Skattar og stjórnarsįttmįlinn

Ķsland er hįskattaland.  Viš žvķ er aš bśast vegna norręnnar (samstöšu) menningar žjóšarinnar, sem žar bżr, stęršar landsins og fįmennis.  Žaš er vištekin hugmyndafręši ķ landinu um, aš ęskilegt sé aš nżta landiš allt og hafiš ķ kring og aš til žess žurfi megniš af lįglendinu aš vera ķ byggš.  Žessu fylgja dżrir innvišir af öllu tagi, og žeir verša ekki til né žeim viš haldiš įn atbeina hins opinbera.  Žar meš er komin uppskrift aš mikilli "samneyzlu", en um leiš möguleikar į aš nżta gęši landsins alls og sjįvarins.  Byggš ķ landinu öllu veitir jafnframt tilkalli žjóšarinnar til landsins alls sišferšilegt réttmęti, sem getur oršiš žżšingarmikiš nś og į nęstu įrum, žegar viš sjįum holskeflu hęlisleitenda skella į ströndum Evrópu, sumpart vegna ófrišar, sumpart vegna stjórnleysis/rotinna žjóšfélaga og sumpart vegna afleišinga loftslagsbreytinga.  Marga žeirra mį sem sagt kalla "umhverfisflóttamenn", žvķ aš ein įstęšan fyrir žvķ, aš žeir hafa flosnaš upp śr heimkynnum sķnum, eru skašlegar breytingar į lķfrķkinu ķ kjölfar loftslagsbreytinga. Žaš veršur enginn frišur um žaš ķ Evrópu aš taka viš ógrynni framandi fólks śr frumstęšum heimkynnum, jafnvel ķ mišaldalegum trśarfjötrum.   

Ķslenzku žjóšinni, sem veršur ę blandašri (meiri genafjölbreytni ?), hefur fjölgaš vel frį aldamótum.  Nemur fjöldi rķkisborgara hérlendis nś um 350 k (=žśsund) og enn fleiri bśa hér, vinna höršum höndum (žótt einstaka séu afętur) og greiša skatta og skyldur til samfélagsins.  Žaš eru žvķ fleiri til aš standa undir samneyzlunni en įšur, en į móti kemur, aš rķkisreksturinn og annar opinber rekstur hefur žanizt śt til góšs og ills.  Rįšstöfunartekjur almennings hefšu žvķ ašeins aukizt jafnmikiš og raun ber vitni um, aš hagvöxtur hefur veriš mikill, um 7,2 % 2016 og 4,5 % 2017.  

Samhliša śtženslu rķkisbįknsins hefur skattbyršin aukizt grķšarlega.  Heildarskatttekjur rķkisins sem hlutfall af VLF (vergri landsframleišslu), aš teknu tilliti til greišslna til almannatrygginga, nema nś 33 %.  Ašeins Danmörk og Svķžjóš bśa viš hęrra hlutfall innan OECD eša 46 % og 34 %.  Mešaltal OECD er ašeins 25 %.  Athygli vekur, aš Noregur og Bretland, žar sem samneyzla hefur veriš talin töluverš, eru ašeins meš 27 %.  

Žaš, sem er uggvekjandi ķ žessu sambandi, er, aš ķslenzka žjóšin er enn tiltölulega ung meš um 13 % fólksfjöldans yfir 66 įra aldri, en t.d. Žjóšverjar meš um tvöfalt fleiri eldri borgara aš tiltölu en Ķslendingar, nį aš halda téšu skatthlutfalli nišri ķ 23 %.  Žaš er alveg ljóst, aš žaš veršur meiri hįttar verkefni į nęstu įrum og įratugum aš višhalda hér kaupmętti rįšstöfunartekna, en heildarlaunatekjur landsmanna aš mešaltali eru nś hvergi hęrri ķ Evrópu en į Ķslandi, nema ķ Alparķkinu Sviss. Jöfnušur tekna og eigna er jafnframt hvergi meiri ķ Evrópu.

Til aš varšveita eftirsóknarveršan efnahagsstöšugleika og félagslegan stöšugleika (meš lóšréttum hreyfanleika į milli stétta) er naušsynlegt aš leggja nś höfušįherzlu į višhald kaupmįttar ķ staš hįrra prósentuhękkana į laun, sem ašeins grafa undan velferšinni viš nśverandi ašstęšur, aš lękka įrleg vaxtagjöld rķkisins um a.m.k. miaISK 40 į kjörtķmabilinu, og aš auka śtflutningstekjur landsmanna um u.ž.b. 50 miaISK/įr.  

Tekjur rķkisins af innheimtu tryggingagjalds įriš 2017 nįmu um miaISK 87.  Žessar rķkistekjur eru meiri en af tekjuskattsinnheimtu af fyrirtękjum og meira en helmingur af tekjuskatti einstaklinga.  Žęr eru miklu meiri en žörf er į til aš standa straum af žeim śtgjöldum rķkisins, sem samsettu tryggingargjaldi er ętlaš aš fjįrmagna.  Vegna bįgborinnar samkeppnisstöšu margra fyrirtękja, einkum hinna minni meš tiltölulega hį launaśtgjöld af heildarśtgjöldum sķnum, hefši veriš ešlilegt śtspil viš frįgang fjįrlaganna ķ desember 2017 aš lękka almenna tryggingargjaldiš um 0,5 % og bķša sķšan meš 0,5 % - 1,0 % frekari lękkun uppi ķ erminni til aš geta greitt fyrir gerš kjarasamninga.

Ķ merkri baksvišsgrein Morgunblašsins 26. október 2017, "Skattabylgjan bitnar į fyrirtękjum",

birti Baldur Arnarson vištal viš Įsdķsi Kristjįnsdóttur, forstöšumann Efnahagssdvišs Samtaka atvinnulķfsins-SA, žar sem hśn kvaš mikiš verk óunniš viš aš vinda ofan af skattahękkunum, sem dembt var yfir žjóš ķ sįrum į įrunum eftir Hrun.  Skattkerfiš hafi žį "veriš gert flóknara og óhagkvęmara fyrir fyrirtękin".  Įsdķs kvešur "einkenna gott skattkerfi, aš žaš sé einfalt, fyrirsjįanlegt, skilvirkt og gagnsętt".  Žrepskipt skattkerfi og flókiš samspil skattheimtu og bótakerfis fullnęgir ekki žessum skilyršum Įsdķsar.  Greišslur almannatrygginga ęttu aš njóta skattfrelsis, enda eru žęr lįgmarksgreišslur. 

"Žvķ [aš] hįar skattaįlögur į fyrirtęki og heimili hafa um leiš įhrif į samkeppnishęfni žjóšarbśsins.  Žótt stigin hafi veriš mikilvęg skref ķ rétta įtt hér į landi, er žörf į frekari umbótum ķ skattkerfinu.  Um 240 skattabreytingar frį įrinu 2007 endurspegla ekki mikinn fyrirsjįanleika ķ skattkerfinu.  

Stöšugleiki skiptir miklu mįli fyrir ķslenzk fyrirtęki sem og heimilin ķ landinu. Žar er lykilatriši, aš hęgt sé aš ganga aš žvķ vķsu, aš ekki sé rįšizt ķ miklar breytingar milli kjörtķmabila."

"Stjórnvöld geta ekki lengur treyst žvķ, aš įfram verši verulegur vöxtur į tekjuhlišinni samfara miklum hagvexti.  Meš skattstofna ķ botni og umsvif rķkisins meš žvķ mesta, sem žekkist, er ešlilegt aš spyrja, hvaša leišir į aš fara, žegar til bakslags kemur ķ hagkerfinu."

Meš skattheimtu ķ botni, illu heilli lķka į sparnaš, sbr illa ķgrundaša hękkun fjįrmagnstekjuskatts, og śtgjöld hins opinbera jafnframt ķ methęšum, munu stjórnvöld standa frammi fyrir tveimur valkostum, žegar slęr ķ baksegl hagkerfisins: annašhvort aš gera sįrsaukafullan uppskurš į opinberum rekstri, sem žżšir aš minnka umsvif hans, eša aš hękka įlögur enn meir į fyrirtęki og einstaklinga, sem žį žegar eru aš draga saman seglin.  Slķkt mun auka atvinnuleysiš, dżpka efnahagslęgšina og getur skapaš langvinna kreppu.  Žetta er hęttan viš nśverandi stefnu ķ rķkisfjįrmįlum, žegar rķkisśtgjöld eru aukin mikiš į toppi efnahagssveiflunnar įn žess aš verja auknum skatttekjum til aš lękka rķkisskuldirnar enn hrašar.  Žess vegna er rįšdeild ķ rķkisrekstri lķfsnaušsynleg fyrir lķfskjör almennings, og žess vegna voru tillögur stjórnarandstöšunnar um enn meiri aukningu rķkisśtgjalda įn sparnašar annars stašar viš afgreišslu fjįrlagafrumvarps 2018 ķ senn óskynsamlegar og óįbyrgar og hefšu komiš sem bjśgverpill ķ andlit žeirra, sem sķzt skyldi, ef žęr hefšu hlotiš brautargengi.  Rķkissjóšur er ekki góšgeršarstofnun.   

 

   


Lżšręši, gegnsęi og Stjórnarskrįin

Ķ stjórnarsįttmįlanum er kafli, sem ber heitiš "Lżšręši og gagnsęi".  Önnur grein hans byrjar žannig:

"Rķkisstjórnin vill halda įfram heildarendurskošun stjórnarskrįrinnar ķ žverpólitķsku samstarfi meš aškomu žjóšarinnar, og nżta m.a. til žess ašferšir almenningssamrįšs."

Žessi ašferšarfręši hefur veriš žrautreynd og er enn sem įšur ólķkleg til įrangurs.  Mun vęnlegra er, aš Alžingi feli valinkunnum stjórnlagafręšingum aš endurskoša tiltekna kafla eša tilteknar greinar Stjórnarskrįrinnar.  Afrakstur žessarar vinnu fęri ķ umsagnarferli, žar sem žjóšinni allri gęfist kostur į aš koma aš athugasemdum į vefnum, og sķšan mundi Alžingi vinna śr gögnunum og gera tilraun til aš smķša nothęfan stjórnlagatexta, sem fer žį ķ ferli samkvęmt nśgildandi Stjórnarskrį.    

Žaš er vissulega žörf į aš bęta ķslenzku Stjórnarskrįna į nokkrum svišum, og skyldi engan undra.  Blekbónda žykir einna mest žörf į aš reisa skoršur viš framsali rķkisvalds til yfiržjóšlegra stofnana.  Žaš hefur sķšan įriš 1994 tķškazt ķ mjög miklum męli, aš Alžingi sé breytt ķ stimpilstofnun fyrir lagabįlka frį ESB meš vķsun til EES-samningsins, sem samžykktur var į Alžingi 13. janśar 1993.  Frį gildistöku hans til įrsloka 2017, eša į 24 įrum, hafa um 11“000 tilskipanabįlkar og reglugeršir hlotiš afgreišslu ķslenzku rįšuneytanna og stór hluti "žeirrar hrśgu" komizt inn ķ ķslenzka lagasafniš, žótt ķslenzk sjónarmiš eša ķslenzkir hagsmunir hafi ekki komizt aš viš śtgįfuna, svo aš heitiš geti.  Ójafnręši į milli laga-og reglugeršaveitanda og -žiggjanda er himinhrópandi, svo aš žetta fyrirkomulag nęr ķ rauninni engri įtt. Bretar eru ķ allt annarri stöšu, verandi "stórt" rķki innan ESB meš talsvert vęgi viš mótun og įkvaršanatöku, en žeir eru samt bśnir aš fį sig fullsadda af tilskipana- og reglugeršaflóšinu frį Berlaymont og hafa nś įkvešiš aš losa sig undan žvķ fargi öllu, žótt ekki gangi žaš žrautalaust.    

Ef samstarfsnefnd ESB og EFTA-rķkjanna žriggja ķ EES kemst aš žeirri nišurstöšu, aš taka eigi nżjan lagabįlk frį ESB upp ķ EES-samninginn, og ESB hefur alltaf haft vilja sinn fram ķ slķkum efnum, aš žvķ bezt er vitaš, žį fęr rķkisstjórn EFTA-lands bįlkinn sendan meš tķmafresti, sem ESA- Eftirlitsnefnd EFTA meš framfylgd EES-samningsins, fylgist meš, aš sé haldinn, og kęrir sķšan rķkiš vegna of langs drįttar fyrir EFTA-dómstólinum.  Sį fylgir alltaf dómafordęmi ESB-dómstólsins (kallašur Evrópudómstóll). Sjįlfsįkvöršunarréttur landsins er ķ orši, en ekki į borši.  Langlundargeš Noršmanna meš žetta ólżšręšislega fyrirkomulag er mjög žaniš um žessar mundir, en hérlendis viršast flestir kęra sig kollótta enn sem komiš er.  Žeir kunna žó margir aš vakna upp meš andfęlum, žvķ aš "sambandsrķkistilhneiging" ESB vex stöšugt.  Er ekki raunhęfur kostur aš draga dįm af Bretum og hreinlega aš segja upp žeirri óvęru, sem EES-samningurinn er ?   

Aš halda žvķ fram, eins og sumir gera, aš nśverandi EES-samningur sé ekki fullveldisframsal, heldur sé žaš "vištekin skošun ķ žjóšarétti aš lķta svo į, aš rétturinn til aš taka į sig alžjóšlegar skuldbindingar sé einn af eiginleikum fullveldis, og aš undirgangast slķkar skuldbindingar sé ekki afsal į fullveldi" , er lagaleg rangtślkun eša hįrtogun į ešli žjóšréttarsamninga, eins og fram kemur viš lestur nešangreindra greina śr norsku Stjórnarskrįnni. Žjóšréttarsamningur er samningur fullvalda rķkja um aš fylgja tilteknum, skrįšum reglum ķ samskiptum sķnum į jafnręšisgrundvelli. Žetta į ekki viš um sķbreytilegan EES-samninginn, sem į hverju įri veldur meira framsali rķkisvalds til yfiržjóšlegra stofnana.    

Tilvitnunin er śr grein Bjarna Mįs Magnśssonar, dósents ķ lögfręši viš lagadeild HR, ķ Morgunblašinu, 13. janśar 2018, "Enn meira um fullveldi".

Af greininni mį rįša, aš stjórnsżslulega leggi höfundurinn aš jöfnu ašild Ķslands aš Sameinušu žjóšunum-SŽ, Atlantshafsbandalaginu-NATO og Evrópska efnahagssvęšinu-EES.  Hvern er höfundurinn aš reyna aš blekkja meš žvķlķkum skrifum ?  Ašild Ķslands aš SŽ og NATO er dęmigerš um žjóšréttarlegar skuldbindingar rķkisins ķ alžjóšlegu samstarfi, žar sem Ķsland er ašili į jafnręšisgrundvelli ķ žvķ augnamiši aš frišvęnlegra verši ķ heiminum og til aš tryggja eigiš öryggi.  Annaš mįl er, hvernig til hefur tekizt, en žessar tvęr stofnanir hafa enga heimild til né hafa žęr reynt aš yfirtaka hlutverk rķkisins, nema NATO hefur yfirtekiš hervarnarhlutverk rķkisins, sem ķslenzka rķkiš ekki er fęrt um meš fullnęgjandi hętti.   

Allt öšru mįli gegnir um ašildina aš EES.  Hśn er alls ekki į jafnręšisgrundvelli, žvķ aš Ķsland hefur engan atkvęšisrétt į borš viš ašildarrķki ESB, og ķ reynd hefur ESB rįšiš žvķ, hvaša geršir žess eru teknar upp ķ EES-samninginn.  Žar meš eru hér lögleiddar gjöršir įn efnislegrar aškomu Alžingismanna aš višlögšum sektum eša brottvikningu śr EES.  Sama mį segja um reglugeršir og ķslenzka embęttismenn.  Hlutverk žeirra er aš žżša og innleiša žęr.  Lagasetningin og reglugerširnar hafa bein įhrif į hagsmuni og jafnvel frelsi lögašila og einstaklinga hérlendis, žannig aš augljóst framsal til śtlanda hefur įtt sér staš į valdi, sem rķkiš eitt į aš hafa yfir žegnum sķnum, ķbśum lands ķ fullvalda rķki.  

Nś skal vitna ķ téša Morgunblašsgrein til aš sżna į hvers konar refilstigu umręšan um fullveldi landsins hefur rataš ķ heimi lögfręšinnar:

"Hugtakiš fullveldisframsal er oft į tķšum notaš ķ umręšunni um alžjóšamįl hérlendis um žaš, žegar rķki tekur į sig žjóšréttarlegar samningsskuldbindingar um įkvešnar athafnir eša athafnaleysi, sem ķ felst binding.  Žetta er einkum įberandi, žegar rętt er um EES-samninginn og hugsanlega ašild Ķslands aš ESB"

Žaš er forkastanlegt aš reyna aš telja fólki trś um, aš EES-samningurinn eša hugsanleg ašild aš Evrópusambandinu-ESB hafi ósköp sakleysislegt žjóšréttarlegt gildi.  Hér er um miklu djśptękari félagsskap aš ręša, eins og rįša mį af žvķ, aš ESB er į siglingu ķ įtt frį rķkjasambandi aš sambandsrķki, žar sem ę fleiri stjórnunarsviš ašildarrķkjanna eru felld undir einn og sameiginlegan hatt ESB.  

"Heppilegra er aš ręša um framsal rķkisvalds en fullveldisframsal.  Žaš er hreinlega hluti af ytra fullveldi rķkja aš geta framselt rķkisvald til alžjóšastofnunar.  Žaš er svo alltaf spurning, hvort slķk notkun į fullveldinu sé ķ samręmi viš stjórnlög rķkis eša teljist žjóna hagsmunum žess."  

Žessi mįlflutningur sżnir berlega, aš naušsynlegt er aš setja ķ Stjórnarskrį Ķslands varnagla viš framsali rķkisvalds, žótt ekki verši žaš bannaš.  Noršmenn hafa ķ sinni stjórnarskrį įkvęši um, aš minnst helming allra Stóržingsmanna žurfi til aš ljį fullveldisframsali meš vķštękum afleišingum fyrir rķkiš og ķbśana lögmęti, ž.e. 75 % af višstöddum Stóržingsmönnum, sem séu žó aš lįgmarki 2/3 af heild.

Ķ lauslegri žżšingu segir um žetta ķ norsku Stjórnarskrįnni:

Gr. 26.2: "Fullveldi į s.k. afmörkušu sviši mį lįta af hendi, ef a.m.k. 50 % af žingmönnum ķ Stóržingssalnum samžykkja žaš, meš vķsun til venja varšandi mįl, er varša Stjórnarskrį."

Žaš eru vissulega fordęmi ķ Noregi og į Ķslandi fyrir framsali rķkisvalds, og ķ Noregi er žaš meirihluti ķ Stóržingssalnum, sem įkvešur, hvort krefjast ber aukins meirihluta.  Žetta mį telja veikleika.  Grein Stjórnarskrįrinnar um aukinn meirihluta er žannig ķ lauslegri žżšingu:

Gr. 115: "Ķ žįgu alžjóšlegs frišar og öryggis eša til aš bęta alžjóšlegt réttarfyrirkomulag og samvinnu getur Stóržingiš samžykkt meš 75 % atkvęša višstaddra Stóržingsmanna, sem aš lįgmarki séu 2/3 Stóržingsmanna, aš alžjóšleg samtök, žar sem Noregur į ašild aš eša Noregur styšur, skuli hafa rétt til ašgerša į mįlefnalega afmörkušu sviši, sem samkvęmt žessari Stjórnarskrį annars er ķ verkahring yfirvalda rķkisins.  Žó fylgja žessu įkvęši ekki heimildir til aš breyta žessari Stjórnarskrį.

Įkvęši žessarar greinar eiga ekki viš žįtttöku ķ alžjóšasamtökum, ef įkvaršanirnar hafa einvöršungu žjóšréttarleg įhrif fyrir Noreg."

Žaš viršist t.d. einsżnt af žessum texta, aš Stóržinginu ber aš beita gr. 115 viš atkvęšagreišslu um upptöku Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.

Alžingi samžykkti žįverandi EES-samning naumlega ķ janśar 1993, en engin žjóšaratkvęšagreišsla var žį haldin um žetta stórmįl, žótt miklum vafa žętti undirorpiš, aš fullveldisframsališ stęšist įkvęši ķslenzku Stjórnarskrįrinnar um óskorašan rétt Alžingis til löggjafarvalds į Ķslandi, svo aš eitthvaš sé nefnt.

Setja žarf inn ķ ķslenzku Stjórnarskrįna įkvęši į žessa lund: 

Žegar fyrir hendi er frumvarp į Alžingi um ašild Ķslands aš samtökum, sem eiga aš einhverju leyti aš taka viš hlutverki Alžingis, dómstóla eša framkvęmdavalds, žį skal halda um mįliš bindandi žjóšaratkvęšagreišslu.  Meirihluta atkvęšisbęrra manna skal žurfa til aš samžykkja slķka tillögu.  Aš öšrum kosti er hśn felld, og Alžingi veršur žį aš fella frumvarpiš, annars aš samžykkja žaš.  Fimmtungur žingmanna getur vķsaš žvķ til Hęstaréttar, hvort um fullveldisframsal sé aš ręša, sem śtheimti slķka  žjóšaratkvęšagreišslu.  Meirihluti 5 dómara ręšur nišurstöšu.  

Žegar mįl koma til kasta Alžingis, sem 20 % žingmanna telja varša óheimilt framsal rķkisvalds, eins og t.d. Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB ótvķrętt er, žį skal krefjast aukins meirihluta til samžykktar, eins og į norska Stóržinginu.    

 

 

 

 

 

 

 


Efnahagsstefnan og vinnumarkašurinn

Efnahagskafli stjórnarsįttmįlans er furšulega stuttur.  Į eftir honum kemur enn styttri kafli um vinnumarkašinn.  Žetta sętir undrun ķ ljósi mikilvęgis mįlaflokksins fyrir öll landsins börn.  Kaflinn hefst žannig:

"Efnahagslegur styrkur er undirstaša žess, aš treysta megi til framtķšar samfélagslegan stöšugleika, velsęld og lķfsgęši.  Rķkisstjórnin mun leggja įherzlu į traustar undirstöšur ķ rķkisfjįrmįlum, sem gefa tękifęri til aš byggja upp og bśa ķ haginn fyrir komandi kynslóšir.  Nefnd um endurskošun peningastefnunnar mun ljśka störfum, og ķ kjölfariš verša geršar naušsynlegar breytingar į ramma stefnunnar."

Hverjar eru forsendur "efnahagslegs styrks" ?  Žęr eru aršsöm nżting nįttśruaušlinda landsins, sem eru meginundirstaša śtflutningsgreinanna.  Öflugar śtflutningsgreinar, sem tryggja landsmönnum jįkvęšan višskiptajöfnuš, eru sem sagt undirstaša "efnahagslegs styrks".  Žessar śtflutningsgreinar eru hérlendis sjįvarśtvegur, išnašur og feršažjónusta.  Ekki mį gleyma, aš landbśnašurinn sparar landsmönnum hįar upphęšir, sem annars fęru ķ enn meiri matvęlainnflutning en raunin žó er.  Heilnęmi ķslenzks landbśnašar er vanmetinn af sumum, en heilnęmiš er ķ raun ómetanlegt fyrir heilsufar landsmanna.

Velgengni ķslenzks sjįvarśtvegs į sér margar skżringar, en meginįstęšan er aušvitaš hagstęšar ašstęšur fyrir lķfrķki hafsins viš Ķsland, og žaš hefur veriš vitaš frį landnįmi.  Afkastageta fiskveišiflota, erlendra og innlends, ofgerši veišistofnunum į sķšustu öld.  Ķslendingar leystu žann vanda meš śtfęrslu fiskveišilögsögunnar ķ nokkrum įföngum ķ 200 sjómķlur og ruddu brautina ķ alžjóšlegri hafréttarlöggjöf.  

Žetta dugši žó ekki til, og var žį tekiš upp kerfi, sem bęši fękkaši innlendum śtgeršum og veišiskipum, s.k. kvótakerfi.  Žetta kerfi, aflahlutdeildarkerfi į skip, žar sem aflamark er įkvaršaš meš aflareglu, nś 20 %, af vķsindalega įkvöršušum veišistofni, hefur hlotiš alžjóšlega višurkenningu (ICES) sem umhverfislega sjįlfbęrt fiskveišistjórnunarkerfi, og allt bendir til, aš žaš sé efnahagslega sjįlfbęrt lķka.

Sjįvarśtvegurinn er mįttarstólpi dreifšrar byggšar meš ströndum fram, og meš kvótakerfinu fóru žęr sumar halloka, eins og viš mįtti bśast.  Nś eru sumum žessara byggša aš opnast nż tękifęri meš fiskeldi, og žaš er skylda stjórnvalda aš sżna žessari grein jįkvętt višmót, žvķ aš hśn mętir óveršskuldašri óvild.  Hśn mun žį senn öšlast žjóšhagslegt mikilvęgi og verša ein af öflugustu stošunum undir gjaldeyrisöfluninni og stoš og stytta byggšanna, žar sem henni er leyft aš starfa.  

Grundvöllur öflugs śtflutningsišnašar į Ķslandi er hagkvęm raforka, unnin meš sjįlfbęrum hętti śr fallorku vatns og śr mismunandi sjįlfbęrum foršageymum jaršgufu. Rafvęšing landsins gekk hęgt, žar til Višreisnarstjórnin dembdi sér ķ djśpu laugina, fékk samžykki Alžingis fyrir stofnun Landsvirkjunar 1965, og įriš eftir kom naumlegt og sögulegt samžykki Alžingis fyrir stofnun ISAL-Ķslenzka Įlfélagsins, sem lagši grunninn aš fyrstu stórvirkjun landsins og 220 kV flutningslķnum žašan og til höfušborgarsvęšisins.

Samningurinn var haršlega gagnrżndur į sinni tķš, en hann reyndist geršur af meiri framsżni en andstęšingarnir įttušu sig į.  Žessi orkuvišskipti, sem voru til 45 įra, og hafa veriš framlengd aš breyttu breytanda ķ 25 įr, lögšu grunn aš nśtķmalegu og öflugu raforkustofnkerfi į SV-landi, en ašrir landshlutar hafa setiš eftir, og žaš er ekki vanzalaust aš hįlfu yfirvaldanna. Došinn yfir raforkuflutningsmįlum landsins gengur ekki lengur, enda verša orkuskiptin aldrei barn ķ brók, nema yfirvöld orkumįla girši sig ķ brók og taki til hendinni ķ žįgu ķbśanna, sem vantar rafmagn af góšum gęšum.    

Nś hefur frétzt af nżlegri tilskipun frį ESB um orkumįl, sem ętlunin er aš innleiša ķ Noregi og į Ķslandi įriš 2018.  Orkumįlayfirvöld į Ķslandi hafa enn ekki įttaš sig į, hversu hęttuleg žessi tilskipun er, en meš innleišingu hennar fęr ACER-Orkusamstarfsstofnun ESB - śrslitavald um žau orkumįlefni hvers lands, sem hśn skilgreinir sjįlf sem "sameiginleg verkefni"

Žetta mįl minnir į söguna af žvķ, er Noregskonungur falašist eftir Grķmsey af Ķslendingum.  Gušmundur, rķki, taldi enga meinbugi į žvķ vera aš lįta kóngi eftir Grķmsey, en Žórarinn Nefjólfsson benti į hęttuna, sem var fólgin ķ žvķ, aš kóngsmenn fęru į langskipum žašan og hertękju Ķsland.  Žį ętla ég, sagši Žórarinn, efnislega, aš žröngt muni verša fyrir dyrum hjį mörgum kotbóndanum.  

Nįkvęmlega sama er uppi į teninginum, ef Ķslendingar innleiša žessa orkutilskipun ķ lagasafn sitt.  Žį getur ESB meš beinum fjįrhagslegum hętti įtt frumkvęši aš lagningu sęstrengs frį Ķslandi til śtlanda, stofnaš hér orkukauphöll og leyft hverjum sem er innan EES aš bjóša ķ alla raforku, sem ekki er bundin meš langtķmasamningum, og ACER getur bannaš nżja slķka samninga og framlengingu gamalla.  Gangi žetta eftir, mį ętla, aš žröngt verši fyrir dyrum margra fyrirtękja og heimila hérlendis, žvķ aš ekki mun framboš raforku vaxa viš žetta, og veršiš mun rjśka upp ķ evrópskar hęšir, sem hęglega getur merkt tvöföldun.    

Žaš er ekkert minnzt į žetta stórmįl ķ stjórnarsįttmįlanum. Žaš į lķklega aš lęša žvķ, illu heilli, ķ gegnum žingiš, en er meirihluti žar fyrir slķku stórfelldu fullveldisframsali ?

Aftur į móti er skrifaš ķ Stjórnarsįttmįlann, aš "Žjóšarsjóšur [fyrrverandi žingmašur ķ Kraganum nefndi hann Žjóšbrókarsjóš ķ blašagrein] veršur stofnašur utan um arš af aušlindum landsins og byrjaš į orkuaušlindinni.  Hlutverk sjóšsins veršur aš byggja upp višnįm til aš męta fjįrhagslegum įföllum."

Žetta er fallegt og göfugt stefnumiš, en hvers virši er öflugur "Žjóšbrókarsjóšur", ef atvinnulķfiš sjįlft veršur ein rjśkandi rśst ?

Ķ Noregi er hafin mikil barįtta gegn samžykki Stóržingsins į žessum orkumarkašslagabįlki ESB.  Samkvęmt skošanakönnunum er meirihluti Noršmanna andsnśinn henni.  Meš aukinni umręšu og upplżsingagjöf munu lķnur skżrast.  Žaš er mikiš ķ hśfi.  Höfnun eša frestun į samžykki mun aš öllum lķkindum žżša śtskśfun śr EES. Žess vegna er žessi undirlęgjuhįttur ķ mįlinu, en fariš hefur fé betra.  

 

 

 

 


Orkumįl ķ uppnįmi vegna ESB

Valdahlutföllin innan Evrópusambandsins (ESB) hafa žegar breytzt vegna įkvöršunar Breta um aš yfirgefa sambandiš.  Hlutur efasemdarmanna um ę nįnari samruna rķkjanna į leiš til sambandsrķkis Evrópu ķ staš rķkjasambands hefur rżrnaš viš aš missa rödd Bretlands śr hópnum, og sameiningarsinnar fęra sig aš sama skapi upp į skaptiš. Nś į aš lįta kné fylgja kviši į sviši orkuflutninga į milli rķkja.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš flaggskip ESB er Innri markašur žess meš frelsunum fjórum.  Įriš 2009 var gefinn śt bįlkur tilskipana į orkusviši, t.d. 2009/72/ESB į sviši raforkuflutninga, sem mišaši aš "fimmta frelsinu" į Innri markašinum.  Flutningar į raforku og eldsneytisgasi skyldu verša frjįlsir og hindrunarlausir į milli rķkjanna, og raforkuflutningana skyldi tvöfalda upp ķ 20 % af orkunotkun ESB-rķkjanna įriš 2030. 

Ętlunin meš žessu var aš nżta tiltęka orku meš hagkvęmasta hętti innan EES.  Til žess veršur stofnašur orkumarkašur ķ hverju landi undir eftirliti śtibśs frį "Orkusamstarfsstofnun" ESB ķ hverju landi. Öll tiltęk orka į aš fara į žennan markaš, og nżir langtķmasamningar um orkuvišskipti verša óheimilir innan ESB.  Hugmyndin var sś, aš hęgt verši aš bjóša ķ orku, hvar sem er, hvašan sem er, og flytja hana hindrunarlaust til bjóšandans meš śtjöfnušum flutningskostnaši. 

Augljóslega mun žessi markašsvęšing jafna śt veršmun į raforku innan EES.  Žį hlżtur raforkuveršiš óhjįkvęmilega aš hękka ķ Noregi og į Ķslandi, žar sem ķbśarnir hafa bśiš viš u.ž.b. helmingi ódżrara rafmagn en ķbśar ESB-rķkjunum. Žį mun hlutur endurnżjanlegrar orku af heildarorkunotkun ķ ESB vaxa viš aukna raforkuflutninga į milli landa, og aš sama skapi minnka ķ Noregi og į Ķslandi, ef sęstrengir verša lagšir frį Ķslandi til śtlanda.   Til žess eru refirnir skornir ķ Berlaymont. 

Įriš 2011 var stofnuš įšurgreind "Orkusamstarfsstofnun" ESB, ACER (Agency for the Cooperation of Energy Regulators) meš ašsetri ķ Slóvenķu.  ACER er samstarfsvettvangur orkustofnana rķkjanna meš einum fulltrśa frį hverju EES-rķki, en ašeins ESB-rķkin eiga žar atkvęšisrétt.  Įkvaršanir eru bindandi og endanlegar, teknar meš atkvęšagreišslu, žar sem hreinn meirihluti atkvęša ręšur.  ACER felur ESA-Eftirlitsstofnun EFTA meš framkvęmd EES-samningsins-aš framfylgja įkvöršunum sķnum ķ EFTA-löndunum žremur innan EES, Noregi, Ķslandi og Liechtenstein.  

Orkustofnun (OS) fer meš stjórnsżslu orkumįla į Ķslandi undir yfirstjórn Aušlinda- og nżsköpunarrįšuneytisins, A&N.  Eftir innleišingu tilskipunar 2009/72/ESB į Ķslandi veršur OS žó ašeins svipur hjį sjón, žvķ aš śtibś frį ACER veršur stofnaš į Ķslandi, "Orkustjórnsżslustofnun"-OSS, sem felld veršur undir hatt OS sem sjįlfstęš stjórnsżslueining, og mun OSS taka viš orkustjórnsżsluhlutverki OS aš miklu leyti og į aš verša óhįš rįšuneyti orkumįla, öšrum innlendum stofnunum og fyrirtękjum, en samt fara inn į ķslenzku fjįrlögin.  OSS mun hafa eftirlit meš raforkumörkušum į Ķslandi og eiga samstarf viš systurstofnanir sķnar ķ EES.  OSS lżtur ekki bošvaldi neinna ķslenzkra yfirvalda, heldur veršur eins og rķki ķ rķkinu meš eigin framkvęmdastjóra, skipušum til 6 įra ķ senn, sem tekur viš skipunum frį ESA.     

Įkvaršanir į vegum ACER munu ganga til ESA, sem sendir žęr til OSS til framkvęmdar.  OSS śtbżr tęknilega og višskiptalega tengiskilmįla fyrir flutningsmannvirki orku, en OS veršur įfram leyfisveitandi. Önnur starfsemi OS en starfsemi OSS veršur įfram undir yfirstjórn rįšuneytisins, A&N. Žetta er anzi ruglingslegt fyrirkomulag, sem bżšur upp į harkalega įrekstra innanlands. 

Žetta er óvišunandi fyrirkomulag raforkumįla fyrir Ķslendinga.  Žeir missa meš žvķ lżšręšisleg stjórnunartök į rįšstöfun raforkunnar ķ hendur fjölžjóšlegrar stofnunar, ACER, žar sem žeir eru įn atkvęšisréttar.  Žaš er hęttulegur misskilningur, aš įhęttulķtiš sé fyrir Alžingi aš samžykkja tillögu samstarfsnefndar ESB og EFTA frį 5. maķ 2017 um aš fella Žrišja orkulagabįlk ESB inn ķ EES-samninginn.  Innan vébanda ACER er hvenęr sem er hęgt aš įkveša aš bjóša śt sęstreng frį Ķslandi įsamt lögn hans til meginlandsins meš viškomu į Bretlandi.  Žaš yrši ķ verkahring OSS aš semja tęknilega og višskiptalega tengiskilmįla fyrir tengingar sęstrengja viš stofnrafkerfi Ķslands.  Hlutverk OS yrši eftir sem įšur aš gefa śt starfręksluleyfi, en žaš er formsatriši, žvķ aš ekki veršur séš, hvernig OS gęti hafnaš starfręksluleyfi sęstrengs, sem uppfyllir alla setta skilmįla.  Gildir žį einu, žótt innan OS og rįšuneytisins vęri vilji til aš vernda ķslenzkar fjölskyldur og fyrirtęki gegn beinni samkeppni erlendis frį um raforkuna.  

Eins og ķ pottinn er bśiš, veršur aš draga stórlega ķ efa, aš innan ACER sé hęgt aš taka įkvöršun, sem sé lagalega bindandi fyrir Ķsland.  Rķkisstjórn Ķslands hyggst žó leggja frumvarp fyrir Alžingi, jafnvel voriš 2018, um aš fara aš tillögu samstarfsnefndar ESB og EFTA og samžykkja Žrišja orkulagabįlk ESB sem hluta af EES-samninginum.  Ef Alžingi samžykkir žetta, er ķ leikmannsaugum augljóslega veriš aš fórna fullveldi landsins į mikilvęgu sviši įn nokkurs įvinnings fyrir landiš.  Žvert į móti gęti žessi innleišing valdiš hér stórtjóni, hękkaš raforkuverš grķšarlega til allra notenda įn langtķmasamnings og stórskašaš samkeppnishęfni nįnast allra fyrirtękja ķ landinu.  Afleišing af slķku er stórfelld lķfskjararżrnun landsmanna.  Er meirihluti fyrir slķku į Alžingi ?  Fróšlegt vęri aš sjį almenna skošanakönnun hérlendis um fylgi viš žessa rįšstöfun, sem aš mestu hefur legiš ķ žagnargildi hingaš til.  Ķ Noregi eru 18 % ašspuršra fylgjandi žessu rįšslagi, 38 % óįkvešnir og 44 % andvķgir.  Umręša mun į nęstunni fękka hinum óįkvešnu, žvķ aš Stóržingiš mun taka mįliš til afgreišslu ķ marz 2018.  Veršur spennandi aš sjį, hvort Stóržingsmenn munu ganga į hólm viš kjósendur sķna og lśta vilja rķkisstjórnar og stórs hluta embęttismannaveldisins. 

 

 


Byggšamįl

Ķ sįttmįla rķkisstjórnar Katrķnar Jakobsdóttur frį nóvember 2017 er kafli um byggšamįl.  Hann hefst žannig:
"Mikil veršmęti felast ķ žvķ, aš landiš allt sé ķ blómlegri byggš.  Landsmenn eiga aš hafa jafnan ašgang aš žjónustu, atvinnutękifęrum og lķfskjörum um allt land."

Ekki veršur rįšiš af framhaldinu, aš höfundarnir geri sér grein fyrir, hvers konar stefnu žarf aš višhafa til aš halda landinu "öllu" ķ byggš.  Ķ grundvallaratrišum žarf tvennt til, ž.e. ķ fyrsta lagi greišfęra vegi, nęgt žrķfasa rafmagn og hrašvirkt samskiptakerfi og ķ öšru lagi aš nżta nįttśruaušlindir landsins til eflingar velferšaržjóšfélags um allt land. 

Žannig žarf nżtingarstefnu fyrir nįttśruaušlindir landsins, sem styšur viš bśsetu um landiš allt.  Nżting nįttśruaušlindanna veršur žannig grundvöllur velmegunar og velferšarsamfélags um landiš allt.  

Sjįvarśtvegurinn er klįrlega landsbyggšar atvinnugrein, sem fullnęgir žessum skilyršum, af žvķ aš hann er ķ heildina rekinn meš hagkvęmum hętti, og 78 % skatttekna af sjįvarśtveginum koma utan af landi.  Sömuleišis hafa strandveišar aš sumarlagi žżšingu ķ žessu samhengi svo og byggšakvótinn, sem Byggšastofnun śthlutar, ašallega til s.k. brothęttra byggša.  

Mestu mįli skiptir žó fyrir hagvöxtinn, aš sjįvarśtvegsfyrirtękjum vķtt og breytt um landiš hefur vaxiš fiskur um hrygg meš fiskveišistjórnunarkerfi, sem fękkaši śtgeršum og fiskiskipum og ględdi aflabrögš ķ kjölfar žess, aš tekiš var aš fylgja vķsindalegri veiširįšgjöf.  

Ekki mį hverfa frį žessu efni įn žess aš nefna fiskeldiš, en žaš mun hafa byltingarkennd įhrif til hins betra į byggšir Vestfjarša og góš įhrif į Austfjöršum og vonandi ķ Eyjafirši meš eldi žar ķ lokušum kvķum, sem hafa veriš žróašar ķ Noregi.  Į Austfjöršum er hins vegar önnur öflug stoš undir atvinnulķfi en sjįvarśtvegur og landbśnašur, sem ekki er aš finna annars stašar utan Straumsvķkur og Grundartanga og senn į Bakka viš Hśsavķk, en žaš er orkusękinn mįlmišnašur.  

Žaš hefur frį upphafi umręšu um orkuvirkjanir og stórišju ķ tengslum viš žęr sś ętlun stjórnvalda veriš ljós, aš žessi starfsemi mundi stušla aš innvišauppbyggingu, aukinni tęknižekkingu og byggšafestu ķ landinu.  Į undirbśningsįrum ISAL, 1967-1970, rķkti hér atvinnuleysi ķ kjölfar sķldarbrests, og framkvęmdirnar ķ Straumsvķk og viš Bśrfell drógu śr bęši atvinnuleysi og landflótta.  Stękkun ISAL og upphaf Noršurįls, 1995-1998, komu einnig į heppilegum tķma m.v. atvinnuįstand ķ landinu, og ķ kjölfariš kom uppgangsskeiš. Fjaršaįl og Fljótsdalsvirkjun voru klįrlega traustar byggšafestuframkvęmdir, sem sneru neikvęšri byggšažróun į Austfjöršum til hins betra. Grķšarleg gjaldeyrisöflun į sér nś staš ķ Austfiršingafjóršungi śr aušlindum lands og sjįvar.  

Svo viršist sem nśverandi stjórn og forstjóri Landsvirkjunar hafi gleymt žessu ešli išnvęšingar Ķslands eša fórnaš žvķ į altari misskilinnar gróšahyggju rķkisfyrirtękisins.  Landsvirkjun var aldrei hugsuš žannig, aš selja ętti raforku frį virkjunum hennar į verši, sem sambęrilegt vęri viš verš į Bretlandi, į meginlandi Evrópu eša ķ Bandarķkjunum, heldur į verši, sem gerši Ķsland samkeppnishęft į sviši mįlmframleišslu, myndi borga virkjanir og flutningslķnur upp löngu įšur en bókhaldslegum, hvaš žį tęknilegum, afskriftatķma lyki og yrši žannig grundvöllur aš lįgu raforkuverši til almennings ķ samanburši viš śtlönd.  Langtķma raforkusamningar Landsvirkjunar hafa vissulega reynzt žjóšhagslega hagkvęmir og stašiš undir einu lęgsta raforkuverši til almennings į byggšu bóli.  

Landsvirkjun hefur sķšan 2010 fariš fram meš nokkurri óbilgirni ķ samningavišręšum um endurskošun langtķmasamninga um afhendingu raforku til orkusękinna mįlmframleišslufyrirtękja og t.d. žvingaš fram raforkuverš til ISAL ķ Straumsvķk, sem sett hefur afkomu fyrirtękisins ķ uppnįm, dregiš śr fjįrfestingarįhuga eiganda, og nś er svo komiš, aš hann reynir aš selja fyrirtękiš.  Į Grundartanga gekk töluvert į viš endurnżjun raforkusamninga Noršurįls, og nś hafa įgreiningsmįl jįrnblendiverksmišjunnar og Landsvirkjunar veriš lögš ķ geršardóm. Hér er um gešžóttalega stefnubreytingu fyrirtękisins aš ręša, sem var ekki mótuš af stjórnvöldum eša neitt rędd į Alžingi og hępiš, aš njóti meirihlutastušnings žar.  

Nś stefnir ESB į innleišingu 5. frelsisins, sem er frjįlst flęši orku į milli ašildarlanda EES.  Bśizt er viš hatrömmum deilum ķ Noregi um žetta, žvķ aš vegna loftlķna til Svķžjóšar og sęstrengja til Danmerkur og Hollands og nżrra sęstrengja til Bretlands og Žżzkalands mun žetta fyrirkomulag rśsta išnaši Noregs, sem frį upphafi hefur veriš stašsettur vķtt og breitt  um byggšir Noregs og notiš hagstęšra kjara viš raforkukaup, m.a. ķ nafni byggšastefnu og almennrar atvinnužróunar.  Hann mun eftir innleišingu "orkusambands ESB" žurfa aš keppa um raforkuna viš žżzk stįlišjuver ķ hjarta Evrópu, svo aš dęmi sé tekiš. Horfa margir Noršmenn meš örvęntingu į žį óheillažróun, aš stjórn orkumįlanna fęrist ķ raun śr höndum lżšręšislega kjörinna fulltrśa žjóšarinnar til embęttismanna į nżrri "Orkusamvinnustofnun ESB", sem stašsett er ķ Slóvenķu, og Noršmenn verša algerlega įhrifalausir ķ (įn atkvęšisréttar).  

Į Ķslandi hefur Landsvirkjun barizt fyrir žvķ, aš sęstrengur yrši lagšur į milli Ķslands og Skotlands.  Er nś augljóst, til hvers refirnir voru skornir.  Nś veršur hęgt aš fęra enn gildari rök gegn slķkum aflsęstreng en gert hefur veriš.  Hann mun ekki ašeins hękka almennt raforkuverš ķ landinu, heldur mundi hann rśsta atvinnulķfi ķ landinu, ef Ķsland jafnframt innleišir 3. tilskipanabįlk ESB ķ orkumįlum frį 13. jśli 2009-EU/2009/72.  Gegn žvķ ber aš berjast meš kjafti og klóm svo į Ķslandi sem ķ Noregi.

Į Ķslandi hafa uppkaup śtlendinga į landi fęrzt ķ vöxt. Fręg varš tilraun Kķnverja fyrir okkrum įrum til aš nį tangarhaldi į stęrstu jörš į Ķslandi, Grķmsstöšum į Fjöllum.  Sem betur fór var žetta hindraš, žvķ aš lagaumgjörš fyrir slķka gerninga er ófullnęgjandi fyrir hagsmuni landsins.  Į žetta benti Hlynur Jónsson Arndal, rekstrarhagfręšingur, ķ Morgunblašsgrein 26. jśli 2017,

"Eignarhald śtlendinga į ķslenskum jöršum":

"Enn bjóša óupplżstir fréttamenn upp į umręšu, žar sem sneitt er hjį žessum stašreyndum og śtlendingum stillt upp sem venjulegu fólki, sem vill gjarnan eignast fallega jörš į Ķslandi til aš njóta sveitarsęlunnar.  Nś sķšast meš vištali Rķkisśtvarpsins viš Jim Ratcliffe, sem keypt hefur fjölda jarša hér į landi aš sögn fjölmišla, en žeir sleppa aš geta žess, aš žaš er gert ķ gegnum hlutafélag."

Žaš er grundvallarmunur į žvķ, hvort višskipti eru gerš į nafni persónu eša lögašila, t.d. hlutafélags, og vegna frelsis innan EES til landakaupa, er naušsynlegt aš Alžingi verji sameiginlega hagsmuni landsmanna meš žvķ aš takmarka landakaup viš persónur.

"En skiptir žetta mįli ?  Um leiš og jörš er seld hįu verši til erlends eša ķslenzks hlutafélags, žį er vęntanlega söluhagnašurinn skattlagšur į Ķslandi ?  En žaš veršur ķ hinzta sinn, vegna žess aš öll framtķšarvišskipti meš slķka jörš geta fariš fram ķ lįgskattalandi, t.d. Lśxemborg, heimalandi Junckers nokkurs, žar sem hlutafélagiš, nś skrįšur eigandi jaršarinnar, mun geta gengiš kaupum og sölum, annašhvort beint eša höndlaš er meš félag, sem į annaš félag, sem į félagiš, sem į jöršina.  Ef skattur yrši greiddur af hękkun jaršarveršs ķ formi hęrra hlutabréfaveršs slķks félags, fęri skatturinn ķ rķkissjóš Lśxemborgar.  Nįšuš žiš žessu ?" 

Hvers vegna er ekki minnzt einu orši į žetta žarfa višfangsefni löggjafans ķ stjórnarsįttmįla um byggšamįl ?  Er žegjandi samkomulag um aš breiša yfir galla EES-samningsins ?

 

 


Aš žvęlast fyrir atvinnulķfinu

Suma stjórnmįlamenn skortir algerlega skilning į mikilvęgi öflugra fyrirtękja fyrir hag verkafólks og allra annarra launamanna, raunar lķka fyrir hag sveitarfélaga, rķkissjóšs og žjóšfélagsins alls.  

Žeir einblķna į skattheimtu rķkissjóšs af fyrirtękjunum og skilja ekki, aš tekjustreymiš til rķkissjóšs frį žeim į sér marga farvegi, enda fer žar öll veršmętasköpun hagkerfisins fram, og hörš skattheimta er fallin til aš minnka skattstofninn og žar meš heildartekjur rķkissjóšs.  

Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir er dęmi um svona stjórnmįlamann.  Hśn var sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra lungann śr įrinu 2017, en vann žessum greinum ašallega ógagn, enda slęr hjarta hennar ķ Berlaymont ķ Brüsselborg, eins og kunnugt er, žar sem rekin er sjįvarśtvegs- og landbśnašarstefna, sem fęstir Ķslendingar vilja nokkuš meš hafa.  

Dęmi um žetta er, žegar hśn ķ janśar 2017 neitaši aš liška fjįrhagslega til fyrir Hafró um einar MISK 10, svo aš stofnunin gęti sent rannsóknarskip į mišin ķ leit aš lošnu.  Śtgeršarmenn hlupu žį undir bagga meš Hafró, lošna fannst, og žśsundfaldra veršmęta var aflaš į viš leitarkostnašinn.  

Sķšsumars sama įr neitaši žessi rįšherra aš framlengja afslętti į veišigjöld, sem runnu śt 31. įgśst 2017, meš žeim afleišingum, aš veišigjöld śtgeršanna tvöföldušust yfirleitt og žreföldušust hjį sumum.  Aušvitaš hefši rįšherrann įtt aš nota įriš 2017 til aš endurskoša reikniregluna.  Žaš er ekki flókiš mįl aš leiša fram tiltölulega einfalda tvķskipta reiknireglu, sem tekur miš af verši óslęgšs fiskjar upp śr sjó, žar sem annar hlutinn tekur ekki miš af afkomu, heldur er ašgangsgjald aš mišunum, en hinn hlutinn er afkomutengdur, tekur tillit til aušlindarrentunnar, eins og sżnt hefur veriš į žessu vefsetri:

https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2206667 

Nśna nema veišigjöldin 12 % - 14 % af aflaveršmęti, og ķ augum uppi liggur, aš viš allar ašstęšur er žetta allt of hį gjaldtaka af śtgeršunum, um žrefalt žaš, sem ešlilegt getur talizt ķ nśverandi įrferši.

  Forsętisrįšherra hefur sagt, aš sś endurskošun, sem nś er hafin, sé mišuš viš aš taka gildi į nęsta fiskveišiįri, sem hefst 1. september 2018.  Žetta er algerlega óvišunandi hęgagangur, žvķ aš į mešan blęšir śtgeršunum śt.  Er žaš žjóšhagslega hagkvęmt ?  Į aš drepa śtgerširnar, svo aš stjórnmįlamenn geti komiš sem bjargvęttir ķ byggširnar meš rķkisstušning upp į vasann ?  Silahįttur stjórnvalda getur veriš óžolandi og er ķ sumum tilvikum stórhęttulegur fyrir jafnvęgi ķ atvinnugreinum og byggšafestu ķ žessu tilviki, žar sem sjįvarśtvegur er undirstaša byggšar mešfram ströndinni.

Žeim fįrįnlega bošskap hefur veriš haldiš į lofti, aš einvöršungu verši lękkuš veišigjöld į litlum og mešalstórum śtgeršum. Žetta er ķ raun bošskapur um, aš nś skuli innleiša pólitķska spillingu ķ ķslenzka sjįvarśtveginn, žar sem vissir stjórnmįlamenn ętla aš innleiša mismunun śtgeršanna eftir stęrš žeirra.  Ķ kjölfariš hęfist örugglega fķflagangur į borš viš skiptingu śtgerša til aš lenda ķ hagstęšari gjaldflokki eftir stęrš.  Žessi mismunun er afspyrnu heimskuleg og óréttlįt, og hśn stenzt ekki stjórnarskrįrvarinn atvinnufrelsisrétt allra.  Stjórnsżslulög yršu einnig brotin meš žessu athęfi, žvķ aš meš ómįlefnalegum hętti vęri skattheimtuvaldi beitt til aš mismuna lögašilum ķ landinu.  

Aš umręša af žessu tagi skuli gjósa upp į mešal stjórnmįlamanna, sżnir svart į hvķtu, aš žeir hafa sumir hverjir ekkert vit į atvinnurekstri og ęttu aš halda afskiptum sķnum af honum ķ algjöru lįgmarki.  Ķ žessu tilviki mį spyrja, hvar žeir hafa eiginlega veriš, žvķ aš megniš af afuršum ķslenzks sjįvarśtvegs fer į markaš erlendis, og ķslenzku sjįvarśtvegsfyrirtękin eru yfirleitt mun minni en žau, sem žau keppa viš į erlendum mörkušum.  Ef ręša į um stęrš, žį skiptir žetta stęršarhlutfall meginmįli ķ žessu samhengi, en ekki innlendur stęršarsamanburšur.

Til aš varpa ljósi į, aš stjórnmįlamenn blóšmjólka nś ķslenzkar śtgeršir meš fįrįnlega hįum veišigjöldum, skal vitna ķ Morgunblašiš, 3. janśar 2018, bls. 40, žar sem vištal birtist viš Skjöld Pįlmason, framkvęmdastjóra Odda hf į Patreksfirši:

"Viš stöndum hreinlega ekki undir žessari skattbyrši, sem žarna er sett į okkur.  Eins og žetta er ķ dag, žį fara um 12 til 14 % af aflaveršmętinu ķ veišigjöld.  Žaš er grķšarlega mikiš, žegar hagnašur žessara fyrirtękja fyrir fjįrmagnsliši, skatta og afskriftir, er nįnast enginn.  Žessi peningur er bara ekki til, žvķ mišur."

Hér er veriš aš lżsa grimmdarlegri rįnyrkju hins opinbera, sem grefur ekki einvöršungu undan hag eigenda fyrirtękjanna, heldur atvinnuöryggi starfsfólksins og afkomu  viškomandi sveitarfélaga.  Stjórnvöld verša hiš snarasta aš snśa af stórhęttulegri braut vanhugsašs gjaldkerfis.  

 "Jafnvel žótt įriš 2015 hafi veriš sęmilegt rekstrarįr, žį var ekki mikill gróši ķ fyrirtękjunum.  Fjįrfestingaržörf fyrirtękja ķ bolfiskvinnslu var mikil į žessum tķma og er žaš enn ķ dag, žar sem menn hafa ekki getaš rįšizt ķ naušsynlega endurnżjun."

"Žó aš veriš sé aš endurnżja aš miklu leyti skipaflota stóru śtgeršanna, sem flestar hverjar eru ķ uppsjįvarveišum, žį hafa venjuleg bolfiskfyrirtęki alls ekki getaš fjįrfest ķ naušsynlegum tękjum og tólum, sem žó er bśiš aš hanna og žróa til aš koma okkur framar ķ samkeppni viš ašrar žjóšir.  Ef litiš er yfir vertķšarflotann, žį eru žetta meira eša minna fjörutķu įra gömul skip."

Stóru śtgerširnar hafa góšu heilli fjįrfest, enda er samkeppnishęfni žeirra ķ gęšum, framleišni og kostnaši algerlega hįš beitingu nżjustu tękni.  Nś žurfa žęr aš hafa upp ķ fjįrfestingarnar, og enn žurfa žęr aš fjįrfesta fyrir tugi milljarša ISK į nęstu įrum ķ stórum skipum og sjįlfvirkum vinnslulķnum meš vatnsskuršarvélum, ofurkęlingu og annarri nżrri tękni.  Minni śtgeršir hafa samkvęmt lżsingunni hér aš ofan ekki treyst sér til aš fjįrfesta, af žvķ aš framlegš žeirra hefur veriš allt of lķtil. 

Žaš er hvorki rekstrargrundvöllur né sanngirnisgrundvöllur fyrir žvķ, aš fyrirtęki meš litla eša enga framlegš borgi aušlindargjald, žvķ aš hjį žeim er augljóslega engin aušlindarenta.  Af žeim ętti einvöršungu aš taka hófstillt ašgangsgjald aš mišunum, žar til žau hafa rétt śr kśtnum, en žaš geta žau ašeins meš fjįrfestingum.  Ķ žessu felst aušvitaš engin mismunun ķ gjaldheimtu eftir stęršarflokkum, žvķ aš stórar śtgeršir geta lķka lent ķ lįgri framlegš, ef illa įrar.   

 

 

 


Rķki, borg og hśsnęšismįlin

Hśsnęšiskafli stjórnarsįttmįlans frį nóvember 2017 er kyndugur.  Žar stendur ķ upphafi:

"Öruggt hśsnęši, óhįš efnahag og bśsetu, er ein af grundvallarforsendum öflugs samfélags.  [Hér er lķklega įtt viš fjįrhagslegt hśsnęšisöryggi, en öryggi hśsnęšis mį ekki sķšur tengja viš verkfręšilega hliš hśsnęšis, heilsusamlegt hśsnęši eša buršaržolslega traust, t.d. gagnvart jaršskjįlftum-innsk. BJo.]  

Ķ žvķ samhengi skiptir hvaš mestu, aš hagstjórn stušli aš įframhaldandi lękkun vaxta. [Af žessu er ljóst, aš rķkisstjórnin óskar eftir lękkun vaxta.  Nś hefur fyrsta vaxtaįkvöršun Peningastefnunefndar Sešlabanka Ķslands eftir stjórnarskiptin fariš fram, og hélt hśn stżrivöxtum sķnum óbreyttum, 4,25 %.  Rķkisstjórnin fer ekki vel af staš, hvaš žetta varšar, žvķ aš hśn er meš ženslufjįrlög 2018, žar sem hśn stefnir į aš auka rķkisśtgjöldin hlutfallslega meira en nemur įrshagvexti 2017 og 2018 samkvęmt įętlun. Žį hękkar hśn verš į vöru meš višbótar gjaldtöku, sem fer rakleitt inn ķ vķsitölu neyzluveršs. "Er hun inte klog ?"  Śtgjöld rķkisins eru įformuš um miaISK 25 of hį įriš 2018 til aš "hagstjórn stušli aš įframhaldandi lękkun vaxta"-innsk. BJo.]

Hingaš til hafa rķkisstjórnir ašallega örvaš eftirspurnarhliš hśsnęšismarkašarins, en hér örlar žó į skilningi į žvķ, hvert nśverandi vandamįl hśsnęšismarkašarins er.  Žaš er of lķtiš framboš nżrra ķbśša, sķšan hagkerfiš tók aš rétta śr kśtnum įriš 2011. 

Ķ sveitarfélögum, žar sem hśsnęšisverš er yfir kostnaši viš nżtt hśsnęši, getur rķkiš lķtiš annaš gert til aš örva frambošiš en aš selja sveitarfélögunum land ķ eigu rķkisins, sem žau geta breytt ķ lóšir.  Žaš hefur rķkiš gert į undanförnum įrum, t.d. ķ Vatnsmżrinni og į Vķfilsstöšum ķ Garšabę.

Öšru mįli gegnir ķ sveitarfélögum, žar sem hśsnęšisskortur rķkir, en veršiš er enn undir hśsnęšiskostnaši.  Žessi staša er uppi t.d. į sunnanveršum Vestfjöršum, žar sem vaxandi starfsemi fiskeldisfyrirtękja hefur valdiš langžrįšri fjölgun fólks og góšum kaupmętti. Til śrlausnar getur rķkiš stofnaš nżjan lįnaflokk innan Ķbśšalįnasjóšs meš žaš hlutverk aš veita ķbśšakaupendum/hśsbyggjendum hagstęšari lįn en almennt gerist į markašinum og/eša veitt lįntakendum, sem festa kaup į hśsnęši ķ slķkum sveitarfélögum, rétt til aš draga vaxtagreišslur vegna öflunar hśsnęšis frį tekjum į skattframtali til aš örva byggingarįhugann, žar til hśsnęšisveršiš fer upp fyrir stofnkostnaš nżs hśsnęšis.    

Žaš er óžarfi hjį höfundum hśsnęšiskafla stjórnarsįttmįlans aš kvarta undan skorti į greiningum og gögnum um hśsnęšismarkašinn, a.m.k. hvaš höfušborgarsvęšiš varšar. Helgi Vķfill Jślķusson birti baksvišs ķ Morgunblašinu 13. desember 2017 vištal viš Įsdķsi Kristjįnsdóttur, forstöšumann efnahagssvišs SA, žar sem mjög greinargóšar upplżsingar um framboš og eftirspurn į hśsnęšismarkašinum komu fram:

"Viš sjįum ekki betur en frambošsskorturinn muni fara vaxandi į nęstu žremur įrum, ef mišaš er viš talningu Samtaka išnašarins og įętlaša ķbśšažörf į nęstu įrum.

Aš okkar mati er hśsnęšisvandinn fyrst og fremst frambošsskortur, og ef fram fer sem horfir, mun skorturinn aukast į nęstu įrum.  Žaš žarf žvķ aš grķpa til einhverra rįša strax til aš auka framboš ķbśša til aš unnt sé aš męta vęntri ķbśšažörf.  Aš öšrum kosti mun skortur į framboši einfaldlega żta undir frekari hękkun ķbśšaveršs aš öšru óbreyttu.

Į žaš hefur veriš bent, aš žétting byggšar sé tķmafrek ašgerš [og dżr-innsk. BJo], og fyrstu vķsbendingar žess efnis eru nś aš koma fram. Ef mišaš er viš 2 sķšustu talningar Samtaka išnašarins, žį er aš hęgja į įętlušu framboši um 800 ķbśšir fram til įrsins 2020.  Žaš viršist ganga hęgar aš koma nżju framboši į markašinn.  

Lķtiš atvinnuleysi og skortur į vinnuafli leišir til fjölgunar į erlendu vinnuafli.  Žaš, sem af er žessu įri, eru ašfluttir umfram brottflutta nś žegar 7000 manns."

Į höfušborgarsvęšinu verša ašeins fullgeršar um 1200 ķbśšir įriš 2017, en hefšu žurft aš vera a.m.k. 3000 til aš fullnęgja žörfinni, og žörf er fyrir 10“000 ķbśšir į 3 įra tķmabili, 2018-2020.  Meš horfum į enn meira sleifarlagi, sem nemur 300 ķb/įr, į höfušborgarsvęšinu, er hins vegar śtlit fyrir uppsafnaša žörf fyrir a.m.k. 7000 ķbśšir viš įrslok 2020. 

Sleifarlagiš hefur leitt til 93 % hękkunar ķbśšaveršs sķšan 2011.  Į sama tķma hafa laun hękkaš um 65 % og vķsitala neyzluveršs um 22 %.  Mjög mun hęgja į raunlaunahękkunum śr žessu, en meš sama rįšslagi munu veršhękkanir į ķbśšum halda įfram langt umfram hękkun kaupmįttar.  Žaš er afleitt śtlit fyrir kaupendur fyrstu ķbśšar og eiginlega óįsęttanlegt fyrir stjórnvöld ķ landinu, sbr stjórnarsįttmįlann.  

Žessa hörmulegu stöšu veršur aš skrifa ašallega į klśšur borgaryfirvalda ķ skipulags- og lóšamįlum.  Žau hafa einbeitt sér aš žéttingu byggšar, en ekki gętt aš žvķ aš višhalda nęgu lóšaframboši meš žvķ aš brjóta nżtt land undir byggš.  Borgaryfirvöld lįta hér stjórnast af hugmyndafręši, sem byrgir žeim sżn į raunveruleikann.  Raunveruleikinn er sį, aš žaš er ómögulegt aš fullnęgja žörfinni fyrir nóg af fjölbreytilegum ķbśšum į sanngjörnu verši įn žess aš byggja upp śthverfi meš allri žeirri žjónustu, sem žau śtheimta.  Nśverandi borgarstjórnarmeirihluti er ekki starfi sķnu vaxinn.  Hann skortir žekkingu, naušsynlega yfirsżn og žjónustulund viš borgarbśa, žar sem hann situr uppi ķ fķlabeinsturni og leggur į rįšin um aš troša löngu śreltri og óvišeigandi hugmyndafręši sinni upp į lżšinn.     

 

 


Er lengur žörf į EES ?

Spurning um žaš, hvort žörf sé lengur į Evrópska efnahagssvęšinu (EES) vęri óžörf, ef ekki fylgdi böggull skammrifi meš žessu višhengi Evrópusambandsins (ESB).  Žessi böggull er ekkert léttmeti, sem almenningur og forrįšamenn žjóšarinnar geta lįtiš sér ķ léttu rśmi liggja, žvķ aš žar er aš finna ę fleiri alvarlegar vķsbendingar um, aš ašildin aš EES feli ķ sér fullveldisframsal til Eftirlitsstofnunar EFTA (ESA) og EFTA-dómstólsins, sem sé langt umfram ašild aš višskiptasamningum eša öšrum alžjóšasamtökum, sem Ķsland į ašild aš.

Žegar Alžingi samžykkti EES-samninginn į sķnum tķma, sżndist sitt hverjum um žetta, og žaš var lögfręšilegt įgreiningsefni, hvort Stjórnarskrį landsins vęri brotin meš žessu.  Nś hefur 23 įra vera Ķslands į Evrópska efnahagssvęšinu og nżjustu tķšindi af ę nįnari samruna ESB-rķkjanna ("an ever closer union"), sem oftar en ekki viršist aš hįlfu ESB vera lįtinn falla undir EES-samninginn, hins vegar taka af öll tvķmęli um žaš, aš framkvęmd EES-samningsins sé į žann veg, aš samžykkt hans hafi ķ raun fališ ķ sér stjórnarskrįrbrot aš hįlfu Alžingis og forseta lżšveldisins, sem samninginn undirritaši.

Dęmin, sem hér verša tekin, eru tvö. Er annaš nżlegt og hitt vęntanlegt:  

Fyrra dęmiš nęr aftur til 2009, žegar Alžingi samžykkti aš fella matvęlastefnu ESB ķ ķslenzk lög meš žeirri undantekningu, aš ekki yrš leyfšur innflutningur į hrįu og ófrystu kjöti, hrįum eggjum og ógerilsneyddri mjólk.  Var žetta ekki gert af meintri meinfżsi žeirra, sem sagšir eru vilja vernda ķslenzkan landbśnaš gegn óheftri samkeppni nišurgreiddra landbśnašarafurša frį ESB, heldur af illri naušsyn fjarlęgrar eyžjóšar aš verjast heilsufarsfįri fjölónęmra sżkla, sem landlęgir eru ķ ESB-löndunum, og aš verja innlenda bśfjįrstofna gegn brįšdrepandi sżkla- og veirusżkingum.  Ķslenzkir bśfjįrstofnar eru varnarlausir gegn erlendu fįri, sem herjar į bśfjįrstofna erlendis og žeir hafa mótefni gegn.  Žetta var ekki ķmyndun žingmanna, heldur sjįlfsögš varśšarrįšstöfun, rįšlögš af fjölda hįmenntašra og reyndra vķsindamanna į svišum sżkla- og veirufręša.

Ķslenzkir matvęlainnflytjendur kęršu žetta innflutningsbann fyrir ESA, sem śrskuršaši, aš žaš bryti ķ bįga viš EES-samninginn og žar meš skuldbindingar, sem Alžingi samžykkti meš inngöngu Ķslands ķ EES įriš 1994.  Įgreiningurinn fór fyrir EFTA-dómstólinn, sem stašfesti śrskurš ESA ķ nóvember 2017. 

Hvaš sem öšru lķšur, er ljóst af žessum mįlalyktum, aš samžykkt Alžingis, gerš ķ góšri trś um réttarstöšu landsins og til aš vernda mikilvęga hagsmuni landsmanna, veršur samt aš lįta ķ minni pokann fyrir vilja og śrskurši yfiržjóšlegrar stofnunar.  Žar meš er oršiš eins ljóst og verša mį, aš stórfellt framsal fullveldis hefur įtt sér staš til ESB, sem öllu ręšur innan EES.  Viš žetta veršur ekki unaš, žótt "Fullveldisrķkisstjórnin" hafi įkvešiš aš kyssa į vöndinn og taka žegjandi og hljóšalaust, žvķ sem aš höndum ber.  

Rétt hefši ķ žessari stöšu veriš aš fara fram į samningavišręšur viš ESB um žessi mįl og fresta žar meš gildistöku śrskuršarins um hrķš til aš vinna tķma til stefnumörkunar innanlands.  Hvernig sem žęr samningavišręšur hefšu fariš, er hitt ljóst, aš nś blįsa vindar gagnkvęmra višskiptasamninga į milli rķkja, svo aš tķmabęrt er aš leggja EES nišur.  Įstęšan er aušvitaš śrsögn Bretlands śr ESB, sem taka mun gildi ķ marz 2019.  Bretar stefna į višskiptasamning viš ESB og ašrar žjóšir, ž.į.m. viš Ķslendinga og Noršmenn, og lķklegt mį telja, aš EES rķkjunum žremur, utan ESB, muni standa svipašur višskiptasamningur til boša viš ESB og Bretlandi.  Žar meš veršur hęgt aš leggja višriniš EES fyrir róša, öllum til léttis.

ESB įformar aš koma į 5. frelsinu į Innri markaši EES.  Žaš fjallar um frjįlst flęši hvers konar orku į milli EES-landanna, t.d. eldsneytisgass, olķu og raforku.  Noršmenn hafa af žessu miklar įhyggjur, af žvķ aš ESB hefur fališ nżrri stofnun, "ACER-Agency for the Cooperation of Energy Regulators", mikil völd.  E.t.v. mį kalla žessa stofnun "Orkusamvinnustofnun EES".  Hśn į aš hafa sķšasta oršiš ķ hverju landi um öll orkutengd mįlefni, sem henni žóknast aš skilgreina sem "EES-mįlefni" og ESA veršur śrskuršarašilinn.  Takmarkiš meš žessu er, aš öll orka flęši frjįlst og hindrunarlaust yfir landamęri žangaš, sem hęstbjóšanda žóknast, aš hśn verši send innan EES.

Margir Noršmenn hafa af žessu grķšarlegar įhyggjur, enda óttast žeir aš missa tökin į raforkumįlum sķnum vegna mikillar sjįlfbęrrar fallvatnsorku žar ķ landi, sem tiltölulega ódżrt er aš breyta ķ raforku.  Óttast Noršmenn tęmingu mišlunarlóna og a.m.k. 30 % hękkun rafmagnsreiknings heimila og fyrirtękja af žessum völdum.  

Žaš veršur aš segja hverja sögu, eins og hśn er, en hérlendis fljóta yfirvöldin aš feigšarósi, hafa annašhvort ekki af mįlinu frétt eša sjį ekki hęttuna, sem hérlendis stafar af žessu samrunaferli ESB.  ACER gegnir nefnilega žvķ hlutverki aš auka orkuflutninga į milli landa.  Raforkuflutningar į milli landa nema nś 10 % og stefnt er į tvöföldun žessa hlutfalls 2030.  Į Ķslandi er mesta raforkuvinnsla į mann ķ heiminum, og talsvert óvirkjaš enn.  Fólki hjį ACER er kunnugt um žetta og um įhuga Landsvirkjunar o.fl. į lagningu sęstrengs frį Ķslandi til Skotlands.  Žaš er vel hęgt aš hugsa sér žį stöšu, aš į vegum ACER verši fé lįtiš af hendi rakna til aš koma sęstrengsverkefninu į koppinn.  Śtibś ACER į Ķslandi hefši völd (samkvęmt įkvöršun ESB) til aš skikka Landsnet til aš tengja sęstrenginn viš stofnkerfi sitt, og sķšan mundi śtibśiš setja hér į laggirnar tilbošsmarkaš fyrir raforku - bingo.  Mörg hundruš, jafnvel 1000 MW (megawött) mundu streyma śr landi, orkuveršiš innanlands snarhękka og Ķslendingar "sitja meš skeggiš ķ póstkassanum", eins og Noršmenn orša žaš, žegar einhver fęr ekki rönd viš reist og/eša er tekinn ķ bólinu.  

Žaš er full įstęša til aš vara alvarlega viš žvķ, sem hér er aš eiga sér staš meš ę nįnari samruna į EES-svęšinu.  Žessi žróun hentar engan veginn Ķslendingum og Noršmönnum, sem geta hęglega misst "erfšasilfur" sitt ķ hendur hręgamma meš andvaraleysi.

Glešilegt aldarafmęlisįr fullveldis !

 

 

  

 

 


Stjórnarsįttmįlinn og samgöngumįlin

Eina verkefniš, sem nefnt er į nafn ķ žessum kafla sįttmįla rķkisstjórnarinnar og kannski ķ sįttmįlanum öllum, er Borgarlķnan, sem tengja į saman mišlęga hluta sveitarfélaganna į höfušborgarsvęšinu.  Žetta illa ķgrundaša verkefni, sem borgarstjórn og skipulagsyfirvöld borgarinnar hafa haft forgöngu um, er einfaldlega allt of dżrt m.v. notagildiš fyrir ķbśana. Žaš er dęmigert um mistök stjórnmįlamanna, sem lįta hugmyndafręšina hlaupa meš sig ķ gönur.  

Žaš er žó ešlilegt aš taka nś žegar frį land fyrir slķka samgönguęš ķ ašalskipulagi höfušborgarsvęšisins, en žaš vęri fljótfęrnislegt af rķkinu aš leggja fram fé į žessu kjörtķmabili, 2017-2021, ķ framkvęmd, sem engin fyrirsjįnleg žörf veršur fyrir fram undir 2040, ef nś veršur fariš ķ ašrar nęrtękari og hagkvęmari framkvęmdir.  Žaš er miklu nęr, aš Reykjavķkurborg lįti af žvergiršingshętti sķnum gegn mislęgum gatnamótum og leyfi Vegageršinni aš höggva meš skilvirkasta mögulega hętti į hęttulega og dżra umferšarhnśta meš žvķ aš hanna og reisa mislęg gatnamót į "stofnbrautum ķ žéttbżli", sem hśn er įbyrg fyrir innan borgarmarkanna.  Er žar fyrst til aš taka gatnamót Reykjanesbrautar og Bśstašavegar, og nśverandi tengingar Miklubrautarinnar eru öryggislega og afkastalega stórlega įmęlisveršar.  Žrengingar gatna og stöšvunarljós umferšar viš gangbrautir į fjölförnum brautum į borš viš Kringlumżrarbraut og Sušurlandsbraut eru ašferšir til aš minnka afköst samgönguęša, sem žegar eru of lķtil.  Undirgöng ęttu fyrir löngu aš vera komin į žessa staši.    

Nżr samgöngurįšherra hefur gefiš žį žröngsżnislegu yfirlżsingu, aš gjaldtaka į nżjum leišum śt frį höfušborgarsvęšinu sé ekki į stefnuskrį hans.  Verši žetta ofnan į, er žaš til žess eins falliš aš seinka fyrir öšrum samgönguframkvęmdum į vegum rķkissjóšs.  Yfirlżsingin gengur žvert į stefnumörkun ķ samgönguįętlunum til 4 įra og til 12 įra, žar sem segir um Sundabraut:

"Leitaš verši leiša til aš fjįrmagna Sundabraut ķ samstarfi viš einkaašila".

Žį er yfirlżsing rįšherrans undarleg ķ ljósi žess, aš į kjörtķmabilinu žarf aš taka įkvöršun um nż Hvalfjaršargöng.  Į ekki aš leyfa erlendum feršamönnum aš taka žįtt ķ fjįrmögnun žessa žarfa verkefnis, eins og žeir hafa lagt sitt aš mörkun til aš flżta uppgreišslu lįna vegna fyrri Hvalfjaršarganga ?  Hvaš segja Framsóknarmenn į landsbyggšinni viš žvķ, ef taka į framkvęmdakraft śr rķkissjóši frį brįšnaušsynlegum umbótum į landbyggšinni meš fordild um, aš rķkissjóšur verši aš standa aš fjįrmögnun allra samgönguumbóta į höfušborgarsvęšinu, jafnvel žótt vegfarendur hafi žar ķ sumum tilvikum valmöguleika um gamla eša nżja leiš ?

Fréttaskżring Sigtryggs Sigtryggssonar ķ Morgunblašinu 7. nóvember 2017,

"Sundabrautin "föst ķ forminu"", hófst svona:

"Nś eru lišnir rśmlega 7 mįnušir [frį 21. marz 2017] sķšan Borgarstjórn Reykjavķkur samžykkti aš aš taka upp višręšur viš rķkiš um Sundabraut.

Til upprifjunar er um aš ręša braut, sem liggja mun frį Sundahöfn, yfir eyjar og sund og upp į Kjalarnes.  Žetta yrši mesta og dżrasta samgöngumannvirki landsins.  Aš verkinu koma Vegageršin sem framkvęmdaašili, rķkissjóšur sem greišandi og Reykjavķkurborg sem landeigandi og skipulagsašili.  

Morgunblašiš kannaši stöšu mįlsins, og er skemmst frį žvķ aš segja, aš ekkert hefur gerzt, frį žvķ aš borgarstjórn gerši sķna samžykkt ķ marz.  Ekki er hęgt aš skilja annaš į svörum viš fyrirspurnum Morgunblašsins en žeir embęttismenn, sem um mįliš fjalla, séu "fastir ķ forminu"."

Žessi samžykkt borgarstjórnar frį marz 2017 er hreint yfirvarp aš hįlfu meirihluta hennar fyrir algeru ašgeršarleysi ķ mįlefnum Sundabrautar, sem stafar af įhugaleysi eša beinni andstöšu viš verkefniš.  Mįlsmešferš meirihluta borgarstjórnar į žessu framfaramįli er hneyksli, sem sżnir, hversu forstokkaš afturhald hefur hreišraš um sig ķ borgarkerfinu.  Borgarstjórinn fer undan ķ flęmingi ķ staš žess aš eiga ęrlega fundi meš Vegageršinni um žessa mikilvęgu samgöngubót. 

Borgarstjórinn hefur klśšraš nęgu framboši hśsnęšis ķ Reykjavķk meš ofurįherzlu į žéttingu byggšar, og nś klśšrar hann samgöngumįlum borgarinnar meš ofurįherzlu į Borgarlķnu ķ staš mislęgra gatnamóta og Sundabrautar.  Lóšaklśšriš hefur sprengt upp hśsnęšisverš į höfušborgarsvęšinu algerlega aš óžörfu, og samgönguklśšriš veldur óžarflega mörgum umferšarslysum og lengir feršatķma vegfarenda óžęgilega og óžarflega mikiš til kostnašarauka fyrir samfélagiš, svo aš ekki sé nś minnzt į óžarfa mengun, sem umferšartafir valda.  

Umferšin gegnum Hafnarfjörš er grķšarlega žung, og nemur fjöldinn um torgiš į mótum Reykjanesbrautar og Lękjargötu nęrri 50“000 bķlum į sólarhring, sem žżšir, aš tvöfalda veršur hiš fyrsta Reykjanesbraut frį mislęgum gatnamótum viš Kaldįrselsveg aš mislęgum gatnamótum viš Krżsuvķkurveg. Aš gera öll gatnamót Reykjanesbrautar ķ Hafnarfirši mislęg į nęstu 8 įrum er mun meira aškallandi višfangsefni en aš hefjast handa viš ótķmabęra Borgarlķnu, sem viršist vera hugsuš ķ tengslum viš jįrnbrautarlest į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og umferšarmišstöšvar ķ Reykjavķk (Vatnsmżri).

  "Fluglestin" er einnig algerlega ótķmabęrt verkefni, enda hugarórar einir, aš nokkrum fjįrfesti detti ķ hug ķ alvöru aš setja miaISK 100-200 ķ verkefni, sem mun eiga fjįrhagslega erfitt uppdrįttar į nęstu įratugum. Frumkvöšlar "fluglestarinnar" fóru verulega fram śr sér, enda heyrist ekki frį žeim, nema um hįfleyg įform, en einkafjįrmagn ķ žetta verkefni lętur į sér standa (ķ svipašan tķma eša lengur en nemur žörfinni fyrir Borgarlķnu).  

Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur, MBA, reit merka grein um umferšarmįl į höfušborgarsvęšinu ķ Morgunblašiš, 26. október 2017,

"Samgöngubętur į Reykjanesbraut",

žar sem sagši m.a.:

"Um sķšustu aldamót gerši verkfręšistofan VST (nś Verkķs) frumdrög aš vegstokki viš Lękjargötu og Kaplakrika.  Kostnašur var įętlašur miaISK 2,4-2,7.  Uppfęrš kostnašarįętlun til veršlags ķ dag er ķ kringum miaISK 8.  Žetta er dżr framkvęmd og ekki fjįrveiting ķ hana ķ gildandi samgönguįętlun.  Kostnašur viš vegstokk viš Lękjargötu og Kaplakrika er žó ašeins 12 % - 14 % af įętlušum kostnaši viš borgarlķnuna.  Sveitarstjórnir į höfušborgarsvęšinu hljóta žvķ aš geta sammęlzt um, aš žessi framkvęmd verši sett framarlega ķ forgangsröšina.  

Žį vęri raunhęft aš reikna meš žvķ, aš Reykjanesbraut gęti oršiš tvöföld meš mislęgum gatnamótum milli Keflavķkur og Miklubrautar innan 10 įra."

Žaš veršur aš mótmęla žvķ haršlega, aš ofangreindar umbętur į Reykjanesbraut verši lįtnar sitja į hakanum vegna óšagots viš aš hefjast handa viš Borgarlķnu.  Borgarlķna kemst ekki ķ nokkurn samjöfnuš viš Reykjanesbrautarumbętur, hvaš fękkun slysa og tķmasparnaš vegfarenda varšar, og er žar aš auki miklu dżrari.  Alžingismenn verša aš kynna sér žessa hliš mįlsins gaumgęfilega hjį Vegageršinni viš nęstu endurskošun 4-įra og 12-įra vegaįętlunar. Žaš er kominn tķmi til aš heimskuleg hugmyndafręši vķki fyrir faglegu mati į stašreyndum og forgangsröšun reistri į slķku mati. 

Ķ lok tilvitnašrar greinar sinnar horfši Žórarinn Hjaltason fram ķ tķmann til 2040:

"Ef horft er til lengri framtķšar, t.d. til įrsins 2040, žį tel ég raunhęft aš gera rįš fyrir samfelldum tvöföldum vegi frį Keflavķkurflugvelli aš Borgarnesi um Vesturlandsveg og austur fyrir Selfoss um Sušurlandsveg.  

Sundabraut er ešlilegur hluti af leišinni um Vesturlandsveg.  Fyrir höfušborgarsvęšiš myndu Reykjanesbraut og Sundabraut hafa mikla žżšingu sem meginstofnvegur frį noršri til sušurs ķ gegnum svęšiš."

Žetta žykir blekbónda vera ešlileg og raunhęf framtķšarsżn fyrir samgönguęšar um žaš stóra, samfellda atvinnusvęši, sem hér um ręšir.  Verši hśn aš veruleika įsamt žvķ aš greiša fyrir umferš meš mislęgum gatnamótum eša veggöngum į öllum helztu gatnamótum į Miklubraut og fjölgun akreina samkvęmt višmišunum Vegageršarinnar um ökutękjafjölda į sólarhring, žį veršur leyst śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins meš višunandi hętti fram til 2040.  Žetta er góšur valkostur viš Borgarlķnuna, sem reist er į fölskum forsendum, mun engan vanda leysa, en skapa alvarlegan fjįrhagsvanda og umferšarvanda meš žrengingu gatna.  Žar er dęmi um verkefni, sem ótķmabęrt er aš setja į 12 įra Vegaįętlun Alžingis.  

 

 

 

 

 

 


Sjįvarśtvegur og nżja rķkisstjórnin

Sś var tķšin, aš landsstjórnin varš aš miša helztu efnahagsrįšstafanir sķnar viš žaš, aš sjįvarśtvegurinn skrimti.  Sś tķš er sem betur fer lišin, og nś er rekstur sjįvarśtvegsins sem heildar sjįlfbęr, žótt einstök fyrirtęki hjari varla og sumir śtgeršarmenn lepji daušann śr skel.

Sįttmįli rķkisstjórnarinnar ber keim af žessu sjįlfstęši sjįvarśtvegsins, žvķ aš žar eru engin stórtķšindi, hvaš žį bjargrįš.  Žaš er samt ekki žannig, aš stefna rķkisstjórnarinnar hafi engin įhrif į afkomu sjįvarśtvegsins. Öšru nęr. Eitt mesta hagsmunamįl hans er aš efla Hafrannsóknarstofnun, žvķ aš veiširįšgjöfin, sem afkoman hvķlir į aš miklu leyti, er reist į vķsindalegri žekkingaröflun hennar.  Ef žar eru brotalamir eša meinbugir, žį er afkoma landsins alls ķ vondum mįlum.  Žaš er samt ekki minnst į žessa lykilstofnun ķ sjįvarśtvegskaflanum, og žaš er mišur, žvķ aš žessi rannsóknarstofnun er undirfjįrmögnuš.  Žaš žarf aš eyrnamerkja hluta af aušlindargjaldi sjįvarśtvegsins fjįrfestingum og nżsköpun Hafrannsóknarstofnunar, t.d. 25 %/įr. Žaš er varla hęgt aš verja žessu fé meš ešlilegri hętti.  Vęri žaš gert, gęti stofnunin žegar ķ staš lokiš verkhönnun nżs rannsóknarskips ķ staš Bjarna Sęmundssonar og Rķkiskaup sķšan bošiš smķšina śt.  Nś eru hagstęšir tķmar til aš kaupa skip.  Į örfįum įrum mundi fjóršungur žessa aušlindargjalds į įri greiša nżtt rannsóknarskip upp.  Ešlilegt er, aš annar fjóršungur renni til fjįrfestinga og žróunar hjį Landhelgisgęzlu Ķslands. 

Ķ sįttmįlanum stendur:

"Tryggja žarf samkeppnishęfni sjįvarśtvegs į alžjóšlegum mörkušum, og aš hann geti įfram stašiš aš nżsköpun og vöružróun til aš auka virši afuršanna":

Hvernig į rķkisstjórn aš standa aš žessu ? Hśn žarf žį einna helzt meš įlögum sķnum į greinina aš gęta aš žvķ, aš sjįvarśtvegur annarra landa, ž.į.m. Noregs, sem ķslenzkur sjįvarśtvegur į ķ samkeppni viš į erlendum mörkušum, er stórlega nišurgreiddur śr rķkissjóšum viškomandi landa. Hvorki norskur sjįvarśtvegur né sjįvarśtvegur ķ strandrķkjum meginlandsins greišir aušlindagjald.  Fęreyingar og Gręnlendingar eru hins vegar varlega aš feta sig inn į žį braut. Ķ ljósi žessa og tilvitnašra orša stjórnarsįttmįlans hér aš ofan er rökrétt afstaša stjórnvalda viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi aš stķga varlega til jaršar varšandi gjaldtöku af sjįvarśtvegi umfram skattlagningu, sem önnur fyrirtęki ķ landinu sęta.  Nśverandi aušlindargjald er illa hannaš og tekur of lķtiš tillit til afkomu greinarinnar.  Žaš skašar beinlķnis samkeppnihęfni greinarinnar, bęši viš önnur fyrirtęki og fjįrmagnseigendur hér innanlands og į alžjóšlegum fiskmörkušum.  

Blekbóndi hefur ritaš nokkuš um žetta hér į vefsetrinu, t.d. ķ https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2206667

, žar sem verš viškomandi óslęgšs fiskjar upp śr sjó er lagt til grundvallar.  Gjaldinu er skipt ķ tvennt, grunngjald, sem mį lķta į sem greišslu fyrir ašgang aš takmarkašri nįttśruaušlind, veišileyfisgjald, eins og nefnt er ķ sįttmįlanum, og veišigjald, og saman mynda žessir 2 žęttir aušlindargjaldiš. 

Ķ sįttmįlanum segir, aš viš įlagningu aušlindargjalds skuli taka tillit til afkomu fyrirtękjanna ķ greininni.  Žaš er t.d. hęgt aš gera meš žvķ aš lķta til framlegšar fyrirtękjanna og leyfa žeim aš draga frį skattstofni tekjuskatts helming greidds aušlindargjalds sķšasta įrs, hafi framlegš žį veriš į bilinu 15 %- 20 %, og aš draga frį allt aušlindargjaldiš, ef framlegšin į skattlagningarįrinu var undir 15 %.  

Sjįvarśtvegurinn hefur nįš svo góšum įrangri viš aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda, aš hann viršist vera eina greinin, sem į raunhęfa möguleika į aš standast skuldbindingar rķkisstjórnarinnar ķ Parķs ķ desember 2015 um minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda um 40 % įriš 2030 m.v. įriš 1990, og žarf hann žess vegna ekki aš kaupa sér losunarheimildir.  Žetta hefur greinin gert upp į eigin spżtur meš žvķ aš fjįrfesta ķ nżjum, afkastameiri og sparneytnari bśnaši. Veišiskipum hefur fękkaš og nżtnin, męld ķ olķutonnum/aflatonn upp śr sjó, hefur tekiš stórstķgum framförum. 

Žaš, sem ķ stjórnarsįttmįlanum stendur um žetta efni, horfir til enn lengri framtķšar en 2030, ž.e. til fullrar kolefnisjöfnunar greinarinnar.  Nżja rķkisstjórnin hefur sett sér žaš dżra og erfiša markmiš, aš Ķsland verši aš fullu kolefnisjafnaš eigi sķšar en įriš 2040, žótt hśn muni įreišanlega ekki lifa svo lengi. Engin įfangaskipting né greining er til, sem stutt gęti žetta metnašarfulla markmiš.  Į mešan svo er, eru žetta bara draumórar skrifaranna. Ķ sįttmįlanum segir:

"Einnig žarf aš stušla aš kolefnisjöfnun greinarinnar, t.d. meš auknum rannsóknum į endurnżjanlegri orku fyrir flotann".

Endurnżjanleg orka fyrir flotann getur fališ ķ sér framleišslu į metanóli eša öšru kolefniseldsneyti.  Žaš getur fališ ķ sér framleišslu į vetni til aš knżja rafala og rafhreyfil um borš eša aš brenna vetni ķ sprengihreyfli.  Endurnżjanleg orka fyrir flotann getur lķka fališ ķ sér aš geyma raforku ķ rafgeymum fyrir rafhreyfla um borš.  Aš 5 įrum lišnum verša sennilega komnir į markašinn rafgeymar, sem duga munu dagróšrarbįtum.  Affarasęlast er, aš stjórnvöld setji upp hvata fyrir einkaframtakiš til orkuskipta, en lįti allar žvingunarašgeršir lönd og leiš.

Žaš er einkennilegt ķ žessu sambandi aš leggja upp meš žróun į tękni, sem fyrir utan metanól o.ž.h. er svo dżr, aš hśn er ekki į okkar fęri, en sleppa algerlega aš minnast į žaš, sem hendi er nęst, en žaš er rafvęšing hafnanna meš hįspenntu dreifikerfi, sem žjónaš getur allri žörf į landtengingu og žar meš hlešslu į framtķšar rafgeymum um borš.  Hér žarf Orkusjóšur aš koma aš fjįrmögnun, og žaš er ešlilegt, aš hann fįi markaš fé af aršgreišslum orkufyrirtękjanna, t.d. 25 %/įr, į mešan orkuskiptin standa yfir.  Įn slķkrar stušningsfjįrmögnunar og fjįrhagslegra hvata er tómt mįl aš tala um algera kolefnisjöfnun Ķslands fyrir įriš 2040.

Žaš er drepiš į fiskeldiš ķ sjįvarśtvegskafla stjórnarsįttmįlans:

"Eftir žvķ sem fiskeldinu vex fiskur um hrygg, žarf aš ręša framtķšar fyrirkomulag gjaldtöku vegna leyfisveitinga".

Žaš er ekki eftir neinu aš bķša meš žetta, enda naušsynlegt fyrir fiskeldisfyrirtękin aš fį greinargóšar upplżsingar um, hvaš stjórnvöld ętlast fyrir ķ žessum efnum įšur en žau rįšast ķ stórfelldar fjįrfestingar.  Ašferšarfręšin, sem žróuš veršur fyrir leyfis- og aušlindargjaldtöku af sjįvarśtveginum, žarf aš vera svo almenn og einföld, aš henni verši unnt aš beita einnig į fiskeldisfyrirtękin.  Žannig er hugmyndafręšin, sem blekbóndi setti fram hér aš ofan fyrir śtreikninga ašgangsgjalds og veišileyfagjalds yfirfęranleg į starfsleyfis- og rekstrarleyfisgjald.  

Eitt mesta gagn, sem stjórnvöld geta unniš öllum śtflutningsgreinunum, er aš tryggja žeim gjaldfrjįlsan og hindrunarlausan ašgang aš mörkušum žeirra.  Alžjóšleg višskiptamįl eru nś mjög ķ deiglunni.  Verndarhyggju gętir nś ķ höfušvķgi aušvaldsins, Bandarķkjunum.  Žau eru okkur žó mikilvęgur markašur fyrir fiskafuršir, svo aš utanrķkisrįšuneytiš hefur verk aš vinna viš gerš tvķhliša višskiptasamnings viš BNA, Breta o.fl.

 Vegna Brexit veršur Ķslendingum naušsynlegt aš nį frķverzlunarsamningi viš Breta.  Ķ Fiskifréttum 30. nóvember 2017 birti Gušsteinn Bjarnason frétt undir fyrirsögninni:

"Vonir um greišari ašgang en EES veitir".

Hśn hófst žannig:

"Ķslenzk stjórnvöld gera sér vonir um, aš viš brotthvarf Breta śr ESB verši markašsašgangur Ķslendinga aš Bretlandi enn betri en samningurinn um EES tryggir okkur.

"Jafnvel žótt EES-samningurinn feli ķ sér góš višskiptakjör fyrir śtflutning til Bretlands og aš stęrstur hluti ķslenzks śtflutnings til Bretlands njóti annašhvort tollfrelsis eša tollaķvilnana, žį tryggir EES-samningurinn ekki fullt tollfrelsi ķ višskiptum meš sjįvarafuršir", segir ķ nżrri skżrslu utanrķkisrįšuneytisins um hagsmuni Ķslands vegna Brexit.  

"Į višskiptasvišinu er žvķ ljóst, aš meš śrsögn Breta śr ESB skapast nżtt tękifęri til aš tryggja betri višskiptakjör fyrir okkar helztu afuršir inn til Bretlands og ESB meš lęgri tollum.""

Žarna viršist hugmyndin sś, aš ķslenzkar afuršir verši fluttar frį Bretlandi til ESB-landa, t.d. Frakklands, į kjörum samkvęmt vęntanlegum frķverzlunarsamningi Bretlands og ESB, sem verši hagstęšari en nśverandi EES-kjör Ķslands inn į Innri markaš ESB.  Žaš er engu aš sķšur feiknalega mikilvęgt fyrir Ķsland aš halda nokkurn veginn óbreyttu vöru- og žjónustuašgengi aš Innri markašinum, fari svo, aš EES-samninginum verši sagt upp, sem getur oršiš raunin ķ ljósi ę nįnari samruna ESB-landanna, sem er kominn langt śt fyrir žau mörk, sem gert var rįš fyrir, žegar Alžingi samžykkti EES-samninginn, sem gekk ķ gildi 1994.  

Utanrķkisrįšuneytiš viršist vera rķgbundiš viš nśverandi EES-samning Ķslands og ESB.  Ef vel į aš vera, verša menn žar į bę hins vegar aš semja įętlun um, hvaš gera skal ķ ašdraganda uppsagnar žessa samnings og ķ kjölfar uppsagnar.  Nś eru żmis teikn į lofti um, aš į žessu kjörtķmabili gęti žurft aš grķpa til slķkrar įętlunar.  

Ķ tilvitnašri skżrslu utanrķkisrįšuneytisins stendur:

""Slķkur samningur [viš Breta] gęti jafnvel skapaš tękifęri fyrir enn greišari ašgang en nś er [aš brezka markašinum], ef tollar féllu einnig nišur af afuršum, sem nś bera toll inn til ESB." [Af žessu sést, aš Innri markašurinn er ekki tollfrjįls - innsk. BJo.]  

Tollar eru almennt hęrri į mikiš unnum sjįvarafuršum en žeim, sem minna eru unnar.  Greišari markašsašgangur ętti žvķ ekki sķzt viš um żmsar framleišsluvörur śr fiskafuršum; einkum žęr, sem njóta rķkrar tollverndar viš innflutning til ESB ķ dag.  Žar į mešal mį nefna makrķl, sķld, lax og tśnfisk, įsamt karfa, steinbķt og skarkola.

Meš nišurfellingu tolla af unnum afuršum gętu skapazt tękifęri til meiri vinnslu afuršanna hér į landi og śtflutnings žeirra til Bretlands sem fullunninnar vöru.""

Žetta sķšast nefnda hefur geisilega žżšingu fyrir veršmętasköpun į Ķslandi, og žannig gęti endurskošun eša uppsögn EES-samningsins leitt til betri višskiptakjara en nś tķškast fyrir fullunnar matvörur frį Ķslandi.  

Ķ žessu samhengi er vert aš benda į, aš magnhlutdeild fersks žorsks af žorskśtflutningi hefur žrefaldazt frį sķšustu aldamótum og nemur žrišjungi ķ įr, en veršmętin nema hins vegar tęplega 40 %.  Ķ Fiskifréttum var 23. nóvember 2017 vitnaš ķ erindi Jóns Žrįndar Stefįnssonar, yfirmanns greininga hjį Markó Partner, į Sjįvaśtvegsrįšstefnu ķ Reykjavķk ķ nóvember 2017 um žetta efni:

"Jón Žrįndur vék einnig aš žvķ, aš mikil fjįrfesting hefši oršiš ķ nżrri tęknižróun hjį landvinnslunni og fyrirtękin vęru farin aš bjóša upp į vörur, sem ekki hefšu veriš til įšur.  "Žaš er fariš aš skera flökin meš öšrum hętti og hnakka, og žaš er żmiss konar vöružróun aš eiga sér staš, sem er bein afleišing af tęknižróuninni.  Žetta hefur įhrif śt į markašina", segir Jón Žrįndur.  

Hann benti į, aš įriš 2000 var um 70 % af öllum ferskum žorski flutt śt til Bretlands.  Įriš 2005 er žetta komiš nišur ķ 60 %, og 2010 er žaš komiš nišur ķ 44 %.  Į žessu įri stefnir ķ, aš hlutfall ferskra žorskafurša inn į Bretlandsmarkaš verši innan viš 15 % af heildinni."

Žaš ętti aš vera grundvöllur til sóknar į Bretlandsmarkaš ķ krafti hagstęšs frķverzlunarsamnings į milli Ķslands og Bretlands.  Verši svipašur samningur geršur į milli Bretlands og ESB, sem gefi betri kjör en Ķsland hefur nś viš ESB, kann aš verša hagstętt aš fljśga og sigla hluta af ESB-śtflutninginum til Bretlands og įframsenda hann žašan, e.t.v. meš jįrnbrautarlest.   

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband