Fęrsluflokkur: Samgöngur

Śreltar skipulagshugmyndir baka bara vandręši

Borgarstjórinn ķ Reykjavķk hefur gerzt sérstakur talsmašur mjög illa ķgrundašrar skipulagshugmyndar fyrir höfušborgarsvęšiš, sem gengur undir nafninu Borgarlķna.  Hugmyndin er aš skapa sérakreinar fyrir hrašvagna, BRT (Bus Rapid Transfer), eftir helztu umferšaręšum höfušborgarsvęšisins.  Žetta mun óhjįkvęmilega vķša žrengja aš almennri bķlaumferš.  Vandamįliš, sem hrašvagnakerfiš į aš leysa, umferšarstķflur og sķfellt lengri feršatķmi į įlagstoppum umferšar kvölds og morgna, mun žess vegna versna meš Borgarlķnu.

Sé litiš til annarra borga, žar sem BRT hefur veriš innleitt, hefur sś innleišing haft sįralķtil įhrif į fjölgun bķla ķ umferšinni.  Borgarlķnan, sem įętlaš er, aš kosta muni miaISK 80 į nęstu 20 įrum, mun žess vegna engan vanda leysa, en tefja óhóflega fyrir žörfum umbótum į umferšarmannvirkjum vegna mikillar fjįržarfar śr sjóšum sveitarfélaga į höfušborgarsvęši og śr rķkissjóši og valda žar meš slysaaukningu og verra heilsufari žéttbżlisbśa vegna aukinnar mengunar.

Borgarlķna er lausn 20. aldarinnar į umferšarteppum ķ miklu žéttbżlli löndum en Ķsland er og meš margfalt fleira fólk mešfram umferšarįsum hennar en hér tķškast.  Žau eru anzi aftarlega į merinni, sem nś boša rįndżrt og óvišeigandi afturhvarf til fortķšar ķ skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins.

Nś er ķ žróun og į nęstu grösum tękni 21. aldarinnar hjį öllum helztu bķlaframleišendum heimsins.  Hér er ekki įtt viš rafbķlabyltinguna, sem er aš hefjast og birtast mun bķlakaupendum og öšrum ķ öllu sķnu veldi strax um 2020.  Sem dęmi ętlar VW-samsteypan, stęrsti bķlaframleišandi heims 2017, aš afhenda rafknśinn valkost af öllum sķnum bķlgeršum į nęsta įratugi.  Įriš 2025 į fjóršungur framleišslu samsteypunnar aš verša rafknśinn. Višsnśningur samsteypunnar eftir śtblįsturshneyksliš 2015 er ašdįunarveršur og sannar enn snilli og seiglu Žjóšverja, žegar žeir komast ķ hann krappan. Hröš rafvęšing framleišslunnar er einmitt stefnumörkunin śt śr žessum mengunarįlitshnekki og a.m.k. miaUSD 40 fjįrhagsskelli.

Žaš er hins vegar önnur žróun, sem, įsamt nżjum umferšarmannvirkjum, mun leysa śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins.  Žaš er AV (Autonomous Vehicles).  Hér veršur žessi tękni kölluš SF eša sjįlfvirk fartęki.  Žį mį spyrja, hvernig SF geti leyst śr umferšarhnśtum ?

Žann 3. marz 2018 birtist ķtarleg grein ķ The Economist, "Reinventing wheels", sem svarar žessari spurningu.  Žar kemur fram, aš fjöldi bifreiša ķ borgum heimsins sé nś um 1,05 milljaršur talsins og muni nį hįmarki įriš 2027 og verša žį um 1,15 milljaršur talsins.  Į 10 įrum muni bifreišum ķ borgum sķšan fękka nišur ķ 0,45 milljarš eša um 0,7 milljarša frį hįmarkinu og sķšan vaxa hęgt meš fjölgun SF.  Fękkun bifreiša ķ borgum frį nśverandi fjölda og nišur ķ lįgmarkiš um mišjan 4. įratuginn er 57 %.  Ķ borgum, žar sem žessi žróun veršur, mun hśn fara langt meš aš śtrżma tķmasóun ķ borgarumferš.  Į stórhöfušborgarsvęši Ķslands, ž.e. austan frį Selfossi, vestan frį Keflavķkurflugvelli og noršur aš Borgarnesi veršur samt ekki hjį žvķ komizt aš hafa hiš minnsta tvęr akreinar ķ hvora įtt inn til Reykjavķkur, leggja Sundabraut į brś og/eša ķ göngum og sprengja fyrir nżjum Hvalfjaršargöngum.  Žį veršur heldur ekki komizt hjį žvķ aš auka verulega flęšiš og öryggiš į helztu gatnamótum höfušborgarsvęšisins. 

Hvaš knżr fram žessa hröšu žróun nżrra fartękja ?  Žaš mun verša markašssetning "robotaxis", sem nefna mį ökužjarka.  Žar er um aš ręša sjįlfvirk fartęki, SF, sem taka nokkra faržega, e.t.v. 5-10 ķ sęti, og hęgt veršur aš panta žjónustu af žeim meš smįforriti ķ sķma frį dyrum til dyra. 

Žótt ökužjarkarnir verši dżrir vegna stórra rafgeyma eša "efnarafala", dżrra skynjara (myndavélar, radar og LIDAR) og mikils hugbśnašar, e.t.v. um 100 kUSD/stk frį verksmišju, žį mun notkun žeirra innanbęjar samt verša mjög hagkvęm fyrir almenning ķ samanburši viš t.d. kostnašinn viš aš eiga bķl ķ bęjarsnattiš. Į heimsvķsu er tališ, aš kostnašur notenda SF gęti numiš um 0,37 USD/km eša tęplega 40 ISK/km m.v. 105 ISK/USD.  Kostnašur viš aš eiga og reka fólksbķl er talinn į heimsvķsu vera tvöfalt hęrri og viš aš nota hefšbundinn leigubķl um 4,2 sinnum hęrri. Drifkraftur hinnar öru innleišingar mun verša sparnašur fjįr og  tķma, aukiš öryggi og heilnęmara umhverfi. 

Kostirnir viš žessa nżju tękni eru grķšarlegir, og žaš hafa bķlaframleišendur nś sannfęrzt um meš tilraunum sķnum.  Fyrst mį žar tiltaka aukiš öryggi į vegum ķ žéttbżli, og vęntanlega munu sjįlfvirk fartęki einnig aka um į žjóšvegum landsins eftir 2040.  Įrlega lįtast um 1,25 milljón manns ķ bķlslysum ķ heiminum um žessar mundir samkvęmt WHO-Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni, sem eru a.m.k. tvöfalt fleiri daušsföll en į Ķslandi aš tiltölu.  Umferšarslys eru megindaušaorsök ungmenna į aldrinum 15-29 įra.  Ķ umferšarslysum slasast įrlega 20-50 milljón manns ķ heiminum eša 28 fyrir hvern lįtinn. Aš tveimur įratugum lišnum veršur žessi mikla umferšarslysatķšni talin vera mikill ljóšur į rįši nśtķmans.

Umfangsmiklar tilraunir fara nś fram ķ mörgum borgum heimsins meš SF ķ venjulegri umferš og lofa góšu.  Višbragš SF viš óvęntum atburšum er žśsund sinnum hrašar en mannsins, og af reynslynni hingaš til aš dęma žykir raunhęft aš ętla, aš slysatķšnin, žar sem SF kemur viš sögu, muni verša ašeins 1/1000 af žvķ, sem nś er ķ žéttbżli.  Sem dęmi um žann grķšarlega toll, sem umferšarslys taka af mannfólkinu, mį taka Bandarķkin.  Į tķmabilinu 2000-2017 létust žar um 650“000 manns ķ umferšinni.  Žaš er um 20“000 fleiri en žeir Bandarķkjamenn, sem féllu ķ öllum styrjöldum 20. aldarinnar, sem Bandarķkjamenn tóku žįtt ķ.  

SF munu langflest verša rafknśin, hvort sem orkan mun koma frį vetnishlöšu eša rafgeymi.  Ökutękjum į götunum fękkar og sennilega sliti gatna lķka, svo aš loftgęši ķ žéttbżli munu batna, žó ašallega vegna orkuskipta, sem koma hvort sem er.  Svissneski bankinn UBS spįir 20 %- 30 % meiri raforkunotkun ķ Evrópu įriš 2050 vegna orkuskipta fartękja į landi. Žį er eftir aš bęta viš raforkužörf skipa og flugvéla auk alls kyns hitunarferla. Į Ķslandi mį hins vegar reikna meš hęrra hlutfallinu aš öllum orkuskiptunum meštöldum.  Įstęšan er sś, aš raforkunotkun landsmanna er nś žegar sś mesta ķ heiminum reiknuš į hvern ķbśa, enda er nįnast öll raforkan śr orkulindum, sem taldar eru til endurnżjanlegra og sjįlfbęrra linda.

Umferšartķminn į km į annatķmum mun sennilega styttast vegna fękkunar ökutękja og skynsamlegra vals į ökuleišum m.t.t. lįgmörkunar į töfum, en į móti koma meiri krókaleišir meš faržega įšur en žeim sķšasta er skilaš į įfangastaš.  Hitt žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš allir geta faržegarnir sinnt misaškallandi verkefnum į leišinni, talaš ķ sķma eša įtt önnur samskipti į netinu. 

Tališ er, aš Bandarķkjamenn sitji fastir ķ umferšinni eša leiti sér aš bķlastęši ķ 30 milljarša klukkustunda į įri, sem er tķmasóun, sem žeir geta sparaš sér meš SF. Fęrt til Ķslands eftir höfšatölu eru žetta rśmlega 30 milljónir klst.  Samtök išnašarins, SI, hafa lagt mat į tķmasóun ķ umferšinni į höfušborgarsvęšinu hérlendis og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš feršatķminn į įlagstķma śr Grafarvogi til mišborgar hafi į tķmabilinu 2011-2017 (6 įr) aukizt um 40 % og aš tķmasóunin, ž.e. umferšartafir, nemi um 5,5 milljón klst į įri.  Gizka mį į, aš į landinu öllu geti žessi tķmasóun ķ bķlaröšum numiš 7,5 milljón klst eša rśmlega 2 % af heildarvinnutķma landsmanna.  Žessari sóun mį lķkja viš 2 % kjaraskeršingu, sem aš mestum hluta er ķ boši borgaryfirvalda Reykjavķkur.  Hśn er aš vķsu hlutfallslega ašeins 1/4 af tķmasóun Bandarķkjamanna ķ umferšinni, en tilfinnanleg samt, af žvķ aš hśn er aš mestu leyti óžörf.  

 

 

 

 

  

 


Prófsteinninn į stórborgarstjórn er skipulag samgangna

Žaš er hęgt aš leggja żmsar męlistikur į įrangur stjórnkerfis stórborgar, en einn žeirra er vafalaust, hvernig tekst aš sinna ferša- og flutningažörf ķbśa borgarinnar og žeirra, sem žangaš eiga erindi. Skipulag samgönguinnviša er žar lykilatriši. Žegar litiš er į žróunina sķšustu 4 įrin, į kjörtķmabilinu, sem nś er aš renna sitt skeiš, er vart annaš hęgt en aš gefa nśverandi valdhöfum borgarinnar falleinkunn fyrir hįlfkįk, lélega žjónustu og kolranga forgangsröšun fjįrmuna og verkefna.

Mešalferšatķminn ķ Reykjavķk hefur į tķmabilinu 2014-2018 lengzt um 26 % eša um 6 % į įri aš jafnaši.  Ķ lok nęsta kjörtķmabils, 2022, mun hann meš sama įframhaldi hafa lengzt um 60 %, og įriš 2026 mun hann hafa tvöfaldazt.  Žetta er aušvitaš óvišunandi öfugžróun fyrir alla vegfarendur į höfušborgarsvęšinu, en m.v. mįlflutning og stefnumiš Dags B. Eggertssonar og Hjįlmars Sveinssonar, sem eru hinir pólitķsku įbyrgšarmenn žessarar stefnu borgarinnar og bįšir ķ framboši fyrir Samfylkinguna ķ borginni ķ kosningunum 26. maķ 2018, mun žessi óheillažróun halda įfram meš sķvaxandi hraša og tvöföldun feršatķma sennilega verša nįš fyrir 2026, t.d. vegna fįrįnlegra fyrirętlana um žrengingu mikilvęgra umferšaręša vegna Borgarlķnu.    

Žeir félagar hafa engin önnur įform uppi til śrbóta  į umferšaröngžveitinu en ófjįrmagnaša draumsżn um mia ISK 100 Borgarlķnu, sem ekkert bętir śr skįk og er aš verša śrelt hugmynd vegna tęknižróunar 21. aldarinnar, og aš setja Miklubraut ķ stokk, sem kosta mundi um miaISK 20.  Hér er um aš ręša stofnbraut į vegum rķkisins, og framkvęmdin er ekki į 12 įra Vegaįętlun žingsins.  Žess vegna mun ekkert verša śr žessu hjį Degi & Co. 

Reykjavķkurborg mun aš óbreyttu lenda ķ fjįrhagslegri gjörgęzlu tilsjónarmanns rķkisins 2022 og ekki hafa neitt fjįrhagslegt olnbogarżmi til fjįrfestinga į borš viš nešanjaršar stokka fyrir bķlaumferš.

Žessir pólitķsku stjórnendur skipulagsmįla Reykjavķkur hafa sett į sviš žaš fįrįnleikaleikhśs aš hafna öllum meirihįttar fjįrfestingum rķkisins ķ samgöngubótum höfušborgarinnar.  Žetta var gert meš žvķ aš fjarlęgja allar brżr fyrir mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Žannig var t.d. girt fyrir umbętur, sem Vegageršin var tilbśin aš fara śt ķ į mótum Bśstašavegar og Reykjanesbrautar. Žetta er alveg dęmalaust framferši, og ašeins forpokašir raušlišar geta gert sig seka um annaš eins.    

Žegar ķbśar kvarta undan žéttingu byggšar og skorti į bķlastęšum, t.d. ķ grennd viš Śtvarpshśsiš, og óska eftir vištali viš Borgarstjóra, er žeim svaraš meš skętingi um, aš žeir geti komizt leišar sinnar į reišhjólum eftir nżlögšum hjólreišastķgum, t.d. žar sem įšur var tvķbreišur Grensįsvegur.  Hér er um óbošlega embęttisfęrslu aš ręša. Svona yfirvöld, gjörsamlega śr tengslum viš raunveruleikann og žarfir ķbśanna, eru nįttśrulega ekki į vetur setjandi.  Žvķ mišur hafa žau nś žegar meš fķflagangi valdiš óafturkręfu tjóni, og žaš veršur aš slį forkólfana af ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum og sķšan aš grisja stjórnkerfiš, sem žanizt hefur śt samkvęmt lögmįli Parkinsons, ž.e. žjónustan viš borgarana versnar um leiš og kostnašur "mišlęgrar stjórnsżslu", sem enginn hefur yfirsżn yfir, vex śr hófi.    

Hvaš gęti tekiš viš ?  Eyžór Arnalds gerši stuttlega grein fyrir žvķ ķ Morgunblašsgrein 24. aprķl 2018, "Okkar lausnir ķ Reykjavķk":

"Viš leggjum til fjölžęttar ašgeršir til aš leysa žennan vanda [umferšarinnar]: fękka ljósastżršum gatnamótum [vęntanlega meš hringtorgum og mislęgum gatnamótum-innsk. BJo], bęta [umferšar]ljósastżringu, [Komiš hefur fram, aš Reykjavķk į tölvubśnaš til mišlęgrar stżringar umferšarljósa, en hefur trassaš aš setja hann upp og tengja-innsk. BJo.], efla almenningssamgöngur. [Įn stalķnistķskra randżrra framkvęmda į borš viš Borgarlķnu, sem er tķmaskekkja og veršur fjįrhagsleg hengingaról fyrir žann, sem fjįrmagnar fyrirbęriš-innsk. BJo.]  Bęta borgarskipulagiš žannig, aš fleiri stofnanir og fyrirtęki fįi lóšir austar ķ borginni. [Žetta er lišur ķ žvķ aš draga śr tveimur įlagstoppum ķ umferšinni, sem vara alls ķ allt aš 4 klst į virkum dögum-innsk. BJo.] Allt žetta mun hafa stórbętandi įhrif į umferšina og žar meš stytta vinnuvikuna, enda fer allt of mikill tķmi ķ tafir."

Bara žaš, aš borgarstjóraefni D-listans skuli sżna vandamįlinu skilning og leggja fram raunhęfar hugmyndir aš śrbótum, getur gefiš kjósendum von um, aš raunhęfur möguleiki sé į aš snśa hnignun borgarinnar upp ķ blómaskeiš, ef "raušu khmerunum" veršur veitt lausn frį störfum, sem žeir rįša alls ekki viš.

Ef innanlandsflugiš veršur eflt meš žvķ aš bśa žvķ sómasamlegan og tryggan sess į Vatnsmżrarvellinum ķ Reykjavķk og lękka į žvķ opinber gjöld, žį getur žaš dregiš śr landumferš og eflt bęši landsbyggš og höfušborg.  Žessu sżnir Samfylkingin engan skilning, heldur hefur um langt įrabil sżnt innanlandsfluginu banvęnan fjandskap.  Žaš mun ašeins starfa ķ mżflugumynd, ef stefna hennar um lokun Reykjavķkurflugvallar eigi sķšar en 2024 nęr fram aš ganga.  Fįi D-listinn ķ Reykjavķk nęgilegt traust ķ komandi borgarstjórnarkosningum, mun hann snśa bökum saman viš rķkisvaldiš um framtķš Vatnsmżrar.  

Gušni Įgśstsson, fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, reit 26. aprķl 2018 grein ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Veršur Reykjavķkurvöllur hrakinn burt og allt flug laskast ?":

"Žaš hefur veriš ömurlegt aš fylgjast meš valdhroka meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur undir forystu Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra, gagnvart flugvelli allra landsmanna ķ Vatnsmżrinni.  Og ķ rauninni fįheyrt, hvernig rķkisstjórn og Alžingi hafa įn ašgerša horft į, hvernig veriš er aš žrengja aš fluginu meš žvķ aš ętla aš byggja rįndżr ķbśšarhverfi allt ķ kringum völlinn.  Einn daginn veršur svo hrópaš: "Žaš er lķfshętta aš lenda flugvélum ķ Reykjavķk, flugiš veršur aš fara strax !"

Skipulagsvaldiš er ķ höndum sveitarfélaganna, en um žaš eru mörg fordęmi, aš žegar um almannahagsmuni er aš ręša, eins og ķ žessu tilviki, žį leyfir Stjórnarskrįin Alžingi aš grķpa til sinna rįša, ef gjöršir sveitarfélagsins stangast į viš almannahagsmuni.  Žess vegna vęri réttmętt, aš Alžingi myndi setja lög um Reykjavķkurflugvöll til aš festa žar 3 flugbrautir ķ sessi til framtķšar, enda hafa męlingar sżnt, aš skżr meirihluti er ķ öllum kjördęmum landsins fyrir įframhaldandi starfsemi hans.

""Völlurinn gegnir mikilvęgu öryggishlutverki fyrir flugsamgöngur landsins sem bezti varaflugvöllur millilandaflugsins." [Žetta hefur Gušni eftir Ingvari Mar Jónssyni, flugmanni, og efsta manni į lista Framsóknarflokksins ķ Reykjavķk.]  Hann segist oft sem flugmašur hafa stefnt žotunni frį ófęrum Keflavķkurflugvelli ķ skjóliš ķ Vatnsmżrinni og skilaš faržegunum heilu og höldnu heim."

Ekki mį gleyma ómetanlegri nytsemi flugvallarins fyrir sjśkraflugiš ķ landinu.  Flugvöllurinn er steinsnar frį mišstöš brįšalękninga ķ landinu, Landsspķtalanum, įsamt beztu Fęšingardeild landsins og annarri öflugri heilbrigšisžjónustu.  Žaš er ekki hęgt aš umbera slķkt įbyrgšarleysi, sem felst ķ aš gera hlut žess fólks enn verri meš stjórnvaldsįkvöršun, sem lķfsnaušsynlega žarf aš komast fljótt undir lęknishendur viš beztu skilyrši, sem landiš bżšur.  Įbyrgšarleysiš felst ķ aš loka Reykjavķkurflugvelli, sem er einhver versta stefnumörkun sveitarfélags gegn almannagagsmunum ķ manna minnum.  

Ķ lok greinarinnar birtist įkall Gušna til landsmanna um žetta efni:

"Ég biš alla landsmenn aš hugleiša, hvers virši flugvöllurinn er öllu flugi og mannslķfum ķ hįska stöddum.  Flugvöllurinn er enn stęrra kosningamįl en nokkru sinni; nś snżst žaš um, hvort hann veršur hrakinn eša ekki hrakinn į braut.  Brotavilji og įsetningur Dags B. Egertssonar og hans manna er einbeittur gegn flugvellinum, og žar meš er allt flug ķ landinu sett ķ uppnįm." 

 


Śrelt og óhagkvęm lausn

Sķšasta įratuginn hefur feršatķminn lengzt mikiš į höfušborgarsvęšinu, ašallega į virkum dögum kl. 0730-0930 og 1530-1730, alls į 4 klst tķmabilum į sólarhring. Gęti hann į žessum tķmabilum hafa lengzt um į aš gizka 50 % frį aldamótunum seinustu, og er tekiš aš gęta umtalsveršrar óįnęgju bķlstjóra og faržega žeirra meš žetta įstand, enda er žaš óžarft og til komiš vegna vitlausrar forgangsröšunar og sinnuleysis borgaryfirvalda.

Svo ótrślegt sem žaš hljómar, eru tafirnar ķ boši meirihluta borgarstjórnar, sem hefur ekkert gert til aš rįša bót į vandanum, nema sķšur sé. Borgaryfirvöld hafa stašiš gegn śrbótum aš hįlfu Vegageršarinnar į stofnbrautum borgarinnar og ķ stašinn sett stórfé, um 0,9 miaISK/įr ķ 8 įr, ķ bęttar almenningssamgöngur.  Žrįtt fyrir žaš hefur engin hlutfallsleg fjölgun oršiš į mešal faržega strętó, og bķlaumferšin hefur vaxiš ķ takti viš hagvöxtinn.  Hér er um óžolandi sóun almannafjįr aš ręša, sem lżsir sér ķ tķšum feršum lķtt setinna og į sumum leišum nęstum tómra stórra strętisvagna megniš af rekstrartķmanum.  

Žrįtt fyrir slęma reynslu alla žessa öld af auknum austri opinbers fjįr ķ fjįrfestingar og rekstur almenningssamgangna eru žeir enn til, og hafa t.d. veriš ķ stjórn borgarinnar ķ 8 įr, sem vilja halda enn lengra śt ķ ófęru almenningssamgangna og nś meš grķšarlegum fjįraustri śr opinberum sjóšum til fjįrfestinga ķ sérreinum fyrir strętó, sem aš hįlfu illa stęšs borgarsjóšs yršu fjįrmagnašar meš žvķ aš reyta enn meira fé af hśsbyggjendum og ķbśšakaupendum ķ grennd viš meginumferšaręšar strętó, sem nś er bśiš aš "dubba upp" og kalla Borgarlķnuna. Žessi skattheimta stenzt sennilega ekki lagalega rżni.  

Kostnašarįętlunin er miaISK 70 į 20 įrum.  Veruleg óvissa er tengd kostnašarįętlunum slķkra verkefna, eins og sést į žvķ, aš kostnašarįętlun borgarlķnu ķ Stafangri ķ Noregi mun hafa hljóšaš upp į miaNOK 4,0, en rauntalan varš 2,5xmiaNOK 4,0=miaNOK 10,0 eša um miaISK 130.  Verši žessi raunin į Ķslandi, mun kostnašur Borgarlķnu nema miaISK 175, žegar upp veršur stašiš frį žessu feigšarflani. Vagnakosturinn er ekki inni ķ miaISK 70, svo aš vęgt reiknaš mį bśast viš miaISK 180 reikningi fyrir fjįrfestingar ķ Borgarlķnu. Rekstrarkostnašur Strętó mun stórhękka, nema villtustu draumar draumóramanna um 12 % hlutdeild Strętó ķ fólksflutningum į höfušborgarsvęšinu rętist. Til samanburšar upplżsti samgöngurįšherra ķ Morgunblašsgrein 10. marz 2018, aš tvöföldun brauta frį höfušborgarsvęšinu (2 akreinar ķ bįšar įttir), Reykjanesbraut, Sušurlandsvegur um Hellisheiši til Selfoss og Vesturlandsvegur um Kjalarnes aš Hvalfjaršargöngum, mundi kosta miaISK 45.  Nś er spurningin: er réttlętanlegt aš setja Borgarlķnuverkefniš į Vegaįętlun Alžingis, žegar brżn verkefni ķ gangagerš, brśargerš og vegagerš bķša um allt land, sem śtheimta svipaša upphęš og Borgarlķnuverkefniš gęti kostaš ?

Žeir, sem reyna aš fęra rök fyrir Borgarlķnu, nefna oft, aš til 2040 sé įętluš ķbśafjölgun į höfušborgarsvęšinu 70“000 manns.  Žeir sjį žį fyrir sér fjölgun bķla śr um 180 k (k=žśsund) ķ 240 k eša fjölgun um 60 k (33 %), sem hefši geigvęnleg įhrif į feršatķma og umferšaröryggi aš öllu óbreyttu. Bęši er, aš žessi mannfjöldaįętlun er žegar śrelt, allt of hį, og žaš eru ašrir samverkandi žęttir, sem leiša munu til minni fjölgunar bķla en mistakasmišir borgarstjórnar hafa smķšaš sér.

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur og frumkvöšull, skrifaši grein ķ Morgunblašiš 1. marz 2018, sem hann nefndi: 

"Skipulögš kransęšastķfla ķ Reykjavķk".  Heitiš skķrskotar til lęknisins į stóli borgarstjórans, sem įbyrgur er fyrir umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu og neitar aš horfast ķ augu viš stašreyndir, draumóramašur, sem stingur hausnum ķ sandinn, žegar vandamįl hrannast upp.  Ķ greininni kemur fram, aš samkvęmt įętlun mun ķbśum į höfušborgarsvęšinu fjölga um 3300 į įri tķmabiliš 2017-2030, žar af ķ Reykjavķk 78 %, en raunfjölgun varš 2600 tķmabiliš 2000-2017, žar af 30 % ķ Reykjavķk.  Raunfjölgun į höfušborgarsvęšinu nam ašeins 79 % af įętlun, sem gefur tilefni til aš lękka įętlun bķlafjölgunar nišur ķ 47 k, og munar um minna en 13 k bķla įriš 2040.  

Žaš eru hins vegar ašrir kraftar į feršinni, sem verša jafnvel enn įhrifarķkarari en mannfjölgunin, er frį lķšur, og žar er tęknižróunin öflugasti žįtturinn.  Į žessu įri, 2018, mun Waymo, deild ķ Google samsteypunni, sem žróar sjįlfakandi bifreišar, hleypa af stokkunum tilraunaverkefni ķ śthverfum Phoenix, Arizona, meš žjarkataxa ("robotaxi") um leigubķlaakstur.  General Motors, stęrsti bķlaframleišandi Bandarķkjanna, BNA, ętlar aš hefja slķka žjarkažjónustu 2019.  Žann 26. febrśar 2018 afnam Kalifornķurķki skilyrši um, aš "öryggisökumašur" yrši alltaf aš vera ķ sjįlfakandi ökutękjum tilbśinn aš taka stjórnina. 

Ķ Economist 3. marz 2018 birtist greinin

"Who is behind the wheel ?" ,

sem nś veršur vitnaš til:

"Kostnašur sjįlfakandi bķla (SAB) žżšir, aš notagildi žeirra veršur fyrst um sinn sem žjarktaxar, pantašir meš žvķ aš nota leišarlżsandi smįforrit, app.  Žannig fęst meiri nżting sem mótvęgi viš kostnašinn, og žeir munu veita žjónustu, sem er ódżrari per km en notkun eigin bķls, sem letja mun fólk til bķleignar, a.m.k. bķla einvöršungu til nota innanbęjar.  UBS, svissneskur banki, hefur gefiš śt spį um, aš slķkum bķlum muni hafi fękkaš um 70 % įriš 2050.  Bifreišar nśtķmans standa ónotašar 95 % af tķmanum, svo aš vķštęk notkun žjarkataxa getur leitt til breyttrar landnotkunar, žar sem nś eru bķlastęši ķ borgum.

Sjįlfakandi bķlar munu draga verulega śr tķšni daušaslysa ķ umferšinni, og žar sem žeir verša rafknśnir, munu žeir bęta loftgęšin, žar sem raforkuvinnslan er "gręn".  Val į "beztu" leiš, minna bil į milli ökutękja og gjaldtaka į leišum, žar sem bķlafjöldinn veldur miklum töfum, munu draga śr umferšarstķflum.  Eins og sjįlfrennireišar į undan žeim, munu SABar breyta borgarmenningunni (löng ferš er aušveldari, ef žś vinnur eša sefur į leišinni), og verzlun breytist (verzlanir koma til žķn).  Bķlaframleišendur sjį fram į grķšarlegar breytingar; ķ staš žess aš selja einstaklingum munu žeir selja žjarktaxafyrirtękjum eša žróa sjįlfa sig ķ aš verša "feršažjónustur".  

Hagfręšingar og borgarskipuleggjendur ęttu aš kętast, af žvķ aš SABar žżša, aš hęgt veršur aš taka upp atriši, sem ekki hafa męlzt vel fyrir hjį bķlstjórum, t.d. breytileg veggjaldheimta og umferšarhnśtarukkanir meš breytilegu gjaldi eftir tķma sólarhringsins, umferšaržunganum, feršalengd o.s.frv., munu gera kleift aš fķnstilla allt flutningskerfi borganna.  Meš mismunandi gjaldtöku eftir svęšum, er hęgt aš greiša nišur feršakostnaš ķ efnaminni hverfum eša aš hvetja fólk til aš nota almenningssamgöngur til lengri ferša."

Af žessu mį rįša, aš tęknižróunin mun létta umferšarhnśtana ķ framtķšinni, og aš žvķ mun svo rammt kveša, aš Borgarlķna veršur ķ raun algerlega óžörf.  Ef viš gerum rįš fyrir, aš 70 % fękkun "borgarbķla" įriš 2050 ķ spį UBS eigi viš fjölskyldubķl nr 2 og aš žessi fękkun muni nema 50 % įriš 2040, žį mį reikna meš, aš fjölgun bifreiša įriš 2040 muni "ašeins" nema 20 k eša 11 % į höfušborgarsvęšinu öllu.  Žetta er ašeins žrišjungur žeirrar fjölgunar, sem skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins leggja til grundvallar sķnum įętlunum um umferšina, almenningssamgöngur og mannvirkjagerš į höfušborgarsvęšinu.  Aš ana śt ķ risafjįrfestingu, sem er bęši žarflaus og gagnslaus, stappar nęrri leikhśsi fįrįnleikans. 

 

 

 

  

 

 


Borgarlķna er frįleit lausn į umferšarvandanum

Blekbóndi missti nešri kjįlkann nišur į bringu um daginn, er hann sį eftir borgarstjóranum haft, aš losun einnar umferšarteppu meš hjįlp mislęgra  gatnamóta flytji ašeins umferšarvandann aš nęstu gatnamótum.  Žaš žętti ekki gott, aš lęknir segši žetta um kransęšastķflu sjśklings sķns, heldur mundi almennilegur lęknir snśa sér aš žvķ aš fjarlęgja allar kransęšastķflurnar eša tengja framhjį žeim. Hugmyndafręši borgarstjóra er ógešfelld blanda af neikvęšni ķ garš fjölskyldubķlsins, hunzun almannahagsmuna (umferšaröryggis og feršatķma) og įbyrgšarleysis gagnvart rįšstöfun opinbers fjįr.

Borgarstjóri Reykjavķkur situr sem steinrunninn meš hendur ķ skauti og žykist hafa fundiš snjallari lausn į reglubundnu umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu meš Borgarlķnu en aš greiša leiš fjölskyldubķlsins.  Žar tekur hann algerlega rangan pól ķ hęšina og stašfestir žar meš, aš hann er draumóramašur, en enginn raunsęismašur.  Draumóramašurinn leitar žó  fulltingis reykvķskra kjósenda ķ vor til aš fį aš halda įfram meš steingeld gęluverkefni sķn, en stjórnarhęttir draumóramannsins hafa hingaš til haft hręšileg įhrif į fjįrhagsstöšu borgarinnar, og įframhaldandi hnignun hennar mun leiša til nišurlęgingar höfušborgarinnar į nęsta kjörtķmabili. Žaš mun tröllrķša fjįrhagnum į slig, ef fķflagangur į borš viš Borgarlķnu veršur aš raunveruleika į höfušborgarsvęšinu.  Žaš veršur aš gjörbreyta um stefnu ķ skipulagsmįlum borgarinnar og breyta stjórnskipulagi hennar, og žį fyrst mun hagur hennar vęnkast.

Skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins eru ķ klónum į danskri rįšgjafarstofu, Cowi, hverrar umferšarspįr og rįšgjöf eru mjög ótrśveršugar.  Vęri nęr aš leita til innlendra umferšarsérfręšinga, sem menntašir eru erlendis og kunna žess vegna skil į umferšarmęnum į borš viš Borgarlķnu.  Cowi-menn hafa lįtiš frį sér fara endemi į borš viš aš žvinga fólk śr bķlum og ķ strętó į sérakreinum meš vegtollum, hękkun bķlastęšagjalda og fękkun bķlastęša og mögnun almenns umferšaröngžveitis.  Meš slķku og umferšarspįm, sem eru algerlega į skjön viš stašreyndir frį löndum, žar sem borgarlķna hefur veriš innleidd, dęmir žessi rįšgjafarstofa sig śr leik, nema ķ sandkassa draumóranna.

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, sżndi meš dęmum erlendis frį, aš Borgarlķna mun nęstum ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu hérlendis.  Allt fé, sem fjįrfest veršur ķ Borgarlķnu, veršur žess vegna į glę kastaš og mun valda stórtjóni ķ žokkabót, žvķ aš žaš fé hefši annars veriš nżtt ķ brżnar samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu og vķtt og breitt um landiš.  Allir raunsęir menn sjį ķ hendi sér, sbr hér aš nešan, aš hugmyndir um Borgarlķnu eru skżjaborgir draumóramanna, sem rįndżrir rįšgjafar styšja viš og višhalda, į mešan žeir geta makaš krókinn meš fé śr opinberum sjóšum, žar sem ķ vissum tilvikum er fé įn hiršis.

Grein Žórarins Hjaltasonar,

"Įhrif borgarlķnu į umferš einkabķla ofmetin",

ķ Morgunblašinu 1. febrśar 2018, hófst žannig:

"Samkvęmt skżrslu verkfręšistofunnar Cowi um borgarlķnuna (janśar 2017) er skipting į feršamįta ķ dag žannig, aš hlutur ferša meš strętó er 4 %, gangandi og hjólandi 20 % og feršir meš einkabķl 76 %.  Ķ sömu skżrslu er įętlaš, aš įriš 2040 verši hlutur ferša meš strętó 12 %, gangandi og hjólandi 30 % og feršir meš einkabķl 58 %.  Feršir meš einkabķl eiga samkvęmt žessu aš minnka um 18 % eša nįkvęmlega jafnmikiš og įętluš aukning į feršum gangandi, hjólandi og meš strętó."

Žessi įętlanagerš um minnkandi bķlaumferš og vaxandi hjólreišar og gönguferšir samfara vaxandi strętóferšum er alveg śt ķ hött, enda órökstudd og stangast į viš reynslu annarra.  Žaš er stórfuršulegt, aš nokkur skuli taka mark į žvķlķkri framsetningu.  Ašeins draumóramenn geta tališ žaš koma til greina aš hętta einni krónu af opinberu fé ķ fjįrfestingu, sem reist er į kviksyndi į borš viš žessa skżrslu.  Įfram meš Žórarin:

"Žaš stenzt engan veginn, aš fjölgun ferša meš strętó um 8 % leiši til žess, aš feršum meš einkabķl fękki um 8 %.  Reynslan sżnir, aš žegar faržegum fjölgar meš strętó vegna bęttrar žjónustu, žį hefur hluti nżrra faržega hjólaš eša gengiš įšur eša žį, aš nżir faržegar hefšu hreinlega ekki feršazt neitt, ef ekki hefši komiš til bętt žjónusta strętó.  Meš öšrum oršum: nżir faržegar eru ekki eingöngu fyrrverandi bķlstjórar eša faržegar ķ einkabķl."

Cowi-rįšgjafaržjónustunni viršist sem sagt ekki vera treystandi.  Žórarinn Hjaltason bendir sķšan į, aš žótt faržegi ķ einkabķl fari aš nota strętó, minnkar bķlaumferšin ekkert fyrr en bķlstjórinn leggur bķlnum.  Hann vitnar til reynslu borganna Adelaide, Sydney og Brisbane ķ Įstralķu af innleišingu borgarlķnu:

"Faržegum meš strętó fjölgaši aš mešaltali um u.ž.b. 45 % meš tilkomu "borgarlķnanna".  Fyrrverandi bķlstjórar ķ einkabķl reyndust vera aš mešaltali ašeins 25 % af nżjum faržegum meš strętó."

Sé įętlun um fjölgun ķ strętó viš tilkomu Borgarlķnu samhliša minnkun bķlaumferšar, reist į žessum reynslutölum frį Įstralķu, ķ staš įgizkana frį Cowi til aš žóknast draumóramönnum, sem stjórna skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins į Ķslandi, žį mun feršum meš strętó fjölga śr 4,0 % ķ 5,8 %, og bķlum ķ umferšinni mun fękka um tęplega 0,5 %, śr 76,0 % ķ 75,5 %, en ekki nišur ķ 58 %, eins og rįšgjafar Cowi slį fram śt ķ loftiš. Gangandi og hjólandi fękkar śr 20,0 % ķ 18,7 %.   

Žessi minnkun bķlaumferšar veršur ekki merkjanleg į götunum, sem sannar fullyršinguna hér aš framan, aš Borgarlķnan mun nįnast ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu, og feršahlutdeild strętó mun ekki žrefaldast meš tilkomu hennar, heldur vaxa um 45 %, og hśn veršur rekin meš dśndrandi tapi, margföldu nśverandi tapi, žvķ aš nżting vagnanna mun enn versna.  Borgarlķna eru drómórar einir og mun reynast verša fjįrhagslegt kviksyndi.  Žaš var frumhlaup hjį nśverandi rķkisstjórnarflokkum aš lżsa yfir stušningi viš žetta verkefni.  Alžingi ber aš styšja betur fjįrhagslega viš bakiš į Vegageršinni og lįta óvandašan undirbśning skipulagsyfirvalda höfušborgarsvęšisins lönd og leiš.    

 

 

   


Borgarlķna stendst ekki samkeppni

Žaš er og veršur į nęstu 20 įrum grķšarleg samkeppni um féš, sem Alžingi samžykkir aš rįšstafa ķ samgöngumįlin. Žį kemur ekki til mįla aš leggja śrelta hugmyndafręši ķ höfši fįeinna skipulagsmanna, stjórnmįlamanna og įhugamanna um skipulagsmįl (amatöra) til grundvallar, heldur veršur aš ķhuga slysafękkun, tķmasparnaš og orkusparnaš vegfarenda įsamt višhaldssparnaši vega og tękja aš ógleymdum sanngirnissjónarmišum, žegar įkvöršun um fjįrveitingu til samgönguverkefna er tekin. Annars er hętt viš, aš miklum veršmętum verši į glę kastaš.  

Višfangsefniš į höfušborgarsvęšinu er aš endurbęta nokkur frumstęš gatnamót, sem setiš hafa į hakanum, sumpart sakir įhugaleysis borgaryfirvalda og sumpart vegna verkefna, sem žingmenn hafa sett framar ķ forgangsröš Vegaįętlunar.  Žessi gatnamót eru allt of hęttuleg og afkastalķtil fyrir nśverandi umferšarįlag, hvaš žį framtķšarįlag, sem vex svipaš og landsframleišslan.  Fyrir vikiš eru žau hęttuleg, og  ótrślegt slugs viš śrbętur er dżrkeypt į formi harmleikja, įrekstra įn manntjóns og tķma- og eldsneytissóunar ķ umferšarbišröšum, sem žar myndast. Skilvirkasta lausnin er sums stašar aš grafa fyrir umferšarstokkum og annars stašar aš reisa brżr og leggja vegslaufur og koma žannig upp mislęgum gatnamótum af mismunandi geršum eftir ašstęšum.  Mislęg gatnamót munu kosta miaISK 1,0-2,0 per stk.

Til eru žeir, sem lķta hvorki į umferšina né žörf fólks fyrir hśsnęši sem višfangsefni tęknilegs og fjįrhagslegs ešlis, heldur sem tękifęri til aš breyta smekk og lķfsvenjum fólks eftir eigin höfši.  Žeir lķta talsvert til śtlanda eftir lausnum, en įtta sig ekki į žvķ, aš til aš erlendar fyrirmyndir verši raungeršar meš įrangursrķkum hętti hérlendis, verša forsendur aš vera sambęrilegar hér og žar.

Forręšishyggjusinnar, sem vilja móta lķfshętti almennings aš eigin smekk og skošunum, sem mörgum žykja ęši forneskjuleg og sérvizkuleg, vilja beina auknum feršafjölda ķ strętisvagna meš sérakreinum eša jafnvel ķ jįrnbrautarlestir. Žessi hugmyndafręši gengur ekki upp, og aš reyna žaš veršur dżrt spaug.  Vešurfar į Ķslandi gerir žetta óašlašandi feršamįta, og hann er óžęgilegri, tķmafrekari og jafnvel dżrari en aš fara ferša sinna į fjölskyldubķlnum.  Sé hann  rafknśinn, žį er hann ódżrari og mengunarminni (per mann) en strętisvagninn. 

Hann er ódżrari aš žvķ gefnu, aš fjölskyldan telji sig hvort sem er žurfa į einkabķl aš halda.  Fjölskyldubķllinn er oft samnżttur kvölds og morgna. Žį er ķbśafjöldinn į svęši Borgarlķnu alls ekki nęgur fyrir aršsaman rekstur hennar, žótt annaš vęri sambęrilegt viš śtlönd, og mį žó einu gilda, hversu mjög borgar- og bęjaryfirvöld rembast sem rjśpan viš staurinn viš aš žétta byggš mešfram henni, meš ósanngjarnri og jafnvel óleyfilegri gjaldtöku af hśsbyggjendum til aš fjįrmagna gjörsamlega ótķmabęrt verkefni. Sś gjaldtaka er fyrir nešan allar hellur og brottrekstrarsök fyrir žį borgar- og bęjarfulltrśa, sem hana hafa stutt.   

Af žessum sökum hefur hvorki gengiš né rekiš meš aš auka hlutdeild strętisvagna ķ feršafjölda į höfušborgarsvęšinu.  Hśn er enn 4,0 % af heildar feršafjölda žrįtt fyrir fjįraustur ķ hķtina.  Forsjįrhyggjumenn byggja mikla loftkastala nś į undirbśningsstigum s.k. Borgarlķnu og gefa sér, aš hśn dugi til žreföldunar hlutdeildar strętisvagnanna ķ feršafjölda.  Žetta er algerlega borin von; žaš er ekkert, sem styšur žessa draumsżn.  Žvert į móti er sama, hversu miklu fé er ausiš ķ žennan félagslega feršamįta, sķšustu įrin śr rķkissjóši tęplega 1,0 miaISK/įr, žį metur fólk žęgindin og tķma sinn nęgilega mikils virši, til aš strętisvagnar gegna enn og munu gegna jašarhlutverki ķ feršum į landinu blįa (blauta, kalda og vindasama).

Žaš er alveg sama, hversu miklu fé veršur ausiš ķ Borgarlķnu į nęstu įrum, umferšaröngžveitiš į svęši hennar mun ekkert skįna, ef engar framfarir verša į nśverandi vegakerfi.  Af žessum sökum er veriš aš dśka hér fyrir peningalega hķt og fjįrfestingarhneyksli, fullkomna sóun almannafjįr.  Žetta er žyngra en tįrum taki, žvķ aš vegfarendur um allt land hrópa į umbętur į vegakerfinu, og peningarnir koma śr rķkissjóši, nema žar sem einkaframkvęmd veršur samžykkt.  Žaš kemur af žessum sökum ekki til mįla, aš žingmenn setji Borgarlķnu į 12 įra Vegaįętlun.

Ķ Bandarķkjunum hefur veriš įętlaš (The Economist 20.01.2018-Jam tomorrow), aš umferšaröngžveiti kosti um 500 miaUSD/įr.  Fęrt yfir į ķslenzkar ašstęšur eru žetta um 50 miaISK/įr.  Žaš er hęgt aš leysa žetta vandamįl til 20 įra meš fjįrfestingu upp į miaISK 20 ķ mislęgum gatnamótum, vegstokkum og fjölgun akreina.  Žetta er svipuš upphęš og skipulagsyfirvöld į höfušborgarsvęšinu hyggjast setja ķ fyrsta hluta Borgarlķnunnar, og žaš veršur žį aš koma frį rķkissjóši, žvķ aš borgarsjóšur hefur ekkert bolmagn, enda er hann į leišinni ķ gjörgęzlu aš öllu óbreyttu.

Fé er ekki til fyrir śrelt gęluverkefni į borš viš Borgarlķnu.  Nęsta įtak į höfušborgarsvęšinu į eftir ofangreindri mannvirkjagerš veršur aš undirbśa göturnar meš skynjara- og sendibśnaši til samskipta viš sjįlfakandi farartęki.  Meš vel heppnašri innleišingu slķks bśnašar, sem žolir ķslenzkar ašstęšur, ętti slysatķšni aš minnka, nżting gatna aš batna og kostnašur vegna tafa aš minnka, žvķ aš faržegar geta žį nżtt feršatķmann til einhvers nżtilegs.

Fyrrverandi samgöngu- og sveitarstjórnarrįšherra, Jón Gunnarsson, Alžingismašur, skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 25. janśar 2018, žar sem hann śtlistaši fjįrmagnsžörf vegakerfisins į Vestfjöršum og į Vesturlandi.  Komst hann aš žeirri nišurstöšu, aš brżn fjįrfestingaržörf į Vestfjöršum nęmi miaISK 30 og į Vesturlandi miaISK 20, eša alls miaISK 50. Er žį Sundabraut ekki meštalin.  Heildarfjįrfestingaržörf vegakerfis landsins, aš höfušborgarsvęšinu meštöldu (įn Borgarlķnu, en meš Sundabraut), er žį ekki undir miaISK 250.  Žessar tölur sżna svart į hvķtu, aš žaš eru engir peningar til fyrir Borgarlķnu.

Grein Jóns,

"Įkall um ašgeršir - Vesturland og Vestfiršir", 

hófst žannig:

"Žaš er žyngra en tįrum taki aš horfa upp į įstand žjóšvegakerfisins į Vesturlandi og į Vestfjöršum.  Į žessu svęši er įstandiš sennilega hvaš verst į landsvķsu og brżnust žörf fyrir śrbętur til aš fylgja eftir kröfum almennings og atvinnulķfs."

Greininni lauk žannig:

"Žaš er engin žolinmęši hjį almenningi, hvorki į žessu svęši [Vestfjöršum og Vesturlandi] né annars stašar, til aš bķša ķ įratugi eftir žessum framkvęmdum.  Lélegar samgöngur hafa enda mjög hamlandi įhrif į alla uppbyggingu atvinnulķfs į svęšinu." 

 Rįšhśs Reykjavķkur


Stjórnarsįttmįlinn og samgöngumįlin

Eina verkefniš, sem nefnt er į nafn ķ žessum kafla sįttmįla rķkisstjórnarinnar og kannski ķ sįttmįlanum öllum, er Borgarlķnan, sem tengja į saman mišlęga hluta sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu.  Žetta illa ķgrundaša verkefni, sem borgarstjórn og skipulagsyfirvöld borgarinnar hafa haft forgöngu um, er einfaldlega allt of dżrt m.v. notagildiš fyrir ķbśana. Žaš er dęmigert um mistök stjórnmįlamanna, sem lįta hugmyndafręšina hlaupa meš sig ķ gönur.  

Žaš er žó ešlilegt aš taka nś žegar frį land fyrir slķka samgönguęš ķ ašalskipulagi höfušborgarsvęšisins, en žaš vęri fljótfęrnislegt af rķkinu aš leggja fram fé į žessu kjörtķmabili, 2017-2021, ķ framkvęmd, sem engin fyrirsjįnleg žörf veršur fyrir fram undir 2040, ef nś veršur fariš ķ ašrar nęrtękari og hagkvęmari framkvęmdir.  Žaš er miklu nęr, aš Reykjavķkurborg lįti af žvergiršingshętti sķnum gegn mislęgum gatnamótum og leyfi Vegageršinni aš höggva meš skilvirkasta mögulega hętti į hęttulega og dżra umferšarhnśta meš žvķ aš hanna og reisa mislęg gatnamót į "stofnbrautum ķ žéttbżli", sem hśn er įbyrg fyrir innan borgarmarkanna.  Er žar fyrst til aš taka gatnamót Reykjanesbrautar og Bśstašavegar, og nśverandi tengingar Miklubrautarinnar eru öryggislega og afkastalega stórlega įmęlisveršar.  Žrengingar gatna og stöšvunarljós umferšar viš gangbrautir į fjölförnum brautum į borš viš Kringlumżrarbraut og Sušurlandsbraut eru ašferšir til aš minnka afköst samgönguęša, sem žegar eru of lķtil.  Undirgöng ęttu fyrir löngu aš vera komin į žessa staši.    

Nżr samgöngurįšherra hefur gefiš žį žröngsżnislegu yfirlżsingu, aš gjaldtaka į nżjum leišum śt frį höfušborgarsvęšinu sé ekki į stefnuskrį hans.  Verši žetta ofnan į, er žaš til žess eins falliš aš seinka fyrir öšrum samgönguframkvęmdum į vegum rķkissjóšs.  Yfirlżsingin gengur žvert į stefnumörkun ķ samgönguįętlunum til 4 įra og til 12 įra, žar sem segir um Sundabraut:

"Leitaš verši leiša til aš fjįrmagna Sundabraut ķ samstarfi viš einkaašila".

Žį er yfirlżsing rįšherrans undarleg ķ ljósi žess, aš į kjörtķmabilinu žarf aš taka įkvöršun um nż Hvalfjaršargöng.  Į ekki aš leyfa erlendum feršamönnum aš taka žįtt ķ fjįrmögnun žessa žarfa verkefnis, eins og žeir hafa lagt sitt aš mörkun til aš flżta uppgreišslu lįna vegna fyrri Hvalfjaršarganga ?  Hvaš segja Framsóknarmenn į landsbyggšinni viš žvķ, ef taka į framkvęmdakraft śr rķkissjóši frį brįšnaušsynlegum umbótum į landbyggšinni meš fordild um, aš rķkissjóšur verši aš standa aš fjįrmögnun allra samgönguumbóta į höfušborgarsvęšinu, jafnvel žótt vegfarendur hafi žar ķ sumum tilvikum valmöguleika um gamla eša nżja leiš ?

Fréttaskżring Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu 7. nóvember 2017,

"Sundabrautin "föst ķ forminu"", hófst svona:

"Nś eru lišnir rśmlega 7 mįnušir [frį 21. marz 2017] sķšan Borgarstjórn Reykjavķkur samžykkti aš aš taka upp višręšur viš rķkiš um Sundabraut.

Til upprifjunar er um aš ręša braut, sem liggja mun frį Sundahöfn, yfir eyjar og sund og upp į Kjalarnes.  Žetta yrši mesta og dżrasta samgöngumannvirki landsins.  Aš verkinu koma Vegageršin sem framkvęmdaašili, rķkissjóšur sem greišandi og Reykjavķkurborg sem landeigandi og skipulagsašili.  

Morgunblašiš kannaši stöšu mįlsins, og er skemmst frį žvķ aš segja, aš ekkert hefur gerzt, frį žvķ aš borgarstjórn gerši sķna samžykkt ķ marz.  Ekki er hęgt aš skilja annaš į svörum viš fyrirspurnum Morgunblašsins en žeir embęttismenn, sem um mįliš fjalla, séu "fastir ķ forminu"."

Žessi samžykkt borgarstjórnar frį marz 2017 er hreint yfirvarp aš hįlfu meirihluta hennar fyrir algeru ašgeršarleysi ķ mįlefnum Sundabrautar, sem stafar af įhugaleysi eša beinni andstöšu viš verkefniš.  Mįlsmešferš meirihluta borgarstjórnar į žessu framfaramįli er hneyksli, sem sżnir, hversu forstokkaš afturhald hefur hreišraš um sig ķ borgarkerfinu.  Borgarstjórinn fer undan ķ flęmingi ķ staš žess aš eiga ęrlega fundi meš Vegageršinni um žessa mikilvęgu samgöngubót. 

Borgarstjórinn hefur klśšraš nęgu framboši hśsnęšis ķ Reykjavķk meš ofurįherzlu į žéttingu byggšar, og nś klśšrar hann samgöngumįlum borgarinnar meš ofurįherzlu į Borgarlķnu ķ staš mislęgra gatnamóta og Sundabrautar.  Lóšaklśšriš hefur sprengt upp hśsnęšisverš į höfušborgarsvęšinu algerlega aš óžörfu, og samgönguklśšriš veldur óžarflega mörgum umferšarslysum og lengir feršatķma vegfarenda óžęgilega og óžarflega mikiš til kostnašarauka fyrir samfélagiš, svo aš ekki sé nś minnzt į óžarfa mengun, sem umferšartafir valda.  

Umferšin gegnum Hafnarfjörš er grķšarlega žung, og nemur fjöldinn um torgiš į mótum Reykjanesbrautar og Lękjargötu nęrri 50“000 bķlum į sólarhring, sem žżšir, aš tvöfalda veršur hiš fyrsta Reykjanesbraut frį mislęgum gatnamótum viš Kaldįrselsveg aš mislęgum gatnamótum viš Krżsuvķkurveg. Aš gera öll gatnamót Reykjanesbrautar ķ Hafnarfirši mislęg į nęstu 8 įrum er mun meira aškallandi višfangsefni en aš hefjast handa viš ótķmabęra Borgarlķnu, sem viršist vera hugsuš ķ tengslum viš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og umferšarmišstöšvar ķ Reykjavķk (Vatnsmżri).

  "Fluglestin" er einnig algerlega ótķmabęrt verkefni, enda hugarórar einir, aš nokkrum fjįrfesti detti ķ hug ķ alvöru aš setja miaISK 100-200 ķ verkefni, sem mun eiga fjįrhagslega erfitt uppdrįttar į nęstu įratugum. Frumkvöšlar "fluglestarinnar" fóru verulega fram śr sér, enda heyrist ekki frį žeim, nema um hįfleyg įform, en einkafjįrmagn ķ žetta verkefni lętur į sér standa (ķ svipašan tķma eša lengur en nemur žörfinni fyrir Borgarlķnu).  

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, reit merka grein um umferšarmįl į höfušborgarsvęšinu ķ Morgunblašiš, 26. október 2017,

"Samgöngubętur į Reykjanesbraut",

žar sem sagši m.a.:

"Um sķšustu aldamót gerši verkfręšistofan VST (nś Verkķs) frumdrög aš vegstokki viš Lękjargötu og Kaplakrika.  Kostnašur var įętlašur miaISK 2,4-2,7.  Uppfęrš kostnašarįętlun til veršlags ķ dag er ķ kringum miaISK 8.  Žetta er dżr framkvęmd og ekki fjįrveiting ķ hana ķ gildandi samgönguįętlun.  Kostnašur viš vegstokk viš Lękjargötu og Kaplakrika er žó ašeins 12 % - 14 % af įętlušum kostnaši viš borgarlķnuna.  Sveitarstjórnir į höfušborgarsvęšinu hljóta žvķ aš geta sammęlzt um, aš žessi framkvęmd verši sett framarlega ķ forgangsröšina.  

Žį vęri raunhęft aš reikna meš žvķ, aš Reykjanesbraut gęti oršiš tvöföld meš mislęgum gatnamótum milli Keflavķkur og Miklubrautar innan 10 įra."

Žaš veršur aš mótmęla žvķ haršlega, aš ofangreindar umbętur į Reykjanesbraut verši lįtnar sitja į hakanum vegna óšagots viš aš hefjast handa viš Borgarlķnu.  Borgarlķna kemst ekki ķ nokkurn samjöfnuš viš Reykjanesbrautarumbętur, hvaš fękkun slysa og tķmasparnaš vegfarenda varšar, og er žar aš auki miklu dżrari.  Alžingismenn verša aš kynna sér žessa hliš mįlsins gaumgęfilega hjį Vegageršinni viš nęstu endurskošun 4-įra og 12-įra vegaįętlunar. Žaš er kominn tķmi til aš heimskuleg hugmyndafręši vķki fyrir faglegu mati į stašreyndum og forgangsröšun reistri į slķku mati. 

Ķ lok tilvitnašrar greinar sinnar horfši Žórarinn Hjaltason fram ķ tķmann til 2040:

"Ef horft er til lengri framtķšar, t.d. til įrsins 2040, žį tel ég raunhęft aš gera rįš fyrir samfelldum tvöföldum vegi frį Keflavķkurflugvelli aš Borgarnesi um Vesturlandsveg og austur fyrir Selfoss um Sušurlandsveg.  

Sundabraut er ešlilegur hluti af leišinni um Vesturlandsveg.  Fyrir höfušborgarsvęšiš myndu Reykjanesbraut og Sundabraut hafa mikla žżšingu sem meginstofnvegur frį noršri til sušurs ķ gegnum svęšiš."

Žetta žykir blekbónda vera ešlileg og raunhęf framtķšarsżn fyrir samgönguęšar um žaš stóra, samfellda atvinnusvęši, sem hér um ręšir.  Verši hśn aš veruleika įsamt žvķ aš greiša fyrir umferš meš mislęgum gatnamótum eša veggöngum į öllum helztu gatnamótum į Miklubraut og fjölgun akreina samkvęmt višmišunum Vegageršarinnar um ökutękjafjölda į sólarhring, žį veršur leyst śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins meš višunandi hętti fram til 2040.  Žetta er góšur valkostur viš Borgarlķnuna, sem reist er į fölskum forsendum, mun engan vanda leysa, en skapa alvarlegan fjįrhagsvanda og umferšarvanda meš žrengingu gatna.  Žar er dęmi um verkefni, sem ótķmabęrt er aš setja į 12 įra Vegaįętlun Alžingis.  

 

 

 

 

 

 


Kostir og tķmabundnir gallar rafmagnsbķla

Rafmagnsbķlar komu fram į sjónarsvišiš strax ķ upphafi bķlaaldar, enda einfaldari ķ hönnun og smķši en bķlar knśnir sprengihreyfli, en rafbķlar stóšust hinum ekki snśning, hvaš dręgni og "įfyllitķma" varšaši.  Žį entust blżrafgeymarnir illa, svo aš rafbķlar hurfu fljótlega af sjónarsvišinu.  

Įriš 1973 varš olķukreppa ķ heiminum, og OPEC-samtök olķuframleišslurķkja, beittu samtakamętti sķnum ķ fyrsta sinn til aš žvinga fram margföldun olķuveršs.  Į sama tķma kom fram į sjónarsvišiš kraftrafeindatękni ("power electronics") meš žróun tżristorsins, sem gerši aflstżringu bęši jafnstraums- og rišstraumsbśnašar (DC og AC) mun einfaldari og fyrirferšarminni en įšur hafši veriš. Viš žessar višskiptalegu og tęknilegu ašstęšur gengu rafbķlar ķ  fyrsta sinn ķ endurnżjun lķfdaganna, en žeir nįšu žó enn ekki hylli vegna rafgeymanna, sem enn voru gömlu blżrafgeymarnir meš brennisteinssżru.  

Vegna tżristortękninnar og žróunar tölvutękninnar varš į lokaįratugi 20. aldarinnar tęknilegur grundvöllur fyrir žvķ aš nżta hinn margreynda, trausta og endingargóša AC-hreyfil, sem er notendavęnni en DC-hreyfillinn, žvķ aš hann slitnar hęgar, žarfnast minna višhalds og hefur meira vęgi (torque) viš hįan snśningshraša.  Gallarnir viš hann eru fólgnir ķ įrišlinum, sem er višbótar kraftrafeindabśnašur, meš rafmagnstöpum, til aš breyta jafnstraumi ķ rišstraum. 

Į žessari öld hefur svo oršiš gegnumbrot fyrir rafbķlinn inn į bķlamarkašinn meš nżrri gerš rafgeyma, s.k. ližķum-jón rafgeymar, og vegna örvęntingarfullrar leitar aš möguleikum til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Ližķum-jón rafgeymar hafa marga kosti umfram hina hefšbundnu blżrafgeyma, s.s. a.m.k. žrefaldan orkužéttleika (yfir 100 Wh/kg), meiri endingu (a.m.k. 1200 hlešslur), og flestir Li-jón bķlrafgeymar žola hrašhlešslu į margföldu venjulegu hlešsluafli upp ķ 80 % mįlorku rafgeymanna.

Žrennt er nś helzt haft uppi gegn rafbķlum: 

  1. Verš rafbķla er hęrra en eldsneytisknśinna bķla vegna žess, aš hinir fyrr nefndu hafa enn į sér įhvķlandi žróunarkostnaš og eru framleiddir ķ litlu upplagi, innan viš 3 % af hinum (tengiltvinnbķlar žį taldir meš rafbķlum).  Žaš eru žó fęrri ķhlutir ķ rafbķlum, og žeir eru ķ raun einfaldari aš gerš.  Žegar fram ķ sękir geta žeir žess vegna oršiš ódżrari en eldsneytisknśnir bķlar, vegna žess aš verš Li-jón rafgeymanna fer enn lękkandi, og kostnašur žeirra  er lķtt hįšur verši į ližķum. Višhaldskostnašur rafbķla er lęgri, žótt endurnżjunarkostnašur rafgeyma sé tekinn meš ķ reikninginn. Orkukostnašur rafbķla į Ķslandi er innan viš 40 % af orkukostnaši benzķnbķla m.v. nśverandi raforkuverš og benzķnverš, aš meštöldum töpum viš hlešsluna og žrįtt fyrir lįgt mešalhitastig hérlendis.  Įriš 2018 mį bśast viš, aš 4 įra eignarhaldskostnašur rafbķla og tengiltvinnbķla į Ķslandi verši lęgri en eldsneytisbķla vegna lękkandi framleišslukostnašar. Samt er ekki bśizt viš, aš sala rafbķla hinna hefšbundnu bķlaframleišenda fari aš skila hagnaši fyrr en um og eftir mišjan nęsta įratug. 
  2. Akstursdręgni į hverri rafgeymahlešslu žykir of stutt.  Mešalakstur fjölskyldubķla hérlendis er um 35 km/dag.  Aš sumarlagi endist hlešsla tengiltvinnbķla fyrir žennan akstur (orkunżtnin versnar viš kólnandi vešur um allt aš 3 %/°C frį mešalnżtni įrsins), og minni rafgeymana ķ rafbķlum žarf žį aš hlaša į 2-4 daga fresti.  Nś eru hins vegar aš koma į markašinn rafbķlar (Chevrolet Bolt, Tesla Model 3) meš 75 kWh rafgeyma, og enn stęrri rafgeymar eru ķ stęrri Teslu-geršum.  Į 75 kWh komast menn žó 300 km į hlešslu aš sumarlagi, sem dugar flestum, a.m.k. į milli hrašhlešslustaša. 
  3. Langan endurhlešslutķma setja margir fyrir sig.  Full endurhlešsla į 75 kWh rafgeymum meš 15 kW (3x32 A tengill) getur nś fariš fram į 5 klst, sem dugir fyrir ódżrasta orkukaupatķmabiliš erlendis, į milli kl. 0100-0600, en žį fęst orkan sums stašar į hįlfvirši, og žannig žarf žaš aš verša hér til aš nżta raforkukerfiš meš bezta móti og lįgmarka fjįrfestingaržörf. Innleišing slķkrar gjaldskrįr er tķmabęr og jįkvęšur, žjóšhagslega hagkvęmur hvati fyrir rafbķlainnleišingu hérlendis.   

Nś er aš renna upp fyrir bķlaframleišendum, sem įkvešiš hafa aš venda sķnu kvęši ķ kross og auka framboš į rafbķlum til mikilla muna į fyrri hluta nęsta įratugar, aš framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna ķ heiminum er of lķtil.  Nś eru framleiddar um 2,0 M/įr bifreiša, sem knśnar eru aš einhverju leyti meš ližķum-jón rafgeymum.  Ef mešalstęrš rafgeyma ķ žessar 2 M bifreiša er 25 kWh, žį žarf įrleg framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna aš vera 50 GWh/įr, og hśn er lķklega nįlęgt žessu gildi nśna.  Ef framleiša į 10 M rafbķla įriš 2025, eins og hugur bķlaframleišenda stendur til (13 % nżrra fjölskyldubķla), t.d. 6 M meš dręgni 300 km og 4 M meš dręgni 100 km eša minni (tengiltvinn), žį žį žarf aš 11-falda žessa framleišslugetu į 7 įrum. Žaš er grķšarlegt fjįrfestingarįtak og gott dęmi um žau śtlįt, sem orkubyltingin śtheimtir.  

Žį vaknar spurningin um žaš, hversu lengi žekktar birgšir ližķums ķ nįttśrunni munu endast ?   

Žaš žarf um 160 g Li/kWh.  Fyrir įrsframleišsluna 550 GWh af rafgeymum (įętluš žörf 2025) žarf 88 kt af Li.  Žekktur forši af hreinu Li ķ heiminum er 14 Mt, svo aš hann mundi endast ķ 160 įr, ef hann fęri bara ķ bķlarafgeyma.  

Um mišja 21. öldina gęti framleišsla rafbķla hafa aukizt ķ 70 M bķla meš aš mešaltali 75 kWh rafgeyma hver.  Žį žarf framleišslugetan aš hafa tķfaldazt į viš 2025 og nema 5250 GWh/įr.  Žaš žżšir įrlega žörf fyrir Li ķ bķlarafgeyma 0,84 Mt.  Ef 14 Mt verša til rįšstöfunar ķ bķlarafgeyma, veršur hęgt aš halda uppi žessum afköstum ķ 17 įr.  Fyrir mišja öldina veršur žess vegna aš finna meira af ližķum, og svo vill til, aš ķ höfunum er tališ vera grķšarlegt magn eša 230 mia t af Li.  Įreišanlega mun ližķum verša ķ samkeppni viš önnur efni og rafgeymar ķ samkeppni viš annars konar orkuform (geymsluašferšir orku), er hér veršur komiš sögu.  

Žaš er reyndar ekki lķklegt, aš į miklu ližķum śr hafinu verši žörf.  Lķklegra er, aš žegar į nęsta įratugi komi fram nżir orkugjafar, t.d. lķtil žórķum kjarnorkuver, sem endast muni allan notkunartķma bķlsins, og mengunarfrķir eldsneytisrafalar, sbr vetnsisknśnir rafalar, eiga mikla žróunarmöguleika fyrir höndum.  

D2409TQ37

 

 

 


Reykjavķkurflugvöllur į nęsta kjörtķmabili

Allir žekkja hug nśverandi vinstri meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur til Reykjavķkurflugvallar.  Meirihluti Samfylkingar, Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs og Pķrataflokksins vill eindregiš loka žessari samgöngumišstöš landsins alls įriš 2024.  Enginn žarf heldur aš velkjast ķ vafa um, aš flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni į hauk ķ horni, žar sem er nśverandi samgöngurįšherra, Jón Gunnarsson, enda hefur hann hvatt til byggingar nżrrar flugstöšvar viš Reykjavķkurflugvöll. 

Ef sams konar meirihluti og nś er ķ borgarstjórninni, nęr völdum ķ Stjórnarrįšinu eftir nęstu Alžingiskosningar, veršur sótt aš starfsemi flugvallarins śr tveimur įttum, gerš aš honum tangarsókn, og kraftaverk žarf žį til aš bjarga honum śr žeirri kló.  Žetta ęttu žeir, sem annt er um įframhald flugvallarstarfsemi ķ Vatnsmżrinni aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, hvar sem er į landinu.  

Flugvöllur veršur aldrei byggšur ķ Hvassahrauni.  Stašsetning innanlands- og varaflugvallar žar er glórulaus af tveimur įstęšum.  Önnur er sś, aš umrętt flugvallarstęši er į vatnsverndarsvęši Sušurnesjamanna, og hin er sś, aš žaš er į virku jaršeldasvęši. Um fyrra atrišiš sagši Ólafur Žór Ólafsson, forseti bęjarstjórnar Sandgeršis og formašur Svęšisskipulags Sušurnesja ķ vištali viš Baldur Arnarson, sem birtist ķ baksvišsgrein hans ķ Morgunblašinu, 27. maķ 2017,

"Flugvöllur gęti ógnaš vatnsbóli ķ Hvassahrauni":

"Žaš eru skilgreind vatnsverndarsvęši ķ Svęšisskipulagi Sušurnesja.  Hvassahrauniš liggur į vatnsverndarsvęši į svo köllušu fjarsvęši vatnsverndar.  Žaš eru takmarkanir į žvķ, hvers konar starfsemi mį fara fram į vatnsverndarsvęši.  Vęntanlega žyrfti skipulagsbreytingar, ef eitthvaš ętti aš hreyfa žaš svęši."

Žaš er alveg įreišanlegt, aš flugvallarstarfsemi og vatnsverndarsvęši, nęr eša fjęr, fara ekki saman.  Žaš er alltof mikil mengunarįhętta į byggingartķma og į rekstrartķma flugvalla til aš mótvęgisašgeršir geti lękkaš įhęttuna nišur fyrir įsęttanleg mörk. 

Žaš er stórfuršulegt, aš tillaga um jafnilla reifaša hugmynd skyldi koma frį "Rögnunefndinni" į sinni tķš og aš slķkt skyldi flögra aš meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur, žvķ aš flokksfélagar žar į bę eru stöšugt meš nįttśruvernd į vörunum ķ öšru samhengi, žar sem hśn žó orkar mjög tvķmęlis m.t.t. hagsmuna, sem vķša eru af nįttśruaušlindanżtingu. Hugmyndir vinstri gręnna um umhverfisvernd eru greinilega afstęšar. Žar sem flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni žjónar įgętlega sķnu hlutverki fyrir landiš allt meš žremur flugbrautum, er engin brżn žörf į aš leggja śt ķ įhęttusamt og rįndżrt verkefni ķ Hvassahrauni.  

Žaš er fullkomlega frįleitt, ķ ljósi eftirfarandi ummęla Ólafs Žórs, aš eyša meira pśšri į Hvassahraun sem flugvallarstęši:

"Fyrir utan aš grunnvatnsstraumar, sem liggja undan Reykjanesinu og til vesturs, renna allir eftir žessum leišum [įhrifasvęši flugvallar - innsk. BJo]. Heilbrigšiseftirlitiš segir, aš į fjarsvęšum skuli gęta fyllstu varśšar ķ mešferš efna.   Stęrri geymsluhylki eru t.d. bönnuš į slķku svęši.  Sķšan getur Heilbrigšisnefnd Sušurnesja gefiš frekari fyrirmęli um takmarkanir į umferš og byggingu mannvirkja į slķku svęši."  

Žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um žaš eftir žennan lestur, aš flugvöllur veršur aldrei leyfšur ķ Hvassahrauni.  Žeir, sem halda žvķ fram, aš Hvassahraun sé raunhęfur kostur fyrir flugvöll, eru annaš hvort einfeldningar eša blekkingameistarar.  

"Allt neyzluvatn į Sušurnesjum rennur žarna undir [flugvallarstęšiš], og viš hér sušur frį hljótum aš fara vandlega yfir žaš, hvaša mannvirki geta risiš į slķku svęši.  Žį, hvort sem žaš er sveitarfélagiš Vogar, sem hefur skipulagsvaldiš, eša viš hjį Samtökum sveitarfélaga į Sušurnesjum um svęšisskipulagiš."

Drykkjarhęft vatn beint śr nįttśrunni hefur veriš nefnt "olķa 21. aldarinnar".  Nś žegar er tęplega 60 % meiri spurn eftir henni en framboš į markaši, og meš loftslagsbreytingum, fjölgun mannkyns og vaxandi kaupmętti žorra fólks ķ heiminum er lķklegt, aš eftirspurnin vaxi mikiš į nęstu įratugum.  Til Ķslands gętu siglt risatankskip til aš sękja vatn į verši, sem gęti veriš um 1 kUSD/t til seljanda hérlendis.  Meš žeim hętti yršu Ķslendingar "olķusjeikar noršursins" į 21. öld. 

Į Sušurnesjum er neyzluvatniš tandurhreint, sķaš ķ gegnum hraunlög.  Žaš er makalaust, aš nokkur skuli halda žvķ til streitu nś meš žessar upplżsingar ķ höndunum aš flytja Vatnsmżrarvöllinn sušur ķ Hvassahraun, en vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar standa enn į žvķ fastar en fótunum og žrengja stöšugt aš flugvellinum meš lóšaskipulagningu og lóšaśthlutun.  Žar meš sannast, aš hugtakiš nįttśruvernd er ekki hugsjón žeirra, heldur yfirvarp til aš breiša yfir "óhreinu börnin hennar Evu", forręšishyggju og rķkisrekna einokun, sem į ekki upp į pallboršiš hjį mörgum, hvorki hérlendis né annars stašar.  

Į fundi borgarstjórnar 19. september 2017 var til umręšu skżrsla Žorgeirs Pįlssonar, fyrrverandi flugmįlastjóra og kennara blekbónda ķ stęršfręši Laplace viš Verkfręšideild HĶ, um hlutverk Reykjavķkurflugvallar ķ öryggiskerfi landsins.  Žar kemur fram, aš Vatnsmżrarvöllurinn hefur žjónaš öryggishlutverki sķnu afar vel og aš naušsynlegt er, aš į SV-horni landsins séu hiš minnsta 2 flugvellir.   Žar meš hefur įbyrgšarleysi vinstri gręnna, samfylkinga og pķrata gagnvart flugfaržegum og flugįhöfnum veriš afhjśpaš, žvķ aš žessir blindingjar berjast um į hęl og hnakka til aš fį Reykjavķkurflugvelli lokaš įriš 2024, hvaš sem flugvelli ķ Hvassahrauni lķšur.  Žetta vinstra liš vinnur žannig aš grķšarlegri sóun skattfjįr og spilar rśssneska rśllettu meš lķf og limi flugfaržega og įhafna, svo aš ekki sé nś minnzt į brįšveika sjśklinga.  Er hęgt sökkva öllu dżpra ķ pólitķska eymd ? 

Hvernig halda menn, aš verši fyrir velunnara flugvallarins aš halda merkjum hans į lofti, ef vinstri gręnir munu rįša feršinni ķ Stjórnarrįšinu og ķ Rįšhśsinu viš Reykjavķkurtjörn į sama tķma ?

Njįll Trausti Frišbertsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins fyrir NA-kjördęmi og flugumferšarstjóri, hefur kynnt sér lokunarmįl Neyšarflugbrautarinnar, 06/24, rękilega, og bent į faglega veikleika ferlisins, sem leiddi til lokunar flugbrautarinnar, sem séu svo alvarlegir, aš lokun brautarinnar sé ķ raun ólögmęt.  Njįll Trausti sat ķ Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis į sķšasta kjörtķmabili.  Žessi nefnd hefur óskaš eftir žvķ, aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į ašdraganda žess, aš Neyšarbrautinni var lokaš eftir dóm Hęstaréttar ķ mįli nr 268/2016. Ekki var vanžörf į žvķ.

Įhęttugreiningin fyrir Reykjavķkurflugvöll, sem lokun Neyšarbrautarinnar var reist į, hefur veriš haršlega gagnrżnd af Félagi ķslenskra atvinnuflugmanna (FĶA) og öryggisnefnd félagsins (ÖFĶA).  Gagnrżnin er reist į faglegum rökum, žar sem sżnt er fram į, aš śtreikningur nothęfisstušuls flugvallarins įn Neyšarbrautarinnar gefi of hįa nišurstöšu ķ téšri įhęttugreiningu, og žar af leišandi sé óverjandi aš loka neyšarbrautinni śt frį öryggissjónarmišum.  Ef starfrękja į Reykjavķkurflugvöll sem mišstöš innanlandsflugs, sjśkraflugs, kennsluflugs og sem neyšarflugvöll fyrir millilandaflugiš, veršur hann aš hafa 3 flugbrautir įfram.  

Ķ baksvišsgrein Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 5. jślķ 2017, Flugvallarmįliš sé rannsakaš, segir um žįtt Samgöngustofu ķ žessu mįli:

"Žį segir Njįll Trausti, aš nefndin telji rétt, aš śttektin nįi til umsagnar Samgöngustofu um įhęttumat Isavia vegna lokunar į Neyšarbrautinni.  Ķ umsögn Samgöngustofu komi m.a. fram, aš įhęttumatiš nįi ekki til įhrifa į flugvallakerfiš ķ landinu ķ heild sinni né til neyšarskipulags Almannavarna eša įhrifa į sjśkraflutninga.  Žį nįi žaš ekki til fjįrhagslegra įhrifa į flugrekstur.  Jafnframt hafi Samgöngustofa rifjaš upp, aš gera žurfi sérstakt įhęttumat, komi til žess, aš Neyšarbrautinni verši lokaš.  Ķ ljósi žessa telji nefndin spurningar vakna um, hvort ķslenzka rķkiš hafi aflaš sér gagna eša unniš gögn, sem snśa aš umręddum öryggishagsmunum.  Skoša žurfi stjórnvaldsįkvaršanir ķ žessu ferli."

Žaš hefur veriš skošun blekbónda, aš hrapaš hafi veriš aš lokun flugbrautar 06/24, og Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis viršist aš meirihluta til vera sama sinnis.  Vonandi leišir śttekt Rķkisendurskošunar til žess, aš flugbrautin verši opnuš į nż, enda muni Reykjavķkurflugvöllur gegna mikilvęgu hlutverki fyrir flugsamgöngur landsins um ófyrirsjįanlega framtķš.  

Žaš getur veriš fróšlegt aš bera saman geršir annarra žjóša ķ mįlum af svipušu tagi.  London City Airport er ekki į förum, žótt į döfinni hafi veriš aš bęta viš einni flugbraut į Heathrow. Ķ Berlķn er enn veriš aš byggja nżjan flugvöll.  Hvorki tķma- né kostnašarįętlanir fyrir nżja Berlķnarflugvöllinn hafa stašizt og skeikar žar miklu.  Hęšast Sušur-Žjóšverjar aš hrakförum žessa verkefnis Prśssanna, žótt žeim sé ekki hlįtur ķ hug vegna mikilla tafa og kostnašar viš žennan nżja žjóšarflugvöll. Berlķnarbśar voru nżlega spuršir, hvort žeir mundu vilja leggja nišur hinn sögugręga Tempelhof flugvöll ķ Berlķn, žegar hinn loksins kęmist ķ notkun.  Žaš vildu žeir ekki, heldur vilja žeir halda starfrękslu gamla Tempelhofs įfram.  

Njįll Trausti sagši ķ vištalinu eftirfarandi um landsölu rķkisins eftir téšan Hęstaréttardóm:

"Viš teljum rétt, aš śttektin nįi til žess, hvort ešlilega hafi veriš stašiš aš sölu lands ķ eigu rķkisins m.t.t. žeirra nżju upplżsinga, sem komiš hafa fram į undanförnum vikum, aš flugbraut 06/24 hafi ekki veriš varanlega lokaš sķšast lišiš sumar, heldur hafi veriš um tķmabundna lokun aš ręša, enda hafi samžykki Samgöngustofu um lokun ekki legiš fyrir."

Žétting byggšar ķ Vatnsmżri er vanhugsuš śt frį umhverfisverndarsjónarmišum og af umferšartęknilegum įstęšum.  Žaš er eins og strśtar rįši feršinni ķ skipulagsmįlum borgarinnar, sem stinga bara hausnum ķ sandinn, žegar žeim er bent į, aš ašeins lķtiš brot af vęntanlegum ķbśum ķ žessu dżra hverfi mun nota almenningssamgöngutęki, reišhjól eša tvo jafnfljóta, til aš komast leišar sinnar.  Žetta er eftir öšru ķ sżndarveruleika sossanna.

 


Landshlutahagsmunir og fiskeldi

Samkvęmt athugunum bandarķskra fręšimanna (Fiskifréttir 14.09.2017) er fręšilega mögulegt aš ala 15 mia t (milljarša tonna) af fiski ķ heimshöfunum.  Žetta er 100 falt nśverandi eldi, svo aš nęgt próteinframboš į aš verša ķ framtķšinni fyrir vaxandi mannkyn aš žvķ tilskildu, aš höfin verši ekki of menguš fyrir allt žetta eldi.  Žaš horfir óbjörgulega meš höfin nśna, t.d. vegna plastagna, sem sleppt er ķ gegnum sķur frįveitukerfa śt ķ hafiš, og vegna plasts į reki ķ höfunum, og brotnar žar nišur.  Plast ķ vefjum lķkama dżra og manna er žeim hęttulegt. Ķslenzk heilbrigšis- og umhverfisverndaryfirvöld eru svo aftarlega į merinni, aš žau hafa ekki hugmynd um, hvort žetta er vandamįl ķ hafinu viš Ķsland eša ķ ķslenzkum vatnsveitum.  Žau hafa sofiš į veršinum og ekki ķ fyrsta sinn. 

Aš fęra śt kvķarnar frį landeldi og strandeldi til opinna hafsvęša er mögulegt vegna hönnunar öflugra sjókvķa, sem reist er į hönnun olķuborpalla og olķuvinnslupalla.  Noršmenn eru žar ķ fararbroddi, og į žessu įri munu žeir koma fyrir fyrstu eldiskvķum žessarar geršar į norsku hafsvęši.  Strandeldi žeirra viš Noreg hefur framleišslugetu um 1,3 Mt/įr (M=milljón) af laxi, en stjórnvöld įforma tvöföldun į nęstu 10 įrum og fimmföldun, žegar full tök hafa nįšst į starfseminni.  Aukningin veršur langmest ķ hafeldinu. 

Žį er ekki śtilokaš, aš ķslenzk stjórnvöld muni heimila slķkt hafeldi viš Ķsland, žegar strandeldiš hefur nįš višurkenndum buršaržolsmörkum, sem nś er ašeins 71 kt/įr (k=žśsund).  Žetta kann aš aukast ķ tķmans rįš, og framleišslan aš nį 100 kt/įr įriš 2040 meš eldi ķ landkerum lķka. Žaš veršur įhugavert fyrir hérlandsmenn aš fylgjast meš hinu nżja hafeldi Noršmanna, aršsemi žess og rekstrarlegu öryggi, t.d. mešal strokhlutfalli į įri śr kvķunum.

Meš nśverandi buršaržolsmati var Austfiršingum śthlutaš 21 kt laxeldis og Vestfiršingum 50 kt.  Einkum var lįgt buršaržolsmat fyrir Austfirši gagnrżnt og žótti hępiš, aš sušurfirširnir, t.d. Berufjöršur, žyldu ekki meira en metiš var.  Į Austfjöršum er atvinnuįstand gott og fjölbreytilega atvinnu aš finna, sem tengist landbśnaši, sjįvarśtvegi, feršažjónustu, samgöngum og išnaši.  Svo er t.d. kjölfestufyrirtękinu ķ fjóršunginum, Fjaršaįli į Reyšarfirši, fyrir aš žakka. 

Žvķ fer fjarri, aš jafnöflugt atvinnulķf sé fyrir hendi į Vestfjöršum.  Af žessum sökum rķšur Vestfiršingum į, aš eldisfyrirtęki, sem sótt hafa um starfsleyfi, fįi žau sem fyrst.  Žar er stęrsti hęngurinn į, aš Hafrannsóknarstofnun telur ekki žorandi aš hefja starfsleyfisśthlutanir ķ Ķsafjaršardjśpi og į Jökulfjöršum.  

Hvers vegna er žetta ekki réttlętanleg nišurstaša Setjum sem svo, aš sś mįlamišlun verši gerš sökum hagsmunaįrekstra, viš t.d. feršažjónustu, aš leyfa ekki starfrękslu eldiskvķa ķ Jökulfjöršum.  Žį standa eftir um 25 kt ķ Ķsafjaršardjśpi samkvęmt nśverandi buršaržolsmati.  Ķ ljósi žess, aš įrin 2016-2017 hefur ekki veriš tilkynnt um neitt strok śr laxeldiskvķum į Vestfjöršum og enginn eldislax hefur veišzt žar, sem ętla megi, aš sloppiš hafi į žessu tķmabili, mį įlykta, aš gjörbylting til hins betra hafi oršiš ķ rekstri laxeldiskvķanna meš nżrri hönnun žeirra og vinnu viš žau samkvęmt ströngum norskum stašli.  

Ef gert er rįš fyrir mešalfjölda eldislaxa ķ kvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 10 M m.v. 25 kt og hįmarks leyfilega blöndun 4 % viš villta stofna žar ķ įm, žį veršur hįmarks leyfilegt sleppihlutfall śr kvķunum og upp ķ įrnar 4 ppm/įr.  Žaš eru meiri lķkur en minni į, aš laxeldisfyrirtękin į Vestfjöršum hafi žegar nįš žessu, og rekstraröryggiš mun bara vaxa meš tķmanum.  

Žaš er almennur vilji fyrir žvķ į Vestfjöršum, aš strax verši veitt starfsleyfi ķ Ķsafjaršardjśpi upp aš buršaržolsmörkum. Til marks um žaš var samžykkt fjölsótts fundar į vegum Fjóršungssambands Vestfjarša 24. september 2017 meš 4 rįšherrum um aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Ķ ljósi atvinnumįla į noršanveršum Vestfjöršum er nś rétt aš snśa viš slagorši vinstri gręnna og taka įkvöršun į grundvelli mikils rekstraröryggis strandkvķanna og žeirrar afstöšu "aš leyfa ķbśunum (homo sapiens) aš njóta vafans".

Hvaš gęti ķ versta tilviki tapazt ?  

Ekki lķffręšileg fjölbreytni, žvķ aš ólķkt laxastofnunum į Sušurfjöršunum eru laxarnir ķ įnum, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, ekki af gamalgrónum vestfirzkum stofnum, mynda ekki sjįlfstęšan erfšahóp, heldur hafa veriš ręktašir tiltölulega nżlega ķ įnum.  Žaš veršur žar af leišandi enginn óafturkręfur erfšafręšilegur missir, žótt meira en 4 % laxanna ķ įnum verši eldislaxar.

Į Sušurfjöršunum hefur žetta (eldislaxar ķ įm > 4 % af villtum löxum) aš lķkindum gerzt į fyrri įrum ķ einhverjum tilvikum, en žaš hefur samt ekki veriš sżnt fram į skašlegar erfšabreytingar eša śrkynjun laxastofnanna žar, sem eru hins vegar upprunalegir og mynda sjįlfstęšan erfšahóp.  Eldislaxinn hefur blandazt urriša žar, en afkvęmin eru ófrjó.

Nś hefur Arnarlax starfsleyfi fyrir 14,5 kt af laxi ķ Patreksfirši, Tįlknafirši og Arnarfirši og hefur sótt um leyfi fyrir 10 kt ķ Ķsafjaršardjśpi og sama ķ Jökulfjöršum.  Žaš veršur aš gęta samręmis viš įhęttumatiš og nżta nżjustu gögn hvers tķma. 

Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi į Vestfjöršum, og žess vegna er ekki verjanlegt aš draga lappirnar aš óžörfu.  KPMG metur žaš svo, aš į Vestfjöršum verši til 16 nż störf fyrir hvert framleitt kt.  Ef leyft veršur aš hafa 25 kt ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi, eins og ešlilegt mį telja, e.t.v. ķ įföngum, žį munu verša til 400 nż störf į Vestfjöršum (um 13 % aukning) og allt aš 150 nż störf annars stašar į landinu (samkvęmt norskum rannsóknum verša til alls 22 nż störf per kt laxeldis). 

Samkvęmt KPMG mun veltan nema 57,5 MISK/starf, en betri męlikvarši er veršmętasköpunin sjįlf, sem styšur viš hagvöxtinn ķ landinu.  Samkvęmt norskum rannsóknum nemur hśn 2,7 MNOK/starf eša 37 MISK/starf. Žetta gefur tęplega 15 miaISK/įr aukna veršmętasköpun į Vestfjöršum og gęti aukiš verga landsframleišslu Ķslands um tęplega 1 %, svo aš hér er um hagsmunamįl landsins alls aš ręša.  

Vestfiršingar hafa mįtt bśa viš žį slęmu stöšu įšur en fiskeldiš kom til skjalanna, aš ķbśum ķ landshlutanum hefur fękkaš.  Ef stjórnvöld setja ekki óžarfar hömlur į vöxt og višgang laxeldisins upp aš metnu buršaržoli fjaršanna, žį mun fólksfękkun verša snśiš ķ fólksfjölgun, svo aš įriš 2040 gęti hafa oršiš 5000 manna fjölgun žar eša 100 %. Žótt žessi jįkvęša žróun Vestfjarša verši knśin įfram af einkaframtakinu, eins og ešlilegt er, setja stjórnvöld starfseminni umgjörš meš leyfisveitingum og innvišauppbyggingu og geta hęglega kastaš skķt ķ tannhjólin.  Žetta ęttu Vestfiršingar aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, og huga aš žvķ, hvaša stjórnmįlaflokkur er lķklegastur til aš styšja viš bakiš į žeim ķ žeirri merkilegu atvinnu- og žyggšažróun, sem getur nś veriš framundan į Vestfjöršum.  

Til žess aš tękifęrin verši nżtanleg, verša stjórnvöld nefnilega aš hjįlpa til viš uppbyggingu naušsynlegra innviša.  Žau mega ekki leggja stein ķ götu Hvalįrvirkjunar, og žau verša aš flżta įętlunum Landsnets um aš reisa ašveitustöš į Nauteyri, sem veršur lykillinn aš langžrįšri hringtengingu Vestfjarša um Ķsafjörš og ašveitustöš Mjólkį į traustu 132 kV/66 kV flutningskerfi.

Upphleyptur og klęddur vegur į lįglendi frį Ķsafirši sušur til Patreksfjaršar og žašan austur ķ Žorskafjörš er annaš skilyrši fyrir žvķ, aš mannlķfiš fįi aš blómstra meš žessum hętti į Vestfjöršum, sbr slagoršiš: "Ķsland allt blómstri".  Af žvķ, sem fram kemur hér aš ofan, yršu fjįrveitingar rķkissjóšs til žessara verkefna žjóšhagslega aršbęrar, og ber aš einhenda sér ķ žęr tafarlaust.  

Hvaša stjórnmįlaflokkum er trśandi fyrir žessu verkefni ? 

Alls ekki vinstri gręnum, af žvķ aš žessi atvinnuuppbygging strķšir gegn grundvallar stefnu žeirra ķ atvinnumįlum, žar sem hér er um beinar erlendar fjįrfestingar aš ręša og aukna nżtingu į nįttśruaušlindum öšru vķsi en meš tronti feršamanna um landiš.  (Undantekning viš stefnu VG er rįšstöfun rķkisins vegna PCC-kķsilversins į Bakka.) Alręmt og heimskulegt slagorš žeirra, "lįtum nįttśruna njóta vafans", getur bęši beinzt gegn auknu laxeldi og nżjum vatnsaflsvirkjunum į borš viš Hvalįrvirkjun.  Vinstri gręnum er ekki treystandi til aš styšja nein atvinnutengd framfaramįl, sem tengjast nįttśruaušlindum.  Žeirra hjartans mįl er stofnun žjóšgarša meš ęrnum kostnaši fyrir rķkissjóš, og mundu žeir įreišanlega gjarna vilja breyta Vestfjöršum ķ einn samfelldan žjóšgarš, žar sem ķbśarnir vęru hluti af verndašri nįttśru svęšisins.  Žetta vilja ķbśarnir einmitt alls ekki, og skyldi engan undra.

Framsóknarflokkurinn veršur vķsast ekki til stórręšanna eftir kosningarnar 28. október 2017 og mun žurfa langan tķma til aš sleikja sįr sķn, ef žau žį leiša hann ekki til ólķfis. Hjašningavķgin į mišjunni verša henni vart til framdrįttar. 

Pķratar hafa engan įhuga fyrir atvinnumįlum og sjįlfbęrri nżtingu nįttśruaušlinda, enda nenna žeir ekki aš żja einni hugsun aš žessum mįlum.  Frķtt nišurhal af netinu og nż Stjórnarskrį eru žeirra mįl.  Af fyrra mįlinu hafa žeir sjįlfsagt marghįttaša reynslu, en į seinna mįlinu hafa žeir ekkert vit, enda um margbrotiš mįl aš ręša, sem stjórnlagafręšingar žurfa aš véla um. Žaš er hins vegar hęgt endalaust aš tśšra af takmarkašri žekkingu um flókiš og fjarlęgt mįl eins og nżja Stjórnarskrį.   

Um ašra flokka žarf varla aš véla og lķtiš vitaš um.  Afl žeirra veršur annašhvort ekkert eša sįralķtiš į Alžingi, ef svo fer fram sem horfir.  Dreifbżlisfólk mį ekki viš žvķ aš dreifa kröftunum um of eina feršina enn.  

 

 


Mikilvęg fundarsókn į Ķsafirši

Sunnudaginn 24. september 2017 var haldinn fjölsóttur fundur į Ķsafirši um lķfshagsmuni Vestfiršinga.  Athygli vakti, aš 4 rįšherrar sóttu fundinn.  Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra var žar, en hśn hefur reynzt hagsmunum Vestfiršinga hinn versti dragbķtur, kallaš stöšu fiskeldismįla į Vestfjöršum ķtrekaš "villta vestriš" og reynt aš troša upp į žį steinbarni sķnu, sem er uppboš į starfsleyfum laxeldis, žótt ķ samrįšsnefnd rįšuneytisins meš hagsmunaašilum hafi veriš sętzt į įrlega greišslu aušlindargjalds 6 įrum frį fyrstu slįtrun. Žaš er ofsköttun daušans į eina atvinnugrein aš beita bįšum ašferšunum viš aš hafa fé af henni.   

Žį mętti ešlilega į fundinn žingmašur kjósenda ķ Norš-Vestur kjördęmi, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, feršamaįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra.  Vestfiršir eru aš miklu leyti óplęgšur akur fyrir feršažjónustu, žótt žeir hafi upp į fjölmargt aš bjóša ķ žeim efnum, bęši öšrum landsmönnum og śtlendingum.  Žį stendur fyrir dyrum aš umbylta raforkumįlum Vestfiršinga, reisa hryggjarstykkiš ķ framtķšar orkuöflun landshlutans, Hvalįrvirkjun, sem tengja į ašveitustöš į Nauteyri ķ Ķsafjaršardjśpi, en hśn veršur mišpunkturinn ķ hringtengingu Vestfjarša meš 132 kV og 66 kV loftlķnum, sęstrengjum og jaršstrengjum noršvestur til Ķsafjaršarkaupstašar og sušvestur til Mjólkįrvirkjunar.  Žessar framkvęmdir įsamt styrkingu flutningskerfis og dreifikerfis Vestfjarša, Mjólkįrveitu, munu fęra raforkumįl Vestfiršinga inn ķ nśtķmann, og er löngu kominn tķmi til. 

Žetta er ķ raun skilyrši fyrir uppbyggingu öflugs atvinnulķfs og lķfsnaušsynlegri fjölgun ķbśa į Vestfjöršum.  Žó aš virkjunarašilinn sé ekki rķkisfyrirtęki, sem betur fer, og Landsnet ekki heldur, nema óbeint aš hluta sem dótturfyrirtęki Landsvirkjunar o.fl., žį er stušningur "Išnašarrįšuneytisins" žó afar mikilvęgur fyrir framgang žessa žjóšžrifamįls, žrķfösunar sveitanna og orkuskiptanna.

Sjįlfstęšisflokkurinn stendur nś frammi fyrir gullnu tękifęri ķ Noršurlandskjördęmi vestra aš sameina öll borgaraleg öfl ķ kjördęminu vegna sundrungarinnar ķ Framsóknarflokkinum.  Sjįlfstęšisflokkurinn er meš hįspil į hendi sem eini bakhjarl "litla atvinnurekandans", framkvęmdamannsins og frumkvöšulsins, hvort sem hann stundar landbśnaš, sękir sjóinn, žjónustar feršamenn eša stundar verktakastarfsemi fyrir Vegageršina, Orkubśiš eša Arnarlax, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Sjįlfstęšisflokkurinn styšur framfarasókn Vestfiršinga ķ atvinnumįlum, orkumįlum og samgöngumįlum afdrįttarlaust.  

 Į téšan fund voru einnig męttir tveir ašrir rįšherrar Sjįlfstęšisflokksins, bįšir śr Kraganum.  Annar var samgöngu- og sveitarstjórnarįšherrann, Jón Gunnarsson,  og fór vel į žvķ, af žvķ aš samgöngumįl Vestfjarša hafa dregizt langt aftur śr öšrum hérušum og eru óvišunandi.  Heišarvegirnir vestan Žorskafjaršar eru stórhęttulegir, og malarslóšarnir žola ekki žungaumferš, sem fer žó vaxandi.  Žaš rķšur į fyrir ķbśana į Vestfjöršum og athafnalķfiš žar aš fį almennilegan upphleyptan og klęddan veg į lįglendi frį Žorskafirši til Patreksfjaršar og sömuleišis varanlega tengingu frį Patreksfirši og alla leiš noršur ķ Ķsafjaršardjśp. Įfangi ķ hinu sķšar nefnda er žegar hafinn meš Dżrafjaršargöngum.  Žau verša lķka notuš fyrir jaršstrengi ķ staš loftlķnu yfir illvišrasama heiši fyrir 60 kV tengingu til Önundarfjaršar. Dżrafjaršargöng munu bęta samgöngur og raforkukerfi Vestfjarša og verša atvinnulķfi og mannlķfi öllu lyftistöng. Samgöngurįšherra hefur stutt žessa framkvęmd meš rįšum og dįš.  

Sķšastan en ekki sķztan skal nefna forsętisrįšherrann, Bjarna Benediktsson, sem 4. rįšherrann į téšum fundi.  Męting hans į fundinn geta Vestfiršingar tślkaš sem sišferšilegan og stjórnmįlalegan stušning Sjįlfstęšisflokksins viš žann réttmęta barįttuhug, sem nś hefur oršiš til į mešal Vestfiršinga fyrir framgangi lķfshagsmunamįla žeirra, sem helzt hafa veriš ķ svišsljósinu aš undanförnu į sviši orkumįla, samgöngumįla og atvinnumįla.  Af öllum sólarmerkjum aš dęma, mįlflutningi og sterkri višveru rįšherra flokksins, mun Sjįlfstęšisflokkurinn į komandi kjörtķmabili beita öllu afli sķnu, hvort sem hann veršur ķ stjórn eša stjórnarandstöšu, til aš jafna ašstöšu Vestfiršinga į viš ašra landsmenn į öllum žessum svišum.

Vestfiršingar skyldu nś ķ ašdraganda kosninganna 28. október 2017 gjalda alveg sérstaklega varhug viš smjašri žingmanna į borš viš Lilju Rafneyju Magnśsdóttur.  Hśn ber kįpuna į bįšum öxlum og er vķs til aš svķkja mįlstaš Vestfiršinga į žingi, žegar kemur aš atvinnumįlum og orkumįlum.  Hér skal tilfęra, hvers vegna:

  1. Eitt ašalslagorša Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs er "lįtum nįttśruna njóta vafans".  Žetta sama skķn ķ gegn um skżrslu Hafrannsóknarstofnunar sumariš 2017, žar sem lagt var til aš veita ekki starfsleyfi til laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og ķ Jökulfjöršum aš svo stöddu.  Ef mįliš kemur til kasta Alžingis, er žetta alveg nóg, til aš vinstri gręnir muni greiša atkvęši gegn starfsleyfisveitingu fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi og ķ Jökulfjöršum.  
  2. Laxeldi į Vestfjöršum eflist nś fyrir tilstyrk beinna erlendra fjįrfestinga, nįnar tiltekiš stórra norskra laxeldisfyrirtękja.  Eignarhald śtlendinga į ķslenzkum fyrirtękjum hefur alla tķš veriš eitur ķ beinum vinstri gręnna og forvera žeirra ķ Alžżšubandalaginu.  Žetta er višbótar įstęša fyrir vinstri gręna til aš greiša į Alžingi atkvęši gegn veitingu starfsleyfa fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  
  3. Vinstri hreyfingin gręnt framboš er afturhaldsflokkur ķ atvinnumįlum, sem hengir sig ķ forneskjulega fordóma og furšulegar kennisetningar, sem oftar en ekki strķša algerlega gegn hagsmunum almennings.  Žess vegna er žingmönnum flokksins engan veginn treystandi.
  4. Žaš er mikill andróšur nśna rekinn ķ fjölmišlum og į samfélagsmišlum gegn hagsmunum Vestfiršinga į raforkusvišinu.  Lęknirinn, Tómas Gušbjartsson, hefur žar fariš mikinn gegn Hvalįrvirkjun, sem žó er naušsynleg, til aš Vestfiršingar verši sjįlfum sér nógir meš rafmagn, en öšru vķsi veršur afhendingaröryggi raforku ekki tryggt į Vestfjöršum meš góšu móti, žvķ aš Vesturlķnan er vangęf, einkum į vetrum.  Tómas hefur haldiš žvķ fram, aš Vestfiršingar hafi ekkert meš virkjun af žessari stęrš aš gera.  Žaš er kolrangt. Ef laxeldiš fęr aš dafna į Vestfjöršum, eins og nįttśrulegar og markašslegar forsendur leyfa, gęti mannfjöldaaukning žar įriš 2040 numiš 5 k (k=žśsund).  Žessi višbótar mannfjöldi žarf 20 MW afl; višbótar aflžörf fiskeldis o.fl. veršur žį 30 MW, repjuvinnsla fyrir fiskeldiš gęti žurft 6 MW og orkuskipti viš hafnir og ķ landumferš žarf 24 MW įriš 2040.  Alls er žetta 80 MW aflžörf til višbótar viš nśverandi 42 MW aflžörf, og į Vestfjöršum er ašeins 19 MW uppsett afl ķ sjįlfbęrum virkjunum. Žaš er žess vegna ekki vanžörf į 50 MW Hvalįrvirkjun fyrir Vestfirši. Žaš er lķklegt, aš afturhaldsflokkurinn Vinstri hreyfingin gręnt framboš, meš litlu borgarstślkuna meš eldspżturnar ķ broddi fylkingar, leggist gegn Hvalįrvirkjun meš vķsun til sams konar mannvistarfjandsamlegu klisju og Tómas Gušbjartsson um, "aš nįttśran verši aš njóta vafans", en fólkiš geti setiš ķ myrkri og kulda, žegar verst gegnir, eša brennt olķu ķ 16 MW neyšarrafstöšvum į Vestfjöršum.  
  5. Um sorgarsögu undirbśnings vegageršar vestan Žorskafjaršar skal ekki fjölyrša hér, en minna į, aš žaš eru einmitt umhverfisverndarleg rök (verndun birkikvęmis), sem teflt er fram nś og tafiš hefur Vegageršina.  Af žessu sést, aš Vestfiršingar vęru aš kaupa köttinn ķ sekknum, ef žeir kjósa vinstri gręna, og vinstri gręnir eiga ekkert traust skiliš į Vestfjöršum. Lķfshęttir og athafnalķf į Vestfjöršum falla engan veginn aš VG-101. Svipušu mįli gegnir um pķrata ķ Noršurlandskjördęmi vestra.  Pķratar eru pólitķsk višrini, įkvaršanafęlnir meš afbrigšum, enda aš mestu samsafn firrtra borgarbarna meš frķtt nišurhal og nżja stjórnarskrį efst į stefnuskrįnni, sem enga samleiš eiga meš landsbyggšinni. Žeir hafa engan įhuga į atvinnumįlum, en žeim mun meiri į borgaralaunum fyrir žaš eitt aš vera til. Atkvęši greitt žeim, er atkvęši į glę kastaš.   

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband