Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Įdrepa frį EES ķ garš Hęstaréttar

Skörin er farin aš fęrast upp ķ bekkinn, žegar Eftirlitsstofnun EFTA, sem ķ raun er handlangari Evrópusambandsins, ESB, er farin aš senda įminningarbréf til utanrķkisrįšuneytis Ķslands śt af žvķ, aš Hęstiréttur Ķslands lįti ekki EES-löggjöf njóta forgangs gagnvart ķslenzkri löggjöf, eins og kvešiš sé į um ķ EES-samninginum.  Vķst er, aš slķkar įdrepur munu verša tķšari, ef Alžingi samžykkir stóra lagabįlka į borš viš Persónuverndarlagabįlkinn og Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem hvor um sig fęrir innlent vald til yfiržjóšlegrar stofnunar. Sennilega telur Hęstiréttur žessar kröfur ESA strķša gegn Stjórnarskrį. EES-ašildin leišir til lögfręšilegs kviksyndis. Žaš er mikill įbyrgšarhluti aš hįlfu žingheims aš leiša landsmenn lengra śt ķ žaš fśafen.

13. desember 2017 sendi ESA formlegt upphafsbréf til ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins um mįl, sem snżst um, aš Ķsland hafi ekki uppfyllt réttarfarslegar skyldur sķnar samkvęmt Bókun 35 viš EES-samninginn og aš žar meš hafi Ķsland brotiš gegn EES-samninginum, grein nr 3. Bréfiš sjįlft er ķ višhengi žessa pistils. 

ESA vķsar til nokkurra dóma Hęstaréttar, žar sem hann viršist ekki hafa fariš eftir Bókun 35 um, aš landsreglan skuli vķkja.

Bókun 35: "Ķ tilviki mögulegra įrekstra į milli framkvęmdar į EES-reglum viš ašrar lagareglur, skuldbinda EFTA-rķkin sig til, ef naušsyn reynist, aš setja ķ lög, aš EES-reglurnar skuli hafa forgang ķ slķkum tilvikum." 

Stenzt žetta ķslenzku Stjórnarskrįna ?

Grein 3 ķ EES-samninginum hljóšar svo: "Samningsašilar skulu gera almennar eša sértękar rįšstafanir til aš uppfylla skyldur, sem leiša af žessum samningi.  Žeir skulu foršast allt, sem getur ógnaš markmišum žessa samnings.  Žeir skulu ennfremur létta samstarfiš innan ramma žessa samnings."

Bókun 35 fyrirskrifar sem sagt, aš EES-reglur skuli ķ framkvęmd njóta forgangs fram yfir ašrar lagareglur.  Žetta felur ķ sér, aš EES-rétturinn almennt nżtur ekki forgangs fram yfir žjóšarrétt, en žegar kemur aš framkvęmdinni og velja žarf į milli, er EES-rétturinn žó rétthęrri.  Ennfremur merkir žetta, aš EES-rétturinn nżtur ekki forgangs gagnvart Stjórnarskrį.  Hlutverk bókunarinnar er, aš EES-rétturinn hafi svipaš afl ķ  EFTA-löndunum eins og EES-rétturinn og višeigandi ESB-reglur ķ ašildarlöndum ESB, en įn žess aš valdsviš löggjafans ķ EFTA-löndunum sé almennt rżrt.

EFTA-dómstóllinn, sem ętķš nżtir dómafordęmi frį ESB-dómstólinum, ef žau finnst, hefur ķ dómaframkvęmd lżst notkunarsviši žessarar grunnreglu um aš veita EES-réttinum forgang žannig, aš žaš gildi um EES-reglur ķ verki, sem séu nęgilega skżlausar og nįkvęmar til aš veita einkaašilum réttindi.  

Skżringin į žvķ, aš ESA hefur nś undirbśiš mįlssókn gegn Ķslandi, er, aš Ķsland hefur ekki framkvęmt Bókun 35 viš grein 3 ķ EES-löggjöf sinni, sem fyrirskrifar, aš "statutes and regulations shall be interpreted, in so far as appropriate, in conformity with the EEA Agreement and the rules laid down therein". 

Aš mati ESA gefur ķslenzka įkvęšiš einvöršungu til kynna, aš landsreglur skuli tślka ķ samręmi viš ętlaša meginlagareglu EES.  Ętlaša meginreglan felur ķ sér, aš gert er rįš fyrir, aš landsreglur séu ķ samręmi viš kvašir EES-réttarfars.  Žessi tślkunarmeginregla leysir hins vegar ekki śr tilvikum, žegar stašfest er ósamręmi į milli landsreglunnar og žjóšréttarlegra kvaša.  

Žaš er athyglisvert, aš ESA heldur žvķ fram, aš Hęstiréttur Ķslands brjóti ķ bįga viš Bókun 35, žótt athyglinni sé beint aš innleišingu löggjafans į Bókun 35.  Žetta getur vakiš umręšu um, hvort ESA telji Bókun 35 hafa bein įhrif į žjóšréttinn.  

Ķsland fékk frest til 13. įgśst 2018 til aš svara upphafsbréfi ESA, og veršur athyglisvert aš sjį višbrögš Stjórnarrįšsins.

Żmsir hafa falliš ķ žį gryfju aš halda žvķ blįkalt fram, eins og Višskiptablašiš (VB) 14. maķ 2018 og nokkrum sinnum įšur meš vķsun til tślkunar "Stjórnarrįšsins", aš įhrif meiri hįttar gjörninga ESB muni "lķtil" įhrif hafa į Ķslandi, žótt Ķslendingar gangist undir lögsögu žessara gjörninga.  Hér er mikil og alvarleg meinloka į feršinni.  Spyrja mį, hvernig slķkar mannvitsbrekkur komust į legg į Ķslandi, sem ķ einu vetfangi sįu slķka meinbugi į lagasmķš ESB, aš hśn verši bara óvirk viš innleišingu hér noršur ķ Atlantshafi.  Žetta er aušvitaš algerlega óbošlegur mįlflutningur, sem gripiš er til af rökžrota mönnum, sem ekki geta tķnt til eina góša röksemd fyrir žvķ aš taka žį įhęttu aš stinga hendinni upp ķ gin ljónsins meš skżlausu fullveldisframsali.  

Tilvitnun ķ VB 14.05.2018:

"Sérfręšingar stjórnarrįšsins segja hins vegar, aš fyrst aš Ķsland tengist ekki raforkukerfi Evrópu, hafi orkumįlapakkinn ekki mikil įhrif hér į landi."

Žaš er einfeldningshįttur aš halda, aš ķ svo miklu hagsmunamįli fyrir almenning į Ķslandi sem žaš er aš hindra, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB öšlist lagagildi hérlendis, sé hęgt aš skįka ķ skjóli "sérfręšinga stjórnarrįšsins".  Eru žeir sérfręšingar į sviši rafmagnsmįla, lögfręši eša annars ?  Kannski žeir séu lögfręšingar, sem sérhęft hafa sig į orkumįlasviši, eins og Henrik Björnebye, "norsk ekspert i energirett, EU-rett og EÖS-rett".  VB hefur vitnaš ķ hann, en hann į višskiptahagsmuna aš gęta ķ norskri orkustarfsemi, sem sér fram į hęrra raforkuverš meš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins. Hann gerir lķtiš śr įhrifum innleišingar Žrišja orkubįlksins ķ Noregi og sér ekkert fullveldisframsal felast ķ gjöršinni. Žaš er naušsynlegt aš gęta aš višskiptatengslum, žegar rįšizt er ķ tilvitnanir śt fyrir landsteinana ķ ašila, sem óžekktir eru hérlendis.    

Žaš eru margir norskir lagaprófessorar, sem nęr vęri fyrir VB og ašra hérlendis aš vitna til. Žeir gęta fyllstu hlutlęgni sem fręšimenn.  Žar mį nefna Peter Örebech, lagaprófessor viš Hįskólann ķ Tromsö meš ESB-rétt sem eina af ašalkennslugreinunum.  Hann er mjög gagnrżninn į fullveldisframsališ, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn og ACER munu hafa ķ för meš sér, verši bįlkurinn innleiddur ķ norska lagasafniš.

Žį vęri VB og öšrum, sem fjalla um žetta mįl, nęr aš fjalla um "Ice Link" og skuldbindingarnar, sem af téšri innleišingu munu leiša, gagnvart Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER ķ staš innihaldslausts fimbulfambs um "lķtil įhrif" Žrišja orkubįlksins hérlendis, į mešan Ķsland er enn ótengt viš raforkukerfi Bretlands og žar meš meginlandsins.   

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skuldbindingar Orkusambands ESB

Žaš hefur lķtt stošaš fyrir įhangendur ESB og stušningsmenn inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB aš hamra į žvķ, aš slķk innganga hefši nįnast engar skuldbindingar ķ för meš sér fyrir landsmenn og mundi litlu sem engu breyta fyrir ķslenzka stjórnsżslu į orkumįlasviši.

  Ķ Noregi hefur engum viti bornum manni dottiš ķ hug aš halda slķku fram um inngöngu Noregs ķ Orkusambandiš, og į Ķslandi hefur žessi innantómi įróšur algerlega misst marks. Žaš er ekki nóg aš setja sig į hįan hest og žykjast allt vita, en vera ķ raun bara yfirboršssvamlari ķ mįlaflokki orkumįla og įn innsęis į žżšingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB fyrir land og žjóš.

Žaš mį marka af skošanakönnun Maskķnu ķ um 2 vikur ķ kringum mįnašamótin aprķl-maķ 2018, žar sem nęstum tķfalt fleiri lżstu sig andvķga en fylgjandi žvķ aš fęra meira vald yfir ķslenzkum orkumįlum til evrópskra stofnana og tiltölulega fįir voru óįkvešnir, aš žjóšin er vel meš į nótunum ķ žessu mįli og lętur ekki višmęlendur bśrókrata ķ ESB og kratķska įhangendur skrifręšisveldisins žar segja sér fyrir verkum.   

Norsku lagaprófessorarnir Holmöyvik og Haukeland Fredriksen lżsa įhrifunum žannig ķ hnotskurn fyrir Noreg, og žau mį heimfęra į Ķsland:

"Bindingarįhrif įkvaršana ESA munu žar aš auki koma fram sem regluverk EES, sem mun verša hluti af innanlandsrétti ķ Noregi.  Norsk pólitķsk stjórnvöld munu ekki geta gripiš inn ķ framkvęmd innanlands af spegilįkvöršun frį ESA [ESA speglar ACER ķ EFTA-löndunum - innsk. BJo] įn žess aš brjóta norsk lög.  Ef landsreglarinn (RME) [śtibś ACER] veršur meš mśšur, geta vęntanlega einkaašilar framkallaš framkvęmd [įkvöršunar ACER] meš žvķ aš halda žvķ fram gagnvart norskum dómstólum, aš norsk lög skyldi landsreglarann til aš framkvęma samžykkt ESA."

Sķšan slį lögspekingarnir norsku eftirfarandi föstu: "Samkvęmt oršanna hljóšan ķ Stjórnarskrįnni, grein nr 115, og hefšum ķ Stóržinginu, śtheimtir samžykkt į ašild Noregs aš ACER [Orkustofnun ESB] 3/4 meirihluta ķ Stóržinginu." 

Peter Örebech - prófessor ķ réttarfari viš Hįskólann ķ Tromsö, bendir einnig į, aš landsreglarinn į hvorki aš meštaka dómsuppkvašningar né pólitķsk merki frį Noregi.  Hann er žeirrar skošunar, aš RME-landsreglarinn, sé ekki norsk rķkisstofnun:

"Ašildin aš Orkusambandi ESB (og ACER) er reist į žvķ kerfi, aš norsk stjórnmįlaleg yfirvöld geti ekki gripiš inn ķ gegn óęskilegum afritunarįkvöršunum RME/ESA, af žvķ aš norsk löggjöf leggur nżja landsreglaranum, RME, žaš į heršar aš framkvęma įkvaršanir ESB.  RME er fjįrmagnaš af Stóržinginu og meš yfirstjórn, sem skipuš er af Olķu- og orkurįšuneytinu įn žess aš vera stofnun į vegum norska rķkisins, heldur į vegum ESB."

Žaš orkar mjög tvķmęlis, aš žetta fyrirkomulag standist stjórnarskrįr Noregs og Ķslands, žar sem vald į sviši orkumįla, sem įšur var hjį innlendu rķkisvaldi, er ķ raun flutt til yfiržjóšlegrar stofnunar, žar sem EFTA-rķkin ekki munu fį fullgildan fulltrśa (meš atkvęšisrétti, ašeins įheyrn).  Žaš getur engum blandazt hugur um žaš lengur, aš ašild Ķslands aš Orkusambandi ESB mundi fela ķ sér stórfellda breytingu į ķslenzkum rétti og stjórnvaldi, ž.e. um er aš ręša ašgerš, sem felur ótvķrętt ķ sér fullveldisframsal į sviši orkumįla, sem žjóšin aš öllum lķkindum er algerlega andsnśin, sbr skošanakönnun Maskķnu, sem birt var 13. maķ 2018.

Rķkisstjórnin veršur, vęntanlega ķ sumar, aš finna lausn į žvķ, hvernig hśn kemur žessu mįli fyrir kattarnef.  Aš bišja Alžingi um aš framselja rķkisvald yfir mikilvęgum mįlaflokki til yfiržjóšlegrar stofnunar į fullveldisįri veršur rķkisstjórninni žyngra ķ skauti en hśn ręšur viš, enda flögrar žaš varla aš oddvitum rķkisstjórnarinnar.    

 


Fyrirvarar Stóržingsins verša varla uppfylltir

 Žegar hluti stjórnarandstöšunnar į norska žinginu įkvaš aš ganga til lišs viš norsku rķkisstjórnina, sem er minnihlutastjórn Hęgri og Framfaraflokksins, žį var samiš skjal, sem finna mį undir tengli meš žessum pistli.  Žar settu Verkamannaflokkurinn, Vinstri og Umhverfisflokkurinn-hinir gręnu, fram 8 skilyrši fyrir stušningi viš samžykki frumvarps rķkisstjórnarinnar um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks Evrópusambandsins, ESB, ķ EES-samninginn og norska löggjöf.

Žetta var gert aš frumkvęši Verkamannaflokksins, sem logaši stafnanna į milli vegna tilmęla Landsstjórnar flokksins til žingflokksins um aš styšja rķkisstjórnina ķ žessu mįli.  Fjölmargir oddvitar flokksins ķ sveitarstjórnum og fylkisstjórnum įsamt verkalżšsfélögum um allt land lögšust alfariš gegn žessu framsali fullveldis Noregs yfir mikilvęgri afurš nįttśruaušlinda landsins, rafmagninu, af ótta um afdrif byggšanna, sem eiga lķf sitt undir afkomu orkukręfs išnašar, sem žar er starfręktur.  Skilyršunum er ķ raun beint til rķkisstjórnarinnar viš framkvęmdina, en norska rķkisstjórnin hefur ekki lengur vald į žessum mįlum, eftir aš öll EFTA-rķkin hafa samžykkt innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ sķna löggjöf. Žaš er furšulegt, aš norskir kratar skuli lįta, eins og žeim sé ókunnugt um žetta, en sams konar blindni og/eša tvķskinnungs gętir hérlendis į mešal skošanasystkina norsku kratanna.  Flešulęti og undirlęgjuhįttur gagnvart ESB eru ekki gott vegarnesti ķ žessa vegferš. 

Ķ skjalinu gętir óhóflegrar og órökréttrar bjartsżni um, aš eftir innleišinguna verši nįnast allt, eins og žaš var, og aš ESB muni taka tillit til skošana og tilfinninga Noršmanna viš framkvęmd Žrišja bįlksins og viš stefnumörkun ķ vęntanlegum Fjórša bįlki. Žetta er einber óskhyggja, sem gengur ķ berhögg viš reynsluna og mat į įstandinu innan ESB. Svipašs višhorfs gętir į Ķslandi, og žar er jafnvel endurtekin vitleysa Žorgeršar Katrķnar Gunnarsdóttur um "dramatķseraša" svišsmynd, sem hśn višhafši ķ febrśar 2008, eftir aš Davķš Oddsson, žįverandi formašur bankastjórnar Sešlabankans, hafši dregiš upp žį mynd fyrir rķkisstjórninni, aš allir bankarnir yršu fallnir įšur en október yrši į enda žį um haustiš.  Ęvintżriš um skessurnar, sem köstušu į milli sķn fjöregginu meš ęrslum og fķflalįtum, kemur upp ķ hugann ķ žessu sambandi, žar sem fjöreggiš er fullveldi landsins ķ žessu tilviki.    

Skilyrši #1: Žaš skal vera žjóšleg og samfélagsleg stjórnun og eftirlit į vatnsaflsaušlindunum.  Opinbert eignarhald į norskum vatnsaflsaušlindum skal standa óhaggaš, og a.m.k. 2/3 af žeim skulu įfram vera ķ opinberri eigu.

ACER breytir engu um žjóšareign į vatnsaflinu.  Meš žvķ aš samžykkja lögsögu ACER lįta EFTA-löndin hins vegar af hendi rįšstöfunarrétt raforkunnar, sem hęgt er aš vinna śr nįttśruaušlindum žeirra.  Eignarrétturinn mun standa óhaggašur, en um rįšstöfun rafmagnsins mun fara eftir reglum Žrišja orkumarkašslagabįlksins, enda vęri hann annars varla til neins.

Skilyrši #2: Endurnżjanlega norska raforkuvinnslu skal nżta til aukinnar veršmętasköpunar og atvinnusköpunar ķ Noregi og til aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi meš endurnżjanlegri orku.

Norskt rafmagn sem vara į samžęttum evrópskum orkumarkaši samręmist ekki grunnreglunni um, aš rafmagniš skuli nżta til byggšaeflingar ķ staš žess aš verša selt hęstbjóšanda. Žetta skilyrši er óraunhęft aš ętla, aš ESB uppfylli. Norskur išnašur getur hęglega misst sitt eina samkeppnisforskot.  Flytjist išnašurinn śr landi (vegna raforkuskorts og hękkašs raforkuveršs), mun slķkt jafngilda glötušum störfum ķ Noregi, flótta frį landsbyggšinni og aukinni notkun jaršefnaeldsneytis innanlands.  Allt žetta į einnig viš um Ķsland, en į lķklega ekki viš um Liechtenstein.  

Skilyrši #3:  Norsk yfirvöld skulu hafa fulla stjórn į og eftirlit meš öllum įkvöršunum, sem žżšingu hafa fyrir orkuöryggiš ķ Noregi, ž.m.t. įkvaršanir tengdar išnaši og straumrofi.

Framkvęmdastjórn ESB samžykkti 7. febrśar 2018 ašgeršir fyrir orkuöryggi ķ 6 ESB-löndum, žar meš įkvaršanir tengdar straumrofi/įlagslękkun hjį išnaši. Af žvķ mį rįša, aš stjórn afhendingaröryggis raforku mun ekki verša į hendi orkuyfirvalda einstakra ašildarlanda Orkusambandsins, heldur verša hjį ACER/ESB.  Sumar ašgerširnar voru samžykktar til brįšabirgša.  Samkvęmt Žrišja orkumarkašslagabįlkinum hefur ESB/ACER vald til aš vega og meta norska ašgeršaįętlun į móti žörfum Innri orkumarkašarins fyrir frjįlst flęši orku į milli landa. Eftir aš "Ice Link" hefur veriš tekinn ķ gagniš, veršur regluverk um rįšstöfun raforku, žegar orku- eša aflskortur kemur upp į Ķslandi, ķ höndum ACER/ESB meš sama hętti og ķ Noregi.

Orkustofnunin ACER getur gert bindandi samžykkt um mešferš deilna į milli landa, einnig deilur um mįlefni, er snerta frambošsöryggi, afhendingarįreišanleika, žróun raforkukerfisins og uppbyggingu flutningskerfisins.  Meš tilstušlan Eftirlitsstofnunar EFTA, ESA, og orkuvaldsstofnunarinnar RME (Reguleringsmyndighet for energi ķ Noregi), "landsreglarans", verša slķkar samžykktir einnig bindandi fyrir Noreg og Ķsland, žegar śtibś ACER hefur veriš stofnaš ķ bįšum löndunum.

Skilyrši #4:

Įkvaršanir um hugsanlega nżja aflsęstrengi til śtlanda skulu įfram vera alfariš ķ höndum norskra yfirvalda.

Verkamannaflokkurinn hefur fengiš rķkisstjórnina į sitt band um aš meta skuli, hvort leggja eigi fleiri sęstrengi, en ekkert meira en žaš.  Hafni norsk stjórnvöld engu aš sķšur žegar innsendri umsókn um Skotlandsstrenginn (NorthConnect), eru ACER og norski orkureglarinn RME skuldbundin samkvęmt Žrišja bįlkinum til aš vekja athygli ESB į žvķ, aš Noregur hafi lagt stein ķ götu Kerfisžróunarįętlunar ESB.  Skotlandsstrengurinn er forgangsverkefni ķ Kerfisžróunarįętlun ESB, eins og Ice Link, og ACER og RME skulu hafa framvindueftirlit meš höndum.  Ef strengeigendurnir (NorthConnect er einkafyrirtęki) kęra höfnunina og fara aš lokum meš mįliš fyrir ESA og EFTA-dómstólinn, getur Verkamannaflokkurinn eša nokkur innlendur ašili žį įbyrgzt, aš mįliš verši ekki aš lokum śtkljįš af ESB ?  Sama umręša hefur oršiš į Ķslandi.  Fylgjendur samžykktar Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum hafa haft "dramatķseringu" į orši, žegar höfundur žessa pistils hefur haldiš žvķ fram, aš sķšasta oršiš um lagningu "Ice Link" verši ekki ķ höndum ķslenzkra yfirvalda, heldur ķ höndum ESB.  Žaš standa engin rök til žess, aš nokkuš annaš muni gilda um EFTA-löndin en ESB-löndin, žegar kemur aš žvķ kjarnaatriši ķ starfsemi Orkusambands ESB aš auka raforkuflęši į milli landa ķ Orkusambandinu.  Innan ACER veršur vafalķtiš tališ sérstaklega brżnt aš koma į slķku sambandi viš Ķsland, žar sem ekkert slķkt er fyrir, sérstaklega žar sem hęgt er aš auka talsvert vinnslu raforku śr endurnżjanlegum orkulindum.  

Skilyrši #5:

Hugsanlegir nżir sęstrengir skulu vera žjóšhagslega hagkvęmir, og safna skal reynslugögnum og gera nįkvęmar greiningar įšur en nżju samtengiverkefni į milli landa er hleypt af stokkunum.  Hvaša žżšingu sś vinna hefur fyrir hugsanlegar nżjar framkvęmda- og rekstrarleyfisumsóknir, veršur aš meta viš afgreišslu žessara umsókna.

Žegar Innri markašur fyrir orku veršur kominn į laggirnar ķ EFTA-löndunum, verša samtķmis samkeppnisreglur og rķkisstušningsreglur ESB virkar ķ Noregi og į Ķslandi.  Ef rįšuneyti orkumįla ķ žessum löndum komast hins vegar aš žeirri nišurstöšu, aš sęstrengurinn (NorthConnect eša Ice Link) sé ekki žjóšhagslega hagkvęmur, af žvķ aš hann žrżsti upp raforkuverši og sé žar meš ógnvaldur viš norskan og ķslenzkan išnaš, er hęgt aš lķta į slķkt sem rķkisstušning viš norskan og ķslenzkan išnaš. EES-regluverkiš mun žį banna norskum og ķslenzkum stjórnvöldum aš taka slķkt tillit til žjóšarhagsmuna.  Žannig veršur unnt aš fara śt ķ sęstrengslögn gegn vilja rétt kjörinna yfirvalda ķ Noregi og į Ķslandi og gegn žjóšarhagsmunum žessara landa.  

Skilyrši #6:

Statnett skal eiga og reka allar framtķšar millilandatengingar viš Noreg (eins og gildir um allar nśverandi millilandatengingar).  Žetta skal fella inn ķ orkulögin.  

Spurningin er, hvort žetta geti gilt um Skotlandsstrenginn NorthConnect, sem einkaašilar hafa žegar sótt um lagnaleyfi fyrir.  Verši orkulöggjöfinni breytt, žannig aš hann verši afgreiddur samkvęmt nżjum lögum, er veriš aš gefa löggjöfinni vafasama afturvirkni.  Bįšir sęstrengirnir til Bretlands, ž.e. NorthConnect og strengverkefniš, sem žegar er ķ gangi į vegum Statnetts, eru nęstum alfariš śtflutningsstrengir.  Hvor žeirra getur flutt 10 TWh/įr af metnum nśverandi 12 TWh/įr orkuforša mišlunarlónanna, til lands meš 60 % hęrra raforkuverš en Noregur.  Žar meš flęšir nįnast öll umframorka Noregs burt śr landinu.  Žaš eru žessir sęstrengir, sem starfsmenn ķ išnašinum óttast mjög af žessum sökum.  Terje Söviknes, orkurįšherra Noregs, hefur nżlega slegiš föstu, aš leyfisumsókn NorthConnect skuli hljóta mįlsmešferš samkvęmt gildandi orkulögum (Nationen 16.03.2018).  Žaš žżšir, aš Verkamannaflokkurinn hefur ekki fengiš rķkisstjórnina til aš fallast į skilyrši sitt um eignarhaldiš į öllum framtķšar millilandatengingum. Žetta er forsmekkurinn aš žvķ, sem koma skal.

Skilyrši #7:

Hagnaš af millilandatengingunum skal įfram (eftir ašildina aš Orkusambandi ESB) mega nota til aš lękka flutningsgjaldskrį (Statnetts) og til višhalds og nżframkvęmda į norska raforkuflutningskerfinu.

Slķk notkun hagnašar af millilandatengingum er ķ gjöršinni, sem er hluti af Žrišja orkubįlkinum, heimiluš ķ undantekningartilvikum.  Takmarkašan hluta hagnašarins mį žvķ ašeins nota į žennan hįtt, ef hagnašinn er ekki hęgt aš nota "skilvirkt" til višhalds eša framkvęmda viš nżjar tengingar. Ķ nęstu śtgįfu gjöršarinnar, sem nś er til umfjöllunar hjį ESB, er mögulegt, aš žessi undantekning verši fjarlęgš.  

Skilyrši #8:

Nżja orkuvaldsstofnunin RME veršur sett į laggirnar, en verkefni hennar skal takmarka viš aš uppfylla lįgmarkskröfur tilskipunarinnar.  Ęšra stjórnvald viš aš semja og samžykkja forskriftir og lagafrumvörp (į orkuflutningssviši) skal įfram vera į hendi rįšuneytisins (OED-olķu- og orkurįšuneytisins) og stjórnvaldsstofnunarinnar (NVE-Norges vassdrags- og energidirektorat-Orkustofnunar).

Verkamannaflokkurinn norski og sumir hérlendir menn, sem haldnir eru žeirri meinloku, aš ašild Ķslands aš Orkusambandi ESB muni litlu sem engu breyta "į mešan Ķsland er ótengt erlendum rafkerfum", horfa algerlega framhjį žeirri stašreynd, aš orkuvaldsstofnunin, RME ķ Noregi, "landsreglarinn" į orkusviši, fęr völd til aš starfa algerlega utan seilingar landsyfirvalda og veršur undir yfirstjórn ACER meš ESA sem milliliš.

 

Žaš er sammerkt öllum žessum skilyršum norska Verkamannaflokksins, aš žaš er algerlega óraunhęft aš ętla norsku rķkisstjórninni aš framfylgja žeim.  Žau eru ekki į valdsviši hennar, heldur Framkvęmdastjórnarinnar ķ Brüssel, enda hefur rķkisstjórnin nś sent Framkvęmdastjórninni žetta bréf, en ašeins til upplżsingar. Rķkisstjórnin hefši aušvitaš žurft aš fį fund meš fulltrśa Framkvęmdastjórnarinnar til aš gera henni grein fyrir pólitķskri alvöru mįlsins ķ Noregi.  Žegar žetta rennur upp fyrir félagsmönnum Verkamannaflokksins vķtt og breitt um landiš, munu žeir skynja mįliš žannig, aš flokksforysta žeirra hafi fariš į bak viš žį ķ mikilvęgu mįli. Viš endurupptöku mįlsins ķ Stóržinginu, eins og Mišflokkurinn hefur lagt til, ef Alžingi synjar Žrišja orkulagabįlkinum samžykkis, getur nišurstašan oršiš į sömu lund og į Alžingi af žessum sökum.

Žaš mį furšu gegna, aš forysta stęrsta stjórnmįlaflokks Noregs, skuli vera haldin svo miklum meinlokum um virkni og įhrif Žrišja orkumarkašslagabįlksins, sem er grķšarlega mikiš hagsmunamįl og mikilvęgt fullveldismįl fyrir bęši Noreg og Ķsland.  Žetta er skżringin į žvķ, aš Verkamannaflokkurinn var klofinn ķ heršar nišur um afstöšuna til Orkusambandsins ķ ašdraganda samžykktar Stóržingsins 22. marz 2018.  

Ef svo illa fer, aš Alžingi samžykki innleišingu į žessum ólįns orkubįlki, mun fljótlega koma ķ ljós, aš:

  1. Rįšstöfunarréttur raforkunnar er ekki lengur hjį innlendum, rétt kjörnum yfirvöldum, heldur hjį Innri orkumarkaši ESB, žar sem öll tiltęk raforka gengur kaupum og sölum.
  2. Innlendar orkulindir eru mjög takmörkuš aušlind, žegar markašur fyrir žęr eru allt ESB.  Śtflutt raforka veršur hvorki notuš til veršmętasköpunar į Ķslandi né til orkuskipta žar.  Ice Link veršur aš lķkindum aš meginstofni śtflutningsstrengur, eins og NorthConnect, į mešan veršmismunur raforku viš sitt hvorn enda strengsins helzt hįr, en veršįhrif strengsins hér innanlands munu žó vęntanlega fljótlega verša mjög mikil vegna tiltölulega lķtils markašar hér.
  3.  Meš innleišingu Žrišja orkubįlksins munu gilda sömu stjórnunarreglur um rekstur millilandatenginga Ķslendinga og gilda ķ ESB-löndunum, ž.e. ESB/ACER munu hafa sķšasta oršiš um žaš, hvernig afhendingaröryggi raforku veršur hįttaš.  Hafa ber ķ huga, aš ESB/ACER tekur įkvöršun śt frį sķnu mati į heildarhagsmunum, en ekki hagsmunum einstakra landa, hvaš žį héraša.  Žetta bošar ekki gott um stżringu vatnshęšar ķ lónum į Ķslandi og beztun į rekstri ķslenzka raforkukerfisins.
  4. Endanleg įkvöršun um žaš, hvort Ice Link sęstrengurinn veršur lagšur eša ekki veršur ekki hjį ķslenzkum stjórnvöldum, ef Žrišji orkubįlkur ESB veršur hér innleiddur, enda er eitt megintakmarkiš meš honum og stofnun ACER aš ryšja burt hindrunum ķ einstökum löndunum gegn auknum raforkuflutningum į milli landa og śtjöfnun orkuveršs.
  5. Rök gegn nżju sęstrengsverkefni į borš viš žau, aš sęstrengur ķ hagkvęmniathugun, eins og Ice Link, sé ekki žjóšhagslega hagkvęmur, eru ógild og ótęk innan Orkusambands ESB.  Žetta er mjög gott dęmi um žaš, aš žjóšarhagsmunir Ķslendinga og hagsmunir ESB fara ekki saman ķ mikilvęgum atrišum.
  6. Statnett (norska Landsnet) į og rekur allar millilandatengingar viš Noreg.  Ice Link yrši miklu dżrari en nokkur norsku sęstrengjanna, og žaš yrši Landsneti um megn aš fjįrmagna hann.  Žaš er ósennilegt, aš žaš skilyrši verši sett af nokkrum stjórnmįlaflokki į Alžingi, aš Ice Link verši ķ eigu Landsnets.  Komi upp įgreiningur um eignarhaldiš, veršur hann hvorki śtkljįšur af ķslenzku rķkisstjórninni, Alžingi né innlendu dómstólunum eftir samžykkt Žrišja orkubįlksins.
  7.  Löndin ķ Orkusambandi ESB standa alls ekki frjįls aš žvķ, hvernig hagnaši af mannvirkjum til raforkuflutninga į milli landa er rįšstafaš.  Ķ Žrišja orkubįlkinum er žvert į móti fyrirskrifaš, hvernig standa beri aš rįšstöfun slķks hagnašar, og meginreglan er žar aš verja honum til aš bęta raforkuflutningskerfiš į milli landa meš višhaldi til aš bęta afhendingaröryggiš og meš nżframkvęmdum til aš auka flutningsgetuna.  Fjįrmögnun, rekstri og višhaldi flutningskerfis frį ķslenzka stofnkerfinu og aš landtökustaš Ice Link mundu innlendir raforkunotendur žurfa aš standa straum af, og sį kostnašur mun fela ķ sér tilfinnanlega hękkun flutningsgjaldskrįr Landsnets, sem ekki mį viš miklum hękkunum, svo hį sem hśn er. 
  8. Žaš eru ešlilega įhyggjur į Ķslandi og ķ Noregi yfir žeim miklu og ólżšręšislega fengnu völdum, sem s.k. "landsreglara" hlotnast meš stušningi lögfestingar Žrišja orkubįlksins.  Ķ stuttu mįli verša völd Orkustofnunar og atvinnuvegarįšuneytisins (išnašarrįšuneytisins) į sviši raforkuflutninga, sem ACER telur varša "sameiginlega hagsmuni", formiš eitt eftir lögfestingu Žrišja orkubįlksins hérlendis, žvķ aš "landsreglarinn", sem žiggja mun völd sķn alfariš frį ACER og mun ekki bśa viš neitt ašhald frį ķslenzku löggjafarvaldi, framkvęmdavaldi eša dómsvaldi, mun semja žęr reglugeršir og netmįla, sem mįli skipta fyrir millilandatengingar landsins į sviši raforku.   

 

 

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hagsmunir Ķslands og Noregs gagnvart Orkusambandi ESB

Noregur er mikiš orkuland, og nęst į eftir Rśsslandi mesti gasbirgir Evrópusambandsins, ESB. Noršmenn minnast enn Fyrstu gasmarkašstilskipunar ESB frį 1998, sem tók réttinn af birgjum į norsku landgrunni til aš standa sameiginlega aš samningum viš ESB-rķkin um magn og verš. Žar gaf ESB tóninn fyrir žaš, er koma skyldi ķ hagsmunagęzlu sinni fyrir hinar orkuhungrušu žjóšir sambandsins.  

Nś vinnur ESB aš žvķ aš samręma afstöšu kaupendanna, til aš žeir komi sameinašir aš samningaboršinu um gasafhendingu af norsku landgrunni.  Žannig breytir ESB styrkhlutfallinu Noregi ķ óhag, žegar hentar. ESB setur leikreglurnar hverju sinni ķ samskiptum Evrópurķkjanna og skeytir žį ekkert um jafnręši eša sanngirnissjónarmiš. Žaš er einmitt ķ žessu samhengi, sem menn verša aš lķta į ACER sem skref ķ žį įtt aš fęra ESB völdin yfir innvišunum, ekki meš žvķ, aš ESB eignist žį, heldur meš žvķ, aš ESB stjórni notkuninni.

Meš rįšgeršum sęstrengjum til śtlanda veršur unnt aš flytja śt um helming allrar raforkuvinnslu į Ķslandi og ķ Noregi til nśverandi ESB-landa.  Bretland getur oršiš millilišur į milli žessara landa hreinna orkulinda og hins stóra orkukaupanda slķkra orkulinda, ESB. Ķ umręšunni um ACER į Ķslandi og ķ Noregi hefur veriš fullyrt, aš "Žrišji orkubįlkurinn" komi sęstrengjum til śtlanda eša orkustjórnsżslunni innanlands ekkert viš.  Žetta sjónarmiš er śr lausu lofti gripiš og ber vott um blekkingaleik eša vanžekkingu. Hvorugt er til vitnis um góša stjórnsżslu eša góša dómgreind. 

Žau, sem halda žessu fram, horfa framhjį žeirri stašreynd, aš hlutverk ACER er m.a. aš sjį til žess, aš ašildarlöndin framfylgi og styšji ķ hvķvetna kerfisžróunarįętlun ESB.  Žar meš er einmitt innvišauppbygging fyrir sęstreng oršin aš einu af verkefnum hinnar nżju Orkustofnunar, sem nefnd hefur veriš "landsreglari" eša orkuvaldsstofnun hérlendis (til ašgreiningar frį stjórnvaldsstofnun), sem lśta į stjórn ACER um millilišinn ESA (ķ EFTA-rķkjunum) og veršur óhįš innlendum stjórnvöldum.

Halda menn, aš "Ice Link" sé ķ Kerfisžróunarįętlun ESB upp į punt ?  Hafa einvöršungu sveimhugar komiš aš umfjöllun ķslenzkra stjórnvalda um Orkusamband ESB, eša eru žar į ferš taglhnżtingar ESB ?  

Ķ Noregi er umdeildur sęstrengur til Skotlands, "NorthConnect" į vegum einkaašila og į Ķslandi er "Ice Link" į vegum Landsnets, Landsvirkjunar og dótturfélags brezka Landsnets; bįšir eru į forgangsverkefnalista ACER um verkefni sameiginlegra hagsmuna ESB-landanna, PCI (Projects of Common Interests). ESB hefur veitt MEUR 10 eša miaISK 1,2 til verkefnisundirbśnings, forhönnunar "NorthConnect", en upplżsingar vantar enn varšandi verkefnisstöšu "Ice Link", nema hann į aš taka ķ notkun įriš 2027. 

Ef Alžingi samžykkir innleišingu Žrišja orkubįlksins ķ EES-samninginn, og Orkustofnun hafnar sķšan umsókn um "Ice Link" frį eigendafélagi hans eša umtalsveršar tafir verša į undirbśningi hans, t.d. vegna umhverfismats į flutningslķnum aš landtökustaš sęstrengsins og endabśnaši hans, sem verša grķšarstór tengivirki į ķslenzkan męlikvarša, um 1500 MVA afrišla- og įrišlastöšvar įsamt sveifludeyfandi bśnaši, žį mun orkuvaldsstofnuninni, "landsreglaranum", verša skylt aš tilkynna žį stöšu mįla til ACER sem frįvik frį kerfisžróunarįętlun ESB. Hver halda menn, aš hafi töglin og hagldirnar, ef/žegar žessi staša kemur upp ? Kötturinn eša mśsin ?  

Žaš leikur enginn vafi į žvķ, aš innan ESB veršur ekki tekiš į slķku meš neinum silkihönzkum, enda tślkaš sem brot į grundvallarreglu Žrišja orkubįlksins um aukin raforkuvišskipti ašildarlanda Orkusambandsins.  Eigendur "Ice Link" geta kęrt höfnun leyfisveitingar til ķslenzks dómstóls eša EFTA-dómstólsins, en réttarfar ESB mun rįša nišurstöšunni.  Žessi staša dómskerfisins er aušvitaš algerlega óvišunandi fyrir "sjįlfstęšar" žjóšir ķ EFTA.  

Völd ACER munu enn verša aukin:

Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB var samžykktur af ęšstu stofnunum ESB įriš 2009.  Sķšan žį hefur Framkvęmdastjórnin kynnt og aš nokkru fengiš samžykkt įform sķn um vķštękara Orkusamband.  Ķ tilkynningu Framkvęmdastjórnarinnar um žetta kom einnig fram viljayfirlżsing hennar um Noreg: "ESB mun halda įfram į žeirri braut aš flétta Noreg aš fullu inn ķ innri orkustjórn sambandsins".   Ekki hefur sézt neitt višlķka um Ķsland, en žaš į sér lķklega pólitķskar skżringar.  

Žungvęgt atriši ķ Orkusambandinu er aš auka völd ACER.  Stefnumiš Framkvęmdastjórnarinnar er, aš įkvöršunarferli orkustofnana ašildarlandanna verši allt mišlęgt.  Žetta žżšir, aš "landsreglarinn", śtibś ACER, yfirtekur žaš, sem eftir er af Orkustofnun.  Jafnframt verša völd ACER aukin varšandi mįl, sem snerta fleiri en eitt ašildarland.  Žetta žżšir aušvitaš, aš sjįlfstęši Ķslands ķ raforkumįlum hverfur algerlega ķ hendur ESB.  Žar meš nęr ESB tangarhaldi į efnahagsstjórnun landsins.  Žessari framtķšarsżn verša Alžingismenn aš velta fyrir sér, žegar žeir įkveša, hvernig žeir greiša atkvęši um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.  Žetta er ķ grundvallaratrišum önnur sżn en haldiš hefur veriš fram ķ algerum óvitaskap eša löngun til aš binda sitt trśss viš ESB. 

Varšandi Landsnet er hér t.d. um aš ręša aš semja  netmįla, sem įkvarša, hvernig rafstraumnum er stjórnaš ķ flutningsmannvirkjum į milli landa.  Stefnt er aš įkvaršanatöku ķ ACER meš einföldum meirihluta, en ekki auknum meirihluta, eins og nś er.  Žegar Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn hefur veriš stašfestur inn ķ EES-samninginn (samžykkt Alžingis vantar), mun koma krafa frį ESB um, aš téšar višbętur verši teknar inn aš auki.  Žetta er hin dęmigerša spęgipylsuašferš ESB.  Norska rķkisstjórnin andmęlti žvķ ķ Sameiginlegu EES-nefndinni į sķnum tķma, aš ACER fengi meiri völd en hśn hefur samkvęmt Žrišja bįlkinum.  Žróun mįla nś innan ESB sżnir, aš ESB hefur algerlega hunzaš žetta sjónarmiš Noregs.  Hver var afstaša ķslenzku rķkisstjórnarinnar 2017 um žetta įlitaefni ? 

Žaš er ķ raun og veru žannig oršiš, aš stjórnmįlaleg stefnumörkun, sem snertir EES-samstarfiš, žolir ekki lengur dagsljósiš.  Skżringin į žvķ er sś, aš hśn felur ķ sér gróft Stjórnarskrįrbrot ķ hverju mįlinu į fętur öšru.  Žessi hluti utanrķkisstefnunnar stefnir ķ algert óefni, enda viršist bęši skorta žekkingu og vilja til aš taka sjįlfstęša afstöšu til mįlanna, sem streyma frį ESB til EFTA.  Žetta ólżšręšislega samkrull mun enda meš stórslysi ("point of no return"), ef ekki veršur snarlega bundinn endi į žaš.  

 

 


Enginn įvinningur af ašild aš Orkusambandinu

Nś žegar hefur talsvert veriš rętt og ritaš um Orkusamband ESB. Umręšan hefur vakiš įhuga almennings og athygli į žvķ, aš ESB seilist til vaxandi og afdrifarķkra įhrifa ķ EFTA-löndunum.  Ašeins 16 % sögšust "ekki vita" um mįliš, žegar žeir fengu spurningu frį "Maskķnu" um valdframsal į orkusviši til evrópskrar stofnunar, 80 % voru žvķ andvķg, en ašeins 8 % mešmęlt.  Žetta er įfall fyrir ESB-ašdįendur og žį, sem hérlendis hafa haldiš uppi óburšugum og ķ raun óbošlegum įróšri fyrir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB (žó įn atkvęšisréttar žar).

Orkusambandiš er skilgreint meš Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB, sem öll ESB rķkin hafa samžykkt.  Framkvęmdastjórn ESB heimtar af EFTA-rķkjunum žremur ķ EES, aš žau innleiši "Žrišja orkubįlkinn" ķ EES-samninginn, enda er yfirlżst stefna hennar aš nįtengja Noreg, sem er mesta orkuśtflutningsland Evrópu į eftir Rśsslandi, viš orkumarkaš ESB.  Lķklegt er, aš ķ leišinni sé litiš hżru auga til endurnżjanlegra orkulinda eyrķkisins ķ noršri.

Žaš, sem stendur upp śr umręšunni hérlendis hingaš til, er eftirfarandi:

  1. Enginn hefur meš vitręnum rökum bent į nokkurt gagn af žvķ fyrir Ķslendinga aš ganga ķ Orkusamband ESB.
  2. Innganga ķ Orkusambandiš fęli ķ sér framsal valds yfir raforkuflutningum ķ landinu og yfir millilandaflutningum raforku til Orkustofnunar ESB, ACER.  Hśn mun žį stofna śtibś sitt ķ Reykjavķk, "landsreglara" sem tekur viš stjórnvaldi Orkustofnunar og atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins yfir raforkuflutningunum.  Landsnet mun žį žurfa aš vinna eftir reglugeršum śtibśsins, leggja alla netmįla sķna og gjaldskrį til rżni og samžykktar hjį śtibśinu, sem Noršmenn kalla "Reguleringsmyndighet for energi", RME, og er einfaldlega Orkustjórnvald, sem einvöršungu lżtur bošvaldi ACER, Orkustofnunar ESB. Įgreiningsmįl verša śtkljįš af ESA/ACER.    
  3. Sķšast en ekki sķzt mun Landsnet verša aš laga Kerfisįętlun sķna aš Kerfisžróunarįętlun ACER.  Śtibśiš fęr drögin aš Kerfisįętlun, gerir viš žau frumathugasemdir, žżšir žau og sendir įfram til ACER um falsstoš EFTA ķ orkumįlum, ESA (Eftirlitsstofnun EFTA).  ACER rżnir Kerfisįętlun Landsnets og gaumgęfir, hvernig hśn samrżmist Kerisžróunarįętlun sinni, ž.e. ESB. Žar er nś žegar "Ice Link", 1200 MW sęstrengur į milli Ķslands og Skotlands, og Landsnet veršur aš skipuleggja raforkuflutninga frį ķslenzkum virkjunum aš landtökustaš sęstrengsins.   
  4. Völd Orkustofnunar (OS) yfir raforkuflutningsmįlum verša eftir žessa innleišingu hjómiš eitt. Leyfisveitingavaldiš veršur įfram žar, en allar umsóknir verša aš fullnęgja skilmįlum, sem śtibś ACER annašhvort semur eša samžykkir.  Hvernig į OS aš hafna umsókn, t.d. frį einhverju sęstrengsfélagi ķ einkaeigu, eins og tilvikiš er meš NorthConnect, sęstreng į milli Noregs og Skotlands, ef hśn fullnęgir öllum settum skilmįlum.  Hafni OS samt slķkri umsókn, veršur höfnunin umsvifalaust kęrš til ESA.  Völd OS į raforkuflutningssviši verša ašeins aš forminu til. Hvers konar blindingsleikur er žaš aš fullyrša, aš žetta fyrirkomulag jafngildi smįręšisbreytingum į ķslenzkri stjórnsżslu ?  Žeir, sem slķku halda fram, hafa ekki unniš heimavinnuna sķna og skilja ekki virkni Žrišja orkumarkašslagabįlks  ESB. Vitlausast af öllu er aš fullyrša, aš nśverandi raforkueinangrun Ķslands feli ķ sér einhverja vörn gegn įsęlni ESB. 
  5. Žrķr stjórnmįlaflokkar hafa haldiš fundi ķ ęšstu stofnunum sķnum sķšan ACER-mįliš komst ķ hįmęli hérlendis.  Tveir stjórnarflokkar ķ marz og einn stjórnarandstöšuflokkur ķ aprķl 2018 lżstu sig andvķga inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB.  Žrišji stjórnarflokkurinn viršist vera andsnśinn mįlinu lķka.  Komi til atkvęšagreišslu um žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra og ef žingmenn ganga óbundnir til hennar, mį gera sér vonir um, aš žeir felli hana og komi žar meš ķ veg fyrir stjórnarskrįrbrot og alls konar flękjur og stefnubreytingu ķ orkumįlum, sem leiša mundu af samžykkt.  
  6. Ķslenzka raforkukerfiš er gjörólķkt aš uppbyggingu žvķ, sem nś starfar į raforkumarkaši ESB.  ACER tekur ekkert tillit til žess, žvķ aš grundvallarregla ESB er "ein regla fyrir alla" ("one size fits all").  Aš reyna aš bezta rekstur ķslenzka raforkukerfisins, eftir aš žaš tengist orkumarkaši ESB og meš ACER hér viš völd, veršur ómögulegt.  Tilraun til aš samstżra vatnsboršshęš ķ mišlunarlónum landsins eša tilraun til aš draga śr hröšum įlagsbreytingum veršur dęmt ólögmętt inngrip ķ frjįlsan orkumarkaš.  Raforkuverš til heimila og fyrirtękja įn langtķmasamninga mun hękka, orkuskiptin verša dżrari en ella og įsókn ķ virkjanleyfi, einnig erlendis frį, mun aukast.

 Į vegum ESB hafa veriš settar į laggirnar um 40 stofnanir į żmsum svišum, s.s. bankaeftirlit, matvörueftirlit, loftferšaeftirlit, og Orkustofnun, sem hefur ašsetur ķ Ljubljana, höfušborg Slóvenķu.  "European Agency for the Cooperation of Energy Regulators", ACER, var stofnsett 2010.  ACER gegnir ekki einvöršungu rįšgefandi hlutverki gagnvart stjórnendum og starfsmönnum ESB eša vinnur aš žvķ aš semja regluverk fyrir orkukerfin. 

Orkustofnun ESB hefur lķka framkvęmdavald og įkvaršanavald.  ACER į aš hafa eftirlit meš orkustjórnvaldsstofnunum, hér OS og landsreglaranum (śtibśi ACER), og kerfisstjórnendum (hér Landsneti) žjóšrķkjanna.  Tilgangurinn er aš sjį til žess, aš reglusetningu ESB fyrir rafmagns- og gasmarkašinn sé framfylgt. Žaš er kyrfilega gengiš frį öllum endum, svo aš fullveldi EFTA-rķkjanna veršur ekki undankomu aušiš, og skiptir žį nśverandi fyrirkomulag raforkutenginga viš śtlönd engu mįli.  Aš lokum verša öll įgreiningsmįl dęmd samkvęmt EES-rétti, og landsréttur veršur aš vķkja fyrir honum aš višlögšum kęrum frį ESA fyrir brot į EES-samninginum.  

Gjörš ESB nr 713/2009 um stofnun orkustjórnvaldsstofnunarinnar ACER er hluti af Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Sį spannar einnig Žrišju raforkumarkašstilskipunina, tilskipunina um Innri gasmarkašinn og gjöršina um raforkuvišskipti yfir landamęri.  Žrišja orkumarkašslagabįlkinn samžykkti norska Stóržingiš til innleišingar ķ EES-samninginn 22. marz 2018, en hann hefur enn ekki veriš formlega geršur aš hluta EES-samningsins, žvķ aš Alžingi į eftir aš fjalla um mįliš.  Ķ Stóržinginu er meirihluti fyrir inngöngu Noregs ķ ESB, en ķ žessu mįli er gjį į milli žings og žjóšar ķ Noregi.  Ašeins um 10 % norsku žjóšarinnar hefur tjįš sig fylgjandi žvķ fullveldisframsali į sviši orkumįla, sem téš breyting į EES-samninginum mundi hafa ķ för meš sér.

Ętla mį samkvęmt skošanakönnun Maskķnu, sem birt var 13. maķ 2018, aš yfir 80 % ķslenzku žjóšarinnar sé andvķgur slķku framsali og aš samhljómur sé į milli žings og žjóšar ķ žessu mįli.  Sś staša, aš meiri lķkur en minni eru į synjun Alžingis, varpar ljósi į žį stašreynd, aš EES-samningurinn er oršinn śreltur. 

 

 


EES og žjóšarhagur

Į Ķslandi hefur tekizt aš skapa velferšaržjóšfélag og almenn lķfskjör ķ fremstu röš, betri en ķ löndum ESB.  Žį mį spyrja sig; eru žessi góšu lķfskjör hér žrįtt fyrir veru landsins į Evrópska efnahagssvęšinu-EES eša vegna žess. Skošum fyrst, hvaš Įsta Fjeldsted, framkvęmdastjóri Višskiptarįšs, skrifar į Sjónarhóli Morgunblašsins, 19. aprķl 2018, um getu fyrirtękjanna, sem undir žessum góšu lķfskjörum standa:

"Žaš er dżrt aš hękka laun į Ķslandi":

"Allur alžjóšlegur samanburšur ber meš sér, aš efnahagsįstand į Ķslandi er meš žvķ bezta, sem žekkist.  Į undanförnum įrum hafa laun og kaupmįttur hękkaš mun meira hér į landi en ķ žeim löndum, sem viš berum okkur helzt saman viš.  Žaš kann aš koma į óvart, aš laun į vinnustund eru hęrri hér į Ķslandi en ķ Danmörku, Žżzkalandi og meira aš segja Noregi.  Eina landiš, sem bżšur hęrri laun en Ķsland um žessar mundir, er Sviss."

Ef ašild aš Evrópusambandinu er slķkt töframešal, sem įhangendur ašildar Ķslands aš ESB vilja vera lįta, hvernig stendur žį į žvķ, aš öll ašildarlöndin, ž.m.t. Lśxemborg, eru eftirbįtar Ķslands, žegar kemur aš launum fyrir hverja vinnustund ? EFTA-landiš, sem utan EES stendur, Sviss, stįtar af hęrri launum į vinnustund en Ķsland.  Žetta bendir alls ekki til, aš viš getum žakkaš góš lķfskjör hérlendis ašildinni aš EES.  

Žaš er reyndar svo, aš Višskiptarįš hefur komizt aš žvķ, aš ašild Ķslands aš EES leggi atvinnulķfinu svo žunga bagga į heršar, aš dragi vel merkjanlega śr getu atvinnulķfsins til framleišniaukningar.  Ķslenzk fyrirtęki eru yfirleitt lķtil ķ evrópskum samanburši, og reglugeršar- og eftirlitsbyršin, bęši innri og ytri, leggst žyngst į minnstu fyrirtękin.  Gęti framleišniaukning veriš um 0.5 %/įr minni fyrir vikiš aš mati Višskiptarįšs, sem safnast upp ķ 13,3 % į 25 įra gildistķma EES-samningsins hér.  Framleišniaukning stendur undir raunlaunahękkunum til launžeganna, og žaš er lķklegt, aš kaupmįttur lęgstu launa gęti veriš a.m.k. 15 % hęrri hér, ef landiš hefši einfaldlega įfram bśiš viš frķverzlunarsamning viš ESB og ekki žurft aš taka upp žęr yfir 9“000 geršir frį ESB, sem raun er į.  

Stjórnlagalega séš hefur ašild Ķslands aš EES reynzt vera hrein mistök, eins og krystallast ķ persónuverndarlöggjöfinni frį ESB.  Yfirstjórn persónuverndarmįla fęrist til Persónuverndarrįšs ESB-"European Data Protection Board"-EDPB, žar sem Ķsland į engin ķtök, og stjórna mun "Persónuvernd", stofnun į Ķslandi, sem veršur óhįš ķslenzkum yfirvöldum. Śrskuršarvald ķ ķslenzkum persónuverndarmįlum, sem nį yfir landamęri innan EES, fęrist til ESB-dómstólsins.  Tveggja stoša grunnregla samstarfs EFTA og ESB ķ EES er žverbrotin, og žar meš fęr yfiržjóšleg stofnun stjórnvald hérlendis.  Žessi mešferš į Stjórnarskrį lżšveldisins nęr engri įtt, og hśn hlżtur aš merkja, aš grķšarleg lagaleg óvissa um lögmęti žessarar innleišingar ķ EES-samninginn skapast.  Stjórnvöld arka aš óžörfu śt ķ fśafen réttaróvissu.

  Mörg fyrirtęki munu žurfa aš bęta viš sig persónuverndarstarfsmanni til aš sjį um innra eftirlit žessara mįla, vera tengilišur fyrirtękisins viš "Persónuvernd" og til aš framfylgja persónuverndarlöggjöf, sem fįir žekkja og enn fęrri skilja til hlķtar.  Hér er veriš aš skjóta spörfugl meš kanónu aš hętti ESB, sem gefur śt tilskipanir, sem verša aš henta 80 milljóna žjóš. Slķk föt verša allt of stór og dżr fyrir 0,35 milljón manna žjóš.  Viš bśum viš alręši bśrókrata ķ Brüssel, sem eyša öllum įvinningi tęknivęšingar ķ hagręšingarįtt meš žvķ aš drekkja litlu žjóšfélagi ķ rįndżru skrifręšisflóši įn sjįanlegs įvinnings. Jafnvel Bretar, sem žó telja 65 milljón manns, fengu sig fullsadda af žessu og sögšu skiliš viš žaš.  

Eftir 1. maķ 2018 ręšur nokkurra verkalżšsforingja mętti ętla, aš fjįrhirzlur fyrirtękjanna vęru fullar fjįr, svo aš nś sé skašlaust aš heimta enn meira og jafnvel aš beita skęruhernaši til aš knżja žau til aš lįta meira af hendi.  Žetta stéttastrķšstal er órįšshjal, fįvķslegur pólitķskur vindgangur og ekki ķ neinum tengslum viš raunveruleikann og žį efnahagsžróun, sem nś blasir viš.

Nś žarf hins vegar aš "pakka ķ vörn" og létta byršum af atvinnulķfinu til aš bęta samkeppnisstöšu fyrirtękjanna.  Aš öšrum kosti hrynur atvinnustigiš og žar meš lķfskjör almennings. Slķkt getur gerzt hratt, eins og dęmin sanna. Žį munu lżšskrumarar hlaupa śt um vķšan völl undan įbyrgš sinni sem halaklipptir kįlfar. Um stöšu fyrirtękjanna skrifaši Įsta Fjeldsted: 

"Nś heyrast hįvęrar raddir vinnuveitenda um erfišleika vegna hįrra launagjalda og aukinnar erlendrar samkeppni.  Žessar įhyggjur kunna aš koma żmsum į óvart ķ ljósi žess, hversu gott efnahagsįstandiš er.  En žęr eru raunverulegar, og ķ žeim felast alvarleg višvörunarmerki fyrir ķslenzkt samfélag.  Fyrirtękin ķ landinu sjį einfaldlega ekki fram į aš geta boriš kostnašinn af žeim launahękkunum, sem krafizt er."

Sķšan sżnir hśn fram į, aš launžeginn fęr innan viš helming af launakostnaši vinnuveitans greiddan śt sem laun eftir skatt meš sżnidęmi:

  • śtgreidd laun f. skatt: kISK 500  (100 %)
  • trygg.gj. & lķfeyr.:    kISK 120  ( 24 %)
  • orlof & annaš:          kISK 120  ( 24 %)
  • launakostnašur:         kISK 740  (148 %)
  • greidd laun e. skatt    kISK 350  ( 70 %)

Greidd laun eftir skatt nema ašeins 47,3 % af launakostnaši vinnuveitandans.

 

Žetta er mjög slęm staša fyrir atvinnulķfiš, žvķ aš launakostnašur fyrirtękisins er oršinn svimandi, žótt launamašurinn sé ekki ofhaldinn af sķnum hlut. Rįšiš viš žessu er aš hraša framleišniaukningu meš bęttri stjórnun og tęknivęšingu og aš draga śr skattheimtu, bęši į vinnuveitandann og launžegann.  Til žess žarf aš draga śr yfirbyggingu fyrirtękja og hins opinbera, grisja reglugeršarfrumskóginn og minnka eftirlitsišnašinn.  Žetta veršur ekki gert į mešan landiš er ķ EES.  EES er berlega hluti žessa vandamįls.  Žess vegna žarf aš tryggja višskiptakjörin meš frķverzlunarsamningum viš ESB, Bretland o.fl. og segja upp EES-samninginum, enda hefur hann nś gengiš sér til hśšar.  Ef žingmenn vilja glöggva sig į žjóšarviljanum įšur en žessi skref eru stigin, geta žeir samžykkt aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um mįlefniš.  

Žorsteinn Vķglundsson vill fara žveröfuga leiš, auka skriffinnskuna og žar meš yfirbygginguna enn meir meš žvķ, aš Ķsland gangi ķ ESB og žurfi žar meš aš taka upp meira en 2800 geršir į įri sem löggjöf og reglugeršir.  Žaš er žį ešlilegt, aš hann styšji veru landsins ķ fordyri ESB, EES, žvķ aš žannig ašlagast ķslenzka žjóšfélagiš stöšugt aš rķkjasambandinu, og nś er svo komiš, aš viš sogumst meš sķvaxandi hraša inn ķ žaš vegna žess, aš viš tökum upp stjórnkerfi ESB-landanna, eins og žaš kemur af skepnunni, meš innleišingu nżrra ESB-gerša ķ EES-samninginn.  Žar fer gamli varnaglinn um tveggja stoša kerfiš forgöršum, eins og t.d. viš upptöku persónuverndargeršarinnar, žar sem Persónuverndarrįš ESB veršur hęstrįšandi žessara mįla į Ķslandi og ESB-dómstóllinn ęšsti śrskuršarašili, en Stjórnarskrį lżšveldisins liggur hins vegar óbętt hjį garši.  Žetta nęr nįttśrulega engri įtt. Of margir hafa veriš stungnir lķkžorni og fljóta nś žegjandi aš feigšarósi.

Žann 10. aprķl 2018 hnykkti Žorsteinn Vķglundsson į óbeysnum skošunum sķnum meš skrifum ķ Morgunblašiš:

"Hvaš gręšum viš eiginlega į EES ?".

Žorsteinn kvešur žaš "fagnašarefni, aš lögš hafi veriš fram į Alžingi beišni um skżrslu um kosti og galla ašildar Ķslands aš EES.  Mikilvęgt er žó, aš žar verši vandaš til verka."

Žaš mį taka undir žetta, en veldur, hver į heldur.  Til aš skżrslan komi landinu aš gagni, veršur aš velja til verka hęfa fręšimenn, sem leggja sig fram um aš koma į framfęri hlutlęgu mati.  Lķta mį til Noregs um fyrirmynd, en žar er lķka vķti til aš varast.

Žorsteinn skrifar:

"Noršmenn létu vinna śttekt į EES-samningnum og samskiptunum viš Evrópusambandiš, og var nišurstašan birt ķ skżrslunni Udenfor og Indenfor įriš 2012.  Nišurstaša skżrsluhöfunda var, aš įhrif samningsins vęru mjög mikil į norskt samfélag, en žau įhrif vęru heilt yfir mjög jįkvęš."

Sķšasta setningin er umdeilanleg og spannar ekki višhorf almennings ķ Noregi né allra stjórnmįlaflokkanna žar.  Sérstaklega hafa efasemdir fręšimanna, stjórnmįlamanna og almennings aukizt sķšustu misserin vegna žess, aš įhrif samrunažróunar ESB-rķkjanna smitast yfir ķ EES-samstarfiš.  Žaš lżsir sér meš žvķ, aš ESB viršir sérstöšu EFTA-rķkjanna aš vettugi meš žvķ aš snišganga tveggja stoša fyrirkomulagiš, sem upphaflega var lagt til grundvallar EES-samninginum.  Stjórnlagafręšingar, ķslenzkir og norskir, sjį mikla meinbugi į žvķ, aš stofnanir ESB fari meš yfirstjórn mįlaflokka ķ EFTA-löndunum, t.d. ACER į orkuflutningssvišinu og EDPB į persónuverndarsvišinu.  Skiptir žį litlu mįli, žótt ESA ķ Brüssel sé sett upp til mįlamynda sem millilišur ACER ķ Ljubljana og śtibśs hennar ķ Reykjavķk.  Varšandi persónuverndina viršist ESB-dómstóllinn eiga aš śtkljį deilumįl, og er žaš alveg nżtt af nįlinni fyrir EFTA-rķkinn um śthżsingu dómsvalds śr landinu, og gróft brot į Stjórnarskrį.

Žaš var sį alvarlegi ljóšur į forskrift norskra yfirvalda til ritnefndar "Utenfor og innenfor"- EES-skżrslunnar, aš hśn fékk ekki žaš hlutverk aš bera EES-ašild Noregs saman viš ašra valkosti landsins ķ višskiptalegum efnum.  Žess vegna var samin önnur skżrsla, "Alternativrapporten" eša "Valkostaskżrslan", og er ašalhöfundur hennar Sigbjörn Gjelsvik, sem nś situr į Stóržinginu fyrir Mišflokkinn.  Žetta er mjög nytsöm, fróšleg og efnisrķk skżrsla, einnig fyrir Ķslendinga.  Į henni mį reisa vitręnar umręšur um, hvernig skipulagi  utanrķkisvišskipta Ķslands veršur bezt hagaš. 

Ķ skipunarbréfi nefndar, sem stjórna į gerš téšrar ķslenzku skżrslu, er naušsynlegt aš taka samanburš valkosta meš ķ reikninginn. Aš öšrum kosti mun skżrslan hanga ķ lausu lofti. 

Žorsteinn Vķglundsson hrapar aš nišurstöšu slķkrar valkostagreiningar, žegar hann skrifar:

"Ekki er įstęša til aš ętla, aš nišurstaša ķslenzkrar śttektar yrši önnur [en sś norska.  Žaš er ekki hęgt aš gefa sér neitt fyrirfram um žaš. Noršmenn er 14,2 sinnum fleiri en Ķslendingar og hagkerfi žeirra aš sama skapi stęrra.  Olķu- og gasišnašur landsins gerir hagkerfi žeirra talsvert frįbrugšiš okkar hagkerfi. Viš žurfum aš fara betur meš opinbert fé en žeir, žvķ aš žeir taka nś įrlega įvöxtun olķusjóšsins inn ķ rķkissjóš, og stendur hśn undir um 18 % rķkisśtgjaldanna-innsk. BJo].  

Įhrif samningsins hafa veriš mikil og aš langstęrstum hluta jįkvęš. [Žaš eru svo margar skuggahlišar į įhrifum EES-samningsins, aš žetta er ótęk fullyršing.  T.d. hefši Hruniš 2008 ekki oršiš jafnsvakalegt og varš, ef Ķsland hefši ekki haft samning viš ESB um frjįlst flęši fjįrmagns-innsk. BJo.]

Raunar vęri óhugsandi fyrir ķslenzkt atvinnulķf aš standa utan EES-svęšisins ķ dag, enda hefur vęgi EES-svęšisins ķ utanrķkisvišskiptum aukizt verulega frį gildistöku samningsins.  [Žessari illa rökstuddu fullyršingu veršur aš vķsa til föšurhśsanna.  Žaš er ekkert, sem bendir til, aš Ķslendingum mundi vegna verr meš frķverzlunarsamninga viš ESB og Bretland en žvingandi, valdlausa og dżrkeypta annexašild aš ESB, og nęgir aš benda į Sviss žvķ til sönnunar-innsk. BJo.]

 

 

 

 


Lķnur aš skżrast į Alžingi til ACER-mįlsins

Ķ Noregi er gjį į milli žings og žjóšar ķ afstöšunni til ESB og til fęrslu norskra valdheimilda undir lżšręšislegri stjórn til yfiržjóšlegra stofnana.  Stóržingsmenn į bandi ESB afneita Stjórnarskrįnni ķ žessu sambandi, sem kvešur į um, aš fullveldisframsal til erlends rķkis eša erlendra stofnana, žar sem Noregur ekki er fullgildur ašili, geti ašeins fariš fram, ef aš lįgmarki 75 % męttra Stóržingsmanna samžykkja žaš, og aš lįgmarki 50 % heildarfjölda Stóržingsmanna, sem žżšir, aš 2/3 verša aš męta.

Vegna hunzunar rķkisstjórnar og meirihluta Stóržingsmanna į įkvęšum Stjórnarskrįar Noregs viš afgreišslu lagafrumvarps orkurįšherrans um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn, er nś aš grafa um sig ólga į mešal norsks almennings, sem gęti į endanum oršiš minnihlutastjórn Noregs aš falli. Ef Alžingi hafnar sama gjörningi, veršur lögš fram tillaga į norska Stóržinginu um endurupptöku mįlsins, og žį mun heldur betur hitna ķ kolunum į lóš ęsanna, Ósló.     

Innganga Noregs ķ Orkusamband ESB og įheyrnarašild Noregs ķ ACER-Orkustofnun ESB er dęmi um gjį į milli žings og žjóšar, sem vonandi mun ekki birtast į Ķslandi.  Ólga var ķ Noregi ķ ašdraganda samžykktar Stóržingsins į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn, og hśn er engan veginn horfin.  Verkamannaflokkurinn er klofinn ķ heršar nišur ķ mįlinu, žótt fariš hafi veriš aš tilmęlum Landsstjórnar flokksins til žingflokksins um einhuga stušning viš frumvarp rķkisstjórnarinnar, enda voru tilmęli LO, norska Alžżšusambandsins, žau aš fella frumvarpiš.  Um 100 oddvitar Verkamannaflokksins ķ sveitarstjórnum Noregs og meirihluti fylkisžinga Noregs hvöttu Stóržingsmenn til aš fella frumvarpiš.  Rętt er um aš kęra forystu Stóržingsins til Hęstaréttar fyrir Stjórnarskrįrbrot, og fer nś fram söfnun ķ Noregi til žeirra mįlaferla.  Mikill meirihluti norsku žjóšarinnar, sem afstöšu hafa tekiš til ACER-mįlsins, 80 %-90 %, er andsnśinn žvķ, aš ACER fįi sķšasta oršiš um skipan orkuflutningsmįla Noregs, enda flyzt rįšstöfunarréttur raforkunnar žį ķ hendur markašsašila į sameiginlegum raforkumarkaši ESB, sem ACER hefur eftirlit meš. Į Ķslandi fer nś fram tķmabęr skošanakönnun um sama mįl.

Į Ķslandi eru lķnur teknar aš skżrast varšandi afstöšuna til inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB.  Tveir stjórnmįlaflokkar, Framsóknarflokkur og Sjįlfstęšisflokkur, hafa nįnast einróma lżst yfir andstöšu sinni viš aš fela ACER rįšstöfunarrétt yfir raforku śr ķslenzkum orkulindum.  Talsmašur Vinstri hreyfingarinnar-gręns frambošs ķ žessu mįli, Kolbeinn Proppé, Alžingismašur, hefur ķ vištali viš Spegil RŚV lżst andstöšu sinni viš gildistöku Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB į Ķslandi og žar aš auki efasemdum sķnum og sķns flokks um Annan orkumarkašslagabįlk ESB, sem hér var lögfestur 2003 og nśverandi raforkulög eru reist į.

Nś hefur išnašarrįšherra, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir komiš meš opinbert śtspil, sem viršist snśast um aš sżna fram į, meš rökstušningi fyrrverandi framkvęmdastjóra hjį Eftirlitsstofnun EFTA, ESA, aš įlyktanir stjórnarflokkanna eigi bara alls ekki viš um samžykki Alžingis į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB.  Žetta hefur veriš hrakiš hér į vefsetrinu, bśast mį viš mótmęlum frį Heimssżn, og žessi höfundur hefur sent grein til prentśtgįfu Morgunblašsins, žar sem komizt er aš algerlega öndveršri nišurstöšu viš lögmanninn, sem rįšherrann fékk minnisblaš frį.  Nś er veriš aš gera męlingu į afstöšu almennings til žessa mįls.  Ef nišurstašan veršur ķ lķkingu viš norskar skošanakannanir um sama mįl fyrir Noreg ķ staš Ķslands, žį mun sannast, hvķlķkt pólitķskt glapręši vegferš varaformanns Sjįlfstęšisflokksins er ķ žessu mįli.  Hverra hagsmunum er hśn eiginlega aš žjóna ?  Žaš hefur ekki veriš bent į einn einasta įvinning fyrir Ķsland af téšri innleišingu ESB-geršar ķ lög hér, en henni fylgir stórkostleg įhętta fyrir landiš.  Hér er um fįdęma lélega frammistöšu hérlendra embęttismanna og rįšherra aš ręša, aš žeir skyldu aš lokum samžykkja žessi ósköp ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.  Heldur rįšherrann, aš framganga hennar ķ žessu mįli fari framhjį kjósendum ķ NV-kjördęmi ?  Alžingismenn verša aš žrķfa ķ neyšarhemilinn til aš forša meirihįttar stjórnlagalegu slysi.    

Ef Alžingi hafnar Žrišja bįlkinum og Sameiginlega EES-nefndin samžykkir ógildingu Annars bįlksins ķ kjölfariš aš tillögu ESB, žį mun Alžingi bjóšast tękifęri til aš lappa upp į helztu veikleikana ķ žeirri lagasetningu m.v. ķslenzkar ašstęšur, įn žess aš ESA geti fżlt grön.  

Žar mį nefna hęttuna į raforkuskorti ķ landinu sökum žess, aš enginn ašili utan Orkustofnunar (OS) er įbyrgur  fyrir žvķ aš koma ķ veg fyrir tķmabundinn eša varanlegan raforkuskort ķ landinu, og OS hefur ekki vald til aš skipa neinum aš virkja.  Žaš mį hugsa sér aš fara żmsar leišir til aš bęta śr žessu.  Ein leiš er sś aš skylda fyrirtękiš meš stęrstu markašshlutdeildina til aš tryggja nęgan varaforša ķ orkukerfinu į hverjum tķma, t.d. aš lįgmarki 15 % af įrlegri raforkunotkun ķ landinu, sem mundi nś samsvara tęplega 3 TWh/įr og gęti tekiš um įratug aš mynda.  Žetta kostar aušvitaš sitt, en bagginn mundi virka til aš jafna samkeppnisstöšu raforkuvinnslufyrirtękjanna ķ landinu. 

Žaš viršist óhętt aš bśast viš žvķ, aš flestir rįšherrarnir muni į Alžingi snśast öndveršir gegn innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ EES-samninginn įsamt yfirgnęfandi meirihluta ķ žingflokkum stjórnarflokkanna.  Žį hefur formašur Mišflokksins tjįš andstöšu sķna ķ "Reykjavķk sķšdegis" į Bylgjunni og lķklegt, aš allir žingmenn flokksins séu sama sinnis og formašurinn.  Blekbónda er ókunnugt um afstöšu žingmanna Flokks fólksins, en bśast mį viš, aš ESB-flokkarnir, Samfylking og Višreisn, muni styšja žessa vķkkun EES-samstarfsins śt fyrir frelsin 4 į Innri markašinum sem liš ķ ašlögun Ķslands aš ę nįnara samstarfi og meiri mišstżringu ESB.  Pķratar eru lķklegir til aš sitja hjį, enda mįliš stórt og žykir sumum torskiljanlegt.

Ef fer sem horfir, stefnir ķ, aš Alžingi hafni žvķ, aš Ķsland gangi ķ Orkusamband ESB, enda fęli sś innganga ķ sér skżlaust Stjórnarskrįrbrot (2. gr).  

Ķ Višskiptablašinu 28. marz 2018 gaf aš lķta texta, sem gefur innsżn ķ blekkingarheim eša sżndarveruleika utanrķkisrįšuneytisins.  Er utanrķkisrįšherra žessarar skošunar ?:

"Žar sem engum grunnvirkjunum (svo ?!), sem nį yfir landamęri, er til aš dreifa hér į landi, fellur ķslenzki orkumarkašurinn ekki undir valdheimildir ACER.  Ķ svari rįšuneytisins er bent į, aš ķ staš ACER sé Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) fališ śrskuršarhlutverk gagnvart EFTA-rķkjunum, ef į myndi reyna.  Žannig sé ACER-geršin ašlöguš aš tveggja stoša kerfi EES-samningsins."

Žaš er einfeldningslegt af utanrķkisrįšuneytinu aš halda žessu blekkingarhjali į lofti.  Žaš nįši engum undanžįgubeišnum fram ķ "samningavišręšunum" viš ESB ķ sameiginlegu EES-nefndinni, og žar af leišandi munu įkvęši Žrišja orkumarkašslagabįlksins gilda į Ķslandi, eins og Ķsland vęri ESB-ašildarland, nema Alžingi hafni Žrišja orkubįlkinum ķ heild sinni.

Žaš er grundvallar misskilningur, aš valdheimildir ACER ķ löndum Orkusambands ESB nįi ašeins til orkuflutningsmannvirkja į milli landa.  Žęr nį til allra mannvirkja, sem skilgreind eru sem orkuflutningsmannvirki og til allra fyrirtękja, sem starfa ķ orkuflutningsgeiranum.  Hvernig hefur žessi fluga komizt inn ķ höfuš embęttismanna utanrķkisrįšuneytisins ķslenzka ?  Hvernig ętti ACER annars aš takast ętlunarverk sitt um aš tengja saman öll lönd Orkusambandsins meš svo rękilegum hętti, aš veršmunur į raforku verši ķ mesta lagi 2,0 EUR/MWh (<0,25 ISK/kWh) į milli landa.  Ķ rįšuneytinu rķkir illvķg meinloka, og allir vita, hvaš hśn heitir.

Hvernig į ESA aš gegna "śrskuršarhlutverk[i] gagnvart EFTA-rķkjunum" įn žess aš hafa hlotiš nokkrar sjįlfstęšar valdheimildir til aš śrskurša gegn ACER ?  ESA er einvöršungu upp į punt ķ hlutverki ljósritandi millilišar fyrir fyrirmęli frį ACER og til OS.  Žaš er til vanza, hvernig utanrķkisrįšuneytiš reynir aš slį ryki ķ augun į fólki og telja žvķ trś um, aš stjórnskipulega feli ašild Ķslands aš Orkusambandinu ekki ķ sér neinar breytingar į EES-samstarfinu.  Žęr eru einfaldlega svo miklar, aš ekki er lengur hęgt aš tala um samstarf, heldur samband hśsbónda og žręls. 

Žann 4. aprķl 2018 skrifaši Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, merka grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Merkingarlaus stjórnskipulegur fyrirvari".

Žar skrifaši hann m.a. um mikilvęgi raforkumįlanna fyrir ķslenzkan žjóšarhag:

"Skipulag orkumįla skiptir okkur Ķslendinga miklu, hefur veruleg įhrif į samkeppnishęfni atvinnulķfsins og bein įhrif į lķfskjör almennings. Verši af lagningu sęstrengs - lķkt og margir vonast til - mun ķslenzki orkumarkašurinn falla undir valdsviš ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), eftirlitsstofnunar Evrópusambandsins. [Hér er žess aš geta, aš ACER mun fį vald til aš įkveša tķmasetningu og tilhögun téšs Ice Link, ef Alžingi įkvešur, aš Ķsland skuli ganga ķ Orkusamband ESB meš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn - innsk. BJo.]  ACER fęr mešal annars vald til aš śrskurša ķ įgreiningsmįlum. [Žeim śrskurši veršur ekki hęgt aš įfrżja til ķslenzkra dómstóla, heldur ašeins til ESA og EFTA-dómstólsins, sem reisir śrskurši sķna į dómafordęmum frį ESB-dómstólinum, ef til eru - innsk. BJo.]  (Sęstrengur į milli Ķslands og Bretlands er į lista Evrópusambandsins yfir mikilvęg innvišaverkefni ķ orkumįlum.)  [Žingmenn žyrftu aš komast aš žvķ, hvernig ķ ósköpunum hann komst žangaš - innsk. BJo.] 

Hrein orka er ein dżrmętasta aušlind okkar Ķslendinga.  Raforkuvinnsla į ķbśa [54 MWh/ķb] er hvergi meiri en hér į landi og yfir helmingi meiri en ķ Noregi [25 MWh/ķb].  Ķ skżrslu ferša-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra um raforkumįl, sem lögš var fram ķ marz, koma žessar upplżsingar fram.  Kanada og Finnland eru ķ žrišja og fjórša sęti, langt į eftir okkur Ķslendingum.  Aš fullyrša, aš skipulag orkumįla, hvernig og hvort viš ašlögum ķslenzkt regluverk aš orkutilskipunum Evrópusambandsins, hafi ekki mikil įhrif hér į landi, er ķ bezta falli sérkennilegt og ķ versta falli hęttulegt."

Ķ ljósi žess, aš stašhęfingin ķ lokin ķ hinum tilvitnušu oršum žingmannsins, er ęttuš frį utanrķkisrįšuneyti Ķslands, veršur ekki kvešiš vęgar aš orši um hana en hśn sé ķ senn hneykslanleg og žjóšhęttuleg.  Hvernig er hagsmunagęzlu žessa rįšuneytis fyrir Ķslands hönd eiginlega hįttaš ?  Er metnašur starfsmanna rįšuneytisins bundinn viš aš vera stimpilpśši fyrir skošanir rįšamanna ESB og tślkanir skósveina žeirra ?  Žaš er įstęša til aš krefjast stjórnsżsluśttektar į starfsemi žessa rįšuneytis og kostnaši žess vegna EES-ašildar Ķslands (feršalög, fundarsetur, launakostnašur vegna žżšinga, reglugeršasetninga og innleišinga gjörša ESB ķ EES-samninginn).

Ķsland į ekkert erindi ķ Orkusamband ESB, af žvķ aš hagsmunir landsins ķ raforkumįlum stangast algerlega į viš hagsmuni ESB į žvķ sviši.  Žegar allir keppast viš aš auka hlutdeild endurnżjanlegra og kolefnisfrķrra orkugjafa ķ orkunotkun sinni, žį skyti skökku viš, ef Ķslendingar tękju upp į aš flytja inn rafmagn frį kola- og gaskyntum orkuverum meginlandsins, žvķ aš slķkt yrši óhjįkvęmilegt til aš vega upp į móti śtflutningi raforku.  Žaš veršur ókręsilegt aš baksa hér viš orkuskipti upp į žau bżti og rafmagnsverš ķ hęstu hęšum.  Žaš er óhjįkvęmilegt, aš slķkt rįšslag mundi tefja orkuskiptin og draga verulega śr hinum fjįrhagslega įvinningi af žeim.  Žessar įbendingar hljóta aš vega žungt gegn sęstreng.

Annaš, sem męlir gegn žvķ aš tengjast raforkumarkaši ESB, er, aš slķkt skapar mikla óvissu um framlengingu langtķmasamninga um raforku.  Samkvęmt reglum raforkumarkašar ESB veršur aš selja tiltęka raforku hęstbjóšanda.  Verši geršir langtķmasamningar eftir valdatöku ACER hér, skal bera žį undir ESA, (hefur reyndar gilt frį upptöku Annars orkumarkašslagabįlksins), sem śrskuršar, hvort um undirboš m.v. sameiginlegan markaš ESB/EES er aš ręša. 

Ķ Noregi eru grķšarlegar įhyggjur śt af žessu og śt af hękkun markašsveršsins, en norska stórišjan kaupir hluta af raforku sinni į skammtķmamarkaši (žó ekki augnabliksmarkaši). Žetta er ašalįstęša žess, aš nįnast gjörvöll norska verkalżšshreyfingin lagšist eindregiš gegn samžykkt Stóržingsins į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum. 

Noršmenn og Ķslendingar vilja nżta raforku sķna ķ žjóšhagslegu augnamiši, ž.e. til veršmętasköpunar og atvinnusköpunar um allt land, en ekki sem višfang spįkaupmanna.  Žess vegna eru hagsmunir Ķslendinga og Noršmanna ósamrżmanlegir hagsmunum ESB-rķkjanna ķ orkumįlum.  

 

 


Köttur ķ kringum heitan graut

Grautargerš utanrķkisrįšuneytisins ķ ACER-mįlinu svo nefnda tekur į sig żmsar myndir.  Ein žeirra birtist ķ Višskiptablašinu 28. marz 2018 og var andmęlt į sama vettvangi af žessum höfundi 12. aprķl 2018.

Žann sama dag birtist ķ Morgunblašinu svišsljósgrein Ómars Frišrikssonar:

"Efasemdir žrįtt fyrir verulegar undanžįgur".

Žessi fyrirsögn er mjög villandi um ešli og stöšu mįlsins, sem fjallar um inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB og žar meš valdframsal frį ķslenzka rķkinu til Orkustofnunar ESB, ACER, sem er undir stjórn framkvęmdastjórnar ESB.  Ķ fyrsta lagi eru ekki efasemdir um žessa rįšstöfun, heldur rökstudd vissa um, aš žessi rįšstöfun vęri žjóšhagslegt og stjórnlagalegt glapręši.

Aš EFTA-rķkin eša Ķsland sérstaklega hafi fengiš "verulegar undanžįgur" frį Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB er einhver mesta oftślkun og upphafning, sem lengi hefur sézt į prenti og minnir į "sįuš žiš, hvernig ég tók hann" grobb.  Sannleikurinn er sį, aš engin undanžįga fékkst fyrir Ķsland, sem nokkru mįli skiptir, enda er žaš ķ anda nśverandi starfshįtta ESB, aš śtžynna ekki geršir, sem ašildarlöndin hafa öll komiš sér saman um eftir erfiša samningafundi. 

EFTA-löndin verša einfaldlega aš taka viš žvķ, sem aš žeim er rétt, einnig žótt slķkt feli ķ sér brot į grundvallarreglu EES-samningsins um tveggja stoša samkomulag jafnrétthįrra ašila.  Innan EFTA er einfaldlega engin stofnun mótsvarandi ACER, og žess vegna er komiš alvarlegt stjórnlagalegt ójafnvęgi ķ framkvęmd samningsins.  Allt ber aš sama brunni: EFTA-rķkin hafa ekki stjórnskipulega getu vegna smęšar sinnar til aš standa aš EES-samstarfinu įn žess aš ganga ķ berhögg viš stjórnarskrįr sķnar.  Žetta į a.m.k. viš Ķsland og Noreg.

Žaš er stöšugt tönglast į žvķ, aš einhverju breyti varšandi yfirrįš ACER, aš engin tenging er į milli ķslenzka raforkukerfisins og erlendra.  Žarna er horft algerlega framhjį žeirri skipulagsbreytingu, sem mun eiga sér staš ķ ķslenzka orkugeiranum, ef/žegar lögfesting Žrišja orkumarkašslagabįlksins tekur gildi.

Hśn er ķ stuttu mįli sś, aš stofnaš veršur śtibś ACER į Ķslandi, sem veršur algerlega óhįš ķslenzkum stjórnvöldum og hagsmunaašilum. (Noršmenn kalla žetta RME hjį sér, "Reguleringsmyndighet for energi".) Śtibśiš fęr öll reglusetningar- og eftirlitsvöld yfir raforkuflutningsgeiranum (Landsneti), sem nś er aš finna hjį Orkustofnun (OS) og rįšuneyti.  ACER skipar forstjóra žessarar stofnunar, en hśn mun samt fara į ķslenzku fjįrlögin.  Žótt ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) sé į skipuritinu sett į milli śtibśsins og ACER, breytir žaš stjórnlagalega engu ķ raun um žaš, aš hér er stefnt į, aš yfiržjóšleg stofnun (ACER) fari aš stjórna į mikilvęgu mįlefnasviši į Ķslandi, framjį rķkisvaldinu.  Žetta er grafalvarlegt stjórnlagabrot.

Til aš sżna fram į haldleysi kenningarinnar um sakleysi ašildar Ķslands aš Orkusambandi ESB nęgir aš rekja, hvernig ACER meš žessum völdum sķnum getur fengiš sķnu framgengt um Ice Link, žótt leyfisvaldiš sé įfram ķ höndum OS (undir stjórn rįšuneytis).  Žaš er vegna žess, aš ķ höndum śtibśs ACER veršur aš semja tęknilega og višskiptalega tengiskilmįla fyrir sęstrenginn.  Uppfylli vęntanlegt sęstrengsfélag žessa skilmįla ķ umsókn sinni til OS, getur OS ekki synjaš honum um leyfiš, nema vera gerš afturreka meš synjunina meš śrskurši ESA og dómi EFTA-dómstólsins.  Žannig er ekkert haldreipi ķ žvķ, aš Ķsland er einangraš raforkukerfi nśna. Sś skošun gengur fótalaus og styšst ekki viš stašreyndir mįls. Hśn er ķmyndun eša óskhyggja reist į vanžekkingu um valdsviš ACER og śtibś žess ķ hverju landi.  

Ķ téšri svišsljósgrein stendur žetta m.a. og hlżtur aš vera haft eftir Katli, skręk, af innantómum gorgeirnum aš dęma:

""Aš mati utanrķkisrįšuneytisins skilušu tilraunir ķslenzkra stjórnvalda til aš nį fram višunandi ašlögun góšum įrangri, og voru Ķslandi veittar mikilvęgar undanžįgur.  [Žaš er ótrślegt aš lesa žetta sjįlfshól, žvķ aš mįla sannast er, aš engar undanžįgur, sem mįli skipta, fengust frį Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, enda er barnaskapur aš bśast viš slķku - innsk. BJo.]

Ķsland fékk, ķ fyrsta lagi, undanžįgu frį kröfum tilskipunar 2009/72/EB um sameiginlegar reglur um innri markaš raforku varšandi eigendaašskilnaš vinnslu- og söluašila annars vegar og flutningskerfa hins vegar.  Žetta telst umtalsveršur įvinningur fyrir Ķsland ķ ljósi eignarhalds Landsnets og vandkvęša į aš breyta žvķ fyrirkomulagi.""

Ķ raun var reglan um eigendaašskilnaš innleidd meš Öšrum orkumarkašslagabįlki og raforkulögum įriš 2003. Žar er lögbundin einokunarstaša Landsnets į flutningskerfinu, og hvaša annaš eignarhald en rķkiseign tryggir žį jafna samkeppnisstöšu allra žeirra, sem vilja setja orku inn į flutningskerfiš eša taka śt af žvķ orku ?  Nśverandi eignarhald Landsnets meš fulltrśa Landsvirkjunar, OR, RARIK og OV ķ stjórn fyrirtękisins er einfaldlega óvišunandi, ef tryggja į jafnstöšu allra markašsašila eftir föngum. Žetta hefur Rķkisendurskošun margbent į, nś sķšast meš skżrslu frį febrśar 2018.

Žaš er žess vegna stórt skref aftur į bak og vekur furšu aš ętla aš festa nśverandi óešlilega įstand ķ sessi.  Vandręšagangurinn er meš ólķkindum, aš rķkiš eigi erfitt meš aš breyta nśverandi eigendafyrirkomulagi, žegar rķkiš er aš 93 % óbeinn eignarašili aš Landsneti og er žar žess vegna mestan part aš semja viš sjįlft sig um skuldabréf til nśverandi eigenda, svo aš rķkiš eignist fyrirtękiš aš fullu beint. 

Žaš er furšulegt aš sękja um undanžįgu fyrir žetta óešlilega fyrirkomulag til ESA.  Ķ lagafrumvarpi atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins, sem nś liggur fyrir Alžingi, er breyting į raforkulögum žess efnis, aš ekki er lengur stefnt aš rķkiseign į Landsneti, heldur geti jafnvel nżir ašilar komiš žar inn.  Žetta fellur afar illa aš einokunarhlutverki Landsnets, og veršur Alžingi fyrr en seinna aš vinda ofan af žessari undarlegu hugmyndafręši, sem viršist vera ęttuš utan śr geimnum, en finnst hvergi ķ samžykktum rķkisstjórnarflokkanna.

"Framkvęmdastjórn ESB hafnaši beišni Ķslands um aš verša skilgreint lķtiš, einangraš raforkukerfi, žar sem raforkunotkun landsins er langt umfram višmišunarmörk tilskipunarinnar."

Af žessu mį rįša, aš tilraun ķslenzkra embęttismanna til aš fį raunverulega undanžįgu frį aš lenda ķ klóm ACER hefur gjörsamlega mistekizt, og hśn sżnir algeran skilningsskort į žvķ, sem Orkusamband ESB snżst um.  Žaš snżst einmitt um öfluga samtengingu allra landa ESB/EES, nżjar samtengingar og eflingu žeirra, sem fyrir eru, til aš bęta afhendingaröryggi raforku ķ ESB og flżta fyrir orkuskiptunum.  Hér į viš "to be or not to be", ž.e. annašhvort eru menn meš eša į móti.

Į Ķslandi hefši samtenging hins vegar žveröfug įhrif, žvķ aš samrekstur landskerfisins viš 1200 MW sęstreng (50 % af uppsettu afli ķ virkjunum) yrši tęknilega erfišur, t.d. ķ bilanatilvikum), og śtflutningur į "kolefnisfrķrri" raforku og innflutningur į raforku śr jaršefnaeldsneytisorkuverum mundi tefja fyrir orkuskiptum hérlendis.  

"Ķslandi veršur žó heimilt aš sękja um undanžįgu frį įkvęšum um ašskilnaš dreififyrirtękja (svo ?!), ašgengi žrišja ašila og markašsopnun o.fl., ef sżnt er fram į erfišleika ķ rekstri raforkukerfisins."

Žessi texti kemur ęriš spįnskt fyrir sjónir.  Hvaša ašskilnaš dreififyrirtękja skyldi vera įtt viš ?  Er įtt viš bókhaldslegan ašskilnaš dreifingar į vatni (heitu og köldu) og rafmagni ?  Sį ašskilnašur er ekki fyrir hendi hérlendis, en dreififyrirtękin starfa samkvęmt sérleyfi, sem Orkustofnun gefur śt, og aš flękja žessu inn ķ višręšur viš ESB er alveg śt ķ hött.  

Žarna er lķka vķsaš til heimildar um aš stöšva orkuvišskipti um samtengingar viš śtlönd, ef neyšarįstand myndast ķ raforkukerfinu innanlands.  Žetta įkvęši fékk EFTA-fram sem heild ķ višręšum viš ESB, og žaš gildir ekki frekar fyrir Ķsland en önnur lönd.  Aš draga žetta fram hér, sżnir, aš menn (vęntanlega beggja vegna samningaboršsins) hugsa sér Ķsland samtengt sameiginlegum raforkumarkaši ESB/EES ķ framtķšinni.  

Žaš viršist žvķ mišur rķkja žekkingarleysi eša a.m.k. gróft vanmat hérlendis į ešli ACER og til hvers innganga Ķslands ķ Orkusamband ESB mundi leiša hér.  Fullyršingar frį embęttismönnum rįšuneyta o.fl. um lķtil įhrif į rafmagnslegt eyland benda til alvarlegrar meinloku ķ žessum efnum, og aš fólk hafi einfaldlega ekki rįšiš viš heimaverkefnin. 

 

 

     

 


Yfirlżsing frį Noregi

Mįlflutningur ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins ķ s.k. ACER-mįli, sem fjallar um afstöšuna til inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB, hefur vakiš hneykslun hér heima og ķ Noregi.  Hér er įtt viš žaš, sem haft er eftir fulltrśum utanrķkisrįšuneytisins ķ fréttaskżringu Višskiptablašsins 28. marz 2018 ķ fréttaskżringunni:

"Mikilsveršir orkuhagsmunir ekki ķ hśfi".  Aš rakalausum mįlflutningi um tjón, sem Ķslendingar gętu bakaš Noršmönnum meš höfnun Alžingis į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn, er vikiš ķ yfirlżsingu Trśnašarrįšs norsku samtakanna "Nei til EU", dags. 08.04.2018.  Hér er žżšing höfundar į tveimur af 9 greinum yfirlżsingarinnar, en hśn er ķ heild sinni į norsku ķ višhengi meš žessari vefgrein:

"Norsk yfirvöld, höll undir ESB, hafa vanizt žvķ aš fį vilja sķnum  framgengt sem "stóri bróšir" ķ EES-samstarfinu.  Erna Solberg, forsętisrįšherra, fullyršir, aš orkustofnunin ACER "sé ekki mikilvęg" fyrir Ķsland, žvķ aš landiš hefur enn ekki veriš tengt evrópska orkumarkašinum, eins og Noregur.  Į milli lķnanna gefur hśn til kynna, aš hśn ętlast til, aš Ķsland muni lįta undan norskri kröfugerš ķ samningum um aš innleiša orkubįlkinn.

Ķslenzk synjun mun ekki hafa ķ för meš sér alvarlegar afleišingar fyrir Ķsland eša Noreg.  ESB getur ķ mesta lagi ógilt hluta af višhengi 4 ķ EES-samninginum, sem fjallar um orku, og slķkt žjónar ekki hagsmunum ESB. Žvert į móti mun ķslenzk synjun beinlķnis verša til stušnings žjóšarhagsmunum Noregs.  Barįttan gegn ACER hefur veriš einkar öflug į mešal starfsmanna norsks  orkusękins išnašar, sem bera ugg ķ brjósti um störf sķn og stöšvun į starfsemi, ef rafmagnsverš nįlgast žaš, sem tķškast ķ ESB.  

Miklu mįli skiptir, aš allir įtti sig į alvarlegum afleišingum žess aš samžykkja innleišingu į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, žótt raforkukerfi landsins sé ótengt viš raforkukerfi ESB. Ķ yfirlżsingu norsku samtakanna "Nei til EU" um tilraun norskra stjórnvalda til aš hafa įhrif į stjórnmįl Ķslands ķ ACER-mįlinu, sem Alžingi į eftir aš fjalla um, kemur skżrt fram, aš Ķsland mun alls ekki bera hagsmuni norsku žjóšarinnar fyrir borš meš synjun į ACER-löggjöfinni, sem žį um leiš jafngildir höfnun EFTA į žessari ESB-samruna löggjöf. Žvert į móti mun mikill meirihluti norsku žjóšarinnar fagna synjun Alžingis. Žaš er hiš eina, sem mįli skiptir fyrir hina norsku hliš į žessu mįli Ķslendinga.

Misskilnings gętir um žaš, hvenęr valdframsals ķslenzka rķkisins tęki aš gęta hér į landi til ACER.  Žį er ruglaš saman völdum til įkvaršanatöku um mįlefni innlendra raforkuflutningsmįla og įhrifum hins sameiginlega raforkumarkašar ESB į ķslenzka raforkumarkašinn.  Sķšar nefndu įhrifin koma vitaskuld ekki fram fyrr en viš gangsetningu aflsęstrengs til śtlanda.  Kryfjum hins vegar eina hliš į įhrifum  valdframsalsins:

ESB hefur samiš kerfisžróunarįętlun fyrir raforkukerfi EES.  Žar er Ice Link örlķtill hluti.  Meš žvķ aš samžykkja innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB inn ķ EES-samninginn, mundi Alžingi skuldbinda sig til aš styšja viš framkvęmd žessarar kerfisžróunarįętlunar aš sķnu leyti.  Eftir téša samžykkt, veršur fyrsta verk ACER hér į landi aš stofnsetja śtibś sitt, sem samkvęmt žrišja orkubįlki ESB fęr ķ hendur bęši reglugeršar- og eftirlitshlutverk meš Landsneti.  Ķ fyllingu tķmans koma fyrirmęli frį ACER um stimpilstofnunina ESA žess efnis aš semja tęknilega og višskiptalega skilmįla fyrir lagningu, tengingu og rekstur Ice Link.  Žegar žeir eru tilbśnir, veršur stofnaš félag um Ice Link, sem semur og sendir umsókn um lagningarleyfi, tengileyfi og rekstrarleyfi fyrir Ice Link til Orkustofnunar, OS, žess hluta hennar, sem veršur undir ķslenzkum yfirvöldum. 

Veršur OS stętt į aš hafna umsókn eiganda sęstrengsverkefnis, ef hann uppfyllir alla skilmįla ?  Žaš skortir allar lagalegar forsendur fyrir slķkri höfnun.  ESB mun strax saka ķslenzk stjórnvöld um samningsrof (EES-samningurinn) og įgreiningsmįliš vęntanlega fara sķna leiš um ESA til EFTA-dómstólsins ķ Lśxemborg.  Dómstóllinn mun vafalaust dęma ķ samręmi viš skuldbindingar ķ EES-samninginum.  Žar meš veršur eiganda sęstrengsins veitt leyfi til aš leggja hann, tengja og reka, jafnvel ķ blóra viš vilja ķslenzkra stjórnvalda.  

Ķ kjölfariš munu įhrifin af strengnum į raforkukerfiš og į hagkerfiš koma ķ ljós.  Raforkureikningurinn mun hękka um į aš gizka 75 %, sem leiša mun til meiri įsóknar ķ virkjanaleyfi, verri samkeppnisstöšu fyrirtękja, minni spurnar eftir vinnuafli og rżrnandi lķfskjara.  Miklar sveiflur verša į rennsli virkjašra vatnsfalla, enda verša virkjanir žandar į fullu įlagi į daginn og reknar į sįralitlu įlagi į nóttunni, žegar raforka veršur flutt inn. 

Žaš er ekki spįš svo hįu raforkuverši ķ Evrópu, aš gróši verši mikill af žessum raforkuvišskiptum, en ESB fęr meš žessu aukna hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda ķ sinn hlut.  Botninn getur svo skyndilega dottiš śr žessum višskiptum, ef/žegar tękninżjungar gera ESB-rķkjunum kleift aš leysa kolakynt orkuver sķn af hólmi meš įhęttulitlum, kolefnisfrķum orkuverum, t.d. žórķum-verum.  Žį sitja landsmenn uppi meš ónżtanlegar, miklar fjįrfestingar, sem geta ógnaš fjįrmįlastöšugleika hérlendis, .  

ACER-mįliš er sżnidęmi um stórvęgilega galla EES-samningsins:

  • hann lķšur fyrir vaxandi ójafnręši į milli EFTA og ESB.  Samkomulags er ekki lengur freistaš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, ž.e. ekkert svigrśm er lengur veitt aš hįlfu ESB fyrir sįttaferli į milli EFTA/ESB.
  • hann er ógagnsęr og žróun hans er ófyrirsjįanleg. EFTA-rķkin vita ekki, hvaš žau samžykkja, žvķ aš breytingar og višbętur eru tķšar.  T.d. er ķ bķgerš 1000 blašsķšna višbót viš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem vęntanlega veršur kallašur Fjórši orkumarkašslagabįlkurinn.  Žetta veršur sagan endalausa. 
  • dómsvaldiš er framselt śr landi varšandi öll įgreiningsatriši, žar sem ACER eša śtibś žess lenda ķ įgreiningi hérlendis.
  • framkvęmdavaldiš er framselt śr landi, žvķ aš śtibś ACER į Ķslandi veršur ķ gjöršum sķnum óhįš ķslenzka framkvęmdavaldinu (sem og dómsvaldinu).  Śtibśiš tekur ašeins viš fyrirmęlum frį ACER. Žaš er hvorki stjórnlagalegt né sišferšislegt haldreipi fólgiš ķ žvķ aš lįta ESA afrita žessi fyrirmęli og senda įfram, enda hafa ESA ekki veriš veitt nein völd til aš breyta įkvöršunum ACER.
  • įkvaršanir ESB verša bindandi fyrir einstaklinga, fyrirtęki og rķkiš, žvķ aš śtibś ACER į Ķslandi mun hafa sķšasta oršiš um flutningsgjald Landsnets, og įkvaršanir ķ žįgu sęstrengsins munu óhjįkvęmilega varpast yfir ķ gjaldskrį Landsnets.

Til aš tveggja stoša kerfiš verši virt, žarf aš stofna sams konar stofnun EFTA-megin.  Fyrir žvķ er pólitķskur vilji hvorki ķ ESB né ķ EFTA.  Įn tveggja stoša kerfisins veršur brįšlega gengiš af EES-samstarfinu daušu.  

Hver og einn žessara 5 įsteytingarsteina EES-samningsins viš Stjórnarskrį lżšveldisins er alvarlegur, en žegar žeir koma allir saman, mynda žeir frįgangssök fyrir žetta fyrirkomulag.  Žaš er affarasęlast fyrir utanrķkisrįšuneytiš aš višurkenna stašreyndir og aš hefja žegar ķ staš undirbśning aš žvķ aš finna ešlilega valkosti fyrir landiš viš EES-samninginn.  Hann ber daušann ķ sér.  Ķ žessu skyni er t.d. hęgt aš fara ķ smišju til norska Stóržingsmannsins Sigbjörn Gjelsvik, sem hefur ritaš yfirgripsmikla skżrslu um žetta efni.  Gjelsvik er vęntanlegur til landsins 16.04.2018.  

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mikilsveršir orkuhagsmunir eru ķ hśfi

Žann 28. marz 2018 birti Višskiptablašiš fréttaskżringu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn meš fyrirsögninni:

"Mikilsveršir orkuhagsmunir ekki ķ hśfi". 

Žar er utanrķkisrįšuneyti Ķslands boriš fyrir furšutślkunum į įhrifum af innleišingu žessarar gjöršar ESB hérlendis og į įhrifum höfnunar Alžingis į gjörninginum ķ Noregi og į EES-samstarfiš ķ heild sinni. 

Ķ stuttu mįli er žarna um aš ręša įróšursblöndu (hanastél) af léttvęgi įhrifanna hér innanlands og hręšsluįróšur um įhrifin į hag Noregs og į EES-samstarfiš. Hér aš nešan veršur žessi žynnka metin og léttvęg fundin. Žaš er alveg dęmalaust, aš utanrķkisrįšuneytiš undir stjórn sjįlfstęšismanns skuli hljóma eins og mįlpķpa bśrókratanna ķ Berlaymont ķ Brüssel. Žeir reyna markvisst aš flękja EFTA-rķkin ķ net ESB į hverju svišinu į fętur öšru, og eftir aš Bretar uršu įhrifalausir innan ESB ķ kjölfar BREXIT, brestur bśrókrata Berlaymont allt umburšarlyndi gagnvart sérstöšu EFTA-rķkjanna.  Žeir neita aš semja um undanžįgur viš EFTA-rķkin um mįlefni, sem žeir eftir langa męšu hafa nįš samstöšu um innbyršis į milli ESB-rķkjanna. Bśrókratana viršist ekki skipta žaš neinu mįli, aš orkumįlin eru utan viš fjórfrelsi Innri markašarins, sem EES-samningurinn var upphaflega geršur til aš višhalda.  Žaš er alls ekki ķ žįgu ķslenzkra hagsmuna aš śtvķkka EES-samninginn, svo aš hann spanni orkumįlin einnig.  Aš dómi fjölmargra Noršmanna, ž.m.t. stór verkalżšsfélög og Alžżšusamband Noregs, LO, er žessi śtvķkkun gildissvišsins heldur ekki ķ žįgu norskrar alžżšu.  Höfundi er ekki kunnugt um, hver afstaša manna ķ Liechtenstein er, en innleišing gjöršarinnar mun a.m.k. ekki hafa fariš fram žar.  Žaš ber ę meir į žvķ, aš bśrókratar Berlaymont komi fram viš EFTA-rķkin sem hornrekur ķ ESB. Žaš er kominn tķmi til aš spyrna viš fótum.  

Bošskap utanrķkisrįšuneytisins dregur Snorri Pįll Gunnarsson, blašamašur, saman meš eftirfarandi hętti:

"Žrišji orkupakki ESB mun hafa lķtil įhrif hér į landi, samkvęmt utanrķkisrįšuneytinu [1].  Pakkinn felur ekki ķ sér framsal į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkulindum og grunnvirkjum til stofnana ESB [2].  Hafni Alžingi pakkanum, gęti žaš haft ófyrirséšar afleišingar fyrir EES-samstarfiš."[3].

Hér veršur žetta hrakiš liš fyrir liš:

[1 & 2]:  Žaš er meš endemum aš halda žvķ fram, aš sį gjörningur aš fęra Orkustofnun Ķslands (OS), eša žann hluta hennar, sem fęst viš reglusetningu og eftirlit meš raforkuflutningsfyrirtękinu Landsneti, undan ķslenzku rįšuneyti og undir eina af stofnunum ESB, ACER-Orkustofnun ESB, meš Eftirlitsstofnun EFTA-ESA sem ljósritandi milliliš, sem enga raunverulega žżšingu hefur, muni "hafa lķtil įhrif hér į landi", žótt hér sé um augljóst Stjórnarskrįrbrot aš ręša (gr.2). 

Ķ raun žżšir žetta, aš raforkuflutningsmįl Ķslands eru fęrš frį žvķ aš vera į forręši ķslenzka rķkisins ķ žaš aš verša į forręši ESB.  Žetta er stórmįl vegna žess, aš meš žessum gjörningi fęrist rįšstöfunarréttur raforkunnar frį Reykjavķk til Ljubljana ķ Slóvenķu, žar sem ACER hefur ašsetur.  Eignarhald virkjana og flutningsmannvirkja veršur óbreytt, en rįšstöfunarréttur yfir raforkunni veršur fęršur til raforkumarkašar ESB. Til hvers heldur utanrķkisrįšuneytiš, aš til ACER hafi veriš stofnaš ?  Žaš var til aš ryšja śr vegi hindrunum viš snuršulausum flutningum į jaršgasi og raforku frį svęšum meš gnótt orkulinda, t.d. endurnżjanlegra orkulinda til raforkuvinnslu, og til svęša innan ESB, žar sem skortur er į slķkum orkulindum. Žessar hindranir voru ekki tęknilegs ešlis, heldur stjórnmįlalegs og efnahagslegs ešlis. Meš stušningi af stjórnarskrįrķgildi ESB, Lissabon-samninginum, hafa ESB-rķkin samžykkt aš fęra allt vald yfir innvišum orkuflutninga til ACER, sem žegar hefur sett sęstreng į milli Ķslands og Bretlands, sem ACER kallar Ice Link, į forgangsverkefnaskrį sķna meš įętlašri tķmasetningu gangsetningar įriš 2027.  

Ef Alžingi samžykkir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB, žį mun ACER hrinda af staš žessu verkefni og skylda Landsnet til aš taka žįtt. Žaš veršur gert meš meirihlutaįkvöršun ķ ACER, sem send veršur ESA.  Žessi Eftirlitsstofnun EFTA er valdalaus į orkusvišinu og  hefur ekki annaš val en aš ljósrita fyrirmęlin og senda žau til śtibśs ACER į Ķslandi, sem er Orkustofnun, OS, eša sį hluti hennar, sem hefur eftirlit meš Landsneti. Landsnet mun žį verša aš styrkja raforkuflutningskerfiš innanlands, til aš unnt verši aš tengja um 1200 MW sęstreng viš žaš. Žaš veršur mjög kostnašarsamt, og sį kostnašur lendir alfariš į landsmönnum samkvęmt reglum ACER.  

Kostnašarhlutdeild Landsnets ķ Ice Link veršur įkvöršuš af ACER samkvęmt valdheimildum hennar.  Ķslenzk yfirvöld verša ekki virt višlits ķ öllu žessu ferli, enda veršur Alžingi žį bśiš aš samžykkja algert įhrifaleysi žeirra į raforkuflutningsmįl landsins, og OS, eša sį hluti hennar, sem fęst viš raforkuflutningsmįl, veršur žį ekki lengur undir bošvaldi rįšuneytis, heldur ašeins undir bošvaldi ACER. ESB kallar žaš, aš OS verši óhįš hagsmunaöflum. 

Žetta er ķ framkvęmd aš ryšja hindrunum śr vegi til aš śtrżma flöskuhįlsum ķ orkuflutningskerfi ESB/EES.  Ętla menn aš stinga hendinni ķ gin ljónsins ?  Hvaš ķ ósköpunum rekur menn til žess, žegar įvinningur Ķslands er alls enginn, en įhęttan svakaleg og um aš ręša Stjórnarskrįrbrot ķ žokkabót ?

Žegar tengingin (Ice Link) veršur komin į, veršur ķslenzkur raforkumarkašur innlimašur ķ raforkumarkaš ESB.  Žaš žżšir, aš hver sem vill getur bošiš ķ alla tiltęka raforku į Ķslandi, og hśn mun fara til hęstbjóšanda.  Žannig glatar Ķsland smįtt og smįtt rįšstöfunarrétti yfir allri framleišanlegri raforku į Ķslandi, žvķ aš viš žessar ašstęšur verša hvorki geršir nżir langtķmasamningar um afhendingu raforku til atvinnustarfsemi hérlendis né er lķklegt, aš žeir gömlu verši framlengdir.  Rafmagnsveršiš mun rjśka upp hérlendis, og samkeppnishęfni atvinnuveganna mun hrķšversna meš slęmum afleišingum fyrir atvinnustig ķ landinu og lķfskjör almennings.  Meš atvinnuvegina ķ rśst munu Ķslendingar sķšan standa berskjaldašir, ef/žegar raforkuverš ķ ESB lękkar meš auknu framboši kolefnisfrķrra orkugjafa.  Er žetta léttvęgt mįl ?  Nei, fullveldisafsal er žaš aldrei.

[3]: Žaš er einkennilegt, aš ESB-sinnar skuli ekki treysta EES-samninginum, og aš ESB haldi sig viš įkvęši hans.  Žaš er óumdeilanlegt, aš hvert EFTA-rķki ķ EES hefur neitunarvald gagnvart innleišingu nżrra gjörša ķ EES-samninginn. Žaš er meginmunurinn į EFTA-rķkjunum og ESB-rķkjunum ķ EES-samstarfinu.  Žetta kemur fram ķ kafla 93 ķ samninginum og kafla 6 ķ samninginum um fastanefnd EFTA-rķkjanna.  

Alveg sérstaklega gildir žetta um mįlaflokka, sem standa utan viš fjórfrelsiš į Innri markaši EES, sem samningurinn var upphaflega geršur um. Hér hefur engin umręša fariš fram um aš śtvķkka gildissviš hans.  Hvers konar mešvirkni og sofandahįttur er žetta eiginlega ?

ESB hefur upp į sitt eindęmi įkvešiš, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur žess frį 2009 skuli verša hluti af EES-samninginum, žótt hér sé ķ raun veriš aš innleiša 5. frelsiš į Innri markašinn.  Žessi merking ESB į žessum mįlaflokki er ķ samręmi viš yfirlżsingu Framkvęmdastjórnarinnar um žaš, aš Noregur skyldi verša hluti af sameiginlegum orkumarkaši ESB.  Rķkisstjórn Noregs er höll undir ašild Noregs aš ESB, og hiš sama er aš segja um Landsstjórn og formann Verkamannaflokksins, stęrsta stjórnarandstöšuflokksins į Stóržinginu, žótt flest verkalżšsfélög og Alžżšusamband Noregs, LO, hafi įlyktaš haršlega gegn stušningi žingflokks Verkamannaflokksins viš frumvarp rķkisstjórnarinnar.

Ef ESB gangsetur refsiašgeršir gegn EFTA-rķkjunum į višskiptasvišinu, brżtur ESB um leiš EES-samninginn, og brotiš veršur kęranlegt til ESA og EFTA-dómstólsins.  Samkvęmt EES-samninginum mį ESB ķ mesta lagi svara höfnun EFTA-rķkis meš ógildingu žess hluta EES-samningsins, sem hafnaša innleišingin įtti aš hafa įhrif į.  Ķ žvķ tilviki, sem hér um ręšir, ž.e. orkumįlaflokkinn, sbr kafla 102 um ógildingu ķ EES-samninginum.  Orka er ķ višhengi 4 af 22 višhengjum samningsins, og Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn fęri žangaš, ef samžykktur yrši.  Žaš er hins vegar ekki į fęri ESB aš ógilda neitt einhliša, heldur er ógilding umfjöllunarefni Sameiginlegu EES-nefndarinnar, žar sem EFTA-rķkin Ķsland, Noregur og Liechtenstein eiga sęti įsamt ESB, og įkvöršun er ašeins tekin einróma.

Žó aš žessi įkvöršun verši tekin, veršur ekki séš, meš hvaša hętti ógilding į įkvęšum Annars orkumarkašslagabįlksins, sem ķ žessu tilviki koma til įlita, geti skašaš hagsmuni Ķslands og Noregs. Noregur mun įfram selja ESB-rķkjum rafmagn śr norskri fossaorku og olķu og jaršgas śr efnahagslögsögu sinni, eins og ekkert hafi ķ skorizt, enda eru mikilvęgir hagsmunir hins orkuhungraša ESB ķ hśfi.  Fullyršing um, aš höfnun Ķslands muni hafi ófyrirsjįanlegar afleišingar fyrir EES-samstarfiš, er algerlega śr lausu lofti gripin.   

  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband