Fęrsluflokkur: Samgöngur

Borgarlķna er frįleit lausn į umferšarvandanum

Blekbóndi missti nešri kjįlkann nišur į bringu um daginn, er hann sį eftir borgarstjóranum haft, aš losun einnar umferšarteppu meš hjįlp mislęgra  gatnamóta flytji ašeins umferšarvandann aš nęstu gatnamótum.  Žaš žętti ekki gott, aš lęknir segši žetta um kransęšastķflu sjśklings sķns, heldur mundi almennilegur lęknir snśa sér aš žvķ aš fjarlęgja allar kransęšastķflurnar eša tengja framhjį žeim. Hugmyndafręši borgarstjóra er ógešfelld blanda af neikvęšni ķ garš fjölskyldubķlsins, hunzun almannahagsmuna (umferšaröryggis og feršatķma) og įbyrgšarleysis gagnvart rįšstöfun opinbers fjįr.

Borgarstjóri Reykjavķkur situr sem steinrunninn meš hendur ķ skauti og žykist hafa fundiš snjallari lausn į reglubundnu umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu meš Borgarlķnu en aš greiša leiš fjölskyldubķlsins.  Žar tekur hann algerlega rangan pól ķ hęšina og stašfestir žar meš, aš hann er draumóramašur, en enginn raunsęismašur.  Draumóramašurinn leitar žó  fulltingis reykvķskra kjósenda ķ vor til aš fį aš halda įfram meš steingeld gęluverkefni sķn, en stjórnarhęttir draumóramannsins hafa hingaš til haft hręšileg įhrif į fjįrhagsstöšu borgarinnar, og įframhaldandi hnignun hennar mun leiša til nišurlęgingar höfušborgarinnar į nęsta kjörtķmabili. Žaš mun tröllrķša fjįrhagnum į slig, ef fķflagangur į borš viš Borgarlķnu veršur aš raunveruleika į höfušborgarsvęšinu.  Žaš veršur aš gjörbreyta um stefnu ķ skipulagsmįlum borgarinnar og breyta stjórnskipulagi hennar, og žį fyrst mun hagur hennar vęnkast.

Skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins eru ķ klónum į danskri rįšgjafarstofu, Cowi, hverrar umferšarspįr og rįšgjöf eru mjög ótrśveršugar.  Vęri nęr aš leita til innlendra umferšarsérfręšinga, sem menntašir eru erlendis og kunna žess vegna skil į umferšarmęnum į borš viš Borgarlķnu.  Cowi-menn hafa lįtiš frį sér fara endemi į borš viš aš žvinga fólk śr bķlum og ķ strętó į sérakreinum meš vegtollum, hękkun bķlastęšagjalda og fękkun bķlastęša og mögnun almenns umferšaröngžveitis.  Meš slķku og umferšarspįm, sem eru algerlega į skjön viš stašreyndir frį löndum, žar sem borgarlķna hefur veriš innleidd, dęmir žessi rįšgjafarstofa sig śr leik, nema ķ sandkassa draumóranna.

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, sżndi meš dęmum erlendis frį, aš Borgarlķna mun nęstum ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu hérlendis.  Allt fé, sem fjįrfest veršur ķ Borgarlķnu, veršur žess vegna į glę kastaš og mun valda stórtjóni ķ žokkabót, žvķ aš žaš fé hefši annars veriš nżtt ķ brżnar samgöngubętur į höfušborgarsvęšinu og vķtt og breitt um landiš.  Allir raunsęir menn sjį ķ hendi sér, sbr hér aš nešan, aš hugmyndir um Borgarlķnu eru skżjaborgir draumóramanna, sem rįndżrir rįšgjafar styšja viš og višhalda, į mešan žeir geta makaš krókinn meš fé śr opinberum sjóšum, žar sem ķ vissum tilvikum er fé įn hiršis.

Grein Žórarins Hjaltasonar,

"Įhrif borgarlķnu į umferš einkabķla ofmetin",

ķ Morgunblašinu 1. febrśar 2018, hófst žannig:

"Samkvęmt skżrslu verkfręšistofunnar Cowi um borgarlķnuna (janśar 2017) er skipting į feršamįta ķ dag žannig, aš hlutur ferša meš strętó er 4 %, gangandi og hjólandi 20 % og feršir meš einkabķl 76 %.  Ķ sömu skżrslu er įętlaš, aš įriš 2040 verši hlutur ferša meš strętó 12 %, gangandi og hjólandi 30 % og feršir meš einkabķl 58 %.  Feršir meš einkabķl eiga samkvęmt žessu aš minnka um 18 % eša nįkvęmlega jafnmikiš og įętluš aukning į feršum gangandi, hjólandi og meš strętó."

Žessi įętlanagerš um minnkandi bķlaumferš og vaxandi hjólreišar og gönguferšir samfara vaxandi strętóferšum er alveg śt ķ hött, enda órökstudd og stangast į viš reynslu annarra.  Žaš er stórfuršulegt, aš nokkur skuli taka mark į žvķlķkri framsetningu.  Ašeins draumóramenn geta tališ žaš koma til greina aš hętta einni krónu af opinberu fé ķ fjįrfestingu, sem reist er į kviksyndi į borš viš žessa skżrslu.  Įfram meš Žórarin:

"Žaš stenzt engan veginn, aš fjölgun ferša meš strętó um 8 % leiši til žess, aš feršum meš einkabķl fękki um 8 %.  Reynslan sżnir, aš žegar faržegum fjölgar meš strętó vegna bęttrar žjónustu, žį hefur hluti nżrra faržega hjólaš eša gengiš įšur eša žį, aš nżir faržegar hefšu hreinlega ekki feršazt neitt, ef ekki hefši komiš til bętt žjónusta strętó.  Meš öšrum oršum: nżir faržegar eru ekki eingöngu fyrrverandi bķlstjórar eša faržegar ķ einkabķl."

Cowi-rįšgjafaržjónustunni viršist sem sagt ekki vera treystandi.  Žórarinn Hjaltason bendir sķšan į, aš žótt faržegi ķ einkabķl fari aš nota strętó, minnkar bķlaumferšin ekkert fyrr en bķlstjórinn leggur bķlnum.  Hann vitnar til reynslu borganna Adelaide, Sydney og Brisbane ķ Įstralķu af innleišingu borgarlķnu:

"Faržegum meš strętó fjölgaši aš mešaltali um u.ž.b. 45 % meš tilkomu "borgarlķnanna".  Fyrrverandi bķlstjórar ķ einkabķl reyndust vera aš mešaltali ašeins 25 % af nżjum faržegum meš strętó."

Sé įętlun um fjölgun ķ strętó viš tilkomu Borgarlķnu samhliša minnkun bķlaumferšar, reist į žessum reynslutölum frį Įstralķu, ķ staš įgizkana frį Cowi til aš žóknast draumóramönnum, sem stjórna skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins į Ķslandi, žį mun feršum meš strętó fjölga śr 4,0 % ķ 5,8 %, og bķlum ķ umferšinni mun fękka um tęplega 0,5 %, śr 76,0 % ķ 75,5 %, en ekki nišur ķ 58 %, eins og rįšgjafar Cowi slį fram śt ķ loftiš. Gangandi og hjólandi fękkar śr 20,0 % ķ 18,7 %.   

Žessi minnkun bķlaumferšar veršur ekki merkjanleg į götunum, sem sannar fullyršinguna hér aš framan, aš Borgarlķnan mun nįnast ekkert draga śr bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu, og feršahlutdeild strętó mun ekki žrefaldast meš tilkomu hennar, heldur vaxa um 45 %, og hśn veršur rekin meš dśndrandi tapi, margföldu nśverandi tapi, žvķ aš nżting vagnanna mun enn versna.  Borgarlķna eru drómórar einir og mun reynast verša fjįrhagslegt kviksyndi.  Žaš var frumhlaup hjį nśverandi rķkisstjórnarflokkum aš lżsa yfir stušningi viš žetta verkefni.  Alžingi ber aš styšja betur fjįrhagslega viš bakiš į Vegageršinni og lįta óvandašan undirbśning skipulagsyfirvalda höfušborgarsvęšisins lönd og leiš.    

 

 

   


Borgarlķna stendst ekki samkeppni

Žaš er og veršur į nęstu 20 įrum grķšarleg samkeppni um féš, sem Alžingi samžykkir aš rįšstafa ķ samgöngumįlin. Žį kemur ekki til mįla aš leggja śrelta hugmyndafręši ķ höfši fįeinna skipulagsmanna, stjórnmįlamanna og įhugamanna um skipulagsmįl (amatöra) til grundvallar, heldur veršur aš ķhuga slysafękkun, tķmasparnaš og orkusparnaš vegfarenda įsamt višhaldssparnaši vega og tękja aš ógleymdum sanngirnissjónarmišum, žegar įkvöršun um fjįrveitingu til samgönguverkefna er tekin. Annars er hętt viš, aš miklum veršmętum verši į glę kastaš.  

Višfangsefniš į höfušborgarsvęšinu er aš endurbęta nokkur frumstęš gatnamót, sem setiš hafa į hakanum, sumpart sakir įhugaleysis borgaryfirvalda og sumpart vegna verkefna, sem žingmenn hafa sett framar ķ forgangsröš Vegaįętlunar.  Žessi gatnamót eru allt of hęttuleg og afkastalķtil fyrir nśverandi umferšarįlag, hvaš žį framtķšarįlag, sem vex svipaš og landsframleišslan.  Fyrir vikiš eru žau hęttuleg, og  ótrślegt slugs viš śrbętur er dżrkeypt į formi harmleikja, įrekstra įn manntjóns og tķma- og eldsneytissóunar ķ umferšarbišröšum, sem žar myndast. Skilvirkasta lausnin er sums stašar aš grafa fyrir umferšarstokkum og annars stašar aš reisa brżr og leggja vegslaufur og koma žannig upp mislęgum gatnamótum af mismunandi geršum eftir ašstęšum.  Mislęg gatnamót munu kosta miaISK 1,0-2,0 per stk.

Til eru žeir, sem lķta hvorki į umferšina né žörf fólks fyrir hśsnęši sem višfangsefni tęknilegs og fjįrhagslegs ešlis, heldur sem tękifęri til aš breyta smekk og lķfsvenjum fólks eftir eigin höfši.  Žeir lķta talsvert til śtlanda eftir lausnum, en įtta sig ekki į žvķ, aš til aš erlendar fyrirmyndir verši raungeršar meš įrangursrķkum hętti hérlendis, verša forsendur aš vera sambęrilegar hér og žar.

Forręšishyggjusinnar, sem vilja móta lķfshętti almennings aš eigin smekk og skošunum, sem mörgum žykja ęši forneskjuleg og sérvizkuleg, vilja beina auknum feršafjölda ķ strętisvagna meš sérakreinum eša jafnvel ķ jįrnbrautarlestir. Žessi hugmyndafręši gengur ekki upp, og aš reyna žaš veršur dżrt spaug.  Vešurfar į Ķslandi gerir žetta óašlašandi feršamįta, og hann er óžęgilegri, tķmafrekari og jafnvel dżrari en aš fara ferša sinna į fjölskyldubķlnum.  Sé hann  rafknśinn, žį er hann ódżrari og mengunarminni (per mann) en strętisvagninn. 

Hann er ódżrari aš žvķ gefnu, aš fjölskyldan telji sig hvort sem er žurfa į einkabķl aš halda.  Fjölskyldubķllinn er oft samnżttur kvölds og morgna. Žį er ķbśafjöldinn į svęši Borgarlķnu alls ekki nęgur fyrir aršsaman rekstur hennar, žótt annaš vęri sambęrilegt viš śtlönd, og mį žó einu gilda, hversu mjög borgar- og bęjaryfirvöld rembast sem rjśpan viš staurinn viš aš žétta byggš mešfram henni, meš ósanngjarnri og jafnvel óleyfilegri gjaldtöku af hśsbyggjendum til aš fjįrmagna gjörsamlega ótķmabęrt verkefni. Sś gjaldtaka er fyrir nešan allar hellur og brottrekstrarsök fyrir žį borgar- og bęjarfulltrśa, sem hana hafa stutt.   

Af žessum sökum hefur hvorki gengiš né rekiš meš aš auka hlutdeild strętisvagna ķ feršafjölda į höfušborgarsvęšinu.  Hśn er enn 4,0 % af heildar feršafjölda žrįtt fyrir fjįraustur ķ hķtina.  Forsjįrhyggjumenn byggja mikla loftkastala nś į undirbśningsstigum s.k. Borgarlķnu og gefa sér, aš hśn dugi til žreföldunar hlutdeildar strętisvagnanna ķ feršafjölda.  Žetta er algerlega borin von; žaš er ekkert, sem styšur žessa draumsżn.  Žvert į móti er sama, hversu miklu fé er ausiš ķ žennan félagslega feršamįta, sķšustu įrin śr rķkissjóši tęplega 1,0 miaISK/įr, žį metur fólk žęgindin og tķma sinn nęgilega mikils virši, til aš strętisvagnar gegna enn og munu gegna jašarhlutverki ķ feršum į landinu blįa (blauta, kalda og vindasama).

Žaš er alveg sama, hversu miklu fé veršur ausiš ķ Borgarlķnu į nęstu įrum, umferšaröngžveitiš į svęši hennar mun ekkert skįna, ef engar framfarir verša į nśverandi vegakerfi.  Af žessum sökum er veriš aš dśka hér fyrir peningalega hķt og fjįrfestingarhneyksli, fullkomna sóun almannafjįr.  Žetta er žyngra en tįrum taki, žvķ aš vegfarendur um allt land hrópa į umbętur į vegakerfinu, og peningarnir koma śr rķkissjóši, nema žar sem einkaframkvęmd veršur samžykkt.  Žaš kemur af žessum sökum ekki til mįla, aš žingmenn setji Borgarlķnu į 12 įra Vegaįętlun.

Ķ Bandarķkjunum hefur veriš įętlaš (The Economist 20.01.2018-Jam tomorrow), aš umferšaröngžveiti kosti um 500 miaUSD/įr.  Fęrt yfir į ķslenzkar ašstęšur eru žetta um 50 miaISK/įr.  Žaš er hęgt aš leysa žetta vandamįl til 20 įra meš fjįrfestingu upp į miaISK 20 ķ mislęgum gatnamótum, vegstokkum og fjölgun akreina.  Žetta er svipuš upphęš og skipulagsyfirvöld į höfušborgarsvęšinu hyggjast setja ķ fyrsta hluta Borgarlķnunnar, og žaš veršur žį aš koma frį rķkissjóši, žvķ aš borgarsjóšur hefur ekkert bolmagn, enda er hann į leišinni ķ gjörgęzlu aš öllu óbreyttu.

Fé er ekki til fyrir śrelt gęluverkefni į borš viš Borgarlķnu.  Nęsta įtak į höfušborgarsvęšinu į eftir ofangreindri mannvirkjagerš veršur aš undirbśa göturnar meš skynjara- og sendibśnaši til samskipta viš sjįlfakandi farartęki.  Meš vel heppnašri innleišingu slķks bśnašar, sem žolir ķslenzkar ašstęšur, ętti slysatķšni aš minnka, nżting gatna aš batna og kostnašur vegna tafa aš minnka, žvķ aš faržegar geta žį nżtt feršatķmann til einhvers nżtilegs.

Fyrrverandi samgöngu- og sveitarstjórnarrįšherra, Jón Gunnarsson, Alžingismašur, skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 25. janśar 2018, žar sem hann śtlistaši fjįrmagnsžörf vegakerfisins į Vestfjöršum og į Vesturlandi.  Komst hann aš žeirri nišurstöšu, aš brżn fjįrfestingaržörf į Vestfjöršum nęmi miaISK 30 og į Vesturlandi miaISK 20, eša alls miaISK 50. Er žį Sundabraut ekki meštalin.  Heildarfjįrfestingaržörf vegakerfis landsins, aš höfušborgarsvęšinu meštöldu (įn Borgarlķnu, en meš Sundabraut), er žį ekki undir miaISK 250.  Žessar tölur sżna svart į hvķtu, aš žaš eru engir peningar til fyrir Borgarlķnu.

Grein Jóns,

"Įkall um ašgeršir - Vesturland og Vestfiršir", 

hófst žannig:

"Žaš er žyngra en tįrum taki aš horfa upp į įstand žjóšvegakerfisins į Vesturlandi og į Vestfjöršum.  Į žessu svęši er įstandiš sennilega hvaš verst į landsvķsu og brżnust žörf fyrir śrbętur til aš fylgja eftir kröfum almennings og atvinnulķfs."

Greininni lauk žannig:

"Žaš er engin žolinmęši hjį almenningi, hvorki į žessu svęši [Vestfjöršum og Vesturlandi] né annars stašar, til aš bķša ķ įratugi eftir žessum framkvęmdum.  Lélegar samgöngur hafa enda mjög hamlandi įhrif į alla uppbyggingu atvinnulķfs į svęšinu." 

 Rįšhśs Reykjavķkur


Stjórnarsįttmįlinn og samgöngumįlin

Eina verkefniš, sem nefnt er į nafn ķ žessum kafla sįttmįla rķkisstjórnarinnar og kannski ķ sįttmįlanum öllum, er Borgarlķnan, sem tengja į saman mišlęga hluta sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu.  Žetta illa ķgrundaša verkefni, sem borgarstjórn og skipulagsyfirvöld borgarinnar hafa haft forgöngu um, er einfaldlega allt of dżrt m.v. notagildiš fyrir ķbśana. Žaš er dęmigert um mistök stjórnmįlamanna, sem lįta hugmyndafręšina hlaupa meš sig ķ gönur.  

Žaš er žó ešlilegt aš taka nś žegar frį land fyrir slķka samgönguęš ķ ašalskipulagi höfušborgarsvęšisins, en žaš vęri fljótfęrnislegt af rķkinu aš leggja fram fé į žessu kjörtķmabili, 2017-2021, ķ framkvęmd, sem engin fyrirsjįnleg žörf veršur fyrir fram undir 2040, ef nś veršur fariš ķ ašrar nęrtękari og hagkvęmari framkvęmdir.  Žaš er miklu nęr, aš Reykjavķkurborg lįti af žvergiršingshętti sķnum gegn mislęgum gatnamótum og leyfi Vegageršinni aš höggva meš skilvirkasta mögulega hętti į hęttulega og dżra umferšarhnśta meš žvķ aš hanna og reisa mislęg gatnamót į "stofnbrautum ķ žéttbżli", sem hśn er įbyrg fyrir innan borgarmarkanna.  Er žar fyrst til aš taka gatnamót Reykjanesbrautar og Bśstašavegar, og nśverandi tengingar Miklubrautarinnar eru öryggislega og afkastalega stórlega įmęlisveršar.  Žrengingar gatna og stöšvunarljós umferšar viš gangbrautir į fjölförnum brautum į borš viš Kringlumżrarbraut og Sušurlandsbraut eru ašferšir til aš minnka afköst samgönguęša, sem žegar eru of lķtil.  Undirgöng ęttu fyrir löngu aš vera komin į žessa staši.    

Nżr samgöngurįšherra hefur gefiš žį žröngsżnislegu yfirlżsingu, aš gjaldtaka į nżjum leišum śt frį höfušborgarsvęšinu sé ekki į stefnuskrį hans.  Verši žetta ofnan į, er žaš til žess eins falliš aš seinka fyrir öšrum samgönguframkvęmdum į vegum rķkissjóšs.  Yfirlżsingin gengur žvert į stefnumörkun ķ samgönguįętlunum til 4 įra og til 12 įra, žar sem segir um Sundabraut:

"Leitaš verši leiša til aš fjįrmagna Sundabraut ķ samstarfi viš einkaašila".

Žį er yfirlżsing rįšherrans undarleg ķ ljósi žess, aš į kjörtķmabilinu žarf aš taka įkvöršun um nż Hvalfjaršargöng.  Į ekki aš leyfa erlendum feršamönnum aš taka žįtt ķ fjįrmögnun žessa žarfa verkefnis, eins og žeir hafa lagt sitt aš mörkun til aš flżta uppgreišslu lįna vegna fyrri Hvalfjaršarganga ?  Hvaš segja Framsóknarmenn į landsbyggšinni viš žvķ, ef taka į framkvęmdakraft śr rķkissjóši frį brįšnaušsynlegum umbótum į landbyggšinni meš fordild um, aš rķkissjóšur verši aš standa aš fjįrmögnun allra samgönguumbóta į höfušborgarsvęšinu, jafnvel žótt vegfarendur hafi žar ķ sumum tilvikum valmöguleika um gamla eša nżja leiš ?

Fréttaskżring Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu 7. nóvember 2017,

"Sundabrautin "föst ķ forminu"", hófst svona:

"Nś eru lišnir rśmlega 7 mįnušir [frį 21. marz 2017] sķšan Borgarstjórn Reykjavķkur samžykkti aš aš taka upp višręšur viš rķkiš um Sundabraut.

Til upprifjunar er um aš ręša braut, sem liggja mun frį Sundahöfn, yfir eyjar og sund og upp į Kjalarnes.  Žetta yrši mesta og dżrasta samgöngumannvirki landsins.  Aš verkinu koma Vegageršin sem framkvęmdaašili, rķkissjóšur sem greišandi og Reykjavķkurborg sem landeigandi og skipulagsašili.  

Morgunblašiš kannaši stöšu mįlsins, og er skemmst frį žvķ aš segja, aš ekkert hefur gerzt, frį žvķ aš borgarstjórn gerši sķna samžykkt ķ marz.  Ekki er hęgt aš skilja annaš į svörum viš fyrirspurnum Morgunblašsins en žeir embęttismenn, sem um mįliš fjalla, séu "fastir ķ forminu"."

Žessi samžykkt borgarstjórnar frį marz 2017 er hreint yfirvarp aš hįlfu meirihluta hennar fyrir algeru ašgeršarleysi ķ mįlefnum Sundabrautar, sem stafar af įhugaleysi eša beinni andstöšu viš verkefniš.  Mįlsmešferš meirihluta borgarstjórnar į žessu framfaramįli er hneyksli, sem sżnir, hversu forstokkaš afturhald hefur hreišraš um sig ķ borgarkerfinu.  Borgarstjórinn fer undan ķ flęmingi ķ staš žess aš eiga ęrlega fundi meš Vegageršinni um žessa mikilvęgu samgöngubót. 

Borgarstjórinn hefur klśšraš nęgu framboši hśsnęšis ķ Reykjavķk meš ofurįherzlu į žéttingu byggšar, og nś klśšrar hann samgöngumįlum borgarinnar meš ofurįherzlu į Borgarlķnu ķ staš mislęgra gatnamóta og Sundabrautar.  Lóšaklśšriš hefur sprengt upp hśsnęšisverš į höfušborgarsvęšinu algerlega aš óžörfu, og samgönguklśšriš veldur óžarflega mörgum umferšarslysum og lengir feršatķma vegfarenda óžęgilega og óžarflega mikiš til kostnašarauka fyrir samfélagiš, svo aš ekki sé nś minnzt į óžarfa mengun, sem umferšartafir valda.  

Umferšin gegnum Hafnarfjörš er grķšarlega žung, og nemur fjöldinn um torgiš į mótum Reykjanesbrautar og Lękjargötu nęrri 50“000 bķlum į sólarhring, sem žżšir, aš tvöfalda veršur hiš fyrsta Reykjanesbraut frį mislęgum gatnamótum viš Kaldįrselsveg aš mislęgum gatnamótum viš Krżsuvķkurveg. Aš gera öll gatnamót Reykjanesbrautar ķ Hafnarfirši mislęg į nęstu 8 įrum er mun meira aškallandi višfangsefni en aš hefjast handa viš ótķmabęra Borgarlķnu, sem viršist vera hugsuš ķ tengslum viš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og umferšarmišstöšvar ķ Reykjavķk (Vatnsmżri).

  "Fluglestin" er einnig algerlega ótķmabęrt verkefni, enda hugarórar einir, aš nokkrum fjįrfesti detti ķ hug ķ alvöru aš setja miaISK 100-200 ķ verkefni, sem mun eiga fjįrhagslega erfitt uppdrįttar į nęstu įratugum. Frumkvöšlar "fluglestarinnar" fóru verulega fram śr sér, enda heyrist ekki frį žeim, nema um hįfleyg įform, en einkafjįrmagn ķ žetta verkefni lętur į sér standa (ķ svipašan tķma eša lengur en nemur žörfinni fyrir Borgarlķnu).  

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, reit merka grein um umferšarmįl į höfušborgarsvęšinu ķ Morgunblašiš, 26. október 2017,

"Samgöngubętur į Reykjanesbraut",

žar sem sagši m.a.:

"Um sķšustu aldamót gerši verkfręšistofan VST (nś Verkķs) frumdrög aš vegstokki viš Lękjargötu og Kaplakrika.  Kostnašur var įętlašur miaISK 2,4-2,7.  Uppfęrš kostnašarįętlun til veršlags ķ dag er ķ kringum miaISK 8.  Žetta er dżr framkvęmd og ekki fjįrveiting ķ hana ķ gildandi samgönguįętlun.  Kostnašur viš vegstokk viš Lękjargötu og Kaplakrika er žó ašeins 12 % - 14 % af įętlušum kostnaši viš borgarlķnuna.  Sveitarstjórnir į höfušborgarsvęšinu hljóta žvķ aš geta sammęlzt um, aš žessi framkvęmd verši sett framarlega ķ forgangsröšina.  

Žį vęri raunhęft aš reikna meš žvķ, aš Reykjanesbraut gęti oršiš tvöföld meš mislęgum gatnamótum milli Keflavķkur og Miklubrautar innan 10 įra."

Žaš veršur aš mótmęla žvķ haršlega, aš ofangreindar umbętur į Reykjanesbraut verši lįtnar sitja į hakanum vegna óšagots viš aš hefjast handa viš Borgarlķnu.  Borgarlķna kemst ekki ķ nokkurn samjöfnuš viš Reykjanesbrautarumbętur, hvaš fękkun slysa og tķmasparnaš vegfarenda varšar, og er žar aš auki miklu dżrari.  Alžingismenn verša aš kynna sér žessa hliš mįlsins gaumgęfilega hjį Vegageršinni viš nęstu endurskošun 4-įra og 12-įra vegaįętlunar. Žaš er kominn tķmi til aš heimskuleg hugmyndafręši vķki fyrir faglegu mati į stašreyndum og forgangsröšun reistri į slķku mati. 

Ķ lok tilvitnašrar greinar sinnar horfši Žórarinn Hjaltason fram ķ tķmann til 2040:

"Ef horft er til lengri framtķšar, t.d. til įrsins 2040, žį tel ég raunhęft aš gera rįš fyrir samfelldum tvöföldum vegi frį Keflavķkurflugvelli aš Borgarnesi um Vesturlandsveg og austur fyrir Selfoss um Sušurlandsveg.  

Sundabraut er ešlilegur hluti af leišinni um Vesturlandsveg.  Fyrir höfušborgarsvęšiš myndu Reykjanesbraut og Sundabraut hafa mikla žżšingu sem meginstofnvegur frį noršri til sušurs ķ gegnum svęšiš."

Žetta žykir blekbónda vera ešlileg og raunhęf framtķšarsżn fyrir samgönguęšar um žaš stóra, samfellda atvinnusvęši, sem hér um ręšir.  Verši hśn aš veruleika įsamt žvķ aš greiša fyrir umferš meš mislęgum gatnamótum eša veggöngum į öllum helztu gatnamótum į Miklubraut og fjölgun akreina samkvęmt višmišunum Vegageršarinnar um ökutękjafjölda į sólarhring, žį veršur leyst śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins meš višunandi hętti fram til 2040.  Žetta er góšur valkostur viš Borgarlķnuna, sem reist er į fölskum forsendum, mun engan vanda leysa, en skapa alvarlegan fjįrhagsvanda og umferšarvanda meš žrengingu gatna.  Žar er dęmi um verkefni, sem ótķmabęrt er aš setja į 12 įra Vegaįętlun Alžingis.  

 

 

 

 

 

 


Kostir og tķmabundnir gallar rafmagnsbķla

Rafmagnsbķlar komu fram į sjónarsvišiš strax ķ upphafi bķlaaldar, enda einfaldari ķ hönnun og smķši en bķlar knśnir sprengihreyfli, en rafbķlar stóšust hinum ekki snśning, hvaš dręgni og "įfyllitķma" varšaši.  Žį entust blżrafgeymarnir illa, svo aš rafbķlar hurfu fljótlega af sjónarsvišinu.  

Įriš 1973 varš olķukreppa ķ heiminum, og OPEC-samtök olķuframleišslurķkja, beittu samtakamętti sķnum ķ fyrsta sinn til aš žvinga fram margföldun olķuveršs.  Į sama tķma kom fram į sjónarsvišiš kraftrafeindatękni ("power electronics") meš žróun tżristorsins, sem gerši aflstżringu bęši jafnstraums- og rišstraumsbśnašar (DC og AC) mun einfaldari og fyrirferšarminni en įšur hafši veriš. Viš žessar višskiptalegu og tęknilegu ašstęšur gengu rafbķlar ķ  fyrsta sinn ķ endurnżjun lķfdaganna, en žeir nįšu žó enn ekki hylli vegna rafgeymanna, sem enn voru gömlu blżrafgeymarnir meš brennisteinssżru.  

Vegna tżristortękninnar og žróunar tölvutękninnar varš į lokaįratugi 20. aldarinnar tęknilegur grundvöllur fyrir žvķ aš nżta hinn margreynda, trausta og endingargóša AC-hreyfil, sem er notendavęnni en DC-hreyfillinn, žvķ aš hann slitnar hęgar, žarfnast minna višhalds og hefur meira vęgi (torque) viš hįan snśningshraša.  Gallarnir viš hann eru fólgnir ķ įrišlinum, sem er višbótar kraftrafeindabśnašur, meš rafmagnstöpum, til aš breyta jafnstraumi ķ rišstraum. 

Į žessari öld hefur svo oršiš gegnumbrot fyrir rafbķlinn inn į bķlamarkašinn meš nżrri gerš rafgeyma, s.k. ližķum-jón rafgeymar, og vegna örvęntingarfullrar leitar aš möguleikum til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda.  Ližķum-jón rafgeymar hafa marga kosti umfram hina hefšbundnu blżrafgeyma, s.s. a.m.k. žrefaldan orkužéttleika (yfir 100 Wh/kg), meiri endingu (a.m.k. 1200 hlešslur), og flestir Li-jón bķlrafgeymar žola hrašhlešslu į margföldu venjulegu hlešsluafli upp ķ 80 % mįlorku rafgeymanna.

Žrennt er nś helzt haft uppi gegn rafbķlum: 

  1. Verš rafbķla er hęrra en eldsneytisknśinna bķla vegna žess, aš hinir fyrr nefndu hafa enn į sér įhvķlandi žróunarkostnaš og eru framleiddir ķ litlu upplagi, innan viš 3 % af hinum (tengiltvinnbķlar žį taldir meš rafbķlum).  Žaš eru žó fęrri ķhlutir ķ rafbķlum, og žeir eru ķ raun einfaldari aš gerš.  Žegar fram ķ sękir geta žeir žess vegna oršiš ódżrari en eldsneytisknśnir bķlar, vegna žess aš verš Li-jón rafgeymanna fer enn lękkandi, og kostnašur žeirra  er lķtt hįšur verši į ližķum. Višhaldskostnašur rafbķla er lęgri, žótt endurnżjunarkostnašur rafgeyma sé tekinn meš ķ reikninginn. Orkukostnašur rafbķla į Ķslandi er innan viš 40 % af orkukostnaši benzķnbķla m.v. nśverandi raforkuverš og benzķnverš, aš meštöldum töpum viš hlešsluna og žrįtt fyrir lįgt mešalhitastig hérlendis.  Įriš 2018 mį bśast viš, aš 4 įra eignarhaldskostnašur rafbķla og tengiltvinnbķla į Ķslandi verši lęgri en eldsneytisbķla vegna lękkandi framleišslukostnašar. Samt er ekki bśizt viš, aš sala rafbķla hinna hefšbundnu bķlaframleišenda fari aš skila hagnaši fyrr en um og eftir mišjan nęsta įratug. 
  2. Akstursdręgni į hverri rafgeymahlešslu žykir of stutt.  Mešalakstur fjölskyldubķla hérlendis er um 35 km/dag.  Aš sumarlagi endist hlešsla tengiltvinnbķla fyrir žennan akstur (orkunżtnin versnar viš kólnandi vešur um allt aš 3 %/°C frį mešalnżtni įrsins), og minni rafgeymana ķ rafbķlum žarf žį aš hlaša į 2-4 daga fresti.  Nś eru hins vegar aš koma į markašinn rafbķlar (Chevrolet Bolt, Tesla Model 3) meš 75 kWh rafgeyma, og enn stęrri rafgeymar eru ķ stęrri Teslu-geršum.  Į 75 kWh komast menn žó 300 km į hlešslu aš sumarlagi, sem dugar flestum, a.m.k. į milli hrašhlešslustaša. 
  3. Langan endurhlešslutķma setja margir fyrir sig.  Full endurhlešsla į 75 kWh rafgeymum meš 15 kW (3x32 A tengill) getur nś fariš fram į 5 klst, sem dugir fyrir ódżrasta orkukaupatķmabiliš erlendis, į milli kl. 0100-0600, en žį fęst orkan sums stašar į hįlfvirši, og žannig žarf žaš aš verša hér til aš nżta raforkukerfiš meš bezta móti og lįgmarka fjįrfestingaržörf. Innleišing slķkrar gjaldskrįr er tķmabęr og jįkvęšur, žjóšhagslega hagkvęmur hvati fyrir rafbķlainnleišingu hérlendis.   

Nś er aš renna upp fyrir bķlaframleišendum, sem įkvešiš hafa aš venda sķnu kvęši ķ kross og auka framboš į rafbķlum til mikilla muna į fyrri hluta nęsta įratugar, aš framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna ķ heiminum er of lķtil.  Nś eru framleiddar um 2,0 M/įr bifreiša, sem knśnar eru aš einhverju leyti meš ližķum-jón rafgeymum.  Ef mešalstęrš rafgeyma ķ žessar 2 M bifreiša er 25 kWh, žį žarf įrleg framleišslugeta rafgeymaverksmišjanna aš vera 50 GWh/įr, og hśn er lķklega nįlęgt žessu gildi nśna.  Ef framleiša į 10 M rafbķla įriš 2025, eins og hugur bķlaframleišenda stendur til (13 % nżrra fjölskyldubķla), t.d. 6 M meš dręgni 300 km og 4 M meš dręgni 100 km eša minni (tengiltvinn), žį žį žarf aš 11-falda žessa framleišslugetu į 7 įrum. Žaš er grķšarlegt fjįrfestingarįtak og gott dęmi um žau śtlįt, sem orkubyltingin śtheimtir.  

Žį vaknar spurningin um žaš, hversu lengi žekktar birgšir ližķums ķ nįttśrunni munu endast ?   

Žaš žarf um 160 g Li/kWh.  Fyrir įrsframleišsluna 550 GWh af rafgeymum (įętluš žörf 2025) žarf 88 kt af Li.  Žekktur forši af hreinu Li ķ heiminum er 14 Mt, svo aš hann mundi endast ķ 160 įr, ef hann fęri bara ķ bķlarafgeyma.  

Um mišja 21. öldina gęti framleišsla rafbķla hafa aukizt ķ 70 M bķla meš aš mešaltali 75 kWh rafgeyma hver.  Žį žarf framleišslugetan aš hafa tķfaldazt į viš 2025 og nema 5250 GWh/įr.  Žaš žżšir įrlega žörf fyrir Li ķ bķlarafgeyma 0,84 Mt.  Ef 14 Mt verša til rįšstöfunar ķ bķlarafgeyma, veršur hęgt aš halda uppi žessum afköstum ķ 17 įr.  Fyrir mišja öldina veršur žess vegna aš finna meira af ližķum, og svo vill til, aš ķ höfunum er tališ vera grķšarlegt magn eša 230 mia t af Li.  Įreišanlega mun ližķum verša ķ samkeppni viš önnur efni og rafgeymar ķ samkeppni viš annars konar orkuform (geymsluašferšir orku), er hér veršur komiš sögu.  

Žaš er reyndar ekki lķklegt, aš į miklu ližķum śr hafinu verši žörf.  Lķklegra er, aš žegar į nęsta įratugi komi fram nżir orkugjafar, t.d. lķtil žórķum kjarnorkuver, sem endast muni allan notkunartķma bķlsins, og mengunarfrķir eldsneytisrafalar, sbr vetnsisknśnir rafalar, eiga mikla žróunarmöguleika fyrir höndum.  

D2409TQ37

 

 

 


Reykjavķkurflugvöllur į nęsta kjörtķmabili

Allir žekkja hug nśverandi vinstri meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur til Reykjavķkurflugvallar.  Meirihluti Samfylkingar, Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs og Pķrataflokksins vill eindregiš loka žessari samgöngumišstöš landsins alls įriš 2024.  Enginn žarf heldur aš velkjast ķ vafa um, aš flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni į hauk ķ horni, žar sem er nśverandi samgöngurįšherra, Jón Gunnarsson, enda hefur hann hvatt til byggingar nżrrar flugstöšvar viš Reykjavķkurflugvöll. 

Ef sams konar meirihluti og nś er ķ borgarstjórninni, nęr völdum ķ Stjórnarrįšinu eftir nęstu Alžingiskosningar, veršur sótt aš starfsemi flugvallarins śr tveimur įttum, gerš aš honum tangarsókn, og kraftaverk žarf žį til aš bjarga honum śr žeirri kló.  Žetta ęttu žeir, sem annt er um įframhald flugvallarstarfsemi ķ Vatnsmżrinni aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, hvar sem er į landinu.  

Flugvöllur veršur aldrei byggšur ķ Hvassahrauni.  Stašsetning innanlands- og varaflugvallar žar er glórulaus af tveimur įstęšum.  Önnur er sś, aš umrętt flugvallarstęši er į vatnsverndarsvęši Sušurnesjamanna, og hin er sś, aš žaš er į virku jaršeldasvęši. Um fyrra atrišiš sagši Ólafur Žór Ólafsson, forseti bęjarstjórnar Sandgeršis og formašur Svęšisskipulags Sušurnesja ķ vištali viš Baldur Arnarson, sem birtist ķ baksvišsgrein hans ķ Morgunblašinu, 27. maķ 2017,

"Flugvöllur gęti ógnaš vatnsbóli ķ Hvassahrauni":

"Žaš eru skilgreind vatnsverndarsvęši ķ Svęšisskipulagi Sušurnesja.  Hvassahrauniš liggur į vatnsverndarsvęši į svo köllušu fjarsvęši vatnsverndar.  Žaš eru takmarkanir į žvķ, hvers konar starfsemi mį fara fram į vatnsverndarsvęši.  Vęntanlega žyrfti skipulagsbreytingar, ef eitthvaš ętti aš hreyfa žaš svęši."

Žaš er alveg įreišanlegt, aš flugvallarstarfsemi og vatnsverndarsvęši, nęr eša fjęr, fara ekki saman.  Žaš er alltof mikil mengunarįhętta į byggingartķma og į rekstrartķma flugvalla til aš mótvęgisašgeršir geti lękkaš įhęttuna nišur fyrir įsęttanleg mörk. 

Žaš er stórfuršulegt, aš tillaga um jafnilla reifaša hugmynd skyldi koma frį "Rögnunefndinni" į sinni tķš og aš slķkt skyldi flögra aš meirihluta borgarstjórnar Reykjavķkur, žvķ aš flokksfélagar žar į bę eru stöšugt meš nįttśruvernd į vörunum ķ öšru samhengi, žar sem hśn žó orkar mjög tvķmęlis m.t.t. hagsmuna, sem vķša eru af nįttśruaušlindanżtingu. Hugmyndir vinstri gręnna um umhverfisvernd eru greinilega afstęšar. Žar sem flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni žjónar įgętlega sķnu hlutverki fyrir landiš allt meš žremur flugbrautum, er engin brżn žörf į aš leggja śt ķ įhęttusamt og rįndżrt verkefni ķ Hvassahrauni.  

Žaš er fullkomlega frįleitt, ķ ljósi eftirfarandi ummęla Ólafs Žórs, aš eyša meira pśšri į Hvassahraun sem flugvallarstęši:

"Fyrir utan aš grunnvatnsstraumar, sem liggja undan Reykjanesinu og til vesturs, renna allir eftir žessum leišum [įhrifasvęši flugvallar - innsk. BJo]. Heilbrigšiseftirlitiš segir, aš į fjarsvęšum skuli gęta fyllstu varśšar ķ mešferš efna.   Stęrri geymsluhylki eru t.d. bönnuš į slķku svęši.  Sķšan getur Heilbrigšisnefnd Sušurnesja gefiš frekari fyrirmęli um takmarkanir į umferš og byggingu mannvirkja į slķku svęši."  

Žaš žarf enginn aš velkjast ķ vafa um žaš eftir žennan lestur, aš flugvöllur veršur aldrei leyfšur ķ Hvassahrauni.  Žeir, sem halda žvķ fram, aš Hvassahraun sé raunhęfur kostur fyrir flugvöll, eru annaš hvort einfeldningar eša blekkingameistarar.  

"Allt neyzluvatn į Sušurnesjum rennur žarna undir [flugvallarstęšiš], og viš hér sušur frį hljótum aš fara vandlega yfir žaš, hvaša mannvirki geta risiš į slķku svęši.  Žį, hvort sem žaš er sveitarfélagiš Vogar, sem hefur skipulagsvaldiš, eša viš hjį Samtökum sveitarfélaga į Sušurnesjum um svęšisskipulagiš."

Drykkjarhęft vatn beint śr nįttśrunni hefur veriš nefnt "olķa 21. aldarinnar".  Nś žegar er tęplega 60 % meiri spurn eftir henni en framboš į markaši, og meš loftslagsbreytingum, fjölgun mannkyns og vaxandi kaupmętti žorra fólks ķ heiminum er lķklegt, aš eftirspurnin vaxi mikiš į nęstu įratugum.  Til Ķslands gętu siglt risatankskip til aš sękja vatn į verši, sem gęti veriš um 1 kUSD/t til seljanda hérlendis.  Meš žeim hętti yršu Ķslendingar "olķusjeikar noršursins" į 21. öld. 

Į Sušurnesjum er neyzluvatniš tandurhreint, sķaš ķ gegnum hraunlög.  Žaš er makalaust, aš nokkur skuli halda žvķ til streitu nś meš žessar upplżsingar ķ höndunum aš flytja Vatnsmżrarvöllinn sušur ķ Hvassahraun, en vinstri gręnir, samfylkingar og pķratar standa enn į žvķ fastar en fótunum og žrengja stöšugt aš flugvellinum meš lóšaskipulagningu og lóšaśthlutun.  Žar meš sannast, aš hugtakiš nįttśruvernd er ekki hugsjón žeirra, heldur yfirvarp til aš breiša yfir "óhreinu börnin hennar Evu", forręšishyggju og rķkisrekna einokun, sem į ekki upp į pallboršiš hjį mörgum, hvorki hérlendis né annars stašar.  

Į fundi borgarstjórnar 19. september 2017 var til umręšu skżrsla Žorgeirs Pįlssonar, fyrrverandi flugmįlastjóra og kennara blekbónda ķ stęršfręši Laplace viš Verkfręšideild HĶ, um hlutverk Reykjavķkurflugvallar ķ öryggiskerfi landsins.  Žar kemur fram, aš Vatnsmżrarvöllurinn hefur žjónaš öryggishlutverki sķnu afar vel og aš naušsynlegt er, aš į SV-horni landsins séu hiš minnsta 2 flugvellir.   Žar meš hefur įbyrgšarleysi vinstri gręnna, samfylkinga og pķrata gagnvart flugfaržegum og flugįhöfnum veriš afhjśpaš, žvķ aš žessir blindingjar berjast um į hęl og hnakka til aš fį Reykjavķkurflugvelli lokaš įriš 2024, hvaš sem flugvelli ķ Hvassahrauni lķšur.  Žetta vinstra liš vinnur žannig aš grķšarlegri sóun skattfjįr og spilar rśssneska rśllettu meš lķf og limi flugfaržega og įhafna, svo aš ekki sé nś minnzt į brįšveika sjśklinga.  Er hęgt sökkva öllu dżpra ķ pólitķska eymd ? 

Hvernig halda menn, aš verši fyrir velunnara flugvallarins aš halda merkjum hans į lofti, ef vinstri gręnir munu rįša feršinni ķ Stjórnarrįšinu og ķ Rįšhśsinu viš Reykjavķkurtjörn į sama tķma ?

Njįll Trausti Frišbertsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins fyrir NA-kjördęmi og flugumferšarstjóri, hefur kynnt sér lokunarmįl Neyšarflugbrautarinnar, 06/24, rękilega, og bent į faglega veikleika ferlisins, sem leiddi til lokunar flugbrautarinnar, sem séu svo alvarlegir, aš lokun brautarinnar sé ķ raun ólögmęt.  Njįll Trausti sat ķ Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis į sķšasta kjörtķmabili.  Žessi nefnd hefur óskaš eftir žvķ, aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į ašdraganda žess, aš Neyšarbrautinni var lokaš eftir dóm Hęstaréttar ķ mįli nr 268/2016. Ekki var vanžörf į žvķ.

Įhęttugreiningin fyrir Reykjavķkurflugvöll, sem lokun Neyšarbrautarinnar var reist į, hefur veriš haršlega gagnrżnd af Félagi ķslenskra atvinnuflugmanna (FĶA) og öryggisnefnd félagsins (ÖFĶA).  Gagnrżnin er reist į faglegum rökum, žar sem sżnt er fram į, aš śtreikningur nothęfisstušuls flugvallarins įn Neyšarbrautarinnar gefi of hįa nišurstöšu ķ téšri įhęttugreiningu, og žar af leišandi sé óverjandi aš loka neyšarbrautinni śt frį öryggissjónarmišum.  Ef starfrękja į Reykjavķkurflugvöll sem mišstöš innanlandsflugs, sjśkraflugs, kennsluflugs og sem neyšarflugvöll fyrir millilandaflugiš, veršur hann aš hafa 3 flugbrautir įfram.  

Ķ baksvišsgrein Baldurs Arnarsonar ķ Morgunblašinu 5. jślķ 2017, Flugvallarmįliš sé rannsakaš, segir um žįtt Samgöngustofu ķ žessu mįli:

"Žį segir Njįll Trausti, aš nefndin telji rétt, aš śttektin nįi til umsagnar Samgöngustofu um įhęttumat Isavia vegna lokunar į Neyšarbrautinni.  Ķ umsögn Samgöngustofu komi m.a. fram, aš įhęttumatiš nįi ekki til įhrifa į flugvallakerfiš ķ landinu ķ heild sinni né til neyšarskipulags Almannavarna eša įhrifa į sjśkraflutninga.  Žį nįi žaš ekki til fjįrhagslegra įhrifa į flugrekstur.  Jafnframt hafi Samgöngustofa rifjaš upp, aš gera žurfi sérstakt įhęttumat, komi til žess, aš Neyšarbrautinni verši lokaš.  Ķ ljósi žessa telji nefndin spurningar vakna um, hvort ķslenzka rķkiš hafi aflaš sér gagna eša unniš gögn, sem snśa aš umręddum öryggishagsmunum.  Skoša žurfi stjórnvaldsįkvaršanir ķ žessu ferli."

Žaš hefur veriš skošun blekbónda, aš hrapaš hafi veriš aš lokun flugbrautar 06/24, og Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis viršist aš meirihluta til vera sama sinnis.  Vonandi leišir śttekt Rķkisendurskošunar til žess, aš flugbrautin verši opnuš į nż, enda muni Reykjavķkurflugvöllur gegna mikilvęgu hlutverki fyrir flugsamgöngur landsins um ófyrirsjįanlega framtķš.  

Žaš getur veriš fróšlegt aš bera saman geršir annarra žjóša ķ mįlum af svipušu tagi.  London City Airport er ekki į förum, žótt į döfinni hafi veriš aš bęta viš einni flugbraut į Heathrow. Ķ Berlķn er enn veriš aš byggja nżjan flugvöll.  Hvorki tķma- né kostnašarįętlanir fyrir nżja Berlķnarflugvöllinn hafa stašizt og skeikar žar miklu.  Hęšast Sušur-Žjóšverjar aš hrakförum žessa verkefnis Prśssanna, žótt žeim sé ekki hlįtur ķ hug vegna mikilla tafa og kostnašar viš žennan nżja žjóšarflugvöll. Berlķnarbśar voru nżlega spuršir, hvort žeir mundu vilja leggja nišur hinn sögugręga Tempelhof flugvöll ķ Berlķn, žegar hinn loksins kęmist ķ notkun.  Žaš vildu žeir ekki, heldur vilja žeir halda starfrękslu gamla Tempelhofs įfram.  

Njįll Trausti sagši ķ vištalinu eftirfarandi um landsölu rķkisins eftir téšan Hęstaréttardóm:

"Viš teljum rétt, aš śttektin nįi til žess, hvort ešlilega hafi veriš stašiš aš sölu lands ķ eigu rķkisins m.t.t. žeirra nżju upplżsinga, sem komiš hafa fram į undanförnum vikum, aš flugbraut 06/24 hafi ekki veriš varanlega lokaš sķšast lišiš sumar, heldur hafi veriš um tķmabundna lokun aš ręša, enda hafi samžykki Samgöngustofu um lokun ekki legiš fyrir."

Žétting byggšar ķ Vatnsmżri er vanhugsuš śt frį umhverfisverndarsjónarmišum og af umferšartęknilegum įstęšum.  Žaš er eins og strśtar rįši feršinni ķ skipulagsmįlum borgarinnar, sem stinga bara hausnum ķ sandinn, žegar žeim er bent į, aš ašeins lķtiš brot af vęntanlegum ķbśum ķ žessu dżra hverfi mun nota almenningssamgöngutęki, reišhjól eša tvo jafnfljóta, til aš komast leišar sinnar.  Žetta er eftir öšru ķ sżndarveruleika sossanna.

 


Landshlutahagsmunir og fiskeldi

Samkvęmt athugunum bandarķskra fręšimanna (Fiskifréttir 14.09.2017) er fręšilega mögulegt aš ala 15 mia t (milljarša tonna) af fiski ķ heimshöfunum.  Žetta er 100 falt nśverandi eldi, svo aš nęgt próteinframboš į aš verša ķ framtķšinni fyrir vaxandi mannkyn aš žvķ tilskildu, aš höfin verši ekki of menguš fyrir allt žetta eldi.  Žaš horfir óbjörgulega meš höfin nśna, t.d. vegna plastagna, sem sleppt er ķ gegnum sķur frįveitukerfa śt ķ hafiš, og vegna plasts į reki ķ höfunum, og brotnar žar nišur.  Plast ķ vefjum lķkama dżra og manna er žeim hęttulegt. Ķslenzk heilbrigšis- og umhverfisverndaryfirvöld eru svo aftarlega į merinni, aš žau hafa ekki hugmynd um, hvort žetta er vandamįl ķ hafinu viš Ķsland eša ķ ķslenzkum vatnsveitum.  Žau hafa sofiš į veršinum og ekki ķ fyrsta sinn. 

Aš fęra śt kvķarnar frį landeldi og strandeldi til opinna hafsvęša er mögulegt vegna hönnunar öflugra sjókvķa, sem reist er į hönnun olķuborpalla og olķuvinnslupalla.  Noršmenn eru žar ķ fararbroddi, og į žessu įri munu žeir koma fyrir fyrstu eldiskvķum žessarar geršar į norsku hafsvęši.  Strandeldi žeirra viš Noreg hefur framleišslugetu um 1,3 Mt/įr (M=milljón) af laxi, en stjórnvöld įforma tvöföldun į nęstu 10 įrum og fimmföldun, žegar full tök hafa nįšst į starfseminni.  Aukningin veršur langmest ķ hafeldinu. 

Žį er ekki śtilokaš, aš ķslenzk stjórnvöld muni heimila slķkt hafeldi viš Ķsland, žegar strandeldiš hefur nįš višurkenndum buršaržolsmörkum, sem nś er ašeins 71 kt/įr (k=žśsund).  Žetta kann aš aukast ķ tķmans rįš, og framleišslan aš nį 100 kt/įr įriš 2040 meš eldi ķ landkerum lķka. Žaš veršur įhugavert fyrir hérlandsmenn aš fylgjast meš hinu nżja hafeldi Noršmanna, aršsemi žess og rekstrarlegu öryggi, t.d. mešal strokhlutfalli į įri śr kvķunum.

Meš nśverandi buršaržolsmati var Austfiršingum śthlutaš 21 kt laxeldis og Vestfiršingum 50 kt.  Einkum var lįgt buršaržolsmat fyrir Austfirši gagnrżnt og žótti hępiš, aš sušurfirširnir, t.d. Berufjöršur, žyldu ekki meira en metiš var.  Į Austfjöršum er atvinnuįstand gott og fjölbreytilega atvinnu aš finna, sem tengist landbśnaši, sjįvarśtvegi, feršažjónustu, samgöngum og išnaši.  Svo er t.d. kjölfestufyrirtękinu ķ fjóršunginum, Fjaršaįli į Reyšarfirši, fyrir aš žakka. 

Žvķ fer fjarri, aš jafnöflugt atvinnulķf sé fyrir hendi į Vestfjöršum.  Af žessum sökum rķšur Vestfiršingum į, aš eldisfyrirtęki, sem sótt hafa um starfsleyfi, fįi žau sem fyrst.  Žar er stęrsti hęngurinn į, aš Hafrannsóknarstofnun telur ekki žorandi aš hefja starfsleyfisśthlutanir ķ Ķsafjaršardjśpi og į Jökulfjöršum.  

Hvers vegna er žetta ekki réttlętanleg nišurstaša Setjum sem svo, aš sś mįlamišlun verši gerš sökum hagsmunaįrekstra, viš t.d. feršažjónustu, aš leyfa ekki starfrękslu eldiskvķa ķ Jökulfjöršum.  Žį standa eftir um 25 kt ķ Ķsafjaršardjśpi samkvęmt nśverandi buršaržolsmati.  Ķ ljósi žess, aš įrin 2016-2017 hefur ekki veriš tilkynnt um neitt strok śr laxeldiskvķum į Vestfjöršum og enginn eldislax hefur veišzt žar, sem ętla megi, aš sloppiš hafi į žessu tķmabili, mį įlykta, aš gjörbylting til hins betra hafi oršiš ķ rekstri laxeldiskvķanna meš nżrri hönnun žeirra og vinnu viš žau samkvęmt ströngum norskum stašli.  

Ef gert er rįš fyrir mešalfjölda eldislaxa ķ kvķum ķ Ķsafjaršardjśpi 10 M m.v. 25 kt og hįmarks leyfilega blöndun 4 % viš villta stofna žar ķ įm, žį veršur hįmarks leyfilegt sleppihlutfall śr kvķunum og upp ķ įrnar 4 ppm/įr.  Žaš eru meiri lķkur en minni į, aš laxeldisfyrirtękin į Vestfjöršum hafi žegar nįš žessu, og rekstraröryggiš mun bara vaxa meš tķmanum.  

Žaš er almennur vilji fyrir žvķ į Vestfjöršum, aš strax verši veitt starfsleyfi ķ Ķsafjaršardjśpi upp aš buršaržolsmörkum. Til marks um žaš var samžykkt fjölsótts fundar į vegum Fjóršungssambands Vestfjarša 24. september 2017 meš 4 rįšherrum um aš leyfa laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Ķ ljósi atvinnumįla į noršanveršum Vestfjöršum er nś rétt aš snśa viš slagorši vinstri gręnna og taka įkvöršun į grundvelli mikils rekstraröryggis strandkvķanna og žeirrar afstöšu "aš leyfa ķbśunum (homo sapiens) aš njóta vafans".

Hvaš gęti ķ versta tilviki tapazt ?  

Ekki lķffręšileg fjölbreytni, žvķ aš ólķkt laxastofnunum į Sušurfjöršunum eru laxarnir ķ įnum, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, ekki af gamalgrónum vestfirzkum stofnum, mynda ekki sjįlfstęšan erfšahóp, heldur hafa veriš ręktašir tiltölulega nżlega ķ įnum.  Žaš veršur žar af leišandi enginn óafturkręfur erfšafręšilegur missir, žótt meira en 4 % laxanna ķ įnum verši eldislaxar.

Į Sušurfjöršunum hefur žetta (eldislaxar ķ įm > 4 % af villtum löxum) aš lķkindum gerzt į fyrri įrum ķ einhverjum tilvikum, en žaš hefur samt ekki veriš sżnt fram į skašlegar erfšabreytingar eša śrkynjun laxastofnanna žar, sem eru hins vegar upprunalegir og mynda sjįlfstęšan erfšahóp.  Eldislaxinn hefur blandazt urriša žar, en afkvęmin eru ófrjó.

Nś hefur Arnarlax starfsleyfi fyrir 14,5 kt af laxi ķ Patreksfirši, Tįlknafirši og Arnarfirši og hefur sótt um leyfi fyrir 10 kt ķ Ķsafjaršardjśpi og sama ķ Jökulfjöršum.  Žaš veršur aš gęta samręmis viš įhęttumatiš og nżta nżjustu gögn hvers tķma. 

Žaš eru grķšarlegir hagsmunir ķ hśfi į Vestfjöršum, og žess vegna er ekki verjanlegt aš draga lappirnar aš óžörfu.  KPMG metur žaš svo, aš į Vestfjöršum verši til 16 nż störf fyrir hvert framleitt kt.  Ef leyft veršur aš hafa 25 kt ķ sjókvķum ķ Ķsafjaršardjśpi, eins og ešlilegt mį telja, e.t.v. ķ įföngum, žį munu verša til 400 nż störf į Vestfjöršum (um 13 % aukning) og allt aš 150 nż störf annars stašar į landinu (samkvęmt norskum rannsóknum verša til alls 22 nż störf per kt laxeldis). 

Samkvęmt KPMG mun veltan nema 57,5 MISK/starf, en betri męlikvarši er veršmętasköpunin sjįlf, sem styšur viš hagvöxtinn ķ landinu.  Samkvęmt norskum rannsóknum nemur hśn 2,7 MNOK/starf eša 37 MISK/starf. Žetta gefur tęplega 15 miaISK/įr aukna veršmętasköpun į Vestfjöršum og gęti aukiš verga landsframleišslu Ķslands um tęplega 1 %, svo aš hér er um hagsmunamįl landsins alls aš ręša.  

Vestfiršingar hafa mįtt bśa viš žį slęmu stöšu įšur en fiskeldiš kom til skjalanna, aš ķbśum ķ landshlutanum hefur fękkaš.  Ef stjórnvöld setja ekki óžarfar hömlur į vöxt og višgang laxeldisins upp aš metnu buršaržoli fjaršanna, žį mun fólksfękkun verša snśiš ķ fólksfjölgun, svo aš įriš 2040 gęti hafa oršiš 5000 manna fjölgun žar eša 100 %. Žótt žessi jįkvęša žróun Vestfjarša verši knśin įfram af einkaframtakinu, eins og ešlilegt er, setja stjórnvöld starfseminni umgjörš meš leyfisveitingum og innvišauppbyggingu og geta hęglega kastaš skķt ķ tannhjólin.  Žetta ęttu Vestfiršingar aš hafa ofarlega ķ huga, žegar žeir ganga aš kjörboršinu 28. október 2017, og huga aš žvķ, hvaša stjórnmįlaflokkur er lķklegastur til aš styšja viš bakiš į žeim ķ žeirri merkilegu atvinnu- og žyggšažróun, sem getur nś veriš framundan į Vestfjöršum.  

Til žess aš tękifęrin verši nżtanleg, verša stjórnvöld nefnilega aš hjįlpa til viš uppbyggingu naušsynlegra innviša.  Žau mega ekki leggja stein ķ götu Hvalįrvirkjunar, og žau verša aš flżta įętlunum Landsnets um aš reisa ašveitustöš į Nauteyri, sem veršur lykillinn aš langžrįšri hringtengingu Vestfjarša um Ķsafjörš og ašveitustöš Mjólkį į traustu 132 kV/66 kV flutningskerfi.

Upphleyptur og klęddur vegur į lįglendi frį Ķsafirši sušur til Patreksfjaršar og žašan austur ķ Žorskafjörš er annaš skilyrši fyrir žvķ, aš mannlķfiš fįi aš blómstra meš žessum hętti į Vestfjöršum, sbr slagoršiš: "Ķsland allt blómstri".  Af žvķ, sem fram kemur hér aš ofan, yršu fjįrveitingar rķkissjóšs til žessara verkefna žjóšhagslega aršbęrar, og ber aš einhenda sér ķ žęr tafarlaust.  

Hvaša stjórnmįlaflokkum er trśandi fyrir žessu verkefni ? 

Alls ekki vinstri gręnum, af žvķ aš žessi atvinnuuppbygging strķšir gegn grundvallar stefnu žeirra ķ atvinnumįlum, žar sem hér er um beinar erlendar fjįrfestingar aš ręša og aukna nżtingu į nįttśruaušlindum öšru vķsi en meš tronti feršamanna um landiš.  (Undantekning viš stefnu VG er rįšstöfun rķkisins vegna PCC-kķsilversins į Bakka.) Alręmt og heimskulegt slagorš žeirra, "lįtum nįttśruna njóta vafans", getur bęši beinzt gegn auknu laxeldi og nżjum vatnsaflsvirkjunum į borš viš Hvalįrvirkjun.  Vinstri gręnum er ekki treystandi til aš styšja nein atvinnutengd framfaramįl, sem tengjast nįttśruaušlindum.  Žeirra hjartans mįl er stofnun žjóšgarša meš ęrnum kostnaši fyrir rķkissjóš, og mundu žeir įreišanlega gjarna vilja breyta Vestfjöršum ķ einn samfelldan žjóšgarš, žar sem ķbśarnir vęru hluti af verndašri nįttśru svęšisins.  Žetta vilja ķbśarnir einmitt alls ekki, og skyldi engan undra.

Framsóknarflokkurinn veršur vķsast ekki til stórręšanna eftir kosningarnar 28. október 2017 og mun žurfa langan tķma til aš sleikja sįr sķn, ef žau žį leiša hann ekki til ólķfis. Hjašningavķgin į mišjunni verša henni vart til framdrįttar. 

Pķratar hafa engan įhuga fyrir atvinnumįlum og sjįlfbęrri nżtingu nįttśruaušlinda, enda nenna žeir ekki aš żja einni hugsun aš žessum mįlum.  Frķtt nišurhal af netinu og nż Stjórnarskrį eru žeirra mįl.  Af fyrra mįlinu hafa žeir sjįlfsagt marghįttaša reynslu, en į seinna mįlinu hafa žeir ekkert vit, enda um margbrotiš mįl aš ręša, sem stjórnlagafręšingar žurfa aš véla um. Žaš er hins vegar hęgt endalaust aš tśšra af takmarkašri žekkingu um flókiš og fjarlęgt mįl eins og nżja Stjórnarskrį.   

Um ašra flokka žarf varla aš véla og lķtiš vitaš um.  Afl žeirra veršur annašhvort ekkert eša sįralķtiš į Alžingi, ef svo fer fram sem horfir.  Dreifbżlisfólk mį ekki viš žvķ aš dreifa kröftunum um of eina feršina enn.  

 

 


Mikilvęg fundarsókn į Ķsafirši

Sunnudaginn 24. september 2017 var haldinn fjölsóttur fundur į Ķsafirši um lķfshagsmuni Vestfiršinga.  Athygli vakti, aš 4 rįšherrar sóttu fundinn.  Sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra var žar, en hśn hefur reynzt hagsmunum Vestfiršinga hinn versti dragbķtur, kallaš stöšu fiskeldismįla į Vestfjöršum ķtrekaš "villta vestriš" og reynt aš troša upp į žį steinbarni sķnu, sem er uppboš į starfsleyfum laxeldis, žótt ķ samrįšsnefnd rįšuneytisins meš hagsmunaašilum hafi veriš sętzt į įrlega greišslu aušlindargjalds 6 įrum frį fyrstu slįtrun. Žaš er ofsköttun daušans į eina atvinnugrein aš beita bįšum ašferšunum viš aš hafa fé af henni.   

Žį mętti ešlilega į fundinn žingmašur kjósenda ķ Norš-Vestur kjördęmi, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, feršamaįla-, išnašar- og nżsköpunarrįšherra.  Vestfiršir eru aš miklu leyti óplęgšur akur fyrir feršažjónustu, žótt žeir hafi upp į fjölmargt aš bjóša ķ žeim efnum, bęši öšrum landsmönnum og śtlendingum.  Žį stendur fyrir dyrum aš umbylta raforkumįlum Vestfiršinga, reisa hryggjarstykkiš ķ framtķšar orkuöflun landshlutans, Hvalįrvirkjun, sem tengja į ašveitustöš į Nauteyri ķ Ķsafjaršardjśpi, en hśn veršur mišpunkturinn ķ hringtengingu Vestfjarša meš 132 kV og 66 kV loftlķnum, sęstrengjum og jaršstrengjum noršvestur til Ķsafjaršarkaupstašar og sušvestur til Mjólkįrvirkjunar.  Žessar framkvęmdir įsamt styrkingu flutningskerfis og dreifikerfis Vestfjarša, Mjólkįrveitu, munu fęra raforkumįl Vestfiršinga inn ķ nśtķmann, og er löngu kominn tķmi til. 

Žetta er ķ raun skilyrši fyrir uppbyggingu öflugs atvinnulķfs og lķfsnaušsynlegri fjölgun ķbśa į Vestfjöršum.  Žó aš virkjunarašilinn sé ekki rķkisfyrirtęki, sem betur fer, og Landsnet ekki heldur, nema óbeint aš hluta sem dótturfyrirtęki Landsvirkjunar o.fl., žį er stušningur "Išnašarrįšuneytisins" žó afar mikilvęgur fyrir framgang žessa žjóšžrifamįls, žrķfösunar sveitanna og orkuskiptanna.

Sjįlfstęšisflokkurinn stendur nś frammi fyrir gullnu tękifęri ķ Noršurlandskjördęmi vestra aš sameina öll borgaraleg öfl ķ kjördęminu vegna sundrungarinnar ķ Framsóknarflokkinum.  Sjįlfstęšisflokkurinn er meš hįspil į hendi sem eini bakhjarl "litla atvinnurekandans", framkvęmdamannsins og frumkvöšulsins, hvort sem hann stundar landbśnaš, sękir sjóinn, žjónustar feršamenn eša stundar verktakastarfsemi fyrir Vegageršina, Orkubśiš eša Arnarlax, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Sjįlfstęšisflokkurinn styšur framfarasókn Vestfiršinga ķ atvinnumįlum, orkumįlum og samgöngumįlum afdrįttarlaust.  

 Į téšan fund voru einnig męttir tveir ašrir rįšherrar Sjįlfstęšisflokksins, bįšir śr Kraganum.  Annar var samgöngu- og sveitarstjórnarįšherrann, Jón Gunnarsson,  og fór vel į žvķ, af žvķ aš samgöngumįl Vestfjarša hafa dregizt langt aftur śr öšrum hérušum og eru óvišunandi.  Heišarvegirnir vestan Žorskafjaršar eru stórhęttulegir, og malarslóšarnir žola ekki žungaumferš, sem fer žó vaxandi.  Žaš rķšur į fyrir ķbśana į Vestfjöršum og athafnalķfiš žar aš fį almennilegan upphleyptan og klęddan veg į lįglendi frį Žorskafirši til Patreksfjaršar og sömuleišis varanlega tengingu frį Patreksfirši og alla leiš noršur ķ Ķsafjaršardjśp. Įfangi ķ hinu sķšar nefnda er žegar hafinn meš Dżrafjaršargöngum.  Žau verša lķka notuš fyrir jaršstrengi ķ staš loftlķnu yfir illvišrasama heiši fyrir 60 kV tengingu til Önundarfjaršar. Dżrafjaršargöng munu bęta samgöngur og raforkukerfi Vestfjarša og verša atvinnulķfi og mannlķfi öllu lyftistöng. Samgöngurįšherra hefur stutt žessa framkvęmd meš rįšum og dįš.  

Sķšastan en ekki sķztan skal nefna forsętisrįšherrann, Bjarna Benediktsson, sem 4. rįšherrann į téšum fundi.  Męting hans į fundinn geta Vestfiršingar tślkaš sem sišferšilegan og stjórnmįlalegan stušning Sjįlfstęšisflokksins viš žann réttmęta barįttuhug, sem nś hefur oršiš til į mešal Vestfiršinga fyrir framgangi lķfshagsmunamįla žeirra, sem helzt hafa veriš ķ svišsljósinu aš undanförnu į sviši orkumįla, samgöngumįla og atvinnumįla.  Af öllum sólarmerkjum aš dęma, mįlflutningi og sterkri višveru rįšherra flokksins, mun Sjįlfstęšisflokkurinn į komandi kjörtķmabili beita öllu afli sķnu, hvort sem hann veršur ķ stjórn eša stjórnarandstöšu, til aš jafna ašstöšu Vestfiršinga į viš ašra landsmenn į öllum žessum svišum.

Vestfiršingar skyldu nś ķ ašdraganda kosninganna 28. október 2017 gjalda alveg sérstaklega varhug viš smjašri žingmanna į borš viš Lilju Rafneyju Magnśsdóttur.  Hśn ber kįpuna į bįšum öxlum og er vķs til aš svķkja mįlstaš Vestfiršinga į žingi, žegar kemur aš atvinnumįlum og orkumįlum.  Hér skal tilfęra, hvers vegna:

  1. Eitt ašalslagorša Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs er "lįtum nįttśruna njóta vafans".  Žetta sama skķn ķ gegn um skżrslu Hafrannsóknarstofnunar sumariš 2017, žar sem lagt var til aš veita ekki starfsleyfi til laxeldis ķ Ķsafjaršardjśpi og ķ Jökulfjöršum aš svo stöddu.  Ef mįliš kemur til kasta Alžingis, er žetta alveg nóg, til aš vinstri gręnir muni greiša atkvęši gegn starfsleyfisveitingu fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi og ķ Jökulfjöršum.  
  2. Laxeldi į Vestfjöršum eflist nś fyrir tilstyrk beinna erlendra fjįrfestinga, nįnar tiltekiš stórra norskra laxeldisfyrirtękja.  Eignarhald śtlendinga į ķslenzkum fyrirtękjum hefur alla tķš veriš eitur ķ beinum vinstri gręnna og forvera žeirra ķ Alžżšubandalaginu.  Žetta er višbótar įstęša fyrir vinstri gręna til aš greiša į Alžingi atkvęši gegn veitingu starfsleyfa fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  
  3. Vinstri hreyfingin gręnt framboš er afturhaldsflokkur ķ atvinnumįlum, sem hengir sig ķ forneskjulega fordóma og furšulegar kennisetningar, sem oftar en ekki strķša algerlega gegn hagsmunum almennings.  Žess vegna er žingmönnum flokksins engan veginn treystandi.
  4. Žaš er mikill andróšur nśna rekinn ķ fjölmišlum og į samfélagsmišlum gegn hagsmunum Vestfiršinga į raforkusvišinu.  Lęknirinn, Tómas Gušbjartsson, hefur žar fariš mikinn gegn Hvalįrvirkjun, sem žó er naušsynleg, til aš Vestfiršingar verši sjįlfum sér nógir meš rafmagn, en öšru vķsi veršur afhendingaröryggi raforku ekki tryggt į Vestfjöršum meš góšu móti, žvķ aš Vesturlķnan er vangęf, einkum į vetrum.  Tómas hefur haldiš žvķ fram, aš Vestfiršingar hafi ekkert meš virkjun af žessari stęrš aš gera.  Žaš er kolrangt. Ef laxeldiš fęr aš dafna į Vestfjöršum, eins og nįttśrulegar og markašslegar forsendur leyfa, gęti mannfjöldaaukning žar įriš 2040 numiš 5 k (k=žśsund).  Žessi višbótar mannfjöldi žarf 20 MW afl; višbótar aflžörf fiskeldis o.fl. veršur žį 30 MW, repjuvinnsla fyrir fiskeldiš gęti žurft 6 MW og orkuskipti viš hafnir og ķ landumferš žarf 24 MW įriš 2040.  Alls er žetta 80 MW aflžörf til višbótar viš nśverandi 42 MW aflžörf, og į Vestfjöršum er ašeins 19 MW uppsett afl ķ sjįlfbęrum virkjunum. Žaš er žess vegna ekki vanžörf į 50 MW Hvalįrvirkjun fyrir Vestfirši. Žaš er lķklegt, aš afturhaldsflokkurinn Vinstri hreyfingin gręnt framboš, meš litlu borgarstślkuna meš eldspżturnar ķ broddi fylkingar, leggist gegn Hvalįrvirkjun meš vķsun til sams konar mannvistarfjandsamlegu klisju og Tómas Gušbjartsson um, "aš nįttśran verši aš njóta vafans", en fólkiš geti setiš ķ myrkri og kulda, žegar verst gegnir, eša brennt olķu ķ 16 MW neyšarrafstöšvum į Vestfjöršum.  
  5. Um sorgarsögu undirbśnings vegageršar vestan Žorskafjaršar skal ekki fjölyrša hér, en minna į, aš žaš eru einmitt umhverfisverndarleg rök (verndun birkikvęmis), sem teflt er fram nś og tafiš hefur Vegageršina.  Af žessu sést, aš Vestfiršingar vęru aš kaupa köttinn ķ sekknum, ef žeir kjósa vinstri gręna, og vinstri gręnir eiga ekkert traust skiliš į Vestfjöršum. Lķfshęttir og athafnalķf į Vestfjöršum falla engan veginn aš VG-101. Svipušu mįli gegnir um pķrata ķ Noršurlandskjördęmi vestra.  Pķratar eru pólitķsk višrini, įkvaršanafęlnir meš afbrigšum, enda aš mestu samsafn firrtra borgarbarna meš frķtt nišurhal og nżja stjórnarskrį efst į stefnuskrįnni, sem enga samleiš eiga meš landsbyggšinni. Žeir hafa engan įhuga į atvinnumįlum, en žeim mun meiri į borgaralaunum fyrir žaš eitt aš vera til. Atkvęši greitt žeim, er atkvęši į glę kastaš.   

 

 


Bķlaframleišendur į krossgötum

Evrópa snżr nś baki viš śtblįstursspśandi bifreišum, žó helzt dķsilbķlum.  Žżzkir bķlasmišir standa nś frammi fyrir įsökunum um vķštękt samrįš, m.a. um svindl viš śtblįstursmęlingar dķsilbķla.  Harald Krüger, stjórnarformašur Bayerische Motoren Werke, BMW, hefur hafnaš slķkum įsökunum og enn į eftir aš leiša hiš sanna ķ ljós. Bķlaframleišsla er nś į óvenjumiklu breytingaskeiši.  

Sala dķsilbķla ķ Evrópu fellur hratt.  Įšur en VW-möndliš meš męlingar į śtblęstrinum komst ķ hįmęli voru dķsilbķlar helmingur af nżjum bķlum ķ stęrstu löndum Evrópu og vķšar. Morgan Stanley-bankinn hefur birt nżjar sölumęlingar frį jśnķ 2017 ķ Žżzkalandi.  Žar kom fram, aš dķsilbķlar voru undir 39 % af seldum nżjum fólksbķlum.  Annar banki spįir žvķ, aš markašshlutdeild dķsilbķla ķ nżjum fólksbķlum verši senn komin nišur ķ 30 % um alla Evrópu.  

Ein įstęša žessa er ķmigustur į ótķmabęrum daušsföllum af völdum mengunar.  Samkvęmt Umhverfisstofnun Evrópu er mengunarmistur ("smog") orsök aš dauša tęplega hįlfrar milljónar manna į įri ķ Evrópu. Lķklega er įtt viš vestan Rśsslands. Nķturildi frį dķsilbķlum gengur inn ķ žetta mengunarmistur. 

Yfirfęrt į Ķsland nemur žetta 400 manns į įri, sem er ferfalt hęrri tala en įšur hefur komiš fram.  Lķklega er hlutfall ótķmabęrs daušdaga af völdum bķlmengunar hęrra, žar sem hśn bętist ofan į slęmt loft annnars stašar frį, t.d. frį kolaorkuverum.  Į höfušborgarsvęšinu eru nokkrir dagar į įri yfir hęttumörkum H2S, brennisteinsvetnis, sem ašallega kemur žį frį Hellisheišarvirkjun. Žaš ku standa til bóta. Žar aš auki eru stilludagar fįir hér, svo aš tķš loftskipti verša oftast.  Lķklegast eru ótķmabęrir daušdagar hérlendis hlutfallslega fęrri en helmingur slķkra daušdaga ķ Evrópu. Žaš er žess vegna ekki žörf į bošum og bönnum į dķsilvélinni hérlendis eša sprengihreyflunum yfirleitt, eins og ķ stórborgum Evrópu.   

Yfirvöld hafa žar reitt hįtt til höggs.  Dķsilbķlar kunna senn aš verša bannašir ķ nokkrum borgum, t.d. ķ Parķs,  London, Ósló og jafnvel ķ heimalandi Rudolfs Diesel. Ķ Ósló er furšumikil mengun į veturna vegna višarkyndingar ķ sparnašarskyni, og žar eru langvarandi stillur. Heimaborg Daimler Benz, höfušborg Schwaben, Stuttgart, hefur lķka veriš nefnd, enda stendur hśn ķ dalverpi, žar sem stillur eru tķšar.

Ķ sumum löndum, ž.m.t. į Ķslandi, er bošuš hękkun į olķugjaldi eša kolefnisgjaldi į dķsilolķu, svo aš hśn hafi ekki lengur kostnašarforskot į benzķniš. Į Ķslandi er óvišeigandi aš jafna mun į benzķn- og dķsilolķuverši til neytenda meš žvķ aš hękka opinber gjöld į dķsilolķu, vegna žess aš tekjur rķkisins af bifreišum og notkun žeirra eru óhóflegar m.v. fjįrveitingar śr rķkissjóši til vega, brśa og bķlferja.  Hlutfall śtgjalda rķkisins til vegamįla og gjalda bķleigenda af bķlum sķnum og notkun žeirra, 55 %, mundi lķtiš hękka, žótt rķkisstjórn og Alžingi mundu lękka įlögur sķnar į benzķniš til aš hafa žęr svipašar og af dķsilolķu.  Dķsilolķan knżr flesta atvinnuvegi landsins.  Žaš mundi létta undir meš žeim aš lękka verš į henni og draga um leiš śr undirliggjandi veršbólgužrżstingi. Žetta mundi ekki tefja merkjanlega fyrir orkuskiptunum.     

Sum lönd hafa kvešiš upp daušadóm yfir sprengihreyflinum ķ fólksbķlum.  Ķ jślķ 2017 kvaš franska rķkisstjórnin upp śr meš, aš sala nżrra benzķn- og dķsilbķla yrši bönnuš f.o.m. 2040.  Ķ Bretlandi mun slķkt bann taka gildi įriš 2050.  Noršmenn slį alla śt į žessu sviši og ętla aš banna sprengihreyfla ķ nżjum bķlum įriš 2025. Žetta er mögnuš afstaša ķ ljósi žess, aš Noršmenn eru enn žį olķuframleišslužjóš.

Skilyrši fyrir svona framśrstefnulegri afstöšu rķkisvalds er, aš innviširnir hafi veriš žróašir fyrir žaš, sem taka į viš.  Ķ Noregi er fjóršungur nżrra bķla umhverfisvęnn, en į Ķslandi 8 %.  Skżringin į mismuninum er markvissari stefnumörkun og eftirfylgni į öllum svišum orkuskiptanna ķ Noregi. Žvķ fer vķšs fjarri, aš hérlendis sé raunhęft aš setja markmiš af žessu tagi, og slķkt er lķka óskynsamlegt. Viš getum ekki veriš į undan tęknižróuninni ķ heiminum, enda til hvers ?  Losun umferšar į Ķslandi af heildarlosun landsmanna nemur ašeins 8 %, žegar tekiš hefur veriš tillit įhrifa losunar flugvéla ķ hįloftunum.  Vķsbending um nęgilega žróaša innviši fyrir rafmagnsbķlinn veršur, aš bķlaleigurnar sjįi sér hag ķ aš kaupa nżja rafmagnsbķla.  Žį fyrst mun komast skrišur į rafbķlavęšinguna hérlendis.

Talsmašur einnar af stęrstu bķlaleigunum hér, sem į 25 rafbķla, lét nżlega hafa eftir sér ķ blaši, aš rafmagnsbķlar vęru versta fjįrfesting, sem fyrirtęki hans hefši lagt ķ.  Įstęšan er léleg nżting į bķlunum vegna langs endurhlešslutķma og ónógrar langdręgni.  Mjög margir bķlar eru leigšir śt frį Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og Isavia veršur aš sjį sóma sinn ķ aš setja upp višeigandi tengla viš bķlastęši bķlaleiganna žar og ķ samrįši viš žęr.  

Slķka tengla (ekki hrašhlešslustöšvar) žarf aš setja upp į bķlastęšum gististašanna vķtt og breitt um landiš, og ķbśar fjölbżlishśsanna verša į hverju kvöldi aš hafa ašgang aš tengli til aš tengja hlešslutęki sitt viš, sem og ašrir ķbśar.  Hrašhlešslustöšvar ęttu aš vera į hverri eldsneytisstöš, sem ętlar aš halda įfram starfrękslu.

  Bķlasmišir skynja vel, hvaš til žeirra frišar heyrir og hafa komiš fram meš loforš um aš framleiša ašeins tvinnbķla (sem sagt ekki einvöršungu tengiltvinnbķla) og rafmagnsbķla.  Volvo hefur tekiš forystuna meš markmiši um žetta f.o.m. 2019.  Daimler og VW hafa uppi įform um fjöldaframleišslu į rafhlöšuknśnum bķlum, en žeir eru nś framleiddir ķ svo litlum męli hjį žeim, aš sś framleišsla er meš tapi.  Hjį Audi var ķ fyrra bśizt viš, aš svo mundi verša til 2028, en nś er skammt stórra högga į milli. Nś er bśizt til varnar ķ Evrópu, "Festung Europa", gegn bandarķskri innrįs fjöldaframleidds rafmagnsbķls frį hinum ótrślega frumkvöšli, rafmagnsverkfręšinginum Elon Musk. Žaš veršur lķf ķ tuskunum į rafbķlamarkašinum.    

Žżzku risarnir vilja žó enn ekki gefa dķsilinn upp į bįtinn.  Žeir hafa nįš eyrum bśrókratanna ķ Brüssel um, aš strķš gegn dķsilnum muni draga svo mjög fjįrhagslegan žrótt śr žeim, aš žį muni skorta fé til aš žróa umhverfisvęna og samkeppnishęfa valkosti ķ tęka tķš.  Elzbieta Bienkowska, "kommissar" išnašarmįla ķ Berlaymont, varaši nżlega viš žvķ, aš bann viš notkun dķsils gęti valdiš hruni į dķsilmarkašinum.  Hśn hefur fallizt į röksemdir Žjóšverjanna og bošar žróun įn gösslaragangs og bošafalla.  

Ķ bķlablaši Fréttablašsins var 17. įgśst 2017 undir fyrirsögninni,

"Dķsilvélar munu įfram gegna mikilvęgu hlutverki ķ bķlasamgöngum", 

vitnaš ķ Harald Krüger, stjórnarformann BMW Group, og hófst fréttin žannig:

"Ķ ręšu, sem Harald Krüger, stjórnarformašur BMW Group, hélt ķ sķšustu viku [v.32/2017] viš upphaf rįšstefnu Innanrķkisrįšuneytis Žżzkalands, sem bar yfirskriftina "National Diesel Forum", kom m.a. fram, aš fyrirtękiš ętlaši sér aš vera įfram ķ fremstu röš žżzkra bķlaframleišenda viš žróun bķla, sem nota rafmagn sem orkugjafa.  Hann sagši einnig, aš BMW myndi halda įfram žróun dķsilvéla, sem uppfylla muni alla ströngustu mengunarstašla heims, žar į mešal Euro 6."

Engum blandast hugur um, aš "Bayerische Motoren Werke" er ķ fremstu röš bķlaframleišenda og nęgir aš nefna til sögunnar koltrefjar, tengiltvinnbķla og hįnżtni sprengihreyfla. Téšur Haraldur veit, hvaš hann syngur. Dagar dķsilvélarinnar eru ekki taldir.  Hérlendis ęttu yfirvöld aš foršast ótķmabęr bönn į notkun véla, en lįta duga aš leggja sitt lóš į vogaskįlar nżrra innviša og halda sig eingöngu viš jįkvęša hvata til markašarins til aš örva orkuskiptin. 

Žegar bķlasmišir hafa nįš betri tökum į framleišslutękni rafmagnsbķla og nįš hagkvęmni fjöldans, žį verša rafbķlar jafnvel ódżrari ķ innkaupum, og eru nś žegar sannarlega mun ódżrari ķ rekstri, žar sem raforkuverš er almenningi hagstętt.  Žį verša innviširnir hérlendis aš verša tilbśnir, ž.į.m. virkjanir, flutningskerfi og dreifikerfi, og mun žį ekki standa į bķlkaupendum meš orkuskiptin.  Žetta er ekki blśndulagt verkefni, heldur įtakaverkefni, žar sem fįst žarf viš tregšulögmįliš į żmsum svišum.  Žaš kostar klof aš rķša röftum, segir žar.

 


Kolröng įlyktun og dżr

Žaš hefur komiš fram, aš hlutdeild Strętó ķ umferš fólks į götum höfušborgarsvęšisins įriš 2011 sé talin hafa numiš 4,5 % og hafi hękkaš upp ķ 4,8 % įriš 2015 į 4 įrum.  Įriš 2011 var jafnframt ķ samrįši viš rķkisstjórnina og meš framlögum śr rķkissjóši af vegafé sett markmiš um tvöföldun hlutdeildar almenningssamgangna įriš 2021 upp ķ 9,0 %. 

Meš sama framhaldi og hingaš til veršur žessi hlutdeild hins vegar 5,3 % įriš 2021, žó aš fjįrveitingar hins opinbera, sveitarfélaganna og rķkisins, hafi į žessu fjagra įra tķmabili aukizt um tęplega miaISK 1,4 eša tęp 60 % og aksturinn aukizt um 42 % ķ km tališ.  Meiri fjįrveitingar og aukiš framboš žjónustu hrķfa ekki į almenning, af žvķ aš hann hefur ekki hug į žessum samgöngumįta, ef hann į kost į fjölskyldubķl.

Žessi aukning opinbers kostnašar til almenningssamgangna er žó hjóm eitt ķ samanburši viš žaš, sem koma skal meš Borgarlķnu, eins og leitt veršur ķ ljós ķ žessari vefgrein.

Įlyktunin, sem rökrétt er aš draga af žessum stašreyndum, er, aš ķbśar höfušborgarsvęšisins verša ekki lokkašir śr fjölskyldubķlnum og ķ strętó meš auknum akstri almenningsvagnanna og forgangsakreinum fyrir žį, sem sums stašar er bśiš aš koma upp og óneitanlega hefur žrengt aš annarri umferš. Tilraunin undanfarin įr sżnir žetta svart į hvķtu. Žaš er algerlega öndvert viš heilbrigša skynsemi aš halda, aš stórfelldar fjįrfestingar nś ķ žįgu almenningssamgangna og margfaldur rekstrarkostnašur žeirra muni einhverju breyta ķ žessum efnum.  Žaš er hins vegar dęmigeršur forsjįrhyggjuhugsunarhįttur, aš hiš opinbera geti haft stakkaskipti į hegšunarmynztri fólks og minnir mjög į tķšindi af slķku ķ hinum föllnu Rįšstjórnarrķkjum.  Žaš er žį ekki leišum aš lķkjast fyrir rįšstjórnina ķ Reykjavķk, eša hitt žó heldur. 

 Geta veriš einhver rök dulin fyrir žvķ aš stofna nś til fjįrfestinga ķ įföngum, sem aš byrjunargildi nema um miaISK 70, en vegna óvissu geta fariš vel į annaš hundraš milljarša króna, žegar upp veršur stašiš ?  Reynum aš kryfja mįliš:

Umhverfismįl:

Tvenns konar umhverfisvį stafar af umferš vélknśinna farartękja. 

Ķ fyrsta lagi er žaš śtblįstur gróšurhśsalofttegunda og skašlegra gastegunda og fastra efna fyrir öndunarfęrin.  Žar eru t.d. żmis brennisteinssambönd, ašallega frį dķsilvélum, og sótagnir, sem einnig koma ašallega frį dķsilvélum.  Af žessum sökum kunna dķsilvélar aš verša bannašar ķ fólksbķlum į nęsta įratugi.  Til langs tķma mun žessi tegund mengunar hverfa bęši frį strętisvögnum og fólksbķlum, žvķ fyrr žeim mun betra.  Frį strętisvögnum sennilega um 2025 og frį fólksbķlum 15 įrum seinna.  Śtblįstursvandamįl eru žess vegna ekki rök fyrir öflugri almenningssamgöngum.  

Ķ öšru lagi er žaš rykmengun ķ lofti vegna vegslits.  Įrlega deyja 50-100 manns ótķmabęrum dauša į höfušborgarsvęšinu vegna loftmengunar, sem aš töluveršu leyti kemur frį snertingu dekkja viš vegyfirborš, og žaš er ótrślegt, hvaš borgaryfirvöld og Umhverfisstofnun taka mótvęgisašgeršir gegn rykvįnni miklum lausatökum.  Rykbinding er ekki stunduš og sópun er mjög strjįl.  Sóšaskapur einkennir stjórnarfariš ķ borginni. Fķnagnir undir 2,5 mķkrón eru ekki einu sinni męldar, og engar reglur gilda um leyfilegan hįmarksstyrkleika žeirra ķ andrśmslofti. Bandarķkjamenn hafa žó lengi vitaš, aš žęr eru hęttulegastar allra borgarrykagna fyrir lungun.  Slen žetta og doši yfirvalda į öllum svišum mengunarvarna ķ borginni er vķtavert og ķ raun brottrekstrarsök śr valdastólunum.

Žaš er hęgt aš leggja mat į žaš, hvort almenningsvagnar eša fólksbķlar valda meiri rykmyndun śt frį vegsliti.  Strętisvagn, 20 t, veldur 8000 sinnum meira vegsliti per km en fólksbķll, sem vegur 1 t.  Fólksbķlarnir į höfušborgarsvęšinu leggja lķklega aš baki 133 sinnum lengri vegaleng en strętisvagnarnir į įri (160k x 7,5k = 1200 Mkm/įr og strętisvagnar 9,0 Mkm įriš 2015).  Af žessu leišir, aš strętisvagnarnir valda 60 sinnum meiri rykmyndun og kostnaši viš višhald gatna en fólksbķlarnir.  Śt frį žessari nišurstöšu ętti fremur aš létta vagnana og draga śr akstri almenningsvagna en aš žyngja žį og auka aksturinn, eins og žó er įformaš.  

Fjįrhagsmįl:

Nś nemur kostnašur į hvern faržega Strętó alls ISK 506 (per ferš).  Ętla mį, aš helmingur aksturs hvers fólksbķls, 15000 km/įr, sé į höfušborgarsvęšinu, og aš farnar séu 1000 feršir į įri og ķ bķlnum sé aš mešaltali 1,5 mašur.  Žį fęst mešalkostnašur feršar ķ fólksbķl 233 ISK/mann.  Einingarkostnašur Strętó er žį meira en tvöfalt hęrri en fólksbķlsins, svo aš žjóšhagslega borgar sig ekki aš efla almenningssamgöngur, žó aš sérstakir įhugamenn um žęr haldi öšru fram.  

Nišurstaša žessarar greiningar er sś, aš nśverandi almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu valdi margfalt meira vegsliti og rykmengun af völdum žess en fólksbķlarnir og aš almenningssamgöngur séu žjóšhagslega óhagkvęmar, enda er feršakostnašur į mann meira en tvöfaldur m.v. fjölskyldubķlinn.  Hvers konar fordild og botnlaus sérvizka bżr eiginlega aš baki žessu opinbera dekri viš almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu ?

Nś ętla borgaryfirvöld og skipulagspįfar höfušborgarsvęšisins aš halda enn lengra śt ķ ófęruna.  Žessir ašilar ętla aš leggja śt ķ a.m.k. miaISK 70 fjįrfestingu vegna Borgarlķnu, sem ętlaš er aš nį žvķ markmiši aš auka hlutdeild almenningssamgangna į höfušborgarsvęšinu śr nśverandi 4,8 % ķ 12 % įriš 2040.  Žetta žżšir, ef įętlanir nį fram aš ganga, aš žį mun Strętó flytja um 36 M (milljón) faržega (įriš 2040).  Ef gert er rįš fyrir, aš hlutdeild hins opinbera ķ kostnaši viš flutning hvers faržega verši žį sś sama og įriš 2015, ž.e. 351 ISK/fž (=70 % af heild nś), sem mun žżša mikla hękkun fargjalda žį, žį mun rekstrarlegur kostnašarauki hins opinbera, sem žį verša vęntanlega ašeins sveitarfélögin, sem aš Strętó standa (ef rķkiš hęttir nišurgreišslum), nema 9 miaISK/įr !  

Žį er eftir aš taka meš ķ reikninginn fjįrmagnskostnaš Borgarlķnu, en hann mun vęgt reiknaš (5 %/įr vextir og 30 įra afskriftatķmi) nema 5 miaISK/įr (afborganir og vextir). 

Heildarkostnašarauki žessara sveitarfélaga vegna Borgarlķnu mun žannig nema 9+5=14 miaISK/įr.  Žetta mun bętast ofan į nśverandi kostnaš, 3,8 miaISK/įr, hins opinbera af Strętó, og veršur heildarkostnašur hins opinbera žį a.m.k. 17,8 miaISK/įr. 

Afleišing Borgarlķnu fyrir fjįrhag sveitarfélaganna į höfušborgarsbęšinu veršur grafalvarlegur, žvķ aš kostnašur viš Strętó tęplega fimmfaldast aš raunvirši m.v. 2015, og įvinningurinn er neikvęšur ķ öllu tilliti.  Žetta er meš öšrum oršum algerlega glórulaust gęluverkefni. 

Žaš er full įstęša fyrir fulltrśa į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins, sem bošašur hefur veriš ķ nóvember 2017, aš stilla saman strengi į höfušborgarsvęšinu gegn vinstri sinnušu žokurįfi, sem leitt er af nśverandi meirihluta ķ borgarstjórn Reykjavķkur.  Žaš er jafnframt įstęša fyrir fulltrśa utan höfušborgarsvęšisins aš gjalda varhug viš žessu, žvķ aš Reykjavķk er į hausnum og hefur enga fjįrhagslega burši ķ žetta verkefni.  Žaš mun verša leitaš eftir framlögum śr rķkissjóši ķ žetta óžurftarverkefni og rķkisįbyrgšum, sem ber aš hafna.  Framlög til Borgarlķnu śr rķkissjóši mundu verša tekin frį öšrum verkefnum į Vegaįętlun, sem flest, ef ekki öll, eru brįšnaušsynleg og hafa dregizt śr hömlu.

Žaš eru fleiri en žessi blekbóndi hér, sem hafa komizt meš sķnu lagi aš žeirri efnislegu nišurstöšu, sem hér hefur veriš kynnt.  Mį žar fyrst nefna ritstjórn Morgunblašsins, sem žann 30. jśnķ 2017 sendi frį sér forystugreinina,

"Ķbśarnir hafa hafnaš stefnunni":

"Žaš er meš miklum ólķkindum aš sjį, hvernig žeir, sem įkvaršanir taka um samgöngumįl į höfušborgarsvęšinu, hundsa skżr skilaboš almennings.  Ekki žarf aš bķša til 2022 til aš sjį, aš nišurstaša tilraunar um almenningssamgöngur į höfušborgarsvęšinu er, aš almenningur vill ekki stórauknar almenningssamgöngur  į kostnaš fjölskyldubķlsins.  Komiš hefur ķ ljós, aš žó aš žrengt hafi veriš aš fjölskyldubķlnum, en żtt undir annan feršamįta, vill langstęrstur hluti almennings feršast um į eigin bķlum.  Er ekki sjįlfsagt aš virša žaš val og hętta aš žrengja aš almennri umferš ?"

Sś įkvöršun vinstri rķkisstjórnarinnar 2011 aš setja hįtt ķ einn milljarš króna ķ aš efla almenningssamgöngur į og aš höfušborgarsvęšinu gegn žvķ aš fjįrfesta ekkert ķ samgöngubótum į stofnęšum höfušborgarsvęšisins var stórskašleg fyrir umferšaröryggi žar og heilsufar ķbśanna og var žar aš auki žjóšhagslega skašleg, eins og sżnt hefur veriš fram į ķ žessari vefgrein. Téšur samningur hefur nś ķ mešförum borgaryfirvalda framkallaš skrķmsli, sem kallaš er Borgarlķna. Žetta samkomulag rķkis og borgar į sinni tķš ber aš afturkalla strax og bįšir ašilar verša um žaš sammįla, en žaš veršur ekki, nema nśverandi meirihluti ķ Reykjavķk verši felldur, helzt kolfelldur.  Lķkja mį hinum ófrżnilega meirihluta viš dreka, og nś er bešiš riddarans hugumprśša į hvķtum hesti, sem stingur dreka žennan į hol meš spjóti sķnu, eins og vel žekkt er śr sagnaarfleifšinni.  

Ķ annan staš mį nefna prófessor emeritus viš Verkfręšideild HĶ, sem 28. jśnķ 2017 ritaši ķ Morgunblašiš greinina, 

"Borgarlķnurugl ķ Reykjavķk":

"Almenningssamgöngum veršur aš sjįlfsögšu aš halda uppi [blekbóndi er sammįla], en ķ staš žess aš gera žennan mikilvęga valkost margfalt dżrari ķ rekstri en nś er [blekbóndi fékk śt, aš įrlegur kostnašur mundi 4,7 faldast], hlżtur aš standa borgaryfirvöldum öllu nęr aš leita hagkvęmari og ódżrari lausna [t.d. meš minni, rafknśnum vögnum utan annatķma - innsk. BJo].   Žess mį svo geta, aš borgarstjóri og skipulagshetjur hans ęttu ķ raun aš vera borgarbśum žakklįtir fyrir yfirburšastöšu einkabķlsins, žar sem žaš gefur Reykjavķkurborg kost į aš veita margfalt einfaldari,  ódżrari og hagkvęmari žjónustu en ella [bķlaeign er almennari į Ķslandi en ķ öšrum löndum, um 0,72 fólksbķlar į ķbśa, og skipulagsyfirvöld komast ekki meš góšu móti hjį aš taka miš af žvķ.  Fjölskyldubķllinn er aušvitaš nżttur įriš um kring, einnig til feršalaga utan höfušborgarsvęšisins. - innsk. BJo].  

Sķšan setur Jónas fram žį skošun, aš hin annarlega Borgarlķnuhugmynd sé sótt til Kaupmannahafnar, enda sé rįšgjafinn danskur.  Žetta setur fįrįnleika hugmyndarinnar ķ nżtt ljós.  Danskir rįšgjafar eru į launum (hver borgar žau laun ?) viš aš troša žekktum og gildum dönskum lausnum inn ķ framandi umhverfi, žar sem engin žörf er fyrir svo stórtęk og dżr śrręši:

"Žaš er einfalt, afköst vegakerfis [Kaupmannahafnar] eru ekki nęg, og žess vegna žarf Kaupmannahöfn og nįgrenni lestarkerfi.  Reykjavķk og nįgrenni žarf ekki lestarkerfi, ofurstrętókerfi eša žvķ um lķkt.  Žaš, sem žarf, er borgarstjórn, sem kann eitthvaš fyrir sér ķ borgarskipulagningu, borgarrekstri og umhverfismįlum borga og hęttir aš safna skuldum."

Žaš er naušsynlegt, aš žetta ljós renni upp fyrir meirihluta Reykvķkinga eigi sķšar en į vori komanda.  Vinstri flokkarnir og Pķratar bjóša ašeins upp į glópa ķ fjįrmįlum og rata ķ skipulags- og rekstrarmįlum, eins og dęmin sanna.  Žetta liš er sneytt dómgreind og heilbrigšri skynsemi, og žess vegna verša žau aušveld brįš stórra hugmynda, sem ekkert erindi eiga inn ķ ķslenzkt umhverfi:  

"Afleišingar žessa, verši žessi umhverfisdraumur aš veruleika, eru ekki uppörvandi.  Svo aš strętó fįi meira plįss til aš aka nęstum galtómur um, stendur til aš žrengja götur enn frekar og hęgja žar meš enn meira į umferšinni.  Verri og lengri umferšarstķflur ęttu jafnframt aš "hvetja" fólk til aš taka frekar strętó, svo aš žarna telur borgarstjórn sig lķklega slį tvęr flugur ķ einu höggi.  Gallinn er bara sį, aš Reykjavķk er ekki nęgilega stór og fjölmenn borg, til žess aš slķkar ašgeršir fįi einar og sér hrakiš fólk śt śr einkabķlnum og upp ķ strętó.  

Vissulega mun žetta tefja og lengja enn frekar bišraširnar, lķklega um 20 mķnśtur eša svo [sem jafngildir meira en tvöföldun į algengasta nśverandi bištķma ķ ös - innsk. BJo], sem mun žį auka mengunina af kyrrstęšum bķlum sem žvķ nemur."

Sżnt hefur veriš fram į žaš ķ žessari vefgrein, aš sś rįšstöfun borgaryfirvalda og annarra aš auka umferš stórra og žungra strętisvagna verulega sķšan 2011, hefur aukiš mengun į höfušborgarsvęšinu, ašallega ķ Reykjavķk, grķšarlega og žannig valdiš fjölda manns aukinni vanlķšan og fjölgaš ótķmabęrum daušsföllum um nokkra tugi į įri.  Nś į sem sagt meš Borgarlķnu aš höggva ķ sama knérunn meš dęmalausu falsi og blekkingum, žvķ aš žaš er gert ķ nafni umhverfisverndar.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.

 

 

 

 


Innvišir ķ svelti

Ķslenzka hagkerfiš hefur hrist af sér fjįrhagslegar afleišingar falls fjįrmįlakerfisins fyrir tępum 9 įrum, haustiš 2008, og hiš nżja fjįrmįlakerfi viršist vera traustara en įšur hefur žekkzt į Ķslandi og traustara en vķša erlendis, nęr og fjęr. 

Jón Danķelsson, prófessor viš "London School of Economics", varar jafnvel viš of mikilli varfęrni og regluvišjum um fjįrmįlafyrirtękin, žvķ aš hśn dragi śr skilvirkni fjįrmįlakerfisins.  Til žess mį örugglega flokka hugmyndina um aš kljśfa fjįrfestingarstarfsemi bankanna frį almennri inn- og śtlįnastarfsemi.  Fjįrfestingarstarfsemin er svo lķtill žįttur af heildarstarfseminni, aš hśn er hverfandi įhęttužįttur.  Aš kljśfa hana frį er žess vegna alger óžarfi og veršur ekki til annars en aš veikja fjįrmįlastofnanirnar, gera žęr óskilvirkari og dżrari ķ rekstri.  Allt žaš óhagręši bitnar į višskiptavinum bankanna meš hęrri umsżslugjöldum og vöxtum. Umręšan ber vitni um forręšishyggju žeirra, sem lķtt žekkja til fyrirtękjarekstrar į fjįrmįlamarkaši.  Rķkiš situr nś uppi meš hundruši milljarša ISK bundna ķ žremur stęrstu bönkunum.  Žaš er lķklega einsdęmi innan OECD, aš rķkiš eigi jafnstóran skerf af bankakerfinu og reyndin er hér.  Nęr vęri aš setja hluti ķ bönkunum hęgt og rólega į markaš, greiša upp skuldir fyrir andviršiš og losa žannig um framvęmdafé hjį rķkissjóši fyrir brżna og aršbęra innvišauppbyggingu.   

Ķslenzkir innvišir hafa veriš sveltir frį og meš įrinu 2009, svo aš uppsöfnuš fjįrfestingaržörf ķ innvišum nemur nś um miaISK 230.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš góšir og nęgir innvišir fyrir atvinnuvegina eru forsenda hagvaxtar og žar meš velferšar.  Viš höfum undanfariš bśiš aš žvķ, aš į įrunum 1990-2008 nam įrleg nżfjįrfesting ķ innvišum um 5,5 % af VLF (vergri landsframleišslu) aš jafnaši, og žetta hlutfall aš stašaldri er tališ geta višhaldiš 2,5 %-3,0 % hagvexti hérlendis, ž.e.a.s. innvišafjįrfesting er aš öšru jöfnu mjög aršsöm og getur ein og sér knśiš framleišniaukningu og aukningu landsframleišslunnar, sem nemur helmingi fjįrfestingarinnar. Til innviša ķ žessum skilningi eru taldar hafnir, flugvellir, vegir, brżr, jaršgöng, flutningskerfi raforku, ljósleišaralagnir, sjśkrahśs og skólar.  

Žar sem Ķsland er strjįlbżlt  meš ašeins 3,3 ķbśa/km2, į pari viš Kanada, en t.d. Bretland og Žżzkaland eru meš 70-80 sinnum fleiri ķbśa į flatareiningu, žį veršur kostnašur į ķbśa miklu hęrri viš innvišauppbyggingu hérlendis en annars stašar ķ Evrópu.  Žó aš landsframleišsla į mann į Ķslandi sé į mešal žess hęsta, sem gerist innan OECD, žį fer samt ekki hjį žvķ, aš landsmenn verši aš verja hęrra hlutfalli af VLF til innvišafjįrfestinga en ašrir innan OECD til aš framkalla sama hagvöxt.

Hagfręšingar OECD telja naušsynlegt mišgildi innvišafjįrfestingar ķ löndum samtakanna sé 4,1 % af VLF til aš framkalla 2,5 % - 3,0 % hagvöxt.  Bęši innvišafjįrfesting og hagvöxtur hafa minnkaš į tķmabilinu 1990-2016 innan OECD. Žannig nam fjįrfesting ķ innvišum innan OECD 5,0 % af VLF įriš 1990, en hafši helmingazt įriš 2016.  Žetta er įvķsun į afar lįgan hagvöxt į nęstu įrum og hrörnun samfélaganna, ž.e. aš fjįrmunastofn innviša skreppi saman, enda hafa hagfręšingar OECD komizt aš žeirri nišurstöšu, aš fjįrfestingaržörfin nemi žar nś yfirleitt 4,1 % af VLF į įri, en į Ķslandi er žetta hlutfall tališ žurfa aš vera 5,5 % til aš višhalda hagvexti, sem tryggir fullt atvinnustig, ž.e. atvinnuleysi undir 3,0 % af fjölda į vinnumarkaši aš mešaltali yfir įriš.  Žetta jafngildir įrlegri innvišafjįrfestingu hérlendis a.m.k. miaISK 130, en įriš 2016 nam hśn ašeins 3,8 % af VLF eša um miaISK 90.  Žį er uppsafnaša žörfin ekki talin meš.  

Hiš opinbera, rķki og sveitarfélög, žurfa sem sagt aš bęta um 40 miaISK/įr viš fjįrfestingarnar ķ fyrra, og eftir žvķ sem skuldabyrši og vaxtakostnašur žessara ašila lękkar og skattstofnar stękka, veršur raunhęfara aš nį žvķ marki įn žess aš auka skattheimtuna eša aš gefa śt skuldabréf.  Žį stendur hins vegar eftir uppsafnaši stabbinn upp į miaISK 230, sem ęskilegt er aš vinna upp innan nęstu 8 įra eša tęplega 30 miaISK/įr.  

Hvernig er bezt aš leysa žetta ?  Um žaš ritaši Sölvi Blöndal, hagfręšingur hjį GAMMA Capital Management, ķ Markaš Fréttablašsins, 14. jśnķ 2017,

"Innvišafjįrfesting į Ķslandi ķ lįgmarki":

"Eina įstęšu fyrir takmörkušum fjįrfestingum opinberra ašila ķ hefšbundnum innvišafjįrfestingum mį rekja til sķvaxandi śtgjalda til heilbrigšismįla, menntamįla og félagsžjónustu.  Til aš fjįrmagna aukna fjįrfestingu ķ innvišum geta stjórnvöld hękkaš skatta og aukiš śtgįfu rķkisskuldabréfa [leiš Katrķnar Jakobsdóttur og félaga - innsk. BJo], en žį aš sama skapi įtt žaš į hęttu aš lękka ķ lįnshęfi [sem hękkar vaxtakostnaš rķkissjóšs, sveitarfélaga, fyrirtękja og einstaklinga - innsk. BJo].

Stjórnvöld hafa hins vegar einnig leitaš nżrra leiša til uppbyggingar innviša meš aškomu einkaašila.  Markmišiš meš žvķ er aš draga śr rķkisskuldum og hallarekstri, flżta uppbyggingu žjóšhagslega aršbęrra verkefna, auka kostnašaržįtttöku žeirra, sem nżta opinbera žjónustu, og nżta almennt kosti einkaframtaks.  

Viš įkvešnar kringumstęšur er einkaframkvęmd talin vera hagkvęmur kostur, og er žį helzt horft til, hversu mikil įhętta fylgir framkvęmdinni, hvort einkaašili bśi yfir meiri fęrni en opinberir ašilar, eša hvort einkaašili geti nįš fram samlegšarįhrifum meš annarri starfsemi sinni.

Einkaframkvęmd fylgja lęgri śtgjöld ķ upphafi fyrir rķkiš, og kostnašur dreifist yfir lengra tķmabil.  

Mótrök gegn aškomu einkaašila aš innvišafjįrfestingum er, aš fjįrmagnskostnašur sé aš jafnaši hęrri en hjį opinberum ašilum.  Hins vegar mį ętla, aš sį munur minnki, ef opinberir ašilar skuldsetja sig fyrir öllum žessum verkefnum, žvķ aš žį kemur aš žvķ, aš lįnshęfi žeirra lękkar, sem leišir til žess, aš fjįrmagnskostnašur opinberra ašila hękkar."

Viš ašstęšur, eins og nś eru uppi, žar sem žörfin fyrir nżja innviši hefur hrśgazt upp, er alveg boršleggjandi aš selja rķkiseignir og fara einnig leiš einkaframkvęmdar.  Žetta į t.d. viš um samgönguleiširnar aš höfušborgarsvęšinu, Sundabraut, Reykjanesbraut og leišina austur fyrir fjall aš Selfossi įsamt nżjum Hvalfjaršargöngum.  Einnig nęstu jaršgöng gegnum fjall. Žaš mį koma gjaldtökunni žannig fyrir, aš ašeins žurfi aš hęgja feršina į mešan samskipti fara sjįlfvirkt fram į milli ašgangskorts ķ bķl og lesara ķ vegtollsstöš.  Meš žessu móti munu tęplega 25“000 bķlaleigubķlar, sem aka svipaš og 36“000 ašrir bķlar landsmanna į įri eša 15 % fólksbķlafjöldans, létta undir viš žessa naušsynlegu innvišafjįrmögnun.  

 

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband