Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Śtženslustefna er feigšarflan

Otto von Bismarck, jįrnkanzlaranum, tókst aš sameina žżzku rķkin "meš eldi og blóši" undir foystu Prśssa į sķšari hluta 19. aldar.  Segja mį, aš žetta hafi veriš ešlilegt framhald rómantķsku stefnunnar, sem gagntók Žjóšverja ķ öllum žżzku rķkjunum og hertogadęmunum ķ kjölfar yfirgangs og strķšsbrölts Napóleons Bonaparte frį Korsķku ķ kjölfar frönsku stjórnarbyltingarinnar 1789. Žį mį og segja, aš Bismarck hafi gripiš sögulegt tękifęri til aš hnekkja hefšbundinni brezkri  utanrķkisstefnu um aš hindra, aš nokkurt rķki į meginlandinu yrši nógu öflugt til aš skįka Bretlandi. Vilhjįlmur 2., Žżzkalandskanzlari, klśšraši žessari jįkvęšu žżzku žróun  meš žvķ aš "mikiš vill meira", og hann "vildi fį hlutdeild ķ sólskininu" meš stofnun nżlendna ķ Afrķku og flękja Žjóšverja ķ įtök, sem uršu aš Heimsstyrjöldinni fyrri 14. įgśst 1914.

Žjóšverjar böršust į austur- og vesturvķgstöšvum, höfšu betur austanmegin, Nikulįsi 2. var steypt og kaffihśsamarxistanum Lenķn trillaš til Rśsslands til aš hella olķu į eldinn og gera frišarsamning viš Žżzkaland. 

Śrslit styrjaldarinnar réšust žó į vesturvķgstöšvunum, žar sem žįtttaka Kanada og Bandarķkjanna meš Frökkum og Bretum réši śrslitum.  Žjóšverjar töpušu žżzkum landsvęšum og uršu aš undirgangast miklar skašabętur, sem sliguši hagkerfi žeirra og ollu óšaveršbólgu. 

Meš hefndarhug var aftur lagt af staš, ķ raun 1938, en Vesturveldin sögšu Stór-Žżzkalandi ekki stķš į hendur fyrr en ķ kjölfar innrįsarinnar ķ Pólland 01.09.1939.  Ķ žeim hildarleik, sem fylgdi, keyrši um žverbak. 

Nś hefur Rśssland rofiš frišinn ķ Evrópu, sem rķkt hafši frį 1945 meš Balkanstrķšinu sem undantekningu.  Žaš er stórfuršulegt, aš stjórnvöld ķ Kreml skuli telja, aš į 21. öldinni sé einfaldlega hęgt aš įkveša nż landamęri ķ Evrópu einhliša meš hervaldi.  Engir lęrdómar eru dregnir af sögunni į žeim bęnum.  

Rśssland hefur oršiš sér mjög til minnkunar meš gegndarlausum brotum į alžjóšalögum og lķtilmannlegum beinum grimmdarįrįsum į almenna borgara Śkraķnu. Allur stórveldisbragur er horfinn af Rśsslandi, sem er aš breytast ķ fylgirķki Kķna.  Śtanrķkisrįšuneyti Rśsslands fordęmdi žį įkvöršun Ekvadors aš afhenda Bandarķkjamönnum gamlan rśssneskan vopnabśnaš til framhaldsflutnings til Śkraķnu. Ekvador tilkynnti, aš landiš mundi senda žaš, sem kallaš var "śkraķnskur og rśssneskur brotamįlmur" til Śkraķnu og fį ķ stašinn nśtķma vopnabśnaš aš veršmęti MUSD 200.  Hljómar lķkt og samningur.  Yfirvöld ķ Ekvador sögšu frį žvķ, aš Moskvuvaldiš hefši įšur varaš žau viš žessu, en žau hefšu engu aš sķšur til žess fullan rétt.  Smęlki af žessu tagi vex ķ huga Pśtķns žessi dęgrin, en ekkert heyrist frį honum um hervęšingu Eystrasaltslandanna viš landamęrin aš Rśsslandi ķ varnarskyni, raunar ekki langt frį sumardvalarstaš hans.  Ętlunin er aš styrkja varnirnar, svo aš hęgt verši aš hrinda žar innrįs Rśssa innan 3-4 įra.  Žau munu ekki brśka til žess vopn frį Ekvador.  Žeirra eigin verksmišjur framleiša nś nśtķmavopn ķ fremstu röš.  Sumir Rśssar sjį nś skriftina į veggnum, enda hefur utanrķkisstefna Rśsslands bešiš skipbrot viš inngöngu Finnlanda og Svķžjóšar ķ NATO. Pśtķn er mesti mistakasmišur ķ sögu ęšstu valdamanna Kremlar, enda lifir hann ķ veruleikafirrtum heimi.   

Ofurstinn Alexander Khodakovsky, nęst ęšsti yfirmašur žjóšarvaršlišanna ķ Alžżšulżšveldinu Donetsk, sem hernumiš er af Rśssum, sagši herliš sitt ekki geta brotiš śkraķnska herinn į bak aftur. 

Hann kallar eftir vopnahléi, svo aš Rśssland geti safnaš kröftum.  Gangur innrįsarinnar hefur sżnt hinum ķmyndunarveika Pśtķn, aš afskipti Vestursins af strķšinu séu vegna mikilvęgis žessa landssvęšis og aš Vestriš (NATO) hafi augljóslega veriš aš rįšgera įrįs į hann žašan.  Ennfremur žykir žessum Pśtķn kostur, aš sannleikur žessa mįls skyldi birtast įšur en til innrįsar aš vestan kom, en styrjöld viš NATO telur žessi afstyrmislega Rśssaforysta óhjįkvęmilega.  Bulliš śr Pśtķn minnir óžyrmilega į einręšur Adolfs Hitlers, žegar mistök hans voru oršin lżšum ljós. Pśtķn segir, aš miklu erfišara hefši oršiš aš taka į móti NATO-innrįs en aš eiga ķ strķši viš NATO meš Śkraķnu sem lepp.  Žannig aš allt, sem gerist, styrkir Pśtķn aš hans eigin mati.  Hann lifir ķ sżndarveruleika, eins og karlinn ķ Bunkernum į sinni tķš. 

Viš ęttum aš hafa hugfast, aš strķšiš nęr langt śt fyrir vopnavišskiptin, sem fréttir greina frį daglega.  Miklir pólitķskir kraftar eru žar į feršinni, sem munu koma Śkraķnumönnum og Vesturlandabśum į óvart og blįsa žessum ašilum kappa ķ kinn, enda er mikiš ķ hśfi. 

 Hvaš segir Yudin ķ žessu sambandi ?:  "Strķšiš viš Śkraķnu er vitlausasta strķšiš ķ sögu okkar [Rśssa] ... [reist į] gremjublandinni vanžóknun - tröllvaxinni, endalausri gremju.  Samkvęmt Pśtķn er engin hamingja til ķ lķfinu ... . Ķ heimssżn hans eru engin landamęri [į hinum rśssneska heimi].  Žessi stefna hefur oršiš aš opinberri stefnumörkun: Rśssland endar hvergi." 

Er nema von, aš Evrópa hervęšist nś į nż eftir fall Jįrntjaldsins, žegar žessi bošskapur berst śt ? Sturlunin er viš völd ķ Kreml. Rśssland er fast ķ fśafeni, sem viršir mannslķf og örlög fólks einskis.  Ķ bįšum löndum eru fešur, sem munu ekki verša višstaddir brśškaup barna sinna; systur, sem munu aldrei sjį bróšur sinn aftur; męšur, sem munu aldrei halda į börnum sķnum eša heyra hlįtur barnabarna sinna.  Ein ófreskja getur valdiš meš ólķkindum mikilli eyšileggingu.  Slķka veršur aš stöšva, og hśn veršur stöšvuš.  Hśn er glępur gegn mannkyni.   

 


Gregory Yudin heldur įfram greiningu sinni

Gregory Yudin er rśssneskur fręšimašur, sem er mjög gagnrżninn į heimsvaldastefnu Rśssa, sem heimurinn horfist nś ķ augu viš og sem sumir valdamenn Vesturlanda neita aš skilja, hvaš merkir.  Žaš hįttarlag heitir aš stinga hausnum ķ sandinn, eins og strśturinn gerir, žegar honum žykir aš sér sótt.  Žaš er furšulegt hįttarlag og heimskulegt ķ meira lagi af "homo sapiens" aš taka žaš upp eftir strśtinum.

Aš undanteknu Hvķta-Rśsslandi hafa öll fyrri rķki Rįšstjórnarinnar annašhvort greitt atkvęši meš eša setiš hjį viš fordęmingu Sameinušu žjóšanna į innrįs Rśsslands ķ Śkraķnu og fariš fram į heimkvašningu rśssneska hersins.  Jafnvel ęšsti varšhundur Kremlar ķ Minsk, Alexander Lukashenka, hefur sagt, aš "viš höfum engan metnaš til aš berjast ķ Śkraķnu".  85 % Hvķt-Rśssa eru mótfallnir žvķ, aš her žeirra gangi til lišs viš Rśssa ķ Śkraķnu.  Hvķt-Rśssar hafa ķ raun komiš į fót mannśšarašstoš ķ Śkraķnu og fyrir śkraķnska flóttamenn ķ Hvķta-Rśsslandi. 

Innrįsin ķ Śkraķnu 24.02.2022 hleypti lķfi ķ žjóšernishreyfingar minnihlutahópa innan rśssneska rķkjasambandsins, en gremjan ķ garš Moskvuvaldsins eša "Muscovy", eins og margir minnihlutahópar kalla žaš, hefur veriš ķ įratugagerjun, og sumir mundu segja um aldir ķ gerjun.  Pśtķn hefur fundiš, aš žrżstingi hans til aš mynda heimsveldi śt frį Rśsslandi hefur veriš mętt meš jafnstórum krafti ķ hina įttina: metnaši til aš stofna til sjįlfstęšra rķkja į mešal žeirra rķkja, sem nś eru ķ rķkjasambandinu. Sundrung rśssneska rķkjasambandsins munu verša heimssöguleg tķšindi ekki sķšur en upplausn Rįšstjórnarrķkjanna. 

Sķšast žegar Pśtķn kynnti nżtt herśtboš, var stofnuš hreyfingin "Rįš męšra og eiginkvenna" ("Council of Mothers and Wives").  Ętlunarverkiš var samhęfing ašgerša um allt Rķkjasambandiš af hįlfu ašstandenda hinna herkvöddu, ž.į.m. aš žrżsta į yfirvöld aš bęta śr skįk, svo aš menn verši ekki kvaddir ólöglega ķ herinn eša afhentur bilašur bśnašur. 

Žaš var einmitt samblįstur męšra, sem leiddi til falls zarsins 1917.  Verkakonur ķ vefnašarišnašinum Vyborg-megin ķ Pétursborg lżstu yfir verkfalli vegna braušskorts.  Karlarnir sameinušust žeim og śr varš mikill mannfjöldi į Nevsky, žar sem hrópaš var "brauš!" og "nišur meš zarinn!".  Er leiš aš kvöldi, voru 100.000 verkamenn komnir ķ verkfall, og žaš uršu įtök viš lögreglu. 

 

Allt og sumt, sem zarinn hafši śr aš moša til aš fįst viš fjöldamótmęli, voru ungir varališar įn reynslu af aš fįst viš mśg.  Reynslulausir herkvaddir įn bśnašar ... hljómar kunnuglega.  Daginn eftir héldu 150.000 verkamenn śt į göturnar.  Žaš var žessi bylting - kvennabyltingin - sem leiddi til falls hinnar rķkjandi Romanov-ęttar og opnaši nżja möguleika fyrir framtķš rśssneska rķkisins, sem žį įtti ķ strķši viš m.a. Žjóšverja. 

Nśverandi kvennahreyfing ķ Rśsslandi krefst m.a. įrstķmatakmörkun fyrir herkvašninguna, eša aš hernum verši breytt ķ atvinnuher.  Hreyfingin krefst einnig réttar til žjóšfélagslegra mótmęla og fjöldasamkoma įsamt "žjóšfélagslegu réttlęti og jöfnum réttindum og skyldum žegnanna, einnig til handa herkvöddum." 

Žęr eru mjög óįnęggšar meš fréttir af hermönnum, sem meinaš hefur veriš aš yfirgefa herinn, žótt žeir hafi žjónaš allan herskyldutķmann.  "Moscow Telegraph", sem hefur nęstum 90.000 įskrifendur, safnaši saman nokkrum višbrögšum ęttmenna hinna herkvöddu į samfélagsmišlum og skrifaši: "Fjölskyldur hinna herkvöddu spį vopnašri uppreisn".  

"Žeir munu grķpa til vopna og gera uppreisn ... mašurinn minn getur ekki lengur lišiš žetta", skrifaši einn "Telegram" samfélagsmišilsnotandi.

Bandalag Rśsslands viš önnur rķki viršist lķka liggja banaleguna.  Kķnverski višskiptabankinn Chouzhou hefur tilkynnt višskiptavinum sķnum ķ Rśsslandi og Hvķta-Rśsslandi, aš hann sé aš binda endi į öll višskipti viš žį vegna greišsluvandkvęša af völdum vestręns višskiptabanns.  Allir kķnversku meginbankarnir hafa aš sögn eflt fylgni sķna viš strangara vestręnt višskiptabann, sem auglżst var ķ desember 2023.  Flestir kķnversku meginbankarnir reka śtibś ķ Bandarķkjunum, sem gerir žį viškvęma fyrir framfylgd višskiptabannsins.  Kķnverjarnir vita lķka, aš rśssneska hagkerfiš er aš fjara śt; rśssnesk rśbla er oršin veršminni en 1 USc.  Hallarekstur rķkissjóšs er aš žurrka upp sparnašarsjóši rķkisins.  Žaš kemur aš greišslužroti (rķkisgjaldžroti). 

Fundir Pśtķns meš ašalritaranum Xi, sem mikiš vešur var gert af ķ Rśsslandi, leiddu ekki til neins, nema kķnverskrar innreišar ķ Asķuhéruš Rķkjasambandsins Rśsslands, sem įšur voru hluti Kķnaveldis.  Rśssland er aš breytast ķ pólitķskan dverg meš hegšun sinni ķ Śkraķnu, og nś berast fregnir af žvķ, aš Moskvuvaldiš hafi bošiš NATO upp į frišarsamninga, žar sem megninu af Śkraķnu yrši skipt į milli Rśsslands, Póllands, Ungverjalands og Rśmenķu.  Veruleikafirringin ķ Kreml nśna er ekki minni en hśn var ķ hinum alręmda "Bunker" ķ Berlķn 1945.    

 

 


Enn af rśssneska fręšimanninum Yudin

Yudin kvešur djśpstęšan klofning vera ķ rśssneska žjóšfélaginu.  Klofning vantar ekki į Vesturlöndum, en hann er annars ešlis:

"Viš erum aš tala um land meš ótrślega lķtiš persónulegt traust į milli manna, óhemju lķtinn įhuga į pólitķk og sérstaklega į pólitķskri žįtttöku og litla trś į aš geta haft įhrif į pólitķkina.  Strķšiš er almennt tališ koma aš utan og ekkert viš žvķ aš gera.  Žetta getur ekki skapaš verulega einingu.  Žaš skapar ótta, óvissu og angist."

Hann fullyršir, aš žjóšfélaginu megi skipta ķ žrennt: 

Fyrsti hópurinn - minnihluti 15 % - 20 % - styšja herinn, og ašeins žeirra skošanir eru leyfšar opinberlega.  Žeir eru ķ eldri kantinum; eldra fólk, sem ašhyllist žį heimssżn, sem rįšamenn setja fram.  Jafnstórum hópi fólks bżšur viš žessu strķši og lķta į žaš sem grundvallar mistök, sem leiša muni miklar žjįningar yfir Rśssland.  Mikill meirihluti fólks er žarna į milli og er ķ grundvallar atišum fśs til aš sętta sig viš žaš, sem henda kann.

Annar žjóšfélagsklofningur er fólginn ķ tekjuskiptingunni.  Žetta er ekki ašeins strķš žeirra gömlu, heldur lķka strķš hinna rķku Rśssa.  Žetta er ķ raun strķš žeirra, sem ekki eiga į hęttu aš deyja.  Žeir gömlu vilja alls herjar herśtboš, en žeir verša undanžegnir, žeir munu senda börnin sķn į vķgstöšvarnar.  Hiš sama į viš um tekjuhópana.  Rķkisbubbarnir verša ekki sendir į vķgstöšvarnar.  Žeir munu bara senda fįtęklingana.  Žessi mismunun skapar gķšarlega žjóšfélagsspennu.  Óįnęgjunni er ekki hleypt śt vegna strķšsins, en er fyrir hendi og getur brotizt śt af minnsta tilefni. 

 

Afleišing af žessu er, aš Rśssland er deyjandi heimsveldi. 

Žaš hefur ekkert įhugavert fram aš fęra fyrir žau landssvęši, sem žaš hefur hug į aš stjórna.  Hiš eina, sem er ķ boši, er hugmyndin um endurreisn Rįšstjórnarrķkjanna, sem eru ašeins hugarórar.  Žar er engin sišmenninggarleg verkefni aš finna.  Žess vegna virka yfirrįš Rśssa mjög frįhrindandi į Śkraķnumenn og ašrar žjóšir.  Žess vegna er valdbeitingin eina haldreipi Rśssa. 

 

Yudin ręšur frį samningavišręšum viš Pśtķn: strķšiš snżst um, aš Śkraķnumenn vilja varšveita fullveldi Śkaķnu.  Hugmyndin um aš žvinga Śkraķnumenn aš samningaboršinu er öfgakennd forsjįrhyggja.  Hśn felur ķ sér aš samžykkja žį sturlušu hugmynd Pśtķns, aš Śkraķna sé ekki fullvalda rķki; aš einhver utan Śkraķnu setji skilmįlana. 

"Ķ huga Pśtķns snżst žetta strķš ekki um Śkraķnu.  Žetta strķš er til aš endurreisa heimsveldiš.  Heimsveldiš felur aš sjįlfsögšu ķ sér Varsjįrbandalags-löndin, arfleifš Stalķns. Žar eš hann gefur ekkert fyrir hlutleysi, ętlar hann ekki aš gera žessi lönd hlutlaus, heldur aš fęra žau aftur į įhrifasvęši Rśsslands, gera žau leppa žess. Žar er Austur-Žżzkaland meštališ.  Žetta žarf žżzka rķkisstjórnin ķ Berlķn aš gaumgęfa vel.  Ef hśn hefši gert žaš af einhverju viti, vęru Taurus flaugar nś žegar komnar ķ hendur śkraķnska hersins og rįšgjafar (forritarar) Bundeswehr meš žeim.  Žaš er stórhęttulegt aš reyna aš taka į rśssneska birninum meš silkihönzkum. Ef Rśssum tekst ętlunarverk sitt ķ Śkraķnu, lįta žeir ekki stašar numiš žar.  Moldóvķa er greinilega inni ķ hernašarįętlun Rśssa. 

Pśtķn į ķ vandręšum meš žaš hrokafulla og ofbeldishneigša višhorf sitt, aš Śkraķna sé ekki til.  Śkraķnumenn geta ekki setzt nišur meš slķkum stjórnvöldum til samningavišręšna, en gętu nįš įrangri meš nęstu stjórnvöldum Rśsslands.  Framtķšarsżn Pśtķns er óhjįkvęmilegt strķš viš Vestriš, viš NATO.  Hann lķtur ekki į žaš sem valkvętt, sem žaš er, aušvitaš.  Hugarfariš, sem hann hamrar į ķ Rśsslandi, er, aš Rśssar lifi ķ heimi įn vals. 

Nś er Rśssland aš rifna, žvķ aš spennan av völdum óvinnandi stķšs eykst. Pśtķn er aš missa tökin į hérašsstjórnum Sambandsrķkisins. Fyrrverandi Rįšstjórnarlönd eru andstęš Kreml. Kazakhstan hefur kallaš innįsina ķ Śkraķnu strķšsašgerš og sent hjįlp til Śkraķnu.  Moldóvķa hefur sótt um ašild aš ESB, eins og Śkraķna. 

 

    

 


Rśssneski heimspekingurinn og félagsfręšingurinn Grigory Yudin

Nś, seint og um sķšir, viršist vera aš renna upp ljós fyrir Vestur-Evrópuleištogunum, aš Evrópu stafar tilvistarhętta af Rśsslandi og žaš veršur undir hęlinn lagt, hversu gagnlegur hernašarstušningur mun berast frį Bandarķkjunum, ef/žegar ķ haršbakkann slęr. Nś bķtur Evrópa śr nįlinni meš aš hafa sofiš į veršinum frį lokum Kalda strķšsins 1989 og hunzaš heri sķna.

Frakkar hafa frį forsetatķš Charles de Gaulle, hershöfšingja, žann steininn klappaš, aš Evrópužjóširnar ęttu aš efla herstyrk sinn, jafnvel undir sameiginlegri herstjórn, en vegna NATO hefur žetta sjónarmiš ekki hlotiš hljómgrunn fyrr en nś.  Samstaša um aš senda evrópskt herliš inn ķ Śkraķnu til aš berjast žar viš hliš Śkraķnumanna hefur žó ekki nįšst.  Gjammiš ķ Kreml sem višbögš viš žvķ er žó ekki annaš en gelt ķ grimmum og tannlausum hundi.  Hernašaryfirburšir NATO gagnvart Rśsslandi eru 4-5 faldir į öllum svišum hernašar, enda er landsframleišsla Rśsslands ekki meiri en Spįnar. 

Rśssneski heimsspekingurinn og félagsfręšingurinn Gegory Yudin spįši žvķ, aš "strķš Rśsslands gegn Śkraķnu yrši hörmung (e. disaster) fyrir Rśssland į allan mögulegan hįtt".  Hann var einn örfįrra rśssneskra sérfręšinga žeirrar skošunar ķ febrśar 2022, aš strķš į milli Rśsslands og Śkraķnu vęri óhjįkvęmilegt. Ķ grein, sem birtist 2 dögum fyrir innrįsina, spįši Yudin žvķ, aš meirihįttar strķš vęri yfirvofandi, aš Rśssar mundu verša ginnkeyptir fyrir įsökunum Kremlar į hendur Vesturveldunum og aš višskiptažvinganir hefšu engin įhrif į Pśtķn - allt gekk žetta eftir. 

Hann sagši, aš Pśtķn žyrfti "višvarandi strķš" til aš halda almenningi ķ skefjum.  Į móti kvaš hann breišfylkingu strķšsandstęšinga mundu myndast ķ Rśsslandi.  Nś er spurning, hvaš gerist ķ kjölfar aftöku ašalstjórnarandstęšingsins Navalny og kosningaskrķpaleiks til forsetaembęttis. 

 

"Strķšiš er nś endalaust.  Meš žvķ eru engin nįanleg markmiš, sem leitt geta til lykta žess.  Žaš heldur einfaldlega įfram, af žvķ aš [ķ hugarheimi Pśtķns] eru žeir óvinir, og žeir ętla aš drepa okkur, og viš viljum drepa žį.  Fyrir Pśtķn er žetta tilvistarbarįtta viš óvin til aš eyšileggja hann."

Yudin er prófessor ķ stjórnmįlalegri heimsspeki ķ Moskvuhįskóla fyrir félags- og hagfręši.  Ķ mótmęlum gegn strķšinu var hann barinn og lagšur inn į sjśkrahśs. 

Hann var lķka einn hinna fyrstu til aš greina žżšingu uppreisnarinnar gegn Pśtķn, sem leidd var af foringja Wagner-mįlališanna, Yevgeny Prigozhin. 

Hann benti į, aš Prigozhin hafši sakaš hernašarforystu Rśsslands um lélega skipulagningu, sem leitt hefši til svika viš og fórna į rśssneskum hermönnum, og į sama tķma dró hann ķ efa rökin fyrir strķšinu ķ Śkaķnu. Hann hélt žvķ fram, aš allt strķšiš vęri afleišing innantóms žjóšernismonts Pśtķns, af žvķ aš Śkraķnuforseti, Volodymyr Zelensky, hefši veriš opinn fyrir samningavišręšum ķ upphafi. 

Viš eitt tękifęri hefši Prigozhin kallaš rśssnesku forystuna "gešsjśka drullusokka og hįlfvita" fyrir aš įkveša aš "fleygja aftur nokkum žśsundum rśssneskra drengja inn ķ kjöthakkavél til aš drepast eins og hundar". 

Vönduš greining Yudins į tilhneigingum og stemningu ķ rśssnesku samfélagi leišir til einnar įlyktunar: ę fleiri Rśssum finnst, aš landiš sé komiš ķ blindgötu. Ennfremur kemst hann aš žeirri nišustöšu, aš žaš sé algerlega śtilokaš fyrir Rśssland aš vinna. 

Ķ Śkraķnu er engin sżnileg leiš til rśssnesks sigurs, žótt handbendiš Donald Trump nįi markmiši sķnu, žvķ aš Evrópa mun sjį Śkraķnu fyrir naušsynlegum stušningi, žótt takmarkašur sé.  Pśtķn spinnur upp svišsmyndir fyrir óhjįkvęmilegan rśssneskan sigur: Fyrst įtti aš nįst aušveldur sigur meš žvķ aš żta Kęnugaršsstjórninni frį völdum, sķšan meš žvķ aš leggja undir sig Donbas, žį meš eyšileggingu lķfsnaušsynlegra innviša ķ Śkraķnu og valda alvarlegum orkuskorti ķ Evrópu sķšast lišinn vetur, sķšan meš žvķ aš bķša eftir žreytu vestręnna rķkja viš stušning viš Śkraķnu meš vopnasendingum.  Margir Rśssar voru fśsir til aš leggja trśnaš į veruleikafirrtan spuna Pśtķns, en fįir geta nś lįtizt trśa žvķ, aš góšur endir sé ķ sjónmįli.  Fremur liggur ósigur ķ loftinu, og žótt um bannorš sé aš ręša ķ opinberri umręšu, eins og var ķ Žrišja rķkinu į sinni tķš, skżtur žvķ ę oftar upp ķ einkasamtölum. Viš opinber tękifęri, į mešan į Prigozhin-uppeisninni stóš, żjaši Pśtķn žó aš möguleikanum į ósigri meš žvķ aš hefja mįls į "rżtingsstungu ķ bakiš". 

Žaš er eftirtektarvert, aš Prigozhin mętti ķ uppreisn sinni sįralķtilli mótspyrnu frį yfirstéttinni, sem žagši aš mestu ķ heilan sólarhring.  Almenningur fagnaši og embęttismenn ašhöfšust ekkert, žegar her Prigozhins hélt til Moskvu įn teljandi višnįms rśssneska hersins.  Žetta segir žį sögu, aš allir séu oršnir hundleišir į sjśklegum stjórnarhįttum Pśtķns.      


Śkraķna og önnur lönd Evrópu

Flest Evrópurķkin hafa vanrękt varnir sķnar sķšan Jįrntjaldiš féll og kommśnistastjórnir Austur-Evrópu žar meš.  Žau hafa teyst į varnarmįtt Bandarķkjanna og skjöldinn, sem NATO-ašildin veitir žeim.  Tvennt hefur valdiš algjöru endurmati žeirra į öryggi sķnu.  Gįleysisleg og algerlega įbyrgšarlaus ummęli handbendis rśssneskra ólķgarka, Donalds Tumps. (Žeir hafa foršaš honum frį gjaldžroti einu sinni.  Hann į hvergi heima, nema į bak viš rimlana.  Hvenęr veršur hann dęmdur fyrir landrįš ?) DT lét hafa eftir sér žau ótrślegu ummęli, sem gert hefšu śt af viš framavonir allra, nema hans, aš yrši hann forseti BNA aftur, og Rśssar réšust į NATO rķki, sem ekki hafa nįš markmiši NATO um įrleg śtgjöld til hermįla, mundi Bandarķkjaher ekki verja žau, heldur hvetja Rśssa til aš hertaka žau.  Žessi mašur er greinilega ekki meš öllum mjalla.

Hitt atrišiš, sem vakiš hefur Evrópu upp af Žyrnirósarsvefni hins eilķfa frišar, var innrįs Rśssahers ķ Śkraķnu 24.02.2024, sem augljóslega er tilraun gerspilltra Kremlverja til aš hneppa Śkraķnu ķ nżlenduįnauš og er ašeins fyrsta skref žeirra til aš hneppa öll Varsjįrbandalagsrķkin ķ nżlenduįnauš.  Žessi rķki fara ekki ķ grafgötur um žetta óžverrabragš Kremlarfantsins og hervęšast nś sem mest žau mega.

  Eftir mikiš japl og jaml og fušur eru Žjóšverjar nś loksins aš taka forystu um varnir Evrópu eftir aš vera lausir śr višjum Rśssa um orkuafhendingu.  Forysta Žżzkalands višist hafa sannfęrzt um hęttuna, sem landinu og hagsmunum žess stafar af śtženslustefnu einręšisrķkis ķ austri og hefur sett hertólaverksmišjur Žżzkalands į full afköst og veriš er aš auka framleišslugetuna, m.a. meš verksmišju Rheinmetall ķ Śkraķnu. 

Į mešan mannfall Rśssa ķ Śkraķnu fer yfir 400 k, hefur óvinur žeirra, sem žeir reyna aš hręša frį stušningi viš Śkraķnu - Evrópa - aftur į móti brżnt sverš sitt.  Öll 31 NATO-rķkin og Svķžjóš hafa hafiš ęfinguna "Stašfastur varnarher" til aš framkalla žaš, sem varnarmįlarįšherra Breta, Grant Shapps, kallar "reassurance against the Putin menace". 

U.ž.b. 90 k hermenn frį öllum NATO-löndunum (Landhelggisgęzlan frį Ķslandi ?) taka žįtt ķ žessari miklu heręfingu.  Upphaflega veršur einblķnt į eflingu yfirrįša NATO į öllu Atlantshafinu og ķ Noršur-Ķshafinu.  Ķ sķšari žęttinum veršur ęft aš senda herliš um alla Evrópu til varnar, frį Ķshafinu og aš austurvęng NATO. Žetta er umfangsmesta heręfing NATO ķ 35 įr.  Žannig vęri tķminn ranglega valinn nś hjį rśssneskum varšmanni į finnsku landamęunum aš hleypa "óvart" af skoti. 

Žrišjungur rśssneskra hermanna į vķgstöšvunum fellur, og er žaš sama hlutfall og ķ Rauša hernum ķ Heimsstyrjöldinni sķšari.  Ašaldaušaorsökin er blóšmissir vegna śtlimasįrs.  Ašalupphafsmešferš  sęršra rśssneskra hermanna į sjśkrahśsi er aflimun.  Aš komast į sjśkahśs er martröš.  Flestir sęršra rśssneskra hermanna eru fluttir į bķlum aš vķgvallarsjśkrahśsum viš landamęri Rśsslands, og tekur feršin aš jafnaši einn sólarhring.  Eftir fyrstu ašgerš žar bķša žessir sęršu hermenn eftir flugferš langt inn ķ Rśssland, sem yfirleitt tefst.

Hreinlęti og sótthreinsun er ekki višhaft ķ rśssneska hernum, og heldur ekki ķ herteknum žorpum og borgum, t.d. Mariupol.  Faraldrar geta žess vegna hafizt žarna senn. 

Rśssland hefur misst 6442 skrišdreka frį 24.02.2022 til 31.01.2024. Žetta eru fleiri skrišdrekar en tóku žįtt ķ byrjun innrįsarinnar.  Rśssar nota nś 50 įra gamla skrišdreka, uppfęrša frį 7. įratugi 20. aldarinnar.  Žį hafa rśssar į tķmabilinu misst 12090 brynvarin bardagatęki, 12691 ökutęki og eldsneytisflutningabķla, 9620 fallbyssur, 671 loftvarnarkerfi, 984 fjölflugskeytapalla, 332 flugvélar, 325 žyrlur, 7404 dróna and 25 herskip og -bįta. 

Hermenn, sem fylla sköršin, eru illa žjįlfašir.

Til samanburšar misstu Rįšstjórnarrķkin 15 k menn ķ innrįsinni ķ Afganistan, og ķbśar žeirra voru nęstum tvöfalt fleiri en Rśsslands nś.  

Į sjó er staša Rśssa enn verri en į landi og ķ lofti.  Žrišjungur Svartahafsflota žeirra hefur veriš eyšilagšur meš śkraķnskum sjįvardrónum, og afgangurinn hefur flśiš Krķmskagann og halda sig til hlés ķ rśssneskum höfnum, og rśssnesk eldflaugaskip hafa flśiš śt śr Svartahafi.  Svartahafiš er nś į valdi Śkraķnu, og kornśtflutningur landsins fer nś óįreittur af hryšjuverkarķkinu um Svartahafiš. 

Mistakasmišurinn Pśtķn er aš verša uppiskroppa meš fallbyssufóšur og hertól.  Honum hefu tekizt aš mynda almenna samstöšu gegn sér ķ heiminum og einkum ķ Evrópu, žar sem menn sjį söguna endurtaka sig aš breyttu breytanda.  Žótt Frakkar hafi lįtiš tiltölulega lķtinn hernašarstušning ķ té viš Śkraķnumenn fram aš žessu, hefur nś franski forsetinn opinberlega bryddaš upp į žvķ, aš Evrópurrķkin sendi hermenn sķna til aš berjast viš hliš Śkraķnumanna.  Žetta óttast Kremlarmafķan mjög, enda kom strax hlęgileg tilkynning śr Kremlarkjaftinum um, aš žar meš vęri NATO komiš ķ strķš viš Rśssland.  Žetta er innantóm hótun.  Rśssland getur ekki unniš strķš viš NATO.  Žvķ lyki löngu įšur en allsherjar herśtboš gęti fariš fram ķ Rśsslandi. 

Ein milljón manns į herskyldualdri hefur flśiš Rśssland sķšan "sérstaka hernašarašgeršin" hófst.  Įrin 2022-2023 laut rśssneski herinn į tķmabili ķ lęgra haldi fyrir śkraķnska hernum meš žeim afleišingum, aš Śkraķnumenn nįšu aš frelsa 40 % af herteknu landi. 

 

Žżzki kanzlarinn, Olaf Scholz, hafši vonandi rétt fyrir sér, žegar hann kvaš nżtt tķmabil runniš upp, žar sem nżtt Žżzkaland kęmi fram į sjónarsvišiš, sem vęri reišubśiš aš axla nżjar skyldur.  Žar meš hefur garminum Pśtķn tekizt žaš, sem bandamönnum Žżzkalands tókst ekki: aš fį Žżzkaland til aš axla hernašarlegt forystuhlutverk ķ Evrópu.  Ķ Heimsstyrjöldinni seinni įtti Wehrmacht ķ höggi viš bandarķskan vopnaišnaš į  austurvķgstöšvunum, sem sį Rauša hernum fyrir stórum hluta af skrišdrekum hans, flutningabķlum og fallbyssum.  Žaš, sem heldur Rśsslandi į floti nśna, eru Kķna og Ķran.   

  

 

 

 

 


Pyrrosarsigur Rśssa - aš mķga ķ skóinn sinn

Barry Gander, Kanadamašur, sem bżr ķ Connecticut ķ Bandarķkjunum, ritar um samtķmaatburši af žekkingu ķ Mastodon@Barry.  Um mišjan febrśar 2024 skrifaši hann um Śkraķnustrķš 21. aldarinnar, og veršur hér stušzt viš grein, sem heitir: "Today it is 400.000".

Fjöldi fallinna rśssneskra hermanna ķ Śkraķnu hefur nś fariš yfir 400 k sķšan hin ósvķfna og skammarlega innrįs hófst 24.02.2022.  Žetta žżšir um 550 manns į dag og undanfarnar vikur hefur talan veriš 950 į dag, sem sżnir ķ hnotskurn, hversu grķšarlega mikla įherzlu gerspillt stjórnvöld ķ Kreml leggja į žaš aš knésetja lżšręšislega kjörin stjórnvöld Śkraķnu ķ Kęnugarši. Mannfalliš ķ bardögum um borgina Avdevka, nęrri Donetsk borg, hefur veriš grķšarlegt, og hśn féll um mišjan febrśar 2024 ķ hendur Rśssa, rśstir einar. Brezk leynižjónusta spįir 500 k Rśssum föllnum ķ Śkraķnu viš įrslok 2024.  Enginn veit, hvar vķglķnan veršur žį, en žaš er ljóst, aš haršstjórinn ķ Kreml ętlar aš gera Śkraķnu aš nżlendu Rśsslands.  Žaš mega Vesturlönd ekki lįta kśgarann ķ Kreml komast upp meš į 21. öld, enda vęri žį öryggi og stöšugleika ķ Evrópu ógnaš alvarlega. 

Į sama tķma og Rśssar hafa misst 400 k, hafa 70 k śkraķnskir hermenn falliš og ašrir 120 k sęrzt.  Žannig hefur 1 śkraķnskur hermašur falliš į móti 5,7 Rśssum, sem er hįtt hlutfall og vitnar um ólķka herstjórnarlist. Stašan versnar enn fyrir Rśssa, žegar mįlališar į borš viš Wagner-herinn eru teknir meš ķ reikninginn.  Tala fallinna žar er um 100 k.  Hlutfalliš hękkar žį ķ 7,1. 

Ķ byrjun janśar 2024 voru meira en 320 k rśssneskir hermenn ķ Śkraķnu.  Śkraķna er meš 800 k framlķnuhermenn ķ žjónustu, og 500 k verša kvaddir ķ herinn fyrir sumariš 2024.  Žaš gefur 1,3 M undir vopnum, žjįlfašir og einbeittir ķ aš verja fósturjöršina gegn ruglušum villimönnum aš austan. 

Rśssar berjast meš undirmönnunarhlutfall 1:2,5, en innrįsarher er jafnan talinn žurfa aš vera meš yfirmönnunarhlutfall 3:1.  Rśssar hafa hins vegar haft meira af skotfęrum og rįšiš ķ lofti, ef drónarnir eru undanskildir.  Meš tilkomu F16 orrustužotna ķ herafla Śkraķnumanna munu žeir nį yfirhöndinni ķ lofti.  Žegar žeir jafnframt fį Taurus stżriflaugarnar žżzku, munu verša kaflaskil ķ žessum įtökum austurs og vesturs.

Enginn viti borinn stjórnmįlamašur meš sęmilega hernašarrįšgjafa hefši rįšizt meš jafnveikum herafla inn ķ Śkraķnu og Pśtķn gerši 24.02.2022.  Hann er dómgreindarlaus fantur, sem lifir ķ óraunveruleikaheimi fortķšaržrįar.  Haft er eftir Lafrov, utanrķkisrįšherra Kemlarklķkunnar, žegar hringt var ķ hann um innrįsarnóttina og hann spuršur, hver hefši eiginlega rįšlagt forsetanum žetta.  Lafrov sagši žį efnislega, aš Pśtķn hlustaši ašeins į 3 rįšgjafa, og žaš vęru Ķvan grimmi, Pétur mikli og Katrķn mikla. 

Leyniskżrsla frį herforingjarįši og pólitķskri elķtu Rśsslands til Pśtķns, "Conclusions of the war with NATO in Ukraine", klykkti śt meš, aš 5 M rśssneska hermenn žyrfi til aš vinna slķkt strķš.  (Voru ekki 6 M ķ Rauša hernum, sem rak Wehrmacht til Berlķnar ?) Pśtķn sigaši 250 k hermönnum inn ķ Śkraķnu 24.02.2024, og žį voru 300 k ķ śkraķnska hernum, og žeir voru betur žjįlfašir. 

Sķšar žennan dag komu nokkrar tylftir olķgarka saman ķ Kreml.  Žeir voru mešvitašir um, aš Vesturveldin mundu hrinda af staš refsiašgeršum gegn Rśssum.  "Allir voru gjörsamlega rįšžrota", er haft eftir einum fundarmanna, en žeir sįu illa fenginn auš sinn (aš mestu žżfi frį rśssneska rķkinu) ķ algjöru uppnįmi. 

Žaš lķtur śt fyrir, aš Pśtķn hafi ķmyndaš sér rķkisstjórn Zelenskys vera veika og óvinsęla, og almenning ķ Śkraķnu upptekinn viš vandamįl fjįrhagslegs ešlis.  Hann óttašist, aš rśssnesk įhrif ķ Śkraķnu fęru dvķnandi, einkum vegna djśptękara samstarfs Kęnugaršs viš Bandarķkin og NATO-bandamenn žeirra.  Hann leit į Evrópu sem veika og sundraša.  Angela Merkel, kanzlari Žżzkalands, sem hann skemmti sér viš aš hręša meš hundum sķnum, af žvķ aš hśn óttašist hunda, var aš lįta af völdum, Bretland vęri ķ óreišu eftir śrsögnina śr ESB og COVID ylli uppnįmi um alla Evrópu.  Hann óttašist ekki NATO: NATO vęri veikt og sunduržykkt. Kjįninn trśši eigin įróšri.  

Allt voru žetta ranghugmyndir vitstola manns, og Rśssar gjalda žęr dżru verši meš ógnarlegu mannfalli og hergagnatapi upp į hundruši mrdUSD.  Mannfalliš og hergagnatapiš ķ bardögunum um Avdevka, žar sem Rśssar unnu nżlega Pyrrosarsigur, sżnir, aš Moskva hefur ekki "lęrt lexķuna um, hvernig į aš standa almennilega aš vélahernaši", samkvęmt Riley Bailey, Rśsslandssérfręšingi hjį "The Institute for the Study og War".   

Beztu deildir rśssneska hersins hafa veriš eyšilagšar og allt, sem eftir er af honum, eru illa žjįlfašir herkvašningarmenn, gamlir skrišdrekar og brynvaršir bķlar.  Į mešan fęr Śkraķnuher nśtķma bśnaš og beztu žjįlfun og herstjórnarlist.

Undirbśningsleysi jafngildir alvarlegum afleišingum.  Ķ desember 2022 greindu rśssneskir sįlfręšingar u.ž.b. 100 k hermenn, sem žjįšust af įfallastreituröskun. Žessi fjöldi er įbyggilega meiri, af žvķ aš višverutķmi hermannanna į vķgvöllunum er mjög langur.  Um žetta stóš ķ brezkri skżrslu: 

"With a lack of care for its soldiers“ mental health and fitness to fight, Russia“s combat fighting effectiveness continues to operate at sub-optimal levels".  

 


Vesturlöndum stendur mikil ógn af glóruleysi Rśsslandsstjórnar

Pśtķn, forseti Sambandslżšveldisins Rśsslands, hefur gefiš śt tilskipun um, aš rśssneska rķkinu beri aš vinna aš žvķ nį undir sig öllum löndum, sem voru innan vébanda Rįšstjórnarrķkjanna, og öllum öšrum landssvęšum, sem Rśssakeisari réši įšur.  Til žessara svęša telst m.a. Alaska, sem Bandarķkjamenn keyptu af zarnum 1867.  Žessari tilskipun veršur ašeins lżst sem gešveiki einęšisherra, en hśn hlżtur aš leiša til žess, aš Vesturlönd, einkum Evrópurķkin, sjįi skriftina į veggnum og endurhervęšist. Samžykkt Rįšherrarįšs Evrópusambandsins (ESB) 01.02.2024 į mrdEUR 50 fjįrhagsstušningi viš Śkraķnu yfir 4 įr ber aš fagna, en handbendi Pśtķns, Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands, skipti um afstöšu til mįlsins, svo aš samžykktin verš einróma.  

 Ef Donald Trump veršur nęsti forseti Bandarķkjanna, er ógnin geigvęnleg, žvķ aš žessi fasisti mun svķkja Śkraķnu og Eystrasaltslöndin og sķšan öll önnur rķki Varsjįrbandalagsins sįluga ķ hendur sįlufélaga sķns, Pśtķns.  Hvernig hann bregzt viš kröfunni um Alaska, er efišara aš ķmynda sér.  

Nś standa Rśssar blóšugir upp aš öxlum i Śkraķnu.  Vesturlönd verša aš įtta sig į žvķ, aš Śkraķnumenn śthella nś blóši sķnu ekki einvöršungu til varnar frelsi og sjįlfstęši eigin lands, heldur allrar Evrópu. Žessi rśssneska śtženslustefna og hatur į Vesturlöndum er ekki bundin viš einn mann ķ Kreml, heldur hefur žessi vitfirring veriš viš lżši frį stofnun rśssneska keisaradęmisins fyrir um 300 įrum. Fleiri evrópsk keisaraveldi voru illa haldin af žessari įrįttu į 19. og 20. öld, en 2 heimsstyrjaldir hafa lęknaš viškomandi žjóšir af įrįsarhneigš og śtženslustefnu.

Rśssneska žjóšin er fįtęk og fjölmargir lifa undir fįtęktarmörkum, enda višgengst ęgileg spilling og misrétti ķ Rśsslandi.  Rśssar hafa reynzt ófęrir um aš innleiša lżšręši hjį sér og sjśklegt hugarfar og afstaša til annarra žjóša hefur ekki breytzt žar.  Žar veršur engin breyting til batnašar, nema rķkiš sundrist, sem gęti oršiš viš nišurlęgjandi tap rśssneska hersins ķ įtökunum viš śkraķnska herinn.  Meš óbreyttum stušningi Vesturlanda veršur žaš žó ekki, og afstaša Bandarķkjamanna ręšur žar mestu um.  Žaš er ótrślegt, aš bandarķska žingiš skuli ekki lķta į fjįrhagsstušning į formi hergagna og annars viš Śkraķnu sem mjög hagkvęma fjįrfestingu ķ framtķšinni. Ętlar skammsżnin og blindnin aš verša Vesturlöndum aš falli ?

Börkur Gunnarsson, kvikmyndaleikstjóri, er żmsum hnśtum kunnugur ķ Śkraķnu og hefur dvališ žar.  Hann hefur frętt lesendur Morgunblašsins um kynni sķn af Śkraķnumönnum.  Grein hans 22. janśar 2024 bar yfirskriftina:

       "Innrįs Pśtķns hefur allt önnur menningarleg įhrif en hann ętlaši":

"En menningarbreytingarnar ķ Śkraķnu eru žaš, sem ég hef mestan įhuga į.  Sem įhugamašur um sagnfręši las ég mér mikiš til um sögu žeirra rķkja, sem myndušu Sovétrķkin.  Žį var hefš [į] mešal sovézkra sagnfręšinga aš gera lķtiš śr žvķ, aš žaš voru norręnir menn, sem įttu mikilvęgan žįtt ķ risi Kyiv, en margir rśssneskir sagnfręšingar efušust um heimildir, sem studdu žaš.  Žaš hentaši ekki stefnu Kremlar, aš vķkingar frį Noršurlöndunum ęttu eitthvaš ķ žvķ stórveldi, sem Kyiv rķkiš var frį 10. öld og fram til įrsins 1240, aš Mongólar sigrušu her rķkisins, myrtu flesta ķbśana og brenndu höfušborgina til grunna.  

En žegar ég tók vištal viš forstöšumann śkraķnska žjóšminjasafnsins ķ höfušborginni, varš mér ljóst, aš ķ dag gera Śkraķnumenn mikiš śr žessum uppruna.  Kenningin er ekki ašeins rökum reist, heldur hentar hśn žeim, sem nś stjórna."

Žaš voru ašallega sęnskir vķkingar ķ višskiptaerindum  eftir fljótum Śkraķnu į leiš aš Svartahafi og nišur aš Miklagarši, sem sįu sér hag ķ bandalagi viš haršduglega heimamenn, sem žarna įttu ķ hlut, og mį segja, aš lengi hafi logaš ķ gömlum glęšum żmissa tengsla norręnna manna viš Śkraķnumenn.  Žaš hefur komiš ķ ljós ķ blóšugri barįttu Śkraķnumanna viš arfaka Mongólaveldisins, Rśssana, einkum efir innrįsina 24. febrśar 2024. 

Blinda vestręnna leištoga lżšręšisrķkja į söguna og framtķšina er tilefni til įfallastreituröskunar.  Žannig hefur žaš alltaf veriš meš žeirri afleišingu, aš hurš hefur skolliš nęrri hęlum ķ 2 heimsstyrjöldum ķ višureigninni viš śtženslusinnuš einręšisrķki. Bandarķkin komu žį til hjįlpar, enda var rįšizt į žau ķ seinna skiptiš og strķši lżst į hendur žeim, en svo bregšast krosstré sem önnur tré.  Fasistinn, sem nś um stundir stefnir hrašast į Hvķta hśsiš, en kann aš verša settur į bak viš lįs og slį vegna afbrota sinna, er ašdįandi einręšisherra heimsins į borš viš Pśtķn og hefur hótaš žvķ aš draga Bandarķkin śt śr NATO.  Hvers konar hrikalegt döngunar- og śrręšaleysi er žaš į mešal rķkisstjórna fjölmennustu žjóša Evrópu aš hafa ekki nś žegar stóreflt hergagnaframleišslu sķna til aš geta stašiš myndarlega viš bakiš į Śkraķnumönnum og birgt upp eigin herafla og gert hann bardagahęfan į nż ?  Į mešal Evrópužjóšanna eru góšar undantekningar, og mį žar telja Pólverja, Eystrasaltsžjóširnar og Finna. 

Žann 23. janśar 2024 birtist önnur grein ķ Morgunblašinu eftir sama höfund, Börk Gunnarsson.  Fyrirsögn hennar var žessi:

"Ekki viss um, aš hann finni įstina sķna ķ Śkraķnu - Karlarnir berjast og konurnar fara".

Žar gat m.a. aš lķta eftirfarandi:

"Annar piltur, sem ég hitti, er ólmur aš komast aftur į vķgstöšvarnar og talar um, aš žaš sé hneyksli, hvaš Śkraķna fįi lķtinn fjįrhagslegan stušning frį Evrópusambandinu, ungir śkraķnskir menn séu aš deyja fyrir Vesturlandabśa, į mešan žeir sitji bara uppi ķ sófa og hįmi ķ sig kartöfluflögur. Mašur fęr samvizkubit yfir ręšum hans.  Žvķ [aš] žaš er mikiš til ķ žeim.  Viš eigum meira aš segja fólk į Vesturlöndum, sem gerir lķtiš śr fórnum śkraķnsku žjóšarinnar."

Hiš sķšast nefnda er hrollvekjandi stašreynd, sem naušsynlegt er aš horfast ķ augu viš. Žessi lżšur getur veriš af tvennum toga: annars vegar Rśssadindlar, sem hafa veriš heilažvegnir af įróšri Kremlar.  Žetta eru oft undanvillingar, sem af einhverjum sjśklegum įstęšum hafa fyllzt hatri į lifnašarhįttum Vesturlanda og fyrirlitningu į lżšręšisfyrirkomulaginu.  Sįlfręšilega eru žetta einstaklingar svipašrar geršar og ašhylltust nazisma į fyrri tķš.  Hins vegar er um aš ręša naflaskošara meš asklok fyrir himin og hafa žar af leišandi engan skilning į žvķ, hvers konar įtök eiga sér staš ķ heiminum nśna né hvers vegna Śkraķnumenn leggja nś allt ķ sölurnar til aš halda fullveldi lands sķns og sjįlfstęši.  Naflaskošararnir hafa engar forsendur til aš įtta sig į hrikalegum afleišingum žess fyrir eina žjóš aš lenda undir jįrnhęl Rśssa.  Ķ tilviki Śkraķnumanna mundi žaš jafngilda tortķmingu žjóšarinnar.  Rśssneski björninn er višundur ķ Evrópu 21. aldarinnar.  

Aš lokum skrifaši Börkur:

"Ég hef sjaldan upplifaš jafnlitla jólastemningu yfir hįtķšarnar, en annaš hefši veriš undarlegt.  Innrįs Rśssa ķ Śkraķnu hefur ekki ašeins leitt til dauša tugžśsunda ungra śkraķnskra manna, lagt heimili hundruša žśsunda ķ rśst, heldur einnig rśstaš heilbrigši og sįlarheill tugmilljóna manna žjóšar, fjölskyldum žeirra og börnum, sem munu vaxa śr gasi algjörlega trįmatķseruš.  En į mešan getur ķslenzkur almenningur boršaš kartöfluflögur ķ rólegheitum ķ sófanum sķnum og jafnvel veriš meš yfirlętislegar samsęriskenningar og ręktaš ķ sér samśš meš innrįsarhernum, en ekki fórnarlömbunum."  

Hvernig halda menn, aš fólki verši innanbrjósts, sem gengur til hvķlu aš kveldi vitandi, aš hśsiš žeirra gęti oršiš skotmark fjandmannanna um nóttina ?  Hernašur Rśssa er eindęma lįgkśrulegur.  Aš gera saklausar fjölskyldur aš skotmarki ónįkvęmra flauga og dróna sinna ķ staš hernašarmannvirkja er fyrirlitlega heigulslegt atferli, en Rśssar eru til alls vķsir.  Žeir eru į afar lįgu plani bęši sišferšilega og tęknilega.  Fįtęktin, andleg og veraldleg, er yfiržyrmandi.  

 

 


Strķš ķ Evrópu - afturhvarf til fortķšar

Įriš 1938 var haldinn fundur fjögurra žjóšarleištoga ķ hinni fögru höfušborg Bęjaralands, München, einręšisherrans og rķkisleištogans Adolfs Hitlers og hins ķtalska bandamanns hans Benitos Mussolinis, einręšisherra Ķtalķu, annars vegar og hins vegar Nevilles Chamberlain, forsętisrįšherra Breta, og forsętisrįšherra Frakka, Daladier, en 2 sķšar nefndu žjóširnar voru ašilar aš Versalasamningunum 1919. Žetta voru naušungarsamningar, trošiš upp į Žjóšverja ķ refsingarskyni og til aš halda žessari žjóš nišri meš feiknarlegum strķšsskašabótum, sem standa įttu yfir til 1960.  

Į žessum tķma var forystufólk lżšręšisžjóšanna haldiš žeim grundvallarmisskilningi, aš hęgt vęri aš sešja landagręšgi einręšisstjórnar ķ śtrįs meš skįk af öšru landi.  Žetta er ekki hęgt, žvķ aš einręšisstjórn stórveldis rekur heimsvaldastefnu leynt og ljóst, og ķ tilviki nazistastjórnarinnar ķ Berlķn var žaš "Drang nach Osten" ķ aušugt svęši Śkraķnu aš nįttśruaušlindum, sem rķkisleištoginn hafši bošaš ķ Mein Kampf.  

Žżzkaland rak fyrst žį stefnu aš innlima žżzkumęlandi svęši Evrópu ķ Stór-Žżzkaland. Ķ tilviki Münchenarfundarins voru Žżzkalandi eftirlįtin Sśdetahéruš Tékkóslóvakķu, sem var veitt fullveldi ķ kjölfar heimsstyrjaldarinnar fyrri. Hitler hafši skynjaš į Münchenarfundinum, aš forysturķki lżšręšisrķkja Evrópu vildu frišmęlast viš vaxandi Žżzkaland og mat žaš svo, aš žau vęru svo ófśs til aš grķpa til vopna gegn Žżzkalandi, aš jafnvel samningsbrot og nżir landvinningar mundu ekki duga til.  Žess vegna skipaši hann Wehrmacht strax aš gera įętlun um hertöku allrar Tékkóslavakķu, og fįeinum mįnušum eftir yfirlżsingu Chamberlains ķ brezka žinginu um "friš į vorum tķmum" lét Hitler til skarar skrķša gegn tékkóslóvakķska hernum, sem var töluvert vel vopnum bśinn, en Wehrmacht įtti samt aušveldan leik, sennilega vegna afskiptaleysis Vesturveldanna og svika innan Tékkóslóvakķu.  Hitler komst upp meš žennan gjörning og "Anschluss" eša sameiningar Žżzkalands og Austurrķkis ķ Stór-Žżzkaland į sama įrinu.  Leišin aš enn frekari landvinningum ķ Evrópu var rudd. 

Nśverandi Vesturveldi standa frammi fyrir žvķ ótrślega į 21. öld, aš heimsvaldadraumar Rśssa hafa brotizt fram, og sķšan 2014 stendur Rśssland ķ strķši viš nįgrannarķki sitt ķ vestri, Śkraķnu, og hefur žegar nįš undir sig um 20 % landrżmis Śkraķnu, ž.į.m. hinn žżšingarmikla Krķmskaga fyrir yfirrįšin į Svartahafi og botni žess, en žar undir munu vera aušlindir, eins og ķ jöršu ķ austurhluta landsins. Įriš 2006 réšust Rśssar į Georgķu og tóku sér sneiš af landinu. Skefjalaust stķš hefur svo stašiš yfir frį innrįs Rśssa ķ Śkraķnu 24.02.2022 meš um 300 k manna lišsafla og ógrynni tękja og tóla.  Śkraķnumenn hafa stašiš sig mjög vel ķ vörninni og sums stašar nįš til baka landi sķnu.

Óskiljanlegar vöflur hafa veriš į Vesturveldunum ķ hernašarašstošinni viš Śkraķnu.  Ef Vesturveldin hefšu tekiš ķ upphafi žį sjįlfsögšu stefnu m.t.t. eigin öryggis og frišar ķ Evrópu aš afhenda Śkraķnumönnum žau vopn og žjįlfa žį į žau, sem žeir hafa bešiš um og duga mundu Śkraķnumönnum til aš reka glępsamlegan Rśssaher af höndum sér og ganga frį flugher žeirra og ofansjįvarflota, sem skotiš hafa flugskeytum į skotmörk, sem ekkert hernašarlegt gildi hafa, žį vęri įtökum ķ Śkraķnu lokiš nśna, og Rśssar ęttu nóg meš aš glķma viš innanlandsvanda og vęntanlega uppreisnir kśgašra minnihlutahópa ķ Sķberķu og Kįkasus. 

Žaš er eins og leištogar Vesturveldanna hafi ekki dregiš rétta lęrdóma af sögunni.  Staša Śkraķnu nś er svipuš og staša Tékkóslóvakķu 1938.  Vesturveldin brugšust žó snöfurmannlegar viš 2022 en 1938, en hįlfkįkiš og óįkvešnin eru óvišunandi og bjóša hęttunni heim. 

Žann 12. janśar 2024 birtist ķ Morgunblašinu forystugrein undir fyrirsögninni:

"Varnir Evrópu".  

"Tómlęti Evrópurķkja į borš viš Žżzkaland og Frrakkland um eigin varnir er žar mikiš įhyggjuefni, hvaš žį aš žau hafi burši til žess aš halda fjarlęgum, en lķfsnaušsynlegum, ašfangaleišum opnum lķkt og ķ Raušahfi.

Eins og Śkraķnumenn žekkja er Joe Biden hikandi ķ hernašarstušningi, en Donald Trump, sem vel kann aš sigra hann ķ haust, hefur ķtrekaš, aš Evrópa geti ekki reitt sig į hernašarmįtt Bandarķkjanna, ef hśn er óviljug til aš kosta eigin varnir.  Ef Kķna léti til skarar skrķša gegn Taķvan, er lķka alls óvķst, aš Bandarķkin vęu fęr um aš sinna vörnum Evrópu, eins og žyrfti. 

Herši Evrópurķkin sig ekki ķ stušningi viš Śkraķnu og hefji žau ekki tafarlausa uppbyggingu į eigin vörnum, kann žaš aš reynast um seinan eftir 3-5 įr aš ętla aš verja frišinn."

Žetta er hįrrétt hjį Morgunblašinu og furšulegt, aš į löggjafarsamkomunum ķ Evrópu skuli ekki hafa myndazt samstaša og skilningur į stöšunni og hlutskipti lżšręšisrķkjanna, en žaš er aš verjast įsęlni einręšisrķkjanna.  Til "aš verja frišinn" žarf tęknilega, višskiptalega og hernašarlega yfirburši gagnvart einręšisrķkjunum, en žau verstu žeirrar tegundar um žessar mundir eru Rśssland, Ķran og Kķna. 

Donald Trump er fasisti og žess vegna vargur ķ véum og sem slķkur stórhęttulegur öryggi Vesturveldanna.  Hvers konar spark ķ afturendann žarf kratinn Olaf Scholz eiginlega til aš lįta gjöršir fylgja oršum ("die Wende") og endurvķgbśa Žżzkaland, ef ógnin um einangrunarstefnu Bandarķkjanna dugar ekki.  Donald Trump mun ella svķkja Evrópu ķ hendur fasistanum Putin ķ Kreml, ef hann kemst ķ ašstöšu til žess.  Žetta eru miklir višsjįrtķmar. 

Eina gamla stórveldiš ķ vestanveršri Evrópu, sem stendur sķna pligt, er Bretland.  Śtgjöld žeirra til hermįla nį lįgmarks višmiši NATO, og Bretar hafa hvaš eftir annaš brotiš ķsinn ķ hernašarstušningi viš Śkraķnu.  Nś nżveriš var Rishi Sunak ķ Kęnugarši og undirritaši žar gagnkvęman varnarsįttmįla Bretlands og Śkraķnu. 

Žann 13. janśar 2024 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir Ninu L. Khrushcheva, prófessor ķ alžjóšamįlum viš "The New School".  Hśn bar fyyrirsögnina:

"Vesturlönd verša aš horfast ķ augu viš raunveruleikann ķ Śkraķnu".

Nišurlag hennar var efirfarandi:

"Žaš eru 3 sennilegar śtkomur žessara ašstęšna:

Ķ fyrsta lagi skuldbinda Vesturlönd sig aftur til aš styšja Śkraķnu.  En pólitķskar hindranir eru miklar.  Andstaša Repśblikana ķ Bandarķkjunum og ungverskt og nś sķšast slóvakķskt neitunarvald ķ ESB.  Jafnvel žótt žeim verši rutt śr vegi, mun Śkraķna eiga ķ erfišleikum meš aš manna herafla sinn meš nżjum hermönnum.  

Ķ annarri atburšarįs legši NATO til herafla ķ Śkraķnu.  Žótt Pśtķn hafi aldrei haft ķ hyggju aš rįšast inn ķ ašildarrķki NATO [žaš er ekki višhorfiš į austurjašri NATO-innsk. BJo], gęti umręšan um, aš rśssneskur sigur ķ Śkraķnu myndi leiša til annarra rśssneskra innrįsa, oršiš til aš réttlęta aškomu vestręns herafla.  Hęttan er sś, aš Stalķngrad-įhrifin myndu magnast; Rśssar myndu rķsa upp til aš verja móšurlandiš, og óstöšugleiki myndi yfirtaka Evrópu.

Ķ žrišju atburšarįsinni fyndu Vesturlönd leišir til aš eiga  samskipti viš Kreml.  Rśssland er langt frį žvķ aš vera óbrjótanlegt, en žaš er ekki į barmi hruns, og Pśtķn į sér lķklega nokkur įr framundan sem forseti.  Jafnvel žótt honum yrši vikiš frį völdum, mundi djśpstętt vantraust Rśssa į Vesturlandabśum ekkert minnka.  Ķ ljósi žessa og hins harša veruleika, aš ólķklega muni Śkraķna endurheimta allt landsvęši sitt, ęttu Vesturlönd aš einbeita sér aš žvķ aš efla varnir Śkraķnu og bśa sig undir aš grķpa hvert tękifęri, sem gefst, til aš taka žįtt ķ raunhęfum višręšum viš Kreml."

Žaš er ekkert til, sem heitir raunhęfar frišarvišręšur viš Kreml.  Ef samiš er um vopnahlé viš Kremlverja įšur er rśssneski herinn hefur veriš rekinn śt śr Śkraķnu allri, er um friškaup viš glępsamlegan einręšisherra aš ręša, sem allir ęttu aš vita, aš veitir bara svikalogn žar til śtženslurķkiš fylkir liši į nż og ręšst aftur til atlögu.  Til aš Rśssar sitji į sįrs höfši į eigin torfu, verša žeir aš skilja, aš žeir eru ekki ķ neinum fęrum til aš verša einhvers konar "herrarķki" ķ Evrópu lķkt og į dögum Rįšstjórnarrķkjanna.  Rįšstjórnarrķkin verša aldrei endurvakin, enda er hatriš og fyrirlitningin į Rśssum oršiš mikiš ķ Austur-Evrópu vegna glępsamlegs framferšis ķ Śkraķnu.  

 

 

 


Žjóšaröryggisrįš

Nśverandi Žjóšaröryggisrįš viršist ašallega fįst viš landvarnir, en žeim mįlum er eins traustlega fyrir komiš og hugsazt getur meš varnarsamningi viš mesta herveldi heims og ašild landsins aš NATO.

Almannavarnir rķkisins (Almannavarnadeild Rķkislögreglustjóra) viršist ašallega fįst viš yfirvofandi vį og višbrögš viš yfirstandandi vį.  Žaš vantar langtķmasżn um varnir gegn nįttśruvį og fyrirbyggjandi ašgeršir til aš stemma stigu viš afleišingum žeirra.  Žarf ekki aš endurskipuleggja og endurmanna Žjóšaröryggisrįš til aš taka aš sér žetta hlutverk ?  Utanrķkisrįšuneytiš getur sjįlft séš um samskiptin viš BNA og NATO vegna landvarnanna. 

 Óšagot viš varnargarša ķ kringum mannvirkin ķ Svartsengi og eftirįupplżsingar um, aš Grindavķkurbęr standi į flekaskilum, sem kvika hefur nżlega (10.11.2023) flętt inn ķ, aš žvķ er viršist öllum aš óvörum, hefur sżnt fram į veikleika ķ višbśnaši viš lķklegri vį, sem žarf aš taka į kerfisbundiš ķ staš žess aš žverskallast viš aš višurkenna alvarlega įgalla.  

Jaršvķsindamenn mį suma kenna viš "dramadrottningar", žvķ aš žeir hafa gengizt upp ķ aš draga upp dökkar svišsmyndir og spį fyrir um eldgos "innan sólarhrings", eša flöktandi lķkindi, sem engin žekkingarleg innistęša hefur reynzt fyrir, hvaš žį lķkindareikningur.  Hvernig stendur į žvķ, aš enginn žeirra dró upp dekkstu svišsmyndina, sem sé žį, aš kvika hlypi śr kvikužrónni, sem safnazt hefur upp undir Svartsengi, og ķ ganginn į flekaskilunum, sem liggur 15 km leiš aš noršan, undir Grindavķk og fram ķ sjó ? Žessi staša var ekkert ķ umręšunni fyrr en hśn raungeršist 10.11.2023, žegar allt lék į reišiskjįlfi ķ Grindavķk.  

Ef gżs ķ sjó į žessu svęši, lokast lķklega fyrir millilandaflug um Keflavķkurflugvöll.  Žetta sannar gildi Reykjavķkurflugvallar, žar sem uppbygging ętti aš vera hafin fyrir löngu, ekki į ķbśšarhśsnęši til aš žrengja aš vellinum ķ tilraun til aš hrekja hann burt, heldur į ašstöšu til aš taka viš og afgreiša millilandavélar.  Hver hefur stašiš sem žurs gegn žvķ ?  Nśverandi borgarstjóri og stjórnmįlaflokkurinn hans, Samfylkingin, sem enn vill henda fjįrmunum ķ rannsóknir ķ Hvassahrauni vegna framtķšarflugvallar. Vandlętingarfullur formašurinn hefur ekki snśiš ofan af žessari vitleysu og getur žaš sennilega ekki.  

Ritstjórn Morgunblašsins hefur rżnt žessi mįl og afraksturinn gat aš lķta ķ forystugrein blašsins 15. nóvember 2023:

"Rżming Grindavķkur og Reykjaneseldar".

Hśn hófst žannig:

"Grindvķkingar hafa mįtt bśa viš miklar landskjįlftahrinur ķ hartnęr 4 įr, en aldrei sem nś, eftir aš kvika hefur leitaš upp og undir bęinn, yfirborš jaršar sprungiš og bókstaflega brotnaš; svo brįš hętta yfirvofandi, aš Grindavķk hefur nś veriš rżmd ķ tvķgang."

 

 

Góš fiskimiš ķ grennd, hafnarašstašan, höfnin og glęsileg fyrirtęki ķ Grindavķk, hafa léš bęnum gildi og gert hann eftirsóknarveršan til bśsetu.  Nś hefur undirstaša bęjarfélagsins veriš skekin vegna skemmda į mannvirkjum og innvišum og óvissu um, hvenęr bann yfirvalda viš bśsetu og starfsemi ķ bęnum tekur enda. Aš einhverju leyti stafa skemmdirnar af nįndinni viš flekaskilin og aš öšru leyti af innstreymi kviku ķ žį sprungu meš vķkkandi įhrifum.  Spurning er, hvar yfirvöld munu vilja leyfa byggš į svęšinu ķ ljósi reynslunnar, og hvernig markašurinn metur veršmęti fjįrfestinga žar.  Grindavķk veršur aldrei söm eftir og er ķ raun fyrsta fórnarlamb Reykjaneseldanna hinna nżju og nr 2 ķ röšinni eftir landnįm.  

"Žaš er ekki heldur annaš hęgt en aš dįst aš fórnfżsi björgunarsveitarmanna ķ Grindavķk, sem hafa lķtil hlé fengiš ķ 3 įr.  Framganga annarra, sem žar um halda - į Vešurstofu, hjį lögreglu og Almannavörnum og öšrum stošsveitum - hefur einnig aš flestu veriš til fyrirmyndar."

Um žetta er žaš aš segja, aš įlagiš, sem lagt er į björgunarsveitina og -sveitirnar, keyrir śr hófi fram, enda eru žęr farnar aš gegna lögreglustörfum.  Žaš er hlutverk lögreglu aš sinna stjórnun umferšar inn į rżmt svęši, bannsvęši, en ķ žessi verkefni eru björgunarsveitir settar.  Žetta er fremur léleg frammistaša lögreglu ķ ljósi žess, aš um sjįlfbošališssveitir er aš ręša, sem įvallt hlżša kalli.  Hér veršur rķkissjóšur aš koma til skjalanna, ef vel į aš vera, og bęta bęši vinnuveitendum og björgunarsveitarmönnum, sem ķ hlut eiga, vinnutapiš, sem žannig veršur til.   

"Taki aš gjósa ķ nęsta nįgrenni Grindavķkur, veršur žaš ekkert "tśristagos".  Žaš er žvķ ekki aš undra, aš stjórnvöld hafi afrįšiš aš grķpa til rįšstafana um lišna helgi, žegar ķ skyndingu var lagt fram stjórnarfrumvarp um gerš varnargarša. 

Žaš mįtti ekki seinna vera, en įherzlurnar eru samt skrżtnar.  Af hverju įkvįšu stjórnvöld aš nota žessar višsjįr til žess aš leggja į nżjan skatt fyrir varnargöršunum ?  

Skatturinn er til gamans sagšur tķmabundinn og į aš afla mrdISK 3 į žremur įrum.  Ķ Reykjavķk var haldinn alžjóšlegur montfundur ķ vor fyrir sömu upphęš, įn žess aš lagšur vęri į skattur [og er žó rķkissjóšur rekinn meš halla - innsk. BJo].  Ķ frumvarpi til fjįraukalaga er gert rįš fyrir mrdISK 7,5 ķ višbót vegna hęlisleitenda, įn žess aš lagšur sé į aukaskattur.  Viš blasir, aš rķkisstjórnin sólundar umhugsunarlaust stęrri fślgum įn nżrra skatta, en henni vęri nęr aš neita sér um óžarfa gęluverkefni frekar en aš hękka skatta.  Af nógu er aš taka."

Seinlętiš viš aš hefja gerš varnargaršanna er ótrślegt m.v. viš veršmętin, sem ķ hśfi eru, og tjóniš, sem hlżzt af heita- og kaldavatnsskorti og rafmagnsleysi, sem lķklega hlżzt af gosi ķ grennd viš Svartsengi įšur en tekst aš ljśka gerš varnargaršanna.  Landskerfi raforku er žaniš til his żtrasta og mį ekki viš aš missa Svartsengisvirkjun śt af kerfinu.

Lķklegasta skżringin į deyfšinni viš aš hefja gerš varnargaršanna er, aš rétt einu sinni hafi vinstri hreyfingin gręnt framboš žvęlzt fyrir žjóšžurftarverki, en ekki treyst sér til žess lengur, eftir aš ósköpin dundu yfir Grindavķk sķšdegis föstudaginn 10.11.2023.  Žetta er ķ raun óstjórntękur stjórnmįlaflokkur, en formašurinn trešur sér nś alls stašar aš meš sķn góšverk og samkennd.

  VG kom af staš furšuumręšu um žaš, hvort ešlilegt vęri, aš rķkiš kostaši varnir utan um einkafyrirtęki.  Slķk umręša er eingöngu til aš drepa naušsynjamįli į dreif.  Aušvitaš mį rķkisvaldiš ekki mismuna fyrirtękjum eftir eignarhaldi.  Žaš mundi skekkja samkeppnisstöšuna stórlega og er ólöglegt og gęti skapaš rķkisvaldinu stórfellda skašabótakröfu ofan į allt saman.  Umręša į žessum nótum er hrein heimska vinstri manna.   

Löggjöfin um hęlisleitendur er einstaklega illa śr garši gerš og hefur flękt rķkissjóš ķ risaśtgjöld, um 20 mrdISK/įr, auk įlags į heilbrigšiskerfi, félagsžjónustu og menntakerfi, sem žessi kerfi eru ekki undirbśin fyrir.  Löggjöfin sker sig śr löggjöf annarra žjóša um žessi efni og ber aš kasta į haugana, spara stórfé, sem skynsamlegra og nytsamlegra er aš nota til aš styšja viš bęndur landsins, sem nś eiga mjög į brattann aš sękja vegna stórhękkašs veršs ašfanga og mikilla krafna löggjafans um fjįrfestingar til aš bęta ašbśnaš dżranna. 

Nśverandi dómsmįlarįšherra er tekin til viš aš moka flórinn, enda skelegg, vel aš sér og dugnašarforkur śr atvinnulķfinu.  Er óskandi, aš borgaralegu flokkarnir styšji viš bakiš į henni og nżti sér, aš VG žorir ekki ķ kosningar fyrr en kjörtķmabiliš er į enda.

"En svo mį lķka spyrja, hvort stjórnvöld hafi ekki veriš allt of vęrukęr.  Öllum hefur veriš ljóst ķ 2-3 įr, aš frekari óróa vęri aš vęnta į Reykjanesskaga og žaš miklu stęrri gosa, mögulega um alda skeiš (sem žyšir ekki, aš lengri tķmi sé til stefnu).

Mörgum žykir skrżtiš, aš Landvernd hafi lagzt gegn mannvirkjum į borš viš varnargarša og sagt "óžarfa rask", žó aš viš blasi, aš raskiš śr išrum jaršar veršur ęvinlega žśsundfalt.  Hitt er žó meiri rįšgįta, hverju afstaša samtakanna skiptir stjórnvöld, žegar nįttśruvį vofir yfir almenningi."

Žaš er einmitt višeigandi nś aš draga žaš fram nś, aš nįttśrurask mannsins į Ķslandi hverfur algerlega ķ skuggann af "raski" nįttśrunnar sjįlfrar į eldfjallaeyjunni.  Hins vegar kemur žeim, sem uršu vitni aš kjįnaskap "nįttśruverndarsinna", žegar leggja įtti nśverandi afleggjara aš Blį lóninu.  Žį lögšust žeir fyrir vélarnar og hófu aš tķna upp mosann "til aš bjarga honum".  Žaš fer engum sögum um, hvaš um mosann varš, sem rifinn var upp. Fķflagangurinn hefur engu breytt fyrir žennan mosa. Fįfręšin og vitleysan į sér engin takmörk ķ žjóšfélagi nśtķmans, žar sem borgarbörnin hafa glataš öllu jaršsambandi.  Žess ber aš geta hér, aš Landvernd er śtibś frį VG, og veršur ašgeršarleysi į mörgum svišum žį skiljanlegra. 

 "Įhyggjur af orkuöryggi eru af svipušum meiši, en eldgos į Reykjanesi gętu truflaš starfsemi orkuvera HS Orku og afhendingu į bęši raforku og heitu vatni, eins og oft hefur veriš bent į.  Žaš gerir tafirnar į lagningu Sušurnesjalķnu 2 enn óskiljanlegri, aš ekki sé minnzt į žvermóšsku vinstri gręnna til žess aš višurkenna žörfina į frekari orkuöflun."

Um nokkurra missera skeiš hafa jaršvķsindamenn haldiš žvķ fram, aš įriš 2021 hafi hafizt eldsumbrotatķmabil į Reykjanesi, sem stašiš geti yfir öldum saman.  Uppi eru žar af leišandi gjörbreyttar ašstęšur varšandi byggš og tęknilega innviši.  Nśna mundi engum detta ķ hug aš virkja ķ Svartsengi eša aš hafa žar bašstaš og fjölmenn hótel.  Sś er hins vegar stašan, og žį er verkefniš aš verja žessi mannvirki eftir mętti, en rķkisstjórn og Almannavarnir hafa gjörsamlega brugšizt žessu hlutverki sķnu žar til jaršskjįlftafįr rķšur yfir Grindavķk og Svartsengi af völdum kvikuinnskots ķ litlu dżpi.  Nśna vęri ekki vanžörf į lagasetningu um aš leggja Sušurnesjalķnu 2 tafarlaust til aš auka žolgęši raforkuafhendingar til Sušurnesja, ef afkastageta virkjana žar minnkar.  

Žaš žarf aš meta, hvar ķ sveitarfélaginu Grindavķk er rįšlegt aš halda bśsetu įfram, og žau svęši žarf aš verja meš varnargöršum, og Višlagatrygging aš kaupa hśsnęši, sem er stašsett, žar sem įhętta fyrir bśsetu af völdum jaršskjįlfta og/eša hraunflęšis er metin of mikil, óhįš įstandi hśsnęšis.  Žessu žarf nżskipulagt Žjóšaröryggisrįš aš hafa umsjón meš og sömuleišis aš įhęttugreina ašra byggš og önnur mannvirki į Sušurnesjum ķ ljósi gjörbreyttrar stöšu.  

"Nś hafa stjórnvöld lįtiš rżma 12. stęrsta byggšarlag landsins, og į 4. žśsund manns eru į vergangi.  Engar rįšstafanir höfšu veriš geršar til hżsingar žeirra, žó [aš] vitaš vęri, aš Grindavķk gęti oršin ķ sérstakri hęttu, hśsnęšiskreppa į höfušborgarsvęšinu og allt tiltękt hśsnęši gleypt af félagsmįlarįšherra undir hęlisleitendur, sem flestir eru hér ķ erindisleysu.  

Allt žetta bendir til einkennilegs tómlętis um ljósa og yfirvofandi hęttu, sem viš vitum fyrir vķst, aš veršur ekki umflśin, hvort sem žaš gżs ķ dag eša į morgun, į nęsta įri eša žarnęsta.  Séu Reykjaneseldar hafnir, žį verša gosin mörg og fęst til skrauts."

Žetta er réttmęt og hörš gagnrżni Morgunblašsins į yfirvöld fyrir andvaraleysi.  Žaš var fariš aš tala um varnargarša noršan Grindavķkur, en hin miklu mistök jaršvķsindamanna voru aš taka ekki meš ķ reikninginn, aš flekaskil liggja ķ gegnum Grindavķk til sjįvar og, aš žessi nešanjaršargjį gęti fyllzt af hrauni og žaš streymt žar upp, en mjög stutt er žar nś nišur į kviku.  Ef innrennsliš stöšvast, gżs žar ekki aš žessu sinni, en jaršvķsindamenn žurfa aš svara žvķ, hvort žetta geti endurtekiš sig, žvķ aš žaš skiptir öllu mįli varšandi varnarašgeršir. 

Žrumuritstjórnargrein Morgunblašsins lauk žannig:

"Į Reykjanesskaga eru 6 eldstöšvakerfi, en žegar žau rumska eftir 8 alda hlé, geta afleišingarnar oršiš grķšarlegar įšur en yfir lżkur.  Ekki er hęgt aš śtiloka, aš Keflavķkurflugvöllur lokist um skemmri eša lengri tķma, śtflutningsatvinnuvegir gętu oršiš fyrir miklum skakkaföllum; žaš er ekki óhugsandi, aš hraun gęti aftur runniš inn į höfušborgarsvęšiš meš geigvęnlegu eignatjóni fyrir utan bein įhrif į mannfólkiš og annaš lķfrķki.

Žaš er ekki seinna vęnna aš fara aš draga upp slķkar myndir, hvernig megi bregšast viš žeim og fyrirbyggja mestu ósköpin.  Til žess duga engar skyndilausnir og nżir skattar helgina fyrir gos."

Til aš standa fyrir naušsynlegum umbótum į višbśnašar svišinu žarf aš endurskipuleggja Žjóšaröryggisrįš, skipa žvķ sjįlfstęšan fjįrhag og rķkar valdheimildir ķ ljósi gjörbreyttrar stöšu į Sušurnesjum.  Rįšiš žarf aš kortleggja sprungumyndanir, gera nįkvęmt jaršskjįlftakort og setja upp rennslislķkön fyrir mismunandi svišsmyndir eldsumbrota.  Į žessum grundvelli verši öll ķbśa- og mannvirkjasvęši įhęttugreind og višbśnašar įętlanir settar upp og ęfšar ķ kjölfariš. 

Žaš er rétt hjį Morgunblašinu, aš öll flugumferš um Keflavķkurflugvöll getur stöšvazt af völdum sprengigoss, og einn jaršfręšingur hefur heyrzt telja gos ķ hafi lķklegasta gosstašinn ķ yfirstandandi hrinu.  Rökrétt afleišing af žessu er aš efla varaflugvellina, ekki sķzt Reykjavķkurflugvöll, og sveimhuga hugmyndir um nżjan flugvöll į Sušurnesjum (ķ Hvassahrauni) į aš slį śt af boršinu strax, um leiš og Reykjavķkurflugvelli verši gert hęrra undir höfši en veriš hefur hjį borgaryfirvöldum Reykjavķkur undir hręšilegri forystu Samfylkingar.    

 

 

 

   

 

 

 


Heimsįtök

Nś fer fram blóšug barįtta į milli einstaklingsfrelsis og lżšręšis annars vegar og mišaldastjórnarfars einręšis, kśgunar og ofstopatrśarbragša hins vegar. Barįtta Śkraķnumanna snżst um aš varšveita fullveldi sitt og sjįlfsįkvöršunarrétt meš žvķ aš berjast af alefli viš rśssneskan innrįsarher sķšan 24. febrśar 2022 og rśssneska hermenn ķ dulargervi ķ Donbass og Krķm sķšan 2014.  Ętlun einręšisherrans ķ Kreml er aš brjóta śkraķnsku žjóšina į bak aftur meš skefjalausum įrįsum og ofbeldi gegn almennum borgurum.  Strķšsrekstur Rśssa mį kalla žjóšarmorš, og óhugnanlegar hörmungar mundu bķša Śkraķnumanna, ef her žeirra lżtur ķ lęgra haldi fyrir rśssneska hernum. Žess vegna leggur śkraķnska žjóšin sig alla fram nśna meš tilstyrk vestręnna vopna og upplżsingastarfsemi, en žvķ mišur hafa vestręn rķki veriš rög viš aš fara aš óskum Śkraķnumanna af ótta viš rśssneska björninn.  Žetta er röng og lķtilmannleg afstaša, sem kostaš hefur mörg mannslķf žeirra, sem ofbeldisöflin réšust į, og dregiš mjög śr įrangri gagnsóknar žeirra į hendur morknum og aš mörgu leyti furšumistękum rśssneskum her, sem aušvitaš hefur ekki roš viš NATO, ef śt ķ žaš fer.   

Žann 7. október 2023 réšust menn frį Hamas-fylkingunni, sem haft hefur völdin į s.k. Gasaströnd, syšst ķ Ķsrael, yfir mörkin og inn ķ Ķsrael.  Įrįsinni var ekki beint gegn ķsraelska hernum, heldur gegn óbreyttum borgurumsem Hamas-lišarnir tóku af lķfi į hinn svķviršilegasta hįtt samkvęmt upptökum žeirra sjįlfra, og žeir tóku einnig gķsla. Žetta var meš öšrum oršum hryšjuverkaįrįs. 

Hvaša fyrirbrigši er žį žetta Hamas ?  Žetta eru hryšjuverkasamtök af versta tagi, hópur öfgafullra og heilažveginna trśmanna, sem fylgja verstu mišaldaöfgum ķslamstrśarinnar og kynžįttahatri.  Hvort žeir eru af grein shķta innan Mśhamešstrśarinnar skal ósagt lįta, en žeir fylgja a.m.k. klerkaveldinu ķ Ķran aš mįlum.  Teheran-klerkarnir eru fyrirlitlegt mišaldafyrirbęri, sem gerir śt sišgęšislögreglu, sem gengur ķ skrokk į konum, sem ekki hylja hįr sitt eša hold aš hętti fyrirskipana klerkanna.  Žaš er alveg ótrśleg formyrkvun ķ sįlarlķfi fólks, sem į 21. öldinni getur ašhyllzt jafnforheimskulegar kennisetningar śr eldgömlum trśarritum og žessar eša tekiš žessa višbjóšslegu kśgun upp hjį sjįlfum sér.

Klerkarnir ķ Ķran eru yfirstjórnendur ofstękisķslamistanna ķ Hamas og Hezbollah ķ Lķbanon o.fl. hryšjuverkahópa, fjįrmagna žį og bśa žį vopnum til aš koma į óstöšugleika fyrir botni Mišjaršarhafs, enda stunda žeir valdatafl gegn sśnnķtum, hinni megingrein Mśhamešstrśarinnar, sem t.d. Egyptar og Saudi-Arabar tilheyra.  Hamas hefur į stefnuskrį sinni aš afmį Ķsraelsrķki af yfirborši jaršar, hvorki meira né minna.  Žetta eru žannig argvķtugir kynžįttahatarar į borš viš valdhafa Žrišja rķkisins ķ Evrópu 1933-1945, sem žarna ganga ljósum logum og gegna erindum Persanna.  Atburširnir 7. október 2023 hefšu ekki įtt sér staš įn leyfis ęšsta klerks Ķran eša jafnvel fyrirskipunar hans. 

 

Žaš hefur myndazt öxull hins illa į milli Moskvu og Teheran.  Rśssneski herinn hefur fengiš mikiš af hernašardrónum frį Ķran gegn loforšum um rśssneskar orrustužotur.  Žaš er ekki ólķklegt, aš Pśtķn, alręšisherra Rśsslands, hafi tališ sér hag ķ žvķ aš hleypa öllu ķ bįl og brand fyrir botni Mišjaršarhafs į žessum tķma og tališ ęšsta klerkinn į žaš. 

Žaš er ķ gildi varnarsamningur į milli Ķsraels og Bandarķkjanna.  Bandarķkin hafa heitiš Ķsraelsmönnum vopnasendingum, og 2 bandarķskar flotadeildir undir forystu tveggja flugmóšurskipa hafa veriš send inn į Mišjaršarhaf til aš undirstrika bandalag BNA og Ķsraels.  Bandarķkjamenn hafa žess vegna ķ mörg horn aš lķta nśna, og žessi staša reynir į getu žeirra og hernašarlegt og fjįrhagslegt žanžol, sem kemur sér illa fyrir Śkraķnumenn, enda hefur Fulltrśadeild Bandarķkjažings stöšvaš sķšasta hjįlparpakka Bandarķkjastjórnar viš Śkraķnumenn ķ mešförum žingsins.  Afstaša hins margįkęrša Donalds Trumps, sem ętlar aš bjóša sig fram til forseta 2024, er žekkt, en hann hefur sagzt mundu stöšva alla ašstoš viš Śkraķnumenn, verši hann kosinn forseti aftur.  DT er žannig eitthvert versta žż strķšsglępamannsins Pśtķns į Vesturlöndum. 

Žaš er afar žungbęrt fyrir heimsbyggšina aš horfa upp į hörmungarnar, sem dynja yfir almenning į Gasa vegna hernašarįtakanna į milli Ķsraelsmanna og Hamas, en žaš mį ekki gleyma žvķ, aš Ķsraelsmenn vörušu almenning viš (meš flugritum) og hvöttu hann til aš forša sér śr Noršur-Gasa, žar sem verstu įtökin hafa geisaš.  Hamas-hryšjuverkasamtökin nota hins vegar óbreytta borgara sem mannlegan skjöld og hafa stašiš gegn brottflutningi fólksins.  Allt viršist vera leyfilegt ķ hugum heilažveginna ofstękisķslamista, žegar barįttan viš Ķsraelsmenn er annars vegar. 

Žegar horft er į žessa voveiflegu atburši er naušsynlegt aš setja žį ķ eitthvert samhengi, og rétta samhengiš eru įtökin, sem nś fara fram um heimsyfirrįšin į milli einręšisrķkja, žar sem Kķna er vissulega öflugast meš sitt "Belti og braut" og fjölmenna og vel bśna her, og lżšręšisrķkjanna, sem žvķ mišur eru mörg hver hįlfsofandi enn žį og styšja t.d. viš Śkraķnumenn meš hangandi hendi.  Hvers vegna hefur ķslenzka rķkisstjórnin ekki afžakkaš boš Kķnverja um, aš Ķsland verši žįtttakandi ķ "Belti og braut".  Lķnur verša aš vera skżrar ķ žessum įtökum.

Žjóšverjar hafa enn langt ķ frį stašiš viš skuldbindingar sķnar innan NATO um fjįrhagsśtlįt til hermįla, og žeir hafa ekki enn lįtiš Śkraķnumenn hafa Taurus-eldflaugarnar, sem Śkraķnumenn hafa žrįbešiš um til aš jafna leikinn ķ lofthernašinum.  Hvaš dvelur orminn langa ? Drįtturinn į afhendingu vestręnna orrustužota hefur einnig tafiš fyrir frelsunarašgeršum Śkraķnumanna į landi sķnu og er til skammar. 

Lżšręšisrķkin viršast alltaf vera tekin ķ bólinu af einręšisöflunum.  Žaš er naušsynlegt, aš almenningur įtti sig į, hvaš bżr aš baki atburšum, sem hann horfir į ķ fréttunum.  Žar er ekki allt, sem sżnist.  Žetta er tilvistarbarįtta frišsamra lżšręšisrķkja viš śtženslustefnu įrįsargjarnra illmenna, sem stjórna  einręšisrķkjunum, sem vilja śtbreiša forneskjulegt kśgunarveldi sitt. 

Ķ žessu samhengi var efri forystugrein Morgunblašsins 1. nóvember 2023 athyglisverš og žörf lexķa fyrir žau, sem ęttu aš taka hana til sķn.  Hśn bar fyrirsögn, sem veršur vart skilin ķ žessu sambandi, nema lesa forystugreinina:

    "Vanhugsuš krafa er verri en gagnslaus".

Žar skrifar reyndur mašur og vķšsżnn:

"Žjóšarleištogum, sem hafa litla sem enga aškomu aš žessum miklu atburšum [fyrir botni Mišjaršarhafs - innsk. BJo], eša nokkur raunveruleg tök til aš leggja mat į žróun žeirra, hęttir til aš detta ķ hvern pyttinn af öšrum, žótt žeim gangi ašeins gott til meš afskiptasemi sinni. Til samanburšar er fróšlegt aš sjį, hvernig reynsluboltinn Hillary Clinton, fyrrverandi utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna og forsetaframbjóšandi, metur slķkan mįlatilbśnaš.  Hillary Clinton lét hafa žetta eftir sér ķ blašavištali:

"Žaš fólk, sem krefst vopnahlés, sżnir, aš žaš hefur lķtinn skilning į žvķ, hvers konar fyrirbęri Hamas-samtökin eru.  Fyrrnefndar kröfur eru ķ raun óhugsandi." 

Og [frś] Clinton bętti viš: "Slķk įkvöršun vęri bein gjöf til Hamas-samtakanna.  Žau gętu nżtt sér vopnahléstķmann rękilega ķ sķna žįgu til aš byggja upp vopnabśnaš sinn, skapaš sér sterkari stöšu hernašarlega, og žaš gęti hugsanlega gefiš žeim mun sterkari stöšu til aš standa af sér hernašarašgeršir Ķsraelshers." 

Upphaflega lżsingin į gjömmurum ķ hópi forystufólks rķkisstjórna į algerlega viš um Katrķnu Jakobsdóttur.  Framlag hennar gerir ekkert annaš en aš rugla umręšuna, enda er engu lķkara en hśn leggi lżšręšislega kjörin yfirvöld Ķsraels aš jöfnu viš hryšjuverkasamtökin, sem hafa žaš aš stefnumiši sķnu aš eyša Ķsrael. Žaš er heldur ódżrt aš reyna aš slį sér upp meš lżšskrumi og tilfinningavellu um skelfilega atburši, sem HAMAS hefur kallaš yfir vesalings ķbśana į Gasa. 

Hillary Rodham Clinton er hins vegar eldri en tvęvetur og męlir žarna af raunsęi žess, sem greint hefur stöšuna og tekiš afstöšu meš lżšręšisžjóš, sem varš fórnarlamb óvęntrar hryšjuverkaįrįsar og į rétt til sjįlfsvarnar, en hryšjuverkamennirnir eru slķkir heiglar aš leynast innan um almenning og ķ göngum undir fjölmennum og viškvęmum stöšum į borš viš sjśkrahśs.   

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband