Fęrsluflokkur: Samgöngur

Forręšishyggjan tröllrķšur borgarstjórn Reykjavķkur

Hafa Reykvķkingar samžykkt žaš ķ almennri atkvęšagreišslu, aš višhorf Samtaka um bķllausan lķfsstķl verši lögš til grundvallar ašal- og deiliskipulagi Reykjavķkur ?  Nei, og žaš er oršiš aškallandi, aš žeir fįi aš tjį sig ķ almennri atkvęšagreišslu um žetta og žį óvissuferš, sem meirihluti borgarstjórnar er kominn ķ meš s.k. Borgarlķnu, sem er sannkölluš sorgarlķna.  Til einföldunar mętti spyrja, hvort borgarbśar vilji fį mislęg gatnamót inn į ašalskipulag og deiliskipulag alls stašar, žar sem Vegageršin rįšleggur slķkt, og hvort borgarbśar kjósi fremur "žunga" borgarlķnu į mišju vegstęšis eša nżja sérrein hęgra megin götu, žar sem slķkt gęti stytt umferšartķma strętisvagna į annatķmum samkvęmt tillögum Betri samgangna fyrir alla".  Nśverandi meirihluti borgarstjórnar er aš keyra fjįrhag borgarinnar ķ žrot og bķlaumferš ķ borginni ķ allsherjar hnśt.  

Varaborgarfulltrśi Sjįlfstęšisflokksins, Žorkell Sigurlaugsson, gerši skżra grein fyrir valkostum borgarbśa viš śtśrborulega stefnu sérvitringanna ķ meirihluta borgarstjórnar ķ umferšarmįlum ķ Morgunblašsgrein 14. janśar 2023 undir fyrirsögninni:

"Mengun og vondar samgöngur ķ boši borgarstjórnar".

Hśn hófst žannig:

"Ein ašalfrétt aš undanförnu er mengun yfir hęttumörkum ķ Reykjavķk.  Heilbrigšisfulltrśi hjį Heilbrigšiseftirliti Reykjavķkur taldi ķ fréttum hjį RŚV og Stöš 2 žann 4. janśar [2022] einu lausnina vera aš takmarka umferš og borgin žyrfti aš fį skżrari heimild ķ lögum til aš framkvęma slķkt.  

Varaformašur Landverndar var meš svipaša oršręšu į sjónvarpsstöšinni Hringbraut 11. janśar [2022], aš minnka žyrfti umferš og vildi reyndar kenna nagladekkjum einnig um svifryk žessa dagana.  Ekkert var minnzt į, aš vandamįliš er fyrst og fremst heimatilbśiš vegna langvarandi ašgeršaleysis borgarstjórnar Reykjavķkur."

Žaš er dęmigerš forręšishyggja aš baki žvķ aš lįta sér detta ķ hug aš grķpa inn ķ lķf og lifnaš fólks meš svo róttękum og skašvęnlegum hętti aš banna t.d. fólki meš prķmtölu ķ enda bķlnśmers sķns aš aka um götur allrar Reykjavķkur į grundvelli hįmarks męligildis NO2 og/eša svifryks meš žvermįl undir 10 mķkrómetrar nokkrum sinnum į sólarhring yfir višmišunarmörkum. Žaš, sem skiptir höfušmįli hér, er varanleiki gildanna yfir mörkum, og hversu vķšfešm mengunin er, ž.e. hversu lengi flest fólk žarf aš dvelja ķ menguninni. 

Žótt męligildi skašlegra efna į gatnamótum Grensįsvegar og Miklubrautar hafi į fyrsta hįlfa mįnuši įrsins 2023 veriš ķ 40 klst yfir višmišunarmörkun, er frįleitt aš gera žvķ skóna, aš einhver hafi į tķmabilinu andaš žessu slęma lofti svo lengi aš sér og umferšartakmarkanir ķ borginni į žessum grundvelli žess vegna frįleitar.  Aš žessu leyti eru ašstęšur ósambęrilegar viš śtlönd almennt séš.

  Ķ Reykjavķk eru froststillur (verstu skilyršin) svo sjaldgęfar, aš heilbrigšu fólki hefur ekki stafaš ógn af įstandinu, en męligildin eru nytsamleg til aš vara fólk meš viškvęm öndurnarfęri viš, og allir geta gert rįšstafanir til aš skapa yfiržrżsting ķ bķlnum į verstu stöšunum, t.d. į gatnamótum Miklubrautar og Grensįsvegar, en žar mega vegfarendur žrauka ķ biš į umferšarljósum ķ boši steinrunnins afturhalds ķ borgarstjórn, sem vill ekki leyfa Vegageršinni aš setja upp žarna mislęg gatnamót, sem svara kröfum tķmans, en forneskjan ķ borgarstjórninni vill halda höfušborginni į hestvagnastiginu.

Aš eftir hverjar borgarstjórnarkosningar skuli ętķš vera lappaš upp į fallinn meirihluta hinnar afturhaldssömu og sérvizkulegu Samfylkingar er žyngra en tįrum taki, enda er hagur borgarinnar kominn aš fótum fram. Žar ber Dagur, frįfarandi borgarstjóri Samfylkingar, mest įbyrgš, en mun smeygja sér undan henni.  Hann er vissulega sekur um óstjórn og vanrękslu.  

"NO2 er réttilega ašalsökudólgurinn og kemur frį śtblęstri bifreiša [ašallega dķsilvélum-innsk. BJo].  Borgin hefši sjįlf getaš sżnt gott fordęmi og sett kraft ķ orkuskipti hjį Strętó, en af um 160 vögnum eru eingöngu 15 rafvagnar [skammarlega lįgt hlutfall, rśmlega 9 % - innsk. BJo].  Nįnast viš hlišina į mengunarmęlistöšinni eru ein umferšarmestu gatnamót Strętó ķ borginni. 

Hin įstęša mikillar mengunar viš Grensįsveg og vķšar eru grķšarlegar tafir ķ umferšinni, žar sem flęši umferšar ķ Reykjavķk hefur veriš heft vegna vanrękslu borgarstjórnar a.m.k. undanfarin 15-20 įr."

  Žetta er falleinkunn yfir Samfylkingunni og stjórnarhįttum hennar ķ höfušborg Ķslands.  Hvergi ķ borgum Noršurlandanna er uppi žvķlķkur vandręšagangur og óstjórn og ķ Reykjavķk.  Žar er ekki hęgt aš skrifa allt į vannrękslu meirihluta borgarstjórnar, heldur er um śtfęrša stefnumörkun afturhaldsins aš ręša meš žvķ aš taka mislęg gatnamót śt af ašalskipulagi og žrengja umferšaręšar, t.d. Grensįsveg meš sérvizkulegum og žverśšarfullum hętti ķ blóra viš umferšarfręši, sem miša aš žvķ aš hįmarka öryggi allra vegfarenda og halda umferšartöfum innan višunandi marka (nśverandi umferšartafir ķ borginni eru allt aš žvķ fimmfaldar višunandi tafir śt frį beinum kostnaši viš tafirnar).

 "Fyrir löngu hefši įtt aš rįšast ķ gerš mislęgra gatnamóta viš Miklubraut og Grensįsveg og einnig Bśstašaveg viš Reykjanesbraut.  Miklabraut gęti veriš ķ nokkurs konar brś yfir Grensįsvegi meš svipušum hętti og Miklabraut yfir Elliša[įnum] og Sębraut/Reykjanesbraut.  Halda sķšan įfram og leysa mįliš meš mislęgum gatnamótum viš Kringlumżrarbraut og jafnvel jaršgöngum undir Lönguhlķš og vķšar į žessari tiltölulega stuttu 3 km leiš frį Grensįsvegi aš Landspķtala viš Hringbraut.  Markmišiš vęri aš gera Miklubraut aš mestu lausa viš ljósastżringu umferšar og halda jöfnum, hóflegum hraša. Žannig [nęst] bęši lįgmarks eldsneytiseyšsla og [lįgmarks] hįvašamengun ökutękja."   

Žaš er hneyksli og vitnar um firringu og forneskjulegan žankagang meirihluta Samfylkingar ķ borgarstjórn aš vilja halda umferšinni į Miklubraut, žessum megin austur-vesturįsi borgarinnar, į hestvagnastiginu meš frumstęšum og hęttulegum gatnamótum.  Samfylkingin heldur borgarumferšinni ķ spennitreyju meš yfirgengilegri fįvķsi um og hundsun į žörfum borgarbśa og annarra vegfarenda ķ Reykjavķk.  Ķ stašinn koma hįtimbrašar fyrirętlanir um aš flżta för 4 % vegfarenda į kostnaš um 80 % vegfarenda.  Žetta er alveg snarvitlaus forgangsröšun žeirra furšudżra, sem hanga viš völd ķ Reykjavķk įn žess aš geta žaš. 

"Ef borgin hefši sżnt Sundabraut meiri įhuga, gęti hśn veriš komin og hefši dregiš verulega śr umferš um Vesturlandsveg og Miklubraut, m.a. stórra vöruflutningabifreiša, og opnaš nż tękifęri til ķbśšauppbyggingar į Geldinganesi, Įlfsnesi og Kjalarnesi. 

Įrlegur tafakostnašur ķ umferšinni er ekki undir mrdISK 50.  Hluti af žvķ er umframeyšsla į eldsneyti, 20-30 kt/įr samkvęmt śtreikningum verkfręšinganna [og bręšranna] Elķasar Elķassonar og Jónasar Elķassonar, prófessors emeritus [blessuš sé minning hans - innsk. BJo]."   

Skemmdarverkastarfsemi Samfylkingarinnar og taglhnżtinga hennar ķ borgarstjórn į undirbśningi Sundabrautar er skipulagshneyksli.  Flokkurinn er gjörsamlega sišlaus ķ athöfnum sķnum gegn ešlilegu umferšarflęši ķ Reykjavķk.  Žessar athafnir og athafnaleysi Samfylkingarinnar hafa leitt til alvarlegra slysa į fólki, mikils eignatjóns, tķmasóunar og óžarfa mengunar og losunar CO2, sem nemur um 100 kt/įr, sem er ekki óverulegt į landsvķsu (um žreföld nišurdęling Carbfix į CO2 viš Hellisheišarvirkjun).

Samfylkingin ber kįpuna į bįšum öxlum ķ mikilvęgum hagsmunamįlum landsmanna, t.d. umhverfismįlum, žvķ aš hśn er mjśkmįl um žau, en gerir sér leik aš žvķ aš valda óžarfa losun, sem nemur um 2 % į landsvķsu ķ Reykjavķk einni. Samfylkingunni er ķ engu treystandi. 


Steinrunniš afturhald

Nś berast fregnir af žvķ, aš afturhaldsflokkurinn Samfylking njóti nokkurs framgangs ķ skošanakönnunum.  Žaš er einungis til merkis um, aš nżjum formanni žessa "jafnašarflokks" hafi tekizt aš villa į sér heimildir og kasta ryki ķ augu fólks.  Bankadrottningunni og flokkinum hennar mį žó ašeins lķkja viš gamalt vķn į nżjum belgjum, enda hefur stefnumišinu um aš troša Ķslandi inn ķ Evrópusambandiš (ESB) og aš gera evru aš lögeyri hér alls ekki veriš kastaš fyrir róša.  Žaš er bara bśiš aš breiša yfir žaš.  Ķ žessum pistli mį sjį, hvernig įbyrgšarleysi og sérhagsmunadekur Samfylkingarinnar skķn ķ gegnum geršir hennar, žar sem hśn er viš völd. 

Skżrust merki um stjórnarhętti Samfylkingarinnar birtast ķ Reykjavķk, žar sem hśn hefur haft mótandi įhrif į borgarstjórn megniš af žessari öld.  Afleišingarnar eru ótrślegar, enda bęši skelfilegar og skammarlegar.  Fjįrhagur borgarinnar er ķ rśst, enda fer lįnstraust hennar minnkandi, og fjįrfestingargeta hennar hefur ekki veriš minni ķ manna minnum. Samt hefur borgarsjóšur blóšmjólkaš mjólkurkś sķna, OR (Orkuveitu Reykjavķkur), meš žeim hrošalegu afleišingum, aš fjįrfestingar samstęšunnar hafa veriš ķ lįgmarki, enda hefur jaršfręšingurinn į stóli forstjóra samstęšunnar margtekiš fram, aš engra nżrra virkjana sé žörf. 

Višhaldi viršist ekki vera sómasamlega sinnt heldur, žannig aš umhirša žessarar mjólkurkżr borgarinnar viršist vera ķ skötulķki.  Forstjóri dótturfélagsins, ON, tekur ķ sama streng og kvešur órįšlegt, aš Veitur (annaš dótturfyrirtęki) geti fengiš heitt vatn til aš anna įlagstoppum. Žetta er skammarlegt sjónarmiš og sżnir fyrirlitningu meirihluta stjórnar OR og borgarstjórnar (les Samfylkingar) į žörfum borgarbśa og annarra višskiptavina žessa fyrirbrigšis.  Žaš kom lķka į daginn ķ vetur, aš bilun varš ķ Hellisheišarvirkjun, žegar mest lį viš, svo aš loka varš öllum sundlaugum į höfušborgarsvęšinu ķ nokkra daga vegna skorts į heitu vatni.  Žetta er dęmi um óstjórn Samfylkingarinnar, žar sem hśn nęr aš setja mark sitt į stjórnarhęttina.

Annaš sviš borgarmįlanna, sem varpar ljósi į jašarešli sérvitringa Samfylkingarinnar, sem hiklaust fórna hagsmunum almennings fyrir sérhagsmuni jašarhópa į borš viš Samtök um bķllausan lķfsstķl.  Žetta andframfarasinnaša ešli Samfylkingarinnar gerir hana óstjórntęka, enda sjįum viš til hvers stjórnarhęttir hennar hafa leitt ķ Reykjavķk. Stjórnkerfi borgarinnar er óstarfhęft, og engin framfaramįl į döfinni žar.  Borgarlķnan (Sorgarlķnan) er hrottalega illa ķgrunduš fjįrfesting, sem verša mun fjįrhag borgarinnar og nįgrannasveitarfélaga myllusteinn um hįls, žvķ aš hśn mun ekki draga aš sér marktękt hlutfallslega fleiri faržega en nśverandi Strętó eša 4 %. Žrįtt fyrir sérreinar į mišju, hentar ekki žessi samgöngumįti fleirum. Žaš vita flestir, en troša į fķflaganginum upp į fjöldann.  Sś mun žó ekki verša raunin.

  Nś er veriš aš skipuleggja borgina meš hlišsjón af Sorgarlķnu.  Viš Snorrabraut er ętlunin aš reisa fjölbżlishśs įn bķlastęša į lóš ÓB į mótum Snorrabrautar og Egilsgötu.  Žar yrši upplagt fyrir starfsfólk Landsspķtala aš bśa, ef žaš gęti komiš bķl sķnum eša bķlum einhvers stašar fyrir. Žegar kemur aš žvķ aš selja žessar ķbśšir, mun koma ķ ljós, hvaš hefst upp śr žvķ aš skipuleggja borg fyrir žarfir, sem eru ekki fyrir hendi hjį almenningi. 

Žann 21. desember 2022 birtist frétt Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

  "Ekki raunhęft aš flżta Sundabraut".

Hśn hófst žannig:

"Žaš er mat Reykjavķkurborgar, aš ekki sé raunhęft aš flżta framkvęmdum viš Sundabraut.  Žęr geti ekki hafizt fyrr en įriš 2026, eins og įętlanir geri rįš fyrir.  

Žetta kemur fram ķ umsögn borgarinnar til Alžingis viš žingsįlyktunartillögu Eyjólfs Įrmannssonar og annarra žingmanna Flokks fólksins um, aš gerš Sundabrautar meš brś [į] milli Kleppsvķkur og Gufuness verši hrašaš eftir fremsta megni og framkvęmdir hafnar hiš fyrsta [eša] eigi sķšar en fyrir įrslok 2023.  Framkvęmdum verši lokiš fyrir įrslok 2027 eša fyrr [sic ! fyrir įrslok eša fyrr er merkingarlaus tvķtekning-innsk. BJo]."  

Sundabraut veršur mikiš framfaraskref til aš létta į umferš ķ Įrtśnsbrekku og um Mosfellsbę.  Ef ekki mundi rķkja afturhaldsstjórnarstefna ķ borgarstjórn, hefši hśn tekiš vel ķ žessa žingsįlyktunartillögu, en Dagur B. Eggertsson, borgarstjóri, og Samfylkingin eiga sér ömurlega sögu ķ mešhöndlun sinni į Sundabraut, sem hefur žegar valdiš miklu samfélagslegu tjóni, enda kom eftirfarandi fram ķ umręšunni:

"Umsögnin var tekin til umręšu į fundi borgarrįšs, sem haldinn var 15.12.2022.  Borgarrįšsfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins, Hildur Björnsdóttir og Kjartan Magnśsson, lögšu fram svohljóšandi bókun:

"Undirbśningur vegna lagningar Sundabrautar er oršin ein mesta sorgarsaga samgöngumįla į Ķslandi.  Frį įrinu 2010 hafa borgarstjórnarmeirihlutar undir forystu Samfylkingarinnar og annarra vinstri flokka gripiš til margvķslegra rįša til aš tefja framgang verkefnisins og leggja steina ķ götu žess.  Smįhżsi hafa veriš byggš į fyrirhugušu vegstęši brautarinnar, vildarvinum śthlutaš fjölbżlishśsalóšum mun nęr umręddu vegstęši en rįšlegt er, sem og landinu undir heppilegustu tengingu brautarinnar viš Sębraut.  Žannig mį įfram telja, og viršist žaš vera stefnumįl vinstri flokkanna ķ borgarstjórn aš koma ķ veg fyrir, aš Sundabraut verši aš veruleika. Fyrirliggjandi umsögn ber žaš meš sér, aš borgaryfirvöld hyggist halda įfram aš tefja lagningu Sundabrautar meš öllum rįšum.  Ekki kemur į óvart, aš fulltrśar Samfylkingar, Pķrata og Višreisnar, styšji įframhaldandi tafir vegna Sundabrautarverkefnisins, enda hafa žęr veriš hluti af samgöngustefnu žessara flokka um įrabil. Žaš kemur hins vegar į óvart, ef įšurnefndum flokkum tękist aš fį fulltrśa Framsóknarflokksins meš sér ķ žį vegferš aš halda tafaleikjunum įfram og spilla žannig enn frekar fyrir žessu žarfa verkefni."

Ķ sögu Sundabrautarverkefnisins birtist ljóslega afturhaldsešli Samfylkingarinnar.  Žarna er um aš ręša framfaramįl fyrir tengingu höfušborgarinnar ķ noršurįtt, sem mun stušla aš styttingu feršatķma, eldsneytissparnaši og minni losun og létta stórlega į umferšaržunga um Mosfellsbę.  Žetta innsiglar Reykjavķk og nįgrannabęina, Kjalarnes, Kjós og Akranes, sem eitt  atvinnusvęši. Samfylkingin hefur sannaš afturhaldsešli sitt og śtśrboruhįtt meš žvķ aš leggjast ķ skęruhernaš gegn žessu verkefni, eins og borgarrįšsfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins tķunda hér aš ofan, og hinn hlįlegi "breytingaleištogi" Framsóknar reynist Degi leišitamur og er teymdur į asnaeyrunum śt ķ foraš bķllausa lķfsstķlsins, sem er hjartans mįl Samfylkingarinnar.  Flestir hvorki geta né vilja tileinka sér bķllausan lķfsstķl.  Sérvitringarnir ķ borgarstjórn hafa lįtiš teikna nokkur hśs ķ borginni įn nokkurs bķlastęšis fyrir ķbśana, nś sķšast fjölbżlishśs viš Snorrabraut, af žvķ aš žar verši "hįgęšasamgönguvalkostur", lķklega "Sorgarlķnan". Žaš į sķšan aš tefja umferšina enn meir ķ Reykjavķk og auka į mengunina meš žvķ aš helminga flutningsgetu Snorrabrautar.  Žetta er algerlega glórulaust og gegn hagsmunum almennings į höfušborgarsvęšinu.  Allt sżnir žetta, aš Samfylkingin er įbyrgšarlaus og žar af leišandi óstjórntękur stjórnmįlaflokkur.  

 

 

 


Fśsk og brušl ķ umferšarmįlum bżšur hęttunni heim

Nżlega greindi einn rįšherranna frį žvķ ķ vištali ķ fréttum Rķkissjónvarpsins, aš ķ undirbśningi vęri aš setja upp gjaldtöku į bifreišir į leiš til höfušborgarinnar, og vęri ętlunin meš henni aš stżra umferšinni framhjį mesta tafatķmanum og aš fjįrmagna framkvęmdir, sem eiga aš greiša śr umferšarhnśtunum.  Žótt žessi ašferš sé višhöfš vķša erlendis, er ekki žar meš sagt, aš hśn sé skynsamleg og réttlętanleg hérlendis.  Umferšarhnśtarnir ķ Reykjavķk eru vegna  vanfjįrfestinga ķ umferšarmannvirkjum į stofnleišum ķ Reykjavķk, en gjöld į bifreišaeigendur hafa žó ekki lękkaš. Žaš er órökrétt og ósanngjarnt aš taka gjald af umferšinni til aš fjįrmagna žaš, sem vanrękt hefur veriš, og aš auki aš fjįrmagna allt of višamikla og dżra Borgarlķnu. Strętó į ķ fjįrhagslegum rekstrarerfišleikum, en tapiš af Borgarlķnu, sem er "ofurstrętó, sumir segja strętó į sterum, veršur fyrirsjįanlega margfalt, žvķ aš spįr um žróun hlutdeildar Strętó ķ heildarumferš į höfušborgarsvęšinu meš tilkomu Borgarlķnu śr nśverandi 4 % ķ 12 % eru draumórar einir. Borgarlķnan er afsprengi fśskara ķ umferšartęknilegum efnum og stjórnmįlamanna, sem haldnir eru slķkri andśš į einkabķlnum, aš žeir vilja hrekja almenning śt śr honum, žarfasta žjóninum.

Vilhjįlmur Ž. Vilhjįlmsson, fyrrverandi borgarstjóri, skrifar išulega fróšlegar greinar ķ Morgunblašiš. Ein slķk birtist 6. október 2022 undir fyrirsögninni:

"Stefnuleysi og órįšsķa".

Hśn hófst žannig:

"Nśverandi borgarlķnutillögur munu aldrei ganga upp.  Kostnašur viš žį framkvęmd var įętlašur um mrdISK 120, lķklega nś kominn ķ mrdISK 130-140, sem er óheyrilegur og gott dęmi um órįšsķu borgarstjórnarmeirihlutans ķ fjįrmįlastjórn undanfarin kjörtķmabil.  Żmsar borgir, sem upphaflega ętlušu aš byggja borgarlķnu ķ hįum gęšaflokki, hęttu viš žaš og byggšu žess ķ staš miklu ódżrari borgarlķnu, stundum nefnd BRT-Lite [Bus Rapid Transit-innsk. BJo] eša létt borgarlķna. Sżnt hefur veriš fram į, įn žess aš geršar hafi veriš athugasemdir, aš kostnašur viš létta borgarlķnu sé rśmar mrdISK 20." 

Žórarinn Hjaltason, samgönguverkfręšingur, o.fl. hafa komiš fram meš žessa Léttlķnulausn, sem eru sérreinar hęgra megin, en ekki fyrir mišju.  Léttlausnin skeršir hvergi venjulegt umferšarflęši, en hętt er viš, aš Draumóralķnan geri žaš, og hśn mun valda grķšarlegri umferšarröskun į framkvęmdatķma. 

Žaš eru engin haldbęr rök fyrir žvķ aš kasta mrdISK 120 af aflafé almennings śt um gluggann ķ glórulaust gęluverkefni, žegar hiš opinbera vanhagar alls stašar um fjįrmuni. Žaš er óvišunandi, aš hiš opinbera ętli nś aš forgangsraša fjįröflun sinni til brušlverkefna, sem engin žörf er į og sem veršur viškomandi sveitarfélögum myllusteinn um hįls, žegar kemur aš rekstrinum, eins og botnlaus hķt Strętó er forsmekkurinn aš. Hér hafa fśskarar um samgöngutękni lįtiš eigin forręšishyggju um lifnašarhętti almennings fengiš aš rįša för, fólk, sem er svo raunveruleikafirrt, aš žaš gerir sér enga grein fyrir brušlinu eša er nógu sišlaust til aš lįta sér žaš ķ réttu rśmi liggja. 

Žórarinn Hjaltason, samgönguverkfręšingur, skrifaši góša grein ķ Morgunblašiš 28. september 2022 undir fyrirsögninni:

"Samgöngumįl ķ strjįlbżlu landi".

 

 Žar stóš m.a. žetta:

"Žjóšvegir į höfušborgarsvęšinu hafa lķka goldiš žess, aš vegafé hefur veriš af skornum skammti.  Į undanförnum įratugum hafa įrlegar fjįrveitingar til žjóšvega į svęšinu aš jafnaši veriš um 2 mrdISK/įr, en hefšu žurft aš vera 5 mrdISK/įr.  Žaš skżrir, hvers vegna umferšartafir eru óešlilega miklar į höfušborgarsvęšinu saman boriš viš önnur borgarsvęši af svipašri stęrš."  

  Tekjur rķkisins į žessu tķmabili af ökutękjaeigendum hafa veriš meiri en śtgjöld til vegaframkvęmda- og višhalds.  Ķ ljósi žess er óįsęttanlegt, aš borg og rķki skuli hafa leyft nśverandi umferšarhnśtum aš myndast ķ staš žess aš t.d. reisa mislęg gatnamót.  Borgin į höfušsök į žessu meš žvķ aš taka žau śt af ašalskipulagi og žvęlast fyrir raunverulegum framfaramįlum umferšar, t.d. Sundabraut, og til aš kóróna vitleysuna hefur įhugafólk um bķllausan lķfsstķl vķsvitandi og aš óžörfu skert umferšaržol gatna borgarinnar meš fękkun akreina, žrengingum og įlķka ónytjungslegum ašgeršum undir yfirskini umferšaröryggis. 

Žetta er fullkomin hręsni, žvķ aš žau, sem lįtiš hafa ljósastżrš gatnamót višgangast į fjölförnum og varasömum gatnamótum, žótt fyrir löngu sé tķmabęrt aš setja žar upp mislęg gatnamót, bera įbyrgš į alvarlegum slysum į fólki og stórfelldu fjįrhagstjóni. Žaš er ófęrt, aš ökumenn, sem hafa veriš snušašir um naušsynlegar framkvęmdir ķ öryggisskyni og til tķmasparnašar, eigi nś aš borga višbótar gjald fyrir löngu tķmabęrar framkvęmdir og aš auki fyrir gjörsamlega óžarft brušlverkefni, sem mun valda bķlaumferš auknum vandręšum og soga til sķn fjįrmagn frį öšrum og žarfari verkefnum į höfušborgarsvęšinu og reyndar um allt land (vegna žįtttöku rķkisins). 

"Įriš 2019 geršu rķkiš og sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu meš sér samgöngusįttmįla um, aš į 15 įra tķmabili, 2019-2034, yršu byggš samgöngumannvirki į höfušborgarsvęšinu fyrir mrdISK 120.  Žessi framkvęmdapakki er myndarlegt įtak aš žvķ leyti, aš į 15 įra tķmabili į aš verja jafnmiklu fé og samsvarar hefšbundnu framlagi rķkisins til žjóšvega į svęšinu ķ 50 įr. Žegar nįnar er skošaš, kemur ķ ljós, aš framkvęmdaįętlun sįttmįlans mun ekki minnka umferšartafir.  Skżringin er einföld.  Borgarlķnan mun ekki leysa neinn umferšarvanda.  Stokkar og/eša jaršgöng eru tvöfalt til žrefalt dżrari en hefšbundnar lausnir meš mislęgum gatnamótum.  Umferšartafir į höfušborgarsvęšiu munu žvķ halda įfram aš aukast, ef ekki er breytt um stefnu."  

Žaš, sem samgönguverkfręšingurinn Žórarinn upplżsir žarna um, er reginhneyksli.  Ķ staš žess aš beita beztu verkfręšilegu žekkingu til aš hanna lausn į umferšarmįlum höfušborgarsvęšisins, žar sem fjįrmagniš nżtist bezt til aš greiša fyrir umferšarflęšinu og hįmarka öryggi vegfarenda, eru fśskarar, draumóramenn og sérvitringar lįtnir rįša feršinni.  Žaš veršur viškomandi stjórnmįlamönnum til ęvarandi hneisu aš standa svona aš verki. 

Žarfri grein sinni lauk Žórarinn žannig:

"Vegna fįmennis veršum viš aš gęta żtrustu hagkvęmni viš uppbyggingu samgönguinnviša.  Viš höfum einfaldlega ekki efni į rįndżrri śtfęrslu į borgarlķnu.  Viš höfum heldur ekki efni į žvķ aš setja žjóšvegi į höfušborgarsvęšinu aš óžörfu ķ stokka eša jaršgöng. Viš žurfum aš fara vel meš fjįrveitingar til samgönguinnviša.  Veljum žvķ tillögu SFA (Samgöngur fyrir alla) https://www.samgongurfyriralla.com um létta borgarlķnu (BRT-Lite) og höfum Reykjavķkurflugvöll įfram ķ Vatnsmżrinni."

Žetta eru hógvęr lokaorš samgönguverkfręšingsins, en žeim fylgir mikill žungi og undir hvert orš er hęgt aš taka.  Samgöngumįl höfušborgarinnar eru ķ fullkomnum ólestri, af žvķ aš žar hefur veriš lįtiš reka į reišanum og lįtiš hjį lķša aš beita beztu fįanlegu samgöngutękni til aš leita hagkvęmustu lausna, sem žó losa vegfarendur undan umferšarhnśtum, auka öryggi vegfarenda og tryggja snuršulaust umferšarflęši um langa framtķš. 

Ķ stašinn sitja ķbśar höfušborgarsvęšisins og ašrir vegfarendur žar uppi meš rįndżrt örverpi, sem leysir ekki nokkurs manns vanda, en mun valda fjįrsvelti til margra žarfra verkefna, ef žvķ veršur hleypt įfram, eins og yfirvöld borgarinnar berjast fyrir. 

Žaš veršur ekki af Samfylkingunni skafiš, aš hśn er trś skortstefnu sinni į öllum svišum.  Hér slęr hśn 2 flugur ķ einu höggi: skapar skort į fé til gagnlegra samgönguverkefna og skort į frambęrilegum umferšaręšum ķ Reykjavķk, m.a. meš śreltum ljósastżršum gatnamótum ķ staš mislęgra gatnamóta, sem svara kalli nśtķmans. Stefna Samfylkingarinnar er ķ raun aš stöšugt vaxandi óreišu, af žvķ aš getuna til aš standa uppbyggilega og af įbyrgš aš mįlum skortir.   

 

 

   


Įhęttugreiningu vantar fyrir flutningana

Stórfelldir vikurflutningar eru rįšgeršir frį nįmu austan Hafurseyjar austan Vķkur ķ Mżrdal og til Žorlįkshafnar.  Sveitarfélagiš Vķk leggst ekki gegn nįmuvinnslunni sjįlfri, en į bįgt meš aš sętta sig viš fyrirhugaš flutningsfyrirkomulag į vikrinum.  Rįšgert  er aš flytja um 1,0 Mt/įr śr nįmunni eftir žjóšvegum Sušurlands, sem liggja til Žorlįkshafnar. Samrįš skortir viš sveitarstjórnina žar um endastöš žessara flutninga, og hefur sveitarstjórinn lżst žvķ yfir, aš ekki komi til mįla aš samžykkja opinn haug žar, enda skorti lóš undir hann. 

 Einar Freyr Elķnarson tjįši sig meš skynsamlegum hętti fyrir hönd sveitarfélagsins Vķkur ķ Mżrdal um žessi efni ķ vištali viš Morgunblašiš 15. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Efasemdir um stórfellda landflutninga".

Vištališ hófst žannig:

"Viš leggjumst ekki gegn nįmuvinnslu; žarna er skilgreind nįma.  En viš veršum aš sjį śtfęrsluna öšruvķsi", segir Einar Freyr Elķnarson, sveitarstjóri ķ Mżrdalshreppi ķ samtali viš Morgunblašiš um įform og mat į umhverfisįhrifum mikilla žungaflutninga meš vikur ķ gegnum sveitarfélagiš. Hann segir, aš sveitarstjórnin hafi ekki enn fjallaš um umhverfismatsskżrsluna, en ljóst sé, aš miklar efasemdir séu uppi um žessa landflutninga. 

Žį dregur hann ķ efa žaš mat, sem lżst er ķ skżrslunni į įhrifum flutninganna į umferš.  Žar eru žau metin óverulega neikvęš." 

Hvaš liggur aš baki žeirri umsögn verkfręšistofunnar, sem rįšin var ķ žį rannsókn, sem mat į umhverfisįhrifum framkvęmda eša athafna jafnan er, aš įhrifin į umferšina verši óverulega neikvęš ?  Var gerš įhęttugreining til aš leiša lķkum aš įhrifum 30 % aukningar į žungaaumferš, sem Vegageršin telur, aš žessi įform jafngildi, og įhrifin į öryggi vegfarenda af völdum aukins vegaslits og meiri višhaldsžarfar ? Var lagt mat į afleišingar aukinnar tilhneigingar til erfišs aksturs fram śr löngum farartękjum į öllum tķmum sólarhrings ?  Aš öllum žekktum įhęttužįttum mešreiknušum, hvaš mį ętla, aš slysatķšnin į leiš langra flutningabķla aukist mikiš meš mismunandi örkuml eša jafnvel dauša af völdum žessara flutningabķla meš vikur til Žorlįkshafnar og til baka til nįmunnar austan Hafurseyjar ?  Hvaša auknum įrlegum kostnaši mį bśast viš vegna slysa, daušdaga og tjóns į farartękjum og aukins vegvišhalds af žessum völdum ?

Af oršalaginu "óverulega neikvęš" mętti ętla, aš įhęttugreining verkfręšistofunnar hafi leitt ķ ljós, aš vegfarendur framtķšarinnar į leiš téšra žungaflutninga og ķbśar ķ grennd viš leišina verši ekki fyrir męlanlegu tjóni eša įreiti af völdum žessara žungaflutninga, heldur ašeins óžęgindum og minni hįttar töfum į sinni leiš.  Hér skal varpa fram žeirri tilgįtu, aš sś nišurstaša standist ekki verkfręšilega rżni, heldur beri vitni um flaustursleg vinnubrögš. Žaš viršist vanta, žaš sem viš į aš éta, ķ žessa rannsókn. 

Mišaš viš umferšartalningar og upplżsingar um žetta verkefni mį įętla, aš meš višbótarflutningum um meira en  1,0 Mt/įr (aš žunga farartękjanna mešreiknušum fram og til baka) muni slitiš į vegunum verša svipaš og frį umferš, sem er 2,5 sinnum meiri en nśverandi umferš. Žį vaknar lykilspurningin ķ žessu mįli: hverjar voru hönnunarforsendur leišarinnar um umferš, sem vegurinn ętti aš žola, svo aš žįverandi öryggisstöšlum vęri fullnęgt.  Lķklegt er, aš ķ tķmans rįs hafi sś įrlega hįmarksumferš, sem vegurinn įtti aš žola, žegar hann var hannašur, lękkaš.

Ef verkefniš stendur og fellur meš svona miklu įlagi į samfélagsinnviši landsmanna, og hér er lagt upp meš, į žaš ekki rétt į sér.  Žar meš er žaš žó ekki daušadęmt, žvķ aš ašrar flutningaleišir eru til, og hafa sumar veriš nefndar, enda gętu śtflutningsveršmętin frį fullri starfsemi į Mżrdalssandi (vikur og sandblįstursefni) numiš vel yfir 200 MEUR/įr. 

Ein er, aš fyrirtękiš leggi fram įętlun um lestarteina frį nįmunni og til Žorlįkshafnar.  Önnur er višleguašstaša śti fyrir ströndinni og dęling efnisins meš žrżstilofti śr landi og śt ķ skip.  Žrišji möguleikinn er svo aš koma upp einhvers konar hafnarašstöšu ķ grennd viš nįmuna ķ samstarfi viš sveitarfélagiš Vķk ķ Mżrdal. 

Nokkrir hafa fjallaš um žetta verkefni ķ fjölmišlum.  Björn Bjarnason, fyrrverandi rįšherra, hefur gert žetta verkefni aš umfjöllunarefni į vefsetri sķnu, og Frišrik Erlingsson, rithöfundur į Hvolsvelli hefur fengiš birta grein um efniš ķ Morgunblašinu.  Žann 16. įgśst 2022 birtist svo forystugrein um efniš ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni: 

"Į 7 mķnśtna fresti ķ öld".

Žar sagši m.a.:

"Žaš eru ótal dęmi til um žaš, gömul sem nż, hversu sįrgrętilega aušvelt er aš fį keyptar umsagnir, sem eiga aš vera veittar ķ krafti sérfręšižekkingar, žótt žęr sżnist vera öndveršar öllu žvķ, sem blasir viš hverjum manni, aš fįi stašizt.  Hinu er ekki aš leyna, aš skżrsla af slķku tagi gęti geymt vott um ólķkindalega gamansemi, žegar nišurstaša hennar er, "aš aukning umferšar og hljóšvistar vegna malartrukkanna "hafi nokkuš neikvęš įhrif" eša svo sem mišlungsįhrif m.v., aš flokkarnir fyrir ofan heita: "Talsvert neikvęš įhrif, Verulega neikvęš įhrif og Óvissa".  

Žaš er varla hęgt aš gera žvķ skóna, aš höfundum skżrslunnar sé grķn ķ huga, žvķ aš mįlefniš snżst um daušans alvöru į žjóšvegunum og mögulega verulega skert lķfsgęši žeirra, sem vinna og/eša bśa ķ slķkri grennd viš flutningaleišina, aš įhrif hefur į hljóšvist į vinnustaš eša į heimili.  Žetta huglęga mat um nokkuš neikvęš įhrif eša svo sem mišlungsįhrif er svo fljótandi, aš žaš er óbošlegt sem nišurstaša ķ skżrslu frį verkfręšistofu, enda er lesandinn litlu nęr meš slķka einkunnagjöf höfundanna. 

Hvers vegna var t.d. ekki gerš söfnunarmęling į hįvaša viš akstursbrautina, žar sem ętla mį, aš įhrif į hljóšvist verši mest, og višbótar hįvašinn sķšan įętlašur śt frį tķšni ferša, hraša og hįvaša frį sambęrilegum flutningatękjum og bśast mį viš, aš verši ķ žessum vikurflutningum ?  Žį vęri eitthvaš handfast fyrir žį, sem žurfa aš fjalla um mįliš, og hęgt aš bera nišurstöšuna saman viš stašla, sem um hljóšvist fjalla. 

Žaš fara senn aš ęsast leikar į Mżrdalssandi, žvķ aš fyrirtęki er aš koma žar upp bśnaši til vinnslu efnis śr sandinum til yfirboršshreinsunar.  Morgunblašiš sagši frį žessu 18. įgśst 2022 undir fyrirsögninni:

"Tęki til vinnslu sandblįstursefnis".

Fréttin hófst žannig:

Tęki til aš vinna sandblįstursefni eru komin į lóš fyrirtękisins Lavaconcept Iceland ehf viš Uxafótarlęk austan viš Vķk ķ Mżrdal.  Įętlaš er aš hefja vinnslu og śtflutning į nęsta įri [2023]. Unniš hefur veriš aš žessu verkefni frį įrinu 2008, og nś er skipulagsferli lokiš.  Ašstandendur verkefnisins leggja įherzlu į aš fį heimamenn ķ Mżrdal til aš vinna sem mest aš undirbśningi og sķšan vinnslu, žegar žar aš kemur, enda var til verkefnisins stofnaš til aš skapa atvinnu į svęšinu.  Steypa žarf undir tękin og leiša rafmagn į svęšiš.  Įętlaš er, aš 15-20 störf skapist sķšan viš vinnsluna."

Meš aukinni starfsemi ķ sveitarfélaginu Vķk ķ Mżrdal, sem žarf aš koma framleišslu sinni um borš ķ skip til śtflutnings, eru vaxandi lķkur į, aš fjįrhagsgrundvöllur verši fyrir hafnargerš, višleguašstöšu śti fyrir ströndinni eša lagningu jįrnbrautarteina frį athafnasvęšunum į Mżrdalssandi og til Žorlįkshafnar, ef flutningsgeta žjóšvegarins reynist ekki anna fullri flutningsžörf umręddrar starfsemi į Mżrdalssandi til Žorlįkshafnar samkvęmt athugun Vegageršarinnar eša ef įhęttugreining leišir ķ ljós óįsęttanlega meiri slysatķšni į leišinni eša hįvaša ķ grennd viš hana. 

 

 

 


Ętlar óstjórninni aldrei aš linna ?

Reykvķkingar felldu furšudżrin, sem myndušu meirihluta borgarstjórnar, ķ kosningum 14. maķ 2022, frį völdum, og er žaš ķ annaš skiptiš ķ röš, sem lżst er frati į stjórnarhętti borgarstjórans og önnur furšudżr, sem meš honum hafa myndaš meirihluta borgarstjórnar.

Žį gerist žaš, aš eini fulltrśi Višreisnar, sem inn komst, spyršir sig viš bandalag vinstri flokkanna, sem myndaš var um žį huggulegu fyrirętlun žeirra aš hundsa kosningaśrslitin og gefa Reykvķkingum langt nef.  Žótt Višreisn flaggi borgaralegum gildum og hugmyndum į tyllidögum og fyrir kosningar, er nś ljóst, aš ekkert er aš marka hana; hśn er ómerk orša sinna og kom ķ veg fyrir, aš Framsóknarflokkurinn gęti a.m.k. lįtiš lķta śt fyrir, aš hann vildi efna kosningafyrirheit sķn ķ Reykjavķk. Višreisn neitaši aš reyna aš verša viš įbendingum kjósenda um naušsyn róttękrar stefnubreytingar ķ Reykjavķk og situr nś brennimerkt ķ kratasśpunni. 

Žessi kratamošsuša tók 4 nżja borgarfulltrśa Framsóknar ķ gķslingu til aš endurlķfga gamla meirihlutann įn VG, og er žaš eins óbjörguleg byrjun į "samstarfi" um stjórnun borgarinnar og hugsazt getur.  Žetta er pólitķskt eitraš fyrirkomulag fyrir bęši Višreisn og Framsókn, eins og fljótlega mun koma į daginn.

Ķ Morgunblašinu 31. maķ 2022 voru višrašar skošanir ritstjórnarinnar ķ leišara undir fyrirsögninni:

 "Engar breytingar, og reyndar verri en engar".

Ķ lok hennar stóš žetta:

"Splunkunżr leištogi kom ķ Framsókn [frį hęgri - innsk. BJo] skömmu fyrir kosningar ķ Reykjavķk nś.  Óljóst var, hverju hann lofaši, en žó ekki jafn óljóst og ķ dęmunum, sem nefnd voru [af loforšum Framsóknar fyrir žingkosningar - innsk. BJo].  Hann lofaši ķtrekaš [m.a. ķ flaumi dżrra auglżsinga - innsk. BJo] og alltaf, žegar hann kom žvķ aš, aš Framsóknarflokkurinn nżi ķ borginni myndi tryggja breytingar. Žetta var risastóra loforšiš, enda hiš eina, sem menn muna, sem eykur stęršina enn.  Og efndin eina og ógnarsmį[a] er aš tryggja, aš Dagur Bje E, sem kjósendur geršu allt, sem žeir gįtu til aš losna viš, yrši įfram, og aš hans meginverkefni yrši, eins og įšur, aš tryggja bensķnsölum, sem leggja upp laupa, milljarša [ISK] į milljarša ofan ķ fullkomnu heimildarleysi og andstöšu viš reglur og hefšbundiš verklag borgarinnar til tuga įra."  

Žarna er sżnt fram į, aš Framsóknarflokkurinn ķ borginni lętur furšudżrin ķ föllnum vinstri meirihlutanum ekki einvöršungu teyma sig į asnaeyrunum inn ķ pólitķskt öngstręti, heldur śt ķ kviksyndi spillingar, sem grafiš hafur um sig undir verndarvęng Samfylkingarinnar ķ borginni. 

Hvernig getur Framsóknarflokkurinn ķ Reykjavķk litiš į žaš sem hlutverk sitt aš endurnżja völd sérvitringa og furšudżra, sem misbeita skipulagsvaldi sķnu ķ žįgu minnihlutasjónarmiša sinna um, aš Reykjavķkurflugvöllur skuli fara sem fyrst śr Vatnsmżrinni, og reyna aš gera hann óstarfhęfan meš ķbśšabyggingum (į hęšina) ķ grennd auk fleiri óžurftarverka ? 

Önnur dęmi um misbeitingu skipulagsvalds eru af svišum samgangna į landi, en furšudżrin tóku mislęg gatnamót śt af ašalskipulagi borgarinnar, svo aš Vegageršin fęri ekki aš huga aš fjįrfestingum ķ alvöru og löngu tķmabęrum samgöngubótum.  Alręmt er sķšan, žegar žetta stęka afturhald skipulagši ķbśšabyggš (įn skóla) ķ Vogahverfi ķ veg fyrir hagkvęmustu legu Sundabrautar aš dómi Vegageršar, en rök samtaka um bķllausan lķfstķl og furšudżranna ķ gamla meirihlutanum gegn Sundabraut eru, aš hśn auki į umferšina og auki žar meš mengun og losun koltvķildis.  Žegar veruleikafirrtir fį völd, er bara skįldaš upp "nżjum sannleik", sem alltaf er eins og śt śr kś.   

Ašför hins afdankaša meirihluta ķ borgarstjórn aš fjölskyldubķlnum er annįlsveršur ķ sögu Reykjavķkur, žvķ aš žar er fullkominn fķflagangur į feršinni meš žrengingum gatna, fuglahśsum og framkvęmdastoppi į umbętur.  Hugmyndafręši furšudżranna snżst um aš gera ökumönnum sem erfišast fyrir ķ umferšinni ķ von um, aš žeir gefist upp og leggi bķlum sķnum eša flytji annaš. 

Fleiri akreinar og örugg (mislęg) gatnamót eru sögš fjölga ökutękjum, en furšudżrin vilja leysa śr umferšarhnśtum ķ Reykjavķk meš žvķ aš fękka bķlum. Žessi "hugmyndafręši" er eintóm vitleysa frį upphafi til enda, og aš setja borgarlķnuverkefniš, sem er trompiš til aš fękka bķlum, ķ forgang fjįrveitinga er yfiržyrmandi įhęttusękni fyrir hönd skattgreišenda meš mrdISK 100-200 įšur en upp veršur stašiš, og įrangurinn veršur alls enginn, ef reynsla Björgvinjarbśa ķ Vestur-Noregi er höfš til hlišsjónar.

Ķ vištali Įsgeirs Ingvarssonar viš Ragnar Įrnason, hagfręšiprófessor emerķtus, ķ Morgunblašinu 16.05.2022 mįtti lesa žetta ķ byrjun undir fyrirsögninni:

"Töpum 120 milljöršum į töfum":

"Auknar tafir hafa einkennt umferšina į höfušborgarsvęšinu undanfarinn įratug og mį įętla, aš įriš 2019 hafi tekiš um 50 % lengri tķma aš komast į milli staša en įriš 2007.  Hęgt er aš reikna śt kostnašinn af žessum töfum, en samanlagt mį įętla, aš hjį höfušborgarbśum fari į bilinu 11-18 Mklst/įr ķ sśginn įrlega vegna lengri feršatķma.  Ef reynt er aš veršleggja žennan glataša tķma, er tjón almennings um 60 mrdISK/įr, en žjóšhagslegt tjón ķ kringum 120 mrdISK/įr. 

Žetta kemur fram ķ nżrri rannsókn, sem Hagrannsóknir sf. gerši aš beišni samtakanna Samgöngur fyrir alla (SFA) meš stušningi Rannsóknarmišstöšvar um samfélags- og efnahagsmįl (RSE)."

 

 Hér er hrikalegt sjįlfskaparvķti į feršinni, sem stafar af óhęfri pólitķskri forystu ķ Reykjavķk.  Hśn er veruleikafirrt og žess vegna gjörsamlega utan gįtta, žegar žarf aš finna skynsamlegar lausnir į višfangsefnum.  Žaš er ekki nóg meš, aš vegfarendur ķ Reykjavķk verši fyrir óžörfum töfum, heldur veldur servizka furšudżranna ķ borgarstjórn aukinni slysahęttu, žar sem žau hafa hundsaš naušsynlegar nśtķmalegar endurbętur į forneskjulegum gatnamótum, sem henta engan veginn fyrir žann ökutękjafjölda, sem daglega žarf aš fara um žau. Furšudżrin skeyta engu um mannlega harmleiki, sem af žessu hljótast, og lķklega um 50 mrdISK/įr aukakostnaši ķ tjónum, slysum og jafnvel daušsföllum. Ķ stašinn hafa žau fengiš žį flugu ķ höfušiš, aš žeim beri meš stjórnvaldsašgeršum aš fękka fjölskyldubķlum ķ umferšinni, og til žess reyna žau aš torvelda umferšina.  Žetta er sjśklegt įstand, og toppurinn į vitleysunni veršur ofurstrętó, sem mun fękka akreinum fyrir önnur ökutęki og torvelda alla umferš, žvķ aš ofurstrętó veršur į 2 akreinum fyrir mišju vegstęšis.  Žetta er ferlķkisframkvęmd, sem er dęmd til aš mistakast og verša myllusteinn um hįls sveitarfélaganna, sem aš henni standa, og baggi į skuldsettum rķkissjóši, sem fyrir vikiš veršur aš fresta brįšnaušsynlegum samgöngubótum. 

 "Spuršur um įstęšurnar aš baki auknum töfum ķ umferšinni segir Ragnar, aš sennilegasta skżringin sé sś, aš fólksfjölgun hafi oršiš į höfušborgarsvęšinu og feršum žar meš fjölgaš, en samgönguinnvišir ekki veriš bęttir til aš męta žessari žróun. "Umferšarmannvirki į höfušborgarsvęšinu hafa lķtiš veriš bętt undanfarin 12-15 įr og jafnvel veriš stigin įkvešin skref - sérstaklega af hįlfu Reykjavķkurborgar - til aš rżra umferšarmannvirki meš żmsum hętti į žessu tķmabili." 

Augljósasta lausnin til aš leysa umferšarvandann ķ dag er, aš mati Ragnars, aš rįšast ķ gerš višeigandi umferšarmannvirkja, og segir hann, aš žegar liggi fyrir hönnun į umferšarmannvirkjum, sem munu draga verulega śr umferšartöfum.  Sum žeirra séu mislęg gatnamót į višeigandi stöšum, en ašrar felist ķ tiltölulega einföldum endurbótum į žeim umferšarmannvirkjum, sem fyrir hendi eru.  Vķša geti einfaldar lagfęringar eša endurhönnun vega haft veruleg jįkvęš įhrif. "Žetta eru framkvęmdir, sem śtreikningar sżna, aš eru mjög hagkvęmar, og skila samfélaginu įvöxtun, sem er langt umfram žaš, sem venjuleg fjįrfestingartękifęri bjóša.""

  Aš hętti vandašra fręšimanna lętur Ragnar Įrnason ekki žar viš sitja aš greina vandamįliš og leggja tölulegt mat į umfang žess, heldur dregur hann upp śr pśssi sķnu lausnir, sem eru žekktar, žaulprófašar aš virka og kostnašarmetnar.  Hęngurinn į verkefninu er sį, aš vandamįliš er ekki sķzt aš finna ķ borgarstjórn Reykjavķkur sjįlfri, žar sem viš eldana sitja furšudżr śr gjörólķkum hugmyndaheimi, m.v. hugmyndaheim Ragnars, sem leynt og ljóst telja hluta lausnarinnar vera aš auka vandręši vegfarenda meš töfum og aukinni slysahęttu, žvķ aš žannig muni bķlum ķ umferšinni aš lokum fękka.

Sķšan er ķ undirbśningi rįndżr ofurstrętó (lišvagnar), sem į aš bjóša žeim, sem hrökklast śt śr bķlum sķnum, upp į valkost, sem žau geti sętt sig viš.  Žetta er kolruglašur hugsunargangur og ósvķfinn ķ hęsta mįta, sem hafa mun mikil og neikvęš įhrif į lķfsgęši allra žeirra, sem žurfa aš aka um höfušborgarsvęšiš, og mun draga śr getu viškomandi sveitarfélaga og rķkissjóšs til aš sinna mun vitręnni og naušsynlegum fjįrfestingum.

Verkefniš er glórulaust ķ alla staši, enda rökstutt meš bįbiljum, eins og minni mengun og losun koltvķildis.  Žaš stenzt ekki skošun, žvķ aš tafirnar auka losun eiturefna og CO2 og ofurstrętisvagnar munu tęta upp malbikiš vegna tķšra ferša og öxulžungans.  Vegslitiš fylgir öxulžunganum ķ 3. veldi, sem žżšir t.d., aš 2,0 t bķll veldur įttföldu sliti į viš 1,0 t bķl.  

"Bętir Ragnar viš, aš įhugavert sé aš setja tjóniš af töfum ķ umferšinni ķ samhengi viš tekjur sveitarfélaganna, en įriš 2018 nįmu śtsvarstekjur Reykjavķkurborgar um mrdISK 110.  "Lķta mį svo į, aš meš žvķ aš lįta reka į reišanum ķ žessum mįlaflokki sé veriš aš leggja į borgarbśa višbótarskatt, sem slagar hįtt upp ķ śtsvariš, sem žeir eru aš greiša.""

Žetta er lżsandi samanburšur hjį Ragnari, en žaš er naušsynlegt aš taka lķka slysakostnašinn af völdum frumstęšra gatnamóta (m.v. umferšaržungann) meš ķ reikninginn, og žį fęst sama upphęš og śtsvarinu nemur, sem varpar ljósi į afleišingar žess aš hafa viš völd ķ Reykjavķk, kjörtķmabil eftir kjörtķmabil, staurblint afturhald.  

Miklabraut


"Góšar samgöngur eru fyrir alla"

Fyrirsögnin eru einkunnarorš į vefsetrinu https://samgongurfyriralla.com , sem įhugahópur borgara um bęttar samgöngur į höfušborgarsvęšinu stendur aš.  Einkunnaroršin gętu lķka veriš "Betri samgöngur fyrir alla" meš skķrskotun til nśverandi įstands, žar sem tališ er, aš tķmasóun vegna frumstęšrar ljósastżringar, žrengsla og kaušslegra, stórhęttulegra gatnamóta, nemi 30-40 mrdISK/įr.  Slysakostnašur og eldsneytiskostnašur er ekki inni ķ žessu tölulega mati, heldur ašeins veršmęti tķmans, sem fer ķ sśginn. Žetta įstand hafa nśverandi borgaryfirvöld kallaš yfir vegfarendur og fjįrhag heimila og fyrirtękja meš óskiljanlegri žvermóšsku og framkvęmdastoppi į Vegageršina, sem įbyrg er fyrir žjóšvegum ķ žéttbżli. Žessi hegšun ętti aš binda enda į valdabrölt žeirra misheppnušu, einstaklinga, sem skipa meirihluta borgarstjórnar og berjast fyrir lķfstķlsbreytingu almennings. Minnir žaš ónotalega į gamla sovétiš, žar sem skapa įtti "homo sovieticus". 

Lausn žvergiršinga og žursa ķ meirihluta borgarstjórnar er engin lausn, heldur magnar hśn tafirnar, svo aš tafakostnašurinn mun tvöfaldast į nęstu tveimur įratugum, ef sś leiš, leiš mišlęgra sérakreina fyrir almenningsvagna, veršur farin.  Bergžursar halda žvķ fram, aš vonlaus śrbótaašferš sé aš fjölga akreinum og losna viš ljósastżrš gatnamót meš mislęgum gatnamótum į helztu umferšarįsum höfušborgarsvęšisins, af žvķ aš žį fjölgi bķlunum enn žį meira og fulllesti umferšarmannvirkin.  Žetta er śr lausu lofti gripiš ķ žvķ samhengi, sem hér um ręšir, en alveg dęmigeršur afturhaldsmįlflutningur, sem svipar til fķflagangsins ķ virkjanaumręšunni, žar sem streitzt er į móti nżjum virkjunum, af žvķ aš žęr verši brįšlega fullnżttar lķka. 

Umferšarsérfręšingar į ofannefndu vefsetri halda žvķ aftur į móti fram, aš sś tęknilega og framfarasinnaša lausn aš losna viš ljós og žar meš žverandi akstursstefnur ķ sama plani į helztu umferšaręšum muni duga sem lausn į umferšarvanda höfušborgarsvęšisins ķ heila öld, ef jafnframt veršur horfiš af braut óžarfra žrenginga og hrašalękkana og farin leiš téšs įhugahóps um nżjar sérreinar fyrir almenningsvagna hęgra megin nśverandi akreina.  

Almenningi hafa veriš kynntar žessar hugmyndir ķ fjölmišlum.  Einn sį ötulasti ķ žessum hópi er prófessor ķ verkfręšigrein (straumfręši) ķ HĶ, Jónas Elķasson.  Eftir hann birtist grein ķ Morgunblašinu 8. desember 2021 undir fyrirsögninni:

"Létta borgarlķnan".

Hśn hófst žannig:

"Létta borgarlķnan er kerfi fyrir almenningssamgöngur meš sama žjónustustigi og hin upphaflega žunga borgarlķna, en kostar ašeins brot af henni.  Munurinn er, aš sérstakar akreinar fyrir vagnana eru hęgra megin, en ekki ķ mišri götu.  Ķ žessu liggur grķšarlegur sparnašur (um 1,2 mrdISK/km) įn žess, aš neinu sé fórnaš, en skipulagslegur įvinningur er mikill. 

Létta lķnan gefur möguleika į aš byggja kerfiš upp ķ įföngum og śtilokar ekki, aš mišjubrautirnar [verši] geršar seinna, ef žörf veršur fyrir žęr og möguleiki finnst į aš koma žeim fyrir.  Žvķ mį lķta į léttu borgarlķnuna sem fyrsta įfanga af žeirri žungu.  Aš óbreyttum faržegafjölda veršur ekki žörf fyrir miklar brautarlagnir strax; ašrar ašgeršir, sérstaklega žęr, sem varša nżtingu į nżrri tękni, og loftslagsmįlin eru meira aškallandi." 

Hin žunga borgarlķna er umferšartęknilegt örverpi viš ķslenzkar ašstęšur, sem veršur lķklega aldrei nokkur spurn eftir.  Létta borgarlķnan slęr žungu borgarlķnuna bęši śt ķ fjįrfestingarupphęš og rekstrarkostnaši.  Sś žunga śtheimtir vart minna fjįrfestingarfé en mrdISK 100, en sś létta žarf minna en mrdISK 20.  Tafakostnašur bķlaumferšar einvöršungu vegna žungu borgarlķnunnar mun nema um 40 mrdISK/įr um įriš 2040, og mį viš samanburšinn fęra žetta sem višbótar rekstrarkostnaš žungu borgarlķnunnar, en sś létta mun ekki valda töfum.  Žetta er svo slįandi mikill mismunur, aš hiš opinbera hlutafélag, sem į aš fįst viš žessar framkvęmdir, veršur aš taka tillit til hans.

Ef borgaryfirvöld į borš viš nśverandi afturhald hefšu rįšiš Reykjavķk frį aldamótum 1900 vęri höfušborgin varla svipur hjį sjón, framfaraskref į borš viš rafvęšingu og hitaveituvęšingu hefšu veriš ķ skötulķki og ķbśum höfušborgarinnar hefši fjölgaš lķtiš, žvķ aš žeim hefši ekki gefizt kostur į öšru en aš bśa ķ žröngum hnappi ķ kringum 101 R., og samgönguęšar og bķlastęši hefšu veriš skorin viš nögl ķ Ašalskipulagi.  Nśverandi borgaryfirvöld draga lappirnar og skemma fyrir framfaramįli į borš viš Sundabraut og brjóta žannig samgöngusįttmįlann tķttnefnda.  Ķ Morgunblašinu 26. nóvember 2021 birtist frétt meš eftirfarandi fyrirsögn:

"Sundabraut hluti af samgöngusįttmįla".

Hśn hófst žannig:

""Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu hafa skipulagsvaldiš.  Um leiš sękja žau į rķkiš um fjįrmagn ķ samgöngum", sagši Vilhjįlmur Įrnason, alžingismašur, sem hefur setiš ķ umhverfis- og samgöngunefnd žingsins.  Hann minnti į, aš geršur hafi veriš samgöngusįttmįli milli rķkisins og 6 sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu, oft kallašur höfušborgarsįttmįli.  Ķ honum felst, aš sveitarfélögin hagi skipulagsmįlum sķnum žannig, aš įform rķkisins um uppbyggingu gangi eftir.

"Sundabraut er hluti af höfušborgarsįttmįlanum, og sveitarfélögin žurfa aš gera hana skipulagslega mögulega.  Ef žau eru tilbśin aš męta rķkinu ķ skipulagsmįlum žannig, aš hęgt sé aš bjóša upp į betri samgöngur og fjölbreytta feršamįta į öllu svęšinu, žį kemur rķkiš aš fjįrmögnun į uppbyggingunni", sagši Vilhjįlmur."

Žaš er ekki hęgt aš eiga samstarf viš borgina um nein framfaramįl, į mešan bergžursar sótsvarts afturhalds sitja žar aš völdum, enda hafa žeir ekki stašiš viš neitt ķ žessu samkomulagi.  Rķkiš vill leggja Sundabraut og reisa mislęg gatnamót, en bergžursarnir vilja stefna bķlaumferšinni ķ öngžveiti. Rķkiš vill leggja grunn aš framtķšarnotkun Reykjavķkurflugvallar, en bergžursarnir vilja skipuleggja lóšir žarna ķ Vatnsmżrinni.  Bergžursar vinna allt meš öfugum klónum.

"Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu og fleiri bentu okkur ķ nefndinni [Umhverfis- og samgöngunefnd Alžingis] į, aš žaš ętti aš vera mislęgur samgönguįs ķ gegnum höfušborgarsvęšiš, žannig aš t.d. žungaflutningar žurfi ekki aš stoppa ķ borgartraffķk, heldur komist greišlega leišar sinnar. Žótt hįgęša almenningssamgöngur gangi upp 100 %, žį segir skżrslan [verkefnishóps samgöngu- og sveitarstjórnarrįšherra], aš žaš verši 24 % aukning bķlaumferšar [til 2033] meš breyttum feršavenjum, en annars 40 % aukning. Žaš eru žvķ ekki forsendur fyrir žvķ aš žrengja aš umferš bķla.  Viš ķ meirihluta nefndarinnar vildum uppbyggingu fjölbreyttra samgangna, en ekki žannig, aš einn samgöngumįti gengi į annan.  Žaš aš ętla aš fękka akreinum į Sušurlandsbraut er ekki ķ žessum anda og er ķ andstöšu viš forsendur žessarar skżrslu um, aš bķlaumferš muni aukast žrįtt fyrir öflugri almenningssamgöngur.""  

 Aušvitaš eiga samgönguįsar um höfušborgarsvęšiš ekki aš vera stżršir af umferšarljósum, eins og bergžursarnir ķ borgarstjórn vilja žó, heldur į umferš žeirra aš ganga greišlega um mislęg gatnamót.  Žótt engin aukning yrši frį nśverandi umferš ķ Reykjavķk, eru engin skilyrši fyrir hendi til aš hęgja enn į henni og auka slysahęttu.  Bergžursar stunda skęruhernaš gegn ķbśunum ķ nafni afdankašrar og einfeldningslegrar hugmyndafręši.  Žeir telja sig ekki kosna til aš žjóna, heldur til aš drottna og troša afdankašri sérvizku sinni um fyrirkomulag umferšar og annars upp į teikniborš borgarinnar.

 

 

 


Tveggja stoša reglunni kastaš fyrir róša

Erna Solberg, formašur norska HęgriLķklega var s.k. Tveggjastoša regla ein af įstęšum žess, aš samningurinn um ašild EFTA-landanna Ķslands, Noregs og Liechtensteins, aš Evrópska efnahagssvęšinu (EES), var samžykktur į Alžingi og ķ Stóržinginu 1992-1993.  Ef sś regla vęri ekki viš lżši, žį mundi ašildin strķša klįrlega gegn įkvęšum stjórnarskrįa Ķslands og Noregs um leyfilegt fullveldisframsal til erlendra rķkja eša stofnana, žar sem löndin eiga ekki ašild.  Tveggjastoša kerfiš var augljóslega snišiš ķ žvķ augnamiši aš friša žį stjórnmįlamenn og ašra ķbśa landanna, sem voru andvķgir ašild aš Evrópusambandinu (ESB), og til aš skapa samningnum visst lögmęti, a.m.k. į Ķslandi og ķ Noregi.

Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) į žannig aš spegla framkvęmdastjórn ESB og EFTA-dómstóllinn į aš spegla ESB-dómstólinn.  Sjįlfstęši žessara EFTA-stofnana frį ESB er žó meira ķ orši en į borši, žannig aš um formsatriši er aš miklu leyti aš ręša, sem višheldur efasemdum um lögmęti ašildar Ķslands og Noregs.  Žessar efasemdir koma upp į yfirboršiš, žegar veigamiklir lagabįlkar koma til umręšu ķ fagnefndum og Fastanefnd EFTA, ķ Sameiginlegu EES-nefndinni (EFTA-löndin og ESB) og viš stašfestingu löggjafarsamkundanna į innleišingu gerša. Er skemmst aš minnast Orkupakka 3 ķ žvķ sambandi, og nś er Orkupakki 4 į umręšustigi innan EFTA og ķ žjóšžingum landanna, en er ekki genginn til Sameiginlegu EES-nefndarinnar. Er vonandi, aš višamikilla undanžįga verši krafizt fyrir Ķslands hönd, en til aš koma žvķ ķ kring, verša žingnefndir aš grķpa til sinna rįša og setja embęttismönnum, sem eins og kunnugt er eru gengnir hugarfarslega ķ ESB, stólinn fyrir dyrnar.

Ķ Noregi hafa mestar deilur um innleišingu lagabįlka ESB eftir Orkupakka 3 oršiš um Jįrnbrautarpakka 4, sem afnemur einkarétt, oftast rķkisins, į aš nżta innviši jįrnbrautakerfa innan EES.  Ķsland er undanžegiš innleišingu af ešlilegum įstęšum.  Fyrir žessari innleišingu er tępur meirihluti į Stóržinginu eša 4  atkvęši, af žvķ aš Verkamannaflokkurinn, sem er hefšbundinn ESB-flokkur, er į móti afnįmi einkaréttar Norske Statsbaner, NSB, į innvišum og rekstri jįrnbrauta ķ Noregi og žar meš einkavęšingu jįrnbrautanna.  Mįliš er žess vegna verulega umdeilt ķ Noregi, og žaš hefur magnaš deilurnar, aš Noregur og Liechtenstein hafa ķ višręšum viš ESB fallizt į aš fórna Tveggja stoša reglunni viš žessa innleišinguog samkvęmt norskum fréttum hefur ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš gert samkomulag viš Noreg og Liechtenstein um yfirlżsingu, sem leggja į fram ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem fallizt er į žessa mįlsmešgerš.  Žetta er stórhęttulegt fordęmi, žar sem rökin eru einvöršungu, aš ķ ESA sé ekki fyrir hendi žekking į jįrnbrautamįlum, en nįkvęmlega hiš sama į viš um orkumįlin, en Tveggjastoša reglan var samt ķ heišri höfš viš innleišingu Orkupakka 3.  

Hęstiréttur Noregs hefur aš beišni Stóržingsins śrskuršaš, aš einfaldur meirihluti Stóržingsins dugi viš stašfestingarferli Jįrnbrautarpakka 4, og Stóržingiš mun vęntanlega afgreiša mįliš samkvęmt žvķ ķ maķ 2021.  Hęstirétturinn var hins vegar ekki spuršur um afleišingar žess aš hundsa Tveggjastoša kerfiš.

Žessi snišganga EES-samningsins felur ķ sér, aš völd yfir norskum jįrnbrautarmįlum munu fęrast beint til stofnana ESB.  Eru žetta ekki vonbrigši fyrir žį, sem lķta į EES-ašild sem varanlegan valkost viš ESB-ašild ?  Leynisamningur utanrķkisrįšherra, ef hann er til, strķšir gegn yfirlżsingum hans sjįlfs og formanns Sjįlfstęšisflokksins.

Ef Stóržingiš samžykkir tillögu Sólberg-rķkisstjórnarinnar um Jįrnbrautarpakka 4, fęrist įkvöršunarvald um ašgang og öryggi į norskum jįrnbrautarteinum til Jįrnbrautarstofnunar ESB, ERA, framkvęmdastjórnar ESB og til ESB-dómstólsins.  Žarna hefur Noregur ekki atkvęšisrétt eša er alls ekki gjaldgengur.  

Forsenda EES-samningsins hefur alla tķš veriš, aš hann sé žjóšréttarlegs ešlis, ž.e. samningur jafnrétthįrra ašila, og žar meš er hann ekki yfiržjóšlegur, eins og ESB-ašild er.  Löggjafarvald, framkvęmdavald og dómsvald skyldi įfram vera ķ höndum EFTA-žjóšanna meš nokkrum fįum, umsömdum undantekningum.  Fullveldi EFTA-landanna skyldi vera innsiglaš meš Tveggjastoša kerfinu.  Samžykktir ESB skyldu ekki sjįlfvirkt hafa įhrif ķ EFTA-löndunum.  

Christoffer Conrad Eriksen, lagaprófessor viš Óslóarhįskóla,skrifar ķ greinargerš til Sambands norskra jįrnbrautarstarfsmanna og Sambands norskra eimreišarstjóra, aš valdframsališ til ESB-stofnananna "muni verša brot gegn hinu sérstaka įkvöršunartökuferli ķ Tveggjastoša kerfi EES" ("EUs fjerde jernbanepakke - konstitusjonelle spörsmål", april 2020). 

Eriksen bendir ennfremur į, aš žetta muni gera EFTA-žjóšunum erfišara fyrir en įšur aš hafna kröfum ESB um aš framselja vald beint til ESB-stofnana ķ sķšari mįlum. 

 Žótt Ķsland sé undanžegiš Jįrnbrautarpakka 4, er žetta hlišarspor Noršmanna grundvallaratriši fyrir alla ašila EES-samningsins, ž.e. ef valdframsal į sér staš frį EFTA-rķkjunum beint til stofnana ESB.  Ef menn eru bśnir aš gefast upp į Tveggjastoša fyrirkomulaginu, hefur EES-samningurinn gengiš sér til hśšar; svo einfalt er žaš.

Norska rķkisstjórnin hefur įtt frumkvęši aš sameiginlegri yfirlżsingu ķ EES-nefndinni meš Ķslandi og Liechtenstein, en rķkisstjórnin og ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš hafa hingaš til neitaš aš upplżsa um efni yfirlżsingarinnar.  Hér viršist žó ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš hafa lįtiš kollegana ķ Ósló fį frķtt spil, "carte blanche", til aš endurskilgreina leikreglurnar ķ EES.  Žaš er hneyksli, ef satt reynist.  Hvaš er utanrķkisrįšherrann aš hugsa ?

Stöšugt fleiri yfiržjóšlegar stofnanir ESB ógna formlegri fullveldisvörn, sem sett var ķ EES-samninginn ķ upphafi.  Żmsir ķslenzkir stjórnmįlamenn, ž.į.m. Bjarni Benediktsson, formašur Sjįlfstęšisflokksins, hafa lżst įhyggjum sķnum yfir, aš žetta kollkeyri EES-samninginn.  Gušlaugur Žór Žóršarson sagši į fundi ķ EES-rįšinu 23. maķ 2018: "Žaš hefur oršiš stöšugt erfišara, žegar ESB-löggjöf, sem felur ķ sér valdframsal, er felld inn ķ EES-samninginn, aš finna lausnir, sem taka tillit til Tveggjastoša fyrirkomulags samningsins."

Ef Ķsland sżnir Noregi undanlįtssemi vegna žrżstings ķ mįli, sem ekki varšar Ķsland, mun žaš skapa hęttulegt fordęmi, sem ógnar uppbyggingu EES-samningsins.

Einnig Bente Angell-Hansen, hinn norski forseti ESA, varar viš aš lįta ESB-stofnanirnar veikja Tveggjastoša kerfiš.  Eftir aš hafa undirstrikaš óskina um "aš varšveita og žróa EES-samninginn", lżsti hśn žvķ yfir į rįšherrafundi EFTA 27. október 2020, aš "tķmabęrt er aš sjį, aš EES-EFTA-stošinni er vel sinnt meš žvķ aš fara eftir Tveggjastoša fyrirkomulaginu, sem gerir EES-samninginn svo einstęšan".  Sem vanur diplómati nefnir ekki Angell-Hansen jįrnbrautarpakkann eša önnur bein dęmi, en eins og hśn segir: "Žegar einnarsślu lausn er valin, hverfur möguleikinn į aš kęra mįl til EFTA-dómstólsins".  Meš öšrum oršum: žegar įkvöršunarvaldiš er flutt til ESB, verša EES-stofnanirnar haldlausar. 

Röksemd norska samgöngurįšuneytisins fyrir žvķ aš vķkja af braut EES-kerfisins er, aš ESA hafi ekki žekkingu į jįrnbrautarmįlum og aš žaš verši erfitt aš koma EFTA-jįrnbrautarstofnun į legg. Hins vegar er engu meiri žekking hjį ESA į fjįrmįlaeftirliti eša orkumįlum, og samt var Tveggjastoša fyrirkomulagiš notaš ķ žeim mįlaflokkum.  Žess vegna eru innantómar röksendir fyrir žvķ aš mešhöndla jįrnbrautarmįlin öšruvķsi.  

Žaš, sem Stóržingiš getur gert til aš višhalda trśveršugleika EES-samningsins og sżna Ķslandi og Liechtenstein viršingu, er aš bišja rķkisstjórnina aš endurskoša frumvarpiš žannig, aš valdframsališ verši til ESA og EFTA-dómstólsins.  Žį veršur lķka unnt aš sneiša hjį framsali löggjafarvalds til framkvęmdastjórnar ESB, sem stefnir ķ ķ žessu mįli, meš žvķ aš reglugeršir hennar og tilskipanir žessu lśtandi verši mešhöndlašar į vanalegan hįtt ķ EES og taki ekki gildi fyrr en eftir samžykki ķ Sameiginlegu EES-nefndinni.

  Stjórnarandstöšuflokkarnir, Verkamannaflokkurinn, Mišflokkurinn, SV, Rautt og MDG, eru allir į móti jįrnbrautarpakkanum.  Žaš er žó 4 atkvęšum of lķtiš til aš koma ķ veg fyrir meirihlutasamžykkt ķ Stóržinginu.  Gagnrżnisraddir frį Ķslandi gętu e.t.v. fengiš einhverja stjórnarliša til aš endurskoša hug sinn til žessa mįls. 

Žeir einu, sem hagnast į jįrnbrautarpakka, sem veikir EFTA-stošina ķ EES, eru ESB-sinnar, sem dreymir um einnarleišar farmiša inn ķ ESB, og žeirri leiš óskar ašeins minnihluti Noršmanna og Ķslendinga eftir. 

Žessi pistill er reistur į grein eftir formann "Nei til EU" ķ Noregi, Roy Pedersen, sem fylgir ķ višhengi pistilsins.  

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Um kuldabola og annaš illžżši

Ķ desember 2020 komu ķ ljós óvišunandi veikleikar į innvišum lands og höfušborgar. Hitaveita ON, dótturfyrirtękis OR (Orkuveita Reykjavķkur) varaši viš ófullnęgjandi upphitunarafköstum, sem hefši leitt til kólnunar ķ hśsum, nema gripiš yrši til arinelds eša kamķnufķringar, žar sem žaš er hęgt, og/eša rafhitunar.  ON/Hitaveita brį į žaš rįš aš hękka hitastig vatnsins, og virtist inntakshitastigiš hękka um 8°C hjį pistilhöfundi ķ Garšabę, sem leiddi sjįlfvirkt til minna rennslis.  Lķtil starfsemi var ķ sundlaugum svęšisins į žessu tķmabili vegna umdeilanlegra sóttvarnarrįšstafana.  Enginn fimbulkuldi varš, og allt foršaši žetta vandręšum.  Žaš er hins vegar meš öllu óvišunandi, aš rekstri Hitaveitu ON (Orku nįttśrunnar) skuli vera žannig hįttaš, aš hann žoli mjög litla įgjöf. Žar veršur aš vera borš fyrir bįru til aš męta óvęntri įgjöf, eins og allar vel reknar veitur reyna aš haga mįlum.

Hinn veikleikinn er heldur ekki nżr af nįlinni, en var mjög svęsinn nśna.  Žetta voru tjörublęšingar ķ Žjóšvegi 1, ašallega frį Borgarnesi til Akureyrar.  Žó aš vikužķša og rigning komi eftir frostakafla į žetta ekki aš gerast.  Žaš žarf aš rżna gerš undirlags og olķumalar.  Kannski hentar engin olķumöl fyrir žęr ašstęšur og umferšaržunga, sem rķkjandi eru į milli Borgarness og Akureyrar.  Žį žarf aš fara yfir ķ gott malbik, žótt žaš sé dżrara en olķumölin, žvķ aš samfélagslega er žaš sennilega hagkvęmast į žessari leiš aš teknu tilliti til rekstrarkostnašar Vegageršar og vegfarenda, svo aš ekki sé nś minnzt į öryggi vegfarenda. Klęšningin er ašeins einn af mörgum kostnašaržįttum nśtķma vegageršar.

Żmsir hafa klóraš sér ķ hausnum śt af žeirri vegferš, sem Orkuveita Reykjavķkur undir stjórn jaršfręšingsins Bjarna Bjarnasonar viršist vera į.  Hann hefur t.d. bįsśnaš opinberlega, aš engin žörf sé į aš fjįrfesta nokkuš ķ orkuöflun né styrkingu dreifikerfa til aš bregšast viš fyrirsjįanlegri įlagsaukningu (bęši aukning afls- og orkužarfar) af völdum orkuskiptanna, nema e.t.v. ķ snjallorkumęlum.  Žetta er višsjįrveršur įróšur forstjórans og stingur ķ stśf viš heilbrigša skynsemi, rįšleggingar Samorku og višhorf Landsvirkjunar.  Ef višhorf forstjórans um aš fresta fjįrfestingum ķ orkuöflun og dreifikerfum vatns og rafmagns, žar til allt er komiš į yztu nöf, eins og viršist vera aš einhverju leyti hjį ON, sķast nišur ķ dótturfyrirtękin, žį er ekki kyn, žótt keraldiš leki, žvķ aš, eins og Bakkabręšur sögšu: botninn er žį sušur ķ Borgarfirši.  

Morgunblašiš gerir žessi mįl aš umręšuefni ķ forystugrein į jólaföstu, 17. desember 2020, undir fyrirsögninni:

"Gallar į grunnžjónustu":

"Ekkert bar śt af hjį Veitum vegna kuldakastsins.  Žaš gęti veriš vegna žess, aš almenningur fór sparlega meš vatniš, en ekki hefur sķšur skipt mįli, aš ekki varš jafnkalt og spįš hafši veriš.

Žessi tilkynning varš hins vegar til žess, aš margir fóru aš velta fyrir sér, hvort eitthvaš vęri aš hjį veitum.  Žaš er ķ verkahring fyrirtękisins aš sjį borgarbśum fyrir heitu vatni [ON aflar žess, Veitur dreifa žvķ - innsk. BJo].  Žaš ętti ekki aš koma į óvart, aš kólni ķ vešri og gęti oršiš kalt ķ nokkra daga.  Žaš ętti žvķ ekki aš teljast mikil tilętlunarsemi aš gera rįš fyrir, aš Veitur séu undir slķkt bśnar.

Ķ frétt um helgina kom fram, aš spurn eftir heitu vatni hefši fariš vaxandi og viš žaš hefši vatnsborš į jaršhitasvęšum fariš lękkandi.  Slķk žróun į ekki aš koma aftan aš hitaveitu.  Innan fyrirtękisins er enginn skortur į žekkingu, og žvķ vaknar sś spurning, hvaš valdi žvķ, aš žegar spįš er köldu vešri, žurfi žaš aš senda śt slķkt įkall til višskiptavina sinna.  Sś spurning vaknar, hvort lykilįstęša fyrir žvķ sé sś, aš slķkt kapp sé į aš nį peningum śt śr fyrirtękinu vegna bįgrar fjįrhagstöšu Reykjavķkur, aš Veitur hafi ekki nęgilegt fé til naušsynlegra rannsókna og žróunar. 

Talsmenn ON hafa opinberlega kennt Kófinu um aukiš įlag hśshitunar.  Žaš er rétt, aš sjaldan hafa fleiri Ķslendingar dvališ samtķmis į landinu og ķ Kófinu, žvķ aš allmargir meš bśsetu erlendis sneru heim, og mjög fįir hafa feršazt utanlands.  Į móti koma hins vegar sįrafįir erlendir feršamenn, svo aš margir gististašir hafi stašiš aušir. Žar er įreišanlega dregiš śr hśshitun eftir föngum. Žótt óvenjumargir hafi dvališ į heimili sķnu lungann śr sólarhringnum, hefur óskitastig ķ ķbśšunum varla veriš hękkaš śt af žvķ.  Fremur, aš vinnuveitendur hafi sparaš vatn į vinnustašnum, eins og hlżtur aš hafa įtt sér staš ķ sundlaugunum lķka. 

Žaš er žess vegna ekki trślegt, aš vatnsnotkun hjį einni dżrustu hitaveitu landsins hafi aukizt umfram fjölgun skrįšra notenda.  Lķklegra er žį, aš leki sé farinn aš hrjį Veitur.  Meš rennslismęlingum og samanburši viš selt vatn geta Veitur komizt aš žessu. 

Įrni Gunnarsson, fyrrverandi yfirverkfręšingur Hitaveitu Reykjavķkur, furšar sig į žeirri stöšu, sem hitaveitumįl höfušborgarsvęšisins viršast hafa rataš ķ.  Hann ritaši grein ķ Fréttablašiš 15. desember 2020, sem hann nefndi:

"Kuldaboli enduruppvakinn".

Hśn hófst žannig:

"Opiš bréf til stjórnenda Orkuveitu Reykjavķkur [hér greinir Įrni ekki į milli ON og Veitna, heldur snżr sér beint aš móšurfyrirtękinu, sem segir sķna sögu-innsk. BJo].  

Žrišja įriš ķ röš mega höfušborgarbśar bśa viš aš vera af stjórnendum OR varašir viš yfirvofandi vatnsskorti hjį Hitaveitunni vegna žess, aš spįš er frostdögum nęstu daga. Ķ fjölmišlum er slegiš upp fyrirsögnum um, aš višbragšsįętlun veitunnar hafi veriš virkjuš; geta kerfisins komin aš žolmörkum žess, sem er sögš vera um 18.000 [m3/klst] ķ hįmarks rennsli, samsvarandi um 1.015 [MW] ķ varmaafli (m.v. nżtingu vatnsins 80/30°C)."

Af svari Gušmundar Óla Gunnarssonar, starfandi forstöšumanns hitaveitu Veitna, viš grein Įrna Gunnarssonar, mį rįša, aš žaš eru ekki nógu róttękar mótvęgisašgeršir į döfinni žar į bę til aš vega upp į móti notkunaraukningu, sem lżsir sér meš yfirlżsingu 3 įr ķ röš frį Veitum um yfirvofandi hitavatnsskort.  Hann horfir til Krżsuvķkur sem framtķšarnżtingarsvęšis, en skrifar svo:

"Viš getum enn aukiš heitavatnsvinnsluna į Hengilssvęšinu.  Žaš eru žó dżr mannvirki, varmastöšvarnar ķ virkjununum, og aš byggja žęr įšur en žörf er į žeim er enn dżrara.  Viš žurfum aš fara nęstum hįlfa öld aftur ķ tķmann, aftur ķ olķukreppuna upp śr 1970, žegar uppbygging hitaveitu ķ nįgrannasveitarfélögum Reykjavķkur var į fullu, til aš sjį višlķka aukningu į heitavatnsnotkun og viš höfum séš nś ķ įr.  Sennilegasta įstęšan er breytt notkun okkar į hśsnęši ķ faraldrinum.  Žetta hefur hugsanlega lķka žżtt žaš, aš aukningin ķ kuldakastinu į dögunum var ekki eins mikil og viš óttušumst."

 

Žetta eru ósannfęrandi śtskżringar, og žaš skķn ķ gegn, aš stjórnendur ON tefla į tępasta vašiš meš, hvort Hitaveitan annar hįmarksžörf eša ekki.  Žaš eru dregnar lappirnar meš aš reisa nżjar varmastöšvar, žar til full nżting fęst į žęr, og žar meš mį ekkert śt af bregša ķ rekstrinum.  Svona reka menn einfaldlega ekki veitur.  Žar žarf jafnan aš vera svo stórt borš fyrir bįru, aš stęrsta eining kerfisins megi falla śr rekstri viš verstu ašstęšur, eins og gerist, žar sem Murphy ręšur rķkjum (žaš slęma, sem gerist, gerist jafnan į versta tķma), įn žess aš višskiptavinir verši fyrir skakkaföllum af žeim sökum.  Žessir atburšir hafa opinberaš einhvers konar rśssneska rśllettu meš OR, sem forstjórinn hlżtur aš bera höfušįbyrgšina į.

Gagnrżni Įrna Gunnarssonar į žannig rétt į sér.  Hann hélt įfram:

"Spurt er, hvernig getur žaš stašizt, aš aflgeta Hitaveitunnar nęgir nś ekki til aš standa undir įlagi, žegar frost er śti samfellt ķ nokkra daga ?

Į sama tķma hefur veitan ašgang aš margfalt meiri varmaorku į Nesjavöllum og Hellisheiši, óbeizlašri, svo [aš] ekki sé minnzt į žį, sem žar er sóaš vegna įgengrar raforkuvinnslu, langt umfram žarfir Hitaveitunnar."

Sóunin, sem Įrni minnist į, į sér einkum staš į Hellisheiši og kann aš vera óafturkręf, a.m.k. ef mišaš er viš nślifandi notendur hitaveitu OR.  Orkusóun af žessu tagi er óvišunandi framganga gagnvart komandi kynslóšum.  Ķ staš žess aš predika um, aš óžarft sé aš virkja nokkuš į nęsta įratugi fyrir orkuskiptin, vęri forstjóra OR nęr aš skapa jafnvęgi ķ nżttum gufuforšabśrum Hellisheišarvirkjunar og Nesjavallavirkjunar, ž.e. aš taka žašan ekki meira en streymt getur inn. Hann žarf kannski aš snķša sér stakk eftir vexti. 

Kostnašarskiptingin į milli hitaveitu og rafveitu ON vekur grunsemdir um, aš einokunarstarfsemi hitaveitunnar greiši nišur samkeppnisstarfsemi ON, rafveituna.  Hvernig mį žaš annars vera, aš snarazt hefur algerlega į merinni, hvaš gjaldskrį hitaveitunnar varšar frį 2003, er nż orkulög og Orkupakki 1 frį ESB tóku gildi į Ķslandi ?

Įrni Gunnarsson skrifaši undir lok greinar sinnar:

"[Hvernig er] [ž]essi staša upp komin, žrįtt fyrir aš gjaldskrį Hitaveitunnar er nś hęrri borin saman viš helztu hitaveitur landsins ?" 

Žetta er mjög mikilvęg spurning. Til aš leita svara žarf sennilega aš kryfja stofn- og rekstrarkostnaš Hellisheišarvirkjunar og fara rękilega ķ saumana į bókhaldi ON, sérstaklega Nesjavallavirkjunar og Hellisheišarvirkjunar, žar sem bęši er einokunar- og samkeppnisstarfsemi. Žį žarf einnig aš kanna, hvort eigendur OR blóšmjólka samstęšuna, t.d. meš óešlilegum aršgreišslukröfum.  Slķkt eru mjög óešlilegir stjórnarhęttir hjį fyrirtęki ķ eigu sveitarfélaga, sem einnig žjónustar ķbśa annarra sveitarfélaga, t.d. meš heitt og kalt vatn.  Sennilega fęr sannleikurinn ekki aš koma ķ ljós fyrr en nżir valdhafar taka viš stjórnartaumunum ķ Reykjavķk og endurskipuleggja stjórn Reykjavķkur og fyrirtękja hennar, en fjįrhagur höfušborgarinnar stefnir nś ķ algert óefni meš glórulausri skuldasöfnun, skattheimtu uppi ķ rjįfri og lélegri žjónustu aš mati borgarbśa sjįlfra. 

Glešilegt nżįr.  

 

 

   


Žjóšgaršsstofnun til óžurftar

Fram er komiš frumvarp til laga um nżtt rķkisbįkn, sem fara į meš forręši žrišjungs landsins. Žaš hafa engin sannfęrandi rök enn veriš fęrš fram fyrir gagnsemi vęntanlegrar rķkisstofnunar, Žjóšgaršsstofnunar, né aš mešalhófs į grundvelli faglegrar žekkingar viš stjórnun umgengni viš og afnota af žessu stóra landsvęši verši gętt ķ meira męli en nś, žegar ašliggjandi sveitarfélög bera įbyrgšina og bęndur hafa haft svęšiš undir handarjašri sķnum, s.s. landgręšsla ber vott um. Reynslan af Vatnajökulsžjóšgarši er óbeysin ķ žessu samhengi. Žaš er lķklega affarasęlla aš leggja žessa vanreifušu og stórkarlalegu mišstżringarhugmynd į ķs, enda mętir hśn miklum mótbyr ķ žjóšfélaginu, en endurskoša fremur löggjöfina um Umhverfisstofnun, Skipulagsstofnun og sveitarfélögin m.t.t. verndunar og nżtingar žessa landsvęšis.  

Halldór Kvaran, "įhugamašur um nįttśruvernd", brį ljósi į žetta stofnunarmįl ķ Morgunblašinu 26. nóvember 2020.  Af žeirri grein aš dęma veršur um hreina stjórnsżslulega afturför og jafnvel hnignun umrędds landsvęšis aš ręša, ef hugmyndir mišstżringarsinna forsjįrhyggjunnar verša ofan į.  Greinin hét:

"Um óžurftarbįkniš Žjóšgaršsstofnun".

Hśn hófst žannig:

"Eigendur og starfsfólk feršažjónustunnar ķ Kerlingarfjöllum hafa ķ 20 įr variš žśsundum vinnustunda viš umhverfis- og nįttśruvernd į svęšinu.  Viš höfum tķnt rusl, lagt og merkt göngustķga og göngubrżr, lagfęrt sįr eftir utanvegaakstur og sinnt fleiri verkefnum ķ sama dśr. Žetta geršum viš aš eigin frumkvęši og žóttumst geta veriš bęrilega stolt af verkum okkar.  

Nś stendur til aš stofnanavęša slķk verkefni meš žvķ aš lögfesta Žjóšgaršsstofnun, rķkisbįkn, sem į aš fara meš forręši alls mišhįlendisins.  Frumkvęši og forręši žess, sem viš höfum brunniš fyrir, skal flytjast sušur.  Įšur var hrópaš "bįkniš burt" į torgum, en [nś] stefnir ķ, aš hrópaš verši "byggjum fleiri og stęrri bįkn !" fyrir komandi alžingiskosningar. Eša hvaš ?  Hve langt og lengi ętla sjįlfstęšismenn ķ rķkisstjórnarmeirihlutanum aš lįta umhverfisrįšherra og liš hans teyma sig ķ vitleysunni ?"

Žegar rķkissjóšur er rekinn meš dśndrandi halla, eins og nśna, žarf hann sķzt į aš halda fleiri hvolpum į spenann, og sķzt af öllu ętti nś aš slį į frumkvęši sjįlfbošališa viš landvörzlu og landvernd. Žess vegna į aš leggja žessa "žjóšnżtingu" hįlendisins į ķs.   

"Hugmyndafręši yfirvofandi lagasetningar um Žjóšgaršsstofnun er aš fęra sjįlfan almannaréttinn į stórum hluta Ķslands į rķkisklafa, og fyrirmyndin er vandręšafyrirbęriš Vatnajökulsžjóšgaršur. Mörgum brį ešlilega ķ brśn, žegar ašgengi aš Vonarskarši var skert verulega; leiš, sem merkt hefur veriš į kortum įratugum saman. Sś rįšstöfun er frįleit, og viš lestur nżlega birtra blašagreina mį helzt skilja, aš vitleysuna ķ Vonarskarši megi skrifa į forsjįrhyggjufyrirmęli og tiktśrur sérlundašra landvarša Vatnajökulsžjóšgaršs.  Hvaš kemur nęst frį žessu fólki ?  Bann viš vetrarferšum į snjó og frosinni jörš ?

 Rekstur Vatnajökulsžjóšgaršs er kapķtuli śt af fyrir sig.  Žar hefur ķtrekaš veriš fariš fram śr fjįrheimildum og Rķkisendurskošun kölluš til, svo [ aš] koma megi skikki į reksturinn."

 Žaš hefur veriš deilt mikiš į stjórnun žeirra svęša ķ óbyggšunum, sem rķkiš fer meš forręši į. Įgreiningur og deiluefni eru žess efnis, aš engu er lķkara en žetta stjórnunarform, rķkisreknir žjóšgaršar o.s.frv., henti ekki višfangsefnunum, sem žar eru til śrlausnar, ž.e.a.s reynslan hingaš til męlir ekki meš žvķ aš halda lengra inn į žessa braut, hvaš žį aš taka risaskref žangaš.

Žann 14. įgśst 2020 skrifaši Sighvatur Bjarnason frétt ķ Morgunblašiš, sem sżnir fram į žetta.  Žar kom m.a. žetta fram:

"Matthķas Sveinbjörnsson, forseti Flugmįlafélags Ķslands, segir, aš oft brenni viš, aš žekkingu skorti hjį stofnunum, sem setja reglur um loftför į verndušum svęšum.  Hann bendir į, aš ķ gildi séu lög um loftferšir, sem heyri undir mįlaflokk Samgöngustofu.  Tilraunir annarra til aš setja reglur um loftrżmi hafi veriš handahófskenndar, skort innsżn og tilgang og sé einfaldlega ekki į žeirra forręši. Brżnt sé, aš einn ašili, ž.e. Samgöngustofa, haldi um stjórnina, annars blasi viš mótsagnakennd flękja.  Hann gagnrżnir einnig, aš sömu reglur séu lįtnar gilda um allar tegundir flygilda.  Samkvęmt skilgreiningu geti žaš spannaš į milli breišžotu og dróna, sem passar ķ buxnavasa.  Ekki sé raunhęft aš ętla allri žessari breidd loftfara hiš sama.  Hann segir žaš augljósa kröfu, aš lenda megi į auglżstum flugbrautum innan žjóšgaršsins."

 Žaš įttar sig hvert barn strax į žvķ, aš žaš bżšur hęttunni heim og er ķ alla staši óešlilegt, aš Umhverfisstofnun og/eša undirstofnanir hennar séu aš bauka viš aš setja reglur um loftför į yfirrįšasvęši sķnu.  Žaš er dómgreindarleysi af viškomandi starfsmönnum aš reyna sig viš slķkt.   Ekki tekur betra viš um landför:

"Frį stofnun Vatnajökulsžjóšgaršs gafa deilur stašiš um akstur gegnum Vonarskarš.  Sveinbjörn Halldórsson, formašur Feršaklśbbsins 4x4 segir, aš žessi gamla akstursleiš liggi yfir svartan sand, sem ekki spillist viš akstur.  Lokunin hafi komiš til vegna verndunar hverasvęša ķ Snapadal, en hann sé langt utan leišar og stafi engin hętta af akandi umferš.  Hann bendir į, aš svęšiš sé afar óašgengilegt, nema į sérśtbśnum bķlum, og žangaš leggi enginn leiš sķna, nema fįmennir harškjarna hópar göngumanna. Hann spyr, hvers vegna einn fįmennur hópur sé śtilokašur fyrir annan ?  

Utanvega akstur hefur komiš óorši į jeppamenn, sem Sveinbjörn segir ósanngjarnt, žar sem allir lķša fyrir fįeina skussa.  Hann segir, aš ķ samtökunum fari fram mikill įróšur fyrir umhverfisvernd og žar į bę hafi menn strax lżst žvķ yfir, aš reglum um Vonarskarš yrši fylgt, žó aš barįttan haldi įfram."

Žetta er einmitt hęttan viš rķkisrekinn žjóšgarš, aš žar verši tekin upp einhvers konar ofverndunarstefna og sumir gestir mešhöndlašir sem hęttulegir nįttśrunni, en ašrir njóti nįšar smįkónga, sem į stašnum rķkja.  Žaš er veriš aš bśa til kerfi, sem gerir landsmönnum erfišara um vik viš aš njóta landsins, hver meš sķnum hętti.  Žröskuldarnir einkennast meir af dyntum en umhverfisvernd.  

Yfir hįlendiš žarf aš leggja klędda, upphękkaša vegi, meš einni akrein ķ hvora įtt, śtskotum og bķlastęšum. Slķkt mun draga śr skašlegum utanvega akstri.  Ķ nišurlagi fréttarinnar dró Sighvatur vel saman, žaš sem fram hafši komiš:

"Allir višmęlendur eru į žvķ mįli, aš svigrśm sé fyrir allar tegundir śtivistar į hinum miklu vķšernum landsins.  Til aš allir geti vel viš unaš, verši žó aš koma til aukiš samrįš og samtöl fyrr ķ ferlunum, ž.e. įšur en įkvaršanir eru teknar.  Žeir segjast hafna žvķ višhorfi, aš umferš vélknśinna tękja teljist sjįlfkrafa ógn viš umhverfiš og telja žaš byggt į miklum misskilningi.  Ķ samtökum žeirra er aš finna fjölda haršra umhverfissinna, sem smitist og speglist žaš ķ įherzlum hjį žeim félögum, sem žeir fara fyrir."

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   


Röng lausn į mikilvęgu višfangsefni

Reglubundnar tafir ķ bķlaumferšinni į höfušborgarsvęšinu eru dżrar fyrir einstaklinga og fyrirtęki og fela žess vegna ķ sér žjóšhagslegan kostnaš, sem bęši hefur neikvęš įhrif į lķfskjör almennings og lķfsgęši. Įstęšan er vanžróaš gatnakerfi m.v. umferšaržungann.  Įstand umferšarmįla ķ Reykjavķk felur ķ sér stórfellda slysahęttu, einkum į fjölförnum gatnamótum viš slęm vešurskilyrši.  Žaš dregur jafnframt śr skilvirkni atvinnulķfsins og felur ķ sér eldsneytissóun og aukna loftmengun.

Žetta vandamįl hefur vafizt fyrir yfirvöldum samgöngumįla į svęšinu aš leysa; ašallega vegna žvergiršingshįttar borgarstjórnar og meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur frį 2010, sem tekiš hefur mislęg gatnamót śt af Ašalskipulagi Reykjavķkur og hafnaš óskum rķkisins um aš fį aš reisa mislęg gatnamót og annaš til aš leysa brżnasta vandann.  Žetta er yfirnįttśrulega vitlaus og mannfjandsamleg afstaša stjórnenda höfušborgar, sem helzt hefur veriš reynt aš skżra meš skķrskotun til annarlegra sértrśarsafnaša.  

Tafakostnašur einstaklinga og fyrirtękja, sem fyrir honum verša, mį ętla, aš nemi a.m.k. 40 mrdISK/įr.  Žetta er grķšarlegur kostnašur, sem ekki er spurning um, hvort žurfi aš lękka, heldur hvernig.   Žessi óhemjulegi kostnašur vex įr frį įri og er vegna žess, aš framkvęmdir viš vitlega afkastaaukningu gatnakerfis höfušborgarsvęšisins hafa legiš ķ lįginni ķ meira en įratug, žrįtt fyrir aš Vegageršin hafi veriš tilbśin aš hefja žęr. Fįrįnlegur samningur borgarinnar um, aš Vegageršin sturtaši ķ  stašinn fé ķ Strętó, svo aš hann gęti keyrt hringinn ķ kringum landiš, hefur tafiš fyrir aršsömum framkvęmdum til aš bęta flęši umferšar į höfušborgarsvęšinu. Žegar śr sér gengin hugmyndafręši ķ staš verkfręši og hagfręši hleypur ķ samgöngumįlin, veršur fjandinn laus.  Borgarstjórnarmeirihlutinn hefur t.d. eyšilagt 1. valkost Vegageršarinnar um gerš og legu Sundabrautar. 

Ekki hefur žó skort góš rįš.  Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur og fyrrverandi bęjarverkfręšingur ķ Kópavogi, hefur t.d. veriš óžreytandi viš aš vara viš stórkarlalegum fyrirętlunum um Borgarlķnu og benda į ašrar višaminni lausnir, sem kęmu til móts viš žarfir borgaranna fyrir bęttar almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu įn grķšarlegra fjįrśtlįta og įn žess aš žrengja umtalsvert aš almennri bķlaumferš. Hann skrifaši ķ Morgunblašiš 7. nóvember 2020 greinina:

"Aukum feršatķšni strętó":

"Įriš 2015 flutti Jarrett Walker, sem er virtur sérfręšingur ķ almenningssamgöngum, erindi ķ Salnum ķ Kópavogi.  Rauši žrįšurinn ķ erindi hans var mikilvęgi žess aš auka feršatķšni strętó.  Žaš skipti mun meira mįli en gönguvegalengd aš bišstöš, og mętti žvķ fękka strętóleišum ķ stašinn til žess aš takmarka aukningu į rekstrarkostnaši. Meš žessu móti fengist hagkvęmasta lausnin fyrir bętta žjónustu strętó." 

Žaš er kominn tķmi til aš hlusta į og ķhuga slķkar hugmyndir til bęttrar žjónustu ķ staš žess aš einblķna į stórkarlalegar lausnir, sem flest bendir til, aš henti ekki viš ķslenzkar ašstęšur, en geti hęglega oršiš flestum vegfarendum į höfušborgarsvęšinu óžęgur ljįr ķ žśfu og skattgreišendum öllum, einkum žó ķbśum sveitarfélaga, sem žįtt ętla aš taka ķ žessu ęvintżri, myllusteinn um hįls.  Žórarinn Hjaltason hélt įfram:

"Ég skora į samgönguyfirvöld į höfušborgarsvęšinu aš endurskoša įętlanir um uppbyggingu borgarlķnunnar.  Beinast liggur viš aš skoša žann valkost aš fękka leišum strętó og auka ķ stašinn feršatķšni.  Unnt er aš stytta feršatķma strętó meš sama hętti og gert hefur veriš fram til žessa, ž.e. bęta viš akrein hęgra megin viš akbraut, žar sem eru langar bišrašir bķla į įlagstķmum umferšar. Žaš er margfalt ódżrara en aš gera sérrżmi ķ mišeyju gatna eša sérgötur, eins og įętlaš er fyrir borgarlķnuna." 

 Taka skal undir žetta.  Žetta vęri til bóta, og gętu slķkar akreinar žjónaš allri forgangsumferš, ž.e. lögreglu, sjśkraflutningum og almenningsvögnum, og mundu létta ašeins į almennri umferš.  

Žann 16. október 2020 birtist fróšleg og rökföst grein eftir sama Žórarin Hjaltason ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Dularfull skżrsla um aršsemi borgarlķnu".

Žar er fjallaš um skrżtna COWI/Mannvitsskżrslu, sem gefin var śt 5. jśnķ 2020, en kom ekki fram į sjónarsvišiš fyrr en 9. október 2020.  Žórarinn finnur żmsar villur ķ žessari skżrslu, žannig aš varasamt er aš reisa į henni stórar įkvaršanir.  Meginnišurstaša žessarar rżni Žórarins er eftirfarandi:

"Žaš er deginum ljósara, aš borgarlķna mun ašeins leiša til žess, aš umferš einkabķla verši ķ bezta falli nokkrum prósentum minni en ella."

Žessi nišurstaša hins reynda umferšarverkfręšings er vel ķgrunduš og rökstudd meš reikningum hans ķ tilvitnašri grein. Af nišurstöšunni mį įlykta, aš Borgarlķnan mun ekki draga merkjanlega śr bķlaumferš, og hśn er žannig ónothęf lausn til aš stytta umferšartafir į įlagstķmum.  Žar af leišandi er órįš af sveitarfélögum höfušborgarsvęšisins og rķkissjóši aš fara śt ķ miklar og dżrar framkvęmdir viš Borgarlķnu, sem žrengja aš bķlaumferš.  Fjįrmunum ber žess ķ staš aš verja til žjóšhagslega aršbęrustu framkvęmdanna, sem greiša śr umferšarflękjum og stytta feršatķmann į įlagstķmum. Žaš er óskandi, aš nżstofnaš félag um framkvęmdir til aš auka flutningsafköst gatnakerfis höfušborgarsvęšisins nżti sér beztu žekkingu į žessu sviši ķ staš žess aš steypa sér ķ hugmyndafręšilegt kviksyndi.    


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband