EES er oršiš ótękt og óžarft

Meš samninginum um Evrópska efnahagssvęšiš, EES, er Ķsland meš eins konar aukaašild aš Evrópusambandinu, ESB, įn žess aš hafa sömu réttindi og ašildaržjóširnar til aš vinna aš žeim gjöršum sambandsins, lögum, tilskipunum og reglugeršum, sem landinu er gert aš innleiša ķ réttar- og stjórnkerfi sitt. 

Aukaašildin felst ķ žvķ, aš Framkvęmdastjórnin merkir hluta af gjöršum sķnum sem višeigandi fyrir EFTA-rķkin, og ķ sameiginlegu EES-nefndinni, žar sem 3 EFTA-rķki og ESB eiga fulltrśa, er sķšan žrefaš um fyrirkomulag upptöku EFTA-rķkjanna ķ lögbękur sķnar eša reglugeršaflóru. Žar var löngum viškvęši EFTA, aš višhafa yrši tveggja stoša regluna viš innleišinguna, ž.e. aš EFTA-megin mundi sjįlfstęš stofnun sjį um samskiptin į milli ESB og rķkisvaldsins ķ hverju EFTA-rķki. Żmist hafa žetta veriš "Pótenkķmtjöld" meš ESA-įsjónu, en EFTA-stofnun į bakviš, sem togar ķ alla spotta, eša engin tilraun er gerš til tveggja stoša lausnar. Žjóšžing EFTA-rķkjanna eiga alltaf sķšasta oršiš um lögfestingu gjöršarinnar eša synjun lögfestingar. Žaš er hinn sjįlfsagši "stjórnlagalegi fyrirvari", žvķ aš į fundi śti ķ Brüssel er ekki hęgt aš skuldbinda žjóšina endanlega, hvaš žį aš taka endanlega įkvöršun um fullveldisframsal.  

Žrżstingur myndast į žjóšžingin frį ESB og ķ mörgum tilvikum frį hinum EFTA-rķkjunum tveimur um aš samžykkja, žvķ aš öll žrjś verša aš samžykkja, svo aš gjöršin öšlist gildi ķ hverju EFTA-landi, nema Sviss, sem er utan viš žessi ósköp samkvęmt nišurstöšu žjóšaratkvęšagreišslu žar į sķnum tķma. 

Fyrir fullvalda rķki er žetta fyrirkomulag ótękt, enda fer andstašan viš žaš vaxandi ķ Noregi og į Ķslandi.  Žetta hjįlendufyrirkomulag er bęši allt of dżrt fyrir lķtiš samfélag og alveg óžarft fyrir frķ og hindrunarlaus višskipti, eins og Kanadamenn sömdu um viš ESB haustiš 2017, og Bretar munu vafalaust semja um innan tķšar.  

Žaš hrannast upp lögfręšilegar įlitsgeršir og rök fyrir žvķ, aš nśverandi einhliša lagasetningarsamband viš ESB undir hatti vafasams EES-samnings, sem Alžingi samžykkti 12. janśar 1993, sé bśiš aš brjóta svo herfilega į Stjórnarskrį Ķslands, aš stöšva verši žessa fęribandaframleišslu nś žegar, eša aš breyta Stjórnarskrį til aš heimila slķkt framsal. Formenn stjórnmįlaflokkanna komu saman ķ Žingvallabęnum snemmsumars til aš ręša stjórnarskrįrbreytingar, en engin tillaga hefur sézt um śtfęrslu, sem geri EES-ašild Ķslands lögmęta ķ framkvęmd.

 Lögfręšileg gagnrżni į framkvęmd EES-samningsins kom nś sķšast fram ķ athyglisveršri ritgerš Alexöndru Bjarkar Adebyi til lokaprófs ķ lögfręši viš Hįskólann ķ Reykjavķk (HR).  Erna Żr Öldudóttir birti vištal sitt viš hinn nżśtskrifaša lögfręšing ķ Morgunblašinu žann 28. jśnķ 2018 undir fyrirsögninni:

"Forsenda valdframsals breytt".

Fréttin hófst žannig:

"Ķ ljósi žess, hvernig fyrirkomulag valdframsals vegna samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš (EES) hefur žróazt, er žaš fyrirkomulag nś ekki tališ standast žęr forsendur, sem byggt var į, žegar valdframsal vegna samningsins var tališ samrżmast ķslenzku stjórnarskrįnni [og var žó tališ vera į grįu svęši-innsk. BJo].

Žetta er į mešal žess, sem kemur fram ķ lokaritgerš Alexöndru Bjarkar Adebyi ķ lögfręši viš Hįskólann ķ Reykjavķk (HR), sem ber yfirskriftina "Fyrirkomulag valdframsals vegna EES-samningsins".  Margrét Einarsdóttir, dósent viš lagadeild HR, leišbeindi viš skrifin." [EES-samningurinn var ekki og er ekki žjóšréttarlegs ešlis.  Žess vega į ekkert valdframsal aš eiga sér staš į grundvelli žessa samnings, sem ašallega er višskiptalegs ešlis-innsk. BJo.]

Žegar EES-samningurinn var į umręšustigi hérlendis, įrin 1991-1993 (hann hlaut lagagildi hér 1. janśar 1994)var uppi mikill įgreiningur um žaš, hvort hann bryti ķ bįga viš ķslenzku Stjórnarskrįna. Miklar įhyggjur voru t.d. į mešal žingmanna į takmarkalaus landakaup śtlendinga į landi eftir inngöngu ķ EES.  Lofaš var trygginga gegn žvķ, en žęr tryggingar stjórnvalda fóru algerlega ķ handaskolum, engir varnaglar settir ķ EES-samninginn og lagalegum takmörkunum skolaš burt af ótta viš kęru frį ESA, Eftirlitsstofnun EFTA. Ķslenzk stjórnvöld hafa aldrei haft neina burši til aš gęta hagsmuna Ķslands ķ žessu umfangsmikla og flókna EES-samstarfi, žar sem ESB ręšur lögum og lofum.  
 Djśpstęšur įgreiningur ķ žjóšfélaginu endurspeglašist ķ žingsal. Žrautarįšiš var aš fį teymi kunnįttumanna um stjórnlögin til aš fjalla um mįliš.  Ķ raun var nišurstaša teymisins sś, aš EES-samningurinn vęri ekki alls kostar ķ samręmi viš Stjórnarskrį.  Žetta var oršaš svo, aš samningurinn vęri į yztu brśn hins leyfilega.  Žvķ mišur var lįtiš hjį lķša žį aš gefa žjóšinni kost į aš gefa EES-samninginum lögmęti eša aš synja honum samžykkis.  Alžingi leyfši Stjórnarskrįnni ekki žį aš njóta vafans, og sķšan hefur stöšugt sigiš į ógęfuhlišina meš ótal hępnum innleišingum.  Um žverbak hefur keyrt ķ kjölfar samžykktar ESB į Lissabon-sįttmįlanum 2009, og undanfarin įr hefur hver stórgjöršin rekiš ašra, žar sem ótvķrętt valdframsal į sér staš til stofnana ESB, žar sem Ķslendingar eru ekki ašilar. 
Lokaritgerš Alexöndru Bjarkar er samantekt į žessu og stašfesting į žvķ mati, aš EES-ašildin brjóti gegn Stjórnarskrįnni.  

Viš žessar ašstęšur er tvennt ķ stöšunni:

  1. Aš rķkisstjórnin leiti hófanna um breytta EES-skilmįla, annašhvort ein į bįti eša ķ samfloti viš EFTA, eša kanni möguleikana į nżjum frķverzlunarsamningi viš ESB (sį gamli tekur gildi viš śtgöngu), og geri sķšan Alžingi og žjóšinni grein fyrir nišurstöšunni.  Sķšan verši žjóšaratkvęšagreišsla um breytta ašild aš EES, jį eša nei. 
  2. Aš breyta Stjórnarskrįnni žannig, aš Alžingi verši heimilt meš auknum meirihluta aš samžykkja valdframsal til yfiržjóšlegra stofnana, žótt Ķsland sé žar ekki ašili.  Ķ norsku stjórnarskrįnni er įskiliš samžykki 75 % męttra Stóržingsmanna, og aš aš lįgmarki 2/3 žingmanna sé męttur.  Žetta žżšir, aš a.m.k. 50 % žingmanna veršur aš samžykkja slķkan gjörning, svo aš hann öšlist lagagildi.  Sams konar įkvęši mętti višhafa hér.  
Žaš er skošun höfundar žessa pistils, aš enginn įhugi sé innan ESB į endurskošun EES-samningsins, nema žį ķ įtt til enn nįnari samruna ESB og EFTA.  Hins vegar er ESB ekki stętt į žvķ aš neita Ķslendingum um svipašan frķverzlunarsamning og geršur var viš Kanada haustiš 2017.  Žess vegna er ešlilegast aš segja EES-samninginum fljótlega upp meš samningsbundnum įrs fyrirvara um gildistöku.  Ef samningar um nżjan frķverzlunarsamning dragast į langinn, tekur einfaldlega gamli višskiptasamningurinn gildi į nż, og hann tryggir alveg žokkalegt ašgengi aš Innri markaši ESB.  Um svipaš leyti munu Ķslendingar jafnframt standa ķ samningavišręšum viš Breta um frķverzlunarsamning, sem įstęša er til aš bśast viš, aš ganga muni greišlega. Ef frķverzlunarsamningur kemst į į milli Breta og ESB, er einbošiš, aš Ķslendingum standi svipašur samningur til boša viš ESB. 
Žaš er ljóst, aš utanrķkisrįšuneytisins bķša stórverkefni, en tilburšir til undirbśnings eru takmarkašir, og gufumökkur svķfur žar yfir, eins og yfir gyšjunni ķ Delphi į sķnum tķma, enda skilabošin śr rįšuneytinu ķ véfréttastķl.  Utanrķkismįlanefnd Alžingis veršur aš setja sporann ķ nįrann į truntunni og keyra hana įfram meš svipu, ef hśn ętlar ekki aš hafast śr sporunum, en vill bara "business as usual".
 
"Hverjar eru helztu nišurstöšur lokaritgeršarinnar ?"
 
"Helzt žęr, aš samningurinn ber ķ dag mörg einkenni žess aš vera yfiržjóšlegs ešlis.  Žęr forsendur og žau sjónarmiš, sem byggt var į, žegar valdframsal vegna EES-samningsins var tališ samrżmast stjórnarskrįnni, verša aš teljast matskennd og mörkin į tślkun stjórnarskrįrinnar óljós. Žegar skošaš er, hvernig fyrirkomulag valdframsals vegna EES-samningsins hefur žróazt, veršur hann ekki talinn standast žęr forsendur, sem byggt var į, žegar valdframsal vegna samningsins var tališ samrżmast stjórnarskrįnni.  Fręšimenn hafa m.a. haft uppi varśšarorš um žróunina, og hefur žeim fjölgaš ķ gegnum tķšina."
 
Hér er kvešiš skżrt aš orši um žį stöšu, sem nś er uppi, aš į sķnum tķma hafi lagalegur rökstušningur veriš ófullnęgjandi fyrir žvķ, aš Stjórnarskrįin heimilaši EES-samninginn, og aš nśverandi framkvęmd EES-samningsins feli ķ sér ótvķrętt Stjórnarskrįrbrot.  Viš svo bśiš mį ekki standa.  Stjórnvöld eru aš bregšast Stjórnarskrįnni og landsmönnum meš žvķ aš sópa vandamįlinu stöšugt undir teppiš.  Žaš er alger óžarfi, žvķ aš višunandi śrlausn er handan viš horniš.  Lokaspurning og -svar var į žessa leiš:
"Varšstu einhvers fleira vķsari, sem vert vęri aš greina frį ?"
 
"Helzt er žaš, hversu mikla hagsmuni Ķsland hefur af žvķ, aš EES-samningnum sé fundin traust stjórnskipuleg stoš.  Įn žess erum viš aš takast į viš sķendurtekin stjórnskipuleg vandamįl viš upptöku og innleišingu į EES-löggjöf."
 
Lausnirnar hafa veriš tķundašar hér aš ofan.  Stjórnvöld verša aš fara aš sżna lit ķ žessu mįli į žvķ, aš strśtur sé ekki viš stjórnvölinn, og sżna getu til aš marka farsęla stefnu ķ stórmįli, sem ķ senn verši ķ samręmi viš Lżšveldisstjórnarskrįna og efnahagslega hagsmuni landsins. Žaš er ekkert sérstakt stórvirki.  Vilji er allt, sem žarf.   
 Grexit vofir yfir

 


Sjókvķaeldi og landeldi į laxi

Žaš eru ranghugmyndir rķkjandi hérlendis um erfšafręšilega hęttu, sem aš ķslenzkum laxastofnum stešja af völdum takmarkašs laxeldis ķ sjókvķum hér viš land undir eftirliti ķslenzkra stofnana.  Žaš liggur viš, aš segja megi, aš fullpśrķtanskra sjónarmiša gęti varšandi sambżli hins norskęttaša eldisstofns į Ķslandi og villtu ķslenzku stofnanna ķ ķslenzkum laxveišiįm. Eldisstofninn er žó oršinn svo hįšur sķnu kvķaumhverfi og fóšrun žar, aš hann į mjög erfitt uppdrįttar ķ nįttśrulegu umhverfi, ef hann sleppur. Hann er ķ raun oršinn svo śrkynjašur, aš śtilokaš er, aš hann geti sett mark sitt į ķslenzka stofna eša valdiš tjóni į erfšamengi žeirra.

  Sį norskęttaši eldisstofn, sem hér er notazt viš, er ekki erfšabreyttur, heldur žróašur ķ margar kynslóšir til skilvirks bśskapar ķ sjókvķum.  Almennt eru varśšarmörk erfšablöndunar sett viš stöšugt 8 % hlutfall ašskotalax af villtum hrygningarlaxi ķ į, en į Ķslandi eru žessi varśšarmörk žó sett viš 4 %. Śt frį sleppilķkum og fjölda villtra laxa ķ nęrliggjandi įm er leyfilegt eldismagn į tilteknu svęši įkvaršaš, aš teknu tilliti til buršaržols viškomandi fjaršar.

Sumir vķsindamenn į žessu sviši halda žvķ fram, aš hętta verši fyrst į skašlegum įhrifum erfšablöndunar viš yfir 30 % eldislax af villtum laxi stöšugt ķ į ķ  meira en įratug samfellt. Mišaš viš, hversu langt innan hęttumarka ķslenzka laxeldiš veršur alltaf, jafnvel žótt nśverandi buršaržolsmörkum Hafrannsóknarstofnunar verši nįš, žį stappar žaš nęrri móšursżki, hvernig sumir gagnrżna og vara viš eldi į žessum norskęttaša stofni ķ sjókvķum viš Ķsland.  Rekstrarleyfin žarf aš įkvarša ķ ljósi įhęttu, ž.e. lķkindum og afleišingum, og įvinnings. Nżleg įkvöršun Hafrannsóknarstofnunar um frestun endurskošunar į įhęttumati fyrir laxeldi ķ Ķsafjaršardjśpi og óljós hugmynd um tilraunaeldi žar ollu vonbrigšum ķ žessu ljósi.  

Tęknilegar kröfur til fiskeldisins vaxa stöšugt og eftirlitiš veršur jafnframt strangara samkvęmt lögum ķ bķgerš.  Ķ umręšum į Alžingi 10. aprķl 2018 um frumvarp sitt, sem žį var til umręšu, sagši Kristjįn Žór Jślķusson, sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra:

"Žaš er alveg rétt, aš hér er veriš aš gera grundvallar breytingu, ef svo mętti aš orši komast, į starfsemi fiskeldisfyrirtękja og žvķ, sem snżr aš eldi ķ ķslenzkum sjó."

Meš frumvarpi rįšherra eru meginbreytingarnar žęr, aš įhęttugreining į erfšablöndun veršur gerš reglulega og rįšlegt eldismagn endurskošaš ķ kjölfariš, eldissvęši veršur skilgreint og žvķ śthlutaš samkvęmt hagstęšasta tilboši frį eldisfyrirtęki, auk žess sem gęšastjórnunarkerfi meš innra eftirlitskerfi veršur skylda ķ hverju starfręktu fiskeldisfyrirtęki į og viš Ķsland. Norski gęšastjórnunarstašallinn NS 9415, sem er sį strangasti į sķnu sviši ķ heiminum, veršur hafšur til višmišunar. Ķ hśfi fyrir eldisfyrirtękin, ef žau standa sig ekki, er starfsleyfiš.  Žetta fyrirkomulag giršir fyrir fśsk og knżr eldisfyrirtękin til stöšugra umbóta.

Meš frumvarpinu er Hafrannsóknarstofnun fališ aš įhęttumeta starfsemina į hverju svęši meš mest 3 įra millibili.  Ķ jślķ 2017 gaf Hafrannsóknarstofnun ķ fyrsta skipti śt įhęttumat vegna erfšablöndunar laxa.  Žį réš stofnunin frį veitingu starfs- og rekstrarleyfa ķ Ķsafjaršardjśpi og Stöšvarfirši vegna nįlęgšar viš laxveišiįr.  Ķ heildina taldi stofnunin žį óhętt aš ala 50 kt/įr af frjóum laxi į Vestfjöršum og 21 kt/įr į Austfjöršum og til višbótar alls 61 kt/įr af ófrjóum laxi, alls 132 kt/įr.  

Ķ Morgunblašinu 6. jślķ 2018 var fjallaš um nżtt įhęttumat Hafrannsóknarstofnunar frį jślķ 2018 undir fyrirsögn į bls. 2:

"Įfall fyrir byggšir landsins":

""Žetta kemur okkur aušvitaš ķ opna skjöldu. Viš höfum unniš ķ góšri trś meš Hafrannsóknarstofnun ķ hér um bil eitt įr, žar sem settar voru fram hugmyndir, sem gętu leitt til aukinna framleišsluheimilda", segir Einar [K. Gušfinnsson, formašur Landssambands fiskeldisstöšva], en hann telur, aš allar efnislegar forsendur hafi veriš fyrir hendi til endurskošunar.  

"Žetta er mikiš įfall fyrir atvinnugreinina og fyrirtękin, en ekki sķšur fyrir žęr byggšir, sem höfšu bundiš vonir viš endurskošun įhęttumatsins vegna žess, aš fiskeldismenn höfšu lagt til nżjar eldisašferšir til aš draga śr hęttu į erfšablöndun", segir hann.

Ķ tilkynningu į vef Hafrannsóknarstofnunar segir um įkvöršunina, aš ķ lögum sé ekki heimild til aš draga śr eldi, sem leyft hafi veriš į grunni įhęttumats, reynist leyfilegt eldi vera of mikiš.  Žvķ sé ekki rįšlegt aš breyta įhęttumatinu.""

Žetta er hundalógikk hjį stofnuninni, og hśn viršist hér komin śt ķ oršhengilshįtt gagnvart fiskeldisfyrirtękjunum.  Rekstrarleyfi fyrir sjókvķaeldi į einum staš mį einfaldlega aldrei fara yfir buršaržoliš eša nišurstöšu įhęttumats į tilteknu svęši, eftir žvķ hvor talan er lęgri.  Hafi fiskeldisfyrirtękiš žegar greitt fyrir starfs- og rekstrarleyfi samkvęmt fyrri śthlutun, fęr žaš einfaldlega endurgreiddan mismuninn į grundvelli nżrra vķsindalegra nišurstašna, um leiš og žaš dregur śr framleišslu samkvęmt įhęttumati.  Žaš er einhvers konar skįlkaskjól fyrir Hafrannsóknarstofnun aš neita aš hękka įhęttumatiš į grundvelli beztu žekkingar, af žvķ aš Alžingi hafi ekki beinlķnis fyrirskipaš, aš fyrirtękin skuli jafnan breyta eldismagni ķ kjölfar nżrra nišurstašna įhęttumats.  

Hér er Hafrannsóknarstofnun komin śt fyrir vķsindalegan ramma sinn.  Stjórn stofnunarinnar ber aš rżna žessa įkvöršun gaumgęfilega og óska eftir śtgįfu nżs įhęttumats ķ staš óljósra fyrirętlana stofnunarinnar um tilraunaeldi ķ Ķsafjaršardjśpi.  Hagur fólksins, sem bżr ķ viškomandi byggšum, skal njóta vafans, auk žess sem um žjóšhagslega mikilvęgan vaxtarbrodd ķ atvinnulķfinu er aš ręša.  Žetta į ekki sķzt viš, žar sem lķkurnar eru 0 į óafturkręfum breytingum į einstęšu ķslenzku lķfrķki (žaš eru engir sértękir ķslenzkir laxastofnar ķ viškomandi žremur įm ķ Ķsafjaršardjśpi, žeir eru ašfluttir).

Jónatan Žóršarson, fiskeldisfręšingur, ritaši merka grein ķ Fréttablašiš 22. marz 2018, sem hann nefndi:

"Frey Frostasyni svaraš vegna vistspors sjókvķaeldis":

"Svo viršist sem žeir, sem andmęla sjókvķaeldi, séu almennt fylgjandi eldi į landi.  Žvķ er ekki śr vegi aš bera saman žessa tvo valkosti, en undirritašur rak stęrstu landeldisstöš heims ķ 16 įr og er žvķ afar vel kunnugur mįlavöxtum, en hefur variš undanförnum 8 įrum ķ aš endurreisa sjókvķaeldi viš strendur Ķslands.  

Žegar horft er til vistspors laxaframleišslu eša próteinframleišslu almennt, er gjarnan litiš til 4 žįtta:

  1. Hve mikillar orku krefst framleišslan ?
  2. Hvaš veršur um śrgang, sem fellur til ?
  3. Hver eru įhrif hugsanlegrar genablöndunar vegna stroks kynbętts eldisfisks ?
  4. Hvaš kostar fjįrfestingin viš framleišslu į hvert kg ķ vistspori, og hve mikiš er hęgt aš endurvinna af bśnašinum ?

Fyrirliggjandi stašreyndir eru eftirfarandi:

 
  1. Žaš kostar 7 kWh af raforku aš framleiša 1 kg af laxi ķ landeldi, ž.e.a.s. aš fęra laxinum sśrefni og fjarlęgja śrgangsefni.  Ķ sjókvķaeldi kostar žetta enga orku.  Ķsland į hreina orku, sem hęgt er aš nota til žessarar framleišslu, en hśn er takmörkuš aušlind og ekki mikiš rafmagn til ķ kerfinu fyrir stórskala framleišslu.  Frekari virkjanaframkvęmdir eru umdeildar. [Fyrir t.d. 50 kt/įr žyrfti 350 GWh/įr af raforku, sem er tęplega 2 % af nśverandi raforkunotkun landsins.  Raforkukostnašurinn viš landeldiš er hįr og nemur um 15 % af söluandvirši framleišslunnar, sem dregur aš sama skapi śr framlegš starfseminnar-innsk. BJo.]
  2. Śrgangsefni, sem verša til viš framleišsluna ķ landeldi, er hęgt aš fanga aš miklu leyti og nżta sem įburš, en eigi aš sķšur endar seyran inni ķ stóra nķtur- og fosfathringnum į endanum.  Śrgangur frį sjókvķaeldi fellur aš einhverju leyti til botns, en leysist allur upp aš lokum og endar meš sama hętti inni ķ stóra nķtur- og fosfathringnum.  Žannig er žessi žįttur m.t.t. vistspors afar umdeilanlegur [og sennilega sambęrilegur aš stęrš-innsk. BJo].  
  3. Strok veršur ę minna meš įrunum og bśnašurinn betri og betri meš hverju įri, sem lķšur, meš sama hętti og öll önnur tęki žróast meš tķmanum.  Enginn framleišandi vill, aš lax sleppi, žannig aš hvatinn er augljós.  Klįrlega mį fullyrša, aš strok er minna śr strandstöšvum, ef vandaš er til verks.  Um neikvęš eša jįkvęš įhrif genablöndunar er erfitt aš fullyrša, og lķffręšingar eru afar ósammįla um žennan žįtt umręšunnar.  Žaš vegur hins vegar žungt aš benda į rauntölur um afkomu norska laxastofnsins sem afleišu af auknu eldi.  Hér er um sögulegar rauntölur aš ręša, en ekki framreiknašar tölur, byggšar į veikum faglegum grunni og lélegum rannsóknum.  Žar er ekki hęgt aš merkja, aš aukiš eldi hafi neikvęš įhrif į afkomu laxastofnsins ķ Noregi, žar sem villilaxastofninn žar hefur vaxiš hin sķšari 15 įr og laxeldi į sama tķma vaxiš tķfalt. [Hręšslusögur hérlendis af slęmu įstandi villtu norsku laxastofnanna, sem grķšarlegu laxeldi mešfram strönd Noregs hefur veriš kennt um, eru algerlega į skjön viš žessar stašreyndir Jónatans Žóršarsonar.  Stóryrtar og innihaldslausar fullyršingar įsamt hrakspįm um afleišingar aukins sjókvķaeldis į laxi hérlendis styšjast ekki viš annaš en neikvęšar getgįtur og žašan af verra-innsk. BJo.]
  4. Erfitt er aš fullyrša, aš allar byggingar, sem byggšar eru ķ landeldi, séu endurnżjanlegar.  Afskriftartķmi sjókvķa er 10-15 įr.  Net, kašlar og kvķar eru aš fullu endurnżttar.  Hér hefur sjókvķaeldi klįrlega vinninginn.
Af žessu mį rįša, aš meš nśtķmatękni viš laxeldiš sé sjókvķaeldi hreinlega vistvęnna en landeldi.  Kostnašur viš sjókvķaeldi er mun lęgri en viš landeldi į hvert framleitt tonn.  Landeldi laxins er žannig ekki samkeppnishęft viš sjókvķaeldiš.  Žaš veršur žó ljóslega valkostur ķ framtķšinni, t.d. žar sem jaršhita er aš hafa, žegar žolmörkum ķ leyfšum eldisfjöršum veršur nįš.
 
Gelding eldislax er į rannsóknar- og tilraunastigi.  Geltur lax hefur hingaš til žrifizt illa og oršiš mikil afföll viš eldiš. Óvķst er, hvernig markašurinn tekur slķkri matvöru.  Žaš er tómt mįl aš tala um slķkt sjókvķaeldi viš Ķsland ķ umtalsveršum męli į nęstu 5 įrum.
 
Įberandi tortryggni gętir vķša hérlendis ķ garš sjókvķaeldis į laxi, mest žó į mešal veiširéttarhafa og laxveišimanna.  Fortķš fiskeldis į nokkra sök į žessu.  Meš miklum norskum fjįrfestingum ķ greininni hérlendis hefur hins vegar eldisžekkingu vaxiš fiskur um hrygg og bśnašur, tękni og gęšastjórnun, tekiš stakkaskiptum til hins betra. Žį hefur lagaumhverfi greinarinnar skįnaš. Strokhlutfall śr eldiskvķum og upp ķ ķslenzkar laxveišiįr er einfaldlega  oršiš svo lįgt, aš óžarfi er aš hafa įhyggjur af skašlegum įhrifum erfšablöndunar, enda mun Hafrannsóknarstofnun endurskoša įhęttumat sitt į mest žriggja įra fresti til lękkunar eša hękkunar į grundvelli fenginnar rekstrarreynslu į hverjum staš.
 
Laxeldiš gegnir grķšarlega mikilvęgu hlutverki ķ atvinnulķfi og byggšažróun į Vestfjöršum og Austfjöršum. Starfsemin er žegar farin aš gegna žjóšhagslegu hlutverki, og hśn hefur burši til aš verša einn af vaxtarbroddum gjaldeyrisöflunar į nęstu įrum.  Til aš višhalda hagvexti og jįkvęšum višskiptajöfnuši žurfa śtflutningstekjur landsins aš aukast um 50 miaISK/įr ķ nęstu framtķš.  Śtflutningstekjur laxeldis eru nś um 15 miaISK/įr og geta hęglega aukizt upp ķ 100 miaISK/įr aš landeldi meštöldu į einum įratugi.  Til žess verša stjórnvöld žó aš snķša greininni sanngjarnan stakk og leyfa henni aš vaxa, eins og hśn kżs, innan ramma nśverandi svęšistakmarkana og "lifandi" buršaržolsmats og įhęttumats innan žessara leyfšu svęša.   
 

 


Logniš į undan storminum

Ekkert ber į raunhęfum śrręšum rķkisstjórnar til aš létta atvinnulķfinu róšurinn.  Žaš glķmir nś viš slęm rekstrarskilyrši, einkum śtflutningsatvinnuvegirnir, sem glķma viš minni tekjur ķ krónum tališ į mešan kostnašur hefur aukizt hóflaust.  

Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins, hefur undanfariš įr veriš ötull viš aš skrifa blašagreinar, žar sem hann hefur lżst hęttulega mikilli rżrnun samkeppnishęfni ķslenzkra fyrirtękja og jafnframt bent į śrręši, sem stjórnvöld žurfa og geta gripiš til hiš brįšasta.

Stżrivextir Sešlabankans eru  kapķtuli śt af fyrir sig, sem rķkisstjórnin ręšur ekki viš öšru vķsi en aš leggja lagabreytingu um Svörtuloftin fyrir Alžingi, sem gerir žeim skylt aš lķta meira til efnahagslegs stöšugleika en nś er ķ staš gallašs mats į veršbólguvęntingum, sem hafa į undanförnum įrum skotiš hįtt yfir markiš.  Hśsnęšislišur hefur auk žess allt of hįtt vęgi viš veršbólguśtreikninga, og žęttir langt utan seilingarsvišs Sešlabankans hafa mun meiri įhrif į veršžróun hśsnęšis en śtlįnsvextir.  

Žann 3. jślķ 2018 birtist alvarleg frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

"Fyrirtękin aš fara śr landi":

""Stjórnvöld verša aš bregšast viš versnandi stöšu framleišslufyrirtękja meš skżrri atvinnustefnu.  Annars er hętta į, aš fleiri framleišslufyrirtęki og störf fari śr landi."  Žetta segir Siguršur Hannesson, framkvęmdastjóri Samtaka išnašarins.  Žaš sé aš koma į daginn, aš ķslenzkt hagkerfi standi ekki undir svo hįum launum, nema framleišni aukist."

Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera, aš rķkisstjórnin sitji viš žessar ašstęšur meš hendur ķ skauti og ašhafist ekkert gegn ašstešjandi vanda ?  Meš žvķ bregst rķkisstjórn Katrķnar Jakobsdóttur skyldum sķnum.  Hśn ętti nś žegar aš hafa hleypt af stokkunum mótvęgisašgeršum, sem żta undir framleišnivöxt.  Žar er um aš ręša fjįrfestingarörvandi ašgeršir į borš viš lękkun opinberra gjalda af fyrirtękjum, s.s. lękkun veišigjalda, aš létta kolefnisgjöldum af žeim, sem nįš hafa loftslagsmarkmišum 2030, lękkun tryggingagjalds og tekjuskatts fyrirtękja.

Hvaš sagši Siguršur Hannesson meira ?:

"Žaš er hętt viš, aš išnašur, sem fer śr landi, komi ekki aftur.  Framleišslufyrirtęki hafa veriš aš hagręša og segja upp fólki ķ vetur.  Žaš segir sķna sögu, žegar fyrirtęki vilja annašhvort fęra hluta starfseminnar utan eša telja sig ekki geta keppt viš viš erlenda keppinauta vegna žess, hversu hįr innlendur kostnašur er oršinn.  Laun og vaxtakostnašur eru lęgri erlendis sem og skattar og tryggingagjald.  Žessi skilyrši eru erfiš fyrir nż fyrirtęki sem og žau eldri.  Hęttan er sś, aš nż fyrirtęki verši sķšur til." 

Ķ fréttinni kemur fram, aš nęst į eftir Svisslandi eru mešallaun ķ ISK ķ išnaši og žjónustu hęst į Ķslandi.  Mešallaun innan OECD eru 361,2 kISK/mįn, og mišaš viš žau eru 5 hęstu launin innan OECD:  ķ Sviss 215 %, į Ķslandi 205 %, ķ Noregi 172 %, ķ Lśxemborg 163 % og ķ Įstralķu 158 %. 

Ķsland er įreišanlega komiš meš hęrri launakostnaš en hagkerfiš ręšur viš.  Eitt af mörgum śrręšum, sem grķpa žyrfti til, til aš verjast ofrisi og hrapi hagkerfisins, er lįgt žak (undir veršbólgu) į allar launahękkanir ķ t.d. 3 įr.

Žann 13. jśnķ 2018 birti Markašur Fréttablašsins grein eftir Sigurš, sem bar fyrirsögnina:

"Heimatilbśinn vandi".

Hann lauk greininni žannig:

"Ein forsenda bęttrar samkeppnishęfni er, aš starfsumhverfi sé stöšugt, skilvirkt og hagkvęmt.  Aukinn og vķštękur stöšugleiki er ekki bara til hagsbóta fyrir fyrirtęki, heldur allt ķslenzkt samfélag.  Undanfarin įr hafa ytri skilyrši veriš hagfelld, en žvķ mį ekki treysta til framtķšar litiš.  Hįir skattar, hį laun og hįir vextir ķ alžjóšlegu samhengi vinna žó į móti, auk žess sem lengra er gengiš ķ innleišingu EES-reglugerša en žörf krefur.  Žaš jįkvęša ķ stöšunni er žó žaš, aš žetta er heimatilbśinn vandi, sem stjórnvöld hafa öll tękifęri til aš vinna į og efla žar meš samkeppnishęfni Ķslands."

Vera landsins ķ EES eykur verulega į óstöšugleikann ķ starfsumhverfi atvinnulķfsins, žvķ aš framkvęmdastjórn ESB ungar stöšugt śt nżjum Evrópugjöršum, lagabįlkum og reglugeršum.  Žaš er ekkert tillit tekiš til smęšar ķslenzka žjóšfélagsins viš innleišingu žessara gerša, og kostnašur fyrirtękja og stjórnsżslu hérlendis af žessu skriffinnskubįkni er aš öllum lķkindum yfir 100 miaISK/įr, žegar tillit er tekiš til hamlandi įhrifa bįknsins į framleišniaukningu landsins.  Of lķtil framleišniaukning almennt hérlendis er einmitt višurkennt vandamįl. 

Til aš losna viš žessa byrši žarf einfaldlega aš segja upp EES-samninginum.  Žį tekur viš eins įrs umžóttunartķmi.  Hafi ekki nįšst aš gera frķverzlunarsamning į žeim tķma, tekur gamli verzlunarsamningurinn į milli Ķslands og ESB gildi, og hann var alls ekki slęmur.  

Žorbjörn Gušjónsson, cand.oecon., varpaši ljósi į hrikalega stöšu śtflutningsfyrirtękis į hugbśnašarsviši meš grein ķ Morgunblašinu 3. jślķ 2018,

"Viš erum öll ķ įstandinu og žaš er gott".

Hann sżndi įhrif veršlagsbreytinga į rekstrarnišurstöšu dęmigeršs hugbśnašarfyrirtękis ķ śtflutningi.  Įriš 2014 nįmu rekstrartekjur žess MISK 350, en höfšu įriš 2017 lękkaš nišur ķ MISK 285,4.  Gengishękkun, 18,5 %, innlend veršbólga, 6,7 % og launahękkanir, 27 %, höfšu breytt 3,6 % hagnaši fyrir skatt ķ 36 % tap.  Žetta er hrikaleg staša.  

Žaš er meš ólķkindum, aš rķkisstjórnin veršist vera stungin lķkžorni og ekki hafa döngun ķ sér til aš gefa eitt eša neitt śt į žetta.  Henni ber žó aš višhalda hér efnahagslegum stöšugleika og aš gera sitt til, aš landiš sé samkeppnishęft um fólk og fyrirtęki.  Vonandi vęnkast hagur Strympu fyrr en sķšar.  

 

 

 

 


Frišunarįrįtta śr böndunum

Ef beita į nįttśrufrišunarvaldinu til aš stöšva virkjunarįform, sem hlotiš hafa blessun Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun um vernd og nżtingu orkulinda, hafa fengiš samžykki Alžingis og Skipulagsstofnunar, sem skrifaš hefur upp į meš skilyršum, žį jafngildir žaš žvķ aš slķta ķ sundur žaš frišarferli, sem stjórnvöld landsins hafa reynt aš mynda um aušlindanżtingu į landi. 

Žaš er alveg dęmalaust, aš umhverfis- og aušlindarįšherra skuli ljį mįls į tillögu Nįttśrustofnunar Ķslands frį 25. jśnķ 2018 um frišlżsingu į vęntanlegu athafna- og nżtingarsvęši Hvalįrvirkjunar ķ Ófeigsfirši.  Um er aš ręša stękkun frišlandsins į Hornströndum til sušurs, um 1281 km2 svęši sušur um Ófeigsfjaršarheiši.  

Žaš er ósvķfni aš hįlfu rķkisstofnunar og ólżšręšislegt ķ hęsta mįta af Nįttśrustofnun aš leggja žaš til, aš rķkiš grķpi fram fyrir hendur heimamanna, Vestfiršinga og ķbśa ķ Įrneshreppi sérstaklega, sem unniš hafa ķ mörg įr samkvęmt lögskipušum ferlum aš undirbśningi 55 MW, 400 GWh/įr, vatnsaflsvirkjunar į Ströndum, meš žvķ aš bišja rįšherra um aš leggja nżja nįttśruminjaskrį um téš svęši fyrir Alžingi ķ haust.  Žessa ašför aš sjįlfbęru mannlķfi og atvinnulķfi į Vestfjöršum į aš kęfa ķ fęšingunni, og žaš mun Alžingi vonandi gera, žvķ aš til žess hefur rįšherra žessi ekki bein ķ nefinu. 

Hann skrifaši 13. jśnķ 2018 ķ Fréttablašiš grein um įhugamįl sitt:

"Stórfelld tękifęri viš frišlżsingar"

"Sķšastlišinn föstudag [08.06.2018] kynnti ég ķ rķkisstjórn įform um įtak ķ frišlżsingum, en ķ stjórnarsįttmįlanum er kvešiš į um žaš.  Įtakiš felur ķ sér aš frišlżsa svęši, sem njóta eiga verndar gegn orkunżtingu (verndarflokkur rammaįętlunar) sem og svęši į eldri nįttśruverndarįętlunum, sem įlyktaš hefur veriš um aš frišlżsa, en hefur ekki veriš lokiš."

Frišlżsing svęša ķ nżtingarhluta Rammaįętlunar er žarna ekki į dagskrį rįšherrans, enda eru slķk endemi ekki ķ sįttmįla nśverandi rķkisstjórnar, žótt žar kenni żmissa grasa.  Rįšherrann er į pólitķsku jaršsprengjusvęši meš žvķ aš gefa undir fótinn meš frišlżsingu į téšu landsvęši.  Hann ętti aš foršast aš fara fram meš offorsi ķ hinar frišlżsingarnar įn samstarfs viš og samžykkis viškomandi sveitarstjórna, bęnda og annarra landeigenda.  Frišlżsingu mį ekki troša upp į heimamenn af rķkisvaldinu.

Žaš mun fara eins lķtiš fyrir Hvaleyrarvirkjun ķ nįttśrunni og hugsazt getur.  Hśn veršur nešanjaršar aš öšru leyti en stķflunum.  Afliš frį henni veršur flutt um jaršstreng.  Flśšarennsli veršur įfram, žótt žaš minnki į mešan vatnssöfnun ķ mišlunarlón į sér staš.  Hönnun er snišin viš lįgmarks breytingar į umhverfinu, žannig aš śtivistargildi svęšisins veršur nįnast ķ fullu gildi įfram, žótt veršmętasköpun aukist žar skyndilega śr engu og ķ meira en 2,4 miaISK/įr, sem gęti oršiš andvirši raforkusölunnar frį virkjun m.v. nśverandi markašsverš.  Žessi starfsemi getur oršiš fjįrhagsleg kjölfesta sveitarfélagsins, sem hżsir mannvirkin, į formi fasteignagjalda og aušlindargjalds o.fl.

Žann 26. jśnķ 2018 stašfesti Skipulagsstofnun loksins breytingu į Ašalskipulagi Įrneshrepps vegna framkvęmdanna.  Skipulagsstofnun setti sem skilyrši, aš vegagerš yrši ķ algjöru įgmarki og henni sleppt, žar sem hęgt vęri.  Žetta er žó ekki til žess falliš aš bęta mikiš ašgengi feršamanna aš svęšinu, svo aš įfram munu žį žeir einir komast žar vķša um, sem frįir eru į fęti.  

Žann 7. jśnķ 2018 birtist įgęt grein ķ Morgunblašinu eftir Kristin H. Gunnarsson, fyrrverandi Alžingismann, undir fyrirsögninni:

"Hvalį: stórstķgar framfarir fyrir Vestfiršinga".

Hśn hófst žannig:

"Hvalįrvirkjun ķ Įrneshreppi mun verša mikiš framfaraskref fyrir Vestfiršinga.  Afhendingaröryggi raforku mun batna mikiš, framboš af raforku mun opna möguleika į nżrri atvinnustarfsemi, og śtblįstursmengun mun minnka verulega.  Žessu veršur hęgt aš nį fram meš litlum tilkostnaši hins opinbera, žar sem einkaašilar munu standa straum af framkvęmdum.  Hvalįrvirkjun er 55 MW virkjun og hefur tvisvar veriš samžykkt ķ nżtingarflokk og stašfest af Alžingi."

Žetta eru sterk rök fyrir nytsemi žessarar virkjunar.  Virkjunin er ekki "nice to have" fyrir Vestfiršinga, heldur brįšnaušsynleg til žess, aš raforkukerfi Vestfjarša standi undir nafni, en sé ekki hortittur śt śr hringtengingu landsins frį Hrśtatungu ķ Hrśtafirši.  Til aš halda uppi rafspennu ķ vķšfešmu raforkukerfi, eins og į Vestfjöšum, žarf öflugar virkjanir, og nśverandi virkjanir žar hrökkva engan veginn til.  Mikiš spennufall jafngildir tiltölulega hįum töpum og óstöšugri spennu.  Ašeins hękkun skammhlaupsafls ķ raforkukerfi Vestfjarša getur dregiš žar śr orkutöpum og gefiš stķfari spennu.  Žetta er sķšan skilyrši žess, aš tęknilega verši unnt aš fęra žar loftlķnur ķ jöršu; ašgerš, sem draga mun śr bilanatķšni kerfisins og bęta įsżndina.  Žessar umbętur eru śtilokašar įn framkvęmda į borš viš Hvalįrvirkjun. Jaršstrengir framleiša sķšan rżmdarafl, sem virkar enn til spennuhękkunar og aukinna spennugęša į Vestfjöršum, en aukning skammhlaupsafls meš nżjum virkjunum į svęšinu veršur aš koma fyrst.

Kristinn nefnir framtķšar möguleika til enn meiri styrkingar kerfisins, sem aukin raforkunotkun į Vestfjöršum mun kalla į.  Žar er t.d. Austurgilsvirkjun ķ Skjaldfannardal, sem er ķ nżtingarflokki Rammaįętlunar 3.  Žannig eru 85 MW ķ nżtingarflokki og um 50 MW enn ekki žar.  Alls eru žetta 135 MW meš įętlaša vinnslugetu 850 GWh/įr.

Kristinn benti ennfremur į mikilvęgi öflugs vestfirsks raforkukerfis fyrir raforkuöryggi landsmanna.  Žar hefur hann mikiš til sķns mįls, žvķ aš į Vestfjöršum žarf hvorki aš bśast viš tjóni af völdum jaršskjįlfta né eldgosa.  Ofangreint rafafl mundi duga fyrir algera lįgmarksnotkun landsmanna ķ mikilli neyš, žar sem skömmtun yrši aš višhafa.  Vinnslugeta margra virkjana landsmanna getur skyndilega rżrnaš verulega, t.d. ķ jaršskjįlftum, žar sem gufuholur verša óvirkar, og/eša ķ eldgosum, žar sem aska og vikur leggst į mišlunarlón, stķflar vatnsinntakiš eša skemmir hverflana.  Vesturlķna getur flutt um 100 MW hvora leiš.

Af öšru saušahśsi er annar höfundur um sama efniviš, Tómas, nokkur, Gušbjartsson, "lęknir og nįttśruverndarsinni".  Hann hefur um hrķš fundiš hjį sér hvöt til aš finna virkjunarįformum ķ Hvalį allt til forįttu og veriš stóryrtur ķ garš virkjunarašilans og eigenda hans.  Umfjöllun Tómasar hefur veriš mjög einhliša og gildishlašin, žótt sišferšislega viršist  hann ekki hafa śr hįum söšli aš detta, ef marka mį fréttaskżringu Gušrśnar Erlingsdóttur ķ Morgunblašinu 29. jśnķ 2018,

"Hįskólinn hefur bešist velviršingar".

Žar gaf m.a. žetta į aš lķta:

"Ķ nóvember 2017 komst sęnska sišanefndin aš žeirri nišurstöšu, aš Macchiarini og mešhöfundar hans [Tómas Gušbjartsson var žeirra į mešal-innsk. BJo] aš vķsindagreininni ķ The Lancet hefšu gerzt sekir um vķsindalegt misferli." 

Žaš er mikill įfellisdómur yfir manni, óhįš stétt, žegar slķkur ašili sem téš sišanefnd lżsir tilteknum starfshįttum hans sem "vķsindalegu misferli".  Vęntanlega mį almenningur draga af žvķ žį įlyktun, aš brestur sé ķ sišferšiskennd žeirra, sem slķkt drżgja.

Sķšan segir ķ tilvitnašri frétt Gušrśnar Erlingsdóttur:

"Ķ jśnķ 2018 śrskuršar rektor Karólķnsku stofnunarinnar meš 38 blašsķšna rökstušningi, aš Tómas Gušbjartsson įsamt 6 öšrum lęknum sé įbyrgur fyrir vķsindalegu misferli vegna greinaskrifa ķ The Lancet įriš 2012, en įšur en greinin birtist hafši New England Journal of Medicine hafnaš greininni."

Žann 19. jśnķ 2018 birtist ein af fjölmörgum greinum téšs Tómasar um fyrirhugašar framkvęmdir Vesturverks į Ströndum.  Hśn hófst žannig:

"Fyrirhuguš Hvalįrvirkjun hefur mikiš veriš til umręšu undanfariš, enda vęgast sagt umdeild framkvęmd.  Įstęšan er sś, aš meš virkjun er veriš aš fórna stórkostlegri ķslenzkri nįttśru ķ hendur HS Orku-jaršhitafyrirtękis ķ meirihlutaeign umdeildra kanadķskra fjįrfesta.  Auk žess er įvinningur virkjunar vęgast sagt óljós fyrir Vestfiršinga og žį ekki sķzt ķbśa Įrneshrepps."  

Žaš er meš endemum, aš mašur, meš slķka umsögn į bakinu og fram kemur ķ tilvitnunum frį Svķžjóš hér aš ofan, skuli fara į flot ķ blašagrein hérlendis meš svo gildishlašna frįsögn og hér getur į aš lķta.  Žótt ekki séu allir sammįla um, aš rétt sé aš fara ķ žessar framkvęmdir, er gert of mikiš śr įgreininginum, žegar gętt er aš afgreišslum Alžingis į mįlinu og afstöšu sveitarstjórnarinnar fyrir og eftir sķšustu sveitarstjórnarkosningar.  Žį eru lķklega langflestir Vestfiršingar fylgjandi žvķ, aš framkvęmda- og virkjanaleyfi verši veitt.  Žaš er hins vegar engu lķkara en allir tilburšir Tómasar ķ žessu mįli séu til žess ętlašir aš magna upp įgreining um mįl, sem vķštęk sįtt hefur žó nįšst um.

Aš halda žvķ fram, aš fyrir žeim fjölda fólks, sem fylgjandi eru žessum framkvęmdum, sem og yfirvöldum landsins, sé įvinningurinn óljós, er mjög afbrigšilegt, enda hefur įvinningurinn oft komiš fram opinberlega, og er aš nokkru saman tekinn ķ žessum pistli.  Ķ ljósi žess, aš virkjun žessi veršur algerlega afturkręf, er fjarstęšukennt aš skrifa, aš um fórn til kanadķskra fjįrfesta sé aš ręša į ķslenzkri nįttśru.  Slķk skrif Tómasar eru marklaus.

 

   

 


Umhverfisverndarstefna ķ skötulķki

Stefna ķslenzkra yfirvalda um verndun umhverfis er óbeysin.  Žau hafa skuldbundiš landsmenn til aš minnka losun gróšurhśsalofttegunda mikiš, eša um 20 % įriš 2020 og 40 % įriš 2030 m.v. 1990.  Reyndin er sś, aš hśn veršur um 30 % meiri įriš 2020 en 1990, og engin trśveršug įętlun hefur litiš dagsins ljós um aš nį 40 % markinu įriš 2030. 

Gróšurfarslegt įstand landsins er slęmt, og hęgagangur į aš hamla skemmdum lands af völdum feršamanna, sem vķša eru miklu fleiri en takmarkašar eša engar mótvęgisašgeršir réttlęta.

Viš žessar ašstęšur mįtti lesa žetta ķ frétt Fréttablašsins, 25. jśnķ 2018,

"Hefji undirbśning til aš kaupa losunarheimildir fyrir Ķsland":

"Vinna viš ašgeršaįętlun ķ loftslagsmįlum er einnig į eftir įętlun, en hśn įtti aš liggja fyrir į vormįnušum [2018].  Vinnan er leidd af umhverfis- og aušlindarįšherra, en fulltrśar 6 annarra rįšherra koma aš vinnu verkefnisstjórnar."

Žaš er engu lķkara en stjórnvöld telji aš sinni hįlfu nóg aš gert meš žvķ aš leggja į kolefnisgjald og hękka žaš įrlega.  Jafnvel žetta kolefnisgjald er illa ķgrundaš.  Žaš er ekki eyrnamerkt, žannig aš žaš veitir engin sóknarfęri į svišum, žar sem virkilega mundi muna um žaš ķ umhverfisvernd, eins og sķšar veršur aš vikiš.  Kolefnisgjaldiš er lagt į fljótandi jaršefnaeldsneyti, s.s. dķsilolķu, svartolķu og benzķn. Gjaldiš var sett į ķ neyzlustżringarskyni, fyrst til aš örva kaup į dķsilbķlum og sķšan til aš flżta fyrir orkuskiptum.  Žar sem žaš hefur veriš lagt į erlendis, hafa žar af leišandi ašrir skattar veriš lękkašir į móti, svo aš tekjuöflun rķkissjóšs stęši óbreytt.  Segja mį, aš gjaldalegar ķvilnanir til rafbķlakaupenda hafi veriš vķsir aš slķkri mótvęgisašgerš hérlendis (u.ž.b. 1 miaISK/įr).

Gera mį rįš fyrir, aš kolefnisgjald skili rķkissjóši miaISK 5,5 ķ įr og miaISK 6,6 įriš 2020.  Stušningsašgeršir viš orkuskiptin, sem kostašar eru af rķkissjóši, nema įrlega mun lęgri upphęšum. Stjórnvöld eru enn į villigötum meš innheimtu og rįšstöfun kolefnisgjalds.  Skortur į stefnumörkun tefur fyrir orkuskiptum.  Stjórnvöld eru enn sem komiš er hemill fremur en hvati į orkuskiptin, enda hafa žau ekki einu sinni getaš tryggt nęga raforku til allra landshluta. Į mešan slķkt herfilegt misrétti er viš lżši ķ landinu, aš sum héruš séu ķ raforkusvelti, eru stjórnvöld meš allt į hęlunum ķ orkuskiptamįlum.   

Einn er sį gjaldstofn kolefnisgjalds, sem bęši er ósanngjarnt og óskynsamlegt aš nota, ef įlagningin er ķ žįgu orkuskipta.  Žetta eru eldsneytiskaup sjįvarśtvegsins hérlendis.  Aš nota žennan gjaldstofn ósanngjarnt af tveimur įstęšum:

  Ķ fyrsta lagi hefur sjįvarśtvegurinn einn allra atvinnugreina nś žegar nįš markmišum rķkisstjórnarinnar um 40 % minni losun gróšurhśsalofttegunda įriš 2030 en 1990.  Fyrir žetta ber aš umbuna honum meš žvķ aš fella kolefnisgjöld af eldsneytiskaupum hans nišur og mynda žannig įrangurshvata fyrir ašra.  50 % hękkun kolefnisgjalds um sķšustu įramót leiddi til 4 % hękkunar į eldsneytiskostnaši sjįvarśtvegsfyrirtękja, sem er annar stęrsti śtgjaldališur sjįvarśtvegsfyrirtękja į eftir launakostnaši. Į tķmum 50 % hękkunar į heimsmarkašsverši eldsneytis sżnir žessi gjörningur óvitaskap stjórnvalda, sem lįta stjórnast af žokukenndri hugmyndafręši ķ staš markašsstašreynda. 

  Ķ öšru lagi nżtur fiskiskipafloti flestra hinna EES-landanna, t.d. Noregs, Danmerkur, Žżzkalands og Portśgals, undanžįgu frį kolefnisgjaldi, eša žeir njóta endurgreišslna śr viškomandi rķkissjóši.  Stjórnvöld veikja meš žessu alžjóšlega samkeppnisstöšu ķslenzka sjįvarśtvegsins og höggva žar meš tvisvar ķ sama knérunn, sem žykir ógęfulegt. 

Žaš er ennfremur óskynsamlegt aš haga sér meš žessum hętti, žvķ aš kolefnisgjaldiš dregur śr fjįrfestingargetu sjįvarśtvegsins, en fjįrfestingar ķ nżjum fiskiskipum og verksmišjubśnaši hafa veriš undirstašan aš frįbęrum įrangri hans ķ umhverfisvernd hingaš til.  

Žį aš markvissri rįšstöfun kolefnisgjaldsins ķ žvķ skyni aš draga śr magni kolefnis ķ andrśmsloftinu:

  Kolefni, C, berst žangaš eftir żmsum leišum og ekki einvöršungu viš bruna jaršefnaeldsneytis.  Kolefni ķ andrśmslofti nemur nś 790 Tg (teragrömmum, tera er milljón milljónir), og til samanburšar er um 620 Tg af C ķ gróšri į jöršunni og 3000-4000 Tg ķ mold.  Ķ mold er magn C meira en fjórfalt magn C ķ andrśmslofti, svo aš brżnast er aš binda C ķ vistkerfum jaršar.  Žessar upplżsingar koma fram ķ grein prófessors Ólafs Arnalds,

"Moldin og hlżnun jaršar", 

ķ Fréttablašinu, 27. jśnķ 2018. Af žessu mį rįša, hvernig forgangsraša į fjįrmunum hins opinbera og annarra til aš nį mestum įrangri fyrir hverja krónu, en ķslenzk stjórnvöld hafa enn ekki markaš stefnu ķ žessa įtt. Žaš er hneisa.  Ķ greininni sagši m.a.:  

"Žaš er ekki ašeins notkun jaršefnaeldsneytis, sem hefur aukiš styrk gróšurhśsalofttegunda; vęnn hluti aukningar žeirra ķ andrśmsloftinu į rętur aš rekja til hnignunar vistkerfa.  Ofnżting landbśnašarlands leišir til žess, aš gengiš er į lķfręnan forša jaršvegsins, sem getur losaš ógrynni CO2 til andrśmsloftsins.  Nżleg skżrsla Landbśnašarhįskóla Ķslands leišir ķ ljós, aš losun af žessu tagi hérlendis er af sambęrilegri stęršargrįšu og losun frį išnaši, samgöngum og sjįvarśtvegi samtals, jafnvel mun meiri. [Žetta žżšir losun a.m.k. 3500 kt CO2 į įri, ef einvöršungu er įtt viš samgöngur į landi-innsk. BJo.] 

Žį er įętlaš, aš losun į gróšurhśsalofttegundum frį framręstum votlendum į Ķslandi sé meiri en losun frį išjuverum og samgöngum landsins.  [Žetta žżšir a.m.k. 3000 kt CO2 og er lęgra en įšur hefur sézt. Hérlendir vķsindamenn hafa varaš viš flausturslegri endurheimt votlendis.  Ef nżja vatnsstašan nęr ekki yfirboršshęš, er verr fariš en heima setiš-innsk.BJo.]  Žaš er įkaflega hollt aš hafa žetta samhengi hlutanna ķ huga viš įkvaršanatöku į mótvęgisašgeršum vegna hlżnunar andrśmsloftsins."

Žvķ mišur viršist Gušmundur Ingi Gušbrandsson, umhverfis- og aušlindarįšherra, vera aš miklu leyti śti į žekju ķ störfum sķnum og ekki hafa "samhengi hlutanna ķ huga viš įkvaršanatöku į mótvęgisašgeršum".  Hann hefur tekiš tillögu frį Nįttśrufręšistofnun Ķslands um frišlżsingu lands sunnan Hornstranda og Drangajökuls til athugunar, žótt slķk tillaga sé allt of seint fram komin, setji Rammaįętlun um vernd og nżtingu orkuaušlinda ķ uppnįm og fyrirbyggi aš lķkindum virkjun Hvalįr ķ Ófeigsfirši, sem įsamt fleiri ašgeršum į aš draga stórlega śr olķubrennslu ķ kyndistöšvum (uppsett afl 24 MW) og neyšarrafstöšvum (20 MWe) į Vestfjöršum og mun draga śr raforkutöpum į landsvķsu vegna flutnings raforku um langar vegalengdir.  

Ķ frétt Fréttablašsins, 25. jśnķ 2018,

"Hefji undirbśning til aš kaupa losunarheimildir fyrir Ķsland",

var eftirfarandi haft eftir rįšherranum um višbrögš viš lélegum įrangri ķ loftslagsmįlum hérlendis:

""Viš munum žó vęntanlega žurfa aš kaupa heimildir vegna fyrri skuldbindinga, sem mišast viš įriš 2020, en hversu miklar liggur ekki ljóst fyrir aš svo stöddu", bętir Gušmundur Ingi viš. "Ég vil hefja undirbśning kaupa į heimildum sem fyrst, žannig aš Ķsland sé ķ stakk bśiš til žess fyrr en į eindaga eftir 4-5 įr.  Ljóst er žó, aš fjįrheimildir žarf fyrir slķkum kaupum.""

Žessi forgangsröšun rįšherrans er fyrir nešan allar hellur.  Žaš į ekki aš koma til mįla aš henda fé śr rķkissjóši Ķslands til greišslu į koltvķildiskvótum frį śtlöndum (ESB).  Hér getur hęglega veriš um aš ręša upphęš fyrir tķmabiliš 1990-2020, sem nemur um miaISK 10.  Žaš ber žess ķ staš žegar ķ staš aš setja afrakstur kolefnisgjaldsins, žann hluta, sem ekki hefur fariš ķ  mótvęgisašgeršir gegn koltvķildislosun hingaš til, til aš hefja kolefnisbindingu ķ jaršvegi og gróšri af miklum krafti. 

Žaš veršur aš lįta ESB vita, aš viš getum ekki samtķmis greitt hįar sektir og fariš ķ skilvirkar mótvęgisašgeršir og aš viš höfum įkvešiš aš fara seinni leišina samkvęmt vķsindalegri rįšgjög Landbśnašarhįskóla Ķslands og Skógręktar rķkisins.

Į illa saman

 

 


Norskir rafbķlaeigendur fį aš kenna į žvķ

Norska rķkiš hefur meš alls konar gyllibošum lokkaš bifreišakaupendur til aš velja sér rafknśna bifreiš.  Žetta įsamt tiltölulega lįgu rafmagnsverši ķ Noregi og žar af leišandi lęgri rekstrarkostnaši rafmagnsbķla en jaršefnaeldsneytisknśinna bķla, įsamt żmsum frķšindum, hefur leitt til mikillar forystu Noršmanna viš innleišingu orkuskiptanna. Hlutfallslega eru hreinrafbķlar og tengiltvinnbķlar samtals um 7 sinnum fleiri ķ Noregi en į Ķslandi.  

Ķ Noregi er "augnabliksmarkašur" į raforku.  Framboš, eftirspurn og kerfisįlag ręšur veršinu.  Ķ jśnķ 2018 rauk veršiš skyndilega upp aš deginum, og er žaš óvenjulegt um hįsumariš ķ Noregi, en stafar vafalaust af miklum śtflutningi raforku um sęstrengi til śtlanda og hugsanlega žurrkatķš.  Norskum rafbķlaeigendum brį ķ brśn, žegar verš frį hlešslustöš nam sem svarar til 16,2 ISK/km (1,2 NOK/km), į mešan verš frį eldsneytisdęlu nam 12,2 ISK/km (0,9 NOK/km).  Žarna er raforkukostnašurinn skyndilega oršinn 33 % hęrri en eldsneytiskostnašurinn og meira en žrefalt hęrri en į Ķslandi.    

Į Ķslandi er žokkalegur stöšuleiki ķ raforkuverši, en eldsneytisveršiš sveiflast meš markašsverši hrįolķu.  Um žessar mundir nemur orkukostnašur rafbķls um 5 ISK/km og eldsneytisbķls um 20 ISK/km.  Orkukostnašur rafbķls er 25 % af orkukostnaši jaršefnaeldsneytisbķls. Žetta myndar sterkan hvata til orkuskipta ķ umferšinni hérlendis, žótt innkaupsverš rafbķla sé enn žį hęrra en hinna vegna lķtils fjölda. Rafbķlar eru einfaldari aš gerš, og višhaldskostnašur žeirra žar af leišandi lęgri. Rafgeymakostnašurinn vegur žarna į móti, en hann hefur hins vegar lękkaš um 80 % į kWh į einum įratugi.  

Žaš var aflgjaldiš ķ raforkuveršinu viš rafgeymahlešslustöš, sem sums stašar ķ Noregi hafši hękkaš um 60 % og hleypt raforkukostnašinum 33 % upp fyrir eldsneytiskostnašinn, ž.e. śr 2,5 NOK/mķn upp ķ 4,0 NOK/min.

Hér sjįum viš angann af žvķ, hvaš veršsveiflur į orku geta haft mikil įhrif į orkuskiptin.  Grundvöllur skjótra orkuskipta er lękkun orkukostnašar notenda, auk žjóšhagslegs gildis gjaldeyrissparnašarins, sem af žeim hlżzt.  Fyrirsjįanleiki um žróun innlends orkuveršs er lykilatriši ķ žessu sambandi, svo aš litlir og stórir fjįrfestar meti fjįrhagsįhęttuna litla af žvķ aš stķga žau skref til orkuskipta, sem eru naušsynleg til aš nį mjög metnašarfullum  markmišum stjórnvalda. Ef stjórnvöld stķga vanhugsuš skref ķ orkumįlum, sem leiša til jafnvęgisleysis žar og jafnvel mešalveršshękkana, žį tefja žau žar meš orkuskiptin.  

Nś vinnur Landsnet aš undirbśningi einhvers konar uppbošsmarkašar fyrir raforku į Ķslandi.  Hvaša vandamįl į hann aš leysa ?  Ef hann bętir ekki kjör almennings į Ķslandi, er verr fariš en heima setiš.  Žaš er öruggt, aš veršsveiflur į raforku munu aukast viš innleišingu uppbošsmarkašar, en óvķst er um įrsmešalveršiš.  Žessa tilraun ętti um sinn aš takmarka viš markaš ótryggšrar raforku, žvķ aš ella getur tilraunin oršiš of dżru verši keypt, jafnvel žótt markašur utan langtķmasamninga hérlendis nemi ašeins um 20 % af heild.

Varnašarorš Elķasar Elķassonar, sérfręšings ķ orkumįlum, eiga vel viš hér, en grein eftir hann birtist ķ Morgunblašinu 26. jśnķ 2018 undir fyrirsögninni:

"Lög og raforkumarkašur"

Hśn hófst žannig:

"Fyrir frjįlsan raforkumarkaš er afar mikilvęgt, aš lagaramminn sé rétt hannašur eftir ašstęšum, einkum žar sem vatnsorka er rįšandi.  Nokkur dęmi eru um, aš óheppilegur lagarammi valdi slęmum veršsveiflum į slķkum mörkušum og jafnvel hruni.  Žetta er alžekkt."

Sķšan snżr hann sér aš lķklegum afleišingum žess aš innleiša hérlendis Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB, žótt rafkerfiš sé ótengt śtlöndum:

"Skošun mķn er hins vegar sś, aš hönnun žrišja orkupakka ESB, sem er rammi um markaš fyrir raforku śr gasi og kolum, sé óheppileg fyrir okkar vatnsorkukerfi og veiti hvorki raforkumarkaši hér rétt ašhald né tryggi naušsynlega hvata.  Žetta getur bęši valdiš hęrra orkuverši hér en ella og kallaš į óhagkvęmar fjįrfestingar og annan kostnaš hjį notendum.  Ekki er tķmabęrt aš skoša mįlin eftir komu sęstrengs."

Žaš er įrķšandi į žessum tķmapunkti, aš stjórnvöld og landsmenn allir įtti sig į žvķ, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB, sem Sameiginlega EES-nefnd EFTA og ESB hefur samžykkt til innleišingar ķ löggjöf EFTA-landanna, illu heilli, nema Sviss, er mišašur viš raforkukerfi, sem ķ grundvallaratrišum er ólķkt ķslenzka raforkukerfinu.  Framhjį žessari stašreynd hafa bęši išnašarrįšuneytiš og utanrķkisrįšuneytiš horft, žegar žau ķ blekkingarskyni og/eša af vanžekkingu į žvķ um hvaš mįliš snżst, hafa haldiš žvķ fram, aš įhrif innleišingarinnar muni verša lķtil fyrir Ķslendinga, į mešan enginn er aflsęstrengurinn.  Žetta er afneitun į žvķ, aš bśrókrötunum ķ Brüssel hefur ešlilega ekki dottiš žaš ķ hug aš lķta til hagsmuna Ķslands, žegar žeir smķšušu téšan orkumarkašslagabįlk, og ķslenzkum kunnįttumönnum į sviši "vatnafęrni" var ekki veitt neitt tękifęri til aš koma žar sjónarmišum sķnum aš. (Vatnafęrni er ekki kunnįttan um žaš, hvernig bezt er aš fara yfir įr, heldur samsafn fręša, er lśta aš rekstri vatnsorkuvera.)

Eitt hefur įhrif į annaš.  Stórir lagabįlkar frį ESB, sem innleiddir eru sem lög hér, hafa įhrif į öllum svišum žjóšlķfsins og į hag allra.  Žess vegna veršur aš vanda til verka.  Žar sem enginn kostur er į aš snķša agnśana af og laga bįlkana aš ķslenzkum ašstęšum, į Alžingi ekki aš hika viš aš nota stjórnskipulegan rétt sinn og hafna gjöršum ESB, sem bersżnilega valda landsmönnum meira tjóni en gagni.

 

 

 

 

 


"Alžingi gekk of langt"

 Persónuverndarlöggjöf ESB, "General Data Protection Regulation-GDPR", er snišin viš miklu stęrri samfélög en hiš ķslenzka, og veršur žess vegna ofbošslega dżr ķ innleišingu hér sem hlutfall af tekjum fyrirtękja og stofnana.  Sį kostnašur er svo hįr, aš koma mun nišur į almennum lķfskjörum almennings į Ķslandi. Yfirvöld hérlendis hafa kastaš höndunum til kostnašarįętlana fyrir žessa innleišingu og rekstur kerfisins, eins og berlega kom fram ķ Morgunblašsgrein Gunnhildar Erlu Kristjįnsdóttur, 12. jśnķ 2018, lögfręšingi og sérfręšingi ķ persónurétti hjį Samtökum fyrirtękja ķ velferšaržjónustu, SFV,

"Įhrif nżrra persónuverndarlaga į rķkissjóš".

Aš margir Alžingismenn lķti į žaš sem skyldu sķna aš samžykkja hvašeina inn ķ ķslenzka lagasafniš, sem Evrópusambandinu (ESB) žóknast aš merkja sem višeigandi fyrir EFTA-löndin, er žyngra en tįrum taki, žvķ aš žeim er tryggšur synjunarréttur ķ EES-samninginum, og hann felst lķka ķ fullveldi landsins, sem žingmenn saxa ķskyggilega į meš žessu hįttarlagi.  Žį er samfélagslegur kostnašur af innleišingu og rekstri višamikilla orkubįlka og aragrśa tilskipana og reglugerša svo mikill, aš hann nęr žjóšhagslegum stęršum, sem hamla hér lķfskjarabata. Žaš er litlum vafa undirorpiš, aš EES-ašildin er byrši į hagkerfi landsins en ekki léttir, eins og mönnum var talin trś um ķ upphafi.  Hvergi į byggšu bóli, nema į Ķslandi, ķ Noregi og Liechtenstein, tķškast aš verša aš taka upp löggjöf nįgrannans ķ eigin löggjöf til aš mega eiga viš hann višskipti, enda eru annars konar tengsl viš hann į formi frķverzlunarsamnings, e.t.v. į milli EFTA og ESB, fyllilega raunhęf.  

Višskiptarįš Ķslands hefur įętlaš, aš beinn og óbeinn įrlegur kostnašur landsins af opinberu regluverki nemi miaISK 175, uppfęršur til veršlags 2018.  Mikiš af žessu stafar af gagnrżnislķtilli innleišingu gjörša ESB, en hluti af  žessu opinbera regluverki er aušvitaš naušsynlegur.  Ef įętlaš er, aš 60 % falli illa aš žörfum ķslenzks samfélags og mętti losna viš aš ósekju, nemur óžörf kostnašarbyrši fyrirtękja og hins opinbera af regluverki um 105 miaISK/įr. Regluverkiš mį vafalaust grisja verulega og ašlaga smęš žjóšfélagsins.  Žaš er sjįlfsagt aš rįšast ķ žaš, eftir "Iceexit", įri eftir uppsögn EES-samningsins. 

Meš nżju persónuverndarlögunum er veriš aš auka mikiš viš žetta bįkn meš stofnkostnaši, sem gęti numiš um miaISK 20 m.v. kostnašarįętlun ESB (miaISK 17,6) og danska įętlun um kostnaš fyrirtękja, en enn hęrri upphęš m.v. sęnska įętlun.  Aš višbęttum kostnaši sveitarfélaga og stjórnarrįšs fįst alls um miaISK 20.  Sveitarfélögin įętla stofnkostnašinn 0,2 % af tekjum og įrlegan rekstrarkostnaš 56 % af stofnkostnaši, sem žį žżšir 11 miaISK/įr, ef žessi įętlun er yfirfęrš į landiš allt.  Viš žennan kostnaš žarf aš bęta óbeinum kostnaši, sem ašallega stafar af žunglamalegri stjórnsżslu, minni afköstum og minni framleišniaukningu.  Žessi rekstrarkostnašur mun žess vegna įrlega vaxa mun meir en almennum veršlagshękkunum nemur. 

Žessi kostnašarauki er grafalvarlegt mįl ķ ljósi žess, aš hann leišir ašeins til minni veršmętasköpunar į tķmaeiningu og aukiš öryggi gagna er vafasamt, aš nįist ķ raun meš grķšarlegu auknu skrifręši. Samžykkt Alžingis į innleišingu GDPR var misrįšin, enda mun hśn óhjįkvęmilega rżra lķfskjörin į Ķslandi og lķklegast lķfsgęšin lķka.  Žetta hefst upp śr žvķ aš afrita löggjöf hįlfs milljaršs manna rķkjasambands gagnrżnislaust fyrir 0,35 milljóna manna smįrķki.  Žaš er ekki öll vitleysan eins ķ henni versu.  

Upplżsingar um žetta mį lesa ķ śttekt Višskiptablašsins, 21. jśnķ 2018,

"GDPR gęti kostaš milljarša".

Ķ śttektinni segir į einum staš:

"Alžingi leiddi efni reglugeršarinnar ķ ķslenzk lög fyrir rśmlega viku, en žar sem vernd persónuupplżsinga er talin [vera] hluti af EES-samninginum, bar Alžingi skylda til aš taka GDPR upp ķ ķslenzkan rétt, nįnast eins og hśn kemur fyrir af skepnunni."

Žetta er śtbreiddur misskilningur.  Sameiginlega EES-nefnd EFTA og ESB ręšir upptöku mįla ķ réttarkerfi EFTA-rķkjanna žriggja, sem ESB ętlast til, aš spanni allt EES-svęšiš.  Žessi nefnd śti ķ Brüssel getur žó ekki skuldbundiš žjóšžingin til eins né neins, en ķ reynd hefur veriš mjög lķtiš um, aš žau synji gjöršum ESB samžykkis.  Af žeim sökum er eina rįšiš til aš losna undan lagasetningarvaldi ESB aš segja upp EES-samninginum, og žaš er oršiš brżnt af fullveldisįstęšum og af kostnašarįstęšum.  Ķ stašinn koma frķverzlunarsamningar EFTA viš ESB og Bretland, eša tvķhliša samningar.  Styrkur yrši aš Bretlandi innan EFTA, en Nešri-mįlstofa brezka žingsins aftók, aš Bretland gengi ķ EES, enda fęru Bretar žį śr öskunni ķ eldinn.  

Žaš viršist hafa veriš fljótaskrift į afgreišslu Alžingis, sem er įmęlisvert.  Undir millifyrirsögninni,

"Alžingi gekk of langt", 

stóš žetta ķ téšri śttekt:

"GDPR hefur aš geyma żmis įkvęši, sem heimila žjóšžingum ašildarrķkja ESB og EES aš setja sérreglur įsamt žvķ aš takmarka eša śtfęra nįnar tiltekin įkvęši reglugeršarinnar.  Ķslenzka rķkiš hafši žannig svigrśm til aš įkveša meš hversu ķžyngjandi hętti GDPR var innleitt.  Davķš  [Žorlįksson, forstöšumašur hjį Samtökum atvinnulķfsins] segir Alžingi žó hafa gengiš lengra ķ innleišingu reglugeršarinnar en naušsyn bar til.  

"Ķslenzka rķkiš įkvaš aš innleiša reglugeršina meš mjög ķžyngjandi hętti fyrir atvinnulķfiš meš setningu sérreglna og takmarkašri nżtingu į undanžįguheimildum", segir Davķš.  Dęmi um slķkar sérreglur eru vinnsla persónuupplżsinga lįtinna einstaklinga, leyfisskylda til vinnslu, dagsektir, og aš fyrirtęki ķ landinu standi undir kostnaši viš  Eftirlit Persónuverndar.

" Žannig er reglugeršin dżrari fyrir ķslenzk fyrirtęki en ķ flestum öšrum rķkjum.  Žar meš hefur Alžingi įkvešiš aš grafa undan samkeppnishęfni ķslenzkra fyrirtękja į alžjóšavettvangi, sem hefur fariš versnandi.""

Hér eru firn mikil į ferš.  Embęttismannakerfiš ķslenzka meš rįšherra ķ forystu leggur svimandi byršar į atvinnulķf og stofnanir įn žess aš huga nokkurn skapašan hlut aš žvķ aš reyna aš bśa svo um hnśtana, aš byršar žessar verši sem léttbęrastar.  Ósóminn rennur sķšan į leifturhraša gegnum Alžingi.  Hér bregšast žeir, er sķzt skyldi.  Žetta eru forkastanleg vinnubrögš, sem sżna svart į hvķtu, aš ķslenzka stjórnkerfiš ręšur ekki viš EES-ašildina.  Eina lausnin į žessu stjórnkerfisvandamįli er aš losa Ķsland śr hrammi ESB meš uppsögn EES-samningsins įšur en stjórnkerfiš ķslenzka ķ glópsku sinni og vanmętti glutrar nišur leifunum af fullveldinu.  

 

 


Gagnrżni į ašferšafręši viš embęttisveitingu

Rįšningar ķ ęšstu embętti rķkisins žurfa aš vera hafnar yfir gagnrżni.  Landsmenn eiga heimtingu į žvķ, aš val ķ žessi embętti sé hlutlęgt, en ekki persónulegt, og aš ašferšafręši valsins sé til žess fallin aš finna hęfasta einstaklinginn ķ embęttiš.  Žvķ mišur viršist pottur vera brotinn ķ žessum efnum hjį rķkinu viš val į Vegamįlastjóra, sem rįšinn var 2. jślķ 2018.  Žar af leišandi viršist vera allt of mikill losarabragur į žessum mikilvęgu mįlum, sem brżnt er aš bęta śr hiš snarasta.  

Fyrsta sjįanlega misfellan ķ umręddu rįšningarferli kom ķ ljós viš birtingu auglżsingar eftir nżjum Vegamįlastjóra ķ aprķl 2018.  Ķ stuttu mįli var hśn meš öllu óvišeigandi, en hefši sómt sér įgętlega sem auglżsing eftir sveitarstjóra.  Sem dęmi žį var ekki krafizt hįskólamenntunar af umsękjendum.  Samt eru 37 % starfsmanna Vegageršarinnar eša 109 manns meš hįskólapróf. Žetta mį ekki verša reglan hjį rķkinu.  

Aš sleppa žessari sjįlfsögšu kröfu ķ auglżsingu vekur tortryggni.  Fram hefur komiš, aš hęfnisnefnd įkvaršaši hęfnisžętti śt frį aulżsingunni.  Dżralęknir hefši lķklega fengiš 0 % fyrir hęfnisžįttinn "hįskólamenntun, sem nżtist ķ starfi", en verkfręšingur į sviši samgöngumannvirkja eša samgöngutękni hefši jafnvel fengiš 100 % fyrir žennan žįtt og žar meš nįš forskoti į dżralękninn, sem dygši til aš fį hęstu einkunn ķ žessu hęfnismati.

Įn žess aš fara śt ķ innbyršis mat į umsękjendum žį er óskiljanlegt, aš dżralękninum skyldi hlotnast hęsta einkunn ķ žessu mati.  Önnur menntun hans var markašsfręši frį Chartered Institute of Marketing, sem ekki veršur séš, aš nżtist neitt ķ starfi Vegamįlastjóra, og Rekstrar- og višskiptafręši frį Endurmenntun HĶ, sem hefur lķtiš gildi fyrir žetta starf.  Umsękjandinn hefur 20 įra stjórnunarreynslu, en śr gjörólķku starfsumhverfi, sem į lķtiš skylt viš stjórnun starfsemi į borš viš Vegageršina og vegur žar af leišandi mun minna en t.d. verkefna- eša deildastjórnun śr starfsemi eša umhverfi Vegageršarinnar.  

Ķ frétt af žessari rįšningu į bls. 2 ķ Morgunblašinu žann 3. jślķ 2018 stóš žetta:

""Viš teljum, aš žaš hefši žurft aš horfa til fagžekkingar og reynslu ķ tengslum viš verkefni Vegageršarinnar viš auglżsingu og rįšningu forstjórans", segir Pįll Gķslason, formašur Verkfręšingafélags Ķslands, ķ samtali viš Morgunblašiš.

Stjórn félagsins hafši gert skriflega athugasemd viš auglżsingu samgöngu- og sveitarstjórnarrįšuneytisins eftir nżjum forstjóra Vegageršarinnar ķ aprķl sl. og lagši til, aš stašan yrši auglżst upp į nżtt.  VFĶ vildi, aš gerš yrši krafa um višeigandi hįskólamenntun umsękjenda.  Ekki var gerš krafa um sérstaka menntun.

"Ef ekki er gerš krafa um fagžekkingu ķ auglżstri stöšu sem žessari, žį byrjar rįšningin aš lykta pólitķskt, og margir hęfir einstaklingar halda sig žį til hlés", segir Pįll."

Kvörtun VFĶ viš rįšuneytiš śt af meingallašri auglżsingu var fyllilega réttmęt.  Kvörtunin var hunzuš, sem gefur til kynna, aš ekki var um slys aš ręša, heldur var auglżsingin hönnuš meš eitt ķ huga, sem sķšar kom į daginn, ž.e. aš matsnefndin reisti matsžętti sķna og jafnvel innbyršis vigtun žeirra į žessari auglżsingu. Meš žessum ófaglegu vinnubrögšum hefur rįšuneytiš gefiš almenningi fullt tilefni til aš halda, aš um einbeittan brotavilja hafi veriš aš ręša gegn réttindum allra umsękjenda, nema eins.

Vinnubrögš af žessu tagi eru ólķšanleg hjį rķkisvaldi. Fyrir veigamikil embętti į vegum rķkisins hlżtur aš vera til starfslżsing.  Auglżsinguna į aš snķša eftir žessari starfslżsingu.  Starfslżsing Vegamįlastjóra er ekki ašgengileg opinberlega, en af lżsingu į hlutverkum og gildum Vegageršarinnar, eins og žau koma fram į heimasķšu hennar, mį įlykta um, hvaš einkennir žessa starfslżsingu.

Į vefsetri Vegageršarinnar getur t.d. aš lķta žetta:

Hlutverk: vegagerš, žjónusta og višhald vega.

Aš žróa og sjį um vegakerfiš į sem hagkvęmastan hįtt meš žarfir samfélagsins, öryggi vegfarenda og umhverfissjónarmiš aš leišarljósi.  

Samgöngurįšherra hefur yfirstjórn vegamįla.  Hann skipar Vegamįlastjóra til aš veita Vegageršinni forstöšu og stjórna framkvęmdum į sviši vegamįla.

GILDI: 

Fagmennska [undirstr. BJo].  Viš bśum yfir séržekkingu og vinnum af fagmennsku.

Öryggi: Viš höfum öryggi įvallt ķ fyrirrśmi.  

Framsżni: Viš byggjum į reynslu og horfum til framtķšar.

Fréttablašiš birti 3 hęstu vęgistušlana af 9 ķ matskerfi hęfnisnefndarinnar ķ frétt į bls. 2 žann 4. jślķ 2018.  Rįšherra hefur lofaš aš birta öll gögn žessarar rįšningar, og žį hlżtur einkunnagjöfin aš verša birt.  Žaš er ómögulegt aš įtta sig į žvķ af matsžįttum og vęgi žeirra, aš fremur sé veriš aš leita aš Vegamįlastjóra en t.d. sveitarstjóra, og mį rekja žaš til gallašrar auglżsingar. Fréttinni lauk žannig:

"Umsękjendur um starfiš voru metnir śt frį 9 hęfnisžįttum, sem sérstök hęfnisnefnd skilgreindi śt frį žeim kröfum, sem fram komu ķ starfsauglżsingunni [1].  Mest vęgi hafši stjórnunarreynsla eša 25 % [2], reynsla af rekstri og įętlanagerš vóg 20 % [3] og žekking į samgöngum eša atvinnulķfi 15 % [4]." 

[1] Til aš eitthvert vit sé ķ hęfnisžįttum og vęgi žeirra, verša žeir aš endurspegla įherzluatriši starfslżsingarinnar. Žaš er mjög lķtil samsvörun į milli hlutverka- og gildislżsingar Vegageršarinnar hér aš ofan (raušletrašar) og hęfnisžįttanna.  Žaš er svo lķtill skyldleiki, aš matiš veršur marklaust.

[2] Stjórnunarreynsla er af svo ólķkum toga, aš ķ starfsmati veršur aš afmarka hana, svo aš hśn hafi skķrskotun til stjórnunarverkefna Vegamįlastjóra.

[3] Brżnt er viš starfsmat aš afmarka reynslu af rekstri og įętlanagerš viš keimlķka starfsemi og leitaš er aš starfsmanni ķ.  Hér er žaš rekstur tęknidrifinnar starfsemi ķ almannažįgu og mótun įętlanageršar hennar vegna.

[4] Ķ eina skiptiš, sem minnzt er į kröfur um žekkingu į samgöngum, žį er sś krafa śtžynnt meš žvķ aš  bęta atvinnulķfi viš, sem gerir kröfuna marklausa. 

Žaš eru svo alvarlegir gallar į žessu rįšningarferli frį upphafi til enda, aš žvķ veršur vart ķ einu orši lżst, nema sem hneyksli.  Rįšuneytin verša aš endurskoša ferli sķn į žessu sviši, hętta žessum lausatökum og koma žessum mįlum ķ fastar skoršur.  Į endanum er žaš almenningur, sem lķšur fyrir fśsk į žessu sviši.  Žjóšin žarf į žvķ aš halda, aš hęfasta fólkiš, sem į sér gefur kost į hverjum tķma til mikilvęgra embętta, fįi brautargengi žangaš og ašrir ekki.

 

 

 

 

 

 

 


Undanhaldsmenn vorra tķma

Alžingi samžykkti nżlega grķšarlegan lagabįlk frį Evrópusambandinu, ESB, um persónuvernd.  Žaš eru įhöld um, hvort persónuvernd Ķslendinga verši markvert betur komiš eftir innleišingu žessa lagabįlks en įšur. Žaš er lķka įstęša til aš staldra viš og athuga, hvort s.k. persónuvernd sé komin śt ķ öfgar.  Kįri Stefįnsson, lęknir, hefur t.d. bent į, hversu öfugsnśin persónuverndarlagaflękjan er oršin, žegar hśn kemur ķ veg fyrir, aš bjargaš sé lķfi meš upplżsingagjöf til žeirra, sem bśa aš įhęttusömum erfšaeiginleikum.

  Žaš er engum vafa undirorpiš, aš beinn fjįrhagslegur kostnašur žjóšfélagsins er allt of hįr m.v. įvinning samfélagsins af risaumgjörš um lķtiš.  M.v. kostnašarįętlanir, sem sézt hafa, t.d. ķ Višskiptablašinu 21. jśnķ 2018, mį ętla, aš heildarstofnkostnašur į Ķslandi muni nema miaISK 20 og rekstrarkostnašur kerfisins verši 11 miaISK/įr.  Žetta höfum viš upp śr žvķ aš kokgleypa lagasetningarvald bśrókratanna ķ Brüssel, sem żja ekki hįlfri hugsun aš ašstęšum ķ 0,35 M manna samfélagi, žegar žeir semja sķn lög.  Žaš er fįheyrt, aš rįšamenn hér skuli hafa afnumiš lżšręšiš hérlendis aš stórum hluta og sett landsmenn ķ spennitreyju stjórnlauss kostnašarauka, sem lķtiš sem ekkert gefur ķ ašra hönd. Ekki sķzt ķ ljósi veikrar samkeppnisstöšu fyrirtękjanna veršur aš stöšva žessa öfugžróun hiš snarasta.  Į aldarafmęlisįri fullveldis er afmęlisbarniš, óskabarn žjóšarinnar, aš verša hjómiš eitt. Žaš veršur holur hljómur frį sömu stjórnmįlamönnum, sem ķ hįtķšarręšum munu berja sér į brjóst og dįsama fullveldiš.  

Stofnkostnašur į viš 65 MW virkjun og rekstrarkostnašur į viš 950 MW vatnsaflsvirkjun, sem fer beint śt um gluggann, er žyngri en tįrum taki, enda mun žessi gjörningur óhjįkvęmilega draga nišur lķfskjörin hér ķ okkar smįa samfélagi.  Žegar af žeirri įstęšu er žetta óverjandi gjörningur, en verra er žó, aš ķ innleišingu hans ķ ķslenzka lagasafniš felst skżlaust Stjórnarskrįrbrot og aš auki brot į upphaflega EES-samninginum, sem kvaš fortakslaust į um tveggja stoša fyrirkomulag, jafnréttisstöšu EFTA og ESB, viš innleišingu nżrra gjörša frį ESB. Žaš sżnir sig, aš žrżstingur frį hinum tveimur EFTA-löndunum og ESB er ķslenzkum valdsmönnum ofviša.  Viš žessu er ašeins eitt svar.  Róttęk breyting į tengslum Ķslands viš ESB.  

Žetta kom allt fram ķ greinargerš prófessors Stefįns Mįs Stefįnssonar, sérfręšings ķ Evrópurétti til utanrķkisrįšherra, sem fékk Stefįn rįšuneytingu til halds og trausta ķ undirbśningi innleišingar, en hunzaši sķšan rįšleggingar hans fullkomlega.  Svona gera menn ekki. 

Žaš var ekki aš ófyrirsynju, aš Styrmir Gunnarsson, fyrrverandi ritstjóri, reit į innlendan vettvang sinn ķ Morgunblašinu 16. jśnķ 2018 greinina:

"Er sjįlfstęšisbarįttan aš gleymast ?"

"Ķ stórmerkri ręšu, sem Bjarni, heitinn, Benediktsson, sķšar formašur Sjįlfstęšisflokksins og forsętisrįšherra, flutti į Landsfundi flokksins į Žingvöllum 18. jśnķ 1943, ręddi hann um fullveldiš 1918, sem viš minnumst į žessu įri, og sagši:

"En sjįlfstęšisbarįttu žjóšarinnar aš žessu leyti lauk meš sigri 1918, segja sumir.  Vissulega mį til sanns vegar fęra, aš žį hafi įnauš hennar veriš lokiš. En var fullt stjórnskipulegt frelsi hennar žar meš fengiš ?  Var verkefni hinnar eiginlegu sjįlfstęšisbarįttu žar meš śr sögunni ?

Mundi sį bóndi telja sig aš fullu frjįlsan, sem aš vķsu mętti įkveša sjįlfum sér og heimafólki sķnu reglur til aš fara eftir, en žyrfti žó aš leita samžykkis óšalsbónda į fjarlęgri jörš til žess aš fyrirmęlin hefšu nokkra žżšingu ?  Ef hann mętti ekki hafa skipti viš nįgranna sķna, nema fyrir milligöngu óšalsbóndans eša öllu heldur vinnumanna hans, yrši aš hafa einhvern žessara vinnumanna meš ķ förinni, ef hann skryppi ķ kaupstaš, og engin žessara višskipta hefšu lögformlegt gildi, nema óšalsbóndinn samžykkti ?  Ef hann aš vķsu mętti hafa eigin hund til aš reka śr tśninu, en hefši žó, til žess aš vķst vęri, aš fjįrreksturinn fęri fram eftir öllum listarinnar reglum, jafnframt sérstaklega vaninn hund frį óšalsbóndanum til tśngęzlunnar ?  Og mundi bóndi telja žann eignarrétt į jörš sinni mikils virši, sem žvķ skilyrši vęri hįšur, aš 30 menn ašrir męttu hafa af henni öll hin sömu not og sjįlfur hann ?

Slķku frelsi mundi enginn ķslenzkur bóndi una til lengdar.  Aušvitaš žęttu honum žessi kjör betri en alger įnauš, en honum mundi žykja žaš furšulegt, ef honum vęri sagt, aš nś vęri frelsisbarįttu hans lokiš.  Og honum mundi žykja žaš óžörf spurning, ef hann vęri aš žvķ spuršur, hvort hann vildi ekki una žessum kjörum sķnum enn um sinn, žegar sį tķmi vęri kominn, aš hann ętti rétt į algeru frelsi. En ašstaša ķslenzku žjóšarinnar er eftir sambandslögunum einmitt hin sama og bónda žess, sem nś var lżst."

Žetta var įhrifarķk lżsing į ašstöšu ķslenzku žjóšarinnar įriš 1943 hjį dr Bjarna Benediktssyni.  Žaš er slįandi, aš mörg atriši ķ žessari dęmisögu eiga viš ašstöšu Ķslendinga į 100 įra afmęlisįri fullveldisins, žótt lżšveldiš sé oršiš 74 įra, vegna žróunarinnar į EES-samninginum, sem Alžingi samžykkti ķ įrsbyrjun 1993. Višskiptaašgangur aš Innri markaši EES er einfaldlega allt of dżru verši keyptur.  HINGAŠ  

Žingmenn samžykkja nś hvern stórgjörninginn frį Brüssel og telja žaš skyldu sķna, sem er alrangt ķ žeim tilvikum, žegar žessir gjörningar virša ekki upprunalegt tveggja stoša samkomulag EFTA og ESB og/eša žegar innleišing žessara gjörninga felur ķ sér brot į Stjórnarskrį Ķslands, sem aš beztu manna yfirsżn var ķ tilviki nżsamžykktrar persónuverndarlöggjafar.

Styrmir skrifar:

"Og hvernig mį žaš vera, aš forystusveit žess flokks, sem óumdeilanlega hafši algera forystu ķ lokakafla sjįlfstęšisbarįttu ķslenzku žjóšarinnar, hafi haft žęr athugasemdir um stjórnarskrįrbrot aš engu, sem fram komu ?"

Ķ lok gagmerkrar greinar sinnar skrifaši Styrmir og skal taka undir hvert orš:

"Žaš er hęgt aš krefjast breytinga į EES, og žaš er lķka hęgt aš segja žeim samningi upp.  Į Žingvöllum fyrir 75 įrum talaši Bjarni, heitinn, um "undanhaldsmenn" žeirra tķma.  Getur veriš, aš undanhaldsmenn okkar tķma séu žeir, sem hörfa skref af skrefi undan įsókn Brüssel ?  

Hvaš ętla žeir aš gera meš orkumįlapakka ESB ķ haust ?  Ętla žeir aš opna leišina fyrir yfirrįš Brüssel yfir žeirri aušlind, sem felst ķ orku fallvatnanna ?"

Žaš veršur aš segja hverja sögu, eins og hśn er: undanhaldsmenn vorra tķma eru žeir, sem hörfa skref eftir skref undan įsókn Brüssel.  Žessa skulu landsmenn minnast, žegar žeir heyra vęmnar skjallręšur um barįttumennina fyrir sjįlfstęši Ķslands į aldarafmęli fullveldis žjóšarinnar.  

Sjįlfstęšisflokkurinn getur ekki bešiš eftir nišurstöšu nefndar um reynsluna af EES.  Sś reynsla liggur  ķ augum uppi.  Flokkurinn veršur nś sjįlfur aš rķsa undir nafni og móta stefnu gagnvart EES samkvęmt žvķ.  Aš öšrum kosti er hętt viš, aš flokkurinn missi hreinlega fótanna ķ ķslenzku samfélagi.  

 

 

 


Hlutverk raforkugeirans

Ķslenzki raforkugeirinn gegnir aušvitaš marghįttušu hlutverki, en efst į blaši hlżtur aš vera žjónustuhlutverk viš fólk og fyrirtęki ķ landinu (Ķslandi, en ekki Englandi eša annars stašar). Žessi stušningur viš mannlķf og atvinnustarfsemi veršur aš vera óhįšur bśsetu fólks og stašsetningu fyrirtękja. Ef višskipti žessara ašila viš ķslenzk raforkufyrirtęki bęta ekki lķfskjör fólks og samkeppnisstöšu fyrirtękja ķ samanburši viš śtlönd, žį er maškur ķ mysunni.

Į sólstöšum, 21. jśnķ 2018, birtist ķ Morgunblašinu frétt, sem bendir til, aš žingmenn žurfi aš fara aš hrista upp ķ raforkugeira į villigötum.  Fyrirsögn fréttarinnar var žannig:

"Hįtt raforkuverš neyšir bónda til aš hętta ręktun":

 Fréttin hófst žannig:

""Žaš borgar sig aš loka fremur en aš vera meš opiš į veturna"(1), segir Gķsli Hallgrķmsson, eigandi garšyrkjustöšvarinnar Brśnulaugar ķ Eyjafirši, sem mun ķ haust hętta ręktun paprika į veturna.  Aš sögn Gķsla veldur hįtt raforkuverš žvķ, aš lķtill sem enginn hagnašur skapast af starfseminni(2).  Žį geri reglur RARIK, sem er meš einkaleyfi į dreifingu raforku į svęšinu, garšyrkju afar erfitt fyrir.  "Gjaldskrįin hefur hękkaš mikiš undanfarin įr. (3) Auk žess eru reglurnar žannig, aš žar sem ķbśar eru fęrri en 50 talsins, er veršiš talsvert hęrra en į stöšum, žar sem ķbśarnir eru fleiri.(4) Žaš er aš mķnu mati mjög undarleg skżring, og ég veit ekki, hvaš liggur žar aš baki", segir Gķsli og bętir viš, aš hįtt verš neyši hann til žess aš loka fyrirtękinu į veturna."(5)

  1. Žegar rafmagnsverš til garšyrkjubęnda hérlendis er oršiš svo hįtt, aš žeir treysta sér ekki til aš framleiša gręnmeti į samkeppnishęfu verši, žį er žaš vķsbending um, aš ķslenzki raforkugeirinn sé kominn śt af sporinu sem žjónustuašili viš almenning ķ landinu.  Raforkufyrirtękin hafa tekiš žaš upp hjį sjįlfum sér, aš mikilvęgara sé aš skila eigendunum arši en aš halda raforkuveršinu stöšugu eša jafnvel aš lękka žaš.  Žar sem um fyrirtęki ķ almannaeigu er aš ręša ķ flestum tilvikum, er žetta meinloka, sem fulltrśar eigendanna, sveitarstjórnarfulltrśar og Alžingismenn, žurfa aš leišrétta.  Hękkun raforkuveršs jafngildir žį skattahękkun.
  2. Framboš ótryggšrar raforku ķ landinu er allt of lķtiš.  Slķkir višskiptaskilmįlar geta hentaš garšyrkjubęndum og fiskimjölsverksmišjum meš olķukatla til vara.  Žaš žarf aš virkja meira til aš auka žetta framboš, en sįralķtiš er į döfinni nśna af nżjum virkjunum.  Fyrir ótryggša orku er nóg fyrir viškomandi virkjun aš fį rekstrarkostnašinn greiddan, en hann er lįgur ķ ķslenzkum virkjunum, einkum vatnsaflsvirkjunum, og til aš spanna hann ętti aš vera nóg aš veršleggja ótryggša orku į 1,5 ISK/kWh aš jafnaši, frį framleišanda.
  3. Žaš skortir haldbęrar skżringar į gjaldskrįrhękkunum raforkufyrirtękja undanfarin įr, og Orkustofnun veršur aš standa meir į bremsunum gagnvart einokunarfyrirtękjunum.  Raforkuframleišendum hefši įtt aš vera ķ lófa lagiš aš hękka minna en veršbólgu nemur, vegna skuldalękkana, og hinum, flutnings- og dreifingarašilunum, aš halda sig viš almennar veršlagshękkanir.  
  4. Aš sama dreifingarfyrirtęki mismuni višskiptavinum sķnum eftir bśsetu, er hneyksli og stenzt varla jafnręšisreglu laga og stjórnlaga landsins.  Žingmenn hafa rętt žetta ramma óréttlęti, en ekki drifiš ķ aš gefa śt žingsįlyktun eša samžykkja lög, ef naušsyn krefur, sem fyrirskrifa, aš allir višskiptavinir sama dreififyrirtękis skuli bśa viš sams konar gjaldskrį, óhįš bśsetu, en aušvitaš eiga "stórnotendur" į borš viš garšyrkjubęndur aš bśa viš lęgri gjaldskrį en almenn heimili vegna margfaldra višskipta, óhįš stašsetningu.  Eftirlitsašili dreififyrirtękja raforku žarf aš gęta žess, aš einokunarfyrirtękin "svķni" ekki į višskiptavinum sķnum, sem ekki geta leitaš annaš.
  5. Orkustofnun žarf aš meta, hvort dreifingarfyrirtękin sżna nęgt kostnašarlegt ašhald gagnvart višskiptavinunum til aš veršskulda sérleyfiš, eša hvort fela į sérleyfiš öšrum ašila, sem getur veitt betri žjónustu.  Sérleyfi į einokun til dreifingar rafmagns į ekki aš vera sjįlfsagt mįl til eilķfšarnóns.  Žaš er grafalvarlegt, ef veršlagning į rafmagni er svo hį, aš lżsing ķ gróšurhśsum, sem er stöšugt og jafnt įlag, borgi sig ekki į Ķslandi.

Į undanförnum misserum hafa komiš fram kvartanir fleiri ašila undan hįu verši ótryggšs rafmagns.  Hefur žar hęst boriš hitaveitur meš rafskautakatla og olķukatla til vara og fiskimjölsverksmišjur, sem rafvętt hafa žurrkferliš, en til vara haldiš gömlu olķukötlunum.  Į sama tķma og Landsvirkjun gasprar yfir umframorku ķ landinu upp į 2,0 TWh/įr, sem tiltękt yrši til sölu inn į sęstreng meš "litlum" tilkostnaši, sem er tóm vitleysa, žį er tilfinnanlegur hörgull bśinn aš vera į tiltękri umframorku fyrir innlenda markašinn.  Hér skżtur mjög skökku viš.  

Eins og mįlum er nś hįttaš, er jafnframt mjög óljóst, hvort nokkur ašili ķ landinu ber raunverulega įbyrgš į žvķ, aš jafnan sé svo mikiš framboš raforku ķ landinu, aš ekki verši skortur į forgangsorku.  Einna helzt  viršist įbyrgšin į žessu liggja hjį Orkustofnun, en hśn hefur ekki vald til aš skipa neinum aš virkja eitt eša neitt.  

Žaš er brżnt aš auka orkuöryggiš ķ landinu samfara orkuskiptunum.  Žaš žarf aš gera meš tvennum hętti:

  • Efla žarf flutningsgetuna į milli landshluta og innan landshluta.  Į milli landshluta er brżnast aš tengja saman Sušurland og Noršurland meš um 500 MW jafnstraumsjaršstreng į Sprengisandsleiš. Meš žvķ veršur hęgt aš spara miklar lķnubyggingar ķ og nįlęgt byggš į Suš-Austurlandi og vķšar. Žaš er lķka brżnt aš tengja saman Austurland og Noršurland meš 220 kV loftlķnu į milli Hryggstekks ķ Skrišdal og Kröflu.
  • Auka uppsett afl og mišlunargetu orkuvinnslufyrirtękjanna, svo aš įrleg orkuvinnslugeta žeirra fari aldrei nišur fyrir aš vera 5 % yfir įrlegum forgangsorkuskuldbindingum žeirra.  Žetta gęti jafnframt stękkaš markaš ótryggšrar raforku.  
  burfellmgr-7340

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband