Gnęgš raforku er undirstaša velferšaržjóšfélagsins

Žaš eru margar stošir undir ķslenzka velferšarsamfélaginu.  Ein sś mikilvęgasta og allt um grķpandi ķ samfélaginu er, aš nęgt afl og orka sé jafnan fyrir hendi um allt land til aš anna žörfum almenningsrafveitna, hitaveitna og išnašar hvers konar, nema ķ landshlutabundinni mikilli žurrkatķš, sem bśast mį viš į 3 įrum af 30.  Skeršingarįstand sķšasta vetrar ķ öllum landshlutum var fullkomlega óešlilegt og langt umfram žaš, sem skortur į innrennsli ķ lónin gaf tilefni til.  Žaš dró hratt nišur ķ mišlunarlónum vegna mikils įlags į kerfiš, sem ekki hefur veriš komiš til móts viš meš nżjum virkjunum ķ allt of langan tķma vegna doša į Alžingi. Alžingi hefur sett vęnlega virkjunarkosti ķ biš, öndvert viš tillögur Verkefnisstjórnar um Rammaįętlun.  Žaš segir mikla sögu um afturhaldstilhneiginguna į žeim bęnum.  Ólķklegt er žó, eins og nś er komiš, aš stjórnmįlaflokkar geti lengur slegiš pólitķskar keilur meš žvķ aš sżna framkvęmdadoša. 

Žann 27.04.2024 birtist ķ Morgunblašinu fróšleg grein efir 2 framįmenn Landsvirkjunar, Einar Mathiesen, framkvęmdastjóra Vinds og jaršvarma, og Gunnar Gušna Tómasson, framkvęmdastjóra Vatnsafls, undir dramatķskri fyrirsögn:

 "Tryggjum sśrefni samfélagsins".

Žaš er ekki ofsögum sagt, aš samfélagiš sé aš kafna af orkuskorti.  Kjósendur verša aš gera sér grein fyrir, hvers vegna svo er komiš. Žaš er vegna žess, aš vinstra lišiš, ķ og utan rķkisstjórnar, hefur bitiš ķ sig, aš óžarfi sé aš virkja meira.  Einhver afturhaldspśkinn, lķklega nįlęgt Landvernd, hefur komiš žessari flugu ķ koll žingmanna.  Žaš er mikill įfellisdómur yfir "upplżsingasamfélagi" nśtķmans, sem lķkist ę meir forheimskunarsamfélagi mismunandi bergmįlshella.  Greinin hófst žannig:

"Ķslenzkt samfélag og atvinnulķf vex hratt, og um leiš er žaš aš umbreytast meš gręnum lausnum. Viš vitum, aš orka er undirstaša bęši vaxtarins og framtķšar lausna ķ loftslagsmįlum.  Įn nżs frambošs raforku getum viš ekki haldiš įfram meš orkuskipti bęši į landi og hafi og sķšar lofti.  Žaš er hlutverk okkar hjį Landsvirkjun aš męta žörfum ķbśa samfélagsins, sem hér hefur veriš byggt upp af miklu haršfylgi - žau [ķbśarnir] eru eigendur orkufyrirtękja žjóšarinnar og mega gera rķkar kröfur til žess.  Viš hyggjumst leggja okkar af mörkum til aš standa undir žeim kröfum, en žį veršum viš lķka aš geta treyst į stušning stjórnvalda.  Raforkan er sśrefni samfélagsins, og žaš sśrefni veršur aš tryggja öllum til heilla."

 

"Hver, sem heimsękir aflstöš ķ eigu Landsvirkjunar, sér strax, aš žar er vel hugsaš um mannvirki og bśnaš.  Skiptir žį engu, hvar er boriš nišur, į Žjórsįrsvęši, ķ Soginu, ķ Blöndu, Kröflu, Laxį, į Žeistareykjum eša ķ Fljótsdalsstöš. Fyrir utan reglubundiš višhald og eftirlit hefur tępum mrdISK 25 veriš variš ķ endurbętur į orkumannvirkjum Landsvirkjunar sķšasta įratuginn.  Žrįtt fyrir misjafnt gengi ķ rekstrinum höfum viš aldrei gefiš neinn afslįtt af višhaldi og endurbótum. 

Viš höfum lķka unniš samfellt aš undirbśningi nęstu virkjanakosta, bęši ķ vatnsafli og jaršvarma, en einnig ķ vindi.  Undirbśningskostnašurinn er žegar oršinn rśmir mrdISK 30 og löngu tķmabęrt aš hrinda einhverjum af žeim framkvęmdum ķ framkvęmd.  Žaš er naušsynlegt til aš geta mętt framtķšareftirspurn į raforkumarkaši." 

Žaš er laukrétt hjį höfundunum, aš višhald og snyrtimennska er til fyrirmyndar hjį Landsvirkjun.  Ef svo mį taka til orša, hefur nįttśran batnaš viš inngrip Landsvirkjunar til aš breyta orku hennar ķ beinhörš veršmęti ķ héraši og į landsvķsu.  Žaš stafar af žvķ, aš kappkostaš er hvarvetna aš fella mannvirkin vel aš umhverfinu og įherzla hefur veriš lögš į uppgręšslu og gróšursetningu. Grunnvatnsstašan hękkar ķ grennd viš mišlunarlónin, sem żtir undir gróšur žar.  Nöldur og śrtölur um nżtingu orkuaušlinda Ķslands eru hvorki reist į efnislegum dęmum né į heilbrigšri skynsemi į sviši atvinnulķfs og velmegunar landsmanna.  

Hins vegar sżnist of litlu vera variš til endurbóta, ašeins 2,5 mrdISK/įr aš jafnaši.  Žaš er óešlilega lķtiš af andvirši eignasafnsins ķ ljósi žess, aš vel hannašar endurbętur į bśnaši skila sér strax ķ aukinni nżtni og auknu rekstraröryggi.  

Aš sitja uppi meš mrdISK 30 fjįrfestingu ķ virkjanaundirbśningi ķ jafnvel meira en įratug įn nokkurrar tekjuaukningar er hins vegar žungbęrt, og žar hafa stjórnmįlamenn brugšizt fyrirtękinu og žjóšinni meš allt of torsóttum leyfisveitingaferlum.  Žaš er žyngra en tįrum taki, aš stjórnmįlastéttin skuli unnvörpum žvęlast endalaust fyrir sjįlfsögšum framförum ķ landinu.  

 "Į nęstu įrum stefnir Landsvirkjun aš mikilli uppbyggingu.  4 verkefni eru vonandi viš žaš aš komast af staš: fyrsta stóra vindorkuver landsins, Bśrfellslundur, Hvammsvirkjun ķ Žjórsį, stękkun jaršvarmastöšvarinnar aš Žeistareykjum og loks stękkun Sigöldu, samtals 335 MW aukning. Žessi verkefni munu skila um 1750 GWh/įr af nżrri raforku, sem er um 12 % aukning į raforkuvinnslu Landsvirkjunar. Okkur er ekki kunnugt um, aš önnur orkuvinnslufyrirtęki hyggist bęta viš framboš sitt į nęstu 5 įrum fyrir utan 20 MW įętlaša stękkun HS Orku ķ Svartsengi, sem gerir framgang žessara verkefna enn brżnni.

Landsvirkjun vinnur jafnframt aš rannsóknum og undirbśningi nżrra virkjana, sem munu koma ķ nęsta fasa orkuuppbyggingar, žegar framangreindum verkefnum er lokiš."   

Fram hefur komiš, aš Orkubś Vestfjarša hefur mikinn hug į aš auka framboš sitt į raforku, enda er žaš grķšarlegt hagsmunamįl fyrir Vestfiršinga, sem verša žó aš glķma viš żmsa bergžursa į leišinni, žótt śtrślegt megi viršast į tķmum brennslu jaršefnaeldsneytis til raforkuvinnslu fyrir vestfirzka notendur rafmagns.  Žaš verša lķklega einvöršungu smįvirkjanir, sem komast munu ķ gagniš į Vestfjöršum į tķmabilinu 2025-2030.  Žaš segir alla söguna um rįšaleysi rįšamanna, aš öšrum fyrirtękjum en Landsvirkjun skuli ekki hafa tekizt aš koma meš raunhęfar įętlanir um aukningu raforkuframbošs į nęstu 5 įrum, nema HS Orku ķ Svartsengi, sem er ķ uppnįmi vegna kvikusöfnunar undir athafnasvęšinu, sem enginn veit, hvar į eftir aš brjótast upp į yfirboršiš.

"Į mešan önnur Evrópulönd vinna aš žvķ höršum höndum aš einfalda regluverk til aš hraša aukinni raforkuvinnslu meš endurnżjanlegum orkugjöfum, tekur mörg įr aš fara ķ gegnum ferliš hérlendis [mest 2 įr ķ ESB - innsk. BJo].  Sömu stofnanir fį t.a.m. sömu umsókn til umfjöllunar margoft, og lögbundnir tķmafrestir eru ekki alltaf virtir.  Fullkomin óvissa og skortur į fyrirsjįanleika hefur gert žetta ferli aš žvķ sem nęst ókleifum mśr.  Viš viljum žó ķtreka, aš krafan um bętt leyfisveitingaferli snżst ekki um aš draga śr kröfum eša gefa orkufyrirtękjum afslįtt af žeim skilyršum, sem žarf aš uppfylla til aš rįšast ķ virkjunarframkvęmdir.  Aukin skilvirkni žżšir ekki minni kröfur."

Ķ žvķ leyfisveitingakerfi, sem žarna er lżst, felst grķšarleg sóun, sem kostar samfélagiš tugi mrdISK/įr.  Samt ašhefst orku-, loftslags- og umhverfisrįšherrann ekkert af viti, eša ręšur hann ekkert viš vinstri sinnaša afturhaldsklķku opinberra embęttismanna ?  Hvaš sem žvķ lķšur er nśverandi doši alger falleinkunn yfir stjórnkerfi landsins.     


Er kolefnisbinding ķ bergi fżsileg ?

Carbfix hefur stundaš nišurdęlingu į uppleystum gastegundum ķ vatni viš Hellisheišarvirkjun.  Tekizt hefur aš draga śr mengun af völdum hinnar ętandi gastegundar H2S, sem er žarfur gjörningur.  Meiri įhöld eru um aš festa stórfelldar fjįrhęšir ķ bindingu CO2, koltvķildis, ķ jaršlögum ķ Straumsvķk į vegum Carbfix, og fyrirtękiš undirbżr nś móttöku- og geymslustöš fyrir CO2 žar, s.k. Coda Terminal. Višskiptahugmyndin er, aš śtlendingar sendi gasflutningaskip frį sér til Straumsvķkur.  Žar verši žvķ dęlt ķ geymslurżmi, gasiš leyst upp ķ vatni og sķšan dęlt nišur ķ bergiš.

  Ef tekiš er miš af Morgunblašsvištali viš fjölfręšinginn David Friedman, sem lagt var śt af ķ sķšasta pistli į žessum vef, "Margt er oršum aukiš um loftslagsbreytingarnar", er engin glóra ķ žessari hugmynd, hśn er "futile" eša gagnslaus, af žvķ aš afleišingar hlżnunar verša ekki sérlega alvarlegar og kostnašur viš mótvęgisašgeršir višrįšanlegar.  Žaš er hins vegar ein lykilbreyta į markaši, sem öllu mįli skiptir fyrir aršsemi žessa verkefnis, og hśn er veršiš į markaši fyrir koltvķildisheimildir ķ EUR/t CO2.  Ef kostnašur viš aš einangra CO2, flytja žaš til Coda Terminal og kostnašurinn viš bundiš fé ķ Coda Terminal įsamt upplausn gassins og nišurdęlingu, er hęrri en žessi markašsbreyta, žį veršur tap į žessari starfsemi og betur heima setiš en af staš fariš.  Fjįrfestingar eru miklar, orkužörf mikil og vatnsžörf mikil og žaš er dżrt aš nį CO2 śt śr efnaferli verksmišja.  Žess vegna er augljós fjįrhagsleg įhętta į feršum, sem minnkar žó eitthvaš, ef styrkveitingar śr vösum skattborgara fįst, en hversu sišlegt er žaš ?

Žann 2. maķ 2024 birtist ķ Morgunblašinu grein eftir 2 höfunda, sem ętla mį, aš viti mest um žessi mįl, en žar var žó ekkert minnzt į aušlindažörfina (vatn, rafmagn) į hvert t koltvķildis, sem sent hefur veriš nišur ķ išur jaršar, né įętlašan kostnaš viš žaš.  Žetta er galli į annars góšri grein höfundanna Eddu Sif Pind Aradóttur, framkvęmdastżru Carbfix, og Söndru Ósk Snębjörnsdóttur, yfirvķsindakonu Carbfix.  Greinin bar yfirskriftina: 

"Raunverulegar loftslagsašgeršir ķ hlżnandi heimi".

Žar stóš žetta m.a.:

"Jafnvel žótt hraši hlżnunar haldist óbreyttur, er ašeins tķmaspursmįl, hvenęr viš žurfum aš takast į viš afleišingarnar af fullum žunga.  [Afleišingarnar eru óvissar, bęši jįkvęšar og neikvęšar, en viršast verša tiltölulega aušveldar višfangs į Ķslandi, sbr David Friedman - innsk. BJo.]

Hlżnun jaršar heldur įfram.  Višbrögšin viš žessari stęrstu ógn samtķmans [!?] eru hins vegar ekki ķ neinum takti viš alvarleikann.  [Coda Terminal į aš taka til starfa į fullum afköstum įriš 2032, sem eru įętluš allt aš 3 Mt/įr CO2.  Um žessa nišurdęlingu munar ekkert, ž.e. engin męlanleg įhrif į hlżnun jaršar - innsk. BJo.] 

Į mešan hitametin falla, er losun Ķslands į koldķoxķši  (CO2) enn aš aukast, žvert į öll markmiš, og losun į hvern ķbśa meš žvķ mesta, sem gerist ķ heiminum."  

Žetta er villandi framsetning, sem setur Ķsland ķ verra ljós en efni standa til.  Ķsland er strjįlbżl eyja meš hįa landsframleišslu į mann, og miklar fiskveišar eru stundašar viš landiš.  Af žessu leišir tiltölulega mikla jaršefnaeldsneytisnotkun, en hśn er žó meš tiltölulega hįrri nżtni ķ alžjóšlegum samanburši.  Stórišjan (mįlmframleišslan) ķ landinu sparar losun į meira en 12 Mt/įr af koltvķildi śt ķ andrśmsloftiš, sem eru ferföld įętluš hįmarksafköst hjį stöllunum ķ Straumsvķk.  Til hvers eru žęr meš žennan mįlflutning ?

"Lausnin viš [svo ?] loftslagsvįnni er til: Hśn felst m.a. ķ žvķ aš beita fjölmörgum lausnum, sem allar miša aš žvķ aš koma ķ veg fyrir losun milljarša tonna af gróšurhśsalofttegundum, ašallega CO2, śt ķ lofthjśpinn.  Til aš sporna viš žessari hamfarahlżnun žurfum viš aš breyta okkar neyzlumynztri. [David Friedmann segir tal um hamfarahlżnun af mannavöldum vera "žvętting".  Žaš er skrżtiš af stöllunum aš skipa sér ķ slķkan hóp - innsk. BJo.]
Orkuskipti vega žar žyngst, auk bęttrar orkunżtni, enda er stęrsti orsakavaldur loftslagsbreytinga grķšarlegur bruni jaršefnaeldsneytis, en auk žess žarf aš fanga, binda og hagnżta CO2 og bęta landnżtingu.  Loftslagsmarkmišum veršur ekki nįš, nema meš umfangsmiklum ašgeršum og samstarfi žvert į landamęri."
Mikilvęgasta framlag Ķslands nśna til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda vęri aš virkja fleiri vatnsföll og meira ķ sömu į, žar sem žess er kostur, og meiri jaršgufu, en alger doši rķkir į žessu framfarasviši um žessar mundir.  Įstęšan fyrir aukningu losunar undanfariš er raforkuskortur ķ landinu, en afturhaldiš lemur hausnum viš steininn og višurkennir engan raforkuskort.  Žaš sżnir viš hvķlķka hrķmžursa er aš eiga.  Žegar žursaflokkurinn missti forsętisrįšherrann yfir ķ forsetaframboš, var mynduš nż rķkisstjórn, sem setti 3 mįl į oddinn, ž.į.m. orkumįlin.  Ef enn fęšist bara lķtil mśs, verša margir vonsviknir.  

 

 


Margt er oršum aukiš um loftslagsbreytingarnar

Į baksviši Morgunblašsins birtist 4. maķ 2024 athyglivert vištal Baldurs Arnarsonar viš fjölfręšinginn David Friedman, sem er sonur hins góškunna hagspekings Miltons Friedman.  Karlinn er fręšasjór, eins og titillinn gefur til kynna, og hann fer ekki meš neitt fleipur.  Hann bendir į, aš hlżnun jaršar hefur bęši kosti og galla ķ för meš sér fyrir lķfiš į jöršunni, og hann telur kenningar um hamfarahlżnun hreina bįbilju. Vištališ birtist undir fyrirsögninni:

"Himinn og jörš eru ekki aš farast".

Um hlżnun jaršar hafši D. Friedman žetta aš segja:

"Žaš er lķklegt, aš meginskżringin sé umsvif mannsins, žótt kerfiš sé afar flókiš, og žvķ er erfitt aš vera fullviss.  Žaš er skošun rétttrśnašarins um įhrifin.  Raunar eru 2 rétttrśnašarskošanir.  Önnur er helber žvęttingur, og sś, sem ég tel, aš sé sennilega röng.  Žaš er hugmyndin um hamfarahlżnun.  Séu alvöru rannsóknir hjį IPCC [millirķkjanefnd SŽ um loftslagsbreytingar] eša [hagfręšinginum William] Nordhaus skošašar, viršast hin spįšu įhrif ekki żkja mikil."

Žvķ er yfirleitt ekki mótmęlt, aš mašurinn eigi hlut aš mįli, en įhöld eru bęši um raunverulega hitastigshękkun ķ lofthjśpi jaršar og hversu stór hluti hennar stafar af umsvifum manna.

"Nordhaus įętlar ķ bók sinni, aš verši ekkert aš gert, muni heimsframleišslan ķ lok žessarar aldar verša nokkrum % minni en ella vegna loftslagsbreytinga.  Og séu įętlanir IPCC skošašar, žį kemur ķ ljós, aš žęr benda til, aš sjįvarmįl muni hafa hękkaš um 0,5 m ķ lok žessarar aldar.  Og sé mįliš hugleitt, er žaš töluvert mikiš minna en munurinn į flóši og fjöru [aš mešaltali - innsk. BJo].  Svo aš žaš hefur vissulega įhrif, en žau eru lķtil.

Žvķ tel ég, aš hugmyndin um yfirvofandi hamfarir, sem muni žurrka śt sišmenninguna, sé hreinlega žvęttingur.  Sś hugmynd, aš žeim fylgi veruleg śtgjöld, sem ęttu aš vera okkur įhyggjuefni, er ekki žvęttingur, en ég er ekki viss um, aš hśn sé rétt.  Sé mįliš skošaš vandlega, er engin įstęša til aš gefa sér, aš hlżnun sé slęm ...  .  Og mašurinn bżr viš mismunandi hitastig, svo aš munaš getur 20°C.  Sé hitakort af jöršinni skošaš og kort, sem sżnir ķbśažéttleikann, žį viršist ósennilegt, aš žaš muni hafa ógnvęnleg įhrif, ef mešalhitinn hękkar um 2°C.  Sķšan, ef raunįhrifin eru skošuš, žį mun hękkun sjįvarmįls hafa neikvęš įhrif, en mjög lķtil.  Lękkandi pH-gildi hafanna [eša sśrnun hafanna] kann aš hafa neikvęš įhrif og žaš veruleg, en viš vitum ekki, hversu mikil.  Margar lķfverur ķ höfunum eru viškvęmar fyrir breytingum į sżrustigi hafsins."

Nišurstaša žessa virta fręšimanns stangast alveg į viš gaspriš ķ formanni Loftslagsrįšs Ķslands af grafalvarlegum afleišingum losunar Ķslendinga og annarra į koltvķildi śt ķ andrśmsloftiš.  Višrįšanlegt veršur aš verjast hękkun sjįvarboršs.  Ķsland veršur gróšursęlla meš hękkandi hitastigi, landbśnašur braggast og kornręktun ętti aš verša aušveldari og geta sparaš innflutning fóšurvara.  Mesta óvissan er um lķfrķki sjįvar, og žar geta oršiš afdrifarķkar breytingar til hins verra fyrir Ķslendinga, sem gerir fiskeldi į landi og śti fyrir ströndu enn mikilvęgari śtflutningsstoš en ella.  Lķklegt er, aš rennsli ķ įm fari vaxandi og žar meš geti raforkuvinnslan vaxiš meš bęttri nżtingu vatnsaflsvirkjana. 

"Žaš teljast lķka vera neikvęš įhrif, aš fellibyljir séu aš verša öflugri.  Fękkun fellibylja, sem veikari teljast, eru jįkvęš įhrif.  Eitt af žvķ, sem fór ķ taugarnar į mér ķ samantekt fyrir stefnusmiši ķ sķšustu skżrslu IPCC, er, aš žar segir, aš öflugri fellibyljir verši hlutfallslega tķšari en veikari.  Ž.e.a.s. fellibyljir ķ flokkum 4 og 5 ķ samanburši viš flokka 1-3.  Draga į žį įlyktun, aš öflugri fellibyljir verši tķšari.  Žaš žarf aš lesa skżrsluna til aš komast aš žvķ, aš įstęša žess, aš hlutfalliš er aš hękka er, aš veikari fellibyljir eru aš verša sjaldgęfari.  Ég tel einnig, aš öflugri fellibyljir séu aš verša dįlķtiš öflugri, og žaš eru neikvęš įhrif.  Į hinn bóginn eru nokkur jįkvęš įhrif [af hlżnun].  Koldķoxķš kemur viš sögu ķ ljóstillķfun.  Sżnt hefur veriš fram į įhrifin į uppskeru meš mörgum tilraunum.  Žannig aš ķ grundvallar atrišum gera spįr rįš fyrir, aš įhrifun [af hlżnun] į framboš matvęla verši mjög jįkvęš."

 

 

 


Jįkvęš žróun laxeldis

Laxeldi ķ sjókvķum er meš minnst kolefnisspor allra eldisašferša, sem framleiša dżraprótein.  Meš miklu ofstęki og fjįraustri hefur veriš efnt til haršvķtugs samblįsturs gegn žessari fullkomlega löglegu atvinnugrein, sem sennilega fellur undir stjórnlagagrein um atvinnufrelsi.  Svo rammt kvešur aš žessu, aš vart getur veriš žar allt meš felldu, enda er beitt fullyršingum, sem eru algerlega śt ķ loftiš, t.d. aš ķslenzku laxastofnarnir séu ķ žeirri hęttu aš verša fyrir erfšamengun og verši žess vegna aš vķkja af bśsvęšum sķnum fyrir "śrkynjušum" eldislaxi.  Žaš er alveg nżtt af nįlinni, ef sterkari tegund žarf aš vķkja fyrir veikari tegund, enda skrifa erfšafręšingar Hafrannsóknastofnunar ekki undir žessa kenningu.  Žvert į móti.  Žeir strika yfir hana.

Ķslenzku laxastofnarnir eiga undir högg aš sękja, en žaš į sér allt ašrar skżringar, sem žarf aušvitaš aš komast til botns ķ.  Ein af ašferšunum til aš rétta stofnana af er aš setja žį undir vķsindalega veišistjórnun ķ staš žess aš lįta gręšgi veiširéttarhafa rįša feršinni.  Rannsaka žarf, hvort veiša og sleppa ašferšin geri illt verra og geti jafnvel ķ sumum tilvikum flokkazt undir dżranķš.

Žaš er hér verulegur maškur ķ mysunni, enda er engu lķkara en veriš sé meš herferšum aš hengja bakara fyrir smiš.  Meš öšrum oršum er auglżsingaherferš og undirskriftasöfnun til aš hvetja Alžingi til aš leggja nišur trausta starfsgrein į Vestfjöršum og Austfjöršum ein risavaxin smjörklķpa. Hver fjįrmagnar žį smjörklķpu ?

Ķ 200 mķlum Morgunblašsins 2. maķ 2024 er gerš grein fyrir einni af mörgum endurbótum, sem fyrirtęki ķ greininni meš gęša- og umhverfismetnaš til aš bera, standa aš.  Svo vel vill til, aš sjókvķaeldiš į Ķslandi nżtur tęknilegs og markašslegs stušnings frį bakhjörlum sķnum ķ Noregi, sem ofstękismenn ķ hópi sefasżkislegra andstęšinga žessarar starfsemi hafa fariš ósvķfnum oršum um.  Skżtur hatur į erlendu eignarhaldi skökku viš śr žeim herbśšum, žar sem ķ hópi veiširéttarhafa eru moldrķkir, erlendir landeigendur į Ķslandi.  Allar vestręnar žjóšir fagna erlendri fjįrfestingu ķ atvinnustarfsemi landa sinna, en gagnvart fjįrfestingu ķ landi hafa vķša veriš settir meiri varnaglar en hér eru viš lżši. Ętlar afturhaldiš aldrei aš lįta af órökréttum andróšri sķnum gegn beinum erlendum fjįrfestingum ķ atvinnulķfinu ?

Veršur nś vitnaš ķ téšar 200 mķlur:

"Hröš tęknižróun į sér nś staš innan fiskeldis ķ įtt aš hringrįsarhagkerfi, žar sem bętt nżting skilar betri umgengni [viš] nįttśruna og aukinni žjóšhagslegri hagkvęmni. Eitt af merkilegustu verkefnum ķ žeim efnum eru eru tilraunir ķ Noregi meš samžęttingu žararęktunar og laxeldis.

Fóšur er einn stęrsti kostnašarlišur ķ laxeldi, og ķ Noregi fįst fyrir hvert kg af fóšri um 0,86 kg af laxi, en žar eru framleidd um 1,3 Mt/įr af laxi.  Hér į landi er framleišslan ķ kringum 45 kt/įr [3,5 % af norsku framleišslunni], og mį žvķ reikna meš, aš fóšuržörfin sé [rśmlega] 52 kt/įr. 

Framleišsla fóšurs, rétt eins og ķ öšrum bśskap, krefst hrįefnis og orku meš tilheyrandi umhverfisįhrifum.  Žaš er žvķ óęskilegt, aš um helmingur [?] nęringarefna ķ laxafóšri glatast og dreifist um nęrliggjandi svęši viš sjókvķarnar.  En hvaš, ef žaš vęri hęgt aš nżta žessi nęringarefni ķ ašra framleišslu ?

Žaš er einmitt spurningin, sem norska nżsköpunarfyrirtękiš Folla Alger AS leitar nś svara viš ķ samstarfi viš rannsóknarfyrirtękiš SINTEF [Senter for industriell teknologisk forskning-2200 manna brimbrjótur norskrar tęknižróunar ķ Žrįndheimi], fiskeldisfyrirtękiš Cermaq, norska tęknihįskólann NTNU [įšur NTH-Norsk teknologisk höyskole - innsk. BJo] og Hįskóla Noršur-Noregs (Nord Universitet)." 

Hér er um grķšarlega įhugavert verkefni aš ręša, einnig fyrir Ķslendinga, sem geta oršiš sjįlfum sér nógir um framleišslu dżrafóšurs.  Meš žvķ aš nżta žarann eru slegnar 3 flugur ķ einu höggi.  Botnfall minnkar og hvķldartķmi eldissvęšisins getur stytzt, viš žaraslįttinn fęst efnivišur ķ fóšurgerš og kolefnisspor fiskeldisins, sem var lķtiš, minnkar enn.

"Framleiddur hefur veriš žari hér į landi meš slętti, en ašeins tilraunir hafa veriš geršar meš žararęktun į Ķslandi.  Nordic Kelp, sem hefur gert tilraunir meš ręktun beltisžara ķ Patreksfirši, hóf tilraunina vegna vaxtar laxeldis į Vestfjöršum meš von um, aš žarinn mundi draga śr umhverfisįhrifum sjókvķaeldisins.  Hafa stofnendur vķsaš til žess, aš žara-, skeldżra og lindżraręktun gęti virkaš sem nįttśrulegt sķukerfi fyrir śrgang, sem fellur til viš sjókvķaeldi."

 

"Reynist svo, aš žararęktun geti einnig nżtzt ķ fóšurgerš, gęti slķkt skapaš fjölda möguleika hér į landi, en uppi er įform um aš reisa į Ķslandi grķšarstóra fóšurverksmišju fyrir fiskeldi.  Hafa Sķldarvinnslan og BioMar unniš aš žvķ aš skipuleggja uppbyggingu fóšurverksmišju, en Sķldarvinnslan er framleišandi fiskimjöls og lżsis, sem er dżrasta hrįefniš ķ fóšurgerš." 

Žaš viršist sjįlfsagt aš reikna meš ręktušum žara frį fiskeldinu inn ķ žessa nżju fóšurverksmišju, svo og śrgang frį ķslenzka matvęlaišnašinum, ef hann er talinn heppilegur ķ laxafóšur. 

"Viš žetta bętast tilraunir vķsindamanna viš tęknihįskólann NTNU, sem hafa gert tilraunir meš aš nżta afskurš og annan afgang, sem fellur til viš vinnslu laxafurša ķ framleišslu į laxamjöli og -lżsi.

Ljóst žykir, aš samžętt hringrįsarhagkerfi ķ laxeldinu geti skilaš mun minna umhverfisspori sem og fleiri störfum auk umfangsmikils sparnašar fyrir žjóšarbśiš [meš gjaldeyrisskapandi dżrafóšurverksmišju - innsk. BJo]."
 
Žetta er gott dęmi um žaš, hversu vel sjókvķaeldi į laxi į leyfilegum stöšum fyrir žaš į Ķslandi fellur aš ķslenzku athafnalķfi og veršmętasköpun.  Žaš er kjörin atvinnugrein į Vestfjöršum samhliša śtgerš, landbśnaši og žjónustu viš feršamenn.  Greinin er rekin undir strangri löggjöf og vķsindalegri rįšgjöf Hafrannsóknarstofnunar.  Mjög varlega er fariš af staš, og meš tęknibśnaši ķ stöšugri žróun og meiri žekkingu og reynslu starfsmannanna batnar reksturinn stöšugt, sem mun m.a. koma fram ķ minni sleppingum.  Eftir žvķ, sem bezt er vitaš, hafa žęr hingaš til engin skašleg, langtķma įhrif haft į ķslenzku laxastofnana.  Vegna meira rekstraröryggis mun hęttan į slķku įfram verša hverfandi, žótt framleišslan į landsvķsu fari upp ķ 100 kt/įr.  
Į Austfjöršum er einnig rekiš įbyrgt og framsękiš laxeldi ķ sjókvķum, en žar hefur sś starfsemi minna vęgi ķ heildaratvinnustarfsemi landshlutans en į Vestfjöršum, t.d. vegna öflugs išnašar og sjįvarśtvegs.  
 
 

 

 

 


Orkumįl Ķslendinga ķ öngstręti

Į tķmabilinu 2017-2024 var hér viš völd forsętisrįšherra, sem fylgdi žeirri lķnu flokks sķns, VG, og śtibśsins, Landverndar, aš bśiš sé aš virkja nóg į Ķslandi.  Hvernig ķ ósköpunum geta stjórnmįlamenn veriš svo fullkomlega śr tengslum viš samfélag sitt aš gera žessa frįleitu fullyršingu, sem er algerlega śr lausu lofti gripin, aš sinni pólitķsku möntru ?  Žegar žeim er bent į mótsögnina, sem felst ķ žvķ annars vegar aš nota olķukatla ķ fiskimjölsverksmišjum og hitaveitum ķ staš rafskautakatla, žar sem žeir eru fyrir hendi, og skerša orkuafhendingu įr eftir įr til stórnotenda, žį hrökkva žeir ķ gamla afturhaldsgķrinn, aš stjórnvöld geti bara lokaš grónum verksmišjum. 

 Sį er hęngurinn į, aš žetta geta stjórnvöld ekki gert, žvķ aš žessar verksmišjur eru meš lagalega skuldbindandi samninga um orkuafhendingu og margt fleira, sem stjórnvöld ķ réttarrķki geta ekki rift į žeim grundvelli, aš žau vilji ekki virkja meira.  Žessir samningar eru heldur ekki aš renna śt.  Hjį elztu verksmišjunni gerist žaš t.d. ekki fyrr en įriš 2035.  Hugarfar žeirra, sem lįta sér svona lagaš um munn fara, er ekki hęgt aš kenna viš lżšręšisrķki, sem kennt er viš lög og rétt frjįlsra rķkja, heldur er hęgt aš kenna mįlflutning af žessu tagi viš einręši og lögleysu.  Ber žaš hugarfari žessa hóps ófagurt vitni, enda er mįlflutningurinn til skammar, hvernig sem į hann er litiš.  

Ķ Morgunblašinu 16. aprķl 2024 birtist nešan Staksteina athyglisverš frétt um orkumįl undir fyrirsögninni:

"Virkjanakostir duga ekki til".

"Žeir virkjanakostir, sem eru ķ rammaįętlun munu ekki duga til aš męta orku- og aflžörf til framtķšar, en ķ virkjanaflokki įętlunarinnar eru 1299 MW tilgreind og ķ bišflokki 967 MW til višbótar.  Samtals gera žetta 2266 MW, en samkvęmt raforkuspį Landsnets mun [višbótar - innsk. BJo] aflžörfin til įrsins 2050 aukast ķ 3300 MW. 

Žeir virkjanakostir, sem eru ķ nżtingar- og bišflokki rammaįętlunar, munu žvķ ķ mesta lagi skila 2/3 žess afls, sem žarf til aš męta [višbótar] eftirspurn framtķšarinnar.  Ķ raforkuspįnni [réttara er hér aš nota hugtakiš rafaflsspį] er gert rįš fyrir 135 % aukningu eftirspurnar frį žvķ, sem nś er, til įrsins 2050, og žvķ liggi ljóst fyrir, aš aukin orkuvinnsla [og uppsett aflgeta - innsk. BJo] verši naušsynleg til aš męta eftirspurn.  
Įn vindorku og annarra breytilegra orkugjafa munu markmiš stjórnvalda um orkuskipti og skuldbindingar ķ loftslagsmįlum ekki nįst."
 
Žaš er nś žegar bśiš aš sólunda svo miklum tķma ķ ašgeršaleysi, aš žaš er kżrskżrt, aš markmiš stjórnvalda fyrir įriš 2030 ķ žessum efnum eru runnin śt ķ sandinn meš afl- og orkuskort og stórfelld śtgjöld til kaupa į koltvķildiskvótum ķ mörg įr sem afleišingu.  Žetta er kostnašurinn viš aš leyfa jašarstjórnmįlaflokki į borš viš VG aš vera ķ rķkisstjórn og aš vera meš meingallaša löggjöf um feril virkjanaumsókna, sem er hönnuš til aš aušvelda sérvitringum aš henda sandi ķ tannhjólin.
Orkuskipti munu einfaldlega aldrei nį fram aš ganga meš žessu framhaldi, en žaš er hins vegar ótķmabęrt aš fullyrša, aš grķpa verši til žess neyšarbraušs, sem vindorkan er, til aš fullnęgja afl- og orkueftirspurn 2050.  Allar rammaįętlanir hafa ekki enn séš dagsins ljós, og landsmenn kunna aš žurfa aš velja į milli vindorku og vatns- og/eša gufuorkuvera śr orkulindum, sem nś eru ķ s.k. verndarflokki. Ķ stuttu mįli eru vindknśnu rafalarnir tiltölulega litlir og flęmast yfir vķšįttumikil svęši meš mjög įberandi hętti meš miklum hįvaša, raski og mengun, į mešan orkuvinnslugeta vatnsafls- og jaršgufuvirkjana er išulega 50 sinnum meiri og vel hęgt aš fella žęr aš landslaginu, svo aš lķtiš fari fyrir žeim.  Vindorkuver eru žannig stķlbrot į Ķslandi m.v. žróun verkfręšilegra lausna į sviši virkjana. 
 
"Žetta kemur m.a. fram ķ nżrri skżrslu Landsnets, žar sem fjallaš er um mögulegan įbata af virkum raforkumarkaši."
 
 
Veršur raforkumarkašur į Ķslandi nokkurn tķma virkur sökum fįkeppni og eins rķkisrekins risa į markaši ?  Öll stęrstu orkuvinnslufyrirtękin, nema eitt, eru alfariš ķ opinberri eigu.  Orkuveršiš ręšst af mešalvinnslukostnaši fyrirtękjanna.  Mikiš af virkum eignum er afskrifaš, og stórnotendur borga megniš af heildarkostnaši raforkukerfisins.  Hinn almenni notandi rafmagns og heits vatns nżtur góšs af žessu fyrirkomulagi ķ lįgu orkuverši. 
Dótturfélag Landsnets undirbżr uppbošsmarkaš raforku į Ķslandi.  Žar mun veršiš verša įkvaršaš meš hlišsjón af jašarkostnaši į kWh, sem er allt önnur Ella en aš ofan er lżst og yfirleitt miklu hęrri. Žaš er vandséš, aš slķkur uppbošsmarkašur geti žjónaš ķslenzkum neytendum, žótt orkufyrirtękin muni maka krókinn.  Vegna samsetningar ķslenzka raforkumarkašarins veršur žessi uppbošsmarkašur eins og örverpi ķ ķslenzku umhverfi og į hingaš ekki erindi, en Orkureglari Evrópusambandsins į Ķslandi (Orkumįlastjórinn) mun ķ krafti löggjafarinnar umdeildu, Orkupakka #3, hafa žrżst į um žessa stofnsetningu.  Hśn hlżtur aš valda usla, žegar hśn kemur til framkvęmdar. 
 
"Žar segir enn fremur, aš lokun eins eša fleiri stórnotenda raforku muni ekki duga til aš męta orkužörf til framtķšar, en virkari žįtttaka stórnotenda į raforkumarkaši gęti aftur į móti dregiš śr virkjanažörf. Virk žįtttaka žeirra į markaši gęti aukiš aflöryggi į hagkvęmari hįtt en fjįrfesting ķ afli til aš męta aflžörf."
 
Žetta er fótalaus draumsżn į Ķslandi, žótt fyrirkomulagiš tķškist erlendis.  Įstęšur žessa munar eru ašallega žessar:  Mest munar hér um įlag įlveranna, en žau eru viškvęm fyrir įlagsbreytingum, og žęr eru žeim dżrkeyptar.  Žau žyrftu žess vegna aš fį mjög hįtt verš fyrir hvert MW, sem žau lįta af hendi, lķklega hęrra verš en nemur jašarkostnaši į MW ķ ķslenzka raforkukerfinu, og žaš er hęrra en gildandi verš į markašinum.  Žaš eru aušvitaš margs konar öšruvķsi fyrirtęki į markašinum, og žau kunna sum hver aš vera fśs til aš lįta afl af hendi tķmabundiš gegn gjaldi, sem rśmast į ķslenzka markašinum, en hversu snögglega žau geta brugšizt viš, er annaš mįl.  Žegar vanda hefur boriš aš höndum ķ raforkukerfi landsins vegna bilana, hafa įlverin alltaf veriš lišleg meš  įlagslękkanir. 
 
 "Ķ skżrslunni kemur fram, aš nśverandi fyrirkomulag raforkuvišskipta sé śr sér gengiš, valdi fįkeppni og sé hindrun ķ vegi orkuskipta og skilvirks raforkukerfis, en sś sé nišurstaša starfshóps Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands og Landsnets um orkuöryggi į heildsölumarkaši. Einungis 1/10 hluti raforku fer į virkan heildsölumarkaš, og višskipti milli raforkusala, annarra en Landsvirkjunar, séu nįnast engin."
 
 Žetta er nokkuš fįlmkenndur texti og vitnar fremur um draumsżn en raunsętt mat į raunveruleikanum.  Žaš er einmitt sérkenni ķslenzka raforkumarkašarins, aš megniš af honum er įkvaršaš meš tvķhliša langtķmasamningum, og žaš mun ekkert breytast, žótt uppbošsmarkaši verši hleypt hér af stokkunum.  Žaš er ekki hęgt aš reka grķšarlega fjįrfreka og orkukręfa starfsemi meš orkuöryggi undir hęlinn lagt frį degi til dags.  Žessum sömu stórišjusamningum er žaš aš žakka, aš almenningur į Ķslandi bżr viš einna bezt raforkukjör ķ heimi, og aš setja žį stöšu ķ uppnįm meš orkumarkaši aš hętti Evrópusambandsins, žar sem ešli orkumarkašarins er gjörólķkt okkar ašstęšum, er blinda og jašrar viš aš leika sér aš óžörfu meš fjöregg žjóšarinnar. 
 
Ķ lokin kemur kafli, sem geimvera gęti hafa samiš, sem hvorki žekkir haus né sporš į ķslenzka raforkukerfinu og er į engan hįtt mešvituš um, aš allt um lykjandi vandamįl geirans er afl -og orkuskortur vegna virkjanastopps ķ anda afturhaldsins:
 
"Nśverandi fyrirkomulag skapi ašgangshindranir fyrir nżja ašila og standi ķ vegi nżsköpunar.  Virkari raforkumarkašur skapi aftur į móti tękifęri fyrir nżja ašila til žess aš koma inn į markašinn sem og fyrir žį, sem fyrir eru, til aš virkja nżja tekjustrauma meš žvķ aš veita nżjar tegundir žjónustu.  Hann muni og leiša til nżrra og hagkvęmari lausna."
 
Žetta er fagurgali, girnilegar umbśšir utan um ekki neitt.  Helzt viršist žetta vera įróšur fyrir innleišingu spįkaupmennsku meš orkuna, einhvers konar krambśšarhugsjón, sem ekki mun bęta neinni orku inn į kerfiš.  Nęr vęri aš gera tillögur til stjórnvalda um einföldun leyfisveitingaferlis fyrir nżjar hefšbundnar virkjanir og stofnlķnulagnir į milli landshluta.  Žaš er ekki fjarri žvķ aš fullyrša megi, aš įstand orkumįla landsmanna sé til skammar.  Nś į sér staš stórfelld olķubrennsla vķša um land vegna raforkuskorts.  Žį er réttilega boriš viš vatnsskorti ķ mišlunarlónum, en įstęša hans er ekki einvöršungu óvenju lķtiš innrennsli, heldur ķ vaxandi męli mikiš įlag į kerfiš, sem śtheimtir mikiš śtrennsli.  Sżnidęmi um žetta er, aš vęri nś bśiš aš fullvirkja Nešri-Žjórsį, žį žyrfti enga raforkuskeršingu į vesturhluta landsins, og sś į austurhluta landsins yrši mun minni aš žvķ gefnu, aš nż 220 kV Byggšalķna vęri komin ķ gagniš.    
 

 


Forsetaembętti ķ mótun

Segja mį, aš forsetaembęttiš į Ķslandi sé dįlķtiš kindugt m.v. žaš, sem annars stašar žekkist.  Žar sem meginhlutverkiš er žjóšhöfšingjahlutverkiš (head of state), en pólitķsk völd afar takmörkuš, žar er yfirleitt hafšur sį hįttur į, aš žjóšžingiš velur forsetann, og gefur žį auga leiš, aš stjórnmįlaflokkarnir hafa žar hönd ķ bagga, og žaš getur sett sitt óheppilega mark į störf forsetans.  Ķ frumvarpi til Alžingis um stofnsetningu forsetaembęttis var m.v. žennan hįtt, en žingiš breytti žessu fyrirkomulagi viš sķna umfjöllun og gerši forseta žjóškjörinn ķ lögunum. Žaš breytir stöšu forsetans til hins betra og styrkir hann ķ ašhalds- og eftirlitshlutverki meš Alžingi.

Sķšan 1952 hafa stjórnmįlaflokkarnir reynt aš halda sig til hlés viš val į forseta, en žaš žżšir ekki, aš frambjóšendur hljóti aš vera ópólitķskir.

Žaš er einsdęmi į Ķslandi, og žótt vķšar vęri leitaš, aš forsętisrįšherra stigi nišur af valdastóli og sękist eftir žjóšhöfšingjaembętti meš afar takmörkuš völd.  Žennan fordęmalausa gjörning framdi Katrķn Jakobsdóttir um pįskana 2024 og hefur sķšan lżst žvķ yfir, aš hśn vilji sameina žjóšina aš baki sér.  Žaš er śtilokaš, aš fyrrverandi rįšherra, sem stóš aš lagasetningu um Icesave-naušungina tvisvar sinnum aš žarflausu, eins og sķšar kom ķ ljós viš śrskurš EFTA-dómstólsins ķ janśar 2013, og sem er andsnśin ašild Ķslands aš NATO, njóti nęgilegs trausts žorra žjóšarinnar.  Borgaraleg öfl ęttu aš hugleiša rękilega, aš einstaklingur meš slķka fortķš og pólitķskar jašarhugmyndir um lķfshagsmuni elur ķ raun į sundrungu į mešal žjóšarinnar, ekki sķzt meš bśsforręši į Bessastöšum. 

Framganga umdeilds stjórnmįlafręšings viš Hįskóla Ķslands, Baldurs Žórhallssonar, hefur aš vonum ekki veriš hnökralaus, en gengi sitt ķ skošanakönnunum mį hann sennilega žakka PR-kęti sinni og landsžekktum makanum Felix Bergssyni, en Baldur veršur žó aldrei "forsetalegur" talinn og skortir fyrirmannafas.  Hann beit höfušiš af skömm sinni um daginn, žegar hann var spuršur, hvernig hann hafi greitt atkvęši ķ žjóšaratkvęšagreišslunum tveimur um Icesave.  Hann bar žį viš minnisleysi, žannig aš svar kom ekki.  Hvort sem hér er um óheilindi aš ręša hjį Baldri eša alvarlega heilahrörnun, dęmir žetta atvik hann śr leik, ef allt er meš felldu. 

Baldur hefur lengi veriš ötull talsmašur inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš (ESB).  ESB var mešflutningsašili Breta og Hollendinga aš žessu mįli gegn Ķslandi fyrir EFTA-dómstólinum, og żmsir fylgjendur ESB-ašildar fylgdu vinstri stjórninni 2009-2013 aš mįlum ķ afstöšunni til Icesave-deilunnar.

Forstjóri Orkustofnunar (OS), Halla Hrund Logadóttir, er ķ framboši og hefur hlotiš ótrślega gott gengi ķ skošanakönnunum.  Skyldi hśn hafa veriš krufin um stjórnmįlaskošanir sķnar, t.d. um afstöšuna ķ utanrķkismįlum ?

Morgunblašiš brį birtu yfir kynningarmįl žessa frambjóšanda meš frétt 27. aprķl 2024, sem setur stjórnarhętti Höllu Hrundar ekki ķ gott ljós, en forsetaframbjóšandi ętti aš žurfa aš hafa flekklausa ferilskrį til aš nį góšum įrangri ķ kosningum:

"Samskiptastjóri OS ķ frķ og kosningastarf":

"Meginreglan hjį rķkinu er, aš auglżsa beri laus störf og aš žau séu ótķmabundin, en ķ afmörkušu verkefni mį nota tķmabundnar rįšningar eša žjónustu verktaka, yfirleitt til tveggja mįnaša.

Ekki er ljóst, hvort žaš eigi viš Karen [Kjartansdóttur, samskiptastjóra OS [Orkustofnunar] ķ verktöku - innsk. BJo], sem žar hefur starfaš samkvęmt samningi OS viš fyrirtękiš Langbrók ehf., žar sem hśn er einn eigenda.  [Žaš er ljóst, aš starf samskiptastjóra OS er ekki tķmabundiš verkefni til 2 mįnaša eša annars stutts tķma, og žess vegna hefur Orkumįlastjóri fariš į skjön viš rįšningareglur rķkisins meš žessum gjörningi gagnvart Langbrók ehf.  Žegar greišsluupphęš OS fyrir žessa žjónustu er skošuš, viršist vera komiš efni ķ śttekt Rķkisendurskošanda į stjórnarhįttum ķ OS - innsk. BJo.]

Ekki liggur heldur fyrir, hvort verkefniš var auglżst, eins og venja er [vildargjörningur ?], en žaš er ekki aš sjį į vef OS eša félagsmišlum, žar sem vakin er athygli į lausum störfum.

Samningurinn var geršur til eins įrs hinn 31. marz 2023 og var nżlega framlengdur um annaš įr og er enn ķ gildi.  Ašrir starfsmenn Langbrókar munu sinna verkefnum OS [į] mešan Karen er ķ leyfi, en ljóst, aš hśn hefur a.m.k. ķ tępar 3 vikur samtķmis sinnt störfum fyrir bęši Orkustofnun og forsetaframboš Höllu Hrundar."

Žarna er flett ofan af of veikri hagsmunagęzlu Höllu Hrundar fyrir rķkissjóš, sem hśn er į launum hjį, žegar einkahagsmunir hennar sjįlfrar eru annars vegar.  Žetta er merki um sišferšisbrest, sem taka ber alvarlega hjį einstaklingi ķ forsetaframboši, og rétt fyrir kjósendur aš taka sem višvörun um, aš žeir kunni aš vera aš kaupa köttinn ķ sekknum meš žvķ aš kjósa žann sama einstakling sem forseta lżšveldisins. 

 "Ķ samninginum er sérstaklega kvešiš į um hagsmunaįrekstra, og aš žaš sé į įbyrgš Langbrókar ehf. og Karenar aš fyrirbyggja slķkt.  [Ķ žessu tilviki fęr Halla Hrund Karen til aš starfa aš kynningarmįlum frambošs sķns, žótt Halla viti ósköp vel, aš Karen vinnur įfram sem verktaki fyrir Orkustofnun.  Žetta er fingurbrjótur Höllu Hrundar - innsk. BJo.]

Allt frį žvķ, aš fyrrgreindur samningur var geršur, hefur Orkustofnun greitt Langbrók MISK 12,8 samkvęmt opnum reikningum rķkisins.  Langbrók hefur unniš aš rįšgjöf fyrir żmsa ašila ašra, ž.į.m. Landsvirkjun, Landsnet, Noršurįl og Alcoa Fjaršaįl. 

Ķ samninginum var kvešiš į um, aš Langbrók héldi sundurlišaš verkbókhald, en viš eftirgrennslan OS kom ķ ljós, aš slķkt yfirlit hefur ekki fylgt meš reikningum.  Stofnunin hyggst framvegis fylgja žvķ eftir, aš verkbókhald og/eša tķmaskżrslur fylgi reikningum."

Hver hefur heimild til aš samžykkja reikninga frį verktakanum Langbrók ehf. įn fylgiskjala, sem įskilin  eru ķ pöntuninni ?  Hér er um aš ręša meiri hįttar lausatök ķ stjórnsżslu OS į įbyrgš forstjórans, Höllu Hrundar Logadóttur.  Upphęšin, MISK 12,8, er žó ekki smįręši fyrir vinnu Karenar ķ heilt įr, sem enginn veit ķ hverju var fólgin.  Hefur einhver heyrt žennan samskiptastjóra koma fram fyrir hönd OS ?

Nś er ljóst, aš frambjóšendur ķ forsetakjöri 2024 verša 12 (postulatalan).  Starfslżsing forsetans er ófrįgengin ķ stjórnarskrįnni, og ekki hefur reynzt rįšrśm į lżšveldistķmanum til aš gera hana skżrari.  Žó er ljóst, aš forseti į aš foršast aš blanda sér ķ rķkisstjórnarmįlefni, nema hann telji rķka įstęšu til, t.d. aš rķkisstjórn og Alžingi brjóti įkvęši stjórnarskrįr eša hafi samžykkt mįl aš óžörfu ķ andstöšu viš verulega hagsmuni žjóšarinnar.  Žį getur hann gripiš til neyšarśrręšis, sem er aš vķsa įgreiningsefni forseta og rķkisstjórnar/meirihluta žings ķ dóm kjósenda.

Ef forseti stendur sig vel ķ starfi, er hann ašhalds- og eftirlitsašili meš löggjafar- og framkvęmdavaldinu.  Hann fylgist meš störfum žeirra og kemur sķnum sjónarmišum į framfęri viš forsętisrįšherra reglubundiš og les allt rękilega yfir įšur en hann stašfestir skjöl meš undirritun sinni.  Žį eru ótaldir Rķkisrįšsfundirnir, žar sem forseti hittir alla rķkisstjórnina. 

 

Žótt sviptingar viš rķkisstjórnarmyndun séu ótaldar, er ljóst, aš forseti, sem ętlar aš vera miklu meira en upp į punt, žarf aš hafa bein ķ nefinu og leggja fram mikla vinnu.  Hann žarf aš hafa ferilslżsingu, sem styšur, aš hann geti leyst žetta af hendi. 

Žaš blasir viš, aš einn frambjóšendanna er sem snišinn ķ žetta alvöru hlutverk ęšsta embęttis landsins. Hann er vel aš sér um stjórnskipun landsins og landshagi, gagnmenntašur innan lands og utan og hefur setiš į Alžingi (sem varamašur fyrir Sjįlfstęšisflokkinn, en er ekki lengur flokksbundinn), og hann er žjįlfašur viš aš kryfja mįl til mergjar.  Nś rķkir žingręši į Ķslandi aš forminu til, en žaš hefur veriš śtžynnt allrękilega meš ašildinni aš Evrópska efnahagssvęšinu, EES, sem leišir til innleišingar afar višamikillar löggjafar Evrópusambandsins (ESB) ķ ķslenzka lagasafniš um mįlefni, sem ESB telur eiga viš um Innri markaš EES.  Ķslenzkir embęttismenn hafa tekiš upp į žvķ aš blżhśša žessa löggjöf, ž.e. aš gera hana meira ķžyngjandi fyrir atvinnulķf og almenning en efni standa til, en verst er, aš sumt frį Brüssel samręmist illa stjórnarhįttum hér og stjórnarskrį.  Neyšarhemil vęri ómetanlegt aš hafa ķ žessum efnum į Bessastöšum, en af 12- menningunum, sem vališ stendur um 2024, er ašeins einn, sem lķklegur er til aš koma aš haldi ķ žeim efnum, og hann heitir Arnar Žór Jónsson. Žetta fékkst rękilega stašfestst ķ Sjónvarpsumręšum allra frambjóšendanna hjį Rķkisśtvarpinu föstudagskvöldiš 3. maķ 2024.  

 

 

  

 


Sérvizka Samfylkingar viš stjórnun borgarinnar

Nż forysta Samfylkingar reynir aš hrista af sér fortķšardraugana og er nś t.d. oršinn virkjanasinnašur stjórnmįlaflokkur meš tölusett markmiš um 5,0 TWh/įr nżja raforku į nęstu 10 įrum.  Žaš er u.ž.b. 25 % aukning frį nśverandi mįlgetu virkjana, sem jafngildir 500 GWh/įr įrlegri aukningu framleišslugetu aš jafnaši.  Alls ekki slęm byrjun į žessu sviši hjį Samfylkingunni, en mun hśn geta myndaš rķkisstjórn meš žetta ķ farteskinu ?

Ķ Reykjavķk hefur Samfylkingin haft undirtökin ķ borgarstjórn ķ į annan įratug meš skelfilegum afleišingum.  Žar hefur stöšnun tekiš völdin, hvar sem nišur er boriš, m.a. į sviši virkjana.  Borgin blóšmjólkar orkufyrirtęki sitt, OR, meš hįum aršgreišslum, svo aš lķtiš bolmagn er til aš afla nżrrar orku, enda hefur žaš ekki veriš gert ķ neinum męli undanfarinn įratug, og fyrrverandi forstjóri žar į bę predikaši stefnu Landverndar um orkugnęgš. 

Žegar menn virša fyrir sér, hvernig Samfylkingin hagar sér, žar sem hśn er ķ valdaašstöšu, žį fyllast žeir tortryggni gagnvart bošašri stefnu Samfylkingar viš nęstu rķkisstjórnarmyndun.  

Alręmd er stefna Samfylkingar ķ umferšarmįlum borgarinnar.  Ķ stuttu mįli snżst hśn ekki um heilbrigšar lausnir į umferšarteppum meš hlišsjón af beztu žekkingu erlendis frį litlum, ungum borgum, heldur fįvizku amatöra ķ skipulagsmįlum į borš viš talsmann Samfylkingar ķ skipulagsmįlum, Holu-Hjįlmar, sem hefur haldiš žeirri fįsinnu aš almenningi, aš s.k. "induced demand" ylli žvķ, aš engin lausn vęri fólgin ķ aš greiša śr umferšarteppum meš nżjum mannvirkjum į borš viš nżjar akreinar eša mislęg gatnamót, žvķ aš žau mundu bara fyllast af bķlum.  Gallinn viš žessi rök Holu-Hjįlmars gegn góšum og gildum verkfręšilausnum hér į umferšarteppunum er sį, aš lögmįliš gildir alls ekki um smįborgir į borš viš Höfušborgarsvęšiš į Ķslandi, heldur um mjög fjölmennar borgir.  Samfylkingin, sem nś buršast viš aš bśa til af sér nżja ķmynd, sem į aš vera af įbyrgum og stjórntękum stjórnmįlaflokki, ętti įšur en lengra er haldiš śt ķ fjįrhagslegt fśafen borgarlķnunnar aš kynna sér, hvaš gerzt hefur ķ umferšarmįlum į Eugen-svęšinu ķ Oregon ķ Bandarķkjunum.  Ašeins žar af 40 bandarķskum og kanadķskum borgum meš ķbśafjölda 200-300 k var gert rįš fyrir uppbyggingu 100 km langs hrašvagnakerfis og žreföldun faržegafjölda (eins og hér) meš almenningssamgöngum.  Žegar menn sannfęršust um, aš žetta vęri draumsżn ein, brugšust yfirvöld snöfurmannlega viš og stöšvušu glapręšiš og fóru umbótaleiš į umferšarmannvirkjum bifreiša. 

Öllu žessu gerir Žórarinn Hjaltason, samgönguverkfręšingur, skilmerkilega grein fyrir ķ Morgunblašsgrein 17. aprķl 2024:

"Samgönguskipulag lķtilla bķlaborga".

Hśn hófst žannig:

"Sumir fulltrśar samgönguyfirvalda hér į höfušborgarsvęšinu hafa bęši leynt og ljóst talaš gegn bķlaborgum og fullyrt, aš tilgangslaust sé aš fjölga akreinum į höfušborgarsvęšinu, žęr fyllist jafnóšum vegna "induced demand" (ID).  Flestir eru sammįla um, aš ęskilegt sé aš draga śr neikvęšum įhrifum bķlaumferšar, m.a. meš žvķ aš stušla aš breyttum feršavenjum, en deilt er um leišir.  Nęrtękt er aš kanna, hvort draga megi lęrdóm af samgönguįętlunum lķtilla bķlaborga."

 

Fulltrśar Samfylkingar ķ borgarstjórn hafa misnotaš žetta hugtak, "induced demand", annašhvort vegna vanžekkingar eša til aš leiša almenningsįlitiš į villigötur.  Žeir hafa ofureinfaldaš mįliš og sagt žaš gildi almennt og žar meš um höfušborgarsvęšiš į Ķslandi, en svo er alls ekki.  Til žess er žaš allt of lķtiš og fįmennt.  Grundvöllur Holu-Hjįlmars fyrir haršvķtugri andstöšu hans gegn öllum raunhęfum framkvęmdum ķ žįgu greišari og öruggari bķlaumferšar hefur einmitt veriš žessi falskenning.  Öll rökleysa Samfylkingar ķ žessum mįlum er nś hrunin fyrir tilstilli Žórarins Hjaltasonar, umferšarverkfręšings. Žį er óhętt og réttast aš skrķnleggja rįndżrt og stórskašlegt ofurborgarlķnuverkefniš og snśa sér aš raunhęfum, gagnlegum og višrįšanlegum verkefnum ķ stašinn į borš viš léttlķnuverkefniš, sem er nż akrein hęgra megin fyrir strętó, og svo aušvitaš mislęg gatnamót og nżjar akreinar.  Žannig fęst verkfręšileg lausn į lélegt umferšarflęši og tugir milljarša ISK sparast. Grein sinni lauk Žórarinn žannig:

 "Fyrirbęriš "induced demand", sem hér į landi hefur veriš nefnt frambošsstżrš eftirspurn, er žekkt og višurkennt ķ samgöngufręšum.  Fyrirbęriš er ekki vandamįl ķ litlum bķlaborgum.  Žaš hefur fyrst og fremst žżšingu fyrir samgönguskipulag žéttbyggšra milljónaborga, žar sem hlutur ferša meš almenningssamgöngum er hįr.  Fullyršingar sumra rįšamanna um tilgangsleysi nżrra akreina vegna "induced demand" er žvķ hręšsluįróšur. 

Žaš er vķtaverš blekking af hįlfu samgönguyfirvalda - hvort sem hśn er mešvituš eša ekki - aš halda žvķ fram, aš ID hafi mikla žżšingu fyrir skipulag į höfušborgarsvęšinu. 

Į borgarsvęšum Phoenix, Houston, Dallas-Fort Worth og Atlanta bśa į bilinu 5-7 milljónir manna.  Ķbśafjöldinn er aš mešaltali 10 sinnum meiri ķ dag en įriš 1950.  Ekta bķlaborgir.  Hlutur almenningssamgangna er ašeins į bilinu 2 %-3 %.  Žrįtt fyrir aš borgirnar séu 20-30 sinnum fjölmennari en höfušborgarsvęšiš, eru umferšartafir žar ekki meiri en hér.  Sś stašreynd afsannar ein og sér žį kenningu sumra, aš "induced demand" sé vandamįl hér į höfušborgarsvęšinu."

 Žórarinn Hjaltason er jafnframt bśinn aš sżna fram į, hversu arfavitlaus stefna Samfylkingar ķ skipulags- og umferšarmįlum ķ Reykjavķk meš sķnu framkvęmdastoppi į mislęg gatnamót og nżjar akreinar hefur veriš.  Reykjavķk er bķlaborg og bęirnir ķ kring sömuleišis vegna ungs žéttbżlis, vešurfars og löngunar ķbśa til aš bśa tiltölulega dreift.  Ķ forsjįrhyggjugrenjum, eins og Samfylkingunni, getur fįvķslegum hugmyndum, śr tengslum viš sögu og tęknižróun, vaxiš fiskur um hrygg.  Nżr formašur Samfylkingar, sem viršist hafa gengiš ķ vitlausan flokk, žegar hśn kom śt śr bankanum meš feitan bónus fyrir lķtiš, er ekki bśin aš breyta innmat flokksins, heldur ašeins įferšinni į yfirboršinu.  Hśn er bśinn aš "sminka" flokkinn, svo aš hann gangi ķ augun į kjósendum.  Žeir, sem koma frį hęgri til lišs viš žennan giftusnauša flokk, munu verša fyrir grķšarlegum vonbrigšum meš vinnubrögš žessa afstyrmislega flokks, komist hann aš matarkötlum rķkisins.  

 

 


Vaxtarmöguleikar, framleišni og samkeppni

Hver "spekingurinn" étur upp eftir öšrum, aš neytendum sé hętta bśin vegna nżlegra breytinga Alžingis į bśvörulögum.  Samkeppnisstofnun trommar undir, og ašrir vitna til hennar, en žar eru menn hrikalega žröngsżnir og misskilja oft hlutverk sitt illilega meš žeim afleišingum, aš neytendur hafa haft allt of lķtiš fyrir sinn snśš af öllu brölti Samkeppnisstofnunar.  Alžingi tókst vel upp meš sķnar leišréttingar į göllušu frumvarpi meingallašs fyrrverandi matvęlarįšherra.  Žeir, sem gerzt žekkja til, vita, aš vaxtarmöguleikar og žar meš svigrśm til framleišniaukningar vega miklu žyngra viš aš nį nišur verši til neytenda en innlend samkeppni ein og sér.  Erlend samkeppni veršur eftir sem įšur fyrir hendi fyrir kjötvörurnar.  

Aš venju leggur Ragnar Įrnason, prófessor emeritus ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, žarft til mįla, žį er hann stingur nišur penna, en žaš gerši hann į bls. 13 ķ Morgunblašinu 17.aprķl 2024 undir fyrirsögninni:

"Heimild til samvinnu afuršastöšva ķ kjötvinnslu er žjóšhagslegt framfaraskref".

"Meš breytingu į bśvörulögum, sem samžykkt var į Alžingi 21. marz sl. [2024], var afuršastöšvum ķ kjötvinnslu veitt undanžįga frį žeim įkvęšum samkeppnislaga, sem lśta aš sameiningu, samvinnu og verkaskiptingu fyrirtękja. Žessi breyting hefur vakiš hörš višbrögš vissra hagsmunasamtaka sem og Samkeppniseftirlitsins.  Žį hefur matvęlarįšherra stigiš žaš óvenjulega skref aš senda atvinnuveganefnd alžingis sérstakar athugasemdir vegna mįlsins. 

Ég tel, aš ofangreind višbrögš snišgangi meginatriši mįlsins og ofmeti auk žess įhrif samkeppni į vöruverš.  Ķ žessari grein leitast ég viš aš śtskżra žetta nįnar."

Žetta er hįrrétt mat fręšimannsins į opinberum višbrögšum viš sjįlfsagšri mešferš Alžingis į gallagrip śr matvęlarįšuneytinu.  Višbrögšin einkennast af hroka og yfirboršsmennsku.  Hroka rįšuneytisins er viš brugšiš.  Žaš snupraši Alžingi fyrir gagngerar breytingar į frumvarpi Svandķsar, fór žar algerlega yfir strikiš, og vęri nżjum rįšherra sęmst aš senda afsökunarbréf til žingsins fyrir hönd rįšherra, en spilltur stjórnmįlaflokkur leyfir henni ekki aš gera žaš.  Samkeppniseftirlitiš, SKE, fellur į prófinu og žar neita menn aš įtta sig į lögmįlum veršlagningar, sem eru sterkari en žess konar meint samkeppni, sem SKE hélt aš rķkti į milli afuršastöšva kjötvinnslu.  Sannast žar enn, aš žeir, sem bara svamla į yfirboršinu og hengja sig ķ formsatriši ķ staš žess aš kafa til botns ķ mįlum, eru gagnslitlir og oft į tķšum skašlegir fyrir žį hagsmuni, sem žeim er ętlaš aš verja, hér neytendahagsmuni.

"Žaš er samfélagslegt grundvallaratriši aš reka alla atvinnuvegi į eins hagkvęman hįtt og unnt er.  Žaš hįmarkar tekjur landsmanna og aušlegš žjóšarinnar.  Hagkvęmasti rekstur žżšir jafnframt lęgsta mögulega framleišslukostnaš og žar meš lęgsta mögulega vöruverš ķ landinu."

Žaš eru žessar hagfręšilegu stašreyndir, sem valda žvķ, aš SKE er į algerum villigötum ķ sinni afstöšu til nżsamžykktra undanžįgureglna frį samkeppnislögum fyrir afuršastöšvar kjöts.  Bśrókratar verša aš fara įtta sig į, hvaša lögmįl vega žyngst ķ žeirra mįlaflokkum.  Žį er ljóst, aš ekkert mark er takandi į gösprurum ķ pólitķkinni į borš viš Višreisn, sem viršast ekki einu sinni kynna sér, hvernig kaupin gerast į eyrinni innan Evrópusambandsins, sem er fyrirheitna landiš žeirra.  Skelfilegir yfirboršssvamlarar, gagnslausir fyrir fólkiš ķ landinu.

"Alkunna er, aš nśtķmatękni ķ framleišslu er oft žannig, aš lęgsti mögulegi framleišslukostnašur krefst tiltölulega stórra fyrirtękja m.v. stęrš viškomandi markašar.  Til aš nį sem lęgstu vöruverši er žvķ af tęknilegum įstęšum óhjįkvęmilegt aš notast viš tiltölulega stór fyrirtęki.

Stór fyrirtęki geta haft markašsašstöšu umfram žaš, sem fullkomin samkeppni gerir rįš fyrir.  Žaš vęri hins vegar žjóšhagslegt glapręši aš banna stór fyrirtęki af žessari įstęšu. Žegar fyrirtęki öšlast markašsašstöšu ķ krafti stęršarhagkvęmni eša annarra hagkvęmnisyfirburša, žarf einungis aš gęta žess, aš sś markašsašstaša sé ekki misnotuš.  Žetta er einmitt verkefni samkeppnisyfirvalda."

  Žetta er hįrrétt athugaš hjį Ragnari Įrnasyni, en Samkeppniseftirlitiš hérlenda viršist vera mótaš af smįsmyglislegri žröngsżni og ekki sjį skóginn fyrir trjįnum.  Žannig fara hagfręšilögmįlin fyrir ofan garš og nešan hjį SKE, en af žeim mį rįša, hver eru ašalatriši mįls fyrir neytendur.  Žau eru ekki fjöldi fyrirtękja į markaši, eins og SKE jafnan rembist viš aš hafa sem mestan, heldur framleišslukostnašurinn hjį hagkvęmast rekna fyrirtękinu į markašinum.  SKE hefur undir nśverandi stjórn stofnunarinnar og forstjóra hvaš eftir annaš tekiš kolrangan pól ķ hęšina, ef miša skal viš hagsmuni neytenda.  

"Ķ žessum skilningi er lįgur framleišslukostnašur mikilvęgari žįttur ķ aš skapa lįgt vöruverš en samkeppni.  

Žaš er af žessum įstęšum, sem skynsöm samkeppnisyfirvöld beita sér fyrir lękkun framleišslukostnašar og foršast aš koma ķ veg fyrir, aš stęršarhagkvęmni sé nżtt.  Žegar markmišiš er sem lęgst vöruverš, eru žaš einfaldlega mistök aš einblķna į samkeppni."

Žaš er mjög bagalegt, aš SKE skuli vera svo aftarlega į merinni aš skilja ekki grundvallaratrišiš, sem ręšur verši til neytenda.  Žess vegna hittir žessi gagnrżni Ragnars Įrnasonar beint ķ mark, og SKE getur tekiš hana beint til sķn.  Forstjórinn į žeim bęnum er meš žvergiršingshįtt ķ blóšinu og žess vegna ólķklegur til aš fallast į mistök og leišrétta kśrsinn.  Hvaš į aš gera viš slķka embęttismenn ?

"Bęndur eru eigendur meginhluta afuršastöšvanna og rįša śrslitum um žaš verš, sem žęr bjóša bęndum.  Į neytendamarkaši eru ašstęšur žannig, aš stór hluti kjötvörunnar er nś žegar innfluttur.  Žar aš auki er nóg af öšrum stašgönguvörum fyrir kjöt į innlendum neyzlumarkaši. Hugsanlegar tilraunir til aš hękka verš į kjöti leiša žvķ til miklu minni sölu og eru žvķ ekki vęnlegar fyrir kjötvinnslufyrirtękin.

Komi engu aš sķšur ķ ljós, aš endurskipulagšar afuršastöšvar leitist viš aš nota ašstöšu sķna til veršstżringar, er aušvitaš sjįlfsagt, aš Samkeppniseftirlitiš grķpi ķ taumana.  Samkeppnislög gilda įfram og žar meš tališ bann viš aš nżta markašsstöšu til aš lękka verš til birgja og hękka til neytenda.  Slķkt veršur jafnólöglegt eftir sem įšur."

Ķ grein sinni sżnir Ragnar Įrnason ljóslega fram į, aš žeir, sem snśizt hafa öndveršir gegn nżrri lagasetningu Alžingis um aš opna afuršastöšvum kjöts leiš til hagręšingar hérlendis, allt frį rįšuneyti matvęla, żmsum žrżstihópum og til pólitķskra loddara og lżšskrumara stjórnarandstöšunnar į Alžingi, eru algerlega śti aš aka ķ veršlagningarmįlum.  Ragnar byrjar greinina meš fręšilegum śtskżringum į lögmįlunum, sem gilda ķ žessum mįlum, og endar meš žvķ aš heimfęra raunstöšuna į Ķslandi upp į žessi fręši.  Allt fellur žar ķ ljśfa löš, en eftir situr žurs SKE meš skeggiš ķ póstkassanum, eins og Noršmenn taka til orša um žį, sem hafa oršiš berir aš kolröngu mati og einstrengingshętti, sem jašrar viš fįfręši. 

 

 

 


Framkvęmdavald setur sig į hįan hest

Žaš er aš sumu leyti tķmanna tįkn, aš innlent framkvęmdavald og erlendar stofnanir reyni aš segja Alžingi fyrir verkum.  Alžingi viršist hafa sett nišur, sem er ekki einsdęmi um žjóšžing, og žaš er naušsynlegt aš hefja žaš til vegs og viršingar į nż sem handhafa lagasetningarvalds į Ķslandi, sem fólkiš ķ landinu hefur fališ žingmönnum aš fara meš fyrir sķna hönd.  Forsetaframbjóšandinn eini, ž.e. sį eini meš erindi, hefur ķ nokkur įr veriš išinn viš aš benda į žessa varasömu žróun fyrir lżšręšiš ķ landinu. Hann vęri lķklegur til aš brżna žingiš til dįša, nęši hann kjöri til Bessastaša.  

Nżlega kom upp alveg slįandi dęmi sem eitt sķšasta embęttisverk Svandķsar Svavarsdóttur ķ matvęlarįšuneytinu, žótt hśn žykist hvergi nęrri hafa komiš, heldur hafi starfsmenn rįšuneytisins framiš afglöpin upp į eigin spżtur, sem er trślegt eša hitt žó ... .  Morgunblašiš gerši žennan fingurbrjót rįšuneytisins aš umfjöllunarefni ķ forystugrein sinni 12. aprķl 2024:

"Framkvęmdavaldiš sussar į Alžingi".

"Atvinnuveganefnd Alžingis barst bréf frį matvęlarįšuneytinu hinn 8. aprķl [2024], žar sem nefndin var haršlega įtalin fyrir aš hafa breytt frumvarpi um bśvörulög į annan hįtt en rįšuneytiš hafši hugsaš sér.  Og Alžingi svo bitiš höfušiš af skömminni meš žvķ aš samžykkja žaš og afgreiša sem lög frį Alžingi."
 
Žessi ósvķfna framkoma framkvęmdavaldsins gagnvart löggjafarvaldinu er enn einn fingurbrjótur Svandķsar Svavarsdóttur, sem enn var rįšherra, žegar bréfiš var sent frį rįšuneytinu.  Svandķs žorir ekki aš kannast viš gjörninginn og skżtur sér į bak viš 2 lögfręšinga matvęlarįšuneytisins, sem undirritušu bréfiš.  Svandķs heldur uppteknum hętti og traškar ķ salatbešinu.  Svona gera menn ekki, og žaš var engin mįlefnaleg įstęša til aš skrifa žetta bréf.  Fyrir žvķ gerir formašur atvinnuveganefndar žingsins, Žórarinn Ingi Pétursson, rękilega grein ķ Morgunblašinu 19.04.2024.  Žaš var einfaldlega naušsynlegt aš śtvķkka gildissviš laganna, sem leyfa samrįš og sameiningu afuršastöšva, śt fyrir alifugla og svķn. 
 
Žótt matvęlarįšuneytiš hafi žarna gjörsamlega misskiliš stöšu sķna gagnvart žinginu, žį ętlar arftakinn, Bjarkey Olsen Gunnarsdóttir, ekki aš leišrétta žessi mistök meš žvķ aš draga žetta bréf til baka og bišjast afsökunar fyrir hönd rįšuneytisins.  Žaš er leitt, en sżnir, aš VG er ķ raun óstjórntękur flokkur, sem viršir leikreglur lżšveldisins um jafnvęgi į milli žriggja greina lżšveldisins aš vettugi.  Į žessa tilhneigingu innlends og erlends framkvęmdavalds til aš valta yfir Alžingi hefur forsetaframbjóšandinn, Arnar Žór Jónsson, margsinnis bent.  Hann mun standa vörš um gildandi stjórnarskrį lżšveldisins meš sķnum hugsjónum og lagažekkingu. 
 
Žaš hefur oršiš uppi fótur og fit ķ žjóšfélaginu vegna laganna um afuršastöšvar, sem Alžingi samžykkti į dögunum, en lętin lżsa vanžekkingu į ešli mįlsins og žvķ, sem višgengst į žessu sviši ķ EES.  Neytendasamtökin, heildsalafélagiš, VR og Višreisn hlupu į sig ķ žessu mįli, žvķ aš žaš er veriš aš opna fyrir framleišniaukningu meš žvķ aš leyfa stöšvunum aš stękka, eins og Ragnar Įrnason, prófessor emeritus viš HĶ, benti rękilega į ķ góšri grein ķ Morgunblašinu 17.04.2024.
 
Įfram meš forystugreinina:
"Žetta bréf er ótrśleg nóta, óskammfeilin [ósvķfin] og óžolandi umvöndun framkvęmdavaldsins viš löggjafann ķ berhögg viš stjórnskipan landsins. 
Bjarkey Olsen Gunnarsdóttir, hinn nżi matvęlarįšherra, hlżtur aš draga bréfiš til baka og bišja Alžingi afsökunar.  
Ekki vegna efnis laganna - į žvķ mį hafa żmsar skošanir - heldur vegna hins, aš žaš er rķkisstjórnin, sem situr ķ friši Alžingis, ekki öfugt.  Rķkisstjórninni, framkvęmdavaldinu, ber aš fara aš og framkvęma vilja Alžingis.  Žaš mį ekki segja žinginu fyrir verkum.
Nś vill svo til, aš bréfiš var sent į sķšasta degi Svandķsar Svavarsdóttur į stóli matvęlarįšherra, en žar var henni ekki vęrt lengur vegna yfirvofandi vantrauststillögu sakir ólögmętrar embęttisfęrslu.  Og bréfiš, žaš var sent til atvinnuveganefndar, žar sem Bjarkey, arftaki hennar, er mešal nefndarmanna.  Žaš kemur žvķ ķ hennar hlut aš bišja sjįlfa sig afsökunar į oflęti Svandķsar !" 
 
Žaš er alveg makalaust, aš einum rįšherranna viršist algerlega umhendis aš starfa lögum og almennum sišareglum samkvęmt.  Annars stašar vęri fyrir löngu bśiš aš setja henni stólinn fyrir dyrnar, en ķ umboši Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs kemst hśn upp meš hvaša ósóma sem er.  Nś hefur VG tekiš įbyrgš į hegšun hennar, žvķ aš frś Olsen ętlar aš lįta sem ekkert sé.  Hśn heldur lķka įfram bišleiknum gagnvart umsókn Hvals hf um leyfi til tiltekinna hvalveiša ķ sumar, en rįšuneytiš hefur dregiš fyrirtękiš į svari ķ um 3 mįnuši.  Meš žessari ólöglegu stjórnsżslu (stjórnsżslulög) dęmir VG sig śr leik sem óstjórntękan stjórnmįlaflokk, žótt honum verši śt śr neyš leyft aš hanga ķ stjórnarrįšinu enn um hrķš. 
 
 
 
 
 
 

 


Af forsetaframboši

Grķšarlegt framboš er į forsetaefnum fyrir lżšveldiš Ķsland įriš 2024, įn žess aš komiš verši auga į erindi flestra frambjóšendanna viš embętti Bessastašabóndans.  Tślkun margra frambjóšenda į völdum og skyldum forsetans er undarleg ķ mörgum tilvikum, svo aš ekki sé nś tekiš dżpra ķ įrinni.  Sumir frambjóšendanna viršast hafa ruglaš saman Austurvelli og Bessastöšum og ęttu betur heima į Alžingi en ķ viršulegu embętti žjóšhöfšingjans.  Sumir frambjóšenda eru meš hįstemmdar yfirlżsingar um aš beita sér fyrir friši ķ heiminum.  Embęttiš, sem hér um ręšir, hefur nįkvęmlega ekkert vęgi til slķkra verka.  Persónan ķ embętti forseta Ķslands žarf aš skilja inntak stjórnarskrįrinnar śt ķ hörgul, hafa getiš sér gott orš fyrir störf sķn, og hśn žarf aš eiga mikilvęgt, raunhęft og helzt brżnt erindi viš žjóš sķna um žjóšžrifamįl. 

Meyvant Žórólfsson, hįskólakennari į eftirlaunum, hefur ritaš gagnlegar og rökfastar greinar ķ Morgunblašiš um menntamįl og žį lęrdóma, sem hęgt er aš draga af śtkomu PISA-prófanna.  Žann 13. aprķl 2024 birtist skemmtileg grein eftir hann um "sjįlfhverfusóttina, sem nś geisar mešal frumbyggjanna".  Hęgt er aš taka undir allt, sem Meyvant ber į borš meš žessum skrifum.  Hann skrifar m.a.:

"Hvaš hvetur svo stóran hóp ólķkra persóna til aš veita okkur hinum slķkan "heišur" aš velja sig sem žjóšhöfšingja meš tilheyrandi kostnaši, fórnum og mögulegu mannoršstjóni ?"

Aš mati žessa blekbónda hér bżr hégómagirnd aš baki hjį žeim, sem hafa ekkert raunverulegt erindi fram aš fęra viš žjóšina.  Ķ boši er aušvitaš žęgilegt starf meš hlunnindum og góšum launakjörum.  "Sjįlfhverfusóttin" hefur oršiš til žess, aš fólk įn forystuhęfileika og snautt af žjóšhöfšingjasnyk hefur sżnt dómgreindarleysi sitt og ofmetiš hęfileika sķna.  Žaš gildir t.d. um žau 3, sem nś tróna efst ķ skošanakönnunum um fylgi viš forsetaframbjóšendur.

Įfram meš skeleggan Meyvant:

"Trś į eigin getu ?  Ķslendingar eru vissulega [į] mešal hamingjusömustu žjóša heims, sbr skżrslu World Happiness Report, fullir af sjįlfsöryggi, frelsi til aš taka sjįlfstęšar įkvaršanir um lķf sitt og įhugaveršum višhorfum til spillingar.  Samkvęmt hugmyndafręši jįkvęšrar sįlfręši er sjįlfstraust grundvöllur velgengni, en innistęšulaus sjįlfsįnęgja er varasöm.  Spilling hefur einatt leikiš okkur grįtt.  Jónas, heitinn, Kristjįnsson tók svo til orša, aš hinn dęmigerši Ķslendingur hefši žęr einar įhyggjur af spillingu aš komast ekki ķ hana sjįlfur."

Sś breyting viršist hafa oršiš ķ tķš frįfarandi forseta į afstöšu manna til embęttisins, aš hver sem er geti gert lukku žar, hversu įlappalegur og trśšslegur sem hann er, og hvernig sem klęšnašurinn er. Forseti geti bara "snobbaš nišur į viš", ef eitthvaš vantar upp į viršuleikann. Žaš er afar ósennilegt, aš hęgt sé aš leika žennan leik aftur og aftur.

Ašeins einn frambjóšandi er gęddur žvķ andlega og lķkamlega atgervi, sem hęfir vel og er til sóma fyrir Bessastašabóndann, svo aš žjóšin geti veriš stolt af forseta sķnum, en žaš er afar ęskilegt.  Aš žurfa aš skammast sķn fyrir forseta lżšveldisins er afleitt.

Žessi eini er jafnframt sį eini, sem segist vilja eiga įrķšandi samtal viš žjóšina um mįlefni, sem brennur honum į hjarta og sem hann hefur kynnt rękilega meš skrifum sķnum.  Hann skrifar žetta ķ auglżsingu um fundarhöld sķn į 23 stöšum į landinu:

"Žess vegna gef ég kost į mér til starfans.  Ég tel, aš żmsar ógnir žöggunar og skautunar stešji aš mįlfrelsi okkar og um leiš lżšręši.  Žaš er afar mikilvęgt, aš hvert og eitt okkar hafi kjark til žess aš žroska sķna eigin sjįlfstęšu afstöšu - og tala fyrir henni - ķ staš óttans, sem svo oft hvetur okkur til rétttrśnašar og hjaršhegšunar.

Fyrir vikiš er lżšveldiš okkar veikara en ella, og brestir eru komnir ķ fullveldi žjóšarinnar.  Vķša sjįst merki žrżstings ķ formi lķtt dulbśinna žvingana, įsęlni og įgengni erlendra hagsmunaafla.  Ķslenzkir stjórnmįlamenn viršast į stundum komnir ķ hlutverk embęttismanna og viljalausra verkfęra ķ höndum erlends valds.  Ég hef margsinnis tjįš mig um žessar įhyggjur mķnar į undanförnum įrum, bęši ķ sölum Alžingis og meš greinaskrifum, fyrirlestrum og bókaśtgįfu. 

Ašeins einn forsetaframbjóšandi gęti ritaš žetta, og žess vegna sker hann sig algerlega śr frambošskrašakinu, sem er litlaust og gjörsamlega óįhugavert af mismunandi įstęšum.  Žessi frambjóšandi er gagnmenntašur, einnig erlendis, og fer hvorki meš fleipur né byggir skżjaborgir.  Hann stendur meš bįša fętur į jöršunni, mešvitašur um, hvaš er žjóšinni fyrir beztu og hefur jafnan gagnazt henni bezt.  Hann er laus viš grillur um aš reyna aš nota forsetaembęttiš til aš leika hlutverk į alžjóšavettvangi, sem žaš er ķ engum fęrum til.  Hlutverk forseta er aš verja stjórnarskrįna, eins og hśn er į hverjum tķma (hafna lagasetningu, sem hann telur brot į stjórnarskrį), en žaš er hlutverk annarra aš breyta henni, og žaš mį telja hlutverk forsetans aš efla skilning žjóšarinnar į žżšingu fullveldis fyrir sjįlfsįkvöršunarréttinn, og hvar mörkin liggja aš žessu leyti ķ samstarfinu viš ašrar žjóšir. 

Žaš er t.d. svo mikilvęgt fyrir öryggi žjóšarinnar aš vera ašili aš varnarbandalagi vestręnna žjóša, NATO, aš fullveldisafsal ķ žvķ samhengi kemur ekki til įlita.  Žess vegna er meš öllu ótękt, aš andstęšingur ašildar Ķslands aš NATO sitji į stóli forseta.  Žaš er jafnframt mjög óešlilegt, aš forseti lżšveldisins fari aš predika undir rós, aš Ķslendingar ęttu aš leita aftur hófanna um inngöngu ķ Evrópusambandiš, žvķ aš slķkt fullveldisframsal er óleyfilegt samkvęmt nśverandi stjórnarskrį. 

Nś veršur įfram vitnaš ķ Meyvant:

 "Aš mati undirritašs er Arnar Žór Jónsson sį frambjóšandi, sem hefur burši til aš męta erfišum śrlausnarmįlum aš hętti Sveins Björnssonar.  Hann er stašfastur og laus viš "hégómlegar hugargęlur", sbr orš Kolbrśnar Bergžórsdóttur um sjįlfhverfa frambjóšendur.  Og hann sękist sķzt af öllu eftir svišsljósinu, svo [aš] notuš séu hans orš.

Rök Arnars fyrir įkvöršun um framboš eru skżr og sannfęrandi.  Fulltrśalżšręšiš hefur aš hans mati veikzt ķ mikilvęgum mįlum og žvķ brżnt aš efla beint lżšręši.  Sjįlfsįkvöršunarrétti žjóšarinnar stendur ógn af sķbreytilegri tślkun EES-samningsins og um leiš vaxandi afskiptum ESB o.fl. alžjóšlegra stofnana.  Arnar hefur t.d. bent į skert raforkuöryggi vegna evrópskra tilskipana, hęttur, sem stafa af bókun 35, og sķšast en ekki sķzt žį undarlegu skošun tiltekinna rįšamanna hér, aš įstęšulaust sé, aš almenningur tjįi sig um ašild aš ESB ķ žjóšaratkvęšagreišslu." 

Forseti meš skošanir Arnars Žórs mun brżna Alžingismenn, hvar ķ flokki, sem žeir standa, į aš standa vörš um fulltrśalżšręšiš meš žvķ aš vanda vel til verka, hvort sem ķ hlut eiga žingsįlyktanir, žingmannafrumvörp, frumvörp frį rķkisstjórninni eša löggjöf frį ESB, sem Sameiginlega EES-nefnd ESB og EFTA hefur samžykkt til lögleišingar ķ EFTA-löndunum žremur.  Ķ lżšręšisrķki žarf aš rķkja nokkurt jafnręši meš öllum žremur greinum rķkisvaldsins.  Žetta er hįrfķnt mat, og enginn nśverandi frambjóšenda til forsetaembęttisins er betur fallinn til eftirlits meš slķku en Arnar Žór Jónsson.

"Fjórša valdiš hefur ekki veriš Arnari hlišhollt. Rķkismišillinn RŚV hefur ķtrekaš hneigzt til aš veikja mįlstaš hans, tvķvegis meš hęšni ķ Fréttum vikunnar hjį "fyndnasta föstudagssófa" veraldar og aš auki meš samtölum viš valda įlitsgjafa um nišurstöšur samkvęmisleiks Prósents.  Mišvikudagskvöldiš 3. aprķl [2024] tilgreindi svo stjórnandi Kastljóssins žau Jón Gnarr, Höllu Tómasdóttur og Baldur Žórhallsson sem "sterka" frambjóšendur auk Katrķnar Jakobsdóttur. Vill žjóšin, aš RŚV segi henni, hverjir komi til greina sem forsetaefni ?"   

Žegar einhverjum fréttabörnum žóknast aš lįta ljós sitt skķna ķ staš žess aš tķunda meš hlutlęgum hętti nżja atburši, žį er nś ekki eins og Guš, almįttugur, sé žar į ferš.  Erindi allra žessara hįttvirtu frambjóšenda, ef eitthvert er, bliknar fullkomlega ķ samanburši viš erindi žess frambjóšanda, sem viš Meyvant Žórólfsson viljum sjį fyrir enda Rķkisrįšsboršsins į komandi kjörtķmabili forseta lżšveldisins.  


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband