Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Fjašrafok śt af ECT

Žaš varš töluveršur ys og žys śt af engu ķ viku 38/2019, žegar vefmišill nokkur tók af óžekktum įstęšum aš bera saman alžjóšlegan sįttmįla, "Energy Charter Treaty" og Orkupakka 3 (OP#3).  Eins og sjį mį ķ višhengi meš žessari vefgrein, er žarna ólķku saman aš jafna.  

Engu var lķkara en meš žessu upphlaupi hafi įtt aš koma höggi į Mišflokkinn vegna žess, aš formašur og varaformašur hans gegndu stöšum forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra, žegar Ķsland geršist ašili aš žessum alžjóšlega sįttmįla, žar sem jafnvel Sviss į ašild.  Potturinn og pannan ķ žessu mįli hefur hins vegar vęntanlega veriš fagrįšherrann, rįšherra orkumįla, išnašarrįšherrann Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, rįšherra Sjįlfstęšisflokksins.  

Utanrķkisrįšherra kemur hins vegar aš öllum slķkum samningum viš erlend rķki, og hann undirritaši fyrir Ķslands hönd, og dr Ólafur Ragnar Grķmsson, fullgilti žennan samning.  Žaš er athyglisvert ķ žessu sambandi, aš Noršmenn, sem bśa yfir grķšarlegum orkulindum, eru ašilar aš samninginum, en hafa enn ekki fullgilt hann.

Žaš er jafnframt athyglisvert, hversu litla žinglega mešferš samningar af žessu tagi fį.  Lįtiš er duga aš kynna mįl, sem ekki žarfnast lagabreytingar og ekki fela ķ sér fjįrhagsskuldbindingar, ķ utanrķkismįlanefnd, ef žį svo mikiš er višhaft.  Leikmanni viršist ešlilegra, aš samnin sé žingsįlyktunartillaga og fjallaš um hana ķ žinginu, en Skrifstofa Alžingis hefur stašfest, aš viš afgreišslu ECT var alls ekki brugšiš śt af vananum, eins og žó hefur veriš lįtiš liggja aš. 

Hvers vegna var tališ rétt, aš Ķsland geršist ašili aš ECT ?  Lķklegast er, aš žrżstingur hafi veriš į žaš aš hįlfu ķslenzkra fyrirtękja, sem stunda fjįrfestingar, rannsóknir, rįšgjöf og verktöku, utan EES, t.d. ķ Žrišja heiminum, svo kallaša, žar sem eignarréttur og lagarammi um framkvęmdir er meš öšrum hętti en hérlendis.  Ķslenzk fyrirtęki hafa t.d. stundaš starfsemi ķ Afrķku og Asķu į sviši jaršhitanżtingar, og žeim gęti gagnazt ECT, ef ķ haršbakka slęr.

ECT var vissulega hugsašur til aš hvetja til orkuflutninga yfir landamęri, eins og OP#3, en lengra nęr samanburšurinn ekki.  Žaš er fįtt annaš sameiginlegt meš žessum tveimur gjörningum, og žess vegna fįnżtt aš taka aš sér aš bera saman žessa tvo gjörninga.  Annar er sįttmįli jafnrétthįrra žjóša um fjįrfestingar ķ orkugeiranum og mešferš įgreiningsmįla, sem žęr kunna aš leiša af sér, en hinn er samningur meš yfiržjóšlegu sniši, žar sem vķštęk völd eru veitt embętti (Landsreglara), sem fęrt er undir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) og ACER - Orkustofnun ESB, sem er undir stjórn Framkvęmdastjórnar ESB, sjį nįnar višauka meš žessum pistli.   

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Ólesnir, žröngsżnir naušhyggjumenn eru illa fallnir til leišsagnar

Viš mat į afleišingum innleišingar Orkupakka #3 (OP#3) fyrir stjórnarfar og stefnumörkun orkumįla landsmanna, svo og įhrif OP#3 į hag žeirra, er algerlega ófullnęgjandi aš skoša OP#3 einan.  Hann er ašeins stór steinn ķ vöršu, sem vķsar veginn aš fullri stjórnun Evrópusambandsins (ESB) į orkumįlum ašildarlandanna og eftir atvikum EFTA-landanna.  Žessi mišstżring er grundvölluš ķ Lissabonsįttmįlanum, stjórnarskrįrķgildi ESB, en ķ upphaflega EES-samninginum frį 1992 er hana ekki aš finna, enda hefši hann žį vafalķtiš feriš felldur į Alžingi ķ janśar 1993 (og lķklega į Stóržinginu įriš įšur).

Žaš er lķka naušsynlegt aš meta įhrif OP#3 meš hlišsjón af EES-samninginum, t.d. hins alls yfirskyggjandi fjórfrelsis, og annarra gerša ESB, sem żmist hafa žegar veriš lögleiddar hér eša munu vafalaust verša žaš.  Žar mį nefna žjónustutilskipun ESB og reglugerš #347/2013 um Kerfisžróunarįętlun ESB og samręmda mešhöndlun umsókna fyrirtękja um leyfi til uppbyggingar innviša til orkuflutnings į milli svęša eša landa.

Žaš er sammerkt meš öllu žessu regluverki ESB, aš žaš er snišiš til aš draga śr opinberu eignarhaldi og rekstri og til aš efla frjįlsa samkeppni.  Išnašarrįšherra Ķslands hefur gleypt žetta agn og tilfęrir sem meginrökin fyrir innleišingu OP#3.  Žaš er merki um illa ķgrundaša afstöšu af tveimur įstęšum:

1) Į Ķslandi veršur aldrei frjįls samkeppni aš evrópskum hętti, sem žrżstir raforkuveršinu nišur ķ lįgmark žess, sem aršbęrt getur talizt, af žvķ aš hér veršur alltaf fįkeppni į žessu sviši og staša orkuvinnslufyrirtękjanna er fįdęma ójöfn.  Orkukauphöll aš hętti ESB veršur žess vegna varla orkukaupendum til hagsbóta.

2) Landsmenn eru ekki tilbśnir aš lķta į rafmagn sem vöru, eins og ESB og išnašarrįšherra, heldur stendur hugur landsmanna aš lķkindum nęr žvķ aš lķta į rafmagniš śr orkulindum landsins sem samfélagslega žjónustu, sem félagsleg fyrirtęki eigi aš hafa forgang til nżtingar į, enda verši orkulindirnar lżstar ķ žjóšareign meš svipušum hętti og fiskimišin.  Slķkt jafngildir ekki žjóšnżtingu einkaeigna į orkulindum, heldur skuli rķkisvaldiš meš slķkri lagasetningu öšlast rétt til aš stjórna aušlindanżtingunni, eins og į sér staš meš tiltölulega farsęlum hętti meš fiskimišin.  Meš žessu móti er von um lżšręšislega įkvöršunartöku um nżtingu orkulindanna og vonandi mestu sįtt, sem hęgt er aš nį į žessu sviši ķ žjóšfélaginu.  Raforkukerfiš vęri žį višurkennt sem innvišir samfélagsins, sem rķkisvaldiš ber įbyrgš į.

Žetta samręmist hins vegar engan veginn stefnu ESB į orkumįlasviši, sem meš öllu sķnu regluverki żtir undir einkavęšingu og fjįrfestingu einkaašila ķ žessum geira ķ staš hins opinbera.  Sżnidęmi um žetta höfum viš fyrir augunum um žessar mundir.  ESA sendi rķkisstjórn Ķslands fyrir nokkrum įrum bréflega fyrirspurn um žaš, hvernig hśn fęri aš žvķ aš tryggja śthlutun virkjanaleyfa į markašsverši.  Mįliš er enn ķ nefnd hér, enda "heit kartafla".  Ķ marz 2019 fékk orkurįšherra Noregs sams konar bréf frį ESA, og  nżlega var žaš birt opinberlega.  Žar ķ landi mun žess vegna brįšlega myndast umręša um mįliš, og žar kann aš hitna ķ kolunum, žvķ aš um žaš hefur rķkt žjóšarsįtt ķ Noregi, aš virkjanir landsins séu aš mestu leyti ķ žjóšareign.  Meira aš segja millilandatengingar raforku eru žar allar ķ rķkiseign.  

Meš žvķ aš lķta til višskipta framkvęmdastjórnar ESB viš rķkisstjórn Frakklands śt af franska rķkisorkufyrirtękinu EdF mį sjį ķ hvaš stefnir ķ višskiptum ESA viš rķkisstjórn Ķslands og Noregs um eignarhald virkjanaleyfa og vatnsaflsvirkjana.  Žessu mįli gerši Bęndablašiš ķtarleg skil  29. maķ 2019 undir fyrirsögninni:

"Žess er nś krafizt, aš įtta rķki ESB einkavęši sķnar vatnsaflsvirkjanir".

Veršur nś vitnaš ķ žessa śttekt blašsins:

"Hefur framkvęmdastjórnin, sem hefur umsjón meš frjįlsri samkeppni ķ Evrópu, veriš aš žrżsta į Frakkland og 7 önnur lönd ķ langan tķma til aš tryggja, aš opnaš verši fyrir einkafjįrmagn ķ orkugeiranum.  Žann 7. marz sķšastlišinn var sķšan höfšaš samningsbrotamįl gegn Frakklandi, Žżzkalandi, Austurrķki, Póllandi, Portśgal, Svķžjóš, Ķtalķu og Bretlandi fyrir aš hafa ekki fariš ķ opin śtboš į nżtingarrétti vatnsfalla og vatnsfallsvivrkjana."

Hérlendis hefur žvķ veriš haldiš fram af orkupakkasinnum, og vitnaš ķ lögfręšiįlit žvķ til stušnings, aš EES-samningurinn og višaukar hans veiti Evrópusambandinu enga višspyrnu til aš krefjast breytinga į eignarhaldi virkjana eša į nżtingarrétti orkulindanna.  Nś er allt annaš komiš į daginn.  Aš sjįlfsögšu fetar Eftirlitsstofnun EFTA-ESA ķ fótspor Framkvęmdastjórnarinnar.  Hśn sendi ķslenzku rķkisstjórninni fyrir nokkrum įrum og norsku rķkisstjórninni ķ marz 2019 skriflega fyrirspurn um žaš, hvernig rķkisstjórnirnar gengju śr skugga um žaš, aš virkjunarleyfum vatnsorkuveranna vęri śthlutaš į markašsverši ķ ljósi žess, aš um opinbera śthlutun takmarkašra gęša vęri aš ręša.  Hér er augljóslega um aš ręša opnun ESA į sams konar kröfu gagnvart EFTA-löndunum og Framkvęmdastjórnin hefur rekiš gagnvart 8 ESB-löndum um einkavęšingu leyfa fyrir vatnsorkuver ķ opinberri eigu.  Žetta strķš hefur nś leitt til žess, aš rķkisstjórn Frakklands hefur bošizt til aš selja mörg vatnsorkuver ķ eigu rķkisfyrirtękisins EdF.

Žaš blasir viš, aš vatnsréttindi Landsvirkjunar į Žjórsįr-Tungnaįr-svęšinu, sem Landsvirkjun fékk ķ heimanmund frį rķkissjóši viš stofnsetninguna įriš 1965, eru ķ uppnįmi, og žess veršur krafizt, aš einkaašilum į EES-svęšinu verši gefinn kostur į aš bjóša ķ žessi veršmęti til afmarkašs tķma, t.d. aldarfjóršung.  Žetta sżnir, aš alls ekki mį vanmeta einbeittan vilja Evrópusambandsins til aš markašsvęša raforkugeirann ķ ESB ķ nafni fjórfrelsins og EFTA-löndin ķ EES verša aš lśta sömu reglum.  Žaš er ķ žessu ljósi mjög órįšlegt aš veita ESB žęr rśmu heimildir hérlendis, sem OP#3 felur ķ sér, t.d. meš Landsregaranum og heimildum ACER samkvęmt Evrópuréttinum varšandi millilandatengingar.  

"Į frönskum vefmišlum mį sjį hörš orš um einręšistilburši ESB viš aš innleiša skefjalausan kapķtalisma ķ franska orkugeirann, įn žess aš stjórnvöld hreyfi žar legg né liš.  Žaš sé allavega lįgmarkiš, aš žjóšin sé spurš um žaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu, hvort hśn vilji afsala sér yfirrįšum yfir eigin orkufyrirtękjum. Einnig er spurt, hvort veriš sé aš fęra franska orkugeirann ķ hendur kķnverskra fjįrfesta į silfurfati."

Hvernig halda menn, aš pólitķska įstandiš verši hérlendis, žegar žaš veršur lżšum ljóst, aš orš stjórnmįlamanna, embęttismanna og lögfręšinga um, aš EES-samningurinn nęši ekki til eignarhalds og yfirrįša orkulinda og virkjana, eru oršin tóm og įn nokkurrar lagalegrar stošar, žegar ESB/ESA lętur til skarar skrķša ?  Žį munu oršhįkar orkupakkanna flżja inn ķ holur sķnar.  Ekkert hald veršur ķ žeim frekar en fyrri daginn.  Žį er ljóst, aš EES-samningurinn veršur ķ uppnįmi, og stjórnmįlaflokkarnir, sem męlt hafa fyrir umdeildu frekara fullveldisframsali meš innleišingu OP#3 munu eiga ķ vök aš verjast.  

""Vatnsorkuver eru helzta uppspretta okkar af endurnżjanlegri raforku og skila 12 % af rafmagni okkar.  Žetta er jafnframt eina leišin fyrir okkur til aš geyma raforku", segir einn žessara [frönsku] žingmanna [sem telja valdhafana skorta pólitķskan vilja til aš verja öryggi og fullveldi Frakklands].  Hann bendir lķka į, aš žetta sé mikil įskorun fyrir išnaš, žar sem starfa um 25 000 manns og [sem] skilar um mrdEUR 1,5 [ķ opinberum tekjum]. 

"Žaš veršur aš verja vatnsorkuverin okkar lķkt og gert hefur veriš varšandi kjarnorkuverin", sagši žingmašurinn Marie-Noėlle Battistel viš blašiš L'Express."

Žaš er greinilega mikill pólitķskur įgreiningur ķ uppsiglingu um eignarhaldiš ķ orkugeiranum ķ uppsiglingu ķ Frakklandi.  Rįšamenn žar geta sig hvergi hreyft gagnvart Framkvęmdastjórninni vegna ašildar landsins aš Evrópusambandinu.  Ķslenzka löggjafarvaldiš getur enn hafnaš OP#3 og leitaš samninga um undanžįgur ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.  Ef allt um žrżtur kann aš verša naušsynlegt aš leita annarra višskiptalausna viš Evrópusambandiš.  Lķklegt er, aš megn óįnęgja meš EES-ašildina gjósi einnig upp ķ Noregi, žegar Noršmenn horfa framan ķ einkavęšingarkröfur ESA/ESB į hendur orkugeira žeirra, og žį kann aš myndast jaršvegur fyrir samningavišręšur EFTA meš Svisslendinga innanboršs viš ESB.

""Vatnsorkuverin hafa veriš fjįrmögnuš af frönsku žjóšinni og eru rétt aš byrja aš skila arši.  Žaš er ekki til umręšu aš gefast upp", sagši žingmašurinn Delphine Batho.

"Spurningin snżst um öryggi og stjórnun sameiginlegs įgóša, en einnig um kostnašarstjórnun.  Ég óttast, aš einkavęšingin ķ orkumįlunum verši į sama veg og varš viš einkavęšingu hrašbrautanna, sem leiddi til aukins kostnašar fyrir neytendur.""

 Raforkuvinnslukostnašur vatnsorkuvera stafar ašallega af stofnkostnašinum, en ašeins aš litlu leyti af rekstrarkostnaši.  Žegar bśiš aš greiša nišur lįn vegna fjįrfestingarinnar, taka vatnsorkuverin aš mala eigendum sķnum gull.  Žaš į einmitt viš um elztu virkjanir Landsvirkjunar į Žjórsįr/Tungnaįr-svęšinu, allar nema Bśšarhįlsvirkjun, sem er ašeins 6 įra gömul.  Žaš vęri žess vegna fjįrmįlalegt órįš aš selja žessar virkjanir nśna, og aš bjóša vatnsréttindi žessara virkjana śt eša upp į EES-markašinum getur ašeins leitt til hękkunar raforkuveršs til neytenda.  Žaš er aušvelt aš taka undir žaš meš gagnrżnum frönskum žingmönnum, aš afskipti Evrópusambandsins og ķ okkar tilviki ESA af eignarhaldi ķ raforkugeiranum er óžolandi.  Viš žessar ašstęšur er óskiljanlegt, aš flestir Alžingismenn viršast fśsir til aš vaša enn lengra śt ķ feniš og fęra ESB/ESA enn meiri völd yfir orkugeiranum.  

"Krafa framkvęmdastjórnarinnar snertir yfirrįš fransks almennings yfir 399 vatnsaflsvirkjunum vķša um Frakkland.  Meš öšrum oršum er veriš aš neyša franska rķkiš til aš afsala sér yfirrįšum yfir sķnum vatnsorkuverum ķ hendur einkafyrirtękja. Žaš er nokkuš, sem ķslenzkir žingmenn, sem hafa haft forgöngu um aš innleiša orkupakka 3 į Ķslandi, hafa žvertekiš fyrir, aš vęri nokkur hętta į, aš geti gerzt hér į landi.  

Krafa framkvęmdastjórnarinnar ķ Brüssel um, aš EdF verši opiš fyrir einkafjįrmagn, mišast viš, aš yfirrįšaréttur franska rķkisins yfir 150 vatnsorkuverum falli śr gildi įriš 2023."

Ólesnir og žröngsżnir žingmenn, haldnir naušhyggju um, aš engrar undankomu sé aušiš aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3 til aš "bjarga" EES-samninginum, eru žvert į móti aš reka nagla ķ lķkkistu EES-samningsins meš afléttingunni.  Žeir hafa lįtiš ašstošarmenn rįšherra teyma sig śt ķ oršhengilshįtt eins og žann, aš  sęstrengsįkvęši OP#3, t.d. reglugerš #713/2009, muni ekki gilda į Ķslandi, af žvķ žau gildi ašeins um innviši ķ rekstri.  Žarna gętir ónįkvęmni, sem veldur alvarlegum rangtślkunum, sem verša Ķslandi ekki ķ vil fyrir dómi.  OP#3 į vissulega viš sęstrengi į undirbśningsstigi, a.m.k. frį žeim degi, žegar umsókn um leyfi til lagningar og tengingar viš raforkukerfi landsins er skilaš inn til orkustofnunar į Ķslandi og į Bretlandi.  Til aš skżra lķnurnar kann aš verša naušsynlegt fyrir sęstrengsfjįrfestana aš höfša samningsbrotamįl gegn Ķslandi fyrir aš lögleiša fyrirvara viš OP#3 (#713/2öö9), sem įskilur samžykki Alžingis fyrir undirbśningi og lagningu aflsęstrengs.

 

 

 


Nęstu skref eftir OP#3

Žaš er mikiš fagnašarefni, aš ASĶ hefur markaš sér skżra stöšu ķ įtökunum um ķslenzku orkulindirnar.  Žaš er engum blöšum aš fletta um, aš įsóknin ķ žęr mun vaxa, ef mestur hluti orkugeirans, allt of margir og jafnvel nokkrir fórkólfar atvinnulķfsins, illu heilli, žingmenn o.fl., fį žeim vilja sķnum framgengt, aš Orkupakki #3 verši leiddur inn ķ ķslenzkar lögbękur. Žaš eru öflugir hagsmunahópar, sem hafa hagsmuni af og sjį aušgunartękifęri ķ hękkun raforkuveršs į Ķslands, einkum meš millilandatengingum, sem jafna myndu śt į endanum raforkuveršsmun hérlendis og erlendis.  Allur orkugeirinn sleikir śt um, og žaš er hald sumra, aš rķkissjóšurinn muni fitna viš žetta, en žaš getur ekki oršiš, žvķ aš landsframleišslan mun jafnvel dragast saman, žegar atvinnulķfiš kiknar undan byršunum, og mörg fyrirtęki ķ samkeppni viš śtlönd munu neyšast til aš draga saman seglin og jafnvel hętta starfsemi. Atvinnuframboš mun snarminnka. 

Nišurstaša ASĶ er žess vegna rökrétt.  Žaš eru hagsmunir verkalżšshreyfingarinnar, eins og almennings į Ķslandi, aš hérlendis verši raforkuverš nįlęgt kostnašinum viš vinnsluna.  Žį mį ekki hleypa aš spįkaupmennsku meš raforkuna og kreddum um uppboš į virkjanaleyfum til "skamms" tķma, sem aušvitaš munu leiša til hęrra raforkuveršs til heimila og atvinnulķfs, žvķ aš reynt veršur aš endurheimta kostnaš viš aš afla virkjanaleyfa meš hękkun raforkuveršs. 

Hvaša samband er į milli OP#3 og afkomu almennings ?  Meš OP#3 verša Ķslendingar skyldašir til aš taka upp markašskerfi Evrópusambandsins, ESB, žótt žaš henti engan veginn ķslenzkum ašstęšum og sé žar af leišandi lķklegt til aš valda hér óstöšugleika orkuveršlags, vaxandi hęttu į orkuskorti og hęrra mešalverši raforku yfir įriš.  Mismunurinn į nśverandi markašskerfi hér og markašskerfi ESB er, aš hiš sķšarnefnda er uppbošskerfi fyrir raforku ķ orkukauphöll meš afleišuvišskiptum og spįkaupmennsku meš raforkuna, en nśverandi kerfi er ašallega auglżstar gjaldskrįr, en um stęrri orkuvišskipti er hęgt aš fį tilboš frį orkubirgjum. 

Opinber ašstoš viš orkukaupendur, sem į einhvern hįtt er hęgt aš flokka sem markašsskekkjandi rķkisašstoš, veršur bönnuš.  Styrkur til hśsnęšishitunar er t.d. óžekktur, žar sem frjįlst markašskerfi meš orku er viš lżši, einnig ķ Noregi, žar sem raforkunotkun heimila er fimmföld į viš ķslenzk heimili įn rafhitunar.  Rafmagnskostnašur hefur oršiš tilfinnanlegur fyrir margar fjölskyldur ķ Noregi, žegar saman hefur fariš žurrkur og śtflutningur rafmagns, t.d. um sęstrengi.  Samt hefur ekkert oršiš śr žvķ, aš hiš opinbera hlaupi undir bagga. 

Gaspri išnašarrįšherra um, aš rķkisstjórn og Alžingi muni rįša žessu hér eftir sem hingaš til, er varlegt aš treysta.  Rķkisstušningur viš bęndur til aš létta žeim byršar hįs raforkukostnašur er óleyfilegur aš Evrópurétti og ögrun viš fjórfrelsiš.  Žaš er blindingshįttur aš halda aš žaš aš ganga orkupakkanum į hönd muni engar afleišingar hafa.  Annašhvort stafar slķkur mįlflutningur af fullkomnu žekkingarleysi į mįlefninu eša blekkingartilhneigingu, sem er ķ raun fullkomiš įbyrgšarleysi.  

Stóra reykbomban felst svo ķ žvķ, aš Alžingi geti ķ senn lżst yfir stušningi sķnum viš tengingu Ķslands viš sameiginlegan raforkumarkaš ESB og sett lög, sem banna Landsneti aš setja aflsęstreng į framkvęmdaįętlun Kerfisįętlunar, žótt Landsreglara beri aš gefa Landsneti fyrirmęli um aš framfylgja Kerfisžróunarįętlun ESB.  Žetta er žverstęša og algert pķp.  

ESB ętlar aš draga til sķn öll völd yfir orkumįlum ašildarlandanna, og hiš sama mun gilda um EFTA-löndin, sem samžykkja orkupakkana.  Žessi valdasamžjöppun réttlętir ESB sem naušsynlegt tęki ķ barįttunni viš loftslagsvįna.  Žessi rök eiga ekki viš į Ķslandi meš innan viš 1 % raforkuvinnslunnar śr jaršefnaeldsneyti.  Aušvitaš į aš hafna OP#3 og taka mįliš upp til vinsamlegrar višręšu į réttum vettvangi, Sameiginlegu EES-nefndinni, ķ ljósi nżrra ašstęšna į Ķslandi, žar sem komiš hafi ķ ljós vķštęk andstaša um allt land og hjį öflugum verkalżšssamtökum į borš viš ASĶ.

Viš žessa vöršu į vegferšinni, OP#3, er rétt aš velta fyrir sér, hvert leišin liggur:

  • OP#4 eflir enn hina yfiržjóšlegu žętti orkusambandsins og stangast žar af leišandi enn meir į viš Stjórnarskrįna en OP#3.  ACER fęr aukin völd, eins og viš var aš bśast, og Framkvęmdastjórnin į aš įstunda mun strangara eftirlit meš Kerfisįętlunum ašildarlandanna, rįšstöfunum til bęttrar orkunżtni og orkuskipta.  Stefnumiš orkusambandsins er hnökralaust net millilandatenginga, sem skal tryggja, aš orka streymi vandręšalaust frį svęšum lįgs orkuveršs til svęša hįs orkuveršs.  Žannig er stašan alls ekki nśna og žarf lķklega aš žrefalda nśverandi aflflutningsgetu į milli landa ESB, til aš svo verši.  Nišurstaša žessarar žróunar veršur samręmt evrópskt orkuverš, sem vafalaust veršur hęrra en raforkuveršiš, sem Ķslendingar hafa vanizt į žessari öld.  Hvers vegna aš gefa nś undir fótinn meš, aš viš viljum taka upp evrópskt raforkuverš gegn žvķ aš tengjast sameiginlegum raforkumarkaši ESB ?
  • Ķ OP#4 er fyrirskrifaš, aš stofna skuli til Svęšisstjórnstöšva, SSS (Regional Operation Centres, ROC), til įlagsstżringar og öryggisśtreikninga į flutningskerfinu.  Įbyrgš į žessum mįlum er nśna hjį hverju landi fyrir sig, hjį Statnett ķ Noregi og Landsneti į Ķslandi til aš nefna dęmi.  Norska rķkisstjórnin hefur fengiš frįgengnar geršir og tilskipanir śr OP#4 og sent žęr śt til umsagnar.  Hvers vegna heldur ķslenzka rķkisstjórnin spilunum svo žétt aš sér, aš halda mętti, aš žau vęru algerlega óbošleg ?  Er žaš vegna žess, aš hśn telji sig ekki žurfa neinar umsagnir utan śr žjóšfélaginu ?  Satt aš segja hręša sporin frį Žrišja orkupakkanum, žvķ aš embęttismannakerfi rįšuneytanna ręšur hreinlega ekki viš aš leggja faglegt mat į stórmįl af žessu tagi, sem raunverulega er tęknilegs ešlis, žótt lögfręšingar verši aš rżna orkupakkana lķka.  Žaš er hins vegar gagnslķtiš aš lįta žį rżna mįl af žessu tagi, sem viršast eins og fiskar į žurru landi, žegar kemur aš Evrópurétti og stjórnlögum landsins.  Hvaš um žaš.  Ķ umsögn sinni sagši Statnett: "Įbyrgšin į afhendingaröryggi raforku į ekki aš fara śr höndum rķkisins".  Žetta er hverju orši sannara.  Vonandi veršur Landsnet sammįla, og vonandi sammęlast rķkisstjórnir Ķslands og Noregs um žaš eigi sķšar en ķ Sameiginlegu EES nefndinni, ef illu heilli Alžingi samžykkir OP#3, aš įbyrgšin į afhendingaröryggi raforku į Ķslandi og ķ Noregi verši hjį Landsneti og Statnett.  Žetta er lykilmįl, sem žżšir ķ raun, aš hvorki Ķsland né Noregur geta samžykkt OP#3 heldur.  Aš eftirlįta stjórnstöš einhvers stašar į meginlandi Evrópu aš stjórna ķslenzka orkukerfinu, įlagsdreifinu į lķnur, vatnshęš ķ mišlunarlónum og mörgu fleiru, er ófęrt af öryggisįstęšum.  Žess vegna ętti Alžingi aš girša strax fyrir vandręši og neita aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3.
  • Į minnisblaši meš beišni um umsögn viš frįgengnar geršir OP#4 śtskżrir norska rķkisstjórnin Raforkumarkašsreglugeršina ķ OP#4 žannig: "Geršin njörvar nišur nįnari reglur um atriši meš žżšingu fyrir višskipti yfir landamęri [meš orku].  Tilgangurinn er aš įkvarša mikilvęgustu grunnreglurnar fyrir velvirkandi, samžęttum rafmagnsmarkaši.  Žaš felur ķ sér, aš allir viškomandi ašilar skuli fį óvilhallan rétt til markašsašgangs. Ennfremur eru įkvaršašar almennar reglur um śthlutun flutningsrżmis [ķ millilandatengingum] og žrengslamešhöndlun.  Žar er m.a. kvešiš į um, aš žjóšarhagsmunir megi ekki takmarka innflutning og śtflutning į rafmagni."  Žetta žżšir, aš norsk og ķslenzk yfirvöld mega ekki skipta sér af, hvernig straumurinn į aš verša ķ strengjum og lķnum til śtlanda. Žetta veršur hart ašgöngu fyrir Noršmenn, eins og athugasemd Statnetts sżnir, og algerlega óašgengilegt fyrir Ķslendinga.  Innlend fyrirtęki lenda ķ beinni samkeppni um raforkuna hér innanlands viš fyrirtęki ķ ESB, žaš lękkar hratt ķ mišlunarlónum og orkuveršiš rżkur upp śr öllu valdi.  Innlend stjórnvöld hafa ekki leyfi til aš skakka leikinn.  Ķ versta tilviki bilar sķšan sęstrengurinn, og hér veršur hrikalegur raforkuskortur aš vetrarlagi. 
Žaš er vogunarspil og grķšarleg įhętta ķ žvķ fólgin aš treysta žvķ, aš bann Alžingis viš žvķ aš taka sęstreng inn į framkvęmdahluta Kerfisįętlunar Landsnets haldi gagnvart Evrópurétti.  Hugmyndin sjįlf er arfaslök og stngur ķ stśf viš stefnumörkun Evrópusambandsins.  Žaš į ķ mikilli barįttu viš żmis ašildarlanda sinna śt af stefnumörkuninni um hnökralausar millilandatengingar og sama orkuverš alls stašar.  Takist žetta, gręšir žungamišja framleišslunnar, en jašrarnir tapa.  Žetta er hins vegar bariš įfram meš žeim rökum, aš mišstżring orkumįla sé naušsynleg til aš nį tökum į loftslagsvįnni.  Žessi stefnumörkun gengur öndvert į hagsmuni Ķslands, sem eru fólgnir ķ lįgu raforkuverši og nżtingu orkulindanna innanlands.  
Ķ žessu ljósi er deginum ljósara, aš ESB getur ekki lišiš žaš, aš eitt rķki setji lagaleg skilyrši viš innleišingu OP#3, sem breyta inntaki og ešli orkupakkans.  Žess vegna velur norska rķkisstjórnin fremur žį leiš aš ganga į bak orša sinna gagnvart stjórnarandstöšuflokkunum Verkamannaflokknum og Gręningjunum, svo alvarlegt sem žaš er, en aš verša gerš afturreka meš lagasetningu um skilyršin 8.
Evrópusambandiš hefur nefnilega vopniš, sem bķtur ķ žessu sambandi, EES-samninginn, gr. 7. Į žetta vopn mun reyna eigi sķšar en viš afgreišslu fyrstu umsóknar um aflsęstreng frį ESB-landi til Ķslands.

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Örverpi utanrķkisrįšuneytisins

Ķ herhvöt Gušna Įgśstssonar, fyrrverandi Alžingismanns og rįšherra, į fundi ķ fundaröš Ögmundar Jónassonar, sömuleišis fyrrverandi Alžingismanns og rįšherra, "Til róttękrar skošunar", ķ Žjóšmenningarhśsinu viš Hverfisgötu ķ Reykjavķk laugardaginn 5. aprķl 2019, óskaši hann žess, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn yrši aš pólitķsku fśleggi ķ hreišri rķkisstjórnarinnar.  

Hér skal taka undir hina frómu ósk hins vķgreifa höfšingja Sunnlendinga, sem į žessum fundi steig į stokk, fór meš bundiš mįl sem og kjarnyrt óbundiš, og hvatti fundarmenn og landsmenn alla (fundinum var streymt) til dįša ķ žessu sjįlfstęšismįli žjóšarinnar.  Žaš er sjįlfstęšismįl, af žvķ aš žaš snżst um ašgang aš einni helztu aušlind landsins, orkunni.   Ętlunin er aš ręna landsmenn einum mestu hlunnindum, sem žeir bśa viš um žessar mundir og myndar undirstöšu velferšarsamfélagsins: tiltölulega ódżru rafmagni. 

Žeir eru til į mešal hérlandsmanna, sem berja hausnum viš steininn, og žręta fyrir žaš, aš Žrišji orkupakkinn snśist um orkulindir Ķslendinga.  Hvers konar hagsmunamat ręšur žar för ?  Žolir žaš dagsljósiš, eša eru į feršinni handbendi óprśttinna gróšapunga, sem sjį ótępileg gróšatękifęri handan viš sęstrengshorniš, žar sem innflutningur į miševrópsku rafmagnsverši gegnum sęstreng mun leiša til įbatasamrar sölu į raforku til landsmanna sjįlfra, sem žó eiga sjįlfir nśna megniš af virkjušum orkulindum "meš einum eša öšrum hętti".  

Žeir, sem rżnt hafa Žrišja orkupakkann einna nįkvęmast hérlendis, eru lögfręšingarnir Frišrik Įrni Frišriksson Hirst og Stefįn Mįr Stefįnsson, sem skrifušu lögfręšilega įlitsgerš um afrakstur rżninnar fyrir utanrķkisrįšuneytiš og skilušu verkinu 19. marz 2019.  Utanrķkisrįšuneytiš launaši verkiš meš žvķ aš snśa įlitsgeršinni į haus, žvinga žar inn örverpi, sem er ķ algerri mótsögn viš efnislega nišurstöšu skżrslunnar, og bįsśna sķšan śt til žingflokkanna og žjóšarinnar, aš žaš hafi meš žingsįlyktunartillögu sinni vališ ašra af tveimur leišum žessara mętu lögfręšinga, žótt ķ skżrslunni blasi viš, aš eina raunverulega tillaga tvķmenninganna er aš neita aš lyfta hinum stjórnskipulega fyrirvara vegna stjórnarskrįrbrots, sem ķ orkupakkanum felst.  Meš žessum blekkingum įtti aš smygla orkupakkanum gegnum Alžingi.  Žetta minnir į kerlinguna, sem kastaši pokapjötlunni meš sįl karls sķns inn um Gullna hlišiš eftir aš hafa blekkt Lykla-Pétur. 

Ósvķfni utanrķkisrįšuneytisins er žó margfalt verri en aš smygla sįl karlófétis inn ķ himnarķki. Kemst utanrķkisrįšuneytiš upp meš sķna óbilgirni og vanviršingu ķ garš Alžingis, sem mun ręna landsmenn yfirrįšarétti og afrakstri orkuaušlindanna, er fram lķša stundir ?  Žetta er ein skammsżnasta og verst ķgrundaša rįšstöfun ķslenzkra stjórnvalda allan lżšveldistķmann, og žau hafa ekki bitiš śr nįlinni meš hana.

Hér verša menn jafnframt aš hafa ķ huga, aš löggjöf Evrópusambandsins, ESB, er kvik, og žaš į ķ hęsta mįta viš um orkulöggjöfina, sem er ķ mótun.  Eftir Orkupakka #3 (OP#3) hafa komiš śt reglugeršir, t.d. #347/2013, sem enn fęra völd frį ašildarlöndunum til ACER og Framkvęmdastjórnarinnar, OP#4 kemur śt 2020, og nś er vķst tekiš aš efna nišur ķ OP#5. Žróunin er samfelld ķ įtt aš lokatakmarki ESB aš nį altękri stjórn į orkumįlum ašildarlandanna.  Žar sem hérlendis eru engin lög um stjórnun orkulindanna, falla žęr undir stjórn raforkumįlanna, sem veršur į höndum Landsreglarans.   

Hvaš skrifušu téšir lögfręšingar ķ įlitsgerš sķna um orkuaušlindina ?:

"Sķšan er žó vikiš frį žessu ķ c-liš 2. mgr. 192. gr. SSEB [Sįttmįli um starfshętti Evrópusambandsins], žar sem gert er rįš fyrir, aš rįšinu sé heimilt meš einróma įkvöršun aš gera rįšstafanir, sem hafi umtalsverš įhrif į val ašildarrķkis milli ólķkra orkugjafa og almenna tilhögun orkuafhendingar.

Žetta žżšir, aš stofnunum Evrópusambandsins hefur veriš fengiš vald til aš setja afleidda löggjöf um orkumįl innan žeirra valdheimilda og meš žeim skilyršum, sem fram koma ķ fyrrgreindum įkvęšum.  Valdheimildir ašildildarrķkjanna skeršast žį aš sama skapi.  Einnig mį segja, aš ķ raforkutilskipunum (sem eru hluti af samkeppnisreglunum) sé gert rįš fyrir, aš eignarrétti sé skipt upp og aš samkeppnisreglur gildi į įkvešnum svišum.  Žó er ekki bannaš, aš raforkumannvirki eša dreifing orkunnar sé ķ opinberri eigu, žótt viss ašskilnašur sé įvallt įskilinn.

Nišurstašan er žvķ sś, aš żmis įkvęši finnast ķ frumrétti Evrópusambandsins, sem varša eignarrétt į orkuaušlindum og mešferš žeirra, sem žó geta vart talizt vķštęk enn sem komiš er.  Žau heimila sambandinu aš setja afleidda löggjöf, sem kann aš hafa įhrif į upphaflegan rétt ašildarrķkjanna til aš stjórna aušlindum sķnum.  Žaš hefur sambandiš gert, t.d. meš reglum žrišja orkupakkans.  Žęr fela m.a. ķ sér, aš einstök ašildarrķki hafa ekki einhliša įkvöršunarvald um skilyrši og skilmįla fyrir ašgangi aš grunnvirkjum yfir landamęri, eins og nįnar veršur rakiš sķšar."  (Undirstr. höf.)

 Žaš er žannig ljóst, aš lagagrundvöllur er fyrir hendi hjį Evrópusambandinu til setningar laga um eignarrétt yfir orkulindunum; Sambandiš hefur žegar haldiš inn į žį braut meš Žrišja orkupakkanum aš rįšskast meš rįšstöfunarréttinn meš žvķ aš bśa til einn sameiginlegan markaš og fyrirskrifa sķšan öflugar samtengingar innan hans. Meira mun fylgja ķ komandi lagasmķš ESB į žessu sviši og allt bera aš sama brunni: aš hinn frjįlsi raforkumarkašur ESB hafi ašgang aš sem öruggustum endurnżjanlegum orkulindum, sem duga fyrir ESB til aš nį markmišum sķnum ķ loftslagsmįlum.  Fjórfrelsiš tryggir fjįrfestum innan EES sama ašgang aš aušlindunum og innlendum ašilum, ž.į.m. rķkissjóši, og eignarnįmsheimild er óraunhęf leiš fyrir rķkiš til aš tryggja samfélagsleg yfirrįš yfir orkulind, sbr eftirfarandi tilvitnun ķ gr. 2.1.4 ķ skżrslu FĮFH & SMS:

"Meš öšrum oršum mį segja, aš eignarnįmi eša svipušum ašgeršum verši ekki beitt, nema aš gęttum reglum sambandsréttar um fjórfrelsiš, reglum um samkeppni og e.t.v. fleiri reglum." 

Žetta er ķ samręmi viš eina af nokkrum athugasemdum, sem norski lagaprófessorinn Peter Örebech gerši 2018 viš įlitsgerš ķslenzks lögfręšings, sem var hallur undir lögmęti og skašleysi Orkupakka #3.  Žetta stafar af žvķ, aš hvorki į Ķslandi né ķ Noregi hefur rķkiš įskiliš sér einkarétt į orkulindum.  Žaš er aušvitaš meirihįttar mįl og torsótt leiš, aš rķkiš kaupi öll vatnsréttindi og jaršgufuréttindi į landinu.  Žį er nś ólķkt einfaldara aš hafna Orkupakka #3.  Žar meš verša ekki fleiri orkutilskipanir og orkureglugeršir ESB innleiddar hér, ef aš lķkum lętur, og er žaš įgętt. Hérlendis žyrfti aš setja lög um orkulindir landsins meš svipašs ešlis og lögin um fiskveišistjórnunina.  Žar er tekiš fram, aš fiskistofnarnir į Ķslandsmišum séu ķ sameign žjóšarinnar.  Į žeim grundvelli fer fiskveišistjórnunin fram.  Hérlendis er naušsynlegt aš stunda orkulindastjórnun, og žaš er óįbyrgt af stjórnvöldum aš ljį mįls į žvķ, aš Evrópusambandiš fįi aš hlaupa ķ skaršiš meš "fjórfrelsiš" sitt į sameiginlegum raforkumarkaši EES.  Žetta er sennilega stjórnarskrįrbrot og stórskašlegt fyrir atvinnulķf og žar meš efnahagslķf landsins.  

Ķ sömu grein įlitsgeršarinnar stendur žetta:

"Lagasetning sambandsins er sķšur en svo śtilokuš, žótt hśn kunni aš hafa įhrif į eignarrétt eša stjórnunarrétt aš aušlindum.  Žetta į sérstaklega viš, ef heimild fyrir slķkri lagasetningu er aš finna ķ frumrétti sambandsins.  Ķ slķkum tilvikum teljast ašildarrķkin hafa samžykkt žęr breytingar samkvęmt stjórnskipunarlögum sķnum og žį e.t.v. žrengt gildissviš 345. gr. SSESB aš sama skapi."

Žaš er alveg ljóst af ofangreindum tilvitnunum og fleirum ķ skżrslu lögspekinganna FĮFH og SMS, aš meš samžykkt Orkupakka #3 veršur ekki ašeins yfirstjórn Landsnets og dreifiveitnanna undirorpin valdi Evrópusambandsins, heldur veršur eignarréttur og stjórnunarréttur aš orkulindunum ķ höndum Evrópusambandsins, ef svo er aš skipta. Evrópusambandiš mun hafa öll rįš Ķslendinga ķ höndum sér į orkusvišinu, er fram lķša stundir, ef Alžingi glepst nś į aš afhenda Sambandinu žetta fjöregg žjóšarinnar.  Aš bśa viš stjórnvöld, sem bregšast algerlega ķ vörzlu žjóšarhags, er žungbęrara en svo, aš kjósendur séu tilbśnir til fela slķkum rįš sitt į nż. Reišin mun krauma fram aš nęstu kosningum. Žróunin ķ žessa įtt er hafin samkvęmt nżrri skošanakönnun.  Enn er ekki of seint aš sjį aš sér, en "point of no return" nęst, ef/žegar žingmenn samžykkja žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra.  

Žetta allt er utanrķkisrįšherrann aš kalla yfir okkur meš vanhugsašri žingsįlyktunartillögu sinni, sem hann lętur ķ vešri vaka, aš sé reist į annarri af tveimur tillögum tvķmenninganna ķ įlitsgeršinni.  Žetta er blekkingartilraun aš hans hįlfu.  Lögfręšingarnir minnast į žessa ašferš, en geta um, aš hśn sé "ekki gallalaus".  Ķ skżrslunni kemur vķša fram, aš hśn er meingölluš, enda eru meš henni framdir lķklega žrķr lögfręšilegir fingurbrjótar.  Hvaša heilvita manni dettur ķ hug, aš tveir af fremstu lögfręšingum landsins į žessu sviši leggi slķkt örverpi til viš utanrķkisrįšuneytiš ?

Fingurbrjótur #1: 

Žaš er bannaš ķ EES-samninginum, kafla 7, aš innleiša geršir ESB, sem samžykktar hafa veriš af Sameiginlegu EES-nefndinni, ķ landsrétt meš heimatilbśnum skilmįlum.  Žannig mį ekki skilyrša gildistöku geršar #713/2009 viš lagasetningu Alžingis um heimild til aš leggja sęstreng til Ķslands.

Fingurbrjótur #2:

Ef EFTA-dómstóllinn fęr kęru į hendur ķslenzka rķkinu vegna ólöglegrar innleišingar Orkupakka #3 til dómsśrskuršar, mį ganga aš žvķ sem vķsu, aš dómur hans veršur kęrandanum ķ vil.  Žį veršur Alžingi aš fella skilmįlann śr gildi, og žar meš sitjum viš uppi meš 713/2009 ķ landslögum, sem er stjórnarskrįrbrot aš mati FĮFH og SMS.

Fingurbrjótur #3:

Žaš er óheimilt ķ ķslenzkum rétti aš setja lög, sem eru brotleg viš stjórnarskrį, žótt svo standi į, aš žau eigi ekki viš, žegar žau eru sett (enginn sęstrengur). Meš žessum handabakavinnubrögšum gerir utanrķkisrįšherra sig sekan um tillögu, žótt hann žykist vilja hafa vašiš fyrir nešan sig og fara aš rįšleggingum FĮFH & SMS, um aš brjóta stjórnarskrįna.  Höfundar įlitsgeršarinnar taka žó fram ķ skżrslu sinni, aš žetta megi ekki, og žess vegna er žetta augljóslega ekki žeirra rįšlegging.  Žaš veršur aš leysa stjórnarskrįrvandann įšur en Orkupakki #3 veršur innleiddur.  

Lausn žessa stjórnarskrįrvanda felst žó ekki ķ aš breyta Stjórnarskrįnni til aš gera erlendum fyrirtękjum hęgt um vik aš klófesta aušlindir Ķslands til lands og sjįvar.  Hvaš eru stjórnarlišar aš bauka ķ žessum efnum ?  

 


Enn er lķf ķ ACER umręšunni ķ Noregi

Haustiš 2018 höfšušu samtökin "Nei til EU", sem eru systursamtök Heimssżnar ķ Noregi, mįl gegn Ernu Solberg, forsętisrįšherra, fyrir mįlsmešferš Stóržingsins, aš undirlagi rķkisstjórnarinnar, į atkvęšagreišslu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  

Stjórnarskrį Noregs kvešur į um, aš viš valdframsal rķkisins til erlendra stofnana įn ašildar Noregs, žar sem millirķkjasamningurinn, sem ķ hlut į, getur ekki talizt vera žjóšréttarlegs ešlis, eins og ašild aš Sameinušu žjóšunum, Alžjóšabankanum eša NATO, svo aš dęmi séu tekin, skuli 3/4 af męttum žingmönnum, sem ekki mega vera fęrri en 2/3 allra kjörinna žingmanna, žurfa aš fallast į framsališ, svo aš žaš hljóti samžykki.  

Žaš er hins vegar einfaldur meirihluti žingsins sjįlfs, sem sker śr um ešli mįlsins og žar meš, hvort višhafa skuli regluna um aukinn meirihluta. Žetta mį kalla veikleika viš annars įgętt įkvęši, sem nś hefur leitt til mįlaferla. 

Dómsmįlarįšherrann sendi žinginu ķ fyrravetur įlitsgerš, žar sem ekki var talin vera žörf į auknum meirihluta til aš samžykkja Žrišja orkupakka ESB, af žvķ aš hann vęri "lite inngripende", ž.e. hefši lķtil įhrif į žjóšlķfiš.  Žar stendur žó hnķfurinn ķ kśnni.  "Nei til EU" nżtur sérfręšilegs stušnings fjölda  norskra lagaprófessora ķ žvķ, aš mįliš hafi svo vķštęk įhrif į stjórnsżslu Noregs og heimili Landsreglara aš hlutast til um gjaldskrįr Statnetts og dreifiveitnanna og aš heimta alls konar orkutengdar upplżsingar af fyrirtękjum aš višlögšum sektum, aš įskilja hefši įtt aukinn meirihluta viš atkvęšagreišslu Stóržingsins um mįliš samkvęmt Stjórnarskrįnni.  Žį kynni mįliš aš hafa falliš į Stóržinginu, žvķ aš innan viš 2/3 męttra žingmanna greiddu žvķ atkvęši sitt, en žaš hlaut aš vķsu yfir 3/4 greiddra atkvęša.

Rķkislögmašurinn krefst frįvķsunar stefnunnar į žeim grundvelli, aš veriš sé aš flytja pólitķskan įgreining inn ķ réttarsal, en "Nei til EU" lķtur į žaš sem lżšręšislegan rétt sinn aš fį śr žvķ skoriš af dómstóli, hvort Stjórnarskrįin hafi veriš brotin.  Dómsśrskuršar er aš vęnta nś ķ aprķl/maķ um frįvķsunarkröfu rķkislögmanns.  Haldi mįliš įfram fyrir dómi, mį vęnta dóms ķ Žingréttinum (fyrsta dómstig) sķšla įrs 2019.  Mįliš mun varla fara fyrir Lagmannsretten, heldur beint fyrir Hęstarétt, sem lķklega kvešur žó ekki upp dóm fyrr en į sķšasta įrsfjóršungi 2020.  Žaš er fullkomlega óešlilegt, aš Alžingi taki Žrišja orkupakkann til formlegrar afgreišslu fyrr en lyktir fįst ķ žessu dómsmįli.

Vinni "Nei til EU" mįliš (fyrir Hęstarétti), mun Stóržingiš verša aš fjalla um žaš aš nżju.  Žį veršur uppi nż staša ķ norskri pólitķk.  Žaš var Verkamannaflokkurinn, sem fyrir įri réši śrslitum um afdrif žessa mįls.  Į mešal žingmanna hans var talsverš óįnęgja meš Orkupakka #3, og hśn er enn meiri nś, en Landsstjórn flokksins samžykkti fyrirmęli til žingflokksins um aš greiša sem blokk atkvęši meš pakkanum.  Žar réš gamalkunnug hollusta flokksins viš ESB.

Slķkt mun ekki endurtaka sig, komi Orkupakkinn aftur til kasta žingsins.  Įstęšan er sś, aš ķ millitķšinni er norska Alžżšusambandiš bśiš aš taka afstöšu gegn innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og norska löggjöf, og norski Verkamannaflokkurinn hefur lķklega aldrei gengiš ķ berhögg viš verkalżšshreyfinguna ķ grundvallar hagsmunamįli, eins og hér um ręšir. Į Stóržinginu mun mįliš aš lķkindum falla viš endurupptöku, ašallega vegna sinnaskipta Verkamannaflokksins.

Hver eru rök norsku verkalżšshreyfingarinnar ķ žessu mįli ?  Žau eru, aš atvinnuöryggi margra verkamanna, išnašarmanna og tęknimanna og heilu sveitarfélaganna į landsbyggšinni, er stór hętta bśin, ef stefnumörkun ķ orkumįlum Noregs flyzt til ESB.  Žetta eru ekki getgįtur verkalżšsforingja, heldur hefur norska verkalżšsforystan lįtiš sérfręšinga įhęttugreina stöšuna fyrir sig, og žeir hafa komizt aš žeirri nišurstöšu, aš norskur śtflutningsišnašur muni ķ miklum męli gefast upp į samkeppninni, ef raforkuveršiš hękkar uppundir žaš, sem gengur og gerist į Bretlandi og ķ išnašarmišju meginlands Evrópu. Aš sjįlfsögšu yrši slķk staša alvarleg ógnun viš atvinnuöryggi og kjör skjólstęšinga verkalżšshreyfingarinnar, og žess vegna er žessi pólitķska afstaša norska Alžżšusambandsins mikilvęgur žįttur ķ varnarbarįttu žess fyrir įframhaldandi góšum lķfskjörum verkafólks ķ Noregi.  

Hvers vegna ętti gildistaka Žrišja orkupakkans ķ Noregi aš grafa undan samkeppnishęfni Noregs ?  Hśn hefur veriš reist į tiltölulega lįgu raforkuverši, sem hefur veriš jįkvętt mótvęgi viš hęrri flutningskostnaš og starfsmannakostnaš norsku verksmišjanna en samkeppnisašila į Bretlandi eša nišri ķ Evrópu.  Žaš hefur sżnt sig, aš meš hverjum nżjum aflsęstreng hefur raforkuverš ķ Noregi dregiš meira dįm af raforkuveršinu viš hinn enda sęstrengsins.  Žvķ stjórna markašslögmįlin.  Žvķ meiri flutningsgeta millilandatenginga, žeim mun meir mun innanlandsverši raforku svipa til veršsins erlendis, sem tengingarnar nį til. 

Ķ Noregi nemur śtflutningur raforku nś um 10 % af almennri raforkunotkun innanlands. Norska verkalżšshreyfingin óttast, og ekki aš įstęšulausu, aš śtflutningur raforku muni vaxa enn frekar, žegar hann veršur ekki lengur į forsendum Noršmanna sjįlfra, heldur stjórnaš af markašnum, Landsreglara Noregs og reglum ACER.  Žetta muni ekki sķzt koma nišur į orkukręfum išnaši Noregs, sem myndar  samfélagslegt hryggjarstykki ķ mörgum dreifšum byggšum Noregs.

Žar aš auki horfir norska verkalżšshreyfingin nś į straum tilskipana og gerša frį ESB, sem hśn telur réttindum og kjörum norsks verkafólks stafa hętta af.  Nefna mį Jįrnbrautarpakka #4, gerš um millilandaflutninga, og nżja vinnumįlalöggjöf ESB auk geršar, sem skyldar stjórnvöld, einnig sveitarstjórnir, til aš tilkynna Framkvęmdastjórninni um allar vęntanlegar įkvaršanir varšandi žjónustutilskipun ESB. 

Bśizt er viš, aš EES-ašild Noregs verši til umfjöllunar į nęsta žingi Alžżšusambandsins 2021 og aš m.v. nśverandi žróun mįla kunni uppsögn EES-samningsins aš verša samžykkt žar.  Žetta mun vafalaust lita mjög kosningabarįttuna fyrir žingkosningarnar 2021 ķ Noregi.  Žessi atburšarįs eykur lķkur į, aš Stóržingiš muni fella Orkupakka #3 įriš 2021.  Žaš er óžarfi fyrir Ķslendinga aš trufla žessa norsku atburšarįs meš žvķ aš taka orkupakkann til afgreišslu fyrir žennan tķma.  

Žaš er enn meiri įstęša til aš óttast rafmagnsveršhękkanir hérlendis en ķ Noregi af völdum aflsęstrengs, žvķ aš į Ķslandi mun flutningsgeta fyrsta sęstrengsins verša tvöföld almenna raforkunotkunin.  Veršhękkunin innanlands mun žess vegna verša enn meiri en ķ Noregi, og heildsöluverš til almenningsveitna hérlendis mun verša svipaš og veršiš, sem orkuseljendur hér fį fyrir orkuna inn į strenginnn.  ESB sjįlft gerir rįš fyrir sįralitlum raforkuveršmun į milli landa eša 0,25 EUR/MWh (=0,034 ISK/kWh), žegar flutningsgeta millilandatenginga nęr 30 % af uppsettu afli innan sambandsins.

Af aflsęstreng mun einvöršungu hljótast žjóšhagslegt tap, žvķ aš norski hagfręšingurinn Anders Skonhoft hefur sżnt fram į, aš allur aukinn gróši innlendra orkuseljenda af śtflutningi raforku stafar af hęrra orkuverši innanlands vegna nżrrar utanlandstengingar, en gróšinn af śtflutninginum sjįlfum, ž.e. orkuvišskiptunum viš śtlönd, fer allur til sęstrengseigandans. 

Žau, sem  vilja innleiša hér erlenda löggjöf, sem er snišin til aš greiša fyrir millilandatengingum orku og til aš stjórna orkuflęšinu, ekki sķzt śr endurnżjanlegum orkulindum, eru aš leggja drögin aš svikamyllu, sem beint er aš landsmönnum öllum.  Ķ flestum tilvikum ręšur fįvķsi för og ķ mörgum tilvikum trśin į, aš žaš, sem er gott fyrir ESB, sé lķka gott fyrir Ķsland.  Žaš er hins vegar herjans mikill misskilningur, og ķ raun einfeldningshįttur, eins og išulega hefur veriš fjallaš um į žessu vefsetri.

Žaš er sem sagt engan veginn hęgt aš ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš nż umfjöllun um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB į Stóržinginu muni leiša til afgreišslu, žar sem fylgjendur fįi 3/4 greiddra atkvęša.   Af žessum sökum er ķ raun ótķmabęrt fyrir rķkisstjórn Ķslands aš hefja višręšur į vegum EFTA viš ESB um undanžįgur frį žessum ólįnslagabįlki fyrir Ķsland, eins og Mišstjórn Framsóknarflokksins samžykkti ķ vetur.  Hvernig ķ ósköpunum stendur į žvķ, aš rķkisstjórnin tekur ekki žennan pól ķ hęšina og lżsir yfir frestun mįlsins, žar til lyktir fįst ķ dómsmįl "Nei til EU" gegn Ernu Solberg ? Ķ stašinn móast rįšherrarnir tveir viš, sem ašllega véla um žetta mįl, staddir śti į tśni.

Ķ dag, 21.03.2019, kl. 1730, mun Morten Harper, sérfręšingur hjį "Nei til EU" ķ Noregi, flytja fyrirlestur um EES og Orkupakka #3 į Hįskólatorgi HĶ, sal 105.  Veršur įhugavert aš kynnast višhorfi hans til žessara mįla og mati į žróun sambands EFTA-rķkjanna viš ESB.      

 

 

 


BREXIT og kunnuglegt bitbein

BREXIT-ferliš hefur tekiš dapurlega stefnu, žar sem nś er śtlit fyrir óreišukennda śtgöngu Breta śr Evrópusambandinu, ESB. Hśn kann žó aš verša Bretum skįrri kostur en hįlfvelgjulegur višskilnašur, žegar upp veršur stašiš. Bretar hafa įtt ķ höggi viš forystu ESB, sem er ķ vörn og óttast um framtķš sambandsins og vill gjarna, aš śtganga Stóra-Bretlands verši öšrum innanboršs vķti til varnašar. Hvort forystan sér aš sér og hęgir ótilneydd į samrunaferlinu, er žó alls óvķst.  Vitaš er, aš žjóšir, sem lengi hafa skipt mikiš viš Breta og hafa fylgt žeim aš mįlum innan ESB, t.d. Danir, Svķar og jafnvel Hollendingar, gętu séš sér hag ķ aš fylgja Bretum, ef Bretum mun vegna vel utan viš ESB.

Ekki žarf aš oršlengja vanda Ķtala.  Skuldir rķkissjóšs Ķtalķu nema yfir 130 % af VLF, og Ķtalir hafa flotiš į lįgum vöxtum hingaš til, žvķ aš hagkerfiš hefur ekkert vaxiš ķ įratug.  Nś hękkar skuldatryggingarįlagiš ört į Ķtölum; eru vextirnir, sem ķtalska rķkiš greišir, nś um 4 % hęrri en žeir, sem žżzka rķkiš greišir.  Meš sama įframhaldi mun ķtalska rķkiš lenda ķ greišslužroti (viš 7 % įlag) sķšar į žessu įri.  Žį hrynur evran, og žį mun hrikta ķ innvišum Evrópusambandsins.

Pólitķsk sameining Evrópu gengur ekki upp, og hśn er ķ raun algerlega óžörf frį praktķsku sjónarmiši.  Skynsamlegra hefši veriš aš halda sig viš hugmyndir Breta um samstarf į višskiptasvišinu, sem einskoršist viš tollabandalag og stašlasamręmingu į öllum svišum.

Eitt žeirra sviša, sem pólitķskir hugsušir ESB töldu naušsynlegt aš fella undir yfirstjórn ESB, var orkusvišiš.  Žar hafši um įratugaskeiš rķkt valfrjįlst samstarf į milli grannžjóša um orkuvišskipti yfir landamęri, ekki sķzt meš raforku.  Noršurlandažjóširnar stofnušu til slķks samstarfs innan NORDEL einna fyrstar ķ Evrópu, og bušu Ķslendingum aš fylgjast meš žvķ samstarfi.

Į Evrópugrundvelli starfaši félagsskapur raforkuflutningsfyrirtękja, ENTSO-E, og er Landsnet ašili žar, en žegar ESB įkvešur aš taka stjórn žessa mįlaflokks ķ sķnar hendur meš śtgįfu Fyrsta orkumarkašslagabįlksins 1996, breyttist samstarf Evrópužjóša frį valfrjįlsri tęknilegri samvinnu yfir ķ žvingaš, mišstżrt samstarf, sem lżtur pólitķskri stefnumörkun ęšstu stjórnar Evrópusambandsins.  Žį hęttir mįliš aš vera įhugavert fyrir eyžjóš, lengst noršur ķ Atlantshafi, žótt žaš kunni aš žjóna hagsmunum žjóša ķ mišri Evrópu.

17 milljón kjósenda ķ žjóšaratkvęšagreišslunni į Bretlandi ķ jśnķ 2016 voru žeirrar hyggju, aš ókostir ESB-ašildar Bretlands vęru meiri en kostirnir, og mörgum žóttu ókostirnar fara vaxandi meš aukinni mišstżringu, eftir žvķ sem samrunaferlinu til sambandsrķkis Evrópu vatt fram. Steininn tók śr 2009 eftir innleišingu stjórnarskrįrķgildis ESB, Lissabon-samningsins.  Žaš var löngum vitaš, aš slķk žróun var Bretum ekki aš skapi, hvorki verkalżšsstétt Bretlands né hśsrįšendum ķ Whitehall, sem löngum hafa ķ utanrķkismįlum haft aš leišarljósi orštak Rómverja,  "divide et impera", aš deila og drottna ķ Evrópu. 

Žaš er reyndar sįralķtiš fylgi į meginlandinu viš hugmyndina um sambandsrķki.  Ferliš er rekiš įfram af bśrókrötum ķ Brüssel į grundvelli stjórnarskrįrķgildisins, Lissabonsįttmįlans. Fjįrmįlamógślar Evrópu hafa bariš bumburnar.  Mikillar og vaxandi óįnęgju gętir į meginlandinu meš žaš, hvernig forréttindastéttin rekur trippin.  Franska žjóšfylkingin, (Noršur) bandalagiš į Ķtalķu, Alternative für Deutschland og Svķžjóšardemókratarnir eru skżr dęmi um žetta.

Ķ BREXIT-višręšunum tókst ekki aš nį samkomulagi um fiskveišistjórnun innan brezku lögsögunnar.  Žaš er eftirtektarvert fyrir Ķslendinga, aš samninganefnd ESB krafšist įframhaldandi fiskveiširéttinda fyrir togaraflota ESB-landanna innan brezku lögsögunnar upp aš 12 sjómķlnum, brezkum sjómönnum til mikillar gremju og tjóns fyrir žį og śtgerširnar. 

Žetta ber vott um óbilgirni aš hįlfu Barnier & Co. ķ ljósi žess, aš fiskveišar nema ašeins um 0,1 % af VLF ESB-landanna.  Jafnvel ķ śtgeršarhérušum ESB, skozku hįlöndunum og eyjunum, Galicķu į Spįni og grķsku eyjunum į Jónahafi, er hlutdeild sjįvarśtvegs litlu meiri en 2 % af viškomandi hagkerfum.  Sjįvarśtvegurinn hefur hins vegar mun meiri pólitķsk įhrif en fjįrhagslegi styrkurinn gefur til kynna, og kann žaš aš hvķla į mikilvęgi greinarinnar til fęšuöflunar fyrir Evrópu, og aš mikil innflutningsžörf er į fiski til flestra ESB-landanna.

Hagsmunir brezks sjįvarśtvegs höfšu töluverš įhrif į śrslit BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslunnar, žótt sömu višhorf endurspeglist ekki ķ afstöšu meirihluta žjóšžingsins.  Brezkir sjómenn kröfšust brottvikningar erlendra togara śr brezkri lögsögu, žar sem žeir veiša 8 sinnum meira en Bretar ķ erlendri lögsögu.  Lausn įgreiningsins var frestaš til sumars 2020, en ašlögunartķma śtgöngunnar į aš ljśka žį um haustiš.  Žessu reiddust bįšar brezku fylkingarnar, og um 20. nóvember 2018 skrifušu Ķhaldsžingmenn frį Skotlandi (Skotland kaus meš veru ķ ESB) Theresu May, forsętisrįšherra, žar sem žeir lżstu sig andvķga hvers konar samkomulagi, sem gengi skemur en aš nį fullum yfirrįšarétti yfir brezkri lögsögu ("full sovereignty over our waters").

Žaš veršur žó į brattann aš sękja, žvķ aš rķkisstjórnir strandrķkja innan ESB, ž.į.m.  Frakklands, Belgķu og Portśgals, heimta tryggingu fyrir įframhaldandi ašgangi togara sinna landa.  Frakkar hafa gengiš lengst ķ yfirganginum og heimta, aš slķk trygging verši skilyrši fyrir śtgöngusamningi. Allt žetta žref er sett į sviš vegna um 6000 sjómannsstarfa į meginlandinu og geira ķ brezka hagkerfinu, sem skapar svipuš veršmęti og skógarhögg eša framleišsla į lešurvörum.

Žessi deila hefur įhrif į hagsmuni Ķslendinga.  Verši gengiš aš kröfum ESB, mun brezkum fiskimišum og brezkum sjįvarśtvegi enn hrörna.  Eins dauši er annars brauš.  Žetta mun skapa öšrum fiskveišižjóšum, Ķslendingum, Noršmönnum, Rśssum og Kķnverjum, nż višskiptatękifęri į Bretlandi.  Hafi Bretar sitt fram, sem veršur aš vona žeirra vegna, gęti śtflutningsmarkašur žeirra fyrir fisk į meginlandinu lokazt um sinn, en um 2/3 aflans fara žangaš.  Žessi fiskur mun žį fara į innanlandsmarkašinn ķ Bretlandi, sem herša mun samkeppnina į fiskmörkušum žar til muna.  Jafnframt lokast žį sś leiš Ķslendinga aš landa ķ Grimsby og Hull og flytja fiskinn į teinum undir Ermarsundiš til Frakklands og vķšar.  Ķ stašinn munu beinir flutningar frį Ķslandi meš fisk ķ lofti og į sjó inn til meginlands Evrópu aukast, žvķ aš žörfin žar fyrir "villtan" fisk og eldisfisk eykst stöšugt.   

 

 

 

 


Talsmenn Orkupakka #3 hér og žar

Einn er sį hagsmunahópur ķ Noregi og į Ķslandi, sem heldur uppi įróšri fyrir innleišingu EFTA-landanna ķ EES į Orkupakka #3 į mjög svipušum nótum ķ bįšum löndunum, en žaš er orkugeirinn sjįlfur eša hluti af honum. Hérlendis hefur t.d. mįtt greina hlišholla afstöšu til orkupakkans hjį ašstošarforstjóra Landsvirkjunar, Rögnu Įrnadóttur, sem heldur žvķ jafnan fram, aš įhrif innleišingar verši lķtil hérlendis, og hjį forstjóra Landsnets, Gušmundi Inga Įsmundssyni, sem męrši frjįlsa samkeppni meš raforku ķ orkukauphöll ķ Fréttablašinu, 26. janśar 2019, en žaš er einmitt fyrirkomulag ķ anda Žrišja orkupakka ESB.

Norska orkugeiranum er mikiš ķ muna, aš Žrišji orkupakki ESB öšlist lagagildi ķ Noregi, en žaš gerir hann ekki, nema Alžingi stašfesti hann, žótt hann muni hafa miklu alvarlegri įhrif į Ķslandi en ķ Noregi, žar sem Noršmenn eru nś žegar meš orkukauphöll ķ anda ESB og fjölda millilandatenginga, bęši ķ lofti og ķ sjó. Žann 17. janśar 2019 birti Energi Norge, sem eru samtök raforkufyrirtękja ķ Noregi ķ vinnslu, flutningum og dreifingu, greinargerš, sem žau hafa lķklega keypt af norska lagaprófessornum Henrik Björnebye.  Hér verša rżndar 6 fullyršingar žessa prófessors viš lagadeild Óslóarhįskóla:

  1. "EES-löndin halda fullum umrįšarétti yfir nįttśruaušlindum sķnum-alveg eins og öll ašildarlönd ESB.  Grein 125 ķ EES-samninginum tryggir EFTA-löndunum möguleikann į opinberu eignarhaldi į nįttśruaušlindum, eins og višgengst ķ Noregi meš vatnsafliš."----Hér er tvennt aš athuga fyrir Ķsland.  Frumorkan er eignaréttarlega samtvinnuš virkjuninni.  Sį, sem kaupir vatnsréttindi eša jaršgufuréttindi fyrir virkjun sķna, eignast rįšstöfunarrétt yfir viškomandi orkulindum.  Ķ ESB er algengast, aš eldsneytismarkaširnir sjįi fyrir śtvegun frumorkunnar, svo aš orkumarkašslķkan ESB er snišiš viš allt ašrar ašstęšur en hér.  Ķ annan staš er ekki žjóšareign į orkulindum į Ķslandi, svo aš žaš er ekkert gagn aš gr. EES 125 į Ķslandi til aš verjast erlendri įsęlni ķ orkulindirnar. Hiš sama gildir ķ raun ķ Noregi.  Žar hafa žżzkir fjįrfestingarsjóšir nżlega keypt fjölda smįvirkjana vatnsafls ķ rekstri og byggingu.  Žessar virkjanir hafa vart boriš sig til žessa, svo aš Žjóšverjarnir vešja augljóslega į mjög hękkandi raforkuverš ķ Noregi, eins og birtingarmynd hefur sézt af ķ vetur.  Śtlendingar hafa lķka reist vindorkugarša ķ Noregi, m.a. į hįlendinu, sem eru Noršmönnum mikill žyrnir ķ augum.  Augljóslega er žessi žróun mįla hagsmunum almennings andstęš, žótt rķkisfyrirtękiš Statkraft framleiši žrišjung norskrar raforku.   
  2. "EES-löndin rįša sjįlf įkvöršunum um aflsęstrengi eša ekki - alveg eins öll ESB-ašildarlöndin." ---- Hér er Landsreglarinn greinilega talinn meš til stjórnsżslu landanna, žótt lķkja megi honum viš Trójuhest ESB innan stjórnsżslu hvers lands.  Sérstaklega į žaš aušvitaš viš um EFTA-löndin.  Landsreglarinn į aš fylgja žvķ eftir ķ hverju landi, aš Kerfisįętlun Landsnets hvers lands bśi ķ haginn fyrir verkefni ķ Kerfisžróunarįętlun ESB um samtengingar orkukerfanna.  Um žetta er getiš ķ ESB-gerš 347/2013, og hśn veršur įreišanlega innleidd ķ kjölfar Orkupakka #3. Ef sęstrengur til Ķslands er ķ Kerfisžróunarįętlun ESB, sbr Icelink, og framkvęmdaašili sękir um leyfi til aš leggja hann, žį varšar höfnun Orkustofnunar eša bann Alžingis einfaldlega broti į EES-samninginum og Evrópurétti eftir innleišingu Orkupakka #3.  Slķkur įgreiningur lendir endanlega fyrir ESB-dómstólinum ķ tilviki ESB-landa og fyrir EFTA-dómstólinum ķ tilviki EFTA-landa.  Žetta er óvéfengjanlegt.  Björnebye reynir aš breiša yfir žessa grafalvarlegu stašreynd meš óljósu oršalagi.
  3. "EES-löndin įkveša sjįlf, hvaša innlenda stjórnvald į aš bera įbyrgš į aš meta og samžykkja nż sęstrengsverkefni eša hafna žeim. Ķ Noregi er žetta vald hjį Olķu- og orkurįšuneytinu. ACER getur ekki haft įhrif į žetta." ---- Hér er ašeins hįlf sagan sögš hjį Björnebye.  Landreglarinn fylgist aušvitaš nįiš meš afgreišslu umsóknar um aflsęstrengsleyfi, eins og honum ber aš gera, žar sem Kerfisžróunarįętlun ESB į ķ hlut.  Hans fyrsta verk eftir höfnun Orkustofnunar/išnašarrįšuneytis į slķkri umsókn veršur aš tilkynna hana til ACER, sem tekur žį įkvöršun um framhaldiš ķ samrįši viš framkvęmdastjórn ESB.  Žaš liggur beint viš aš kęra höfnun til ESA sem brot į skuldbindingum Ķslands.  Lagasetning Alžingis hefur engin śrslitaįhrif ķ žessu sambandi, žar sem innlend löggjöf vķkur fyrir Evrópurétti samkvęmt EES-samninginum.  
  4. "Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn er reistur į grundvallaratrišum, sem žegar hafa veriš innleidd og hafa tekiš gildi samkvęmt Öšrum orkumarkašslagabįlkinum. Žaš er sem sagt ekki um aš ręša aš fara inn į innri orkumarkaš ESB, heldur fremur aš halda įfram og žróa nśverandi tengingu okkar viš žennan markaš." ---- Žaš eru żmsar leišir fęrar til aš hrekja žessa stašhęfingu.  T.d. hefur norski lagaprófessorinn Peter Örebech sżnt fram į, aš meš samžykkt Orkupakka #3 tekur Evrópurétturinn gildi fyrir millilandaorkutengingar landanna, en hann er ekki viš lżši nś fyrir millilandatengingar Noregs, eins og ljóst mį vera af rekstri kerfisins og umręšunni ķ Noregi.  Žetta jafngildir grundvallarbreytingu į réttarstöšu EFTA-landanna į žessu sviši.  Aš öšru leyti er mest sannfęrandi ķ žessu sambandi aš vitna ķ Morgunblašsgrein Elķasar B. Elķassonar frį 25. janśar 2019:"Aš misskilja "rétt"": "Rįšuneytiš viršist ekki skynja breytinguna frį stefnu framkvęmdastjórnar ESB ķ tilskipuninni, sem innleidd var hér meš orkulögunum 2003 til žeirrar stefnu, sem bošuš er meš žrišja orkupakkanum.  Žar er horfiš frį žvķ aš lįta hvert rķki um aš ašlagast stefnu innri markašarins eftir ašstęšum og hagsmunum hvers og eins, en ķ staš žess skal veita framkvęmdastjórninni sķaukiš vald til mišstżringar.  Žetta er grundvallarbreyting.                                        Žegar orkulögin voru samžykkt 2003, voru rafmarkašir meš allt öšru sniši en nś.  Samkvęmt žeim lögum virtist vera svigrśm til aš koma į frjįlsum uppbošsmarkaši meš formi, sem gęti gengiš upp hér, en svo er ekki lengur.  Meš žrišja orkupakkanum kemur landsreglari ķ öllum rķkjum ESB, sem hvarvetna gegnir žvķ hlutverki aš vera reglusetningararmur ACER.  Ein meginskylda hans hér veršur aš vinna aš uppsetningu į frjįlsum markaši meš sömu reglum og formi og nś er į rafmörkušum ESB, en žeim mörkušum er lżst ķ grein undirritašs, "Rafmagn til heimila og śtflutnings į markaši", į heimasķšu HHĶ, hhi.hi.is/vinnupappirar.  Meš fyrirkomulagi nśverandi rafmarkaša Evrópu eru markašslögmįl virkjuš ķ žįgu notenda ESB, en ekki okkar.  Nišurstaša greinarinnar er, aš vegna sérstöšu ķslenzka orkukerfisins žį virkjast žessi sömu markašslögmįl ekki ķ žįgu ķslenzkra notenda meš sama fyrirkomulagi.  Innleišing žess hér yrši skašleg.  Žetta fyrirkomulag veršur samt innleitt hér, ef žrišji orkupakkinn hlżtur samžykki."  Žessu vandamįli Ķslendinga skautar Henrik Björnebye, hinn norski lögmašur, léttilega framhjį, žvķ aš hann er aš skrifa fyrir norska hagsmunaašila ķ raforkugeiranum, sem eiga žeirra hagsmuna aš gęta, aš veršiš haldist sem hęst į norskum raforkumarkaši, og Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn tryggir žį hagsmuni ķ Noregi og į Ķslandi meš innleišingu Evrópuréttar į sviši millirķkjavišskipta meš orku.  Til aš sżna enn betur, hversu forkastanlegt rįšslag žaš er hjį ķslenzkum orkuyfirvöldum aš berjast fyrir innleišingu löggjafar, sem sżnt hefur veriš fram į, aš er hag almennings į Ķslandi stórskašleg, skal halda įfram aš vitna ķ téša grein Elķasar:  "Landsreglarinn mun taka yfir alla stjórn raforkumįla frį rįšuneytinu, en staša hans er sett upp, svo [aš] framkvęmdastjórn ESB hafi aušvelda leiš til mišstżringar į öllu, er varšar višskipti meš rafmagn į innri markašinum.  Hér mun sś mišstżring einnig nį yfir aušlindavinnsluna vegna žess, hve nįtengd hśn er raforkuvinnslu."  Žessar upplżsingar svara lķka įgętlega klisjunni, sem fram kemur ķ liš 1 hér aš ofan hjį Björnebye og algeng er hérlendis, aš Orkubįlkur #3 snerti ekki viš aušlindastżringunni.  Hann mundi vissulega gera žaš į Ķslandi.
  5.  "Nżjar reglur, reistar į Evrópuréttinum, s.s. netmįlar og vinnureglur samkvęmt Orkupakka #3 įsamt nżlega samžykktum "Vetrarpakka" (Clean Energy for all Europeans) verša lagšar fram sem sjįlfstęš mįl til afgreišslu hjį EES-löndum [EFTA] og ESB [vęntanlega į Björnebye viš Sameiginlegu EES-nefndina - innsk. BJo].  Žannig er ferliš fyrir allar nżjar ESB/EES-reglur." ---- Žaš er enginn įgreiningur um žetta, svo aš eitthvaš hafa bošin frį Ķslandi til Energi Norge skolazt til.  Žvķ, sem hins vegar hefur veriš haldiš fram hér, er, aš allar orkutengdar reglur, sem ESB hugsar sem višbót viš Orkupakka #3, t.d. gerš nr 347/2013, munu įreišanlega verša samžykktar ķ Sameiginlegu EES-nefndinni og vęntanlega stašfestar į žjóšžingunum, žvķ aš žaš vęri meš öllu órökrétt aš samžykkja Orkupakka #3, en hafna žvķ, sem viš hann į aš éta.  Žaš gengur ekki upp.
  6.   "Žótt Ķsland muni ekki samžykkja Orkupakka #3, munu samt įfram  verša ķ gildi įkvęši ašalsamnings EES um frjįlst flęši vara, žjónustu, fjįrmagns og fólks įsamt regluverkinu um rķkisstušning og sameiginlegar samkeppnisreglur." ---- Meš žessu er Henrik Björnebye, lögmašur, aš segja, aš žrįtt fyrir höfnun Alžingis į Orkupakka #3, veršur samt "business as usual" innan EES.  Žaš er ķ samręmi viš mįlflutning andstęšinga innleišingar Orkupakka #3 į Ķslandi.  

Aš stinga hausnum ķ EES-sandinn

Žaš er hįttur margra aš bera į borš annašhvort lofgeršarrullu um kosti EES-samstarfsins eša aš lżsa göllunum fjįlglega.  Žessi ašferšarfręši er haldlaus į 25 įra afmęli samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš-EES, žvķ aš žar er um ę flóknara fyrirbęri aš ręša.  Žį eru ekki margir hérlendis, sem hafa lagt sig eftir valkostum Ķslendinga viš EES-samninginn, sem žó er naušsynlegt innlegg ķ umręšuna um veginn framundan ķ ljósi stöšunnar ķ Evrópu og reynslunnar af EES-samstarfinu.  Žetta mat veršur ekki inntak žessa pistils, heldur skal hér žrengja umręšuefniš til aš spanna einn anga EES-samstarfsins, Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.

Tilefniš er greinarstśfur į Sjónarhóli Morgunblašsins 3. janśar 2019 eftir Ara Gušjónsson, lögmann og yfirlögfręšing Icelandair Group, sem hann nefnir:

"EES-samstarfiš ķ uppnįmi".

Žaš olli vonbrigšum viš lestur greinarinnar, hversu žröngt sjónarhorniš er og takmarkašur eša alls enginn rökstušningur ķ greininni fęršur fyrir skošun lögmannsins.  Honum žykir mįlflutningur andstęšinga innleišingar Žrišja orkupakka ESB digurbarkalegur, en žeir hafa žó uppi góša tilburši, margir hverjir, til aš rökstyšja sķn sjónarmiš. 

Einkennandi fyrir mįlflutning skošanasystkina Ara Gušjónssonar um žetta mįl eru fullyršingar um umdeilanleg lögfręšileg atriši, eins og lögmęti fullveldisframsals m.v. ķslenzku Stjórnarskrįna og įhrif innleišing Evrópugeršar eša tilskipunar į gildandi réttarfar hér į landi.  Žį ber mikiš į sleggjudómum um višbrögš samstarfsašila Ķslendinga ķ EES viš höfnun Alžingis į "pakkanum", žótt EES-samningurinn sjįlfur fjalli um leyfileg višbrögš viš synjun žjóšžings.  Veršur nś vitnaš ķ téša Sjónarhólsgrein, sem hófst žannig:

"Mikil umręša hefur įtt sér staš undanfariš um hinn svokallaša žrišja orkupakka Evrópusambandsins ķ tengslum viš fyrirhugaša innleišingu Ķslands į žeirri löggjöf.  Andstęšingar žessarar nżju löggjafar hafa veriš heldur digurbarkalegir ķ umręšunni og hafa haldiš žvķ fram, aš regluverkiš myndi fela ķ sér of vķštękt valdframsal į fullveldi Ķslands og hafa jafnvel kallaš eftir žvķ, aš Ķsland gangi śt śr samstarfinu.  Žrįtt fyrir aš öll umręša um žessi mįlefni sé góšra gjalda verš, standast žęr fullyršingar, sem fram hafa komiš frį helztu andstęšingum žrišja orkupakkaans enga lögfręšilega skošun."

Į Evrópuréttarfręšinginum Stefįni Mį Stefįnssyni, fyrrverandi lagaprófessor, er aš skilja, aš meš Orkupakka #3 verši gengiš lengra ķ framsali fullveldis en samrżmist Stjórnarskrįnni, enda verši aš taka tillit til uppsafnašs framsals rķkisvalds til ESB.  Žaš eru žess vegna uppi mjög miklar lögfręšilegar vangaveltur hérlendis, sem og ķ Noregi, um žetta atriši.  Ari Gušjónsson hefur ekkert ķ höndunum til aš sópa įhyggjum af žessu atriši śt af boršinu. Žęr eiga sér traustan, lögfręšilegan grundvöll.

Lögfręšileg umręša um framsal fullveldis žarfnast jarštengingar til skżsringar. Žaš nęgir hér aš benda į eitt efnisatriši ķ žessu sambandi, en žaš er stofnun embęttis Landsreglara, eša, sem vęri enn žį verra, aš breyta embętti Orkumįlastjóra ķ Landsreglara, sem veršur aš Evrópurétti, sem į žessu sviši veršur ęšri ķslenzkum lögum viš innleišinguna, algerlega óhįšur ķslenzkum yfirvöldum, löggjafarvaldi og hagsmunaašilum.  Žetta embętti getur oršiš ķslenzkum lögašilum og einstaklingum ķžyngjandi meš sektargreišslum, fyrirmęli til embęttisins eru samin hjį ACER-Orkustofnun ESB, og ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, sem er umsaminn millilišur, hefur enga heimild til aš ógna einsleitni regluverks į milli landa EES meš žvķ aš breyta fyrirmęlunum eša hundsa žau til EFTA-landanna.  

Landsreglarinn veršur eftirlitsašili meš flutningsfyrirtękinu Landsneti og dreifiveitunum, semur reglugeršir žeim til handa og stašfestir veršskrįr žeirra eša hafnar žeim.  Hann getur fariš fram į vķštęka upplżsingagjöf frį fyrirtękjum į ķslenzka raforkumarkašinum aš višlögšum fjįrsektum, ef ekki er oršiš viš žeim beišnum. 

Landsreglarinn mun hafa eftirlit meš žvķ, aš ķslenzki raforkumarkašurinn starfi, eins og ACER bezt telur henta kaupendum į markašinum, en svo illa vill til, aš kjörfyrirkomulag ACER er frjįls samkeppni ķ orkukauphöll, sem engan veginn tryggir hag orkukaupenda, žar sem orkukerfiš er samsett į žann einstęša hįtt, sem hérlendis er raunin.  Žaš getur hins vegar virkaš įgętlega viš ašstęšur, sem žaš er hannaš fyrir (eldsneytiskerfi, margir birgjar).

Žarna er vikiš aš innihaldi valdframsals yfir orkumįlum til yfiržjóšlegs valds, žar sem viš ekki höfum atkvęšisrétt.  Žaš getur blessazt, en žaš eru mun meiri lķkur į, aš įkvaršanataka į grundvelli sameiginlegra hagsmuna ESB/EES gagnist illa ķslenzkum hagsmunum į žessu sviši, žar sem ašstęšur eru gjörólķkar.  Žar af leišandi į Alžingi aš lįta žaš ógert aš taka slķka įhęttu.  Stjórnarskrįin vķsar rétta leiš.  Framsal rķkisvalds til śtlanda er įvķsun į verri stjórnarhętti, sem geta oršiš landsmönnum dżrkeyptir.  Žetta veit almenningur, enda er sagan ólygnust.

Ari Gušjónsson kżs aš gera minni hįttar atriši viš Orkupakka #3 aš ašalatrišum greinar sinnar, og žannig kemst hann aldrei aš kjarna mįlsins, sem er stefnumörkun um mįlefni ķslenzka raforkumarkašarins śt frį hugmyndafręši ESB, sem kallar į įrekstra viš hagsmuni almennings į Ķslandi. 

Hann gerir mikiš śr, aš ķslenzkum yfirvöldum hafi tekizt aš fį undanžįgu frį skżrum reglum Orkupakka #2 og #3 um, aš flutningsfyrirtękiš, hér Landsnet, skuli vera óhįš öšrum ašilum į orkumarkaši.  Žessa undanžįgu telur hann kost, en hśn er alvarlegur ókostur, žvķ aš Landsnet, RARIK, OR og OV eiga Landsnet.  Žar meš er aušvelt aš gera žvķ skóna, aš Landsnet mismuni ašilum į markaši, t.d. nżjum vindorkufyrirtękjum, sem gjaldi fyrir įhrifastöšu LV, RARIK, OR eša OV ķ stjórn LN.

  Meš miklum tilkostnaši var lķtill raforkumarkašur Ķslands brotinn upp ķ vinnslu, flutning, dreifingu og sölu, aš fyrirmęlum ESB, til aš tryggja frjįlsa samkeppni, en skrefiš hefur aldrei veriš stigiš til fulls til aš formlegum reglum um frjįlsa samkeppni sé žó fullnęgt. Ari Gušjónsson er hróšugur yfir žessum óskapnaši og skrifar:

"Aš žessu leyti mun žrišji orkupakkinn žvķ engin įhrif hafa į gildandi réttarumhverfi hér į landi, og er žar meš bśiš aš tryggja, aš ekki žurfi aš gera breytingar žar į vegna innleišingarinnar [į Orkupakka #3-innsk. BJo]."

Aš hugsa sér, aš žetta skuli vera uppistašan ķ röksemdafęrslu lögfręšingsins fyrir žvķ, aš Orkupakki #3 muni engin įhrif hafa hér į landi.  Ekki tekur betra viš, žegar kemur aš Landsreglaranum, sem viš blasir, aš veršur einsdęmi ķ stjórnsżslu į Ķslandi og ķ raun Trójuhestur ESB ķ stjórnkerfinu į Ķslandi, žótt hann kunni (umdeilanlega) aš vera ešlilegur žįttur stjórnsżslu ESB ķ ESB-löndunum.  Žessu snżr Ari Gušjónsson į haus og kvešur fyrirkomulagiš verša sjįlfstęšismįl fyrir Orkustofnun.  Hver hefur bešiš um žaš ? 

Žaš er lżšręšislegt fyrirkomulag, aš Orkumįlastjóri heyri heill og óskiptur undir ķslenzkan rįšherra, en ekki stundum undir forstjóra ACER meš ESA sem milliliš.  Hvernig ķ ósköpunum į Orkumįlastjóri stundum aš vera óhįšur rįšherra og stundum aš vera undir bošvaldi hans ?  Ari skrifar:

"Žaš liggur hins vegar fyrir, aš gera žarf įkvešnar breytingar į raforkulögum og lögum um Orkustofnun vegna innleišingarinnar.  Žęr breytingar munu m.a. tryggja frekara sjįlfstęši Orkustofnunar meš žeim hętti, aš rįšherra mun ekki geta gefiš stofnuninni fyrirmęli um śrlausn mįla, žrįtt fyrir aš Orkustofnun muni enn heyra undir yfirstjórn rįšherra."

Žaš er alveg makalaust, aš lögfręšingurinn viršist telja įvinning af innleišingu žessa aukna og ólżšrżšislega flękjustigs ķ ķslenzka stjórnsżslu, žótt viš leikmanni blasi, aš breytingin feli ķ sér Stjórnarskrįrbrot.  

Žį kemur rśsķnan ķ pylsuendanum meš lofrullu um EES-ašildina og hręšsluįróšur um, aš EES-samstarfiš velti į innleišingu Orkupakka #3.  Žaš er ekki fótur fyrir slķku.  Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur komizt aš žeirri nišurstöšu, aš m.v. gamla frķverzlunarsamninginn, sem ķ gildi var į milli EFTA og ESB, nemi višskiptalegur įvinningur EES-samningsins 4,5 mršISK/įr.  Kostnašurinn er hins vegar margfaldur įvinningurinn, žvķ aš beinn kostnašur er talinn nema 22 mršISK/įr (Višskiptarįš Ķslands) og óbeinn kostnašur af ofvöxnu reglugerša- og eftirlitsfargani ķ örsmįu samfélagi og minni framleišniaukningu um 1,0 %/įr fyrir vikiš, žżšir sóun upp į yfir 100 mršISK/įr. Alls nemur įrlegur nettókostnašur EES-ašildar į annaš hundraš milljöršum ISK.  Žetta er nś öll margrómuš himnarķkisdżrš EES-ašildar Ķslands.

Til aš gefa innsżn ķ hugarheim EES-trśašra er fróšlegt aš birta jaršteiknasögu Ara Gušjónssonar og "Götterdämmerung" eša syndafalliš ķ lokin:

"Žaš er jafnframt mikilvęgt aš hafa ķ huga, aš EES-samningurinn felur ķ sér eina mestu réttarbót, sem ķslenzkt samfélag hefur innleitt.  Samningurinn hefur tryggt Ķslandi fullan ašgang aš innri markaši Evrópu, en žó meš žeim takmörkunum, sem taldar voru naušsynlegar į sķnum tķma, sem ašallega varša sjįvarśtveg.  Žaš er ekkert launungarmįl, aš Ķsland hefši lķklega aldrei nįš aš landa slķkum samningi įn žess aš hafa veriš ķ samstarfi meš öšrum stęrri rķkjum, žegar samningurinn var geršur.  Ef Alžingi tryggir ekki innleišingu žrišja orkupakkans hér į landi, gęti žaš sett EES-samstarfiš ķ uppnįm."

Ķ raun og veru er žetta įróšur fyrir inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, žvķ aš meint "réttarbót" er Evrópurétturinn og synjunarvald žjóšžinganna į ESB-geršum er žaš, sem helzt greinir aš réttarstöšu EFTA-rķkjanna (ķ EES) og ESB-rķkjanna gagnvart stofnunum Evrópusambandsins.

Ķ Noregi gętir vaxandi efasemda um ašild landsins aš EES-samninginum, og er žar athyglisveršust žróunin innan norsku verkalżšshreyfingarinnar.  Ekki er ólķklegt, aš BREXIT-dramaš endi meš gerš vķštęks frķverzlunarsamnings į milli Bretlands og ESB.  Žį liggur beint viš, aš EFTA leiti hófanna um svipašan samning viš Bretland og ESB.  

 

 

 

 

 

 

 


Įtta landa gengiš innan ESB

Ķ fersku minni er frį fyrsta įrsfjóršungi 2016, er einn helzti fyrrum hvatamašur inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, ESB, lķkti slķkri inngöngu viš aš hlaupa inn ķ brennandi hśs. Žaš, sem Jóni B. Hannibalssyni ofbauš helzt viš hiš brennandi hśs, var myntbandalagiš og mešferš rįšandi afla žar, Frakklands og Žżzkalands, į veikburša sušurrķkjum bandalagsins, einkum Grikklandi. 

Ašgeršir ESB, ESB-bankans og Alžjóša gjaldeyrissjóšsins, AGS, til aš bjarga Grikklandi frį gjaldžroti ķ kjölfar alžjóšlegs fjįrmįlahruns 2007-2008 voru ķ raun lenging ķ hengingaról Grikkja til bjargar lįnadrottnum Grikkja, sem aš stęrstum hluta voru franskir og žżzkir bankar, sem margir hverjir stóšu tępt og eru enn laskašir. Sķšan žį hefur runniš upp fyrir ę fleirum, hvaš ESB ķ raun og veru er oršiš: žaš er vanheilagt bandalag skriffinnskubįkns og stórkapķtals.  Hagsmunir hins vinnandi manns og konu į Ķslandi og žeirrar klķku geta ekki fariš saman.  Var ekki Icesave-deilan įminning um žaš ?

Žaš kennir margra grasa innan ESB, og nśningurinn er ekki ašeins į milli noršurs og sušurs; hann er einnig į milli austurs og vesturs.  Lķmiš, sem hindraš hefur klofning eftir gamla jįrntjaldinu, er ótti Austur-Evrópurķkjanna viš rśssneska björninn.

Eystrasaltslöndin žrjś, sem innlimuš voru ķ Rįšstjórnarrķkin, žegar Wehrmacht hörfaši undan ofureflinu 1944 eftir vanhugsaša "Operation Barbarossa"-Raušskeggsašgeršina, stęrstu hernašarašgerš sögunnar, eru reyndar ekki ķ bandalagi Austur-Evrópurķkjanna innan ESB, heldur eru žau ķ Nżja Hansasambandinu, žar sem eru 5 önnur rķki: Ķrland, Holland, Danmörk, Svķžjóš og Finnland.  Žaš, sem sameinar žessi rķki, er, aš standa fast į Maastricht-skilmįlunum um heilbrigšan rekstur rķkissjóšs hvers lands, og žau vilja ekki sjį sameiginleg fjįrlög og einn fjįrmįlarįšherra evrusvęšisins né stóran samtryggingarsjóš til aš forša veikum rķkissjóšum frį greišslufalli.  Mišstżršasta rķki Evrópu, Frakkland, sem aš żmsu leyti stendur veikt, herjar į um žessa óvinsęlu samrunažróun.  Žar horfa Frakkar ašallega til žess, aš hinir duglegu, ašhaldssömu og skilvirku nįgrannar austan Rķnar dragi žį upp śr forašinu, sem žeir hafa rataš ķ vegna órįšsķu.    

Rķkin 8 eiga sér reyndar stušningsrķki um žetta ķ Slóvakķu, sem var austan jįrntjaldsins ķ austurhluta Tékkóslóvakķu, og Slóvenķu, sem var nyrzta rķki Jśgóslavķu.  Žżzkaland er nś hlédręgur bakhjarl Nżja Hansasambandsins, eins og į mišöldum, žegar nokkrar žżzkar verzlunarborgir voru mikilvęgur hluti Hansasambands mišalda.

Įstęšan fyrir hęglįtri afstöšu Žżzkalands er sś, aš Nżja Hansasambandiš beinist ašallega aš Frakklandi, og Žżzkaland reynir enn aš stjórna ESB ķ nįnu samstarfi viš Frakkland.  Žaš veršur hins vegar stöšugt erfišara fyrir Žżzkaland aš hlaupa eftir duttlungum Frakklands um "samstöšu", sem snżst um aš hlaupa undir bagga meš veika manninum ķ Evrópu, Frakklandi, sem neitar aš taka į sķnum mįlum.  Frį žessum veika manni Evrópu koma alls konar blautir draumar meš rętur ķ gamalli og löngu horfinni stórveldistķš, t.d. lįgvaxna Korsķkumannsins, eins og  um sameiginlegan herafla, sem varizt geti Rśssum, Bandarķkjamönnum og Kķnverjum.  Žetta er śt ķ hött į sama tķma og žessi forysturķki ESB og mörg fleiri hafa ekki treyst sér til aš standa viš skuldbindingar sķnar innan NATO um framlög til hermįla.

Skattbyršin er mest ķ Frakklandi innan OECD, og Macron, forseti, sem veriš hefur meš digurbarkalegar yfirlżsingar um aš lįta ekki óeiršaseggi stjórna mįlefnum Frakklands, hefur reynzt vera pappķrstķgrisdżr, sem gaf eftir fyrir gulvestungum og skašaši žannig pólitķskt oršspor sitt.  Viš žaš vex hallinn į rķkisbśskap Frakka enn, og žaš veršur fróšlegt aš sjį Brüssel hirta Gallana fyrir skuldasöfnun, sem ógnar stöšugleika evrunnar.  Žaš veršur žó ašeins gert meš samžykki Berlķnar, og žar er žolinmęšin į žrotum gagnvart framferši Gallanna.  Verši Gallinn hirtur, mun hrikta ķ öxlinum Berlķn-Parķs, en verši Gallanum sleppt viš hirtingu, mun Nżja Hansasambandiš, Ķtalir, Grikkir o.fl. móšgast.

Hvatinn aš Nżja Hansasambandinu, sem myndaš var ķ desember 2017 aš frumkvęši fjįrmįlarįšherra landanna 8, var BREXIT.  Löndin höfšu tališ hag sķnum vel fyrir komiš meš Bretland sem bošbera frjįls markašar og Žżzkaland sem bošbera heilbrigšra rķkisfjįrmįla sem mótvęgi viš franskan įkafa um "samstöšu" ķ rķkisfjįrmįlum og verndarstefnu į višskiptasvišinu.  Valdajafnvęgiš innan ESB breytist viš brotthvarf Breta, Frökkum ķ vil, og Nżja Hansasambandiš į aš verša žar mótvęgi.  

Ķ sameiginlegri skżrslu fjįrmįlarįšherra 8-landa gengisins frį marz 2018 er lögš įherzla į, aš "fyrst og fremst" eigi rķkin aš haga rķkisfjįrmįlum ķ "fullu samręmi" viš rķkissjóšsreglur ESB. Ef allir mundu haga sér meš įbyrgum hętti og kęmu reglu į opinber fjįrmįl, žį yrši hęgt aš takast į viš ytri įföll, įn žess aš skattgreišendur annarra landa žyrftu aš hlaupa undir bagga, skrifušu žeir.  Haukar rķkisfjįrmįlanna halda žvķ fram, lķklega meš Ķtalķu ķ huga, aš stöšugleikasjóšur, sem dreifir įhęttu į milli rķkja, mundi einnig virka hvetjandi til óhófs og letjandi į ašhaldssemi.  Nżja Hansasambandiš mundi fremur hvetja til eflingar markašsaflanna innan ESB, t.d. aš hraša umbótum į fjįrmįlamarkašinum eša aš gera fleiri frķverzlunarsamninga viš rķki utan EES.

Ķslendingar mundu aš mörgu leyti eiga samleiš meš hinu Nżja Hansasambandi, en ašild aš ESB kemur hins vegar ekki til greina, žvķ aš sjįlfsįkvöršunarrétturinn og umrįšaréttur yfir aušlindum landsins fęru žį veg allrar veraldar.  Bretar fengu nóg af mišstjórnarvaldinu ķ Brüssel og klķkustjórnun öxulsins Berlķn-Parķs, sem hundsaši Bretland. Slķku getur gamalt stórveldi ekki torgaš lengi. Bretar hafa sennilega endanlega fengiš sig fullsadda į Evrópusambandinu ķ śtgönguvišręšunum og munu eftir śtgönguna taka upp samkeppni viš žaš į mörgum svišum, sem leitt getur til, aš žeirra gömlu bandamenn innan ESB, sem nś mynda Nżja Hansasambandiš, segi skiliš viš ESB meš tķš og tķma og gangi ķ frķverzlunarbandalag, hugsanlega EFTA. Mun žį gamla Hansasambandiš ganga ķ endurnżjun lķfdaganna.  Žaš eru żmis innanmein ķ ESB, sem benda til, aš žetta vanheilaga samband skrifstofuveldis og stórkapķtals muni lķša undir lok ķ sinni nśverandi mynd fyrr en sķšar.  

Žjóšrķkishugmyndinni hefur vaxiš fiskur um hrygg ķ Evrópu sķšan rķki Habsborgara leiš undir lok 1918.  Ķslendingar kęršu sig ekki um aš vera ķ rķkjasambandi viš Dani, en meirihluti Fęreyinga viršist enn kjósa žaš.  Skotar, Walesverjar og Noršur-Ķrar verša lķklega įfram ķ sambandsrķki meš Englendingum, žannig aš žaš er mismunandi afstaša uppi, og tungumįliš viršist rįša töluveršu um afstöšu žjóša, t.d. į Bretlandseyjum, žar sem allir tala ensku. 

Heillavęnlegast er, aš įkvaršanir um mįlefni ķbśa séu teknar ķ nęrumhverfi žeirra.  Žannig eru langflestir hérlendis žeirrar skošunar, aš stjórnun mįlefna Ķslands hafi batnaš markvert meš Heimastjórninni 1904.  Aš sama skapi telja mjög margir, aš žaš yrši dapurlegt afturhvarf til fortķšar aš flytja stjórnun mįlefna Ķslands aš talsveršu leyti til Brüssel, enda hefur išulega komiš ķ ljós, aš hagsmunir landa į meginlandi Evrópu fara ekki saman viš hagsmuni eyjarskeggja langt noršur ķ Atlantshafi.  Žaš er aušskiljanlegt.

 

 

 


Hrįskinnaleikur ESB og Noregs

Ķ leišara Morgunblašsins, 5. desember 2018, var vakin athygli į tveimur hagsmunamįlum Ķslands, makrķlmįlinu og Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Mįlin eru ólķk, en eiga žaš sameiginlegt, aš ķ bįšum koma Evrópusambandiš, ESB, og Noregur viš sögu.

Rķkisstjórn Ernu Solberg ķ Noregi er höll undir ESB-ašild Noregs, žótt nś flęši undan fylgismönnum ašildar į Stóržinginu og andstęšingum ašildar į mešal žjóšarinnar vaxi fiskur um hrygg.  Žessi rķkisstjórn sżnir hvaš eftir annaš, aš hśn tekur samstöšu meš ESB fram yfir samstöšu meš Ķslendingum.  Žaš į t.d. viš ķ deilum strandžjóšanna viš Norš-Austur Atlantshaf um veišar į og veišihlutdeild ķ makrķlstofninum, og žaš į viš um samstarfiš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem sitja fulltrśar ESB, Noregs, Liechtensteins og Ķslands. 

Formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur lżst žvķ ķ ręšu į Alžingi, aš fulltrśi Noregs hafi veriš alltof brįšlįtur aš hlaupa upp ķ hjį ESB, žegar ķslenzki fulltrśinn hafši önnur samningsmarkmiš. Žaš fórst sem sagt fyrir aš mynda sameiginlega EFTA-stefnu. 

Ķ makrķldeilunni hafa fulltrśar norsku rķkisstjórnarinnar beinlķnis komiš illa fram viš Ķslendinga og hagaš sér meš bęši óįbyrgum og ósanngjörnum hętti meš žeim afleišingum, aš makrķlstofninn er stórlega ofveiddur og lętur nś undan sķga.  Liggur žar e.t.v. fiskur undir steini, aš Noršmenn vilji ekki, aš makrķllinn gangi lengur į Ķslandsmiš ?

Ķ sumar gerši utanrķkisrįšherra Noregs sér ferš til Ķslands.  Lįtiš var ķ vešri vaka, aš feršin vęri ķ tilefni heykaupa norskra bęnda af ķslenzkum bęndum, en ašalerindi utanrķkisrįšherrans var aš hvetja ķslenzku rķkisstjórnina til aš framfylgja af fullri hörku samžykkt Sameiginlegu EES-nefndarinnar um innleišingu Žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn, og til aš hvetja žingmenn stjórnarflokkanna til tafarlausrar og snuršulausrar afgreišslu mįlsins į haustžinginu.  Žetta var ósvķfin tilraun til įhrifa į framvindu ķ ķslenzkum stjórnmįlum aš hįlfu stjórnvalda, sem ętķš hafa sett hagsmuni Ķslendinga til hlišar til aš geta smjašraš fyrir ESB og veifaš skottinu.  Žessi norsku stjórnvöld eiga žess vegna engan greiša inni hjį ķslenzkum stjórnvöldum. 

Žessi staša er hins vegar ekki ķ neinu samręmi viš višhorf og skošanir norsku žjóšarinnar, sem ber vinaržel til ķslenzku žjóšarinnar og er algerlega mótfallin afstöšu norsku stjórnarinnar gagnvart ESB og orkupakkanum.  Varšandi mįlsmešferš norsku stjórnarinnar į makrķlmįlinu hafa Noršmenn tekiš sér ķ munn oršiš "dobbelmoral".  Hśn leikur žar tveim skjöldum.

 Samanburšur ritstjóra Morgunblašsins į makrķlsmįli og orkupakka var vel viš hęfi og fróšlegur:

"Makrķlveišar hafa undanfarin įr veriš langt umfram rįšgjöf Alžjóša hafrannsóknarrįšsins, ICES, og į žvķ veršur engin breyting nś.  Heildarkvótinn var reyndar minnkašur um 20 %, en er engu aš sķšur tvöfalt meiri en kvaš į um ķ rįšgjöf ICES.  Meš žessu framferši er żtt undir rįnyrkju į makrķlstofninum.

Af kvótanum fį rķki utan strandrķkjahópsins, Ķsland, Gręnland og Rśssland, rśm 15 %.  Žaš er naumt skammtaš og ósvķfiš aš ętlast til žess, aš rķkin utan samningsins haldi sig į mottunni, į mešan žau, sem sömdu, skammta sér rķflega og lįta sér į sama standa um rįšgjöf.  Ķ raun er žeim żtt śt ķ einhliša ašgeršir."

Hvernig getur norska rķkisstjórnin veriš žekkt fyrir aš meina Ķslendingum ašgang aš samningaboršinu um makrķl, sem er mikiš hagsmunamįl fyrir Ķsland og fyrir sjįlfbęrar nytjar af žessum flökkustofni, og heimta į sama tķma, aš ķslenzkir žingmenn kokgleypi stórfellt fullveldisframsal til Evrópusambandsins, sem setur ķslenzkan raforkumarkaš į annan endann įn nokkurs sjįanlegs įvinnings į öšrum svišum.  Žessari norsku rķkisstjórn žarf aš kenna žį lexķu, aš ķslenzka rķkisstjórnin lįti ekki bjóša sér slķka framkomu.  Stjórninni ķ Ósló er engin vorkunn aš semja į eigin spżtur um įframhaldandi orkuvišskipti viš ESB, žótt Ķslendingar vilji žar hvergi nęrri koma.  Žannig gerast kaupin į eyrinni.

Morgunblašiš tók eftirfarandi pól ķ hęšina:

"Óbilgirni Noršmanna žarf ekki aš koma į óvart, žótt hvimleiš sé.  Hśn er hins vegar ķ litlu samręmi viš žann žrżsting, sem norskir rįšamenn hafa beitt ķslenzk stjórnvöld um aš samžykkja žrišja orkupakkann vegna žess, hvaš hann skipti miklu mįli fyrir Noršmenn. Žaš er undarlegt, aš Noršmenn ętlist til žess, aš Ķslendingar taki žeirra hagsmuni fram yfir sķna eigin ķ orkumįlum, en vilja ekki einu sinni hleypa Ķslendingum aš samningaboršinu um makrķlinn.

Žį er rétt aš halda žvķ til haga, aš Ķslendingar voru ekki aš bišja Noršmenn aš setja sķna hagsmuni til hlišar ķ makrķlmįlinu; bara, aš Ķsland fengi aš taka žįtt ķ samningum ķ staš žess aš standa utan viš žį."

Ķ aprķl 2018 komu til Ķslands tveir žingmenn stjórnarandstöšunnar norsku og įttu fund meš ķslenzkum stjórnaržingmönnum.  Erindi žeirra var algerlega öndvert viš erindi norska utanrķkisrįšherrans um žremur mįnušum sķšar.  Žeir bįšu ķslenzka žingmenn žess lengstra orša aš taka įkvöršun ķ orkupakkamįlinu į grundvelli hagsmuna ķslenzku žjóšarinnar og aš lįta ekki įróšur norskra stjórnvalda og hagsmunaašila į hennar bandi villa sér sķn.  Žaš hefur veriš skammarlegt aš fylgjast meš mįlflutningi ķslenzka  utanrķkisrįšuneytisins hingaš til ķ žessu orkupakkamįli, žvķ aš žar į bę hafa menn kysst į norska vöndinn og haldiš žvķ fram, aš vegna mikilla višskiptahagsmuna Noršmanna verši ķslenzkir žingmenn aš samžykkja pakkann.  

Žetta er alger hundalógikk hjį utanrķkisrįšuneytinu.  Kalt hagsmunamat veršur aš liggja aš baki ķslenzkri stefnumörkun, ekki undirlęgjuhįttur og gagnrżnislaus aušsveipni viš erlent vald.  Mikill meirihluti norsku žjóšarinnar er algerlega andvķgur orkupakka #3, og Alžżšusamband Noregs hefur lżst yfir andstöšu viš hann.  Norska rķkisstjórnin er minnihlutastjórn, sem fékk orkupakkann illu heilli samžykktan ķ Stóržinginu meš tilstyrk Verkamannaflokksins.  Sį flokkur er nś aš snśast ķ afstöšunni til Žrišja orkupakkans.  Gott samband viš Noreg er Ķslendingum naušsynlegt.  Til frambśšar veršur žaš bezt tryggt, eins og sakir standa, meš žvķ aš hafna Orkupakka #3.  Žaš er skrżtiš, ef žetta fer ekki brįšlega aš renna lķka upp fyrir ķslenzka utanrķkisrįšuneytinu.  

Ķ višhengi eru nżlegar śrklippur śr norsku blaši, žar sem tķundašar eru nokkrar ESB-geršir, sem vęntanlegar eru til umfjöllunar Stóržingsins 2019 og sem vekja munu miklar deilur ķ Noregi.  Lķklegt er, aš a.m.k. einhverri žessara ESB-gerša muni Stóržingiš hafna.  Žaš er engin umręša um žaš ķ Noregi, aš žess vegna muni EES-samstarfiš verša ķ uppnįmi.  Hvers vegna ?

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband