Ķslenzk stjórnsżsla annar ekki flóšinu frį Brüssel

Utanrķkisrįšherra hefur upplżst, aš į 24 įra tķmabilinu, 1994-2017, hafi rśmlega 9000 geršir Evrópusambandsins, ESB, eša rśmlega 13 % allra gerša sambandsins, veriš tekin upp ķ EES samninginn eša upp ķ ķslenzka stjórnsżslu samkvęmt honum.  Žetta eru 375 geršir į įri eša rśmlega 1 į dag hvern einasta dag, sem lišiš hefur frį gildistöku EES-samningsins hérlendis 1. janśar 1994.

Žetta keyrir śr öllu hófi fram, og žaš veršur aš binda endi į žetta vegna grķšarlegs kostnašar, sem žessi fjöldi opinberra gerša, reglugerša, tilskipana og laga, hefur ķ för meš sér ķ litlu samfélagi hjį fyrirtękjum og stjórnsżslu.  Žaš er engin hemja, aš viš skulum žurfa, 350 žśsund hręšur, aš bera žessar byršar til aš njóta ašgengis aš Innri markaši ESB meš öllu žvķ margvķslega įlagi, sem slķkt hefur ķ för meš sér, t.d. vegna hömlulauss innstreymis fólks, undirboša og lagabrota į vinnumarkaši og vķšar ķ žjóšfélaginu.

Žaš blasir viš, aš žaš er hęgt aš losa landsmenn mestmegnis undan žessu fargi meš uppsögn EES-samningsins og gerš frķverzlunarsamnings viš ESB og Bretland, eins og nżlegt fordęmi er til um (Kanada).  Sį grķšarlegi óbeini og beini kostnašur, sem af žessu samneyti viš stóržjóšir Evrópu leišir, kemur nišur į lķfskjörum landsmanna.  Skattheimtan hérlendis er nś žegar į mešal hins hęsta, sem žekkist ķ Evrópu, m.a. vegna grķšarlegrar yfirbyggingar lķtils samfélags, og framleišniaukning fyrirtękjanna hefur um langt įrabil veriš óešlilega lįg. Reglugeršafarganiš virkar hamlandi į žróun fyrirtękjanna ķ įtt til aukinnar veršmętasköpunar.  Stórskoriš reglugeršafargan og eftirlitsbįkn aš hętti miklu stęrri samfélaga lendir hér kostnašarlega į fįum hręšum, sem heldur nišri lķfskjarabata.  Holtažokuvęl um naušsyn ESB til aš tryggja friš ķ Evrópu heldur ekki vatni. Žaš hefur NATO gert įn tilstušlunar ESB, sbr Balkanstrķšiš.  Viš eigum aš eiga sem frjįlsust višskipti ķ allar įttir og ekki aš binda trśss okkar allt į einn hest. Samstarf EFTA og ESB į vettvangi EES er komiš ķ öngstręti, eins og Bjarni Benediktsson, formašur Sjįlfstęšisflokksins, benti ķ tvķgang į ķ vetur.  Framsóknarflokkurinn hefur beinlķnis į stefnuskrį sinni aš endurskoša EES-samstarfiš. 

 Samt hefur rķkisstjórnin įkvešiš aš veita meira fé ķ EES-samstarfiš undir žvķ yfirskyni, aš taka eigi meiri žįtt ķ undirbśningi mįla. Eru embęttismenn lįtnir komast upp meš žaš aš rįša för ? Žaš er borin von, aš EFTA-rķkin geti haft marktęk įhrif į undirbśning mįla hjį ESB. Framkvęmdastjórnin hlustar ekki lengur (eftir BREXIT) neitt į kvakiš ķ EFTA-löndunum.  Žaš er vegna žess, aš kjarni undirbśningsvinnunnar fer fram į bak viš luktar dyr ķ Berlaymont, žar sem ašeins rķkin 28, nś brįšum 27, mega taka žįtt.  Fjįrveitingum śr rķkissjóši vęri betur variš hér innanlands eša til undirbśnings uppsagnar EES-samningsins meš žvķ aš leita hófanna um gerš frķverzlunarsamninga. Žegar allt er tķnt til, mundu sparast stórar fjįrhęšir viš aš hętta aš eltast viš bśrókratana ķ Berlaymont. 

Sum stórmįl, sem ESB heimtar, aš verši innleidd ķ EES-samninginn, eru žannig vaxin, aš vandséš er, aš žau komi aš nokkru gagni ķ EFTA-löndunum, en žau valda žar grķšarlegum kostnašarauka.  Nżtt dęmi er persónuverndarlöggjöfin.  Fylgir henni einhver įžreifanlegur kostur fyrir almenning į Ķslandi, sem veršur ķ askana lįtinn ?  Žaš viršast fylgja henni ókostir, t.d. fyrir hluta vķsindasamfélagsins, og henni fylgir višbótar launakostnašur, sem gęti hękkaš kostnaš sumra fyrirtękja umtalsvert, og e.t.v. um 1 % fyrir landiš ķ heild. Safnast, žegar saman kemur.

Ekkert lįt er į flóšinu frį Brüssel.  Žaš mį hverju barni vera ljóst, aš ķslenzk stjórnsżsla ręšur ekkert viš žetta grķšarlega magn. Žótt ķslenzka utanrķkisžjónustan mundi beita öllum kröftum sķnum aš ESB/EES, mundi slķkt engu skila ķ įvinningi eša sparnaši fyrir ķslenzka žjóšarbśiš.  Ķsland veršur aldrei annaš en óvirkur vištakandi samžykkta frį Berlaymont, enda į forysta ESB fullt ķ fangi meš aš samręma afstöšu 28 rķkja, žótt EFTA-rķkin bętist ekki viš.

Žegar rżnt er ķ efniviš geršanna kemur ķ ljós, aš hann kemur ekki aš neinu gagni viš aš bęta stjórnsżsluna hér, en veldur miklum kostnaši um allt žjóšfélagiš, bęši hjį hinu opinbera og fyrirtękjunum.  Allur lendir sį kostnašur į heimilum landsins.  Žaš blóšuga viš žetta er, aš žaš er algerlega óžarft.  Žaš er til fżsilegur valkostur viš žetta.

Fjöldi slķkra mįla er ķ deiglunni hjį ESB eša er til umfjöllunar ķ sameiginlegu EES-nefndinni.  Eitt mįl śr sķšarnefnda hópinum er gjörš 391/2009 um skipaeftirlit.  Hśn veitir Framkvęmdastjórninni heimild til aš sekta vottuš eftirlitsfyrirtęki, sem hśn hefur žegar višurkennt sem hęf ķ eftirlitshlutverkiš.  EFTA-rķkin vilja, aš ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, fįi žetta valda ķ EFTA-rķkjunum, og žar stendur hnķfurinn ķ kśnni.  ESB skeytir engu um tveggja stoša kerfiš lengur, og žingheimur veršur aš fara aš gefa sér tķma til aš ręša višbrögš viš žessari tilhneigingu Framkvęmdastjórnarinnar, sem stafar af stefnu sambandsins um valdflutning frį ašildarrķkjunum til Framkvęmdastjórnarinnar og stofnana hennar.  

Hin svo nefnda ašferšargjörš nr 734/2013 fjallar um samręmda framkvęmd į reglum um rķkisstušning meš sektarheimild ķ höndum yfiržjóšlegs valds.  ESB hefur hafnaš tillögu EFTA-landanna um aš fela innlendum ašila ķ hverju landi sektarheimildina ķ stašinn fyrir ESA.  Innleišing ķ EES-samninginn mun leiša til žess, aš ESA fęr aukin völd til aš beita žvingunarśrręšum og sektum gagnvart lögašilum į Ķslandi. Žetta brżtur skżlaust ķ bįga  viš Stjórnarskrį Ķslands.  Hversu langt eru stjórnvöld tilbśin aš ganga eftir žessari braut lögleysunnar ? 

Žaš er dagljóst, aš Ķsland tapar fullveldi sķnu ķ hendur Evrópusambandinu meš žessu įframhaldi samkvęmt spęgipylsuašferšinni, ž.e.a.s. jafnt og žétt į sér staš fullveldisframsal til Brüssel į hverju mįlefnasvišinu į fętur öšru, nįnast įn umręšu ķ samfélaginu og įn žess, aš žjóšin hafi fengiš beint aš tjį sig ķ atkvęšagreišslu um mįliš.  Žaš er vitaš, aš meirihluti žjóšarinnar er andvķgur inngöngu Ķslands ķ ESB, en žangaš siglum viš žó hrašbyri.  Žetta eru fullkomlega ólżšręšislegir stjórnarhęttir, og stjórnmįlamönnum er hollast aš grķpa ķ taumana strax įšur en žaš veršur um seinan meš óręšri lagalegri stöšu landsins og eldfimu stjórnmįlaįstandi sem afleišingu.  Höggviš į hnśtinn meš žvķ aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um śrsögn śr EES og gerš frķverzlunarsamninga. 

  

    

 


Dżr eru Dagur & Co. į fóšrum

 

Ķ vefpistlinum, "Śreltar skipulagshugmyndir baka bara vandręši" į žessu vefsetri var komizt aš žeirri nišurstöšu, aš landsmenn žyrftu aš nota 2 % af vinnutķma sķnum ķ óešlilegar umferšartafir.  Alvarlegastar eru tafirnir kvölds og morgna į höfušborgarsvęšinu, og žar eru žęr talsvert yfir žessu landsmešaltali. Meš rangri stefnumörkun hafa stjórnmįlamenn ręnt fólk žessum tķma, sem jafna mį til lķfkjaraskeršingar. Stjórnmįlamenn hafa ekki leyfi til aš nota žegnana sem tilraunadżr ķ žjóšfélagstilraun, sem kostar žegnana stórfé, algerlega aš óžörfu, žegar nįnar er aš gįš. 

Žaš er alręmt, aš stjórnmįlamenn į vinstri vęngnum lķta į tekjur fólks sem eign hins opinbera.  (Hver į žį launžegann ?)  Žetta mį marka af žvķ, aš ķ hvert sinn, sem hin frjįlslyndari öfl stjórnmįlanna leggja til lękkun į skattheimtu, kvešur viš spangól sósķalista um, aš ófęrt sé viš nśverandi ašstęšur aš afsala hinu opinbera tekjum sķnum.  

Nś kvešur svo rammt aš forręšishyggjunni, aš hśn leggur purkunarlaust og markvisst hald į sķfellt meira af tķma fólks.  Dagur, borgarstjóri, og mešreišarsveinar og -meyjar hans, munu į nęsta kjörtķmabili halda įfram aš lengja feršatķma fólks ķ Reykjavķk, og vandamįliš hefur nś nįš til allra nįgrannasveitarfélaga hennar į annatķmum.  Undandarin 6 įr hefur feršatķminn śr Grafarvogi til mišborgarinnar lengzt um 40 %.  Į nęstu 4 įrum, 2018-2021, mį ętla, aš hann aukist enn um 30 %, og mun feršatķminn žį į 10 įrum (įriš 2021) hafa aukizt um 82 %.  Žaš žżšir, aš meš sama įframhaldi meirihluta borgarstjórnar um aš gera ekkert til śrbóta, en halda įfram meš fįrįnlegar breytingar į borš viš žrengingar umferšaręša til aš tefja fyrir umferš, verša tafirnar tvöfalt meiri įriš 2021 en įriš 2017 m.v. įriš 2011.  Žessa óheillažróun er aušvelt og hagkvęmt aš stöšva.  Vilji er allt, sem žarf. Žaš er reynt aš bera ķ bętiflįka fyrir vitleysuna meš žvķ aš bera viš auknu öryggi gangandi, sem žurfa aš žvera akstursleišina.  Til aš auka öryggiš viš žęr ašstęšur byggja menn brś yfir götuna eša grafa undirgöng.  Hįlfkįk į borš viš tiltektir Hjįlmars Sveinssonar og Dags er engum til sóma.  

Skipulagsstefna Dags og Hjįlmars snżst um aš halda śthverfamyndun ķ skefjum, en beina nżjum ķbśšarhśsum inn į svęši sitt hvorum megin viš vęntanlega Borgarlķnu.  Afleišing af žessari stefnumörkun sósķalistanna ķ borgarstjórn er allt of lķtiš framboš byggingarlóša, langur byggingartķmi og dżrt hśsnęši. Žessi stefna hefur, eins og oft gerist meš sósķalismann, virkaš žveröfugt viš žaš, sem höfundar hennar rįšgeršu.  Hśn įtti aš minnka feršatķma, draga śr akstri, lękka feršakostnaš og draga śr losun koltvķildis. 

Fólkiš hefur hins vegar leitaš lóša og hśsnęšis śt fyrir borgarmörkin, allt austur til Selfoss og sušur til Reykjanesbęjar.  Žetta hefur margfaldaš akstursžörf margra og feršatķmann, stórhękkaš feršakostnašinn og margfaldaš losun koltvķildis, nema hjį žeim, sem fengiš hafa sér tengiltvinnbķl eša rafbķl vegna aukinnar akstursžarfar.  Žeir hrósa nś happi į tķmum veršhękkunar eldsneytis.    

Žetta įstand hefur sprengt upp hśsnęšiskostnaš į "stórhöfušborgarsvęšinu", og nemur verš į ķbśšum "fyrir fyrstu kaup" nś um MISK 40.  Leiguveršiš fylgir hśsnęšisverši, og eru nś 50 m2 ķbśšir ķ Reykjavķk leigšar fyrir a.m.k. 200 kISK/mįn.  Sķšan 2012 hefur leiguveršiš į höfušborgarsvęšinu hękkaš um a.m.k. 50 % ķ boši Dags og fylgdarlišs hans ķ borgarstjórn.  Kjaraskeršing hjóna eša sambżlinga, sem leigja ofannefnda 50 m2 ķbśš, er 67 kISK/mįn, ef reiknaš er meš 50 % hękkun, sem rekja mį til gerręšislegrar hugmyndafręši sósķalistanna til aš framkalla įstand sér aš skapi.  Ef rįšstöfunartekjur parsins nema 500 kISK/mįn, žį er žar um 13 % kjaraskeršingu aš ręša.  

Slęm stjórnvöld eru dżr į fóšrum fyrir kjósendur.  Žegar kostnašurinn af skipulagsstefnu Dags & Co. į sviši umferšar og hśsnęšis, sem eru tvęr hlišar į sama peningi, eru lagšar saman, nemur lķfskjaraskeršingin fyrir Reykvķkinga ķ hśsnęšishraki aš lįgmarki 15 %  f.o.m. 2012, aš öšru óbreyttu. Af žessu hefur aušvitaš leitt fjölgun hśsnęšislausra ķ Reykjavķk, og eru žau nś yfir 600 talsins, sem óstašsett eru ķ hśs.  

Aš fįtękt skuli žannig aukast ķ blśssandi góšęri virkar sem mótsögn, en žegar framfęrslukostnašur hękkar meira en laun og/eša styrkir/bętur frį hinu opinbera, žį er aukin fįtękt nišurstašan.  Žetta minnir óneitanlega į Venezśela og er ekki huggun harmi gegn. Venezśela var eitt efnašasta land Sušur-Amerķku um sķšustu aldamót vegna olķuvinnslu og įlvinnslu.  Upp śr aldamótunum komst žar sósķalistaflokkur Hugos Chavez til valda, og eftir andlįt hans hékk sósķalistaflokkurinn enn įfram viš völd undir forystu Nicholas Maduro.  Er nś svo komiš fyrir Venezśela, aš žjóšin sveltur heilu hungri, velferšarkerfiš og heilbrigšiskerfiš eru hrunin, hagkerfiš er hruniš, bólķvarinn einskis virši og rķkissjóšur gjaldžrota.

  Žannig hefur fariš fyrir öllum, sem dżrkaš hafa Karl Marx, Friedrich Engels, lęrisveina žeirra og kenningar um afnįm einkaeignarréttar, stéttastrķš og aš lokum alręši öreiganna, sem žżšir opinberan rekstur į öllu, stóru sem smįu.  Undantekning er kķnverska śtgįfan af kommśnisma, žar sem hagkerfinu var bjargaš frį hruni meš žvķ aš leyfa einkarekstri aš starfa ķ hagkerfi undir stjórn Kommśnistaflokksins.  Hvort sś tilraun heppnast ķ Kķna, er enn ekki til lykta leitt.  

Daufari śtgįfu af kenningunum, s.k. lżšręšissósķalisma (socialdemocracy) eša jafnašarstefnu, hefur lķka rekiš upp į sker, t.d. ķ Svķžjóš um 1990, en um žaš leyti söšlušu Svķar algerlega um, enda hafši skattaįžjįnin kyrkt allan hagöxt, atvinnuleysi fór vaxandi og skuldir rķkissjóšs voru oršnar žungbęrar.  Alls stašar ķ Evrópu fjarar undan jafnašarmönnum ķ kosningum um žessar mundir.  Žeir, sem virša fyrir sér verk jafnašarmanna į Ķslandi, skilja hvers vegna.    

  

 


Śreltar skipulagshugmyndir baka bara vandręši

Borgarstjórinn ķ Reykjavķk hefur gerzt sérstakur talsmašur mjög illa ķgrundašrar skipulagshugmyndar fyrir höfušborgarsvęšiš, sem gengur undir nafninu Borgarlķna.  Hugmyndin er aš skapa sérakreinar fyrir hrašvagna, BRT (Bus Rapid Transfer), eftir helztu umferšaręšum höfušborgarsvęšisins.  Žetta mun óhjįkvęmilega vķša žrengja aš almennri bķlaumferš.  Vandamįliš, sem hrašvagnakerfiš į aš leysa, umferšarstķflur og sķfellt lengri feršatķmi į įlagstoppum umferšar kvölds og morgna, mun žess vegna versna meš Borgarlķnu.

Sé litiš til annarra borga, žar sem BRT hefur veriš innleitt, hefur sś innleišing haft sįralķtil įhrif į fjölgun bķla ķ umferšinni.  Borgarlķnan, sem įętlaš er, aš kosta muni miaISK 80 į nęstu 20 įrum, mun žess vegna engan vanda leysa, en tefja óhóflega fyrir žörfum umbótum į umferšarmannvirkjum vegna mikillar fjįržarfar śr sjóšum sveitarfélaga į höfušborgarsvęši og śr rķkissjóši og valda žar meš slysaaukningu og verra heilsufari žéttbżlisbśa vegna aukinnar mengunar.

Borgarlķna er lausn 20. aldarinnar į umferšarteppum ķ miklu žéttbżlli löndum en Ķsland er og meš margfalt fleira fólk mešfram umferšarįsum hennar en hér tķškast.  Žau eru anzi aftarlega į merinni, sem nś boša rįndżrt og óvišeigandi afturhvarf til fortķšar ķ skipulagsmįlum höfušborgarsvęšisins.

Nś er ķ žróun og į nęstu grösum tękni 21. aldarinnar hjį öllum helztu bķlaframleišendum heimsins.  Hér er ekki įtt viš rafbķlabyltinguna, sem er aš hefjast og birtast mun bķlakaupendum og öšrum ķ öllu sķnu veldi strax um 2020.  Sem dęmi ętlar VW-samsteypan, stęrsti bķlaframleišandi heims 2017, aš afhenda rafknśinn valkost af öllum sķnum bķlgeršum į nęsta įratugi.  Įriš 2025 į fjóršungur framleišslu samsteypunnar aš verša rafknśinn. Višsnśningur samsteypunnar eftir śtblįsturshneyksliš 2015 er ašdįunarveršur og sannar enn snilli og seiglu Žjóšverja, žegar žeir komast ķ hann krappan. Hröš rafvęšing framleišslunnar er einmitt stefnumörkunin śt śr žessum mengunarįlitshnekki og a.m.k. miaUSD 40 fjįrhagsskelli.

Žaš er hins vegar önnur žróun, sem, įsamt nżjum umferšarmannvirkjum, mun leysa śr umferšarhnśtum höfušborgarsvęšisins.  Žaš er AV (Autonomous Vehicles).  Hér veršur žessi tękni kölluš SF eša sjįlfvirk fartęki.  Žį mį spyrja, hvernig SF geti leyst śr umferšarhnśtum ?

Žann 3. marz 2018 birtist ķtarleg grein ķ The Economist, "Reinventing wheels", sem svarar žessari spurningu.  Žar kemur fram, aš fjöldi bifreiša ķ borgum heimsins sé nś um 1,05 milljaršur talsins og muni nį hįmarki įriš 2027 og verša žį um 1,15 milljaršur talsins.  Į 10 įrum muni bifreišum ķ borgum sķšan fękka nišur ķ 0,45 milljarš eša um 0,7 milljarša frį hįmarkinu og sķšan vaxa hęgt meš fjölgun SF.  Fękkun bifreiša ķ borgum frį nśverandi fjölda og nišur ķ lįgmarkiš um mišjan 4. įratuginn er 57 %.  Ķ borgum, žar sem žessi žróun veršur, mun hśn fara langt meš aš śtrżma tķmasóun ķ borgarumferš.  Į stórhöfušborgarsvęši Ķslands, ž.e. austan frį Selfossi, vestan frį Keflavķkurflugvelli og noršur aš Borgarnesi veršur samt ekki hjį žvķ komizt aš hafa hiš minnsta tvęr akreinar ķ hvora įtt inn til Reykjavķkur, leggja Sundabraut į brś og/eša ķ göngum og sprengja fyrir nżjum Hvalfjaršargöngum.  Žį veršur heldur ekki komizt hjį žvķ aš auka verulega flęšiš og öryggiš į helztu gatnamótum höfušborgarsvęšisins. 

Hvaš knżr fram žessa hröšu žróun nżrra fartękja ?  Žaš mun verša markašssetning "robotaxis", sem nefna mį ökužjarka.  Žar er um aš ręša sjįlfvirk fartęki, SF, sem taka nokkra faržega, e.t.v. 5-10 ķ sęti, og hęgt veršur aš panta žjónustu af žeim meš smįforriti ķ sķma frį dyrum til dyra. 

Žótt ökužjarkarnir verši dżrir vegna stórra rafgeyma eša "efnarafala", dżrra skynjara (myndavélar, radar og LIDAR) og mikils hugbśnašar, e.t.v. um 100 kUSD/stk frį verksmišju, žį mun notkun žeirra innanbęjar samt verša mjög hagkvęm fyrir almenning ķ samanburši viš t.d. kostnašinn viš aš eiga bķl ķ bęjarsnattiš. Į heimsvķsu er tališ, aš kostnašur notenda SF gęti numiš um 0,37 USD/km eša tęplega 40 ISK/km m.v. 105 ISK/USD.  Kostnašur viš aš eiga og reka fólksbķl er talinn į heimsvķsu vera tvöfalt hęrri og viš aš nota hefšbundinn leigubķl um 4,2 sinnum hęrri. Drifkraftur hinnar öru innleišingar mun verša sparnašur fjįr og  tķma, aukiš öryggi og heilnęmara umhverfi. 

Kostirnir viš žessa nżju tękni eru grķšarlegir, og žaš hafa bķlaframleišendur nś sannfęrzt um meš tilraunum sķnum.  Fyrst mį žar tiltaka aukiš öryggi į vegum ķ žéttbżli, og vęntanlega munu sjįlfvirk fartęki einnig aka um į žjóšvegum landsins eftir 2040.  Įrlega lįtast um 1,25 milljón manns ķ bķlslysum ķ heiminum um žessar mundir samkvęmt WHO-Alžjóša heilbrigšismįlastofnuninni, sem eru a.m.k. tvöfalt fleiri daušsföll en į Ķslandi aš tiltölu.  Umferšarslys eru megindaušaorsök ungmenna į aldrinum 15-29 įra.  Ķ umferšarslysum slasast įrlega 20-50 milljón manns ķ heiminum eša 28 fyrir hvern lįtinn. Aš tveimur įratugum lišnum veršur žessi mikla umferšarslysatķšni talin vera mikill ljóšur į rįši nśtķmans.

Umfangsmiklar tilraunir fara nś fram ķ mörgum borgum heimsins meš SF ķ venjulegri umferš og lofa góšu.  Višbragš SF viš óvęntum atburšum er žśsund sinnum hrašar en mannsins, og af reynslynni hingaš til aš dęma žykir raunhęft aš ętla, aš slysatķšnin, žar sem SF kemur viš sögu, muni verša ašeins 1/1000 af žvķ, sem nś er ķ žéttbżli.  Sem dęmi um žann grķšarlega toll, sem umferšarslys taka af mannfólkinu, mį taka Bandarķkin.  Į tķmabilinu 2000-2017 létust žar um 650“000 manns ķ umferšinni.  Žaš er um 20“000 fleiri en žeir Bandarķkjamenn, sem féllu ķ öllum styrjöldum 20. aldarinnar, sem Bandarķkjamenn tóku žįtt ķ.  

SF munu langflest verša rafknśin, hvort sem orkan mun koma frį vetnishlöšu eša rafgeymi.  Ökutękjum į götunum fękkar og sennilega sliti gatna lķka, svo aš loftgęši ķ žéttbżli munu batna, žó ašallega vegna orkuskipta, sem koma hvort sem er.  Svissneski bankinn UBS spįir 20 %- 30 % meiri raforkunotkun ķ Evrópu įriš 2050 vegna orkuskipta fartękja į landi. Žį er eftir aš bęta viš raforkužörf skipa og flugvéla auk alls kyns hitunarferla. Į Ķslandi mį hins vegar reikna meš hęrra hlutfallinu aš öllum orkuskiptunum meštöldum.  Įstęšan er sś, aš raforkunotkun landsmanna er nś žegar sś mesta ķ heiminum reiknuš į hvern ķbśa, enda er nįnast öll raforkan śr orkulindum, sem taldar eru til endurnżjanlegra og sjįlfbęrra linda.

Umferšartķminn į km į annatķmum mun sennilega styttast vegna fękkunar ökutękja og skynsamlegra vals į ökuleišum m.t.t. lįgmörkunar į töfum, en į móti koma meiri krókaleišir meš faržega įšur en žeim sķšasta er skilaš į įfangastaš.  Hitt žarf aš taka meš ķ reikninginn, aš allir geta faržegarnir sinnt misaškallandi verkefnum į leišinni, talaš ķ sķma eša įtt önnur samskipti į netinu. 

Tališ er, aš Bandarķkjamenn sitji fastir ķ umferšinni eša leiti sér aš bķlastęši ķ 30 milljarša klukkustunda į įri, sem er tķmasóun, sem žeir geta sparaš sér meš SF. Fęrt til Ķslands eftir höfšatölu eru žetta rśmlega 30 milljónir klst.  Samtök išnašarins, SI, hafa lagt mat į tķmasóun ķ umferšinni į höfušborgarsvęšinu hérlendis og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš feršatķminn į įlagstķma śr Grafarvogi til mišborgar hafi į tķmabilinu 2011-2017 (6 įr) aukizt um 40 % og aš tķmasóunin, ž.e. umferšartafir, nemi um 5,5 milljón klst į įri.  Gizka mį į, aš į landinu öllu geti žessi tķmasóun ķ bķlaröšum numiš 7,5 milljón klst eša rśmlega 2 % af heildarvinnutķma landsmanna.  Žessari sóun mį lķkja viš 2 % kjaraskeršingu, sem aš mestum hluta er ķ boši borgaryfirvalda Reykjavķkur.  Hśn er aš vķsu hlutfallslega ašeins 1/4 af tķmasóun Bandarķkjamanna ķ umferšinni, en tilfinnanleg samt, af žvķ aš hśn er aš mestu leyti óžörf.  

 

 

 

 

  

 


Fjįrrįšstafanir sveitarfélaga misjafnar aš gęšum

Til langframa skiptir mestu mįli fyrir velferš fólks, hvernig žaš og fyrirtęki landsins verja aflafé sķnu, svo og yfirvöldin, sveitarfélög og rķkisvaldiš. Sveitarfélögin hafa lengi tekiš til sķn vaxandi hluta landsframleišslunnar, og hefur žessi hluti vaxiš śr 7 % ķ 13 % af VLF į tķmabilinu 1980-2017 eša tęplega tvöfaldazt į tęplega 40 įra skeiši.  Heildartekjur A-hluta, ž.e. sveitarfélagssjóšanna, eru taldar munu nema tęplega miaISK 360 įriš 2018 og verša žį um 43 % af tekjum rķkissjóšs.  Hér er um mikla fjįrmuni aš ręša, og rįšstöfun žeirra hefur įhrif į hag allra fjölskyldna ķ landinu.  

Śtsvarstekjurnar eru stęrsta tekjulindin og nema um 80 % af skatttekjum sveitarfélaganna og 62 % af heildartekjum.  Rķkisvaldiš setur gólf og žak į śtsvarsheimtuna, en slķkt er umdeilanlegt ķ ljósi žess, aš samkeppni į aš rķkja um ķbśana į milli sveitarfélaganna.  Į höfušborgarsvęšinu er Reykjavķk eina sveitarfélagiš, sem beitir hęstu leyfilegu śtsvarsįlagningu, 14,52 % af tekjum žegnanna, enda hefur fjölgun žar oršiš einna minnzt į höfušborgarsvęšinu, en žaš er reyndar einnig af lóšaskorti, sem er óįran af mannavöldum.

  Sjįlfstęšisflokkurinn ķ Reykjavķk hefur heitiš žvķ aš lękka įlagningu śtsvars nišur ķ 13,98 % į nęsta kjörtķmabili ķ 4 įföngum, žrįtt fyrir mjög bįga stöšu borgarsjóšs.  Žaš žżšir, aš ķ lok kjörtķmabilsins veršur śtsvarsheimtan 96 % af žvķ, sem hśn er nśna.  Žetta er skref ķ rétta įtt, sem skilar nokkrum žśsundköllum ķ vasa śtsvarsgreišenda ķ Reykjavķk į mįnuši, ef žeir kjósa svo, og mun įsamt fleiri vaxtarhvetjandi ašgeršum veita höfušborginni višspyrnu ķ samkeppninni.

Žaš er óešlilegt, og reyndar sjśkdómseinkenni, aš stęrsta sveitarfélagiš nįi ekki aš nżta sér hagkvęmni stęršarinnar og žį kosti aš hżsa helztu stjórnsżslustofnanir rķkisins, eina hįskólasjśkrahśsiš, tvo hįskóla, mišstöš samgangna innanlands og žannig mętti lengi telja tekjulindirnar, sem önnur og minni sveitarfélög njóta ekki, til aš lękka śtsvar į ķbśana śr hįmarkinu. 

Žaš er hins vegar fyrir nešan allar hellur, aš borgarsjóšur skuli undanfarin 8 įr hafa veriš rekinn meš dśndrandi tapi, svo svakalegu, aš skuldirnar hafa tvöfaldazt į žessu góšęristķmabili aš raunvirši.  Skuldirnar hafa vaxiš hrašar en tekjurnar, svo aš skuldir borgarsjóšs sem hlutfall af tekjum hafa hękkaš į 8 įrum śr 56 % ķ 85 %. Į žessu kjörtķmabili, einstöku góšęrisskeiši, hefur skuldaaukningin numiš miaISK 32 eša 8 miaISK/įr, og skuldir A-hluta nema nś yfir miaISK 100.

Skuldir OR hafa lękkaš, en samt stefnir ķ, aš skuldir samstęšunnar, A+B hluta bókhaldsins, fari yfir višmišunarmörk sveitarfélaganna į nęsta kjörtķmabili, og žį missir höfušborgin ķ raun fjįrhagslegt sjįlfstęši sitt. Žegar svona er grafiš undan fjįrhag borgarinnar, er veriš aš draga śr getu hennar til aš veita sómasamlega žjónustu ķ framtķšinni og til fjįrfestinga eša til aš męta efnahagsįföllum.  Satt aš segja vitnar žessi staša mįla um fįdęma bśskussahįtt aš hįlfu žeirra, sem undanfarin 8 įr hafa stjórnaš mįlefnum borgarinnar. Um mikilvęgi góšrar fjįrmįlastjórnar  fyrir ķbśana žarf ekki aš fjölyrša, en um skattheimtuna skrifaši Óli Björn Kįrason, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Kraganum žann 16. maķ 2018:

"Mżtan um aš hugmyndafręši skipti litlu":

"Fyrir launafólk skiptir miklu, hvaša stefna er rekin ķ skattheimtu sveitarfélagsins.  Śtsvarsprósentan skiptir lįglaunafólk meira mįli en hvaš rķkissjóšur įkvešur aš innheimta ķ tekjuskatt.  Sį, sem hefur 300 žśsund krónur ķ mįnašarlaun greišir helmingi meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt til rķkisins (ef hann greišir žį nokkuš [žangaš]).  Ķ heild greiša Ķslendingar mun meira ķ śtsvar en ķ tekjuskatt.  Lękkun śtsvars er stęrra hagsmunamįl fyrir flesta en aš žoka tekjuskattsprósentu rķkisins nišur."

Žaš, sem skilur į milli góšrar og slęmrar fjįrmįlastjórnar, er fjįrmįlavitiš, ž.e. aš kunna aš greina į milli ólķkra valkosta viš fjįrrįšstöfun.  Sį, sem hefur gott fjįrmįlavit, rįšstafar takmörkušu fé til hįmarksgagnsemi fyrir eigandann, en sį, sem er įn fjįrmįlavits, kastar perlum fyrir svķn og fleygir fé umhugsunarlaust ķ gęluverkefni įn tillits til notagildis eša sparnašar af fjįrfestingunni.

Stęrsti kostnašarlišur borgarinnar eru menntamįl, forskóli og grunnskóli.  Žar tekst borginni aš ausa śt fé įn nokkurs sżnilegs įrangurs į alžjóšlega męlikvarša.  Af lżsingunum hér į eftir aš dęma fer óhęft liš meš ęšstu stjórn skólamįla borgarinnar, og borgarstjórinn er žar utan gįtta, eins og hans er von og vķsa.  

Brynjar Nķelsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ Reykjavķk, skrifaši ķ Morgunblašiš, 7. maķ 2018,

"Illa ķgrunduš menntastefna Reykjavķkurborgar".

Hśn hófst žannig:

"Yfirskrift žessarar greinar er fengin aš lįni hjį frįfarandi skólastjóra Réttarholtsskóla, Jóni Pétri Zimsen, og kom fram ķ vištali viš hann į mbl.is.  Undir stjórn hans hefur Réttarholtsskóli nįš góšum įrangri, bęši ķ innlendum og erlendum samanburši.  Jón Pétur hefur veriš gagnrżninn į ašgeršir og stefnu skólayfirvalda ķ borginni og segir ófagleg vinnubrögš og skeytingarleysi žeirra ķ garš skólanna eiga m.a. žįtt ķ žvķ, aš hann įkvaš aš hętta sem skólastjóri.  Žegar farsęll skólastjóri segir upp störfum, ętti žaš aš vera borgarbśum įhyggjuefni."

Hér er varpaš ljósi į óhęfni yfirstjórnar skólamįla ķ Reykjavķk.  Ętla foreldrar ķ höfušstašnum bara aš yppa öxlum, lįta sem ekkert sé og endurkjósa lišiš, sem stjórnar Skóla- og frķstundarįši Reykjavķkur ?  Žaš mundi bera vitni um ótrślegt skeytingarleysi um hag barnanna aš reyna ekki aš hrista upp ķ žessu rotna liši og fį nżja vendi til aš sópa ósómanum śt ķ staš žess, aš nśverandi valdhafar sópa öllu undir teppiš.

Um menntastefnu borgarinnar og getu- og metnašarleysi nśverandi valdhafa žar į bę skrifaši Brynjar Nķelsson:

"Nišurstašan er sś, aš enginn veit ķ hverju žessi menntastefna borgarinnar felst, en vitaš er, aš hśn hefur skilaš dżrasta grunnskóla innan OECD og slökum įrangri ķ samanburši viš ašrar žjóšir.  Įbyrgš į žvķ ber meirihlutinn ķ borginni, en ekki žśsundir manna, sem Skśli Helgason og Dagur B. Eggertsson hafa talaš viš."

Annaš sviš borgarmįlanna, sem ber vitni um algert skilningsleysi borgaryfirvalda į žvķ, hvernig beztur įrangur nęst fyrir žorra borgarbśa fyrir hverja krónu, sem variš er ķ mįlaflokkinn, er samgöngusvišiš.  Dagur, borgarstjóri, og Hjįlmar, formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs borgarinnar, stefna ótraušir śt ķ fullkomiš fjįrfestingarforraš, sem hęgja mun enn meir į bķlaumferšinni, en śt af fyrir sig draga sįralķtiš og ekki merkjanlega fyrir bķlstjórana śr fjölgun bķla į götum borgarinnar, enda hefur Žórarinn Hjaltason, umferšarverkfręšingur og MBA, komizt aš žeirri nišurstöšu, aš: 

"Borgarlķnan = Nżju fötin keisarans".

Undir žessari fyrirsögn skrifaši hann grein ķ Morgunblašiš, 14. maķ 2018, sem hófst svona:

"Sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu hafa nżlega samžykkt žį breytingu į svęšisskipulagi höfušborgarsvęšisins 2015-2040, aš tekiš var af skariš meš žaš, aš borgarlķnan verši hrašvagnakerfi (Bus Rapid Transit, BRT).  Įšur hafši veriš gert rįš fyrir, aš borgarlķnan yrši annašhvort hrašvagnakerfi eša léttlestakerfi.  Žaš var gersamlega śt śr öllu korti aš reikna meš žeim möguleika aš byggja léttlestakerfi upp į allt aš 200 milljarša [ISK] fyrir įriš 2040.  Žaš er nógu gališ aš ętla sér aš byggja hrašvagnakerfi upp į 80 milljarša [ISK], sem er mun hęrri upphęš en hefur fariš ķ uppbyggingu žjóšvega į höfušborgarsvęšinu sl. 20 įr."

Heilbrigš skynsemi ętti aš skjóta kjósendum ķ Reykjavķk, og reyndar landsmönnum öllum, skelk ķ bringu yfir žvķ, aš žvķlķk įform um sóun į almannafé skuli vera uppi ķ borgarkerfinu og hjį skipuleggjendum höfušborgarsvęšisins fyrir sveitarstjórnarkosningar 2018.  Aš beztu manna yfirsżn munu žessar rįndżru fyrirętlanir Samfylkingarmannanna Dags og Hjįlmars o.fl. ašeins gera illt verra ķ umferšarmįlum höfušborgarsvęšisins og skipulagsmįlum Reykjavķkur, og var žó ekki į bętandi, eins og Žórarinn vék aš ķ téšri grein:

"Eins og ég benti į ķ grein ķ Morgunblašinu ķ marz sl., mun borgarlķnan ķ bezta falli leiša til žess, aš bķlaumferš į höfušborgarsvęšinu verši um 4 % minni en ella įriš 2040.  Erlendar reynslutölur benda til žess, aš lķklega verši įrangurinn ašeins 2-3 % minni bķlaumferš en ella [gęti žį oršiš um 10 % meiri en 2018-innsk. BJo]. Til aš nį žessum takmarkaša įrangri žarf nįnast öll uppbygging į höfušborgarsvęšinu aš vera ķ formi žéttingar byggšar mešfram samgönguįsum borgarlķnunnar.  Auk žess žarf aš setja žröngar takmarkanir į fjölgun bķlastęša og taka vegtolla į höfušborgarsvęšinu."

Hlišarskilyrši Borgarlķnu, sem Žórarinn žarna nefnir, ęttu ein og sér aš fella Borgarlķnuna alveg śt af kortinu sem tęka lausn.  Ķ staš žessarar skipulagslegu ófęru og fjįrhagslega kviksyndis žarf aš velja lausnir, sem virka og kosta ķ mesta lagi žrišjung į viš Borgarlķnu fram til 2040.  Žęr eru aš brjóta nżtt land undir byggš og atvinnustarfsemi ķ austurhluta borgarinnar, samhęfa ljósastżringu og beina gangandi umferš undir eša yfir umferšaręšar, fękka ljósastżršum gatnamótum meš umferšarbrśm og fjölga akreinum, sumpart fyrir almenningsvagna, leigubķla og tęki meš 3 eša fleiri innanboršs.   

 

 

 


Hagsmunir Ķslands og Noregs gagnvart Orkusambandi ESB

Noregur er mikiš orkuland, og nęst į eftir Rśsslandi mesti gasbirgir Evrópusambandsins, ESB. Noršmenn minnast enn Fyrstu gasmarkašstilskipunar ESB frį 1998, sem tók réttinn af birgjum į norsku landgrunni til aš standa sameiginlega aš samningum viš ESB-rķkin um magn og verš. Žar gaf ESB tóninn fyrir žaš, er koma skyldi ķ hagsmunagęzlu sinni fyrir hinar orkuhungrušu žjóšir sambandsins.  

Nś vinnur ESB aš žvķ aš samręma afstöšu kaupendanna, til aš žeir komi sameinašir aš samningaboršinu um gasafhendingu af norsku landgrunni.  Žannig breytir ESB styrkhlutfallinu Noregi ķ óhag, žegar hentar. ESB setur leikreglurnar hverju sinni ķ samskiptum Evrópurķkjanna og skeytir žį ekkert um jafnręši eša sanngirnissjónarmiš. Žaš er einmitt ķ žessu samhengi, sem menn verša aš lķta į ACER sem skref ķ žį įtt aš fęra ESB völdin yfir innvišunum, ekki meš žvķ, aš ESB eignist žį, heldur meš žvķ, aš ESB stjórni notkuninni.

Meš rįšgeršum sęstrengjum til śtlanda veršur unnt aš flytja śt um helming allrar raforkuvinnslu į Ķslandi og ķ Noregi til nśverandi ESB-landa.  Bretland getur oršiš millilišur į milli žessara landa hreinna orkulinda og hins stóra orkukaupanda slķkra orkulinda, ESB. Ķ umręšunni um ACER į Ķslandi og ķ Noregi hefur veriš fullyrt, aš "Žrišji orkubįlkurinn" komi sęstrengjum til śtlanda eša orkustjórnsżslunni innanlands ekkert viš.  Žetta sjónarmiš er śr lausu lofti gripiš og ber vott um blekkingaleik eša vanžekkingu. Hvorugt er til vitnis um góša stjórnsżslu eša góša dómgreind. 

Žau, sem halda žessu fram, horfa framhjį žeirri stašreynd, aš hlutverk ACER er m.a. aš sjį til žess, aš ašildarlöndin framfylgi og styšji ķ hvķvetna kerfisžróunarįętlun ESB.  Žar meš er einmitt innvišauppbygging fyrir sęstreng oršin aš einu af verkefnum hinnar nżju Orkustofnunar, sem nefnd hefur veriš "landsreglari" eša orkuvaldsstofnun hérlendis (til ašgreiningar frį stjórnvaldsstofnun), sem lśta į stjórn ACER um millilišinn ESA (ķ EFTA-rķkjunum) og veršur óhįš innlendum stjórnvöldum.

Halda menn, aš "Ice Link" sé ķ Kerfisžróunarįętlun ESB upp į punt ?  Hafa einvöršungu sveimhugar komiš aš umfjöllun ķslenzkra stjórnvalda um Orkusamband ESB, eša eru žar į ferš taglhnżtingar ESB ?  

Ķ Noregi er umdeildur sęstrengur til Skotlands, "NorthConnect" į vegum einkaašila og į Ķslandi er "Ice Link" į vegum Landsnets, Landsvirkjunar og dótturfélags brezka Landsnets; bįšir eru į forgangsverkefnalista ACER um verkefni sameiginlegra hagsmuna ESB-landanna, PCI (Projects of Common Interests). ESB hefur veitt MEUR 10 eša miaISK 1,2 til verkefnisundirbśnings, forhönnunar "NorthConnect", en upplżsingar vantar enn varšandi verkefnisstöšu "Ice Link", nema hann į aš taka ķ notkun įriš 2027. 

Ef Alžingi samžykkir innleišingu Žrišja orkubįlksins ķ EES-samninginn, og Orkustofnun hafnar sķšan umsókn um "Ice Link" frį eigendafélagi hans eša umtalsveršar tafir verša į undirbśningi hans, t.d. vegna umhverfismats į flutningslķnum aš landtökustaš sęstrengsins og endabśnaši hans, sem verša grķšarstór tengivirki į ķslenzkan męlikvarša, um 1500 MVA afrišla- og įrišlastöšvar įsamt sveifludeyfandi bśnaši, žį mun orkuvaldsstofnuninni, "landsreglaranum", verša skylt aš tilkynna žį stöšu mįla til ACER sem frįvik frį kerfisžróunarįętlun ESB. Hver halda menn, aš hafi töglin og hagldirnar, ef/žegar žessi staša kemur upp ? Kötturinn eša mśsin ?  

Žaš leikur enginn vafi į žvķ, aš innan ESB veršur ekki tekiš į slķku meš neinum silkihönzkum, enda tślkaš sem brot į grundvallarreglu Žrišja orkubįlksins um aukin raforkuvišskipti ašildarlanda Orkusambandsins.  Eigendur "Ice Link" geta kęrt höfnun leyfisveitingar til ķslenzks dómstóls eša EFTA-dómstólsins, en réttarfar ESB mun rįša nišurstöšunni.  Žessi staša dómskerfisins er aušvitaš algerlega óvišunandi fyrir "sjįlfstęšar" žjóšir ķ EFTA.  

Völd ACER munu enn verša aukin:

Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB var samžykktur af ęšstu stofnunum ESB įriš 2009.  Sķšan žį hefur Framkvęmdastjórnin kynnt og aš nokkru fengiš samžykkt įform sķn um vķštękara Orkusamband.  Ķ tilkynningu Framkvęmdastjórnarinnar um žetta kom einnig fram viljayfirlżsing hennar um Noreg: "ESB mun halda įfram į žeirri braut aš flétta Noreg aš fullu inn ķ innri orkustjórn sambandsins".   Ekki hefur sézt neitt višlķka um Ķsland, en žaš į sér lķklega pólitķskar skżringar.  

Žungvęgt atriši ķ Orkusambandinu er aš auka völd ACER.  Stefnumiš Framkvęmdastjórnarinnar er, aš įkvöršunarferli orkustofnana ašildarlandanna verši allt mišlęgt.  Žetta žżšir, aš "landsreglarinn", śtibś ACER, yfirtekur žaš, sem eftir er af Orkustofnun.  Jafnframt verša völd ACER aukin varšandi mįl, sem snerta fleiri en eitt ašildarland.  Žetta žżšir aušvitaš, aš sjįlfstęši Ķslands ķ raforkumįlum hverfur algerlega ķ hendur ESB.  Žar meš nęr ESB tangarhaldi į efnahagsstjórnun landsins.  Žessari framtķšarsżn verša Alžingismenn aš velta fyrir sér, žegar žeir įkveša, hvernig žeir greiša atkvęši um Žrišja orkumarkašslagabįlkinn.  Žetta er ķ grundvallaratrišum önnur sżn en haldiš hefur veriš fram ķ algerum óvitaskap eša löngun til aš binda sitt trśss viš ESB. 

Varšandi Landsnet er hér t.d. um aš ręša aš semja  netmįla, sem įkvarša, hvernig rafstraumnum er stjórnaš ķ flutningsmannvirkjum į milli landa.  Stefnt er aš įkvaršanatöku ķ ACER meš einföldum meirihluta, en ekki auknum meirihluta, eins og nś er.  Žegar Žrišji orkumarkašslagabįlkurinn hefur veriš stašfestur inn ķ EES-samninginn (samžykkt Alžingis vantar), mun koma krafa frį ESB um, aš téšar višbętur verši teknar inn aš auki.  Žetta er hin dęmigerša spęgipylsuašferš ESB.  Norska rķkisstjórnin andmęlti žvķ ķ Sameiginlegu EES-nefndinni į sķnum tķma, aš ACER fengi meiri völd en hśn hefur samkvęmt Žrišja bįlkinum.  Žróun mįla nś innan ESB sżnir, aš ESB hefur algerlega hunzaš žetta sjónarmiš Noregs.  Hver var afstaša ķslenzku rķkisstjórnarinnar 2017 um žetta įlitaefni ? 

Žaš er ķ raun og veru žannig oršiš, aš stjórnmįlaleg stefnumörkun, sem snertir EES-samstarfiš, žolir ekki lengur dagsljósiš.  Skżringin į žvķ er sś, aš hśn felur ķ sér gróft Stjórnarskrįrbrot ķ hverju mįlinu į fętur öšru.  Žessi hluti utanrķkisstefnunnar stefnir ķ algert óefni, enda viršist bęši skorta žekkingu og vilja til aš taka sjįlfstęša afstöšu til mįlanna, sem streyma frį ESB til EFTA.  Žetta ólżšręšislega samkrull mun enda meš stórslysi ("point of no return"), ef ekki veršur snarlega bundinn endi į žaš.  

 

 


Yfiržjóšleg stofnun leidd til öndvegis

Evrópusambandiš (ESB) hefur grafiš undan EES-samstarfinu (Evrópska efnahagssvęšiš) meš žvķ aš heimta af EFTA-löndunum ķ EES, aš žau taki viš fyrirmęlum frį stofnunum ESB, eins og EFTA-löndin vęru nś žegar gengin ķ ESB. Žaš breytir ašeins forminu, en ekki hinu stjórnlagalega inntaki žessa fyrirkomulags, aš ESA - Eftirlitsstofnun EFTA - er lįtin taka viš fyrirmęlunum og gera um žau samhljóša samžykktir įšur en žau eru send śtibśi ESB-stofnunarinnar ķ EFTA-landinu til framkvęmdar. Śtibśiš, sem kallaš hefur veriš landsreglarinn, veršur óhįš stjórnvöldum landsins og mun móta hér stefnuna ķ raforkuflutningsmįlum žjóšarinnar, verši Žrišji orkumarkašslagabįlkur ESB innleiddur ķ EES-samninginn.

ESA hefur ekki žegiš neinar heimildir til aš fjalla efnislega um og breyta fyrirmęlum ESB-stofnunarinnar, ACER, og žess vegna er žessi uppsetning lögformlegt fśsk, ętluš til aš friša žį, sem enn telja, aš EES eigi aš starfa samkvęmt upprunalegu tveggja stoša kerfi jafnrétthįrra ašila. Tveggja stoša kerfiš er sżndarmennska ein og skęr. Blekkingarišjan heldur ekki lengur vatni og stenzt ekki Stjórnarskrį.  EES-samstarfiš er nś byggt į sandi.

ACER (Orkustofnun ESB) hefur nś žegar tekiš bindandi įkvaršanir um kostnašarskiptingu į milli ESB-landa, sem varša upphęšir, er nema hundrušum milljarša ISK.  Įriš 2014 įkvaršaši ACER kostnašarskiptingu fyrir gaslögn į milli Póllands og Eystrasaltslandanna, žar sem Lettlandi, Lithįen og Eistlandi var gert  aš greiša sem nemur tugum milljarša ISK til Póllands.  

ACER hefur lķka vald til aš įkvarša nżtingu į flutningsgetu flutningskerfis yfir landamęri.  Hśn  snżst ekki um samningavišręšur, eins og sumir hérlendis hafa lįtiš ķ vešri vaka, heldur ręšur hiš  yfiržjóšlega vald, ACER, hvernig flutningsgetan er nżtt.  Bent hefur veriš į žį miklu įhęttu, sem slķkt felur ķ sér fyrir nżtingu og rekstur ķslenzka vatnsorkukerfisins, sem hefur tiltölulega litla mišlunargetu og mį lķtt viš miklum sveiflum ķ vatnsrennsli.  

Ef Ķsland og ESB-land lenda ķ orkudeilum, getur ACER śrskuršaš ķ deilumįlinu.  ACER gjöršin ķ Žrišja orkubįlkii veitir įkvaršanavald eftir nokkrum leišum:

  • Kafli 7 veitir ACER vald til įkvaršanatöku um s.k. tęknileg višfangsefni.  Žannig mun stofnunin įkveša reglurnar um aflflutning um sęstrengina.  Žetta felur ķ sér mikla įhęttu fyrir ķslenzka raforkukerfiš, sem žarf stjórnunar viš til aš lįgmarka hér hęttu į raforkuskorti, og til aš girša fyrir of snöggar breytingar į lónsstöšu eša vatnsrennsli.
  • Kafli 8 veitir ACER völd til aš śrskurša ķ deilumįlum stofnana eša fyrirtękja ķ žjóšrķkjunum, eša, ef stofnunin telur vera of litla flutningsgetu ķ sęstrengjum, loftlķnum eša gasrörum į milli landa, aš fyrirskipa žį naušsynlegar umbętur, sem oftast felast ķ nżjum mannvirkjum.  ACER getur įkvešiš, hver skal greiša hvaš ķ samstarfsverkefni tveggja eša fleiri landa.  

Ķsland mundi ekki eiga ašild aš ACER meš atkvęšisrétti.  Viš ašild aš Orkusambandinu yrši Ķsland hins vegar bundiš af samžykktum ACER.  Ķ tilviki EFTA-landanna yrši sett į laggirnar kerfi, žar sem Eftirlitsstofnun EFTA-ESA- aš forminu til į aš gera samžykktir į vegum ACER, en samžykktin veršur skrifuš hjį ACER og ljósrituš hjį ESA. Žannig er komiš fyrir "tveggja stoša kerfinu". Žetta er dęmigerš snišganga į upprunalegu tveggja stoša kerfi EFTA og ESB og dęmir EES-samninginn raunverulega śr leik.

Samžykkt ESA fer sķšan til nżrrar valdsstofnunar į sviši orkumįla, sem Noršmenn kalla RME hjį sér, "Reguleringsmyndighet for energi", sem samkvęmt regluverki ESB veršur aš vera óhįš innlendu stjórnvaldi.  Nżja orkuvaldsstofnunin, sem kalla mį śtibś ACER į Ķslandi, į aš taka viš fyrirmęlunum frį ESA og framkvęma žau upp į punkt og prik; hvorki rķkisstjórnin né Alžingi getur sent henni nein tilmęli, hvaš žį fyrirmęli.  Meš žessu móti komast fyrirmęli ACER um milliliši óbreytt til ķslenzkra ašila. Yfiržjóšleg stofnun, žar sem Ķsland ekki er ašili, yrši einrįš į mikilvęgu mįlefnasviši į Ķslandi.  Į slķkt aš verša gjöf Alžingis til žjóšarinnar į 100 įra afmęlisįri fullveldis hennar ?  Er žaš draumsżn išnašarrįšherra og utanrķkisrįšherra ?  Žaš eru endemi aš žurfa aš varpa slķku fram, en mįlflutningur aš hįlfu rįšuneyta žeirra gefur žvķ mišur tilefni til žess.

Ašrir žęttir ķ Žrišja orkumarkašslagabįlkinum, ž.e. gjörš 714/2009 um raforkuflutning į milli landa, felur ķ sér valdflutning frį ķslenzkum stjórnvöldum til ESA gagnvart einkaašilum um žaš aš sękja upplżsingar og sekta, ef upplżsingaskyldan er snišgengin.  Žetta veitir ESA stöšu stjórnvalds į Ķslandi, sem er klįrt Stjórnarskrįrbrot.  

Žaš er alveg makalaust, aš fulltrśi Ķslands ķ sameiginlegu EES-nefndinni skyldi hafa veriš lįtinn samžykkja žessi ósköp 5. maķ 2017 ķ Brüssel. Žaš į eftir aš kasta ljósi į žaš, hvernig žaš fór fram, og hverjir komu žar viš sögu.  Augljóslega veršur Alžingi aš synja slķkum mistökum samžykkis.  Hér veršur einfaldlega aš fórna minni hagsmunum fyrir meiri.    

  

 


Enginn įvinningur af ašild aš Orkusambandinu

Nś žegar hefur talsvert veriš rętt og ritaš um Orkusamband ESB. Umręšan hefur vakiš įhuga almennings og athygli į žvķ, aš ESB seilist til vaxandi og afdrifarķkra įhrifa ķ EFTA-löndunum.  Ašeins 16 % sögšust "ekki vita" um mįliš, žegar žeir fengu spurningu frį "Maskķnu" um valdframsal į orkusviši til evrópskrar stofnunar, 80 % voru žvķ andvķg, en ašeins 8 % mešmęlt.  Žetta er įfall fyrir ESB-ašdįendur og žį, sem hérlendis hafa haldiš uppi óburšugum og ķ raun óbošlegum įróšri fyrir inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB (žó įn atkvęšisréttar žar).

Orkusambandiš er skilgreint meš Žrišja orkumarkašslagabįlki ESB, sem öll ESB rķkin hafa samžykkt.  Framkvęmdastjórn ESB heimtar af EFTA-rķkjunum žremur ķ EES, aš žau innleiši "Žrišja orkubįlkinn" ķ EES-samninginn, enda er yfirlżst stefna hennar aš nįtengja Noreg, sem er mesta orkuśtflutningsland Evrópu į eftir Rśsslandi, viš orkumarkaš ESB.  Lķklegt er, aš ķ leišinni sé litiš hżru auga til endurnżjanlegra orkulinda eyrķkisins ķ noršri.

Žaš, sem stendur upp śr umręšunni hérlendis hingaš til, er eftirfarandi:

  1. Enginn hefur meš vitręnum rökum bent į nokkurt gagn af žvķ fyrir Ķslendinga aš ganga ķ Orkusamband ESB.
  2. Innganga ķ Orkusambandiš fęli ķ sér framsal valds yfir raforkuflutningum ķ landinu og yfir millilandaflutningum raforku til Orkustofnunar ESB, ACER.  Hśn mun žį stofna śtibś sitt ķ Reykjavķk, "landsreglara" sem tekur viš stjórnvaldi Orkustofnunar og atvinnuvega- og nżsköpunarrįšuneytisins yfir raforkuflutningunum.  Landsnet mun žį žurfa aš vinna eftir reglugeršum śtibśsins, leggja alla netmįla sķna og gjaldskrį til rżni og samžykktar hjį śtibśinu, sem Noršmenn kalla "Reguleringsmyndighet for energi", RME, og er einfaldlega Orkustjórnvald, sem einvöršungu lżtur bošvaldi ACER, Orkustofnunar ESB. Įgreiningsmįl verša śtkljįš af ESA/ACER.    
  3. Sķšast en ekki sķzt mun Landsnet verša aš laga Kerfisįętlun sķna aš Kerfisžróunarįętlun ACER.  Śtibśiš fęr drögin aš Kerfisįętlun, gerir viš žau frumathugasemdir, žżšir žau og sendir įfram til ACER um falsstoš EFTA ķ orkumįlum, ESA (Eftirlitsstofnun EFTA).  ACER rżnir Kerfisįętlun Landsnets og gaumgęfir, hvernig hśn samrżmist Kerisžróunarįętlun sinni, ž.e. ESB. Žar er nś žegar "Ice Link", 1200 MW sęstrengur į milli Ķslands og Skotlands, og Landsnet veršur aš skipuleggja raforkuflutninga frį ķslenzkum virkjunum aš landtökustaš sęstrengsins.   
  4. Völd Orkustofnunar (OS) yfir raforkuflutningsmįlum verša eftir žessa innleišingu hjómiš eitt. Leyfisveitingavaldiš veršur įfram žar, en allar umsóknir verša aš fullnęgja skilmįlum, sem śtibś ACER annašhvort semur eša samžykkir.  Hvernig į OS aš hafna umsókn, t.d. frį einhverju sęstrengsfélagi ķ einkaeigu, eins og tilvikiš er meš NorthConnect, sęstreng į milli Noregs og Skotlands, ef hśn fullnęgir öllum settum skilmįlum.  Hafni OS samt slķkri umsókn, veršur höfnunin umsvifalaust kęrš til ESA.  Völd OS į raforkuflutningssviši verša ašeins aš forminu til. Hvers konar blindingsleikur er žaš aš fullyrša, aš žetta fyrirkomulag jafngildi smįręšisbreytingum į ķslenzkri stjórnsżslu ?  Žeir, sem slķku halda fram, hafa ekki unniš heimavinnuna sķna og skilja ekki virkni Žrišja orkumarkašslagabįlks  ESB. Vitlausast af öllu er aš fullyrša, aš nśverandi raforkueinangrun Ķslands feli ķ sér einhverja vörn gegn įsęlni ESB. 
  5. Žrķr stjórnmįlaflokkar hafa haldiš fundi ķ ęšstu stofnunum sķnum sķšan ACER-mįliš komst ķ hįmęli hérlendis.  Tveir stjórnarflokkar ķ marz og einn stjórnarandstöšuflokkur ķ aprķl 2018 lżstu sig andvķga inngöngu Ķslands ķ Orkusamband ESB.  Žrišji stjórnarflokkurinn viršist vera andsnśinn mįlinu lķka.  Komi til atkvęšagreišslu um žingsįlyktunartillögu utanrķkisrįšherra og ef žingmenn ganga óbundnir til hennar, mį gera sér vonir um, aš žeir felli hana og komi žar meš ķ veg fyrir stjórnarskrįrbrot og alls konar flękjur og stefnubreytingu ķ orkumįlum, sem leiša mundu af samžykkt.  
  6. Ķslenzka raforkukerfiš er gjörólķkt aš uppbyggingu žvķ, sem nś starfar į raforkumarkaši ESB.  ACER tekur ekkert tillit til žess, žvķ aš grundvallarregla ESB er "ein regla fyrir alla" ("one size fits all").  Aš reyna aš bezta rekstur ķslenzka raforkukerfisins, eftir aš žaš tengist orkumarkaši ESB og meš ACER hér viš völd, veršur ómögulegt.  Tilraun til aš samstżra vatnsboršshęš ķ mišlunarlónum landsins eša tilraun til aš draga śr hröšum įlagsbreytingum veršur dęmt ólögmętt inngrip ķ frjįlsan orkumarkaš.  Raforkuverš til heimila og fyrirtękja įn langtķmasamninga mun hękka, orkuskiptin verša dżrari en ella og įsókn ķ virkjanleyfi, einnig erlendis frį, mun aukast.

 Į vegum ESB hafa veriš settar į laggirnar um 40 stofnanir į żmsum svišum, s.s. bankaeftirlit, matvörueftirlit, loftferšaeftirlit, og Orkustofnun, sem hefur ašsetur ķ Ljubljana, höfušborg Slóvenķu.  "European Agency for the Cooperation of Energy Regulators", ACER, var stofnsett 2010.  ACER gegnir ekki einvöršungu rįšgefandi hlutverki gagnvart stjórnendum og starfsmönnum ESB eša vinnur aš žvķ aš semja regluverk fyrir orkukerfin. 

Orkustofnun ESB hefur lķka framkvęmdavald og įkvaršanavald.  ACER į aš hafa eftirlit meš orkustjórnvaldsstofnunum, hér OS og landsreglaranum (śtibśi ACER), og kerfisstjórnendum (hér Landsneti) žjóšrķkjanna.  Tilgangurinn er aš sjį til žess, aš reglusetningu ESB fyrir rafmagns- og gasmarkašinn sé framfylgt. Žaš er kyrfilega gengiš frį öllum endum, svo aš fullveldi EFTA-rķkjanna veršur ekki undankomu aušiš, og skiptir žį nśverandi fyrirkomulag raforkutenginga viš śtlönd engu mįli.  Aš lokum verša öll įgreiningsmįl dęmd samkvęmt EES-rétti, og landsréttur veršur aš vķkja fyrir honum aš višlögšum kęrum frį ESA fyrir brot į EES-samninginum.  

Gjörš ESB nr 713/2009 um stofnun orkustjórnvaldsstofnunarinnar ACER er hluti af Žrišja orkumarkašslagabįlkinum.  Sį spannar einnig Žrišju raforkumarkašstilskipunina, tilskipunina um Innri gasmarkašinn og gjöršina um raforkuvišskipti yfir landamęri.  Žrišja orkumarkašslagabįlkinn samžykkti norska Stóržingiš til innleišingar ķ EES-samninginn 22. marz 2018, en hann hefur enn ekki veriš formlega geršur aš hluta EES-samningsins, žvķ aš Alžingi į eftir aš fjalla um mįliš.  Ķ Stóržinginu er meirihluti fyrir inngöngu Noregs ķ ESB, en ķ žessu mįli er gjį į milli žings og žjóšar ķ Noregi.  Ašeins um 10 % norsku žjóšarinnar hefur tjįš sig fylgjandi žvķ fullveldisframsali į sviši orkumįla, sem téš breyting į EES-samninginum mundi hafa ķ för meš sér.

Ętla mį samkvęmt skošanakönnun Maskķnu, sem birt var 13. maķ 2018, aš yfir 80 % ķslenzku žjóšarinnar sé andvķgur slķku framsali og aš samhljómur sé į milli žings og žjóšar ķ žessu mįli.  Sś staša, aš meiri lķkur en minni eru į synjun Alžingis, varpar ljósi į žį stašreynd, aš EES-samningurinn er oršinn śreltur. 

 

 


Skżr vķsbending um žjóšarvilja

Maskķna gerši 24. aprķl - 7. maķ 2018 könnun į višhorfi landsmanna til tiltekins atrišis viš stjórnun orkumįla Ķslendinga. Spurningin var eftirfarandi: 

"Ertu fylgjandi eša andvķg(ur) žvķ, aš aukiš vald yfir orkumįlum į Ķslandi verši fęrt til evrópskra stofnana ?"

Gild svör voru 685 (81 %) af 848 ķ s.k. Žjóšgįtt Maskķnu. 

Nišurstašan varš eftirfarandi:

  1. Mjög andvķg        57,4 %
  2. Fremur andvķg      23,0 %
  3. Ķ mešallagi        11,3 %
  4. Fremur fylgjandi    4,5 %
  5. Mjög fylgjandi      3,8 %
  6. Veit ekki          16,4 %

Margt vekur athygli viš žessa nišurstöšu:

 

a) Andvķgir nema 80,4 % 

b) Fylgjandi nema ašeins 8,3 %, sem er miklu lęgra hlutfall en ķ svipašri könnun ķ Noregi ķ vetur, sbr aš nešan.  

c) Žeir, sem myndaš hafa sér skošun į mįlinu, eru merkilega margir og hlutfallslega umtalsvert fleiri hérlendis en ķ Noregi ķ nóvember 2017 og aprķl 2018.

d) Andstašan er mjög mikil um allt land viš aš fęra aukiš vald yfir orkumįlum landsmanna til śtlanda.  Enginn reyndist fylgjandi žvķ į Vesturlandi og Vestfjöršum, sem įsamt Noršurlandi vestra eru ķ kjördęmi išnašarrįšherra.  Hróšug birti išnašarrįšherra minnisblaš fyrrverandi framkvęmdastjóra hjį ESA, sem įtti aš sżna fram į, aš nįnast engu mundi breyta fyrir ķslenzka stjórnsżslu, žótt Ķsland gengi ķ Orkusamband ESB.  Žetta hefur veriš hrakiš rękilega, og lķklegt er, aš rįšherrann njóti nįnast einskis fylgis ķ kjördęmi sķnu viš žetta sjónarmiš, sem hśn gerši aš sķnu.  Afstaša hennar og annarra žingmanna sama sinnis var pólitķskt glapręši.  Žaš er žó hęgt aš rétta kśrsinn af enn žį, žvķ aš enn hefur Alžingi ekki afgreitt Žrišja orkumarkašslagabįlk ESB.

Żmsum getur žótt athyglisvert aš sjį skiptingu fólks, sem lżsti sig fylgjandi fęrslu aukins valds yfir orkumįlefnum landsins til śtlanda, eftir stjórnmįlaflokkum.  Žaš mętti verša žingmönnum leišarvķsir, žegar žeir munu taka endanlega afstöšu til mįlsins.  Hér aš nešan kemur fram hlutfallslegt fylgi viš 8 stjórnmįlaflokka, sem svarendur ķ žessari könnun nefndu, og hlutfall žeirra, sem fylgjandi voru umspuršri valdatilfęrslu orkumįlanna til "evrópskra stofnana": 

  • Stjórnmįlaflokkur   Fylgi   Fylgjandi
  • Sjįlfstęšisflokkur  29,5 %    2,8 %
  • Samfylking          17,2 %   18,6 %
  • Vinstri hr.gr.fr.   12,1 %    0,0 %
  • Pķratahreyfing      11,7 %   18,7 %
  • Višreisn             9,7 %   18,4 %
  • Mišflokkur           8,7 %    1,4 %
  • Framsóknarflokkur    8,1 %    0,0 %
  • Flokkur fólksins     3,0 %    6,3 %

Nišurstašan varš óręk.  Ķ stjórnarflokkunum er lķtiš sem ekkert fylgi viš aš fęra stjórnun raforkumįla aš einhverju leyti til śtlanda.  Fylgi viš žaš er nįnast einvöršungu bundiš viš Pķratahreyfinguna, Samfylkinguna og Višreisn, en žar er samt undir fimmtungi fylgisins fylgjandi slķku.  

 

Ķ heildina eru 8,3 % fremur eša mjög fylgjandi slķkum valdatilflutningi, 11,3 % eru beggja blands og 80,4 % eru fremur eša mjög andvķg slķkum valdatilflutningi, en 16,4 % vita ekki.

Ķ nóvember 2017 var gerš svipuš skošanakönnun ķ Noregi, en žar var spurningin žessi:

"Eftirlitsstofnun ESA ķ Brussel į aš taka bindandi įkvaršanir į vegum Orkustofnunar ESB um norskt rafmagn og orku.  Styšur žś ašild Noregs aš žessu orkusambandi ?"

Nišurstašan varš, aš 18 % styddu, 38 % vęru óįkvešnir og 44 % styddu ekki slķkan gerning.  Samanburšur sżnir, aš Ķslendingar eru miklu afdrįttarlausari ķ afstöšu sinni gegn slķkum gerningi, og žeir viršast lķka ķ mun meiri męli en Noršmenn hafa nś žegar tekiš afstöšu til mįlsins, žótt umręšur į Alžingi hafi ekki hafizt.  Formašur Sjįlfstęšisflokksins hefur žó a.m.k. tvisvar tjįš sig ķ ręšustóli Alžingis afdrįttarlaust gegn flutingi valds yfir innlendum mįlefnum til yfiržjóšlegra stofnana, žar sem Ķsland ekki į fulla ašild.  Lķtils hįttar umręša hefur oršiš um Orkustofnun ESB į flestum fjölmišlunum og į fįeinum vefsetrum.  Ķslenzkur almenningur er greinilega vel meš į nótunum.  

Žaš kann jafnframt aš vera aš renna upp fyrir ę fleirum hérlendis um žessar mundir, aš žróun EES-samstarfsins hefur nś tekiš allt ašra og óheillavęnlegri stefnu en nokkur įtti von į ķ upphafi.  Segja mį, aš svartsżnustu menn hafi ekki óraš fyrir žvķ ķ janśar 1993, žegar Alžingi samžykkti žennan samning ķ miklum įgreiningi, aš EFTA-rķkin yršu aldarfjóršungi seinna mešhöndluš sem ESB-rķki af Framkvęmdastjórn ESB.  Žegar nśverandi ešli žessa samstarfs, og margvķslegur kostnašur žvķ samfara, hefur veriš leitt betur ķ ljós og žetta allt saman boriš saman viš višskiptakjör, sem bjóšast meš frķverzlunarsamningum viš ESB og Bretland o.fl., žį veršur tķmabęrt aš halda hér alvöru skošanakönnun į formi žjóšaratkvęšagreišslu um afstöšuna til įframhaldandi ašildar landsins aš EES-samninginum.  

 

 


EES og žjóšarhagur

Į Ķslandi hefur tekizt aš skapa velferšaržjóšfélag og almenn lķfskjör ķ fremstu röš, betri en ķ löndum ESB.  Žį mį spyrja sig; eru žessi góšu lķfskjör hér žrįtt fyrir veru landsins į Evrópska efnahagssvęšinu-EES eša vegna žess. Skošum fyrst, hvaš Įsta Fjeldsted, framkvęmdastjóri Višskiptarįšs, skrifar į Sjónarhóli Morgunblašsins, 19. aprķl 2018, um getu fyrirtękjanna, sem undir žessum góšu lķfskjörum standa:

"Žaš er dżrt aš hękka laun į Ķslandi":

"Allur alžjóšlegur samanburšur ber meš sér, aš efnahagsįstand į Ķslandi er meš žvķ bezta, sem žekkist.  Į undanförnum įrum hafa laun og kaupmįttur hękkaš mun meira hér į landi en ķ žeim löndum, sem viš berum okkur helzt saman viš.  Žaš kann aš koma į óvart, aš laun į vinnustund eru hęrri hér į Ķslandi en ķ Danmörku, Žżzkalandi og meira aš segja Noregi.  Eina landiš, sem bżšur hęrri laun en Ķsland um žessar mundir, er Sviss."

Ef ašild aš Evrópusambandinu er slķkt töframešal, sem įhangendur ašildar Ķslands aš ESB vilja vera lįta, hvernig stendur žį į žvķ, aš öll ašildarlöndin, ž.m.t. Lśxemborg, eru eftirbįtar Ķslands, žegar kemur aš launum fyrir hverja vinnustund ? EFTA-landiš, sem utan EES stendur, Sviss, stįtar af hęrri launum į vinnustund en Ķsland.  Žetta bendir alls ekki til, aš viš getum žakkaš góš lķfskjör hérlendis ašildinni aš EES.  

Žaš er reyndar svo, aš Višskiptarįš hefur komizt aš žvķ, aš ašild Ķslands aš EES leggi atvinnulķfinu svo žunga bagga į heršar, aš dragi vel merkjanlega śr getu atvinnulķfsins til framleišniaukningar.  Ķslenzk fyrirtęki eru yfirleitt lķtil ķ evrópskum samanburši, og reglugeršar- og eftirlitsbyršin, bęši innri og ytri, leggst žyngst į minnstu fyrirtękin.  Gęti framleišniaukning veriš um 0.5 %/įr minni fyrir vikiš aš mati Višskiptarįšs, sem safnast upp ķ 13,3 % į 25 įra gildistķma EES-samningsins hér.  Framleišniaukning stendur undir raunlaunahękkunum til launžeganna, og žaš er lķklegt, aš kaupmįttur lęgstu launa gęti veriš a.m.k. 15 % hęrri hér, ef landiš hefši einfaldlega įfram bśiš viš frķverzlunarsamning viš ESB og ekki žurft aš taka upp žęr yfir 9“000 geršir frį ESB, sem raun er į.  

Stjórnlagalega séš hefur ašild Ķslands aš EES reynzt vera hrein mistök, eins og krystallast ķ persónuverndarlöggjöfinni frį ESB.  Yfirstjórn persónuverndarmįla fęrist til Persónuverndarrįšs ESB-"European Data Protection Board"-EDPB, žar sem Ķsland į engin ķtök, og stjórna mun "Persónuvernd", stofnun į Ķslandi, sem veršur óhįš ķslenzkum yfirvöldum. Śrskuršarvald ķ ķslenzkum persónuverndarmįlum, sem nį yfir landamęri innan EES, fęrist til ESB-dómstólsins.  Tveggja stoša grunnregla samstarfs EFTA og ESB ķ EES er žverbrotin, og žar meš fęr yfiržjóšleg stofnun stjórnvald hérlendis.  Žessi mešferš į Stjórnarskrį lżšveldisins nęr engri įtt, og hśn hlżtur aš merkja, aš grķšarleg lagaleg óvissa um lögmęti žessarar innleišingar ķ EES-samninginn skapast.  Stjórnvöld arka aš óžörfu śt ķ fśafen réttaróvissu.

  Mörg fyrirtęki munu žurfa aš bęta viš sig persónuverndarstarfsmanni til aš sjį um innra eftirlit žessara mįla, vera tengilišur fyrirtękisins viš "Persónuvernd" og til aš framfylgja persónuverndarlöggjöf, sem fįir žekkja og enn fęrri skilja til hlķtar.  Hér er veriš aš skjóta spörfugl meš kanónu aš hętti ESB, sem gefur śt tilskipanir, sem verša aš henta 80 milljóna žjóš. Slķk föt verša allt of stór og dżr fyrir 0,35 milljón manna žjóš.  Viš bśum viš alręši bśrókrata ķ Brüssel, sem eyša öllum įvinningi tęknivęšingar ķ hagręšingarįtt meš žvķ aš drekkja litlu žjóšfélagi ķ rįndżru skrifręšisflóši įn sjįanlegs įvinnings. Jafnvel Bretar, sem žó telja 65 milljón manns, fengu sig fullsadda af žessu og sögšu skiliš viš žaš.  

Eftir 1. maķ 2018 ręšur nokkurra verkalżšsforingja mętti ętla, aš fjįrhirzlur fyrirtękjanna vęru fullar fjįr, svo aš nś sé skašlaust aš heimta enn meira og jafnvel aš beita skęruhernaši til aš knżja žau til aš lįta meira af hendi.  Žetta stéttastrķšstal er órįšshjal, fįvķslegur pólitķskur vindgangur og ekki ķ neinum tengslum viš raunveruleikann og žį efnahagsžróun, sem nś blasir viš.

Nś žarf hins vegar aš "pakka ķ vörn" og létta byršum af atvinnulķfinu til aš bęta samkeppnisstöšu fyrirtękjanna.  Aš öšrum kosti hrynur atvinnustigiš og žar meš lķfskjör almennings. Slķkt getur gerzt hratt, eins og dęmin sanna. Žį munu lżšskrumarar hlaupa śt um vķšan völl undan įbyrgš sinni sem halaklipptir kįlfar. Um stöšu fyrirtękjanna skrifaši Įsta Fjeldsted: 

"Nś heyrast hįvęrar raddir vinnuveitenda um erfišleika vegna hįrra launagjalda og aukinnar erlendrar samkeppni.  Žessar įhyggjur kunna aš koma żmsum į óvart ķ ljósi žess, hversu gott efnahagsįstandiš er.  En žęr eru raunverulegar, og ķ žeim felast alvarleg višvörunarmerki fyrir ķslenzkt samfélag.  Fyrirtękin ķ landinu sjį einfaldlega ekki fram į aš geta boriš kostnašinn af žeim launahękkunum, sem krafizt er."

Sķšan sżnir hśn fram į, aš launžeginn fęr innan viš helming af launakostnaši vinnuveitans greiddan śt sem laun eftir skatt meš sżnidęmi:

  • śtgreidd laun f. skatt: kISK 500  (100 %)
  • trygg.gj. & lķfeyr.:    kISK 120  ( 24 %)
  • orlof & annaš:          kISK 120  ( 24 %)
  • launakostnašur:         kISK 740  (148 %)
  • greidd laun e. skatt    kISK 350  ( 70 %)

Greidd laun eftir skatt nema ašeins 47,3 % af launakostnaši vinnuveitandans.

 

Žetta er mjög slęm staša fyrir atvinnulķfiš, žvķ aš launakostnašur fyrirtękisins er oršinn svimandi, žótt launamašurinn sé ekki ofhaldinn af sķnum hlut. Rįšiš viš žessu er aš hraša framleišniaukningu meš bęttri stjórnun og tęknivęšingu og aš draga śr skattheimtu, bęši į vinnuveitandann og launžegann.  Til žess žarf aš draga śr yfirbyggingu fyrirtękja og hins opinbera, grisja reglugeršarfrumskóginn og minnka eftirlitsišnašinn.  Žetta veršur ekki gert į mešan landiš er ķ EES.  EES er berlega hluti žessa vandamįls.  Žess vegna žarf aš tryggja višskiptakjörin meš frķverzlunarsamningum viš ESB, Bretland o.fl. og segja upp EES-samninginum, enda hefur hann nś gengiš sér til hśšar.  Ef žingmenn vilja glöggva sig į žjóšarviljanum įšur en žessi skref eru stigin, geta žeir samžykkt aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um mįlefniš.  

Žorsteinn Vķglundsson vill fara žveröfuga leiš, auka skriffinnskuna og žar meš yfirbygginguna enn meir meš žvķ, aš Ķsland gangi ķ ESB og žurfi žar meš aš taka upp meira en 2800 geršir į įri sem löggjöf og reglugeršir.  Žaš er žį ešlilegt, aš hann styšji veru landsins ķ fordyri ESB, EES, žvķ aš žannig ašlagast ķslenzka žjóšfélagiš stöšugt aš rķkjasambandinu, og nś er svo komiš, aš viš sogumst meš sķvaxandi hraša inn ķ žaš vegna žess, aš viš tökum upp stjórnkerfi ESB-landanna, eins og žaš kemur af skepnunni, meš innleišingu nżrra ESB-gerša ķ EES-samninginn.  Žar fer gamli varnaglinn um tveggja stoša kerfiš forgöršum, eins og t.d. viš upptöku persónuverndargeršarinnar, žar sem Persónuverndarrįš ESB veršur hęstrįšandi žessara mįla į Ķslandi og ESB-dómstóllinn ęšsti śrskuršarašili, en Stjórnarskrį lżšveldisins liggur hins vegar óbętt hjį garši.  Žetta nęr nįttśrulega engri įtt. Of margir hafa veriš stungnir lķkžorni og fljóta nś žegjandi aš feigšarósi.

Žann 10. aprķl 2018 hnykkti Žorsteinn Vķglundsson į óbeysnum skošunum sķnum meš skrifum ķ Morgunblašiš:

"Hvaš gręšum viš eiginlega į EES ?".

Žorsteinn kvešur žaš "fagnašarefni, aš lögš hafi veriš fram į Alžingi beišni um skżrslu um kosti og galla ašildar Ķslands aš EES.  Mikilvęgt er žó, aš žar verši vandaš til verka."

Žaš mį taka undir žetta, en veldur, hver į heldur.  Til aš skżrslan komi landinu aš gagni, veršur aš velja til verka hęfa fręšimenn, sem leggja sig fram um aš koma į framfęri hlutlęgu mati.  Lķta mį til Noregs um fyrirmynd, en žar er lķka vķti til aš varast.

Žorsteinn skrifar:

"Noršmenn létu vinna śttekt į EES-samningnum og samskiptunum viš Evrópusambandiš, og var nišurstašan birt ķ skżrslunni Udenfor og Indenfor įriš 2012.  Nišurstaša skżrsluhöfunda var, aš įhrif samningsins vęru mjög mikil į norskt samfélag, en žau įhrif vęru heilt yfir mjög jįkvęš."

Sķšasta setningin er umdeilanleg og spannar ekki višhorf almennings ķ Noregi né allra stjórnmįlaflokkanna žar.  Sérstaklega hafa efasemdir fręšimanna, stjórnmįlamanna og almennings aukizt sķšustu misserin vegna žess, aš įhrif samrunažróunar ESB-rķkjanna smitast yfir ķ EES-samstarfiš.  Žaš lżsir sér meš žvķ, aš ESB viršir sérstöšu EFTA-rķkjanna aš vettugi meš žvķ aš snišganga tveggja stoša fyrirkomulagiš, sem upphaflega var lagt til grundvallar EES-samninginum.  Stjórnlagafręšingar, ķslenzkir og norskir, sjį mikla meinbugi į žvķ, aš stofnanir ESB fari meš yfirstjórn mįlaflokka ķ EFTA-löndunum, t.d. ACER į orkuflutningssvišinu og EDPB į persónuverndarsvišinu.  Skiptir žį litlu mįli, žótt ESA ķ Brüssel sé sett upp til mįlamynda sem millilišur ACER ķ Ljubljana og śtibśs hennar ķ Reykjavķk.  Varšandi persónuverndina viršist ESB-dómstóllinn eiga aš śtkljį deilumįl, og er žaš alveg nżtt af nįlinni fyrir EFTA-rķkinn um śthżsingu dómsvalds śr landinu, og gróft brot į Stjórnarskrį.

Žaš var sį alvarlegi ljóšur į forskrift norskra yfirvalda til ritnefndar "Utenfor og innenfor"- EES-skżrslunnar, aš hśn fékk ekki žaš hlutverk aš bera EES-ašild Noregs saman viš ašra valkosti landsins ķ višskiptalegum efnum.  Žess vegna var samin önnur skżrsla, "Alternativrapporten" eša "Valkostaskżrslan", og er ašalhöfundur hennar Sigbjörn Gjelsvik, sem nś situr į Stóržinginu fyrir Mišflokkinn.  Žetta er mjög nytsöm, fróšleg og efnisrķk skżrsla, einnig fyrir Ķslendinga.  Į henni mį reisa vitręnar umręšur um, hvernig skipulagi  utanrķkisvišskipta Ķslands veršur bezt hagaš. 

Ķ skipunarbréfi nefndar, sem stjórna į gerš téšrar ķslenzku skżrslu, er naušsynlegt aš taka samanburš valkosta meš ķ reikninginn. Aš öšrum kosti mun skżrslan hanga ķ lausu lofti. 

Žorsteinn Vķglundsson hrapar aš nišurstöšu slķkrar valkostagreiningar, žegar hann skrifar:

"Ekki er įstęša til aš ętla, aš nišurstaša ķslenzkrar śttektar yrši önnur [en sś norska.  Žaš er ekki hęgt aš gefa sér neitt fyrirfram um žaš. Noršmenn er 14,2 sinnum fleiri en Ķslendingar og hagkerfi žeirra aš sama skapi stęrra.  Olķu- og gasišnašur landsins gerir hagkerfi žeirra talsvert frįbrugšiš okkar hagkerfi. Viš žurfum aš fara betur meš opinbert fé en žeir, žvķ aš žeir taka nś įrlega įvöxtun olķusjóšsins inn ķ rķkissjóš, og stendur hśn undir um 18 % rķkisśtgjaldanna-innsk. BJo].  

Įhrif samningsins hafa veriš mikil og aš langstęrstum hluta jįkvęš. [Žaš eru svo margar skuggahlišar į įhrifum EES-samningsins, aš žetta er ótęk fullyršing.  T.d. hefši Hruniš 2008 ekki oršiš jafnsvakalegt og varš, ef Ķsland hefši ekki haft samning viš ESB um frjįlst flęši fjįrmagns-innsk. BJo.]

Raunar vęri óhugsandi fyrir ķslenzkt atvinnulķf aš standa utan EES-svęšisins ķ dag, enda hefur vęgi EES-svęšisins ķ utanrķkisvišskiptum aukizt verulega frį gildistöku samningsins.  [Žessari illa rökstuddu fullyršingu veršur aš vķsa til föšurhśsanna.  Žaš er ekkert, sem bendir til, aš Ķslendingum mundi vegna verr meš frķverzlunarsamninga viš ESB og Bretland en žvingandi, valdlausa og dżrkeypta annexašild aš ESB, og nęgir aš benda į Sviss žvķ til sönnunar-innsk. BJo.]

 

 

 

 


Prófsteinninn į stórborgarstjórn er skipulag samgangna

Žaš er hęgt aš leggja żmsar męlistikur į įrangur stjórnkerfis stórborgar, en einn žeirra er vafalaust, hvernig tekst aš sinna ferša- og flutningažörf ķbśa borgarinnar og žeirra, sem žangaš eiga erindi. Skipulag samgönguinnviša er žar lykilatriši. Žegar litiš er į žróunina sķšustu 4 įrin, į kjörtķmabilinu, sem nś er aš renna sitt skeiš, er vart annaš hęgt en aš gefa nśverandi valdhöfum borgarinnar falleinkunn fyrir hįlfkįk, lélega žjónustu og kolranga forgangsröšun fjįrmuna og verkefna.

Mešalferšatķminn ķ Reykjavķk hefur į tķmabilinu 2014-2018 lengzt um 26 % eša um 6 % į įri aš jafnaši.  Ķ lok nęsta kjörtķmabils, 2022, mun hann meš sama įframhaldi hafa lengzt um 60 %, og įriš 2026 mun hann hafa tvöfaldazt.  Žetta er aušvitaš óvišunandi öfugžróun fyrir alla vegfarendur į höfušborgarsvęšinu, en m.v. mįlflutning og stefnumiš Dags B. Eggertssonar og Hjįlmars Sveinssonar, sem eru hinir pólitķsku įbyrgšarmenn žessarar stefnu borgarinnar og bįšir ķ framboši fyrir Samfylkinguna ķ borginni ķ kosningunum 26. maķ 2018, mun žessi óheillažróun halda įfram meš sķvaxandi hraša og tvöföldun feršatķma sennilega verša nįš fyrir 2026, t.d. vegna fįrįnlegra fyrirętlana um žrengingu mikilvęgra umferšaręša vegna Borgarlķnu.    

Žeir félagar hafa engin önnur įform uppi til śrbóta  į umferšaröngžveitinu en ófjįrmagnaša draumsżn um mia ISK 100 Borgarlķnu, sem ekkert bętir śr skįk og er aš verša śrelt hugmynd vegna tęknižróunar 21. aldarinnar, og aš setja Miklubraut ķ stokk, sem kosta mundi um miaISK 20.  Hér er um aš ręša stofnbraut į vegum rķkisins, og framkvęmdin er ekki į 12 įra Vegaįętlun žingsins.  Žess vegna mun ekkert verša śr žessu hjį Degi & Co. 

Reykjavķkurborg mun aš óbreyttu lenda ķ fjįrhagslegri gjörgęzlu tilsjónarmanns rķkisins 2022 og ekki hafa neitt fjįrhagslegt olnbogarżmi til fjįrfestinga į borš viš nešanjaršar stokka fyrir bķlaumferš.

Žessir pólitķsku stjórnendur skipulagsmįla Reykjavķkur hafa sett į sviš žaš fįrįnleikaleikhśs aš hafna öllum meirihįttar fjįrfestingum rķkisins ķ samgöngubótum höfušborgarinnar.  Žetta var gert meš žvķ aš fjarlęgja allar brżr fyrir mislęg gatnamót af Ašalskipulagi borgarinnar.  Žannig var t.d. girt fyrir umbętur, sem Vegageršin var tilbśin aš fara śt ķ į mótum Bśstašavegar og Reykjanesbrautar. Žetta er alveg dęmalaust framferši, og ašeins forpokašir raušlišar geta gert sig seka um annaš eins.    

Žegar ķbśar kvarta undan žéttingu byggšar og skorti į bķlastęšum, t.d. ķ grennd viš Śtvarpshśsiš, og óska eftir vištali viš Borgarstjóra, er žeim svaraš meš skętingi um, aš žeir geti komizt leišar sinnar į reišhjólum eftir nżlögšum hjólreišastķgum, t.d. žar sem įšur var tvķbreišur Grensįsvegur.  Hér er um óbošlega embęttisfęrslu aš ręša. Svona yfirvöld, gjörsamlega śr tengslum viš raunveruleikann og žarfir ķbśanna, eru nįttśrulega ekki į vetur setjandi.  Žvķ mišur hafa žau nś žegar meš fķflagangi valdiš óafturkręfu tjóni, og žaš veršur aš slį forkólfana af ķ nęstu sveitarstjórnarkosningum og sķšan aš grisja stjórnkerfiš, sem žanizt hefur śt samkvęmt lögmįli Parkinsons, ž.e. žjónustan viš borgarana versnar um leiš og kostnašur "mišlęgrar stjórnsżslu", sem enginn hefur yfirsżn yfir, vex śr hófi.    

Hvaš gęti tekiš viš ?  Eyžór Arnalds gerši stuttlega grein fyrir žvķ ķ Morgunblašsgrein 24. aprķl 2018, "Okkar lausnir ķ Reykjavķk":

"Viš leggjum til fjölžęttar ašgeršir til aš leysa žennan vanda [umferšarinnar]: fękka ljósastżršum gatnamótum [vęntanlega meš hringtorgum og mislęgum gatnamótum-innsk. BJo], bęta [umferšar]ljósastżringu, [Komiš hefur fram, aš Reykjavķk į tölvubśnaš til mišlęgrar stżringar umferšarljósa, en hefur trassaš aš setja hann upp og tengja-innsk. BJo.], efla almenningssamgöngur. [Įn stalķnistķskra randżrra framkvęmda į borš viš Borgarlķnu, sem er tķmaskekkja og veršur fjįrhagsleg hengingaról fyrir žann, sem fjįrmagnar fyrirbęriš-innsk. BJo.]  Bęta borgarskipulagiš žannig, aš fleiri stofnanir og fyrirtęki fįi lóšir austar ķ borginni. [Žetta er lišur ķ žvķ aš draga śr tveimur įlagstoppum ķ umferšinni, sem vara alls ķ allt aš 4 klst į virkum dögum-innsk. BJo.] Allt žetta mun hafa stórbętandi įhrif į umferšina og žar meš stytta vinnuvikuna, enda fer allt of mikill tķmi ķ tafir."

Bara žaš, aš borgarstjóraefni D-listans skuli sżna vandamįlinu skilning og leggja fram raunhęfar hugmyndir aš śrbótum, getur gefiš kjósendum von um, aš raunhęfur möguleiki sé į aš snśa hnignun borgarinnar upp ķ blómaskeiš, ef "raušu khmerunum" veršur veitt lausn frį störfum, sem žeir rįša alls ekki viš.

Ef innanlandsflugiš veršur eflt meš žvķ aš bśa žvķ sómasamlegan og tryggan sess į Vatnsmżrarvellinum ķ Reykjavķk og lękka į žvķ opinber gjöld, žį getur žaš dregiš śr landumferš og eflt bęši landsbyggš og höfušborg.  Žessu sżnir Samfylkingin engan skilning, heldur hefur um langt įrabil sżnt innanlandsfluginu banvęnan fjandskap.  Žaš mun ašeins starfa ķ mżflugumynd, ef stefna hennar um lokun Reykjavķkurflugvallar eigi sķšar en 2024 nęr fram aš ganga.  Fįi D-listinn ķ Reykjavķk nęgilegt traust ķ komandi borgarstjórnarkosningum, mun hann snśa bökum saman viš rķkisvaldiš um framtķš Vatnsmżrar.  

Gušni Įgśstsson, fyrrverandi Alžingismašur og rįšherra, reit 26. aprķl 2018 grein ķ Morgunblašiš, sem hann nefndi:

"Veršur Reykjavķkurvöllur hrakinn burt og allt flug laskast ?":

"Žaš hefur veriš ömurlegt aš fylgjast meš valdhroka meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur undir forystu Dags B. Eggertssonar, borgarstjóra, gagnvart flugvelli allra landsmanna ķ Vatnsmżrinni.  Og ķ rauninni fįheyrt, hvernig rķkisstjórn og Alžingi hafa įn ašgerša horft į, hvernig veriš er aš žrengja aš fluginu meš žvķ aš ętla aš byggja rįndżr ķbśšarhverfi allt ķ kringum völlinn.  Einn daginn veršur svo hrópaš: "Žaš er lķfshętta aš lenda flugvélum ķ Reykjavķk, flugiš veršur aš fara strax !"

Skipulagsvaldiš er ķ höndum sveitarfélaganna, en um žaš eru mörg fordęmi, aš žegar um almannahagsmuni er aš ręša, eins og ķ žessu tilviki, žį leyfir Stjórnarskrįin Alžingi aš grķpa til sinna rįša, ef gjöršir sveitarfélagsins stangast į viš almannahagsmuni.  Žess vegna vęri réttmętt, aš Alžingi myndi setja lög um Reykjavķkurflugvöll til aš festa žar 3 flugbrautir ķ sessi til framtķšar, enda hafa męlingar sżnt, aš skżr meirihluti er ķ öllum kjördęmum landsins fyrir įframhaldandi starfsemi hans.

""Völlurinn gegnir mikilvęgu öryggishlutverki fyrir flugsamgöngur landsins sem bezti varaflugvöllur millilandaflugsins." [Žetta hefur Gušni eftir Ingvari Mar Jónssyni, flugmanni, og efsta manni į lista Framsóknarflokksins ķ Reykjavķk.]  Hann segist oft sem flugmašur hafa stefnt žotunni frį ófęrum Keflavķkurflugvelli ķ skjóliš ķ Vatnsmżrinni og skilaš faržegunum heilu og höldnu heim."

Ekki mį gleyma ómetanlegri nytsemi flugvallarins fyrir sjśkraflugiš ķ landinu.  Flugvöllurinn er steinsnar frį mišstöš brįšalękninga ķ landinu, Landsspķtalanum, įsamt beztu Fęšingardeild landsins og annarri öflugri heilbrigšisžjónustu.  Žaš er ekki hęgt aš umbera slķkt įbyrgšarleysi, sem felst ķ aš gera hlut žess fólks enn verri meš stjórnvaldsįkvöršun, sem lķfsnaušsynlega žarf aš komast fljótt undir lęknishendur viš beztu skilyrši, sem landiš bżšur.  Įbyrgšarleysiš felst ķ aš loka Reykjavķkurflugvelli, sem er einhver versta stefnumörkun sveitarfélags gegn almannagagsmunum ķ manna minnum.  

Ķ lok greinarinnar birtist įkall Gušna til landsmanna um žetta efni:

"Ég biš alla landsmenn aš hugleiša, hvers virši flugvöllurinn er öllu flugi og mannslķfum ķ hįska stöddum.  Flugvöllurinn er enn stęrra kosningamįl en nokkru sinni; nś snżst žaš um, hvort hann veršur hrakinn eša ekki hrakinn į braut.  Brotavilji og įsetningur Dags B. Egertssonar og hans manna er einbeittur gegn flugvellinum, og žar meš er allt flug ķ landinu sett ķ uppnįm." 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband