Fęrsluflokkur: Heilbrigšismįl

"Nżsköpun og rannsóknir" ķ Stjórnarsįttmįla

Žaš er mikill fagurgali ķ Stjórnarsįttmįlanum um "nżsköpun og rannsóknir".  Žar stendur t.d.: "Lögš veršur įherzla į aš hvetja til nżsköpunar į sviši opinberrar žjónustu og stjórnsżslu, velferšaržjónustu og verkefna ķ žįgu loftslagsmarkmiša".

Žaš hefur nś rķkt bann aš hįlfu rįšuneyta ķ brįšum 1,5 įr viš nżjum samningum Sjśkratrygginga Ķslands viš sérfręšilękna, sem hefur leitt til žess, aš ķslenzkir sérfręšingar į sviši lęknavķsinda hafa ekki fengiš starfsašstöšu viš hęfi hérlendis, enda lķtiš sem ekkert į lausu į Landsspķtalanum.  

Samt er staša heilbrigšismįla hérlendis sś ķ hnotskurn, aš Landsspķtalinn veršur ekki ķ stakk bśinn til aš annast "sjśklingaflóšiš" fyrr en nżr "mešferšarkjarni" Landsspķtalans hefur veriš tekinn ķ gagniš aš 5 įrum lišnum. Um žessar mundir er hann yfirfullur, ž.e. sjśklingar, jafnvel į brįšadeild sjśkrahśssins, hķma ķ rśmum sķnum į göngunum, jafnvel dögum saman.  Žaš er reyndar alveg undir hęlinn lagt, hvort Landsspķtalinn mun anna "ašflęšinu" eftir opnun nżja mešferšarkjarnans, žvķ aš heilsufari žjóšarinnar fer hrakandi, m.a. vegna hrašfara öldrunar (mikillar fjölgunar eldri borgara).

Hvers vegna ķ ósköpunum leggjast žį yfirvöld heilbrigšismįla ķ landinu algerlega žversum gegn žvķ aš fitjaš sé upp į nżjungum ķ einkageiranum til aš létta farginu af Landsspķtalanum ķ žeirri von, aš lķfsgęši sjśklinga į bišlistum batni fyrr ?  Samt mį tślka fagurgalann ķ stjórnarsįttmįlanum į žann veg, aš höfundum hans gęti hugnazt vel, aš fitjaš vęri upp į nżbreytni ķ žjónustunni viš sjśklinga, žótt gaddfrešnir hugmyndafręšingar lįti sjśklinga fremur hśka į göngum opinberrar stofnunar en hljóta višunandi žjónustu į einkarekinni lęknastofu eša umönnunarfyrirtęki.  

Ķ Morgunblašinu, 9. janśar 2018, birti Ingveldur Geirsdóttir athyglisveršar upplżsingar ķ frétt sinni:

"Fleiri leita sér lękninga erlendis".

Fréttin hófst žannig:

"Rśmlega 300 Ķslendingar leitušu sér lęknismešferšar erlendis įriš 2017 og fengu kostnašinn nišurgreiddan af Sjśkratryggingum Ķslands (SĶ)."

Forysta heilbrigšismįla į Ķslandi lętur hugmyndafręši sķna um žaš, hverjir mega framkvęma ašgeršir į sjśklingum, rįša för, žótt slķkur fķflagangur komi hart nišur į skjólstęšingunum og feli ķ sér sóun į almannafé.  Heilbrigšisstefnan einkennist žar meš af įbyrgšarleysi gagnvart skjólstęšingum kerfisins, enda eru innstu koppar ķ bśri į žeim bęnum illa haldnir af  fordómum ķ garš fjölbreytni rekstrarforma.  Žį er nįttśrulega ekki von į góšu. Létta veršur helsi śreltrar hugmyndafręši af heilbrigšisgeiranum og "hvetja til nżsköpunar į sviši opinberrar žjónustu og stjórnsżslu", eins og segir ķ Stjórnarsįttmįlanum.  Žangaš til munu sjśklingar fremur verša fórnarlömb kerfisins en žiggjendur žjónustu, ašstandendur lķša önn fyrir ömurlega stöšu nįkominna og fréttamenn sżna hneykslanlegar myndir af kerfi, sem ręšur ekki viš višfangsefni sķn, žótt starfsfólkiš leggi sig allt fram og komi kśguppgefiš heim af vinnustašnum.    

Undir lok fréttarinnar sagši:

"Ef mįl er samžykkt, žį er greiddur feršakostnašur, dagpeningar, mešferšarkostnašur og mögulegur fylgdarmannskostnašur.  .... Ljóst er, aš žeim fjölgaši mikiš, sem leitušu sér lęknisžjónustu erlendis, bęši į grundvelli landamęratilskipunarinnar [EES] og bištķmaįkvęšisins įriš 2017 [bištķmi yfir 90 dagar].  Bśizt er viš įframhaldandi fjölgun į žessu įri, samkvęmt upplżsingum frį SĶ."

Žetta er hneyksli ķ opinberri stjórnsżslu.  Meš žvķ aš koma fram af sanngirni viš einkageirann undir formerkjum aukinnar fjölbreytni og bęttrar žjónustu, og hętta aš hreyta ķ hann fśkyršum um gróša af bįgstöddum, vęri hęgt aš žjónusta hérlendis lungann af hópnum, sem leitar ķ neyš sinni utan til lękninga į einkastofum, og um leiš mętti spara rķkissjóši talsverš śtgjöld.  Hvaš skyldi Rķkisendurskošun segja um žessa slęmu mešferš opinbers fjįr, eša Umbošsmašur Alžingis um hornrekuhętti heilbrigšisstjórnvalda gagnvart sjśklingum og heilbrigšisstarfsfólki, sem gjarna vilja veita žjónustu sķna utan Landsspķtala, af žvķ aš hann rśmar ekki fleiri ?

Heimsósómi Skįld-Sveins 1614


Įform rķkisstjórnarinnar ķ heilbrigšismįlum

Heilbrigšismįlin hafa oršiš bitbein ķ stjórnmįlabarįttunni.  Loddarar hafa reynt aš nżta sér sįrar tilfinningar margra, sem oršiš hafa fyrir heilsubresti eša oršiš vitni aš slķku. Lķtiš hefur veriš gert śr žjónustu heilbrigšiskerfisins, žótt hlutlęgir męlikvaršar bendi til, aš žaš veiti bżsna góša žjónustu ķ samanburši viš heilbrigšiskerfi annarra landa. Žaš er hins vegar alveg sama, hversu miklu fé er sturtaš ķ žennan mįlaflokk; glötuš góš heilsa veršur ķ fęstum tilvikum aš fullu endurheimt, og ķ sumum tilvikum veršur hinum óumflżjanlegu endalokum ašeins frestaš um skamma hrķš meš miklum harmkvęlum sjśklingsins.

Talsveršur hluti kostnašar heilbrigšiskerfisins fer ķ aš fįst viš afleišingar slysa, og žar hefur lęknum og hjśkrunarfólki tekizt frįbęrlega upp viš aš tjasla saman fólki į öllum aldri. Risavaxinn feršamannageiri hefur valdiš mikilli įlagsaukningu į heilbrigšiskerfiš, og gjald fyrir žessa žjónustu į aušvitaš aš endurspegla kostnašaraukann og mį ekki draga śr öšrum framlögum til geirans.

Ķžróttirnar taka sinn toll og er ljóst, aš of mikiš įlag er lagt į s.k. afreksfólk ķ ķžróttum, sem slitnar langt um aldur fram.  Afreksfólkiš er žannig aš sumu leyti eins og žręlar nśtķmans, žótt sumir ķ žessum hópi aušgist vel. Įstundun ķžrótta er engu aš sķšur ein af žeim forvörnum, sem hęgt er aš beita gegn vesęldómi, heilsuleysi og glapstigum ķ nśtķma žjóšfélagi, žótt ķžróttameišsli séu of algeng og kostnašarsöm fyrir žjóšfélagiš.  Žaš er aušvitaš svo, aš betra er heilt en vel gróiš, og žess vegna er žvķ fé og tķma vel variš, sem til hvers konar slysavarna fer. Žar hafa fyrirtęki ķ erlendri eigu į Ķslandi, t.d. įlverin, fariš į undan meš fögru fordęmi, og stórgóšur įrangur hefur nįšst til sjós, žótt gallašur sleppibśnašur björgunarbįta hafi kastaš skugga į öryggismįlin žar.  

Nś eru tęplega 300 žśsund landfarartęki skrįš ķ notkun ķ landinu, og žau taka allt of hįan mannlegan toll.  Fé, sem variš er til umbóta į umferšarmannvirkjum, ętti allt aš miša aš žvķ aš auka öryggi ķ umferšinni, og žaš er leišarstef Vegageršarinnar, žótt henni beri lögum samkvęmt aš velja lausnir m.t.t. stofnkostnašar og višhaldskostnašar, eins og ešlilegt mį telja.  Tafir, sem oršiš hafa į gerš nśtķmalegs vegar į sunnanveršum Vestfjöršum į milli Žorskafjaršar og Patreksfjaršar, stinga algerlega ķ stśf viš žį stefnu ķ slysavörnum, sem hinu opinbera ber aš hafa, žvķ aš žar er yfir fjallvegi aš fara, sem eru varasamir aš sumarlagi og stórhęttulegir aš vetrarlagi.  Įbyrgšarhluti žeirra, sem tafiš hafa žęr framkvęmdir, er mikill. Ferli umhverfismats, leyfisveitinga og kęra er hringavitleysa, sem yfirvöld verša aš straumlķnulaga eftir aš hafa leitt téšan vegarundirbśning til lykta.   

Hugmyndafręšilegur dilkadrįttur hefur afvegaleitt umręšuna um heilbrigšisžjónustuna hérlendis.  Ķ staš žess aš snśast um gęši og skilvirkni ķ rįšstöfun opinbers fjįr til žessa kostnašarsama mįlaflokks žį hafa sumir stjórnmįlamenn dregiš umręšuna nišur į hugmyndafręšilegt plan um žaš, hvort žjónustuašilinn er opinber stofnun eša einkarekiš fyrirtęki, žótt hvort tveggja sé fjįrmagnaš śr opinberum sjóšum. Žetta er nįlgun višfangsefnisins śr öfugri įtt, žar sem sjśklingurinn veršur hornreka. Meš žvķ aš lįta umręšuna hverfast um žetta, hafa öfgasinnašir stjórnmįlamenn tekiš heilbrigša skynsemi ķ gķslingu, og sjśklingar og skattborgarar eru hin raunverulegu fórnarlömb.  Hugmyndafręšileg öfgahyggja į ekki heima ķ heilbrigšisgeiranum né viš stjórnun hans. Žaš ber naušsyn til aš styrkja faglega stjórnun žess bįkns, sem hann er į ķslenzkan męlikvarša. 

Žannig er žaš óvišunandi stjórnsżsla į žessu sviši, aš ķ meira en eitt įr nś skuli enginn sérfręšilęknir hafa fengiš samning viš Sjśkratryggingar Ķslands.  Žetta hamlar žvķ, aš hįmenntašir og reynslurķkir lęknar komi heim, setjist hér aš og fįi tękifęri til aš beita žekkingu sinni til farsęldar fyrir sjśklinga hér į landi, innlenda sem erlenda, og til góšs fyrir ķslenzka rķkiskassann, žvķ aš ekkert er jafndżrt ķ heilbrigšisgeiranum og bišlistar hins opinbera kerfis, svo aš ekki sé nś minnzt į fįrįnleikann, sem felst ķ žvķ aš senda sjśkling ķ ašgerš utan, žótt hérlendis sé ašstaša og mannskapur, en samning viš Sjśkratryggingar Ķslands vantar.  Fįrįnleikinn felst ķ žvķ, aš hugmyndafręši į röngum staš leišir til žess, aš Sjśkratryggingar Ķslands greiša margfaldan innlendan kostnaš til einkarekinnar stofu ķ Svķžjóš eša annars stašar įsamt ferša- og dvalarkostnaši sjśklings og fylgdarlišs.  Hugmyndafręši į röngum staš leišir meš öšrum oršum til brušls meš skattfé vegna tilskipunar ESB, sem gildi tók į EES-svęšinu 1. jśnķ 2016. 

Landsspķtalinn hefur ekki ašstöšu til aš rįša ķslenzka, fullnuma lękna sumpart vegna žess, aš ašstaša hans er ófullnęgjandi, žar sem įkvöršun um śrbętur ķ mįlefnum hans dróst śr hömlu į įrunum eftir Hrun, en nś hefur įkvöršun veriš tekin um aš fullnżta Landsspķtalalóšina viš Hringbraut undir nżbyggingar. Framkvęmdir viš s.k. mešferšakjarna, sem er hin eiginlega nżja sjśkrahśsbygging, hefst į nęsta įri, 2018, en žaš eru a.m.k. 4 įr, žar til starfsemi getur hafizt žar, og žangaš til veršur aš brśa biliš meš einkarekinni žjónustu, ef vel į aš vera, enda sé hśn ekki dżrari fyrir stęrsta greišandann, rķkissjóš, en ašgeršir į Landsspķtalanum. 

Hvaša mįli skiptir žaš skattborgarana, hvort fjįrfestar fį smįumbun fyrir aš festa fé sitt ķ žessum geira, ef hvorki rķkissjóšur né sjśklingarnir bera skaršan hlut frį borši ?  Hér er hręšileg fordild į ferš, sem frįfarandi Landlęknir og nśverandi forstjóri Landsspķtalans eru ekki saklausir af aš hafa ališ į.  Meš slķku framferši liggja hagsmunir sjśklinganna óbęttir utan garšs.

Til aš styrkja stjórnun Landsspķtalans, sem er stęrsti vinnustašur į Ķslandi, žarf aš setja yfir hann stjórn, sem tali mįli hans śt į viš og hafi samskipti viš fjįrveitingarvaldiš og fjölmišla eftir žörfum og sinni stefnumörkun fyrir spķtalann til skamms og langs tķma ķ samrįši viš heilbrigšisrįšherra, en framkvęmdastjórn hans sinni daglegum rekstri og faglegri žróun hįskólasjśkrahśssins.  

 

Kaflinn ķ stjórnarsįttmįlanum, nśverandi, um heilbrigšismįl hefst žannig:

"Ķslenzka heilbrigšiskerfiš į aš standast samanburš viš žaš, sem bezt gerist ķ heiminum.  Allir landsmenn eiga aš fį notiš [sic!] góšrar žjónustu, óhįš efnahag og bśsetu."

Žaš er ómögulegt aš henda reišur į fyrri mįlsgreininni.  Hvaš į aš leggja til grundvallar fyrir bezt ķ heimi ?  Barnadauša ?  Hann er nś žegar minnstur į Ķslandi, enda er ašbśnašur og mannskapur allur hinn bezti į sęngurkvennadeild Landsspķtalans og eftirfylgnin heima fyrir til fyrirmyndar.  Bjóša žyrfti upp į gistiašstöšu fyrir barnshafandi konur utan af landi, sem bśa ekki viš žį žjónustu ķ heimahéraši, sem žęr žurfa į aš halda. Žessi žjónusta kęmi žeim bezt, sem ekki eiga fręndgarš į höfušborgarsvęšinu, t.d. konum af erlendu bergi brotnu.   

Lķfslengd ?  Langlķfi į Ķslandi er į mešal žess hęsta, sem žekkist į jöršunni, eša 82,5 įr, og verša konur 2,6 įrum eldri en karlar, sennilega af žvķ aš žęr lifa heilnęmara lķfi. Japanir verša allra žjóša elztir, 1,4 įrum eldri en Ķslendingar, enda róa Japanir ekki ķ spikinu, heldur éta hollmeti į borš viš hrķsgrjón og sjįvarafuršir sem undirstöšufęši.

Žaš į ekki aš vera stefnumiš heilbrigšiskerfisins aš lengja ęvina sem mest, heldur aš bęta lķšanina.  Žaš er ęskilegt, aš bošuš "heilbrigšisstefna" fyrir Ķsland marki stefnu um lķknardauša fyrir frumvarp til laga um žetta viškvęma efni, sem taki miš af žvķ, sem hnökraminnst virkar erlendis.  Žaš nęr ķ raun og veru engri įtt aš nota tękni lęknisfręšinnar til aš treina lķf, sem er lķf bara aš nafninu til og varla žaš.  Slķkt er įžjįn fyrir alla viškomandi og felur ķ sér kostnašarlega byrši fyrir opinberar stofnanir, sem engum įvinningi skilar.  Žróunin hefur gert öfgakennda framfylgd Hippokratesareišsins ósišlegan viš vissar ašstęšur, svo aš kenna mį viš misnotkun tęknivęddrar lęknisfręši og opinbers fjįr.   

Sennilega er eitt skilvirkasta śrręšiš til aš višhalda góšri heilsu og aš bęta hana aš stunda heilbrigt lķferni.  Hvaš ķ žvķ felst er śtlistaš meš s.k. forvörnum og leišbeiningum til eflingar lżšheilsu.  Žessi grein žarf aš koma inn ķ nįmsefni grunnskóla um 12 įra aldur, svo aš ęskan skilji, mitt ķ hömlulķtilli neyzlu, aš lķkaminn er ekki sorptunna, sem tekur viš rusli og eitri įn alvarlegra afleišinga. 

Af rįšleggingum mį nefna aš halda sig frį fķkniefnum, stunda einhvers konar lķkamsrękt og gęta aš matarręšinu, halda sig frį sętindum og borša mikiš af  gręnmeti og įvöxtum.  Ķslendingar eru of žungir, bęši lķkamlega og andlega.  Į Ķslandi eru 58 % fulloršinna ķbśa yfir kjöržyngd, sem er allt of hįtt hlutfall og hęrra en aš jafnaši ķ OECD, og žaš stefnir ķ óefni meš ungvišiš, žar sem 18 % 15 įra unglinga eru of žungir.  Žetta bendir til kolrangs mataręšis og hreyfingarleysis.  Ķ Japan eru ašeins 24 % fulloršinna yfir kjöržyngd.

Ekki er vafa undirorpiš, aš meš virkri ašstoš viš fólk viš aš breyta um lķfsstķl er unnt aš lękka śtgjöld til lyfjakaupa og sjśkrahśsvistar.  Meš starfsemi į borš viš žį, sem fram fer į Heilsustofnun Nįttśrulękningafélags Ķslands-HNLFĶ, er hęgt aš forša fólki frį örorku eša a.m.k. aš draga śr örorkunni, sem aš óbreyttu vęri óhjįkvęmileg.  Fjöldi "śtbrunninna" einstaklinga og fólks meš įfallastreituröskun eša ofvirkni hefur fengiš bót meina sinna į HNLFĶ ķ Hveragerši.  Žaš er ekki vanzalaust, aš heilbrigšisyfirvöld skuli ekki hafa kynnt sér starfsemi HNLFĶ nęgilega til aš öšlast skilning į žeim sparnaši, sem ķ žvķ felst fyrir rķkissjóš, aš Sjśkratryggingar Ķslands taki žįtt ķ kostnaši viš vist og mešhöndlun skjólstęšinga HNLFĶ ķ žeim męli, aš almenningi verši įfram fjįrhagslega kleift aš dvelja žar ķ 3-6 vikur ķ senn, eftir žörfum, eins og veriš hefur undanfarin įr.  Nś er svo komiš, aš HNLFĶ telur sig vart eiga annarra kosta völ en aš krefjast hękkunar į eigin framlagi umsękjanda eša aš draga stórlega śr žjónustunni, sem veitt er og flestir telja vera til mikillar fyrirmyndar.  Hefur nżr heilbrigšisrįšherra nęgan skilning į framtaki frjįlsra félagasamtaka til aš bęta žjónustu viš skjólstęšinga heilbrigšisgeirans og til aš lękka heildarkostnaš samfélagsins af slęmu heilsufari ?  Žaš mun brįšlega koma ķ ljós, hvort žekking og vķšsżni rįšherrans er nęgileg fyrir hiš hįa embętti.   

Žaš hefur veriš rętt um sem allsherjar lausn į heilbrigšisvanda žjóšarinnar, sem aš miklu leyti er sjįlfskaparvķti, aš hękka framlög śr rķkissjóši til heilbrigšisgeirans.  Žetta stendst ekki skošun sem gott śrręši.  Įriš 2016 nįmu śtgjöld til heilbrigšismįla ķ Bandarķkjunum (BNA) 10 kUSD/ķb og į Ķslandi 4,4 kUSD/ķb, en ķslenzka heilbrigšiskerfiš skorar hęrra į żmsa męlikvarša en hiš bandarķska, t.d. žį, sem nefndir eru hér aš ofan.  Aš mešaltali nema žessi śtgjöld 4,0 kUSD/ķb ķ OECD.  Ķslendingar eru lķklega aš fį meira fyrir jafnvirši hvers USD, sem ķ heilbrigšiskerfiš fer, en aš mešaltali į viš um žjóšir innan OECD og vafalaust mun meira en Bandarķkjamenn.

Til aš sżna, hversu villandi er aš bera saman śtgjöld žjóša til heilbrigšismįla sem hlutfall af VLF (vergri landsframleišslu), žį var ķslenzka hlutfalliš 2016 8,6 % VLF, en 9,0 % VLF aš mešaltali ķ OECD.  Samt voru śtgjöldin į Ķslandi 10 % hęrri į ķbśa į Ķslandi en aš mešaltali ķ OECD.  Eitt žaš vitlausasta, sem hęgt vęri aš setja ķ heilbrigšisstefnu rķkisstjórnarinnar, vęri, aš framlag rķkissjóšs til žessa mįlaflokks skuli vera hęrra en hįmarkiš į Noršurlöndunum, sem įriš 2016 var 11,0 % x VLF (ķ Svķžjóš).  

Žaš, sem skiptir sköpum hér, er, hvernig kerfiš er skipulagt, og hvernig žvķ er stjórnaš.  Žaš fer vafalķtiš bezt į žvķ hérlendis aš hafa blandaš kerfi ólķkra rekstrarforma, sem standa fjįrhagslega jafnfętis gagnvart ašilanum, sem kaupir megniš af žjónustunni, okkar rķkisrekna tryggingakerfi.  

 

 

 

 


Einangrunarhyggja er ekki ķ boši

Brexit-sinnar, ž.e. fylgjendur śtgöngu Bretlands śr Evrópusambandinu, ESB, boša margir hverjir, aš žeir vilji sķzt loka Bretland af ķ menningarlegu og višskiptalegu tilliti, žegar Bretar munu hafa sagt skiliš viš ESB ķ marz 2019, heldur vilji žeir žvert į móti opna Bretland fyrir hvers konar löglegum višskiptum um allan heim.  Žeir hafa talaš um, aš Bretland ętti aš gegna forystuhlutverki ķ žįgu frelsis, žegar žeir losna śr višjum og śt fyrir mśra meginlandsins, "Festung Europa", sem er žżzkt hugtak śr seinni heimsstyrjöldinni og Bretland vann žį meš žrautseigju bug į. 

Fyrir ķslenzka hagsmuni ęttu žetta aš vera įgętis tķšindi.  Bretar munu ekki aš óbreyttu verša hluti af EES eftir marz 2019, nema žį sem einhvers konar brįšabirgša rįšstöfun.  Ķsland žarf žess vegna fyrr en seinna aš nį frķverzlunarsamningi viš Bretland um žęr vörur og žjónustu, sem bįšum rķkjum hentar.  Ķ fljótu bragši er žaš allt, nema matvęli, sem talin eru ķ vištökulandinu geta valdiš heilsufarsskaša aš mati tilkvaddra vķsindamanna į sviši manna- og dżrasjśkdóma.  Bretar sjįlfir žekkja žetta vel, žvķ aš žeir hafa oršiš fyrir miklu tjóni af völdum dżrasjśkdóma. Žaš verša varla alvarlegar hindranir į vegi Bretlands og Ķslands aš nį samkomulagi um žetta og helzt nišurfellingu allra opinberra innflutningsgjalda į hęttulausum vörum og žjónustu.  Fyrir Ķsland mundi žaš žżša enn betri višskiptakjör fyrir fiskafuršir en nś tķškast innan EES.

  Erfišari višgangs veršur "Festung Europa", ž.e. Evrópska efnahgssvęšiš-EES.  E.t.v. veršur aš sprengja žaš upp, žar sem ķ ljós er komiš varnarleysi ķslenzkra stjórnvalda gagnvart lagasetningu ESB, sem varšar lķfshagsmuni hérlendis.  Meš öšrum oršum er nś komiš skżrar ķ ljós en įšur, aš fullveldisframsal Ķslands meš samžykkt EES-samningsins, sem aldrei fór ķ žjóšaratkvęšagreišslu, var stórfelldara en samręmanlegt er Stjórnarskrį Ķslands.  Fyrir žvķ aš yfirgefa EES er einnig vaxandi vilji ķ Noregi, en blekbónda er ekki kunnugt um afstöšu Liechtenstein til framtķšar EES.  Viš Brexit verša vatnaskil, sem gefa kost į aš endurskoša višskiptasambönd Ķslands viš umheiminn meš róttękum hętti.  

Tvö hagspök lögšu saman ķ Morgunblašsgrein, 20. jślķ 2017, og varš śtkoman,

"Nišur meš mśrana",

sem er afar fróšleg og góš röksemd fyrir haftalausum višskiptum, svo lengi sem öšrum og mikilvęgari hagsmunum er ekki ógnaš.  Sennilega veršur tvķhliša samningur Ķslands og ESB ofan į sem endanlegt fyrirkomulag į samskiptum Ķslands og ESB, žvķ aš ESB mun ekki aš óbreyttu samžykkja undanžįgur į frelsunum 4 eša 5 (raforkuflutningar gętu oršiš 5. frelsiš) og matvęlalöggjöf sinni.  Ķsland getur ekki undirgengizt žessar kvašir įn žess aš fórna fullveldisrétti sķnum, eins og nįnar veršur vikiš aš ķ žessari vefgrein. Grein Halldórs Benjamķns Žorbergssonar, framkvęmdastjóra SA (Samtaka atvinnulķfsins) og Įsdķsar Kristjįnsdóttur, forstöšumanns Efnahagssvišs SA, hófst žannig:  

"Žaš er segin saga, aš frjįls višskipti bęta lķfskjör landsmanna.  Efnahagsleg velsęld Ķslendinga byggist aš grunni til į alžjóša višskiptum.  Hér sannast hiš fornkvešna, aš veršmętasköpunin er mest, žegar rķki sérhęfa sig ķ žvķ, sem žau gera bezt og verzla žaš, sem žau vanhagar um, erlendis.  [Stundum er styrkur rķkja fólginn ķ aš nżta sérstakar nįttśruaušlindir, t.d. endurnżjanlega orku, hreint haf og land, eins og hérlendis, - innsk. BJo.]  

Millirķkjavišskipti meš fjįrmagn lśta sömu lögmįlum og eru eftirsóknarverš frį sjónarhóli lįnveitenda og lįntaka, fjįrfesta og frumkvöšla. Opnir fjįrmagnsmarkašir stušla aš lęgra raunvaxtastigi, auka framleišslugetu og skjóta styrkari stošum undir innlenda veršmętasköpun.  Bętt ašgengi aš fjįrmagni į betri kjörum leišir til žess, aš verkefni, sem įšur borgušu sig ekki, verša aršbęr, sem skapar forsendur fyrir bęttri aušlindanżtingu. Fįmenn rķki eiga sérstaklega mikiš undir ķ samstarfi viš erlenda ašila viš aš nżta žau tękifęri, sem fyrir eru ķ landinu, og skapa önnur, sem eru heimamönnum hulin.  

Žaš er hagur lands og žjóšar aš tryggja betra ašgengi aš erlendu fjįrmagni.   

Beinar erlendar fjįrfestingar hafa gefizt vel hérlendis, enda eru žęr įhęttulausar fyrir innlenda fjįrfesta.  Slķkir erlendir fjįrfestar fęra landsmönnum, auk įhęttufjįrmagns, nżja žekkingu į verkferlum og stjórnun į fólki og verkefnum, t.d. įhęttustjórnun.  Žannig hafa öll stórišjuverkefnin markaš framfaraspor aš sķnu leyti ķ sķnu héraši, nema "United Silicon" ķ Helguvķk, žar sem erlendir fjįrfestar voru lķtt eša ekki višrišnir, og žekkingarleysi viršist hafa rįšiš för.  Žaš er afleitt vegarnesti.  

Žaš eru hins vegar skuggahlišar į ašild landsins aš Innri markaši ESB meš frjįlsa flutninga fjįrmagns.  Ef Ķsland hefši ekki haft žetta ašgengi aš Innri markašinum meš fjįrmagn, er ólķklegt, aš Hrun fjįrmįlakerfisins ķslenzka haustiš 2008 hefši oršiš jafnalgert og raun bar vitni um.  Hiš sama mį segja, ef bönkunum hefši veriš stjórnaš af festu og įbyrgš, žótt landiš vęri į Innri markašinum.  Ašild aš Innri markašinum felur óneitanlega ķ sér fullveldisframsal, sem reyndist stórhęttulegt į ögurstundu haustiš 2008.  Af žvķ ber aš draga lęrdóm. Sś įhęttutaka felur ķ sér skammtķma įvinning og langtķma hęttu.  Hvorki var aš finna skjól né stušning į EES-svęšinu né reyndar annars stašar, žegar į herti.  Sś dapurlega sögulega stašreynd sżnir, aš rķkisstjórnir huga ašeins aš hag eigin lands, žegar į heršir, og aš žaš er enginn vinur lands ķ raun. Eina śrręšiš er aš standa į eigin fótum ķ hvaša stórsjó, sem er. Eina vörn einnar žjóšar er óskoraš fullveldi hennar til aš rįša sķnum mįlum sjįlf ķ blķšu og strķšu, sbr Neyšarlögin haustiš 2008, sem björgušu landinu frį langvarandi allsherjar įfalli.    

 Allt frį mišbiki 20. aldar hefur veriš rekinn haršvķtugur įróšur gegn beinum erlendum fjįrfestingum į Ķslandi og svo er enn.  Įstęšan tengdist hagsmunatogstreitu stórveldanna ķ Kalda strķšinu ķ upphafi, og hśn hefur alla tķš veriš af stjórnmįlalegum einangrunartoga fremur en į višskiptagrundvelli. Žessi neikvęša sķbylja hefur haft įhrif į afstöšu landsmanna, sem reynslan ętti žó aš hafa kennt annaš.  Um žetta skrifa hagspekingarnir:

"Žrįtt fyrir kosti žess aš bśa ķ opnu hagkerfi žį er įhyggjuefni, hversu neikvęšir Ķslendingar eru almennt gagnvart alžjóšavęšingu.  Fyrr ķ vetur var gerš könnun į vegum Samtaka atvinnulķfsins, Samtaka išnašarins og Ķslandsstofu um višhorf landsmanna gagnvart erlendri fjįrfestingu.  Slįandi var, hversu rķkjandi neikvęšar hugsanir eru ķ huga fólks, žegar žaš heyrir oršiš erlend fjįrfesting.  Žessari öfugžróun veršur aš hrinda meš aukinni fręšslu og bęttri mįlafylgju atvinnulķfsins."

Žegar Bjarni Benediktsson var fjįrmįla-og efnahagsrįšherra 2013-2016, hafši hann forgöngu um aš fella nišur alla tolla og vörugjöld, nema af bifreišum, eldsneyti og vissum matvęlum.  Žetta var einstęšur gjörningur, sem skipaši Ķslendingum einhliša ķ hóp žjóša meš minnstar innflutningshömlur į vörum.  Žessi gjörningur gerši višskiptaumhverfiš hérlendis heilbrigšara, lękkaši vöruverš ķ landinu, sem afnįminu nam, öllum til hagsbóta, og ruddi brautina fyrir beinar fjįrfestingar erlendra verzlunarfyrirtękja į Ķslandi, sem eflt hafa samkeppni, svo aš veršhjöšnun er hér enn og hefur veriš mįnušum saman, ef hśsnęšisliš neyzluveršsvķsitölunnar er sleppt. 

Hrį matvęli eru įsteytingarsteinn.  Matvęlalöggjöf ESB var illu heilli samžykkt į Alžingi ķ įrslok 2009. Ķsland lenti žar meš į Innri markaši EES fyrir matvęli, og žar er engar undanžįgur aš finna. Alžingi žóttist žó reka varnagla gagnvart sjśkdómahęttu meš žvķ aš banna innflutning į fersku kjöti, hrįum eggjum og ógerilsneyddri mjólk.  Žessi varnagli var illa ryšgašur og er dottinn ķ sundur meš nżlegum dómi EFTA-dómstólsins.  Viš žvķ veršur nż rķkisstjórn aš bregšast snöfurmannlega. Žar mun męša į rįšherrum Sjįlfstęšisflokksins, sem fara meš landbśnašar- og sjįvarśtvegsmįl og utanrķkismįl.    

Félag atvinnurekenda og Samtök verslunar og žjónustu kęršu varnagla Alžingis til ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, sem taldi lagasetningu Alžingis brjóta ķ bįga viš EES-skuldbindingar Ķslands, žótt landbśnašarstefna ESB vęri žar ekki meštalin į sķnum tķma, įriš 1994, og hafnaši mįliš fyrir EFTA-dómstólinum.  Hann hefur nś śrskuršaš ESA ķ vil og gegn Alžingi um, aš varnagli žingsins brjóti ķ bįga viš skuldbindingar Ķslands gagnvart EES. 

Žar meš er engum blöšum um žaš aš fletta lengur, aš framsal į fullveldi landsins til aš verjast sjśkdómum hefur fariš fram til EES.  Žetta fullveldisframsal er óvišunandi meš öllu og śtheimtir endurskošun į EES- samningi Ķslands og uppsögn hans, ef téš fullveldi til sjśkdómavarna fęst ekki endurheimt śr klóm Berlaymont ķ Brüssel.  Žessi afstöšubreyting markar žįttaskil ķ utanrķkismįlum Ķslands og kemur į sama tķma og tengsl helztu višskiptažjóšar Ķslands viš EES eru aš taka stakkaskiptum.  Hér er óhjįkvęmilega komiš helzta utanrķkispólitķska višfangsefni nżrrar rķkisstjórnar.  

 

 


Lżšheilsa og heilsufar bśfjįrstofna ķ hśfi

Slęmar fréttir bįrust hingaš til lands frį EFTA-dómstólinum 14. nóvember 2017.  Hann śrskuršaši, aš bann ķslenzkra stjórnvalda viš innflutningi į hrįu, ófrystu kjöti, ógerilsneyddri mjólk og eggjum og vörum śr žessum afuršum, svo og leyfiskvöš į innflutningi žessara vara, bęri aš flokka meš ólögmętum višskiptahindrunum samkvęmt matvęlalöggjöf ESB og įkvęšum EES-samningsins, sem Ķsland er ašili aš.

Viš žennan dóm er margt aš athuga, bęši lögfręšilega og heilsufarslega.  Margir kunnįttumenn hérlendis į svišum lżšheilsu, meinafręši og sżklafręši manna og dżra gjalda svo mjög varhug viš žessum dómi, aš žeir fullyrša blįkalt, aš fullnusta dómsins mundi stefna heilsufari manna og dżra ķ hęttu hérlendis. Viš svo bśiš mį ekki standa, og afgreišsla žessa mįls veršur įkvešinn prófsteinn į nżja rķkisstjórn landsins. Žaš er algert įbyrgšarleysi af nśverandi brįšabirgša stjórnvöldum aš skella skollaeyrum viš ašvörunaroršum fjölmargra sérfręšinga m.v. geigvęnlegar afleišingar žess, aš allt fari hér į versta veg ķ žessum efnum.

Frįfarandi landbśnašar- og sjįvarśtvegsrįšherra er sem fyrr śti į žekju og skautar léttilega yfir slķkar hindranir og sannar meš žvķ, hversu sneydd hęfileikum hśn er til aš fara meš žetta veigamikla embętti ķ Stjórnarrįši Ķslands.  Žaš er gušsžakkarvert, aš hśn skuli vera žašan į förum, enda įtti hśn žangaš aldrei erindi.  Helgi Bjarnason hefur t.d. eftirfarandi eftir téšri Žorgerši ķ frétt sinni ķ Morgunblašinu, 15. nóvember 2017:

"Breyta žarf reglum um innflutning":

"Žorgeršur Katrķn segir, aš ķslenzk stjórnvöld žurfi aš breyta žessum lögum, svo aš Ķslendingar standi viš sķnar alžjóšlegu skuldbindingar."

Žorgeršur žessi leyfir sér aš boša žaš aš gösslast įfram gegn rįšleggingum okkar fęrustu vķsindamanna, žótt afleišingarnar geti oršiš geigvęnlegar fyrir bęndastéttina, dżrastofnana, heilsufar og hag žjóšarinnar og rķkissjóšs.  Blekbóndi er gjörsamlega gįttašur į fljótfęrni og hugsunarleysi žessa rįšherra, sem dęmir sjįlfa sig śr leik ķ pólitķkinni meš žessari einstęšu afstöšu.  Enn bętti Žorgeršur žó um betur:

"Žorgeršur Katrķn lżsir žeirri skošun sinni, aš hręšsluįróšur hafi veriš notašur gegn innflutningi į fersku kjöti og telur, aš meiri hętta stafi af feršamönnum og innflutningi į fersku gręnmeti."

Mann rekur ķ rogastanz viš lestur texta, sem vitnar um jafnhelbert dómgreindarleysi og blinda trś į regluverk og eftirlitskerfi ESB og hér er į ferš.  Rįšherrann, frįfarandi, hraunar hér yfir faglega og rökstudda skošun fjölda innlendra sérfręšinga og kallar "hręšsluįróšur".  Slķkur stjórnmįlamašur og stjórnmįlaflokkur, sem aš slķkum rįšherra stendur, er einskis trausts veršur og hlżtur aš lenda į ruslahaugum sögunnar eigi sķšar en ķ nęstu Alžingiskosningum, enda hvert ver eiginlega erindi Višreisnar ķ stjórnmįlin ?  Kerfisuppstokkun ?  Heyr į endemi !  

Nż rķkisstjórn ķ landinu veršur aš taka téšan dóm föstum tökum og semja vķsindalega trausta greinargerš til ESA og ESB, žar sem rökstutt er, aš ķslenzk stjórnvöld sjįi sér engan veginn fęrt aš fullnusta žennan dóm EFTA-dómstólsins vegna mikillar įhęttu fyrir hag landsins, sem slķkt hefši ķ för meš sér.  Leita žarf lögfręšilegra leiša til aš renna stošum undir slķka afstöšu, ella verša Ķslendingar aš leita eftir breytingum į skuldbindingum sķnum viš EES ķ krafti fullveldisréttar sķns.  Undanžįgur ķ žessa veru verša lķka aš koma fram ķ vęntanlegum frķverzlunarsamningi Ķslands og Bretlands, sem taka žarf gildi ķ kjölfar haršsóttrar śtgöngu Bretlands śr ESB.  Bretar hafa lżst žvķ yfir, aš ķ staš žess aš dvelja ķ skjóli "Festung Europa", vilji žeir hafa forgöngu um vķštęka frķverzlun, og žeir eru lķklegir til aš skapa EFTA-žjóšunum ašgang aš vķštęku frķverzlunarneti um heiminn.

Ašstošarframkvęmdastjóri Bęndasamtaka Ķslands sagši ķ ofangreindri frétt:

""Žessi orrusta er töpuš, en kanna veršur, hvort strķšiš er tapaš", segir Erna. Hśn nefnir, aš EFTA-dómstóllinn hafi ekki tališ reglur Ķslands falla undir žį grein EES-samningsins, sem heimilar rķkjunum aš grķpa til sérstakra rįšstafana til aš vernda lķf og heilsu manna og dżra.  Žaš verši athugaš, hvort einhverjar leišir séu til aš virkja žetta įkvęši."

Spyrja mį, hvort öryggishagsmunum Ķslands hafi veriš teflt nęgilega skilmerkilega og ķtarlega fram aš Ķslands hįlfu gagnvart dómstólinum.  Mįliš er ekki višskiptalegs ešlis, heldur varšar žaš žjóšaröryggi, ef meš stjórnvaldsašgeršum er veriš aš opna nżjum fjölónęmum sżklum og veirum greiša leiš inn ķ landiš og žar meš tefla lżšheilsu hérlendis į tępasta vaš og setja heilsufar bśfjįr ķ uppnįm.

Žaš er lķklega ekkert sambęrilegt tilvik ķ Evrópu viš sjśkdómastöšuna į Ķslandi, og žess vegna ekkert fordęmi ķ Evrópu til aš lķta til viš dómsuppkvašninguna, en ef žessari hliš mįlsins hefši veriš teflt fram af fullri festu, hefši mįtt benda dómstólnum į fordęmi annars stašar ķ heiminum, t.d. frį Nżja-Sjįlandi.  Nś žarf aš tefla fram ķtarlegri röksemdafęrslu okkar fęrustu vķsindamanna į žessu sviši gegn žeim rökum, sem EFTA-dómstóllinn hefur lagt til grundvallar, og veršur žį ekki öšru trśaš en minni hagsmunir verši lįtnir vķkja fyrir meiri.  Aš öšrum kosti veršur Ķsland aš grķpa til einhliša rįšstafana aš beztu manna yfirsżn til aš varšveita žį heilsufarslegu stöšu, sem 1100 hundruš įra einangrun hefur fęrt ķslenzkum bśfjįrstofnum.  

Hvaš segir Margrét Gušnadóttir, prófessor emeritus ķ sżklafręši viš Hįskóla Ķslands af žessu tilefni ?:

"Žaš er alvarlegt mįl, ef hér koma upp nżir dżrasjśkdómar eša ólęknandi mannasjśkdómar.  Ég treysti ekki žeim mönnum, sem vilja flytja inn hrįtt, ófrosiš kjöt, til aš verja okkur fyrir žeim.  Kannski af žvķ, aš ég er oršin svo gömul, aš ég hef séš of margt."

Ķ Morgunblašinu 16. nóvember 2017,

"Segja, aš veikindaįlagiš muni aukast",

mįtti greina miklar įhyggjur Vilhjįlms Svanssonar, dżralęknis og veirufręšings į Tilraunastöš Hįskóla Ķslands ķ meinafręši į Keldum, og Karls G. Kristinssonar, prófessors og yfirlęknis į sżkla- og veirufręšideild Landsspķtalans:

""Žessi nišurstaša hefur žżšingu fyrir lżšheilsu og mögulega einnig dżraheilsu.  Žaš er alveg óumdeilt ķ fręšaheiminum, aš smitsjśkdómastaša ķslenzku bśfjįrkynjanna er einstök į heimsvķsu.  Žess nżtur ķslenzkur landbśnašur og almenningur hérlendis", segir Vilhjįlmur."

Į aš fórna "einstakri stöšu į heimsvķsu" vegna žrżstings frį Samtökum verslunar og žjónustu og Félagi atvinnurekenda, sem kęrt hafa ķslenzk yfirvöld fyrir ESA og krefjast žess aš fį aš flytja hömlulaust inn frį ESB og selja hér ferskt kjöt, ógerilsneydd egg og vörur śr žessum afuršum ? Žaš kemur ekki til mįla. Žaš mun aušvitaš sjįst undir iljar žessara ašila, žegar fólk og fénašur tekur aš veikjast hér af fjölónęmum sżklum, sem engar varnir eru gegn, og bśfé aš hrynja nišur, eins og fordęmi eru um, af rišuveiki og męšiveiki.  Žessir innflytjendur og seljendur verša žį fljótir aš benda į eftirlitsašilana sem sökudólga, en pottžétt heilbrigšiseftirlit meš žessum innflutningi er óframkvęmanlegt. Sį beinharši kostnašur, sem af slķku mundi leiša fyrir skattborgarana, er margfaldur sį sparnašur, sem neytendur kynnu aš njóta um hrķš vegna lękkašs matvöruveršs.  

""Sżklalyfjaónęmi er ein af helztu ógnunum viš lżšheilsu ķ heiminum ķ dag.  Žaš skiptir žvķ miklu mįli fyrir okkur aš reyna aš višhalda okkar góšu stöšu, eins lengi og hęgt er", segir Karl."

Ķ žessu mįli eru ekki öll kurl komin til grafar, og žaš hlżtur aš verša eitt fyrsta meginverkefni nżs utanrķkisrįšherra, heilbrigšisrįšherra og landbśnašarrįšherra aš stilla upp varnarlķnu fyrir Ķsland gagnvart ESB ķ žessu mįli og sķšan aš sękja žašan fram til aš hnekkja žessum dómi, hugsanlega meš sérsamningi Ķslands eša EFTA viš ESB, žvķ aš meš hann į bakinu er Ķslandi ekki vęrt innan EES.  Žaš er utanrķkispólitķskt stórmįl meš miklum afleišingum fyrir Ķsland, eins og śrsögn Bretlands śr ESB er stórmįl fyrir Breta, en reyndar lķka fyrir mörg fyrirtęki ķ ESB-rķkjunum.   

 Berlaymont sekkur

 

 

 

 


Lausbeizlašur rķkissjóšur eša ašhaldsstefna

Formašur Sjįlfstęšisflokksins lżsti žvķ yfir į ręsfundi (kick-off meeting) kosningabarįttu flokksins į Hilton Reykjavķk Nordica hótelinu laugardaginn 23. september 2017, aš hann vildi móta landinu nżja heilbrigšisstefnu, žar sem skilgreint vęri, hver ętti aš gera hvaš, og žar meš vęri unniš samkvęmt markmišum (management by objectives).  Hann lżsti žvķ lķka yfir, aš hann vildi tvöfalda persónuafslįttinn upp ķ 100 kISK/mįn į nęsta kjörtķmabili.  Žaš hefur komiš fram, aš umtalsvert meiri hękkun frķtekjumarks yrši rķkissjóši mjög dżr.  Žaš er naušsynlegt vegna jafnręšissjónarmiša, aš žessi hękkun spanni allar tekjur, hvaša nafni sem žęr nefnast.

Umsvif hins opinbera eru nś žegar mjög mikil į Ķslandi og į mešal žess hęsta, sem gerist innan OECD. Žaš er ljóst, aš forkólfar Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, Samfylgingar, Pķratahreyfingarinnar og annarra, sem hękka vilja skattabyršarnar enn meir, gera sér enga grein fyrir, hvaš žaš žżšir aš hafa skattheimtuna hér ķ hęstu hęšum.  Žau munu spenna bogann um of, žar til bogstrengurinn brestur. Landiš er stórt og žjóšin fįmenn, og žar af leišandi er dżrt aš halda hér uppi nśtķmažjóšfélagi.  Žaš er žess vegna mjög aušvelt aš fara offari į śtgjaldahliš.  Öllu verra er, aš žessir flokkar hafa ekki minnsta skilning į naušsyn žess aš afla fyrst og eyša svo, ž.e. fyrst aš skapa aukin veršmęti ķ einkageiranum įšur en hiš opinbera tekur til viš aš śtdeila gęšunum. Žaš er fyrirkvķšanlegt, aš flokkar, sem nś viršast stefna ķ meirihluta į Alžingi, hafa nįnast engan skilning į atvinnurekstri, heldur viršast frambjóšendur flestir  vera śr opinbera geiranum eša vinna fyrir hann.  Žaš kann ekki góšri lukku aš stżra.

Žaš skķn ķ gegn um allan mįlflutning Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs, aš fólk ķ žeim flokki hefur engan įhuga į skilvirkni ķ rekstri opinberra stofnana, hvorki m.t.t. žjónustugęša né kostnašar, heldur er formiš fyrir žeim ašalatrišiš, ž.e.a.s. aš aš hiš opinbera bęši kaupi žjónustuna og sjįi um reksturinn.  Žetta heftir framžróun į viškomandi svišum, tefur fyrir tęknižróun, kemur ķ veg fyrir samkeppni og giršir fyrir aukna skilvirkni og bętt gęši, sem samkeppni tryggir.  Žetta er mjög slęmt fyrir starfsfólkiš, žvķ aš žaš hefur žį ašeins einn vinnuveitanda į sķnu fagsviši, sem er sjaldnast hollt fyrir starfsįnęgju og laun.  

Žaš viršist vera, aš žeir, sem festast ķ žessu fari hinnar sķvaxandi opinberu žjónustu, verši hallir undir žį stjórnmįlaflokka, sem boša śtženslu rķkisbįknsins og sem mesta einokun.  Žetta er vķtahringur, sem naušsynlegt er aš rjśfa, žvķ aš žetta rekstrarform er žjóšhagslega óhagkvęmt. 

Žegar nįnar er aš gętt, kemur ķ ljós, aš opinberi geirinn hérlendis notfęrir sér ķ minni męli žjónustu einkaframtaksins en annars stašar tķškast.  Žetta į viš um bįša stóru geirana, heilbrigšisgeirann og menntageirann.  Žaš hefur gefizt vel annars stašar, t.d. į hinum Noršurlöndunum, aš śthżsa žjónustu til einkaašila, t.d. į sviši heilsugęzlu og skóla.  Hiš opinbera greišir hiš sama fyrir veitta žjónustu, óhįš rekstrarformi, en rekstrarašilarnir keppa sķn į milli um "višskiptavini".  Žetta hefur gefizt vel į sviši heilsugęzlu hérlendis, žar sem einkareknar heilsugęzlustöšvar hafa reynzt vera vinsęlar į mešal "višskiptavina" og hafa stašiš sig vel ķ samkeppninni.

Hér er sem sagt leiš til aš slį tvęr flugur ķ einu höggi, bęta žjónustuna og halda kostnašaraukningu viš žjónustu hins opinbera ķ skefjum.  Hiš sama er uppi į teninginum meš sérfręšilęknana.  Žjónusta žeirra utan spķtalanna er sjįlfsögš og dregur śr įlagi į yfirlestuš sjśkrahśs.  Aš leyfa einkareknum lękningasofum aš stunda ašgeršir, sem krefjast legu ķ kjölfariš, ętti aš vera sjįlfsagt mįl, ef öllum gęša- og kostnašarkröfum hins opinbera er fullnęgt.  

Aš fordómafullir og ķ sumum tilvikum ofstękisfullir stjórnmįlamenn nįi aš leggja stein ķ götu sjįlfsagšrar frelsisžróunar ķ atvinnulegu tilliti, sem einnig sparar skattfé, er gjörsamlega ólķšandi, en nś stefnir ķ, aš slķkir hafi sitt fram um skeiš.  Žaš veršur įreišanlega ekki lengi, žvķ aš gallar kerfisins žeirra eru svo yfiržyrmandi, aš žaš mun fljótlega ganga sér til hśšar.  

 


Sveppir og sóun

Kįri Stefįnsson, lęknir, getur ekki fundiš neina vķsindalega sönnun fyrir tengslum dvalar ķ hśsnęši, žar sem raki er og sveppagróšur, og heilsuleysis eša sjśkdómskvilla.  Hann lķkir "trśnni" į žessi tengsl viš draugatrś Ķslendinga og rifjar upp frįsögn föšur sķns, Stefįns Jónssonar, fréttamanns, af för sinni noršur aš Saurum į Skaga, žar sem fréttist af illvķgum draugagangi foršum tķš.  Blekbónda rekur minni til aš hafa skemmt sér ótępilega viš aš hlżša į Stefįn, fréttamann, og višmęlendur hans ķ žessu Sauramįli į sinni tķš.  

Bezt er aš vitna beint ķ son hins frįbęra fréttamanns, ķ grein hans ķ Fréttablašinu, 5. september 2017, 

"Kólumkilli eša sveppasśpa":

"En žaš breytir žvķ ekki, aš žjóšin er enn stašföst ķ trś sinni į żmislegt dularfullt og spennandi, sem ekki hefur veriš sannaš meš ašferšum vķsindanna [er žaš ekki "gelķska geniš" ?-BJo].  Klįrasta dęmiš um žessa stašfestu upp į sķškastiš er trśin į heilsuspillandi įhrif myglusveppa ķ hśsum.  

Žrįtt fyrir vandlega leit ķ lęknisfręšibókmenntum okkar tķma hefur mér ekki tekizt aš finna žess merki, aš bśiš sé aš sżna fram į, meš vķsindalegum ašferšum, aš myglusveppir ķ hśsum vegi aš heilsu manna.  Žrįtt fyrir žaš velkist ķslenzk žjóš ekki ķ vafa um įhrif myglusveppa į heilsu, og mį sjį merki žess vķša ķ samfélaginu."

Raki og myglusveppur er ekki sérķslenzkt fyrirbęri, heldur hefur sambżli manns og svepps veriš viš lżši frį fyrstu hśsakynnum mannsins, og sveppir eru landlęgir erlendis ķ vistarverum manna. Žótt ekki hafi tekizt aš sanna lęknisfręšilega sök sveppa į heilsuleysi manna, er žó ekki žar meš sagt, aš tengslin séu ekki fyrir hendi.  Sumir, sem veikir eru fyrir į įkvešnum svišum, t.d. ķ öndunarfęrum, kunna aš veikjast viš žetta nįbżli, žótt ašrir, sem sterkari eru fyrir, finni ekki fyrir einkennum. Lęknisfręšin hlżtur aš taka tillit til mismunandi mótstöšužreks.  

Kįri, lęknir, heldur įfram:

"Svo er žaš hśs Orkuveitunnar [OR į reyndar ekki žetta hśs lengur, heldur lķfeyrissjóšir, ž.į.m. minn, žótt OR beri įbyrgš į rekstri, višhaldi og opinberum gjöldum af hśsinu.  Allt er žetta reginhneyksli. - BJo] og žśsundir annarra hśsa vķšsvegar um landiš, og okkur er sagt, aš tjóniš af völdum myglusvepps į Ķslandi nemi tugum milljarša.  Žetta byrjaši į žvķ, aš inn ķ hśs nokkur kom ung kona ķ kafarabśningi (ghost buster) og fann myglusveppi grimmilega, sem hśn lagši meš mjašmahnykk [?!].  Sķšan žį hefur barįttan viš myglusveppinn oršiš mjög stór išnašur į Ķslandi og engin atvinnugrein vaxiš meira ķ landinu, nema feršažjónustan."

Ętla mį af lestri žessa texta, aš lęknirinn sé žeirrar skošunar, aš sveppasżkt hśsnęši sé óraunverulegt vandamįl.  Žaš sé huglęgt fyrirbrygši, eins og trś į tilvist drauga.  Helzt er į honum aš skilja, aš flokka megi sżkingu mannfólks af völdum hśsasvepps til móšursżki.  Hvaš segir landlęknir ?  Hvers vegna tekur hann ekki af skariš um, hversu skašlegur sveppagróšurinn er heilsu manna ?  Hefur hann heldur ekkert ķ höndunum ?  Er hęttan ķmyndun ein ? 

Ef frekari rannsókna er žörf, veršur aš framkvęma žęr strax įšur en hśs, sem kostaši miaISK 11 aš nśvirši aš byggja, og mörg fleiri, eru dęmd svo heilsuskašleg, aš žau verši aš rķfa vegna myglusvepps.  Um rannsóknaržörfina skrifar Kįri:

"Žess vegna vęri ekki śr vegi aš byrja į žvķ aš rannsaka mįliš įšur en hśs eru dęmd ónżt og rifin og tugmilljarša króna tjón gert aš raunveruleika.  Rannsókn į skaša žeim, sem myglusveppur kann aš valda į heilsu manna, veršur eingöngu unnin į Ķslandi, vegna žess aš ķ öšrum löndum bśa mašurinn og sveppurinn ķ frišsömu sambżli, og hvorugur kvartar undan hinum."

Žaš er rétt hjį Kįra, aš myglusveppur višgengst vķša, einnig į hinum Noršurlöndunum.  Hefur žetta sveppafįr hérlendis veriš reist į ķmyndun, eins og Kįri Stefįnsson, lęknir gefur ķ skyn ?  Lęknastéttin skuldar žjóšinni óyggjandi svar viš žvķ.  

Orkuveituhśsiš var nefnt.  Hvaš, sem sveppagróšri ķ vesturįlmu žess lķšur, er žaš óbrotgjarn (?) minnisvarši um mešferš R-listans, sįluga, į opinberu fé.  R-listinn var samstarfsvettvangur vinstri manna og Framsóknarmanna.  Til hans var stofnaš til höfušs völdum Sjįlfstęšisflokksins ķ borginni.  Hugarfar fólks, sem ber hįskattastefnu fyrir brjósti, er viršingarleysi viš einkaeignina, og tekjur fólks eru hluti af henni.  Žetta hefur veriš lķmiš ķ valdastöšu vinstri manna ķ borginni og hefur aldeilis krystallast ķ Orkuveitu Reykjavķkur-OR.

Fyrir sķšustu borgarstjórnarkosningar gumaši Dagur B. Eggertsson og fylgifénašur hans af višsnśningi ķ rekstri OR.  Hver kom OR ķ klandur ?  Žaš var vinstra fólkiš og Framsóknarfólkiš ķ borgarstjórn, sem sukkaši og sóaši į bįša bóga meš allt of stórri Hellisheišarvirkjun m.v. jaršgufuforšann žar undir og meš allt of stóru monthśsi fyrir ašalstöšvar OR.  Stjórnendur OR og hin pólitķska stjórn hennar voru ekki starfi sķnu vaxin.  Heimtašur var gjörsamlega óraunhęfur byggingarhraši bęši į OR-hśsinu og į Hellisheišarvirkjun meš žeim afleišingum, aš eigendur OR, Reykvķkingar, Skagamenn og ķbśar Borgarbyggšar, hafa oršiš fyrir svakalegu tjóni, sem žegar getur numiš um 1 MISK į hverja 4 manna fjölskyldu ķ žessum byggšarlögum.  Hér er um opinbert fyrirtęki aš ręša, og eigendurnir eru ófęrir um aš komast til botns ķ žessu OR-hneyksli.  Žegar borgararnir verša fyrir višlķka tjóni og hér um ręšir, veršur aš komast til botns ķ žvķ, hvar var keyrt śt af, og hverjir voru bķlstjórar og mešreišarsveinar ķ hverju tilviki.  

Hörmungar OR halda hins vegar įfram og munu halda įfram, ef róttękar umbętur į stjórnun verša ekki geršar.  ON borar hverja holuna į fętur annarri ķ Hellisheišina, en sį fjįraustur er eins og aš mķga ķ skóinn sinn.  Finna žarf nżjan virkjunarstaš til aš létta 100-200 MW af Hellisheišarvirkjun.  Žegar menn eru komnir ķ forašiš, eiga žeir aš hafa vit į aš reyna aš snśa viš.

ON framdi ķ vor alvarleg mistök viš rekstur einu vatnsaflsstöšvar sinnar, žegar gerš var tilraun til aš hreinsa botnset śr inntakslóni Andakķlsįrvirkjunar meš žvķ aš galopna framhjįhlaup ķ stķflunni.  Žessi heimskulega rįšstöfun fyllti alla hylji og žakti eirar Andakķlsįar af leir meš voveiflegum afleišingum fyrir seiši ķ įnni og allt annaš lķfrķki.  

Ekki tekur betra viš ķ mengunarmįlum hjį Veitum, öšru dótturfélagi OR.  Žar var višbśnašur viš bilun ķ frįrennsliskerfinu fyrir nešan allar hellur ķ sumar, sem sżndi, aš tęknilegri stjórnun er įbótavant.  Hausinn var bitinn af skömminni meš žvķ aš reyna aš žegja mįliš ķ hel, žótt heilsuspillandi ašstęšur sköpušust vikum saman ķ fjörunni og śti fyrir.  Sišferšiš er ekki upp į marga fiska.

Gagnaveitan er žrišja dótturfyrirtęki OR.  Žar žverskallast menn, af einhverjum óskiljanlegum įstęšum, viš aš eiga samrįš viš Mķlu um samnżtingu skurša fyrir lagnir.  Allt er žetta į sömu bókina lęrt.

Nišurstašan af žessu öllu er sś, aš OR-samsteypan hefur fyrir löngu vaxiš borgarstjórn yfir höfuš.  Žar į bę hafa menn ekki hundsvit į žeirri starfsemi, sem OR-samsteypan fęst viš, og eru ekki ķ neinum fęrum til aš veita henni ašhald, hvorki ķ borgarrįši né ķ stjórn OR.  Borgarfulltrśarnir eru uppteknir viš mįlefni, sem eru gjörólķks ešlis.  Eina rįšiš til śrbóta er aš skera į meirihluta ašild borgarinnar aš stjórn OR meš žvķ aš gera dótturfélögin aš sjįlfstęšum almenningshlutafélögum.  Meš žessu móti veršur hęgt aš greiša upp drjśgan hluta af skuldabagga OR-samstęšunnar, og stjórnun dótturfyrirtękjanna ętti aš verša višunandi fyrir eigendur, višskiptavini og ašra hagsmunaašila.


Orkuskipti śtheimta nżjar virkjanir

Vestfiršingar standa nś frammi fyrir byltingu ķ atvinnuhįttum sķnum.  Žaš mun verša grķšarleg vķtamķnsprauta ķ samfélag žeirra og ķ žjóšfélagiš allt, žegar laxeldi nęr tugžśsundum tonna į hverju įri eša į bilinu 50-80 kt/įr, sumt hugsanlega ķ landkerum. Žarna er aš koma til skjalanna nż meiri hįttar śtflutningsatvinnugrein meš öllum žeim jįkvęšu hlišarįhrifum, sem slķkum fylgja.  

Nż framleišsla mun śtheimta nżtt fólk.  Af žeim orsökum mun verša mikil fólksfjölgun į Vestfjöršum į nęstu tveimur įratugum.  Hagvöxtur veršur e.t.v. hvergi į landinu meiri en žar, žar sem Vestfiršingum gęti fjölgaš śr 7 k (k=žśsund) ķ 12 k eša um 70 % į tveimur įratugum.  Žetta veršur žó ekki hęgt įn žess aš hleypa nżju lķfi ķ innvišauppbygginguna, skólakerfi, heilbrigšiskerfi, vegakerfi og raforkukerfi, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Fyrstu hreyfingarnar ķ žessa veru mį merkja meš Dżrafjaršargöngum į milli Arnarfjaršar og Dżrafjaršar, sem einnig mun hżsa hįspennustrengi, og nišur fara į móti loftlķnur ķ 600 m hęš. Žį er einnig glešiefni margra, aš bśiš er aš auglżsa deiliskipulag fyrir 55 MW Hvalįrvirkjun.

Žörf fyrir raforku og rafafl mun aukast grķšarlega į Vestfjöršum samhliša vexti atvinnulķfsins og fólksfjölgun.  Žaš dregur ekki śr aukningunni, aš megniš af hśsnęšinu er rafhitaš, żmist meš žilofnum eša heitu vatni frį rafskautakötlum.  Ętla mį, aš starfsemi laxeldisfyrirtękjanna og ķbśafjölgunin henni samfara įsamt óbeinu störfunum, sem af henni leiša, muni į tķmabilinu 2017-2040 leiša til aukningar į raforkunotkun Vestfjarša um tęplega 300 GWh/įr og aukinni aflžörf 56 MW.  Viš žessa aukningu bętist žįttur orkuskiptanna, sem fólgin verša ķ styrkingu į rafkerfum allra hafnanna og rafvęšingu e.t.v. 70 % af fartękjaflotanum. 

Nżlega kom fram ķ fréttum, hversu brżnt mengunarvarnamįl landtenging skipa er.  Žżzkur sérfręšingur stašhęfši, aš mengun frį einu faržegaskipi į sólarhring vęri į viš mengun alls bķlaflota landsmanna ķ 3 sólarhringa.  Yfir 100 faržegaskip venja nś komur sķnar til Ķslands.  Žau koma gjarna viš ķ fleiri en einni höfn.  Ef višvera žeirra hér er aš mešaltali 3 sólarhringar, liggja žau hér viš landfestar ķ meira en 300 sólarhringa.  Žetta žżšir, aš įrlega menga žessi faržegaskip 2,5 sinnum meira en allur fartękjafloti landsmanna į landi.  Žetta hefur ekki veriš tekiš meš ķ reikninginn, žegar mengun af völdum feršamanna hérlendis er til umręšu.  Gróšurhśsaįhrif millilandaflugs eru 7,6 sinnum meiri en landumferšarinnar.  Žetta fer lįgt ķ umręšunni, af žvķ aš millilandaflugiš er ekki inni ķ koltvķildisbókhaldi Ķslands.  Er ekki kominn tķmi til, aš menn hętti aš vķsa til feršažjónustu sem umhverfisvęns valkosts ķ atvinnumįlum ?  

Stašreyndirnar tala sķnu mįli, en aftur aš aukinni raforkužörf Vestfjarša.  Orkuskiptin munu śtheimta tęplega 100 GWh/įr og 24 MW.  Alls mun aukin raforkužörf įriš 2040 m.v. 2016 nema tęplega 400 GWh/įr og 80 MW. Žetta er 58 % aukning raforkužarfar og 92 % aukning aflžarfar.  Aš stinga hausnum ķ sandinn śt af žessu og bregšast ekki viš į annan hįtt mundi jafngilda žvķ aš lįta gulliš tękifęri śr greipum sér ganga.  

Tómas Gušbjartsson, skuršlęknir, hefur samt skoriš upp herör gegn virkjun Hvalįr į Ströndum.  Hann hefur hlaupiš śt um vķšan völl og žeyst į kśstskapti į milli Sušurnesja og Stranda ķ nżlegum blašagreinum.  Lęknir, žessi, berst gegn lķfshagsmunamįli Vestfiršinga meš śreltum rökum um, aš nż raforka, sem veršur til į Vestfjöršum, muni fara til stórišjuverkefna į  "SV-horninu".  Žetta eru heldur kaldar kvešjur frį lękninum til Vestfiršinga, og hrein bįbilja.  Žróun atvinnulķfs og orkuskipta į Vestfjöršum er algerlega hįš styrkingu rafkerfis Vestfjarša meš nżjum virkjunum til aš auka žar skammhlaupsafl og spennustöšugleika, sem gera mun kleift aš stytta straumleysistķma hjį notendum og fęra loftlķnur ķ jöršu.  Tvöföldun Vesturlķnu kemur engan veginn aš sama gagni.   

Skuršlęknirinn skrifaši grein ķ Morgunblašiš, 1. september 2017,

"Fyrst Sušurnes - sķšan Strandir:

"Virkjunin er kennd viš stęrsta vatnsfall Vestfjarša, Hvalį, og er sögš "lķtil og snyrtileg".  Samt er hśn 55 MW, sem er langt umfram žarfir Vestfjarša.  Enda er orkunni ętlaš annaš - einkum til stórišju į SV-horninu."

Hér er skuršlęknirinn į hįlum ķsi, og hann ętti aš lįta af ósęmilegri įrįttu sinni aš vega ódrengilega aš hagsmunum fólks meš fjarstęšukenndum ašdróttunum.  Honum viršist vera annt um vatn, sem fellur fram af klettum ķ tiltölulega vatnslitlum įm į Ströndum, en hann rekur ekki upp ramakvein sem stunginn grķs vęri, žótt Landsvirkjun dragi mikiš śr vatnsrennsli yfir sumartķmann ķ Žjófafossi og Tröllkonuhlaupi ķ įrfarvegi stórfljótsins Žjórsįr og žurrki žessa fossa  upp frį september og fram um mišjan maķ meš Bśrfellsvirkjun II.  Hvers vegna er ekki "system i galskapet" ? 

Mismikiš vatnsmagn ķ žessu sambandi er žó aukaatriši mįls.  Ašalatrišiš er, aš žaš er fyrir nešan allar hellur, aš nokkur skuli, meš rangfęrslum og tilfinningažrungnu tali um rennandi vatn, gera tilraun til aš knésetja ferli Alžingis um virkjanaundirbśning, sem hefst meš Rammaįętlun, žar sem vališ er į milli nżtingar og verndunar, og heldur svo įfram meš umhverfismati, verkhönnun, upptöku ķ deiliskipulag og framkvęmdaleyfi.  Žessi sjįlflęgni og rörsżn er vart bošleg į opinberum vettvangi.   


Sósķalismi er ekki svariš

Landsmenn standa frammi fyrir langtķma hagvaxtarrżrnun af völdum óhagstęšrar žróunar aldurssamsetningar žjóšarinnar.  Aš öšru óbreyttu mun žetta leiša til hęgari lķfskjarabata žjóšarinnar og aš lokum lķfskjararżrnunar, ef fer fram sem horfir.

Svo kann aš fara af žessum sökum, aš landsmenn upplifi aldrei aftur višlķka hagvöxt og ķ fyrra, 7,2 %, og aš kaupmįttur rįšstöfunartekna vaxi ekki mikiš śr žessu. Svona svartsżni styšur mannfjöldaspį Hagstofu Ķslands.  Į hįlfri öld, 2017-2065, mun fjöldi fólks yfir 64 įra aldri 2,4 faldast, hękka śr 50 k ķ 120 k.  Hiš s.k. framfęrsluhlutfall, ž.e. fjöldi fólks undir tvķtugu og yfir 64 sem hlutfall af fjöldanum 20-64 įra mun į sama tķma hękka śr 51 % ķ 72 %.  Žetta er mjög ķžyngjandi breyting fyrir samfélagiš, žvķ aš įrlegur sjśkrakostnašur fólks yfir 64 įra aldri er aš jafnaši ferfaldur į viš įrlegan sjśkrakostnaš yngri borgaranna.

Samkvęmt Sölva Blöndal, hagfręšingi hjį GAMMA Capital Management, ķ grein ķ Markašnum, 23. įgśst 2017, mį bįst viš, aš kostnašur vegna heilbrigšisžjónustu muni rśmlega tvöfaldast sem hlutfall af vergri landsframleišslu į tķmabilinu 2015-2050 m.v. 3,0 % raunaukningu į įri, fara śr 7,0 % ķ 15,2 %.  Žetta žżšir meš nśverandi veršlagi og hlutdeild rķkisins ķ sjśkrakostnaši yfir 200 miaISK/įr śtgjaldaauka rķkisins.  Hvernig ķ ósköpunum į aš fjįrmagna žetta ?

Hjį OECD hafa menn komizt aš žvķ, aš mešaltal rķkissjóšsśtgjalda til heilbrigšismįla muni įriš 2060 nema 14 % af VLF og hafa oršiš ósjįlfbęr um mišja öldina, ž.e. eitthvaš veršur undan aš lįta į śtgjaldahliš rķkisfjįrmįlanna.  Kerfiš hrynur. 

Viš žessari óheillažróun žarf aš bregšast nś žegar til aš draga śr tjóninu, sem blasir viš.  Er meiri sósķalismi svariš ?  Nei, įreišanlega ekki.  Katrķn Jakobsdóttir, formašur VG, talaši į nżlegum flokksrįšsfundi eins og Hugo Chavez įšur en hann kollsigldi rķkasta landi Sušur-Amerķku ķ gjaldžrot:

"Vaxandi misskipting gęšanna sprettur beinlķnis af žvķ efnahagskerfi og žeim pólitķsku stefnum, sem hafa veriš rįšandi undanfarna įratugi, og nś er svo komiš, aš sķfellt fleira fólk er fariš aš finna fyrir žvķ."

Stefna Katrķnar og hennar nóta birtist viš afgreišslu fjįrmįlaįętlunar rķkisstjórnarinnar į sķšasta žingi.  Žęr fólu ķ sér svo mikla hękkun rķkisśtgjalda į nęstu įrum, aš žęr mundu grafa undan getu rķkisins til aš takast į viš öldrunarvandann, sem viš blasir ķ framtķšinni.  

Žaš eru ašeins tvęr leišir til aš fjįrmagna śtgjaldahugdettur vinstri manna.  Annašhvort meš skuldasöfnun eša skattahękkunum.  Hvort tveggja dregur śr svigrśmi rķkissjóšs til langs tķma og er žannig įvķsun į enn stórfelldari kjaraskeršingu barna okkar og barnabarna en ella verša naušsynlegar.

Skynsamlegustu višbrögšin nśna viš ašstešjandi vanda eru žrķžętt:

  1. Reyna aš bęta lżšheilsuna meš fręšsluįtaki ķ skólum og ķ fjölmišlum um skašsemi óhófsneyzlu, hreyfingarleysis og óholls matarręšis.  Ef žetta leišir til betri heilsu eldri borgara, sparast opinber śtgjöld, žótt langlķfi aukist.  
  2. Reyna aš lękka einingarkostnaš į hvers konar žjónustu hins opinbera.  Til žess hafa ašrar žjóšir nżtt einkaframtakiš.  Af hverju er žaš tališ ósišlegt hér, sem er višurkennd sparnašarleiš fyrir skattborgarana erlendis ?  Kasta veršur kreddum og pólitķskum fordómum į haf śt, žegar mešferš skattfjįr er annars vegar.  Um žetta skrifar Sölvi Blöndal ķ téšri grein: "Įskorunin felst m.a. ķ žvķ aš tryggja fjįrmögnun og framboš į heilbrigšisžjónustu og stušla aš hagvaxtarhvetjandi ašgeršum til framtķšar.  Hvaš višvķkur fjįrmögnun og framboši į heilbrigšisžjónustu žį er mikilvęgt aš tryggja fjölbreytni. Fleiri geta annast sjįlfa žjónustuna, hiš opinbera, einkafyrirtęki, einstaklingar, sjįlfseignarstofnanir, tryggingafélög o.fl.  Sį, sem aflar fjįrins, žarf ekki endilega aš hafa yfirumsjón meš žjónustunni.  Tvęr hagvaxtarhvetjandi ašgeršir, sem vert er aš nefna, eru hękkun eftirlaunaaldurs annars vegar og minni hömlur į fólksflutninga til Ķslands hins vegar."  Ef innflytjendur eiga aš styrkja hagkerfiš, žurfa žeir aš hafa menntun og žekkingu, sem spurn er eftir hér. Ekki er vķst, aš afkvęmi žeirra fjölgi sér hrašar en "frumbyggjarnir".
  3. Nżta veršur nśverandi svigrśm rķkisfjįrmįla til aš greiša hratt nišur skuldir rķkissjóšs, žvķ aš aš einum įratug lišnum mun "ellibyršin" hafa vaxiš til muna.   

 Hugmyndafręši vinstri manna er meira ķ ętt viš trśarbrögš en stjórnmįlastefnu, žvķ aš annars vęri hugmyndafręši žeirra löngu dauš vegna slęmrar reynslu af henni į sviši efnahagsmįla og į sviši frelsis einstaklinga og félagasamtaka.  Hugmyndafręši vinstri manna į enn verr viš į 21. öldinni en įšur, žvķ aš nś veršur aš setja aukna veršmętasköpun į oddinn sem aldrei fyrr til aš "hinn öfugi aldurspżramķdi" hrynji sķšur.  Um žetta skrifar Óli Björn Kįrason, Alžingismašur, ķ įgętri mišvikudagsgrein ķ Morgunblašinu, 23. įgśst 2017,

"Jįtning: ég mun aldrei skilja sósķalista":

"Hugmyndafręši vinstri manna - sósķalista - gefur ekkert fyrir žjóšfélag frjįlsra einstaklinga, sem eru fjįrhagslega sjįlfstęšir.  Męlikvarši velferšar og réttlętis [žeirra] męlir umsvif rķkisins.  Ķslenzkir vinstri menn - lķkt og skošanabręšur žeirra ķ öšrum löndum - byggja į žeirri bjargföstu trś, aš rķkiš sé upphaf og endir allra lķfsgęša.  Aukin umsvif rķkis og annarra opinberra ašila er markmiš ķ sjįlfu sér, en [eru] ekki ašeins ęskileg."

 

 

 

 


Syndsamlegt lķferni kostar sitt

Žaš er viškvęšiš, žegar męlt er gegn fķkniefnaneyzlu hvers konar, tóbak og vķnandi žar ekki undanskilin, aš fķklarnir séu samfélaginu dżrir į fóšrum.  

Fķklarnir eru hins vegar sjįlfum sér og sķnum nįnustu verstir.  Nżleg brezk rannsókn sżnir, aš peningalega eru žeir minni samfélagsbyrši ķ Bretlandi en žeir aš lķkindum hefšu veriš, ef žeir mundu hafa lifaš mišlungs heilbrigšu lķfi og žannig nįš mešalaldri brezku žjóšarinnar.  Lķklegt er, aš rannsókn hérlendis mundi leiša til svipašrar nišurstöšu um žetta.  

Höfundurinn Óšinn ritar um žetta ķ Višskiptablašiš, 10. įgśst 2017.  Hann vitnar ķ rannsóknarskżrslu eftir Christofer Snowdon og Mark Tovey, sem gerš var fyrir brezku hugveituna "Institute of Economic Affairs" (IEA). Žar voru reykingamenn og drykkjumenn rannsakašir. Grófasta nįlgun viš heimfęrslu į Ķsland er aš deila meš hlutfalli ķbśafjölda landanna, 185, og aš breyta sterlingspundum ķ ISK. Slķk heimfęrsla gefur ašeins vķsbendingu.  

"Skżrslan er um margt drungaleg vegna žess, aš ķ henni er m.a. reynt aš skjóta į žann sparnaš, sem rķkiš fęr, vegna žess aš reykingafólk deyr almennt fyrr en žeir, sem ekki reykja.  Eins eru teknar meš ķ reikninginn tekjur brezka rķkisins af tóbaksgjöldum."

Skżrsluhöfundar įętla kostnaš rķkissjóšs vegna žjónustu heilbrigšiskerfisins viš reykingafólk nema um miaGBP 3,6, sem gróflega heimfęrt nemur miaISK 2,7.  Til višbótar kemur miaGBP 1,0 vegna óžrifa af völdum reykinga og eldtjóns af völdum glóšar eftir reykingamenn.  Kostnašur alls miaGBP 4,6 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,4.  

Į tekjuhliš rķkissjóšs ķ žessum mįlaflokki eru skattar og gjöld af tóbaksvörum, miaGBP 9,5, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,1. Brezki rķkissjóšurinn er meš rekstrarhagnaš af reykingafólki, sem nemur GBP 4,9 eša gróflega heimfęrt miaISK 3,7.  

Žaš er ekki nóg meš žetta, heldur veldur sparar rķkissjóšur Bretlands fé į ótķmabęrum daušsföllum reykingamanna.  Tališ er, aš 15,9 % daušsfalla į Bretlandi hafi mįtt rekja til reykinga įriš 2015, og žau bar aš jafnaši 13,3 įrum fyrr aš garši en hjį hinum.  Hér er einmitt um žann hluta ęvinnar hjį flestum aš ręša, žegar fólk žarf mest aš leita til hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu. Žar aš auki verša ellilķfeyrisgreišslur til reykingamanna sįralitlar, en į móti kann aš koma örorkulķfeyrir.  Žetta telst skżrsluhöfundum til, aš spari brezka rķkissjóšinum miaGBP 9,8 į įri, eša gróflega heimfęrt miaISK 7,3 į į įri.  Žannig mį halda žvķ fram, aš eymd brezkra reykingamanna spari brezka rķkinu miaGBP 14,7 į įri, sem gróflega heimfęrt į ķslenzka reykingamenn yršu miaISK 11,0.  Žetta er nöturlega hį tala m.v. žį eymd og pķnu, sem sjśklingar, t.d. meš sśrefniskśta, mega žjįst af, svo aš ekki sé nś minnzt į ašstandendur.  Kaldhęšnir segja tóbakiš og nikótķnfķknina vera hefnd raušskinnans, en indķįnar voru örugglega ekki meš ķ huga į sķnum tķma aš styrkja rķkissjóši hvķta mannsins.  

Meš svipušum hętti hefur Snowdon ķ skżrslunni "Alcohol and the Public Purse", sem gefin var śt af IEA įriš 2015, afsannaš fullyršingar um kostnaš brezka rķkissjóšsins af ofneyzlu įfengis.  Žvķ er einnig išulega haldiš į lofti hérlendis, aš įfengissjśklingar séu baggi į rķkissjóši, en ętli žaš sé svo, žegar upp er stašiš ? 

Įfengisböliš er hins vegar žyngra en tįrum taki fyrir fjölskyldurnar, sem ķ hlut eiga.  Slķkt ętti žó ekki aš nota sem réttlętingu fyrir įfengiseinkasölu rķkisins, steinrunnu fyrirbrigši, sem bętir sennilega engan veginn śr įfengisbölinu.

Ķ grunnskólum landsins žarf forvarnarašgeršir meš lęknisfręšilegri kynningu į skašsemi vķnanda og annarra fķkniefna į lķkama og sįl, einkum ungmenna.  Žį er žaš žekkt, aš sumir hafa ķ sér meiri veikleika en ašrir gagnvart Bakkusi og verša žar af leišandi aušveld fórnarlömb hans.  Allt žetta žarf aš kynna ungu fólki ķ von um aš forša einhverjum frį forašinu. Vinfengi viš Bakkus ętti helzt aldrei aš verša, en hóflega drukkiš vķn (meš mat ķ góšra vina hópi) glešur žó mannsins hjarta, segir mįltękiš.  

Hvaš skrifar Óšinn um opinberan kostnaš af įfengisbölinu ?:

"Kostnašur hins opinbera vegna įfengisneyzlu er vķštękur.  Kostnašur vegna įfengistengdra ofbeldisglępa er metinn į um miaGBP 1,0, og kostnašur vegna annarra glępa - žar į mešal drukkinna ökumanna - er um miaGBP 0,6.  Kostnašur heilbrigšiskerfisins vegna įfengisdrykkju er metinn į um miaGBP 1,9, og annar kostnašur velferšarkerfisins, t.d. vegna greišslna til fólks, sem drykkjusżki sinnar vegna er ófęrt um vinnu, nemur um miaGBP 0,29."

Į Bretlandi er metinn opinber heildarkostnašur vegna ofdrykkju Kod = miaGBP(1,0+0,6+1,9+0,29)=miaGBP 3,8.  Yfirfęršur til Ķslands meš einfaldasta hętti nemur žessi kostnašur miaISK 2,8. Į Bretlandi er žessi kostnašur lęgri en af tóbaksbölinu, en blekbóndi mundi halda, aš į Ķslandi sé opinber kostnašur af įfengisbölinu hęrri en af tóbaksbölinu og jafnframt hęrri en miaISK 2,8 žrįtt fyrir verra ašgengi aš įfengisflöskum og -dósum hérlendis, eins og allir vita, sem feršazt hafa til Bretlands.  Žaš er barnalegt aš ķmynda sér, aš rķkisverzlanir reisi einhverjar skoršur viš įfengisfķkninni.  Hśn er miklu verri višfangs en svo.

Tekjur brezka rķkisins af af įfengi į formi skatta og įfengisgjalda eru um miaGBP 10,4. Žar aš auki felur skammlķfi drykkjusjśkra ķ sér talsveršan sparnaš, sem Óšinn tķundaši žó ekki sérstaklega. Brezka rķkiš kemur žannig śt meš nettótekjur af įfengi, sem nemur a.m.k. miaGBP(10,4-3,8)=miaGBP 6,6.  Brśttotekjur ķslenzka rķkisins śt frį žessu eru miaISK 7,8, en eru ķ raun miklu hęrri, og nettótekjur žess miaISK 4,9.  Kostnašur ķslenzka rķkissjóšsins af įfengisbölinu er grķšarlegur, svo aš nettótekjur hans af įfenginu eru sennilega ekki hęrri en žessi vķsbending gefur til kynna, en samt örugglega yfir nśllinu, žegar tekiš hefur veriš tillit til styttri ęvi.  

Undir lokin skrifar Óšinn:

"Žaš er engu aš sķšur įhugavert aš sjį, aš žvert į fullyršingar žeirra, sem berjast gegn reykingum og įfengisneyzlu, žį vęri staša brezka rķkissjóšsins verri en ella, ef ekki vęri fyrir reykinga- og drykkjufólkiš."

Rķkissjóšurinn ķslenzki hagnast mikiš į żmsum öšrum hópum, sem sérskattašir eru.  Žar fara eigendur ökutękja framarlega ķ flokki.  Tekjur rķkissjóšs af ökutękjum nema um miaISK 45, en fjįrveitingar til vegageršarinnar nema ašeins rśmlega helmingi žessarar upphęšar, og hefur Vegageršin žó fleira į sinni könnu en vegina, t.d. ferjusiglingar.  Fjįrveitingar til Vegageršarinnar hafa nś ķ 9 įr veriš allt of lįgar m.v. įstand vega og umferšaržunga, en frį 2015 hefur keyrt um žverbak.  Af öryggisįstęšum veršur aš auka įrlegar fjįrveitingar til vegamįla hérlendis um a.m.k. miaISK 10.  

Nś hefur fjįrmįla- og efnahagsrįšherra bošaš hękkun kolefnisgjalds į dķsilolķu.  Vinstri stjórnin reyndi fyrir sér į żmsum svišum meš neyzlustżringu, og eitt asnastrikiš var aš hvetja til kaupa į dķsilbķlum fremur en benzķnbķlum meš meiri gjöldum į benzķniš.  Hękkun nś kemur sér aušvitaš illa fyrir  vinnuvélaeigendur, en vinnuvélar eru flestar dķsilknśnar, og žeir eiga ekkert val.  Eigendur annarra dķsilknśinna ökutękja eiga val um ašra orkugjafa, t.d. fossaafl og jaršgufu, sem breytt hefur veriš ķ rafmagn.  

Stöšugt hefur fjaraš undan žessum tekjustofni rķkisins vegna sparneytnari véla.  Innleišing rafbķla kallar į allsherjar endurskošun į skattheimtu af umferšinni.  Strax žarf aš hefja undirbśning aš žvķ aš afleggja gjöld į eldsneytiš og eignarhaldiš (bifreišagjöld) og taka žess ķ staš upp kķlómetragjald.  Bķlaframleišendur eru aš alnetsvęša bķlana og "skattmann" getur fengiš rauntķmaupplżsingar um aksturinn inn ķ gagnasafn sitt og sent reikninga ķ heimabanka bķleigenda mįnašarlega, ef žvķ er aš skipta.  Ķ Bandarķkjunum eru nś geršar tilraunir meš žetta, og er veggjaldiš um 1,1 ISK/km.  Žar er reyndar einnig fylgzt meš stašsetningu og hęrra gjald tekiš ķ borgum, žar sem umferšartafir eru. Į Ķslandi yrši mešalgjaldiš um 5,1 ISK/km m.v. 35 miaISK/įr framlög rķkisins til vegamįla.  

 


Er rörsżn vęnleg ?

Feguršin ķ samneyti manns og nįttśru er fólgin ķ hógvęrš og tillitssemi ķ umgengni viš hana, žannig aš nżting į gjöfum hennar į hverjum tķma beri glögg merki um beitingu vits og beztu fįanlegu žekkingar (tękni) į hverjum tķma.  Į okkar tķmum žżšir žetta lįgmörkun į raski ķ nįttśrunni og aš fella mannvirki vel aš henni eša augljóslega eins vel og unnt er.  

Žetta į t.d. viš um orkunżtingarmannvirki og flutningsmannvirki fyrir umferš ökutękja eša raforku.  Į žessari öld og nokkru lengur hefur veriš uppi įgreiningur meš žjóšinni um mannvirkjagerš utan žéttbżlis og alveg sérstaklega į stöšum, žar sem lķtil eša engin bein ummerki eru um manninn, en óbein ummerki um mannvist blasa žó vķšast viš žeim, sem eru meš augun opin, ķ "stęrstu eyšimörk Evrópu", žar sem gróšurfariš er hryggšarmynd mannvistar og bśfjįrhalds ķ landinu.  Žaš er skylda okkar hérlendra nśtķmamanna og afkomenda aš stöšva frekari eyšingu jaršvegs og klęša landiš aftur gróšri.  Žetta fellur žeim žó ekki ķ geš, sem engu vilja breyta.  Slķkir eru ekki ķhaldsmenn, žvķ aš žeir vilja ašeins halda ķ žaš, sem vel hefur gefizt, heldur afturhaldsmenn. Žį kemur ofstękisfull andśš į "erlendum" gróšri į borš viš lśpķnu og barrtré spįnskt fyrir sjónir ķ landi, sem kalla mį gróšurvana.   

Hugmyndin aš baki Rammaįętlun var aš skapa sįttaferli meš kerfisbundnu vali į milli verndunar og orkunżtingar.  Nżtingarhugtakiš žyrfti aš vķkka śt, svo aš žaš spanni nżtingu feršamanna į landinu, nś žegar tala erlendra af žvķ saušahśsi fer yfir 2,0 milljónir į įri. Išnašar-, feršamįla- og nżsköpunarrįšherra żjaši aš slķku ķ Morgunblašsgrein laugardaginn 12. įgśst 2017.  

Blekbóndi er žó ekki hrifinn af framkvęmdinni į mati Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun fyrirkomulaginu, og telur mat į virkjunarkostum vera hlutverk Orkustofnunar, en ekki pólitķsks skipašrar "Verkefnisstjórnar um Rammįįętlun" virkjunarkosta, enda hefur išulega veriš slagsķša į žessu mati.  Af einhverjum įstęšum hefur Verkefnisstjórnin ekki tekiš neinn vindorkukost til mats, og skżtur žaš skökku viš, žvķ aš umhverfisįhrif vindmyllna, hvaš žį vindmyllulunda upp į 100 MW eša meir, eru mikil aš mati blekbónda, en sķnum augum lķtur hver į silfriš. Hins vegar hefur Verkefnisstjórn hneigzt til verndunar į vatnsföllum og lausbeizlašrar flokkunar jaršhitasvęša sem nżtingarstaša.  Ekki er vķst, aš žetta sjónarmiš žjóni umhverfisvernd vel, žegar upp er stašiš.   

Engu aš sķšur er hér um lżšręšislegt ferli aš ręša, žar sem Alžingi į lokaoršiš, og žaš ber aš virša, hver sem skošun manna er į nišurstöšunni, enda geta frekari rannsóknir og breyttar ašstęšur breytt nišurstöšunni.

Žeim, sem hafna nišurstöšu žessa ferlis og andmęla hįstöfum virkjunarįformum um valkosti, sem lent hafa ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar, mį lķkja viš mann, sem er of seinn aš nį strętisvagni, en hleypur samt į eftir honum, žar sem hann fer af staš, og śr barka hans berast hljóš, sem ólķklegt er, aš nįi eyrum bķlstjóra lokašs strętisvagnsins.

Žann 8. įgśst 2017 birtist ķ Fréttablašinu grein meš žeirri fordómafullu fyrirsögn,

"Stórišju- og virkjanaįrįtta - strķš į hendur ósnortnum vķšernum".  

Greinarhöfundur er žekktur lęknir, hér og t.d. į "Karolinska" ķ Svķžjóš, Tómas Gušbjartsson.  Fyrirsögnin lżsir rörsżn hans į višfangsefni landsmanna, sem er aš skapa öflugt og sem fjölbreytilegast atvinnulķf ķ landi gjöfullar og viškvęmrar nįttśru, svo aš landiš verši samkeppnishęft viš ašra um fólk meš alls konar žekkingu, getu og įhugamįl.  Greinin ber meš sér sorglega višleitni til aš etja saman atvinnugreinum, og veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta misskilning og aš hrekja rangfęrslur höfundarins, eins og nś skal rekja.  Hśn hófst žannig:

"Undanfariš hefur skapazt töluverš umręša um fyrirhugašar virkjanaframkvęmdir į Ķslandi, enda viršist sem stjórnvöld ętli įfram aš greiša götu mengandi stórišju."

Lęknirinn stóš ķ sumar sjįlfur fyrir umręšu um Hvalįrvirkjun, 55 MW, 320 GWh/įr, į Vestfjöršum.  Sagšist hann reyndar sjįlfur žį hafa mestar įhyggjur af loftlķnum žar ķ "ósnortnum vķšernum" Vestfjarša.  Nś vill svo til, aš HS Orka ętlar aš hafa allar lagnir nešanjaršar aš og frį stöšvarhśsi Hvalįrvirkjunar, svo aš žetta var tómt pķp ķ lękninum.  Stöšvarhśsiš veršur lķtt įberandi, gott ef žaš veršur ekki sprengt inn ķ bergiš, eins og stęrsta stöšvarhśs landsins ķ Fljótsdal.  

Žaš er enn fremur alveg śt ķ hött hjį téšum Tómasi aš tengja žessa mišlungsstóru virkjun viš orkukręfa stórišju.  Hann hlżtur aš hafa heyrt um žjóšžrifaverkefniš orkuskipti, og aš žau standa fyrir dyrum į Ķslandi, žótt hęgt fari enn.  Stjórnvöld hafa sem undirmarkmiš varšandi Parķsarsamkomulagiš frį desember 2015, aš aš mešaltali 40 % af ökutękjaflotanum į Ķslandi verši oršinn umhverfisvęnn įriš 2030.  Žaš dugar reyndar ekki til aš nį markmišinu um 40 % minni losun umferšar žį en įriš 1990, heldur žarf umhverfisvęnn ökutękjafloti žį aš nema 60 % af heildarfjölda.  Ef 40 % ökutękjaflotans eiga aš verša rafknśnir žį, žarf aš virkja a.m.k. 170 MW afl og 770 GWh/įr orku fyrir įriš 2030 til višbótar viš Bśrfell 2 og Žeistareyki 1 og 2.  Orkuskiptin žurfa įriš 2030 miklu meiri raforku en žetta, žvķ aš žaš er lķka annars konar eldsneytisnotkun, sem žarf aš leysa af hólmi, t.d. fiskimjölsverksmišjur.  Ętla virkjana- og loftlķnuféndur aš reyna aš hindra žessa sjįlfsögšu žróun ?  Žį hefur nż vķglķna veriš mynduš ķ umhverfisvernd į Ķslandi.  

Nęst fór lęknirinn śt ķ "samanburšarfręši".  Fór hann nišrandi oršum um mįlmframleišsluišnaš ķ landinu og reyndi aš upphefja feršažjónustu į kostnaš hans.  Žaš er ótrślegt af Tómasi Gušbjartssyni, lękni, aš hann skuli ekki upp į eigin spżtur geta gert sér grein fyrir žvķ, aš slķk skrif eru fleipur eitt, eins og nś skal rekja:

"Ašstęšur į Ķslandi eru gjörbreyttar, og stašreynd er, aš stórišja fer illa saman viš blómstrandi feršamannaišnaš, sem er oršin sś atvinnugrein, sem skapar langmestar gjaldeyristekjur og veitir miklu fleiri Ķslendingum atvinnu en stórišja."

Žęr stašreyndir, sem blekbónda eru tiltękar, styšja žaš žvert į móti, aš stórišja og feršažjónusta fari įgętlega saman.  Įrlega kemur fjöldi fólks gestkomandi ķ įlverin og óskar eftir kynningu į starfseminni.  Enn fleiri koma ķ virkjanir, sem sjį stórišjunni fyrir raforku, til aš kynnast žessari nįttśrunżtingu Ķslendinga, bęši ķ jaršgufuverum og fallvatnsorkuverum.  Lęknirinn mįlar hér skrattann į vegginn og bżr til vandamįl.  Til hvers žennan barnalega meting ?  "Cuo bono" ? Hann er ekki ašeins illa haldinn af rörsżn, heldur undirlagšur af ranghugmyndum um grundvallaratvinnuvegi landsins.

Umhverfisįlag af völdum erlendra feršamanna į Ķslandi er margfalt į viš umhverfisįlag orkukręfs išnašar į Ķslandi.  Hafa menn heyrt um mannasaur og fjśkandi višbjóš ķ ķslenzkri nįttśru af völdum išnašarins ?  Śti fyrir strönd Straumsvķkur eru ummerki eftir ISAL ekki męlanleg ķ lķfrķkinu.  Halda menn, aš 2,0 milljónir erlendra feršamanna reyni ekki verulega į frįveitur landsins ?  Žaš er ekkert smįręši af skolpi, žvottaefnum og annarri mengun, śti fyrir ströndum landsins og jafnvel ķ įm og stöšuvötnum af völdum žessara feršamanna, sem minna stundum į engisprettufaraldur.  Įtrošningar og įnķšsla į viškvęmum gróšri landsins er vķša žannig, aš stórsér į. 

Įlverin bśa viš ströngustu mengunarkröfur ķ heimi, og opinbert eftirlit er meš žvķ, aš žau uppfylli žessar kröfur.  Ķ grennd viš įlveriš ķ Straumsvķk er flśor ķ gróšri ekki merkjanlegur nś oršiš umfram žaš, sem hann var fyrir 1969, t.d. vegna eldgosa.  Aš lįta sér detta žaš ķ hug aš bera saman hįtękni og hįborgandi atvinnugrein og lįgt borgandi atvinnugrein, sem snżst um aš éta og drekka, tronta į nįttśrunni og spśa eiturefnum og koltvķildi śr jaršefnaeldsneytisbrennandi ökutękjum, er ósvķfni.

Žaš mį tķna fleira til, eins og aukna hęttu į vegum landsins og sżkingarhęttu af völdum erlendra feršamanna, og eru berklar, lifrarbólga A og nóruveiran fį dęmi śr fślum flór, en alvarlegasta umhverfisógnunin er af völdum losunar millilandaflugvélanna į gróšurhśsalofttegundum ķ hįloftunum. 

Losun į 1 kg af CO2 ķ hįloftunum er į viš losun į tęplega 3 kg af CO2 į jöršu nišri.  Žegar tekiš hefur veriš tillit til žessa, nam losun ķslenzkra flugvéla ķ millilandaflugi įriš 2016 7,1 Mt (milljón tonn), sem var 59 % af heildarlosun landsmanna žį.  Losun išnašarins nam žį 2,3 Mt eša innan viš žrišjungi af losun millilandaflugsins.  Žaš kemst engin atvinnugrein ķ hįlfkvisti viš feršažjónustuna varšandi illa mešferš į nįttśrunni.  

Ķ žessu ljósi er ekki bošlegt aš skrifa um "mengandi stórišju" og dįsama um leiš feršažjónustuna, žvķ aš mengun "fjöldaferšamennskunnar" į Ķslandi er margföld į viš mengun orkukręfs išnašar, eins og rökstutt hefur veriš:

"Stórišja er ekki ašeins mengandi, heldur krefst hśn mikillar orku, sem fęst meš žvķ aš virkja vatnsföll og hįhitasvęši.  Žessar virkjanir eru nęr undantekningarlaust nįlęgt nįttśruperlum, sem bęši Ķslendingar og erlendir feršamenn lašast aš.  Auk žess rjśfa žęr ósnortin vķšerni, sem hafa minnkaš um 70 % į s.l. 70 įrum hér į landi."

Stęrsta virkjanasvęši landsins er Žjórsįr/Tungnaįr svęšiš.  Žar eru landspjöll hverfandi, en įvinningurinn feiknarlegur fyrir žjóšina.  Žar hefur Landsvirkjun žess vegna tekizt mjög vel upp viš aš sękja gull ķ greipar nįttśrunni meš sjįlfbęrum og sumir segja afturkręfum hętti.

Žaš er įstęša til aš bera brigšur į žessa 70 % rżrnun Tómasar. Męlingin viršist tilfinningablendin, žvķ aš sumum dugar aš vita af mannvirki utan sjónsvišs til aš upplifa truflun af žvķ.  Er žaš ekki sjśkleg ofurviškvęmni, sem ekki ętti aš hafa įhrif į žetta mat ? Blekbónda rekur minni til aš hafa lesiš grein eftir fyrrverandi Orkumįlastjóra og lęrimeistara blekbónda śr Verkfręšideild HĶ, Jakob Björnsson, žar sem hann hélt žvķ fram, aš meint rżrnun "ósnortinna vķšerna" gęti seint (og ekki į okkar dögum) fariš yfir 10 % į Ķslandi, svo vķšįttumikil vęru žau.

Žaš er engu lķkara af ofangreindum oršum Tómasar en hann skilji ekki, aš feršamannaišnašurinn er knśinn įfram af grķšarlegri orku, en sś orka kemur hins vegar nįnast öll śr jaršolķunni.  Tómas viršist vera žeirrar skošunar, aš slķk orkunżting sé vęnlegri kostur fyrir mannkyniš en aš afla orkunnar meš endurnżjanlegum hętti śr nįttśrunni į Ķslandi. Slķkt sjónarmiš veršskuldar heitiš "rörsżn". 

Įriš 2016 brenndu millilandaflugvélar Ķslendinga um 0,79 Mt af eldsneyti, sem var 0,17 Mt meira en allir ašrir jaršefnaeldsneytisbrennarar į Ķslandi til samans, ž.e. landsamgöngur, fiskiskipaflotinn og millilandaskipin.  Aš hampa slķkri starfsemi lżsir afar undarlegu lķfsvišhorfi.  Tómas, lęknir, hefur fullt leyfi til slķks lķfsvišhorfs, en žaš veršur aldrei ofan į į Ķslandi. 

Įriš 2050, žegar orkuskiptin į lįši og legi (ekki ķ lofti) verša vonandi um garš gengin hérlendis, munu bķlaleigubķlar, smįrśtur og langrśtur, žurfa 180 MW af rafafli og 626 GWh af raforku frį nżjum virkjunum į Ķslandi.  Millilandaflug Ķslendinga gęti žurft į tķfaldri žessari orku aš halda, žegar žar verša orkuskipti. Į aš lįta afturhaldsmenn komast upp meš aš žvęlast fyrir žeirri sjįlfsögšu og ešlilegu žróun, sem orkuskiptin fela ķ sér ? 

Lokadęmiš um hugrenningar lęknisins:

"Ķslenzk orka er heldur ekki ókeypis, og aš baki hverri virkjun er grķšarleg fjįrfesting, žar sem tekin hafa veriš stór lįn - oft ķ samvinnu viš erlend risafyrirtęki.  Stórišja hefur vissulega skapaš störf og tekjur hér į landi, en žaš hefšu peningarnir lķka gert, hefšu žeir veriš nżttir til annarrar atvinnustarfsemi."

Hér vešur lęknirinn reyk, žótt af öšrum toga sé en įšur.  Hvaš er athugunarvert viš aš taka lįn til atvinnu- og veršmętaskapandi athafna, ef žęr eru aršsamar, eins og raforkusala ķ heildsölu samkvęmt langtķmasamningum hefur veriš ?  Žessi ašferš hefur reynzt giftudrjśg viš aš lįgmarka raforkuverš til almennings, sem er ólķtill žįttur ķ velferš hér og samkeppnishęfni. Žaš er hundalógķk aš halda žvķ fram, aš lįnsfé, sem eyrnamerkt fékkst til įkvešinnar fjįrfestingar, sem reist var į tekjutryggingu aš stórum hluta til įratuga frį alžjóšlegum stórfyrirtękjum, hefši fengizt ķ "eitthvaš annaš".  Heldur margtéšur Tómas, lęknir, Gušbjartsson žvķ fram, aš lįnastofnanir hefšu lįnaš Ķslendingum į sömu kjörum ķ mengandi įhęttufjįrfestingu, sem hótelbygging er, svo aš dęmi af eftirlęti hans ķ hópi śtflutningsgreinanna sé tekiš ?

Aš lokum veršur ekki hjį žvķ komizt aš leišrétta eina tölulega villu lęknisins ķ tilvitnašri grein um 3 stęršargrįšur, ž.e. um er aš ręša žśsundfalda villu.  Mį draga žį įlyktun, aš sį, sem gerir sig sekan um svo stóra villu, beri lķtiš skynbragš į umręšuefniš, sem hann hefur žó sjįlfur kosiš sér ?  Er žetta allt bara einhvers konar PR eša skrum fyrir gallerķiš ? Hann heldur žvķ fram, aš raforkuvinnsla į hvern ķbśa Ķslands nemi 54 kWh/ķb.  Žaš er mjög langt sķšan, aš svo var. Hiš rétta er 55 MWh/ķb į įri.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband