Raforkuframboš og orkuskipti

Nżlega var lżst ķ fjölmišlum žeirri nišurstöšu BS nema ķ rafmagnstęknifręši viš HR, aš meš įlagsstżringu myndi nśverandi rafkerfi veitna hjį OR (Orkuveita Reykjavķkur) duga fyrir 50“000 rafmagnsbķla.  Forstjóri OR greip žetta į lofti og fullyrti ķ fjölmišlum, aš Veitur žyrftu ekki aš fjįrfesta eina krónu til aš anna orkužörf 50 žśsund rafbķla. 

Žetta er rangtślkun į nišurstöšu hįkólanemans og įbyrgšarleysi af hįlaunamanni į jötu almennings aš halda slķkri vitleysu fram į opinberum vettvangi. Einhverjir mundu segja, aš téšur forstjóri ynni varla fyrir helmingnum af kaupinu sķnu meš slķku hįttalagi. 

Sannleikurinn er sį, aš bśast mį viš įlagi į veitukerfiš a.m.k. 500 MW, ef allir 50“000 rafbķlarnir eru hlašnir ķ einu, og er hér žó reiknaš meš einvöršungu fólksbķlum, en talsveršur fjöldi strętisvagna, langferšabķla og vinnuvéla mun senn verša tengdur viš rafdreifikerfi OR/Veitna.  Žaš er tvöföld nśverandi aflgeta veitukerfis OR, en nśverandi hįmarksįlag žar er um 220 MW.

Žaš er hins vegar ólķklegt, aš nokkurn tķma séu öll rafmagnsfartękin samtķmis ķ hlešslu, og m.v. nśverandi mešalakstur, 13“000 km/įr, mešalorkunżtni 0,25 kWh/km og mešalrafgeymastęrš 50 kWh, žį mį bśast viš mešalįlagi žessara 50“000 hlešslutękja 90 MW į veitukerfiš.  Žvķ fer fjarri, aš dreifikerfi Veitna rįši viš žetta į daginn, en žar sem mešalįlag Veitna yfir įriš er um žessar mundir ašeins 133 MW og 133+90=223 MW<250 MW, sem er lķkleg geta dreifikerfisins, žį mį meš snjalllausn koma žessu višbótar įlagi fyrir įn samsvarandi styrkingar dreifikerfisins. Žaš veršur žó ekki óhętt aš reiša sig einvöršungu į orkuveršslękkun, til aš bķleigendur hlaši į nóttunni, heldur veršur aš hanna rofmöguleika og bjóša upp į roftaxta. Vonandi flżtur OR ekki meš sofandi forstjórann aš feigšarósi.    

Žvķ fer vķšs fjarri, aš OR geti setiš meš hendur ķ skauti og flotiš meš forstjóra sķnum aš feigšarósi.  Veitur verša strax aš hefjast handa viš 5-10 įra įętlun um snjallorkumęlavęšingu allra heimila og fyrirtękja į veitusvęši sķnu.  Žetta mun śtheimta breytingar į mörgum rafmagnstöflum, žvķ aš sértengja žarf greinar meš rofrétti fyrir snjallorkumęlinn og ķ leišinni er rétt aš žrķfasa töflurnar til aš minnka straumtöku og spennufall.

Hér er um fjįrfestingu upp į um miaISK 10 aš ręša og óskiljanlegt er, aš OR-forstjórinn skuli stöšugt reyna aš draga dul į, aš fjįrfestinga er vissulega žörf vegna orkuskipta, t.d. ķ virkjunum, eša hefur téšur forstjóri meš sinn jaršfręšibakgrunn fundiš upp eilķfšarvél ?  Sinnuleysi ķ žessum efnum getur ašeins endaš į einn hįtt: meš yfirįlagi į veitukerfiš, flutningskerfiš og virkjanir meš grķšarlegum óžęgindum og samfélagslegu tjóni vegna straumleysis.  Žaš er mikiš ķ hśfi, og įbyrgšarleysi aš hįlfu forstöšumanna orkufyrirtękja er ólķšandi. 

Raforkužörfin fyrir téša 50“000 rafmagnsbķla (fólksbķla) veršur aš lįgmarki 163 GWh/įr (bķlaleigubķlar eru ekki inni ķ žessum śtreikningum), sem er 14 % aukning viš orkuna um kerfi Veitna. Į aš virkja til aš męta žessari auknu žörf eša į aš bśa til orkuskort ?  Lķtum į, hvaš Žorsteinn Žorsteinsson, rekstrarhagfręšingur og framkvęmdastjóri Markašsrżni skrifar um žetta į Sjónarhóli Morgunblašsins 8. marz 2018 ķ greininni:  

"Orka og samkeppnishęfni":

"Orkuskortur er nżtt og alvarlegt vandamįl, sem nś blasir viš Ķslendingum.  Sś tķš er lišin, aš rķkiš sendi (svo !) nefndir śt af örkinni ķ leit aš erlendum raforkukaupendum til aš nżta umframorku ķ landinu. Ljóst er, aš eftirspurnin veršur meiri en frambošiš ķ nįinni framtķš, ef ekkert veršur aš gert.  Óbreytt įstand mun hamla atvinnuuppbyggingu ķ landinu.  Markašir, sem bśa viš skort, hafa einnig žį tilhneigingu, aš verš hękkar, žannig aš sś staša gęti blasaš viš almennum notendum ķ landinu innan ekki svo langs tķma."

Žaš stefnir ķ óefni meš raforkukerfi landsins, žvķ aš žröngsżni og einstrengingshįttur veldur žvķ, aš enginn meginžįttanna žriggja, raforkuorkuvinnslu, flutnings og dreifingar, heldur ķ viš žróun raforkužarfar žjóšfélagsins, heimila, fyrirtękja og opinberra stofnana. Verst hafa Vestfiršingar, Eyfiršingar og ķbśar/fyrirtęki į NA-horninu oršiš fyrir baršinu į žessu, en nś sķšast rįku Hafnfiršingar upp ramakvein vegna nišurstöšu śrskuršarnefndar um ógildingu framkvęmdaleyfis til Landsnets vegna žess formgalla aš taka ekki jaršstreng meš ķ reikninginn yfir fagrar hraunmyndanir og vatnsverndarsvęši, žótt ķ augum uppi liggi, aš jaršstrengur sé miklu sķšri lausn ķ žessu tilviki ķ umhverfislegu og kostnašarlegu tilliti.  Löggjöf um žessa śrskuršarnefnd žarfnast endurskošunar ķ nafni almannahagsmuna, og svo er um löggjöf framkvęmda frį fyrstu stigum til hins sķšasta. Hér stefnir ķ öngžveiti.

Orkumįlastjóri hefur varaš viš žróun orkumįlanna, og fenginn hefur veriš erlendur rįšgjafi:

"Fyrir įri sagši dr Gušni A. Jóhannesson, orkumįlastjóri, ķ vištali viš mbl.is, aš komiš vęri aš žolmörkum varšandi raforkukerfiš hér į landi og orkuöryggi.  Tilefni žessara orša voru nišurstöšur skżrslu, sem žį voru kynntar af Orkustofnun.  Skżrslan var unnin af sérfręšingum frį hįskólastofnunum MIT ķ BNA og IIT Comillas į Spįni fyrir Orkustofnun, Landsvirkjun og Landsnet.

Helztu nišurstöšur skżrslunnar voru žęr, aš sį vöxtur, sem er ķ raforkunotkun hérlendis, kalli fljótlega į frekari raforkuframleišslu til aš męta žörfinni.  Ķ skżrslunni er žvķ kallaš eftir langtķmastefnu varšandi virkjanakosti, raforkuframleišslu og raforkuflutning.  

Mögulegur sęstrengur til Bretlands og įhrif hans į orkuöryggi var einnig til umfjöllunar ķ skżrslunni.  Žar kom m.a. fram, aš slķkur strengur vęri žaš bezta, sem vęri ķ boši varšandi fullkomiš orkuöryggi, žar sem žį yrši til ašgangur aš raforku frį Evrópu, ef skortur veršur hér į landi. [Hér veršur aš gera žį athugasemd, aš rekstraröryggi slķks aflsęstrengs kemst ekki ķ samjöfnuš viš rekstraröryggi ķslenzka stofnkerfisins, og žess vegna batnar rekstraröryggi ķslenzka kerfisins žvķ ašeins meš sęstreng, aš hann sé notašur til aš višhalda svo hįrri stöšu ķ mišlunarlónunum, aš örugglega komi ekki til orkužurršar aš vori- innsk. BJo.]

Sęstrengur kalli hins vegar į 1000 MW raforkuframleišslu til aš verša raunhęfur kostur.  Žetta žżši, aš ódżrari lausn sé fólgin ķ žvķ aš byggja upp frekari raforkuframleišslu hérlendis įn sęstrengs.  Sęstrengurinn var žvķ ekki talinn góšur kostur, nema veršiš, sem Bretar eša hugsanlega ašrir kaupendur eru tilbśnir til aš greiša, vęri mjög gott.  Skżrsluhöfunfar töldu sig ekki geta svaraš žvķ, hvort žaš vęri raunhęft."

Bretar eru į leiš śr ESB og žar meš śr Orkusambandi ESB.  Žeir eru ekki lengur fśsir til aš greiša yfirverš frį śtlöndum fyrir gręna orku.  Ef ACER, Orkustofnun ESB, fęr tögl og hagldir į orkumįlasviši hér, mun hśn lįta leggja sęstreng į milli Ķslands og Bretlands, og verša Bretar žį millilišir um orkumišlun frį Ķslandi og inn į raforkumarkaš ESB.  Žar yršu višskiptin į grundvelli markašsveršs fyrir annars vegar jöfnunarorku, sem geršir eru samningar um til e.t.v. įrsfjóršungs ķ senn, og hins vegar augnabliksorku til aš fylla upp ķ ófyrirséš brottfall vistvęnnar orkuvinnslu (sól, vindur). Augljóslega er hér um mun meiri įhęttufjįrfestingu ķ sęstreng og virkjunum aš ręša en viš fjįrfestingu fyrir innanlandsmarkaš.

"Einn helzti ókostur sęstrengs vęri, aš verš hér innanlands myndi hękka, bęši til fyrirtękja og almennra notenda.  Žetta kemur einnig heim og saman viš reynslu Noršmanna.  Hękkaš verš gęti m.a. haft žau įhrif, aš samkeppnisstaša ķslenzkra fyrirtękja gagnvart erlendum fyrirtękjum myndi veikjast.  Į hinn bóginn myndi sį orkuskortur, sem blasir viš į nęstu įrum, einnig leiša til hękkašs veršs og žar meš hafa sambęrileg įhrif į samkeppnisstöšuna."

Hér hafa veriš leiddir fram į völlinn erlendir og innlendur rįšgjafi.  Žeir hafa allir komizt aš žeirri nišurstöšu, aš aflsęstrengur,Ice Link, sé óheillavęnlegur kostur fyrir raforkukerfi og efnahagskerfi Ķslands.  Žaš er hlutverk ķslenzkra stjórnvalda į orkumįlasviši aš stżra skśtunni framhjį žeim brimbošum, sem hér hafa veriš nefndir til sögunnar, ž.e. žvķ aš fęra eigin völd yfir raforkuflutningum ķ hendur ACER og žvķ, aš į landinu verši raforkuskortur.  Alžingi žarf aš koma aš bįšum višfangsefnunum meš žvķ aš fella ACER-frumvarpiš/žingsįlyktunartillöguna um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, og meš žvķ aš bśa til hrķsvönd (skyldu) og gulrót (hvata) fyrir virkjanafyrirtękin aš hafa į hverjum tķma lįgmarks afgangsorku ķ kerfinu.   

 

 

 

 


Rįšuneyti tekur afstöšu

Svo er aš sjį sem rįšherra feršamįla, išnašar og nżsköpunar, sem jafnframt er varaformašur Sjįlfstęšisflokksins, hafi tekiš sér žaš fyrir hendur aš sżna žingheimi og öšrum fram į, aš eftirfarandi įlyktun, sem einróma var samžykkt į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins ķ 18. marz 2018, eigi alls ekki viš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks Evrópusambandsins, ESB, ķ EES-samninginn:

"Sjįlfstęšisflokkurinn hafnar frekara framsali į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkumarkaši til stofnana Evrópusambandsins."

Til žess pantaši rįšherrann minnisblaš frį fyrrverandi framkvęmdastjóra "innra markašssvišs ESA" (Eftirlitsstofnunar EFTA meš framkvęmd EES-samningsins), Ólafi Jóhannesi Einarssyni, lögmanni.  Rįšuneytiš dró nišurstöšur lögmannsins saman ķ 7 liši, sem verša tķundašir hér į eftir, og athugaš, hvernig til hefur tekizt:

  1. "Žrišji orkupakkinn haggar ķ engu heimildum ķslenzkra stjórnvalda til aš banna framsal į eignarrétti aš orkuaušlindum, sem eru ķ opinberri eigu, eins og nś žegar er gert ķ ķslenzkum lögum."  Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn spannar ašeins flutningskerfi fyrir jaršgas og raforku.  Orkulindirnar eru žar ekki undir, hvaš sem verša kann um framhaldiš, t.d. 1000 blašsķšna 4. orkumarkašslagabįlk, sem nś er ķ vinnslu hjį ESB.
  2. "Žrišji orkupakkinn haggar ķ engu rétti Ķslands til aš įkveša meš hvaša skilyršum orkuaušlindir landsins eru nżttar, og hvaša orkugjafar eru nżttir hér į landi." Žetta er rétt svo langt sem žaš nęr.  Ef hins vegar Ķsland gengur ķ Orkusamband ESB (įn žess aš eiga atkvęšisrétt ķ ACER, Orkustofnun ESB), žį mun ACER (ESB) aš öllum lķkindum žrżsta į um tengingu landsins viš sameiginlegan raforkumarkaš ESB um sęstrenginn Ice Link, sem stofnunin hefur žegar sett į forgangsverkefnalista sinn.  Eftir slķka tengingu hverfur rįšstöfunarréttur allrar tiltękrar orku į ķslenzka raforkumarkašinum óhjįkvęmilega til ESB-raforkumarkašarins, žvķ aš öllum raforkukaupendum žar veršur heimilt aš bjóša ķ ķslenzka raforku. Kemur žį innlend stjórnun aušlindanżtingar og virkjana fyrir lķtiš.
  3. "Samstarfsstofnun evrópskra [svo ?!] orkueftirlitsašila, ACER, myndi, žrįtt fyrir ašild Ķslands aš stofnuninni, ekki hafa neitt aš segja um atriši į borš viš fyrirkomulag leyfisveitinga og stjórnsżslu hér į landi, og upptaka žrišja orkupakkans hefši ķ för meš sér óverulegar breytingar ķ žvķ sambandi."  Žetta er alrangt, og villan liggur ķ žvķ, aš ekki er minnzt į śtibś ACER į Ķslandi, sem ętlaš er mikilvęgt stjórnsżslulegt hlutverk į sviši raforkuflutninga. Śtibśiš (Noršmenn kalla žaš RME hjį sér-Reguleringsmyndighet for energi) veršur sjįlfstęš stofnun gagnvart hagsmunaašilum į Ķslandi og algerlega óhįš vilja ķslenzkra yfirvalda.  Śtibśiš veršur undir stjórn ACER meš ESA sem milliliš į milli ACER og śtibśsins į skipuritinu, en ESA hefur alls engar heimildir hlotiš til aš breyta śt af įkvöršunum ACER.  Śtibśiš tekur ašeins viš fyrirmęlum frį ACER, og er ętlaš aš hįlfu ESB aš ryšja brott öllum stašbundnum hindrunum į vegi ętlunarverks ACER aš bęta raforkutengingar į milli landa, žar til veršmunur žeirra į milli veršur undir 2,0 EUR/MWh.  Žetta er gert meš žvķ aš fela śtibśinu allt reglugeršar- og eftirlitsvald į sviši raforkuflutninga. Leyfisveitingavaldiš veršur įfram hjį Orkustofnun,OS, en ef OS hafnar leyfisumsókn, sem uppfyllir öll skilyrši śtibśsins, veršur höfnun vķsast kęrš til ESA/EFTA-dómstólsins. Rįšuneytinu skjįtlast žess vegna algerlega um valdaleysi ACER į Ķslandi.  Til aš bęta grįu ofan į svart, veršur Ķsland valdalaust innan ACER įn atkvęšisréttar.
  4. "ACER hefur engar valdheimildir gagnvart einkaašilum, heldur eingöngu opinberum eftirlitsašilum."  Žessi tślkun rįšuneytisins stenzt ekki.  Śtibś ACER er ekki opinber eftirlitsašili, žvķ aš śtibśiš veršur algerlega óhįš opinberu valdi į Ķslandi, rįšuneyti, OS og innlendum dómstólum.  Landsnet mun verša aš "sitja og standa", eins og śtibśiš fyrirskrifar.  Landsnet hefur mikil įhrif į almannahagsmuni į Ķslandi, višskiptavini og birgja, og žannig myndi stofnun ESB, ACER, fį óbeinar valdheimildir gagnvart einkaašilum į Ķslandi įn žess, aš rķkisvaldiš fįi rönd viš reist.  Slķkt er gróft Stjórnarskrįrbrot.
  5.  "Viš upptöku žrišja orkupakkans ķ EES-samninginn var um žaš samiš, aš valdheimildir gagnvart eftirlitsstjórnvöldum ķ EFTA-rķkjunum yršu ekki hjį ACER, heldur hjį Eftirlitsstofnun EFTA (ESA)."  Meš žvķ aš troša ESA inn ķ stjórnunarferli ACER ķ EFTA-löndunum žremur er gerš ósvķfnisleg blekkingartilraun.  Reynt er aš lįta lķta svo śt, aš ESA gegni hlišstęšu hlutverki og ACER EFTA-megin og fullnęgi žannig kröfum EES-samningsins um tveggja stoša lausnir allra sameiginlegra višfangsefna ESB og EFTA.  ESA getur ekki gegnt žessu hlutverki vegna skorts į sérfręšingum į orkusviši, og ESA hefur heldur engar heimildir til aš rįšskast neitt meš įkvaršanir ACER.  ESA veršur žess vegna ekkert annaš en mišlari boša og banna frį ACER til śtibśa ACER ķ EFTA-löndunum.  Noršmenn kalla ESA ķ žessu sambandi "dżrustu ljósritunarvél ķ heimi".  Stjórnlagafręšingar žar ķ landi telja žetta aumkvunarverša fyrirkomulag engu breyta um žaš, aš yfiržjóšleg stofnun, ACER, žar sem EFTA-rķkin eru ekki fullgildir ašilar, fęr völd yfir mikilvęgum mįlaflokki ķ EFTA-löndunum, žar sem hśn hefur tękifęri til įhrifa į lķfshagsmuni almennings.  Žetta er ķ Noregi óleyfilegt aš heimila, nema meš a.m.k. 75 % greiddra atkvęša ķ Stóržinginu, og į Ķslandi leyfir Stjórnarskrįin žetta alls ekki.  Žvķ til stašfestu eru įlitsgeršir prófessora ķ stjórnlögum viš Hįskóla Ķslands. Aš rįšuneytiš skuli bera žessa blekkingu į borš fyrir almenning, sżnir, hversu slęman mįlstaš žaš nś hefur opinberlega gert aš sķnum.
  6. "Heimildir ACER til aš taka bindandi įkvaršanir eru aš meginstefnu bundnar viš įkvęši, sem gilda um orkumannvirki, sem nį yfir landamęri (t.d. sęstrengi); ešli mįlsins samkvęmt eiga slķkar valdheimildir ekki viš į Ķslandi svo lengi sem hér eru engin slķk orkumannvirki." Žetta er alrangt.  ACER fęr hér valdheimildir strax og innleišing Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ EES-samninginn hlżtur lagagildi į Ķslandi, enda nęši ESB aldrei fram vilja sķnum um greiš orkusamskipti į milli svęša og landa, žar sem tengingar vantar viš gildistöku Žrišja orkumarkašslagabįlksins, ef tślkun rįšuneytisins vęri rétt. ACER var stofnaš til aš ryšja burt stašbundnum hindrunum, eins og andstöšu rķkisstjórna og/eša žjóšžinga viš tengingar af žessu tagi.  Žegar žrżstingur frį ACER hefur leitt til įkvöršunar um lögn Ice Link, mun Landsnet bera skylda til aš styrkja flutningskerfiš innanlands ķ žeim męli, aš žaš geti flutt fullt afl, t.d. 1300 MW aš meštöldum töpum, frį virkjunum aš afrišlastöš sęstrengsins.  Hér er um grķšarleg mannvirki aš ręša, eins og menn geta séš af žvķ, aš flutningsgeta 132 kV byggšalķnu er ašeins 1/10 af žessari žörf og flutningsgeta 220 kV lķnu er minni en 1/3 af žessari žörf.  Valdsviš ACER į Ķslandi getur žannig leitt til gjörbreytinga į raforkuflutningskerfi landsins.  Žaš er žannig helber uppspuni, aš bindandi įkvaršanir ACER į Ķslandi nįi ašeins til sęstrengja frį Ķslandi til śtlanda.  
  7. "Žrišji orkupakkinn haggar žvķ ekki, aš žaš er į forręši Ķslands aš įkveša, hvaša stjórnvald myndi veita leyfi fyrir lagningu sęstrengs og eins, hvort ķslenzka rķkiš ętti aš vera eigandi aš honum."  Kjarni mįlsins liggur óbęttur hjį garši hér aš ofan.  Lįtiš er ķ žaš skķna, aš ķslenzk yfirvöld muni rįša žvķ, hvort sęstrengur verši lagšur frį Ķslandi til śtlanda, eftir aš ACER hefur veriš leidd hér til valda.  Žetta er žó hrein blekking, žótt aš forminu til viršist rétt.  Įstęšan er sś, aš forsendur leyfisveitinga į žessu sviši verša ekki lengur ķ höndum ķslenzka rķkisins, heldur verša žęr samdar af śtibśi ACER į Ķslandi. Ef sęstrengsfélagiš, sem um leyfisveitinguna sótti til handhafa ķslenzka rķkisvaldsins, t.d. OS, sęttir sig ekki viš śrskuršinn, veršur deilan ekki śtkljįš fyrir ķslenzkum dómstóli, heldur ESA og EFTA-dómstólinum, sem aušvitaš munu lķta til žess, hvort umsóknin uppfyllti kröfur śtibśs ACER.  Ķ Noregi er Statnett aleigandi aš sęstrengjum til śtlanda.  Ķ umręšunum ķ ašdraganda afgreišslu Stóržingsins į Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB kom fram, aš hann gerir rįš fyrir, aš eignarhaldiš į nżjum sęstrengjum rįšist į markaši, en flutningsfyrirtękjunum verši ekki tryggš einokunarašstaša.  Verkamannaflokkurinn gerši žaš aš skilyrši fyrir sķnum stušningi, aš allir sęstrengir frį Noregi yršu įfram aš fullu ķ eigu Statnett, sem er alfariš ķ beinni eigu norska rķkisins.  Engin trygging hefur samt fengizt fyrir slķku frį ACER(ESB). Fullyršing um, aš ķslenzka rķkiš geti tryggt sér tilgreint eignarhald į aflsęstreng til śtlanda, er fleipur eitt.

Tilraun išnašarrįšuneytisins til aš sżna fram į, aš samžykkt Alžingis į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn breyti litlu sem engu um ķslenzk orkumįl, hefur algerlega falliš um sjįlfa sig, enda strķšir hśn gegn heilbrigšri skynsemi.  Sį, sem ekkert veit um ACER, hlżtur aš spyrja sig, til hvers stofnaš er til Orkustofnunar ESB, ef hśn į lķtil sem engin įhrif aš hafa ķ landi, sem rafmagnslega er ótengt viš umheiminn ?  Sį, sem eitthvaš veit um ACER, veit, aš hśn er stofnuš gagngert til aš auka orkuflutninga į milli landa og žį aušvitaš aš koma žeim į, žar sem žeir eru ekki fyrir hendi.  Ętlunin er göfug: aš auka hlutdeild endurnżjanlegra orkugjafa og aš jafna orkuveršiš innan ESB.  Fyrir Ķsland og Noreg veršur žetta allt meš öfugum formerkjum.  Hlutdeild endurnżjanlegra orkugjafa ķ raforkuvinnslunni hérlendis mun rżrna śr 99 % ķ e.t.v. 85 %, og raforkuveršiš mun stórhękka.  Žaš eru engir kostir  fyrir Ķsland fólgnir ķ framsali mikilvęgs fullveldis yfir rįšstöfun raforkunnar til markašsafla ESB-landanna; ašeins gallar.  Aš rįšuneyti orkumįla skuli reyna aš draga fjöšur yfir žaš, jašrar viš kjįnaskap og er lķklega pólitķskt glapręši.        


Er EES į skilorši ?

Įsteytingarsteinum EFTA-landanna ķ EES-samstarfinu viš ESB fjölgar, og žeir verša tķšari meš tķmanum, og įrekstrarnir verša alvarlegri.  Įstęšurnar eru af tvennum toga.  Stefnan um sameiginlegt stjórnkerfi ESB-rķkjanna tekur nś til ę fleiri sviša, nś sķšast orkusvišsins, sem upphaflega var ekki meš ķ EES-samninginum, og viš brotthvarf Breta minnkar vilji ESB til aš semja viš EFTA-rķkin um sérlausnir į grundvelli tveggja jafnrétthįrra ašila.  ESB-mönnum žykir einfaldlega vera tķmasóun aš hefja samningaferli viš 3 smįrķki eftir aš hafa loksins nįš samstöšu um mįlefni ķ eigin röšum.  Žaš gętir vissulega aukinnar įgengni, sem nefna mętti óbilgirni, aš hįlfu ESB gagnvart EFTA, en sį fyrrnefndi merkir upp į sitt eindęmi mįlaflokka višeigandi fyrir EES, sem eru alls óskyldir višmišun upprunalega EES-samningsins um frelsin fjögur į Innri markašinum.  Žaš fjölgar žess vegna žeim, sem telja tķmabęrt aš fara fram į endurskošun EES-samningsins bęši į Ķslandi og ķ Noregi.   

Žann 1. marz 2018 tók nżr mašur viš starfi ašalritara framkvęmdastjórnar ESB, sem įreišanlega į eftir aš lįta aš sér kveša og reka hart trippin.  Hann er Žjóšverji og heitir Martin Selmayr.  Selmayr var įšur starfsmannastjóri Jean-Claude Junckers, forseta framkvęmdastjórnar ESB, og ręšur nś yfir 33“000 manna her bśrókrata ķ Berlaymont. Žessi her veršur notašur til aš berja saman Sambandsrķki, meš illu eša góšu, og viš atganginn mun kvarnast śr hópnum og fleiri fylgja ķ kjölfar Breta, og hugsanlega ganga ķ EFTA.

Ašdragandinn aš stöšuhękkun Selmayrs var ęvintżralegur og hefur veriš kallaš "valdarįn" ķ Berlaymont.  Žjóšverjinn Martin Selmayr er nś ķ raun valdamesti mašur ESB.  Hann mun ekki hafa žolinmęši gagnvart séržörfum EFTA-rķkjanna, heldur heimta, aš žau taki viš žvķ, sem aš žeim er rétt, möglunarlaust, eins og žau vęru ķ ESB. Žessi afstaša er žegar komin fram, t.d. ķ ACER-mįlinu. Upprunalegar forsendur EES-samstarfsins (um tvo jafnrétthįa ašila) eru virtar aš vettugi. Staša EFTA-rķkjanna er žó enn verri en ESB-rķkjanna aš žvķ leyti, aš žau geta lķtil sem engin įhrif haft į žróun mįla į undirbśningsstigum. Ķsland hefur ekki einu sinni mannafla ķ aš fylgjast meš öllu žvķ, sem į döfinni er. Vanmįttugar tilraunir ķ žį veru eru sżndarmennska og sóun opinbers fjįr.

Žetta žżšir, aš samstarfsgrundvellinum, sem upprunalega var lagšur į milli EFTA og ESB ķ EES-samninginum, hefur veriš kippt undan.  

Žegar sjįst merki um žetta, og er Orkusamband ESB gott dęmi.  Orkusambandiš og Orkustofnun ESB, ACER, kom sem tilskipun beint ķ kjölfar samžykktar Lissabonsįttmįlans 2009, žar sem kvešiš var į um nįna samvinnu ESB-rķkjanna į sviši orkumįla.  Yfirstjórn ESB į orkumįlum žjóšanna skyldi tryggja įrangur ķ loftslagsmįlum, koma ķ veg fyrir orkuskort ķ ESB og auka skilvirkni orkuvinnslu, orkuflutninga og dreifingar. Žessi grundvöllur Orkusambandsins į engan veginn viš į Ķslandi, og t.d. mundu heildarorkutöpin ķ raforkuflutningskerfinu žrefaldast, žegar afltöp um 120 MW vegna flutnings innanlands aš landtaki sęstrengs, töp ķ endabśnaši og ķ sęstrengnum sjįlfum, mundu bętast viš nśverandi afltöp. Ķ Noregi er m.v. 10 % heildarorkutöp vegna sęstrengja, og žau verša ekki minni hér vegna miklu lengri sęstrengs en žar fyrirfinnst. Žetta er hreinręktuš orkusóun.  

Gagnvart EFTA er sį hęngurinn į, aš orkusvišiš stendur alveg utan viš Innri markašinn, sem skilgreindur er ķ upphaflega EES-samninginum um frelsin fjögur.  Žróun EES-samningsins įtti einvöršungu aš varša frelsin fjögur į Innri markašinum.  Žar aš auki eru hagsmunir EFTA-rķkjanna, a.m.k. Ķslands og Noregs, ķ orkumįlum gjörólķkir hagsmunum ESB-rķkjanna.  Žarna eru ķ raun djśptękir hagsmunaįrekstrar į ferš, sem skżra žaš, aš EFTA-rķkin móušust viš ķ 6 įr, eftir aš ACER tók til starfa, aš ganga ķ Orkusamband ESB, sem alltaf var žó  vilji ESB, enda hefur Framkvęmdastjórnin lżst žvķ yfir, aš vilji hennar standi til aš samžętta Noreg ķ orkumarkaš ESB.  Žaš voru mikil mistök aš lįta undan žrżstingi ESB ķ Sameiginlegu EES-nefndinni 5. maķ 2017 og samžykkja žar innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ EES-samninginn. Žann 22. marz 2018 stašfesti norska Stóržingiš žennan gjörning gegn hįvęrum mótmęlum almennings og verkalżšshreyfingar, en Alžingi Ķslendinga į eftir aš taka afstöšu til mįlsins. Sé tekiš miš af andstöšu Ķslendinga viš inngöngu landsins ķ ESB, mį reikna meš, aš a.m.k. 70 % žjóšarinnar séu andvķg inngöngu landsins ķ Orkusamband ESB.     

Meginįstęšu undanlįtssemi Sameiginlegu EES-nefndarinnar ķ žessu mįli mį rekja til žess, aš viš völd ķ Noregi er rķkisstjórn, sem höll er undir ESB-ašild Noregs og stęrsti stjórnarandstöšuflokkurinn, Verkamannaflokkurinn, vill sömuleišis, aš Noregur gangi ķ ESB.  Žannig er meirihluti į Stóržinginu fyrir žvķ aš sękja um ašild aš ESB, en sį er hęngurinn į fyrir žingiš, aš norska žjóšin er žvķ algerlega frįhverf.  Žetta er meginskżringin į žvķ, aš Stóržingiš samžykkti 22. marz 2018 inngöngu Noregs ķ Orkusamband ESB meš 43 % gegn 14 %, en 43 % voru annašhvort fjarverandi eša skilušu aušu. Stóržingsmenn munu vafalaust hljóta kįrķnur aš launum frį kjósendum, og žess sjįst reyndar žegar merki, aš fylgiš hrynji nś af Verkamannaflokkinum, sbr nżlega skošanakönnun ķ fylkinu Troms.  Į nęsta įri verša sveitarstjórnarkosningar ķ Noregi, og žį mun afstaša stjórnmįlaflokkanna į Stóržinginu vafalaust verša dregin fram, enda telur norskur almenningur, aš innganga Noregs ķ Orkusambandiš muni hafa neikvęš įhrif į atvinnuframboš um allan Noreg vegna hękkandi raforkuveršs.

Athyglisvert er, aš samkvęmt skošanakönnun į mešal norsku žjóšarinnar voru ašeins 9 % hlynnt žessum gjörningi, 52 % į móti og 39 % óįkvešin.  Ef aš lķkum lętur, mun žessum stóra meirihluta Noršmanna aš lokum verša aš vilja sķnum, žvķ aš į Alžingi Ķslendinga er minnihluti žingmanna hlynntur žvķ, aš aftur séu teknar upp ašlögunarvišręšur viš ESB meš ašild sem lokamark, en ašild Ķslands aš ACER yrši ekkert annaš en enn einn įfanginn ķ ašlögun Ķslands aš regluverki ESB. Sżnir žaš ķ hnotskurn, hversu ólżšręšisleg žessi vera landsmanna ķ EES getur oršiš, ef menn eru ekki į varšbergi.   

Žaš eru greinilega aš myndast sprungur ķ EES-samstarfiš, sem eru ašallega afleišing af žróun mįla innan ESB.  Žar af leišandi var ešlilegt, aš utanrķkismįlanefnd Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins 16.-18. marz 2018 liti lengra fram į veginn:

"Nś, žegar aldarfjóršungur er lišinn frį undirritun EES-samningsins, er tķmabęrt aš gera śttekt į reynslu Ķslands af honum.  Įrķšandi er, aš haldiš verši įfram aš efla hagsmunagęzlu innan ramma EES og tryggja, aš möguleikar Ķslands til įhrifa į fyrri stigum EES-mįla verši nżttir til fulls.  

Sjįlfstęšisflokkurinn gerir verulegar athugasemdir viš, aš tekin sé upp löggjöf ķ EES-samninginn, sem felur ķ sér valdheimildir, sem falla utan ramma tveggja stoša kerfis samningsins."

Noršmenn hafa gert skżrslu um reynslu sķna af aldarfjóršungsreynslu af verunni ķ EES, og žaš er fagnašarefni, ef slķk rannsókn veršur gerš hérlendis. Aš auki hefur Sigbjörn Gjelsvik, Stóržingsmašur norska Mišflokksins, samiš merka skżrslu um valkosti Noregs viš EES-samninginn.

Ķ upphafi žeirrar skżrsluvegferšar er vert aš gęta vel aš žvķ, hvaš rannsaka į, og hver rannsakar.  Ķ janśar 2018 gaf utanrķkisrįšuneytiš śt skżrslu, sem Hagfręšistofnun, HHĶ, gerši um nytsemi ašildarinnar, en hśn hafši įkaflega lķtiš notagildi til įkvaršanatöku um framhald veru Ķslands ķ EES. Um rannsóknarefniš skrifaši Björn Bjarnason ķ téšri Morgunblašsgrein:

"Eigi aš hefja svipaš śttektarstarf nśna [og 2004-2007], er skynsamlegt aš hafa hlišsjón af žvķ, sem leišir af śtgöngu Breta śr ESB (BREXIT), žvķ aš hśn kann aš geta af sér nżtt samstarfslķkan ESB viš žrišju rķki."

Žetta er hverju orši sannara hjį Birni og ašalįstęša žess, aš "Nś eru nżir tķmar", eins og hann endar grein sķna į.  Ķ vęntanlegri skżrslu veršur aš leggja nįkvęmt og hlutlęgt kostnašarlegt mat į annars vegar įframhaldandi veru ķ EES og hins vegar frķverzlunarsamning viš ESB og Bretland.  Įriš 2017 luku Kanadamenn gerš frķverzlunarsamnings viš ESB, og ganga mį aš žvķ sem vķsu, aš Ķslendingum standi slķkur samningur til boša.  

Žegar ašildin aš Innri markašinum veršur metin, veršur ekki hjį žvķ komizt aš meta beinan kostnaš af greišslu ķ sjóši EES og ESB, śtlagšan kostnaš fyrri įra viš žżšingar og innleišingu reglugerša og laga ESB, sem engin vinna fęri ķ hérlendis, ef stašiš vęri utan EES, įsamt styrkjum til żmissar starfsemi hérlendis frį EES/ESB. Žį žarf aš meta kostnaš rķkissjóšs og atvinnulķfsins vegna eftirlitskerfa, sem hér hafa veriš sett upp, en mętti losa sig viš utan EES. Sķšast, en ekki sķzt, veršur aš leggja mat į óbeina kostnašinn, sem af innleišingu óžarfs og ķžyngjandi reglugeršafargans hlżzt hérlendis. Hann er fólginn ķ hęgari framleišnivexti fyrirtękjanna hérlendis vegna vinnu viš innleišingu og framfylgd reglugerša og laga, sem eingöngu eru hér vegna ašildarinnar aš EES.

Athugun Višskiptarįšs Ķslands 2015 leiddi til žeirrar nišurstöšu, aš langhęsti kostnašur atvinnulķfsins af reglugeršafarganinu vęri fólginn ķ žessum žętti, og gętu sparazt 80 miaISK/įr į veršlagi 2018 viš grisjun į reglugerša- og lagafrumskóginum frį ESB aš mati höfundar žessa pistils. Jafnframt var komizt aš žvķ, aš žessi kostnašur ykist um 1,0 %/įr.  Žennan žįtt er naušsynlegt aš greina nįkvęmlega ķ vęntanlegri rannsókn.

Žį er brįšnaušsynlegt aš framkvęma stjórnlagalega greiningu į EES-samninginum og afleišingum žeirrar žróunar, sem nś į sér staš meš stofnanavęšingu ESB og hunzun tveggja stoša forsendunnar fyrir samstarfi jafnrétthįrra ašila.  Žaš žżšir ekkert aš tippla į tįnum ķ kringum žetta verkefni.  Ef naušsynlegri endurskošun fęst ekki framgengt vegna stefnu ESB um einsleitni allra žeirra gjörša, veršur ekki hjį žvķ komizt aš segja EES-samninginum upp og leiša į önnur miš.  Af žvķ veršur aš öllum lķkindum hagręšing hjį rķki, sveitarfélögum og fyrirtękjum, bęttir višskiptaskilmįlar og ķ heildina žjóšhagslegur įvinningur. 

Žar sem Ķsland og Noregur eru utan viš hina sameiginlegu fiskveišistefnu ESB, njóta löndin ekki tollfrjįls ašgengis aš Innri markašinum fyrir sjįvarafuršir.  Kanadamenn njóta aftur į móti tollfrjįls ašgengis ķ krafti nżgeršs frķverzlunarsamnings.  Ķ fljótu bragši viršist žaš vera Ķslendingum til mikilla hagsbóta aš segja EES-samninginum upp, og žess vegna er vissulega tķmabęrt aš fara ofan ķ saumana į žessum mįlum. Žaš hefur veriš gert ķ Noregi.  Žar hefur Stóržingsmašurinn Sigbjörn Gjelsvik samiš "Alternativrapporten" eša Valkostaskżrsluna, sem til er bęši į norsku og ensku, žar sem fram fer vönduš greining į žvķ, hvaša fyrirkomulag višskiptamįla er hagkvęmast fyrir Noreg.  Žaš er alveg įreišanlegt, aš žaš er lķf utan viš EES, og žaš hafa Svisslendingar sannaš, og žaš munu Bretar sanna.  

Žróun EES-samstarfsins viršist ķ meiri męli snśast um aš fela stofnunum ESB forręši į mįlefnasvišum hérlendis, sem innlendar stofnanir hafa haft meš höndum.  Mį žar nefna Fjįrmįlaeftirlitiš og Orkustofnun.  Ķ fyrra tilvikinu nįšist višunandi tveggja stoša lausn eftir mikiš žjark į fundum EFTA og ESB, žótt Fjįrmįlaeftirlit ESB hafi ęšsta valdiš, en ķ sķšara tilvikinu er ekki viš žaš komandi aš hįlfu ESB.  Žaš er stjórnlagalega óvišunandi lausn, aš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) virki sem stimpilstofnun fyrir fyrirmęli frį ACER til valdamikillar undirstofnunar sinnar hérlendis į sviši raforkuflutninga, sem ķslenzk stjórnvöld žį hafa engin įhrif į, žvķ aš hśn į aš vera "óhįš" samkvęmt reglum ACER. 

Žaš eru nįnast engar lķkur į, aš stjórnlagalega verjandi fyrirkomulag fįist ķ samskiptum EFTA-rķkjanna viš ESB, og žess vegna er žetta samstarf nś komiš aš fótum fram.  Žaš samręmist ekki stjórnarskrį fullvalda rķkja. Žess vegna er nś bśizt viš dómsmįli fyrir Hęstarétti Noregs, žar sem  Stóržingiš veršur įkęrt fyrir stjórnarskrįrbrot.

Stjórnlagafręšingar žurfa aš fį tękifęri til aš tjį sig um stjórnlagažįttinn ķ vęntanlegri uppgjörsskżrslu viš EES į Ķslandi.  Į grundvelli žessarar skżrslu žarf Alžingi aš taka įkvöršun og getur aušvitaš vališ žann kost aš leita įlits žjóšarinnar ķ almennri atkvęšagreišslu.  Mį telja vķst, aš žingiš fylgi žjóšarviljanum ķ kjölfariš.  

 

 

 

 


Köttur ķ kringum heitan graut

Grautargerš utanrķkisrįšuneytisins ķ ACER-mįlinu svo nefnda tekur į sig żmsar myndir.  Ein žeirra birtist ķ Višskiptablašinu 28. marz 2018 og var andmęlt į sama vettvangi af žessum höfundi 12. aprķl 2018.

Žann sama dag birtist ķ Morgunblašinu svišsljósgrein Ómars Frišrikssonar:

"Efasemdir žrįtt fyrir verulegar undanžįgur".

Žessi fyrirsögn er mjög villandi um ešli og stöšu mįlsins, sem fjallar um inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB og žar meš valdframsal frį ķslenzka rķkinu til Orkustofnunar ESB, ACER, sem er undir stjórn framkvęmdastjórnar ESB.  Ķ fyrsta lagi eru ekki efasemdir um žessa rįšstöfun, heldur rökstudd vissa um, aš žessi rįšstöfun vęri žjóšhagslegt og stjórnlagalegt glapręši.

Aš EFTA-rķkin eša Ķsland sérstaklega hafi fengiš "verulegar undanžįgur" frį Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB er einhver mesta oftślkun og upphafning, sem lengi hefur sézt į prenti og minnir į "sįuš žiš, hvernig ég tók hann" grobb.  Sannleikurinn er sį, aš engin undanžįga fékkst fyrir Ķsland, sem nokkru mįli skiptir, enda er žaš ķ anda nśverandi starfshįtta ESB, aš śtžynna ekki geršir, sem ašildarlöndin hafa öll komiš sér saman um eftir erfiša samningafundi. 

EFTA-löndin verša einfaldlega aš taka viš žvķ, sem aš žeim er rétt, einnig žótt slķkt feli ķ sér brot į grundvallarreglu EES-samningsins um tveggja stoša samkomulag jafnrétthįrra ašila.  Innan EFTA er einfaldlega engin stofnun mótsvarandi ACER, og žess vegna er komiš alvarlegt stjórnlagalegt ójafnvęgi ķ framkvęmd samningsins.  Allt ber aš sama brunni: EFTA-rķkin hafa ekki stjórnskipulega getu vegna smęšar sinnar til aš standa aš EES-samstarfinu įn žess aš ganga ķ berhögg viš stjórnarskrįr sķnar.  Žetta į a.m.k. viš Ķsland og Noreg.

Žaš er stöšugt tönglast į žvķ, aš einhverju breyti varšandi yfirrįš ACER, aš engin tenging er į milli ķslenzka raforkukerfisins og erlendra.  Žarna er horft algerlega framhjį žeirri skipulagsbreytingu, sem mun eiga sér staš ķ ķslenzka orkugeiranum, ef/žegar lögfesting Žrišja orkumarkašslagabįlksins tekur gildi.

Hśn er ķ stuttu mįli sś, aš stofnaš veršur śtibś ACER į Ķslandi, sem veršur algerlega óhįš ķslenzkum stjórnvöldum og hagsmunaašilum. (Noršmenn kalla žetta RME hjį sér, "Reguleringsmyndighet for energi".) Śtibśiš fęr öll reglusetningar- og eftirlitsvöld yfir raforkuflutningsgeiranum (Landsneti), sem nś er aš finna hjį Orkustofnun (OS) og rįšuneyti.  ACER skipar forstjóra žessarar stofnunar, en hśn mun samt fara į ķslenzku fjįrlögin.  Žótt ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) sé į skipuritinu sett į milli śtibśsins og ACER, breytir žaš stjórnlagalega engu ķ raun um žaš, aš hér er stefnt į, aš yfiržjóšleg stofnun (ACER) fari aš stjórna į mikilvęgu mįlefnasviši į Ķslandi, framjį rķkisvaldinu.  Žetta er grafalvarlegt stjórnlagabrot.

Til aš sżna fram į haldleysi kenningarinnar um sakleysi ašildar Ķslands aš Orkusambandi ESB nęgir aš rekja, hvernig ACER meš žessum völdum sķnum getur fengiš sķnu framgengt um Ice Link, žótt leyfisvaldiš sé įfram ķ höndum OS (undir stjórn rįšuneytis).  Žaš er vegna žess, aš ķ höndum śtibśs ACER veršur aš semja tęknilega og višskiptalega tengiskilmįla fyrir sęstrenginn.  Uppfylli vęntanlegt sęstrengsfélag žessa skilmįla ķ umsókn sinni til OS, getur OS ekki synjaš honum um leyfiš, nema vera gerš afturreka meš synjunina meš śrskurši ESA og dómi EFTA-dómstólsins.  Žannig er ekkert haldreipi ķ žvķ, aš Ķsland er einangraš raforkukerfi nśna. Sś skošun gengur fótalaus og styšst ekki viš stašreyndir mįls. Hśn er ķmyndun eša óskhyggja reist į vanžekkingu um valdsviš ACER og śtibś žess ķ hverju landi.  

Ķ téšri svišsljósgrein stendur žetta m.a. og hlżtur aš vera haft eftir Katli, skręk, af innantómum gorgeirnum aš dęma:

""Aš mati utanrķkisrįšuneytisins skilušu tilraunir ķslenzkra stjórnvalda til aš nį fram višunandi ašlögun góšum įrangri, og voru Ķslandi veittar mikilvęgar undanžįgur.  [Žaš er ótrślegt aš lesa žetta sjįlfshól, žvķ aš mįla sannast er, aš engar undanžįgur, sem mįli skipta, fengust frį Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, enda er barnaskapur aš bśast viš slķku - innsk. BJo.]

Ķsland fékk, ķ fyrsta lagi, undanžįgu frį kröfum tilskipunar 2009/72/EB um sameiginlegar reglur um innri markaš raforku varšandi eigendaašskilnaš vinnslu- og söluašila annars vegar og flutningskerfa hins vegar.  Žetta telst umtalsveršur įvinningur fyrir Ķsland ķ ljósi eignarhalds Landsnets og vandkvęša į aš breyta žvķ fyrirkomulagi.""

Ķ raun var reglan um eigendaašskilnaš innleidd meš Öšrum orkumarkašslagabįlki og raforkulögum įriš 2003. Žar er lögbundin einokunarstaša Landsnets į flutningskerfinu, og hvaša annaš eignarhald en rķkiseign tryggir žį jafna samkeppnisstöšu allra žeirra, sem vilja setja orku inn į flutningskerfiš eša taka śt af žvķ orku ?  Nśverandi eignarhald Landsnets meš fulltrśa Landsvirkjunar, OR, RARIK og OV ķ stjórn fyrirtękisins er einfaldlega óvišunandi, ef tryggja į jafnstöšu allra markašsašila eftir föngum. Žetta hefur Rķkisendurskošun margbent į, nś sķšast meš skżrslu frį febrśar 2018.

Žaš er žess vegna stórt skref aftur į bak og vekur furšu aš ętla aš festa nśverandi óešlilega įstand ķ sessi.  Vandręšagangurinn er meš ólķkindum, aš rķkiš eigi erfitt meš aš breyta nśverandi eigendafyrirkomulagi, žegar rķkiš er aš 93 % óbeinn eignarašili aš Landsneti og er žar žess vegna mestan part aš semja viš sjįlft sig um skuldabréf til nśverandi eigenda, svo aš rķkiš eignist fyrirtękiš aš fullu beint. 

Žaš er furšulegt aš sękja um undanžįgu fyrir žetta óešlilega fyrirkomulag til ESA.  Ķ lagafrumvarpi atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins, sem nś liggur fyrir Alžingi, er breyting į raforkulögum žess efnis, aš ekki er lengur stefnt aš rķkiseign į Landsneti, heldur geti jafnvel nżir ašilar komiš žar inn.  Žetta fellur afar illa aš einokunarhlutverki Landsnets, og veršur Alžingi fyrr en seinna aš vinda ofan af žessari undarlegu hugmyndafręši, sem viršist vera ęttuš utan śr geimnum, en finnst hvergi ķ samžykktum rķkisstjórnarflokkanna.

"Framkvęmdastjórn ESB hafnaši beišni Ķslands um aš verša skilgreint lķtiš, einangraš raforkukerfi, žar sem raforkunotkun landsins er langt umfram višmišunarmörk tilskipunarinnar."

Af žessu mį rįša, aš tilraun ķslenzkra embęttismanna til aš fį raunverulega undanžįgu frį aš lenda ķ klóm ACER hefur gjörsamlega mistekizt, og hśn sżnir algeran skilningsskort į žvķ, sem Orkusamband ESB snżst um.  Žaš snżst einmitt um öfluga samtengingu allra landa ESB/EES, nżjar samtengingar og eflingu žeirra, sem fyrir eru, til aš bęta afhendingaröryggi raforku ķ ESB og flżta fyrir orkuskiptunum.  Hér į viš "to be or not to be", ž.e. annašhvort eru menn meš eša į móti.

Į Ķslandi hefši samtenging hins vegar žveröfug įhrif, žvķ aš samrekstur landskerfisins viš 1200 MW sęstreng (50 % af uppsettu afli ķ virkjunum) yrši tęknilega erfišur, t.d. ķ bilanatilvikum), og śtflutningur į "kolefnisfrķrri" raforku og innflutningur į raforku śr jaršefnaeldsneytisorkuverum mundi tefja fyrir orkuskiptum hérlendis.  

"Ķslandi veršur žó heimilt aš sękja um undanžįgu frį įkvęšum um ašskilnaš dreififyrirtękja (svo ?!), ašgengi žrišja ašila og markašsopnun o.fl., ef sżnt er fram į erfišleika ķ rekstri raforkukerfisins."

Žessi texti kemur ęriš spįnskt fyrir sjónir.  Hvaša ašskilnaš dreififyrirtękja skyldi vera įtt viš ?  Er įtt viš bókhaldslegan ašskilnaš dreifingar į vatni (heitu og köldu) og rafmagni ?  Sį ašskilnašur er ekki fyrir hendi hérlendis, en dreififyrirtękin starfa samkvęmt sérleyfi, sem Orkustofnun gefur śt, og aš flękja žessu inn ķ višręšur viš ESB er alveg śt ķ hött.  

Žarna er lķka vķsaš til heimildar um aš stöšva orkuvišskipti um samtengingar viš śtlönd, ef neyšarįstand myndast ķ raforkukerfinu innanlands.  Žetta įkvęši fékk EFTA-fram sem heild ķ višręšum viš ESB, og žaš gildir ekki frekar fyrir Ķsland en önnur lönd.  Aš draga žetta fram hér, sżnir, aš menn (vęntanlega beggja vegna samningaboršsins) hugsa sér Ķsland samtengt sameiginlegum raforkumarkaši ESB/EES ķ framtķšinni.  

Žaš viršist žvķ mišur rķkja žekkingarleysi eša a.m.k. gróft vanmat hérlendis į ešli ACER og til hvers innganga Ķslands ķ Orkusamband ESB mundi leiša hér.  Fullyršingar frį embęttismönnum rįšuneyta o.fl. um lķtil įhrif į rafmagnslegt eyland benda til alvarlegrar meinloku ķ žessum efnum, og aš fólk hafi einfaldlega ekki rįšiš viš heimaverkefnin. 

 

 

     

 


Yfirlżsing frį Noregi

Mįlflutningur ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins ķ s.k. ACER-mįli, sem fjallar um afstöšuna til inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB, hefur vakiš hneykslun hér heima og ķ Noregi.  Hér er įtt viš žaš, sem haft er eftir fulltrśum utanrķkisrįšuneytisins ķ fréttaskżringu Višskiptablašsins 28. marz 2018 ķ fréttaskżringunni:

"Mikilsveršir orkuhagsmunir ekki ķ hśfi".  Aš rakalausum mįlflutningi um tjón, sem Ķslendingar gętu bakaš Noršmönnum meš höfnun Alžingis į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn, er vikiš ķ yfirlżsingu Trśnašarrįšs norsku samtakanna "Nei til EU", dags. 08.04.2018.  Hér er žżšing höfundar į tveimur af 9 greinum yfirlżsingarinnar, en hśn er ķ heild sinni į norsku ķ višhengi meš žessari vefgrein:

"Norsk yfirvöld, höll undir ESB, hafa vanizt žvķ aš fį vilja sķnum  framgengt sem "stóri bróšir" ķ EES-samstarfinu.  Erna Solberg, forsętisrįšherra, fullyršir, aš orkustofnunin ACER "sé ekki mikilvęg" fyrir Ķsland, žvķ aš landiš hefur enn ekki veriš tengt evrópska orkumarkašinum, eins og Noregur.  Į milli lķnanna gefur hśn til kynna, aš hśn ętlast til, aš Ķsland muni lįta undan norskri kröfugerš ķ samningum um aš innleiša orkubįlkinn.

Ķslenzk synjun mun ekki hafa ķ för meš sér alvarlegar afleišingar fyrir Ķsland eša Noreg.  ESB getur ķ mesta lagi ógilt hluta af višhengi 4 ķ EES-samninginum, sem fjallar um orku, og slķkt žjónar ekki hagsmunum ESB. Žvert į móti mun ķslenzk synjun beinlķnis verša til stušnings žjóšarhagsmunum Noregs.  Barįttan gegn ACER hefur veriš einkar öflug į mešal starfsmanna norsks  orkusękins išnašar, sem bera ugg ķ brjósti um störf sķn og stöšvun į starfsemi, ef rafmagnsverš nįlgast žaš, sem tķškast ķ ESB.  

Miklu mįli skiptir, aš allir įtti sig į alvarlegum afleišingum žess aš samžykkja innleišingu į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, žótt raforkukerfi landsins sé ótengt viš raforkukerfi ESB. Ķ yfirlżsingu norsku samtakanna "Nei til EU" um tilraun norskra stjórnvalda til aš hafa įhrif į stjórnmįl Ķslands ķ ACER-mįlinu, sem Alžingi į eftir aš fjalla um, kemur skżrt fram, aš Ķsland mun alls ekki bera hagsmuni norsku žjóšarinnar fyrir borš meš synjun į ACER-löggjöfinni, sem žį um leiš jafngildir höfnun EFTA į žessari ESB-samruna löggjöf. Žvert į móti mun mikill meirihluti norsku žjóšarinnar fagna synjun Alžingis. Žaš er hiš eina, sem mįli skiptir fyrir hina norsku hliš į žessu mįli Ķslendinga.

Misskilnings gętir um žaš, hvenęr valdframsals ķslenzka rķkisins tęki aš gęta hér į landi til ACER.  Žį er ruglaš saman völdum til įkvaršanatöku um mįlefni innlendra raforkuflutningsmįla og įhrifum hins sameiginlega raforkumarkašar ESB į ķslenzka raforkumarkašinn.  Sķšar nefndu įhrifin koma vitaskuld ekki fram fyrr en viš gangsetningu aflsęstrengs til śtlanda.  Kryfjum hins vegar eina hliš į įhrifum  valdframsalsins:

ESB hefur samiš kerfisžróunarįętlun fyrir raforkukerfi EES.  Žar er Ice Link örlķtill hluti.  Meš žvķ aš samžykkja innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB inn ķ EES-samninginn, mundi Alžingi skuldbinda sig til aš styšja viš framkvęmd žessarar kerfisžróunarįętlunar aš sķnu leyti.  Eftir téša samžykkt, veršur fyrsta verk ACER hér į landi aš stofnsetja śtibś sitt, sem samkvęmt žrišja orkubįlki ESB fęr ķ hendur bęši reglugeršar- og eftirlitshlutverk meš Landsneti.  Ķ fyllingu tķmans koma fyrirmęli frį ACER um stimpilstofnunina ESA žess efnis aš semja tęknilega og višskiptalega skilmįla fyrir lagningu, tengingu og rekstur Ice Link.  Žegar žeir eru tilbśnir, veršur stofnaš félag um Ice Link, sem semur og sendir umsókn um lagningarleyfi, tengileyfi og rekstrarleyfi fyrir Ice Link til Orkustofnunar, OS, žess hluta hennar, sem veršur undir ķslenzkum yfirvöldum. 

Veršur OS stętt į aš hafna umsókn eiganda sęstrengsverkefnis, ef hann uppfyllir alla skilmįla ?  Žaš skortir allar lagalegar forsendur fyrir slķkri höfnun.  ESB mun strax saka ķslenzk stjórnvöld um samningsrof (EES-samningurinn) og įgreiningsmįliš vęntanlega fara sķna leiš um ESA til EFTA-dómstólsins ķ Lśxemborg.  Dómstóllinn mun vafalaust dęma ķ samręmi viš skuldbindingar ķ EES-samninginum.  Žar meš veršur eiganda sęstrengsins veitt leyfi til aš leggja hann, tengja og reka, jafnvel ķ blóra viš vilja ķslenzkra stjórnvalda.  

Ķ kjölfariš munu įhrifin af strengnum į raforkukerfiš og į hagkerfiš koma ķ ljós.  Raforkureikningurinn mun hękka um į aš gizka 75 %, sem leiša mun til meiri įsóknar ķ virkjanaleyfi, verri samkeppnisstöšu fyrirtękja, minni spurnar eftir vinnuafli og rżrnandi lķfskjara.  Miklar sveiflur verša į rennsli virkjašra vatnsfalla, enda verša virkjanir žandar į fullu įlagi į daginn og reknar į sįralitlu įlagi į nóttunni, žegar raforka veršur flutt inn. 

Žaš er ekki spįš svo hįu raforkuverši ķ Evrópu, aš gróši verši mikill af žessum raforkuvišskiptum, en ESB fęr meš žessu aukna hlutdeild endurnżjanlegra orkulinda ķ sinn hlut.  Botninn getur svo skyndilega dottiš śr žessum višskiptum, ef/žegar tękninżjungar gera ESB-rķkjunum kleift aš leysa kolakynt orkuver sķn af hólmi meš įhęttulitlum, kolefnisfrķum orkuverum, t.d. žórķum-verum.  Žį sitja landsmenn uppi meš ónżtanlegar, miklar fjįrfestingar, sem geta ógnaš fjįrmįlastöšugleika hérlendis, .  

ACER-mįliš er sżnidęmi um stórvęgilega galla EES-samningsins:

  • hann lķšur fyrir vaxandi ójafnręši į milli EFTA og ESB.  Samkomulags er ekki lengur freistaš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, ž.e. ekkert svigrśm er lengur veitt aš hįlfu ESB fyrir sįttaferli į milli EFTA/ESB.
  • hann er ógagnsęr og žróun hans er ófyrirsjįanleg. EFTA-rķkin vita ekki, hvaš žau samžykkja, žvķ aš breytingar og višbętur eru tķšar.  T.d. er ķ bķgerš 1000 blašsķšna višbót viš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem vęntanlega veršur kallašur Fjórši orkumarkašslagabįlkurinn.  Žetta veršur sagan endalausa. 
  • dómsvaldiš er framselt śr landi varšandi öll įgreiningsatriši, žar sem ACER eša śtibś žess lenda ķ įgreiningi hérlendis.
  • framkvęmdavaldiš er framselt śr landi, žvķ aš śtibś ACER į Ķslandi veršur ķ gjöršum sķnum óhįš ķslenzka framkvęmdavaldinu (sem og dómsvaldinu).  Śtibśiš tekur ašeins viš fyrirmęlum frį ACER. Žaš er hvorki stjórnlagalegt né sišferšislegt haldreipi fólgiš ķ žvķ aš lįta ESA afrita žessi fyrirmęli og senda įfram, enda hafa ESA ekki veriš veitt nein völd til aš breyta įkvöršunum ACER.
  • įkvaršanir ESB verša bindandi fyrir einstaklinga, fyrirtęki og rķkiš, žvķ aš śtibś ACER į Ķslandi mun hafa sķšasta oršiš um flutningsgjald Landsnets, og įkvaršanir ķ žįgu sęstrengsins munu óhjįkvęmilega varpast yfir ķ gjaldskrį Landsnets.

Til aš tveggja stoša kerfiš verši virt, žarf aš stofna sams konar stofnun EFTA-megin.  Fyrir žvķ er pólitķskur vilji hvorki ķ ESB né ķ EFTA.  Įn tveggja stoša kerfisins veršur brįšlega gengiš af EES-samstarfinu daušu.  

Hver og einn žessara 5 įsteytingarsteina EES-samningsins viš Stjórnarskrį lżšveldisins er alvarlegur, en žegar žeir koma allir saman, mynda žeir frįgangssök fyrir žetta fyrirkomulag.  Žaš er affarasęlast fyrir utanrķkisrįšuneytiš aš višurkenna stašreyndir og aš hefja žegar ķ staš undirbśning aš žvķ aš finna ešlilega valkosti fyrir landiš viš EES-samninginn.  Hann ber daušann ķ sér.  Ķ žessu skyni er t.d. hęgt aš fara ķ smišju til norska Stóržingsmannsins Sigbjörn Gjelsvik, sem hefur ritaš yfirgripsmikla skżrslu um žetta efni.  Gjelsvik er vęntanlegur til landsins 16.04.2018.  

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nś eru nżir tķmar

Grķšarleg umręša varš ķ Noregi um ašild landsins aš Orkusambandi ESB ķ febrśar og fram til 22. marz 2018, er atkvęšagreišsla fór fram ķ Stóržinginu um mįlefniš.  Śrslit hennar uršu 72 atkvęši meš (43 %) og 23 atkvęši į móti (14 %), en 74 žingmenn tóku ekki afstöšu (43 %).

Ef gert er rįš fyrir, aš Liechtenstein samžykki, žį velta örlög žessa stórmįls į Alžingi Ķslendinga.  Į Stóržinginu virtist afstaša žingmanna aš mestu rįšast af žvķ, hvort žeir eru fylgjendur ašildar Noregs aš ESB eša andstęšingar slķkrar ašildar.  Norska žjóšin er allt annars sinnis en žessi śrslit gefa til kynna, og ekki er ólķklegt, aš žessi afstöšumunur kjósenda og fulltrśa žeirra į Stóržinginu muni hafa pólitķskar afleišingar. Meš žessari vefgrein er tengill yfir ķ yfirlżsingu, sem Trśnašarrįš "Nei til EU" sendi frį sér 8. aprķl 2018.  

Ef afstaša Alžingismanna til žess, hvort leiša į Orkustofnun ESB til valda yfir raforkuflutningsmįlum į Ķslandi, ręšst af afstöšu žeirra til ašildar Ķslands aš ESB, žį munu žeir fella frumvarpiš um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.

Fyrrverandi rįšherra og Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins, Björn Bjarnason, valdi föstudagsgrein sinni ķ Morgunblašinu, 23. marz 2018, eftirfarandi fyrirsögn:

"Sjįlfstęšisflokkurinn krefst fullveldis ķ orkumįlum".

Žar vķsar hann til Landsfundarįlyktana 18.03.2018, en krafan ķ fyrirsögninni gęti jafnframt veriš höfundarins af efni greinarinnar aš dęma.  Er slķkt mikiš įnęgjuefni žeim, sem tjįš hafa sig meš eindregnum hętti  gegn žvķ aš brjóta Stjórnarskrįna og hleypa yfiržjóšlegri stofnun inn į gafl hér.  Veršur nś vitnaš til merkrar greinar Björns:

"Ašild aš ESB-stofnuninni ACER (Agency for the Cooperation of energy regulators-Samstarfsstofnun eftirlitsašila į orkumarkaši) var tekin upp ķ EES-samninginn 5. maķ 2017.  Alžingi hefur ekki enn fjallaš um ašild Ķslands aš ACER, en hart hefur veriš barizt um mįliš ķ Noregi.  Innan ESB kalla menn stefnu sambandsins og framkvęmd hennar ķ orkumįlum "orkusamband Evrópu", og innan žess ramma gegnir ACER vaxandi hlutverki. [Žetta vaxandi hlutverk mun halda "endalaust" įfram.  Nś er ķ smķšum 1000 blašsķšna višbót viš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem er um 600 sķšur.  Bśizt er viš śtvķkkun į verkefnasviši ACER meš višbótinni, en žaš er nś bundiš viš markašsfyrirkomulag og flutninga į raforku og eldsneytisgasi.  Meš žessu hefur ACER žegar veriš tryggšur rįšstöfunarréttur yfir allri tiltękri raforku og gasi - innsk. BJo.]  Aš stefnan sé kennd viš "orkusamband", sżnir, hvert er stefnt: ESB vill nį tökum į orkuaušlindinni. [Rétt įlyktun, enda var orkusvišiš skilgreint öryggislega mikilvęgt įriš 2009 fyrir ESB, eftir aš orkuskortur hrjįši sum bandalagsrķkin 2008 - innsk. BJo.]

Žaš var misrįšiš undir lok 20. aldarinnar aš lįta undir höfuš leggjast af Ķslands hįlfu aš gera fyrirvara um ašild aš žvķ, sem nś er kallaš "orkusamband Evrópu", fyrirvara, sem tęki miš af žeirri stašreynd, aš Ķsland į vegna legu sinnar ekki ašild aš sameiginlegu orkudreifingarkerfi ESB-landanna og Noregs.  Hagsmunir Noršmanna eru allt ašrir en Ķslendinga ķ žessu efni vegna margra tenginga norsks raforkumarkašar viš ESB-svęšiš.  [Žaš er of djśpt ķ įrinni tekiš, aš hagsmunir Ķslendinga og Noršmanna séu ólķkir varšandi raforkuna.  Bęši löndin njóta sérstöšu ķ Evrópu fyrir hįtt hlutfall, nęstum 100 %, raforku śr endurnżjanlegum orkulindum, og ķ bįšum löndum er umtalsveršur hluti raforkunnar bundinn langtķmasamningum viš išjuver, t.d. įlver. Ef öll EFTA-löndin ķ EES samžykkja aš ganga ķ Orkusambandiš, žį munu lżšręšislega kjörin stjórnvöld ķ löndunum missa forręšiš yfir orkustofnunum sķnum og žar meš raforkuflutningsfyrirtękjunum til ACER.  Hlutverki sķnu um aukna millilandaflutninga trś mun žį ACER hefjast handa viš aš fjölga millilandatengingum meš fyrsta sęstrengnum frį Ķslandi, Ice Link, og fjölgun sęstrengja frį Noregi, t.d. NorthConnect til Skotlands.  Žannig er enginn grundvallarmunur į ašstöšu Ķslands og Noregs ķ žessum efnum, en įhrifin munu žó fyrr koma fram ķ Noregi, af žvķ aš eftirspurnarhliš raforkumarkašarins mun aukast grķšarlega, séš frį Noregi.  Žetta mun tvķmęlalaust valda raforkuveršshękkun ķ Noregi, sem rķša mun samkeppnishęfni sumra fyrirtękja aš fullu, t.d. stórišjufyrirtękja, sem aš hluta eru į skammtķmamarkaši fyrir raforku - innsk. BJo.]

Verši Ķsland ašili aš ACER, tekur žessi ESB-stofnun aš lķkindum viš eftirlitshlutverki Orkustofnunar, t.d. meš Landsneti, og fęr žar meš lokaorš um įkvöršun flutningsgjalds raforku til almennings og stórišju į Ķslandi.  [Rįšuneytiš bżr nś ķ haginn fyrir žessa valdatöku ESB meš lagafrumvarpi um aš fęra hluta eftirlitsins, sem er nś hjį žvķ, til Orkustofnunar - innsk. BJo.]

Aš andstęšingar yfiržjóšlegs valds ķ orkumįlum skuli hafa flutt mįl sitt meš žeim įrangri, sem viš blasir į landsfundi sjįlfstęšismanna, veršur vonandi til žess, aš žingmenn flokksins stigi ekkert skref ķ žessu mįli, sem sviptir Ķslendinga fullveldisréttinum yfir orkuaušlindunum."

Sś stašreynd, aš Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins, 16.-18. marz 2018, mótaši flokkinum einarša stefnu gegn téšu valdaframsali til yfiržjóšlegrar stofnunar, sżnir, aš sś andstaša hlaut hljómgrunn į mešal sjįlfstęšismanna, og hér skal fullyrša, aš yfirlżsingar Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins og Flokksžings Framsóknarflokksins 11.03.2108 njóta vķštęks stušnings į mešal ķslenzku žjóšarinnar.  Ķ raun veršur žaš tįknmynd um sigur lżšręšisins yfir embęttismannakerfi ESB/EES og tilętlunarsemi žess um gagnrżnislausa fęribandaafgreišslu örlagamįla umręšulķtiš, ef Alžingi hafnar frumvarpi rįšuneytisins um umrędda višbót viš EES-samninginn.  

Ķ umręšum um sama mįl ķ Noregi, komu engin rök fram um gagnsemi žess fyrir Noreg aš samžykkja sams konar rķkisstjórnarfrumvarp žar.  Žar var haldiš uppi hręšsluįróšri um refsiašgeršir ESB gegn Noregi, ef ESB fengi ekki vilja sķnum framgengt. Sį įróšur er gjörsamlega tilhęfulaus, žvķ aš samkvęmt EES-samninginum hefur ESB ekki heimild til annars en aš fella śr gildi įkvęši ķ nśverandi orkukafla samningsins, og žar sem ESB hagnast ekkert į žvķ, nema sķšur sé, er afar ólķklegt, aš til žess verši gripiš.  Žaš, sem réš afstöšu meirihluta Stóržingsmanna viš afgreišslu ACER-mįlsins 22. marz 2018 var löngun žeirra til aš hnżta Noreg enn nįnari böndum viš stjórnkerfi ESB.  Mįliš snerist ķ žeirra huga ekki um neitt annaš en ašlögun Noregs aš stjórnkerfi ESB į ķmyndašri leiš Noregs inn ķ ESB.  Ef žjóšarviljinn fęr aš rįša ķ Noregi, og hann hefur žegar rįšiš tvisvar ķ žeim efnum, er landiš alls ekki į leiš inn ķ ESB.  

Munurinn į stjórnmįlastöšunni į Ķslandi og ķ Noregi er ašallega sį, aš į Ķslandi er meiri samhljómur meš afstöšu žingmanna og žjóšarinnar en ķ Noregi.  Žar af leišandi mį segja, aš lżšręšiš sé virkara į Ķslandi. 

 

 

 

  

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Samflot Ķslands meš ESB ķ loftslagsmįlum

Yfirvöld į Ķslandi hafa ekki śtskżrt meš višhlķtandi hętti fyrir almenningi, hvaša kostir felast ķ žvķ fyrir Ķsland aš hafa samflot meš Evrópusambandinu, ESB, ķ loftslagsmįlum.  ESB naut góšs af višmišunar įrinu 1990, en žį voru margar eiturspśandi verksmišjur įn mengunarvarna og brśnkolaorkuver vķtt og breitt um Austur-Evrópu, sem lokaš var fljótlega eftir fall Jįrntjaldsins. 

ESB-löndin eru hins vegar ķ vondum mįlum nśna, žvķ aš hvorki hefur gengiš né rekiš viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda undanfarinn įratug, og orkuskipti Žjóšverja, "die Energiewende", eru hreinn harmleikur. Hér er enn eitt mįlefnasvišiš, žar sem EFTA-löndin taka aušmjśk viš stefnunni frį ESB, žegar hśn loks hefur veriš mótuš, įn žess aš hafa af henni nokkurt gagn, en aftur į móti żmislegt ógagn og óhagręši vegna ólķkra ašstęšna.

Ķslendingar eiga fjölmargra kosta völ til aš fįst viš aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda upp į eigin spżtur, sem fólgnir eru ķ miklu og gróšurvana landrżmi. Ķ žessu sambandi er skemmst aš minnast merks framtaks Landgręšslunnar viš aš gręša upp Hólasand o.fl. eyšimerkur meš seyru.  Žaš hefur og veriš bent į mikil flęmi uppžurrkašs lands, sem ekki eru ķ ręktun, og aš meš žeirri einföldu ašgerš aš moka ofan ķ skurši ķ óręktušu landi megi draga śr losuninni um:

DL=19,5 t/haįr x 357 kha = 7,0 Mt/įr af CO2ķgildi

Žetta jafngildir 56 % af allri losun af Ķslendinga, 12,4 Mt/įr (įn framręsts lands).

Hér er žó naušsynlegt aš gęta varśšar og huga vel aš vķsindalegri žekkingu, sem aflaš hefur veriš į žessu sviši.  Dr Gušni Žorvaldsson og dr Žorsteinn Gušmundsson, sérfręšingar ķ jaršrękt og jaršvegsfręši, ritušu grein um žetta efni ķ Bęndablašiš, 22. febrśar 2018,

"Meira um losun gróšurhśsalofttegunda śr votlendi".

Žeir rökstyšja ķ greininni, "aš žekkingu skorti til aš hęgt [sé] aš fara śt ķ jafnvķštękar ašgeršir og stefnt er aš įn žess aš meta betur, hverju žęr [geta] skilaš ķ raun og veru.", og eiga žar viš endurbleytingu ķ landi.

Vķsindamennirnir halda žvķ fram, aš til aš stöšva losun koltvķildis žurfi aš sökkva hinu žurrkaša landi algerlega, og žį getur hafizt losun metans, CH4, sem er yfir 20 sinnum öflugri gróšurhśsalofttegund en CO2.  Žannig er endurbleytingunni sjaldnast variš, og žį er ver fariš en heima setiš.  Žį halda žeir žvķ fram, aš ķ mólendi stöšvist losun CO2 tiltölulega fljótt eftir framręslu. Žessar nišurstöšur eru nógu skżrar til aš rökstyšja aš leggja į hilluna alla stórfellda endurheimt votlendis til aš draga śr losun.  Skal nś vitna ķ vķsindamennina:

"Ef lokaš er fyrir ašgang sśrefnis aš jaršveginum, veršur mjög lķtil losun į koltvķsżringi vegna rotnunar į uppsöfnušu lķfręnu efni, en til aš stöšva losunina žarf aš hękka grunnvatnsstöšuna upp undir yfirborš.  Żmsar rannsóknir hafa sżnt, aš viš grunnvatnsstöšu į 40-50 cm dżpi er full losun į koltvķsżringi og hśn eykst ekki endilega, žó aš grunnvatnsstaša sé lękkuš og getur jafnvel minnkaš.

Žetta žżšir, aš ef grunnvatnsstašan er ofan 40 cm, en nęr ekki yfirborši jaršvegsins, getur oršiš töluverš losun į koltvķsżringi.  Hiš sama į viš um hlįturgas, ef grunnvatnsstaša er hį, en ekki viš yfirborš.  Žį geta skapazt skilyrši fyrir myndun žess, en hlįturgas [NO2] er mjög įhrifamikil gróšurhśsalofttegund.

Til aš tryggja, aš endurheimt votlendis dragi verulega śr losun į koltvķsżsingi og hlįturgasi, žarf žvķ sem nęst aš sökkva landinu.  Losun į metani eykst hins vegar, žegar landi er sökkt.  Žaš er ekki alls stašar aušvelt aš breyta žurrkušu landi til fyrra horfs.

Vķša hefur framręsla, byggingar, vegir og önnur mannvirki breytt vatnasviši landsvęša og skoriš į vatnsrennsli śr hlķšum, sem įšur rann óhindraš į land, sem lęgra liggur. Viš žessar ašstęšur er ekki gefiš, aš lokun skurša leiši til žess, aš grunnvatn hękki nęgilega til aš endurheimt hallamżra eša flóa takist.  Žį kemur aš hinum žęttinum ķ röksendafęrslu tvķmenninganna, sem er lķtil sem engin losun frį vel žurrkušu mólendi:

"Móajaršvegur inniheldur oft 10-15 % kolefni ķ efstu lögunum.  Žaš mį žvķ vel ķmynda sér, aš framręst votlendi nįi smįm saman jafnvęgi ķ efstu lögum jaršvegsins, žegar kolefni er komiš nišur ķ žaš, sem gerist ķ móajaršvegi.  Ķ nešri jaršlögum getur žó enn veriš mór, og žaš er spurning, hvort hęgt sé aš koma ķ veg fyrir, aš hann rotni."

Įlyktunin er sś, aš ķ staš endurheimta votlendis eigi aš beina kröftunum aš landgręšslu, einkum meš belgjurtum, og aš skógrękt.  Varšandi hiš sķšar nefnda runnu žó tvęr grķmur į blekbónda viš lestur greinar Önnu Gušrśnar Žórhallsdóttur, prófessors viš Landbśnašarhįskóla Ķslands, ķ Bęndablašinu, 22. febrśar 2018.  Greinin bar yfirskriftina:

"Skógrękt - er hśn rétta framlag Ķslands til loftslagsmįla ?"

Žar bendir hśn t.d. į žįtt endurkasts sólarljóssins, sem lķtiš hefur veriš ķ umręšunni:

"Ešlisfręšilegu žęttirnir eru ašallega endurkast sólarljóssins (kallast į fręšimįli albedo) og uppgufun/śtgufun plantna og žar meš vatnsbśskapur.  Hversu mikiš hlutur endurkastar eša tekur upp af sólarljósi hefur grķšarleg įhrif į hitastig hans - svartur kassi hitnar mikiš ķ sól, en hvķtur helzt nokkuš kaldur.  Sama gildir um dökka skógaržekju barrskóga - skógur tekur mjög mikiš upp af sólarorkunni, og hitinn helzt aš landinu, en endurkastast ekki.  Snjór, aftur į móti, getur endurkastaš nęr öllu sólarljósinu - viš finnum greinilega fyrir margföldum sólargeislunum į skķšum."

"Fjölmargar vķsindagreinar hafa birzt į undanförnum įrum, žar sem veriš er aš greina įhrif skóga į loftslag.  Žeim ber öllum saman um, aš naušsynlegt sé aš vernda, višhalda og auka umfang hitabeltisskóga og skóga į sušlęgum breiddargrįšum.  Į noršurslóšum eigi hins vegar alls ekki aš planta skógi, žvķ aš hann hękki hitastig jaršar.  

Fjölmargar rannsóknir sżna nś, aš žaš eru mörk, hvar skógrękt leiši til kólnunar - noršan viš žau mörk leiši skógrękt til hlżnunar.  Mörkin hafa veriš sett viš 40°N breiddar - eša viš Sušur-Evrópu og jafnvel enn sunnar ķ Bandarķkjunum."

Halda mętti, aš žessi grein Önnu Gušrśnar yrši rothögg į skógrękt hérlendis sem mótvęgisašgerš viš losun gróšurhśsalofttegunda.  Öšru nęr.  Kenningin var hrakin ķ nęsta tölublaši Bęndablašsins m.v. rķkjandi ašstęšur į Ķslandi.  Žaš var gert meš greininni:

"Skógrękt er mikilvęgur hluti af framlagi Ķslands til loftslagsmįla", sem Pétur Halldórsson, kynningarstjóri Skógręktarinnar, dr Brynhildur Bjarnadóttir, lektor viš Hįskólann į Akureyri og dr Ašalsteinn Sigurgeirsson, fagmįlastjóri Skógręktarinnar, ritušu.  Žau benda į, aš nišurstöšur Önnu Gušrśnar séu śr hermilķkönum, en ekki raunverulegum męlingum, og forsendur hermilķkananna eigi ekki viš į Ķslandi.

"Hafręnt loftslag, stopul snjóžekja į lįglendi og hlutfallslega lķtil og dreifš snjóžekja benda ekki til žess, aš hęgt sé aš yfirfęra forsendur umręddra hermilķkana beint į ķslenzkar ašstęšur."

"Žegar kolefnisbinding žessara svęša [ólķkra vistkerfa] er tekin meš ķ dęmiš, er greinilegt, aš svartar sandaušnir į Ķslandi bęši gleypa ķ sig mikinn hita yfir sumariš og žar veršur engin kolefnisbinding.  Žęr hafa žvķ ķ raun tvöföld neikvęš įhrif į hlżnun jaršar, og žaš aš lįta žęr standa óhreyfšar hefur sennilega "verstu" įhrifin į hlżnun jaršar.  Į öllum hinum svęšunum fer fram kolefnisbinding um vaxtartķmann meš jįkvęšum loftslagsįhrifum."

Aš gręša sandana upp, fyrst meš haršgeršum jaršvegsmyndandi jurtum og sķšan meš skógrękt, er stęrsta tękifęri Ķslendinga til mótvęgisašgerša viš losun gróšurhśsalofttegunda.  Jafngildisbinding, aš teknu tilliti til aukins endurkasts sólarljóss og CO2 bindingar ķ jaršvegi og viši, gęti numiš 12 t/ha į įri.  Ķ nišurlagi greinar skrifa žremenningarnir:

"Ķ ljósi frumnišurstašna endurskinsmęlinga hérlendis er óhętt aš fullyrša, aš skógrękt į Ķslandi sé góš og skilvirk leiš til aš vinna gegn loftslagsbreytingum.  Ķ raun ętti keppikefli okkar aš vera, aš breyta sem mestu af svörtu sandaušnunum okkar ķ skóg, bęši til aš auka endurskin og kolefnisbindingu.  Um leiš og viš bindum kolefni, aukum endurskin og drögum śr sandfoki, byggjum viš upp aušlind, sem getur meš tķmanum minnkaš innflutning į timbri, olķu og żmsum öšrum mengunarvöldum og bętt meš žvķ hagvarnir žjóšarinnar.  Svariš er žvķ: jį, skógrękt er rétt framlag Ķslands til loftslagsmįla."

Ekki veršur séš, aš slagtogiš meš ESB ķ loftslagsmįlum sé til nokkurs annars en aš auka skriffinnskuna óžarflega, gera ašgeršaįętlun Ķslendinga ósveigjanlegri og auka kostnašinn viš mótvęgisašgerširnar.  Aš ķslenzk fyrirtęki séu aš kaupa koltvķildiskvóta af ESB, eins og hefur įtt sér staš og mun fyrirsjįanlega verša ķ milljarša króna vķs į nęsta įratugi ķ staš žess aš kaupa bindingu koltvķildis af ķslenzkum skógarbęndum, er slęm rįšstöfun fjįr ķ nafni EES-samstarfsins og ekki sś eina.  

 

 

 

 

 

  

 

 


Sendiherra kvešur sér hljóšs

Žaš var įnęgjulegt aš sjį grein ķ Morgunblašinu žann 10. marz 2018 um sameiginleg višfangsefni okkar og Noršmanna ķ EES-samstarfinu.  Grein Cecilie Landsverk, sendiherra Noregs į Ķslandi, bar heitiš:

"EES-samningurinn, okkar sameiginlega velferš",

og žar tjįir sendiherrann bęši opinbera stefnu rķkisstjórnar Noregs og sķna eigin.  Žaš er fengur aš žessari grein nśna į tķmum vaxandi efasemda ķ Noregi og į Ķslandi um gildi og framkvęmd EES-samningsins.  Efasemdirnar stafa ašallega af vaxandi tilętlunarsemi ESB (Evrópusambandsins) um, aš EFTA-rķkin 3 ķ EES hagi sér eins og ESB-rķki. 

Žaš rķkir žó alls ekkert jafnvęgi į milli EFTA og ESB ķ EES-samstarfinu.  EFTA-rķkin eru ķ hlutverki nišursetningsins į höfušbólinu. Žaš įtti aš vara til brįšabirgša, en hefur nś varaš ķ aldarfjóršung, svo aš kominn er tķmi til aš binda endi į žetta óešlilega samband; ekki meš inngöngu ķ ESB, heldur meš uppsögn EES-samningsins.  Stefna norsku rķkisstjórnarinnar er žó fremur hiš fyrrnefnda, en góšur meirihluti norsku žjóšarinnar er į öndveršum meiši.  Jafnframt virkar lżšręšiš meš ófullkomnum hętti ķ Noregi aš žessu leyti, žvķ aš žar er stašfest gjį į milli žings og žjóšar.

EFTA-rķkin hafa ekki atkvęšisrétt ķ stofnunum ESB į borš viš ACER-Orkustofnun ESB, sem ESB heimtar, aš fįi aš rįšskast meš orkuflutningsmįl EFTA-rķkjanna innanlands og į milli landa, eins og um ESB-rķki vęri aš ręša.  Žaš er žó óhugsandi įn žess aš framselja rķkisvald til yfiržjóšlegrar stofnunar, sem stjórnarskrįr Ķslands og Noregs heimila ekki. Stjórnskipulegar gervilausnir į borš viš ESA sem milliliš fyrir fyrirmęli ACER til śtibśa sinna (Noršmenn kalla žaš RME-reguleringsmyndighet for energi) į Ķslandi og ķ Noregi eru hlįlegur kattaržvottur.

Sendiherrann skrifar:

"EES-samningurinn veitir okkur einnig ašgengi aš 900 milljöršum norskra króna śr Evrópusambandskerfinu, gegnum hins żmsu verkefni, sem Noregur er hlutašeigandi ķ."

Fjįrupphęšin, sem sendiherrann nefnir, 900 miaNOK/įr, dreifist į öll EES-rķkin.  Noršmenn eru um 1,0 % af mannfjöldanum į EES-svęšinu, en žvķ fer fjarri, aš ķ hlut žeirra komi nokkurn tķma 9,0 miaNOK/įr, žvķ aš rķkustu žjóširnar ķ EES fį tiltölulega lķtiš ķ sinn hlut.  Hlutfallslega mest af fjįrmunum ESB fer til Austur-Evrópu.  Žaš er alls ekki hęgt aš bśast viš, aš hlutur Noregs sé hęrri en 0,3 %, ž.e. 2,7 miaNOK/įr, en hver eru žį bein śtgjöld norska rķkisins til EES/ESB samstarfsins:

  • EES-fjįrmunir til Austur-Evrópu: 3,8 miaNOK/įr
  • ESB-verkefni og stofnanir:       3,2 miaNOK/įr
  • Interreg-samstarf į milli svęša: 0,2 miaNOK/įr
  • ESA og EFTA-dómstóllinn:         0,1 miaNOK/įr

_____________________________________________________

  • Alls norsk rķk.śtgj. til EES/ESB:7,3 miaNOK/įr

Nišurstašan er sś, aš Noršmenn greiša a.m.k. 4,6 miaNOK/įr (=60 miaISK/įr) meira til EES/ESB en žeir fį žašan. Noršmenn greiša bróšurpartinn af kostnaši EFTA-landanna af verunni ķ EES, en Ķslendingar greiša vķst ašeins 3,0 % af heildarkostnašinum žangaš, sem žį eru um 3,0 miaISK/įr og fį lķklega svipaš andvirši til baka į formi rannsóknarstyrkja o.fl.

Žetta eru hins vegar algerar smįupphęšir ķ samanburši viš kostnaš žjóšfélagsins af vist ķ višskiptabandalagi, žar sem miklu fjölmennari žjóšir rįša feršinni.  Žaš er allt of dżrt fyrir smįžjóš aš kaupa ašgangsleyfi inn į Innri markaš EES žvķ verši aš verša aš taka upp lög og reglugeršir ašildaržjóšanna.  Eru einhver önnur dęmi um slķkt fyrirbrigši sem EES ?

Višskiptarįš Ķslands gaf śt skżrslu 7. október 2015 undir heitinu: "Vilji er ekki allt sem žarf".  Žar er komizt aš žvķ, aš beinn og óbeinn kostnašur atvinnulķfsins af eftirlitsstofnunum hins opinbera, og lögum og reglum, sem atvinnulķfinu er gert aš starfa undir, nemi 175 miaISK/įr į veršlagi uppfęršu til 2018.  Mest munar um minni getu atvinnulķfsins til framleišniaukningar sökum afar ķžyngjandi opinbers regluverks, og kostnašurinn er talinn aukast um 1,0 %/įr. Žetta er ķskyggileg og lķfskjarahamlandi byrši til žess eins aš mega verzla į Innri markaši EES. Žaš stefnir žess vegna ķ óefni fyrir Ķslendinga aš vera njörvaša ķ žetta EES-samstarf, sem ę meir einkennist af žvķ, aš ESB er aš žróast til sambandsrķkis, sem sķfellt minna tillit tekur til séržarfa og réttinda EFTA-landanna. Ķ ACER-mįlinu um Orkusamband ESB tókst EFTA t.d. ekki aš semja um neinar sérlausnir eša undanžįgur.  

Aušvitaš veršur athafnalķfiš hér aš vinna eftir tęknilegum stöšlum og višskiptareglum, en vęgt reiknaš mętti minnka žennan kostnaš (175 miaISK/įr) um 84 miaISK/įr, ef EES-samninginum veršur sagt upp. Slķkur léttir į atvinnulķfinu mundi strax virka framleišniörvandi og treysta žar meš undirstöšur tekjuöflunar ķbśa landsins. Ķ žvķ samhengi ber aš hafa ķ huga, aš žar sem Ķslendingar og Noršmenn eiga ekki ašild aš sameiginlegu fiskveiši- og landbśnašarstefnu ESB, njóta žeir ekki fullra tollfrķšinda fyrir sjįvarafuršir og landbśnašarvörur.  Kanadamenn njóta žar betri višskiptakjara, eftir aš hafa gert frķverzlunarsamning viš ESB įriš 2017, og nś hefur ESB bošiš Bretum sams konar samning.  Viš žurfum enga skżrslu um reynsluna af EES.  Hśn blasir viš.  Žaš žarf aš stika śt aušveldustu leišina śr žessu dęmalausa og stjórnlagalega žrśgandi samneyti sem einhvers konar varta į lķkama bśrókrataskrķmslis.   

Fljótt į litiš viršast sterk efnahagsleg rök styšja uppsögn EES-samningsins, og žvķ fylgir fjöldi annarra kosta, t.d. aš losna undan oki óhefts innflęšis fólks frį EES og hverja kvöšina į fętur annarri um aš hlķta stjórn stofnana ESB į afmörkušum svišum.  Žetta sķšasta getur hreinlega bošiš upp į fjįrhagslegan óstöšugleika hérlendis, eins og rakiš hefur veriš į žessu vefsetri ķ mörgum greinum um ACER, og er klįrt stjórnarskrįrbrot ķ leikmannsaugum.  

 

 

 

 


Mikilsveršir orkuhagsmunir eru ķ hśfi

Žann 28. marz 2018 birti Višskiptablašiš fréttaskżringu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn meš fyrirsögninni:

"Mikilsveršir orkuhagsmunir ekki ķ hśfi". 

Žar er utanrķkisrįšuneyti Ķslands boriš fyrir furšutślkunum į įhrifum af innleišingu žessarar gjöršar ESB hérlendis og į įhrifum höfnunar Alžingis į gjörninginum ķ Noregi og į EES-samstarfiš ķ heild sinni. 

Ķ stuttu mįli er žarna um aš ręša įróšursblöndu (hanastél) af léttvęgi įhrifanna hér innanlands og hręšsluįróšur um įhrifin į hag Noregs og į EES-samstarfiš. Hér aš nešan veršur žessi žynnka metin og léttvęg fundin. Žaš er alveg dęmalaust, aš utanrķkisrįšuneytiš undir stjórn sjįlfstęšismanns skuli hljóma eins og mįlpķpa bśrókratanna ķ Berlaymont ķ Brüssel. Žeir reyna markvisst aš flękja EFTA-rķkin ķ net ESB į hverju svišinu į fętur öšru, og eftir aš Bretar uršu įhrifalausir innan ESB ķ kjölfar BREXIT, brestur bśrókrata Berlaymont allt umburšarlyndi gagnvart sérstöšu EFTA-rķkjanna.  Žeir neita aš semja um undanžįgur viš EFTA-rķkin um mįlefni, sem žeir eftir langa męšu hafa nįš samstöšu um innbyršis į milli ESB-rķkjanna. Bśrókratana viršist ekki skipta žaš neinu mįli, aš orkumįlin eru utan viš fjórfrelsi Innri markašarins, sem EES-samningurinn var upphaflega geršur til aš višhalda.  Žaš er alls ekki ķ žįgu ķslenzkra hagsmuna aš śtvķkka EES-samninginn, svo aš hann spanni orkumįlin einnig.  Aš dómi fjölmargra Noršmanna, ž.m.t. stór verkalżšsfélög og Alžżšusamband Noregs, LO, er žessi śtvķkkun gildissvišsins heldur ekki ķ žįgu norskrar alžżšu.  Höfundi er ekki kunnugt um, hver afstaša manna ķ Liechtenstein er, en innleišing gjöršarinnar mun a.m.k. ekki hafa fariš fram žar.  Žaš ber ę meir į žvķ, aš bśrókratar Berlaymont komi fram viš EFTA-rķkin sem hornrekur ķ ESB. Žaš er kominn tķmi til aš spyrna viš fótum.  

Bošskap utanrķkisrįšuneytisins dregur Snorri Pįll Gunnarsson, blašamašur, saman meš eftirfarandi hętti:

"Žrišji orkupakki ESB mun hafa lķtil įhrif hér į landi, samkvęmt utanrķkisrįšuneytinu [1].  Pakkinn felur ekki ķ sér framsal į yfirrįšum yfir ķslenzkum orkulindum og grunnvirkjum til stofnana ESB [2].  Hafni Alžingi pakkanum, gęti žaš haft ófyrirséšar afleišingar fyrir EES-samstarfiš."[3].

Hér veršur žetta hrakiš liš fyrir liš:

[1 & 2]:  Žaš er meš endemum aš halda žvķ fram, aš sį gjörningur aš fęra Orkustofnun Ķslands (OS), eša žann hluta hennar, sem fęst viš reglusetningu og eftirlit meš raforkuflutningsfyrirtękinu Landsneti, undan ķslenzku rįšuneyti og undir eina af stofnunum ESB, ACER-Orkustofnun ESB, meš Eftirlitsstofnun EFTA-ESA sem ljósritandi milliliš, sem enga raunverulega žżšingu hefur, muni "hafa lķtil įhrif hér į landi", žótt hér sé um augljóst Stjórnarskrįrbrot aš ręša (gr.2). 

Ķ raun žżšir žetta, aš raforkuflutningsmįl Ķslands eru fęrš frį žvķ aš vera į forręši ķslenzka rķkisins ķ žaš aš verša į forręši ESB.  Žetta er stórmįl vegna žess, aš meš žessum gjörningi fęrist rįšstöfunarréttur raforkunnar frį Reykjavķk til Ljubljana ķ Slóvenķu, žar sem ACER hefur ašsetur.  Eignarhald virkjana og flutningsmannvirkja veršur óbreytt, en rįšstöfunarréttur yfir raforkunni veršur fęršur til raforkumarkašar ESB. Til hvers heldur utanrķkisrįšuneytiš, aš til ACER hafi veriš stofnaš ?  Žaš var til aš ryšja śr vegi hindrunum viš snuršulausum flutningum į jaršgasi og raforku frį svęšum meš gnótt orkulinda, t.d. endurnżjanlegra orkulinda til raforkuvinnslu, og til svęša innan ESB, žar sem skortur er į slķkum orkulindum. Žessar hindranir voru ekki tęknilegs ešlis, heldur stjórnmįlalegs og efnahagslegs ešlis. Meš stušningi af stjórnarskrįrķgildi ESB, Lissabon-samninginum, hafa ESB-rķkin samžykkt aš fęra allt vald yfir innvišum orkuflutninga til ACER, sem žegar hefur sett sęstreng į milli Ķslands og Bretlands, sem ACER kallar Ice Link, į forgangsverkefnaskrį sķna meš įętlašri tķmasetningu gangsetningar įriš 2027.  

Ef Alžingi samžykkir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB, žį mun ACER hrinda af staš žessu verkefni og skylda Landsnet til aš taka žįtt. Žaš veršur gert meš meirihlutaįkvöršun ķ ACER, sem send veršur ESA.  Žessi Eftirlitsstofnun EFTA er valdalaus į orkusvišinu og  hefur ekki annaš val en aš ljósrita fyrirmęlin og senda žau til śtibśs ACER į Ķslandi, sem er Orkustofnun, OS, eša sį hluti hennar, sem hefur eftirlit meš Landsneti. Landsnet mun žį verša aš styrkja raforkuflutningskerfiš innanlands, til aš unnt verši aš tengja um 1200 MW sęstreng viš žaš. Žaš veršur mjög kostnašarsamt, og sį kostnašur lendir alfariš į landsmönnum samkvęmt reglum ACER.  

Kostnašarhlutdeild Landsnets ķ Ice Link veršur įkvöršuš af ACER samkvęmt valdheimildum hennar.  Ķslenzk yfirvöld verša ekki virt višlits ķ öllu žessu ferli, enda veršur Alžingi žį bśiš aš samžykkja algert įhrifaleysi žeirra į raforkuflutningsmįl landsins, og OS, eša sį hluti hennar, sem fęst viš raforkuflutningsmįl, veršur žį ekki lengur undir bošvaldi rįšuneytis, heldur ašeins undir bošvaldi ACER. ESB kallar žaš, aš OS verši óhįš hagsmunaöflum. 

Žetta er ķ framkvęmd aš ryšja hindrunum śr vegi til aš śtrżma flöskuhįlsum ķ orkuflutningskerfi ESB/EES.  Ętla menn aš stinga hendinni ķ gin ljónsins ?  Hvaš ķ ósköpunum rekur menn til žess, žegar įvinningur Ķslands er alls enginn, en įhęttan svakaleg og um aš ręša Stjórnarskrįrbrot ķ žokkabót ?

Žegar tengingin (Ice Link) veršur komin į, veršur ķslenzkur raforkumarkašur innlimašur ķ raforkumarkaš ESB.  Žaš žżšir, aš hver sem vill getur bošiš ķ alla tiltęka raforku į Ķslandi, og hśn mun fara til hęstbjóšanda.  Žannig glatar Ķsland smįtt og smįtt rįšstöfunarrétti yfir allri framleišanlegri raforku į Ķslandi, žvķ aš viš žessar ašstęšur verša hvorki geršir nżir langtķmasamningar um afhendingu raforku til atvinnustarfsemi hérlendis né er lķklegt, aš žeir gömlu verši framlengdir.  Rafmagnsveršiš mun rjśka upp hérlendis, og samkeppnishęfni atvinnuveganna mun hrķšversna meš slęmum afleišingum fyrir atvinnustig ķ landinu og lķfskjör almennings.  Meš atvinnuvegina ķ rśst munu Ķslendingar sķšan standa berskjaldašir, ef/žegar raforkuverš ķ ESB lękkar meš auknu framboši kolefnisfrķrra orkugjafa.  Er žetta léttvęgt mįl ?  Nei, fullveldisafsal er žaš aldrei.

[3]: Žaš er einkennilegt, aš ESB-sinnar skuli ekki treysta EES-samninginum, og aš ESB haldi sig viš įkvęši hans.  Žaš er óumdeilanlegt, aš hvert EFTA-rķki ķ EES hefur neitunarvald gagnvart innleišingu nżrra gjörša ķ EES-samninginn. Žaš er meginmunurinn į EFTA-rķkjunum og ESB-rķkjunum ķ EES-samstarfinu.  Žetta kemur fram ķ kafla 93 ķ samninginum og kafla 6 ķ samninginum um fastanefnd EFTA-rķkjanna.  

Alveg sérstaklega gildir žetta um mįlaflokka, sem standa utan viš fjórfrelsiš į Innri markaši EES, sem samningurinn var upphaflega geršur um. Hér hefur engin umręša fariš fram um aš śtvķkka gildissviš hans.  Hvers konar mešvirkni og sofandahįttur er žetta eiginlega ?

ESB hefur upp į sitt eindęmi įkvešiš, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur žess frį 2009 skuli verša hluti af EES-samninginum, žótt hér sé ķ raun veriš aš innleiša 5. frelsiš į Innri markašinn.  Žessi merking ESB į žessum mįlaflokki er ķ samręmi viš yfirlżsingu Framkvęmdastjórnarinnar um žaš, aš Noregur skyldi verša hluti af sameiginlegum orkumarkaši ESB.  Rķkisstjórn Noregs er höll undir ašild Noregs aš ESB, og hiš sama er aš segja um Landsstjórn og formann Verkamannaflokksins, stęrsta stjórnarandstöšuflokksins į Stóržinginu, žótt flest verkalżšsfélög og Alžżšusamband Noregs, LO, hafi įlyktaš haršlega gegn stušningi žingflokks Verkamannaflokksins viš frumvarp rķkisstjórnarinnar.

Ef ESB gangsetur refsiašgeršir gegn EFTA-rķkjunum į višskiptasvišinu, brżtur ESB um leiš EES-samninginn, og brotiš veršur kęranlegt til ESA og EFTA-dómstólsins.  Samkvęmt EES-samninginum mį ESB ķ mesta lagi svara höfnun EFTA-rķkis meš ógildingu žess hluta EES-samningsins, sem hafnaša innleišingin įtti aš hafa įhrif į.  Ķ žvķ tilviki, sem hér um ręšir, ž.e. orkumįlaflokkinn, sbr kafla 102 um ógildingu ķ EES-samninginum.  Orka er ķ višhengi 4 af 22 višhengjum samningsins, og Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn fęri žangaš, ef samžykktur yrši.  Žaš er hins vegar ekki į fęri ESB aš ógilda neitt einhliša, heldur er ógilding umfjöllunarefni Sameiginlegu EES-nefndarinnar, žar sem EFTA-rķkin Ķsland, Noregur og Liechtenstein eiga sęti įsamt ESB, og įkvöršun er ašeins tekin einróma.

Žó aš žessi įkvöršun verši tekin, veršur ekki séš, meš hvaša hętti ógilding į įkvęšum Annars orkumarkašslagabįlksins, sem ķ žessu tilviki koma til įlita, geti skašaš hagsmuni Ķslands og Noregs. Noregur mun įfram selja ESB-rķkjum rafmagn śr norskri fossaorku og olķu og jaršgas śr efnahagslögsögu sinni, eins og ekkert hafi ķ skorizt, enda eru mikilvęgir hagsmunir hins orkuhungraša ESB ķ hśfi.  Fullyršing um, aš höfnun Ķslands muni hafi ófyrirsjįanlegar afleišingar fyrir EES-samstarfiš, er algerlega śr lausu lofti gripin.   

  


Śrelt og óhagkvęm lausn

Sķšasta įratuginn hefur feršatķminn lengzt mikiš į höfušborgarsvęšinu, ašallega į virkum dögum kl. 0730-0930 og 1530-1730, alls į 4 klst tķmabilum į sólarhring. Gęti hann į žessum tķmabilum hafa lengzt um į aš gizka 50 % frį aldamótunum seinustu, og er tekiš aš gęta umtalsveršrar óįnęgju bķlstjóra og faržega žeirra meš žetta įstand, enda er žaš óžarft og til komiš vegna vitlausrar forgangsröšunar og sinnuleysis borgaryfirvalda.

Svo ótrślegt sem žaš hljómar, eru tafirnar ķ boši meirihluta borgarstjórnar, sem hefur ekkert gert til aš rįša bót į vandanum, nema sķšur sé. Borgaryfirvöld hafa stašiš gegn śrbótum aš hįlfu Vegageršarinnar į stofnbrautum borgarinnar og ķ stašinn sett stórfé, um 0,9 miaISK/įr ķ 8 įr, ķ bęttar almenningssamgöngur.  Žrįtt fyrir žaš hefur engin hlutfallsleg fjölgun oršiš į mešal faržega strętó, og bķlaumferšin hefur vaxiš ķ takti viš hagvöxtinn.  Hér er um óžolandi sóun almannafjįr aš ręša, sem lżsir sér ķ tķšum feršum lķtt setinna og į sumum leišum nęstum tómra stórra strętisvagna megniš af rekstrartķmanum.  

Žrįtt fyrir slęma reynslu alla žessa öld af auknum austri opinbers fjįr ķ fjįrfestingar og rekstur almenningssamgangna eru žeir enn til, og hafa t.d. veriš ķ stjórn borgarinnar ķ 8 įr, sem vilja halda enn lengra śt ķ ófęru almenningssamgangna og nś meš grķšarlegum fjįraustri śr opinberum sjóšum til fjįrfestinga ķ sérreinum fyrir strętó, sem aš hįlfu illa stęšs borgarsjóšs yršu fjįrmagnašar meš žvķ aš reyta enn meira fé af hśsbyggjendum og ķbśšakaupendum ķ grennd viš meginumferšaręšar strętó, sem nś er bśiš aš "dubba upp" og kalla Borgarlķnuna. Žessi skattheimta stenzt sennilega ekki lagalega rżni.  

Kostnašarįętlunin er miaISK 70 į 20 įrum.  Veruleg óvissa er tengd kostnašarįętlunum slķkra verkefna, eins og sést į žvķ, aš kostnašarįętlun borgarlķnu ķ Stafangri ķ Noregi mun hafa hljóšaš upp į miaNOK 4,0, en rauntalan varš 2,5xmiaNOK 4,0=miaNOK 10,0 eša um miaISK 130.  Verši žessi raunin į Ķslandi, mun kostnašur Borgarlķnu nema miaISK 175, žegar upp veršur stašiš frį žessu feigšarflani. Vagnakosturinn er ekki inni ķ miaISK 70, svo aš vęgt reiknaš mį bśast viš miaISK 180 reikningi fyrir fjįrfestingar ķ Borgarlķnu. Rekstrarkostnašur Strętó mun stórhękka, nema villtustu draumar draumóramanna um 12 % hlutdeild Strętó ķ fólksflutningum į höfušborgarsvęšinu rętist. Til samanburšar upplżsti samgöngurįšherra ķ Morgunblašsgrein 10. marz 2018, aš tvöföldun brauta frį höfušborgarsvęšinu (2 akreinar ķ bįšar įttir), Reykjanesbraut, Sušurlandsvegur um Hellisheiši til Selfoss og Vesturlandsvegur um Kjalarnes aš Hvalfjaršargöngum, mundi kosta miaISK 45.  Nś er spurningin: er réttlętanlegt aš setja Borgarlķnuverkefniš į Vegaįętlun Alžingis, žegar brżn verkefni ķ gangagerš, brśargerš og vegagerš bķša um allt land, sem śtheimta svipaša upphęš og Borgarlķnuverkefniš gęti kostaš ?

Žeir, sem reyna aš fęra rök fyrir Borgarlķnu, nefna oft, aš til 2040 sé įętluš ķbśafjölgun į höfušborgarsvęšinu 70“000 manns.  Žeir sjį žį fyrir sér fjölgun bķla śr um 180 k (k=žśsund) ķ 240 k eša fjölgun um 60 k (33 %), sem hefši geigvęnleg įhrif į feršatķma og umferšaröryggi aš öllu óbreyttu. Bęši er, aš žessi mannfjöldaįętlun er žegar śrelt, allt of hį, og žaš eru ašrir samverkandi žęttir, sem leiša munu til minni fjölgunar bķla en mistakasmišir borgarstjórnar hafa smķšaš sér.

Jóhannes Loftsson, verkfręšingur og frumkvöšull, skrifaši grein ķ Morgunblašiš 1. marz 2018, sem hann nefndi: 

"Skipulögš kransęšastķfla ķ Reykjavķk".  Heitiš skķrskotar til lęknisins į stóli borgarstjórans, sem įbyrgur er fyrir umferšaröngžveiti į höfušborgarsvęšinu og neitar aš horfast ķ augu viš stašreyndir, draumóramašur, sem stingur hausnum ķ sandinn, žegar vandamįl hrannast upp.  Ķ greininni kemur fram, aš samkvęmt įętlun mun ķbśum į höfušborgarsvęšinu fjölga um 3300 į įri tķmabiliš 2017-2030, žar af ķ Reykjavķk 78 %, en raunfjölgun varš 2600 tķmabiliš 2000-2017, žar af 30 % ķ Reykjavķk.  Raunfjölgun į höfušborgarsvęšinu nam ašeins 79 % af įętlun, sem gefur tilefni til aš lękka įętlun bķlafjölgunar nišur ķ 47 k, og munar um minna en 13 k bķla įriš 2040.  

Žaš eru hins vegar ašrir kraftar į feršinni, sem verša jafnvel enn įhrifarķkarari en mannfjölgunin, er frį lķšur, og žar er tęknižróunin öflugasti žįtturinn.  Į žessu įri, 2018, mun Waymo, deild ķ Google samsteypunni, sem žróar sjįlfakandi bifreišar, hleypa af stokkunum tilraunaverkefni ķ śthverfum Phoenix, Arizona, meš žjarkataxa ("robotaxi") um leigubķlaakstur.  General Motors, stęrsti bķlaframleišandi Bandarķkjanna, BNA, ętlar aš hefja slķka žjarkažjónustu 2019.  Žann 26. febrśar 2018 afnam Kalifornķurķki skilyrši um, aš "öryggisökumašur" yrši alltaf aš vera ķ sjįlfakandi ökutękjum tilbśinn aš taka stjórnina. 

Ķ Economist 3. marz 2018 birtist greinin

"Who is behind the wheel ?" ,

sem nś veršur vitnaš til:

"Kostnašur sjįlfakandi bķla (SAB) žżšir, aš notagildi žeirra veršur fyrst um sinn sem žjarktaxar, pantašir meš žvķ aš nota leišarlżsandi smįforrit, app.  Žannig fęst meiri nżting sem mótvęgi viš kostnašinn, og žeir munu veita žjónustu, sem er ódżrari per km en notkun eigin bķls, sem letja mun fólk til bķleignar, a.m.k. bķla einvöršungu til nota innanbęjar.  UBS, svissneskur banki, hefur gefiš śt spį um, aš slķkum bķlum muni hafi fękkaš um 70 % įriš 2050.  Bifreišar nśtķmans standa ónotašar 95 % af tķmanum, svo aš vķštęk notkun žjarkataxa getur leitt til breyttrar landnotkunar, žar sem nś eru bķlastęši ķ borgum.

Sjįlfakandi bķlar munu draga verulega śr tķšni daušaslysa ķ umferšinni, og žar sem žeir verša rafknśnir, munu žeir bęta loftgęšin, žar sem raforkuvinnslan er "gręn".  Val į "beztu" leiš, minna bil į milli ökutękja og gjaldtaka į leišum, žar sem bķlafjöldinn veldur miklum töfum, munu draga śr umferšarstķflum.  Eins og sjįlfrennireišar į undan žeim, munu SABar breyta borgarmenningunni (löng ferš er aušveldari, ef žś vinnur eša sefur į leišinni), og verzlun breytist (verzlanir koma til žķn).  Bķlaframleišendur sjį fram į grķšarlegar breytingar; ķ staš žess aš selja einstaklingum munu žeir selja žjarktaxafyrirtękjum eša žróa sjįlfa sig ķ aš verša "feršažjónustur".  

Hagfręšingar og borgarskipuleggjendur ęttu aš kętast, af žvķ aš SABar žżša, aš hęgt veršur aš taka upp atriši, sem ekki hafa męlzt vel fyrir hjį bķlstjórum, t.d. breytileg veggjaldheimta og umferšarhnśtarukkanir meš breytilegu gjaldi eftir tķma sólarhringsins, umferšaržunganum, feršalengd o.s.frv., munu gera kleift aš fķnstilla allt flutningskerfi borganna.  Meš mismunandi gjaldtöku eftir svęšum, er hęgt aš greiša nišur feršakostnaš ķ efnaminni hverfum eša aš hvetja fólk til aš nota almenningssamgöngur til lengri ferša."

Af žessu mį rįša, aš tęknižróunin mun létta umferšarhnśtana ķ framtķšinni, og aš žvķ mun svo rammt kveša, aš Borgarlķna veršur ķ raun algerlega óžörf.  Ef viš gerum rįš fyrir, aš 70 % fękkun "borgarbķla" įriš 2050 ķ spį UBS eigi viš fjölskyldubķl nr 2 og aš žessi fękkun muni nema 50 % įriš 2040, žį mį reikna meš, aš fjölgun bifreiša įriš 2040 muni "ašeins" nema 20 k eša 11 % į höfušborgarsvęšinu öllu.  Žetta er ašeins žrišjungur žeirrar fjölgunar, sem skipulagsyfirvöld höfušborgarsvęšisins leggja til grundvallar sķnum įętlunum um umferšina, almenningssamgöngur og mannvirkjagerš į höfušborgarsvęšinu.  Aš ana śt ķ risafjįrfestingu, sem er bęši žarflaus og gagnslaus, stappar nęrri leikhśsi fįrįnleikans. 

 

 

 

  

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband