Fęrsluflokkur: Heilbrigšismįl

Covid: hin óvęnta 4. bylgja

Aftur hefur sęnski lęknirinn, Sebastian Rushworth, skrifaš merka grein į vefsetur sitt um žróun C-19 faraldursins.  Allt ber žar aš sama brunni.  Bóluefnin eru gagnslaus eftir um hįlft įr frį bólusetningu, og hiš eina, sem getur skapaš lżšónęmi (hjaršónęmi) gegn pestinni, er nįttśrulegt ónęmi, sem lķkaminn sjįlfur žróar meš sér eftir smit.  Žannig hefur žaš gengiš til hingaš til meš alla sjśkdómsfaraldra, sem lagzt hafa į öndunarfęrin, og žau, sem nś reka įróšur fyrir endurteknum bólusetningum gegn C-19 ęttu aš vita betur af reynslunni og žeim vķsindanišurstöšum, sem fyrir hendi eru. Žį er fyrir nešan allar hellur sį įróšur, sem nś er rekinn vķša um Evrópu, einnig į Ķslandi, gegn óbólusettum, žvķ aš bólusettir smita ašra įfram og bóluefnin verša gagnslaus innan skamms tķma frį bólusetningu, eins og 4. bylgjan ķ fullbólusettum löndum sżnir. Ķ Svķžjóš viršist hins vegar nįttśrulegt ónęmi ķ 70 % ķbśanna duga til aš hindra bylgju meš delta-afbrigšinu ķ vetur.

Hér fer į eftir žżšing höfundar žessa vefseturs į grein sęnska lęknisins Sebastians Rushworth, sem birtist į vefsetri hans 20.11.2021:

"Ég var undrandi ķ fyrstu, žegar margar fullbólusettar žjóšir uršu fyrir baršinu į nżrri bylgju C-19 ķ haustbyrjun [2021]. Ég var hissa, ž.e.a.s. žar til ég fór aš sjį skżrslur um, aš vörn bóluefnanna er mun minni en bśizt var viš og hrapar nišur ķ lįggildi aš fįeinum mįnušum lišnum frį bólusetningu. 

Ķ žessu ljósi hef ég veriš aš bera saman tķšni covid daušsfalla ķ mismunandi löndum til aš reyna aš skilja, hvaš er eiginlega um aš vera.  Tķšni daušsfalla er įkjósanlegri en tķšni greindra tilvika, žvķ aš hśn breytist minna meš tķmanum.  Tķšni greindra tilvika hefur sveiflazt grķšarlega sķšan faraldurinn hófst, žar sem fjöldi sżnataka hefur veriš breytilegur meš breyttri skilgreiningu į sżkingartilviki og meš breytingum į sżnatökuašferšum.  Greind tilvik eru žess vegna ómögulegt tęki til aš skilja, hvernig faraldurinn hefur breytzt meš tķmanum.  Žó aš lönd hafi mismunandi skilgreiningar į covid daušsföllum, žį viršast žau vera sjįlfum sér samkvęm um žaš ķ tķmans rįs.  Tķšni daušsfalla er žess vegna miklu įreišanlegri en tķšni greindra tilvika og žess vegna mun gagnlegri til aš įtta sig į žróun faraldursins. 

Viš sjįum į yfirliti um Svķžjóš, aš upphafsbylgjan reiš yfir um voriš 2020 meš upphaflegu Wuhan-veirunni, žį kom fall nišur ķ nęstum 0 vegna sumarsins.  Nś oršiš ętti öllum aš vera ljóst, aš covid-19 er mjög įrstķšabundin veira, sem eins og ašrar vetrarveirur hverfur aš mestu frį žvķ sķšla vors fram ķ haustbyrjun. 

Žaš, sem nęst geršist samkvęmt sęnsku gögnunum er enduruppsveifla Wuhan-veirunnar um haustiš 2020, sem byrjar aš hjašna eftir nokkra mįnuši, žegar nęgilegt lżš- eša hjaršónęmi hefur veriš nįš.  Žessi hjöšnun stöšvast žó, og viš tekur enn örari aukning daušsfalla fyrir tilstilli brezka alfa-afbrigšisins ķ Svķžjóš.

Hvernig gat alfa-afbrigšiš orsakaš ašra bylgju, ef hjaršónęmi hafši žegar veriš nįš, mętti spyrja ?  Žaš er vegna žess, aš žröskuldur lżšónęmis er hįšur smitnęmi og dreifimöguleikum veirunnar.  Žvķ meiri dreifimöguleikar, žeim mun hęrri veršur žröskuldur lżšónęmis.  Žannig var žröskuldi lżšónęmis gagnvart Wuhan-veirunni nįš ķ desember 2020, en žegar alfaafbrigšiš mętti į svęšiš, hękkaši žröskuldurinn og nżr faraldur reiš yfir. 

Stöldrum nś viš; alfa afbrigšiš herjar hratt į ķbśana, og nęgilegt lżšónęmi var nįš gagnvart žessu nżja afbrigši um mišjan janśar 2021.  Aftur veršur erfitt fyrir veiruna aš finna nż fórnarlömb, og žį tekur daglegum smitum aš fękka nišur ķ umgangspestargildi įrstķšarinnar og eru žar žangaš til ķ sumarbyrjun.

Žeim, sem vilja tengja fękkun covid-daušdaga ķ febrśar [2021] viš bólusetningar, bendi ég į, aš ašeins fį % ķbśa Svķžjóšar höfšu žį veriš bólusett, svo aš bólusetningar geta ekki hafa leitt til neinnar fękkunar daušsfalla. 

Aš sumrinu [2021] lišnu hękka gildin aš nżju upp ķ ešlilegri įrstķšabundin gildi, en eru įfram lįg, eins og bśast mį viš af veiru, sem veldur nś oršiš umgangspest, en ekki faraldri.  Jafnvel žótt hiš afar smitandi delta-afbrigši hafi borizt til Svķžjóšar sķšla vors [2021] og hafi um haustiš veriš rķkjandi, gat žaš ekki skapaš nżja bylgju vegna žess vķštęka [nįttśrulega] ónęmis, sem įšur var komiš į. 

 Viš sjįum svipaš mynztur annars stašar, žar sem harkaleg bylgja skall į voriš 2020, eins og ķ Svķžjóš.  Žar mį nefna Nżju Jórvķk og Langbaršaland į Noršur-Ķtalķu.  Žar myndaši Wuhan-afbrigšiš fyrstu 2 bylgjurnar, og alfa-afbrigšiš myndaši 3. bylgjuna, og sķšan ekki söguna meir, žrįtt fyrir tilkomu delta-afbrigšisins.  Getuleysi delta-afbrigšisins viš aš mynda nżja bylgju er hęgt aš śtskżra į 2 vegu - annašhvort er dreifingargeta žess ekki nęgilega mikiš meiri en alfa-afbrigšisins til aš mynda nżja bylgju į svęšum, žar sem lżšónęmi var žegar komiš į gagnvart alfa-afbrigšinu, eša bólusetningarnar gera sitt gagn enn žį.

Förum nś til Indlands śt af įlyktunum, sem draga mį um delta-afbrigšiš žašan:

Snemma įrs 2021 veršur delta-afbrigšisins fyrst vart į Indlandi og geisar į mešal ķbśanna.  Mótefnisprófanir į ķbśunum leiddu ķ ljós, aš 50 % ķbśanna sżktust į ašeins fįrra mįnaša skeiši, svo aš hlutfall ķbśanna meš mótefni hękkaši śr 20 % ķ 70 %, sem er nęgilega hįtt hlutfall til aš mynda lżšónęmi, svo aš veirudreifingin hrapar nišur į lįgt umgangspestarstig. Athugiš, aš bóluefnin léku greinilega ekkert hlutverk hér, žvķ aš ašeins fį % ķbśanna į Indlandi höfšu veriš bólusett į žeim tķma, žegar dįnartķšnin hrapaši nišur ķ lįg gildi, eins og įtti sér staš ķ Svķžjóš.

Nś skulum viš snśa okkur aš löndum, sem hafa oršiš fyrir baršinu į 4. bylgju faraldursins ķ haust [2021], og reyna aš finna skżringu.  Tökum Ķsrael sem dęmi:

Ķsrael tókst aš foršast vķštęka dreifingu covid voriš 2020.  Um haustiš skall Wuhan-afbrigšiš į Ķsraelum, og einmitt ķ žann mund, aš lżšónęmiš nįši gildi, sem fęr dreifinguna til aš hęgja į sér, varš landiš fyrir įrįs alfa-afbrigšisins, sem leiddi til hįmarks ķ tķšni daušsfalla af völdum covid seint ķ janśar 2021.  Į žeim tķma var žegar bśiš aš bólusetja 20 % ķbśanna aš fullu, svo aš hér gętu bólusetningarnar hafa įtt žįtt ķ aš fękka daušsföllum.  Žęr gętu veriš skżringin į žvķ, aš daušsföllum fękkar sķšan mjög mikiš ķ staš žess aš hjakka ķ umgangspestargildum alveg fram ķ maķ [2021], eins og ķ Svķžjóš (žar sem bólusetning gekk mun hęgar). 

Tķšni covid-daušsfalla var įfram lįg allt sumariš, eins og bśast mįtti viš.  Žį komum viš aš haustinu 2021 og hinni óvęntu 4. bylgju, eša ekki svo óvęntu, ef litiš er į gögnin, sem sżna, aš skilvirkni bóluefnanna dvķnar hratt, einnig sį eiginleiki, sem įtti aš koma ķ veg fyrir alvarleg veikindi (sem į sérstaklega viš um viškvęma eldri borgara, sem raunar eru eini hópur samfélagsins, sem er ķ mikilli hęttu śt af covid-19). [Gerš er grein fyrir žessum gögnum ķ 

https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2271869

og

https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2271929   ]

Jęja, Ķsrael mįtti žola 4. bylgjuna, eins og mörg önnur lönd.  Hvers vegna eru svęšin, sem gerš var grein fyrir ķ upphafi pistilsins, Svķžjóš, Langbaršaland og Nżja Jórvķk, ekki žolendur 4. bylgju nśna ?

Frį mķnum bęjardyrum séš eru 2 möguleikar fyrir hendi.  Sį fyrri er, aš ķbśar žessara svęša hafi myndaš svo vķštękt nįttśrulegt ónęmi, žegar žeir uršu fyrir mikilli dreifingu covid-19 nokkuš lengi fram į voriš 2020, aš žeir hafi nś afgreitt žennan faraldur fyrir sitt leyti og fleiri faraldra [SARS-CoV-2] sé ekki aš vęnta.  Ķ Ķsrael er bólusetning śtbreidd, en hafši ķ haustbyrjun 2021 oršiš fyrir covid-dreifingu ķ fęrri mįnuši [en téš 3 svęši], og žar af leišandi hafši lęgra hlutfall ķbśanna en į višmišunarsvęšunum 3  žróaš meš sér nįttśrulegt ónęmi frį fyrri sżkingum.  Žaš hefur nś veriš leitt rękilega ķ ljós, aš ónęmi, sem rętur į aš rekja til sżkingar, er miklu varanlegra en ónęmiš, sem framkallaš er meš bólusetningu. Žetta er ešlileg kenning nśna, žegar viš vitum, hversu mjög į reiki ónęmiš er, sem bólusetningar framkalla.

Žaš getur veriš upplżsandi nśna aš lķta til Austur-Evrópu.  Austur-evrópsku rķkin hafa oršiš sérstaklega illa śti ķ haust [2021].  Žar mį nefna Bślgarķu og Slóvakķu. 

 Mér finnst tvennt vera athyglisvert žarna. Ķ fyrsta lagi sluppu bęši löndin nįnast alveg voriš 2020.  Ķ öšru lagi var hröš dreifing veirunnar ķ gangi, žegar sumarkoman olli mikilli fękkun smita.  Žessar žjóšir nįšu žess vegna aldrei lżšónęmi gagnvart meira smitandi afbrigšum, og žess vegna hlaut veiran aš taka sig upp aftur haustiš 2021.

Jęja, fyrri mögulega skżringin mķn į žvķ, aš sum landsvęši verša ekki tiltakanlega fyrir baršinu į 4. bylgjunni, er sś, aš žar sé žegar fyrir hendi nęgilegt nįttśrulegt lżšónęmi, sem verndi ķbśana.  Sś sķšari er, aš ķbśar žessara svęša njóti nś tķmabundinnar verndar į žeim grunni, aš ķbśarnir voru bólusettir seinna en t.d. ķbśar Ķsrael.  Sé sś skżring rétt, mun 4. bylgjan skella į žeim eftir einn mįnuš eša tvo. 

Gögn frį Žżzkalandi benda til, aš fyrri skżringin sé lķklegri, žvķ aš nś eru Žjóšverjar į leiš inn ķ 4. bylgjuna.  Hafiš ķ huga, aš Žjóšverjar, eins og Ķsraelar, uršu lķtiš varir viš covid-19 um voriš 2020.  Hins vegar reiš stór bylgja yfir žar veturinn 2020/2021 meš Wuhan-afbrigšinu. Sķšan kom smįtoppur meš alfa-afbrigšinu, sem myndaši meginįlagiš į Žżzkaland ķ aprķl [2021].  Hins vegar komu hlżindi sumarkomunnar ķ veg fyrir myndun stórrar bylgju meš alfa-afbrrigšinu. Į žessu skeiši voru Žjóšverjar bólusettir upp til hópa, og įttu flestar bólusetningarnar sér staš į tķmabilinu marz-jśnķ.  Žetta er įkaflega svipaš bólusetningarferli og ķ Svķžjóš, žar sem flestir voru bólusettir ķ marz-jśnķ [2021]. 

Hvers vegna veršur Žżzkaland žį fyrir nżrri bylgju nśna [haustiš 2021], en Svķžjóš ekki ?

Ljóslega er skżringarinnar ekki aš leita ķ, aš Žżzkaland hafi oršiš fyrri til viš bólusetningar og ķbśarnir hafi žess vegna misst sitt ónęmi fyrr, žvķ aš bįšar žjóširnar voru bólusettar į sama tķma.  Žess vegna hallast ég aš réttmęti fyrri kenningarinnar, aš Svķar hafi myndaš nįttśrulegt lżšónęmi meš žvķ, aš covid hóf aš breišast mjög śt ķ Svķžjóš voriš 2020, en śtbreišslan ķ Žżzkalandi hófst ekki aš rįši fyrr en haustiš 2020.  Žrįtt fyrir aš įhrif bóluefnanna hafi žegar rżrnaš ķ bįšum löndum, žį er Svķžjóš varin meš sķnu vķštęka nįttśrulega ónęmi, en Žżzkaland ekki.  Ef žetta er rétt, mun Svķžjóš ekki verša fyrir baršinu į fleiri stórum bylgjum.  Eftir mįnuš eša tvo [um įramótin 2021-2022] munum viš vita sannleika žessa mįls.    

 

 

 


Veršur eflingarsprauta į 4 mįnaša fresti ? - 2 af 2

Hér fer į eftir žżšing skrifara į sķšari hluta vefgreinar Sebastians Rushworths 5. nóvember 2021 um hneykslanlega lélega endingu C-19 bóluefnanna.  Ķ staš žess aš višurkenna haldleysi bóluefnanna, er frį lķšur, er bętt viš sprautum meš ęrnum samfélagslegum kostnaši og heilsutjóni, sem engin yfirsżn er į nśna.  Žaš er eins og Bakkabręšur hafi įkvešiš aš skella į stórtękri tilraunastarfsemi į kostnaš skattborgaranna. Engin heildstęš stefnumörkun er fyrir hendi hjį heilbrigšisyfirvöldum landsins um aš komast śt śr žessum faraldri, nema stöšugar bólusetningar, og sś leiš er ófęr aš mati Sebastians Rushworth, sem greint hefur skilvirkni bóluefnanna sem óvišunandi.  Žar er um misheppnaša vöru aš ręša, sem fyrir löngu ętti aš vera bśiš aš gangast viš af hįlfu framleišendanna. Žaš er aušveldara aš nį fram hjaršhegšun en hjaršónęmi.  Hiš sķšar nefnda nęst śr žessu ašeins į nįttśrulegan hįtt. Aš telja fólki trś um, aš "örvunarsprautan" skili okkur til hjaršónęmis, er lķklega hreinręktuš óskhyggja, sem ekki styšst viš neinar marktękar rannsóknir.  

"Ef rķkisstjórnum hefši ekki legiš svona mikiš į aš koma bóluefnum ķ borgarana, en hefšu žess ķ staš krafizt 6 mįnaša reynslutķma af tvöföldu blindprófi meš bóluefnin, ķ staš 2 mįnaša, hefši ašeins Moderna-bóluefniš veriš višurkennt ķ upphafi. 

Žegar viš athugum lengra tķmabil en 6 mįnuši frį bólusetningu, veršur įstęša til aš verša enn nišurdregnari.  Viš 9 mįnaša markiš veitir Pfizer-bóluefniš ekki lengur nokkra vörn viš einkennum covid-19.  Žvķ mišur voru ekki til haldbęr gögn um Moderna-bóluefniš eftir 9 mįnuši vegna ašeins fįrra, sem hlutu bólusetningu meš žvķ fyrir 9 mįnušum, en aš 6 mįnušum lišnum hafši eiginleiki Moderna til aš hindra smit C-19 meš einkennum falliš nišur ķ ašeins 59 %.  Žannig viršist vera samfellt fall ķ skilvirkni Moderna-bóluefnisins viš sérhverja įfangaathugun, og ekkert bendir til stöšvunar fallsins.

Hvaš kemur ķ ljós, ef viš lķtum į lżšfręšilega undirhópa, t.d. eldri borgara, sem eru ķ langmestri įhęttu vegna covid-19, og eiga žess vegna mest undir gagnsemi bólusetninganna ?

Fólk yfir 80 sżndi ķ upphafi sterk višbrögš viš bóluefninu, ž.e. 73 % lękkun hlutfallslegrar įhęttu einkennasmits eftir 1-2 mįnuši frį bólusetningu.  Hins vegar lękkar žetta nišur ķ ašeins 50 % eftir 2-4 mįnuši og eftir 6 mįnuši er gagnsemin alls engin.  Jafnvel fyrir mišaldra (50-64 įra), sem hafa virkara ónęmiskerfi og ęttu žess vegna aš bregšast öflugar viš bóluefnunum, eru žau gjörsamlega gagnslaus viš aš hindra sżkingu meš einkennum eftir 4-6 mįnuši.  Eini hópurinn, žar sem skilvirkni bóluefnanna er meiri en 50 % eftir 4 mįnuši, er undir 50 įra aldri (skilvirkni 51 % eftir 4-6 mįnuši). 

Hversu góš bóluefnin eru viš aš koma ķ veg fyrir smit meš einkennum, er aušvitaš ekki ašalatrišiš, ef viš venjulega eigum viš meš einkennasmiti eitthvaš ķ lķkingu viš algengt kvef fremur en Spęnsku flensuna.  Žaš, sem höfušmįli skiptir, er, hversu vel bóluefnunum tekst aš koma ķ veg fyrir alvarleg veikindi.  Nś skulum viš skoša žaš.

 Į tķmabilinu 1-2 mįnušum frį bólusetningu leiddu bóluefnin til 91 % įhęttulękkunar aš lenda į spķtala eša deyja.  Į tķmabilinu 4-6 mįnušum féll žetta ķ 74 %, og frį 6 mįnušum lękkaši įhęttuminnkunin ķ 42 %, žótt mismunur į įhęttu bólusettra og óbólusettra aš žessu leyti vęri ekki lengur tölfręšilega marktękur.  M.ö.o. var ekki lengur tölfręšilega marktękur munur į įhęttu bólusettra og óbólusettra sjśklinga aš lenda ķ alvarlegum veikindum meš spķtalavist eša aš deyja.  

[Undirstrikun skrifara.]

Ég tel 2 mögulegar skżringar į hröšu falli į virkni bóluefnanna.  Sś fyrri er, aš žaš sé vegna takmarkašs ónęmis af völdum bóluefnanna, og hin seinni er stöšug žróun veirunnar og einkum ris Delta-afbrigšisins.  Ef seinni skżringin er rétt, er alls engin įstęša til aš gefa fólki višbótar sprautur (örvunar), žvķ aš žęr mundu ekki gera nokkurn skapašan hlut til aš bęta ónęmiš.

Ef fyrri skżringin er rétt, er viss įstęša til višbótar sprautu, žótt žaš viršist frįleitt aš sprauta alla meš višbót į 4 mįnaša fresti gegn veiru, sem fyrir flesta hefur ekki meiri įhrif en kvef, og 99,8 % af smitušum lifa C-19 af, og žótt verulegt nįttśrulegt ónęmi sé nś žegar fyrir hendi ķ öllum samfélögum vegna allra žeirra, sem nś žegar hafa smitazt af covid.  Ólķkt skammtķma vörn bóluefnanna, hefur vörnin, sem veršur til viš smit, reynzt vera bęši endingargóš og breišvirkandi, žrįtt fyrir ruslvķsindi, sem halda fram hinu gagnstęša og CDC [Centers for Disease Control and Prevention ķ BNA] stendur aš. Hins vegar er rķk įstęša til reglulegra bólusetninga fjölveikra eldri borgara į 4 mįnaša fresti, helzt meš Moderna-bóluefninu.

Jęja, hvaša įlyktanir getum viš nśna dregiš ?

Bóluefnin eru miklu óskilvirkari en bśizt var viš upphaflega, og skilvirknin fellur hratt.  Meš žessa vitneskju ķ farteskinu er hugmyndin um, aš hęgt sé aš bólusetja žjóšir til aš losna viš faraldurinn, hrein vitleysa.  [Sóttvarnarlęknir og heilbrigšisrįšherra Ķslands (Svandķs S.) halda žessari bölvašri vitleysu (bolaskķt) enn aš žjóšinni.]  Eina leišin til aš losna viš faraldurinn er, aš nęgilega margir smitist og žrói meš sér nįttśrulegt ónęmi, en žannig hafa allir undangengnir veirufaraldrar ķ öndunarfęrum horfiš.  

  

 

 

 


Einkennilega aš verki veriš

Stęrsta framkvęmd rķkisins um žessar mundir er NLSH (Nżr Landsspķtali-Hįskólasjśkrahśs).  Žaš er kraumandi óįnęgja innan spķtalans meš żmis hönnunaratriši NLSH, og eitthvaš viršist į reiki, hver hönnunarstjórinn er.  Žaš er ekki fariš aš rįšum yfirlękna spķtalans um hönnunina, og žeir gagnrżna forstjóra spķtalans og framkvęmdastjórn hans fyrir lķtilsviršandi framkomu, žar sem yfirstjórn spķtalans hefur ekki tekiš mark į rįšleggingum yfirlęknanna, sem įsamt öšrum žurfa aš bśa viš gallaša hönnun, runna undan rifjum einhverra pótintįta, sem telja sig vita betur og vera ķ stöšu til aš snišganga yfirlęknana.  Nś hefur forstjórinn yfirgefiš stól sinn, og kunna žessar vęringar, sem sennilega eru bara toppurinn į ķsjakanum, aš eiga žįtt ķ brotthlaupi hans.  

Allt vitnar žetta um ófremdarįstand į žjóšarsjśkrahśsinu, stęrstu rķkisstofnuninni.  Heilbrigšisrįšuneytinu hefur farizt yfirstjórn hennar  illa śr hendi.  Žaš er žörf į aš breyta til og innleiša nżtt stjórnkerfi į spķtalanum.  Žar gefur kostnašargreining og greišslur fyrir samningsbundin verk viš Sjśkratryggingar Ķslands (SĶ) von um hvata fyrir starfsemina, sem e.t.v. bętir vinnuandann og eykur afköst sjśkrahśssins (afköst starfsmanna eru mikil nś, en mannskap vantar), en meginmįliš er aš rjśfa bein stjórnunartengsl rįšuneytisins og spķtalans meš stjórn, sem žį veršur įbyrg gagnvart rįšherra, ręšur forstjóra og semur nżtt skipurit, e.t.v. meš fęrri silkihśfum en nś eru. 

Žann 21. október 2021 bįru 5 yfirlęknar Landsspķtalans sorgir sķnar og įhyggjur af hönnun NLSH į torg meš grein ķ Morgunblašinu undir heitinu: 

"Um sżndarsamrįš viš fagfólk į sjśkrahśsi".

Höfundarnir eru yfirlęknar ranssóknardeilda Landsspķtalans: Björn Rśnar Lśšvķksson, Ķsleifur Ólafsson, Jón Jóhannes Jónsson, Pįll Torfi Önundarson og Sveinn Gušmundsson.

Grein žessi hófst žannig:

"Ķ grein 17. september sl. ķ Morgunblašinu vörušu 4 yfirlęknar lęknisfręšilegra rannsóknastofa į Landspķtalanum viš žvķ, aš virt vęru aš vettugi rįš žeirra viš hönnun nżs rannsóknahśss spķtalans hvaš varšar óęskilega stašsetningu žyrluparls og ófullnęgjandi skrifstofuašstöšu ("opin verkefnamišuš vinnurżmi"). 

Ķ svörum Gunnars Svavarssonar, framkvęmdastjóra nżs Landspķtala ohf. (NLSH) ķ Rķkisśtvarpinu, Morgunblašinu og netpósti kemur fram, aš hönnunin sé byggš į "žarfagreiningu, hśsrżmisįętlun og forsendum verksins, sem komi frį notendum LSH". "Um sé aš ręša stęrsta notendastudda hönnunarverkefni Ķslandssögunnar ", sem hįtt ķ 200 "starfsmenn spķtalans" hafi komiš aš og "allir, sem komi aš verkefninu, séu vissir um aš vera į réttri leiš."."

Ef rįšiš er ķ žessi oršaskipti, er téšur Gunnar Svavarsson aš segja, aš skrifstofa forstjóra LSH hafi śtnefnt žį, sem vera skuli hönnunarteymi NLSH til rįšuneytis um žarfagreiningu og hönnun rannsóknarbyggingarinnar, og aš yfirlęknarnir eigi žar af leišandi ekki aš fetta fingur śt ķ žį vinnu.  Hér er eitt dęmiš um žaš, aš tannhjól NLSH og LSH grķpa ekki saman.  Žaš er ills viti.  Hlutverk yfirlękna į LSH samkvęmt lögum og ķ reynd ętti aš valda žvķ, aš įbendingar žeirra į hönnunarstigi ęttu aš vega afar žungt.  Ķ ljósi žessa veršur heilbrigšisrįšuneytiš aš taka af skariš um žetta, ef starfandi forstjóri sjśkrahśssins hefur ekki gert žaš nś žegar.  

Žyrlupalli sjśkrahśssins hefur veriš valinn slęmur stašur, lķklega ónothęfur stašur.  Breytt stašsetning leišir sennilega til kostnašarauka ķ byrjun, en heppilegri stašsetning gęti lękkaš rekstrarkostnaš.

Aš ętla aš setja yfirlęknana ķ opiš vinnurżmi er fįheyrt tillitsleysi og/eša skilningsleysi į ešli viškvęmra starfa žeirra.  Samtöl žeirra og vinnugögn eiga ekki aš vera opin žeim, sem ķ grenndinni kunna aš vera, eša eiga leiš framhjį.  Hér viršast "žarfagreining og hśsrżmisįętlun" NLSH vera ķ skötulķki.  Žaš er lįgmark, aš yfirlęknarnir fįi žessi gögn ķ hendur, svo aš žeim verši gefinn kostur į aš rżna žau og gera gagntillögu til starfandi forstjóra spķtalans og rįšuneytisins. 

"Į fundi allra fagstjórnenda rannsóknadeilda og röntgendeilda Landspķtala 22. september sl. var gerš könnun į afstöšu žeirra til fyrirhugašra opinna skrifstofurżma.  "Töldu 6 af 6 yfirlęknum og 9 af 9 lķfeindafręšingum og lķffręšingum, aš opin skrifstofurżmi myndu torvelda žeim aš rękja störf sķn vel.  Allir męltu į móti opnum vinnurżmum stjórnenda og sérfręšinga, sem fara meš viškvęm mįl og žurfa nęši.  Ljóst er, aš einhverjir pótintįtar hafa veriš teknir fram yfir yfirlękna og deildarstjóra ķ žann hóp 200 starfsmanna, sem hannar bygginguna, og "eru allir sammįla".  Žrįtt fyrir eftirgrennslan hefur ekki tekizt aš fį lista yfir žessa 200 starfsmenn."

Einhugur bżr aš baki žessum mótmęlum yfirlękna og sérfręšinga, og aš sama skapi viršist vera einbeittur brotavilji forrįšamanna LSH og/eša NLSH um aš snišganga žessa lykilstarfsmenn sjśkrahśssins viš hönnun žess.  Žetta flettir ofan af alvarlegri brotalöm viš stjórnun spķtalans, sem veršur afdrifarķk, ef hśn veršur ekki fjarlęgš. "Something is rotten in the state of Danemark", var sagt, en žetta rotna sįr ķ stjórnkerfi LSH/NLSH getur lamaš hann, į mešan starfsemi fer žar fram. 

Žaš er alveg ljóst, aš uppstokkunar er žörf į Landsspķtalanum.  Neyšaróp starfsmanna undanfariš og hörš gagnrżni į framkvęmdastjórn spķtalans eru til vitnis um vandamįliš.  Nżr heilbrigšisrįšherra veršur aš lįta žaš verša eitt af sķnum fyrstu verkum aš hreinsa graftarkżli Landsspķtalans.

"Lög heimila forstjóra ekki aš bera faglega įbyrgš į lękningum.  Hans hlutverk er annaš.  Žvķ sķšur mega ašilar, sem sitja ķ framkvęmdastjórn į grunni framselds valds forstjóra bera faglega įbyrgš.  Umbošsmašur Alžingis hefur endurtekiš įréttaš, aš vegna heilsufarslegra hagsmuna sjśklinga megi forstjórar ekki aš eigin hentisemi fęra lögbošna įbyrgš frį yfirlęknum til annarra, "forstöšumanna" eša "framkvęmdastjóra" eša hvaša nafni forstjóri kann aš nefna ašstošarmenn sķna.  Slķkir ašilar hafa, auk skorts į menntun ķ viškomandi greinum, ekki lagalega heimild til žess aš stżra lękningum.

Stjórn lęknarįšs Landspķtala įlyktaši gegn opnum skrifstofurżmum fyrir 11 įrum og taldi "žaš vera óvišunandi og mikla afturför, ef sérfręšilęknar verša lįtnir hafa skrifstofuašstöšu ķ stórum opnum rżmum ... , ef til stendur aš bjóša lęknum lakari vinnuašstöšu į Landspķtalanum en žeim bżšst [...] erlendis, mun žaš ašeins gera mönnunarvandann enn verri"."

Forstjóri LSH og framkvęmdastjóri NLSH geta ekki skotiš sér į bak viš žaš, aš skošun lęknarįšsins hafi ekki veriš fyrir hendi.  Rök žess eru réttmęt, og žaš sętir furšu, aš hönnunarstjóri NLSH og/eša framkvęmdastjóri skuli vera svo aftarlega į merinni įriš 2021 varšandi ašbśnaš starfsfólks aš ętla téšum sérfręšingum vinnuašstöšu ķ opnu rżmi, hvort sem žeir eiga sér žar fastan samastaš eša eiga bara aš taka žann bįs, sem laus er hverju sinni, žegar žį ber aš garši.  Žį geta bįsarnir veriš fęrri en starfsmennirnir.  Žetta er illur fyrirboši um žaš, sem koma skal (ķ ljós) į NLSH, og er žó ekki allt fagurt ķ fortķšinni į žeim bę.

Lok žessarar žörfu opinberunar yfirlęknanna į stjórnarhįttum skrifstofu forstjóra og framkvęmdastjóra NLSH voru žannig:

"Hvers vegna hefur framkvęmdastjórn Landspķtala ekki komiš sjónarmišum lęknarįšs og yfirlękna rękilega til skila viš hönnun spķtalans ?  Aš hlusta ekki į rįš yfirlękna og lęknarįš į lękningastofnun er óneitanlega alvarlegt og skondiš ķ senn.  En stašreyndin er sś, aš sjónarmiš yfirlękna og sérfręšilękna hafa veriš snišgengin um įrabil.  Žaš getur haft afdrifarķkar afleišingar, hvaš varšar notagildi, og öryggi žessarar stęrstu nżbyggingar Ķslandssögunnar.  

Žaš er mišur, aš stašiš sé aš spķtalabyggingu, eins og hér er lżst.  Vegna sżndarsamrįšsins sįum viš okkur naušbeygša til aš vekja athygli į mįlunum ķ fjölmišlum.  Žrįtt fyrir aš greinin vekti athygli ķ žjóšfélaginu, svaraši enginn, sem ber įbyrgš į hönnun rannsóknarhśssins.  Žęr systur sżndarsamrįš og žögnin duga ekki.  Einhver ašili hlżtur aš žurfa aš taka af skariš og leišrétta mistökin įšur en byggt veršur."

Yfirlęknarnir eiga žakkir skildar fyrir aš fletta ofan af alvarlegri meinsemd innan stjórnkerfis LSH, sem hefur veriš leyft aš smita yfir ķ NLSH, žar sem meinsemdin getur valdiš miklu tjóni į heilbrigšiskerfi žjóšarinnar nęstu įratugina, į mešan mišstöš lękninga veršur viš Hringbrautina. 

Óstjórn heilbrigšisrįšuneytisins hefur leyft valdaklķku aš grafa um sig į Landsspķtalanum, sem sennilega er saman komin ķ framkvęmdastjórninni.  Hana ber aš leysa upp samhliša žvķ, aš sett veršur stjórn yfir spķtalann, žar sem hvorki verša starfsmenn rįšuneytisins né spķtalans.  Völdin žarf aš fęra žangaš, sem žau eiga heima vegna žess, aš saman verša aš fara völd og įbyrgš.  Lögin gera rįš fyrir athafnafrelsi og įbyrgš yfirlękna, og žau ber aš virša.  Žaš er ófęrt, hvort sem er į rķkisstofnun eša ķ einkafyrirtęki, aš starfsmenn, sem gegna lykilhlutverki fyrir višgang starfseminnar, séu hafšir ķ spennitreyju.  Žaš leišir af sjįlfu, aš viš hönnun og tękjaval į NLSH veršur aš hafa virkt og heišarlegt samrįš viš žį, sem starfsemin mun męša į. Nżs heilbrigšisrįšherra bķšur mikilvęgt hlutverk endurreisnar Landsspķtala Hįskólasjśkrahśss.  Hefur hann žau bein ķ žaš, sem žarf ?

  


Tilraunaeldhśs pólitķskra trśša

Leištogar vinstri flokkanna (aš Višreisn meštalinni) virka eins og jólasveinar komnir til byggša į vitlausum tķma til aš śtdeila gjöfum į mešal barnanna. Gjafir žessar eru afrakstur aukinna millifęrslna į vegum rķkissjóšs frį einum til annars ķ žjóšfélaginu. Venjulega hefur žetta brambolt lķtil įhrif til góšs, en ženur rķkisbįkniš śt enn meira og dregur śr fjįrfestingum og hagvexti. Bramboltiš leišir til miklu minni tekjuauka rķkissjóšs en jólasveinarnir höfšu lįtiš reikna śt fyrir sig, ef žeir hafa ekki notaš vafasamar ašferšir til aš komast aš vitlausri nišurstöšu, og žį munu žeir grķpa til žeirra gamalkunnu kjįnaśrręša aš slį lįn fyrir bramboltinu.  Pķratarnir hafa lżst yfir, aš žaš sé allt ķ lagi, žvķ aš žetta sé fjįrfesting ķ fólki til framtķšar !.  Vitleysan hefur veriš yfirgengileg. Leiksżning trśšanna nįši hįmarki į RŚV kvöldiš fyrir kjördag. Heilbrigš višhorf til landsmįla voru žar ķ minnihluta.

Afleišingin af öllu žessu veršur aukin innlend veršbólga og ofan į hana mun leggjast innflutt veršbólga, en veršbólga vex nś um allan heim vegna frambošsskorts į vöru og žjónustu af völdum Kófsins.  Skortur er į jaršgasi, svo aš orkuverš hefur rokiš upp śr öllu valdi (40 % hękkun į tveimur vikum ķ september 2021 og tvöföldun į įrinu 2021).

Engum vafa er undirorpiš, aš Sešlabankinn mun gera gagnrįšstafanir til aš auka trśveršugleika veršbólguvišmišsins, 2,5 % į įri, meš vaxtahękkun og jafnvel draga śr peningamagni ķ umferš eftir mętti.  Žetta mun fella hlutabréf ķ verši, reka hagvöxt nišur aš 0 og valda skuldugum fyrirtękjum og heimilum bśsifjum, um leiš og hśsnęšisverš gęti lękkaš.  Smjašrandi leppalśšar og skessur, lofandi gulli og gręnum skógi į kostnaš mįttarstólpa žjóšfélagsins, reynast ekkert annaš en sķšasta sort af lżšskrumurum, sem allt snżst ķ höndunum į, af žvķ aš vitiš er takmarkaš og engan veginn falliš til stjórnunar. 

Samkvęmt gildandi fjįrmįlaįętlun verša vaxtagreišslur A-hluta rķkissjóšs nęstu 5 įra, 2022-2026, tęplega mrdISK 400 eša tęplega 80 mrdISK/įr.  Meš Reykjavķkurmódeliš ķ Stjórnarrįši Ķslands mun žetta hękka mjög og verša tilfinnanlegur baggi į rķkissjóši og getur leitt til verra lįnshęfismats, sem allir vita, hvaš žżšir.  Óreišan er aldrei ókeypis. 

Žann 20. september 2021 birtist ķ Morgunblašinu śtdtįttur śr vištali viš Bjarna Benediktsson, formann Sjįlfstęšisflokksins og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra.  Hann sagši žar m.a. undir fyrirsögninni:

"Hętt viš algjörum glundroša":

 

"Okkar verkefni er aš draga fram žį valkosti, sem til stašar eru.  Žeir eru mjög skżrir; annašhvort erum viš įfram ķ rķkisstjórn og höfum įhrif į žinginu og ķ stjórnarsįttmįla og viš stjórnarmyndunina, viš rķkisstjórnarboršiš, hvort sem žaš eru mįl, sem viš sjįum fyrir okkur nśna, önnur, sem koma upp į tķmabilinu, eša žį aš žaš veršur stefnubreyting. Žaš veršur stefnubreyting ķ įtt til hęrri skatta, meiri rķkisśtgjalda og minni stöšugleika.  Ég segi fullum fetum, aš slķk stjórn muni missa tökin į efnahagsmįlunum, žvķ [aš] višvörunarmerkin eru žegar komin, t.d. frį Sešlabankanum, um, aš menn verši aš stilla opinberu fjįrmįlin viš stöšuna ķ hagkerfinu." 

Žaš, sem mun gerast, veršur endurtekning frį 2009-2013, žegar forgangsröšun var svo vitlaus, aš žaš var hlaupiš eftir öllum verstu kreddunum, en hagsmunir almennings lįgu algerlega óbęttir hjį garši.  Žaš mį nefna umsóknina um ašlögunarvišręšur viš Evrópusambandiš (ESB).  Žaš veršur byrjaš į aš rugla fólk og ESB ķ rķminu meš žjóšaratkvęšagreišslu um mįliš, žótt enginn meirihluti verši fyrir mįlinu į žingi.  Mįliš veršur fellt ķ žjóšaratkvęšagreišslu, nema žįtttakan verši mjög lķtil.  Ef ekki og ašlögun lżkur į kjörtķmabilinu, og nišurstöšur žjóšar og žings verša öndveršar, žį kemur upp stjórnarskrįrkreppa, algerlega aš óžörfu. 

Žį veršur reyndar vafalaust tekiš til viš aš reyna aš rśsta lżšveldisstjórnarskrįnni į kjörtķmabilinu, žvķ aš hśn leyfir ekki fullveldisframsal, eins og innganga ķ ESB mundi fela ķ sér. 

Alls konar gęluverkefni verša sett į flot, sem kosta munu rķkissjóš mikiš, en skila engu ķ auknum tekjum eša framleišni.  Heilbrigšiskerfiš mun sökkva enn dżpra ķ foraš einokunar rķkisrekstrar, sem mun magna skortinn į lęknum, hjśkrunarfręšingum og öšrum ķ žessum geira, og žjónustan viš skjólstęšingana mun nįlgast žaš, sem žekkist ķ kśbanska heilbrigšiskerfinu, ž.e. hęgt veršur aš kaupa sig fram fyrir endalausar bišrašir.  Vitlausasta hugmynd allra tķma, sósķalisminn, mun tröllrķša heilbrigšiskerfinu og öllum rķkisrekstrinum. 

"Stjórnarandstašan hefur veriš léleg, ég get tekiš undir žaš.  Ég verš nś aš segja, aš viš erum annars vegar meš heilsuvįna, veiruna, og hins vegar efnahagslegar įskoranir.  Af hverju gįtum viš gert žetta, sem viš geršum ?  Af hverju var skuldastašan svona góš ?  Žaš er bśiš aš vinna aš žvķ baki brotnu ķ mörg kjörtķmabil.  Žegar ég kom ķ fjįrmįlarįšuneytiš į sķnum tķma [2013], vorum viš föst ķ höftum, vorum meš slitabśin óuppgerš, vorum rétt aš skrķša ķ afgang, og viš vorum enn žį meš marga mjög hįa skatta.  Viš fórum ķ aš lįta aušlegšarskattinn renna śt, raforkuskattinn renna śt, afnema bankaskattinn, afnema vörugjöld į Ķslendinga, [sem] borgušu himinhį vörugjöld af alls konar heimilisvörum, hśsbśnaši, fötum og skóm.  Tókum um 1800 vöruflokka ķ 0.  Viš slógum nišur tolla, fórum svo ķ tekjuskattinn, tryggingagjaldiš, örvušum hagkerfiš.  Snerum viš stöšu žjóšarbśsins."

Allir sjį ķ hendi sér, hversu žensluvekjandi og hagvaxtarhamlandi öll žessi gjöld voru, sem Bjarni Benediktsson, fjįrmįla- og efnahagsrįšherra, hafši forgöngu um, aš Alžingi létti af almenningi.  Tiltölulega mest bįru žeir žar śr bżtum, sem śr minnstu höfšu aš spila.  Sósķalisminn er reistur į žeim misskilningi, aš bezt sé fyrir fįtęka, aš stjórnmįlamenn dragi sem mest frį aflaklónum inn ķ rķkissjóš (eša sveitarsjóši) til aš deila veršmętunum aftur śt į mešal žegnanna. Viš žetta dregur śr hvötum til aš afla fjįr, og veršmęti rżrna ķ mešförum hins opinbera viš aš halda śti bįkninu.  Žetta leišir til minni veršmętasköpunar ķ samfélaginu, ž.e. minna veršur til skiptanna en ella, og allir verša fįtękari aš efnum.  Žess vegna fer bezt į žvķ aš halda vinstri krumlunum frį kjötkötlunum.  Vinstri menn eru upp fullir af meinlokum um eitthvert réttlętishlutverk sitt ķ stjórnmįlum. Réttlęti žeirra er fólgiš ķ žvķ aš ganga ķ skrokk į öflugum launamönnum, sjįlfstęšum atvinnurekendum og hirša af žeim enn meira fé til aš śtdeila til žeirra, sem eru žeim žóknanlegir. Slķkt er ekki réttlęti.  Slķkt er lżšskrum. 

Lengst gengur ofbeldiš ķ garš atvinnurekstrar ķ landinu um žessar mundir gegn sjįvarśtveginum, svo aš jafna mį viš einelti.  Öfundarįróšurinn og afskiptasemin gengur svo langt hjį žessum sišlausu stjórnmįlamönnum, aš žeir fetta fingur śt ķ fjįrfestingar fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi utan greinarinnar. Hvaš varšar stjórnmįlamenn um žetta, og hvernig dirfast žeir aš fjalla um žetta nįnast sem glępsamlegt athęfi ?  Lögmįliš er, aš žangaš leitar fjįrmagniš, sem žaš gefur tryggasta og bezta įvöxtun.  Hagnašur er einfaldlega minni ķ sjįvarśtvegi en almennt ķ öšrum atvinnurekstri, og žaš er m.a. vegna hįrra sérgjalda, sem lagšir eru į sjįvarśtveginn.  Veišigjöld nema nś 33 % af hagnaši, og sķšan kemur aušvitaš almennur tekjuskattur.  Žeir stjórnmįlamenn, sem fiska ķ gruggugu vatni meš ofsóknum į hendur sjįvarśtveginum, eru svo herfilega śti aš aka um hlutverk sitt ķ stjórnmįlum, aš halda mętti, aš žeir vęru ekki meš öllum mjalla. 

Hvaš sagši Bjarni Benediktsson um stjórnun handhafa réttlętisins (til vinstri) į heilbrigšismįlunum ?:

"Žaš hefur veriš vandamįl, aš viš höfum séš of mikla sóun ķ kerfinu og of lķtinn vilja til aš treysta grunninn į bak viš blandaš kerfi. Viš höfum veriš föst ķ kreddum ķ heilbrigšismįlum, sem einmitt lśta aš rekstrarforminu, og žess vegna er žaš įherzlumįl okkar ķ žessum kosningum ķ žessum mįlum aš lķta į heilbrigšisžjónustuna śt frį žörfum sjśklinganna.  Viš erum alltaf föst ķ einhverri umręšu um žarfir kerfisins; aš žessi ašili žurfi meira fjįrmagn.  Žetta į ekki aš hugsa svona.  Sjśkratryggingar gera žjónustusamninga fyrir hönd sjśklinganna.  Horfum į žetta śt frį žörf žeirra, sem sękja žjónustuna."  

  Vinstri flokkarnir eru rķgfastir ķ kreddunum, aš rķkisstarfsmenn verši aš veita žį žjónusta, sem Sjśkratryggingar Ķslands eiga aš kaupa handa okkur samkvęmt lögum. Eins og vanalega sjį žeir ekki lengra en nef žeirra nęr, ž.e. žeir eru fastir ķ vonlausum og löngu śreltum kreddum og neita aš horfast ķ augun viš afleišingar žessara vanhugsušu kenninga sinna.  Žęr eru ķ žessu tilviki einokun rķkisins į starfsemi heilbrigšisgeirans, sem leišir óhjįkvęmilega til bęši dżrari og lakari žjónustu, lakari kjara fyrir starfsfólkiš og įhugaleysi į aš rįša sig ķ vinnu hjį einokunarašilanum.  Žaš leišir sķšan til s.k. "mönnunarvanda", sem žżšir, aš fólk tollir illa į falkinn1_444247vinnustaš og nżśtskrifašir leita annaš, t.d. til śtlanda į tķmum frjįls flutnings vinnuafls og mikillar spurnar eftir heilbrigšisstarfsmönnum hvarvetna ķ heiminum.  Rķkiseinokun ķ žessum geira er andvana fędd, eins og į öllum öšrum svišum, enda er sósķalisminn vitlausasta hugmyndafręši, sem mašurinn hefur įlpazt til aš setja į koppinn.  Sjįlfstęš lękningafyrirtęki, stór og smį, eiga aš standa jafnt aš vķgi og rķkisrekin fyrirtęki aš taka aš sér starfsemi (meš śtboši) į žeim svišum, žar sem žau geta bošiš fram fullnęgjandi gęši į samkeppnishęfu verši.

 

 


Umgjörš sjśkrahśsanna hefur gengiš sér til hśšar

Af mikilli umręšu um heilbrigšismįlin nś ķ ašdraganda Alžingiskosninga mį rįša, aš žar sé pottur brotinn. Tvennt ber žar hęst.  Fjįrmögnun sjśkrahśsanna, einkum Landsspķtalans, og ašför heilbrigšisrįšuneytisins aš sjįlfstętt starfandi heilbrigšisstarfsfólki meš žeirri aukaverkun, aš višskiptavinir žess standa ver aš vķgi gagnvart Sjśkratryggingum Ķslands. 

Žaš er įrlegt fréttaefni, aš fjįrveitingar til Landsspķtala hrökkvi ekki fyrir kostnašinum. Björn Zoėga (BZ), forstjóri Karólķnska ķ Stokkhólmi, hefur nżlega tjįš sig į žį lund hérlendis, aš žaš sé śrelt žing aš hafa sjśkrahśs į föstum fjįrlögum.  Žaš er śt af žvķ, aš į "stafręnni öld" er tiltölulega einfalt aš skrį hvert verk og aš reikna śt kostnašinn viš žaš śt frį įšur tilgreindum einingarkostnaši. Žetta žżšir, aš innleišing afkastahvetjandi og gęšahvetjandi launakerfis fyrir starfsfólkiš, sem aš verkinu vinnur, liggur tiltölulega beint viš nś į tķmum. Žetta hefur BZ gert į Karólķnska, hann gat fękkaš starfsfólkinu um 950 og fjölgaš legurśmum samtķmis um rśmlega fjóršung.  Žegar hann var forstjóri Landsspķtalans, undirbjó hann žetta žar.  Hvaš dvelur orminn langa.  Eru žvergiršingar ķ heilbrigšisrįšuneytinu, sem stoppa žetta ? Hafi heilbrigšisrįšherra ekkert minnzt į žetta, er žaš af žvķ, aš hśn vill ekki heyra minnzt į hvata fyrir starfsfólkiš. Hjį henni rķkir flatneskjan.

Til aš koma böndum į hömlulausa śtženslu kostnašar viš rekstur sjśkrahśsanna, helzt hįskólasjśkrahśssins, žarf aš reka endahnśtinn į undirbśninginn, sem BZ hóf,  og innleiša tekjustreymiskerfi aš hętti Karólķnska ķ Stokkhólmi, sem er meš um tvöfalt fleiri legurśm en Landsspķtalinn, svo aš žetta eru sambęrileg sjśkrahśs aš stęrš. 

Landsspķtalinn (LSH) nęr ekki aš nżta öll sķn rśm, um 630 talsins, vegna manneklu, žótt brįša naušsyn beri til.  Žaš er ekki hęgt aš bera žvķ viš, aš fjįrveitingar til spķtalans hafi veriš skornar viš nögl, žvķ aš į veršlagi įrsins 2020 hafa žęr aukizt śr mrdISK 59,7 įriš 2010 ķ mrdISK 75,5 įriš 2020 eša um 26,5 % į 11 įrum į föstu veršlagi, og hlutfalliš af rķkisśtgjöldum hefur hękkaš śr 8 % ķ 9 % į miklu žensluskeiši rķkisśtgjalda. 

 

Žaš eru żmsir hnökrar į rekstri Landsspķtalans, sem vęntanlega mundu lagast, ef/žegar réttir hvatar aš hętti BZ verša settir inn ķ rekstur hans.  Hér verša fįeinir tķundašir, sem fram komu ķ fréttaskżringu Stefįns E. Stefįnssonar ķ Morgunblašinu 25. įgśst 2021 undir fyrirsögninni:

"Mikilvęgt lķffęri ķ žjóšarlķkamanum".

"Į sama tķma er ljóst, aš nokkur hluti starfsfólks er ķ annarri launašri vinnu utan sjśkrahśssins.  Į žaš m.a. viš um lękna, sem reka eigin stofur samhliša störfum fyrir spķtalann.  Žar er ekki ašeins um aš ręša hópinn, sem er ķ hlutastarfi į spķtalanum.  Ķ fyrrnefndri fyrirspurn kemur t.d. fram, aš 23,5 % žeirra starfsmanna, sem sinna 100 % stöšugildi viš spķtalann, žiggi einnig laun utan hans."

Žetta er óešlilegt og ętti aš binda endi į.  Žaš er lķklegt, aš kerfi BZ leyfi ekki slķkt, enda veršur eftirsóknarveršara aš vera ķ fullu starfi į spķtalanum, eftir aš žar veršur innleitt afkastahvetjandi vinnuumhverfi. Óįnęgja viršist krauma į spķtalanum meš nśverandi stjórnkerfi.  Um žetta reit Stefįn Einar:

"Hitt er ljóst, aš margir starfsmenn spķtalans, sem VišskiptaMogginn hefur rętt viš, horfa mjög til žess, hvernig mjög hefur fjölgaš ķ hópi žeirra starfsmanna į sķšustu įrum, sem ekki koma meš beinum hętti aš umönnun sjśklinga. Telja višmęlendurnir, sem ekki vilja koma fram undir nafni, aš sś žróun komi ķ raun nišur į starfsemi spķtalans og afköstum."  

Ef verkefnamišašar greišslur ķ staš "fastra fjįrlaga" hefšu žegar veriš innleiddar viš LSH meš góšum įrangri, eins og į Karólķnska, er śtilokaš aš Parkinsonslögmįliš gęti žrifizt žar meš "paper shufflers" og silkihśfum. Hvort sem heildarkostnašur viš spķtalann  eykst viš slķka innleišingu ešur ei, žį mun starfsemi hans verša straumlķnulagašri og afkastameiri įn žess, aš slķkt komi nišur į gęšum spķtalans.  Forstjóri hans sagši nżlega ķ vištali, aš skilvirkni į LSH vęri tiltölulega góš.  Žaš į žó ekki viš um heildarstarfsemina, ef marka mį alžjóšlegt rįšgjafarfyrirtęki:

"Ķ įrslok ķ fyrra [2020] var gefin śt skżrsla, sem unnin var af rįšgjafarfyrirtękinu McKinsey, og žar var bent į, aš sķšasta hįlfa įratuginn hefšu afköst į spķtalanum fariš minnkandi, ekki sķzt žegar kom aš framlagi lękna til spķtalans.  Forstjóri hefur žó bent į, aš žaš megi fyrst og fremst [sic] rekja til "tķmamóta" kjarasamnings, sem ętlaš var aš draga śr grķšarlegu įlagi į starfsmenn spķtalans.  Ķ alžingiskosningum, sem fram undan eru ķ komandi mįnuši, er lķklegt, aš fjįrmögnun Landsspķtalans verši ķ brennidepli."

Žaš er spurning, hvort hér er veriš aš bera saman epli og appelsķnur.  Forstjórinn viršist miša afköst viš vinnuframlag męlt ķ klukkustundum, t.d. ķ mįnuši, frį lęknunum.  Ešlilegur męlikvarši į afköst eru hins vegar afgreiddar verkeiningar į hverja unna klukkustund.  Kannski er verkbókhald LSH enn ekki ķ stakkinn bśiš aš meta vinnuframlagiš ķ žessum verkeiningum.  Žess hįttar verkbókhald er hins vegar forsenda fyrir innleišingu hvatakerfis aš hętti BZ į LSH.  Slķkt kerfi viršist geta greitt śr żmsum meinsemdum, sem grafiš hafa um sig į LSH.  Žaš žarf aš stokka stjórnkerfi spķtalans upp, fį yfirlęknunum óskoruš völd yfir sķnu įbyrgšarsviši og skipa stjórn yfir spķtalann. Um samsetningu žeirrar stjórnar ętti aš leita fyrirmynda til hinna Noršurlandanna.  Heilbrigšisrįšuneytiš gęti meš žessu móti ekki lengur giniš yfir mįlefnum LSH.

Jafnframt žessum umbótum į stjórnkerfi LSH žarf framkoma rķkisvaldsins viš sjįlfstętt starfandi starfsfólk heilbrigšisgeirans aš gjörbreytast til batnašar.  Višhorfiš žarf aš verša, aš vinnuframlag sjįlfstętt starfandi sé rķkinu veršmętt og mikilvęgt, enda er rķkiš raunar ekki ķ stakkinn bśiš til aš veita žjónustu sjįlfstętt starfandi meš ódżrari hętti, og ķ langflestum tilvikum bara alls ekki.  Žetta į sérstaklega viš nś, žar til Nżi Landsspķtalinn tekur til starfa.  Žar vekur reyndar athygli, hversu lķtil ašstaša til klķnķskrar starfsemi bętist viš, t.d. ašeins 210 legurżmi (nś eru 638 į Lanzanum) og 23 gjörgęzlurżmi, sem viršist vera allt of lķtil višbót m.v. viš kveinstafina frį Landsspķtalanum ķ Deltu-bylgju Kófsins. 

Žaš viršist vera óravegur į milli žjónustu heilbrigšiskerfa Ķslands og Svķžjóšar viš skjólstęšinga sķna.  Lķklegast er, aš sęnskir sósķaldemókratar og ašrir hafi haft vit į aš virkja mįtt samkeppninnar, t.d. į milli hins opinbera og einkarekna geirans.  Halldór Benjamķn Žorbergsson, framkvęmdastjóri SA, drap į žetta ķ grein ķ Morgunblašinu 21. įgśst 2021 undir fyrirsögninni:

"Heilbrigšiskerfi į krossgötum".

"Ķ Svķžjóš, hins vegar, gildir svokölluš žjónustutrygging fyrir notendur heilbrigšisžjónustu. Žar į fólk rétt į mati į vanda sķnum į örfįum dögum, tķma hjį sérfręšingi innan 3 mįnaša, og ef ašgeršar er žörf, žį er tryggt, aš hśn fari fram innan 90 daga.  Žessi višmiš eru skżr, skiljanleg og hafa aš stórum hluta nįšst žar ķ landi.  

Hér ętti vitaskuld aš gilda svipaš fyrirkomulag.  Ef fyrirsjįanlegt er, aš ekki verši unnt aš veita žjónustuna innan tķmamarka, verši viškomandi gert um žaš višvart og honum heimilaš aš sękja žjónustuna annars stašar - įn višvótar kostnašar fyrir einstaklinginn."

Žaš er heilbrigšisrįšuneytinu til mikils vanza, aš heilbrigšisžjónustan hérlendis skuli ekki komast ķ nokkurn samjöfnuš viš žetta.  Žaš er ekki śt af skorti į fjįrveitingum śr rķkissjóši, og žaš er ekki, af žvķ aš Ķsland "framleiši" of fįa lękna eša ašra heilbrigšisstarfsmenn.  Ķslenzkir lęknar starfa margir erlendis og t.d. hjśkrunarfręšingar eru margir ķ annars konar störfum hérlendis. Žetta er skipulaginu aš kenna.  Ef greišslufyrirkomulag BZ į Karólķnska veršur tekiš hér upp og samiš veršur viš sjįlfstętt starfandi sérfręšinga, žį ętti leišin fyrir ķslenzka heilbrigšiskerfiš aš vera greiš aš sigla upp aš hinu sęnska. Žó žarf vafalaust fyrst aš hreinsa ranghugmyndirnar śt śr heilbrigšisrįšuneytinu.  Žęr hafa keyrt žetta kerfi ķ žrot. 

Žaš er hęgt aš taka algerlega undir eftirfarandi greiningu Halldórs Benjamķns Žorgeirssonar, sem greinilega hefur ķgrundaš žetta mįl vel og er jafnvel żmsum hnśtum kunnugur: 

"Žvķ er gjarna haldiš fram, aš fjįrskortur standi heilbrigšisžjónustunni fyrir žrifum.  Ljóst er, aš ef ekki fylgja auknar kröfur um, hvernig fjįrmunirnir eru nżttir, munu žeir hverfa įn žess, aš nokkur merkjanlegur munur verši į žjónustunni. Heilbrigšisžjónustan er aš langmestum hluta greidd af skattfé, sem fólkiš og fyrirtękin greiša.  Žaš er žvķ rķkiš og stofnanir žess, sem semja viš žį, sem veita žjónustuna, um gęši, öryggi, įrangur og hagkvęmni.  Žvķ mišur er töluveršur hluti heilbrigšiskerfisins rekinn įn samninga, heldur fęr fé beint af rķkinu įn žess, aš samiš sé um nżtingu žess fyrirfram." 

Žetta samningsleysi nęr engri įtt.  Į mešan er heilbrigšiskerfiš eins og stjórnlaust rekald. Slķka samninga vantar viš sjśkrahśsin og samningar viš sjįlfstętt starfandi eru ekki lengur ķ gildi.  Ķ stašinn fyrir aš semja hefur heilbrigšisrįšuneytiš vališ aš fara ķ strķš viš einkaframtakiš, žangaš til nśna, aš įkall um hjįlp kom frį Landsspķtalanum, sem kominn er aš fótum fram.  Kerfi fastra fjįrlaga hefur gengiš sér til hśšar.  Stokka veršur upp į nżtt. Sś sama er nišurstaša Halldórs Benjamķns:

"Nś [eftir kosningar-innsk. BJo] er lag aš endurskoša samninga og višmiš ķ ķslenzku heilbrigšiskerfi.  Létta įlagi af Landsspķtala, til aš hann geti sinnt betur sķnum mikilvęgustu skyldum.  Rķkiš ętti aš vera kaupandi vel skilgreindrar žjónustu ķ kerfi, sem byggir į fjölbreyttum rekstrarformum til aš nį fram hagręšingu, skilvirkni og auknum gęšum, byggt į faglegum višmišum.  Rķkiš įkvešur [hįmarks]verš, magn og gęši, en margir ašilar geta bošiš ķ žjónustuna [sem óskaš er eftir-innsk. BJo].  Meš slķk markmiš fyrir augum er óhjįkvęmilegt, aš viš nżtum krafta sjįlfstętt starfandi sérfręšinga, einkafyrirtękja og félagasamtaka."

Hvaša stjórnmįlaflokkar į Ķslandi skyldu nś vera fįanlegir til aš greiša götu žessara stefnumįla ?  Munu žeir geta myndaš meirihluta į Alžingi um žessi mįl ?  Ef ekki, žį mun enn sķga į ógęfuhliš heilbrigšiskerfisins og óįnęgja meš ófullnęgjandi žjónustu magnast.  

     

 

   

  


Veiran hefur afhjśpaš vķtahring Landsspķtalans

Landsspķtalinn er staddur ķ vķtahring, sem mišstżringarįrįtta stjórnvalda hefur skapaš. Žessi mišstżringarįrįtta rķkisbśskaparins hefur ķ heilbrigšisgeiranum t.d. lżst sér sem söfnun allra sjśkrahśsa į höfušborgarsvęšinu undir Landsspķtalann, sem ekki hefur einu sinni eigin stjórn, heldur ašeins framkvęmdastjórn starfsmanna, ašallega lękna, og yfir öllu saman gķn sķšan heilbrigšisrįšuneytiš.

Žetta žżšir, aš sjśkrahśsstarfsfólk į höfušborgarsvęšinu hefur ašeins einn vinnuveitanda. Slķk einsleitni og einokun bżšur hęttunni heim, og yfiržyrmandi veikleiki žessa fyrirkomulags hefur nś afhjśpazt.  Nefna mį neyšarkall 985 heilbrigšisstarfsmanna Landsspķtalans ķ sumar og bréfaskriftir lękna į brįšadeildinni til fjįrmįla- og efnahagsrįšherra.  

Af žessari einokun į vinnumarkaši sjśkrahśsstarfsmanna į höfušborgarsvęšinu hefur nś leitt sķvaxandi mannekla.  Fólk er óįnęgt ķ starfi og segir upp.  Landsspķtalanum gengur illa aš rįša ķ stöšurnar meš žeim afleišingum, aš vaktirnar eru stundum bara hįlfmannašar.  Žetta leišir til yfirįlags į starfsfólkiš, sem eftir er, sem sagt vķtahringur.

Žess vegna er Landsspķtalinn aš kikna undan višbótar įlaginu vegna C-19. Kerfiš hefur getiš af sér spķtala, sem er ekki ķ stakkinn bśinn til aš fįst viš alvarlegan faraldur, eins og žann, sem nś var aš fréttast af frį Vestur-Afrķku, eša hópslys af verri geršinni. Flumbrugangur setur mark į stjórnunina.  Yfirlęknum hefur veriš fękkaš, eins og spķtalinn vęri kominn undir eitt žak.  Žannig er nś ķ sumum tilvikum einn yfirlęknir fyrir starfsemi, sem fram fer bęši viš Hringbraut og ķ Fossvogi.  Žetta skapar enn aukiš įlag og streitu į mešal starfsfólksins, sem leitar annaš.  

Enn er Landsspķtalinn į föstum fjįrlögum ķ staš žess aš taka upp einingarkostnašarkerfi ķ lķkingu viš kostnašarkerfi sjįlfstęšu lęknastofanna, sem hefur reyndar veriš undirbśiš į spķtalanum.  Hvaš dvelur orminn langa ?

Hvaš hefur heilbrigšisrįšherra nśverandi rķkisstjórnar gert til aš leysa vaxandi "mönnunarvanda" Landsspķtalans ? Ķ stuttu mįli hefur hśn hellt olķu į eldinn.  Ķ staš žess aš beita sér fyrir žvķ aš létta įlagi af Landsspķtalanum meš žvķ aš fęra verkefni til lęknastofanna og frjįlsra félaga, hefur hśn leitazt viš aš fęra fleiri verkefni til Landsspķtalans og žrengja  aš starfsemi lęknastofanna. 

Žetta er gert ķ flaustri og algerri vanžekkingu į ašstęšum Landsspķtalans, sem er ķ engum fęrum ašstöšulega eša žekkingarlega til aš taka viš ašgeršunum, sem framkvęmdar eru ķ Klķnķkinni, Orkuhśsinu og annars stašar ķ žessum geira.  Žaš er ekki nóg aš kalla Landsspķtalann hįtęknisjśkrahśs ķ snotrum ręšum. Hann stendur varla undir žvķ, en mun vonandi gera žaš, eftir aš starfsemin flyzt ķ nżtt hśsnęši.  Žetta kom t.d. fram ķ Morgunblašinu 9. įgśst 2021 ķ frétt į bls. 4:

"Starfsfólk LSH taki of mörg skref".

"Ragnheišur H. Magnśsdóttir, vélaverkfręšingur og formašur tękninefndar, en hlutverk hennar er aš undirbśa stefnu rķkisstjórnarinnar, er lżtur aš tęknižróun og nżsköpun, kvešst sannfęrš um, aš auka mętti framleišni Landsspķtalans meš stafręnni umbreytingu. Žaš sé skrżtiš, aš enginn tęknimenntašur einstaklingur sé ķ framkvęmdastjórn spķtalans. "Ég held, aš žaš sé hęgt aš hagręša töluvert meš žvķ aš fjįrfesta ķ stafręnum verkefnum." 

Žaš er tķmaskekkja, aš enginn verkfręšingur eša tęknifręšingur skuli sitja ķ framkvęmdastjórn LSH, og hér skal taka svo djśpt ķ įrinni, aš hįtęknisjśkrahśs geti vart veriš réttnefni į slķkum vinnustaš, enda viršist upplżsingakerfi sjśkrahśssins vera ósamstętt og śrelt.  Žaš er engin stjórn yfir spķtalanum, og framkvęmdastjórnin er allt of einsleit.  Af samtölum viš starfsfólk mį greina bullandi starfsóįnęgju og halda mętti, aš hver höndin vęri žar uppi į móti annarri į köflum.  Žaš er žó nįttśrulega ekki svo viš skuršarboršiš. 

"Į Landsspķtalanum séu allir ķ stjórninni żmist lęknar eša hjśkrunarfręšingar aš undanskildum einum višskiptafręšingi.  Žaš sé ekki kjöriš aš vera meš svo keimlķkan hóp fólks meš svipašan bakgrunn."

""Žaš eru ótal hlutir aš breytast ķ okkar heimi, en viš erum enn žį eins og įriš sé 1995 į žessum spķtala", segir Ragnheišur.  Meš žvķ aš nżta stafręnar lausnir fęršu hamingjusamara starfsfólk og sjśklinga aš mati Ragnheišar.  Stytta megi ferla, spara sporin og veita betri žjónustu. "Ef žetta vęri hįtęknisjķkrahśs, žį vęri starfsfólk aš flykkjast hingaš." 

Stjórnendur, sem lįta tęknižróun vinnustašarins dankast meš žessum hętti, eru ekki starfi sķnu vaxnir.  Žaš veršur aš stokka stjórnkerfi spķtalans upp, skipa honum stjórn fjölbreytilegs fólks og gera įętlun um tęknivęšingu hans.  Lķklega vęri rétt aš skilja Fossvogsspķtala frį LSH.  Hann gęti veriš einkarekinn eša sjįlfseignarstofnun, sem fengi greitt frį Sjśkratryggingum Ķslands samkvęmt einingarkostnašarkerfi, eins og lęknastofurnar. Žar meš kemur samkeppni um žjónustu og vinnuafl.  Starfsfólkiš hefur žį raunverulegt val, sem er lykilatriši.  Žaš er ekki nś, enda er Landsspķtalinn aš veslast upp, žrįtt fyrir grķšarlegar auknar fjįrveitingar śr rķkissjóši.

Um skeiš hefur žróun į fjölda daglegra smita hérlendis bent til, aš bśast megi viš svipašri žróun og varš į Englandi ķ kjölfar "frelsisdagsins", sem žeir nefna žar, ž.e. 19.07.2021, žegar allar samkomutakmarkanir voru afnumdar į Englandi.  Žess vegna varš tilkynning heilbrigšisrįšherra 10.08.2021 vonbrigši, žvķ aš hśn mun framlengja takmarkanirnar, sem ķ gildi voru, um 2 vikur.  Tilgreind įstęša er aš venju illa rökstudd.  Nś var žvķ boriš viš, aš ekki vęri vitaš, hvernig Delta fęri meš bólusett fólk yfir sjötugu.  Žetta er rangt.  Frį Ķsrael berast žęr fregnir, aš žeim farnist vel, og reynslan héšan bendir til hins sama. Eftir Tom Jefferson, prófessor ķ Oxford, er eftirfarandi haft:

"Ég er ekki sannfęršur um, aš hegšun faraldursins rįšist mikiš af inngripum okkar.

Höfundur žessa vefpistils hefur miklar efasemdir um gagnsemi opinberra hafta ķ sóttvarnarskyni, og žau valda ótvķrętt tjóni, einnig į heilsufari, eins og żmsar tölur frį 2020 sżna.  Meš žjóšina yfir 15 įra fullbólusetta, er įstęšulaust og óverjandi aš vera meš nokkrar opinberar fyrirskipanir lengur.  Félögum og einstaklingum er žį ķ sjįlfsvald sett, hvaš žau gera ķ sóttvarnarefnum, enda komi rįšleggingar frį yfirvöldum. T.d. aš takmarka ašgang aš sundlaugum og žreksölum viš 75 % er kjįnalegt. 

Höfundur žessa vefpistils sér heldur enga skynsemi ķ žeirri rįšstöfun stjórnvalda aš bólusetja unglinga 12-15 įra, žvķ aš žeir veikjast yfirleitt mjög lķtiš af C-19.  Til hvers į žį aš taka įhęttuna meš žį af neikvęšum įhrifum og jafnvel sjśkdómum af völdum bólusetninga ?  Ónęmi žeirra er öflugra og endist betur, ef žeir mynda žaš į nįttśrulegan hįtt, ž.e. viš žaš aš smitast af veirunni.  Hér er veriš aš leggja ķ kostnaš og įhęttu aš óžörfu. Englendingar bólusetja yfirleitt ekki žennan aldurshóp, svo aš einhverjir séu nefndir. 

 

Höršur Ęgisson hefur ritaš gagnmerkar forystugreinar ķ Fréttablašiš um hręšsluįróšur fyrir höftum ķ sóttvarnarskyni.  Ein birtist 30. jślķ 2021: 

"Aš hręša žjóš":

"Munum, hvert verkefniš hefur veriš frį upphafi.  Markmišiš er ekki, aš enginn smitist eša žurfi aš leggjast inn į sjśkrahśs, heldur aš verja heilbrigšiskerfiš fyrir of miklu įlagi, og aš koma landsmönnum ķ var meš bólusetningum.  

Žaš vekur furšu, aš einungis 2 innlagnir žurfi nś til žess, aš Landsspķtalinn lżsti yfir hęttustigi.  Einn af yfirlęknum hans skellti skuldinni žar į stjórnvöld ķ staš žess aš lķta į žį stöšu til marks um heimatilbśinn vanda, sem hefši eitthvaš meš slęlegan rekstur og stjórnun spķtalans aš gera. 

Vert er aš nefna, aš žegar svķnaflensan herjaši į heimsbyggšina 2009, žurftu 170 manns į sjśkrahśsinnlögn aš halda, žar af 16, sem voru lagšir inn į gjörgęzlu į innan viš tveimur mįnušum, en samt var žaš mat žįverandi stjórnenda, aš įstandiš vęri višrįšanlegt."

Žaš hefur gętt hringlandahįttar ķ bošskap sóttvarnaryfirvalda til žjóšarinnar.  Žaš er óskiljanlegt, aš allan tķma Kófsins skuli Sóttvarnarrįš aldrei hafa veriš kallaš saman til aš móta stefnuna, en nśverandi fyrirkomulag meš einn mann, sóttvarnarlękni, ķ lykilhlutverki er ófęrt, enda hefur hann reynzt anzi mistękur, t.d. ķ yfirlżsingum sķnum um mįtt bóluefnanna, hjaršónęmi og ofurtrś į samkomutakmarkanir og sóttkvķ, jafnvel eftir aš "fullu" bólusetningarstigi landsmanna er nįš.  Žį orkar mjög tvķmęlis, aš réttmętt sé aš bólusetja 12-15 įra. 

Samanburšur Haršar į žanžoli Landsspķtalans nś og 2009 stašfestir, hversu mjög hefur sigiš į ógęfuhlišina į LSH į rśmum įratugi, enda er LSH ekki fęr um aš fullmanna mikilvęgar vaktir, jafnvel utan sumarorlofstķma. Hann bżr viš trénaš stjórnkerfi, sem heilbrigšisstarfsfólk žrķfst illa ķ.  Nśverandi heilbrigšisrįšherra hefur magnaš vandann meš žvķ aš fęra fleiri verkefni til spķtalans, sumpart meš óhugnanlegum afleišingum, ķ staš žess aš létta į spķtalanum meš žvķ aš fęra verkefni til lęknamišstöšvanna, en tęknižróunin hefur gert aš verkum, aš žęr eru nś ķ stakk bśnar til fleiri og fjölbreytilegri ašgerša en įšur.  Heilbrigšisstefnuna hefur rekiš upp į sker, og fyrir žvķ eru vinstri-gręningjarnir Katrķn Jakobsdóttir og Svandķs Svavarsdóttir įbyrgar.  Žęr valda ekki sķnum erfišu hlutverkum. 

"Viš žurfum aš fara aš horfa til framtķšar.  Žaš, sem ętti aš valda fólki mestum įhyggjum nś, er ekki farsóttin, sem tępast er rétt aš kalla lengur žvķ nafni, heldur hvaš žaš ętlar aš reynast erfitt aš koma lķfinu aftur ķ sem ešlilegast horf žrįtt fyrir vķštęka bólusetningu, sem er aš skila žvķ, sem henni var ętlaš.

Įfram er kynt undir hręšsluįróšrinum į öllum vķgstöšvum meš lįtlausum ekki-fréttum af fjölda smita bólusettra, hversu margir séu ķ sóttkvķ og sķbylju ķ fjölmišlum um, aš ekki sé nóg aš gert ķ sóttvarnaašgeršum. 

Nišurstašan af žessu fįri öllu saman er, aš allt įhęttumat samfélagsins er oršiš verulega skekkt. Reynt er ķ sķfellu aš réttlęta vķštękar takmarkanir, jafnvel til langrar framtķšar, žegar hęttan, sem stafar af veirunni, er hverfandi.  Viš svo bśiš mį ekki lengur standa. Žaš er undir stjórnvöldum komiš, ekki sóttvarnalękni, aš rétta af kśrsinn."

   Žaš er rétt hjį Herši, aš žaš gętir allt of mikillar tregšu aš afnema kófshöftin, nś žegar sżkingareinkennin eru vęg fyrir langflesta, meš žvķ fororši, aš žeir, sem umgangast viškvęma į borš viš dvalargesti į hjśkrunarheimilum, undirgangist hrašpróf įšur en žeir nįlgast viškomandi.  Žį ętti aš leysa sóttkvķ af hólmi meš hrašprófum, žvķ aš sóttkvķ er mjög ķžyngjandi og dżr.  Sóttkvķ ętti ekki aš tķškast lengur ķ skólastarfi, en einangrun į enn viš um sżkta ķ žjóšfélaginu. 

Žaš eru furšumargir, sem enn trśa į réttmęti opinberra sóttvarnarhafta į borš viš 1 m eša jafnvel 2 m reglu aš višlagšri grķmuskyldu, 200 manna samkomuhįmark eša 75 % ašgangsmark aš sundlaugum og žreksölum.  Žessar stjórnvaldstilskipanir eru ķžyngjandi fyrir landsmenn og hafa sennilega ekkert sóttvarnargildi.  Žess vegna ber aš afnema žęr og predika persónubundnar varnir. 

Žaš er lķka rétt hjį Herši Ęgissyni, aš bśiš er aš brengla įhęttumat almennings, og į žrķeykiš s.k. nokkra sök į žvķ.  Mįlflutningur lögreglumannsins žar  hefur išulega sętt furšu, en hann er anzi fullyršingasamur.  Žaš er brenglaš įhęttumat, žar sem ętluš nytsemi er talin meiri en ętlaš tjón af bólusetningum unglinga 12-15 įra.  Enskir sérfręšingar vara margir hverjir viš bólusetningum 16-17 įra, sem komiš hafa til tals žar ķ landi. 

Bólusetningum viš žessari  kórónuveiru viršist aldrei ętla aš linna.  Žann 11.08.2021 var tilkynnt um, aš rķkisstjórnin brezka hefši pantaš 30 M skammta frį Pfizer į 22 GBP/stk (=3855 ISK/stk) fyrir 2022, en skammtar įrsins 2021 kostušu 18 GBP/stk (=3155 ISK/stk).  Hękkunin er 22 %, sem kemur spįnskt fyrir sjónir, ekki sķzt ķ ljósi žess, aš verndunarvirknin er miklu minni en Pfizer-Biotech upplżstu um, aš vęri nišurstaša tilrauna žeirra. Ķ žeim tilraunafösum var sleppt tilraunum į dżrum, en sķšar hafa komiš ķ ljós skelfilegar afleišingar af tilraunum meš kófsbóluefni į dżrum.  Žaš eru e.t.v. mrd 50 įr į milli ķ žróunarstiganum, svo aš e.t.v. mį ekki draga of miklar įlyktanir af žessu.     

 

 

 

 

  

 


Svikinn héri

Žaš er varla of djśpt ķ įrinni tekiš, aš bóluefnin séu svikin vara.  Žann 4. įgśst 2021 tilkynnti "Imperial College London" um žį nišurstöšu rannsakenda hjį sér, aš smitlķkur fullbólusettra vęru 50-60 % minni en smitlķkur óbólusettra gagnvart Delta-afbrigši kórónuveirunnar, en samkvęmt rannsóknarnišurstöšum bóluefnaframleišendanna įttu žessar lķkur aš vera 90-97 % minni gagnvart alfa- (upprunalega afbrigšinu). Žetta žżšir, aš hjaršónęmi nęst aldrei meš žessum bóluefnum, sem er žvert gegn žvķ, sem lofaš var. Ekki nóg meš žetta, heldur benda rannsóknir Ķsraelsmanna į verndarįhrifum bóluefnanna (žeir hafa ašallega notaš Pfizer-BioNTech) til, aš žau fjari hratt śt; svo hratt, aš séu verndarįhrifin sett = 1,0 einum mįnuši eftir fullnašarbólusetningu, hafi žau lękkaš nišur ķ 0,5 sex mįnušum žašan ķ frį og séu žį aš įri lišnu komin nišur ķ 0,25. Žetta er eins konar svikamylla.  Hvernig voru kaupsamningarnir ? Hér veršur aš taka fram, aš bólusetningin viršist enn sem komiš er hafa marktęk įhrif til aš draga śr sjśkdómseinkennum og alvarlegum veikindum. Žaš breytir stöšunni til batnašar. 

Samningur rķkisstjórnarinnar (heilbrigšisrįšherra) viš Evrópusambandiš (ESB) um bóluefnaśtvegun hefur ekki veriš opinberašur, en žó er tališ, aš lyfjafyrirtękin, sem ESB samdi viš, hafi viš samningsgerš frķaš sig allri įbyrgš į virkni bóluefnanna og öllum skašlegum aukaverkunum.  Viš höfum keypt köttinn ķ sekknum og fįum ekki einu sinni aš vita, hvernig ķ pottinn var bśiš. Žess vegna fljśga żmsar flökkusagnir m.a., aš lyfjafyrirtękin hafi gert breytingar į sóttvarnarlöggjöf hér aš skilyrši samninga. 

Til aš undirbśa nżja sóttvarnarlöggjöf sömdu  forsętisrįšherra og heilbrigšisrįšherra viš verktaka.  Hvaša verktaka völdu žęr ?  Af öllum mönnum völdu žęr dómsforseta EFTA-dómstólsins.  Viš leikmanni blasir, aš meš žvķ aš taka verkiš aš sér gerši dómsforsetinn sig vanhęfan til aš fjalla um öll mįl, er kann aš verša skotiš til EFTA-dómstólsins og tengjast mįlefnum sóttvarna. Forsętisrįšherra hefur sķšan bętt grįu ofan į svart meš žvķ aš frķa sig įbyrgš į samžykki verktakans aš taka aš sér verkiš og varpaš įbyrgšinni yfir į verktakann.  Ekki er žaš nś stórmannlegt.

Frétt Odds Žóršarsonar į bls. 2 ķ Morgunblašinu 4. įgśst 2021 um mįliš hófst svona:

"Katrķn Jakobsdóttir, forsętisrįšherra, segir, aš žaš sé undir dómurum sjįlfum komiš aš meta hęfi sitt, žegar žeir taka aš sér störf utan žeirra dómstóla, sem žeir sitja viš.  Žar vķsar Katrķn til Pįls Hreinssonar, forseta EFTA-dómstólsins, sem tók aš sér aš gera įlitsgerš aš beišni Katrķnar, į mešan hann sat sem dómari." 

Žaš er lįgmark aš ętlast til žess, aš Katrķn hafi fališ utanrķkisrįšherra aš ganga śr skugga um, aš hin 2 ašildarrķki EFTA, sem skipa ķ EFTA-dómstólinn, hafi samžykkt verktökuna, en śt śr lošnu svari utanrķkisrįšherrans mį žó lesa, aš hann hafi hvorki hreyft legg né liš ķ žeim efnum:

"Gušlaugur Žór Žóršarson, utanrķkisrįšherra, tekur ķ sama streng og Katrķn og segir, aš žaš sé ekki viš hęfi, aš stjórnvöld tjįi sig um hęfi dómara; žaš sé į žeirra eigin forręši." 

Į žessu stigi mįlsins er žetta aukaatriši.  Ašalatrišiš er, aš framkvęmdavaldiš (rįšherrar) į aš virša kröfu Stjórnarskrįr um žrķskiptingu rķkisvaldsins og į alls ekki aš ašhafast neitt, sem getur valdiš vanhęfi dómara til aš fįst viš mįl, sem hęglega getur rekiš į fjörur hans sķšar. Žaš er įmęlisvert, aš forsętisrįšherra sé svo illa įttuš, aš hśn fremji fingurbrjót af žessu tagi. 

Nokkrir lögfręšingar, hver öšrum betur aš sér į sviši lögfręšinnar, hafa tjįš sig um žennan gjörning, sem er eins og aftan śr grįrri forneskju.  Fyrstur reiš į vašiš Carl I. Baudenbacher, fyrrverandi forseti EFTA-dómstólsins, ķ grein ķ Morgunblašinu, 31. jślķ 2021, undir fyrirsögninni:  

"Hnignun EFTA-dómstólsins".

Žar gat m.a. aš lķta eftirfarandi um mįl Katrķnar og EFTA-dómarans:

"Loks er žaš eftir öllu (svo !), aš forseti EFTA-dómstólsins, Pįll Hreinsson, starfar ķ hjįverkum fyrir ķslenzka forsętisrįšuneytiš, aš žvķ er viršist, gegn žóknun. T.a.m. skrifaši hann haustiš 2020 sérfręšingsįlit fyrir rįšuneytiš um lögmęti takmarkana į grundvallar réttindum ķ Covid-faraldrinum. Žar er um aš ręša sviš, sem heyrir undir lögin um hiš Evrópska efnahagssvęši.  Įlitsgeršin er mįlamyndaskjal, en meš žvķ eru rķkisstjórninni gefnar nįnast frjįlsar hendur ( https://stundin.is/grein/11953 ). Hafi Pįll Hreinsson nokkurn tķma veriš sjįlfstęšur, hefur hann meš žessu glataš sjįlfstęši sķnu. Įkvęši 1. mgr., 30. gr. samningsins um stofnun EFTA-dómstólsins er svohljóšandi: "Til embęttis dómara skal velja žį, sem óvéfengjanlega eru öšrum óhįšir og uppfylla skilyrši til aš skipa ęšstu dómaraembętti ķ heimalöndum sķnum eša hafa getiš [sér] sérstakan oršstķr sem lögfręšingar. Žeir skulu skipašir til 6 įra meš samhljóša samkomulagi rķkisstjórna EFTA-rķkjanna.""

Į grundvelli žessara hęfisskilyrša var augljóslega rangt af Katrķnu Jakobsdóttur aš rįša téšan dómara ķ vinnu fyrir ķslenzka rķkiš samhliša dómarastörfum hans hjį EFTA. Žetta įtti hśn aš kynna sér įšur en hśn tók žetta einkennilega skref, enda er vankunnįtta eša fįfręši engin afsökun fyrir forsętisrįšherra. Žvert į móti mį flokka žetta undir vanrękslu.

Ķslenzkir lögfręšingar hafa lķka tjįš skošun sķna opinberlega į žessari verktöku EFTA-dómarans. Žannig skrifaši Jón Magnśsson, hrl., ķ vefpistli į heimasķšu sinni 04.08.2021:

"... frįleitt aš rįša dómsforseta EFTA-dómstólsins til aš fjalla um ķslenzk löggjafarmįlefni og gera tillögur um breytingar, sem hann kynni sķšar aš žurfa aš fįst viš sem dómari."  

Žegar žetta er skrifaš, hefur Jón Steinar Gunnlaugsson, fyrrverandi dómari viš Hęstarétt og nefndarmašur ķ réttarfarsnefnd, skrifaš 2 greinar um mįlefniš ķ Morgunblašiš.  Sś sķšari birtist 5. įgśst 2021 undir fyrirsögninni:

"Eiga dómarar aš sżsla viš lagasetningu ?". 

Greinin hófst žannig:

"Į sķšum Morgunblašsins hefur į undanförnum dögum komiš til umręšu, hvort ešlilegt hafi veriš į sķšasta įri af forsętisrįšherra aš fela Pįli Hreinssyni, dómara viš EFTA-dómstólinn, aš skrifa įlitsgerš um valdheimildir heilbrigšisrįšherra til "opinberra sóttvarnarįšstafana samkvęmt sóttvarnalögum". Skilaši dómarinn įlitsgerš um žetta  efni 20. september sl.

Žaš er skošun mķn og fjölda annarra lögfręšinga, aš ekki sé viš hęfi, aš skipašir dómarar sinni svona verkefnum fyrir stjórnarrįšiš. Skiptir žį aš mķnu mati ekki mįli, hvort um ręšir dómara viš innlenda dómstóla eša fjölžjóšlega."

Ķ žessu ljósi mį žaš furšu gegna, aš doktor ķ hęfi/vanhęfi fremji žaš axarskapt aš verša viš ósk forsętisrįšherra um aš taka umrętt verk aš sér, en žaš er ekki nóg meš, aš hęfiš sé ķ uppnįmi, heldur varšar mįliš lķka viš Stjórnarskrįna, eins og Jón Steinar bendir į.  Blindur leišir haltan:

"Segja mį, aš įstęšur fyrir žessu séu ašallega tvķžęttar.  Ķ fyrsta lagi fara dómstólar meš dómsvald, en žaš vald į samkvęmt stjórnarskrį og lögum aš vera skiliš frį framkvęmdarvaldi, sem rįšherrar fara meš. Žaš skiptir žvķ mįli, aš dómarar gerist ekki žįtttakendur ķ mešferš rįšherravalds.  Slķkt er til žess falliš aš skapa tengsl, sem geta haft įhrif langt śt fyrir einstök verkefni, sem rįšherra felur dómara aš sinna. Žetta dregur śr trausti manna į dómstólum."

    Sķšan tķundar höfundur vanhęfnihliš mįlsins og saman gera žessar įstęšur frumhlaup rįšherrans aš fingurbrjóti ķ stjórnsżslu:

 "Svo mį spyrja: Hvers vegna leitar rįšherrann til dómarans til aš fį lögfręšiįlit ?  Pįll er hinn mętasti lögfręšingur og kann żmislegt fyrir sér.  En er ekki starfandi ķ landinu fjöldi lögfręšinga, sem segja mį hiš sama um ?  Ķ žeim flokki mį t.d. telja fręšimenn og kennara ķ lögfręši, starfandi lögmenn og jafnvel lögfręšimenntaša stjórnmįlamenn.  Er einhver žörf į aš hętta stöšu hins męta dómara Pįls meš žessu ?" 

Žessi gjörningur forsętisrįšherrans er svo skrżtinn, aš įstęša er til aš halda, aš fiskur liggi undir steini hjį vinstri-gręningjanum. 

Hvaš sem heimildum ķ sóttvarnarlögum til rķkisstjórnarinnar til frelsisskeršingar borgaranna  lķšur, ber henni samkvęmt stjórnsżslulögum aš virša mešalhófsregluna viš įkvaršanir, sem varša samkomutakmarknir, atvinnuréttindi o.s.frv. Aš henni virtri er mjög ankannalegt aš višhafa frelsisskeršingar į svo aš segja fullbólusettri žjóš, žótt hjaršónęmi nįist aldrei.  Žaš eru svo lķtil veikindi samfara žessari Delta-bylgju, sem nefnd er 5. bylgjan į Ķslandi, en lęgri raštala višhöfš annars stašar, aš žaš vęri satt aš segja merki um annaš vandamįl en Kófiš aš skella nś į ķžyngjandi höftum.

Žaš er mjög viršingarvert, hvernig rķkisstjórnin nįlgast višfangsefniš nśna.  Hśn hlustar eftir sjónarmišum og tillögum ólķkra hagsmunahópa ķ samfélaginu, og vonandi vegur hśn žau og metur af gerhygli.  Hśn ętti reyndar lķka aš leggja sig eftir žvķ, hvaš fulltrśar starfsfólks Landsspķtalans hafa aš segja, žvķ aš į Landsspķtalanum liggur meiniš nśna. 

Uppruni meinsins er sķšan löngu fyrir Kóf.  Hann mį rekja til sameiningar sjśkrahśsanna ķ Reykjavķk.  Sķšan žį hefur hallaš undan fęti hjį Landsspķtalanum ķ mönnunarmįlum, žvķ aš samkeppni um starfsfólkiš og um rekstrarįrangur hefur veriš af skornum skammti.  Frį žvķ fyrir Kóf hefur spķtalinn veriš staddur ķ vķtahring. Hann hefur misst heilbrigšisstarfsfólk vegna óįnęgju žess į starfi og ekki alltaf tekizt aš rįša fólk ķ stašinn.  Žetta hefur leitt til ofįlags į žį, sem eftir eru, og sumir hafa hętt vegna kulnunar ķ starfi.  Nś er komiš aš žolmörkum starfsfólksins, eins og neyšarkall tęplega 1000 heilbrigšisstarfsmanna um daginn ber vott um. 

Nśverandi heilbrigšisrįšherra skilur ekki vandamįliš eša neitar aš skilja žaš, vegna žess aš henni hefur veriš innrętt, aš sameining ólķkra stofnana undir einni stjórn, ž.e. aukin mišstżring, sé allra meina bót. Hvaš hefur hśn žį leitazt viš gera, sķšan hśn tók viš stjórn heilbrigšisrįšuneytisins 2017 ? Hśn hefur fariš žveröfuga leiš m.v. žaš, sem raunhęf greining į vandanum mundi vķsa į.  Hśn hefur reynt aš žvinga starfsfólk einkageirans į heilbrigšissviši inn į Landsspķtalann.  Žaš eru hins vegar eins vanhugsuš višbrögš og hęgt er aš hugsa sér, žvķ aš engin ašstaša er į Landsspķtalanum til aš sinna žeirri starfsemi, sem lęknastofurnar hafa haft meš höndum. Afleišingin af žessu hįttalagi rįšherrans er öngžveiti. 

Žaš veršur aš segja hverja sögu, eins og hśn er.  Heilbrigšisrįšherra vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs er óhęf til starfans.  Aš halda įfram į braut sósķalismans viš stjórnun heilbrigšismįla ķ landinu mun leiša til aukinna śtgjalda og verri žjónustu. Meta žarf gaumgęfilega, hvort raunhęft umbótaśrręši er aš aš stķga skref til baka frį sameiningunni, og žaš žarf strax aš semja viš sjįlfstęša sérgreinalękna, lįta af hernaši heilbrigšisrįšuneytisins gegn žeim og fį žeim verkefni til aš létta į starfsfólki Landsspķtalans, sem er aš žrotum komiš.  

 

 

  


"Ķslenzka kvótakerfiš er umhverfisvęnt"

Umręšurnar um loftslagsmįlin og C-19 eiga žaš sammerkt, aš žęr einkennast af rörsżn. Žaš er t.d. fleira, sem ógnar lķfrķki jaršar en hlżnun andrśmsloftsins, og mį nefna fękkun tegundanna ķ lķfrķki jaršar.  Žaš er lķka fjölmargt annaš en veiran SARS-CoV-2, sem er heilsufarsógn fyrir mannkyn, bęši ķ žróušum rķkjum og žróunarrķkjum.  Ķ barįttunni viš žessa kórónuveiru hafa t.d. ašrar bólusetningar setiš į hakanum ķ żmsum žróunarrķkjum, og żmsir bišlistar hafa lengzt ķ heilbrigšiskerfum žróašra rķkja.

Mannkyniš reišir sig į heilbrigš vistkerfi og neytir afurša žeirra s.s. fisks, kjöts, korns, timburs og trefja į borš viš bómull og silki. Meš ljóstillķfun taka tré og ašrar jurtir til sķn koltvķildi, CO2, og gefa frį sér ildi (sśrefni), O2. Upptaka žeirra af CO2 nemur um 11 mrdt/įr eša um 27 % af losun mannlegrar starfsemi.  Höfin sjśga ķ sig 10 mrdt/įr og sśrna fyrir vikiš meš neikvęšum įhrifum į lķfrķkiš. 

Virkni vistkerfanna, sem mašurinn nżtir sér, er algerlega hįš fjölbreytninni innan žeirra.  Sķšan į 10. įratugi 20. aldarinnar hafa rannsóknir sżnt hrörnun fjölbreytni lķfrķkisins, og vķsindamenn sjį nś fram į śtdauša margra dżra- og plöntutegunda.  Žaš yrši ķ 6. skiptiš, sem fjöldadauši tegunda yrši į jöršunni, en ķ žetta skiptiš yrši hann ólķkur fyrri skiptum, m.a. vegna skašlegra įhrifa hinnar įgengu tegundar "homo sapiens". 

Ef fjölbreytt vistkerfi jaršarinnar breytast ķ fįbreytt vistkerfi, jafngildir slķkt yfirvofandi tilvistarógn fyrir mannkyniš og miklum mannfelli. Žessi tilvistarógn er alvarlegri og nęr ķ tķma en hlżnun jaršar, en athyglin og umfjöllunin, sem hśn fęr, er ašeins brot af athygli og umfjöllun loftslagsbreytinganna. Samt hefur IPBES (Intergovernmental Science-Policy Platform on Biodiversity and Ecosystem Services) gefiš śt stöšuskżrslur, sķšast 2019, um yfirvofandi hrun vistkerfa. Ašeins stefnubreyting ķ įtt aš sjįlfbęrum landbśnaši og tęknižróunin geta dregiš śr įfallinu, sem framundan er.  Neyšin af völdum kórónuveirunnar er smįręši hjį žeirri hungursneyš, sem yfir dynur, ef vistkerfi hrynja. 

Ķ žessu ljósi rennur upp fyrir mörgum mikilvęgi ķslenzkrar matvęlaframleišslu fyrir fęšuöryggi landsmanna.  Hśn er sem betur fer sjįlfbęr, hvaš vistkerfiš varšar, bęši į landi og sjó.  Kornyrkju og gręnmetisręktun er hęgt aš auka mikiš, en žį žurfa stjórnvöld aš skilja sinn vitjunartķma, og fiskeldi ķ sjókvķum og landkerum er nś žegar ķ miklum vexti. Žetta veršur aušvitaš mikilsvert framlag Ķslendinga til framleišslu próteinrķkrar fęšu, žvķ aš fiskafli śr heimshöfunum fer minnkandi, og um žrišjungur nytjastofna į heimsvķsu er ofveiddur um žessar mundir. 

Ķ Bęndablašinu 8. jślķ 2021 var vištal viš dr Stefįn B. Gunnlaugsson, dósent viš Hįskólann į Akureyri, um ķslenzkan sjįvarśtveg undir sömu fyrirsögn og žessi vefpistill:

""Žegar ég var į sjó um 1990, var fiskirķ lélegt.  Žaš žótti gott aš fį 10-12 t/shr, og žį var fiskurinn miklu smęrri en hann er ķ dag. Ég sé žetta ķ gögnum, sem ég hef rannsakaš", segir Stefįn.

Nś eru 30 m togbįtar aš fylla sig į 2-3 dögum, žetta 40-80 t.  Žetta hefši ekki veriš hęgt aš gera 1990.  Žetta er grķšarleg breyting ķ veišum į žorski į žessum tķma, en ég hef mest rannsakaš žorskveišar af botnfisktegundum. Žetta hefur lķka mikil og jįkvęš įhrif į vinnslurnar.  Žęr afkasta meiru fyrir vikiš og verša hagkvęmari", bętir Stefįn viš." 

 Žaš hafa żmsir horn ķ sķšu kvótakerfisins og fęra fram żmis hrašsošin rök, sem eru illa ķgrunduš, t.d. aš įrangur kvótakerfisins sé harla lķtill, af žvķ aš veišin sé engu meiri en 1980. Žį voru hins vegar miklu fleiri skip aš skaka į mišunum og mikilvęgir stofnar į borš viš žorsk į barmi hruns, sbr "Svarta skżrslan" 1976.  Veišar og vinnsla voru fjarri žvķ jafnhagkvęmar og nś og fiskurinn minni. Žjóšin öll nżtur góšs af velgengni sjįvarśtvegsins, žótt "latte-lepjandi" ķbśar ķ 101 R. beri ekki skynbragš į žaš, eins og endurspeglast ķ fįrįnlegri stefnumörkun ESB-flokkanna, Samfylkingar og Višreisnar, hverra stefnumörkun um aš stušla aš inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš - ESB mun veita śtgeršum ESB-landanna kost į aš bjóša ķ aflaheimildir į Ķslandsmišum aš undangenginni žjóšnżtingu nśverandi aflaheimilda, ef žessir flokkar fį sķnu framgengt.  Hér mun allt fara ķ bįl og brand, ef/žegar hafizt veršur handa um aš innleiša žessi ósköp.

"Alkunna er, aš olķunotkun ķslenzks sjįvarśtvegs hefur dregizt saman um 45 % frį 1990-2017. Žetta hefur gerzt į sama tķma og losun ķ fiskveišum heimsins hefur aukizt um 28 % frį 1990-2011.  Žaš, sem skżrir žetta, segir Stefįn [vera], aš "meš kvótakerfinu var sókn takmörkuš og fyrirtękin neyddust til aš fękka skipum og sameina aflaheimildir; m.ö.o. aš hagręša.  Žannig lękkušu žau kostnaš og uršu aršbęr.  Stóri įvinningurinn var sķšan, aš veišistofn mikilvęgustu tegundarinnar, žorsksins, stękkaši mikiš, og aušveldara varš aš sękja žorskinn. Meš žessu mikla fiskirķi og fękkun skipa minnkaši olķunotkun Ķslendinga viš veišarnar. Žetta er algjör bylting, žvķ [aš] afli į sóknareiningu hefur aukizt mikiš.  Viš förum nišur, en heimurinn upp.  Til žess aš minnka losun ķ heiminum žarf aš gera tvennt ķ fiskveišum: aš taka upp kvótakerfi og byggja upp fiskistofna.  Allir umhverfisverndarsinnar ęttu žvķ aš styšja ķslenzka kvótakerfiš !", sagši Stefįn aš lokum." 

  Ef sķšasta fullyršingin er rétt, er andstęšan lķka rétt: enginn umhverfisverndarsinni ętti aš styšja sóknarmarkskerfi eša sóknardagakerfi.  Įstęšan er t.d. sś, aš žessi kerfi fela ekki ķ sér hvata til aš draga śr sóknarkraftinum og žar meš fękka skipum og gera kleift aš draga śr olķunotkun į hvert veitt tonn ķ sama męli og aflamarkskerfiš. Fęreyingar hafa nokkuš beitt sóknarstżringu įn višunandi įrangurs fyrir veišistofnana og afkomu śtgeršanna.

Hérlendis mį segja, aš markašurinn stżri sókninni og samkeppnin veldur žvķ jafnframt, aš śtgeršir leitast viš aš hįmarka tekjur og lįgmarka kostnaš į sóknareiningu. Afleišingin af öllu žessu er, aš hin "ósżnilega hönd markašarins" (ekki "hönd Gušs", eins og Maradonna śtskżrši eitt af mörkum sķnum) hįmarkar veršmętasköpun śr aušlind žjóšarinnar ķ kringum landiš, og eigandinn (žjóšin) ber žannig mest śr bżtum til lengdar įn žess aš žurfa aš leggja fram nokkurt įhęttufé ķ atvinnurekstur sjįlfur.  Žaš hefur komiš fram hjį einum af talsmönnum uppbošsleišarinnar, Daša Mį Kristóferssyni, hagfręšingi og varaformanni Višreisnar, aš hann telji ekki, aš tekjur rķkisins af sjįvarśtvegi mundu vaxa, žótt uppbošsleišin yrši farin.  Hér skal fullyrša, aš til lengdar mundu žęr minnka vegna žess, aš langtķmahugsun hverfur, fjįrfestingar skreppa saman og hęgir į framleišniaukningu knśinni įfram af tęknižróun.  Samkeppnisstašan versnar af žessum sökum, sem leišir til minni tekna og jafnvel minnkandi markašshlutdeildar. 

Tilraunastarfsemi meš 2. og 3. flokks stjórnkerfi ķ staš 1. flokks stjórnkerfis er heimskuleg ęvintżramennska, sem žjónar annarlegum sjónarmišum į borš viš aš koma ķslenzka sjįvarśtveginum į kné ķ von um, aš žį opnist glufa ķ varnarvegginn gegn žvķ aš taka ašlögun Ķslands aš Evrópusambandinu į nżtt stig, sem endi meš fullri ašild, žannig aš į nż fęrist višamikil įkvaršanataka um mįlefni Ķslands śt fyrir landsteinana, ķ žetta sinn til yfiržjóšlegs valds. Žau, sem fyrir žessu berjast, beita raunar svo lķtilfjörlegum mįlflutningi, aš umręša um žetta viršist vera hrein tķmasóun, en stjórnmįlaflokkarnir, sem žetta setja į oddinn, eru žó alls ekki įhrifalausir, hvorki į Alžingi né ķ sveitarstjórnum. 

Įrangur landvinnslu sjįvarafurša viš aš draga śr olķunotkun er mjög athyglisveršur, žvķ aš žar hafur olķunotkun minnkaš į 22 įra tķmabili 1995-2017 śr 200 kt/įr ķ 20 kt/įr eša um 90 %, og vęri minnkunin enn meiri, ef flutnings- og dreifikerfi raforku, einkum į NA-landi, vęri ķ stakkinn bśiš aš standa undir orkuskiptunum. Ófullnęgjandi opinberir innvišir standa žróun samfélagsins fyrir žrifum, en ašgęzlulausir stjórnmįlamenn gleyma žvķ, žegar žeim liggur mikiš į viš aš setja landsmönnum hįleit markmiš. 

 Olķunotkun fiskiskipanna hefur minnkaš enn žį meira į sama tķmabili eša frį 800 kt/įr nišur ķ 410 kt/įr eša um 390 kt/įr, sem eru um 49 %.  Žessi įrangur er bein afleišing af breyttu śtgeršarfyrirkomulagi og breyttum višhorfum innan śtgeršanna, ž.e. einn af fjölmörgum įvinningum fiskveišistjórnunarkerfisins og vęri śtilokašur meš einhvers konar sóknarkerfi. 

Enn er eftir aš mestu aš nżta lķfręna olķu į skipin.  Lķklega er hęgt losna aš töluveršu leyti viš innflutta olķu į skipunum, ef vel tekst til viš olķugerš innanlands, t.d. śr repju.  Ef tilraunir meš aš vinna CO2 śr kerreyk stórišjunnar heppnast og verša innan kostnašarmarka, er ólķkt gęfulegra aš nżta žetta koltvķildi įsamt vetni til eldsneytisframleišslu en aš dęla žvķ ofan ķ jöršina viš ęrnum tilkostnaši. 

Žótt sjįvarśtvegurinn hafi nįš frįbęrum įrangri į undanförnum įrum į fjölmörgum svišum, er ekki žar meš sagt, aš hann hafi bśiš viš fjįrhagslega sérlega hvetjandi atlęti stjórnvalda til žess t.d. aš minnka olķunotkun sķna. Žannig skrifaši Sigurgeir B. Kristgeirsson, bśfręšingur og framkvęmdastjóri Vinnslustöšvarinnar hf ķ Vestmannaeyjum ķ Bęndablašiš 8. jślķ 2021: 

"En žaš eru ekki bara lög og reglugeršir aš žvęlast fyrir [į "vegferš okkar aš minni kolefnisśtblęstri"].  Skattar hafa nefnilega įhrif lķka.  Žaš var žannig, aš žegar Vinnslustöšin hf lét byggja Breka VE, žį var ašalforsenda nżsmķšinnar olķusparnašur upp į 150 MISK/įr vegna stęrri, hęggengari og hagkvęmari [meš minni orkutöpum - innsk. BJo] skrśfu.  Af žessum 150 MISK/įr sparnaši fer 33 % ķ hęrra veišigjald į greinina eša 50 MISK/įr.  Skattar hafa einfaldlega įhrif į hegšun fyrirtękjanna."

          


Hvaša leikur er ķ gangi ?

Formašur Sjįlfstęšisflokksins, Bjarni Benediktsson, sagšist viš Valaskjįlf į Egilsstöšum (ķ yfir 20°C) föstudaginn 23. jślķ 2021 trśa žvķ, aš bólusetning um 90 % žjóšarinnar 16 įra og eldri hefši breytt leiknum, ž.e. barįttunni viš SARS-CoV-2 kórónuveiruna. 

Żmsar stašreyndir renna stošum undir žessa trś og von fjįrmįla- og efnahagsrįšherra rķkisstjórnarinnar, sem žarna hittist į fundi til aš taka til umfjöllunar enn eitt minnisblašiš frį sóttvarnarlękninum, sem ekki viršist vilja lįta į žaš reyna, hvort landsmenn geti lifaš "ešlilegu" lķfi "fullbólusettir" meš veirunni.  Ķ miklu žéttbżlla landi en Ķslandi, Englandi, sem nįš hefur langt ķ bólusetningum gegn C-19, žó ekki eins langt og Ķslendingar enn žį, rķkir enn svipaš frelsi og hér rķkti 24.06.2021-24.07.2021, žótt smittķšnin hafi rokiš upp.  Hśn hefur reyndar lękkaš stöšugt frį žvķ Englendingar fengu "frelsiš". Žeir, sem hafa komizt ķ tęri viš greindan jįkvęšan į PCR-prófi, sęta sóttkvķ meš vissum undantekningum.  Boris Johnson spurši réttilega: Hvenęr į aš afnema opinberar sóttvarnarhömlur, ef ekki nśna ? Ķslenzka rķkisstjórnin fylgist nś meš framvindunni og myndar sér vonandi žį skošun aš teknu tilliti til heildarhagsmuna aš afnema hömlur eigi sķšar en 14. įgśst 2021. 

Frį Ķsrael berast žęr rannsóknarnišurstöšur, aš 80 % bólusettra smiti ekki.  Žį dofna įhrif bólusetningar hratt samkvęmt sömu heimildum, og er vörn gegn slęmum einkennum oršin helmingur eftir um hįlft įr frį fullri bólusetningu į viš upphaflegu vörnina.  Žetta vegur į móti miklu smitnęmi delta-afbrigšisins og skżrir lękkandi smittķšni į Englandi og bendir til žess, aš halda žurfi įfram bólusetningum, sem skżrir hamstur rķkra žjóša į bóluefnum. Hafa veršur ķ huga, aš affarasęlla er aš öšlast ónęmi įn bóluefna og losna žar meš viš aukaverkanir žeirra, sem vissulega eru alvarlegar. Illskiljanlegt er aš hvetja til bólusetninga žegar smitašra og unglinga 12-16 įra, sem lķtiš veikjast yfirleitt. 

Hvernig vegnar sjśklingunum, sem hérlendis veiktust hastarlega ķ kjölfar bólusetninga, en lifšu af ?  Žaš hefur veriš hljótt um žį og fréttamenn įhugalausir. 

  Viš veršum aš hafa žrek til aš lifa meš žessari veiru, į mešan heilbrigšiskerfiš meš góšu móti ręšur viš sjśklingafjöldann.  Virtur lęknir, Jón Ķvar Einarsson, telur, ef rétt er tekiš eftir, aš PCR-próf bólusettra į landamęrum og aš senda einkennalaust bólusett fólk ķ sóttkvķ sé yfirskot og eins konar barįtta viš vindmyllur.  Höfundur žessa pistils er sammįla. 

Jens Spahn, heilbrigšisrįšherra Žżzkalands, segir, aš hvorki sé įstęša til né lagaheimild fyrir setningu opinberra sóttvarnarhafta ķ Žżzkalandi nś ķ lķkingu viš žau, sem tķškušust fyrir bólustningu.  Leikurinn hefur breytzt viš bólusetninguna, og sóttvarnarlęknir og mįlpķpa hans hjį Almannavörnum hljóta aš fara aš višurkenna žaš. 

Kolbrśn Bergžórsdóttir, sem fram aš žessu hefur ekki veriš skarpasti hnķfurinn ķ sóttvarnarmįlum ķ skśffunni, sem hżsir leišarahöfunda Fréttablašsins, skrifaši 23. jślķ 2021 leišara, sem breytir žeirri sżn.  Hann bar fyrirsögnina:

"Gagnrżnisleysi".

Žaš er įstęša til nś į hįsumartķš aš vitna rękilega ķ žennan leišara:

"Almenningi var į sķnum tķma sagt, aš ašgeršir į Covid-tķmum mišušu aš žvķ, aš sjśkrahśs fylltust ekki af alvarlega veikum einstaklingum.  Žjóšin tók žvķ hertum ašgeršum stjórnvalda meš samžykki.  Sķšan var almenningi sagt, aš leišin śt śr Covid vęri bólusetning. Fyrir vikiš streymdi fólk ķ bólusetningu.  

Nś er sagt, aš bólusetningar dugi ekki nęgilega vel. Į sama tķma eru sjśkrahśs ekki aš fyllast af Covid-sjśklingum, fólk er ekki aš deyja śr pestinni, og langflestir, sem veikjast, finna fyrir litlum einkennum. Samt žarf aš herša ašgeršir.  Um leiš mį bśast viš mun meiri mótžróa hjį almenningi en įšur. Fólk žarf aš sjį vit ķ bošum og bönnum.  Ef žaš sér žaš ekki, žį brżtur žaš reglur, sem žvķ finnst vera ósanngjarnar."  

Kolbrśn finnur ekki heila brś ķ tillögu sóttvarnarlęknis, og hann viršist vera of laus ķ rįsinni.  Žaš er ekki nóg aš smitum fjölgi mikiš, hr. sóttvarnarlęknir, til aš hefta frelsi fólks til aš koma saman og stunda sķna vinnu, lķkamsrękt, skemmtanir og halda veizlur.  Heilbrigšiskerfinu žarf aš vera ógnaš lķka, og sjśkrahśsinnlagnir vegna C-19 benda ekki til, aš svo verši, nema sś įkvöršun aš stinga bólusettu starfsfólki žess ķ sóttkvķ, sem er óžarfi, ef 80 % bólusettra smita ekki. Ķ Bretlandi hafa lekiš śt upplżsingar um, aš innlögn sjśklings sé vegna C-19, žótt hann greinist žannig eftir innlögn.  Er sama tilhneiging hér ? Sóttvarnarlęknir hęldi bólusetningum ķ hįstert, žegar hann var aš hvetja til bólusetninga, en nś, žegar tęplega 90 % 16 įra og eldri hafa veriš bólusett, gerir hann óžarflega lķtiš śr gagnsemi žeirra. Žaš er nógu mikiš gagn aš žeim, til aš višhalda megi žvķ frelsi, sem hér var innleitt 24.06.2021 og afnumiš meš kjįnalegum frelsistakmörkunum mįnuši sķšar. Sóttvarnarlęknir virkar óžarflega hvatvķs fyrir žetta embętti.  

"Žaš er algjörlega ljóst, aš skeršingar į frelsi fólks ķ Covid-fįrinu verša aš vera eins vęgar og mögulegt er.  Žaš er sķšan ekki verjandi aš višhalda žeim, žegar smitum fękkar, og veikindi eru ekki alvarleg. Ekki sakar aš hafa ķ huga, aš sjśkdómalaust samfélag veršur aldrei til. Vonandi žykir žaš svo ekki dęmi um haršlyndi, žegar bent er į, aš daušinn er óumflżjanlegur hluti af lķfinu, en ekki nżtilkomin ógn."  

 

 Vęlukjóinn ķ Almannavörnum var 26.07.2021 meš fullyršingar um, aš dagleg smit hefšu reynzt fęrri, ef strangari opinberar hömlur hefšu veriš settar į lķf fólks, sem sagt enn meiri frelsisskeršingar.  Žaš er nóg komiš af innistęšulausum fullyršingum frį žessum talsmanni Almannavarna ķ sóttvarnarmįlum.  Žaš gęti dregiš śr sannfęringu hans um nytsemi frelsisskeršinga aš kynna sér žaš, sem er aš gerast į Englandi.  Žar voru allar opinberar frelsisskeršingar afnumdar 19.07.2021, og žann 26.07.2021 var tilkynnt um, aš 5. daginn ķ röš hefši nżjum smitum C-19 fękkaš. Haftasinnar mega ekki heyra į žaš minnzt, aš gagnsemi hafta ķ sóttvarnaskyni sé dregiš ķ efa, hvaš žį, aš bent sé į, aš žau hafi gert meira ógagn en gagn, hvort sem męlt er ķ töpušum lķfįrum eša tekjum hins opinbera og fyrirtękjanna, sem undir öllu standa. 

Įfram meš Kolbrśnu:

"Hinar heftandi ašgeršir į Covid-tķmum hafa takmarkaš mannréttindi og athafnafrelsi fólks.  Engin įstęša er til, aš žvķ sé tekiš meš žögninni einni.  Žaš er lķka óžarfi aš lįta, eins og žaš sé nįnast gušlast aš vera ósammįla sóttvarnalękni. Į sķnum tķma sagši žrķeykiš, aš gagnrżni vęri naušsynleg; ekki vęri gott, ef hętt vęri aš spyrja um naušsyn ašgerša.  Vonandi er žrķeykiš enn žessarar skošunar."  

Sóttvarnarlęknir hefur haldiš svo illa į spilunum, aš fólk er oršiš ruglaš ķ rķminu um, hvašan  sóttvarnaryfirvöld eru aš koma og hvert žau stefna.  Sóttvarnarlęknir hvatti mjög til bólusetninga.  Daušsföll af žeirra völdum eru lķklega oršin įlķka mörg og af sjśkdóminum C-19 sjįlfum (30), og margir tugir alvarlegra aukaverkana annarra hafa komiš fram, en engar fregnir eru sagšar af lķšan žessara sjśklinga, eša hversu margir žeirra eru į sjśkrahśsi.  Žeir eru lķklega fleiri en C-19 sjśklingar į spķtala, žvķ aš žeir eru sįrafįir eša um 3. Hvernig vęri, aš s.k. žrķeyki sżndi dįlitla hluttekningu meš žessum sjśklingum og upplżsti um lķšan žeirra į upplżsingafundum sķnum ?

Nś er sóttvarnarlęknir farinn aš tala įhrif bóluefnanna nišur og segir virknina ašeins vera 60 % ķ staš 91 % - 97 % įšur.  Hvaš er hér į seyši ?  Er sóttvarnarlęknir algerlega śti aš aka, eša eru bóluefnaframleišendur tilbśnir aš jįta žetta, og hvernig stendur žį į žessu stóra frįviki frį uppgefnum gildum framleišendanna ?  Žį hafa borizt fregnir frį Ķsrael um hraša dvķnun ónęmisvirkninnar meš tķma eša um helmingun į 1/2 įri.  Eitt er žó ljóst: delta-afbrigši veirunnar veldur ekki jafnskęšum veikindum į Ķslandi og fyrri afbrigši.  Mį žakka žaš bólusetningunum eša žvķ, aš delta-afbrigšiš, sem er meira smitandi en önnur, er ekki jafnhęttulegt og fyrri afbrigši ? Slķk er venjuleg žróun veira.

"Einkennilegt er aš horfa upp į žaš, aš višhorf stjórnmįlamanna til takmarkana og frelsissviptinga ķ Covid skuli fara eftir flokkslķnum. Sjįlfstęšismenn hafa veriš ötulastir viš aš minna į mikilvęgi einstaklingsfrelsisins. Ķ öšrum flokkum hafa menn varla leyft sér aš efast og spurt fįrra spurninga.  Satt bezt aš segja hefur veriš ömurlegt aš horfa upp į žaš gagnrżnisleysi. 

Žegar réttindi almennings eru skert, eins og gerzt hefur ķ Covid, žį į fólk um leiš rétt į aš vita, hversu lengi höft verši višvarandi; sem sagt, hvaša ašstęšur žurfi aš skapast, til aš žeim sé aflétt.  Engin tegund hafta į sķšan aš festa sig ķ sessi og vera flokkuš sem "ešlilegt įstand". 

Bragš er aš, žį barniš finnur.  Žaš er óžarfi af Kolbrśnu aš verša mjög hissa į mismunandi afstöšu fólks, stjórnmįlamanna og annarra, gagnvart opinberum frelsisskeršingum ķ sóttvarnarskyni.  Žar birtist hugsunarhįttur fólks og afstaša til rķkisvalds, og hvernig mį fara meš žaš.  Vinstri menn eru mjög hallir undir valdboš hins opinbera og óskeikulleika embęttismanna.  Žaš er rķk įstęša til aš vara almenning viš vinstri slysunum, žvķ aš vinstri menn eru sannfęršir um, aš valdboš og valdbeiting hins opinbera gegn atvinnulķfinu og einstaklingunum, jafnvel į kostnaš eignarréttarins, svo aš ekki sé nś minnzt į atvinnufrelsiš, sé alltaf réttlętanlegt. 

Žetta er stórhęttulegt og kolrangt višhorf.  Einstaklingurinn į aš vera kjarni samfélagsins, Stjórnarskrįin stašfestir žaš.  Hugdettur stjórnmįlamanna og embęttismanna eiga ekki aš duga til frelsisskeršinga.  Žingiš ętti alltaf viš fyrsta tękifęri aš fį tękifęri til aš stašfesta eša hafna žvķ, aš nęg įstęša hafi veriš til frelsisskeršinga, og aušvitaš verša žęr aš styšjast viš lög.  Eins og nś hįttar, leikur mikill vafi į žvķ, aš nęg įstęša hafi veriš til aš hverfa frį frelsinu, sem veitt var til persónulegra athafna hérlendis 24.06.2021. Įstęšan er sś, aš žjóšin telst nś vera nįnast fullbólusett og rķkjandi veiruafbrigši, delta, sem aš vķsu er mjög smitandi, viršist ekki valda alvarlegum sjśkdómseinkennum.

Höft į mannlegt atferli orka alltaf tvķmęlis, žvķ aš slķk höft geta haft alvarlegar neikvęšar afleišingar.  Eins og stašan er nśna hafa žau leikiš fjįrhag margra grįtt, en enn žį verra er, aš žau hafa orsakaš heildarfjölgun daušsfalla. Neikvęšar heilsufarslegar afleišingar atferlishafta hafa oršiš meiri en gagniš af žessum höftum, eins og lesa mį śt śr tölfręši Hagstofunnar, sem Jóhannes Loftsson, verkfręšingur, hefur vakiš athygli į ķ Morgunblašsgrein, 16.07.2021, sbr https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2267223 .  

Um sama leyti og Englendingar afnįmu samskiptahöft hjį sér, 19.07.2021, įkvįšu yfirvöldin į Singapśr-eyjunni, aš žašan ķ frį skyldu ķbśarnir umgangast SARS-CoV-2 kórónuveiruna eins og hverja ašra inflśensuveiru.  Fjölmišlar hęttu ķ kjölfariš aš birta daglegar fréttir af fjölda smita o.ž.h., enda gefur auga leiš, aš smittķšnin skiptir litlu mįli, ef veikindin eru engu meiri en af inflśensu.

Hérlendis bśum viš viš hvatvķsan sóttvarnarlękni, sem stóšst ekki mįtiš aš freista žess aš hrekja rķkisstjórnina af frelsisleišinni, sem hśn markaši 24. jśnķ 2021, og setti į 75 % hįmark ķ sundlaugar og žreksali og 200 manna samkomuhįmark, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Žetta stórskemmdi stutt sumar fyrir mörgu fólki og mótshöldurum og er frumhlaup, en rķkisstjórnin treysti sér ekki til aš ganga gegn embęttismanninum og bar viš, aš hśn vildi hafa vašiš fyrir nešan sig (varśšarrįšstöfun).  Allar upplżsingar frį vel bólusettum löndum hafa žó veriš į einn veg, aš delta afbrigšiš valdi tiltölulega fįum sjśkrahśssinnlögnum, e.t.v. 0,5 % af sżktum.     

   

 


Hjaršónęmi eša ekki hjaršónęmi ?

Tķšindi hafa borizt af žvķ, aš rķkisstjórnin ķ Singapśr, žar sem bśiš er aš fullbólusetja tęplega 70 % ķ žessum skrifušum oršum, en hérlendis um 85 %- 90 % 16 įra og eldri, hafi nś įkvešiš aš mešhöndla C-19 sem hvern annan flensufaraldur, og yfirvöld muni žess vegna hętta aš lįta žylja yfir ķbśunum tölur um dagleg smit, andlįt o.ž.h. af völdum alls konar afbrigša af SARS-C0V-2. Žetta er hęgt aš gera vegna įhrifa bólusetninganna, ekki hjaršónęmis, heldur minni veikinda.

Žetta viršist vera skynsamleg įkvöršun ķ ljósi žess, aš bólusetningarnar hljóta aš lękka smitstušulinn eitthvaš, žótt smittķšni bólusettra valdi vonbrigšum, og veikindi bólusettra viršast ekki alvarleg enn sem komiš er. Žaš er einkennandi hér og annars stašar į Vesturlöndum nśna, hversu margir bólusettir smitast m.v. žaš, sem bśizt var viš į grundvelli tilrauna lyfjafyrirtękjanna.  Žaš veldur vonbrigšum, en ašalatrišiš er, aš veikindin eru hófleg og hęttulķtil. 

Aš mati höfundar žessa vefpistils ętti ekki aš koma til mįla aš bólusetja yngra fólk, vegna žess aš žaš veikist yfirleitt lķtiš af C-19 og vegna žeirra alvarlegu afleišinga bólusetninga viš sjśkdóminum, sem nś hafa komiš fram viš tilraunir į dżrum og sagt er frį hér aš nešan. Meš öšrum oršum vęri tekin óžörf įhętta meš ungvišiš meš žvķ aš bólusetja žaš viš C-19.  Reynslan sżnir, aš bóluefnin hindra sķšur en svo smit og fękkar lķtiš smitberum.  Žaš vęri žvķ mjög ankannalegt aš hefja žessar bólusetningar, og slķkt mętti žį hiklaust tślka sem undanlįtssemi viš lyfjaišnašinn, sem viršist hafa komiš sér upp gullmyllu, žvķ aš fregnir berast frį Ķsrael um žaš, aš įhrifamįttur bóluefnanna, sem žar hafa veriš reynd, til aš draga śr sjśkdómseinkennum eftir smit, dvķni mjög aš hįlfu įri lišnu frį seinni bólusetningu. Žar ķ landi mun nś višbótar bólusetning vera ķ undirbśningi, svo aš muliš er undir lyfjaišnašinn ķ meiri męli en sézt hefur lengi.   

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur, ritaši gagnmerka grein ķ Morgunblašiš 16. jślķ 2021 og nefndi hana:

"Hundraš".

Hśn hófst žannig:

"Frį maķ fram ķ nóvember 2020 [1/2 įr-innsk. BJo] létust 35 žśsund fleiri Bandarķkjamenn į aldrinum 15-64 įra śr öšru en Covid en ķ mešalįri. Svipuš leitni var vķša um lönd.  Andlįtin eru talin tengjast frestun lęknisžjónustu og gešheilbrigši.

Engin slķk greining hefur fariš fram hérlendis, en upplżsingar um andlįt mį finna ķ tilraunatölfręši Hagstofunnar.  Andlįt yngri en 55 įra eru mjög óvenjuleg.  Frį lokum jśnķ 2020 fram fram yfir fyrstu 9 vikur 2021 (8,5 mįnušir) [0,7 įr] hafa 33 fleiri lįtizt į žessum aldri en mešaltal žeirra 3-4 įra į undan, sem tilraunatölfręšin nęr til. Žar af uršu 26 umframandlįt bara frį jśnķlokum fram ķ september (3 mįnušir) [1/4 įr], sem er 54 % aukning og samsvarar einu višbótarandlįti žrišja hvern dag.  Mešalaldurinn var ekki nema 38 įr.  Til samanburšar er mešalaldur žeirra 29 Ķslendinga, sem lįtizt hafa śr Covid, um 85 įr.  Męlt ķ töpušum lķfįrum er skaši žessara andlįta, sem mögulega mį rekja til sóttvarnarašgerša, oršinn tķfaldur į viš skaša sjśkdómsins Covid-19." [Lķklega nęr 20-faldur - innsk. BJo.]

Žetta eru slįandi upplżsingar. Žį vaknar spurningin, hverju opinberar sóttvarnarašgeršir hafi skilaš į formi gręddra lķfįra ?   

Ef fariš hefši veriš aš rįši Burrington-sérfręšingahópsins og varnarašgeršir einskoršašar viš viškvęma hópa, en öšrum hindrunum, lokunum og takmörkunum į starfsemi ķ žjóšfélaginu, sleppt, er ekki vķst, aš mannslįtum vegna C-19 hefši fjölgaš neitt, en žótt töpuš lķfįr af völdum C-19 hefšu žrefaldazt, hefšu töpuš lķfįr af völdum C-19 samt ašeins oršiš innan viš 15 % af žeim töpušu lķfįrum, sem meš rökum mį rekja til opinberra sóttvarnarašgerša.

Žessar ömurlega stašreyndir benda til, aš yfirvöld hérlendis hafi veriš į kolröngu róli meš sķnar ašgeršir.  Žetta var fyrirsjįanlegt į grundvelli erlendra rannsókna, og bentum viš Žorsteinn Siglaugsson, hagfręšingur, m.a. į žetta ķ blöšum og bloggi. 

Žį vék Jóhannes Loftsson aš bólusetningunum:

 "Ķ september 2020 sagši sóttvarnalęknir, aš tryggja yrši, aš bóluefnin vęru örugg og meš góša virkni. Ķ lok įrs varš Ķsland samt fyrst žjóša til aš bólusetja öll elliheimilin, ašeins tveimur dögum, eftir aš bóluefniš kom til landsins.  Engar męlingar voru žį til um virkni eša öryggi bóluefnanna fyrir svo hrumt fólk. 17 dögum sķšar var bśiš aš tilkynna 7 andlįt tengd bólusetningunni, sem er ein versta śtkoma ķ heiminum. Ķ gögnum, sem keypt voru frį Hagstofunni, sést, aš andlįtum eldri en 85 įra žessa 17 daga fjölgaši um 20 % m.v. mešaltal sķšustu 4 įramóta į undan. Žetta eru 10,5 fleiri andlįt en mešaltališ og 4 fleiri en mest hafši oršiš fram aš žessu." 

    Viškvęmir hópar voru ekki teknir meš ķ prófunum lyfjafyrirtękjanna į bóluefnum sķnum viš C-19.  Žess vegna tók sóttvarnarlęknir mikla įhęttu upp į eigin spżtur, žegar hann įkvaš aš heimila bólusetningar į žeim.  Hann gat fariš aš rįšum Burrington-sérfręšinganna og fyrirskipaš sérstaka verndun žeirra ķ stašinn gegn C-19. 

Ofangreind tölfręši sżnir afleišingar žessarar ógrundušu įkvöršunar svart į hvķtu.  Enginn veit, hvort viškomandi, sem žarna uršu fórnarlömb bólusetningar, hefšu lifaš smit SARS-CoV-2 veirunnar af.  Ķ žessu ljósi er nokkur hręsnisbragur į oršum sóttvarnarlęknis um, aš nś óttist hann afleišingar žess, aš kórónuveiran nįi til viškvęmra hópa.  Žeir eru nś bólusettir.  Til hvers var žį tekin sś įhętta aš bólusetja žį ?

"Asinn viš žróun Covid-bóluefnanna olli žvķ, aš stokkiš var yfir mörg žróunarskref og prófunum seinkaš.  Mešal žeirra voru dżraprófanir į eiturvirkni.  Nś liggja nišurstöšur žessara prófana fyrir, og žęr eru ekki uppörvandi. Tengisprotinn, sem er ķ öllum bóluefnunum, er eitrašur og veldur alls konar blóšrįsarkvillum, https://tinyurl.com/fbj8cvkd , og skaša ķ heila tilraunadżranna, https://europepmc.org/article/ppr/ppr319676 .  Ennfremur sżndu dżraprófanir į Pfizer-bóluefninu, aš nanóagnir bóluefnisins dreifa sér um allan lķkamann og safnast ķ hįum styrk ķ milta, lifur, nżrnahettum og eggjastokkum, https://tinyurl.com/n9wy2t8e  . Eiturvirknin skżrir fjölda aukaverkana, sem fylgja bóluefnunum.  Ķ dag hafa um 2000 aukaverkanir veriš tilkynntar og žar af 100 alvarlegar og 26 daušsföll.  Lķklega er žetta veruleg vantalning, žvķ [aš] eftirfylgni skrįninga vantar, og m.v. ķsraelska greiningu eru andlįtin ķ dag oršin 45."

Žetta eru stórtķšindi og koma ķ bakiš į fólki.  Mundir žś hafa fariš ķ bólusetningu aš fengnum žessum upplżsingum um nišurstöšur bóluefnaprófana į dżrum og vitandi žaš, aš daušsföll af völdum bólusetninga hérlendis eru aš lķkindum 50 % fleiri en eftir sżkingu af veirunni sjįlfri ?  Gagniš sjįum viš lķka nśna ķ eftirtķš, aš er miklu takmarkašra en fólki var talin trś um.  Žó hefur į skrifandi stundu ekki frétzt af alvarlegum sżkingum bólusettra, en samt er fulltrśi Almannavarna farinn aš vęla um, aš e.t.v. žurfi aš hefta frelsi fólks aftur verulega meš öllum žeim neikvęšu afleišingum, sem žaš hefur, og banna allar śtihįtķšir, žaš sem eftir lifir sumri. Frumhlaupin eru legio. 

JL vék nęst aš žvķ ķ grein sinni, aš hagsmunum annarra skjólstęšinga Landsspķtalans hefši veriš fórnaš į altari kórónuveirunnar:

"20. febrśar 2020 kom śt skżrsla tveggja sęnskra sérfręšinga, sem fóru höršum oršum um stöšu mįla į brįšamóttöku Landsspķtalans. Į hverjum degi voru 30 sjśklingar lįtnir bķša ķ yfir 24 klst įšur en žeir voru fluttir til mešferšardeildar. Žetta žótti žeim stórhęttulegt skipulagsleysi, sem tķškašist ekki annars stašar. Lagt var til bann viš, aš sjśklingar męttu bķša lengur en 6 klst į brįšadeildinni įšur en leyst yrši śr žeirra mįlum. Nś 1,5 įrum sķšar hefur ekkert gerzt og margt versnaš, ef marka mį neyšarkall 1000 lękna um ófremdarįstandiš į spķtalanum. 

Covid-ašgeršir hafa haft mikil įhrif į žetta įstand.  Skašinn vegna Covid-ašgerša innan spķtalans er žvķ miklu margslungnari en nokkurn órar fyrir, og heilsu og lķfi fjölda manns hefur veriš fórnaš meš žvķ aš bregšast ekki viš rįšgjöfinni." 

Žaš er mikill hnekkir fyrir framkvęmdastjórn Landsspķtalans og heilbrigšisrįšuneytiš, hvernig komiš er öryggi skjólstęšinga hans, en nżlegt neyšarkall 985 lękna spķtalans ber vott um, aš spķtalinn uppfylli ekki lįgmarkskröfur nśtķmans ķ vestręnu žjóšfélagi til öryggis į sjśkrahśsum.  Fjįrmunum hefur veriš hellt śr rķkissjóši og ķ spķtalann, en allt hefur komiš fyrir ekki. Aš "frįflęšisvandinn" skuli standa starfsemi spķtalans fyrir žrifum ķ a.m.k. įratug, sżnir ranga forgangsröšun ķ félagsmįla- og heilbrigšisgeiranum.

Aš lokum vék JL aš akkilesarhęl sóttvarnastjórnunarinnar hérlendis, sem er hundsun į heildstęšu mati į félagslegum og fjįrhagslegum afleišingum sóttvarnaašgerša. Einstefna og žröngsżni sóttvarnarlęknis er alger ķ žessum mįlum, og heilbrigšisrįšuneytiš hefur ekki sżnt neina tilburši til heildstęšs mats eša aš fį rįšgjafa ķ įhęttugreiningum til slķks verks. Afleišingin eru endurtekin yfirskot ķ sóttvarnarašgeršum og allt of mikill kostnašur hins opinbera, sem velt er į framtķšina meš lįntökum.  Til aš tryggja bošleg vinnubrögš ķ žessum efnum, žarf aš endurskoša sóttvarnarlöggjöfina og draga lęrdóma af reynslunni til aš lįgmarka daušsföll og samfélagslegan kostnaš.

"Eitt stęrsta vandamįl viš beitingu sóttvarnarašgerša er, aš skaši ašgerša er varla metinn. Slķkt mat er ašeins gert ķ gegnum gleraugu gerandans (sóttvarnaryfirvalda), sem getur eftir į vinsaš śt óžęgilegar upplżsingar. Įn eftirlits er engin įbyrgš og įn įbyrgšar heldur ekkert aftur af öfgum ašgeršanna. Sjįlfrannsóknir sóttvarnayfirvalda eru žvķ ógagnsęjar, og žęr litlu upplżsingar, sem gefnar eru, eru vandlega skammtašar."                           

  Žessi gagnrżni į sóttvarnarašgeršir var višbśin, enda er svo mikil slagsķša į žeim, aš žęr hafa valdiš miklu heilsufarslegu tjóni og daušsföllum af völdum annars en C-19, t.d. atvinnuleysis, andlegs įlags og lakari lęknisžjónustu en įšur.  Gagnsemin er einhver į formi fęrri smita og daušsfalla af völdum C-19, en kostnašurinn er yfiržyrmandi. Hafa veršur žó ķ huga, aš kostnašurinn og atvinnuleysiš er aš miklu leyti af völdum erlendra rįšstafana, sem lömušu feršageirann.  Nś ęttu innlend stjórnvöld aš stķga varlega til jaršar og gera ekki svo miklar kröfur til žeirra feršamanna, sem leggja vilja leiš sķna til landsins, aš žeir kjósi fremur aš fara eitthvaš annaš.  Žar sem einkennin eru vęg hjį ungviši og bólusettum, skiptir fjöldi smita miklu minna mįli en įšur.   

 

  

  


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband