Fęrsluflokkur: Samgöngur

Tveggja stoša reglunni kastaš fyrir róša

Erna Solberg, formašur norska HęgriLķklega var s.k. Tveggjastoša regla ein af įstęšum žess, aš samningurinn um ašild EFTA-landanna Ķslands, Noregs og Liechtensteins, aš Evrópska efnahagssvęšinu (EES), var samžykktur į Alžingi og ķ Stóržinginu 1992-1993.  Ef sś regla vęri ekki viš lżši, žį mundi ašildin strķša klįrlega gegn įkvęšum stjórnarskrįa Ķslands og Noregs um leyfilegt fullveldisframsal til erlendra rķkja eša stofnana, žar sem löndin eiga ekki ašild.  Tveggjastoša kerfiš var augljóslega snišiš ķ žvķ augnamiši aš friša žį stjórnmįlamenn og ašra ķbśa landanna, sem voru andvķgir ašild aš Evrópusambandinu (ESB), og til aš skapa samningnum visst lögmęti, a.m.k. į Ķslandi og ķ Noregi.

Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) į žannig aš spegla framkvęmdastjórn ESB og EFTA-dómstóllinn į aš spegla ESB-dómstólinn.  Sjįlfstęši žessara EFTA-stofnana frį ESB er žó meira ķ orši en į borši, žannig aš um formsatriši er aš miklu leyti aš ręša, sem višheldur efasemdum um lögmęti ašildar Ķslands og Noregs.  Žessar efasemdir koma upp į yfirboršiš, žegar veigamiklir lagabįlkar koma til umręšu ķ fagnefndum og Fastanefnd EFTA, ķ Sameiginlegu EES-nefndinni (EFTA-löndin og ESB) og viš stašfestingu löggjafarsamkundanna į innleišingu gerša. Er skemmst aš minnast Orkupakka 3 ķ žvķ sambandi, og nś er Orkupakki 4 į umręšustigi innan EFTA og ķ žjóšžingum landanna, en er ekki genginn til Sameiginlegu EES-nefndarinnar. Er vonandi, aš višamikilla undanžįga verši krafizt fyrir Ķslands hönd, en til aš koma žvķ ķ kring, verša žingnefndir aš grķpa til sinna rįša og setja embęttismönnum, sem eins og kunnugt er eru gengnir hugarfarslega ķ ESB, stólinn fyrir dyrnar.

Ķ Noregi hafa mestar deilur um innleišingu lagabįlka ESB eftir Orkupakka 3 oršiš um Jįrnbrautarpakka 4, sem afnemur einkarétt, oftast rķkisins, į aš nżta innviši jįrnbrautakerfa innan EES.  Ķsland er undanžegiš innleišingu af ešlilegum įstęšum.  Fyrir žessari innleišingu er tępur meirihluti į Stóržinginu eša 4  atkvęši, af žvķ aš Verkamannaflokkurinn, sem er hefšbundinn ESB-flokkur, er į móti afnįmi einkaréttar Norske Statsbaner, NSB, į innvišum og rekstri jįrnbrauta ķ Noregi og žar meš einkavęšingu jįrnbrautanna.  Mįliš er žess vegna verulega umdeilt ķ Noregi, og žaš hefur magnaš deilurnar, aš Noregur og Liechtenstein hafa ķ višręšum viš ESB fallizt į aš fórna Tveggja stoša reglunni viš žessa innleišinguog samkvęmt norskum fréttum hefur ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš gert samkomulag viš Noreg og Liechtenstein um yfirlżsingu, sem leggja į fram ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem fallizt er į žessa mįlsmešgerš.  Žetta er stórhęttulegt fordęmi, žar sem rökin eru einvöršungu, aš ķ ESA sé ekki fyrir hendi žekking į jįrnbrautamįlum, en nįkvęmlega hiš sama į viš um orkumįlin, en Tveggjastoša reglan var samt ķ heišri höfš viš innleišingu Orkupakka 3.  

Hęstiréttur Noregs hefur aš beišni Stóržingsins śrskuršaš, aš einfaldur meirihluti Stóržingsins dugi viš stašfestingarferli Jįrnbrautarpakka 4, og Stóržingiš mun vęntanlega afgreiša mįliš samkvęmt žvķ ķ maķ 2021.  Hęstirétturinn var hins vegar ekki spuršur um afleišingar žess aš hundsa Tveggjastoša kerfiš.

Žessi snišganga EES-samningsins felur ķ sér, aš völd yfir norskum jįrnbrautarmįlum munu fęrast beint til stofnana ESB.  Eru žetta ekki vonbrigši fyrir žį, sem lķta į EES-ašild sem varanlegan valkost viš ESB-ašild ?  Leynisamningur utanrķkisrįšherra, ef hann er til, strķšir gegn yfirlżsingum hans sjįlfs og formanns Sjįlfstęšisflokksins.

Ef Stóržingiš samžykkir tillögu Sólberg-rķkisstjórnarinnar um Jįrnbrautarpakka 4, fęrist įkvöršunarvald um ašgang og öryggi į norskum jįrnbrautarteinum til Jįrnbrautarstofnunar ESB, ERA, framkvęmdastjórnar ESB og til ESB-dómstólsins.  Žarna hefur Noregur ekki atkvęšisrétt eša er alls ekki gjaldgengur.  

Forsenda EES-samningsins hefur alla tķš veriš, aš hann sé žjóšréttarlegs ešlis, ž.e. samningur jafnrétthįrra ašila, og žar meš er hann ekki yfiržjóšlegur, eins og ESB-ašild er.  Löggjafarvald, framkvęmdavald og dómsvald skyldi įfram vera ķ höndum EFTA-žjóšanna meš nokkrum fįum, umsömdum undantekningum.  Fullveldi EFTA-landanna skyldi vera innsiglaš meš Tveggjastoša kerfinu.  Samžykktir ESB skyldu ekki sjįlfvirkt hafa įhrif ķ EFTA-löndunum.  

Christoffer Conrad Eriksen, lagaprófessor viš Óslóarhįskóla,skrifar ķ greinargerš til Sambands norskra jįrnbrautarstarfsmanna og Sambands norskra eimreišarstjóra, aš valdframsališ til ESB-stofnananna "muni verša brot gegn hinu sérstaka įkvöršunartökuferli ķ Tveggjastoša kerfi EES" ("EUs fjerde jernbanepakke - konstitusjonelle spörsmål", april 2020). 

Eriksen bendir ennfremur į, aš žetta muni gera EFTA-žjóšunum erfišara fyrir en įšur aš hafna kröfum ESB um aš framselja vald beint til ESB-stofnana ķ sķšari mįlum. 

 Žótt Ķsland sé undanžegiš Jįrnbrautarpakka 4, er žetta hlišarspor Noršmanna grundvallaratriši fyrir alla ašila EES-samningsins, ž.e. ef valdframsal į sér staš frį EFTA-rķkjunum beint til stofnana ESB.  Ef menn eru bśnir aš gefast upp į Tveggjastoša fyrirkomulaginu, hefur EES-samningurinn gengiš sér til hśšar; svo einfalt er žaš.

Norska rķkisstjórnin hefur įtt frumkvęši aš sameiginlegri yfirlżsingu ķ EES-nefndinni meš Ķslandi og Liechtenstein, en rķkisstjórnin og ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš hafa hingaš til neitaš aš upplżsa um efni yfirlżsingarinnar.  Hér viršist žó ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš hafa lįtiš kollegana ķ Ósló fį frķtt spil, "carte blanche", til aš endurskilgreina leikreglurnar ķ EES.  Žaš er hneyksli, ef satt reynist.  Hvaš er utanrķkisrįšherrann aš hugsa ?

Stöšugt fleiri yfiržjóšlegar stofnanir ESB ógna formlegri fullveldisvörn, sem sett var ķ EES-samninginn ķ upphafi.  Żmsir ķslenzkir stjórnmįlamenn, ž.į.m. Bjarni Benediktsson, formašur Sjįlfstęšisflokksins, hafa lżst įhyggjum sķnum yfir, aš žetta kollkeyri EES-samninginn.  Gušlaugur Žór Žóršarson sagši į fundi ķ EES-rįšinu 23. maķ 2018: "Žaš hefur oršiš stöšugt erfišara, žegar ESB-löggjöf, sem felur ķ sér valdframsal, er felld inn ķ EES-samninginn, aš finna lausnir, sem taka tillit til Tveggjastoša fyrirkomulags samningsins."

Ef Ķsland sżnir Noregi undanlįtssemi vegna žrżstings ķ mįli, sem ekki varšar Ķsland, mun žaš skapa hęttulegt fordęmi, sem ógnar uppbyggingu EES-samningsins.

Einnig Bente Angell-Hansen, hinn norski forseti ESA, varar viš aš lįta ESB-stofnanirnar veikja Tveggjastoša kerfiš.  Eftir aš hafa undirstrikaš óskina um "aš varšveita og žróa EES-samninginn", lżsti hśn žvķ yfir į rįšherrafundi EFTA 27. október 2020, aš "tķmabęrt er aš sjį, aš EES-EFTA-stošinni er vel sinnt meš žvķ aš fara eftir Tveggjastoša fyrirkomulaginu, sem gerir EES-samninginn svo einstęšan".  Sem vanur diplómati nefnir ekki Angell-Hansen jįrnbrautarpakkann eša önnur bein dęmi, en eins og hśn segir: "Žegar einnarsślu lausn er valin, hverfur möguleikinn į aš kęra mįl til EFTA-dómstólsins".  Meš öšrum oršum: žegar įkvöršunarvaldiš er flutt til ESB, verša EES-stofnanirnar haldlausar. 

Röksemd norska samgöngurįšuneytisins fyrir žvķ aš vķkja af braut EES-kerfisins er, aš ESA hafi ekki žekkingu į jįrnbrautarmįlum og aš žaš verši erfitt aš koma EFTA-jįrnbrautarstofnun į legg. Hins vegar er engu meiri žekking hjį ESA į fjįrmįlaeftirliti eša orkumįlum, og samt var Tveggjastoša fyrirkomulagiš notaš ķ žeim mįlaflokkum.  Žess vegna eru innantómar röksendir fyrir žvķ aš mešhöndla jįrnbrautarmįlin öšruvķsi.  

Žaš, sem Stóržingiš getur gert til aš višhalda trśveršugleika EES-samningsins og sżna Ķslandi og Liechtenstein viršingu, er aš bišja rķkisstjórnina aš endurskoša frumvarpiš žannig, aš valdframsališ verši til ESA og EFTA-dómstólsins.  Žį veršur lķka unnt aš sneiša hjį framsali löggjafarvalds til framkvęmdastjórnar ESB, sem stefnir ķ ķ žessu mįli, meš žvķ aš reglugeršir hennar og tilskipanir žessu lśtandi verši mešhöndlašar į vanalegan hįtt ķ EES og taki ekki gildi fyrr en eftir samžykki ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.

  Stjórnarandstöšuflokkarnir, Verkamannaflokkurinn, Mišflokkurinn, SV, Rautt og MDG, eru allir į móti jįrnbrautarpakkanum.  Žaš er žó 4 atkvęšum of lķtiš til aš koma ķ veg fyrir meirihlutasamžykkt ķ Stóržinginu.  Gagnrżnisraddir frį Ķslandi gętu e.t.v. fengiš einhverja stjórnarliša til aš endurskoša hug sinn til žessa mįls. 

Žeir einu, sem hagnast į jįrnbrautarpakka, sem veikir EFTA-stošina ķ EES, eru ESB-sinnar, sem dreymir um einnarleišar farmiša inn ķ ESB, og žeirri leiš óskar ašeins minnihluti Noršmanna og Ķslendinga eftir. 

Žessi pistill er reistur į grein eftir formann "Nei til EU" ķ Noregi, Roy Pedersen, sem fylgir ķ višhengi pistilsins.  

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Um kuldabola og annaš illžżši

Ķ desember 2020 komu ķ ljós óvišunandi veikleikar į innvišum lands og höfušborgar. Hitaveita ON, dótturfyrirtękis OR (Orkuveita Reykjavķkur) varaši viš ófullnęgjandi upphitunarafköstum, sem hefši leitt til kólnunar ķ hśsum, nema gripiš yrši til arinelds eša kamķnufķringar, žar sem žaš er hęgt, og/eša rafhitunar.  ON/Hitaveita brį į žaš rįš aš hękka hitastig vatnsins, og virtist inntakshitastigiš hękka um 8°C hjį pistilhöfundi ķ Garšabę, sem leiddi sjįlfvirkt til minna rennslis.  Lķtil starfsemi var ķ sundlaugum svęšisins į žessu tķmabili vegna umdeilanlegra sóttvarnarrįšstafana.  Enginn fimbulkuldi varš, og allt foršaši žetta vandręšum.  Žaš er hins vegar meš öllu óvišunandi, aš rekstri Hitaveitu ON (Orku nįttśrunnar) skuli vera žannig hįttaš, aš hann žoli mjög litla įgjöf. Žar veršur aš vera borš fyrir bįru til aš męta óvęntri įgjöf, eins og allar vel reknar veitur reyna aš haga mįlum.

Hinn veikleikinn er heldur ekki nżr af nįlinni, en var mjög svęsinn nśna.  Žetta voru tjörublęšingar ķ Žjóšvegi 1, ašallega frį Borgarnesi til Akureyrar.  Žó aš vikužķša og rigning komi eftir frostakafla į žetta ekki aš gerast.  Žaš žarf aš rżna gerš undirlags og olķumalar.  Kannski hentar engin olķumöl fyrir žęr ašstęšur og umferšaržunga, sem rķkjandi eru į milli Borgarness og Akureyrar.  Žį žarf aš fara yfir ķ gott malbik, žótt žaš sé dżrara en olķumölin, žvķ aš samfélagslega er žaš sennilega hagkvęmast į žessari leiš aš teknu tilliti til rekstrarkostnašar Vegageršar og vegfarenda, svo aš ekki sé nś minnzt į öryggi vegfarenda. Klęšningin er ašeins einn af mörgum kostnašaržįttum nśtķma vegageršar.

Żmsir hafa klóraš sér ķ hausnum śt af žeirri vegferš, sem Orkuveita Reykjavķkur undir stjórn jaršfręšingsins Bjarna Bjarnasonar viršist vera į.  Hann hefur t.d. bįsśnaš opinberlega, aš engin žörf sé į aš fjįrfesta nokkuš ķ orkuöflun né styrkingu dreifikerfa til aš bregšast viš fyrirsjįanlegri įlagsaukningu (bęši aukning afls- og orkužarfar) af völdum orkuskiptanna, nema e.t.v. ķ snjallorkumęlum.  Žetta er višsjįrveršur įróšur forstjórans og stingur ķ stśf viš heilbrigša skynsemi, rįšleggingar Samorku og višhorf Landsvirkjunar.  Ef višhorf forstjórans um aš fresta fjįrfestingum ķ orkuöflun og dreifikerfum vatns og rafmagns, žar til allt er komiš į yztu nöf, eins og viršist vera aš einhverju leyti hjį ON, sķast nišur ķ dótturfyrirtękin, žį er ekki kyn, žótt keraldiš leki, žvķ aš, eins og Bakkabręšur sögšu: botninn er žį sušur ķ Borgarfirši.  

Morgunblašiš gerir žessi mįl aš umręšuefni ķ forystugrein į jólaföstu, 17. desember 2020, undir fyrirsögninni:

"Gallar į grunnžjónustu":

"Ekkert bar śt af hjį Veitum vegna kuldakastsins.  Žaš gęti veriš vegna žess, aš almenningur fór sparlega meš vatniš, en ekki hefur sķšur skipt mįli, aš ekki varš jafnkalt og spįš hafši veriš.

Žessi tilkynning varš hins vegar til žess, aš margir fóru aš velta fyrir sér, hvort eitthvaš vęri aš hjį veitum.  Žaš er ķ verkahring fyrirtękisins aš sjį borgarbśum fyrir heitu vatni [ON aflar žess, Veitur dreifa žvķ - innsk. BJo].  Žaš ętti ekki aš koma į óvart, aš kólni ķ vešri og gęti oršiš kalt ķ nokkra daga.  Žaš ętti žvķ ekki aš teljast mikil tilętlunarsemi aš gera rįš fyrir, aš Veitur séu undir slķkt bśnar.

Ķ frétt um helgina kom fram, aš spurn eftir heitu vatni hefši fariš vaxandi og viš žaš hefši vatnsborš į jaršhitasvęšum fariš lękkandi.  Slķk žróun į ekki aš koma aftan aš hitaveitu.  Innan fyrirtękisins er enginn skortur į žekkingu, og žvķ vaknar sś spurning, hvaš valdi žvķ, aš žegar spįš er köldu vešri, žurfi žaš aš senda śt slķkt įkall til višskiptavina sinna.  Sś spurning vaknar, hvort lykilįstęša fyrir žvķ sé sś, aš slķkt kapp sé į aš nį peningum śt śr fyrirtękinu vegna bįgrar fjįrhagstöšu Reykjavķkur, aš Veitur hafi ekki nęgilegt fé til naušsynlegra rannsókna og žróunar. 

Talsmenn ON hafa opinberlega kennt Kófinu um aukiš įlag hśshitunar.  Žaš er rétt, aš sjaldan hafa fleiri Ķslendingar dvališ samtķmis į landinu og ķ Kófinu, žvķ aš allmargir meš bśsetu erlendis sneru heim, og mjög fįir hafa feršazt utanlands.  Į móti koma hins vegar sįrafįir erlendir feršamenn, svo aš margir gististašir hafi stašiš aušir. Žar er įreišanlega dregiš śr hśshitun eftir föngum. Žótt óvenjumargir hafi dvališ į heimili sķnu lungann śr sólarhringnum, hefur óskitastig ķ ķbśšunum varla veriš hękkaš śt af žvķ.  Fremur, aš vinnuveitendur hafi sparaš vatn į vinnustašnum, eins og hlżtur aš hafa įtt sér staš ķ sundlaugunum lķka. 

Žaš er žess vegna ekki trślegt, aš vatnsnotkun hjį einni dżrustu hitaveitu landsins hafi aukizt umfram fjölgun skrįšra notenda.  Lķklegra er žį, aš leki sé farinn aš hrjį Veitur.  Meš rennslismęlingum og samanburši viš selt vatn geta Veitur komizt aš žessu. 

Įrni Gunnarsson, fyrrverandi yfirverkfręšingur Hitaveitu Reykjavķkur, furšar sig į žeirri stöšu, sem hitaveitumįl höfušborgarsvęšisins viršast hafa rataš ķ.  Hann ritaši grein ķ Fréttablašiš 15. desember 2020, sem hann nefndi:

"Kuldaboli enduruppvakinn".

Hśn hófst žannig:

"Opiš bréf til stjórnenda Orkuveitu Reykjavķkur [hér greinir Įrni ekki į milli ON og Veitna, heldur snżr sér beint aš móšurfyrirtękinu, sem segir sķna sögu-innsk. BJo].  

Žrišja įriš ķ röš mega höfušborgarbśar bśa viš aš vera af stjórnendum OR varašir viš yfirvofandi vatnsskorti hjį Hitaveitunni vegna žess, aš spįš er frostdögum nęstu daga. Ķ fjölmišlum er slegiš upp fyrirsögnum um, aš višbragšsįętlun veitunnar hafi veriš virkjuš; geta kerfisins komin aš žolmörkum žess, sem er sögš vera um 18.000 [m3/klst] ķ hįmarks rennsli, samsvarandi um 1.015 [MW] ķ varmaafli (m.v. nżtingu vatnsins 80/30°C)."

Af svari Gušmundar Óla Gunnarssonar, starfandi forstöšumanns hitaveitu Veitna, viš grein Įrna Gunnarssonar, mį rįša, aš žaš eru ekki nógu róttękar mótvęgisašgeršir į döfinni žar į bę til aš vega upp į móti notkunaraukningu, sem lżsir sér meš yfirlżsingu 3 įr ķ röš frį Veitum um yfirvofandi hitavatnsskort.  Hann horfir til Krżsuvķkur sem framtķšarnżtingarsvęšis, en skrifar svo:

"Viš getum enn aukiš heitavatnsvinnsluna į Hengilssvęšinu.  Žaš eru žó dżr mannvirki, varmastöšvarnar ķ virkjununum, og aš byggja žęr įšur en žörf er į žeim er enn dżrara.  Viš žurfum aš fara nęstum hįlfa öld aftur ķ tķmann, aftur ķ olķukreppuna upp śr 1970, žegar uppbygging hitaveitu ķ nįgrannasveitarfélögum Reykjavķkur var į fullu, til aš sjį višlķka aukningu į heitavatnsnotkun og viš höfum séš nś ķ įr.  Sennilegasta įstęšan er breytt notkun okkar į hśsnęši ķ faraldrinum.  Žetta hefur hugsanlega lķka žżtt žaš, aš aukningin ķ kuldakastinu į dögunum var ekki eins mikil og viš óttušumst."

 

Žetta eru ósannfęrandi śtskżringar, og žaš skķn ķ gegn, aš stjórnendur ON tefla į tępasta vašiš meš, hvort Hitaveitan annar hįmarksžörf eša ekki.  Žaš eru dregnar lappirnar meš aš reisa nżjar varmastöšvar, žar til full nżting fęst į žęr, og žar meš mį ekkert śt af bregša ķ rekstrinum.  Svona reka menn einfaldlega ekki veitur.  Žar žarf jafnan aš vera svo stórt borš fyrir bįru, aš stęrsta eining kerfisins megi falla śr rekstri viš verstu ašstęšur, eins og gerist, žar sem Murphy ręšur rķkjum (žaš slęma, sem gerist, gerist jafnan į versta tķma), įn žess aš višskiptavinir verši fyrir skakkaföllum af žeim sökum.  Žessir atburšir hafa opinberaš einhvers konar rśssneska rśllettu meš OR, sem forstjórinn hlżtur aš bera höfušįbyrgšina į.

Gagnrżni Įrna Gunnarssonar į žannig rétt į sér.  Hann hélt įfram:

"Spurt er, hvernig getur žaš stašizt, aš aflgeta Hitaveitunnar nęgir nś ekki til aš standa undir įlagi, žegar frost er śti samfellt ķ nokkra daga ?

Į sama tķma hefur veitan ašgang aš margfalt meiri varmaorku į Nesjavöllum og Hellisheiši, óbeizlašri, svo [aš] ekki sé minnzt į žį, sem žar er sóaš vegna įgengrar raforkuvinnslu, langt umfram žarfir Hitaveitunnar."

Sóunin, sem Įrni minnist į, į sér einkum staš į Hellisheiši og kann aš vera óafturkręf, a.m.k. ef mišaš er viš nślifandi notendur hitaveitu OR.  Orkusóun af žessu tagi er óvišunandi framganga gagnvart komandi kynslóšum.  Ķ staš žess aš predika um, aš óžarft sé aš virkja nokkuš į nęsta įratugi fyrir orkuskiptin, vęri forstjóra OR nęr aš skapa jafnvęgi ķ nżttum gufuforšabśrum Hellisheišarvirkjunar og Nesjavallavirkjunar, ž.e. aš taka žašan ekki meira en streymt getur inn. Hann žarf kannski aš snķša sér stakk eftir vexti. 

Kostnašarskiptingin į milli hitaveitu og rafveitu ON vekur grunsemdir um, aš einokunarstarfsemi hitaveitunnar greiši nišur samkeppnisstarfsemi ON, rafveituna.  Hvernig mį žaš annars vera, aš snarazt hefur algerlega į merinni, hvaš gjaldskrį hitaveitunnar varšar frį 2003, er nż orkulög og Orkupakki 1 frį ESB tóku gildi į Ķslandi ?

Įrni Gunnarsson skrifaši undir lok greinar sinnar:

"[Hvernig er] [ž]essi staša upp komin, žrįtt fyrir aš gjaldskrį Hitaveitunnar er nś hęrri borin saman viš helztu hitaveitur landsins ?" 

Žetta er mjög mikilvęg spurning. Til aš leita svara žarf sennilega aš kryfja stofn- og rekstrarkostnaš Hellisheišarvirkjunar og fara rękilega ķ saumana į bókhaldi ON, sérstaklega Nesjavallavirkjunar og Hellisheišarvirkjunar, žar sem bęši er einokunar- og samkeppnisstarfsemi. Žį žarf einnig aš kanna, hvort eigendur OR blóšmjólka samstęšuna, t.d. meš óešlilegum aršgreišslukröfum.  Slķkt eru mjög óešlilegir stjórnarhęttir hjį fyrirtęki ķ eigu sveitarfélaga, sem einnig žjónustar ķbśa annarra sveitarfélaga, t.d. meš heitt og kalt vatn.  Sennilega fęr sannleikurinn ekki aš koma ķ ljós fyrr en nżir valdhafar taka viš stjórnartaumunum ķ Reykjavķk og endurskipuleggja stjórn Reykjavķkur og fyrirtękja hennar, en fjįrhagur höfušborgarinnar stefnir nś ķ algert óefni meš glórulausri skuldasöfnun, skattheimtu uppi ķ rjįfri og lélegri žjónustu aš mati borgarbśa sjįlfra. 

Glešilegt nżįr.  

 

 

   


Žjóšgaršsstofnun til óžurftar

Fram er komiš frumvarp til laga um nżtt rķkisbįkn, sem fara į meš forręši žrišjungs landsins. Žaš hafa engin sannfęrandi rök enn veriš fęrš fram fyrir gagnsemi vęntanlegrar rķkisstofnunar, Žjóšgaršsstofnunar, né aš mešalhófs į grundvelli faglegrar žekkingar viš stjórnun umgengni viš og afnota af žessu stóra landsvęši verši gętt ķ meira męli en nś, žegar ašliggjandi sveitarfélög bera įbyrgšina og bęndur hafa haft svęšiš undir handarjašri sķnum, s.s. landgręšsla ber vott um. Reynslan af Vatnajökulsžjóšgarši er óbeysin ķ žessu samhengi. Žaš er lķklega affarasęlla aš leggja žessa vanreifušu og stórkarlalegu mišstżringarhugmynd į ķs, enda mętir hśn miklum mótbyr ķ žjóšfélaginu, en endurskoša fremur löggjöfina um Umhverfisstofnun, Skipulagsstofnun og sveitarfélögin m.t.t. verndunar og nżtingar žessa landsvęšis.  

Halldór Kvaran, "įhugamašur um nįttśruvernd", brį ljósi į žetta stofnunarmįl ķ Morgunblašinu 26. nóvember 2020.  Af žeirri grein aš dęma veršur um hreina stjórnsżslulega afturför og jafnvel hnignun umrędds landsvęšis aš ręša, ef hugmyndir mišstżringarsinna forsjįrhyggjunnar verša ofan į.  Greinin hét:

"Um óžurftarbįkniš Žjóšgaršsstofnun".

Hśn hófst žannig:

"Eigendur og starfsfólk feršažjónustunnar ķ Kerlingarfjöllum hafa ķ 20 įr variš žśsundum vinnustunda viš umhverfis- og nįttśruvernd į svęšinu.  Viš höfum tķnt rusl, lagt og merkt göngustķga og göngubrżr, lagfęrt sįr eftir utanvegaakstur og sinnt fleiri verkefnum ķ sama dśr. Žetta geršum viš aš eigin frumkvęši og žóttumst geta veriš bęrilega stolt af verkum okkar.  

Nś stendur til aš stofnanavęša slķk verkefni meš žvķ aš lögfesta Žjóšgaršsstofnun, rķkisbįkn, sem į aš fara meš forręši alls mišhįlendisins.  Frumkvęši og forręši žess, sem viš höfum brunniš fyrir, skal flytjast sušur.  Įšur var hrópaš "bįkniš burt" į torgum, en [nś] stefnir ķ, aš hrópaš verši "byggjum fleiri og stęrri bįkn !" fyrir komandi alžingiskosningar. Eša hvaš ?  Hve langt og lengi ętla sjįlfstęšismenn ķ rķkisstjórnarmeirihlutanum aš lįta umhverfisrįšherra og liš hans teyma sig ķ vitleysunni ?"

Žegar rķkissjóšur er rekinn meš dśndrandi halla, eins og nśna, žarf hann sķzt į aš halda fleiri hvolpum į spenann, og sķzt af öllu ętti nś aš slį į frumkvęši sjįlfbošališa viš landvörzlu og landvernd. Žess vegna į aš leggja žessa "žjóšnżtingu" hįlendisins į ķs.   

"Hugmyndafręši yfirvofandi lagasetningar um Žjóšgaršsstofnun er aš fęra sjįlfan almannaréttinn į stórum hluta Ķslands į rķkisklafa, og fyrirmyndin er vandręšafyrirbęriš Vatnajökulsžjóšgaršur. Mörgum brį ešlilega ķ brśn, žegar ašgengi aš Vonarskarši var skert verulega; leiš, sem merkt hefur veriš į kortum įratugum saman. Sś rįšstöfun er frįleit, og viš lestur nżlega birtra blašagreina mį helzt skilja, aš vitleysuna ķ Vonarskarši megi skrifa į forsjįrhyggjufyrirmęli og tiktśrur sérlundašra landvarša Vatnajökulsžjóšgaršs.  Hvaš kemur nęst frį žessu fólki ?  Bann viš vetrarferšum į snjó og frosinni jörš ?

 Rekstur Vatnajökulsžjóšgaršs er kapķtuli śt af fyrir sig.  Žar hefur ķtrekaš veriš fariš fram śr fjįrheimildum og Rķkisendurskošun kölluš til, svo [ aš] koma megi skikki į reksturinn."

 Žaš hefur veriš deilt mikiš į stjórnun žeirra svęša ķ óbyggšunum, sem rķkiš fer meš forręši į. Įgreiningur og deiluefni eru žess efnis, aš engu er lķkara en žetta stjórnunarform, rķkisreknir žjóšgaršar o.s.frv., henti ekki višfangsefnunum, sem žar eru til śrlausnar, ž.e.a.s reynslan hingaš til męlir ekki meš žvķ aš halda lengra inn į žessa braut, hvaš žį aš taka risaskref žangaš.

Žann 14. įgśst 2020 skrifaši Sighvatur Bjarnason frétt ķ Morgunblašiš, sem sżnir fram į žetta.  Žar kom m.a. žetta fram:

"Matthķas Sveinbjörnsson, forseti Flugmįlafélags Ķslands, segir, aš oft brenni viš, aš žekkingu skorti hjį stofnunum, sem setja reglur um loftför į verndušum svęšum.  Hann bendir į, aš ķ gildi séu lög um loftferšir, sem heyri undir mįlaflokk Samgöngustofu.  Tilraunir annarra til aš setja reglur um loftrżmi hafi veriš handahófskenndar, skort innsżn og tilgang og sé einfaldlega ekki į žeirra forręši. Brżnt sé, aš einn ašili, ž.e. Samgöngustofa, haldi um stjórnina, annars blasi viš mótsagnakennd flękja.  Hann gagnrżnir einnig, aš sömu reglur séu lįtnar gilda um allar tegundir flygilda.  Samkvęmt skilgreiningu geti žaš spannaš į milli breišžotu og dróna, sem passar ķ buxnavasa.  Ekki sé raunhęft aš ętla allri žessari breidd loftfara hiš sama.  Hann segir žaš augljósa kröfu, aš lenda megi į auglżstum flugbrautum innan žjóšgaršsins."

 Žaš įttar sig hvert barn strax į žvķ, aš žaš bżšur hęttunni heim og er ķ alla staši óešlilegt, aš Umhverfisstofnun og/eša undirstofnanir hennar séu aš bauka viš aš setja reglur um loftför į yfirrįšasvęši sķnu.  Žaš er dómgreindarleysi af viškomandi starfsmönnum aš reyna sig viš slķkt.   Ekki tekur betra viš um landför:

"Frį stofnun Vatnajökulsžjóšgaršs gafa deilur stašiš um akstur gegnum Vonarskarš.  Sveinbjörn Halldórsson, formašur Feršaklśbbsins 4x4 segir, aš žessi gamla akstursleiš liggi yfir svartan sand, sem ekki spillist viš akstur.  Lokunin hafi komiš til vegna verndunar hverasvęša ķ Snapadal, en hann sé langt utan leišar og stafi engin hętta af akandi umferš.  Hann bendir į, aš svęšiš sé afar óašgengilegt, nema į sérśtbśnum bķlum, og žangaš leggi enginn leiš sķna, nema fįmennir harškjarna hópar göngumanna. Hann spyr, hvers vegna einn fįmennur hópur sé śtilokašur fyrir annan ?  

Utanvega akstur hefur komiš óorši į jeppamenn, sem Sveinbjörn segir ósanngjarnt, žar sem allir lķša fyrir fįeina skussa.  Hann segir, aš ķ samtökunum fari fram mikill įróšur fyrir umhverfisvernd og žar į bę hafi menn strax lżst žvķ yfir, aš reglum um Vonarskarš yrši fylgt, žó aš barįttan haldi įfram."

Žetta er einmitt hęttan viš rķkisrekinn žjóšgarš, aš žar verši tekin upp einhvers konar ofverndunarstefna og sumir gestir mešhöndlašir sem hęttulegir nįttśrunni, en ašrir njóti nįšar smįkónga, sem į stašnum rķkja.  Žaš er veriš aš bśa til kerfi, sem gerir landsmönnum erfišara um vik viš aš njóta landsins, hver meš sķnum hętti.  Žröskuldarnir einkennast meir af dyntum en umhverfisvernd.  

Yfir hįlendiš žarf aš leggja klędda, upphękkaša vegi, meš einni akrein ķ hvora įtt, śtskotum og bķlastęšum. Slķkt mun draga śr skašlegum utanvega akstri.  Ķ nišurlagi fréttarinnar dró Sighvatur vel saman, žaš sem fram hafši komiš:

"Allir višmęlendur eru į žvķ mįli, aš svigrśm sé fyrir allar tegundir śtivistar į hinum miklu vķšernum landsins.  Til aš allir geti vel viš unaš, verši žó aš koma til aukiš samrįš og samtöl fyrr ķ ferlunum, ž.e. įšur en įkvaršanir eru teknar.  Žeir segjast hafna žvķ višhorfi, aš umferš vélknśinna tękja teljist sjįlfkrafa ógn viš umhverfiš og telja žaš byggt į miklum misskilningi.  Ķ samtökum žeirra er aš finna fjölda haršra umhverfissinna, sem smitist og speglist žaš ķ įherzlum hjį žeim félögum, sem žeir fara fyrir."

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   


Röng lausn į mikilvęgu višfangsefni

Reglubundnar tafir ķ bķlaumferšinni į höfušborgarsvęšinu eru dżrar fyrir einstaklinga og fyrirtęki og fela žess vegna ķ sér žjóšhagslegan kostnaš, sem bęši hefur neikvęš įhrif į lķfskjör almennings og lķfsgęši. Įstęšan er vanžróaš gatnakerfi m.v. umferšaržungann.  Įstand umferšarmįla ķ Reykjavķk felur ķ sér stórfellda slysahęttu, einkum į fjölförnum gatnamótum viš slęm vešurskilyrši.  Žaš dregur jafnframt śr skilvirkni atvinnulķfsins og felur ķ sér eldsneytissóun og aukna loftmengun.

Žetta vandamįl hefur vafizt fyrir yfirvöldum samgöngumįla į svęšinu aš leysa; ašallega vegna žvergiršingshįttar borgarstjórnar og meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur frį 2010, sem tekiš hefur mislęg gatnamót śt af Ašalskipulagi Reykjavķkur og hafnaš óskum rķkisins um aš fį aš reisa mislęg gatnamót og annaš til aš leysa brżnasta vandann.  Žetta er yfirnįttśrulega vitlaus og mannfjandsamleg afstaša stjórnenda höfušborgar, sem helzt hefur veriš reynt aš skżra meš skķrskotun til annarlegra sértrśarsafnaša.  

Tafakostnašur einstaklinga og fyrirtękja, sem fyrir honum verša, mį ętla, aš nemi a.m.k. 40 mrdISK/įr.  Žetta er grķšarlegur kostnašur, sem ekki er spurning um, hvort žurfi aš lękka, heldur hvernig.   Žessi óhemjulegi kostnašur vex įr frį įri og er vegna žess, aš framkvęmdir viš vitlega afkastaaukningu gatnakerfis höfušborgarsvęšisins hafa legiš ķ lįginni ķ meira en įratug, žrįtt fyrir aš Vegageršin hafi veriš tilbśin aš hefja žęr. Fįrįnlegur samningur borgarinnar um, aš Vegageršin sturtaši ķ  stašinn fé ķ Strętó, svo aš hann gęti keyrt hringinn ķ kringum landiš, hefur tafiš fyrir aršsömum framkvęmdum til aš bęta flęši umferšar į höfušborgarsvęšinu. Žegar śr sér gengin hugmyndafręši ķ staš verkfręši og hagfręši hleypur ķ samgöngumįlin, veršur fjandinn laus.  Borgarstjórnarmeirihlutinn hefur t.d. eyšilagt 1. valkost Vegageršarinnar um gerš og legu Sundabrautar. 

Ekki hefur žó skort góš rįš.  Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur og fyrrverandi bęjarverkfręšingur ķ Kópavogi, hefur t.d. veriš óžreytandi viš aš vara viš stórkarlalegum fyrirętlunum um Borgarlķnu og benda į ašrar višaminni lausnir, sem kęmu til móts viš žarfir borgaranna fyrir bęttar almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu įn grķšarlegra fjįrśtlįta og įn žess aš žrengja umtalsvert aš almennri bķlaumferš. Hann skrifaši ķ Morgunblašiš 7. nóvember 2020 greinina:

"Aukum feršatķšni strętó":

"Įriš 2015 flutti Jarrett Walker, sem er virtur sérfręšingur ķ almenningssamgöngum, erindi ķ Salnum ķ Kópavogi.  Rauši žrįšurinn ķ erindi hans var mikilvęgi žess aš auka feršatķšni strętó.  Žaš skipti mun meira mįli en gönguvegalengd aš bišstöš, og mętti žvķ fękka strętóleišum ķ stašinn til žess aš takmarka aukningu į rekstrarkostnaši. Meš žessu móti fengist hagkvęmasta lausnin fyrir bętta žjónustu strętó." 

Žaš er kominn tķmi til aš hlusta į og ķhuga slķkar hugmyndir til bęttrar žjónustu ķ staš žess aš einblķna į stórkarlalegar lausnir, sem flest bendir til, aš henti ekki viš ķslenzkar ašstęšur, en geti hęglega oršiš flestum vegfarendum į höfušborgarsvęšinu óžęgur ljįr ķ žśfu og skattgreišendum öllum, einkum žó ķbśum sveitarfélaga, sem žįtt ętla aš taka ķ žessu ęvintżri, myllusteinn um hįls.  Žórarinn Hjaltason hélt įfram:

"Ég skora į samgönguyfirvöld į höfušborgarsvęšinu aš endurskoša įętlanir um uppbyggingu borgarlķnunnar.  Beinast liggur viš aš skoša žann valkost aš fękka leišum strętó og auka ķ stašinn feršatķšni.  Unnt er aš stytta feršatķma strętó meš sama hętti og gert hefur veriš fram til žessa, ž.e. bęta viš akrein hęgra megin viš akbraut, žar sem eru langar bišrašir bķla į įlagstķmum umferšar. Žaš er margfalt ódżrara en aš gera sérrżmi ķ mišeyju gatna eša sérgötur, eins og įętlaš er fyrir borgarlķnuna." 

 Taka skal undir žetta.  Žetta vęri til bóta, og gętu slķkar akreinar žjónaš allri forgangsumferš, ž.e. lögreglu, sjśkraflutningum og almenningsvögnum, og mundu létta ašeins į almennri umferš.  

Žann 16. október 2020 birtist fróšleg og rökföst grein eftir sama Žórarin Hjaltason ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Dularfull skżrsla um aršsemi borgarlķnu".

Žar er fjallaš um skrżtna COWI/Mannvitsskżrslu, sem gefin var śt 5. jśnķ 2020, en kom ekki fram į sjónarsvišiš fyrr en 9. október 2020.  Žórarinn finnur żmsar villur ķ žessari skżrslu, žannig aš varasamt er aš reisa į henni stórar įkvaršanir.  Meginnišurstaša žessarar rżni Žórarins er eftirfarandi:

"Žaš er deginum ljósara, aš borgarlķna mun ašeins leiša til žess, aš umferš einkabķla verši ķ bezta falli nokkrum prósentum minni en ella."

Žessi nišurstaša hins reynda umferšarverkfręšings er vel ķgrunduš og rökstudd meš reikningum hans ķ tilvitnašri grein. Af nišurstöšunni mį įlykta, aš Borgarlķnan mun ekki draga merkjanlega śr bķlaumferš, og hśn er žannig ónothęf lausn til aš stytta umferšartafir į įlagstķmum.  Žar af leišandi er órįš af sveitarfélögum höfušborgarsvęšisins og rķkissjóši aš fara śt ķ miklar og dżrar framkvęmdir viš Borgarlķnu, sem žrengja aš bķlaumferš.  Fjįrmunum ber žess ķ staš aš verja til žjóšhagslega aršbęrustu framkvęmdanna, sem greiša śr umferšarflękjum og stytta feršatķmann į įlagstķmum. Žaš er óskandi, aš nżstofnaš félag um framkvęmdir til aš auka flutningsafköst gatnakerfis höfušborgarsvęšisins nżti sér beztu žekkingu į žessu sviši ķ staš žess aš steypa sér ķ hugmyndafręšilegt kviksyndi.    


Blekkingartilburšir um Borgarlķnu

Flestir žeir, sem leiš eiga um umferšaręšar höfušborgarsvęšisins į virkum dögum į hefšbundnum feršatķma ķ og śr vinnu, telja umferšarmannvirkin óvišunandi, žvķ aš žau anna engan veginn toppįlaginu. Žaš er sennilega ekki samfélagslega aršbęrt aš fjįrfesta svo mikiš ķ innvišum umferšarinnar, aš hśn geti gengiš jafngreišlega allan sólarhringinn allan įrsins hring, en įrlegur tafakostnašur nś, yfir mrdISK 40, gęti veriš oršinn tķfaldur į viš žaš, sem hagfręšilega er verjanlegt. Hiš sorglega ķ mįlinu er, aš žessi mikli višbótar kostnašur viš aš bśa į höfušborgarsvęšinu er ekki óhjįkvęmileg söguleg žróun žéttbżlis og almennrar bķleignar, heldur hreinręktaš sjįlfskaparvķti og bein afleišing stefnumörkunar Reykjavķkurborgar um fjölgun ferša gangandi, hjólandi og meš almenningsvögnum į kostnaš ferša meš einkabķlum.  A.m.k. 80 % allra ferša um götur og stķga höfušborgarsvęšisins į milli hśsa er meš einkabķlum eša atvinnubķlum (ekki almenningsvögnum).

 Žann 29. október 2020 birtist ķ Morgunblašinu snörp śttekt Ragnars Įrnasonar, prófessors emeritus ķ Hagfręši viš HĶ, žar sem hann kippti stošunum undan félagshagfręšilegri greiningu COWI og Mannvits į Borgarlķnu, sem gerš mun hafa veriš fyrir "Verkefnastjórn Borgarlķnu". Hśn mun vęntanlega falla inn ķ nżstofnaš félag rķkis og sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu um umbętur į samgöngum höfušborgarsvęšisins.

Daginn eftir birtist furšusamtķningur tveggja trśboša Samfylkingarinnar ķ borgarstjórn Reykjavķkur um blessun Borgarlķnu, žar sem vitnaš var til COWI/Mannvitsskżrslunnar sem heilags sannleika um žjóšhagslega aršsemi žessa samfélagsverkefnis.  Žann 6. nóvember 2020 geršu sķšan höfundar fagnašarerindisins grein fyrir sinni hliš mįlsins.  Žęr telja sig hafa fariš eftir stöšlum og forskrift Evrópusambandsins (ESB) viš gerš skżrslunnar.  Ekki skal hér og nś brigšur į žaš bera, en blekkingin mikla felst ķ žvķ, aš žaš er beitt ólķkri ašferšarfręši hérlendis og ķ Danmörku (lķkaniš er danskt) viš slķka śtreikninga.  Félagshagfręšileg greining hefur nįnast ekkert gildi, nema til aš bera saman aršsemi opinberra verkefna ķ žvķ skyni aš forgangsraša verkefnum, žar sem fjįrmunir eru jafnan af skornum skammti, og stjórnmįlamönnum ber skylda til aš beita beztu fįanlegu hlutlęgu ašferšum viš forgangsröšun sambęrilegra verkefna į framkvęmdastig innan sama svęšis. 

Grein sķna hóf Ragnar žannig:

"Umferšartafir hafa fariš mjög vaxandi į höfušborgarsvęšinu allmörg undanfarin įr.  Nś er svo komiš, aš talsveršur hluti vegfarenda situr meira og minna fastur ķ umferšinni į helztu įlagstķmum aš morgni og sķšdegis.  Fįrra km feršir, sem m.v. hęfileg umferšarmannvirki ęttu aš taka innan viš 10 mķn taka oft tvöfalt lengri tķma eša meira."

Žetta er kjarni vandans, sem viš er aš etja.  Įstęšan er fjölgun ökutękja af öllu tagi į götunum įn nokkurra višhlķtandi fjįrfestinga ķ višeigandi umbótum į samgönguleišunum undanfarinn rśman įratug.  Žvert į móti hafa borgaryfirvöld fjandskapazt ķ verki viš akandi vegfarendur meš žrengingum gatna, ljósastżršum göngubrautum yfir umferšaręšar, hjįręnulegum umferšarljósastżringum og sérreinum strętisvagna, sem nżtast mundu miklu betur, ef žar męttu fleiri aka.  

Įstęšan, sem tilfęrš er fyrir žessum hjįręnuskap borgaryfirvalda, er, aš ķbśarnir eigi aš leggja einkabķlnum sķnum, en nżta hans ķ staš hina miklu "afkastameiri" almenningsvagna og draga um leiš śr mengun andrśmsloftsins.

Eru almenningsvagnarnir "afkastameiri" en einkabķlarnir ?  Ef afköstin eru męld ķ feršakm/klst, yfirleitt frį einu hśsi til annars, žį kemur vafalķtiš ķ ljós, aš fyrir žorra fólks eru feršaafköst meš einkabķlum meiri en fólks ķ almenningsvögnum, a.m.k. viš ešlilegar ašstęšur, žegar tafir eru ekki óešlilegar vegna umferšar. Žaš er vegna žess, aš bištķmi er enginn eftir einkabķlnum, nema žegar žarf aš skafa og hreinsa af honum snjó, og hann kemst yfirleitt mun nęr įkvöršunarstaš en almenningsvagninn, svo aš ekki sé minnzt į Borgarlķnuna.  Žegar fólk er klyfjaš af pinklum eša innkaupapokum, hafa žessi atriši mikil įhrif į val fólks į samgöngutękjum.  Allir vita, aš rįndżrt er aš eiga bķl, og žaš er ekki aš įstęšulausu, aš fólk fer śt ķ slķk kaup, žótt almenningsvagnar séu ķ boši. Almenningur hefur val og hefur žegar vališ fyrir sig. Grķšarfjįrfesting ķ langvögnum ķ tķšum feršum į sérreinum breytir litlu um helztu įhrifažętti viš įkvöršun fólks ķ žessum efnum.   

Mun Borgarlķnan draga śr mengun andrśmsloftsins ? Nśverandi "strętó" mengar grķšarlega.  Žaš er vegna žess, aš flestir vagnarnir eru dķsilknśnir, og žeir eru grķšarlega žungir.  Vegslitiš fylgir öxulžunga ķ 4. veldi. Žótt Borgarlķna verši rafknśin meš rafgeymum eša vetnisrafölum, er ekki sjįlfgefiš, aš hśn muni menga minna en einkabķlarnir, žvķ aš į žeim vettvangi eiga sér nś staš orkuskipti, og feršir žungra vagna Borgarlķnunnar verša tķšar, og hśn mun žvķ valda miklu vegsliti og žar meš svifryki. 

Trśbošar Borgarlķnunnar halda žvķ fram, aš žeir hafi höndlaš stóra sannleik um tilhögun umferšar į höfušborgarsvęšinu. Žeir halda, aš almenningur hérlendis verši ginnkeyptur fyrir feršamįta, sem fólk į miklu žéttbżlli og fjölmennari svęšum og meš stöšugra vešurfari en viš eigum aš venjast, telur sér henta betur en einkabķllinn, enda einkabķlaeign ekki jafnalmenn žar og hér. 

Ķ žessu trśboši er einkabķllinn ķ hlutverki hins vonda.  Honum er aušvitaš ekki viš bjargandi meš mislęgum gatnamótum og nżjum akreinum, af žvķ aš innan tķšar munu žį žessi mannvirki fyllast af ökutękjum, og žį sitji bķlstjórar ķ sömu sśpunni og įšur, en Borgarlķnufaržegar lķši įfram hindrunarlaust ķ alsęlu um ókomin įr. Žess vegna gerum viš ekkert fyrir einkabķlinn, segja trśbošarnir hver viš annan, og fórnarlömb einkabķlsins munu žį örugglega flżja yfir į betri stašinn, Borgarlķnuna.  Žannig reiknum viš meš 12 % heildarferša į höfušborgarsvęšinu meš almenningsvögnum eftir tilkomumu Borgarlķnu ķ staš 4 % nś.  Žessi žróun mįla er reist į trś sérvitringa.  Ekki vęri hęgt aš telja nokkrum alvörufjįrfesti trś um žetta. 

Trśbošarnir skjóta sig svo ķ fótinn meš žvķ aš halda žvķ fram, aš ekkert bęti śr skįk aš bęta viš mislęgum gatnamótum eša nżjum akreinum, af žvķ aš žau fyllist strax af ökutękjum.  Ef žaš er svo, aš nżting nżrra umferšarmannvirkja verši frį upphafi góš og fullnżting fyrr en įętlaš var, žį er žjóšhagslegur įbati verkefnisins, ž.e. nśvirši mismunar įrlegs įvinnings og kostnašar yfir afskriftatķmabiliš, enn žį hęrri upphęš en įętlun gerši rįš fyrir, sem eru ein beztu mešmęli, sem ein framkvęmd getur fengiš. Žar meš veršur žjóšhagslega hagkvęmt aš hafa nżju mannvirkin enn afkastameiri en ella.

Trśbošarnir boša heimsendi viš fullnżtingu mannvirkjanna.  Žar flaska žeir į eigin žröngsżni og žekkingarleysi. Žeir hafa asklok fyrir himin. Verkfręšingar framtķšarinnar munu finna rįš.  Sé plįssleysi į yfirboršinu, mį bora jaršgöng eša byggja vegi ķ hęšina. Öllum er hins vegar ljóst, aš Borgarlķnan mettast aldrei.  Gallinn viš hana er hins vegar žjóšhagslegt tap af verkefninu samkvęmt prófessor emeritusi Ragnari Įrnasyni.  Slķkum verkefnum į aldrei aš gefa gręnt ljós į framkvęmdastig. Slķkt jafngildir žvķ aš fleygja peningum śt um gluggann. Til žess eru félags- hagfręšilegar greiningar aš vinza hafrana frį saušunum.

Ragnar skrifaši žetta um tafakostnašinn ķ umferšinni:

"Žjóšhagslegur kostnašur viš žessar tafir er mjög mikill.  M.v. opinber gögn um umferš į höfušborgarsvęšinu er hann lķklega yfir 100 MISK į hverjum virkum degi og yfir 30 mrdISK/įr [viš žennan kostnaš almennings mį bęta tjóni fyrirtękjanna - innsk. BJo] ."

M.v. žennan grķšarlega kostnaš, sem leggst į vegfarendur į höfušborgarsvęšinu og jafngildir 10 %-20 % hękkun į śtsvars- og fasteignagjöldum žeirra til sveitarfélaga sinna og yfir 1 % af VLF, žį er löngu oršiš tķmabęrt (žjóšhagslega aršbęrt) aš rįšast ķ framkvęmdir til aš stytta žennan tafatķma um a.m.k. 80 %. Spurningin er, hvaša framkvęmdir į aš velja fyrst.  Žį er upplagt aš beita įbata-kostnašargreiningunni.  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš Borgarlķnan lendir žį mjög aftarlega ķ röšinni, ef beitt er sams konar ašferšarfręši į öll verkefnin, enda er nśvirši žessarar greiningar neikvętt fyrir hana, ef marka mį nišurstöšu Ragnars Įrnasonar.  Lķklega mun samręmd ljósastżring, göng undir umferšaręšar fyrir gangandi og einhver mislęg vegamót verša efst į verkefnalistanum. 

"Öfugt viš žaš, sem fullyrt hefur veriš, sżnir athugun į skżrslu COWI og Mannvits, aš žjóšhagslegt nśvirši žessa fyrsta įfanga borgarlķnunnar er verulega neikvętt.  Meš žvķ einu aš leišrétta mistök ķ skżrslunni eša aš fęra eina af lykilforsendum hennar ķ raunsęisįtt er nišurstašan, aš žetta nśvirši sé neikvętt.  Žį hefur ekki einu sinni veriš tekiš tillit til žeirrar įhęttu, sem ķ framkvęmdinni felst." 

Žaš veršur aš nęmnigreina alla valkostina til aš sjį, hversu viškvęmir žeir eru gagnvart forsendubresti.  Forsendan um fjölgun faržega meš strętó viš tilkomu Borgarlķnu śr 4 % allra ferša į höfušborgarsvęšinu ķ allt aš 12 % stendur į braušfótum og er ķ raun ekkert annaš en įgizkun og trś trśbošanna. Hversu mikiš mun Borgarlķnan draga śr bķlaumferš er ašalatrišiš hér, og vitręnar greiningar (Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur) benda til, aš žaš verši vart merkjanlegt. 

Hins vegar vita allir, og trśbošarnir hafa višurkennt žaš, aš mislęg gatnamót nżtast strax mjög vel viš aš greiša fyrir umferš og minnka slysahęttu stórlega.  Žar af leišandi munu žau draga til sķna aukna umferš, og verša hönnušurnir aš taka žaš meš ķ reikninginn, žegar žeir įkvarša afkastagetu mannvirkjanna.  Žau žurfa žess vegna aš vera vel viš stęrš.

Greinarlok sķn nefndi Ragnar "Ašrir valkostir",

og voru žau į žessa lund:

"Aldrei er skynsamlegt aš leggja ķ framkvęmdir, sem hafa neikvętt nśvirši.  [Žaš jafngildir aš kasta peningum į glę-innsk. BJo.]  Žaš er jafnvel įlitamįl, hvort leggja beri ķ framkvęmdir, sem hafa jįkvętt nśvirši.  Slķkt er ašeins skynsamlegt, ef engin önnur framkvęmd hefur hęrra nśvirši.  Opinber gögn benda til žess, aš į höfušborgarsvęšinu séu allmargar framkvęmdir ķ samgöngumįlum, sem bęši hafa verulega jįkvętt nśvirši og tvķmęlalaust miklu hęrra en borgarlķnan og munu nżtast öllum vegfarendum.  Žaš vęri skynsamlegt aš framkvęma žessar samgöngubętur įšur en meira skattfé er ausiš ķ borgarlķnu."

 Žetta er hógvęr og rökföst rįšlegging til yfirvalda samgöngumįla.  Stjórnmįlamenn munu engan sóma hafa af žessari dżru og skašlegu framkvęmd fyrir umferšarflęšiš į höfušborgarsvęšinu.  Borgarlķnan veršur grafreitur skattfjįr og pólitķskur grafreitur žeirra, sem įbyrgir eru fyrir svo įbyrgšarlausri mešferš skattfjįr mitt ķ alvarlegri heilbrigšis- og efnahagskreppu. 

Tveir trśbošar Borgarlķnunnar tjįšu sig strax daginn eftir į sķšu 14 ķ Fréttablašinu meš furšugrein, sem vķsaši til opinna skolpręsa viš hliš drykkjarvatnsbrunna ķ Reykjavķk fyrrum.  Žetta voru borgarfulltrśar Samfylkingarinnar, Ragna Siguršardóttir og Hjįlmar Sveinsson, žekktur įhugamašur um borgarskipulag sem dagskrįrfulltrśi į RŚV.  Greinin hét aušvitaš:

"Borgarlķna - jį, takk".

"Nś er įriš 2020.  Samkvęmt Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni lįtast um 3,5 M manna af völdum loftmengunar įrlega - enn fleiri en lįtast af völdum ökuslysa.  Žegar samfélagiš fer aš skrķša śt śr COVID-19 faraldrinum og umferš į höfušborgarsvęšinu eykst į nż, žį žurfum viš aš horfa fram į veginn.  Huga aš žvķ, hvernig viš getum meš beinum hętti minnkaš svifryksmengun og śtblįstur höfušborgarsvęšisins, įsamt žvķ aš aš stórbęta afkastagetu fólksflutningakerfisins."

Svifryk ķ Reykjavķk fer nokkrum sinnum į įri yfir ströng heilbrigšismörk.  Óloftiš, žar sem megniš af daušsföllum veršur vegna loftmengunar, ķ Kķna og į Indlandi, er žó aldrei sambęrilegt viš žaš, sem er ķ Reykjavķk, nema einstaka sinnum į fjölförnum gatnamótum ķ Reykjavķk, žar sem fyrir löngu ęttu aš vera komin mislęg gatnamót, svo aš farartęki ķ lausagangi spśi žar ekki sóti og eimyrju.  Žessir borgarfulltrśar hafa hindraš Vegageršina ķ aš reisa žessi naušsynlegu mannvirki.  Borgarfulltrśarnir kasta steinum śr glerhśsi, žvķ aš žau hafa lķka lįtiš undir höfuš leggjast aš hreinsa götur Reykjavķkur almennilega til aš stórminnka svifrykiš.  Žį mį ekki gleyma fjölmörgum ökutękjum Reykjavķkurborgar į götum borgarinnar, sem eru žung og dķsilknśin, t.d. strętisvagnar, og eiga talsveršan hlut ķ öllu svifrykinu.  (Hluti žess er foksandur, gjóska og  uppfok af įrfarvegum.)  Framtķšin er hins vegar rafvęšing einkabķlanna į nęstu 20 įrum.  Žessi mįlflutningur borgarfulltrśanna er žess vegna mjög yfirboršslegur, svo aš ekki sé meira sagt. Vindhögg vęri nęr lagi.

"Samkvęmt nżrri félagshagfręšilegri greiningu dönsku verkfręšistofunnar COWI og verkfręšistofunnar Mannvits er Borgarlķna žjóšhagslega aršbęrt verkefni.  Įętlaš er, aš fyrsta lota hennar skili mrdISK 25,6 samfélagslegum įbata į nęstu 30 įrum (umfram stofn- og rekstrarkostnaš).  Heildarįbatinn, žegar borgarlķnan er öll komin ķ gagniš, er metinn vera mrdISK 93,6.  Feršatķmi styttist og bištķmi sömuleišis, enda eykst afkastageta gatnanna, sem hingaš til hafa veriš žéttsetnar mjög plįssfrekum og mengandi einkabķlum.

Žaš er žvķ margt lķkt meš vatnsberakerfi fortķšarinnar og fólksflutningum nśtķmans.  Į höfušborgarsvęšinu eru um 80 % ferša farnar meš einkabķlum.  Žaš er žvert į vilja ķbśa Reykjavķkur."

Žarna er umrędd dansk-ķslenzk skżrsla misnotuš , og sķšan birtist herfilegur hugarheimur höfundanna.  Allt er žetta tilfinnanlegt tilberasmjör.  Žaš er alveg śt ķ hött aš birta nišurstöšu slķkra śtreikninga eina og sér.  Žetta fé hlotnast engum.  Žessi ašferšarfręši er ašeins nothęf viš samanburš į verkefnum til aš velja į milli žeirra.  Samkvęmt žvķ, sem kennt er ķ Hįskóla Ķslands, er beitt ķ skżrslunni röngum ašferšum, sem gefa mjög villandi nišurstöšur aš mati prófessors emeritus ķ hagfręši.  

Feršatķmi styttist ķ um 8 % tilvika (4 %-12 %), afar mismunandi mikiš, oft hlutfallslega lķtiš, en hann mun lengjast mjög mikiš ķ allt aš 80 % tilvika vegna žrenginga gatna og forgangs Borgarlķnu.  Žetta tķmatap hefur įreišanlega ekki veriš rétt reiknaš inn ķ téš  félags-hagfręšilķkan.  Žaš er einhver misskilningur eša mistślkun į feršinni, aš notkun einkabķls sé žvert į vilja ķbśa Reykjavķkur aš žvķ gefnu, aš yfirvöld setji ekki allar alvöruumbętur į ķs ķ heilan įratug. 

Afkastageta gatnanna eykst ašeins į pappķrnum meš tilkomu Borgarlķnu, žvķ aš hśn getur ašeins žjónaš fįum.  Hśn getur žjónaš žeim, sem bśa nįlęgt henni og eiga ašeins erindi į staši nįlęgt henni.  Engir ašrir hafa įhuga į henni. 

Enn hélt bulliš ķ borgarfulltrśunum įfram:

"Bķlaumferšin er mengandi fyrir nęrumhverfiš, lķkt og skolpręsin, sem voru stundum viš hliš neyzluvatnsbrunnanna foršum.  Afkastageta bķlaumferšarinnar er lķtil, žegar tekiš er tillit til žess grķšarlega plįss, sem hśn tekur ķ borginni."

Afkastageta bķlaumferšar er mikil, žegar tekiš er tillit til žess, aš faržeginn (bķlstjórinn) kemst yfirleitt alla leiš įn mikils gangs, aš žvķ tilskildu, aš vegakerfiš sé hannaš og žvķ viš haldiš (ekki holótt) ķ samręmi viš umferšaržungann. Téšir borgarfulltrśar viršast sjį ofsjónum yfir flatarmįlinu, sem göturnar žekja.  Ķ hvaša heimi lifir žetta fólk ?  Hvernig į aš byggja hśsin, ef götur vantar ?  Hvernig į aš flytja bśslóš inn og śt įn gatna aš hśsum ?  Hvernig veršur ašgengi slökkvibķla og sjśkrabķla įn gatna ?

Alla megininnviši žarf aš hanna m.v. hįmarksįlag.  Žaš er ekkert vit ķ žvķ aš hanna umferšaręšar, raforkukerfi og vegakerfi, flugvelli eša hafnir m.v. mešalįlag.  Mįlflutningur borgarfulltrśanna er alveg śt ķ hött. Žau eru fulltrśar afturhalds, sem ekki vill, aš almenningur njóti žeirra žęginda og tķmasparnašar, sem nśtķminn bķšur upp į. 

"Hrašvagnakerfi Borgarlķnunnar er aftur į móti mjög afkastamikiš, žegar kemur aš žvķ aš flytja mikinn fjölda fólks į skömmum tķma ķ og śr vinnu og skóla.  Og mengun er hlutfallslega lķtil."   

Žetta er śrelt sjónarmiš og hefur aldrei įtt viš ķslenzkar ašstęšur.  Fjarvinna mun hęgja į umferšaraukningunni, og fjölmenniš vantar.  Borgarlķnan veršur alls ekki mengunarlaus vegna mikils žunga og gatnaslits, žótt rafknśin verši.  Meš sómasamlegum gatnažrifum veršur loftmengun vegna umferšar ekki vandamįl. 

Höfundar umręddrar COWI-skżrslu skrišu śt śr fylgsni sķnu meš Morgunblašsgrein 6. nóvember 2020, sem augljóslega į aš vera svar viš gagnrżni prófessors emeritus Ragnars Įrnasonar.  Hann svaraši svo ķ Morgunblašinu 9. nóvember 2020, og verša žeirri grein o.fl. gerš skil hér į vefsetrinu sķšar.  Grein Ólafar Kristjįnsdóttur og Meta Reimer Brödsted, verk- og hagfręšinga, hét:

"Félagshagfręšileg greining borgarlķnu".

"Greiningin var framkvęmd meš danska aršsemislķkaninu TERESA, sem hannaš var fyrir samgöngurįšuneyti Danmerkur til aš samręma ašferšafręši viš gerš kostnašar- og įbatagreininga į samgönguverkefnum.  Lķkaniš hefur m.a. veriš notaš fyrir uppbyggingu metrókerfisins [nešanjaršarlestir-innsk. BJo] ķ Kaupmannahöfn.  Lķkaniš var žróaš af samgönguhagfręšingum ķ Danmörku śt frį kröfum Evrópusambandsins um gęši kostnašar- og įbatagreininga."

Komiš hefur fram hjį prófessor emeritusi Ragnari Įrnasyni, aš varasamt geti veriš aš notast viš erlend lķkön af žessu tagi hérlendis.  Ašalatrišiš ķ žessu sambandi er aš nota sama lķkaniš, žegar bera į saman mismunandi fjįrfestingarkosti.  Ragnar hefur bent į, aš rangt sé aš telja fargjöld faržega verkefninu til samfélagslegra tekna, eins og stöllurnar gera, enda verši engin nż veršmęti til meš žeim hętti, heldur minnki gjaldiš ašra neyzlu Borgarlķnufaržeganna.  Spyrja mį, hvort gerš hafi veriš nęmnigreining į įhrifum gjaldupphęšarinnar į fjölda faržega, og hvernig gjaldiš sé įkvaršaš.  Meš sama hętti vęri žį hęgt aš setja vegtoll į mislęg gatnamót til aš fegra fjįrhagsstöšu žeirra verkefna, en slķkt er augljóslega óhįš hinu samfélagslega veršmęti verkefnisins.  Ašferš COWI er til žess fallin aš kasta ryki ķ augu fjįrveitingavaldsins og almennings. 

Dęmi um réttmęti athugasemdar Ragnars um gagnrżnislausa notkun erlends samgöngulķkans į Ķslandi er, aš "[s]amkvęmt nišurstöšum samgöngulķkansins mun feršum meš almenningssamgöngum fjölga um 20 % į dag įriš 2024 vegna tilkomu borgarlķnu".  Hverjir eru žessir nżju faržegar ?  Eru žaš fyrrum gangandi vegfarendur, hjólreišamenn, faržegar ķ bķl eša bķlstjórar ?   Žetta skiptir miklu mįli fyrir įhrif Borgarlķnu į bķlaumferšina.  Hér vantar ķslenzka greiningu.  

Ķ lokin skrifušu verk-hagfręšingarnir:

"Ķbśum höfušborgarsvęšisins mun fjölga mikiš į nęstu įratugum. Nišurstöšur samgöngulķkans benda til, aš umferšartafir myndu aukast til muna į nęstu įratugum, žó aš fjįrfest yrši eingöngu ķ innvišum fyrir bķlaumferš.  Margžętt lausn ķ samgöngum og žétting byggšar varš žvķ fyrir valinu ķ svišsmyndagreiningu svęšisskipulags höfušborgarsvęšisins 2015-2040.  Lausnin fęlist ķ fjölbreyttum samgönguvalkostum, sem auka afköst ķ samgöngum og gęši hins byggša umhverfis."  

Žaš er įstęša til aš efast rękilega um žį nišurstöšu žessa samgöngulķkans, aš "umferšartafir myndu aukast til muna į nęstu įratugum", ef einvöršungu yrši fjįrfest ķ afkastaaukandi mannvirkjum fyrir alla bķlaumferš. Meš réttum fjįrfestingum fyrir lęgri upphęš en įętlaš er, aš 1. įfangi Borgarlķnu žurfi, er hęgt aš stytta mešaltafatķma ķ ös um a.m.k. 80 % ķ a.m.k. 20 įr.  Žar aš auki mį bśast viš sveigjanlegum vinnutķma ķ auknum męli, sem minnkar umferšartoppinn, žótt mešalumferš į sólarhring sé óbreytt.  Strętó mun njóta mjög góšs af minni töfum ķ umferšinni, sem mun gera hann vinsęlli. 

Hvorki žetta né önnur samgöngulķkön er hęgt aš nota til aš spį af nokkru viti um umferšaržungann eftir 20 įr eša meira.  Tękninżjungar munu ryšja sér til rśms ķ umferšinni og umferšardreifingin um höfušborgarsvęšiš og yfir daginn gęti oršiš jafnari en nśna, ef rétt er haldiš į spöšunum. Borgarlķna ķ fyrirhugašri mynd gęti žį oršiš algerlega śrelt, žótt strętó ķ einhverri mynd verši įfram viš lżši, og sjįlfakandi skutlur kunna aš verša hluti af umferšaržunganum į kostnaš reišhjóla, bķla og strętisvagna.  Žaš er alls ekki rétti tķminn nśna ķ Kófi og óvissu um stefnuna ķ tęknižróun umferšar aš taka stefnumarkandi įkvöršun til langrar framtķšar um lausn, sem viršist ekki vera ķ neinum tengslum viš tęknižróunina né žarfir almennings. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Tveggja stoša kerfi EES er į undanhaldi

Nś stendur yfir stjórnmįlabarįtta ķ Noregi um innleišingu 4. jįrnbrautapakka ESB ķ norska löggjöf.  Žar er um aš ręša bęši efnislegan grundvallarįgreining og įgreining viš norsku rķkisstjórnina og ESB um mįl, sem var forsenda žess, aš Ķslendingar og Noršmenn féllust į aš samžykkja EES-samninginn į sinni tķš.  Veršur nś gerš grein fyrir žessum sjónarmišum, žvķ aš žau eru įhugaverš fyrir Ķslendinga, sem velta fyrir sér žróun sambandsins į milli EFTA og ESB.

Jįrnbrautarpakki 4 er lokahnykkur ESB ķ einkavęšingarferli jįrnbrautanna į Innri markaši EES. Meš honum veršur einkaréttur fyrirtękja, oftast ķ eigu rķkisins, į rekstri jįrnbrauta ķ hverju EES-landi afnuminn.  Ķslendingar fengu undanžįgu af skiljanlegum įstęšum.  Einkaréttur veršur žó įfram į jįrnbrautarteinunum, og er žetta hlišstętt fyrirkomulag og ķ orkugeiranum, žar sem flutningskerfin njóta einkaréttar, sbr Landsnet hér, en žetta į lķka viš um eldsneytisgaslagnir. 

Sķšan veršur öllum meš leyfi til jįrnbrautarrekstrar į Innri markašinum hleypt į teinana, hvar sem er ķ EES, og skal frjįls samkeppni rķkja um višskiptavinina.  Žetta fyrirkomulag leggst illa ķ marga Noršmenn, sem vilja halda ķ einkarétt NSB (Norges statsbaner), og kęra sig ekki um samkeppni frį SJ (Sveriges Järnvägar) eša DB (Deutsche Bundesbahn), svo aš ašeins 2 dęmi séu tekin.  Er óvķst, hver śrslit žessa mįls verša ķ Stóržinginu, og velta žau į Framfaraflokkinum, sem yfirgaf rķkisstjórnina ķ fyrra.

Žessi hliš mįlsins varšar okkur Ķslendinga litlu.  Žaš er ašferšarfręšin viš innleišinguna, sem er įhyggjuefniš, žótt hśn sé ekki einsdęmi.  ESB heimtar einnar stošar fyrirkomulag viš innleišinguna ķ EFTA-löndunum, Noregi og Liechtenstein, og stjórnvöld ķ Noregi viršast hafa fallizt į žį kröfu ESB.  Žaš žżšir, aš Tveggja stoša fyrirkomulagiš meš ESA sem stjórnvald į EFTA-hliš og EFTA-dómstólinn sem dómsvald, veršur ekki haft ķ heišri, heldur į aš leggja jįrnbrautarmįlefni Noregs beint undir jįrnbrautarstofnun ESB, ERA, og ESB-dómstólinn. 

Nś hafa norsk stjórnvöld leitaš samžykkis ķslenzkra stjórnvalda og stjórnvalda ķ Liechtenstein į žessu fyrirkomulagi, m.a. meš yfirlżsingu, sem norsk stjórnvöld hafa sent žeim ķslenzku til undirritunar.  Žetta skjal er enn ekki opinbert ķ Noregi, en spurning er, hvort žetta pukur meš mikilvęgt EES-mįl nęr einnig til Ķslands.  Hvaš stendur ķ žessu skjali ?  Žżšir undirritun žess, aš hinu margdįsamaša Tveggja stoša kerfi EES verši kastaš fyrir róša, eins og ESB kżs ?

Žaš er grafalvarlegt, ef ķslenzk stjórnvöld undirrita žessa yfirlżsingu, žvķ aš žar meš varša žau veginn fyrir žį kśvendingu ķ anda ESB ķ samskiptum EFTA-landanna (utan Svisslands), aš Tveggja stoša fyrirkomulaginu verši kastaš fyrir róša.  Žar meš hrynur ein meginstošin undan ašild Ķslands aš EES.  Rķkisstjórnin ętti aš hafna žeirri mįlaleitan Noršmanna aš skrifa undir žessa yfirlżsingu įn undanfarandi aškomu Alžingis, og lżšręšislegast vęri žį aš opinbera žetta skjal, og aš umręšan um žaš fari fram fyrir opnum tjöldum, en ekki einvöršungu į lokušum nefndafundum Alžingis. 

Bjarni Benediktsson, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, hefur višhaft mjög eindregin ummęli į Alžingi į žessu kjörtķmabili um, aš Tveggja stoša kerfiš sé grundvallaratriši fyrir ašild Ķslands aš EES, og utanrķkisrįšherra hefur tekiš ķ sama streng.  Hann sagši t.d. efnislega į fundi ķ EES-rįšinu 2018: 

Ég vil gjarna endurtaka įhyggjur okkar um žróun Tveggja stoša fyrirkomulags EES-samningsins.  Žaš veršur stöšugt erfišara, žegar löggjöf ESB, sem felur ķ sér valdaframsal, er felld inn ķ EES-samninginn, aš finna lausnir, sem taka tillit til Tveggja stoša fyrirkomulags samningsins. 

Žessi orš kunna aš hafa falliš ķ tilefni af kröfum ESB um fyrirkomulag innleišingar lagabįlks um fjįrmįlastarfsemi og eftirlit meš henni og ķ tilefni persónuverndarlöggjafar ESB, en persónuverndarstofnunin į Ķslandi fellur beint undir Persónuverndarstofnun ESB.  

Žetta fyrirkomulag, Einnar stošar kerfiš, hefur alltaf vakiš upp tortryggni į Ķslandi ķ garš ESB, sem sżnir žess augljós merki aš telja EES-samninginn of žunglamalegan og jafnvel śreltan og vilji auka einsleitnina į Innri markašinum jafnvel meš afnįmi ESA og EFTA-dómstólsins.  Žar meš yrši staša EFTA-landanna gjörómöguleg og EES-samningurinn fallinn um sjįlfan sig.  

 

 

 


Óforsjįlni og skipulagning fara illa saman

Ķslendingar bśa viš ašstęšur frį nįttśrunnar hendi, sem einstęšar eru ķ Evrópu, og žótt vķšar vęri leitaš.  Forfešur okkar bjuggu hér mann fram af manni ķ stöšnušu žjóšfélagi, žar sem tęknižróun, t.d. viš mannvirkjagerš, var lķtil.  Menn reistu ķbśšarhśs, fjįrhśs og fjós śr grjóti og torfi į listilegan hįtt, en timbur var löngum af skornum skammti, og fór žaš ķ aš halda uppi žakinu, sem sķšan var tyrft, en lķtt var žiljaš innanstokks og moldargólf vķša.  Mį kalla kraftaverk, hvernig fólk lifši af viš žessar ašstęšur, sem ķ mörgum tilvikum mį kalla vosbśš meš vatnsleka, trekki, raka, myglu og kulda.

Nś er öldin önnur, en žį bregšur svo viš, aš viš landskipulag gleymist aš horfa til sérstöšu landsins, vešurfarslegrar og jaršfręšilegrar.  Śr žessu veršur aš bęta og taka upp strangar įhęttugreiningar, žegar stašsetja į žéttbżli, umferšaręšar, orkuęšar og flugvelli.  

Hjörleifur Guttormsson, nįttśrufręšingur, ritar tķšum skilagóšar greinar ķ Morgunblašiš, oft tengdar nįttśrunni.  Žann 4. įgśst 2020 birtist žar eftir hann grein um ofangreint efni meš fyrirsögninni:

"Eldgosahętta, jaršskjįlftar og skipuleg višbrögš gegn nįttśruvį".

Nś veršur gripiš nišur ķ žessa hugvekju:

"Jaršskjįlftar og eldgos hafa gengiš sem raušur žrįšur gegnum Ķslandssöguna og boriš fréttir vķša af žessu sérkennilega eylandi.  Öšrum žręši erum viš stolt af žessari sérstöšu, en hefur žó enn ekki lęrzt sem skyldi aš bśa viš hana af forsjįlni og taka tillit til hennar ķ skipulagi."

Žetta žurfa sveitarfélög landsins, sem meš skipulagsvaldiš fara, aš taka til sķn.  Umbętur hafa žó vķša oršiš, eins og snjóflóšavarnir og jaršgöng eru dęmi um, en betur mį, ef duga skal.  Landiš hefur veriš kortlagt m.t.t. til jaršskjįlftavįr, og byggingarstašlar m.t.t. buršaržols og jaršskjįlftažols snišnir aš nżjustu žekkingu ķ žessum efnum, og sama er aš segja um buršaržol žaka og veggja gagnvart snjóžyngslum.  Žaš, sem helzt skortir nś į, er aš taka tillit til eldvirkninnar, žar sem hśn į viš, og um žaš fjalla nęstu tilvitnanir ķ Hjörleif:

"Stóraukin žekking į jaršeldum įsamt góšri vöktun hefur įtt žįtt ķ žessu [aš koma ķ veg fyrir slys - innsk. BJo] sem og ašvaranir og bętt ašgengi fyrir almenning.  Viš žurfum žó aš vera mešvituš um, aš vel heppnuš sambśš viš žessi nįttśruöfl er ekki sjįlfgefin, og miklu skiptir aš taka tillit til nįttśrufarslegrar įhęttu viš skipulag og ašgengi feršamanna."

Miklu meira mįli skiptir aš huga aš flóttaleišum fyrir ķbśa žéttbżlis viš mannskęša jaršskjįlfta, sem valda hruni bygginga, og eldgos.  Reyjanesskaginn er eldvirkt svęši a.m.k. frį Garšabę og sušur į Reykjanestį.  Į Mišnesheišinni er yfirleitt mikil starfsemi og langmikilvęgasti flugvöllur landsins.  Eftir gerš Sušurstrandarvegar, sem er vķša sérlega vel heppnašur, eru 2 flóttaleišir landleišina frį Reykjanesi og góšar hafnir utarlega į nesinu gera sjóleišina greišfęra ķ neyš, žótt flugvöllurinn yrši ónothęfur.  

Orkuveriš ķ Svartsengi getur oršiš algerlega óvirkt bęši fyrir rafveitu og hitaveitu.  Flutningsgeta nśverandi Sušurnesjalķnu nęgir Sušurnesjamönnum ekki, ef Svartsengisvirkjun veršur ótiltęk.  Žaš er mikill įbyrgšarhluti aš seinka samfélagslega mikilvęgum framkvęmdum įrum saman.  

Žaš er alveg dęmalaus óforsjįlni fólgin ķ hugmyndum um aš flytja starfsemi Reykjavķkurflugvallar ķ Vatnsmżrinni yfir į nżjan alžjóšlegan flugvöll ķ Hvassahrauni.  Hér er um hundraša mrdISK fjįrfestingu aš ręša į eldvirku svęši.  Hraunelfur gęti gert žį fjįrfestingu aš engu į nokkrum dögum, t.d. skömmu eftir aš bśiš yrši aš gera Vatnsmżrarvöllinn algerlega óstarfhęfan.  Ķ versta tilviki yrši enginn alžjóšaflugvöllur starfhęfur į Suš-Vesturlandi.  Slķkt hlżzt ašeins af skammsżni og heimsku.  Reykjavķkurflugvöllur er perla, sem fyrir enga muni mį kasta fyrir svķn. Žar eru ein albeztu flugskilyrši frį nįttśrunnar hendi į landinu.  Stöšva veršur žegar ķ staš tilburši borgarstjórnarmeirihlutans til žjóšhęttulegra spellvirkja ķ Vatnsmżrinni.  Meš vķsun til žjóšaröryggis ętti Alžingi aš setja lög um žaš, aš ķ Vatnsmżrinni skuli um ótilgreinda framtķš vera varaflugvöllur fyrir alžjóšlegt flug og mišstöš innanlandsflugs.  Sérfręšingar į sviši flugmįla žurfa sķšan aš gera tillögu um žaš, hvaša framkvęmdir eru naušsynlegar til aš Vatnsmżrarvöllurinn geti žjónaš hlutverki sķnu af fullri reisn į komandi įratugum. 

"Jaršsögulegar heimildir frį ķsaldarlokum benda til, aš bśast megi viš tķšari eldgosum ķ kjölfar žess, aš jöklar eru nś aš rżrna hér sem annars stašar og landris į sér staš af žeim sökum.  Žetta varšar megineldstöšvar, eins og Kötlu og Öręfajökul, sem nś eru undir jökulfargi, sem og Bįršarbungu og Grķmsvötn. Ķ sömu įtt bendir landris į Reykjanesskaga, og aš innan ekki langs tķma megi žar bśast viš eldsumbrotum eftir goshlé, sem varaš hefur frį įrinu 1240. Atburšir sķšustu mįnaša ķ Grindavķk og Svartsengi benda ķ žessa įtt, og sömuleišis er tališ, aš hlé į gosvirkni į skaganum öllum frį Brennisteinsfjöllum og vestur śr sé oršiš óvenjulangt ķ sögulegu samhengi."

Žaš er ótękt aš skella skollaeyrum viš žessum ašvörunaroršum, žótt alręmd óvissa į breišu bili fylgi jafnan forspį jaršvķsindamanna, svo aš nįnast virkar hlęgileg, er į er hlżtt.  Ķ žessu ljósi mį vera einkennilegt, aš engin umręša sé opinberlega farin af staš um rįšstafanir til aš verja mannvirki į žessu svęši gegn hraunrennsli.  Slķkt er ekki hęgt aš stöšva, en žaš mį e.t.v. beina žvķ ķ skašlitlar įttir, eins og snjóflóši. 

"Nżleg bygging kķsilmįlmverksmišju į Tjörnesbrotabeltinu viš Hśsavķk hefur ešlilega veriš gagnrżnd af jaršfręšingum.  [Verkfręšingar hönnušu mannvirkin žar samkvęmt nżjustu kortlagningu įętlašs jaršskjįlftastyrks-innsk. BJo.]  Įlveriš ķ Straumsvķk stendur į Kapelluhrauni, sem tališ er hafa runniš śr  Undirhlķšum um mišja 12. öld.  [Žar hafa mannvirki veriš styrkt m.t.t. nżjustu krafna um jaršskjįlftažol.  Nś er byggš komin ķ grenndina, svo aš įstęša er til aš huga aš hraunvörnum - innsk. BJo.] Hugmyndir hafa veriš um aš byggja nżjan alžjóšaflugvöll į Hvassahrauni sunnan Hafnarfjaršar, en ekkert heildarmat liggur fyrir į eldvirkni honum tengdum.  Eitt ljósasta dęmi um fįdęma skammsżni ķ skipulagsmįlum birtist okkur svo ķ žeirri kröfu borgaryfirvalda Reykjavķkur, aš Reykjavķkurflugvöllur vķki og öllu alžjóšaflugi verši beint sušur į Reykjanes, žar sem fyrirsjįanleg eru eldsumbrot innan ekki langs tķma."
Undir žetta skal taka.  Žarna er meiri įhętta tekin en nokkurt vit er ķ.  Žegar ķ staš ber aš skrķnleggja Hvassahraunshugmyndir um flugvöll og treysta stöšu Vatnsmżrarvallarins meš lagasetningu og fjįrfestingu ķ ašstöšu og flugbrautum. 
Aš lokum snupraši Hjörleifur žau, sem vélaš hafa um flugvallarmįlin upp į sķškastiš fyrir fįvizku og žröngsżni:
"Vinnubrögš, eins og hér hafa veriš nefnd dęmi um varšandi skipulag og stašsetningu mannvirkja, eru ķ hrópandi ósamręmi viš vaxandi žekkingu į jaršfręši lands okkar.  Brżnt er aš finna leišir til śrbóta, m.a. meš skżrri leišsögn ķ landsskipulagi."

    


Borgarlķna į braušfótum

Žaš getur enginn rekstrargrundvöllur oršiš undir Borgarlķnu į nęstu įratugum einfaldlega af žvķ, aš ķ grennd viš hana verša ekki nęgilega margir ķbśar, sem žurfa į henni aš halda, svo aš tekjur nįlgist rekstrarkostnaš, hvaš žį aš standa undir fjįrfestingunni. Verši hśn raungerš, veršur rekstrarkostnašur hennar hengingaról um hįls ķbśa žeirra sveitarfélaga, sem žįtt taka ķ verkefninu. Borgarlķna er feigšarflan stjórnmįlamanna til aš leysa vandamįl, sem er ekki og veršur ekki fyrir hendi ķ fyrirsjįanlegri framtķš.  Til aš skapa vaxandi höfušborgarsvęši fullnęgjandi samgönguśrręši og raunar samgöngulausnir, sem spurn er eftir, žarf aš nśtķmavęša umferšarstżringu į gatnamótum, hętta žeirri vitleysu aš gera gangandi kleift aš stöšva umferšaręšar (fyrir žį į aš gera undirgöng), fjölga akreinum, žar sem žaš er tķmabęrt, og reisa brżr fyrir mislęg gatnamót.  Žetta įsamt bęttum tengingum höfušborgarinnar til noršurs og austurs og Hafnarfjaršar til vesturs leysir śr vanda bķlafjölgunar og veršur ekki dżrari en Borgarlķnulausnin, sem hefur žann megingalla aš leysa engan vanda, af žvķ aš hśn svarar ekki samgöngužörfum ķbśanna. Fé hefur undanfarinn įratug veriš sturtaš ķ Strętó įn tilętlašs įrangurs, og hlutdeild hans ķ umferšinni hefur ekki einu sinni nįš aš vaxa um 1 %.

Óli Björn Kįrason, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins, ritaši mišvikudagsgrein um Borgarlķnuna 29. jślķ 2020, sem hann nefndi:

"Į aš virša samgöngusįttmįlann".

Hann hefur greinilega miklar įhyggjur af žvķ, aš nśverandi meirihluti ķ borgarstjórn sé af žvķ taginu, sem ekki er hęgt aš gera samninga viš.  Žaš er ekki aš įstęšulausu, žegar horft er į, hvernig žessi óhęfi meirihluti hagar sér gagnvart Reykjavķkurflugvelli:

"Įętlašur kostnašur [viš nż samgöngumannvirki į höfušborgarsvęšinu] er um mrdISK 120 į nęstu 15 įrum.  Rķkissjóšur tryggir a.m.k. mrdISK 45, en bein framlög sveitarfélaganna verša mrdISK 15 eša um 1 mrdISK/įr.  Um mrdISK 60 verša fjįrmagnašir meš flżti- og umferšargjöldum, en žó verša ašrir kostir teknir til skošunar samhliša orkuskiptum og endurskošun į skattlagningu į ökutęki og eldsneyti.  Ķ greinargerš meš frumvarpi um stofnun opinbera hlutafélagsins kemur fram, aš til greina komi, aš rķkiš fjįrmagni žennan hluta uppbyggingarinnar meš sérstökum framlögum vegna eignasölu, t.d. meš sölu į Ķslandsbanka."

Žaš getur sem sagt fariš svo, aš rķkiš fjįrmagni 88 % af kostnašinum viš nż samgöngumannvirki į höfušborgarsvęšinu į tķmabilinu 2021-2035.  Žaš er anzi rķflegt ķ ljósi žess, aš ašeins 44 % eiga aš fara ķ stofnvegi.  Annaš ķ žessum framkvęmdahugmyndum, eins og almenningssamgöngur, göngu- og hjólastķgar og bętt umferšarstżring, ętti aš vera į könnu sveitarfélaganna.  Verst af öllu er žó, aš 41 % kostnašarins munu samkvęmt įętluninni ganga til gęluverkefnis umferšarsérvitringa, sem kallaš er Borgarlķna og almenningssamgöngur, en žetta višfangsefni er fullkomlega ķ lausu lofti, sįrafįir munu njóta góšs af žvķ, en fjölmargir bķša tjón af, žvķ aš ašalafleišingin verša auknar umferšartafir į höfušborgarsvęšinu vegna žess, aš žrengt veršur aš einkabķlnum enn meira en nś er og minna fé veršur ķ vitręnar framkvęmdir, sem leysa umferšarvanda, ž.e. greiša fyrir umferš og minnka slysatķšni.  

"Samkvęmt samkomulaginu  er skipting kostnašar eftirfarandi:

  • 52,2 milljaršar ķ stofnvegi
  • 49,6 mrd ķ innviši Borgarlķnu og almenningssamgöngur
  • 8,2 mrd ķ göngu- og hjólastķga, göngubrżr og undirgöng
  • 7,2 mrd ķ bętta umferšarstżringu og sértękar öryggisašgeršir

Žį segir oršrétt ķ undirritušu samkomulagi:

"Viš endanlega śtfęrslu framkvęmda veršur sérstaklega hugaš aš greišri tengingu ašliggjandi stofnbrauta, s.s. Sundabrautar, inn į stofnbrautir höfušborgarsvęšisins.""

Ķ žessu sķšasta felst vitręn framtķšarsżn, sem er reist į žeirri umferšartęknilegu hugsun, aš vegir séu fyrir öll ökutęki, svo aš fólk komist sem greišlegast og öruggast leišar sinnar, en ekki žeirri undarlegu og afbrigšilegu įrįttu, sem einkennt hefur gatnaframkvęmdir Reykjavķkurborgar undir nśverandi borgarstjóra, Degi Bergžórusyni, aš vegir séu fyrir augaš og ein žröng akrein, helzt hlykkjótt, dugi bifreišum ķ hvķvetna. 

"Margir hafa įhyggjur af žvķ, aš kostnašur - stofn- og rekstrarkostnašur - verši miklu hęrri en įętlun og vķsa til biturrar reynslu skattgreišenda. En andstašan į sér einnig rętur ķ óttanum viš, aš Borgarlķnan ryšji einkabķlnum śr vegi - dragi śr valkostum.  Žessi ótti er ešlilegur, žrįtt fyrir aš sįttmįlinn sé skżr; aš rįšast ķ umfangsmiklar samgöngubętur, m.a. į stofnvegum, og tryggja greišari umferš meš bęttri umferšarstżringu. 

Og hvernig mį annaš vera ?  MrdISK 120  samgöngusįttmįlinn viršist engu breyta ķ hugum forystumanna meirihlutans ķ borgarstjórn." 

Almenningssamgöngužįtturinn ķ žessari įętlun er algert yfirskot og felur ķ sér sóun fjįrmuna.  Viš ķslenzkar ašstęšur veršur aldrei hęgt aš nį nógu mörgum faržegum ķ vagnana, til aš mešalnżting žeirra verši nógu hį, til aš faržegarnir standi undir rekstrarkostnaši.  Hér er algerlega ofvaxiš fyrirbrigši į feršinni m.v. eftirspurnina.  Žaš viršist eiga aš fara śt ķ mrdISK 50 fjįrfestingar į nęstu 15 įrum m.v. vęntanlega eftirspurn, sem aldrei veršur fyrir hendi, nema ķ hugskoti nokkurra draumóramanna.  Žetta er aušvitaš dęmi um óvandašan verkefnisundirbśning, sem draga mun langan slóša į eftir sér.  Žaš mį leysa mįlefni almenningssamgangna meš sóma meš 30 % žessa kostnašar, eins og umferšarsérfręšingar hafa bent į.  

Aš lįta ofstękisfulla višvaninga į sviši skipulagsmįla, eins og nś er aš finna ķ borgarstjórn og bśiš er aš planta nišur ķ borgarkerfiš, er įvķsun į stórfelld vandręši.  Žetta bendir Óli Björn į:

"Sigurborg Ósk Haraldsdóttir, borgarfulltrśi pķrata og formašur Skipulags- og samgöngurįšs, fer mikinn ķ grein, sem birtist hér ķ Morgunblašinu 13. jślķ sķšastlišinn: "Einkabķllinn er ekki framtķšin".

Borgarfulltrśinn bošar fęrri "bķlaakreinar og fęrri bķlastęši" og Borgarlķnu meš "stórtękum hjólainnvišum".  Ķ žessu samhengi er vert aš draga fram, aš markmiš samgöngusįttmįlans er skżrt: "aš stušla aš auknum lķfsgęšum į höfušborgarsvęšinu meš uppbyggingu skilvirkra, hagkvęmra, öruggra og umhverfisvęnna samgöngumarkmiša."

Meš žessu markmiši er m.a. stefnt aš eftirfarandi:

"Aš stušla aš greišum, skilvirkum, hagkvęmum og öruggum samgöngum į höfušborgarsvęšinu meš jafnri uppbyggingu innviša allra samgöngumįta."

Žaš er hvergi ķ texta žessa samgöngusįttmįla minnzt į nišurrif samgönguinnviša fyrir eitt af samgöngutękjunum, einkabķlinn.  Žess vegna er ljóst, aš pķratinn Sigurborg Ósk grefur į ofstękisfullan hįtt undan sįttmįlanum meš žvķ aš ętla aš nota fjįrmagn, m.a. frį rķkinu, til aš fękka akreinum og bķlastęšum.  Žessi afstaša pķratans er pķrötum lķk, en gjörsamlega ótęk, og žess ešlis, aš réttast vęri aš leysa hana frį störfum formanns nefndar, sem fer meš skipulagsmįl borgarinnar.  Ella hljóta vinstri gręnir, borgarstjórinn og flokkssystkini hans ķ borgarstjórn, įsamt varahjólinu Višreisn, aš svara fyrir afglöpin viš nęstu sveitarstjórnarkosningar. 

Jónas Elķasson, prófessor, hefur ritaš talsvert um Borgarlķnuna, og hann varar yfirvöld rķkisins eindregiš viš žvķ aš taka žįtt ķ fjįraustri ķ verkefni, sem hann telur munu kosta mrdISK 200-600.  Eftir Jónas birtist ķ Morgunblašinu 13.07.2020 greinin:

"Borgarlķnutrśin".

Žar gat m.a. aš lķta žetta:

 "En frį sjónarmiši góšra stjórnarhįtta er žetta miklu verra [en fjįrmögnunarįętlun Vašlaheišarganga]. Žarna er veriš aš binda rķkinu mikinn fjįrhagslegan bagga įn žess, aš nokkurt gagn sé ķ fyrir samfélagiš.  Auk žess er veriš aš stķfla mikilvęgustu samgönguęšar landsins, žjóšvegina į höfušborgarsvęšinu. 

Svona lagaš gerist ekki, nema ķ nafni pólitķsks rétttrśnašar, en hann hefur töluvert fylgi [į] mešal fólks, sem trśir į žann misskilning, aš mestöll mengun og loftslagsvandręši séu einkabķlnum aš kenna.  Ķ mörg įr er bśiš aš reka trśbošsstöš ķ Borgartśninu, sem predikar, aš öll slķk vandręši leysist  meš Borgarlķnu, en engan óraši fyrir, aš įróšur hennar hefši nįš žetta langt. Spyrja mį, hvaša trś er žetta, og hvaša gśrś er žarna į bak viš ?

Seinni spurningin er ekki erfiš.  Gśrśinn į bak viš er amerķskur prófessor aš nafni Scott Rutherford.  Įgętur fręšimašur, sem lézt 2018.  Fyrir um 15 įrum hélt hann fyrirlestur viš Verkfręšideild HĶ um, hvernig ętti aš tvöfalda afköst strętókerfa.  Ķ žessum fyrirlestri birtist nįkvęm uppskrift aš strętókerfi Borgarlķnunnar.  Aušvitaš grunaši manninn ekki, aš hann vęri aš stofna trśarbrögš, enda passa nśverandi trśbošar sig į aš nefna Scott Rutherford aldrei į nafn, enda voru sporvagnar žeirra upphaflega hugmynd.  

En trśin er žarna; ķ įróšrinum heitir Borgarlķna bęttar almannasamgöngur.  Aušvitaš žarf aš bęta žęr, t.d. meš žvķ aš nota heppilegri ašferš til žeirra fólksflutninga en aš senda śt um allt galtóma, yfirbyggša vörubķla, sem heita strętó og eyša 45 l/100 km.  Flutningsgeta žeirra er allt of mikil m.v. žörf.  En Borgarlķnan tvöfaldar žį flutningsgetu meš enn fleiri, stęrri og eyšslufrekari vögnum; slķkt bętir ekki almannasamgöngur og er ekki hęgt aš rökstyšja.  Žaš er žarna, sem trśin byrjar; į nękvęmlega sama staš og önnur trśarbrögš."

Žarna fer prófessor Jónas langt meš aš śtskżra tilurš hugmyndafręšinnar um Borgarlķnu.  Hśn veršur ekki til sem afurš alvöru skipulagsfręšinga meš séržekkingu į umferšarskipulagningu eša umferšarverkfręšinga meš getu til aš greina višfangsefniš og finna į žvķ hagkvęmustu lausn til langs tķma.  Nei, hśn viršist verša til į mešal amatöra, višvaninga įn tilhlżšilegrar žekkingar til aš finna beztu lausnina meš hag samfélagsins alls ķ fyrirrśmi.  Žetta fólk hefur engan įhuga į aš finna fyrirkomulag, sem flytur sem flesta meš lįgmarks heildarkostnaši, žar sem tekiš er tillit til allra žįtta, t.d. feršatķma og žęginda (lķfsgęša), heldur hefur žaš einvöršungu įhuga į aš fękka einkabķlum meš žvingunum og gerręšisgjörningum.  Trśarbrögšin, sem prófessor Jónas nefnir, eru svo til aš halda söfnušinum viš efniš, eins og vanalega.  

Žetta er gjörsamlega forkastanleg nįlgun višfangsefnis, sem er žjóšhagslega mikilvęgt.  Žaš veršur aš kasta henni fyrir róša og beita žess ķ staš beztu fįanlegu ašferšarfręši, sem aušvitaš er aš finna innan verkfręšinnar, og hvorki į sviši forspjallsvķsinda né gušfręši.  

 


Žingmašur stingur į kżli

Sjįlfstęšasti žingmašurinn į nśverandi Alžingi, Įsmundur Frišriksson, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, vakti mįls į ófremdarįstandi skipulagsmįla verklegra framkvęmda ķ innvišum į Ķslandi ķ Morgunblašsgrein 20. maķ 2020:

"Tafaleišir framkvęmda og stjórnun ķ žįgu fjöldans".

  Ķ mörgum tilvikum žvera žessir innvišir fleiri en eitt sveitarfélag, og slķk tilvik eru skipulagslega erfišust.  Hér er um aš ręša klśšur löggjafans, sem hann veršur aš bęta śr.  Hann veršur aš einfalda og straumlķnulaga žetta ferli, sem er allt of dżrt ķ framkvęmd.  Sumir rįšherranna hafa veriš aš grisja reglugeršarfrumskóginn frį rįšuneytum sķnum, žótt sparnašurinn af žvķ nemi ašeins broti af žvķ, sem sparast mundi meš einföldun aš hętti Įsmundar. 

Grein sķna hóf Įsmundur į žvķ aš minna į, hversu léttvęgar gjöršir mannanna eru enn gagnvart nįttśruöflunum, og innvišaframkvęmdir snśast nś į dögum ķ mörgum tilvikum um aš auka nothęfni innviša, žegar verulega reynir į žį, t.d. vegna nįttśruaflanna.  

"Ķ vetur hafa nįttśruöflin svo sannarlega minnt okkur į, hvaša kraftar žaš eru, sem raunverulega rįša rķkjum.  Veikleikar ķ raforkukerfinu, sem Landsnet hefur ķ mörg įr bent į, voru afhjśpašir.  Samgöngur stöšvušust, og hefur Öxnadalsheišin til dęmis veriš ófęr 12 sinnum ķ vetur.  Žį lįgu fjarskipti nišri."

Nś er ekki vķst, aš lokiš vęri nżrri 220 kV Byggšalķnu alla leiš frį Klafastöšum ķ Hvalfirši og til Hryggstekks ķ Skrišdal, žótt nżtt straumlķnulagaš skipulags- og leyfisveitingaferli hefši veriš viš lżši ķ t.d. 5 sķšastlišin įr, en hśn hefši örugglega veriš komin vel į veg, sem hefši hugsanlega nżtzt til aš draga śr žvķ stórtjóni, sem varš į Noršur- og Austurlandi ķ vetur vegna mjög langdregins straumleysis.  Fjarskiptin lįgu nišri vegna straumleysis, žó ķ allt of langan tķma, en žaš er önnur sorgarsaga.

Sķšan bendir Įsmundur į, aš kerfiš sjįlft fari ekki aš lögum, heldur hundsi tķmafresti mjög gróflega.  Ķ raun ętti kerfiš aš vera žannig, aš opinberar stofnanir komist ekki upp meš aš taka sér lengri afgreišslutķma en įskilinn er ķ lögum. Ef ekkert gerist ķ mįli aš įskildum tķma lišnum hjį viškomandi stofnun, sé viškomandi tillaga eša umsókn talin samžykkt, og mįliš haldi žannig įfram ķ ferlinu. Įsmundur hélt sķšan įfram:

"Uppi er grķšarlegur vandręšagangur viš uppbyggingu og višhald raforku- og vegakerfisins ķ landinu.  Sérlega verndaš umhverfi hefur skapazt, žar sem stöku sveitarfélög, hagsmunasamtök og einstaklingar, geta leyft sér aš troša į hagsmunum samfélagsheildarinnar, žrįtt fyrir aš mįlefnaleg rök liggi fyrir um naušsynlega uppbyggingu grunninnviša okkar. Žetta eru įra- og įratugalangar tafir.  Viš bśum viš svo margflókiš kerfi leyfisumsókna og kęruferla, aš ekkert nįgrannarķki okkar bżr viš annan eins reglufrumskóg.  Hér verša rakin raunveruleg dęmi, sem Landsnet hefur žurft aš žreyta ķ gegnum kerfiš mįnušum og įrum saman, langt fram śr öllum lögbundnum frestum įšur en hęgt er aš byrja hina eiginlegu vinnu viš framkvęmdina.  Žį hafa sveitarstjórnir nżtt sér tafaleišir laganna žrįtt fyrir aš hafa įšur samžykkt kerfisįętlun Landsnets."

Žetta er ljót lżsing į hegšun Skipulagsstofnunar, nokkurra sveitarfélaga og félagasamtaka, sem brugšiš hafa fęti fyrir framfaramįl.  Ef skżr rök eru fyrir hendi um notagildi eša jafnvel naušsyn opinberrar framkvęmdar, žį eiga aš vera mjög žröngir tafamöguleikar fyrir hendi, eins og hinar Noršurlandažjóširnar hafa innleitt hjį sér.  Hvernig stendur į žvķ, aš hér hafa flękjufętur komiš įr sinni rękilega fyrir borš, svo aš laga- og reglugeršafrumskógur um téšar framkvęmdir er hreinn óskapnašur ?

"Tökum sem dęmi Reykjanesbrautina, žar sem nś er unniš aš žvķ aš ljśka tvöföldun brautarinnar, sem er um 50 km löng aš Hafnarfirši. Lokaįfanganum, 5 km kafla frį Hvassahrauni aš Krķsuvķkurafleggjara, hefur veriš breytt ķ samręmi viš nżtt ašalskipulag Hafnarfjaršar innan išnašarsvęšis, og žarf breytingin aš fara ķ kerfislega žungt, langt og rįndżrt umhverfismat žrįtt fyrir augljósan kost viš breytinguna."

Umręddur kafli fęrist frį žvķ aš eiga aš fara ótrošnar slóšir sunnar og aš gamla veginum.  Heilbrigš skynsemi kallar ekki į umhverfismat fyrir slķka breytingu.  Löggjafinn veršur aš opna į skemmri skķrn greinargeršar um umhverfisįhrif, žegar ķ raun er eingöngu veriš aš breikka gamlan veg eša annaš sambęrilegt.  Žaš er engu lķkara en kerfissnötum hafi ķ sumum tilvikum tekizt aš bśa til algerlega óžörf verkefni ķ tengslum viš framkvęmdir.

Aš lokum skrifaši Įsmundur: 

 "Lķkt og ég hef rakiš hér aš framan, er ljóst, aš kerfiš er ekki ķ neinu samręmi viš almennan vilja ķ samfélaginu.  Žaš er žvķ naušsynlegt, aš endurskošun laganna horfi til einföldunar, svo aš fįmennir hópar geti ekki stöšvaš eša tafiš framkvęmdir, sem varša afkomu og lķfsgęši ķbśa į heilum landsvęšum įrum og įratugum saman."

 

 


Umhverfisvernd og afturhaldssemi fara illa saman

Žaš veršur ekki hęgt samtķmis aš nį įrangri ķ umhverfismįlum og halda uppi velferšaržjóšfélagi, jafnvel meš enn bęttum kjörum almennings, eins og kröfur standa til, įn žess aš nżta nżjustu tęknižróun og koma į nśtķmalegum innvišum į svišum, žar sem žeir eru ekki enn fyrir hendi.  Af Morgunblašsgrein Pįls Gķslasonar, verkfręšings, frį Hofi ķ Vatnsdal, žann 28. desember 2019,

"Svartnętti ķ skipulagsmįlum",

er ljóst, aš honum er öllum lokiš, žegar kemur aš stjórnsżslu hérlendis į sviši svo kallašrar umhverfisverndar.  Sannast sagna er, aš ķ höndum ķslenzku stjórnsżslunnar snżst umhverfisvernd išulega upp ķ andhverfu sķna. Žaš, sem gert er ķ nafni umhverfisverndar, gengur meir į aušlindir jaršar og eykur mengun meir en valkostur, sem hafnaš er ķ nafni umhverfisverndar. Žröngsżnin er svo yfirgengileg, aš hśn byrgir stjórnvöldum sżn į afleišingar įkvaršana, og hęfileikann til aš greina hismiš frį kjarnanum, aš sjį skóginn fyrir trjįnum, viršist vanta. Žetta er ķ einu orši sagt slęm stjórnsżsla, sem krystallast ķ Kjalvegarbśti, sem Skipulagsstofnun, įn skynsamlegra raka, vill nś senda ķ umhverfismat.  Hvenęr veršur męlirinn fullur hjį framfarasinnušum öflum ķ žjóšfélaginu ? 

Gefum Pįli oršiš, en hann hóf téša grein žannig:

"Tįknręnt er, aš į sama tķma og sólin nęr lįgpunkti sķnum į noršurhveli jaršar, og svartnętti skammdegis lętur undan sķga, birtast okkur enn einu sinni svartnęttisvišhorf śreltrar ašferšafręši skipulagsmįla: įkvöršun Skipulagsstofnunar 20. desember 2019 um aš vķsa brįšnaušsynlegum og ešlilegum endurbótum į kafla Kjalvegar ķ mat į umhverfisįhrifum."

Fyrir hendi er full vitneskja um umhverfisįhrif fyrirhugašra framkvęmda Vegageršarinnar į grundvelli verklżsingar hennar og sams konar umbóta į Kjalvegi sunnan Įrbśša.  Skipulagsstofnun hefši veriš nęr aš gera athugasemdir viš žetta žekkta fyrirkomulag Vegageršarinnar ķ staš žess, sem jašrar viš hreinręktašan fķflagang stofnunarinnar, aš bišja um skżrslu um framkvęmd, sem veršur aš öllu leyti sambęrileg viš ašra žekkta framkvęmd į sama vegslóša.

Žetta er misnotkun į opinberu valdi, sem sżnir, aš Skipulagsstofnun kann ekki meš vald sitt aš fara. Žaš veršur aš draga śr žessum völdum, og žaš er t.d. hęgt aš gera žannig, aš sį, sem meš skipulagsvald viškomandi verkefnis fer, yfirleitt sveitarfélag į viškomandi staš, įkveši, hvort žaš óski eftir śrskurši Skipulagsstofnunar um žaš, hvort tiltekiš verkefni skuli fara ķ lögformlegt umhverfismat eša ekki, og ašeins sį, sem skipulagsvaldiš hefur, geti fariš fram į slķkt viš Skipulagsstofnun. Hér er nefnilega um kostnašarsamt og tafsamt ferli aš ręša, og žaš er ešlilegt, aš kjörnir fulltrśar ķbśanna taki įbyrgš į žessari įkvöršun.  

Pįll Gķslason lżsti umręddu verkefni nįnar:

"Kjalvegur er einn fjögurra stofnvega į mišhįlendinu og staša hans vel skilgreind ķ landsskipulagsstefnu.  Fyrr į žessu įri [2019] lagši rķkisstjórnin fjįrmuni ķ lagningu rafstrengs mešfram Kjalvegi til aš flżta fyrir orkuskiptum. Į sama tķma berjast félagasamtök og einstaklingar žeim tengdir stöšugt gegn endurbótum į hįlendisvegunum, ef ekki beint, žį meš kröfum um matsferla og skrifręši. Žetta er sagt vera gert ķ nafni umhyggju fyrir mišhįlendinu, en er beinlķnis ķ andstöšu viš orkuskipti ķ samgöngum į žessu svęši landsins !" 

Rafstrengurinn er žarfur og orka um hann mun vonandi mörgum gagnast til aš endurhlaša rafgeymana ķ farskjótum sķnum, en vegalengdin aš hlešslustöšinni getur reynzt mörgum rafbķlaökumönnum įhęttusöm vegna mikillar orkunotkunar į vegum, žar sem hrašabreytingar eru tķšar og mótstaša mikil ķ bleytu og frį sterkum vindi, en ekki sķzt er rafkerfi ķ botni bķlsins hętta bśin, žar sem grjót stendur upp śr slóšum.  Žessi slóšaśtgerš yfirvalda ķ feršamannalandinu Ķslandi er alger tķmaskekkja.  

Žaš, sem höfundurinn skrifaši um leyfisveitingaferli framkvęmda, sżnir, aš ferliš er löggjafarlegt klśšur, sem žjónar ekki hagsmunum almennings, heldur sérhagsmunum bśrókrata, rįšgjafa og sérvitringa, sem engar framfarir vilja sjį į žessu sviši samgangna:

"Kjalvegarframkvęmdir og fjöldi annarra mįla undanfarin įr sżna og sanna, aš leyfisferli framkvęmda į Ķslandi hefur leitt samfélagiš ķ hreinar ógöngur, enda er žaš mun lengra og flóknara en gerist ķ grannrķkjunum okkar.  Ferliš viršist raunar engan enda ętla aš taka, žegar kęrugleši rķkir, eins og dęmin sanna.

Sjö skilgreind stig stjórnvaldsįkvaršana gefa kęrurétt hérlendis, en eitt til tvö annars stašar į Noršurlöndum.  Ekki bara žaš.  Hvergi nema į Ķslandi er til stašar opin heimild til aš kęra matsskylda įkvöršun efnislega !"

Hér er lķklega komiš enn eitt dęmi žess, aš ķslenzkir laga- og reglusmišir taka erlenda fyrirmynd og flękja hana til mikilla muna, svo aš ferliš veršur óskilvirkara og dżrara en nokkurs stašar žekkist į byggšu bóli.  Stjórnlyndi og vanžekking ķ einni sęng, og afleišingin veršur hreint skelfileg.  Žaš er löngu tķmabęrt aš gera į žessu örverpi uppskurš į grundvelli reynslunnar.  

Ķ lok greinar sinnar skrifaši téšur Pįll:

"Flękjustig leyfisveitingaferils framkvęmda hérlendis og višmiš ķ mati į umhverfisįhrifum samręmast ekki nśtķmakröfum um sjįlfbęrni og standa reyndar beinlķnis ķ vegi fyrir žvķ, aš orkuskipti ķ samgöngum nįi žeim markmišum, sem aš er stefnt.  Žaš žjónar nefnilega loftslagsmarkmišum aš gera stofnvegi į hįlendi Ķslands akfęra."

Žetta er žungur įfellisdómur yfir stjórnkerfi og löggjöf um ferli verklegra framkvęmda į Ķslandi.  Annašhvort hefur žessu kerfi veriš komiš į af ókunnugleika į ašstęšum og mešvitundarleysi um žann kostnaš, beinan og óbeinan, sem flókiš ferli og endalausir kęrumöguleikar geta haft ķ för meš sér, eša embęttismenn og/eša löggjafinn hefur mešvitaš veriš aš leggja stein ķ götu įkvöršunar réttmętra yfirvalda og stofnana, sem įbyrgš bera į samgönguęšum, orkuęšum og öšrum innvišum ķ landinu.  Žaš er ekki hlutverk félagasamtaka į borš viš Landvernd eša einstaka hagsmunaašila eša einstaklinga meš sterkar skošanir į tiltekinni framkvęmd aš rįša žvķ, hvort eša hvenęr af henni veršur.  Hins vegar er öllum frjįlst aš koma įbendingum sķnum og skošunum į verkefnum į framfęri viš yfirvöldin.

Dżrkeyptar tafir hafa oršiš į aš reisa nżja Byggšalķnu, og kennir įbyrgšarašili hennar, Landsnet, Landvernd og landeigendum um žęr.  Allir ęttu aš vita nś, hversu alvarlegt žaš er fyrir nśtķmažjóšfélag aš bśa viš feyskna innviši.  Okkar tķmar kalla jafnframt į orkuskipti, og ef einhver heldur, aš žau geti oršiš hérlendis įn mikilla fjįrfestinga ķ virkjunum, flutningskerfi rafmagns og stofnvegum įsamt dreifikerfi rafmagns og hlešslustöšvum (įfyllistöšvum) um allt land fyrir nżorkusamgöngutęki, žį vešur sį hinn sami ķ villu og svķma.  Žar sem rķkisstjórnin hefur marglżst žvķ yfir, heima og erlendis, aš hśn setji barįttuna viš hlżnun jaršar af völdum gróšurhśsaįhrifa ķ forgang, žį veršur hśn aš ryšja ķ brott hindrunum ķ vegi orkuskiptanna.  Ef hśn gerir žaš ekki į žvķ sviši, sem hér hefur veriš fjallaš um, žį missir hśn allan trśveršugleika.

Morgunblašinu blöskrar staša žessara mįla.  Žvķ til stašfestingar birtist leišari ķ blašinu 30. desember 2019:

"Vegabętur ķ umhverfismat ?".

Seinni hlutinn var į žessa leiš:

"Vegageršin vill rįšast ķ žessa uppbyggingu vegarins, sem full žörf er į, enda vegurinn almennt illa farinn į vorin, sem kallar į miklar lagfęringar.  Aš sögn oddvita Blįskógabyggšar er vegurinn į ašalskipulagi, uppbyggšur, og Skipulagsstofnun samžykkti ašalskipulagiš ķ fyrravor.  Žį hlżtur einnig aš skipta mįli, aš vegurinn er žarna nś žegar.  

Óhóflegar tafir hafa oršiš į mörgum innvišaframkvęmdum į lišnum įrum, ekki sķzt vegna umhverfismats og kęruleiša, sem žvķ tengjast.  Ekki žarf aš efast um, aš allir vilja nįttśrunni vel, en žaš felur ekki ķ sér, aš réttlętanlegt sé aš beita umhverfismati til aš tefja eša reyna aš koma ķ veg fyrir sjįlfsagšar framkvęmdir.  Og žaš er žeim sjónarmišum, sem aš baki umhverfismati bśa, ekki til framdrįttar, nema sķšur sé, ef žetta tęki er misnotaš.  Žetta verša opinberar stofnanir aš hafa ķ huga.  Geri žęr žaš ekki, hlżtur löggjafinn aš grķpa inn ķ."

Nęrliggjandi tślkun į framferši Skipulagsstofnunar rķkisins er, aš hśn sé misnotuš til aš žvęlast fyrir framförum.  Svar löggjafans viš slķkri valdnķšslu gęti t.d. veriš, aš setja žaš ķ hendur skipulagsvaldsins į stašnum, hér Blįskógabyggšar, hvort Skipulagsstofnun verši fališ aš įkvarša, hvort fyrirhuguš framkvęmd skuli undirgangast umhverfismat.  Ķ žessu tilviki segir heilbrigš skynsemi, aš Blįskógabyggš hefši ekki tališ žörf į umhverfismati, og žį hefši Skipulagsstofnun ekki fengiš mįliš til slķkrar įkvöršunar, og sś įkvöršun Blįskógabyggšar hefši veriš endanleg og framkvęmdin einfaldlega fariš ķ leyfisveitingaferli hjį Blįskógabyggš ķ staš žessa fįrįnlega tafaleiks Skipulagsstofnunar.

Marz - 2 2012 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband