Fęrsluflokkur: Samgöngur

Umhverfisvernd og afturhaldssemi fara illa saman

Žaš veršur ekki hęgt samtķmis aš nį įrangri ķ umhverfismįlum og halda uppi velferšaržjóšfélagi, jafnvel meš enn bęttum kjörum almennings, eins og kröfur standa til, įn žess aš nżta nżjustu tęknižróun og koma į nśtķmalegum innvišum į svišum, žar sem žeir eru ekki enn fyrir hendi.  Af Morgunblašsgrein Pįls Gķslasonar, verkfręšings, frį Hofi ķ Vatnsdal, žann 28. desember 2019,

"Svartnętti ķ skipulagsmįlum",

er ljóst, aš honum er öllum lokiš, žegar kemur aš stjórnsżslu hérlendis į sviši svo kallašrar umhverfisverndar.  Sannast sagna er, aš ķ höndum ķslenzku stjórnsżslunnar snżst umhverfisvernd išulega upp ķ andhverfu sķna. Žaš, sem gert er ķ nafni umhverfisverndar, gengur meir į aušlindir jaršar og eykur mengun meir en valkostur, sem hafnaš er ķ nafni umhverfisverndar. Žröngsżnin er svo yfirgengileg, aš hśn byrgir stjórnvöldum sżn į afleišingar įkvaršana, og hęfileikann til aš greina hismiš frį kjarnanum, aš sjį skóginn fyrir trjįnum, viršist vanta. Žetta er ķ einu orši sagt slęm stjórnsżsla, sem krystallast ķ Kjalvegarbśti, sem Skipulagsstofnun, įn skynsamlegra raka, vill nś senda ķ umhverfismat.  Hvenęr veršur męlirinn fullur hjį framfarasinnušum öflum ķ žjóšfélaginu ? 

Gefum Pįli oršiš, en hann hóf téša grein žannig:

"Tįknręnt er, aš į sama tķma og sólin nęr lįgpunkti sķnum į noršurhveli jaršar, og svartnętti skammdegis lętur undan sķga, birtast okkur enn einu sinni svartnęttisvišhorf śreltrar ašferšafręši skipulagsmįla: įkvöršun Skipulagsstofnunar 20. desember 2019 um aš vķsa brįšnaušsynlegum og ešlilegum endurbótum į kafla Kjalvegar ķ mat į umhverfisįhrifum."

Fyrir hendi er full vitneskja um umhverfisįhrif fyrirhugašra framkvęmda Vegageršarinnar į grundvelli verklżsingar hennar og sams konar umbóta į Kjalvegi sunnan Įrbśša.  Skipulagsstofnun hefši veriš nęr aš gera athugasemdir viš žetta žekkta fyrirkomulag Vegageršarinnar ķ staš žess, sem jašrar viš hreinręktašan fķflagang stofnunarinnar, aš bišja um skżrslu um framkvęmd, sem veršur aš öllu leyti sambęrileg viš ašra žekkta framkvęmd į sama vegslóša.

Žetta er misnotkun į opinberu valdi, sem sżnir, aš Skipulagsstofnun kann ekki meš vald sitt aš fara. Žaš veršur aš draga śr žessum völdum, og žaš er t.d. hęgt aš gera žannig, aš sį, sem meš skipulagsvald viškomandi verkefnis fer, yfirleitt sveitarfélag į viškomandi staš, įkveši, hvort žaš óski eftir śrskurši Skipulagsstofnunar um žaš, hvort tiltekiš verkefni skuli fara ķ lögformlegt umhverfismat eša ekki, og ašeins sį, sem skipulagsvaldiš hefur, geti fariš fram į slķkt viš Skipulagsstofnun. Hér er nefnilega um kostnašarsamt og tafsamt ferli aš ręša, og žaš er ešlilegt, aš kjörnir fulltrśar ķbśanna taki įbyrgš į žessari įkvöršun.  

Pįll Gķslason lżsti umręddu verkefni nįnar:

"Kjalvegur er einn fjögurra stofnvega į mišhįlendinu og staša hans vel skilgreind ķ landsskipulagsstefnu.  Fyrr į žessu įri [2019] lagši rķkisstjórnin fjįrmuni ķ lagningu rafstrengs mešfram Kjalvegi til aš flżta fyrir orkuskiptum. Į sama tķma berjast félagasamtök og einstaklingar žeim tengdir stöšugt gegn endurbótum į hįlendisvegunum, ef ekki beint, žį meš kröfum um matsferla og skrifręši. Žetta er sagt vera gert ķ nafni umhyggju fyrir mišhįlendinu, en er beinlķnis ķ andstöšu viš orkuskipti ķ samgöngum į žessu svęši landsins !" 

Rafstrengurinn er žarfur og orka um hann mun vonandi mörgum gagnast til aš endurhlaša rafgeymana ķ farskjótum sķnum, en vegalengdin aš hlešslustöšinni getur reynzt mörgum rafbķlaökumönnum įhęttusöm vegna mikillar orkunotkunar į vegum, žar sem hrašabreytingar eru tķšar og mótstaša mikil ķ bleytu og frį sterkum vindi, en ekki sķzt er rafkerfi ķ botni bķlsins hętta bśin, žar sem grjót stendur upp śr slóšum.  Žessi slóšaśtgerš yfirvalda ķ feršamannalandinu Ķslandi er alger tķmaskekkja.  

Žaš, sem höfundurinn skrifaši um leyfisveitingaferli framkvęmda, sżnir, aš ferliš er löggjafarlegt klśšur, sem žjónar ekki hagsmunum almennings, heldur sérhagsmunum bśrókrata, rįšgjafa og sérvitringa, sem engar framfarir vilja sjį į žessu sviši samgangna:

"Kjalvegarframkvęmdir og fjöldi annarra mįla undanfarin įr sżna og sanna, aš leyfisferli framkvęmda į Ķslandi hefur leitt samfélagiš ķ hreinar ógöngur, enda er žaš mun lengra og flóknara en gerist ķ grannrķkjunum okkar.  Ferliš viršist raunar engan enda ętla aš taka, žegar kęrugleši rķkir, eins og dęmin sanna.

Sjö skilgreind stig stjórnvaldsįkvaršana gefa kęrurétt hérlendis, en eitt til tvö annars stašar į Noršurlöndum.  Ekki bara žaš.  Hvergi nema į Ķslandi er til stašar opin heimild til aš kęra matsskylda įkvöršun efnislega !"

Hér er lķklega komiš enn eitt dęmi žess, aš ķslenzkir laga- og reglusmišir taka erlenda fyrirmynd og flękja hana til mikilla muna, svo aš ferliš veršur óskilvirkara og dżrara en nokkurs stašar žekkist į byggšu bóli.  Stjórnlyndi og vanžekking ķ einni sęng, og afleišingin veršur hreint skelfileg.  Žaš er löngu tķmabęrt aš gera į žessu örverpi uppskurš į grundvelli reynslunnar.  

Ķ lok greinar sinnar skrifaši téšur Pįll:

"Flękjustig leyfisveitingaferils framkvęmda hérlendis og višmiš ķ mati į umhverfisįhrifum samręmast ekki nśtķmakröfum um sjįlfbęrni og standa reyndar beinlķnis ķ vegi fyrir žvķ, aš orkuskipti ķ samgöngum nįi žeim markmišum, sem aš er stefnt.  Žaš žjónar nefnilega loftslagsmarkmišum aš gera stofnvegi į hįlendi Ķslands akfęra."

Žetta er žungur įfellisdómur yfir stjórnkerfi og löggjöf um ferli verklegra framkvęmda į Ķslandi.  Annašhvort hefur žessu kerfi veriš komiš į af ókunnugleika į ašstęšum og mešvitundarleysi um žann kostnaš, beinan og óbeinan, sem flókiš ferli og endalausir kęrumöguleikar geta haft ķ för meš sér, eša embęttismenn og/eša löggjafinn hefur mešvitaš veriš aš leggja stein ķ götu įkvöršunar réttmętra yfirvalda og stofnana, sem įbyrgš bera į samgönguęšum, orkuęšum og öšrum innvišum ķ landinu.  Žaš er ekki hlutverk félagasamtaka į borš viš Landvernd eša einstaka hagsmunaašila eša einstaklinga meš sterkar skošanir į tiltekinni framkvęmd aš rįša žvķ, hvort eša hvenęr af henni veršur.  Hins vegar er öllum frjįlst aš koma įbendingum sķnum og skošunum į verkefnum į framfęri viš yfirvöldin.

Dżrkeyptar tafir hafa oršiš į aš reisa nżja Byggšalķnu, og kennir įbyrgšarašili hennar, Landsnet, Landvernd og landeigendum um žęr.  Allir ęttu aš vita nś, hversu alvarlegt žaš er fyrir nśtķmažjóšfélag aš bśa viš feyskna innviši.  Okkar tķmar kalla jafnframt į orkuskipti, og ef einhver heldur, aš žau geti oršiš hérlendis įn mikilla fjįrfestinga ķ virkjunum, flutningskerfi rafmagns og stofnvegum įsamt dreifikerfi rafmagns og hlešslustöšvum (įfyllistöšvum) um allt land fyrir nżorkusamgöngutęki, žį vešur sį hinn sami ķ villu og svķma.  Žar sem rķkisstjórnin hefur marglżst žvķ yfir, heima og erlendis, aš hśn setji barįttuna viš hlżnun jaršar af völdum gróšurhśsaįhrifa ķ forgang, žį veršur hśn aš ryšja ķ brott hindrunum ķ vegi orkuskiptanna.  Ef hśn gerir žaš ekki į žvķ sviši, sem hér hefur veriš fjallaš um, žį missir hśn allan trśveršugleika.

Morgunblašinu blöskrar staša žessara mįla.  Žvķ til stašfestingar birtist leišari ķ blašinu 30. desember 2019:

"Vegabętur ķ umhverfismat ?".

Seinni hlutinn var į žessa leiš:

"Vegageršin vill rįšast ķ žessa uppbyggingu vegarins, sem full žörf er į, enda vegurinn almennt illa farinn į vorin, sem kallar į miklar lagfęringar.  Aš sögn oddvita Blįskógabyggšar er vegurinn į ašalskipulagi, uppbyggšur, og Skipulagsstofnun samžykkti ašalskipulagiš ķ fyrravor.  Žį hlżtur einnig aš skipta mįli, aš vegurinn er žarna nś žegar.  

Óhóflegar tafir hafa oršiš į mörgum innvišaframkvęmdum į lišnum įrum, ekki sķzt vegna umhverfismats og kęruleiša, sem žvķ tengjast.  Ekki žarf aš efast um, aš allir vilja nįttśrunni vel, en žaš felur ekki ķ sér, aš réttlętanlegt sé aš beita umhverfismati til aš tefja eša reyna aš koma ķ veg fyrir sjįlfsagšar framkvęmdir.  Og žaš er žeim sjónarmišum, sem aš baki umhverfismati bśa, ekki til framdrįttar, nema sķšur sé, ef žetta tęki er misnotaš.  Žetta verša opinberar stofnanir aš hafa ķ huga.  Geri žęr žaš ekki, hlżtur löggjafinn aš grķpa inn ķ."

Nęrliggjandi tślkun į framferši Skipulagsstofnunar rķkisins er, aš hśn sé misnotuš til aš žvęlast fyrir framförum.  Svar löggjafans viš slķkri valdnķšslu gęti t.d. veriš, aš setja žaš ķ hendur skipulagsvaldsins į stašnum, hér Blįskógabyggšar, hvort Skipulagsstofnun verši fališ aš įkvarša, hvort fyrirhuguš framkvęmd skuli undirgangast umhverfismat.  Ķ žessu tilviki segir heilbrigš skynsemi, aš Blįskógabyggš hefši ekki tališ žörf į umhverfismati, og žį hefši Skipulagsstofnun ekki fengiš mįliš til slķkrar įkvöršunar, og sś įkvöršun Blįskógabyggšar hefši veriš endanleg og framkvęmdin einfaldlega fariš ķ leyfisveitingaferli hjį Blįskógabyggš ķ staš žessa fįrįnlega tafaleiks Skipulagsstofnunar.

Marz - 2 2012 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Er rétt aš breyta lķfshįttum ķ žįgu loftslagsins ?

Žvķ er haldiš aš fólki, aš heimurinn sé į heljaržröminni.  Dęmi um žennan įróšur birtist landsmönnum į s.k. Borgarafundi Kastljóss RŚV ķ viku 47/2019, og ķ haust hafa veriš sagšar dramatķskar fréttir af brįšnun jökla į Ķslandi, og hiš sama gerist nś ķ Ölpunum.  Žaš er lįtiš ķ vešri vaka, aš žetta sé eitthvert einsdęmi, en žaš er fjarri lagi.  Į Landnįmsöld voru jöklar minni en nś, og var t.d. Vatnajökull ašeins svipur hjį sjón og ķ a.m.k. tvennu lagi, enda nefndur Klofajökull. Hverju sęta hitastigstoppar meš um 1000 įra millibili į nśverandi 10 žśsund įra hlżskeiši ?  Ekki koltvķildislosun manna, žótt hann žeir hafi aš vķsu notaš eldinn, žegar žeir brutu undir sig land til landbśnašar.

Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, aš į sķšustu öld hlżnaši į tķmabilunum 1920-1940 og 1980-2000 og lķklega er enn aš hlżna.  Įgreiningurinn stendur um af hvers kyns völdum, og hversu mikil įhrif aukinn styrkur koltvķildis śr um 290 ppm viš upphaf išnvęšingar og upp ķ nśverandi 410 ppm koltvķildisjafngildis og įfram upp eru og verša munu.  Sömuleišis er bullandi įgreiningur um, hvernig višbrögšunum į aš verša hįttaš. Eitt viršast žó flestir vera sammįla um; žaš er aš fara ķ ašgeršir, sem minnka losun koltvķildis og koma viškomandi žjóšfélagi jafnframt beint aš gagni aš öšru leyti.  Vegna stöšu orkumįlanna, landrżmis og gróšurfars  hérlendis dugar žetta langleišina hérlendis innan tķmamarkanna til 2040, en į heimsvķsu alls ekki, m.v. nśverandi tęknistig.  

Žegar reyndar eru ašferšir hérlendis, sem hafa einvöršungu kostnaš ķ för meš sér, en engan įvinning umfram aš minnka lķtilshįttar CO2 ķ andrśmsloftinu, er vert aš hafa ķ huga, aš losun af völdum fólks į Ķslandi er ašeins brot af žvķ, sem landiš sjįlft, nįttśran, losar, og žess vegna munar lķtiš um streš okkar ķbśanna og nįnast ekkert ķ heimssamhengi. Losun frį eldfjallinu Kötlu hefur veriš męld af vķsindamönnum og reynzt vera 12-24 kt/shr eša um 6,6 Mt/įr CO2, sem er 30 % meira en öll losun manna, nema frį flugi og millilandaskipum.  Eldfjöllin eru nokkur, og žegar gżs, aš jafnaši į 5 įra fresti, margfaldast losunin.  Įhrif "homo sapiens" hérlendis eru dvergvaxin, žegar žau eru sett ķ nįttśrulegt, samhengi. Viš mat į kröfum um róttękar breytingar į lķfshįttum hérlendis til aš draga śr losun, sem engu breytir, ber aš setja hana ķ žetta nįttśrulega samhengi.  Einelti į hendur žeim, sem setja fram efasemdir viš hjaršhegšunina, eins og greina mįtti į s.k. Borgarafundi Kastljóss RŚV ķ nóvember 2019, veršur aš flokka sem sefasżkislega hegšun fremur en hśn sé reist į rökhugsun um gagnsemi viš aš draga śr hitastigssveiflum į jöršunni.   

Öll višbrögš, sem eitthvaš munar um, hafa mikil įhrif į lķfshętti manna.  Tökum dęmi af fluginu. Gróšurhśsaįhrif af bruna jaršefnaeldsneytis ķ hįloftunum eru miklu meiri en į jöršu nišri, talin vera allt aš žreföld og vera žį 9,0 t CO2eq į hvert tonn žotueldsneytis.  Ekki viršist alltaf vera tekiš tillit til žessa ķ śtreikningum.

Fyrirtęki ķ Evrópu eru nś farin aš beina starfsfólki sķnu, sem "žarf" aš leggja land undir fót, ķ jįrnbrautarlestir ķ staš flugvéla.  Fyrirtękiš Klarna Bank AB, sem er sprotafyrirtęki į sviši greišslumišlunar, bauš 600 starfsmönnum höfušstöšva sinna ķ Stokkhólmi til veizlu ķ Berlķn ķ september 2019 til aš fagna söfnun MUSD 460 hlutafjįr ķ sprotafyrirtękinu.  Fólkinu var ekki stefnt śt į Arlanda ķ 1,5 klst flug til Tempelhof, eins og bśast hefši mįtt viš fyrir nokkrum misserum, heldur į ašaljįrnbrautarstöš Stokkhólms ķ 15 klst lestarferš til Berlin Hauptbahnhof. 

Fyrirtękiš hefur bannaš starfsmönnum allar flugferšir į sķnum vegum innan Evrópu og latt til langflugs.  Robert Büninck, yfirmašur Klarna ķ Žżzkalandi, segir, aš žaš sé stefna fyrirtękisins aš verša kolefnishlutlaust. (Landsvirkjun hefur sett sér slķkt markmiš 2025 og ętti ekki aš verša skotaskuld śr žvķ.)  Žaš veršur aš taka fram, aš žótt sęnska lestin sé knśin rafmagni, er hśn ekki žar meš kolefnisfrķ, aš vķsu mun kolefnisfrķrri į sęnskri jörš er žżzkri. Ef kolefnisspor jįrnbrautarlestarinnar og flugvélarinnar į žessari leiš yrši greint śt ķ hörgul meš stįli, įli og landžörf og öšrum žįttum, gęti brugšiš til beggja vona um, hvor feršamįtinn hefur vinninginn, hvaš kolefnisspor į mann įhręrir.  Ef žau hefšu hins vegar siglt į seglbįti aš hętti Grétu Thunberg, hefšu žau minnkaš kolefnissporiš verulega, en slķkt hefši oršiš sprotafyrirtękinu afar dżrt vegna langrar fjarvistar starfsmanna, og sennilega lękkaš virši žess į hlutabréfamarkaši verulega, og jafnvel rišiš žvķ aš fullu.  Žetta sżnir vel ógöngurnar, sem Vesturlandabśar geta rataš ķ fyrir hreinleikaķmyndina.

"Flygskam", flugskömm eša flugsamvizkubit er nś tekiš aš hrella Svķa, og SAS AB tilkynnti ķ haust, aš flugkm žeirra hefši fękkaš um 2 % į tķmabilinu 1.11.2018-31.07.2019 m.v. sama tķmabil įriš įšur. SAS ętlar kannski aš bęta žetta upp meš fjölgun flugferša til Ķslands, sem žegar hefur veriš tilkynnt. Sęnska Isavia afgreiddi 9 % fęrri innanlandsflugfaržega į sama tķmabili ķ įr m.v. jafnlengd 9 mįnušum įšur.  Žannig viršist innanlandsflug į undanhaldi vķšar en hér, og sumir stjórnmįlamenn ķ Evrópu eru aš undirbśa lagafrumvörp um aš banna innanlandsflug aš mestu.  Spurningin er, hvort vönduš greining į afleišingum slķkra žvingunarašgerša liggur aš baki, eša leiša žęr e.t.v. śr öskunni ķ eldinn ?

Žar sem viš höfum engar jįrnbrautarlestir į Ķslandi, og fyrir žeim er heldur enginn rekstrargrundvöllur, virkar innanlandsflugiš sem okkar lestir og ętti aš lķta į sem žįtt ķ almenningssamgöngum til aš tengja saman landshlutana. Žaš er slęmt, hversu hratt fjarar undan žvķ nśna, žvķ aš slķkt leišir ašeins til meiri umferšar į vegum landsins meš aukinni hęttu, sót- og tjörumyndun ķ lofti (nagladekk) og jafnvel kolefnisspori, sem slķk breyting hefur ķ för meš sér.

Innanlandsflug mun sennilega um įriš 2030 verša umhverfisvęnna en nokkur fararmįti į landi, žar sem innanlandsvélar verša meš tengiltvinn orkukerfi og munu taka į loft og lenda meš litlum hįvaša og mengunarlaust.  Innanlandsflug getur oršiš ašalalmenningssamgöngumįtinn į milli landshluta, žvķ aš žaš sparar mikinn tķma og veršur tiltölulega ódżrt meš mun lęgri rekstrarkostnaši en nś, žótt stofnkostnašur verši fyrst um sinn hęrri.

  Innanlandsflug į žess vegna framtķšina fyrir sér, og tķmabęrt fyrir stjórnvöld aš hętta aš greiša nišur strętóferšir, sem skekkja samkeppnisstöšuna, hringinn ķ kringum landiš, um leiš og fella ętti nišur opinber gjöld af innanlandsfluginu og nišurgreiša žaš tķmabundiš, eins og įform eru uppi um į Alžingi.

Žann 25. nóvember 2019 birtist ķ Morgunblašinu įhugaverš grein um žessi tķmamót flugsins:

"Rafmagnsflug og orkuskipti",

eftir Frišrik Pįlsson, fyrrverandi forseta Flugmįlafélags Ķslands, og Matthķas Sveinbjörnsson, nśverandi forseta Flugmįlafélags Ķslands.  Veršur nś gripiš nišur ķ grein žeirra:

"Viš ętlum ekki ķ žessari stuttu grein aš žreyta lesendur į tölum, en getum fullyrt, aš rafvęšing flugsins er komin į fulla ferš.  Žegar ķ dag eru nokkrar tilraunaflugvélar aš fljśga, og žeim fjölgar bara į nęstu mįnušum.  Fyrst um sinn eru žaš litlar flugvélar til kennslu og žjįlfunar, en mjög fljótlega koma fram stęrri vélar til faržegaflugs į styttri flugleišum.  Fjöldi fyrirtękja er aš hanna, žróa og prófa rafmagnsflugvélar, og vitaš er um samstarf risafyrirtękja ķ flug- og rafmagnsišnašinum, sem mun skila merkilegum flugvélum į markašinn innan tķšar."

Hér eiga höfundarnir sennilega viš žróunarsamstarf žżzka raftęknirisans Siemens og evrópsku samsteypunnar Airbus, og ekki er aš efa, aš bandarķskir framleišendur og jafnvel kķnverskir ętla sér aš sinna žessum markaši lķka.  Į 4. įratugi žessarar aldar munu flugfaržegar frį Ķslandi til Evrópu vafalķtiš fara megniš af leišinni į farkosti knśnum ķslenzkri orku. Žetta mun hafa byltingarkennd įhrif į višhorf almennings til flugs og flugvalla.  Reykjavķkurflugvöllur getur t.d. gengiš ķ endurnżjun lķfdaganna meš meiri notkun og minni takmörkunum vegna meiri eftirspurnar og minni hįvaša, óžefs og sótagna.

"Margir telja, aš innanlandsflug meš rafflugvélum į styttri leišum bęši ķ Bandarķkjunum og Evrópu, og žar meš hérlendis, verši oršiš aš veruleika mun fyrr en ętla mętti, jafnvel innan 7-10 įra.  Rekstrarkostnašur viš floginn km ķ rafflugi hefur veriš įętlašur u.ž.b. 70 %-75 % lęgri [en ķ] flug[i] meš hefšbundnum flugvélum.
 
Žetta er svipaš hlutfall og į viš um rafmagnsbķla viš ķslenzkar ašstęšur og gęti žżtt 25 % lękkun į įrlegum kostnaši flugvélar og žar meš verši farmiša ķ upphafi tengiltvinnflugvéla og sķšan lękkandi įrlegan kostnaš meš lękkandi stofnkostnaši rafmagnsflugvélanna, og hefur žį ekki veriš tekiš tillit til hugsanlegra kolefnisgjalda į innanlandsflug ķ framtķšinni.
 
 "Tališ er, aš um leiš og innanlandsflug meš rafflugvélum veršur aš veruleika, muni mikilvęgi flugs ķ samgöngum aukast til muna, jafnvel žannig, aš flugvellir, sem lagšir hafa veriš af, verši opnašir į nż, og fjölgun faržega ķ flugi į styttri flugleišum muni verša mikil."
 
Žetta er trśleg framtķšarsżn fyrir žróun umferšar į Ķslandi, žótt svipuš žróun (orkuskipti) verši ķ bķlaflota landsmanna.  Įstęšan er tķmasparnašurinn og öryggiš, en žaš er meira ķ loftinu en į vegunum og svo mun įfram verša, jafnvel fluginu enn meir ķ hag, vegna fjölgunar bķla į vegum landsins.  
 
"Į Ķslandi mun žetta žżša gjörbreytt landslag ķ samgöngum innanlands, žar sem mikilvęgi flugsins mun vaxa, mikilvęgi Reykjavķkurflugvallar mun verša öllum ljósara en nokkru sinni fyrr, og ašgengi landsbyggšarinnar aš stjórnsżslu og heilbrigšisžjónustu žjóšarinnar veršur betra en įšur hefur žekkzt.  Rafflug til annarra landa mun fylgja ķ kjölfariš."
 
Nżtni žotuhreyfla hefur batnaš um u.ž.b. žrišjung į undanförnum žremur įratugum, en vegna samhliša fjölgunar faržegakm hefur eldsneytisnotkun flugvélanna samt vaxiš, og į žessu įri, 2019, munu žęr losa tęplega 1 milljarš tonna (1 Gt) af CO2, ašallega ķ hįloftunum.  Žetta er žó ašeins um 2,5 % af heildarlosun mannsins, en er žó einn ašallosari koltvķildisķgilda, aš undanskildum orkuverum og öšrum vélknśnum fartękjum, og hękkar upp ķ rśmlega 7 %, ef tekiš er tillit til aukinna gróšurhśsaįhrifa viš losun ķ hįloftunum.
 
Losun vegna lestarferša per faržegakm er hįš orkugjafanum, en hefur veriš įętluš aš vera į bilinu 0-25 % af losuninni per faržegakm ķ flugi, en spurning er, hvort žar er tekiš tillit til kolefnisspors framleišslunnar į efnivišunum (jįrnbrautarspor, lestarvagnar, flugvélar) eša einvöršungu rekstrarins.  
Žį er žaš mataręšiš og kolefnissporiš.  Landbśnašurinn sem atvinnugrein er einn mesti losunarvaldurinn į heimsvķsu, og žaš er hęgt aš minnka žessa losun verulega meš breyttum ašferšum og neyzlu. Į sl. 60 įrum hefur kjötneyzla ķ heiminum meira en tvöfaldazt, og hśn eykst enn. Neyzlunni er misskipt, og neyta Bandarķkjamenn žrefalds mešaltals kjötneyzlu heimsins į mann.  
Bśfénašur veldur 12 % heildarlosunar koltvķildis, sem flokkašur er af mannavöldum, og kemur mest frį kśnum. Hungur ķ heiminum hefur fariš minnkandi undanfarna įratugi, žar til fyrir 5 įrum, aš žaš tók aš vaxa į nż.  Ef hitastig hękkar enn um 1,2°C, spį sumir vķsindamenn žvķ, aš hveitiuppskeran muni minnka um 10 %, og hitabylgjur skemma ašra uppskeru, sem mannkyn og dżr lifa į.
 
Žaš er žess vegna naušsynlegt, einnig heilsunnar vegna, aš snśa sér aš öšrum próteingjöfum.  Žar kemur villtur fiskur til skjalanna, en veišar fara įrlega minnkandi vegna ofveiši og breyttra lķfsskilyrša ķ höfunum, svo aš fiskeldi hlżtur aš eiga sér mikla framtķš.  Ef mannkyniš myndi hętta aš leggja sér kjöt til munns (óraunhęft dęmi), žį mundi losun af žess völdum minnka um 8 mrd t/įr (8 Gt/įr)-svipaš og losun myndi minnka viš aš loka 2000 kolakyntum orkuverum.  Meš öšrum oršum, 1 mešalstórt kolakynt raforkuver, meš uppsett afl 1 GW, losar 80 % af allri įętlašri losun ķbśa Ķslands.
 
 

 

 

 


Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar

Orkuberinn (orkugeymslan-rafgeymar) er Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar. Žaš stafar af litlum orkužéttleika (kWh/kg) rafgeymanna og žar af leišandi tiltölulega lķtilli dręgni. Vetni vetnisrafalanna hefur mun meiri orkužéttleika, en orkunżtnin frį framleišslu vetnis til nżtingar žess er hins vegar slök.

Sumir evrópskir bķlaframleišendur, sem enn hafa ekki sett alrafbķl į markašinn, boša, aš fyrsta kynslóš slķkra muni hafa dręgnina 500 km į fullri hlešslu rafgeyma.  Fyrir ķslenzkar ašstęšur gęti žaš žżtt um 260 km aš jafnaši yfir įriš, en dręgnin er mjög hįš śtihitastigi.  Samkvęmt reynslunni af tengiltvinnbķl höfundar gęti mešalnżtni oršiš 0,35 kWh/km hérlendis, sem m.v. 90 kWh rafgeymi gefur tęplega 260 km dręgni, sem er óžęgilega stutt. Žróunin er hins vegar hröš, einnig ķ rafgeymum, svo aš mešalnżtni kann aš hafa batnaš um 14 % į žremur įrum, og žį veršur mešaldręgnin 300 km į einni hlešslu įriš 2019. 

Valkosturinn viš rafgeyma sem orkubera er vetni, H2.  Žaš gefur kost į lengri dręgni į einum vetnisgeymi en 300-500 km, og eru 1000 km fyrir fólksbķl sennilega ekki vandamįl, žótt 500 km sé algengari dręgni vetnisknśinna bifreiša nś.  Žar af leišandi žarf fęrri įfyllistöšvar, og hver 100 % įfylling tekur mun skemmri tķma en hrašhlešsla frį 0 upp ķ 80 % af orkurżmd rafgeyma.

Orkulega séš hefur orkuberinn vetni žann alvarlega ókost, aš orkunżtni hans er ašeins hįlfdręttingur į viš orkunżtni rafgeymisins, ef orkutöp viš vinnslu vetnis eru meštalin, og svipar žar meš til beztu orkunżtni ķ sprengihreyflinum.  Leggja mį eftirfarandi mat į orkunżtnina:

Vetni:   Ašalašferšin viš framleišslu vetnis, H2, og sś ódżrasta er aš skilja vetnissameind frį sameind eldsneytisgass, en žaš er hins vegar umhverfislega ósjįlfbęr ašferš.  Žess vegna hefur veriš gripiš til žess rįšs aš sundra (tveimur) vatnssameindum, H2O, meš rafstraumi ķ (tvęr) vetnissameindir og eina sśrefnissameind (O2).  Ferliš nefnist rafgreining, og žarf 9 kg af vatni til aš framleiša 1 kg af vetni og 8 kg af sśrefni.  Žetta er umhverfislega sjįlfbęrt ferli, en kostnašarlega varla vegna dżrs bśnašar og hįrra orkutapa, sem eru um 20 %.

Efnarafalar (fuel cells) snśa žessu ferli viš og nota vetni til aš framleiša rafstraum og gufu.  Žeir eru enn ķ žróun, eru dżrir ķ innkaupum (lķtiš upplag) og dżrir ķ rekstri, žvķ aš orkunżtni žeirra er lįg, ašeins um 50 %.  Heildarnżtni vetnisvinnslu og efnarafala:

HNvetni = 0,8 x 0,5 = 40 % (um 30 % aš hjólum)

Meš sams konar hugleišingu mį leggja mat į nżtni rafbķls meš rafgeyma.  Töp viš hlešslu rafgeymanna eru um 10 % (gleymist oft, žegar raforkukostnašur rafbķls er reiknašur).  Töp viš afhlešslu rafgeymanna eru um 10 %.  Heildarnżtni rafgeyma inn og śt:

HNrafg = 0,9 x 0,9 = 81 % (um 65 % aš hjólum)

Rafgeymarnir nżta orkuna rśmlega tvöfalt betur en vetnisrafalinn.  Žetta er mikill kostur, en dugar rafgeymunum samt ekki til ótvķręšra yfirburša sökum žess, aš žeir hafa enn stórgalla.  Orkužéttleiki og žar meš dręgni į hlešslu er miklu minni en vetnisrafalans, og žaš eru fyrir hendi alvarlegir flöskuhįlsar viš śtvegun torgęfra mįlma ķ algengustu rafgeymana, s.k. ližķumrafgeyma.  Veršur nś gerš grein fyrir žeim meš vķsun til The Economist, 24. marz 2018, bls. 65-66:

Kobalt-mįlmurinn dregur nafn sitt af Kobold, strķšnum žżzkum bśįlfi, sem hélt sig mikiš nešanjaršar samkvęmt žjóštrśnni.  Kobalt villti um fyrir nįmuverkamönnum um aldir meš žvķ aš lķta śt fyrir aš vera veršmętur mįlmur, en var svo veršlaus og jafnvel skašlegur, žegar til kastanna kom.  Enn er hętt viš, aš kobalt valdi vandręšum, nś į stękkandi markaši rafgeyma fyrir rafbķla, sem hver um sig žarf 10 kg af kobalti.  Uppruni vandręšanna er ekki ķ Žżzkalandi ķ žetta skiptiš, heldur ķ Kķna.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš meira en helmingur žekkts kobalts ķ jöršu og meira en helmingur vinnslu žess śr jöršu į sér staš ķ hinu óstöšuga "Lżšręšislega lżšveldi Kongó".  Žaš er sķšur žekkt, aš 80 % af śrvinnslu kobaltsślfķša og kobaltoxķša, sem notuš eru ķ bakskaut ližķum-rafgeymanna, fer fram ķ Kķna.

Mikiš af eftirstandandi 20 % śrvinnslunnar į kobaltinu fer fram ķ Finnlandi, en hrįefniš ķ hana kemur lķka frį nįmu ķ Kongó, sem aš meirihluta til er ķ eigu kķnversks fyrirtękis, "China Molybdenum".

Žann 14. marz 2018 žyngdust įhyggjur bķlaframleišenda og annarra vegna kverkataks Kķnverja į kobalt-vinnslu heimsins, žegar GEM, kķnverskur rafgeymaframleišandi, tilkynnti, aš hann myndi kaupa žrišjung af kobalti Glencore, stęrsta kobaltnįmufyrirtękis heims, į įrabilinu 2018-2020, jafngildi helmings af heimsframleišslunni, 110 kt, įriš 2017.  

Žaš er lķklegt, aš žetta leiši til įframhaldandi veršhękkana į kobalti, en žaš hefur hękkaš śr 26,5 kUSD/t įriš 2016, rétt įšur en miklar veršhękkanir hófust, og upp fyrir 90 kUSD/t į fyrsta fjóršungi 2018. Nśverandi einingarverš į kobalti er meira en 40 sinnum hęrra en nśverandi verš į óunnu įli į markaši.  Žaš er til mikils aš vinna aš žróa nżja gerš rafgeyma, sem t.d. nżta įl (įlrafgeymar).

Žessa grķšarlegu įherzlu Kķnverja į aš tryggja sér hörgulefniš kobalt mį rekja til örvęntingarfullra ašgerša žeirra til aš tryggja framgang metnašarfullra rķkisįętlana Kķna um aš stórauka framleišslu rafmagnsbķla fyrir innanlandsmarkaš til aš draga śr hęttulegri loftmengun ķ stórborgum Kķna.  Hśn veldur tugžśsunda daušsfalla į įri og er oršin mikiš óįnęgjuefni į mešal borgarbśa ķ Kķna ķ garš yfirvalda. 

George Heppel hjį rįšgjafarfyrirtękinu CRU segir, aš auk kaupa GEM į žrišjungi kobalts frį Glencore, muni kķnverska Molybdenum hugsanlega flytja kobaltiš sitt frį Kongó til Kķna fremur en til Finnlands, og žar meš mundu Kķnverjar rįša yfir 95 % af kobaltvinnslu heimsins.  Stórir notendur kobalts eru tęknifyrirtęki ķ Japan og ķ Sušur-Kóreu, og žar hafa menn miklar įhyggjur af rķkjandi stöšu Kķnverja sem kobaltbirgjar og ekki aš įstęšulausu, ef litiš er til reynslunnar af kķnverskum yfirvöldum. 

Fįir markašsgreinendur eiga von į bęttu jafnvęgi į kobaltmarkašinum į nęstunni.  Nįmugröfturinn mun lķklega vaxa ķ Kongó, en vaxtarhamlandi veršur vafalaust nżleg fimmföldun nįmuleyfisgjalds fyrir kobalt žar ķ landi.  Fjįrfestingar ķ kobaltnįmum annars stašar auka frambošiš varla, žvķ aš žar er kobalt aukaafurš viš gröft eftir kopar og nikkel.  Jafnvel į nśverandi verši er magnžörfin of lķtil til aš réttlęta framleišsluaukningu į kobalti žar einvöršungu. Žessi staša kallar į nżjar lausnir meš nżjum efnum. 

Eftirspurnaraukning kobalts getur oršiš gķfurleg, ef spurn eftir rafbķlum vex, eins og vonir standa til alls stašar ķ heiminum.  Mest af kobaltinu fer nś ķ rafhlöšur snjallsķma og ofurmelmi inni ķ hverflum žotuhreyflanna, en til aš anna spurn eftir rafbķlum gęti žörf fyrir kobalt ķ rafgeyma rafbķla aukizt śr 9 kt įriš 2017 ķ 107 kt įriš 2026, sem svarar til 10,7 M rafgeyma 2026 ķ nżja rafbķla, sem verša tęplega 10 % nżrra bķla.  Aš auki verša sennilega nokkrar milljónir nżrra bifreiša įriš 2026 meš vetnisrafala, žannig aš allt aš 15 % nżs bķlaflota gęti žį oršiš rafknśinn.  

Hękkandi verš į kobalti mun kannski leiša til nżrrar nįmuvinnslu, en rafgeymaframleišendur utan Kķna eru samt nś žegar farnir aš huga aš öšrum valkostum til aš verjast kobaltskorti.  Žeir horfa žį til mįlmsins nikkels.  

Algengustu mįlmarnir ķ mįlmblöndu bakskauta rafgeyma rafbķlanna eru nikkel, mangan og kobalt, nefnd NMC, og nikkel, kobalt og įl, nefnd NCA.  Vegna veršhękkana og skorts į kobalti hafa sumir framleišendur framleitt kobaltrżr bakskaut meš žvķ aš auka nikkelinnihaldiš ķ aš verša įttfalt kobaltmagniš.  Žetta eykur orkurżmd rafgeymanna, en flękir framleišsluferli bakskautsins, og hęttara veršur viš ķkviknun ķ rekstri rafgeymanna.  Kśnstin er aš finna rétta hlutfalliš į milli mįlmanna.

Aukin spurn eftir nikkeli hefur enn ekki leitt til veršhękkana į žvķ vegna offramleišslugetu frį 2011, žegar veršiš lękkaši śr 29 kUSD/t undir 10 kUSD/t įriš 2017.  Įriš 2017 var framleišsla nikkels fyrir rafgeyma rafbķla ašeins 35 kt af heildarframleišslu nikkels, 2,1 Mt.  McKinsey-rįšgjafinn bżst viš 16-faldri eftirspurnaraukningu įriš 2025 upp ķ 550 kt frį rafgeymaverksmišjum fyrir rafbķla.  

Žęr takmarkanir į frjįlsum markaši fyrir bakskautaefni ķ rafgeyma, sem hér hafa veriš reifašar, eru lķklega meginįstęša žess, aš japanskir og sušur-koreanskir bķlaframleišendur verja nś hįum upphęšum til žróunar į vetnisrafalanum og į vetnisgeyminum fyrir rafbķla.  Žaš er mun einfaldara aš auka dręgni į hverri hlešslu žessara bķla en rafbķla, sem knśnir eru ližķumrafgeymum.  Žaš mun verša spennandi barįtta um rafbķlamarkašinn į milli žessara tvenns konar tęknilausna, sem hér hafa veriš nefndar.

Žrišja lausnin getur hęglega rutt hinum tveimur śr vegi, a.m.k. ķ stórum farartękjum og vinnuvélum.  Žaš er žórķum-kjarnorkuveriš, sem hęgt į aš verša aš snķša aš žörfum notandans į mjög stóru stęršarbili, alveg nišur ķ 10 kW.  Helmingunartķmi śrgangsins er stuttur og geislavirknin nęgilega lķtil fyrir almenna notkun.  Ending slķks orkugjafa ķ bķl yrši ekki skemmri en ending bķlsins. Į nęsta įratugi mun skżrast, hvaš ofan į veršur ķ orkuskiptum samgöngugeirans į lįši, legi og ķ lofti.   

 

 

 

 


Gagnrżni į ašferšafręši viš embęttisveitingu

Rįšningar ķ ęšstu embętti rķkisins žurfa aš vera hafnar yfir gagnrżni.  Landsmenn eiga heimtingu į žvķ, aš val ķ žessi embętti sé hlutlęgt, en ekki persónulegt, og aš ašferšafręši valsins sé til žess fallin aš finna hęfasta einstaklinginn ķ embęttiš.  Žvķ mišur viršist pottur vera brotinn ķ žessum efnum hjį rķkinu viš val į Vegamįlastjóra, sem rįšinn var 2. jślķ 2018.  Žar af leišandi viršist vera allt of mikill losarabragur į žessum mikilvęgu mįlum, sem brżnt er aš bęta śr hiš snarasta.  

Fyrsta sjįanlega misfellan ķ umręddu rįšningarferli kom ķ ljós viš birtingu auglżsingar eftir nżjum Vegamįlastjóra ķ aprķl 2018.  Ķ stuttu mįli var hśn meš öllu óvišeigandi, en hefši sómt sér įgętlega sem auglżsing eftir sveitarstjóra.  Sem dęmi žį var ekki krafizt hįskólamenntunar af umsękjendum.  Samt eru 37 % starfsmanna Vegageršarinnar eša 109 manns meš hįskólapróf. Žetta mį ekki verša reglan hjį rķkinu.  

Aš sleppa žessari sjįlfsögšu kröfu ķ auglżsingu vekur tortryggni.  Fram hefur komiš, aš hęfnisnefnd įkvaršaši hęfnisžętti śt frį aulżsingunni.  Dżralęknir hefši lķklega fengiš 0 % fyrir hęfnisžįttinn "hįskólamenntun, sem nżtist ķ starfi", en verkfręšingur į sviši samgöngumannvirkja eša samgöngutękni hefši jafnvel fengiš 100 % fyrir žennan žįtt og žar meš nįš forskoti į dżralękninn, sem dygši til aš fį hęstu einkunn ķ žessu hęfnismati.

Įn žess aš fara śt ķ innbyršis mat į umsękjendum žį er óskiljanlegt, aš dżralękninum skyldi hlotnast hęsta einkunn ķ žessu mati.  Önnur menntun hans var markašsfręši frį Chartered Institute of Marketing, sem ekki veršur séš, aš nżtist neitt ķ starfi Vegamįlastjóra, og Rekstrar- og višskiptafręši frį Endurmenntun HĶ, sem hefur lķtiš gildi fyrir žetta starf.  Umsękjandinn hefur 20 įra stjórnunarreynslu, en śr gjörólķku starfsumhverfi, sem į lķtiš skylt viš stjórnun starfsemi į borš viš Vegageršina og vegur žar af leišandi mun minna en t.d. verkefna- eša deildastjórnun śr starfsemi eša umhverfi Vegageršarinnar.  

Ķ frétt af žessari rįšningu į bls. 2 ķ Morgunblašinu žann 3. jślķ 2018 stóš žetta:

""Viš teljum, aš žaš hefši žurft aš horfa til fagžekkingar og reynslu ķ tengslum viš verkefni Vegageršarinnar viš auglżsingu og rįšningu forstjórans", segir Pįll Gķslason, formašur Verkfręšingafélags Ķslands, ķ samtali viš Morgunblašiš.

Stjórn félagsins hafši gert skriflega athugasemd viš auglżsingu samgöngu- og sveitarstjórnarrįšuneytisins eftir nżjum forstjóra Vegageršarinnar ķ aprķl sl. og lagši til, aš stašan yrši auglżst upp į nżtt.  VFĶ vildi, aš gerš yrši krafa um višeigandi hįskólamenntun umsękjenda.  Ekki var gerš krafa um sérstaka menntun.

"Ef ekki er gerš krafa um fagžekkingu ķ auglżstri stöšu sem žessari, žį byrjar rįšningin aš lykta pólitķskt, og margir hęfir einstaklingar halda sig žį til hlés", segir Pįll."

Kvörtun VFĶ viš rįšuneytiš śt af meingallašri auglżsingu var fyllilega réttmęt.  Kvörtunin var hunzuš, sem gefur til kynna, aš ekki var um slys aš ręša, heldur var auglżsingin hönnuš meš eitt ķ huga, sem sķšar kom į daginn, ž.e. aš matsnefndin reisti matsžętti sķna og jafnvel innbyršis vigtun žeirra į žessari auglżsingu. Meš žessum ófaglegu vinnubrögšum hefur rįšuneytiš gefiš almenningi fullt tilefni til aš halda, aš um einbeittan brotavilja hafi veriš aš ręša gegn réttindum allra umsękjenda, nema eins.

Vinnubrögš af žessu tagi eru ólķšanleg hjį rķkisvaldi. Fyrir veigamikil embętti į vegum rķkisins hlżtur aš vera til starfslżsing.  Auglżsinguna į aš snķša eftir žessari starfslżsingu.  Starfslżsing Vegamįlastjóra er ekki ašgengileg opinberlega, en af lżsingu į hlutverkum og gildum Vegageršarinnar, eins og žau koma fram į heimasķšu hennar, mį įlykta um, hvaš einkennir žessa starfslżsingu.

Į vefsetri Vegageršarinnar getur t.d. aš lķta žetta:

Hlutverk: vegagerš, žjónusta og višhald vega.

Aš žróa og sjį um vegakerfiš į sem hagkvęmastan hįtt meš žarfir samfélagsins, öryggi vegfarenda og umhverfissjónarmiš aš leišarljósi.  

Samgöngurįšherra hefur yfirstjórn vegamįla.  Hann skipar Vegamįlastjóra til aš veita Vegageršinni forstöšu og stjórna framkvęmdum į sviši vegamįla.

GILDI: 

Fagmennska [undirstr. BJo].  Viš bśum yfir séržekkingu og vinnum af fagmennsku.

Öryggi: Viš höfum öryggi įvallt ķ fyrirrśmi.  

Framsżni: Viš byggjum į reynslu og horfum til framtķšar.

Fréttablašiš birti 3 hęstu vęgistušlana af 9 ķ matskerfi hęfnisnefndarinnar ķ frétt į bls. 2 žann 4. jślķ 2018.  Rįšherra hefur lofaš aš birta öll gögn žessarar rįšningar, og žį hlżtur einkunnagjöfin aš verša birt.  Žaš er ómögulegt aš įtta sig į žvķ af matsžįttum og vęgi žeirra, aš fremur sé veriš aš leita aš Vegamįlastjóra en t.d. sveitarstjóra, og mį rekja žaš til gallašrar auglżsingar. Fréttinni lauk žannig:

"Umsękjendur um starfiš voru metnir śt frį 9 hęfnisžįttum, sem sérstök hęfnisnefnd skilgreindi śt frį žeim kröfum, sem fram komu ķ starfsauglżsingunni [1].  Mest vęgi hafši stjórnunarreynsla eša 25 % [2], reynsla af rekstri og įętlanagerš vóg 20 % [3] og žekking į samgöngum eša atvinnulķfi 15 % [4]." 

[1] Til aš eitthvert vit sé ķ hęfnisžįttum og vęgi žeirra, verša žeir aš endurspegla įherzluatriši starfslżsingarinnar. Žaš er mjög lķtil samsvörun į milli hlutverka- og gildislżsingar Vegageršarinnar hér aš ofan (raušletrašar) og hęfnisžįttanna.  Žaš er svo lķtill skyldleiki, aš matiš veršur marklaust.

[2] Stjórnunarreynsla er af svo ólķkum toga, aš ķ starfsmati veršur aš afmarka hana, svo aš hśn hafi skķrskotun til stjórnunarverkefna Vegamįlastjóra.

[3] Brżnt er viš starfsmat aš afmarka reynslu af rekstri og įętlanagerš viš keimlķka starfsemi og leitaš er aš starfsmanni ķ.  Hér er žaš rekstur tęknidrifinnar starfsemi ķ almannažįgu og mótun įętlanageršar hennar vegna.

[4] Ķ eina skiptiš, sem minnzt er į kröfur um žekkingu į samgöngum, žį er sś krafa śtžynnt meš žvķ aš  bęta atvinnulķfi viš, sem gerir kröfuna marklausa. 

Žaš eru svo alvarlegir gallar į žessu rįšningarferli frį upphafi til enda, aš žvķ veršur vart ķ einu orši lżst, nema sem hneyksli.  Rįšuneytin verša aš endurskoša ferli sķn į žessu sviši, hętta žessum lausatökum og koma žessum mįlum ķ fastar skoršur.  Į endanum er žaš almenningur, sem lķšur fyrir fśsk į žessu sviši.  Žjóšin žarf į žvķ aš halda, aš hęfasta fólkiš, sem į sér gefur kost į hverjum tķma til mikilvęgra embętta, fįi brautargengi žangaš og ašrir ekki.

 

 

 

 

 

 

 


Śreltar skipulagshugmyndir baka bara vandręši

Borgarstjórinn ķ Reykjavķk hefur gerzt sérstakur talsmašur mjög illa ķgrundašrar skipulagshugmyndar fyrir höfušborgarsvęšiš, sem gengur undir nafninu Borgarlķna.  Hugmyndin er aš skapa sérakreinar fyrir hrašvagna, BRT (Bus Rapid Transfer), eftir helztu umferšaręšum höfušborgarsvęšisins.  Žetta mun óhjįkvęmilega vķša žrengja aš almennri bķlaumferš.  Vandamįliš, sem hrašvagnakerfiš į aš leysa, umferšarstķflur og sķfellt lengri feršatķmi į įlagstoppum umferšar kvölds og morgna, mun žess vegna versna meš Borgarlķnu.

Sé litiš til annarra borga, žar sem BRT hefur veriš innleitt, hefur sś innleišing haft sįralķtil įhrif į fjölgun bķla ķ umferšinni.  Borgarlķnan, sem įętlaš er, aš kosta muni miaISK 80 į nęstu 20 įrum, mun žess vegna engan vanda leysa, en tefja óhóflega fyrir žörfum umbótum į umferšarmannvirkjum vegna mikillar fjįržarfar śr sjóšum sveitarfélaga į höfušborgarsvęši og śr rķkissjóši og valda žar meš slysaaukningu og verra heilsufari žéttbżlisbśa vegna aukinnar mengunar.

Borgarlķna er lausn 20. aldarinnar į umferšarteppum ķ miklu žéttbżlli löndum en Ķsland er og meš margfalt fleira fólk mešfram umferšarįsum hennar en hér tķškast.  Žau eru anzi aftarlega į merinni, sem nś boša rįndżrt og óvišeigandi afturhvarf til fortķšar ķ skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins.

Nś er ķ žróun og į nęstu grösum tękni 21. aldarinnar hjį öllum helztu bķlaframleišendum heimsins.  Hér er ekki įtt viš rafbķlabyltinguna, sem er aš hefjast og birtast mun bķlakaupendum og öšrum ķ öllu sķnu veldi strax um 2020.  Sem dęmi ętlar VW-samsteypan, stęrsti bķlaframleišandi heims 2017, aš afhenda rafknśinn valkost af öllum sķnum bķlgeršum į nęsta įratugi.  Įriš 2025 į fjóršungur framleišslu samsteypunnar aš verša rafknśinn. Višsnśningur samsteypunnar eftir śtblįsturshneyksliš 2015 er ašdįunarveršur og sannar enn snilli og seiglu Žjóšverja, žegar žeir komast ķ hann krappan. Hröš rafvęšing framleišslunnar er einmitt stefnumörkunin śt śr žessum mengunarįlitshnekki og a.m.k. miaUSD 40 fjįrhagsskelli.

Žaš er hins vegar önnur žróun, sem, įsamt nżjum umferšarmannvirkjum, mun leysa śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins.  Žaš er AV (Autonomous Vehicles).  Hér veršur žessi tękni kölluš SF eša sjįlfvirk fartęki.  Žį mį spyrja, hvernig SF geti leyst śr umferšarhnśtum ?

Žann 3. marz 2018 birtist ķtarleg grein ķ The Economist, "Reinventing wheels", sem svarar žessari spurningu.  Žar kemur fram, aš fjöldi bifreiša ķ borgum heimsins sé nś um 1,05 milljaršur talsins og muni nį hįmarki įriš 2027 og verša žį um 1,15 milljaršur talsins.  Į 10 įrum muni bifreišum ķ borgum sķšan fękka nišur ķ 0,45 milljarš eša um 0,7 milljarša frį hįmarkinu og sķšan vaxa hęgt meš fjölgun SF.  Fękkun bifreiša ķ borgum frį nśverandi fjölda og nišur ķ lįgmarkiš um mišjan 4. įratuginn er 57 %.  Ķ borgum, žar sem žessi žróun veršur, mun hśn fara langt meš aš śtrżma tķmasóun ķ borgarumferš.  Į stórhöfušborgarsvęši Ķslands, ž.e. austan frį Selfossi, vestan frį Keflavķkurflugvelli og noršur aš Borgarnesi veršur samt ekki hjį žvķ komizt aš hafa hiš minnsta tvęr akreinar ķ hvora įtt inn til Reykjavķkur, leggja Sundabraut į brś og/eša ķ göngum og sprengja fyrir nżjum Hvalfjaršargöngum.  Žį veršur heldur ekki komizt hjį žvķ aš auka verulega flęšiš og öryggiš į helztu gatnamótum höfušborgarsvęšisins. 

Hvaš knżr fram žessa hröšu žróun nżrra fartękja ?  Žaš mun verša markašssetning "robotaxis", sem nefna mį ökužjarka.  Žar er um aš ręša sjįlfvirk fartęki, SF, sem taka nokkra faržega, e.t.v. 5-10 ķ sęti, og hęgt veršur aš panta žjónustu af žeim meš smįforriti ķ sķma frį dyrum til dyra. 

Žótt ökužjarkarnir verši dżrir vegna stórra rafgeyma eša "efnarafala", dżrra skynjara (myndavélar, radar og LIDAR) og mikils hugbśnašar, e.t.v. um 100 kUSD/stk frį verksmišju, žį mun notkun žeirra innanbęjar samt verša mjög hagkvęm fyrir almenning ķ samanburši viš t.d. kostnašinn viš aš eiga bķl ķ bęjarsnattiš. Į heimsvķsu er tališ, aš kostnašur notenda SF gęti numiš um 0,37 USD/km eša tęplega 40 ISK/km m.v. 105 ISK/USD.  Kostnašur viš aš eiga og reka fólksbķl er talinn į heimsvķsu vera tvöfalt hęrri og viš aš nota hefšbundinn leigubķl um 4,2 sinnum hęrri. Drifkraftur hinnar öru innleišingar mun verša sparnašur fjįr og  tķma, aukiš öryggi og heilnęmara umhverfi. 

Kostirnir viš žessa nżju tękni eru grķšarlegir, og žaš hafa bķlaframleišendur nś sannfęrzt um meš tilraunum sķnum.  Fyrst mį žar tiltaka aukiš öryggi į vegum ķ žéttbżli, og vęntanlega munu sjįlfvirk fartęki einnig aka um į žjóšvegum landsins eftir 2040.  Įrlega lįtast um 1,25 milljón manns ķ bķlslysum ķ heiminum um žessar mundir samkvęmt WHO-Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni, sem eru a.m.k. tvöfalt fleiri daušsföll en į Ķslandi aš tiltölu.  Umferšarslys eru megindaušaorsök ungmenna į aldrinum 15-29 įra.  Ķ umferšarslysum slasast įrlega 20-50 milljón manns ķ heiminum eša 28 fyrir hvern lįtinn. Aš tveimur įratugum lišnum veršur žessi mikla umferšarslysatķšni talin vera mikill ljóšur į rįši nśtķmans.

Umfangsmiklar tilraunir fara nś fram ķ mörgum borgum heimsins meš SF ķ venjulegri umferš og lofa góšu.  Višbragš SF viš óvęntum atburšum er žśsund sinnum hrašar en mannsins, og af reynslynni hingaš til aš dęma žykir raunhęft aš ętla, aš slysatķšnin, žar sem SF kemur viš sögu, muni verša ašeins 1/1000 af žvķ, sem nś er ķ žéttbżli.  Sem dęmi um žann grķšarlega toll, sem umferšarslys taka af mannfólkinu, mį taka Bandarķkin.  Į tķmabilinu 2000-2017 létust žar um 650“000 manns ķ umferšinni.  Žaš er um 20“000 fleiri en žeir Bandarķkjamenn, sem féllu ķ öllum styrjöldum 20. aldarinnar, sem Bandarķkjamenn tóku žįtt ķ.  

SF munu langflest verša rafknśin, hvort sem orkan mun koma frį vetnishlöšu eša rafgeymi.  Ökutękjum į götunum fękkar og sennilega sliti gatna lķka, svo aš loftgęši ķ žéttbżli munu batna, žó ašallega vegna orkuskipta, sem koma hvort sem er.  Svissneski bankinn UBS spįir 20 %- 30 % meiri raforkunotkun ķ Evrópu įriš 2050 vegna orkuskipta fartękja į landi. Žį er eftir aš bęta viš raforkužörf skipa og flugvéla auk alls kyns hitunarferla. Į Ķslandi mį hins vegar reikna meš hęrra hlutfallinu aš öllum orkuskiptunum meštöldum.  Įstęšan er sś, aš raforkunotkun landsmanna er nś žegar sś mesta ķ heiminum reiknuš į hvern ķbśa, enda er nįnast öll raforkan śr orkulindum, sem taldar eru til endurnżjanlegra og sjįlfbęrra linda.

Umferšartķminn į km į annatķmum mun sennilega styttast vegna fękkunar ökutękja og skynsamlegra vals į ökuleišum m.t.t. lįgmörkunar į töfum, en į móti koma meiri krókaleišir meš faržega įšur en žeim sķšasta er skilaš į įfangastaš.  Hitt žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš allir geta faržegarnir sinnt misaškallandi verkefnum į leišinni, talaš ķ sķma eša įtt önnur samskipti į netinu. 

Tališ er, aš Bandarķkjamenn sitji fastir ķ umferšinni eša leiti sér aš bķlastęši ķ 30 milljarša klukkustunda į įri, sem er tķmasóun, sem žeir geta sparaš sér meš SF. Fęrt til Ķslands eftir höfšatölu eru žetta rśmlega 30 milljónir klst.  Samtök išnašarins, SI, hafa lagt mat į tķmasóun ķ umferšinni į höfušborgarsvęšinu hérlendis og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš feršatķminn į įlagstķma śr Grafarvogi til mišborgar hafi į tķmabilinu 2011-2017 (6 įr) aukizt um 40 % og aš tķmasóunin, ž.e. umferšartafir, nemi um 5,5 milljón klst į įri.  Gizka mį į, aš į landinu öllu geti žessi tķmasóun ķ bķlaröšum numiš 7,5 milljón klst eša rśmlega 2 % af heildarvinnutķma landsmanna.  Žessari sóun mį lķkja viš 2 % kjaraskeršingu, sem aš mestum hluta er ķ boši borgaryfirvalda Reykjavķkur.  Hśn er aš vķsu hlutfallslega ašeins 1/4 af tķmasóun Bandarķkjamanna ķ umferšinni, en tilfinnanleg samt, af žvķ aš hśn er aš mestu leyti óžörf.  

 

 

 

 

  

 


Prófsteinninn į stórborgarstjórn er skipulag samgangna

Žaš er hęgt aš leggja żmsar męlistikur į įrangur stjórnkerfis stórborgar, en einn žeirra er vafalaust, hvernig tekst aš sinna ferša- og flutningažörf ķbśa borgarinnar og žeirra, sem žangaš eiga erindi. Skipulag samgönguinnviša er žar lykilatriši. Žegar litiš er į žróunina sķšustu 4 įrin, į kjörtķmabilinu, sem nś er aš renna sitt skeiš, er vart annaš hęgt en aš gefa nśverandi valdhöfum borgarinnar falleinkunn fyrir hįlfkįk, lélega žjónustu og kolranga forgangsröšun fjįrmuna og verkefna.

Mešalferšatķminn ķ Reykjavķk hefur į tķmabilinu 2014-2018 lengzt um 26 % eša um 6 % į įri aš jafnaši.  Ķ lok nęsta kjörtķmabils, 2022, mun hann meš sama įframhaldi hafa lengzt um 60 %, og įriš 2026 mun hann hafa tvöfaldazt.  Žetta er aušvitaš óvišunandi öfugžróun fyrir alla vegfarendur į höfušborgarsvęšinu, en m.v. mįlflutning og stefnumiš Dags B. Eggertssonar og Hjįlmars Sveinssonar, sem eru hinir pólitķsku įbyrgšarmenn žessarar stefnu borgarinnar og bįšir ķ framboši fyrir Samfylkinguna ķ borginni ķ kosningunum 26. maķ 2018, mun žessi óheillažróun halda įfram meš sķvaxandi hraša og tvöföldun feršatķma sennilega verša nįš fyrir 2026, t.d. vegna fįrįnlegra fyrirętlana um žrengingu mikilvęgra umferšaręša vegna Borgarlķnu.    

Žeir félagar hafa engin önnur įform uppi til śrbóta  į umferšaröngžveitinu en ófjįrmagnaša draumsżn um mia ISK 100 Borgarlķnu, sem ekkert bętir śr skįk og er aš verša śrelt hugmynd vegna tęknižróunar 21. aldarinnar, og aš setja Miklubraut ķ stokk, sem kosta mundi um miaISK 20.  Hér er um aš ręša stofnbraut į vegum rķkisins, og framkvęmdin er ekki į 12 įra Vegaįętlun žingsins.  Žess vegna mun ekkert verša śr žessu hjį Degi & Co. 

Reykjavķkurborg mun aš óbreyttu lenda ķ fjįrhagslegri gjörgęzlu tilsjónarmanns rķkisins 2022 og ekki hafa neitt fjįrhagslegt olnbogarżmi til fjįrfestinga į borš viš nešanjaršar stokka fyrir bķlaumferš.

Žessir pólitķsku stjórnendur skipulagsmįla Reykjavķkur hafa sett į sviš žaš fįrįnleikaleikhśs aš hafna öllum meirihįttar fjįrfestingum rķkisins ķ samgöngubótum höfušborgarinnar.  Žetta var gert meš žvķ aš fjarlęgja allar brżr fyrir mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Žannig var t.d. girt fyrir umbętur, sem Vegageršin var tilbśin aš fara śt ķ į mótum Bśstašavegar og Reykjanesbrautar. Žetta er alveg dęmalaust framferši, og ašeins forpokašir raušlišar geta gert sig seka um annaš eins.    

Žegar ķbśar kvarta undan žéttingu byggšar og skorti į bķlastęšum, t.d. ķ grennd viš Śtvarpshśsiš, og óska eftir vištali viš Borgarstjóra, er žeim svaraš meš skętingi um, aš žeir geti komizt leišar sinnar į reišhjólum eftir nżlögšum hjólreišastķgum, t.d. žar sem įšur var tvķbreišur Grensįsvegur.  Hér er um óbošlega embęttisfęrslu aš ręša. Svona yfirvöld, gjörsamlega śr tengslum viš raunveruleikann og žarfir ķbśanna, eru nįttśrulega ekki į vetur setjandi.  Žvķ mišur hafa žau nś žegar meš fķflagangi valdiš óafturkręfu tjóni, og žaš veršur aš slį forkólfana af ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum og sķšan aš grisja stjórnkerfiš, sem žanizt hefur śt samkvęmt lögmįli Parkinsons, ž.e. žjónustan viš borgarana versnar um leiš og kostnašur "mišlęgrar stjórnsżslu", sem enginn hefur yfirsżn yfir, vex śr hófi.    

Hvaš gęti tekiš viš ?  Eyžór Arnalds gerši stuttlega grein fyrir žvķ ķ Morgunblašsgrein 24. aprķl 2018, "Okkar lausnir ķ Reykjavķk":

"Viš leggjum til fjölžęttar ašgeršir til aš leysa žennan vanda [umferšarinnar]: fękka ljósastżršum gatnamótum [vęntanlega meš hringtorgum og mislęgum gatnamótum-innsk. BJo], bęta [umferšar]ljósastżringu, [Komiš hefur fram, aš Reykjavķk į tölvubśnaš til mišlęgrar stżringar umferšarljósa, en hefur trassaš aš setja hann upp og tengja-innsk. BJo.], efla almenningssamgöngur. [Įn stalķnistķskra randżrra framkvęmda į borš viš Borgarlķnu, sem er tķmaskekkja og veršur fjįrhagsleg hengingaról fyrir žann, sem fjįrmagnar fyrirbęriš-innsk. BJo.]  Bęta borgarskipulagiš žannig, aš fleiri stofnanir og fyrirtęki fįi lóšir austar ķ borginni. [Žetta er lišur ķ žvķ aš draga śr tveimur įlagstoppum ķ umferšinni, sem vara alls ķ allt aš 4 klst į virkum dögum-innsk. BJo.] Allt žetta mun hafa stórbętandi įhrif į umferšina og žar meš stytta vinnuvikuna, enda fer allt of mikill tķmi ķ tafir."

Bara žaš, aš borgarstjóraefni D-listans skuli sżna vandamįlinu skilning og leggja fram raunhęfar hugmyndir aš śrbótum, getur gefiš kjósendum von um, aš raunhęfur möguleiki sé į aš snśa hnignun borgarinnar upp ķ blómaskeiš, ef "raušu khmerunum" veršur veitt lausn frį störfum, sem žeir rįša alls ekki viš.

Ef innanlandsflugiš veršur eflt meš žvķ aš bśa žvķ sómasamlegan og tryggan sess į Vatnsmżrarvellinum ķ Reykjavķk og lękka į žvķ opinber gjöld, žį getur žaš dregiš śr landumferš og eflt bęši landsbyggš og höfušborg.  Žessu sżnir Samfylkingin engan skilning, heldur hefur um langt įrabil sżnt innanlandsfluginu banvęnan fjandskap.  Žaš mun ašeins starfa ķ mżflugumynd, ef stefna hennar um lokun Reykjavķkurflugvallar eigi sķšar en 2024 nęr fram aš ganga.  Fįi D-listinn ķ Reykjavķk nęgilegt traust ķ komandi borgarstjórnarkosningum, mun hann snśa bökum saman viš rķkisvaldiš um framtķš Vatnsmżrar.  

Gušni Įgśstsson, fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, reit 26. aprķl 2018 grein ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Veršur Reykjavķkurvöllur hrakinn burt og allt flug laskast ?":

"Žaš hefur veriš ömurlegt aš fylgjast meš valdhroka meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur undir forystu Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra, gagnvart flugvelli allra landsmanna ķ Vatnsmżrinni.  Og ķ rauninni fįheyrt, hvernig rķkisstjórn og Alžingi hafa įn ašgerša horft į, hvernig veriš er aš žrengja aš fluginu meš žvķ aš ętla aš byggja rįndżr ķbśšarhverfi allt ķ kringum völlinn.  Einn daginn veršur svo hrópaš: "Žaš er lķfshętta aš lenda flugvélum ķ Reykjavķk, flugiš veršur aš fara strax !"

Skipulagsvaldiš er ķ höndum sveitarfélaganna, en um žaš eru mörg fordęmi, aš žegar um almannahagsmuni er aš ręša, eins og ķ žessu tilviki, žį leyfir Stjórnarskrįin Alžingi aš grķpa til sinna rįša, ef gjöršir sveitarfélagsins stangast į viš almannahagsmuni.  Žess vegna vęri réttmętt, aš Alžingi myndi setja lög um Reykjavķkurflugvöll til aš festa žar 3 flugbrautir ķ sessi til framtķšar, enda hafa męlingar sżnt, aš skżr meirihluti er ķ öllum kjördęmum landsins fyrir įframhaldandi starfsemi hans.

""Völlurinn gegnir mikilvęgu öryggishlutverki fyrir flugsamgöngur landsins sem bezti varaflugvöllur millilandaflugsins." [Žetta hefur Gušni eftir Ingvari Mar Jónssyni, flugmanni, og efsta manni į lista Framsóknarflokksins ķ Reykjavķk.]  Hann segist oft sem flugmašur hafa stefnt žotunni frį ófęrum Keflavķkurflugvelli ķ skjóliš ķ Vatnsmżrinni og skilaš faržegunum heilu og höldnu heim."

Ekki mį gleyma ómetanlegri nytsemi flugvallarins fyrir sjśkraflugiš ķ landinu.  Flugvöllurinn er steinsnar frį mišstöš brįšalękninga ķ landinu, Landsspķtalanum, įsamt beztu Fęšingardeild landsins og annarri öflugri heilbrigšisžjónustu.  Žaš er ekki hęgt aš umbera slķkt įbyrgšarleysi, sem felst ķ aš gera hlut žess fólks enn verri meš stjórnvaldsįkvöršun, sem lķfsnaušsynlega žarf aš komast fljótt undir lęknishendur viš beztu skilyrši, sem landiš bżšur.  Įbyrgšarleysiš felst ķ aš loka Reykjavķkurflugvelli, sem er einhver versta stefnumörkun sveitarfélags gegn almannagagsmunum ķ manna minnum.  

Ķ lok greinarinnar birtist įkall Gušna til landsmanna um žetta efni:

"Ég biš alla landsmenn aš hugleiša, hvers virši flugvöllurinn er öllu flugi og mannslķfum ķ hįska stöddum.  Flugvöllurinn er enn stęrra kosningamįl en nokkru sinni; nś snżst žaš um, hvort hann veršur hrakinn eša ekki hrakinn į braut.  Brotavilji og įsetningur Dags B. Egertssonar og hans manna er einbeittur gegn flugvellinum, og žar meš er allt flug ķ landinu sett ķ uppnįm." 

 


Śrelt og óhagkvęm lausn

Sķšasta įratuginn hefur feršatķminn lengzt mikiš į höfušborgarsvęšinu, ašallega į virkum dögum kl. 0730-0930 og 1530-1730, alls į 4 klst tķmabilum į sólarhring. Gęti hann į žessum tķmabilum hafa lengzt um į aš gizka 50 % frį aldamótunum seinustu, og er tekiš aš gęta umtalsveršrar óįnęgju bķlstjóra og faržega žeirra meš žetta įstand, enda er žaš óžarft og til komiš vegna vitlausrar forgangsröšunar og sinnuleysis borgaryfirvalda.

Svo ótrślegt sem žaš hljómar, eru tafirnar ķ boši meirihluta borgarstjórnar, sem hefur ekkert gert til aš rįša bót į vandanum, nema sķšur sé. Borgaryfirvöld hafa stašiš gegn śrbótum aš hįlfu Vegageršarinnar į stofnbrautum borgarinnar og ķ stašinn sett stórfé, um 0,9 miaISK/įr ķ 8 įr, ķ bęttar almenningssamgöngur.  Žrįtt fyrir žaš hefur engin hlutfallsleg fjölgun oršiš į mešal faržega strętó, og bķlaumferšin hefur vaxiš ķ takti viš hagvöxtinn.  Hér er um óžolandi sóun almannafjįr aš ręša, sem lżsir sér ķ tķšum feršum lķtt setinna og į sumum leišum nęstum tómra stórra strętisvagna megniš af rekstrartķmanum.  

Žrįtt fyrir slęma reynslu alla žessa öld af auknum austri opinbers fjįr ķ fjįrfestingar og rekstur almenningssamgangna eru žeir enn til, og hafa t.d. veriš ķ stjórn borgarinnar ķ 8 įr, sem vilja halda enn lengra śt ķ ófęru almenningssamgangna og nś meš grķšarlegum fjįraustri śr opinberum sjóšum til fjįrfestinga ķ sérreinum fyrir strętó, sem aš hįlfu illa stęšs borgarsjóšs yršu fjįrmagnašar meš žvķ aš reyta enn meira fé af hśsbyggjendum og ķbśšakaupendum ķ grennd viš meginumferšaręšar strętó, sem nś er bśiš aš "dubba upp" og kalla Borgarlķnuna. Žessi skattheimta stenzt sennilega ekki lagalega rżni.  

Kostnašarįętlunin er miaISK 70 į 20 įrum.  Veruleg óvissa er tengd kostnašarįętlunum slķkra verkefna, eins og sést į žvķ, aš kostnašarįętlun borgarlķnu ķ Stafangri ķ Noregi mun hafa hljóšaš upp į miaNOK 4,0, en rauntalan varš 2,5xmiaNOK 4,0=miaNOK 10,0 eša um miaISK 130.  Verši žessi raunin į Ķslandi, mun kostnašur Borgarlķnu nema miaISK 175, žegar upp veršur stašiš frį žessu feigšarflani. Vagnakosturinn er ekki inni ķ miaISK 70, svo aš vęgt reiknaš mį bśast viš miaISK 180 reikningi fyrir fjįrfestingar ķ Borgarlķnu. Rekstrarkostnašur Strętó mun stórhękka, nema villtustu draumar draumóramanna um 12 % hlutdeild Strętó ķ fólksflutningum į höfušborgarsvęšinu rętist. Til samanburšar upplżsti samgöngurįšherra ķ Morgunblašsgrein 10. marz 2018, aš tvöföldun brauta frį höfušborgarsvęšinu (2 akreinar ķ bįšar įttir), Reykjanesbraut, Sušurlandsvegur um Hellisheiši til Selfoss og Vesturlandsvegur um Kjalarnes aš Hvalfjaršargöngum, mundi kosta miaISK 45.  Nś er spurningin: er réttlętanlegt aš setja Borgarlķnuverkefniš į Vegaįętlun Alžingis, žegar brżn verkefni ķ gangagerš, brśargerš og vegagerš bķša um allt land, sem śtheimta svipaša upphęš og Borgarlķnuverkefniš gęti kostaš ?

Žeir, sem reyna aš fęra rök fyrir Borgarlķnu, nefna oft, aš til 2040 sé įętluš ķbśafjölgun į höfušborgarsvęšinu 70“000 manns.  Žeir sjį žį fyrir sér fjölgun bķla śr um 180 k (k=žśsund) ķ 240 k eša fjölgun um 60 k (33 %), sem hefši geigvęnleg įhrif į feršatķma og umferšaröryggi aš öllu óbreyttu. Bęši er, aš žessi mannfjöldaįętlun er žegar śrelt, allt of hį, og žaš eru ašrir samverkandi žęttir, sem leiša munu til minni fjölgunar bķla en mistakasmišir borgarstjórnar hafa smķšaš sér.

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur og frumkvöšull, skrifaši grein ķ Morgunblašiš 1. marz 2018, sem hann nefndi: 

"Skipulögš kransęšastķfla ķ Reykjavķk".  Heitiš skķrskotar til lęknisins į stóli borgarstjórans, sem įbyrgur er fyrir umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu og neitar aš horfast ķ augu viš stašreyndir, draumóramašur, sem stingur hausnum ķ sandinn, žegar vandamįl hrannast upp.  Ķ greininni kemur fram, aš samkvęmt įętlun mun ķbśum į höfušborgarsvęšinu fjölga um 3300 į įri tķmabiliš 2017-2030, žar af ķ Reykjavķk 78 %, en raunfjölgun varš 2600 tķmabiliš 2000-2017, žar af 30 % ķ Reykjavķk.  Raunfjölgun į höfušborgarsvęšinu nam ašeins 79 % af įętlun, sem gefur tilefni til aš lękka įętlun bķlafjölgunar nišur ķ 47 k, og munar um minna en 13 k bķla įriš 2040.  

Žaš eru hins vegar ašrir kraftar į feršinni, sem verša jafnvel enn įhrifarķkarari en mannfjölgunin, er frį lķšur, og žar er tęknižróunin öflugasti žįtturinn.  Į žessu įri, 2018, mun Waymo, deild ķ Google samsteypunni, sem žróar sjįlfakandi bifreišar, hleypa af stokkunum tilraunaverkefni ķ śthverfum Phoenix, Arizona, meš žjarkataxa ("robotaxi") um leigubķlaakstur.  General Motors, stęrsti bķlaframleišandi Bandarķkjanna, BNA, ętlar aš hefja slķka žjarkažjónustu 2019.  Žann 26. febrśar 2018 afnam Kalifornķurķki skilyrši um, aš "öryggisökumašur" yrši alltaf aš vera ķ sjįlfakandi ökutękjum tilbśinn aš taka stjórnina. 

Ķ Economist 3. marz 2018 birtist greinin

"Who is behind the wheel ?" ,

sem nś veršur vitnaš til:

"Kostnašur sjįlfakandi bķla (SAB) žżšir, aš notagildi žeirra veršur fyrst um sinn sem žjarktaxar, pantašir meš žvķ aš nota leišarlżsandi smįforrit, app.  Žannig fęst meiri nżting sem mótvęgi viš kostnašinn, og žeir munu veita žjónustu, sem er ódżrari per km en notkun eigin bķls, sem letja mun fólk til bķleignar, a.m.k. bķla einvöršungu til nota innanbęjar.  UBS, svissneskur banki, hefur gefiš śt spį um, aš slķkum bķlum muni hafi fękkaš um 70 % įriš 2050.  Bifreišar nśtķmans standa ónotašar 95 % af tķmanum, svo aš vķštęk notkun žjarkataxa getur leitt til breyttrar landnotkunar, žar sem nś eru bķlastęši ķ borgum.

Sjįlfakandi bķlar munu draga verulega śr tķšni daušaslysa ķ umferšinni, og žar sem žeir verša rafknśnir, munu žeir bęta loftgęšin, žar sem raforkuvinnslan er "gręn".  Val į "beztu" leiš, minna bil į milli ökutękja og gjaldtaka į leišum, žar sem bķlafjöldinn veldur miklum töfum, munu draga śr umferšarstķflum.  Eins og sjįlfrennireišar į undan žeim, munu SABar breyta borgarmenningunni (löng ferš er aušveldari, ef žś vinnur eša sefur į leišinni), og verzlun breytist (verzlanir koma til žķn).  Bķlaframleišendur sjį fram į grķšarlegar breytingar; ķ staš žess aš selja einstaklingum munu žeir selja žjarktaxafyrirtękjum eša žróa sjįlfa sig ķ aš verša "feršažjónustur".  

Hagfręšingar og borgarskipuleggjendur ęttu aš kętast, af žvķ aš SABar žżša, aš hęgt veršur aš taka upp atriši, sem ekki hafa męlzt vel fyrir hjį bķlstjórum, t.d. breytileg veggjaldheimta og umferšarhnśtarukkanir meš breytilegu gjaldi eftir tķma sólarhringsins, umferšaržunganum, feršalengd o.s.frv., munu gera kleift aš fķnstilla allt flutningskerfi borganna.  Meš mismunandi gjaldtöku eftir svęšum, er hęgt aš greiša nišur feršakostnaš ķ efnaminni hverfum eša aš hvetja fólk til aš nota almenningssamgöngur til lengri ferša."

Af žessu mį rįša, aš tęknižróunin mun létta umferšarhnśtana ķ framtķšinni, og aš žvķ mun svo rammt kveša, aš Borgarlķna veršur ķ raun algerlega óžörf.  Ef viš gerum rįš fyrir, aš 70 % fękkun "borgarbķla" įriš 2050 ķ spį UBS eigi viš fjölskyldubķl nr 2 og aš žessi fękkun muni nema 50 % įriš 2040, žį mį reikna meš, aš fjölgun bifreiša įriš 2040 muni "ašeins" nema 20 k eša 11 % į höfušborgarsvęšinu öllu.  Žetta er ašeins žrišjungur žeirrar fjölgunar, sem skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins leggja til grundvallar sķnum įętlunum um umferšina, almenningssamgöngur og mannvirkjagerš į höfušborgarsvęšinu.  Aš ana śt ķ risafjįrfestingu, sem er bęši žarflaus og gagnslaus, stappar nęrri leikhśsi fįrįnleikans. 

 

 

 

  

 

 


Borgarlķna er frįleit lausn į umferšarvandanum

Blekbóndi missti nešri kjįlkann nišur į bringu um daginn, er hann sį eftir borgarstjóranum haft, aš losun einnar umferšarteppu meš hjįlp mislęgra  gatnamóta flytji ašeins umferšarvandann aš nęstu gatnamótum.  Žaš žętti ekki gott, aš lęknir segši žetta um kransęšastķflu sjśklings sķns, heldur mundi almennilegur lęknir snśa sér aš žvķ aš fjarlęgja allar kransęšastķflurnar eša tengja framhjį žeim. Hugmyndafręši borgarstjóra er ógešfelld blanda af neikvęšni ķ garš fjölskyldubķlsins, hunzun almannahagsmuna (umferšaröryggis og feršatķma) og įbyrgšarleysis gagnvart rįšstöfun opinbers fjįr.

Borgarstjóri Reykjavķkur situr sem steinrunninn meš hendur ķ skauti og žykist hafa fundiš snjallari lausn į reglubundnu umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu meš Borgarlķnu en aš greiša leiš fjölskyldubķlsins.  Žar tekur hann algerlega rangan pól ķ hęšina og stašfestir žar meš, aš hann er draumóramašur, en enginn raunsęismašur.  Draumóramašurinn leitar žó  fulltingis reykvķskra kjósenda ķ vor til aš fį aš halda įfram meš steingeld gęluverkefni sķn, en stjórnarhęttir draumóramannsins hafa hingaš til haft hręšileg įhrif į fjįrhagsstöšu borgarinnar, og įframhaldandi hnignun hennar mun leiša til nišurlęgingar höfušborgarinnar į nęsta kjörtķmabili. Žaš mun tröllrķša fjįrhagnum į slig, ef fķflagangur į borš viš Borgarlķnu veršur aš raunveruleika į höfušborgarsvęšinu.  Žaš veršur aš gjörbreyta um stefnu ķ skipulagsmįlum borgarinnar og breyta stjórnskipulagi hennar, og žį fyrst mun hagur hennar vęnkast.

Skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins eru ķ klónum į danskri rįšgjafarstofu, Cowi, hverrar umferšarspįr og rįšgjöf eru mjög ótrśveršugar.  Vęri nęr aš leita til innlendra umferšarsérfręšinga, sem menntašir eru erlendis og kunna žess vegna skil į umferšarmęnum į borš viš Borgarlķnu.  Cowi-menn hafa lįtiš frį sér fara endemi į borš viš aš žvinga fólk śr bķlum og ķ strętó į sérakreinum meš vegtollum, hękkun bķlastęšagjalda og fękkun bķlastęša og mögnun almenns umferšaröngžveitis.  Meš slķku og umferšarspįm, sem eru algerlega į skjön viš stašreyndir frį löndum, žar sem borgarlķna hefur veriš innleidd, dęmir žessi rįšgjafarstofa sig śr leik, nema ķ sandkassa draumóranna.

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, sżndi meš dęmum erlendis frį, aš Borgarlķna mun nęstum ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu hérlendis.  Allt fé, sem fjįrfest veršur ķ Borgarlķnu, veršur žess vegna į glę kastaš og mun valda stórtjóni ķ žokkabót, žvķ aš žaš fé hefši annars veriš nżtt ķ brżnar samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu og vķtt og breitt um landiš.  Allir raunsęir menn sjį ķ hendi sér, sbr hér aš nešan, aš hugmyndir um Borgarlķnu eru skżjaborgir draumóramanna, sem rįndżrir rįšgjafar styšja viš og višhalda, į mešan žeir geta makaš krókinn meš fé śr opinberum sjóšum, žar sem ķ vissum tilvikum er fé įn hiršis.

Grein Žórarins Hjaltasonar,

"Įhrif borgarlķnu į umferš einkabķla ofmetin",

ķ Morgunblašinu 1. febrśar 2018, hófst žannig:

"Samkvęmt skżrslu verkfręšistofunnar Cowi um borgarlķnuna (janśar 2017) er skipting į feršamįta ķ dag žannig, aš hlutur ferša meš strętó er 4 %, gangandi og hjólandi 20 % og feršir meš einkabķl 76 %.  Ķ sömu skżrslu er įętlaš, aš įriš 2040 verši hlutur ferša meš strętó 12 %, gangandi og hjólandi 30 % og feršir meš einkabķl 58 %.  Feršir meš einkabķl eiga samkvęmt žessu aš minnka um 18 % eša nįkvęmlega jafnmikiš og įętluš aukning į feršum gangandi, hjólandi og meš strętó."

Žessi įętlanagerš um minnkandi bķlaumferš og vaxandi hjólreišar og gönguferšir samfara vaxandi strętóferšum er alveg śt ķ hött, enda órökstudd og stangast į viš reynslu annarra.  Žaš er stórfuršulegt, aš nokkur skuli taka mark į žvķlķkri framsetningu.  Ašeins draumóramenn geta tališ žaš koma til greina aš hętta einni krónu af opinberu fé ķ fjįrfestingu, sem reist er į kviksyndi į borš viš žessa skżrslu.  Įfram meš Žórarin:

"Žaš stenzt engan veginn, aš fjölgun ferša meš strętó um 8 % leiši til žess, aš feršum meš einkabķl fękki um 8 %.  Reynslan sżnir, aš žegar faržegum fjölgar meš strętó vegna bęttrar žjónustu, žį hefur hluti nżrra faržega hjólaš eša gengiš įšur eša žį, aš nżir faržegar hefšu hreinlega ekki feršazt neitt, ef ekki hefši komiš til bętt žjónusta strętó.  Meš öšrum oršum: nżir faržegar eru ekki eingöngu fyrrverandi bķlstjórar eša faržegar ķ einkabķl."

Cowi-rįšgjafaržjónustunni viršist sem sagt ekki vera treystandi.  Žórarinn Hjaltason bendir sķšan į, aš žótt faržegi ķ einkabķl fari aš nota strętó, minnkar bķlaumferšin ekkert fyrr en bķlstjórinn leggur bķlnum.  Hann vitnar til reynslu borganna Adelaide, Sydney og Brisbane ķ Įstralķu af innleišingu borgarlķnu:

"Faržegum meš strętó fjölgaši aš mešaltali um u.ž.b. 45 % meš tilkomu "borgarlķnanna".  Fyrrverandi bķlstjórar ķ einkabķl reyndust vera aš mešaltali ašeins 25 % af nżjum faržegum meš strętó."

Sé įętlun um fjölgun ķ strętó viš tilkomu Borgarlķnu samhliša minnkun bķlaumferšar, reist į žessum reynslutölum frį Įstralķu, ķ staš įgizkana frį Cowi til aš žóknast draumóramönnum, sem stjórna skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins į Ķslandi, žį mun feršum meš strętó fjölga śr 4,0 % ķ 5,8 %, og bķlum ķ umferšinni mun fękka um tęplega 0,5 %, śr 76,0 % ķ 75,5 %, en ekki nišur ķ 58 %, eins og rįšgjafar Cowi slį fram śt ķ loftiš. Gangandi og hjólandi fękkar śr 20,0 % ķ 18,7 %.   

Žessi minnkun bķlaumferšar veršur ekki merkjanleg į götunum, sem sannar fullyršinguna hér aš framan, aš Borgarlķnan mun nįnast ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu, og feršahlutdeild strętó mun ekki žrefaldast meš tilkomu hennar, heldur vaxa um 45 %, og hśn veršur rekin meš dśndrandi tapi, margföldu nśverandi tapi, žvķ aš nżting vagnanna mun enn versna.  Borgarlķna eru drómórar einir og mun reynast verša fjįrhagslegt kviksyndi.  Žaš var frumhlaup hjį nśverandi rķkisstjórnarflokkum aš lżsa yfir stušningi viš žetta verkefni.  Alžingi ber aš styšja betur fjįrhagslega viš bakiš į Vegageršinni og lįta óvandašan undirbśning skipulagsyfirvalda höfušborgarsvęšisins lönd og leiš.    

 

 

   


Borgarlķna stendst ekki samkeppni

Žaš er og veršur į nęstu 20 įrum grķšarleg samkeppni um féš, sem Alžingi samžykkir aš rįšstafa ķ samgöngumįlin. Žį kemur ekki til mįla aš leggja śrelta hugmyndafręši ķ höfši fįeinna skipulagsmanna, stjórnmįlamanna og įhugamanna um skipulagsmįl (amatöra) til grundvallar, heldur veršur aš ķhuga slysafękkun, tķmasparnaš og orkusparnaš vegfarenda įsamt višhaldssparnaši vega og tękja aš ógleymdum sanngirnissjónarmišum, žegar įkvöršun um fjįrveitingu til samgönguverkefna er tekin. Annars er hętt viš, aš miklum veršmętum verši į glę kastaš.  

Višfangsefniš į höfušborgarsvęšinu er aš endurbęta nokkur frumstęš gatnamót, sem setiš hafa į hakanum, sumpart sakir įhugaleysis borgaryfirvalda og sumpart vegna verkefna, sem žingmenn hafa sett framar ķ forgangsröš Vegaįętlunar.  Žessi gatnamót eru allt of hęttuleg og afkastalķtil fyrir nśverandi umferšarįlag, hvaš žį framtķšarįlag, sem vex svipaš og landsframleišslan.  Fyrir vikiš eru žau hęttuleg, og  ótrślegt slugs viš śrbętur er dżrkeypt į formi harmleikja, įrekstra įn manntjóns og tķma- og eldsneytissóunar ķ umferšarbišröšum, sem žar myndast. Skilvirkasta lausnin er sums stašar aš grafa fyrir umferšarstokkum og annars stašar aš reisa brżr og leggja vegslaufur og koma žannig upp mislęgum gatnamótum af mismunandi geršum eftir ašstęšum.  Mislęg gatnamót munu kosta miaISK 1,0-2,0 per stk.

Til eru žeir, sem lķta hvorki į umferšina né žörf fólks fyrir hśsnęši sem višfangsefni tęknilegs og fjįrhagslegs ešlis, heldur sem tękifęri til aš breyta smekk og lķfsvenjum fólks eftir eigin höfši.  Žeir lķta talsvert til śtlanda eftir lausnum, en įtta sig ekki į žvķ, aš til aš erlendar fyrirmyndir verši raungeršar meš įrangursrķkum hętti hérlendis, verša forsendur aš vera sambęrilegar hér og žar.

Forręšishyggjusinnar, sem vilja móta lķfshętti almennings aš eigin smekk og skošunum, sem mörgum žykja ęši forneskjuleg og sérvizkuleg, vilja beina auknum feršafjölda ķ strętisvagna meš sérakreinum eša jafnvel ķ jįrnbrautarlestir. Žessi hugmyndafręši gengur ekki upp, og aš reyna žaš veršur dżrt spaug.  Vešurfar į Ķslandi gerir žetta óašlašandi feršamįta, og hann er óžęgilegri, tķmafrekari og jafnvel dżrari en aš fara ferša sinna į fjölskyldubķlnum.  Sé hann  rafknśinn, žį er hann ódżrari og mengunarminni (per mann) en strętisvagninn. 

Hann er ódżrari aš žvķ gefnu, aš fjölskyldan telji sig hvort sem er žurfa į einkabķl aš halda.  Fjölskyldubķllinn er oft samnżttur kvölds og morgna. Žį er ķbśafjöldinn į svęši Borgarlķnu alls ekki nęgur fyrir aršsaman rekstur hennar, žótt annaš vęri sambęrilegt viš śtlönd, og mį žó einu gilda, hversu mjög borgar- og bęjaryfirvöld rembast sem rjśpan viš staurinn viš aš žétta byggš mešfram henni, meš ósanngjarnri og jafnvel óleyfilegri gjaldtöku af hśsbyggjendum til aš fjįrmagna gjörsamlega ótķmabęrt verkefni. Sś gjaldtaka er fyrir nešan allar hellur og brottrekstrarsök fyrir žį borgar- og bęjarfulltrśa, sem hana hafa stutt.   

Af žessum sökum hefur hvorki gengiš né rekiš meš aš auka hlutdeild strętisvagna ķ feršafjölda į höfušborgarsvęšinu.  Hśn er enn 4,0 % af heildar feršafjölda žrįtt fyrir fjįraustur ķ hķtina.  Forsjįrhyggjumenn byggja mikla loftkastala nś į undirbśningsstigum s.k. Borgarlķnu og gefa sér, aš hśn dugi til žreföldunar hlutdeildar strętisvagnanna ķ feršafjölda.  Žetta er algerlega borin von; žaš er ekkert, sem styšur žessa draumsżn.  Žvert į móti er sama, hversu miklu fé er ausiš ķ žennan félagslega feršamįta, sķšustu įrin śr rķkissjóši tęplega 1,0 miaISK/įr, žį metur fólk žęgindin og tķma sinn nęgilega mikils virši, til aš strętisvagnar gegna enn og munu gegna jašarhlutverki ķ feršum į landinu blįa (blauta, kalda og vindasama).

Žaš er alveg sama, hversu miklu fé veršur ausiš ķ Borgarlķnu į nęstu įrum, umferšaröngžveitiš į svęši hennar mun ekkert skįna, ef engar framfarir verša į nśverandi vegakerfi.  Af žessum sökum er veriš aš dśka hér fyrir peningalega hķt og fjįrfestingarhneyksli, fullkomna sóun almannafjįr.  Žetta er žyngra en tįrum taki, žvķ aš vegfarendur um allt land hrópa į umbętur į vegakerfinu, og peningarnir koma śr rķkissjóši, nema žar sem einkaframkvęmd veršur samžykkt.  Žaš kemur af žessum sökum ekki til mįla, aš žingmenn setji Borgarlķnu į 12 įra Vegaįętlun.

Ķ Bandarķkjunum hefur veriš įętlaš (The Economist 20.01.2018-Jam tomorrow), aš umferšaröngžveiti kosti um 500 miaUSD/įr.  Fęrt yfir į ķslenzkar ašstęšur eru žetta um 50 miaISK/įr.  Žaš er hęgt aš leysa žetta vandamįl til 20 įra meš fjįrfestingu upp į miaISK 20 ķ mislęgum gatnamótum, vegstokkum og fjölgun akreina.  Žetta er svipuš upphęš og skipulagsyfirvöld į höfušborgarsvęšinu hyggjast setja ķ fyrsta hluta Borgarlķnunnar, og žaš veršur žį aš koma frį rķkissjóši, žvķ aš borgarsjóšur hefur ekkert bolmagn, enda er hann į leišinni ķ gjörgęzlu aš öllu óbreyttu.

Fé er ekki til fyrir śrelt gęluverkefni į borš viš Borgarlķnu.  Nęsta įtak į höfušborgarsvęšinu į eftir ofangreindri mannvirkjagerš veršur aš undirbśa göturnar meš skynjara- og sendibśnaši til samskipta viš sjįlfakandi farartęki.  Meš vel heppnašri innleišingu slķks bśnašar, sem žolir ķslenzkar ašstęšur, ętti slysatķšni aš minnka, nżting gatna aš batna og kostnašur vegna tafa aš minnka, žvķ aš faržegar geta žį nżtt feršatķmann til einhvers nżtilegs.

Fyrrverandi samgöngu- og sveitarstjórnarrįšherra, Jón Gunnarsson, Alžingismašur, skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 25. janśar 2018, žar sem hann śtlistaši fjįrmagnsžörf vegakerfisins į Vestfjöršum og į Vesturlandi.  Komst hann aš žeirri nišurstöšu, aš brżn fjįrfestingaržörf į Vestfjöršum nęmi miaISK 30 og į Vesturlandi miaISK 20, eša alls miaISK 50. Er žį Sundabraut ekki meštalin.  Heildarfjįrfestingaržörf vegakerfis landsins, aš höfušborgarsvęšinu meštöldu (įn Borgarlķnu, en meš Sundabraut), er žį ekki undir miaISK 250.  Žessar tölur sżna svart į hvķtu, aš žaš eru engir peningar til fyrir Borgarlķnu.

Grein Jóns,

"Įkall um ašgeršir - Vesturland og Vestfiršir", 

hófst žannig:

"Žaš er žyngra en tįrum taki aš horfa upp į įstand žjóšvegakerfisins į Vesturlandi og į Vestfjöršum.  Į žessu svęši er įstandiš sennilega hvaš verst į landsvķsu og brżnust žörf fyrir śrbętur til aš fylgja eftir kröfum almennings og atvinnulķfs."

Greininni lauk žannig:

"Žaš er engin žolinmęši hjį almenningi, hvorki į žessu svęši [Vestfjöršum og Vesturlandi] né annars stašar, til aš bķša ķ įratugi eftir žessum framkvęmdum.  Lélegar samgöngur hafa enda mjög hamlandi įhrif į alla uppbyggingu atvinnulķfs į svęšinu." 

 Rįšhśs Reykjavķkur


Stjórnarsįttmįlinn og samgöngumįlin

Eina verkefniš, sem nefnt er į nafn ķ žessum kafla sįttmįla rķkisstjórnarinnar og kannski ķ sįttmįlanum öllum, er Borgarlķnan, sem tengja į saman mišlęga hluta sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu.  Žetta illa ķgrundaša verkefni, sem borgarstjórn og skipulagsyfirvöld borgarinnar hafa haft forgöngu um, er einfaldlega allt of dżrt m.v. notagildiš fyrir ķbśana. Žaš er dęmigert um mistök stjórnmįlamanna, sem lįta hugmyndafręšina hlaupa meš sig ķ gönur.  

Žaš er žó ešlilegt aš taka nś žegar frį land fyrir slķka samgönguęš ķ ašalskipulagi höfušborgarsvęšisins, en žaš vęri fljótfęrnislegt af rķkinu aš leggja fram fé į žessu kjörtķmabili, 2017-2021, ķ framkvęmd, sem engin fyrirsjįnleg žörf veršur fyrir fram undir 2040, ef nś veršur fariš ķ ašrar nęrtękari og hagkvęmari framkvęmdir.  Žaš er miklu nęr, aš Reykjavķkurborg lįti af žvergiršingshętti sķnum gegn mislęgum gatnamótum og leyfi Vegageršinni aš höggva meš skilvirkasta mögulega hętti į hęttulega og dżra umferšarhnśta meš žvķ aš hanna og reisa mislęg gatnamót į "stofnbrautum ķ žéttbżli", sem hśn er įbyrg fyrir innan borgarmarkanna.  Er žar fyrst til aš taka gatnamót Reykjanesbrautar og Bśstašavegar, og nśverandi tengingar Miklubrautarinnar eru öryggislega og afkastalega stórlega įmęlisveršar.  Žrengingar gatna og stöšvunarljós umferšar viš gangbrautir į fjölförnum brautum į borš viš Kringlumżrarbraut og Sušurlandsbraut eru ašferšir til aš minnka afköst samgönguęša, sem žegar eru of lķtil.  Undirgöng ęttu fyrir löngu aš vera komin į žessa staši.    

Nżr samgöngurįšherra hefur gefiš žį žröngsżnislegu yfirlżsingu, aš gjaldtaka į nżjum leišum śt frį höfušborgarsvęšinu sé ekki į stefnuskrį hans.  Verši žetta ofnan į, er žaš til žess eins falliš aš seinka fyrir öšrum samgönguframkvęmdum į vegum rķkissjóšs.  Yfirlżsingin gengur žvert į stefnumörkun ķ samgönguįętlunum til 4 įra og til 12 įra, žar sem segir um Sundabraut:

"Leitaš verši leiša til aš fjįrmagna Sundabraut ķ samstarfi viš einkaašila".

Žį er yfirlżsing rįšherrans undarleg ķ ljósi žess, aš į kjörtķmabilinu žarf aš taka įkvöršun um nż Hvalfjaršargöng.  Į ekki aš leyfa erlendum feršamönnum aš taka žįtt ķ fjįrmögnun žessa žarfa verkefnis, eins og žeir hafa lagt sitt aš mörkun til aš flżta uppgreišslu lįna vegna fyrri Hvalfjaršarganga ?  Hvaš segja Framsóknarmenn į landsbyggšinni viš žvķ, ef taka į framkvęmdakraft śr rķkissjóši frį brįšnaušsynlegum umbótum į landbyggšinni meš fordild um, aš rķkissjóšur verši aš standa aš fjįrmögnun allra samgönguumbóta į höfušborgarsvęšinu, jafnvel žótt vegfarendur hafi žar ķ sumum tilvikum valmöguleika um gamla eša nżja leiš ?

Fréttaskżring Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu 7. nóvember 2017,

"Sundabrautin "föst ķ forminu"", hófst svona:

"Nś eru lišnir rśmlega 7 mįnušir [frį 21. marz 2017] sķšan Borgarstjórn Reykjavķkur samžykkti aš aš taka upp višręšur viš rķkiš um Sundabraut.

Til upprifjunar er um aš ręša braut, sem liggja mun frį Sundahöfn, yfir eyjar og sund og upp į Kjalarnes.  Žetta yrši mesta og dżrasta samgöngumannvirki landsins.  Aš verkinu koma Vegageršin sem framkvęmdaašili, rķkissjóšur sem greišandi og Reykjavķkurborg sem landeigandi og skipulagsašili.  

Morgunblašiš kannaši stöšu mįlsins, og er skemmst frį žvķ aš segja, aš ekkert hefur gerzt, frį žvķ aš borgarstjórn gerši sķna samžykkt ķ marz.  Ekki er hęgt aš skilja annaš į svörum viš fyrirspurnum Morgunblašsins en žeir embęttismenn, sem um mįliš fjalla, séu "fastir ķ forminu"."

Žessi samžykkt borgarstjórnar frį marz 2017 er hreint yfirvarp aš hįlfu meirihluta hennar fyrir algeru ašgeršarleysi ķ mįlefnum Sundabrautar, sem stafar af įhugaleysi eša beinni andstöšu viš verkefniš.  Mįlsmešferš meirihluta borgarstjórnar į žessu framfaramįli er hneyksli, sem sżnir, hversu forstokkaš afturhald hefur hreišraš um sig ķ borgarkerfinu.  Borgarstjórinn fer undan ķ flęmingi ķ staš žess aš eiga ęrlega fundi meš Vegageršinni um žessa mikilvęgu samgöngubót. 

Borgarstjórinn hefur klśšraš nęgu framboši hśsnęšis ķ Reykjavķk meš ofurįherzlu į žéttingu byggšar, og nś klśšrar hann samgöngumįlum borgarinnar meš ofurįherzlu į Borgarlķnu ķ staš mislęgra gatnamóta og Sundabrautar.  Lóšaklśšriš hefur sprengt upp hśsnęšisverš į höfušborgarsvęšinu algerlega aš óžörfu, og samgönguklśšriš veldur óžarflega mörgum umferšarslysum og lengir feršatķma vegfarenda óžęgilega og óžarflega mikiš til kostnašarauka fyrir samfélagiš, svo aš ekki sé nś minnzt į óžarfa mengun, sem umferšartafir valda.  

Umferšin gegnum Hafnarfjörš er grķšarlega žung, og nemur fjöldinn um torgiš į mótum Reykjanesbrautar og Lękjargötu nęrri 50“000 bķlum į sólarhring, sem žżšir, aš tvöfalda veršur hiš fyrsta Reykjanesbraut frį mislęgum gatnamótum viš Kaldįrselsveg aš mislęgum gatnamótum viš Krżsuvķkurveg. Aš gera öll gatnamót Reykjanesbrautar ķ Hafnarfirši mislęg į nęstu 8 įrum er mun meira aškallandi višfangsefni en aš hefjast handa viš ótķmabęra Borgarlķnu, sem viršist vera hugsuš ķ tengslum viš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og umferšarmišstöšvar ķ Reykjavķk (Vatnsmżri).

  "Fluglestin" er einnig algerlega ótķmabęrt verkefni, enda hugarórar einir, aš nokkrum fjįrfesti detti ķ hug ķ alvöru aš setja miaISK 100-200 ķ verkefni, sem mun eiga fjįrhagslega erfitt uppdrįttar į nęstu įratugum. Frumkvöšlar "fluglestarinnar" fóru verulega fram śr sér, enda heyrist ekki frį žeim, nema um hįfleyg įform, en einkafjįrmagn ķ žetta verkefni lętur į sér standa (ķ svipašan tķma eša lengur en nemur žörfinni fyrir Borgarlķnu).  

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, reit merka grein um umferšarmįl į höfušborgarsvęšinu ķ Morgunblašiš, 26. október 2017,

"Samgöngubętur į Reykjanesbraut",

žar sem sagši m.a.:

"Um sķšustu aldamót gerši verkfręšistofan VST (nś Verkķs) frumdrög aš vegstokki viš Lękjargötu og Kaplakrika.  Kostnašur var įętlašur miaISK 2,4-2,7.  Uppfęrš kostnašarįętlun til veršlags ķ dag er ķ kringum miaISK 8.  Žetta er dżr framkvęmd og ekki fjįrveiting ķ hana ķ gildandi samgönguįętlun.  Kostnašur viš vegstokk viš Lękjargötu og Kaplakrika er žó ašeins 12 % - 14 % af įętlušum kostnaši viš borgarlķnuna.  Sveitarstjórnir į höfušborgarsvęšinu hljóta žvķ aš geta sammęlzt um, aš žessi framkvęmd verši sett framarlega ķ forgangsröšina.  

Žį vęri raunhęft aš reikna meš žvķ, aš Reykjanesbraut gęti oršiš tvöföld meš mislęgum gatnamótum milli Keflavķkur og Miklubrautar innan 10 įra."

Žaš veršur aš mótmęla žvķ haršlega, aš ofangreindar umbętur į Reykjanesbraut verši lįtnar sitja į hakanum vegna óšagots viš aš hefjast handa viš Borgarlķnu.  Borgarlķna kemst ekki ķ nokkurn samjöfnuš viš Reykjanesbrautarumbętur, hvaš fękkun slysa og tķmasparnaš vegfarenda varšar, og er žar aš auki miklu dżrari.  Alžingismenn verša aš kynna sér žessa hliš mįlsins gaumgęfilega hjį Vegageršinni viš nęstu endurskošun 4-įra og 12-įra vegaįętlunar. Žaš er kominn tķmi til aš heimskuleg hugmyndafręši vķki fyrir faglegu mati į stašreyndum og forgangsröšun reistri į slķku mati. 

Ķ lok tilvitnašrar greinar sinnar horfši Žórarinn Hjaltason fram ķ tķmann til 2040:

"Ef horft er til lengri framtķšar, t.d. til įrsins 2040, žį tel ég raunhęft aš gera rįš fyrir samfelldum tvöföldum vegi frį Keflavķkurflugvelli aš Borgarnesi um Vesturlandsveg og austur fyrir Selfoss um Sušurlandsveg.  

Sundabraut er ešlilegur hluti af leišinni um Vesturlandsveg.  Fyrir höfušborgarsvęšiš myndu Reykjanesbraut og Sundabraut hafa mikla žżšingu sem meginstofnvegur frį noršri til sušurs ķ gegnum svęšiš."

Žetta žykir blekbónda vera ešlileg og raunhęf framtķšarsżn fyrir samgönguęšar um žaš stóra, samfellda atvinnusvęši, sem hér um ręšir.  Verši hśn aš veruleika įsamt žvķ aš greiša fyrir umferš meš mislęgum gatnamótum eša veggöngum į öllum helztu gatnamótum į Miklubraut og fjölgun akreina samkvęmt višmišunum Vegageršarinnar um ökutękjafjölda į sólarhring, žį veršur leyst śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins meš višunandi hętti fram til 2040.  Žetta er góšur valkostur viš Borgarlķnuna, sem reist er į fölskum forsendum, mun engan vanda leysa, en skapa alvarlegan fjįrhagsvanda og umferšarvanda meš žrengingu gatna.  Žar er dęmi um verkefni, sem ótķmabęrt er aš setja į 12 įra Vegaįętlun Alžingis.  

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband