Landsvirkjun rķšur ekki feitum hesti frį Nord Pool

Į įrunum 2010-2011 birti Landsvirkjun spį sķna um raforkuverš nęstu tvo įratugina.  Sś var mjög bjartsżn og er löngu komin ķ vaskinn, en Landsvirkjun hefur samt alveg lįšst aš laga veršlagsstefnu sķna aš raunveruleikanum.  Įriš 2016 endursömdu Noršurįl og Landsvirkjun um raforkuvišskipti, og gildir nżi samningurinn tķmabiliš 01.11.2019 til jafnlengdar 2023.

Tekur raforkuverš samningsins miš af veršžróun į orkumarkaši Norš-Vestur Evrópu, ž.e. į hinum Noršurlöndunum, ķ Eystrasaltsrķkjunum, Žżzkalandi, Benelśx, Frakklandi og Bretlandi.  Mįnašarlegt mešalverš ķ EUR/MWh žaš, sem af er 2020, er 24 ķ janśar, 14 ķ febrśar og 9 ķ marz.  Um žessar mundir er žaš ķ kringum 5 EUR/MWh. Mešaltal 1. įrsfjóršungs 2020 er tęplega 16 EUR/MWh (=2,5 ISK/kWh = 17 USD/MWh).   Komiš hefur fram, aš veršiš til ISAL ķ Straumsvķk er um 35 USD/MWh aš višbęttum flutningskostnaši. Nord Pool er ekki hįlfdręttingur į viš verš Landsvirkjunar til ISAL, enda er raforkukostnašur fyrirtękisins aš gera śt af viš žaš, eins og fram kemur ķ nżbirtri Įrsskżrslu ISAL 2019. Žį var botninn žó ekki gjörsamlega dottinn śr įlmarkašinum, eins og nśna (nįlgast 1400 USD/t Al).  Žaš hefur oršiš veršhrun į Nord Pool sķšan 2016, er nżr raforkusamningur var geršur į milli Landsvirkjunar og Noršurįls, og glįmskyggni og einžykkni stjórnenda Landsvirkjunar varšandi žróun orkuveršs ķ heiminum valdiš fyrirtękinu umtalsveršu fjįrhagstjóni. 

Višskiptablašiš gerši žessi višskiptalegu mistök Landsvirkjunar aš umręšuefni 27. febrśar 2020 undir fyrirsögninni:

"Landsvirkjun verši af milljöršum":

"Verš į Nord Pool raforkumarkašnum er ķ sögulegri lęgš.  Žaš kann aš hafa ķ för meš sér, aš Landsvirkjun verši af umtalsveršum tekjum vegna tengingar raforkuveršs viš markašinn."

Sķšan žetta var skrifaš hefur veršiš enn lękkaš vegna COVID-19 og vegna hruns olķuveršs um meira en helming.  Žaš er ekkert sem bendir til varanlega hįs orkuveršs į alžjóšlegum mörkušum į žessum įratugi, žótt samtök olķuframleišslurķkja (OPEC) rembist eins og rjśpan viš staurinn (reyndar ķ öfuga įtt nśna), og hagkerfi Evrópusambandsins, sem bošar hįtt orkuverš til aš hvetja til fjįrfestinga ķ dżrum virkjunum endurnżjanlegrar orku, ręšur ekki viš mun hęrra orkuverš til lengdar en ašrir heimshlutar bśa viš. Lömun hagkerfis heimsins af völdum SARS-COV-2 virkar enn fremur til aš halda orkuverši lįgu nęstu įrin.  Landsvirkjun lķtur śt eins og eintrjįningur ķ žessu umhverfi.   

 "Raforkuverš į norręna raforkumarkašnum Nord Pool hefur veriš sögulega lįgt sķšustu daga.  Veršiš féll um 50 % ķ upphafi įrsins m.v. ķ byrjun nóvember, žegar nżr raforkusamningur tók gildi milli Noršurįls og Landsvirkjunar.  Veršiš ķ samningnum er beintengt veršinu į Nord Pool raforkumarkašnum. Žvķ kann Landsvirkjun aš verša fyrir milljarša tekjutapi į žessu įri m.v. veršiš ķ upphafi nóvember.

Ķ uppgjöri Century Aluminium, móšurfélags Noršurįls į Grundartanga, kemur fram, aš raforkuveršiš hafi falliš frį žvķ fyrir įramót śr um 40 USD/MWh ķ um 20 USD/MWh  ."

Žarna er veriš aš segja frį stórfelldum stjórnunarlegum mistökum į višskiptasvišinu af hįlfu Landsvirkjunar.  Forstjóri hennar og stjórn hafa bitiš ķ sig algerlega śrelt višhorf į sviši orkuveršlagningar ķ heiminum.  Žau viršast ekki enn skilja žį žróun, sem stjórnar orkuveršlagi, og hafa žess vegna gert afleit mistök fyrir hönd eiganda fyrirtękisins, ķslenzka rķkisins, viš gerš nżs orkusamnings viš NĮ. 

Hjį Landsvirkjun er allt of rķk tilhneiging til spįkaupmennsku.  Žarna hefši veriš skynsamlegra aš draga inn fleiri vķsitölur, og žį hefši veršiš ekki helmingazt į nokkrum vikum.  Žaš er t.d. óvitlaust aš hafa nokkrar įlveršsvķsitölur og nokkrar orkuveršsvķsitölur til hlišsjónar, en žaš er hreinn barnaskapur aš leggja ašeins Nord Pool-vķsitölu til grundvallar. Aušvitaš žarf aš setja gólf, svo aš raforkuverš geti ekki fariš undir framleišslukostnaš raforkunnar, svo aš hagnašur verši žrįtt fyrir allt af raforkusölunni. 

"Žegar skrifaš var undir samninginn milli Landsvirkjunar og Noršurįls įriš 2016, sagši Morgunblašiš frį žvķ, aš hękkun raforkuveršs meš samningnum gęti skilaš nęrri tveimur 2 mrdISK/įr ķ višbótartekjum.  M.v. veršfalliš frį žvķ ķ nóvember [2019] mętti įętla, aš tekjur, sem Landsvirkjun kann aš verša af m.v. óbreytt raforkuverš, nemi 3-4 mrdISK/įr.  Samkvęmt upplżsingum frį Landsvirkjun metur fyrirtękiš žaš sem svo, aš ólķklegt sé, aš lękkunin vari til lengri tķma."  [Undirstr. BJo.] 

Žetta sżnir, hversu skakkan og dżrkeyptan pól forysta Landsvirkjunar hefur tekiš ķ hęšina, og žaš sįrgrętilega er, aš hśn lemur enn hausnum viš steininn og botnar ekkert ķ, hvaš er aš gerast ķ kringum hana. Landsvirkjun hefur meš frumhlaupi sķnu nįš aš lękka raforkuveršiš til Noršurįls nišur śr öllu valdi, žótt višskiptavinurinn hafi alls ekki fariš fram į lękkun.  Stjórn fyrirtękisins hlżtur aš lįta žann, sem žetta gerir og baš um samžykki hennar, sęta įbyrgš į geršum sķnum.  Hvenęr veršur męlirinn fullur af axarsköptum Landsvirkjunar, svo aš eigandinn neyšist til aš grķpa ķ taumana ? 


Tengsl orkupakka ESB viš hįtt orkuverš į Ķslandi

Elias B. Elķasson, verkfręšingur, hefur ritaš fróšlegar og skarplegar greinar ķ Morgunblašiš um orkumįl, orkupakka ESB og orkustefnu, sem af žeim leišir. Undanfariš hafa žessar greinar snśizt um birtingarmynd hrikalegra afleišinga innleišingar orkulaggjafar Evrópusambandsins (ESB) į starfsemi stórnotenda raforku, einkum įlverksmišjunnar ISAL ķ Straumsvķk. Er nś fram aš koma, hversu umhendis og skašleg innleišing orkulöggjafar ESB er į Ķslandi. 

Žaš, sem er einkennandi fyrir skarplega greiningu Elķasar į stöšu orkumįlanna į Ķslandi, er, aš hann tengir hana meš skżrum hętti viš gildandi orkulög ķ landinu, sem aš meginstofni koma frį ESB, žar sem gjörólķkt orkukerfi og orkumarkašskerfi eru m.v. ķslenzkar ašstęšur, og žar meš fęst einhver botn ķ žį kśvendingu į stefnu Landsvirkjunar gagnvart višskiptavinum sķnum, sem įtt hefur sér staš sķšan 2010. 

Ķ ESB er ašalorkugjafinn jaršefnaeldsneyti, og į orkumarkaši žess rķkir frjįls samkeppni.  Ķ orkustefnu ESB eru innbyggšir hvatar til aš hękka orkuverš til aš örva įhuga į aš reisa nżjar virkjanir, ašallega endurnżjanlegra orkulinda, en einnig hinna til aš brśa biliš, žegar lygnt er eša sólarlaust. 

Frjįls samkeppni į Innri markašinum hindrar hins vegar, aš veršiš rjśki žar upp śr öllu valdi. Reyndar er botninn dottinn žar śr markašinum (veršinu) nśna vegna eftirspurnarleysis. Hérlendis er hins vegar engin samkeppni um stóra višskiptavini.  Allir ęttu aš sjį, aš löggjöf, snišin utan um orku- og markašskerfi ESB hentar ekki į Ķslandi.  Nś er žar aš auki komiš ķ ljós, aš skašsemisįhrif žessarar löggjafar į Ķslandi eru feikileg og sķzt minni en varnašarorš ķ OP#3 umręšunni kvįšu į um.  Orkupakkarnir valda stórtjóni į Ķslandi, og er žó ekki bętandi ofan į lošnubrest og CoVid-19, sem er aš ganga af mörgum feršažjónustufyrirtękjum daušum og aš setja ķslenzka hagkerfiš į hlišina um stundarsakir.

Grein Elķasar ķ Morgunblašinu 7. marz 2020 bar yfirskriftina:

"Enn um raforkuverš ĶSAL".

Ein fjögurra undirgreina bar fyrirsögnina:

"Įhrif ESB":

"Įhrif ESB į žessa samninga [viš įlverin-innsk. BJo] eru veruleg. Į įrsfundi Landsvirkjunar 2016 birti Höršur Arnarson, forstjóri, stefnu fyrirtękisins, sem lżst var svo: "Hlutverk Landsvirkjunar er aš hįmarka afrakstur af žeim orkulindum, sem fyrirtękinu er trśaš fyrir, meš sjįlfbęra nżtingu, veršmętasköpun og hagkvęmni aš leišarljósi."  [Undirstr. BJo.]

Ķ umfjöllun sinni lét hann žess svo getiš, aš samkvęmt lögum gęti stefna fyrirtękisins ekki veriš langt frį žvķ, sem ķ žessum oršum felst.  Lögin, sem hann vitnaši til, eru lög ESB innleidd ķ EES-samninginn.  Žetta veršur ekki skiliš öšruvķsi en svo, aš allur aršur af žessum aušlindum žjóšarinnar skuli skila sér inn ķ Landsvirkjun lögum samkvęmt.  [Undirstr. BJo.]

Žjóšin sjįlf eša fulltrśar hennar hafa engan rétt til aš hlutast til um, hvar ķ žjóšfélaginu žessi aršur komi fram.  Meš žessu er žrengt aš žeim sveigjanleika, sem hér žarf aš vera, til aš skapa ķslenzku atvinnulķfi višunandi samkeppnisstöšu gagnvart žeim, sem eru nęr mörkušunum į meginlandi Evrópu.  

Forstjórinn gat žess einnig ķ Kastljósžętti RŚV į dögunum, aš fyrirtękjasamstęšur hefšu visst svigrśm til aš įkveša, hvar aršur samstęšunnar kemur fram. Samkvęmt tślkun hans į (ESB)-lögunum hefur ķslenzka žjóšin sem eigandi raforkufyrirtękjanna ekki hlišstętt svigrśm til aš hlutast til um, hvar aršurinn af orkunni kemur fram.  Žessu žarf aš breyta."

Žetta er kjarni mįlsins varšandi žaš efnahagslega tjón, sem orkupakkar ESB valda į Ķslandi.  Žaš er vafalaust rétt tślkun hjį Elķasi, aš forstjórinn og žį vęntanlega stjórn Landsvirkjunar tślka lögin (orkupakkana) žannig, aš allur aršur orkulindanna ķ nżtingu hjį Landsvirkjun eigi aš falla til Landsvirkjunar. 

Sama dag og grein Elķasar birtist ķ Mogganum birtist žar önnur góš grein, og var sś eftir Įsmund Frišriksson, Alžingismann.  Žar stóš m.a., aš hann liti svo į, aš žessi aršur vęri bezt įvaxtašur hjį samfélaginu sjįlfu, ž.e. heimilum og fyrirtękjum.  Undir žaš er heilshugar hęgt aš taka, og um žetta snżst meginįgreiningurinn um orkumįlin.  

Žar sem ķ ofangreindri stefnuyfirlżsingu Landsvirkjunar er einnig minnzt į veršmętasköpun, er žó ljóst, aš tślkun forstjórans į stefnunni er röng.  Hann hįmarkar ekki veršmętasköpun śr orkunni hér innanlands meš žvķ aš hįmarka verš hennar, heldur meš žvķ aš orkuveršiš skapi framleišslufyrirtękjunum lķfvęnlega samkeppnisstöšu į alžjóšlegum mörkušum, svo aš žau geti framleitt og hagnazt sem mest į aš auka virši raforkunnar ķ vöruśtflutningi.  Slķkt veršur ętķš helzti viršisaukinn af raforkuvinnslunni.

Žį eru orš forstjóra Landsvirkjunar almennt um flutning aršs innan samstęšu dylgjur einar um stórišjuna ķ heild og sżna, aš forstjórinn er śti į tśni sem faglegur forstjóri stęrsta raforkufyrirtękis landsins, kominn langt śt fyrir verksviš sitt og er raunar farinn aš stunda bullandi pólitķk gegn erlendum fjįrfestingum ķ landinu.  Viš svo bśiš mį ekki standa hjį Landsvirkjun.  Žaš eru umbrotatķmar og vorhreingerninga er žörf.  

 

 


Į heljaržröm ķ höršum bardaga

Fjįrmįla- og efnahagsrįšherra lżsti žvķ yfir 10. marz 2020, daginn sem framtalsfresti lauk, aš forsendur fjįrlaga rķkisins vęru fallnar.  Įstęšuna kvaš hann efnahagslegar afleišingar barįttunnar viš SARS-CoV-2 veiruna. Merkilegar rašgreiningar Ķslenskrar erfšagreiningar (ĶE) leiša ķ ljós, aš į mešan sóttvarnaryfirvöld töldu meginhęttuna stafa af skķšasvęšum Noršur-Ķtalķu og Austurrķkis, žį smyglaši veiran sér inn ķ landiš annars stašar frį, t.d. frį Bretlandi og Bandarķkjunum. Žį voru yfirvöld žessara landa ekki mešvituš um vįgestinn hjį sér, sem stafar sennilega af žvķ, aš sjśklingarnir hafi sjįlfir tališ sig vera meš "venjulega" inflśensu, enda einkennin ķ mörgum tilvikum svipuš. Žetta er umhugsunarvert fyrir nęsta faraldur.  Į žį aš setja alla faržega ķ sóttkvķ viš komuna strax og vitnast um faraldur til aš koma ķ veg fyrir žaš, sem nś geršist, aš hlutfallslegur fjöldi sżktra af skeinuhęttum faraldri yrši ķ upphafi langhęstur į Ķslandi ?   Ķtalir sżndu žessum kķnverska vįgesti ķ upphafi linkind og kęruleysi, en seint og um sķšir (09.03.2020) hafa yfirvöldin séš sitt óvęnna og sett alla žjóšina ķ sóttkvķ.  Žaš mundi Žórólfur seint rįšleggja ķslenzkum stjórnvöldum, enda var žessi rįšstöfun einstęš ķ sögunni, žegar til hennar var gripiš.  Žaš, sem verra er, žaš sér ekki fyrir endann į sóttkvķ Ķtala.  Til aš takmarka heilsufarslegar og efnahagslegar afleišingar veirufaraldra er lykilatriši aš grķpa žegar ķ staš til strangra gagnrįšstafana.  

Stjórnvöld hérlendis guma af styrkri stöšu ķslenzka efnahagskerfisins og nefna til sögunnar stóran (mrdISK 900) gjaldeyrisvarasjóš og lįgar skuldir rķkis og einkageira. Žvķ mišur eru undirstöšurnar ótraustar, svo aš nś blasir viš mikiš tekjutap rķkisins og kostnašarauki žess og žar af leišandi skuldasöfnun. Feršabann Bandarķkjastjórnar gagnvart Schengen svęšinu kippti grundvellinum undan fjölda fyrirtękja hér ķ feršamennskunni.  Sį geiri er svo fallvaltur og ósjįlfbęr, aš órįšlegt er, aš hlutfallslegt umfang hans verši jafnmikiš ķ žjóšarbśskapinum og veriš hefur.  Žaš eru fleiri vaxtarbroddar til, sem veršugt er aš gefa meiri gaum. 

Viš svo bśiš ķ rķkisrekstrinum mį ekki standa, svo aš viš blasir, aš endurskošun fjįrmįlaįętlunar veršur ekki įhlaupaverk og lķklega sįrsaukafull.  Undirstöšurnar eru aušvitaš atvinnulķfiš, en viš blasir tķmabundiš hrun ķ feršageiranum, sem er bśinn aš fjįrfesta töluvert undanfariš, svo aš fękkun fyrirtękja veršur ekki umflśin. Vegna efnahagsįfalls heimsins mun feršageirinn ekki nį sér hratt į strik.

Launakostnašur hins opinbera og atvinnulķfsins hefur hękkaš langt umfram framleišniaukningu, sem žżšir, aš verkalżšsfélögin hafa meš kröfugerš sinni valdiš žvķ, aš fjöldi atvinnulausra hefur og mun vaxa hratt.  Žau voru bśin aš veršleggja félagsmenn sķna śt af markašinum įšur en reišarslagiš reiš yfir, eins og stjórn Landsvirkjunar hefur ķ krafti einokunarstöšu sinnar į stórsölumarkaši raforku veršlagt fyrirtękiš śt af raforkumarkašinum, en vegna einokunarstöšu žess tekur žaš tķma fyrir afleišingarnar aš birtast. Žetta er ógęfulegt og sżnir, aš skipulag vinnumarkašar, kjarasamningagerš og orkustefnan (orkulöggjöfin) eru ķ ógöngum og žjóna ķ raun engum, en hjakka ķ gamla stéttabarįttu- og okurfarinu.  

Veiran hefur jafnvel eyšilagt sjįvarvörumarkašina um hrķš, svo aš allar bjargir gętu virzt bannašar sem stendur.  Sjįvarśtvegurinn hefur einnig oršiš fyrir baršinu į breytingum ķ lķfrķkinu, sem engan veginn sér fyrir endann į.  Fisksendingar frį Kķna til Evrópu hafa stöšvazt, sem skapar fiskskort ķ Evrópu, en fiskmarkašir žar og ķ BNA hafa lamazt.  Óvķst er, hversu ginnkeyptir Evrópumenn munu verša fyrir matvęlakaupum frį Kķna, žegar fram ķ sękir, en žeir hljóta aš ranka viš sér fyrr en sķšar og treysta žį į matvęlagęši śr noršurhöfum.  Nś stendur fastan sem hęst į mešal kažólskra, og žį er venjulega hįmark fiskneyzlunnar žar į bę.  Hvaš eru Evrópumenn eiginlega aš éta nś um stundir ? Framtķš skilvirks, sjįlfbęrs og tęknivędds sjįvarśtvegs, fiskišnašar og fiskeldis į Ķslandi, er žó björt aš nokkrum vikum lišnum ķ samanburši viš ašra atvinnuvegi landsins. 

Ekki er sömu söguna aš segja af išnašinum almennt og allra sķzt hinum orkusękna žungaišnaši.  Žar hafa lagzt į eitt offramboš į mörkušum og hįr tilkostnašur innanlands.  Sérstaklega munar um verškröfur Landsvirkjunar, sem hafa sķšastlišinn įratug veriš śr öllum takti viš raunveruleikann.  Į mešan alžjóšlegt orkuverš hefur lękkaš, hefur raforkuverš til atvinnurekstrar hękkaš į Ķslandi.  Žaš er engin skynsamleg skżring til į žessu, en öfugžróunina mį rekja til fordildar stjórnenda Landsvirkjunar, skorts į višeigandi orkustefnu ķ landinu og orkulaga, sem ekki henta hagsmunum Ķslands.  

Ķ žessu sambandi gefur skelegg afstaša Alžingismannsins Įsmundar Frišrikssonar žó góša von um önnur višhorf į Alžingi en ķ stjórn Landsvirkjunar, en Įsmundur skrifaši žetta m.a. ķ grein sinni ķ Morgunblašinu 7. marz 2020, sem bar heitiš: 

"Ögurstund ķ atvinnulķfinu":

"Ķ mķnum huga er samfélagiš, heimili og atvinnulķf, žjóšarsjóšurinn, sem bezt nżtir hagnaš ódżrrar raforku".

Žetta er hverju orši sannara hjį Įsmundi, og žess vegna ętti rķkisstjórnin aš lįta žaš verša sem liš ķ ašgeršum sķnum gegn taprekstri fyrirtękja ķ fordęmalausri stöšu, žar sem heilu löndin hafa veriš sett ķ sóttkvķ og faržegaflug liggur nįnast hvarvetna nišri, aš gefa Landsvirkjun fyrirmęli um aš lękka raforkuverš sitt į heildsölumarkaši umtalsvert og endursemja viš žį ašila, sem bśiš hafa viš mestar hękkanir raforkuveršs frį 2011. 

Žann 27. febrśar 2020 birtist ķ Višskiptablašinu grein eftir Pétur Blöndal, framkvęmdastjóra, Samįls, meš heitinu:

"Žegar Ķsland tók fram śr Evrópu ķ lķfsgęšum".

Hśn hófst žannig:

"Eftir margra įra taprekstur įlversins ķ Straumsvķk er komiš aš žvķ, aš eigendur félagsins hyggist taka stefnumarkandi įkvöršun um framtķš įlversins og skoša, hvort forsendur séu til aš halda starfseminni įfram, eša hvort hśn verši lögš nišur.  Ekki žarf aš oršlengja, aš žaš yrši mikiš högg fyrir ķslenzkt efnahagslķf. 

Vitaskuld er ekkert "óvišeigandi" viš žaš aš vekja mįls į stöšu fyrirtękisins og mikilvęgi žess, aš žaš bśi viš samkeppnishęf rekstrarskilyrši.  Skįrra vęri žaš nś." 

Žaš var bśiš aš reifa vandamįl stórišjunnar į Ķslandi svo rękilega ķ fjölmišlum įšur en SARS-CoV-2 var flutt til landsins, aš ašvörunarbjöllur hljóta žį aš hafa klyngt ķ eyrum rķkisstjórnarinnar og žar aš auki rauš ljós aš blikka į skrifstofu išnašarrįšherra. Hśn fer reyndar lķka meš mįlefni feršageirans, sem yfirgnęfa öll önnur vandamįl atvinnulķfsins um žessar mundir vegna stöšvunar, sem enginn sį fyrir.  Žaš į eftir aš koma ķ ljós, hvernig hśn og rķkisstjórnin bregšast viš sérstökum vanda, sem stafar af ósjįlfbęrri veršlagningu Landsvirkjunar, en ef sś veršur raunin ķ sumar, aš RTA/ISAL tilkynni lokun verksmišjunnar ķ Straumsvķk, žį mun sś tilkynning koma į versta tķma fyrir hagkerfi landsins og bęta grįu ofan į svart. Ber ekki išnašarrįšherra pólitķska įbyrgš į žvķ, ef ekkert raunhęft hefur veriš gert til aš hindra žaš ? Aš sama skapi, ef ķ ljós kemur, aš hśn hefur nįš aš beita įhrifum sķnum ķ žį įtt, aš samningar takist į milli RTA/ISAL og Landsvirkjunar, sem tryggi rekstur fyrirtękisins įfram śt samningstķmabiliš til 2036, žį fęr hśn pólitķska rós ķ hnappagatiš fyrir sinn žįtt.

RTA hefur mikiš reynt til aš selja ISAL, en įn įrangurs.  Fyrirtękiš er ķ raun óseljanlegt į markašnum meš nśverandi raforkusamning. Hann er lķkiš ķ lestinni.  RTA vill draga sig śt śr įlgeiranum, og žį er ekki annarra kosta völ en aš loka verksmišjunni.  Žaš yrši mikiš įfall fyrir starfsmenn verksmišjunnar og nęrsamfélagiš, ašallega Hafnarfjörš, enda hafa rįšamenn bęjarfélagsins lżst yfir miklum įhyggjum vegna mįlsins og beita sér vonandi gagnvart žingmönnum SV-kjördęmis, enda um grķšarlegt hagsmunamįl fyrir hag kjördęmisins aš ręša, aš ISAL fįi aš žróast og dafna ešlilega į sinni lóš į nęstu įrum. 

Pétur Blöndal skrifaši meira ķ téšri grein sinni:

"Ekki er langt sķšan hętt var viš kaup Norsk Hydro į įlverinu ķ Straumsvķk, eftir aš dregizt hafši hjį evrópskum samkeppnisyfirvöldum aš gefa samžykki sitt. Žaš segir sķna sögu um stöšu įlversins, aš kaupveršiš var einungis mrdISK 35 [MUSD 350 - innsk. BJo].  Til aš setja žaš ķ samhengi mį nefna, aš Rio Tinto hafši nżlokiš viš mrdISK 60 fjįrfestingarverkefni ķ Straumsvķk, hiš stęrsta į Ķslandi frį hruni.  Sś fjįrfesting skilaši 15 kt/įr framleišsluaukningu, og aš allar afuršir fyrirtękisins eru nś viršisaukandi, stangir meš sérhęfšum mįlmblöndum fyrir hįtt ķ 200 višskiptavini." 

 Norsk Hydro hefur aš lķkindum misst įhugann į žessum kaupum ķ lķkingu viš ašra, sem oršašir hafa veriš viš kaup į starfseminni ķ Straumsvķk.  Žaš er ekki vegna uppsetts veršs og ekki vegna žess, aš framleišslan sé ófżsileg.  Hluti af ofangreindum fjįrfestingum voru nżjar mengunarvarnir til aš męta kröfum um losun į enn minna af flśorķšum ķ gasi og ryki į hvert framleitt įltonn.  Mjög góš tęknileg tök eru į rafgreiningunni, svo aš losun koltvķildis er nišri viš fręšilegt lįgmark. 

Įratuga hefš er fyrir framleišslu į sérhęfšum vörum ķ steypuskįla ISAL.  Žaš, sem gert var 2011-2013, var aš umbylta framleišslulķnum hans, sem įšur framleiddu völsunarbarra eftir pöntun višskiptavina, yfir ķ aš framleiša sķvalninga af żmsum gildleikum, lengdum og melmum.  Žetta var gert til aš skapa sér aukna sérstöšu į markašinum og enn hęrra afuršaverš.  

RTA samžykkti įriš 2008 fjįrveitingu til grķšarlegrar styrkingar raforkukerfisins ķ Straumsvķk, og 2009 var įkvešiš aš auka afkastagetu žess til aš geta séš kerskįlunum fyrir enn hęrri straumi til framleišsluaukningar. Žaš var žannig mikill hugur ķ eigandanum į žessum tķma, og hann var stašrįšinn ķ aš gera verksmišjuna eins samkeppnishęfa og unnt vęri, en žvķ mišur heyktist hann į aš stķga skrefiš til fulls meš žvķ aš styrkja leišarakerfi rafgreiningarkeranna, eins og įformaš hafši veriš til aš auka framleišsluna upp ķ a.m.k. 230 ktAl/įr.  Er įreišanlegt, aš framkoma Landsvirkjunarmanna meš forstjórann, Hörš Arnarson ķ broddi fylkingar, ķ višręšunum um nżjan raforkusamning, įtti žįtt ķ aš drepa nišur įhuga RTA į žeim auknu raforkukaupum, sem įform voru um.  Er lķklegt, aš allt verši žetta rifjaš upp, ef til mįlaferla kemur į milli RTA og Landsvirkjunar śt af stöšvun starfseminnar og žar meš stöšvun orkukaupanna.

Įlverin eru stórir kaupendur alls konar annarrar žjónustu innanlands. Žar koma viš sögu alls kyns verktakar og birgjar.  Pétur skrifaši um žetta:

"Į hverju įri kaupa ķslenzk įlver vörur og žjónustu af hundrušum fyrirtękja hér į landi, og nam sį kostnašur mrdISK 23 įriš 2018; er žį raforka undanskilin.  Žaš er žvķ rangt, sem stundum er haldiš fram, aš sala į orku til ķslenzkra įlvera jafngildi śtflutningi į orku - ķ raun er minnihluti žess mrdISK 86 kostnašar įlvera, sem til féll hér į landi įriš 2018, kominn til vegna raforkukaupa."

Žessi heildarkostnašur innanlands jafngildir um 62 USD/MWh.  Žetta er lįgmarksvišmišun um nettó veršiš, sem fįst žyrfti fyrir orku um sęstreng til śtlanda.  Meš nettó verši er įtt viš markašsveršiš aš frįdregnum flutningskostnaši og kostnaši vegna orkutapa.  Markašsveršiš į Nord Pool var žann 12.03.2020 8,7 EUR/MWh, sem jafngildir 9,7 USD/MWh.  Žaš er ekkert, sem bendir til žess, aš į nęsta įratugi geti oršiš hagkvęmt aš flytja śt orku um sęstreng, žótt Landsvirkjun hóti žvķ jafnan ķ višręšum um raforkuvišskipti hérlendis eša lįti skķna ķ žann möguleika sem valkost fyrir sig.    

      


CoVid-19 og evran

Stefįn E. Stefįnsson, višskiptaritstjóri Morgunblašsins, er skarpur greinandi.  Žann 18. marz 2020 birti hann ķ Višskipta-Mogganum stórmerkilega "skošunargrein" sķna undir fyrirsögninni:

"Endalok evrunnar",

sem įstęša er til aš birta hér og leggja śt af:

"Žaš fór ekki vel af staš hjį Christine Lagarde, žegar hśn kynnti fyrsta alvarlega inngrip Sešlabanka Evrópu, frį žvķ aš hśn tók viš stofnuninni sķšastlišiš haust.  Glannaleg yfirlżsing, sem mįtti tślka sem svo, aš bankinn myndi ekki bakka upp hagkerfi Ķtalķu, žegar öll sund eru lokuš, olli žvķ, aš markašur meš rķkisskuldabréf landsins fór į annan endann.  Hśn bašst ķ kjölfariš afsökunar į framgöngu sinni - en skašinn er skešur." ?! [Erlendur hortittur ķ lokin-innsk. BJo.]

Christine Lagarde endurómaši vęntanlega žarna umręšurnar innan Sešlabanka evrunnar (ECB), žegar hśn tók viš stöšu formanns bankastjórnar hans.  Žar sem ķtölsku rķkisskuldabréfin fóru ķ ruslflokk viš žessi ummęli, er ljóst, aš fjįrfestar telja žau illseljanleg į markaši, nema ECB bjóšist til aš kaupa žau.  Žaš er hins vegar ekki vķst, aš ECB hafi ķ žetta skiptiš getu til aš kaupa nóg af žeim.  Žaš mį bśast viš, aš mörg ķtölsk fyrirtęki lendi ķ vanskilum viš banka sķna į nęstu vikum og mįnušum, af žvķ aš žau hafa litlar eša engar tekjur haft vikum saman.  Bankarnir eru veikir fyrir, og rķkisstjórnin mun reyna aš bjarga einhverjum žeirra, en lausafjįržurrš mun lķklega reka bankana og ķtalska rķkissjóšinn ķ žurrš.  

Sešlabanki evrunnar mun žurfa ķ fleiri horn aš lķta, t.d. til Spįnar og Grikklands, en einnig noršur fyrir Alpana.  Deutsche Bank stóš tępt fyrir žetta įfall, og nśverandi hagkerfislömun og vafalaust lausafjįrskortur ķ Evrópu fyrir vikiš mun geta rišiš honum aš fullu. Žżzki rķkissjóšurinn mun sennilega teygja sig langt til aš bjarga einhverju af žessum risa, svo aš Žżzkaland veršur lķklega ekki aflögufęrt fyrir björgunarašgeršir utan landamęra Sambandslżšveldisins.  Allar žessar sviptingar hljóta aš hafa veikjandi įhrif į evruna, sem gęti kannski upplifaš fall ķ lķkingu viš fall norsku krónunnar, NOK, ķ viku 12/2020, er hśn féll um fjóršung m.v. USD, lķklega ašallega vegna helmingunar į verši hrįolķu, sem žżšir, aš allir olķuborpallar Noregs eru nś reknir meš tapi.     

Į óróa- og óvissutķmum leita fjįrfestar ķ bandarķkjadal, USD. Žótt forseta Bandarķkjanna hafi brugšizt bogalistin illilega viš aš veita landinu forystu ķ vörnum žess gegn CoVid-19 veikinni meš žeim afleišingum, sem Bandarķkin munu vęntanlega žurfa aš sśpa seyšiš af (nś er 80 žśsund manns spįš daušdaga ķ BNA af völdum SARS-CoV-2 veirunnar), žį er evran žegar farin aš tapa talsveršu veršgildi m.v. USD eša tęplega 5 % į vorjafndęgri 2020 m.v. marzbyrjun.  Ašeins glannar spį fyrir um gengi gjaldmišla, en žaš er hęgt aš leyfa sér aš żja aš žvķ, aš nśverandi lömun hagkerfa af völdum CoVid-19 pestarinnar muni geta leitt til žess, aš evran verši um hrķš ódżrari en dalurinn.

"Rķkin ķ Sušur-Evrópu, sem hafa barizt ķ bökkum allt frį fjįrmįlahruninu 2008, ekki sķzt vegna drįpsklyfjanna, sem alžjóšlegar fjįrmįlastofnanir fengu aš hengja į rķkissjóšina, horfa nś fram į enn eitt rothöggiš.  Nś er enginn peningur ķ kassanum til aš bregšast viš, og rķkin, sem gįtu komiš til hjįlpar žį, eiga žess varla kost nś.  Merkel žarf ekki aš neita žeim um ašstoš; hśn er einfaldlega ekki aflögufęr."

Žarna stiklar Stefįn Einar į stóru um orsakir efnahagsvandręša Sušur-Evrópu og žar meš orsakir ógnana, sem nś stešja aš evrusamstarfinu.  Žvķ mišur glišnaši hin óbrśanlega gjį, sem efnahagslega liggur um Alpana og Rķn, enn viš hrossalękningu ESB og AGS viš fyrstu evrukrķsunni, sem nįši hįmarki 2012. Nokkrar afskriftir lįna įttu sér raunar staš, en meginžungi ašgeršanna fólst ķ žvķ, aš stórbankar Frakklands, Bretlands og Žżzkalands, voru losašir śr prķsund įhęttusamra lįnveitinga og skuldaklafi rķkissjóša Sušur-Evrópu aukinn aš sama skapi.  Žetta hefur virkaš svo vaxtarhamlandi į žessi rķki, aš žau hafa ekki boriš sitt barr sķšan. 

 

Ešlilega mega žau ekki viš neinum ytri įföllum viš žessar ašstęšur, og greišslužol rķkissjóša Sušur-Evrópu mun verša ķ uppnįmi, žegar hvert fyrirtękiš į fętur öšru veršur gjaldžrota vegna tekjubrottfalls af völdum SARS-CoV-2 veirunnar, sem tekur feiknarlegan toll af žessum rķkjum.  Žetta eru ill tķšindi fyrir evruna, žvķ aš sešlabanki hennar ķ Frankfurt getur ekki einbeitt sér aš björgun Sušur-Evrópu, žar sem öll Evrópa er lömuš af völdum veirunnar.  Skyldi nokkurn vķsindaskįldsöguhöfund hafa óraš fyrir žvķ, aš efnahagstjóniš yrši jafnmikiš af völdum lungnabólguveiru og raunin veršur af žessari, en žaš mun hlaupa į tugum trilljóna bandarķkjadala į heimsvķsu įšur en yfir lżkur ? 

"Žegar veiran hefur gengiš yfir meš öllum sķnum eyšileggingarmętti, ekki sķzt ķ efnahagslegu tilliti, žurfa rķkin hvert og eitt aš ręsa efnahagskerfi sķn aš nżju.  Žaš veršur nįnast ómögulegt innan sameiginlegs myntsvęšis.  Rķkin ķ sušri žurfa veikara gengi en Frakkar og Žjóšverjar, og viš žeim brįša vanda er ašeins ein lausn.  Hśn liggur ķ augum uppi, en enginn vill verša fyrstur til aš benda į. Draumurinn um evruna er śti."

 Höfundur žessa vefpistils er alveg sammįla mįlatilbśnaši og höfušįlyktun Stefįns E. Stefįnssonar hér aš ofan, nema honum er til efs, aš Frakkar muni fylgja Noršur-Evrópu, heldur fremur Sušur-Evrópu. Evran er hugarfóstur Frakka til aš afnema rįšandi stöšu žżzku myntarinnar, DEM, į fjįrmįlamörkušum Evrópu.  Žį įtti frammistaša franska frankans meira skylt viš lķruna og pesóann en žżzka markiš.  Frakkar uršu ķtrekaš aš bišja Vestur-Žjóšverja um aš hękka gengi žżzka marksins til aš žurfa ekki aš lękka gengi frankans.  Frakkar héldu, aš žeir hefšu leyst gjaldmišilsvanda sinn meš evrunni, en misreiknušu sig.  Žżzka hagkerfiš, skilvirkni og framleišnivöxtur Žjóšverja, hefur haft mest įhrif į gengi evrunnar og haldiš žvķ uppi, en nś verša mjög lķklega žau kaflaskil, aš evran mun veikjast śt į viš og inn į viš.  Til žess žurfti ašeins örsmįan próteinklasa frį Kķna, sem sezt aš ķ frumum manna um allan heim og reynir į žanžol og mótstöšukraft ónęmiskerfis žeirra.    

 

 

 


Įhrif CoVid-19 hérlendis

Sóttvarnalęknir hefur beitt hefšbundinni įhęttustjórnun hérlendis, sem mišar aš lįgmörkun heildartjóns, ž.e. heilsutjóns/fjörtjóns og efnahagstjóns.  Žaš į eftir aš koma ķ ljós, hvernig til tekst, en įrangurinn hingaš til lofar góšu.  Ef mat tölfręšinga į vegum sóttvarnalęknis gengur eftir, veršur CoVid-19 ķ hįmarki um pįskana 2020, og mun žį e.t.v. ganga yfir hérlendis į 3 mįnušum. Nś (23.03.2020) er fjöldi smitašra tęplega 600, en sś tala getur hafa meira en fimmfaldazt um žaš leyti, sem fjölgun smita nęr hįmarki. 

Ef svo fer ķ lok maķ, žegar vonazt mį eftir, aš pest žessi verši um garš gengin, aš fjöldi smitašra hafi ekki fariš yfir 6000 manns (1,7 % mannfjöldans), hafa ašgeršir sóttvarnalęknis boriš mikinn įrangur, žegar fjöldi sżktra af Spęnsku veikinni er hafšur til samanburšar, en smitnęmi žessara tveggja pesta gęti veriš svipaš (hver sżktur smitar 2-3, ef ekkert er aš gert). Žį gęti heilbrigšiskerfiš lķka hafa nįš mjög góšum įrangri viš aš lękna sjśka, og hlutfallslegur fjöldi lįtinna af sżktum oršiš lęgri en annars stašar žekkist.  Hins vegar er hlutfallslegur fjöldi sżktra meiri en annars stašar hefur sézt.

Ašgeršir sóttvarnalęknis hafa veriš dżrar, en munu aftur į móti spara mikinn sjśkrahśskostnaš og bjarga mannslķfum įšur en yfir lżkur. Varnarherfręšin hér er svipuš og žar sem bezt hefur til tekizt, ž.e. ķ Sušur-Kóreu, enda er fjöldi skimana hér per milljón ķbśa sį langhęsti ķ heiminum (28 k).    

Fjįrhagstapiš af völdum CoVid-19 er ašallega fólgiš ķ töpušum tekjum af erlendum feršamönnum. Žęr gętu numiš mrdISK 200 į žessu įri, žvķ aš feršamenn hugsa sér varla til hreyfings fyrr en veiran er hętt aš grassera bęši hérlendis og ķ heimalandi žeirra.  Kostnašur af vinnutapi sżktra og sóttkvķašra gęti numiš mrdISK 10 og annar kostnašur af völdum pestarinnar mrdISK 30, svo aš heildarkostnašur nemi mrdISK 240 eša 8 % af VLF. Kynntar mótvęgisašgeršir rķkisstjórnarinnar viršast nema mrdISK 230. Žetta er svakalegt högg, sem mun taka nokkur įr aš vinna upp og hlżtur aš koma nišur į lķfskjörum hér.  Žaš er yfirgengilegt óraunsęi, ef ekki raunveruleikafirring viš žessar ašstęšur, aš stunda hér harša verkfallsbarįttu og beita verkfallsvopninu.  Žessi kröfuharka og stéttabarįtta į engan veginn viš į gildistķma Lķfskjarasamninganna. Slķkt framferši er einsdęmi ķ veröldinni og getur engan veginn oršiš verkalżš til hagsbóta. Fólk į ekki aš lįta pólitķska loddara teyma sig į asnaeyrunum viš žessar ašstęšur eša ašrar.  Hér ęttu allir aš sameinast um aš lįgmarka tjóniš og sķšan aš hraša uppbyggingunni sem mest ķ kjölfariš, žótt örugglega verši aš rifa seglin um sinn vegna mikilla efnahagsvandręša ķ višskiptalöndum okkar.   

Viš žessar fordęmalausu ašstęšur hafa miklar sviptingar oršiš į veršbréfamörkušum og t.d. hlutabréf feršažjónustufyrirtękja hruniš, eins og gefur aš skilja, žótt t.d. Icelandair hafi eitthvaš rétt śr kśtnum.  Žegar flug nįnast stöšvast ķ heiminum vikum eša mįnušum saman, er lķklegt, aš slķkt muni hafa langvarandi įhrif į flugfélögin og žau tżna tölunni.  Komiš hefur fram sś hugmynd ķ Noregi aš sameina norręnu félögin Finnair, Icelandair, Norwegian og SAS undir einu eignarhaldsfélagi, en nś eru British Airways og Iberia Airlines undir sama félagi og Air France og KLM undir öšru.  Lufthansa hefur keypt millilandaflugfélögin ķ Austurrķki og Belgķu.  Icelandair yrši sem sagt įfram flugrekandi, en meš öflugan fjįrhagslegan bakhjarl, sem hugsanlega gęti létt įbyrgšum af rķkissjóši, ef til žeirra žarf aš koma.  Eignir lķfeyrissjóšanna ķslenzku eru žarna og miklu vķšar ķ uppnįmi um žessar mundir. Įvöxtun žeirra veršur ekki upp į marga fiska 2020.

Hagkerfin hafa lamazt eitt af öšru, og nś viršast Bandarķkin stefna ķ eitthvaš, sem hęgt er aš lķkja viš ķtalskt įstand.  Žaš er vegna andvaraleysis stjórnvalda žar, sem hęglega getur kostaš Donald Trump embęttiš ķ hendur Joe Bidens, sem elliglöp hafa žó hrjįš ķ forvalsbarįttu demókrata.  Žótt andvaraleysiš geti framkallaš hjaršónęmi, veldur žaš miklum veikindum, öngžveiti į heilbrigšisstofnunum og hįrri dįnartķšni smitašra. Nś berast fréttir af śtgöngubanni ķ Kalifornķu og ķ fleiri fylkjum BNA a la Ķtalķa.  

ISK gaf eftir, žegar ósköpin dundu yfir, enda munar hvert feršamannaland um žaš, aš innstreymi erlendra feršamanna stöšvist ķ 3 mįnuši eša meira.  Žótt mikill erlendur gjaldeyrir tapist, um mrdISK 200, sparast erlendur gjaldeyrir lķka vegna fęrri utanlandsferša landsmanna, minni fjįrfestinga og minni neyzlu Ķslendinga į žessum erfišu tķmum.  Ef žar viš bętist, aš lķfeyrissjóšir flytji stóran hluta af fjįrfestingum sķnum ķ evrum "heim ins Reich", sem žeir ęttu hiklaust aš gera, og stöšvi erlendar fjįrfestingar sķnar, žį veršur sennilega hęgt aš hindra žaš, aš višskiptajöfnušurinn snarist į neikvęšu hlišina yfir allt įriš 2020.  Žar meš gęti gengi ISK gagnvart EUR jafnaš sig (140 ISK/EUR), en gengi USD viršist munu stķga m.v. EUR. Žaš er venjan, aš į óvissutķmum leita spįkaupmenn ķ bandarķkjadalinn. Umfjöllun um EUR į tķmum CoVid-19 er efni ķ annan pistil. 

 


CoVid-19-örlagavaldur

Heimsbyggšin er nś undirlögš af veiru, og hagkerfi heimsins eru lömuš um ófyrirsjįanlegan tķma.  Heilsufarslegar afleišingar, fjöldi ótķmabęrra daušdaga, efnahagslegar, peningalegar og pólitķskar afleišingar, eiga eftir aš koma ķ ljós, en hęgt er nś žegar aš fullyrša, aš sumt af žessu veršur ęriš stórskoriš.

Margir alvarlegir sjśkdómar herjušu į mannkyniš į 20. öldinni, og voru margir žeirra kallašir barnasjśkdómar, sem gengu į Ķslandi t.d. į 6. įratuginum, žegar höfundur žessa pistils var aš slķta barnsskónum og tók žį flesta žessara sjśkdóma, sem bóluefni voru sķšan žróuš fyrir. Nś er veriš aš žróa bóluefni gegn CoVid-19, en žaš fer ķ fyrsta lagi ķ almenna dreifingu 2021.

Skašlegasta veirupestin į 20. öldinni var žó lķklega Spęnska veikin, sem lagšist į öndunarfęrin svipaš og CoVid-19 nś.  Ķ Spęnsku veikinni smitušust 63 % ķbśa ķ žéttbżli į Ķslandi, og var dįnarhlutfall žeirra 2,6 % eša um 500 manns hérlendis.  Dįnarfjöldi hérlendis af völdum CoVid-19 veršur fyrirsjįanlega ašeins brot af žessari tölu, innan viš 10, ef fer fram sem horfir, svo er einfaldlega ašgeršum sóttvarnayfirvalda fyrir aš žakka, hvaš sem gagnrżni į žau lķšur.

Hver smitberi er talinn hafa smitaš 2-3 ķ kringum sig ķ spęnsku veikinni, sem er sama smitnęmi og fyrir CoVid-19, en mešgöngutķminn var samt ašeins 2 dagar žį, sem er mun skemmri mešgöngutķmi en nś.  Spęnska veikin lagšist žungt į ašra aldurshópa en CoVid-19, ž.e. 20-40 įra ķ staš elztu aldurshópanna nś, en žį voru reyndar žjóšfélagsašstęšur allt ašrar en nś og miklu minna af hįöldrušu fólki. Ein af įstęšum skelfilegs įstands og hįrrar dįnartķšni į Ķtalķu af völdum CoVid-19 er talin vera hįr mešalaldur į Ķtalķu.  Hann mun vera sį nęst hęsti ķ heimi į eftir Japan, en žar ķ landi voru gagnrįšstafanir lķklega mun skeleggari frį upphafi en į Ķtalķu.  Hérlendis var frį upphafi tekin upp róttęk stefna til aš vernda elztu borgarana.   

Žar sem heilbrigšiskerfi almennings er öflugt, er dįnartķšnin lęgri en hśn var ķ Spęnsku veikinni, en žar sem žaš er vanžróaš eša hefur kiknaš undan įlaginu, žar veršur dįnartķšnin hęrri af völdum CoVid-19. Öflug smitrakning og sóttkvķun hérlendis hefur berlega dregiš śr dreifingunni, og žar meš standa góšar lķkur til, aš įlagiš į ķslenzka heilbrigšiskerfiš muni verša innan marka afkastagetu žess, ž.m.t. gjörgęzlan. 

Ķ byrjun žessarar aldar kom upp stórhęttulegur veirusjśkdómur ķ Vestur-Afrķku, sem fékk nafniš ebóla. Žaš varš mannkyni til happs žį, aš hśn dreifšist ekki ķ lofti og nįši aldrei til žéttbżlis. Meš fórnfśsu heljarįtaki heilbrigšisstarfsmanna vķša aš tókst aš hemja žessa veiru og rįša nišurlögum hennar, a.m.k. um sinn. Hśn olli innvortis blęšingum, og dįnarhlutfall sżktra var yfir 60 %.   

Mannkyniš er alltaf óvišbśiš veirufaröldrum.  Žvķ veršur aš breyta.  Į vegum Alžjóša heilbrigšismįlastofnunarinnar, WHO, žurfa žjóšir heims aš sameinast um "varnarliš" heilbrigšisstarfsmanna, sem hafa beztu rannsóknarstofnanir ķ veirufręšum sem bakhjarla og er reišubśiš aš fara į stašinn, žar sem grunur leikur į um veirusmit af nżju tagi og ašstoša heimamenn viš aš rįša nišurlögum veirunnar sem fyrst. Hérlendis žarf aš rżna hönnun nżs Landsspķtala m.t.t. einangrunarrżma og stękkunar gjörgęzluašstöšu.  Žetta mundi lķka gagnast barįttunni viš fjölónęma sżkla. 

Skilyrši žess, aš takast megi aš hefta śtbreišslu, er, aš grķpa strax til gagnrįšstafana og hafa opiš upplżsingaflęši ķ viškomandi landi og um allan heim um žróun mįla.  Žaš viršist algerlega hafa brugšizt ķ Kķna, a.m.k. aš žessu sinni, žvķ aš tališ er, aš vart hafi oršiš viš veiruna ķ Wuhan ķ nóvember 2019, og sorgleg er sagan af hįlffertugum lękni žar, sem vildi hringja ašvörunarbjöllum ķ Kķna śt af įšur óžekktum veirufaraldri žegar ķ desember 2019, en yfirvöld stungu hausnum ķ sandinn og lögšu įherzlu į aš žagga mįliš nišur.  Ungi lęknirinn, sem reyndi eftir megni aš hjįlpa fjölmörgum sjśklingum į sjśkrahśsum ķ Wuhan ķ miklu veiruumhverfi, smitašist sjįlfur af CoVid-19 og lézt śr sjśkdóminum ķ lok janśar 2020, žótt hraustur vęri fyrir. Annaš eins og žetta mį aldrei endurtaka sig, enda mį hafa mjög žung orš um slķka framvindu.  Sķšan hafa kķnversk stjórnvöld reynt aš bęta rįš sitt og stašiš sig vel ķ aš hefta śtbreišsluna ķ Kķna, en veiran nįši samt aš dreifa sér śt fyrir landamęrin, m.a. til Alpanna tiltölulega fljótt, eins og alręmt er.

Žaš er rannsóknarefni śt af fyrir sig, hvers vegna svo margar veirupestir, eins og dęmin sżna, eiga upptök sķn ķ Kķna, og er žį skemmst aš minnast SARS-veikinnar 2003 af völdum minna smitandi kórónu-veiru en CoVid-19, svo aš hśn barst ekki į okkar slóšir. Bent hefur veriš į matarmarkašina ķ Kķna, žar sem ęgir saman alls kyns kvikindum, lifandi og daušum, sem Kķnverjar leggja sér til munns.  Ķ žessum kvikindum eru alls kyns veirur, og ein tilgįtan er sś, kórónaveirurnar finni sér nżjan hżsil į žessum mörkušum.  CoVid-19 stökk śr lešurblöku yfir ķ "homo sapiens" samkvęmt žessari kenningu, en hśn veldur žessum nżja hżsli skaša, žótt sambżliš hafi ekki veriš svo slęmt viš gamla hżsilinn.  Ašferš til aš draga śr žessum veiruuppsprettum er žį aš auka žrifnaš og sóttvarnir į žessum mörkušum, og enn róttękara vęri aš hętta aš éta žessi kvikindi, en žaš er nś kannski svipaš gagnvart Kķnverjum og aš bišja Ķslendinga um aš hętta aš éta hangiket. 

Wuhan er mikil hįskólaborg, og žar er mišstöš veirurannsókna ķ Kķna.  Önnur tilgįta um uppruna veirunnar er sś, aš hśn hafi veriš žróuš ķ hernašarskyni į rannsóknarstofu ķ Wuhan, en sloppiš žašan śt.  Sérfręšingur ķ veirufręšum hefur lįtiš aš žvķ liggja, aš CoVid-19 hafi oršiš til viš aš skeyta erfšaefni śr HIV-eyšniveirunni viš SARS til aš gera hana meira smitandi en kóróna-veirur eru alla jafnan, sbr SARS (Severe Acute Respiratory Syndrome).

Aušvitaš vita Kķnverjar hiš sanna ķ žessu mįli, en leyndarhyggja žeirra veldur tortryggni, sem veršur sķšan gróšrarstķa gróusagna.  Žeir meinušu WHO ašgang aš landinu ķ upphafi, sem śt af fyrir sig er grafalvarlegt mįl ķ ljósi žeirra geigvęnlegu afleišinga, sem śtbreišsla veirunnar hefur um gervallan heim. Sams konar žöggunartilburša ķ Kķna gętti gagnvart upptökum SARS-veirunnar.  Ķ kjölfariš sögšu yfirvöld, aš slķkt myndi ekki endurtaka sig vegna styrkrar stjórnar įtrśnašargošsins, sem nś fer meš ęšstu völdin ķ Kķna, en hiš sama varš samt uppi į teninginum ķ Wuhan ķ a.m.k. 2 mįnuši, og į mešan lék veiran lausum hala, og fólk feršašist óheft til og frį hinu sżkta svęši og einnig til śtlanda. Žar meš varš fjandinn laus.

Žótt takist aš stöšva dreifingu veirusżkinnar CoVid-19 alls stašar ķ heiminum ķ sumar, žį er engin trygging fyrir žvķ, aš hśn gjósi ekki upp aftur nęsta vetur, jafnvel stökkbreytt og žį enn erfišari višfangs.  Žaš er algerlega óbęrilegt, aš fólk žurfi aš bśast viš žvķ nokkrum sinnum į sama įratugi, aš tilvera žess og jafnvel lķf verši ķ fullkomnu uppnįmi.  Slķkt įstand mun hafa mjög slęm įhrif į lķfskjör almennings hvarvetna ķ heiminum.  Žaš eru grķšarlegir sameiginlegir hagsmunir ķ hśfi, og įrangur ķ žessari barįttu nęst alls ekki meš leynimakki og einleik hverrar rķkisstjórnar fyrir sig, eins og viš höfum horft upp į undanfarna daga og vikur, heldur meš samstilltu įtaki, žar sem höfušįherzla veršur lögš samstundis og veiran uppgötvast į einangrun, sóttkvķ, aš rekja slóšir sżktra og lęknisfręšilega ašstoš viš upprunalandiš į fyrstu dögum, eftir aš grunsemdir vakna. Tķminn skiptir öllu mįli hér sem oftar. Aš sólunda honum er dżrt spaug, kostar tugžśsundir mannslķfa og efnahagskreppu.

 

 


Śtskżri stefnu į ögurstundu

Kveikjan aš žessum vefpistli er stutt frįsögn Morgunblašsins 5. marz 2020 af įlyktun Bęjarrįšs Akraness undir fyrirsögninni "Śtskżri stefnu"  og ljómandi góš og tķmabęr grein Įsmundar Frišrikssonar, Alžingismanns Sjįlfstęšisflokksins, ķ Morgunblašinu 7. marz 2020, sem bar hiš slįandi heiti:

"Ögurstund ķ atvinnulķfinu".

Vķkjum fyrst aš frįsögn Morgunblašsins undir įherzluatrišinu: 

"Skagamenn krefja Landsvirkjun svara":

"Śtskżringar žarf frį Landsvirkjun į žvķ, hver er stefna fyrirtękisins gagnvart orkusęknum išnaši į Ķslandi.  Žetta segir ķ įlyktun bęjarrįšs Akraness, sem vekur athygli į žvķ, aš Landsvirkjun hafi ķ krafti yfirburšastöšu ķ raforkusölu į stórnotendamarkaši knśiš fram mjög miklar hękkanir į raforkuverši til orkusękins išnašar.  

Slķkt telja Akurnesingar geta leitt til verulegs samdrįttar ķ starfsemi stórfyrirtękja į Grundartanga meš tilheyrandi fękkun starfa. Meš slķku sé einvöršungu hugsaš um aš hįmarka aršsemi Landsvirkjunar, en ekki horft til heildarhagsmuna žjóšar." 

Hér er um ešlilega og löngu tķmabęra įlyktun bęjaryfirvalda Akranesskaupstašar aš ręša, en Elkem į Ķslandi (Jįrnblendiverksmišjan) glķmir nś viš afleišingar raforkuveršshękkunar ķ kjölfar śrskuršar geršardóms, sem fór bil beggja, en Landsvirkjun lżsti samstundis yfir óįnęgju sinni af žvķ offorsi, sem nś einkennir afstöšu einokunarfyrirtękisins Landsvirkjunar til orkuveršs, meš žeim afleišingum, aš hśn tapar įrlega nżjum višskiptum og gamlir višskiptavinir eru bókstarflega keyršir ķ žrot. Žegar feršamannageirinn hefur oršiš fyrir rothöggi, eins og nś af völdum CoVid-19, rķšur į sem aldrei fyrr aš keyra allt annaš ķ landinu į fullum afköstum.  Rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun leggst žversum gegn žvķ meš kolvitlausri veršlagsstefnu sinni, sem er algerlega śr takti viš žróun orkuveršs ķ heiminum.

Kannski er einmitt verst af öllu, aš Landsvirkjun er ekki meš į nótunum um žróun orkuveršs almennt til stórfyrirtękja ķ heiminum, en žaš hefur fariš lękkandi frį 2011.  Rķkisstjórnir ķ ESB hafa greitt orkuveršiš nišur um 10,5 USD/MWh (9,5 EUR/MWh), og norska rķkisstjórnin um 6 USD/MWh.  Į sama tķma okrar rķkisorkufyrirtękiš į išnfyrirtękjum hérlendis, sem berjast ķ bökkum, og rķkisstjórnin hér, kažólskari en pįfinn aš vanda, setur kķkinn fyrir blinda augaš og žykist hvergi nęrri mega koma (śt af EES-samninginum og orkupökkum ESB). Hśn bķšur nś rétt einu sinni eftir skżrslu.  Nśverandi įstand krefst skjótra įkvaršana og leištogahęfni.  Yfirvöld, ber aš heybrókarhętti, žegar aš sverfur, eru ekki į vetur setjandi.  

Viškvęši forstjóra Landsvirkjunar žess efnis, aš henni beri aš hįmarka įvöxtun nįttśrulegra orkulinda žjóšarinnar (ķ anda orkupakkanna), veršur ekki lengur tekiš gott og gilt, af žvķ aš žaš į viš samkeppnisumhverfi, en Landsvirkjun er hins vegar ķ einokunarašstöšu, og žar veršur žessi stefna stórskašleg fyrir atvinnulķfiš.  Keppinautarnir hefšu einfaldlega hirt višskiptavinina af Landsvirkjun viš žessa hegšun hennar ķ samkeppnisumhverfi, sem žżšir, aš žeir hefšu bošiš verš, sem bęši žeir og višskiptavinir žeirra gętu bśiš viš.  Žaš žarf aš vera sambęrilegt veršinu, sem ķ boši er erlendis, aš frįdregnum öllum višbótar kostnašinum samfara stašsetningu višskiptavinanna į Ķslandi.  Žetta er nśna, meš flutningsgjaldi, talsvert undir 30 USD/MWh, og er samt vel yfir mešalkostnaši vatnsaflsvirkjana į Ķslandi.  Ķ  gufuvirkjunum er hins vegar śr vöndu aš rįša vegna nišurdrįttar ķ virkjušu gufuforšabśri, og žess vegna erfišara aš slį į mešalkostnaš žeirra, en liklega er hann um eša undir 30 USD/MWh.

Ķ lok frįsagnar Morgunblašsins er žessi tilvitnun ķ téša įlyktun bęjarrįšsins:

""Stjórn Landsvirkjunar ber alla įbyrgš į stefnu fyrirtękisins og framgöngu forstjórans, og žvķ kallar bęjarrįš eftir žvķ, aš stjórnarmenn Landsvirkjunar, og žį sérstaklega stjórnarformašurinn, Jónas Žór Gušmundsson, stķgi fram śr skugga forstjórans og śtskżri fyrir ķslenzku žjóšinni, hvert stjórn Landsvirkjunar sęki umboš sitt til aš ganga fram meš žessum hętti", segir bęjarrįš Akraness.  Kallar rįšiš žvķ eftir śtskżringum t.d. į žvķ, hvort rįšageršir fyrirtękisins samręmist leišarljósum fyrirhugašrar orkustefnu um aš hįmarka samfélagslegan įvinning af nżtingu orku, styšji viš atvinnustefnu og jįkvęša byggšažróun."

  Ekkert bólar į svari stjórnar Landsvirkjunar.  Er žaš meš öllu ólķšandi framkoma hjį rķkisfyrirtękinu, ef ķ ljós kemur, aš stjórn Landsvirkjunar ętlar aš hundsa ósk Akranesskaupstašar um śtskżringar į žvķ, sem gerzt hefur. Žetta er ekki heilbrigt įstand hjį Landsvirkjun. Ešlilegt vęri, aš stjórnin mundi skrifa bęjarrįšinu svarbréf og bjóšast til aš senda formanninn til fundar meš bęjarrįšinu.  Bréf og fundargerš ęttu aš vera opinber plögg ķ lżšręšisžjóšfélagi. Žaš er rétt hjį bęjarrįšinu, aš stjórn Landsvirkjunar skuldar žjóšinni skżringar į stefnumörkun sinni.

Sś staša, sem viršist vera aš koma upp ķ samskiptum Landsvirkjunar viš landsmenn, er svo alvarleg, aš rįšherra išnašar veršur aš kippa strax ķ taumana, žannig aš Landsvirkjun magni ekki upp vanda aukins atvinnuleysis og minnkandi gjaldeyrisöflunar žjóšfélagsins, heldur stušli aš žvķ aš koma žeim hjólum atvinnulķfsins, sem ekki eru stopp vegna CoVid-19, į fullan snśning.

Įsmundur Frišriksson, Alžingismašur, kom vķša viš ķ sinni įgętu grein, sem minnzt var į ķ upphafi.  Žaš, sem hann skrifaši um raforkumįlin og rįšstöfun orkunnar, kom fram ķ undirgreininni: 

"Viršisauki raforkunnar":

"Miklu pśšri hefur veriš eytt ķ skżjaborgir um sęstreng til Bretlands, verkefni, sem į sér engar efnahagslegar forsendur, nema brezka rķkisstjórnin leggi til stórfelldar nišurgreišslur ķ marga įratugi.  Viš veršum aš įtta okkur į žvķ, aš draumurinn um sęstreng er įratuga gamall og mun eflaust lifa lengi ķ huga draumóramanna."

Žetta er hįrrétt athugaš hjį žingmanninum, og sęstrengsverkefniš missir aušvitaš ę meir fótanna meš sķfelldri raunlękkun orkuveršs sķšan 2011.  Undir žvķ er enginn višskiptagrundvöllur meš heildsöluverš rafmagns hjį Nord Pool undir jafngildi 100 USD/MWh (og er žį ekki tekiš tillit til viršisaukans, sem rafmagniš myndar viš nżtingu į Ķslandi), og Nord Pool veršiš er jafnvel ašeins 1/10 af žessu lįgmarki um žessar mundir. 

Draumar voru bundnir viš styrk til verkefnisins frį Evrópusambandinu, ESB, en lķkur į slķku dofnušu verulega viš śtgöngu Breta śr ESB, enda hefur "Ice-Link"-strengurinn veriš tekinn śt af forgangsverkefnaskrį ESB um innvišaverkefni innan EES. 

Žį er eftir, žaš sem Įsmundur nefnir, rķkisstušningur Breta.  Hann er śr žessu nęstum śtilokašur, žvķ aš žeir hafa einskoršaš rķkisstušning viš vindorkuver śti fyrir ströndum Bretlands. Žaš kom žess vegna eins og skrattinn śr saušarleggnum, žegar išnašarrįšherra gat žess um daginn, aš hśn vildi alls ekki śtiloka žįtttöku Ķslands ķ enn einni fżsileikarannsókninni į aflsęstreng til śtlanda.  Kannski er hśn žį meš annan lendingarstaš ķ huga en Stóra-Bretland ?  Skattfé eša rįšstöfunarfé ķslenzkra rķkisfyrirtękja er hins vegar betur variš ķ flest annaš nś um stundir en sęstrengsdraumsżnina.  Žaš er ekkert vit ķ žvķ fyrir stjórnmįlamenn aš ljį mįls į peningum ķ svo vonlaust verkefni sem hér um ręšir.  Žeir ęttu aš lįta einkaframtakiš alfariš um slķkt. 

"Er staša ISAL kannski draumur žeirra, sem vilja [sjį] sęstreng rętast.  Aš žar verši störfum og afkomu žśsunda fórnaš fyrir rafstreng, sem tengir landiš markašsverši raforku ķ Evrópu og viš flytjum śt viršisauka endurnżjanlegrar raforku, sem žjóšin öll į ? Žeir, sem trśa blint į markašshugsun og telja, aš tenging viš raforkumarkaš Evrópusambandsins sé hin eina sanna lausn, eru aš kalla yfir okkur fękkun starfa og stórkostlega hękkun į raforkuverši fyrir ķslenzk heimili og atvinnulķf." 

Žaš er fagnašarefni, aš mętur žingmašur skuli hér velta fyrir sér opinberlega, hvort samhengi sé į milli nśverandi orkuveršsvanda ķ Straumsvķk og greinilegum įhuga į aš selja raforku um sęstreng til śtlanda.  Svo vill til, aš žessi mįl tengjast bęši einum manni, nśverandi forstjóra Landsvirkjunar, sem gekk hart fram gegn RTA/ISAL 2010-2011 og hefur sżnt manna mestan įhuga į, aš Evrópumarkaširnir opnist fyrir Landsvirkjun.  Ķ ljósi višbragša hans ķ febrśar 2020 viš neyšarkalli RTA/ISAL 12.02.2020 berast böndin sterklega aš forstjóra žessum.

Viš žessar ašstęšur veršur žó aš gefa gaum lķka aš rķkisstjórnarhlišinni, žvķ aš Landsvirkjun er alfariš ķ rķkiseign.  Į stóli išnašarrįšherra situr nś manneskja, sem viršist "trśa blint į markašshugsun".  Žaš kom berlega ķ ljós ķ umręšunni um Orkupakka 3 (OP#3), aš hśn taldi honum žaš mest til įvinnings, aš hann mundi auka samkeppni į raforkumarkaši.  Hśn hélt žvķ žį fram, aš orkukostnašur almennings hefši lękkaš vegna aukinnar samkeppni frį innleišingu OP#1 įriš 2003, en žaš var hrakiš ķ grein hagfręšiprófessors ķ skżrslu "Orkunnar okkar" ķ įgśst 2019.  Hśn hefur jafnframt sem išnašarrįšherra veriš jįkvęš ķ garš frekari rannsókna į fjįrhagslegum og tęknilegum fżsileika slķks sęstrengs. 

Meš sęstreng tengjumst viš uppbošsmarkaši Nord Pool ķ Norš-Vestur Evrópu.  Öll fyrirtęki og heimili munu žį lenda ķ bullandi samkeppni viš fyrirtęki og heimili ķ NV-Evrópu.  Óneitanlega er žetta raunveruleg samkeppni, žvķ aš viš munum geta flutt inn raforku, einkum aš nęturlagi, žegar Landsvirkjun skrśfar verš sitt upp śr öllu valdi.  Er žetta virkilega draumsżn išnašarrįšherra ?  Almenningur į Ķslandi veit lengra en nef hans nęr og hefur alltaf gert.  Hann sér ķ hendi sér, aš atvinnulķfiš į Ķslandi veršur ein rjśkandi rśst, ef žetta gerist, og aš sjįlfsögšu mun fólkiš fylgja į eftir orkunni, sem žannig er seld śr landi. 

Alžingi endurspeglar ekki nįkvęmlega žetta višhorf, en žaš er samt aš lķkindum nśna meirihluti gegn sęstrengstrengingu, og ekki vęri nś aš ófyrirsynju aš stašfesta žaš, išnašarrįšherra og öšrum til glöggvunar, meš žvķ aš henda ķ eina žingsįlyktunartillögu žess efnis. Hśn vęri žį innlegg ķ orkustefnu, sem er ķ smķšum į vegum išnašarrįšuneytisins. 

"Ķ mķnum huga er samfélagiš, heimili og atvinnulķf, žjóšarsjóšurinn, sem bezt nżtir hagnaš ódżrrar raforku.  Ég mun berjast til sķšasta manns fyrir žvķ, aš viršisauki raforkunnar verši til ķ landinu, svo [aš] samfélagiš njóti fjölbreyttra, vel launašra starfa, sem raforkan mun skapa framtķšarkynslóšum žessa lands."

 "Svona eiga sżslumenn aš vera."  Hér talar fulltrśi sannra sjįlfstęšismanna, ķhaldsmanna, sem vilja halda ķ upprunalega stefnu flokksins ķ žessum efnum, allt frį fyrsta formanni flokksins, Jóni Žorlįkssyni, landsverkfręšingi, til Davķšs Oddssonar, ritstjóra Morgunblašsins.  Sś stefna, sem dr Bjarni Benediktsson og Jóhann Hafstein nįšu aš hrinda ķ framkvęmd ķ samstarfi viš Alžżšuflokkinn į Višreisnarįrunum, hefur gefizt svo vel, aš fullyrša mį, aš įtvinnulķf, raforkukerfi og lķfskjör ķ landinu vęru ekki svipur hjį sjón, ef žessi barįtta frumkvöšlanna hefši ekki boriš įrangur.  Atvinnuuppbygging veršur aš njóta forgangs umfram aušhyggju.  Žį mun landinu vel vegna til lengdar, žótt mótvindar séu óhjįkvęmilegir į öllum löngum siglingum.     

 

 


Rįšlegging į röngu róli

Žaš er ekki į hverjum degi, aš rįšlegging um ašferšarfręši og samningsmarkmiš til annars ašilans ķ viškvęmri og višurhlutamikilli deilu, allra sķzt į sviši raforkuvišskipta, sést opinberlega frį Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands, HHĶ, enda ber sś, sem hér veršur rżnd, meš sér aš vera svo illa ķgrunduš og ófręšileg ķ alla staši, aš hśn er lķklega af pólitķskum rótum runnin, enda hefur forstöšumašurinn įšur sett sig ķ dómarasęti um allt of lįga aršsemi Landsvirkjunar.  Žar er hann į öndveršum meiši viš Jón Žór Sturluson, sem rannsakaš hefur žessi mįl sérstaklega og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš m.v. įhęttu fjįrfestinga Landsvirkjunar hafi aršsemi hennar veriš vel višunandi, sjį lok žessa pistils.  

Ķ upphafi fréttar Žorsteins Frišriks Halldórssonar og Kristins Inga Jónssonar ķ Markaši Fréttablašsins 13. febrśar 2020, sem bar fyrirsögnina:

"Landsvirkjun žurfi ekki aš örvęnta",

gaf žetta į aš lķta:

"Engin įstęša er fyrir Landsvirkjun til aš örvęnta og slį af raforkuveršinu til įlversins ķ Straumsvķk, enda er samningur įlversins viš Landsvirkjun bundinn til įrsins 2036.  Fyrirtękin gętu komizt aš samkomulagi um aš skipta įvinningi į milli sķn.  Žetta segir Siguršur Jóhannesson, forstöšumašur Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands."

Žetta er fljótfęrnisleg yfirlżsing af hįlfu forstöšumannsins Siguršar J. m.t.t. til ešlis mįls og žess, sem ķ hśfi er.  Forsenda hans viršist vera, aš vegna kaupskyldu raforkusamningsins muni RTA heykjast į aš loka ISAL, og ef sś yrši samt reyndin, yrši raforkunni strax fundiš annaš viršisaukandi hlutverk, og žeir 1250 starfsmenn, sem HHĶ įętlar, aš hafi bein og óbein störf af starfseminni ķ Straumsvķk, fengju strax jafn vel eša betur borguš störf en žeir misstu.  Forstöšumašurinn Siguršur J bżst einnig viš, aš deiluašilar myndu nį samkomulagi um aš skipta meš sér andvirši raforkusölunnar.  Žetta eru einberar skżjaborgir og hrein fįsinna af forstöšumanninum aš bera žetta į borš fyrir almenning. Höldum ašeins įfram meš žessa mannvitsbrekku:

""Frį višskiptalegu sjónarhorni", bętir hann viš, "sé ég hins vegar ekki įstęšu fyrir Landsvirkjun til aš slį af veršinu.  Ef samningurinn er žannig śr garši geršur, aš Rio Tinto hefur skuldbundiš sig til aš kaupa alla žessa raforku, eftir nišurskuršinn ķ įr, tel ég ekki, aš Landsvirkjun sé ķ slęmri stöšu ķ bili", segir Siguršur, sem tekur fram, aš hann viti ekki meš vissu, hvaš felist ķ samningi fyrirtękjanna."

Téšur Siguršur viršist telja, aš Landsvirkjun eigi aš einblķna į žrönga fyrirtękishagsmuni sķna og lįta žjóšarhagsmuni lönd og leiš. Žaš er ķ samręmi viš inntak orkupakkanna frį Evrópusambandinu (ESB), en strķšir algerlega gegn upprunalegu og ešlilegu hlutverki Landsvirkjunar aš efla atvinnu og veršmętasköpun ķ landinu.  Sś stefnumörkun tryggir hins vegar, aš afrakstur aušlindanżtingarinnar dreifist um allt hagkerfiš, nįkvęmlega eins og žingmašurinn Įsmundur Frišriksson telur įkjósanlegast og lżsti ķ Morgunblašsgrein 07.03.2020. Ķ ESB er ekki veriš aš nżta nįttśruaušlindir, sem eru stór hluti af žjóšaraušnum, til raforkuvinnslu, eins og hér er gert.

Žį er alveg ljóst, aš téšum Sigurši hefur veriš tjįš, eša hann ķmyndar sér, aš Landsvirkjun hafi fullkomna tryggingu fyrir orkukaupskyldu RTA til samningsloka 2036, žótt móšurfyrirtękiš neyšist til aš loka ISAL, af žvķ aš Landsvirkjun žverskallast viš aš koma nęgilega til móts viš óskir fyrirtękisins um aš létta žvķ óbęrilegar fjįrhagsbyršar af völdum orkukostnašar į tķmum mjög lįgs įlveršs.

Žetta er önnur hępin forsenda Siguršar, sem rįšlegging hans hvķlir į og sżnir, aš óvišeigandi rįšgjöf hans sem forstöšumanns HHĶ hvķlir į braušfótum.  Ef RTA mętir eintómum žvergiršingi af hįlfu Landsvirkjunar, er nęsta vķst, aš RTA mun draga hana fyrir dóm, žar sem reynt mun verša aš ógilda kaupskylduna t.d. į žeim forsendum alžjóšalaga, aš halli svo mjög į annan ašilann į samningstķmanum, aš samningurinn verši honum óbęrilegur, beri hinum aš verša viš óskum hans um aš endursemja ķ góšri trś um, aš samningurinn verši bįšum višunandi śt samningstķmabiliš.  Hvaš sem lķšur efnisatrišum umręddrar rįšleggingar ķ nafni HHĶ, viršist hśn tvķmęlalaust vera fullkomlega óvišeigandi frumhlaup.

Ķ "Sögu Landsvirkjunar" įriš 2005 skrifaši Jón Žór Sturluson:

"Aš teknu tilliti til tķmasetningar eigendaframlaga, aršgreišslna og metins viršis Landsvirkjunar, mį reikna śt aršsemi žess fjįr, sem eigendur hafa bundiš ķ fyrirtękinu į bilinu 5,1 % - 7,4 %  [...].  Nišurstašan er sś, aš ef Landsvirkjun vęri rekin sem hvert annaš einkafyrirtęki og veršlegši raforkuna ķ samręmi viš hįmörkun hagnašar og samkeppni frį keppinautum, vęri aršsemi af žeim fjįrmunum, sem settir hafa veriš ķ fyrirtękiš, vęntanlega vel įsęttanleg, į bilinu 5,1-7,4 % aš raungildi."

Hér er lykilatriši til skilnings aš taka eftir oršunum "og samkeppni frį keppinautum".  Meiniš er, aš nś er engin "samkeppni frį keppinautum", heldur er raforkuveršiš skrśfaš purkunarlaust upp ķ ósjįlfbęrar hęšir ķ krafti žessi, aš višskiptavinurinn getur ekki leitaš neitt annaš meš raforkukaup sķn.  Hann į žį tveggja kosta völ, og eru bįšir vondir: aš ganga aš afarkostum upp į von og óvön um žróun afuršamarkaša sinna eša aš afskrifa fjįrfestingar sķnar og hętta starfseminni (fyrirtękiš er óseljanlegt meš ósjįlfbęran eša engan raforkusamning).  

 


Rangar įkvaršanir ķ orkumįlum verša afdrifarķkar

Ef hrapaš er aš stefnumörkun ķ orkumįlum, getur žaš hęglega haft afdrifarķkar afleišingar į žjóšarbśskapinn, žvķ aš nżttar orkulindir landsins leika stórt hlutverk ķ veršmętasköpun žjóšfélagsins.  Jafnvel Björt Ólafsdóttir, fyrrverandi umhverfisrįšherra, sem oft hefur opinberlega sżnt megna andśš į starfsemi stórišjufyrirtękja ķ landinu af įstęšum, sem ekki styšjast viš rökręna hugsun, žykist žó įtta sig į mikilvęgi "skynsamlegrar" orkulindanżtingar.  Hętt er žó viš, aš "skynsamleg orkulindanżting" leiši umręšuna śt um vķšan völl og śt ķ "eitthvaš annaš", žvķ aš žaš er eins og gengur; žaš, sem einum žykir skynsamlegt, finnst öšrum óskynsamlegt.  Aš henda inn žessu lżsingarorši įn žess aš śtskżra merkinguna neitt nįnar er žess vegna śt ķ hött og leišir umręšuna ašeins ķ hringi, sem eru endalausir, eins og kunnugt er.

Björt skrifaši rislitla grein ķ Morgunblašiš 27. febrśar 2020, sem hśn nefndi:

 "Landsvirkjun og Rio Tinto".

Hśn kvešur "Mining Journal" hafa sagt frį samrunatilraun Rio Tinto og Glencore og heldur, aš viš žaš versni samningsstaša einokunarfyrirtękisins Landsvirkjunar viš stórišjuna į Ķslandi. Hśn lętur sér hins vegar einokunarstöšu Landsvirkjunar į sviši stórsölu raforku ķ réttu rśmi liggja og horfir algerlega fram hjį žvķ tjóni, sem misbeiting Landsvirkjunar į žeirri einokunarstöšu ķ landinu hefur haft og mun hafa, ef stjórnendur į žeim bę ekki bęta rįš sitt.  Mišaš viš žögn stjórnar Landsvirkjunar  hingaš til og hrokafullt framferši forstjórans er slķkt borin von. 

Žaš hefur reyndar lengi veriš ljóst, aš boltinn eša öllu heldur "heita kartaflan" er hjį rķkisstjórninni, og hśn žarf ekki aš halda, aš CoVid-19 dragi śr naušsyn žess, aš hśn grķpi til ašgerša į žessu sviši, žvķ aš veiran sś hefur žegar valdiš ašalmjólkurkśnni doša (feršamannastarfseminni), og žį rķšur į aš gefa hinum kśnum ķ fjósinu betra hey en hingaš til, svo aš žęr veslist ekki upp og drepist.  Žetta veršur einn af prófsteinum rķkisstjórnarinnar į sķšari hluta žessa kjörtķmabils.  Hśn į aš geta rįšiš viš žetta, en til žess nęgir žó ekki fagurgali eša reykmerki, heldur veršur aš hafa bein ķ nefinu til framkvęmda.  Ef žaš er ekki fyrir hendi, eru nęgir slķkir ķ žingliši Sjįlfstęšisflokksins til aš taka viš keflinu, žegar į reynir.  Žeim mun ekki vaxa žetta verkefni ķ augum.

Téš grein Bjartrar Ólafsdóttur hófst žannig:

"Žessa dagana er tekizt į um mikla hagsmuni Ķslendinga ķ deilu Rio Tinto og Landsvirkjunar.  Ég er meš raunveruleikann alveg į hreinu.  [Svona skrifa ašeins sanntrśašir, en žessi sanntrśaši lifir reyndar ķ sżndarveruleika, eins og fram gengur sķšar ķ žessum pistli - innsk. BJo.] 

Skynsamleg aušlindanżting hefur veriš undirstaša allra žeirra rķkja ķ heiminum, sem hefur ķ gegnum söguna vegnaš vel.  [Žaš er ekkert annaš, en hvaš meš žęr, sem hafa ekki komizt "ķ gegnum söguna" ?  Žęr hafa lķklega ekki beitt "skynsamlegri" aušlindanżtingu aš mati Bjartrar.  Žaš mun fara eftir duttlungum Bjartrar, hvaš er "skynsamlegt" ķ žessum efnum, en hvorki mati einkaframtaksins né Skipulagsstofnunar.]  Ef rķkjum hefur svo tekizt aš bęta žar ofan į fjölbreyttum leišum til veršmętasköpunar, ķ gegnum [svo !?] nżsköpun og ašra snilli, žį hefur žeim įfram vegnaš vel, og lķfsskilyrši borgaranna hafa veriš stöšug og góš."

Žetta er loftkenndur, dönskuskotinn og flatneskjulegur texti, enda vantar raunverulega hugsun ķ hann, ž.e. aš drifkraftur fjįrfestinga, atvinnusköpunar og framfara er aušvitaš markašurinn, en ekki stjórnvöld.  Žį gildir einu, hvort um er aš ręša nżtingu nįttśruaušlinda eša śrvinnsluišnaš, og žessi markašur veršur aš hafa hvata til aš starfa, ž.e. starfsskilyršin verša aš vera samkeppnishęf.  Žar stendur hnķfurinn ķ kśnni nśna į Ķslandi, og žess vegna er hluti gjaldeyrissköpunarinnar hérlendis aš stöšvast um žessar mundir. 

Mannvitsbrekkan, hin stórišjufjandsamlega Björt Ólafsdóttir, hefur įttaš sig į žvķ, aš stefna og verk Landsvirkjunar eru nś aš rśsta stórišjunni ķ landinu, sem Björt hefur lengi dreymt um, aš gerast mundi, og žess vegna tók hśn sig til ķ lok žessa fimbulfambs og bar lof į Hörš Arnarson og Jónas Žór Gušmundsson, sem eru hetjurnar hennar Bjartrar nś um stundir, en skamma hrķš veršur hönd höggi fegin.  Grein sinni lauk Björt žannig:

 "Žaš hefur žvķ miklu meiri įhrif į Rio Tinto aš fara fram af ruddaskap [hver er ruddinn ? - innsk. BJo] viš Ķslendinga, sem lętur žį lķta illa śt ķ öllu samstarfi (lękkar žeirra ESG) [= "Environment, Social and Governance" samkvęmt śtskżringu Bjartrar] en aš lękka raforkusamning hér.  Verkefni stjórnmįlanna hlżtur žvķ aš vera žaš aš styšja viš žį Hörš Arnarson og Jónas Žór Gušmundsson til aš standa fast į okkar.  Stjórnmįlamenn og hagsmunasamtök geta einmitt gert gagn meš žvķ aš lįta žau skilaboš berast skżrt til žeirra erlendu ašila į mörkušum, sem Rio Tinto reišir sig į ķ miklu stęrra samhengi en bara į litla Ķslandi.  Svo vęri lag aš ręša um framtķšina, hvernig ętlum viš aš halda įfram aš auka veršmętasköpunina fyrir aušlindina okkar." 

Žetta er nś meiri endemis samsetningurinn og ekki amalegt fyrir žį Landsvirkjunarkumpįna aš geta nś hóaš ķ žetta ESG, sem ekkert hefur žó spurzt til įšur, žegar mest liggur viš.  Ef hins vegar Björt, žessi, Ólafsdóttir hefši snefil af jaršsambandi, žį myndi hśn spyrja og svara žvķ ķ sömu grein, hvernig į aš śtvega žeim 1250, sem Hagfręšistofnun HĶ kvešur hafa beinan og óbeinan starfa af starfseminni ķ Straumvķk, vinnu, sem ekki er sķšur vel borguš en sś, sem žau hafa nś.

 

 

 

 

 


Styr stendur į milli LV og SI

Žaš hefur ekki fariš framhjį blašalesendum og sjónvarpsįhorfendum, aš styr stendur į milli Landsvirkjunar (LV) og Samtaka išnašarins (SI).  Um nokkurra įra skeiš hefur stjórn SI veriš į öndveršum meiši viš orkufyrirtękin um śtflutning s.k. upprunaįbyrgša fyrir raforku.  Į heimasķšu samtakanna, https://www.si.is, er m.a. greining Samtakanna į žessu fyrirbrigši, frį 19.02.2020, og nišurstašan er į žann veg, aš žessi śtrįs žjóni ekki hagsmunum ķslenzks atvinnulķfs ķ heildina.

Eftir aš tilkynning RTA/ISAL ķ Straumsvķk var gefin śt žann 12.02.2020 um žaš, aš eigandinn héldi vart lengur śt stöšugt og mikiš tap af rekstri ISAL, fóru aš birtast einkennilegar skeytasendingar frį forstjóra LV um, aš orkusamningur LV viš ISAL vęri sanngjarn og hinn alžjóšlegi eigandi fyrirtękisins vęri bara kominn ķ įróšursstrķš viš LV, fyrirtęki žjóšarinnar, til aš knżja fram raforkuveršslękkun.  Mįtti skilja į forstjóranum, aš lękkun vęri óžörf, enda ętti tapiš sér ašrar orsakir.  Žessi mįlflutningur forstjóra LV er fįheyršur og engu lķkara en hann sé kominn ķ krossferš gegn stęrstu višskiptavinum LV.  Spyrja mį, hvort žessi mįlflutningur sé uppi hafšur meš samžykki stjórnar LV og eiganda fyrirtękisins, žvķ aš forstjórinn er hér kominn langt śt fyrir višskiptaleg mörk og farinn aš reka bullandi pólitķk.  Allur mįlflutningur hans er žżddur samstundis og sendur į borš eiganda ISAL og lķklega fleiri fjįrfesta.  Veršur hvorki séš, aš hann geti oršiš višskiptahagsmunum LV til framdrįttar né oršspori Ķslands sem heimahöfn erlendra fjįrfestinga til aš nżta endurnżjanlegar og kolefnisfrķar orkulindir Ķslands. Žvert į móti bendir margt til, aš mįlflutningur forstjóra LV verši vegna eignarhaldsins į LV tślkašur erlendis sem stefna stjórnvalda, og žaš stórskašar ķmynd Ķslands sem įhugavert fjįrfestingarland.  Skraf forstjóra stęrsta orkufyrirtękis landsins getur oršiš landinu žungbęrari baggi en śtflutningur hans į upprunavottoršum orkunnar, sem fyrirtęki hans vinnur śr ķslenzkum orkulindum. Stjórnvöld verša tafarlaust aš setja forstjóranum stólinn fyrir dyrnar og sżna gjörólķka afstöšu og stefnumörkun ķ verki.  Linkind og léttśš ķ žessu mįli getur oršiš almenningi dżrkeypt.  

Samtök išnašarins (SI) hafa meš réttu haldiš žvķ fram, aš raforkuverš til mišlungsstórra og stórra raforkunotenda vęri ķ seinni tķš (frį 2011) ekki lengur samkeppnishęft viš alžjóšlega markaši.  Fyrir žetta og fyrir andstöšu SI viš śtflutning upprunaįbyrgša raforku hefur forstjóri LV opinberlega beint spjótum sķnum aš SI.  Dęmi um žetta gaf į aš lķta ķ Morgunblašinu 22.02.2020 ķ grein Haršar Arnarsonar undir heitinu:

"Hverra hagsmuna gęta Samtök išnašarins ? - Fimm spurningar til samtakanna".

Hśn hófst žannig:

"Samtök išnašarins og Samįl hafa nś um nokkurt skeiš stašiš ķ įróšursherferš gegn orkufyrirtękjum ķ eigu almennings į sama tķma og Rio Tinto, ašildarfyrirtęki žeirra, reynir aš fį lękkaš raforkuverš. 

Reynt er aš halda žvķ aš almenningi, aš Ķsland sé ekki "land endurnżjanlegrar orku, og tilraunir geršar til aš koma ķ veg fyrir, aš orkufyrirtękin geti aukiš veršmętasköpun fyrir ķslenzkt samfélag meš žįtttöku ķ višskiptum meš upprunaįbyrgšir." 

Žaš er meš endemum, aš forstjóri LV skuli blanda saman žessum tveimur óskyldu mįlum.  Žaš er gefiš ķ skyn, aš SI og Samįl rįšist į LV fyrir śtflutning hennar į upprunaįbyrgšum, til aš hśn žurfi aš berjast į tveimur vķgstöšvum ķ žeirri von, aš Rio Tinto Aluminium verši betur įgengt ķ višleitni sinni aš draga LV aš samningaboršinu.  Žessi mįlflutningur sęmir ekki forstjóra langstęrsta raforkufyrirtękis landsins og bendir til, aš forstjórinn sé śti į tśni sem slķkur og farinn aš stunda sķna einkapólitķk gegn stórišjufyrirtękjunum ķ landinu.  Aušvitaš į hann sķnar skošanasystur og -bręšur um žetta hugšarefni sitt, en rekur hann erindi stjórnar Landsvirkjunar, žegar hann hagar sér svona, svo aš ekki sé nś minnzt į fulltrśa eigandans, rķkisstjórnina og meirihluta žingheims ?

Nś er svo komiš, ašallega fyrir tilstilli LV, aš ķ bókahldi EES og Landsreglarans (Orkustofnunar) koma 55 % seldrar raforku hérlendis śr jaršefnaeldsneyti, 34 % śr kjarnorkuverum og ašeins 11 % śr sjįlfbęrum orkulindum.  Almenn notkun, utan langtķmasamninga, nemur um 20 % heildarsölunnar.  Öllum almenningi standa mišaš viš žetta ekki til boša vottorš um sjįlfbęran uppruna raforkunnar, sem hann kaupir, žvķ aš ESB leggur bann viš tvķtalningu sömu orkunnar ķ žessu bókhaldi, og į žvķ er hnykkt ķ Orkupakka 4 aš višlögšum sektum. 

Žaš er grundvallaratriši į Innri orkumarkaši EES, aš engum fyrirtękjum sé mismunaš į žessum markaši, heldur njóti žau jafnstöšu įn tillits til eignarhalds, stašsetningar og starfsemi.  Ķ Greinargerš SI frį 19.02.2020 er komizt aš žvķ, aš žessi jafnstöšuregla sé brotin į Ķslandi, a.m.k. ķ tilviki upprunaįbyrgšanna:

"Fyrirtękjum į Ķslandi er mismunaš ķ kerfi upprunaįbyrgša.  Upprunaįbyrgšir fylgja raforku til almennings og fyrirtękja į almennum markaši, en orkufyrirtękin undanskilja orkusękin fyrirtęki į borš viš įlver, kķsilver og gagnaver.  Žau fį ekki upprunaįbyrgšir, nema greiša fyrir žęr.  Žaš er gagnrżnivert og sętir furšu, aš orkufyrirtęki ķ opinberri eigu mismuni ķslenzkum fyrirtękjum meš žessum hętti.  Austurrķki og Spįnn hafa sett lagalegar hindranir fyrir sölu upprunaįbyrgša."

 Landsreglaranum ber aš lķta į jafnstöšu fyrirtękja innan alls Innri markašar EES.  Hann lętur sig engu varša misskiptingu innan lķtils blešils į žvķ svęši.  Öšru mįli į aš gegna um Alžingismenn.  Žeir eiga nś aš fara aš fordęmi žingmanna ķ Austurrķki og į Spįni aš žessu leyti og t.d. aš semja um žaš žingsįlyktunarillögu, aš orkufyrirtękjum, sem trśaš hefur veriš fyrir nżtingu endurnżjanlegra og kolefnisfrķrra orkulinda Ķslands, og fengiš upprunavottorš ķ samręmi viš žaš (frį Orkustofnun), skuli bjóša višskiptavinum sķnum į heildsölumarkaši "gręn skķrteini" gegn vęgu gjaldi, er spanni kostnašinn viš umstangiš af žessum "gręnu skķrteinum".  

Žannig yrši višskiptavinum orkufyrirtękjanna sparašur sį kostnašur, sem formašur og framkvęmdastjóri SI hafa fullyrt opinberlega, aš hljótist af žvķ aš hafa ekki ķ höndunum žessi skķrteini įsamt žeim bletti, sem falli į ķmynd Ķslands, žegar sjįist žau hlutföll um uppruna orkunnar, sem af śtflutningi "gręnu skķrteinanna" leišir.  Framkvęmdastjóri SI hefur fullyrt, aš heildarkostnašur ķslenzks atvinnulķs af žessu śtrįsaruppįtęki orkufyrirtękjanna nemi margföldum śtflutningsveršmętum žeirra.  Forstjóri LV hefur bešiš hann um aš sżna fram į žetta, en ekki veršur žess vart ķ svörum SI į heimasķšu samtakanna viš 5 spurningum forstjórans.  Ekki veršur žvķ trśaš, aš einvöršungu sé um įgizkun eša huglęgt mat framkvęmdastjórans aš ręša.

Reynsla höfundar žessa vefpistils er sś, aš evrópskir višskiptavinir hafi veriš meš į nótunum, en utan Evrópu fylltust menn tortryggni, žegar žeir sįu afleišingar af śtflutningi upprunavottoršanna, og einkum var erfitt aš śtskżra žessar ankannalegu tölur um uppruna ķ jaršefnaeldsneyti og kjarnorku fyrir fólki śr Vesturheimi.  Ekki er höfundi žessa pistils žó kunnugt um, aš višskipti hafi tapazt eša višskiptakjör versnaš vegna žess arna.  Žaš stendur upp į Samtök išnašarins aš skżra frį žvķ. 

Aš lokum er naušsynlegt aš įrétta, aš veršhękkunarstefna Landsvirkjunar fyrir afurš sķna, rafmagniš, er algerlega śr takti viš veršžróun orku almennt ķ heiminum sķšan 2011.  Til žess aš samkeppnishęfni ISAL nś verši sś sama og į upphafstķma nżja orkusamningsins 2011, žarf raforkuveršiš aš lękka um 30 %.  Um žetta snżst deilan.  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband