Fęrsluflokkur: Heilbrigšismįl

Mikiš unniš fyrir gżg

Nżlega bįrust af žvķ tķšindi, aš "umframdaušsföll" (fjöldi daušsfalla į tilteknu tķmabili umfram mešaltal višmišunarįra) įriš 2022 hefšu veriš fleiri į Ķslandi en annars stašar ķ Evrópu.  Tölfręšin var evrópsk og var borin til baka af innlendum yfirvöldum. Engu aš sķšur var um umframdaušsföll aš ręša, og žį vaknar spurningin hvers vegna.  Žaš er óhjįkvęmilegt aš tengja žessa stöšu viš ofvaxnar sóttvarnarašgeršir hérlendis gegn C-19 faraldrinum, en óvķša munu bólusetningar hafa veriš jafnalmennar og hér. Bóluefnin voru og eru į brįšabirgša leyfi, vegna žess aš langtķma įhrif žeirra voru óžekkt.  Hins vegar hafa veriš óvenju margar tilkynningar um neikvęš įhrif į heilsuna skömmu eftir sprautun.  Varnarįhrifin į lķkamann gegn C-19 smitun eru lķtil og dala hratt.  Af žessum sökum er furšulegt, aš heilbrigšisyfirvöld skuli halda įfram bólusetningum meš žessum vafasömu bóluefnum, sem žó kosta sitt, og lyfjafyrirtękin maka krókinn fyrir eitthvaš, sem kalla mį misheppnaša tilraunavöru. 

Žaš var varaš viš žvķ, aš frelsissviptingar og mikil inngrip ķ rekstur fyrirtękja og lķf almennings mundu hafa neikvęšari afleišingar į heilsu fólks og lķfslķkur en smitun af SARS-CoV-2 veirunni hefši ķ för meš sér. Žaš er nś komiš į daginn meš fleiri umframdaušsföllum hérlendis en numiš hefur fjölda daušsfalla af völdum veikinda vegna veirunnar. Žetta gefur til kynna, aš sóttvarnarrįšstafanirnar hafi veriš śr hófi fram m.v. tilefniš og aš frelsissviptingar hafi veriš lęknisfręšilega illa ķgrundašar, svo aš ekki sé nś minnzt į lagalegt heimildarleysi.

 Arnar Žór Jónsson, lögmašur, hefur ritaš mikiš um varhugaverša tilhneigingu lżšręšisrķkja til gerręšislegra rįšstafana gagnvart borgurunum.  Eina slķka įgęta grein gat aš lķta ķ Morgunblašinu 21. febrśar 2023 undir fyrirsögninni:

     "Hvaš sameinar ?".

Ķ kaflanum "Hver er lęrdómurinn ?" gat žetta m.a. aš lķta:

"Žegar žetta er ritaš, hrannast upp rannsóknir, sjį t.d. https://mbl.is/go/jamanet , sem benda til, aš bóluefnin hafi ekki veriš eins örugg og yfirvöld vildu vera lįta.  Sömuleišis er komiš ķ ljós, aš įhrif žeirra voru mun minni en bošaš var ķ upphafi https://mbl.is/go/cell .  Falsfréttir gęrdagsins geta veriš višurkenndar stašreyndir ķ dag https://mbl.is/go/lancet .  Hver er lęrdómurinn af öllu žessu ?  Gęti hann veriš sį, aš viš ęttum ekki aš treysta fyrirvaralaust žvķ, sem okkur er sagt ?"

Žegar um lyfjaišnašinn er aš ręša og einkum hiš vanheilaga samband hans og heilbrigšisyfirvalda er svariš jį.  Rannsóknir, sem lyfjafyrirtękin gera į eigin framleišslu, eru tortryggilegar vegna hagsmunaįrekstra, eins og sannašist meš bóluefnin gegn C-19.  Žessi bóluefni stóšu engan veginn undir vęntingum, og reynslan af žeim var allt önnur og lakari en viškomandi lyfjafyrirtęki gįfu til kynna.  Išulega hafa embęttismenn ķ samskiptum viš lyfjafyrirtękin oršiš uppvķsir aš fśski og óheišarleika, žar sem žeir hafa metiš eiginn fjįrhag mikilvęgari en velferš žeirra, sem žeir žó eiga aš vinna fyrir af heilindum og žiggja laun hjį. Kaup ķslenzkra yfirvalda į dżrum bóluefnum, sem eru ķ raun svikin vara, eru gagnrżniverš. Enn er haldiš įfram aš dęla óžverranum ķ fólk, einkum žį, sem eru meš veiklaš ónęmiskerfi fyrir.  Žetta ónęmiskerfi fer žó į hlišina ķ kjölfar bólusetningar.  Žetta er óhugnanleg  tilraunastarfsemi į almenningi, sem sumir telja vera ósišlega hegšun. 

"Ašgeršir stjórnvalda vegna kórónuveirunnar hafa valdiš vķštękum samfélagslegum og einstaklingsbundnum skaša.  Sumir hafa skašazt vegna sprautanna https://mbl.is/go/science  .  Ašrir hafa skašazt vegna ašgerša, sem yfirstigu allt stjórnskipulegt mešalhóf.  Ašgerširnar skertu sjįlfręši fólks og rufu lķkamleg mörk, sem fram aš žessu höfšu veriš virt, sbr "minn lķkami, mitt val".

Ašgerširnar leiddu ekki ašeins til mismununar, heldur einnig til śtskśfunar žess minnihluta, sem neitaši aš hlżša ķ blindni, gerši fyrirvara, vildi višhafa gagnrżna, sjįlfstęša hugsun, vildi ekki undirgangast sprautumešferš af persónulegum, heilsufarslegum įstęšum." 

Žetta er grķšarlega haršur dómur um störf žrķeykisins og störf žess rįšherra, sem gaf śt flestar reglugerširnar til aš hlaupa eftir duttlungum téšs žrķeykis.  Ef dómurinn er réttur, sem hann sennilega er aš mestu leyti, žį hefur žetta sama žrķeyki og téšur rįšherra ekki haft hugmynd um, hvaš žau voru aš gera og įttu aš gera.  Ašgeršir žeirra voru į jašri hins löglega og sennilega stundum handan lagaheimilda.  Samt bólar enn ekkert į lagafrumvarpi, sem skilgreinir valdmörk heilbrigšisrįšherra og rįšgjafa hans, žegar upp gżs sjśkdómsfaraldur hérlendis. Žį er embętti landlęknis og sóttvarnalęknis ekki treystandi fyrir rįšgjöfinni til rįšherra.  Žar žurfa fleiri aš koma aš mįlum, m.a. mismunandi hagsmunaašilar ķ žjóšfélaginu.

Allar žessar fórnir voru fęršar til einskis, eins og tölurnar um daušsföll 2020-2022 sżna.  Daušsföllum var lķtillega frestaš 2020-2021, og tķšni žeirra jókst sķšan umfram frestunina, m.a. vegna sįlarlegra afleišinga vanhugsašra gešžóttaįkvaršana stjórnvalda, sem störfušu ķ myrkri. 

"Heilbrigt fólk var lokaš inni į heimilum sķnum, skipaš aš klęšast grķmum įn višunandi vķsindalegra röksemda, lįtiš undirgangast ķtrekuš, nišurlęgjandi og nęrgöngul próf og sprautaš įn višunandi upplżsts samžykkis.  Allt var žetta gert vegna sjśkdóms, sem snemma var vitaš https://mbl.is/go/biomech , aš fęstum stafaši nokkur veruleg hętta af.  Žetta hefši ekki gerzt, ef lęknar hefšu rękt sišferšilegar skyldur sķnar og upplżst fólk meš višunandi hętti.  Nś eru afleišingarnar aš koma fram, m.a. ķ hęrri dįnartķšni https://mbl.is/go/daudsfoll en dęmi eru um ķ lżšveldissögunni."

Žarna fóru 3 embęttismenn rķkisins offari og rįku skefjalausan hręšsluįróšur til aš fį hljómgrunn fyrir öfgakenndar ašgeršir sķnar, sem reyndust vera fįlm eitt ķ myrkri.  Vķsindum var sópaš śt ķ horn og allt leikiš af fingrum fram į tilfinninganótunum.  


Hvöss gagnrżni į stjórnvöld

Varažingmašur Sjįlfstęšisflokksins ritaši yfirvegaša og afar hvassa gagnrżni į ķslenzk stjórnvöld fyrir framgöngu žeirra ķ Kófinu ķ Morgunblašiš 16. september 2022.  Žann 12. september 2022 birtist ķ Norgunblašinu beitt gagnrżni Gušmundar Karls Snębjörnssonar, sérfręšings ķ heimilislękningum, į sóttvarnaryfirvöld fyrir illa rökstudda įstrķšu žeirra fyrir bólusetningum barna gegn C-19, žótt börnum, įn tillits til heilsufars žeirra, sé nįnast engin hętta bśin af SARS-CoV-2 veirunni, sem veldur C-19, en geti hins vegar hęglega bešiš alvarlegt heilsutjón af mRNA-bóluefnunum, sem enn eru į tilraunastigi og hafa reynzt gagnslaus öllum aldurshópum innan hįlfs įrs frį bólusetningu. Žessi bóluefni veršur aš telja misheppnuš, og žaš er eitthvaš bogiš viš žaš, aš lyfjaišnašurinn skuli komast upp meš aš markašssetja svo svikna vöru. 

Fyrirsögn svipugangagreinar Arnars Žórs Jónssonar, lögmanns og varažingmanns sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi, var tępitungulaus:

"Réttarrķkiš rišar į fótunum".

Ķ lok inngangs stóš žetta:

"Samkvęmt śtgefinni dagskrį [um Lagadaginn 23.09.2022] stendur ekki til aš ręša žar um mįl mįlanna, ž.e. augljósa hnignun réttarrķkisins ķ kórónuveirufįrinu. Meš žögninni kallar "lögfręšingasamfélagiš" yfir sig įfellisdóm og tortryggni lķkt og sį, sem ber ķ bresti nišurnķddrar byggingar meš žvķ aš sparsla ķ sprungurnar."

Žaš er umhugsunarefni, aš samtök lögfręšinga eša stęrri hópur lögfręšinga skuli ekki hafa séš įstęšu til aš leiša samborgurum sķnum og žar meš stjórnmįlamönnum fyrir sjónir, aš heilbrigšisyfirvöld landsins fóru offari ķ Kófinu, sviptu borgarana dżrmętu einstaklingsfrelsi, atvinnufrelsi og mannréttindum, og beittu viš žetta "heilažvotti" ķ nafni vķsinda, sem voru ekki fyrir hendi. Hvaša hagsmunir lįgu žar aš baki ?

Žetta reyndist valda einstaklingum og fyrirtękjum grķšarlegu fjįrhagstjóni og skapaši heilsufarsleg og félagsleg vandamįl. Ķ heilbrigšiskerfinu var forgangsrašaš meš ęrnum tilkostnaši til žess aš fįst viš tiltölulega hęttulķtinn sjśkdóm, en žį sįtu ašrar greiningar og mešferšir, jafnvel viš hęttulegri sjśkdómum, į hakanum.  Afleišingin varš sś, aš daušsföll hafa vķša aldrei veriš fleiri eftir rénun C-19. 

Bent var į hęttuna į žessu į žessu vefsetri og vķsaš ķ rannsóknir, og Žorsteinn Siglaugsson o.fl. voru lķka ötulir aš vara viš žessu.  Ašgeršir heilbrigšisyfirvalda snerust žannig algerlega ķ höndunum į žeim. Ķ nęsta fįri veršur framkvęmdavaldiš aš halda haus og gęta sķn aš hlaupa ekki śt um vķšan völl ķ heimildarleysi. Veikum stjórnmįlamönnum og embęttismannastéttinni hęttir viš žvķ. 

"Žessi ummęli [forstjóra Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins um, aš "hręšsluįróšri" hafi veriš beitt] stašfesta, aš yfirvöld hér į landi hafa beitt stjórnarfarslega ólögmętum ašferšum til aš stżra hegšun borgaranna; meš öšrum oršum inngripum og athöfnum, sem hvorki eiga sér višhlķtandi lagastoš né byggjast į hlutlęgum og mįlefnalegum sjónarmišum auk žess aš falla į margžęttum prófum mešalhófsreglu, sem einnig hefur talizt til mikilvęgustu forsendna mannréttindaverndar.  Grundvallarreglur stjórnskipunarinnar og undirstöšur lżšręšis og mannréttinda, eins og lögmętisregla, hlutlęgnis- og réttmętisregla, sem og mešalhófsreglur, viršast hafa veriš mölbrotnar į altari faraldursfręši og rörsżni, sem hvorki į skylt viš lżšręši né lögmętisforsendur. Hvert, sem litiš er, mį sjį, hvernig stjórnvöld meš dyggri ašstoš meginstraumsfjölmišla, hafa beitt įróšri og ritskošun. Skipulega hefur veriš ališ į ótta, vķsindaleg rökręša bęld nišur, pólitķsk rökręša vęngstżfš og heilbrigšar efasemdir śthrópašar." 

   Žaš eru engar smįręšis įsakanir į hendur stjórnvöldum, sem žarna eru settar fram.  Mistök stjórnvalda ķ Kófinu eru ķ raun meiri en ķ ašraganda Hrunsins 2008, žvķ aš žar var alvarlegasta įkęran sś, aš ekki hefši veriš bošaš til rķkisstjórnarfundar um tiltekiš mįlefni.  Hér viršast lög um rįšherraįbyrgš vissulega aftur koma til įlita, og ķ žetta sinn verša žaš stöllurnar ķ VG, sś sem sat ķ stóli forsętisrįšherra og gerir enn, og sś sem sat žį ķ stóli heilbrigšisrįšherra, sem verša aš svara til saka.

Žaš er slįandi, aš Umbošsmašur Alžingis skyldi ekki ranka viš sér žegar įriš 2020.  Žaš var bara einn žingmašur, Sigrķšur Andersen, sem hafši sig verulega ķ frammi til aš gagnrżna ašgeršir sóttvarnaryfirvalda og spyrja gildra spurninga, bęši efnislega og lagalega.  Žessi doši žjóšfélagsins er vįboši, sem taka ber mark į. Arnar Žór kallar fyrirbęriš "lżšręšishrun" og telur žaš einkenna Vesturlönd ķ heild.  Hér skal benda į, aš ekki mį kemba öllum meš einum kambi.  Hjaršhegšun og móšursżki įttu einna sķzt uppdrįttar ķ Svķžjóš.  Žar var gripiš til einna minnstra skeršinga į persónulegu frelsi fólks og starfsemi fyrirtękja.  Nišurstašan, męld ķ žróun heildar daušsfalla, er sķzt Svķžjóš ķ óhag.  Flumbrugangur og ofstęki ķslenzkra og fleiri  sóttvarnaryfirvalda var lżšheilsulegt vindhögg. Hver gręddi į žessum ósköpum ?  

"Stjórnar- og eftirlitsstofnanir rķkisins, sem ętlaš er aš verja almannahagsmuni, hafa snśizt gegn almenningi og žeim gildum, sem stjórnskipunin er grundvölluš į.  Fjölmišlar hafa ķ auknum męli oršiš hįšir rķkisvaldinu um afkomu sķna og gerzt gagnrżnislausar mįlpķpur stjórnvalda.  Lyfjaišnašurinn hefur fengiš aš lįta greipar sópa um almannafé ķ boši yfirvalda.  Lęknar og heilbrigšisyfirvöld hafa brugšizt hlutverki sķnu meš žvķ aš einblķna į sprautur, grķmur og innilokun heilbrigšis [einkennalausir sendir ķ sóttkvķ į grundvelli ónįkvęmra greininga (PCR) - innsk. BJo] einkennalauss fólks ķ staš žess aš męla meš sólarljósi, D-vķtamķni, hollu mataręši og fyrirbyggjandi snemmmešferšum. Allt hefur žetta gerzt įn žess, aš nokkur gagnrżni hafi heyrzt frį hįskólamönnum og įn nokkurrar sjįanlegrar višleitni stjórnvalda til aš framkvęma višunandi kostnašar -og įbatagreiningu."    

Žetta er flengjandi gagnrżni į heilbrigšisgeirann hérlendis og stjórn hans m.a. fyrir gįlausa mešferš fjįr.  Grķšarlegum fjįrmunum var variš til kaupa į meingöllušum bóluefnum, sem skilaš hafa litlum og umdeilanlegum įrangri og valdiš mörgum heilsutjóni, ef ekki fjörtjóni, enda um tilraunaefni į neyšarleyfi aš ręša.  Žannig mį segja, aš grķšarleg og fordęmalaust umfangsmikil tilraun į mannfólki hafi įtt sér staš, sem veršur aš telja sišlaust athęfi.  "Cuo bono" spuršu Rómverjar, žegar žeir voru hissa į einhverju ?

  Lyfjaišnašurinn spilaši undir žessum söng heilbrigšisyfirvalda og gręddi óhemju fé į svikinni vöru sinni.  Žetta fé sįldrast vķša, og žar eru ekki öll kurl komin til grafar ķ Evrópu og vķšar.  Segja mį, aš žessi mįl séu į óvišunandi spori.  Er kvķšvęnlegt aš hugsa til nęsta faraldurs, sem gęti oršiš virkilega skęšur, ef stjórn varnanna į aš verša meš sama markinu brennd. Hverjir hafa heišarleika, getu og žekkingu til aš fara ofan ķ saumana į žessari ömurlegu reynslu af sóttvörnum hérlendis meš žaš ķ huga aš smķša betri, traustari og löglegar varnir ? 

"Į bak viš embęttisvaldiš og sérfręšingana standa skuggastjórnendur, sem ķ krafti aušvalds og valdaįsęlni krefjast undirgefni og samręmdra ašgerša į alžjóšlegan og fordęmalausan męlikvarša.  Bęši austan hafs og vestan eru sjįanleg daušamörk į lżšręšinu.  Óheillavęnleg skautun (pólarķsering) hefur oršiš į stjórnmįlasvišinu, žar sem vinstri- og hęgrimenn skiptast į aš vęna hver annan um öfgar (fasisma/kommśnisma)." 

Žarna er hreint śt sagt lżst rotnu samfélagi.  Žaš veršur aš stinga į kżlinu og leyfa greftrinum aš vella śt.  Aš réttu ęttu Alžingismenn aš hafa forgöngu um žaš.  Hafa žeir vilja, žekkingu og žor ?  Margir žeirra eru lķtilla sanda og sęva og velta sér upp śr lżšskrumi, en eftir žį liggur ekkert uppbyggilegt.  Vinstri menn eru ólķklegri til afreka ķ žessa veru, enda margir hverjir hallir undir embęttismannavaldiš innlenda og erlenda (ESB).  Eini mannsbragurinn ķ Kófinu var aš hęgri mönnum, og žar skaraši Sigrķšur Andersen fram śr. Žaš žarf slķkan bóg til aš hrista upp ķ žvķ samansśrraša rotna kerfi, sem Arnar Žór lżsir įferšinni į aš ofan. Ķ lok žessarar sprengjugreinar reit hann:

"Samruni rķkisvalds og stórfyrirtękja, sem nś žegar hefur sogaš milljarša [ISK] śr rķkissjóši, hefur vakiš upp grįšugan óvętt og kallaš stórkostlegan hįska yfir lög okkar og rétt.  Ritskošun, įróšur og valdstżring hefur nįš žvķ stigi, aš lżšręšislegt stjórnarfar og borgaralegt frelsi er ķ stórhęttu.  Til kollega minna ķ "lögfręšingasamfélaginu" vil ég segja žetta: žaš er betra aš sjį sannleikann, žótt hann sé svartur, en aš lifa ķ blekkingu og žegja."

Žetta er beittasta gagnrżni, sem birzt hefur um langa hrķš į lögfręšingastéttina, embęttismenn og valdsmenn rķkisins. Embętti sóttvarnarlęknis, vafalaust meš samžykki landlęknis, hefur įkvešiš aš beita sér fyrir bólusetningu barna gegn C-19. Eins og Gušmundur Karl Snębjörnsson, sérfręšingur ķ heimilislękningum, hefur sżnt fram į, finnast engin lęknisfręšileg rök fyrir žeirri įkvöršun. Viš leit į skżringum beinast žį böndin aš įlyktun Arnars Žórs hér aš ofan um "samruna rķkisvalds og stórfyrirtękja". Žessi rotna staša er óvišunandi fyrir skattborgarana og neytendur hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu.  Žaš eru svo grķšarlegir hagsmunaįrekstrar ķ hinum opinbera heilbrigšisgeira aš koma ķ ljós, t.d. viš lyfja- og bóluefnavišskipti, aš traust til hans og heilbrigšisstefnu rķkisins hefur bešiš hnekki.  Mikil mišstżring į miklu opinberu fé bżšur upp į mikla spillingu.  Žaš er lįgmark, aš embęttismenn, eins og landlęknir og sóttvarnarlęknir, geri hreint fyrir sķnum dyrum, žegar fyrirspurnum er beint til žeirra, eins og heimilislęknirinn Gušmundur Karl gerši ķ Morgunblašsgrein sinni 12.09.2022. 


Stjórnmįlamenn, embęttismenn og rekstur fara illa saman

Žaš, sem tališ er upp ķ fyrirsögninni, viršist vera eitruš blanda, žótt kaffihśsasnatinn Karl Marx hafi um mišja 19. öldina tališ fyrirkomulagiš varša leišina inn ķ draumarķki kommśnismans, sem mundi leysa aušmagnskerfi Adams Smiths af hólmi.  Allt voru žetta ranghugmyndir raunveruleikafirrts heimspekings.

Hérlendis hafa undanfariš duniš į almenningi fréttir um rķkisrekiš heilbrigšiskerfi, sem sé aš hruni komiš, og leikskólakerfi borgarinnar, sem annar ekki žörfinni.  Einkenni opinbers rekstrar eru óhóflegar bišrašir, sem oftast lengjast, og sś er einmitt raunin ķ žessum tveimur kerfum.  Samt er grķšarleg tregša hjį embęttismönnum og stjórnmįlamönnum aš grķpa til žeirra einu rįša, sem duga til aš bęta žjónustuna, ž.e. śthżsingar starfsemi hins opinbera til einkaframtaksins. Į žvķ gręša bęši skjólstęšingar ömurlegrar žjónustu hins opinbera og skattborgararnir. Opinber rekstur stenzt einkaframtakinu einfaldlega ekki snśning, og žaš er reginhneyksli hérlendis į 21. öldinni, aš stjórnmįlamenn skuli standa uppi rįšžrota og bara berja hausnum viš steininn. Vilji er allt, sem žarf til aš berjast viš embęttismennina, sem standa vörš um žetta rotna kerfi.   

Žann 16. įgśst 2022 birti Morgunblašiš lżsandi vištal um žį stöšu, sem aš ofan er lżst. Žar er lżst ofan ķ ormagryfjuna. Fréttin hófst žannig:

"Eins og fram hefur komiš, er mikill skortur į lęknum į Ķslandi.  Nś er svo komiš, aš ķ nokkrum sérfręšigreinum er meirihluti lękna yfir 60 [ įra] og mikill skortur į nżlišun [svo !; nżlišun er lķtil].  Žannig er stašan ķ augnlękningum ķ dag.  59 % starfandi augnlękna eru 60 įra eša eldri, og meira en helmingur žeirra, sem eru eldri en 60, eru komnir yfir 70.  Ljóst er, aš bregšast žarf viš žessu grafalvarlega įstandi. 

Jóhannes Kįri Kristinsson, augnlęknir į augnlęknastöšinni Augljós, segir, aš ekki hafi veriš gerš nįkvęm śttekt į žvķ, hversu marga augnlękna žurfi, til aš įstandiš [verši] bęrilegt. 

"Žaš er erfitt aš meta žetta, en hins vegar er alveg ljóst, aš heilbrigšisyfirvöld, og žį sérstaklega Sjśkratryggingar, hafa aš mörgu leyti brugšizt sinni skyldu.  Augnlękningar eru fag, sem byggist oft eingöngu į samningum viš Sjśkratryggingar, žvķ [aš] žaš eru ekki allir augnlęknar, sem vinna į sjśkrahśsum [betra er: ekki vinna allir augnlęknar į sjśkrahśsum-innsk. BJo].  Nś hafa samningar veriš lausir ķ 4 įr; nżir sérfręšingar śr nįmi hafa įtt erfitt meš aš komast į samning, og įn samnings eru žeir ekki samkeppnishęfir viš ašra augnlękna.  Žeir geta jafnvel séš hag sķnum betur borgiš aš verša įfram erlendis eša flytja aftur śt meš ófyrirsjįanlegum afleišingum fyrir ķslenzkt heilbrigšiskerfi.""  

Hér er vandamįl rķkisrekstrarins ķ hnotskurn.  Embęttismenn ķ heilbrigšisrįšuneyti og/eša hjį Sjśkratryggingum Ķslands draga lappirnar viš samningsgerš viš sérfręšilękna, t.d. į sviši augnlękninga, og bśa žar meš til tvöfalt heilbrigšiskerfi og lęknaskort vegna žess, aš ungir lęknar ķ sérnįmi erlendis skortir réttu hvatana frį rķkisvaldinu til aš hasla sér völl į ķslenzkum vinnumarkaši. Ašalįstęša žessarar óešlilegu og stórskašlegu hegšunar embęttismannanna er af hugmyndafręšilegum toga.  Žeir eru illa haldnir af grillum um, aš heilbrigšisžjónusta eigi hvergi annars stašar heima en į stofnun ķ opinberri eigu, helzt ķ rķkiseigu, en rekstur slķkra stofnana er nįnast undantekningarlaust meš žeim ömurlega hętti, aš žar myndast bišrašir, jafnvel meš biš ķ meira en eitt įr. Nżtingu tękjakosts er žar įbótavant og óįnęgja ķ starfi landlęg, sem leišir til starfsmannahörguls og yfirįlags.  Engu viršist breyta, žótt hellt sé ķ hķtina fé śr rķkissjóši ķ meira męli en nokkru sinni fyrr į alla męlikvarša.

 

Aušvitaš kom žessi ömurlega hugmyndafręši alla leiš frį rįšherra mįlaflokksins ķ sķšustu rķkisstjórn, sem hrśgaši nżjum verkefnum į yfirlestašan Landsspķtalann glórulaust meš slęmum afleišingum.  Eins og nżr stjórnarformašur Landsspķtalans hefur żjaš aš, verša žessi vandamįl ekki leyst, nema Landsspķtalinn taki upp nżtt fjįrmögnunarkerfi (greišslu fyrir verkžįtt) og śthżsingu til einkarekinna lęknastofa. 

Svipaš vandamįl er fyrir hendi ķ menntageiranum.  Svik borgarstjórans ķ Reykjavķk gagnvart foreldrum meš börn į 2. įri hafa veriš ķ svišsljósinu, enda svęsin og endurtekin.  Įstandiš ķ Reykjavķk er žannig, aš augljóslega rįša stjórnmįlamenn og embęttismenn ekki viš višfangsefniš, enda gufaši borgarstjóri upp strax eftir fyrsta hśstökufundinn ķ Rįšhśsinu, eins og hans var von og vķsa, sbr skolpmįliš alręmda, žegar hann lét ekki nį ķ sig.  Hvers vegna er ekki löngu bśiš aš virkja einkageirann į žessu sviši og hętt aš lįta stjórnmįlamenn og embęttismenn borgarinnar fįst viš žaš, sem löngu er śtséš meš, aš žeir rįša ekki viš ?  Žašan kemur ekkert annaš en frošusnakk og žokulegar glęrusżningar, sem foreldrar hafa ekkert gagn af og fóru žar af leišandi ķ taugarnar į žeim į hśstökufundi meš varaborgarstjóra.  Višbįra jafnašarmanna er jafnan sś, aš enginn megi gręša į žessari starfsemi.  Hvers vegna er žaš "tabś", ef žaš leysir brżnan vanda fjölda fólks og veitir samfélagslegan sparnaš og/eša tekjuauka ?  Fordómar eru vandi jafnašarstefnunnar ķ hnotskurn. Jafnašarstefnan glķmir viš tęringu.  Fariš hefur fé betra.  

"Jóhannes var yfirlęknir hjį augnlękningastöšinni Sjónlagi į įrum įšur. "Į įrunum 2006-2008 reyndum viš aš koma į augnsteinsašgeršum fyrir utan spķtala ķ fyrsta sinn. Žaš hafši myndazt 2 įra bišlisti, og vandinn fór sķfellt vaxandi. Viš įttum samtal viš 3 heilbrigšisrįšherra, og žaš var alltaf sama sagan.  Grķšarleg tregša er gagnvart žvķ aš koma verkum śt af spķtalanum til aš framkvęma žau ķ miklu ódżrara hśsnęši.  Žaš endaši meš žvķ, aš viš keyptum bara inn tęki til augnsteinsašgerša įn žess aš hafa fengiš samning, og žau lįgu nęr ónotuš ķ 2 įr. Žetta bjó žó til žrżsting į Sjśkratryggingar og į rįšherra.  Žó var žaš ekki fyrr en ķ rįšherratķš Gušlaugs Ž. Žóršarsonar, aš loksins var tekin įkvöršun ķ mįlinu įriš 2008.  Ķ kjölfariš voru augasteinsašgeršir bošnar śt, og žęr voru žį framkvęmdar ķ fyrsta sinn utan spķtala hér į landi.  Viš žetta styttust bišlistarnir hratt, og višbótar tilkostnašur varš ekki mikill.  Žessir samningar, sem veriš er aš gera viš augnlękna utan spķtalans, eru alveg grķšarlega hagstęšir.  Žaš er stjarnfręšilegur munur į kostnaši viš aš senda sjśkling til śtlanda ķ ašgeršir eša sinna žeim hér į stofum.  Žessi tregša viš aš gera hlutina ódżrar og hagkvęmar er óskiljanleg."

Žetta er afar lżsandi dęmi um tregšu embęttismannakerfisins til breytinga, sem leitt geta til samkeppni viš rķkisstofnun.  Frumkvöšlar ręša viš rįšherra og gera honum grein fyrir žvķ, aš tęknižróunin hafi nś gert kleift aš auka afköstin og spara rķkissjóši fé meš śthżsingu verkefna frį Landsspķtala-hįskólasjśkrahśsi, sem annar ekki verkefnunum og veldur žar meš žjįningum fjölmargra og óžarfa samfélagslegum kostnaši.  Rįšherra talar viš rįšuneytisfólk sitt, en žaš er ķ hugmyndafręšilegum višjum rķkisrekstrar og lķtur jafnvel į nżbreytni sem ógnun viš kerfiš fremur en tękifęri fyrir sjśklinga og skattgreišendur. Hann talar sķšan viš forstjóra Landsspķtalans, sem strax fer ķ vörn og finnur samkeppni um sjśklingana flest til forįttu.  Rįšherrann skortir sannfęringu, innsęi og/eša  stjórnunarhęfileika til aš halda įfram meš mįliš, og žingflokkur hans maldar jafnvel ķ móinn.  Žetta er meginskżringin į botnfrosnu kerfi, sem ręšur ekkert viš verkefnin sķn og er aš hruni komiš (lżsing nśverandi forstjóra Landsspķtalans į stöšu spķtalans var sś nś ķ įgśst, aš stašan žar hefši aldrei veriš verri og aš spķtalinn vęri aš žrotum kominn, sem žżšir , aš sjśklingarnir muni ekki njóta ešlilegrar žjónustu).  Žetta hreyfir ekkert viš bśrókratķinu.  Žaš er aš veita neina žjónustu.  Žaš er aš standa vörš um kerfiš sitt.

Nś er komin stjórn yfir Landsspķtalann meš stjórnarformann meš auga fyrir skilvirkri stjórnun og rekstri.  Rįšherra er žannig kominn meš višmęlanda, sem getur rįšlagt honum af viti um śtvistun verkefna, og rįšherrann veršur aš hrista upp ķ gaddfrešnum Sjśkratryggingum Ķslands og koma į alvöru samningavišręšum viš "stofulęknana". 

"Nśna er stašan mjög slęm og lķklega aš verša tveggja įra biš eftir aš komast ķ augasteinsašgerš.  Žaš er bilaš įstand.  Žessar hefšbundnu ašgeršir, sem flestir fara ķ, taka 10 mķn/auga."  Hann bendir į, aš önnur ašgerš, sem er nś eingöngu gerš į sjśkrahśsi, ętti betur heima utan žess.  "Žaš eru sprautumešferšir ķ augnbotni, s.k. glerhlaupsinndęlingar.  Žį er lyfi sprautaš inn ķ augaš viš sjśkdómi, sem fellur undir įkvešna gerš af hrörnun ķ augnbotnum.  Žessi ašgerš hefur veriš bylting ķ mešferš į žessum sjśkdómi.  Hśn tekur stuttan tķma og er framkvęmd ašallega af ašstošarlęknum į spķtalanum į skuršstofu, en vęri hęgt aš framkvęma į hvaša stofu sem er, eins og vķša er gert ķ löndunum ķ kringum okkur.  Hérlendis mį ekki framkvęma žessa ašgerš į stofu, žvķ [aš] lyfin, sem notuš eru til aš sprauta ķ augun, eru meš S-merkingu, sem žżšir, aš eingöngu megi nota žau į spķtala.

Žaš er engin įstęša fyrir žvķ, aš žessi lyf eru S-merkt ķ žessum tilvikum.  Ef žvķ vęri breytt, vęri hęgt aš framkvęma inndęlingarnar į stofu sérfręšinga og nżta skuršstofur spķtalans betur til aš stytta bišlista fyrir augasteinsašgeršir."

Žetta er svakaleg lżsing į heilbrigšiskerfi ķ fjötrum einokunar rķkisrekstrar.  Klóför embęttismanna, sem berjast meš kjafti og klóm fyrir einokun Landsspķtalans ķ smįu og stóru, mį greina. Žarna binda bśrókratarnir notkun lyfs viš spķtala ķ staš žess aš binda hana viš višurkennda sérfręšinga.  Žessi mismunun lękna į spķtala og sérfręšinga į stofu varšar lķklega viš lög.  Žaš er veriš aš skerša atvinnufrelsi, sem variš er ķ Stjórnarskrį.  Žegar svona er ķ pottinn bśiš, er ašeins von, aš keraldiš leki.  Rįšherrann veršur aš fį einhvern meš rekstrarvit og auga fyrir sparnaši til aš greina kerfisbundiš, hvaša verkefni hins opinbera eru hęf til śtvistunar og leggja tillöguna fyrir stjórn Landsspķtalans og fulltrśa stofulękna til umsagnar. 

Į mešan uppstokkun verkefnaskiptingar Landsspķtalans og lęknastofanna er lįtin dankast og samningsgerš Sjśkratrygginga Ķslands viš sérfręšilękna į stofum er lįtin reka į reišanum, lengjast bišlistar meš hörmulegum afleišingum og lęknaskorturinn veršur sįrari.  Verknįmsašstaša Landsspķtala er flöskuhįls į śtskriftarfjölda lękna og žar meš innritunarfjölda.  Jafnframt alvöru samningavišręšum viš fulltrśa lęknastofanna mį ręša viš žį um möguleika į aš taka viš lęknanemum ķ žjįlfun til aš auka śtskriftargetuna.  Žessi ofurtrś į stofnanaveldi og rķkisrekstur er ótrślega lķfseig tķmaskekkja m.v. ömurlega reynslu hér og annars stašar af žessu trénaša fyrirkomulagi.  

 


Opinberar sóttvarnarašgeršir hafa valdiš tjóni, en hafa žęr gert gagn ?

Hér birtist žżšing į grein sęnska lęknisins Sebastians Rushworth į vefsetri hans undir fyrirsögninni:

"Covid opinberlega afstašin ķ Svķžjóš"

Viš eigum eftir aš standa andspęnis öšrum og alvarlegri sjśkdómsfaröldrum en C-19.  Žess vegna er naušsynlegt aš gera hlutlęga athugun į višbrögšum hins opinbera og einkaašila viš žessum tiltölulega vęga faraldri, t.d. ķ samanburši viš ebólu, svo aš móta megi hagkvęm og skilvirk og fumlaus višbrögš viš nęstu faröldrum.  Hefst nś grein Sebastians:

"Sęnska rķkisstjórnin hefur įkvešiš aš binda enda į allar hömlur tengdar covid 9. febrśar 2022.  Žar aš auki veršur samkomuhöldurum og atburšastjórnendum óheimilt aš krefja gesti um bólusetningarvottorš. Ennfremur męlir landlęknir meš, aš covid verši ekki lengur flokkaš sem "ógn viš lżšheilsu".  Svķžjóš er 3. ķ röš Noršurlandanna til aš afnema covid-hömlur og fylgir žar į hęla Danmerkur og Noregs.

Įkvöršunin felur ķ sér višurkenningu į žeirri stašreynd, aš covid hefur breytzt śr žvķ aš vera heimsfaraldur ķ hefšbundna umgangspest.  Landlęknir įętlar, aš 500“000 Svķar hafi smitazt ķ viku 04/2022 [18“500 į ķslenzkan męlikvarša-innsk. BJo] (sem er tvöfaldur fjöldi greindra tilvika ).  Į sama tķma dó ašeins 181 af/meš covid [7 į ķslenzkan męlikvarša] (mögulega fleiri "meš" en "af").  Žaš setur nśverandi dįnarhlutfall af covid ķ sömu stķu og kvef.  Eins og margir hafa spįš, hefur C-19 nś oršiš 5. "kvef"- kórónuveirusjśkdómurinn.

Nś žegar faraldurinn er opinberlega afstašinn, finnst mér įhugavert aš lķta til baka og athuga, hversu slęmur hann raunverulega var.  Įšur en viš gerum žaš skulum viš minnast žess, aš Svķžjóš beitti vęgum śrręšum gegn faraldrinum allan tķmann. Žaš žżšir, aš Svķžjóš er gagnleg "višmišun" til aš skilja, hvaš mundi hafa gerzt, ef yfirvöld (ķ mörgum löndum) hefšu ekki beitt aflokunum (lockdowns), lokaš skólum og žvingaš alla til aš setja upp grķmu. 

Ef viš viljum skilja, hversu mikil lķfsógn faraldurinn var, žį er bezti męlikvaršinn fjöldi heildardaušsfalla.  Žaš er eini męlikvaršinn, sem ekki er aušveldlega hęgt aš föndra meš ķ annarlegu augnamiši.  "Coviddaušdagar" er ekki góšur męlikvarši, af žvķ aš hann er tślkunaratriši.  Ólķkir lęknar, ólķk sjśkrahśs og ólķk lönd, skilgreina coviddaušdaga meš ólķkum hętti.  Oft sést ķ opinberri tölfręši, aš "daušdagar meš covid" (ž.e. dįnarorsök önnur, en sį lįtni var meš covid eša a.m.k. hafši slķkt próf reynzt jįkvętt) eru skilgreindir sem "coviddaušdagar", sem gerir erfitt um vik aš įkvarša hina raunverulegu dįnartķšni af völdum covid. [Žetta į nįnast örugglega viš um Ķsland einnig-innsk. BJo.]

Tölfręšistofnun sęnsku rķkisstjórnarinnar (SCB) [Hagstofan] vinnur fyrirtaks tölfręšigögn, mögulega įreišanlegustu opinberu tölfręšigögn  ķ heiminum.  "Harold on Twitter" hefur śtbśiš afar hjįlpleg gröf į grundvelli žessarar tölfręši. 

Į "harold-graph-1" ķ višhengi koma fram heildardaušsföll ķ Svķžjóš 1991-2021.  Viš sjįum hęgt fallandi dįnartķšni į žessu 30 įra skeiši, frį u.ž.b. 1“100 daušsföllum į 100“000 ķ byrjun 10 įratugarins nišur ķ aš mešaltali u.ž.b. 900 daušsföll į 100“000 ķbśa sķšastlišin 5 įr.  Žessi lękkun er lķklega ašallega śt af žvķ, aš vęnt ęvilengd ķ Svķžjóš hefur lengst töluvert į žessu 30 įra skeiši eša śr 78 įrum 1991 ķ 83 įr nśna. 

Nęst sjįum viš óvenju lįga dįnartķšni 2019.  Žess vegna var višbśiš, aš įriš 2020 yrši verra en mešalįr af žeirri einföldu įstęšu, aš įrum meš dįnartķšni undir mešaltali fylgja vanalega įr meš yfir mešaltals dįnartķšni (af žvķ aš įr meš undir mešaltals dįnartķšni žżšir, aš žį eru margir heilsuveilir viš daušans dyr ķ upphafi nęsta įrs).  Viš getum séš žetta į grafinu - žegar dįnartķšni lękkar umtalsvert į einu įri, fylgir žvķ venjulega hękkun dįnartķšni įriš eftir. Žannig veršur įriš 2020 lķklegt til aš vera meš hęrri dįnartķšni en mešaltals dįnartķšni įšur en C-19 varš vart. 

Žį komum viš aš įrinu 2020, og žar sjįum viš įhrif faraldursins (įsamt višbśinni dįnartķšni ašeins yfir mešaltalinu), meš heildardaušsfallafjölda u.ž.b. 945 į 100“000 ķbśa ķ samanburši viš mešaltal sķšustu 5 įra, sem er 900 į 100“000 ķbśa.  Žannig voru įriš 2020 45 višbótar daušsföll į 100“000 ķbśa ķ samanburši viš mešaltal undanfarinna 5 įra, sem jafngildir u.ž.b.    4“600 manns.  Žaš žżšir, aš faraldurinn įsamt žeirri stašreynd, aš 2020 sigldi ķ kjölfar įrs meš óvenju lįga dįnartķšni, olli um 4“600 višbótar daušsföllum, sem er 0,04 % af ķbśafjölda Svķžjóšar. 

Hvaš getum viš įlyktaš ?

Jś, žaš varš smįfjölgun daušsfalla 2020 śt af covid, en hśn varš ósköp lķtil.  Ég segi ekki, aš covid sé ekki hęttulegur sjśkdómur fyrir suma hluta žjóšfélagsins, en allar fullyršingar um, aš žetta vęri afar lķfshęttulegur faraldur į viš spęnsku veikina eru greinilega grķšarlega oršum auknar.  Žaš kemur einkar vel ķ ljós, žegar viš höldum įfram og lķtum į įriš 2021. Eins og fram kemur af grafinu, var dįnarhlutfall žaš įr ekkert umfram mešaltališ.  Raunar var 2021 meš nęstminnstu dįnartķšni ķ sögu Svķžjóšar !

Žetta er svo žrįtt fyrir žį stašreynd, aš opinberar tölur sżna 6000 daušsföll meš/af covid ķ Svķžjóš 2021 [žetta eru 220 į ķslenzkan męlikvarša].  Greinilega voru žį flest žessara 6000 daušsfalla fremur "meš" en "af" covid, eša fólkiš, sem dó af covid var flest komiš svo aš fótum fram, aš žaš hefši lįtizt įriš 2021 hvort eš var, jafnvel įn covid.

Žegar viš skošum gögnin mįnuš fyrir mįnuš (aftur leyfi frį Harold og SCB, sjį višhengi žessa pistils), sjįum viš dįlķtiš įhugavert [harold-graphs-2-1].

Viš sjįum daušsföll yfir mešaltali ķ Svķžjóš frį aprķl til jśnķ 2020 og sķšan aftur frį nóvember 2020 til janśar 2021.  Ķ öllum öšrum mįnušum žessa tveggja įra tķmabils voru daušsföllin fęrri en bśast mįtti viš.  Žannig voru umframdaušsföll af völdum žessarar veiru ķ reynd ašallega į tveimur stuttum tķmabilum, og var annaš voriš 2020 og hitt veturinn 2020/2021.  Utan žessara tveggja tķmabila voru įhrif veirunnar lķtil.  Sęnska rķkisstjórnin hefur opinberlega lżst yfir lokum faraldursins nś, en sé litiš į tölfręši mįnašarlegra heildardaušsfalla, lķtur śt fyrir, aš honum hafi lokiš fyrir einu įri [lķklega meš hjaršónęmi ķ Svķžjóš - innsk. BJo].

Jęja, žetta var um žaš, hvernig covid lék Svķa, žjóšina, sem aldrei var beitt aflokunum į starfsemi og sem margir geršu lķtiš śr sem "śtlagažjóš" į fyrri hluta faraldursskeišsins.  Žegar viš hins vegar skošum tölfręši heildarandlįta og sjįum fjöldann, sem raunverulega dó af völdum covid, er alveg ljóst, aš Svķžjóš var e.t.v. landiš, sem brįst viturlegast viš faraldrinum meš ašgeršum, sem voru aš mestu ķ samręmi viš ógnina, sem viš blasti.  Ašrar žjóšir į hinn bóginn gengu fram meš slaghömrum gegn flugum. 

Eitt er žaš, sem įhugavert er aš hugsa um ķ ljósi žessa, og žaš er heildardaušsfallafjöldi į 100 k ķbśa ķ öšrum löndum.  Fyrst Svķžjóš, sem skellti ekki ķ lįs, var ašeins meš örlķtiš fleiri daušsföll 2020 en aš mešaltali 5 įrin į undan og engin umframdaušsföll 2021, er ljóst, aš covid-19 hefur ķ sjįlfu sér ekki valdiš umtalsveršu tjóni.  Žaš žżšir, aš tķšni daušsfalla umfram smįręšiš ķ Svķžjóš ķ löndum, sem skelltu ķ lįs (lockdown), getur ekki veriš vegna veirunnar.  Orsakanna hlżtur aš verša aš leita annaš. Fyrst hiš hina, sem skildi aš Svķžjóš og žessi önnur lönd um žetta 2 įra skeiš, var höfnun [Svķžjóš] og notkun [ašrir] aflokana, er nęstum örugglega hęgt aš skżra umframdaušsföll meš aflokunum.  

Tökum Bandarķkin (BNA) sem dęmi.  Ólķkt Svķžjóš var vķša ķ BNA gripiš til stórtękra aflokana.  Komu žessar aflokanir ķ veg fyrir einhver covid-daušsföll ?  Ja, ef viš lķtum bara į hrįar tölurnar, žį sjįum viš enga slķka fękkun daušsfalla m.v. Svķžjóš.  Samkvęmt opinberum tölum hafa 0,27 % bandarķsku žjóšarinnar lįtizt af/meš covid [Ķsland 0,01 %] ķ samanburši viš 0,16 % Svķa - žrįtt fyrir aflokanir hafa Bandarķkjamenn mįtt žola marktakt fleiri covid-daušsföll en Svķar m.v. 100 k ķbśa !

Žetta er ķ samręmi fjölda gagna, sem sżna fram į, aš opinberar aflokanir og hömlur į samkomum og rekstri voru óskilvirkt śrręši gagnvart SARS-CoV-2.  Nś fyrst viš vitum, aš höftin eru óskilvirkt śrręši til aš stöšva veiruna, mundum viš bśast viš, aš ķ BNA vęru įhrif faraldursins į heildarandlįtsfjöldann svipuš og ķ Svķžjóš - ž.e. smįvegis aukningu ķ fjölda heildarandlįta mį bśast viš.  Ef į hinn bóginn aukningin er miklu meiri ķ BNA en ķ Svķžjóš, žį er hśn lķklega sökum haftanna.  Hvaš sjįum viš į grafinu "image-1", sem reist er į gögnum CDC (Sóttvarnastofnun BNA) ķ višhengi ? 

Viš sjįum aukningu ķ heildarfjölda andlįta ķ BNA 2020 og 2021, sem er markvert meiri en ķ Svķžjóš.  Ķ Svķžjóš er hlutfallsleg aukning heildarfjölda andlįta 1 % ķ samanburši viš mešaltal įranna 5 į undan (frį 900 daušsföllum į 100 k įrin 2015-2019 til 912 daušsföll į 100 k įrin 2020-2021).

Ķ BNA er hlutfallsleg aukning heildardaušsfalla 18 % ! (frį 860 daušsföll į 100 k įrin 2015-2019 til 1016 daušsföll į 100 k įrin 2020-2021).  Žaš er 18-föld meiri aukning daušsfalla į žessum 2 įrum farsóttarinnar ķ BNA en ķ Svķžjóš !

Samantekt: BNA er meš innan viš tvöfalt fleiri [1,7 sinnum fleiri] covid-daušsföll en Svķžjóš (0,27 % af bandarķsku žjóšinni m.v. 0,16 % af sęnsku žjóšinni), en 18 sinnum fleiri umframdaušsföll [frį mešaltali] !  Greinilega er ekki hęgt aš śtskżra žann grķšarlega mun meš veirunni.  Žaš veršur aš śtskżra hann öšruvķsi.  Eina haldbęra skżringin frį mķnu sjónarhorni eru hrikalegar afleišingar haftanna į frelsi fólks og fyrirtękja fyrir heilsufar almennings.  Žaš veršur įhugavert aš fylgjast meš žvķ, hvort bandarķska žjóšin lętur stjórnmįlaforystu sķna į nęstu įrum gjalda fyrir grķšarlegan skaša, sem hśn hefur valdiš žjóšinni meš dómgreindarleysi sķnu."  Undirstrikun žżšanda. 

 Sóttvarnaryfirvöld hérlendis sitja viš sinn keip og fullyrša įn žess aš hafa rannsakaš žaš neitt nįnar, aš alls konar dżrkeyptar hugdettur žeirra, sem framkvęmdar hafa veriš umhugsunarlķtiš meš śtgįfu reglugerša heilbrigšisrįšherra, hafi gert eitthvert gagn.  Žį er žvķ oftast kastaš fram, aš höftin hafi dregiš śr įlagi į heilbrigšiskerfiš.  Hér skal kasta fram žeirri tilgįtu, aš mįlinu sé öfugt fariš.  Höftin hafi aukiš įlag į heilbrigšiskerfiš, og er žį vķsaš til žessarar athugunar Sebastians Rushworth hér aš ofan.  Öfgar sóttvarnaryfirvalda hafa veriš yfirgengilegar meš žvķ t.d. aš skikka einkennalausa og börn ķ sóttkvķ og hvetja foreldrana til aš lįta bólusetja börn sķn ķ mišjum ómķkrón faraldri, sem bóluefnin eru frį upphafi gagnslaus gegn, og varnarmįttur žeirra hvarf į hįlfu įri gagnvart fyrri afbrigšum. 

Žaš er rķk įstęša fyrir Alžingi til aš verja almenning gegn öfgum lękna og annarra, sem blygšunarlaust hręša almenning til fylgilags viš öfgafullar skošanir sķnar um frelsissviptandi  forsjįrhyggju sķna.  Žaš veršur aš beizla sóttvarnarlękni į hverjum tķma meš vķšsżnu sóttvarnarįši, skipušu fólki śr öllum lögum samfélagsins, eins og nśverandi heilbrigšisrįšherra hefur nś ķ hyggju.  Nż sóttvarnarlög ęttu aš taka völdin af rįšherra til frelsissviptinga almennings meš reglugerš.  Ašeins Alžingi į aš geta veitt rįšherra slķkar heimildir, sem hann sķšan śtfęrir ķ samrįši viš sóttvarnarrįš, en hvorki landlękni né sóttvarnalękni eina.  

 

 

 

 

 

 

 

   

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Er Novavax C-19 bóluefniš öruggt og skilvirkt ķ senn ?

Höfundi žessa vefseturs žykir jafnan fengur aš skrifum sęnska lęknisins Sebastians Rushworth, ekki sķzt um Kófsmįlefni.  Höfundur vefsetursins hefur žżtt og birt hér greinar SR um nišurstöšur athugana į skilvirkni AstraZeneca, Biontech-Pfizer og Moderna bóluefnanna gegn C-19 og hęttuna į hjartavöšvabólgu af völdum tveggja sķšar nefndu efnanna, sem eru śr hópi mRNA-bóluefna.  

Nś er komiš nżtt efni į markašinn ķ Evrópu, og gerir SR hér grein fyrir prófunum į žvķ:

"Ég hef fengiš margar beišnir um 6 mįnaša skeiš nś aš skrifa um Novavax-C-19 bóluefniš.  Ég hef ekki viljaš žaš hingaš til, ašallega af žvķ aš óljóst hefur veriš, hvort vestręn rķki mundu samžykkja efniš į markaš.  Nś žar sem žaš hefur veriš samžykkt til notkunar ķ ESB, hafa forsendur breytzt, og mér finnst ég ekki geta frestaš žessu lengur. 

Ég bżst viš, aš įstęša žess, aš svo margir eru spenntir fyrir Novavax-bóluefninu, sé, aš žaš er reist į hefšbundinni tękni, sem oft hefur veriš notuš įšur, en ekki nżtilkominni tękni, sem notuš er viš gerš mRNA- og ferju-bóluefna, en fįanleg bóluefni hingaš til ķ BNA og ESB hafa veriš einskoršuš viš žį flokka. Mörgum finnst meira öryggi aš hefšbundinni tękni į žessu sviši.

Novavax-bóluefniš samanstendur af tvennu: Sars-CoV-2 broddpróteininu og hjįlparefni (efni, sem setur ónęmiskerfi lķkamans ķ višbragšsstöšu gagnvart hęttulegu aškomuefni og setur žannig ónęmiskerfiš ķ gang til aš fįst viš broddpróteiniš).  Ķ staš žess aš sprauta genatęknilegri forskrift ķ ęš til aš fį frumur til aš framleiša broddprótein veirunnar sjįlfar (eins og į viš um fyrri 4 samžykkt bóluefni) er broddpróteininu sprautaš inn beint.  

Fyrsta landiš til aš višurkenna Novavax-bóluefniš var Indónesķa, sem samžykkti žaš til notkunar ķ nóvember [2021].  Žaš žżšir, aš engin langtķma eftirfylgd almennrar notkunar hefur įtt sér staš enn žį.  Allt, sem viš höfum ķ hendi, eru brįšabirgša nišurstöšur slembivalsrannsókna.  Žaš žżšir, aš viš höfum enn enga hugmynd um sjaldgęf aukaįhrif og munum ekki hafa enn mįnušum saman.  Nokkrar milljónir manna höfšu žegar fengiš AstraZeneca-bóluefniš [ferjubóluefni] įšur en yfirvöldum varš ljóst, aš žaš gat valdiš alvarlegum blóštöppum, og milljónir manna höfšu einnig fengiš Moderna- og Pfizer-bóluefnin [mRNA-bóluefni] įšur en ljóst varš, aš žau geta valdiš hjartavöšvabólgu.  Aš žessum varnagla slegnum skulum viš nś athuga, hvaš brįšabirgša nišurstöšur slembivalsrannsókna fęra okkur.

Fyrstu rannsóknarnišurstöšur um Novavax-bóluefniš birtust ķ "The New England Journal of Medicine" ķ maķ [2021]. Meš slembivali var 4387 manneskjum ķ Sušur-Afrķku gefiš annašhvort bóluefniš eša saltvatnslyfleysa. Tilraunin var gerš į lokamįnušum įrsins 2020, žegar beta-afbrigšiš var rķkjandi ķ Sušur-Afrķku.  Eins og ķ fyrri covid-bóluefnarannsóknum, var ętlunin meš rannsókninni aš komast aš getu bóluefnisins til aš koma ķ veg fyrir smit meš einkennum, sem voru skilgreind sem covid-19 lķk sjśkdómseinkenni aš višbęttu jįkvęšu covid-prófi.

Mešalaldur žįtttakenda var 32 įr og višvarandi sjśkdómseinkenni voru sjaldgęf, svo aš žetta var hópur ķ lķtilli hęttu į alvarlegum sjśkdómi.  Žegar žessi stašreynd er tengd tiltölulega fįmennum hópi žįtttakenda (fyrir bóluefnisrannsókn), var enginn möguleiki į, aš rannsóknin gęti gefiš nokkuš nytsemlegt til kynna um getu bóluefnisins til aš koma ķ veg fyrir alvarlegan sjśkdóm.  Žannig var žetta ķ raun tilraun til aš komast aš raun um getu Novavax-bóluefnisins viš aš hindra venjulegt kvef ķ heilbrigšu ungu fólki.

Kķkjum nś į nišurstöšurnar:

Eins og ķ fyrri birtum bóluefnarannsóknum, voru gögn um skilvirknina birt ašeins 2 mįnušum eftir sprautun.  Viš tveggja mįnaša mörkin höfšu 15 bóluefnisžegar sżnt einkenni covid-19 ķ samanburši viš 29 lyfleysužega.  Žetta gefur hlutfallslega įhęttuminnkun 49 % gagnvart beta-afbrigšinu 2 mįnušum eftir bólusetningu, sem veldur vonbrigšum.  Žetta er undir 50 % įhęttuminnkuninni, sem eftirlitsašilar setja sem lįgmark til samžykktar bóluefnis.

Žetta veldur enn meiri vonbrigšum, žegar haft er ķ huga, aš skilvirkni varnarinnar gegn smitum meš einkennum nęr lķklega hįmarki 2 mįnušum frį bólusetningu og fellur sķšan hratt - žetta er mynztur, sem sést į öllum öšrum samžykktum covid-bóluefnum, og žaš er mjög lķklegt, aš hiš sama eigi viš um žetta bóluefni. 

Ennfremur, beta-afbrigšiš er löngu horfiš.  Hin samžykktu bóluefnin viršast hafa litla eša enga getu til aš hindra smit af nśverandi rķkjandi afbrigši, ómķkron (žótt žau viršist enn hafa verulega getu til aš milda einkennin). Hér ķ Svķžjóš er fólk jafnlķklegt til aš smitast af C-19, hvort sem žaš hefur veriš bólusett eša ekki,  en žaš eru enn mun minni lķkindi į aš lenda ķ gjörgęzlu vegna alvarlegs C-19, ef fólk hefur veriš bólusett.  Žaš er engin įstęša til aš halda, aš eitthvaš sé öšruvķsi meš žetta bóluefni. 

Höldum įfram og lķtum į öryggishlišina.  Öryggisgögn voru einvöršungu birt fyrir undirhóp sjśklinga og žį ašeins fyrir fyrstu 35 dagana eftir bólusetningu meš fyrsta skammti.  Žaš litla, sem žarna var žó, virkaši ekki uppörvandi.  Žaš voru tvöfalt fleiri alvarleg sjśkdómstilvik, sem žörfnušust lęknismešhöndlunar, ķ hópi bólusettra en óbólusettra (13 į móti 6), og tvöfalt fleiri bólusettir meš mjög alvarleg einkenni ķ hópi bólusettra en óbólusettra (2 į móti 1).  Til aš gęta žó sanngirni veršur aš geta žess, aš sjśklingafjöldinn er allt of lķtill til aš gera žaš kleift aš draga nokkrar įlyktanir  um öryggiš į grundvelli žessara takmörkušu gagna, svo aš viš bķšum meš aš kveša upp dóm. 

Snśum okkur aš annarri rannsókninni ķ röšinni, sem birt var ķ "The New England Journal of Medicine" ķ september [2021].  Žetta var mun stęrri rannsókn en sś fyrsta meš 15“187 manns į Bretlandi, sem meš slembivali fengu annašhvort Novavax eša saltvatnslyfleysu.Eins og viš fyrri rannsókn var veriš aš athuga getu bóluefnisins til aš koma ķ veg veg fyrir smit meš einkennum.  Rannsóknin stóša yfir frį sķšla 2020 žar til snemma įrs 2021 į tķma, žegar alfa-afbrigšiš var rķkjandi, svo aš nišurstöšur hennar eiga ašallega viš um žaš afbrigši.  Af žįtttakendum voru 45 % haldnir sjśkleika, sem mundi geta leitt yfir žį alvarlegan sjśkdóm, og mešalaldur žįtttakenda var 56 įr. 

Hver varš svo nišurstašan ?

Į mešal žįtttakenda, sem fengur 2 skammta af bóluefninu, voru 96 C-19 smit ķ lyfleysuhópnum, en ašeins 10 ķ bóluefnishópnum į 3 mįnaša tķmabili eftir seinni sprautuna.  Žetta gefur skilvirkni į fyrstu mįnušunum upp į 90 %, sem er svipaš og ķ Moderna- og Pfizer-bóluefnarannsóknunum.  Einn endaši į spķtala vegna C-19 ķ lyfleysuhópnum, en enginn ķ bóluefnahópnum - svo aš žvķ mišur aftur voru ekki nęgilega margar sjśkrahśssinnlagnir, til aš hęgt vęri aš segja nokkuš um getu bóluefnisins til aš hindra alvarleg veikindi (žó er nokkuš ljóst af žessari rannsókn, aš jafnvel ķ tilviki fólks ķ hópi meš tiltölulega mikla įhęttu er heildarįhętta sjśkrahśssinnlagnar vegna C-19 lķtil - af 96 manns ķ lyfleysuhópinum, sem fengu C-19, žarfnašist ašeins einn innlagnar į sjśkrahśs. 

Snśum okkur nś aš örygginu.  Öryggisgögn eru ašeins fįanleg fyrir tķmabiliš frį 1. sprautu žar til 28 dögum eftir seinni sprautu, svo aš viš vitum ekkert um langtķma įhrifin, en į žessum tķma voru engin merki um alvarlegt heilsutjón af völdum bólusetninganna.  Žaš voru žó 44 alvarleg slęm tilvik ķ bólusetningarhópnum, og 44 alvarleg slęm tilvik ķ lyfleysuhópnum. Einn ķ bólusetningarhópnum veiktist af hjartavöšvabólgu žremur dögum eftir seinni skammtinn, sem veitir vķsbendingu um, aš Novavax geti valdiš hjartavöšvabólgu, alveg eins og Pfizer- og Moderna-bóluefnin gera. 

Snśum okkur žį aš lokarannsókninni, sem birtist ķ "The New England Journal of Medicine" ķ desember [2021]. Hśn var gerš ķ BNA og Mexķkó fyrri hluta įrs 2021.  Eins og ķ įšur greindri rannsókn, eiga nišurstöšurnar ašallega viš alfa-afbrigšiš.  29“949 žįtttakendur voru slembivaldir fyrir annašhvort Novavax-bóluefniš eša saltlausnarlyfleysu.  Eins og ķ fyrri rannsóknunum tveimur var ętlunin aš komast aš, hvort bóluefniš kęmi ķ veg fyrir smit meš einkennum og žau aftur skilgreind sem kunnugleg einkenni um C-19 auk jįkvęšrar PCR-greiningar.  Mištölualdur žįtttakenda var 47 įr, og 52 % žeirra voru haldnir sjśkleika, sem gęti valdiš žeim alvarlegri sjśkdómi en ella, ef žeir veiktust af C-19.

Hverjar voru žį nišurstöšurnar ?

Aš 70 dögum lišnum frį seinni sprautu höfšu 0,8 % lyfleysuhópsins greinzt meš C-19, en ašeins 0,1 % bóluefnahópsins.  Žetta gefur hlutfallslega įhęttuminnkun 90 %, sem er sambęrilegt fyrri athugun.  Žvķ mišur voru engar upplżsingar veittar um sjśkrahśssinnlagnir, sem ég bżst viš aš žżši, aš af žessum 29“949 žįtttakendum hafi enginn žarfnazt sjśkrahśssžjónustu vegna C-19, žannig aš eins og ķ fyrri tilvikum er ómögulegt aš segja til um, hvort bólusetningin dregur markvert śr sjśkrahśssinnlögnum.

Aš 28 dögum lišnum frį annarri sprautu höfšu 0,9 % žįtttakenda ķ bóluefnishópnum oršiš fyrir alvarlegum sjśkleika ķ samanburši viš 1,0 % žįtttakenda ķ lyfleysuhópnum.  Žaš er uppörvandi. 

Jęja, tökum žetta saman.  Hvaša įlyktanir getum viš dregiš af nišurstöšum žessara athugana ?

Ķ fyrsta lagi verndaši bóluefniš fólk meš skilvirkum hętti gegn sżkingu af alfa-afbrigši C-19 meš einkennum 2-3 mįnušum eftir bólusetningu (sem aušvitaš segir okkur ekkert um verndarskilvirkni bólusetningarinnar 6 mįnušum eša įri eftir sprautun).  Žessar upplżsingar eru nś aš mestu einvöršungu af sögulegu tagi, žar sem alfa er löngu horfiš, og viš lifum į skeiši ómķkron.  Ef Novavax-bóluefniš er svipaš aš verndarįhrifum og bóluefnin 4, sem įšur hafa veriš samžykkt, žį er žaš lķklega gagnslaust viš aš hindra smit af ómķkron. 

Ķ öšru lagi er ómögulegt śt frį žessum bóluefnisprófunum aš įkvarša, hvort Novavax-bóluefniš dregur eitthvaš śr hęttu į žörf į sjśkrahśssinnlögnum vegna C-19, af žeirri einföldu įstęšu, aš ekki varš nęgilega mikiš um sjśkrahśssinnlagnir žįtttakendanna.  Aš žvķ sögšu gizka ég į, aš bóluefniš verndi e.t.v. ķ einhverjum męli gegn žörf į sjśkrahśssinnlögnum og vist į gjörgęzlu, eins og hin samžykktu bóluefnin gera. Ķ raun gerir žetta bóluefni hiš sama og hin - veldur ónęmisvišbragši viš broddpróteininu, sem fannst ķ upphaflega Wuhan-afbrigšinu, og heildarnišurstöšum prófananna svipar mjög til prófunarnišurstašna fyrir Moderna- og Pfizer-bóluefnin. 

Ķ heildina benda gögnin til góšs öryggis bóluefnisins, meš jafnvęgi į milli bóluefnishóps og lyfleysuhóps varšandi alvarleg slęm tilvik af öšrum toga en C-19. Sjaldgęfar aukaverkanir koma žó ekki ķ ljós ķ slembiśrvalsathugunum meš ašeins nokkur žśsund žįtttakendum. Til aš komast aš žeim er langtķma eftirfylgd miklu stęrra žżšis naušsynlegt.  Žaš er nśna ómögulegt aš vita, hvort Novavax-bóluefniš getur valdiš hjartavöšvabólgu, eins og mRNA-bóluefnin, eša blóštappa, eins og ferjubóluefnin, eša einhverjum allt öšrum slęmum aukaverkunum.  Nśna er žess vegna ógerlegt aš kveša upp śr meš žaš, hvort žetta bóluefni er öruggara, sķšur öruggt eša öryggislega jafngilt žegar samžykktum bóluefnum."   

 Žótt bóluefniš, sem hér var til umfjöllunar, sé annarrar geršar en bóluefnin, sem notuš hafa veriš į Ķslandi gegn C-19, į žaš sammerkt meš žeim aš vera śrelt, ž.e. žaš gagnast ekki gegn ómķkron-afbrigšinu og endingin gagnvart vernd gegn alvarlegum veikindum er mjög léleg, og alvarleg sjśkdómseinkenni eru mjög sjaldgęf af völdum ómķkron.  Ofurįherzla ķslenzkra yfirvalda į bólusetningar gegn ómķkron, einnig bólusetningar barna, er óskiljanleg og felur ķ sér sóun opinbers fjįr og tķma fólks, svo aš ekki sé minnzt į óžarfa töku įhęttu meš heilsufar, einkum ungs fólks (undir fertugu).   

 

 

 

 


Svķžjóš er enn fyrirmynd į vissum svišum

Hrollvekjandi eru ógnartķšindi af glępagengjum ķ sumum sęnskum borgum, sem sżna, aš sęnska samfélagiš er ekki lengur samstöšusamfélag, eins og žaš var, žegar Svķar voru einsleit žjóš meš eina žjóšmenningu eša kannski tvęr (Samar ķ Lapplandi).  Fjölmenningarsamfélagiš  hefur fyrir löngu leitt til innri barįttu og togstreitu ólķkra menningarhópa.  Trśarhópar leitast viš aš višhalda forneskjulegum venjum og sišum śr įtthögum sķnum, sem fįa grunaši, aš yršu lķfseig ķ Svķžjóš, žegar žessum innflytjendum og flóttamönnum var hleypt inn ķ landiš, en annaš kom į daginn, og žess vegna er fjandinn laus.  Žaš gildir enn hiš fornkvešna, er Žingeyingurinn Žorgeir Ljósvetningagoši kvaš upp śr meš į Alžingi į Žingvöllum 999-1000, aš ef vér slķtum ķ sundur lögin, žį munum vér og slķta  frišinn.

Ķ sóttvörnum gegn C-19 fįrinu, sem meš ómķkron hefur breytzt śr lungnabólgu ķ hįlsbólgu, hafa Svķar aš mörgu leyti fetaš sķnar eigin brautir meš vęgari samkomutakmörkunum og rekstrarhömlum en ašrir, svo aš frelsisskeršingar fólks hafa veriš žar minni en vķšast annars stašar, sem og kostnašur atvinnulķfs og hins opinbera. Daušsföll voru samt fęrri ķ Svķžjóš en ķ mörgum löndum, sem beittu ķžyngjandi hömlum, enda nįšist lżšónęmi strax voriš 2021. Strangar opinberar sóttvarnarhömlur į Ķslandi og annars stašar missa marks gegn hįum smitstušli ómķkron og minnka žar af leišandi įlagiš į heilbrigšiskerfiš sįralķtiš, ef nokkuš.  Žaš er ekki hęgt aš hemja vatnsflóš meš stķflubśti. 

Dįnarhlutfall Svķa af völdum C-19 er lęgra en ķ meira en 50 löndum, žar sem beitt var meiri opinberum sóttvarnarašgeršum en ķ Svķžjóš.  Segir žaš ekki töluverša sögu um vanhugsašan grundvöll opinberra sóttvarnarašgerša gegn pest į borš viš C-19.

Heimurinn brįst illa viš sóttvarnarhugmyndafręši Svķa og fordęmdi landiš og sóttvarnarlękni žess, Anders Tegnell. Aflokunarfólk spįši Svķum hörmungum, en dįnarhlutfalliš sżnir Svķa komast betur af en žį, sem beittir voru langvarandi aflokunum og öšrum frelsissviptandi śręšum forsjįrhyggjunnar.  

Anders Tegnell fékk aftökuhótanir frį almenningi og var hęddur af stéttarsystkinum. Hann var fordęmdur af fjölmišlum į borš viš Time Magazine, New York Times, The Guardian, Focus, La Republica, CNN, BBC o.fl.  Į hvaša vegferš eru flestir fjölmišlamenn eiginlega ķ žessum faraldri ?  Žeir vörušu viš hörmungum af stefnu Tegnells.  Žaš geršu lķka norsku Aftenposten og Dagens Nęringsliv, hvattir įfram af ritstjórnum og sjįlfskipušum sérfręšingum ķ NRK (norska RŚV) og TV2. Eru afleišingar žess aš kynda undir fjöldamóšursżki ķ žjóšfélögunum ašeins fįum fjölmišlamönnum ljósar ? 

Vęri Svķžjóš eitt af rķkjum Bandarķkjanna, mundu Svķar veru meš 3. lęgsta dįnarhlutfalliš ķ BNA. Svķar fylgdu ašeins hefšbundnum vestręnum rįšum gagnvart smitsjśkdómum.

Svķžjóš fylgdi ekki Kķna.  Svķar fóru hefšbundnar leišir, sem heilbrigšisstarfsfólk hefur fariš til aš fįst viš smit.  Svķar lögšust ekki ķ žjóšfélagslega tilraunastarfsemi.  Žaš geršu hins vegar flestir hinna meš žvķ aš setja ķ gang óreyndar, frelsisskeršandi ašgeršir ķ sögulegri žjóšfélagstilraun, sem spannaši allan heiminn.  Žetta var gert įn vķsindalegrar kostnašar- og įbatagreiningar og kom eins og skrattinn śr saušaleggnum frį Kķna.

Svķžjóš hefur nįš betri įrangri en żmis lönd, sem beitt hafa aflokunum aš hętti Kķnverja.

Meš brįšum 2įra reynslu og gögn um 21 mįnašar skeiš frį 50 löndum, er myndin aš skżrast.  S.k. samfélagsnżsköpun meš óreyndum ašgeršum er dżrkeypt.  Dįnarhlutfall sżnir, aš Svķar hafa komiš betur śt śr Kófinu en žjóšir, sem beitt hafa langvinnum aflokunum og öšrum ķžyngjandi ašgeršum.

Samkvęmt opinberu talnayfirliti Eurostat eru Bretland, BNA, Pólland, Tékkland, Slóvakķa, Ungverjaland, Spįnn, Argentķna og Belgķa meš hęrra dįnarhlutfall af C-19 en Svķžjóš.  Ķ nóvember 2021 voru 50 lönd meš hęrra dįnarhlutfall en Svķžjóš vegna C-19.  Tölur fyrsta įrs Kófsins, 2020, sem žótti ganga brösuglega ķ Svķžjóš, setja žó Svķa ķ 21. sęti af 31 landi, sem Eurostat sżnir um dįnarhlutfall af völdum C-19.  Borin saman viš 50 rķki BNA, er Svķžjóš meš žrišja lęgsta dįnarhlutfalliš.  

Samkvęmt Worldometer var dįnarhlutfall ķ % af ķbśafjölda ķ 9 löndum febrśar 2020-nóvember 2021 (Ķsland til 12.01.2022) eftirfarandi:

  1. Tanzanķa                     0,001
  2. Rśanda                       0,010
  3. Ķsland                       0,011
  4. Indland                      0,033
  5. Ķsrael                       0,087
  6. Svķžjóš                      0,148
  7. Śkraķna                      0,182
  8. Bretland                     0,209
  9. Ķtalķa                       0,220
  10. Bandarķkin                   0,238

Athygli vekur, aš lķtt bólusettar Afrķkužjóšir eru meš lęgsta dįnarhlutfalliš.  Tališ er, aš į Indlandi og ķ Svķžjóš hafi myndazt hjaršónęmi veturinn 2021, svo aš žessi lönd sluppu aš mestu viš smit haustiš 2021, og žaš er ekki fyrr en nś meš ómķkrón-afbrigšinu, aš smitum tekur aš fjölga, en žau eru žó enn tiltölulega fęrri ķ Svķžjóš en į Ķslandi. Athygli vekur einnig, aš Ķsraelar, sem fyrstir uršu til aš bólusetja sķna žjóš, eru samt meš hęrra dįnarhlutfall en Ķsland og Indland. 

Ķsland kemur alveg sérstaklega vel śt ķ žessum samanburši, sem gęti stafaš af tiltölulega litlum tóbaksreykingum landsmanna, hreinu lofti og tiltölulega dreifšri byggšl įsamt tiltölulega lįgum mešalaldri žjóšarinnar.  Ef litiš er til Svķžjóšar, er ekki lķklegt, aš samkomutakmarkanir og rekstrarhömlur ķ sóttvarnarskyni hafi bjargaš mörgum mannslķfum į Ķslandi, og sķzt af öllu getur slķkt įtt viš veirusjśkdóm meš dreifingarstušul ómķkrón, sem augljóslega er alls stašar ķ žjóšfélaginu. Žaš yrši aš stöšva samfélagiš til aš hemja faraldurinn, en til žess er alls engin įstęša, žegar hįlsbólga į ķ hlut.  

Įfengisbanniš ķ BNA var lķka tilraun.

Söguleg tilraun: 17. janśar 1920 gekk ķ gildi algert bann viš sölu įfengis ķ BNA.  Žaš var stęrsta žjóšfélagslega tilraunin fram aš žvķ, ef bylting bolsévika og alręši öreiganna ķ Rśsslandi er undanskilin.  Įriš eftir mótmęltu 20 žśs. manns banninu į götum Nżju Jórvķkur.  Mótmęlendurnir litu į banniš sem gerręšislega skeršingu persónulegs frelsis.  Banniš leiddi til śtbreiddra įtaka og glępa, en var žó ekki afnumiš fyrr en 1933.  Žótt flestir séu sammįla um, aš tilraunin hafi mistekizt gjörsamlega, stendur hśn žó ķ huga forręšishyggjufólks sem "ešaltilraun ķ góšum tilgangi". 

Nś horfa landsmenn upp į sóttvarnarlękni ķ hlutverki don Kķkóta berjast viš vindmyllur.  Žar er įtt viš mįttvana, en rįndżrar opinberar sóttvarnarrįšstafanir aš undirlagi hans į formi endalausra skimana, rakninga, sóttkvķa og einangrunar aš ógleymdum 4 farsóttarsjśkrahśsum; allt ķ žvķ skyni aš hemja hįlsbólgu meš óvenju hįan smitstušul. Dįnarhlutfalliš į Ķslandi af völdum kórónuveirunnar er svo lįgt, aš lįtnir af hennar völdum eru ašeins um 1 % af fjölda lįtinna af öšrum völdum, og eru daušsföll žó skrįš į C-19, žótt ašrir sjśkdómar hafi komiš viš sögu.  Žegar um jafnbrįšsmitandi veiru er aš ręša og ómķkron, geta einstaka lokanir og samkomutakmarkanir ekki hamlaš framrįs veirunnar sem neinu nemur. 

Hiš athyglisverša er, aš opinberar sóttvarnarrįšstafanir eru framkvęmdar meš sams konar röksemdafęrslu og ašferšum ķ lżšręšisrķkjum og einręšisrķkjum.  Žetta er alvarlegt umhugsunarefni fyrir Vesturlönd.

Nś er heimurinn allur ķ žjóšfélagstilraun meš sams konar höft į frelsi fólks og mannréttindi og ķ sama göfuga augnamišinu aš bjarga mannslķfum.  Löggjafinn veršur aš fjalla af alvöru og vandvirkni um žaš til hvaša rįšstafana framkvęmdavaldinu er heimilt aš grķpa viš mismunandi ašstęšur įn žess aš fį til žess sérstaka heimild frį löggjafanum.  Žaš hefur komiš ķ ljós, aš embęttismönnum og rįšherrum hęttir mjög til aš fara offari ķ rįšstöfunum sķnum.  Žaš gengur ekki aš setja heilt žjóšfélag ķ spennitreyju ķ nafni heilbrigšiskerfisins, žegar bśiš er aš bólusetja yfir 90 % žjóšarinnar gegn sjśkdóminum og hann er jafnvęgur og raunin er meš rķkjandi afbrigši žessarar kórónuveiru. 

Fjöldi óhįšra sérfręšinga og heilbrigšisstarfsmanna lżsa aš vķsu bólusetningunum sem višamestu lęknisfręšilegu tilraun sögunnar.  Hśn er framkvęmd meš brįšabirgša genatękni, sem į skömmum tķma hefur kostaš tugžśsundir manna lķfiš. Heilsufarslegar langtķma afleišingar bólusetninganna, t.d. į ónęmiskerfi lķkamans, eru óžekktar.  Astrid Stuckelberger, lęknir, rannsakandi og uppeldisfręšingur, sem ķ mörg įr hefur unniš viš aš hemja sjśkdómsfaraldra, sagši viš norska mišilinn hemali: - Opinberar tölur frį BNA sżna, aš aukaverkanir kórónu-bóluefnanna fram aš žessu eru žrisvar sinnum fleiri en summan af aukaverkunum bólusetninga sķšastlišin 35 įr. - Žetta er grįtlegt ķ ljósi haldleysis žessara sömu bóluefna.  Hafa lyfjafyrirtękin gefiš mannkyninu langt nef og samtķmis haft žaš aš féžśfu ?

Svķar geršu ekki žjóšfélagstilraun, en žaš geršu hinir. Fyrir vikiš hefur veriš reynt aš setja Svķžjóš og sóttvarnarlękninn Tegnell ķ slęmt ljós.

Smitsérfręšingar, örverufręšingar og faraldursfręšingar, ķ Svķžjóš og annars stašar, töldu, aš frelsiš, sem Svķar uršu ašnjótandi ķ Kófinu, yrši žeim dżrkeypt.  Fręšimenn viš Uppsalahįskóla, Karólķnska sjśkrahśsiš og Konunglega tęknihįskólann ķ Stokkhólmi notušu tölvutęk lķkön til aš reikna śt, aš 96 žśsund Svķar myndu deyja sumariš 2020 (stęršargrįšuvilla). Į alžjóša vettvangi spįšu fręšimenn viš Imperial College, John Hopkins og fleiri hįskóla, aš milljónir ķbśa Bretlands og BNA mundu deyja af völdum hinnar "nżju og óžekktu" veiru į įrinu 2020. 

Žrįtt fyrir žessar dómsdagsspįr mį marka af žremur greinum eftir faraldursfręšinginn og tölfręšinginn John Ioannidis viš Stamford University, aš į heimsvķsu varš dįnarhlutfalliš ekki hęrra įriš 2020 en įrin į undan. Žaš hefur veriš śtskżrt žannig, aš faraldurinn hafi lagzt žyngst į žį, sem įttu stutt eftir, og flensur hafi ekki nįš sér į strik, en įrlega deyr viškvęmt fólk śr lungnabólgu.  Til hvers var veriš aš skjóta lżšnum skelk ķ bringu ?  Žaš er ekki fallega gert.

Śtreikningar spįlķkana um smit mynda ekki góšan grundvöll fyrir įkvaršanatöku um sóttvarnarašgeršir.

Lęrdómar ?  Fólk er flóknara fyrirbęri en žjóšfélagsleg nżsköpun ręšur viš.  

Veirulķkön, reist į kenningum um smitdreifingu, eru mjög óįreišanleg og ónothęf sem grundvöllur fyrir ķžyngjandi inngrip ķ lķf fólks.  Nokkrir óhįšir fręšimenn, eins og dr Stephan Lanke, fullyrša, aš lķkönin séu reist į śreltri og rangri smitkenningu, sem rakin er aftur til Luis Pasteur į 9. įratug 19. aldar (um 130 įra).

Annar lęrdómur er , aš frelsiš kostar.  Frjįlst samfélag veltur į einstaklingum, eins og Tegnell, sem hafa žrek til aš ganga undir žaš jaršarmen aš standa gegn valdsęknum valdhöfum rķkisvaldsins og fordęmingu margra, jafnvel almennings, ef bśiš er aš kynda undir ótta ķ samfélaginu viš hinn ósżnilega og jafnvel lķtt žekkta óvin.  

    

 

     

 

 

 

 


Covid: bólusetning borin saman viš įhęttu veikinda af völdum hjartavöšvabólgu

Sęnski lęknirinn Sebastian Rushworth birti į vefsetri sķnu 09.01.2022 umfjöllun um višamikla enska rannsókn, sem leiddi ķ ljós meš óyggjandi hętti, aš įhętta fólks undir fertugu af aš veikjast af hjartavöšvabólgu eykst svo mikiš eftir bólusetningu meš mRNA-efnunum, aš ekki er lęknisfręšilegur grundvöllur fyrir žessum bólusetningum ķ ljósi tiltölulega vęgra veikinda af sjśkdóminum, C-19, einkum nżjasta afbrigšinu, ómķkron. 

Žar aš auki hefur nś veriš sżnt fram į, sbr Morgunblašsgrein Jóhannesar Loftssonar, "Ekki hlżša Vķši", aš mRNA-bóluefnin virka ekki gegn ómķkron-afbrigšinu, enda hefur lyfjaišnašurinn bošaš nżtt bóluefni gegn žvķ ķ marz 2022, en žį veršur vķšast hvar, einnig hérlendis, komiš hjaršónęmi gegn žvķ. Žaš munar mjög lķtiš um samkomutakmarkanir og rekstrarhömlur stjórnvalda, žegar smitstušullinn er jafnhįr og raunin er meš ómķkron.  Rakning og sóttkvķ fólks, sem ekki hefur veriš greint jįkvętt og er įn einkenna, į ekki lengur viš. Nś hefst grein Sebastians Rushworth ķ žżšingu höfundar žessa vefseturs:

"Žaš hefur veriš ljóst um hrķš, aš Pfizer og Moderna bóluefnin valda hjartavöšvabólgu. Žaš, sem samt hefur veriš óljóst, er, hvort hęttan į hjartavöšvabólgu eftir bólusetningu er meiri en eftir smit [af C-19].  Ef įhęttan ķ kjölfar smits er jafnvel meiri en ķ kjölfar bólusetningar, žį getur veriš fram komin nokkuš góš įstęša fyrir žvķ aš hafa ekki įhyggjur af hjartavöšvabólgu, sem bólusetningin veldur aš žvķ gefnu, aš nįnast allir óbólusettir munu fyrr eša sķšar fį covid og verša žannig fyrir įhęttu af eftir-smits hjartavöšvabólgu. 

Ef hins vegar įhęttan er meiri eftir bólusetningu, žį žarf aš fara ķ nįkvęmara įhęttumat. Fyrir žį stóru hópa žżšisins, sem geta bśizt viš hverfandi lķtilli hęttu fyrir sig af covid-19 (ķ grundvallaratrišum allir undir fertugu, sem eru ekki ķ yfiržyngd og ekki meš undirliggjandi heilsufarslega veikleika), vęri jafnvel ašeins lķtil hętta į alvarlegum sjśkdómi af völdum bólusetningar nóg til aš metaskįlarnar yršu žyngri žeim megin, aš rétt vęri aš sleppa žessum bólusetningum.  

Enginn skyldi fara ķ grafgötur um žaš, aš hjartavöšvabólga er alvarlegur sjśkdómur.  Upp į  sķškastiš hef ég oft heyrt žessa setningu: "en hjartavöšvabólga vegna covid-bóluefnanna er vęg !". Fyrir covid hafši ég aldrei heyrt um vęga hjartavöšvabólgu.  Fyrir covid var hjartavöšvabólga alltaf talin alvarlegur sjśkdómur.  Žaš, sem fólk į viš meš žessari yršingu, er, aš sjśklingar lagšir inn į sjśkrahśs meš hjartavöšvabólgu stuttu eftir bólusetningu, geta vanalega fariš heim eftir nokkra daga og enda sjaldan į gjörgęzludeild.  Žetta mį til sanns vegar fęra.  

Viš segjum samt ekki, aš flest hjartaįföll séu "vęg", bara af žvķ aš žau verši ekki til innlagnar į gjörgęzludeild og bara af žvķ aš sjśklingurinn er venjulega śtskrifašur af spķtalanum innan viku. Hjartaįfall er hjartaįfall og er ķ sjįlfu sér alvarlegt.  Hiš sama į viš um hjartavöšvabólgu.  Hjartavöšvarnir eru ekki mjög hęfir til višgerša į sjįlfum sér, og nśna er ómögulegt aš vita ķ hversu miklum męli hjartavöšvabólga af völdum bóluefnis eykur įhęttu sjśklingsins į aš verša ķ framtķšinni fyrir alvarlegum langvarandi einkennum į borš viš stöšuga hjartveiki eša gįttatif. 

Žannig er hjartavöšvabólga alltaf alvarleg įn tillits til, hvort sjśklingurinn lendir ķ gjörgęzlu ešur ei, og viš žurfum aš vita, hvort lķkindi į hjartavöšvabólgu af völdum bóluefnanna eru meiri en lķkindi į hjartavöšvabólgu af völdum smits [C-19].

Sem betur fer var nżlega birt rannsóknarskżrsla ķ "Nature Medicine", sem hjįlpar okkur viš aš svara žessari spurningu af einhverju viti.  Žaš, sem rannsakendurnir geršu, var aš safna gögnum um alla yfir 16 įra aldri, sem voru bólusettir gegn covid-19 ķ desember 2020-įgśst 2021.  Žetta reyndust vera um 40 milljón manns (meira en helmingur brezku žjóšarinnar). Fyrir žetta risastóra žżši var gögnum sķšan safnaš um tilvik hjartavöšvabólgu og jįkvęš covid-próf.  8 % af žessum 40 M greindust smitašir af covid-19 į rannsóknartķmabilinu.  Fyrirętlun rannsóknarinnar var aš meta įhęttu hjartavöšvabólgu innan 28 daga frį bólusetningu ķ samanburši viš hjartavöšvabólgu eftir smit, og aš setja žetta ķ samhengi viš bakgrunnsupplżsingar um hjartavöšvabólgu.

Žaš er einn hęngur į aš taka tölur śr žessari rannsókn, eins og žęr koma fyrir af skepnunni, og hann er sį, aš ķ rannsókninni var notazt viš fjölda greindra sem męlikvarša į covid-smitaša.  Viš vitum hins vegar, aš allt aš helmingur covid-sżkinga er einkennalaus, og žar aš auki er óžekktur fjöldi fólks, sem fęr einkenni, en lętur hjį lķša aš fara ķ greiningu.  Žannig er raunfjöldi smita lķklega a.m.k. tvöfaldur fjöldi greindra.  Žetta gefur ósanngjarnan samanburš viš bólusetningarnar, žvķ aš vitaš er um alla, sem eru sprautašir.  Žaš eru ekki margir, sem hafa veriš sprautašir į laun og ekki skrįšir.  Žannig žarf a.m.k. aš helminga hlutfall tilvika hjartavöšvabólgu af greindum til aš nįlgast rétt hlutfall.

Jęja, žį aš nišurstöšunum:

Žaš fyrsta, sem mikilvęgt er aš gaumgęfa, er, aš hęttan į hjartavöšvabólgu eftir bólusetningu ķ samanburši viš hjartavöšvabólgu eftir smit, er, aš tķšni hjartavöšvabólgu er grķšarlega hįš aldri bólusettra.  Fyrir aldurshópa yfir 40 sįust alls engin merki um, aš bólusetningar ykju žessa tķšni.  Jįkvęš covid-19 greining į hinn bóginn jók lķkindin 12-falt fyrir eldri en 40.  Žannig var įhętta fólks eldra en 40 į aš fį hjartavöšvabólgu eftir smit miklu meiri en hęttan į slķku eftir bólusetningu. 

 

Hins vegar var įhętta fólks 16-40 įra allt önnur.  Ķ žessum hópi jókst hęttan į hjartavöšvabólgu innan 28 daga eftir jįkvęša greiningu covid-19 "ašeins" ferfalt, og įhęttan eftir fyrsta skammt af Moderna bóluefninu jókst nś ferfalt. 

Munum nś, aš covid-prófin nį sennilega ašeins helmingi smitašra ķ mesta lagi, svo aš raunveruleg įhęttuaukning eftir smit er nęr žvķ aš vera tvöföld, en ekki fjórföld.  Meš öšrum oršum žį veldur fyrsti skammtur af Pfizer-bóluefninu nokkurn veginn sömu tķšni hjartavöšvabólgu og sżkingin sjįlf, en fyrsti skammtur af Moderna-bóluefninu veldur gróflega tvöfaldri tķšni į viš sżkinguna sjįlfa. 

Jęja, snśum okkur žį aš annarri bólusetningunni ķ röšinni [ķ upphafi bólusetninga gegn C-19 nefndur seinni skammtur-innsk. BJo].  Annar skammtur af Pfizer-bóluefninu žrefaldaši hęttuna į hjartavöšvabólgu, en af Moderna-bóluefninu 21-faldašist įhęttan.

Žaš er óhętt meš vissu aš įlykta, aš sś įkvöršun yfirvalda ķ mörgum Evrópulöndum fyrir nokkrum mįnušum aš gera hlé į bólusetningum fólks undir 30 įra meš Moderna, var viturleg.  Eitt er vķst, aš annar skammturinn af bęši Pfizer og Moderna eykur įhęttuna verulega ķ samanburši viš įhęttuna af fyrsta skammtinum.  Žetta leišir hugann aš spurningunni, hversu viturlegt sé aš rįšleggja fólki undir 40 žrišju sprautuna.  Žaš er rökrétt aš halda, aš 3. skammturinn muni auka hęttuna į hjartavöšvabólgu enn frekar. [Įbyrgš yfirvalda į Ķslandi er mikil, aš hvetja alla nišur aš 16 įra aldri til 3. bólusetningarinnar meš žvķ aš undanskilja žį einkennalausri sóttkvķ.  Žaš er einbošiš aš afnema alfariš regluna um sóttkvķ įn einkenna - innsk. BJo.]  Žaš er ljóst af gögnum žessarar rannsóknar, aš žaš er brattur aldurshnigull įhęttu, ž.e. hęttan į hjartavöšvabólgu eykst grķšarlega meš lękkandi aldri.  Ķ raun var žaš svo fyrir yngsta hópinn (16-29 įra), aš hęttan į hjartavöšvabólgu jókst 74-falt eftir annan skammtinn af Moderna !

Meš žaš ķ huga, aš lękkandi aldur žżšir lķka minnkandi hęttu į slęmum afleišingum covid (ž.m.t. minnkandi hętta į hjartavöšvabólgu eftir covid), er skynsamlegt aš gera rįš fyrir įkvešnum aldri, žar sem skaši bólusetninganna veršur meiri en gagniš.  Žar aš auki eru fram komin sönnunargögn um, aš meš auknum fjölda bólusetningarskammta aukist hęttan į hjartavöšvabólgu. Meš žessar 2 stašreyndir ķ huga er žaš rökstudd skošun mķn, aš "örvunarbólusetningar" ungs og heilsuhrausts fólks, og žį einkum barna, sé óviturlegt.  Auk žess hafa margir, ef ekki flestir, ungir fulloršnir, unglingar og börn, žegar fengiš covid og hafa žar af leišandi eins gott ónęmi gegn veirunni og mögulegt er aš fį.  Žess vegna setja örvunarsprautur žessa hópa ķ hęttu į aš verša fyrir heilsutjóni įn nokkurs mögulegs gagns.  Žegar gagnsemi bólusetninga er engin (nśll), žį er öll įhętta, hversu lķtil sem hśn kann aš vera, ósamžykkjanleg."

Haršvķtugur įróšur ķslenzkra sóttvarnaryfirvalda fyrir bólusetningum barna og ungmenna viršist ekki vera reistur į beztu žekkingu į žessu sviši, eins og lesendum žessarar greinar Sebastians Rushworth ętti aš verša ljóst, hafi žeir ekki žegar įttaš sig į žvķ eša a.m.k. rennt grun ķ žaš. Žaš veršur aš söšla um hiš fyrsta įšur en enn meira heilsutjón hlżzt af.  Bóluefnin, sem fram hafa komiš gegn C-19 eru meingölluš og virka lķtiš sem ekkert gegn ómķkron-afbrigši SARS-CoV-2 veirunnar.  Žar sem afbrigšiš veldur vęgum einkennum hjį annars heilbrigšu fólki, eiga viš rök Sebastians Rushworth um, aš öll įhętta af bóluefnum sé óįsęttanleg. 

  

 

 

 

 


Plįga ofrķkis og ofverndar

Hérlendis hafa daušsföll af völdum kórónuveirunnar illręmdu, SARS-CoV-2, veriš afar fįtķš ķ samanburši viš flest önnur lönd eša um 1 % af heildarfjölda daušsfalla į įri.  Til samanburšar deyja um 13-falt fleiri (mešaltal undanfarinna įra er 263) af völdum reykinga hérlendis. Samt eru reykingar hér fįtķšar ķ samanburši viš önnur lönd.  Sś stašreynd įsamt tiltölulega hreinu lofti, litlu žéttbżli og lįgum mešalaldri žjóšarinnar į įsamt dugnaši og žrautseigju heilbrigšisstarfsfólks ķ ófullnęgjandi ašstöšu žįtt ķ, aš daušsföll af völdum veikinda af C-19 sjśkdóminum (SARS-CoV-2) eru einna fęst ķ heiminum į Ķslandi ķ hlutfalli viš mannfjölda. T.d. er fjöldi lįtinna ķ Bandarķkjunum af völdum C-19 tęplega 22 sinnum hęrri ķ Bandarķkjunum ķ hlutfalli viš mannfjölda. 

Um įramótin 2021/2022 höfšu rśmlega 27 k manns greinzt sjśkir af C-19, og voru žį 6,4 k sjśkir, į sjśkrahśsi voru 21 og ķ gjörgęzlu 6.  Summa nżgengis innanlands og į landamęrum var 1847 og hafši aldrei veriš svo hį hérlendis.  Af žessu mį įętla, aš allt aš 120 k manns hafi smitazt og aš nįttśrulegt ónęmi nįist sķšla ķ febrśar 2022, ef sóttvarnaryfirvöld leyfa pestinni, ómķkron afbrigšinu, sem lżsir sér ķ megindrįttum sem hįlsbólga, en er ķ mörgum tilvikum einkennalaus, aš geisa ķ žjóšfélaginu nokkurn veginn óįreittri. 

Viš žessar ašstęšur eiga hvorki smitrakning né einkennalaus sóttkvķ viš.  Ekki hefst undan ķ smitrakningunni og sóttkvķin veldur mjög miklum truflunum ķ atvinnulķfinu og į stofnunum, ekki sķzt į Landsspķtalanum, žar sem mannekla var fyrir.  Žess mį geta, aš nįttśrulegt ónęmi Svķa, sem žeir voru bśnir aš įvinna sér į undan stökkbreytingunni yfir ķ ómķkron, viršist aš mestu halda gagnvart žessu gjörbreytta afbrigši.  Smitum hefur fjölgaš ķ Svķžjóš meš ómķkron, en žar er samt engin bylgja.  

Nś stendur fyrir dyrum hjį sóttvarnaryfirvöldum aš bjóša upp į almenna bólusetningu barna, 5-11 įra gamalla, ķ skólum landsins.  Žetta er óskiljanleg rįšstöfun ķ ljósi nįnast einskis gagns og mikillar heilsufarsįhęttu og kostnašar.  Börnum veršur yfirleitt lķtiš meint af pestinni, sem ķ hlut į, svo aš hér er gengiš óhóflega langt ķ rįšsmennskunni meš heilbrigši barnanna, sérstaklega ķ ljósi grafalvarlegra ašvarana dr Róberts Mallone, sem mun vera ašalhöfundur mRNA-tękninnar (aš eigin sögn). 

Hann segir ķ myndbandsįvarpi, aš mikilvęg lķffęri barnanna į borš viš heila, hjarta, ęšakerfi og ęxlunarfęri geti oršiš fyrir óafturkręfum skaša af völdum bóluefnanna og ónęmiskerfi lķkamans geti bešiš hnekki. Žaš er ekki hęgt aš skella skollaeyrum viš žessu og setja bara upp saušarsvip. 

Žann 30. desember 2021 birtist alvarleg varśšargrein gegn žessum bólusetningum ķ Morgunblašinu eftir sérfręšing ķ heimilislękningum, Gušmund Karl Snębjörnsson, undir fyrirsögninni:

"Hvernig getum viš gert žaš bezta fyrir börnin".

Žar sagši m.a.:

"Vernd bóluefnanna hefur veriš klén, ef nokkur, eins og öllum ętti aš vera oršiš ljóst.  

Rannsóknir į milljónum barna ķ Evrópu hafa veriš geršar, į um 2 milljónum ķ Svķžjóš og enn fleirum ķ Žżzkalandi.  Ķ žeim öllum kemur skżrt fram, aš mjög fį börn uršu alvarlega veik af Covid og engin daušsföll [uršu]. Fjöldi rannsókna sżnir ótvķrętt fram į, aš afar sjaldgęft er, aš börn veikist alvarlega af Covid og segja mį, aš andlįt mešal žeirra séu engin (faraldsfręšilega séš).  Sęnsk rannsókn Ludvigssons į 1“951“905 börnum ķ Svķžjóš į aldrinum 1-16 įra, sem sóttu skóla aš mestu įn nįndartakmarkana eša notkunar andlitsgrķma, sżndi engin daušsföll hjį börnunum.  Žrįtt fyrir aš Svķžjóš hafi haldiš leikskólum og grunnskólum sķnum opnum, kom ķ ljós mjög lįg tķšni alvarlegra Covid-19-einkenna hjį žessum börnum. 

Nżleg žżzk rannsókn, SARS CoV-2-KIDS, varšandi börn og unglinga, sem lagzt hafa inn į sjśkrahśs ķ Žżzkalandi meš annašhvort SARS-CoV-2 eša PIMS-TS (Pediatric Inflammatory Multisystem Syndrome), sżndi, aš ekkert barn į aldrinum 5-18 įra lézt."

 Nišurstöšur umfangsmikilla rannsókna sżna sem sagt, aš veiruafbrigšin delta og fyrirrennarar ollu litlum veikindum barna og uršu engum aš fjörtjóni ķ žessum 2 löndum.  Žótt fleiri börn kunni aš veikjast af ómķkron en įšur į jafnlöngu skeiši, verša veikindin ekki alvarleg.  Börnin verša žannig sķšur en svo betur sett eftir bólusetningu en įšur, en hęttan į aukaverkunum er umtalsverš.  Ķ žessu ljósi er heldur ekki verjandi aš nota börnin sem skjöld fyrir fulloršna, enda segir dr R. Mallone, aš fulloršnum starfi engin hętta af smiti frį börnum.  

 "Verndin [frį bóluefnunum] er engin, en óvissa aukaverkana er nokkur.  Hver er įvinningurinn, ef aukaverkanirnar eru bara eftir."

"Hjaršónęmiš bķšur enn sķns tķma, žótt 90 % žjóšarinnar séu aš fullu tvķ- eša žrķsprautuš, en vitaš er nśna, aš bóluefniš virkar ekki gegn Ómķkron.  Ekki frekar en žaš gagnast Dönum, fręndum okkar, žar sem flest Ómķkronsmitin viršast borin uppi af tvķ- og žrķsprautušum einstaklingum undir fertugu. Nś er ekki veriš aš ręša skašsemi bólulyfjanna til lengri eša skemmri tķma, sem ešlilega hefur ekkert veriš rannsakaš; žaš bķšur enn žį nišurstašna rannsókna." 

Lęknirinn hefur į réttu aš standa.  Vernd bóluefnanna er engin gegn ómķkron-afbrigšinu, sem er oršiš ęši ólķkt upphaflegu kórónuveirunni erfšalega séš, ž.m.t. hiš alręmda broddprótein.  Sóttvarnaryfirvöld rembast eins og rjśpan viš staurinn meš velžóknun  lyfjaframleišendanna aš reyna aš telja landsmönnum trś um hiš žveröfuga. 

"Svo miklar hafa stökkbreytingarnar oršiš, aš nżju bóluefnin virka ekki lengur, né viršast žau vernda žį, sem hafa fengiš Covid įšur eša veriš mešhöndlašir meš einstofna mótefnum (monoclonal antibodies)."  

Ekki er vķst, aš nįttśrulegt ónęmi sé jafnhaldlķtiš og bóluefnin, žvķ aš nż bylgja hefur ekki risiš, žar sem nįttśrulegu ónęmi hafši veriš nįš, t.d. ķ Svķžjóš.  Žį getur vel veriš um falska jįkvęša greiningu į smiti aš ręša, žvķ aš greiningartęknin er ekki nįkvęm, og sżktir af ómķkron hafi žannig aldrei įšur veikzt af SARS-CoV-2, žótt PCR-próf hafi reynzt jįkvętt.  

Sķšan kom įkall til foreldra um aš hugsa sitt rįš tvisvar įšur en žau samžykkja bólusetningu barna sinna:

"Ef barniš mitt hefur litla sem enga įhęttu af Covid; enga įhęttu alvarlegra afleišinga sjśkdóms eša dauša; engan įvinning af bólusetningu, en mögulegan skaša til skamms tķma, til lengri tķma hugsanlegan skaša vegna óžekktra skašlegra afleišinga af bólusetningunni:  Hvers vegna ętti ég žį aš vera aš śtsetja barniš mitt fyrir óžarfa įhęttu meš žessari bólusetningu ? 

Morgunblašiš er skeleggur mįlsvari sjįlfstęšrar og gagnrżninnar hugsunar, sem reist er į žekkingu į viškomandi mįlefni.  Sóttvarnarmįlefni voru ešlilega fyrirferšarmikil ķ ritstjórnardįlkum blašsins į gamla įrinu, 2021.  Žann 27.12.2021 birtist žar ritstjórnargrein undir fyrirsögninni:

"Réttarrķkiš og plįgan".

Žar sagši m.a.:

"Hann [Arnar Žór Jónsson ķ jómfrśarręšu į žingi] velti upp žeirri spurningu, hvort "hęttan, sem viš stöndum frammi fyrir [sé] slķk, aš žaš sé réttlętanlegt aš stżra nś landinu meš reglum, sem eru settar įn žinglegrar umręšu, įn lżšręšislegrar temprunar".  Og hann hélt įfram og spurši, hvort žaš gęti veriš, aš hér vęri aš birtast einhvers konar nżtt stjórnarfar og aš almenningur įttaši sig ekki į žvķ og mögulega žingheimur ekki heldur.  

Žį ręddi Arnar Žór stöšu žingsins og sagši žaš alls ekki mega lįta snišganga sig.  Hér vęri žingbundin stjórn, og framkvęmdavaldiš ętti aš lśta eftirliti og temprun Alžingis og dómstóla.  

Ķ framhaldi af žvķ vék hann aš sjónarmišum um neyšarįstand, sem ašgeršir vegna kórónuveirunnar hafa gjarnan byggzt į, og sagši, aš stjórnarskrįin fęli ekki ķ sér neina almenna heimild til aš lżsa yfir neyšarįstandi.  Hann nefndi, aš įstandiš, sem hér hefur rķkt ķ nęstum 2 įr vęri "til žess falliš aš deyfa mörkin ķ hugum almennings og mögulega ķ hugum žingmanna milli žess, sem viš getum kallaš lögmętt lżšręšislegt stjórnarfar annars vegar og žess, sem ég kalla ofrķkisstjórnarfar hins vegar". Og hann sagšist óttast, aš smįm saman vęri veriš aš grafa undan réttarrķkinu. 

Neyšarašgeršir hefšu veriš skiljanlegar ķ upphafi faraldursins, en hann efašist um, aš žęr vęru skiljanlegar eša réttlętanlegar nś."

Žetta voru orš ķ tķma töluš į Alžingi.  Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš ķ skjóli ķmyndašs og svišsetts neyšarįstands hafa sóttvarnaryfirvöld tekiš völdin ķ sķnar hendur meš minnisblašafarsa frį sóttvarnarlękni og snišgengiš Sóttvarnarrįš og Alžingi. Žetta er hęttulegt fordęmi, enda ólöglegt aš beita slķku ofrķkisstjórnarfari ķ skįlkaskjóli neyšarįstands.  Innihald minnisblašanna er mjög umdeilanlegt, og reglugerširnar į grundvelli žeirra hafa valdiš grķšarlegu tjóni, og įrangurinn er lķtill sem enginn, enda stóš aldrei nein vį fyrir dyrum.  Meiri vį stafar af reykingum landsmanna og óheilbrigšum lifnašarhįttum af żmsu tagi.  Veriš er meš barnalegum og ólögmętum hętti aš ryšja brautina fyrir einhvers konar barnfóstrusamfélagi, sem endar meš ósköpum. Brżn žörf er į nżrri og vandašri löggjöf um sóttvarnir, sem gętir jafnvęgis og temprar völd og įhrif embęttismanna. 

Téšri forystugrein lauk žannig:

"Varnašarorš Arnars Žórs Jónssonar eiga rķkt erindi viš Alžingi, rķkisstjórn og allan almenning, nś žegar faraldurinn hefur geisaš ķ tęp 2 įr.  Naušsynlegt er, aš borgaraleg réttindi og réttarrķkiš standi plįguna af sér og aš almenningur fįi sem allra fyrst um frjįlst höfuš strokiš."

  


Keifaš ķ Kófinu

Innan rķkisstjórnarinnar og ķ samfélaginu hefur veriš kallaš eftir stefnumörkun ķ žessum heimsfaraldri, sem ekkert bólar į hjį sóttvarnaryfirvöldum landsins. Žó glitti ķ hana nś į sķšustu dögum įrsins, er sóttvarnarlęknir, sķšastur manna, eygši von um hjaršónęmi vegna nįttśrulegs ónęmis.  Hin miklu vonbrigši meš bólusetningarnar eru, aš žęr reyndust ófęrar um aš skapa hjaršónęmiš, sem sóttvarnaryfirvöld žó lofušu afdrįttarlaust, ef žįtttakan yrši góš, og hśn varš žaš. Žó voru nokkrir, sem veigrušu sér viš žessum bólusetningum, margir žeirra vegna undirliggjandi heilsufarsveikleika.  Žaš er fljótfęrnislegt og óskynsamlegt aš draga žį įlyktun, aš žeim hefši farnazt betur eftir smit, ef žau hefšu lįtiš bólusetja sig.

Sóttvarnarlęknir og Landlęknir og margir fleiri ķ lęknastétt viršast ekki ķ stakkinn bśin til aš lķta vķtt yfir svišiš.  Žaš vęri óskandi, aš Alžingi sżndi žann mannsbrag aš semja leišarvķsi fyrir stjórnvöld śt śr žessu Kófi, en ķ fjarveru slķks leišarvķsis veršur rķkisstjórnin aš taka af skariš og bera nżja stefnumörkun undir žingiš.  Rķkisstjórnin žarf aš leita rįša śt fyrir heilbrigšiskerfiš, sem er nišurgrafiš ķ eigin vandamįl.  Hśn getur t.d. leitaš til Jóns Ķvars Einarssonar, lęknaprófessors, sem skrifaši įhugaveršar hugleišingar um žessi mįl į Innherja Vķsis 26.12.2021, sem hann nefndi:

 "Siglum bįruna". 

Undir fyrirsögninni:

 "Reynum ašrar leišir til ešlilegs lķfs",

skrifaši lęknirinn:

"Ķ nęstum 2 įr höfum viš reynt aš nota sömu tólin (sam[komu]takmarkanir, grķmur, fjarlęgšarmörk o.s.frv.), en sitjum žrįtt fyrir žaš įfram ķ sömu sśpunni.

Žaš er hins vegar ekki hęgt aš vera meš strangar samfélagslegar takmarkanir til eilķfšarnóns.  Skašinn af žeim er of mikill til lengdar.  Viš žurfum aš halda įfram meš lķfiš, og žaš er helzt unga fólkiš, sem lķšur fyrir žaš įstand, sem viš höfum skapaš.  Viš žurfum žvķ aš sleppa tauminum meira og undirbśa okkur, eins og bezt veršur į kosiš, įšur en aš žvķ kemur. 

Ašalatrišiš er, aš nś er žörf į nżrri hugsun, sérstaklega m.t.t. žess, aš viš erum nś aš fįst viš nżtt afbrigši, sem er meira smitandi og viršist valda minni veikindum, langflestir eru bólusettir, og nż lyf hafa komiš fram, sem minnka lķkur į alvarlegum veikindum hjį žeim, sem smitast."

Žarna kvešur viš nżjan tón m.v. žann fįdęma grįtkór, sem einkennir žau śr heilbrigšisstéttum, sem tjį sig um stöšu heimsfaraldursins C-19 į Ķslandi og višnįmsžrótt heilbrigšiskerfis og samfélags gegn honum. Rannsóknir ķ Sušur-Afrķku benda til, aš nįttśrulegt ónęmi gegn ómķkron-afbrigšinu veiti lķka mikla vörn gegn deltu-afbrigšinu.  Žess vegna gęti ómķkron smit og ónęmi ķ kjölfariš varšaš leiš mannkyns śt śr heimsfaraldri af völdum allra afbrigša SARS-CoV-2 veirunnar.

Bóluefnin veita hins vegar afar litla vörn gegn smiti af völdum ómķkron og enga vernd eftir 2 mįnuši frį bólusetningu, benda ķsraelskar athuganir til.  Augljóslega er žį vernd bóluefna gegn veikindum afar takmörkuš, og ķsraelskir lęknar hafa nś varpaš fram įhyggjum af žvķ, aš 3 sprautur eša meira geti valdiš óafturkręfri veiklun į öllu ónęmiskerfi lķkamans. Sóttvarnaryfirvöld į Ķslandi hafa hingaš til skellt skollaeyrum viš öllum varnašaroršum um mRNA-bóluefnin (genatękni), eins og įróšur žeirra fyrir bólusetningum barna ber vott um.

Lęknirinn, Jón Ķvar Einarsson, varpaši fram hugmynd ķ 6 lišum aš stefnubreytingu ķ sóttvarnarmįlum ķ téšri grein.  Nś rķšur į, aš pólitķsk stjórnvöld ķ landinu axli įbyrgš sķna og hverfi af braut huglausrar hlżšni sinnar viš žröngsżna sóttvarnarembęttismenn, sem fastir eru ķ sama farinu og viršast ekki gera sér neina grein fyrir neikvęšum afleišingum frelsisskeršinga almennings og lķklega afar takmörkušu gagni af žeim:

  1. "Undirbśa mętti sjśkrastofnun, sem sinnti eingöngu covid-sjśklingum.  Žessi stofnun hefši gjörgęzlu og ašra naušsynlega ašstöšu og stošmešferšir.  Žetta hefur veriš gert įšur ķ mešhöndlun smitsjśkdóma og hęgt aš gera žaš aftur.  Starfsfólk, sem vinnur į covid-stofnuninni, myndi einungis vinna žar og fengi žvķ greitt įlag/hęrri taxta ķ samręmi viš žaš."  --  Ef žetta hefši veriš gert strax ķ byrjun faraldursins, hefši žaš sennilega létt įlagi af Landsspķtalanum og dregiš śr hęttu į smitum inn į spķtalann.  Nś er įlagiš lķtiš af innlögnum, en mikiš vegna veikinda/sóttkvķar starfsfólks og vegna göngudeildarinnar. Spķtalinn žarf aš meta, hvort žetta breytta fyrirkomulag yrši til bóta śr žessu. Bśiš er aš slaka į kröfum um lengd einkennalausrar einangrunar og sóttkvķar starfsfólks Landsspķtalans, enda er mannekla höfušvandamįl sjśkrahśssins.  Žannig hafa stjórnvaldsrįšstafanir bitiš ķ skottiš į sér.
  2. "Undirbśa žarf almenning, eins og bezt veršur į kosiš.  Fólk er hvatt til aš fara ķ bólusetningu og örvunarbólusetningu įšur en samfélagslegum takmörkunum er aflétt.  Žeir, sem kjósa žaš hins vegar ekki, geta tekiš upplżsta įkvöršun um žaš, enda hęttan į alvarlegum veikindum eftir smit lķtil hjį hraustum, ungum einstaklingi." --  Įstęšan fyrir žeim ógöngum, sem samfélagiš er ķ nśna vegna ómķkron, er haldleysi bóluefnanna, og skašsemi žeirra hefur lķka veriš stašfest hjį óvenju stórum hópi sprautužega. Langtķma virkni į ónęmiskerfi og mikilvęg lķffęri er óžekkt.  Er žį ekki skynsamlegra aš birgja spķtalana upp af lyfjum, sem gagnleg hafa reynzt ķ barįttunni viš SARS-CoV-2 ?
  3. "Žegar žjóšfélagiš er eins vel undirbśiš og hugsazt getur, ętti aš hętta handahófskenndum, kostnašarsömum og oft tilgangslitlum sóttvarnarašgeršum.  Žetta į m.a. viš um smitrakningu, skimun į landamęrum, notkun hrašprófa fyrir stórvišburši og notkun almennings į grķmum.  Ef fólk vill nota grķmur, er žvķ aš sjįlfsögšu frjįlst aš gera žaš eftir sem įšur.  Įfram ętti aš hvetja til og minna į handžvott og spritti." -- Žetta er hęgt aš taka undir, enda er žaš kjarninn ķ hugmyndum lęknisins um nżja ašferšarfręši.  Hvetja ętti fyrirtęki, stofnanir og einstaklinga, til aš višhafa rįšstafanir, sem draga śr hęttu į hópsmitum, en skyldan sé afnumin.  Allt mun žetta spara žjóšfélaginu stórfé og létta fólki lķfiš.  
  4. "Žegar bśiš er aš undirbśa hlutina vel, mętti samfélagiš ganga aš mestu ešlilega.  Ungt fólk og börn gengur ķ skóla, er ķ ķžróttastarfi o.s.frv.  Ef fólk veršur veikt, žį heldur žaš sig heima, eins og viš höfum alltaf gert.  Ekki er skylda aš fara ķ sóttkvķ eša smitgįt, žótt umgengni hafi veriš viš einstakling, sem greinist meš covid.  Ef fólk, sem hefur veriš śtsett, vill vera heima/fara varlega, žį getur žaš aušvitaš gert žaš.  Žetta mun byggja upp nįttśrulegt ónęmi ķ samfélaginu tiltölulega fljótt, sérstaklega meš omicron afbrigšinu, sem er mjög smitandi og viršist valda mildari veikindum.  Nįttśrulegt ónęmi stórs hluta žjóšarinnar mun svo hjįlpa til [viš] aš minnka lķkur į sķendurteknum smitbylgjum, žótt vissulega sé mögulegt, aš nż afbrigši muni koma upp, sem valdi aftur veikindum hjį žeim, sem smitazt hafa af fyrri afbrigšum." -- Jafnvel sóttvarnarlęknir Ķslands talaši um žaš ķ hįdegisfréttum RŚV 29.12.2021, aš nś mętti fara aš huga aš tilslökunum ķ samfélaginu vegna vęgra veikinda, en ekki var hann žį tilbśinn aš fara aš dęmi Bandarķkjamanna um styttingu sóttkvķar og einangrunar aš uppfylltum įkvešnum skilyršum, heldur vill hann nś bķša eftir rįšleggingum frį  sóttvarnarstofnunum Evrópu.  Mašurinn er allt of regandi ķ sinni afstöšu, sem er ekki traustvekjandi.  Hin pólitķsku stjórnvöld verša aš taka af skariš.  Athuganir ķ Sušur-Afrķku, žar sem ómķkron afbrigšisins varš fyrst vart, veita von um, aš nįttśrulegt ónęmi gegn ómķkron muni veita nęgilegt višnįm gegn öllum afbrigšum SARS-CoV-2 til aš hindra faraldra. Einkennalaus sóttkvķ er oršin tķmaskekkja.  
  5. "Fólki ķ įhęttuhópum er rįšlagt aš fara įfram varlega, og geršar eru rįšstafanir til aš fęra žvķ naušsynjar, ef žarf.  Ef um blönduš heimili er aš ręša, vęri bošiš upp į tķmabundiš hśsnęši/hótel fyrir hluta heimilismanna, ef naušsyn vęri į.  Žeim, sem bśa į blöndušum heimilum, er einnig rįšlagt aš fara varlega og e.t.v. aš fara ķ skyndipróf ķ meira męli.  Nż lyf viršast minnka lķkur į innlögn hjį įhęttuhópum, og mikilvęgt [er] aš nota žęr ašferšir, sem til eru til aš lįgmarka hęttu į alvarlegum veikindum ķ žessum hópi og öšrum." -- Žarna minnist Jón Ķvar į nż lyf viš C-19.  Žau hljóta aš verša einn af hyrningarsteinum hinnar nżju sóttvarnarstefnu, sem liggur til ešlilegra lķfs en nś og aš hętta aš reiša sig į og leggja stórfé og tķma ķ fullkomlega misheppnuš bóluefni. Margt bendir til, aš bóluefnin veiti alls enga vernd gegn ómķkron.  Žess vegna er žaš eins og śt śr kś aš hvetja nś foreldra til aš lįta  bólusetja börn sķn meš efnum, sem eru meira en lķtiš varasöm fyrir žau, ef marka mį dr Robert Mallone, ašalhöfund mRNA-tękninnar.
  6. "Starfsfólk annarra heilbrigšisstofnana, sem sinnir ašhlynningu sjśklinga og įhęttuhópa, žyrfti aš fara ķ dagleg covid-próf og vera meš višurkennda grķmu og nota hlķfšarbśnaš viš ašhlynningu, į mešan mestur fjöldi smita gengur yfir."

 

Žann 27.12.2021 birti Morgunblašiš harša įdrepu į sóttvarnaryfirvöld og rķkisstjórn fyrir tréhestalega stjórnun sóttvarna, žar sem fariš er offari ķ frelsisskeršingum m.v. vęgari einkenni nżrra afbrigša veirunnar į borš viš ómķkron.  Žar er brotiš į grundvallarréttindum almennings, žegar önnur vęgari śrręši eru ķ boši. Tregša sóttvarnarlęknis viš styttingu einkennalausrar einangrunarvistar og sóttkvķar, sem ómķkron afbrigšiš hefur žó oršiš żmsum öšrum žjóšum įstęša til aš gera, er lķtiš dęmi um embęttisfęrslu, sem hefur mesta tilhneigingu til aš hjakka ķ sama farinu.  Téš grein ķ Morgunblašinu var eftir Jón Steinar Gunnlaugsson, lögmann, og hét einfaldlega:

"Hęttiš žessu".

Hśn hófst žannig:

"Rįšstafanir ķslenzkra stjórnvalda ķ tilefni af covid-veirunni hafa nś gengiš śr öllu hófi [brot į stjórnsżslulögum - innsk. BJo]. Langflestir Ķslendingar hafa lįtiš sprauta sig og langflestir meš žremur sprautum.  Yfirgnęfandi meirihluti manna er kominn ķ skjól į žann hįtt, aš jafnvel žeim, sem hafa smitazt af veirunni, stafar ekki hętta af henni.  Meira en 95 % žeirra fį engin eša bara smįvęgileg einkenni.  Žeir, sem eftir standa, veikjast lķtillega, en nęr enginn alvarlega.  Morgunblašiš birti ašgengilegar upplżsingar um žetta 23. desember sl. (bls.6).

Žrįtt fyrir žessar stašreyndir eru landsmenn, svo furšulegt sem žar er, beittir frelsisskeršingum til aš hindra, aš smit berist milli manna.  Hafi einstakur mašur veriš ķ nįvist annars, sem ber veiruna meš sér, er sį fyrrnefndi settur ķ sóttkvķ og bannaš aš umgangast annaš fólk um tiltekinn tķma.  Hann er męldur fyrir smiti ķ upphafi og viš lok sóttkvķar, sem stendur ķ 5-14 sólarhringa.  Žaš er žvķ ekki skilyrši fyrir žvķ aš verša beittur ofbeldinu aš hafa smitazt af veirunni.  Nóg er aš hafa komiš nįlęgt einhverjum, sem hefur smitazt.  Žetta er sagt gert til aš hindra śtbreišslu veirunnar.  Samt segja yfirvöld, aš lķklega muni um 600 landsmenn smitast į dag.  Svo er aš skilja, aš markmiš žeirra sé aš fękka ķ žeim hópi, kannski ķ 400-500 ?"

Allt umstangiš er sagt vera til aš verja heilbrigšisstofnanir, ašallega Landsspķtalann, en nś blasir viš, aš žetta gerręšislega fyrirkomulag er helzta orsök vandręša Landsspķtalans nś um stundir į formi grķšarmikils įlags į starfsfólkiš, sem žó heldur uppi žjónustunni.  Viš žessar ašstęšur blasir viš, aš ašgeršir sóttvarnaryfirvalda gera ašeins illt verra, og žess vegna ber aš afnema sóttkvķ og einkennalausa einangrun.  Žaš mun ašeins stytta tķmann fram aš nįttśrulegu ónęmi og létta į atvinnulķfinu og stofnunum sveitarfélaga og rķkis. 

Ķ lok greinar sinnar dró höfundurinn saman rök sķn:

"Žaš er aušvitaš furšulegt aš beita žvingunum til aš foršast smit į sjśkdómi, sem er svo til hęttur aš valda skaša og kallar ekki į önnur śrręši en ašrir sjśkdómar, ž.e. ašstoš lękna.  Ašgerširnar fela auk annars ķ sér alvarleg frįvik frį meginreglunni um frelsi fólks og įbyrgš į sjįlfu sér, sem veršur aš teljast grunnregla ķ samfélagi okkar. 

Svo ég segi bara viš žessa valdsęknu stjórnarherra: hęttiš žessu og žaš strax."

 

 

  

 


Tįlsżn lyfjafyrirtękjanna og EMA

Nś geisar ómķkron-afbrigši SARS-CoV-2 og er mjög smitandi, tališ ferfalt į viš deltu, en veldur mun fęrri sjśkrahśssinnlögnum (allt aš 80 % fęrri) og mun fęrri alvarlegum veikindum (allt aš 70 % fęrri) en fyrra afbrigšiš, delta, į hverja 1000 greinda.  Enginn veit, hvaš viš tekur eftir žetta afbrigši, en eitt viršist alveg ljóst.  Bóluefnin eru engin fyrirstaša fyrir žessa veiru, sķzt mest stökkbreyttu afbrigšin.

  Žessi bóluefni viš C-19 vęru almennt ašhlįtursefni vegna getuleysis, ef staša žeirra vęri ekki grafalvarleg, eins og lesa mį um ķ višhengi meš žessum vefpistli fyrir eitt mRNA-bóluefniš.  Žar er um aš ręša žżšingu pistilhöfundar į žżzkri veffrétt um, aš 2 efni, ALC-0159 og ALC-0315, sem bönnuš eru til notkunar į og ķ mönnum, hafi veriš notuš ķ BionTech/Pfizer-bóluefniš gegn C-19 meš vitund Lyfjaeftirlitsstofnunar Evrópu.  Žar eru žvķ jafnframt geršir skórnir, aš forstjóri žeirrar stofnunar, sem er įbyrg gagnvart ESB um lyfja- og bóluefnamįl, sé ekki merkilegur pappķr, eins og žar stendur, og reyndar vanhęf vegna tengsla sinna viš lyfjaišnašinn.  Hśn er į žessu vefsetri, Anti-Spiegel, vęnd um aš draga taum stórfyrirtękja innan lyfjaframleišslugeirans.  

Żmsum hérlendis og ķ öšrum löndum žykja višbrögš yfirvalda viš faraldrinum C-19 vera yfirgengileg og fara fram śr heimildum žeirra. Žaš er ķ raun mjög varhugavert, aš yfirvöld fari inn į braut frelsisskeršinga einstaklinga, sem hafa ekki einkennt lżšręšisrķki hingaš til, heldur žvert į móti einręšisrķki.  Žar aš auki veršur aš draga mjög ķ efa gagnsemi lokana og alls kyns hamla ķ sóttvarnarskyni, žvķ aš jafnan hljóta persónulegar sóttvarnir aš virka bezt.  Ķ žessu sambandi kemur upp ķ hugann latneska spakmęliš: "žótt nįttśran sé lamin meš lurk, žį leitar hśn śt um sķšir".  Hinir fornu Rómverjar vissu, hvaš žeir sungu.  

Žann 21. desember 2021 birtist ķ Morgunblašinu stutt grein eftir Jón Steinar Gunnlaugsson, lögmann.  Honum er nóg bošiš meš žeirri forręšishyggju og stjórnlyndi, sem skķn śt śr sóttvarnarašgeršum ķslenzkra stjórnvalda og minna hann į sovétskipulag fyrri tķšar, alls ekki aš ófyrirsynju.  Žį orti Jóhannes śr Kötlum lofkvęši um kommśnismann og óskaši žess heitast, aš slķku žjóšskipulagi yrši komiš į į Ķslandi, vęntanlega meš stjórnarbyltingu ķ anda bolsévķka.  Enn žann dag ķ dag finnast slķkir furšupésar į mešal vor: "Sovét-Ķsland-óskalandiš-hvenęr kemur žś ?"  Nś veršur enn frekar vitnaš ķ grein JSG, sem heitir:

"Draumsżn veršur aš veruleika":

"Žó aš mannkyniš eigi aš hafa lęrt af reynslunni, eru samt margir, kannski flestir, borgarar į žeirri skošun, aš višspyrna gegn vį, eins og t.d. veiru, sem fólk smitast af, felist ķ žvķ aš koma į sovézku skipulagi.  Ķ žvķ felst, aš heimild borgara til aš rįša sér sjįlfir er afnumin eša skert og valdiš fališ handhöfum rķkisvalds į hendur. Sérfręšingar leggja rįšamönnum til hugmyndir um frelsisskeršingar undir žeim formerkjum, aš veriš sé aš vernda fólkiš.  Einkenni sovétsins leyna sér ekki.  Žau felast m.a. ķ, aš tjįskipti rķkis og borgara fara ašallega fram ķ ašra įttina, ž.e. frį rķkinu og til borgara, sem oft eiga engan kost į aš fį svör viš spurningum um réttlętingu žessarar valdbeitingar gagnvart žeim sjįlfum."

Žaš mį kalla uggvęnlegt, hversu almenns stušnings frelsisskeršingar og hömlur njóta ķ samfélaginu, en hann er reistur į hjaršešli, sem er manninum įskapaš, žegar visst hugarįstand skapast "ķ hjöršinni" vegna meintrar eša raunverulegrar ytri ógnar.  Žetta minnir óžyrmilega į, hversu aušvelt žjóšernisjafnašarmönnum reyndist aš afnema frelsi žżzku žjóšarinnar stig af stigi į įrunum 1933-1934 meš skķrskotun til Versalasamningsins og fjandmanna žżzka rķkisins, innan ("der Feind hört mit") og utan landamęra žess ("sigurvegarar" hildarleiksins 1914-1918).  Veikburša stošir lżšręšis Weimar-lżšveldisins hrundu eins og spilaborg.  Žetta hefur vakiš furšu żmissa seinni tķšar manna, en nś upplifa žeir hiš sama į eigin skinni aš breyttu breytanda ("mutandum mutandis" (kannski er fariš aš fenna yfir latķnu 4. bekkjar MR)).

Žessi upprifjun er til aš varpa ljósi į gildi einstaklingsfrelsisins, og hversu berskjaldaš žaš er viš vissar ašstęšur.  Žess vegna ber aš fagna hugvekjum og barįttu hugsjónamanna į borš viš Arnar Žór Jónsson, Jón Steinar Gunnlaugsson og Jón Magnśsson, lögmenn, gegn hvers konar ašför aš grunnstošum lżšręšisins og stjórnskipun  lżšveldisins meš valdatöku framkvęmdavalds rķkisins į kostnaš borgaralegs frelsis. 

 "Ętla veršur, aš žessi rįš [sóttvarnarrįš hins opinbera - innsk. BJo] séu vanmįttug.  Bezta vörnin felst įreišanlega ķ aš bjóša fram lyf og bóluefni, sem hver og einn borgari į kost į aš fį, en gera sķšan ķ meginatrišum rįš fyrir, aš hver og einn passi upp į sjįlfan sig.  Žaš er a.m.k. allt of mikiš ķ hśfi, til aš réttlętanlegt sé aš taka völdin af borgurum um eigin hag žeirra og fį žau misvitrum stjórnmįlamönnum ķ hendur.

Viš ęttum žvķ aš snśa af žessari leiš og taka aftur til viš aš treysta borgurum fyrir forręši sinna eigin mįla."

Undir žetta skal taka meš einum varnagla žó.  Lyf berast nś frį framleišendum, sem eru gagnleg gegn pestinni og beitt er gegn miklum veikindum, en bóluefnin viršast hins vegar vera gjörsamlega misheppnuš.  Ķ Svķžjóš eru 10 sinnum tķšari aukaverkanir mRNA-bóluefnanna, sem meš ęrnum kostnaši er beitt gegn C-19, en hefšbundinna bóluefna gegn öšrum veirusjśkdómum. Ķ žessu sambandi er bent į višhengi žessa pistils.

Nokkrir sęnskir lęknar hafa skoraš į yfirvöld aš gera hlé į bólusetningum meš BionTech/Pfizer vegna meints fśsks framleišendanna ķ tilraunafasa 3 meš bóluefni gegn C-19. 

Sęnsk skżrsla, sem Sebastian Rushworth, lęknir ķ Svķžjóš, gerši grein fyrir į vefsetri sķnu ķ vetur, sżndi fram į hraksmįnarlega lélega endingu į verndarvirkni bóluefnanna gegn C-19, og žau viršast hafa afar litla verndarvirkni gegn ómķkron-afbrigšinu. Nś berast tķšindi af žvķ, aš ending "örvunarskammtsins" (3. sprautu) sé ašeins 2 mįnušir, en eftir žann tķma frį bólusetningu fjari hratt undan verndarįhrifunum. Er žaš ķ samręmi viš sęnska rannsókn į endingu tveggja skammta af bóluefnum viš C-19. Stingur žaš fullkomlega ķ stśf viš fullyršingar sóttvarnarlęknis Ķslands um varanleika varnar "örvunarskammtsins", sem hann sagši, aš yrši miklu meiri en af fyrstu tveimur.  Nś er nóg komiš af įróšri žessa męta manns fyrir stórgöllušum bóluefnum og misheppnašri stórkarlalegri tilraun į fólki meš nżja bóluefnatękni.  

Morgunblašiš hefur veriš gagnrżniš į frelsisskeršingar almennings, sem opinberar sóttvarnarrįšstafanir fela ķ sér, og er žessi gagnrżni grķšarlega mikilvęg fyrir heilbrigša stefnumótun ķ žessu heilbrigšisvišfangsefni, en opinber stefnumörkun er reyndar ķ skötulķki og felst ekki ķ öšru en aš bregšast skjótt viš illa rökstuddum minnisblöšum sóttvarnarlęknis. Nś hefur veiran sjįlf tekiš völdin og stefnir ótrauš į nįttśrulegt hjaršónęmi, hvaš sem kjįnalegum og dżrum opinberum hömlum og fjöldatakmörkunum lķšur og algerlega óhįš fjöldabólusetningum.  Sóttvarnirnar hafa bešiš skipbrot, en samt er hjakkaš ķ sama farinu. 

Forystugrein Morgunblašsins 22. desember 2021 hét:

"Framtķš meš faraldri":

"En er hęgt aš ganga aš žvķ vķsu ? [aš 3. sprautan dragi śr śtbreišslu smitanna og alvarlegum veikindum - nei, aušvitaš ekki, en mRNA-bóluefnin hafa valdiš heilsutjóni og sumum oršiš aš fjörtjóni - innsk. BJo.] Getur ekki veriš, aš fljótlega komi afbrigši, sem kalli į 4. eša 5. sprautuna ?  Enn vęgara afbrigši, en enn meira smitandi.  Hvaš gerum viš žį ?  Veršur öllu skellt ķ lįs į nż ?  

Viš slķkum vangaveltum hafa aldrei fengizt svör og til žess vķsaš, aš ekki sé hęgt aš segja neitt um ašgeršir fyrr en į hólminn er komiš.  En er žaš įsęttanlegt ?  Getum viš bśiš viš slķkt fyrirkomulag til frambśšar ?  Og žį hve lengi ?  Veiran viršist ekkert į förum og gęti, ķ żmsum afbrigšum, fylgt okkur įrum saman. 

Bjarni Benediktsson, fjįrmįlarįšherra, vék aš žessu ķ gęr  og sagši, aš kallaš vęri eftir žvķ, "aš į sama tķma og viš bregšumst viš įstandinu į grundvelli upplżsinga, sem breytast frį degi til dags, žį veršum viš į sama tķma aš teikna upp nżja framtķšarsżn, eitthvert plan um žaš, hvernig viš hyggjumst tryggja sem fyrst, aš fólk endurheimti ešlilegt lķf."" 

Jón Ķvar Einarsson, prófessor ķ lęknisfręši viš Harvard-hįskóla, hefur žegar svaraš flestum ofangreindum spurningum Morgunblašsins og "teiknaš upp nżja framtķšarsżn" ķ žessum efnum, sem žessum pistilhöfundi žykir aš flestu leyti raunhęf og skynsamleg.  Hann birti hugmyndir sķnar į vefsetri Innherja Vķsis nżlega.  Žannig hafa stjórnvöld nś 2 valkosti, ž.e. aš hjakka ķ vonlausu fari sóttvarnaryfirvalda meš miklum opinberum kostnaši og grķšarlegu tjóni einkaašila ķ žjóšfélaginu, fyrirtękja og einstaklinga, eša aš varša leišina śt śr žokunni (Kófinu) inn į slóš, sem lįgmarkar tjóniš. 

"Naušsynlegt er, aš žingiš taki žessi mįl til rękilegrar umręšu.  Žaš mį aldrei verša léttvęgt aš skerša frelsi fólks, og žó aš žaš kunni aš vera naušsynlegt viš įkvešnar ašstęšur og til skamms tķma, t.a.m. žegar farsótt skellur skyndilega į hér į landi og um heiminn allan, žį hljóta allt önnur lögmįl aš gilda, žegar mįnušir og įr lķša og allt śtlit er fyrir, aš įstandiš vari lengi enn."

Žaš er tķmabęrt, aš Alžingi taki nś afstöšu til sóttvarnarstefnu, sem einkennist af einleik sóttvarnarlęknis framhjį Sóttvarnarrįši, og įlitlegrar stefnu, sem Jón Ķvar Einarsson, lęknaprófessor, hefur sett fram, žar sem hann leggur til, aš hiš opinbera dragi śr eša hętti skimunum, smitrakningum, lokunum og fjöldatakmörkunum, viškvęmir verši verndašir sérstaklega og sóttvarnarrįšstafanir lagšar ķ hendur fyrirtękja, višburšahaldara, félaga og einstaklinga. 

  

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband