ACER, halelśja

Į vegum Lagadeildar Hįskólans ķ Reykjavķk, HR, var aš morgni 13. įgśst 2018 haldin žriggja klst rįšstefna meš yfirskriftinni, 

"Orkumįl og EES-samningurinn-Hver eru įhrif žrišja orkupakkans ?"

 

Nęrtękast er aš skilja fyrirsögnina žannig, aš rįšstefnan hafi įtt aš svara žvķ, hver yršu įhrif "žrišja orkupakkans" į orkumįl Ķslands og EES-samninginn.  Žrįtt fyrir fjölbreytt śrval fyrirlesara, sem voru 5 talsins, erlendir og innlendir, yfirgįfu įhugasamir gestir Lagadeildar fyrirlestrasalinn upp śr hįdeginu įn žess aš fį skżr svör viš žessu. Mįliš var ekki krufiš til mergjar. Žaš er synd, žvķ aš salurinn var fullsetinn af ungum og gömlum og meš örlķtiš gagnrżnni fyrirlesurum bęši į EES-samninginn og į Orkusamband ESB, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB snżst um, hefši veriš varpaš skżrara ljósi į įhrif innleišingar žessa lagabįlks ķ ķslenzka lagasafniš į fullveldi Ķslendinga yfir orkumįlunum og EES-samninginn m.t.t. grunnreglunnar um tveggja stoša nįlgun EFTA- og ESB-rķkjanna į nż višfangsefni, sem nįnast undantekningarlaust eiga uppruna sinn innan vébanda ESB. 

Ef einhver hefur gestanna hefur velt spurningunni ķ heiti rįšstefnunnar fyrir sér, žegar hann gekk śt śr salnum ķ lokin, er ekki ólķklegt, aš nišurstaša hans/hennar hafi oršiš sś, aš įhrifin verši engin, sem mįli skipti.  Žarna var hellt yfir gestina miklu magni upplżsinga, en žess var rękilega gętt aš segja ekki alla söguna, og žess vegna varš nišurstašan hęttulega villandi.

  Tökum ašeins tvö, dęmi: tveggja stoša kerfi EES og fullveldi lżšveldisins.

Stofnaš veršur embętti Landsreglara, sem yfirtekur raforkumarkašseftirlitshlutverk Orkustofnunar, OS, og rįšuneytis, gefur śt reglugeršir um Landsnet og yfirfer og samžykkir netmįla og gjaldskrį Landsnets, ef Alžingi samžykkir žennan višamikla lagabįlk, sem vissulega er ekki saminn til einskis. Žetta embętti veršur algerlega óhįš ķslenzkum yfirvöldum, ž.e. rįšuneytum, Alžingi og dómstólum.  Įgreiningsefnum varšandi störf Landsreglara veršur skotiš til EFTA-dómstólsins.  

Hver hefur eftirlit meš og stjórnar Landsreglaranum ?  Ķ ESB-löndunum er žaš Orkustofnun ESB, ACER, sem er samrįšsvettvangur allra Landsreglaranna og jafnframt stofnun meš forstjóra, sem er framlengdur armur "orkukommissara" framkvęmdastjórnar ESB.  Hlutverk ACER er aš sjį til žess, aš "Evrópugjöršum" um orkumįl sé framfylgt ķ öllum ESB-löndunum og aš Kerfisžróunarįętlun ESB sé framfylgt, en į mešal verkefna žar er "Icelink", aflsęstrengur į milli Ķslands og Bretlands, sem taka į ķ gagniš įriš 2027.  Ef ACER veršur vör viš misfellur ķ framkvęmd stefnunnar, eru žęr tilkynntar til Framkvęmdastjórnarinnar, sem žį hamrar į ašildarrķkinu, og hęgt er aš leggja ESB-sektir į einstök fyrirtęki fyrir brot į reglum.  ACER getur žar af leišandi oršiš bżsna ķžyngjandi fyrir ķbśana.

Žaš vęri skżlaust brot į tveggja stoša reglunni og fullveldi EFTA-rķkjanna, a.m.k. Ķslands og Noregs, aš lįta sama fyrirkomulag gilda um žau.  Žį var gripiš til žess mįlamyndagjörnings aš fela ESA-Eftirlitsstofnun EFTA hlutverk ACER EFTA-megin, ž.e. aš vera Orkustofnun EFTA.  Žetta er blekkingarleikur, umbśšir įn innihalds, žvķ aš Landsreglarar EFTA-rķkjanna eiga ekki aš setjast nišur til skrafs og rįšagerša um tillögur og śrskurši ACER, og innan ESA veršur engin orkuskrifstofa, sem fęr žaš hlutverk aš laga Evrópugjöršir frį ESB/ACER aš hagsmunum EFTA-rķkjanna.  ESB hefur enda alfariš hafnaš slķkum valdheimildum til handa ESA, sem žżšir, aš Evrópugjöršir į sviši orkumįla og śrskuršir ACER, žar sem EFTA-rķkin munu hafa įheyrnarrétt įn atkvęšisréttar, ef śr veršur, munu verša endurskrifašar oršrétt eša hreinlega ljósritašar į bréfhaus ESA.  

ESA sem millilišur į milli ACER og Landsreglarans hefur žar af leišandi ekkert stjórnskipulegt gildi, og stjórnlagalega stendur eftir, aš Orkustofnun ESB fęr ķhlutunarrétt um mikilvęga almannahagsmuni į Ķslandi um embętti Landsreglarans.  Žetta er skżlaust stjórnlagabraut og brot į upphaflegum EES-samningi.  Alžingi veršur aš beita synjunarvaldi sķnu ķ žessu mįli, žegar žaš fęr mįliš til afgreišslu, enda er žaš örugglega ķ samręmi viš žjóšarviljann samkvęmt skošanakönnun, sem framkvęmd var sumariš 2018.  Žį komast tveir stjórnarflokkanna ekki upp meš aš hundsa nżlegar, skżrar Landsfundar- og Flokksžingsįlyktanir ķ žessu mikilvęga mįli įn flokkslegs uppnįms og hrakfara ķ nęstu kosningum, enda bżšur Mišflokkurinn nżja stušningsmenn velkomna į forsendum varšveizlu fullveldis ķ orkumįlum og į öšrum svišum.

Auk žeirra mįlefna, sem hér hefur veriš fjallaš um, skipta fjįrhagslegu hagsmunirnir ķ žessu mįli mestu.  Žeim voru ekki gerš veršug skil į umręddri rįšstefnu.  Fyrst er aš geta hręšsluįróšurs ACER-fylgjenda į Ķslandi gegn žvķ aš fella žingsįlyktunartillögu um innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins į Ķslandi.  Jafnvel rįšherra mun hafa gert svo lķtiš śr sér ķ kaffihléi į téšri rįšstefnu aš fullyrša, aš Noršmenn yršu fyrir stórtjóni, ef žeir kęmust ekki inn ķ Orkusamband ESB (vegna höfnunar Ķslands).  Tveir žingmenn į norska Stóržinginu komu hingaš ķ vor gagngert til aš segja viš ķslenzka žingmenn, aš žeir skyldu ekki hugsa um norska hagsmuni, heldur įkveša sig į grundvelli ķslenzkrar Stjórnarskrįr og ķslenzkra hagsmuna.

Noršmenn munu aušvitaš įfram eiga višskipti viš ESB meš gas, olķu og rafmagn, eins og hingaš til, enda mį benda į, aš stęrsti orkubirgir ESB, Rśssar, eru ekki į leišinni inn ķ ESB, og Bretar eru į leišinni žašan śt. Žaš yrši norsku žjóšinni vafalaust žóknanlegt, aš Ķslendingar höfnušu ESB/ACER yfirrįšum hér, enda var mikill meirihluti norsku žjóšarinnar į öndveršum meiši viš meirihluta Stóržingsins ķ vetur um afstöšuna til ACER.  Žaš er algerlega óbošlegt, aš rįšherra endurómi hręšsluįróšur rįšuneytisfólks, sem andlega er gengiš ķ björg og ESB į hönd hér, eins og ķ Noregi.  

Veršur ķslenzka raforkukerfinu betur stjórnaš undir reglusetningu og eftirliti Landsreglarans en undir nśverandi stjórnskipan ?  Į rįšstefnunni voru engin rök fęrš fyrir žvķ, hvers vegna svo ętti aš vera.  Žó hafa heyrzt hjįróma raddir ķ žį veru hérlendis, en žaš er eiginlega af og frį.  Landsreglarinn mun koma hér į fót markašskerfi um raforkuvišskipti ķ anda Evrópugjörša, žvķ aš žaš er hlutverk hans.  Sżnt hefur veriš fram į, aš slķkt kerfi leysir engin vandamįl hér, en getur valdiš stórvandręšum og jafnvel raforkuskorti.  Lausn į öllum žeim vanda veršur sķšan bošuš į formi aflsęstrengs til śtlanda, sem fella myndi hiš nżja markašskerfi į Ķslandi inn ķ orkumarkaš ESB (EES).  Žaš žżšir, aš išnrekandi ķ Miš-Evrópu getur bošiš ķ raforku į ķslenzka markašnum.  Mun žį żmsum kotbóndanum hérlendis taka aš žrengjast um fyrir dyrum sķnum.  Hver einasti raforkunotandi į Ķslandi mun til lengdar ganga meš skertan hlut frį borši į žessum markaši.  Žaš žżšir óhjįkvęmilega lakari lķfskjör į Ķslandi en ella og minni samkeppnishęfni landsins um fólk og fyrirtęki.    

 Tifandi tķmasprengja

 

 


Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar

Orkuberinn (orkugeymslan-rafgeymar) er Akkilesarhęll rafbķlavęšingarinnar. Žaš stafar af litlum orkužéttleika (kWh/kg) rafgeymanna og žar af leišandi tiltölulega lķtilli dręgni. Vetni vetnisrafalanna hefur mun meiri orkužéttleika, en orkunżtnin frį framleišslu vetnis til nżtingar žess er hins vegar slök.

Sumir evrópskir bķlaframleišendur, sem enn hafa ekki sett alrafbķl į markašinn, boša, aš fyrsta kynslóš slķkra muni hafa dręgnina 500 km į fullri hlešslu rafgeyma.  Fyrir ķslenzkar ašstęšur gęti žaš žżtt um 260 km aš jafnaši yfir įriš, en dręgnin er mjög hįš śtihitastigi.  Samkvęmt reynslunni af tengiltvinnbķl höfundar gęti mešalnżtni oršiš 0,35 kWh/km hérlendis, sem m.v. 90 kWh rafgeymi gefur tęplega 260 km dręgni, sem er óžęgilega stutt. Žróunin er hins vegar hröš, einnig ķ rafgeymum, svo aš mešalnżtni kann aš hafa batnaš um 14 % į žremur įrum, og žį veršur mešaldręgnin 300 km į einni hlešslu įriš 2019. 

Valkosturinn viš rafgeyma sem orkubera er vetni, H2.  Žaš gefur kost į lengri dręgni į einum vetnisgeymi en 300-500 km, og eru 1000 km fyrir fólksbķl sennilega ekki vandamįl, žótt 500 km sé algengari dręgni vetnisknśinna bifreiša nś.  Žar af leišandi žarf fęrri įfyllistöšvar, og hver 100 % įfylling tekur mun skemmri tķma en hrašhlešsla frį 0 upp ķ 80 % af orkurżmd rafgeyma.

Orkulega séš hefur orkuberinn vetni žann alvarlega ókost, aš orkunżtni hans er ašeins hįlfdręttingur į viš orkunżtni rafgeymisins, ef orkutöp viš vinnslu vetnis eru meštalin, og svipar žar meš til beztu orkunżtni ķ sprengihreyflinum.  Leggja mį eftirfarandi mat į orkunżtnina:

Vetni:   Ašalašferšin viš framleišslu vetnis, H2, og sś ódżrasta er aš skilja vetnissameind frį sameind eldsneytisgass, en žaš er hins vegar umhverfislega ósjįlfbęr ašferš.  Žess vegna hefur veriš gripiš til žess rįšs aš sundra (tveimur) vatnssameindum, H2O, meš rafstraumi ķ (tvęr) vetnissameindir og eina sśrefnissameind (O2).  Ferliš nefnist rafgreining, og žarf 9 kg af vatni til aš framleiša 1 kg af vetni og 8 kg af sśrefni.  Žetta er umhverfislega sjįlfbęrt ferli, en kostnašarlega varla vegna dżrs bśnašar og hįrra orkutapa, sem eru um 20 %.

Efnarafalar (fuel cells) snśa žessu ferli viš og nota vetni til aš framleiša rafstraum og gufu.  Žeir eru enn ķ žróun, eru dżrir ķ innkaupum (lķtiš upplag) og dżrir ķ rekstri, žvķ aš orkunżtni žeirra er lįg, ašeins um 50 %.  Heildarnżtni vetnisvinnslu og efnarafala:

HNvetni = 0,8 x 0,5 = 40 % (um 30 % aš hjólum)

Meš sams konar hugleišingu mį leggja mat į nżtni rafbķls meš rafgeyma.  Töp viš hlešslu rafgeymanna eru um 10 % (gleymist oft, žegar raforkukostnašur rafbķls er reiknašur).  Töp viš afhlešslu rafgeymanna eru um 10 %.  Heildarnżtni rafgeyma inn og śt:

HNrafg = 0,9 x 0,9 = 81 % (um 65 % aš hjólum)

Rafgeymarnir nżta orkuna rśmlega tvöfalt betur en vetnisrafalinn.  Žetta er mikill kostur, en dugar rafgeymunum samt ekki til ótvķręšra yfirburša sökum žess, aš žeir hafa enn stórgalla.  Orkužéttleiki og žar meš dręgni į hlešslu er miklu minni en vetnisrafalans, og žaš eru fyrir hendi alvarlegir flöskuhįlsar viš śtvegun torgęfra mįlma ķ algengustu rafgeymana, s.k. ližķumrafgeyma.  Veršur nś gerš grein fyrir žeim meš vķsun til The Economist, 24. marz 2018, bls. 65-66:

Kobalt-mįlmurinn dregur nafn sitt af Kobold, strķšnum žżzkum bśįlfi, sem hélt sig mikiš nešanjaršar samkvęmt žjóštrśnni.  Kobalt villti um fyrir nįmuverkamönnum um aldir meš žvķ aš lķta śt fyrir aš vera veršmętur mįlmur, en var svo veršlaus og jafnvel skašlegur, žegar til kastanna kom.  Enn er hętt viš, aš kobalt valdi vandręšum, nś į stękkandi markaši rafgeyma fyrir rafbķla, sem hver um sig žarf 10 kg af kobalti.  Uppruni vandręšanna er ekki ķ Žżzkalandi ķ žetta skiptiš, heldur ķ Kķna.

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš meira en helmingur žekkts kobalts ķ jöršu og meira en helmingur vinnslu žess śr jöršu į sér staš ķ hinu óstöšuga "Lżšręšislega lżšveldi Kongó".  Žaš er sķšur žekkt, aš 80 % af śrvinnslu kobaltsślfķša og kobaltoxķša, sem notuš eru ķ bakskaut ližķum-rafgeymanna, fer fram ķ Kķna.

Mikiš af eftirstandandi 20 % śrvinnslunnar į kobaltinu fer fram ķ Finnlandi, en hrįefniš ķ hana kemur lķka frį nįmu ķ Kongó, sem aš meirihluta til er ķ eigu kķnversks fyrirtękis, "China Molybdenum".

Žann 14. marz 2018 žyngdust įhyggjur bķlaframleišenda og annarra vegna kverkataks Kķnverja į kobalt-vinnslu heimsins, žegar GEM, kķnverskur rafgeymaframleišandi, tilkynnti, aš hann myndi kaupa žrišjung af kobalti Glencore, stęrsta kobaltnįmufyrirtękis heims, į įrabilinu 2018-2020, jafngildi helmings af heimsframleišslunni, 110 kt, įriš 2017.  

Žaš er lķklegt, aš žetta leiši til įframhaldandi veršhękkana į kobalti, en žaš hefur hękkaš śr 26,5 kUSD/t įriš 2016, rétt įšur en miklar veršhękkanir hófust, og upp fyrir 90 kUSD/t į fyrsta fjóršungi 2018. Nśverandi einingarverš į kobalti er meira en 40 sinnum hęrra en nśverandi verš į óunnu įli į markaši.  Žaš er til mikils aš vinna aš žróa nżja gerš rafgeyma, sem t.d. nżta įl (įlrafgeymar).

Žessa grķšarlegu įherzlu Kķnverja į aš tryggja sér hörgulefniš kobalt mį rekja til örvęntingarfullra ašgerša žeirra til aš tryggja framgang metnašarfullra rķkisįętlana Kķna um aš stórauka framleišslu rafmagnsbķla fyrir innanlandsmarkaš til aš draga śr hęttulegri loftmengun ķ stórborgum Kķna.  Hśn veldur tugžśsunda daušsfalla į įri og er oršin mikiš óįnęgjuefni į mešal borgarbśa ķ Kķna ķ garš yfirvalda. 

George Heppel hjį rįšgjafarfyrirtękinu CRU segir, aš auk kaupa GEM į žrišjungi kobalts frį Glencore, muni kķnverska Molybdenum hugsanlega flytja kobaltiš sitt frį Kongó til Kķna fremur en til Finnlands, og žar meš mundu Kķnverjar rįša yfir 95 % af kobaltvinnslu heimsins.  Stórir notendur kobalts eru tęknifyrirtęki ķ Japan og ķ Sušur-Kóreu, og žar hafa menn miklar įhyggjur af rķkjandi stöšu Kķnverja sem kobaltbirgjar og ekki aš įstęšulausu, ef litiš er til reynslunnar af kķnverskum yfirvöldum. 

Fįir markašsgreinendur eiga von į bęttu jafnvęgi į kobaltmarkašinum į nęstunni.  Nįmugröfturinn mun lķklega vaxa ķ Kongó, en vaxtarhamlandi veršur vafalaust nżleg fimmföldun nįmuleyfisgjalds fyrir kobalt žar ķ landi.  Fjįrfestingar ķ kobaltnįmum annars stašar auka frambošiš varla, žvķ aš žar er kobalt aukaafurš viš gröft eftir kopar og nikkel.  Jafnvel į nśverandi verši er magnžörfin of lķtil til aš réttlęta framleišsluaukningu į kobalti žar einvöršungu. Žessi staša kallar į nżjar lausnir meš nżjum efnum. 

Eftirspurnaraukning kobalts getur oršiš gķfurleg, ef spurn eftir rafbķlum vex, eins og vonir standa til alls stašar ķ heiminum.  Mest af kobaltinu fer nś ķ rafhlöšur snjallsķma og ofurmelmi inni ķ hverflum žotuhreyflanna, en til aš anna spurn eftir rafbķlum gęti žörf fyrir kobalt ķ rafgeyma rafbķla aukizt śr 9 kt įriš 2017 ķ 107 kt įriš 2026, sem svarar til 10,7 M rafgeyma 2026 ķ nżja rafbķla, sem verša tęplega 10 % nżrra bķla.  Aš auki verša sennilega nokkrar milljónir nżrra bifreiša įriš 2026 meš vetnisrafala, žannig aš allt aš 15 % nżs bķlaflota gęti žį oršiš rafknśinn.  

Hękkandi verš į kobalti mun kannski leiša til nżrrar nįmuvinnslu, en rafgeymaframleišendur utan Kķna eru samt nś žegar farnir aš huga aš öšrum valkostum til aš verjast kobaltskorti.  Žeir horfa žį til mįlmsins nikkels.  

Algengustu mįlmarnir ķ mįlmblöndu bakskauta rafgeyma rafbķlanna eru nikkel, mangan og kobalt, nefnd NMC, og nikkel, kobalt og įl, nefnd NCA.  Vegna veršhękkana og skorts į kobalti hafa sumir framleišendur framleitt kobaltrżr bakskaut meš žvķ aš auka nikkelinnihaldiš ķ aš verša įttfalt kobaltmagniš.  Žetta eykur orkurżmd rafgeymanna, en flękir framleišsluferli bakskautsins, og hęttara veršur viš ķkviknun ķ rekstri rafgeymanna.  Kśnstin er aš finna rétta hlutfalliš į milli mįlmanna.

Aukin spurn eftir nikkeli hefur enn ekki leitt til veršhękkana į žvķ vegna offramleišslugetu frį 2011, žegar veršiš lękkaši śr 29 kUSD/t undir 10 kUSD/t įriš 2017.  Įriš 2017 var framleišsla nikkels fyrir rafgeyma rafbķla ašeins 35 kt af heildarframleišslu nikkels, 2,1 Mt.  McKinsey-rįšgjafinn bżst viš 16-faldri eftirspurnaraukningu įriš 2025 upp ķ 550 kt frį rafgeymaverksmišjum fyrir rafbķla.  

Žęr takmarkanir į frjįlsum markaši fyrir bakskautaefni ķ rafgeyma, sem hér hafa veriš reifašar, eru lķklega meginįstęša žess, aš japanskir og sušur-koreanskir bķlaframleišendur verja nś hįum upphęšum til žróunar į vetnisrafalanum og į vetnisgeyminum fyrir rafbķla.  Žaš er mun einfaldara aš auka dręgni į hverri hlešslu žessara bķla en rafbķla, sem knśnir eru ližķumrafgeymum.  Žaš mun verša spennandi barįtta um rafbķlamarkašinn į milli žessara tvenns konar tęknilausna, sem hér hafa veriš nefndar.

Žrišja lausnin getur hęglega rutt hinum tveimur śr vegi, a.m.k. ķ stórum farartękjum og vinnuvélum.  Žaš er žórķum-kjarnorkuveriš, sem hęgt į aš verša aš snķša aš žörfum notandans į mjög stóru stęršarbili, alveg nišur ķ 10 kW.  Helmingunartķmi śrgangsins er stuttur og geislavirknin nęgilega lķtil fyrir almenna notkun.  Ending slķks orkugjafa ķ bķl yrši ekki skemmri en ending bķlsins. Į nęsta įratugi mun skżrast, hvaš ofan į veršur ķ orkuskiptum samgöngugeirans į lįši, legi og ķ lofti.   

 

 

 

 


Evrópa er ķ losti - hvaš svo ?

Framkoma Donalds Trump gagnvart leištogum hefšbundinna bandamanna Bandarķkjamanna ķ Evrópu er einsdęmi į okkar tķmum og gerist e.t.v. einu sinni į 200 įra fresti, nema einhver skašvęnleg žróun eigi sér nś staš ķ framkomu rķkja ķ millum.  Hvaš sem ķ skerst į nęstunni, jafnvel žótt bandarķska žingiš taki fram fyrir hendur forsetanum, hefur žegar oršiš trśnašarbrestur yfir Atlantshafiš, og kalt strķš viršist hafiš yfir Kyrrahafiš. Į žetta horfa Rśssar og nśa saman höndum af įnęgju.  Fundur Trumps og Putins ķ Helsinki ķ jślķ 2018 olli miklu fjašrafoki ķ Washington DC, sem vonlegt er, og sennilega angist ķ Berlķn, Brüssel og Parķs. Žjóšverjar hafa nś gert sér grein fyrir, aš ekki dugir lengur aš hafa varnir landsins ķ algerum ólestri, eins og reyndin hefur veriš į žessari öld.    

Ef einhvers konar söguleg žróun endurspeglast ķ gjöršum Bandarķkjamanna undanfariš, žį er hśn helzt sś į višskiptasvišinu, aš dagar tollabandalaga eru taldir, en tķmi tvķhliša višskiptasamninga er runninn upp. Hvaša skjól hafa Žjóšverjar af ESB, ef vera žeirra žar veldur įlagningu hįrra tolla į bķlaśtflutning žeirra til Bandarķkjanna, BNA, eins og Bandarķkjaforseti hefur hótaš, en nś dregiš ķ land meš um sinn ?

Atburširnir żta eindregiš undir žaš, aš Ķsland segi upp EES-samninginum, en bindi ekki trśss sitt viš tęknilegar višskiptahömlur hins pólitķska tollabandalags ESB, sem er aušvitaš lķka stjórnmįlabandalag meš löngun til aš verša sambandsrķki į heimsmęlikvarša, sem forseti Bandarķkjanna hefur lżst yfir, aš sé versti andstęšingur Bandarķkjanna į višskiptasvišinu.  Žį er nś langt til jafnaš, žegar višskipti Bandarķkjanna og Kķna eru höfš ķ huga.

Hvaša įhrif hefur žetta įstand į ESB ?  Žaš aukast lķkur į, aš enn meir kvarnist śr bandalaginu, žegar einhver mynd kemst loksins į višskilnaš Breta, en nś er allt upp ķ loft ķ žeim višręšum, enda rķkisstjórn Bretlands stórlöskuš.  Veršur žvķ samt ekki trśaš, aš Bretar fari meš hįlfvelgju śt śr ESB, verši ķ tollabandalagi įfram, jafnvel į Innri markašinum meš fjórfrelsin ķ einhverri mynd virk og Evrópudómstólinn sem śrskuršarašila ķ žrętum žeirra viš ESB.  Žį er lķklegt, aš lķfi verši blįsiš ķ UKIP, sem nįi svo miklu fylgi af hęgri vęng, aš Verkamannaflokkurinn nįi völdum meš erkisósķalistann og žjóšnżtingarsinnann Corbyn sem hśsbónda ķ nr 10 (Downing Street).  Žaš yrši afturhvarf til fortķšar fyrir Breta, žegar žeim hins vegar rķšur į leištoga meš framtķšarsżn fyrir öflugt Bretland utan ESB, sem stendur frjįlst aš gerš višskiptasamninga viš hvern sem er, og veršur ķ fylkingarbrjósti frjįlsra alžjóša višskipta innan vébanda WTO-Alžjóša višskiptastofnunarinnar, sem Bandarķkjamenn leika svo grįtt um žessar mundir.  Žeir neita m.a. aš samžykkja dómara ķ 7 manna śrskuršarteymi, en allar ašildaržjóširnar, rśmlega 130, verša aš samžykkja dómaraskipunina. Žar meš lama Bandarķkjamenn žessa mikilvęgu alžjóšastofnun.  Vonir standa til, aš žeir sjįi sig um hönd.   

Žaš er ekki sķšur įhugavert, hvernig Žjóšverjar taka nś į mįlaum. Munu žeir stökkva inn ķ tómarśmiš, sem Bandarķkjamenn skilja eftir sig į alžjóšavettvangi ? Žar er mikil gerjun ķ gangi.  AfD (Alternative für Deutschland) togar mišju stjórnmįlanna til hęgri žar ķ landi.  Žetta sést mjög greinilega ķ Bęjaralandi nśna ķ ašdraganda žingkosninga ķ október 2018, žar sem AfD getur kostaš valdaflokkinn CSU rķkjandi stöšu ķ fylkinu.  Ef stjórnmįl Žżzkalands hnikast til hęgri, jafngildir žaš sjįlfstęšari stefnumörkun innanlands og ķ utanrķkismįlum.  Žetta gęti aukiš enn į innbyršis vanda ESB, en žar rekast Austur-Evrópurķkin mjög illa.  Žau hafa t.d. neitaš aš taka viš nokkrum flóttamanni, en Žjóšverjar sitja uppi meš 1-2 milljónir slķkra og fyrirséš, aš fólkiš į erfitt meš aš fį vinnu, ašlagast žar meš seint og illa og veršur aš skjólstęšingum almannatrygginga fyrir vikiš.  Žetta er undirrót óįnęgjunnar.  

Frį žvķ aš Gśstaf 2. Adolf, Svķakonungur, tók žįtt ķ 30 įra strķšinu meš mótmęlendum, sem var borgarastyrjöld ķ Žżzkalandi 1618-1648, og kannski lengur, hafa sterk og fjölžętt tengsl veriš į milli Svķa og Žjóšverja.  Žetta kom berlega ķ ljós ķ bįšum heimsstyrjöldunum į 20. öld. 

Carl Bildt, fyrrverandi forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra Svķžjóšar, fylgist vel meš stjórnmįlum Žżzkalands og skrifaši grein um žau, sem birtist ķ Morgunblašinu 4. jślķ 2018 undir fyrirsögninni:

"Orrustan um sįl Žżzkalands".

Orrusta um sama mįlefni hefur įšur veriš hįš.  Nišurstašan ręšur jafnan örlögum Evrópu.  Fyrirsögnin hefur žess vegna djśpa og įhrifamikla skķrskotun.  Carl Bildt skrifaši m.a.:

"Į yfirboršinu er umręšan, sem nś heltekur Žżzkaland, um, hvort žaš eigi aš senda hęlisleitendur, sem žegar hafa veriš skrįsettir ķ öšrum ESB-rķkjum, til baka, eins og innanrķkisrįšherrann, Horst Seehofer, leištogi kristilegra ķ Bęjaralandi (CSU), hefur talaš fyrir.  En žegar kafaš er dżpra, er spurningin fyrir Žżzkaland, hvort landiš ętti aš fara sķnar eigin leišir eša halda įfram aš leita sameiginlegra lausna."

Varšandi hęlisleitendur er žegar žrautreynt, aš žaš finnast engar sameiginlegar lausnir innan ESB eša innan Evrópu.  Mörg rķki ESB hafa haršneitaš aš taka viš flóttamönnum, žannig aš Žżzkaland situr enn uppi meš yfir eina milljón flóttamanna frį 2015, sem ętlunin var aš dreifa į ESB-rķkin.  Nś er ósköpunum eitthvaš aš linna ķ Sżrlandi, žannig aš ętla mętti, aš margir Sżrlendinganna gętu snśiš heim til aš taka žįtt ķ uppbyggingunni.  Žaš er einbošiš aš fylgja reglunum og senda žį, sem eru skrįšir inn ķ Evrópu annars stašar, žangaš. 

Evrópa hvorki getur né vill taka viš efnahagsflóttamönnum, sem margir hverjir eru hvorki lęsir né skrifandi į latneskt letur, en uppfullir af fornaldargrillum Mśhamešs śr Kóraninum og hafa engan vilja til aš laga sig aš vestręnum hugsunarhętti og lifnašarhįttum.  Velferšarkerfi Vesturlanda fara į hlišina, ef slķkum byršum veršur hlašiš į žau. Žess vegna mį vķša greina sterk varnarvišbrögš į mešal almennings, og Svķžjóšardemókratarnir gętu t.d. fengiš meira en fjóršungsfylgi ķ žingkosningum ķ Svķžjóš ķ september 2018 og žar meš oršiš stęrsti flokkurinn ķ Riksdagen. 

Sķšar ķ grein sinni skrifar Carl Bildt:

"Įrįs žjóšernissinnašra afla į sżn Kohls [Helmut Kohl var kanzlari Žżzkalands ķ 16 įr, ž.į.m. žegar Austur-Žżzkaland var innlimaš ķ Sambandslżšveldiš Žżzkaland-BRD įrin 1989-1990, 40 įrum eftir stofnun BRD śr rśstum hluta Žrišja rķkisins-innsk. BJo.] gęti haft afleišingar ķ för meš sér, sem nęšu langt umfram deiluna um innflytjendamįl. Žaš er ekki bara hlutverk Žżzkalands ķ Evrópu, sem er ķ hśfi, heldur einnig framtķš samrunaferlis Evrópu.  Žżzkaland, sem varpar af sér arfleifš Kohls, myndi allt ķ einu verša uppspretta mikillar óvissu, frekar en brjóstvörn stöšugleikans ķ hjarta Evrópu.  Žar sem Vesturveldin eiga žegar undir högg aš sękja frį mönnum eins og Vladimķr Pśtķn, Rśsslandsforseta, og Donald Trump, Bandarķkjaforseta, vęri žaš hiš sķšasta, sem Evrópa žarfnašist."

Žetta er aš nokkru śrelt greining į stöšunni.  Žjóšverjar kęra sig ekki um meiri samruna Evrópurķkjanna, af žvķ aš žeir vita sem er, aš ekkert rķki ESB hefur įhuga į meiri samruna, nema hann aušveldi žeim aš krękja ķ žżzka peninga, sem alžżša Žżzkalands hefur unniš fyrir og sparaš til elliįranna, en hiš sama veršur ekki sagt um rómönsku žjóširnar, og slavarnir berjast enn viš spillingarhķt kommśnistastjórna Kalda strķšsins.

Bandarķkjamenn hafa kastaš pólitķskum sprengjum inn ķ ESB-samstarfiš og NATO.  Donald Trump hefur śthśšaš kanzlara Žżzkalands, heimtaš 70 % aukningu strax į framlögum Žjóšverja til varnarmįla og hótaš hįum tollum į bķla, sem ESB-rķkin flytja śt til BNA.  Žetta mun hrista ęrlega upp ķ stjórnendum Žżzkalands og fęra žeim heim sanninn um, aš žeir verša aš setja hagsmuni sķns eigin lands ķ forgrunn stjórnmįlastefnu sinnar, žótt slķkt verši į kostnaš samstarfsins innan ESB og žó aš afturkippur komi jafnvel ķ samrunaferliš.  Žżzkur almenningur er žarna į undan leištogunum ķ Berlķn, eins og komiš hefur fram ķ skošanakönnunum undanfariš og mun sżna sig ķ nęstu fylkiskosningum, sem haldnar verša ķ Bęjaralandi ķ október 2018.  

 

 

 


Kśvending Bandarķkjanna

Bandarķkjaforseti hefur sett af staš višskiptastrķš viš Kķna, Kanada, Mexķkó, Evrópusambandiš (ESB) og Japan, eins og upp śr žurru. Hér eru mikil firn į ferš, sem hafa munu vķštękar og alvarlegar afleišingar um allan heim.  Margir binda žessi ósköp viš persónu Donalds Trumps, en hvers vegna hefur bandarķska žingiš žį ekki gripiš ķ taumana  og sett honum stólinn fyrir dyrnar ?  Žingmenn eru sennilega į bįšum įttum um vilja kjósenda ķ žessum efnum, og kjósendur munu tjį hug sinn ķ nóvember 2018.  Žvķ mišur veršur aš įlykta, aš hér sé um stefnubreytingu aš hįlfu Bandarķkjanna aš ręša ķ alžjóša višskiptamįlum.

Ef žaš reynist rétt, er žaš alger uppgjöf Bandarķkjamanna į sviši frjįlsrar samkeppni, hornsteins aušgunarstefnunnar, kapķtalisma Skotans Adams Smiths o.fl. Žessi hegšun er veikleikamerki aš hįlfu Bandarķkjanna, sem mun gera Bandarķkin enn žį veikari og aš hornkerlingu ķ alžjóša samstarfi. 

Žetta er jafnframt pólitķskt gjörningavešur, sem gjörbreyta mun valdahlutföllum ķ heiminum og dęma Bandarķkin til minni įhrifa en nokkru sinni sķšan fyrir Fyrri heimsstyrjöld.  Hugsanlegt er, aš einangrunarhyggja taki völdin ķ Bandarķkjunum, ef ekki veršur stefnubreyting eftir nęstu žingkosningar og forsetakosningar žar.  Utanrķkisrįšuneytiš hér hlżtur aš kanna, hvort stašfesta Bandarķkjamanna um aš standa viš Varnarsamning Ķslands og Bandarķkjanna stendur óhögguš ķ žessu gjörningavešri, žar sem allt er upp ķ loft. 

Finnur Magnśsson, hęstaréttarlögmašur og ašjunkt viš Lagadeild HĶ, ritar grein um sķšustu atburši į sviši alžjóšavišskipta į Sjónarhóli Morgunblašsins 26. jślķ 2018,

"Frķverzlun į tķmamótum" ,

žar sem hann skrifar m.a.:

"Gagnrżni Bandarķkjastjórnar beinist nś gegn helztu bandamönnum Bandarķkjanna, s.s. Kanada, Evrópusambandinu og Japan, og hefur leitt til įlagningar verndartolla į vörur innfluttar m.a. frį žessum löndum.  Hér kvešur viš nżjan tón, sem mun aš öllum lķkindum leiša til grundvallarbreytinga į meira en hįlfrar aldar fyrirkomulagi ķ alžjóšavišskiptum."

Žaš er įstęša til aš óttast, aš Finnur hafi rétt fyrir sér um žetta.  Žį vaknar spurningin um žaš, hvernig Ķslendingar koma įr sinni bezt fyrir borš ķ žessum ólgusjó.  Viš höfum fellt nišur alla tolla, nema į bķlum, eldsneyti og sumum matvęlum, og viljum hafa frjįlsan ašgang aš öllum mörkušum fyrir vörur okkar og žjónustu.  Žį er įreišanlega affarasęlast aš lįta ekki loka sig inni ķ neinu tollabandalagi, eins og EES, heldur aš stefna į gagnkvęma frķverzlunarsamninga viš sem flesta og žįtttöku ķ frķverzlunarsamtökum Evrópu, EFTA. 

Žessi žróun alžjóšamįla żtir meš öšrum oršum undir žaš aš segja upp EES-samninginum, enda er hann gjörsamlega vonlaust fyrirkomulag til frambśšar ķ višskiptalegum efnum.  

Athugum nś, hvernig Finnur Magnśsson lauk téšri grein sinni:

"Önnur afleišing verndartolla Bandarķkjanna er, aš žau rķki, sem ašhyllast frjįls vöruvišskipti, hafa tvķeflzt ķ afstöšu sinni til frelsis ķ alžjóšavišskiptum.  Hinn 17. jślķ sl. geršu Evrópusambandiš og Japan meš sér einn stęrsta frķverzlunarsamning, sem geršur hefur veriš.  Samningurinn mun afnema tolla aš allmestu leyti į milli žessara ašila.  Svo aš dęmi sé nefnt, žį verša afnumdir tollar į 99 % japanskra vara innfluttra til Evrópusambandsins og af 94 % evrópskra vara innfluttra til Japan.  Žaš mun leiša til lęgra vöruveršs til hagsbóta fyrir neytendur og fyrirtęki ķ Evrópu og Japan.  

Er nś svo komiš, aš bandamenn Bandarķkjanna, s.s. Japan og Sušur-Kórea, hafa  įkvešiš aš draga śr samvinnu sinni viš Bandarķkin į sviši frjįlsra vöruvišskipta og leitast viš aš gera frķverzlunarsamninga sķn į milli įn aškomu Bandarķkjanna.  Er hér um stefnubreytingu aš ręša, enda ljóst, aš žessi rķki hafa horft mjög til Bandarķkjanna į žessu sviši um įratugaskeiš. 

Af žessu leišir, aš nś reynir sem aldrei fyrr į regluverk alžjóšavišskipta, ž.e. GATT-samninginn frį 1947, og undirsamninga žess samnings, og WTO-samninginn frį 1994.  Ef svo fer, aš Bandarķkin tapi fyrrnefndum įgreiningsmįlum [į vettvangi WTO-innsk. BJo], er ekki hęgt aš śtiloka, aš Bandarķkjastjórn dragi sig śt śr žessum samningum meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Veršur žį komin upp nż staša ķ alžjóšamįlum.  Fjölžjóšlegir samningar um vöruvišskipti munu žį heyra sögunni til, og algengustu samningar į sviši vöruvišskipta verša aš öllum lķkindum tvķhliša žjóšréttarsamningar."

Hér skal taka undir lokaįlyktun höfundarins og įlykta į žeim grunni įfram, aš žessi žróun višskiptamįla heimsins żtir undir žaš, aš Ķslendingar segi upp žeim fjölžjóšlega og um margt stjórnarfarslega ķžyngjandi (yfiržjóšlega) višskiptasamningi, sem ķ gildi er į milli Ķslands, ESB, Noregs og Liechtenstein, s.k. EES-samningi, og sękist ķ stašinn eftir tvķhliša žjóšréttarsamningi į višskiptasviši og jafnvel fleiri svišum.  

Martin Wolf, dįlkahöfundur "Financial Times", er žungoršur ķ garš Donalds Trumps, enda eru gjöršir hans dęmalausar og hafa nś žegar grafiš undan trausti hefšbundinna bandamanna Bandarķkjanna į žeim meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.  Morgunblašiš birti grein eftir hann 12. jślķ 2018,

"Trump skapar glundroša meš tollastrķši".

Greinin hófst meš einstęšum hętti, žegar um er aš ręša Bandarķkjaforseta:

"Leištogi valdamestu žjóšar heims er bęši hęttulegur mašur og fįfróšur.  Hvernig į heimsbyggšin aš bregšast viš honum ?  Žaš er erfitt aš finna svariš, žvķ aš Donald Trump hefur tekizt aš skapa mikinn glundroša.  Žaš er erfitt aš semja viš manninn einmitt vegna žess, aš enginn veit fyrir vķst, hvaš žaš er, sem hann, eša fólkiš ķ kringum hann, vill ķ raun.  Žetta er allt annaš en ešlilegt įstand." 

Žaš er illa komiš fyrir Vesturlöndum, žegar forysturķki žeirra lżtur stjórn, sem bandamennirnir telja algert ólķkindatól.  Ef žingkosningarnar ķ nóvember ķ įr verša til aš treysta forsetann ķ sessi, žį mį jafnvel bśast viš, aš višskiptastrķš Bandarķkjanna muni leiša til einangrunar žeirra.  Hvaš veršur žį um NATO ?  Žaš er furšulega lķtil umręša farin af staš um žaš, aš jafnvęgiš ķ heiminum er į tjį og tundri fyrir tilverknaš rķkis, sem veriš hefur ķ forystu rķkja, sem vilja stunda frjįlsan markašsbśskap.  

"Rķkisstjórnin hefur réttlętt tolla į stįl og įl, sem žegar eru ķ gildi, meš vķsan til žjóšaröryggis.  Sömu rök liggja aš baki rannsókn į innflutningi į bķlum, sem hófst ķ maķ.  Žaš var einmitt vegna žess, aš menn óttušust, aš lönd myndu misnota heimild til undanžįgu vegna žjóšaröryggis, aš reglur Alžjóšavišskiptastofnunarinnar eru žröngt skilgreindar.  Žar er tiltekiš, aš undir višskipti, sem gętu varšaš žjóšaröryggi, falli t.d. verzlun meš "klarnakleyf efni" og "višskipti meš vopn, skotfęri, strķšstól og ašrar vörur, sem beint eša óbent eru notašar ķ hernaši", og fjallaš um "ašgeršir, sem geršar eru į strķšstķmum, eša žegar neyšarįstand af öšrum toga skapast į alžjóšavettvangi".

Įl- og stįltollarnir og hvaš žį heldur tollar į bifreišar, brjóta greinilega gegn reglum Alžjóšavišskiptastofnunarinnar, og ef višskipti viš Kanada stefna žjóšaröryggi Bandarķkjanna ķ voša, hvaša landi stafar žeim žį ekki ógn af ?  Ef bķlar hafa eitthvaš aš gera meš žjóšaröryggi, hvaša vörur gętu žį mögulega ekki varšaš öryggishagsmuni žjóšarinnar ?  

"Verndarstefna mun auka velmegun okkar og styrk", sagši Trump, žegar hann sór embęttiseiš sinn.  Žvķ mišur var honum full alvara."

Žaš er ekki annaš hęgt en aš taka undir žessa gegnrżni Martins Wolf į Donald Trump.  Bandarķkin žverbrjóta reglur WTO, og geta meš framferši sķnu gengiš af Alžjóšavišskiptastofnuninni daušri ķ krafti stęršar sinnar.  Žį er lķklegt, aš önnur rķki taki höndum saman um aš endurreisa WTO og kannski fela henni auknar valdheimildir.  Žaš veršur fróšlegt aš sjį, hver gengur žar fram fyrir skjöldu.  Veršur žaš e.t.v. Bretland eša Žżzkaland, eša žau tvö rķki og Japan ?  

Įfram heldur Martin Wolf:

"Og hvar endar žetta allt saman ?  Paul Krugman, einn af fremstu višskiptahagfręšingum heims, telur, aš žróist mįlin į žann veg, aš allir verši komnir ķ tollastrķš gegn öllum, žį muni alžjóšavišskipti minnka um 70 %.

Žaš kemur į óvart, aš framleišsla į heimsvķsu myndi hins vegar ašeins dragast saman um 3 %.  Žessar tölur ganga śt frį forsendum reiknilķkana, sem taka ekki meš ķ reikninginn žį röskun, sem į sér staš ķ hagkerfum žjóša og žį óvissu,sem skapast, žegar alžjóšahagkerfiš lagar sig aš breyttum leikreglum.  Žessi lķkön taka heldur ekki meš ķ reikninginn, hvernig žaš mun draga žróttinn śr hagkerfum žjóša, žegar alžjóšleg samkeppni minnkar.  Sķšast en ekki sķzt lķta reiknilķkönin framhjį žeirri óvild, sem tollastrķš geta skapaš.  Er nęsta vķst, aš velvild į milli žjóša yrši ekki svipur hjį sjón."  

 


Millilandaverzlun dregst saman

Žaš blęs ekki byrlega meš alžjóšlega hagkerfiš um žessar mundir, žegar helztu višskiptastórveldin stunda žį ótrślegu išju aš grafa undan heimsvišskiptunum meš žvķ aš keppast viš aš leggja tolla į innflutning sinn frį stórveldi, sem žegar hefur lagt į verndartolla hjį sér.  Žar eigast Vesturveldin lķka viš innbyršis, og hefši enginn trśaš žvķ fyrir 5 įrum.  Allt mun žetta draga dilk į eftir sér, žótt vonandi verši WTO-Alžjóša višskiptastofnuninni bjargaš. Kķnverjar hafa vissulega hagaš sér illa.  Yfirvöld hafa t.d. heimtaš nįna samvinnu ("joint venture") viš kķnverskt félag, ef erlent išnfyrirtęki fjįrfestir ķ Kķna, og til aš erlenda fyrirtękiš fįi markašsašgang ķ Kķna, hefur afhending nżjustu tękniupplżsinga veriš skilyršiš.  WTO hefur ekki nįš tökum į žessu vandamįli fremur en žvķ, aš kķnversk śtflutningsfyrirtęki eru ķ mörgum tilvikum aš miklu leyti ķ höndum rķkisins, og žį er samkeppnin vissulega brengluš og hętt viš undirbošum.  Nś hefur sošiš upp śr.  Vonandi endar žetta višskiptastrķš fljótt og meš žvķ aš styrkja WTO, fęra stofnuninni meiri völd ķ hendur til aš draga fyrirtęki og rķkisstjórnir til įbyrgšar fyrir brot į nżjum reglum WTO.  

Žó aš Ķsland sleppi viš žetta višskiptastrķš, žį lenda slęmar efnahagslegar afleišingar af žessu gjörningavešri hart į Ķslendingum, af žvķ aš efnahagur okkar er mjög hįšur utanrķkisvišskiptum.  Minnkandi kaupmįttur erlendis leišir til lęgra veršs fyrir vörur okkar og žjónustu og getur jafnvel dregiš śr feršamannastraumnum hingaš.  Flugfélögin og hótelgeirinn eru žegar illa sett, og feršažjónustan hérlendis mun lenda ķ verulegum hremmingum, ef feršamannafjöldinn minnkar. Żmsum kotbóndanum mun žykja fara verša žröngt fyrir sķnum dyrum, ef Lufthansa veršur rķkjandi ķ millilandafluginu hér.   

Raungengi ISK hefur hękkaš meira en gengi annarra gjaldmišla, sem viš eigum ķ višskiptum viš og er nśna ķ sögulegu hįmarki.  Žaš slęma er, aš žetta sögulega hįmark er ósjįlfbęrt, og nśverandi staša er žess vegna tķmabundin.  Žaš er ašeins ein leiš af toppnum, eins og kunnugt er.  Hśn heitir kjararżrnun, og gorgeir einhverra verkalżšsfrömuša breytir žar engu um.  Nś žarf aš snśa bökum saman ķ varnarbarįttu til aš lįgmarka tjón heildarinnar.  

Raungengi er annaš hugtak en nafngengi.  Styrkist raungengiš, eins og gerzt hefur undanfarin misseri, er veršlag og/eša launakostnašur aš hękka hrašar innanlands en erlendis, męlt ķ sömu mynt.  Raungengi launa hefur hękkaš um 20 %-30 % į undanförnum įrum, hvaš sem gaspri blöšrusela ķ hópi s.k. verkalżšsforingja lķšur og tśšri um ranga śtreikninga, af žvķ aš neyzluvķsitala og launavķsitala séu rangar.  Žeir lįta sem herskįir séu fyrir hönd umbjóšenda sinna, en žessir umbjóšendur og reyndar žjóšin öll verša fórnarlömb fķflagangs, sem fólginn er ķ órökstuddum launakröfum, sem atvinnulķfiš getur ekki boriš nśna, žvķ aš žaš er tekiš aš halla verulega undan fęti, sbr bullandi tap ķ feršamannageiranum.  Ef verkalżšsleištogar įtta sig ekki į, hvaš žaš žżšir fyrir umbjóšendur žeirra, žį eru žeir ekki starfi sķnu vaxnir.  

Įsdķs Kristjįnsdóttir, forstöšumašur Efnahagssvišs Samtaka atvinnulķfsins (SA), greindi žessa stöšu rétt žegar 27. febrśar 2018 ķ vištali viš Baldur Arnarson ķ Morgunblašinu:

""Višsnśningurinn er hrašari en spįš var.  T.d. er aš hęgja verulega hratt į vexti feršažjónustunnar. Greinin hefur vaxiš um tugi prósenta į milli įra undanfarin įr.  Nś er hins vegar aš hęgja į vextinum.  Hagvaxtarspįr hafa breytzt verulega vegna breyttra forsenda, og viš teljum mikilvęgt aš gefa žvķ sérstakan gaum.  Allar spįr gera nś rįš fyrir 2-3 % hagvexti į nęstu įrum, sem er aušvitaš įgętis vöxtur ķ alžjóšlegum samanburši.  Žęr forsendur geta žó breytzt og hafa veriš aš breytast samfara žvķ, sem nżjar vķsbendingar koma fram", segir Įsdķs."

Sķšan žetta var sagt hafa horfur alžjóšlegra efnahagsmįla versnaš ķskyggilega.  Eldsneytishękkanir hafa žyngt róšur margra atvinnugreina hérlendis, ž.į.m. sjįvarśtvegs og feršažjónustu.  Samtķmis stundar rķkissjóšur rįnyrkju į fyrrnefndu greininni meš veišigjaldi śr takti viš afkomuna, og meginmillilandaflugfélögin tvö hérlendis berjast ķ bökkum vegna grķšarlegra fjįrfestinga ķ flugkosti og haršrar samkeppni į flugleišum til Ķslands.  Žżzkum feršamönnum hingaš hefur fękkaš mikiš, og almennt halda Evrópumenn fastar um budduna en įšur.  Bandarķskum feršalöngum hefur hins vegar fjölgaš, og ekki er fariš aš slį į kaupgleši Bandarķkjamanna.

  Vegna nżjustu mjög neikvęšu žróunar alžjóšamįla, sem Bandarķkjastjórn hrinti af staš meš višskiptastrķši viš Kķnverja og hįrri tollalagningu į vörur frį ESB, Kanada og Mexķkó, mį bśast viš versnandi hag Bandarķkjamanna og stöšnun eša jafnvel samdrętti feršamennsku almennt ķ heiminum. Žaš er mikil breyting.

Mešferš Bandarķkjamanna į WTO-Alžjóša višskiptamįlastofnuninni er hryllileg.  Lķklega leišir žessi ófrišur Bandarķkjamanna į višskiptasvišinu til hrörnunar višskiptabandalaga į borš viš ESB/EES ("Festung Europa") og aukinnar žróunar ķ įtt til tvķhliša frķverzlunarsamninga, vonandi į grundvelli WTO, sem allir ęttu aš virša, ekki sķzt höfundarnir, Bandarķkjamenn.  

Sķšan snżr Įsdķs sér aš žróun kaupmįttar ķ téšu vištali.  Žegar mįlflutningur hennar er borinn saman viš hótanir og hįreysti s.k. verkalżšsforingja undanfariš, hvarflar aš manni, aš hśn og žeir bśi ekki ķ sama landi.  Įsdķs reisir mįlflutning sinn į stašreyndum, sem eru žessum verkalżšsforingjum ašgengilegar lķka, en žeir hunza žęr og reyna aš sį vantrausti ķ garš žeirra, sem matreitt hafa žessar stašreyndir. Žaš er flónska.  Slķkt fęr almenning til aš įlykta, aš "hįvašaseggirnir" séu meš óhreint mjöl ķ pokahorninu, stefna žeirra snśist ekki um aš bęta kjör félagsmanna sinna ķ brįš og lengd, heldur sé meira ķ ętt viš pólitķskt prump sósķalista, fżlubomba śr išrum stjórnmįlanna, frį blöšruselum, sem einskis svķfast, en lifa samkvęmt reglunni um, aš tilgangurinn helgi mešališ.

""Viš höfum upplifaš fordęmalausa kaupmįttaraukningu į undanförnum įrum. Laun hafa hękkaš verulega samtķmis žvķ, sem rķkt hefur veršstöšugleiki, sem ekki var fyrirséšur.  Fyrir žvķ eru žó żmsar įstęšur.  Ķ fyrsta lagi vorum viš heppin meš žróun višskiptakjara.  Žau hafa veriš okkur hagstęš į undanförnum įrum, sem hefur veitt aukiš svigrśm til launahękkana. [Nś hafa višskiptakjör versnaš meš hękkun eldsneytisveršs og margra annarra innflutningsvara, en verš į śtflutningsvörunum er hętt aš stķga ķ bili-innsk. BJo.] 

Ķ öšru lagi styrktist krónan verulega samfara miklum vexti feršažjónustunnar.  Žaš skilaši sér ķ veršlękkun į innfluttum vörum og žar meš minni veršbólgu. [Nś eru tekjur af erlendum feršamönnum jafnvel farnar aš dragast saman-innsk. BJo.]

Ķ žrišja lagi kom til einskiptisašgerša frį rķkisstjórninni, og t.d. voru geršar breytingar į tollum og vörugjöldum, segir Įsdķs og bendir į, aš sś ašgerš hafi skilaš lęgra vöruverši."

"Viš getum ekki treyst į, aš allir žessir žęttir endurtaki sig.  Ķ fyrsta lagi er óįbyrgt aš treysta įfram į hagstęš višskiptakjör.  Viš sjįum nś žegar, hvernig fariš er aš hęgja į vexti feršažjónustunnar.  Frekari gengisstyrking krónunnar er žvķ ólķkleg, a.m.k. ķ lķkingu viš žaš, sem veriš hefur.  Žį getum viš aušvitaš ekki endurtekiš leikinn aftur meš breytingum į tollum og vörugjöldum."

Žaš er hins vegar ešlilegt ķ nišursveiflu aš huga aš skattalękkunum į einstaklinga og fyrirtęki.  Hvetja ętti til meiri sparnašar ķ žjóšfélaginu meš lękkun fjįrmagnstekjuskatts og huga ętti aš lękkun viršisaukaskatts og tekjuskatts į fyrirtęki og aš breytingum į fyrirkomulagi persónuafslįttar ķ žįgu launžega meš lęgstu tekjurnar.

Žann 27. febrśar 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein eftir Halldór Benjamķn Žorbergsson:

"Kjarasamningar snśast um lķfskjör fólks",

žar sem hann fęrir rök fyrir žvķ, aš tķmabil minnkandi hagvaxtar sé hafiš.  Greinin hófst žannig:

"Kjaravišręšur eru samningar um lķfskjör fólks og um jįkvęša žróun samfélagsins.  Og sś žróun hefur veriš grķšarlega hagstęš į undanförnum įrum.  Kaupmįttur hefur aukizt į tķma gildandi samninga frį aprķl 2015 um 20 % og um 25 % hjį žeim lęgst launušu.  Žaš er Evrópu- og Ķslandsmet."

Sķšan rekur hann, aš bęttur hagur hafi aš hluta veriš nżttur til aš bęta efnahagslegan mótstöšukraft gegn nżrri efnahagslęgš, sem örugglega mun koma:

"Ķslenzk heimili, fyrirtęki og hiš opinbera, hafa nżtt uppsveifluna til aš greiša nišur skuldir, og eru Ķslendingar nś oršnir hreinir lįnveitendur til śtlanda.  Hrein erlend skuldastaša žjóšarbśsins er loksins oršin jįkvęš.  Žetta er undraveršur įrangur, ekki sķzt žegar horft er til žess, aš fyrir örfįum įrum glķmdi Ķsland viš alvarlegan skuldavanda."

Žį rekur Halldór Benjamķn nokkur merki um, aš nś séum viš į leiš nišur eftir žessa uppsveiflu:

"Fyrsta vķsbending er vaxandi atvinnuleysi.  [Žrįtt fyrir grķšarlega fjölgun ķ landinu vegna ašfluttra hélzt atvinnuleysi ķ ašeins tęplega 3,0 žar til į 2. įrsfjóršungi 2017, en tók žį aš hękka og er nś tęplega 4,0 %-innsk. BJo.] ...

Önnur vķsbending er minnkandi spenna ķ efnahagslķfinu.  [Sannleikurinn er sį, aš ašfluttir og gengishękkun ISK hafa dregiš śr framleišsluspennu og žar meš hjįlpaš til viš aš nį jafnvęgi ķ hagkerfinu į nżjan leik. Ef jįkvęšur višskiptajöfnušur minnkar mikiš vegna minni śtflutningstekna og meiri innflutnings, mun gengi ISK lękka, en žaš mun vęntanlega auka veršbólgu, sem enn dregur śr atvinnu og rżrir lķfskjörin-innsk. BJo.] ...

Žrišja vķsbending er ķ feršažjónustu. [ Į žessu įri veršur lķtil fjölgun erlendra feršamanna og sums stašar fękkun.  Tekjur af žeim hér innanlands (flug ekki meštališ) gętu jafnvel dregizt saman ķ ISK-innsk. BJo.] ....

Fjórša vķsbending er ķ fréttum śr atvinnulķfinu.  Nęr daglega birtast fréttir af ķslenzkum fyrirtękjum, sem finna fyrir versnandi samkeppnisstöšu viš śtlönd.  Žaš, sem helzt veldur fyrirtękjunum įhyggjum, er hįtt gengi krónunnar og ķžyngjandi launakostnašur.  Skyldi engan undra.  Raungengi ķslenzkra launa, ž.e. hlutfallslegur kaupmįttur žeirra ķ erlendri mynt saman borin viš laun ķ öšrum rķkjum, hefur rokiš upp į sķšustu įrum."

Nś žarf aš leggja įherzlu į aš halda sjó.  Žaš veršur bezt gert meš žvķ aš gera a.m.k. įrshlé į launahękkunum į mešan ķ ljós kemur, hvaš veršur um heimshagkerfiš į žessum óvissutķma.  Ķ versta tilviki stefnir ķ heimskreppu, og žį er nś aldeilis betra aš rifa seglin hér ķ tęka tķš, en spenna ekki bogann um of į versta tķma.  Viš vitum hvaš žaš žżšir.  Kreppan veršur žį enn dżpri og sįrsaukafyllri hér en annars stašar.

 

 

 

 

 


31 % jarša į Ķslandi eru ķ eigu félaga

Fjölmörg bś į Ķslandi eru fjölskyldufyrirtęki ķ eigu félaga, og viš žaš er ekkert aš athuga.  Žaš mį hins vegar furšu gegna, aš hérlend yfirvöld rumski ekki viš, žegar jaršir hér eru keyptar af félögum, žar sem eignarhaldiš er allsendis óljóst.  

Žegar žannig er ķ pottinn bśiš, er sś hętta fyrir hendi, aš meš fjįrfestingunni sé stundaš peningažvętti.  Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera, aš Fjįrmįlaeftirlitiš, FME, lįti hjį lķša aš rannsaka žess konar eignarhald til aš ganga śr skugga um, aš allt sé meš felldu ?

Žaš er heldur ekki vanzalaust, aš framkvęmdavaldiš og löggjafarvaldiš hafi enn ekki haft ķ sér döngun til aš stemma stigu viš kešjueignarhaldi félaga į jöršum, sem gęti veriš til žess eins ętlaš aš fela eignarhaldiš.  Hér hafa yfirvöldin rétt einu sinni flotiš sofandi aš feigšarósi um borš ķ EES-skekktunni.  Alls konar ósómi žrķfst ķ skjóli EES-samningsins, af žvķ aš yfirvöld rįša ekki viš žaš stórverkefni aš standa į rétti landsmanna, žegar bśiš er aš hleypa risarķkjasambandi hér inn į gafl.  Eina rökrétta leišin śt śr žessum ógöngum er aš segja EES-samninginum upp, fara aš setja lög, eins og fullvalda žjóš getur gert, og hreinsa mošverkiš śt śr laga- og reglugeršafargani EES-ašildarinnar, atvinnulķfi og stjórnkerfi til ómęlds léttis.  

Samkvęmt fasteignaskrį eru 7670 jaršir į landinu, og žar af eru 6600 lögbżli.  Hefšbundinn bśskapur meš saušfé og/eša nautgripi viršist ašeins vera stundašur į 2218 jöršum eša 34 % lögbżla.  Ešlilegt er aš gera meiri kröfur til eignarhalds į jöršum, žar sem hefšbundin matvęlaframleišsla er stunduš en hinna m.t.t. fęšuöryggis og byggšastefnu ķ landinu.  

Ķ landinu eru 2378 jaršir ķ eigu félaga eša fyrirtękja eša 31 %.  Öll jaršeignarfélög meš óljósu eignarhaldi žurfa aš gera grein fyrir eigendum sķnum, og óljóst eignarhald į aš verša óleyfilegt.  Fastrar įbśšar meirihlutaeigenda eša kosti į śtleigu til įbśanda žarf aš krefjast, ef um hefšbundna landbśnašarjörš er aš ręša.

Ķ landinu eru 384 jaršir eša 5 % aš hluta eša aš öllu leyti ķ eigu einstaklinga meš lögheimili erlendis, žar af 62 jaršir alfariš ķ eigu slķkra.  Ķ sambandi viš žetta skiptir tilgangurinn öllu mįli.  Aš kaupa jörš ķ söfnunarskyni eša til aš afleggja bśskap įn žess aš hefja eigi nokkurn annan atvinnurekstur į jöršinni er  hępiš aš samžykkja, og viškomandi sveitarfélag ętti aš fį slķkt til umsagnar.  Hins vegar ber almennt aš fagna beinum erlendum fjįrfestingum til veršmętasköpunar og atvinnusköpunar. Žaš hefur veriš allt of lķtiš um slķkt, og žess vegna ber aš gjalda varhug viš erlendum kaupum į landi og meta ķ hverju tilviki, hvort kaupin séu lķklega til aš styrkja sveitarfélagiš og byggšina.      

Žaš veršur lķklega vaxandi hörgull į matvęlum ķ heiminum ķ framtķšinni vegna loftslagsbreytinga, fjölgunar fólks og vaxandi vatnsskorts.  Žaš er žekkt annars stašar frį, aš śtlendingar hafa fjįrfest ķ landbśnaši til aš framleiša matvęli fyrir sitt heimaland, sem annars gęti ekki braušfętt sig.  Ķslenzk löggjöf um matvęlaframleišslu veršur aš tryggja ķbśum landsins forgangsrétt til vatns og lands til matvęlaframleišslu.  

Stjórnvöld verša aš toga sig upp į hįrinu og setja žį löggjöf, sem dugir ķ žessum efnum įn tillits til gjamms frį ESA, enda fer nś vonandi aš styttast ķ žessari dęmalausu EES-ašild, hverrar alvarlegu ókostir koma nś sķfellt betur ķ ljós į einu svišinu į fętur öšru.   

 


Višskiptastrķš

Žaš er meš ólķkindum, aš heimsbyggšin skuli į įrinu 2018 upplifa višskiptastrķš stórvelda, ž.į.m. Bandarķkjanna viš bandamenn sķna, žótt Bandarķkjamenn  beršust ötullegast fyrir višskiptafrelsi į sķšustu öld og lengst af žessari. Žeir voru ašalhöfundar WTO-Alžjóša višskiptastofnunarinnar, en nś hunza žeir gjörsamlega regluverk hennar.  Žetta er forkastanleg hegšun, enda hafa Bandarķkjamenn grafiš undan trausti bandamanna sinna til sķn.  Ef fram heldur sem horfir, mun "America first" stefna Bandarķkjastjórnar leiša til einangrunarhyggju žessa mesta stórveldis fyrr og sķšar.  Žaš mun gjörbreyta valdahlutföllum ķ heiminum.  

Allt er ķ heiminum hverfult, og nś er skolliš į višskiptastrķš į milli rótgróinna bandamanna, ž.e. strķš BNA viš ESB, Kanada, Japan o.fl. Forseti BNA hefur jafnvel varpaš fram efasemdum um grundvallarreglu NATO, 5. greinina, um aš įrįs į einn jafngildi įrįs į alla og verši svaraš sem strķšsyfirlżsingu į NATO.  Allt žetta hlżtur aš draga sögulegan dilk į eftir sér. Eru Bandarķkjamenn enn stašrįšnir ķ aš standa viš skuldbindingar sķnar ķ varnarsamningi sķnum viš Ķsland ?  Slķk spurning hefši veriš frįleit fyrir 2 įrum, en er hśn žaš nś ?  

Augljóslega er nś kostur fyrir Ķslendinga aš standa utan ESB og losna žar meš viš višsjįrvert og kostnašarsamt višskiptastrķš, en óbeinum afleišingum višskiptastrķšs losnar žó enginn undan.  Žęr eru samdrįttur alžjóšlegra višskipta og fjįrfestinga, sem strax leišir til minni hagvaxtar alls stašar, mun breyta innbyršis hlutföllum į gengi gjaldmišla og  getur endaš meš heimskreppu, eins og geršist fyrir 90 įrum.    

Žaš vinnur enginn višskiptastrķš. Donald Trump gumar af žvķ, aš Bandarķkjamenn vinni žetta višskiptastrķš aušveldlega.  Hann į eftir aš komast aš öšru. Žaš ęttu Bandarķkjamenn aš vita, eins og ašrir, og žeir hafa ekki leyfi til aš ganga fram meš žessum hętti, gjörsamlega ķ trįssi viš "barn sitt", Alžjóša višskiptastofnunina-WTO. "America first" gengur ekki upp.

Leikritiš, sem viš horfum į nśna, er raunveruleikažįtturinn "Skipbrot bandarķska aušvaldskerfisins", hvorki meira né minna.  Bandarķkin, forysturķki aušvaldsins, kveina nś og kvarta undan frjįlsri samkeppni, ašallega viš žróunarlandiš Kķna og "elliheimiliš" ESB, og setja ķ kjölfariš tolla į varning frį žeim įn nokkurra višręšna innan WTO !  Svona gera menn ekki, nema žeir séu įkvešnir ķ aš grafa undan sjįlfum sér, žvķ aš sér grefur gröf, žótt grafi. 

Žaš er einfeldningslegt, ef einhver heldur, aš tollar į innflutning komi ekki nišur į lķfskjörum ķbśanna, sem lįtiš er ķ vešri vaka, aš veriš sé aš vernda.  Ķslendingar afnįmu fyrir 3 įrum tolla og vörugjöld į öllum vörum, nema eldsneytisbķlum og eldsneyti.  Žaš bętti kjör landsmanna sannanlega.  Bandarķkjamenn munu fljótlega įtta sig į raunveruleikanum og vęntanlega taka afstöšu samkvęmt žvķ ķ žingkosningunum ķ nóvember 2018.  Gęti žį žessum farsa lokiš įšur en gengiš veršur af frjįlsum višskiptum daušum um langa framtķš.

Lķtum į upphafiš aš žessum ósköpum.  15. jśnķ 2018 gaf Trumpstjórnin śt tvo lista meš kķnverskum vörum, sem hśn hugšist skella 25 % tollum į, vöruandvirši miaUSD 50 įriš 2017.  Sį fyrri tók gildi 6. jślķ 2018.  Kķnverjar endurguldu meš eigin lista sömu upphęšar. Žį gaf Donald Trump skipun til Roberts Lighthizer, višskiptafulltrśa BNA (USTR), aš śtbśa nżjan lista  aš virši miaUSD 200, sem į skyldi leggja 10 % toll, og hótaši enn öšrum, aš vöruandvirši miaUSD 200.  Heildin, miaUSD 450, er um 80 % af heildarśtflutningi Kķna til BNA.  Kķnverjar flytja hins vegar ašeins inn frį BNA fjóršung af śtflutningsveršmętunum žangaš.  Žaš er ein af meinsemdunum, en segir ekki alla söguna.

Kķna lķtur į upphafsleik BNA sem einhliša brot į alžjóšlegum reglum um višskipti (WTO).  Lögš hefur veriš fram kęra hjį WTO. Teymi Trumps heldur žvķ fram, aš Kķnverjar hafi hafiš žessi įtök meš žvķ aš stela žekkingu frį Bandarķkjamönnum og reka óheišarlega višskiptastefnu (undirboš).  Žegar bśiš er aš leggja tolla į, gleymist rétt og rangt og jafnvel hlutverk WTO ķ mįlinu.  Dęmigert strķšsįstand.

Skrifstofa USTR hefur tekiš sér tķma til aš velja vörur til tolllagningar.  Hśn vill valda bandarķskum neytendum lįgmarkskostnaši og kķnverskum śtflytjendum hįmarkstjóni. Af vörunum į listum frį 15. jśnķ 2018 voru 95 % af veršgildinu fjįrfestingarvörur eša ķhlutir.  Žaš įtti aš draga śr skammtķmaįhrifum į veršlag ķ BNA, žar sem framleišslukostnašur hękkar sįralķtiš viš įlagninguna.  USTR hefur lķka reynt aš tryggja, aš bandarķskir innflytjendur gętu fundiš ašra birgja.  Samkvęmt ITC (International Trade Centre) žį nemur hlutdeild Kķnverja ašeins 8 % af heildarinnflutningi žessara vara.  

Žaš fer žó ekki hjį žvķ, aš tollarnir skaši bandarķsk fyrirtęki, žvķ aš žau verša fyrir kostnaši, en ekki alžjóšlegir keppinautar žeirra.  Jafnvel žótt ķ hlut eigi vörur meš lķtilli kķnverskri hlutdeild, getur veriš hęgara sagt en gert aš skipta um birgi.  Ķ yfirheyrslum žingnefndar skżršu fulltrśar risans GE frį žvķ, aš sérhęfšir ķhlutir žess fari ķ alls konar gęšaprófanir og opinbert samžykktarferli, en af 34 ķhlutum, sem fyrirtękiš vildi fjarlęgja af tollalistum USTR, var enginn fjarlęgšur.  

Aš valda Kķna tjóni gęti lķka veriš hęgara sagt en gert.  Trumpstjórnin vill hemja metnaš Kķnverja į žżšingarmiklum svišum, sem žeir kalla "Made in China 2025". Žetta hittir Kanann žó sjįlfan fyrir, žvķ aš samkvęmt Yang Liang ķ Syracuse hįskólanum og Mary Lovely ķ Peterson Institute for International Economics, sem er hugveita ķ Washington DC, komu 55 % af hįtękni śtflutningsvörum Kķnverja 2013 til BNA frį fyrirtękjum aš fullu ķ erlendri eigu ķ Kķna.  miaUSD 3,6 virši hįlfleišara innflutnings frį Kķna ķ eldlķnunni eru ašallega frį bandarķskum dótturfyrirtękjum, innihalda dķóšur, transistora og tżristora, sem framleiddir eru ķ BNA og fluttir til Kķna vegna tķmafrekrar samsetningar og prófana.

Byrjunarandsvar Kķnverja snertir landbśnašarafuršir, sem ašallega koma frį rķkjum, sem studdu Trump 2016, svo aš greinilega er stķlaš inn į kosningarnar ķ nóvember 2018 ķ žessu strķši.  Eftir žvķ sem strķšiš magnast, dreifist tjóniš um samfélagiš.  Įriš 2017 fluttu Bandarķkjamenn inn vörur frį Kķna fyrir miaUSD 505.  Ef tollar verša lagšir į vörur fyrir miaUSD 250, svo aš ekki sé minnzt į miaUSD 450, veršur ómögulegt aš foršast neytendavörur į borš viš föt og rafeindatęki.  Vörur meš fįa stašgöngubirgja verša fyrir baršinu.  Bandarķskum innflytjendum mun reynast erfišara en įšur aš foršast veršhękkanir til neytenda.  

Dmitry Grozubinski hjį hugveitunni "International Centre for Trade and Sustainable Development" er meš slįandi samlķkingu ķ greininni "Battle-lines drawn" ķ "The Economist" 23. jśnķ 2018: "Višskiptastrķši mį jafna viš žaš aš sprengja upp eigin borgir og blįsa rykinu og reyknum yfir landamęrin ķ von um, aš ķbśunum žar (andstęšingunum) sśrni ķ augum."

Įriš 2017 fluttu Kinverjar ašeins inn fyrir miaUSD 130 frį Bandarķkjamönnum, svo aš žeir hafa minna svigrśm ķ višskiptastrķši, en geta hins vegar gripiš til annarra refsinga.  Žeir gętu stöšvaš nįmsmannaferšir og feršalög Kķnverja til Bandarķkjanna.  Žeir gętu meš beitingu reglugerša gert bandarķskum fyrirtękjum erfitt fyrir ķ Kķna.  Samkvęmt upplżsingum frį Bandarķsk-kķnverska višskiptarįšinu hefur kķnverska rķkisstjórnin rętt viš kķnversk fyrirtęki um aš finna stašgönguvörur fyrir bandarķskar vörur, sem žau nota.  Žetta mun leiša til minni bandarķskra fjįrfestinga ķ Kķna, en bandarķsk yfirvöld grįta krókódķlstįrum yfir žvķ. Allt er žetta makalaust.  Adam Smith, höfundur aušgunarstefnunnar, veršur vęntanlega ekki vęrt ķ gröfinni viš žessi öfugmęli.   

Žessi yfirferš ętti aš sannfęra flesta um, aš andstęšan viš žį andstyggilegu og višsjįrveršu stöšu, sem upp er komin į milli stórvelda, ž.e. frķverzlun žeirra og annarra į milli, er hagstęšasta fyrirkomulagiš.  Leita žarf annarra leiša til aš auka samkeppnihęfni landa og minnka višskiptahalla en aš leggja į innflutningsgjöld. 

E.t.v. hefur bandarķkjadalur veriš of hįtt skrįšur undanfariš.  Sešlabanki Bandarķkjanna hefur veriš aš žoka stżrivöxtum sķnum upp, sem hefur leitt til fjįrstreymis til BNA. Donald Trump hefur fyrstur Bandarķkjaforseta ķ hįa herrans tķš gagnrżnt "Federal Reserve" fyrir vaxtastefnu sešlabankans, og hann hefur sakaš ESB um aš halda gengi evrunnar nišri til aš styrkja višskiptastöšu evrulandanna.  Samtķmis lętur hann skammirnar dynja į Žjóšverjum, enda eru žeir meš yfir 5 % višskiptaafgang af sinni VLF. 

Žetta er mjög ósanngjörn gagnrżni, žvķ aš Žjóšverjar hafa veriš manna gagnrżnastir į Ķtalann Mario Draghi og bankastjórn ECB-evrubankans fyrir peningamįlastjórnun bankans, sem Žjóšverjar telja auka of mikiš peningamagn ķ umferš og verša veršbólguhvetjandi, er frį lķšur, og ręni žżzka sparifjįreigendur sanngjarnri įvöxtun af heišarlegum sparnaši sķnum, t.d. til elliįranna, en hvetji žess ķ staš til neyzlu.  Žessi gagnrżni hefur t.d. komiš frį yfirstjórn Bundesbank, banka ofurmarksins, DEM. 

Žessir atburšir, sem aš ofan er lżst, hafa eyšilagt gamalgróiš traust, sem rķkt hefur į milli vestręnna rķkja yfir Atlantshafiš.  Žaš veršur ekki endurreist ķ sjónhendingu.  Žetta į lķka viš öryggis- og varnarmįl.  Afleišingarnar verša stórvęgilegar og alvarlegar. 

Ķslendingar hafa varnarsamning viš Bandarķkin.  Hvers virši er hann ?  Viš žessar ašstęšur er Ķslendingum hollast aš reyna aš stunda frķverzlun viš sem flesta og ekki aš loka sig af innan einhverra tollmśra, heldur ekki "Festung Europa", sem ašallega hefur veriš fólgin ķ tęknilegum višskiptahindrunum śt į viš į borš viš framleišslu- og gęšastašla. 

Įriš 1918 endaši fyrri heimsstyrjöldin fyrir tilverknaš Bandarķkjamanna meš uppgjöf Mišveldanna. Woodrow Wilson, žįverandi Bandarķkjaforseti, bošaši įriš 1918 sjįlfstęši žjóšrķkja.  Sį bošskapur varš vatn į myllu ķslenzku žingnefndarinnar, sem samdi um fullveldi viš danska žingnefnd ķ Reykjavķk 18. jślķ 1918. Bandarķkin uršu fyrst til aš višurkenna lżšveldiš Ķsland 1944 og tryggšu öryggi žess.  Įriš 2018 brauzt śt višskiptastrķš Bandarķkjanna viš umheiminn.  Hvernig fer meš fullveldi landsins įriš 2018 ķ hverfulum heimi ?  Žaš er engum aš treysta.  Žjóšir eiga enga vini.  Stundum fara hagsmunir sumra saman, og stundum fara hagsmunir annarra saman.  Ręšur ķslenzka utanrķkisrįšuneytiš fram śr žessari flóknu stöšu, žannig aš hagsmunum Ķslands verši borgiš ķ brįš ?  Žaš mį efast.

 

 

 

 


Śt śr EES meš meš samningi į milli EFTA og ESB

Į heimsvķsu finnast fjölmargir svęšisbundnir višskiptaskilmįlar.  Žeir eru išulega reistir į įkvęšum WTO, Alžjóša višskiptastofnunarinnar.

Žegar įriš 2012 hafši EFTA gert 23 frķverzlunarsamninga, sem spönnušu 32 lönd, og žeim fjölgar stöšugt.  ESB hefur lķka gert fjölmarga slķka samninga, svo aš ķ bįšum herbśšum er reynsla fyrir slķku.  

Žannig er fullkomlega raunhęft aš koma į hefšbundnum višskipta- og samstarfssamningi į milli EFTA og ESB. Eftir tvenns konar samband EFTA-landanna fjögurra viš ESB ķ aldarfjóršung er fyllilega tķmabęrt aš sameina EFTA-löndin ķ einum samningi viš ESB. Segja mį, aš stęrš nśverandi EFTA leyfi žaš ekki, aš žessi frķverzlunarsamtök Evrópu gangi klofin til samninga viš ESB, annars vegar Ķsland, Noregur og Liechtenstein og hins vegar Sviss eitt į bįti.  Žótt EFTA-löndin séu tiltölulega fįmenn, žį er EFTA samt žrišji mikilvęgasti vöruvišskiptaašilinn fyrir ESB og sį nęst mikilvęgasti į žjónustusvišinu.

BREXIT-ferliš gengur brösuglega, og žaš mun hugsanlega leiša til inngöngu BRETA ķ EFTA, sem žį veršur mikilvęgasti višskiptavinur ESB į flestum svišum.  Bretar hafa ešlilega engan įhuga į EES,  ef frį er skilin Lįvaršadeild brezka žingsins, en žaš gęti oršiš góšur kostur fyrir alla, aš EFTA og ESB mundu leggja nišur EES og gera meš sér frķverzlunar- og samstarfssamning meš Breta ķ EFTA ķ stašinn. 

Um žaš leyti sem inngönguvišręšur Ķslands viš ESB stóšu yfir fyrir um 6 įrum, setti ESB af staš mat į EES-samninginum og Svisslandssamningunum og hefur gefiš til kynna vilja sinn um endurskošun hvors tveggja.

Frķverzlunarsamningur EFTA og ESB veršur aš mynda minnsta samnefnara.  Žaš žżšir, aš nżr samningur žarf aš fjalla um atriši, sem sameiginlegir eru EES-samninginum og Svisslandssamningunum.  Žetta žżšir ķ raun aš leggja af stofnanir EES, og aš tilskipanir geti ekki komiš į fęribandi til EFTA-rķkjanna, heldur žurfi samningavišręšur ķ hvert skipti, sem óskaš er breytinga/višbóta į višskiptasamninginum.

Vegna Svisslands mun nżi samningurinn ķ upphafi ekki spanna žjónustusviš. Žį žarf aš skilgreina leyfilegar fjįrfestingar.  T.d. leyfa Ķslendingar ekki erlendar fjįrfestingar ķ fiskiskipaśtgeršum, og landakaup verša vęntanlega takmörkuš.  Įkvęši um višskipti meš landbśnašarvörur og unnin matvęli munu ekki fela ķ sér žrżsting um frjįls višskipti meš žessar vörur, bęši til aš vernda eigin landbśnaš gegn nišurgreiddum erlendum landbśnaši og vegna smithęttu. Vęntanlega veršur eftirfarandi įkvęši EFTA-samningsins lagt til grundvallar um landbśnašarvörur:

"Varšandi  vörurnar ķ višhengi D, hluta III, lżsa ašildaržjóširnar sig fśsar til aš vinna aš samręmdri žróun višskiptanna, aš svo miklu leyti sem landbśnašarstefna žeirra leyfir slķkt."

Tollaķvilnanir og sjśkdómavarnir, sem af žessum  samningi leiša, eru ekki vandamįl ķ lķkingu viš žau, sem af EES-samninginum leiša.

Žar sem EFTA-ESB višskiptasamningur veršur ķ raun alveg nżr samningur į milli svęša meš aš nokkru leyti öšrum löndum viš samningaboršiš en ašild eiga aš EES, veršur unnt aš fara fram į samningavišręšur viš ESB, žótt EES-samninginum hafi žį enn ekki veriš sagt upp.  Takist ekki aš leiša slķkar samningavišręšur til lykta, veršur annašhvort hęgt aš halda įfram um sinn meš EES-samninginn eša aš žrengja gildissviš hans og/eša kveša skżrara aš orši um svigrśm EFTA-rķkjanna til aš hafna tillögum ESB um nżjar innleišingar į Evrópugjöršum.  Žaš veršur žį lķka hęgt aš huga aš enn öšrum valkostum į borš viš samning reistan į reglum WTO-Alžjóša višskiptastofnunarinnar, tvķhliša višskiptasamning eša tvķhliša višskipta- og samstarfssamning viš ESB.  

Sé ESB ófśst til aš hefja slķka samningaferla, sem drepiš hefur veriš į hér aš ofan, žį er sś leiš til, aš Ķsland, eitt sér eša įsamt hinum EFTA-löndunum tveimur, tilkynni, aš ętlunin sé aš segja upp EES-samninginum, en semja helzt fyrst viš ESB um nżjan svęšissamning, sem reistur sé į Vaduz-sįttmįlanum.  Viš slķkar ašstęšur mun ESB mjög sennilega sjį hag sķnum bezt borgiš meš žvķ, aš millibilsįstandiš, žar sem gamli višskiptasamningurinn meš višbótum frį WTO-regluverkinu yrši lagšur til grundvallar, myndi vara sem stytzt, žar eš Vaduz-sįttmįlinn spannar vķštękara samstarf.  

Žaš eru margir valkostir ķ stöšunni varšandi samskiptin viš ESB, og žaš er fullkomlega raunhęft aš taka upp samningavišręšur viš ESB um samning, sem leyst getur hinn meingallaša og ķ raun śr sér gengna EES-samning af hólmi, samning, sem sumir telja ESB hafa brotiš meš kröfum um yfiržjóšlega stjórnun mįlaflokka ķ EFTA-rķkjunum, eins og ķ ESB-rķkjunum. 

 


Śt śr EES meš tvķhliša višskipta- og samstarfssamning

Žaš er vel gerlegt aš mati höfunda "Alternativrapporten" ķ Noregi aš fį rammasamning viš ESB um alla samninga viškomandi lands viš ESB - įn žess aš slķkur žurfi aš fela ķ sér nįnari samruna viš ESB, eins og bandalagiš žó og żmsir hérlendir menn, ekki hvaš sķzt embęttismenn, viršast hafa mestan hug į. 

Til žess aš slķkur samningur losi Ķsland viš nśverandi stjórnlagalegar efasemdir um lögmęti samstarfsins viš ESB, žarf aš fjarlęgja sérkenni EES-samningsins, ž.e.a.s. ESA, EFTA-dómstólinn og įkvęšin, sem kveša į um, aš allar gjöršir, sem ESB merkir sem EES-višeigandi, séu innleiddar į fęribandi į Ķslandi.  

Žannig er hęgt aš stofna til tvķhliša višskipta- og samstarfssamnings viš ESB, sem felur ķ sér žį žętti EES-samningsins, sem samstaša er um aš halda įfram meš, ž.e. atriši, sem hagstęš eru bįšum ašilum, meš gildissviš og innihald, sem er įsęttanlegt fyrir bįša samningsašila.  Breytingar į nżja samninginum munu žį einvöršungu eiga sér staš eftir višręšur og samžykki beggja, öfugt viš nśverandi sjįlfvirka fyrirkomulag, sem ógnar fullveldi Ķslands og Noregs ķ żmsum tilvikum og skapar žess vegna óvissu um lögmęti Evrópugeršanna ķ žessum tveimur löndum.   

ESB hefur gert yfir 200 višskiptasamninga viš lönd alls stašar ķ heiminum.  Žeir eru nęstum allir tvķhliša og venjulega ekki rammar utan um sjįlfvirka upptöku gjörša, eins og EES-samningurinn. Hvers vegna ętti ESB aš žverskallast viš slķkum samningi viš Ķsland, nś žegar fullreynt er, aš EES-samningurinn veršur aldrei neitt stökkbretti landsmanna inn ķ ESB, eins og margir hugšu, er til var stofnaš, m.a. žįverandi stjórnendur ESB ? 

ESB hefur lķka gert tvķhliša samninga um annars konar samstarf, t.d. um žįtttöku ķ rannsóknarverkefnum, viš fjölmörg lönd.  Sviss er meš višamestu tvķhliša samningana viš ESB.  Tilkynning ESB um, aš žar į bę óski menn eftir aš breyta samningunum viš Sviss ķ įttina aš sjįlfvirkara EES-fyrirkomulagi žżšir ekki, aš ESB śtiloki nżja tvķhliša samninga.  Žetta er ašferš ESB viš aš hefja samningavišręšur viš Svisslendinga, og aš baki bżr ósk ESB um aukna vitneskju um svissneska bankakerfiš. 

ESB hefur veriš meš samninga ķ gangi um tvķhliša višskiptasamninga viš m.a. Indland, Kanada, Egyptaland og Japan, sem hvert um sig hefur minna višskiptalegt vęgi fyrir ESB en t.d. Noregur, ašallega vegna įl- og gasśtflutnings Noršmanna.

Ešlilegt er aš gera rįš fyrir, varšandi nżjan tvķhliša višskipta- og samstarfssamning viš ESB, aš ašrir hlutar EES-samningsins en žeir óašgengilegu verši framlengdir viš uppsögn heildarsamningsins.  Gildissviš tvķhliša samningsins verša aš vera nįkvęmlega skilgreind, og hann veršur aš vera einvöršungu žjóšréttarlegrar geršar, svo aš hann stangist ekki į viš Stjórnarskrį. Samstarfssviš, sem raunhęft er aš semja um, eru t.d. rannsóknir, menntun og menning meš žįtttöku ķ rammaverkefnum ESB, annašhvort aš fullu eša aš hluta, įsamt umhverfisvernd meš žįtttöku ķ Evrópsku umhverfisstofnuninni.

  Samningurinn mį žó ekki fela ķ sér fyrirkomulag, sem žrżstir į Ķsland um aš innleiša nżjar gjöršir frį ESB.  Ef Ķslendingar vilja taka upp nżjar reglur frį ESB, žarf aš endursemja um samninginn eša bęta umsömdum višaukum viš hann.  

Samningslķkan af žessum toga žżšir, aš Ķsland getur krafizt einhvers į móti frį ESB gegn žvķ aš taka upp nżtt ESB-regluverk.  Žannig kemst į samningsleg jafnstaša samningsašilanna.  Vald mį heldur ekki framselja frį Ķslandi til nokkurrar eftirlitsstofnunar į borš viš ESA eša EFTA/ESB dómstólana.  Deilur skal leysa į vettvangi stjórnmįlanna.  Meš žvķ aš fjarlęgja nśverandi fyrirkomulag fjölžjóšlegs framkvęmdavalds, dómsvalds og löggjafarvalds, sem er ķ EES-samninginum, įsamt "sjįlfvirku" ferli markašsvęšingar į ę fleiri svišum meš innleišingu nżrra ESB-gerša, mį ašgreina tvķhliša samning meš skżrum hętti frį EES-samninginum.

Er lķklegt, aš "breišur" stušningur verši viš slķkan tvķhliša samning Ķslands og ESB hér innanlands ?  Žaš fer dįlķtiš eftir žvķ, hvernig aš honum yrši stašiš.  Į undirbśningsstigum mįlsins žarf aš kvešja aš alla helztu hagsmunaašila, sem fįi tękifęri til aš koma aš atrišum, sem žeir vilja setja į oddinn, įšur en setzt er aš samningaboršinu meš ESB.  Um slķkan samning gęti nįšst góš samstaša ķ landinu, og um hann gęti oršiš langvarandi frišur.  Slķkt yrši stórt framfaraspor ķ samanburši viš hinn umdeilanlega, óhagstęša, žrśgandi og aš margra mati ólögmęta EES-samning. 

 

 


Nśtķmalegur višskiptasamningur viš ESB ķ staš EES-helsis

Į fyrri hluta 8. įratugar 20. aldarinnar geršu Noršmenn og Ķslendingar višskiptasamning viš ESB.  Sį samningur tęki sjįlfkrafa gildi viš śtgöngu śr EES-samstarfinu, ef ekki hefur innan įrs frį uppsögn EES-samningsins tekizt aš gera frķverzlunarsamning viš ESB, t.d. ķ lķkingu viš samning ESB viš Kanada og Japan.

Į tveimur svišum var EES-samningurinn ķviš hagstęšari Ķslandi og Noregi en gamli višskiptasamningurinn var.  Ķ fyrsta lagi voru tollar į unnum fiskafuršum ķviš lęgri samkvęmt EES-samninginum, og ķ öšru lagi getur ESB ekki gripiš til ašgerša gegn meintum undirbošum ķslenzks išnašar ķ EES, eins og višskiptasamningurinn leyfši. Žetta eru žó harla léttvęgir kostir.  

 Rannsóknarstjóri viš Sjįvarśtvegshįskóla Noregs, Peter Örebech, reiknaši śt ķ skżrslu um norska valkostaverkefniš (viš EES) haustiš 2011, aš hękkun tollheimtu af unnum fiskafuršum viš aš hverfa aftur til gamla višskiptasamningsins gęti aš hįmarki oršiš 1,8 % af śtflutningsandvirši žessara afurša.  Örebech komst ennfremur aš žeirri nišurstöšu, aš žetta hefši engin įhrif į markašshlutdeild Noregs ķ ESB į žessu sviši, svo aš tekjulękkun sjįvarśtvegsins yrši engin. Hiš sama mun gilda fyrir Ķsland. 

Į Ķslandi tķškast enginn opinber stušningur viš śtflutningsišnaš, sem ekki er leyfilegur samkvęmt ESA og Evrópurétti, nema žį į sviši raforkumįla, žar sem ESA hefur fett fingur śt ķ žaš, aš raforkuvinnslufyrirtękin hafi frķan ašgang aš orkulindunum.  Žetta er aš vķsu ekki alls kostar rétt, en mį engu aš sķšur bęta śr meš aušlindagjaldi eša fasteignagjaldi af vatnsréttindum og gufuréttindum, eins og Hęstiréttur hefur dęmt Fljótsdalshreppi ķ vil gegn Landsvirkjun, sem er lķka sjįlfsagt mįl til aš jafna ašstöšumun atvinnugreina innanlands, sem nżta nįttśruaušlindir. Allar eiga žęr aš greiša sams konar aušlindagjald, žegar aušlindarenta finnst ķ bókhaldi žeirra. 

Fyrir matvęlaišnašinn var EES-samningurinn aš vissu leyti um tķma betri en višskiptasamningurinn var.  Annars vegar įtti EES-samningurinn aš vernda afuršastöšvar landbśnašarins gegn žvķ aš verša undir ķ samkeppni viš innflutning frį ESB, og hins vegar fól hann ķ sér vissar tollalękkanir fyrir fiskišnašinn, sem flutti śt vörur til ESB.  

Žessi svišsmynd er breytt.  Ķ nokkrum samningalotum viš ESB er bśiš aš auka višskiptafrelsi meš landbśnašarvörur.  Ķ raun hefur įtt sér staš mikil aukning innflutnings landbśnašarvara frį ESB, en śtflutningur slķkra vara hefur aš mestu stašiš ķ staš. Ķ žessu sambandi veršur aš nefna innflutning į hrįu kjöti, mjólkurvörum og eggjum, en ESB hefur sżnt ósveigjanleika og óbilgirni gagnvart röksemdum ķslenzkra stjórnvalda um naušsyn žess aš beita sérstökum varśšarrįšstöfunum til verndar ķslenzkum dżrastofnum og mönnum gagnvart sżkingum frį bakterķum, sem ekki hafa nįš fótfestu hérlendis.  Žaš er gjörsamlega ólķšandi įtrošsla aš hįlfu ESB aš hunza rįšleggingar fęrustu sérfręšinga hér į sviši žessara sżkinga, og myndar sterk rök fyrir uppsögn mjög ķžyngjandi samnings E.

Fyrir žjónustustarfsemi hérlendis er erfitt aš sżna fram į, aš hśn hafi unniš stęrri markaš en hśn hefur tapaš meš EES-samninginum.  Dęmi hafa komiš upp um ólöglega og ósišlega starfsemi hérlendis viš śtleigu į vinnuafli, sem er nįnast mešhöndlaš eins og žręlar, ķ skjóli fjórfrelsisins į Innri markašinum um frjįlsa för fólks.  Mikill innflutningur verkafólks hefur klįrlega dregiš śr launaskriši hér, en sterkur grunur leikur į um undirboš og reyndar ófį dęmi um žau, sem gera löghlżšnum ķslenzkum atvinnurekendum lķfiš erfitt.  

Uppsögn EES-samningsins og śtganga śr Schengen-fyrirbęrinu mundi gera slķkri og annarri alžjóšlegri glępastarfsemi erfišara um vik, en vinnuveitendur gętu eftir sem įšur leitaš eftir erlendum vinnukrafti, ef žörf reynist į į toppi hagsveiflunnar.  Viš 3 % įrlegan hagvöxt eša minni er ašeins žörf fyrir slķkt ķ undantekningartilvikum.

Žegar öllu er į botninn hvolft, er ekkert višskiptalegt hagręši af EES-samninginum ķ samanburši viš frķverzlunarsamning.  EES-samningurinn opnar fįmennt velferšarsamfélag fyrir straumi efnahagsflóttamanna og glępagengja.  Hann er mjög ķžyngjandi byrši į fyrirtękjum og stjórnkerfi landsins vegna reglugeršafargans, sem hamlar naušsynlegri framleišniaukningu į öllum svišum.  Žaš er grundvallar misskilningur, aš smįžjóš geti meš góšum įrangri tekiš žįtt ķ žvķ risavaxna bśrókratķska kerfi, sem ESB er.  Reynslan sżnir žaš einfaldlega, aš geršir ESB eru hér innleiddar į fęribandi gagnrżnislaust, žótt žęr eigi hingaš ekkert erindi ķ sinni hrįu mynd.  

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband