Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Kjarnorkuógnin

Ašfararnótt 16. maķ 2023 skutu Rśssar 6 ofurhljóšfrįum eldflaugum af geršinni Kh-47M2 Dagger į Kęnugarš į 2 mķn skeiši frį flugvélum og skipum śr 3 höfušįttum.  Ašalskotmarkiš mun hafa veriš Patriot-loftvarnarkerfiš, sem nżlega var sett upp ķ eša viš Kęnugarš. Žvķ er skemmst frį aš segja, aš śkraķnska flughernum tókst aš skjóta allar žessar ofurhljóšfrįu eldflaugar nišur įšur en žęr nįšu ętlašri endastöš.  Žar mun 40 įra gömul tękni Patriot-loftvarnarkerfisins hafa komiš aš betri notum gegn "nęstu kynslóšar" įrįsarvopni strķšspostulans Putins ķ Kreml en flestir įttu von į.  Žetta er betri įrangur varnarvopnanna en menn žoršu aš vona, enda lét einręšisherrann handtaka 3 vķsindamenn, sem tóku žįtt ķ hönnun Dagger-flaugarinnar, og įkęra žį fyrir landrįš.  Rśssneska vķsindasamfélagiš var ekki beysiš fyrir, og vonandi tekst hryšjuverkamanninum ķ bunkernum aš eyšileggja sķšasta hvatann til afreka, sem žar kann aš hafa leynzt.  

Nś lętur hann flytja bęši vķgvallarkjarnorkuvopn (tactical nuclear warheads) og gjöreyšingarkjarnorkuvopn (strategic nuclear warheads) til Hvķta-Rśsslands. Žaš er furšuleg rįšstöfun, en sżnir kannski, aš hann óttast, hvaš gerast mun, ef/žegar žeim veršur skotiš į loft.  Žaš er žį huggun harmi gegn vestanmegin, aš brįšlega veršur vissa fyrir žvķ, aš allt, sem strķšsglępamennirnir senda į loft geta Vesturveldin (Śkraķna er nś og veršur ķ žeim hópi) skotiš umsvifalaust nišur. MAD (Mutually Assured Destruction), sem hefur veriš skįlkaskjól rśssnesku herstjórnarinnar, er žess vegna ekki lengur fyrir hendi.  Yfirburšir Vesturveldanna ķ lofti ęttu nś aš vera öllum augljósir, jafnvel strķšsóšum litlum rśssneskum karli ķ bunkernum sķnum. 

Framferši rśssneska hersins viš stęrsta kjarnorkuver Evrópu ķ Zaphorizia ķ Sušur-Śkraķnu ętti aš hafa fęrt ollum heim sanninn um, aš ķ Kremlarkastala eru nś viš völd hryšjuverkamenn, sem einskis svķfast og meta mannslķf einskis annarra en sjįlfra sķn.  Žeir hafa gerzt sekir um žaš fįheyrša tiltęki aš breyta lóš kjarnorkuversins ķ vķghreišur skrišdreka og stórskotališs, og žeir hafa skotiš į og sprengt upp flutningslķnur aš orkuverinu.  Meš žessu leika žeir sér aš eldinum, žvķ aš įn tengingar viš stefnkerfiš getur veriš ekki framleitt raforku, og žį veršur kęling kjarnakljśfanna algerlega hįš dķsilrafstöšvum.  Žetta eykur til muna hęttuna į ofhitnun kjarnkljśfanna, sem žį brįšna og hęttuleg geislun eša jafnvel geislavirkt rykskż sleppur śt ķ andrśmsloftiš.  Svona haga ašeins samvizkulausir glępamenn sér.  

Žann 15. maķ 2023 birti Sveinn Gunnar Sveinsson ķskyggilega frétt ķ Morgunblašinu um mikil ķtök Rśssa į markašinum fyrir śraniš, sem koma mį stżršri klofnun atóma af staš ķ og hentar fyrir kjarnorkuver.  Žarna opinberast enn sś barnalega trś, sem Vesturveldin höfšu, aš Rśssum vęri treystandi til aš eiga viš žį višskipti aš sišašra manna hętti, en nś vita allir, sem vita vilja, aš viršing žeirra fyrir geršum samningum er svipuš og viršing žeirra fyrir mannslķfum, ž.e.a.s. engin.  Oršum žeirra er ekki treystandi, žeir eru lygnari en Münchausen og sitja į svikrįšum viš Vesturlönd. 

Fréttin var undir fyrirsögninni:

"Uppbygging kjarnorkuvera hįš Rśssum",

og hófst hśn žannig:

 "Uppbygging kjarnorkuvera hefur tekiš nokkurn kipp į sķšustu misserum, og hafa bęši Bandarķkin og svo żmis rķki Evrópu opnaš nż kjarnorkuver og/eša sett upp nżja kjarnaofna viš žau ver, sem fyrir voru.  Einn helzti vandinn viš įframhaldandi uppbyggingu kjarnorkuveranna er žó sį, aš kjarnaeldsneytiš ķ ofnana kemur einkum frį Rosatom, rśssnesku kjarnorkumįlastofnuninni."

Vesturlönd verša aš taka žetta skęša vopn śr höndum Rśssa, eins og žau losušu sig viš Rśssa sem birgja fyrir jaršefnaeldsneyti į einu įri, og ašgeršir eru ķ gangi meš kjarnorkueldsneytiš. 

"En į sama tķma og Śkraķnustrķšiš hefur fengiš flest rķki Evrópu til žess aš snišganga jaršgas- og olķukaup frį Rśssum, hefur kjarnorkan aftur komizt ķ "tķzku" sem gręnn orkugjafi.  Finnar gangsettu t.d. ķ sķšasta mįnuši stęrsta kjarnaofn Evrópu, og į veriš aš sinna um 1/3 af orkužörf Finnlands. 

Žį tilkynntu Pólverjar ķ nóvember [2022], aš žeir ętlušu aš reisa sitt fyrsta kjarnorkuver ķ samstarfi viš bandarķska orkufyrirtękiš Westinghouse Electric, og hyggst fyrirtękiš smķša 3 kjarnaofna. Mun verkefniš kosta um mrdUSD 20 eša sem nemur um mrdISK 2775.

Stjórnvöld ķ Bślgarķu hafa sömuleišis gert samkomulag viš Westinghouse um kaup į kjarnaeldsneyti og um byggingu nżrra kjarnaofna.  Žį eru stjórnvöld ķ Slóvakķu og Ungverjalandi einnig aš huga aš uppbyggingu, svo [aš] nokkur dęmi séu nefnd.

Vandinn er hins vegar sį, aš framleišslugeta Vesturlanda į kjarnaeldsneyti er ekki nęg til aš męta žessari uppbyggingu, og įętlaš er, aš žaš geti tekiš allt aš įratug įšur en hśn veršur žaš.  Žess ķ staš er treyst į eldsneyti frį rśssnesku kjarnorkumįlastofnuninni, Rosatom."

Bómullarpólitķkusar Evrópu og Bandarķkjanna töldu sér trś um žaš til hęgšarauka įn žess aš gefa gaum aš żmsum hęttumerkjum, sem m.a. birtust ķ hrokakenndum furšuręšum og ritgeršum Putins um mikilleika og sögulegt forystuhlutverk Rśsslands ķ hinum slavneska heimi, aš óhętt vęri aš afhenda Kremlverjum fjöregg Vesturlanda, orkugjafana. Žegar į fyrstu mįnušum hernįmstilraunar Rśssa į Śkraķnu, sem hófst meš allsherjar įrįs 24.02.2022, kom ķ ljós, aš Kremlverjar ętlušu sér alltaf aš nį kverkataki į Evrópu sem orkubirgir hennar. 

 

Į fyrstu mįnušum strķšsins, žegar vinglar ķ įhrifastöšum į Vesturlöndum sżndu dómgreindarleysi sitt meš žvķ aš draga lappirnar viš vopnaafhendingu til Śkraķnumanna af ótta viš višbrögš pappķrstķgrisdżrsins ķ austri, tóku Bślgarar lofsvert frumkvęši og sendu mikiš vopna- og skotfęramagn śr geymslum sķnum frį Rįšstjórnartķmanum įsamt dķsilolķu til Póllands, žašan sem Śkraķnumönnum barst fljótlega žessi ašstoš, sem talin er hafa bjargaš žeim į viškvęmu skeiši strķšsins, en Bślgarar fengu vestręn vopn ķ stašinn.  Žegar Putin frétti af žessu, lét hann skrśfa fyrir jaršgasflutninga frį Rśsslandi til Bślgarķu.  Žį sneru Bślgarar sér til Bandarķkjamanna, sem brugšust snöfurmannlega viš og sendu strax 2 LNG skip fullhlašin til Bślgarķu. Žetta var grķšarlega mikilvęgt fyrir sjįlfstraust og barįttuanda Vesturlanda.  Evrópa fékk svo aš kenna į hinu sama um haustiš 2022, en var žį tilbśin og bjargaši sér śr klóm Putins meš višskiptasamningum viš Bandarķkjamenn og Persaflóarķki. Žaš er ekki glóra ķ aš verša hįšur Rśssum um nokkurn skapašan hlut.

"Ķ fréttaskżringu bandarķska dagblašsins Wall Street Journal (WSJ) er žessi sterka staša rśssneska kjarnorkuišnašarins rakin til samkomulags, sem gert var įriš 1993 og kallašist "Śr megatonnum ķ megawött".  Tilgangur samkomulagsins var aš draga śr lķkunum į žvķ, aš sovézk kjarnorkuvopn mundu falla ķ rangar hendur, en žaš fól ķ sér, aš Bandarķkin keyptu 500 t af aušgušu śrani af Rśssum og breyttu žvķ ķ kjarnorkueldsneyti.  

Žetta mikla magn af śrani var ķgildi um 20 k kjarnaodda, og žótti samkomulagiš žvķ [vera] aršbęrt fyrir bęši Bandarķkjamenn og Rśssa, žar sem Rśssar fengu fjįrmagn og Bandarķkjamenn drógu mjög śr fjölda kjarnaodda, sem annars hefšu getaš fariš į flakk. 

Vandinn samkvęmt greiningu WSJ var sį, aš hiš mikla magn kjarnaeldsneytis, sem nś var komiš tiltölulega ódżrt į markašinn, hafši įhrif į ašra framleišendur, sem neyddust fljótlega til aš rifa seglin.  Įšur en langt um leiš sįu Rśssar um nęrri helming žess aušgaša śrans, sem var til sölu. Įriš 2013 gerši Rosatom svo samkomulag viš bandarķska einkaašila um aš veita žeim eldsneyti til kjarnaofna, og sjį Rśssar žvķ um allt aš fjóršung žess [kjarnorku] eldsneytis, sem Bandarķkin žurfa. 

Orkukreppan, sem blossaši upp ķ kjölfar innrįsarinnar ķ fyrra [2022], żtti einnig upp verši į kjarnaeldsneyti, og įętlaši Darya Dolzikova hjį brezku varnarmįlahugveitunni RUSI nżlega, aš bandarķsk og evrópsk fyrirtęki hefšu keypt slķkt eldsneyti af Rśssum fyrir rśmlega mrdUSD 1 įriš 2022, į sama tķma og Vesturlönd drógu stórlega śr kaupum sķnum į öšrum rśssneskum orkugjöfum."

Hér veitir ekki af aš taka hraustlega til hendinni.  Vesturlönd verša aš verša sjįlfum sér nęg meš aušgaš śran, sem hęgt er aš vinna įfram fyrir kjarnorkuverin į allra nęstu įrum. Ef takast į aš auka umtalsvert hlutdeild rafmagns į markašinum, sem ekki er framleitt meš jaršefnaeldsneyti, veršur aš fjölga kjarnorkuverum verulega, og žar meš mun spurn eftir unnu śrani vaxa.  Žaš er ekki hörgull į žvķ ķ nįttśrunni į Vesturlöndum.     

 

 


Vatnaskil ķ hernašarsögunni

Rśssar og Kķnverjar hafa lagt įherzlu į smķši ofurhljóšfrįrra (v>5 Mach) eldflauga ķ žeirri von aš nį frumkvęši į Vesturlönd į einu sviši hergagna.  Vesturlönd hafa ekki komiš sér upp žessum vķgtólum, enda kostar stykkiš MUSD 10.  Vesturlönd hafa hins vegar žróaš varnarbśnaš, t.d. bandarķska Patriot-kerfiš, sem žó hafši ekki fengizt reynsla af gagnvart ofurhljóšfrįum eldflaugum fyrr en viš varnir Kęnugaršs 16.05.2023.

Hvernig fjallar sérfróšur blašamašur Morgunblašsins, Stefįn Gunnar Sveinsson, um žetta ?  Žaš kom fram ķ Morgunblašinu 22. maķ 2023 undir fyrirsögninni:

"Loftvarnirnar valda kaflaskiptum".

Fréttin hófst žannig:

"Segja mį, aš kaflaskipti hafi oršiš ķ hernašarsögunni ķ sķšustu viku, žegar Śkraķnumenn nįšu aš standa af sér 2 af stęrstu eldflaugaįrįsum sögunnar ašfararnótt žrišjudags og mišvikudags [16.-17. maķ 2023].

Rśssar skutu žį [urmli] eldflauga aš Kęnugarši, og voru allar skotnar nišur eša geršar óvirkar af loftvarnarkerfum borgarinnar fyrra kvöldiš.  Var žar um aš ręša 18 eld- og stżriflaugar, sem skotiš var meš stuttu millibili [į um 1/2 klst-innsk. BJo] śr nokkrum mismunandi įttum [śr noršri, austri og sušri - innsk. BJo] į borgina ķ žvķ skyni, aš eldflaugarnar myndu yfirgnęfa [yfirlesta] loftvarnir hennar.  Žess ķ staš var žeim öllum grandaš, auk žess sem 9 drónar voru einnig skotnir nišur.

Nęsta kvöld sendu Rśssar 30 stżriflaugar af żmsum geršum og 4 dróna į höfušborgina, og voru 29 af 30 eldflaugum skotnar nišur og allir drónarnir 4."

Žarna opinberašist tęknilegur og hernašarlegur vanmįttur Rśsslands, en stjórnendurnir eru smįir ķ snišum og hafa ekki žrek til aš višurkenna ófarir sķnar.  Žaš hefur oršiš Rśssum sérstakt įfall, aš ofurhljóšfrįar (hypersonic) (v>5 Mach = 6000 km/klst) eldflaugar komust ekki gegnum loftvarnir Śkraķnumanna.  Shoigu, landvarnarrįšherra, hefur séš sķna sęng śt breidda, žvķ aš hann neitaši aš višurkenna hina nżju stašreynd, og Putin lét ķ bręši sinni handtaka 3 af hönnušum Dragger (Kinzhal) eldflauganna og įkęra žį fyrir landrįš. 

Ekki veršur žaš örvandi fyrir rśssneska vķsindasamfélagiš og mun sennilega tryggja įframhaldandi hrörnun žess. Nś er svo komiš, aš NATO getur skotiš nišur allt, sem Rśssar senda į loft, og žar meš mį ętla, aš skįlkaskjól rśssnesku mafķunnar ķ Kreml, MAD, "Mutuallly Assured Destruction", sé ekki lengur fyrir hendi.  Vitaš er, aš rśssneski herinn var meš ķ įętlunum sķnum aš nota vķgvallar kjarnorkuvopn, ef NATO tękist aš snśa vörn ķ sókn, ķ skjóli MAD.  Nś eru žessar fyrirętlanir hrundar, og rśssneski herinn er ekki til neins.  

Hvers vegna héldu Rśssar, aš vestręn loftvarnakerfi réšu ekki viš ofurhljóšfrįar eldflaugar ?  Žaš er vegna žess, aš viš Mach 5 hefur loftiš viš trjónu eldflaugarinnar oršiš plasmakennt, og plasmaš dregur ķ sig allar śtvarpsbylgjur, ž.į.m. frį radarbśnaši loftvarnarkerfanna, sem žį greina óvininn of seint, žvķ aš t.d. Patriot Pac-3 flaugin fer ašeins į hrašanum Mach-4. 

Hvers vegna greindi žį 40 įra gamalt Patriot kerfiš viš Kęnugarš Dragger-flaugarnar rśssnesku ?  Žaš er vegna žess, aš kerfiš var lįtiš breyta tķšni radarsins ķ įtt aš innrauša svišinu žar til žaš fann Dragger-flaugarnar, sem gefa frį sér grķšarlegan hita.  Žessi žróun kom flatt upp į stašnaša Rśssa, en žaš er miklu meira į döfinni en žetta. 

Til aš girša fyrir, aš heimsvaldasinnašir einręšisherrar geti beitt langdręgum ofurhljóšfrįum eldflaugum, sem fljśga mest megnis leišarinnar į milli heimsįlfa į 20 Mach, er Geimžróunarstofnun Bandarķkjanna (US Space Development Agency) aš žróa net gervitungla, sem spanna į allan heiminn og bśin eru innraušum hitanemum, sem greina stašsetningarhnit heitra hluta į ferš ķ žrķvķšu rśmi og senda upplżsingarnar til stjórnstöšva loftvarnarkerfa į jöršu nišri.  Kerfiš heitir "Tranche 1 Tracking Layer" (T1TRK) og į aš taka ķ brśk 2025. 

Ķ lokin skrifaši Stefįn Gunnar:

"Žį eru įhrifin [af Kęnugaršsafrekinu 16.05.2023] ekki einungis einskoršuš viš mögulega heimstyrjöld.  Ķ greiningu Daily Telegraph į žżšingu įrįsarinnar segir, aš eitt af žvķ, sem gęti mögulega fęrt Rśssum aftur frumkvęšiš ķ Śkraķnu vęri, ef žeir gętu tekiš śt loftvarnakerfi landsins, svo aš flugher Rśssa gęti tekiš yfirrįšin ķ lofti.  Žaš markmiš hefur gjörsamlega mistekizt til žessa allt frį fyrstu dögum innrįsarinnar, og nś viršist ljóst, aš jafnvel hįžróušustu vopn Rśssa munu lķtt duga til. 

Žį beinir Telegraph sjónum sķnum sérstaklega aš Xi Jinping og Kķnverjum, sem hafa variš miklu til žróunar ofurhljóšfrįrra eldflauga į sķšustu įrum.  Er žeim ętlaš aš takast į viš flugmóšurskip Bandarķkjanna, ef til styrjaldar kemur viš žau, en einnig gętu [žęr] nżtzt til įrįsa į Taķvan-eyjuna.  Er bent į, aš Taķvan rįši einnig yfir Patriot-kerfinu, og žvķ muni Xi og hershöfšingjar hans žurfa aš ķhuga, hvaša įhrif vopn žeirra muni hafa."

Atburširnir 16. maķ 2023, žegar allar 6 ofurhljóšfrįu rśssnesku eldflaugarnar, sem beint var aš skotmörkum ķ Kęnugarši, voru skotnar nišur į um hįlftķma, gjörbreytir hernašarstöšunni Vesturveldunum ķ vil.  Žeir gera um leiš mun frišvęnlegra ķ heiminum en įšur, žvķ aš atburširnir umturna hernašarįętlunum hinna samspyrtu einręšisrķkja ķ austri, Rśsslands og Kķna.  Žau sjį nś sęng sķna śt breidda ķ įtökum viš Vesturveldin og munu žess vegna ekki dirfast aš hefja kjarnorkuįrįs né annars konar įrįs.  Žau eru nś mešvituš um, aš MAD er ekki lengur fyrir hendi, žvķ aš Vesturveldin geta skotiš allt nišur, sem einręšisrķkin kunna aš senda į loft. Žess vegna er nś oršiš frišvęnlegra ķ heiminum, og sķšasta hįlmstrį Putins, sem hann af hreinni gešveiki hefur hótaš aš beita ķ Śkraķnu og nota til žess ofurhljóšfrįar eldflaugar, eru ekki lengur neinn valkostur fyrir hann ķ bunkernum, og fęlingarmįttur kjarnorkuvopna Rśssa og Kķnverja er ekki lengur fyrir hendi.  Vesturveldin eiga nś alls kostar viš einręšisrķkin. Svo er įrvekni og fęrni Śkraķnumanna viš uppsetningu og beitingu hįtęknilegs vopnabśnašar fyrir aš žakka.  Rśssneska rķkjasambandiš er meš allt nišur um sig. Žaš kom vel į vondan.  

 

 

 


Stašnir aš verki

Žann 22. september 2022 sigldi P524 Nymfen, danskt eftirlitsskip, frį Rödbyhavn, litlum hafnarbę ķ Danmörku, į slóšir rśssnesk-žżzku jaršgaslagnanna Nord Stream 1 og 2 ķ lögsögu Danmerkur og Svķžjóšar.  Samtķmis sigldu bandarķsk, žżzk og sęnsk herskip inn į svęšiš og eftirlitsflugvélar frį Svķžjóš og Póllandi sveimušu yfir įsamt bandarķskri eftirlitsžyrlu. Vart hafši oršiš viš rśssnesku skipin, og tortryggni vaknaš, žvķ aš žau tilkynntu sig ekki og höfšu slökkt į stašsetningarbśnaši sķnum.  

Danska eftirlitsskipiš sigldi fram og til baka į svęši sunnan og austan sprengingastašar gaslagnanna og stašnęmdist loks.  Žessi vestręni lišssafnašur var žarna, af žvķ aš hópur rśssneskra skipa hafši óvęnt sézt žarna og komu flest frį Kaliningrad (Königsberg) įn tilkynningar.  Eitt rśssnesku skipanna, SS-750, hafši smįkafbįt um borš, sérhannašan fyrir nešansjįvar ašgeršir, jafnvel į hafsbotni. 

Ķtarleg rannsókn danska blašsins Information hefur kastaš nżju ljósi į tildrög skemmdarverkanna į gaslögnunum.  Sęnskur rannsakandi, Rśsslandssérfręšingur og leynižjónustusérfręšingur, Joakim von Braun, sagši žetta viš Information:

"Žetta er ótrślega įhugavert. SS-750 er sérśtbśinn farkostur, sem er hannašur einmitt fyrir ašgeršir nešansjįvar.  Žetta eykur trśveršugleika upplżsinga, sem įšur hafa komiš fram ķ dagsljósiš.  Žessi hópur 6 rśssneskra skipa er einmitt geršur fyrir ašgeršir, sem žarna įttu sér staš.  Žaš er mjög lķklegt, aš įhafnir žessara skipa hafi unniš skemmdarverkin į gaslögnunum", segir Joakim von Braun. 

"Aušvitaš er sameiginleg rannsókn Danmerkur, Svķžjóšar og Žżzkalands į sprengingum Nord Stram gaslagnanna enn ķ gangi. Enn er ekki ljóst, hvers vegna rannsóknin er svona tķmafrek, og hvers vegna rķkisstjórnirnar 3 hafa enn ekki gert nęrveru Rśssanna į sprengjusvęšinu kunna heiminum.  Mįlsatvik uršu almenningi kunn einvöršungu vegna eftirgrennslunar danska dagblašsins og kröfu žess um ašgang "aš ljósmyndum og myndbandsupptökum af rśssneskum skipum, sem teknar voru um borš ķ P524 Nymfen žann 22. september 2022". 

SS-750 sigldi frį Kaliningrad 21.  september 2022 meš slökkt į AIS-sendibśnaši sķnum, sem er auškenningarbśnašur į hafi śti.  Eftir aš SS-750 hafši veriš yfir Nord Stream 1 og 2 gaslögnunum, fóru žęr aš leka.  Hér er vert aš gefa gaum aš tķmasetningu lekanna.  Lekans varš fyrst vart 26. september 2022, degi įšur en "Pólland og Noregur opnušu Eystrasaltslögnina, sem fer um Danmörku og flytur eldsneytisgas frį Noršursjónum" [til Póllands]. Viš įrslok 2022 var Noregur oršinn gasbirgir Evrópu nr 1 ķ staš Rśsslands.  Saksóknari ķ žessu mįli gęti sett fram eftirfarandi tilgįtu um mįlsįstęšur Rśssa: 

Rśssneskir rįšamenn óttušust, aš norskt eldsneytisgas gęti gert Evrópu óhįša Rśssum um žetta eldsneyti.  Ķ staš žess aš bķša įtekta reyndu žeir aš żta Evrópu śt ķ orkukreppu meš žvķ aš vinna skemmdarverk į Nord Stream 1 og 2.  Rśssar sökušu Breta og jafnvel Bandarķkjamenn um skemmdarverkiš, en žaš er ekki snefill af vķsbendingum fyrir hendi um, aš flugufótur sé fyrir žessum innantómu rśssnesku įsökunum.

Einnig heyršust hjįróma raddir ķ fjölmišlum, sem reyndu aš klķna sök į Śkraķnumenn, en žessir įsakendur śtskżršu aldrei, hvernig hópur skemmdarverkamanna gęti komizt inn į tryggilega vaktaš svęši óséšur, framkvęmt flókna nešansjįvar ašgerš og sķšan komizt óséšur ķ burtu. 

Viš vitum nśna, aš ašeins eitt rķkisvald, hiš rśssneska, sem ręšur yfir naušsynlegum bśnaši, var į umręddu svęši į réttum tķma til aš framkvęma žessa flóknu nešansjįvar ašgerš.  Žessu mį jafna viš aš vera stašinn aš verki. 

Mikilvęgi Nord Stream 1 og 2:

  • Nord Stream 1 var fullgerš 2011 og kostaši yfir mrdUSD 15.
  • Nord Stream 2 var fullgerš 2021 meš dįlķtiš lęgri kostnaši en Nord Stream 1, en var aldrei tekin ķ notkun vegna réttmętrar tortryggni ķ garš rśssneska rķkisins.
  • Lagnirnar 2 (bįšar tvöfaldar) sįu Evrópu fyrir beinni og įreišanlegri tengingu viš gaslindir Rśsslands. 
  • Nord Stream 1 flutti 35 % af öllu rśssnesku gasi til Evrópusambandsins (ESB).

Rśssneska rķkisgasfélagiš gaf žęr upplżsingar, aš įriš 2020 hefšu heildartekjur žess numiš mrdUSD 83.  Stór hluti žeirra kom frį Nord Stream 1.

Hvers vegna ęttu Rśssar aš stķga žetta skref ?

Žann 13. jślķ 2022 stefndi fyrsti ašstošar starfsmannastjóri Kremlar, Sergei Kiriyenko, saman rśssneskum stjórnmįlalegum stefnumótendum.  Į fundi žeirra skżrši hann frį žvķ, aš Rśssland (les Putin, forseti) vildi grafa undan stušningi Evrópu viš Śkraķnu meš žvķ aš einblķna į Žżzkaland.  Nord Stream 1 og 2 vęru megingasęšarnar til Žżzkalands.  

Rśssneski rķkismišillinn RT lagši ķ kjölfariš enga dul į, hvaš Rśssar hefšu ķ hyggju: aš valda svo alvarlegum eldsneytisgasskorti veturinn eftir, aš žżzkt atvinnulķf mundi lamast og fólk krókna śr kulda heima hjį sér.  Žetta töldu Putin og hans glępagengi, aš snśa mundi almenningsįlitinu Rśssum ķ vil, svo aš samsteypustjórnin ķ Berlķn legšist flöt fyrir žeim, en žaš fór į annan veg.  Žetta varš ašeins eitt af mörgum glappaskotum og asnaspörkum Putins.

Ķ vetrarsókn sinni 2022-2023 gegn Śkraķnumönnum, žar sem Rśssar gultu afhroš og misstu m.a. lungann af sérsveitum sķnum, Spetznaz, įttu hinir sķšar nefndu von į, aš ašstoš Žjóšverja viš Śkraķnumenn mundi gufa upp ķ sįrum orkuskorti, en žaš fór į annan veg. Rśssneska glępagengiš ķ Kreml vanmat Žjóšverja. Hśn stórefldist meš Leopard 2, Marder, stórskotakerfum, loftvarnakerfum, herflugvélum Austur-žżzka hersins o.fl. 

Rśssar vissu, aš ef žeir lokušu einfaldlega fyrir gasiš, fengju žeir į sig skašabótakröfur og öflugri višskiptahömlur.  Ķ stašinn fyrir aš verša opinberlega skašvaldurinn,  reyndu žeir aš gera sig aš fórnarlömbum skemmdarverka Vesturveldanna, en upp komast svik um sķšir, og ekkert lįt er į stušningi Evrópu viš Śkraķnu. Žessar uppljóstranir um ósvķfni rśssnesku stjórnarinnar og glępsamlegt ešli hennar mun auka samstöšu Vesturveldanna um hernašarstušning, fjįrhagssnušning og sišferšilegan stušning viš Śkraķnu.  

Dagana eftir skemmdarverkin į gaslögnunum velti BBC fyrir sér įhrifunum į heimsmarkašsverš eldsneytisgass. 29. september 2022 kom fram į BBC: "Hiš hįa gasverš kemur nišur į fjįrhag fjölskyldna vķtt og breitt um Evrópu og hękkar framleišslukostnaš fyrirtękja.  Žetta gęti valdiš hęgagangi ķ hagkerfum Evrópu og hrašaš feršinni yfir ķ kreppuįstand". Žjóšverjar brugšust hins vegar skjótt viš haustiš 2022, og žį sżndi žżzka stjórnkerfiš, hvaš ķ žvķ bżr, žegar į hólminn er komiš. Settar voru upp ķ žżzkum höfnum móttökustöšvar fyrir fljótandi eldsneytisgas, LPG, į mettķma og samiš viš birgja viš Persaflóann og ķ Bandarķkjunum um afhendingu veturinn 2023 į LPG.  Veturinn var mildur, fyrirtęki og heimili spörušu, svo aš enginn skortur varš į gasi, og veršiš lękkaši aftur.  Nś skiptir Rśssland engu mįli fyrir kola-, olķu- og gasforša Evrópu. Žjóšverjar sżndu žarna gamalkunna snerpu og sneru į Rśssana.  Žeir eru nś teknir aš auka hergagnaframleišslu sķna og munu taka forystu fyrir lżšręšisrķkjum Evrópu ķ barįttu žeirra viš įrįsargjarna klķkuna ķ Kreml.

Hvers vegna er rannsókn į Nord Stream sprengingunum mikilvęg ?

Afstaša almennings til strķšsįtaka skiptir höfušmįli.  Upplżsingastrķš er hįš til aš sį fręjum efasemda ķ huga almennings.  Stušningur Vesturveldanna viš Śkraķnumenn, sem berjast viš ofurefli lišs fyrir frelsi og fullveldi lands sķns og lżšręšislegum stjórnarhįttum žar gegn rśssneskum kśgurum, sem einskis svķfast og stunda žjóšarmorš ķ Śkraķnu.  Fyrir vikiš veršur Śkraķna brįtt tęk ķ NATO og ESB, en Rśssneska sambandsrķkiš mun lenda į ruslahaugum sögunnar. Rśssland var undir jįrnhęl Mongóla frį 1237 og ķ um 330 įr.  Af žessum sökum varš ekki sams konar žróun ķ įtt til valddreifingar og žingręšis ķ Rśsslandi og ķ Evrópu.  Ķ Rśsslandi var zarinn einrįšur, og sama višhorf rķkir til valdsins enn į okkar dögum.  Žetta stendur Rśssum fyrir žrifum, og žjóšin er heilažvegin af megnum įróšri į flestum mišlum. 

GRU, leynižjónusta rśssneska hersins, vinnur markvisst aš žvķ aš sį tortryggni į milli Bandamanna. Nagdżrin geta nagaš stušninginn viš Śkraķnu meš žvķ aš sį misskilningi um fyrirętlanir strķšsašila.  Rśssnesk stjórnvöld įsökušu Stóra-Bretland beint fyrir Nord Stream sprengingarnar, og Putin-moldvörpur ķ vestri reyndu aš klķna sökinni į Bandarķkjamenn og/eša Śkraķnumenn.  Sś rannsókn, sem hér er lżst, mun gera Putin-moldvörpur aš gjalti.  Žęr hafa snśiš öllu į haus og buršazt viš aš gera Putin aš fórnarlambinu ķ žessu strķši, į mešan hann fyrirskipaši innrįsina ķ Śkraķnu 24. febrśar 2022 og ber höfušįbyrgšina meš sama hętti og Adolf Hitler fyrirskipaši Wehrmacht aš rįšast inn ķ Pólland 1. september 1939 ķ kjölfar frišarsįttmįla viš Sovétrķkin, sem réšust į Pólland um 3 vikum sķšar.  Žaš liggur svipuš hugmyndafręši aš baki hjį Hitler og Putin.  Ķ staš hins arķska kynstofns hjį Hitler er kominn hinn rśssneski heimur hjį Putin. 

Stórir vestręnir mišlar hafa flestir hundsaš stórfrétt danska dagblašsins Information, į mešan moldvörpur Putins į Vesturlöndum hafa einfaldlega hętt aš fjalla um Nord Stream sprengingarnar.  Ef/žegar téš fjölžjóša rannsókn leišir fram mįlsatvik, sem negla nišur žann grunaša į lķkum, sem hafnar eru yfir skynsamlegan vafa, mun sį grunaši gjalda verknašar sķns, hversu langan tķma, sem žaš mun svo taka.  Rśssland hefur žegar goldiš lagnasprenginganna, og tapiš śt af žeim žaš mun halda įfram um langa framtķš eftir lok rannsóknarinnar. Śkraķna sem bandamašur Vesturveldanna ķ NATO og ESB getur ķ nįinni framtķš séš Evrópu fyrir jaršgasžörf hennar. 

Afleišingarnar:

Til aš vega upp į móti žvķ aš hafa glataš evrópska markašinum, sem nam 80 % af śtflutningi gasrisans Gazproms, horfir fyrirtękiš nś til Kķna.  Putin reyndi örvęntingarfullur aš fį kķnverska forsetann, Xi Jinping, til aš undirrita samning um gaslögn frį Sķberķu til Kķna ķ heimsón Xis til Moskvu ķ aprķl 2023.  Į blašamannafundi talaši Putin, eins og samningurinn vęri ķ höfn, en Kķnverjar hafa ekki sagt annaš um verkefniš en žeir myndu rżna žaš. Putin er rśinn trausti alls stašar.  Kķnverjar hyggja į aš endurheimta kķnversk landsvęši ķ austurhluta Rśssneska rķkjasambandsins.  Vladivostok var įšur kķnversk borg.  

Ķ įkafa sķnum aš demba Evrópumönnum ofan ķ pytt orkukreppu rétt fyrir veturinn 2022-2023 gęti Putin hafa skemmt fyrir višskiptatękifęrum, sem margra mrdUSD gaslagnir til Kķna hefšu ķ för meš sér fyrir Rśssland.  Hver er tilbśinn til aš hętta fé sķnu ķ samstarfi viš hryšjuverkamann ?  Aš sjį Kķna fyrir gasi var eina undankomuleiš hans eftir aš hafa glataš öllu višskiptatrausti hinna vel stęšu Evrópumanna. 

Ķ framtķšinni mun sérhver kaupandi rśssneskrar vöru hafa örlög Nord Stream ķ huga og žar meš skilja, hvers konar fantatökum Rśssar eru tilbśnir aš beita višskiptavini sķna, ef žeir telja, aš slķk fantabrögš žjóni hagsmunum žeirra sjįlfra.  Sérhver višskiptasamningur viš Rśssa veršur geršur ķ skugga nešansjįvar sprenginganna viš Danmörku.  Rśssland mun aldrei komast hjį hinni óttalegu spurningu, "hversu hįan afslįtt"  rśssneski birgirinn sé reišubśinn aš veita ķ ljósi reynslunnar af orkuvišskiptunum viš Rśssa, og ekkert land mun af fśsum og frjįlsum vilja gera Rśssland aš meginbirgi sķnum į neinu sviši.  Valdhafarnir ķ Kreml hafa meš framferši sķnu 2022-2023 eytt öllu trausti, sem alltaf hefur veriš grundvöllur višskipta į milli sišašra manna.    

 

 

 

 

 


Ķ tilefni landvinningastrķšs ķ Evrópu ķ meira en eitt įr nś

Žann 24. febrśar 2022 réšist rśssneski herinn inn ķ Ukraķnu śr 3 höfušįttum, śr noršri, austri og sušri, svo aš augljóslega var ętlun Kremlar aš nį Kęnugarši į sitt vald og aš leggja alla Śkraķnu undir sig.  Śr noršri og norš-austri var stefnt į Kęnugarš, enda er hér um nżlendustrķš aš ręša.  Žvķ voru Śkraķnumenn óvišbśnir, en samt tókst śkraķnska hernum aš stöšva Rśssana ķ śtjašri Kęnugaršs, og minnast menn um 80 km langrar rašar vķgtóla, ašallega bryndreka, sem stöšvašist į leiš til Kęnugaršs fyrir tilverknaš skrišdrekabana Śkraķnumanna og skorts Rśssahers į vistum, ž.m.t. į eldsneyti. Grįtbrosleg sżningaržörf į ógnarmętti, sem fór fyrir lķtiš.  Hiš gegnmorkna Rśssaveldi kemst ekki upp śr spillingarfeninu, og setur žess vegna upp Pótemkķntjöld, rétt einu sinni.

Innrįs Rśssa var tilefnislaus og óréttlętanleg meš öllu.  Kremlverjar hafa meš žessum gjörningi oršiš sér ęvarandi til hįšungar.  Rśssar hafa upp skoriš hatur og fyrirlitningu allrar śkraķnsku žjóšarinnar, einnig ķ austurhérušunum, og į mešal allra slavnesku žjóšanna ķ Evrópu.  Žeir hafa sżnt af sér grafalvarlega sišferšisbresti meš žvķ aš taka upp į žvķ aš ganga ķ skrokk į varnarlausum borgurum Śkraķnu, žegar sókn žeirra inn ķ landiš mętti haršri mótspyrnu og her žeirra var stöšvašur og hrakinn til baka śr hverju hérašinu į fętur öšru.  Framganga hersins og léleg frammistaša į vķgvöllunum, žótt ekki vanti vķgtólin og fjöldann ķ eikennisbśningum, sętir furšu og sżnir, aš Kremlverjar hafa gortaš af herstyrk, sem er ekki fyrir hendi.  Sennilega var svipaš uppi į teninginum į dögum Rįšstjórnarinnar.  Žaš, sem varš henni til bjargar 1941-1943 var haršur vetur og grķšarlegur hergagnaflutningur frį Bandarķkjunum.  

Trśšurinn Medvedev, varaformašur öryggisrįšs Rśsslands og fyrrverandi forseti og forsętisrįšherra, er enn meš furšulegar ógnanir gagnvart fyrrum lepprķkjum Rįšstjórnarrķkjanna.  Nżleg furšuyfirlżsing var į žį leiš, aš til aš skapa friš ķ Śkraķnu žyrfti aš żta pólsku landamęrunum til vesturs.  Hann horfši fram hjį žeirri stašreynd, aš pólski herinn er nś sį öflugasti ķ Evrópu, og rśssneski herinn mundi ekki hafa roš viš honum, ef žeim lysti saman.  Pólland žyrfti enga ašstoš NATO til aš ganga frį fśnum og gjörspilltum rśssneskum her, sem Śkraķnumenn eru nś žegar bśnir aš draga vķgtennurnar śr um tķma.

 

 Žann 24. febrśar 2023 birtist frįbęr grein ķ Morgunblašinu eftir Mateusz Morawiecki, forsętisrįšherra Póllands.  Var hśn eins og hvķtt og svart ķ samanburši viš višbjóšslegan lygažvętting, sem birtist ķ Morgunblašinu 2 dögum fyrr og sendiherra Rśsslands į Ķslandi var skrifašur fyrir, en žaš gęti veriš lygi lķka, žvķ aš um var aš ręša ömurlega sjśklega og veruleikafirrta žvęlu, sem streymir frį Kreml.  Žaš er öllu snśiš į haus.  Žessi samsuša varš Birni Bjarnasyni, fyrrverandi Alžingismanni og rįšherra, tilefni til žess ķ vefpistli sķnum aš krefjast brottrekstrar žessa handbendis hryšjuverkamanna Kremlar af landinu, sem verša sóttir til saka fyrir strķšsglępi ķ anda Nürnbergréttarhaldanna, ef/žegar réttlętiš nęr fram aš ganga austur žar.   

Merk grein forsętisrįšherra Póllands hófst žannig:

"Fyrir sléttu įri, 24. febrśar 2022, hófu rśssnesk stjórnvöld strķšsrekstur sinn gegn Śkraķnu og splundrušu žar meš žeirri skipan, sem komst į eftir kalda strķšiš.  Örygginu og hagsęldinni, sem heilu kynslóširnar ķ löndum Evrópu höfšu fengiš įorkaš, var stefnt ķ mikla hęttu.  Rśssar hafa hafiš landvinningastrķš sitt meš ašeins eitt markmiš ķ huga: aš endurheimta įhrifasvęši Sovétrķkjanna fyrrverandi, hvaš sem žaš kostar įn nokkurs tillits til fórnarlambanna.  Viš veršum aš gera allt, sem ķ okkar valdi stendur til aš binda enda į žessa verstu heimspólitķsku martröš 21. aldarinnar."  

Strķš eru upplżsandi um styrkleika og veikleika strķšsašila.  Fyrsta įr žessa strķšs Rśssa og Śkraķnumanna hefur sżnt, aš Rśssland er hernašarlegur og sišferšilegur dvergur og aš Śkraķna er hernašarlegur og sišferšislegur risi.  Rśssland hefur enga burši til aš brjóta undir sig ašra Slava eša nįgranna af öšrum uppruna og alls enga sišferšislega burši til aš leiša žį og stjórna žeim.  Śkraķnumenn hafa sameinazt um aš berjast fyrir varšveizlu fullveldis sķns og endurheimt alls lands, sem Rśssar hafa meš dęmalausri frekju, sišleysi, grimmd og yfirgangi lagt undir sig sķšan 2014. Žessi "versta heimspólitķska martröš 21. aldarinnar" endar ekki fyrr en Śkraķnumenn hafa endurheimt allt landsvęši sitt, svo aš landamęrin frį 1991 verši aftur virk, og gengiš ķ NATO og Evrópusambandiš.  Žar meš hafa žeir fengiš veršskuldaša stöšu sem sjįlfstęš žjóš ķ samfélagi vestręnna rķkja og eiga sér vonandi glęsta framtķš sem traust lżšręšis- og menningaržjóš ķ aušugu landi af nįttśrunnar hendi, en öll vopn snerust ķ höndum hins glępsamlega įrįsargjarna einręšisherra ķ Kreml, sem hóf tortķmingarstrķš gegn sjįlfstęšum nįgranna og mun hljóta fyrir žaš makleg mįlagjöld meš öllu sķnu hyski. Žaš er engin framtķš til fyrir rśssneska sambandslżšveldiš ķ sinni nśverandi mynd.  Žaš hefur fyrirgert tilverurétti sķnum og rotnaš innan frį.  Žaš stendur nś į braušfótum.  

"Hvernig er stašan nśna ?  Viš höfum oršiš vitni aš fįheyršri grimmd Rśsslands ķ 12 mįnuši. Mįnuširnir mörkušust af reglulegum sprengjuįrįsum į skóla, sjśkrahśs og byggingar óbreyttra borgara.  Žeir mörkušust ekki af fjölda daga, heldur af fjölda fórnarlamba.  Rśssar hafa ekki hlķft neinum og drepiš karlmenn, konur, gamalt fólk og börn.  Hópmoršin ķ Bucha, Irpin og fleiri bęjum fęra okkur heim sanninn um, aš Rśssar hafa framiš hryllilega glępi.  Fjöldagrafir, pyntingaklefar, naušganir og mannrįn - žetta er hin sanna įsjóna įrįsarstrķšs Rśssa."  

Rśssneski herinn og stjórnendur Rśsslands sżna žarna sitt rétta andlit.  Žeir eru sišblindir glępamenn - fjöldamoršingjar.  Viš žį er ekki hęgt aš gera neina samninga, žvķ aš žeir eru algerir ómerkingar - virša ekki nokkurn skapašan hlut.  Eina fęra leišin er aš bśa Śkraķnumenn sem beztum og mestum vopnum fyrir landhernaš og lofthernaš gegn innrįsarher Rśsslands ķ Śkraķnu, svo aš hann verši rekinn af löglega višurkenndu śkraķnsku landi sem fyrst.  Žannig mį lįgmarka blóštöku śkraķnsku žjóšarinnar og skapa grundvöll langvarandi frišar ķ Evrópu, ef NATO įbyrgist varšveizlu landamęranna.

Žegar nįnar er aš gįš, žarf ömurleg frammistaša rśssneska hersins į vķgvöllunum ekki aš koma į óvart.  Hśn hefur lengi veriš žekkt.  Žaš voru śkraķnskir kósakkar, sem brutu rśssneska hernum leiš ķ austurįtt og lögšu megniš af Sķberķu undir zarinn.  Žaš voru žeir, sem veittu hinum 600 k manna her Frakkakeisarans Napóleóns Bonaparte verstu skrįveifurnar ķ innrįsinni ķ Rśssland 1812, einkum į undanhaldinu, enda sluppu ašeins 100 k śr žessari svašilför Frakkahers. Rśssakeisari varš fyrstur Evrópumanna til aš tapa bardaga viš Asķumenn 1905, žegar Japanir gjörsigrušu rśssneska herinn.  Frammistaša rśssneska keisarahersins ķ Fyrri heimsstyrjöld var mjög slök, og samiš var um friš viš Žjóšverja 1917.

Enn įttust žessar žjóšir viš 1941-1945.  Stalķn hafši lįtiš flytja hergagnaverksmišjur austur fyrir flugsviš Luftwaffe, og žar framleiddu Sovétrķkin 100 skrišdreka į mįnuši, į mešan RAF, brezki flugherinn, sprengdi upp hergagnaverksmišjur Žrišja rķkisins.  Rśssneskir herforingjar voru žį, eins og jafnan fyrr og sķšar, meiri slįtrarar en śtsjónarsamir herstjórnendur.  Žeir sendu hverja bylgju lķtt žjįlfašra ungra manna fram į vķgvöllinn, eins og nś endurtekur sig ķ Śkraķnustrķšinu 2022- ?  Af heildarmannfalli Wehrmacht 1939-1945 varš 80 % į Austurvķgstöšvunum, en fallnir hermenn Rauša hersins voru 4-5 sinnum fleiri.  Ętli hlutfalliš ķ Śkraķnu nśna sé ekki svipaš ?  

Bandarķkjamenn sendu svo mikiš af vķgtólum, skrišdrekum, brynvögnum, jeppum, flugvélum, sprengjuvörpum o.fl. til Sóvétrķkjanna į įrum Sķšari heimsstyrjaldarinnar, aš vafalaust hefur létt Sovétmönnum mjög róšurinn, žótt "Ślfarnir" ķ "die Kriegsmarine" nęšu aš granda nokkrum flutningaskipum meš hergögn.  Andvirši hergagnanna, sem sent var frį BNA til Sovétrķkjanna, er tališ hafa numiš mrdUSD 130 aš nśvirši.  Žį, eins og nś, réšu sovézkir herforingjar ekki viš aš beita samhęfšum hernašarašgeršum skrišdreka, brynvarinna vagna, fótgöngulišs og flughers, eins og Wehrmacht beitti žó eftir mętti, en skortur į hergögnum og vistum takmarkaši löngum ašgeršir Wehrmacht, og Foringinn greip oft óhönduglega fram fyrir hendur herforingjanna, svo aš vęgt sé til orša tekiš.   

"Strax įriš 2008, žegar Rśssar réšust inn ķ Georgķu, gaf Lech Kaczynski, žįverandi forseti Póllands, śt žessa višvörun: "Viš vitum mjög vel, aš nśna er žaš Georgķa, sem er aš veši, nęst gęti žaš veriš Śkraķna, žį Eystrasaltsrķkin og sķšan e.t.v. landiš mitt, Pólland."  Žessi orš ręttust fyrr en Evrópurķkin höfšu bśizt viš.  Sex įrum sķšar, įriš 2014, var Krķmskagi innlimašur ķ Rśssland. Nśna veršum viš vitni aš allsherjar įrįs rśssneska hersins į Śkraķnu. Hvernig veršur framtķšin, ef viš stöšvum ekki rśssnesku strķšsvélina ?"

Eftir langvinna og sįra reynslu af kśgun hins frumstęša austręna valds bera Pólverjar Rśssum svo illa söguna, aš žeir telja žeim raunverulega ekki treystandi fyrir horn.  Viš, sem vestar erum, įttum erfitt meš aš skilja mįlflutning Pólverja, en nś sjįum viš og skiljum, hvaš žeir meintu.  Pólverjar hafa haft rétt fyrir sér um Rśssa.  Kremlverjar reka og hafa alltaf rekiš haršsvķraša heimsveldisstefnu (e. imperialism), og hana veršur einfaldlega aš stöšva.  Žaš įtti aš gera įriš 2008 eša įriš 2014, en nś eru einfaldlega sķšustu forvöš. Hinn uppivöšslusami einręšisherra Rśsslands hefur lagt allt undir, og hann žarf nś aš brjóta į bak aftur.  Afleišingarnar verša ekki gešslegar fyrir Rśssa, en žaš er žeirra vandamįl, ekki Vesturlanda. 

Žaš hefur myndazt augljós öxull Washington-Varsjį.  Pólverjar hafa nś į stuttum tķma pantaš hergögn frį BNA fyrir um mrd USD 10.  Bandarķkjaforseti hefur sķšan 24.02.2022 heimsótt Varsjį tvisvar, en Berlķn og Parķs aldrei.  Valdamišja ESB og NATO ķ Evrópu mun fęrast til austurs ķ įtt aš Varsjį, enda stafar meginógnin aš NATO frį hinum strķšsóša nįgranna austan Śkraķnu.  Ef ekki tekst aš varšveita landamęri Śkraķnu frį 1991, veršur žessi ógn enn meiri.  Aš lįta land af hendi fyrir "friš", er óraunhęft gagnvart landi, sem stjórnaš er af yfirvöldum, sem virša enga samninga og brjóta allar reglur ķ alžjóšlegum samskiptum. 

"Žegar viš erum ķ hundraša km fjarlęgš heyrum viš ekki sprengjugnżinn, hįvašann ķ loftvarnaflautunum eša harmagrįt foreldra, sem hafa misst barn sitt ķ sprengjuįrįs. Viš getum žó ekki notaš fjarlęgšina frį Kęnugarši til aš friša samvizkuna.  Ég óttast stundum, aš į Vesturlöndum sé margt fólk, sem telji žaš aš snęša hįdegisverš į eftirlętis veitingastašnum eša aš horfa į žętti į Netflix skipta meira mįli en lķf og dauša žśsunda Śkraķnumanna.  Viš getum öll séš strķšiš geisa.  Enginn getur haldiš žvķ fram, aš hann eša hśn hafi ekki vitaš um hópmoršin ķ Bucha.  Viš veršum öll vitni aš grimmdarverkunum, sem rśssneski herinn fremur.  Žaš er žess vegna, sem viš megum ekki lįta okkur standa į sama.  Heimsvaldaįform rśssneskra rįšamanna nį lengra en til Śkraķnu.  Žetta strķš skiptir okkur öll mįli."

Sś staša er uppi, aš vinveittir nįgrannar Śkraķnu eru flestir ķ NATO.  Annars hefšu žeir sennilega sumir hverjir fariš meš heri sķna inn ķ Śkraķnu og barizt žar viš hliš Śkraķnumanna gegn ofureflinu, žvķ aš hér er um aš ręša strķš einręšis gegn lżšręši, kśgunar gegn frelsi, ógnarstjórn gegn persónulegu öryggi. Barįttan stendur um framtķš Evrópu. Žar af leišandi er gjörsamlega sišlaust af žeim Evrópumönnum, sem lįta sér ķ léttu rśmi liggja blóštöku Śkraķnumanna, aš lįta sem ekkert sé eša leggjast gegn hįmarksašstoš viš žį. Žį eru ótalin handbendi Rśssanna į Vesturlöndum, sem reyna aš rugla almenning ķ rķminu meš žvķ aš dreifa falsfréttum, sem falla aš įróšri Kremlar.  Lķtil eru geš guma. 

"Orkukreppan ķ heiminum og veršbólgan, sem viš žurfum öll aš glķma viš, eiga rętur aš rekja til landvinningastrķšs rśssneskra stjórnvalda.  Herskį stefna Pśtķns, hvaš varšar gasvišskipti ķ jślķ og įgśst 2021, var undanfari innrįsarinnar ķ Śkraķnu.  Į žeim tķma leiddi fjįrkśgun Pśtķns til hękkandi gasveršs į mörkušum Evrópu.  Žetta var ašeins byrjunin.

Rśssnesk stjórnvöld vonušu, aš hnignun orkugeirans myndi veikja Evrópurķkin og telja žau į aš skipta sér ekki af strķšinu Śkraķnu.  Žegar ķ upphafi var žaš lišur ķ barįttuįętlun rśssneskra stjórnvalda gegn Vesturlöndum aš magna orkukreppuna.  Hernašur Rśssa er ein af meginįstęšum hękkandi orkuveršs ķ heiminum.  Viš höfum öll mikinn kostnaš af žeim įkvöršunum, sem teknar eru ķ Kreml. Tķmabęrt er, aš viš skiljum, aš Rśssar kynda undir efnahagskreppu ķ heiminum." 

Pólverjar hafa lengi haldiš žvķ fram, aš Rśssar mundu beita orkuvopninu, og žess vegna beittu žeir sér hart į vettvangi ESB og ķ tvķhliša samskiptum viš žżzku rķkisstjórnina gegn samkrulli Žjóšverja og Gazprom um lagningu Nord Stream 2.  Žar voru Pólverjar samstiga bandarķsku rķkisstjórninni, en sś žżzka var blinduš af eigin barnaskap um glępsamlegar fyrirętlanir Kremlar.  Pólverjar sömdu viš Noršmenn um afhendingu jaršgass śr gaslindum Noršmanna beint til Póllands, og var sś lögn tekin ķ notkun um svipaš leyti og Nord Stream 2 var sprengd ķ sundur įriš 2022. 

Segja mį, aš hernašur glępaklķkunnar gegn Vesturlöndum sé fjóržęttur ķ meginatrišum: Ķ fyrsta lagi dreifir įróšursvél Kremlar ranghugmyndum og samsęriskenningum til Vesturlanda, sem ętlaš er aš grafa undan mįlstaš lżšręšisaflanna og sundra žeim.  Enduróm žessa sjśklega žvęttings mį sjį og heyra į Ķslandi, eins og annars stašar, t.d. į żmsum vefmišlum, žar sem žeir rįša feršinni, sem af einhverjum įstęšum eru haldnir sjśklegu hatri į samfélagsgerš Vesturlanda og ķmynda sér eitthvert "djśprķki", sem rįši feršinni.  Hér eru žó ekki taldir meš žeir, sem jafnan hafa veriš móttękilegir fyrir hatursfullum įróšri gegn "aušvaldinu", en neita aš horfast ķ augu viš sįra reynslu af žvķ, sem gerist, žegar "aušvaldiš" er afhöfšaš meš einum eša öšrum hętti.  Nżjasta dęmiš er Venezśela, sem var rķkasta land Sušur-Amerķku įšur en sósķalistar innleiddu stefnu sķna žar meš žeim afleišingum, aš landiš er eitt samfellt fįtęktarbęli, sem allir flżja frį, sem vettlingi geta valdiš.

Ķ öšru lagi hafa Kremlverjar reynt aš valda tjóni og lömun innviša meš netįrįsum.  Žeim hefur ekki sķzt veriš beitt gegn fyrrverandi lepprķkjum Rįšstjórnarrķkjanna, og į žeim bar mikiš ķ ašdraganda innrįsarinnar ķ Śkraķnu ķ febrśar 2022.  Žį mį ekki gleyma gruni um tilraunir til aš hafa įhrif į kosningar meš stafręnum hętti, jafnvel ķ BNA.

Ķ žrišja lagi er žaš orkuvopniš, sem Kremlverjar beittu miskunnarlaust, ašallga gegn Evrópumönnum, og ętlaš var aš lama andstöšu žeirra viš löglausa og tilefnislausa innrįs Rśssahers ķ nįgrannarķkiš Śkraķnu, sérstaklega žegar kuldinn fęri aš bķta ķ lķtt upphitušu hśsnęši.  Žaš geršist ekki af tveimur įstęšum.  Veturinn var óvenju mildur ķ Evrópu, og žaš į lķka viš um Śkraķnu, žar sem glępsamlegar eldflauga- og drónaįrįsir Rśssa į virkjanir, ašveitu- og dreifistöšvar Śkraķnumanna ollu oft langvinnu straumleysi og skorti į heitu vatni til upphitunar.  Auknar loftvarnir ķ Śkraķnu, minnkandi eldflauga- og drónaforši Rśssa og ašstoš Vesturlanda meš neyšarrafstöšvar og višgeršar efni til handa Śkraķnumönnum hafa dregiš mjög śr straumleysistķšni og -lengd.  Hin įstęšan er, aš Evrópumönnum hefur oršiš vel įgengt viš aš śtvega sér eldsneytisgas annars stašar frį, og Žjóšverjar hafa į mettķma komiš sér upp einni móttökustöš fyrir fljótandi gas og fleiri eru ķ uppsetningu. 

Ķ fjórša lagi hefur strķšsrekstur Rśssa ķ Śkraķnu frį 24.02.2022 gengiš į afturfótunum.  Žeir hafa misst ógrynni lišs, įlķka marga fallna og sęrša og hófu innrįsina (200 k) og grķšarlegt magn hergagna.  Bardagageta landhers og flughers er miklu minni en almennt var bśizt viš į Vesturlöndum og annars stašar.  Fjölžęttar įstęšur liggja til žess, aš rśssneski herinn hefur žarna oršiš sér til hįborinnar skammar og er aš żmsu leyti ķ ruslflokki.  Žetta mun hafa langtķma įhrif į stöšu Rśsslands ķ heiminum, sem er aš verša eins og mśs undir hinum kķnverska fjalaketti.  Ašeins gorgeir, žjóšernismont, įróšur og hótanir standa eftir. 

"Veikleikar Evrópu hafa veriš styrkur Rśsslands ķ nokkur įr.  Žaš, aš Evrópurķki eru hįš kolefnaeldsneyti frį Rśsslandi, hafa įtt vafasöm višskipti viš rśssneska ólķgarka og gert óskiljanlegar tilslakanir, m.a. varšandi lagningu gasleišslunnar Nord Stream 2 - allt er žetta til marks um sjśkleg tengsl [į] milli Vesturlanda og Rśsslands. Stjórnvöld margra Evrópurķkja töldu, aš žau gętu gert alvanalega samninga viš stjórnina ķ Moskvu.  Žeir reyndust žó vera samningur viš djöfulinn, žar sem sįl Evrópu var lögš aš veši."

Žaš mį vel kalla žaš sjśkleg tengsl, eins og forsętisrįšherra Póllands gerir, žegar annar ašilinn telur sig eiga ķ ęrlegum samskiptum um aš skapa gagnkvęma hagsmuni meš višskiptum og bęta žannig frišarlķkur ķ Evrópu, en hinn situr į svikrįšum, er ekkert, nema flįręšiš, og spinnur upp lygažvęlu um frišarvilja sinn, en ręšst svo į nįgranna sķna, Georgķu 2008 og Śkraķnu (Donbass og Krķm 2014) og flytur žį žann óhugnanlega bošskap, sem alltaf lį undir nišri, aš hin sjįlfstęša og fullvalda žjóš, Śkraķnumenn, séu ekki žjóš, heldur af rśssneskum meiši og eigi žess vegna aš verša hluti af Sambandsrķkinu Rśsslandi.  Žessi bošskapur er algjör lögleysa og stendst ekki sögulega skošun, žótt Kremlverjar hafi um aldarašir kśgaš Śkraķnumenn og reynt aš svelta ķ hel śkraķnska menningu og mįl. Į tķmum rįšstjórnar bolsévķka reyndu žeir jafnvel aš svelta śkraķnsku žjóšina ķ hel.  Sennilega eru frumstęšir Rśssar haldnir minnimįttarkennd gagnvart Śkraķnumönnum, og žaš er vel skiljanlegt, žvķ aš Śkraķnumenn standa žeim framar į fjölmörgum svišum, eru einfaldlega į hęrra menningarstigi, enda einstaklingshyggjumenn frį alda öšli.

"Af žessum sökum er ekki hęgt aš snśa viš og lįta, eins og ekkert hafi ķ skorizt.  Menn geta ekki komiš į ešlilegum tengslum viš glępastjórn.  Žaš er oršiš löngu tķmabęrt, aš Evrópa verši óhįš Rśsslandi, einkum ķ orkumįlum. Pólverjar hafa lengi lagt įherzlu į žörfina į aš auka fjölbreytni ķ öflun olķu og jaršgass.  Nżjar leišir til aš afla slķkra afurša skapa nż tękifęri.  Uppręting pśtķnismans, žaš aš rjśfa öll tengsl viš einręšis- og ofbeldisvél Pśtķns, er algert skilyrši fyrir fullveldi Evrópu."

Pólski forsętisrįšherrann hefur lög aš męla.  Vesturlönd verša aš klippa į öll višskiptasambönd viš Rśssa og śtiloka žį frį žįtttöku ķ fjölžjóšlegum keppnum og višburšum, į mešan glępastjórn er blóšug upp aš öxlum ķ Kreml ķ śtrżmingarstrķši gegn nįgrönnum sķnum. Žaš er alvarlegt ķhugunarefni, hvort įstęša er til aš samžykkja veru sendiherra slķkrar glępastjórnar ķ Reykjavķk, sem viršist af mįlflutningi sķnum aš dęma (ķ Morgunblašsgrein ķ febrśar 2023) vera įlķka forhertur öfugmęlasmišur og umbjóšendur hans ķ Kreml. 

Žaš er ljóst, aš nś fer fram barįtta upp į lķf og dauša į milli lżšręšis og frelsisafla annars vegar og hins vegar einręšis og kśgunarafla.  Śkraķnumenn hafa fyrir löngu tekiš af öll tvķmęli um, hvorum megin žeir vilja standa.  Žeir hafa veriš bólusettir um aldur og ęvi gegn öllum vinsamlegum samskiptum viš rśssneska alręšisrķkiš.  Žaš eru nokkur ruddarķki, sem styšja glępastjórnina ķ Kreml, og mį žar nefna Ķran, Noršur-Kóreu og Kķna.  Kķnverjar stunda nś skefjalausa śtženslustefnu į Sušur-Kķnahafi og vilja śtiloka 7 önnur ašliggjandi lönd frį lögsögu žar, sem žau eiga žó fullan rétt į samkvęmt Hafréttarsįttmįlanum, og Alžjóšadómstóllinn ķ Haag hefur stašfest ķ einu tilviki.  Žessi rķki hafa nś myndaš bandalag gegn yfirgangi Kķnverja, enda er um mikla hagsmuni aš tefla undir botni žessa hafsvęšis.

Japanir hafa ķ ljósi uppivöšslu einręšisrķkjanna Kķna og Rśsslands tvöfaldaš śtgjöld sķn til hermįla 2023 m.v. įriš į undan. Žeir munu berjast viš hliš Bandarķkjamanna og Tęvana, ef einręšisstjórnin ķ Peking ręšst į land hinna sķšast töldu.  Žaš er ljóst, aš višsjįr į milli austurs og vesturs munu fara vaxandi į įrinu 2023 įšur en frišvęnlegra veršur aftur eša allt fer ķ bįl og brand.  Žaš veršur aš męta einręšisöflum af fullri hörku.  Annars ganga žau į lagiš, eins og dęmin sanna. 

 

 

 


Žveręingar og Nefjólfssynir

Hannes Hólmsteinn Gissurarson, prófessor ķ stjórnmįlafręši viš HĶ, ritaši skemmtilega grein ķ Morgunblašiš 17. janśar 2023 ķ tilefni af 75 įra afmęli ritstjórans, Davķšs Oddssonar.  Hann lagši žar śt af kenningu sinni um raušan žrįš, sem lęgi um nįnast alla Ķslandssöguna, varšandi višhorf žjóšarinnar til ęskilegra samskipta viš erlend rķki. Kenningin er einföld og rökstudd af Hannesi meš fjölda dęma af ķslenzkum höfšingjum.  Mį ekki ętla, aš alžżšunni hafi veriš svipaš fariš og höfšingjunum aš žessu leyti ?

Fyrirsögn greinarinnar gefur til kynna meginstef hennar:

"Sérstaša og samstaša: Tveir įsar Ķslandssögunnar".

Hśn hófst žannig:

"Landnemarnir frį Noregi höfšu ekki bśiš lengi ķ žessu landi, žegar žeir tóku aš lķta į sig sem sérstaka žjóš.  Sighvatur, skįld, Žóršarson orti ķ Austurfararvķsum um hin "ķslenzku augu", sem hefšu dugaš sér vel.  Um svipaš leyti, įriš 1022, geršu Ķslendingar sinn fyrsta millirķkjasamning, og var hann viš Noršmenn um gagnkvęman rétt žjóšanna [ķ hvoru landi].  Segja mį, aš eftir žaš hafi 2 įsar Ķslandssögunnar veriš sérstaša žjóšarinnar annars vegar og samstaša meš öšrum žjóšum hins vegar."

 

 Landnemarnir voru alls ekki allir frį Noregi, heldur hafa erfšafręširannsóknir sżnt fram į, aš umtalsvert hlutfall landnįmsmanna var ęttašur af Skotlandi og skozku eyjunum og vķšar.  Margir žeirra voru kristnir og höfšu tileinkaš sér bóklist (lestur og skrift).  Vestmenn žessir voru margir hverjir skįldskaparmenn, og höfšu lęrt til skįldskapar ķ skólum. Žeir uršu sérfręšingar ķ skįldskap, og Ķslendingar héldu žessari hefš viš.  Slķkir menn frį Ķslandi uršu eftirsótt skįld hjį norskum höfšingjum, m.a. viš hirš Noregskonungs, og mį nefna Ólaf, Kolbrśnarskįld, sem var ķ vist hjį Ólafi, digra, baršist meš honum į Stiklastöšum ķ Žręndalögum og męlti hin ódaušlegu orš į banastundinni, er ör var dregin śr brjósti hans ķ sjśkratjaldi žar, og hvķtar tęjur hengu į örvaroddinum: "Vel hefur konungur ališ oss", en aš svo bśnu féll hann daušur nišur. 

Vegna blandašs og sérstaks uppruna landnįmsmanna, sem hefur leitt af sér a.m.k. 2 tungumįl ķ landinu į 10. öld eša öllu heldur nokkrar mįllżzkur af norsku og gelķsku, er ešlilegt, aš Ķslendingar hafi frį öndveršu hvorki getaš litiš į sig sem Noršmenn né Skota, heldur sérstaka og sjįlfstęša žjóš, Ķslendinga.  Afkomendur hinna heišnu norsku landnema voru aš żmsu leyti öflugastir, og žaš er athyglisvert, aš žeir viršast móta söguna, og sérstaklega žó, hvernig hśn er rituš, meš fyrstu landnįmsmennina śr Noršurvegi, og Gulažingslögin til grundvallar fyrstu ķslenzku lögbókinni, en ekki var žó dregin dul į hlut skozkra höfšingja ķ landnįminu, t.d. Aušar, djśpśšgu, sem nam Dalina, og höfšingjar į hennar skipum nįmu vķša land, t.d. į Noršurlandi.

"Hér į landi voru engir konungar til aš spilla frišnum. [Enginn konungur stjórnaši landnįminu, heldur var žaš einstaklingsframtak skipstjórnarmanna vķša aš, sem höfšu enga žörf fyrir konung og höfšu margir hverjir oršiš fyrir baršinu į konungum.  Žetta var önnur sérstaša Ķslendinga, sem įtti eftir aš móta söguna. Innsk.-BJo.]  Ķ žvķ var sérstaša landsins ekki sķzt fólgin aš sögn gošans į Ljósavatni.  En Žorgeir lagši žó til ķ sömu ręšu, aš Ķslendingar tękju upp sömu trśarbrögš og grannžjóširnar.  Samstašan meš öšrum žjóšum vęri ekki sķšur mikilvęg en sérstašan."

Kristnitakan hefši ekki getaš fariš fram meš pólitķsku samkomulagi į Alžingi 999-1000, nema kristnir og heišnir hefšu bśiš saman ķ landinu, blandaš geši saman, bundizt blóšböndum og hagsmunaböndum ķ 4-5 kynslóšir og unniš saman į hérašsžingum og į Alžingi ķ 3-4 kynslóšir, fariš ķ göngur og réttir og stundaš višskipti innbyršis og viš erlenda kaupmenn. Žingheimi var gert ljóst meš sendiboša frį Noregskonungi, Ólafi Tryggvasyni, aš landsmenn gętu ekki vęnzt frišsamlegrar sambśšar viš Noreg og norska kaupmenn, nema žeir köstušu heišninni fyrir róša og létu skķrast til kristni. Slķkar sögur fóru af vķkingakónginum Ólafi Tryggvasyni, aš landsmenn geršu sér grein fyrir, aš kóngsi hefši bęši vilja og getu til aš standa viš orš sķn. Žar meš stóšu öll spjót į heišna hópinum į Alžingi, og var Žorgeiri, goša į Ljósavatni, fališ aš semja mįlamišlun, sem hann gerši meš snilldarlegum hętti į 2-3 sólarhringum. Sķšan er talaš um leggjast undir feld, žegar leysa žarf erfiš śrlausnarefni.     

 "Einni öld sķšar gat aš lķta svipašan samleik sérstöšu og samstöšu ķ frįsögn annars sagnaritara [en Ara, fróša, Žorgilssonar - innsk.BJo], Snorra Sturlusonar, frį umręšum į Alžingi įriš 1024.  Ķslenzkur hiršmašur Ólafs, digra, Noregskonungs, Žórarinn Nefjólfsson, hafši bošiš Ķslendingum aš ganga honum į hönd.  Einar Žveręingur flutti žį um žaš ręšu, sem Snorri hefur eflaust samiš sjįlfur, aš Ķslendingar ęttu aš vera vinir konungs, en ekki žegnar.  Žótt Einar efašist ekki um, aš Ólafur, digri, vęri įgętur, vęru konungar misjafnir, sumir góšir og ašrir ekki, og vęri žvķ bezt aš hafa engan konung." 

Žetta var viturlega męlt hjį Einari, Žveręingi, śr fjašurstaf Snorra Sturlusonar.  Žessi sagnameistari og höfšingi ķ flóknum stjórnmįlaheimi Sturlungaaldar var aš sönnu ekki hallur undir žann konung, sem var honum samtķša ķ Noregi, Hįkon, gamla, en hann var heldur enginn vinur hans, eins og Einar bošaši, aš Ķslendingar skyldu kappkosta, enda var slķkt sennilega ógjörningur fyrir Ķslendinga, ž.e. aš njóta vinfengis  konungs įn žess aš ganga erinda hans į Ķslandi.

Snorri var prestur og enginn hermašur, eins og Bęjarbardagi var til vitnis um, og hann beitti aldrei miklum įhrifum sķnum į Alžingi ķ žįgu konungs. Hann var trśr kenningu sinni, žótt margręšur persónuleiki vęri.  Aftur į móti var hann ķ vinfengi viš Skśla, jarl, sem geršist keppinautur Hįkonar um ęšstu völd ķ Noregi,en laut ķ lęgra haldi. 

Refsivald konungs nįši žį žegar til Ķslands 1241, 21 įri fyrir gerš Gamla sįttmįla, sem sżnir pólitķska įstandiš ķ landinu, og mun fyrrverandi tengdasonur Snorra, Gissur Žorvaldsson ķ Hruna, sem var handgenginn mašur konungi, hafa fengiš skipun um aš taka Snorra Sturluson af lķfi.  Er žaš eitt mesta nķšingsverk Ķslandssögunnar, enda var žess grimmilega hefnt meš Flugumżrarbrennu, žótt Gissur bjargaši sér žar naumlega ofan ķ sżrukeraldi. Fyrir undirgefni Haukdęlahöfšingjans fékk hann jarlsnafnbót frį feigum kóngi.  

"Ę sķšan hafa mįlsmetandi Ķslendingar skipzt ķ 2 flokka.  Žveręinga, sem vilja vinfengi viš ašrar žjóšir įn undirgefni, ķ senn sérstöšu og samstöšu, og Nefjólfssyni, sem eiga žį ósk heitasta aš herma allt eftir öšrum žjóšum, vilja fórna allri sérstöšu fyrir samstöšu."

 Höfundur žessa vefpistils hefur alla tķš tališ žaš liggja ķ augum uppi, aš ekkert vit sé ķ žvķ fyrir smįžjóš langt noršur ķ Atlantshafi aš taka allt gagnrżnilaust upp eftir öšrum žjóšum, sem bśa viš allt ašrar ašstęšur.  Žaš hefur alla tķš veriš ašall Ķslendinga aš hirša žaš śr menningu, tękni og sišum annarra, sem nytsamlegt getur talizt hérlendis, og laga žaš aš ašstęšum okkar, laga žaš aš sišum okkar, tungunni og lagaumhverfi. Hér var t.d. engin žörf į sameiningartįkni, konungi, til aš sameina höfšingjana ķ barįttu viš erlend įrįsaröfl. Ķslenzka kirkjan sameinaši vęntanlega gelķska og germanska kirkjusiši.  Ķslendingar höfnušu Jįrnsķšu Magnśsar, konungs, lagabętis, og fengu ķ stašinn Jónsbók, sem studdist viš Grįgįs. Heilbrigš ķhaldssemi hefur reynzt Ķslendingum vel.  Žeir hafa ekki veriš byltingarmenn, žótt žeir hafi veriš fljótir aš tileinka sér nżjungar, sem žeir sįu, aš gagn vęri hęgt aš hafa af.  

Ķslendingar fengu sķna stjórnarskrį śr hendi Danakonungs 1874, og varš ekki verulegur įgreiningur um hana, enda var hśn eiginlega samevrópsk žį og sķšan hverja bragarbótina į fętur annarri į stjórnskipuninni, žar til sambandiš viš Danakóng var rofiš meš nįnast einróma stofnun lżšveldis į Žingvöllum 17. jśni 1944 į afmęlisdegi sjįlfstęšishetjunnar, Jóns Siguršssonar.

Žaš gekk hins vegar mikiš į, žegar framsżnir og vķšsżnir menn beittu sér fyrir stofnašild landsins aš varnarsamtökum lżšręšisžjóša Evrópu og Noršur-Amerķku, NATO.  Andstęšingar ašildar voru af ólķku tagi, bęši einlęgir Žveręingar og haršsvķrašir kommśnistar, dęmigeršir Nefjólfssynir, sem sįu Sovét-Ķsland ķ hillingum.

Hin mikla žversögn nśtķmans į Ķslandi, žegar strķš geisar ķ Evrópu, er, aš forsętisrįšherrann er formašur stjórnmįlaflokks, sem hangir į naušsyn varnarleysis, eins og hundur į roši eša steingervingur ķ Evrópu.  Slķk afstaša er ekki ķ anda Žveręinga, sem vilja samstöšu meš lżšręšisžjóšum gegn einręšisžjóšum, sem sżnt hafa glępsamlegt ešli sitt meš hryšjuverkum gagnvart varnarlausum ķbśum ķ Śkraķnu. Slķk samstaša tryggir Žveręingum eftirsótt frelsi.

Slķka villimenn į valdastóli ķ Rśsslandi veršur aš kveša nišur, og eymdarkveinstafir žeirra um, aš Śkraķnumenn megi ekki skjóta į žau skotmörk ķ Rśsslandi, žašan sem eldflaugar og drónar eru send til aš valda manntjóni og eignatjóni ķ Śkraķnu, eru ekki svaraveršir, enda sišblindingjar, sem žar vęla. Žjóšarmorš er nś framiš ķ Śkraķnu fyrir opnum tjöldum.  Hvķlķkur višbjóšur !

Hótanir glępagengis Kremlar, s.s. trśšsins Medvedevs,  um aš beita ķ refsingarskyni kjarnorkuvopnum eru hlįlegar, žvķ aš yfirburšir Vesturveldanna į sviši hernašar eru slķkir, aš žeir munu ekki komast upp meš neitt slķkt, en munu kalla yfir sig slķkan eyšingarmįtt, aš rśssneska sambandsrķkiš verši śr sögunni aš eilķfu.   

"Žegar Ķslendingar uršu naušugir aš ganga į hönd Noregskonungi įriš 1262, skildu žeir žaš til ķ sįttmįla, aš žeir fengju haldiš ķslenzkum lögum og aš opinberir sżslunarmenn skyldu ķslenzkir vera. Leištogi žjóšarinnar ķ sjįlfstęšisbarįttunni, Jón Siguršsson, vķsaši óspart til žessa sįttmįla, žegar hann rökstuddi tilkall hennar til sjįlfsforręšis. En um leiš var Jón eindreginn stušningsmašur verzlunarfrelsis.  "Žś heldur, aš einhver svelgi okkur.  Lįtum žį alla svelgja okkur ķ žeim skilningi, aš žeir eigi viš okkur kaup og višskipti", sagši hann ķ bréfi til bróšur sķns įriš 1866.  "Frelsiš kemur aš vķsu mest frį manni sjįlfum, en ekkert frelsi, sem snertir mannfélagiš, kemur fram, nema ķ višskiptum, og žau eru žvķ naušsynleg til frelsis.""

Nefjólfssynir ķ landinu 1262 hafa ekki samžykkt Gamla sįttmįla naušugir, heldur fśsir, enda höfšu sumir žeirra unniš aš innlimum Ķslands ķ norska konungsrķkiš um įratuga skeiš.  Ķ nśtķmanum baršist einn kśnstugur fżr fyrir žvķ, įšur en hann umturnašist ķ byltingarkenndan sósķalista, sem er önnur furšuleg hugdetta, aš Ķsland yrši fylki ķ Noregi, žótt žįverandi stjórnvöld Noregs hafi veriš žvķ algerlega afhuga, enda hugmyndin frįleit og reist į naušhyggju Nefjólfssona um, aš Ķslendingar geti ekki séš sér farborša į eigin spżtum.  Žeir hafa žó rękilega sannaš mįtt sjįlfstęšis til aš knżja hér framfarir og aš tryggja hér efnalega hagsęld.  

Žaš var įreišanlega raunhęft og rétt višhorf Jóns Siguršssonar, forseta, aš frelsiš kemur mest frį einstaklinginum sjįlfum og aš verzlunarfrelsi er undirstaša frelsis samfélagsins.  Frjįls verzlun og višskipti hafa reynzt undirstaša efnalegra framfara į Ķslandi, sem hvergi ķ Evrópu uršu meiri en į Ķslandi į 20. öldinni. Frjįls višskipti Ķslands viš lönd Evrópusambandsins, ESB, eru nś bundin į klafa žvingašrar samręmingar viš löggjöf ESB, sem augljóslega įtti aš vera undanfari inngöngu ķ ESB.  Ekki er vķst, aš Jóni Siguršssyni, forseta, hefši hugnazt žetta fyrirkomulag, enda varla hęgt aš kalla žetta frjįls višskipti, žótt žau séu aš mestu leyti tollfrjįls. Nefjólfssonum finnst, aš stķga žurfi skrefiš til fulls, en Žveręingar eru beggja blands ķ žessu mįli.

 

  


Kenningin um "Wandel durch Handel" er dauš

Žaš er kominn tķmi fyrir žżzk stjórnvöld og ašra, sem tvķįtta eru ķ afstöšunni til Rśsslands, aš gera sér grein fyrir ķ raun, aš aldrei aftur veršur horfiš til samskipta viš Rśssland į višskiptasvišinu og öšrum svišum, eins og innrįs rśssneska hersins ķ Śkraķnu 24. febrśar 2022 hefši aldrei įtt sér staš. Kenningin um, aš meš višskiptum viš einręšisrķki gętu lżšręšisrķkin haft įhrif į einręšisrķkin til batnašar, žvķ aš sameiginlegir višskiptahagsmunir mundu gera einręšisrķkin nęgilega vinveitt lżšręšisrķkjunum, til aš žau mundu ekki telja verjanlegt aš fara meš ófriši gegn žeim, hefur reynzt loftkastalar draumóramanna. Til aš breiša yfir veikleika žessarar kenningar, breiddi einn höfundanna, kratinn Willy Brandt, yfir raunveruleikann meš žvķ aš kalla ósköpin "Realpolitik".  Žjóšverjar įttu eftir aš fara flatt į žessari krataglópsku.

Višskiptin styrkja einręšisrķkin tęknilega og fjįrhagslega, og žau reyna aš beina aškeyptri vestręnni tękni aš eflingu herstyrksins, sem settur veršur til höfušs lżšręšisrķkjum viš fyrsta tękifęri.  Rśssland er nżjasta dęmiš um žetta.  Rśssneski herinn hefur reyndar reynzt vera mun lélegri en nokkurn óraši fyrir, reyndar her į bak viš Pótemkķntjöld.  Žegar til į aš taka er žetta aš mestu gamli sovétherinn. Fjįrveitingar til hersins hafa skilaš sér illa vegna grasserandi spillingar.  

Žaš voru evrópskir kratar (sósķaldemókratar) meš Willy Brandt, formann SPD (Sozialistische Partei Deutschlands) ķ broddi fylkingar, sem beittu sér fyrir žessari vanhugsušu stefnu, "Wandel durch Handel" ķ "Ostpolitik" sinni.  Dęmigeršur kratismi, įferšarfalleg stefna, en stórhęttuleg, af žvķ aš hśn var reist į röngum forsendum og skilningsleysi į ešli einręšisrķkja, einkum ķ rķkjum rótgróinnar nżlendustefnu og heimsvaldastefnu, eins og ķ Rśsslandi. 

Af einhverjum einkennilegum įstęšum hefur kratinn ķ kanzlarastóli nśna, Olaf Scholz, neitaš aš horfast ķ augu viš stašreyndir, žótt hann lżsti yfir vendipunkti ķ Reichstag skömmu eftir innrįsina ķ Śkraķnu 24.02.2022.  Kannski hefur hann hlustaš į rśssneskar hótanir um kjarnorkuįrįs į Berlķn frį Kalķningrad (gamla Königsberg), ef Žjóšverjar dirfast aš styšja žurfandi Śkraķnumenn meš öflugum vopnum, sem žeir hafa žrįbešiš um. Hik og tafaleikir žżzku stjórnarinnar varšandi öflugan stušning viš Śkraķnu frį Evrópurķki, sem hafši įunniš sér sess eftir algert og nišurlęgjandi tap ķ Sķšari heimsstyrjöldinni, er oršiš óžolandi og vekur upp tortryggni ķ garš Žjóšverja undir kratķskri forystu um fyrirętlanir žeirra, eftir aš žeir hafa gert sig seka um barnalegt og algerlega óveršskuldaš traust ķ garš rśssneskra rįšamanna, sem leiddi til mikilla ófara.  Nś, 24.01.2023, 11 mįnušum eftir svķviršilega innrįs Rśssa ķ Śkraķnu, hafur žżzka stjórnin loksins tekiš af skariš meš skilyršislaust leyfi til afhendingar ótakmarkašs fjölda (aš žvķ bezt er vitaš) til Śkraķnuhers af žeim 2000-3000 eintaka fjölda, sem til er af Leopard 2 skrišdrekunum ķ Evrópu. Ef minningar styrjaldanna viš Rśssa į 20. öld hafa hamlaš įkvaršanatöku žżzku stjórnarinnar nś, ętti hśn aš minnast mikilla bardaga, sem hįšir voru ķ Śkraķnu 1941-1944, žegar Wehrmacht nįši öllum helztu borgum Śkraķnu į sitt vald, hernam allt landiš og olli Śkraķnumönnum stórtjóni. Margir Śkraķnumenn böršust reyndar meš Wehrmacht gegn Rauša hernum, enda voru misgjöršir Rśssa į hendur Śkraķnumönnum og nżlendukśgun žį žegar oršnar hrottalegar.   

Žessi skrišdrekategund, žżzki Leopard 2, er talin henta Śkraķnuher bezt ķ višureigninni viš rśssneska herinn.  Bandarķski Abrams-skrišdrekinn er aš mörgu leyti talinn vera sambęrilegur viš Leopard 2A6, nżjustu tegund Leopard drekanna, sem Bundeswehr sendir senn til Śkraķnu, en hann veršur erfišari ķ rekstri, krefst sérhęfšara višhalds og brennir kerosen-žotueldsneyti ķ staš dķsilolķu, sem knżr Leopard 2 og nśverandi skrišdreka Śkraķnuhers. Hann er knśinn žotuhreyfli, sem žolir illa ryk. Nś hafa Bandarķkjamenn lofazt til aš senda Abrams-dreka til Śkraķnu, en žaš var furšuskilyrši af hįlfu Olaf Scholz, sem mun flękja mjög rekstur og višhald skrišdrekasveita Śkraķnuhers, en ķ nįgrannarķkjunum verša sett upp verkstęši til aš žjónusta žį.  Hann er žó żmsu vanur ķ žeim efnum, og sennilega hefur aldrei nokkur her haft śr aš spila jafnfjölbreytilegum hergögnum frį svo mörgum ólķkum framleišendum og Śkraķnuher nś.

Engir hafa meiri og dżrkeyptari reynslu af aš fįst viš rśssneska herinn en žżzki herinn.  Reichswehr baršist viš keisaraherinn ķ 3 įr og Wehrmacht viš Rauša-herinn ķ tęplega 4 įr.  Panther-skrišdrekinn var hannašur og smķšašur fyrir Wehrmacht til aš fįst viš Rauša-herinn meš sinn T-35 skrišdreka, sem Heinz Guderian, hershöfšingi ķ Wehrmacht, taldi žann bezta, sem smķšašur hafši veriš fram aš žvķ. Ekki mį heldur gleyma Tiger-drekunum žżzku.  Mesta skrišdrekaorrustu allra tķma fór fram viš Kursk ķ sunnanveršu Rśsslandi ķ jślķ 1943. Heinz Guderian taldi įętlun žżzka herrįšsins um žetta uppgjör Wehrmacht viš mun fleiri rśssneska skrišdreka en Wehrmacht og Waffen SS  höfšu yfir aš rįša vera of įhęttusama, og steininn tók śr, žegar žżzku sveitirnar voru veiktar meš brottflutningum bryndreka til aš męta innrįs Bandamanna į Ķtalķu.  Eftir žessa bardaga viš Kursk mįttu žżzku vélaherdeildirnar sķn lķtils į austurvķgstöšvunum, enda var žį helzti hugmyndasmišur Wehrmacht į žessu sviši hernašar fallinn ķ ónįš hjį kanzlaranum. Fjöldinn segir ekki alla söguna.  Gęši bśnašar, žjįlfun hermanna og stjórnkęnska rįša för nś ekki sķšur en žį.  

Į dögum Kalda strķšsins ęfši Rauši herinn, sem įtti 20 k skrišdreka, framrįs hersins vestur aš Rķn, og NATO taldi hęttu į, aš lįtiš yrši reyna į žessar fyrirętlanir.  Ķ žvķ skyni aš stöšva žessa vęntanlegu sókn žróušu Žjóšverjar Leopard 1 skrišdrekann ķ framhaldi af reynslunni af skrišdrekum Wehrmacht, og sķšan var hann uppfęršur tęknilega ķ Leopard 2, sem er hannašur sérstaklega til aš fįst viš rśssneska skrišdrekann T-72, sem er uppistašan ķ rśssnesku skrišdrekasveitunum, og T-90, sem er seinni śtgįfa. 

Žetta er įstęšan fyrir žvķ, aš Śkraķnumenn leggja höfušįherzlu į aš fį um 300 stk. Leopard 2, og öll NATO-rķkin, nema Žżzkaland, Ungverjaland og e.t.v. Tyrkland, styšja žaš. Einöršust ķ stušningi sķnum eru NATO-rķkin, sem įšur voru hernumin af Rśssum, žvķ aš žau telja sig vita af biturri reynslu, aš įrįsargjörn nżlendustefna Rśssa muni beinast aš žeim, eftir hugsanlegt fall Śkraķnu og Moldóvu, sem žó veršur vonandi aldrei.  Žar er um aš ręša Pólland, Eistland, Lettland, Lithįen, Finnland, Tékkland og  Slóvakķu.  Öll žessi rķki munu eiga Leopard 2 ķ vopnabśrum sķnum og vera fśs aš lįta hluta žeirra af hendi viš Śkraķnuher, žegar Žżzkaland afléttir višskiptakvöšum af žessum tękjum.  Eftir fund Vesturveldanna ķ Ramstein-flugherstöš Bandarķkjahers ķ byrjun žorra 2023 rķkti bjartsżni um, aš žaš ętlaši Žżzkaland aš gera hiš snarasta, en žaš hefur ekki veriš stašfest fyrr en nś ķ dag, 24.01.2023, eftir sķmtal Bandarķkjaforseta viš Žżzkalandskanzlara.    

Žessi kergja kratans Scholz og tvķskinnungur stefndi ķ aš senda Žżzkaland ķ skammarkrók Vesturveldanna.  Einangrun Žżzkalands yrši engum til góšs, nema įrįsaröflunum ķ Kreml.  Žaš hlyti aš hrikta illilega ķ rķkisstjórnarsamstarfinu ķ Berlķn, ef lengri drįttur hefši oršiš į samžykki Olafs Scholz.  Hefšu oršiš  stjórnarslit žar śt af žessu, mundi krataflokkurinn SPD verša sendur ķ langa eyšimerkurgöngu, enda į stjórnmįlaflokkur, sem rekur stjórnarstefnu, sem er stórskašleg fyrir framtķš og öryggi Vesturlanda, ekkert erindi ķ valdastóla.  CDU bķšur eftir aš taka viš stjórnartaumunum.  Kratar eru aldrei til stórręšanna.  

Žaš veršur aldrei aftur sams konar įstand ķ Evrópu og rķkti frį falli rįšstjórnar kommśnistaflokks Rśsslands og fram til innrįsarinnar 24. febrśar 2022.  Žaš veršur sett upp jįrntjald į landamęrum Rśsslands og višskiptum viš landiš haldiš ķ lįgmarki, žvķ aš einręšisöflin žar munu ekki lįta af žrįhyggju sinni um śtženslu yfirrįšasvęšis Rśsslands.  Enginn annar hefur įhuga į slķku afturhvarfi sögunnar og afturför.  Žess vegna er öruggast aš veita Śkraķnu inngöngu ķ NATO, og umsókn landsins um ašild aš ESB er ķ vinnslu ķ Brüssel og Kęnugarši, eins og viš sjįum nś į hreinsunum vegna spillingar ķ Kęnugarši. Rśssar geta engum um kennt, nema sjįlfum sér.  Žeir reka hryšjuverkarķki, śtlagarķki, sem engin įhrif į aš hafa į žaš, hvernig Vesturveldin skipa varnarmįlum sķnum.

Į 19. öld hrifsaši Rśssakeisari til sķn stór landflęmi af Kķnakeisara.  Rķkisstjórn kķnverska kommśnistaflokksins hefur ekki gleymt žessum žętti sögunnar og mun sennilega meš einhverjum hętti reyna aš endurheimta žetta land og nżta žau tękifęri, sem bjóšast meš breyttri stöšu heimsmįlanna og veiku Rśsslandi. 

 ukrainian-cloth-flags-flag-15727


Strķš ķ okkar heimshluta

Frį 24. febrśar 2022 geisar illśšlegt strķš ķ Evrópu.  Hiš įrįsargjarna rśssneska rķki heyr grimmdarlegt nżlendustrķš gegn Śkraķnumönnum.  Sišferšilega rotnum og ömurlega illa skipulögšum Rśssaher gengur svo illa į vķgvöllunum, aš sķšan gagnsókn śkraķnska hersins hófst ķ byrjun september 2022, hefur honum oršiš vel įgengt viš aš frelsa hertekin landsvęši, einkum ķ noršaustri og sušri. Žar hefur aškoman veriš ömurleg. Fréttir berast nś af 4 pyntingarstöšvum rśssneska hersins ķ frelsašri Kherson-borg ķ sušri.  Eru brot Rśssa į Genfarsįttmįlanum um strķšsrekstur, mešferš strķšsfanga og hegšun gagnvart óbreyttum borgurum, til vitnis um, aš Rśssland er villimannarķki, hryšjuverkarķki, sem śtiloka į frį öllum samskiptum sišašra manna.

Sišleysi og grimmd rśssneskra stjórnvalda og hersins mun koma hart nišur į óbreyttum borgurum Rśsslands į nęstu įrum, og getur leitt til upplausnar sambandsrķkisins, žvķ aš śržvętti komast ekki upp meš yfirrįš til lengdar. Strķšiš hefur leitt ķ ljós hrikalega rangt mat Vesturveldanna į öryggi Evrópu ķ hernašarlegu og višskiptalegu tilliti og sżnt frm į  naušsyn NATO.  Rśssar hafa ofmetiš hernašargetu sķna og vanmetiš samstöšu Vesturveldanna gegn skefjalausu ofbeldi.  Vesturveldin eru žó of treg til aš senda Śkraķnumönnum žau hergögn, sem gert gętu śt af rśssneska herinn ķ Śkraķnu į fįeinum mįnušum.  Žessi tregša leišir enn meiri hörmungar yfir almenning ķ Śkraķnu vegna žess hernašar, sem hinn ömurlegi rśssneski her stundar gegn almennum ķbśum Śkraķnu. Fólskan ręšur žar rķkjum, og hana veršur aš brjóta sem fyrst į bak aftur og veita sķšan hinni strķšshrjįšu og dugandi śkraķnsku žjóš inngöngu ķ NATO. Žaš er óskiljanlegt, aš Žjóšverjar skuli ekki samžykkja tillögu Pólverja um stašsetningu Patriot-loftvarnakerfisins ķ Śkraķnu fremur en ķ Póllandi.  Patriot-kerfiš er lķklegast öflugasta loftvarnakerfi, sem völ er į nś um stundir, og mundi lķka verja ašliggjandi NATO-lönd, ef žaš vęri stašsett ķ Śkraķnu. Žaš er engu lķkara en Frakkar og Žjóšverjar, hverra einręšisherrar lutu ķ lęgra haldi fyrir grķšarlegum fjölda, sem rśssneskir herforingjar öttu fram gegn herjum žeirra į 19. og 20. öld, vilji ekki sjį Rśssaher sigrašan ķ Śkraķnu į 21. öldinni.  Žaš er hrottalega misrįšiš af Berlķn og Parķs. Meira raunsęi er uppi ķ Eystrasaltslöndunum, Finnlandi og Póllandi, sem lišiš hafa undan hernįmi Rśssa og žekkja ešli žeirra.   

Einn af ķslenzkukennurum höfundar ķ MR skrifaši góša hugvekju ķ Fréttablašiš 9. nóvember 2022 um įstęšur styrjalda almennt, og kveikjan aš žeim góšu skrifum er lķklega įrįsarstyrjöld Rśssa gegn Śkraķnumönnum, sem hneykslazt er į hér aš ofan.  Žarna į ķ hlut Įrni Björnsson, žjóšhįttafręšingur, en höfundur man ljóslega eftir honum kryfja Eglu meš nemendum į einu misseri.  Nokkrir žefnęmir nemendur, einkum nęrri kennarapśltinu, töldu sig einstaka sinnum skynja kaupstašarlykt ķ loftinu, žegar kennarinn komst į flug viš aš śtskżra bošskap Snorra Sturlusonar og śtskżra vķsurnar, sem sį lęrši mašur śr Oddaskóla į Rangįrvöllum hafši safnaš aš sér eša ort sjįlfur og sett į kįlfskinn.  Konungar voru yfirleitt ófrišsamir og sįtu yfir hlut sjįlfstęšra bęnda meš skattheimtu til aš fjįrmagna hiršina og herinn. Aš breyttu breytanda į žetta viš um einręšisherra nśtķmans.  

Nś veršur gripiš nišur ķ lipurlega ritaša hugleišingu  žjóšhįttafręšingsins, sem bar fyrirsögnina:  

"Margtugga um strķš":

"Žaš er ęvinlega fįmenn yfirstétt, sem hefur komiš strķšsįtökum af staš.  Hśn lętur, žegar grannt er skošaš, jafnan stjórnast af įsókn ķ land, aušlindir og völd, žótt menningar- eša trśarlegar įstęšur séu oft hafšar į yfirborši.  Til žess hefur hśn sér til fulltingis snillinga į sviši innrętingar til aš fį almenning til fylgis.  En žaš er einn afdrifarķkasti veikleiki hins venjulega manns, hvaš hann er hrekklaus og ginnkeyptur fyrir mįlafylgju." 

Žessi texti getur sem bezt įtt viš Rśssland 2022 og Žżzkaland 1939 og 1914.  Ķ öllum tilvikum var um einręšisstjórnarfar aš ręša, og slķk rķki eru mun ófrišlegri og įrįsargjarnari en vestręn lżšręšisrķki.  Rśssneska yfirstéttin, ólķgarkar, įgirnist auš Śkraķnu.  Fólkiš žar er duglegt og skapandi, moldin er frjósöm, dżrir mįlmar og olķa ķ jöršu, og nś hafa fundizt miklar jaršgasbirgšir ķ Sušur-Śkraķnu og žó einkum ķ Svartahafi ķ kringum Krķmskagann.

Rśssneska rétttrśnarkirkjan viršist vera meš böggum hildar, eftir aš sś śkraķnska sagši skiliš viš hana 2019 og hefur lżst "sértęka hernašarašgerš" Pśtķns sem heilagt strķš gegn Śkraķnu.  Pśtķn og skósveinar žessa  nżlenduherra lżsa žvķ blįkalt yfir, alveg śt ķ loftiš, aš śkraķnsk žjóš hafi enga sérstöšu og śkraķnsk menning sé ekki til. Žetta strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og t.d. sögu 18. aldar, žegar Śkraķnumenn voru ķ uppreisn gegn zarnum. Frį žvķ aš sęnskir vķkingar stofnušu meš ķbśunum į svęšinu Kęnugaršsrķkiš, hefur Śkraķna veriš til meš sķnum kósökkum.  Hér er um haršduglega menningaržjóš aš ręša, t.d. į sviši tónlistar og dansa. 

Rśssar hafa alltaf veriš meš tilburši til aš žurrka śt sérstöšu žjóšarinnar og kśga hana grimmdarlega, eins og tilbśin hungursneiš af žeirra hįlfu 1932-1933 sżndi.  Til žess var tekiš, aš Rśssar stįlu öllum gersemum žjóšminjasafnsins ķ Kherson og höfšu į brott meš sér til Rśsslands, įsamt heimilistękjum og salernisbśnaši.  Žeir hafa hagaš sér eins og óuppdregnir vandalar ķ Śkraķnu. Herstjórninni vęri trśandi til aš standa aš slķku. Hśn er ęrulaus. 

"Slķk įtök byrjušu smįtt fyrir žśsundum įra.  Ķ frjósömum įrdölum tókst fólki smįm saman aš framleiša meiri matvęli en žaš žurfti til daglegs višurvęris. Mešal žess spruttu upp klókir og grįšugir menn, sem meš żmsum ašferšum geršu sig aš andlegum leištogum og ķ krafti žess meš tķmanum aš veraldlegum foringjum, sem hirtu framleišslu fjöldans.  Enginn žeirra var žó žekktur aš manngęzku."

Žetta er lķklega sannferšug lżsing į upphafi stéttaskiptingar ķ heiminum. Fólk hefur alltaf veriš misjafnlega śr garši gert aš andlegu og lķkamlegu atgervi, svo aš ekki sé minnzt į hugšarefnin, svo aš žeir, sem gįtu framleitt meira en ašrir, hafa veriš taldir vel til forystu fallnir. Hjįtrś hefur žjakaš lżšinn žį, eigi sķšur en nś, og žaš hefur veriš góšur jaršvegur til aš koma žvķ inn hjį honum, aš velgengni stęši ķ sambandi viš ęšri mįttarvöld. Žaš varš aš eins konar réttlętingu į forréttindum og hóglķfi ęšsta klerks, aš žau vęru merki um velžóknun ęšri mįttarvalda.  Įróšur og innręting hafa óralengi leikiš stórt hlutverk ķ samfélagi manna og veriš jafnan til bölvunar.  

"Žessir foringjar komu sér upp hirš og her til aš tryggja völd sķn, reistu sér hallir og hof og töldu lżšnum trś um, aš toppfķgśran hefši žegiš stöšu sķna frį ęšri mįttarvöldum, sem öllum bęri aš hlżša.  Žegar svo valdaklķkur ķ nįgrannalöndum tóku aš keppa um sömu nįttśruaušlindir, var kvatt til herśtbošs, einatt ķ nafni trśar, žjóšernis eša ęttjaršarįstar.  Og lżšurinn kunni ekki annaš en hlżša.  Ķ sögukennslu er svo lįtiš heita, aš žetta sé gert ķ nafni žjóšar og forkólfar yfirgangsins, eins og Alexander mikli, Sesar eša Napóleon, kallašir mikilmenni." 

Höfundur žessa pistils er hallur undir žessa söguskżringu sķns gamla lęriföšur um Eglu. Ķ hryšjuverkarķkinu Rśsslandi er nś alręši eins manns, sem hefur hlotiš blessun rśssnesku rétttrśnašarkirkjunnar į villimannslegu landvinningastrķši sķnu ķ Śkraķnu, svo aš žar kemur sś tenging viš yfirnįttśruleg öfl, sem Įrni tķnir til ķ kenningu sinni hér aš ofan.  Forseti Rśsslands bošar ennfremur endurreisn heimsveldis Rśssa, eins og žaš var vķšfešmast į dögum zaranna, og ķ raun sameiningu allra Slava ķ eitt rķki undir forystu Rśssa.  Žaš į aš endurreisa "mikilfengleika Rśsslands", sem er žó anzi žokukenndur. 

Žetta er gešveiki, enda er ekki nokkur raunhęfur grundvöllur fyrir slķkri endurtekningu kśgunarsögunnar.  Forseti Rśsslands hefur raunar bólusett Śkraķnumenn og ašra Slava endanlega gegn nokkrum įhuga į žvķ aš gerast enn og aftur žręlar frumstęšs og ofstopafulls rśssnesks rķkis. 

"Pśtķn er lķtiš annaš en handbendi nżrķkra rśssneskra aušjöfra, sem įgirnast m.a. aušlindir Śkraķnu.  Vopnaframleišendur mešal žeirra tapa ekki, žótt rśssneski herinn tapi į vķgstöšvunum.  Aš breyttu breytanda gildir sama munstriš ķ stórum drįttum enn ķ dag. Žaš eru ekki žjóšir, sem keppa um aušlindir jaršar, en ķ staš ašalsmanna fyrri alda er komin yfirstétt fjįrmįlajöfra, sem hagnast m.a. į offramleišslu og endurnżjun óžarfra hergagna.  Til aš réttlęta hana žarf aš magna upp strķšsótta og helzt tķmabundin įtök.  Žetta eru allt annars konar öfl en žeir heišarlegu dugnašarmenn ķ hverju landi, sem eiga frumkvęši aš žvķ aš byggja upp žarflega atvinnuvegi, en halda sig frį fjįrmįlabraski.  En ķ krafti hins frjįlsa fjįrmagns rįša braskararnir oft feršinni."  

Hér skal ósagt lįtiš, hver er handbendi hvers ķ ęšstu  valdastétt Rśsslands.  Žį er og komiš ķ ljós nśna, aš frišarhreyfingar ķ Evrópu og vķšar hafa haft kolrangt fyrir sér varšandi hęttuna, sem af Rśssum stafar.  Žeir eru einfaldlega enn žį śtženslusinnaš og įrįsargjarnt rķki, žótt herstyrkur og efnahagsstyrkur žessa rotnaša rķkis sé lķtill.  Aš tala nišur fjįrmįlamenn og fjįrfesta į Vesturlöndum, af žvķ aš žeir gręši sumir į framleišslu og sölu hergagna, missir nś oršiš algerlega marks į Vesturlöndum.  Žaš er full žörf į NATO og hefur alltaf veriš til aš verja einstaklingsfrelsiš og lżšręšiš.  Nś eru reyndar svartir saušir ķ NATO į borš viš Erdogan, Tyrklandsforseta, og Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands, sem žvęlast fyrir inntöku Finnlands og Svķžjóšar ķ NATO.  Žį veršur hegšun Orbans ę undarlegri, žvķ aš nś er hann farinn aš sżna tilburši um aš vilja fęra śt landamęri Ungverjalands og lętur mynda sig meš trefil, sem sżnir nż landamęri. 

Rśssar eru nś žegar bśnir "aš spila rassinn śr buxunum" ķ Śkraķnu og hafa breytzt ķ śtlagarķki.  Žaš veršur lķklegra meš hverri vikunni, sem lķšur, aš draumur Śkraķnumanna um aš reka rśssneska herinn śt śr landi sķnu og endurreisa landamęrin frį 1991 muni rętast 2023.  Til aš varšveita žann friš, sem žeir žį hafa lagt grunninn aš, žarf endilega aš verša viš bón žeirra um aš ganga ķ NATO.  Sķšan mun hefjast grķšarlegt uppbyggingarskeiš ķ Śkraķnu, žar sem innvišir, skólar, sjśkrahśs,ķbśšarhśsnęši og fyrirtęki verša reist aš vestręnum hętti, og Śkraķna veršur tengd vestręnum mörkušum og stofnunum og veršur varnarlegt bólvirki gegn Rśssum meš öflugasta her Evrópu.  

Žaš mun ekki lķša į löngu, unz verg landsframleišsla Śkraķnu mun sigla fram śr VLF Rśsslands, og aš nokkrum įratugum lišnum munu Śkraķnumenn verša fjölmennari en ķbśar leifanna af Rśssarķki.  (Kįkasusžjóširnar og e.t.v. einhverjar Sķberķužjóšir munu segja skiliš viš Sambandsrķki Rśsslands.)  Aušlindir Śkraķnu eru nęgar til aš veita yfir 100 M manna žjóš góš lķfskjör į evrópskan męlikvarša.  Śkraķna getur braušfętt og knśiš orkukerfi allrar Evrópu vestan Rśsslands. Žannig mun Śkraķna verša öflugasta rķki Evrópusambandsins. 

 

 

 

 


Lengi eimir eftir af Molotoff-Ribbentropp-samninginum

Molotoff og Ribbentropp voru utanrķkisrįšherrar einręšisherranna Stalķns og Hitlers.  Hitler sendi utanrķkisrįšherra sinn til Moskvu sķšla įgśstmįnašar 1939 til aš ganga frį samningi viš Kremlverja, sem innsiglaši skiptingu Evrópu į milli žessara stórvelda.  Žessi samningur var ósigur fyrir lżšręšiš og sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša um aš haga mįlum sķnum aš vild, enda voru žjóšir Evrópu meš honum dęmdar til kśgunar og žręlahalds. Žaš er einmitt gegn slķku žręlahaldi, sem Śkraķnumenn berjast nśna blóšugri barįttu, og er žaš ótrślega hart nś į 21. öldinni aš žurfa aš berjast fyrir sjįlfsögšum rétti sķnum ķ Evrópu upp į lķf og dauša.

Ķ Evrópu sluppu t.d. Bretar, Ķslendingar, Svisslendingar, Svķar, Spįnverjar og Portśgalir undan strķšsįtökum.  Einörš varnarbarįtta Breta bjargaši Vestur-Evrópu undan jįrnhęl nazismans.  Vegna einstakrar frammistöšu flughers Breta ķ višureigninni viš flugher Žjóšverja haustiš 1940 og öflugs flota Breta tókst aš koma ķ veg fyrir innrįs Žjóšverja yfir Ermarsundiš.  Meš ašgeršinni Raušskeggur 21. jśnķ 1941 splundraši Hitler žessum illręmda samningi, en žaš er engu lķkara en hann lifi žó ķ hugskoti żmissa enn. 

Afstaša Žżzkalandskanzlaranna Kohls, Merkel og Scholz ber žess merki, aš žau hafi ķ hugskoti sķnu stjórnazt af žeirri śreltu hugmyndafręši, aš Žżzkaland og Rśssland ęttu aš skipta Evrópu į milli sķn ķ įhrifasvęši. Žżzka rķkisstjórnin var Eystrasaltsrķkjunum fjandsamleg viš lok Kalda strķšsins, Merkel stöšvaši įform Bandarķkjamanna 2015 um aš veita Śkraķnu ašild aš NATO, og Scholz hefur dregiš lappirnar ķ hernašarstušningi Žjóšverja viš Śkraķnu.  Afleišingin er ófögur. 

Jón Baldvin Hannibalsson, krati og fyrrverandi utanrķkisrįšherra Ķslands, į heišur skilinn fyrir framgöngu sķna, žegar hann, įsamt forsętisrįšherranum, Davķš Oddssyni, beitti sér fyrir žvķ, aš Ķsland braut ķsinn į örlagažrungnum tķma og višurkenndi fullveldi Eystrasaltsrķkjanna.  Žetta er bezti gjörningur Ķslands gagnvart öšrum rķkjum į lżšveldistķmanum.  Hvar vęrum viš stödd, ef réttur žjóšrķkja til óskorašs fullveldis vęri ekki virtur aš alžjóšalögum ?  Barįtta Śkraķnumanna nśna viš rotiš Rśssland, sem stjórnaš er meš vitfirrtum hętti til aš snśa sögunni viš, snżst um rétt stórra og smįrra rķkja til fullveldis og til aš bśa ķ friši ķ landi sķnu. Žess vegna eiga Vesturlönd aš styšja Śkraķnu hernašarlega įn žess aš draga af sér og fylgja žar fordęmi Póllands og Eystrasaltsrķkjanna. 

Nś veršur vitnaš ķ grein JBH ķ Morgunblašinu 30.įgśst 2022, sem hann nefndi:

"Um žį sem žora ..." 

"Ķ nęstum hįlfa öld voru Eystrasaltsžjóširnar hinar gleymdu žjóšir Evrópu.  Lönd žeirra voru žurrkuš śt af landakortum heimsins.  Tungumįl žeirra voru til heimabrśks, og žjóšmenningin lifši nešanjaršar.  Žessar žjóšir voru horfnar af pólitķskum radarskjį umheimsins.  Žegar ég ręddi um sjįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša viš starfsbróšur minn, utanrķkisrįšherra NATO-rķkis, reyndi hann aš eyša umręšuefninu meš eftirfarandi ummęlum: "Hafa žessar žjóšir ekki alltaf tilheyrt Rśsslandi ?".  

Žarna minnist JBH ekki į eitt alsvķnslegasta tiltęki rśssnesku kśgaranna, sem žeir hafa beitt alls stašar, žar sem žeir hafa tališ žörf į aš berja nišur sjįlfstęšistilhneigingu žjóša og aš eyšileggja žjóšareinkenni žeirra. Žeir hafa stundaš hina mannfjandsamlegu kynžįttahreinsun, "ethnic cleansing", ķ Eystrasaltsrķkjunum, og hana stunda višbjóširnir į herteknum svęšum Śkraķnu.  Fólkiš er flutt burt langt frį heimkynnum sķnum og Rśssar lįtnir setjast aš ķ stašinn.  Žetta er glępur gegn mannkyni, og žaš er ķskyggilegt, aš rśssneska valdastéttin skuli vera į svo lįgu sišferšisstigi į 21. öldinni aš gera sig seka um žetta.  Žeir veršskulda ekkert minna en fulla śtskśfun Vesturlanda sem hryšjuverkarķki.  

"Hinn atburšurinn [į eftir "syngjandi byltingunni" ķ jśnķ 1988-innsk. BJo], sem nįši inn į forsķšur blaša og sjónvarpsskjįi heimsins, var "mannlega kešjan" ķ įgśst 1989.  Nęstum 2 milljónir manna héldust ķ hendur frį Tallinn ķ noršri til Vilniusar ķ sušri til aš mótmęla Molotov-Ribbentrop-samninginum og leyniskjölum hans frį žvķ fyrir hįlfri öld (1939). Žessi alręmdi samningur [į] milli tveggja einręšisherra, Hitlers og Stalķns, reyndist vera upphaf seinni heimsstyrjaldarinnar.  Samkvęmt samninginum var Stalķn gefiš frķtt spil til aš innlima Eystrasaltsžjóširnar ķ Sovétrķkin, ž.m.t. Finnland - eitt Noršurlandanna."

Žannig var lenzkan į mišöldum ķ Evrópu, aš stórveldin rįšskušust meš fullveldi minni rķkjanna og röšušu žeim inn į įhrifasvęši sķn. Enginn, nema kannski pįfinn eša ęšsti prestur rétttrśnašarkirkjunnar ķ Moskvu,  hafši gefiš žeim žennan rétt.  Žau tóku sér hann annars meš vopnavaldi. Ķ kjölfar fyrri heimsstyrjaldarinnar, 1914-1918, tók žetta fyrirkomulag aš rakna upp fyrir tilstušlan Bandarķkjastjórnar.  Žį var kvešiš į um rétt žjóša til aš įkvarša sjįlfar örlög sķn, hvort žau kysu aš vera ķ rķkjabandalagi eša afla sér sjįlfstęšis um eigin mįl og fullveldis.  Žį uršu t.d. Ķsland og Finnland sjįlfstęš rķki, og Śkraķna varš sjįlfstęš ķ öreigabyltingunni rśssnesku 1917. Žetta er nś hinn rķkjandi réttur aš alžjóšalögum. Vladimir Putin snżr öllu į haus, vill snśa klukkunni til baka, en žaš mun ekki ganga til lengdar.

"Leištogar Vesturveldanna stóšu frammi fyrir höršum kostum.  Ęttu žeir aš fórna öllum įvinningi af samningum um lok kalda strķšsins meš žvķ aš lżsa yfir stušningi viš endurheimt sjįlfstęšis Eystrasaltsžjóša ?  Eša ęttu žeir aš fórna žessum smįžjóšum - ķ žvķ skyni aš varšveita friš og stöšugleika ? 

Biliš [į] milli oršręšu žeirra um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og aš fęra śt landamęri lżšręšis, mannréttinda og réttarrķkis annars vegar og žeirrar stórveldapólitķkur, sem žeir fylgdu ķ reynd hins vegar, var oršiš óbrśanlegt."

Aš stęrri rķki hafi öll rįš hinna smęrri ķ hendi sér, er óalandi og óferjandi višhorf.  Valdiš til aš įkvarša fullveldi rķkis liggur hjį ķbśum žess rķkis sjįlfum og ekki hjį stjórnmįlamönnum stęrri rķkja, sķzt af öllu gamalla nżlendukśgara eins og Rśsslands. Žetta višurkenndu Bretar og Frakkar ķ raun meš žvķ aš segja Stór-Žżzkalandi strķš į hendur ķ kjölfar innrįsar Wehrmacht ķ Pólland 1. september 1939.  Frakkland féll aš vķsu flestum aš óvörum į undraskömmum tķma voriš 1940 fyrir leifturįrįs, "Blitzkrieg Guderians", en Stóra-Bretland hélt velli og stóš uppi sem sigurvegari 1945 meš dyggri hernašarhjįlp Bandarķkjamanna. 

"Žaš var žess vegna, sem Bush, Bandarķkjaforseti, flutti ręšu ķ žinginu ķ Kęnugarši ķ įgśst 1991, sem sķšan hefur žótt meš endemum.  Ķ ręšunni skoraši hann į Śkraķnumenn "aš lįta ekki stjórnast af öfgakenndri žjóšernishyggju", heldur halda Sovétrķkjunum saman "ķ nafni frišar og stöšugleika". 

Žaš var žess vegna, sem Kohl, kanzlari, og Mitterand, forseti, skrifušu sameiginlega bréf til Landsbergis, leištoga sjįlfstęšishreyfingarinnar ķ Litįen, žar sem žeir skorušu į hann aš fresta framkvęmd sjįlfstęšisyfirlżsingar Litįa frį 11. marz 1990."

Rįšstjórnarrķkin voru of rotin undir žrśgandi kommśnisma, til aš žau gętu haldizt saman.  Žaš hefur žessum forsetum og kanzlara veriš ljóst, en žeir hafa tališ sig skuldbundna Gorbasjeff fyrir žįtt hans ķ frišsamlegu hruni Jįrntjaldsins. Žeir höfšu hins vegar engan rétt til aš slį į frelsisžrį undirokašra žjóša, sem žrįšu endurheimt frelsis sķns og fullveldis. Žar kemur aš hinu sögulega gęfuspori Ķslands, smįrķkis noršur ķ Atlantshafi, sem öšlazt hafši fullveldi ķ eigin mįlum ķ kjölfar Fyrri heimsstyrjaldar og fullt sjįlfstęši viš lżšveldisstofnun, sem Bandarķkjamenn studdu dyggilega ķ jśnķ 1944, skömmu eftir innrįs Bandamanna ķ Normandķ. 

"En hvers vegna sętti Ķsland sig ekki viš žessa nišurstöšu ?  Žaš voru engir žjóšarhagsmunir ķ hśfi.  Žvert į móti: Ķsland var hįš Sovétrķkjunum um innflutning į eldsneyti - sem er lķfsblóš nśtķmahagkerfa - allt frį žvķ, aš Bretar skelltu višskiptabanni į Ķsland ķ žorskastrķšunum (1954-1975).  Vissum viš kannski ekki, aš smįžjóšum er ętlaš aš leita skjóls hjį stóržjóšum og lśta forystu žeirra ?  M.ö.o. kunnum viš ekki vištekna mannasiši ? 

Allt er žetta vel žekkt.  Engu aš sķšur vorum viš [Sjįlfstęšisflokkur og Alžżšuflokkur - innsk. BJo]  tregir til fylgispektar.  Leištogar Vesturveldanna létu augljóslega stjórnast af eigin hagsmunum.  Viš vorum hins vegar sannfęršir um, aš fylgispekt vestręnna leištoga viš Gorbachev vęri misrįšin.  Hśn byggšist į rangri og yfirboršskenndri greiningu į pólitķskum veruleika Sovétrķkjanna.  Ég var sannfęršur um, aš Sóvétrķkin vęru sjįlf ķ tilvistarkreppu, sem leištogar žeirra fundu enga lausn į.  Heimsveldiš vęri aš lišast ķ sundur, rétt eins og evrópsku nżlenduveldin ķ kjölfariš į seinni heimsstyrjöldinni." 

Žaš er eins og Vesturveldin hafi veriš fśs til į žessari stundu aš stinga žeirri dśsu upp ķ Gorbasjeff aš skipta Evrópu į milli tveggja stórvelda ķ anda Mólotoff-Ribbentropp-samningsins og Žjóšverjar stutt žaš leynt og ljóst sem veršandi forysturķki Evrópusambandsins.  Žetta er ólķšandi hugarfar og ekki reist į öšru en rétti, sem sį "sterki" tekur sér til aš kśga og skķtnżta žann "veika". Saga nżlendustjórnarfars ķ Evrópu leiš undir lok meš hruni Jįrntjaldsins, en nś reyna Rśssar aš snśa viš hinni sögulegu žróun.  Žaš mun allt fara ķ handaskolum hjį žeim, enda meš endemum óhönduglega og villimannslega aš verki veriš.  Enginn kęrir sig um aš žjóna slķkum herrum į 21. öldinni.

"Mér var stórlega misbošiš aš heyra leištoga vestręnna lżšręšisžjóša įminna undirokašar žjóšir um, aš žęr ęttu aš sętta sig viš örlög sķn, til žess aš viš į Vesturlöndum gętum notiš "frišar og stöšugleika". Ķ mķnum eyrum hljómaši žetta ekki bara sem smįnarleg svik, heldur sem örlagarķk mistök." 

 

 

 

 

 

 Brandenborgarhlišiš

   

 

 


Sannleikurinn um Rśssland og Evrópusambandiš afhjśpašur

Tķmamótagrein um glępsamlega nżlendustefnu Rśsslands og yfirgang Frakka og Žjóšverja innan Evrópusambandsins, ESB, eftir forsętisrįšherra Póllands, Mateusz Morawiecki, birtist ķ Morgunblašinu 22. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Sögulegar įskoranir og fölsk stefnumįl - Evrópa į krossgötum".

Pólverjar hafa ķ sögulegu tilliti haft bitra reynslu af bęši Rśssum og Žjóšverjum og hafa ķ raun veriš klemmdir į milli žessara evrópsku stórvelda.  Mįlflutningur forsętisrįšherra Póllands į ekki sķzt ķ žessu ljósi brżnt erindi viš nśtķmann, af žvķ aš hann skrifar af djśpstęšri žekkingu og skarpri rökhyggju um hegšun žessara nįgranna sinna ķ nśtķmanum.  Žaš er ófögur lżsing, sem į fullt erindi viš Ķslendinga, enda eru hér į Ķslandi heilu stjórnmįlaflokkarnir, sem leynt og ljóst vinna aš žvķ aš gera Ķslendinga žręlbundna stofnanaveldi ESB, žar sem smįžjóšir verša bara aš sitja og standa, eins og rķkjandi žjóšir ESB telja henta "heildinni" bezt.

Grein forsętisrįšherrans hófst žannig:

"Strķšiš ķ Śkraķnu hefur afhjśpaš sannleikann um Rśssland.  Žeir, sem neitušu aš taka eftir žvķ, aš rķki Pśtķns hefši tilhneigingu til heimsvaldastefnu, verša nśoršiš aš horfast ķ augu viš žį stašreynd, aš djöflar 19. og 20. aldar hafa nś lifnaš viš: žjóšernishyggja, nżlendustefna og ę sżnilegri alręšishyggja.  Strķšiš ķ Śkraķnu hefur žó einnig flett ofan af sannleikanum um Evrópu.  Margir Evrópuleištogar hafa lįtiš Vladimir Pśtķn draga sig į tįlar og verša nś fyrir įfalli." 

Žaš, sem nś blasir viš ķ Rśsslandi, er grķmulaus fasismi undir stjórn hryšjuverkamafķu ķ Kreml. Śtženslufasismi er aldagamall ķ Rśsslandi og tališ er, aš į dögum Rįšstjórnarrķkjanna hafi neisti fasismans veriš varšveittur ķ leynižjónustunni KGB, og Stalķn hallaši sér žangaš į strķšsįrunum meš žvķ aš virkja žjóšerniskennd Rśssa ķ "The Great Patriotic War".  Hugmyndagręši Pśtķns um yfirrįš Rśssa yfir slavnesku löndunum įsamt Georgķu og Eystrasaltslöndunum į sér žannig sögulegar rętur, en hśn strķšir gegn heilbrigšri skynsemi og sjįlfsögšum sjįlfsįkvöršunarrétti žjóša og er fullkomin tķmaskekkja.  Ķ höndum ólķgarka og hrotta ķ Kreml er hér um aš ręša nżlendustefnu, žar sem kśga į nįgrannažjóširnar til undirgefni og skķtnżta nįttśruaušęvi žessara landa til aušsöfnunar ólķgarkanna.  Śkraķna, ekki sķzt austurhlutinn, er t.d. grķšarlega aušug af nįttśrunnar hendi.  Menntunarstig Śkraķnumanna og fęrni er į mun hęrra stigi en almennt gerist ķ Rśsslandi, og menning Śkraķnumanna ber sköpunargįfu žeirra fagurt vitni.  Śkraķnumenn höfšu markaš sér stefnu um lżšręšislegt stjórnarfar og ašild aš stofnunum Vesturlanda. Žetta žoldi Kremlarstjórnin hins vegar ekki, žvķ aš hśn óttašist, aš frelsisaldan bęrist austur yfir landamęrin, enda hafa veriš mikil samskipti žar į milli, en nś hefur Pśtķn gert žessar žjóšir aš fjandmönnum, og mun seint gróa um heilt į milli žeirra. 

Nś, eins og 1939-1945, er tķšarandinn (der Zeitgeist) frelsinu hlišhollur.  Hann blęs Śkraķnumönnum eldmóš ķ brjóst, svo aš enn mun Davķš sigra Golķat.  Viš, sem ekki žurfum aš vera į vķgvöllunum, veršum vitni aš strķši um framtķš Evrópu.  Rśssar munu ekki lįta stašar numiš, nįi žeir Śkraķnu į sitt vald, fyrr en žeir hafa skapaš óstöšugleika ķ įlfunni, lagt undir sig fleiri rķki og Finnlandķseraš hin.  Einangrunarhyggju gętir ķ Bandarķkjunum og fyrrverandi forseti BNA hótaši aš draga Bandarķkin śt śr NATO.  Žar meš veršur lķtil vörn ķ NATO ķ framtķšinni. Vonandi veršur Śkraķnulexķan žó til žess aš styrkja samstöšu Vesturlanda ķ brįš og lengd. 

"Evrópa kom sér ekki ķ žessa stöšu vegna žess, aš hśn var ekki nęgilega samžętt, heldur vegna žess, aš hśn kaus aš hlusta ekki į rödd sannleikans. Sś rödd hefur veriš aš koma frį Póllandi ķ mörg įr.  Pólland įskilur sér ekki rétt į sannleikanum, en af samskiptum viš Rśssland hefur Pólland žó talsvert meiri reynslu en ašrir. Lech Kaczynski, fyrrverandi forseti Póllands, hafši rétt fyrir sér, lķkt og Kassandra, sem sį fyrir fall Trójuborgar.  Kaczynski sagši fyrir mörgum įrum, aš Rśssland myndi ekki lįta stašar numiš ķ Georgķu, heldur myndi teygja sig įfram til aš sölsa meira land undir sig.  Ekki var heldur hlustaš į hann."

Evrópa hefur lifaš ķ žeirri sjįlfsblekkingu, aš hęgt sé aš tryggja frišsamlega sambśš viš Rśssland meš višskiptum, menningarsamskiptum og diplómatķu. Žaš var hęgt, į mešan žaš hentaši Rśsslandi, en žegar Rśssar töldu tķmann vera kominn til aš lįta til skarar skrķša, žį létu žeir vopnin tala.  Vesturlönd geta žvķ mišur ašeins tryggt fullveldi sitt og sjįlfsįkvöršunarrétt meš žvķ aš verša grį fyrir jįrnum.  Žaš er ekki notaleg framtķšarsżn, en žetta er raunveruleikinn, sem žessi nįgranni Evrópu ķ austri bżšur upp į.  Samskiptin verša ķ frosti um langa framtķš.  

"Sś stašreynd, aš rödd Póllands hafi veriš hundsuš er einungis birtingarmynd stęrra vandamįls, sem ESB stendur frammi fyrir ķ dag.  Jafnrétti einstakra rķkja ķ ESB telst vera einungis formlegs ešlis, en stjórnmįlavenja sżnir fram į, aš rödd Žżzkalands og Frakklands hefur mest įhrif. Žį er um aš ręša formlegt lżšręši, sem er ķ raun fįmennisstjórn, žar sem vald er ķ höndum žeirra sterkustu.  Žeir sterkustu geta gert mistök, en geta ekki tekiš gagnrżni frį öšrum."

 Žarna beinir forsętisrįšherra Póllands kastljósinu aš lżšręšishallanum innan ESB.  Hann er alvarlegra og djśpstęšara vandamįl en komiš hefur fram ķ umręšum hérlendis hjį efasemdarmönnum um gagnsemi žess fyrir Ķsland aš vera žarna ašili. Pólland er stórt land ķ km2 tališ, og žjóšin telur um 40 M manns.  Samt hlusta rįšandi rķki, Žżzkaland og Frakkland, ekki į ašvörunarorš Pólverja um mįl, sem ętla mį af reynslunni, aš žeir hafi meira vit į en hinar rįšandi žjóšir.  Žessar rįšandi žjóšir voru į stórhęttulegri braut ķ samskiptunum viš rśssneska rįšamenn, sérstaklega sś, sem mestu ręšur ķ krafti fólksfjölda og efnahagsstyrks. 

Hérlendis eru gasprarar, sem reyna aš halda žvķ fram, aš śr žvķ aš Ķslendingar séu komnir meš ašra löppina inn fyrir žröskuldinn hjį ESB (meš EES-samninginum), žį sé miklu ešlilegra fyrir žį aš fį sęti viš boršiš, žar sem įkvaršanirnar eru teknar. Samkvęmt Morawiecki, sem er innanbśšarmašur hjį ESB, eru bara fulltrśar tveggja žjóša viš žaš borš, svo aš barnalegt blekkingarhjal um vald smįžjóša innan ESB fellur nišur dautt og ómerkt. 

Adolf Hitler talaši į sķnum tķma um pólska žjóšrķkiš eins og Vladimir Putin talar nśna (2022) um śkraķnska žjóšrķkiš. Allt var žaš bull og vitleysa af hįlfu einręšisherra stórveldis, sem var kominn į fremsta hlunn meš aš leggja viškomandi rķki eša drjśgan hluta žess undir sig.  Hvorugur žessara nazistķsku einręšisherra (mįlflutningur og ašgeršir Putins eru lišur ķ žjóšarmorši, žar sem reynt er aš ganga af menningu og heilbrigšri žjóšernistilfinningu daušri) hefur nokkuš til sķns mįls, hvaš veršar tal žeirra um žessar 2 žjóšir. 

 "Ef męlt er meš žvķ, aš ašgeršir ESB verši enn hįšari Žżzkalandi, en slķku yrši komiš į, ef meginregla um einróma samžykki yrši afnumin, žį nęgir hér aš gera stutta greiningu į įkvöršunum Žżzkalands aftur ķ tķmann.  Ef Evrópa hefši undanfarin įr hegšaš sér eftir vilja Žżzkalands, vęrum viš ķ dag ķ betri eša verri stöšu ?

Ef öll Evrópulönd hefšu fylgt rödd Žżzkalands, žį hefši fyrir mörgum mįnušum veriš komin af staš ekki einungis Nord Stream 1, heldur einnig Nord Stream 2.  Žį hefši Evrópa oršiš svo hįš rśssnesku gasi, aš nįnast vonlaust hefši veriš aš losna undan žvķ fjįrkśgunartęki Pśtķns, sem ógnar allri įlfunni.

Ef öll Evrópa hefši samžykkt tillögu ķ jśnķ 2021 um aš halda leištogafund ESB og Rśsslands, hefši žaš haft ķ för meš sér, aš Evrópa hefši žį višurkennt Pśtķn sem fullgildan samstarfsašila, og einnig afléttingu refsiašgerša, sem Rśssland hefur veriš beitt eftir 2014.  Hefši sś tillaga veriš samžykkt, hefši Pśtķn fengiš tryggingu fyrir žvķ, aš ESB gripi ekki til raunverulegra ašgerša til aš verja landhelgi Śkraķnu.  Žau lönd, sem höfnušu žessari tillögu žį, voru Pólland, Lithįen, Lettland og Eistland."

  Ķ ljósi sögunnar er ljóst, aš forsętisrįšherra Póllands hefur hér rétt fyrir sér.  Žżzka rķkisstjórnin hefur tekiš kolrangan pól ķ hęšina, séš frį hagsmunum fullvalda lżšręšisrķkja Evrópu. Allt frį lokum Kalda strķšsins 1989-1991 hafa Žjóšverjar veriš į röngu róli, žvķ aš mottóiš var aš styggja ekki Kremlverja, heldur frišžęgja žį, hvaš sem žaš kostar.  Žannig var hśn į móti žvķ aš višurkenna fullveldi og sjįlfstęši Eystrasaltsrķkjanna, og hśn var į móti žvķ aš samžykkja inngöngubeišni ašildarrķkja sundrašs Varsjįrbandalags ķ NATO.  Henni tókst sķšar aš hindra inngöngu Śkraķnu ķ NATO, sem Bandarķkin męltu sterklega meš, og hefši hindraš villimannlega styrjöld Rśssa gegn śkraķnsku žjóšinni frį 2014.

Utanrķkisstefna Žjóšverja hefur veriš reist į žröngsżni (višskiptahagsmunum Žżzkalands), skammsżni (röngu mati į fyrirętlunum Kremlverja) og óžörfu žakklęti ķ garš Rśssa fyrir aš koma ekki ķ veg fyrir sjįlfsagša endursameiningu Žżzkalands 1990. Rśssland hefur valdiš Evrópužjóšunum miklu tjóni og į alls ekki aš komast upp meš aš rįšskast meš landamęri fullvalda rķkja, sem įkvešin voru 1945. Aš hnika viš landamęrum Evrópu er stórhęttulegt.

Utanrķkisstefna Žżzkalands hefur veriš lęvi blandin, žótt į yfirboršinu hafi hśn veriš frišsamleg, žvķ aš hśn hefur boriš keim af stórveldapólitķk, žar sem hagsmunum minni rķkja hefur mįtt fórna fyrir hagsmuni öxulsins Berlķn-Moskva.  Nś er mįl aš linni, enda er žetta blindgata, sem nś hefur veriš gengin til enda.  Vęntanlegum kanzlara Žżzkalands, Friedrich Merz, er žetta ljóst.  Gangan til baka veršur žrautaganga, en mun takast, ef stušningur Bandarķkjanna bilar ekki.

"Ef Evrópusambandiš hefši einnig samžykkt tillögu um reglur um dreifingu innflytjenda įriš 2015 ķ stašinn fyrir aš beita haršri pólitķk, sem felst ķ aš styrkja eigin landamęri (en žaš telst vera grunneiginleiki fullvalda rķkis), žį hefšum viš oršiš aš peši ķ dag frekar en žįtttakanda ķ alžjóša stjórnmįlum.  Žaš, sem Pśtķn kom auga į įriš 2015, var einmitt möguleikinn į aš nżta innflytjendur ķ blendingsstrķši gegn ESB. Žį réšst hann įsamt Alexander Lśkasjenkó į Pólland, Lithįen og Lettland.  Hefšum viš hlżtt talsmönnum opinna landamęra, vęri višnįmsžrek okkar ķ dag ķ sķšari stórkreppum enn minna."

  Rśssar ętlušu sér allan tķmann aš sigla undir fölsku flaggi, reka stöšugan blendingshernaš gegn Evrópužjóšunum til aš veikja žęr og sundra žeim, svo aš žeir kęmust upp meš beint įrįsarstrķš įn žess aš lenda ķ miklum įtökum og gętu sķšan Finnlandiseraš afganginn af Evrópu ķ krafti orkusölu žangaš.  Žetta er ótrślega fjandsamleg og fķfldjörf fyrirętlun gagnvart nįgrönnum, enda hefur hśn ekki ašeins fariš ķ vaskinn, heldur opinberaš, hversu lķtils megnugir Rśssar eru į flestum svišum.  Rśssneski herinn hefur fariš halloka fyrir śkraķnska hernum.  Fyrir vikiš er óhętt aš segja, eins og forseti Śkraķnu, Volodimir Zelenski, sagši į žjóšhįtķšardegi Śkraķnu, 24. įgśst 2022, aš śkraķnska žjóšin er nś endurfędd.  

"Aš sķšustu vęri strķšinu löngu lokiš, ef öll Evrópa hefši sent til Śkraķnu vopn ķ žeim męli og į žeim hraša, sem Žżzkaland gerir.  Strķšinu myndi ljśka meš algjörum sigri Rśsslands.  Og Evrópa vęri į barmi annars strķšs, en Rśssland héldi įfram vegna hvatningar, sem fęlist ķ veikleikum mótherjans.

Ķ dag telst hver rödd, sem kemur frį Vesturlöndum, um aš takmarka vopnaflutning til Śkraķnu, draga śr refsiašgeršum eša fį "bįša ašila" (s.s. įrįsarašilann og fórnarlambiš) til aš ręša saman, merki um veikleika.  Žó er Evrópa miklu öflugri en Rśssland."

  Kratinn, Olaf Scholz, į kanzlarastóli ķ Berlķn, hefur bitiš höfušiš af skömm Žjóšverja gagnvart Śkraķnu meš vķfilengjum varšandi afhendingu žżzkra žungavopna til śkraķnska hersins.  "Die Wende"-vendipunktsręša hans reyndust oršin tóm.  Žaš er enn alvarleg meinloka ķ hausnum į Žjóšverjum gagnvart afstöšunni til Rśssa.  Rśssar eru langalvarlegasta ógnin viš frišinn ķ Evrópu, og Žjóšverjum, sem forystužjóš žar, ber skylda til aš snśast gegn žeim enn og aftur meš kjafti og klóm.  Įtökunum viš žį lauk ekki ķ maķ 1945, žvķ er ver. 

"ESB į ę erfišara meš aš virša frelsi og jafnrétti allra ašildarrķkja.  Viš heyrum ę oftar, aš meirihlutinn, fremur en einróma samžykki, eigi aš įkvarša framtķš allra rķkja Evrópusambandsins.  Aš vķkja frį meginreglu um einróma samžykki į fleiri svišum starfsemi ESB fęrir okkur nęr žvķ fyrirkomulagi, žar sem žeir sterkari og stęrri rįša yfir žeim veikari og minni. 

Frelsis- og jafnréttisskortur eru einnig įberandi į evrusvęšinu.  Žaš aš taka upp sameiginlegan gjaldmišil tryggir ekki varanlega og samręmda žróun.  Evran kemur jafnvel af staš innbyršis samkeppni, sem sést t.a.m. ķ umframśtflutningi sumra rķkja.  Hśn kemur ķ veg fyrir endurmatshękkun į eigin gjaldmišli og višheldur stöšnun ķ atvinnulķfi hjį öšrum rķkjum.  Ķ slķku kerfi teljast jöfn tękifęri einungis oršin tóm." 

Žetta er haršasta gagnrżnin į žróunina innan Evrópusambandsins, sem heyrzt hefur, og hśn kemur frį forsętisrįšherra fremur stórs rķkis innan sambandsins.  Mikiš hefur gengiš į og örvęnting gripiš um sig hjį minni rķkjum sambandsins įšur en gagnrżni af žessu tagi er sleppt śt ķ eterinn. Rįšandi rķkjum innan ESB, Žżzkalandi og Frakklandi, hefur farizt forystuhlutverk sitt svo illa śr hendi, aš žverbrestir eru komnir ķ ESB, og ašeins óttinn viš Rśssland og stórhęttulegir tķmar ķ Evrópu og vķšar af völdum glępahyskis ķ Kreml heldur nś Evrópusambandinu saman. Evran veldur vandręšum viš stjórnun peningamįlanna į evru-svęšinu.  Hśn er of veik fyrir Žżzkaland og of sterk fyrir rómönsku rķkin.  Svigrśm til vaxtahękkana til aš hemja veršbólguna er lķtiš sem ekkert hjį ECB, af žvķ aš stórskuldugur rķkissjóšur Ķtalķu myndi žį lenda ķ greišslužroti og óvķst er, aš evran mundi lifa žaš af, enda er bandarķkjadalur nś oršinn veršmętari en evran og svissneski frankinn rżkur upp, sem eru vķsbendingar um, hvert fjįrmagniš leitar nś. 

Viš žessar ašstęšur gera sumir Ķslendingar mjög lķtiš śr sér meš žvķ aš predika fyrir löndum sķnum mikilvęgi žess fyrir Ķsland aš sękja um ašild aš ESB og aš ganga ķ myntbandalag Evrópu.  Žeim er ekki sjįlfrįtt, taka kolrangan pól ķ hęšina og žį hefur nś dagaš uppi sem steingervingar. Mįlflutningur prinsessu Samfylkingarinnar ķ hinu gamla leikhśsi viš Tjörnina  um daginn bar žess merki, aš žessi bankaprinsessa hefur įttaš sig į žvķ, aš ekki er vęnlegt fyrir flokk hennar aš hamra į ašildinni lengur.  Hśn oršar žetta žó ķ véfréttastķl um, aš flokkurinn undir hennar forystu muni einblķna į hagsmuni hins venjulega manns.

"Žaš veršur ę torveldara aš verja réttindi, hagsmuni og žarfir mešalstórra og smįrra rķkja ķ įrekstri viš stór rķki.  Um er aš ręša brot gegn frelsi og žvingun, sem į sér staš ķ nafni meintra hagsmuna heildarinnar.

Žaš gildi, sem var kjarninn ķ stofnun Evrópusambandsins, var almannaheill.  Žaš var drifkraftur ķ samžęttingu Evrópu frį upphafi.  Ķ dag er žaš gildi ķ hęttu vegna sérstakra hagsmuna, sem žjóna ašallega žjóšernissjįlfhverfu. Kerfiš bżšur okkur upp į ójafnan leik į milli žeirra veikari og sterkari.  Ķ žeim leik er plįss fyrir stęrstu rķkin, sem eru efnahagsveldi, og mešalstór og lķtil rķki meš minna efnahagskerfi.  Žeir sterkustu sękjast eftir pólitķskum og efnahagslegum yfirrįšum, en hinir eftir pólitķskri og efnahagslegri fyrirgreišslu.  Fyrir žeim öllum veršur hugtakiš almannaheill meira og meira abstrakt [afstętt].  Samstaša Evrópu er aš verša aš merkingarlausu hugtaki, sem jafngildir žvķ aš žvinga fram samžykki į einręšisvaldi žess sterkara.  

Segjum žaš bara beint śt: skipan Evrópusambandsins ver okkur ekki nęgilega vel aš svo stöddu  gegn heimsvaldastefnu annarra rķkja.  Žvert į móti eru stofnanir og stjórnarvenjur ESB opnar fyrir žvķ, aš hin rśssneska heimsvaldastefna finni sér leiš inn, enda eru žęr sjįlfar ekki lausar viš freistingu til aš rįša yfir žeim veikari."

Žaš er grimmśšlegt įrįsarstrķš Rśssa gegn Śkraķnumönnum, sem hefur leyst grundvallarįgreining śr lęšingi innan ESB.  Žaš sést meš žvķ aš skoša söguna, aš žżzka rķkisstjórnin, hver sem hśn er, er höll undir žau sjónarmiš, aš Žżzkaland og Rśssland eigi aš skipta Evrópu į milli sķn.  Aušvitaš veršur žį fullveldi minni rķkja fórnarlambiš. Bretar og Bandarķkjamenn hafa allt ašra stefnu.  Rśssar herša nś hįlstakiš, sem žeir hafa į Žjóšverjum meš Nord Stream 1 og hjįlparleysi Žjóšverja ķ orkulegum efnum, sem er fullkomiš sjįlfskaparvķti og sżnir bezt skipbrot utanrķkisstefnu žeirra.  Žeir verša nś aš taka sér heišarlega stöšu meš Engilsöxunum ķ stušningi viš Śkraķnu, ef trśveršugleiki žeirra ķ hópi Vesturveldanna į ekki aš bķša hnekki. Žolgęši žżzku žjóšarinnar er mikiš.  Žaš sżndi hśn bezt 1939-1945 og nś į žessum vendipunkti ķ sögu Evrópu veršur afstaša žżzku stjórnarinnar ķ Berlķn til fullveldis óskiptrar Śkraķnu prófsteinn į stöšu Žżzkalands ķ Evrópu 21. aldarinnar.

Lokatilvitnunin ķ stórmerka blašagrein forsętisrįšherra Póllands, Mateusz Morawiecki:

"Nś žarf aš sżna Śkraķnu stušning, til aš hśn geti endurheimt žau landsvęši, sem hśn hefur tapaš, og til aš hśn geti žvingaš rśssneska herinn til aš hörfa.  Ašeins žį veršur hęgt aš taka žįtt ķ višręšum af einhverri alvöru og fį fram raunveruleg strķšslok, en ekki einvöršungu skammvinnt vopnahlé.  Ašeins slķk strķšslok munu žżša, aš viš höfum sigraš.

Viš veršum einnig aš sigrast į ógn af heimsvaldastefnu ESB.  Viš žurfum į umfangsmiklum endurbótum aš halda, žar sem meginreglur ESB endurspegli žaš, aš almannaheill og jafnręši séu sett į oddinn į nż.  Žaš veršur ekki aš veruleika aš hugmyndafręši ESB óbreyttri, ž.e. ef įkvaršanir um stefnumįl og forgangs hlutverk ESB verša ekki teknar af öllum ašildarrķkjum fremur en af stofnunum ESB.  Stofnanir eiga aš žjóna hagsmunum rķkja, en ekki rķki hagsmunum stofnana.  Grundvallaratriši ķ samstarfi veršur hverju sinni aš vera samkomulag fremur en yfirrįš žeirra stęrstu yfir hinum minni." 

 Stofnanavęšing ESB er sem sagt dulbśin yfirtaka Žjóšverja og Frakka į įkvaršanatöku innan ESB og eykur žannig enn viš lżšręšishalla sambandsins. Ķslendingar hafa kynnzt žessari stofnanvęšingu meš nįnu samstarfi viš ESB um Innri markašinn į grundvelli EES-samningsins, sem gildi tók 1. janśar 1994.  Er skemmst aš minnast kröfu ESB og žrżstings rķkisstjórnar Noregs um samžykki EFTA-landanna (utan Sviss) į orkulöggjöf um ACER-Orkustofnun ESB.  Viš sjįum nś, hversu fjarri žessi löggjöf er frį žvķ aš stušla aš almannaheill ķ Noregi vegna śtflutnings į raforku frį Noregi til ESB og Englands.  Hérlendis er ķ bķgerš uppbošsmarkašur į raforku į grundvelli žessarar löggjafar, og viš rķkjandi ašstęšur ķ orkumįlum į Ķslandi (meiri eftirspurn en framboš) mun slķkur uppbošsmarkašur bitna į heimilum og atvinnurekstri ķ landinu, svo aš ekki sé nś minnzt į orkuskiptin.   

 ukrainian-cloth-flags-flag-15727

 Berlaymont sekkur  

     

  

 

   

 

 


Kjarnorkan mun ganga ķ endurnżjun lķfdaganna

Fyrir villimannlega innrįs Rśsslands ķ Śkraķnu var žaš meint loftslagsvį, sem helzt męlti meš fjölgun kjarnorkuvera.  Žar sem hvorki er fyrir hendi fallorka vatns né jaršgufa, er jaršefnaeldsneyti eini orkugjafinn, sem knśiš getur raforkuver meš stöšugu afli og umtalsveršu uppsettu afli auk kjarnorkuveranna. Viš téša innrįs bęttust viš rök fyrir kjarnorkuverum, ž.e.a.s. Rśssar tóku til viš aš beita jaršefnaeldsneytinu, ašallega jaršgasinu, sem vopni į Evrópulöndin meš žvķ aš draga śr frambošinu. Žeir, sem gerst žekktu til žankagangsins ķ Kreml, höfšu fyrir löngu varaš viš, aš žetta mundi gerast, en viš slķkum višvörunum var skellt skollaeyrum, t.d. ķ Berlķn, žar sem gjörsamlega įbyrgšarlaus stefnumörkun fór fram fyrir hönd fjölmennasta rķkis Evrópusambandsins. 

Žar meš hękkaši orkuveršiš upp śr öllu valdi.  Žorparar ķ Kreml kunna aš skrśfa algerlega fyrir gasflęšiš til Evrópu ķ haust meš voveiflegum afleišingum fyrir evrópsk heimili og fyrirtęki. Žaš er engin huggun harmi gegn, aš um sjįlfskaparvķti er aš ręša, sem barnaleg utanrķkispólitķk Angelu Merkel ber sök į. 

Žess vegna hefur öllum samningum vestręnna rķkja viš rśssnesk fyrirtęki um nż kjarnorkuver veriš rift. Allt traust er horfiš um fyrirsjįanlega framtķš, og djśpstętt hatur į Rśssum hefur myndazt ķ Śkraķnu og gengiš ķ endurnżjun lķfdaganna vķša ķ fyrri nżlendum Rįšstjórnarrķkjanna ķ Austur-Evrópu. Žaš geisar višskiptastrķš į milli Rśsslands og Vesturlanda og blóšugt strķš į milli Rśsslands og Śkraķnu.  Hiš sķšar nefnda strķš mun įkvarša örlög Evrópu į žessari öld og er ķ raun strķš hugmyndafręšikerfa einręšis og yfirgangs annars vegar og hins vegar lżšręšis og frišsemdar.  Lķklega sķgur sól hins vķšfešma Rśssarķkis senn til višar.  "Der Zeitgeist" eša tķšarandinn er ekki hlišhollur nżlendustefnu nś fremur en hann reyndist hlišhollur žjóšernisjafnašarstefnu fyrir mišja 20. öldina. Hvort tveggja tķmaskekkja m.v. žróunarstig tękni og menningar. 

Višskiptalķkan Žżzkalands um tiltölulega ódżra orku śr jaršefnaeldsneyti og mikla markaši fyrir išnvarning ķ Rśsslandi og Kķna hefur lent uppi į skeri, enda var hśn tįlsżn um frišsamlega sambśš lżšręšisrķkja og einręšisrķkja meš sögulega śtženslutilhneigingu. Žegar Rśssland fęr ekki lengur ašgang aš vestręnum varningi og vestręnni tękni, mun landiš verša fyrir hęfileikaleka, sem hófst žegar ķ febrśar 2022, og hnigna ört žess vegna og vegna marghįttašrar einangrunar.  Žetta fjölžjóšarķki siglir inn ķ innri óstöšugleika, borgarastyrjöld, sem sennilega hefst meš uppreisn ķ Tétsnķu į žessu įri. Nokkrir barįttumenn frį Tétsenķu hafa barizt meš śkraķnska hernum, og ętlunin er aš nota tękifęriš nś, eftir aš rśssneski herinn hefur oršiš fyrir skelli ķ Śkraķnu og er upptekinn viš grimmdarverk sķn žar gegn óbeyttum borgurum, til aš gera uppreisn gegn leppstjórninni ķ Grozni. 

Putin hefur lagt sig ķ framkróka viš aš sundra Vesturveldunum.  Eitt af fįum handbendum hans viš völd į Vesturlöndum um žessar mundir er hinn hęgri sinnaši Viktor Orban, forsętisrįšherra Ungverjalands.  Ķ sögulegu samhengi vekur afstaša hans til samstarfs viš Rśssa fyrir hönd Ungverja furšu. Hann hefur samžykkt įform um 2 nżja rśssneska kjarnakljśfa ķ Paks verinu ķ mišju landinu, sem stjórnarandstašan hefur gagnrżnt haršlega į žeim grundvelli, aš rśssneskt kjarnorkuver muni veita Rśssum of mikil įhrif ķ landinu.  Nś žykir vafasamt, aš Rosatom muni geta lokiš verkefninu vegna višskiptabanns Vesturveldanna.  Strķš Rśssa viš Śkraķnumenn hefur opinberaš, hversu vanžróaš rķki Rśssland er.  Rķkiš stendur į braušfótum, en hefur haldiš sér į floti meš śtflutningi į orku og hrįefnum.  Žaš sękist eftir yfirrįšum ķ Śkraķnu til aš mergsjśga Śkraķnumenn, sem standa į hęrra menningarstigi en steppubśarnir ķ austri.

Bretar eru nś aš endurskoša afstöšu sķna til žįtttöku Kķnverja ķ kjarnorkuverkefni ķ Bradwell.  Einręšisrķkin Rśssland og Kķna eru nś bśin aš spila rassinn śr buxunum sem įreišanlegur višskiptafélagi.  Brot rķkisstjórnar Kķna į samningi viš Breta um sjįlfstęši Hong Kong og móšursżkisleg višbrögš hennar viš heimsókn forseta Fulltrśadeildar Bandarķkjažings, Nancy Pelosi, til Taiwan ķ įgśstbyrjun 2022, sżna lögleysuna og yfirganginn, sem einkennir framferši einręšisrķkja. 

Ein af afleišingum yfirstandandi orkukreppu er aukinn įhugi į kjarnorku, en Vesturveldin ętla ekki aš fara śr öskunni ķ eldinn og afhenda Rśssum, og varla Kķnverjum heldur, lykilinn aš žessum orkuverum.  Kjarnorkuverin geta séš eigendum sķnum fyrir mikilli orku meš hįmarks įreišanleika. Žaš er ljóst, aš hefši uppbyggingu kjarnorkuvera ķ Evrópu veriš haldiš įfram į sķšasta įratug og žessum bęši til aš draga śr loftmengun, koltvķildi ķ andrśmsloftinu og kverkataki Rśssa į orkukerfinu, žį vęri meira gas til rįšstöfunar nś fyrir išnaš og kyndingu hśsnęšis ķ Evrópu.  Žetta er įstęša žess, aš Finnar, sem reitt hafa sig ķ talsveršum męli į rśssneskt gas, sem nś er bśiš aš skrśfa fyrir, er umhugaš um žį tękni, sem fyrir valinu veršur ķ kjarnorkuverum žeirra. 

Frakkar hafa veriš leišandi į sviši kjarnorku ķ Evrópu og fį meira en helming sinnar raforku frį kjarnorkuverum.  Af žessum įstęšum blasir ekki sama hryggšarmyndin viš orkukerfinu žar og ķ Žżzkalandi.  Emanuel Macron lżsti žvķ yfir 10. febrśar 2022, aš Frakkar mundu senn hefja nżtt uppbyggingarskeiš kjarnorkuvera ķ landi sķnu og aš nżting sjįlfbęrra orkugjafa (mikil vatnsorka er virkjuš ķ Frakklandi) og kjarnorku  vęri sjįlfstęšasta leišin (most sovereign) til aš framleiša raforku.

Bretar hafa lķka veriš drjśgir ķ kjarnorkunni.  Ķ aprķl 2022 sagši forsętisrįšherra Breta, Boris Johnson, ķ heimsókn til HPC kjarnorkuversins, sem er į byggingarstigi, aš veriš vęri žįttur ķ stefnumörkun um orkuöryggi Breta:

"Viš getum ekki leyft landi okkar aš verša hįš rśssneskri olķu og gasi",

sagši hann viš žetta tękifęri. Til aš gefa nasasjón af byršum almennings į Bretlandi af orkukreppu Evrópu og heimsins alls mį nefna, aš f.o.m. október 2022 mun mešalfjölskylda į Bretlandi žurfa aš greiša 3582 GBP/įr eša um 590 kISK/įr, sem mun hękka um 19 % strax um nęstu įramót.  Žetta er ófremdarįstand, sem eitt og sér dugir til aš draga śr allri eftirspurn og keyra samfélagiš ķ samdrįtt.  Bretlandi er vaxandi ólga į vinnumarkaši, enda er žar ķ žokkabót spįš 13 % veršbólgu sķšustu 12 mįnuši ķ október 2022.  Atvinnulķfiš er almennt ekki ķ neinum fęrum til aš bęta launžegum žessa lķfskjaraskeršingu, žvķ aš fyrirtękin eru sömuleišis mörg hver aš sligast undan auknum rekstrarkostnaši og nś fjįrmagnskostnaši, žvķ aš Englandsbanki er tekinn aš hękka stżrivexti sķna ofan ķ žetta įstand ķ tilraun til aš veita veršbólgunni višnįm.  

Žann 24. febrśar 2022 uršu vatnaskil ķ sögu 21. aldarinnar, einkum ķ Evrópu.  Markašir gjörbreyttust og samskipti žjóša lķka.  Tvķpólun blasir viš ķ heimsstjórnmįlum.  Annars vegar Vesturveldin og önnur lżšręšisrķki heims, žar sem mannréttindi og lög og réttur eru lögš til grundvallar stjórnarfarinu, og hins vegar einręšisrķkin Rśssland og Kķna meš Rśssland į braušfótum og fįein önnur löglaus einręšisrķki į borš viš hiš forneskjulega klerkaveldi ķ Ķran.

Markašir Ķslendinga ķ Evrópu fyrir fisk og įl hafa batnaš fyrir vikiš um hrķš a.m.k vegna mun minna frambošs frį einręšisrķkjunum vegna višskiptabanns į Rśssa og tollalagningar įls frį Kķna og framleišsluminnkun žar.  Yfirvofandi kreppa getur žó sett strik ķ reikninginn hér lķka. Viš žessar viškvęmu ašstęšur blasir viš, aš engin sóknarfęri eru fyrir verkalżšshreyfinguna til aš auka kaupmįttinn frį žvķ, sem hann var um sķšustu įramót og varnarsigur vęri fyrir verkalżšshreyfinguna, ef tękist nokkurn veginn aš varšveita žann kaupmįtt aš öllu samanlögšu į nęstu įrum.  Žaš yrši einstök staša fyrir Ķsland ķ samanburši viš flestar žjóšir heimsins.  Svisslendingar eru žó į svipušu róli.  Žar er žó félagsašild aš verkalżšsfélögum miklu lęgri en hér. Eru verkalżšsfélögin hérlendis e.t.v. gengin sér til hśšar ?  Vęru launžegar betur settir meš stašbundnum samningum viš sķna vinnuveitendur ?  Žessir vinnuveitendur eru ķ stöšugri samkeppni um starfsfólk.   

Stašan į mörkušunum ofan ķ mikla peningaprentun į Covid-tķmanum (2020-2021) hefur valdiš mikilli veršbólgu ķ heiminum.  Žrįtt fyrir lķtinn sem engan hagvöxt ķ ESB og Bretlandi, hafa sešlabankarnir hękkaš stżrivexti til aš kveša veršbólgudrauginn nišur.  Žetta mun aš lķkindum keyra Evrópu ķ djśpa efnahagskreppu.  Hśn kemur ofan ķ skuldakreppu eftir Covid og getur valdiš žvķ, aš rķki į evrusvęšinu fari fram į hengiflug greišslužrots vegna hįs vaxtaįlags į rķkisskuldabréf.  Evrópu bķšur erfišari vetur en dęmi eru um, eftir aš hungursneyšinni eftir Sķšari heimsstyrjöldina linnti.  Óhjįkvęmilega hlżtur angi žessa grafalvarlega įstands aš teygja sig til Ķslands. Žaš er bezt aš hafa eggin ķ körfunni ęttuš sem vķšast aš, en frį bandamönnum žó. Heyršist einhvers stašar ķ horni klisjan um, aš nś sé Ķslendingum brżnast aš ganga ķ Evrópusambandiš ?  Eru engin takmörk fyrir vitleysunni, sem talin er vera bošleg landsmönnum ?Jaršgasvinnsla śr setlögum

Evran krosssprungin


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband