Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Sjįlfstęš hugsun og EES

Įnęgjuleg tķšindi bįrust af Alžingi žrišjudaginn 6. febrśar 2018.  Žar var fjįrmįla- og efnahagsrįšherra ķ andsvörum um lög og/eša reglur um fjįrmįlagerninga, en sem kunnugt er hafa bęši Alžingi og Stóržingiš norska samžykkt aš fella tilskipana- og lagabįlka ESB (Evrópusambandsins) um sameiginlegt eftirlitskerfi meš fjįrmįlastofnunum inn ķ EES-samninginn. Sagši rįšherrann frį žvķ, aš langan tķma hefši tekiš aš mjaka ESB aš višunandi lausn žessara mįla fyrir EFTA-rķkin, en žaš veršur ę erfišara og hefur t.d. ekki gengiš varšandi orkumįlin. Formašur Sjįlfstęšisflokksins ręddi į almennari nótum um vaxandi įsęlni ESB inn į sviš, sem hingaš til hafa veriš alfariš į forręši lżšręšislega kjörinna fulltrśa hvers lands eša opinberra stofnana ķ hverju landi. 

Žaš var engu lķkara en rįšherrann vęri viš žetta tękifęri meš hugann viš mįl, sem er į žingmįlaskrį rķkisstjórnarinnar fyrir voržingiš 2018 og fjallar einmitt um aš fela nżlegri stofnun ESB, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators), sem hlotiš hefur vķštękar valdheimildir frį ęšstu stjórnstofnunum ESB į sviši orkumįla, óskoraš vald ķ hverju EES-landi į sviši orkuflutningsmįla. Ekki nóg meš žaš, heldur skal setja ķ hverju landi į laggirnar stofnun, óhįša stjórnvöldum, en samt į fjįrlögum hvers rķkis, sem stjórnar orkuflutningsmįlum hvers lands og lżtur einvöršungu bošvaldi ACER.  Žeir lögfręšingar eru lķklega vandfundnir, sem ekki sjį ķ žessu fyrirkomulagi felast meiri hįttar og žar af leišandi óvišunandi stjórnarskrįrbrot. 

Viš samžykki Alžingis į žvķ aš fella "Žrišja orkumarkašslagabįlk" ESB inn ķ EES-samninginn, veršur sem sagt stofnaš śtibś frį ACER į Ķslandi, sem veršur algerlega utan seilingar rétt kjörinna yfirvalda į Ķslandi, en mun engu aš sķšur ķ krafti žessarar samžykktar Alžingis öšlast ęšsta vald ķ mįlefnum raforkuflutninga į Ķslandi.  Žar munu verša teknar įkvaršanir, sem įšur voru į verksviši Orkustofnunar og į sviši Landsnets.  

Hér vęri meš žessu móti komin upp stjórnskipunarstaša į Ķslandi (og ķ Noregi), sem er fordęmalaus, ž.e. yfiržjóšleg stofnun, ACER, skipar hér mįlum, sem varšar ekki ašeins stöšu rķkisins og mįlefni žess, heldur einnig beina hagsmuni fyrirtękja og einstaklinga og fyrirmęli frį yfiržjóšlegri stofnun, sem Ķsland er ekki ašili aš, til fyrirbrigšis, sem ekki lżtur innlendu stjórnvaldi.   Žaš sagši Bjarni Benediktsson ķ įšur nefndum umręšum į Alžingi, aš vęri algerlega óįsęttanlegt fyrir Ķslendinga.  

Žar meš mį ętla, aš komin sé upp sś staša ķ rķkisstjórn, aš stjórnarfrumvarp um valdatöku ACER į Ķslandi į sviši raforkuflutninga innanlands og til og frį Ķslandi um nżja sęstrengi, verši ekki lagt fram. Žaš er śtilokaš, aš rįšherra orkumįla leggi žaš fram ķ eigin nafni, enda skal efast um, aš mįliš njóti meirihlutastušnings į Alžingi, žótt ESB-sinnar séu vafalaust bošnir og bśnir aš greiša leiš žessa vķštęka fullveldisframsals, sem mundi hafa djśptęk įhrif į hagsmuni allra landsmanna og til hins verra fyrir langflesta, eins og rakiš hefur veriš į žessu vefsetri.

Alžingi hefur ķ hendi sér aš fresta afgreišslu žessa frumvarps, komi žaš engu sķšur fram, og reyna įsamt Noršmönnum og Liechtensteinum aš nį fram s.k. tveggja stoša lausn, sem tryggir hagsmuni EFTA-rķkjanna.  Žetta mį žó kalla vonlausa leiš, žvķ aš hśn hefur veriš reynd ķ a.m.k. 6 įr af mismunandi rķkisstjórnum ķ löndunum įn įrangurs. 

Žaš er einnig möguleiki hreinlega aš fresta mįlinu um óįkvešinn tķma.  Žaš mun žį koma til kasta ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, sem vęntanlega kęrir frestunina til EFTA-dómstólsins, sem lķklega mun dęma, aš frestunin sé brot į EES-samninginum. Žar viš mun sitja.  Žessir ašilar geta ekki vķsaš EFTA-löndunum śr EES.  Hins vegar getur ESB sagt EES-samninginum upp, og žaš getur hvert EFTA-landanna žriggja, sem ašild į aš EES, einnig.  Žaš vęri svo sannarlega engin gošgį. Žaš er afar ólķklegt, aš rįšherrarįš ESB samžykki aš segja EES-samninginum upp į žessum forsendum į mešan Bretar eru į leiš śt śr ESB og ótti stešjar aš forystu ESB um, aš flótti bresti ķ lišiš.  

Ķ 200-mķlum Morgunblašsins birtist föstudaginn 9. febrśar 2018 fręšandi og vönduš grein eftir Hjört J. Gušmundsson undir fyrirsögninni:

Fullt tollfrelsi meš sjįvarafuršir.

Hśn hófst žannig:

"Mešal žess, sem frķverzlunarsamningur Evrópusambandsins viš Kanada, sem tók gildi ķ lok september į sķšasta įri [2017], tekur til, eru višskipti meš sjįvarafuršir.  Viš gildistöku hans féllu nišur tollar Evrópusambandsins af um 96 % allra tollskrįrnśmera Evrópusambandsins į kanadķskar sjįvarafuršir, og į nęstu 3-7 įrum veršur žaš, sem eftir stendur, einnig afnumiš.  

Žannig er stefnt aš žvķ, aš śtflutningur į kanadķskum sjįvarafuršum til Evrópusambandsins verši 100 % tollfrjįls, žegar upp veršur stašiš samkvęmt žvķ, sem fram kemur į vefsķšu rķkisstjórnar Kanada, žar sem fjallaš er um tękifęri kanadķskra śtflutningsfyrirtękja, žegar kemur aš śtflutningi sjįvarafurša til sambandsins."

Į sķnum tķma, žegar fęrš voru rök fyrir naušsyn inngöngu Ķslands ķ EES, var tollfrjįlst ašgengi ķslenzka sjįvarśtvegsins aš markaši ESB, höfušröksemdin.  Hafi žetta einhvern tķmann veriš gild röksemd, er hśn žaš įbyggilega ekki lengur, žvķ aš Ķslandi mun vafalaust standa til boša frķverzlunarsamningur viš Bretland og ESB af sama toga og Kanadasamningurinn, kjósi Ķslendingar aš segja skiliš viš EES.  

Hin frelsin 4 į Innri markaši EES eru Ķslandi lķtils virši, og sum žeirra hafa reynzt landsmönnum stórskašleg eša munu reynast žaš ķ framtķšinni.  Hér er um aš ręša frjįlst flęši fjįrmagns, sem var undirrót bankahruns hér 2008, frjįlst flęši žjónustu, sem valdiš hefur įrekstrum hér, t.d. ķ feršageiranum, frjįlst flęši fólks, sem meš Schengen hefur opnaš landamęrin upp į gįtt og valdiš hęttu, og frjįlst flęši orku, t.d. raforku, sem ESB nś reynir meš afarkostum aš troša upp į EFTA-žjóširnar.  

Ef Noršmenn og Ķslendingar neita aš bergja į žessum kaleik, žurfa žeir ekki aš óttast afleišingar, žvķ aš ķ versta tilviki endar mįliš meš uppsögn EES-samningsins.  Žį munu taka viš frķverzlunarsamningar, og staša žjóšanna veršur ekki lakari eftir en įšur.  Žaš er hęgt aš sżna fram į, aš efnahagslega veršur hśn mun betri, a.m.k. ef ķ kjölfariš veršur gengiš rösklega til verks viš grisjun laga- og reglugeršaskógarins frį ESB, sem er snišinn viš annars konar atvinnulķf og minna ķ snišum en einkennandi er ķ ESB-rķkjunum.  

Undir lok greinar sinnar skrifaši Hjörtur:

"Žannig er ljóst, aš žegar kemur aš beinum tollum, hefur stjórnvöldum ķ Kanada tekizt aš semja um betri ašgang aš Innri markaši Evrópusambandsins fyrir kanadķskar sjįvarafuršir en Ķslendingar og Noršmenn njóta ķ gegnum EES-samninginn, en ašgangurinn aš markaši sambandsins fyrir sjįvarfang hefur lengi veriš talinn einn helzti kosturinn viš ašild Ķslands aš samningnum.  Žannig er frķverzlunarsamningur Evrópusambandsins og Kanada lķklegur til žess aš leiša til aukinnar samkeppni viš kanadķsk śtflutningsfyrirtęki. Jafnvel žó aš ķslenzkum stjórnvöldum tękist aš tryggja sambęrileg kjör fyrir ķslenzk fyrirtęki."

 

 

 


Lżšręši, gegnsęi og Stjórnarskrįin

Ķ stjórnarsįttmįlanum er kafli, sem ber heitiš "Lżšręši og gagnsęi".  Önnur grein hans byrjar žannig:

"Rķkisstjórnin vill halda įfram heildarendurskošun stjórnarskrįrinnar ķ žverpólitķsku samstarfi meš aškomu žjóšarinnar, og nżta m.a. til žess ašferšir almenningssamrįšs."

Žessi ašferšarfręši hefur veriš žrautreynd og er enn sem įšur ólķkleg til įrangurs.  Mun vęnlegra er, aš Alžingi feli valinkunnum stjórnlagafręšingum aš endurskoša tiltekna kafla eša tilteknar greinar Stjórnarskrįrinnar.  Afrakstur žessarar vinnu fęri ķ umsagnarferli, žar sem žjóšinni allri gęfist kostur į aš koma aš athugasemdum į vefnum, og sķšan mundi Alžingi vinna śr gögnunum og gera tilraun til aš smķša nothęfan stjórnlagatexta, sem fer žį ķ ferli samkvęmt nśgildandi Stjórnarskrį.    

Žaš er vissulega žörf į aš bęta ķslenzku Stjórnarskrįna į nokkrum svišum, og skyldi engan undra.  Blekbónda žykir einna mest žörf į aš reisa skoršur viš framsali rķkisvalds til yfiržjóšlegra stofnana.  Žaš hefur sķšan įriš 1994 tķškazt ķ mjög miklum męli, aš Alžingi sé breytt ķ stimpilstofnun fyrir lagabįlka frį ESB meš vķsun til EES-samningsins, sem samžykktur var į Alžingi 13. janśar 1993.  Frį gildistöku hans til įrsloka 2017, eša į 24 įrum, hafa um 11“000 tilskipanabįlkar og reglugeršir hlotiš afgreišslu ķslenzku rįšuneytanna og stór hluti "žeirrar hrśgu" komizt inn ķ ķslenzka lagasafniš, žótt ķslenzk sjónarmiš eša ķslenzkir hagsmunir hafi ekki komizt aš viš śtgįfuna, svo aš heitiš geti.  Ójafnręši į milli laga-og reglugeršaveitanda og -žiggjanda er himinhrópandi, svo aš žetta fyrirkomulag nęr ķ rauninni engri įtt. Bretar eru ķ allt annarri stöšu, verandi "stórt" rķki innan ESB meš talsvert vęgi viš mótun og įkvaršanatöku, en žeir eru samt bśnir aš fį sig fullsadda af tilskipana- og reglugeršaflóšinu frį Berlaymont og hafa nś įkvešiš aš losa sig undan žvķ fargi öllu, žótt ekki gangi žaš žrautalaust.    

Ef samstarfsnefnd ESB og EFTA-rķkjanna žriggja ķ EES kemst aš žeirri nišurstöšu, aš taka eigi nżjan lagabįlk frį ESB upp ķ EES-samninginn, og ESB hefur alltaf haft vilja sinn fram ķ slķkum efnum, aš žvķ bezt er vitaš, žį fęr rķkisstjórn EFTA-lands bįlkinn sendan meš tķmafresti, sem ESA- Eftirlitsnefnd EFTA meš framfylgd EES-samningsins, fylgist meš, aš sé haldinn, og kęrir sķšan rķkiš vegna of langs drįttar fyrir EFTA-dómstólinum.  Sį fylgir alltaf dómafordęmi ESB-dómstólsins (kallašur Evrópudómstóll). Sjįlfsįkvöršunarréttur landsins er ķ orši, en ekki į borši.  Langlundargeš Noršmanna meš žetta ólżšręšislega fyrirkomulag er mjög žaniš um žessar mundir, en hérlendis viršast flestir kęra sig kollótta enn sem komiš er.  Žeir kunna žó margir aš vakna upp meš andfęlum, žvķ aš "sambandsrķkistilhneiging" ESB vex stöšugt.  Er ekki raunhęfur kostur aš draga dįm af Bretum og hreinlega aš segja upp žeirri óvęru, sem EES-samningurinn er ?   

Aš halda žvķ fram, eins og sumir gera, aš nśverandi EES-samningur sé ekki fullveldisframsal, heldur sé žaš "vištekin skošun ķ žjóšarétti aš lķta svo į, aš rétturinn til aš taka į sig alžjóšlegar skuldbindingar sé einn af eiginleikum fullveldis, og aš undirgangast slķkar skuldbindingar sé ekki afsal į fullveldi" , er lagaleg rangtślkun eša hįrtogun į ešli žjóšréttarsamninga, eins og fram kemur viš lestur nešangreindra greina śr norsku Stjórnarskrįnni. Žjóšréttarsamningur er samningur fullvalda rķkja um aš fylgja tilteknum, skrįšum reglum ķ samskiptum sķnum į jafnręšisgrundvelli. Žetta į ekki viš um sķbreytilegan EES-samninginn, sem į hverju įri veldur meira framsali rķkisvalds til yfiržjóšlegra stofnana.    

Tilvitnunin er śr grein Bjarna Mįs Magnśssonar, dósents ķ lögfręši viš lagadeild HR, ķ Morgunblašinu, 13. janśar 2018, "Enn meira um fullveldi".

Af greininni mį rįša, aš stjórnsżslulega leggi höfundurinn aš jöfnu ašild Ķslands aš Sameinušu žjóšunum-SŽ, Atlantshafsbandalaginu-NATO og Evrópska efnahagssvęšinu-EES.  Hvern er höfundurinn aš reyna aš blekkja meš žvķlķkum skrifum ?  Ašild Ķslands aš SŽ og NATO er dęmigerš um žjóšréttarlegar skuldbindingar rķkisins ķ alžjóšlegu samstarfi, žar sem Ķsland er ašili į jafnręšisgrundvelli ķ žvķ augnamiši aš frišvęnlegra verši ķ heiminum og til aš tryggja eigiš öryggi.  Annaš mįl er, hvernig til hefur tekizt, en žessar tvęr stofnanir hafa enga heimild til né hafa žęr reynt aš yfirtaka hlutverk rķkisins, nema NATO hefur yfirtekiš hervarnarhlutverk rķkisins, sem ķslenzka rķkiš ekki er fęrt um meš fullnęgjandi hętti.   

Allt öšru mįli gegnir um ašildina aš EES.  Hśn er alls ekki į jafnręšisgrundvelli, žvķ aš Ķsland hefur engan atkvęšisrétt į borš viš ašildarrķki ESB, og ķ reynd hefur ESB rįšiš žvķ, hvaša geršir žess eru teknar upp ķ EES-samninginn.  Žar meš eru hér lögleiddar gjöršir įn efnislegrar aškomu Alžingismanna aš višlögšum sektum eša brottvikningu śr EES.  Sama mį segja um reglugeršir og ķslenzka embęttismenn.  Hlutverk žeirra er aš žżša og innleiša žęr.  Lagasetningin og reglugerširnar hafa bein įhrif į hagsmuni og jafnvel frelsi lögašila og einstaklinga hérlendis, žannig aš augljóst framsal til śtlanda hefur įtt sér staš į valdi, sem rķkiš eitt į aš hafa yfir žegnum sķnum, ķbśum lands ķ fullvalda rķki.  

Nś skal vitna ķ téša Morgunblašsgrein til aš sżna į hvers konar refilstigu umręšan um fullveldi landsins hefur rataš ķ heimi lögfręšinnar:

"Hugtakiš fullveldisframsal er oft į tķšum notaš ķ umręšunni um alžjóšamįl hérlendis um žaš, žegar rķki tekur į sig žjóšréttarlegar samningsskuldbindingar um įkvešnar athafnir eša athafnaleysi, sem ķ felst binding.  Žetta er einkum įberandi, žegar rętt er um EES-samninginn og hugsanlega ašild Ķslands aš ESB"

Žaš er forkastanlegt aš reyna aš telja fólki trś um, aš EES-samningurinn eša hugsanleg ašild aš Evrópusambandinu-ESB hafi ósköp sakleysislegt žjóšréttarlegt gildi.  Hér er um miklu djśptękari félagsskap aš ręša, eins og rįša mį af žvķ, aš ESB er į siglingu ķ įtt frį rķkjasambandi aš sambandsrķki, žar sem ę fleiri stjórnunarsviš ašildarrķkjanna eru felld undir einn og sameiginlegan hatt ESB.  

"Heppilegra er aš ręša um framsal rķkisvalds en fullveldisframsal.  Žaš er hreinlega hluti af ytra fullveldi rķkja aš geta framselt rķkisvald til alžjóšastofnunar.  Žaš er svo alltaf spurning, hvort slķk notkun į fullveldinu sé ķ samręmi viš stjórnlög rķkis eša teljist žjóna hagsmunum žess."  

Žessi mįlflutningur sżnir berlega, aš naušsynlegt er aš setja ķ Stjórnarskrį Ķslands varnagla viš framsali rķkisvalds, žótt ekki verši žaš bannaš.  Noršmenn hafa ķ sinni stjórnarskrį įkvęši um, aš minnst helming allra Stóržingsmanna žurfi til aš ljį fullveldisframsali meš vķštękum afleišingum fyrir rķkiš og ķbśana lögmęti, ž.e. 75 % af višstöddum Stóržingsmönnum, sem séu žó aš lįgmarki 2/3 af heild.

Ķ lauslegri žżšingu segir um žetta ķ norsku Stjórnarskrįnni:

Gr. 26.2: "Fullveldi į s.k. afmörkušu sviši mį lįta af hendi, ef a.m.k. 50 % af žingmönnum ķ Stóržingssalnum samžykkja žaš, meš vķsun til venja varšandi mįl, er varša Stjórnarskrį."

Žaš eru vissulega fordęmi ķ Noregi og į Ķslandi fyrir framsali rķkisvalds, og ķ Noregi er žaš meirihluti ķ Stóržingssalnum, sem įkvešur, hvort krefjast ber aukins meirihluta.  Žetta mį telja veikleika.  Grein Stjórnarskrįrinnar um aukinn meirihluta er žannig ķ lauslegri žżšingu:

Gr. 115: "Ķ žįgu alžjóšlegs frišar og öryggis eša til aš bęta alžjóšlegt réttarfyrirkomulag og samvinnu getur Stóržingiš samžykkt meš 75 % atkvęša višstaddra Stóržingsmanna, sem aš lįgmarki séu 2/3 Stóržingsmanna, aš alžjóšleg samtök, žar sem Noregur į ašild aš eša Noregur styšur, skuli hafa rétt til ašgerša į mįlefnalega afmörkušu sviši, sem samkvęmt žessari Stjórnarskrį annars er ķ verkahring yfirvalda rķkisins.  Žó fylgja žessu įkvęši ekki heimildir til aš breyta žessari Stjórnarskrį.

Įkvęši žessarar greinar eiga ekki viš žįtttöku ķ alžjóšasamtökum, ef įkvaršanirnar hafa einvöršungu žjóšréttarleg įhrif fyrir Noreg."

Žaš viršist t.d. einsżnt af žessum texta, aš Stóržinginu ber aš beita gr. 115 viš atkvęšagreišslu um upptöku Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.

Alžingi samžykkti žįverandi EES-samning naumlega ķ janśar 1993, en engin žjóšaratkvęšagreišsla var žį haldin um žetta stórmįl, žótt miklum vafa žętti undirorpiš, aš fullveldisframsališ stęšist įkvęši ķslenzku Stjórnarskrįrinnar um óskorašan rétt Alžingis til löggjafarvalds į Ķslandi, svo aš eitthvaš sé nefnt.

Setja žarf inn ķ ķslenzku Stjórnarskrįna įkvęši į žessa lund: 

Žegar fyrir hendi er frumvarp į Alžingi um ašild Ķslands aš samtökum, sem eiga aš einhverju leyti aš taka viš hlutverki Alžingis, dómstóla eša framkvęmdavalds, žį skal halda um mįliš bindandi žjóšaratkvęšagreišslu.  Meirihluta atkvęšisbęrra manna skal žurfa til aš samžykkja slķka tillögu.  Aš öšrum kosti er hśn felld, og Alžingi veršur žį aš fella frumvarpiš, annars aš samžykkja žaš.  Fimmtungur žingmanna getur vķsaš žvķ til Hęstaréttar, hvort um fullveldisframsal sé aš ręša, sem śtheimti slķka  žjóšaratkvęšagreišslu.  Meirihluti 5 dómara ręšur nišurstöšu.  

Žegar mįl koma til kasta Alžingis, sem 20 % žingmanna telja varša óheimilt framsal rķkisvalds, eins og t.d. Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB ótvķrętt er, žį skal krefjast aukins meirihluta til samžykktar, eins og į norska Stóržinginu.    

 

 

 

 

 

 

 


Sjįvarśtvegur og nżja rķkisstjórnin

Sś var tķšin, aš landsstjórnin varš aš miša helztu efnahagsrįšstafanir sķnar viš žaš, aš sjįvarśtvegurinn skrimti.  Sś tķš er sem betur fer lišin, og nś er rekstur sjįvarśtvegsins sem heildar sjįlfbęr, žótt einstök fyrirtęki hjari varla og sumir śtgeršarmenn lepji daušann śr skel.

Sįttmįli rķkisstjórnarinnar ber keim af žessu sjįlfstęši sjįvarśtvegsins, žvķ aš žar eru engin stórtķšindi, hvaš žį bjargrįš.  Žaš er samt ekki žannig, aš stefna rķkisstjórnarinnar hafi engin įhrif į afkomu sjįvarśtvegsins. Öšru nęr. Eitt mesta hagsmunamįl hans er aš efla Hafrannsóknarstofnun, žvķ aš veiširįšgjöfin, sem afkoman hvķlir į aš miklu leyti, er reist į vķsindalegri žekkingaröflun hennar.  Ef žar eru brotalamir eša meinbugir, žį er afkoma landsins alls ķ vondum mįlum.  Žaš er samt ekki minnst į žessa lykilstofnun ķ sjįvarśtvegskaflanum, og žaš er mišur, žvķ aš žessi rannsóknarstofnun er undirfjįrmögnuš.  Žaš žarf aš eyrnamerkja hluta af aušlindargjaldi sjįvarśtvegsins fjįrfestingum og nżsköpun Hafrannsóknarstofnunar, t.d. 25 %/įr. Žaš er varla hęgt aš verja žessu fé meš ešlilegri hętti.  Vęri žaš gert, gęti stofnunin žegar ķ staš lokiš verkhönnun nżs rannsóknarskips ķ staš Bjarna Sęmundssonar og Rķkiskaup sķšan bošiš smķšina śt.  Nś eru hagstęšir tķmar til aš kaupa skip.  Į örfįum įrum mundi fjóršungur žessa aušlindargjalds į įri greiša nżtt rannsóknarskip upp.  Ešlilegt er, aš annar fjóršungur renni til fjįrfestinga og žróunar hjį Landhelgisgęzlu Ķslands. 

Ķ sįttmįlanum stendur:

"Tryggja žarf samkeppnishęfni sjįvarśtvegs į alžjóšlegum mörkušum, og aš hann geti įfram stašiš aš nżsköpun og vöružróun til aš auka virši afuršanna":

Hvernig į rķkisstjórn aš standa aš žessu ? Hśn žarf žį einna helzt meš įlögum sķnum į greinina aš gęta aš žvķ, aš sjįvarśtvegur annarra landa, ž.į.m. Noregs, sem ķslenzkur sjįvarśtvegur į ķ samkeppni viš į erlendum mörkušum, er stórlega nišurgreiddur śr rķkissjóšum viškomandi landa. Hvorki norskur sjįvarśtvegur né sjįvarśtvegur ķ strandrķkjum meginlandsins greišir aušlindagjald.  Fęreyingar og Gręnlendingar eru hins vegar varlega aš feta sig inn į žį braut. Ķ ljósi žessa og tilvitnašra orša stjórnarsįttmįlans hér aš ofan er rökrétt afstaša stjórnvalda viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi aš stķga varlega til jaršar varšandi gjaldtöku af sjįvarśtvegi umfram skattlagningu, sem önnur fyrirtęki ķ landinu sęta.  Nśverandi aušlindargjald er illa hannaš og tekur of lķtiš tillit til afkomu greinarinnar.  Žaš skašar beinlķnis samkeppnihęfni greinarinnar, bęši viš önnur fyrirtęki og fjįrmagnseigendur hér innanlands og į alžjóšlegum fiskmörkušum.  

Blekbóndi hefur ritaš nokkuš um žetta hér į vefsetrinu, t.d. ķ https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2206667

, žar sem verš viškomandi óslęgšs fiskjar upp śr sjó er lagt til grundvallar.  Gjaldinu er skipt ķ tvennt, grunngjald, sem mį lķta į sem greišslu fyrir ašgang aš takmarkašri nįttśruaušlind, veišileyfisgjald, eins og nefnt er ķ sįttmįlanum, og veišigjald, og saman mynda žessir 2 žęttir aušlindargjaldiš. 

Ķ sįttmįlanum segir, aš viš įlagningu aušlindargjalds skuli taka tillit til afkomu fyrirtękjanna ķ greininni.  Žaš er t.d. hęgt aš gera meš žvķ aš lķta til framlegšar fyrirtękjanna og leyfa žeim aš draga frį skattstofni tekjuskatts helming greidds aušlindargjalds sķšasta įrs, hafi framlegš žį veriš į bilinu 15 %- 20 %, og aš draga frį allt aušlindargjaldiš, ef framlegšin į skattlagningarįrinu var undir 15 %.  

Sjįvarśtvegurinn hefur nįš svo góšum įrangri viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, aš hann viršist vera eina greinin, sem į raunhęfa möguleika į aš standast skuldbindingar rķkisstjórnarinnar ķ Parķs ķ desember 2015 um minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda um 40 % įriš 2030 m.v. įriš 1990, og žarf hann žess vegna ekki aš kaupa sér losunarheimildir.  Žetta hefur greinin gert upp į eigin spżtur meš žvķ aš fjįrfesta ķ nżjum, afkastameiri og sparneytnari bśnaši. Veišiskipum hefur fękkaš og nżtnin, męld ķ olķutonnum/aflatonn upp śr sjó, hefur tekiš stórstķgum framförum. 

Žaš, sem ķ stjórnarsįttmįlanum stendur um žetta efni, horfir til enn lengri framtķšar en 2030, ž.e. til fullrar kolefnisjöfnunar greinarinnar.  Nżja rķkisstjórnin hefur sett sér žaš dżra og erfiša markmiš, aš Ķsland verši aš fullu kolefnisjafnaš eigi sķšar en įriš 2040, žótt hśn muni įreišanlega ekki lifa svo lengi. Engin įfangaskipting né greining er til, sem stutt gęti žetta metnašarfulla markmiš.  Į mešan svo er, eru žetta bara draumórar skrifaranna. Ķ sįttmįlanum segir:

"Einnig žarf aš stušla aš kolefnisjöfnun greinarinnar, t.d. meš auknum rannsóknum į endurnżjanlegri orku fyrir flotann".

Endurnżjanleg orka fyrir flotann getur fališ ķ sér framleišslu į metanóli eša öšru kolefniseldsneyti.  Žaš getur fališ ķ sér framleišslu į vetni til aš knżja rafala og rafhreyfil um borš eša aš brenna vetni ķ sprengihreyfli.  Endurnżjanleg orka fyrir flotann getur lķka fališ ķ sér aš geyma raforku ķ rafgeymum fyrir rafhreyfla um borš.  Aš 5 įrum lišnum verša sennilega komnir į markašinn rafgeymar, sem duga munu dagróšrarbįtum.  Affarasęlast er, aš stjórnvöld setji upp hvata fyrir einkaframtakiš til orkuskipta, en lįti allar žvingunarašgeršir lönd og leiš.

Žaš er einkennilegt ķ žessu sambandi aš leggja upp meš žróun į tękni, sem fyrir utan metanól o.ž.h. er svo dżr, aš hśn er ekki į okkar fęri, en sleppa algerlega aš minnast į žaš, sem hendi er nęst, en žaš er rafvęšing hafnanna meš hįspenntu dreifikerfi, sem žjónaš getur allri žörf į landtengingu og žar meš hlešslu į framtķšar rafgeymum um borš.  Hér žarf Orkusjóšur aš koma aš fjįrmögnun, og žaš er ešlilegt, aš hann fįi markaš fé af aršgreišslum orkufyrirtękjanna, t.d. 25 %/įr, į mešan orkuskiptin standa yfir.  Įn slķkrar stušningsfjįrmögnunar og fjįrhagslegra hvata er tómt mįl aš tala um algera kolefnisjöfnun Ķslands fyrir įriš 2040.

Žaš er drepiš į fiskeldiš ķ sjįvarśtvegskafla stjórnarsįttmįlans:

"Eftir žvķ sem fiskeldinu vex fiskur um hrygg, žarf aš ręša framtķšar fyrirkomulag gjaldtöku vegna leyfisveitinga".

Žaš er ekki eftir neinu aš bķša meš žetta, enda naušsynlegt fyrir fiskeldisfyrirtękin aš fį greinargóšar upplżsingar um, hvaš stjórnvöld ętlast fyrir ķ žessum efnum įšur en žau rįšast ķ stórfelldar fjįrfestingar.  Ašferšarfręšin, sem žróuš veršur fyrir leyfis- og aušlindargjaldtöku af sjįvarśtveginum, žarf aš vera svo almenn og einföld, aš henni verši unnt aš beita einnig į fiskeldisfyrirtękin.  Žannig er hugmyndafręšin, sem blekbóndi setti fram hér aš ofan fyrir śtreikninga ašgangsgjalds og veišileyfagjalds yfirfęranleg į starfsleyfis- og rekstrarleyfisgjald.  

Eitt mesta gagn, sem stjórnvöld geta unniš öllum śtflutningsgreinunum, er aš tryggja žeim gjaldfrjįlsan og hindrunarlausan ašgang aš mörkušum žeirra.  Alžjóšleg višskiptamįl eru nś mjög ķ deiglunni.  Verndarhyggju gętir nś ķ höfušvķgi aušvaldsins, Bandarķkjunum.  Žau eru okkur žó mikilvęgur markašur fyrir fiskafuršir, svo aš utanrķkisrįšuneytiš hefur verk aš vinna viš gerš tvķhliša višskiptasamnings viš BNA, Breta o.fl.

 Vegna Brexit veršur Ķslendingum naušsynlegt aš nį frķverzlunarsamningi viš Breta.  Ķ Fiskifréttum 30. nóvember 2017 birti Gušsteinn Bjarnason frétt undir fyrirsögninni:

"Vonir um greišari ašgang en EES veitir".

Hśn hófst žannig:

"Ķslenzk stjórnvöld gera sér vonir um, aš viš brotthvarf Breta śr ESB verši markašsašgangur Ķslendinga aš Bretlandi enn betri en samningurinn um EES tryggir okkur.

"Jafnvel žótt EES-samningurinn feli ķ sér góš višskiptakjör fyrir śtflutning til Bretlands og aš stęrstur hluti ķslenzks śtflutnings til Bretlands njóti annašhvort tollfrelsis eša tollaķvilnana, žį tryggir EES-samningurinn ekki fullt tollfrelsi ķ višskiptum meš sjįvarafuršir", segir ķ nżrri skżrslu utanrķkisrįšuneytisins um hagsmuni Ķslands vegna Brexit.  

"Į višskiptasvišinu er žvķ ljóst, aš meš śrsögn Breta śr ESB skapast nżtt tękifęri til aš tryggja betri višskiptakjör fyrir okkar helztu afuršir inn til Bretlands og ESB meš lęgri tollum.""

Žarna viršist hugmyndin sś, aš ķslenzkar afuršir verši fluttar frį Bretlandi til ESB-landa, t.d. Frakklands, į kjörum samkvęmt vęntanlegum frķverzlunarsamningi Bretlands og ESB, sem verši hagstęšari en nśverandi EES-kjör Ķslands inn į Innri markaš ESB.  Žaš er engu aš sķšur feiknalega mikilvęgt fyrir Ķsland aš halda nokkurn veginn óbreyttu vöru- og žjónustuašgengi aš Innri markašinum, fari svo, aš EES-samninginum verši sagt upp, sem getur oršiš raunin ķ ljósi ę nįnari samruna ESB-landanna, sem er kominn langt śt fyrir žau mörk, sem gert var rįš fyrir, žegar Alžingi samžykkti EES-samninginn, sem gekk ķ gildi 1994.  

Utanrķkisrįšuneytiš viršist vera rķgbundiš viš nśverandi EES-samning Ķslands og ESB.  Ef vel į aš vera, verša menn žar į bę hins vegar aš semja įętlun um, hvaš gera skal ķ ašdraganda uppsagnar žessa samnings og ķ kjölfar uppsagnar.  Nś eru żmis teikn į lofti um, aš į žessu kjörtķmabili gęti žurft aš grķpa til slķkrar įętlunar.  

Ķ tilvitnašri skżrslu utanrķkisrįšuneytisins stendur:

""Slķkur samningur [viš Breta] gęti jafnvel skapaš tękifęri fyrir enn greišari ašgang en nś er [aš brezka markašinum], ef tollar féllu einnig nišur af afuršum, sem nś bera toll inn til ESB." [Af žessu sést, aš Innri markašurinn er ekki tollfrjįls - innsk. BJo.]  

Tollar eru almennt hęrri į mikiš unnum sjįvarafuršum en žeim, sem minna eru unnar.  Greišari markašsašgangur ętti žvķ ekki sķzt viš um żmsar framleišsluvörur śr fiskafuršum; einkum žęr, sem njóta rķkrar tollverndar viš innflutning til ESB ķ dag.  Žar į mešal mį nefna makrķl, sķld, lax og tśnfisk, įsamt karfa, steinbķt og skarkola.

Meš nišurfellingu tolla af unnum afuršum gętu skapazt tękifęri til meiri vinnslu afuršanna hér į landi og śtflutnings žeirra til Bretlands sem fullunninnar vöru.""

Žetta sķšast nefnda hefur geisilega žżšingu fyrir veršmętasköpun į Ķslandi, og žannig gęti endurskošun eša uppsögn EES-samningsins leitt til betri višskiptakjara en nś tķškast fyrir fullunnar matvörur frį Ķslandi.  

Ķ žessu samhengi er vert aš benda į, aš magnhlutdeild fersks žorsks af žorskśtflutningi hefur žrefaldazt frį sķšustu aldamótum og nemur žrišjungi ķ įr, en veršmętin nema hins vegar tęplega 40 %.  Ķ Fiskifréttum var 23. nóvember 2017 vitnaš ķ erindi Jóns Žrįndar Stefįnssonar, yfirmanns greininga hjį Markó Partner, į Sjįvaśtvegsrįšstefnu ķ Reykjavķk ķ nóvember 2017 um žetta efni:

"Jón Žrįndur vék einnig aš žvķ, aš mikil fjįrfesting hefši oršiš ķ nżrri tęknižróun hjį landvinnslunni og fyrirtękin vęru farin aš bjóša upp į vörur, sem ekki hefšu veriš til įšur.  "Žaš er fariš aš skera flökin meš öšrum hętti og hnakka, og žaš er żmiss konar vöružróun aš eiga sér staš, sem er bein afleišing af tęknižróuninni.  Žetta hefur įhrif śt į markašina", segir Jón Žrįndur.  

Hann benti į, aš įriš 2000 var um 70 % af öllum ferskum žorski flutt śt til Bretlands.  Įriš 2005 er žetta komiš nišur ķ 60 %, og 2010 er žaš komiš nišur ķ 44 %.  Į žessu įri stefnir ķ, aš hlutfall ferskra žorskafurša inn į Bretlandsmarkaš verši innan viš 15 % af heildinni."

Žaš ętti aš vera grundvöllur til sóknar į Bretlandsmarkaš ķ krafti hagstęšs frķverzlunarsamnings į milli Ķslands og Bretlands.  Verši svipašur samningur geršur į milli Bretlands og ESB, sem gefi betri kjör en Ķsland hefur nś viš ESB, kann aš verša hagstętt aš fljśga og sigla hluta af ESB-śtflutninginum til Bretlands og įframsenda hann žašan, e.t.v. meš jįrnbrautarlest.   

 

 

 

 

 


Utanrķkisstefna nżrrar rķkisstjórnar

Lokakafli "sįttmįla" Fullveldisrķkisstjórnarinnar ber fyrirsögnina "Alžjóšamįl".  Sį veldur nokkrum vonbrigšum.  Undirkaflinn, "Evrópa og višskiptakjör" svarar varla kalli tķmans.  Fįeinum vikum įšur en ritunin fór fram, féll dómur EFTA-dómstólsins į žį lund, aš meš ašgeršum ķslenzkra stjórnvalda til aš verja lżšheilsu og bśfjįrheilsu gegn ógn frį hrįu kjöti, eggjum og ógerilsneyddri mjólk, aš mati innlendra fręšimanna, hafi žau gerzt brotleg viš skuldbindingar EES-samningsins um matvęlalöggjöf ESB.  Meš žessum śrskurši er ljóst, aš ašild Ķslands aš EES felur ķ sér stórfellt fullveldisframsal og ekki bara lķtilshįttar, eins og haldiš hefur veriš fram.  Žar meš hefur sannazt mat margra hérlendis, aš samžykkt Ķslands įriš 1994 į EES-samninginum fól ķ sér Stjórnarskrįrbrot, og viš svo bśiš mį ekki standa. 

Aš sjį eftirfarandi texta frį skrifurum "sįttmįlans" vekur furšu ķ žessu ljósi:

"Rķkisstjórnin telur žaš vera eitt mikilvęgasta hagsmunamįl Ķslands aš sinna framkvęmd EES-samningsins vel, og Alžingi žarf aš vera virkara į žvķ sviši."

Žaš er hęgt aš tślka žennan texta sem hreina uppgjöf gagnvart ESB/EES į sviši sjśkdómavarna, en žvķ veršur ekki trśaš aš óreyndu, og žar meš stęši žessi rķkisstjórn alls ekki undir nafni.  Framvinda mįla hefur žvert į móti varpaš ljósi į žaš, hversu varasamt žaš er fyrir Ķslendinga aš innleiša fęribanda gjöršir ESB gagnrżnislķtiš.  Sama sjónarmiš er uppi ķ Noregi.

Žetta mįl og śtganga Breta śr ESB kallar į endurskošun EES-samningsins, og ķ Noregi, einu af žremur EFTA-löndum ķ EES, gętir einnig vaxandi efasemda um EES-ašild Noregs.  Téšur dómur tekur af öll tvķmęli um žaš, aš fullveldisframsališ til EES/ESB er algerlega óvišunandi og viršist vera Stjórnarskrįrbrot.  Žaš er ólķklegt, aš ESB verši til vištals um nokkrar undanžįgur frį lagasetningu sinni og sįttmįlum Ķslandi og Noregi til handa.  Žar meš er komiš aš stęrsta utanrķkispólitķska višfangsefni kjörtķmabilsins, sem er uppsögn EES-samningsins og tvķhliša višskiptasamningi viš ESB, hugsanlega ķ samfloti meš Noregi og/eša Bretlandi.  Žaš er ekkert żjaš aš žessum möguleika ķ "sįttmįlanum". Žaš žżšir samt ekki aš reyna aš skjóta sér undan žessu erfiša višfangsefni.

Talsmenn landbśnašarins halda enn ķ vonina um, aš semja megi viš ESB um undanžįgur frį matvęlastefnu žess.  Žaš er ķ ętt viš óraunhęfa bjartsżni Össurar Skarphéšinssonar framan af tķmabilinu 2009-2013, žegar hann sem utanrķkisrįšherra landsins gerši ķtrekašar tilraunir til aš semja Ķsland inn ķ ESB, en žaš strandaši į landbśnašar- og sjįvarśtvegsstefnu ESB, og Össur gafst aš lokum upp į žvergiršingshętti ESB, enda kaus hann aš hylja vandamįliš ķ žokuskżi ķ kosningabarįttunni 2013.  Litlar lķkur eru į, aš einhverju verši um žokaš nś, en žó er sjįlfsagt af nśverandi utanrķkisrįšherra aš reyna žaš.  Hann veršur hins vegar einnig aš hafa Plan B, og žaš hlżtur aš felast ķ žjóšaratkvęšagreišslu um uppsögn EES-samningsins, žegar hann hefur kynnt Alžingi, hvaš ķ boši er aš hįlfu ESB. Žaš vęri keimlķk nįlgun višfangsefnisins og hjį Bretum.   

Haraldur Benediktsson, Alžingismašur og fyrrverandi formašur Bęndasamtaka Ķslands, hefur eftirfarandi aš segja viš Helga Bjarnason, blašamann, eins og birtist ķ baksvišsgrein hans ķ Morgunblašinu, 28. nóvember 2017:

"Hvaš er til bragšs aš taka vegna dómsins ?":

"Viš eigum aš taka samtališ viš Brüssel.  Viš sömdum um Evrópska efnahagssvęšiš į įkvešnum forsendum, og žaš var af įkvešinni įstęšu, sem viš tókum landbśnašarkafla ESB ekki inn ķ samninginn.  Mér finnst, aš viš eigum aš fį sérstöšu okkar višurkennda."

Siguršur Eyžórsson, framkvęmdastjóri Bęndasamtaka Ķslands, hafši eftirfarandi fram aš fęra, "baksvišs":

"Žessi įkvęši eru ķ samningum, sem hafa veriš geršir.  Viš hljótum aš velta žvķ fyrir okkur, hvort viš ętlum aš sętta okkur viš nišurstöšuna eša fara til Evrópusambandsins til aš skżra stöšuna hér fyrir žvķ og óska eftir breytingum."

"Segja mį, aš žetta [matvęlalöggjöf ESB] hafi veriš tekiš upp til aš tryggja frjįlst flęši į sjįvarafuršum til Evrópu.  Žaš breytir žvķ ekki, aš viš erum meš raunverulega og veršmęta sérstöšu og hljótum aš žurfa aš hugsa um, hvernig bezt er aš vernda hana." 

Enn er ķ gildi afmarkaš višskiptabann ESB og BNA į Rśssland og refsiašgerš Rśssa, sem fólst ašallega ķ banni į innflutningi matvęla til Rśsslands frį višskiptabannsžjóšunum.  Žaš hefur frį fyrstu stundu orkaš tvķmęlis, aš Ķsland tęki žįtt ķ žessu banni, žvķ aš landiš flytur ekkert śt af žeim vörum og žjónustu, sem eru į bannlistanum.  Refsiašgeršir Rśssa hafa mest skašaš Ķslendinga og Noršmenn, en Noršmenn voru mögulegir śtflytjendur į hluta bannvaranna, t.d. frį Kongsberg våpenfabrikk.  

Ķslendingar eiga alls ekki aš berjast nś samtķmis į tveimur vķgstöšvum.  Žess vegna į aš gera framkvęmdastjórn ESB grein fyrir žvķ, aš fallist hśn ekki į umbešnar lįgmarkstilslakanir gagnvart Ķslandi, žį verši Ķsland dregiš śt śr višskiptabanninu.  Verši sś raunin mį reikna meš, aš Rśssar aflétti refsiašgeršum gegn Ķslandi, en ESB hefur varla nęgan innri styrk til aš refsa Ķslendingum meš višskiptažvingunum.  Viš žęr ašstęšur žurfum viš aš reiša okkur į gott višskiptasamband viš Rśssland, Bretland og önnur lönd utan ESB um tķma.  Stefnumišiš į kjörtķmabilinu ętti hins vegar aš vera śrsögn śr EES og gerš višskiptasamnings viš ESB į svipušum nótum og Kanada hefur gert eša Bretar munu gera, ef hann veršur okkur hagstęšari.  

 

 


Žjóšernisjafnašarstefnan

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš vinstri flokkarnir ķslenzku hįšu misheppnaša kosningabarįttu sķna fyrir Alžingiskosningarnar 28.10.2017 undir formerkjum meiri jafnašar.  Žessi įróšur stóš į braušfótum andspęnis žeim alžjóšlega višurkenndu stašreyndum, aš um žessar mundir er hvergi meiri tekjujöfnušur en į Ķslandi og eignajöfnušurinn į Ķslandi er sį mesti į Noršurlöndum, og jafnframt sį mesti į mešal aušugra žjóša. 

Žegar félagshyggjumašur er spuršur, hversu langt hann vilji ganga viš aš jafna lķfskjör žegnanna, vefst honum skiljanlega tunga um tönn, žvķ aš žaš er jafnframt vel žekkt, aš of mikil jöfnun dregur įberandi mikiš śr hvata fólks til aš bęta lķfskjör sķn, og žar meš gerir hiš opinbera žį skyssu aš verša valdur aš stöšnun hagkerfisins vegna minna vinnuframlags og minni nżsköpunar og frumkvęšis ķ atvinnulķfinu.

Félagshyggjumašurinn svarar žess vegna spurningunni gjarna į lošinn hįtt, t.d. aš hann vilji enn auka jöfnuš.  Žetta er mergurinn mįlsins, og sannazt hefur į vinstri stjórnum um allan heim, aš žęr streša stöšugt viš aš auka jöfnuš, en veršmętaskapandi hvatar verša algerlega śtundan.  Žęr hafa stöšugt aukiš viš skattheimtuna, žar til hśn varš hreinręktuš eignaupptaka og aš lokum žjóšnżting atvinnutękjanna, eins og umheimurinn hefur undanfarin įr haft fyrir augunum ķ Venezśela. Į kaldastrķšsįrunum fram aš valdatķma Margrétar Thatcher var žaš segin saga, žegar Verkamannaflokkurinn brezki komst til valda, žį žjóšnżtti hann nokkur stór fyrirtęki.  

Žegar žessar rķkisreknu gripdeildir eru komnar upp į visst stig, ž.e.a.s. ekki hefur tekizt aš velta vinstri stjórnum śr sessi ķ tęka tķš, veršur rķkisvaldiš aš verjast óįnęgju almśgans meš jöfnun lķfskjara, sem alltaf er nišur į viš, meš haršżšgi og haršstjórn.  Jafnašarstefnan hefur žį breytzt ķ einręšis sósķalisma, kommśnisma, sem Karl Marx nefnir "alręši öreiganna".  

Lżsingu į žessu ferli mótmęla félagshyggjumenn stundum į ódżran hįtt meš vķsun ķ bįbilju, sem ęttuš er frį grimmdarsegginum frį Georgķu, Jósef Stalķn, arftaka Vladimirs Lenķn sem einręšisherra Sovétrķkjanna til 1953, og hann setti fram eftir upphaf "Raušskeggsašgeršar" Žrišja rķkisins, 22. jśnķ 1941, sem var dulnefni žżzka herrįšsins į innrįsinni ķ Sovétrķkin, sem endaši meš ósköpum fyrir Žjóšverja, m.a. vegna žess, aš Japansstjórn efndi ekki samkomulag viš valdhafana ķ Berlķn um aš rįšast į Rśssa śr austri.  "Raušskeggsašgeršin" įtti aš tryggja Žrišja rķkinu ašgang aš miklum nįttśruaušlindum og śtrżma kommśnismanum, sem vissulega keppti žį vķša viš nazismann um hylli almśgans.

Lķfseig villukenning Stalķns var į žį lund, aš lokastig lżšręšislegs aušvaldskerfis, kapķtalismans, vęri valdataka einręšissinnašra og žjóšernissinnašra hęgri afla ķ samfélaginu į borš viš "Žjóšernissósķalistķska žżzka verkamannaflokkinn" - NSDAP - "Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei", aš undirlagi aušvaldsins.

Hindenburg, žįverandi forseti Weimarlżšveldisins, skipaši Adolf Hitler, formann žessa žżzka nazistaflokks, kanzlara Žżzkalands ķ janśarlok 1933 eftir nokkra velgengni flokksins ķ kosningum til Reichstag skömmu įšur, žar sem flokkurinn hlaut um žrišjung atkvęša. Sami Hindenburg, fręgur hershöfšingi śr Fyrri heimsstyrjöldinni 1914-1918, hafši įšur sagt, aš téšur Hitler vęri svo litlum hęfileikum bśinn, aš hann myndi ekki einu sinni gera hann aš póstmįlarįšherra Weimarlżšveldisins. Hann varš aš éta žetta ofan ķ sig og lézt įriš eftir.  Žį sölsaši Adolf Hitler öll völd til sķn ķ kjölfar brunans ķ Reichstag, sem sennilega var svišsettur af honum sjįlfum.     

Villan ķ téšri kenningasmķši Stalķns, sem heimur ķ styrjaldarįstandi gleypti viš og vinstri menn hafa haldiš daušahaldi ķ ę sķšan til aš hylja skyldleika žessara tveggja "sósķalisma", er sś, aš téšur žżzki nazistaflokkur var alla tķš sósķalistaflokkur, eins og nafngiftin tjįir raunar greinilega.  Žaš var žó blębrigšamunur į žżzkum og rśssneskum sósķalisma, eins og pistlahöfundurinn Óšinn śtskżrši meš sögulegum tilvķsunum ķ Višskiptablašinu, 9. nóvember 2017, en alręši rķkisins yfir framleišslutękjunum undir žjóšernissósķalisma var žó sambęrilegt viš alręši rśssneska kommśnistaflokksins, žegar hann hafši nįš völdunum ķ sķnar hendur ķ Rįšstjórnarrķkjunum. Žaš er žetta efnahagslega og atvinnulega alręši rķkisins, sem greinir vinstri flokka frį hęgri flokkum.  Hinir sķšar nefndu leggja įherzlu į valddreifingu, einkaframtak, jöfn tękifęri og frjįlsa samkeppni.   

Veršur nś vitnaš ótępilega ķ Óšin, mönnum til glöggvunar um félagshyggjuešli žjóšernisjafnašarmanna:

"Ein slķk lygi, žrautseig og śtsmogin, er enn į haršahlaupum.  Hśn gengur ķ einfaldri mynd śt į žaš, aš žżzkir nazistar hafi veriš kapķtalistar og hęgri menn og séu žvķ um margt lķkari ķhalds- og frjįlslyndisflokkum nśtķmans en jafnašarmönnum og sósķalistum.  Žetta er ekki eingöngu sagnfręšileg "kśrķósa" [sérvizka], heldur er nazista- og fasistakylfan reglulega lįtin dynja į hęgrimönnum dagsins ķ dag. Hitler var andsnśinn sovétkommśnismanum, og žvķ hlżtur sį, sem agnśst śt ķ sósķalisma nśtķmans aš eiga eitthvaš sameiginlegt meš Hitler."

Žessi einfalda röksemdafęrsla hefur gengiš eins og raušur žrįšur gegnum mįlflutning félagshyggjufólks öll kaldastrķšsįrin og einnig eftir fall Rįšstjórnarrķkjanna 1991, žótt hśn sé afar yfirboršsleg og standist ekki skošun.  Austurrķski hagfręšingurinn, Ludwig von Mises, skrifaši t.d. um sósķalistķskt ešli nazismans ķ ritgeršinni,

"Skipulögš óreiša", sem śt kom įriš 1951.  

"Žegar sósķalisminn var aš nį vinsęldum ķ Evrópu į 19. öldinni, var ekki geršur neinn greinarmunur į sósķalisma og kommśnisma.  Vissulega voru til mismunandi śtgįfur af sósķalisma, en sama kenniheitiš var notaš yfir žęr allar.  

Ķ Žżzkalandi voru menn farnir aš skilgreina og skrifa um rķkissósķalisma įšur en Marx og Engels ritušu sķnar fręgu bękur.  Johann Karl Rodbertus hafnaši til aš mynda mörgum kenningum sósķalisma žess tķma og sagši žęr óraunhęfar.  Eina leišin til aš nį fram raunverulegum sósķalisma vęri meš žvķ, aš rķkiš tęki yfir bęši framleišslu og dreifingu į vörum og žjónustu."

Žar meš hafnaši Rodbertus ķ raun leiš sósķaldemókrata-jafnašarmanna sem sósķalisma, en jafnašarstefnan er žó vissulega leiš til sósķalisma, ef menn fylgja trśaratrišinu um ę meiri jöfnuš. Margir halda, aš Karl Marx hafi veriš fyrstur til aš setja fram kenningar um kommśnisma, en žarna kemur fram, aš Rodbertus var į undan žeim kumpįnum meš bošun sęlurķkis sósķalismans, žar sem hver fęr eftir žörfum og lętur af höndum eftir getu. Ķ mannlegu samfélagi gengur žessi draumsżn letingjans ekki upp.

Austurrķski hagfręšingurinn Mises gerši žį grundvallargreiningu ķ sambandi viš kommśnisma ķ anda Marx, Lenķns og Stalķns annars vegar og hins vegar žjóšernisjafnašarstefnuna, aš til vęri sósķalismi žżzkrar geršar og sósķalismi rśssneskrar geršar:

"Samkvęmt žżzkri gerš sósķalismans var einkaeignarrétturinn ekki afnuminn aš nafninu til.  Verksmišjur įttu ķ žessu samfélagi enn aš vera ķ eigu einstaklinga, en öllu skipulagi hagkerfisins var stżrt af rķkinu.  Ķ rśssnesku geršinni var ašeins gengiš einu skrefi lengra, og rķkiš tók verksmišjurnar eignarnįmi."

Dęmi um žennan mun er, aš ķ Žrišja rķkinu héldu bęndur įfram jöršum sķnum, en lutu agavaldi rķkisins um framleišslu og verš.  Markašsbśskapur var afnuminn, en einkaeignarrétturinn hélzt. Ķ Rśsslandi (og Kķna Maós) var hins vegar tekinn upp samyrkjubśskapur meš skelfilegum afleišingum fyrir bęndur og verkamenn vegna grimmdarlegrar innleišingar og framleišsluhraps ķ kjölfariš, sem leiddi til hungursneyšar.

Žżzki žjóšernissósķalisminn minnir óneitanlega um atvinnulķfsstefnuna nokkuš į hina kķnversku śtfęrslu kommśnismans eftir daga Maos.  Deng Hsiao Ping og arftakar skilušu jaršnęšinu til bęnda, og žį fóru Kķnverjar aš braušfęša sig aš nżju eftir įrvissa hungursneyš. Kķnverska rķkiš leggur lķnuna um fjįrfestingar og framleišslu undir handleišslu alls rįšandi kommśnistaflokks, en einkaframtakiš fęr aš spreyta sig ķ samkeppni viš rķkisfyrirtęki.  Žetta kerfi hefur ališ af sér mikinn, en skuldsettan hagvöxt, lyft hįlfum milljarši manna śr örbirgš til bjargįlna, skapaš mikinn ójöfnuš og valdiš ofbošslegri mengun lands, lofts og lagar.

Įfram meš Óšin:  

"Nazistaflokkurinn var gegnsósa af žessum žżzka sósķalisma. Ķ Žżzkalandi Hitlers voru eigendur kallašir verksmišjustjórar.  Rķkiš gaf skipanir um žaš, hvaš žeir ęttu aš framleiša, hverjir birgjar žeirra ęttu aš vera, til hverra žeir ęttu aš selja og į hvaša verši.  Laun verkafólks voru įkvešin af rķkinu, og žaš var rķkisins aš įkveša, hvernig "kapķtalistarnir" ęttu aš įvaxta arš sinn."

Af žessari lżsingu į framkvęmd žjóšernisjafnašarstefnunnar er eins ljóst og verša mį, aš markašsöflin voru algerlega aftengd og hugsanlegur gróši af starfseminni svo gott sem žjóšnżttur.  Aš halda žvķ fram, aš aušvaldiš hafi afnumiš lżšręšiš ķ Weimarlżšveldinu, tekiš völdin og leikiš lausum hala ķ Žrišja rķkinu, er hrein fįsinna.  Žjóšernisjafnašarstefnan var hreinręktašur sósķalismi, sem stóš į gömlum merg žżzkrar hugmyndafręši um rķkissósķalisma.  Žjóšernisjafnašarstefnan er žess vegna ekki lengst til hęgri ķ hinu pólitķska litrófi, eins og haldiš hefur veriš lengi fram og er helber sögufölsun, heldur yzt til vinstri į svipušum slóšum og kommśnistaflokkar heimsins eru.  Nazistaflokkurinn įtti ekkert sameiginlegt meš borgaralegum hęgri flokkum fortķšar og markašssinnušum hęgri flokkum nśtķmans, heldur var hann nįskyldur öšrum sósķalistķskum flokkum.  

Śtlistanir Ludwigs von Mises į hagkerfi nazismans voru t.d. eftirfarandi:

"Višskipti į markaši eru óraunveruleg viš žessar ašstęšur.  Žar sem öll veršlagning, laun og vaxtastig eru įkvešin af hinu opinbera, eru žau ašeins aš nafninu til verš, laun og vextir.  ... Žetta er sósķalismi ķ gervi kapķtalisma.  Sum hugtök aušhyggju- markašshagkerfis eru notuš įfram, en merking žeirra hefur breytzt ķ grundvallaratrišum."

Meš žessu benti Mises į, aš meš stjórnun ķ anda žjóšernisjafnašarstefnunnar, eins og aš ofan var lżst, įkvaršar rķkiš tekjur, neyzlu og lķfskjör hvers einasta žegns.  Rķkiš, ekki neytendur, stjórnar framleišslunni, eins og ķ öšrum sósķalistķskum samfélögum.

Óšinn skrifaši įfram um nazismann:

"Nazistaflokkurinn leit enn žį [eftir valdatökuna] į sig sem sósķalistķskan flokk og stjórnaši žżzka hagkerfinu sem slķkur.  Hatur Hitlers į sovétkommśnismanum var afsprengi kynžįttahaturs hans.  Hann var haldinn sjśklegu Gyšingahatri og leit į slava sem kynžįtt, sem ętti aš hneppa ķ žręldóm og śtrżma meš tķš og tķma.  Rśssneskur kommśnismi var, ķ hans huga, hugmyndafręši slavneskra Gyšinga og hęttulegur sem slķkur.  Hatriš var meš öšrum oršum ekki hugmyndafręšilegt [,heldur reist į kynžįttafordómum-innsk. BJo]."

"Žegar žżzki herinn réšist inn ķ Sovétrķkin įriš 1941 [Operation Barbarossa-innsk. BJo], lenti margur sósķalistinn ķ samvizkukrķsu.  Žarna voru ķ raun tvö sósķalistķsk rķki aš takast į.  Žeir tóku žvķ fagnandi söguskżringu Jósefs Stalķn um, aš žjóšernissósķalismi Hitlers, sem vissulega įtti ekki rętur sķnar ķ kenningum Marx, vęri ķ raun ekki sósķalismi, heldur kapķtalismi [aušhyggja] į lokastigi."

Aš lokum kemur tilvitnun ķ Óšin, sem skķrskotar til öfugsnśinnar umfjöllunar vinstri sinnašra fréttamanna og annarra blašamanna, sem tślka atburši lķšandi stundar sķfellt meš hagsmuni pólitķskra samherja sinna ķ stjórnmįlabarįttunni ķ huga.  Blašamenn ķ öllum löndum kalla žess vegna pólitķsk fyrirbrigši ekki sķnum réttu nöfnum, heldur reyna aš klķna óęskilegum stimpli į sķna helztu stjórnmįlaandstęšinga ķ leišinni.  

"Žaš er stórmerkilegt ķ raun, aš žessi sögufölsun hafi tekizt svo vel sem raun ber vitni.  Nżnazistar eru reglulega kallašir "öfgahęgrimenn" ķ vestręnum fjölmišlum og ķ hvert sinn, sem upp sprettur žjóšernissinnašur flokkur, sem ber śt bošskap um hatur į öšru fólki, žį er sį hinn sami stimplašur hęgri flokkur, hversu vinstri sinnuš, sem stefna hans aš öšru leyti kann aš vera."

Žegar staša nżrra flokka ķ hinu pólitķska litrófi er greind, er sem sagt ófullnęgjandi aš fullyrša, aš žjóšernissinnašur stjórnmįlaflokkur sé hęgra megin į įsnum.  Hann er žar einvöršungu réttilega stašsettur, ef hann jafnframt ašhyllist borgaraleg gildi, ž.e. lżšręši, mannréttindi, einstaklingshyggju og markašshyggju meš mismiklu félagslegu ķvafi.

Žjóšernissinnašir stjórnmįlaflokkar, sem ašhyllast mikil og vaxandi rķkisafskipti, eru vissulega vinstra megin į stjórnmįlaįsnum.  Vladimir Putin hefur t.d. slegiš mjög į žjóšernisstrengi Rśssa, og hann hefur eflt rķkisvaldiš grķšarlega, og forsetaembęttiš rśssneska hefur mjög vķštęk völd.  Žaš mį jafnvel halda žvķ fram, aš rķkisvaldiš segi einkaframtakinu rśssneska aš einhverju leyti fyrir verkum.  

Ef stefnuskrį Žjóšfylkingarinnar frönsku er grannt skošuš, kemur ķ ljós, aš hśn sé bżsna sósķalistķsk, og žaš er ekki einleikiš, hversu miklir kęrleikar eru į milli Pśtķn-stjórnarinnar ķ Rśsslandi og hinna żmsu žjóšernishreyfinga ķ Evrópu.  Sękjast sér um lķkir.

Žaš er misskilningur, reistur į fįfręši um söguna og vanžekkingu į ešli stjórnmįlanna, aš skilgreina žjóšernissinnaša stjórnmįlaflokka sjįlfvirkt sem hęgri flokka og žį oftar en ekki "öfgahęgriflokka".  Oftast er stefna žessara flokka ķ atvinnumįlum og efnahagsmįlum langt til vinstri, og vęri žį nęr aš kalla žį "öfga vinstri flokka".  Sannleikurinn er sį, aš höfušeinkenni hęgri flokka er varšstaša um borgaralegar dyggšir, umburšarlyndi, lżšręši, jafnręši, frjįlsa samkeppni, frjįlsa verzlun og einstaklingsframtak.  

Marine Le Pen 2014Eva og Adolf 1941 

 

 

 

 

 

 


Utanrķkismįl ķ uppnįmi eina feršina enn

Fyrir Alžingiskosningar 28. október 2017 hafa utanrķkismįlin legiš ķ lįginni.  Žaš er óheppilegt, žvķ aš vinstri flokkarnir bśast til aš svķkjast aftan aš žjóšinni ķ žeim efnum rétt einu sinni.  Žeim er į engan hįtt treystandi til aš halda af įbyrgš og festu į hagsmunamįlum Ķslands gagnvart erlendum žjóšum, eins og dęmin frį 2009-2013 sanna.

Afturganga sķšustu rķkisstjórnar, umsóknin um ašild aš Evrópusambandinu, ESB, hefur t.d. ekki veriš kvešin nišur, og utanrķkisrįšherra vinstri stjórnarinnar, Össur Skarphéšinsson, hefur haft į orši, aš eftir kosningar verši Samfylkingin "ķ daušafęri" aš blįsa til nżrrar sóknar um ašalhugšarefni sitt, inngöngu ķ ESB og upptöku evru. 

Forsętisrįšherraefni vinstri gręnna, hin vingulslega Katrķn Jakobsdóttir, mun eiga aušvelt meš aftur aš kyngja öllum heitstrengingum sķnum ķ nafni Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, VG, um aš standa vörš um fullveldi Ķslands, enda mun skošunarkönnun hafa sżnt, aš drjśgur hluti stušningsmanna VG styšur nś ašild Ķslands aš ESB, svo furšulegt sem žaš hljómar ķ samanburši viš opinbera stefnuskrį VG, žar sem varaš er viš žvķ, aš stóraušvaldiš noti frķverzlunarsamninga til aš lęsa klónum ķ aušlindir (smį) rķkja.  ESB er ekki nefnt žar į nafn.  

Undir "verkstjórn" Katrķnar Jakobsdóttur mį telja vķst, aš stjórnarskrįrkapall verši lagšur, žar sem leitazt veršur viš aš lękka žröskuld fullveldisframsals til aš greiša leiš ašildar landsins aš ESB.  Žaš veršur gert undir žeim formerkjum, aš greiša žurfi fyrir žįtttöku Ķslands ķ alžjóšlegu samstarfi, og žaš veršur vķsaš til vafa um lögmęti EES-ašildar.  Tķminn mun fara ķ tóma vitleysu, eins og hjį sķšustu rķkisstjórn vinstri flokkanna, 2009-2013, og landiš fyrir vikiš reka af leiš stöšugleika og til upplausnar, eins og vant er undir vinstri stjórn, en vinstri forkólfarnir eru hreinlega ekki nęgir bógar til aš standa ķ ķstašinu.  Žar ber mest į lyddum og landeyšum. Žar vantar festu og myndugleika höfšingja Sunnlendinga į sinni tķš, Jóns Loftssonar ķ Odda, sem stóš gegn įsęlni kažólsku kirkjunnar ķ kirkjujaršir, žrįtt fyrir bannfęringu biskups, og stóš į rétti jaršeigenda til eignarhalds meš vķsun til frelsis forfešranna. Bjarni Benediktsson, formašur Sjįlfstęšisflokksins, hefur žennan myndugleika til aš bera, enda ber hann höfuš og heršar yfir ašra formenn stjórnmįlaflokka, sama hvernig į hann er litiš. 

Hann lżsti žvķ yfir į fundi SES (Samband eldri sjįlfstęšismanna) ķ Valhöll, 25.10.2017, aš Sjįlfstęšisflokkurinn muni beita öllu afli sķnu gegn endurnżjun ašildarumsóknar og berjast gegn samžykkt hennar ķ žjóšaratkvęšagreišslu, sem hugsanleg vinstri stjórn eftir kosningarnar, 28.10.2017, mun vęntanlega setja į. Hann lżsti žvķ jafnframt yfir, aš sér žętti ekki mikiš koma til stjórnmįlamanna, sem kasta įgreiningsmįlum į sķnum vettvangi ķ žjóšaratkvęšagreišslu įn žess aš taka sjįlfir afstöšu.  Slķkir hafa gefiš pólitķska sannfęringu upp į bįtinn fyrir völdin, en eru fyrir vikiš engir leištogar.  Žetta taldi Bjarni Benediktsson vera misnotkun į žjóšaratkvęšagreišslum.  Žęr ętti aš nota til fį stašfestingu eša höfnun žjóšar į gjörningi eša įkvöršun rķkisstjórnar, og stjórnmįlaleištogar yršu aš standa eša falla meš afstöšu sinni, lķkt og geršist ķ Brexit-atkvęšagreišslu Bretanna, žar sem David Cameron, forsętisrįšherra Breta, sagši af sér eftir aš mįlstaš hans var hafnaš ķ žjóšaratkvęšagreišslu.  Žessari skżru afstöšu Bjarna Benediktssonar var fagnaš meš drynjandi lófataki į téšum fundi.  Katrķn Jakobsdóttir kżs hins vegar aš ganga til kosninga, "opin ķ bįša enda enda".   

Hętt er viš deilum į nęsta kjörtķmabili um ašild Ķslands aš NATO, sem landinu getur ekki oršiš til framdrįttar, žvķ aš okkur er naušsyn į skjóli varnarsamtaka vestręnna rķkja nś sem fyrr.  Vinstri gręnir eru į móti ašild Ķslands aš NATO.  Žaš mun ekki fara fram hjį helztu bandamönnum okkar, ef forysta rķkisstjórnar Ķslands lendir ķ höndum slķks flokks, sem aš žessu leyti sker sig śr ķ Evrópu og myndar skįlkabandalag meš "Die Linke"-vinstri sinnum ķ Žżzkalandi, sem eru arftakar SED-hins austur žżzka kommśnistaflokks Walters Ulbricht og félaga.  Žaš getur oršiš örlagarķkt eftir kosningar, aš skessur kasti į milli sķn fjöreggi žjóšarinnar.

Samkvęmt stefnuskrį vinstri gręnna verša ekki geršir neinir nżir frķverzlunarsamningar viš erlend rķki undir forsjį VG.  Įstęšan mun vera ótti um, aš einhver gręši.  Žaš er banvęn meinloka hjį vinstri gręnum, aš enginn megi gręša.  Allt okkar samfélag er žó reist į žvķ, aš einstaklingar og fyrirtęki gręši.  Aš hafna gróša er įvķsun į eymd og fįtękt eins samfélags.  Slķkur flokkur er ķ raun ekki stjórntękur ķ lżšręšissamfélagi, enda eru "Die Linke" ekki taldir stjórntękir ķ Berlķn.  Sannleikurinn er sį, aš allir landsmenn gręša į greišum og hömlulitlum višskiptum.  Žaš er naušsynlegt aš nį frķverzlunarsamningi į nęstu misserum viš okkar helztu višskiptažjóš, Breta.  Žaš er glapręši aš standa į sama tķma ķ ašildarvišręšum viš framkvęmdastjórn ESB.  Aš berjast samtķmis į tveimur vķgstöšvum er įvķsun į vandręši og aš lokum algert tap.

Žį mį ekki gleyma flóttamannavandamįlinu, en žar reka vinstri flokkarnir óheillastefnu, sem einkennist af algeru viršingarleysi ķ mešferš skattfjįr, hreinręktaša sóun, sem engum gagnast, nema fólkssmyglurum og lögfręšingum, sem reyna aš tefja fyrir brottvķsun tilhęfulausra hęlisumsękjenda og vilja nś fį tryggar og auknar greišslur fyrir žennan gjörning śr rķkissjóši, eins og lögfręšingur į frambošslista Samfylkingar ķ Reykjavķk svo ósmekklega hefur lagt til. 

Į sama tķma og allar Evrópužjóšir hękka žröskuldinn fyrir hęlisleitendur, ętla vinstri flokkarnir aš lękka hann.  Žaš žżšir bara eitt: smyglarar munu beina straumi flóttafólks hingaš ķ meiri męli, eins og geršist meš Albani, eftir misrįšna įkvöršun Alžingis um mįlefni albanskra hęlisleitenda.  Formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur lżst žvķ yfir, aš hann vilji taka upp norsku regluna um brottvķsun tilhęfulausra hęlisumsękjenda į innan viš 48 klst.  Śtlendingastofnun er nś komin nišur ķ nokkrar vikur, og viš žann įrangur fękkaši hęlisleitendum, sem gera śt į heimsku og barnaskap Samfylkingar og Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs ķ śtlendingamįlum okkar. 

Žaš er sjįlfsagt mįl aš verja landiš gegn afętum frį śtlöndum meš tilhęfulausar hęlisumsóknir.  Žaš er engum greiši geršur meš félagslegu dekri viš hęlisumsękjendur frį löndum, sem skilgreind eru örugg, ķ lengri tķma.  Vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar munu örugglega klśšra žessum mįlum ķ barnaskap sķnum og einfeldni meš 10-20 milljarša ISK/įr kostnaši fyrir skattborgara.

Į sama tķma og aš žessu ritušu er rétt aš gera sér grein fyrir žvķ, aš atvinnulķfinu hérlendis er um žessar mundir haldiš uppi af hörkuduglegum śtlendingum, lķka frį löndum utan EES, ž.į.m. (kristnum) Georgķumönnum, sem halda uppi hagvexti og halda veršbólgu ķ skefjum, öllum til hagsbóta. Aš stemma stigu viš erlendum afętum į félagslega kerfinu hér į ekkert skylt viš ķmigust į śtlendingum.  

Stęrsta utanrķkismįliš ķ höndum nżrrar vinstri stjórnar veršur įn vafa umręša um aš endurvekja strandašar ašildarvišręšur frį įrsbyrjun 2013, sem höfšu reyndar steytt į skeri löngu įšur, žegar ESB neitaši aš opinbera rżniskżrslu sķna um stöšu ķslenzkra sjįvarśtvegsmįla.  Sś neitun jafngilti žeirri nišurstöšu ESB, aš ķslenzk sjįvarśtvegsstefna vęri ósamrżmanleg hinni sameiginlegu sjįvarśtvegsstefnu ESB.  

Ķ forystugrein Morgunblašsins 17. október 2017,

"Engin fyrirstaša hjį VG",

eru leiddar aš žvķ lķkur, aš VG-forystan verši Samfylkingunni enn leišitamari ķ nęsta ESB-leišangri en ķ žeim sķšasta, og žótti žó flestum nóg um undirlęgjuhįtt flokksforystu VG žį.  Stefna Sjįlfstęšisflokksins er hins vegar kżrskżr.  Engar ašildarvišręšur, nema žjóšin samžykki fyrst ķ žjóšaratkvęšagreišslu aš hefja žęr aš nżju. Žeir valdsmenn, sem leggi slķkt mįl fyrir žjóšina, verši sķšan aš standa og falla meš skżrri afstöšu sinni. Sjįlfstęšisflokkurinn mun tvķmęlalaust berjast hatrammlega fyrir höfnun žjóšarinnar į slķkri beišni vinstri flokkanna og til vara, aš žęr hefjist ekki fyrr en frķverzlunarsamningur viš Breta hefur veriš til lykta leiddur. 

Höfnun felur ķ sér vantraust į žį rįšherra, sem fyrir ašildarvišręšum berjast, og žeim er žį ekki lengur til setunnar bošiš, heldur verša aš taka hatt sinn og staf. Rįšherrar Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs munu bera kįpuna į bįšum öxlum, svo óheišarleg sem sś framkoma er gagnvart kjósendum, en žetta óhreinlyndi žeirra stafar af valdagręšgi.  Rįšherrar vinstri gręnna munu vilja halda völdum óhįš nišurstöšu žjóšaratkvęšagreišslunnar.  Žar kemur afstaša sósķalistans til lżšręšisins berlega ķ ljós.  Hann ber hvorki viršingu fyrir vilja, sjįlfsaflafé né eignarrétti kjósandans.  Kjósandinn ķ huga sósķalistans er verkfęri hans til aš framkvęma sósķalismann, eins og sósķalistanum žóknast aš tślka hann į hverjum tķma.  Kjósandinn getur ekki treyst vinstri gręnum fyrir horn.  

Śr téšri forystugrein:

"Nś er öldin önnur.  Žeir flokksmenn [VG], sem voru eindregiš į móti Evrópusambandsašild, eru horfnir į braut, og eftir sitja žeir, sem annašhvort eru hlynntir ašild eša lįta sig litlu varša, hvort fullveldiš veršur framselt til Brüssel.

Formašur flokksins er einn žessara, eins og sįst glöggt ķ vinstri stjórninni, sem sótti um ašild og naut ķ einu og öllu stušnings nśverandi formanns. 

Fleira bendir til, aš Vinstri gręn verši létt ķ taumi aš žessu sinni.  Ķ kosningaįherzlum flokksins fyrir kosningarnar 28. október 2017 er t.a.m. ekki minnzt į andstöšu flokksins viš ašild aš Evrópusambandinu.  Žeirri stefnu hefur einfaldlega veriš stungiš undir stól til aš undirbśa stjórnarsamstarfiš viš Samfylkinguna."

 

Sjįlfstęšisflokkurinn hefur mótaš žį skżru stefnu til nżrra ašildarvišręšna viš ESB, aš žęr skuli alls ekki hefja, nema samžykki fįist fyrir žvķ ķ žjóšaratkvęšagreišslu fyrst og sķšan į Alžingi. Stjórnarflokkunum ber žį aš taka lżšręšislegum afleišingum śrslitanna, en žeir eiga ekki aš hanga įfram viš völd, eins og vinstri stjórnin 2009-2013 gerši svo skammarlega eftir žjóšaratkvęšagreišslur um "Icesave-samningana".  Ef į aš endurtaka sama leikinn og įriš 2009 aš gösslast ķ višręšur įn umbošs frį žjóšinni beint, mun hins vegar hitna illilega ķ kolunum, bęši į Alžingi og ķ žjóšfélaginu.  Žaš eru gjörólķkar tķmar nś gengnir ķ garš.   

 

 

 Tifandi tķmasprengja


Tveir turnar ?

Sś einkennilega žróun viršist um žessar mundir eiga sér staš į mešal ķslenzkra kjósenda aš fylkja sér ašallega um 2 stjórnmįlaflokka, žegar žeir eru spuršir um afstöšu sķna til stjórnmįlaflokkanna nś ķ ašdraganda Alžingiskosninga 28. október 2017.  Žetta er athyglisvert, af žvķ aš ķslenzka kjördęma- og kosningafyrirkomulagiš bżšur ekki sérstaklega upp į slķkt, eins og t.d. einmenningskjördęmin į Bretlandi gera.  

Systurflokkur ķslenzka Sjįlfstęšisflokksins į Bretlandi er Ķhaldsflokkurinn, žótt žessir 2 stjórnmįlaflokkar séu upp runnir śr ólķkum jaršvegi.  Gagnvart Evrópusambandinu, ESB, var tiltölulega meiri stušningur viš veru Bretlands ķ ESB ķ röšum Ķhaldsmanna, žegar Bretland gekk ķ ESB undir leišsögn Edwards Heath, forsętisrįšherra og leištoga Ķhaldsflokksins, en nokkru sinni var viš ašildarumsókn Ķslands innan Sjįlfstęšisflokksins.  Meš tķmanum fjaraši undan stušningi Breta viš ESB, žegar ESB breyttist śr višskiptabandalagi ķ eins konar stórrķki, og Ķhaldsflokkurinn varš aš meirihluta andsnśinn ašild Bretlands aš ESB.   

Theresa May, sem tók viš af David Cameron eftir BREXIT-žjóšaratkvęšagreišsluna ķ jśnķ 2016, var žó enn fylgjandi veru Bretlands ķ ESB, žegar BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslan fór fram.  Stefna hennar nśna er óljós, en helzt viršist hśn hallast aš "haršri" śtgöngu, enda eru skilmįlar ESB gagnvart Bretum óašgengilegir, sbr grķšarlegar fjįrkröfur ESB į hendur Bretum vegna śtgöngunnar, sem ESB krefst samkomulags um įšur en setzt veršur nišur viš aš ręša önnur mįl, t.d. višskiptatengslin.  Vęri skynsamlegt af utanrķkisrįšuneytinu ķslenzka aš leita hófanna viš Breta um frķverzlunarsamning į milli landanna, svo aš ekki komi upp óvissutķmi ķ višskiptum landanna ķ marz 2019, žegar Bretar ganga śr ESB.

Verkamannaflokkurinn brezki gęti komizt til valda eftir nęstu žingkosningar, eins og mįlin horfa nśna, žvķ aš Theresa May viršist vera jafnvel misheppnašri leištogi en Jeremy Corbyn.  Corbyn hefur lofaš mörgum miklu śr veikum rķkissjóši Bretlands, m.a. aš greiša skólagjöldin fyrir stśdentana, og hann hefur meš loforšaflaumi öšlast stušning meirihluta ungs fólks undir žrķtugu į Bretlandi.  Ef Corbyn kemst til valda į Bretlandi, mun sterlingspundiš lķklega falla enn meira, veršbólga mun vaxa og Englandsbanki mun hękka vexti ofan ķ skattahękkanir, sem geta keyrt brezka hagkerfiš ķ stöšnun og atvinnuleysi. Žaš er nefnilega enginn frķr hįdegisveršur ķ boši, žegar allt kemur til alls.  Stašan į Ķslandi veršur keimlķk, ef/žegar Vinstri hreyfingin gręnt framboš kemst til valda śt į kosningaloforš, sem ekki er unnt aš efna įn stórtjóns fyrir hagkerfiš.  Žar į bę skortir sįrlega žekkingu og skilning į efnahagslķfinu og lögmįlum žess, en žar eru gasprarar, loddarar og lżšskrumarar ķ hverju rśmi.  Viš höfum bara enga žörf fyrir slķkt fólk til aš stjórna mįlefnum rķkisins fyrir okkar hönd.

Verkamannaflokkurinn hefur söšlaš um ķ afstöšunni til ESB og er nś fylgjandi "mjśkri" śtgöngu. Undir forystu Jeremys Corbyn hefur flokkurinn fęrzt mjög til vinstri, svo aš segja mį, aš į ķslenzkan męlikvarša standi Vinstri hreyfingin gręnt framboš-VG nęr Verkamannflokkinum brezka en Samfylkingin, sem Össur Skarphéšinsson žó taldi į velmektardögum sķnum vera bręšraflokk Verkamannaflokksins. 

Žó hefur Corbyn lżst žvķ yfir, aš flokkurinn sé eindregiš fylgjandi ašild Bretlands aš NATO, en VG er andvķgt ašild Ķslands aš NATO.  Žaš yrši saga til nęsta bęjar, ef į Ķslandi kęmist til valda ķ forsętisrįšuneytinu eša ķ utanrķkisrįšuneytinu flokkur, sem vill, aš Ķsland verši dregiš śt śr varnarsamstarfi vestręnna rķkja. Viljum viš leyfa melódrama innanlands um utanrķkisstefnu Ķslands ? 

Į vestręnan męlikvarša er VG mjög vinstri sinnašur og žar af leišandi andmarkašslega sinnašur stjórnmįlaflokkur.  Žingmönnum VG er žjóšnżting atvinnuveganna hugleikin, t.d. hefur Kolbeinn Óttarsson Proppé lżst įformum flokksins meš śtgerširnar ķ žessa veru, žótt ķ hinni opinberu og lošnu stefnuskrį flokksins sé erfitt aš finna žjóšnżtingu staš. 

VG stendur yzt į vinstri vęng stjórnmįlanna allra flokka Evrópu meš 20 % fylgi eša žar yfir (ķ skošanakönnunum).  Ef litiš er til stjórnmįlaflokka Evrópu meš 10 % fylgi og meir, er žaš ašeins arftaki SED-Sozialistische Einheitspartei Deutschlands, die Linke eša Vinstri sinnarnir ķ Žżzkalandi, sem jafnast į viš vinstri mennsku vinstri gręnna į Ķslandi.  Die Linke eru ekki taldir stjórntękir ķ Sambandlżšveldinu, en hér sigla žeir undir fölsku flaggi gręningja ķ skjóli oršagjįlfurs um jöfnuš.  "Aukinn jöfnušur" var einmitt helzta slagorš Hugos Chavez ķ Venezśela um sķšustu aldamót, žegar hann baršist žar til valda, og flokki hans og arftakans, Nicolas Maduro, hefur tekizt meš eignaupptökum, hįsköttun og śtženslu rķkisbįknsins undir kjöröršinu, "Aukinn jöfnušur", aš leggja efnahag olķurķkisins Venezśela ķ rśst.

Nokkrar lummur śr stefnuskrį VG (sleppt er hér umfjöllun um žį stefnu VG aš veita 500 hęlisleitendum į įri alžjóšlega vernd hér og žį holskeflu hęlisleitenda, sem slķkt hefši ķ för meš sér): 

Vinstri gręnir "berjast gegn alžjóšlegum frķverzlunarsamningum".  Žetta felur ķ sér forneskjulega einangrunarhyggju og žżšir t.d., aš vinstri gręnir eru į móti frķverzlunarsamningi Ķslands og Kķna, sem geršur var undir verkstjórn Össurar Skarphéšinssonar į dögum vinstri stjórnarinnar 2009-2013, sem Katrķn Jakobsdóttir, nśverandi formašur VG, og Steingrķmur J. Sigfśsson, fyrrverandi formašur VG, sįtu bęši ķ allan tķmann.  Samžykktu žau ekki samninginn į Alžingi ?

VG ber kįpuna į bįšum öxlum ķ afstöšunni til ESB, eins og sannašist į dögum téšrar vinstri stjórnar, og žaš er ekki ljóst, hvort ofangreind andstaša viš frķverzlunarsamninga žżšir andstöšu viš ašild Ķslands aš EES og žar meš aš Innri markaši ESB.  Žessi andstaša VG viš frķverzlunarsamninga er dįlķtiš "trumpķsk", žvķ aš nśverandi forseti BNA bošaši ķ kosningabarįttu sinni aš draga BNA śt śr frķverzlunarsamningi viš Kyrrahafslöndin og Mexķkó/Kanada.  Frķverzlunarsamningur BNA og ESB komst aldrei į koppinn. Langflestir hagfręšingar hérlendis eru žeirrar hyggju, aš frķverzlun sé Ķslendingum til hagsbóta, žannig aš žessi grautur VG er illilega višbrunninn.  

 Vinstri gręnir vilja "réttlįtt skattkerfi".  Hver vill žaš ekki ?  Žeir, sem beita svona óljósu oršalagi ķ stefnuskrį, vilja ekki kannast viš raunverulega fyrirętlun sķna fyrir kjósendum.  Žaš mį gjarna leita śt fyrir landsteinana aš žvķ, hvaš sósķalistum finnst "réttlįt skattheimta".  Ķ Frakklandi reyndu 2 sósķalistķskir forsetar 5. lżšveldisins aš setja į 75 % tekjuskatt sem efsta žrep.  Bįšir uršu aš hörfa śr žessu vķgi sķnu eftir skamma hrķš, žvķ aš samfélagstjón af žessari eignaupptöku sósķalista varš margfalt į viš įvinning rķkissjóšs, sem fór žverrandi meš tķmanum.  Į Ķslandi yrši tķmabundinn tekjuauki rķkissjóšs ašeins um 5 miaISK/įr, sem nemur innan viš 10 % af įformušum śtgjaldaauka VG.  

Hverjir mundu lenda ķ žessu skattžrepi vinstri gręnna ? 

Ungt fólk, sem stritar myrkranna į milli til aš fjįrmagna fyrstu ķbśš sķna og allt annaš, sem ung fjölskylda žarf.

Hįmenntašir sérfręšingar meš hįa nįmsskuld į bakinu, oft tiltölulega nżkomnir heim śr nįmi og mišla af ómetanlegri žekkingu sinni, sem gefur góša įvöxtun,  og žeir spara žjóšfélaginu ķ mörgum tilvikum stórfé vegna kostnašar af sérfręšižekkingu, sem annars žyrfti aš kaupa erlendis frį.

Sjómenn į góšum aflaskipum, sem eru eftirsóttir dugnašarforkar af śtgeršunum.

Ef VG stendur viš aš halda sig viš 25 MISK/įr, nęr flokkurinn ašeins ķ um 950 manns.  Hver trśir žvķ, aš žeir leggi upp ķ svo lélegan leišangur, žegar til stykkisins kemur ?  Žaš veršur leitaš vķšar. 

Žessi blauti skattheimtudraumur vinstri gręnna er ķ senn óréttlįtur og sišlaus, og hver hefur eiginlega žörf fyrir öfugsnśiš réttlęti af žessu tagi ? 

Vinstri gręnir eru opnir fyrir "uppbošum į aflaheimildum".  Ķ stefnuskrį žeirra er vķsaš til Fęreyja ķ žessum efnum, en žar voru uppbošin misheppnuš og aflaheimildir lentu aš miklu leyti hjį erlendum śtgeršum gegnum leppa.  Hvernig į aš koma ķ veg fyrir hrun einstakra byggša, žegar aflahlutdeild hverfur af skipum, sem leggja upp ķ byggšalaginu ?  Žetta dašur vinstri gręnna viš stórkapķtališ er stórmerkilegt.  Einokun į öllum svišum viršist vera lķfsmottó sósķalistanna.

Žaš er forįttuvitlaust af einum stjórnmįlaflokki aš setja ķ stefnuskrį sķna, aš "framlög til heilbrigšisžjónustu verši 11 % af VLF/įr".  Žarna kemur berlega fram lżšskrumstilhneiging vinstri gręnna.  Hvers eiga allir hinir śtgjaldališir rķkisins aš gjalda, eša skattborgararnir, śr žvķ aš tengja į śtgjöld til heilbrigšismįla viš žetta hįa hlutfall af tiltölulega mikilli veršmętasköpun ķ landinu ? 

Žaš mun óhjįkvęmilega koma aš žessu hįa hlutfalli į Ķslandi vegna öldrunar žjóšarinnar, en viš erum sem betur fer ekki komin į žennan staš enn, enda ķslenzka žjóšin ein sś yngsta ķ Evrópu, žótt nś sigi hratt į ógęfuhlišina vegna mjög lķtillar viškomu (um 1,4 barn/konu, lęgra hlutfall en ķ Svķžjóš !).

Hér hefur ašeins veriš drepiš į fįein atriši ķ stefnuskrį vinstri sinnašasta stjórnmįlaflokks Evrópu af sinni hlutfallslegu stęrš.  Allt er žaš ófélegt og lķtt dulbśnar hótanir ķ garš borgarastéttarinnar, dugandi einstaklinga og atvinnurekstrar, ekki sķzt lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, sem žó veita flestum launžegum vinnu og eru ķ raun undirstaša borgaralegs samfélags.  Žess vegna er sósķalistunum alveg sérlega uppsigaš viš žau, og žeir munu beita rķkisvaldinu, lęsi žeir klónum ķ žaš eftir kosningar, meš haršsvķrušum hętti gegn litla atvinnurekandanum.  Landsmenn verša aš gera sér grein fyrir, aš kross į vitlausum staš į kjördag getur žżtt, aš ķ 4 įr verši žeir tilraunadżr ķ žjóšfélagstilraunum marxista.  Žaš veršur ógęfulegt, ef undirmįlsliš kemst til valda hér vegna andvaraleysis, eins og gerzt hefur ķ Reykjavķk.  

 

 


Landbśnašur ķ mótbyr

"Ķslenzkur landbśnašur getur gegnt lykilhlutverki ķ žvķ mikilvęga verkefni, aš viš sem žjóš nįum įrangri ķ loftslagsmįlum.  Bęndur ęttu aš senda stjórnvöldum tilboš strax ķ dag um aš gera kolefnisbśskap aš nżrri bśgrein."

Žannig hóf Haraldur Benediktsson, Alžingismašur, merka grein sķna ķ Morgunblašinu 26. įgśst 2017,

"Tękifęriš er nśna".

Hann męlir žar fyrir žvķ, sem viršist vera upplagt višskiptatękifęri og hefur veriš męlt meš į žessu vefsetri. Ef vitglóra vęri ķ hafnfirzka kratanum į stóli landbśnašarrįšherra, hefši hśn tekiš saušfjįrbęndur į oršinu sķšla vetrar, er žeir bentu henni į ašstešjandi vanda vegna markašsbrests, og lįnaš žeim ónotašar rķkisjaršir, sem eru margar, til aš rękta nytjaskóg, sem fljótlega yrši hęgt aš nota til kolefnisjöfnunar gegn hękkandi gjaldi.

Haraldur skrifar:

"Saušfjįrbęndur hafa įlyktaš, aš bśgrein žeirra verši kolefnisjöfnuš.  Innan tķšar į aš liggja fyrir fyrsta tilraun til śtreiknings į bindingu og losun saušfjįrbśa."

Meš vottaša kolefnisjöfnun ķ farteskinu viš markašssetningu lambakjöts öšlast bęndur višspyrnu į markaši, sem rķkisvaldiš į aš ašstoša žį viš.  Rįšherra landbśnašar og sjįvarśtvegs viršist hins vegar bara vera fśl į móti öllum žeim atvinnugreinum, sem eiga meš réttu aš vera skjólstęšingar hennar.  Žaš er alveg sama, hvort hér um ręšir sjįvarśtveg, laxeldi eša landbśnaš, rįšherrann hlustar ekki og hreyfir hvorki legg né liš til aš koma til móts viš žessar greinar og ašstoša žęr til aš žróast til framtķšar. Menn įtta sig ekki vel į, hvar stefnu žessa rįšherra ķ atvinnumįlum er aš finna.  Er hennar e.t.v. aš leita ķ Berlaymont ķ Brüssel ? Žessum rįšherra viršist aldrei detta neitt ķ hug sjįlfri, heldur reišir sig į ašra meš žvķ aš skipa nefndir.  Žaš er allur vindur śr žessum hafnfirzka krata, sem pólitķskt mį lķkja viš undna tusku.  

Af hverju bregzt hśn ekki kampakįt viš herhvöt Haraldar ķ nišurlagi greinar hans ?:

"Gerum įriš 2017 aš tķmamótaįri, žar sem viš leggjum grunn aš nżrri og öflugri bśgrein, kolefnisbśskap, sem getur fęrt okkur sem žjóš mikil tękifęri til aš takast į viš skuldbindingar okkar og ekki sķzt aš skapa meš žvķ grunn aš styrkari byggš ķ sveitum.  Žaš er óžarfi aš gefast upp fyrir žessu verkefni meš žvķ aš senda mikla fjįrmuni til annarra landa [ESB-innsk. BJo] ķ žvķ skyni aš kaupa losunarheimildir, žegar vel mį kaupa slķka žjónustu af landbśnaši og ķslenzkum bęndum."

Žetta er hverju orši sannara, og blekbóndi hefur bent į žaš į žessu vefsetri, aš nś stefnir ķ milljarša ISK yfirfęrslur til ESB śt af žvķ, aš embęttismenn og rįšherrar hafa skrifaš undir óraunhęfar skuldbindingar fyrir hönd Ķslands um minnkun į losun koltvķildis.  Žessi lömun rįšherranna umhverfis og landbśnašar er oršin landsmönnum öllum dżrkeypt, en sį fyrrnefndi viršist ašeins rumska, ef mįl į hennar könnu komast ķ fréttirnar.  Annars er hśn gjörsamlega utan gįtta, nema ef halda į tķzkusżningu innan gįttar.  Žį er hśn til ķ tuskiš, enda vill hśn sżna, hvernig "sterk kona" hagar sér.  Žvķ mišur er Stjórnarrįš Ķslands hér til umfjöllunar, en ekki Sirkus Ķslands.  Sį sķšar nefndi er žó įhugaveršari, enda er žar hęft fólk į sķnu sviši.  

Haraldur Benediktsson fręddi okkur į žvķ ķ téšri grein, aš "[sem] dęmi mį nefna, aš męlingar hérlendis hafa sżnt, aš losun vegna tiltekinnar landnotkunar, t.d. framręslu į mżrartśni, er um 80 % minni en žau višmiš, sem alžjóšlegar leišbeiningar styšjast viš."

Žetta eru allnokkur tķšindi. Lengi hefur veriš hnjóšaš ķ landbśnašinn fyrir ótępilegan skuršgröft, sem hafi oršiš valdur aš losun į 11,6 Mt/įr af koltvķildisjafngildum, sem er svipaš og öll losun vegna orkunotkunar į Ķslandi į lįši, ķ lofti og į legi, aš teknu tilliti til žrefaldra gróšurhśsaįhrifa af losun žotna ķ hįloftunum m.v. brennslu į jöršu nišri.  Žessi įhrif hafa žį lękkaš nišur ķ 2,3 Mt/įr, sem er svipaš og af völdum išnašarins į Ķslandi.  Žessi mikla losun, 11,6 Mt/įr CO2eq, frį uppžornušum mżrum įtti aš vera vegna nišurbrots gerla (bakterķa) į lķfręnum efnum, en fljótt hęgist į slķku nišurbroti, og hitt vill gleymast, aš frį mżrum losnar metan, CH4, sem er meir en 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.

Saušfjįrbęndur hafa oršiš fyrir baršinu į žeirri stjórnvaldsįkvöršun aš taka žįtt ķ efnahagslegum refsiašgeršum Vesturveldanna gegn Rśssum.  Enn muna menn eftir Gunnari Braga, žįverandi utanrķkisrįšherra, er hann óš gleišgosalegur um lendur Kęnugaršs og hafši ķ hótunum viš gerzka stórveldiš.  Rśssar svörušu įri seinna meš žvķ aš setja innflutningsbann į żmis matvęli frį Ķslandi. 

Var lambakjöt į bannlista Rśssanna ?  Žaš hefur ekki veriš stašfest.  Žaš, sem meira er; Jón Kristinn Snęhólm hafši žaš eftir sendiherra Rśssa į Ķslandi ķ žętti į ĶNN 1. september 2017, aš hjį Matvęlastofnun (MAST) lęgi nś rśssneskur spurningalisti.  Ef MAST svarar honum į fullnęgjandi hįtt fyrir Rśssa, žį er ekkert ķ veginum fyrir žvķ aš flytja ķslenzkt lambakjöt śt til Rśsslands, var haft eftir sendiherranum.  Žaš er įstęša fyrir nśverandi utanrķkisrįšherra Ķslands aš komast til botns ķ žessu mįli og gefa yfirlżsingu śt um mįlefniš.  Ennfremur ętti hann aš beita utanrķkisrįšuneytinu til aš semja viš Rśssa um kaup į t.d. 10 kt af lambakjöti į žriggja įra skeiši aš uppfylltum gęšakröfum gerzkra.  

 

 

 


Bretland byrjar illa

Forsętisrįšherra Breta, Theresa May, tók žarflitla įkvöršun ķ aprķl um žingkosningar 8. jśnķ 2017 , žótt kjörtķmabiliš žyrfti ekki aš enda fyrr en 2020, ž.e. aš afloknum skilnaši Bretlands viš Evrópusambandiš, ESB.  Virtist hśn žį treysta žvķ, aš męlingar ķ skošanakönnun héldust og skilušu sér ķ kjörkassana 7 vikum sķšar.  Žaš er af, sem įšur var, aš brezki forsętisrįšherrann geti tekiš andstęšinginn ķ bólinu og bošaš til kosninga meš žriggja vikna fyrirvara.  Žessi mismunur į lengd kosningabarįttu reyndist Theresu May afdrifarķkur, og fyrsti rįšherra Skotlands og flokkur hennar beiš reyndar afhroš.  Žar meš er bśinn draumur Nicola Sturgeon um nżtt žjóšaratkvęši um ašskilnaš Skotlands frį Englandi, Wales og Noršur-Ķrlandi.

May hafši viš valdatöku sķna haustiš 2016 aš afloknu formannskjöri ķ brezka Ķhaldsflokkinum ķ kjölfar BREXIT-žjóšaratkvęšagreišslunnar ķ jśnķ sagt, aš nęstu žingkosningar yršu 2020.  Ķhaldsflokkurinn hafši 5 sęta meirihluta į žingi, og hśn hefur vęntanlega veriš spurš aš žvķ ķ heimsókn sinni til Berlķnar og vķšar ķ vetur, hvort hśn gęti tryggt samžykki žingsins į śtgöngusamningi meš svo tępan meirihluta, enda voru žaš meginrök hennar fyrir įkvöršun um flżtingu kosninga, aš "Westminster" vęri regandi, en žjóšin įkvešin ķ aš fara śr ESB.  Hśn vildi "hard Brexit", sem žżšir alskilnaš viš stofnanir ESB og ekki ašild aš Innri markašinum um EFTA og EES, heldur skyldi Bretland gera tvķhliša višskiptasamning viš ESB og öll rķki, sem gęfu kost į slķku.  Bretland yrši ekki innan "Festung Europa" - varnarvirkis Evrópu, sem er žżzkt hugtak śr Heimsstyrjöldinni sķšari.

Theresa May hafši sem rįšherra hjį Cameron stutt veru Bretlands ķ ESB.  Žegar śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar um ašildina uršu ljós, sneri hśn viš blašinu og tók upp harša afstöšu gegn ESB og fór fram undir žeim merkjum ķ formannskjörinu.  Kosningaklękir įttu lķklega žar žįtt, žvķ aš öllum var ljóst, aš dagar brezka Sjįlfstęšisflokksins, UKIP, voru taldir, um leiš og Bretland tók stefnuna śt śr ESB.  Hśn ętlaši aš hremma atkvęšin, en krókur kom į móti bragši frį "gamla kommanum" Corbyn.  Hann sneri viš stefnu Verkamannaflokksins um, aš Bretar skyldu halda įfram ķ ESB, og studdi śrsögnina į žinginu og ķ kosningabarįttunni.  Viš žetta gįtu stušningsmenn UKIP, sem flestir komu reyndar frį Verkamannaflokkinum, snśiš aftur til föšurhśsanna.  

Žaš var einmitt žetta, sem geršist, žvķ aš flest kjördęmin, žar sem mjótt var į munum į milli stóru flokkanna tveggja, féllu Verkamannaflokkinum ķ skaut, Ķhaldsmönnum til furšu og sįrra vonbrigša.  Žannig varš Verkamannaflokkur Jeremy Corbyns sigurvegari kosninganna meš um 40 % atkvęša, jók fylgi sitt um ein 10 % og žingmannafjölda um 33 eša rśmlega 14 %.  Kosningarnar reistu formann Verkamannaflokksins, Jeremy Corbyn, śr öskustó, pólitķskt séš, og žaš veršur ómögulegt fyrir Theresu May aš kveša hann ķ kśtinn.  Hann er einfaldlega meiri barįttumašur en hśn og naut sķn vel ķ kosningabarįttunni, en hśn gerši hver mistökin į fętur öšrum.  Theresa May sęršist til stjórnmįlalegs ólķfis ķ žessari kosningabarįttu, įstęša er til aš draga dómgreind hennar ķ efa, hśn er lélegur leištogi ķ kosningabarįttu og hvorki sterk né stöšug, eins og hśn hamraši žó stöšugt į.  

Ķhaldsflokkurinn fékk žó meira fylgi kjósenda en hann hefur fengiš ķ hįa herrans tķš eša 42,4 %, sem er fylgisaukning um rśmlega 5 % frį sķšustu žingkosningum.  Žrįtt fyrir žaš mun Theresa May aš lķkindum verša sett af innan tķšar, žvķ aš hśn lét kosningarnar snśast um sig aš miklu leyti, tapaši 12 žingmönnum og glutraši nišur 5 sęta žingmeirihluta.  Hśn žykir ekki į vetur setjandi sem leištogi, og menn vilja alls ekki fara ķ nżjar žingkosningar undir forystu hennar.  Žaš žykja vera alvarlegar eyšur ķ žekkingu hennar, t.d. um efnahagsmįl, og hśn hefur ekki haft lag į aš fylla ķ eyšur veršleikanna meš réttu vali į rįšgjöfum, heldur setur hśn ķ kringum sig fįmennan hóp rįšgjafa, sem er meš sömu annmarkana og hśn sjįlf.  Nś hefur hśn fórnaš tveimur ašalrįšgjöfunum, en žaš mun hrökkva skammt.  Lķklegt er, aš minnihlutastjórn hennar verši skammlķf og aš bošaš verši til kosninga aftur sķšar į žessu įri.  Žį veršur einhver annar ķ brśnni hjį Ķhaldsflokkinum, en žaš er óvķst, aš žaš dugi.  Vindar blįsa nś meš Verkamannaflokkinum, sem fer aš lįta snķša rauš gluggatjöld fyrir Downing stręti 10.  Yngstu kjósendurnir eru Corbyn hlynntir, eins og hinum hįlfįttręša Sanders ķ BNA, og žeir hafa aftur fengiš nęgan įhuga į pólitķk til aš fara į kjörstaš.  

"It is the economy, stupid", var einu sinni sagt sem svar viš spurningunni um, hvaš réši helzt gjöršum kjósenda ķ kjörklefanum.  Ķ žvķ ljósi var ekki óešlilegt, aš Verkamannaflokkurinn ynni sigur, žvķ aš hagur Breta hefur versnaš mikiš frį fjįrmįlakreppunni 2007-2008 og kaupmįttur hjį mörgum lękkaš um 10 % aš raunvirši sķšan žį vegna lķtilla nafnlaunahękkana, veršlagshękkana og mikils gengisfalls sterlingspundsins.  Aš flżta kosningum aš žarflitlu viš slķkar ašstęšur ber vott um lélegt jaršsamband.  

Nśverandi staša į Bretlandi er hörmuleg m.t.t. žess, aš brezka rķkisstjórnin žarf į nęstu dögum aš hefja mjög erfišar višręšur viš meginlandsrķkin undir hjįlmi ESB um śtgöngu śr žeim félagsskapi. Samninganefnd ESB sezt žį nišur meš Bretum, sem vinna fyrir rķkisstjórn flokks, sem tapaši meirihluta sķnum ķ nżafstöšnum kosningum.  Theresu May mistókst aš styrkja stöšu sķna og er nś augljóslega veikur leištogi, sem ekki getur tryggt samžykki žingsins į śtgöngusamningi sķnum.  Staša brezku samninganefndarinnar er veikari fyrir vikiš, og af žessum įstęšum veršur May aš taka pokann sinn og hreint umboš aš koma frį žjóšinni nżrri rķkisstjórn til handa. 

Liggur viš, aš žörf sé į žjóšstjórn nś ķ London til aš styrkja stöšuna śt į viš.  Žessar višręšur verša strķš aš nśtķmahętti, enda tekizt į um framtķšarskipan Evrópu, sem hęglega geta endaš įn nokkurs samnings.  Nś er ekki lengur sterkur foringi ķ stafni hjį Bretum, eins og 1939, žegar stašfastur dagdrykkjumašur (aš mati pśrķtana) og stórreykingamašur var settur ķ stafn žjóšarskśtunnar, sem į tķmabili ein atti kappi viš meginlandsrķkin, sem žį lutu forręši gręnmetisętunnar og bindindismannsins  alręmda ķ Berlķn.  Bretar unnu sigur ķ žeim hildarleik.  Žessi lota getur oršiš lengri en lota misheppnaša mįlarans frį Linz. Sennilega munu Bretar einnig hafa betur ķ žessari višureign, žegar upp veršur stašiš, žó aš žaš muni ekki koma strax ķ ljós.  

 

 


Loftslagsvį, kķsill og orkuskipti

Forseti Bandarķkjanna (BNA) og rķkisstjórn hans viršast ekki gefa mikiš fyrir Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, en öšru mįli gegnir um Xi Jinping, forseta Kķna, sem hringdi ķ Emmanuel Macron, stuttu eftir kjör hans sem forseta Frakklands, til aš tilkynna, aš hann stęši stašfastur viš skuldbindingar Kķnverja ķ Parķsarsamkomulaginu, hvaš sem liši afstöšu annarra rķkja, ž.į.m. žess rķkis, sem losar nęstmest af gróšurhśsalofttegundum śt ķ andrśmsloftiš nęst į eftir Kķnverska alžżšulżšveldinu.  Kķna er aš breytast śr žróunarrķki meš höfušįherzlu į framleišsludrifiš hagkerfi ķ žróaš rķki meš blandaš hagkerfi, žar sem žjónusta er verulegur hluti landsframleišslunnar. 

Fyrir žessari afstöšu kķnverska kommśnistaflokksins eru skżrar įstęšur ķ brįš og lengd.  Žaš er oršin pólitķsk og heilsufarsleg naušsyn ķ Kķna aš sveigja af leiš mengunar, og žaš hefur žegar veriš gert.  Žaš hefur lķka veriš gert ķ BNA, og afneitun forsetaefnis og jafnvel forseta nś į vandamįlinu mun litlu breyta um óhjįkvęmilega žróun og varśšarašgeršir žróašra rķkja og annarra mikilla mengunarvalda.  Žar aš auki fjarar fyrr og hrašar undan įhrifamętti Donalds Trumps en menn įttu von į, og viršist stutt ķ, aš hann verši "ein lahmer Vogel", óflugfęr fugl.  Ein af mörgum greinum um loftslagsbreytingar birtist ķ The Economist,

"No cooling", žann 22. aprķl 2017:  

"Ķbśar hafa fundiš nżjan blóraböggul vegna eitrašs misturs, sem hvķlir yfir mörgum kķnverskum borgum mikinn hluta įrsins.  Žar til nżlega voru sökudólgarnir, sem venjan var aš benda į, hinir augljósu: losun śt ķ andrśmsloftiš frį kolakyntum orkuverum, śtblįstur frį bifreišum og ryk frį byggingarsvęšum.  Į žessu įri hafa aftur į móti tekiš aš birtast frįsagnir ķ rķkisfjölmišlum ķ Kķna um, aš loftslagsbreytingar eigi sinn žįtt ķ loftmenguninni.

Kķnverskir vķsindamenn segja, aš ķ Austur-Kķna hafi hlżnun jaršar leitt til minna regns og minni vinds, sem hreinsaš hafi loftiš hingaš til."

"Ķ Kķna er nś fyrir hendi skilningur stjórnvalda, og ķ vaxandi męli hjį almenningi, į žvķ, aš af loftslagsbreytingum stafar raunveruleg hętta; aš loftslagsbreytingar valda hękkun sjįvarboršs, sem ógnar strandbyggš, og valda einnig vaxandi alvarlegum žurrkum ķ noršri, flóšum ķ sušri, og eiturmistri ķ žéttbżli." 

Žaš eru enn nokkrir sérvitringar, einnig hérlendis, sem berja hausnum viš steininn og telja kenninguna um hęttuna af tengslum vaxandi styrks koltvķildis ķ andrśmslofti jaršar og hękkandi lofthitastigs vera oršum aukna, žvķ aš fleiri žęttir vegi žungt fyrir lofthitastigiš, og žeir muni į endanum snśa nśverandi žróun hitastigsins viš. 

Hvaš sem lķšur sannfęrandi röksemdafęrslu žeirra, er stašan nśna óyggjandi alvarleg, og hśn er žaš vegna gróšurhśsaįhrifanna.  Efasemdarmennirnir hafa ekki hrakiš, aš til er "point of no return", ž.e. hitastig andrśmslofts, žar sem óvišrįšanleg kešjuvirkni tekur viš til hękkunar hitastigs, sem gjörbreyta mun lķfinu į jöršinni, vķšast hvar til hins verra, og margar tegundir dżra og gróšurs munu ekki lifa žęr breytingar af.  Hvort "homo sapiens" veršur žar į mešal, er ekki vķst, en vafalaust mun fękka verulega einstaklingum innan žessarar afvegaleiddu dżrategundar, hverrar forfešur og -męšur tóku upp į žvķ aš ganga upprétt viš ašrar loftslagsbreytingar og villtust aš lokum śt śr Afrķku og fóru į flandur um heiminn į tveimur jafnfljótum meš börn og buru. 

Žaš standa engin rök til žess nśna aš sitja meš hendur ķ skauti og bķša žess, sem verša vill, enda vęri žaš ólķkt hinum athafnasama "homo sapiens", sem hefur meiri ašlögunarhęfni en flestar ašrar tegundir og hefur nś bśsetu um alla jörš. 

Žetta er hins vegar ekki ašeins varnarbarįtta, heldur ber aš hefja sókn til śrbóta og lķta į žessa stöšu mįla sem tiltekna žróun, og nżta sér višskiptatękifęrin, sem ķ henni felast.  Žaš gera Žjóšverjar meš orkustefnu sinni, " die Energiewende", og žaš ętla Kķnverjar nś aš gera:

"Kķnverjar vonast eftir įgóša meš žvķ aš žróa "gręna tękni", sem žeir geti selt į heimsmarkaši. Žeir fjįrfesta nś feiknarlega ķ henni.  Ķ janśar 2017 kynntu žeir įętlun um aš fjįrfesta miaUSD 360 fram aš įrslokum 2020 ķ raforkuvinnslubśnaši, sem notar endurnżjanlegar eša lįgkolefnis orkulindir, ž.į.m. sól, vind, fallorku vatns og kjarnorku.  Žetta į aš skapa 13 M störf og žżša, aš helmingur nżrra raforkuvera į įrabilinu 2016-2020 muni nota endurnżjanlega orku eša kjarnorku."

Žetta eru glešitķšindi frį mesta mengunarvaldinum og ekki oršin tóm, žvķ aš įriš 2013 nįši kolanotkun orkuvera hįmarki sķnu ķ Kķna, um 2,8 milljöršum tonna.  Olķunotkun fer žó enn vaxandi žar og er aš orkujafngildi 0,8 milljaršar t af kolajafngildi, og gasnotkun eykst lķka og er um 0,3 milljaršar t af kolajafngildi ķ orku.  Til samanburšar nemur virkjuš fallvatns-, kjarn- og vindorka ķ Kķna ašeins 0,5 milljöršum tonna af kolum ķ orkujafngildi. 

Į Ķslandi er yfir 99 % raforkunnar frį vatnsaflsvirkjunum eša jaršgufuvirkjunum, sem eru aš mestu lausar viš gróšurhśsaįhrif.  Nś berast fregnir af grķšarlegum įformum Kķnverja um nżtingu jaršhita til upphitunar hśsnęšis. 

Žvķ mišur vantar nś hreina raforku į Ķslandi til aš anna eftirspurn, žvķ aš olķu er brennt ķ varakötlum, žar sem žó er bśiš aš rafvęša fiskimjölsverksmišjur og hitaveitur, og orkufyrirtękin eru ekki ķ stakk bśin til aš afhenda raforku til allra išjuvera, sem žó hafa fengiš starfsleyfi, fyrr en įriš 2020.  Žaš er of lķtiš borš fyrir bįru.  Engin gošgį vęri, til aš auka öryggi raforkuafhendingar og efla sveigjanleika til aš anna eftirspurn, aš skylda hvert raforkuvinnslufyrirtęki til lįgmarksframleišslugetu 3 % umfram sölusamninga, enda megi fyrirtękin umsetja žessa orku į markaši fyrir ótryggša orku. 

Flutningskerfi raforku um landiš er svo bįgboriš, aš straumrof aš kerskįla įlvers ķ Hvalfirši rżfur flutning Byggšalķnu śr noršurįtt og sušurįtt til Austurlands meš miklu framleišslutjóni, rofi į samskiptakerfum, óžęgindum og sums stašar neyšarįstandi ķ allt aš 2,0 klst sem afleišingu. Samt hjakkar allt ķ sama farinu hjį Landsneti.    

Notendur į bišlista eftir raforku eru t.d. kķsilverin Thorsil og Silicor, sem reyndar hefur gengiš brösuglega aš fjįrmagna.  Fjįrfestingaržörf fyrsta įfanga (2 ofnar) Thorsil ķ Helguvķk er talin nema MUSD 275, og žar verša til 130 störf viš rekstur, višhald og stjórnun.  Žetta jafngildir fjįrfestingu 2,1 MUSD/starf, sem er mikiš og ķ raun bezta atvinnutrygging starfsmanna, žvķ aš mikiš er ķ hśfi fyrir fjįrfestana aš halda svo dżrri starfsemi gangandi.  Žessir starfsmenn munu framleiša sem svarar til 415 t/mann, sem er lķtil framleišni į męlikvarša įlveranna, en žar er reyndar mikiš um verktakavinnu til višbótar viš eigin starfsmenn. 

John Fenger er stjórnarformašur Thorsil.  Hann hefur langa og vķštęka išnašarreynslu.  Agnes Bragadóttir birti žann 20. febrśar 2016 vištal viš hann ķ Morgunblašinu:

""Öllum framleišendum, sem fylgir slķkur śtblįstur, er fyrir lagt aš starfa innan strangs sameiginlegs evrópsks regluverks.  Regluverkiš (EU ETS) mišar aš žvķ aš lįgmarka umhverfisįhrif rekstrarašila innan EES, og byggir kerfiš į metnašarfullum markmišum um 43 % samdrįtt losunar gróšurhśsalofttegunda į milli įranna 2005 og 2030.  Thorsil mun starfa innan žessara reglna. 

Žaš hafa veriš geršar greiningar į žvķ, hvert kolefnisfótspor kķsilvinnslu sé.  Ķ žeim efnum er athyglisvert aš benda į, aš kķsilmįlmur er notašur ķ margs konar framleišslu, sem fyrirbyggir eša dregur śr śtblęstri į koltvķsżringi.  Žar mį nefna sólarkķsilišnašinn; notkun sólarkķsils kemur ķ stašinn fyrir kolaver; kķsill er notašur ķ framleišslu bķla og annarra farartękja til žess aš létta žau, og žvķ kemur minni śtblįstur frį farartękjum.  Žį er hann einnig notašur ķ żmiss konar žéttiefni til einangrunar og orkusparnašar.  Śtkoman samkvęmt žessum greiningum er žessi: hvert kg [CO2], sem fylgir vinnslunni ķ okkar kķsilveri, sparar 9 kg af śtblęstri viš notkun į vörum, sem kķsilmįlmur frį okkur er notašur ķ

Viš fįum rafmagniš hér, viš erum meš mjög gott vinnuafl, og hér er mjög góš ašstaša.  Viš erum meš flutninga, sem eru mjög hagkvęmir, og hér er kominn markašur fyrir kķsilmįlm.  Įlišnašurinn į Ķslandi notar kķsilmįlm, og einnig gęti byggzt hér upp sólarkķsilvinnsla.  Hér ętti žvķ aš verša til markašur fyrir umtalsvert magn af kķsilmįlmi innan fįrra įra, sem nżttur vęri į Ķslandi", segir John Fenger." 

Žetta eru athyglisveršar upplżsingar frį innanbśšarmanni ķ kķsilišnašinum.  Hann upplżsir, aš kolefnisfótspor kķsilvinnslunnar er ekkert; žvert į móti mun framleišslan hér draga śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu. 

Žaš hefur lķka veriš sżnt fram į, aš notkun įls frį Ķslandi dregur meira śr losun gróšurhśsalofttegunda į heimsvķsu en nemur losuninni viš framleišslu žess hérlendis.  Žį er sleppt įvinninginum hérlendis vegna grķšarlegrar losunar viš raforkuvinnslu til įlframleišslu erlendis. Ķ kķsilvinnslunni er įvinningur andrśmsloftsins nķfaldur, og hann er hlutfallslega svipašur ķ innlendri įlvinnslu aš losun viš orkuvinnsluna meštalinni.

Žaš er žess vegna fjarstęšukennt, aš umhverfisrįšherrann ķ nśverandi rķkisstjórn Bjarna Benediktssonar skuli helzt ekkert tękifęri lįta ónotaš til aš reka horn ķ sķšu ķslenzks išnašar.  Er rįšherrann enn į röngu róli varšandi umhverfisįhrif ķslenzks išnašar, og fer nś aš verša tķmabęrt fyrir hana aš kynna sér stašreyndir um hann. Žaš er leišigjarnt aš heyra hana japla ķ fjįrfestingarķvilnunum.  Žęr voru allar samžykktar af ESA, svo aš žęr eru aš lķkindum ekki hęrri en tķškast ķ EES.  Fęri vel į žvķ, aš hśn [Björt] legši eitthvaš jįkvętt og frumlegt til mįlanna įšur en hśn fer ķ įrįsarham nęst, žvķ aš hśn vinnur umhverfinu ašeins ógagn meš žvķ aš dreifa ósannindum um ķslenzkan išnaš. 

Į Ķslandi er misjafnt, hvernig gengur aš draga śr eldsneytisnotkun, enda hvatarnir misjafnir, žótt allir ęttu aš skilja, hver śrslitahvatinn er, en hann mį orša meš oršum Hamlets: "to be or not to be [homo sapiens]". 

Śtgeršarfyrirtękin hafa stašiš sig mjög vel viš aš draga śr olķunotkun og um leiš śr orkukostnaši sķnum, žannig aš m.v. įrangurinn frį 1990 munu žau nį markmišinu um 40 % minnkun į losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 m.v. 1990.  Hinn fjarstęšukenndi og öfugsnśni refsivöndur sjįvarśtvegsrįšherrans aš auka veišigjöldin, ef fyrirtękin hagręša ķ rekstri sķnum, svo aš störf flytjist til og/eša žeim fękki, mun hvorki aušvelda śtgeršarfyrirtękjunum olķusparnaš né żta undir s.k. byggšafestu.  Sjįvarśtvegsrįšherra sęmir ekki aš ógna atvinnugrein, sem henni ber aš efla, en allt hefur hingaš til veriš į sömu bókina lęrt hjį henni ķ embętti sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra. 

Žaš hefur enn ekki oršiš sį vendipunktur hjį hinum ašalnotanda jaršefnaeldsneytis į vökvaformi hérlendis, aš dugi til aš nį sams konar markmiši og śtgerširnar.  Rķkisvaldiš hefur žó lagt sitt lóš į vogarskįlarnar, en sveitarfélögin og raforkufyrirtękin hafa dregiš lappirnar viš aš laga byggingarskilmįla aš aukinni raforkužörf vegna hlešslutękja rafbķlanna og viš aš styrkja stofna, svo aš fyrirtęki, hśsfélög og einstaklingar geti sett upp nęgilega öfluga tengla fyrir hlešslutękin.  Į mešan naušsynlegir innvišir ekki blasa viš vęntanlegum notendum, munu višskiptavinir meš bķlrafmagn lįta bķša eftir sér.

Sumir forsvarsmenn raforkufyrirtękja hafa jafnvel gert mįlstašnum ógagn meš belgingi um, aš ekkert žurfi aš virkja eša fjįrfesta ķ flutnings- eša dreifikerfum vegna orkuskipta ķ samgöngum.  Žaš gerši t.d. Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, OR, į įrsfundi félagsins 2017.  Bjarni Mįr Jślķusson, BMJ,framkvęmdastjóri Orku Nįttśrunnar, ON, dótturfyrirtękis OR, tók ekki svo djśpt ķ įrinni ķ fréttaskżringu Skapta Hallgrķmssonar ķ Morgunblašinu 5. maķ 2017, undir fyrirsögninni:

"Rafbķlavęšing gęti sparaš sex milljarša",

en hann vanmat žar gróflega sparnašinn og kostnašinn viš orkuskiptin.  Žar sem hinn fjįrhagslegi įvinningur, nettó sparnašurinn, er mismunur žessara stęrša, žį varš įętlašur sparnašur "ašeins" žrišjungi of lįgur ķ mįlflutningi BMJ.  Nś veršur gerš grein fyrir óvandašri talnamešferš ON/OR, hvaš orkuskiptin varšar:

Eldsneytissparnašur:

BMJ sagši um 200“000 bķla ķ notkun į Ķslandi.  Hiš rétta er, aš fólksbķlarnir voru um 240 k ķ lok įrs 2016, og heildarbķlafjöldinn var um 277 k.  Sé mišaš viš fólksbķla einvöršungu ķ žessu dęmi, er bķlafjöldinn 17 % of lįgur hjį BMJ. Žaš hefur įhrif į reiknašan eldsneytissparnaš og raforkužörf.  Enn stęrri villu, 54 %, gerši hann, žegar hann hélt žvķ fram, aš eldsneyti į žessa bķla vęri flutt inn fyrir um miaISK 12 į įri.  Sś tala er śt ķ loftiš, žvķ aš žessi 240 k farartęki brenna um 300 kt/įr aš andvirši um MUSD 240 eša miaISK 26.  BMJ telur eldsneytiskostnašinn (CIF) vera miaISK 14 lęgri en hann er ķ raun. 

Žį er komiš aš raforkuöfluninni įsamt flutningi og dreifingu hennar til rafbķlanotendanna, en žar keyrir vitleysan um žverbak hjį ON/OR:

"Rafmagniš kostar vitaskuld sitt, en nį mętti fram verulegum sparnaši meš rafvęšingu bķlaflotans og Bjarni Mįr segir nęga raforku til."

Blekbóndi hefur undirstrikaš žaš, sem BMJ lepur upp eftir forstjóra sķnum, og blekbóndi leyfir sér aš kalla žvętting.  Žaš er engin raforka til rįšstöfunar nśna, sem neinu nemur, hvorki hjį ON, sem berst viš fallandi framleišslugetu stęrstu virkjunar sinnar, Hellisheišarvirkjunar vegna minnkandi jaršgufuforša, né hjį stęrsta félaginu, Landsvirkjun, sem hefur lżst žvķ yfir, aš engin raforka umfram gerša samninga sé til reišu fyrr en įriš 2020.  Skortstašan endurspeglast ķ svo hįu verši ótryggšrar raforku, aš hśn er ósamkeppnishęf viš svartolķu. 

Er žetta eitthvert smįręši, sem žarf af orku fyrir rafbķlana ? Ķ heildina er frįleitt um smįręši aš ręša, og žaš er žörf į virkjun og eflingu flutningskerfisins og dreifikerfanna strax, žótt aukning į fjölda rafbķla sé hęg, žvķ aš žaš er ekkert borš fyrir bįru ķ raforkukerfinu. 

Žaš er hęgt aš fara 2 leišir til žess aš finna śt raforkužörf rafmagnsbķla.  Annars vegar meš žvķ aš margfalda saman fjölda bķla, įętlašan mešalakstur į įri og orkunżtni ķ kWh/km.  Blekbóndi žekkir af eigin raun sķšast nefndu stęršina śt frį męlingum inn į hlešslutęki eigin tengiltvinnbķls, og er nišurstašan 0,35 kWh/km aš mešaltali yfir įriš.

E=240 k x 15 k km x 0,35 = 1,3 TWh/įr

Žetta jafngildir mešalaflžörf 150 MW yfir įriš, en toppaflžörf veršur ekki undir 300 MW, og veršur įlagiš vegna hlešslu rafbķlanna vęntanlega mest į kvöldin.  Orkan er meira en žrišjungur af nśverandi orkužörf almenningsveitna, og afliš er um 12 % af nśverandi toppįlagi landsins.  Žaš munar mikiš um žessa aukningu raforkunotkunar, og žaš dugar skammt aš stinga hausnum ķ sandinn gagnvart hinu óumflżjanlega. 

Hin ašferšin er aš reikna orkuinnihald olķunnar, sem rafmagniš į aš leysa af hólmi.  Ef orkunżtni rafbśnašarins er įętluš 2,5 föld į viš sprengihreyflana, žį fęst raforkužörfin 1,3 TWh/įr.  Bįšar ašferširnar gefa sömu śtkomu, sem alltaf žykir trśveršugt fyrir įreišanleika nišurstöšunnar. 

Um fjįrhagshlišina fimbulfambar BMJ meš eftirfarandi hętti:

"Varlega mį įętla, aš verja žurfi innan viš helmingi žessarar upphęšar [meints miaISK 12 innflutningskostnašar fólksbķlaeldsneytis-innsk. BJo], ef viš skiptum yfir ķ hreina ķslenzka orku.  Žannig mętti spara um miaISK 6 ķ gjaldeyri į įri, sem fęru einhvern veginn öšruvķsi inn ķ hagkerfiš.  Žetta skiptir žvķ miklu mįli, og ekki sķšur vegna samninga um loftslagsmarkmiš, sem Ķslendingar hafa skrifaš undir." 

Žaš er kolrangt, aš ašeins žurfi aš fjįrfesta fyrir miaISK 6 ķ raforkukerfinu vegna rafbķlavęšingar.  Ef reiknaš er meš 300 MW virkjunaržörf vegna hennar, jafngildir žaš fjįrfestingaržörf ķ virkjunum upp į um miaISK 70, og meš styrkingu flutnings- og dreifikerfa mun kostnašurinn fara yfir miaISK 100, og rķflega helmingur žess kostnašar er ķ erlendum gjaldeyri.  Žaš er rķfleg stęršargrįšuvilla į feršinni ķ upplżsingunum, sem BMJ bżšur blašamanni og lesendum Morgunblašsins upp į.  Hvaš vakir fyrir honum ķ žessum gufumekki ?

Žetta er hins vegar ekki rétta ašferšin viš aš bera saman kostnašinn.  Žaš er ešlilegra aš athuga, hvaš raforkan į rafbķlana kostar notandann įn skatta og bera saman viš eldsneytiskostnašinn įn skattheimtu.

Ef gert er rįš fyrir, aš orkuveršiš viš stöšvarvegg sé 6,1 kr/kWh, flutningsgjald žašan og til dreifiveitu sé 1,7 kr/kWh og dreifingargjaldiš sé 5,7 kr/kWh, žį fęst įrlegur raforkukostnašur: Kr=1,3 TWh/įr x 13,5 kr/kWh = 18 miaISK/įr, samanboriš viš eldsneytiskostnašinn 26 miaISK/įr.  Nettó sparnašur į įri: S = (26-18) miaISK = miaISK 8.  Gjaldeyrissparnašurinn er enn meiri, svo aš žjóšhagslegur sparnašur er verulegur af žessum orkuskiptum.  BMJ er reyndar žeirrar skošunar lķka, en meš öllu er į huldu, hvernig hann komst aš žvķ, enda eru tölur hans rangar og sennilega ašferšarfręšin lķka. 

Aš lokum veršur vitnaš ķ téša fréttaskżringu:

"Bjarni Bjarnason, forstjóri Orkuveitu Reykjavķkur, segir ekkert land betur til žess falliš en Ķsland aš rafbķlavęšast.  "Fyrir žvķ eru nokkrar įstęšur. Allt rafmagn er gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš, žaš er ódżrt og loftslagiš hér er įkjósanlegt, žvķ aš rafhlöšur žola vel kulda, en ekki mikinn hita.""

Hér orkar żmislegt tvķmęlis hjį téšum forstjóra.  Žaš er t.d. mjög dregiš ķ efa, aš rafmagniš, sem dótturfyrirtęki OR, ON, framleišir, sé "gręnt og endurnżjanlegt, mengunarlķtiš."  Jaršgufugeymirinn, sem Hellisheišarvirkjun nżtir nešanjaršar, žolir ekki nśverandi įlag, um 280 MW, og alls ekki fullnżtingu uppsetts afls, 303 MW, svo aš afköst hans minnka, ef ekki er variš umtalsveršum fjįrmunum til aš bora "višhaldholur".  Žessi nżting er strangt tekiš ósjįlfbęr, og forstjórinn ętti ekki aš leggja lykkju į leiš sķna til aš reyna aš breiša yfir žaš meš frošusnakki. 

Er hęgt aš kalla žaš mengunarlitla vinnslu, sem veldur žvķ, aš styrkur eiturgufunnar brennisteinsvetnis fer yfir heilsuverndarmörk į höfušborgarsvęšinu, ef vindįttin er óhagstęš ?  Aušvitaš ekki, og umhverfiš allt hefur lįtiš mjög į sjį vegna žessarar mengunar, brennisteins og annars frį virkjuninni. 

Žegar svo téšur forstjóri fer aš tjį sig um samband lofthitastigs og rafgeymanżtingar, er hann kominn śt į hįlan ķs.  Sannleikur mįlsins er sį, aš mešallofthitastig į Ķslandi hentar algengustu rafgeymum rafbķla um žessar mundir ekki sérlega vel.  Žannig er brśttó mešalnżtni žeirra į veturna um 30 % lakari en į sumrin, sem žżšir, aš į bilinu -5°C til 15°C er stigull nżtninnar 3 %/°C. Hér žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš öll upphitun og lżsing bķlsins kemur frį rafgeymunum.  Vegna lęgra mešalhitastigs į Ķslandi en vķšast hvar annars stašar er ekki hęgt aš halda žvķ blįkalt fram, aš Ķsland henti rafbķlum betur en önnur lönd.  Mengunarlega séš į žó sś fullyršing rétt į sér. 

Žaš er hvimleitt, aš forrįšamenn raforkufyrirtękjanna vandi sig ekki betur en raun ber vitni um, sumir hverjir, žegar žeir bera į borš upplżsingar fyrir almenning um mįlefni, sem hann aš óreyndu gęti gert rįš fyrir, aš talsmennirnirnir kynnu skil į og fęru rétt meš.  Aš tśšra śt ķ loftiš blekkir marga ašeins  einu sinni. Žar meš missa blekkingasmišir strax trśveršugleika sinn.    

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband