"... brżtur ekki blaš ķ EES"

Aš beišni išnašarrįšherra hefur veriš samin skżrsla um lagalegar hlišar Žrišja orkumarkašslagabįlksins ķ ķslenzku umhverfi, og sagši Morgunblašiš lauslega frį henni 18. september 2018 undir fyrirsögninni:

"Innleišing orkupakka brżtur ekki blaš ķ EES". 

Af žessu getur lesandinn įlyktaš, aš hér sé į feršinni "business as usual", ž.e. ósköp venjuleg innleišing į Evrópugerš, žótt ķ stęrri kantinum sé, ķ EES-samninginn og ķ ķslenzka lagasafniš žar meš. Rżni skżrslunnar bķšur betra tóms, en nišurstöšurnar, eins og žęr birtast ķ Morgunblašsfréttinni, sżna, aš mjög mikiš vantar į, aš öll sagan sé sögš.  Hér er ekki um léttvęgt mįl aš ręša, eins og išnašarrįšherra kappkostar aš telja fólki trś um, heldur stórmįl meš geigvęnlegum afleišingum fyrir stjórn orkumįlanna ķ landinu.  

Elķas B. Elķasson, verkfręšingur, vann um įratugaskeiš viš orkumarkašsmįl hjį Landsvirkjun og hefur krufiš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn einna bezt hérlendra manna.  Segja mį, aš Elķas hafi reifaš įhęttugreiningu sķna um žennan Žrišja orkupakka į Fésbókaržręši žessa pistilhöfundar sunnudaginn 16. september 2018, og hefur hann veitt leyfi fyrir birtingu hennar hér:

  1. "Eins og mįlin standa, žį telja margir, aš Alžingi eigi sķšasta oršiš. [Lagaprófessor og Evrópufręšingur viš hįskólann ķ Tromsö, Peter Örebech, hefur hrakiš žaš ķ gagnrżni į greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar, sem birt veršur innan tķšar, aš Alžingi hafi lokaoršiš um sęstrengstengingu eftir samžykkt Žrišja orkupakkans-innsk. BJo.] Žaš aš fį hingaš sęstreng er žó ekki flóknara en žaš aš bķša eftir heppilegum meirihluta.
  2. Žaš er rétt hjį Bjarna [Jónssyni], aš Landsreglarinn mun hafa vald til aš lįta Landsnet styrkja kerfi sitt, svo aš hęgt sé aš tengja slķkan streng.  
  3. Ef strengurinn er lagšur sem einkaframkvęmd, koma fleiri lög til įlita en orkupakkinn, enda skulu višskipti meš vöru og žjónustu vera frjįls innan ESB. [Prófmįl um valdmörk norskra yfirvalda gagnvart einkaframtakssęstreng er nś ķ uppsiglingu ķ Noregi - innsk. BJo.]
  4. ESB getur hvenęr sem er breytt lögum, svo aš žaš verši skylda okkar aš taka viš sęstreng.  Žaš mun vera bśiš aš skrifa 4. orkupakkann, og efalaust er sį 5. į leišinni.  Žaš mun varla reynast erfišara aš koma žeim pökkum ķ gegnum Alžingi en žeim 3.
  5. ESB hefur enga hagsmuni af, aš viš tökum upp 3. orkupakkann, nema hingaš komi sęstrengur, og er žess vegna ósveigjanlegri en ella.
  6. Ef sęstrengur kemur, er raforkuöryggi landsins ķ hęttu vegna almennra įkvęša ķ lögum ESB, sem einnig gilda į EES-svęšinu meš višskipti meš vöru milli landa. [Hér mį nefna kafla 11,12 og 13 um hömlur į magntakmarkanir ķ višskiptum-innsk. BJo.] Rafmagn er samkvęmt ESB og EES vara. Enn hefur engin leiš fundizt framhjį žessum lögum.  Tjón okkar, ef žaš versta kemur upp ķ žessu mįli, męlist ekki ķ milljöršum, heldur billjónum [žśsundum milljarša. Viš bilun ķ sęstreng og lįga stöšu ķ mišlunarlónum į óheppilegum tķma getur žurft aš grķpa til rafmagnsskömmtunar meš mjög alvarlegum afleišingum fyrir framleišsluferli landsins - innsk. BJo.].  
Nišurstaša: žaš er beinlķnis kjįnalegt aš gera ekki rįš fyrir sęstreng, žegar möguleg įhrif 3. orkupakkans į ķslenzka žjóš og efnahag eru metin, og meš tilliti til alvarleika mįlsins ber stjórnvöldum skylda til aš tryggja okkur fullkomlega gegn lagningu sęstrengs.  Eina örugga leišin viršist sem stendur vera sś aš fella orkupakkann og koma okkur śt śr hinum sameiginlega innri markaši.  Hins vegar eru nęgar įstęšur til aš fella pakkann, žótt sęstrengur komi ekki." 
 
Išnašarrįšherra og utanrķkisrįšherra ęttu aš huga rękilega aš žessum varnašaroršum Elķasar B. Elķassonar, verkfręšings.  Alveg sérstaklega ęttu rįšherrar og ašrir žingmenn aš gefa gaum aš nišurstöšu hans, kostnašarmati į tjóni og skyldum stjórnvalda gagnvart žjóšinni.  Skošun Elķasar į žessu mįli er reist į įratuga reynslu hans af aš fįst viš raforkumarkaš og nįkvęmum athugunum hans į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum. Įbyrgšarhluti žeirra žingmanna, sem hundsa vel rökstudd varnašarorš, veršur mikill.  Žeir munu ekki geta afsakaš sig meš žvķ, aš žeir hafi ekki vitaš betur, žvķ aš žeir mįttu vita betur.  
 
Hvernig bregzt išnašarrįšherra viš gagnrżni į hana fyrir eindreginn stušning hennar viš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB į Ķslandi, žvert gegn vilja yfirgnęfandi meirihluta kjósenda hennar og flokks hennar ?  Hśn fęr lögfręšing įn séržekkingar į raforkumarkaši og įn mikillar reynslu af Evrópurétti, svo aš vitaš sé, til aš semja eintóna greinargerš og skrifa um sįralitlar breytingar į ķslenzkri lagaumgjörš, sem téšur orkulagabįlkur hefši ķ för meš sér, og nįnast engar breytingar fyrir landiš og hag žess.  Lagaprófessor og sérfręšingur ķ Evrópurétti viš hįskólann ķ Tromsö ķ Noregi hefur rżnt greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar, lögmanns, vegiš hana og fundiš léttvęga.  Skżrsla prófessors Peters Örebech veršur birt brįšlega.
 
 Nišurstaša greinargeršar Birgis Tjörva til rįšherrans stingur algerlega ķ stśf viš tilvitnuš orš Elķasar B. Elķassonar, sérfręšings um orkumarkaši, og bįšir geta žeir Elķas og Birgir Tjörvi Pétursson ómögulega haft į réttu aš standa ķ žessu mįli.  
Höfundur žessa pistils fullyršir, aš fyrir žing og žjóš er ofangreint mat Peters Örebechs og Elķasar Elķassonar meira virši og mikilvęgara en greinargerš Birgis, enda sżnir prófessor Örebech, aš tślkanir Birgis Tjörva į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum  stangast į viš dóma ESB-dómstólsins.    
 
Samt leyfir išnašarrįšherra, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš, sér aš fullyrša viš Morgunblašiš 18.09.2018 um hina keyptu greinargerš, aš hśn sé mikilvęgt innlegg ķ umręšu um mįliš.  Er eitthvaš nżtt žar, eša eru žar bara "selvfölgeligheder", gamlar tuggur og vafasamar įlyktanir ?
 
Oršrétt vitnar Morgunblašiš ķ rįšherrann į vef rįšuneytis hennar:
 
"Į grundvelli žess, sem hefur komiš fram um mįliš, er ekki aš sjį, aš innleišing žess [Žrišja orkumarkašslagabįlksins] ķ ķslenzk lög fęli ķ sér meirihįttar frįvik frį fyrri stefnumótun stjórnvalda ķ žessum mįlaflokki, en almennt myndi ég telja, aš žaš žurfi afar sterk rök til aš hafna meš öllu upptöku ESB-geršar ķ EES-samninginn, sem talin er varša innri markašinn.  Žaš vęri ķ fyrsta skipti frį upphafi, sem viš gerum žaš, og ekki ljóst, hvert žaš myndi leiša."
 
Žaš er engu lķkara en žessi rįšherra og žingmašur sé pólitķskt bęši heyrnarlaus og sjónlaus.  Hśn var į fundi ķ Valhöll ķ Reykjavķk 30.08.2018 og hlżddi žar į 4 framsöguerindi og umręšur ķ kjölfariš.  Framsöguerindin fluttu fyrrverandi ritstjóri Morgunblašsins, prófessor emeritus ķ lögum og sérfręšingur ķ Evrópurétti įsamt tveimur verkfręšingum, sem greint hafa innihald Žrišja orkupakkans og afleišingar innleišingar hans hérlendis og afleišingar synjunar hans.  Allir lżstu žessir fjórmenningar yfir andstöšu sinni viš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins į Ķslandi og vörušu viš innleišingu hans.  Allir ašrir, sem žįtt tóku ķ umręšum, höfšu miklar efasemdir um nytsemi žessarar orkulöggjafar fyrir Ķsland.
 
 
Žrįtt fyrir žetta og allar ašrar umręšur um žetta mįl, leyfir išnašarrįšherra sér "aš hrauna yfir" žį, sem eru į öndveršum meiši viš hana ķ žessu mįli.  Žaš hlżtur aš hafa pólitķskar afleišingar fyrir hana.  Hverra hagsmunum er rįšherrann aš žjóna ?  Žaš er óhjįkvęmilegt aš spyrja slķkra spurninga ķ ljósi žess, aš eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins hérlendis veršur raforkan skilgreind sem vara aš hętti ESB.  Žį veršur stofnuš orkukauphöll, og žar verša leyfšar afleišur.  Žar meš er bśiš aš breyta ķslenzkum orkumarkaši ķ spilavķti, žar sem grķšarlegar upphęšir verša undir, įhęttan geisileg og gróšavon mikil.
Žetta er kerfiš, sem nśverandi išnašarrįšherra Ķslands, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš, berst fyrir innleišingu į.  Eru kjósendur hennar ķ NV-kjördęmi, og žeir, sem studdu hana til varaformennsku ķ Sjįlfstęšisflokkinum į sķšasta Landsfundi, sammįla henni um žetta, eša veršur žetta mįl frįgangssök, žegar afstaša veršur tekin til frammistöšu hennar ķ fyllingu tķmans ?
 
 
 

Hver ręšur sęstrengstengingu eftir innleišingu "pakkans" ?

Į Morgunvakt gömlu Gufunnar 13.09.2018 var vištal viš Kristķnu Haraldsdóttur, lektor viš Lagadeild HR.  Sama Kristķn hélt erindi į rįšstefnu Lagadeildar HR 13.08.2018.  Žetta var nokkuš įferšarfallegt vištal į Gufunni aš morgni dags, en mikilvęgum atrišum var žar sleppt, e.t.v. vegna tķmaskorts.  Tvö atriši, sem fram komu hjį lektornum, žarfnast nįnari umfjöllunar:

Hśn hélt žvķ fram, aš ķslenzk stjórnvöld réšu žvķ, hvort umsókn fjįrfestis um lagningu sęstrengs og tengingu viš ķslenzka raforkukerfiš yrši samžykkt eša henni hafnaš, og hśn hélt žvķ fram, aš engin krafa vęri um einkavęšingu innan raforkugeirans meš Žrišja orkupakka ESB. Hvort tveggja orkar tvķmęlis hjį henni. Hér veršur fyrra atrišiš gert aš umfjöllunarefni.  

Nś hafa vešur skipazt svo ķ lofti, aš išnašarrįšherra, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš, hefur bošaš lagafrumvarp į Alžingi um, aš Alžingi skuli aš lokum fjalla um žaš, hvort leyfa skuli eša hafna lagningu aflsęstrengs til landsins og tengingu hans viš stofnkerfi landsins. Hśn, sem er lögfręšingur aš mennt, mundi varla hafa fyrir žessu umstangi, ef hśn vęri sannfęrš um, aš ķslenzk stjórnvöld réšu žvķ ķ raun, hvort af sęstrengstengingu veršur eša ekki. Žannig eru skiptar skošanir um žetta į mešal ķslenzkra lögfręšinga, og enn meiri lögfręšilegar efasemdir eru um žetta ķ Noregi, en žar eru nś risnar deilur um leyfisumsókn einkafyrirtękisins Northconnect um aflsęstreng til Skotlands.   

Hér skal reyndar draga ķ efa, aš lög žessi um lokaorš Alžingis gagnvart leyfisumsókn sęstrengs verši ķ augum ESA og EFTA-dómstólsins talin rétthęrri en įkvęši ķ Vetrarpakkanum (vęntanlegum Fjórša orkumarkašslagabįlki), žar sem enn aukin völd verša vęntanlega fęrš ķ hendur ACER (Orkustofnun ESB), žótt enn sé įgreiningur um žaš į milli Framkvęmdastjórnarinnar og ESB-žingsins annars vegar og Rįšherrarįšsins hins vegar.

Lögfręšingum hérlendis hęttir til aš lķta į Žrišja orkumarkašslagabįlkinn sem endanlegt plagg, sem er fjarri lagi.  Žaš į eftir aš bęta viš hann fjölmörgum Evrópugeršum, sem komiš hafa śt į tķmabilinu 2010-2018, og Vetrarbįlkurinn, sem veršur Fjórši orkumarkašslagabįlkur ESB, mun leysa žann žrišja af hólmi.  Sį nżi felur aš öllum lķkindum ķ sér enn meira valdaframsal žjóšrķkjanna til hinnar yfiržjóšlegu stofnunar, ACER, sem er beint undir Framkvęmdastjórn ESB.  Enn munu lögfręšingar išnašarrįšuneytisins og aškeyptir lögfręšingar žess komast aš žeirri nišurstöšu, aš nżtt fullveldisframsal sé svo lķtiš, aš ekki žurfi aš hafa įhyggjur śt af Stjórnarskrįnni, enda bķtur hśn ekki frį sér, į mešan enginn kęrir lögbrotin.   

Žaš er rétt, aš formlega hefur Orkustofnun valdiš til aš samžykkja eša hafna umsókn, en žaš er ekki endanleg afgreišsla, žvķ aš bęši Landsreglari og leyfisumsękjandi munu geta kvartaš undan žeirri afgreišslu til ESA (Eftirlitsstofnunar EFTA).  Ef ESA kemst aš žvķ, aš umsóknin uppfylli öll skilyrši Landsreglarans, mun hśn fara žess į leit viš išnašarrįšherra, yfirmann Orkumįlastjóra, aš leyfiš verši veitt.  Ef rįšherrann žrjózkast viš, veršur fullt tilefni til aš kęra höfnunina fyrir EFTA-dómstólinum. Ķslenzk lög vķkja fyrir Evrópurétti samkvęmt EES-samninginum, žannig aš engin réttaróvissa rķkir um žetta mįl. Žaš er žannig alls ekki rétt, aš ķslenzk stjórnvöld muni į endanum rįša žvķ, hvort hingaš veršur lagšur aflsęstrengur aš utan eša ekki.  Žaš veršur nįnast śtilokaš, ef Alžingi samžykkir Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.

Žarna viršist Kristķn Haraldsdóttir, lögfręšingur, ašeins lķta til hins formlega fyrirkomulags um afgreišslu Orkustofnunar (OS) į leyfisumsóknum, en lķtur framhjį žvķ, aš raforkumįl hafa frį upphafi EES-samningsins veriš hluti af honum, en meš innleišingu Žrišja orkupakkans aukast skuldbindingar Ķslands mikiš, og slķk sęstrengsumsókn veršur borin saman viš Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER.  Sé strengurinn ķ samręmi viš hana, er nęsta vķst, hver śrskuršur ESA og dómur EFTA-dómstólsins veršur.    

Meš hinu óvęnta śtspili išnašarrįšherra aš boša framlagningu frumvarps į Alžingi um innblöndun Alžingis į mįlefnasviš framkvęmdavaldsins er hśn aš  aš klóra ķ bakkann ķ žessu mįli, en lögfręšilega er žaš sennilega algerlega śt ķ loftiš.  Žaš er mikilvęgt aš greina žaš lögfręšilega, hvort eitthvert hald er ķ slķkri lagasetningu.  Prófessor ķ lögum og sérfręšingur ķ Evrópurétti hefur tekiš aš sér žessa greiningu, og veršur hśn birt opinberlega hérlendis ķ haust.  Höfundur žessa vefpistils yrši ekki hissa, žótt ķ ljós kęmi, aš umrędd hugmynd um bann viš lagningu aflsęstrengs til Ķslands hafi einvöršungu blekkingaržżšingu, en eftir sem įšur muni koma til kasta EFTA-dómstólsins aš śrskurša um afdrif umsóknar fjįrfestis um leyfi til sęstrengslagnar. Išnašarrįšherra er hollt aš hafa ķ huga, aš hśn starfar ekki ķ umboši Sameiginlegu EES-nefndarinnar, sem 5. maķ 2017 samžykkti innleišingu žessa stórhęttulega lagabįlks, heldur ķ umboši sjįlfstęšismanna ķ NV-kjördęmi į Ķslandi og sem varaformašur ķ umboši Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins.  Yfir 90 % sjįlfstęšismanna ķ śrtaki Maskķnu sumariš 2018 lżstu yfir andstöšu viš žaš, sem felst ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, ž.e. framsal valds į orkumįlasviši til yfiržjóšlegrar stofnunar.  Heldur rįšherrann og žingmašurinn, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš, aš sjįlfstęšisfólk muni lįta barįttu hennar og rįšuneytis hennar fyrir innleišingu Žrišja orkupakkans yfir sig ganga, og žaš meira aš segja ķ kjördęmi Jóns Hreggvišssonar ?  

Höfundur žessa pistils hefur oft vķsaš til Evrópugeršar nr 347/2013 um Kerfisžróunarįętlun ESB frį 17.04.2013.  Hśn er sem sagt yngri en Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn og meš henni eru geršar breytingar į hluta regluverksins ķ téšum bįlki, t.d. į 713/2009, 714/2009 um ACER, og 715/2009.  ESB mun žess vegna tvķmęlalaust krefjast žess, aš žessi nżja Evrópugerš įsamt flaumi annarra, sem bķša, verši innleiddar hérlendis, ef/žegar Alžingi hefur samžykkt Žrišja orkupakkann.  

Ašalatrišiš ķ žessu sambandi er žó, aš ķ Žrišja orkupakkanum fęr ACER umboš til aš vakta og hafa eftirlit meš fylgni ašildarrķkjanna viš Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER, žar sem millilandatengingarnar koma fram og "Icelink" sęstrengurinn er į mešal verkefna į "hagkvęmniathugunarstigi". ACER er žarna ekki einvöršungu ķ rįšgjafarhlutverki, heldur "geymir hrķsvönd į bak viš spegilinn", sem endaš getur hjį EFTA-dómstólinum ķ tilviki EFTA-rķkjanna ķ EES-samstarfinu. 

Ķ ACER-geršinni, kafla 6, grein 8, stendur:

"ACER [Orkustofnun ESB] skal vakta framkvęmd Kerfisžróunarįętlunar fyrir Evrópusambandiš.  Ef ACER finnur misręmi į milli framkvęmdar og įętlunar, į ACER aš rannsaka orsakir misręmisins og gefa rekstrarašilum flutningskerfanna [Landsneti į Ķslandi] leišbeiningar įsamt Landsreglurum eša öšrum, sem mįliš varšar, ķ žvķ augnamiši, aš fjįrfest verši ķ samręmi viš Kerfisžróunarįętlunina fyrir Evrópusambandiš."  

Ef žessar leišbeiningar falla ķ grżtta jörš, getur oršiš śr žvķ mįl, sem fariš veršur meš įfram til Framkvęmdastjórnar ESB/ESA og, ef allt um žrżtur, til EFTA-dómstólsins. Ašildarlöndin eru žannig formlega séš ķ fyrstu atrennu ekki bundin af aš fara eftir Kerfisžróunarįętluninni strax, en žrjózkist žau viš, eru nęg śrręši fyrir hendi til aš lįta žau fara aš vilja ESB/ACER.  EFTA löndin hafa engin önnur śrręši til aš foršast aš lenda fyrir EFTA-dómstólinum en aš fara aš vilja ACER. 

Žvķ fer žess vegna fjarri lagi, aš Landsnet eša išnašarrįšherra hafi sjįlfdęmi um žaš, hvort Landsnet reisir hįspennulķnur til aš flytja orku frį ķslenzka stofnkerfinu og nišur aš lendingarstaš sęstrengs, sem er nśna į forgangsverkefnaskrį ENTSO-E, sambands rafmagnsflutningsfyrirtękja Evrópu. Hann er nś ķ hagkvęmniathugun og veršur žar hugsanlega tekinn upp į hönnunar og framkvęmdastig. Žess mį geta hér, aš nįttśruvernd er aš Evrópurétti ekki nęg įstęša til aš ganga į svig viš samžykktir yfiržjóšlegra stofnana, og Evrópuréttur veršur allsrįšandi um mįlefni flutningskerfis landsins og sęstrengstengingu eftir innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins. 

Žaš skżtur žess vegna skökku viš aš standa į žvķ fastar en fótunum, aš ķslenzk stjórnvöld hafi um žaš sķšasta oršiš, hvort hingaš verši lagšur aflsęstrengur eša ekki.  Ęšsta valdiš ķ žeim efnum veršur EFTA-dómstóllinn.

Nś vill svo til, aš Noršmenn kunna aš fį smjöržefinn af žessari rįšsmennsku ESB/ACER meš millilandatengingar.  Ef Alžingi samžykkir Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, tekur hann einnig gildi ķ Noregi og ķ Liechtenstein, en fyrr ekki.  Viš gildistökuna mun reyna į 8 fyrirvara Stóržingsins frį marz 2018 viš samžykkt Žrišja orkupakkans.  Žar į mešal var einn, sem Verkamannaflokkurinn lagši rķka įherzlu į, ž.e. aš allar millilandatengingar skyldu vera įfram ķ eigu rķkisfyrirtękisins Statnetts, eins og veriš hefur.  Į žetta mun reyna meš NorthConnect, aflsęstreng į milli Noregs og Skotlands, sem einkafyrirtękiš Northconnect hefur sótt um aš fį aš leggja į milli rafkerfa Noregs og Skotlands.  

  Noršmenn óttast žennan sęstreng, žvķ aš um hann verša fluttar śt 9 TWh/įr, en heildarflutningsgeta hans veršur 12 TWh/įr, og hann mun "žurrka up" alla umframraforku ķ landinu.  Į hinum endanum hefur raforkuveršiš aš jafnaši veriš 60 % hęrra undanfarin įr, svo aš rafmagniš ķ Noregi gęti hękkaš um allt aš 60 % eftir tengingu žessa strengs.  

Statnett, norska Landsnet hefur varaš Orkustofnun Noregs, NVE, viš žvķ aš samžykkja žessa umsókn aš svo stöddu, og nś velta Noršmenn fyrir sér, hvort žeir hafi vald til aš hafna leyfisumsókn um žennan streng.  Ein af vangaveltunum er ķ stuttu mįli į žessa leiš:

"Höfnun žarf aš rökstyšja.  Aš žetta veršur sęstrengur ķ einkaeigu er varla röksemd. Slķkt yrši tślkaš sem brot į grundvallarreglu um athafnafrelsi, og slķkt yrši brot į norskum lögum. Banni meš vķsun til samkeppnishęfni norsks atvinnulķfs veršur strax vķsaš į bug sem brot į rķkisstušningsreglum ESB.  Žegar flutningsgeta į milli landa hefur aukizt svo mjög, aš kominn veršur į innri markašur meš rafmagn, gilda allar almennar reglur ESB um slķkan markaš.

Höfnun veršur aš reisa į žungavigtarrökum um samfélagslega hagsmuni.  Hvorki einkaeign, tillit til samkeppnishęfni eša nįttśru teljast til slķkra ķ ESB-rétti.  Stjórnvöld munu hafa hiš raunverulega framkvęmdavald į móti sér ķ žessu mįli.  Landsreglaranum ber aš gefa skżrslu um höfnun til ESA og ACER sem brot gegn Kerfisžróunarįętlun ESB og fara žess formlega į leit viš NVE (OS į Ķslandi), aš įętlunin sé virt.  

 ESB mun žrżsta mjög į stjórnmįlaleištogana, aš žeir beiti sér fyrir žvķ, aš leyfi fyrir sęstrengnum verši veitt.  Ef žeir neita samt, og umsękjendurnir kęra mįliš til ESA, geta Noršmenn žį komiš ķ veg fyrir, aš mįliš fari fyrir EFTA-dómstólinn sem śrskuršarašila ?  Žį verša žeir aš halda žvķ fram, aš žetta sé višfangsefni, sem falli utan EES-samningsins.  Žaš er ómögulegt.  

Žessi atburšarįs į viš nśverandi reglur ķ Orkupakka 3.  Nś eru ESB-löndin aš semja um Vetrarpakkann, sem auka mun völd ESB og ACER.  Hiš eina, sem veitir okkur öryggi um, aš viš getum beitt įkvöršunarrétti okkar sem fullvalda žjóš, er aš hafna žeirri višamiklu ESB-ašlögun, sem rķkisstjórnin hefur lagt til."

Žessi svišsmynd Noršmanna er mjög lęrdómsrķk fyrir okkur Ķslendinga.  Išnašarrįšherra Ķslands ętlar aš leggja til viš Alžingi, aš žingmenn hafi sķšasta oršiš gagnvart umsókn um aflsęstreng frį śtlöndum.  Rįšherrann gerir žetta vęntanlega af illri naušsyn.  Hśn treystir žvķ ekki almennilega, aš höfnun Orkustofnunar, OS, haldi fyrir EFTA-dómstólinum.  Hvaša rökum er ętlunin aš beita ķ žessum lögum til aš réttlęta lagasetninguna ?  Žaš veršur fróšlegt aš sjį, en lķklegast er, aš lög, samin ķ išnašarrįšuneytinu, žvert į Evrópurétt, muni engin įhrif hafa į dómsuppkvašningu EFTA-dómstólsins.  Lagasetningin gęti oršiš vita gagnslaus og nįnast hlęgileg ķ augum umheimsins.  Um žetta munu Evrópuréttarsérfręšingar vafalaust fjalla af mikilli žekkingu į nęstunni.  

 

 


Er vit ķ aš banna sęstrengslögn til śtlanda ?

Nś er leitaš logandi ljósi aš rįšum til aš fį meirihlutastušning į Alžingi viš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn.  Žaš er mikiš haft viš, žvķ aš sumir embęttismenn trśa žvķ og dreifa žeim hręšsluįróšri til stjórnmįlamanna og annarra, aš sjįlfur EES-samningurinn sé ķ hśfi og žar meš snuršulaust ašgengi aš Innri markaši ESB/EFTA (nema Sviss). Hvergi er žó stafkrókur, sem styšur martrašarkenndan söguburš af žessu tagi. Žvert į móti er gert rįš fyrir žeim möguleika ķ EES-samninginum, aš žetta geti gerzt, enda talinn naušsynlegur neyšarhemill, žegar Alžingi samžykkti samninginn įriš 1993. Fyrirvarar viš samžykkt Žrišja orkumarkašslagabįlksins eru aš öllum lķkindum vita haldlausir, eins og sjį mį ķ višhengjum meš žessari fęrslu.  

Žótt Alžingi kunni į nefndarfundi įriš 2016 aš hafa gefiš leyfi til aš halda įfram meš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn į vettvangi EES, žį var mįliš fullkomlega vanreifaš į žeim tķma, og Alžingiskosningar hafa fariš fram sķšan. Nśverandi žing er algerlega óbundiš, žegar žaš tekur afstöšu til Žrišja orkumarkašslagabįlksins.  

Žaš skal žó taka fram, aš ķ utanrķkismįlanefnd hreyfši einn mašur andmęlum og hafši uppi varnašarorš į žessum tķma.  Sį var Frosti Sigurjónsson, žingmašur Framsóknarflokksins, og kveikti hann manna fyrstur hérlendis į hęttunum, sem žessu mįli eru samfara.  Mikilsveršir vanreifašir žęttir voru t.d., hvort innleišingin fęri yfir mörk leyfilegs framsals rķkisvalds, og hvaša įhrif uppbošskerfi raforku aš hętti ESB hefši į aušlindastjórnun Ķslendinga, raforkuverš ķ landinu og afhendingaröryggi raforku. Žaš er hęgt aš rśsta gersamlega ķslenzka raforkumarkašinum, sem er einstakur ķ Evrópu, meš žvķ aš beita į hann ašferšarfręši, sem snišin er viš gjörólķkar ašstęšur aš öllu leyti.  Hér er of mikiš ķ hśfi, til aš flaustursleg mįlsmešferš eša einvöršungu lögfręšilegt mat sé landsmönnum bošleg. Žaš er ekki meš réttu hęgt aš halda žvķ fram, aš viš lokaafgreišslu mįlsins verši Alžingi bundiš af fyrri įkvöršun um aš leyfa Sameiginlegu EES-nefndinni aš halda įfram meš mįliš, en aušvitaš hefši veriš betra, aš žingiš į žessum tķma hefši gert sķnar athugasemdar og sett sķn skilyrši.  Žaš var ekki gert žrįtt fyrir višvörunarorš Frosta, og er žaš mjög įmęlisvert.  

Samkvęmt įkvęšum EES-samningsins hafa žjóšžing EFTA-landanna ķ EES fulla heimild til aš grķpa ķ neyšarhemil viš lokaafgreišslu mįlsins, ef žeim bżšur svo viš aš horfa, og synja tilskipunum og lagabįlkum ESB-stašfestingar.  Hefst žį samningaferli, og samkvęmt EES-samninginum mį ESB ekki grķpa til annarra gagnrįšstafana en ógildingar samkynja gerša og hafnaš var, ž.e.a.s. ķ žessu tilviki 1. og 2. orkumarkašslagabįlksins. Nś er naušsynlegt aš spyrna viš fótum, og įhęttan af žvķ er hverfandi m.v. tjóniš, sem hlżzt af žvķ aš leggja nśverandi aušlindastjórnun fyrir róša og taka upp hreinręktaša spįkaupmennsku meš raforkuna, sem leišir til slęmrar aušlindanżtingar, sveiflukennds raforkuveršs og aukinnar hęttu į orkuskorti ķ landinu.    

 Išnašarrįšherra hefur nś tilkynnt, aš lagt verši fram į Alžingi ķ október 2018 frumvarp til laga um, aš Alžingi skuli hafa sķšasta oršiš um lagningu sęstrengs frį śtlöndum og tengingu hans viš ķslenzka raforkukerfiš.  Žetta mun vera hugsaš sem rįš til aš gera Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB heldur kręsilegri ķ augum Alžingis og almennings, en hér skal vara viš svo ótraustri giršingu.  Hśn mun ekki halda tśnrollum ESB réttum megin. 

Žessi gjörningur er ekki til annars hęfur en aš slį ryki ķ augu landsmanna.  Bęši er óvķst, aš žessi lagasetning verši nokkur  vörn gegn sęstreng, er fram ķ sękir, vegna samsetningar žingsins og hins vegar mun umsękjandi um leyfi fyrir sęstreng vafalķtiš kęra höfnun žingsins fyrir ESA og įgreiningurinn hafna hjį EFTA-dómstólinum.  Žį er žaš órökrétt, aš löggjafarsamkoman troši sér meš žessum hętti inn į verksviš framkvęmdavaldsins, en leyfisveitingar eiga skilyršislaust žar heima.

Žį skellir išnašarrįšherra skollaeyrum viš vel ķgrundušum röksemdum um alvarlegar afleišingar markašsvęšingar raforkugerans į Ķslandi įn sęstrengs.  Almenningur skynjar hęttuna, framkvęmdavaldiš er śti į žekju, einblķnir į lögfręšileg formsatriši, en hugar lķtt aš raunverulegu innihaldi eša geigvęnlegum fjįrhagsafleišingum, sem af rśstun raforkumarkašarins leiša.  Hvort löggjafinn er meš į nótunum, veit enginn enn. 

Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš, išnašarrįšherra, er žeirrar hyggju, eins og höfundar allra orkumarkašslagabįlkanna žriggja og žess fjórša, sem er į leišinni, aš rafmagn sé vara, sem ganga eigi kaupum og sölum til hęstbjóšanda į uppbošsmarkaši.  Žetta er öndvert viš vištekin sjónarmiš į Ķslandi og ķ Noregi um, aš raforkan sé afurš nįttśruaušlindar og aš višskipti meš afuršina verši ekki ašgreind frį nżtingu nįttśruaušlindarinnar.  Meš öšrum oršum verša višskipti meš rafmagn į Ķslandi aš tengjast aušlindastjórnun, ef ekki į illa aš fara. Žetta į viš ķslenzkar og norskar endurnżjanlegar orkulindir, en hins vegar ekki eldsneytisorkuverin ķ ESB-löndunum. Į Ķslandi er uppi alveg einstök staša ķ Evrópu, žar sem er viškvęmt samspil vatnsorkuvera og jaršgufuvera.  Žaš žarf aš stjórna žessu samspili af natni, og uppbošsmarkašur raforku ķ anda ESB er ófęr um žaš, af žvķ aš kostnašarmynztur žessara orkuvera er ólķkt.  Rįšuneytisfólk og žingmenn verša aš ķhuga žann reginmun, sem er į sjįlfbęru raforkukerfi Ķslands og ósjįlfbęru raforkukerfi ESB-landanna. Ętla žingmenn aš fórna ķslenzkri aušlindastjórnun į altari vezlunarhugmyndar ESB um rafmagn sem vöru.  Rafmagn er ekki vara į Ķslandi, og žess vegna į frjįls samkeppnismarkašur ekki viš rafmagn hérlendis.  Ef išnašarrįšherra ekki višurkennir žessa stašreynd, žį mun hśn lenda ķ miklum ógöngum, bęši meš orkumįl landsins og pólitķska bakhjarla sķna.

Žetta er naušsynlegt aš skżra meš dęmum:

Nś eru um 70 % raforkunnar į Ķslandi framleidd ķ vatnsorkuverum og um 30 % ķ jaršgufuverum.  Vatnsorkuverin hafa markašslega yfirburši, žvķ aš aušvelt er aš breyta raforkuvinnslu žar į vķšu sviši į skömmum tķma, en miklu meiri vinnslubreytingatregša er ķ jaršgufuverum.  Vinnslukostnašur vatnsorkuvera er žar aš auki umtalsvert lęgri en ķ jaršgufuverum.  

Landsvirkjun er langstęrsta virkjunarfyrirtękiš meš um 80 % markašshlutdeild.  Meš nśverandi fyrirkomulagi raforkuvišskipta, hér kallaš gjaldskrįrkerfi, hefur Landsvirkjun vegna stęršar sinnar tekiš aš sér aušlindastjórnunina til aš hįmarka nżtingu og endingu vatns ķ meginmišlunarlónum landsins meš samkeyrslu vatnsorkuvirkjana og jaršgufuvirkjana.  Žegar hękkar ķ mišlunarlónum er sett mikiš įlag į vatnsorkuverin og žaš haft ķ hįmarki, žegar lónin nįlgast fyllingu, en į móti dregiš śr įlagi jaršgufuvera.  Öfugt er fariš aš viš lękkun ķ lónum og viš lįgmark žar męšir mest į jaršgufuverum. Žannig nżtist vatniš bezt.

Ķ góšum vatnsįrum var įšur bśinn til markašur notenda, sem gįtu nżtt sér ótryggša raforku į mun lęgra verši en s.k. forgangsorku, sem aldrei mį bresta. Žannig var framkölluš aukin raforkunotkun, žegar hśn var žjóšhagslega hagkvęm. Žetta var margri starfseminni til hagsbóta, s.s. kyndistöšvum, fiskimjölsverksmišjum og ylrękt.  Nś hefur Landsvirkjun af dularfullum įstęšum dregiš śr eša jafnvel lagt žessa žjónustu af. Žaš er ekki til žess falliš aš bęta vatnsnżtinguna. Er žaš ašlögun aš žvķ, sem koma skal ? 

Landsreglarinn, sem veršur reglusetningararmur ACER (Orkustofnunar ESB) į Ķslandi, mun hafa žaš hlutverk m.a. aš markašsvęša višskipti meš raforku og koma hér į uppbošskerfi.  Hann hefur samkvęmt Žrišja orkumarkašslagabįlkinum ekki vald til aš skipa fyrir um, aš žetta skuli gera, en meš žessum orkubįlki leggst sś kvöš į stjórnvöld aš koma į kerfinu, sem framkvęmdastjórn ESB telur skilvirkast og koma neytendum bezt. Žaš er sem sagt uppbošskerfi raforku, sem hérlendis getur valdiš stórtjóni vegna straumleysis af völdum óleyfilegrar samstżringar virkjana og mun örugglega valda sveiflukenndu raforkuverši yfir įriš og sennilega hęrra mešalverši en nś er viš lżši.  

Vķtin eru til žess aš varast žau, og ęttu stjórnvöld aš kanna afleišingar fyrir neytendur af markašsvęšingunni ķ vatnsorkulöndum į borš viš Noreg, Nżja-Sjįland og Kalifornķu.  Žaš, sem mun gerast hérlendis į uppbošsmarkaši er, aš vatnsorkuverin munu ryšja jaršgufuvirkjunum af markaši, į mešan eitthvaš er til aš selja af rafmagni frį vatnsorkuverum.  Žetta mun leiša til ofnżtingar į vatnsaušlindinni og vannżtingar į jaršgufunni, og afleišingin veršur tiltölulega lįg staša ķ mišlunarlónum lungann śr įrinu og mikil hętta į vatnsskorti og žar meš rafmagnsskorti e.t.v. žrišjung śr įrinu, janśar-aprķl.  

Žetta skapar aušvitaš óvišunandi afhendingaróöryggi raforku, og Landsreglarinn og ACER munu benda į hina augljósu lausn į vandanum, tengingu undir hafinu viš rafkerfi annarra landa.

Aftur aš hugsanlegu banni  Alžingis į sęstreng.  Slķk lagasetning stenzt į yfirboršinu aš Evrópurétti, žvķ aš ķ orši kvešnu į ekki aš koma į nżjum millilandatengingum įn samžykkis réttra yfirvalda ķ viškomandi löndum. Meš samžykki Alžingis į innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins ganga yfirvöld landsins undir žaš jaršarmen aš styšja framkvęmd kerfisžróunarįętlunar ESB/ACER meš rįšum og dįš.  Meš žvķ aš stofna til embęttis Landsreglara ķ landinu, sem veršur į ķslenzku fjįrlögunum, en aš öšru leyti algerlega óhįšur ķslenzkum yfirvöldum, stašfestir framkvęmdavaldiš žennan stušning viš kerfisžróunarįętlunina, žvķ aš eitt meginhlutverk Landsreglarans veršur aš hafa eftirlit meš fylgni kerfisįętlunar Landsnets viš kerfisžróunarįętlun ESB/ACER.  Žaš myndast žar af leišandi óvišunandi mótsetning į milli höfnunar Alžingis į sęstreng og innleišingar Alžingis į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Į žessu veršur hamraš af Landsreglaranum, ESA, ACER og framkvęmdastjórn ESB.  Ef Alžingi ekki breytir įkvöršun sinni, mun įgreiningurinn enda hjį EFTA-dómstólinum, og žar žarf ekki aš spyrja aš leikslokum.   

Er frį lķšur og tķmabundinn raforkuskortur veršur įrviss višburšur į Ķslandi, mun žrżstingur aukast mjög į Alžingi aš afnema žessi undarlegu lög, sem grķpa fram fyrir hendur framkvęmdavaldsins. Hlutverk Landsreglarans um aš sjį til žess, aš Ķsland framfylgi aš sķnu leyti kerfisžróunarįętlun ESB/ACER, mun rekast į viš slķk lög, og į mešan "Icelink" sęstrengurinn į milli Ķslands og Bretlands er ķ žessari kerfisžróunarįętlun, ber Landsreglaranum aš sjį til žess, aš kerfisįętlun Landsnets geri kleift aš tengja slķkan sęstreng Ķslandsmegin.  Žaš er  lķklegt, aš Vetrarpakkinn, sem er į leišinni frį ESB og er Fjórši orkumarkašslagabįlkurinn žašan og vęntanlega ekki sį sķšasti, muni innihalda enn rķkari valdheimildir handa ACER og Landsreglaranum og heimildir framkvęmdastjórnar og ESB-dómstólsins og žį ESA og EFTA-dómstólsins ķ EFTA-löndunum til aš vķkja landslögum til hlišar fyrir Evrópurétti (lögum ESB).  Hvaš sem Vetrarpakkanum lķšur, mun Landsreglarinn geta lįtiš reyna į sęstrengsbann Alžingis fyrir EFTA-dómstólinum.  Žaš er žess vegna mjög lķtiš hald ķ og fullkomlega falskt öryggi fólgiš ķ hugsanlegu banni Alžingis viš tengingu ķslenzka raforkukerfisins viš śtlönd.

Ķslenzk stjórnvöld viršast ekki vera ķ fęrum til aš greina žęr hęttur, sem felast ķ Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB fyrir starfsemi ķslenzka raforkumarkašarins ķ žįgu almannahags.  Žį viršast žau heldur ekki nį aš įtta sig į žżšingu kerfisžróunarįętlunar ESB/ACER né skuldbindingunni um stušning viš hana, sem felst ķ samžykki Alžingis į téšum lagabįlki og stofnsetningu embęttis Landsreglara. Nż greinargerš Birgis Tjörva Péturssonar, lögfręšings, handa išnašarrįšherra er ekki žess ešlis, aš hśn hjįlpi stjórnvöldum viš aš nį įttum.  Hśn er įróšursplagg fyrir skošanir starfsmanna išnašarrįšuneytis og utanrķkisrįšuneytis į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum og afleišingum af innleišingu hans hérlendis.  

Aš öllu žessu metnu er eina skynsamlega afstaša rķkisstjórnarinnar sś aš sżna fyllstu ašgįt, tilkynna samstarfsašilum Ķslands innan EES um, aš žar sem orkukerfi Ķslands sé gjörólķkt orkukerfum ESB-landanna, sé hętta į, aš markašskerfi ESB henti ekki hér og aš Ķslendingar muni žurfa į allri sinni orku ķ nżtingarhluta Rammaįętlunar aš halda fyrir orkuskipti og til aš standa undir hagvexti vaxandi žjóšar.  Af žessum sökum įskilji landiš sér rétt til aš hafna Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Vita žau, hvaš žau gera ?

Megineinkenni EES-samningsins er, aš hann framkallar strķšan straum s.k. Evrópugerša, laga og tilskipana, frį stofnunum Evrópusambandsins og til žjóšžinga EFTA-rķkjanna, sem ķ žessari EES-spennitreyju eru.  Ętlazt er til, aš žjóšžingin stimpli gjörningana sem góš og gild fyrir sitt fólk, žótt žaš hafi ķ fęstum tilvikum nokkurs stašar komiš nęrri tilurš gjörninganna.  Žetta er eins ólżšręšislegt og hugsazt getur, enda afrakstur embęttismanna sem bišleikur fįeinna landa inn ķ Evrópusambandiš.  Žaš er löngu oršiš ljóst, aš hvorki Ķsland né Noregur eru į leiš inn ķ Evrópusambandiš, og žess vegna er žessi EES-vist oršin tķmaskekkja į žessum BREXIT-tķmum.  

Um hina lagalegu hliš žessara óskapa var ritaš ķ forystugrein Morgunblašsins 4. september 2018:

"Gamalt og gallaš žį og gallaš nś":

"Einhverjir viršast hafa gęlt viš, aš hęgt yrši aš lauma žingsįlyktunum og sķšar lagafrumvörpum ķ gegnum Alžingi, žótt um nęsta ótvķręš stjórnarskrįrbrot sé aš ręša, žar sem mįliš [Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn-innsk. BJo] vęri ķ senn flókiš og frįhrindandi fyrir almenning.

Žaš var upplżst į fundi ķ Valhöll sl. fimmtudag [30.08.2018 - innsk. BJo], aš yfirgnęfandi lķkindi eru til žess, aš žannig hafi fjöldi afgreišslna veriš fęršur inn ķ ķslenzka lagasafniš, sem stendur vart mikiš lengur undir žvķ nafni.  Žaš hafi veriš gert gegn betri vitund, og afsökunin hafi gjarnan veriš sś, aš löggerningarnir tękju hver og einn til tiltölulega smįvęgilegra žįtta, og žvķ vęru stjórnarskrįrbrotin afsakanlegri eša aš minnsta kosti ólķklegra, aš einhverjir rękju hornin ķ žau.  

En eins og sérfręšingurinn ķ žessum fręšum minnti į, žį hljóta menn ekki ašeins aš horfa į hvert mįl fyrir sig, heldur einnig į heildarįhrifin į stöšu EES-samningsins gagnvart stjórnarskrįnni."

Žetta er nokkuš augljóst og jafnframt žaš, aš rökleysa er aš verja upptöku nżrra gjörninga meš žvķ, aš žeir séu į vel afmörkušu sviši. Žaš eru engin rök hér, žótt žeim sé hęgt aš beita ķ Noregi, žvķ aš ašferšin viš upphaflega lögleišingu EES-samningsins žar var öšru vķsi en hér vegna žess, aš stjórnarskrįr žjóšanna tveggja eru ekki eins.  Žar er gert rįš fyrir, aš aukinn meirihluti Stóržingsmanna, ž.e. 75 % męttra žingmanna (og aš lįgmarki 2/3 séu męttir viš atkvęšagreišslu) žurfi til aš samžykkja lög, sem fela ķ sér afmarkaš framsal fullveldis til yfiržjóšlegra stofnana, žar sem Noregur ekki er ašili.

Sķšan žį segja menn sem svo ķ Noregi, aš upptaka Evrópugerša af öllu tagi sé samt mun minni gjörningur en samžykkt EES-samningsins, og žess vegna dugi einfaldur meirihluti Stóržingsins.  Žetta hefur žó ekki veriš undantekningalarlaust ķ Noregi, og nś hefur kęra veriš lögš fyrir Hęstarétt landsins vegna mįlsmešferšar į Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB ķ marz 2018, žar sem forsętisnefnd žingsins įkvaš aš lįta einfaldan meirihluta duga, žótt um fullveldisframsal ķ višamiklum og žjóšhagslega mikilvęgum geira vęri aš ręša.   

Į Ķslandi horfir hins vegar mįliš žannig viš, aš žegar ķ upphafi, ž.e. ķ janśar 1993, var teflt į tępasta vašiš og žolmörk Stjórnarskrįrinnar reynd til hins żtrasta viš samžykkt EES-samningsins.  Sķšan er bśiš aš bęta um 12“000 lögum og tilskipunum ESB viš EES-samninginn, svo aš lögfręšileg skošun į samninginum ķ heild hlżtur óhjįkvęmilega aš leiša ķ ljós, aš nśverandi EES-samningur brjóti gegn Stjórnarskrį.  

Sķšan vitnar höfundur forystugreinarinnar ķ Morgunblašsgrein fyrrverandi Alžingismanns og išnašarrįšherra, Sighvats Björgvinssonar, sem einnig hafa veriš gerš skil hér į vefsetrinu, og skrifar:

"Žaš er aušvitaš hįrrétt hjį Sighvati Björgvinssyni, aš efnislegu rökin, sem liggja žegar į boršinu, horfa öll til žeirrar nišurstöšu, aš žessum frįleitu hugmyndum hljóti menn aš hafna žegar ķ staš og leiša ekki huga aš žeim framar. Og engar forsendur, sem halda, liggja til žess aš žvinga Ķsland til slķkra ašgerša.

En hitt er svo til višbótar og er śrslitaatriši.  

Jafnvel žótt žannig stęši į, aš efnislegu rökin vęru ekki til žess fallin aš blįsa žetta mįl śt af boršinu meš svo afgerandi hętti, žį vęri ekki hęgt aš samžykkja vęntanleg frumvörp, žar sem sjįlf ķslenzka stjórnarskrįin stendur gegn žvķ."

Į fundi Heimssżnar o.fl. ķ Hįskóla Ķslands 10. september 2018 voru 5 Alžingismenn meš framsögu.  Žaš vakti athygli pistilhöfundar, hversu litla beina athygli žingmennirnir veittu Stjórnarskrįnni ķ framsöguerindum, žótt hśn hafi kannski mótaš afstöšu sumra óbeint, enda er bśiš aš venja žį viš aš samžykkja stórar Evrópugeršir, sem greinilega fela ķ sér framsal rķkissvalds um mįlefni lögašila og einstaklinga, hvaš žį um mįlefni rķkisvaldsins.  Sķšust slķkra innleišinga var hin alręmda persónuverndarlöggjöf, sem reynist mörgu fyrirtękinu óžęgur ljįr ķ žśfu og mun reynast žeim öllum dżr į fóšrum.

Segja mį, aš Mišflokksžingmašurinn, Siguršur Pįll Jónsson, hafi mętt įkvešnastur til leiks į Hįskólatorg, en hann lżsti žvķ yfir, aš "allir žingmenn Mišflokksins vęru į einu mįli um afstöšuna", ž.e. aš greiša atkvęši gegn Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Žaš voru mjög mikilvęgar og įnęgjulegar upplżsingar fyrir įheyrendur į žessum fundi Heimssżnar o.fl.

Fullyrša mį, aš žaš hafi rįšiš miklu um afstöšu margra žingmanna ķ janśar 1993, žegar atkvęši voru greidd į Alžingi um EES-samninginn ķ upphafi, aš ķ honum var neitunarvald gegn višbótum viš samninginn afhent žjóšžingum EFTA-landanna.  Hegšun sumra žingmanna nś skżtur žess vegna mjög skökku viš, žegar žeir lįta, eins og himinn og jörš muni farast, og EES-samningurinn verši ķ uppnįmi, ef Alžingi notfęrir sér synjunarrétt sinn ķ fyrsta skipta til aš hafna Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Žetta er žeim mun undarlegra sem žaš er nįkvęmlega tilgreint ķ EES-samninginum sjįlfum, til hvaša ašgerša ESB er heimilt aš grķpa, ef svo ber undir. ESB mį ķ mesta lagi fella burt geršir og tilskipanir af sama mįlefnasviši og hafnaš var.  Ķ žessu tilviki er žaš Orkumarkašslagabįlkur 1 og 2.  Žaš vęri nįnast marklaus ašgerš aš hįlfu ESB, svo aš langlķklegast er eftir sįttaferli, sem fara į af staš, aš mįliš verši śr sögunni og Noršmenn og Liechtensteinar geri sérsamninga um snuršulaus raforkuvišskipti viš ESB.

Žaš er nįnast sorglegt aš horfa upp į žingmenn gera žvķ skóna, aš ašgangur Ķslands aš Innri markaši ESB verši ķ hśfi og jafnvel allur EES-samningurinn ķ uppnįmi.  Žetta er einskęr hręšsluįróšur, sem varš alręmdur į Icesave-tķmanum.  Ef samstarfsašilar okkar ķ EES į ESB-hliš ętla aš grķpa til slķkra óžverrabragša, žį eru žaš ólögleg višbrögš og sżna, aš slķkum mönnum er bezt aš halda ķ hęfilegri fjarlęgš.   

 

 


ESA og raforkuveršiš

Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir, formašur Višreisnar, sér hiš fyrirheitna land Ķslendinga innan "Festung Europa", ž.e. ķ nįšarfašmi embęttis- og stjórnmįlamanna Evrópusambandsins, ESB, sem er risi į braušfótum, žar sem hagsmunir 0,35 M manna žjóšar į eyju langt noršur ķ Atlantshafi yršu ekki hįtt skrifašir.  Žaš er rislįg framtķšarsżn aš deila fullveldi smįžjóšar meš hįtt ķ 30 öšrum žjóšum og um hįlfum milljarši manna.  Hins vegar er sjįlfsagt aš rękta heilbrigš tengsl viš hinar Evrópužjóširnar.  

Žorgeršur kynnti įherzlur flokks sķns fyrir žingveturinn 2018-2019, sem er mjög ešlilegt af henni.  Hśn viršist hins vegar hafa veriš undarlega valvķs ķ žeirri kynningu, žvķ aš ekki veršur séš af mešfylgjandi veffrétt Morgunblašsins, aš hśn minnist žar į eitt örlagarķkasta mįliš, sem kynnt hefur veriš til sögunnar ķ vetur, ž.e. Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB. 

Žaš er lķklega śt af žvķ, aš henni finnst sjįlfsagt, aš Alžingi kokgleypi gagnrżnislaust alla Evrópugerninga, sem žangaš berast.  Žaš sé nįnast gušlast aš athuga meš gagnrżnum hętti, hvernig gerningurinn fellur aš Stjórnarskrį lżšveldisins, eša hvernig hann fellur aš aušlindastjórnun, sem samstaša hefur veriš um aš višhafa ķ landinu og sem naušsynleg er til aš nżta orkulindirnar meš hagkvęmasta hętti fyrir alla raforkunotendur ķ landinu.  Žaš blasir samt viš og stendur upp śr tali sérfręšinga į sviši Evrópuréttar og stjórnlaga, aš ķ heildina séš er EES-samningurinn meš öllum sķnum višaukum og višbótum kominn śt yfir žau mörk, sem Stjórnarskrįin leyfir.  

Višreisn svipar aš žessu leyti til trśflokks.  Spurningar um sannleiksgildi kenninganna eru óvišeigandi og allt, sem kemur frį fulltrśum almęttisins ķ Brüssel, er óskeikult.  Hugarfar af žessu tagi er lįgkśrulegt, gamaldags og meš öllu óvišeigandi ķ stjórnmįlum nśtķmans, enda fjarar nś mjög undan stjórnmįlaflokkum ķ Evrópu, sem fórna vilja fullveldi žjóša sinna į altari rķkjasambands, hvaš žį sambandsrķkis Evrópu. Eru örlög krataflokkanna til vitnis um žaš. 

Eftir Žorgerši Katrķnu var žessi speki höfš um orkumįlin į blašamannafundi Višreisnar 08.09.2018:

"Viš höfum m.a. fengiš hęrra orkuverš ķ gegnum EES-samstarfiš, og žvķ eru įlfyrirtękin og ašrir aš greiša hęrra verš en įšur ... ."

Hvaš hefur formašur Višreisnar fyrir sér um žetta ?  Ekkert handfast.  Žetta er tóm ķmyndun.  ESA hefur samžykkt alla raforkusamninga, sem žessi Eftirlitsstofnun EFTA hefur rżnt, įn athugasemda um orkuveršiš sjįlft, enda ekki hlutverk hennar aš taka afstöšu meš öšrum samningsašilanum og į móti hinum.  ESA hefur ķ žessu višfangi ašeins eitt hlutverk.  Aš gęta žess, aš orkusamningarnir feli ekki ķ sér rķkisstušning, sem styrki samkeppnisstöšu višsemjandans į kostnaš annarra ķ sömu grein, t.d. innan įlišnašarins, sem ekki verša ašnjótandi rķkisstušnings.  ESA hefur aldrei komizt aš slķkri nišurstöšu um orkusamninga į Ķslandi. 

Žaš er višurkennd stašreynd, aš raforkuverš į Ķslandi er einn af žįttunum, sem draga erlendar fjįrfestingar hingaš, og žótt flestu sé hęgt aš trśa upp į ESA, hefur hśn aldrei dirfzt aš setja sand ķ tannhjól samninga į milli ķslenzkra orkuseljenda og orkukręfs išnašar.  

Žaš er daušans vitleysa, aš ESA (eša tilvera ESA) hafi hękkaš verš ķ langtķmasamningum um raforku į Ķslandi, enda mętti lķta į slķkt sem tilraun til aš fęla fjįrfesta frį Ķslandi, en ķslenzk stjórnvöld hafa ķ įrarašir reynt aš laša erlenda fjįrfesta til landsins, enda eru erlendar fjįrfestingar hvarvetna ķ žróušum rķkjum taldar eftirsóknarveršar, hagvaxtarskapandi og fęrandi meš sér nżjustu žekkingu, t.d. į sviši framleišsluišnašar.  Alveg nż og öflug umhverfis- og öryggisstjórnun hefur t.d. borizt um samfélagiš frį įlverunum.  

Žetta er hįlmstrį Žorgeršar Katrķnar til aš bera ķ bętiflįka fyrir samning, sem setur Ķslendinga ķ žį aumkvunarveršu stöšu aš vera undir žrżstingi aš innleiša Evrópugerninga ķ lagasafn sitt, sem žeir ekkert hafa komiš nįlęgt aš semja og eru snišnir viš allt ašrar ašstęšur en hér rķkja, og sķšast en ekki sķzt eru ķ trįssi viš Stjórnarskrį landsins aš mati glöggra lagasérfręšinga.  Žetta hįlmstrį hjįlpar ekki slęmum mįlstaš, sem er innlimun Ķslands ķ Evrópusambandiš sneiš eftir sneiš.  Žetta heitir aš höggva śr launsįtri eša aš lęšast aftan aš saklausu fólki. Af hverju ekki aš segja sannleikann umbśšalaust: EES-ašildin jafngildir ašlögunarferli aš sjįlfu Evrópusambandinu ?  Enginn ber brigšur į mikilvęgi tollabandalags viš ESB, en mį kannski halda žvķ og snķša af alvarlega galla EES-samningsins meš tvķhliša frķverzlunarsamningi ? 

 


mbl.is Vęri „grķšarlegt tjón“ aš ganga śr EES
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Góšur sprettur Sighvats

Žeir viršast vera sįrafįir, sem opinberlega taka upp hanzkann fyrir Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB hér į landi. Skyldi starfsvettvangur žeirra flestra vera ķ myndarlega hlašna steinhśsinu viš Austurvöll ķ Reykjavķk ?  Žaš vęri hneyksli aldarinnar.  

Nś hefur einn fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra kvešiš sér hljóšs um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.  Sį heitir Sighvatur Björgvinsson og mį lķklega flokka til ešalkrata aš fornum flokkunarhętti, ef žeir žį hafa einhverntķma veriš til, og hann er lķka fyrrverandi išnašarrįšherra.  Sighvatur skrifaši góša grein ķ Morgunblašiš 3. september 2018:

"Ķsland og orkupakkinn".

Žar fęr hann ekki séš, aš sś forsending eigi nokkurt erindi viš Ķslendinga, į mešan žeir eru enn ótengdir viš raforkukerfi ESB-landanna, og slķk tenging yrši hiš mesta órįš aš hans mati og sérfręšinga hans į sinni tķš.

"Skošun mįlsins [raforkusala til Evrópu um sęstreng-innsk. BJo] lauk į minni tķš.  Frį lagningu sęstrengsins var alfariš horfiš.  Įstęšurnar voru einkum og sér ķ lagi žessar:

1) Mjög mikill kostnašur var talinn verša viš lagningu strengsins. Langt umfram getu ķslenzku žjóšarinnar. [Žaš dettur varla nokkrum heilvita manni ķ hug, aš Landsnet muni standa fjįrhagslegan straum af aflsęstreng til śtlanda, žótt rķkisfyrirtękiš Statnett ķ Noregi eigi alla utanlandsaflstrengi frį Noregi - innsk. BJo.]  

2) Svo langur jaršstrengur hafši aldrei veriš lagšur og meira en vafasamt, aš žįverandi tękni fengi viš žaš rįšiš.  [Žaš er enn svo, aš yfir 1000 km aflsęstrengslengd er um tvöföld nśverandi lengsta lengd įn viškomu į landi.  Mesta dżpi mun vera 1200 m, en aflsęstrengir hafa nś veriš lagšir į meira dżpi. Lķklega er vešurhamur og ölduhęš ekki meiri annars stašar yfir legu aflsęstrengja en į milli Ķslands og Bretlands.  Žetta gerir višgeršarskipum afar óhęgt um vik, svo aš bilun slķks sęstrengs getur hęglega varaš 6-12 mįnuši.  Žetta kallar į 2 sęstrengi, ef kröfur verša settar um afhendingaröryggi-innsk. BJo.]

3) Viršisauki af orkusölunni yrši ekki til stašar į Ķslandi, eins og veriš hefur, heldur ķ landi kaupanda. [Žetta er hįrrétt og vegur mjög žungt gegn lagningu aflsęstrengs til śtlanda, ef leggja į žjóšarhag til grundvallar.  Veršiš, sem fęst fyrir orkuna hérlendis inn į žennan sęstreng, veršur fyrirsjįanlega ekki hęrra en verš til stórišju vegna grķšarlegs flutningskostnašar-innsk. BJo.]

4) Orkutap yrši feikilega mikiš į hinni löngu leiš, og kęmi žaš fram sem tekjutap viš hliš kostnašar viš lagningu strengsins.  [Bśast mį viš 10 % töpum alls ķ endabśnaši strengs (spennar, afrišlar og įrišlar) og ķ strengnum sjįlfum.  Einhver žarf aš bera kostnašinn af orkunni, sem send er inn į endabśnaš öšrum megin, en skilar sér ekki śt hinum megin.  Ķ žessum pistli veršur reiknaš meš, aš strengeigandinn beri žennan kostnaš-innsk. BJo]

5) Raforkuverš į Ķslandi myndi gerbreytast ķ samręmi viš reglur hins evrópska markašar.  Raforkuverš til almennings myndi žannig hękka til mikilla muna.  Fordęmiš: reynsla Noršmanna. [Žaš gefur auga leiš, aš meš tengingu viš raforkukerfi Evrópu meš flutningsgetu, sem nemur allt aš 40 % af uppsettu afli ķ virkjunum landsins, žį mun raforkuverš hér innanlands draga mjög dįm af raforkuveršinu į "Nord Pool" orkukauphöllinni, žar sem Landsreglarinn og ACER-Orkustofnun ESB aš öllum lķkindum munu stašsetja višskipti meš raforku til og frį Ķslandi. Žetta getur  valdiš 60 % hękkun į rafmagnsreikningi heimilanna m.v. nśverandi raforkuverš į Englandi og į Ķslandi-innsk. BJo.]

Įfram hélt Sighvatur ķ žessari žörfu grein:

"Einnig viršist lķklegra nś en žį, aš śtlendir fjįrfestar fengjust til žess aš kosta lķnulögnina, sem nś mun talin kosta 800 žśsund milljónir króna.  Varla gera žeir žaš nś ókeypis.  Hver skyldi orkusendingarkostnašurinn verša um žį feikidżru sjólķnu  - og hver į aš borga sendingarkostnašinn annar en sendandinn ?"

Žaš er rétt hjį Sighvati, aš markašurinn greišir fyrir summuna af vinnslukostnaši į Ķslandi og flutningskostnaši į markašinn, sem žżšir, aš orkuseljandi į Ķslandi fęr sem nemur markašsverš į Englandi aš frįdregnum flutningskostnaši.  Ķ žessu tilviki nemur flutningskostnašurinn 11,3 ISK/kWh, en markašsveršiš er um žessar mundir um 60 GBP/MWh eša um 8,9 ISK/kWh (1 GBP = 149 ISK).  E.t.v. fengist įlag greitt ofan į markašsveršiš, af žvķ aš raforkan er gręn, en žaš fengist eftir sem įšur ekkert eša sįralķtiš nśna fyrir raforku, sem framleidd er į Ķslandi og send inn į sęstreng til Bretlands. 

Žaš veršur annašhvort aš koma til stórfelldra opinberra styrkja viš žessa fjįrfestingu, eša raforkuverš į Englandi veršur aš hękka um a.m.k. 80 % til aš einhver glóra verši ķ žessum višskiptum.  Hvorugt er sennilegt, en žó er ekki śtilokaš, aš ESB mundi vilja styrkja žetta verkefni myndarlega til aš fį meiri raforku inn į Nord Pool markašinn śr endurnżjanlegum orkulindum.  Ennfremur getur oršiš lękkun į stofnkostnaši sęstrengs vegna tękniframfara. 

Mišaš viš žann kostnaš, sem Sighvatur nefnir til sögunnar, getur varla oršiš mikill įhugi hjį fjįrfestum, nema ESB styrki verkefniš myndarlega til aš fį meira ef raforku śr endurnżjanlegum orkulindum inn į sinn markaš, eša žį aš einhver stórfelld tęknileg framför verši viš hönnun og/eša framleišslu sęstrengja.  Nś er veriš aš hagkvęmnimeta "Icelink", aflsęstreng į milli Ķslands og Skotlands, sem fęršur hefur veriš inn į forgangsverkefnaskrį ACER um samtengiverkefni orkukerfa į milli landa, sem stušla aš žvķ aš nį markmiši ACER um 30 % flutningsgetu į milli landa mišaš viš heildarorkuvinnslu įriš 2030.  Žessi verkefni eru jafnframt lišur ķ žvķ aš auka hlut endurnżjanlegrar orku ķ ESB og aš jafna orkuveršiš į milli ESB-landanna.  Gangsetningartķmi "Icelink" er įętlašur įriš 2027, svo aš hjį ACER er lķklega bśizt viš bęši hękkun raforkuveršs į Bretlandi og lękkun tilkostnašar viš sęstreng og endabśnaš hans į nęsta įratugi.  Litlu skiptir ķ žessu sambandi, žótt Bretar standi žį utan ESB.  Višskipti žeirra meš rafmagn viš ESB-löndin munu halda įfram, og žeir munu jafnvel verša įfram ķ Orkusambandi ESB og Orkustofnuninni, ACER, žį meš įheyrnarfulltrśa, eins og EFTA-rķkjunum er ętlaš. 

Ķ lokahluta greinar Sighvats Björgvinssonar skriplar hann žó į skötunni eftir góšan sprett framanaf:

"Įsakanir um, aš žessi orkupakki neyši okkur til lagningar sęstrengs eša sé fyrsta skrefiš ķ įtt til žess, aš ESB leggi undir sig ķslenzkar orkulindir eiga sér enga stoš ķ veruleikanum.  Žęr eru hreinn tilbśningur.  En andmęlendur žurfa ekki aš bśa sér til svona falsrök.  Rökin gegn innleišingu orkupakkans, sem höggvin eru ķ stein og rakin hafa veriš hér, eru nęgileg til žess, aš viš stöndum į rétti okkar, sem skapast af žvķ, aš viš stöndum utan evrópsks orkumarkašar.  En žeir, sem vilja gangast undir žann markaš og žį ķ hagnašarskyni, verša lķka aš horfast ķ augu viš, um hvaš žeir eru aš bišja.  En žeir um žaš !"

Eins og rakiš er aš ofan, veršur žaš ķ raun ekki lengur ķ höndum ķslenzka rķkisvaldsins aš įkveša, hvort hingaš veršur lagšur aflsęstrengur, ef Alžingi samžykkir Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.  Hins vegar getur ACER ekki žvingaš Landsnet eša rķkissjóš til aš taka žįtt į fjįrmögnun strengsins.  Landsnet veršur hins vegar aš fylgja Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER og hefja vinnu viš undirbśning aš flutningi raforkunnar frį ķslenzka stofnkerfinu og nišur aš lendingarstaš sęstrengsins, žegar hann hefur veriš įkvešinn. 

Žaš er mjög lķklegt, aš žįttur ķ styrkingu flutningskerfisins innanlands vegna aflsęstrengs verši jafnstraumsjaršstrengur į Sprengisandi meš flutningsgetu um 500 MW.  Hann mun kosta um miaISK 40.  Til aš flytja 1200 MW aš sęstrengnum žarf lķklega tvęr 400 kV lķnur, sem gętu kostaš miaISK 60.  Žannig munu fjįrhagsbyršar Landsnets nema um miaISK 100 af sęstrengnum, sem jafngilda a.m.k. 1,1 ISK/kWh eša tęplega 60 % hękkun į flutningsgjaldi raforku til notenda į Ķslandi.  Ef žetta gengur eftir, verša Ķslendingar žannig skyldašir af ESB til aš greiša nišur flutningskostnaš raforku til śtlanda.  Žaš er ekki snefill af višskiptaviti ķ žessari višskiptahugmynd fyrir hérlandsmenn.  

Orkuaušlindarstżring Ķslendinga snżst um aš samnżta jaršgufu og vatnsafl meš hagkvęmasta hętti.  Sś samstżrša nżting veršur óleyfileg undir uppbošskerfi ESB, og raforkan mun einfaldlega flęša til hęstbjóšanda.  Verši sęstrengur lagšur, er vęntanlega rekstrargrundvöllur fyrir honum, og žį mun įsókn ķ rannsóknar- og virkjanaleyfi aukast.  Į EES-markašinum mį ekki mismuna t.d. Landsvirkjun og Vattenfall ķ leyfisveitingum.  Į Ķslandi er ekki hęgt aš ašgreina aušlind og virkjun.  Er žį fjarri lagi aš segja ķ žessari stöšu, "aš ESB leggi undir sig ķslenzkar orkulindir", žótt Sighvatur Björgvinsson telji žaš frįleitt ?

 

 

 

 

  


Lįgt raforkuverš er undirstaša samkeppnishęfni atvinnulķfsins

Valhallarfundurinn 30. įgśst 2018 kastaši ljósi į žaš, hversu varasamt er fyrir fullveldi landsins, Stjórnarskrįna og raforkumarkašinn į Ķslandi, aš Alžingi samžykki innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB ķ EES-samninginn og žar meš inn ķ lagasafn Ķslands.  Jafnframt er ljóst, aš afleišingar höfnunar eru mjög léttvęgar ķ samanburši viš įhęttuna fyrir stjórnskipun landsins og samkeppnishęfni žess um fólk og fyrirtęki. Tal um, aš EES-samningurinn og markašsašgengi Ķslendinga aš Innri markašinum verši ķ uppnįmi eftir höfnun, eru hugarórar einir og/eša hręšsluįróšur.

Žaš mį hiklaust lķkja téšum orkulagabįlki viš Trójuhest ESB inn fyrir mśra ķslenzka stjórnkerfisins, žvķ aš embęttiš, sem komiš veršur į fót ķ kjölfariš, Landsreglarinn, veršur einstętt ķ sögunni, hęstrįšandi yfir mikilvęgum žįttum žjóšlķfsins, raforkuflutningi og raforkumarkaši, en algerlega óhįš rétt kjörnum og rétt skipušum yfirvöldum landsins samkvęmt Stjórnarskrį.  Meš leikmannsaugum veršur alls ekki séš, aš embętti Landsreglara samręmist Stjórnarskrį Ķslands.

Landsreglarinn fęr ekki heimildir til aš koma hér į uppbošsmarkaši raforku fyrr en samningar hafa veriš geršir viš aflsęstrengsfjįrfesta um lagningu slķks strengs frį Ķslandi til Bretlands eša annars lands ķ Orkusambandi ESB. Hann mun žó įreišanlega hvetja til žess frį fyrsta degi.  Landsreglarinn hefur sęstrengsumsókn ķ hendi sér, žvķ aš hann semur skilmįlana fyrir strengnum, žótt Orkustofnun veiti leyfiš.  ESA og EFTA-dómstóllinn eru svo śrskuršarašilar um deilumįl į milli leyfisumsękjanda og leyfisveitanda.  Einhverjir gęla viš hugmyndina um, aš Alžingi banni lagningu aflsęstrengs.  Žeir hinir sömu žurfa aš sżna fram į, aš eitthvert hald verši ķ slķkri lagasetningu.  Žaš er skošun žessa pistilhöfundar eftir lauslega athugun, aš svo verši  ekki, ef banniš stangast į viš samžykkta Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER og hlutverk Landsreglarans aš vinna aš framkvęmd hennar.

Deilur um žetta munu hafna hjį ESA/EFTA-dómstólinum til śrskuršar, sem leggja mun Evrópurétt til grundvallar śrskuršum sķnum.  Enn fjarstęšukenndari eru hugmyndir um fyrirvara viš samžykkt téšs orkulagabįlks ķ žį veru, aš endanlegt dómsvald um įgreining vegna žessa orkulagabįlks verši ķ höndum ķslenzkra dómstóla.   

 Aš kröfu norska Verkamannaflokksins var žaš į mešal 8 krafna norska Stóržingsins til framkvęmdastjórnar ESB viš samžykkt Stóržingsins į Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, aš allir aflsęstrengir frį Noregi yršu ķ eigu Statnett, norska Landsnets, sem er ķ eigu norska rķkisins,en  aflsęstrengir til Ķslands verša vafalķtiš alfariš ķ einkaeigu, hugsanlega styrktir af ESB. Žessi 8 norsku skilyrši voru ekki lögfest, og žau hafa ekkert gildi aš Evrópurétti.  Framkvęmdastjórn ESB hefur žaš ķ hendi sér aš snišganga žessar kröfur Stóržingsins og mun aš öllum lķkindum gera žaš.  Annašhvort beygja Noršmenn sig žį ķ duftiš, eša žeir grķpa til róttękra ašgerša varšandi EES-samninginn ķ heild, žvķ aš orkumarkašslagabįlkinum geta EFTA-rķkin ekki sagt upp einum og sér.  

Uppbošskerfi į raforku į mjög illa viš ķslenzkar orkulindir vegna žess, aš viš nżtingu žeirra žarf aš beita aušlindastżringu, ef kostnašurinn viš nżtinguna į ekki aš rjśka upp og žęr aš žverra, svo aš žęr gefi ašeins af sér skertar afuršir um tķma (tķmabundin lįg vatnsstaša ķ mišlunarlónum).  Į skammtķmamarkaši geta jaršgufuvirkjanir ekki keppt viš vatnsaflsvirkjanir.  Žaš er ekki hęgt aš sveifla raforkuvinnslu jaršgufuvirkjana mikiš frį einni klst til annarrar, en žaš er hęgt meš vatnsaflsvirkjanir, og jaršgufuvirkjanir geta ekki keppt um orkuverš, žegar nóg vatn er ķ mišlunarlónum.  Til aš koma ķ veg fyrir sóun orkulindanna og orkuskort er aušlindastżring naušsynleg, ž.e.a.s. samstżra žarf hęš ķ mišlunarlónum, draga śr jaršgufuvinnslunni, žegar hratt hękkar ķ mišlunarlónum og auka jaršgufuvinnsluna, žegar hratt lękkar ķ mišlunarlónum.  Žetta er stżrš aušlindanżting ķ ķslenzka raforkukerfinu ķ hnotskurn. Hśn rśmast ekki innan markašskerfis ESB og veršur óleyfileg undir Landsreglara, žegar hann veršur bśinn aš koma hér į frjįlsri samkeppni um raforku aš fyrirmynd Evrópusambandsins.

Uppbošsmarkašurinn mun af žessum sökum leiša til hrašrar tęmingar lóna, og žau eru žį viš lįgmark e.t.v. ķ 3 mįnuši įrsins.  Orkustofnun ESB-ACER og fulltrśi hennar ("kongens befalingsmand") į Ķslandi, Landsreglarinn, munu sjį aflsęstreng sem lausn į žessu vandamįli.  Žį geta Ķslendingar flutt inn į veturna raforku, sem skortir upp į getu vatnsaflsvirkjananna.  Žetta mundi hękka raforkukostnaš heimilanna um a.m.k. 50 % į įri, og "gręna vottoršiš" fęri fyrir lķtiš.  

Hvaš gerist ķ žessari stöšu, ef sęstrengurinn bilar ?  Višgeršartķmi hans getur hęglega oršiš 9 mįnušir.  Žann vetur veršur neyšarįstand į Ķslandi vegna raforkuleysis sem leiša mun til skömmtunar og taps śtflutningsveršmęta, sem gęti numiš fjóršungi śtflutningstekna ķ venjulegu įrferši.  Aš stefna landinu inn ķ žessa ófęru er fullkomiš glapręši, žótt annaš og sterkara orš ętti betur viš žessa stöšu mįla.   

 

 

  

 


Sumir pakkar eru forsendingar

Žaš er ljóst, aš fundur nokkurra hverfafélaga ķ Reykjavķk markar tķmamót ķ barįttu sjįlfstęšismanna gegn innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks Evrópusambandsins, ESB, ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš, EES.  Engum vafa er undirorpiš, aš fleiri félög į landinu munu fylgja ķ kjölfariš og leita eftir afstöšu žingmanna flokksins ķ sķnum kjördęmum.  

Höfundur Reykjavķkurbréfs Morgunblašsins, dags. 31.08.2018, gerši žennan vatnaskilafund aš umręšuefni meš mjög jįkvęšum og įhugaveršum hętti, enda gat hann trśtt um talaš, męttur sjįlfur į svęšiš.  Höfundur Reykjavķkurbréfsins er alfariš mótfallinn innleišingu žessa "orkupakka" ķ ķslenzka löggjöf vegna Stjórnarskrįrbrota, sem ķ henni felast, og vegna žess, aš "efnislega vęri žessi innleišing žess utan frįmunalega óhagstęš hinni ķslenzku žjóš, og dęmin, sem nefnd voru, tóku af öll tvķmęli ķ žeim efnum".

Žį veršur ekki betur séš en höfundurinn lżsi yfir vantrausti į nżlegri nefndarskipan utanrķkisrįšherra um reynsluna af EES, er hann skrifar:

"Varla dettur nokkrum manni ķ hug, aš žeir, sem hafa stašiš meš svo óbošlegum hętti aš mįlum, séu fęrir um aš leggja mat į framvinduna fram aš žessu."

Undir žetta skal taka og bęta viš meš hlišsjón af žessu Reykjavķkurbréfi, aš meiri žörf er į skipan hęfileikafólks um valkostina, sem Ķslendingar eiga viš EES, žvķ aš öllum öšrum en naušhyggjumönnum mį ljóst vera, aš rannsaka žarf žessa kosti og leggja mat į žį raunhęfustu og hagkvęmustu.  Žetta hafa Noršmenn žegar gert og gefiš śt 188 bls. skżrslu ķ A4-broti.  Žessa skżrslu geta Ķslendingar reyndar tekiš sér til fyrirmyndar og hagnżtt sér aš breyttu breytanda.  

Veršur nś aftur vikiš aš hinu įgęta Reykjavķkurbréfi. Um hegšun stjórnmįlamanna og embęttismanna žeirra ķ trįssi viš vilja yfirgnęfandi meirihluta žjóšarinnar samkvęmt skošanakönnun Maskķnu ķ vor skrifaši höfundurinn:

"Embęttiskerfiš ber enga įbyrgš, en stjórnmįlamenn gera žaš, og sjįlf stjórnarskrįin męlir fyrir um, aš žannig skuli žaš vera.

En fundarsóknin ķ kjölfar einnar blašaauglżsingar samdęgurs svarar žvķ til, aš žessu mįli veršur ekki svo aušveldlega svindlaš ķ gegn, žótt brotaviljinn viršist óžęgilega einbeittur."

Höfundur lżsti sķšan, hvernig žessi ókręsilegi pakki var opnašur af framsögumönnum fundarins:

"Fjórir prżšilegir framsögumenn voru į fundinum um orkumįlapakkann.  Žeir voru hver meš sinn žįtt undir, og var žaš gagnlegt.  Um sumt virtist mįliš flókiš, en į daginn kom, aš žaš, sem skiptir mįli, var einfalt.  Erindin voru ķtarleg og vönduš og fundarmenn virkir, og žvķ teygšist verulega į fundinum įn žess aš žynntist į bekkjunum."

Höfundur Reykjavķkurbréfsins tengdi "orkupakkamįliš" mjög sterklega viš Stjórnarskrįna og minnti į stefnumörkun Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins ķ marz 2018 um, aš ekki skyldi verša um aš ręša frekara valdframsal til erlendra stofnana yfir orkumarkašsmįlum Ķslands:

"Fréttir af "formannafundi ķ Žingvallabę" bįru allar meš sér, aš tilgangurinn var ekki annar en sį aš lęšast aftan aš ķslenzku fullveldi.  Og nś viršist žessi orkupakki oršinn aš bögglingi Sjįlfstęšisflokksins !  

Landsfundur hefur žegar afgreitt mįliš meš žunga.  Žaš var m.a. gert į sama fundi og nśverandi išnašarrįšherra var kjörinn varaformašur.  

Žess vegna er erfitt aš horfa upp į žann rįšherra lįta rugla sig ķ rķminu.  Rökin, sem helzt eru nefnd, eru ekki beysin.   "Žaš myndi eitthvaš mjög alvarlegt koma fyrir, ef viš hlżšum ekki skrifstofumönnum ķ Brüssel, eins og viš gerum alltaf."

Žetta var reyndar inntakiš ķ gerningavešri įróšursins vegna Icesave.  

Og žvķ er gjarnan bętt viš, aš Brüsselvaldiš gęti tekiš upp į aš refsa okkur, ef viš hlżddum ekki fyrirmęlum žess."

Į téšum Valhallarfundi mįtti rįša žaš af erindi Stefįns Mįs Stefįnssonar, sérfręšings ķ Evrópurétti, aš fulltrśar Ķslands ķ sameiginlegu EES-nefndinni og/eša yfirmenn žeirra ķ utanrķkisrįšuneytinu hafi hlaupiš į sig meš žvķ aš gera ekki fyrirvara viš atriši Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB, sem greinilega brjóta ķ bįga viš ķslenzku Stjórnarskrįna.  Stefįn Mįr rįšlagši aš hafna žessum lagabįlki ESB aš svo komnu mįli.  Vönduš greiningarvinna yrši aš fara fram, enda vęri žanžol Stjórnarskrįrinnar raunverulega brostiš, žegar į upphaflega EES-samninginn og allar višbęturnar viš hann vęri litiš.

"Į žetta [synjun Evrópugerša] hefur aldrei reynt, žvķ aš Ķsland kyngir jafnan öllu.  En Brussellišiš, sem litla fólkiš ķ rįšuneytunum umgengst, eins og börn umgangast leikskólakennara, hefši enga stöšu til aš yggla sig ķ žessum efnum.  Žaš į ekki viš, eins og hefur legiš fyrir frį fyrsta degi og mįtti lesa śr žessum fķna fundi ķ Valhöll.

ESB er sem stofnun fullkomlega ljóst, eša ętti aš vera žaš, aš Ķsland mętti aldrei og myndi aldrei lögtaka reglugeršir eša tilskipanir, sem žvķ vęri óheimilt ķ stjórnarskrį.  

Frį fyrsta degi samningavišręšna um EES var višsemjandanum gerš grein fyrir žessari stašreynd.  Rķkisstjórnin fékk vandašan hóp fręšimanna til aš fara yfir žaš, hvort EES-samningurinn stęšist Stjórnarskrį, enda hafši ķ įtökum um hann veriš fullyrt, aš svo vęri ekki.  Andstęšingarnir nutu lögfręšiašstošar aš sķnu leyti og fengu žį nišurstöšu, aš EES-samningurinn fęri śt fyrir mörkin, sem stjórnarskrįin leyfši.  Rķkisstjórnin og aukinn meirihluti Alžingis féllst hins vegar į žaš mat, sem hin opinbera laganefnd hafši ķ sinni nišurstöšu.  En žaš fór aldrei į milli mįla og var višurkennt og ķtrekaš į fundinum į fimmtudag, aš žar var fariš aš yztu mörkum."

Alvarlegast og hęttulegast viš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB į Ķslandi er, aš samkvęmt honum veršur stofnaš til embęttis ķ landinu, sem veršur algerlega utan lżšręšislegs, innlends ašhalds, žannig aš hvorki löggjafarvald, framkvęmdavald né dómsvald geta haft įhrif į gjöršir žessa embęttis.  Embęttinu er ętlaš eftirlits- og stjórnunarhlutverk meš flutningskerfi raforku ķ landinu og tekur žannig viš nśverandi hlutverkum Orkustofnunar og išnašarrįšuneytis į žessu sviši, rżnir og samžykkir netmįla (tęknilega tengiskilmįla) Landsnets og dreifiveitna og gjaldskrįr žessara fyrirtękja.  Embęttinu er jafnframt ętlaš ęšsta eftirlitshlutverk meš raforkumarkašsmįlum landsins.  Žótt žaš hafi ekki vald til aš skipa fyrir um fyrirkomulag markašarins fyrr en tenging viš rafkerfi ķ Orkusambandi ESB er komin į framkvęmdastig, žį mį fastlega gera rįš fyrir, aš embętti žetta, Landsreglarinn, muni hvetja til upptöku uppbošskerfis raforku aš hętti ESB frį fyrsta degi.  

Ķ tveggja stoša kerfi EES į ESA-Eftirlitsstofnun EFTA aš gegna hlutverki framkvęmdastjórnar ESB gagnvart EFTA-löndunum.  Ķ samningum innan EES, vęntanlega ķ Sameiginlegu EES-nefndinni, var hins vegar ESA-svipt sjįlfstęši sķnu gagnvart ACER og veršur aš taka viš śrskuršum, tilmęlum og fyrirmęlum frį framkvęmdastjórn ESB og Orkustofnun ESB-ACER og framsenda slķkt til Landsreglarans.  Žarna eru hagsmunir Ķslands algerlega bornir fyrir borš, landiš er nįnast innlimaš ķ ESB į raforkusvišinu. Žetta er į mešal grófustu Stjórnarskrįrbrota, sem sézt hafa. 

Lżsingu į samningum EFTA og ESB um žetta er aš finna ķ frumvarpi norsku rķkisstjórnarinnar nr 4 S (2017-2018): 

"Samžykki į įkvöršun EES-nefndarinnar nr 93/2017 frį 5. maķ 2017 um innleišingu réttarfarsįhrifanna ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum ķ EES-samninginn",

og er į žessa leiš ķ žżšingu pistilhöfundar:

"Eftirlitsstofnun EFTA skal, žegar hśn gerir slķkar samžykktir [er fara til Landsreglarans - innsk. BJo], reisa samžykktina į drögum frį ACER.  Slķk drög eru ekki lagalega bindandi fyrir Eftirlitsstofnun EFTA.  Žaš er grundvallar forsenda fyrir fyrirkomulaginu, sem samiš hefur veriš um, aš Eftirlitsstofnun EFTA muni, skömmu eftir móttöku slķkra draga frį ACER, gera samhljóša eša nęstum samhljóša samžykkt."

Žar meš er ķslenzki raforkumarkašurinn og flutnings- og dreifikerfin komin undir stjórn framkvęmdastjórnar ESB um nokkra milliliši.  Žaš er m.a. žetta, sem įtt er viš,žegar rętt er um hęttuna, sem fullveldi landsins og sjįlfstęši stafar af žessum lagabįlki. Eftir samkeppnismarkašsvęšingu ķslenzka raforkumarkašarins getur oršiš stutt ķ kvörtun ESA til ķslenzku rķkisstjórnarinnar śt af žvķ, aš rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun skekki mjög samkeppnisstöšuna į markašinum, sjį Valhallarręšu, 30.08.2018 ķ višhengi.  Žar meš er ESB komiš meš klęrnar ķ alla 4 geira raforkukerfisins.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hvaša vandamįl į ACER aš leysa hérlendis ?

Morgunblašiš birti 9. įgśst 2018 frétt į bls. 20 um raforkuverš til almennings ķ 33 Evrópulöndum, eins og žaš er reiknaš af Hagstofu Evrópusambandsins, Eurostat.  Einingin er cEUR/kWh (evrusent į kķlówattstund), og trónir Belgķa efst meš 28,5 og Kósóvó er lęgst meš 6,6.  Ķsland er ķ 21.-23. sęti meš 12,4 cEUR/kWh eša 15,5 ISK/kWh m.v. 125 ISK/EUR.  Žaš eru 20 ESB rķki fyrir ofan Ķsland og 3 fyrir nešan.  Ķsland stendur vel aš vķgi ķ žessum samanburši, og žaš er mjög ólķklegt, aš innleišing Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB į Ķslandi mmundi leiša til lękkunar į raforkuverši hérlendis, žvķ aš samkeppnisžįtturinn, raforkuvinnslan sjįlf, spannar ašeins um 40 % af ofangreindu verši į Ķslandi.  

Žvert į móti getur žessi innleišing haft skašleg įhrif hérlendis, žvķ aš markašskerfi ESB/ACER letur fremur en hvetur ķslenzk orkufyrirtęki til aš fjįrfesta ķ nżjum virkjunum, og žar af leišandi eykst hęttan į afl- og orkuskorti hér meš žeim mikla samfélagslega kostnaši, sem hann hefur ķ för meš sér.  Įstęšan er sś, aš vinnslukostnašur nżrra virkjana į Ķslandi er hęrri en fyrri virkjana, öfugt viš stöšuna ķ ESB-löndunum, og žar af leišandi versnar samkeppnisstaša žeirra, sem hérlendis reisa nżjar virkjanir ķ orkumarkašskerfi ESB.

Ef innleišing Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB į Ķslandi leišir til lagningar aflsęstrengs til śtlanda, en slķkur er ķ framvinduskżrslu ACER frį 07.07.2017, "Consolidated Report on the progress of Electricity and Gas Projects of Common Interests for the year 2016", skrįšur į rannsóknarstigi, žį er alveg įreišanlegt, aš raforkuverš į Ķslandi mun hękka verulega, bęši vegna aukinnar eftirspurnar, fjölda nżrra virkjana og vegna naušsynlegrar eflingar flutningskerfisins til aš flytja raforkuna aš sęstrengnum. Sį kostnašur lendir į notendum innanlands samkvęmt reglum ESB/ACER.  

Raforkukerfiš į Ķslandi er allsendis ófullnęgjandi, en markašshagkerfi ESB/ACER leysir engan veginn śr žeim vanda, žvķ aš mestu vandkvęšin eru bundin viš einokunarstarfsemina.  Flutningskerfi Landsnets annar ekki nśverandi raforkužörf į nokkrum stöšum og annar ekki žörfum orkuskiptanna, nema į einstaka staš.  Įreišanleika flutningskerfisins er vķša įbótavant, og įreišanleika dreifikerfanna er mjög vķša įbótavant.

Žann 8. įgśst 2018 varš straumlaust ķ 9 klst samfleytt ķ Hveragerši, sem er 2300 manna bęjarfélag meš fjölbreytta atvinnustarfsemi. Skammhlaup varš ķ jaršstreng.  Ljóst er, aš varnir ašalspennisins ķ ašveitustöš Hverageršis hafa veriš ranglega stilltar eša bilašar, žvķ aš žetta strengskammhlaup leiddi til bilunar ašalspennisins.  Žaš er glęfralegt og óvišunandi fyrir bęjarfélag į borš viš Hveragerši, aš bilun ķ ašalspenni geti leitt til langvarandi straumleysis.  Ķ ašveitustöš Hverageršis veršur aš bśa svo um hnśtana, aš ein bilun geti ekki valdiš meira en einnar klst straumleysi aš hįmarki.  Til žess žarf annar eins spennir aš vera tilbśinn til innsetningar, ef hinn rofnar frį kerfinu.  

Frétt Morgunblašsins af žessum atburši 9. įgśst 2018,

"Engin starfsemi ķ nķu klukkustundir",

hófst žannig:

""Samfélagiš lamašist algjörlega, og mašur sį, hversu virkilega hįš viš erum rafmagninu", segir Aldķs Hafsteinsdóttir, bęjarstjóri ķ Hveragerši, um rafmagnsleysi, sem kom upp ķ bęnum ķ gęr og stóš yfir ķ um 9 klukkustundir. Rafmagn er nś komiš į ķ bęnum og allt komiš ķ samt lag.  Spurš um, hvort rafmagnsleysiš hafi valdiš miklu tjóni, kvešur Aldķs jį viš.  Nefnir hśn ķ žvķ samhengi fyrirtęki, sem uršu af višskiptum ķ kjölfar rafmagnsleysins."

Žį var vištal viš kynningarstjóra RARIK, sem er dreifingarfyrirtęki Hvergeršinga, Rósant Gušmundsson:

"Aš sögn Rósants geta bilanir ķ aflspennum komiš upp, hvenęr sem er.  Meš réttu višhaldi sé bilanatķšni žeirra hins vegar afar lįg. [Hér er sį hęngurinn į, aš "rétt višhald" veršur ekki framkvęmt, ef ekki er hęgt aš taka spenninn śr rekstri įn straumleysis hjį notendum.  M.a. žess vegna eru 2 spennar naušsynlegir, og hęgt į aš vera aš flytja įlagiš į milli žeirra įn straumleysis hjį notendum - innsk. BJo.]

"Aflspennar geta bilaš, hvenęr sem er.  Ef sagan er samt skošuš, kemur ķ ljós, aš meš réttu višhaldi er tķšni bilana lįg.  [Rétt višhald felur lķka ķ sér réttar stillingar lišaverndar og prófanir į lišavernd - innsk. BJo.]  Ķ ljósi žess, hve dżrir aflspennar eru, žį er išulega ekki gert rįš fyrir tvöföldu öryggi meš aukaspenni į hverjum staš, heldur reynt aš hafa tiltękan varaspenni, sem mį flytja į svęšiš, žegar žörf krefur", segir Rósant."

Fyrir yfir 2000 manna notendahóp er žetta einfaldlega rangt mat.  Kostnašur žeirra af slķku straumleysi réttlętir fullkomlega tvöfalt kerfi.  RARIK veršur aš gera meiri kröfur til sķn um gęši žjónustunnar en žessi ummęli gefa til kynna, og sveitarfélagiš ętti aš krefjast nįkvęmrar greiningar į žessu atviki og į  kostnašinum, sem tvöföldun ķ žessu tilviki mundi hafa ķ för meš sér fyrir notendur.

Elķas Elķasson, sérfręšingur ķ orkumįlum, skrifaši afar skilmerkilega grein ķ Morgunblašiš žann 9. įgśst 2018 um reginmun į raforkukerfi Ķslands og ESB-landanna, sem gerir žaš aš verkum, aš žaš er ekki hęgt aš beita markašsašferšum ESB/ACER į ķslenzka raforkumarkašinn įn žess aš valda atvinnulķfinu hér og öllum almenningi skakkaföllum. Rökrétt įlyktun af žeirri nišurstöšu er, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB į ekkert erindi inn ķ ķslenzka löggjöf.  Ķslendingar eru sķšur en svo bundnir af samžykktum į löggjafarsamkomum annarra EFTA-rķkja į žessari framandi ESB-löggjöf, og Alžingi ętti žvķ hiklaust aš synja žessu mįli samžykkis, žegar žaš kemur žar til afgreišslu.

Lokakafli téšrar greinar, 

"Markašstrś og raunveruleiki", 

hljóšaši svo:

"Viš žęr ašstęšur, sem hér eru, getur óheftur markašur samkvęmt forskrift ESB ekki tryggt notendum nęgilegt öryggi og lįgt orkuverš įn aškomu stjórnvalda.  Allt žetta merkir lķka, aš hęgt veršur aš setja spurningar viš žaš, hvaš raforkumarkašur hér getur oršiš frjįls ķ raun, en samt veršur aš reyna.  Žaš mį ekki gefast upp į žvķ aš nżta markašslögmįlin til aš auka hagkvęmni ķ raforkuvinnslu og flutningi til hagsbóta fyrir almenna notendur raforku ķ landinu.

Eins og kemur fram ķ forsendukafla tilskipunar ESB nr 75/2009, žį er ein meginįstęša fyrir tilurš hennar tregša einhverra innan ESB til aš setja žęr reglugeršir og leggja ķ žęr fjįrfestingar, sem žarf til aš mynda frjįlsan, nęgilega virkan markaš yfir landamęri innan bandalagsins.  Į žessu er tekiš ķ tilskipuninni, meš žvķ aš hvert rķki ESB skal stofna embętti landsreglara, og hafi žeir meš sér samstarf, sem nż stofnun, ACER, heldur utan um.  Žannig fęr žessi stjórnarstofnun ESB sterkt įhrifavald inn ķ raforkukerfi hvers lands, framhjį öllum öšrum stjórnvöldum og beitir žvķ til aš samręma reglugeršir žeirra.  Žetta leysir engin okkar vandamįla, nema sķšur sé."

Landsreglari ESB yfir raforkumįlum į Ķslandi yrši algerlega einstęšur ķ sögu stjórnskipunar į Ķslandi frį 1. desember 1918.  Stofnun žessa embęttis felur ķ sér opinbert valdframsal til yfiržjóšlegrar stofnunar, sem er Stjórnarskrįrbrot į Ķslandi.  Žegar af žeirri įstęšu ber Alžingi aš hafna vęntanlegri žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra um innleišingu umrędds lagabįlks.  

Kerfi ESB er tęknilega ófęrt um aš lękka orkuverš į Ķslandi og samtķmis aš tryggja nęgt framboš raforku.  Hér žarf aš leggja aušlindagjald į orku frį virkjunum 20 įra og eldri til aš mynda hvata til nżrra virkjana.  

 

 

 

 

 

 


Lokar į lękna og sóar opinberu fé

Heilbrigšisrįšherra hefur gjörsamlega gengiš fram af lęknastéttinni.  Žetta framgengur af blašagreinum, sem lęknar hafa fengiš birtar ķ sumar.  Hér veršur ein slķk gerš aš umfjöllunarefni. Žar er talaš tępitungulaust. Greinin birtist ķ Fréttablašinu 26. jśnķ 2018 undir heitinu:

"Rįšherra lęsir śti lęknana og kastar krónunni",

og eru höfundarnir Žórarinn Gušnason, hjartalęknir og formašur Lęknafélags Reykjavķkur og Ragnar Freyr Ingvarsson, gigtarlęknir.  

Žeir sżna žar meš skżrum hętti fram į, aš śtreikningar Rķkisendurskošunar um 60 % kostnašaraukningu rķkisins viš žjónustu einkalęknastofa į 5 įra bili 2012-2017 sé villandi og nęr sé 10 % kostnašaraukning eša 2 % raunaukning į įri, sem žeir skżra į eftirfarandi hįtt:  

"Fólksfjölgun var um 1,5 % į įri, og žegar öldrun žjóšarinnar er bętt viš, mį reikna meš 2 % aukinni žjónustužörf į įri.  Žį stendur eftir rśmlega 2 % hękkun į įri eša samtals 10 % į fyrrnefndu fimm įra tķmabili.  Sś hękkun varš einfaldlega til vegna flutnings verka frį spķtölunum ķ žetta ódżrara śrręši, og aušvelt er aš ķmynda sér, aš meš žvķ sparist talsveršir fjįrmunir samhliša žvķ, aš žjónusta viš sjśklinga batnar.  Verk hafa fęrzt śt frį Landsspķtala, en mikiš af žvķ, sem gert var į St. Jósefsspķtala fluttist lķka inn į samninginn į žessu tķmabili.  Vonandi er, aš nįkvęmni Rķkisendurskošanda ķ įlitsgjöf sinni og śtreikningum sé aš öllu jöfnu meiri en ķ žessu tilviki."

Röksemdir rįšherrans fyrir ašför hans aš einkareknum lęknastofum standast ekki rżni, hvaš sem kostnašaraukningu lķšur.  Um žaš vitnar samanburšur į einingarkostnaši skżru mįli, eins og fram kemur ķ nešangreindri tilvitnun:

"Sumt liggur žó ljóst fyrir og talar skżru mįli um mismunandi kostnaš eftir žvķ, hver veitir žjónustuna.

Dęmi: lęknisheimsókn ósjśkratryggšra einstaklinga (t.d. feršamanna), sem borga fullt verš fyrir žjónustuna, er mun hagkvęmari į stofu sérfręšings en bęši į heilsugęzlu og į göngudeild Landsspķtalans.  Heimsókn til sérfręšings į stofu kostar ķ heildina 8.700 kr, į heilsugęzlu 9.600 kr, og dżrust er hśn, eša 13.200 kr, į göngudeild spķtala.  Heimsóknin į stofu kostar žannig 4.500 kr minna en į göngudeild Landsspķtalans, sem žżšir, [aš göngudeildin er tęplega 52 % dżrari en stofan - innsk. BJo]."

Glópska rįšherrans ķ sinni żtrustu mynd aš fęra 500.000 heimsóknir frį lęknastofum į göngudeildir spķtala mundi auka samfélagslegan kostnaš um 2,3 milljarša króna į įri.  Žaš veršur aš brjóta žennan hęttulega rįšherra į bak aftur.

Lokakaflinn ķ įgętri grein lęknanna styšur žetta įkall:

"Sitjandi heilbrigšisrįšherra og tveir sķšustu forverar hans hafa samt ķtrekaš brotiš žennan góša samning, m.a. meš einhliša lokun į nżlišun lękna, sem žar meš eru lęstir śti śr landinu.  Samningurinn rennur śt um nęstu įramót, og rįšherra hefur margoft lżst žvķ yfir, aš nżr samningur verši aldrei geršur, nema į gjörbreyttum grunni.  Ódżrasta og bezta heilbrigšiskerfi ķ heimi veršur aš vķkja til aš flytja žjónustuna inn ķ rķkisrekstur, hvaš sem žaš kostar.  Og žaš veršur dżrt, žvķ aš hvort sem aukning umsvifa sérfręšilękna į stofu męlist 12 % į įri eša 2 %, leišir sś aukning til mikils heildarsparnašar ķ kerfinu.  Sé fariš ķ hina įttina, og kerfiš rķkisvętt, eykst kostnašur verulega į sama hįtt.

Augljóst er, aš heilbrigšisyfirvöld eru į villigötum.  Į mešan alžjóšleg žróun er ķ žį įtt, aš žjónusta hefšbundinna spķtala minnkar samhliša aukinni žekkingu og tękni, sem einfaldar lęknisverkin, ręr ķslenzki heilbrigšisrįšherrann į móti straumnum.  Hann setur śrelt sjónarmiš ķ öndvegi og setur stefnuna į aš spara aurinn og kasta krónunni.  Fjįrhagslega er ekkert vit ķ žvķ, en alvarlegast er, aš meš įformum sķnum lęsir hann lķka unga lękna og nżja žekkingu śti śr landinu.  Žennan glórulausa kśrs žarf aš leišrétta strax, opna samninginn, endurnżja hann og tryggja, aš žjónusta sérfręšilękna verši įfram innan opinbera kerfisins.  Lķšan og heilsa ķslenzkra sjśklinga og grunnstošir heilbrigšiskerfisins eru ķ hśfi."

Žingmenn hljóta aš lįta til sķn taka į komandi žingi vegna hneykslanlegrar framgöngu heilbrigšisrįšherra ķ nafni fįrįnlegrar hugmyndafręši, sem veldur stórfelldri sóun almannafjįr og skeršingu į atvinnufrelsi nżrra sérfręšilękna, sem hefja vilja brįšnaušsynlega starfsemi hér į landi.  Žessi rįšherra er ķ einu orši sagt tķmaskekkja. 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband