Mörgu er logiš ķ nafni umhverfisverndar

Komiš hefur fram, aš margir hinna voveiflegu gróšurelda ķ Įstralķu ķ vetur (2019-2020) eru beinlķnis af mannavöldum, ž.e. brennuvargar hafa kveikt žį.  Grķšarlegur eldsmatur er žarna, af žvķ aš gręningjar hafa lagzt gegn grisjun og hreinsun, sem žó hefur veriš stunduš frį landnįmi žarna, og frumbyggjarnir notušu žetta sem rįš til aš draga śr eldhęttunni, žvķ aš hśn er sķšur en svo nż af nįlinni.  Śrkoman ķ Įstralķu hefur veriš lotubundin, og nś er hśn ķ lįgmarki, svo aš hęttan er ķ hįmarki.  Žar sem eldar geisa ķ žjóšgöršum Įstralķu eiga slökkvilišsmenn ķ miklu meiri erfišleikum en įšur, žvķ aš gręningjar hafa fengiš žvķ framgengt, aš mišlunarlón, sem žar voru, hafa veriš tęmd.  Hvassvišri hefur svo gert eldana óvišrįšanlega, en sem betur fer hefur rignt duglega ķ Įstralķu undanfarna sólarhringa, žar sem eldar hafa veriš hvaš hręšilegastir. 

Gręningjar kenna auknum styrk koltvķildis ķ andrśmsloftinu um ófarirnar, žvķ aš CO2 skermi varmaśtgeislun jaršar og valdi žar af leišandi hlżnun lofthjśpsins.  Žvķ er svaraš meš žvķ, aš žessi śtgeislun sé į bylgjulengdarsvišinu 8-12 mķkrón, og gastegundin CO2 sjśgi ekki ķ sig orku į žvķ sviši.  Gręningjar hafa jafnvel veriš sakašir um aš kveikja ķ til aš ęsa til reiši ķ garš žeirra, sem mest losa af CO2, og Įstralir sjįlfir hafa vissulega frekar dregiš lappirnar viš aš draga śr losun. Minnir žetta óhugnanlega į bruna Reichstag 1934, sem Adolf Hitler, kanzlari, notaši sem įtyllu til aš sölsa undir sig forsetaembętti Žżzkalands og žar meš ęšstu stjórnun hersins, og varš žannig einvaldur. Ekkert slķkt vofir yfir Įstralķu.

Žann 9. janśar 2020 birtist grein ķ Morgunblašinu eftir Gušna Įgśstsson, fyrrverandi Alžingismann og rįšherra, sem hann nefndi:

"Hamfarahlżnun - Dómsdagur eša blekking".

Af greininni mį rįša, aš hann sé efasemdarmašur um "hamfarahlżnun" og vitnar sér til halds og trausts til hins erna öldungs og vešurspįmanns Pįls Bergžórssonar, eins og sķšar veršur getiš ķ pistlinum.  Framarlega ķ greininni gerir hann ofstęki "koltvķildissinna" aš umręšuefni:

"Ķ umręšunni eru efasemdarmenn, sem einnig styšjast viš vķsindalegar forsendur, sagšir falsspįmenn, og um žį marga er rętt sem bošbera fįfręšinnar.  Ef žś vilt hafa friš, feršu ķ umręšuna meš kór "rétttrśnašarins" og velur žér aš grįta og fylgja fjöldanum og fullyršingunni um, aš jöršin farist innan 30 įra og hamfarirnar séu manninum einum aš kenna."

Žaš er ekki vęnlegt til įrangurs aš reka trippin meš žessum hętti, enda er įrangur fjölda blašurrįšstefna nįnast enginn, og engin samstaša žjóša heims ķ nįnd, af žvķ aš bošskapurinn um afleišingar aukins styrks koltvķildis ķ andrśmsloftinu er ótrśveršugur, enda reiknilķkön IPCC ešlilega enn ķ mótun, žar sem flękjustigiš er grķšarlegt. Samstaša žjóša heims er žó skilyrši fyrir įrangri viš aš draga śr styrk koltvķildis ķ andrśmsloftinu.  Žar er ógnarlangt ķ land, og fundahöld og rįšstefnur um mįliš farsakennd. Gušni vitnar ķ Pįl Bergžórsson, fyrrverandi vešurstofustjóra: 

"Ég vil taka undir hógvęr orš, sem Pįll Bergžórsson, vešurfręšingur, setti inn į "Fasbókina" sķna, en Pįll er dįšur af žjóš sinni sem rökfastur og stilltur mašur ķ öllum bošskap.  Pįll segir: "Hamfarahlżnun jaršar er vonandi markleysa".  Svo rakti hann fjölgun mannkynsins śr 2 milljöršum įriš 1950 ķ 8 milljarša įriš 2020. Meš sömu žróun vęri mannfjöldinn oršinn 14 milljaršar įriš 2090.  Og 20 milljaršar įriš 2160."

Pįll Bergžórsson er vel aš sér ķ vešurfarslegum efnum, og žaš segir mikla sögu um veikan fręšilegan grundvöll kenningarinnar um "hamfarahlżnun" af mannavöldum, aš "nestor" vešurfręšinga hérlendis telur mestar lķkur į, aš hśn sé "markleysa".  Žį er nś engin furša, žótt minni spįmenn ķ žessum fręšum kokgleypi ekki allan "bolaskķtinn" frį IPCC og įhangendum. Žaš žarf ekki annaš til en hlutfallslega minna af nżju koltvķildi stigi upp ķ efstu lög lofthjśpsins ("stratosphere") til aš gróšurhśsaįhrif lofttegundarinnar verši minni en IPCC reiknar meš. 

Hlżnun frį "Litlu ķsöld", sem lauk um 1900, er sem betur fer stašreynd, en enginn veit, hversu mikil hśn veršur.  Hvers vegna varš "Litla ķsöld" ?  Jöršin er nś viš lok 10 žśsund įra hlżindaskeišs, og į nęstu 10 žśsund įrum veršur sennilega mikil kólnun. Mįlflutningurinn um "hamfarahlżnun" er mjög oršum aukinn. Žaš er ekki žar meš sagt, aš óskynsamlegt sé aš minnka og aš lokum losna viš bruna jaršefnaeldsneytis įšur en žęr orkulindir žrżtur, enda fylgja žeim żmsir ókostir, en žaš er ekki sama, hvernig žaš er gert, sbr vindmyllufįriš.  

Žaš er žegar tekiš aš hęgja mjög į fjölgun mannkyns žrįtt fyrir minnkandi barnadaušsföll.  Minni viškoma fylgir bęttum efnahag, en örsnaušum ķ heiminum hefur fękkaš mikiš į sķšastlišnum 40 įrum, og er miklum vestręnum fjįrfestingum ķ "žrišja heiminum" žakkašar hękkandi tekjur žar, žótt sś jįkvęša žróun hafi nś stöšvazt um sinn į mešan "merkantķlismi" (kaupaušgistefna) tröllrķšur hśsum tķmabundiš.

  Žaš er hęgt aš taka undir bošskap Gušna um mikilvęgi dyggšugs lķfernis og viršingar fyrir nįttśrunni ķ umgengni viš hana.  Žaš er žó algjör misskilningur hjį gręningjum, aš sś viršing verši ašeins sżnd meš žvķ aš snerta hana ekki.  Hófsemi er hinn gullni mešalvegur ķ žessum efnum sem öšrum. "Aš nżta og njóta." Gušni skrifar:

"Verkefniš er hins vegar eitt: aš bjarga jöršinni fyrir komandi kynslóšir.  Mikilvęgt er aš braušfęša og mennta allt fólk jaršarinnar og framleiša matinn sem nęst hverjum munni.  Ķ žvķ sambandi ber aš minna į, aš landbśnašarvörurnar framleišist hér heima, en komi ekki til okkar erlendis frį meš flugvélum.  Draga žarf śr öllu brušli og muna, aš sjórinn tekur ekki endalaust viš.  Žetta er verkefni hverrar fjölskyldu, atvinnulķfsins og rķkisstjórna žjóšanna.  En stęrsti sigurinn mun vinnast, ef Sameinušu žjóširnar koma sér saman um markvissar reglur og žeim verši fylgt."

Rįšstefnum Sameinušu žjóšanna hefur hingaš til mistekizt aš komast aš samkomulagi t.d. um jafnhįa gjaldtöku af koltvķildislosun um alla jörš.  Ef žessi skattheimta er ólķk, flżja fyrirtęki meš mikla losun, žangaš sem hśn er lęgri.  Žetta er s.k. kolefnisleki.  Žaš er svo misjöfn efnahagsleg staša žjóša heimsins, aš vel skiljanlegt er, aš sameiginlegt samkomulag sé ekki ķ augsżn um skilvirkar ašferšir, sem innleiša žarf til aš draga śr koltvķildislosun meš skilvirkum hętti.

Rķkar žjóšir hafa variš hįum fjįrhęšum til aš koma upp hjį sér "vistvęnni" raforkuvinnslu, og žar hefur mest boriš į fjįrfestingum ķ vindorkuverum og sólarhlöšum. Ķ Danmörku eru t.d. um žessar mundir um 6100 vindmyllur, sem framleiša 13,9 TWh/įr, um 60 % af raforkuvinnslu Ķslands.

Žaš gleymist ķ ķrafįri umhverfisumręšunnar aš taka kolefnisspor og mengun viš framleišslu į žessum "gręnu" orkubreytum meš ķ reikninginn. Sem dęmi mį taka 2,0 MW vindmyllu.  Ķ henni eru um 250 t af stįli, og žaš fara um 125 t af kolum ķ aš framleiša žetta stįl.  Viš framleišslu sementsins ķ undirstöšuna žarf ekki minna en 25 t af kolum aš jafnaši.  Žessi 150 t 

  
  
  

kola į hverja vindmyllu mynda a.m.k. 450 t CO2, sem fara śt ķ andrśmsloftiš.  

Vindmylla žarf um 200 sinnum meira af hrįefnum per uppsett MW en nśtķmalegt samtvinnaš raforku- og fjarvarmaver meš orkunżtni yfir 50 %. Nżting uppsetts afls vindmyllu er lélegt eša um 28 % aš jafnaši į landi ķ heiminum (betri śti fyrir ströndum).  Kolefnisspor vindmyllna į MW, svo aš ekki sé minnzt į GWh/įr vegna lélegrar nżtingar, er tiltölulega hįtt og žetta val į orkugjafa til aš draga śr koltvķildislosun er žess vegna sérlega óheppilegt. Miklu nęr er aš reisa kjarnorkuver ķ staš kolaorkuvera eša jafnvel gasorkuver sem millibilslausn, en žrżstihópar kolanįmanna hafa haft sitt fram, nema į Bretlandi, žar sem sķšasta kolaorkuverinu veršur lokaš 2025. Ķ Žżzkalandi var hins vegar nżlega gangsett eitt stęrsta kolaorkuver žar ķ landi, 1 GW aš rafafli. Öruggari kjarnorkuver eru ķ žróun, t.d. s.k. saltlausnarkjarnakljśfur.

Śt frį oršum Gušna hér aš ofan er žaš brušl meš hrįefni jaršar aš nżta žau į svona óskilvirkan hįtt fyrir raforkuvinnslu meš vindmyllum.  Frį umhverfislegu sjónarmiši er miklu nęr aš reisa ķ stašinn gasorkuver, žangaš til tęknin bżšur upp į notkun öruggrar kjarnorku, t.d. meš kjarnakljśfum fyrir frumefniš žórķum.  Į Ķslandi er umhverfisvęnst og hagkvęmast aš reisa vatnsorkuver, og jaršgufuver koma žar į eftir, vissulega meš miklu lęgra kolefnisspori en vindorkuver į hvert MW eša MWh/įr.  Žetta žarf aš hafa ķ huga, žegar kemur aš endurmati į virkjanakostum ķ bišflokki Rammaįętlunar.  Aušvitaš į aš afgreiša Rammaįętlun į Alžingi į undan frumvarpi um allsendis ótķmabęran og reyndar óžarfan hįlendisžjóšgarš, sem er ekki til annars en aš ženja śt ofvaxiš rķkisbįkn, sem ręšur reyndar ekki viš verkefni sķn žrįtt fyrir skattheimtu ķ hęstu hęšum ķ alžjóšlegum samanburši. Formašur umhverfis- og aušlindanefndar Alžingis hefur rétt fyrir sér um žessa verktilhögun.   

Ķ Morgunblašinu birtist 10. janśar 2020 lķtil frétt undir eftirfarandi fyrirsögn:

"Vilja beizla vind į Laxįrdalsheiši":

Hśn hófst žannig:

"Įform eru um aš reisa vindorkugarš ķ landi Sólheima ķ Dalabyggš, og gętu 27 vindmyllur risiš į svęšinu ķ tveimur įföngum meš hįmarksafköst upp į 115 MW.  Fyrirtękiš Quadran Iceland Development ehf. hefur lagt fram tillögu til Skipulagsstofnunar aš matsįętlun vegna mats į umhverfisįhrifum vindorkugaršsins.

Samkvęmt matstillögu er verkefninu viš Sólheima skipt ķ tvo įfanga.  Ķ žeim fyrri yršu 20 vindmyllur meš hįmarksafköst upp į 85 MW. Ķ öšrum įfanga 7 vindmyllur til višbótar meš hįmarksafköst upp į 30 MW.  Įfangi 2 yrši ķ bišstöšu, žar til afkastagetan nęst ķ raforkukerfinu [svo ?]. 

 Hér er um aš ręša fremur stórar vindmyllur m.v. stęršir, sem oft hefur veriš minnzt į ķ umręšunni hérlendis, eša 4,25 MW, og er žaš śt af fyrir sig įnęgjuefni vegna minni landžarfar į MW, en slķkur "vindmylluskógur" mun sjįst śr 40-50 km fjarlęgš, žvķ aš lķklega munu spašar nį 180 m yfir undirstöšu sślunnar og hver vindmylla žurfa um 0,25 km2.  Sé žetta nęrri lagi, žį er landnżting Fljótsdalsvirkjunar (ašallega Hįlslón) 35 % betri en Sólheimavindorkugaršsins ķ GWh/įr/km2, og landnżting virkjananna nešan Žórisvatns reyndar margfalt betri; landnżting jaršgufuvirkjananna er lķka betri en vindorkugaršsins.  Spurningin er, hvaš rekur menn į Ķslandi til aš setja tiltölulega mikiš land undir vindmyllur ķ km2/MWh/įr ?

  1. Ekki er žaš umhverfisvernd, žvķ aš kolefnisspor viš framleišslu og uppsetningu vindmyllna er stórt m.v. orkuvinnslugetu žeirra ķ GWh/įr ķ samanburši viš virkjanir į Ķslandi śr žeim tveimur "endurnżjanlegu" orkulindum, sem nżttar eru nś žegar į Ķslandi aš einhverju rįši.  Hrįefnanotkun er tiltölulega mikil og skilar litlu til umhverfisins į endingartķmanum. Žį hefur veriš bent į hęttuna, sem fuglum stafar af spöšunum.  Örninn flżgur e.t.v. hęrra en spašarnir nį, en samt berast fréttir frį Noregi af mjög mörgum daušum örnum ķ grennd viš vindmyllur, žar sem er arnarvarp ķ grennd.  Žį kemur lįgtķšnihljóš frį vindmyllum, sem er bęši óžęgilegt og er tališ heilsuskašlegt fyrir ķbśa til lengdar innan 2 km frį vindmyllum.  Žvķ er haldiš fram, aš ķ segla vindmyllurafala fari sjaldgęft efni, sem grafiš sé upp ķ Innri-Mongólķu og meš žvķ fylgi geislavirk og eitruš efni.  Gera žarf grein fyrir žessu ķ umhverfismati, ef žaš į aš vera vandaš.  
  2. Er afl- eša orkuskortur skżring į vindmylluįhuga hérlendis ? Hvort tveggja gęti veriš ķ vęndum į Ķslandi į nęstu įrum, af žvķ aš markašinum hefur veriš afhent forsjį orkumįlanna meš innleišingu löggjafar Evrópusambandsins (ESB) į žessu sviši, en hśn virkar illa hér, af žvķ aš hśn er ekki hönnuš fyrir raforkumarkaš af žvķ tagi, sem hér er.  Žvķ fyrr sem stjórnvöld įtta sig į žessu, žeim mun betra fyrir alla ašila, vegna žess aš orkuöryggi hefur nś veriš višurkennt aš falla undir žjóšaröryggi, og fyrir žvķ eru rķkisstjórn og Alžingi įbyrg.  Ekki er hęgt aš reiša sig į vindmyllur ķ aflskorti, žar sem žęr gefa ašeins frį sér fullt afl talsvert minna en 3 sólarhringa vikunnar, og stöšva veršur žęr ķ hvassvišri og ķsingarvešri.  Hins vegar er vissulega unnt aš spara dįlķtiš vatn ķ mišlunarlónum meš žvķ aš kaupa af žeim raforku inn į stofnkerfiš. Sólheimavindorkuveriš ętti t.d. aš geta framleitt 380 GWh/įr, ef/žegar žaš nęr fullum afköstum.  Žetta er um 2,5 % af orkuvinnslugetu nśverandi vatnsorkuvera landsins, og mį um žaš segja, aš allt er hey ķ haršindum, en dżrt er žaš.
  3. Vindmyllur hafa oršiš hagkvęmari ķ rekstri meš tķmanum.  Annaš vindorkuver hefur veriš į döfinni ķ Dalasżslu, og er žaš į Hróšnżjarstöšum viš Bśšardal.  Žar reiknaši höfundur vinnslukostnašinn 53 USD/MWh, en viš bętist tengikostnašur viš stofnrafkerfi landsins.  Annašhvort žarf aš leggja jaršstreng frį Sólheimum aš ašveitustöš Glerįrskógum eša Hrśtatungu, žvķ aš ólķklegt er, aš Landsnet samžykki nżjan tengistaš į Laxįrdalsheiši.  Žetta verš frį orkuveri er ósamkeppnisfęrt į Ķslandi sem stendur, og veršur vonandi svo lengi, og žess vegna er vindorkugaršur hér ekki góš višskiptahugmynd.  Grundvöllur mikilla fjįrfestinga ķ vindmyllugöršum ķ Noregi er orkusala inn į sęstrengi Statnetts. Góš višskiptahugmynd, en óvinsęl, ķ einu landi, getur veriš slęm ķ öšru landi, žótt žeim svipi saman. 

 

 


Öflugt orkukerfi grundvöllur vaxandi veršmętasköpunar

Žaš er til fyrirmyndar, aš kunnįttumenn raforkufyrirtękjanna skrifi greinar ķ dagblöšin um stefnu žeirra og verkefni ķ fortķš, nśtķš og framtķš, almenningi til glöggvunar į žessum mikilvęga mįlaflokki, sem snertir hag allra landsmanna.  Slķkt hefur Gnżr Gušmundsson, rafmagnsverkfręšingur og yfirmašur greininga hjį Landsneti, tekiš sér fyrir hendur mešal annarra, og birtist įgęt grein hans:

"Hvernig bętum viš afhendingaröryggi raforku į landsbyggšinni"

ķ Fréttablašinu 7. janśar 2020.

Segja mį, aš tilefniš sé ęriš, ž.e.a.s. langvarandi straumleysi į noršanveršu landinu vegna bilana ķ loftlķnum og ašveitustöšvum vegna óvešurs 10.-12. desember 2019.

Gnżr telur lykilatriši aš reisa nżja Byggšalķnu meš meiri flutningsgetu en sś gamla og aš hżsa ašveitustöšvarnar.  Ķ žessu skyni ętlar Landsnet aš reisa 220 kV lķnu į stįlmöstrum ķ lķkingu viš nżju lķnuna frį Žeistareykjavirkjun aš kķsilverksmišjunni į Bakka viš Hśsavķk.  Hśn žótti standa sig vel ķ jólaföstuóvešrinu ķ desember 2019, en žó žurfti aš stöšva rekstur hennar ķ 3 klst til aš hreinsa af henni ķsingu nęst sjónum.

Žaš var s.k. 10 įra vešur į jólaföstunni, og žaš er ekki įsęttanlegt fyrir neytendur, aš meginflutningskerfiš lįti undan óvešri ķ tugi klukkustunda samfleytt į 10 įra fresti aš mešaltali. Engin ašveitustöš ķ meginflutningskerfinu į aš verša straumlaus lengur en 1,0 klst į įri vegna óvęnt vegna bilunar. 

Į grundvelli margra įra ķsingar- og selturannsókna Landsnets ętti fyrirtękiš aš geta veitt forsögn um hönnun styrkinga fyrir nżju Byggšalķnuna, žar sem mest męšir į vegna ķsingar og vinds (samtķmis).  Einnig er mikilvęgt aš hagnżta žekkingu į seltustöšum til aš auka s.k. skrišlengd ljósboga yfir einangrunarskįlarnar meš žvķ aš velja skįlar meš stęrra yfirborši en hefšbundnar skįlar og aš fjölga žeim eftir žörfum. Möstrin og žverslįrnar žurfa aš taka miš af žessu.  Fé er ekki vel variš ķ nżja Byggšalķnu, nema hśn tryggi višunandi rekstraröryggi, einnig ķ 10 įra vešri, en viš veršum hins vegar aš bśast viš lengra straumleysi ķ 50 įra vešri og verra įsamt óvenjulegum jaršskjįlftum og eldgosum. Į sumum stöšum (vešravķtum) kann žį aš vera žörf į hönnun lķna m.v. 400 kV rekstrarspennu, eins og reyndar er ķ 5 220 kV lķnum į landinu og gefizt hafa vel.  Buršaržol og seltužol žeirra er meira en venjulegra 220 kV lķna.

Veršur nś vitnaš ķ grein Gnżs:

"Ķ kerfisįętlun mį m.a. finna langtķmaįętlun um nżja kynslóš byggšalķnu.  Hśn veršur byggš śr stįlmöstrum, sambęrilegum žeim, sem byggš voru į NA-landi [Žeistareykjalķnur-innsk. BJo], sem sķšur brotna žrįtt fyrir ķsingu, og mun hafa flutningsgetu, sem fullnęgir žörfum landsins nęstu įratugina. [Žaš er mikilvęgt, aš hęgt verši įn lķnutakmarkana aš flytja orku į milli landshluta eftir Byggšalķnu til aš jafna stöšu ķ mišlunarlónum, žvķ aš innrennsli er misskipt ķ žau frį įri til įrs eftir landshlutum - innsk. BJo.]

Žegar verkefninu veršur lokiš, verša virkjanakjarnar ķ mismunandi landshlutum samtengdir meš fullnęgjandi tengingum, og žannig minnka lķkur į, aš einstök svęši verši rekin ķ s.k. eyjarekstri og žar meš ķ hęttu į aš verša fyrir straumleysi viš truflun.  Einnig mun nż kynslóš byggšalķnu gefa nżjum framleišsluašilum vķša į landinu fęri į aš tengjast kerfinu og auka žannig skilvirkni og afhendingaröryggi enn frekar."

Meš nżjum framleišsluašilum į Gnżr sennilega viš smįvirkjanir og vindmyllugarša, en hęngurinn į tengingu žeirra er ķ mörgum tilvikum hįr tengingarkostnašur vegna fjarlęgšar.  Višbótar kostnašurinn lendir į virkjunarašilum, en samkvęmt Orkupakka #4 į Landsneti. 

Žaš er brżnt aš flżta framkvęmdum Landsnets frį žvķ, sem mišaš er viš ķ nśgildandi kerfisįętlun, žannig aš nż 220 kV lķna frį Klafastöšum (Brennimel ķ Hvalfirši) til Fljótsdalsvirkjunar verši tilbśin ķ rekstur fyrir įrslok 2025. Til aš hindra aš sś flżting valdi hękkun į gjaldskrį Landsnets er ešlilegt, aš aršur af Landsvirkjun fjįrmagni flżtinguna.  Alžingismenn žurfa aš beita sér fyrir žessu į voržingi 2020, sjį tilvitnanir ķ tvo stjórnaržingmenn ķ lok pistils.

"En uppbygging meginflutningskerfis dugir ekki ein og sér til aš tryggja afhendingaröryggi.  Samkvęmt stefnu stjórnvalda eiga allir afhendingarstašir [Landsnets-innsk. BJo] ķ landshlutakerfum aš vera komnir meš tvöfalt öryggi eigi sķšar en įriš 2040 (N-1). 

Eins og stašan er ķ dag, eru žó nokkrir afhendingarstašir ķ flutningskerfinu, žar sem ekki er um aš ręša tvöfalt öryggi, m.a. į Noršurlandi, en einnig į Austurlandi, Vestfjöršum og į Snęfellsnesi.  Kerfisįętlun Landsnets hefur m.a. tekiš miš af žessari stefnu, og ķ framkvęmdaįętlun mį finna įętlun um tvķtengingar hluta af žessum afhendingarstöšum.  Mį žar nefna Saušįrkrók, Neskaupstaš og Hśsavķk, en ašrir stašir eru einnig į langtķmaįętlun, s.s. Dalvķk, Fįskrśšsfjöršur og sunnanveršir Vestfiršir."

Žaš er allt of mikill hęgagangur ķ stefnu stjórnvalda viš aš tvöfalda orkumötun inn aš žéttbżlisstöšum, ž.e. aš gera rafmagnsflutninginn innan landshlutakerfa aš (n-1) kerfi (hringtenging).  Žį mį önnur fęšingin detta śt įn žess, aš neytendur verši žess varir.  Stjórnvöld ęttu tafarlaust aš breyta markmišinu um žessa tvķtengingu śr 2040 ķ 2030 og fjįrmagna flżtinguna, eins og hina, meš vaxandi arši af starfsemi Landsvirkjunar.  Allir žessir notendur rafmagns, sem hér um ręšir, eiga fullan rétt į žvķ aš sitja viš sama borš og ašrir landsmenn meš tvķtengingu  frį stofnkerfi rafmagns, og žaš er skylda stjórnvalda, aš gera raunhęfar rįšstafanir til aš koma žvķ ķ kring.  Alžingi veršur aš koma orkurįšherranum ķ skilning um žetta og/eša styšja viš bakiš į henni til aš svo megi verša į einum įratugi frį jólaföstuóförunum 2019.  

Sem dęmi mį nefna, aš į Dalvķk og į sunnanveršum Vestfjöršum į sér staš mikil og vaxandi  veršmętasköpun, žar sem fjįrfest hefur veriš ķ milljaršavķs ISK ķ atvinnutękjum.  Aš bjóša ķbśum og fyrirtękjum žessara staša upp į biš ķ allt aš tvo įratugi eftir višunandi rafmagnsöryggi er óįsęttanlegt, og Alžingi hlżtur aš vera sama sinnis.  Žingmenn, sem hafna žessari flżtingu, geta varla horft framan ķ kjósendur ķ NV- og NA-kjördęmi ķ nęstu kosningabarįttu.  

"Kostnašur viš lagningu jaršstrengja į 66 kV spennu er į pari viš loftlķnur, og lagning 66 kV jaršstrengja er vķšast hvar tęknilega möguleg.  Žó eru svęši, žar sem skammhlaupsafl er žaš lįgt, aš ekki er unnt aš leggja allar nżjar 66 kV lķnur ķ jöršu, og er bygging loftlķnu žvķ óhjįkvęmileg į žeim svęšum."

Į Vestfjöršum er einmitt ein af orsökum ónógra spennugęša m.v. žarfir nśtķma tękjabśnašar og mikillar sjįlfvirkni ķ atvinnurekstri, aš skammhlaupsafl raforkukerfis Vestfjarša er lįgt.  Žaš stafar af langri 132 kV geislatengingu viš stofnkerfi landsins og fįum og litlum virkjunum į svęšinu.  Žaš er aušvelt aš bęta śr hinu sķšarnefnda, žvķ aš hagkvęmir virkjanakostir finnast į Vestfjöršum, og er a.m.k. einn žeirra kominn ķ nżtingarflokk Rammaįętlunar og er žegar ķ undirbśningi.  Žaš er brżnt aš virkja sem mest af virkjanakostum ķ Rammaįętlun į Vestfjöršum.  Žar meš eru slegnar a.m.k. tvęr flugur ķ einu höggi.  Skammhlaupsafliš vex žį nęgilega mikiš til aš hęgt sé aš fęra allar loftlķnur Vestfjarša ķ jöršu, og afhendingaröryggi raforku eykst til mikilla muna įn žess aš žurfa aš grķpa til olķubrennslu ķ neyšarrafstöšinni į Bolungarvķk.  

Žaš er vaxandi skilningur į Alžingi fyrir žvķ, aš nśverandi įform stjórnvalda um uppbyggingu raforkukerfis landsins taka allt of langan tķma.  Siguršur Bogi Sęvarsson birti frétt ķ Morgunblašinu 27. desember 2019 undir yfirskriftinni:

"Žjóšaröryggi ķ orkumįlum verši tryggt".

Hśn hófst žannig:

"Endurskoša žarf löggjöf į Ķslandi, žar sem helztu innvišir samfélagsins eru greindir og staša žeirra tryggš m.t.t. žjóšaröryggis.  Vegir, brżr, virkjanir, flugvellir og fjarskipti geta falliš undir žessa löggjöf og sķšast en ekki sķzt flutningskerfi raforku.  

Žetta segir Njįll Trausti Frišbertsson, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Noršausturkjördęmi, sem eftir nżįriš ętlar aš óska eftir skżrslu frį stjórnvöldum um stöšu žessara mįla.  Sé įstęša til, megi leggja fram lagafrumvarp um mįliš."

Grķšarleg og vaxandi veršmętasköpun į sér staš į žeim landssvęšum, sem uršu fyrir rafmagnstruflunum į jólaföstu 2019.  Žaš er ein af forsendum frekari fjįrfestinga žar, aš nęgt raforkuframboš og afhendingaröryggi žess til jafns viš Suš-Vesturlandiš verši tryggt.  Žaš er jafnframt réttur ķbśanna. Žaš mį skoša žetta ķ samhengi viš fķna grein Jóns Gunnarssonar, ritara og žingmanns Sjįlfstęšisflokksins ķ Kraganum, ķ Fréttablašinu, 20. nóvember 2019,

"Nei, er svariš".

Hśn hófst žannig:

"Tękifęri okkar ķ uppbyggingu veršmętasköpunar, sköpun nżrra og fjölbreyttari starfa ķ tengslum viš öfluga byggšažróun, eru mikil.  En stefnu- og ašgeršarleysi okkar ķ raforkumįlum įsamt heimatilbśnum erfišleikum viš uppbyggingu dreifikerfis raforku gerir žaš aš verkum, aš fjölmörg tękifęri fara forgöršum eša eiga mjög erfitt uppdrįttar."

Ritari Sjįlfstęšisflokksins finnur, hvar skórinn kreppir, og veit, hvaš žarf til aš koma stöšunni ķ višunandi horf.  Žaš er įstęša til aš ętla, aš sama eigi viš um meirihluta žingheims.  Nś er hagkerfiš stašnaš og žar af leišandi vaxandi atvinnuleysi.  Til aš brjótast śt śr stöšnuninni žarf aš hefjast handa sem fyrst viš virkjanir, sem komnar eru vel į veg ķ undirbśningi, setja aukinn kraft ķ styrkingu flutnings- og dreifikerfa raforku og bęta samgöngukerfi landsins, ķ žéttbżli og ķ dreifbżli, af nżjum žrótti.  Til aš višhalda samkeppnisstöšu landsins dugar ekki aš lįta innvišina grotna nišur.

 

 

 

 

 

 

 

 


Ógnarlegar nįttśruhamfarir - žaš sem koma skal ?

Ógurlegt įstand hefur skapazt ķ suš-austanveršri Įstralķu af völdum skógarelda vegna mikilla žurrka į žessu svęši. Śrkoma ķ Įstralķu sveiflast lotubundiš og er nś nįlęgt hefšbundnu lįgmarki. Jafnframt hafa hitamet veriš slegin į žessu sumri ķ Įstralķu, og er žó hefšbundiš heitasta tķmabil ekki enn gengiš ķ garš. Viš vesturjašar Sidneyborgar fór hitastig yfir 49°C ķ viku 02/2020.      Ķ Indónesķu, sem er noršan viš Įstralķu, hafa į sama tķma oršiš heiftarlegustu flóš ķ langan tķma.

Žarna viršist hafa oršiš hlišrun į vešrakerfum, a.m.k. um stundarsakir, og sökinni er skellt į aukningu styrks koltvķildis ķ andrśmsloftinu śr 0.03 % ķ 0.04 % į 170 įrum.  Hér skal ekki kveša upp śr meš žaš, heldur višra röksemdir meš og į móti.  

Hvaš sem žvķ lķšur, žį hafa fjįrfestingarbankar og tryggingafélög nś tekiš til viš aš hringja višvörunarbjöllum śt af loftslagsbreytingum. Žetta į t.d. viš um borgir ķ Bandarķkjunum, žar sem sjįvarflóš geta valdiš miklum usla.  Žar er nęrtękt aš óttast um Flórķdaskagann, sem er flatur og lįgur allur saman.  Nś er slķkum rķkjum rįšlagt aš bśast viš  mešaltalstjóni af völdum loftslagsbreytinga, sem nemur 0,5-1,0 % į įri af VLF. Ef žetta er heimfęrt upp į ķslenzka efnahagskerfiš, fįst 15-30 mrdISK/įr.  Tjóniš, sem varš į Ķslandi ķ noršanįhlaupinu į jólaföstu 2019 nam e.t.v. žrišjungi af lįgmarki žessa bils, og žar var lķklega um aš ręša óvešur, sem bśast mį viš į 10 įra fresti.  Žetta er įhętta, sem Ķslendingar hafa bśiš viš frį landnįmi, en žį var hlżrra hér en nś er. 

Hagur Ķslands er hins vegar hįšur nįttśrunni ķ meiri męli en flestra annarra landa, og jafnvęgi hennar er óstöšugt. Žvķ mį slį föstu, og mašurinn (homo sapiens) er oršinn svo öflugur nś į tķmum, aš hann getur truflaš jafnvęgi nįttśrunnar.  Nįttśrulegar hitasveiflur mį m.a. sjį ķ löngum borkjörnum śr Gręnlandsjökli. 

Viškvęmt jafnvęgi į t.d. viš um Golfstrauminn, sem veikzt hefur į undanförnum įrum, og um lķfrķki hafsins.  Flytji nytjastofnar sig um set, getur hęglega oršiš efnahagslegt tjón hérlendis į ofannefndu bili.  Lošnan sannar žetta.  Hvarf hennar jafngildir um 20 mrdISK/įr tapi śtflutningstekna, en į móti hefur makrķllinn komiš upp aš ströndum landsins ķ ętisleit (étur um 3,0 Mt/įr) og bętt tjóniš, žótt ekki séu allir nįgrannar okkar žeirrar skošunar, aš viš megum nżta hann žrįtt fyrir žetta.  Žaš žykir okkur ósanngjarnt sjónarmiš, og žar er verk aš vinna fyrir ķslenzka hafréttarfręšinga, fiskifręšinga, śtgeršarmenn og stjórnarerindreka. Alžjóšlega gęšavottunarstöšin MSC leggur nś lóš sitt į žessar vogarskįlar meš žvķ aš svipta rķkin viš noršanvert Atlantshafiš gęšavottun į nżtingu norsk-ķslenzku sķldarinnar.  Innan ESB eru miklar įhyggjur um fiskveišiašstöšu ESB-rķkjanna eftir śtgöngu Breta.  ESB leggur til, aš fyrsta višfangsefni śtgöngusamninganna verši fiskveišiheimildir innan brezkrar lögsögu.  Bretar geta ašeins fallizt į skammvinna ašlögun ESB aš algeru brotthvarfi śr brezkri landhelgi, žvķ aš mestu hagsmunirnir eru ķ hefšbundnum kjördęmum Verkamannaflokksins, sem Ķhaldsflokkurinn vann į sitt band ķ desemberkosningunum 2019, og Boris Johnson lofaši kjósendum žar žvķ strax eftir kosningarnar aš rķkisstjórnin myndi standa viš bakiš į žessum nżju kjósendum Ķhaldsflokksins.  

Į hinn bóginn er einsżnt, aš landbśnašurinn hérlendis mun njóta góšs af hlżnun meš aukinni uppskeru og fleiri mögulegum tegundum, og aukin śrkoma er jafnframt fylgifiskur hlżnunar, svo aš ekki ętti aš vęsa um vatnsbśskapinn ķ framtķšinni. Žaš žżšir, aš rekstur vatnsorkuvera veršur enn hagkvęmari ķ framtķšinni en veriš hefur.   

Sé lķkan IPCC nęrri lagi, mį nś ljóst vera, aš mešalhitastig į jöršu mun hękka meira en var višmiš Parķsarsįttmįlans, 1,5°C-2,0°C.  Žessu veldur losun manna į 43 mrdt/įr af koltvķildi, CO2, sem er aušvitaš til višbótar enn meiri nįttśrślegri losun.  Til aš minnstu lķkur yršu į aš halda hlżnun undir 2°C, žyrftu helztu losunaržjóširnar aš draga mun meira śr losun en žęr skuldbundu sig til ķ Parķs, og fęstar žjóšir eru komnar į rekspöl minnkandi losunar.  Ašeins Evrópusambandiš, ESB, hefur sżnt vilja til žess nś undir forystu Ursulu von der Leyen, sem senn mun kynna "Gręna samninginn" sinn (Green Deal), sem kveša mun į um a.m.k. 55 % samdrįtt ķ losun ESB-landa 2030 m.v. 1990. Žetta er kjöriš tękifęri fyrir ESB til aš öšlast langžrįša stjórnun orkumįla Evrópusambandslandanna.  Til žess gagnast óttastjórnun meš ragnarök ("inferno") į nęstu grösum, nema styrk hönd mišstżringar ķ Brüssel stemmi į aš ósi.  

Žaš er hins vegar hęgara sagt en gert aš minnka CO2-losun; "The Devil is in the Detail", og lausn įn kjarnorku er ekki ķ sjónmįli įn žess aš skaša samkeppnishęfni ESB-landanna meira en góšu hófi gegnir, og žį veršur verr fariš en heima setiš, žvķ aš įn fjįrhagslegs styrkleika er verkefniš vonlaust. Žetta hefur hins vegar Greta Thunberg og hennar fylgifiskar, einnig hérlendis, ekki tekiš meš ķ reikninginn.  Ef fótunum veršur kippt undan hagvextinum, t.d. meš mjög hįum koltvķildisskatti, mun hagkerfiš skreppa saman, velferšarkerfiš hrynja og  fjöldaatvinnuleysi skella į.  Žetta er efnahagskreppa, og ķ kreppu minnkar aušvitaš neyzlan, en ekkert afl veršur til reišu til aš knżja fram orkuskipti. Bretar eru lķklegir til aš taka forystu į žessu sviši, žvķ aš žeir hafa ekki śtilokaš kjarnorkuna sem žįtt ķ lausninni, og hśn er sem stendur eini raunhęfi valkosturinn viš kolaorkuverin.  Bretar ętla aš loka sķšasta kolaorkuveri sķnu 2025, en Žjóšverjar 2035. Į Ķslandi og ķ öšrum löndum eru nśllvaxtarsinnar talsvert įberandi.  Žeir telja hagvöxt ósjįlfbęran.  Žetta fólk mun aldrei geta leitt orkuskipti, žvķ aš žau krefjast öflugs žróunarstarfs og mikilla fjįrfestinga, sem er nokkuš, sem afturhaldsstefnur geta aldrei stašiš undir.  Žęr bjóša ašeins upp į aukiš atvinnuleysi og versnandi lķfskjör.

Žaš var fyrirséš viš gerš Parķsarsamkomulagsins ķ desember 2015, aš samdrįttur ķ losun (hśn hefur į heimsvķsu aukizt sķšan žį) myndi ganga of hęgt til aš halda hlżnun undir 2°C m.v. įriš 1850 (žį var enn "Litla ķsöld" !).  Žess vegna var ķ samkomulaginu gert rįš fyrir aš sjśga CO2 śr išnašar- og orkuverareyk og jafnvel beint śr andrśmsloftinu og binda žaš ķ stöšugum efnasamböndum nešanjaršar.  Aš draga CO2 śr andrśmsloftinu er erfitt, žvķ aš žar er žaš ašeins ķ styrk 0,041 %.  Žetta er lķka mjög dżrt ķ įlverum vegna mjög lķtils styrks koltvķildis ķ kerreyk žeirra (<1 %, ķ kolaorkuverum hins vegar um 10 %).

Į vegum ESB hefur veriš stofnašur sjóšur aš upphęš mrdEUR 10, sem į aš styrkja žróunarverkefni į sviši endurnżjanlegra orkulinda og brottnįms CO2 śr išnašarreyk.  Fyrsta auglżsing hans eftir styrkumsóknum veršur 2020, og lķklegt er, aš frį Ķslandi muni berast umsóknir til aš žróa įfram ašferšir ON (Orku nįttśrunnar) į Hellisheiši.  Hjį ON į Hellisheiši er žessi förgun koltvķildis sögš kosta 30 USD/t, sem er ašeins 1/3 af kostnaši žessa ferlis erlendis.  Fyrir įlverin er žetta įreišanlega miklu dżrara en ķ jaršgufuvirkjuninni į Hellisheiši.  Hvers vegna velja žau ekki fremur hinn örugga kost aš semja viš skógarbęndur į Ķslandi um bindingu į a.m.k. hluta af 1,6 Mt/įr CO2 fyrir jafngildi um 30 USD/t ?

Hér sjįum viš ķ hnotskurn vanda barįttunnar viš koltvķildi ķ andrśmsloftinu.  Meš žvķ aš ferfalda koltvķildisskattinn upp ķ 100 USD/t CO2 vęri hugsanlega hęgt aš žvinga fyrirtęki til aš setja upp CO2-brottnįmsbśnaš ķ afsogskerfi sķn, en žaš mundi hins vegar setja višskomandi starfsemi į hlišina, og žar meš hefšu yfirvöld kastaš barninu śt meš bašvatninu.  Eins og sįst į 25. loftslagsrįšstefnu Sameinušu žjóšanna ķ Madrid ķ desember 2019, skortir samstöšu į mešal rķkja heims um sameiginlegar ašgeršir, og žar stendur hnķfurinn ķ kśnni.  Fyrir vikiš er rétt aš beina hluta af fénu, sem til rįšstöfunar er, til rannsókna į brżnustu mótvęgisašgeršum gegn hlżnun upp į meira en 3,0°C.  

IPCC gaf žaš śt 2018, aš til aš halda hlżnun undir 2°C žyrfti aš fjarlęgja 100-1000 mrdt af CO2 śr andrśmsloftinu og/eša losunarreyk fyrir nęstu aldamót, og mišgildiš var 730 mrdt CO2, ž.e.a.s 17 įra nśverandi losun.  Einmitt žetta hafa žörungar og jurtir gert ķ meira en einn milljarš įra.  Višarbrennsla er talin kolefnishlutlaus orkuvinnsla, af žvķ aš skilaš er til andrśmsloftsins žvķ, sem nżlega var tekiš žašan.  Žetta aušveldar višarkurlsnotendum į borš viš jįrnblendiverksmišjuna į Grundartanga leikinn.  

Hęngurinn viš bindingu meš skógrękt er mikil landžörf skógręktar. Nżskógrękt aš flatarmįli į viš Rśssland įętlaši IPCC 2018, aš myndi ašeins draga 200 mrdt CO2 śr andrśmsloftinu til aldamóta, sem ekki hrekkur til aš halda hlżnuninni nęgilega ķ skefjum samkvęmt IPCC. Til mótvęgis žessum vanda mętti žį grisja skóga, endurplanta og breyta nokkrum hundrušum af um 2500 kolakyntum orkuverum heims ķ sjįlfbęr višarkurlsorkuver (pellets).  500 slķk umbreytt kolaorkuver mundu žį spara andrśmsloftinu 5 mrdt/įr CO2 eša 12 %, og munar um minna.  

Ķsland bżšur hins vegar upp į mikla möguleika fyrir ķslenzkan išnaš til aš verša kolefnishlutlaus fyrir tilskilinn tķma (2040). Vegna hlżnandi og rakara loftslags eykst gróšursęldin hérlendis meš hverjum įratugi.  Til aš kolefnisjafna nśverandi įlišnaš į Ķslandi žarf 260 kha lands, og slķkt landrżmi er fyrir hendi ķ landinu įn žess aš ganga į ašrar nytjar.  Slķkt gróšursetningarįtak mundi skapa talsverša vinnu ķ landbśnašinum og efniviš śr grisjun til kurlbrennslu ķ išnašinum og til (kolefnisfrķrrar) orkuvinnslu og sķšar meir višarnytjar til hśsbygginga o.fl.  Hvers vegna hefur ekki Loftslagsrįš frumkvęši aš žvķ aš koma į samstarfi Skógręktarinnar, skógarbęnda og išnašarins ķ žessu skyni ? Slķkt vęri ólķkt žarfara en aš eiga vištöl viš fjölmišla meš kökkinn ķ hįlsinum śt af meintu svartnętti framundan.

Ašeins 19 af koltvķildisspśandi orku- og išjuverum heimsins fjarlęgja hluta af koltvķildismyndun sinni śr reyknum og binda hann nešanjaršar.  Alls nemur žetta koltvķildissog ašeins 40 Mt/įr eša 0,1 % af losun manna.  Hér žarf aš geta žess, aš hafiš sogar til sķn 1/4 og landgróšur 1/4.  Stašan er engu aš sķšur žannig, aš samkvęmt IPCC er oršiš vonlaust aš halda hlżnun undir 2,0°C og lķklegast, aš hśn verši yfir 3,0°C.

Fólk af alls konar saušahśsi tjįir sig um loftslagsmįlin og į fullan rétt į žvķ, žótt af mismiklum skilningi sé.  Hrokinn og stęrilętiš leynir sér žó ekki, žegar efasemdarmenn um żtrustu įhrif aukningar koltvķildisstyrks ķ andrśmsloftinu eru uppnefndir "afneitunarsinnar". Žaš er gefiš ķ skyn, aš efasemdarmenn afneiti stašreyndum.  Ekkert er fjęr sanni. Žetta er hins vegar tilraun til aš žagga nišur ķ žeim, sem vilja rökręša žessi mįl ķ staš žess aš jįtast undir hin nżju trśarbrögš um "hamfarahlżnun".  Ein lķtil spurning til žöggunarsinna gęti t.d. veriš, hvernig kenningar um "hamfarahlżnun" koma heim og saman viš žį stašreynd, aš žann 2. janśar 2020 var slegiš kuldamet į Gręnlandsjökli, er žar męldust -66°C ?

Ķ Morgunblašinu 29. nóvember 2019 birtist "baksvišsvištal" Baldurs Arnarsonar viš Andra Snę Magnason, rithöfund, sem hafši žar nįnast ekkert fram aš fęra annaš en yfirboršskennda frasa, einhvers konar loftslagsfrošu, sem hann gerir śt į ķ opinberri umręšu.  Vištalinu lauk meš spįdómi ķ dómsdagsstķl įn žess aš setja mįliš ķ tölulegt samhengi af viti.  Umręša af žessu tagi hefur veriš kölluš "tilfinningaklįm".  Žaš er gert śt į ótta viš breytingar:

"Ég held, aš sį fjöldi feršamanna, sem nś koma, sé įgętur.  Ég held, aš 5 milljónir feršamanna vęru hvorki ęskilegt markmiš menningarlega né umhverfislega fyrir Ķsland.  Eins og ég ręši um ķ fyrirlestri mķnum [ķ Borgarleikhśsinu-innsk. Mbl.], held ég, aš heimurinn sé aš fara aš breytast mjög hratt.  Žaš verša settar hömlur į flug į nęstu įrum; styttri feršir verša ekki sjįlfsagšar.  Ég held, aš Ķslendingar žurfi aš laga sig aš žvķ, aš viš fįum fęrri feršamenn ķ lengri tķma; aš žaš verši jafnmargir feršamenn į hverjum tķma.  Žaš verši hins vegar ekki tališ sišferšilega rétt aš skreppa ķ žriggja daga feršir til śtlanda, heldur heldur muni fólk fara [svo ?; verša] miklu lengur og betur [svo ?], žegar žaš feršast."

Žótt rithöfundurinn haldi, aš nśverandi feršamannafjöldi sé kjörfjöldi hérlendis, žį segja stašreyndir feršageirans annaš.  Gistirżmi er vannżtt, og tekjur eru of litlar m.v. žann fjölda, sem žar starfar nś, og hefur žó umtalsverš fękkun starfsmanna įtt sér staš frį undirritun Lķfskjarasamninganna, svo aš nś er heildarfjöldi atvinnulausra ķ landinu kominn ķ 7600.  Hugmyndafręši rithöfundarins er hugmyndafręši stöšnunar, afturhalds, sem leiša mun til aukins landflótta kunnįttufólks héšan.

Hann heldur, aš 5 M feršamanna sé meira en landiš ręšur viš meš góšu móti, en śtskżrir ekki, hvaš hann į viš.  Heildarfjöldinn 5 M getur t.d. veriš samsettur af 2 M millilendingarfaržega og 3 M gistifaržega.  Meš žvķ aš hluti žeirra fljśgi beint til Akureyrar eša Egilsstaša mį dreifa žeim betur um landiš og takist einnig aš dreifa žeim betur yfir įriš, žarf lķtiš aš fjįrfesta til višbótar viš nśverandi innviši, gistirżmi og afžreyingarašstöšu.  Góš nżting fjįrfestinga er lykillinn aš góšum rekstri og traustri atvinnu.  

Rithöfundurinn viršist halda, eins og Greta Thunberg, aš flugiš sé stórskašlegt andrśmsloftinu.  Žetta er misskilningur hjį žeim.  Koltvķildislosun flugvéla er innan viš 3 % af heildarlosun manna, og innanlandsflug ķ heiminum losar sennilega innan viš 1 %.  Hvers vegna ętti aš leggja hömlur į žaš, eins og rithöfundurinn spįir, aš verši gert ?  Heldur hann virkilega, aš žetta sé vęnleg ašferš til betra lķfs ?

Hugarórar rithöfundar eru ekki vęnlegur grundvöllur spįdóma.  Žaš, sem nś žegar er ķ gangi į žessu sviši, er žróun rafknśinna flugvéla fyrir vegalengdir undir 1000 km, nįnar tiltekiš tvinn flugvélar, žar sem bęši verša rafhreyflar og hreyflar knśnir jaršefnaeldsneyti.  Sennilega munu bęši birtast flugvélar meš rafhlöšum og vetnishlöšum į žessum įratugi, fyrst ķ litlum flugvélum, <20 manna, og sķšar ķ hinum stęrri.  Žessar vélar munu smįm saman leysa jaršefnaeldsneytisvélar af hólmi į öllum vegalengdum, enda umhverfisvęnni og lįgvęrari og auk žess hagkvęmari, er frį lķšur, ķ rafhami.

Hinn pólinn ķ loftslagsumręšunni gaf į aš lķta ķ Morgunblašinu 6. desember 2019, en žar birtist greinin "Loftslagsvķsindi hrjįš af fölsunum",

eftir Frišrik Danķelsson, efnaverkfręšing. Žar var óspart vitnaš ķ raunvķsindamenn og valvķsi gastegunda į bylgjulengd geislunar fyrir varmaupptöku. Frišrik skóf ekki utan af skošunum sķnum frekar en fyrri daginn; hann nżtti sér ešlisfręši gasa, og ólķkt fęrši hann betri rök fyrir mįli sķnu en rithöfundurinn, sem vešur į sśšum og reynir aš framkalla hagstęš hughrif įheyrenda og lesenda fyrir įróšur sinn. Slķkt hefur lķtiš vęgi ķ umręšunni til lengdar.  Žaš ętti aš vera tiltölulega fljótgert aš sannreyna stašhęfingar Frišriks.  Grein hans hófst žannig:

"Hin 123 įra gamla kenning Arrheniusar um hlżnun loftslags af völdum koltvķsżrings frį mönnum hefur nś vakiš spįr um "hamfarahlżnun".  Arrheniusi yfirsįst meginatrišiš, įhrif loftrakans.  Hįlfum įratug eftir, aš kenningin kom fram, var hśn hrakin af Knut Ångström, en hefur samt skotiš upp kollinum, žegar vešurlag hefur hlżnaš (eftir 1920 og 1980)."

Žessari hressilegu grein sinni meš tilvitnunum ķ merka raunvķsindamenn lauk Frišrik meš eftirfarandi hętti:

"Ešlisfręšileg lögmįl sżna, aš žau litlu įhrif, sem koltvķsżringurinn hefur į hitastigiš ķ lofthjśpnum, eru žegar aš mestu komin fram.  Koltvķsżringurinn, sem er nś žegar ķ lofthjśpnum, tekur upp nęr alla varmageislun, sem hann getur tekiš upp, en žaš er į bylgjulengdunum 2,7, 4,3 og 15 mķkron. Śtstreymi varmageislunar śt śr lofthjśpnum er ekki į žeim bylgjulengdum, heldur į 8-12 mķkrón, sem koltvķsżringurinn getur ekki tekiš upp.  

Aukiš magn af koltvķsżringi ķ loftinu breytir žessu ekki, sem žżšir, aš styrkur koltvķsżringsins ķ andrśmsloftinu hefur hverfandi įhrif į hitastigiš į jöršinni. Metan hefur sömuleišis hverfandi įhrif af sömu įstęšum.  Žaš er geislaupptaka loftrakans, sem er yfirgnęfandi og veldur obbanum af gróšurhśsaįhrifunum.

"... žaš hefur ekki veriš sżnt fram į meš sannfęrandi hętti, aš aukning CO2 ķ andrśmsloftinu hafi įkvešin įhrif į loftslag." (Prof. em. D. Thoenes, Hollandi.)

Af rannsóknum fęrustu óhįšra vķsindamanna er oršiš ljóst, aš aukinn koltvķsżringur ķ lofthjśpnum hefur hverfandi įhrif į loftslagiš į jöršinni." (Undirstr. BJo.)

Hér eru mikil tķšindi į ferš, ef sönn eru, ž.e. aš śtgeislun jaršar sé į tķšnibilinu 8-12 mķkrón og hvorki koltvķildi né metan geti sogaš ķ sig geislaorku į žvķ bylgjusviši.  Žaš var einmitt skżringin į įherzlunni, sem lögš var į hįmarks leyfilega hlżnun 2°C į Parķsarrįšstefnunni ķ desember 2015, aš viš meiri hlżnun mundi ekki rįšast viš hana, ž.e. hitastigsžróunin myndi žį lenda ķ óvišrįšanlegum hękkunarspķral, t.d. vegna žišnunar sķfrera Sķberiu, sem myndi losa śr lęšingi grķšarmagn metans, sem er sögš meira en tvķtugfalt sterkari gróšurhśsalofttegund en koltvķildi.  Ef hvorug žessara lofttegunda getur tekiš til sķn śtgeislun jaršar, fellur žessi hamfarakenning um sjįlfa sig.  Tiltölulega einfalt ętti aš vera aš grafa žetta upp.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Umhverfisvernd og afturhaldssemi fara illa saman

Žaš veršur ekki hęgt samtķmis aš nį įrangri ķ umhverfismįlum og halda uppi velferšaržjóšfélagi, jafnvel meš enn bęttum kjörum almennings, eins og kröfur standa til, įn žess aš nżta nżjustu tęknižróun og koma į nśtķmalegum innvišum į svišum, žar sem žeir eru ekki enn fyrir hendi.  Af Morgunblašsgrein Pįls Gķslasonar, verkfręšings, frį Hofi ķ Vatnsdal, žann 28. desember 2019,

"Svartnętti ķ skipulagsmįlum",

er ljóst, aš honum er öllum lokiš, žegar kemur aš stjórnsżslu hérlendis į sviši svo kallašrar umhverfisverndar.  Sannast sagna er, aš ķ höndum ķslenzku stjórnsżslunnar snżst umhverfisvernd išulega upp ķ andhverfu sķna. Žaš, sem gert er ķ nafni umhverfisverndar, gengur meir į aušlindir jaršar og eykur mengun meir en valkostur, sem hafnaš er ķ nafni umhverfisverndar. Žröngsżnin er svo yfirgengileg, aš hśn byrgir stjórnvöldum sżn į afleišingar įkvaršana, og hęfileikann til aš greina hismiš frį kjarnanum, aš sjį skóginn fyrir trjįnum, viršist vanta. Žetta er ķ einu orši sagt slęm stjórnsżsla, sem krystallast ķ Kjalvegarbśti, sem Skipulagsstofnun, įn skynsamlegra raka, vill nś senda ķ umhverfismat.  Hvenęr veršur męlirinn fullur hjį framfarasinnušum öflum ķ žjóšfélaginu ? 

Gefum Pįli oršiš, en hann hóf téša grein žannig:

"Tįknręnt er, aš į sama tķma og sólin nęr lįgpunkti sķnum į noršurhveli jaršar, og svartnętti skammdegis lętur undan sķga, birtast okkur enn einu sinni svartnęttisvišhorf śreltrar ašferšafręši skipulagsmįla: įkvöršun Skipulagsstofnunar 20. desember 2019 um aš vķsa brįšnaušsynlegum og ešlilegum endurbótum į kafla Kjalvegar ķ mat į umhverfisįhrifum."

Fyrir hendi er full vitneskja um umhverfisįhrif fyrirhugašra framkvęmda Vegageršarinnar į grundvelli verklżsingar hennar og sams konar umbóta į Kjalvegi sunnan Įrbśša.  Skipulagsstofnun hefši veriš nęr aš gera athugasemdir viš žetta žekkta fyrirkomulag Vegageršarinnar ķ staš žess, sem jašrar viš hreinręktašan fķflagang stofnunarinnar, aš bišja um skżrslu um framkvęmd, sem veršur aš öllu leyti sambęrileg viš ašra žekkta framkvęmd į sama vegslóša.

Žetta er misnotkun į opinberu valdi, sem sżnir, aš Skipulagsstofnun kann ekki meš vald sitt aš fara. Žaš veršur aš draga śr žessum völdum, og žaš er t.d. hęgt aš gera žannig, aš sį, sem meš skipulagsvald viškomandi verkefnis fer, yfirleitt sveitarfélag į viškomandi staš, įkveši, hvort žaš óski eftir śrskurši Skipulagsstofnunar um žaš, hvort tiltekiš verkefni skuli fara ķ lögformlegt umhverfismat eša ekki, og ašeins sį, sem skipulagsvaldiš hefur, geti fariš fram į slķkt viš Skipulagsstofnun. Hér er nefnilega um kostnašarsamt og tafsamt ferli aš ręša, og žaš er ešlilegt, aš kjörnir fulltrśar ķbśanna taki įbyrgš į žessari įkvöršun.  

Pįll Gķslason lżsti umręddu verkefni nįnar:

"Kjalvegur er einn fjögurra stofnvega į mišhįlendinu og staša hans vel skilgreind ķ landsskipulagsstefnu.  Fyrr į žessu įri [2019] lagši rķkisstjórnin fjįrmuni ķ lagningu rafstrengs mešfram Kjalvegi til aš flżta fyrir orkuskiptum. Į sama tķma berjast félagasamtök og einstaklingar žeim tengdir stöšugt gegn endurbótum į hįlendisvegunum, ef ekki beint, žį meš kröfum um matsferla og skrifręši. Žetta er sagt vera gert ķ nafni umhyggju fyrir mišhįlendinu, en er beinlķnis ķ andstöšu viš orkuskipti ķ samgöngum į žessu svęši landsins !" 

Rafstrengurinn er žarfur og orka um hann mun vonandi mörgum gagnast til aš endurhlaša rafgeymana ķ farskjótum sķnum, en vegalengdin aš hlešslustöšinni getur reynzt mörgum rafbķlaökumönnum įhęttusöm vegna mikillar orkunotkunar į vegum, žar sem hrašabreytingar eru tķšar og mótstaša mikil ķ bleytu og frį sterkum vindi, en ekki sķzt er rafkerfi ķ botni bķlsins hętta bśin, žar sem grjót stendur upp śr slóšum.  Žessi slóšaśtgerš yfirvalda ķ feršamannalandinu Ķslandi er alger tķmaskekkja.  

Žaš, sem höfundurinn skrifaši um leyfisveitingaferli framkvęmda, sżnir, aš ferliš er löggjafarlegt klśšur, sem žjónar ekki hagsmunum almennings, heldur sérhagsmunum bśrókrata, rįšgjafa og sérvitringa, sem engar framfarir vilja sjį į žessu sviši samgangna:

"Kjalvegarframkvęmdir og fjöldi annarra mįla undanfarin įr sżna og sanna, aš leyfisferli framkvęmda į Ķslandi hefur leitt samfélagiš ķ hreinar ógöngur, enda er žaš mun lengra og flóknara en gerist ķ grannrķkjunum okkar.  Ferliš viršist raunar engan enda ętla aš taka, žegar kęrugleši rķkir, eins og dęmin sanna.

Sjö skilgreind stig stjórnvaldsįkvaršana gefa kęrurétt hérlendis, en eitt til tvö annars stašar į Noršurlöndum.  Ekki bara žaš.  Hvergi nema į Ķslandi er til stašar opin heimild til aš kęra matsskylda įkvöršun efnislega !"

Hér er lķklega komiš enn eitt dęmi žess, aš ķslenzkir laga- og reglusmišir taka erlenda fyrirmynd og flękja hana til mikilla muna, svo aš ferliš veršur óskilvirkara og dżrara en nokkurs stašar žekkist į byggšu bóli.  Stjórnlyndi og vanžekking ķ einni sęng, og afleišingin veršur hreint skelfileg.  Žaš er löngu tķmabęrt aš gera į žessu örverpi uppskurš į grundvelli reynslunnar.  

Ķ lok greinar sinnar skrifaši téšur Pįll:

"Flękjustig leyfisveitingaferils framkvęmda hérlendis og višmiš ķ mati į umhverfisįhrifum samręmast ekki nśtķmakröfum um sjįlfbęrni og standa reyndar beinlķnis ķ vegi fyrir žvķ, aš orkuskipti ķ samgöngum nįi žeim markmišum, sem aš er stefnt.  Žaš žjónar nefnilega loftslagsmarkmišum aš gera stofnvegi į hįlendi Ķslands akfęra."

Žetta er žungur įfellisdómur yfir stjórnkerfi og löggjöf um ferli verklegra framkvęmda į Ķslandi.  Annašhvort hefur žessu kerfi veriš komiš į af ókunnugleika į ašstęšum og mešvitundarleysi um žann kostnaš, beinan og óbeinan, sem flókiš ferli og endalausir kęrumöguleikar geta haft ķ för meš sér, eša embęttismenn og/eša löggjafinn hefur mešvitaš veriš aš leggja stein ķ götu įkvöršunar réttmętra yfirvalda og stofnana, sem įbyrgš bera į samgönguęšum, orkuęšum og öšrum innvišum ķ landinu.  Žaš er ekki hlutverk félagasamtaka į borš viš Landvernd eša einstaka hagsmunaašila eša einstaklinga meš sterkar skošanir į tiltekinni framkvęmd aš rįša žvķ, hvort eša hvenęr af henni veršur.  Hins vegar er öllum frjįlst aš koma įbendingum sķnum og skošunum į verkefnum į framfęri viš yfirvöldin.

Dżrkeyptar tafir hafa oršiš į aš reisa nżja Byggšalķnu, og kennir įbyrgšarašili hennar, Landsnet, Landvernd og landeigendum um žęr.  Allir ęttu aš vita nś, hversu alvarlegt žaš er fyrir nśtķmažjóšfélag aš bśa viš feyskna innviši.  Okkar tķmar kalla jafnframt į orkuskipti, og ef einhver heldur, aš žau geti oršiš hérlendis įn mikilla fjįrfestinga ķ virkjunum, flutningskerfi rafmagns og stofnvegum įsamt dreifikerfi rafmagns og hlešslustöšvum (įfyllistöšvum) um allt land fyrir nżorkusamgöngutęki, žį vešur sį hinn sami ķ villu og svķma.  Žar sem rķkisstjórnin hefur marglżst žvķ yfir, heima og erlendis, aš hśn setji barįttuna viš hlżnun jaršar af völdum gróšurhśsaįhrifa ķ forgang, žį veršur hśn aš ryšja ķ brott hindrunum ķ vegi orkuskiptanna.  Ef hśn gerir žaš ekki į žvķ sviši, sem hér hefur veriš fjallaš um, žį missir hśn allan trśveršugleika.

Morgunblašinu blöskrar staša žessara mįla.  Žvķ til stašfestingar birtist leišari ķ blašinu 30. desember 2019:

"Vegabętur ķ umhverfismat ?".

Seinni hlutinn var į žessa leiš:

"Vegageršin vill rįšast ķ žessa uppbyggingu vegarins, sem full žörf er į, enda vegurinn almennt illa farinn į vorin, sem kallar į miklar lagfęringar.  Aš sögn oddvita Blįskógabyggšar er vegurinn į ašalskipulagi, uppbyggšur, og Skipulagsstofnun samžykkti ašalskipulagiš ķ fyrravor.  Žį hlżtur einnig aš skipta mįli, aš vegurinn er žarna nś žegar.  

Óhóflegar tafir hafa oršiš į mörgum innvišaframkvęmdum į lišnum įrum, ekki sķzt vegna umhverfismats og kęruleiša, sem žvķ tengjast.  Ekki žarf aš efast um, aš allir vilja nįttśrunni vel, en žaš felur ekki ķ sér, aš réttlętanlegt sé aš beita umhverfismati til aš tefja eša reyna aš koma ķ veg fyrir sjįlfsagšar framkvęmdir.  Og žaš er žeim sjónarmišum, sem aš baki umhverfismati bśa, ekki til framdrįttar, nema sķšur sé, ef žetta tęki er misnotaš.  Žetta verša opinberar stofnanir aš hafa ķ huga.  Geri žęr žaš ekki, hlżtur löggjafinn aš grķpa inn ķ."

Nęrliggjandi tślkun į framferši Skipulagsstofnunar rķkisins er, aš hśn sé misnotuš til aš žvęlast fyrir framförum.  Svar löggjafans viš slķkri valdnķšslu gęti t.d. veriš, aš setja žaš ķ hendur skipulagsvaldsins į stašnum, hér Blįskógabyggšar, hvort Skipulagsstofnun verši fališ aš įkvarša, hvort fyrirhuguš framkvęmd skuli undirgangast umhverfismat.  Ķ žessu tilviki segir heilbrigš skynsemi, aš Blįskógabyggš hefši ekki tališ žörf į umhverfismati, og žį hefši Skipulagsstofnun ekki fengiš mįliš til slķkrar įkvöršunar, og sś įkvöršun Blįskógabyggšar hefši veriš endanleg og framkvęmdin einfaldlega fariš ķ leyfisveitingaferli hjį Blįskógabyggš ķ staš žessa fįrįnlega tafaleiks Skipulagsstofnunar.

Marz - 2 2012 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Ranghugmyndir og hįlendisžjóšgaršur

Orkumįlasjóri birti gagnmerka jólahugvekju til landsmanna į jólaföstu 2019 eftir jólaföstuóvešriš į noršanveršu landinu og ófarir žess. Žar benti hann į varasamar ranghugmyndir Landverndar um, hverjum flutningskerfi raforku žjónaši, og lęvķslega atlögu aušlindarįšuneytisins aš fjölbreytilegri aušlindanżtingu hįlendisins, sem viršist sjįlfsögš, sé sjįlfbęrni gętt.  Veršur nś gripiš nišur ķ žennan jólabošskap Orkumįlastjóra, sem nś, "nota bene", gegnir hlutverki Landsreglara į Ķslandi samkvęmt Orkupakka 3 (e. National Energy Regulator) fyrir ACER (Orkustofnun Evrópusambandsins). Enn hefur žó ekki frétzt af beinum gjörningum hans ķ žvķ hlutverki, en žeir eru žó óhjįkvęmilegir įšur en langt um lķšur. 

Hann getur vęntanlega stašfest, aš hvergi į Evrópska efnahagssvęšinu setja stjórnvöld upp višlķka giršingar gagnvart nżtingu endurnżjanlegra orkulinda og aušlindarįšuneytiš er meš ķ undirbśningi hérlendis, og hvergi eru višlķka kęruheimildir viš lżši gagnvart stjórnvaldsįkvöršunum um framkvęmdir og hér. Viš erum eins og hross ķ hafti fyrir eigin tilverknaš, af žvķ aš stjórnkerfi rķkisins gengst upp ķ žvķ aš vera kažólskari en pįfinn.  Sjįlfskaparvķtin eru verst.

Stjórnkerfi ķslenzka rķkisins er į algerum villigötum meš samspil nżtingar og verndunar, og framganga žess er ķ andstöšu viš heilbrigša skynsemi og vinnur žess vegna beinlķnis gegn orkuskiptum og loftslagsvęnni orkunżtingu.  Alžingi veršur hér aš leišrétta mjög rangan kśrs, svo aš raforkukerfi og samgöngukerfi  landsins geti komizt į réttan kjöl sem fyrst.

Śr jólabošskap Orkumįlastjóra 2019:

"Žeir, sem hafa į undanförnum įrum barizt haršast gegn nżjum flutningslķnum ķ raforkukerfinu og lagt stein ķ götu leyfisveitinga og framkvęmda, hvar sem tękifęri gefast, eiga nś ķ vök aš verjast, žegar menn sjį afleišingar mikilla veikleika ķ flutnings- og dreifikerfinu.  Žeir reyna nś aš setja žetta ķ žann bśning, aš žeir séu ekki andsnśnir lķnum, sem žjóna hinum almenna hluta kerfisins, heldur einungis framkvęmdum, sem žjóna stórišju.  

Ķ umsögn Landverndar um kerfisįętlun Landsnets segir: "Landsnet sem fyrirtęki ķ eigu almennings ętti aš sjį sóma sinn ķ žvķ aš taka žetta [ašgreiningu įlags eftir notendahópum-innsk. BJo] skżrt fram ķ allri umfjöllun um afhendingaröryggi og ętti alls ekki aš hafa frumkvęši aš hręšsluįróšri, eins og fyrirtękiš stóš fyrir ķ tengslum viš įrsfund sinn, žar sem talaš var um skert žjóšaröryggi.  Ef dregiš hefur śr žjóšaröryggi vegna lķtillar flutningsgetu raforkukerfisins, žarf aš tengja žaš beint viš orsakavaldinn: stórišju.""

 Hér varpar Orkumįlastjóri ljósi į fįdęma įbyrgšarleysi Landverndar, sem snżr śt śr eša misskilur gjörsamlega mįlflutning Landsnets og Orkustofnunar į undanförnum įrum um hlutverk flutningskerfis raforku fyrir velferš landsmanna.

Žegar įkvöršun var tekin um 2. orkuskipti landsins vegna olķukreppunnar 1973 og a.m.k. 70 % hękkunar olķuveršs žį, var jafnframt tekin įkvöršun um aš tengja alla landsmenn viš stęrstu og hagkvęmustu virkjanir landsins į Žjórsįr/Tungnaįrsvęšinu meš s.k. Byggšalķnu.  Žessar hagkvęmu virkjanir voru eingöngu mögulegar sem slķkar vegna langtķmasamninga um mikla raforkusölu frį žeim til stórišjuvera.  Žaš er aš snśa stašreyndum į haus aš halda žvķ fram, eins og Landvernd ķtrekaš gerir sig seka um, aš Byggšalķna sé fyrir stórišju.  Žaš er ekki heil brś ķ slķkum bošskap, hvorki fyrr né sķšar, og žessi mįlflutningur hennar er ašeins ósvķfin tilraun til aš sį ranghugmyndum į mešal landeigenda og alls almennings um hlutverk žessarar lķnu nś og ķ sögulegu samhengi.

Žaš veršur svo aš segja hverja sögu, eins og hśn er, aš sś stašreynd, aš stjórnvöld skuli hafa opnaš žröngsżnum og įbyrgšarlausum afturhaldsöflum leiš til aš žvęlast nęr endalaust fyrir sjįlfsögšum framfaramįlum landsins alls og žeim réttlętismįlum landsbyggšar aš sitja viš sama borš og flestir ķbśar Suš-Vesturlands gera nś, er vanrękslusynd, sem löggjafinn veršur aš lagfęra hiš fyrsta.  

Hįlendisžjóšgaršur er gęluverkefni, sem fólk af saušahśsi Landverndar, t.d. aušlindarįšherrann (fyrrverandi framkvęmdastjóri Landverndar og kęruglašur žar meš afbrigšum), ber mjög fyrir brjósti. Aš setja žetta gęluverkefni į oddinn nś vitnar um óįbyrga forgangsröšun. Žegar innvišažörfin hrópar į meira fjįrmagn, er ekki fjįrhagslegt bolmagn til óžarfa leikaraskapar, sem setur skoršur viš fjölbreytilegri veršmętasköpun śr aušlindum hįlendisins.  

Aušlindarįšherra veifar gatslitinni dulu um, aš hver króna, sem variš er til žessa hįlendisžjóšgaršs, muni skapa 22 krónur.  Žetta er blašur śt ķ loftiš.  Hįlendisžjóšgaršur er ekki gullgęs, heldur byrši og gęluverkefni forręšishyggjunnar, sem ekki getur skapaš meira fé en sveitarfélög og fyrirtęki innan žeirra og/eša meš starfsleyfi frį žeim geta skapaš į žessum vettvangi. Viršisaukinn veršur žar af leišandi enginn viš allt žetta umstang.

Žaš er alger óžarfi aš svęla meš žessum hętti žrišjung landsins undir forręši rķkisins, žegar ekki hefur enn komiš ķ ljós neinn augljós kostur viš eša žörf į mišlęgri įkvöršunartöku rķkisins į hįlendinu, eins og hins vegar hefur berlega komiš ķ ljós varšandi żmislegt annaš, s.s. žjóšvegi og meginflutningskerfi rafmagns.

Orkumįlastjóri, sem er ķ stöšu til aš afla sér vķštękrar yfirsżnar um žessi mįl, fordęmdi žessar hįlendisžjóšgaršsfyrirętlanir aušlindarįšuneytisins ķ jólahugvekju sinni ķ desember 2019:

"Öll starfsemi žar [ķ aušlindarįšuneyti Ķslands-innsk. BJo] viršist mér ganga śt į aš reisa margfaldar gaddavķrsgiršingar ķ kringum framtķšarkosti okkar til virkjunar jaršhita og vatnsfalla, og koma jafnvel ķ veg fyrir įframhaldandi rannsóknir į aušlindunum.  Allt er žetta gert undir sakleysislegum og aušseljanlegum formerkjum, eins og stofnun hįlendisžjóšgaršs og frišlżsingar nįttśrusvęša, en hins vegar vandlega sneitt hjį žvķ aš meta įhrif žessa į orkuöryggi, atvinnulķf, hagvaxtarmöguleika okkar til lengri tķma, framlag okkar til loftslagsvęnnar raforkuvinnslu og svona mętti lengi telja." [Undirstr. BJo.]

Orkumįlastjóri skrifar hér beinum oršum, aš undirbśningur aušlindarįšuneytisins fyrir stofnun hįlendisžjóšgaršs fari fram undir fölskum formerkjum og aš meš endemum einstrengingslegum ašferšum sé beitt, žar sem žröngsżni fremur en vķš sżn į nįttśruvernd rįši för.  Hér eru svo alvarlegar įsakanir um óheilindi og fśsk rįšuneytis į feršinni, aš naušsynlegt er fyrir Alžingi aš grafast fyrir um žetta mįl og stöšva žaš, ef naušsyn krefur.  Svona vinnubrögš verša engum til gagns, žegar upp er stašiš, heldur munu enda sem bjśgverpill ķ fangi stjórnvalda. Į skal aš ósi stemma. 

Ķ Morgunblašinu birtist efst į bls. 2 žann 27. desember 2019 frétt Siguršar Boga Sęvarssonar meš vištali viš Pįl Gķslason, verkfręšing, frį Hofi ķ Vatnsdal, undir fyrirsögninni:

"Žjóšgaršurinn stöšvi landnżtingu".

Pįll Gķslason er öllum hnśtum kunnugur um sjįlfbęra nżtingu hįlendisins, enda hefur hann stundaš starfsemi ķ Kerlingarfjöllum um įrabil, sem žykir til fyrirmyndar.  Ljóst er af oršum Pįls, aš žjóšgaršsstofnun žessi leysir ekkert vandamįl, heldur eykur kostnaš rķkisins og veršur öllum til ama meš skrifręši og einstrengingslegri stefnumörkun og stjórnun, enda hręša sporin frį Vatnajökulsžjóšgarši.  Aš óžörfu veršur gengiš hér į forręši sveitarfélaganna yfir skipulagsmįlum innan žeirra nśverandi vébanda.  Forręšishyggjan mun leggja dauša hönd sķna į žróun hįlendisins, en žaš er einmitt höfušatriši aš žróa žaš meš ašstoš nśtķmatękni og fjölbreytilegum višhorfum.  Fréttin hófst žannig:

"Hugmynd um um hįlendisžjóšgarš ber aš taka meš fyrirvara, enda er įvinningurinn óljós.  Nįttśruvernd į öręfum landsins er forgangsverkefni, en žaš starf mętti fyrst efla meš svęšisbundnu samstarfi sveitarfélaga.  Rķkiš į aš vinna įfram aš uppbyggingu stofnvega og flżta orkuskiptum.  Ašgeršir, er varša umgengni, byggingu og rekstur žjónustumišstöšva og fleira eru dęmi um verkefni, sem sveitarfélög eša einkaašilar gętu sinnt betur.  Žetta segir Pįll Gķslason hjį Fannborg ķ Kerlingarfjöllum."

Rķkiš į ekki aš troša sér inn į sviš, sem ašrir geta sinnt betur og eru žekkingarlega betur ķ stakkinn bśnir til aš annast.  Śtžensla rķkisbįknsins er vandamįl.  Bįkniš ręšur ekki viš öll žau verkefni, sem žaš gķn yfir nśna, žrįtt fyrir mjög ķžyngjandi skattheimtu, og żmis innvišauppbygging, sem ešlilegt er aš rķkisvaldiš sinni, er ķ skötulķki.  Žaš er engin įstęša fyrir rķkisvaldiš į žessari stundu aš ženja sig yfir mestallt hįlendi Ķslands.

""Ég sé ekki įbata af žunglamalegu stjórnkerfi, žar sem ofurįherzla er lögš į aš stöšva nżtingu fallvatna, en žaš viršist [vera] markmišiš.  Blönduš landnżting įfram vęri farsęlli, žar sem žróa mį samspil landbśnašar, feršažjónustu og afžreyingar og orkuvinnslu", segir Pįll og heldur įfram:

"Ķ frumvarpsdrögunum greini ég sterkan vilja til aš žrengja [aš] eša stöšva frekari nżtingu lands, ž.e. žróun orkuvinnslu og feršažjónustu.  Slķkt tel ég hvorki męta nśtķmakröfum um sjįlfbęrni né hugmyndum um afžreyingarmöguleika.  Virkjanir og uppistöšulón į hįlendinu geta stungiš ķ augun, en į móti kemur, aš orkan, sem žašan fęst, er umhverfisvęn og skilar samfélaginu miklu.""

Žaš er samhljómur meš Orkumįlastjóra og Pįli Gķslasyni, žegar žeir fęra fram röksemdir sķnar gegn tillögu aušlindarįšherra um hįlendisžjóšgarš.  Framgangsmįti rįšherrans er ótękur.  Viš įkvöršun um žaš meš hvaša hętti hįlendiš veršur skipulagt og nytjaš, er forkastanlegt aš ganga einstrengingslega fram, žannig aš ašeins eitt sjónarmiš, verndunarsjónarmišiš, rįši rķkjum.  Žetta er hęttan viš aš fela einu rįšuneyti ķ Reykjavķk yfirstjórnun žessara mįla. 

Sjįlfbęra nżtingu og afturkręf mannvirki samkvęmt fjölžjóšlegri skilgreiningu į aš leggja til grundvallar į hįlendinu, žar sem öll sjónarmiš mega sķn nokkurs.  Ašeins žannig nęst sęmileg sįtt um fyrirkomulag hįlendismįla.  Rįšherrann er į annarri lķnu og mun žess vegna męta haršri andstöšu. Saga hans sżnir, aš hann į žaš til aš vera nokkuš herskįr, žótt mjśkur sé į manninn ķ fjölmišlum nś um stundir. 

 

 


Raforku- og fjarskiptaöryggi - stórfelldir almannahagsmunir

Žaš er į įbyrgš stjórnvalda aš tryggja öryggi almennings, og Alžingi ber aš hafa eftirlit meš stjórnvöldum.  Žaš hefur nś opinberazt, aš hvorki fjarskiptakerfi landsins né raforkukerfi eru ķ stakk bśin til aš standast žann vešurham, sem bśast mį viš ķ einhverjum landshlutum į hverjum įratugi. Žetta er įfellisdómur yfir stjórnvöldum, sem žingiš veršur aš lįta til sķn taka 2020 og hóf reyndar žį vegferš 2019.

Žaš viršist nś vera samdóma skošun allra, leikra og lęršra, žingmanna og embęttismanna, aš viš svo bśiš megi ekki standa. Eftir er žó aš sjį, hver hvort hugur fylgir mįli. Af umręšunum leišir, aš nęgur einhugur ętti aš vera fyrir hendi til aš gera tafarlaust fjįrmagnaša įętlun um endurbętur, sem dugi til aš koma ķ veg fyrir straumleysi og fjarskiptaleysi ķ vešurhami, sem er sambęrilegur viš jólaföstuóvešriš 2019 į noršanveršu landinu, žegar umbótum lżkur samkvęmt žeirri įętlun.  Žaš ętti ekki aš vera seinna en viš įrslok varšandi 2025 varšandi rafmagnsöryggiš. 

Nś vita viškomandi fyrirtęki, ašallega Landsnet og RARIK, hvaša višmišun žarf aš leggja til grundvallar į hverju landsvęši į Vestfjöršum, Noršurlandi og Austurlandi, ķ noršanroki eša fįrvišri meš ķsingu og seltu. Įšur hafa žessi fyrirtęki haft reynslu af slķku ķ sušlęgum įttum.  Žaš veršur ętlazt til žess, aš fyrirtękin leggi nś ekki upp meš lausnir, sem ekki standast veršur, sem vęnta mį į 10 įra fresti. Žaš er žjóšhagslega óhagkvęmt aš hefja umbętur, sem ekki koma ķ veg fyrir milljarša ISK tjón į 10 įra fresti (įętlun BJo: mrdISK 5,0 ķ desember 2019).

Til žess veršur ętlazt, aš žessi fyrirtęki komi rafmagnsöryggismįlum į noršanveršu landinu ķ žetta horf fyrir įrslok 2025.  Žaš er reyndar ekki hęgt aš ętlast til žess svo fljótt fyrir sumarhśsabyggšir, en fyrir alla staši, žar sem atvinnustarfsemi er stunduš og föst bśseta er, veršur aš ętlast til žess. 

Ef ķ ljós kemur, aš fyrirtękin hafa ekki dregiš rétta lęrdóma af fyrrnefndu jólaföstuvešri, heldur lagt upp meš lausnir, sem ekki duga, žį veršur žaš stjórnendum og stjórnum viškomandi fyrirtękja til mikils hnjóšs, og Alžingismenn, sem verša aš vera yfirgęzlumenn almannahagsmuna hér sem endranęr, verša aš ganga eftir žvķ viš rķkisstjórnina, aš ekki sé veriš aš sóa fé ķ śtfęrslur, sem menn nś mega vita, aš eru of veikar fyrir vešur, sem bśast mį viš į hverjum įratugi.

Žann 21. desember 2019 skrifaši Höskuldur Daši Magnśsson frétt ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Raforkustjórar kvaddir til".

Žar tók hann tali žingmann, sem góšu heilli hefur m.a. lįtiš orkumįlin sig miklu varša, eins og žingmönnum ber, og sveitarstjóra Hśnažings vestra į Hvammstanga, sem varš einna verst śti ķ óvešrinu vegna žess m.a., aš ašveitustöš Hrśtatunga stendur berskjölduš gagnvart ķsingu og seltu ķ noršan hvassvišri viš 0°C og vararafstöš vantar ķ žéttbżlinu žar ķ sveit:

""Mér hafa fundizt menn ekki vera aš taka žetta nęgilega alvarlega ķ gegnum tķšina.  Ég held, aš žaš hafi ekki veriš almenn vitneskja į svęšinu um žaš, hversu illa kerfiš stóš allt saman", segir Njįll Trausti Frišbertsson, alžingismašur."

Žetta er alveg rétt hjį žingmanninum.  Žaš hefur įratugum saman veriš lįtiš, eins og Byggšalķnan vęri nógu örugg, og aš styrrinn um hana stęši ašeins um flutningsgetuna.  Nś vita menn betur, og menn vita jafnframt fyrir hvers konar vešurįraun žarf aš hanna nżja Byggšalķnu.  Žaš žżšir ekki lengur fyrir Landsnet aš koma meš tillögu um eitthvaš, sem ekki žolir vešurham og seltu, sem vęnta mį į 10 įra fresti, eins og kom nś į jólaföstunni.  Orkurįšherrann getur į žingi vęnzt spurningar į borš viš žį, hvort fram komin tillaga Landsnets sé hönnuš til aš standa af sér sambland af roki, ķsingu og seltu, sem starfsmenn og verktakar Landsnets böršust viš af seiglu og haršfylgi į jólaföstu 2019 og įsamt björgunarsveitunum björgušu žvķ, sem bjargaš varš.  Hin heilbrigša grasrót landsins bregst aldrei, en meiri įhöld eru um stjórnendurna (elķtuna), sem minna stundum į vafagemlinga, svo aš ekki sé nś minnzt į ormaveika rollu.

""Žetta var gagnlegur fundur [meš Gušmundi I. Įsmundssyni og Tryggva Ž. Haraldssyni-innsk. BJo]. Viš fengum yfirlit yfir žaš, hvernig žessi mįl hafa žróazt og stöšuna.  Ég held, aš žaš hljóti flestir aš sjį, hversu mikilvęgt er aš styrkja og byggja upp flutningskerfi raforku.  Mašur vill helzt ekki hugsa žį hugsun til enda, hvernig hefši fariš, ef 65 % strengjanna hefšu ekki veriš komin ķ jörš", segir Njįll Trausti."  

Žaš eru vafalaust nógu margir nś, sem sjį, aš noršanvert landiš bżr viš ófremdarįstand, og skömm vęri aš aš lįta raunhęfar śrbętur reka lengur į reišanum. Vel fęri į, aš įhugasamir žingmenn um žessi mįlefni legšu  fram žingsįlyktunartillögu um nżja Byggšalķnu į milli Fljótsdals og Brennimels (Klafastaša) fyrir įrslok 2025, og aš allt dreifikerfi landsins til žéttbżlis og atvinnurekstrar fari ķ jörš į sama tķma og jafnframt dreifistöšvar (rofar og spennar, rafgeymar o.fl.) ķ hśs.  Žį hljóta aš koma fram stjórnarfrumvörp til naušsynlegra laga, sem duga til aš tryggja framgang žessa mįls. Endalausar nefndaskipanir og skżrslugeršir duga ekki einar og sér.  Śr žvķ, sem komiš er, veršur aš hraša sér aš teikniboršinu og lįta verkin tala eša aš jįta uppgjöf sķna gagnvart višfangsefninu og fį ašra til verksins. Kjósendur munu senn vega žaš og meta, hverjir og hverjar eru į vetur setjandi.

""Viš lögšum įherzlu į žaš, aš hér hafi ekki veriš varaafl til stašar og ekki hafi veriš mönnuš stöšin ķ Hrśtatungu.  Viš viljum fį mönnun į svęšiš og stęrri spenni į Laxįrvatn, svo aš hęgt sé aš fį varaafl žašan, ef žaš bregzt Hrśtatungumegin", segir sveitarstjórinn [ķ Hśnažingi vestra]." 

Varšandi varaaflsžörfina er sjįlfsagt af RARIK og öšrum dreifiveitum įsamt Landsneti eftir atvikum aš gera nżjar įhęttugreiningar ķ ljósi reynslunnar og nżrra įforma eftir jólaföstuóvešriš 2019. Slķkar įhęttugreiningar ęttu aš fara fram meš žįtttöku heimamanna.  

Varšandi fjarskiptakerfi, sem reyndust vera alltof hįš veiturafmagni m.v. mikilvęgi žeirra, reynast fjarskiptafyrirtękin ekki hafa haft įhuga fyrir aš keppa um višskiptavini į grundvelli žess, hversu langvarandi samband žau byšu višskiptavinum sķnum ķ straumleysi.  Póst- og fjarskiptastofnun var mešvituš um ófullnęgjandi neyšarafl hjį fyrirtękjunum, en ber žvķ viš eftir į, aš lagaheimild sé ekki fyrir hendi til aš įkvarša lįgmarks neyšarafl.  Žessi embęttisfęrsla er anzi dauf, svo aš ekki sé nś fastara aš orši kvešiš.  Setja žarf hiš fyrsta lög, sem skylda Póst- og fjar til aš įkvarša lįgmarkstķmalengd fullrar fjarskiptažjónustu ķ straumleysi į hverjum staš og til aš hafa virkt eftirlit meš neyšaraflkerfum fjarskiptafyrirtękjanna og refsiśrręši, ef śt af er brugšiš.  Ķ lögum skal taka af tvķmęli um, aš samstarf fjarskiptafyrirtękjanna um neyšaraflgjafa sé leyfilegt.  Ótękt er, aš tślkun samkeppnislaga į annan veg valdi veršhękkun til neytenda vegna sjįlfsagšs neyšarafls m.v. mikilvęgi.

Elķas B. Elķasson, sérfręšingur ķ orkumįlum, skrifaši vel ķgrundaša grein um afhendingaröryggi raforku, sem birtist ķ Morgunblašinu 19. desember 2019,

"Eftir storminn":

"Jólaföstuvešriš og afleišingar žess sżndu fram į, aš flutningskerfiš er ekki hannaš fyrir žau vešur, sem hér geta komiš.  Stjórnvöld og almenningur įttušu sig į žvķ og vill rįšstafanir.  Fólk į landsbyggšinni, bęši til sveita og ķ minni bęjarfélögum, bżr ekki viš žaš raforkuöryggi, sem žarf ķ nśtķma žjóšfélagi.  Stórišjufyrirtęki kunna aš leggja mat į mikilvęgi orkuöryggis og verša aš taka tillit til žess kostnašar, sem Landsnet og orkusali bera af öryggiskröfum žeirra, en žegar um öryggi almennings er aš ręša, sofa stjórnmįlamenn mešan sveitarstjórnir meš skipulagsvaldiš, nįttśruverndarsamtök og einstakir landeigendur žvęlast fyrir."

Žaš er hįrrétt, aš kjörnum fulltrśum almennings ber aš gęta hagsmuna hans gagnvart flutnings-, dreififyrirtękjum og orkusölum (orkuvinnslu) meš žvķ aš setja fram kröfur um gęši rafmagns, afhendingaröryggi og spennugęši. Žetta geta sveitarstjórnir gert meš įlyktunum sķnum og  Alžingismenn t.d. meš žingsįlyktunartillögu meš tölusettum višmišum og markmišum fyrir stjórnvöld og lagafrumvarpi um fjįrmögnun višbótar kostnašar vegna hęrri öryggiskrafna en Landsnet hingaš til hefur įętlaš vegna Byggšalķnu.

Ķ "den" fór Landsvirkjun fumlaust žį leiš, žegar neikvęš reynsla kom į hefšbundnar 220 kV lķnur ķ ķslenzkum óvešrum, aš veita hagnaši af orkusölunni til aš fjįrfesta ķ traustari flutningslķnum en evrópskir stašlar kvįšu į um.  Žetta var og er naušsynlegt til aš veita ķslenzkum almenningi og fyrirtękjum hérlendis sams konar raforkugęši, afhendingaröryggi og spennustöšugleika, og almenningur annars stašar ķ Evrópu bżr viš. 

Žetta var gert meš žvķ aš reisa 3 lķnur į Suš-Vesturlandi meš einangrunargildi fyrir 400 kV til aš standast seltuįraun, žótt mįlgildi rekstrarspennunnar vęri įfram 220 kV.  Ķ framtķšinni kann aš verša hagkvęmt og jafnvel naušsynlegt aš hękka žessa 220 kV  rekstrarspennu. Sömu leiš borgar sig aš fara meš nżja Byggšalķnu um noršanvert landiš, žvķ aš truflanir, sérstaklega langvinnar, eru dżrar.  Seltutruflanir geta einmitt veriš langvinnar.

Elķas skrifaši ķ seinni hluta greinarinnar:

"Hér į Ķslandi bśum viš ķ stóru og fjöllóttu landi og žurfum aš fį rafmagn okkar um langan veg frį vatnsorkuverum langt frį nęsta žéttbżli ķ staš žess aš byggja kolastöš viš bęjarmörkin. Tengingar milli byggšarlaga eru langar og liggja yfir hįlendi, žar sem vešur eru vįlynd.  Allt hękkar žetta kostnašinn, sem hver einstaklingur veršur aš standa undir.  Žessi munur į žvķ aš rafvęša Ķsland og Evrópu var aš koma betur og betur ķ ljós į sķšari hluta aldarinnar, sem leiš, og stjórnmįlamenn fylgdust vel meš og voru meš ķ rįšum, žegar žurfti.  

Žar varš breyting į meš nżjum raforkulögum 2003, žegar innleidd voru lög ESB um markašsvęšingu raforkunnar. Žar meš höfšu stjórnmįlamenn minni möguleika į aš fylgjast meš, og žeim viršist ranglega hafa veriš talin trś um, aš markašurinn mundi sjį fyrir nęgu öryggi.  Žeir sofnušu į veršinum.  Eitthvaš hafa žeir rumskaš viš vešriš nś, en žeir, sem telja flutningslķnur vera mengun, rumska ekki." 

Hér vķkur Elķas aš miklum kostnaši flutningskerfis raforku fyrir Ķslendinga vegna landshįtta, vešurlags og dreifšrar byggšar.  Hinn valkosturinn (viš öflugar samtengingar į milli héraša) er aš virkja ķ hverju héraši og reka nokkur aš mestu óhįš raforkukerfi ķ landinu.  Sś stefna hefur hvergi ķ Evrópu veriš farin, og Ķslendingar hurfu ķ raun frį žeirri stefnu meš uppbyggingu stórvirkjana ķ landinu, sem grundvallašar voru į hugmyndinni um hagkvęmni stęršarinnar, sem almenningur um allt land skyldi njóta góšs af.

Til žess žarf öflugar samtengingar į milli landshluta. Žess vegna var Byggšalķnan reist, sem taka skyldi viš raforku frį Žjórsįr/Tungnaįrsvęšinu og flytja hana til Vestfiršinga, Hśnvetninga, Skagfiršinga og Eyfiršinga. Ekki voru allir sammįla žessu, og žess vegna var Kröfluvirkjun reist ķ kjölfar Laxįręvintżrisins, en Kröfluvirkjun (jaršgufuöflunin) lenti ķ miklum hremmingum ķ byrjun, og haldiš var įfram meš 132 kV Byggšalķnu žangaš og sķšan įfram aš Hryggstekk ķ Skrišdal įriš 1978. Gallinn var sį, aš um sżndaröryggi var aš ręša, žvķ aš ķ flżti og fjįrskorti var ekki  nęgur gaumur gefinn aš afhendingaröryggi og spennugęšum.  Nś eru ašrir tķmar.  

Įriš 1973 hękkaši olķuverš į heimsmarkaši um a.m.k. 70 %, og žį var Orkuskiptum #2 hleypt af stokkunum hérlendis, sem ašallega fólust ķ aš leysa olķu af hólmi meš rafmagni og jaršhita til upphitunar  hśsnęšis.  Žaš var yfirvofandi alvarlegur raforkuskortur į Noršurlandi ķ kjölfariš, og žess vegna var Byggšalķnu flżtt eftir föngum, og hśn var ķ raun og veru reist af vanefnum og fullnęgši aldrei skilyršinu um "trausta" samtengingu į milli landshluta. 

Žaš hefur dregizt taumlaust śr hömlu aš bęta śr žessu. Žaš er t.d. vegna meingallašrar löggjafar um skipulag og leyfisveitingar verklegra framkvęmda. Hér ętti fjįrmįlalega, skipulagslega og leyfisveitingalega aš vera um "rķkismįlefni" aš ręša, žannig aš framkvęmdir geti įtt sér staš eins snuršulaust og kostur er, žótt sveitarstjórnir kunni aš hafa mismunandi skošanir um framkvęmd. Kęruferlum ętti aš stilla ķ hóf svo sem gert er annars stašar į Noršurlöndum.

Hiklaust ętti aš taka aftur upp žann hįtt, sem hafšur var į um fjįrmögnun flutningslķna 1969-2005, aš hagnaši af raforkuvinnslu og heildsölu rafmagns var m.a. variš til uppbyggingar flutningskerfisins.  Annaš leišir til svo hįs flutningsgjalds, aš raforkan veršur ósamkeppnishęf hérlendis, eins og dęmin sanna. Ešlilegt er, aš fjįrmagniš haldist žannig innan raforkugeirans, į mešan fjįrfestingaržörf hans er mikil og brżn.

Landsreglarinn (The National Energy Regulator) hefur lķtiš tjįš sig opinberlega um stöšu raforkukerfisins ķ kjölfar óvešursins, en ętla mį, aš hann telji slķka fjįrmögnun ekki samręmast orkulöggjöf Evrópusambandsins, sem er ķ gildi hér vegna ašildar Ķslands aš EES og "Orkupakka" 3, sem yfirtók OP#2. Į žetta veršur aš lįta reyna, jafnvel fyrir dómstólum.

Žaš er hins vegar lķka mjög ęskilegt śt frį öryggislegu sjónarmiši aš stašsetja bitastęšar virkjanir utan viš hin eldvirku svęši landsins.  Žar koma Vestfiršir vissulega upp ķ hugann, žar sem žar er lķtil jaršskjįlfta- og gjóskuhętta og talsvert um vatnsafl og auk žess hratt vaxandi orkužörf og kröfur um raforkugęši frį atvinnulķfinu.  

Ķ lok téšrar greinar skrifaši Elķas:

"Žaš sleifarlag, sem nśverandi löggjöf veldur ķ naušsynlegum endurbótum į flutningskerfinu gengur ekki lengur. Nęsti stormur, jafnvel enn verri, getur lįtiš bķša eftir sér ķ mörg įr, en hann getur lķka komiš ķ nęsta mįnuši. Hér į landi gengur ekki, aš stjórnvöld axli ekki aš sķnum hluta įbyrgš į raforkuöryggi žjóšarinnar.  Raforkufyrirtękin žurfa vinnufriš til aš tryggja öryggiš aš sķnu leyti, en fį ekki nęgan stušning ķ gallašri löggjöf.  Alžingi žarf aš lįta til sķn taka og setja réttan hlut įbyrgšarinnar į rétta ašila." 

Hér er komiš aš kjarna mįls.  Nśgildandi raforkulöggjöf er hreinlega ekki snišin viš ķslenzkar ašstęšur. Stjórnkerfiš og Alžingi hafa flutt inn löggjöf, sem hentar ekki hér, ž.e.a.s. myndar ekki réttan ramma til lausnar į ašstešjandi vanda landsins. Stjórnarrįšiš og sumir žingmenn kunna aš hafa haldiš, aš žaš gerši ekkert til, en nś hafa nįttśruöflin vonandi sjįlf komiš vitinu fyrir žį opinberu starfsmenn og stjórnmįlamenn, sem um orkumįlin eiga aš véla.  Markašurinn og Landsreglarinn geta ekki leyst ašstešjandi vanda, af žvķ aš spilaš er į tętingslega löggjöf til aš koma ķ veg fyrir žį lausn, sem Landsnet og ķ sumum tilvikum orkuvinnslufyrirtękin hafa lagt til.  Alžingismenn bera įbyrgš į aš gera orkulöggjöfina žannig śr garši, aš ekki verši hér langvarandi aflskortur vegna vöntunar į nżjum virkjunum og tķmabundinn orkuskortur vegna bilana ķ rafkerfinu af völdum vešurs, sem vęnta mį į hverjum įratugi.

Afleišing eldingar įgśst 2012

   

 

 

 

 

 

 


Innvišabrestir og nśtķmažjóšfélag fara ekki saman

Tęknivętt nśtķmasamfélag reišir sig algerlega į tęknilega innviši landsins.  Ef žeir bresta, veršur stórtjón, og af geta hlotizt slys. Ofmat į įreišanleika innviša er jafnframt stórhęttulegt og leišir til rangra fjįrfestinga meš óžarfa įhęttu fyrir fólk og fyrirtęki. Sem dęmi er lķtiš hald ķ aš aflfęša žorp śr tveimur įttum, ef bįšar eru frį sömu ašveitustöš ķ nśverandi Byggšalķnu. Hśn var ķ upphafi (1974-1976) af vanefnum gerš ķ tķmažröng til aš tengja byggšir Noršurlands, sem orkuskortur blasti viš, meš sem skjótvirkustum hętti viš virkjanir sunnanlands, ašallega Akureyri meš viškomu ķ Varmahlķš ķ Skagafirši, į Laxįrvatni ķ Hśnažingi, ķ Hrśtatungu ķ Hrśtafirši og ķ Vatnshömrum ķ Borgarfirši. Įriš 1978 var Austurland tengt viš Byggšalķnu um ašveitustöš į Hryggstekk ķ Skrišdal. Tjaldaš var til einnar nętur meš stöšugleika,  flutningsgetu og vešur- og seltužol, og sofnušu menn Žżrnirósarsvefni og svįfu žannig viš ljśfan undirleik Landverndar o.fl. ķ nęstum hįlfa öld. Veturinn 2019 voru menn vaktir upp meš andfęlum, en hvaš svo ?

Fyrir vikiš skipta uppsafnašar tapašar tekjur af völdum orkuvöntunar, t.d. ķ Eyjafirši, tugum milljarša ISK, og tjóniš af völdum straumleysis sömuleišis.  Tjóniš af völdum óvešurs og straumleysis į landinu 10.-12. desember 2019 mį aš töluveršu leyti rekja til veikleika ķ žessari löngu śreltu 132 kV Byggšalķnu. Ķ heildina gęti žetta óvešurstjón numiš mrdISK 5,0.

Žaš er žvķ eftir miklu aš slęšast aš hįmarka afhendingaröryggi raforku į landinu öllu, ekki sķzt frį meginflutningskerfinu, hringtengingunni, sem nś er rekin į 132 kV, įsamt Vesturlķnu į sömu spennu. Aš velja dżrasta kostinn, sem er 220 kV jaršstrengur alla leiš meš spóluvirkjum į leišinni til aš vinna gegn rżmdarvirkni jaršstrengs į žessari spennu, er žó ekki žjóšhagslega hagkvęmasti kosturinn. Til žess er hann of dżr m.v. nęstdżrasta kostinn og sparnašurinn vegna minni rekstrartruflana of lķtill m.v. hann. Slķk jaršstrangslausn kostur kostar e.t.v. 300 MISK/km meš spóluvirkjum (aš ašveitustöšvum meštöldum). 

Lękkun tjónkostnašar meš jaršstrengslausn er vęntanlega lķtil m.v. aš reisa Byggšalķnu sem 400 kV loftlķnu og reka hana į 220 kV. Hefšbundnar 220 kV lķnur hafa ekki stašiš sig nógu vel gagnvart seltu sunnanlands, og sama veršur vafalaust uppi į teninginum ķ Byggšalķnu.  Hins vegar hafa 400 kV lķnur stašiš sig mjög vel, og žęr eru ekki yfirskot, eins og sannašist į Hallormsstašahįlsi į jólaföstu 2019, en žar eru nś 2 af 5 slķkum lķnum į landinu.  Kostnašarmunur į žeim og hefšbundnum 220 kV lķnum er innan viš 20 MISK/km.  Į innan viš 20 įrum myndi minni tjónkostnašur vega upp žennan fjįrfestingarmun. Žess vegna er hann žjóšhagslega hagkvęmastur. Žaš veršur aš leggja įherzlu į žaš, aš ekki verši nś tekin įkvöršun į grundvelli žess, sem hagkvęmast er fyrir orkufyrirtękin, žvķ aš žį veršur ódżrarari og of óįreišanleg śtfęrsla valin, heldur ber aš velja lausn aš teknu tilliti til tjóns almennings, heimila og fyrirtękja, sem foršast mį meš traustari lausn. Žaš heitir aš lįta almannahagsmuni rįša og velja žjóšhagslega hagkvęmustu lausnina.  

Vestfiršir voru sér į bįti ķ žessu straumleysisvešri. Vesturlķna gaf sig sem endranęr ķ óvešrum og ętti Landsnet aš undirbśa endurbętur į lķnunni meš jaršsetningu og/eša styrkingu, žar sem reynslan sżnir, aš bilunarhęttan er mest.  Olķuknśin neyšarrafstöš į Bolungarvķk, sem ętlaš er aš koma ķ staš Vestfjaršatengingar nr 2 viš stofnrafkerfi landsins, var ręst og mun hafa gengiš hnökralķtiš, žar til Vesturlķna komst aftur ķ gagniš, žegar vešrinu slotaši. 

Samt sem įšur drįpust 400 žśsund laxaseyši į Tįlknafirši vegna sśrefnisleysis, en sjókvķarnar héldu, reyndar alls stašar į landinu.  Žegar spennuflökt er į orkufęšingunni, er alltaf hętta į, aš dęluhreyflar dragi of mikinn straum, svo aš varnarbśnašur žeirra rżfur hreyfilinn frį rafkerfinu.  Žetta tjón er mikiš og tilfinnanlegt, žvķ aš žaš er hörgull į laxaseyšum ķ landinu, sem reyndar stendur laxeldinu fyrir žrifum sem stendur.  Fiskeldiš žarfnast stöšugleika rafkerfisins, sem ekki fęst meš loftlķnum į Vestfjöršum.

Aš sjókvķar fiskeldisfyrirtękjanna į Vestfjöršum og Austfjöršum skyldu standa af sér óvešriš 10.-12. desember 2019, sżnir, aš žessar kvķar eru oršnar miklu traustari en įšur, enda hafa fiskeldisfyrirtękin innleitt ströngustu stašla um bśnaš, rekstur og višhald, ķ Evrópu, aš fordęmi nżrra fjįrfesta ķ greininni.  Sannast žar enn, aš öflugir erlendir fjįrfestar koma meš nżja verkžekkingu, öryggiskröfur og stjórnunarhętti til landsins, sem annar atvinnurekstur dregur sķšan dįm af. Vestfiršingar og Austfiršingar hafa af žessu langa (brįšum tveggja alda) og góša reynslu.  Žetta var sķšast stašfest ķ vištali Morgunbašsins 13. desember 2019 undir fyrirsögninni:

"Eldisfyrirtęki vel undirbśin":

"Jens Garšar Helgason, framkvęmdastjóri Laxa fiskeldis į Austfjöršum, sem ręktar lax ķ sjókvķum į Reyšarfirši, segir, aš sjóbśnašur félagsins sé hannašur til aš standa af sér mjög vond vešur.  "Kvķarnar geta stašiš af sér 7-8 m ölduhęš, mun meira en žaš, sem gekk į nśna ķ vikunni.  Einu įhrifin, sem vešriš hafši, voru, aš žaš var ekki hęgt aš fara meš fisk til slįtrunar frį Reyšarfirši og til Bślandstinds į Djśpavogi ķ 2 daga", segir Jens ķ samtali viš Morgunblašiš."

 

Laxeldi og öll žjónustustarfsemin ķ kringum žaš įsamt orkuskiptum krefjast žess, aš virkjaš verši į Vestfjöršum. Žaš er bęši vegna mjög aukinnar raforkužarfar og nśtķmakrafna um raforkugęši. Žar eru vatnsaflskostir, sem ber aš nżta strax ķ žessu augnamiši til aš žjóna vaxandi orkužörf Vestfjarša og auknum kröfum til afhendingaröryggis raforku, um leiš og 66 kV kerfi og lęgri spennustig landshlutans eru fęrš ķ jöršu. Viš žetta žurfa Landsnet og Orkubś Vestfjarša meš tilstyrk rķkisins (meš arši frį orkusölu) aš lįta hendur standa fram śr ermum. Žróun innvišanna mį ekki standa žróun athafnalķfsins fyrir žrifum lengur. Flutningskerfi rafmagns, žjóšvegir og fjarskiptakerfi eiga löggjafarlega og skipulagslega aš vera rķkismįlefni. Meš nśtķmalegri virkjanatilhögun samkvęmt Rammaįętlun Alžingis veršur fórnarkostnašur (vegna minni ósnertra vķšerna) mun minni en įvinningurinn.

Fiskeldi er hlutfallslega öflugasti vaxtarsproti ķslenzka hagkerfisins um žessar mundir. Söluandvirši afurša fiskeldis hérlendis įriš 2019 veršur rśmlega mrdISK 20, og į 10 įrum er bśizt viš rśmlega ferföldun upp ķ mrdISK 85, og į 20 įrum er bśizt viš tęplega fjórtįnföldun upp ķ mrdISK 270 samkvęmt hugmyndum Sjįvarklasans.  Žaš er leitun aš grein meš višlķka vaxtarvęntingar. Žetta gęti veriš reist į vęntingum um 200 kt/įr framleišslu af laxi 2040 og veršinu 1350 ISK/kg aš nśvirši.  Vestfiršir gętu hugsanlega stašiš undir helmingnum af žessu, hugsanlega meš śthafseldi ķ bland viš hefšbundiš sjókvķaeldi, en ašeins meš öflugum innvišum. Rķkinu ber aš greiša götu žeirra.

Įstęša įętlašrar veršhękkunar (70 %) er sś, aš bśizt er viš skorti į próteinum į markašinum vegna fólksfjölgunar og rżrnandi fiskveiša, vegna ofveiši, og landbśnašar vegna rżrnandi jaršvegs af völdum ósjįlfbęrrar ręktunar (ofnżtingar rętarlands).  Žess vegna muni verš į kjöti og fiski hękka mun meira en almennt veršlag. 

Sķšan er nż tękni aš ryšja sér til rśms innan laxeldisins, žar sem er śthafseldi ķ enn stęrri og öflugri kvķum en fjaršakvķarnar eru, sem innbyrša tķfalt magn af fiski eša 10 kt og žola mikla ölduhęš.  Tališ er, aš buršaržol ķslenzkra fjarša, žar sem laxeldi er leyfilegt, sé 150 kt/įr. Žį žyrfti 7 śthahafskvķar til aš komast upp ķ 200 kt/įr og 270 mrdISK/įr. Einhverjar mętti hugsanlega stašsetja śti fyrir Vestfjöršum, ašrar śti fyrir Austfjöršum, og  myndu Vestmannaeyingar ekki einnig hafa hug į slķkum rekstri ķ framtķšinni ?   

Ķslenzk yfirvöld hljóta aš vera farin aš huga aš svęšum fyrir śthafskvķar.  Žar er aš mörgu aš hyggja, og fljótt į litiš viršist grennd viš Vestmannaeyjar koma til greina og einnig śti fyrir nśverandi laxeldisfjöršum.  Norsk yfirvöld hafa žegar tekiš frį 25 kkm2 (fjóršung flatarmįls Ķslands) fyrir śthafskvķar. Ķ žeim er minni hętta į laxalśs og enn minni hętta į erfšablöndun viš villta laxa, og sterkari straumar en ķ fjöršunum hindra uppsöfnun śrgangs.  Žar žarf žess vegna ekki aš "hvķla svęši". 

Ķ 200 mķlum Morgunblašsins, 20. desember 2019, var gerš grein fyrir žessu og birt  vištal viš Frišrik Siguršsson, rįšgjafa į sviši fiskeldis og sjįvarśtvegs hjį norska fyrirtękinu INAQ: 

"Ašstęšur til laxeldis į Ķslandi eru svipašar og ķ Noršur-Noregi og framleišslukostnašur ķ sjó ekki ósvipašur og žar.  Aftur į móti er kostnašurinn mun hęrri į Ķslandi, žegar kemur aš žvķ aš taka laxinn śr kvķunum, slįtra honum og koma į markaš erlendis, en ķ krafti stęršarhagkvęmni er vinnslu- og flutningsgeta norska laxeldisins allt önnur og kostnašurinn lęgri."

Ķ ljósi žessa er tvennt įhyggjuefni.  Leyfisveitingaferliš hérlendis fyrir starfs- og rekstrarleyfi ķ ķslenzkum fjöršum, sem löggjafinn žó hefur afmarkaš fyrir laxeldi, er torsótt og hęgvirkt, eins og fyrir annars konar framkvęmdir. Stjórnmįlamenn verša aš gera sér grein fyrir, aš meš torsóttu leyfisveitingaferli fyrir framkvęmdir er veriš aš draga śr fjįrfestingarhvata, sem er neikvętt fyrir lķfskjörin til skamms og langs tķma. Žetta hefur tafiš nżja veršmętasköpun hérlendis og žar meš veikt vaxtarsprota, žegar grein į borš viš laxeldiš rķšur į aš vaxa skjótt fiskur um hrygg. 

Aš Hafrannsóknarstofnun skuli hafa dregiš lappirnar ķ Ķsafjaršardjśpi, er skrżtiš m.v. ašstęšur žar.  Er vitaš um einhverja sjįlfstęša innlenda laxastofna žar, eša eru žeir ašfluttir ?  Lķkindi į skašlegri erfšablöndun ķ Ķsafjaršardjśpi verša hverfandi meš nśtķma tękni og skašlegar afleišingar stroks śr kvķum nįnast engar.  Žvķ ber aš leyfa aš hefja sjókvķaeldi žar ķ įföngum į grundvelli umhverfismats og reynslu af įföngunum. 

Žį er fariš offari viš įlagningu aušlindagjalds į greinina, žegar heildarsölutekjur į kg ķ įgśst-október eru lagšar til grundvallar įriš eftir.  Fyrir grein ķ miklu uppbyggingarferli er žessi skattheimta varasöm.  Ešlilegra er aš leggja framlegšina (EBITDA) til grundvallar og gęta žess, aš ekki sé tekiš meira en 5,0 % af henni ķ aušlindagjald.  

Vonandi mun markašssetning ķslenzks laxeldis verša sem mest reist į fullvinnslu ķ neytendapakkningar. Žį munu fįst svipuš verš og Fęreyingar fį fyrir sķn tęplega 90 kt/įr, žvķ aš heilbrigši eldisfisksins hér er tiltölulega gott.  Žį žarf hérlendis öflug fóšurframleišsla, eins og ķ Fęreyjum, aš komast į legg.

Frišrik Siguršsson hélt įfram: 

""Viš erum aš komast į žaš stig, aš umgjöršin fyrir hefšbundiš fiskeldi į Ķslandi sé jafnlangt į veg komin og ķ Noregi, en žvķ mišur hefur kunnįttuleysi ķslenzkra stjórnvalda litaš umhverfi greinarinnar.  Stjórnvöld žurfa lķka, fyrr en sķšar, aš marka stefnu um śthafseldi meš aškomu hagsmunaašila og rannsóknarstofnana, žar sem m.a. vęri gętt vandlega aš lķffręšilegum og umhverfislegum žįttum og žess freistaš aš greina, hvaša svęši myndu henta bezt til aš stunda śthafseldi, s.s. m.t.t. hrygningarsvęša, veršmętra fiskstofna og įhrifa į viškvęm haf- og botnsvęši į borš viš kóralrif", segir Frišrik og bendir į, aš sennilega myndu śthafskvķarnar žurfa aš vera sunnan og austan viš landiš, svo aš lķtil sem engin hętta yrši į skemmdum af völdum hafķss.  "Eins žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš śthafseldiš falli vel aš umferš bęši fiskiskipa og vöruflutningaskipa, svara żmsum hafréttarlegum spurningum og greina, hvort śthafseldiš gęti haft įhrif į fiskveišar.""

Žaš er leitt til žess aš vita, aš žekking į fiskeldi skuli vera af skornum skammti ķ atvinnuvegarįšuneytinu.  Žar verša menn aš hrista af sér slyšruoršiš og marka strax stefnuna til aš greiša götu laxeldisins til vaxtar ķ samręmi viš buršaržol og faglega unniš umhverfismat.  Strax į nęsta įri (2020) žarf aš leggja lķnuna fyrir śthafseldiš, eins og Noršmenn hafa žegar gert.  Žaš er óžarfi aš finna upp hjóliš.

Kristinn H. Gunnarsson, fyrrverandi Alžingismašur, er öllum hnśtum kunnugur um fiskeldiš.  Hann skrifaši grein ķ Fréttablašiš 4. desember 2019 undir fyrirsögninni:

"Aš spila lottó meš sannleikann":

"Landssamband veišifélaga berst gegn uppbyggingu į laxeldi ķ sjó.  Erlendir auškżfingar hafa keypt laxveiširéttindi og jaršir hér į landi og vinna leynt og ljóst gegn atvinnuuppbyggingunni.  Stjórnvöld hafa frį upphafi veriš varkįr gagnvart sjókvķaeldinu.  Laxeldiš er ašeins leyft į afmörkušum svęšum, einkum į Vestfjöršum og Austfjöršum.  Annars stašar er žaš bannaš.  Žaš er gert til aš vernda innlenda laxastofna fyrir mögulegri blöndun viš eldisstofninn, sem er upprunalega norskur.  Uppbygging sjókvķaeldisins hefur aš öllu leyti fylgt žessum rįšstöfunum."

 

 "Laxveiši ķ vestfirzkum įm er lķtil og tekjur óverulegar.  Enda er žaš įstęša žess, aš laxeldiš var leyft į Vestfjöršum.  Tekjur af allri stangveiši ķ landinu eru ašeins 4,9 milljaršar króna į įri.  Žaš er žvķ ólķku saman aš jafna framlagi žessara tveggja atvinnugreina til lķfskjara ķslenzku žjóšarinnar.  Nįi Landssamband veišifélaga markmiši sķnu og kęfi ķ fęšingu laxeldi į Ķslandi, verša afleišingarnar alvarlegar, og almenningur fer į mis viš mjög bętt lķfskjör į nęstu įrum."

Landssamband veišifélaga reisir andstöšu sķna viš laxeldiš ķ sinni nśverandi mynd į rangri įhęttugreiningu.  Žar koma viš sögu śrelt lķkindi į stroki śr sjókvķunum og öfgakennd hugmynd um afleišingarnar.  Ķ fyrsta lagi nį ekki allir stroklaxar upp ķ įrnar; ķ öšru lagi tekst ekki alltaf hrygning hjį žeim og ķ žrišja lagi kemur nįttśrulegt śrval ķ veg fyrir, aš varanleg erfšablöndun eigi sér staš.  Žess vegna hefur hingaš til engin merkjanleg erfšablöndun įtt sér staš af völdum sjókvķaeldis hérlendis. 

Samanburšur viš Noreg er śt ķ hött.  Noršmenn eru į hverjum tķma meš um 1,0 Mt (milljón tonn) af eldislaxi ķ kvķum śti fyrir helztu laxveišiįm Noregs og voru um 40 įra skeiš meš mun veikari śtbśnaš, minna regluverk og slappara eftirlit en nś er viš lżši.

"Rökin gegn laxeldinu eru veik.  Umhverfismengun er lķtil.  Kolefnisspor er lįgt.  Hvergi į Ķslandi hafa laxastofnar spillzt eša eyšilagzt vegna blöndunar viš eldislax.  Žrįtt fyrir langvarandi markvissa blöndun innlendra stofna ķ fjölmörgum laxveišiįm um langt įrabil į vegum veiširéttarhafa, er ekki talin įstęša til aš hafa įhyggjur af varanlegri erfšablöndun."

Ķ ljósi žessara upplżsinga, sem voru kunnar, aš veiširéttarhafar hafa stašiš fyrir tilraunastarfsemi meš erfšaeiginleika ķ ķslenzkum laxveišiįm, viršast žeir vissulega kasta steinum śr glerhśsi, žegar žeir stunda įróšur gegn laxeldi į afmörkušum svęšum hérlendis ķ nafni hreinleika ķslenzkra laxastofna.  Einhver mundi įvinna sér hręsnaraheitiš af minna tilefni.  

"Blöndun milli eldisfiska og villtra į sér staš, en til žess aš įhrifin leiši til varanlegra breytinga, žarf hśn aš vera mjög vķštęk og langvarandi.  Annars ganga įhrifin til baka tiltölulega fljótt fyrir tilstilli nįttśruśrvalsins."

Erfšafręšin viršist ekki leika ķ höndum žeirra veiširéttarhafa ķslenzkra laxveišiįa, sem haršast hafa gengiš fram ķ gagnrżni sinni į laxeldi ķ sjókvķum.  Žeim vęri sęmst aš lįta af įrįsum sķnum og gera žess ķ staš hreint fyrir sķnum dyrum um žaš, sem kalla mį fikt žeirra meš blöndun laxastofna ķ laxveišiįm landsins.  

Aš lokum fylgir hér tilvitnun ķ grein Kristins H. Gunnarssonar um, aš sķfelldar vķsanir veiširéttarhafa til Noregs varšandi įhęttuna hérlendis séu śr lausu lofti gripnar:

"Jón Helgi Björnsson vķsar til laxeldis ķ Noregi og setur fram fullyršingar um laxeldiš žar.  Žar er ólķku saman aš jafna.  Norskt laxeldi er um 100 sinnum umfangsmeira, og stašsetning eldiskvķa žar er vķša nįlęgt gjöfulum laxveišiįm.  Žvķ er mun meiri hętta į varanlegri erfšablöndun ķ Noregi en į Ķslandi.  Laxeldiš er bannaš į Ķslandi nįlęgt öllum helztu laxveišiįm landsins.  Į Vestfjöršum er nįnast engin laxveiši.  Žaš er ekki hęgt aš draga įlyktanir af stöšu ķ Noregi og fęra žęr óbreyttar yfir į Ķsland."

Įkvöršun Alžingis į sinni tķš um mjög miklar landfręšilegar takmarkanir į stašsetningu laxeldis ķ sjókvķum įtti aš žjóna sįtt į milli hagsmunaašila um žessa tiltölulega nżju atvinnugrein.  Öll žróun sķšan žį hefur veriš til minni įhęttu viš žessa starfsemi.  Žaš er mest aš žakka nżjum fjįrfestum ķ laxeldinu hérlendis, sem hafa mikla žekkingu til aš bera bęši į starfseminni og markašssetningunni.  Žessi atvinnustarfsemi er hreinlega aš umbylta samfélaginu į Vestfjöršum til hins betra og tryggja sess Vestfiršinga ķ nśtķmasamfélaginu.  Svo sterkt er ekki hęgt aš kveša aš orši um austfirzkt laxeldi, žar sem žar var sums stašar fyrir öflugt atvinnulķf, en laxeldiš žar hefur žó žegar reynzt byggšum ķ vörn öflug kjölfesta.  

Žessi öfluga atvinnugrein, sem getur hęglega oršiš ein af kjöfestu śtflutningsatvinnugreinunum og aš 20 įrum lišnum skapaš svipašar śtflutningstekjur og mįlmišnašurinn nśna, sem stundum er kallašur orkukręfi išnašurinn.  Grundvallaržörf beggja žessara greina er stöšugleiki.  Žęr gera bįšar miklar kröfur til raforkugęša, og žęr, įsamt fólkinu, sem žar starfar, į sama rétt til raforkugęša og žau fyrirtęki og fólk, sem nś bżr viš beztu raforkugęšin į landinu.  Žaš į ekki aš slį af žeim kröfum.  Žęr eru bęši tęknilega og fjįrhagslega raunhęfar.  Vönduš vinnubrögš eru allt, sem žarf.  Fśsk er aldrei fżsilegur kostur.

 

 

 

 

   


Óvešur į Ķslandi

Į hverjum įratugi viršast geisa 1-2 óvešur į Ķslandi, sem setja raforkukerfi landsins og fjarskiptakerfi ķ einhverjum landshluta į hlišina; aldrei žó į öllu landinu ķ einu.  Hvar tjóniš veršur, hefur fariš eftir vindįttinni.

Žetta mikla tjón og truflun į framleišslukerfum er žó  ekki óhjįkvęmilegt, og nś eigum viš žess kost aš fjįrfesta okkur śt śr žessu ófremdarįstandi, sem er bśiš aš vera of lengi viš lżši vegna vanefna ķ upphafi fremur en žekkingarleysis į ašstęšum.  Menn įkvįšu einfaldlega aš hraša Byggšalķnu, og aš žjóšfélagiš, sem žį var vant straumleysi, yrši ķ stašinn aš taka į sig tjóniš, žegar žaš dyndi yfir.  Žessi tķmi er lišinn.  Nśtķmažjóšfélag krefst öryggis og stöšugleika. Tjóniš veršur svo hįtt, aš žaš borgar sig einfaldlega ekki aš velja ódżrustu lausnina.

Landsmenn bśa enn utan Suš-Vesturlands viš bśnaš frumbżlingsįranna.  Ķ minnum er hvassvišri og mikil ķsing, sem sleit ķ sundur einu tengingu Bśrfellsvirkjunar viš höfušborgarsvęšiš ķ byrjun 8. įratugarins.  Žį bjargaši neyšarrafstöš Landsvirkjunar ķ Straumsvķk ISAL-verksmišjunni frį langvarandi framleišslustöšvun, og ķbśar höfušborgarsvęšisins nutu jafnframt góšs af orku frį žessari stöš žį.  Nś hefur žessari mikilvęgu neyšarrafstöš Landsvirkjunar ķ Straumsvķk veriš lokaš į žessum įratugi aš vegna skrifboršsįkvöršunar um hagręšingu ķ rekstri og hśn seld.  Rökin voru jafnframt žau, aš afhendingaröryggi raforku hefši aukizt svo mikiš, aš hennar vęri ekki lengur žörf. Žaš er žvķ mišur ekki rétt mat, eins og slęmt įstand 220 kV lķna į SV-landi ķ saltroki hefur hvaš eftir annaš veriš til vitnis um. Žį hefur oršiš aš lękka rekstrarspennu meginflutningskerfisins svo mikiš, aš yfirįlag ógnaši bśnaši og draga hefur oršiš śr framleišslu.  Ķbśar SV-lands bśa viš falskt öryggi, eins og ašrir ķbśar landsins, žótt ķ minni męli sé.

2.-4. febrśar 1991 gekk óvešur yfir sušvestanvert landiš meš sušlęgum įttum, ķsingu og mikilli seltu.  Slitnušu žį 220 kV lķnur ķ Hvalfirši og ķ Gnśpverjahreppi meš žeim afleišingum, aš höfušborgarsvęšiš og įlverksmišjan ķ Straumsvķk (ISAL) uršu straumlaus.  Žį var varastöšin ķ Straumsvķk keyrš į fullum afköstum, og tķšar feršir olķubķla žangaš uršu verksmišjunni til bjargar.  Rafmagn kom ekki į verksmišjuna aftur fyrr en um 8 klst sķšar.  Žaš kom į sķšustu stundu til aš bjarga verksmišjunni frį algerri stöšvun, žvķ aš neyšarrafstöšin var oršin of lķtil fyrir langvarandi straumleysi og raflausn keranna, sem flytur strauminn frį forskautunum, var viš frostmark sitt, žegar spenna kom aftur į lķnur.  Rśmlega 6 % keranna frusu, svo aš taka varš žau śr rekstri og endurfóšra. 

Algert framleišslutap varš, į mešan stofnkerfiš var į hlišinni, og afkastaminnkun vegna fękkunar kera ķ rekstri og vegna lęgri straumnżtni lengi į eftir.  Endurfóšra žurfti kerin, sem stöšvušust, og ending hinna rżrnaši mikiš. 

Alls mį įętla tjón ISAL vegna žessa straumleysis aš upphęš MUSD 20 eša mrdISK 2,5.  Žaš gefur einingarkostnaš ISAL vegna óafhentrar orku ķ žaš skiptiš 13 kUSD/MWh eša 1,6 kISK/kWh.  Žetta var af stęršargrįšunni 1000 sinnum sölutap Landsvirkjunar.  (Landsvirkjun įtti og rak žį jafnframt flutningskerfiš.) Žetta er rakiš hér til aš sżna, aš kostnašur straumleysis leggst aš langmestu leyti į orkukaupandann.  Mjög svipaš į viš mikilvirka kśabęndur og įlver. Kżrnar framleiša lķtiš sem ekkert ķ straumleysi, sumar veikjast jafnvel og drepast, en allar hinar selja ver lengi į eftir og endast jafnvel ver en ella. Tryggingar bęta išnašinum hluta tjónsins.  Er vonandi, aš bęndum verši bętt aš einhverju leyti hlutfallslega mikiš tjón žeirra.  

Evrópusambandiš mišar viš, aš tapskostnašur notenda į hverja óafhenta orkueiningu sé į bilinu 5-25 EUR/kWh, og žetta kostnašarbil ber aš leggja til grundvallar hönnun raforkukerfa.  Hjį ISAL nam hann ķ žetta skiptiš 12 EUR/MWh.  Ef straumleysiš hefši varaš hįlftķma lengur, hefši verksmišjan stöšvazt og tjóniš fariš ķ um 30 kUSD/MWh eša nokkuš upp fyrir efri mörk ESB, enda gerast atburšir af žessu tagi nįnast aldrei žar vegna meira afhendingaröryggis raforku. Viš getum komizt žangaš, og žaš borgar sig. Ef téš straumleysi 1991 hefši stašiš helmingi skemur, hefši tjóniš nįš aš nešri mörkum ESB.  

Žann 12. desember 2019 birtist į forsķšu Fréttablašsins snemmbśin og snöggsošin įętlun ašalhagfręšings Ķslandsbanka, Jóns Bjarka Bentssonar, sem var meš allt of lįga kostnašarįętlun um tjóniš ķ óvešrinu ķ viku 50/2019.  Hann reiknar meš vinnutapi 2 klst aš mešaltali fyrir allt starfandi fólk. Žetta kann aš vera svo fyrir žį aš hįmarki 150 k starfsmenn, sem ekki lentu ķ ófęrš og langvarandi straumleysi, en fyrir žį aš lįgmarki 30 k starfsmenn, launžega og sjįlfstętt starfandi, sem lentu ķ ófęrš og langvarandi straumleysi, nam vinnutapiš a.m.k. 20 klst aš mešaltali.  Žį veršur kostnašur vinnutaps aš lįgmarki mrdISK 3,6, sem er 2,6 sinnum meira en ašalhagfręšingurinn įętlar.  Heildartjóniš hefur vart veriš undir mrdISK 5,0, en ašalhagfręšingurinn įętlaši heildartjóniš ašeins um mrdISK 2,0. 

Žaš er óskynsamlegt aš gera minna śr tjóni af völdum óvešurs og straumleysis en efni standa til, žvķ aš žį veršur hvatinn minni til śrbóta.  Žaš rķšur į aš gera innvišina traustari, žvķ aš hęttan į tjóni sem žessu veršur annars višvarandi.  Ef svipašur vindstyrkur veršur nęst ķ sušlęgum įttum, žį mun verša mikiš tjón į Sušur-Vesturlandi, kannski meira en varš nś į noršanveršu landinu.  Meš SV-įtt kemur mikil selta, sennilega meiri en varš į Noršurlandi vegna hęrra sjįvarhitastigs.  Viš frostmark hlešst saltur ķs į vķra, einangra og buršarvirki, sem teygir į vķrum allt nišur aš jöršu og skapar ljósbogahęttu, sem getur valdiš straumleysi į höfušborgarsvęšinu og stórtjóni į atvinnustarfsemi SV-lands. Žar er mikiš um viškvęma starfsemi gagnvart straumleysi og lķtiš um neyšarrafstöšvar.

Jón Bjarki Bentsson rifjaši einmitt upp ķ Fréttablašsvištalinu óvešriš mikla ķ febrśarbyrjun 1991.  Žį hrundi 220 kV lķna ķ Hvalfirši og önnur ķ Gnśpverjahreppi vegna vešurofsa og ķsingar, og seltu gętti lķka į einangrurum.  Viš žetta varš straumlaust į höfušborgarsvęšinu og hjį ISAL ķ Straumsvķk ķ um 8 klst, eins og įšur segir.  Jón Bjarki telur, aš framreiknaš tjón žį hafi ašeins numiš um mrdISK 3,6.  Žaš er allt of lįgt, vegna žess aš einvöršungu hjį įlverinu ķ Straumsvķk varš bśnašartjón og framleišslutjón uppfęrt um MUSD 20 eša mrdISK 2,5.  Jón Bjarki viršist hafa gleymt žessum kostnaši, žannig aš heildarkostnašurinn žį hefur ekki oršiš undir mrdISK 6,1.

Žarna skall hurš nęrri hęlum ķ Straumsvķk, og munaši ašeins nokkrum mķnśtum, aš framleišsla allra keranna stöšvašist.  Sum žeirra stöšvušust, og ending hinna styttist verulega vegna įraunar, og slķkt er dżrt.  Žetta tjón jafngilti, aš óafhent orka, orka, sem Landsvirkjun gat ekki afhent, en ISAL gat tekiš viš, hafi kostaš notandann 13 kUSD/MWh aš jafngildi 1,6 kISK/kWh, sem žį var nęstum 1000 sinnum sölutjón Landsvirkjunar. 

Af žessu sést, aš orkukaupendur eiga miklu meiri hagsmuna aš gęta en orkuseljendur, og žetta ójafnręši veršur Alžingi og rķkisstjórn aš hafa ķ huga, žegar višbrögšum vegna straumleysis ķ viku 50/2019 veršur hleypt af stokkunum. Žaš er rķkiš, sem veršur aš gęta hagsmuna notenda gagnvart orkugeiranum, og žingmönnum ber aš fylgjast gaumgęfilega meš, hvernig mįlum vindur fram og krefjast upplżsinga, eins og žeir hafa nś gert.

Ķ žetta skiptiš slapp įlišnašurinn fyrir horn.  Sś stašreynd, aš ašeins önnur 400 kV lķna Landsnets af tveimur (n-1 kerfi) yfir Hallormsstašahįls og nišur til Reyšarfjaršar gaf sig ķ aftakavešri og ofankomu į Hįlsinum, sżnir, aš žaš er hęgt aš hanna, setja upp og višhalda rafkerfi, sem žolir vešur, sem bśast mį viš į 10 įra fresti aš sögn forsętisrįšherra, og žaš ętti einmitt aš verša krafan.  Žar meš er ekki sagt, aš kerfiš (400 kV) žoli meira og sjaldgęfara vešur, eins og bilunin į Hallormsstašahįlsi sżndi, og žess vegna veršur ekki hjį neyšarrafstöšvum komizt, žar sem mest er ķ hśfi.  

Vandi raforkugeirans er žrķžęttur.  Skipulagsmįlum fyrir framkvęmdir hans er beinlķnis óskynsamlega fyrir komiš, svo aš undirbśningskostnašur veršur aš óžörfu allt of hįr, og ekki sér fyrir endann į töfunum. Mestur er žó tjónkostnašurinn, sem af töfunum leišir.  Hagsmunir žeirra, sem töfunum valda, eru dvergvaxnir ķ samanburši viš hagsmuni hinna, sem fį ekki orku vegna tafa, bęši vegna takmarkašrar flutningsgetu og tjónkostnašar viš bilanir.  

Nś er komiš į daginn, aš tafir viš leyfisveitingar hafa gert slęmt įstand enn verra um allt noršanvert landiš ķ noršanįhlaupi, sem gerši 10. desember 2019 og stóš ķ žrjį sólarhringa meš fannfergi.  Ķ slķku neyšarįstandi veršur kostnašur notenda vegna hverrar kWh, sem ekki fęst, hęglega meira en žśsundfalt verš orkunnar, sem ekki fęst, og undir hęlinn er lagt, hvort įstandiš veldur fjörtjóni.

Žaš er ķ raun fįrįnlegt aš ętlast til žess, aš framkvęmdaašili semji um legu lķnu, sem tengja į saman landshluta, viš hverja sveitarstjórn um sig.  Žęr geta t.d. haft ólķkar skošanir į legunni į mörkum sveitarfélaganna.  Samgöngurįšherra hefur nefnt žį lausn, aš "landsskipulag" höggvi į žennan hnśt, og slķkt fyrirkomulag viršist ešlilegt fyrir vegalagningu og lķnulagnir.  Nś žurfa stjórnvöld og Alžingi aš hafa hrašar hendur viš stefnumörkun žessara mįla ķ įrsbyrjun 2020. Almannahagur liggur viš. 

Ķ öšru lagi žarf aš įkveša, hvers konar vešur flutnings- og dreifikerfin eiga aš standa af sér.  Meginflutningskerfiš (hringtengingin) žarf aš geta stašiš af sér vind, ķsingu og seltu, sem bśast mį viš hérlendis ķ einhverjum landshluta (af mismunandi įttum) a.m.k. einu sinni į įratug, ž.e. sambęrilegar ašstęšur žeim, sem komu upp į Vestfjöršum, Noršurlandi og Austurlandi, ķ viku 50/2019. Žetta žżšir, aš śtleysing į nżrri Byggšalķnu ętti aš verša sjaldnar en į 10 įra fresti. Til žess žarf aš reisa nżja lķnu frį Brennimel og noršur um land til Fljótsdalsvirkjunar.  Hśn žarf aš vera sérstyrkt eftir ašstęšum og sennilega er žjóšhagslega hagkvęmast, vegna kostnašar raforkunotenda viš hverja óvęnta śtleysingu, aš byggja hana sem 400 kV lķnu, žótt hśn verši rekin į 220 kV.  Sś lausn gafst vel į Hallormsstašahįlsi ķ noršanbįlinu ķ v. 50/2019, žar sem önnur 400 kV lķnan gaf sig, en hin stóšst vešurhaminn, og sś lausn hefur gefizt vel (og betur en 220 kV lķnur) ķ óvešrum og saltvišri į Suš-Vesturlandi, en žar eru 3 slķkar lķnur. Lķnurnar į Hallormsstašahįlsi eru af sterkustu śtfęrslu 400 kV lķna.

Žį verša ašveitustöšvarnar aš vera ķ hśsi, og žį stefnu hefur Landsnet žegar markaš.  Annars verša ašveitustöšvarnar óbošlega veikir hlekkir ķ kešjunni, og žį getur sį bśnašur veriš hefšbundinn 220 kV bśnašur, sem er ódżrari en 400 kV bśnašur.  Landsnet og dreifiveiturnar ęttu sķšan aš hafa val um annašhvort aš halda sig viš tréstęšur į 66 kV og nešar og vera žį meš varaafl fyrir allt viškomandi žéttbżli eša aš leggja jaršstrengi śr ólķkum įttum, žar sem a.m.k. annar leggurinn fęr afl frį nżrri Byggšalķnu, og lįta varaafl duga fyrir viškvęmasta įlagiš, s.s. sjśkrahśs og hitaveitu.

Ķ žrišja lagi er svo fjįrmögnunin.  Hjį Landsneti og dreifiveitunum eru gjaldskrįrnar lįtnar fjįrmagna fjįrfestingar og rekstur.  Žaš veldur žvķ, aš žęr verša of hįar fyrir samkeppnishęfnina.  Žar sem įtak er nś framundan, til aš śtrżma nśverandi veikleikum, žurfa žessi fyrirtęki višbótar fjįrstreymi, og žaš er fullkomlega ešlilegt, aš žaš komi frį aršgreišslum raforkuvinnslufyrirtękjanna. Sś var stašan fyrir innleišingu Orkupakka ESB nr 1, aš arši af raforkuvinnslunni var veitt til uppbyggingar flutningskerfisins.    

Hvaš sagši forstjóri Landsnets, Gušmundur Ingi Įsmundsson, um stöšu Landsnets eftir ófarir óvešursins ķ viku 50/2019 ?  Žaš kom m.a. fram ķ vištali viš Morgunblašiš föstudaginn 13. desember 2019 undir fyrirsögninni:

"Óskilvirkt leyfisveitingakerfi tefur fyrir":

"Landsnet telur, aš styrkja žurfi flutningskerfi raforku į Noršurlandi og fjölga varaleišum.  Uppbygging kerfisins, t.d. byggšalķnunnar į Noršurlandi, hefur tafizt.  Įstęšan er óskilvirkt leyfisveitingakerfi og óskżrar reglur aš sögn Gušmundar Inga Įsmundssonar, forstjóra."

Žaš er deginum ljósara, aš višbót viš nśverandi Byggšalķnu er löngu tķmabęr af nokkrum įstęšum.  Nśverandi 132 kV Byggšalķna hefur allt of litla flutningsgetu m.v. flutningsžarfir, hśn er aš megninu til į tréstęšum, og žęr elztu oršnar hįlffimmtugar og lķklegt, aš fśi og tęring séu tekin aš draga śr buršaržoli hennar, sem veršur ófullnęgjandi, žegar rok og ķsing herja į hana samtķmis.  Einangrunargetan minnkar einnig meš tķmanum, svo aš bilunarhęttan veršur mikil, žegar rok, ķsing og selta herja į hana samtķmis. Žaš mį bśast viš slķku a.m.k. 2 į įratugi ķ hverjum landshluta, en bśast mį viš óvešri, sambęrilegu óvešrinu 10.-12. desember 2019, į 10 įra fresti samkvęmt munnlegri skżrslu forsętisrįšherra til Alžingis į lokadegi žingsins fyrir žinghlé ķ desember 2019.  

Viš žessar ašstęšur er ljóst, aš engir hagsmunir eru svo rķkir, aš žeir eigi aš komast upp meš margra įra tafir į śrbótum, sem varša žjóšaröryggi.  Hlutverk löggjafans hlżtur aš vera aš grķpa nś ķ taumana, žótt fyrr hefši veriš, meš löggjöf, sem losar um žį framkvęmdastķflu, sem Landsnet hefur bśiš viš.

Žį vaknar spurningin um, hvaša śrbótaįform hefur Landsnet ?  Fyrirtękiš hefur įform um aš reisa 220 kV lķnu frį Klafastöšum (Brennimel) nįlęgt Grundartanga noršur um land og austur aš Fljótsdalsvirkjun.  Fyrirhugaš er aš reisa hana į röramöstrum, svipušum og eru ķ nżju Žeistareykjalķnunni aš Bakka, sem reyndar bilaši ķ óvešrinu fyrir noršan ķ viku 50/2019.  Aflflutningur yfir Hallormsstašahįls frį Fljótsdalsvirkjun aš Reyšarfirši hélzt óskertur ķ óvešrinu 10.-12. desember 2019, žótt önnur lķnan af tveimur, sem eru sterkasta śtgįfa af 400 kV lķnum, gęfi eftir undan vešurhami og ķsingu, enda er Hallormsstašahįls alręmt vešravķti. 

Ķ ljósi nśtķmakrafna til afhendingaröryggis raforku, sem hljóta aš vera aš standast öll vešur, sem bśast mį viš į 10 įra fresti og skemmri fresti og ķ mesta lagi 2 klst straumleysi viš 50 įra vešur, er įstęša til aš meta, hvort verjanlegt er aš fjįrfesta ķ 400 kV lķnu į a.m.k. hluta žessarar um 500 km leišar.  Kostnašarmunurinn alla leiš er lķklega ašeins mrdISK 10, og žegar žess er gętt, aš tjóniš af völdum jólaföstuóvešursins 2019 (v.50) nam e.t.v. um mrdISK 5,0 og fer vaxandi meš tķmanum, er ljóst, aš 400 kV lķna myndi borga sig upp į višunandi tķma (innan viš 20 įrum).  Rekstraröryggislega munar lķklega mest um miklu meiri einangrunargetu og mótstöšu gegn hręvareldum yfir einangrun af völdum seltu, sem veršur tķšara og meira vandamįl hérlendis meš hękkandi sjįvarhita og tķšari hvassvišrum.  

Hér ber aš hafa ķ huga, aš ķ ljósi slęmrar reynslu af 220 kV lķnum ķ óvešrum, žar sem selta nįši ķ hvössum SV-įttum alveg upp aš Sigölduvirkjun, var farin sś leiš aš tengja saman Sultartangavirkjun og Bśrfellsvirkjun meš 400 kV lķnu įsamt žvķ aš tengja Sultartangavirkjun viš ašveitustöšina į Brennimel og Bśrfellsstöšina viš ašveitustöš į Lyklafelli (Sandskeiši) meš slķkum lķnum, sem žį eru alls 5 į landinu um žessar mundir.  Allar žessar žrjįr 400 kV lķnur SV-lands eru hryggjarstykkiš ķ auknu afhendingaröryggi Suš-Vestanlands, og ķbśar annarra landshluta eiga fullan rétt į, aš sams konar bśnašur verši notašur til aš draga śr hęttu į rafmagnstruflunum vegna vešurs žar.  

Aftur aš téšu vištali viš Gušmund Inga:

"Viš fengum grķšarlegan vind og mikla ófęrš, og svo hlóšst saltmengašur ķs į lķnurnar, sem liggja meš ströndinni.  Į Noršur- og Austurlandi var afar slęmt vešur, en ķ raun fengum viš śtleysingu rafmagns um allt land.  Žetta reyndi mikiš į raforkukerfiš.  Žaš stóšst mjög vel į Sušur- og Vesturlandi, en žaš sama er ekki hęgt aš segja um stöšuna į Noršurlandi, žar sem verulegar skemmdir uršu og į tķmabili į Austurlandi."

Žaš gerist örsjaldan, aš rafmagn fari af sunnan heiša ķ noršan bįlvišri, og hiš sama į viš noršan heiša, žegar hvassvišri geisa af sušlęgum įttum. Žess vegna var žaš enginn męlikvarši į gęši raforkukerfa į Sušur- og Vesturlandi, aš žau skyldu verša fyrir litlum sem engum truflunum ķ viku 50/2019.  Žau geta hęglega hruniš ķ nęsta suš-vestanroki, sérstaklega ef hitastigiš veršur žį nįlęgt 0°C.  Žaš er bitur reynsla fyrir žvķ, aš jafnvel 220 kV lķnurnar sunnanlands loga allar ķ slķku vešri, en 400 kV lķnurnar haldast inni.  Landsnet veršur žį aš lękka 220 kV kerfisspennuna nišur śr öllu valdi, sem getur valdiš skemmdum į bśnaši, og dugar ekki alltaf til, svo aš viškomandi lķnur rofna sjįlfvirkt frį (lišavernd).

Tjón hjį notendum ķ langvarandi straumleysi getur hęglega oršiš meira en 1000-föld töpuš orkusala. Tjón Landsnets varš mikiš, en mest veršur alltaf tjón orkukaupendanna.  Žegar stórišjan gerir langtķmasamninga, setur hśn fram kröfur um gęši raforkunnar og žar meš afhendingaröryggi.  Oftast njóta almennir notendur góšs af žvķ, t.d. er sś reyndin į höfušborgarsvęšinu.  Enginn er hins vegar ķ ašstöšu til aš verja hagsmuni almennings sem raforkunotenda, nema fulltrśar hans į Alžingi.

Žingmönnum ber ķ störfum sķnum aš verja hag umbjóšenda sinna gagnvart raforkugeiranum, t.d. meš lagasetningu.  Žaš er sanngirnismįl, sem žingmenn allra kjördęma ęttu aš geta sameinazt um, aš allir ķbśar landsins  bśi viš sambęrilegt afhendingaröryggi aš hįlfu flutningsfyrirtękisins Landsnets, a.m.k. į hęstu kerfisspennunni, sem er 220 kV.  Nś stendur til aš reisa nżja 220 kV lķnu um noršanvert landiš allt frį Hvalfirši til Fljótsdals.  Žaš er mjög til bóta fyrir rekstraröryggiš, aš Landsnet hefur įkvešiš, aš nżjar ašveitustöšvar fyrirtękisins verši innanhśss.  Hins vegar hefur fyrirtękiš ekki skošaš lagningu 400 kV lķnu, sķšan Bśrfellslķna 3 var lögš aš Lyklafelli į Sandskeiši. 

Žaš veršur aldrei hęgt aš tryggja landsmönnum öllum jafnan og réttlįtan ašgang aš stofnrafkerfi landsins, sem žeir eiga žó aš jöfnu, nema beitt sé beztu fįanlegu tękni ķ öllum landshlutum, og hśn er ķ žessu tilviki lķna, rekin į 220 kV, en einangruš fyrir 400 kV.  Žaš mundi strax stórbęta stöšuna, aš slķk lķna yrši lögš frį Brennimel til Varmahlķšar um Hrśtafjörš og Blöndu.

Sķšan ręddi Gušmundur Ingi įstęšur žess, aš framkvęmdir fyrirtękisins eru alltof seint į feršinni:

Žaš er fyrst og fremst vegna žess, hversu hęgt hefur gengiš aš fį leyfi til framkvęmda.  Undanfarin 3 įr höfum viš ekki getaš framkvęmt nema rķflega helminginn af žvķ, sem viš höfum įętlaš."

Žaš er ólķklegt, aš Landsnet hefši veriš oršiš óhįš gömlu 132 kV Byggšalķnunni į Noršurlandi, žótt fyrirtękiš hefši engu mótlęti mętt aš hįlfu Landverndar og landeigenda, en ófarirnar ķ óvešrinu 10.-12. desember 2019 hefšu ekki oršiš jafnsvakalegar og raun bar vitni.  Tjón og angist hefšu oršiš minni.

  Stjórnarrįšiš ber hins vegar įbyrgš į, aš drįttur į drįtt ofan er lįtinn višgangast įrum saman meš žeirri afleišingu, aš allt noršanvert landiš er lįtiš reiša sig į flutningslķnu, sem reist var af vanefnum, er śrelt oršin, óįreišanleg ķ stórvišrum og stendur atvinnužróun stórra byggšarlaga fyrir žrifum vegna lķtillar flutningsgetu og veikburša hönnunar.  Žetta er grķšarlegur įfellisdómur yfir undanförnum rķkisstjórnum og embęttismönnum žeirra.  Aušvitaš tók Stjórnarrįšiš ķ fullkomnu įbyrgšarleysi einn "Yes, Minister" į vandamįliš nśna,og rķkisstjórnin skipaši toppembęttismenn Stjórnarrįšsins, sem sofiš hafa į veršinum, til aš gera tillögur um śrbętur.  Įnęgjulegt er hins vegar, aš Alžingi glórir ķ, aš rķkisvaldiš hefur brugšizt almenningi ķ landinu, sem byggt hefur upp tęknivędda atvinnustarfsemi, sem reišir sig į, aš samfélagslegir innvišir rafmagns og fjarskipta séu traustir, og samžykkt einróma kröfugerš um svör viš įleitnum spurningum į hendur rķkisstjórninni.

Rķkisstjórnin og embęttismenn hennar hefur hįtķširnar til aš hugleiša svörin, en Stjórnarrįšiš getur ekki frestaš mikiš lengur aš straumlķnulaga leyfisveitingaferliš, og samgöngurįšherra virtist gera sér grein fyrir žvķ, žegar ósköpin dundu yfir, aš sumar framkvęmdir ęttu ašeins heima undir nżrri lagasetningu um landsskipulag į forręši rķkisvaldsins.  Forstjóri Landsnets viršist vera oršinn hundleišur į aš starfa, bundinn ķ bįša skó:

""Žaš žarf aš endurskoša allt ferliš, einfalda žaš og hafa reglur skżrari. Sķšan žarf aš setja mannskap og fjįrmagn inn ķ žęr stofnanir, sem um žetta fjalla."  Hann nefnir umhverfismat og skipulagsmįl ķ žessu efni."

Gušmundur Ingi nefnir hins vegar ekki žį rķkisstofnun, sem hefur eftirlit meš fyrirtęki hans, en žaš er Orkustofnun, OS.  Ķ Orkustofnun er fariš yfir fjįrfestingar- og rekstrarįętlanir Landsnets, en ķ eftirlitsstofnuninni er engan veginn sambęrileg kunnįtta, fagžekking, į višfangsefnum flutningskerfisins og hjį Landsneti.  Orkustofnun er ekki ķ neinum fęrum aš velja į milli tveggja eša fleiri tęknilegra kosta į grundvelli hagsmuna umbjóšendanna, almennings ķ landinu, til langs tķma.  Žess vegna er įbyrgšarleysi fólgiš ķ žvķ, aš OS geti skoriš nišur višhaldskostnaš eša fjįrfestingar, sem tęknimenn Landsnets hafa lagt til ķ nafni rekstraröryggis, starfsmannaöryggis eša kerfisžarfa til skamms eša langs tķma.  

Fjįrmögnun Landsnets og dreifiveitnanna er įbótavant.  Žetta hefur leitt til hįrra gjaldskrįa.  Žaš er ekkert vit ķ žvķ, aš į mešan innvišir grotna nišur meš grķšarlegum kostnaši fyrir notendur, skili orkuvinnslufyrirtękin gróša til eigenda sinna.  Žessum gróša į aš beina til Landsnets og dreifiveitnanna til aš fjįrmagna įtak til styrkingar flutningskerfisins og til aš fęra dreifikerfin ķ jörš og dreifistöšvar ķ hśs.

 

 

 

 


Aš halda hlżnun undir 2°C er ekki hęgt śr žessu

Samkvęmt reiknilķkani IPCC er tómt mįl śr žessu aš tala um aš takmarka hlżnun andrśmslofts viš 1,5°C-2,0°C, eins og stefnumörkun Parķsarsamkomulagsins 2015 hljóšaši upp į. Įstęšan er sś, aš įrlega hefur losun į heimsvķsu  aukizt um 1,5 % sķšan žį og nemur nś 43 mrdt/įr CO2.  Žį gengur hvorki né rekur aš žróa višunandi tękni viš aš fjarlęgja koltvķildi śr andrśmsloftinu, en į nęstu 80 įrum žarf aš fjarlęgja mrdt 730 af CO2 śr  andrśmsloftinu samkvęmt mišgildi śtreikninga IPCC, og einnig aš minnka įrlega losun um 7,6 % į hverju įri, žar til nettó-losun veršur engin. M.v. undirtektir į alžjóšlegri loftslagsrįšstefnu ķ desember 2019, COP 25, nęst žessi minnkun losunar ekki į nęstunni.  

Afköstin viš aš fjarlęgja CO2 eru nś ašeins um 40 Mt/įr eša 0,4 % af žvķ, sem naušsyn er samkvęmt IPCC.  Öll žessi barįtta er vonlaus, eins og barįtta Don Kķkóta viš vindmyllurnar var į sinni tķš.  Skynsamlegra er aš veita fé ķ ašlögun aš hlżnun um 3°C til višbótar viš hlżnunina frį kuldaskeiši "Litlu ķsaldar" (0,8°C), t.d. meš žvķ aš bśa innviši landsins undir meiri öfgar ķ vešurfari, sem okkur er sagt, aš bśast megi viš.  Forsętisrįšherra sagši į Alžingi 17.12.2019, aš bśast mętti viš óvešri eins žvķ, sem hrjįši noršanvert landiš 10.-12. desember 2019, į 10 įra fresti.

Samkvęmt žekktum lotubundnum hitastigssveiflum į jöršunni mun samt e.t.v. į žessu įržśsundi kólna aftur mun meir en žessari hlżnun nemur.  Til lengri tķma veršur žį kuldinn skęšari óvinur lķfs į noršurhveli en hitinn.

Morgunblašiš hefur gert góša grein fyrir straumum og stefnum ķ loftslagsmįlum, og žann 27. nóvember 2019 flutti žaš frétt undir ķskyggilegri fyrirsögn:

"Losunin eykst enn og nś stefnir ķ 3,2 stiga hlżnun":

"Rķki heims missa af tękifęrinu til aš koma ķ veg fyrir mjög alvarlegar afleišingar loftslagsbreytinga, ef ekki veršur gripiš til tafarlausra ašgerša til aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda aš žvķ, er fram kemur ķ nżrri skżrslu Umhverfisverndarstofnunar Sameinušu žjóšanna, UNEP.

Stofnunin segir, aš losun gróšurhśsalofttegunda žurfi aš minnka um 7,6 % aš mešaltali į hverju įri til 2030 til aš koma ķ veg fyrir, aš hlżnun jaršar verši meiri en 1,5°C m.v. įętlašan hita į jöršinni fyrir išnbyltinguna.  Sś blįkalda stašreynd blasi hins vegar viš, aš losunin hafi aukizt aš mešaltali um 1,5 % į įri į sķšustu 10 įrum."

Af višbrögšum žjóša heims viš įkalli UNEP mį rįša, aš ekki sé tekiš fullt mark į žeirri stofnun, eša ašrir hagsmunir žjóšanna vega žyngra.  Hvaš žżšir žaš į heimsvķsu aš draga śr losun CO2 um 7,6 %/įr ?  Žaš jafngildir 3,3 mrdt/įr CO2 (3,3 milljöršum tonna į įri) eša bruna um 1 mrdt af kolum.  Žetta nemur um 13 % af kolabruna į heimsvķsu.  Ķ ljósi žess, aš kolabrennsla į heimsvķsu jókst um 0,9 % įriš 2018 (um 70 Mt), er algerlega óraunhęft aš bśast viš nokkrum samdrętti į nęstu 5-10 įrum ķ nįmunda viš žaš, sem UNEP telur naušsynlegt til aš halda hlżnun innan 2°C.

"Umhverfisverndarstofnun SŽ segir, aš jafnvel žegar loforš ašildarrķkja samningsins séu tekin meš ķ reikninginn, stefni ķ, aš hlżnunin verši 3,2°C.  Vķsindamenn hafa sagt, aš svo mikil hlżnun hafi mjög alvarlegar afleišingar fyrir žjóšir heims.  Stofnunin sagši, aš žótt horfurnar vęru slęmar, teldi hśn enn mögulegt aš nį žvķ markmiši, aš hlżnunin yrši ekki meiri en 1,5°C, en višurkenndi, aš til žess žyrfti aš gera fordęmalausar breytingar į hagkerfi heimsins, sem byggšist enn aš miklu leyti į notkun olķu og jaršgass."

Žetta er skrżtinn texti, žar sem versta mengunarvaldinum, kolunum, er sleppt.  Aš hjį Umhverfisstofnun SŽ skuli enn vera tališ, aš unnt sé aš halda hlżnun undir 2°C m.v. 1850, bendir til, aš žar į bę treysti menn ekki hlżnunarlķkani IPCC, sem reist er į įhrifum gróšurhśsalofttegundanna į hitastig lofthjśpsins.

 Ari Trausti Gušmundsson, Alžingismašur, hefur tjįš sig um loftslagsmįl og gerši žaš t.d. ķ Morgunblašinu 11. nóvember 2019 ķ grein sinni:

"Olķa og gas - nei, enn einu sinni".

Hśn hófst žannig:

"Til žess aš nį žvķ mikilvęga markmiši aš halda aftur af hlżnun loftslagsins og jafnvel snśa žróuninni žarf aš rķghalda ķ įkvešiš markmiš: Ašeins mį vinna og nota 30 %-40 % žekktra birgša ķ jörš af kolum, olķu og gasi.  Um žetta er žarflaust aš deila."

Žetta er engin röksemdafęrsla hjį žingmanninum, sem slęr žarna fram fullyršingu, sem honum vęri ķ lófa lagiš aš sanna į grundvelli kenninga IPCC.  Hvers vegna er žarflaust aš deila um žaš, aš ekki megi brenna meiru en 30 % -40 % af žekktum birgšum kola, olķu og jaršgass ?  Žessi framsetning hangir ķ lausu lofti hjį žingmanninum.  

Žekktar birgšir žessa eldsneytis eru u.ž.b. 1500 mrdt olķujafngildi, sem myndu gefa frį sér meira en 4600 mrdt koltvķildi viš bruna.  Žrišjungurinn nemur um 1500 mrdt CO2 śt ķ andrśmsloftiš.  Žaš eru 35 įr meš nśverandi losun og tvöfalt gildiš, sem IPCC telur, aš draga žurfi śt śr andrśmsloftinu til nęstu aldamóta til aš halda hlżnun innan 2°C markanna frį 1850 eša hękkun um 1,2°C frį nśverandi mešalhitastigi andrśmslofts jaršar. 

Ef Ari Trausti Gušmundsson heldur, aš óhętt sé aš brenna svona miklu jaršefnaldsneyti, žį er hęgt aš įlykta, aš hann telji lķkan IPCC ofįętla stórlega hlżnun andrśmslofts af völdum koltvķildis. Žaš gętir vķša tvķskinnungs ķ žessari lofthjśpsumręšu.

Į grundvelli žess, sem hér hefur veriš tķnt til um forša jaršefnaeldsneytis, en ekki į grundvelli greinar Ara Trausta, er žó hęgt aš samžykkja meginbošskapinn ķ grein hans, sem er žessi:

"Ķslendingar eiga aš hafna žvķ aš opna į mögulega vinnslu olķu og gass viš Jan Mayen.  Gildir einu, žótt hagnast megi į henni."

Žaš eru bęši sišferšileg, pólitķsk, umhverfisleg og efnahagsleg rök, sem męla meš žessari höfnun.  Meš žvķ leggjum viš okkar litla lóš (max mrdt 10 (6 % af ol.)af įętlušum forša 168 mrdt af olķu og 200 mrdt af gasi) į vogarskįlar žess, aš stigiš verši į bremsur nżtingar žekkts olķu- og gasforša meš žróun kolefnisfrķrra orkugjafa, viš tökum mjög sjaldgęft skref į mešal rķkja, sem rįša yfir lindum jaršefnaeldsneytis, viš tökum ekki įhęttu af mengunarslysi af eldsneytisvinnslu ķ ķslenzkri efnahagslögsögu, og viš tökum enga fjįrhagsįhęttu vegna uppbyggingar dżrra innviša vegna vinnslu, sem kannski veršur aldrei aršsöm.  Fyrir aršsemi žarf olķuverš sennilega aš fara yfir 80 USD/tu.

 

 

     

 

 


Orkan, loftslagiš og framlag Ķslendinga

Orkumįl heimsins eru samofin aukningu koltvķildis ķ andrśmsloftinu, af žvķ aš rśmlega fjóršungur įrlegrar losunar, sem nś nemur 43 mrdt CO2/įr, myndast viš raforkuvinnslu eša rśmlega 11 mrdt CO2/įr, og losun vegna umferšar ķ lofti, į lįši og į legi er lķklega svipuš.  Hinn helmingurinn kemur frį framleišslutengdri starfsemi, stįlvinnslu, sementframleišslu, įlvinnslu frį bįxķti til įls, landbśnaši o.fl. Til samanburšar myndar bruni jaršolķu um žessar mundir um 15 mrdt/įr CO2.

Žjóšir heims hafa flestar stašfest s.k. Parķsarsamkomulag um aš draga śr losun CO2-jafngilda (a.m.k. 6 ašrar gastegundir eru sterkar gróšurhśsalofttegundir, og er CH4 (metan) žeirra algengust), svo aš losun žeirra verši ķ mesta lagi 60 % įriš 2030 af losuninni įriš 1990. M.v. višbrögš žjóša heims frį stašfestingu fulltrśa žeirra į Parķsarsamkomulaginu 2016, en losun margra žeirra eykst enn, er borin von aš nį žessu markmiši ķ heild.

Parķsarsamkomulagiš er įn višurlaga viš aš standa ekki viš skuldbindingarnar og er aš žvķ leytinu til meš sams konar įgalla og Kyoto-samkomulagiš.  Frį Austur-Asķulöndunum kemur meira en helmingur heildarlosunar, svo aš allt veltur į, hvernig žar tekst til. Žar er misjafn saušur ķ mörgu fé, og losun žar eykst enn, žótt ašallosarinn, Kķna, hafi sżnt lit um tķma.

Hingaš til hafa žjóšir fariš ķ ašgeršir til aš draga śr losun CO2, sem žęr telja sig sjįlfar hafa įvinning af. Įbyrgšartilfinning gagnvart gróšurhśsaįhrifum losunar er ekki mikil. Žar vegur žyngst hin heilsufarslega naušsyn į aš draga śr mengun, t.d. loftmengun ķ stórborgum, sśrt regn og mengun grunnvatns.

Fįir eru ķ jafnhagstęšri stöšu og Ķslendingar aš geta undiš sér ķ orkuskiptin meš žvķ aš virkja sjįlfbęrar orkulindir og spara fé meš žvķ aš leysa olķuvörurnar af hólmi meš rafmagni, metani og repjuolķu, svo aš eitthvaš sé nefnt.  Nś er eitt noršanskot hins vegar bśiš aš svipta hulunni af žeirri voveiflegu stašreynd, aš flutningskerfi Landsnets er reist į braušfótum og į öllu noršanveršu landinu stenzt žaš ekki noršanįhlaup. Viš žęr ašstęšur er fullkomiš órįš aš leysa jaršefnaeldsneyti af hólmi meš rafmagni.

Evrópa, vestan Rśsslands, meš fįeinum undantekningum, ašallega Noregi, eru hįš löngum ašdrįttum orku į formi jaršefnaeldsneytis.  Žetta er ógn viš žjóšaröryggi til lengdar og kostar mikil gjaldeyrisśtlįt, žvķ aš žessi orkuvišskipti eru ķ USD.   Žaš er žess vegna eftir miklu aš slęgjast aš žróa raforkuvinnslu śr mengunarlitlum og kolefnisfrķum orkulindum. Žar stendur samt hnķfurinn enn ķ kśnni, žvķ aš meginland Evrópu, nema Frakkar, vill ekki kjarnorku og hefur fjįrfest grķšarlega ķ vindmyllum og sólarhlöšum meš tiltölulega litlum įrangri.  Žegar eitthvaš bjįtar aš vešri, eru žessir orkugjafar hins vegar fullkomlega gagnslausir, og allar virkjanir eru žaš, ef flutnings- og dreifikerfi landsins žola ekki ašstęšur, sem oršiš geta og oršiš hafa ķ ólķkum landshlutum į hverjum įratugi frį rafvęšingu landsins, en afleišingarnar eru hins vegar miklu verri ķ tęknivęddu nśtķmažjóšfélagi.  (Žaš er t.d. ekki nóg aš plęgja ķ jöršu ljósleišara um allt land, ef enginn hugsar śt ķ žörf varaafls fyrir tengistöšvarnar.)

Hingaš til hafa Evrópužjóširnar ekki žróaš raunhęfan valkost viš kolaorkuverin, sem hvert um sig er išulega um 1 GW (1000 MW) aš afkastagetu og geta veriš stöšugt ķ rekstri meš įrlegum višhaldshléum.  Vindmyllur eru yfirleitt nś um 5 MW og ganga slitrótt og framleiša ašeins um 28 % af fullri vinnslugetu sinni yfir įriš į heimsvķsu.  Į vindasömum svęšum, t.d. ķ Noregi, į Ķslandi og ķ Fęreyjum, getur nżtingin žó fariš yfir 40 %.  Af žessum sökum žarf mjög margar vindmyllur ķ orkuskiptin, en uppsett afl žeirra ķ heiminum er yfir 350 GW, og til samanburšar er uppsett afl vatnsorkuvera um 990 GW og jaršgufuvera um 11 GW.

Nś hefur žing Evrópusambandsins (ESB) lżst yfir neyšarįstandi ķ loftslagsmįlum, sem hlżtur aš żta mjög į orkuskiptin žar į bę.  Žar hefur t.d. hęgt mjög į uppsetningu nżrra vindmyllna vegna mótmęla ķbśanna, sem verša fyrir skertum lķfsgęšum žeirra vegna, og žęr eru skašręši fyrir fuglalķfiš.  Mótmęli gegn nżjum kolefnislausum virkjunum mętti vęntanlega berja nišur meš haršri hendi į grundvelli žessa yfirlżsta neyšarįstands. Hér glepst Alžingi vonandi ekki į žvķ aš setja slķka löggjöf, en žaš veršur aš einfalda lykilframkvęmdaašila orkustefnunnar störf sķn meš lagasetningu um aš fella framkvęmdir viš meginflutningskerfi raforku (tenging į milli landshluta) undir lög um landsskipulag.  Samgöngurįšherra hefur lżst yfir skilningi į žessu ķ ljósi óverjandi tafa į nżrri 220 kV lķnu frį Brennimel noršan Hvalfjaršar um Vestur-, Noršur- og Austurland, aš Fljótsdalsvirkjun.  

Sama (og um vindorkuverin) er aš segja af miklum samtengiįformum Framkvęmdastjórnar ESB į milli raforkukerfa įlfunnar. Žau hafa į sķšustu misserum sętt aukinni gagnrżni vegna fyrirferšarmikillar įsżndar, svo aš ekki sé nś minnzt į almenning ķ Noregi og į Ķslandi, sem óttast afleišingar žess fyrir įsżnd landsins og fyrir veršlag orkunnar heima fyrir aš senda stóran hluta afurša orkulindanna utan meš sęstreng, en nśverandi įstand flutningskerfa Landsnets krefst hins vegar tafarlausra śrbóta fyrir hag og velferš landsmanna sjįlfra.

Žessi neyšarįstandsyfirlżsing getur valdiš žvķ, aš tryppin verši haršar rekin frį Brüssel viš öflun veršmętrar kolefnisfrķrrar orku frį Noršurlöndunum til aš fylla ķ skörš vindmyllurekstrarins.  Meš slķka orku ķ handrašanum aš noršan žarf ekki lengur aš brenna jafnmiklu jaršgasi į įlagstķmum, žegar vind lęgir ķ stórum vindmyllugöršum Evrópu. Viš eigum aš sameinast ķ andstöšu viš aš tengja Ķsland slķkum įformum.

Į Ķslandi vill svo til, aš lunginn af orkuskiptunum įtti sér staš į tķmabilinu 1940-1990, žegar kol, koks, gas og olķa voru aš mestu leyti leyst af hólmi fyrir eldamennsku og  upphitun hśsnęšis.  Žetta var gert af öryggis- og fjįrhagsįstęšum, og bętt loftgęši voru višbótarkostur, en hugtakiš gróšurhśsaįhrif var žį ekki til, nema į mešal vissra vķsindamanna.  Ķ lok žessa tķmabils hófst hagnżting jaršgufu til raforkuvinnslu, en til aš sjį, hversu mikla žżšingu hagnżting jaršhitans hefur fyrir orkubśskap Ķslendinga, er eftirfarandi yfirlit įhugavert.  Žar er sżnd orkunotkun landsmanna ķ PJ (PetaJoule) įsamt hlutfalli hvers žįttar af heild įriš 2016.  Viš olķuvörur hefur veriš bętt keyptu eldsneyti hérlendis į millilandaflugvélar og -skip, sem nemur 21,8 PJ, sem er 59 % af öšru eldsneyti og hefur aukizt sķšan:

  • Vatnsorka   48,5 PJ = 18,5 %
  • Jaršhiti   149,2 PJ = 57,1 %
  • Olķuvörur   59,0 PJ = 22,6 %
  • Kol          4,8 PJ =  1,8 %
  • _____________________________
  • Alls       261,5 PJ = 100 %
Yfirlitiš hér aš ofan sżnir ķ sviphendingu, hversu góš stašan er į Ķslandi fyrir orkuskiptaįtak til aš verša kolefnishlutlaus, žvķ aš hlutfall kolefnisfrķrrar orkunotkunar landsmanna er nś žegar 75,6 % aš millilandasamgöngum meštöldum og 82,4 % įn žeirra.  Yfirleitt sjįst ekki hęrri tölur en 50 % įn millilandasamgangna, og Evrópusambandiš sem heild er ekki hįlfdręttingur į viš žaš.
 
Nś hafa Fęreyingar įkvešiš aš fara ķ sķn fyrstu orkuskipti, en megniš af raforku Fęreyinga og hśshitunarorku kemur śr jaršolķu, žvķ aš žeir hafa hvorki į eyjum sķnum jaršhita né vatnsorku, sem hagkvęmt sé aš virkja ķ verulegum męli.  Žeir hafa nś įkvešiš aš nżta vindorku eyjanna ķ žessu skyni ķ staš žess aš óska eftir sęstreng frį Ķslandi.  Žaš merkilega er žó, aš žeir hafa leitaš samstarfs viš Ķslendinga um vindmyllugarš, sem hafa mjög takmarkaša žekkingu og reynslu af rekstri vindmyllna, og snišgengiš žar meš žjóšina, sem žeir eru ķ rķkjasambandi viš, Dani, sem eru mikil śtflutningsžjóš į vindmyllum og hafa žjóša mesta žekkingu og reynslu af rekstri žeirra. Eftir vešurhaminn į Ķslandi ķ viku 50/2019 rifjast upp, aš oft hvessir rękilega ķ Fęreyjum, og viš slķkar ašstęšur verša vindmyllur ónothęfar.  Fęreyingar verša žess vegna aš halda ķ nśverandi hitunarkerfi sķn til vara, ef ekki į illa aš fara. 
Um žessa baksvišsfrétt fjallaši Stefįn E. Stefįnsson ķ Morgunblašinu 6. desember 2019 undir fyrirsögninni:
 
"Leiša orkuskipti ķ Fęreyjum".
Veršur nś gripiš nišur ķ žessi baksvišstķšindi af fręndum vorum:
"Ķ dag koma 85 % žeirrar orku, sem nżtt er til hśshitunar ķ Fęreyjum, frį jaršefnaeldsneyti.
Įrni Pétur Jónsson, forstjóri Skeljungs, segir, aš p/f Magn [dótturfyrirtęki Skeljungs] hafi séš tękifęri ķ žvķ, žegar stjórnvöld ķ landinu settu į laggirnar verkefniš "2030", sem mišar aš žvķ, aš stęrstur hluti orkunotkunar heimila og bķlaflota Fęreyja eigi įriš 2030 aš koma frį endurnżjanlegri orku.
"Ef žęr įętlanir eiga aš ganga eftir, žurfa um 18 žśsund fjölskyldur aš skipta śr olķukyndingu yfir ķ rafmagn", segir Įrni Pétur. Hann bendir į, aš ķ Fęreyjum séu ekki sömu tękifęri til nżtingar jaršhita og fallvatns til raforkuframleišslu og hér į landi og žvķ hafi vindorkan oršiš fyrir valinu.
"Stjórnvöld ķ Fęreyjum stefna aš žvķ aš vera meš a.m.k. tvo vindorkugarša.  Ķ žvķ skyni efndu žau til śtbošs um uppbyggingu og rekstur slķks garšs ķ sumar, og žar varš Magn hlutskarpast.  Rķkiš hefur svo skuldbundiš sig til žess aš kaupa alla žį orku, sem žar veršur framleidd.""
 
Žaš er klókt hjį Fęreyingum aš lįta rķkiš kaupa alla žį orku, sem vindmyllurnar geta framleitt, žvķ aš žannig tryggja žeir ķbśunum lįgmarksverš, žar sem įhętta vindmyllufjįrfestanna, Magns og fęreyskra lķfeyrissjóša, veršur ķ lįgmarki.  Vęntanlega hefur fęreyska rķkiš möguleika į aš draga nišur ķ öšrum virkjunum, žegar framboš veršur umfram eftirspurn.
Hér er um aš ręša heildarfjįrfestingu (samkvęmt fréttinni) upp į 2,2 mrdISK ķ framleišslugetu 64 GWh/įr.  Hér er žį um aš ręša uppsett vindmylluafl 21 MW m.v. 35 % nżtingu vindmyllnanna, og eru žetta žį lķklega ašeins 6 vindmyllur.
 
Blekbóndi hefur reiknaš vinnslukostnaš žessara vindmyllna m.v. įrlegan rekstrar- og višhaldskostnaš 3 % af stofnkostnaši, og varš nišurstašan 29 USD/MWh (3,6 ISK/kWh), sem er ótrślega lįgur vinnslukostnašur. Ķslenzk vindmylluverkefni gera yfirleitt rįš fyrir a.m.k. 70 % hęrri vinnslukostnaši, svo aš einhver kostnašarlišur kann aš vera undanskilinn ķ baksvišsfrétt Morgunblašsins, t.d. landnotkun og/eša uppsetningarkostnašur, nema Magn njóti betri kjara viš t.d. innkaup en fjįrfestar į Ķslandi. Ef žetta er hins vegar rétt nišurstaša, getur hśn skżrt įhugaleysi Fęreyinga į rafmagni frį Ķslandi, žvķ aš žaš er oršiš dżrara en žetta ķ heildsölu, og er žį flutningskostnašurinn alveg eftir.  Enn sżnir sig, aš veršlagning raforku į Ķslandi er ósamkeppnishęf.
 
Hér rķkir veršlagsstefna į raforku, sem felur ķ sér yfirveršlagningu, sem er bęši langt yfir mešalkostnašarverši og yfir verši, sem samkeppnishęft getur talizt ķ alžjóšlegu samhengi.  Žaš hefur komiš fram hjį garšyrkjubęndum og gagnaverseigendum, og žaš į ekki sķšur viš um mįlmišnašinn į Ķslandi, kķsilišju, jįrnblendi og įlišnaš.  Nżjasta dęmiš er af įlišnašinum, žar sem eitt fyrirtękjanna hefur leitaš fyrir sér um kaup į 10 MW, en ekki fengiš į sanngjörnu verši m.v. samkeppnisašila žessa fyrirtękis.  Talsmenn Landsvirkjunar segja, aš žeim beri aš hįmarka afrakstur žeirra aušlinda, sem žeim er falin forsjį fyrir.  Halló, žetta er heimalöguš sósa, sem kemur žannig śt, aš fyrirtękiš lętur orkuna fremur renna framhjį virkjunum sķnum en aš selja hana į samkeppnishęfu verši.
 
Landsvirkjun hefur enn enga eigandastefnu og er į kolrangri braut undir nśverandi stjórn, sem sveigt hefur af upphaflegri braut Landsvirkjunar, sem fólst ķ aš efla atvinnu- og śtflutningsstarfsemi ķ landinu meš hóflegum eigin hagnaši.  Nś er ašeins horft į eigin hagnaš, og rķkissjóšur fitašur žį leišina.  Hęgt er aš fita rķkissjóš enn meira, meš žvķ aš Landsvirkjun stušli beinlķnis aš aukinni veršmętasköpun og žar meš atvinnusköpun ķ landinu.  Alžingi, žar sem sitja fulltrśar eigenda Landsvirkjunar, veršur aš marka žessu stóra og mikilvęga rķkisfyrirtęki heilbrigšari braut en žaš nś er į.  
 
Framlag Ķslendinga til loftslagsvanda heimsins liggur ķ augum uppi.  Žaš er aš nżta orkulindir sķnar innanlands meš hagnżtingu beztu fįanlegu tękni til hįmarksnżtingar į virkjušu afli og orku m.v., aš mannvirkin falli sem allra bezt aš umhverfinu og aš framkvęmdir valdi engu óžarfa raski ķ nįttśrunni. Į mešan völ er į aš virkja vatnsföll og jaršgufu til raforkuvinnslu į Ķslandi meš įsęttanlegum umhverfiskostnaši aš flestra mati og meš samkeppnishęfum tilkostnaši į hverja kWh, er lķklegt, aš žessar orkulindir verši ofan į til aš anna vaxandi afl- og orkužörf fyrir vaxandi mannfjölda og til orkuskiptanna. 
Ķ flestum tilvikum er umhverfiskostnašurinn og vinnslukostnašur hęrri fyrir annars konar virkjanir.  Ķ nafni loftslagsins og barįttunnar gegn hlżnun jaršar til skamms tķma, jaršsögulega séš, verša landsmenn žó lķklega aš slį af żtrustu kröfum sķnum um óraskaša nįttśru. Žaš fer illa saman aš hafa miklar įhyggjur af hlżnun jaršar og aš vera samtķmis į móti nįnast öllum framkvęmdum ķ orkugeira, sem reistar eru į sjįlfbęrri nżtingu.
 
Spįdómar um hįmarksolķuvinnslu hafa hingaš til ekki rętzt, en nś er żmislegt, sem bendir til, aš hśn geti įtt sér staš um 2020, en ekki įriš 2030, eins og Alžjóša orkumįlastofnunin bżst viš.  Hįmarkiš veršur žį um 36 mrdtunnur/įr.  Olķuforšinn ķ jöršu er talinn nema 2000 mrdtu, sem žį mun endast ķ hįlfa öld enn m.v. hįmarksvinnsluna.
 
Į žessu įri, 2019, sem aš vķsu er meš lķtinn hagvöxt į heimsvķsu, hefur olķueftirspurnin ašeins aukizt um 0,8 %.  Tilraunir OPEC-rķkjanna til aš hękka veršiš meš vinnsluminnkunum hafa ekki tekizt, og žegar helmingur olķuvinnslu Sįdanna lį óvķgur um tķma į žessu įri, hafši žaš mjög skammvinn og lķtil įhrif til veršhękkunar.  Višskiptabann Bandarķkjanna į Venezśela og Ķran, sem rįša yfir mesta og fjórša mesta olķuforša ķ heimi, hefur haft lķtil įhrif į markašinn.  Į žessu įri hefur olķuveršiš hęst komizt ķ 75 USD/tu ķ aprķl og sķšan lękkaš ķ rśmlega 60 USD/tu.  Žvķ veldur aš nokkru leyti leirbrotsolķuvinnsla ("fracking") Bandarķkjamanna, en hśn hefur aukizt um 12 % frį ķ fyrra.
Segja mį, aš Sįdar og Bandarķkjamenn rįši olķuveršinu.  Žegar olķvinnslurķki skapa offramboš, minnka Sįdar sķna vinnslu, en žegar hillir undir skort, auka Bandarķkjamenn leirbrotiš.  
Fjįrfestar vilja sjį meiri hagnaš af leirbrotinu ķ Bandarķkjunum, og žess vegna veršur lagt ķ minni kostnaš, sem fljótlega mun draga śr framleišslu, en žróunin annars stašar mun auka frambošiš strax į nęsta įri.  Exxon-Mobil eykur nś framleišsluna undan ströndum Guyana, og įriš 2021 munu fjįrfestingar undan ströndum Brasilķu skila sér ķ jafnvel 18 % meiri framleišslu en ķ įr.
 
Į vegum norska olķusjóšsins var tilkynnt ķ október 2019, aš hann myndi selja eignir sķnar ķ olķuleitar- og -vinnslufélögum, en Equinor, norska olķufélagiš, tilkynnti į svipušum tķma, aš į Johan Sverdrup, risavinnslusvęši ķ Noršursjó, vęri byrjaš aš dęla upp olķu. 
M.v. nśverandi olķuverš viršist offramboš olķu blasa viš.  Žį mun veršiš lękka, sem aftur mun auka eftirspurn.  Aš öšru óbreyttu mun žį eftirspurnin enn vaxa, og hįmarksvinnsla ("peak oil") veršur ekki 2020, heldur į sķšari hluta įratugarins. Žaš, sem getur kippt stošunum undan eftirspurnaraukningu eru efnahagsleg stöšnun eša samdrįttur hagkerfa heimsins og nżir orkugjafar.  Nżtni sprengihreyfilsins eykst meš hverju įrinu, um allt aš 1,5 %/įr frį aldamótum, og śrval kolefnisfrķrra farartękja mun aukast mikiš į allra nęstu įrum.  Allt bendir žetta til hjöšnunar į olķunotkun į allra nęstu įrum.
 
Engu aš sķšur mį bśast viš, aš a.m.k. žrišjungi olķuforšans verši dęlt upp og honum brennt eša um 600 mrd/tu.  Tęplega 2000 mrdt CO2 koma frį žessum bruna, og til višbótar kemur annar bruni, t.d. kola- og gasbruni.  IPCC telur, aš fjarlęgja žurfi 730 mrdt CO2 af nśverandi koltvķildi ķ andrśmsloftinu til aš halda megi hękkun lofthitastigs frį 1850 innan 1.5°C-2,0°C.  Žetta magn koltvķildis, sem fjarlęgja žarf, mun žį 3,7 faldast , og žaš er ógjörningur aš fjarlęgja žaš allt.  Samkvęmt lķkani IPCC, sem er reyndar ekki óskeikult, mun hitastigshękkunin žį nema yfir 3°C og skynsamlegast er aš rannsaka, hvernig bezt verši brugšizt viš. Žurfum viš t.d. aš hanna innviši m.v. meiri öfgar ķ vešri ?
 
 
 
 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband