Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Enn er lķf ķ ACER umręšunni ķ Noregi

Haustiš 2018 höfšušu samtökin "Nei til EU", sem eru systursamtök Heimssżnar ķ Noregi, mįl gegn Ernu Solberg, forsętisrįšherra, fyrir mįlsmešferš Stóržingsins, aš undirlagi rķkisstjórnarinnar, į atkvęšagreišslu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  

Stjórnarskrį Noregs kvešur į um, aš viš valdframsal rķkisins til erlendra stofnana įn ašildar Noregs, žar sem millirķkjasamningurinn, sem ķ hlut į, getur ekki talizt vera žjóšréttarlegs ešlis, eins og ašild aš Sameinušu žjóšunum, Alžjóšabankanum eša NATO, svo aš dęmi séu tekin, skuli 3/4 af męttum žingmönnum, sem ekki mega vera fęrri en 2/3 allra kjörinna žingmanna, žurfa aš fallast į framsališ, svo aš žaš hljóti samžykki.  

Žaš er hins vegar einfaldur meirihluti žingsins sjįlfs, sem sker śr um ešli mįlsins og žar meš, hvort višhafa skuli regluna um aukinn meirihluta. Žetta mį kalla veikleika viš annars įgętt įkvęši, sem nś hefur leitt til mįlaferla. 

Dómsmįlarįšherrann sendi žinginu ķ fyrravetur įlitsgerš, žar sem ekki var talin vera žörf į auknum meirihluta til aš samžykkja Žrišja orkupakka ESB, af žvķ aš hann vęri "lite inngripende", ž.e. hefši lķtil įhrif į žjóšlķfiš.  Žar stendur žó hnķfurinn ķ kśnni.  "Nei til EU" nżtur sérfręšilegs stušnings fjölda  norskra lagaprófessora ķ žvķ, aš mįliš hafi svo vķštęk įhrif į stjórnsżslu Noregs og heimili Landsreglara aš hlutast til um gjaldskrįr Statnetts og dreifiveitnanna og aš heimta alls konar orkutengdar upplżsingar af fyrirtękjum aš višlögšum sektum, aš įskilja hefši įtt aukinn meirihluta viš atkvęšagreišslu Stóržingsins um mįliš samkvęmt Stjórnarskrįnni.  Žį kynni mįliš aš hafa falliš į Stóržinginu, žvķ aš innan viš 2/3 męttra žingmanna greiddu žvķ atkvęši sitt, en žaš hlaut aš vķsu yfir 3/4 greiddra atkvęša.

Rķkislögmašurinn krefst frįvķsunar stefnunnar į žeim grundvelli, aš veriš sé aš flytja pólitķskan įgreining inn ķ réttarsal, en "Nei til EU" lķtur į žaš sem lżšręšislegan rétt sinn aš fį śr žvķ skoriš af dómstóli, hvort Stjórnarskrįin hafi veriš brotin.  Dómsśrskuršar er aš vęnta nś ķ aprķl/maķ um frįvķsunarkröfu rķkislögmanns.  Haldi mįliš įfram fyrir dómi, mį vęnta dóms ķ Žingréttinum (fyrsta dómstig) sķšla įrs 2019.  Mįliš mun varla fara fyrir Lagmannsretten, heldur beint fyrir Hęstarétt, sem lķklega kvešur žó ekki upp dóm fyrr en į sķšasta įrsfjóršungi 2020.  Žaš er fullkomlega óešlilegt, aš Alžingi taki Žrišja orkupakkann til formlegrar afgreišslu fyrr en lyktir fįst ķ žessu dómsmįli.

Vinni "Nei til EU" mįliš (fyrir Hęstarétti), mun Stóržingiš verša aš fjalla um žaš aš nżju.  Žį veršur uppi nż staša ķ norskri pólitķk.  Žaš var Verkamannaflokkurinn, sem fyrir įri réši śrslitum um afdrif žessa mįls.  Į mešal žingmanna hans var talsverš óįnęgja meš Orkupakka #3, og hśn er enn meiri nś, en Landsstjórn flokksins samžykkti fyrirmęli til žingflokksins um aš greiša sem blokk atkvęši meš pakkanum.  Žar réš gamalkunnug hollusta flokksins viš ESB.

Slķkt mun ekki endurtaka sig, komi Orkupakkinn aftur til kasta žingsins.  Įstęšan er sś, aš ķ millitķšinni er norska Alžżšusambandiš bśiš aš taka afstöšu gegn innleišingu Orkupakka #3 ķ EES-samninginn og norska löggjöf, og norski Verkamannaflokkurinn hefur lķklega aldrei gengiš ķ berhögg viš verkalżšshreyfinguna ķ grundvallar hagsmunamįli, eins og hér um ręšir. Į Stóržinginu mun mįliš aš lķkindum falla viš endurupptöku, ašallega vegna sinnaskipta Verkamannaflokksins.

Hver eru rök norsku verkalżšshreyfingarinnar ķ žessu mįli ?  Žau eru, aš atvinnuöryggi margra verkamanna, išnašarmanna og tęknimanna og heilu sveitarfélaganna į landsbyggšinni, er stór hętta bśin, ef stefnumörkun ķ orkumįlum Noregs flyzt til ESB.  Žetta eru ekki getgįtur verkalżšsforingja, heldur hefur norska verkalżšsforystan lįtiš sérfręšinga įhęttugreina stöšuna fyrir sig, og žeir hafa komizt aš žeirri nišurstöšu, aš norskur śtflutningsišnašur muni ķ miklum męli gefast upp į samkeppninni, ef raforkuveršiš hękkar uppundir žaš, sem gengur og gerist į Bretlandi og ķ išnašarmišju meginlands Evrópu. Aš sjįlfsögšu yrši slķk staša alvarleg ógnun viš atvinnuöryggi og kjör skjólstęšinga verkalżšshreyfingarinnar, og žess vegna er žessi pólitķska afstaša norska Alžżšusambandsins mikilvęgur žįttur ķ varnarbarįttu žess fyrir įframhaldandi góšum lķfskjörum verkafólks ķ Noregi.  

Hvers vegna ętti gildistaka Žrišja orkupakkans ķ Noregi aš grafa undan samkeppnishęfni Noregs ?  Hśn hefur veriš reist į tiltölulega lįgu raforkuverši, sem hefur veriš jįkvętt mótvęgi viš hęrri flutningskostnaš og starfsmannakostnaš norsku verksmišjanna en samkeppnisašila į Bretlandi eša nišri ķ Evrópu.  Žaš hefur sżnt sig, aš meš hverjum nżjum aflsęstreng hefur raforkuverš ķ Noregi dregiš meira dįm af raforkuveršinu viš hinn enda sęstrengsins.  Žvķ stjórna markašslögmįlin.  Žvķ meiri flutningsgeta millilandatenginga, žeim mun meir mun innanlandsverši raforku svipa til veršsins erlendis, sem tengingarnar nį til. 

Ķ Noregi nemur śtflutningur raforku nś um 10 % af almennri raforkunotkun innanlands. Norska verkalżšshreyfingin óttast, og ekki aš įstęšulausu, aš śtflutningur raforku muni vaxa enn frekar, žegar hann veršur ekki lengur į forsendum Noršmanna sjįlfra, heldur stjórnaš af markašnum, Landsreglara Noregs og reglum ACER.  Žetta muni ekki sķzt koma nišur į orkukręfum išnaši Noregs, sem myndar  samfélagslegt hryggjarstykki ķ mörgum dreifšum byggšum Noregs.

Žar aš auki horfir norska verkalżšshreyfingin nś į straum tilskipana og gerša frį ESB, sem hśn telur réttindum og kjörum norsks verkafólks stafa hętta af.  Nefna mį Jįrnbrautarpakka #4, gerš um millilandaflutninga, og nżja vinnumįlalöggjöf ESB auk geršar, sem skyldar stjórnvöld, einnig sveitarstjórnir, til aš tilkynna Framkvęmdastjórninni um allar vęntanlegar įkvaršanir varšandi žjónustutilskipun ESB. 

Bśizt er viš, aš EES-ašild Noregs verši til umfjöllunar į nęsta žingi Alžżšusambandsins 2021 og aš m.v. nśverandi žróun mįla kunni uppsögn EES-samningsins aš verša samžykkt žar.  Žetta mun vafalaust lita mjög kosningabarįttuna fyrir žingkosningarnar 2021 ķ Noregi.  Žessi atburšarįs eykur lķkur į, aš Stóržingiš muni fella Orkupakka #3 įriš 2021.  Žaš er óžarfi fyrir Ķslendinga aš trufla žessa norsku atburšarįs meš žvķ aš taka orkupakkann til afgreišslu fyrir žennan tķma.  

Žaš er enn meiri įstęša til aš óttast rafmagnsveršhękkanir hérlendis en ķ Noregi af völdum aflsęstrengs, žvķ aš į Ķslandi mun flutningsgeta fyrsta sęstrengsins verša tvöföld almenna raforkunotkunin.  Veršhękkunin innanlands mun žess vegna verša enn meiri en ķ Noregi, og heildsöluverš til almenningsveitna hérlendis mun verša svipaš og veršiš, sem orkuseljendur hér fį fyrir orkuna inn į strenginnn.  ESB sjįlft gerir rįš fyrir sįralitlum raforkuveršmun į milli landa eša 0,25 EUR/MWh (=0,034 ISK/kWh), žegar flutningsgeta millilandatenginga nęr 30 % af uppsettu afli innan sambandsins.

Af aflsęstreng mun einvöršungu hljótast žjóšhagslegt tap, žvķ aš norski hagfręšingurinn Anders Skonhoft hefur sżnt fram į, aš allur aukinn gróši innlendra orkuseljenda af śtflutningi raforku stafar af hęrra orkuverši innanlands vegna nżrrar utanlandstengingar, en gróšinn af śtflutninginum sjįlfum, ž.e. orkuvišskiptunum viš śtlönd, fer allur til sęstrengseigandans. 

Žau, sem  vilja innleiša hér erlenda löggjöf, sem er snišin til aš greiša fyrir millilandatengingum orku og til aš stjórna orkuflęšinu, ekki sķzt śr endurnżjanlegum orkulindum, eru aš leggja drögin aš svikamyllu, sem beint er aš landsmönnum öllum.  Ķ flestum tilvikum ręšur fįvķsi för og ķ mörgum tilvikum trśin į, aš žaš, sem er gott fyrir ESB, sé lķka gott fyrir Ķsland.  Žaš er hins vegar herjans mikill misskilningur, og ķ raun einfeldningshįttur, eins og išulega hefur veriš fjallaš um į žessu vefsetri.

Žaš er sem sagt engan veginn hęgt aš ganga śt frį žvķ sem vķsu, aš nż umfjöllun um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB į Stóržinginu muni leiša til afgreišslu, žar sem fylgjendur fįi 3/4 greiddra atkvęša.   Af žessum sökum er ķ raun ótķmabęrt fyrir rķkisstjórn Ķslands aš hefja višręšur į vegum EFTA viš ESB um undanžįgur frį žessum ólįnslagabįlki fyrir Ķsland, eins og Mišstjórn Framsóknarflokksins samžykkti ķ vetur.  Hvernig ķ ósköpunum stendur į žvķ, aš rķkisstjórnin tekur ekki žennan pól ķ hęšina og lżsir yfir frestun mįlsins, žar til lyktir fįst ķ dómsmįl "Nei til EU" gegn Ernu Solberg ? Ķ stašinn móast rįšherrarnir tveir viš, sem ašllega véla um žetta mįl, staddir śti į tśni.

Ķ dag, 21.03.2019, kl. 1730, mun Morten Harper, sérfręšingur hjį "Nei til EU" ķ Noregi, flytja fyrirlestur um EES og Orkupakka #3 į Hįskólatorgi HĶ, sal 105.  Veršur įhugavert aš kynnast višhorfi hans til žessara mįla og mati į žróun sambands EFTA-rķkjanna viš ESB.      

 

 

 


BREXIT og kunnuglegt bitbein

BREXIT-ferliš hefur tekiš dapurlega stefnu, žar sem nś er śtlit fyrir óreišukennda śtgöngu Breta śr Evrópusambandinu, ESB. Hśn kann žó aš verša Bretum skįrri kostur en hįlfvelgjulegur višskilnašur, žegar upp veršur stašiš. Bretar hafa įtt ķ höggi viš forystu ESB, sem er ķ vörn og óttast um framtķš sambandsins og vill gjarna, aš śtganga Stóra-Bretlands verši öšrum innanboršs vķti til varnašar. Hvort forystan sér aš sér og hęgir ótilneydd į samrunaferlinu, er žó alls óvķst.  Vitaš er, aš žjóšir, sem lengi hafa skipt mikiš viš Breta og hafa fylgt žeim aš mįlum innan ESB, t.d. Danir, Svķar og jafnvel Hollendingar, gętu séš sér hag ķ aš fylgja Bretum, ef Bretum mun vegna vel utan viš ESB.

Ekki žarf aš oršlengja vanda Ķtala.  Skuldir rķkissjóšs Ķtalķu nema yfir 130 % af VLF, og Ķtalir hafa flotiš į lįgum vöxtum hingaš til, žvķ aš hagkerfiš hefur ekkert vaxiš ķ įratug.  Nś hękkar skuldatryggingarįlagiš ört į Ķtölum; eru vextirnir, sem ķtalska rķkiš greišir, nś um 4 % hęrri en žeir, sem žżzka rķkiš greišir.  Meš sama įframhaldi mun ķtalska rķkiš lenda ķ greišslužroti (viš 7 % įlag) sķšar į žessu įri.  Žį hrynur evran, og žį mun hrikta ķ innvišum Evrópusambandsins.

Pólitķsk sameining Evrópu gengur ekki upp, og hśn er ķ raun algerlega óžörf frį praktķsku sjónarmiši.  Skynsamlegra hefši veriš aš halda sig viš hugmyndir Breta um samstarf į višskiptasvišinu, sem einskoršist viš tollabandalag og stašlasamręmingu į öllum svišum.

Eitt žeirra sviša, sem pólitķskir hugsušir ESB töldu naušsynlegt aš fella undir yfirstjórn ESB, var orkusvišiš.  Žar hafši um įratugaskeiš rķkt valfrjįlst samstarf į milli grannžjóša um orkuvišskipti yfir landamęri, ekki sķzt meš raforku.  Noršurlandažjóširnar stofnušu til slķks samstarfs innan NORDEL einna fyrstar ķ Evrópu, og bušu Ķslendingum aš fylgjast meš žvķ samstarfi.

Į Evrópugrundvelli starfaši félagsskapur raforkuflutningsfyrirtękja, ENTSO-E, og er Landsnet ašili žar, en žegar ESB įkvešur aš taka stjórn žessa mįlaflokks ķ sķnar hendur meš śtgįfu Fyrsta orkumarkašslagabįlksins 1996, breyttist samstarf Evrópužjóša frį valfrjįlsri tęknilegri samvinnu yfir ķ žvingaš, mišstżrt samstarf, sem lżtur pólitķskri stefnumörkun ęšstu stjórnar Evrópusambandsins.  Žį hęttir mįliš aš vera įhugavert fyrir eyžjóš, lengst noršur ķ Atlantshafi, žótt žaš kunni aš žjóna hagsmunum žjóša ķ mišri Evrópu.

17 milljón kjósenda ķ žjóšaratkvęšagreišslunni į Bretlandi ķ jśnķ 2016 voru žeirrar hyggju, aš ókostir ESB-ašildar Bretlands vęru meiri en kostirnir, og mörgum žóttu ókostirnar fara vaxandi meš aukinni mišstżringu, eftir žvķ sem samrunaferlinu til sambandsrķkis Evrópu vatt fram. Steininn tók śr 2009 eftir innleišingu stjórnarskrįrķgildis ESB, Lissabon-samningsins.  Žaš var löngum vitaš, aš slķk žróun var Bretum ekki aš skapi, hvorki verkalżšsstétt Bretlands né hśsrįšendum ķ Whitehall, sem löngum hafa ķ utanrķkismįlum haft aš leišarljósi orštak Rómverja,  "divide et impera", aš deila og drottna ķ Evrópu. 

Žaš er reyndar sįralķtiš fylgi į meginlandinu viš hugmyndina um sambandsrķki.  Ferliš er rekiš įfram af bśrókrötum ķ Brüssel į grundvelli stjórnarskrįrķgildisins, Lissabonsįttmįlans. Fjįrmįlamógślar Evrópu hafa bariš bumburnar.  Mikillar og vaxandi óįnęgju gętir į meginlandinu meš žaš, hvernig forréttindastéttin rekur trippin.  Franska žjóšfylkingin, (Noršur) bandalagiš į Ķtalķu, Alternative für Deutschland og Svķžjóšardemókratarnir eru skżr dęmi um žetta.

Ķ BREXIT-višręšunum tókst ekki aš nį samkomulagi um fiskveišistjórnun innan brezku lögsögunnar.  Žaš er eftirtektarvert fyrir Ķslendinga, aš samninganefnd ESB krafšist įframhaldandi fiskveiširéttinda fyrir togaraflota ESB-landanna innan brezku lögsögunnar upp aš 12 sjómķlnum, brezkum sjómönnum til mikillar gremju og tjóns fyrir žį og śtgerširnar. 

Žetta ber vott um óbilgirni aš hįlfu Barnier & Co. ķ ljósi žess, aš fiskveišar nema ašeins um 0,1 % af VLF ESB-landanna.  Jafnvel ķ śtgeršarhérušum ESB, skozku hįlöndunum og eyjunum, Galicķu į Spįni og grķsku eyjunum į Jónahafi, er hlutdeild sjįvarśtvegs litlu meiri en 2 % af viškomandi hagkerfum.  Sjįvarśtvegurinn hefur hins vegar mun meiri pólitķsk įhrif en fjįrhagslegi styrkurinn gefur til kynna, og kann žaš aš hvķla į mikilvęgi greinarinnar til fęšuöflunar fyrir Evrópu, og aš mikil innflutningsžörf er į fiski til flestra ESB-landanna.

Hagsmunir brezks sjįvarśtvegs höfšu töluverš įhrif į śrslit BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslunnar, žótt sömu višhorf endurspeglist ekki ķ afstöšu meirihluta žjóšžingsins.  Brezkir sjómenn kröfšust brottvikningar erlendra togara śr brezkri lögsögu, žar sem žeir veiša 8 sinnum meira en Bretar ķ erlendri lögsögu.  Lausn įgreiningsins var frestaš til sumars 2020, en ašlögunartķma śtgöngunnar į aš ljśka žį um haustiš.  Žessu reiddust bįšar brezku fylkingarnar, og um 20. nóvember 2018 skrifušu Ķhaldsžingmenn frį Skotlandi (Skotland kaus meš veru ķ ESB) Theresu May, forsętisrįšherra, žar sem žeir lżstu sig andvķga hvers konar samkomulagi, sem gengi skemur en aš nį fullum yfirrįšarétti yfir brezkri lögsögu ("full sovereignty over our waters").

Žaš veršur žó į brattann aš sękja, žvķ aš rķkisstjórnir strandrķkja innan ESB, ž.į.m.  Frakklands, Belgķu og Portśgals, heimta tryggingu fyrir įframhaldandi ašgangi togara sinna landa.  Frakkar hafa gengiš lengst ķ yfirganginum og heimta, aš slķk trygging verši skilyrši fyrir śtgöngusamningi. Allt žetta žref er sett į sviš vegna um 6000 sjómannsstarfa į meginlandinu og geira ķ brezka hagkerfinu, sem skapar svipuš veršmęti og skógarhögg eša framleišsla į lešurvörum.

Žessi deila hefur įhrif į hagsmuni Ķslendinga.  Verši gengiš aš kröfum ESB, mun brezkum fiskimišum og brezkum sjįvarśtvegi enn hrörna.  Eins dauši er annars brauš.  Žetta mun skapa öšrum fiskveišižjóšum, Ķslendingum, Noršmönnum, Rśssum og Kķnverjum, nż višskiptatękifęri į Bretlandi.  Hafi Bretar sitt fram, sem veršur aš vona žeirra vegna, gęti śtflutningsmarkašur žeirra fyrir fisk į meginlandinu lokazt um sinn, en um 2/3 aflans fara žangaš.  Žessi fiskur mun žį fara į innanlandsmarkašinn ķ Bretlandi, sem herša mun samkeppnina į fiskmörkušum žar til muna.  Jafnframt lokast žį sś leiš Ķslendinga aš landa ķ Grimsby og Hull og flytja fiskinn į teinum undir Ermarsundiš til Frakklands og vķšar.  Ķ stašinn munu beinir flutningar frį Ķslandi meš fisk ķ lofti og į sjó inn til meginlands Evrópu aukast, žvķ aš žörfin žar fyrir "villtan" fisk og eldisfisk eykst stöšugt.   

 

 

 

 


Talsmenn Orkupakka #3 hér og žar

Einn er sį hagsmunahópur ķ Noregi og į Ķslandi, sem heldur uppi įróšri fyrir innleišingu EFTA-landanna ķ EES į Orkupakka #3 į mjög svipušum nótum ķ bįšum löndunum, en žaš er orkugeirinn sjįlfur eša hluti af honum. Hérlendis hefur t.d. mįtt greina hlišholla afstöšu til orkupakkans hjį ašstošarforstjóra Landsvirkjunar, Rögnu Įrnadóttur, sem heldur žvķ jafnan fram, aš įhrif innleišingar verši lķtil hérlendis, og hjį forstjóra Landsnets, Gušmundi Inga Įsmundssyni, sem męrši frjįlsa samkeppni meš raforku ķ orkukauphöll ķ Fréttablašinu, 26. janśar 2019, en žaš er einmitt fyrirkomulag ķ anda Žrišja orkupakka ESB.

Norska orkugeiranum er mikiš ķ muna, aš Žrišji orkupakki ESB öšlist lagagildi ķ Noregi, en žaš gerir hann ekki, nema Alžingi stašfesti hann, žótt hann muni hafa miklu alvarlegri įhrif į Ķslandi en ķ Noregi, žar sem Noršmenn eru nś žegar meš orkukauphöll ķ anda ESB og fjölda millilandatenginga, bęši ķ lofti og ķ sjó. Žann 17. janśar 2019 birti Energi Norge, sem eru samtök raforkufyrirtękja ķ Noregi ķ vinnslu, flutningum og dreifingu, greinargerš, sem žau hafa lķklega keypt af norska lagaprófessornum Henrik Björnebye.  Hér verša rżndar 6 fullyršingar žessa prófessors viš lagadeild Óslóarhįskóla:

  1. "EES-löndin halda fullum umrįšarétti yfir nįttśruaušlindum sķnum-alveg eins og öll ašildarlönd ESB.  Grein 125 ķ EES-samninginum tryggir EFTA-löndunum möguleikann į opinberu eignarhaldi į nįttśruaušlindum, eins og višgengst ķ Noregi meš vatnsafliš."----Hér er tvennt aš athuga fyrir Ķsland.  Frumorkan er eignaréttarlega samtvinnuš virkjuninni.  Sį, sem kaupir vatnsréttindi eša jaršgufuréttindi fyrir virkjun sķna, eignast rįšstöfunarrétt yfir viškomandi orkulindum.  Ķ ESB er algengast, aš eldsneytismarkaširnir sjįi fyrir śtvegun frumorkunnar, svo aš orkumarkašslķkan ESB er snišiš viš allt ašrar ašstęšur en hér.  Ķ annan staš er ekki žjóšareign į orkulindum į Ķslandi, svo aš žaš er ekkert gagn aš gr. EES 125 į Ķslandi til aš verjast erlendri įsęlni ķ orkulindirnar. Hiš sama gildir ķ raun ķ Noregi.  Žar hafa žżzkir fjįrfestingarsjóšir nżlega keypt fjölda smįvirkjana vatnsafls ķ rekstri og byggingu.  Žessar virkjanir hafa vart boriš sig til žessa, svo aš Žjóšverjarnir vešja augljóslega į mjög hękkandi raforkuverš ķ Noregi, eins og birtingarmynd hefur sézt af ķ vetur.  Śtlendingar hafa lķka reist vindorkugarša ķ Noregi, m.a. į hįlendinu, sem eru Noršmönnum mikill žyrnir ķ augum.  Augljóslega er žessi žróun mįla hagsmunum almennings andstęš, žótt rķkisfyrirtękiš Statkraft framleiši žrišjung norskrar raforku.   
  2. "EES-löndin rįša sjįlf įkvöršunum um aflsęstrengi eša ekki - alveg eins öll ESB-ašildarlöndin." ---- Hér er Landsreglarinn greinilega talinn meš til stjórnsżslu landanna, žótt lķkja megi honum viš Trójuhest ESB innan stjórnsżslu hvers lands.  Sérstaklega į žaš aušvitaš viš um EFTA-löndin.  Landsreglarinn į aš fylgja žvķ eftir ķ hverju landi, aš Kerfisįętlun Landsnets hvers lands bśi ķ haginn fyrir verkefni ķ Kerfisžróunarįętlun ESB um samtengingar orkukerfanna.  Um žetta er getiš ķ ESB-gerš 347/2013, og hśn veršur įreišanlega innleidd ķ kjölfar Orkupakka #3. Ef sęstrengur til Ķslands er ķ Kerfisžróunarįętlun ESB, sbr Icelink, og framkvęmdaašili sękir um leyfi til aš leggja hann, žį varšar höfnun Orkustofnunar eša bann Alžingis einfaldlega broti į EES-samninginum og Evrópurétti eftir innleišingu Orkupakka #3.  Slķkur įgreiningur lendir endanlega fyrir ESB-dómstólinum ķ tilviki ESB-landa og fyrir EFTA-dómstólinum ķ tilviki EFTA-landa.  Žetta er óvéfengjanlegt.  Björnebye reynir aš breiša yfir žessa grafalvarlegu stašreynd meš óljósu oršalagi.
  3. "EES-löndin įkveša sjįlf, hvaša innlenda stjórnvald į aš bera įbyrgš į aš meta og samžykkja nż sęstrengsverkefni eša hafna žeim. Ķ Noregi er žetta vald hjį Olķu- og orkurįšuneytinu. ACER getur ekki haft įhrif į žetta." ---- Hér er ašeins hįlf sagan sögš hjį Björnebye.  Landreglarinn fylgist aušvitaš nįiš meš afgreišslu umsóknar um aflsęstrengsleyfi, eins og honum ber aš gera, žar sem Kerfisžróunarįętlun ESB į ķ hlut.  Hans fyrsta verk eftir höfnun Orkustofnunar/išnašarrįšuneytis į slķkri umsókn veršur aš tilkynna hana til ACER, sem tekur žį įkvöršun um framhaldiš ķ samrįši viš framkvęmdastjórn ESB.  Žaš liggur beint viš aš kęra höfnun til ESA sem brot į skuldbindingum Ķslands.  Lagasetning Alžingis hefur engin śrslitaįhrif ķ žessu sambandi, žar sem innlend löggjöf vķkur fyrir Evrópurétti samkvęmt EES-samninginum.  
  4. "Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn er reistur į grundvallaratrišum, sem žegar hafa veriš innleidd og hafa tekiš gildi samkvęmt Öšrum orkumarkašslagabįlkinum. Žaš er sem sagt ekki um aš ręša aš fara inn į innri orkumarkaš ESB, heldur fremur aš halda įfram og žróa nśverandi tengingu okkar viš žennan markaš." ---- Žaš eru żmsar leišir fęrar til aš hrekja žessa stašhęfingu.  T.d. hefur norski lagaprófessorinn Peter Örebech sżnt fram į, aš meš samžykkt Orkupakka #3 tekur Evrópurétturinn gildi fyrir millilandaorkutengingar landanna, en hann er ekki viš lżši nś fyrir millilandatengingar Noregs, eins og ljóst mį vera af rekstri kerfisins og umręšunni ķ Noregi.  Žetta jafngildir grundvallarbreytingu į réttarstöšu EFTA-landanna į žessu sviši.  Aš öšru leyti er mest sannfęrandi ķ žessu sambandi aš vitna ķ Morgunblašsgrein Elķasar B. Elķassonar frį 25. janśar 2019:"Aš misskilja "rétt"": "Rįšuneytiš viršist ekki skynja breytinguna frį stefnu framkvęmdastjórnar ESB ķ tilskipuninni, sem innleidd var hér meš orkulögunum 2003 til žeirrar stefnu, sem bošuš er meš žrišja orkupakkanum.  Žar er horfiš frį žvķ aš lįta hvert rķki um aš ašlagast stefnu innri markašarins eftir ašstęšum og hagsmunum hvers og eins, en ķ staš žess skal veita framkvęmdastjórninni sķaukiš vald til mišstżringar.  Žetta er grundvallarbreyting.                                        Žegar orkulögin voru samžykkt 2003, voru rafmarkašir meš allt öšru sniši en nś.  Samkvęmt žeim lögum virtist vera svigrśm til aš koma į frjįlsum uppbošsmarkaši meš formi, sem gęti gengiš upp hér, en svo er ekki lengur.  Meš žrišja orkupakkanum kemur landsreglari ķ öllum rķkjum ESB, sem hvarvetna gegnir žvķ hlutverki aš vera reglusetningararmur ACER.  Ein meginskylda hans hér veršur aš vinna aš uppsetningu į frjįlsum markaši meš sömu reglum og formi og nś er į rafmörkušum ESB, en žeim mörkušum er lżst ķ grein undirritašs, "Rafmagn til heimila og śtflutnings į markaši", į heimasķšu HHĶ, hhi.hi.is/vinnupappirar.  Meš fyrirkomulagi nśverandi rafmarkaša Evrópu eru markašslögmįl virkjuš ķ žįgu notenda ESB, en ekki okkar.  Nišurstaša greinarinnar er, aš vegna sérstöšu ķslenzka orkukerfisins žį virkjast žessi sömu markašslögmįl ekki ķ žįgu ķslenzkra notenda meš sama fyrirkomulagi.  Innleišing žess hér yrši skašleg.  Žetta fyrirkomulag veršur samt innleitt hér, ef žrišji orkupakkinn hlżtur samžykki."  Žessu vandamįli Ķslendinga skautar Henrik Björnebye, hinn norski lögmašur, léttilega framhjį, žvķ aš hann er aš skrifa fyrir norska hagsmunaašila ķ raforkugeiranum, sem eiga žeirra hagsmuna aš gęta, aš veršiš haldist sem hęst į norskum raforkumarkaši, og Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn tryggir žį hagsmuni ķ Noregi og į Ķslandi meš innleišingu Evrópuréttar į sviši millirķkjavišskipta meš orku.  Til aš sżna enn betur, hversu forkastanlegt rįšslag žaš er hjį ķslenzkum orkuyfirvöldum aš berjast fyrir innleišingu löggjafar, sem sżnt hefur veriš fram į, aš er hag almennings į Ķslandi stórskašleg, skal halda įfram aš vitna ķ téša grein Elķasar:  "Landsreglarinn mun taka yfir alla stjórn raforkumįla frį rįšuneytinu, en staša hans er sett upp, svo [aš] framkvęmdastjórn ESB hafi aušvelda leiš til mišstżringar į öllu, er varšar višskipti meš rafmagn į innri markašinum.  Hér mun sś mišstżring einnig nį yfir aušlindavinnsluna vegna žess, hve nįtengd hśn er raforkuvinnslu."  Žessar upplżsingar svara lķka įgętlega klisjunni, sem fram kemur ķ liš 1 hér aš ofan hjį Björnebye og algeng er hérlendis, aš Orkubįlkur #3 snerti ekki viš aušlindastżringunni.  Hann mundi vissulega gera žaš į Ķslandi.
  5.  "Nżjar reglur, reistar į Evrópuréttinum, s.s. netmįlar og vinnureglur samkvęmt Orkupakka #3 įsamt nżlega samžykktum "Vetrarpakka" (Clean Energy for all Europeans) verša lagšar fram sem sjįlfstęš mįl til afgreišslu hjį EES-löndum [EFTA] og ESB [vęntanlega į Björnebye viš Sameiginlegu EES-nefndina - innsk. BJo].  Žannig er ferliš fyrir allar nżjar ESB/EES-reglur." ---- Žaš er enginn įgreiningur um žetta, svo aš eitthvaš hafa bošin frį Ķslandi til Energi Norge skolazt til.  Žvķ, sem hins vegar hefur veriš haldiš fram hér, er, aš allar orkutengdar reglur, sem ESB hugsar sem višbót viš Orkupakka #3, t.d. gerš nr 347/2013, munu įreišanlega verša samžykktar ķ Sameiginlegu EES-nefndinni og vęntanlega stašfestar į žjóšžingunum, žvķ aš žaš vęri meš öllu órökrétt aš samžykkja Orkupakka #3, en hafna žvķ, sem viš hann į aš éta.  Žaš gengur ekki upp.
  6.   "Žótt Ķsland muni ekki samžykkja Orkupakka #3, munu samt įfram  verša ķ gildi įkvęši ašalsamnings EES um frjįlst flęši vara, žjónustu, fjįrmagns og fólks įsamt regluverkinu um rķkisstušning og sameiginlegar samkeppnisreglur." ---- Meš žessu er Henrik Björnebye, lögmašur, aš segja, aš žrįtt fyrir höfnun Alžingis į Orkupakka #3, veršur samt "business as usual" innan EES.  Žaš er ķ samręmi viš mįlflutning andstęšinga innleišingar Orkupakka #3 į Ķslandi.  

Aš stinga hausnum ķ EES-sandinn

Žaš er hįttur margra aš bera į borš annašhvort lofgeršarrullu um kosti EES-samstarfsins eša aš lżsa göllunum fjįlglega.  Žessi ašferšarfręši er haldlaus į 25 įra afmęli samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš-EES, žvķ aš žar er um ę flóknara fyrirbęri aš ręša.  Žį eru ekki margir hérlendis, sem hafa lagt sig eftir valkostum Ķslendinga viš EES-samninginn, sem žó er naušsynlegt innlegg ķ umręšuna um veginn framundan ķ ljósi stöšunnar ķ Evrópu og reynslunnar af EES-samstarfinu.  Žetta mat veršur ekki inntak žessa pistils, heldur skal hér žrengja umręšuefniš til aš spanna einn anga EES-samstarfsins, Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.

Tilefniš er greinarstśfur į Sjónarhóli Morgunblašsins 3. janśar 2019 eftir Ara Gušjónsson, lögmann og yfirlögfręšing Icelandair Group, sem hann nefnir:

"EES-samstarfiš ķ uppnįmi".

Žaš olli vonbrigšum viš lestur greinarinnar, hversu žröngt sjónarhorniš er og takmarkašur eša alls enginn rökstušningur ķ greininni fęršur fyrir skošun lögmannsins.  Honum žykir mįlflutningur andstęšinga innleišingar Žrišja orkupakka ESB digurbarkalegur, en žeir hafa žó uppi góša tilburši, margir hverjir, til aš rökstyšja sķn sjónarmiš. 

Einkennandi fyrir mįlflutning skošanasystkina Ara Gušjónssonar um žetta mįl eru fullyršingar um umdeilanleg lögfręšileg atriši, eins og lögmęti fullveldisframsals m.v. ķslenzku Stjórnarskrįna og įhrif innleišing Evrópugeršar eša tilskipunar į gildandi réttarfar hér į landi.  Žį ber mikiš į sleggjudómum um višbrögš samstarfsašila Ķslendinga ķ EES viš höfnun Alžingis į "pakkanum", žótt EES-samningurinn sjįlfur fjalli um leyfileg višbrögš viš synjun žjóšžings.  Veršur nś vitnaš ķ téša Sjónarhólsgrein, sem hófst žannig:

"Mikil umręša hefur įtt sér staš undanfariš um hinn svokallaša žrišja orkupakka Evrópusambandsins ķ tengslum viš fyrirhugaša innleišingu Ķslands į žeirri löggjöf.  Andstęšingar žessarar nżju löggjafar hafa veriš heldur digurbarkalegir ķ umręšunni og hafa haldiš žvķ fram, aš regluverkiš myndi fela ķ sér of vķštękt valdframsal į fullveldi Ķslands og hafa jafnvel kallaš eftir žvķ, aš Ķsland gangi śt śr samstarfinu.  Žrįtt fyrir aš öll umręša um žessi mįlefni sé góšra gjalda verš, standast žęr fullyršingar, sem fram hafa komiš frį helztu andstęšingum žrišja orkupakkaans enga lögfręšilega skošun."

Į Evrópuréttarfręšinginum Stefįni Mį Stefįnssyni, fyrrverandi lagaprófessor, er aš skilja, aš meš Orkupakka #3 verši gengiš lengra ķ framsali fullveldis en samrżmist Stjórnarskrįnni, enda verši aš taka tillit til uppsafnašs framsals rķkisvalds til ESB.  Žaš eru žess vegna uppi mjög miklar lögfręšilegar vangaveltur hérlendis, sem og ķ Noregi, um žetta atriši.  Ari Gušjónsson hefur ekkert ķ höndunum til aš sópa įhyggjum af žessu atriši śt af boršinu. Žęr eiga sér traustan, lögfręšilegan grundvöll.

Lögfręšileg umręša um framsal fullveldis žarfnast jarštengingar til skżsringar. Žaš nęgir hér aš benda į eitt efnisatriši ķ žessu sambandi, en žaš er stofnun embęttis Landsreglara, eša, sem vęri enn žį verra, aš breyta embętti Orkumįlastjóra ķ Landsreglara, sem veršur aš Evrópurétti, sem į žessu sviši veršur ęšri ķslenzkum lögum viš innleišinguna, algerlega óhįšur ķslenzkum yfirvöldum, löggjafarvaldi og hagsmunaašilum.  Žetta embętti getur oršiš ķslenzkum lögašilum og einstaklingum ķžyngjandi meš sektargreišslum, fyrirmęli til embęttisins eru samin hjį ACER-Orkustofnun ESB, og ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, sem er umsaminn millilišur, hefur enga heimild til aš ógna einsleitni regluverks į milli landa EES meš žvķ aš breyta fyrirmęlunum eša hundsa žau til EFTA-landanna.  

Landsreglarinn veršur eftirlitsašili meš flutningsfyrirtękinu Landsneti og dreifiveitunum, semur reglugeršir žeim til handa og stašfestir veršskrįr žeirra eša hafnar žeim.  Hann getur fariš fram į vķštęka upplżsingagjöf frį fyrirtękjum į ķslenzka raforkumarkašinum aš višlögšum fjįrsektum, ef ekki er oršiš viš žeim beišnum. 

Landsreglarinn mun hafa eftirlit meš žvķ, aš ķslenzki raforkumarkašurinn starfi, eins og ACER bezt telur henta kaupendum į markašinum, en svo illa vill til, aš kjörfyrirkomulag ACER er frjįls samkeppni ķ orkukauphöll, sem engan veginn tryggir hag orkukaupenda, žar sem orkukerfiš er samsett į žann einstęša hįtt, sem hérlendis er raunin.  Žaš getur hins vegar virkaš įgętlega viš ašstęšur, sem žaš er hannaš fyrir (eldsneytiskerfi, margir birgjar).

Žarna er vikiš aš innihaldi valdframsals yfir orkumįlum til yfiržjóšlegs valds, žar sem viš ekki höfum atkvęšisrétt.  Žaš getur blessazt, en žaš eru mun meiri lķkur į, aš įkvaršanataka į grundvelli sameiginlegra hagsmuna ESB/EES gagnist illa ķslenzkum hagsmunum į žessu sviši, žar sem ašstęšur eru gjörólķkar.  Žar af leišandi į Alžingi aš lįta žaš ógert aš taka slķka įhęttu.  Stjórnarskrįin vķsar rétta leiš.  Framsal rķkisvalds til śtlanda er įvķsun į verri stjórnarhętti, sem geta oršiš landsmönnum dżrkeyptir.  Žetta veit almenningur, enda er sagan ólygnust.

Ari Gušjónsson kżs aš gera minni hįttar atriši viš Orkupakka #3 aš ašalatrišum greinar sinnar, og žannig kemst hann aldrei aš kjarna mįlsins, sem er stefnumörkun um mįlefni ķslenzka raforkumarkašarins śt frį hugmyndafręši ESB, sem kallar į įrekstra viš hagsmuni almennings į Ķslandi. 

Hann gerir mikiš śr, aš ķslenzkum yfirvöldum hafi tekizt aš fį undanžįgu frį skżrum reglum Orkupakka #2 og #3 um, aš flutningsfyrirtękiš, hér Landsnet, skuli vera óhįš öšrum ašilum į orkumarkaši.  Žessa undanžįgu telur hann kost, en hśn er alvarlegur ókostur, žvķ aš Landsnet, RARIK, OR og OV eiga Landsnet.  Žar meš er aušvelt aš gera žvķ skóna, aš Landsnet mismuni ašilum į markaši, t.d. nżjum vindorkufyrirtękjum, sem gjaldi fyrir įhrifastöšu LV, RARIK, OR eša OV ķ stjórn LN.

  Meš miklum tilkostnaši var lķtill raforkumarkašur Ķslands brotinn upp ķ vinnslu, flutning, dreifingu og sölu, aš fyrirmęlum ESB, til aš tryggja frjįlsa samkeppni, en skrefiš hefur aldrei veriš stigiš til fulls til aš formlegum reglum um frjįlsa samkeppni sé žó fullnęgt. Ari Gušjónsson er hróšugur yfir žessum óskapnaši og skrifar:

"Aš žessu leyti mun žrišji orkupakkinn žvķ engin įhrif hafa į gildandi réttarumhverfi hér į landi, og er žar meš bśiš aš tryggja, aš ekki žurfi aš gera breytingar žar į vegna innleišingarinnar [į Orkupakka #3-innsk. BJo]."

Aš hugsa sér, aš žetta skuli vera uppistašan ķ röksemdafęrslu lögfręšingsins fyrir žvķ, aš Orkupakki #3 muni engin įhrif hafa hér į landi.  Ekki tekur betra viš, žegar kemur aš Landsreglaranum, sem viš blasir, aš veršur einsdęmi ķ stjórnsżslu į Ķslandi og ķ raun Trójuhestur ESB ķ stjórnkerfinu į Ķslandi, žótt hann kunni (umdeilanlega) aš vera ešlilegur žįttur stjórnsżslu ESB ķ ESB-löndunum.  Žessu snżr Ari Gušjónsson į haus og kvešur fyrirkomulagiš verša sjįlfstęšismįl fyrir Orkustofnun.  Hver hefur bešiš um žaš ? 

Žaš er lżšręšislegt fyrirkomulag, aš Orkumįlastjóri heyri heill og óskiptur undir ķslenzkan rįšherra, en ekki stundum undir forstjóra ACER meš ESA sem milliliš.  Hvernig ķ ósköpunum į Orkumįlastjóri stundum aš vera óhįšur rįšherra og stundum aš vera undir bošvaldi hans ?  Ari skrifar:

"Žaš liggur hins vegar fyrir, aš gera žarf įkvešnar breytingar į raforkulögum og lögum um Orkustofnun vegna innleišingarinnar.  Žęr breytingar munu m.a. tryggja frekara sjįlfstęši Orkustofnunar meš žeim hętti, aš rįšherra mun ekki geta gefiš stofnuninni fyrirmęli um śrlausn mįla, žrįtt fyrir aš Orkustofnun muni enn heyra undir yfirstjórn rįšherra."

Žaš er alveg makalaust, aš lögfręšingurinn viršist telja įvinning af innleišingu žessa aukna og ólżšrżšislega flękjustigs ķ ķslenzka stjórnsżslu, žótt viš leikmanni blasi, aš breytingin feli ķ sér Stjórnarskrįrbrot.  

Žį kemur rśsķnan ķ pylsuendanum meš lofrullu um EES-ašildina og hręšsluįróšur um, aš EES-samstarfiš velti į innleišingu Orkupakka #3.  Žaš er ekki fótur fyrir slķku.  Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands hefur komizt aš žeirri nišurstöšu, aš m.v. gamla frķverzlunarsamninginn, sem ķ gildi var į milli EFTA og ESB, nemi višskiptalegur įvinningur EES-samningsins 4,5 mršISK/įr.  Kostnašurinn er hins vegar margfaldur įvinningurinn, žvķ aš beinn kostnašur er talinn nema 22 mršISK/įr (Višskiptarįš Ķslands) og óbeinn kostnašur af ofvöxnu reglugerša- og eftirlitsfargani ķ örsmįu samfélagi og minni framleišniaukningu um 1,0 %/įr fyrir vikiš, žżšir sóun upp į yfir 100 mršISK/įr. Alls nemur įrlegur nettókostnašur EES-ašildar į annaš hundraš milljöršum ISK.  Žetta er nś öll margrómuš himnarķkisdżrš EES-ašildar Ķslands.

Til aš gefa innsżn ķ hugarheim EES-trśašra er fróšlegt aš birta jaršteiknasögu Ara Gušjónssonar og "Götterdämmerung" eša syndafalliš ķ lokin:

"Žaš er jafnframt mikilvęgt aš hafa ķ huga, aš EES-samningurinn felur ķ sér eina mestu réttarbót, sem ķslenzkt samfélag hefur innleitt.  Samningurinn hefur tryggt Ķslandi fullan ašgang aš innri markaši Evrópu, en žó meš žeim takmörkunum, sem taldar voru naušsynlegar į sķnum tķma, sem ašallega varša sjįvarśtveg.  Žaš er ekkert launungarmįl, aš Ķsland hefši lķklega aldrei nįš aš landa slķkum samningi įn žess aš hafa veriš ķ samstarfi meš öšrum stęrri rķkjum, žegar samningurinn var geršur.  Ef Alžingi tryggir ekki innleišingu žrišja orkupakkans hér į landi, gęti žaš sett EES-samstarfiš ķ uppnįm."

Ķ raun og veru er žetta įróšur fyrir inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, žvķ aš meint "réttarbót" er Evrópurétturinn og synjunarvald žjóšžinganna į ESB-geršum er žaš, sem helzt greinir aš réttarstöšu EFTA-rķkjanna (ķ EES) og ESB-rķkjanna gagnvart stofnunum Evrópusambandsins.

Ķ Noregi gętir vaxandi efasemda um ašild landsins aš EES-samninginum, og er žar athyglisveršust žróunin innan norsku verkalżšshreyfingarinnar.  Ekki er ólķklegt, aš BREXIT-dramaš endi meš gerš vķštęks frķverzlunarsamnings į milli Bretlands og ESB.  Žį liggur beint viš, aš EFTA leiti hófanna um svipašan samning viš Bretland og ESB.  

 

 

 

 

 

 

 


Įtta landa gengiš innan ESB

Ķ fersku minni er frį fyrsta įrsfjóršungi 2016, er einn helzti fyrrum hvatamašur inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš, ESB, lķkti slķkri inngöngu viš aš hlaupa inn ķ brennandi hśs. Žaš, sem Jóni B. Hannibalssyni ofbauš helzt viš hiš brennandi hśs, var myntbandalagiš og mešferš rįšandi afla žar, Frakklands og Žżzkalands, į veikburša sušurrķkjum bandalagsins, einkum Grikklandi. 

Ašgeršir ESB, ESB-bankans og Alžjóša gjaldeyrissjóšsins, AGS, til aš bjarga Grikklandi frį gjaldžroti ķ kjölfar alžjóšlegs fjįrmįlahruns 2007-2008 voru ķ raun lenging ķ hengingaról Grikkja til bjargar lįnadrottnum Grikkja, sem aš stęrstum hluta voru franskir og žżzkir bankar, sem margir hverjir stóšu tępt og eru enn laskašir. Sķšan žį hefur runniš upp fyrir ę fleirum, hvaš ESB ķ raun og veru er oršiš: žaš er vanheilagt bandalag skriffinnskubįkns og stórkapķtals.  Hagsmunir hins vinnandi manns og konu į Ķslandi og žeirrar klķku geta ekki fariš saman.  Var ekki Icesave-deilan įminning um žaš ?

Žaš kennir margra grasa innan ESB, og nśningurinn er ekki ašeins į milli noršurs og sušurs; hann er einnig į milli austurs og vesturs.  Lķmiš, sem hindraš hefur klofning eftir gamla jįrntjaldinu, er ótti Austur-Evrópurķkjanna viš rśssneska björninn.

Eystrasaltslöndin žrjś, sem innlimuš voru ķ Rįšstjórnarrķkin, žegar Wehrmacht hörfaši undan ofureflinu 1944 eftir vanhugsaša "Operation Barbarossa"-Raušskeggsašgeršina, stęrstu hernašarašgerš sögunnar, eru reyndar ekki ķ bandalagi Austur-Evrópurķkjanna innan ESB, heldur eru žau ķ Nżja Hansasambandinu, žar sem eru 5 önnur rķki: Ķrland, Holland, Danmörk, Svķžjóš og Finnland.  Žaš, sem sameinar žessi rķki, er, aš standa fast į Maastricht-skilmįlunum um heilbrigšan rekstur rķkissjóšs hvers lands, og žau vilja ekki sjį sameiginleg fjįrlög og einn fjįrmįlarįšherra evrusvęšisins né stóran samtryggingarsjóš til aš forša veikum rķkissjóšum frį greišslufalli.  Mišstżršasta rķki Evrópu, Frakkland, sem aš żmsu leyti stendur veikt, herjar į um žessa óvinsęlu samrunažróun.  Žar horfa Frakkar ašallega til žess, aš hinir duglegu, ašhaldssömu og skilvirku nįgrannar austan Rķnar dragi žį upp śr forašinu, sem žeir hafa rataš ķ vegna órįšsķu.    

Rķkin 8 eiga sér reyndar stušningsrķki um žetta ķ Slóvakķu, sem var austan jįrntjaldsins ķ austurhluta Tékkóslóvakķu, og Slóvenķu, sem var nyrzta rķki Jśgóslavķu.  Žżzkaland er nś hlédręgur bakhjarl Nżja Hansasambandsins, eins og į mišöldum, žegar nokkrar žżzkar verzlunarborgir voru mikilvęgur hluti Hansasambands mišalda.

Įstęšan fyrir hęglįtri afstöšu Žżzkalands er sś, aš Nżja Hansasambandiš beinist ašallega aš Frakklandi, og Žżzkaland reynir enn aš stjórna ESB ķ nįnu samstarfi viš Frakkland.  Žaš veršur hins vegar stöšugt erfišara fyrir Žżzkaland aš hlaupa eftir duttlungum Frakklands um "samstöšu", sem snżst um aš hlaupa undir bagga meš veika manninum ķ Evrópu, Frakklandi, sem neitar aš taka į sķnum mįlum.  Frį žessum veika manni Evrópu koma alls konar blautir draumar meš rętur ķ gamalli og löngu horfinni stórveldistķš, t.d. lįgvaxna Korsķkumannsins, eins og  um sameiginlegan herafla, sem varizt geti Rśssum, Bandarķkjamönnum og Kķnverjum.  Žetta er śt ķ hött į sama tķma og žessi forysturķki ESB og mörg fleiri hafa ekki treyst sér til aš standa viš skuldbindingar sķnar innan NATO um framlög til hermįla.

Skattbyršin er mest ķ Frakklandi innan OECD, og Macron, forseti, sem veriš hefur meš digurbarkalegar yfirlżsingar um aš lįta ekki óeiršaseggi stjórna mįlefnum Frakklands, hefur reynzt vera pappķrstķgrisdżr, sem gaf eftir fyrir gulvestungum og skašaši žannig pólitķskt oršspor sitt.  Viš žaš vex hallinn į rķkisbśskap Frakka enn, og žaš veršur fróšlegt aš sjį Brüssel hirta Gallana fyrir skuldasöfnun, sem ógnar stöšugleika evrunnar.  Žaš veršur žó ašeins gert meš samžykki Berlķnar, og žar er žolinmęšin į žrotum gagnvart framferši Gallanna.  Verši Gallinn hirtur, mun hrikta ķ öxlinum Berlķn-Parķs, en verši Gallanum sleppt viš hirtingu, mun Nżja Hansasambandiš, Ķtalir, Grikkir o.fl. móšgast.

Hvatinn aš Nżja Hansasambandinu, sem myndaš var ķ desember 2017 aš frumkvęši fjįrmįlarįšherra landanna 8, var BREXIT.  Löndin höfšu tališ hag sķnum vel fyrir komiš meš Bretland sem bošbera frjįls markašar og Žżzkaland sem bošbera heilbrigšra rķkisfjįrmįla sem mótvęgi viš franskan įkafa um "samstöšu" ķ rķkisfjįrmįlum og verndarstefnu į višskiptasvišinu.  Valdajafnvęgiš innan ESB breytist viš brotthvarf Breta, Frökkum ķ vil, og Nżja Hansasambandiš į aš verša žar mótvęgi.  

Ķ sameiginlegri skżrslu fjįrmįlarįšherra 8-landa gengisins frį marz 2018 er lögš įherzla į, aš "fyrst og fremst" eigi rķkin aš haga rķkisfjįrmįlum ķ "fullu samręmi" viš rķkissjóšsreglur ESB. Ef allir mundu haga sér meš įbyrgum hętti og kęmu reglu į opinber fjįrmįl, žį yrši hęgt aš takast į viš ytri įföll, įn žess aš skattgreišendur annarra landa žyrftu aš hlaupa undir bagga, skrifušu žeir.  Haukar rķkisfjįrmįlanna halda žvķ fram, lķklega meš Ķtalķu ķ huga, aš stöšugleikasjóšur, sem dreifir įhęttu į milli rķkja, mundi einnig virka hvetjandi til óhófs og letjandi į ašhaldssemi.  Nżja Hansasambandiš mundi fremur hvetja til eflingar markašsaflanna innan ESB, t.d. aš hraša umbótum į fjįrmįlamarkašinum eša aš gera fleiri frķverzlunarsamninga viš rķki utan EES.

Ķslendingar mundu aš mörgu leyti eiga samleiš meš hinu Nżja Hansasambandi, en ašild aš ESB kemur hins vegar ekki til greina, žvķ aš sjįlfsįkvöršunarrétturinn og umrįšaréttur yfir aušlindum landsins fęru žį veg allrar veraldar.  Bretar fengu nóg af mišstjórnarvaldinu ķ Brüssel og klķkustjórnun öxulsins Berlķn-Parķs, sem hundsaši Bretland. Slķku getur gamalt stórveldi ekki torgaš lengi. Bretar hafa sennilega endanlega fengiš sig fullsadda į Evrópusambandinu ķ śtgönguvišręšunum og munu eftir śtgönguna taka upp samkeppni viš žaš į mörgum svišum, sem leitt getur til, aš žeirra gömlu bandamenn innan ESB, sem nś mynda Nżja Hansasambandiš, segi skiliš viš ESB meš tķš og tķma og gangi ķ frķverzlunarbandalag, hugsanlega EFTA. Mun žį gamla Hansasambandiš ganga ķ endurnżjun lķfdaganna.  Žaš eru żmis innanmein ķ ESB, sem benda til, aš žetta vanheilaga samband skrifstofuveldis og stórkapķtals muni lķša undir lok ķ sinni nśverandi mynd fyrr en sķšar.  

Žjóšrķkishugmyndinni hefur vaxiš fiskur um hrygg ķ Evrópu sķšan rķki Habsborgara leiš undir lok 1918.  Ķslendingar kęršu sig ekki um aš vera ķ rķkjasambandi viš Dani, en meirihluti Fęreyinga viršist enn kjósa žaš.  Skotar, Walesverjar og Noršur-Ķrar verša lķklega įfram ķ sambandsrķki meš Englendingum, žannig aš žaš er mismunandi afstaša uppi, og tungumįliš viršist rįša töluveršu um afstöšu žjóša, t.d. į Bretlandseyjum, žar sem allir tala ensku. 

Heillavęnlegast er, aš įkvaršanir um mįlefni ķbśa séu teknar ķ nęrumhverfi žeirra.  Žannig eru langflestir hérlendis žeirrar skošunar, aš stjórnun mįlefna Ķslands hafi batnaš markvert meš Heimastjórninni 1904.  Aš sama skapi telja mjög margir, aš žaš yrši dapurlegt afturhvarf til fortķšar aš flytja stjórnun mįlefna Ķslands aš talsveršu leyti til Brüssel, enda hefur išulega komiš ķ ljós, aš hagsmunir landa į meginlandi Evrópu fara ekki saman viš hagsmuni eyjarskeggja langt noršur ķ Atlantshafi.  Žaš er aušskiljanlegt.

 

 

 


Hrįskinnaleikur ESB og Noregs

Ķ leišara Morgunblašsins, 5. desember 2018, var vakin athygli į tveimur hagsmunamįlum Ķslands, makrķlmįlinu og Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Mįlin eru ólķk, en eiga žaš sameiginlegt, aš ķ bįšum koma Evrópusambandiš, ESB, og Noregur viš sögu.

Rķkisstjórn Ernu Solberg ķ Noregi er höll undir ESB-ašild Noregs, žótt nś flęši undan fylgismönnum ašildar į Stóržinginu og andstęšingum ašildar į mešal žjóšarinnar vaxi fiskur um hrygg.  Žessi rķkisstjórn sżnir hvaš eftir annaš, aš hśn tekur samstöšu meš ESB fram yfir samstöšu meš Ķslendingum.  Žaš į t.d. viš ķ deilum strandžjóšanna viš Norš-Austur Atlantshaf um veišar į og veišihlutdeild ķ makrķlstofninum, og žaš į viš um samstarfiš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem sitja fulltrśar ESB, Noregs, Liechtensteins og Ķslands. 

Formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur lżst žvķ ķ ręšu į Alžingi, aš fulltrśi Noregs hafi veriš alltof brįšlįtur aš hlaupa upp ķ hjį ESB, žegar ķslenzki fulltrśinn hafši önnur samningsmarkmiš. Žaš fórst sem sagt fyrir aš mynda sameiginlega EFTA-stefnu. 

Ķ makrķldeilunni hafa fulltrśar norsku rķkisstjórnarinnar beinlķnis komiš illa fram viš Ķslendinga og hagaš sér meš bęši óįbyrgum og ósanngjörnum hętti meš žeim afleišingum, aš makrķlstofninn er stórlega ofveiddur og lętur nś undan sķga.  Liggur žar e.t.v. fiskur undir steini, aš Noršmenn vilji ekki, aš makrķllinn gangi lengur į Ķslandsmiš ?

Ķ sumar gerši utanrķkisrįšherra Noregs sér ferš til Ķslands.  Lįtiš var ķ vešri vaka, aš feršin vęri ķ tilefni heykaupa norskra bęnda af ķslenzkum bęndum, en ašalerindi utanrķkisrįšherrans var aš hvetja ķslenzku rķkisstjórnina til aš framfylgja af fullri hörku samžykkt Sameiginlegu EES-nefndarinnar um innleišingu Žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn, og til aš hvetja žingmenn stjórnarflokkanna til tafarlausrar og snuršulausrar afgreišslu mįlsins į haustžinginu.  Žetta var ósvķfin tilraun til įhrifa į framvindu ķ ķslenzkum stjórnmįlum aš hįlfu stjórnvalda, sem ętķš hafa sett hagsmuni Ķslendinga til hlišar til aš geta smjašraš fyrir ESB og veifaš skottinu.  Žessi norsku stjórnvöld eiga žess vegna engan greiša inni hjį ķslenzkum stjórnvöldum. 

Žessi staša er hins vegar ekki ķ neinu samręmi viš višhorf og skošanir norsku žjóšarinnar, sem ber vinaržel til ķslenzku žjóšarinnar og er algerlega mótfallin afstöšu norsku stjórnarinnar gagnvart ESB og orkupakkanum.  Varšandi mįlsmešferš norsku stjórnarinnar į makrķlmįlinu hafa Noršmenn tekiš sér ķ munn oršiš "dobbelmoral".  Hśn leikur žar tveim skjöldum.

 Samanburšur ritstjóra Morgunblašsins į makrķlsmįli og orkupakka var vel viš hęfi og fróšlegur:

"Makrķlveišar hafa undanfarin įr veriš langt umfram rįšgjöf Alžjóša hafrannsóknarrįšsins, ICES, og į žvķ veršur engin breyting nś.  Heildarkvótinn var reyndar minnkašur um 20 %, en er engu aš sķšur tvöfalt meiri en kvaš į um ķ rįšgjöf ICES.  Meš žessu framferši er żtt undir rįnyrkju į makrķlstofninum.

Af kvótanum fį rķki utan strandrķkjahópsins, Ķsland, Gręnland og Rśssland, rśm 15 %.  Žaš er naumt skammtaš og ósvķfiš aš ętlast til žess, aš rķkin utan samningsins haldi sig į mottunni, į mešan žau, sem sömdu, skammta sér rķflega og lįta sér į sama standa um rįšgjöf.  Ķ raun er žeim żtt śt ķ einhliša ašgeršir."

Hvernig getur norska rķkisstjórnin veriš žekkt fyrir aš meina Ķslendingum ašgang aš samningaboršinu um makrķl, sem er mikiš hagsmunamįl fyrir Ķsland og fyrir sjįlfbęrar nytjar af žessum flökkustofni, og heimta į sama tķma, aš ķslenzkir žingmenn kokgleypi stórfellt fullveldisframsal til Evrópusambandsins, sem setur ķslenzkan raforkumarkaš į annan endann įn nokkurs sjįanlegs įvinnings į öšrum svišum.  Žessari norsku rķkisstjórn žarf aš kenna žį lexķu, aš ķslenzka rķkisstjórnin lįti ekki bjóša sér slķka framkomu.  Stjórninni ķ Ósló er engin vorkunn aš semja į eigin spżtur um įframhaldandi orkuvišskipti viš ESB, žótt Ķslendingar vilji žar hvergi nęrri koma.  Žannig gerast kaupin į eyrinni.

Morgunblašiš tók eftirfarandi pól ķ hęšina:

"Óbilgirni Noršmanna žarf ekki aš koma į óvart, žótt hvimleiš sé.  Hśn er hins vegar ķ litlu samręmi viš žann žrżsting, sem norskir rįšamenn hafa beitt ķslenzk stjórnvöld um aš samžykkja žrišja orkupakkann vegna žess, hvaš hann skipti miklu mįli fyrir Noršmenn. Žaš er undarlegt, aš Noršmenn ętlist til žess, aš Ķslendingar taki žeirra hagsmuni fram yfir sķna eigin ķ orkumįlum, en vilja ekki einu sinni hleypa Ķslendingum aš samningaboršinu um makrķlinn.

Žį er rétt aš halda žvķ til haga, aš Ķslendingar voru ekki aš bišja Noršmenn aš setja sķna hagsmuni til hlišar ķ makrķlmįlinu; bara, aš Ķsland fengi aš taka žįtt ķ samningum ķ staš žess aš standa utan viš žį."

Ķ aprķl 2018 komu til Ķslands tveir žingmenn stjórnarandstöšunnar norsku og įttu fund meš ķslenzkum stjórnaržingmönnum.  Erindi žeirra var algerlega öndvert viš erindi norska utanrķkisrįšherrans um žremur mįnušum sķšar.  Žeir bįšu ķslenzka žingmenn žess lengstra orša aš taka įkvöršun ķ orkupakkamįlinu į grundvelli hagsmuna ķslenzku žjóšarinnar og aš lįta ekki įróšur norskra stjórnvalda og hagsmunaašila į hennar bandi villa sér sķn.  Žaš hefur veriš skammarlegt aš fylgjast meš mįlflutningi ķslenzka  utanrķkisrįšuneytisins hingaš til ķ žessu orkupakkamįli, žvķ aš žar į bę hafa menn kysst į norska vöndinn og haldiš žvķ fram, aš vegna mikilla višskiptahagsmuna Noršmanna verši ķslenzkir žingmenn aš samžykkja pakkann.  

Žetta er alger hundalógikk hjį utanrķkisrįšuneytinu.  Kalt hagsmunamat veršur aš liggja aš baki ķslenzkri stefnumörkun, ekki undirlęgjuhįttur og gagnrżnislaus aušsveipni viš erlent vald.  Mikill meirihluti norsku žjóšarinnar er algerlega andvķgur orkupakka #3, og Alžżšusamband Noregs hefur lżst yfir andstöšu viš hann.  Norska rķkisstjórnin er minnihlutastjórn, sem fékk orkupakkann illu heilli samžykktan ķ Stóržinginu meš tilstyrk Verkamannaflokksins.  Sį flokkur er nś aš snśast ķ afstöšunni til Žrišja orkupakkans.  Gott samband viš Noreg er Ķslendingum naušsynlegt.  Til frambśšar veršur žaš bezt tryggt, eins og sakir standa, meš žvķ aš hafna Orkupakka #3.  Žaš er skrżtiš, ef žetta fer ekki brįšlega aš renna lķka upp fyrir ķslenzka utanrķkisrįšuneytinu.  

Ķ višhengi eru nżlegar śrklippur śr norsku blaši, žar sem tķundašar eru nokkrar ESB-geršir, sem vęntanlegar eru til umfjöllunar Stóržingsins 2019 og sem vekja munu miklar deilur ķ Noregi.  Lķklegt er, aš a.m.k. einhverri žessara ESB-gerša muni Stóržingiš hafna.  Žaš er engin umręša um žaš ķ Noregi, aš žess vegna muni EES-samstarfiš verša ķ uppnįmi.  Hvers vegna ?

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Afskipti norskra stjórnvalda af lżšręšislegu ferli į Ķslandi

Um mišjan įgśst 2018 var ķ heimsókn į Ķslandi utanrķkisrįšherra Noregs, Ine Marie Eriksen Söreide.  Hśn gerši sig žį seka um alvarleg afskipti af innanrķkismįlum Ķslands meš žvķ aš reyna aš hafa įhrif į nišurstöšu vęntanlegrar umfjöllunar Alžingis um Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB.  Ine Marie Eriksen Söreide er félagi ķ Hęgri flokkinum, sem nś situr viš völd ķ Noregi įsamt Framfaraflokkinum.  Žetta er minnihlutastjórn, sem semur viš meirihlutann frį einu mįli til annars.  

Ķ vetur samdi norska rķkisstjórnin viš Verkamannaflokkinn um framgang Žrišja orkumarkašslagabįlksins į Stóržinginu.  Bęši Hęgri og Verkamannaflokkurinn eru hallir undir inngöngu Noregs ķ Evrópusambandiš, ESB, og žaš er meginįstęša žess, aš žessir flokkar studdu innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ lagasafn Noregs. 

Žótt Noregur flytji śt mikiš af eldsneyti og dįlķtiš af raforku um sęstrengi til ESB-landa, žį hefur ekki veriš sżnt fram į, aš žessi višskipti muni verša fyrir skakkaföllum eftir höfnun Alžingis į téšum bįlki.  Įstęšan er sś, aš ESB er ķ mikilli žörf fyrir žessi orkuvišskipti viš Noreg.  Žess vegna veršur örugglega fundin sérlausn fyrir orkuvišskipti į milli ESB og Noregs, ef Alžingi synjar orkubįlkinum samžykkis.  

""Viš erum öll sammįla um mikilvęgi innri markašarins.  Žaš aš hafa ašgengi aš 500 milljón manna markaši meš sameiginlegar reglur og stašla fyrir inn- og śtflutning er grķšarlega mikilvęgt til žess aš skapa sanngjörn samkeppnisskilyrši.  Žetta skiptir bęši efnahagskerfi Ķslendinga og Noršmanna mįli",segir Ine Marie Eriksen Söreide, utanrķkisrįšherra Noregs, spurš um framtķšarhorfur samningsins um evrópska efnahagssvęšiš ķ ljósi śtgöngu Breta śr Evrópusambandinu."

Aš hanga eins og hundur į roši į EES-samninginum žrįtt fyrir breyttar ašstęšur ķ Evrópu og ķ heiminum öllum er óheillavęnleg blanda af hęfileikaskorti til aš grķpa nż tękifęri og žręlslund viš Evrópusambandiš.  Sannleikurinn er sį, aš fyrir Ķslendinga er EES-samningurinn allt of dżru verši keyptur bęši stjórnlagalega og fjįrhagslega, eins og nżlegar innleišingar Evrópugjörša eru til vitnis um.  Bandarķkjamenn hafa gagnrżnt višskiptabandalög į borš viš ESB, sem nota öryggiskröfur, eins og žęr, sem liggja aš baki CE-merkingunni, og stöšlun til aš samręma eigin išnašarframleišslu og torvelda ašgengi annarra aš sķnum markaši. 

Žetta er eitt af megingagnrżniefnum Bandarķkjamanna į ESB.  Miklu einfaldara, śtlįtaminna og sķšur falliš til óįnęgju og deilna er aš gera tvķhliša višskiptasamninga, eins og reyndar ESB hefur veriš aš gera ķ töluveršum męli undanfarin įr, eins og samningar viš Kanada og Japan gefa til kynna.  Fyrir Ķslendinga er miklu ešlilegra aš taka stefnuna į tvķhliša frķverzlunarsamninga viš ESB, Bretland, BNA, Kanada, Japan o.fl. en aš ķžyngja atvinnulķfinu og hinu opinbera meš stöšugu flóši višamikilla lagasetninga frį ESB, sem margar standast ekki kröfur Stjórnarskrįar, sem heimilar ekki fullveldisframsal af žvķ tagi, sem EES-samningurinn śtheimtir.

""Viš höfum öll hag af žvķ aš finna farsęla lausn į mįlinu [Brexit].  Žaš er hins vegar erfitt aš vita meš vissu, hvaš gerist nęst.  Bretar og Evrópusambandiš verša aš komast aš samkomulagi fyrst, žannig aš hęgt verši aš meta, hver nęstu skref verša", segir Söreide.  Hśn telur Ķslendinga og Noršmenn hafa sameiginlega hagsmuni af žvķ, aš ekki skapist óvissa um innri markašinn og aš hann sundrist ekki."

Žetta er aš miklu leyti rangt mat hjį Söreide.  Žegar rķkisstjórnirnar ķ Reykjavķk og Ósló hafa ólķka afstöšu til ESB, žį sżnir reynslan, aš engin almennileg samstaša nęst innan EFTA-hópsins ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.  Bjarni Benediktsson, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, benti į žetta a.m.k. tvisvar ķ žingręšum į Alžingi veturinn 2018.

Fyrst eftir BREXIT vildu Noršmenn ekki sjį Breta inn ķ EFTA, žótt ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš męlti meš žeim kosti, enda hefši EFTA žį sterka stöšu ķ samningum viš ESB og ašra.  Žegar ESB lét į sér skilja, aš ęskilegt vęri, aš Bretland gengi ķ EFTA og geršist ašili aš EES-samninginum, žį sneru Noršmenn viš blašinu.  Bretar hafa aš vķsu engan įhuga į EES, žótt žeir kunni aftur aš ganga ķ EFTA, en kśvending Noršmanna sżnir, aš nśverandi stjórnvöld ķ Ósló leggja mikla įherzlu į aš žóknast ESB.  Žaš hefur skemmt fyrir samningum EFTA og ESB og gert Ķslendingum erfitt um vik viš aš standa į rétti sķnum um tveggja stoša lausn viš innleišingu Evrópugjörša ķ EES-samninginn.  Meš bęši samstarfsrķki Ķslands ķ EFTA innan EES höll undir gagnrżnislausa ašlögun aš ESB meš samręmdri innleišingu sem flestra Evrópugjörša į EES-svęšinu, į smįrķki noršur ķ Atlantshafi ekki lengur erindi ķ žessa vegferš forkólfanna ķ Brüssel, Berlķn og Parķs til ę nįnari sameiningar.

""Žaš er grundvallaratriši, aš vestręnar žjóšir standi saman ķ fordęmingu brota gegn žjóšarrétti af hįlfu Rśssa.  Slķkt hefur ķ för meš sér fórnarkostnaš fyrir öll rķki, sem viš veršum aš vera reišubśin til žess aš taka į okkur", segir Söreide um įhrif višskiptabanns Rśssa."

Žetta er rétt, svo langt sem žaš nęr.  Žaš er ekki sama, hvernig aš višskiptabanni er stašiš.  Noršmenn seldu Rśssum m.a. hįtęknivörur, sem gįtu fariš til hernašarlegra nota.  Žaš geršu Žjóšverjar og Bandarķkjamenn einnig, en Žjóšverjar sįu til žess, aš žjóšhagslega mikilvęgur išnašur žeirra į borš viš bķlaišnašinn gęti óįreittur haldiš įfram aš senda jįrnbrautarfarma af bifreišum til Rśsslands.

Ķslendingar stundušu engin višskipti viš Rśssa meš vörur, sem gįtu gengiš til hernašarlegra nota.  Žess vegna var ekki rökréttara, aš Ķslendingar tękju žįtt ķ višskiptabanni į Rśssa en t.d. Fęreyingar.  Žaš sįrgrętilega er, aš vegna refsiašgerša Rśssa gegn rķkjunum, sem settu į žau višskiptabann, hefur ekkert vestręnt rķki tapaš hlutfallslega meiri fjįrmunum į žessu valvķsa višskiptabanni į Rśssa en Ķslendingar, og nś hefur rķkisstjórn Ķslands ekki bein ķ nefinu til aš draga Ķsland śt śr žvķ.  Ķ hverfulum heimi rķšur į aš reka sjįlfstęša utanrķkisstefnu.  Žaš mį mótmęla endurinnlimun Krķmskaga ķ Rśssland, krefjast žjóšaratkvęšagreišslu žar undir alžjóšlegu eftirliti um stöšu Krķm og mótmęla afskiptum Rśssa af Austur-Śkraķnu um leiš og Ķsland vęri dregiš śt śr žessu kjįnalega višskiptabanni į Rśssa.

Žį er komiš aš meginerindi norska utanrķkisrįšherrans til Ķslands aš žessu sinni.  Žaš var aš hręša Alžingismenn til žess aš samžykkja innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB inn ķ EES-samninginn og ķslenzka löggjöf.  Falsrök norska rįšherrans voru, aš téš löggjöf skipti Ķslendinga litlu, en Noršmenn miklu mįli.  Litlir hagsmunir vęru ķ hśfi fyrir Ķslendinga, en miklir fyrir Noršmenn.  Ķ fjölda pistla į žessu vefsetri og öšrum og ķ blašagreinum hefur veriš sżnt fram į, aš fyrri fullyršingin er kolröng, og sś sķšari stenzt ekki athugun, enda hafa systursamtök Heimssżnar ķ Noregi, "Nei til EU", sent frį sér harša gagnrżni į hręšsluįróšur rįšherrans, eins og lesa mį ķ skjali samtakanna ķ višhengi meš žessum pistli.

""Ég ręddi žetta [téšan orkubįlk] į fundi mķnum meš Gušlaugi og į fundi meš žingmönnum.  Žaš er mikilvęgt fyrir mig aš koma žvķ į framfęri, aš norska Stóržingiš hefur samžykkt žessa tilskipun.  Fyrir okkur er mikilvęgt, aš tilskipunin sé tekin upp ķ EES-samninginn žar sem viš nś žegar erum hluti af evrópskum orkumarkaši. Žaš er įkvešin hętta fyrir okkur, ef hśn myndi ekki öšlast gildi", stašhęfir hśn."

Hér sjįum viš glitta ķ topp ķsjaka įróšurs norskra ESB-sinna gagnvart ķslenzkum stjórnvöldum og Alžingi.  Mįliš er alls ekki mikilvęgt fyrir norsku žjóšina, sem aš stórum meirihluta er algerlega mótfallin inngöngu Noregs ķ Orkusamband ESB, né fyrir hagsmuni hennar, en žaš er mikilvęgt fyrir ESB-sinnaša stjórnmįlamenn Noregs aš žóknast ESB meš skilyršislausri undirgefni.  Orkuvišskipti ESB-landanna viš Noreg eru ESB svo mikilvęg, aš engum dettur ķ hug, aš vottur af samstöšu finnist į žeim bęnum fyrir žvķ aš gera Noršmönnum erfitt fyrir aš stunda žessi višskipti hér eftir sem hingaš til.  Ef Noršmenn kęra sig um, geta žeir einfaldlega innleitt reglur Evrópusambandsins hjį sér, žótt Ķslendingar geri žaš ekki.  Hęttan, sem Söreide talaši um, er ekki višskiptalegs ešlis, heldur pólitķsks ešlis innanlands ķ Noregi.  

"Aš sögn rįšherrans var umręšan ķ Noregi nokkuš erfiš.  "Žaš voru margar mżtur um mįliš.  Margir héldu žvķ fram, aš meš žvķ aš samžykkja žrišja orkupakkann myndum viš missa yfirrįš yfir orkuaušlindum og orkustefnu landsins; žetta var aušvitaš ekki rétt.  Noregur myndi aldrei afsala sér žessum rétti.""

Žarna skeišar rįšherrann léttilega framhjį sannleikanum.  Landsreglarinn (n. "Reguleringsmyndighet for energi-RME") er ekki gošsögn, heldur stašreynd, sem menn geta séš aš störfum nś žegar ķ ESB-löndunum, og undirbśningur er žegar hafinn ķ Noregi aš stofnun žessa embęttis, sem tekur viš eftirlitshlutverki rįšuneytis og NVE (ķ Noregi) og Orkustofnunar hérlendis meš orkumarkašinum og yfirstjórn į Statnett ķ Noregi og Landsneti į Ķslandi.

  Landsreglarinn į aš koma į raunverulegum samkeppnismarkaši meš raforku (og eldsneytisgas, žar sem žaš er ķ almennri daglegri notkun) ķ ašildarlöndum Orkusambandsins og framfylgja samkeppnislögum ESB og lögum gegn brenglun markašar meš rķkisstušningi viš einstök fyrirtęki.  

Į Ķslandi mun žetta nįnast örugglega leiša til ašgerša til aš minnka misvęgi į markašinum meš žvķ aš draga śr drottnunarvaldi Landsvirkjunar, sem er aš fullu rķkisfyrirtęki og meš yfir 80 % af raforkumarkašinum į sinni könnu. Landsreglarinn mun fęra fyrir žvķ rök, aš ekki sé hęgt aš innleiša hér frjįlsan samkeppnismarkaš meš raforku meš svo rosalegt misvęgi į markašinum sem hér er.  Hann mun vķsa ķ lagareglur ESB og segja naušsynlegt aš skipta Landsvirkjun upp og einkavęša hana.  Sś einkavęšing mun fara fram į evrópskum markaši, žannig aš innan tķšar gętu E.ON o.fl. žekkt evrópsk raforkufyrirtęki  fariš aš selja okkur raforku.  Žaš er žetta, sem norskir andstęšingar innleišingar Žrišja orkumarkašslagabįlksins óttast m.a., žegar žeir ręša um hęttuna į aš "missa yfirrįš yfir orkulindum". 

Hérlendis verša menn aš gera sér grein fyrir žvķ, aš stjórnvöld hafa engin tök į aš stöšva Landsreglarann, ef Alžingi glepst į aš samžykkja žennan orkubįlk, žvķ aš hann mun starfa óhįšur žeim eftir ESB-lögum, og įgreiningsmįl verša śtkljįš fyrir EFTA-dómstólinum, sem į viš dómaframkvęmd aš gęta samręmis viš ESB-dómstólinn.  

Ķ žjóšsögum var sagt frį tröllskessum, sem af fullkominni léttśš köstušu į milli sķn fjöregginu hlęjandi og flissandi.  Öllum ętti aš vera ljóst, aš nś er veriš aš kasta į milli sķn fjöreggi landsmanna.  Žaš mun koma ķ ljós, hvort Alžingismenn missa fjöreggiš śr höndum sér eša hvort žeir stöšva leikinn įšur en slys veršur. 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Evrópa er ķ losti - hvaš svo ?

Framkoma Donalds Trump gagnvart leištogum hefšbundinna bandamanna Bandarķkjamanna ķ Evrópu er einsdęmi į okkar tķmum og gerist e.t.v. einu sinni į 200 įra fresti, nema einhver skašvęnleg žróun eigi sér nś staš ķ framkomu rķkja ķ millum.  Hvaš sem ķ skerst į nęstunni, jafnvel žótt bandarķska žingiš taki fram fyrir hendur forsetanum, hefur žegar oršiš trśnašarbrestur yfir Atlantshafiš, og kalt strķš viršist hafiš yfir Kyrrahafiš. Į žetta horfa Rśssar og nśa saman höndum af įnęgju.  Fundur Trumps og Putins ķ Helsinki ķ jślķ 2018 olli miklu fjašrafoki ķ Washington DC, sem vonlegt er, og sennilega angist ķ Berlķn, Brüssel og Parķs. Žjóšverjar hafa nś gert sér grein fyrir, aš ekki dugir lengur aš hafa varnir landsins ķ algerum ólestri, eins og reyndin hefur veriš į žessari öld.    

Ef einhvers konar söguleg žróun endurspeglast ķ gjöršum Bandarķkjamanna undanfariš, žį er hśn helzt sś į višskiptasvišinu, aš dagar tollabandalaga eru taldir, en tķmi tvķhliša višskiptasamninga er runninn upp. Hvaša skjól hafa Žjóšverjar af ESB, ef vera žeirra žar veldur įlagningu hįrra tolla į bķlaśtflutning žeirra til Bandarķkjanna, BNA, eins og Bandarķkjaforseti hefur hótaš, en nś dregiš ķ land meš um sinn ?

Atburširnir żta eindregiš undir žaš, aš Ķsland segi upp EES-samninginum, en bindi ekki trśss sitt viš tęknilegar višskiptahömlur hins pólitķska tollabandalags ESB, sem er aušvitaš lķka stjórnmįlabandalag meš löngun til aš verša sambandsrķki į heimsmęlikvarša, sem forseti Bandarķkjanna hefur lżst yfir, aš sé versti andstęšingur Bandarķkjanna į višskiptasvišinu.  Žį er nś langt til jafnaš, žegar višskipti Bandarķkjanna og Kķna eru höfš ķ huga.

Hvaša įhrif hefur žetta įstand į ESB ?  Žaš aukast lķkur į, aš enn meir kvarnist śr bandalaginu, žegar einhver mynd kemst loksins į višskilnaš Breta, en nś er allt upp ķ loft ķ žeim višręšum, enda rķkisstjórn Bretlands stórlöskuš.  Veršur žvķ samt ekki trśaš, aš Bretar fari meš hįlfvelgju śt śr ESB, verši ķ tollabandalagi įfram, jafnvel į Innri markašinum meš fjórfrelsin ķ einhverri mynd virk og Evrópudómstólinn sem śrskuršarašila ķ žrętum žeirra viš ESB.  Žį er lķklegt, aš lķfi verši blįsiš ķ UKIP, sem nįi svo miklu fylgi af hęgri vęng, aš Verkamannaflokkurinn nįi völdum meš erkisósķalistann og žjóšnżtingarsinnann Corbyn sem hśsbónda ķ nr 10 (Downing Street).  Žaš yrši afturhvarf til fortķšar fyrir Breta, žegar žeim hins vegar rķšur į leištoga meš framtķšarsżn fyrir öflugt Bretland utan ESB, sem stendur frjįlst aš gerš višskiptasamninga viš hvern sem er, og veršur ķ fylkingarbrjósti frjįlsra alžjóša višskipta innan vébanda WTO-Alžjóša višskiptastofnunarinnar, sem Bandarķkjamenn leika svo grįtt um žessar mundir.  Žeir neita m.a. aš samžykkja dómara ķ 7 manna śrskuršarteymi, en allar ašildaržjóširnar, rśmlega 130, verša aš samžykkja dómaraskipunina. Žar meš lama Bandarķkjamenn žessa mikilvęgu alžjóšastofnun.  Vonir standa til, aš žeir sjįi sig um hönd.   

Žaš er ekki sķšur įhugavert, hvernig Žjóšverjar taka nś į mįlaum. Munu žeir stökkva inn ķ tómarśmiš, sem Bandarķkjamenn skilja eftir sig į alžjóšavettvangi ? Žar er mikil gerjun ķ gangi.  AfD (Alternative für Deutschland) togar mišju stjórnmįlanna til hęgri žar ķ landi.  Žetta sést mjög greinilega ķ Bęjaralandi nśna ķ ašdraganda žingkosninga ķ október 2018, žar sem AfD getur kostaš valdaflokkinn CSU rķkjandi stöšu ķ fylkinu.  Ef stjórnmįl Žżzkalands hnikast til hęgri, jafngildir žaš sjįlfstęšari stefnumörkun innanlands og ķ utanrķkismįlum.  Žetta gęti aukiš enn į innbyršis vanda ESB, en žar rekast Austur-Evrópurķkin mjög illa.  Žau hafa t.d. neitaš aš taka viš nokkrum flóttamanni, en Žjóšverjar sitja uppi meš 1-2 milljónir slķkra og fyrirséš, aš fólkiš į erfitt meš aš fį vinnu, ašlagast žar meš seint og illa og veršur aš skjólstęšingum almannatrygginga fyrir vikiš.  Žetta er undirrót óįnęgjunnar.  

Frį žvķ aš Gśstaf 2. Adolf, Svķakonungur, tók žįtt ķ 30 įra strķšinu meš mótmęlendum, sem var borgarastyrjöld ķ Žżzkalandi 1618-1648, og kannski lengur, hafa sterk og fjölžętt tengsl veriš į milli Svķa og Žjóšverja.  Žetta kom berlega ķ ljós ķ bįšum heimsstyrjöldunum į 20. öld. 

Carl Bildt, fyrrverandi forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra Svķžjóšar, fylgist vel meš stjórnmįlum Žżzkalands og skrifaši grein um žau, sem birtist ķ Morgunblašinu 4. jślķ 2018 undir fyrirsögninni:

"Orrustan um sįl Žżzkalands".

Orrusta um sama mįlefni hefur įšur veriš hįš.  Nišurstašan ręšur jafnan örlögum Evrópu.  Fyrirsögnin hefur žess vegna djśpa og įhrifamikla skķrskotun.  Carl Bildt skrifaši m.a.:

"Į yfirboršinu er umręšan, sem nś heltekur Žżzkaland, um, hvort žaš eigi aš senda hęlisleitendur, sem žegar hafa veriš skrįsettir ķ öšrum ESB-rķkjum, til baka, eins og innanrķkisrįšherrann, Horst Seehofer, leištogi kristilegra ķ Bęjaralandi (CSU), hefur talaš fyrir.  En žegar kafaš er dżpra, er spurningin fyrir Žżzkaland, hvort landiš ętti aš fara sķnar eigin leišir eša halda įfram aš leita sameiginlegra lausna."

Varšandi hęlisleitendur er žegar žrautreynt, aš žaš finnast engar sameiginlegar lausnir innan ESB eša innan Evrópu.  Mörg rķki ESB hafa haršneitaš aš taka viš flóttamönnum, žannig aš Žżzkaland situr enn uppi meš yfir eina milljón flóttamanna frį 2015, sem ętlunin var aš dreifa į ESB-rķkin.  Nś er ósköpunum eitthvaš aš linna ķ Sżrlandi, žannig aš ętla mętti, aš margir Sżrlendinganna gętu snśiš heim til aš taka žįtt ķ uppbyggingunni.  Žaš er einbošiš aš fylgja reglunum og senda žį, sem eru skrįšir inn ķ Evrópu annars stašar, žangaš. 

Evrópa hvorki getur né vill taka viš efnahagsflóttamönnum, sem margir hverjir eru hvorki lęsir né skrifandi į latneskt letur, en uppfullir af fornaldargrillum Mśhamešs śr Kóraninum og hafa engan vilja til aš laga sig aš vestręnum hugsunarhętti og lifnašarhįttum.  Velferšarkerfi Vesturlanda fara į hlišina, ef slķkum byršum veršur hlašiš į žau. Žess vegna mį vķša greina sterk varnarvišbrögš į mešal almennings, og Svķžjóšardemókratarnir gętu t.d. fengiš meira en fjóršungsfylgi ķ žingkosningum ķ Svķžjóš ķ september 2018 og žar meš oršiš stęrsti flokkurinn ķ Riksdagen. 

Sķšar ķ grein sinni skrifar Carl Bildt:

"Įrįs žjóšernissinnašra afla į sżn Kohls [Helmut Kohl var kanzlari Žżzkalands ķ 16 įr, ž.į.m. žegar Austur-Žżzkaland var innlimaš ķ Sambandslżšveldiš Žżzkaland-BRD įrin 1989-1990, 40 įrum eftir stofnun BRD śr rśstum hluta Žrišja rķkisins-innsk. BJo.] gęti haft afleišingar ķ för meš sér, sem nęšu langt umfram deiluna um innflytjendamįl. Žaš er ekki bara hlutverk Žżzkalands ķ Evrópu, sem er ķ hśfi, heldur einnig framtķš samrunaferlis Evrópu.  Žżzkaland, sem varpar af sér arfleifš Kohls, myndi allt ķ einu verša uppspretta mikillar óvissu, frekar en brjóstvörn stöšugleikans ķ hjarta Evrópu.  Žar sem Vesturveldin eiga žegar undir högg aš sękja frį mönnum eins og Vladimķr Pśtķn, Rśsslandsforseta, og Donald Trump, Bandarķkjaforseta, vęri žaš hiš sķšasta, sem Evrópa žarfnašist."

Žetta er aš nokkru śrelt greining į stöšunni.  Žjóšverjar kęra sig ekki um meiri samruna Evrópurķkjanna, af žvķ aš žeir vita sem er, aš ekkert rķki ESB hefur įhuga į meiri samruna, nema hann aušveldi žeim aš krękja ķ žżzka peninga, sem alžżša Žżzkalands hefur unniš fyrir og sparaš til elliįranna, en hiš sama veršur ekki sagt um rómönsku žjóširnar, og slavarnir berjast enn viš spillingarhķt kommśnistastjórna Kalda strķšsins.

Bandarķkjamenn hafa kastaš pólitķskum sprengjum inn ķ ESB-samstarfiš og NATO.  Donald Trump hefur śthśšaš kanzlara Žżzkalands, heimtaš 70 % aukningu strax į framlögum Žjóšverja til varnarmįla og hótaš hįum tollum į bķla, sem ESB-rķkin flytja śt til BNA.  Žetta mun hrista ęrlega upp ķ stjórnendum Žżzkalands og fęra žeim heim sanninn um, aš žeir verša aš setja hagsmuni sķns eigin lands ķ forgrunn stjórnmįlastefnu sinnar, žótt slķkt verši į kostnaš samstarfsins innan ESB og žó aš afturkippur komi jafnvel ķ samrunaferliš.  Žżzkur almenningur er žarna į undan leištogunum ķ Berlķn, eins og komiš hefur fram ķ skošanakönnunum undanfariš og mun sżna sig ķ nęstu fylkiskosningum, sem haldnar verša ķ Bęjaralandi ķ október 2018.  

 

 

 


Kśvending Bandarķkjanna

Bandarķkjaforseti hefur sett af staš višskiptastrķš viš Kķna, Kanada, Mexķkó, Evrópusambandiš (ESB) og Japan, eins og upp śr žurru. Hér eru mikil firn į ferš, sem hafa munu vķštękar og alvarlegar afleišingar um allan heim.  Margir binda žessi ósköp viš persónu Donalds Trumps, en hvers vegna hefur bandarķska žingiš žį ekki gripiš ķ taumana  og sett honum stólinn fyrir dyrnar ?  Žingmenn eru sennilega į bįšum įttum um vilja kjósenda ķ žessum efnum, og kjósendur munu tjį hug sinn ķ nóvember 2018.  Žvķ mišur veršur aš įlykta, aš hér sé um stefnubreytingu aš hįlfu Bandarķkjanna aš ręša ķ alžjóša višskiptamįlum.

Ef žaš reynist rétt, er žaš alger uppgjöf Bandarķkjamanna į sviši frjįlsrar samkeppni, hornsteins aušgunarstefnunnar, kapķtalisma Skotans Adams Smiths o.fl. Žessi hegšun er veikleikamerki aš hįlfu Bandarķkjanna, sem mun gera Bandarķkin enn žį veikari og aš hornkerlingu ķ alžjóša samstarfi. 

Žetta er jafnframt pólitķskt gjörningavešur, sem gjörbreyta mun valdahlutföllum ķ heiminum og dęma Bandarķkin til minni įhrifa en nokkru sinni sķšan fyrir Fyrri heimsstyrjöld.  Hugsanlegt er, aš einangrunarhyggja taki völdin ķ Bandarķkjunum, ef ekki veršur stefnubreyting eftir nęstu žingkosningar og forsetakosningar žar.  Utanrķkisrįšuneytiš hér hlżtur aš kanna, hvort stašfesta Bandarķkjamanna um aš standa viš Varnarsamning Ķslands og Bandarķkjanna stendur óhögguš ķ žessu gjörningavešri, žar sem allt er upp ķ loft. 

Finnur Magnśsson, hęstaréttarlögmašur og ašjunkt viš Lagadeild HĶ, ritar grein um sķšustu atburši į sviši alžjóšavišskipta į Sjónarhóli Morgunblašsins 26. jślķ 2018,

"Frķverzlun į tķmamótum" ,

žar sem hann skrifar m.a.:

"Gagnrżni Bandarķkjastjórnar beinist nś gegn helztu bandamönnum Bandarķkjanna, s.s. Kanada, Evrópusambandinu og Japan, og hefur leitt til įlagningar verndartolla į vörur innfluttar m.a. frį žessum löndum.  Hér kvešur viš nżjan tón, sem mun aš öllum lķkindum leiša til grundvallarbreytinga į meira en hįlfrar aldar fyrirkomulagi ķ alžjóšavišskiptum."

Žaš er įstęša til aš óttast, aš Finnur hafi rétt fyrir sér um žetta.  Žį vaknar spurningin um žaš, hvernig Ķslendingar koma įr sinni bezt fyrir borš ķ žessum ólgusjó.  Viš höfum fellt nišur alla tolla, nema į bķlum, eldsneyti og sumum matvęlum, og viljum hafa frjįlsan ašgang aš öllum mörkušum fyrir vörur okkar og žjónustu.  Žį er įreišanlega affarasęlast aš lįta ekki loka sig inni ķ neinu tollabandalagi, eins og EES, heldur aš stefna į gagnkvęma frķverzlunarsamninga viš sem flesta og žįtttöku ķ frķverzlunarsamtökum Evrópu, EFTA. 

Žessi žróun alžjóšamįla żtir meš öšrum oršum undir žaš aš segja upp EES-samninginum, enda er hann gjörsamlega vonlaust fyrirkomulag til frambśšar ķ višskiptalegum efnum.  

Athugum nś, hvernig Finnur Magnśsson lauk téšri grein sinni:

"Önnur afleišing verndartolla Bandarķkjanna er, aš žau rķki, sem ašhyllast frjįls vöruvišskipti, hafa tvķeflzt ķ afstöšu sinni til frelsis ķ alžjóšavišskiptum.  Hinn 17. jślķ sl. geršu Evrópusambandiš og Japan meš sér einn stęrsta frķverzlunarsamning, sem geršur hefur veriš.  Samningurinn mun afnema tolla aš allmestu leyti į milli žessara ašila.  Svo aš dęmi sé nefnt, žį verša afnumdir tollar į 99 % japanskra vara innfluttra til Evrópusambandsins og af 94 % evrópskra vara innfluttra til Japan.  Žaš mun leiša til lęgra vöruveršs til hagsbóta fyrir neytendur og fyrirtęki ķ Evrópu og Japan.  

Er nś svo komiš, aš bandamenn Bandarķkjanna, s.s. Japan og Sušur-Kórea, hafa  įkvešiš aš draga śr samvinnu sinni viš Bandarķkin į sviši frjįlsra vöruvišskipta og leitast viš aš gera frķverzlunarsamninga sķn į milli įn aškomu Bandarķkjanna.  Er hér um stefnubreytingu aš ręša, enda ljóst, aš žessi rķki hafa horft mjög til Bandarķkjanna į žessu sviši um įratugaskeiš. 

Af žessu leišir, aš nś reynir sem aldrei fyrr į regluverk alžjóšavišskipta, ž.e. GATT-samninginn frį 1947, og undirsamninga žess samnings, og WTO-samninginn frį 1994.  Ef svo fer, aš Bandarķkin tapi fyrrnefndum įgreiningsmįlum [į vettvangi WTO-innsk. BJo], er ekki hęgt aš śtiloka, aš Bandarķkjastjórn dragi sig śt śr žessum samningum meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Veršur žį komin upp nż staša ķ alžjóšamįlum.  Fjölžjóšlegir samningar um vöruvišskipti munu žį heyra sögunni til, og algengustu samningar į sviši vöruvišskipta verša aš öllum lķkindum tvķhliša žjóšréttarsamningar."

Hér skal taka undir lokaįlyktun höfundarins og įlykta į žeim grunni įfram, aš žessi žróun višskiptamįla heimsins żtir undir žaš, aš Ķslendingar segi upp žeim fjölžjóšlega og um margt stjórnarfarslega ķžyngjandi (yfiržjóšlega) višskiptasamningi, sem ķ gildi er į milli Ķslands, ESB, Noregs og Liechtenstein, s.k. EES-samningi, og sękist ķ stašinn eftir tvķhliša žjóšréttarsamningi į višskiptasviši og jafnvel fleiri svišum.  

Martin Wolf, dįlkahöfundur "Financial Times", er žungoršur ķ garš Donalds Trumps, enda eru gjöršir hans dęmalausar og hafa nś žegar grafiš undan trausti hefšbundinna bandamanna Bandarķkjanna į žeim meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Morgunblašiš birti grein eftir hann 12. jślķ 2018,

"Trump skapar glundroša meš tollastrķši".

Greinin hófst meš einstęšum hętti, žegar um er aš ręša Bandarķkjaforseta:

"Leištogi valdamestu žjóšar heims er bęši hęttulegur mašur og fįfróšur.  Hvernig į heimsbyggšin aš bregšast viš honum ?  Žaš er erfitt aš finna svariš, žvķ aš Donald Trump hefur tekizt aš skapa mikinn glundroša.  Žaš er erfitt aš semja viš manninn einmitt vegna žess, aš enginn veit fyrir vķst, hvaš žaš er, sem hann, eša fólkiš ķ kringum hann, vill ķ raun.  Žetta er allt annaš en ešlilegt įstand." 

Žaš er illa komiš fyrir Vesturlöndum, žegar forysturķki žeirra lżtur stjórn, sem bandamennirnir telja algert ólķkindatól.  Ef žingkosningarnar ķ nóvember ķ įr verša til aš treysta forsetann ķ sessi, žį mį jafnvel bśast viš, aš višskiptastrķš Bandarķkjanna muni leiša til einangrunar žeirra.  Hvaš veršur žį um NATO ?  Žaš er furšulega lķtil umręša farin af staš um žaš, aš jafnvęgiš ķ heiminum er į tjį og tundri fyrir tilverknaš rķkis, sem veriš hefur ķ forystu rķkja, sem vilja stunda frjįlsan markašsbśskap.  

"Rķkisstjórnin hefur réttlętt tolla į stįl og įl, sem žegar eru ķ gildi, meš vķsan til žjóšaröryggis.  Sömu rök liggja aš baki rannsókn į innflutningi į bķlum, sem hófst ķ maķ.  Žaš var einmitt vegna žess, aš menn óttušust, aš lönd myndu misnota heimild til undanžįgu vegna žjóšaröryggis, aš reglur Alžjóšavišskiptastofnunarinnar eru žröngt skilgreindar.  Žar er tiltekiš, aš undir višskipti, sem gętu varšaš žjóšaröryggi, falli t.d. verzlun meš "klarnakleyf efni" og "višskipti meš vopn, skotfęri, strķšstól og ašrar vörur, sem beint eša óbent eru notašar ķ hernaši", og fjallaš um "ašgeršir, sem geršar eru į strķšstķmum, eša žegar neyšarįstand af öšrum toga skapast į alžjóšavettvangi".

Įl- og stįltollarnir og hvaš žį heldur tollar į bifreišar, brjóta greinilega gegn reglum Alžjóšavišskiptastofnunarinnar, og ef višskipti viš Kanada stefna žjóšaröryggi Bandarķkjanna ķ voša, hvaša landi stafar žeim žį ekki ógn af ?  Ef bķlar hafa eitthvaš aš gera meš žjóšaröryggi, hvaša vörur gętu žį mögulega ekki varšaš öryggishagsmuni žjóšarinnar ?  

"Verndarstefna mun auka velmegun okkar og styrk", sagši Trump, žegar hann sór embęttiseiš sinn.  Žvķ mišur var honum full alvara."

Žaš er ekki annaš hęgt en aš taka undir žessa gegnrżni Martins Wolf į Donald Trump.  Bandarķkin žverbrjóta reglur WTO, og geta meš framferši sķnu gengiš af Alžjóšavišskiptastofnuninni daušri ķ krafti stęršar sinnar.  Žį er lķklegt, aš önnur rķki taki höndum saman um aš endurreisa WTO og kannski fela henni auknar valdheimildir.  Žaš veršur fróšlegt aš sjį, hver gengur žar fram fyrir skjöldu.  Veršur žaš e.t.v. Bretland eša Žżzkaland, eša žau tvö rķki og Japan ?  

Įfram heldur Martin Wolf:

"Og hvar endar žetta allt saman ?  Paul Krugman, einn af fremstu višskiptahagfręšingum heims, telur, aš žróist mįlin į žann veg, aš allir verši komnir ķ tollastrķš gegn öllum, žį muni alžjóšavišskipti minnka um 70 %.

Žaš kemur į óvart, aš framleišsla į heimsvķsu myndi hins vegar ašeins dragast saman um 3 %.  Žessar tölur ganga śt frį forsendum reiknilķkana, sem taka ekki meš ķ reikninginn žį röskun, sem į sér staš ķ hagkerfum žjóša og žį óvissu,sem skapast, žegar alžjóšahagkerfiš lagar sig aš breyttum leikreglum.  Žessi lķkön taka heldur ekki meš ķ reikninginn, hvernig žaš mun draga žróttinn śr hagkerfum žjóša, žegar alžjóšleg samkeppni minnkar.  Sķšast en ekki sķzt lķta reiknilķkönin framhjį žeirri óvild, sem tollastrķš geta skapaš.  Er nęsta vķst, aš velvild į milli žjóša yrši ekki svipur hjį sjón."  

 


Millilandaverzlun dregst saman

Žaš blęs ekki byrlega meš alžjóšlega hagkerfiš um žessar mundir, žegar helztu višskiptastórveldin stunda žį ótrślegu išju aš grafa undan heimsvišskiptunum meš žvķ aš keppast viš aš leggja tolla į innflutning sinn frį stórveldi, sem žegar hefur lagt į verndartolla hjį sér.  Žar eigast Vesturveldin lķka viš innbyršis, og hefši enginn trśaš žvķ fyrir 5 įrum.  Allt mun žetta draga dilk į eftir sér, žótt vonandi verši WTO-Alžjóša višskiptastofnuninni bjargaš. Kķnverjar hafa vissulega hagaš sér illa.  Yfirvöld hafa t.d. heimtaš nįna samvinnu ("joint venture") viš kķnverskt félag, ef erlent išnfyrirtęki fjįrfestir ķ Kķna, og til aš erlenda fyrirtękiš fįi markašsašgang ķ Kķna, hefur afhending nżjustu tękniupplżsinga veriš skilyršiš.  WTO hefur ekki nįš tökum į žessu vandamįli fremur en žvķ, aš kķnversk śtflutningsfyrirtęki eru ķ mörgum tilvikum aš miklu leyti ķ höndum rķkisins, og žį er samkeppnin vissulega brengluš og hętt viš undirbošum.  Nś hefur sošiš upp śr.  Vonandi endar žetta višskiptastrķš fljótt og meš žvķ aš styrkja WTO, fęra stofnuninni meiri völd ķ hendur til aš draga fyrirtęki og rķkisstjórnir til įbyrgšar fyrir brot į nżjum reglum WTO.  

Žó aš Ķsland sleppi viš žetta višskiptastrķš, žį lenda slęmar efnahagslegar afleišingar af žessu gjörningavešri hart į Ķslendingum, af žvķ aš efnahagur okkar er mjög hįšur utanrķkisvišskiptum.  Minnkandi kaupmįttur erlendis leišir til lęgra veršs fyrir vörur okkar og žjónustu og getur jafnvel dregiš śr feršamannastraumnum hingaš.  Flugfélögin og hótelgeirinn eru žegar illa sett, og feršažjónustan hérlendis mun lenda ķ verulegum hremmingum, ef feršamannafjöldinn minnkar. Żmsum kotbóndanum mun žykja fara verša žröngt fyrir sķnum dyrum, ef Lufthansa veršur rķkjandi ķ millilandafluginu hér.   

Raungengi ISK hefur hękkaš meira en gengi annarra gjaldmišla, sem viš eigum ķ višskiptum viš og er nśna ķ sögulegu hįmarki.  Žaš slęma er, aš žetta sögulega hįmark er ósjįlfbęrt, og nśverandi staša er žess vegna tķmabundin.  Žaš er ašeins ein leiš af toppnum, eins og kunnugt er.  Hśn heitir kjararżrnun, og gorgeir einhverra verkalżšsfrömuša breytir žar engu um.  Nś žarf aš snśa bökum saman ķ varnarbarįttu til aš lįgmarka tjón heildarinnar.  

Raungengi er annaš hugtak en nafngengi.  Styrkist raungengiš, eins og gerzt hefur undanfarin misseri, er veršlag og/eša launakostnašur aš hękka hrašar innanlands en erlendis, męlt ķ sömu mynt.  Raungengi launa hefur hękkaš um 20 %-30 % į undanförnum įrum, hvaš sem gaspri blöšrusela ķ hópi s.k. verkalżšsforingja lķšur og tśšri um ranga śtreikninga, af žvķ aš neyzluvķsitala og launavķsitala séu rangar.  Žeir lįta sem herskįir séu fyrir hönd umbjóšenda sinna, en žessir umbjóšendur og reyndar žjóšin öll verša fórnarlömb fķflagangs, sem fólginn er ķ órökstuddum launakröfum, sem atvinnulķfiš getur ekki boriš nśna, žvķ aš žaš er tekiš aš halla verulega undan fęti, sbr bullandi tap ķ feršamannageiranum.  Ef verkalżšsleištogar įtta sig ekki į, hvaš žaš žżšir fyrir umbjóšendur žeirra, žį eru žeir ekki starfi sķnu vaxnir.  

Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur Efnahagssvišs Samtaka atvinnulķfsins (SA), greindi žessa stöšu rétt žegar 27. febrśar 2018 ķ vištali viš Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu:

""Višsnśningurinn er hrašari en spįš var.  T.d. er aš hęgja verulega hratt į vexti feršažjónustunnar. Greinin hefur vaxiš um tugi prósenta į milli įra undanfarin įr.  Nś er hins vegar aš hęgja į vextinum.  Hagvaxtarspįr hafa breytzt verulega vegna breyttra forsenda, og viš teljum mikilvęgt aš gefa žvķ sérstakan gaum.  Allar spįr gera nś rįš fyrir 2-3 % hagvexti į nęstu įrum, sem er aušvitaš įgętis vöxtur ķ alžjóšlegum samanburši.  Žęr forsendur geta žó breytzt og hafa veriš aš breytast samfara žvķ, sem nżjar vķsbendingar koma fram", segir Įsdķs."

Sķšan žetta var sagt hafa horfur alžjóšlegra efnahagsmįla versnaš ķskyggilega.  Eldsneytishękkanir hafa žyngt róšur margra atvinnugreina hérlendis, ž.į.m. sjįvarśtvegs og feršažjónustu.  Samtķmis stundar rķkissjóšur rįnyrkju į fyrrnefndu greininni meš veišigjaldi śr takti viš afkomuna, og meginmillilandaflugfélögin tvö hérlendis berjast ķ bökkum vegna grķšarlegra fjįrfestinga ķ flugkosti og haršrar samkeppni į flugleišum til Ķslands.  Žżzkum feršamönnum hingaš hefur fękkaš mikiš, og almennt halda Evrópumenn fastar um budduna en įšur.  Bandarķskum feršalöngum hefur hins vegar fjölgaš, og ekki er fariš aš slį į kaupgleši Bandarķkjamanna.

  Vegna nżjustu mjög neikvęšu žróunar alžjóšamįla, sem Bandarķkjastjórn hrinti af staš meš višskiptastrķši viš Kķnverja og hįrri tollalagningu į vörur frį ESB, Kanada og Mexķkó, mį bśast viš versnandi hag Bandarķkjamanna og stöšnun eša jafnvel samdrętti feršamennsku almennt ķ heiminum. Žaš er mikil breyting.

Mešferš Bandarķkjamanna į WTO-Alžjóša višskiptamįlastofnuninni er hryllileg.  Lķklega leišir žessi ófrišur Bandarķkjamanna į višskiptasvišinu til hrörnunar višskiptabandalaga į borš viš ESB/EES ("Festung Europa") og aukinnar žróunar ķ įtt til tvķhliša frķverzlunarsamninga, vonandi į grundvelli WTO, sem allir ęttu aš virša, ekki sķzt höfundarnir, Bandarķkjamenn.  

Sķšan snżr Įsdķs sér aš žróun kaupmįttar ķ téšu vištali.  Žegar mįlflutningur hennar er borinn saman viš hótanir og hįreysti s.k. verkalżšsforingja undanfariš, hvarflar aš manni, aš hśn og žeir bśi ekki ķ sama landi.  Įsdķs reisir mįlflutning sinn į stašreyndum, sem eru žessum verkalżšsforingjum ašgengilegar lķka, en žeir hunza žęr og reyna aš sį vantrausti ķ garš žeirra, sem matreitt hafa žessar stašreyndir. Žaš er flónska.  Slķkt fęr almenning til aš įlykta, aš "hįvašaseggirnir" séu meš óhreint mjöl ķ pokahorninu, stefna žeirra snśist ekki um aš bęta kjör félagsmanna sinna ķ brįš og lengd, heldur sé meira ķ ętt viš pólitķskt prump sósķalista, fżlubomba śr išrum stjórnmįlanna, frį blöšruselum, sem einskis svķfast, en lifa samkvęmt reglunni um, aš tilgangurinn helgi mešališ.

""Viš höfum upplifaš fordęmalausa kaupmįttaraukningu į undanförnum įrum. Laun hafa hękkaš verulega samtķmis žvķ, sem rķkt hefur veršstöšugleiki, sem ekki var fyrirséšur.  Fyrir žvķ eru žó żmsar įstęšur.  Ķ fyrsta lagi vorum viš heppin meš žróun višskiptakjara.  Žau hafa veriš okkur hagstęš į undanförnum įrum, sem hefur veitt aukiš svigrśm til launahękkana. [Nś hafa višskiptakjör versnaš meš hękkun eldsneytisveršs og margra annarra innflutningsvara, en verš į śtflutningsvörunum er hętt aš stķga ķ bili-innsk. BJo.] 

Ķ öšru lagi styrktist krónan verulega samfara miklum vexti feršažjónustunnar.  Žaš skilaši sér ķ veršlękkun į innfluttum vörum og žar meš minni veršbólgu. [Nś eru tekjur af erlendum feršamönnum jafnvel farnar aš dragast saman-innsk. BJo.]

Ķ žrišja lagi kom til einskiptisašgerša frį rķkisstjórninni, og t.d. voru geršar breytingar į tollum og vörugjöldum, segir Įsdķs og bendir į, aš sś ašgerš hafi skilaš lęgra vöruverši."

"Viš getum ekki treyst į, aš allir žessir žęttir endurtaki sig.  Ķ fyrsta lagi er óįbyrgt aš treysta įfram į hagstęš višskiptakjör.  Viš sjįum nś žegar, hvernig fariš er aš hęgja į vexti feršažjónustunnar.  Frekari gengisstyrking krónunnar er žvķ ólķkleg, a.m.k. ķ lķkingu viš žaš, sem veriš hefur.  Žį getum viš aušvitaš ekki endurtekiš leikinn aftur meš breytingum į tollum og vörugjöldum."

Žaš er hins vegar ešlilegt ķ nišursveiflu aš huga aš skattalękkunum į einstaklinga og fyrirtęki.  Hvetja ętti til meiri sparnašar ķ žjóšfélaginu meš lękkun fjįrmagnstekjuskatts og huga ętti aš lękkun viršisaukaskatts og tekjuskatts į fyrirtęki og aš breytingum į fyrirkomulagi persónuafslįttar ķ žįgu launžega meš lęgstu tekjurnar.

Žann 27. febrśar 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein eftir Halldór Benjamķn Žorbergsson:

"Kjarasamningar snśast um lķfskjör fólks",

žar sem hann fęrir rök fyrir žvķ, aš tķmabil minnkandi hagvaxtar sé hafiš.  Greinin hófst žannig:

"Kjaravišręšur eru samningar um lķfskjör fólks og um jįkvęša žróun samfélagsins.  Og sś žróun hefur veriš grķšarlega hagstęš į undanförnum įrum.  Kaupmįttur hefur aukizt į tķma gildandi samninga frį aprķl 2015 um 20 % og um 25 % hjį žeim lęgst launušu.  Žaš er Evrópu- og Ķslandsmet."

Sķšan rekur hann, aš bęttur hagur hafi aš hluta veriš nżttur til aš bęta efnahagslegan mótstöšukraft gegn nżrri efnahagslęgš, sem örugglega mun koma:

"Ķslenzk heimili, fyrirtęki og hiš opinbera, hafa nżtt uppsveifluna til aš greiša nišur skuldir, og eru Ķslendingar nś oršnir hreinir lįnveitendur til śtlanda.  Hrein erlend skuldastaša žjóšarbśsins er loksins oršin jįkvęš.  Žetta er undraveršur įrangur, ekki sķzt žegar horft er til žess, aš fyrir örfįum įrum glķmdi Ķsland viš alvarlegan skuldavanda."

Žį rekur Halldór Benjamķn nokkur merki um, aš nś séum viš į leiš nišur eftir žessa uppsveiflu:

"Fyrsta vķsbending er vaxandi atvinnuleysi.  [Žrįtt fyrir grķšarlega fjölgun ķ landinu vegna ašfluttra hélzt atvinnuleysi ķ ašeins tęplega 3,0 žar til į 2. įrsfjóršungi 2017, en tók žį aš hękka og er nś tęplega 4,0 %-innsk. BJo.] ...

Önnur vķsbending er minnkandi spenna ķ efnahagslķfinu.  [Sannleikurinn er sį, aš ašfluttir og gengishękkun ISK hafa dregiš śr framleišsluspennu og žar meš hjįlpaš til viš aš nį jafnvęgi ķ hagkerfinu į nżjan leik. Ef jįkvęšur višskiptajöfnušur minnkar mikiš vegna minni śtflutningstekna og meiri innflutnings, mun gengi ISK lękka, en žaš mun vęntanlega auka veršbólgu, sem enn dregur śr atvinnu og rżrir lķfskjörin-innsk. BJo.] ...

Žrišja vķsbending er ķ feršažjónustu. [ Į žessu įri veršur lķtil fjölgun erlendra feršamanna og sums stašar fękkun.  Tekjur af žeim hér innanlands (flug ekki meštališ) gętu jafnvel dregizt saman ķ ISK-innsk. BJo.] ....

Fjórša vķsbending er ķ fréttum śr atvinnulķfinu.  Nęr daglega birtast fréttir af ķslenzkum fyrirtękjum, sem finna fyrir versnandi samkeppnisstöšu viš śtlönd.  Žaš, sem helzt veldur fyrirtękjunum įhyggjum, er hįtt gengi krónunnar og ķžyngjandi launakostnašur.  Skyldi engan undra.  Raungengi ķslenzkra launa, ž.e. hlutfallslegur kaupmįttur žeirra ķ erlendri mynt saman borin viš laun ķ öšrum rķkjum, hefur rokiš upp į sķšustu įrum."

Nś žarf aš leggja įherzlu į aš halda sjó.  Žaš veršur bezt gert meš žvķ aš gera a.m.k. įrshlé į launahękkunum į mešan ķ ljós kemur, hvaš veršur um heimshagkerfiš į žessum óvissutķma.  Ķ versta tilviki stefnir ķ heimskreppu, og žį er nś aldeilis betra aš rifa seglin hér ķ tęka tķš, en spenna ekki bogann um of į versta tķma.  Viš vitum hvaš žaš žżšir.  Kreppan veršur žį enn dżpri og sįrsaukafyllri hér en annars stašar.

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband