Utanrķkisrįšuneyti į hįskabraut - hvaš gerir forseti ?

Utanrķkisrįšuneyti Ķslands er oršiš bert aš einfeldningslegri rangtślkun į mati lagaprófessors og sérfręšings ķ Evrópurétti į žvķ, hvort innleišing nżrrar persónuverndarlöggjafar Evrópusambandsins, ESB, ķ EES-samninginn, og žar meš upptaka löggjafarinnar ķ lagasafn Ķslands, brjóti ķ bįga viš stjórnarskrį Ķslands eša ekki. 
Stefįn Mįr Stefįnsson var stjórnvöldum til rįšuneytis į undirbśningsstigum mįlsins og skrifaši skżrslu.  Utanrķkisrįšherra og hans fólk viršast hafa lesiš hana eins og skrattinn Biblķuna, ž.e.a.s. aftur į bak, og nišurstašan er eftir žvķ, klśšur.  Veršur žessum oršum nś fundinn stašur meš žvķ aš vitna ķ frétt Hjartar J. Gušmundssonar į vef Morgunblašsins, 18. jśnķ 2018:
    1.   "Stefįn Mįr benti ķ žvķ sambandi į [hann rįšlagši stjórnvöldum aš snśa af markašri braut innleišingar], aš įkvaršanir, sem teknar vęru af stofnun Evrópusambandsins, vęru afar einhliša, en įkvešin gagnkvęmni vęri mikilvęgur žįttur viš mat į mörkum leyfilegs framsals rķkisvalds samkvęmt stjórnarskrįnni.  Žęr vęru einnig ķ andstöšu viš tveggja stoša kerfiš og į svig viš žann fyrirsjįanleika, sem gert hafi veriš rįš fyrir viš undirritun EES-samningsins [sem sagt žessi innleišing er bęši Stjórnarskrįrbrot og brot į EES-samninginum-tślkun BJo].
    2. "Fram kemur ķ greinargerš utanrķkisrįšherra, aš ekki hafi veriš talin žörf į aš fara žį leiš, aš Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) héldi utan um framkvęmd persónuverndarlöggjafarinnar hér į landi ķ staš stofnunar Evrópusambandsins, žar sem umręddar valdheimildir beindust ašeins aš hinu opinbera hér į landi og stofnunum žess, en ekki aš einstaklingum og lögašilum.  Fram kemur ķ įlitsgerš Stefįns Mįs, aš žetta sé įkvešiš višmiš, sem hafa verši ķ huga, žegar heimildir til framsals valds séu metnar. Hins vegar segir hann ķ samtali viš mbl.is, aš žar skipti miklu mįli, hvort um sé aš ręša raunverulegar sjįlfstęšar įkvaršanir stofnunar į vegum EFTA, eša hvort hśn sé ķ raun ašeins aš afrita įkvaršanir stofnana Evrópusambandsins. [Žessi orš Stefįns Mįs eiga t.d. viš Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, žar sem um žaš er samiš į milli EFTA og ESB, aš ESA skuli vera millilišur bošskipta į milli ACER og nżrrar sjįlfstęšrar orkustofnunar ķ EFTA-löndum EES.  Žar sem ESA i žessu tilviki er ašeins stimpilstofnun, er žarna um aš ręša heimildarlaust framsal rķkisvalds til yfiržjóšlegar stofnunar, ACER - innsk. BJo.]  Žar er vķsaš til žess, žegar stofnun į vegum EFTA tekur įkvöršun į grundvelli uppkasts frį stofnun Evrópusambandsins. "Ef um er aš ręša stofnun, sem tekur ekki sjįlfstęšar įkvaršanir, heldur hefur bara žann tilgang aš stimpla eitthvaš, sem annar gerir, žį er tęplega unnt aš ręša um ašra stoš.  Žį er hśn bara millilišur.  Formlega tekur hśn žį įkvöršun, og žaš skiptir aš vķsu einhverju mįli.  Žaš, sem mestu mįli skiptir, er žó, aš hśn tekur enga sjįlfstęša įkvöršun um efni mįlsins." [Žaš er rangt hjį utanrķkisrįšherra, aš valdheimildir Persónuverndarrįšs beinist einvöršungu aš stofnunum hins opinbera hérlendis.  Kęru einstaklinga eša lögašila hérlendis į mįlsmešferš Persónuverndarstofnunar veršur vķsaš til Persónuverndarrįšs ESB, og žar meš mun śrskuršur žess hafa bein įhrif į einstaklinga og/eša fyrirtęki hérlendis.  Žaš strķšir gegn ķslenzku stjórnarskrįnni.  Gjöršina mį žess vegna ekki leiša ķ lög hérlendis - innsk. BJo.]
    3. "Stefįn Mįr segir mikilvęgt aš horfa heildstętt į žaš framsal valds, sem įtt hefur sér staš, en ekki ašeins einstakar geršir, sem teknar eru upp ķ gegnum EES-samninginn.  Saman teknar séu slķkar geršir, sem teknar hafa veriš upp ķ EES-samninginn eftir gildistöku hans aš verša talsveršur pakki.  Žegar gętt sé aš žvķ, aš EES-samningurinn hafi į sķnum tķma veriš talinn į mörkum žess, sem stjórnarskrįin leyfši, aš žvķ er varšar framsal rķkisvalds [mį ętla, aš nś sé komiš śt fyrir leyfileg mörk Stjórnarskrįr-innsk. BJo]. Af žvķ leiši, aš žvķ séu takmörk sett, hve miklu sé hęgt aš bęta viš hann aš óbreyttri stjórnarskrį." [Hér kvešur Stefįn Mįr upp śr um žaš į hófsaman hįtt, aš stöšva verši žennan stanzlausa straum innleišinga višbóta ķ EES-samninginn, žvķ aš ķ heildina séš sé framsal rķkisvalds oršiš meira en Stjórnarskrįin heimili.  Žaš er brżnt, aš forseti lżšveldisins gefi gaum aš žessu atriši og öšrum ķ įlitsgerš prófessors Stefįns Mįs Stefįnssonar, žegar hann veltir žvķ fyrir sér, hvort hann į aš samžykkja eša synja žessum lögum samžykkis-innsk. BJo.]

"Stefįn Mįr segir ekkert hafa veriš žvķ til fyrirstöšu lagalega séš, aš farin vęri sś leiš, aš įkvaršanir varšandi persónuverndarlöggjöfina gagnvart EFTA/EES-rķkjunum vęru teknar af stofnunum į vegum EFTA, sem rķkin ęttu ašild aš, ķ staš žess, aš žęr vęru teknar af ESB ķ andstöšu viš tveggja stoša kerfi EES-samningsins."

 

Žaš žarf enga mannvitsbrekku til aš gera sér grein fyrir, hvaš hér er į feršinni. ESB nennir ekki lengur aš sinna séržörfum EFTA-landanna innan EES.  Žaš er oršin skošun Framkvęmdastjórnarinnar, aš ófęrt sé aš žurfa aš hefja samningavišręšur viš EFTA-rķkin um undanžįgur eša sérafgreišslu, žegar ESB-rķkin hafa loksins nįš lendingu sķn į milli.  Žess vegna var tveggja stoša lausninni hafnaš ķ žessu persónuverndarmįli aš kröfu ESB, og EFTA-löndin innan EES fį sömu mešhöndlun og ESB-löndin.  Žetta leišir hins vegar til fyrirkomulags, sem stjórnarskrįr Ķslands og Noregs heimila ekki.  Ķ hnotskurn sżnir žetta, aš EES-samstarfiš, eins og til žess var stofnaš įriš 1993, er nś komiš aš fótum fram.  

Sérfręšingur rķkisstjórnarinnar viš undirbśning žessa mįls birti henni nišurstöšur sķnar į eins skżran og afdrįttarlausan hįtt og honum var aušiš sem fręšimašur ķ Evrópurétti.  Hann var hins vegar ekki settur dómari ķ mįlinu, og žess vegna bar nišurstaša hans ekki blę dómsśrskuršar.  Žetta notfęrši utanrķkisrįšherra sér meš ósanngjörnum og ófaglegum hętti og sneri nišurstöšu sérfręšingsins į haus, ž.e. žannig, aš hann telji innleišinguna "standast stjórnarskrįna". "Ašspuršur segir Stefįn Mįr, aš žarna sé nokkuš frjįlslega fariš meš", skrifaši Hjörtur Gušmundsson.  Flestir skilja įšur en skellur ķ tönnunum.  

 Śr žvķ sem komiš er, ber Alžingi aš hreinsa andrśmsloftiš og efna til žjóšaratkvęšagreišslu um įframhaldandi ašild aš EES eša uppsögn EES-samningsins.  Viš gildistöku uppsagnar tekur gildi frķverzlunarsamningur, sem ķ gildi var viš ESB fyrir 1994, įsamt almennum višskiptaskilmįlum WTO (Alžjóša višskiptastofnunin), sem hafa žróazt mjög til bóta ķ įtt til frķverzlunar ķ įranna rįs.  Išnvarningur var tollfrjįls og sjįvarafuršir meš aš hįmarki 6 % toll, sem góšar lķkur eru į, aš fengist lękkašur meš vķsun ķ WTO og nżlegan višskiptasamning į milli ESB og Kanada, jafnvel afnuminn.  Ķ millitķšinni mį semja um gagnkvęm atvinnuréttindi, nįmsréttindi og vķsindasamstarf įsamt öšru, sem ęskilegt er aš halda; ķ stuttu mįli allt annaš en kvöšina um aš taka upp  žęr gjöršir ESB, sem sambandiš telur, aš erindi eigi inn ķ EES-samninginn.  

 


Fiona Reilly og einpóla aflsęstrengur

Žann 14. jśnķ 2018 birtist frétt ķ Višskipta Mogganum um nżja višskiptahugmynd fyrir aflsęstreng į milli Bretlands og Ķslands. Žar var smįvištal viš Fionu Reilly, framkvęmdastjóra fyrirtękisins Atlantic Superconnection, sem kynnt hefur ķslenzkum stjórnvöldum hugmynd starfsmanna fyrirtękisins um ódżrara sęstrengsverkefni meš minni flutningsgetu en įšur hefur veriš ķ umręšunni. Žarna er óbein stašfesting į žvķ, aš fyrri sęstrengshugmyndir hafa ekki veriš aršbęrar. Er žessi śtfęrsla įhugaveršari frį ķslenzkum sjónarhóli séš en fyrra fyrirkomulag ?

Fréttina bar aš meš undarlegum hętti.  Ķ staš žess aš kynna žessa višskiptahugmynd meš formlegum hętti fyrir žjóšinni, lęšist išnašarrįšuneytiš meš veggjum og eftirlętur Bretum frumkynninguna ķ Višskipta Mogganum.  Er žaš eftir öšru metnašarleysi ķ žessu rįšuneyti, sem setti ķ maķ 2018 į koppinn:

"starfshóp meš aškomu allra žingflokka til aš vinna orkustefnu fyrir Ķsland.  Er žess vęnzt, aš hópurinn leggi tillögur sķnar fyrir rįšherra ķ byrjun įrs 2020.  Mešal verkefna hópsins er aš horfa til hugmynda um śtflutning raforku frį Ķslandi um sęstreng.  Morgunblašiš leitaši višbragša rįšherra viš hugmyndum Atlantic Superconnection um lagningu fyrrnefnds strengs, en engin višbrögš komu frį rįšuneytinu."

Žetta stóš ķ baksvišsfrétt Stefįns E. Stefįnssonar, 15. jśnķ 2018, ķ Morgunblašinu, og sżnir, hversu rislįgt žetta rįšuneyti er um žessar mundir, rįšuneyti, sem hvetur Alžingi til aš kokgleypa Žrišja orkumarkašslagabįlk Evrópusambandsins (ESB) į žeim forsendum, aš hann mundi hafa hér lķtil sem engin įhrif hérlendis, svo lengi sem engin raftenging sé į milli Ķslands og śtlanda.  Žar er fariš meš rangt mįl og litiš framhjį žeirri stašreynd, aš hlutverk téšs lagabįlks er einmitt aš fęra ESB völd til aš ryšja śr vegi hindrunum ķ einstökum löndum gegn nżjum og bęttum raftengingum į milli landa.  "Oh, sancta simplicitas !"

Öll framganga išnašarrįšuneytisins ķ sęstrengsmįlum er óbošleg landsmönnum.  Rįšherrann getur ķ hvoruga löppina stigiš og ętlar ekki aš gera žaš fyrr en aš tveimur įrum lišnum. Einkafyrirtęki, sem stęši frammi fyrir brżnu śrlausnarefni um nżtingu nįttśruaušlinda, sem žaš ętti afnotarétt į, mundi ekki geta variš slķkan seinagang fyrir hluthöfum sķnum.  Liggur fiskur undir steini ?

Nś veršur vitnaš ķ téša frétt Višskipta Moggans:

"Leggja til minni sęstreng":

"Strengurinn, sem AS hefur į teikniboršinu nś, er einpóla ķ staš tvķpóla.  Sś śtfęrsla gerir žvķ rįš fyrir einum streng ķ staš tveggja, sem er forsendan fyrir tvķpóla tękni. Einpóla strengur yrši 60 % - 70 % ódżrari en strengur, sem byggši į tvķpóla tękni."

Nafn fyrirtękisins, Atlantic Superconnection, gefur til kynna, aš žaš žrói ofurleišaratękni.  Sś tękni mundi vissulega koma sér vel į 1500 km leiš frį Suš-Austur Ķslandi til Norš-Austur Englands, žar sem fyrirtękiš įformar landtöku sęstrengs og telur žį stašsetningu auka hagkvęmni žessa raforkuflutningsverkefnis m.v. landtöku į Skotlandi.  Ofurleišni er žó ekki į dagskrį, en žó minni orkutöp en hefšbundiš mį bśast viš į svo langri leiš, žvķ aš fyrirtękiš bżst viš 5 % flutningstöpum, sem er helmingur af žvķ, sem mį vęnta, aš töpum ķ endamannvirkjum sęstrengsins meštöldum. Kann žetta aš stafa einvöršungu af hęrri rekstrarspennu ķ streng AS en nokkur plasteinangrun hefur veriš gerš fyrir hingaš til.  Žar er žó komin aukin rekstrarįhętta vegna óreyndrar tękni.

Aš notast viš ašeins einn leišara virkar ķ hina įttina, ž.e. til aukinna tapa, en aukinn nśvirtan tapskostnaš ķ įranna rįs af žessum sökum telur fyrirtękiš greinilega munu verša lęgri en nśvirtan aukinn fjįrmagnskostnaš af tveggja póla sęstreng.

Žaš eru fleiri meinbugir į einpóla śtfęrslunni.  Straumurinn til baka er leiddur um haf og jaršlög meš žvķ aš grafa forskaut nišur ķ hafsbotninn öšrum megin og bakskaut hinum megin.  Sęstrengur undir Eystrasalti į milli Svķžjóšar og Žżzkalands er 250 km aš lengd į 450 kV spennu og getur flutt 600 MW, en ašeins frį Svķžjóš.  Forskautiš er samsett af 40 tķtanķum möskvanetum, hvert um sig 20 m2, en bakskautiš er óeinangrašur koparhringur, 2,0 km ķ žvermįl. Hęttu af völdum rafstraums ķ nįttśrunni žarf hér aš meta og sömuleišis truflanir af völdum segulsvišs į lķfrķki og bśnaš, t.d. siglingatęki.

Fiona Reilly hefur upplżst, aš fyrirhugašur einpóla sęstrengur meš endabśnaši eigi aš geta flutt 600-700 MW og muni kosta miaGBP 2,0 eša miaISK 285 auk miaISK 50-80 fyrir flutningskerfi į Ķslandi nišur aš lendingarstaš sęstrengsins. Verša žaš engin smįręšis mannvirki. 

Įn stórbilana er raunhęft aš ętla, aš slķk mannvirki geti flutt 5000 GWh/įr af raforku.  M.v. 25 įra afskriftartķma og 8,0 %/įr įvöxtunarkröfu fjįrmagns ķ verkefninu, jafngildir žetta flutningskostnaši um 60 USD/MWh.  Žetta er 25 % lęgri flutningskostnašur en meš 1200 MW, tvķpóla sęstreng, sem įšur var ķ umręšunni.   

Fiona Reilly hefur upplżst, aš hśn geti selt žessa raforku ķ heildsölu į Englandi fyrir 65 GBP/MWh, sem samsvarar um 87 USD/MWh.  Žetta žżšir, aš hśn telur sig ašeins žurfa aš borga 27 USD/MWh fyrir raforku inn į inntaksmannvirki sęstrengsins sķns į Ķslandi.  

Žetta yršu hraksmįnarleg višskipti fyrir Ķslendinga af eftirfarandi įstęšum:

  1. Sala raforku inn į sęstreng skapar engan viršisauka į Ķslandi ķ mótsetningu viš sölu raforku til t.d. įlvera, žar sem um 40 % af veltu žeirra veršur eftir ķ landinu aš jafnaši. Ofangreint verš, 27 USD/MWh, er žar aš auki ašeins rśmlega 70 % af nśverandi verši til eins įlversins hérlendis, sem samiš var viš um framlengingu raforkusamninga fyrir nokkrum įrum, aš flutningsgjaldi mešreiknušu.
  2. Žvert į žaš, sem Fiona Reilly heldur fram ķ vištali viš Stefįn E. Stefįnsson, meš fullri viršingu fyrir henni, munu raforkusamningar viš sęstrengseiganda hękka raforkuverš til almennings į Ķslandi.  Įstęšurnar eru ķ fyrsta lagi, aš ętlunin er aš žurrka alla ótryggša orku upp af markašinum hér og senda hana til Englands.  Žetta er ódżrasta raforkan į markašinum.  Samkvęmt Fionu er ętlunin aš fį ašgang aš 450 MW toppafli hér, en til žess žarf aš bęta viš yfir 400 MW af vélakosti, sem mun verša kostnašarsamt og borgar sig varla, og vķšast hvar žarf žį višbótar fallgöng vatns, eins og ķ Bśrfellsvirkjun 2. Ķ öšru lagi er ętlunin aš bęta viš einhverju lķtilręši af virkjunum, 150-250 MW eru nefnd (um 30 % af heild ķ žessum višskiptum) til orkuvinnslu.  Žetta lķtilręši veršur žį vafalaust fullnżtt ķ grunnorkusölu, sem žżšir, aš almenningur fęr engin afnot af žessum virkjunum.  Žaš er einmitt višskiptahugmyndin meš raforkusölu til stórišju aš byggja stęrri virkjanir en hśn žarf į aš halda, svo aš almenningur fįi afnot af žeim virkjunum į hagkvęmum kjörum. Stórišjan greišir žannig nišur raforkukostnaš almennings meš sanngjörnum hętti. Nišurlag vištalsins viš Fionu Reilly, sem birtist 14. jśnķ 2018, bendir til, aš hśn hafi misskiliš višręšuašila sķna į Ķslandi eša aš žeir séu śti į žekju um žetta ešli ķslenzka raforkukerfisins, sem er öšru vķsi en hjį öšrum Evrópužjóšum, nema Noršmönnum aš nokkru leyti. Noršmenn bśa hins vegar viš mikiš ónotaš afl ķ sķnum vatnsaflsvirkjunum utan hįvetrartķmans, žar sem žeir hita hśs sķn meš raforku. Žessa vegna er śt ķ hött hérlendis aš benda til Noregs til aš rökstyšja raforkusölu héšan um sęstreng.   
"Brezkur almenningur yrši stórnotandi aš orku, sem annars myndi ekki nżtast hér į landi vegna ešlis hennar.  Žvķ er engin įstęša til aš halda, aš žannig samningur um orku myndi hafa įhrif į verš į Ķslandi frekar en samningar til annarra stórnotenda į Ķslandi hafa gert ķ gegnum tķšina.", 
 
sagši Fiona Reilly ķ vištalinu viš Stefįn. Žessi fullyršing hennar stenzt sem sagt ekki skošun.
 
Žetta einpóla sęstrengsmįl, sem ber aš meš svo kyndugum hętti, ętti aš verša hinni žverpólitķsku nefnd, sem išnašarrįšherra hefur skipaš til aš mynda landinu orkustefnu, įgętis sżnidęmi um žaš, aš sęstrengslögn til śtlanda, aš undanskildum e.t.v. Fęreyjum, er virkilega slęm višskiptahugmynd fyrir ķslenzka žjóšarbśiš.
 
Žaš er löngu oršiš tķmabęrt af ķslenzkum yfirvöldum aš skrķnleggja allar hugmyndir um orkusölu til śtlanda um sęstreng og afskrifa žęr sem žjóšhagslega óhagkvęmar.  Innlendar orkulindir ber aš nżta til atvinnu- og veršmętasköpunar innanlands.  Slķk stefnumörkun vęri ķ góšu samręmi viš žį stefnumörkun, sem vonandi veršur ofan į, aš Ķsland gangi ekki ķ Orkusamband ESB og ACER til aš verša einhvers konar "gręnn rafgeymir" fyrir ESB-löndin, heldur varšveiti fullveldi sitt óskert į raforkumįlasviši til aš nżta aušlindina innanlands, m.a. til framleišslu į śtflutningsvörum til Bretlands og ESB-landanna.  
lv-kapall-kynning-april-2011
   

 

 

 


Orkustofnun ESB, aflsęstrengur og orkuveršshękkanir

Orkustofnun ESB, ACER, og hinn ķslenzki afleggjari hennar, ef af veršur, nżja Orkustofnunin, NOS, į aš hafa eftirlit meš žvķ, aš Ķsland fylgi Kerfisžróunarįętlun ESB ķ orši og į borši, ef landiš gengur ķ Orkusamband ESB.  Aflsęstrengur į milli Ķslands og Skotlands, "Ice Link",  er į mešal forgangsverkefna ķ Kerfisžróunarįętlun ESB.

 VERŠIŠ:

Ķ Noregi hafa orkuvišskipti um sęstrengi til śtlanda  óumdeilanlega valdiš raforkuveršshękkunum.  Samt er žar ašallega um "raforkuskipti" aš ręša, ž.e. Noršmenn flytja raforku śt į daginn, ef ekki blęs eša skķn sól į viškomandi orkuver į meginlandinu eša į Bretlandi, en spara į móti vatn ķ mišlunarlónum sķnum į nóttunni meš innflutningi raforku. 

Žetta višskiptalķkan gengur varla upp fyrir "Ice Link", sem er miklu dżrari en norskir sęstrengir og krefst ķ raun hįrrar nżtingar allt įriš um kring meš flutningi žangaš, sem raforkuveršiš er hęrra, ef hann į aš geta boriš sig, fjįrhagslega. Auk žess er ekkert ónotaš afl ķ ķslenzkum virkjunum ķ lķkingu viš žaš, sem er ķ norskum vatnsaflsvirkjunum.

  1200 MW sęstrengur žarf aš flytja um 9 TWh/įr (terawattstundir į įri) frį Ķslandi til aš standa undir sér, fjįrhagslega.  Žetta er tęplega helmingsaukning į nśverandi raforkuvinnslu į Ķslandi, sem augljóslega  mun śtheimta megniš af žeim virkjunum, sem nś eru ķ framkvęmdahluta Rammaįętlunar.  Er ekki žegar af žeirri įstęšu ljóst, aš žessar sęstrengshugmyndir eru draumórar einir ?

Mešalvinnslukostnašur ķ žessum tilvonandi virkjunum veršur miklu hęrri en aš mešaltali ķ nśverandi raforkukerfi.  Žetta mun óhjįkvęmilega strax leiša til mikillar veršhękkunar til almennings og sķšar til stórišju, viš endurskošun langtķmasamninga, ef žeir žį verša śrskuršašir leyfilegir af ESA, žegar žar aš kemur.

GETA ĶSLENZK YFIRVÖLD SAMT SAGT NEI ?

Ef Alžingi, illu heilli, samžykkir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB og framselur žannig fullveldi į orkusviši til Orkustofnunar ESB, ACER, getur Ķsland samt hafnaš aflsęstrengjum ?  Žaš eru mjög litlar lķkur į, aš sś tilraun heppnist.  Ķslenzk höfnun mundi vera ķ andstöšu viš grundvallarhugmyndina meš Orkusambandinu og framkalla hneykslun ķ Ljubljana, ašsetri ACER, og ķ Berlaymont, höfušstöšvum ESB ķ Brüssel.

ACER og afleggjari hennar į Ķslandi, Nżja orkustofnun, NOS, munu fį žaš hlutverk aš vakta, aš Ķsland framfylgi aš sķnu leyti Kerfisžróunarįętlun ESB. Meš žvķ aš gera Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB aš hluta orkulaganna į Ķslandi og sķšan aš stofna NOS, hefur Ķsland samžykkt žessar forsendur NOS, ž.e. Kerfisžróunarįętlun ESB.  

ESB lętur śtbśa Kerfisžróunarįętlun til 10 įra, TYNDP, (Ten Years Network Development Plan), sem spannar skrį um forgangsverkefni, "Projects of Common Interest, PCI".  Į žessari skrį eru yfir 170 verkefni og "Ice Link", Skotlandsstrengurinn, er žar į mešal į hagkvęmniathugunarstigi, en meš brįšabirgša tķmasetningu um gangsetningu įriš 2027.

ESB/ACER setja sem lįgmarkskröfu į hvert land Orkusambandsins, aš 15 % af raforkuvinnslugetu hvers lands sé hęgt aš flytja śt, og žess vegna mun verša žrżst į Ķsland aš samžykkja fyrsta aflsęstrenginn til śtlanda.  Stefnumiš Orkusambands ESB er sameiginlegur orkumarkašur allra ašildarlandanna meš sama verši og sama ašgengi raforku alls stašar.  Enginn žarf aš fara ķ grafgötur meš,  aš ESB er full alvara meš Kerfisžróunarįętlun sinni og Forgangsverkefnaskrį hennar.

Ef (gamla) Orkustofnun hafnar umsókn eigenda "Ice Link" verkefnisins, munu žeir įreišanlega įfrżja žeim śrskurši til ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA sem broti gegn grunnreglunum, sem Ķsland hefur višurkennt meš samžykkt Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB.

Eigendurnir munu vęntanlega njóta stušnings NOS, sem gegnir žvķ hlutverki aš sjį til žess, aš Kerfisžróunarįętlun ESB sé framfylgt. Enginn getur fullyrt um, hver nišurstašan veršur.  Endanlegur śrskuršur EFTA-dómstólsins veršur žó kvešinn upp ķ samręmi viš réttarkerfi ESB, og žess vegna žarf heldur enginn aš efast um nišurstöšuna.

 Langflestir kunnugra telja, aš aš fįeinum įrum lišnum muni ACER fį aukin völd (4. orkubįlkurinn), og žį veršur leyfishlutverk hefšbundins orkustjórnvalds hvers lands endurskošaš og žar meš leyfisveitingar OS į sviši raforkuflutninga afnumdar. Meš samžykki Alžingis į innleišingu téšs orkubįlks ķ EES-samninginn, vęri žingiš aš fórna rįšstöfunarrétti raforkunnar į altari Evrópusamstarfsins.  Žar meš vęru umrįš okkar yfir annarri veršmętustu aušlindinni fyrir borš borin.  Žaš žarf ekki aš hafa mörg orš um žaš, hvers konar sess ķ sögunni žeir žingmenn mundu įvinna sér, sem geršu sig seka um slķkt glapręši, žrįtt fyrir varnašarorš.      

  

 

  


Forrannsókn Alžingis į ACER-mįlinu

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš nś stendur upp į Alžingi aš fjalla um innleišingu ķ EES-samninginn į Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB, žvķ aš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni var 5. maķ 2017 illu heilli og algerlega aš óžörfu samžykkt ķ Brüssel aš taka žennan gjörning inn ķ EES-samninginn. Ekkert fréttist af mįlinu į voržinginu 2018. Hvers vegna er žaš ekki dregiš fram ķ dagsljósiš, fundinn į žvķ kostur og löstur og sķšan afgreitt ķ samręmi viš stefnumörkun stjórnmįlaflokkanna ? 

Žjóšžing Noregs og Liechtenstein hafa stašfest žaš fyrir sitt leyti, og ķ Noregi myndašist gjį į milli žings og žjóšar viš žaš.  Alžingi į snöfurmannlega aš synja žessum ólögum stašfestingar, enda eru 80 % žjóšarinnar andvķg žvķ, aš žessi varasami gjörningur ESB fįi lagagildi į Ķslandi samkvęmt skošanakönnun Maskķnu um mįnašamótin aprķl-maķ 2018. 

Pólitķskt mį ętla, aš téšur gjörningur ESB njóti lķtils stušnings į Alžingi, žvķ aš tveir stjórnarflokkar hafa nżlegar landsfundarsamžykktir gegn ACER ķ farteski sķnu, og af talsmanni žess žrišja ķ mįlinu mį ętla, aš hann sé alfariš į móti lķka.  Einn stjórnarandstöšuflokkur hefur į landsžingi sķnu markaš sér stefnu į móti inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB.  

Ef Alžingi fęr frumvarp til laga til umfjöllunar, ber žvķ į mįlefnalegan hįtt aš finna į žvķ kost og löst til aš leggja til grundvallar įkvöršun sinni.  Žaš sem frį rįšuneytum utanrķkis- og išnašarmįla hefur fram aš žessu komiš um žetta mįl, er ótrśleg žynnka og greinilega ekki reist į  faglegri greiningu af neinum toga, fjįrhegslegri, lögfręšilegri né rekstrartęknilegri fyrir raforkukerfiš.  Blašriš einkennist af fįvizku eša barnalegri trśgirni į įróšur bśrókrata ESB og/eša stjórnarinnar ķ Ósló og hreinręktušum hręšsluįróšri, sem er ķslenzkum rįšuneytum ekki til sóma. Ķ raun er mįlflutningur žeirra, sem žegar eru gengnir Evrópusambandinu į hönd, óbošlegur ķslenzkum almenningi, žvķ aš einkenni hans er ömurleg śtgįfa af "af žvķ bara" flótta frį raunveruleikanum.  

Žaš, sem Alžingi žarf aš krefjast af rķkisstjórn Ķslands, er hśn aš lokum leggur fram téš ólįnsfrumvarp, er vönduš greining į eftirfarandi višfangsefnum, sem upp mundu koma eftir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB og ACER:

  • Möguleikar Ķslands į aš hafna tillögu ACER um aflsęstreng eša -sęstrengi til Ķslands.
  • Įhrif lagningar og rekstrar aflsęstrengs til śtlanda į ķslenzka nįttśru viš sęstrengslandtakiš og į lķfrķki ķ og viš mišlunarlón og virkjašar įr, žegar virkjanir eru stilltar į hįmarksafl til aš anna mikilli afleftirspurn frį śtlöndum.
  • Įhrif ašildar Ķslands aš Orkusambandi ESB į rafmagnsverš og flutningsgjald raforku fyrir atvinnulķf og heimili, einnig langtķmaįhrif į išnašaruppbyggingu og endurskošun langtķmasamninga um raforkusölu innanlands.
  • Įhrif ašildar į žjóšhagsleg veršmęti ķslenzkra orkuaušlinda, ž.e. veršmęti aušlindanna fyrir veršmętasköpun į Ķslandi og hagsęld ķslenzkra heimila.
  • Möguleikar ķslenzkra stjórnvalda til aš gera sjįlf rįšstafanir til aš tryggja nęgt framboš afls- og orku į ķslenzka raforkumarkašinn, ž.e. möguleikar žeirra til aš hafa įhrif į stjórnun aflflęšisins um strenginn.
  • Sķšast en ekki sķzt žarf aš sżna fram į, aš valdsviš ACER į Ķslandi feli ekki ķ sér framsal į rķkisvaldi til erlendrar stofnunar, žar sem Ķsland ekki er fullgildur ašili.  Ennfremur žarf aš sżna fram į meš lögfręšilegum rökum, aš lögašilar eša einkaašilar į Ķslandi geti ekki óbeint meš ESA sem milliliš lent undir valdsviši ACER, t.d. varšandi sektir og ašrar ķžyngjandi ašgeršir. 

 


Žvermóšska keyrir um žverbak

Śtgjöld til heilbrigšismįla eru langstęrsti śtgjaldališurinn į fjįrlögum ķslenzka rķkisins, og śtgjöldin žangaš vaxa  reyndar meira en góšu hófi gegnir.  Samt linnir ekki fréttum af ófremdarįstandi ķ žessum geira, sem er mišstżršur af skrifstofu heilbrigšisrįšherrans ķ velferšarrįšuneytinu, og heilbrigšisrįšherrann er heldur betur frekur til fjįrins viš gerš fjįrlagafrumvarps.   

Heilbrigšisrįšherrann nśverandi, Svandķs Svavarsdóttir, flęmir nś forstjóra Sjśkratrygginga Ķslands, Steingrķm Ara Arason, śr starfi sķnu.  Eftir Steingrķm Ara birtist uppgjörsgrein viš rįšherrann ķ Fréttablašinu, 17. aprķl 2018, undir fyrirsögninni:

"Skammsżni og sóun":

Greinin er einn samfelldur įfellisdómur yfir téšum rįšherra.  Mįliš er grafalvarlegt fyrir žjóšina, um leiš og žaš er hįpólitķskt.  Rįšherrann hefur sagt starfsemi sjįlfstętt starfandi heilbrigšisstarfsfólks strķš į hendur.  Sś strķšsyfirlżsing er glórulaus, žvķ aš hśn vill fęra žessa starfsemi til göngudeilda rķkissjśkrahśsanna, sem ekki eru ķ nokkrum fęrum til aš taka viš henni, eins og sakir standa.  Rįšherrann ętlar meš öšrum oršum meš hįttsemi sinni aš auka enn į öngžveitiš į Landsspķtalanum og vķšar meš hręšilegum afleišingum fyrir sjśklingana og óhjįkvęmilega auknum samfélagslegum kostnaši.  Spyrja veršur: er žetta stefna rķkisstjórnarinnar ?  Ef ekki, er žį ekki komiš fullt tilefni fyrir žingmenn aš sżna vķgtennurnar og undirbśa vantraust į rįšherra, sem leikur "sóló" af žessu tagi ?  

Ef rįšherrann veršur ekki brįšlega stöšvašur į sinni óheillabraut, mun žaš hafa ómęldar žjįningar ķ för meš sér fyrir fjölda sjśklinga, mikinn samfélagslegan aukakostnaš og óžörf śtgjöld śr rķkissjóši.  Forstjóri SĶ hóf grein sķna žannig:

"Systur tvęr, skammsżni og sóun", fara oft saman.  Ķ atvinnurekstri og stjórnmįlum er višvarandi višfangsefni aš fyrirbyggja, aš žęr fįi rįšiš för.

Ragnar Hall, lögmašur, skrifaši 13.aprķl sl. athyglisverša grein, žar sem hann fjallar um žį nišurstöšu Sjśkratrygginga Ķslands (SĶ) og śrskuršarnefndar velferšarmįla aš synja einstaklingi um greišslužįtttöku vegna lišskiptaašgeršar hjį Klķnikinni Įrmśla.  Žetta gerist žrįtt fyrir, aš einstaklingurinn hafi veriš ķ brżnni žörf fyrir ašgeršina, žrįtt fyrir meira en įrs biš eftir ašgeršinni į Landsspķtalanum, žrįtt fyrir aš Klķnikin Įrmśla hafi uppfyllt öll fagleg skilyrši og žrįtt fyrir lęgri kostnaš rķkisins viš aš samžykkja ašgeršina hjį ķslenzkum fremur en sęnskum ašila.  Nei skal žaš vera, žar sem SĶ hafa einungis heimild til aš taka žįtt ķ kostnaši viš lišskiptaašgeršir, sem framkvęmdar eru erlendis."

Hér opnast lesendum sżn inn ķ forarvilpu sósķalistķskrar stjórnunar į einokušum geira, žar sem ašalatrišiš er, aš įkvaršanir fylgi hugmyndafręši sósķalismans um aš knésetja žjónustu, sem reist er į einkaeignarrétti ašstöšu og tękjabśnašar, en hagsmunir sjśklinga og rķkissjóšs eru um leiš bornir fyrir borš.  Žessari endemis óstjórn, sem enda mun sem venezśelskt įstand ķ heilbrigšisgeiranum, enda fetar Svandķs hér ķ fótspor rķkisstjórnar Hugos Chavez i Venezśela fyrir hįlfum öšrum įratugi, veršur aš linna.  Žessi rįšherra hefur brugšizt skyldum sķnum og misst traust fjölmargra starfsmanna heilbrigšisgeirans.

Hryllingssagan um yfirstjórn heilbrigšisgeirans heldur įfram:

"Samtķmis hefur žeirri ósk SĶ veriš hafnaš aš semja um gervilišaašgeršir į žeim grunni, aš "męli fagleg og fjįrhagsleg rök meš žvķ, verši SĶ jafnframt heimilaš aš semja um hluta ašgeršanna viš sjįlfstętt starfandi bęklunarlękna."

Ósk, sem er sett fram til aš tryggja sjśkratryggšum greišan ašgang aš žjónustunni og til aš nżta fjįrmuni rķkisins, eins vel og kostur er.

Įriš 2018 hefur heilbrigšisrįšherra įkvešiš aš fela Landsspķtala, Sjśkrahśsinu į Akureyri og Heilbrigšisstofnun Vesturlands aš framkvęma allar bišlistaašgeršir įtaksins įn sérstaks samnings.  Žetta er įkvešiš, žó aš fyrir liggi, aš sjįlfstętt starfandi ašilar séu einnig reišubśnir aš veita žjónustuna og aš bišlistaašgerširnar koma oršiš nišur į annarri žjónustu Landsspķtalans."

Af žessari lżsingu Steingrķms Ara mį ljóst vera, aš ķ velferšarrįšuneytinu situr nś heilbrigšisrįšherra, sem veit ekki sitt rjśkandi rįš.  Heilbrigšisrįšherrann tekur gešžóttaįkvaršanir įn nokkurs tillits til raunveruleikans, sem er sį, aš allar žessar žrjįr stofnanir eru yfirlestašar og geta ekki annaš žessum višbótar verkefnum įn žess aš žau bitni į annarri starfsemi žessara įgętu stofnana.  Skeytingarleysi rįšherrans um hag sjśklinganna og mešferš skattfjįr er forkastanlegt.  

Žann 8. jśnķ 2018 skrifušu tveir menn grein ķ Morgunblašiš, sem bar heitiš:

"Hįskaleikur heilbrigšisrįšherrans".

Höfundarnir voru Stefįn E. Matthķasson, formašur Samtaka heilbrigšisfyrirtękja, og Žórarinn Gušnason, formašur Lęknafélags Reykjavķkur.  Grein žeirra hófst žannig:

"Ekki veršur betur séš en heilbrigšisrįšherra žjóšarinnar sé ķ einhvers konar afneitun, žegar kostnašur og gęši heilbrigšisžjónustunnar eru annars vegar. Eitt virtasta tķmarit heims ķ lęknisfręši, The Lancet, birti fyrir nokkrum dögum śttekt į heilbrigšistengdum gęšavķsum og ašgengi aš heilbrigšisžjónustu 195 landa fyrir įriš 2016.  Til aš gera langa sögu stutta toppar Ķsland žennan lista.  Erfitt er aš ķmynda sér, hvernig hęgt er aš fį betri stašfestingu į góšu kerfi og glęsilegri frammistöšu heilbrigšisstarfsfólks.  Sjįlfsagt er aš óska žvķ fólki til hamingju.  Viš getum veriš stolt af įrangrinum, enda žótt rįšherrann viršist ekki mega heyra į hann minnzt."

Žeim, sem ašeins žekkja heilbrigšiskerfiš af frįsögnum ķ fréttatķmum fjölmišlanna, hlżtur žessi toppeinkunn aš koma į óvart, en hinum ekki algerlega.  Žį žarf aš hafa ķ huga samsetningu heilbrigšiskerfisins, sem er ķ grófum drįttum žrķskipt: heilsugęzlur, sjśkrahśs og starfsemi sjįlfstęšra heilbrigšisstarfsmanna.  Ķ fréttatķmum hefur meginįherzlan veriš į neikvęšar fréttir af hinum tveimur fyrrnefndu og žó ašallega af Landsspķtalanum.  Af žeim fréttum aš dęma er sjśkrahśsiš žó rekiš af duglegu og hęfu starfsfólki, en į yztu mörkum hins mögulega vegna gamallar umgjaršar og óheppilegs stjórnunarfyrirkomulags fastra framlaga śr rķkissjóši samkvęmt fjįrlögum ķ staš afkasta- og gęšahvetjandi greišslufyrirkomulags fyrir veitta žjónustu.

Žaš mį telja vķst, aš Ķsland hafi lent ķ efsta sęti téšrar könnunar fyrir tilverknaš starfsemi hinna sjįlfstęšu heilbrigšisstarfsmanna. Nśverandi heilbrigšisrįšherra beinir nś spjótum sķnum aš žeim og ętlar aš rķfa nišur starfsemi žeirra.  Žessa nišurrifsstarfsemi ķ nafni löngu afskrifašrar sósķalistķskrar hugmyndafręši mį Svandķs Svavarsdóttir ekki komast upp meš, enda eru žetta ólżšręšislegar ašfarir, hvergi getiš ķ stjórnarsįttmįlanum og nįnast örugglega ķ blóra viš vilja žings og žjóšar.  Rįšherrann hefur nś sjįlfviljug sett hausinn ķ snöruna, og hśn ręšur ekki hinu pólitķska framhaldi.  

 Um afköst, gęši og kostnaš žjónustunnar skrifušu tilvitnašir tvķmenningar:

"Sérfręšižjónusta lękna hefur um įrarašir veriš kjölfesta góšrar lęknisžjónustu hér į landi.  Į sķšasta įri [2017] tóku sérfręšilęknar į rammasamningi viš Sjśkratryggingar Ķslands į móti um 500 žśsund heimsóknum.  Žeir framkvęmdu m.a. um 18 žśsund skuršašgeršir og žśsundir speglana auk margs konar lķfešlisfręšilegra rannsókna.  Į sama tķma voru um 244 žśsund komur į göngudeild Landsspķtala og um 250 žśsund komur į Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins.  Žannig er stofustarfsemi sérfręšilękna stęrri en göngudeildarstarfsemi žessara tveggja stęrstu heilbrigšisstofnana landsins."

Žaš er fullkomiš dómgreindarleysi af heilbrigšisrįšherra aš skerša žessa starfsemi og ętla bišlistahrjįšum Landsspķtala, hvers starfsemi er strekkt til hins żtrasta, aš taka viš. Eitt er vķst: hagsmunir sjśklinganna verša algerlega fyrir borš bornir meš slķku fyrirkomulagi.  Žaš er bęši synd og skömm, aš viš skulum bśa viš fyrirkomulag, sem getur veitt misheppnušum rįšherra tök į aš vinna heilbrigšiskerfinu stórfellt tjón.

"Um 350 lęknar starfa į samningum ķ żmsum sérgreinum.  Til višbótar eru um 300 önnur stöšugildi fagfólks ķ żmsum greinum.  Enda žótt starfsemin sé afar umfangsmikil, er athyglisvert, aš hśn tekur einungis til sķn um 6 % af heildarśtgjöldum heilbrigšisžjónustunnar.  Sérfręšižjónustan er einfaldlega vel rekin, ódżr m.v.ķ nįgrannalöndum og meš gott ašgengi sjśklinga.  Gęšin žarf enginn aš draga ķ efa.  Žaš er vandséš annaš en hér sé vel fariš meš hverja krónu skattfjįrins."

Ein af leišunum śt śr kostnašarógöngum heilbrigšisgeirans er aš auka vęgi annarra rekstrarforma en hins opinbera.  Meš žvķ fį sjśklingar og heilbrigšisstarfsmenn ęskilegt valfrelsi, sem er naušsynlegt fyrir sęmilega heilbrigša žjónustugrein.  Meš auknum samanburši og samkeppni verša hagsmunir skattgreišenda betur tryggšir en nś er, žvķ aš reynslan į hinum Noršurlöndunum er sś, aš aukin fjölbreytni leišir til bęttrar skilvirkni.  

Marxisminn hefur žvķ mišur komiš viš sögu ķ žessum pistli um nżjustu vendingar ķ heilbrigšismįlum į Ķslandi, og žess vegna er ekki śr vegi aš enda hann meš tilvitnun ķ frįbęra grein Carls Bildts, sem er fyrrverandi formašur "Moderatarna" ķ Svķžjóš og fyrrverandi forsętis- og utanrķkisrįšherra landsins, og birtist ķ Morgunblašinu 15. maķ 2018 undir fyrirsögninni,

"Hvers vegna Marx hafši rangt fyrir sér":

"Marx leit į eignarréttinn sem rót alls hins illa ķ žeim kapitalķsku samfélögum, sem voru aš myndast į dögum hans.  Af žvķ leiddi, aš hann trśši žvķ, aš bara meš žvķ aš afnema hann vęri hęgt aš laga stéttaskiptingu samfélagsins og tryggja samlynda framtķš.  Friedrich Engels, samverkamašur Marx, hélt žvķ sķšar fram, aš undir kommśnismanum myndi rķkiš verša óžarft og "veslast upp".  Žessar fullyršingar voru ekki settar fram sem getgįtur, heldur sem vķsindalegar fullyršingar um žaš, hvaš framtķšin hefši ķ för meš sér.

En aš sjįlfsögšu var žetta allt žvašur, og kenning Marx um söguna - dķalektķska efnishyggjan - hefur sķšan veriš afsönnuš og reynzt hęttuleg aš nįnast hverju einasta leyti." 

 

 

 


Skiptar skošanir um raforkumįl Vestfiršinga

Žann 2. jśnķ 2018 birtist ķ Morgunblašinu góš grein  eftir Birnu Lįrusdóttur, upplżsingafulltrśa VesturVerks į Ķsafirši undir fyrirsögninni,

"Dylgjur į dylgjur ofan".

Žegar Birna valdi grein sinni heiti, gęti hśn hafa nżlokiš viš lestur greinar Tómasar Gušbjartssonar, hjartaskuršlęknis og nįttśruverndarsinna, sem birtist ķ Morgunblašinu 31. maķ 2018 undir heitinu:

"Žar sem vegur sannleikans endar".

Ķ raun er ekki miklu viš grein Birnu aš bęta; svo vel gerir hśn grein fyrir žvķ, hvers vegna Vestfiršingar og ašrir umhverfis- og framfarasinnašir landsmenn ęttu aš sameinast um aš virkja vatnsföll į Vestfjöršum, sem eru ķ nżtingarhluta Rammaįętlunar, og žar sem virkjunartilhögun hefur veriš rżnd af yfirvöldum og lögformlegt umhverfismat veriš stašfest.  Hvalįrvirkjun ķ Ófeigsfirši į Ströndum, eins og hśn hefur veriš kynnt af virkjunarašilanum, VesturVerki, nżtur stušnings heimamanna og sennilega langflestra Vestfiršinga.  Allt žetta eru nęg rök fyrir śtgįfu  framkvęmdaleyfis.  

Gerš var dólgsleg tilraun fyrir sķšustu sveitarstjórnarkosningar til aš svipta ķbśana lżšręšislegu forręši sķnu į framkvęmdaleyfinu.  Žaš var fyrirlitleg ašför aš lżšręšinu, kolólögleg og heimskuleg, enda rann hśn śt ķ sandinn. Nś hafa sömu ašilar kęrt framkvęmd kosninganna ķ Įrneshreppi, og eru žetta firn mikil. 

Tómas Gušbjartsson, lęknir, rembist eins og rjśpan viš staurinn meš įróšursherferš sinni aš telja Vestfiršingum og öšrum trś um, aš meiri veršmęti fari ķ sśginn meš virkjuninni en hśn muni skapa.  Žaš er mjög ósannfęrandi mįlflutningur, reistur į hans eigin tilfinningalega mati, sem alls ekki er žó ętlunin aš gera lķtiš śr, en į samt ekki aš hafa neitt vęgi viš opinbera įkvaršanatöku af žessu tagi, žar sem taka žarf tillit til fjölmargra opinberra hagsmuna, hagsmuna samfélagsins į Ströndum, į Vestfjöršum ķ heild og hagsmuna landsins alls. 

Ef ašeins er litiš į nęrsamfélag virkjunarinnar, er alveg öruggt, aš virkjunin mun leiša til žess, aš fleiri geta og munu njóta nįttśrufeguršar svęšisins.  Žaš er einfaldlega segin saga, aš feršamennska og ķslenzkar virkjanir eiga mjög góša samleiš.  

Um umhverfishliš mįlsins hefur Birna žetta aš segja ķ téšri grein og hefur žar mikiš til sķns mįls:

"Mönnum veršur tķšrętt um umhverfisįhrif virkjunarinnar, enda veršur aldrei hjį žvķ komizt aš skerša land vegna slķkra framkvęmda.  Žaš er aftur į móti leitun aš vatnsaflsvirkjun af žessari stęrš, sem er jafnlķtiš inngrip ķ nįttśruna og Hvalįrvirkjun.  Ekki veršur hróflaš viš nįttśruperlum, s.s. fossum, giljum eša įrfarvegum, žótt vissulega muni rennsli minnka ķ žeim į įkvešnum tķmum įrs, lķkt og gerist reyndar ķ nįttśrunni sjįlfri.  Žrjś uppistöšulón į hįheišinni įsamt stķflumannvirkjum verša helztu sjįanlegu ummerki virkjunarinnar, sem veršur aš öšru leyti öll nešanjaršar." 

Ekkert hefur stušlaš meir aš žvķ aš auka samkeppnishęfni Ķslands ķ alžjóšlegu samhengi en virkjanir vatnsafls og jaršvarma, nema öll skrefin, sem tekin voru viš śtfęrslu landhelginnar.

  Samkeppnisstaša landsins hefur lįtiš undan sķga į undanförnum misserum, og žaš er įvķsun į lakari lķfskjör og verri félagslega samkeppnisstöšu en viš viljum sjį hérlendis.  Afturhaldssemi gagnvart frekari nżtingu orkulindanna meš beztu fįanlegu tękni og lįgmarks įhrifum į nįttśruna, sem žar aš auki eru öll afturkręf samkvęmt alžjóšlegum skilgreiningum žar um, er įvķsun į įframhaldandi neikvęša žróun samkeppnisstöšu landsins og žar af leišandi aukinn ójöfnuš ķ samfélaginu į milli landshluta og į milli stétta.  Hvorugt viljum viš hafa.

Tómas Gušbjartsson hefur fullyrt, aš Hvalįrvirkjun sé óžörf fyrir Vestfiršinga og fyrir landiš ķ heild.  Žetta er kolrangt.  55 MW virkjun mun hękka skammhlaupsafl į Vestfjöršum, sem er nś svo lįgt, aš žaš stendur stöšugleika raforkukerfisins žar fyrir žrifum, sem kemur fram ķ miklu spennuflökti viš bilanir.  Žar aš auki er hękkun skammhlaupsafls į Vestfjöršum forsenda žess, aš unnt verši aš fęra flutnings- og dreifikerfiš śr lofti ķ jöršu. Nęgileg hękkun skammhlaupsafls į Vestfjöršum er óhugsandi įn nżrra virkjana žar. Slķk ašgerš yrši tvķmęlalaust til mikilla bóta fyrir afhendingaröryggi rafmagns og įsżnd Vestfjarša.  

Hvalįrvirkjun er įkjósanlega stašsett fyrir hringtengingu flutningskerfis raforku į Vestfjöršum, žvķ aš meš innmötun eftir ašeins einum legg, 132 kV Vesturlķnu, kemur hringtenging į Vestfjöršum aš mjög takmörkušum notum.  Frį Nauteyri, sem veršur mikilvęg ašveitustöš ķ Vestfjaršahringnum, stašsett ķ Ķsafjaršardjśpi og meš innmötun frį Hvalįrvirkjun og Vesturlķnu, mun koma tenging til noršurs viš ašveitustöš ķ Ķsafjaršarbę, sem žannig mun loksins njóta brįšnaušsynlegrar 132 kV hringtengingar įšur en langt um lķšur. Slķkt fyrirkomulag er brįšnaušsynlegt til aš anna auknu įlagi į noršanveršum Vestfjöršum įn žess aš žurfa aš grķpa til olķukyntrar neyšarrafstöšvar Landsnets į Bolungarvķk.  

Aukning raforkunotkunar į Vestfjöršum er hlutfallslega meiri en vķšast hvar annars stašar į landinu. Įstęšan er sś, aš byggšin eflist nś mikiš meš ašflutningi fólks og góšri viškomu.  Undirstaša žeirrar jįkvęšu žróunar er sś, aš nś er einkaframtakiš aš raungera žį stefnumörkun stjórnvalda frį žvķ ķ byrjun 21. aldarinnar, aš į Vestfjöršum (Austfjöršum og ķ Eyjafirši) yrši heimilaš sjókvķaeldi į laxfiskum. 

Žar sem jaršhita skortir vķšast hvar į Vestfjöršum, hefur nż atvinnugrein og mannfjöldaaukning ķ för meš sér aukiš įlag į raforkukerfiš og auknar kröfur um gęši raforkunnar.  Langhagkvęmast og skynsamlegast er, aš alhliša uppbygging raforkukerfis Vestfjarša haldist ķ hendur viš žessa umbyltingu atvinnuhįtta.  

Žvķ mišur virkar rķkisvaldiš hamlandi į žessa žróun, žvķ aš žaš er of seint į ferš meš hringtengingu vegakerfis Vestfjarša, og žaš veršur nś aš sjį til žess, aš Nauteyrarstöšin komist ķ fullt gagn sem fyrst eftir gangsetningu Hvalįrvirkjunar.  

Tómas Gušbjartsson heldur uppi einskis nżtu pexi viš virkjunarašilann um eignarhald HS Orku og VesturVerks.  Žaš viršist hafa fariš fram hjį honum, aš öll rķki, nema rķki į borš viš Noršur-Kóreu, sękjast eftir beinum erlendum fjįrfestingum ķ atvinnulķfi sķnu.  Samkeppnishęfustu lönd heims eru meš meiri hlutdeild slķkra fjįrfestinga en Ķsland.  Įstęšan fyrir žvķ, aš žetta er žjóšunum hagstętt, er, aš fjįrmagn kostar, og sį kostnašur lendir žį ekki į žjóšunum sjįlfum, žar sem erlendar fjįrfestingar eiga ķ hlut.  Annar vanmetinn kostur er sś stjórnunaržekking, tęknižekking og višskiptažekking auk višskiptatengsla, sem  erlendri fjįrfestingu fylgir. Laxeldiš er gott dęmi um žetta.

Afturhalds- og einangrunarsinnar benda žį į, aš erlendir fjįrmagnseigendur flytja įgóša sinn utan. Žaš gera žeir žó ķ enn meiri męli į formi vaxtatekna, ef fjįrmögnun innanlands er meš erlendum lįntökum.  Fjįrfestarnir beina oftast drjśgum hluta įgóša sķns til endurfjįrfestinga innanlands.  Tómas Gušbjartsson viršist vera mįlpķpa žeirra sósķalistķsku višhorfa, aš fjįrmagnseigendur eigi ekki rétt į umbun fyrir aš setja fé ķ įhęttusamar framkvęmdir ķ samanburši viš  bankainnlįn eša veršbréfakaup.  Žegar žetta blandast saman viš andstöšu hans viš umhverfisvęnstu framkvęmdir nśtķmans, er ekki laust viš, aš holur hljómur verši ķ įróšrinum öllum.

Birna Lįrusdóttir lżkur grein sinni meš eftirfarandi oršum, sem einnig verša lokaorš žessa vefpistils:

"Ef viš horfum į stóru myndina, er virkjun vatnsfalla til orkuframleišslu ein umhverfisvęnsta leišin, sem völ er į til aš stemma stigu viš notkun jaršefnaeldsneytis og hlżnun jaršar.  Virkjun Hvalįr er lišur ķ žvķ.  Um žetta ęttu umhverfissinnar allra landa aš geta veriš į einu mįli.  Į grundvelli sjįlfbęrrar nżtingar nįttśrunnar ęttum viš žvķ aš geta sameinazt um aš tala upp innvišauppbyggingu į Vestfjöršum, žannig aš ķbśar žessa fįmennasta landshluta Ķslands fįi setiš viš sama borš og ašrir landsmenn." 

 


Heimildasöfnun er eitt, rökrétt įlyktun annaš

kvöldi 13. maķ 2018 sżndi RŚV-Sjónvarp heimildarmynd um laxeldi.  Ķ myndinni voru fallegar landslagsmyndir, ašallega frį Noregsströnd, Vestur-Skotlandi og Svķžjóš, og einnig frį strönd Washington fylgis į NV-strönd Bandarķkjanna.  Meš vištölum viš žarlenda o.fl. var gerš grein fyrir mengun, lśsasmiti og erfšablöndun af völdum laxeldis ķ sjókvķum į žessum svęšum.

Žetta var allt gott og blessaš, en svo snarašist heldur betur į merinni, žegar tekiš var til viš aš heimfęra ófarir og mistök viš laxeldi žarlendra į Ķsland.  Viš žaš breyttist fręšslumynd ķ óheflaša įróšursmynd gegn laxeldi ķ sjókvķum viš Ķsland.  Nś skal leitast viš aš finna žessum oršum staš, m.a. meš vķsun til fręšimanna.

1) Tökum fyrst mengunina.  Žar er ašallega įtt viš fóšurleifar og śrgang.  Žetta er ķ raun įburšur og nęring fyrir fjaršalķfiš ķ grennd viš kvķarnar, en menn eru sammįla um, aš heppilegt sé vegna stašbundinnar nķturmyndunar og sśrefnisžurršar, sem af uppsöfnun leišir, aš hvķla eldissvęšin, eins og žurfa žykir, ķ sumum tilvikum 1 įr af hverjum 3.  Eftirlit er aš hįlfu starfsleyfishafa haft meš umhverfinu, opinberir eftirlitsašilar gera stakar athuganir, og eru žetta vęntanlega naušsynlegar og nęgilegar mótvęgisašgeršir gegn žessari mengun.

2)Gert var mikiš śr lśsasmiti villtra stofna af eldislaxinum.  Žaš blasir viš, aš sś hętta er hverfandi į Ķslandi m.v. nefnda staši erlendis. 

Ķ fyrsta lagi er sjįvarhiti svo lįgur viš Ķsland, aš snķkjudżriš laxalśs žrķfst ekki, nema ķ undantekningartilvikum.  Žetta getur žó breytzt, ef sjórinn heldur įfram aš hlżna viš Ķsland. Lśsin er mikill vįgestur ķ laxeldi viš Noreg og Skotland, en hérlendis er notkun lśsareyšis eša sżklalyfja ķ lįgmarki og ętti aš verša tilkynningarskyld til rekstrarleyfisveitanda.

Ķ öšru lagi er sjókvķaeldi ašeins leyft viš Ķsland į stöšum ķ grennd viš heimkynni um 1 % ķslenzku laxastofnanna.  Žaš er žess vegna śt ķ hött aš bera ašstęšur į Ķslandi saman viš t.d. Noreg eša Skotland, žar sem sjókvķaeldi hefur įratugum saman veriš stašsett viš mynni helztu laxveišiįa žessara landa.

3)Žaš var ķ téšri "heimildarmynd" mikiš fimbulfambaš um hęttuna į erfšablöndun, ef eldislax nęr upp ķ įr hérlendis til aš hrygna.  Įhrif einstaka eldislaxa, sem nį aš mynda klak meš villtum fiski, eru engin merkjanleg į villta stofninn.  Rannsóknir norska fręšimannsins Kevens Glover o.fl. benda til, aš žótt hlutfall sleppifiska ķ į sé 5 %-10 % af villta stofninum ķ hįlfa öld, verši įhrif erfšablöndunar mjög lķtil og hamli ķ engu vexti og višgangi stofnsins.  Fyrst viš hlutfalliš 30 %-50% ķ hįlfa öld verša breytingar į villta stofninum augljósar og til hins verra.  Leikmönnum, sem fullyrša allt annaš, duga ekki upphrópanir, žvķ aš grķšarlegir almannahagsmunir eiga hér ķ hlut, žar sem 21 starf/kt verša til viš laxeldisstarfsemina (7 bein+14 óbein ķ Noregi), og jafnvel meira į Ķslandi, žar sem framleišslueiningarnar eru minni.

Viš įhęttumat sitt beitir Hafrannsóknarstofnun varśšarreglu og mišar viš 4 % leyfilegt hįmark eldislaxa af villtum löxum ķ į.  Hśn metur buršaržol Ķsafjaršardjśps 30 kt/įr ķ sjókvķum.  Žaš gętu veriš 12 M (M=milljón) fiskar.  Villtir laxar ķ įm, sem renna śt ķ Ķsafjaršardjśp, eru fįir, e.t.v. 600 talsins į įri.  Leyfilegt hįmarkshlutfall hrygnandi eldislaxa ķ įm Ķsafjaršardjśps er žį 2 ppm (ppm=hlutar śr milljón) af fiskafjölda ķ sjókvķum. 

Traustari sjókvķar, bętt vinnubrögš og strangur gęšastjórnunarstašall hafa dregiš śr lķkum į, aš laxar sleppi śr sjókvķum hér viš land, um 98 %.  Žessa verša gagnrżnendur sjókvķaeldis į laxi aš taka tillit til ķ mįlflutningi sķnum, ef eitthvert vit į aš vera ķ honum.  Žegar žar aš auki er tekiš tillit til, aš ašeins hluti sleppifisksins ratar upp ķ įrnar og hrygnir žar meš eldislaxi, mį gera rįš fyrir, aš ašeins 1 ppm eldislax ķ sjókvķum geri žetta hér viš land.  Hann getur samt hvergi gert óskunda meš žvķ.  Jafnvel ķ Ķsafjaršardjśpi meš 30 kt/įr af eldislaxi ķ sjókvķum, yrši blöndunin innan öryggismarka Hafrannsóknarstofnunar.  Žess vegna ętti henni ekkert aš vera aš vanbśnaši meš aš hękka įhęttumörkin upp ķ buršaržolsmörkin žar, og leyfisveitendum meš aš veita viršurkenndum ašilum starfsleyfi og rekstrarleyfi, sem gjarna gęti fariš stighękkandi į 5 įrum upp ķ 30 kt/įr, ķ enn frekara varśšarskyni, og stöšvun aukningar, ef tilefni gefst til. 

Žann 8. maķ 2018 birtist fróšleg grein ķ Fréttablašinu eftir Gunnar Stein Gunnarsson, lķffręšing, undir fyrirsögninni:

"Stofnanda įhugamannafélagsins IWF svaraš".

Žar skrifaši hann m.a. um rannsóknir Kevens Glover, en af nišurstöšum žeirra mį rįša, aš įhyggjur m.a. hagsmunaašila hérlendis, s.s. veiširéttarhafa ķ įm, sé įstęšulaus śt frį lķffręšilegum og erfšafręšilegum forsendum:

"Reyndar mętti Ingólfur lesa fręšigreinar af meiri athygli įšur en hann rķšur fram į ritvöllinn, en ķ grein Glovers kemur einmitt fram, aš žvķ óskildari sem aškomulaxinn er villta laxinum, žeim mun ósennilegra er, aš hann skilji eftir sig spor.

Ķ grein Glovers kemur fram, aš samsetning įkvešinna žįtta, eins og lķtill įrangur eldislaxins viš hrygningu, nįttśrulegt val, sem hyglir ašlögušum fenótżpum/genótżpum frį hinum villtu stofnum, sem og fenótżpiskur sveigjanleiki, dregur śr hraša og stęršargrįšu breytinga ķ fenótżpum/genótżpum og lķffręšilegum einkennum villta laxastofnsins, sem hefur upplifaš innstreymi frį eldislaxi.

Žetta er ķ samręmi viš nišurstöšur annarra ašila ķ fręšaheiminum, svo sem Hindar, Norsku hafrannsóknarstofnunarinnar og fleiri.  Žaš žarf mikla, stöšuga og višvarandi innblöndun af eldislaxi ķ įratugi til aš hętta į erfšablöndun sé raunveruleg (Hindar;2006, 2017).  Um žetta eru fręšimenn nokkuš sammįla ķ Noregi og vķšar."

Meš öšrum oršum er ęxlunargeta eldislaxins dauf og nįttśran hyglir hinum ašlagaša, villta stofni umfram stofn, sem ķ margar kynslóšir hefur veriš ręktašur af mönnum til aš vaxa hratt og verjast lśs fremur en aš geta af sér öfluga einstaklinga.  Žar af leišandi er žaš fyrst viš yfir 30 % "innstreymi" samfleytt įratugum saman, sem erfšafręšilegra breytinga tekur aš gęta ķ villtum laxastofnum.  Slķkt er algerlega śtilokaš viš nśverandi ašstęšur į Ķslandi.  

Žį er rétt ķ žessu samhengi aš vekja athygli į grein tveggja norskra prófessora viš Landbśnašarhįskólann aš Įsi og viš Hįskólann ķ Björgvin, Erik Slinde og Harald Kyvi, en žeir hafa įhyggjur af śrkynjun villtra laxastofna, sérstaklega viš skyldleikaręktun ķ įm meš fįum löxum.  Grein žeirra:

"Viltu bjarga laxinum ? - leggšu žį flugustönginni", 

birtist ķ Morgunblašinu, 12. maķ 2018:

"Flestir [göngulaxanna] finna sķna į, en um 5 % fara ķ ašra. Žetta skiptir mįli; žaš hindrar skyldleikaręktun, sem hętta er į, séu fįir fiskar ķ įnni.  Skyldleikaręktun er ógn viš laxastofna.  Sloppnir eldislaxar ķ Noregi synda sumir einnig upp ķ įr til hrygningar meš sķnum villtu ęttingjum.  Mjög neikvętt, segja yfirvöld.  En eru til sérstök eldislaxagen, sem eru óheppileg, eša eru genin bara venjuleg, gagnleg laxagen ?

Bara brot žeirra laxa, sem synda til hafs śr hverri į, kemur aftur, og ķ sumum įm er fjöldinn ótrślega lķtill.  Stęrsta ógn laxastofna er žvķ veišin ķ įnni.  Meš vissu mį žvķ segja, aš vilji mašur bjarga villta laxinum, žį eigi mašur aš leggja veišistönginni.  Sumir segja hęgt aš veiša laxinn og sleppa honum aftur.  Žaš er dżranķš, en śr žvķ aš laxinn gefur ekki frį sér hljóš, žį er žaš kannski ķ lagi ?"

Žarna kvešur viš nżjan tón m.v. mest įberandi umręšu į žessu sviši į Ķslandi.  Tveir hįskólaprófessorar gera žvķ skóna, aš takmörkuš blöndun viš ašra stofna, eldislax innifalinn, leiši til ęskilegrar erfšafręšilegrar fjölbreytni, sem er naušsynleg til aš hindra skašlega skyldleikaręktun.

Žį er óhjįkvęmilegt aš gefa gaum aš oršum žeirra um dżranķš, og dżraverndarsamtök, veiširéttareigendur, dżralęknar og lögfręšingar žurfa aš komast aš nišurstöšu um žaš, hvort "veiša-sleppa" ašferšarfręšin samręmist nśgildandi ķslenzkum lögum um dżravernd og velferš dżra.

Norsku prófessorarnir hnykkja į vangaveltum sķnum um veišina į villtum laxi ķ lok greinar sinnar:

"Veišin į villtum laxi ķ įm er umhugsunarverš og mį lķta į sem umhverfisfjandsamlega.  Žaš er tķmabęrt, aš yfirvöld skoši stjórnun į erfšaefni laxa og laxveišiįa.  Yfirvöld ęttu aš spyrja stofnanir sķnar um, hvaša markmiš žęr hafa sett um stjórnun erfšafjölbreytileika, og žaš ętti aš gilda um öll dżr, ekki bara um lax."

Noršur-Atlantshafslaxastofnarnir eiga allir undir högg aš sękja.  Hér benda tveir fręšimenn į 2 hugsanlegar skżringar, ofveiši og śrkynjun stofnanna vegna skyldleikaręktar innan smįrra stofna.  Žaš er nęr aš beina sjónum aš raunverulegu vandamįli en aš upphefja galdraofsóknir į grundvelli žröngsżni og fįfręši, eins og vanalega, gegn mikilvęgri atvinnugrein į Ķslandi, sem beitir beztu fįanlegu tękni og stašlašri gęšastjórnun viš sjókvķaeldi į eldislaxi.  Tal um geldingar og landeldi er óraunhęft ķ nśverandi višskiptaumhverfi.  Geldingar žessar geta flokkazt undir dżranķš og landeldiš śtheimtir mikla orku, ferskvatn og jaršhita.   

 

 

 

 

 


Įdrepa frį EES ķ garš Hęstaréttar

Skörin er farin aš fęrast upp ķ bekkinn, žegar Eftirlitsstofnun EFTA, sem ķ raun er handlangari Evrópusambandsins, ESB, er farin aš senda įminningarbréf til utanrķkisrįšuneytis Ķslands śt af žvķ, aš Hęstiréttur Ķslands lįti ekki EES-löggjöf njóta forgangs gagnvart ķslenzkri löggjöf, eins og kvešiš sé į um ķ EES-samninginum.  Vķst er, aš slķkar įdrepur munu verša tķšari, ef Alžingi samžykkir stóra lagabįlka į borš viš Persónuverndarlagabįlkinn og Žrišja orkumarkašslagabįlkinn, sem hvor um sig fęrir innlent vald til yfiržjóšlegrar stofnunar. Sennilega telur Hęstiréttur žessar kröfur ESA strķša gegn Stjórnarskrį. EES-ašildin leišir til lögfręšilegs kviksyndis. Žaš er mikill įbyrgšarhluti aš hįlfu žingheims aš leiša landsmenn lengra śt ķ žaš fśafen.

13. desember 2017 sendi ESA formlegt upphafsbréf til ķslenzka utanrķkisrįšuneytisins um mįl, sem snżst um, aš Ķsland hafi ekki uppfyllt réttarfarslegar skyldur sķnar samkvęmt Bókun 35 viš EES-samninginn og aš žar meš hafi Ķsland brotiš gegn EES-samninginum, grein nr 3. Bréfiš sjįlft er ķ višhengi žessa pistils. 

ESA vķsar til nokkurra dóma Hęstaréttar, žar sem hann viršist ekki hafa fariš eftir Bókun 35 um, aš landsreglan skuli vķkja.

Bókun 35: "Ķ tilviki mögulegra įrekstra į milli framkvęmdar į EES-reglum viš ašrar lagareglur, skuldbinda EFTA-rķkin sig til, ef naušsyn reynist, aš setja ķ lög, aš EES-reglurnar skuli hafa forgang ķ slķkum tilvikum." 

Stenzt žetta ķslenzku Stjórnarskrįna ?

Grein 3 ķ EES-samninginum hljóšar svo: "Samningsašilar skulu gera almennar eša sértękar rįšstafanir til aš uppfylla skyldur, sem leiša af žessum samningi.  Žeir skulu foršast allt, sem getur ógnaš markmišum žessa samnings.  Žeir skulu ennfremur létta samstarfiš innan ramma žessa samnings."

Bókun 35 fyrirskrifar sem sagt, aš EES-reglur skuli ķ framkvęmd njóta forgangs fram yfir ašrar lagareglur.  Žetta felur ķ sér, aš EES-rétturinn almennt nżtur ekki forgangs fram yfir žjóšarrétt, en žegar kemur aš framkvęmdinni og velja žarf į milli, er EES-rétturinn žó rétthęrri.  Ennfremur merkir žetta, aš EES-rétturinn nżtur ekki forgangs gagnvart Stjórnarskrį.  Hlutverk bókunarinnar er, aš EES-rétturinn hafi svipaš afl ķ  EFTA-löndunum eins og EES-rétturinn og višeigandi ESB-reglur ķ ašildarlöndum ESB, en įn žess aš valdsviš löggjafans ķ EFTA-löndunum sé almennt rżrt.

EFTA-dómstóllinn, sem ętķš nżtir dómafordęmi frį ESB-dómstólinum, ef žau finnst, hefur ķ dómaframkvęmd lżst notkunarsviši žessarar grunnreglu um aš veita EES-réttinum forgang žannig, aš žaš gildi um EES-reglur ķ verki, sem séu nęgilega skżlausar og nįkvęmar til aš veita einkaašilum réttindi.  

Skżringin į žvķ, aš ESA hefur nś undirbśiš mįlssókn gegn Ķslandi, er, aš Ķsland hefur ekki framkvęmt Bókun 35 viš grein 3 ķ EES-löggjöf sinni, sem fyrirskrifar, aš "statutes and regulations shall be interpreted, in so far as appropriate, in conformity with the EEA Agreement and the rules laid down therein". 

Aš mati ESA gefur ķslenzka įkvęšiš einvöršungu til kynna, aš landsreglur skuli tślka ķ samręmi viš ętlaša meginlagareglu EES.  Ętlaša meginreglan felur ķ sér, aš gert er rįš fyrir, aš landsreglur séu ķ samręmi viš kvašir EES-réttarfars.  Žessi tślkunarmeginregla leysir hins vegar ekki śr tilvikum, žegar stašfest er ósamręmi į milli landsreglunnar og žjóšréttarlegra kvaša.  

Žaš er athyglisvert, aš ESA heldur žvķ fram, aš Hęstiréttur Ķslands brjóti ķ bįga viš Bókun 35, žótt athyglinni sé beint aš innleišingu löggjafans į Bókun 35.  Žetta getur vakiš umręšu um, hvort ESA telji Bókun 35 hafa bein įhrif į žjóšréttinn.  

Ķsland fékk frest til 13. įgśst 2018 til aš svara upphafsbréfi ESA, og veršur athyglisvert aš sjį višbrögš Stjórnarrįšsins.

Żmsir hafa falliš ķ žį gryfju aš halda žvķ blįkalt fram, eins og Višskiptablašiš (VB) 14. maķ 2018 og nokkrum sinnum įšur meš vķsun til tślkunar "Stjórnarrįšsins", aš įhrif meiri hįttar gjörninga ESB muni "lķtil" įhrif hafa į Ķslandi, žótt Ķslendingar gangist undir lögsögu žessara gjörninga.  Hér er mikil og alvarleg meinloka į feršinni.  Spyrja mį, hvernig slķkar mannvitsbrekkur komust į legg į Ķslandi, sem ķ einu vetfangi sįu slķka meinbugi į lagasmķš ESB, aš hśn verši bara óvirk viš innleišingu hér noršur ķ Atlantshafi.  Žetta er aušvitaš algerlega óbošlegur mįlflutningur, sem gripiš er til af rökžrota mönnum, sem ekki geta tķnt til eina góša röksemd fyrir žvķ aš taka žį įhęttu aš stinga hendinni upp ķ gin ljónsins meš skżlausu fullveldisframsali.  

Tilvitnun ķ VB 14.05.2018:

"Sérfręšingar stjórnarrįšsins segja hins vegar, aš fyrst aš Ķsland tengist ekki raforkukerfi Evrópu, hafi orkumįlapakkinn ekki mikil įhrif hér į landi."

Žaš er einfeldningshįttur aš halda, aš ķ svo miklu hagsmunamįli fyrir almenning į Ķslandi sem žaš er aš hindra, aš Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB öšlist lagagildi hérlendis, sé hęgt aš skįka ķ skjóli "sérfręšinga stjórnarrįšsins".  Eru žeir sérfręšingar į sviši rafmagnsmįla, lögfręši eša annars ?  Kannski žeir séu lögfręšingar, sem sérhęft hafa sig į orkumįlasviši, eins og Henrik Björnebye, "norsk ekspert i energirett, EU-rett og EÖS-rett".  VB hefur vitnaš ķ hann, en hann į višskiptahagsmuna aš gęta ķ norskri orkustarfsemi, sem sér fram į hęrra raforkuverš meš innleišingu Žrišja orkumarkašslagabįlksins. Hann gerir lķtiš śr įhrifum innleišingar Žrišja orkubįlksins ķ Noregi og sér ekkert fullveldisframsal felast ķ gjöršinni. Žaš er naušsynlegt aš gęta aš višskiptatengslum, žegar rįšizt er ķ tilvitnanir śt fyrir landsteinana ķ ašila, sem óžekktir eru hérlendis.    

Žaš eru margir norskir lagaprófessorar, sem nęr vęri fyrir VB og ašra hérlendis aš vitna til. Žeir gęta fyllstu hlutlęgni sem fręšimenn.  Žar mį nefna Peter Örebech, lagaprófessor viš Hįskólann ķ Tromsö meš ESB-rétt sem eina af ašalkennslugreinunum.  Hann er mjög gagnrżninn į fullveldisframsališ, sem Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn og ACER munu hafa ķ för meš sér, verši bįlkurinn innleiddur ķ norska lagasafniš.

Žį vęri VB og öšrum, sem fjalla um žetta mįl, nęr aš fjalla um "Ice Link" og skuldbindingarnar, sem af téšri innleišingu munu leiša, gagnvart Kerfisžróunarįętlun ESB/ACER ķ staš innihaldslausts fimbulfambs um "lķtil įhrif" Žrišja orkubįlksins hérlendis, į mešan Ķsland er enn ótengt viš raforkukerfi Bretlands og žar meš meginlandsins.   

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Skuldbindingar Orkusambands ESB

Žaš hefur lķtt stošaš fyrir įhangendur ESB og stušningsmenn inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB aš hamra į žvķ, aš slķk innganga hefši nįnast engar skuldbindingar ķ för meš sér fyrir landsmenn og mundi litlu sem engu breyta fyrir ķslenzka stjórnsżslu į orkumįlasviši.

  Ķ Noregi hefur engum viti bornum manni dottiš ķ hug aš halda slķku fram um inngöngu Noregs ķ Orkusambandiš, og į Ķslandi hefur žessi innantómi įróšur algerlega misst marks. Žaš er ekki nóg aš setja sig į hįan hest og žykjast allt vita, en vera ķ raun bara yfirboršssvamlari ķ mįlaflokki orkumįla og įn innsęis į žżšingu Žrišja orkumarkašslagabįlks ESB fyrir land og žjóš.

Žaš mį marka af skošanakönnun Maskķnu ķ um 2 vikur ķ kringum mįnašamótin aprķl-maķ 2018, žar sem nęstum tķfalt fleiri lżstu sig andvķga en fylgjandi žvķ aš fęra meira vald yfir ķslenzkum orkumįlum til evrópskra stofnana og tiltölulega fįir voru óįkvešnir, aš žjóšin er vel meš į nótunum ķ žessu mįli og lętur ekki višmęlendur bśrókrata ķ ESB og kratķska įhangendur skrifręšisveldisins žar segja sér fyrir verkum.   

Norsku lagaprófessorarnir Holmöyvik og Haukeland Fredriksen lżsa įhrifunum žannig ķ hnotskurn fyrir Noreg, og žau mį heimfęra į Ķsland:

"Bindingarįhrif įkvaršana ESA munu žar aš auki koma fram sem regluverk EES, sem mun verša hluti af innanlandsrétti ķ Noregi.  Norsk pólitķsk stjórnvöld munu ekki geta gripiš inn ķ framkvęmd innanlands af spegilįkvöršun frį ESA [ESA speglar ACER ķ EFTA-löndunum - innsk. BJo] įn žess aš brjóta norsk lög.  Ef landsreglarinn (RME) [śtibś ACER] veršur meš mśšur, geta vęntanlega einkaašilar framkallaš framkvęmd [įkvöršunar ACER] meš žvķ aš halda žvķ fram gagnvart norskum dómstólum, aš norsk lög skyldi landsreglarann til aš framkvęma samžykkt ESA."

Sķšan slį lögspekingarnir norsku eftirfarandi föstu: "Samkvęmt oršanna hljóšan ķ Stjórnarskrįnni, grein nr 115, og hefšum ķ Stóržinginu, śtheimtir samžykkt į ašild Noregs aš ACER [Orkustofnun ESB] 3/4 meirihluta ķ Stóržinginu." 

Peter Örebech - prófessor ķ réttarfari viš Hįskólann ķ Tromsö, bendir einnig į, aš landsreglarinn į hvorki aš meštaka dómsuppkvašningar né pólitķsk merki frį Noregi.  Hann er žeirrar skošunar, aš RME-landsreglarinn, sé ekki norsk rķkisstofnun:

"Ašildin aš Orkusambandi ESB (og ACER) er reist į žvķ kerfi, aš norsk stjórnmįlaleg yfirvöld geti ekki gripiš inn ķ gegn óęskilegum afritunarįkvöršunum RME/ESA, af žvķ aš norsk löggjöf leggur nżja landsreglaranum, RME, žaš į heršar aš framkvęma įkvaršanir ESB.  RME er fjįrmagnaš af Stóržinginu og meš yfirstjórn, sem skipuš er af Olķu- og orkurįšuneytinu įn žess aš vera stofnun į vegum norska rķkisins, heldur į vegum ESB."

Žaš orkar mjög tvķmęlis, aš žetta fyrirkomulag standist stjórnarskrįr Noregs og Ķslands, žar sem vald į sviši orkumįla, sem įšur var hjį innlendu rķkisvaldi, er ķ raun flutt til yfiržjóšlegrar stofnunar, žar sem EFTA-rķkin ekki munu fį fullgildan fulltrśa (meš atkvęšisrétti, ašeins įheyrn).  Žaš getur engum blandazt hugur um žaš lengur, aš ašild Ķslands aš Orkusambandi ESB mundi fela ķ sér stórfellda breytingu į ķslenzkum rétti og stjórnvaldi, ž.e. um er aš ręša ašgerš, sem felur ótvķrętt ķ sér fullveldisframsal į sviši orkumįla, sem žjóšin aš öllum lķkindum er algerlega andsnśin, sbr skošanakönnun Maskķnu, sem birt var 13. maķ 2018.

Rķkisstjórnin veršur, vęntanlega ķ sumar, aš finna lausn į žvķ, hvernig hśn kemur žessu mįli fyrir kattarnef.  Aš bišja Alžingi um aš framselja rķkisvald yfir mikilvęgum mįlaflokki til yfiržjóšlegrar stofnunar į fullveldisįri veršur rķkisstjórninni žyngra ķ skauti en hśn ręšur viš, enda flögrar žaš varla aš oddvitum rķkisstjórnarinnar.    

 


Stjórnvöld og Stjórnarskrįin

Arnaldur Hjartarson, ašjunkt viš Lagadeild Hįskóla Ķslands, ritaši žann 2. jśnķ 2018 grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Stjórnarskrįin, EES-samningurinn og reglur um persónuvernd".

Tilefni greinarinnar er frumvarp rķkisstjórnarinnar um innleišingu nżs umdeilds lagabįlks ESB um persónuvernd. Žessi lagabįlkur og krafa ESB gagnvart EFTA-rķkjunum um upptöku hans įn tveggja stoša fyrirkomulags er enn ein stašfesting į stefnubreytingu ESB til hins verra fyrir EFTA, sem ekki dugar aš lįta sem ekkert sé.

Žaš er fengur aš grein fręšimanns į sviši lögfręši um žetta viškvęma mįl. Of lķtiš bitastętt hefur veriš ķ žeim efnum. Žaš er mikill samhljómur meš žessari grein ašjunktsins og greinargerš norsku andófssamtakanna "Nei til EU", sem birtist hér į vefsķšunni 2. jśnķ 2018 undir heitinu "Persónuvernd meš fullveldisframsali", https://bjarnijonsson.blog.is/blog/bjarnijonsson/entry/2217736 .

Žaš er ekki hęgt aš bera ķ bętiflįka fyrir žetta frumvarp meš žeirri višbįru, aš fullveldisframsališ, sem ķ žvķ felst breyti litlu fyrir daglegt lķf fólksins ķ landinu, sé "lite inngripende", eins og Noršmenn segja, sbr nišurlagsorš ašjunktsins:

"Žęr reglur, sem felast ķ reglugerš ESB um persónuvernd, eru til žess fallnar aš hafa vķštęk įhrif į ķslenzkt samfélag.  Alžingi gefst nś tękifęri til aš ręša hiš nżja frumvarp.  Vonandi gefst nęgur tķmi til aš kanna, hvort gętt hafi veriš fyllilega aš įkvęšum stjórnarskrįrinnar ķ samningavišręšum rķkisins viš višsemjendur žess į vettvangi sameiginlegu EES-nefndarinnar."

Žetta er mjög varfęrnislega oršaš, žótt tilefniš sé ęriš, žvķ aš ķ augum leikmanna blasa viš gróf stjórnarskrįrbrot, ef af žessari innleišingu veršur.  Žar aš auki er téšum samningavišręšum ekki lokiš, žvķ aš Sameiginlega EES-nefndin hefur enn ekki lokiš umfjöllun žessa mįls.  Žar af leišandi hefur rķkisstjórnin fariš fram śr sér meš framlagningu žessa frumvarps.  ESB į lķka eftir aš samžykkja ašlaganir gagnvart EFTA.  Frumvarp žetta er vanbśiš og ótękt inn ķ lagasafn Ķslands.  Alžingi ber žess vegna aš vķsa žvķ aftur til rķkisstjórnarinnar eša hreinlega aš fella žaš.  

Ašjunktinn sżnir fram į, aš ķ frumvarpinu felst bęši framsal framkvęmdavalds og dómsvalds til yfiržjóšlegra stofnana, žar sem Ķsland į enga ašild.  Hvorki rķkisstjórn né Alžingi hafa umboš til slķks gjörnings:  

"Žessari stofnun ESB [EDPB-Persónuverndarrįšinu-innsk. BJo] veršur ķ einhverjum tilvikum heimilaš aš gefa Persónuvernd bindandi fyrirmęli.  Ķ žessu felst fyrirętlun um framsal framkvęmdavalds.  

Įkvaršanir stofnunar ESB viršist einungis mega bera undir Evrópudómstólinn, en ķslenzka rķkiš į ekki ašild aš žeim dómstóli.  Žį mun ętlunin meš reglugerš ESB jafnframt vera sś aš binda hendur ķslenzkra dómstóla, žegar kemur aš mati į lögmęti žeirra įkvaršana Persónuverndar, sem tengjast įkvöršunum stofnunar ESB, sbr 143. mgr. formįlsorša reglugeršarinnar.  Ef žetta er rétt, žį felst ķ žessu fyrirętlun um framsal dómsvalds."

Žaš er glapręši aš grafa undan réttarrķkinu meš žvķ aš halda įfram į žessari braut spęgipylsušferšar viš snišgöngu ķslenzku Stjórnarskrįrinnar.  Stjórnvöld verša aš leita sér fullnęgjandi umbošs įšur en lengra er haldiš.  Žjóšaratkvęšagreišsla um hvert mįl af žessu tagi fullveldisframsals er ein leiš til aš afla fullnęgjandi lżšręšislegs umbošs fyrir žessum og öšrum slķkum gjörningum.  Önnur leiš er stjórnarskrįrbreyting, sem veitir Alžingi slķkar heimildir meš skilyršum, t.d. meš įkvęšum um aukinn meirihluta, žegar framsal fullveldis rķkisins į sér staš til yfiržjóšlegra stofnana, žar sem Ķsland ekki er fullgildur ašili. 

Festung Europa


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband