Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Fullveldiš er fjįrsjóšur

Forfešrum okkar og formęšrum ķ Noregi var frelsishugsjónin ķ blóš borin. Bęndur į Vesturlandinu norska böršust gegn valdabrölti kóngsins ķ Vķkinni (nś Ósló (lóš įsanna)), og žegar žeir sįu, aš žeir höfšu ekki bolmagn til aš verjast hernašarmętti kóngsa (Haraldar hįrfagra), sem vildi sameina Noreg ķ eitt rķki, žį seldu žeir sumir hverjir jaršir sķnar, fjįrfestu ķ rįndżrum skipakosti (allt aš 400 MISK/stk aš nśvirši) og freistušu gęfunnar į Bretlandseyjum, Fęreyjum og į Ķslandi.  Meš lęvķsi, tökum į siglingunum vegna norskra skipasmķša og hervaldi eša hótunum žar um tókst Noregskonungi sķšar aš nį tangarhaldi į žessum landsvęšum, byggšum afkomendum Noršmanna. Žegar Ķslendingar brutust undan oki Danaveldis, sem höfšu vegna konunglegra męgša öšlazt völd ķ Noregi, ķ Fęreyjum og į Ķslandi auk Gręnlands, sönnušu žeir fyrir sjįlfum sér og öšrum mįtt og styrk sjįlfstjórnunarinnar (fullveldisins), sem žeir höfšu barizt svo lengi fyrir. Ekkert hefur breytzt, sem ętti nś aš leiša til betra lķfs į Ķslandi, gerist landiš fylki ķ Noregi (sem ekki er ķ boši, nema ķ höfši grillupśka) eša fullgildur ašili aš Evrópusambandinu (ESB). 

Engu aš sķšur lifir frelsishugsjónin enn į mešal ķbśa žessara landsvęša norska rķkjasambandsins, ekki sķzt į Ķslandi, og fullveldiš hefur boriš rķkulegan įvöxt hér.  Frelsishugsjón forfešra okkar og formęšra var ekki bara reist į vilja žeirra til aš lifa lķfi sķnu óhįš fjarlęgu valdi, sem žau höfšu enga stjórn į, heldur hafa žau įreišanlega tališ, aš afkomu sinni vęri bezt borgiš meš frelsinu til aš haga mįlum sķnum aš eigin gešžótta innan marka laganna, sem įkvešin voru į hérašsžingum ķ Noregi (fyrirmynd ķslenzkra hérašsžinga og Alžingis aš breyttu breytanda).

Žegar viš skošum stöšu Ķslendinga ķ samfélagi žjóšanna nśna, hefur tekizt ótrślega vel til. Varnarmįlunum hefur veriš skipaš, eins vel og kostur er fyrir herlaust land śti ķ Atlantshafi, hvers lega skapar talsvert hernašarlegt mikilvęgi.  Landiš geršist ašili aš Sameinušu žjóšunum įn žess aš segja fyrst öxulveldunum strķš į hendur, eins og žó var krafa Vesturveldanna.  Žaš var farsęl įkvöršun fyrir framtķšar samskiptin viš Žżzkaland, Ķtalķu og Japan.

  Landiš nżtur góšs af ašild aš Frķverzlunarsamtökum Evrópu, EFTA, og į ašild aš żmsum frķverzlunarsamningum EFTA og tvķhliša frķverzlunarsamningum, en afdrifarķkastur er EES-samningurinn, sem EFTA gerši viš ESB įriš 1992 og 3 af 4 rķkjum EFTA hafa innleitt ķ sķna löggjöf. Žessi samningur er ekki venjulegur frķverzlunarsamningur, heldur gerir hann kröfu um innleišingu löggjafar ESB, sem framkvęmdastjórn Sambandsins telur varša Innri markašinn, og er žetta skilyrši fyrir ašild aš honum.

Žetta er aš sjįlfsögšu viškvęmt mįl fyrir fullvalda rķki, sem stendur utan samningsins, žvķ aš innleišing löggjafar ESB į sér alls engar lżšręšislegar rętur ķ EFTA-rķkjunum, og dómsvaldiš er lķka aš nokkru leyti flutt til EFTA-dómstólsins, sem dęmir samkvęmt löggjöf ESB og fylgir dómafordęmum ESB-dómstólsins.  Žaš eykur vandann, aš Framkvęmdastjórnin er tekin aš fęra śt kvķarnar, hvaš varšar mįlefni Innri markašarins, og eru persónuverndarlöggjöfin og orkulöggjöfin (orkupakkarnir) meš eigin stofnunum dęmi um žetta.  Ķ EES-samninginum er žó aš finna żmsa varnagla fyrir EFTA-rķkin. Viš innleišingu OP3 var innleiddur ķ löggjöfina sį varnagli, aš Alžingi skyldi žurfa aš samžykkja lagningu aflsęstrengs til Ķslands, og var žaš vel.  Ķ raun og veru eiga žessir orkupakkar ESB ekkert erindi viš Ķslendinga, į mešan landiš er ótengt viš raforkukerfi ESB-rķkjanna. 

Žann 10. jślķ 2021 birtist ķ Morgunblašinu grein um mikilvęgi žess fyrir Ķslendinga aš vera į varšbergi gagnvart śtžynningu lżšręšis og fullveldis ķ nafni meints "frjįlslyndis", sem eru ķ raun alger öfugmęli sem lżsing į stefnu žeirra, sem telja nś mestu varša fyrir Ķslendinga aš fela framkvęmdastjórn ESB völd til aš rįšskast meš mįlefni Ķslands, eins og rįšherrarįši og žingi ESB žóknast hverju sinni.  Žaš er meš ólķkindum, aš nokkur hérlendis skuli vera svo blindur į stašreyndir, sögulega lexķu og lķtilla sanda og sęva aš vilja fela rķkjasambandi, sem stefnir į aš verša sambandsrķki Evrópu, forsjį fullveldis landsins rśmlega 100 įrum, eftir aš žaš var endurheimt frį Dönum. Sem betur fer nęr įróšur fyrir žessari fślu stefnu litlum hljómgrunni į mešal žjóšarinnar, en žó setja a.m.k. 2 stjórnmįlaflokkar į Alžingi, Samfylkingin og Višreisn, žetta mįl į oddinn hjį sér, og pķratar viršast hallir undir žennan mįlflutning lķka, žótt žeir viršist hafa lķtinn įhuga į öšru en skrumi, pólitķskum upphlaupum og "nżrri stjórnarskrį", sem mikil dulśš hvķlir yfir.  

Téš Morgunblašsgrein er eftir manninn ķ barįttusęti Sjįlfstęšisflokksins ķ SV-kjördęmi, Arnar Žór Jónsson- AŽJ, og nefnist:

"Höfum žaš sem sannara reynist".

Greinin var rituš af žvķ tilefni, aš Žorsteinn Pįlsson, fyrrverandi forsętisrįšherra og nś innarlega į gafli hjį Višreisn, fékk birta ķ Morgunblašinu 8. jślķ 2021 grein, žar sem hann meš śtśrsnśningi reynir aš kenna barįttumįl AŽJ viš andstöšu viš "fjölžjóšastefnu", "Evrópusamstarf" og skort į frjįlslyndi, m.ö.o. einangrunarhyggju.  Žaš er til marks um vondan mįlstaš ŽP og Višreisnar aš gera andstęšingum sķnum upp skošanir og deila sķšan į žį fyrir žęr:

"Ķ greininni segir Žorsteinn m.a.: "Sjįlfstęšismenn ķ sušvesturkjördęmi įkvįšu nżlega aš setja ķ barįttusęti į lista sķnum ķ žessu sterkasta vķgi flokksins einn helzta andófsmann EES-samningsins, sem auk žess var ašalhugmyndafręšingurinn ķ andstöšunni viš žrišja orkupakkann.  Įšur skipaši žetta sęti talsmašur frjįlslyndra višhorfa ķ flokknum.""

Žetta er skrżtiš hnoš hjį ŽP. Hvaša skilning ętli Žorsteinn leggi ķ žau hugtök, sem žarna er fleygt fram, eins og t.d. "frjįlslyndur".  Bezt gęti ég trśaš, aš sį sé "frjįlslyndur" ķ huga ŽP, sem er alveg sama, hvernig ķslenzka stjórnarskrįin, lżšveldisstjórnarskrįin, sem um 96 % atkvęšisbęrra manna samžykkti įriš 1944, er teygš og toguš og jafnvel hundsuš.  Žaš er mjög afbrigšilegt višhorf, sem ekkert erindi į viš žorra žjóšarinnar. 

Oršabókin skilgreinir hins vegan frjįlslyndan žannig: "vķšsżnn, umburšarlyndur og ķ stjórnmįlum er sį frjįlslyndur, sem beitir sér fyrir frjįlsum markaši meš sem minnstum afskiptum og er yfirleitt fremur umburšarlyndur ķ sišferšilegum efnum".  

Žessi lżsing į įgętlega viš um Sjįlfstęšisflokkinn frį fornu fari, og höfušbarįtta AŽJ į stjórnmįlasvišinu hefur einmitt snśizt um aš hefja upphafsgildi Sjįlfstęšisflokksins til vegs og viršingar į nż.  Mörgum žykir mjög tķmabęrt aš beina flokkinum inn į žęr brautir ķ meiri męli en veriš hefur um sinn. 

Meira śr hinni įgętu grein AŽJ:

"Sś "įkvöršun" sjįlfstęšismanna, sem Žorsteinn vķsar žarna til, er lżšręšisleg nišurstaša prófkjörs, žar sem alls 4772 manns greiddu atkvęši, fleiri ķ žessu kjördęmi einu en ķ prófkjörum allra annarra ķslenzkra stjórnmįlaflokka samtals į landsvķsu.  Flokkur Žorsteins valdi ólżšręšislega į frambošslista sķna." 

Sś klķkukennda ašferšarfręši viš val į frambošslista fyrir Alžingiskosningar haustiš 2021 sżnir, aš flokkurinn er hallur undir valdboš aš ofan og skortir lżšręšislegan žroska. Klķkunni ķ Višreisn hefur farizt verkiš einstaklega óhönduglega, t.d. gagnvart fyrrverandi formanni, sem sóttist eftir aš leiša flokkinn ķ einu kjördęmanna.  Klķkan bauš honum nešsta sętiš ķ Reykjavķk. Sķšan fékk klķkan pata af žvķ, aš bśast mętti viš klofningsframboši gamla formannsins, og žį bauš nżi formašurinn žeim gamla 2. sętiš ķ öšru Reykjavķkurkjördęmanna.  Žetta įkvaš sį gamli aš žiggja, en žį dró sį nżi allt til baka og kvaš klķkuna ekki unna honum žessa sętis.  Nś er nįttśrulega hver höndin uppi į móti annarri ķ žessu klķkuvišrini, sem Višreisn nefnist.  Eitt er vķst, aš einkunnin "frjįlslyndur" fer višrininu afar illa. 

"Eftir śtgöngu Breta hefur žessi straumur [ķ įtt aš "ę nįnari samruna ESB-rķkjanna"-innsk. BJo]  oršiš merkjanlega žyngri, sbr. frétt Reuters 8. jśnķ sl. um žau ummęli utanrķkisrįšherra Žżzkalands, aš afnema ętti neitunarvald ašildarrķkja ESB ķ utanrķkismįlum. Smįrķkjum į žannig ekki lengur aš leyfast aš standa ķ vegi fyrir meirihlutavaldi innan ESB.  Į sama tķma berast fregnir af sambęrilegri einstefnužróun ķ innanrķkismįlum ašildarrķkjanna, žvķ [aš] framkvęmdastjórn ESB hefur tilkynnt, aš hśn hyggist stefna 7 rķkjum fyrir dómstól ESB vegna brota į Evrópureglum, m.a. Žżzkalandi fyrir aš heimila žżzka stjórnarskrįrdómstólnum aš segja, aš skattfé Žjóšverja skuli variš ķ samręmi viš žżzku stjórnarskrįna, en ekki samkvęmt Evrópurétti. Žeir, sem haršast vilja halda sig viš ESB-draumsżnina [og į Ķslandi eru żmsir kažólskari en pįfinn-innsk. BJo], munu svara žessu meš žvķ aš segja, aš allar žessar mįlshöfšanir og valdbeiting žjóni göfugum tilgangi.  [Ķ Žrišja rķkinu var svipaš haft į orši: "Der Erfolg berechtigt das Mittel"-innsk. BJo.]  Fram hjį žvķ veršur žó ekki horft, aš slķkir einstefnutilburšir Brusselveldisins misvirša ķtrekaš lżšręšislegan vilja ašildaržjóšanna. Ķ framkvęmd vķkur lżšręšiš žar fyrir skrifręšinu og lżšveldin fyrir skrifstofuveldinu. 

 Ķslendingar žurfa ekki aš rżna ķ neina krystalskślu til aš sjį, hver staša smįrķkja ķ slķku fyrirkomulagi kemur til meš aš vera.  Stęrstu rķkin, sem leggja fram mest fjįrmagn, verša rįšandi ķ öllum meginatrišum."

Žróun stjórnfyrirkomulags rįšherrarįšsins er ķ įtt til atkvęšagreišslna meš veginni žyngd hvers rįšherra samkvęmt hlutfallslegum mannfjölda ķ rķki hans og til afnįms neitunarvalds einstakra rįšherra. Rķki verša žvķ ofurliši borin ķ atkvęšagreišslu, og atkvęši okkar rįšherra mundi vigta um 1/1000.  Viš mundum tżnast ķ mergšinni, og sjįlfstęši Ķslands mundi heyra fortķšinni til.  Hvers konar framtķšarsżn er žaš ?

Ķ landsöluįróšrinum hefur veriš reynt aš draga fjöšur yfir žessa nįköldu baksvišsmynd ESB-trśbošsins meš hagfręšilegum vangaveltum um, aš Ķslendingum mundi vegna betur meš EUR en ISK. Žaš hefur žó aldrei veriš sżnt fram į žaš, aš hagvöxtur og stöšugleiki veršlags muni vaxa ķ litlu hagkerfi meš žvķ aš taka upp mynt stórs hagkerfis, sem sveiflast meš allt öšrum hętti en litla hagkerfiš.  Žeim, sem eru ķ vafa um hagfręšileg rök fyrir žvķ aš kjósa ISK fram yfir EUR, er bent į aš lesa grein eftir Adam Glapinski, prófessor ķ hagfręši og forseta rķkisbanka Póllands, ķ Morgunblašinu, 13.07. 2021. 

"Skrif Žorsteins bera vott um skeytingarleysi gagnvart fullveldi Ķslands, žvķ [aš] hagsmunir Ķslands samręmast illa žeim veruleika aš vera jašarsett og įhrifalaust smįrķki gagnvart ęšsta valdi innan ESB.  Hugsjónir um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og alžjóšlega samvinnu eru ekki ķ takti viš žį vaxandi einstefnu, sem nś blasir viš į vettvangi ESB. Fullveldi felur ķ sér, aš ķslenzk lög séu sett af lżšręšislega kjörnu Alžingi og aš ęšsta tślkunarvald um žau lög sé hjį ķslenzkum dómstólum. Vilji menn ofurselja ķslenzka kjósendur öšru fyrirkomulagi, er sjįlfsagt, aš viškomandi lįti į žaš reyna ķ lżšręšislegum kosningum." 

Ķslenzka stjórnarskrįin takmarkar alžjóšasamvinnu nįnast viš žjóšréttarlegar skuldbindingar į borš viš ašild aš Sameinušu žjóšunum, NATO og Hafréttarsįttmįlanum, en žegar kemur aš samstarfi, sem felur ķ sér aš lśta yfiržjóšlegu valdi meš innflutningi į erlendri löggjöf, sem hefur vel merkjanleg įhrif į daglegt lķf ķslenzkra rķkisborgara, žį vandast mįliš augljóslega, ekki ašeins gagnvart ķslenzku stjórnarskrįnni, heldur einnig ķ Noregi gagnvart hinni norsku.

Į vettvangi EFTA/ESB viš gerš EES-samningsins var brugšizt viš žessum vanda meš žvķ aš bśa til lögfręšileg lausn, hįlfgerša hrįkasmķši, enda ętlaš standa til brįšabirgša fram aš inngöngu ķ ESB, sem kallast tveggja stoša fyrirkomulagiš, žar sem stofnanir EFTA-rķkjanna eiga aš spegla ESB stofnanir.  Žar speglar ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) Framvęmdastjórnina og EFTA-dómstóllinn ESB-dómstólinn. Evrópusambandiš viršist verša ę žreyttara į žessari sérsnišnu lausn, og samhliša fjölgun stofnana žess hefur žaš krafizt sömu valda žeirra yfir viškomandi mįlefnasvišum ķ EFTA-rķkjunum og į viš ķ ESB-rķkjunum.  Dęmi um žessar stofnanir eru Persónuverndarstofnun ESB, Fjįrmįlaeftirlitsstofnun og Orkustofnun ESB (ACER). EFTA-rķkin hafa žó ekki atkvęšisrétt ķ žessum stofnunum, ašeins įheyrnar- og tillögurétt. 

Žessi žróun ķ įtt til aukinnar mišstjórnar ķ ESB veldur žvķ, aš EFTA-žjóširnar verša aš gęta betur aš fullveldi sķnu en įšur var žörf į innan EES og knżja į um undanžįgur ķ meiri męli. Regluverkiš į Ķslandi er lķka oršiš svo ķžyngjandi fyrir fyrirtęki og almenning, aš žaš stendur framleišniaukningu fyrir žrifum og žarfnast stórfelldrar grisjunar, eins og OECD hefur nżlega bent į. Embęttismenn hafa af tillitsleysi viš hagsmuni almennings plantaš frumskógi reglugerša, sem erfitt og kostnašarsamt er aš rata ķ, sérstaklega fyrir lķtil fyrirtęki, og žannig eru flest fyrirtęki į Ķslandi.

"Ķ žvķ samhengi mun mér gefast tękifęri til aš draga fram veikleika og misskilning, ef ekki afbökun, ķ mįlflutningi Žorsteins og annarra, sem horfiš hafa frį sjįlfstęšisstefnunni og telja nś "augljóst", aš frķverzlun śtheimti fullveldisframsal til yfiržjóšlegs embęttismannavalds og stofnanaveldis ķ fjarlęgum borgum. Žennan draug hafa Bretar kvešiš nišur eftir śtgöngu sķna śr ESB meš tvķhliša samningum viš önnur rķki [og viš ESB-innsk. BJo].  Lausnin felst einfaldlega ķ gagnkvęmri višurkenningu framleišslustašla, auk synjunar- og neitunarvalds, žar sem žaš į viš.  

Hvaš sem firrum Žorsteins Pįlssonar kann aš lķša, er Ķslandi žessi leiš fęr sem fullvalda rķki įn žess aš ofurselja sig erlendu lagasetningar- og tślkunarvaldi.  Žetta er hrein skynsemi og stendur nęr klassķsku frjįlslyndi ķ framkvęmd en įkall Žorsteins Pįlssonar um blint ķhald, undirlęgjuhįtt, mišstżringu og órjśfanlega tryggš viš ESB, allt į kostnaš sjįlfsįkvöršunarréttar og lżšręšis.  Ég treysti kjósendum til aš hafna gervistjórnmįlum, sżndarlżšręši og gervifrjįlslyndi af žeim toga, sem Žorsteinn Pįlsson bošar nś."

Žaš neistar undan hófförum ritfįks AŽJ, žar sem hann rķšur į hólm viš ŽP. Žaš er kominn tķmi til aš hrekja af snerpu villukenningar falsspįmanna um utanrķkismįl Ķslendinga. Hvaš gengur žeim til ? Ķ Fréttablašinu 15.07.2021 heldur ŽP sig viš firrur sķnar og lķkir jafnvel ašild Ķslands aš NATO viš žį ašild aš ESB, sem hann berst fyrir. Barnalegri mįlflutning er vart hęgt aš hugsa sér, og getur hann vart oršiš Višreisnarhrófinu til vegsauka, žvķ aš hann sżnir mįlatilbśnaš įn tengsla viš raunveruleikann, eins og tķškast innan raša sértrśarsafnaša.

Meš NATO-ašild höfum viš undirgengizt, aš įrįs į einn er įrįs į alla, en er hęgt aš hugsa sér meiri öryggistryggingu fyrir herlaust land en slķkan samning viš öflug vestręn herveldi ?  NATO semur ekki lög, sem hęgt er aš žröngva upp į Ķsland, enda hafa ašildarlöndin neitunarvald um samžykktir varnarbandalagsins.  NATO rekur heldur ekki dómstól, sem er fordęmisgefandi um uppkvašningu dóma, er varša Ķsland.  Žessi samanburšur er algerlega śt ķ hött og sżnir, aš mįlstašur Višreisnar er vondur.  

 

 


Rammskökk Rammaįętlun um vernd og nżtingu

Orkumįlastjóri gegnir jafnframt stöšu Landsorkureglis Evrópusambandsins (ESB) samkvęmt ķslenzkum lögum um Orkupakka #3 (OP#3)(e. National Energy Regulator). Orš Orkumįlastjóra hafa frį stofnun embęttisins vegiš žungt, og vęgiš hefur ekki minnkaš viš innleišingu OP#3. Žaš er žess vegna ešlilegt aš sperra eyrun, žegar Orkumįlastjóri flytur jólahugvekju sķna, og nś hefur embęttiš veriš auglżst laust til umsóknar. 

Margt vakti athygli ķ žessari sķšustu jólahugvekju Orkumįlastjórans og Landsorkureglis dr Gušna A. Jóhannessonar.  Eitt var, aš hann virtist hafa fengiš sig fullsaddan af samskiptunum viš undirstofnun utanrķkisrįšuneytisins, GRÓ, śt af Jaršhitaskóla Sameinušu žjóšanna. Harkalegur įrekstur į milli Orkustofnunar og stofnunar į vegum utanrķkisrįšuneytis kemur spįnskt fyrir sjónir, žvķ aš diplómatar eiga aš vera žjįlfašir ķ aš leita lausna į vandamįlum, sem upp koma, įšur en upp śr sķšur.  Grķpum nišur ķ jólaįvarpiš:

"Sś umręša, sem viš [į Orkustofnun] įttum viš stjórnarformann og framkvęmdastjóra GRÓ er sś einkennilegasta og minnst uppbyggjandi af öllu žvķ, sem ég hef kynnzt į mķnum starfsferli."

Žaš žarf vafalaust mikiš aš ganga į, til aš Orkumįlastjóri taki svona til orša ķ jólaįvarpi sķnu. 

"Žaš skapar aš vķsu augljós tękifęri til žess aš nį aftur žvķ tapi, sem stofnunin [ĶSÓR] veršur fyrir vegna óhagstęšs rekstrarsamnings, en skapar um leiš tortryggni og hęttu į mismunun gagnvart öšrum hlutum jaršhitasamfélagsins. Žaš, sem meira er um vert, er, aš žar meš veršur yfirstjórn skólans komin undir umhverfisrįšuneyti, sem um įrabil hefur veriš vakiš og sofiš ķ žvķ aš girša fyrir nżtingu vistvęnnar orku til atvinnuuppbyggingar į Ķslandi.

  Žaš veršur hugsanlega ekki beinlķnis trśveršugt, žegar nemendum frį žróunarlöndum veršur kennt, aš um žeirra umhverfi og nįttśruvętti gildi allt önnur višhorf en į Ķslandi, eša ef beinlķnis veršur fariš aš kenna, hvernig tefja megi fyrir naušsynlegri uppbyggingu innviša og atvinnulķfs meš öllum žekktum rįšum."

(Undirstr. BJo.)  Žaš hefur vart sézt jafnflengjandi gagnrżni į starfshętti eins rįšuneytis eins og žarna.  Framsetning Orkumįlastjóra varpar ljósi į žaš, sem marga grunaši, aš afturhaldsöfl hafa grafiš um sig ķ žessu rįšuneyti.  Žau svķfast einskis til aš hindra framfarir og aukna veršmętasköpun hér og jafnvel nś ķ žróunarlöndunum.  Afleišingarnar eru, aš framfarasókn tefst og hęgar mun ganga aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu.  Allt mun žetta leiša til lakari lķfskjara og lķfsgęša en ella.  

"Viš megum hins vegar ekki gleyma žvķ, aš Jaršhitaskólinn er sterkasta vörumerki Ķslands į sviši orkumįla, sem hefur nįšst meš nęstum hįlfrar aldar farsęlu samstarfi utanrķkisrįšuneytis og Orkustofnunar.  Žótt einstökum rįšamönnum į hverjum tķma séu mislagšar hendur, munum viš įfram styšja skólann og starfsfólk hans ķ sķnu góša starfi og standa meš žeim ķ aš višhalda žeim gęšum og hįa žjónustustigi viš nemendur, sem hafa veriš undirstašan aš velgengni hans." 

Žaš viršist vera, aš Orkumįlastjóri beini žarna spjótunum aš utanrķkisrįšherra sjįlfum, og er žaš umhugsunarvert ķ ljósi haršrar gagnrżni, sem beinzt hefur aš rįšherranum śr rįšuneytinu sjįlfu. 

Nęst sneri Orkumįlastjóri sér aš Rammaįętlun um verndun og nżtingu orkulinda.  Ķ stuttu mįli fęr nśverandi fyrirkomulag og stjórnkerfi Rammaįętlunar falleinkunn hjį Orkumįlastjóra.  Žaš eru margir sama sinnis og hann ķ žeim efnum.  Fyrirkomulagiš er ein allsherjar blindgata, sem strķšir gegn skilvirkum og vöndušum įkvaršanatökum um, hvaš gera ber viš hverja orkulind um sig:

"Žegar ég hóf störf į Orkustofnun ķ byrjun įrs 2008 var aš hefjast vinna viš annan įfanga Rammaįętlunar.  Ķ verkefnisstjórn voru žį fulltrśar stofnana, samtaka og rįšuneyta, žannig aš um ašferšir og nišurstöšur skapašist breiš umręša, žar sem mismunandi sjónarmiš tókust į.  Žótt żmis upphlaup yršu vegna óskyldra hluta, sem truflušu starfsemina, var formašurinn, Svanfrķšur Jónasdóttir, óžreytandi aš taka umręšuna, og umfjöllunin komst į žaš stig, aš žaš var hęgt aš nį nišurstöšu meš meirihlutasamžykkt į Alžingi.  Jafnframt hafši veriš unniš aš žvķ aš treysta grundvöll rammaįętlunar meš žvķ aš setja um hana lög, en žvķ mišur fólu žau lög ķ sér, aš framkvęmd laganna var falin umhverfisrįšuneyti ķ staš išnašarrįšuneytis, eins og įšur var."

  Enn og aftur gagnrżnir Orkumįlastjóri umhverfisrįšuneytiš.  Žaš hefur ekki reynzt ķ stakkinn bśiš aš framfylgja lögunum af hlutlęgni og fagmennsku, og ber aš taka flest nżtingarmįl aušlinda śr höndum žess. Orkumįlastjóri hélt afram:

"Ķ žrišju umferš var verkefnisstjórnin fįmennari og einsleitari.  Sama gilti um faghópana og žaš starf, sem žar var unniš.  Starfiš beindist aš žvķ aš safna ķ excelskjöl smįum og stórum įviršingum į mögulega virkjunarkosti meš einkunna- og stigagjöf, sem var illskiljanleg fyrir žį, sem stóšu utan viš starfiš.  Röšun og flokkun virkjanakosta gekk aš mķnu mati žvert į almenna skynsemi, og mikilvęgar forsendur voru oftar en ekki gripnar śr lausu lofti, eins og t.d. fyrir Skatastašavirkjun, enda varš snemma ljóst, aš engin samstaša var į Alžingi um afgreišslu žessa įfanga, og nś er vinna viš fjórša įfanga rammaįętlunar hafin įn žess, aš afgreišslu žrišja įfanga sé lokiš.

Ég held viš veršum aš gera okkur ljóst, aš allt žetta ferli er oršiš langur, erfišur draumur eša martröš.  Žaš er kominn tķmi til žess aš vakna upp frį žessu og finna nżjar leišir.  Einföld leiš er aš leggja nišur rammaįętlun og efla žęr stofnanir, sem fara meš umhverfis- og skipulagsmįl [žarna mętti bęta viš orkumįlum og hagręnu mati-innsk. BJo] til žess aš meta hugsanlega virkjunarkosti į skipulagsstigi. 

Ef žessar stofnanir telja, aš veruleg veršmęti séu ķ hęttu og aš sameiginlegir samfélagslegir hagsmunir geti veriš meiri en svo, aš hugsanlegar framkvęmdir geti veriš į įbyrgš viškomandi sveitarfélaga eingöngu, žį geti žęr frestaš mįlinu og gert tillögu til Alžingis um misjafnlega langt "móratórķum" [dvala-innsk. BJo] eša stöšvun undirbśnings og framkvęmda. Slķk stöšvun gęti stašiš ķ 5, 10 eša 20 įr eftir žvķ, hve įlitaefnin vega žungt, eša hvort žau krefjast dżpri athugana og žekkingar. Alžingi verši sķšan aš afgreiša žessar tillögur innan įkvešins frests, til žess aš įkvöršunin öšlist gildi.  Frišlżsing įn tķmamarka er ķ raun alvarleg skeršing į rétti komandi kynslóša til žess aš taka lżšręšislegar įkvaršanir um sķn mįl į hverjum tķma."     

(Undirstr. BJo.) Hér er um mjög įhugaveršar hugleišingar Orkumįlastjóra aš ręša. Hann kastar fram hugmynd um, hvaš gęti tekiš viš af handónżtu stjórnfyrirkomulagi Rammaįętlunar.  Hann bendir į hiš augljósa, aš frišlżsingar eru gerręšisleg valdnķšsla į komandi kynslóšum.  Alžingi ętti sem fyrst aš breyta žessu og gera nśgildandi frišlżsingar tķmabundnar. 

Morgunblašiš vakti athygli į hvassri gagnrżni Orkumįlastjóra į misheppnaš ferli viš frummat į virkjunarkostum hérlendis. Fyrirmyndin var upphaflega norsk, en framkvęmdinni hér hefur veriš klśšraš, enda er hśn er meš öšrum hętti ķ Noregi.  Noršmenn fela Orkustofnun sinni lykilhlutverk ķ žessu mįli, og hśn er undir Olķu- og orkurįšuneytinu.  ESB er ekki meš fingurinn į norsku Orkustofnuninni, žvķ aš Landsorkureglirinn er sjįlfstętt embętti ķ Noregi, fjįrmagnaš af rķkisfjįrlögum.  Žaš stappar nęrri hótfyndni aš fela umhverfisrįšuneytinu hér yfirstjórn žessara mįla.

Forystugrein Morgunblašsins į Žorlįksmessu 2020 bar heitiš:

"Hörš gagnrżni į rammaįętlun":

"Orkumįlastjóri hefur mikla reynslu af žessum mįlum eftir aš hafa gegnt starfinu ķ 12 įr.  Full įstęša er žess vegna til, aš menn leggi viš hlustir, žegar hann tjįir sig, og taki afstöšu til žeirra sjónarmiša, sem hann hefur fram aš fęra.  Žegar Morgunblašiš leitaši til umhverfisrįšherra, en rammaįętlunin heyrir undir žaš rįšuneyti, žó aš orkumįlastjóri telji, aš hśn eigi betur heima undir rįšuneyti išnašarmįla, sagšist hann ekki ętla aš tjį sig um sjónarmiš orkumįlastjóra.  Žaš er sérkennileg afstaša žess, sem įbyrgš ber į mįlaflokknum, en e.t.v. ķ anda žeirrar žróunar, sem orkumįlastjóri lżsti, aš umręšan verši einsleitari meš minni skošanaskiptum."

Hvers vegna tjįir umhverfisrįšherra sig ekki ?  Hann ętlar aš žagga žessa gagnrżni nišur, lįta sem ekkert sé, halda įfram ótķmabęrum og ótķmatakmörkušum frišlżsingum sķnum, og lįta žau žröngsżnu og ófaglegu vinnubrögš 3. verkefnisstjórnar Rammaįętlunar višgangast aš safna saman ķ eitt Excel-skjal öllum hugsanlegum įviršingum og göllum žeirra virkjanakosta, sem 4. verkefnisstjórnin fjallar um.  Hvort į aš grįta eša hlęja aš žessu fśski meš lķfshagsmuni framtķšarinnar į Ķslandi ?

"Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, išnašarrįšherra [og varaformašur Sjįlfstęšisflokksins-innsk. BJo], brįst viš oršum orkumįlastjóra og sagši, aš fęra mętti rök fyrir žvķ, aš matiš, sem ętlazt vęri til ķ dag, vęri "of umfangsmikiš og mögulega óraunhęft".  Hśn sagši, aš žaš vęri žvķ "skynsamlegt og tķmabęrt aš endurskoša verklagiš. A.m.k. hvernig mat į efnahagslegum og samfélagslegum įhrifum er śtfęrt."  Žį sagši hśn:  "Rammaįętlun įtti aš vera svar viš žvķ, aš žessi mįl vęru pólitķskt bitbein og sjįlfstętt vandamįl.  Ferliš ķ framkvęmd hefur ekki veriš góš auglżsing fyrir sjįlft sig.  Mat į efnahagslegum og samfélagslegum įhrifum hefur reynzt okkur um megn, eins og žaš er śtfęrt nśna.  Nęrtękur möguleiki vęri aš fęra sig nęr upphaflegu ferli, žar sem horft var į hagkvęmni virkjanakosta įn žess aš reyna aš meta öll efnahagsleg og samfélagsleg įhrif, sem hann kemur til meš aš hafa."  Hśn bętti žvķ viš, aš regluverk žyrfti "aš öšru leyti aš vera skilvirkt, sem žaš er ekki.  Žaš er of flókiš og marglaga."

Žótt rįšherrann mętti vera skżrari ķ mįlflutningi sķnum, viršist mega draga žį įlyktun af oršum hennar, aš hśn telji nśverandi fyrirkomulag Rammaįętlunar óalandi og óferjandi.  Orkustofnun heyrir undir rįšuneyti hennar, og henni ber aš vinna aš umbótum į žessu sviši. Sjįlfstęšisflokkurinn getur ekki umboriš ósómann.  Fyrirtęki, sem vilja virkja, žurfa aš leggja fram įętlun um umhverfismat.  Orkustofnun getur unniš eša lįtiš vinna frummat į žjóšhagslegri hagkvęmni, žar sem "umhverfiskostnašur" er tekinn meš ķ reikninginn.  Skipulagsstofnun fįi žessi gögn til umsagnar og geti samžykkt, aš fram fari įframhaldandi hönnun og gerš umhverfismats eša frestun um tilgreindan tķma aš fenginni umsögn Umhverfisstofnunar.  Alžingi hefur seinasta oršiš um helztu virkjanakosti (t.d. stęrri en 200 GWh/įr).  Verkefnisstjórn Rammaįętlunar er óžörf.

Morgunblašiš, sem er meš puttann į pślsinum, eins og fyrri daginn, klykkti śt meš eftirfarandi:

"Ķ oršum bęši orkumįlastjóra og išnašarrįšherra felst hörš gagnrżni į rammaįętlun og žaš ferli, sem ķ henni felst.  Lķklegt mį telja, aš žetta ferli sé gengiš sér til hśšar og aš verulegra breytinga sé žörf, annašhvort meš gagngerri uppstokkun į žessu kerfi eša meš žvķ aš fara alveg nżja leiš, eins og orkumįlastjóri leggur til.  Žetta varšar mikla hagsmuni og kallar į umręšur, sem žeir, sem lįta sig mįlaflokkinn varša, geta ekki vikiš sér undan."

 Žaš er hįrrétt įlyktun hjį Morgunblašinu, aš fyrirkomulag vals į milli virkjunar og verndunar varšar mikla žjóšarhagsmuni, og žaš er óviturlegt af žingmönnum aš skilja žetta mįl eftir ķ tröllahöndum.

 

 

 

 

 


Aš breyta stjórnarskrį

Stjórnarskrį eru grundvallarlög rķkisins, frelsistrygging einstaklinganna ķ landinu og fyrirmęli um, hvernig ęšstu stjórn rķkisins skuli hįttaš (žrķgreining rķkisvaldsins).  Žar eru lķka įkvęši um val žjóšhöfšingjans og valdmörk hans. Rauši žrįšurinn ķ ķslenzku stjórnarskrįnni er stöšugt fullvalda rķki sjįlfstęšra einstaklinga, sem meš lżšręšislegum hętti velja alla fulltrśana į löggjafaržinginu og sjįlfan žjóšhöfšingjann lķka.  Samkvęmt nśverandi stjórnarskrį geta ašrar rķkisstjórnir eša rķkjasamtök ekki hlutazt til um lķf og hagsmuni landsmanna, og löggjafarsamkoman, Alžingi, hefur ekki umboš til aš breyta žessu. Žetta felur ķ sér, aš Ķsland getur ekki gengiš ķ Evrópusambandiš aš óbreyttri stjórnarskrį. 

Žótt tęplega 97 % atkvęšisbęrra manna į Ķslandi hafi samžykkt Lżšveldisstjórnarskrįna 1944, var hśn žó vitaskuld barn sķns tķma, enda hefur hśn tekiš fjölmörgum breytingum.  Meš réttu mį halda žvķ fram, aš enn séu įkvęšin um völd žjóšhöfšingjans ruglingsleg og žörf sé į aš skilgreina völd hans og hlutverk į nżjan leik. 

Żmsir telja stjórnarskrįna standa ķ vegi fyrir alžjóša samstarfi, sem žeir telja felast ķ aš "deila fullveldinu meš öšrum". Žeir vilja, aš Alžingi geti samžykkt žröngt afmarkaš framsal fullveldis meš einföldum meirihluta atkvęša og afmarkaš, vķštękt framsal fullveldis meš auknum meirihluta atkvęša meš svipušum hętti og ķ Noregi.  Žar śtheimtir innganga ķ rķkjasamband aš auki žjóšaratkvęšagreišslu. Žaš hefur vakiš deilur į stjórnmįlasvišinu ķ Noregi, hvaš er žröngt, afmarkaš fullveldisframsal ("lite inngripende"), og hvaš er vķštękt.  Nś er einmitt rekiš mįl fyrir Hęstarétti Noregs til aš skera śr um žaš, hvort Žrišji orkupakkinn frį Evrópusambandinu (ESB) hafi veriš "lite inngripende" ķ norska žjóšfélagiš, eins og Stóržingiš śrskuršaši 2018, eša hvort hann geti haft vķštęk įhrif į samfélagiš og hagsmuni lögašila og einstaklinga samkvęmt laganna bókstaf og raunverulegum ašstęšum, sem upp kunna aš koma. 

Žaš er einmitt eitt ašalvišfangsefni stjórnarskrįrgjafa aš semja lagalega skżran texta, sem ekki veršur tślkašur į mismunandi vegu meš gildum rökum.  Žetta mistókst stjórnlagarįši vinstri stjórnarinnar 2009-2013 hrapallega.  Drög rįšsins eru ótękur lagalegur texti, sem minnir of mikiš į tętingslegan óskalista eša stefnumiš śr sitt hverri įttinni. 

Žessi tilraunastarfsemi vinstri stjórnarinnar reyndist illa.  Žaš er kolrangt, aš žjóšin hafi samžykkt drög rįšsins ķ žjóšaratkvęšagreišslu ķ október 2012. Ašeins 48,3 % atkvęšisbęrra manna greiddi gilt atkvęši.  Nokkrar spurningar voru lagšar fram til žjóšaratkvęšagreišslu og flestar lošnar.  Ein žeirra var, hvort kjósandinn mundi vilja leggja drög stjórnlagarįšsins til grundvallar aš nżrri stjórnarskrį.  Žetta er marklaus spurning ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Hverju mį henda śt, og hvaš veršur aš fį aš standa ?  Allt žetta pauf ólöglega valins stjórnlagarįšs og vinstri stjórnarinnar var vindhögg gegn nśverandi stjórnarskrį. Samkvęmt henni er žaš ķ verkahring Alžingis aš breyta stjórnarskrįnni.  Til aš gera breytingarnar sem bezt śr garši er naušsynlegt fyrir žingiš aš njóta lišsinnis stjórnlagafręšinga. 

Karfan undir pappķrstętaranum geymir tilraunir vinstri stjórnarinnar og stjórnlagarįšs bezt.  Óli Björn Kįrason gerši žetta aš umręšuefni ķ mišvikudagspistli sķnum ķ Morgunblašinu 23. september 2020:

""Tępitungulaust snerist atkvęšagreišslan žvķ ekki um neitt", skrifaši Siguršur Lķndal, prófessor ķ lögum, ķ Fréttablašiš 2 dögum eftir žjóšaratkvęšagreišsluna.  Hann hélt žvķ fram, aš atkvęšagreišslan hefši veriš atkvęšagreišsla um "ófullburša plagg", sem unniš hefši veriš ķ anda sżndarlżšręšis, "sem er vķsastur vegur til aš rękta jaršveg fyrir pólitķska spillingu"".

Af mati Siguršar Lķndal mį rįša, aš sem grunnur aš stjórnarskrį fyrir Ķslendinga séu drög Stjórnlagarįšs ónothęft fśsk, sem mundu valda jafnvel lagalegu öngžveiti og pólitķskum óróleika, ef reynt yrši aš bśa til śr žeim stjórnarskrį. Žessa tilraun vinstri stjórnarinnar dagaši uppi, og lķklega er hśn bezt geymd ķ körfu undir pappķrstętara. 

Björg Thorarensen, žį prófessor ķ stjórnlagarétti viš Lagadeild Hįskóla Ķslands, nś nżskipašur Hęstaréttardómari, sagši į fundi 09.11.2012 ķ HĶ:

"Žaš er ekki bśiš aš fara efnislega yfir tillögurnar hjį löggjafanum, og žingmenn hafa žį skyldu samkvęmt stjórnarskrį aš ręša žęr efnislega.  Sķšan er rétti stjórnskipulegi farvegurinn aš bera žetta undir žjóšina, žegar bśiš er aš vinna mįliš į žinginu."

Eins og kunnugt er, er žing rofiš eftir samžykkt žess į stjórnarskrįrbreytingum, og nżtt žing veršur sķšan aš samžykkja žęr óbreyttar, til aš žęr öšlist gildi. Žannig fęr žjóšin aškomu aš mįlinu og getur krufiš frambjóšendur til nżs žings um afstöšu žeirra til stjórnarskrįrbreytinganna. 

Mörgum er mikiš ķ mun aš koma aušlindaįkvęši inn ķ stjórnarskrįna.  Jón Jónsson, lögmašur, ritaši 2 greinar ķ Morgunblašiš um nśverandi tillögu um aušlindaįkvęši ķ nóvember 2020.  Hann kvaš textann ķ frumvarpsdrögum forsętisrįšherra vera of grautarlegan, og bęri brżna naušsyn til aš fęra įkvęšiš ķ skżrari lögfręšilegan bśning.  Žį taldi hann įkvęši um gjaldtöku fyrir afnot ekki eiga heima ķ stjórnlögum, heldur ķ lögum fyrir hvert tilvik.  Undir žessi gagnrżnisefni mį taka.  Seinni Morgunblašsgreininni lauk lögmašurinn žannig:

"Illframkvęmanlegt er aš afmarka, hvenęr krafan um skilyršislausa gjaldtöku [fyrir afnot aušlindar] į viš.  Sį vandi birtist m.a. ķ umfjöllun frumvarpsins um skilgreiningu aušlindahugtaksins og óljós tengsl viš žaš, hvenęr löggjafinn grķpur til stżringar.  Einnig kemur hann fram ķ umfjöllun um stöšu almannaréttar gagnvart aušlindanżtingu, t.d. vegna feršažjónustu.  Žį veršur alltaf verulegt įlitamįl, hvenęr starfsemi telst ķ įbataskyni.  Žaš viršist óumflżjanlegt, aš krafan um skilyršislausa gjaldtöku verši ómarkviss.  Hśn breytir einnig rótgrónu hlutverki rķkisins aš stżra almannarétti og ašgangi aš almannagęšum į grunni heildarhagsmuna.

Fjalla žarf frekar um žżšingu aušlindaįkvęšis gagnvart eignarréttarįkvęši stjórnarskrįr viš undirbśning mįlsins.  Eyša žarf vafa um, hvort įkvęšiš stjórnarskrįrbindi sósķalķsk markmiš um, aš nż veršmęti falli sjįlfkrafa til rķkisins.  Įkvęšiš ętti heima ķ kafla stjórnarskrįr um löggjafarvaldiš viš hliš 40. gr. um rįšstöfun fasteigna rķkisins og gęti oršazt į žessa leiš: Nįttśruaušlindir og landsréttindi, sem ekki eru hįš einkaeignarrétti,  verša engum fengin til eignar eša varanlegra afnota." 

Tillaga Jóns um texta, undirstr. BJo, er til fyrirmyndar um skżra framsetningu į knappan hįtt, sem žó segir žaš, sem segja žarf.  Ef hiš sósķalistķska višhorf ętti aš rķkja, vęri einkaeignarrétturinn ekki virtur višlits, og t.d. sandurinn ķ landi Hjörleifshöfša, sem nś viršist skyndilega vera oršinn aušlind, hefši falliš til rķkisins, og žar meš hefši tęplega veriš nokkur grundvöllur fyrir frumkvęši og nżsköpun eigenda félagsins, sem nżlega festi kaup į landareigninni Hjörleifshöfša.  Fóstbręšurnir, sem freistušu gęfunnar meš Ķslandsför śr Noregi um 874, hefšu oršiš hrifnir af veršmętasköpun śr sandi, sem er hér ekki dęmigeršur nįmugröftur, žvķ aš sköršin fyllast jafnóšum meš sandburši sjįvarins. Hér er um aš ręša einkavišskipti žżzk-ķslenzks félags viš landeigendur, sem ętla sér aš hefja atvinnustarfsemi žar į landareigninni.  Bein erlend fjįrfesting til atvinnu- og veršmętasköpunar er einmitt žaš, sem sįrlega vantar hér ķ žessu landi, enda hefur OECD fundiš śt, aš Ķsland sé meš einnar mestu hindranir į mešal OECD-landanna gegn beinum erlendum fjįrfestingum.  Žetta er til žess falliš, aš Ķsland dragist aftur śr öšrum žjóšum ķ lķfskjörum.  Fjįrfesting ķ landi til atvinnurekstrar er ósambęrileg viš jaršasöfnun auškżfinga til aš sinna įhugamįlum sķnum, laxveišum eša öšru.  Ķslenzkir bęndur munu varla vilja nytja slķkar jaršir og eiga sennilega ekki kost į žvķ gegn sanngjörnu afgjaldi.  

Sóttvarnarašgeršir stjórnvalda ķ Kófinu 2020 hafa vakiš upp efasemdir lögmanna og annarra um, aš yfirvöld hafi heimildir samkvęmt sóttvarnarlögum og stjórnarskrį til žeirra grķšarlegu skeršinga į einstaklingsfrelsi fjölda fólks, sem žau hafa gripiš til, og mį žar nefna sóttkvķ, einangrun, smitrakningu, takmarkanir og jafnvel sviptingu atvinnufrelsis.  Ķslenzkt framkvęmdavald er svifaseint viš aš afla sér óyggjandi lagaheimilda og samžykkta žjóšžingsins m.v. t.d. dönsk yfirvöld, sem lögšu fram frumvörp žessa efnis ķ marz og aprķl 2020, en ķslenzk heilbrigšisyfirvöld ķ nóvember 2020.

Ķ nżjum sóttvarnarlögum veršur aš setja nįkvęm skilyrši fyrir vel afmörkušum sóttvarnarašgeršum ķ tķma og rśmi, og ef heimildir skortir fyrir naušsynlegum ašgeršum aš dómi yfirvalda ķ framtķšinni, veršur löggjafinn aš fjalla um žaš. Žegar kemur aš jafnfrelsissviptandi ašgeršum framkvęmdavalds og śtgöngubann er, veršur löggjafinn aš gęta mikillar varfęrni viš heimildargjöf ķ lögum.  Engin óyggjandi žörf er į afdrįttarlausri heimild til śtgöngubanns, og hśn strķšir lķklega gegn stjórnarskrį Ķslands. Einnig žarf aš ašgęta, hvort ķ stjórnarskrį žarf aš afmarka leyfilegar sóttvarnarašgeršir og tilgreina, aš žęr verši aš vera reistar į gildandi lögum. 

Hęstaréttarlögmašurinn Reimar Pétursson ręddi ašgeršir og ašgeršaleysi sóttvarnaryfirvalda ķ Kófinu į mįlžingi Órators, félags lögfręšinema viš HĶ, 25.11.2020, og sagši m.a:

"Žessum spurningum veršur aš svara, og sé žeim svaraš neitandi, žį žżšir žaš ašeins óšagot, fum, hrošvirkni og óvönduš vinnubrögš."

Alžingi į aldrei aš lķša annaš eins ķ lķkingu viš žetta hjį rįšherrum.  Landbśnašarrįšherrann ķ Danmörku varš aš axla rįšherraįbyrgš og segja af sér vegna hins alręmda minkamįls, žegar ķ ljós kom, aš fyrirskipun hans um aš aflķfa alla minka į Noršur-Jótlandi vegna sżkingar af SARS-CoV-2 veirunni, įtti sér ekki lagastoš.  Sóttvarnarreglugeršir heilbrigšisrįšherra hérlendis viršist skorta fullnęgjandi lagastoš, margar hverjar, sbr gagnrżni Reimars Péturssonar o.fl..

Žann 21. október 2020 skrifaši Ari Gušjónsson, hérašsdómslögmašur og yfirlögfręšingur Icelandair Group, Sjónarhólsgrein ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Įrekstur viš EES".

Žar stóš m.a.:

"Ķ ESB-rķkjum öšlast reglugeršir sambandsins bein réttarįhrif innan ašildarrķkja įn sérstakrar innleišingar ķ landsrétt, og žęr hafa forgangsįhrif gagnvart öšrum landslögum rķkjanna. Žetta hefur almennt ekki veriš tališ gilda um EFTA-rķkin, žrįtt fyrir aš EFTA-dómstóllinn hafi komizt aš žeirri nišurstöšu, aš rķkin geti veriš skašabótaskyld vegna rangrar innleišingar tilskipana ķ landsrétt. Slķkt tryggir žó ekki bein réttarįhrif eša forgangsįhrif EES-reglna, enda tryggja skašabętur sem slķkar ekki einsleitni, enda ašstašan önnur fyrir žann ašila, sem žarf aš krefjast skašabóta."

Žaš er ljóst, aš nęrri var höggviš óskorušu ķslenzku löggjafarvaldi viš stašfestingu Alžingis į EES-samninginum ķ janśar 1994.  Žaš var žó sį varnagli settur žar, aš Ķsland gęti hafnaš óašgengilegum geršum Evrópusambandsins ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, og til žrautavara var sķšan sett skilyrši um stjórnskipulegan fyrirvara Alžingis viš innleišingu reglna ESB, ž.e. aš Alžingi gęti hafnaš žeim, ef žęr samręmdust ekki stjórnarskrį Ķslands. Um žessi og fleiri mikilvęg atriši fjallaši Arnar Žór Jónsson, hérašsdómari, į fjarfundi Fullveldisfélags sjįlfstęšismanna ķ Valhöll 1. desember 2020.  Var sį fundur hinn žarfasti.

Žaš er engin įstęša til aš veita Alžingi heimild til aš framselja ķslenzkt rķkisvald aš einhverju leyti til śtlanda.  Hins vegar er réttlętanlegt, aš meirihluti į Alžingi, geti vķsaš slķku framsalsmįli til žjóšarinnar ķ bindandi atkvęšagreišslu, žar sem a.m.k. 60 % atkvęšisbęrra manna gętu heimilaš auknum meirihluta į Alžingi slķkt, en annars félli mįliš dautt į Alžingi.  Žetta kallar aušvitaš į stjórnarskrįrbreytingu, enda heimilar nśverandi stjórnarskrį ekkert framsal fullveldis.   

    


Breytt heimsmynd

Mannskęšir alheims sjśkdómsfaraldrar breyta heiminum.  Afleišingar spęnsku veikinnar, sem var vķst amerķsk, ef nįnar er aš gįš, hafa vafalaust haft djśptęk įhrif, en žau hurfu ķ skugga hrikalegrar lķfsreynslu af Heimsstyrjöldinni fyrri og žeirra feiknarlegu žjóšfélagsįtaka, sem af henni leiddu, en žį missti kirkjan mikil völd ķ Evrópu, og ašallinn missti fótanna. Žessir ašilar höfšu fram aš žvķ tališ alžżšunni trś um gušlegt bošvald sitt yfir henni, en helvķti skotgrafanna leysti alžżšuna śr višjum, žvķ aš gušlegur vilji og vald gat ekki legiš aš baki slķkum hörmungum. Byltingarįstand rķkti vķša, og hśn tókst ķ Rśsslandi 1917 aš undirlagi žżzku hérstjórnarinnar, sem sendi kaffihśsasnatann Lenķn frį Sviss til Rśsslands. Žessi bylting įt börnin sķn, eins og sś franska 1789. Ašeins sś borgara- og bęndabylting, sem varš į Englandi öld įšur, tókst.  Efldist žį žingręšiš į Englandi į kostnaš konungsvalds, en ašlinum tókst aš laga sig aš breytingunum og flaut ofan į (eins og hrossatašskögglarnir).

Žaš er mörgum umhugsunarefni, hvaš taka muni viš ķ heiminum eftir COVID-19.  Žaš er lķklegt, aš talsvert af žeirri framleišslu, sem vestręn fyrirtęki hafa į undanförnum įratugum flutt aš heiman og til Kķna og annaš, muni snśa ķ heimahagana į nęstu įrum, a.m.k. sś, sem talin er varša miklu fyrir öryggi og heilsufar žegnanna.  Žetta gęti tįknaš endalok alžjóšavęšingarinnar, eins og viš žekktum hana, žar sem žjóšir reiša sig ekki lengur į ašdrętti frį śtlöndum ķ sama rķka męli og veriš hefur. Traust til Kķnverja hefur bešiš hnekki vegna upphaflegra višbragša žeirra viš SARS-CoV-2 veirunni, sem voru ķ ętt viš višbrögšin viš SARS-CoV-1 rśmum hįlfum öšrum įratugi fyrr.  Stórveldistilburšir žeirra eru lķka aš verša ruddalegri en góšu hófi gegnir.  Vestręn rķki munu draga śr višskiptasamstarfi viš Kķnverja į "strategķskum" svišum, en vonandi getum viš nżtt frķverzlunarsamninginn viš žį meira til matvęlaśtflutnings.  Žeir eru hįšir matvęlainnflutningi.   

Žetta hlżtur aš styrkja innlenda framleišslu į Ķslandi į naušsynlegu višurvęri, t.d. matvęlum.  Žaš er heldur ekki ķ kot vķsaš fyrir landsmenn aš snśa sér ķ auknum męli aš innlendum matvęlum.  Žaš er leitun aš sambęrilegum gęšum og hollustu, t.d. vegna hreins lofts, gęšavatns og mjög lķtillar notkunar sżklalyfja. Hvers vegna aš fara yfir lękinn til aš sękja vatniš ?

Aušvitaš į rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun aš teygja sig langt ķ aš bjóša ódżra raforku, bęši ótryggša orku og forgangsorku, og žursahįtt stjórnenda žar ķ garš višskiptavina į ekki aš lķša. Óljósar fréttir um veršafslįttarhugmyndir žar į bę eru ófullnęgjandi.

Gušlaugu Kristinsdóttur, stjórnarformanni Lķmtré-Vķrnets o.fl., eru greinilega žessi mįl hugleikin.  Žann 8. aprķl 2020 birtist frįbęr grein eftir hana ķ Markaši Fréttablašsins, undir fyrirsögninni:

"Sveigjanleiki skiptir sköpum"

"Hagkerfi heimsins eru nęr öll į hnjįnum.  Ķsland er žar engin undantekning, og fram undan er mikiš verk til aš tryggja upprisu lands og žjóšar.  Ķslenzkt hugvit og handverk mun rįša miklu um įrangurinn, en ekki sķšur stefnan, sem viš tökum ķ žessum skrżtnu ašstęšum.  

Į undanförnum vikum hefur komiš ķ ljós, aš žjóšir heims hugsa fyrst um sjįlfar sig, žegar hętta stešjar aš.  Viršiskešja alžjóšavišskipta er rofin, vöru- og fólksflutningar eru afar takmarkašir, og alžjóšasamningar eru ķ hęttu.  Ašstęšurnar kalla vķša į breytt višhorf, ekki sķzt hvaš varšar sjįlfbęrni hagkerfa. Skyndilega sjį allir mikilvęgi žess, aš žjóšir geti framleitt mat fyrir sjįlfar sig og forgangsröšun fjįrmuna ķ žįgu heilbrigšiskerfa. Allir viršast sammįla um, aš rķki grķpi til umfangsmikilla efnahagsašgerša, svo [aš] hjól samfélagsins snśist, žrįtt fyrir vķrusa og innilokanir."  [Undirstr. BJo]

Stašan er einstök, žvķ aš öll hagkerfi heimsins eru ķ lamasessi samtķmis og öll verša nś fyrir grķšarlegum tekjumissi og munu žurfa į miklu lįnsfé aš halda ķ kjölfariš.  Sešlabankar prenta peninga, og rķkisstjórnir ętla aš lįta veršbólguna rżra höfušstólinn į veršbólgubįli.  Lįntakendur ķ erlendum gjaldmišli verša fórnarlömbin.

COVID-19 tķmabiliš hefur ķ eymd sinni veriš lęrdómsrķkt.  Žjóšir heims hafa boriš sig misjafnlega aš og oršiš mjög misjafnlega vel įgengt ķ barįttunni viš SARS-COV-2 veiruna. Mį nefna Sušur-Kóreu sem dęmi um góšan įrangur utan Evrópu, en ķ Evrópu viršist Žżzkaland bera af ķ hópi hinna fjölmennari og žéttbżlli landa.  Er munurinn rétt einu sinni slįandi į Žjóšverjum og nįgrönnum žeirra, Frökkum, hinum fyrrnefndu ķ vil.  Žjóšverjar voru undirbśnir meš fjölda sjśkrarśma og mikinn varnar- og sjśkrabśnaš, ž.m.t. öndunartęki, og gripu leiftursnöggt inn ķ atburšarįsina.  Gott skipulag, góšur undirbśningur og öguš višbrögš, geršu gęfumuninn.  Žess vegna uršu tiltölulega fį smit ķ Žżzkalandi og hlutfallslega fį daušsföll.  Fyrir vikiš mun atvinnulķfiš fyrr verša drepiš śr dróma, og heildarkostnašurinn mun verša lęgri hjį Žjóšverjum en Frökkum. Ķ Belgķu viršist heilbrigšiskerfiš gjörsamlega hafa fariš į hlišina.  Um žaš vitnar grķšarhįtt hlutfall lįtinna af smitušum.  Hérlendis er žetta hlutfall ašeins um 0,6 %, en žar sem sérlega illa hefur tekizt til, er žetta hlutfall 20-40 sinnum hęrra.  

Žaš, sem žó hįir Ķslendingum ķ žessari barįttu er skortur į hentugu hśsnęši og ašbśnaši, žar sem nżi Landsspķtalinn er enn ķ byggingu og kemst a.m.k. 5 įrum of seint ķ gagniš m.v. žörfina.  Žar veršur aš  hafa til reišu fjölda sjśkrarśma og gera rįš fyrir snöggri stękkun į gjörgęzluašstöšu.  Žaš munu ekki lķša 100 įr aš nęstu alvarlegu kórónuveiru, og ašrir enn hęttulegri heimsfaraldrar gętu hęglega blossaš upp į žessum įratugi.  Hin hrikalega ebóla var kvešin nišur ķ Afrķku meš miklu haršfylgi vestręns heilbrigšisstarfsfólks į fyrsta įratugi žessarar aldar. Veirur eru til rannsókna og žróunar ķ misjöfnu augnamiši į rannsónarstofum heimsins og geta sloppiš žašan af żmsum orsökum. Forseti Bandarķkjanna hefur fjįlglega višraš grunsemdir um uppruna Wuhan-veirunnar į rannsóknarstofu žar ķ borg, en hann er aš vķsu alręmdur blóraböggulsframleišandi.  Žaš eru ekki öll kurl komin til grafar meš žessa SARS-CoV-2 veiru, uppruna hennar, og hvernig hśn dreifšist śt fyrir Kķna, til skķšasvęšanna ķ Ölpunum og vķšar.  Seinagangur Kķnverja ķ upphafi į sök į śtbreišslunni.  Lokun Kķna ķ desember 2019 hefši vęntanlega žżtt, aš kostnašur heimsins ķ barįttunni viš óvęruna hefši ašeins oršiš brot af žeim hundruša trilljóna USD kostnaši, sem heimurinn situr uppi meš.  

Ķ žessum kórónafaraldri hefur komiš ķ ljós, aš viršiskešjur fyrir inn- og śtflutning landsins rofna aušveldlega og samkomulag og sambönd halda illa.  Nęgir aš nefna, aš framleišsla ķ "Verksmišju heimsins", Kķna, stöšvašist į mörgum svišum og framkallaši žaš skort į žessum "just-in-time" tķmum, žegar enginn vill halda birgšir.  Jafnvel žżzka hernum var bannaš aš halda birgšir af skammsżnum stjórnmįlamönnum, og hefur žaš valdiš žvķ, aš megniš af kafbįtum og orrustužotum landsins voru ekki bardagahęf, žegar til įtti aš taka į ęfingum. Ursula von der Leyen var landvarnarrįšherra, žar til Žjóšverjar sendu hana til Brüssel.  Hśn rżrši bardagahęfni hersins til muna meš ašgeršum af žessu tagi, en hśn gekk lengra.  Hśn vildi uppręta hefšir hersins, eins og aš ganga fylktu liši og syngja marsa, siši, sem rekja mį allt aftur til prśssneska hersins fyrir daga Frišriks, mikla, sem margan frękinn sigurinn vann ķ Evrópu. Žį fyrirskipaši hśn aš taka nišur mynd af Helmut Schmidt, fyrrum kanzlara Vestur-Žżzkalands, žar sem hann var ķ herbśningi Wehrmacht (baršist į Austurvķgstöšvunum).  Ekki žarf aš spyrja aš žvķ, aš forystuhęfileika ķ ESB sżndi téš von der Leyen enga, žegar til įtti aš taka, žegar SARS-CoV-2 herjaši sem verst į Evrópu ķ marz-aprķl 2020.  Er Evrópusambandiš ekki bśiš aš bķta śr nįlinni meš lömun sķna og ašgeršaleysi til varnar ķbśunum, žegar hęst įtti aš hóa.  Žetta er einn naglinn ķ lķkkistu ESB.

Nś hefur heimsmarkašsverš olķu hrapaš nišur ķ 20-30 USD/tunnu.  Jafnframt hefur raforkuverš heimsins hrapaš, og er į heildsölumörkušum yfirleitt undir 10 USD/MWh.  Žetta grefur undan orkustefnu ESB ķ brįš og lengd.  Margir hljóta aš spyrja sig ķ Evrópu: hvers vegna erum viš aš halda uppi grįšugu skrifstofubįkni ķ Brüssel og vķšar, sem viršist ekki vera til neins gagns, žegar mest rķšur į ?  Žótt Bretar hafi fariš illa śt śr COVID-19, er ekkert, sem bendir til, aš ašild aš ESB hefši veriš hjįlpleg.  

 Schengen samningurinn fór fyrir lķtiš, žvķ aš hvert rķkiš į fętur öšru lokaši landamęrum sķnum ķ trįssi viš von der Leyen, forseta framkvęmdastjórnar ESB. Um sķšir samžykkti ESB aš loka ytri og innri landamęrum sķnum.

Alvarlegastur er įgreiningurinn innan Evrópusambandsins (ESB) um sameiginlegar hjįlparašgeršir viš naušstödd rķki innan ESB vegna kostnašarins og tekjutapsins af völdum COVID-19.  Sušurrķkin, sem Frakkar styšja, vildu, aš Sešlabanki evrunnar gęfi śt "Kórónubréf", en Noršurrķkin snerust öndverš viš žvķ af skiljanlegum įstęšum, sbr "viš greišum ekki skuldir óreišumanna".  Śr varš, aš śr björgunarsjóši verša mrdEUR 500 til rįšstöfunar inn į viš ķ ESB śt af COVID-19. Vištakendur verša ašallega Ķtalir, Spįnverjar og Frakkar, ef aš lķkum lętur, en upphęšin mun ekki duga til aš koma efnahag žessara rķkja ķ samt lag.  Noršurrķkin verša langt į undan Sušurrķkjunum viš aš koma hjólum efnahagslķfsins aftur į góšan snśning. Žetta mun enn auka į efnahagslega og pólitķska sundrungu į milli sušurs og noršurs, sem getur endaš meš ósköpum og talsveršri veikingu evrunnar. 

"Į sama hįtt er ómetanlegt fyrir žjóšir aš rįša sjįlfar sķnum efnahagsmįlum, reka sķna eigin peningastefnu, og eiga sinn eigin gjaldmišil.  Kostir žess hafa sżnt sig ķ fyrri kreppum, og žeir munu gera žaš nśna.

Ķslenzkur išnašur žekkir žetta vel.  Lķkt og ašrar žjóšir hafa Ķslendingar tekizt į viš miklar efnahagssveiflur, en meš sjįlfstęši og sveigjanleika ķ farteskinu hefur okkur tekizt aš aš vinna vel śr įföllunum.  Nįi ég kjöri sem formašur Samtaka išnašarins, mun ég beita mér fyrir auknu alžjóšasamstarfi išnašarins.  Ég vil, aš išnašurinn efni til meira samstarfs śt fyrir Noršurlöndin og Evrópu, viš systursamtök ķ öšrum heimsįlfum og löndum, sem hafa nįš langt.  Tękifęrin eru vķša og einskoršast sannarlega ekki viš innri markaš Evrópusambandsins."

Fyrsti hluti žessarar tilvitnunar er hįrrétt athugašur hjį Gušlaugu, en skilningi į žessu hefur veriš įbótavant hjį mörgum formönnum SĶ.  Sķšari hlutinn sżnir vel vķšsżni Gušlaugar, og aš hśn er vel mešvituš um žróun višskiptatękifęranna į nęstunni.  Hśn hefši oršiš mikill fengur fyrir forystu Samtaka išnašarins. Žvķ mišur įtti žaš ekki fyrir SI aš liggja aš žessu sinni.   

Sumir eru žeirrar skošunar, aš SARS-COV-2 veiran verši banabiti ESB ķ sinni nśverandi mynd (įn Breta).  Morgunblašiš fylgist vel meš žessum mįlum, sem öšrum, og žar var 7. aprķl 2020 frétt undir fyrirsögninni:

""Mesta prófraun" ESB".Hśn hófst žannig:

"Angela Merkel, Žżzkalandskanzlari, varaši viš žvķ ķ gęr, aš aldrei hefši reynt jafnmikiš į samheldni Evrópusambandsrķkjanna og nś.  Hvatti hśn rķki įlfunnar til žess aš vinna saman aš žvķ aš endurreisa efnahag ašildarrķkjanna, žegar heimsfaraldurinn veršur lišinn hjį. 

"Ég tel, aš Evrópusambandiš standi nś frammi fyrir mestu prófraun sinni frį stofnun", sagši Merkel og bętti viš, aš öll rķkin hefšu fundiš fyrir faraldrinum, og žvķ vęri žaš hagur allra, aš Evrópurķkin kęmu styrkum fótum frį žessari raun."

 

 "Stjórnvöld ķ Frakklandi vörušu viš žvķ ķ gęr, aš yfirvofandi vęri versta efnahagskreppa, sem Evrópa hefši séš frį lokum sķšari heimsstyrjaldar.  Sagši Bruno Le Maire, fjįrmįlarįšherra Frakklands, aš tryggja žyrfti, aš rķkari rķki sambandsins nęšu sér ekki af įhrifum kórónaveirunnar fyrr en hin verr settu, žvķ [aš] annars yrši eining ašildarrķkjanna, sem og evrusvęšiš [evrusvęšisins-leišr. BJo], fyrir miklu höggi."

Žarna segja Frakkar, aš žeir muni koma lamašir śt śr višureigninni viš SARS-COV2, enda ekki borš fyrir bįru žar į bę frekar en fyrri daginn.  Fjįrmįlarįšherrann segir ķ raun, aš Žjóšverjar megi ekki nżta hlutfallslega yfirburši sķna, žegar hagkerfi žeirra kemst ķ gang aftur, til aš auka enn forskot sitt og auka hagvöxtinn hjį sér langt umfram žaš, sem hin rķkin munu verša fęr um. Af žessu er ljóst, aš vandamįlin hrannast upp fyrir ESB śti viš sjónarrönd, einkum vegna žess, hversu ólķkar ašildaržjóširnar eru aš upplagi.  Evran var ótķmabęr og illa ķgrunduš tilraun.  Framtķš hennar er ķ meiri óvissu nśna en ķ kjölfar fjįrmįlakreppunnar 2007-2008 og Grikklandsfįrsins 2012, enda hefur lķtiš veriš gert til aš skjóta undir hana fótum, nema braušfótum.  

 

 Evran krosssprungin

  

 


Fjašrafok śt af ECT

Žaš varš töluveršur ys og žys śt af engu ķ viku 38/2019, žegar vefmišill nokkur tók af óžekktum įstęšum aš bera saman alžjóšlegan sįttmįla, "Energy Charter Treaty" og Orkupakka 3 (OP#3).  Eins og sjį mį ķ višhengi meš žessari vefgrein, er žarna ólķku saman aš jafna.  

Engu var lķkara en meš žessu upphlaupi hafi įtt aš koma höggi į Mišflokkinn vegna žess, aš formašur og varaformašur hans gegndu stöšum forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra, žegar Ķsland geršist ašili aš žessum alžjóšlega sįttmįla, žar sem jafnvel Sviss į ašild.  Potturinn og pannan ķ žessu mįli hefur hins vegar vęntanlega veriš fagrįšherrann, rįšherra orkumįla, išnašarrįšherrann Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, rįšherra Sjįlfstęšisflokksins.  

Utanrķkisrįšherra kemur hins vegar aš öllum slķkum samningum viš erlend rķki, og hann undirritaši fyrir Ķslands hönd, og dr Ólafur Ragnar Grķmsson, fullgilti žennan samning.  Žaš er athyglisvert ķ žessu sambandi, aš Noršmenn, sem bśa yfir grķšarlegum orkulindum, eru ašilar aš samninginum, en hafa enn ekki fullgilt hann.

Žaš er jafnframt athyglisvert, hversu litla žinglega mešferš samningar af žessu tagi fį.  Lįtiš er duga aš kynna mįl, sem ekki žarfnast lagabreytingar og ekki fela ķ sér fjįrhagsskuldbindingar, ķ utanrķkismįlanefnd, ef žį svo mikiš er višhaft.  Leikmanni viršist ešlilegra, aš samnin sé žingsįlyktunartillaga og fjallaš um hana ķ žinginu, en Skrifstofa Alžingis hefur stašfest, aš viš afgreišslu ECT var alls ekki brugšiš śt af vananum, eins og žó hefur veriš lįtiš liggja aš. 

Hvers vegna var tališ rétt, aš Ķsland geršist ašili aš ECT ?  Lķklegast er, aš žrżstingur hafi veriš į žaš aš hįlfu ķslenzkra fyrirtękja, sem stunda fjįrfestingar, rannsóknir, rįšgjöf og verktöku, utan EES, t.d. ķ Žrišja heiminum, svo kallaša, žar sem eignarréttur og lagarammi um framkvęmdir er meš öšrum hętti en hérlendis.  Ķslenzk fyrirtęki hafa t.d. stundaš starfsemi ķ Afrķku og Asķu į sviši jaršhitanżtingar, og žeim gęti gagnazt ECT, ef ķ haršbakka slęr.

ECT var vissulega hugsašur til aš hvetja til orkuflutninga yfir landamęri, eins og OP#3, en lengra nęr samanburšurinn ekki.  Žaš er fįtt annaš sameiginlegt meš žessum tveimur gjörningum, og žess vegna fįnżtt aš taka aš sér aš bera saman žessa tvo gjörninga.  Annar er sįttmįli jafnrétthįrra žjóša um fjįrfestingar ķ orkugeiranum og mešferš įgreiningsmįla, sem žęr kunna aš leiša af sér, en hinn er samningur meš yfiržjóšlegu sniši, žar sem vķštęk völd eru veitt embętti (Landsreglara), sem fęrt er undir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) og ACER - Orkustofnun ESB, sem er undir stjórn Framkvęmdastjórnar ESB, sjį nįnar višauka meš žessum pistli.   

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Ólesnir, žröngsżnir naušhyggjumenn eru illa fallnir til leišsagnar

Viš mat į afleišingum innleišingar Orkupakka #3 (OP#3) fyrir stjórnarfar og stefnumörkun orkumįla landsmanna, svo og įhrif OP#3 į hag žeirra, er algerlega ófullnęgjandi aš skoša OP#3 einan.  Hann er ašeins stór steinn ķ vöršu, sem vķsar veginn aš fullri stjórnun Evrópusambandsins (ESB) į orkumįlum ašildarlandanna og eftir atvikum EFTA-landanna.  Žessi mišstżring er grundvölluš ķ Lissabonsįttmįlanum, stjórnarskrįrķgildi ESB, en ķ upphaflega EES-samninginum frį 1992 er hana ekki aš finna, enda hefši hann žį vafalķtiš feriš felldur į Alžingi ķ janśar 1993 (og lķklega į Stóržinginu įriš įšur).

Žaš er lķka naušsynlegt aš meta įhrif OP#3 meš hlišsjón af EES-samninginum, t.d. hins alls yfirskyggjandi fjórfrelsis, og annarra gerša ESB, sem żmist hafa žegar veriš lögleiddar hér eša munu vafalaust verša žaš.  Žar mį nefna žjónustutilskipun ESB og reglugerš #347/2013 um Kerfisžróunarįętlun ESB og samręmda mešhöndlun umsókna fyrirtękja um leyfi til uppbyggingar innviša til orkuflutnings į milli svęša eša landa.

Žaš er sammerkt meš öllu žessu regluverki ESB, aš žaš er snišiš til aš draga śr opinberu eignarhaldi og rekstri og til aš efla frjįlsa samkeppni.  Išnašarrįšherra Ķslands hefur gleypt žetta agn og tilfęrir sem meginrökin fyrir innleišingu OP#3.  Žaš er merki um illa ķgrundaša afstöšu af tveimur įstęšum:

1) Į Ķslandi veršur aldrei frjįls samkeppni aš evrópskum hętti, sem žrżstir raforkuveršinu nišur ķ lįgmark žess, sem aršbęrt getur talizt, af žvķ aš hér veršur alltaf fįkeppni į žessu sviši og staša orkuvinnslufyrirtękjanna er fįdęma ójöfn.  Orkukauphöll aš hętti ESB veršur žess vegna varla orkukaupendum til hagsbóta.

2) Landsmenn eru ekki tilbśnir aš lķta į rafmagn sem vöru, eins og ESB og išnašarrįšherra, heldur stendur hugur landsmanna aš lķkindum nęr žvķ aš lķta į rafmagniš śr orkulindum landsins sem samfélagslega žjónustu, sem félagsleg fyrirtęki eigi aš hafa forgang til nżtingar į, enda verši orkulindirnar lżstar ķ žjóšareign meš svipušum hętti og fiskimišin.  Slķkt jafngildir ekki žjóšnżtingu einkaeigna į orkulindum, heldur skuli rķkisvaldiš meš slķkri lagasetningu öšlast rétt til aš stjórna aušlindanżtingunni, eins og į sér staš meš tiltölulega farsęlum hętti meš fiskimišin.  Meš žessu móti er von um lżšręšislega įkvöršunartöku um nżtingu orkulindanna og vonandi mestu sįtt, sem hęgt er aš nį į žessu sviši ķ žjóšfélaginu.  Raforkukerfiš vęri žį višurkennt sem innvišir samfélagsins, sem rķkisvaldiš ber įbyrgš į.

Žetta samręmist hins vegar engan veginn stefnu ESB į orkumįlasviši, sem meš öllu sķnu regluverki żtir undir einkavęšingu og fjįrfestingu einkaašila ķ žessum geira ķ staš hins opinbera.  Sżnidęmi um žetta höfum viš fyrir augunum um žessar mundir.  ESA sendi rķkisstjórn Ķslands fyrir nokkrum įrum bréflega fyrirspurn um žaš, hvernig hśn fęri aš žvķ aš tryggja śthlutun virkjanaleyfa į markašsverši.  Mįliš er enn ķ nefnd hér, enda "heit kartafla".  Ķ marz 2019 fékk orkurįšherra Noregs sams konar bréf frį ESA, og  nżlega var žaš birt opinberlega.  Žar ķ landi mun žess vegna brįšlega myndast umręša um mįliš, og žar kann aš hitna ķ kolunum, žvķ aš um žaš hefur rķkt žjóšarsįtt ķ Noregi, aš virkjanir landsins séu aš mestu leyti ķ žjóšareign.  Meira aš segja millilandatengingar raforku eru žar allar ķ rķkiseign.  

Meš žvķ aš lķta til višskipta framkvęmdastjórnar ESB viš rķkisstjórn Frakklands śt af franska rķkisorkufyrirtękinu EdF mį sjį ķ hvaš stefnir ķ višskiptum ESA viš rķkisstjórn Ķslands og Noregs um eignarhald virkjanaleyfa og vatnsaflsvirkjana.  Žessu mįli gerši Bęndablašiš ķtarleg skil  29. maķ 2019 undir fyrirsögninni:

"Žess er nś krafizt, aš įtta rķki ESB einkavęši sķnar vatnsaflsvirkjanir".

Veršur nś vitnaš ķ žessa śttekt blašsins:

"Hefur framkvęmdastjórnin, sem hefur umsjón meš frjįlsri samkeppni ķ Evrópu, veriš aš žrżsta į Frakkland og 7 önnur lönd ķ langan tķma til aš tryggja, aš opnaš verši fyrir einkafjįrmagn ķ orkugeiranum.  Žann 7. marz sķšastlišinn var sķšan höfšaš samningsbrotamįl gegn Frakklandi, Žżzkalandi, Austurrķki, Póllandi, Portśgal, Svķžjóš, Ķtalķu og Bretlandi fyrir aš hafa ekki fariš ķ opin śtboš į nżtingarrétti vatnsfalla og vatnsfallsvivrkjana."

Hérlendis hefur žvķ veriš haldiš fram af orkupakkasinnum, og vitnaš ķ lögfręšiįlit žvķ til stušnings, aš EES-samningurinn og višaukar hans veiti Evrópusambandinu enga višspyrnu til aš krefjast breytinga į eignarhaldi virkjana eša į nżtingarrétti orkulindanna.  Nś er allt annaš komiš į daginn.  Aš sjįlfsögšu fetar Eftirlitsstofnun EFTA-ESA ķ fótspor Framkvęmdastjórnarinnar.  Hśn sendi ķslenzku rķkisstjórninni fyrir nokkrum įrum og norsku rķkisstjórninni ķ marz 2019 skriflega fyrirspurn um žaš, hvernig rķkisstjórnirnar gengju śr skugga um žaš, aš virkjunarleyfum vatnsorkuveranna vęri śthlutaš į markašsverši ķ ljósi žess, aš um opinbera śthlutun takmarkašra gęša vęri aš ręša.  Hér er augljóslega um aš ręša opnun ESA į sams konar kröfu gagnvart EFTA-löndunum og Framkvęmdastjórnin hefur rekiš gagnvart 8 ESB-löndum um einkavęšingu leyfa fyrir vatnsorkuver ķ opinberri eigu.  Žetta strķš hefur nś leitt til žess, aš rķkisstjórn Frakklands hefur bošizt til aš selja mörg vatnsorkuver ķ eigu rķkisfyrirtękisins EdF.

Žaš blasir viš, aš vatnsréttindi Landsvirkjunar į Žjórsįr-Tungnaįr-svęšinu, sem Landsvirkjun fékk ķ heimanmund frį rķkissjóši viš stofnsetninguna įriš 1965, eru ķ uppnįmi, og žess veršur krafizt, aš einkaašilum į EES-svęšinu verši gefinn kostur į aš bjóša ķ žessi veršmęti til afmarkašs tķma, t.d. aldarfjóršung.  Žetta sżnir, aš alls ekki mį vanmeta einbeittan vilja Evrópusambandsins til aš markašsvęša raforkugeirann ķ ESB ķ nafni fjórfrelsins og EFTA-löndin ķ EES verša aš lśta sömu reglum.  Žaš er ķ žessu ljósi mjög órįšlegt aš veita ESB žęr rśmu heimildir hérlendis, sem OP#3 felur ķ sér, t.d. meš Landsregaranum og heimildum ACER samkvęmt Evrópuréttinum varšandi millilandatengingar.  

"Į frönskum vefmišlum mį sjį hörš orš um einręšistilburši ESB viš aš innleiša skefjalausan kapķtalisma ķ franska orkugeirann, įn žess aš stjórnvöld hreyfi žar legg né liš.  Žaš sé allavega lįgmarkiš, aš žjóšin sé spurš um žaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu, hvort hśn vilji afsala sér yfirrįšum yfir eigin orkufyrirtękjum. Einnig er spurt, hvort veriš sé aš fęra franska orkugeirann ķ hendur kķnverskra fjįrfesta į silfurfati."

Hvernig halda menn, aš pólitķska įstandiš verši hérlendis, žegar žaš veršur lżšum ljóst, aš orš stjórnmįlamanna, embęttismanna og lögfręšinga um, aš EES-samningurinn nęši ekki til eignarhalds og yfirrįša orkulinda og virkjana, eru oršin tóm og įn nokkurrar lagalegrar stošar, žegar ESB/ESA lętur til skarar skrķša ?  Žį munu oršhįkar orkupakkanna flżja inn ķ holur sķnar.  Ekkert hald veršur ķ žeim frekar en fyrri daginn.  Žį er ljóst, aš EES-samningurinn veršur ķ uppnįmi, og stjórnmįlaflokkarnir, sem męlt hafa fyrir umdeildu frekara fullveldisframsali meš innleišingu OP#3 munu eiga ķ vök aš verjast.  

""Vatnsorkuver eru helzta uppspretta okkar af endurnżjanlegri raforku og skila 12 % af rafmagni okkar.  Žetta er jafnframt eina leišin fyrir okkur til aš geyma raforku", segir einn žessara [frönsku] žingmanna [sem telja valdhafana skorta pólitķskan vilja til aš verja öryggi og fullveldi Frakklands].  Hann bendir lķka į, aš žetta sé mikil įskorun fyrir išnaš, žar sem starfa um 25 000 manns og [sem] skilar um mrdEUR 1,5 [ķ opinberum tekjum]. 

"Žaš veršur aš verja vatnsorkuverin okkar lķkt og gert hefur veriš varšandi kjarnorkuverin", sagši žingmašurinn Marie-Noėlle Battistel viš blašiš L'Express."

Žaš er greinilega mikill pólitķskur įgreiningur ķ uppsiglingu um eignarhaldiš ķ orkugeiranum ķ uppsiglingu ķ Frakklandi.  Rįšamenn žar geta sig hvergi hreyft gagnvart Framkvęmdastjórninni vegna ašildar landsins aš Evrópusambandinu.  Ķslenzka löggjafarvaldiš getur enn hafnaš OP#3 og leitaš samninga um undanžįgur ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.  Ef allt um žrżtur kann aš verša naušsynlegt aš leita annarra višskiptalausna viš Evrópusambandiš.  Lķklegt er, aš megn óįnęgja meš EES-ašildina gjósi einnig upp ķ Noregi, žegar Noršmenn horfa framan ķ einkavęšingarkröfur ESA/ESB į hendur orkugeira žeirra, og žį kann aš myndast jaršvegur fyrir samningavišręšur EFTA meš Svisslendinga innanboršs viš ESB.

""Vatnsorkuverin hafa veriš fjįrmögnuš af frönsku žjóšinni og eru rétt aš byrja aš skila arši.  Žaš er ekki til umręšu aš gefast upp", sagši žingmašurinn Delphine Batho.

"Spurningin snżst um öryggi og stjórnun sameiginlegs įgóša, en einnig um kostnašarstjórnun.  Ég óttast, aš einkavęšingin ķ orkumįlunum verši į sama veg og varš viš einkavęšingu hrašbrautanna, sem leiddi til aukins kostnašar fyrir neytendur.""

 Raforkuvinnslukostnašur vatnsorkuvera stafar ašallega af stofnkostnašinum, en ašeins aš litlu leyti af rekstrarkostnaši.  Žegar bśiš aš greiša nišur lįn vegna fjįrfestingarinnar, taka vatnsorkuverin aš mala eigendum sķnum gull.  Žaš į einmitt viš um elztu virkjanir Landsvirkjunar į Žjórsįr/Tungnaįr-svęšinu, allar nema Bśšarhįlsvirkjun, sem er ašeins 6 įra gömul.  Žaš vęri žess vegna fjįrmįlalegt órįš aš selja žessar virkjanir nśna, og aš bjóša vatnsréttindi žessara virkjana śt eša upp į EES-markašinum getur ašeins leitt til hękkunar raforkuveršs til neytenda.  Žaš er aušvelt aš taka undir žaš meš gagnrżnum frönskum žingmönnum, aš afskipti Evrópusambandsins og ķ okkar tilviki ESA af eignarhaldi ķ raforkugeiranum er óžolandi.  Viš žessar ašstęšur er óskiljanlegt, aš flestir Alžingismenn viršast fśsir til aš vaša enn lengra śt ķ feniš og fęra ESB/ESA enn meiri völd yfir orkugeiranum.  

"Krafa framkvęmdastjórnarinnar snertir yfirrįš fransks almennings yfir 399 vatnsaflsvirkjunum vķša um Frakkland.  Meš öšrum oršum er veriš aš neyša franska rķkiš til aš afsala sér yfirrįšum yfir sķnum vatnsorkuverum ķ hendur einkafyrirtękja. Žaš er nokkuš, sem ķslenzkir žingmenn, sem hafa haft forgöngu um aš innleiša orkupakka 3 į Ķslandi, hafa žvertekiš fyrir, aš vęri nokkur hętta į, aš geti gerzt hér į landi.  

Krafa framkvęmdastjórnarinnar ķ Brüssel um, aš EdF verši opiš fyrir einkafjįrmagn, mišast viš, aš yfirrįšaréttur franska rķkisins yfir 150 vatnsorkuverum falli śr gildi įriš 2023."

Ólesnir og žröngsżnir žingmenn, haldnir naušhyggju um, aš engrar undankomu sé aušiš aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3 til aš "bjarga" EES-samninginum, eru žvert į móti aš reka nagla ķ lķkkistu EES-samningsins meš afléttingunni.  Žeir hafa lįtiš ašstošarmenn rįšherra teyma sig śt ķ oršhengilshįtt eins og žann, aš  sęstrengsįkvęši OP#3, t.d. reglugerš #713/2009, muni ekki gilda į Ķslandi, af žvķ žau gildi ašeins um innviši ķ rekstri.  Žarna gętir ónįkvęmni, sem veldur alvarlegum rangtślkunum, sem verša Ķslandi ekki ķ vil fyrir dómi.  OP#3 į vissulega viš sęstrengi į undirbśningsstigi, a.m.k. frį žeim degi, žegar umsókn um leyfi til lagningar og tengingar viš raforkukerfi landsins er skilaš inn til orkustofnunar į Ķslandi og į Bretlandi.  Til aš skżra lķnurnar kann aš verša naušsynlegt fyrir sęstrengsfjįrfestana aš höfša samningsbrotamįl gegn Ķslandi fyrir aš lögleiša fyrirvara viš OP#3 (#713/2öö9), sem įskilur samžykki Alžingis fyrir undirbśningi og lagningu aflsęstrengs.

 

 

 


Nęstu skref eftir OP#3

Žaš er mikiš fagnašarefni, aš ASĶ hefur markaš sér skżra stöšu ķ įtökunum um ķslenzku orkulindirnar.  Žaš er engum blöšum aš fletta um, aš įsóknin ķ žęr mun vaxa, ef mestur hluti orkugeirans, allt of margir og jafnvel nokkrir fórkólfar atvinnulķfsins, illu heilli, žingmenn o.fl., fį žeim vilja sķnum framgengt, aš Orkupakki #3 verši leiddur inn ķ ķslenzkar lögbękur. Žaš eru öflugir hagsmunahópar, sem hafa hagsmuni af og sjį aušgunartękifęri ķ hękkun raforkuveršs į Ķslands, einkum meš millilandatengingum, sem jafna myndu śt į endanum raforkuveršsmun hérlendis og erlendis.  Allur orkugeirinn sleikir śt um, og žaš er hald sumra, aš rķkissjóšurinn muni fitna viš žetta, en žaš getur ekki oršiš, žvķ aš landsframleišslan mun jafnvel dragast saman, žegar atvinnulķfiš kiknar undan byršunum, og mörg fyrirtęki ķ samkeppni viš śtlönd munu neyšast til aš draga saman seglin og jafnvel hętta starfsemi. Atvinnuframboš mun snarminnka. 

Nišurstaša ASĶ er žess vegna rökrétt.  Žaš eru hagsmunir verkalżšshreyfingarinnar, eins og almennings į Ķslandi, aš hérlendis verši raforkuverš nįlęgt kostnašinum viš vinnsluna.  Žį mį ekki hleypa aš spįkaupmennsku meš raforkuna og kreddum um uppboš į virkjanaleyfum til "skamms" tķma, sem aušvitaš munu leiša til hęrra raforkuveršs til heimila og atvinnulķfs, žvķ aš reynt veršur aš endurheimta kostnaš viš aš afla virkjanaleyfa meš hękkun raforkuveršs. 

Hvaša samband er į milli OP#3 og afkomu almennings ?  Meš OP#3 verša Ķslendingar skyldašir til aš taka upp markašskerfi Evrópusambandsins, ESB, žótt žaš henti engan veginn ķslenzkum ašstęšum og sé žar af leišandi lķklegt til aš valda hér óstöšugleika orkuveršlags, vaxandi hęttu į orkuskorti og hęrra mešalverši raforku yfir įriš.  Mismunurinn į nśverandi markašskerfi hér og markašskerfi ESB er, aš hiš sķšarnefnda er uppbošskerfi fyrir raforku ķ orkukauphöll meš afleišuvišskiptum og spįkaupmennsku meš raforkuna, en nśverandi kerfi er ašallega auglżstar gjaldskrįr, en um stęrri orkuvišskipti er hęgt aš fį tilboš frį orkubirgjum. 

Opinber ašstoš viš orkukaupendur, sem į einhvern hįtt er hęgt aš flokka sem markašsskekkjandi rķkisašstoš, veršur bönnuš.  Styrkur til hśsnęšishitunar er t.d. óžekktur, žar sem frjįlst markašskerfi meš orku er viš lżši, einnig ķ Noregi, žar sem raforkunotkun heimila er fimmföld į viš ķslenzk heimili įn rafhitunar.  Rafmagnskostnašur hefur oršiš tilfinnanlegur fyrir margar fjölskyldur ķ Noregi, žegar saman hefur fariš žurrkur og śtflutningur rafmagns, t.d. um sęstrengi.  Samt hefur ekkert oršiš śr žvķ, aš hiš opinbera hlaupi undir bagga. 

Gaspri išnašarrįšherra um, aš rķkisstjórn og Alžingi muni rįša žessu hér eftir sem hingaš til, er varlegt aš treysta.  Rķkisstušningur viš bęndur til aš létta žeim byršar hįs raforkukostnašur er óleyfilegur aš Evrópurétti og ögrun viš fjórfrelsiš.  Žaš er blindingshįttur aš halda aš žaš aš ganga orkupakkanum į hönd muni engar afleišingar hafa.  Annašhvort stafar slķkur mįlflutningur af fullkomnu žekkingarleysi į mįlefninu eša blekkingartilhneigingu, sem er ķ raun fullkomiš įbyrgšarleysi.  

Stóra reykbomban felst svo ķ žvķ, aš Alžingi geti ķ senn lżst yfir stušningi sķnum viš tengingu Ķslands viš sameiginlegan raforkumarkaš ESB og sett lög, sem banna Landsneti aš setja aflsęstreng į framkvęmdaįętlun Kerfisįętlunar, žótt Landsreglara beri aš gefa Landsneti fyrirmęli um aš framfylgja Kerfisžróunarįętlun ESB.  Žetta er žverstęša og algert pķp.  

ESB ętlar aš draga til sķn öll völd yfir orkumįlum ašildarlandanna, og hiš sama mun gilda um EFTA-löndin, sem samžykkja orkupakkana.  Žessi valdasamžjöppun réttlętir ESB sem naušsynlegt tęki ķ barįttunni viš loftslagsvįna.  Žessi rök eiga ekki viš į Ķslandi meš innan viš 1 % raforkuvinnslunnar śr jaršefnaeldsneyti.  Aušvitaš į aš hafna OP#3 og taka mįliš upp til vinsamlegrar višręšu į réttum vettvangi, Sameiginlegu EES-nefndinni, ķ ljósi nżrra ašstęšna į Ķslandi, žar sem komiš hafi ķ ljós vķštęk andstaša um allt land og hjį öflugum verkalżšssamtökum į borš viš ASĶ.

Viš žessa vöršu į vegferšinni, OP#3, er rétt aš velta fyrir sér, hvert leišin liggur:

  • OP#4 eflir enn hina yfiržjóšlegu žętti orkusambandsins og stangast žar af leišandi enn meir į viš Stjórnarskrįna en OP#3.  ACER fęr aukin völd, eins og viš var aš bśast, og Framkvęmdastjórnin į aš įstunda mun strangara eftirlit meš Kerfisįętlunum ašildarlandanna, rįšstöfunum til bęttrar orkunżtni og orkuskipta.  Stefnumiš orkusambandsins er hnökralaust net millilandatenginga, sem skal tryggja, aš orka streymi vandręšalaust frį svęšum lįgs orkuveršs til svęša hįs orkuveršs.  Žannig er stašan alls ekki nśna og žarf lķklega aš žrefalda nśverandi aflflutningsgetu į milli landa ESB, til aš svo verši.  Nišurstaša žessarar žróunar veršur samręmt evrópskt orkuverš, sem vafalaust veršur hęrra en raforkuveršiš, sem Ķslendingar hafa vanizt į žessari öld.  Hvers vegna aš gefa nś undir fótinn meš, aš viš viljum taka upp evrópskt raforkuverš gegn žvķ aš tengjast sameiginlegum raforkumarkaši ESB ?
  • Ķ OP#4 er fyrirskrifaš, aš stofna skuli til Svęšisstjórnstöšva, SSS (Regional Operation Centres, ROC), til įlagsstżringar og öryggisśtreikninga į flutningskerfinu.  Įbyrgš į žessum mįlum er nśna hjį hverju landi fyrir sig, hjį Statnett ķ Noregi og Landsneti į Ķslandi til aš nefna dęmi.  Norska rķkisstjórnin hefur fengiš frįgengnar geršir og tilskipanir śr OP#4 og sent žęr śt til umsagnar.  Hvers vegna heldur ķslenzka rķkisstjórnin spilunum svo žétt aš sér, aš halda mętti, aš žau vęru algerlega óbošleg ?  Er žaš vegna žess, aš hśn telji sig ekki žurfa neinar umsagnir utan śr žjóšfélaginu ?  Satt aš segja hręša sporin frį Žrišja orkupakkanum, žvķ aš embęttismannakerfi rįšuneytanna ręšur hreinlega ekki viš aš leggja faglegt mat į stórmįl af žessu tagi, sem raunverulega er tęknilegs ešlis, žótt lögfręšingar verši aš rżna orkupakkana lķka.  Žaš er hins vegar gagnslķtiš aš lįta žį rżna mįl af žessu tagi, sem viršast eins og fiskar į žurru landi, žegar kemur aš Evrópurétti og stjórnlögum landsins.  Hvaš um žaš.  Ķ umsögn sinni sagši Statnett: "Įbyrgšin į afhendingaröryggi raforku į ekki aš fara śr höndum rķkisins".  Žetta er hverju orši sannara.  Vonandi veršur Landsnet sammįla, og vonandi sammęlast rķkisstjórnir Ķslands og Noregs um žaš eigi sķšar en ķ Sameiginlegu EES nefndinni, ef illu heilli Alžingi samžykkir OP#3, aš įbyrgšin į afhendingaröryggi raforku į Ķslandi og ķ Noregi verši hjį Landsneti og Statnett.  Žetta er lykilmįl, sem žżšir ķ raun, aš hvorki Ķsland né Noregur geta samžykkt OP#3 heldur.  Aš eftirlįta stjórnstöš einhvers stašar į meginlandi Evrópu aš stjórna ķslenzka orkukerfinu, įlagsdreifinu į lķnur, vatnshęš ķ mišlunarlónum og mörgu fleiru, er ófęrt af öryggisįstęšum.  Žess vegna ętti Alžingi aš girša strax fyrir vandręši og neita aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3.
  • Į minnisblaši meš beišni um umsögn viš frįgengnar geršir OP#4 śtskżrir norska rķkisstjórnin Raforkumarkašsreglugeršina ķ OP#4 žannig: "Geršin njörvar nišur nįnari reglur um atriši meš žżšingu fyrir višskipti yfir landamęri [meš orku].  Tilgangurinn er aš įkvarša mikilvęgustu grunnreglurnar fyrir velvirkandi, samžęttum rafmagnsmarkaši.  Žaš felur ķ sér, aš allir viškomandi ašilar skuli fį óvilhallan rétt til markašsašgangs. Ennfremur eru įkvaršašar almennar reglur um śthlutun flutningsrżmis [ķ millilandatengingum] og žrengslamešhöndlun.  Žar er m.a. kvešiš į um, aš žjóšarhagsmunir megi ekki takmarka innflutning og śtflutning į rafmagni."  Žetta žżšir, aš norsk og ķslenzk yfirvöld mega ekki skipta sér af, hvernig straumurinn į aš verša ķ strengjum og lķnum til śtlanda. Žetta veršur hart ašgöngu fyrir Noršmenn, eins og athugasemd Statnetts sżnir, og algerlega óašgengilegt fyrir Ķslendinga.  Innlend fyrirtęki lenda ķ beinni samkeppni um raforkuna hér innanlands viš fyrirtęki ķ ESB, žaš lękkar hratt ķ mišlunarlónum og orkuveršiš rżkur upp śr öllu valdi.  Innlend stjórnvöld hafa ekki leyfi til aš skakka leikinn.  Ķ versta tilviki bilar sķšan sęstrengurinn, og hér veršur hrikalegur raforkuskortur aš vetrarlagi. 
Žaš er vogunarspil og grķšarleg įhętta ķ žvķ fólgin aš treysta žvķ, aš bann Alžingis viš žvķ aš taka sęstreng inn į framkvęmdahluta Kerfisįętlunar Landsnets haldi gagnvart Evrópurétti.  Hugmyndin sjįlf er arfaslök og stngur ķ stśf viš stefnumörkun Evrópusambandsins.  Žaš į ķ mikilli barįttu viš żmis ašildarlanda sinna śt af stefnumörkuninni um hnökralausar millilandatengingar og sama orkuverš alls stašar.  Takist žetta, gręšir žungamišja framleišslunnar, en jašrarnir tapa.  Žetta er hins vegar bariš įfram meš žeim rökum, aš mišstżring orkumįla sé naušsynleg til aš nį tökum į loftslagsvįnni.  Žessi stefnumörkun gengur öndvert į hagsmuni Ķslands, sem eru fólgnir ķ lįgu raforkuverši og nżtingu orkulindanna innanlands.  
Ķ žessu ljósi er deginum ljósara, aš ESB getur ekki lišiš žaš, aš eitt rķki setji lagaleg skilyrši viš innleišingu OP#3, sem breyta inntaki og ešli orkupakkans.  Žess vegna velur norska rķkisstjórnin fremur žį leiš aš ganga į bak orša sinna gagnvart stjórnarandstöšuflokkunum Verkamannaflokknum og Gręningjunum, svo alvarlegt sem žaš er, en aš verša gerš afturreka meš lagasetningu um skilyršin 8.
Evrópusambandiš hefur nefnilega vopniš, sem bķtur ķ žessu sambandi, EES-samninginn, gr. 7. Į žetta vopn mun reyna eigi sķšar en viš afgreišslu fyrstu umsóknar um aflsęstreng frį ESB-landi til Ķslands.

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Örverpi utanrķkisrįšuneytisins

Ķ herhvöt Gušna Įgśstssonar, fyrrverandi Alžingismanns og rįšherra, į fundi ķ fundaröš Ögmundar Jónassonar, sömuleišis fyrrverandi Alžingismanns og rįšherra, "Til róttękrar skošunar", ķ Žjóšmenningarhśsinu viš Hverfisgötu ķ Reykjavķk laugardaginn 5. aprķl 2019, óskaši hann žess, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn yrši aš pólitķsku fśleggi ķ hreišri rķkisstjórnarinnar.  

Hér skal taka undir hina frómu ósk hins vķgreifa höfšingja Sunnlendinga, sem į žessum fundi steig į stokk, fór meš bundiš mįl sem og kjarnyrt óbundiš, og hvatti fundarmenn og landsmenn alla (fundinum var streymt) til dįša ķ žessu sjįlfstęšismįli žjóšarinnar.  Žaš er sjįlfstęšismįl, af žvķ aš žaš snżst um ašgang aš einni helztu aušlind landsins, orkunni.   Ętlunin er aš ręna landsmenn einum mestu hlunnindum, sem žeir bśa viš um žessar mundir og myndar undirstöšu velferšarsamfélagsins: tiltölulega ódżru rafmagni. 

Žeir eru til į mešal hérlandsmanna, sem berja hausnum viš steininn, og žręta fyrir žaš, aš Žrišji orkupakkinn snśist um orkulindir Ķslendinga.  Hvers konar hagsmunamat ręšur žar för ?  Žolir žaš dagsljósiš, eša eru į feršinni handbendi óprśttinna gróšapunga, sem sjį ótępileg gróšatękifęri handan viš sęstrengshorniš, žar sem innflutningur į miševrópsku rafmagnsverši gegnum sęstreng mun leiša til įbatasamrar sölu į raforku til landsmanna sjįlfra, sem žó eiga sjįlfir nśna megniš af virkjušum orkulindum "meš einum eša öšrum hętti".  

Žeir, sem rżnt hafa Žrišja orkupakkann einna nįkvęmast hérlendis, eru lögfręšingarnir Frišrik Įrni Frišriksson Hirst og Stefįn Mįr Stefįnsson, sem skrifušu lögfręšilega įlitsgerš um afrakstur rżninnar fyrir utanrķkisrįšuneytiš og skilušu verkinu 19. marz 2019.  Utanrķkisrįšuneytiš launaši verkiš meš žvķ aš snśa įlitsgeršinni į haus, žvinga žar inn örverpi, sem er ķ algerri mótsögn viš efnislega nišurstöšu skżrslunnar, og bįsśna sķšan śt til žingflokkanna og žjóšarinnar, aš žaš hafi meš žingsįlyktunartillögu sinni vališ ašra af tveimur leišum žessara mętu lögfręšinga, žótt ķ skżrslunni blasi viš, aš eina raunverulega tillaga tvķmenninganna er aš neita aš lyfta hinum stjórnskipulega fyrirvara vegna stjórnarskrįrbrots, sem ķ orkupakkanum felst.  Meš žessum blekkingum įtti aš smygla orkupakkanum gegnum Alžingi.  Žetta minnir į kerlinguna, sem kastaši pokapjötlunni meš sįl karls sķns inn um Gullna hlišiš eftir aš hafa blekkt Lykla-Pétur. 

Ósvķfni utanrķkisrįšuneytisins er žó margfalt verri en aš smygla sįl karlófétis inn ķ himnarķki. Kemst utanrķkisrįšuneytiš upp meš sķna óbilgirni og vanviršingu ķ garš Alžingis, sem mun ręna landsmenn yfirrįšarétti og afrakstri orkuaušlindanna, er fram lķša stundir ?  Žetta er ein skammsżnasta og verst ķgrundaša rįšstöfun ķslenzkra stjórnvalda allan lżšveldistķmann, og žau hafa ekki bitiš śr nįlinni meš hana.

Hér verša menn jafnframt aš hafa ķ huga, aš löggjöf Evrópusambandsins, ESB, er kvik, og žaš į ķ hęsta mįta viš um orkulöggjöfina, sem er ķ mótun.  Eftir Orkupakka #3 (OP#3) hafa komiš śt reglugeršir, t.d. #347/2013, sem enn fęra völd frį ašildarlöndunum til ACER og Framkvęmdastjórnarinnar, OP#4 kemur śt 2020, og nś er vķst tekiš aš efna nišur ķ OP#5. Žróunin er samfelld ķ įtt aš lokatakmarki ESB aš nį altękri stjórn į orkumįlum ašildarlandanna.  Žar sem hérlendis eru engin lög um stjórnun orkulindanna, falla žęr undir stjórn raforkumįlanna, sem veršur į höndum Landsreglarans.   

Hvaš skrifušu téšir lögfręšingar ķ įlitsgerš sķna um orkuaušlindina ?:

"Sķšan er žó vikiš frį žessu ķ c-liš 2. mgr. 192. gr. SSEB [Sįttmįli um starfshętti Evrópusambandsins], žar sem gert er rįš fyrir, aš rįšinu sé heimilt meš einróma įkvöršun aš gera rįšstafanir, sem hafi umtalsverš įhrif į val ašildarrķkis milli ólķkra orkugjafa og almenna tilhögun orkuafhendingar.

Žetta žżšir, aš stofnunum Evrópusambandsins hefur veriš fengiš vald til aš setja afleidda löggjöf um orkumįl innan žeirra valdheimilda og meš žeim skilyršum, sem fram koma ķ fyrrgreindum įkvęšum.  Valdheimildir ašildildarrķkjanna skeršast žį aš sama skapi.  Einnig mį segja, aš ķ raforkutilskipunum (sem eru hluti af samkeppnisreglunum) sé gert rįš fyrir, aš eignarrétti sé skipt upp og aš samkeppnisreglur gildi į įkvešnum svišum.  Žó er ekki bannaš, aš raforkumannvirki eša dreifing orkunnar sé ķ opinberri eigu, žótt viss ašskilnašur sé įvallt įskilinn.

Nišurstašan er žvķ sś, aš żmis įkvęši finnast ķ frumrétti Evrópusambandsins, sem varša eignarrétt į orkuaušlindum og mešferš žeirra, sem žó geta vart talizt vķštęk enn sem komiš er.  Žau heimila sambandinu aš setja afleidda löggjöf, sem kann aš hafa įhrif į upphaflegan rétt ašildarrķkjanna til aš stjórna aušlindum sķnum.  Žaš hefur sambandiš gert, t.d. meš reglum žrišja orkupakkans.  Žęr fela m.a. ķ sér, aš einstök ašildarrķki hafa ekki einhliša įkvöršunarvald um skilyrši og skilmįla fyrir ašgangi aš grunnvirkjum yfir landamęri, eins og nįnar veršur rakiš sķšar."  (Undirstr. höf.)

 Žaš er žannig ljóst, aš lagagrundvöllur er fyrir hendi hjį Evrópusambandinu til setningar laga um eignarrétt yfir orkulindunum; Sambandiš hefur žegar haldiš inn į žį braut meš Žrišja orkupakkanum aš rįšskast meš rįšstöfunarréttinn meš žvķ aš bśa til einn sameiginlegan markaš og fyrirskrifa sķšan öflugar samtengingar innan hans. Meira mun fylgja ķ komandi lagasmķš ESB į žessu sviši og allt bera aš sama brunni: aš hinn frjįlsi raforkumarkašur ESB hafi ašgang aš sem öruggustum endurnżjanlegum orkulindum, sem duga fyrir ESB til aš nį markmišum sķnum ķ loftslagsmįlum.  Fjórfrelsiš tryggir fjįrfestum innan EES sama ašgang aš aušlindunum og innlendum ašilum, ž.į.m. rķkissjóši, og eignarnįmsheimild er óraunhęf leiš fyrir rķkiš til aš tryggja samfélagsleg yfirrįš yfir orkulind, sbr eftirfarandi tilvitnun ķ gr. 2.1.4 ķ skżrslu FĮFH & SMS:

"Meš öšrum oršum mį segja, aš eignarnįmi eša svipušum ašgeršum verši ekki beitt, nema aš gęttum reglum sambandsréttar um fjórfrelsiš, reglum um samkeppni og e.t.v. fleiri reglum." 

Žetta er ķ samręmi viš eina af nokkrum athugasemdum, sem norski lagaprófessorinn Peter Örebech gerši 2018 viš įlitsgerš ķslenzks lögfręšings, sem var hallur undir lögmęti og skašleysi Orkupakka #3.  Žetta stafar af žvķ, aš hvorki į Ķslandi né ķ Noregi hefur rķkiš įskiliš sér einkarétt į orkulindum.  Žaš er aušvitaš meirihįttar mįl og torsótt leiš, aš rķkiš kaupi öll vatnsréttindi og jaršgufuréttindi į landinu.  Žį er nś ólķkt einfaldara aš hafna Orkupakka #3.  Žar meš verša ekki fleiri orkutilskipanir og orkureglugeršir ESB innleiddar hér, ef aš lķkum lętur, og er žaš įgętt. Hérlendis žyrfti aš setja lög um orkulindir landsins meš svipašs ešlis og lögin um fiskveišistjórnunina.  Žar er tekiš fram, aš fiskistofnarnir į Ķslandsmišum séu ķ sameign žjóšarinnar.  Į žeim grundvelli fer fiskveišistjórnunin fram.  Hérlendis er naušsynlegt aš stunda orkulindastjórnun, og žaš er óįbyrgt af stjórnvöldum aš ljį mįls į žvķ, aš Evrópusambandiš fįi aš hlaupa ķ skaršiš meš "fjórfrelsiš" sitt į sameiginlegum raforkumarkaši EES.  Žetta er sennilega stjórnarskrįrbrot og stórskašlegt fyrir atvinnulķf og žar meš efnahagslķf landsins.  

Ķ sömu grein įlitsgeršarinnar stendur žetta:

"Lagasetning sambandsins er sķšur en svo śtilokuš, žótt hśn kunni aš hafa įhrif į eignarrétt eša stjórnunarrétt aš aušlindum.  Žetta į sérstaklega viš, ef heimild fyrir slķkri lagasetningu er aš finna ķ frumrétti sambandsins.  Ķ slķkum tilvikum teljast ašildarrķkin hafa samžykkt žęr breytingar samkvęmt stjórnskipunarlögum sķnum og žį e.t.v. žrengt gildissviš 345. gr. SSESB aš sama skapi."

Žaš er alveg ljóst af ofangreindum tilvitnunum og fleirum ķ skżrslu lögspekinganna FĮFH og SMS, aš meš samžykkt Orkupakka #3 veršur ekki ašeins yfirstjórn Landsnets og dreifiveitnanna undirorpin valdi Evrópusambandsins, heldur veršur eignarréttur og stjórnunarréttur aš orkulindunum ķ höndum Evrópusambandsins, ef svo er aš skipta. Evrópusambandiš mun hafa öll rįš Ķslendinga ķ höndum sér į orkusvišinu, er fram lķša stundir, ef Alžingi glepst nś į aš afhenda Sambandinu žetta fjöregg žjóšarinnar.  Aš bśa viš stjórnvöld, sem bregšast algerlega ķ vörzlu žjóšarhags, er žungbęrara en svo, aš kjósendur séu tilbśnir til fela slķkum rįš sitt į nż. Reišin mun krauma fram aš nęstu kosningum. Žróunin ķ žessa įtt er hafin samkvęmt nżrri skošanakönnun.  Enn er ekki of seint aš sjį aš sér, en "point of no return" nęst, ef/žegar žingmenn samžykkja žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra.  

Žetta allt er utanrķkisrįšherrann aš kalla yfir okkur meš vanhugsašri žingsįlyktunartillögu sinni, sem hann lętur ķ vešri vaka, aš sé reist į annarri af tveimur tillögum tvķmenninganna ķ įlitsgeršinni.  Žetta er blekkingartilraun aš hans hįlfu.  Lögfręšingarnir minnast į žessa ašferš, en geta um, aš hśn sé "ekki gallalaus".  Ķ skżrslunni kemur vķša fram, aš hśn er meingölluš, enda eru meš henni framdir lķklega žrķr lögfręšilegir fingurbrjótar.  Hvaša heilvita manni dettur ķ hug, aš tveir af fremstu lögfręšingum landsins į žessu sviši leggi slķkt örverpi til viš utanrķkisrįšuneytiš ?

Fingurbrjótur #1: 

Žaš er bannaš ķ EES-samninginum, kafla 7, aš innleiša geršir ESB, sem samžykktar hafa veriš af Sameiginlegu EES-nefndinni, ķ landsrétt meš heimatilbśnum skilmįlum.  Žannig mį ekki skilyrša gildistöku geršar #713/2009 viš lagasetningu Alžingis um heimild til aš leggja sęstreng til Ķslands.

Fingurbrjótur #2:

Ef EFTA-dómstóllinn fęr kęru į hendur ķslenzka rķkinu vegna ólöglegrar innleišingar Orkupakka #3 til dómsśrskuršar, mį ganga aš žvķ sem vķsu, aš dómur hans veršur kęrandanum ķ vil.  Žį veršur Alžingi aš fella skilmįlann śr gildi, og žar meš sitjum viš uppi meš 713/2009 ķ landslögum, sem er stjórnarskrįrbrot aš mati FĮFH og SMS.

Fingurbrjótur #3:

Žaš er óheimilt ķ ķslenzkum rétti aš setja lög, sem eru brotleg viš stjórnarskrį, žótt svo standi į, aš žau eigi ekki viš, žegar žau eru sett (enginn sęstrengur). Meš žessum handabakavinnubrögšum gerir utanrķkisrįšherra sig sekan um tillögu, žótt hann žykist vilja hafa vašiš fyrir nešan sig og fara aš rįšleggingum FĮFH & SMS, um aš brjóta stjórnarskrįna.  Höfundar įlitsgeršarinnar taka žó fram ķ skżrslu sinni, aš žetta megi ekki, og žess vegna er žetta augljóslega ekki žeirra rįšlegging.  Žaš veršur aš leysa stjórnarskrįrvandann įšur en Orkupakki #3 veršur innleiddur.  

Lausn žessa stjórnarskrįrvanda felst žó ekki ķ aš breyta Stjórnarskrįnni til aš gera erlendum fyrirtękjum hęgt um vik aš klófesta aušlindir Ķslands til lands og sjįvar.  Hvaš eru stjórnarlišar aš bauka ķ žessum efnum ?  

 


Enn er lķf ķ ACER umręšunni ķ Noregi

Haustiš 2018 höfšušu samtökin "Nei til EU", sem eru systursamtök Heimssżnar ķ Noregi, mįl gegn Ernu Solberg, forsętisrįšherra, fyrir mįlsmešferš Stóržingsins, aš undirlagi rķkisstjórnarinnar, į atkvęšagreišslu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  

Stjórnarskrį Noregs kvešur į um, aš viš valdframsal rķkisins til erlendra stofnana įn ašildar Noregs, žar sem millirķkjasamningurinn, sem ķ hlut į, getur ekki talizt vera žjóšréttarlegs ešlis, eins og ašild aš Sameinušu žjóšunum, Alžjóšabankanum eša NATO, svo aš dęmi séu tekin, skuli 3/4 af męttum žingmönnum, sem ekki mega vera fęrri en 2/3 allra kjörinna žingmanna, žurfa aš fallast į framsališ, svo aš žaš hljóti samžykki.  

Žaš er hins vegar einfaldur meirihluti žingsins sjįlfs, sem sker śr um ešli mįlsins og žar meš, hvort višhafa skuli regluna um aukinn meirihluta. Žetta mį kalla veikleika viš annars įgętt įkvęši, sem nś hefur leitt til mįlaferla. 

Dómsmįlarįšherrann sendi žinginu ķ fyrravetur įlitsgerš, žar sem ekki var talin vera žörf į auknum meirihluta til aš samžykkja Žrišja orkupakka ESB, af žvķ aš hann vęri "lite inngripende", ž.e. hefši lķtil įhrif į žjóšlķfiš.  Žar stendur žó hnķfurinn ķ kśnni.  "Nei til EU" nżtur sérfręšilegs stušnings fjölda  norskra lagaprófessora ķ žvķ, aš mįliš hafi svo vķštęk įhrif į stjórnsżslu Noregs og heimili Landsreglara aš hlutast til um gjaldskrįr Statnetts og dreifiveitnanna og aš heimta alls konar orkutengdar upplżsingar af fyrirtękjum aš višlögšum sektum, aš įskilja hefši įtt aukinn meirihluta viš atkvęšagreišslu Stóržingsins um mįliš samkvęmt Stjórnarskrįnni.  Žį kynni mįliš aš hafa falliš į Stóržinginu, žvķ aš innan viš 2/3 męttra žingmanna greiddu žvķ atkvęši sitt, en žaš hlaut aš vķsu yfir 3/4 greiddra atkvęša.

Rķkislögmašurinn krefst frįvķsunar stefnunnar į žeim grundvelli, aš veriš sé aš flytja pólitķskan įgreining inn ķ réttarsal, en "Nei til EU" lķtur į žaš sem lżšręšislegan rétt sinn aš fį śr žvķ skoriš af dómstóli, hvort Stjórnarskrįin hafi veriš brotin.  Dómsśrskuršar er aš vęnta nś ķ aprķl/maķ um frįvķsunarkröfu rķkislögmanns.  Haldi mįliš įfram fyrir dómi, mį vęnta dóms ķ Žingréttinum (fyrsta dómstig) sķšla įrs 2019.  Mįliš mun varla fara fyrir Lagmannsretten, heldur beint fyrir Hęstarétt, sem lķklega kvešur žó ekki upp dóm fyrr en į sķšasta įrsfjóršungi 2020.  Žaš er fullkomlega óešlilegt, aš Alžingi taki Žrišja orkupakkann til formlegrar afgreišslu fyrr en lyktir fįst ķ žessu dómsmįli.

Vinni "Nei til EU" mįliš (fyrir Hęstarétti), mun Stóržingiš verša aš fjalla um žaš aš nżju.  Žį veršur uppi nż staša ķ norskri pólitķk.  Žaš var Verkamannaflokkurinn, sem fyrir įri réši śrslitum um afdrif žessa mįls.  Į mešal žingmanna hans var talsverš óįnęgja meš Orkupakka #3, og hśn er enn meiri nś, en Landsstjórn flokksins samžykkti fyrirmęli til žingflokksins um aš greiša sem blokk atkvęši meš pakkanum.  Žar réš gamalkunnug hollusta flokksins viš ESB.

Slķkt mun ekki endurtaka sig, komi Orkupakkinn aftur til kasta žingsins.  Įstęšan er sś, aš ķ millitķšinni er norska Alžżšusambandiš bśiš aš taka afstöšu gegn innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og norska löggjöf, og norski Verkamannaflokkurinn hefur lķklega aldrei gengiš ķ berhögg viš verkalżšshreyfinguna ķ grundvallar hagsmunamįli, eins og hér um ręšir. Į Stóržinginu mun mįliš aš lķkindum falla viš endurupptöku, ašallega vegna sinnaskipta Verkamannaflokksins.

Hver eru rök norsku verkalżšshreyfingarinnar ķ žessu mįli ?  Žau eru, aš atvinnuöryggi margra verkamanna, išnašarmanna og tęknimanna og heilu sveitarfélaganna į landsbyggšinni, er stór hętta bśin, ef stefnumörkun ķ orkumįlum Noregs flyzt til ESB.  Žetta eru ekki getgįtur verkalżšsforingja, heldur hefur norska verkalżšsforystan lįtiš sérfręšinga įhęttugreina stöšuna fyrir sig, og žeir hafa komizt aš žeirri nišurstöšu, aš norskur śtflutningsišnašur muni ķ miklum męli gefast upp į samkeppninni, ef raforkuveršiš hękkar uppundir žaš, sem gengur og gerist į Bretlandi og ķ išnašarmišju meginlands Evrópu. Aš sjįlfsögšu yrši slķk staša alvarleg ógnun viš atvinnuöryggi og kjör skjólstęšinga verkalżšshreyfingarinnar, og žess vegna er žessi pólitķska afstaša norska Alžżšusambandsins mikilvęgur žįttur ķ varnarbarįttu žess fyrir įframhaldandi góšum lķfskjörum verkafólks ķ Noregi.  

Hvers vegna ętti gildistaka Žrišja orkupakkans ķ Noregi aš grafa undan samkeppnishęfni Noregs ?  Hśn hefur veriš reist į tiltölulega lįgu raforkuverši, sem hefur veriš jįkvętt mótvęgi viš hęrri flutningskostnaš og starfsmannakostnaš norsku verksmišjanna en samkeppnisašila į Bretlandi eša nišri ķ Evrópu.  Žaš hefur sżnt sig, aš meš hverjum nżjum aflsęstreng hefur raforkuverš ķ Noregi dregiš meira dįm af raforkuveršinu viš hinn enda sęstrengsins.  Žvķ stjórna markašslögmįlin.  Žvķ meiri flutningsgeta millilandatenginga, žeim mun meir mun innanlandsverši raforku svipa til veršsins erlendis, sem tengingarnar nį til. 

Ķ Noregi nemur śtflutningur raforku nś um 10 % af almennri raforkunotkun innanlands. Norska verkalżšshreyfingin óttast, og ekki aš įstęšulausu, aš śtflutningur raforku muni vaxa enn frekar, žegar hann veršur ekki lengur į forsendum Noršmanna sjįlfra, heldur stjórnaš af markašnum, Landsreglara Noregs og reglum ACER.  Žetta muni ekki sķzt koma nišur į orkukręfum išnaši Noregs, sem myndar  samfélagslegt hryggjarstykki ķ mörgum dreifšum byggšum Noregs.

Žar aš auki horfir norska verkalżšshreyfingin nś į straum tilskipana og gerša frį ESB, sem hśn telur réttindum og kjörum norsks verkafólks stafa hętta af.  Nefna mį Jįrnbrautarpakka #4, gerš um millilandaflutninga, og nżja vinnumįlalöggjöf ESB auk geršar, sem skyldar stjórnvöld, einnig sveitarstjórnir, til aš tilkynna Framkvęmdastjórninni um allar vęntanlegar įkvaršanir varšandi žjónustutilskipun ESB. 

Bśizt er viš, aš EES-ašild Noregs verši til umfjöllunar į nęsta žingi Alžżšusambandsins 2021 og aš m.v. nśverandi žróun mįla kunni uppsögn EES-samningsins aš verša samžykkt žar.  Žetta mun vafalaust lita mjög kosningabarįttuna fyrir žingkosningarnar 2021 ķ Noregi.  Žessi atburšarįs eykur lķkur į, aš Stóržingiš muni fella Orkupakka #3 įriš 2021.  Žaš er óžarfi fyrir Ķslendinga aš trufla žessa norsku atburšarįs meš žvķ aš taka orkupakkann til afgreišslu fyrir žennan tķma.  

Žaš er enn meiri įstęša til aš óttast rafmagnsveršhękkanir hérlendis en ķ Noregi af völdum aflsęstrengs, žvķ aš į Ķslandi mun flutningsgeta fyrsta sęstrengsins verša tvöföld almenna raforkunotkunin.  Veršhękkunin innanlands mun žess vegna verša enn meiri en ķ Noregi, og heildsöluverš til almenningsveitna hérlendis mun verša svipaš og veršiš, sem orkuseljendur hér fį fyrir orkuna inn į strenginnn.  ESB sjįlft gerir rįš fyrir sįralitlum raforkuveršmun į milli landa eša 0,25 EUR/MWh (=0,034 ISK/kWh), žegar flutningsgeta millilandatenginga nęr 30 % af uppsettu afli innan sambandsins.

Af aflsęstreng mun einvöršungu hljótast žjóšhagslegt tap, žvķ aš norski hagfręšingurinn Anders Skonhoft hefur sżnt fram į, aš allur aukinn gróši innlendra orkuseljenda af śtflutningi raforku stafar af hęrra orkuverši innanlands vegna nżrrar utanlandstengingar, en gróšinn af śtflutninginum sjįlfum, ž.e. orkuvišskiptunum viš śtlönd, fer allur til sęstrengseigandans. 

Žau, sem  vilja innleiša hér erlenda löggjöf, sem er snišin til aš greiša fyrir millilandatengingum orku og til aš stjórna orkuflęšinu, ekki sķzt śr endurnżjanlegum orkulindum, eru aš leggja drögin aš svikamyllu, sem beint er aš landsmönnum öllum.  Ķ flestum tilvikum ręšur fįvķsi för og ķ mörgum tilvikum trśin į, aš žaš, sem er gott fyrir ESB, sé lķka gott fyrir Ķsland.  Žaš er hins vegar herjans mikill misskilningur, og ķ raun einfeldningshįttur, eins og išulega hefur veriš fjallaš um į žessu vefsetri.

Žaš er sem sagt engan veginn hęgt aš ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš nż umfjöllun um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB į Stóržinginu muni leiša til afgreišslu, žar sem fylgjendur fįi 3/4 greiddra atkvęša.   Af žessum sökum er ķ raun ótķmabęrt fyrir rķkisstjórn Ķslands aš hefja višręšur į vegum EFTA viš ESB um undanžįgur frį žessum ólįnslagabįlki fyrir Ķsland, eins og Mišstjórn Framsóknarflokksins samžykkti ķ vetur.  Hvernig ķ ósköpunum stendur į žvķ, aš rķkisstjórnin tekur ekki žennan pól ķ hęšina og lżsir yfir frestun mįlsins, žar til lyktir fįst ķ dómsmįl "Nei til EU" gegn Ernu Solberg ? Ķ stašinn móast rįšherrarnir tveir viš, sem ašllega véla um žetta mįl, staddir śti į tśni.

Ķ dag, 21.03.2019, kl. 1730, mun Morten Harper, sérfręšingur hjį "Nei til EU" ķ Noregi, flytja fyrirlestur um EES og Orkupakka #3 į Hįskólatorgi HĶ, sal 105.  Veršur įhugavert aš kynnast višhorfi hans til žessara mįla og mati į žróun sambands EFTA-rķkjanna viš ESB.      

 

 

 


BREXIT og kunnuglegt bitbein

BREXIT-ferliš hefur tekiš dapurlega stefnu, žar sem nś er śtlit fyrir óreišukennda śtgöngu Breta śr Evrópusambandinu, ESB. Hśn kann žó aš verša Bretum skįrri kostur en hįlfvelgjulegur višskilnašur, žegar upp veršur stašiš. Bretar hafa įtt ķ höggi viš forystu ESB, sem er ķ vörn og óttast um framtķš sambandsins og vill gjarna, aš śtganga Stóra-Bretlands verši öšrum innanboršs vķti til varnašar. Hvort forystan sér aš sér og hęgir ótilneydd į samrunaferlinu, er žó alls óvķst.  Vitaš er, aš žjóšir, sem lengi hafa skipt mikiš viš Breta og hafa fylgt žeim aš mįlum innan ESB, t.d. Danir, Svķar og jafnvel Hollendingar, gętu séš sér hag ķ aš fylgja Bretum, ef Bretum mun vegna vel utan viš ESB.

Ekki žarf aš oršlengja vanda Ķtala.  Skuldir rķkissjóšs Ķtalķu nema yfir 130 % af VLF, og Ķtalir hafa flotiš į lįgum vöxtum hingaš til, žvķ aš hagkerfiš hefur ekkert vaxiš ķ įratug.  Nś hękkar skuldatryggingarįlagiš ört į Ķtölum; eru vextirnir, sem ķtalska rķkiš greišir, nś um 4 % hęrri en žeir, sem žżzka rķkiš greišir.  Meš sama įframhaldi mun ķtalska rķkiš lenda ķ greišslužroti (viš 7 % įlag) sķšar į žessu įri.  Žį hrynur evran, og žį mun hrikta ķ innvišum Evrópusambandsins.

Pólitķsk sameining Evrópu gengur ekki upp, og hśn er ķ raun algerlega óžörf frį praktķsku sjónarmiši.  Skynsamlegra hefši veriš aš halda sig viš hugmyndir Breta um samstarf į višskiptasvišinu, sem einskoršist viš tollabandalag og stašlasamręmingu į öllum svišum.

Eitt žeirra sviša, sem pólitķskir hugsušir ESB töldu naušsynlegt aš fella undir yfirstjórn ESB, var orkusvišiš.  Žar hafši um įratugaskeiš rķkt valfrjįlst samstarf į milli grannžjóša um orkuvišskipti yfir landamęri, ekki sķzt meš raforku.  Noršurlandažjóširnar stofnušu til slķks samstarfs innan NORDEL einna fyrstar ķ Evrópu, og bušu Ķslendingum aš fylgjast meš žvķ samstarfi.

Į Evrópugrundvelli starfaši félagsskapur raforkuflutningsfyrirtękja, ENTSO-E, og er Landsnet ašili žar, en žegar ESB įkvešur aš taka stjórn žessa mįlaflokks ķ sķnar hendur meš śtgįfu Fyrsta orkumarkašslagabįlksins 1996, breyttist samstarf Evrópužjóša frį valfrjįlsri tęknilegri samvinnu yfir ķ žvingaš, mišstżrt samstarf, sem lżtur pólitķskri stefnumörkun ęšstu stjórnar Evrópusambandsins.  Žį hęttir mįliš aš vera įhugavert fyrir eyžjóš, lengst noršur ķ Atlantshafi, žótt žaš kunni aš žjóna hagsmunum žjóša ķ mišri Evrópu.

17 milljón kjósenda ķ žjóšaratkvęšagreišslunni į Bretlandi ķ jśnķ 2016 voru žeirrar hyggju, aš ókostir ESB-ašildar Bretlands vęru meiri en kostirnir, og mörgum žóttu ókostirnar fara vaxandi meš aukinni mišstżringu, eftir žvķ sem samrunaferlinu til sambandsrķkis Evrópu vatt fram. Steininn tók śr 2009 eftir innleišingu stjórnarskrįrķgildis ESB, Lissabon-samningsins.  Žaš var löngum vitaš, aš slķk žróun var Bretum ekki aš skapi, hvorki verkalżšsstétt Bretlands né hśsrįšendum ķ Whitehall, sem löngum hafa ķ utanrķkismįlum haft aš leišarljósi orštak Rómverja,  "divide et impera", aš deila og drottna ķ Evrópu. 

Žaš er reyndar sįralķtiš fylgi į meginlandinu viš hugmyndina um sambandsrķki.  Ferliš er rekiš įfram af bśrókrötum ķ Brüssel į grundvelli stjórnarskrįrķgildisins, Lissabonsįttmįlans. Fjįrmįlamógślar Evrópu hafa bariš bumburnar.  Mikillar og vaxandi óįnęgju gętir į meginlandinu meš žaš, hvernig forréttindastéttin rekur trippin.  Franska žjóšfylkingin, (Noršur) bandalagiš į Ķtalķu, Alternative für Deutschland og Svķžjóšardemókratarnir eru skżr dęmi um žetta.

Ķ BREXIT-višręšunum tókst ekki aš nį samkomulagi um fiskveišistjórnun innan brezku lögsögunnar.  Žaš er eftirtektarvert fyrir Ķslendinga, aš samninganefnd ESB krafšist įframhaldandi fiskveiširéttinda fyrir togaraflota ESB-landanna innan brezku lögsögunnar upp aš 12 sjómķlnum, brezkum sjómönnum til mikillar gremju og tjóns fyrir žį og śtgerširnar. 

Žetta ber vott um óbilgirni aš hįlfu Barnier & Co. ķ ljósi žess, aš fiskveišar nema ašeins um 0,1 % af VLF ESB-landanna.  Jafnvel ķ śtgeršarhérušum ESB, skozku hįlöndunum og eyjunum, Galicķu į Spįni og grķsku eyjunum į Jónahafi, er hlutdeild sjįvarśtvegs litlu meiri en 2 % af viškomandi hagkerfum.  Sjįvarśtvegurinn hefur hins vegar mun meiri pólitķsk įhrif en fjįrhagslegi styrkurinn gefur til kynna, og kann žaš aš hvķla į mikilvęgi greinarinnar til fęšuöflunar fyrir Evrópu, og aš mikil innflutningsžörf er į fiski til flestra ESB-landanna.

Hagsmunir brezks sjįvarśtvegs höfšu töluverš įhrif į śrslit BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslunnar, žótt sömu višhorf endurspeglist ekki ķ afstöšu meirihluta žjóšžingsins.  Brezkir sjómenn kröfšust brottvikningar erlendra togara śr brezkri lögsögu, žar sem žeir veiša 8 sinnum meira en Bretar ķ erlendri lögsögu.  Lausn įgreiningsins var frestaš til sumars 2020, en ašlögunartķma śtgöngunnar į aš ljśka žį um haustiš.  Žessu reiddust bįšar brezku fylkingarnar, og um 20. nóvember 2018 skrifušu Ķhaldsžingmenn frį Skotlandi (Skotland kaus meš veru ķ ESB) Theresu May, forsętisrįšherra, žar sem žeir lżstu sig andvķga hvers konar samkomulagi, sem gengi skemur en aš nį fullum yfirrįšarétti yfir brezkri lögsögu ("full sovereignty over our waters").

Žaš veršur žó į brattann aš sękja, žvķ aš rķkisstjórnir strandrķkja innan ESB, ž.į.m.  Frakklands, Belgķu og Portśgals, heimta tryggingu fyrir įframhaldandi ašgangi togara sinna landa.  Frakkar hafa gengiš lengst ķ yfirganginum og heimta, aš slķk trygging verši skilyrši fyrir śtgöngusamningi. Allt žetta žref er sett į sviš vegna um 6000 sjómannsstarfa į meginlandinu og geira ķ brezka hagkerfinu, sem skapar svipuš veršmęti og skógarhögg eša framleišsla į lešurvörum.

Žessi deila hefur įhrif į hagsmuni Ķslendinga.  Verši gengiš aš kröfum ESB, mun brezkum fiskimišum og brezkum sjįvarśtvegi enn hrörna.  Eins dauši er annars brauš.  Žetta mun skapa öšrum fiskveišižjóšum, Ķslendingum, Noršmönnum, Rśssum og Kķnverjum, nż višskiptatękifęri į Bretlandi.  Hafi Bretar sitt fram, sem veršur aš vona žeirra vegna, gęti śtflutningsmarkašur žeirra fyrir fisk į meginlandinu lokazt um sinn, en um 2/3 aflans fara žangaš.  Žessi fiskur mun žį fara į innanlandsmarkašinn ķ Bretlandi, sem herša mun samkeppnina į fiskmörkušum žar til muna.  Jafnframt lokast žį sś leiš Ķslendinga aš landa ķ Grimsby og Hull og flytja fiskinn į teinum undir Ermarsundiš til Frakklands og vķšar.  Ķ stašinn munu beinir flutningar frį Ķslandi meš fisk ķ lofti og į sjó inn til meginlands Evrópu aukast, žvķ aš žörfin žar fyrir "villtan" fisk og eldisfisk eykst stöšugt.   

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband