dags er engum til sóma.  

Skipulagsstefna Dags og Hjįlmars snżst um aš halda śthverfamyndun ķ skefjum, en beina nżjum ķbśšarhśsum inn į svęši sitt hvorum megin viš vęntanlega Borgarlķnu.  Afleišing af žessari stefnumörkun sósķalistanna ķ borgarstjórn er allt of lķtiš framboš byggingarlóša, langur byggingartķmi og dżrt hśsnęši. Žessi stefna hefur, eins og oft gerist meš sósķalismann, virkaš žveröfugt viš žaš, sem höfundar hennar rįšgeršu.  Hśn įtti aš minnka feršatķma, draga śr akstri, lękka feršakostnaš og draga śr losun koltvķildis. 

Fólkiš hefur hins vegar leitaš lóša og hśsnęšis śt fyrir borgarmörkin, allt austur til Selfoss og sušur til Reykjanesbęjar.  Žetta hefur margfaldaš akstursžörf margra og feršatķmann, stórhękkaš feršakostnašinn og margfaldaš losun koltvķildis, nema hjį žeim, sem fengiš hafa sér tengiltvinnbķl eša rafbķl vegna aukinnar akstursžarfar.  Žeir hrósa nś happi į tķmum veršhękkunar eldsneytis.    

Žetta įstand hefur sprengt upp hśsnęšiskostnaš į "stórhöfušborgarsvęšinu", og nemur verš į ķbśšum "fyrir fyrstu kaup" nś um MISK 40.  Leiguveršiš fylgir hśsnęšisverši, og eru nś 50 m2 ķbśšir ķ Reykjavķk leigšar fyrir a.m.k. 200 kISK/mįn.  Sķšan 2012 hefur leiguveršiš į höfušborgarsvęšinu hękkaš um a.m.k. 50 % ķ boši Dags og fylgdarlišs hans ķ borgarstjórn.  Kjaraskeršing hjóna eša sambżlinga, sem leigja ofannefnda 50 m2 ķbśš, er 67 kISK/mįn, ef reiknaš er meš 50 % hękkun, sem rekja mį til gerręšislegrar hugmyndafręši sósķalistanna til aš framkalla įstand sér aš skapi.  Ef rįšstöfunartekjur parsins nema 500 kISK/mįn, žį er žar um 13 % kjaraskeršingu aš ręša.  

Slęm stjórnvöld eru dżr į fóšrum fyrir kjósendur.  Žegar kostnašurinn af skipulagsstefnu Dags & Co. į sviši umferšar og hśsnęšis, sem eru tvęr hlišar į sama peningi, eru lagšar saman, nemur lķfskjaraskeršingin fyrir Reykvķkinga ķ hśsnęšishraki aš lįgmarki 15 %  f.o.m. 2012, aš öšru óbreyttu. Af žessu hefur aušvitaš leitt fjölgun hśsnęšislausra ķ Reykjavķk, og eru žau nś yfir 600 talsins, sem óstašsett eru ķ hśs.  

Aš fįtękt skuli žannig aukast ķ blśssandi góšęri virkar sem mótsögn, en žegar framfęrslukostnašur hękkar meira en laun og/eša styrkir/bętur frį hinu opinbera, žį er aukin fįtękt nišurstašan.  Žetta minnir óneitanlega į Venezśela og er ekki huggun harmi gegn. Venezśela var eitt efnašasta land Sušur-Amerķku um sķšustu aldamót vegna olķuvinnslu og įlvinnslu.  Upp śr aldamótunum komst žar sósķalistaflokkur Hugos Chavez til valda, og eftir andlįt hans hékk sósķalistaflokkurinn enn įfram viš völd undir forystu Nicholas Maduro.  Er nś svo komiš fyrir Venezśela, aš žjóšin sveltur heilu hungri, velferšarkerfiš og heilbrigšiskerfiš eru hrunin, hagkerfiš er hruniš, bólķvarinn einskis virši og rķkissjóšur gjaldžrota.

  Žannig hefur fariš fyrir öllum, sem dżrkaš hafa Karl Marx, Friedrich Engels, lęrisveina žeirra og kenningar um afnįm einkaeignarréttar, stéttastrķš og aš lokum alręši öreiganna, sem žżšir opinberan rekstur į öllu, stóru sem smįu.  Undantekning er kķnverska śtgįfan af kommśnisma, žar sem hagkerfinu var bjargaš frį hruni meš žvķ aš leyfa einkarekstri aš starfa ķ hagkerfi undir stjórn Kommśnistaflokksins.  Hvort sś tilraun heppnast ķ Kķna, er enn ekki til lykta leitt.  

Daufari śtgįfu af kenningunum, s.k. lżšręšissósķalisma (socialdemocracy) eša jafnašarstefnu, hefur lķka rekiš upp į sker, t.d. ķ Svķžjóš um 1990, en um žaš leyti söšlušu Svķar algerlega um, enda hafši skattaįžjįnin kyrkt allan hagöxt, atvinnuleysi fór vaxandi og skuldir rķkissjóšs voru oršnar žungbęrar.  Alls stašar ķ Evrópu fjarar undan jafnašarmönnum ķ kosningum um žessar mundir.  Žeir, sem virša fyrir sér verk jafnašarmanna į Ķslandi, skilja hvers vegna.    

  

 


Śreltar skipulagshugmyndir baka bara vandręši

Borgarstjórinn ķ Reykjavķk hefur gerzt sérstakur talsmašur mjög illa ķgrundašrar skipulagshugmyndar fyrir höfušborgarsvęšiš, sem gengur undir nafninu Borgarlķna.  Hugmyndin er aš skapa sérakreinar fyrir hrašvagna, BRT (Bus Rapid Transfer), eftir helztu umferšaręšum höfušborgarsvęšisins.  Žetta mun óhjįkvęmilega vķša žrengja aš almennri bķlaumferš.  Vandamįliš, sem hrašvagnakerfiš į aš leysa, umferšarstķflur og sķfellt lengri feršatķmi į įlagstoppum umferšar kvölds og morgna, mun žess vegna versna meš Borgarlķnu.

Sé litiš til annarra borga, žar sem BRT hefur veriš innleitt, hefur sś innleišing haft sįralķtil įhrif į fjölgun bķla ķ umferšinni.  Borgarlķnan, sem įętlaš er, aš kosta muni miaISK 80 į nęstu 20 įrum, mun žess vegna engan vanda leysa, en tefja óhóflega fyrir žörfum umbótum į umferšarmannvirkjum vegna mikillar fjįržarfar śr sjóšum sveitarfélaga į höfušborgarsvęši og śr rķkissjóši og valda žar meš slysaaukningu og verra heilsufari žéttbżlisbśa vegna aukinnar mengunar.

Borgarlķna er lausn 20. aldarinnar į umferšarteppum ķ miklu žéttbżlli löndum en Ķsland er og meš margfalt fleira fólk mešfram umferšarįsum hennar en hér tķškast.  Žau eru anzi aftarlega į merinni, sem nś boša rįndżrt og óvišeigandi afturhvarf til fortķšar ķ skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins.

Nś er ķ žróun og į nęstu grösum tękni 21. aldarinnar hjį öllum helztu bķlaframleišendum heimsins.  Hér er ekki įtt viš rafbķlabyltinguna, sem er aš hefjast og birtast mun bķlakaupendum og öšrum ķ öllu sķnu veldi strax um 2020.  Sem dęmi ętlar VW-samsteypan, stęrsti bķlaframleišandi heims 2017, aš afhenda rafknśinn valkost af öllum sķnum bķlgeršum į nęsta įratugi.  Įriš 2025 į fjóršungur framleišslu samsteypunnar aš verša rafknśinn. Višsnśningur samsteypunnar eftir śtblįsturshneyksliš 2015 er ašdįunarveršur og sannar enn snilli og seiglu Žjóšverja, žegar žeir komast ķ hann krappan. Hröš rafvęšing framleišslunnar er einmitt stefnumörkunin śt śr žessum mengunarįlitshnekki og a.m.k. miaUSD 40 fjįrhagsskelli.

Žaš er hins vegar önnur žróun, sem, įsamt nżjum umferšarmannvirkjum, mun leysa śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins.  Žaš er AV (Autonomous Vehicles).  Hér veršur žessi tękni kölluš SF eša sjįlfvirk fartęki.  Žį mį spyrja, hvernig SF geti leyst śr umferšarhnśtum ?

Žann 3. marz 2018 birtist ķtarleg grein ķ The Economist, "Reinventing wheels", sem svarar žessari spurningu.  Žar kemur fram, aš fjöldi bifreiša ķ borgum heimsins sé nś um 1,05 milljaršur talsins og muni nį hįmarki įriš 2027 og verša žį um 1,15 milljaršur talsins.  Į 10 įrum muni bifreišum ķ borgum sķšan fękka nišur ķ 0,45 milljarš eša um 0,7 milljarša frį hįmarkinu og sķšan vaxa hęgt meš fjölgun SF.  Fękkun bifreiša ķ borgum frį nśverandi fjölda og nišur ķ lįgmarkiš um mišjan 4. įratuginn er 57 %.  Ķ borgum, žar sem žessi žróun veršur, mun hśn fara langt meš aš śtrżma tķmasóun ķ borgarumferš.  Į stórhöfušborgarsvęši Ķslands, ž.e. austan frį Selfossi, vestan frį Keflavķkurflugvelli og noršur aš Borgarnesi veršur samt ekki hjį žvķ komizt aš hafa hiš minnsta tvęr akreinar ķ hvora įtt inn til Reykjavķkur, leggja Sundabraut į brś og/eša ķ göngum og sprengja fyrir nżjum Hvalfjaršargöngum.  Žį veršur heldur ekki komizt hjį žvķ aš auka verulega flęšiš og öryggiš į helztu gatnamótum höfušborgarsvęšisins. 

Hvaš knżr fram žessa hröšu žróun nżrra fartękja ?  Žaš mun verša markašssetning "robotaxis", sem nefna mį ökužjarka.  Žar er um aš ręša sjįlfvirk fartęki, SF, sem taka nokkra faržega, e.t.v. 5-10 ķ sęti, og hęgt veršur aš panta žjónustu af žeim meš smįforriti ķ sķma frį dyrum til dyra. 

Žótt ökužjarkarnir verši dżrir vegna stórra rafgeyma eša "efnarafala", dżrra skynjara (myndavélar, radar og LIDAR) og mikils hugbśnašar, e.t.v. um 100 kUSD/stk frį verksmišju, žį mun notkun žeirra innanbęjar samt verša mjög hagkvęm fyrir almenning ķ samanburši viš t.d. kostnašinn viš aš eiga bķl ķ bęjarsnattiš. Į heimsvķsu er tališ, aš kostnašur notenda SF gęti numiš um 0,37 USD/km eša tęplega 40 ISK/km m.v. 105 ISK/USD.  Kostnašur viš aš eiga og reka fólksbķl er talinn į heimsvķsu vera tvöfalt hęrri og viš aš nota hefšbundinn leigubķl um 4,2 sinnum hęrri. Drifkraftur hinnar öru innleišingar mun verša sparnašur fjįr og  tķma, aukiš öryggi og heilnęmara umhverfi. 

Kostirnir viš žessa nżju tękni eru grķšarlegir, og žaš hafa bķlaframleišendur nś sannfęrzt um meš tilraunum sķnum.  Fyrst mį žar tiltaka aukiš öryggi į vegum ķ žéttbżli, og vęntanlega munu sjįlfvirk fartęki einnig aka um į žjóšvegum landsins eftir 2040.  Įrlega lįtast um 1,25 milljón manns ķ bķlslysum ķ heiminum um žessar mundir samkvęmt WHO-Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni, sem eru a.m.k. tvöfalt fleiri daušsföll en į Ķslandi aš tiltölu.  Umferšarslys eru megindaušaorsök ungmenna į aldrinum 15-29 įra.  Ķ umferšarslysum slasast įrlega 20-50 milljón manns ķ heiminum eša 28 fyrir hvern lįtinn. Aš tveimur įratugum lišnum veršur žessi mikla umferšarslysatķšni talin vera mikill ljóšur į rįši nśtķmans.

Umfangsmiklar tilraunir fara nś fram ķ mörgum borgum heimsins meš SF ķ venjulegri umferš og lofa góšu.  Višbragš SF viš óvęntum atburšum er žśsund sinnum hrašar en mannsins, og af reynslynni hingaš til aš dęma žykir raunhęft aš ętla, aš slysatķšnin, žar sem SF kemur viš sögu, muni verša ašeins 1/1000 af žvķ, sem nś er ķ žéttbżli.  Sem dęmi um žann grķšarlega toll, sem umferšarslys taka af mannfólkinu, mį taka Bandarķkin.  Į tķmabilinu 2000-2017 létust žar um 650“000 manns ķ umferšinni.  Žaš er um 20“000 fleiri en žeir Bandarķkjamenn, sem féllu ķ öllum styrjöldum 20. aldarinnar, sem Bandarķkjamenn tóku žįtt ķ.  

SF munu langflest verša rafknśin, hvort sem orkan mun koma frį vetnishlöšu eša rafgeymi.  Ökutękjum į götunum fękkar og sennilega sliti gatna lķka, svo aš loftgęši ķ žéttbżli munu batna, žó ašallega vegna orkuskipta, sem koma hvort sem er.  Svissneski bankinn UBS spįir 20 %- 30 % meiri raforkunotkun ķ Evrópu įriš 2050 vegna orkuskipta fartękja į landi. Žį er eftir aš bęta viš raforkužörf skipa og flugvéla auk alls kyns hitunarferla. Į Ķslandi mį hins vegar reikna meš hęrra hlutfallinu aš öllum orkuskiptunum meštöldum.  Įstęšan er sś, aš raforkunotkun landsmanna er nś žegar sś mesta ķ heiminum reiknuš į hvern ķbśa, enda er nįnast öll raforkan śr orkulindum, sem taldar eru til endurnżjanlegra og sjįlfbęrra linda.

Umferšartķminn į km į annatķmum mun sennilega styttast vegna fękkunar ökutękja og skynsamlegra vals į ökuleišum m.t.t. lįgmörkunar į töfum, en į móti koma meiri krókaleišir meš faržega įšur en žeim sķšasta er skilaš į įfangastaš.  Hitt žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš allir geta faržegarnir sinnt misaškallandi verkefnum į leišinni, talaš ķ sķma eša įtt önnur samskipti į netinu. 

Tališ er, aš Bandarķkjamenn sitji fastir ķ umferšinni eša leiti sér aš bķlastęši ķ 30 milljarša klukkustunda į įri, sem er tķmasóun, sem žeir geta sparaš sér meš SF. Fęrt til Ķslands eftir höfšatölu eru žetta rśmlega 30 milljónir klst.  Samtök išnašarins, SI, hafa lagt mat į tķmasóun ķ umferšinni į höfušborgarsvęšinu hérlendis og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš feršatķminn į įlagstķma śr Grafarvogi til mišborgar hafi į tķmabilinu 2011-2017 (6 įr) aukizt um 40 % og aš tķmasóunin, ž.e. umferšartafir, nemi um 5,5 milljón klst į įri.  Gizka mį į, aš į landinu öllu geti žessi tķmasóun ķ bķlaröšum numiš 7,5 milljón klst eša rśmlega 2 % af heildarvinnutķma landsmanna.  Žessari sóun mį lķkja viš 2 % kjaraskeršingu, sem aš mestum hluta er ķ boši borgaryfirvalda Reykjavķkur.  Hśn er aš vķsu hlutfallslega ašeins 1/4 af tķmasóun Bandarķkjamanna ķ umferšinni, en tilfinnanleg samt, af žvķ aš hśn er aš mestu leyti óžörf.  

 

 

 

 

  

 


Fjįrrįšstafanir sveitarfélaga misjafnar aš gęšum

Til langframa skiptir mestu mįli fyrir velferš fólks, hvernig žaš og fyrirtęki landsins verja aflafé sķnu, svo og yfirvöldin, sveitarfélög og rķkisvaldiš. Sveitarfélögin hafa lengi tekiš til sķn vaxandi hluta landsframleišslunnar, og hefur žessi hluti vaxiš śr 7 % ķ 13 % af VLF į tķmabilinu 1980-2017 eša tęplega tvöfaldazt į tęplega 40 įra skeiši.  Heildartekjur A-hluta, ž.e. sveitarfélagssjóšanna, eru taldar munu nema tęplega miaISK 360 įriš 2018 og verša žį um 43 % af tekjum rķkissjóšs.  Hér er um mikla fjįrmuni aš ręša, og rįšstöfun žeirra hefur įhrif į hag allra fjölskyldna ķ landinu.  

Śtsvarstekjurnar eru stęrsta tekjulindin og nema um 80 % af skatttekjum sveitarfélaganna og 62 % af heildartekjum.  Rķkisvaldiš setur gólf og žak į śtsvarsheimtuna, en slķkt er umdeilanlegt ķ ljósi žess, aš samkeppni į aš rķkja um ķbśana į milli sveitarfélaganna.  Į höfušborgarsvęšinu er Reykjavķk eina sveitarfélagiš, sem beitir hęstu leyfilegu śtsvarsįlagningu, 14,52 % af tekjum žegnanna, enda hefur fjölgun žar oršiš einna minnzt į höfušborgarsvęšinu, en žaš er reyndar einnig af lóšaskorti, sem er óįran af mannavöldum.

  Sjįlfstęšisflokkurinn ķ Reykjavķk hefur heitiš žvķ aš lękka įlagningu śtsvars nišur ķ 13,98 % į nęsta kjörtķmabili ķ 4 įföngum, žrįtt fyrir mjög bįga stöšu borgarsjóšs.  Žaš žżšir, aš ķ lok kjörtķmabilsins veršur śtsvarsheimtan 96 % af žvķ, sem hśn er nśna.  Žetta er skref ķ rétta įtt, sem skilar nokkrum žśsundköllum ķ vasa śtsvarsgreišenda ķ Reykjavķk į mįnuši, ef žeir kjósa svo, og mun įsamt fleiri vaxtarhvetjandi ašgeršum veita höfušborginni višspyrnu ķ samkeppninni.

Žaš er óešlilegt, og reyndar sjśkdómseinkenni, aš stęrsta sveitarfélagiš nįi ekki aš nżta sér hagkvęmni stęršarinnar og žį kosti aš hżsa helztu stjórnsżslustofnanir rķkisins, eina hįskólasjśkrahśsiš, tvo hįskóla, mišstöš samgangna innanlands og žannig mętti lengi telja tekjulindirnar, sem önnur og minni sveitarfélög njóta ekki, til aš lękka śtsvar į ķbśana śr hįmarkinu. 

Žaš er hins vegar fyrir nešan allar hellur, aš borgarsjóšur skuli undanfarin 8 įr hafa veriš rekinn meš dśndrandi tapi, svo svakalegu, aš skuldirnar hafa tvöfaldazt į žessu góšęristķmabili aš raunvirši.  Skuldirnar hafa vaxiš hrašar en tekjurnar, svo aš skuldir borgarsjóšs sem hlutfall af tekjum hafa hękkaš į 8 įrum śr 56 % ķ 85 %. Į žessu kjörtķmabili, einstöku góšęrisskeiši, hefur skuldaaukningin numiš miaISK 32 eša 8 miaISK/įr, og skuldir A-hluta nema nś yfir miaISK 100.

Skuldir OR hafa lękkaš, en samt stefnir ķ, aš skuldir samstęšunnar, A+B hluta bókhaldsins, fari yfir višmišunarmörk sveitarfélaganna į nęsta kjörtķmabili, og žį missir höfušborgin ķ raun fjįrhagslegt sjįlfstęši sitt. Žegar svona er grafiš undan fjįrhag borgarinnar, er veriš aš draga śr getu hennar til aš veita sómasamlega žjónustu ķ framtķšinni og til fjįrfestinga eša til aš męta efnahagsįföllum.  Satt aš segja vitnar žessi staša mįla um fįdęma bśskussahįtt aš hįlfu žeirra, sem undanfarin 8 įr hafa stjórnaš mįlefnum borgarinnar. Um mikilvęgi góšrar fjįrmįlastjórnar  fyrir ķbśana žarf ekki aš fjölyrša, en um skattheimtuna skrifaši Óli Björn Kįrason, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Kraganum žann 16. maķ 2018:

"Mżtan um aš hugmyndafręši skipti litlu":

"Fyrir launafólk skiptir miklu, hvaša stefna er rekin ķ skattheimtu sveitarfélagsins.  Śtsvarsprósentan skiptir lįglaunafólk meira mįli en hvaš rķkissjóšur įkvešur aš innheimta ķ tekjuskatt.  Sį, sem hefur 300 žśsund krónur ķ mįnašarlaun greišir helmingi meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt til rķkisins (ef hann greišir žį nokkuš [žangaš]).  Ķ heild greiša Ķslendingar mun meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt.  Lękkun śtsvars er stęrra hagsmunamįl fyrir flesta en aš žoka tekjuskattsprósentu rķkisins nišur."

Žaš, sem skilur į milli góšrar og slęmrar fjįrmįlastjórnar, er fjįrmįlavitiš, ž.e. aš kunna aš greina į milli ólķkra valkosta viš fjįrrįšstöfun.  Sį, sem hefur gott fjįrmįlavit, rįšstafar takmörkušu fé til hįmarksgagnsemi fyrir eigandann, en sį, sem er įn fjįrmįlavits, kastar perlum fyrir svķn og fleygir fé umhugsunarlaust ķ gęluverkefni įn tillits til notagildis eša sparnašar af fjįrfestingunni.

Stęrsti kostnašarlišur borgarinnar eru menntamįl, forskóli og grunnskóli.  Žar tekst borginni aš ausa śt fé įn nokkurs sżnilegs įrangurs į alžjóšlega męlikvarša.  Af lżsingunum hér į eftir aš dęma fer óhęft liš meš ęšstu stjórn skólamįla borgarinnar, og borgarstjórinn er žar utan gįtta, eins og hans er von og vķsa.  

Brynjar Nķelsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Reykjavķk, skrifaši ķ Morgunblašiš, 7. maķ 2018,

"Illa ķgrunduš menntastefna Reykjavķkurborgar".

Hśn hófst žannig:

"Yfirskrift žessarar greinar er fengin aš lįni hjį frįfarandi skólastjóra Réttarholtsskóla, Jóni Pétri Zimsen, og kom fram ķ vištali viš hann į mbl.is.  Undir stjórn hans hefur Réttarholtsskóli nįš góšum įrangri, bęši ķ innlendum og erlendum samanburši.  Jón Pétur hefur veriš gagnrżninn į ašgeršir og stefnu skólayfirvalda ķ borginni og segir ófagleg vinnubrögš og skeytingarleysi žeirra ķ garš skólanna eiga m.a. žįtt ķ žvķ, aš hann įkvaš aš hętta sem skólastjóri.  Žegar farsęll skólastjóri segir upp störfum, ętti žaš aš vera borgarbśum įhyggjuefni."

Hér er varpaš ljósi į óhęfni yfirstjórnar skólamįla ķ Reykjavķk.  Ętla foreldrar ķ höfušstašnum bara aš yppa öxlum, lįta sem ekkert sé og endurkjósa lišiš, sem stjórnar Skóla- og frķstundarįši Reykjavķkur ?  Žaš mundi bera vitni um ótrślegt skeytingarleysi um hag barnanna aš reyna ekki aš hrista upp ķ žessu rotna liši og fį nżja vendi til aš sópa ósómanum śt ķ staš žess, aš nśverandi valdhafar sópa öllu undir teppiš.

Um menntastefnu borgarinnar og getu- og metnašarleysi nśverandi valdhafa žar į bę skrifaši Brynjar Nķelsson:

"Nišurstašan er sś, aš enginn veit ķ hverju žessi menntastefna borgarinnar felst, en vitaš er, aš hśn hefur skilaš dżrasta grunnskóla innan OECD og slökum įrangri ķ samanburši viš ašrar žjóšir.  Įbyrgš į žvķ ber meirihlutinn ķ borginni, en ekki žśsundir manna, sem Skśli Helgason og Dagur B. Eggertsson hafa talaš viš."

Annaš sviš borgarmįlanna, sem ber vitni um algert skilningsleysi borgaryfirvalda į žvķ, hvernig beztur įrangur nęst fyrir žorra borgarbśa fyrir hverja krónu, sem variš er ķ mįlaflokkinn, er samgöngusvišiš.  Dagur, borgarstjóri, og Hjįlmar, formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs borgarinnar, stefna ótraušir śt ķ fullkomiš fjįrfestingarforraš, sem hęgja mun enn meir į bķlaumferšinni, en śt af fyrir sig draga sįralķtiš og ekki merkjanlega fyrir bķlstjórana śr fjölgun bķla į götum borgarinnar, enda hefur Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur og MBA, komizt aš žeirri nišurstöšu, aš: 

"Borgarlķnan = Nżju fötin keisarans".

Undir žessari fyrirsögn skrifaši hann grein ķ Morgunblašiš, 14. maķ 2018, sem hófst svona:

"Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu hafa nżlega samžykkt žį breytingu į svęšisskipulagi höfušborgarsvęšisins 2015-2040, aš tekiš var af skariš meš žaš, aš borgarlķnan verši hrašvagnakerfi (Bus Rapid Transit, BRT).  Įšur hafši veriš gert rįš fyrir, aš borgarlķnan yrši annašhvort hrašvagnakerfi eša léttlestakerfi.  Žaš var gersamlega śt śr öllu korti aš reikna meš žeim möguleika aš byggja léttlestakerfi upp į allt aš 200 milljarša [ISK] fyrir įriš 2040.  Žaš er nógu gališ aš ętla sér aš byggja hrašvagnakerfi upp į 80 milljarša [ISK], sem er mun hęrri upphęš en hefur fariš ķ uppbyggingu žjóšvega į höfušborgarsvęšinu sl. 20 įr."

Heilbrigš skynsemi ętti aš skjóta kjósendum ķ Reykjavķk, og reyndar landsmönnum öllum, skelk ķ bringu yfir žvķ, aš žvķlķk įform um sóun į almannafé skuli vera uppi ķ borgarkerfinu og hjį skipuleggjendum höfušborgarsvęšisins fyrir sveitarstjórnarkosningar 2018.  Aš beztu manna yfirsżn munu žessar rįndżru fyrirętlanir Samfylkingarmannanna Dags og Hjįlmars o.fl. ašeins gera illt verra ķ umferšarmįlum höfušborgarsvęšisins og skipulagsmįlum Reykjavķkur, og var žó ekki į bętandi, eins og Žórarinn vék aš ķ téšri grein:

"Eins og ég benti į ķ grein ķ Morgunblašinu ķ marz sl., mun borgarlķnan ķ bezta falli leiša til žess, aš bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu verši um 4 % minni en ella įriš 2040.  Erlendar reynslutölur benda til žess, aš lķklega verši įrangurinn ašeins 2-3 % minni bķlaumferš en ella [gęti žį oršiš um 10 % meiri en 2018-innsk. BJo]. Til aš nį žessum takmarkaša įrangri žarf nįnast öll uppbygging į höfušborgarsvęšinu aš vera ķ formi žéttingar byggšar mešfram samgönguįsum borgarlķnunnar.  Auk žess žarf aš setja žröngar takmarkanir į fjölgun bķlastęša og taka vegtolla į höfušborgarsvęšinu."

Hlišarskilyrši Borgarlķnu, sem Žórarinn žarna nefnir, ęttu ein og sér aš fella Borgarlķnuna alveg śt af kortinu sem tęka lausn.  Ķ staš žessarar skipulagslegu ófęru og fjįrhagslega kviksyndis žarf aš velja lausnir, sem virka og kosta ķ mesta lagi žrišjung į viš Borgarlķnu fram til 2040.  Žęr eru aš brjóta nżtt land undir byggš og atvinnustarfsemi ķ austurhluta borgarinnar, samhęfa ljósastżringu og beina gangandi umferš undir eša yfir umferšaręšar, fękka ljósastżršum gatnamótum meš umferšarbrśm og fjölga akreinum, sumpart fyrir almenningsvagna, leigubķla og tęki meš 3 eša fleiri innanboršs.   

 

 

 


Prófsteinninn į stórborgarstjórn er skipulag samgangna

Žaš er hęgt aš leggja żmsar męlistikur į įrangur stjórnkerfis stórborgar, en einn žeirra er vafalaust, hvernig tekst aš sinna ferša- og flutningažörf ķbśa borgarinnar og žeirra, sem žangaš eiga erindi. Skipulag samgönguinnviša er žar lykilatriši. Žegar litiš er į žróunina sķšustu 4 įrin, į kjörtķmabilinu, sem nś er aš renna sitt skeiš, er vart annaš hęgt en aš gefa nśverandi valdhöfum borgarinnar falleinkunn fyrir hįlfkįk, lélega žjónustu og kolranga forgangsröšun fjįrmuna og verkefna.

Mešalferšatķminn ķ Reykjavķk hefur į tķmabilinu 2014-2018 lengzt um 26 % eša um 6 % į įri aš jafnaši.  Ķ lok nęsta kjörtķmabils, 2022, mun hann meš sama įframhaldi hafa lengzt um 60 %, og įriš 2026 mun hann hafa tvöfaldazt.  Žetta er aušvitaš óvišunandi öfugžróun fyrir alla vegfarendur į höfušborgarsvęšinu, en m.v. mįlflutning og stefnumiš Dags B. Eggertssonar og Hjįlmars Sveinssonar, sem eru hinir pólitķsku įbyrgšarmenn žessarar stefnu borgarinnar og bįšir ķ framboši fyrir Samfylkinguna ķ borginni ķ kosningunum 26. maķ 2018, mun žessi óheillažróun halda įfram meš sķvaxandi hraša og tvöföldun feršatķma sennilega verša nįš fyrir 2026, t.d. vegna fįrįnlegra fyrirętlana um žrengingu mikilvęgra umferšaręša vegna Borgarlķnu.    

Žeir félagar hafa engin önnur įform uppi til śrbóta  į umferšaröngžveitinu en ófjįrmagnaša draumsżn um mia ISK 100 Borgarlķnu, sem ekkert bętir śr skįk og er aš verša śrelt hugmynd vegna tęknižróunar 21. aldarinnar, og aš setja Miklubraut ķ stokk, sem kosta mundi um miaISK 20.  Hér er um aš ręša stofnbraut į vegum rķkisins, og framkvęmdin er ekki į 12 įra Vegaįętlun žingsins.  Žess vegna mun ekkert verša śr žessu hjį Degi & Co. 

Reykjavķkurborg mun aš óbreyttu lenda ķ fjįrhagslegri gjörgęzlu tilsjónarmanns rķkisins 2022 og ekki hafa neitt fjįrhagslegt olnbogarżmi til fjįrfestinga į borš viš nešanjaršar stokka fyrir bķlaumferš.

Žessir pólitķsku stjórnendur skipulagsmįla Reykjavķkur hafa sett į sviš žaš fįrįnleikaleikhśs aš hafna öllum meirihįttar fjįrfestingum rķkisins ķ samgöngubótum höfušborgarinnar.  Žetta var gert meš žvķ aš fjarlęgja allar brżr fyrir mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Žannig var t.d. girt fyrir umbętur, sem Vegageršin var tilbśin aš fara śt ķ į mótum Bśstašavegar og Reykjanesbrautar. Žetta er alveg dęmalaust framferši, og ašeins forpokašir raušlišar geta gert sig seka um annaš eins.    

Žegar ķbśar kvarta undan žéttingu byggšar og skorti į bķlastęšum, t.d. ķ grennd viš Śtvarpshśsiš, og óska eftir vištali viš Borgarstjóra, er žeim svaraš meš skętingi um, aš žeir geti komizt leišar sinnar į reišhjólum eftir nżlögšum hjólreišastķgum, t.d. žar sem įšur var tvķbreišur Grensįsvegur.  Hér er um óbošlega embęttisfęrslu aš ręša. Svona yfirvöld, gjörsamlega śr tengslum viš raunveruleikann og žarfir ķbśanna, eru nįttśrulega ekki į vetur setjandi.  Žvķ mišur hafa žau nś žegar meš fķflagangi valdiš óafturkręfu tjóni, og žaš veršur aš slį forkólfana af ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum og sķšan aš grisja stjórnkerfiš, sem žanizt hefur śt samkvęmt lögmįli Parkinsons, ž.e. žjónustan viš borgarana versnar um leiš og kostnašur "mišlęgrar stjórnsżslu", sem enginn hefur yfirsżn yfir, vex śr hófi.    

Hvaš gęti tekiš viš ?  Eyžór Arnalds gerši stuttlega grein fyrir žvķ ķ Morgunblašsgrein 24. aprķl 2018, "Okkar lausnir ķ Reykjavķk":

"Viš leggjum til fjölžęttar ašgeršir til aš leysa žennan vanda [umferšarinnar]: fękka ljósastżršum gatnamótum [vęntanlega meš hringtorgum og mislęgum gatnamótum-innsk. BJo], bęta [umferšar]ljósastżringu, [Komiš hefur fram, aš Reykjavķk į tölvubśnaš til mišlęgrar stżringar umferšarljósa, en hefur trassaš aš setja hann upp og tengja-innsk. BJo.], efla almenningssamgöngur. [Įn stalķnistķskra randżrra framkvęmda į borš viš Borgarlķnu, sem er tķmaskekkja og veršur fjįrhagsleg hengingaról fyrir žann, sem fjįrmagnar fyrirbęriš-innsk. BJo.]  Bęta borgarskipulagiš žannig, aš fleiri stofnanir og fyrirtęki fįi lóšir austar ķ borginni. [Žetta er lišur ķ žvķ aš draga śr tveimur įlagstoppum ķ umferšinni, sem vara alls ķ allt aš 4 klst į virkum dögum-innsk. BJo.] Allt žetta mun hafa stórbętandi įhrif į umferšina og žar meš stytta vinnuvikuna, enda fer allt of mikill tķmi ķ tafir."

Bara žaš, aš borgarstjóraefni D-listans skuli sżna vandamįlinu skilning og leggja fram raunhęfar hugmyndir aš śrbótum, getur gefiš kjósendum von um, aš raunhęfur möguleiki sé į aš snśa hnignun borgarinnar upp ķ blómaskeiš, ef "raušu khmerunum" veršur veitt lausn frį störfum, sem žeir rįša alls ekki viš.

Ef innanlandsflugiš veršur eflt meš žvķ aš bśa žvķ sómasamlegan og tryggan sess į Vatnsmżrarvellinum ķ Reykjavķk og lękka į žvķ opinber gjöld, žį getur žaš dregiš śr landumferš og eflt bęši landsbyggš og höfušborg.  Žessu sżnir Samfylkingin engan skilning, heldur hefur um langt įrabil sżnt innanlandsfluginu banvęnan fjandskap.  Žaš mun ašeins starfa ķ mżflugumynd, ef stefna hennar um lokun Reykjavķkurflugvallar eigi sķšar en 2024 nęr fram aš ganga.  Fįi D-listinn ķ Reykjavķk nęgilegt traust ķ komandi borgarstjórnarkosningum, mun hann snśa bökum saman viš rķkisvaldiš um framtķš Vatnsmżrar.  

Gušni Įgśstsson, fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, reit 26. aprķl 2018 grein ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Veršur Reykjavķkurvöllur hrakinn burt og allt flug laskast ?":

"Žaš hefur veriš ömurlegt aš fylgjast meš valdhroka meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur undir forystu Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra, gagnvart flugvelli allra landsmanna ķ Vatnsmżrinni.  Og ķ rauninni fįheyrt, hvernig rķkisstjórn og Alžingi hafa įn ašgerša horft į, hvernig veriš er aš žrengja aš fluginu meš žvķ aš ętla aš byggja rįndżr ķbśšarhverfi allt ķ kringum völlinn.  Einn daginn veršur svo hrópaš: "Žaš er lķfshętta aš lenda flugvélum ķ Reykjavķk, flugiš veršur aš fara strax !"

Skipulagsvaldiš er ķ höndum sveitarfélaganna, en um žaš eru mörg fordęmi, aš žegar um almannahagsmuni er aš ręša, eins og ķ žessu tilviki, žį leyfir Stjórnarskrįin Alžingi aš grķpa til sinna rįša, ef gjöršir sveitarfélagsins stangast į viš almannahagsmuni.  Žess vegna vęri réttmętt, aš Alžingi myndi setja lög um Reykjavķkurflugvöll til aš festa žar 3 flugbrautir ķ sessi til framtķšar, enda hafa męlingar sżnt, aš skżr meirihluti er ķ öllum kjördęmum landsins fyrir įframhaldandi starfsemi hans.

""Völlurinn gegnir mikilvęgu öryggishlutverki fyrir flugsamgöngur landsins sem bezti varaflugvöllur millilandaflugsins." [Žetta hefur Gušni eftir Ingvari Mar Jónssyni, flugmanni, og efsta manni į lista Framsóknarflokksins ķ Reykjavķk.]  Hann segist oft sem flugmašur hafa stefnt žotunni frį ófęrum Keflavķkurflugvelli ķ skjóliš ķ Vatnsmżrinni og skilaš faržegunum heilu og höldnu heim."

Ekki mį gleyma ómetanlegri nytsemi flugvallarins fyrir sjśkraflugiš ķ landinu.  Flugvöllurinn er steinsnar frį mišstöš brįšalękninga ķ landinu, Landsspķtalanum, įsamt beztu Fęšingardeild landsins og annarri öflugri heilbrigšisžjónustu.  Žaš er ekki hęgt aš umbera slķkt įbyrgšarleysi, sem felst ķ aš gera hlut žess fólks enn verri meš stjórnvaldsįkvöršun, sem lķfsnaušsynlega žarf aš komast fljótt undir lęknishendur viš beztu skilyrši, sem landiš bżšur.  Įbyrgšarleysiš felst ķ aš loka Reykjavķkurflugvelli, sem er einhver versta stefnumörkun sveitarfélags gegn almannagagsmunum ķ manna minnum.  

Ķ lok greinarinnar birtist įkall Gušna til landsmanna um žetta efni:

"Ég biš alla landsmenn aš hugleiša, hvers virši flugvöllurinn er öllu flugi og mannslķfum ķ hįska stöddum.  Flugvöllurinn er enn stęrra kosningamįl en nokkru sinni; nś snżst žaš um, hvort hann veršur hrakinn eša ekki hrakinn į braut.  Brotavilji og įsetningur Dags B. Egertssonar og hans manna er einbeittur gegn flugvellinum, og žar meš er allt flug ķ landinu sett ķ uppnįm." 

 


Stórkarlaleg hugmyndafręši borgaryfirvalda

Einkennandi fyrir stjórnsżslu nśverandi borgaryfirvalda er ašgeršarleysi, eins og rakiš veršur hér į eftir.  Žaš er engu lķkara en stórkarlalegir loftkastalar eigi aš bera ķ bętiflįka fyrir doša stjórnkerfisins.  Algert įhugaleysi um hag atvinnulķfsins og žjónustu viš borgarbśa, hvaš žį ašra landsmenn, skķn śt śr stefnumörkun og ašgeršarleysi borgarstjórnarmeirihlutans. Einkenni hans er doši, en nś žarfnast höfušborgin einmitt dugandi karla og kvenna ķ meirihluta borgarstjórnar. Kjósendum ķ borginni er nś bošiš upp į kosti, sem vert er aš reyna.

 Došinn og loftkastalarnir eru skżr merki um, aš fulltrśar meirihlutans eru ekki ķ pólitķk til aš žjónusta einn eša neinn, nema žį aš žjóna lund sinni meš žvķ aš troša meingallašri, vanhugsašri, rįndżrri og afar óhagkvęmri hugmyndafręši sinni upp į höfušborgarbśa og žar meš landsmenn alla. Borgarstjórinn er utan gįtta um rekstur borgarinnar, sem safnar miaISK 8 skuldum į įri og kann engin skil į slysum ķ rekstrinum, t.d. saurgerlum viš bašströnd borgarinnar og skolpśrgangi ķ grennd, enda er hann ekki til vištals fyrir saušsvartan almśgann.  Hjį Reykjavķk mun ekkert breytast til batnašar fyrr en ķ borgarstjórastól sezt skeleggur mašur meš bįša fętur į jöršunni og lętur verkin tala.  Hann veršur aš snśa hnignun fjįrmįla og framkvęmda viš.  Eyžór Arnalds sżndi og sannaši ķ Įrborg, aš hann kann žetta.  

Fyrsta dęmiš um bjįlfalega stjórnarhętti nśverandi borgarstjórnarmeirihluta, sem hér veršur tekiš, er fyrirhuguš lokun Reykjavķkurflugvallar ķ Vatnsmżrinni, eigi sķšar en 2024.  Žessi stefna var tekin įn nokkurrar tilraunar til aš leggja raunhęft mat į afleišingarnar.  Enginn flugvöllur kemur ķ stašinn, enda nęmi slķk fjįrfesting miaISK 100-200.  Lokun flugvallarins žżšir grķšarlega afturför varšandi eftirfarandi žętti:

  • Flugkennsla ķ landinu missir langmikilvęgustu ašstöšu sķna.  Starfsemin į Keflavķkurflugvelli og flugkennsla fara mjög illa saman. Flugkennslan ķ landinu er ķ uppnįmi, į mešan hótun stjórnmįlamanna um lokun Vatnsmżrarvallar vofir yfir.  
  • Flugfélögin, sem nota Keflavķkurflugvöll, missa mjög hentugan varafluvöll, sem žżšir minna öryggi, meiri eldsneytiskostnaš og minni lestunargetu fólks og varnings um borš.  Žetta mun gera flug til landsins og frį žvķ dżrara.  Ekki er vķst, aš stęrsta atvinnugrein landsins, feršažjónustan, megi viš žvķ.  Nś žegar eru teikn į lofti um, aš aukning erlendra feršamanna minnki einn mįnuš eftir annan og gęti hęglega stefnt į samdrįtt ķ fjölda į žessu įri m.v. 2017.  Kemur hann į versta tķma fyrir greinina aš miklu fjįrfestingarskeiši afstöšnu.  Ef samkeppnisstaša Ķslands versnar m.v. önnur lönd nyrzt į noršurhveli, žį getur slķkt leitt yfir landiš efnahagskreppu.  
  • Sjśkraflugiš veršur ašeins svipur hjį sjón.  Forsenda žess, aš landsbyggšarfólk geti reitt sig į neyšaržjónustu Landsspķtalans er öflugt og öruggt sjśkraflug, sem ašeins er mögulegt meš góšan flugvöll nęrri honum, eins og nś hįttar til.  Aš stefna sjśkrafluginu, nema žyrlunum, til Keflavķkur er svķviršileg framkoma viš žį, sem ķ naušum lenda fjarri höfušstašnum.  

 

 Samgöngumįl  höfušborgarinnar, bęši viš hana og innan hennar, eru ķ algerum ólestri, og fęr borgarstjórnarmeirihlutinn falleinkunn fyrir mįlsmešferš sķna į žeim mįlaflokki. Hann hefur unniš gegn hagsmunum allra, sem žurfa aš komast leišar sinnar į höfušborgarsvęšinu, meš žvķ aš hlutast til um, aš Vegageršin haldi aš sér höndum meš umbętur į stofnęšum Reykjavķkur, en leggi žess ķ staš tęplega 1,0 miaISK/įr ķ Strętó. Žį innspżtingu taldi vinstri meirihlutinn 2011 duga til aš auka hlutdeild Strętó ķ umferšinni, en hśn stendur samt nįnast ķ staš viš 4 %.  Žessum rķkisfjįrmunum er žess vegna mjög illa variš mišaš viš žaš, sem veriš gęti.  Žį hefur nśverandi meirihluti Dags, borgarstjóra, unniš skemmdarverk į undirbśningi Sundabrautar meš žvķ aš girša fyrir ódżrari leišina meš lóšaśthlutun.  Engu er lķkara en Dagur og hinn pólitķski kommissar skipulagsmįlanna, svo nefndur Holu-Hjįlmar, sem er enginn andans mašur, eins og Bólu-Hjįlmar var, stundi skęruhernaš gagnvart ķbśunum ķ nafni sérvitringslegrar hugmyndafręši. Žaš er pólitķskt stórslys, aš sérvitringar og faglegir višvaningar skuli hafa vélaš svo lengi um borgarskipulagiš, sem raun ber vitni um. 

Sem lausn į umferšarvandanum berjast žeir fyrir miaISK 100 fjįrfestingu ķ s.k. Borgarlķnu, sem er sérrein fyrir lišvagna, eftir aš sporvagn var lagšur į hilluna.  Er nś hótaš aš setja veikburša borgarsjóš į hausinn meš stórfelldum lįntökum ķ žetta vonlausa verkefni, žvķ aš rķkiš hefur aš öllum lķkindum önnur įform ķ Samgönguįętlun sinni 2019-2021, sem bķšur birtingar.

Vandamįl Borgarlķnu er hįr stofnkostnašur og rekstrarkostnašur mišaš viš ķbśafjöldann į "upptökusvęši" vagnanna.  Śr žessu reyna Dagur og Holu-Hjįlmar aš bęta meš žéttingu byggšar.  Žessi stefna hefur žegar valdiš ómęldu tjóni.  Žessi byggingarmįti er tafsamur og dżr.  Įriš 2017 voru ašeins 322 ķbśšir byggšar ķ Reykjavķk, sem er ašeins rśmlega 15 % af žörfinni.  Žetta kemur mjög haršlega nišur į kaupendum fyrstu ķbśšar sinnar, žvķ aš lķtiš framboš m.v. eftirspurn spennir veršiš upp.  Um žetta hśsnęšishallęri af mannavöldum skrifar Baldur Arnarson baksvišsfrétt ķ Morgunblašiš 24. aprķl 2018,

Nżju ķbśširnar of dżrar:

"Fįtt bendir til, aš skorti į smęrri og ódżrari ķbśšum mišsvęšis į höfušborgarsvęšinu verši eytt į nęstu misserum.  Nżjar ķbśšir, sem eru aš koma į markaš, eru enda of dżrar.

Sķšan vitnar hann ķ tvo sérfróša um hśsnęšismarkaš:

"Tilefniš er, aš fyrstu ķbśširnar ķ nżju hverfi ķ Vatnsmżri fóru ķ sölu.  Haft var eftir Brynjari Haršarsyni, framkvęmdastjóra Vals, ķ fréttum Stöšvar 2 sl. laugardag, aš ķbśširnar hentušu fyrstu kaupendum.  Verš ķbśšanna er 39,8 til 72,9 milljónir.  Mešalstęrš žeirra er 71 m2, og mešalverš į m2 er um 666 žśsund krónur."  

Hér er yfirleitt um of stórar ķbśšir fyrir fyrstu kaupendur aš ręša.  Engum žarf aš koma į óvart, aš ķbśšir ķ Vatnsmżri séu dżrar.  Viš žvķ var varaš ķ upphafi umręšu um byggingarland žar, žvķ aš mjög djśpt er nišur į fast undirlag. Aš skįka ķ žvķ skjólinu, aš Reykjavķkurflugvelli verši brįtt lokaš, og aš Neyšarbrautinni hafi veriš lokaš, eru of veik rök fyrir žvķ aš setja strax nišur ķbśšabyggš ķ Vatnsmżrinni.  Žetta er rétt eitt glóruleysiš, og žessar ķbśšir geta hrapaš ķ verši, ef nżr meirihluti festir flugvöllinn ķ sessi og jafnvel opnar Neyšarbrautina.  

Sķšan kemur afsprengi sérlundašrar skipulagsstefnu, sem rżrir óhjįkvęmilega gildi nżrra ķbśša:

"Allur gangur er į žvķ, hvort bķlastęši fylgja nżjum ķbśšum į žéttingarreitum ķ borginni.  T.d. er hęgt aš kaupa bķlastęši ķ kjallara meš ódżrustu ķbśšunum į Frakkastķg."

Žaš er ein af frumskyldum bęjarstjórna aš skipuleggja nęgt framboš ķbśša af réttum stęršum m.v. žarfir hvers tķma.  Reykjavķkurborg hefur gersamlega brugšizt žessu hlutverki, haft allt of lķtiš framboš ódżrra lóša, sem skipulagšar eru fyrir litlar ķbśšir.  Skilningur į žörfum ķbśanna heldur ekki mįli og er brottrekstrarsök śr borgarstjórn.  Žegar borgaryfirvöld męta ķbśum Furugeršis, sem kvarta undan allt of mikilli žéttingu og of fįum bķlastęšum, meš žvķ, aš žeir geti notaš reišhjól, af žvķ aš nś sé bśiš aš gera góša ašstöšu fyrir reišhjól viš Grensįsveg, er ljóst, aš ósvķfni "raušu khmeranna" eru engin takmörk sett og aš nś er męlirinn fullur. 

"Lżšfręšileg žróun sķšustu įratuga hefur aukiš eftirspurn eftir smęrri ķbśšum.  Į sama tķmabili hefur veriš byggt hlutfallslega meira af stęrri ķbśšum, sem eru 110 m2 eša stęrri.  Žaš eru ekki ķbśšir, sem ętla mį, aš fyrstu kaupendur séu alla jafna aš horfa til.

Elvar Orri segir žessa žróun hafa skapaš skort į smęrri eignum, 30-60 m2, sem eru į višrįšanlegu verši fyrir fyrstu kaupendur.

Žį į ég viš smęrri ķbśšir, sem kosta undir 30 milljónum króna.  Ég held, aš fyrstu kaupendur séu ekki endilega aš horfa til ķbśša, sem eru 60 m2 eša stęrri.  Žaš vęru eflaust margir tilbśnir aš fara śr foreldrahśsum og ķ ķbśšir, sem eru minni en 60 m2, segir Elvar Orri og bendir į, aš mikil eftirspurn eftir litlum ķbśšum ķ skammtķmaleigu til feršamanna hafi dregiš śr framboši smęrri og ódżrari ķbśša."

Fķlabeinsturninn:

Vinstri menn hafa mikla tilhneigingu til aš ženja śt stjórnkerfi sķn, einnig borgarinnar, og fjölga silkihśfum.  Žeir hafa hins vegar enga žekkingu į žvķ śr fyrirtękjarekstri, hvernig skipuleggja žarf starfsemi, svo aš hśn virki.  Fjölgun embęttismanna hefur fylgt lögmįli Parkinsons um, aš ein staša kalli į ašra, og žjónustan hefur hrķšversnaš.  Stjórnsżslan er oršin svo flókin, aš enginn viršist botna ķ henni.  Žetta spillta, gagnslitla og dżra kerfi žarf aš skera upp, hrista upp ķ žvķ og bśa til einfaldar bošleišir, žar sem ķbśunum, sem žjónustunnar eiga aš njóta, er ljóst, hver ber įbyrgš į hverju, og hvert žeir eiga aš snśa sér meš erindi sķn.

  Yfirmennirnir viršast nśna ekki vera ķ neinu sambandi viš ķbśana.  Ef óskaš er vištals viš ęšsta strump, er vķsaš į undirtyllu.  Žessi "elķtuuppbygging" aš hętti "Brüsselvaldsins" į aušvitaš engan veginn viš ķ okkar litla samfélagi, žar sem ekki er plįss fyrir ašgeršarlausa kónga, sem er sama um lżšinn, heldur verša allir aš vera virkir.  

Žaš, sem sparast žį viš žessa uppstokkun, į aš veita til aš bęta grunnžjónustuna viš ķbśana, t.d. yngstu ķbśana, hverra foreldrar eru į skeiši mestu fjįržarfar lķfs sķns og žurfa žess vegna bęši į tekjum aš halda, enda er slķkt ķ anda jafnréttis.  Aš bjóša yngstu ķbśunum gott atlęti er grundvallarmįl.  

Eldri borgarar:

Um allt land fer eldri borgurum hlutfallslega mest fjölgandi allra aldurshópa.  Žaš į ķ sérstökum męli viš ķ Reykjavķk, žar sem frį dögum R-listans hefur veriš rekin beinlķnis fjandsamleg stefna ķ garš ungs fólks, sem er aš stofna heimili.  Žetta er fįdęma skammsżni fyrir hönd borgarinnar, og vonandi munu nżir valdhafar ķ borginni snśa žessari öfugžróun viš.  

Eyžór Arnalds, borgarstjóraefni Sjįlfstęšisflokksins, ritaši žann 24. aprķl 2018 grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Okkar lausnir ķ Reykjavķk".

Einn kaflinn hét: "Bętum kjör eldri borgara" og var merkileg tillaga aš stefnumörkun fyrir borgina og önnur sveitarfélög:

"Borgin hefur hękkaš gjöld į ķbśana į sķšustu 8 įrum.  Į sama tķma hafa eldri borgarar oršiš fyrir skeršingum.  Viš viljum koma til móts viš eldri borgara og veita 100 % afslįtt fyrir žį, sem eru oršnir 70 įra.  Žetta er réttlętismįl, žar sem hér er veriš aš draga śr tekjuskeršingum.  En žetta er jafnframt skynsamlegt, žar sem žaš er mun hagstęšara, aš žeir, sem geta og vilja bśa heima, eigi žess kost.  Žaš er dżrt og óskynsamlegt aš stofnanavęša heilu hópana.  Og žaš er engin lausn ķ hśsnęšismįlum aš skattleggja eldri borgara śt śr hśsum sķnum."

Vinstri menn hafa brugšizt öndveršir viš žessum sjįlfsögšu žjóšfélagsumbótum Eyžórs Arnalds og beitt fyrir sig hefšbundnum mśsarholusjónarmišum śr öfundargenunum um, aš hér sé veriš aš umbuna žeim rķku.  Žannig bregšast žeir alltaf viš tillögum um skattalękkanir og kasta žar meš į glę fjölmörgum kostum skattalękkana, sem allt žjóšfélagiš nżtur, jafnvel stundum į formi tekjuhękkana opinberra sjóša, og žaš er einmitt śtgjaldalękkun opinberra sjóša, sem Eyžór hefur ķ huga hér, svo aš allir gręši. 

Žaš er rķk įstęša til aš hvetja alla, sem annt er um góša žjónustu ķ nęrsamfélaginu og rįšdeild viš stjórnun fjįrmįla žar, til aš kjósa D-listann, ekki sķzt ķ Reykjavķk.  Höldum okkur hęgra megin. 

Listakjör

 

 

 


Śrelt og óhagkvęm lausn

Sķšasta įratuginn hefur feršatķminn lengzt mikiš į höfušborgarsvęšinu, ašallega į virkum dögum kl. 0730-0930 og 1530-1730, alls į 4 klst tķmabilum į sólarhring. Gęti hann į žessum tķmabilum hafa lengzt um į aš gizka 50 % frį aldamótunum seinustu, og er tekiš aš gęta umtalsveršrar óįnęgju bķlstjóra og faržega žeirra meš žetta įstand, enda er žaš óžarft og til komiš vegna vitlausrar forgangsröšunar og sinnuleysis borgaryfirvalda.

Svo ótrślegt sem žaš hljómar, eru tafirnar ķ boši meirihluta borgarstjórnar, sem hefur ekkert gert til aš rįša bót į vandanum, nema sķšur sé. Borgaryfirvöld hafa stašiš gegn śrbótum aš hįlfu Vegageršarinnar į stofnbrautum borgarinnar og ķ stašinn sett stórfé, um 0,9 miaISK/įr ķ 8 įr, ķ bęttar almenningssamgöngur.  Žrįtt fyrir žaš hefur engin hlutfallsleg fjölgun oršiš į mešal faržega strętó, og bķlaumferšin hefur vaxiš ķ takti viš hagvöxtinn.  Hér er um óžolandi sóun almannafjįr aš ręša, sem lżsir sér ķ tķšum feršum lķtt setinna og į sumum leišum nęstum tómra stórra strętisvagna megniš af rekstrartķmanum.  

Žrįtt fyrir slęma reynslu alla žessa öld af auknum austri opinbers fjįr ķ fjįrfestingar og rekstur almenningssamgangna eru žeir enn til, og hafa t.d. veriš ķ stjórn borgarinnar ķ 8 įr, sem vilja halda enn lengra śt ķ ófęru almenningssamgangna og nś meš grķšarlegum fjįraustri śr opinberum sjóšum til fjįrfestinga ķ sérreinum fyrir strętó, sem aš hįlfu illa stęšs borgarsjóšs yršu fjįrmagnašar meš žvķ aš reyta enn meira fé af hśsbyggjendum og ķbśšakaupendum ķ grennd viš meginumferšaręšar strętó, sem nś er bśiš aš "dubba upp" og kalla Borgarlķnuna. Žessi skattheimta stenzt sennilega ekki lagalega rżni.  

Kostnašarįętlunin er miaISK 70 į 20 įrum.  Veruleg óvissa er tengd kostnašarįętlunum slķkra verkefna, eins og sést į žvķ, aš kostnašarįętlun borgarlķnu ķ Stafangri ķ Noregi mun hafa hljóšaš upp į miaNOK 4,0, en rauntalan varš 2,5xmiaNOK 4,0=miaNOK 10,0 eša um miaISK 130.  Verši žessi raunin į Ķslandi, mun kostnašur Borgarlķnu nema miaISK 175, žegar upp veršur stašiš frį žessu feigšarflani. Vagnakosturinn er ekki inni ķ miaISK 70, svo aš vęgt reiknaš mį bśast viš miaISK 180 reikningi fyrir fjįrfestingar ķ Borgarlķnu. Rekstrarkostnašur Strętó mun stórhękka, nema villtustu draumar draumóramanna um 12 % hlutdeild Strętó ķ fólksflutningum į höfušborgarsvęšinu rętist. Til samanburšar upplżsti samgöngurįšherra ķ Morgunblašsgrein 10. marz 2018, aš tvöföldun brauta frį höfušborgarsvęšinu (2 akreinar ķ bįšar įttir), Reykjanesbraut, Sušurlandsvegur um Hellisheiši til Selfoss og Vesturlandsvegur um Kjalarnes aš Hvalfjaršargöngum, mundi kosta miaISK 45.  Nś er spurningin: er réttlętanlegt aš setja Borgarlķnuverkefniš į Vegaįętlun Alžingis, žegar brżn verkefni ķ gangagerš, brśargerš og vegagerš bķša um allt land, sem śtheimta svipaša upphęš og Borgarlķnuverkefniš gęti kostaš ?

Žeir, sem reyna aš fęra rök fyrir Borgarlķnu, nefna oft, aš til 2040 sé įętluš ķbśafjölgun į höfušborgarsvęšinu 70“000 manns.  Žeir sjį žį fyrir sér fjölgun bķla śr um 180 k (k=žśsund) ķ 240 k eša fjölgun um 60 k (33 %), sem hefši geigvęnleg įhrif į feršatķma og umferšaröryggi aš öllu óbreyttu. Bęši er, aš žessi mannfjöldaįętlun er žegar śrelt, allt of hį, og žaš eru ašrir samverkandi žęttir, sem leiša munu til minni fjölgunar bķla en mistakasmišir borgarstjórnar hafa smķšaš sér.

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur og frumkvöšull, skrifaši grein ķ Morgunblašiš 1. marz 2018, sem hann nefndi: 

"Skipulögš kransęšastķfla ķ Reykjavķk".  Heitiš skķrskotar til lęknisins į stóli borgarstjórans, sem įbyrgur er fyrir umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu og neitar aš horfast ķ augu viš stašreyndir, draumóramašur, sem stingur hausnum ķ sandinn, žegar vandamįl hrannast upp.  Ķ greininni kemur fram, aš samkvęmt įętlun mun ķbśum į höfušborgarsvęšinu fjölga um 3300 į įri tķmabiliš 2017-2030, žar af ķ Reykjavķk 78 %, en raunfjölgun varš 2600 tķmabiliš 2000-2017, žar af 30 % ķ Reykjavķk.  Raunfjölgun į höfušborgarsvęšinu nam ašeins 79 % af įętlun, sem gefur tilefni til aš lękka įętlun bķlafjölgunar nišur ķ 47 k, og munar um minna en 13 k bķla įriš 2040.  

Žaš eru hins vegar ašrir kraftar į feršinni, sem verša jafnvel enn įhrifarķkarari en mannfjölgunin, er frį lķšur, og žar er tęknižróunin öflugasti žįtturinn.  Į žessu įri, 2018, mun Waymo, deild ķ Google samsteypunni, sem žróar sjįlfakandi bifreišar, hleypa af stokkunum tilraunaverkefni ķ śthverfum Phoenix, Arizona, meš žjarkataxa ("robotaxi") um leigubķlaakstur.  General Motors, stęrsti bķlaframleišandi Bandarķkjanna, BNA, ętlar aš hefja slķka žjarkažjónustu 2019.  Žann 26. febrśar 2018 afnam Kalifornķurķki skilyrši um, aš "öryggisökumašur" yrši alltaf aš vera ķ sjįlfakandi ökutękjum tilbśinn aš taka stjórnina. 

Ķ Economist 3. marz 2018 birtist greinin

"Who is behind the wheel ?" ,

sem nś veršur vitnaš til:

"Kostnašur sjįlfakandi bķla (SAB) žżšir, aš notagildi žeirra veršur fyrst um sinn sem žjarktaxar, pantašir meš žvķ aš nota leišarlżsandi smįforrit, app.  Žannig fęst meiri nżting sem mótvęgi viš kostnašinn, og žeir munu veita žjónustu, sem er ódżrari per km en notkun eigin bķls, sem letja mun fólk til bķleignar, a.m.k. bķla einvöršungu til nota innanbęjar.  UBS, svissneskur banki, hefur gefiš śt spį um, aš slķkum bķlum muni hafi fękkaš um 70 % įriš 2050.  Bifreišar nśtķmans standa ónotašar 95 % af tķmanum, svo aš vķštęk notkun žjarkataxa getur leitt til breyttrar landnotkunar, žar sem nś eru bķlastęši ķ borgum.

Sjįlfakandi bķlar munu draga verulega śr tķšni daušaslysa ķ umferšinni, og žar sem žeir verša rafknśnir, munu žeir bęta loftgęšin, žar sem raforkuvinnslan er "gręn".  Val į "beztu" leiš, minna bil į milli ökutękja og gjaldtaka į leišum, žar sem bķlafjöldinn veldur miklum töfum, munu draga śr umferšarstķflum.  Eins og sjįlfrennireišar į undan žeim, munu SABar breyta borgarmenningunni (löng ferš er aušveldari, ef žś vinnur eša sefur į leišinni), og verzlun breytist (verzlanir koma til žķn).  Bķlaframleišendur sjį fram į grķšarlegar breytingar; ķ staš žess aš selja einstaklingum munu žeir selja žjarktaxafyrirtękjum eša žróa sjįlfa sig ķ aš verša "feršažjónustur".  

Hagfręšingar og borgarskipuleggjendur ęttu aš kętast, af žvķ aš SABar žżša, aš hęgt veršur aš taka upp atriši, sem ekki hafa męlzt vel fyrir hjį bķlstjórum, t.d. breytileg veggjaldheimta og umferšarhnśtarukkanir meš breytilegu gjaldi eftir tķma sólarhringsins, umferšaržunganum, feršalengd o.s.frv., munu gera kleift aš fķnstilla allt flutningskerfi borganna.  Meš mismunandi gjaldtöku eftir svęšum, er hęgt aš greiša nišur feršakostnaš ķ efnaminni hverfum eša aš hvetja fólk til aš nota almenningssamgöngur til lengri ferša."

Af žessu mį rįša, aš tęknižróunin mun létta umferšarhnśtana ķ framtķšinni, og aš žvķ mun svo rammt kveša, aš Borgarlķna veršur ķ raun algerlega óžörf.  Ef viš gerum rįš fyrir, aš 70 % fękkun "borgarbķla" įriš 2050 ķ spį UBS eigi viš fjölskyldubķl nr 2 og aš žessi fękkun muni nema 50 % įriš 2040, žį mį reikna meš, aš fjölgun bifreiša įriš 2040 muni "ašeins" nema 20 k eša 11 % į höfušborgarsvęšinu öllu.  Žetta er ašeins žrišjungur žeirrar fjölgunar, sem skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins leggja til grundvallar sķnum įętlunum um umferšina, almenningssamgöngur og mannvirkjagerš į höfušborgarsvęšinu.  Aš ana śt ķ risafjįrfestingu, sem er bęši žarflaus og gagnslaus, stappar nęrri leikhśsi fįrįnleikans. 

 

 

 

  

 

 


Borgarlķna er frįleit lausn į umferšarvandanum

Blekbóndi missti nešri kjįlkann nišur į bringu um daginn, er hann sį eftir borgarstjóranum haft, aš losun einnar umferšarteppu meš hjįlp mislęgra  gatnamóta flytji ašeins umferšarvandann aš nęstu gatnamótum.  Žaš žętti ekki gott, aš lęknir segši žetta um kransęšastķflu sjśklings sķns, heldur mundi almennilegur lęknir snśa sér aš žvķ aš fjarlęgja allar kransęšastķflurnar eša tengja framhjį žeim. Hugmyndafręši borgarstjóra er ógešfelld blanda af neikvęšni ķ garš fjölskyldubķlsins, hunzun almannahagsmuna (umferšaröryggis og feršatķma) og įbyrgšarleysis gagnvart rįšstöfun opinbers fjįr.

Borgarstjóri Reykjavķkur situr sem steinrunninn meš hendur ķ skauti og žykist hafa fundiš snjallari lausn į reglubundnu umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu meš Borgarlķnu en aš greiša leiš fjölskyldubķlsins.  Žar tekur hann algerlega rangan pól ķ hęšina og stašfestir žar meš, aš hann er draumóramašur, en enginn raunsęismašur.  Draumóramašurinn leitar žó  fulltingis reykvķskra kjósenda ķ vor til aš fį aš halda įfram meš steingeld gęluverkefni sķn, en stjórnarhęttir draumóramannsins hafa hingaš til haft hręšileg įhrif į fjįrhagsstöšu borgarinnar, og įframhaldandi hnignun hennar mun leiša til nišurlęgingar höfušborgarinnar į nęsta kjörtķmabili. Žaš mun tröllrķša fjįrhagnum į slig, ef fķflagangur į borš viš Borgarlķnu veršur aš raunveruleika į höfušborgarsvęšinu.  Žaš veršur aš gjörbreyta um stefnu ķ skipulagsmįlum borgarinnar og breyta stjórnskipulagi hennar, og žį fyrst mun hagur hennar vęnkast.

Skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins eru ķ klónum į danskri rįšgjafarstofu, Cowi, hverrar umferšarspįr og rįšgjöf eru mjög ótrśveršugar.  Vęri nęr aš leita til innlendra umferšarsérfręšinga, sem menntašir eru erlendis og kunna žess vegna skil į umferšarmęnum į borš viš Borgarlķnu.  Cowi-menn hafa lįtiš frį sér fara endemi į borš viš aš žvinga fólk śr bķlum og ķ strętó į sérakreinum meš vegtollum, hękkun bķlastęšagjalda og fękkun bķlastęša og mögnun almenns umferšaröngžveitis.  Meš slķku og umferšarspįm, sem eru algerlega į skjön viš stašreyndir frį löndum, žar sem borgarlķna hefur veriš innleidd, dęmir žessi rįšgjafarstofa sig śr leik, nema ķ sandkassa draumóranna.

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, sżndi meš dęmum erlendis frį, aš Borgarlķna mun nęstum ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu hérlendis.  Allt fé, sem fjįrfest veršur ķ Borgarlķnu, veršur žess vegna į glę kastaš og mun valda stórtjóni ķ žokkabót, žvķ aš žaš fé hefši annars veriš nżtt ķ brżnar samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu og vķtt og breitt um landiš.  Allir raunsęir menn sjį ķ hendi sér, sbr hér aš nešan, aš hugmyndir um Borgarlķnu eru skżjaborgir draumóramanna, sem rįndżrir rįšgjafar styšja viš og višhalda, į mešan žeir geta makaš krókinn meš fé śr opinberum sjóšum, žar sem ķ vissum tilvikum er fé įn hiršis.

Grein Žórarins Hjaltasonar,

"Įhrif borgarlķnu į umferš einkabķla ofmetin",

ķ Morgunblašinu 1. febrśar 2018, hófst žannig:

"Samkvęmt skżrslu verkfręšistofunnar Cowi um borgarlķnuna (janśar 2017) er skipting į feršamįta ķ dag žannig, aš hlutur ferša meš strętó er 4 %, gangandi og hjólandi 20 % og feršir meš einkabķl 76 %.  Ķ sömu skżrslu er įętlaš, aš įriš 2040 verši hlutur ferša meš strętó 12 %, gangandi og hjólandi 30 % og feršir meš einkabķl 58 %.  Feršir meš einkabķl eiga samkvęmt žessu aš minnka um 18 % eša nįkvęmlega jafnmikiš og įętluš aukning į feršum gangandi, hjólandi og meš strętó."

Žessi įętlanagerš um minnkandi bķlaumferš og vaxandi hjólreišar og gönguferšir samfara vaxandi strętóferšum er alveg śt ķ hött, enda órökstudd og stangast į viš reynslu annarra.  Žaš er stórfuršulegt, aš nokkur skuli taka mark į žvķlķkri framsetningu.  Ašeins draumóramenn geta tališ žaš koma til greina aš hętta einni krónu af opinberu fé ķ fjįrfestingu, sem reist er į kviksyndi į borš viš žessa skżrslu.  Įfram meš Žórarin:

"Žaš stenzt engan veginn, aš fjölgun ferša meš strętó um 8 % leiši til žess, aš feršum meš einkabķl fękki um 8 %.  Reynslan sżnir, aš žegar faržegum fjölgar meš strętó vegna bęttrar žjónustu, žį hefur hluti nżrra faržega hjólaš eša gengiš įšur eša žį, aš nżir faržegar hefšu hreinlega ekki feršazt neitt, ef ekki hefši komiš til bętt žjónusta strętó.  Meš öšrum oršum: nżir faržegar eru ekki eingöngu fyrrverandi bķlstjórar eša faržegar ķ einkabķl."

Cowi-rįšgjafaržjónustunni viršist sem sagt ekki vera treystandi.  Žórarinn Hjaltason bendir sķšan į, aš žótt faržegi ķ einkabķl fari aš nota strętó, minnkar bķlaumferšin ekkert fyrr en bķlstjórinn leggur bķlnum.  Hann vitnar til reynslu borganna Adelaide, Sydney og Brisbane ķ Įstralķu af innleišingu borgarlķnu:

"Faržegum meš strętó fjölgaši aš mešaltali um u.ž.b. 45 % meš tilkomu "borgarlķnanna".  Fyrrverandi bķlstjórar ķ einkabķl reyndust vera aš mešaltali ašeins 25 % af nżjum faržegum meš strętó."

Sé įętlun um fjölgun ķ strętó viš tilkomu Borgarlķnu samhliša minnkun bķlaumferšar, reist į žessum reynslutölum frį Įstralķu, ķ staš įgizkana frį Cowi til aš žóknast draumóramönnum, sem stjórna skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins į Ķslandi, žį mun feršum meš strętó fjölga śr 4,0 % ķ 5,8 %, og bķlum ķ umferšinni mun fękka um tęplega 0,5 %, śr 76,0 % ķ 75,5 %, en ekki nišur ķ 58 %, eins og rįšgjafar Cowi slį fram śt ķ loftiš. Gangandi og hjólandi fękkar śr 20,0 % ķ 18,7 %.   

Žessi minnkun bķlaumferšar veršur ekki merkjanleg į götunum, sem sannar fullyršinguna hér aš framan, aš Borgarlķnan mun nįnast ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu, og feršahlutdeild strętó mun ekki žrefaldast meš tilkomu hennar, heldur vaxa um 45 %, og hśn veršur rekin meš dśndrandi tapi, margföldu nśverandi tapi, žvķ aš nżting vagnanna mun enn versna.  Borgarlķna eru drómórar einir og mun reynast verša fjįrhagslegt kviksyndi.  Žaš var frumhlaup hjį nśverandi rķkisstjórnarflokkum aš lżsa yfir stušningi viš žetta verkefni.  Alžingi ber aš styšja betur fjįrhagslega viš bakiš į Vegageršinni og lįta óvandašan undirbśning skipulagsyfirvalda höfušborgarsvęšisins lönd og leiš.    

 

 

   


Borgarlķna stendst ekki samkeppni

Žaš er og veršur į nęstu 20 įrum grķšarleg samkeppni um féš, sem Alžingi samžykkir aš rįšstafa ķ samgöngumįlin. Žį kemur ekki til mįla aš leggja śrelta hugmyndafręši ķ höfši fįeinna skipulagsmanna, stjórnmįlamanna og įhugamanna um skipulagsmįl (amatöra) til grundvallar, heldur veršur aš ķhuga slysafękkun, tķmasparnaš og orkusparnaš vegfarenda įsamt višhaldssparnaši vega og tękja aš ógleymdum sanngirnissjónarmišum, žegar įkvöršun um fjįrveitingu til samgönguverkefna er tekin. Annars er hętt viš, aš miklum veršmętum verši į glę kastaš.  

Višfangsefniš į höfušborgarsvęšinu er aš endurbęta nokkur frumstęš gatnamót, sem setiš hafa į hakanum, sumpart sakir įhugaleysis borgaryfirvalda og sumpart vegna verkefna, sem žingmenn hafa sett framar ķ forgangsröš Vegaįętlunar.  Žessi gatnamót eru allt of hęttuleg og afkastalķtil fyrir nśverandi umferšarįlag, hvaš žį framtķšarįlag, sem vex svipaš og landsframleišslan.  Fyrir vikiš eru žau hęttuleg, og  ótrślegt slugs viš śrbętur er dżrkeypt į formi harmleikja, įrekstra įn manntjóns og tķma- og eldsneytissóunar ķ umferšarbišröšum, sem žar myndast. Skilvirkasta lausnin er sums stašar aš grafa fyrir umferšarstokkum og annars stašar aš reisa brżr og leggja vegslaufur og koma žannig upp mislęgum gatnamótum af mismunandi geršum eftir ašstęšum.  Mislęg gatnamót munu kosta miaISK 1,0-2,0 per stk.

Til eru žeir, sem lķta hvorki į umferšina né žörf fólks fyrir hśsnęši sem višfangsefni tęknilegs og fjįrhagslegs ešlis, heldur sem tękifęri til aš breyta smekk og lķfsvenjum fólks eftir eigin höfši.  Žeir lķta talsvert til śtlanda eftir lausnum, en įtta sig ekki į žvķ, aš til aš erlendar fyrirmyndir verši raungeršar meš įrangursrķkum hętti hérlendis, verša forsendur aš vera sambęrilegar hér og žar.

Forręšishyggjusinnar, sem vilja móta lķfshętti almennings aš eigin smekk og skošunum, sem mörgum žykja ęši forneskjuleg og sérvizkuleg, vilja beina auknum feršafjölda ķ strętisvagna meš sérakreinum eša jafnvel ķ jįrnbrautarlestir. Žessi hugmyndafręši gengur ekki upp, og aš reyna žaš veršur dżrt spaug.  Vešurfar į Ķslandi gerir žetta óašlašandi feršamįta, og hann er óžęgilegri, tķmafrekari og jafnvel dżrari en aš fara ferša sinna į fjölskyldubķlnum.  Sé hann  rafknśinn, žį er hann ódżrari og mengunarminni (per mann) en strętisvagninn. 

Hann er ódżrari aš žvķ gefnu, aš fjölskyldan telji sig hvort sem er žurfa į einkabķl aš halda.  Fjölskyldubķllinn er oft samnżttur kvölds og morgna. Žį er ķbśafjöldinn į svęši Borgarlķnu alls ekki nęgur fyrir aršsaman rekstur hennar, žótt annaš vęri sambęrilegt viš śtlönd, og mį žó einu gilda, hversu mjög borgar- og bęjaryfirvöld rembast sem rjśpan viš staurinn viš aš žétta byggš mešfram henni, meš ósanngjarnri og jafnvel óleyfilegri gjaldtöku af hśsbyggjendum til aš fjįrmagna gjörsamlega ótķmabęrt verkefni. Sś gjaldtaka er fyrir nešan allar hellur og brottrekstrarsök fyrir žį borgar- og bęjarfulltrśa, sem hana hafa stutt.   

Af žessum sökum hefur hvorki gengiš né rekiš meš aš auka hlutdeild strętisvagna ķ feršafjölda į höfušborgarsvęšinu.  Hśn er enn 4,0 % af heildar feršafjölda žrįtt fyrir fjįraustur ķ hķtina.  Forsjįrhyggjumenn byggja mikla loftkastala nś į undirbśningsstigum s.k. Borgarlķnu og gefa sér, aš hśn dugi til žreföldunar hlutdeildar strętisvagnanna ķ feršafjölda.  Žetta er algerlega borin von; žaš er ekkert, sem styšur žessa draumsżn.  Žvert į móti er sama, hversu miklu fé er ausiš ķ žennan félagslega feršamįta, sķšustu įrin śr rķkissjóši tęplega 1,0 miaISK/įr, žį metur fólk žęgindin og tķma sinn nęgilega mikils virši, til aš strętisvagnar gegna enn og munu gegna jašarhlutverki ķ feršum į landinu blįa (blauta, kalda og vindasama).

Žaš er alveg sama, hversu miklu fé veršur ausiš ķ Borgarlķnu į nęstu įrum, umferšaröngžveitiš į svęši hennar mun ekkert skįna, ef engar framfarir verša į nśverandi vegakerfi.  Af žessum sökum er veriš aš dśka hér fyrir peningalega hķt og fjįrfestingarhneyksli, fullkomna sóun almannafjįr.  Žetta er žyngra en tįrum taki, žvķ aš vegfarendur um allt land hrópa į umbętur į vegakerfinu, og peningarnir koma śr rķkissjóši, nema žar sem einkaframkvęmd veršur samžykkt.  Žaš kemur af žessum sökum ekki til mįla, aš žingmenn setji Borgarlķnu į 12 įra Vegaįętlun.

Ķ Bandarķkjunum hefur veriš įętlaš (The Economist 20.01.2018-Jam tomorrow), aš umferšaröngžveiti kosti um 500 miaUSD/įr.  Fęrt yfir į ķslenzkar ašstęšur eru žetta um 50 miaISK/įr.  Žaš er hęgt aš leysa žetta vandamįl til 20 įra meš fjįrfestingu upp į miaISK 20 ķ mislęgum gatnamótum, vegstokkum og fjölgun akreina.  Žetta er svipuš upphęš og skipulagsyfirvöld į höfušborgarsvęšinu hyggjast setja ķ fyrsta hluta Borgarlķnunnar, og žaš veršur žį aš koma frį rķkissjóši, žvķ aš borgarsjóšur hefur ekkert bolmagn, enda er hann į leišinni ķ gjörgęzlu aš öllu óbreyttu.

Fé er ekki til fyrir śrelt gęluverkefni į borš viš Borgarlķnu.  Nęsta įtak į höfušborgarsvęšinu į eftir ofangreindri mannvirkjagerš veršur aš undirbśa göturnar meš skynjara- og sendibśnaši til samskipta viš sjįlfakandi farartęki.  Meš vel heppnašri innleišingu slķks bśnašar, sem žolir ķslenzkar ašstęšur, ętti slysatķšni aš minnka, nżting gatna aš batna og kostnašur vegna tafa aš minnka, žvķ aš faržegar geta žį nżtt feršatķmann til einhvers nżtilegs.

Fyrrverandi samgöngu- og sveitarstjórnarrįšherra, Jón Gunnarsson, Alžingismašur, skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 25. janśar 2018, žar sem hann śtlistaši fjįrmagnsžörf vegakerfisins į Vestfjöršum og į Vesturlandi.  Komst hann aš žeirri nišurstöšu, aš brżn fjįrfestingaržörf į Vestfjöršum nęmi miaISK 30 og į Vesturlandi miaISK 20, eša alls miaISK 50. Er žį Sundabraut ekki meštalin.  Heildarfjįrfestingaržörf vegakerfis landsins, aš höfušborgarsvęšinu meštöldu (įn Borgarlķnu, en meš Sundabraut), er žį ekki undir miaISK 250.  Žessar tölur sżna svart į hvķtu, aš žaš eru engir peningar til fyrir Borgarlķnu.

Grein Jóns,

"Įkall um ašgeršir - Vesturland og Vestfiršir", 

hófst žannig:

"Žaš er žyngra en tįrum taki aš horfa upp į įstand žjóšvegakerfisins į Vesturlandi og į Vestfjöršum.  Į žessu svęši er įstandiš sennilega hvaš verst į landsvķsu og brżnust žörf fyrir śrbętur til aš fylgja eftir kröfum almennings og atvinnulķfs."

Greininni lauk žannig:

"Žaš er engin žolinmęši hjį almenningi, hvorki į žessu svęši [Vestfjöršum og Vesturlandi] né annars stašar, til aš bķša ķ įratugi eftir žessum framkvęmdum.  Lélegar samgöngur hafa enda mjög hamlandi įhrif į alla uppbyggingu atvinnulķfs į svęšinu." 

 Rįšhśs Reykjavķkur


Rķki, borg og hśsnęšismįlin

Hśsnęšiskafli stjórnarsįttmįlans frį nóvember 2017 er kyndugur.  Žar stendur ķ upphafi:

"Öruggt hśsnęši, óhįš efnahag og bśsetu, er ein af grundvallarforsendum öflugs samfélags.  [Hér er lķklega įtt viš fjįrhagslegt hśsnęšisöryggi, en öryggi hśsnęšis mį ekki sķšur tengja viš verkfręšilega hliš hśsnęšis, heilsusamlegt hśsnęši eša buršaržolslega traust, t.d. gagnvart jaršskjįlftum-innsk. BJo.]  

Ķ žvķ samhengi skiptir hvaš mestu, aš hagstjórn stušli aš įframhaldandi lękkun vaxta. [Af žessu er ljóst, aš rķkisstjórnin óskar eftir lękkun vaxta.  Nś hefur fyrsta vaxtaįkvöršun Peningastefnunefndar Sešlabanka Ķslands eftir stjórnarskiptin fariš fram, og hélt hśn stżrivöxtum sķnum óbreyttum, 4,25 %.  Rķkisstjórnin fer ekki vel af staš, hvaš žetta varšar, žvķ aš hśn er meš ženslufjįrlög 2018, žar sem hśn stefnir į aš auka rķkisśtgjöldin hlutfallslega meira en nemur įrshagvexti 2017 og 2018 samkvęmt įętlun. Žį hękkar hśn verš į vöru meš višbótar gjaldtöku, sem fer rakleitt inn ķ vķsitölu neyzluveršs. "Er hun inte klog ?"  Śtgjöld rķkisins eru įformuš um miaISK 25 of hį įriš 2018 til aš "hagstjórn stušli aš įframhaldandi lękkun vaxta"-innsk. BJo.]

Hingaš til hafa rķkisstjórnir ašallega örvaš eftirspurnarhliš hśsnęšismarkašarins, en hér örlar žó į skilningi į žvķ, hvert nśverandi vandamįl hśsnęšismarkašarins er.  Žaš er of lķtiš framboš nżrra ķbśša, sķšan hagkerfiš tók aš rétta śr kśtnum įriš 2011. 

Ķ sveitarfélögum, žar sem hśsnęšisverš er yfir kostnaši viš nżtt hśsnęši, getur rķkiš lķtiš annaš gert til aš örva frambošiš en aš selja sveitarfélögunum land ķ eigu rķkisins, sem žau geta breytt ķ lóšir.  Žaš hefur rķkiš gert į undanförnum įrum, t.d. ķ Vatnsmżrinni og į Vķfilsstöšum ķ Garšabę.

Öšru mįli gegnir ķ sveitarfélögum, žar sem hśsnęšisskortur rķkir, en veršiš er enn undir hśsnęšiskostnaši.  Žessi staša er uppi t.d. į sunnanveršum Vestfjöršum, žar sem vaxandi starfsemi fiskeldisfyrirtękja hefur valdiš langžrįšri fjölgun fólks og góšum kaupmętti. Til śrlausnar getur rķkiš stofnaš nżjan lįnaflokk innan Ķbśšalįnasjóšs meš žaš hlutverk aš veita ķbśšakaupendum/hśsbyggjendum hagstęšari lįn en almennt gerist į markašinum og/eša veitt lįntakendum, sem festa kaup į hśsnęši ķ slķkum sveitarfélögum, rétt til aš draga vaxtagreišslur vegna öflunar hśsnęšis frį tekjum į skattframtali til aš örva byggingarįhugann, žar til hśsnęšisveršiš fer upp fyrir stofnkostnaš nżs hśsnęšis.    

Žaš er óžarfi hjį höfundum hśsnęšiskafla stjórnarsįttmįlans aš kvarta undan skorti į greiningum og gögnum um hśsnęšismarkašinn, a.m.k. hvaš höfušborgarsvęšiš varšar. Helgi Vķfill Jślķusson birti baksvišs ķ Morgunblašinu 13. desember 2017 vištal viš Įsdķsi Kristjįnsdóttur, forstöšumann efnahagssvišs SA, žar sem mjög greinargóšar upplżsingar um framboš og eftirspurn į hśsnęšismarkašinum komu fram:

"Viš sjįum ekki betur en frambošsskorturinn muni fara vaxandi į nęstu žremur įrum, ef mišaš er viš talningu Samtaka išnašarins og įętlaša ķbśšažörf į nęstu įrum.

Aš okkar mati er hśsnęšisvandinn fyrst og fremst frambošsskortur, og ef fram fer sem horfir, mun skorturinn aukast į nęstu įrum.  Žaš žarf žvķ aš grķpa til einhverra rįša strax til aš auka framboš ķbśša til aš unnt sé aš męta vęntri ķbśšažörf.  Aš öšrum kosti mun skortur į framboši einfaldlega żta undir frekari hękkun ķbśšaveršs aš öšru óbreyttu.

Į žaš hefur veriš bent, aš žétting byggšar sé tķmafrek ašgerš [og dżr-innsk. BJo], og fyrstu vķsbendingar žess efnis eru nś aš koma fram. Ef mišaš er viš 2 sķšustu talningar Samtaka išnašarins, žį er aš hęgja į įętlušu framboši um 800 ķbśšir fram til įrsins 2020.  Žaš viršist ganga hęgar aš koma nżju framboši į markašinn.  

Lķtiš atvinnuleysi og skortur į vinnuafli leišir til fjölgunar į erlendu vinnuafli.  Žaš, sem af er žessu įri, eru ašfluttir umfram brottflutta nś žegar 7000 manns."

Į höfušborgarsvęšinu verša ašeins fullgeršar um 1200 ķbśšir įriš 2017, en hefšu žurft aš vera a.m.k. 3000 til aš fullnęgja žörfinni, og žörf er fyrir 10“000 ķbśšir į 3 įra tķmabili, 2018-2020.  Meš horfum į enn meira sleifarlagi, sem nemur 300 ķb/įr, į höfušborgarsvęšinu, er hins vegar śtlit fyrir uppsafnaša žörf fyrir a.m.k. 7000 ķbśšir viš įrslok 2020. 

Sleifarlagiš hefur leitt til 93 % hękkunar ķbśšaveršs sķšan 2011.  Į sama tķma hafa laun hękkaš um 65 % og vķsitala neyzluveršs um 22 %.  Mjög mun hęgja į raunlaunahękkunum śr žessu, en meš sama rįšslagi munu veršhękkanir į ķbśšum halda įfram langt umfram hękkun kaupmįttar.  Žaš er afleitt śtlit fyrir kaupendur fyrstu ķbśšar og eiginlega óįsęttanlegt fyrir stjórnvöld ķ landinu, sbr stjórnarsįttmįlann.  

Žessa hörmulegu stöšu veršur aš skrifa ašallega į klśšur borgaryfirvalda ķ skipulags- og lóšamįlum.  Žau hafa einbeitt sér aš žéttingu byggšar, en ekki gętt aš žvķ aš višhalda nęgu lóšaframboši meš žvķ aš brjóta nżtt land undir byggš.  Borgaryfirvöld lįta hér stjórnast af hugmyndafręši, sem byrgir žeim sżn į raunveruleikann.  Raunveruleikinn er sį, aš žaš er ómögulegt aš fullnęgja žörfinni fyrir nóg af fjölbreytilegum ķbśšum į sanngjörnu verši įn žess aš byggja upp śthverfi meš allri žeirri žjónustu, sem žau śtheimta.  Nśverandi borgarstjórnarmeirihluti er ekki starfi sķnu vaxinn.  Hann skortir žekkingu, naušsynlega yfirsżn og žjónustulund viš borgarbśa, žar sem hann situr uppi ķ fķlabeinsturni og leggur į rįšin um aš troša löngu śreltri og óvišeigandi hugmyndafręši sinni upp į lżšinn.     

 

 


Kolröng įlyktun og dżr

Žaš hefur komiš fram, aš hlutdeild Strętó ķ umferš fólks į götum höfušborgarsvęšisins įriš 2011 sé talin hafa numiš 4,5 % og hafi hękkaš upp ķ 4,8 % įriš 2015 į 4 įrum.  Įriš 2011 var jafnframt ķ samrįši viš rķkisstjórnina og meš framlögum śr rķkissjóši af vegafé sett markmiš um tvöföldun hlutdeildar almenningssamgangna įriš 2021 upp ķ 9,0 %. 

Meš sama framhaldi og hingaš til veršur žessi hlutdeild hins vegar 5,3 % įriš 2021, žó aš fjįrveitingar hins opinbera, sveitarfélaganna og rķkisins, hafi į žessu fjagra įra tķmabili aukizt um tęplega miaISK 1,4 eša tęp 60 % og aksturinn aukizt um 42 % ķ km tališ.  Meiri fjįrveitingar og aukiš framboš žjónustu hrķfa ekki į almenning, af žvķ aš hann hefur ekki hug į žessum samgöngumįta, ef hann į kost į fjölskyldubķl.

Žessi aukning opinbers kostnašar til almenningssamgangna er žó hjóm eitt ķ samanburši viš žaš, sem koma skal meš Borgarlķnu, eins og leitt veršur ķ ljós ķ žessari vefgrein.

Įlyktunin, sem rökrétt er aš draga af žessum stašreyndum, er, aš ķbśar höfušborgarsvęšisins verša ekki lokkašir śr fjölskyldubķlnum og ķ strętó meš auknum akstri almenningsvagnanna og forgangsakreinum fyrir žį, sem sums stašar er bśiš aš koma upp og óneitanlega hefur žrengt aš annarri umferš. Tilraunin undanfarin įr sżnir žetta svart į hvķtu. Žaš er algerlega öndvert viš heilbrigša skynsemi aš halda, aš stórfelldar fjįrfestingar nś ķ žįgu almenningssamgangna og margfaldur rekstrarkostnašur žeirra muni einhverju breyta ķ žessum efnum.  Žaš er hins vegar dęmigeršur forsjįrhyggjuhugsunarhįttur, aš hiš opinbera geti haft stakkaskipti į hegšunarmynztri fólks og minnir mjög į tķšindi af slķku ķ hinum föllnu Rįšstjórnarrķkjum.  Žaš er žį ekki leišum aš lķkjast fyrir rįšstjórnina ķ Reykjavķk, eša hitt žó heldur. 

 Geta veriš einhver rök dulin fyrir žvķ aš stofna nś til fjįrfestinga ķ įföngum, sem aš byrjunargildi nema um miaISK 70, en vegna óvissu geta fariš vel į annaš hundraš milljarša króna, žegar upp veršur stašiš ?  Reynum aš kryfja mįliš:

Umhverfismįl:

Tvenns konar umhverfisvį stafar af umferš vélknśinna farartękja. 

Ķ fyrsta lagi er žaš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og skašlegra gastegunda og fastra efna fyrir öndunarfęrin.  Žar eru t.d. żmis brennisteinssambönd, ašallega frį dķsilvélum, og sótagnir, sem einnig koma ašallega frį dķsilvélum.  Af žessum sökum kunna dķsilvélar aš verša bannašar ķ fólksbķlum į nęsta įratugi.  Til langs tķma mun žessi tegund mengunar hverfa bęši frį strętisvögnum og fólksbķlum, žvķ fyrr žeim mun betra.  Frį strętisvögnum sennilega um 2025 og frį fólksbķlum 15 įrum seinna.  Śtblįstursvandamįl eru žess vegna ekki rök fyrir öflugri almenningssamgöngum.  

Ķ öšru lagi er žaš rykmengun ķ lofti vegna vegslits.  Įrlega deyja 50-100 manns ótķmabęrum dauša į höfušborgarsvęšinu vegna loftmengunar, sem aš töluveršu leyti kemur frį snertingu dekkja viš vegyfirborš, og žaš er ótrślegt, hvaš borgaryfirvöld og Umhverfisstofnun taka mótvęgisašgeršir gegn rykvįnni miklum lausatökum.  Rykbinding er ekki stunduš og sópun er mjög strjįl.  Sóšaskapur einkennir stjórnarfariš ķ borginni. Fķnagnir undir 2,5 mķkrón eru ekki einu sinni męldar, og engar reglur gilda um leyfilegan hįmarksstyrkleika žeirra ķ andrśmslofti. Bandarķkjamenn hafa žó lengi vitaš, aš žęr eru hęttulegastar allra borgarrykagna fyrir lungun.  Slen žetta og doši yfirvalda į öllum svišum mengunarvarna ķ borginni er vķtavert og ķ raun brottrekstrarsök śr valdastólunum.

Žaš er hęgt aš leggja mat į žaš, hvort almenningsvagnar eša fólksbķlar valda meiri rykmyndun śt frį vegsliti.  Strętisvagn, 20 t, veldur 8000 sinnum meira vegsliti per km en fólksbķll, sem vegur 1 t.  Fólksbķlarnir į höfušborgarsvęšinu leggja lķklega aš baki 133 sinnum lengri vegaleng en strętisvagnarnir į įri (160k x 7,5k = 1200 Mkm/įr og strętisvagnar 9,0 Mkm įriš 2015).  Af žessu leišir, aš strętisvagnarnir valda 60 sinnum meiri rykmyndun og kostnaši viš višhald gatna en fólksbķlarnir.  Śt frį žessari nišurstöšu ętti fremur aš létta vagnana og draga śr akstri almenningsvagna en aš žyngja žį og auka aksturinn, eins og žó er įformaš.  

Fjįrhagsmįl:

Nś nemur kostnašur į hvern faržega Strętó alls ISK 506 (per ferš).  Ętla mį, aš helmingur aksturs hvers fólksbķls, 15000 km/įr, sé į höfušborgarsvęšinu, og aš farnar séu 1000 feršir į įri og ķ bķlnum sé aš mešaltali 1,5 mašur.  Žį fęst mešalkostnašur feršar ķ fólksbķl 233 ISK/mann.  Einingarkostnašur Strętó er žį meira en tvöfalt hęrri en fólksbķlsins, svo aš žjóšhagslega borgar sig ekki aš efla almenningssamgöngur, žó aš sérstakir įhugamenn um žęr haldi öšru fram.  

Nišurstaša žessarar greiningar er sś, aš nśverandi almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu valdi margfalt meira vegsliti og rykmengun af völdum žess en fólksbķlarnir og aš almenningssamgöngur séu žjóšhagslega óhagkvęmar, enda er feršakostnašur į mann meira en tvöfaldur m.v. fjölskyldubķlinn.  Hvers konar fordild og botnlaus sérvizka bżr eiginlega aš baki žessu opinbera dekri viš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu ?

Nś ętla borgaryfirvöld og skipulagspįfar höfušborgarsvęšisins aš halda enn lengra śt ķ ófęruna.  Žessir ašilar ętla aš leggja śt ķ a.m.k. miaISK 70 fjįrfestingu vegna Borgarlķnu, sem ętlaš er aš nį žvķ markmiši aš auka hlutdeild almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu śr nśverandi 4,8 % ķ 12 % įriš 2040.  Žetta žżšir, ef įętlanir nį fram aš ganga, aš žį mun Strętó flytja um 36 M (milljón) faržega (įriš 2040).  Ef gert er rįš fyrir, aš hlutdeild hins opinbera ķ kostnaši viš flutning hvers faržega verši žį sś sama og įriš 2015, ž.e. 351 ISK/fž (=70 % af heild nś), sem mun žżša mikla hękkun fargjalda žį, žį mun rekstrarlegur kostnašarauki hins opinbera, sem žį verša vęntanlega ašeins sveitarfélögin, sem aš Strętó standa (ef rķkiš hęttir nišurgreišslum), nema 9 miaISK/įr !  

Žį er eftir aš taka meš ķ reikninginn fjįrmagnskostnaš Borgarlķnu, en hann mun vęgt reiknaš (5 %/įr vextir og 30 įra afskriftatķmi) nema 5 miaISK/įr (afborganir og vextir). 

Heildarkostnašarauki žessara sveitarfélaga vegna Borgarlķnu mun žannig nema 9+5=14 miaISK/įr.  Žetta mun bętast ofan į nśverandi kostnaš, 3,8 miaISK/įr, hins opinbera af Strętó, og veršur heildarkostnašur hins opinbera žį a.m.k. 17,8 miaISK/įr. 

Afleišing Borgarlķnu fyrir fjįrhag sveitarfélaganna į höfušborgarsbęšinu veršur grafalvarlegur, žvķ aš kostnašur viš Strętó tęplega fimmfaldast aš raunvirši m.v. 2015, og įvinningurinn er neikvęšur ķ öllu tilliti.  Žetta er meš öšrum oršum algerlega glórulaust gęluverkefni. 

Žaš er full įstęša fyrir fulltrśa į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins, sem bošašur hefur veriš ķ nóvember 2017, aš stilla saman strengi į höfušborgarsvęšinu gegn vinstri sinnušu žokurįfi, sem leitt er af nśverandi meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur.  Žaš er jafnframt įstęša fyrir fulltrśa utan höfušborgarsvęšisins aš gjalda varhug viš žessu, žvķ aš Reykjavķk er į hausnum og hefur enga fjįrhagslega burši ķ žetta verkefni.  Žaš mun verša leitaš eftir framlögum śr rķkissjóši ķ žetta óžurftarverkefni og rķkisįbyrgšum, sem ber aš hafna.  Framlög til Borgarlķnu śr rķkissjóši mundu verša tekin frį öšrum verkefnum į Vegaįętlun, sem flest, ef ekki öll, eru brįšnaušsynleg og hafa dregizt śr hömlu.

Žaš eru fleiri en žessi blekbóndi hér, sem hafa komizt meš sķnu lagi aš žeirri efnislegu nišurstöšu, sem hér hefur veriš kynnt.  Mį žar fyrst nefna ritstjórn Morgunblašsins, sem žann 30. jśnķ 2017 sendi frį sér forystugreinina,

"Ķbśarnir hafa hafnaš stefnunni":

"Žaš er meš miklum ólķkindum aš sjį, hvernig žeir, sem įkvaršanir taka um samgöngumįl į höfušborgarsvęšinu, hundsa skżr skilaboš almennings.  Ekki žarf aš bķša til 2022 til aš sjį, aš nišurstaša tilraunar um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu er, aš almenningur vill ekki stórauknar almenningssamgöngur  į kostnaš fjölskyldubķlsins.  Komiš hefur ķ ljós, aš žó aš žrengt hafi veriš aš fjölskyldubķlnum, en żtt undir annan feršamįta, vill langstęrstur hluti almennings feršast um į eigin bķlum.  Er ekki sjįlfsagt aš virša žaš val og hętta aš žrengja aš almennri umferš ?"

Sś įkvöršun vinstri rķkisstjórnarinnar 2011 aš setja hįtt ķ einn milljarš króna ķ aš efla almenningssamgöngur į og aš höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fjįrfesta ekkert ķ samgöngubótum į stofnęšum höfušborgarsvęšisins var stórskašleg fyrir umferšaröryggi žar og heilsufar ķbśanna og var žar aš auki žjóšhagslega skašleg, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein. Téšur samningur hefur nś ķ mešförum borgaryfirvalda framkallaš skrķmsli, sem kallaš er Borgarlķna. Žetta samkomulag rķkis og borgar į sinni tķš ber aš afturkalla strax og bįšir ašilar verša um žaš sammįla, en žaš veršur ekki, nema nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk verši felldur, helzt kolfelldur.  Lķkja mį hinum ófrżnilega meirihluta viš dreka, og nś er bešiš riddarans hugumprśša į hvķtum hesti, sem stingur dreka žennan į hol meš spjóti sķnu, eins og vel žekkt er śr sagnaarfleifšinni.  

Ķ annan staš mį nefna prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ, sem 28. jśnķ 2017 ritaši ķ Morgunblašiš greinina, 

"Borgarlķnurugl ķ Reykjavķk":

"Almenningssamgöngum veršur aš sjįlfsögšu aš halda uppi [blekbóndi er sammįla], en ķ staš žess aš gera žennan mikilvęga valkost margfalt dżrari ķ rekstri en nś er [blekbóndi fékk śt, aš įrlegur kostnašur mundi 4,7 faldast], hlżtur aš standa borgaryfirvöldum öllu nęr aš leita hagkvęmari og ódżrari lausna [t.d. meš minni, rafknśnum vögnum utan annatķma - innsk. BJo].   Žess mį svo geta, aš borgarstjóri og skipulagshetjur hans ęttu ķ raun aš vera borgarbśum žakklįtir fyrir yfirburšastöšu einkabķlsins, žar sem žaš gefur Reykjavķkurborg kost į aš veita margfalt einfaldari,  ódżrari og hagkvęmari žjónustu en ella [bķlaeign er almennari į Ķslandi en ķ öšrum löndum, um 0,72 fólksbķlar į ķbśa, og skipulagsyfirvöld komast ekki meš góšu móti hjį aš taka miš af žvķ.  Fjölskyldubķllinn er aušvitaš nżttur įriš um kring, einnig til feršalaga utan höfušborgarsvęšisins. - innsk. BJo].  

Sķšan setur Jónas fram žį skošun, aš hin annarlega Borgarlķnuhugmynd sé sótt til Kaupmannahafnar, enda sé rįšgjafinn danskur.  Žetta setur fįrįnleika hugmyndarinnar ķ nżtt ljós.  Danskir rįšgjafar eru į launum (hver borgar žau laun ?) viš aš troša žekktum og gildum dönskum lausnum inn ķ framandi umhverfi, žar sem engin žörf er fyrir svo stórtęk og dżr śrręši:

"Žaš er einfalt, afköst vegakerfis [Kaupmannahafnar] eru ekki nęg, og žess vegna žarf Kaupmannahöfn og nįgrenni lestarkerfi.  Reykjavķk og nįgrenni žarf ekki lestarkerfi, ofurstrętókerfi eša žvķ um lķkt.  Žaš, sem žarf, er borgarstjórn, sem kann eitthvaš fyrir sér ķ borgarskipulagningu, borgarrekstri og umhverfismįlum borga og hęttir aš safna skuldum."

Žaš er naušsynlegt, aš žetta ljós renni upp fyrir meirihluta Reykvķkinga eigi sķšar en į vori komanda.  Vinstri flokkarnir og Pķratar bjóša ašeins upp į glópa ķ fjįrmįlum og rata ķ skipulags- og rekstrarmįlum, eins og dęmin sanna.  Žetta liš er sneytt dómgreind og heilbrigšri skynsemi, og žess vegna verša žau aušveld brįš stórra hugmynda, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzkt umhverfi:  

"Afleišingar žessa, verši žessi umhverfisdraumur aš veruleika, eru ekki uppörvandi.  Svo aš strętó fįi meira plįss til aš aka nęstum galtómur um, stendur til aš žrengja götur enn frekar og hęgja žar meš enn meira į umferšinni.  Verri og lengri umferšarstķflur ęttu jafnframt aš "hvetja" fólk til aš taka frekar strętó, svo aš žarna telur borgarstjórn sig lķklega slį tvęr flugur ķ einu höggi.  Gallinn er bara sį, aš Reykjavķk er ekki nęgilega stór og fjölmenn borg, til žess aš slķkar ašgeršir fįi einar og sér hrakiš fólk śt śr einkabķlnum og upp ķ strętó.  

Vissulega mun žetta tefja og lengja enn frekar bišraširnar, lķklega um 20 mķnśtur eša svo [sem jafngildir meira en tvöföldun į algengasta nśverandi bištķma ķ ös - innsk. BJo], sem mun žį auka mengunina af kyrrstęšum bķlum sem žvķ nemur."

Sżnt hefur veriš fram į žaš ķ žessari vefgrein, aš sś rįšstöfun borgaryfirvalda og annarra aš auka umferš stórra og žungra strętisvagna verulega sķšan 2011, hefur aukiš mengun į höfušborgarsvęšinu, ašallega ķ Reykjavķk, grķšarlega og žannig valdiš fjölda manns aukinni vanlķšan og fjölgaš ótķmabęrum daušsföllum um nokkra tugi į įri.  Nś į sem sagt meš Borgarlķnu aš höggva ķ sama knérunn meš dęmalausu falsi og blekkingum, žvķ aš žaš er gert ķ nafni umhverfisverndar.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband